Akuseriuknyga Programa

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ANATOMIJOS INSTITUTAS
ŽMOGAUS ANATOMIJA
AKUŠERIJOS PROGRAMOS STUDENTAMS
MOKOMOJI KNYGA
NERINGA PAUŽIENĖ, INGA SABURKINA, DAINIUS H. PAUŽA
KAUNAS
2017
TURINYS
Pratarmė ........................................................................................................................................................... 5
Įvadas į žmogaus anatomijos studijas .......................................................................................................... 6
1. Epitelinio ir jungiamojo audinių sandara ir įvairovė ............................................................................. 8
2. Raumeninis ir nervinis audiniai ..............................................................................................................13
3. Įvadas į anatomijos praktikos darbus. Bendrosios anatominės sąvokos. Bendroji osteologija.
Ašinis skeletas ...............................................................................................................................................17
Užsiėmimo tipas – praktikos darbas. ............................................................................................................................17
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................17
Mokymo priemonės ............................................................................................................................................................17
Studijų turinys ......................................................................................................................................................................17
4. Viršutinės bei apatinės galūnių griaučiai ..............................................................................................26
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................26
Studijų turinys ir užduotys ...............................................................................................................................................26
5.Bendroji artrologija: kaulų jungčių struktūriniai elementai, dalys ir įvairovė. Kaukolės, liemens,
viršutinių ir apatinių galūnių kaulų jungtys ..............................................................................................31
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................31
Studijų turinys ......................................................................................................................................................................31
6. Griaučių raumenų struktūriniai komponentai. Galvos, kaklo, liemens, viršutinės ir apatinės
galūnių raumenys ..........................................................................................................................................37
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................37
7. Kvėpavimo organų sistema. Krūtinplėvė. Tarpuplautis ......................................................................47
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................47
8. Virškinimo sistema. Pilvo ertmė, pilvaplėvė ........................................................................................53
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................53
9. Šlapimo sistemos organai. Vyro lyties organai ....................................................................................62
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................62
10. Moters lyties organų sistema ................................................................................................................67
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................67
11. Širdis. Galvos, kaklo ir liemens kraujagyslės.....................................................................................72
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................72
12. Galūnių kraujagyslės. Limfinės sistemos anatomija .........................................................................82
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................82
13. Imuninės sistemos organų anatomija...................................................................................................88
Užsiėmimo tipas – seminaras ..........................................................................................................................................88
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................88
14. Belatakių liaukų vieta ir sandara. Odos sandara ................................................................................89
Užsiėmimo tipas – praktikos darbas..............................................................................................................................89
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................89
15. Įvadas į nervų sistemą. Nugaros smegenų išorinė ir vidinė sandara ...............................................94
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................94
16. Galvos smegenų dalys. Smegenų kamieno, smegenėlių, tarpinių ir galinių smegenų išorinė ir
vidinė sandara ...............................................................................................................................................97
Darbo tikslai: ........................................................................................................................................................................97
17. Periferinė nervų sistema. Nugariniai nervai ir jų rezginiai. Galviniai nervai. Autonominės nervų
sistemos dariniai ........................................................................................................................................ 105
Užsiėmimo tipas – praktikos darbas. ......................................................................................................................... 105
Darbo tikslai: ..................................................................................................................................................................... 105
Mokymo priemonės ......................................................................................................................................................... 106
Studijų turinys ir užduotys ............................................................................................................................................ 106
18. Somatomotorinės sistemos anatomija. Uoslės ir skonio jutimo organų anatomija .................... 114
Užsiėmimo tipas – seminaras. ...................................................................................................................................... 114
Darbo tikslai: ..................................................................................................................................................................... 114
19. Regos, klausos ir pusiausvyros jutimo organai ............................................................................... 115
Darbo tikslai: ..................................................................................................................................................................... 115
3
20. Moters tarpvietė................................................................................................................................... 123
Darbo tikslai: ..................................................................................................................................................................... 123
Literatūra..................................................................................................................................................... 127
4
Pratarmė
Devynerių metų edukacinio darbo patirtis su visuomenės sveikatos ir farmacijos programų
studentais parodė, jog anatomijos dalyko studijų mokomoji knyga, kurioje yra pateikti praktikos
darbų ir seminarų aprašai, yra naudinga tiek studentams, tiek dėstytojams, nes supažindina
skaitytoją su praktikos darbų ir seminarų tikslais, mokymo priemonėmis (preparatais, vaizdinėmis
priemonėmis), literatūra, reikalingų terminų sąrašu, savikontrolės klausimais, koliokviumų teorinių
testų ir praktinės apklausos užduočių pavyzdžiais, o taip pat palengvina praktikos darbų
organizavimą dėstytojams ir prozektoriams bei padeda geriau susiorientuoti studijuojantiesiems.
Siekdami palengvinti anatomijos studijų eigą ir pagerinti kokybę, parengėme “Žmogaus
anatomijos” dalyko mokomąją knygą akušerijos programos studentams. Knygoje pateiktos įvairios
užduotys padeda studentams savarankiškai ir kūrybiškai dirbti, nes (1) pirmojo tipo užduotyse
pateikiama informacija apie studijuojamo objekto (organų sistemos, organo, audinio ar ląstelės)
struktūrą, (2) antrojo tipo užduotys lavina vaizdinę ir motorinę atmintį, nes studentai turi pateiktose
kontūrinėse schemose ar piešiniuose pažymėti studijuojamų struktūrų lietuviškus ir lotyniškus
terminus, (3) trečiojo tipo užduotys, pateiktos lentelėse, padeda apibendrinti įsisavintą informaciją,
nes studentai privalo įrašyti arterijų ar nervų, aprūpinančių pateikus lentelėse organus, pavadinimus
ar nurodyti pateiktų organų funkcijas bei vietą. Praktikos darbų ar seminarų pabaigoje pateikti
kontroliniai klausimai gali būti naudingi tiek studentų savikontrolei, tiek dėstytojams apklausiant
studentus. Rengiant šią mokomąją knygą vartoti lietuviški ir lotyniški terminai, vartoti pastaraisiais
metais išleistuose vadovėliuose.
Knygos autoriai nuoširdžiai dėkoja Nidai Rutkauskienei už pagalbą rengiant iliustracijas,
recenzentams už dalykines ir konstruktyvias pastabas, taip pat LSMU leidyklos specialistams už
patarimus ir paramą.
Autoriai
N. Paužienė
I. Saburkina
D. H. Pauža
Įvadas į žmogaus anatomijos studijas
Anatomijos dalyko bendrojo pobūdžio žinios yra pateikiamos paskaitose, o specialiosios –
praktikos darbuose bei seminaruose. Paskaitos yra orientuotos į audinių (epitelinio, jungiamojo,
raumeninio bei nervinio) ir organų sistemų (judėjimo, širdies ir kraujagyslių, vidaus organų,
centrinės ir periferinės nervų sistemų) funkcinę anatomiją. Šios žinios skirtos mokslinio požiūrio į
audinių bei organų sandaros ir funkcijos sąveiką ir vienovę ugdymui. Praktikos darbuose ir
seminaruose studentai įgyja konkrečias žmogaus morfologijos žinias, kurios pagilinamos
nagrinėjant žmogaus audinius, organus ir organų sistemas bendrosios histologijos ir sisteminės
anatomijos studijų principais.
Praktikos darbams ir seminarams studentai turi savarankiškai pasiruošti anatomijos muziejuje,
naudojantis atlasais, vadovėliais, praktikos darbų rekomendacijomis ir kontroliniais klausimais bei
anatominiais preparatais (griaučiais, kaulų rinkiniais, bei koroziniais, sausaisiais ir praskaidrintais
preparatais), o taip pat modeliais. Praktikos darbų metu studentai savarankiškai atlieka darbų
rekomendacijose nurodytas užduotis (apžiūri tam tikrą organą, naudodamiesi atlasais, vadovėliais ir
modeliais, atpažįsta ir pratybų schemose pažymi reikiamas struktūras ar nusipiešia darbų
rekomendacijose nurodytų struktūrų piešinius. Darbų gale studentai atliktą darbą pateikia dėstytojui,
kuris įvertina studentų praktikos darbus ir pateikia papildomai kontrolinius klausimus.
Studentai privalo įsisavinti žmogaus anatomijos ir audinių morfologijos pagrindus: (1)
sugebėti žmogaus kūne, organų kompleksuose ar muliažuose bei plakatuose atpažinti, parodyti
organų sistemas, organus, organų dalis bei audinius; (2) mokėti organų bei jų dalių lietuviškus ir
lotyniškus terminus; (3) sugebėti apibūdinti organų sistemų, organų bei jų dalių išorinės ir vidinės
sandaros ypatumus. Studentų žinios tikrinamos koliokviumų ir egzamino metu. Koliokviumus ir
egzaminą sudaro testas, sudarytas iš 50 klausimų (raštu), ir praktinė apklausa (žodžiu). Toliau
pateikiami testo klausimo bei praktinės apklausos bilieto pavyzdžiai.
Pažymėti vieną teisingą atsakymą:
7. Artimesnė taško padėtis (pvz.: liemens atžvilgiu) nusakoma terminu:

a) distalis;
b) lateralis;
c) proximalis (teisingas atsakymas yra “c”)
13. Ląstelės protolazma yra:

a) visos ląstelės membranos;
b) citoplazma su organelėmis ir intarpais;
c) citoplazma su organelėmis, intarpais ir branduoliu (teisingas atsakymas yra “c”)
SLF I k. Akušerija (I kol.)
Studento vardas,
pavardė……………………………………………………………………………………….
Nr. Parodyti ir apibūdinti struktūrą Atsakyta Neatsakyta Dalinai
2 atsakyta
1. Žastikaulio anatominį kaklą
2. Os ilium
3. Os temporale kaukolėje
4. Posmegeninės liaukos duobę
5. Poliežuvinių raumenų grupę
6. M. pectoralis major
7. Raumeninės skaidulos struktūrinius
elementus
8. Kaulinio audinio struktūrinius elementus
9. Tikrąją odą
10. Apokrininę prakaito liauką
Dėstytojo pavardė _____________________ Įvertinimas _____________
Studijų organizaciniai klausimai. Studijų programas, paskaitų ir praktikos darbų planus, būtinų
išmokti bei žinoti bendrosios histologijos bei anatomijos terminų ir sąvokų sąrašą, egzaminų
užduotis, kaupiamojo vertinimo aprašymus ir įsiskolinimų likvidavimo tvarkaraščius studentai gali
rasti Anatomijos Instituto elektroninėje svetainėje adresu www.lsmuni.lt. Esant neaiškumams ar
iškilus kitoms problemoms, studentai kreipiasi į anatomijos studijų administratorę.
Pagrindinė literatūra:
1. Tamašauskas K.A., Stropus R. (2003) Žmogaus anatomija. Kaunas: KMU leidykla.
2. Stropus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N. (2005) Žmogaus anatomija. Kaunas: Vitae
litera.
Papildoma literatūra:
3. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
Universiteto leidykla, Vilnius.
4. Köpf-Maier P. Et al. (eds). (2000) Wolf-Heidegger‘s Atlas of Human Anatomy I. Basel:
Karger.
5. Köpf-Maier P. Et al. (eds). (2004) Wolf-Heidegger‘s Atlas of Human Anatomy II. Basel:
Karger.
7
1. Epitelinio ir jungiamojo audinių sandara ir įvairovė
Užsiėmimo tipas – praktikos darbas.
Darbo tikslai:
1. Susipažinti su ląstelės ir audinių tyrimų metodais.
2. Prisiminti ląstelės sandaros pagrindus.
3. Išmokti atpažinti ir apibūdinti epitelinį bei jungiamąjį audinius.
Mokymo priemonės
Priemonės Virtualus mikroskopas (CD). Elektronogramos
SviesinisR.mikroskopas.
Histologiniai Wood J. Histology. An interactive virtual microscope. –
Elektronogramos.
and Schechter
preparatai Sunderland, MA, USA: Sinauer Associates, Inc., 2003, CD 1 (skeletal tissues).
Epiteliniai audiniai, jungiamieji audiniai ir kraujas.
Modeliai, V 2027 – Ląstelė, V 2023 – Odos sandara, KS 1-3 – Oda, V 2050 – Kaula struktūra,
plakatai QS 61 -Kaulo struktūra.
Literatūra Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas.
Vilniaus Universiteto leidykla, Vilnius, psl. 47-51, 91-104.
Studijų turinys ir užduotys
Terminai ir sąvokos
Ląstelė
Ląstelės organoidai: plazmolema, protoplazma, citoplazma, protoplasma, branduolys, grūdėtasis ir
lygusis endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, mitochondrijos, lizosomos, vakuolės,
ribosomos, mikrovamzdeliai, centriolės, intarpai, blakstienėlės, žiuželiai, glikokaliksas.
Tarpląstelinės jungtys: užtveriamosios, sąauginės ir plyšinės jungtys.
Epitelinis audinys
Epitelinių audinių klasifikacija: vienasluoksnis epitelis, tariamasis daugiasluoksnis,
daugiasluoksnis, plokščiasis, kubinis, stulpinis, stulpinis virpamasis, pereinamasis,
juntamasis, mezotelis, endotelis.
Pamatinė membrana
Liaukinis epitelis arba liaukos: egzokrininės, endokrininės.
Egzokrininių liaukų klasifikacija: vamzdelinė, pūslelinė, sudėtinė, serozinė, mukozinė, mišri ir
merokrininė, apokrininė, holokrininė.
Jungiamasis audinys
Jungiamojo audinio ląstelės: fibroblastai, fibrocitai, makrofagai, plazmocitai, audinių bazofilai
(mastocitai, putliosios ląstelės), riebalinės ląstelės (lipocitai), pericitai, pigmentinės ląstelės
(melanocitai, chromatoforai).
Jungiamojo audinio tarpląstelinė medžiaga: skaidulos: kolageninės, elastinės, retikulinės ir
pagrindinė medžiaga.
Jungiamojo audinio klasifikacija: skaidulinis jungiamasis (purusis, glaudusis netaisyklingasis ir
taisyklingasis, griaučių jungiamasis audinys (kaulinis ir kremzlinis), specialusis jungiamasis
audinys (riebalinis ir retikulinis), kraujas ir limfa.
Kremzlė. Perichondriumas. hondrogeninės ląstelės, chondroblastai, chondrocitai, chodrocitų
lakūnos. Kremzlių rūšys: hialininė, elastinė, skaidulinė.
Kaulas. Antkaulis, vidinis antkaulis. Osteogeninės ląstelės, osteoblastai, osteocitai, osteoklastai.
Haverso sistema - osteonas.
Kraujas. Eritrocitai. Leukocitai: grūdėtieji (neutrofilai, eozinofilai, bazofilai) ir negrūdėtieji
(limfocitai, monocitai). Trombocitai. Kraujo plazma.
Užduotys
1. Ląstelės schemoje įvardinti organeles (1.1).
2. Vienasluoksnis plokščiasis epitelis. Nusipiešti daugiakampes vingiuotais kraštais mezotelio
ląsteles su vienu ar dviem branduoliais, išsidėsčiusias vienu sluoksniu.
3. Vienasluoksnis daugiaeilis virpamasis epitelis. Nusipiešti vienasluoksnį daugiaeilį
virpamąjį trachėjos epitelį. Didžiuoju padidinimu atkreipti dėmesį į epitelio ląsteles:
prizmines - su virpamaisiais plaukeliais, verpstės formos, kūgio formos, taurines ląsteles.
4. Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis. Mažuoju padidinimu surasti
daugiasluoksnį plokščią neragėjantį akies ragenos epitelį. Didžiuoju mikroskopo
padidinimu atkreipti dėmesį į prizminės formos ląsteles, gulinčias ant bazinės membranos,
virš jų esančias daugiakampes netaisyklingos formos ląsteles bei epitelio paviršiuje esančias
plokščias ląsteles.
5. Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis. Mažuoju padidinimu surasti epidermį.
Stebint didžiuoju padidinimu pamatyti epidermio sluoksnius: giliausiai esantį germinatyvinį
sluoksnį, sudarytą iš keleto ląstelių eilių - pamatinių, gulinčių ant pamatinės membranos,
stulpinių ląstelių, virš jų kelias eiles dygliuotų daugiakampių netaisyklingos formos ląstelių.
Virš jo matyti grūdėtasis sluoksnis, sudarytas iš suplokštėjusių ląstelių, kurių citoplazmoje
daug keratino grūdelių. Virš grūdėtojo sluoksnio pamatyti blizgančių ląstelių zoną, sudarytą
iš plokščių, blizgančių, neaiškiom ribom ląstelių (skaidrusis sluoksnis). Epidermio
paviršiujepamatyti raginį sluoksnį, sudarytą iš suragėjusių žvyno formos ląstelių.
6. Holokrininė liauka. Apžiūrėti riebalinės odos liaukos, esančios šalia plauko šaknies, pjūvį.
Didžiuoju padidinimu įvertinti sekrecinę liaukos dalį, kurią sudaro keli epitelinių ląstelių
sluoksniai, rasti ištekamąjį liaukos lataką, išklotą daugiasluoksniu epiteliu. Liaukos viduje
matomi ląstelių citoplazmoje esantys riebaliniai lašeliai. Dalis ląstelių yra be branduolių,
kitos ląstelės - suirusios, virtusios sekreto lašais (holokrininė sekrecija).
7. Vienaląstė liauka. Žarnos sienelės skerspjūvyje mažuoju padidinimu suraskite žemą
vienasluoksnį stulpinį epitelį su šviesiomis taurinėmis ląstelėmis. Didžiuoju mikroskopo
padidinimu atkreipkite dėmesį į šiame epitelyje esančias vienaląstes taurės formos
liaukutes. Šių ląstelių viršūnė išplėsta, užpildyta gleivingu sekretu, branduolys yra ląstelės
bazinėje dalyje (taurės „kojytėje“).
9
8. Epitelinio audinio schemoje lietuviškai įvardinti rodyklėmis pažymėtas struktūras (1.2).
9. Tirdami puriojo jungiamojo audinio preparatą mažuoju padidinimu, įsidėmėkite, kad jo
pagrindą sudaro įvairiomis kryptimis einančios skaidulos, tarp kurių yra daug pagrindinės
medžiagos. Pagrindinėje medžiagoje, kai kur greta skaidulų guli puraus jungiamojo audinio
ląstelės, kurių branduoliai matomi ir mažuoju padidinimu. Smulkiau analizuokite preparatą,
stebėdami didžiuoju padidinimu. Pirmiausia suraskite storas nesišakojančias kolagenines
skaidulas. Elastinės skaidulos daug plonesnės. Jos šakojasi ir skirtingai nuo kolageninių,
yra homogeniškos. Kadangi jos stipriau laužia šviesą, preparatuose atrodo blizgančios. Tarp
ląstelių vyrauja fibroblastai – plokščios ląstelės su neryškiomis ribomis ir ataugomis. Jos
turi stambų ovalų branduolį. Kitą puriojo jungiamojo audinio ląstelių grupę sudaro
makrofagai. Tai kiek mažesnės, ovalios formos ir ryškių kontūrų ląstelės. Susiradę minėtas
ląsteles ir skaidulas nusipieškite ir pažymėkite savo piešinyje. Išstudijuokite visų puriojo
jungiamojo audinio ląsteles ir skaidulas elektronogramose.
10. Glaudusis taisyklingasis skaidulinis jungiamasis audinys tiriamas sausgyslių išilginiame
pjūvyje. Didžiuoju padidinimu suraskite ir išstudijuokite lygiagrečiai susiklosčiusius
kolageninių skaidulų pluoštus, tarp kurių matomi fibrocitai.
11. Hialininė kremzlė. Mažuoju padidinimu surasti hialininės kremzlės antkremzlį, giliuosius
kremzlės sluoksnius. Atkreipti dėmesį į chondrocitus, kurie kremzlės paviršiuje susiskirstę
nedidelėmis grupėmis, o gilesniuose sluoksniuose susibūrę izogeninių grupių pavidalu.
Didžiuoju padidinimu ištirti antkremzlio struktūrą, chondrocitus, tarpląstelinę medžiagą.
12. Tarpslankstelinių diskų skaidulinė kremzlė. Mažuoju padidinimu skirti kaulinį stuburo
slankstelio audinį ir greta – skaidulinę kremzlę. Atkreipti dėmesį į kolageninių skaidulų
pluoštus ir tarp jų išsidėsčiusius chondrocitus.
13. Kaulinis audinys. Kompaktinio plokštelinio kaulo pjūvyje mažuoju padidinimu surasti
osteonus, įterptines kaulines plokšteles bei išorines ir vidines bendrąsias plokšteles.
Didžiuoju padidinimu išstudijuoti kaulo tarpląstelinės medžiagos struktūrą, osteocitus.
14. Kraujo tepinėlis. Stebėdami didžiuoju padidinimu suraskite pagrindinius kraujo forminius
elementus: eritrocitus, leukocitus (neutrofilus, eozinofilus, bazofilus bei monocitus) ir
kraujo plokšteles (trombocitus), juos nupieškite. Atkreipkite dėmesį į leukocitų branduolių
formą, citoplazmos nusidažymą bei grūdėtumą. Išstudijuokite kraujo forminių elementų
elektronogramas, atkreipkite dėmesį į citoplazmoje esančių granulių submikroskopinę
struktūrą.
15. Įvardinti lietuviškai rodyklėmis pažymėtas struktūras jungiamojo audinio schemoje (1.3).
1.1pav. Ląstelės struktūra (Modifikuota pagal [1])
10
1.2 pav. Epitelio rūšys (Modifikuota pagal [2])
11
1.3 pav. Jungiamojo audinio rūšys (Modifikuota pagal [2])
Kontroliniai klausimai
1. Kokio dydžio yra žmogaus ląstelės?
2. Išvardinkite tris pagrindines ląstelės struktūras.
3. Apibrėžkite terminą „audinys“ ir įvardinkite keturis pagrindinius audinių tipus.
4. Kokios yra svarbiausios epitelinio audinio funkcijos?
5. Koks atsakymas geriausiai atspindi kraujagyslių skaičių epiteliniame audinyje: nėra, labai
mažai, labai daug?
12
6. Kaip epitelinio audinio ląstelių forma yra naudojama šio audinio klasifikacijai? Išvardinkite
keturis epitelio tipus pagal šią klasifikaciją.
7. Kaip epiteliniai audiniai klasifikuojami pagal ląstelių sluoksnių skaičių?
8. Kokius žinote vienasluoksnio epitelio tipus?
9. Kokius žinote daugiasluoksnio epitelio tipus?
10. Kas yra liaukinis epitelis? Pateikite jo pavyzdžių.
11. Kokios liaukos vadinamos egzokrininėmis? Pateikite pavyzdžių.
12. Kokios liaukos vadinamos endokrininėmis? Pateikite pavyzdžių.
13. Kokios yra svarbiausios jungiamojo audinio funkcijos?
14. Koks yra pagrindinis jungiamojo audinio sandaros bruožas?
15. harakterizuokite purųjį jungiamąjį audinį.
16. Kuo panašūs ir kuo skiriasi kremzlinis ir kaulinis audiniai?
17. Kiek yra kremzlinio audinio tipų? Trumpai charakterizuokite juos.
18. Kokiam audinių tipui priklauso kraujas? Kodėl?
19. Kokius žinote kraujo komponentus? Trumpai juos apibūdinkite.
2. Raumeninis ir nervinis audiniai
Darbo tikslai:
1. Išmokti atpažinti ir apibūdinti griaučių ir širdies ruožuotuosius raumeninius audinius.
2. Išmokti atpažinti ir apibūdinti lygųjį raumeninį audinį.
3. Išmokti atpažinti ir apibūdinti nervinį audinį.
4. Išmokti atpažinti neuronus ir jų dalis: kūną, aksoną, dendritus.
5. Susipažinti su neuroglijos ląstelėmis NS ir PNS.
Mokymo priemonės
Priemonės Virtualus mikroskopas (CD). Elektronogramos
Histologiniai Wood R. and Schechter J. Histology. An interactive virtual microscope. – Sunderland,
preparatai MA, USA: Sinauer Associates, Inc., 2003, CD 1 (skeletal tissues).
Raumeninis ir nervinis audiniai.
Modeliai, BS 36 - Skersaruožio raumens skaidulos su motorinėm galinėm plokštelėm, BS

