You are on page 1of 6

8-1

I varianti fizika VIII klasi 2 noemberi 2018 weli.


1. bavSvma horizontalur zedapirze gaiara 100 m manZili. simZimis Zalam
a. Seasrula dadebiT muSaoba;
b. Seasrula uaryofiTi muSaoba; g. muSaoba ar Seasrula;
d. neli siarulisas Seasrulebda dadebiT muSaobas, xolo Cqari siarulisas
nulis tols;
e. Cqari siarulisas Seasrulebda dadebiT muSaobas, xolo neli siarulisas
nulis tols.

2. erTsa da imave simaRleze sxeulis haersa da wyalSi awevisas simZimis Zalis


mier Sesrulebuli muSaoba
a. haerSi metia; b. haerSi naklebia; g. erTmaneTis tolia;
d. zogjer haerSia meti, zogjer _ wyalSi; e. nulia.

3. rodesac Sveulad asrolilma 0,5kg masis sxeulma 3m simaRles miaRwia da


Semdeg asrolis wertilSi dabrunda, maSin masze moqmedi simZimis Zalis muSaobaa
a. 30j; b. _30j; g. 3j; d. _3j; e. 0j.

4. wriul orbitaze moZraobisas dedamiwis xelovnur Tanamgzavrze moqmedi


simZimis Zalis muSaoba
a. dadebiTia; b. uaryofiTia; g. nulia;
d. zogjer dadebiTia, zogjer _ uaryofiTi;
e. Tanamgzavris potenciuri energiis tolia.

5. kibeze arbenisas
a. met muSaobas vasrulebT, vidre nela asvlisas;
b. nakleb muSaobas vasrulebT, vidre nela asvlisas;
g. iseTive muSaobas vasrulebT, rogorsac nela asvlisas;
d. zogjer met muSaobas vasrulebT, zogjer _ naklebs;
e. muSaobas ar vasrulebT.

6. ymawvilma kibe jer 1wT-Si aiara, meored 30wm-Si airbina. man meored ganaviTara
a. 2-jer meti simZlavre; b. 2-jer naklebi simZlavre;
g. iseTive simZlavre, rogoric pirvelad; d. oTxjer meti simZlavre;
e. oTxjer naklebi simZlavre.

7. Tu gansxvavebuli masis orma ymawvilma goraki erTsa da imave droSi airbina,


maSin meti masis ymawvilma ganaviTara
a. meti simZlavre; b. naklebi simZlavre;
g. iseTive simZlavre rogoric naklebi masis ymawvilma;
d. zogjer meti, zogjer ki naklebi simZlavre;
e. orjer naklebi simZlavre.

8. Tu amwes 2t masis tvirTi Tanabrad aaqvs da aviTarebs 10kvt simZlavres, maSin


misi siCqarea
a. 1m/wm; b. 2m/wm; g. 10m/wm; d. 0,5m/wm; e. 0,25m/wm.
8-1

9. tbis fskeridan sxeulis amotanisas wylis potenciuri energia


a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. jer izrdeba, Semdeg mcirdeba; e. jer izrdeba, Semdeg ara.

10. ra muSaoba unda SevasruloT, rom 10 m siRrmis Widan 8 kg masis wyliani


vedro amoviRoT bagiriT, romlis TiToeuli metris masaa 400 g?
a) 100j b) 120j g) 800j d) 1000j e) 1200 j

11. gansxvavebuli masis sxeulebs toli kinetikuri energia


a. ar SeiZleba hqondeT; b. SeiZleba hqondeT;
g. masebs Soris didi gansxvavebisas ar SeiZleba hqondeT, mcire gansxvavebisas
SeiZleba hqondeT; d. aqvT roca maTi siCqareebi tolia;
e. masebs Soris didi gansxvavebisas SeiZleba hqondeT, mcire gansxvavebisas ar
SeiZleba hqondeT.

12. haerSi asrolili sxeulis sruli meqanikuri energia


a. izrdeba; b. ar icvleba; g. jer izrdeba, Semdeg mcirdeba;
d. jer mcirdeba, Semdeg izrdeba; e. mcirdeba.

13. udidesi simaRle, romelsac miaRwevs 10m/wm siCqariT Sveulad asrolili


sxeuli aris (haeris winaaRmdegoba ugulebelyaviT)
a. 5m; b. 10m; g. 15m; d. 20m; e. 1m.

