Makedonija ir Aleksandro Makedoniečio žygiai ( psl.

54 – 57)

Atlikite užduotis.

1. Kuriame amžiuje gyveno A. Makedonietis?

2. Iš kokios valstybės kilęs?

3. Kas buvo jo tėvas?

4. Kas buvo jo mama?

5. Koks graikų filosofas buvo Aleksandro mokytojas?

6.Kokia knyga žavėjosi A. Makedonietis?

7.Koks buvo A. Makedoniečio žirgo vardas?

8. Kada Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi? Kiek jam buvo metų?

9. Aleksandras – vienas iš garsiausių senovės pasaulio karvedžių. Kuri valstybė buvo

pagrindinė Aleksandro Makedoniečio priešininkė?

9. Pasinaudokite žemėlapiu ir surašykite svarbiausius mūšius ir teritorijas, kurias ( 334 – 323

m. pr. Kr.) nukariavo Aleksandras Makedonietis.

10. Koks miestas buvo Aleksandro imperijos sostine?

11. Kada mirė Aleksandras? Kiek jam buvo metų? Kur palaidotas?

12. Kas nutiko Aleksandro Makedoniečio imperijai po jo mirties?

13. Paaiškinkite sąvokas, susijusias su Aleksandro Makedoniečio užkariavimais: falanga,

taranas, katapulta, balista.

Papildoma medžiaga

Aleksandro Makedoniečio užsienio politikos tikslai:

a) Sukurti pasaulinę imperiją;

b) Paskleisti Rytuose graikų kultūrą;

c) Vykdyti kultūrų mainus ( graikų ir Rytų šalių kultūros praturtintų viena kitą).

Pagrindinis mūšis, kuriame nugalėjo Persiją – 331 m. pr. Kr. GAUGAMELŲ mūšis.

Kodėl A. Makedonietis netęsė žygio į Indiją?

Neįprasta gamta, pavojingi gyviai ir augalai, siaubingas klimatas (musoninės liūtys), ligos,
dar neregėti kitataučių kovos būdai išvargino kariuomenę.

Makedonijos sostinė – Pela. Makedoniečiai – indoeuropiečių gentis. Jie šnekėjo graikams

gimininga kalba, vertėsi medžiokle, žemdirbyste, buvo puikūs kariai.

Makedoniečių falanga – pėstininkus suskirstė į nedidelius šešiolikos eilių būrius, kariai buvo
apginkluoti 6 – 7 metrų ilgio ietimis. Mūšyje pirmųjų eilių ietis nukreipdavo į priešų rikiuotę.

Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo imperiją pasidalijo karvedžiai : Ptolemėjai,

Seleukidai, Antigonidai. Susikūrė trys didelės karalystės : Egiptas, Makedonija, Sirija.
Laikotarpis nuo 336 m. pr. Kr. iki 30 m. pr. Kr. vadinamas HELENIZMU – Aleksandro
Makedoniečio užkariautose valstybėse plito graikų kultūra, gyvenimo būdas. Paskutinė
helenistinė valstybėlė – EGIPTAS – žlugo 30 m. pr. Kr. užkariavus romėnams.

Šaltinis „Gordijo mazgas“

Senovės graikų padavimuose pasakojama, kad Frygijos žemdirbiui Midui dievai padovanojo
vežimą. Prie jo grąžulo virve iš laukinės vyšnios karnos buvo pririštas jungas. Pasak
padavimo, mazgas buvo taip meniškai surištas, kad niekas negalėjo jame įžvelgti nei
pabaigos, nei pradžios. Orakulai skelbė, jog tas, kuris sugebės atrišti mazgą, gavusį Gordijo
pavadinimą, taps Azijos valdovu. Žygiuodamas per Frygiją, Aleksandras Makedonietis
sužinojo apie mazgą ir panoro visų akivaizdoje jį atrišti. Tačiau begalinis užsispyrimas ir
pastangos buvo bergždžios. Kai įvykį stebėjusių veiduose pasirodė susirūpinimas, kad
valdovas neįveiks šios užduoties, netekęs kantrybės ir įtūžio apimtas Aleksandras išsitraukė
kardą ir perkirto mazgą.

Visi mačiusieji manė, jog išsipildė orakulų pranašystės. Dievų valią patvirtino giedrame
danguje pasirodęs debesis ir į žemę trenkęs žaibas.

Perskaitykite tekstą apie Gordijaus mazgą ir atsakykite į klausimus.

1.Kodėl Aleksandras panoro visų akivaizdoje atrišti mazgą?

2.Dėl ko Aleksandrui žūtbūt reikėjo įveikti šią užduotį?