plakatai 35/3 Sinapsės modelis, V2052 - Raumeninis audinys.
Literatūra Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
Universiteto leidykla, Vilnius, psl. 104-114.
13
Raumeninis audinys
Rūšys: griaučių ruožuotasis, širdies ruožuotasis ir lygusis. Miofibrilė, sarkolema, sarkoplazma,
sarkosomos, sarkoplazminis tinklas.
Griaučių ruožuotasis. Raumeninė skaidula: miofibrilė, skersiniai vamzdeliai (T tubulės), triada.
Sarkomeras: A diskai, I diskai, Z linija, H zona, M linija. Dangalai: endomiziumas,
perimiziumas, epimiziumas.
Širdies ruožuotasis. Kardiomiocitai. Įterptiniai diskai.
Nervinis audinys
Neuronas ir atraminės ląstelės. Neuronas: ląstelės kūnas (soma, perikarionas), aksonas, dendritas.
Astrocitai ir oligodendrocitai, neurolemocitai (Švano ląstelės), mielino dangalas, Ranvjė
sąsmauka. Mikroglija, ependimocitai.
Neuronų klasifikacija: vienpolis, dvipolis, daugiapolis, tariamasis vienpolis.
Sinapsė: akso-dendritinė, akso-somatinė, akso-aksoninė, dendro-dendritinė. Jaudinančios ir
slopinančios sinapsės.
Nervinio audinio dariniai: nervinis mazgas (ganglijas), branduolys, laidas, nervas ir jo dangalai
(endoneuriumas, perineuriumas, epineuriumas).
Užduotys
1. Griaučių ruožuotasis raumeninis audinys. Mažuoju padidinimu surasti skersinį ir išilginį
raumeninio audinio pjūvius. Didžiuoju padidinimu surasti ruožuotojo raumens raumenines
skaidulas ir sarkomerus. Atkreipkite dėmesį į tarp raumeninių skaidulų praeinančius puriojo
jungiamojo audinio pluoštus kartu su kraujagyslėmis, limfagyslėmis ir nervais.
2. Širdies ruožuotasis raumeninis audinys. Didžiuoju padidinimu stebėkite širdies raumens ląstelę -
kardiomiocitą. Atkreipkite dėmesį į ląstelių padėtį ir įterptinius diskus, kurie yra tarp raumens
ląstelių.
3. Lygusis raumeninis audinys. Mažuoju padidinimu surasti raumeninį žarnos sienelės sluoksnį.
Nupiešti stebimus didžiuoju padidinimu nupiešti išilginį ir skersinį lygiųjų raumenų pjūvius.
Tarp raumeninių skaidulų praeina jungiamojo audinio pluoštai kartu su kraujagyslėmis,
limfagyslėmis bei nervais.
4. Įvardinti rodyklėmis pažymėtas struktūras raumeninio audinio schemoje (2.1).
5. Neuronas. Mažuoju padidinimu surasti nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje nervinę ląstelę.
Didžiuoju padidinimu surasti neurono ataugas ir branduolį.
6. Nervo skersiniame pjūvyje suraskite nervą dengiantį jungiamojo audinio dangalą epineuriumą,
nervinius pluoštus apribojantį - perineuriumą ir tarpus tarp nervinių skaidulų užpildantį -
endoneuriumą. Stebėkite mielinines nervines skaidulas ir kraujagysles.
7. Nervo išilginiame pjūvyje suraskite nervą dengiantį jungiamojo audinio dangalą epineuriumą,
nervinius pluoštus apribojantį - perineuriumą ir tarpus tarp nervinių skaidulų užpildantį -
endoneuriumą. Atkreipkite dėmesį į aplink nervą esantį purųjį jungiamąjį audinį ir riebalines
ląsteles jame. Stebėkite mielinines nervines skaidulas ir kraujagysles. Suraskite Ranvje
sąsmauką.
8. Nupiešti neuroną ir nervo skerspjūvį, stebimus CD histologiniuose vaizduose.
9. Įvardinti rodyklėmis pažymėtas struktūras nervinio audinio schemoje (2.2).
14
2.1 pav. Raumeninio audinio rūšys (Modifikuota pagal [2])
15
2.2 pav. Nervinio audinio sandara (Modifikuota pagal [1])
1. Kokius žinote raumeninio audinio tipus?
2. Kokias žinote specializuotas ruožuotojo raumens ląstelių struktūras?
16
3. Iš kur kilęs pavadinimas "ruožuotieji" raumenys?
4. Kas tai yra T vamzdeliai? Kokia jų reikšmė?
5. Kuo panašus ir kuo skiriasi griaučių ir širdies ruožuotasis raumeninis
audinys?
6. Kiek branduolių yra griaučių ruožuotojo raumens raumeninėse skaidulose? Kur jie
išsidėstę?
7. Kokios savybės būdingos tik širdies raumeniniam audiniui?
8. Kokios formos yra lygiųjų raumenų ląstelės?
9. Koks dangalas apsupa raumenų pluoštelius?
10. Įvardinkite du pagrindinius nervinio audinio ląstelių tipus.
11. Iš kokių dalių sudarytas neuronas?
12. Kas yra neuroglija? Kokias neuroglijos ląsteles žinote?
13. Kokios NS neuroglijos ląstelės yra gausiausios?
14. Kurios ląstelės formuoja NS neuronų mieliną?
15. Kokios ląstelės iškloja smegenų skilvelius?
16. Ką vadiname nervine skaidula?
17. Kiek aksonų yra mielininėje nervinėje skaiduloje?
3. Įvadas į anatomijos praktikos darbus. Bendrosios anatominės sąvokos.

Bendroji osteologija. Ašinis skeletas
Darbo tikslai:
1. Išmokti anatominius terminus, skirtus kūno dalių, paviršių bei kūno ir organų padėties
apibūdinimui.
2. Išmokti kaulų išorinę ir vidinę sandarą bei išmokti atpažinti skirtingų formų kaulus.
3. Atpažinti ir pavadinti liemens kaulus.
4. Išmokti kaukolės kaulų sandarą bei nomenklatūrą.
5. Susipažinti su suaugusio žmogaus kaukolės sandara: nosies ertme, akiduobe, skliautu bei
pamatu.
Mokymo priemonės
Preparatai Griaučiai, liemens kaulų komplektas. Kaukolės kaulai: pakauškaulis,
smilkinkaulis, kaktikaulis, momenkaulis, pleištakaulis, viršutinis ir apatinis
žandikauliai, akytkaulis, skruostakaulis.
Kaukolė.
Vaizdinės Žmogaus modelis.
priemonės V2001 – Žmogaus griaučiai su raiščiais (vaizdas iš priekio), V2002 – Žmogaus
griaučiai (vaizdas iš užpakalio), ES4/1 – Apatinis žandikaulis, QS3/2 – Dirbtinė
vaiko kaukolė, QS7/E – Dirbtinė žmogaus kaukolė, QS8/3 – 14 dalių žmogaus
kaukolės modelis, QS9 – Dirbtinė suaugusio žmogaus kaukolė, VR1131 –
Žmogaus kaukolė.
Literatūra Tamašauskas K.A., Stropus R. (2003) Žmogaus anatomija. Kaunas: KMU
leidykla, psl. 41-55.
Studijų turinys
17
Bendrieji terminai: statusis (vertikalusis), gulsčiasis (horizontalus), vidurinysis, medianus, vainikinis,
strėlinis (sagitalinis), dešinysis, dexter, kairysis, sinister, vidinis, medialis, tarpinis, šoninis,
lateralis, priekinis, anterior, užpakalinis, posterior, viršutinis, superior, apatinis, inferior, galvinis,
skersinis, išilginis, išorinis, externus, paviršinis, superficialis, gilusis, profundus, artimasis
(proksimalinis), tolimasis (distalinis), centrinis, periferinis, lenkiamasis, tiesiamasis.
Žmogaus kūno dalys: galva, caput, kaklas, collum, liemuo, truncus, viršutinė, extremitas superior, ir
apatinė galūnės, extremitas inferior.
Kaulai (griaučių sistema)
Kaulo struktūriniai elementai: tankioji ir akytoji medžiagos, išorinis ir vidinis antkaulis.
Kaulų rūšys: ilgasis, trumpasis, plokščiasis, netaisyklingasis, orinis, sezamoidinis.
Kaulo dalys: diafizė (ilgojo kaulo kūnas), epifizė (ilgojo kaulo galas), sąnarinis paviršius, čiulpinė
ertmė, geltonieji ir raudonieji kaulų čiulpai.
Stuburas, columna vertebralis
Linkiai: krūtininis ir kryžkaulinis užpakaliniai (kifozės), kaklinis ir juosmeninis priekiniai (lordozės).
Stuburo kanalas.
Slanksteliai, vertebrae. Slankstelio kūnas, lankas, viršutinė ir apatinė tarpslankstelinės angos,
slankstelio anga, viršutinės ir apatinės sąnarinės ataugos, skersinės ir keterinės ataugos.
Kaklo slanksteliai (atlantas, ašis)
Krūtinės slanksteliai
Juosmens slanksteliai
Kryžkaulis, os sacrum. Kryžkaulio pamatas, ausinis paviršius, kryžkaulio kanalas.
Stuburgalis (uodegikaulis), os coccygis.
Krūtinės ląstos kaulai
Šonkauliai, costae. Kaulinis šonkaulis, šonkaulio kremzlė, galva, gumburėlis, kaklas, kūnas.
Krūtinkaulis, sternum. Krūtinkaulio rankena, kūnas, kardinė atauga, šonkaulių įlankos.
Kaukolės kaulai
Smegeninės kaulai
Momenkaulis, os parietale
Kaktikaulis, os frontale. Žvynas, kaktinis antis, kaktinio ančio atvara.
Pakauškaulis, os occipitale. Didžioji anga, foramen magnum, pakauškaulio krumplys, žvynas.
Pleištakaulis, os sphenoidale. Kūnas, turkiškasis balnas, posmegeninės liaukos duobė,
pleištakaulio antis, mažasis ir didysis sparnai, sparninės ataugos.
Smilkinkaulis, os temporale. Uolinė dalis, speninė atauga, vidinė klausomoji anga ir landa, ylinė
atauga, būgninė ertmė, būgninė dalis, išorinė klausomoji anga ir landa, žvyninė dalis,
skruostinė atauga, apatinio žandikaulio duobė.
Veido griaučiai
Akytkaulis, os ethmoidale. Akytoji ir stačioji plokštelės, akytkaulio labirintas, viršutinė ir vidurinė
nosies kriauklės.
Ašarikaulis, os lacrimale
Nosikaulis, os nasale
Noragas, vomer
Apatinė nosies kriauklė, concha nasalis inferior
Viršutinis žandikaulis, maxilla. Kūnas, antis, kaktinė, skruostinė, dantinė ir gomurinė ataugos,
žandikaulio dantų alveolės.
Gomurikaulis, os palatinum. Stačioji ir gulsčioji plokštelės.
18
Skruostakaulis, os zygomaticum
Apatinis žandikaulis, mandibula. Kūnas, vainikinė ir sąnarinė ataugos, galva, dantų alveolės.
Poliežuvinis kaulas, os hyoideum
Visa kaukolė
Veidas ir jo ertmės
Akiduobė, orbita. Regos kanalas, viršutinis ir apatinis akiduobės plyšiai, nosinis ašarų kanalas.
Kaulinė nosies ertmė, cavitas nasi. Kriaušinė atvara, apertura piriformis, kaulinė nosies pertvara,
viršutinė, vidurinė ir apatinė nosies landos, nosinė ryklės anga, choana, kaktinio,
pleištakaulio, viršutinio žandikaulio ančių atvaros ir žiotys.
Smegeninė
Skliautas, kaukolės pamatas
Išorinis kaukolės pamatas. Kaulinis gomurys, didžioji pakauškaulio anga, pakauškaulio krumpliai,
jungo anga.
Vidinis kaukolės pamatas. Priekinė, vidurinė, užpakalinė kaukolės duobės.
Užduotys
1. Skelete surasti ir įvardinti atskirų griaučių dalių kaulus, išstudijuoti jų padėtį griaučiuose ir
formą.
2. Paaiškinti anatominių terminų, skirtų kūno dalių, paviršių bei kūno dalių ir organų padėties
aprašymui, reikšmes 3.1 lentelėje. Žmogaus kūno piešinyje, pateiktame 3.1 schemoje,
pažymėti tuščiuose langeliuose anatomines kryptis, kurias atitinka sekantys terminai:
superior, dexter, sinister, medialis, lateralis, posterior, anterior, artimasis, tolimasis ir
inferior. Įvardinti terminais plokštumas, leidžiančias nusakyti žmogaus kūno dalių bei
organų padėtį 3.2 piešinyje.
3. Ilgojo kaulo 3.3 piešinyje rodykle pažymėti ir įvardinti pagrindines sudedamąsias dalis:
epifizę, kompaktinę kaulinę medžiagą, akytąją kaulinę medžiagą, diafizę, antkaulį, čiulpų
ertmę.
4. Pažymėti 3.4 piešinyje bei pavadinti pagrindines slankstelio dalis: kūną, lanką, slankstelio
angą, sąnarines ataugas. Taip pat pažymėti kaklo, krūtinės ir juosmens slankstelius (3.4).
5. Pažymėti 3.5 piešinyje ir pavadinti kaulus, sudarančius krūtinės ląstą ir krūtinkaulio dalis.
6. Pažymėti 3.6 schemoje šonkaulio pagrindines dalis (kaulinį šonkaulį, šonkaulio kremzlę,
galvą ir gumburėlį).
7. Išstudijuoti kaukolę, surasti ir įvardinti kaukolės kaulus, atkreipti dėmesį į jų formą ir vietą
kaukolėje. Surasti orinius kaulus.
8. Priekiniame ir šoniniame kaukolės vaizduose 3.7 pažymėti rodykle sekančius kaulus ir
ertmes: kaktikaulį, momenkaulį, pakauškaulį, smilkinkaulį, skruostakaulį, viršutinį ir apatinį
žandikaulius, pleištakaulį, nosikaulį, ašarikaulį, išorinę klausomąją landą, nosies ertmę,
vidurinę ir apatinę kriaukles bei landas, kriaušinę atvarą, akiduobę.
9. Užpakaliniame ir viršutiniame kaukolės vaizduose 3.8 pažymėti kaukolės skliautą ir jį
sudarančius kaulus.
10. Pažymėti 3.9 piešinyje apatinio žandikaulio pagrindines dalis: kūną, šakas, krumplinę ir
vainikinę ataugas, dantinę dalį.
11. Vidinio kaukolės pamato 3.10 piešinyje pažymėti priekinę, vidurinę ir užpakalinę kaukolės
duobes.
12. Išoriniame kaukolės pamato 3.11 piešinyje pažymėti kaulinį gomurį, nosines ryklės angas,
didžiąją pakauškaulio angą, pakauškaulio krumplius.
13. Akiduobės schematiniame 3.12 piešinyje pažymėti regos nervo kanalą, viršutinį ir apatinį
akiduobės plyšius.
14. Nurodyti kokiems kaulams priklauso anatominės struktūros, kurių pavadinimai pateikti 3.2
lentelėje.
19
3.1 lentelė Orientaciniai anatomijos terminai
Terminas Paaiškinimas
Anterior
Posterior
Superior
Inferior
Medialis
Lateralis
Superficialis
Profundus
3.2 lentelė Kaukolės kaulai ir jų struktūros