14. dedamiwis zedapirze dadebuli 3m sigrZis da 20kg masis erTgvarovani ficris


vertikalur mdebareobaSi dayenebisas ficris potenciuri energia izrdeba
a. 200j-iT; b. 800j-iT; g. 400j-iT; d. 600j-iT; e. 300j-iT.

15. roca xaxuni umniSvneloa, horizontalur zedapirze dadebul sxeuls


zedapiris paralelurad, urTierTsapirispirod mimarTuli 3n da 4n Zalebis
tolqmedi 6m manZilze aniWebs
a. 18j kinetikur energias; b. 24j kinetikur energias; g. 6j kinetikur energias;
d. 6j potenciur energias; e. 0,2j kinetikur energias.

16. energiis da simZlavris erTeulebia Sesabamisad


a. jouli, vati; b. vati, jouli; g. jouli, niutoni;
d. niutoni, jouli; e. herci, vati.

17. Tu navze moqmedi wylis winaaRmdegobis Zala navis siCqaris


pirdapirproporciulia, maSin siCqaris orjer gasadideblad navis sasargeblo
simZlavre
a. orjer unda gaizardos; b. oTxjer unda gaizardos;
g. ar unda Seicvalos; d. oTxjer unda Semcirdes;
e. orjer unda Semcirdes.
8-1
18. CamoTvlilTagan romeli udris 1 vt-s?
a. 1 kgm2/wm3; b. 1 kgm/wm2; g. 1 kgm/wm; d. 1 kgm3/wm2; e. 1 kgm/wm3.

19. 400g masis burTulam daiwyo moZraoba garkveuli


formis RarSi C wertilidan (sur.1). garkveul momentSi
is aRmoCnda A wertilSi. xaxuni ugulebelyaviT.
burTulas kinetikuri energia A wertilSi aris
a. 4,8j; b. 0,4j; g. 8j; d. 4j; e. 0j.

20. 10m/wm siCqariT Sveulad asrolili sxeulis kinetikuri da potenciuri


energiebi erTmaneTs gautoldeba asrolis adgilidan
a. 2m simaRleze; b. 2,5m simaRleze; g. 3,5m simaRleze;
d. 4,5m simaRleze; e. 5m simaRleze.

21. 3m simaRlidan Sveulad qveviT gatyorcnili burTi iatakidan arekvlis Semdeg


8m simaRleze rom avides, mas unda mivaniWoT (meqanikuri energiis danakargebs nu
gaiTvaliswinebT)
a. 3m/wm siCqare; b. 4m/wm siCqare; g. 5m/wm siCqare;
d. 8m/wm siCqare; e. 10 m/wm siCqare.

22. haerSi Sveulad asrolili sxeuli Camovardnisas asrolis wertilSive


daiWires. sxeulis kinetikuri energia
a. udidesia asrolisas; b. udidesia asrolis wertilSi dabrunebisas; g.
yvelgan erTnairia; d. asrolisas da asrolis wertilSi dabrunebisas
erTmaneTis tolia; e. udidesia traeqtoriis zeda wertilSi.

23. 5m sigrZis Zafze dakidebulia burTula. horizontalurad mimarTuli ra


siCqare unda mivaniWoT burTulas, rom Zafi 900-iani kuTxiT gadaixaros?
a. 3m/wm; b. 5m/wm; g. 2m/wm; d. 10m/wm; e. 8m/wm.

24. xis burTula amotivtivda wylis fskeridan. am dros sistemis "xis burTula -
wyali" dedamiwasTan urTierTqmedebis potenciuri energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. burTulis zomebis mixedviT SeiZleba gaizardos, SeiZleba ar Seicvalos;
e. SeiZleba gaizardos, SeiZleba Semcirdes, SeiZleba ar Seicvalos.

25. foladis burTula CaiZira wyalSi. am dros sistemis "foladis burTula -


wyali" dedamiwasTan urTierTqmedebis potenciuri energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. burTulis zomebis mixedviT SeiZleba gaizardos, SeiZleba ar Seicvalos;
e. SeiZleba gaizardos, SeiZleba Semcirdes, SeiZleba ar Seicvalos.
8-2
II varianti fizika VIII klasi 2 noemberi 2018 weli.

