Apie Maskvą

Maskva – senasis miestas. Gyvuoja legenda, kad dabartinis Maskvos centras priklausė garbingam
bajorui. Šis bajoras susipyko su kunigaikščiu Jurijumi Dolgorukiu. Kunigaikštis atėmė iš nepaklusnaus
bajoro žemes ir liepė ant aukšto upės kranto pastatyti pilį ir pavadinti upės vardu – Maskva.
Senoviniame metraštyje yra šis įrašas: <<Didysis kunigaikštis užkopė į kalną ir apžvelgė abi Maskvos
upės puses bei Neglinają ir pamilo šias apylinkes, ir įsakė netrukus šioje vietoje įkurti medinį miestą ir
pavadinti jį upės vardu – Maskva>>.

Metraščiuose Maskva pirmą kartą minima 1147 metais. Ten sakoma, kad kunigaikštis Jurijus dolgorukis
pakvietė deryboms į Maskvą – tada mažą gyvenvietę kunigaikštystės pakraštyje – kitą rusų kunigaikštį
Sviatoslavą Černigorskį. Štai nuo to susitikimo pradedama skaičiuoti miesto istorija.

Senasis miestas įsikūrė už tvirtovės sienų – Kremliaus. Iš pradžių Kremlius buvo medinis, paskui
akmeninis, o XV amžiuje jo sienos sumūrytos iš raudonų plytų. Šiuolaikinis miestas nusidriekė toli –
daug dešimčių kilometrų už Kremliaus ribų.

Dabartinis Kremlius – tai istorinė teritorija. Jo kampuose stovi bokštai. Pats žymiausias iš jų – Spaso
bokštas, jame yra laikrodis kuris rodo tikslų Maskvos laiką. Už Kremliaus sienų daugybė soborų,
muziejų, šventyklų ir paminklų. Šalia Kremliaus yra Raudonoji aikštė. Palei vieną sieną nusitęsia
Aleksandrovo sodas.

Neskubėdama Maskvos upė per miestą teka daugiau nei septyniasdešimt kilometrų. Ji turi daug
vandens saugyklų ir daugiau nei šimtą tiltų.

Senojoje miesto dalyje daug senų gatvių ir skersgatvių. Apie jų pavadinimus galima parašyti poemą: yra
skersgatviai Medaus ir Gulbės, yra piktas – Lazdų, yra – Krištolo ir Kisieliaus. Senoviniuose šių gatvių ir
skersgatvių namuose gyveno poetai, rašytojai, kompozitoriai.

Maskvoje daug vietų susijusiu su istorija ir kultūra. Didžiajame teatre statomos garsios operos ir baletai,
Tretjakovo galerijoje galima pamatyti žymių Rusijos dailininkų paveikslus. A. S. Puškino muziejuje
susipažinti su rankraščiais, laiškais, knygų rinkiniais.

Maskvoje yra žmogus, kuris visada skaito: lyjant ir sningant, dieną ir vakare, žiemą ir vasarą.
Neatsitraukdamas jis žiūri į savo akmeninę knygą – pirmąją knygą, atspausdintą Maskvoje prieš keturis
amžius. Tai pirmasis spaustuvininkas Ivanas Fiodorovas. Akmeninė spaudos pradininko skulptūra –
Maskvos simbolis. Maskviečiai, keliaudami po savo daugiamilijoninį miestą, daug laiko praleidžia metro,
autobusuose, troleibusuose ir juos dažnai lydi knyga.

Vardas <<Maskva>> paplito visame pasaulyje. Yra Maskvos gatvė Paryžiuje, yra Maskvos kaimas
Škotijoje, Amerikoje yra Maskvos miestas, o danguje – asteroidas tokiu pačiu pavadinimu...