Terminas Anatominės struktūros buvimo vieta
Vainikinė atauga
Ylinė atauga
Viršutinė ir vidurinė nosies kriauklės
Mažasis ir didysis sparnai
Speninė atauga
Būgninė ertmė
Dantų alveolės
Regos nervo kanalas
Posmegeninės liaukos duobė
Uolinė dalis
Gomurinė atauga
Jungo anga
Skersinio ir riestinio ančių vagos
Žandinis antis
Turkiškasis balnas
Žvyninė dalis
Apatinio žandikaulio duobė
20
3.1 pav. Kūno ašys ir kai kurie orientaciniai terminai (Modifikuota pagal [3])
3.2 pav. Kūno plokštumos (Modifikuota pagal [3])
3.3 pav. Ilgojo kaulo sandara (Modifikuota pagal [3])
21
3.4 pav. Atskirų stuburo sričių slankstelių sandara (Modifikuota pagal [3])
3.5 pav. Krūtinės ląstos kaulai (Modifikuota pagal [3])
22
3.6 pav. Šonkaulio sandara (Modifikuota pagal [3])
3.7 pav. Kaukolės kaulai iš šono (Modifikuota pagal [3])
23
3.8 pav. Kaukolės kaulai iš viršaus ir užpakalio (Modifikuota pagal [3])
3.9 pav. Apatinio žandikaulio sandara (Modifikuota pagal [3])
3.10 pav. Kaukolės vidinis pamatas (Modifikuota pagal [3])
24
3.11 pav. Kaukolės išorinis pamatas (Modifikuota pagal [3])
3.12 pav. Akiduobės sandara (Modifikuota pagal [3])
1. Kokias žinote ašis, padedančias nusakyti žmogaus kūno dalių padėtį?
2. Išvardinkite plokštumas, padedančias nusakyti žmogaus kūno dalių padėtį.
3. Kuri plokštuma dalina kūną į simetriškas, dešinę ir kairę, puses?
4. Kokių dalių vietai kūne nusakyti naudojami terminai superior ir inferior?
5. Ką reiškia terminai anterior ir posterior?
6. Paaiškinkite, kaip suprantate terminų superficialis ir externus, o taip pat profundus ir internus
skirtumus.
7. Kokią taško padėtį vidurinės plokštumos atžvilgiu nusako terminai medialis ir lateralis?
8. Apibūdinkite tankiosios kaulinės medžiagos sandarą bei vietą kaule.
9. Kaip sudaryta akytoji kaulinė medžiaga? Akytosios medžiagos vieta.
10. Kas dengia kaulų paviršius iš išorės?
11. Čiulpų ertmės sandara bei vieta kaule.
12. Apibūdinkite kaulo cheminę sudėtį.
13. Kokie kaulai vadinami ilgaisiais ir kokius griaučius jie sudaro?
25
14. Išvardinkite ilgojo kaulo dalis.
15. Kokia yra trumpųjų kaulų funkcija?
16. Kuo ypatinga netaisyklingųjų kaulų sandara? Pateikite pavyzdžių.
17. Raudonųjų kaulų čiulpų sandara, reikšmė ir vieta žmogaus organizme.
18. Kiek slankstelių sudaro stuburą?
19. Kiek yra kaklo slankstelių ir kuo ypatinga pirmųjų dviejų slankstelių sandara?
20. Kuo kaklo slanksteliai skiriasi nuo kitų ?
21. Krūtinės slankstelių sandara.
22. Kokie kaulai sudaro krūtinės griaučius?
23. Išvardinkite šonkaulio dalis.
24. Krūtinkaulio sandara.
25. Išvardinkite stuburo fiziologinius linkius.
26. Kokie kaulai sudaro veido griaučius?
27. Išvardinti ir parodyti smegeninės dalies kaulus.
28. Apatinio žandikaulio sandara.
29. Kokie kaulai sudaro kaulinį gomurį?
30. Išvardinti ir parodyti orinius kaulus.
31. Kokius žinote prienosinius ančius? Kur jie atsiveria?
32. Smilkinkaulio sandara.
33. Pleištakaulio sandara.
34. Kuo ypatingas vidinio kaukolės pamato reljefas?
35. Kaulinės nosies ertmės sandara.
36. Kokie ančiai atsiveria į vidurinę nosies landą?
4. Viršutinės bei apatinės galūnių griaučiai

Darbo tikslai:
1. Išmokti klasifikuoti, atpažinti viršutinių ir apatinių galūnių griaučius bei juos sudarančius
kaulus.
2. Išmokti viršutinių ir apatinių galūnių griaučių kaulų sandarą.
3. Išmokti dubenkaulio sandarą.
Mokymo priemonės
Preparatai Griaučiai, viršutinės ir apatinės galūnės kaulų komplektas
Modeliai, V2001 – Žmogaus griaučiai (vaizdas iš priekio), V2002 – Žmogaus griaučiai
plakatai (vaizdas iš užpakalio).
Viršutinės galūnės griaučiai

Viršutinės galūnės lanko kaulai
Mentė, scapula. Mentės dyglys, snapinė atauga, petys, sąnarinė duobė.
Raktikaulis, clavicula.
Viršutinės galūnės laisvosios dalies kaulai
26
Žasto griaučiai
Žastikaulis, humerus. Žastikaulio galva, anatominis kaklas, chirurginis kaklas, kūnas, krumplys.
Dilbio griaučiai
Stipinkaulis, radius. Stipinkaulio galva, kūnas, riešinis sąnarinis paviršius.
Alkūnkaulis, ulna. Skridininė įlanka, kūnas, alkūnkaulio galva.
Plaštakos griaučiai
Riešakauliai, ossa carpi
Delnakauliai, ossa metakarpi
Pirštų kaulai, ossa digitorum manus
Apatinės galūnės griaučiai
Dubens lanko kaulai
Dubenkaulis, os coxae. Gūžduobė, delčinis paviršius, gūžduobės įlanka.
Klubakaulis, os ilii. Klubakaulio kūnas ir sparnas, priekinis viršutinis ir užpakalinis viršutinis
klubakaulio dygliai, skiauterė, lankinė linija, ausinis paviršius.
Sėdynkaulis, os ischii. Sėdynkaulio kūnas ir šaka, sėdimasis gumburas, sėdimasis dyglys, didžioji
sėdimoji įlanka, mažoji sėdimoji įlanka.
Gaktikaulis, os pubis. Gaktikaulio kūnas, klubinė gaktos pakyla, gaktikaulio skiauterė, viršutinė ir
apatinė gaktikaulio šakos, užtvarinė anga, užtvarinė vaga.
Apatinės galūnės laisvosios dalies griaučiai
Šlaunies griaučiai
Šlaunikaulis, femur. Šlaunikaulio galva, kaklas, kūnas, šlaunikaulio vidinis ir šoninis krumpliai.
Girnelė, patella
Blauzdikaulis, tibia. Viršutinis sąnarinis paviršius, vidinis ir šoninis krumpliai, kūnas, vidinė
kulkšnis.
Šeivikaulis, fibula. Šeivikaulio galva, kūnas, šoninė kulkšnis.
Pėdos griaučiai
Čiurnos kaulai, ossa tarsi
Padikauliai, ossa metatarsi
Kojos pirštų kaulai, ossa digitorum pedis
Užduotys
1. Griaučiuose surasti ir įvardinti viršutinių ir apatinių galūnių kaulus, išstudijuoti jų padėtį ir
formą.
2. Pavadinti 4.1 schemoje pavaizduotus visus viršutinės galūnės kaulus bei pažymėti svarbiausias
dalis. Nurodyti ir pavadinti: mentėje – petį, sąnarinę duobę, dyglį, snapinę ataugą, žastikaulyje
– galvą, anatominį ir chirurginį kaklus, kūną, krumplį; alkūnkaulyje – alkūnę, kūną;
stipinkaulyje galvą ir kūną; plaštakos skelete pažymėti riešakaulius, delnakaulius ir
pirštakaulius.
3. Pavadinti 4.2 schemoje pavaizduotus visus apatinės galūnės kaulus bei sužymėti svarbiausias
dalis. Dubenkaulyje pažymėti skirtingomis spalvomis klubakaulį, sėdynkaulį ir gaktikaulį bei
pavadinti juos lotyniškai. Likusiuose kauluose nurodyti ir lietuviškai pavadinti: šlaunikaulyje –
galvą, kaklą, kūną, šoninį ir vidinį krumplius; blauzdikaulyje – viršutinį sąnarinį paviršių,
kūną, vidinę kulkšnį; šeivikaulyje – galvą, kūną ir šoninę kulkšnį; pėdoje – čiurnakaulius,
padikaulius ir pirštakaulius.
4. Dubenkaulio piešiniuose (4.3 pav.) skaičiais pažymėti sekančias struktūras ar jų vietą:
gūžduobę, delčinį paviršių, gūžduobės įlanką, klubakaulio kūną ir sparną, priekinį viršutinį ir
užpakalinį viršutinį klubakaulio dyglius, skiauterę, lankinę liniją, ausinį paviršių, sėdynkaulio
kūną ir šaką, sėdimąjį gumburą, sėdimąjį dyglį, didžiąją sėdimąją įlanką, mažąją sėdimąją
27
įlanką, gaktikaulio kūną, klubinę gaktos pakylą, gaktikaulio skiauterę, viršutinę ir apatinę
gaktikaulio šakas, užtvarinę angą ir užtvarinę vagą.
4.1 pav. Viršutinės galūnės kaulai (Modifikuota pagal [3])
28
4.2 pav. Apatinės galūnės kaulai (Modifikuota pagal [3])
29
4.3 pav. Dubenkaulio sandara (Modifikuota pagal [4])
1. Suklasifikuokite viršutinės galūnės kaulus.
2. Išvardinkite ilguosius viršutinės galūnės kaulus.
3. Išvardinkite trumpuosius ir plokščiuosius viršutinės galūnės kaulus.
4. Suklasifikuokite plaštakos kaulus.
5. Suklasifikuokite apatinės galūnės kaulus.
6. Kokie kaulai sudaro dubenkaulį?
7. Šlaunikaulio sandara.
8. Apibūdinkite blauzdos kaulus.
9. Suklasifikuokite pėdos kaulus.
10. Dubenkaulio sandara.
11. Klubakaulio sandara.
12. Sėdynkaulio sandara.
13. Gaktikaulio sandara.
30
5.Bendroji artrologija: kaulų jungčių struktūriniai elementai, dalys ir
įvairovė. Kaukolės, liemens, viršutinių ir apatinių galūnių kaulų jungtys
Darbo tikslai:
1. Susipažinti su ištisinių kaulų jungčių įvairove.
2. Išnagrinėti ištisinių jungčių paplitimą organizme.
3. Išnagrinėti sąnario sandarą.
4. Išmokti stambesniųjų sąnarių vidinę sandarą ir biomechaniką.
5. Susipažinti su judesių įvairove.
6. Susipažinti su kaukolės kaulų jungčių įvairove bei smilkininio apatinio žandikaulio
sąnario sandara.
7. Išmokti naujagimio momenėlių sandarą.
8. Išmokti stuburo jungtis.
9. Išmokti viršutinių ir apatinių galūnių jungtis, tam tikrų sąnarių vidinę sandarą bei
biomechaniką.
10. Išmokti moters dubens sandarą ir susipažinti su dubens matmenimis.
Mokymo priemonės
Preparatai Griaučiai, šlapieji kaulų jungčių preparatai.
Vaizdinės NS17 – Mentės sąnarys, NS18 – Alkūnės sąnarys, NS19 – Kelio sąnarys, NS20
priemonės – Klubo sąnarys, NS53 – Mentės sąnario funkcinis modelis, NS51 – Klubo
sąnario funkcinis modelis, QS21/5 – Stuburas su dubeniu, V2001 – Žmogaus
griaučiai su raiščiais (vaizdas iš priekio), V2002 – Žmogaus griaučiai (vaizdas
iš užpakalio), VR1175 – Pėda, VR1174 – Kelio sąnarys.
leidykla, psl. 51, 62-72.
Studijų turinys
Kaulų jungtys
Ištisinės: skaidulinė jungtis (raiščiai, įkalas, tarpkaulinė plėvė, momenėliai, siūlė), kremzlinė jungtis,
kaulinė jungtis.
Sąnariai
Sąnario elementai: sąnarinis paviršius, sąnarinė ertmė, kapsulė, sąnario diskas, sąnario meniskas,
raiščiai (vidiniai, kapsulės, išoriniai).
Sąnarių rūšys: plokščiasis, ritininis, skridininis, krumplinis, balninis, elipsoidinis, rutulinis,
riešutinis, vienaašiai, dviašiai, daugiaašiai.
Sąnarių judesiai: atitraukimas, pritraukimas, šoninis sukimas, vidinis sukimas, apvedimas,
lenkimas, tiesimas, nugręžimas, atgręžimas.
Kaukolės kaulų jungtys:
Siūlės: žvyninė, dantytosios, lygiosios.
Įkalas.
Kremzlinės pakauškaulio sąaugos, momenėliai (priekinis, užpakalinis, pleištakaulinis ir speninis),
jų vieta, reikšmė gimimo metu, užakimo laikas.
Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys, articulatio temporomandibularis.
31
Kaukolės jungtys su stuburu:
Atlantiniai pakauškaulio ir ašiniai atlanto sąnariai.
Stuburo jungtys
Stuburo raiščiai: priekinis išilginis, ligamentum longitudinale anterius, užpakalinis išilginis,
ligamentum longitudinale posterius, geltonieji, tarpskersiniai, tarpketeriniai.
Tarpslanksteliniai diskai, disci intervertebrales, (skaidulinis žiedas ir minkštiminis branduolys).
Stuburo sąnariai: tarpslanksteliniai sąnariai, articulationes intervertebrales.
Krūtinės ląstos kaulų jungtys: Stuburiniai šonkaulių sąnariai ir krūtinkaulinės šonkaulių jungtys.
Viršutinės galūnės lanko jungtys
Krūtinkaulinis raktikaulio ir petinis raktikaulio sąnariai.
Viršutinės galūnės laisvosios dalies kaulų jungtys
Peties sąnarys, articulatio humeri.
Alkūnės sąnarys, articulatio cubiti.
Žastikaulinis alkūnkaulio ir žastikaulinis stipinkaulio sąnariai.
Dilbio kaulų tarpusavio jungtys: artimasis ir tolimasis stipinkauliniai alkūnkaulio sąnariai,
tarpkaulinė dilbio plėvė.
Plaštakos sąnariai: stipinkaulinis riešo sąnarys, riešiniai delno sąnariai, delniniai pirštų sąnariai,
savieji pirštų sąnariai.
Dubens lanko jungtys
Kryžmeninis klubo sąnarys. Pagrindiniai elementai, biomechanika.
Gaktinė sąvarža, symphysis pubica. Sąnariniai paviršiai, kremzlinis diskas, ertmė, raiščiai ir
reikšmė gimdymo metu.
Raiščiai. Kryžmeninis gumburo raištis, lig. sacrotuberale, kryžmeninis dyglio raištis, lig.
sacrospinale, užtvarinė plėvė, užtvarinis kanalas.
Dubuo, pelvis. Dubens ertmė, ribinė linija, didysis dubuo, mažasis dubuo, mažojo dubens viršutinė
ir apatinė atvaros, gaktinis lankas, tikroji jungė, dubens ašis, dubens pasvirimas, dubens išoriniai
matmenys (tarpskiauterinis, tarpdyglinis, tarpgūbrinis matmenys, išorinė jungė).
Apatinės galūnės laisvosios dalies jungtys
Klubo sąnarys, articulatio coxae
Kelio sąnarys, articulatio genus. Šoninis ir vidinis meniskai, priekinis ir užpakalinis kryžminiai
raiščiai.
Pėdos kaulų jungtys. Blauzdinis pėdos sąnarys.
Užduotys
1. Išstudijuoti ištisinių jungčių pavyzdžius ir jų sandaros ypatybes griaučiuose ir šlapiuose
preparatuose.
2. Įvardinti 5.1 schemoje pateiktų kaulų jungčių tipus.
3. Atpažinti 5.2 schemoje pateiktą sąnarį, įvardinti jį lotyniškai ir pažymėti sąnarinę duobę,
sąnarinę galvą, diską, kapsulę ir sąnarinę ertmę.
4. Pažymėti naujagimio kaukolės paveiksle momenėlius ir parašyti jų užakimo laikus (5.3
pav.).
5. Pažymėti 5.4 piešinyje klubo bei kryžmeninį klubo sąnarius ir gaktinę sąvaržą. Pažymėti
didįjį ir mažąjį dubenį, nubrėžti ribinę liniją, pažymėti moters dubens pasvirimo kampą
ir dubens gaktinį lanką (bukas).
6. Pažymėti 5.5 paveiksle kryžmeninį gumburo ir kryžmeninį dyglio raiščius, surasti ir
pažymėti moters ir vyro dubenis bei parašyti esminius jų skirtumus. Taip pat susipažinti
32
su sekančiomis dubens struktūromis bei matmenimis: tikraja junge (1), viršutinės atvaros
skersiniu matmeniu (2), įstrižine junge (3), dubens pasvirimo kampu (4), dubens ašimi
(5), tikraja junge sagitaliniame piešinyje (6) ir apatine mažojo dubens atvara (7).
7. Kelio sąnario 5.6 schemoje pažymėti šlaunikaulį, blauzdikaulį, girnelę, šoninį meniską,
vidinį meniską, priekinį ir užpakalinį kryžminius raiščius.
8. Apžiūrėti peties, klubo ir kelio sąnarių šlapiuosius preparatus. Išstudijuoti sąnarinių
paviršių formą, sąnarinę kapsulę, bei kelio sąnario meniskus ir kryžminius raiščius.
5.1 pav. Jungčių tipai (Modifikuota pagal [3])
33
5.2 pav. Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (Modifikuota pagal [3])
5.3 pav. Momenėliai iš viršaus ir šono (Modifikuota pagal [5])
34
5.4 pav. Dubens sandara iš viršaus ir šono (Modifikuota pagal [3])
35
5.5 pav. Dubens sandara ir kai kurie matmenys (Modifikuota pagal [4])
5.6 pav. Kelio sąnario sandara (Modifikuota pagal [3])
36
1. Kokios jungtys vadinamos ištisinėmis? Pateikite pavyzdžių.
2. Sąnario sandara.
3. Kokios jungtys jungia slankstelių kūnus?
4. Kokia yra tarpslankstelinių diskų sandara?
5. Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys: sandara ir judesiai.
6. Išvardinkite momenėlius, apibūdinkite jų vietą ir pasakykite užakimo laikus.
7. Kokiomis jungtimis kaukolė jungiasi su stuburu?
8. Išvardinkite viršutinės galūnės laisvosios dalies kaulų jungtis.
9. Išvardinkite apatinės galūnės kaulų jungtis.
10. Kokius judesius galima atlikti per peties sąnarį?
11. Alkūnės sąnario sandara ir judesiai.
12. Dubens jungtys.
13. Kokiomis anatominėmis struktūromis praeina ribinė linija?
14. Kokius žinote dubens raiščius ir kokia jų reikšmė?
15. Išvardinkite vyro ir moters dubens skirtumus.
16. Kelio sąnario sandara ir judesiai.
17. Kokio sąnario ertmėje yra meniskai?
18. Kokiame sąnaryje yra kryžminiai raiščiai? Kiek jų yra?
6. Griaučių raumenų struktūriniai komponentai. Galvos, kaklo, liemens,