1. tbis fskeridan sxeulis amotanisas wylis potenciuri energia


a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. jer izrdeba, Semdeg mcirdeba; e. jer izrdeba, Semdeg ara.

2. ra muSaoba unda SevasruloT, rom 10 m siRrmis Widan 8 kg masis wyliani


vedro amoviRoT bagiriT, romlis TiToeuli metris masaa 400 g?
a) 100j b) 120j g) 800j d) 1000j e) 1200 j

3. gansxvavebuli masis sxeulebs toli kinetikuri energia


a. ar SeiZleba hqondeT; b. SeiZleba hqondeT;
g. masebs Soris didi gansxvavebisas ar SeiZleba hqondeT, mcire gansxvavebisas
SeiZleba hqondeT; d. aqvT roca maTi siCqareebi tolia;
e. masebs Soris didi gansxvavebisas SeiZleba hqondeT, mcire gansxvavebisas ar
SeiZleba hqondeT.

4. haerSi asrolili sxeulis sruli meqanikuri energia


a. izrdeba; b. ar icvleba; g. jer izrdeba, Semdeg mcirdeba;
d. jer mcirdeba, Semdeg izrdeba; e. mcirdeba.

5. udidesi simaRle, romelsac miaRwevs 10m/wm siCqariT Sveulad asrolili


sxeuli aris (haeris winaaRmdegoba ugulebelyaviT)
a. 5m; b. 10m; g. 15m; d. 20m; e. 1m.

6. dedamiwis zedapirze dadebuli 3m sigrZis da 20kg masis erTgvarovani ficris


vertikalur mdebareobaSi dayenebisas ficris potenciuri energia izrdeba
a. 200j-iT; b. 800j-iT; g. 400j-iT; d. 600j-iT; e. 300j-iT.

7. roca xaxuni umniSvneloa, horizontalur zedapirze dadebul sxeuls


zedapiris paralelurad, urTierTsapirispirod mimarTuli 3n da 4n Zalebis
tolqmedi 6m manZilze aniWebs
a. 18j kinetikur energias; b. 24j kinetikur energias; g. 6j kinetikur energias;
d. 6j potenciur energias; e. 0,2j kinetikur energias.

8. energiis da simZlavris erTeulebia Sesabamisad


a. jouli, vati; b. vati, jouli; g. jouli, niutoni;
d. niutoni, jouli; e. herci, vati.

9. Tu navze moqmedi wylis winaaRmdegobis Zala navis siCqaris


pirdapirproporciulia, maSin siCqaris orjer gasadideblad navis sasargeblo
simZlavre
a. orjer unda gaizardos; b. oTxjer unda gaizardos;
g. ar unda Seicvalos; d. oTxjer unda Semcirdes;
e. orjer unda Semcirdes.
8-2

10. CamoTvlilTagan romeli udris 1 vt-s?


a. 1 kgm2/wm3; b. 1 kgm/wm2; g. 1 kgm/wm; d. 1 kgm3/wm2; e. 1 kgm/wm3.

11. 400g masis burTulam daiwyo moZraoba garkveuli


formis RarSi C wertilidan (sur.1). garkveul momentSi
is aRmoCnda A wertilSi. xaxuni ugulebelyaviT.
burTulas kinetikuri energia A wertilSi aris
a. 4,8j; b. 0,4j; g. 8j; d. 4j; e. 0j.

12. 10m/wm siCqariT Sveulad asrolili sxeulis kinetikuri da potenciuri


energiebi erTmaneTs gautoldeba asrolis adgilidan
a. 2m simaRleze; b. 2,5m simaRleze; g. 3,5m simaRleze;
d. 4,5m simaRleze; e. 5m simaRleze.

13. 3m simaRlidan Sveulad qveviT gatyorcnili burTi iatakidan arekvlis Semdeg


8m simaRleze rom avides, mas unda mivaniWoT (meqanikuri energiis danakargebs nu
gaiTvaliswinebT)
a. 3m/wm siCqare; b. 4m/wm siCqare; g. 5m/wm siCqare;
d. 8m/wm siCqare; e. 10 m/wm siCqare.

