Scribd Logo
Upload

Welcome to Scribd!

  • I. Kantas

    Uploaded by

    Lukas Kavaliauskas
    20 views4 pages

    Copyright

    © © All Rights Reserved

    Available Formats

    PDF or read online from Scribd

    Did you find this document useful?

    Is this content inappropriate?

    Report this Document

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    20 views4 pages

    I. Kantas

    Uploaded by

    Lukas Kavaliauskas

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    of 4
    jstatymai tur ga faiir praktikai po- losofus) patarimo, Immanuelis Kantas am raipima linkme Visuotinés istorijos idéja pasaulio pilietijos pozitriu* aikos vill, bet ne- sorijos ir praktinio Kad ir kokia valios /aisvés savoka metatizikos podiGriu baty galima sudaryt, varkos désni ir tai vis délto pastarosios pasireiskimus, mogaus poelgius, kalp ir kiekviena kita émis filosofinémis gamtos jvyki, nulemia visuotiniai gamtos désniai. Taigiistorija, usiimanti tokiy ikalavimy ivykd) pasireiskimy tyrimu, kad ir kaip giliai slypéty jy pirmines priezastys, vis délto stariant, nenuma- jeidtia tiketis, kad nagrinédama #mogaus valios laisvés Zaisma visumos podi- cogeniskumas, pu- si, ji pajegs nustatyti Sios visumos taisyklinga raida; ir tai, kas atskiruose sub- jektuose atrodo supainiota ir netaisyklinga, visos Zmoniy giminés atdvilgiu gal- Sit pasirodys kaip nuolat vykstantis, nors ir létas, jos pirminiy prady vystyma- sis. Talp, sakysim, santuokos bel jy salygojami gimimai ir mirtys, kurioms mo- iy laisva valia turi didziule jtaka, atrodo, negali atitikti jokios taisyklés, pagal suriq i8 anksto bity imanoma juos apskai¢iuoti. Vis delto kasmetinés jy lenteles didelése Salyse jrodo, jog ir jie vyksta pagal pastovius gamtos désnius; pana- Siai ir nepastovis orai, Kuriy pavieniais atvejais nejmanoma is anksto nustatyti, pskrital laiduoja vienoda ir nenutrakstama augmenijos Zélima, upiy tekejima ir kitus gamtos darinius. Pavieniai 2monés ir net istisos tautos retai galvoja apie tai, kad sickdami asmeniniy tiksly, kiekvienas pagal savo supratima ir danai kovodami tarpusavyje, jie nepastebimai vadovauiasi jiems patiems nezinomu gamtos tikslu ir padeda jj igyvendint, be to, jei tas tikslas ir tapty jiems Zinomas, ie maizai juo dométusi, Kadangi ko nors siekdami monés veikia ne vien instinktyviai kaip gyvinai, bet drauge ir ne pagal sutarta plang kaip protingi pasaulio piliegiai, atrodo, jog olaninga jy istorija (kaip bi¢iy arba bebry) negalima. Neimanoma atsikratyti tam kro apmaudo, regint jy veiksmus didziojoje pasaulio scenoje: nors iSmintis ret- kartiais pasirodo atskiruose dalykuose, taciau galiausiai viskas nuausta i8 kvai- yydes, vaiki8kos tustybés, 0 daznal ir i8 vaikisko pykéio bei griovimo aistros. Galy gale tampa neaigku, kokia gi savoka reikty susidaryti apie musy giming, taip besipuikuojanéia savo pranaSumais. Filosofui Siuo atveju lieka vienintele eitis: negalédamas jzvelgti zmonése bei jy veiksmy visumoje kokio nors pro singo jy paéiy [eigene] tikslo, jis turi paméginti rasti Siame beprasmiskame