viršutinės ir apatinės galūnių raumenys
Darbo tikslai:
1. Išmokti raumenų struktūrinius komponentus.
2. Išmokti klasifikuoti raumenis pagal jų formą, funkciją ir vietą.
3. Išmokti galvos, kaklo, liemens ir galūnių pagrindines raumenų grupes ir jų funkcijas.
4. Išmokti atpažinti žmogaus raumenis.
Mokymo priemonės
Preparatai Griaučiai, raumenų preparatai.
Modeliai, Žmogaus modelis, NS15 – Rankų raumenys su mentės juosta, NS10 – Kojų
plakatai raumenys su dubens pagrindu, QS55/2 – Viršutinės galūnės raumenų judėjimai
VR1118 – Žmogaus raumenys, V2003 – Žmogaus raumenys vaizdas iš priekio,
V2005 – Žmogaus raumenys vaizdas iš užpakalio.
Bendrieji terminai
Raumens dalys: galva, pilvelis, uodega, nepaslankusis ir judrusis prisitvirtinimo taškai.
Raumenų rūšys: ilgieji, trumpieji, platieji, sinergistai, antagonistai, tiesusis, keturkampis, dvipilvis,
37
dvigalvis, trigalvis, keturgalvis, pusiau plunksninis, plunksninis, žiedinis, atitraukiamasis,
pritraukiamasis, sukamasis, lenkiamasis, tiesiamasis, nugręžiamasis, atgręžiamasis, sutraukiamasis,
plečiamasis.
Raumenų pagalbiniai taisai. Sausgyslė, tendo, ir sausplėvė, aponeurosis. Sausgyslių makštys ir
fascijos.
Galvos raumenys, musculi capitis
Veido raumenys: kaukolės skliauto (antgalvinis), akies aplinkos (žiedinis akies), burnos aplinkos
(žiedinis burnos, žandinis). 
Kramtymo raumenys: kramtomasis, smilkininis, šoninis ir vidinis sparniniai.
Kaklo raumenys, musculi cervicis
Paviršiniai kaklo raumenys: poodinis, sukamasis galvos, m. sternocleidomastoideus.
Viršutiniai poliežuviniai raumenys: malamasis paliežuvio raumuo.
Apatiniai poliežuviniai raumenys
Gilieji kaklo raumenys: priekinis, vidurinis ir užpakalinis laiptiniai, mm. scalenus anterior, medius
et posterior.
Nugaros raumenys, musculi dorsi
Paviršiniai galūniniai nugaros raumenys: trapecinis, m. trapezius, plačiausiasis nugaros, m.
latissimus dorsi, didysis ir mažasis rombiniai.
Paviršiniai savieji nugaros raumenys: užpakaliniai apatinis ir viršutinis dantytieji.
Gilieji ilgieji nugaros raumenys: nugaros tiesiamasis, m. erector spinae.
Krūtinės raumenys, musculi thoracis
Galūniniai krūtinės raumenys: krūtinės didysis, m. pectoralis major, ir mažasis, priekinis
dantytasis, m. serratus anterior.
Krūtinės sienos raumenys: išoriniai tarpšonkauliniai, mm. intercostales externi, vidiniai
tarpšonkauliniai, mm. intercostales interni, diafragma, diaphragma, (sausgyslinis centras, aortos,
stemplės ir tuščiosios venos angos).
Pilvo raumenys, musculi abdominis
Priekinė grupė: tiesusis pilvo raumuo, m. rectus abdominis.
Šoninė grupė: pilvo išorinis ir vidinis įstrižiniai, mm. obliquus abdominis externus et internus, bei
skersinis pilvo raumenys.
Užpakalinė grupė: kvadratinis juosmens raumuo.
Viršutinės galūnės raumenys, musculi membri superioris
Pečių lanko raumenys: deltinis raumuo, m. deltoideus.
Žasto raumenys:
Priekinė žasto grupė (žasto lenkiamųjų raumenų grupė): dvigalvis žasto, m. biceps brachii,
žastinis raumenys.
Užpakalinė žasto raumenų grupė (žasto tiesiamųjų raumenų grupė): trigalvis žasto raumuo, m.
triceps brachii.
Dilbio raumenys:
Priekinė dilbio grupė (dilbio lenkiamųjų raumenų grupė): paviršinis ir gilusis sluoksniai.
Užpakalinė dilbio grupė (dilbio tiesiamųjų raumenų grupė): paviršinis ir gilusis sluoksniai.
Plaštakos raumenys:
Rankos nykščio pakylos raumenys
Rankos mažylio pakylos raumenys
Vidurinė plaštakos raumenų grupė
Apatinės galūnės raumenys, musculi membri inferioris
38
Dubens raumenys:
Priekinė dubens grupė: klubinis juosmens
Užpakalinė dubens grupė: didysis, m. gluteus maximus, vidurinis ir mažasis sėdmens raumenys.
Šlaunies raumenys:
Priekinė šlaunies (tiesiamųjų raumenų) grupė: siuvėjo, m. sartorius, keturgalvis šlaunies, m.
quadriceps femoris.
Vidinė šlaunies (pritraukiamųjų raumenų) grupė: grakštusis ir pritraukiamieji raumenys.
Užpakalinė šlaunies (lenkiamųjų raumenų) grupė: dvigalvis šlaunies, m. biceps femoris,
pusgyslinis, pusplėvinis raumenys.
Blauzdos raumenys:
Priekinė blauzdos (tiesiamųjų raumenų) grupė
Šoninė blauzdos (šeivinių, atitraukiamųjų raumenų) grupė
Užpakalinė blauzdos (lenkiamųjų raumenų) grupė: paviršinis (trigalvis blauzdos raumuo,
kulninė sausgyslė) ir gilusis sluoksniai.
Pėdos raumenys:
Pėdos nugarinė grupė
Pado raumenys: kojos nykščio pakylos raumenys, kojos mažylio pakylos raumenys ir vidurinė
grupė.
Užduotys
1. Susipažinkite su raumens sandara šlapiuose raumens preparatuose – suraskite ir įvardinkite
raumens dalis ir priedus.
2. Raumenų preparatuose ar muliažuose suraskite ilgųjų, plačiųjų ir trumpųjų raumenų,
įvardinkite juos, atkreipkite dėmesį į jų sausgysles.
3. Raumenų preparatuose ar muliažuose išskirkite raumenų grupes, suraskite atskiras raumenų
grupes sudarančius raumenis.
4. Suklasifikuokite pagal formą 6.1 piešinyje pateiktus raumenis.
5. Nupiešti dvipilvį, dvigalvį ir dviplunksnį raumenis.
6. Parašyti antgalvinio, žiedinio burnos, žandinio, žiedinio akies, smilkininio ir kramtomojo
raumenų pavadinimus ties teisinga rodykle 6.2 piešinyje.
7. Įvardinti rodyklėmis pažymėtus 6.3 piešinyje kramtomuosius raumenis.
8. Pavadinti priekiniame kūno 6.4 vaizde rodyklėmis pažymėtus raumenis ar jų grupes.
9. Pavadinti lietuviškais terminais užpakaliniame kūno 6.5 vaizde rodyklėmis pažymėtus
raumenis ar jų grupes.
10. Įvardinti pažymėtus 6.6 piešinyje raumenis arba nurodyti grupes, kurioms jie priklauso.
11. Koks raumuo pateiktas 6.7 piešinyje? Pažymėti aortos, apatinės tuščiosios venos ir stemplės
angas.
12. Surašyti raumenų grupes, atliekančias tam tikras funkcijas, pateiktas 6.1 lentelėje
39
6.1 pav. Griaučių raumenų rūšys (Modifikuota pagal [2])
40
6.2 pav. Veido raumenys (Modifikuota pagal [2])
41
6.3 pav. Kramtymo raumenys (Modifikuota pagal [2])
42
6.4 pav. Kūno raumenys iš priekio (Modifikuota pagal [2])
43
6.5 pav. Kūno raumenys iš užpakalio (Modifikuota pagal [2])
44
6.6 pav. Liemens raumenys iš užpakalio (Modifikuota pagal [2])
6.7 pav. Diafragma iš apačios (Modifikuota pagal [2])
45
1. Kas yra fiksuotas sausgyslės prisitvirtinimo taškas?

2. Kaip klasifikuojami raumenys pagal formą?
3. Kokie raumenys vadinami sinergistais ir kokie – antagonistais?
4. Suklasifikuokite galvos raumenis.
5. Kokie morfologiniai bruožai būdingi mimikos raumenims? Kuo jie skiriasi nuo kitų
raumenų?
6. Į kokias grupes skirstomi kaklo raumenys? Kuris kaklo raumuo suka galvą į priešingą pusę?
7. Išvardinkite raumenis pakeliančius apatinį žandikaulį.
8. Suklasifikuokite nugaros raumenis. Kuris raumuo svarbiausias, vertikaliai kūno laikysenai?
9. Į kokias grupes skirstomi pilvo raumenys?
10. Kas yra pilvo presas?
11. Kokie raumenys suka liemenį?
12. Išvardinkite raumenis, dalyvaujančius kvėpavime.
13. Kokias žinote angas, esančias diafragmoje?
14. Kurie raumenys lenkia žastą?
15. Koks raumuo atlieka dvigalvio žasto raumens antagonisto funkciją?
16. Kokia raumenų grupė atlieka sinergistų funkciją dilbio raumenų priekinės grupės
paviršiniam sluoksniui?
17. Suklasifikuokite apatinės galūnės raumenis.
18. Kurie raumenys lenkia šlaunį?
19. Kas tiesia šlaunį?
20. Kokie raumenys tiesia ir lenkia pėdą?
6.1 lentelė Raumenų grupės ir jų funkcijos