14. haerSi Sveulad asrolili sxeuli Camovardnisas asrolis wertilSive


daiWires. sxeulis kinetikuri energia
a. udidesia asrolisas; b. udidesia asrolis wertilSi dabrunebisas; g.
yvelgan erTnairia; d. asrolisas da asrolis wertilSi dabrunebisas
erTmaneTis tolia; e. udidesia traeqtoriis zeda wertilSi.

15. 5m sigrZis Zafze dakidebulia burTula. horizontalurad mimarTuli ra


siCqare unda mivaniWoT burTulas, rom Zafi 900-iani kuTxiT gadaixaros?
a. 3m/wm; b. 5m/wm; g. 2m/wm; d. 10m/wm; e. 8m/wm.

16. xis burTula amotivtivda wylis fskeridan. am dros sistemis "xis burTula -
wyali" dedamiwasTan urTierTqmedebis potenciuri energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. burTulis zomebis mixedviT SeiZleba gaizardos, SeiZleba ar Seicvalos;
e. SeiZleba gaizardos, SeiZleba Semcirdes, SeiZleba ar Seicvalos.

17. foladis burTula CaiZira wyalSi. am dros sistemis "foladis burTula -


wyali" dedamiwasTan urTierTqmedebis potenciuri energia
a. izrdeba; b. mcirdeba; g. ar icvleba;
d. burTulis zomebis mixedviT SeiZleba gaizardos, SeiZleba ar Seicvalos;
e. SeiZleba gaizardos, SeiZleba Semcirdes, SeiZleba ar Seicvalos.
8-2
18. bavSvma horizontalur zedapirze gaiara 100 m manZili. simZimis Zalam
a. Seasrula dadebiT muSaoba;
b. Seasrula uaryofiTi muSaoba; g. muSaoba ar Seasrula;
d. neli siarulisas Seasrulebda dadebiT muSaobas, xolo Cqari siarulisas
nulis tols;
e. Cqari siarulisas Seasrulebda dadebiT muSaobas, xolo neli siarulisas
nulis tols.

19. erTsa da imave simaRleze sxeulis haersa da wyalSi awevisas simZimis Zalis
mier Sesrulebuli muSaoba
a. haerSi metia; b. haerSi naklebia; g. erTmaneTis tolia;
d. zogjer haerSia meti, zogjer _ wyalSi; e. nulia.

20. rodesac Sveulad asrolilma 0,5kg masis sxeulma 3m simaRles miaRwia da


Semdeg asrolis wertilSi dabrunda, maSin masze moqmedi simZimis Zalis muSaobaa
a. 30j; b. _30j; g. 3j; d. _3j; e. 0j.

21. wriul orbitaze moZraobisas dedamiwis xelovnur Tanamgzavrze moqmedi


simZimis Zalis muSaoba
a. dadebiTia; b. uaryofiTia; g. nulia;
d. zogjer dadebiTia, zogjer _ uaryofiTi;
e. Tanamgzavris potenciuri energiis tolia.

22. kibeze arbenisas


a. met muSaobas vasrulebT, vidre nela asvlisas;
b. nakleb muSaobas vasrulebT, vidre nela asvlisas;
g. iseTive muSaobas vasrulebT, rogorsac nela asvlisas;
d. zogjer met muSaobas vasrulebT, zogjer _ naklebs;
e. muSaobas ar vasrulebT.

23. ymawvilma kibe jer 1wT-Si aiara, meored 30wm-Si airbina. man meored ganaviTara
a. 2-jer meti simZlavre; b. 2-jer naklebi simZlavre;
g. iseTive simZlavre, rogoric pirvelad; d. oTxjer meti simZlavre;
e. oTxjer naklebi simZlavre.

24. Tu gansxvavebuli masis orma ymawvilma goraki erTsa da imave droSi airbina,
maSin meti masis ymawvilma ganaviTara
a. meti simZlavre; b. naklebi simZlavre;
g. iseTive simZlavre rogoric naklebi masis ymawvilma;
d. zogjer meti, zogjer ki naklebi simZlavre;
e. orjer naklebi simZlavre.

25. Tu amwes 2t masis tvirTi Tanabrad aaqvs da aviTarebs 10kvt simZlavres, maSin
misi siCqarea
a. 1m/wm; b. 2m/wm; g. 10m/wm; d. 0,5m/wm; e. 0,25m/wm.

You might also like