Zmo- gisky reikaly vyksme gamtos tiks/a, kuriuo remdamosi net butybés, veikiandios be savo patiy plano, galéty turéti istorijq pagal tam tikra gamtos plang. Mes norime paziuréti, ar pavyks rasti tal, kas svarbiausia tokioje istorijoje, o tada = Viena viet trump pranctimyy ,Gothaische gelfehre] Zetfangen)” m dvyliktame numeryje, be jekios abejones,paimta i mano pokalbio su vienu pravaziuojanciu moksininku, reikalauja io paaiskini- So, be kur ji ikty nesuprantama. — Aut past, S viena vets” minétame likratyje skambs taip:.Pono profesoraus Kanto mégstama ida ya ta, kad i ‘plutinis2monig gimines kas yrapasiokt tobulausia valsybes santvarka isnon taip pat, ad koks nore Sosofthai nusitikgs storikas atsitvelgt ja ir pameginty paraiyh2monijs isto Be parody, ap of View of Moral Duty 22 variomis epochomis 2manija priartéjo pie So iksloarba nutolo nuo jo ir ka reikia dary, norint ji ann 197, p96. pasekt".— Rod. us. 135 VISUOTINES ISTORIIOS IDEJA PASAULIO PILIETIIOS POZIDRIU paliksime gamtai sukurti toki 2mogy, kuris pajégus Sia istorija paradyti. Juk pe gimdé gamta Kepler), netikétai palenkus| ekscentrines planety orbitas tam tk Fiems désniams, ir Newfona, paaiskinus| Siuos désnius visuotine gamtine prie- zastimi Pirmas teiginys Visiems gyvos bitybés natiraliems pradams skirta kada nors visi8kai ir tikslin- ‘gai iSsivystyti. Tai patvirtina visy gyvGny iSorinis, taip pat ir vidinis stebéjimas are jy anatomijos tyrinéjimas. Organas, kuris negali biti panaudotas, nepasiekians ‘savo tikslo saranga yra priestaravimas teleologiniame gamtos moksle. Jeigu ats sakysime iy principy, tai turésime ne désningai, bet be tikslo veikiandia gamit: kad ir kaip bity liddna, tada atsitiktinumas pakeisty protinga vadovavima, Antras teiginys Zmogaus (kaip vienintelés protingos bitybés Zeméje) natiiraldis pradai, kung tikslas yra jo proto panaudojimas, gall visiSkai iSsivystyti tik giminéje, bet ne ind vide. Tokios butybes protas yra sugebéjimas isplesti visy jos galiy taikymo tai- sykles bei tikslus toli anapus natdralaus instinkto veikimo srities; proto siek mams néra riby. Tatiau protas velkia ne pagal instinkta; jam reikalingl iSbandy- mai, pratybos ir lavinimas, kad galéty laipsni8kai judeti nuo vienos jévalgumo pakopos prie kitos. Todel kiekvienas Zmogus turéty nejprastai ilgai ayventi, idant igmokty, kaip reikia pilnutinai panaudoti visus savo natiralius pradus. O jeige gamta nustate tik trumpa jo ayvenimo trukme (taip ir atsiiko 18 tikruju), tal ja matyt, reikia neaprépiamos eilés karty, viena kitai perduodanéiy savo Zinias [Auiklarung], kad minétus pradus misy gimingje pakelty iki tokios iSsivystyme pakopos, kuri visi8kai atitikty jos tiksla. Ir Sis laiko momentas, bent jau 2mogaus mintyse, turéty biti jo siekimy tikslas, antraip naturalius pradus didele dalimm tekty laikyti esant bergidiius ir betikslius. O tai paneigty visus praktinius princ= pus ir tekty jtarti gamta, kurios iSmintis turéty biti pagrindas visoms kitoms prie- monéms vertinti, vien vaiki8kai Zaidziant su Zmogumi Tregias teiginys Gamta panorejo, kad Zmogus visa, kas