Funkcija Raumenų ar grupės pavadinimas
Apatinio žandikaulio nuleidimas
Liemens sukimas į šoną
Galvos sukimas į šoną
Apatinio žandikaulio pakėlimas
Šonkaulių nuleidimas
Dilbio lenkimas
Šlaunies tiesimas
Liemens lenkimas
Dilbio tiesimas
Rankos pirštų lenkimas
Kojos pirštų tiesimas
Pėdos lenkimas
Pėdos tiesimas
Blauzdos lenkimas
Akies užmerkimas
Nugaros tiesimas
Šonkaulių pakėlimas
Pilvo preso palaikymas
Kaklo lenkimas
Šlaunies pritraukimas
Žasto atitraukimas
46
7. Kvėpavimo organų sistema. Krūtinplėvė. Tarpuplautis
Darbo tikslai:
1. Studijuoti vidaus organų sienos sandaros bendras savybes.
2. Išmokti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų sandarą.
3. Išmokti plaučių sandarą.
4. Studijuoti krūtinplėvę bei tarpuplautį.
Mokymo priemonės
Preparatai Kvėpavimo organų sistemos preparatai
Modeliai, GS4/2 – Gerklos su trachėja, GS6 – Gerklų kremzlės, FS4 – Vidinė nosies
plakatai ertmė, burna ir ryklė, HS23/1 – Plaučių skiltelė, V2007 – Kalbos organai,
V2036 – Kvėpavimo organai.
Bendrieji terminai
Tuščiavidurių virškinimo organų sienos sandara: gleivinė, tunica mucosa, (epitelis, liaukos, savoji
gleivinė plokštelė, raumeninė gleivinės plokštelė), pogleivis, tela submucosa, raumeninis dangalas,
tunica muscularis, (išorinis išilginis ir vidinis žiedinis sluoksniai), išorinis sluoksnis (serozinis arba
adventicija).
Parenchiminių organų sandara: stroma ir parenchima.
Kvėpavimo organų sistema
Viršutiniai kvėpavimo takai
Nosis, nasus
Išorinė nosis: šaknis, nugara, viršūnė. Nosies kremzlės.
Nosies ertmė, cavitas nasi
Nosies prieangis, nosies pertvara, nosies ertmės sienos, nosies ertmės kvėpuojamoji ir uodžiamoji
dalys, nosies kriauklės ir landos (viršutinė, vidurinė, apatinė ir bendroji), nosies ertmės
gleivinė, nosinės ryklės angos, choanae.
Prienosiniai ančiai, sinus paranasales
Kaktikaulio antis, sinus frontalis, pleištakaulio antis, sinus sphenoidalis, viršutinio žandikaulio
antis, sinus maxillaris, akytkaulio ląstelės, cellulae ethmoidales.
Apatiniai kvėpavimo takai
Gerklos, larynx
Gerklų kremzlės: skydinė, žiedinė kremzlė ir vedeginė kremzlės, antgerklis. 
Gerklų raumenys.  
Gerklų ertmė: gerklų atvara, gerklų prieangis, gerklų skilvelis, balso aparatas (balso raukšlė, balso
plyšys), pobalsinė ertmė.
Gerklė, trachea
Kaklinė ir krūtininė dalys. Gerklės kremzlės, plėvinė siena, gerklės išsišakojimas, gleivinė.
47
Bronchai, bronchi
Dešinysis pagrindinis bronchas, bronchus principalis dexter, ir jo šakos: viršutinis, vidurinis ir
apatinis skiltiniai bronchai.
Kairysis pagrindinis bronchas, bronchus principalis sinister, ir jo šakos: viršutinis ir apatinis
skiltiniai bronchai.
Segmentiniai, subsegmentiniai, vidiniai segmentų bronchai, skilteliniai bronchai, galinės
bronchiolės, kvėpuojamosios bronchiolės, alveoliniai latakėliai, alveoliniai maišeliai,
alveolės.
Plaučiai, pulmones
Išorinė sandara. Plaučio dalys: pamatas, viršūnė, vartai, šaknis. Plaučio paviršiai: šonkaulinis,
tarpuplautinis ir diafragminis. Kairiojo plaučio širdinė įlanka, viršutinė ir apatinė skiltys,
įstrižinis plyšys. Dešiniojo plaučio viršutinė, vidurinė ir apatinė skiltys, įstrižinis ir gulsčiasis
plyšiai.
Vidinė sandara. Plaučių skiltys, segmentai, skiltelės, kekės.
Krūtinplėvė, pleura. Plautinė ir pasieninė krūtinplėvė. Krūtinplėvės ertmė.
Tarpuplautis, mediastinum. Viršutinis ir apatinis tarpuplautis.
Užduotys
1. Kvėpavimo sistemos preparatuose ir muliažuose surasti ir išstudijuoti kvėpavimo sistemos
organus, jų sandarą ir vietą. Atkreipti dėmesį į kvėpavimo takų sienos sandaros ypatybes –
atvirą spindį, sienos kremzlines struktūras, gleivinę ir raumeninį sluoksnius.
2. Plaučių skiltelės schemoje (7.1 pav.) pažymėti skiltelinį bronchą, galinę bronchiolę,
kvėpuojamąją bronchiolę, alveolinį latakelį, alveolinį maišelį, alveoles.
3. Pateiktuose (7.2 pav.) piešiniuose pažymėti antgerklį, skydinę kremzlę, žiedinę kremzlę,
vedeginę kremzlę, gerklų prieangį, skilvelį, pobalsinę ertmę, prieangio ir balso raukšles.
4. Bronchų medžio piešinyje (7.3 pav.) pažymėti rodykle gerklę, dešinįjį ir kairįjį pagrindinius
bronchus, o taip pat dešiniuosius viršutinį, vidurinį ir apatinį bei kairiuosius viršutinį ir
apatinį skiltinius bronchus.
5. Plaučių schemoje (7.4 pav.) pažymėti plaučių viršūnes, pamatus, dešiniojo plaučio įstrižinį
bei gulsčiąjį plyšius, viršutinę, vidurinę ir apatinę skiltis, kairiojo plaučio įstrižinį plyšį,
viršutinę ir apatinę skiltis.
6. Tarpuplautinio paviršiaus (7.5 pav.) piešinyje pažymėti plaučių arteriją, veną ir pagrindinį
bronchą bei plaučių vartus.
7. Pažymėti (7.6 pav.) schemoje tarpuplaučio viršutinę ir apatinę dalis ir parašyti žinomų
organų, užpildančių šias dalis, pavadinimus.
48
7.1 pav. Plaučių skiltelės sandara (Modifikuota pagal [6])
49
7.2 pav. Gerklų sandara (Modifikuota pagal [3])
50
7.3 pav. Bronchų medžio (Modifikuota pagal [3])
7.4 pav. Plaučiai (Modifikuota pagal [3])
51
7.5 pav. Plaučių tarpuplautinis paviršius (Modifikuota pagal [3])
7.6 pav. Tarpuplaučio sandara (Modifikuota pagal [3])
1. Kurie organai sudaro viršutinius kvėpavimo takus?
2. Išvardinti organus, sudarančius apatinius kvėpavimo takus.
52
3. Kas sudaro išorinę nosį?
4. Išvardinti porines ir neporines stambiąsias gerklų kremzles.
5. Išvardinti gerklų ertmės dalis.
6. Balso aparato sandara.
7. Gerklės vieta, dalys ir sandara.
8. Išvardinti bronchinį medį sudarančius bronchus.
9. Į kiek skiltinių bronchų suskyla dešinysis ir kairysis pagrindiniai bronchai?
10. Plaučių išorinė sandara (forma, paviršiai, skiltys ir plyšiai).
11. Kas yra plaučių vartai?
12. Ką vadiname plaučių skiltele?
13. Kuo skiriasi bronchiolės sienelė nuo broncho?
14. Kur vyksta dujų apykaita?
15. Krūtinplėvės ertmės vieta ir reikšmė.
16. Kas yra tarpuplautis?
17. Į kokias dalis yra dalijamas tarpuplautis?
18. Kokie organai yra viršutiniame tarpuplautyje?
19. Kas užpildo apatinį tarpuplautį?
8. Virškinimo sistema. Pilvo ertmė, pilvaplėvė

Darbo tikslai:
1. Susipažinti su virškinimo organų sistemos sandaros principais.
2. Išmokti burnos ertmės, ryklės, stemplės ir skrandžio sandarą.
3. Išmokti žarnų sandarą.
4. Išmokti kepenų, kasos ir tulžies pūslės sandarą.
5. Išmokti kasos ir tulžies latakų anatomiją.
6. Išmokti pilvaplėvės ir jos ertmės sandarą.
Mokymo priemonės
Preparatai Virškinimo organų sistemos preparatai
Modeliai, JS4 – Skrandis, VR1261 – Dantys, VR1422 – Virškinimo sistema, V2016 –
plakatai Sveikas dantis, V2043 – Virškinimo sistema, JS8 – Kepenys ir tulžies pūslė,
JS11 – Kasa su blužnim ir dvylikapiršte žarna.
Virškinimo organų sistema

Burna, os
Burnos prieangis. Lūpos, žandai, paausinės seilių liaukos spenelis.
Burnos ertmė
Gomurys, palatum. Kietasis, minkštasis.
Liežuvis, lingua. Kūnas, šaknis, viršūnė, nugara, liežuvio gleivinė, liežuvio pasaitėlis. Liežuvio
gleivinės speneliai: siūliniai, grybiniai, pyliminiai, lapiniai. Liežuvio migdolas. Liežuvio
53
raumenys.
Dantys, dentes, ir dantenos. Viršutinių ir apatinių dantų lankai, kandis, iltis, kaplys, krūminis
dantis, trečiasis krūminis (proto) dantis. Danties vainikas, kaklas, šaknis. Danties ertmė,
danties šaknies kanalas, danties minkštimas. Dentinas, emalis, cementas. Apydantis
(periodontas), dantų alveolės. Pieniniai ir pastovieji dantys.
Didžiosios seilių liaukos, glandulae salivariae majores. Paausinė, poliežuvinė ir pažandinė
liaukos, paausinės liaukos ir pažandinis latakai.
Žiotys, fauces, migdolinė duobė, gomurio migdolas, tonsilla palatina.
Ryklė, pharynx
Nosinė ryklės dalis, pars nasalis pharyngis. Ryklės skliautas, ryklės migdolas, ryklinė ausies
vamzdžio anga, ausies vamzdžio migdolas.
Burninė ryklės dalis, pars oralis pharyngis
Gerklinė ryklės dalis, pars laryngea pharyngis
Stemplė, oesophagus
Kaklinė dalis. Viršutinis susiaurėjimas.
Krūtininė dalis. Vidurinis (bronchinis ir aortinis) susiaurėjimas.
Pilvinė dalis. Apatinis (diafragminis ) susiaurėjimas.
Skrandis, ventriculus s. gaster
Išorinė sandara. Priekinė ir užpakalinė sienos, didžioji ir mažoji kreivės, įskrandis, dugnas, kūnas,
prievartis (prievarčio urvas, prievarčio kanalas, prievarčio anga).
Skrandžio sienos sandara. Skrandžio serozinis dangalas, raumeninis sluoksnis, pogleivis, gleivinė
(gleivinės raukšlės, gleivinės raumeninis sluoksnis, skrandžio gleivinės liaukos, mukocitai,
pagrindinės, pasieninės ląstelės, endokrinocitai).
Plonoji žarna, intestinum tenue
Dvylikapirštė žarna, duodenum
Išorinė sandara. Viršutinė, nusileidžiančioji (viršutinis ir apatinis dvylikapirštės linkiai), ir apatinė
dalys, dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkis.
Sienos sandara. Serozinis dangalas, raumeninis dangalas ir gleivinė: žiedinės raukšlės, išilginė
dvylikapirštės žarnos raukšlė, dvylikapirštės žarnos didysis ir mažasis speneliai,
dvylikapirštės žarnos liaukos, gaureliai.
Tuščioji ir klubinė žarna, jejunum et ileum
Sienos sandara. Gleivinė (žiedinės raukšlės, gaureliai, limfoidinio audinio sankaupos, limfoidinio
audinio mazgeliai, liaukos), pogleivis, raumeninis dangalas, serozinis dangalas. Pasaitas.
Storoji žarna, intestinum crassum
Akloji žarna, caecum. Klubinis aklosios žarnos vožtuvas, kirmėlinė atauga.
Gaubtinė žarna, colon
Sienos sandara: gleivinės pusmėnulinės raukšlės, raumeninis dangalas (išilginio sluoksnio
juostos), išgaubos, serozinis dangalas (taukinės ataugos).
Kylančioji gaubtinė žarna, colon ascendens. Dešinysis gaubtinės žarnos linkis.
Skersinė gaubtinė žarna, colon transversum. Skersinės gaubtinės žarnos pasaitas.
Nusileidžiančioji gaubtinė žarna, colon descendens. Kairysis gaubtinės žarnos linkis.
Riestinė gaubtinė žarna, colon sigmoideum. Riestinės gaubtinės žarnos pasaitas.
Tiesioji žarna, rectum
Viršutinė, dubeninė dalis. Skersinės gleivinės raukšlės, ampulė.
Apatinė dalis arba išeinamasis kanalas. Išilginės gleivinės raukšlės, išeinamoji anga,
išeinamosios angos raukai.
54
Kepenys, hepar
Diafragminis paviršius. Plikasis laukelis, pjautuvinis ir vainikinis kepenų raiščiai.
Vidurių paviršius. Kepenų vartai (kepenų arterija, vartų vena, bendrasis kepenų latakas), tulžies
pūslės duobė, apatinės tuščiosios venos vaga, apvalusis kepenų raištis. Dešinioji, kairioji,
kvadratinė ir uodeginė skiltys.
Vidinė sandara. Stroma, parenchima, segmentai, skiltelės (hepatocitai, centrinė vena,
tarpskiltelinės venos, arterjos ir tulžies latakėliai).
Tulžies pūslė ir tulžies latakai
Tulžies pūslė, vesica fellea. Dugnas, kūnas, kaklas, tulžies pūslės latakas.
Išoriniai, ekstrahepatiniai tulžies latakai: dešinysis ir kairysis kepenų latakai, bendrasis kepenų
latakas, bendrasis tulžies latakas, ductus choledochus, kepeninė kasos latako ampulė.
Kasa, pancreas. Galva, kūnas, uodega. Kasos latakas, priedinis kasos latakas, kasos salelės.
Pilvaplėvė, peritoneum:
Pilvaplėvės vidurių lapas, pilvaplėvės pasieninis lapas, pilvaplėvės ertmė. Pilvaplėvės dariniai:
raiščiai (kepeninis skrandžio, kepeninis dvylikapirštės žarnos, kepenų vainikinis ir pjautuvinis),
pasaitai (plonosios žarnos, skersinės gaubtinės žarnos, riestinės gaubtinės žarnos, kirmėlinės
ataugos), taukinės (mažoji taukinė, didžioji taukinė). Intraperitoniniai, retroperitoniniai,
mezoperitoniniai (antriniai retroperitoniniai organai) ir ekstraperitoniniai ir organai.
Užduotys
1. Virškinimo sistemos preparatuose ir muliažuose surasti ir išstudijuoti virškinimo sistemos
organus, jų sandarą ir vietą. Atkreipti dėmesį į virškinimo kanalo sienos sandaros ypatybes –
raumeninį sluoksnį, gleivinę ir gebėjimą keisti spindį ar tūrį.
2. Virškinimo sistemos preparatuose rasti ir įvardinti virškinimo kanalo tuščiavidurius organus,
palyginti jų sienos sandaros ypatybes ir sąsają su atliekama funkcija.
3. Danties sandaros schemoje (8.1 pav.) pažymėti emalį, cementą, dentiną, minkštimą, šaknį,
šaknies kanalą.
4. Burnos ertmės ir burnos organų piešiniuose pažymėti viršutinę ir apatinę lūpas, viršutinį ir
apatinį dantų lankus, poliežuvinį gumburėlį, antgerklį, gomurio ir liežuvio migdolus,
liežuvio viršūnę, kūną ir šaknį, pyliminius ir grybinius spenelius (8.2 pav.).
5. Kokia seilių liauka ir latakas pavaizduoti 8.3 paveiksle?
6. Schemoje, iliustruojančioje ryklės priekinės sienos vaizdą, pažymėti nosinę, burninę ir
gerklinę ryklės dalis, nosines ryklės angas, minkštąjį gomurį, gomurio migdolus, liežuvio
migdolą, antgerklį, gerklų atvarą ir stemplės pradžią (8.4 pav.).
7. Skrandžio schemoje pažymėti įskrandį, skrandžio dugną, kūną, prievartį, mažąją ir didžiąją
kreives (8.5 pav.).
8. Rasti ir pažymėti schemoje pasieninį pilvaplėvės lapelį bei skersinės gaubtinės, riestinės
gaubtinės ir plonosios žarnų pasaitų šaknies prisitvirtinimo vietas (8.6 pav.).
9. Virškinimo sistemos preparatuose ir muliažuose surasti ir išstudijuoti virškinimo sistemos
organus, jų sandarą ir vietą. Atkreipti dėmesį į virškinimo takų sienos sandaros ypatybes –
raumeninį sluoksnį, pogleivį, gleivinę ir gebėjimą keisti spindį ar tūrį.
10. Virškinimo sistemos preparatuose rasti ir įvardinti virškinimo kanalo tuščiavidurius organus,
palyginti jų sienos sandaros ypatybes.
11. Dvylikapirštės žarnos ir tulžies latakų schemoje pažymėti viršutinę, nusileidžiančiąją ir
apatinę dvylikapirštės dalis, didįjį dvylikapirštės spenelį, kepeninę kasos latako ampulę,
pagrindinį kasos lataką, bendrąjį tulžies lataką, tulžies pūslę, tulžies pūslės lataką, bendrąjį
kepenų lataką, dešinįjį ir kairįjį kepenų latakus (8.7 pav.).
55
12. Užpildyti 8.1 lentelę, kurioje reikia pažymėti atitinkamus plonosios ir storosios žarnų
sandaros ypatybes.
13. Kepenų išorinę sandarą iliustruojančioje schemoje pažymėti apatinę tuščiąją veną, vainikinį,
pjautuvinį ir apvalųjį raiščius, dešiniąją, kairiąją, uodeginę ir kvadratinę skiltis, diafragminį
ir visceralinį paviršius, tulžies pūslę ir kepenų vartus (8.8 pav.).
8.1 pav. Danties sandara (Modifikuota pagal [4])
56
8.2 pav. Burnos sandara (Modifikuota pagal [3])
8.3 pav. Paausinė seilių liauka ir jos latakas (Modifikuota pagal [3])
57
8.4 pav. Ryklės sandara. Vaizdas iš užpakalio (Modifikuota pagal [3])
58
8.5 pav. Skrandis (Modifikuota pagal [4])
8.6 pav. Pilvaplėvės sandara (Modifikuota pagal [3])
59
8.7 pav. Dvylikapirštės žarnos, tulžies pūslės ir tulžies latakų sandara (Modifikuota pagal [3])
8.8 pav. Kepenų išorinė sandara. Vaizdas iš viršaus ir apačios (Modifikuota pagal [3])
60
1. Kokia minkštojo gomurio reikšmė?
2. Kas riboja žiotis?
3. Išvardinti porinius ir neporinius migdolus.
4. Kokios yra liežuvio dalys?
5. Liežuvio nugaros gleivinės sandaros ypatumai.
6. Kokiuose liežuvio speneliuose yra bendrojo jutimo receptorių?
7. Kuriuose speneliuose yra skonio svogūnėliai?
8. Danties išorinė ir vidinė sandara.
9. Išvardinti didžiąsias seilių liaukas.
10. Išvardinti ryklės dalis.
11. Kokios angos atsiveria į nosiaryklę?
12. Kokia stemplės sienos sandara?
13. Išvardinti stemplės anatominius susiaurėjimus.
14. Kokias žinote skandžio dalis?
15. Skrandžio sienos sandara.
16. Skrandžio gleivinės ypatybės.
17. Kas yra pasaitas? Kokie organai turi pasaitus?
18. Kas yra taukinė? Kokie raiščiai sudaro mažąją taukinę?
19. Kiek pilvaplėvės lapelių sudaro didžiąją taukinę?
20. Išvardinti dvylikapirštės žarnos dalis.
21. Kaip pilvaplėvė dengia tuščiąją ir klubinę žarnas?
22. Kokia yra plonosios žarnos gleivinės sandara?
23. Į kokias dalis yra skirstoma storoji žarna?
24. Storosios žarnos raumeninio dangalo sandaros ypatumai.
25. Tiesiosios žarnos sandara.
26. Kepenų išorinė sandara.
27. Kaip pilvaplėvė dengia kepenis?
28. Išvardinti kepenų skiltis.
29. Išvardinti kepenų raiščius.
30. Kur yra kepenų vartai ir kuo jie reikšmingi?
31. Kur atsiveria bendrasis tulžies latakas?
32. Tulžies pūslės sandara.
33. Kasos sandara.
34. Kiek yra latakų kasoje ir kur jie atsiveria?
35. Kokia yra kasos salelių funkcija?
8.1 lentelė Plonosios ir storosios žarnos sandaros skirtumai

Sandaros bruožai Plonoji žarna Storoji žarna
Pusmėnulinės raukšlės
Žiedinės gleivinės raukšlės
Žarnų gaureliai
Didysis spenelis
Limfoidinio audinio mazgeliai
Išilginio raumeninio sluoksnio juostos
Tolygus išilginis raumeninis sluoksnis
Pasaitas
Taukinės ataugos
Išgaubos
Limfoidinio audinio telkiniai
61
9. Šlapimo sistemos organai. Vyro lyties organai
Darbo tikslai:
1. Susipažinti su šlapimo organų sistemos komponentais, jų vieta ir funkcijomis.
2. Išmokti inksto vidinę sandarą.
3. Išmokti nefrono struktūrines dalis.
4. Išmokti vyro lyties organų sandarą bei funkcijas.
Mokymo priemonės
Preparatai Šlapimo organų sistemos preparatai, vyro lyties organų sistemos preparatai
Modeliai, LS9 – Inkstas, nefronas ir glomerulas, V2013 – Inkstas, MS3 – Vyro lyties
plakatai organai, VR1528 – Prostata, V2020 – Vyro dubens organai.
leidykla, psl. 124-127, 128-132.
Šlapimo organų sistema

Inkstas, ren s. nephros
Inksto išorinė sandara. Priekinis ir užpakalinis paviršiai, viršutinis ir apatinis galai, šoninis ir
vidinis kraštai, inksto vartai, antis.
Inksto dangalai. Skaidulinė kapsulė, riebalinė kapsulė, fascija.
Inksto vidinė sandara. Inksto žievė, cortex renis, inksto šulai, šerdis, medulla renis, piramidės,
surenkamieji kanalėliai, speneliai.
Nefronas. Inksto kūnelis, artimasis vingiuotasis kanalėlis, tiesiųjų kanalėlių kilpa, tolimasis
vingiuotasis kanalėlis.
Inksto kraujagyslės. Inksto arterija, zoninės, segmentinės, skiltinės, tarpskiltinės, lankinės,
tarpskiltelinės arterijos, įtekančioji arteriolė, kapiliarų kamuolėlis, ištekančioji arteriolė,
tarpskiltelinės, lankinės, tarpskiltinės, segmentinės, inksto venos.
Inksto taurelės ir geldelė. Mažosios taurelės, didžiosios taurelės, inksto geldelės, pelvis renalis.
Šlapimtakis, ureter. Pilvinė, dubeninė ir pūslinė dalys. Susiaurėjimai.
Šlapimo pūslė, vesica urinaria. Viršūnė, kūnas, dugnas, kaklas.
Šlapimo pūslės sienos sandara. Gleivinė (pūslės trikampis, šlapimtakių angos, vidinė šlaplės
anga), pogleivis, raumeninis dangalas (tuštinamasis pūslės raumuo), serozinis dangalas ir
adventicija.
Šlaplė, urethra. Vidinė šlaplės anga, išorinė šlaplės anga, vidinis šlaplės raukas, išorinis šlaplės
raukas.
Vyro lyties organai
Vidiniai vyro lyties organai
62
Sėklidė, testis. Serozinis ir balzganasis dangalai, pertvarėlės, skiltelės, sėkliniai vingiuotieji ir
tiesieji kanalėliai, sėklidės tarpusienis, sėklidės tinklas, ištekamieji sėklidės kanalėliai.
Sėklidės prielipas, epididymis. Galva, kūnas, uodega, skiltelės, latakas.
Sėklinis latakas, ductus deferens
Sėklinis virželis, funiculus spermaticus
Sėklinės pūslelės, vesiculae seminales. Sėklos išmetamasis latakas.
Priešinė liauka, prostata. Pamatas, viršūnė, liaukinė parenchima, raumeninis audinys.
Išoriniai vyro lyties organai
Varpa, penis. Šaknis, varpos stormuo, kūnas, galva, apyvarpė, varpos akytkūniai, šlaplės
kempinkūnis.
Vyro šlaplė, urethra masculina. Vidinė šlaplės anga, vidinis šlaplės raukas, priešinė, plėvinė ir
akytkūninė dalys, išorinė šlaplės anga.
Stormeninė šlaplės liauka
Kapšelis, scrotum. Mėsingasis dangalas, kapšelio pertvara.
Užduotys
1. Šlapimo organų sistemos preparatuose ir muliažuose surasti ir įvardinti šlapimo sistemos
organus, išstudijuoti jų sandarą ir vietą.
2. Inksto frontaliniame pjūvyje apžiūrėti žievę, inksto šerdį, piramides, inkstų spenelius. Inksto
antyje apžiūrėti mažąsias ir didžiąsias taureles, bei geldelę. Atsekti geldelės perėjimą į
šlapimtakį ir atkreipti dėmesį, kaip geldelė yra tvirtai fiksuota antyje ir apsupta riebaliniu
audiniu. Inksto vartuose apžiūrėti inksto arteriją, veną ir šlapimtakį.
3. Pažymėti schemoje inkstus, šlapimtakius bei jų dalis, inkstų venas ir šlapimo pūslę (9.1
pav.).
4. Inksto vidinę sandarą iliustruojančioje schemoje pažymėti žievę, piramides, inksto šulus,
inksto spenelius, mažąsias ir didžiąsias taureles, geldelę (9.2 pav.).
5. Schemoje, pateiktoje 9.3 paveiksle, pažymėti nefrono dalis.
6. Inksto kraujotakos schemoje, pavaizduotoje 9.4 pav. pažymėti inksto arteriją ir jos šakas:
tarpskiltines, lankines, tarpskiltelines arterijas.
7. Vyro šlapimo ir lyties sistemos organuose ir muliažuose surasti vyro vidinius lyties organus,
išstudijuoti jų sandarą ir vietą bei aptarti funkciją.
8. Vyro mažojo dubens sagitalinio pjūvio piešinyje pažymėti sėklidę, sėklidės prielipą, sėklinį
lataką, priešinę liauką, stormeninę šlaplės liauką, sėklinę pūslelę ir varpą (9.5 pav.).
9. Pažymėti schemoje sėklinį virželį sudarančius organus bei pažymėti sėklidės prielipo galvą,
kūną, uodegą, sėklidės serozinį ir balzganąjį dangalus, sėklidės tarpusienį, skilteles,
sėklinius kanalėlius (9.6 pav.).
10. Vyriškosios šlaplės schemoje pažymėti jos dalis (9.7 pav.)
63
9.1 pav. Šlapimo organų sistema (Modifikuota pagal [3])
9.2 pav. Inksto vidinė sandara frontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [4)
9.3 pav. Nefrono sandara (Modifikuota pagal [4])
64
9.4 pav. Inksto kraujagyslės frontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [4])
9.5 pav. Vyro mažojo dubens ir išoriniai lyties organai sagitalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota
pagal [3])
65
9.6 pav. Sėklinio virželio, sėklidės ir jos prielipo sandara (Modifikuota pagal [3])
9.7 pav. Vyriškosios šlaplės sandara (Modifikuota pagal [3])
1. Inksto išorinė sandara.
66
2. Kokie dangalai supa inkstus?
3. Inksto vidinė sandara.
4. Kas sudaro inksto žievę, o kas šerdį?
5. Kas yra inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas?
6. Kokios yra nefrono dalys?
7. Kur atsiveria šlapimo surenkamieji kanaliukai?
8. Kur susidaro pirminis šlapimas?
9. Šlapimtakio vieta ir ilgis.
10. Išvardinti šlapimtakio dalis.
11. Kuo skiriasi prisipildžiusios ir tuščios šlapimo pūslės forma?
12. Kuo skiriasi šlapimo pūslės trikampio gleivinė nuo likusios gleivinės?
13. Kokios angos yra šlapimo pūslės trikampio kampuose?
14. Kokie organai priklauso vidiniams, o kokie – išoriniams vyro lyties organams?
15. Kur vystosi spermatozoidai?
16. Kokia prielipo funkcija?
17. Sėklinio latako dalys ir eiga.
18. Kas sudaro sėklinį virželį?
19. Kokiems latakams susijungus susidaro sėklos išmetamasis latakas?
20. Kokia priešinės liaukos sandara ir funkcija?
21. Vyro šlaplės sandara.
10. Moters lyties organų sistema

Darbo tikslai:
1. Išmokti moters išorinių ir vidinių lyties organų sandarą ir funkcijas.
2. Susipažinti su gimdos, kiaušidės ir kiaušintakio topografija.
3. Išmokti moters vidinių organų raiščius, jų funkcijas ir gimdos padėtį.
4. Susipažinti su moters lytiniu ciklu bei kiaušidžių, gimdos gleivinės ir lytinių hormonų
kitimais per lytinį ciklą.
Mokymo priemonės
Preparatai Moters lyties organų sistemos preparatai, moters dubens preparatas
Modeliai, MS5 – Moters lyties organai, MS51 – Kiaušidės reljefinis modelis, VR1532 –
plakatai Moters lyties organai, V2021 – Moters dubens organai, V2065 – Menstruacinis
ciklas.
Literatūra Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas.
Vilniaus Universiteto leidykla, Vilnius, psl. 530-563.
Moters lyties organai

Vidiniai moters lyties organai
Kiaušidė, ovarium
Išorinė sandara: kiaušidės vartai, balzganasis dangalas. Savasis kiaušidės raištis, pakabinamasis
67
kiaušidės raištis, kiaušidės pasaitas.
Vidinė sandara: kiaušidės žievė, cortex ovarii, folikulas (užuomazginis arba pirminis, antrinis,
duominuojantis, tretinis), geltonkūnis, baltasis kūnas, šerdis, medulla ovarii. Kiaušidės vieta,
amžiniai kitimai bei gaminami hormonai.
Kiaušintakis, tuba uterina
Pilvinė anga, piltuvėlis, kiaušintakio spurgai, kiaušintakio ampulė, sąsmauka, kiaušintakio pasaitas,
gimdinė dalis, gimdinė anga, kiaušintakio sienos dangalai.
Sienos sandara: gleivinė, raumeninis dangalas, serozinis dangalas.
Gimda, uterus
Išorinė sandara: pūslinis ir žarninis paviršiai, gimdos kaklelis, cervix uteri, viršmakštinė ir makštinė
kaklelio dalys, gimdos kaklelio kanalas, gimdos anga ir jos lūpos, gimdos kūnas, corpus uteri,
gimdos dugnas, gimdos sąsmauka.
Gimdos raiščiai: apvalusis, platusis ir gimdos kaklelio skersinis arba pagrindinis. Gimdos vieta
ramybės ir nėštumo laikotarpiais, priekinis gimdos išlinkimas, anteflexio uteri, priekinis
gimdos pasvirimas, anteversio uteri.
Gimdos sienos sandara: serozinis dangalas, perimetrium, priegimdis, parametrium, raumeninis
dangalas, myometrium, gleivinė, endometrium, gleivinės pamatinis ir funkcinis sluoksniai,
gleivinės liaukos ir kaklelio liaukos. Lytinio ciklo fazės: gimdos gleivinės atkritimas,
desquamatio, gimdos gleivinės atsinaujinimas, regeneratio, gimdos gleivinės išvešėjimas,
proliferatio, ir sekrecijos, secretio, arba liuteininė (gestacinė). Gimdos amžiniai kitimai.
Makštis, vagina. Makšties vieta. Skliautas, priekinė ir užpakalinė sienos. Sienos sandara: gleivinė,
raumeninis dangalas, adventicija.
Išoriniai moters lyties organai: gaktos kalva, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, varputė (galva,
kūnas, kojytės), makšties prieangio stormuo, makšties prieangis (mergystės plėvė), didžiosios
prieangio liaukos, mažosios prieangio liaukos.
Užduotys
1. Išstudijuoti kiaušidės išorinę ir vidinę sandarą, naudojant šlapius preparatus, muliažus ir
plakatus. Apibūdinti jos vietą, dydį, masę, išorę – paviršius ir jų nelygumus, kiaušidės
kraštus, galus, vartus. Rasti savąjį ir pakabinamąjį raiščius, apibūdinti šių raiščių funkcijas.
Apibūdinti kiaušidės santykį su pilvaplėve, rasti jos pasaitą, aptarti sąsajas su plačiuoju
gimdos raiščiu bei išvardinti kraujagysles, limfagysles ir nervus, plintančius šiuo pasaitu.
2. Išstudijuoti kiaušidės muliaže vidinę sandarą – stromą ir parenchimą, parodyti žievę ir šerdį,
žievėje apžiūrėti įvairaus dydžio ir brandumo laipsnio folikulus, aptikti geltonąjį ir baltąjį
kūnus, aptarti jų kilmę, reikšmę.
3. Išstudijuoti šlapiuose preparatuose ir muliažuose kiaušintakius, jų vietą, sąsajas su
kiaušidėmis, pilvaplėvės ertme, gimdos plačiuoju raiščiu, kiaušintakio dalis, spurgus, angas,
pasaitą.
4. Išanalizuoti griaučiuose, šlapiuose preparatuose ir muliažuose gimdos skeletotopiją,
organotopiją, anatomines dalis, masę, gimdos sienos sluoksnius, santykį su pilvaplėve,
amžinius pokyčius. Apibūdinti gimdos plačiojo, apvaliojo ir pagrindinio (skersinio) raiščių
vietas ir funkcijas, fiziologinę gimdos padėtį.
5. Balzamuoto moters lyties organų komplekso apatinėje dalyje, po gimdos kakleliu randama
makštis. Komplekse dažniausiasi lieka tik viršutinė, palei pat gimdą esanti makšties
nuopjova. Vizualiai įvertinamas gimdos angos pavidalas (aptariant ar tai gimdžiusios ar
negimdžiusios moters gimdos kaklelio preparatas).
6. Piešiniuose ir modeliuose studijuojama likusios makšties dalies anatomija, sienos sandara,
amžiniai ypatumai, santykis su šlaple. Randamas makšties prieangis, jo storumo, liaukos,
varputė, šlaplės atvara.
68
7. Moters mažojo dubens sagitalinio pjūvio piešinyje pažymėti gimdos kūną, dugną, kaklelį,
angą, makštį, makšties skliautą, šlaplę, kiaušintakį, kiaušidę, mažąsias ir didžiąsias lytines
lūpas, nustatyti gimdos padėtį (taisyklinga arba netaisyklinga) (10.1 pav.).
8. Piešinyje (10.2 pav.) pažymėti gimdos savąjį raištį, aprašyti pastarojo raiščio funkciją ir
parašyti kokiu kanalu jis praeina.
9. Gimdos frontalinio pjūvio piešinyje pažymėti gimdos dugną, kūną, kaklelį bei jo makštinę ir
viršmakštinę dalis, makštį, gimdos ertmę, kiaušides, kiaušidės savąjį ir pakabinamąjį
raiščius, kiaušidės pasaitą, kiaušintakio gimdinę ir pilvinę angas, kiaušintakio sąsmauką,
ampulę ir spurgus (10.3 pav.).
10. Kiaušidės piešinyje pažymėti kiaušidės žievę, folikulus (užuomazginį arba pirminį, antrinį,
ir tretinį), geltonkūnį, baltąjį kūną, raudonąjį kūną ir šerdį (10.4 pav.).
11. Lytinio ciklo schemoje parašyti keturias fazes: gimdos gleivinės atkritimą, gimdos gleivinės
atsinaujinimą, gimdos gleivinės išvešėjimą ir sekrecijos bei pažymėti folikulų kitimus
atitinkamos fazės metu (10.5 pav.).
12. Išorinių lyties organų piešinyje (10.6 pav.) pažymėti gaktos kalvą, didžiąsias ir mažąsias
lytines lūpas, varputę, makšties prieangio stormenį ir makšties prieangį.
10.1 pav. Vidiniai moters lyties organai sagitalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [5])
69
10.2 pav. Moters mažojo dubens organai (Modifikuota pagal [5])
10.3 pav. Vidiniai moters lyties organai frontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [5])
10.4 pav. Kiaušidės vidinė sandara (Modifikuota pagal [5])
70
10.5 pav. Kiaušidės folikulų ir gimdos gleivinės sandaros kitimai per lytinį ciklą (Modifikuota
pagal [5])
10.6 pav. Išoriniai moters lyties organai (Modifikuota pagal [5])
1. Kiaušidės išorinė sandara ir vieta.
2. Kas sudaro kiaušidės žievę?
3. Kokiu raiščiu kiaušidę pasiekia kraujagyslės ir nervai?
4. Apibūdinti kiaušidės raiščių ir pasaito sandarą, vietą ir reikšmę.
5. Kiaušidės sandaros amžiniai pokyčiai.
6. Kur yra kiaušintakio siauriausia ir plačiausia dalys?
7. Kokia kiaušintakio spurgų reikšmė?
8. Kokie sluoksniai sudaro makšties sienelę?
9. Kur yra makšties skliautas?
10. Kiaušintakio sienos sandara.
11. Apibūdinti kiaušintakio anatomines dalis ir jų reikšmę.
12. Kiaušintakio topografija.
13. Kiaušintakio sandaros amžiniai ypatumai.
14. Kiaušintakio santykis su mažojo dubens raiščių sistema.
71
15. Apibūdinti gimdos anatominių dalių sandarą ir jų reikšmę.
16. Gimdos topografija ir gimdos padėtis.
17. Gimdos raiščių sandara, vieta ir funkcijos.
18. Kaip pilvaplėvė dengia gimdą?
19. Kokie raiščiai fiksuoja gimdą?
20. Gimdos amžiniai pokyčiai.
21. Gimdos kaklelio dalys ir jų santykis su pilvaplėve.
22. Gimdos kaklelio proporcijų sąsaja su funkcija.
23. Gimdos sienos sandara.
24. Makšties sandara ir topografija.
25. Makšties sandaros amžiniai pokyčiai.
26. Makšties sienos sandara.
27. Išorinių moters lytinių organų sandara.
11. Širdis. Galvos, kaklo ir liemens kraujagyslės