perzengia jo gyviniskos egzistencijos mechaning saranga, sukurty tik savo jégomis ir nepatirty jokios kitos laimés arbe tobulybés, iéskyrus ta, kuria jis pasieks savo paties protu, neprikiausomai nue instinkto. Juk gamta nedaro nieko nereikalinga ir néra islaidi, naudodamasi prie- monémis savo tikslams pasiekti. Suteikdama Zmogui prota ir juo pagrista valios laisve, ji aiSkiai paliudijo savo siekimus jj apripinti (gabumais]. Zmogus neturé jo vadovautis instinktu arba biti apripintas jgimtoris Ziniomis bel mokati joms naudotis; priedingal, jis viska privaléjo susikurti pats. Maisto ir apsaugos rach mas, apsirGpinimas iSorine apsauga bei gynyba (tiems tikslams ji zmogui nese teiké nei ragy, Kokius turi bulius, nei leteny kaip lidto, nei nasry kaip Suns, bet davé vien rankas), visos pramogos, galinéios padaryti gyvenima malonu, net je 136 IMMANUELIS KANTAS = Devintas teiginys Filosofinis méginimas apdoroti visuoting pasaulio istorija pagal gamtos sana, kurio tikslas Zmoniy giminés at2vilgiu yra tobulas pilietinis susivieniji- mas, laikytinas galimas ir net paspartinamas $i gamtos tikslo igyvendini- mas. Zinoma, turéty biti keista ir net absurdigka ketinti parasyti istorija, re santis idéja, kaip turéty vystytis pasaulis, kad jo raida atitikty tam tikrus erotingus tikslus; atrodo, jog i8 tokio ketinimo galéty gimti nebent romanas, 0 tarpu, jeigu pripazinsime, jog gamta net Zmogaus laisvés at2vilgiu veikia ne be plano ir galutinio tikslo, tai &iq ideja, matyt, vis délto galima pritaikyti; © nors misy regejimas pernelyg silpnas, kad j2velgty slapta jos priemoniy =echanizma, mineétoji idéja mums vis délto galéty pasitatnauti uz vadova, seizduodama, bent jau bendrais bruozais, sisteminga beplanj zmogaus po fe wigiy agregata. Juk jeigu pradétume nuo graiky istorijos - kaip tos, kurios " eka mums buvo uzfiksuota arba paliudyta kaip buvusi bet kokia kita istori @ ankstesné uz ja arba su ja vienalaiké*, ~ jeigu po to pasektume jos jtaka e w2iky valstybe prarijusios romény tautos valstybés organizmo susidarymui bei iSsigimimui ir pastarojo jtaka barbarams, savo ruo#tu ana sunaikinusiems, Sl, jeigu pasektume gia jtaka iki misy laiky, drauge epizodiskai pridurda: = kity tauty valstybiy istorija, kokia mes pamazu suzinojome bitent iy ap. SSvietusiy nacijy deka, tai musy pasaulio dalyje (kuri galbit, laikui bégant, eos |statymus visoms kitoms) bus atrastas désningas kelias pagerinti vals- joes santvarka, Jeigu tik visur atidziau pazvelgsime j pilicting santvarka, jos statymus bei valstybiy tarpusavio santykius, kiek jie déka to gero, kur| turé- © savyje, per ilga laika aukStino ir Slovino tautas (0 drauge su jomis menus © mokslus), 0 dél jiems bidingy ydy sqlygojo siy tauty nuosmuki, bet taip, eg visada likdavo vietimo uzuomazga, kuri, po kiekvienos revoliucijos vis ‘ebiau vystydamasi, paruoSdavo aukstesne tobulumo pakopa, - tai, manau, Sus surasti svarbiausi tikslai, kurie paaigkins ne tik tokj supainiota Zmoniy sekaly mazga arba biisimy vaistybés pokyéiy politinio numatymo mena (nau- jau ka?kada gauta i8 Zmonijos