Darbo tikslai:
1. Susipažinti su širdies išorine ir vidine sandara.
2. Išmokti laidžiosios širdies sistemos morfologijos pagrindinius principus.
3. Susipažinti su širdies kraujagyslėmis.
4. Išmokti pagrindines galvos ir kaklo kraujagysles.
5. Išmokti magistralines liemens kraujagysles.
6. Išmokti gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių kraujagysles.
7. Susipažinti su vaisiaus kraujotakos principais.
Mokymo priemonės
Preparatai Žmogaus širdies ir kraujagyslių preparatai
Modeliai, HS3 – Širdis, V2053 – Širdis I, V2055 – Širdis II, V2004 – Kraujagyslių
plakatai sistema, V2018 – Žmogaus kraujo cirkuliacija, VR1334 – Žmogaus širdis,
VR1353 – Kraujagyslių sistema.
leidykla, psl. 140-155, 161.
Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II
tomas. Kauno Medicinos Universiteto leidykla, Kaunas, psl. 61, 62.
Bendrieji terminai: kraujagyslė, arterija, arteriolė, somatinis, fenestruotas ir sinusoidinis kapiliaras,

venulė, vena, arterioveninė anastomozė, kraujas, kraujagyslinis rezginys, veninis rezginys,
nuostabusis tinklas, kolateralė, paviršinė vena, lydinčioji vena, kraujagyslės sienos sandara (išorinis,
vidurinis ir vidinis sluoksniai, vožtuvas, vožtuvėlis).
72
Širdis, cor
Širdies išorė. Širdies pamatas, viršūnė. Priekinė ir užpakalinė tarpskilvelinės bei vainikinė, sulcus
coronarius, vagos.
Širdies sandara. Dešinysis ir kairysis prieširdžiai, tarpprieširdinė ir tarpskilvelinė pertvara,
dešinysis ir kairysis skilveliai.
Dešinysis prieširdis, atrium dextrum. Dešinioji ausytė, šukiniai raumenys, viršutinės ir apatinės
tuščiųjų venų angos, vainikinio ančio anga, dešinioji prieširdinė skilvelio anga, ostium
atrioventriculare dextrum, ovalioji duobė.
Dešinysis skilvelis, ventriculus dexter. Triburis vožtuvas, valva atrioventricularis dextra, burės,
sausgysliniai siūlai, speniniai raumenys, plaučių kamieno anga, arterinis kūgis, plaučių
kamieno vožtuvas.
Kairysis prieširdis, atrium sinistrum. Kairioji ausytė, plaučių venų angos, kairioji prieširdinė
skilvelio anga, ostium atrioventriculare sinistrum.
Kairysis skilvelis, ventriculus sinister. Dviburis vožtuvas, valva atrioventricularis sinistra, burės,
sausgysliniai siūlai, speniniai raumenys, mėsinės sijos, aortos anga, aortos vožtuvas.
Širdies sienos sandara. Epikardas, miokardas, endokardas, širdies skaiduliniai žiedai.
Širdies laidžioji sistema. Prieširdžio sinusinis mazgas, nodus sinuatrialis, prieširdinis skilvelio
mazgas, nodus atrioventricularis, prieširdinis skilvelio pluoštas, dešinioji ir kairioji kojytės,
Purkinjė skaidulos.
Širdies kraujagyslės. Dešinioji vainikinė arterija, a. coronaria dextra, kairioji vainikinė arterija, a.
coronaria sinistra. Vainikinis antis, sinus coronarius, didžioji širdies vena.
Širdiplėvė. Serozinio sluoksnio pasieninis ir vidurių (epikardas) lapai. Širdiplėvės ertmė.
Liemens kraujagyslės
Mažojo kraujo apytakos rato kraujagyslės
Plaučių kamienas, truncus pulmonalis. Dešinioji ir kairioji plaučių arterijos.
Plaučių venos, venae pulmonales.
Didžiojo kraujo apytakos rato kraujagyslės
Aorta ir jos dalys
Kylančioji aorta, aorta ascendens. Aortos stormuo, šakos: kairioji ir dešinioji vainikinės arterijos.
Aortos lankas, arcus aortae. Žastinis galvos kamienas, truncus brachiocephalicus, kairioji
bendroji miego, a. carotis communis sinistra, ir kairioji paraktinė, a. subclavia sinistra,
arterijos. Žastinio galvos kamieno šakos: dešinioji bendroji miego, a. carotis communis
dextra, ir dešinioji paraktinė, a. subclavia dextra, arterijos.
Nusileidžiančioji aorta, aorta descendens: krūtininė dalis, aorta thoracica, pilvinė dalis aorta
abdominalis.
Pilvinės aortos šakos – dešinioji ir kairioji bendrosios klubo arterijos, a. iliaca communis
dextra et sinistra.
Viršutinė tuščioji vena, vena cava superior, ir jos intakai: žastinės galvos, v. brachiocephalica
dextra et sinistra, ir lykinė, v. azygos, vena.
Apatinė tuščioji vena, vena cava inferior, ir jos intakai: dešinioji ir kairioji bendrosios klubo
venos, v. iliaca communis dexra et sinistra.
Galvos ir kaklo arterijos
Bendroji miego arterija, a. carotis communis, ir jos šakos:
išorinė miego arterija, a. carotis externa, vidinė miego arterija, a. carotis interna.
Paraktinės arterijos šaka - slankstelinė arterija, a. vertebralis, ir pamato arterija.
Galvos ir kaklo venos
73
Vidinė jungo vena, v. jugularis interna, ir jos intakai: vidukaukoliniai intakai (kietojo smegenų
dangalo ančiai) ir nekaukoliniai intakai.
Kietojo smegenų dangalo ančiai: skersinis, ančių santaka, riestinis, viršutinis ir apatinis strėliniai,
tiesusis, akytasis.
Išorinė jungo vena, v. jugularis interna.
Krūtinės ląstos sienų ir vidaus organų kraujagyslės
Krūtininės aortos pasieninės ir vidurių šakos, paraktinės arterijos šakos (vidinė krūtinės
arterija).
Žastinė galvos vena, v brachiocephalica, lykinė vena, v. azygos.
Pilvo ertmės sienų ir vidaus organų kraujagyslės
Paraktinės arterijos šakos, pilvinės aortos pasieninės ir vidurių šakos (pilvinis kamienas,
viršutinė ir apatinė pasaito, inksto, kiaušidės ar sėklidės arterijos), išorinės klubo arterijos šakos.
Apatinės tuščiosios venos intakai (pasieninės venos, kepenų venos, inkstų ir kiaušidžių ar
sėklidžių venos), vartų, v. portae, vena (viršutinė ir apatinė pasaito, blužnies venos).
Dubens organų kraujagyslės
Vidinė klubo arterija ir jos šakos (gimdos arterija, a. uterina, ir jos šakos – makšties arterija,
kiaušintakio šaka, kiaušidės šaka), vidinė gaktos arterija, a. pudenda interna).
Vaisiaus kraujagyslės. Bambinė vena, bambinės arterijos.
Užduotys
1. Išstudijuoti širdies išorinę sandarą paruoštuose širdies preparatuose. Surasti dešinįjį ir kairįjį
prieširdžius, dešinįjį ir kairįjį skilvelius, vainikinę ir tarpskilvelinę vagas, plautinį kamieną,
kylančiąją aortą, vainikines arterijas.
2. Išstudijuoti širdies vidinę sandarą paruoštuose preparatuose. Surasti išilgai širdies esančią
širdies pertvarą, dalijančią širdį į kairiąją ir dešiniąją dalis. Apžiūrėti virš vainikinės vagos
esančius prieširdžius bei žemiau minėtos vagos esančius skilvelius, susisiekiančius su
prieširdžiais per prieširdines skilvelių angas. Abiejų prieširdžių priekyje rasti dvi trikampio
formos ausytes, susisiekiančias su atitinkamais prieširdžiais. Tarpprieširdinėje pertvaroje
apžiūrėti ovaliąją duobę. Dešiniajame prieširdyje rasti apatinės (užpakalyje) bei viršutinės
(viršuje) tuščiųjų venų angas. Kairėje prieširdinėje skilvelio angoje rasti dviburį vožtuvą,
apžiūrėti jo bures bei nuo jų kraštų besitęsiančius sausgyslinius siūlus, prisitvirtinančius prie
speninių raumenų, esančių skilvelio ertmėje (analogiškai apžiūrėti ir dešiniąją širdies pusę).
Abiejų skilvelių priekyje apžiūrėti aortos, prasidedančios kairiajame skilvelyje, bei plautinio
kamieno, prasidedančio dešiniajame skilvelyje, angas ir apie pastarąsias išsidėsčiusius
pusmėnulinius vožtuvus. Dešiniojo prieširdžio priekinėje sienoje, tarp viršutinės tuščiosios
venos angos bei dešiniosios ausytės rasti prieširdžio sinusinį mazgą, o tarpprieširdinėje
pertvaroje, ties triburiu vožtuvu, aptikti prieširdinį skilvelio mazgą.
3. Širdies priekinio ir užpakalinio paviršių 11.1 piešiniuose pažymėti dešinįjį ir kairįjį
prieširdžius, dešinįjį ir kairįjį skilvelius, plaučių kamieną, aortą, žastinį galvos kamieną,
kairiąsias bendrąją miego ir paraktinę arterijas, plaučių venas, viršutinę ir apatinę tuščiąsias
venas.
4. Širdies vidinės sandaros 11.2 piešinyje pažymėti dešinįjį ir kairįjį prieširdžius, dešinįjį ir
kairįjį skilvelius, tarpskilvelinę pertvarą, viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų angas, plaučių
venų angas, dešiniąją ir kairiąją prieširdines skilvelio angas, dviburį ir triburį vožtuvus,
sausgyslinius siūlus, speninius raumenis, plaučių kamieno ir aortos angas ir jų
pusmėnulinius vožtuvus.
5. Širdies kraujagysles vaizduojančiose 11.3 ir 11.4 schemose pažymėti: kairiąją ir dešiniąją
vainikines arterijas bei vainikinį antį, didžiąją širdies veną.
74
6. Modeliuose išmokti atskirti arterijas ir venas. Išnagrinėti aortos pirmos eilės šakas ir tuščiųjų
venų pagrindinius intakus.
7. Atpažinti pavaizduotą 11.5 piešinyje nusileidžiančiosios aortos dalį. Pažymėti pilvinį
kamieną, inksto, sėklidės (kiaušidės), viršutinę ir apatinę pasaito arterijas, bendrąją, išorinę
ir vidinę klubo arterijas.
8. Surašyti 11.6 piešinyje pavaizduotų arterijų pavadinimus.
9. Užpildyti 11.1 lentelę, įrašant aortos dalių ar šakų, aprūpinančių krauju atitinkamus organus,
pavadinimus.
10. Pateiktoje 11.7 schemoje pažymėti apatinę tuščiąją, vartų, kepenų, blužnies, viršutinę ir
apatinę pasaito venas.
11. Pateiktoje 11.8 schemoje pažymėti šias venas: žastinę galvos, viršutinę tuščiąją, lykinę,
apatinę tuščiąją, bendrąją klubo, išorinę ir vidinę klubo.
12. Preparatuose studijuoti galvos ir galūnių arterijas ir venas.
13. Pateiktame 11.9 piešinyje pažymėti pagrindines galvos ir kaklo kraujagysles: dešiniąsias
bendrąją miego ir paraktinę arterijas, slankstelinę arteriją, išorinę ir vidinę miego arterijas.
14. Pateiktos 11.10 schemos kairėje pusėje pažymėti išorinę miego arterijas, o dešinėje pusėje –
vidinę jungo veną.
15. Piešinyje, iliustruojančiame moters vidinių lyties organų kraujagysles (11.11 pav.), pažymėti
kiaušidės arteriją ir gimdos arterijos šakas – makšties arteriją, kiaušidės šaką, kiaušintakio
šaką.
16. Išstudijuoti 11.12 paveikslą, iliustruojantį vaisiaus kraujotaką.
11. 1 pav. Širdies priekinis (kairėje) ir užpakalinis (dešinėje) vaizdai (Modifikuota pagal [3])
75
11.2 pav. Širdies vidinė sandara (Modifikuota pagal [7])
11.3 pav. Širdies arterijos (Modifikuota pagal [7])
76
11.4 pav. Širdies venos (Modifikuota pagal [7])
11.5 pav. Nusileidžiančioji aorta ir jos šakos (Modifikuota pagal [3])
77
11.6 pav. Storosios žarnos arterijos (Modifikuota pagal [3])
11.7 pav. Apatinė tuščioji ir vartų venos (Modifikuota pagal [3])
78
11. 8 pav. Viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų pasieniniai intakai (Modifikuota pagal [3])
11.9 pav. Galvos ir kaklo arterijos (Modifikuota pagal [8])

79
11.10 pav. Išorinė miego arterija (kairėje) ir vidinė jungo vena (dešinėje) (Modifikuota pagal [3])
11.11 pav. Vidinių moters lyties organų kraujagyslės (Modifikuota pagal [5])
80
11.12 pav. Vaisiaus kraujagyslės (Modifikuota pagal [9])
1. Kokios kraujagyslės vadinamos arterijomis?
2. Iš kokių sluoksnių yra sudaryta arterijos ir venos sienelė?
3. Kas yra anastomozė?
4. Kokia vaga skiria prieširdžius nuo skilvelių?
5. Kaip vadinasi vagos, skiriančios abu skilvelius?
6. Širdies sienos sandara.
7. Kaip sudarytas prieširdžių miokardas?
8. Skilvelių miokardo sandara.
9. Laidžioji širdies sistema.
10. Kas atlieka širdies ritmo vedlio funkciją? Kur yra ši struktūra?
11. Dešiniojo prieširdžio sandara.
12. Kaip sudarytas dešinysis skilvelis?
13. Kur yra pusmėnuliniai vožtuvai?
14. Kur yra buriniai vožtuvai?
15. Kiek plaučių venų atsiveria į kairįjį prieširdį?
16. Kuo skiriasi kairiojo skilvelio sienos sandara nuo dešiniojo?
17. Iš kurio širdies sluoksnio yra sudaryti buriniai ir pusmėnuliniai vožtuvai?
18. Išvardinkite kraujagysles, atsiveriančias į dešinįjį prieširdį.
19. Kokios kraujagyslės aprūpina krauju miokardą?
20. Kas surenka veninį kraują iš širdies sienos?
21. Išvardinkite aortos dalis.
22. Kokios šakos atskyla nuo aortos lanko?
23. Vartų vena ir jos intakai.
24. Išvardinkite pilvinės aortos vidurių šakas.
25. Kokia arterija aprūpina krauju plonąją žarną?
81
26. Iš kokių pilvo ertmės organų veninis kraujas teka į apatinę tuščiąją, o iš kurių – į vartų veną?
27. Bendrosios miego arterijos vieta ir šakos.
28. Išvardinti kraujagysles, aprūpinančias krauju kaklą ir jo organus.
29. Slankstelinės arterijos pradžia, lokalizacija bei vaskuliarizacijos sritis.
30. Vidinės jungo venos pradžia, vieta ir pabaiga.
31. Išvardinti vidukaukolinius vidinės jungo venos intakus.
32. Kokios arterijos maitina kiaušidę?
33. Išvardinkite gimdos arterijos šakas ir pasakykite, ką jos maitina.
34. Ką maitina vidinė gaktos arterija?
35. Kokiomis arterijomis kraujas teka į placentą?
36. Kur vyksta vaisiaus dujų apykaita?
37. Kokia kraujagysle kraujas teka iš placentos?
38. Kokia vaisiaus ovaliosios angos reikšmė? Kada ši anga užanka?
11.1 lentelė Vidaus organų arterijos