istorijos, net tada, kai ji buvo suvokiama sip chaoti8kos laisvés veikimas!), bet ir padés atrasti paguoddianéias per- spektyvas atei¢lai (to tikétis, nesiremiant gamtos planu, néra pagrindo), tie- 82, gana tolimai, kai Zmoniy giminé pagaliau pasieks ta bivj, kuriame jos ws! |gimti pradai galés pilnai issivystyti, 0 jos paskirtis Zeméje bus atlikta JekS gamtos arba veikiau apvaizdos pateisinimas yra pakankamai reik&min- 32 priezastis pasirinkti toki ypatingg pozitr] | pasaulj. Juk kokia prasmé girti rinio puikuma ir ismintinguma neturingioje proto gamtos karalystéje bei Salyti tyrineti, kai dalis didziosios arenos, kurioje pasireiSkia aukSéiausioji isinolslius pull, visada egzstavusi nwo itorijs pradzios iki masy dieny gal paludyt bavas sesaiaistora, Visa, kas pasiikou? tos pubikos rib rater neni; anapusjos gyvenusiy taut sora sei prasdeti uk tad, kal jo ja Henge. Su 2d taut taipatstiko Ptolemejy lake, vertu Biblia | seat ally, antraip jy zotiotomisZniomis buty menkai tkima. Nuo tada (ia prodaia pirmiausa relia =iftyras) jy pasakojimus galima sek pagal kylancia nia, Irtaipyrasu visomis hitomi tautomis Pita = Tukitidoknygos laps (hap teigia Hume) ya vieninteleKiekvienostkrosistorijospraddia Aut. past, 143 VIsuOTINES 1STORIIOS IDE]A PASAULIO PILIETHOS POZTORIU i8mintis ir kuri yra vis kirinio svarbiausias tikslas - Zmoniy giminés istorija, hnuolat tam priestaravja. Jos reginys versia mus su nepasitenkinimu nuo jos nusisukti, 0 abejodami, ar cia pavyks kada nors surasti visiskai protinga tiks- la, prieiname i8vada, kad jo galima tikétis tik kitame pacaulyjo. Nuomoné, jog gia pasaulinés istorijos ideja, kur tam tikra prasme yra aprior- né, af noréjau pakeisti grynai empirinés istorijos tyrimus, bity neteisingas mano ketinimy aigkinimas. Tal tk mintis ape ta, ka flosofinis protas (kur, beje, turéty gorai ifmanyt istorija) galety padaryt, remdamasis kitokiv podidriu, Be to, apskr- tal pagitinas isamumas, su kuriuo Siandien ragoma misy laiko istorlia, turéty raturaliai priversti apmastyi, kaip miisy tolimi palikuonys po keliolikos amziy su- Sigaudys gromézdiskoj istorineje medziagoj,kuria mes jiems palksime. Be abe- Jonés, seniausiy epochy istorjoje, Zinios apie Kuria senial isblés jy atmintye, jie Vertis tik ta, kas juos domins, batent, ka pasiek® arba prarado tautos ir vyiausy- bes pasaulio pilctijos atévlgiu. Galimybé atkreiti | tai démes) taip pat siekimas rukreiptivalstybiy vadovu, kai ir jy pavaldiniy, garbétro8kq tink vienintelés prie- monés, uftikxrinantios jiems élovinga atmint| velesnése epochose, taip pat galéty Dati nedidelis akstinas pameginti sukurti tokia flosofing Istoriia Kant |. Politiniai traktatai. V., 1996, p. 27-46. Verté Gediminas Zukas, vertima perziurejo Traidenis Raudelidnas. Versta iS Kant |. Werke in 6 Bd. / Hrsg. von W. Weischedel. Darmstadt, 1964. Pagrindiniai Kanto darbai Jkikritinial Gedankon von der walren Schitzung derlabondigan Ke (1746) Samprotavinal api tesinga grins Joa vorinmal:Algomeine Naturgeschente nd Treorie des Hels (1755) {Vuotinegamtos tora

    You might also like