Organo pavadinimas Arterijos pavadinimas
Plaučiai
Skrandis
Blužnis
Kepenys
Širdis
Plonoji žarna
Storoji žarna
Bronchai
Kiaušidė
12. Galūnių kraujagyslės. Limfinės sistemos anatomija

Darbo tikslai:
1. Išmokti svarbiausias viršutinių galūnių kraujagysles.
2. Išmokti svarbiausias apatinių galūnių kraujagysles.
3. Susipažinti su limfine sistema ir jos reikšme.
4. Sužinoti limfmazgių sandarą, funkciją ir vietą.
5. Išmokti skirti limfagysles, limfinius kamienus ir limfinius latakus.
6. Išstudijuoti limfmazgio sandarą.
Mokymo priemonės
Preparatai Žmogaus kraujagyslių preparatai, pirminių ir antrinių limfoidinių organų
preparatai.
Plakatai V2004 – Kraujagyslių sistema, V2018 – Žmogaus kraujo cirkuliacija, V2054 –
Limfoidinė sistema, VR1353 – Kraujagyslių sistema.
leidykla, psl. 156-159, 161-163.
82
Viršutinių galūnių arterijos

Paraktinė arterija, a. subclavia, pažastinė arterija, a. axillaris, žastinė arterija, stipininė ir
alkūninė arterijos, delno arteriniai lankai.
Viršutinių galūnių venos
Paraktinė vena, v. subclavia, pažastinė vena, v. axillaris, ir jos intakai - viršutinės galūnės
giliosios venos (žastinės, stipininės ir alkūninės).
Viršutinės galūnės paviršinės venos: galvinė ir karališkoji.
Apatinių galūnių arterijos
Bendroji klubo arterija, a. iliaca communis, vidinė klubo arterija, a. iliaca interna, išorinė
klubo arterija, a. iliaca externa, šlauninė arterija, pakinklinė arterija, priekinė ir užpakalinė
blauzdos arterijos ir jos šakos: šeivinė, šoninė ir vidinė pado arterijos.
Apatinių galūnių venos
Bendroji klubo vena, v. iliaca communis, vidinė klubo vena, v. iliaca interna, išorinė klubo
vena, v. iliaca interna, ir jos intakai: šlauninė vena, pakinklinė vena, blauzdos venos, pėdos venos.
Kojų paviršinės venos: didžioji ir mažoji poodinės venos.
Limfiniai latakai. Krūtininis latakas, ductus thoracicus, dešinysis limfinis latakas, ductus lymphaticus
dexter.
Limfiniai kamienai. Kairysis ir dešinysis jungo, kairysis ir dešinysis paraktiniai, kairysis ir dešinysis
bronchiniai tarpuplaučio, dešinysis ir kairysis juosmeniniai ir žarninis kamienas.
Limfmazgis. Kapsulė, pertvarėlės, skiltelės, limfoidinis audinys, folikulai, žievė ir šerdis, limfiniai ančiai,
limfmazgio vartai, įtekančios ir ištekančios limfagyslės.
Liemens sritiniai limfmazgiai. Žastiniai galvos, tarpuplautiniai, bronchiniai plaučių, aortos ir pasaitiniai
limfmazgiai.
Galvos ir galūnių sritiniai limfmazgiai. Pažandiniai, paviršiniai ir gilieji kaklo, pažastiniai, pakinklio ir
kirkšnies limfmazgiai.
83
12.1 pav. Viršutinės galūnės arterijos (Modifikuota pagal [8])
12.2 pav. Viršutinės galūnės paviršinės venos (Modifikuota pagal [3])
84
12.3 pav. Apatinės galūnės arterijos (Modifikuota pagal [8])
12.4 pav. Kojos paviršinės venos (Modifikuota pagal [3])
85
12.5 pav. Sisteminės venos (Modifikuota pagal [3]
86
12.6 pav. Bendroji limfinės sistemos sandara (Modifikuota pagal [3])
Užduotys
1. Rankos piešinyje (12.1 pav.) pažymėti: paraktinę, pažastinę, žastinę, stipininę, alkūninę
arterijas, paviršinį ir gilųjį delno lankus.
2. Rankos 12.2 piešinyje pažymėti paviršinesvenas: galvinę ir karališkąją.
3. Pateiktame kojos vaizde (12.3 pav.) pažymėti išorinę ir vidinę klubo, pakinklio, priekinę ir
užpakalinę blauzdos, šeivinę arterijas.
4. Parašyti venos, pavaizduotos 12.4 schemoje, pavadinimą.
5. Žmogaus kūno venų schemoje, pateiktoje 12.5 pav., pažymėti viršutinę tuščiąją, žastinę
galvos, vidinę ir išorinę jungo, paraktinę, pažastinę, žastinę, galvinę, apatinę tuščiąją,
bendrąją klubo, išorinę ir vidinę klubo, šlauninę, pakinklinę, didžiąją ir mažąją poodines
venas.
6. Limfinės sistemos 12.6 piešinyje pažymėti krūtininį lataką, kaklo, pažasties, pakinklio,
kirkšnies ir aortos sritinius limfmazgius.
7. Nupieškite limfmazgio vidinės sandaros schemą.
87
1. Pažastinė arterija: pradžia, vieta, šakos.
2. Kas aprūpina krauju žasto raumenis?
3. Kur ir į kokias šakas pasidalija žastinė arterija?
4. Ką aprūpina krauju stipininė arterija?
5. Ką aprūpina krauju alkūninė arterija?
6. Kas formuoja delno lankus?
7. Kokiomis venomis teka kraujas iš rankos odos ir poodžio?
8. Kur baigiasi galvinė vena?
9. Į kokią veną įteka karališkoji vena?
10. Kiek yra stipininių, alkūninių, žastinių giliųjų venų? Kiek yra pažastinių venų?
11. Pakinklinės arterijos vieta, šakos ir vaskuliarizacijos sritis.
12. Kas aprūpina krauju blauzdos raumenis?
13. Kas formuoja pado arterinį lanką?
14. Išvardinti kojos paviršines venas.
15. Didžioji paodinė vena: pradžia, vieta, intakai ir pabaiga.
16. Krūtininis latakas: pradžia, pabaiga.
17. Kokia limfmazgio sandara?
18. Kas yra limfmazgio vartai?
19. Kur dažniausiai randami limfmazgiai?
13. Imuninės sistemos organų anatomija

Užsiėmimo tipas – seminaras
Darbo tikslai:
1. Susipažinti su imunine sistema ir jos funkcijomis.
2. Susipažinti su pirminiais imuninės sistemos organais, t.y. raudonaisiais kaulų čiulpais ir
užkrūčio liauka.
3. Susipažinti su antriniais imuninės sistemos organais, t.y. blužnimi, migdolais ir
limfmazgiais.
Mokymo priemonės
Preparatai Žmogaus kraujagyslių preparatai, pirminių ir antrinių limfoidinių organų
preparatai.
Plakatai V2054 – Limfoidinė sistema.
Pirminiai imuninės sistemos (limfoidiniai) organai

Kaulų čiulpai, medulla ossium. Raudonieji kaulų čiulpai, geltonieji kaulų čiulpai.
Užkrūčio liauka, thymus. Skiltys, stroma, parenchima, žievė, užkrūčio liaukos kūneliai
Antriniai imuninės sistemos (limfoidiniai) organai
88
Blužnis, lien. Išorinė sandara, vartai, kapsulė. Vidinė sandara (trabekulės, baltoji pulpa, raudonoji
pulpa). Kraujagyslės (blužnies arterija, trabekulinės, centrinės, teptukinės arterijos, veniniai ančiai),
uždaroji ir atviroji kraujotaka.
Limfoidinio audinio telkiniai
Ryklės limfoidinio audinio žiedas. Gomurio, liežuvio, ausies vamzdžio ir ryklės migdolai.
Limfmazgis.
Seminaro temos
1. Centriniai imuninės sistemos (limfoidiniai) organai ir jų reikšmė.

2. Periferiniai imuninės sistemos (limfoidiniai) organai ir jų reikšmė.
3. Ryklės limfoidinio audinio žiedas.
4. Blužnies sandara ir reikšmė.
1. Kokie organai priklauso pirminiams limfoidiniams organams?

2. Kas sudaro antrinius limfoidinius organus?
3. Išvardinkite ryklės limfoidinio žiedo migdolus ir apibūdinkite jų vietą ir reikšmę.
4. Kokia blužnies sandara ir funkcija?
14. Belatakių liaukų vieta ir sandara. Odos sandara

Užsiėmimo tipas – praktikos darbas
Darbo tikslai:
1. Išmokti vidaus sekrecijos liaukų sandarą bei aptarti funkcijas.
2. Išmokti odos sandarą bei aptarti funkcijas.
3. Išmokti krūties sandarą.
Mokymo priemonės
Preparatai Belatakių liaukų preparatai.
Modeliai, KS1 – Odos dalis, KS3 – Odos dalies modelis, VR1282 – Oda, VR1638 –
plakatai Endokrininė sistema, V2023 – Oda, V2046 – Endokrininės liaukos.
Belatakės liaukos
Pogumburis, hypothalamus
Priekinės (supraoptinės) dalies branduolių neuronų išskiriami vazopresinas ir oksitocinas.
Vidurinės dalies branduolių neuronų išskiriami liberinai ir statinai.
Posmegeninė liauka, hypophysis
Priekinė skiltis (adenohipofizė) ir jos išskiriami hormonai (tirotropinis, gonadotropinis,
kortikotropinis, somatotropinis, laktotropinis). Priekinės skilties tarpinė dalis ir melanocitus
89
stimuliuojantis hormonas. Užpakalinė skiltis arba neurohipofizė ir jos dalys: piltuvėlis ir nervinė
skiltis.
Kankorėžinė liauka, glandula pinealis ir jos išskiriamas hormonas melatoninas.
Skydliaukė, glandula thyroidea. Dešinioji ir kairioji skiltys, sąsmauka. Vidinė sandara: skaidulinės
pertvaros, skiltelės, folikulai ir jų endokrinocitų gaminamas tiroksinas ir trijodtironinas,
parafolikulinės ląstelės ir jų gaminamas tirokalcitoninas.
Prieskydinė liauka, glandula parathyroidea, ir jos gaminamas parathormonas arba paratiroidinas.
Užkrūtis, thymus, ir timozinas.
Kasos salelės, insulae pancreatis, ir jos išskiriami hormonai: gliukagonas bei insulinas.
Antinkstis, glandula suprarenalis. Žievė ir jos ląstelių išskiriami hormonai (mineralkortikoidai,
gliukokortikoidai ir lytiniai hormonai) ir šerdis (adrenalinas ir noradrenalinas).
Kiaušidės belatakė dalis ir hormonai (estrogenas, progesteronas).
Sėklidės belatakė dalis ir hormonai (testosteronas).
Oda ir jos dariniai
Oda, cutis. Epidermis, tikroji oda, poodis. Speninis ir tinklinis tikrosios odos sluoksniai. Nervinės
galūnėlės.
Odos dariniai: plaukai (folikulas, plaukų šiaušiamieji raumenys, plauko šaknis ir stiebas), prakaito
liaukos, riebalų liaukos, nagas (mėnuliukas, šaknis, guolis, panagė), krūtis (pieno liauka, pieno
latakas, krūties kūnas, krūties spenelis, krūties laukelis).
Užduotys
1. Endokrininės sistemos preparatuose suraskite ir išvardinkite posmegeninę ir kankorėžinę

liaukas, skydliaukę, prieskydines liaukas, antinksčius. Išstudijuokite jų sandarą, vietą bei
aptarkite funkcijas.
2. Pažymėkite skydliaukę, jos folikulus, prieskydines liaukas, posmegeninę ir kankorėžinę
liaukas bei antinksčius (14.1 pav.).
3. Schemoje, pateiktoje 14.1 pav., antinksčio pjūvyje pažymėkite žievę ir šerdį ir išvardinkite
gaminamus hormonus bei aptarkite jų reikšmę.
4. Odos modelyje suraskite ir išvardinkite epidermį, tikrąją odą, poodį, plauko folikulus,
šiaušiamuosius raumenis, plauko šaknį, stiebą, prakaito ir riebalų liaukas. Ištudijuokite jų
sandarą bei aptarkite funkcijas.
5. Schemoje, pateiktoje 14.2 pav., pažymėkite epidermį, tikrąją odą, poodį ir nervines
galūnėles.
6. Krūties piešinyje (14.3 pav.) pažymėti pieno liauką, pieno lataką, krūties kūną, krūties
spenelį ir krūties laukelį.
90
12.1 pav. Belatakės liaukos (Modifikuota pagal [4])
91
12.2 pav. Odos sandara (Modifikuota pagal [4])
92
14.3 pav. Krūties sandara frontalinės (viršuje) ir sagitalinės (apačioje) plokštumų pjūviuose
(Modifikuota pagal [5])
93
1. Kas jungia posmegeninę liauką su pogumburiu?
2. Išvardinti posmegeninės liaukos skiltis?
3. Kokius hormonus gamina priekinė posmegeninės liaukos skiltis?
4. Kokia yra užpakalinės posmegeninės liaukos skilties funkcija?
5. Kokius hormonus gamina kankorėžinė liauka?
6. Išvardinti skydliaukės skiltis bei parodyti skydliaukės vietą.
7. Kas sudaro skydliaukės stromą?
8. Kas sudaro skydliaukės parenchimą?
9. Kaip vadinasi skydliaukės gaminami hormonai?
10. Kokia prieskydinių liaukų vieta ir reikšmė?
11. Ką gamina kasos salelės ir kokia šių hormonų reikšmė?
12. Antinksčio šerdis: kilmė ir hormonai.
13. Kuo svarbi antinksčio žievė?
14. Kuri vidaus sekrecijos liauka gamina adrenaliną ir noradrenaliną?
15. Kas sudaro epidermį?
16. Išvardinti odos darinius.
17. Kokia yra plauko sandara ir funkcija?
18. Kokia yra prakaito liaukų sandara ir funkcija?
19. Kur yra išsidėsčiusios riebalinės liaukos?
20. Nago sandara.
21. Kokia yra poodžio sandara ir reikšmė?
22. Apibūdinkite krūties sandarą.
15. Įvadas į nervų sistemą. Nugaros smegenų išorinė ir vidinė sandara

Darbo tikslai:
1. Išmokti centrinę nervų sistemą apibūdinančius bendruosius terminus.
2. Išmokti nugaros smegenų išorinę ir vidinę sandarą.
3. Išmokti nugaros smegenų dangalus.
Mokymo priemonės
Preparatai Smegenų preparatai
Modeliai, BS32/37 – Nugaros smegenys su nugarinių nervų šaknelėm, V2037 – Nervų
plakatai sistema (priekinė pusė), V2038 – Nervų sistema (užpakalinė pusė), V2034 –
Žmogaus centrinė nervų sistema, VR1620 – Nervų sistema.
leidykla, psl. 171-174, 187-190.
Bendrieji terminai
Nervinio audinio dariniai: smegenų pilkoji medžiaga, substantia grisea, smegenų baltoji medžiaga,
substantia alba, branduolys, žievė, laidas.
94
entrinės nervų sistemos struktūrinės dalys: nugaros smegenys, medulla spinalis, ir galvos
smegenys, encephalon. Galvos smegenys: smegenų kamienas (pailgosios smegenys, tiltas ir
vidurinės smegenys), smegenėlės, tarpinės smegenys ir galinės smegenys.
Nugaros smegenys
Išorinė sandara. Kaklinis ir juosmeninis kryžmens sustorėjimai, nugaros smegenų kūgis, galinis
siūlas, priekinis vidurinis plyšys, fissura mediana anterior, užpakalinė vidurinioji vaga, sulcus
medianus posterior, priekinė ir užpakalinė šoninės vagos, sulcus lateralis anterior et
posterior, priekinė šaknelė, radix anterior, užpakalinė šaknelė, radix posterior, arklio uodega,
nugarinis mazgas. Nugaros smegenų segmentas.
Vidinė sandara. Centrinis kanalas, canalis centralis.
Pilkoji medžiaga: priekiniai, užpakaliniai ir tarpiniai šulai, columna, priekiniai, užpakaliniai ir
tarpiniai ragai, cornua, branduoliai, plokštelės.
Baltoji medžiaga: priekinis, šoninis ir užpakalinis pluoštai, savieji pluošteliai. Laidai: šoninis
žievinis nugaros smegenų, nugarinis gumburo laidai, grakštusis ir pleištinis pluošteliai.
Nugaros smegenų dangalai: kietasis, dura mater spinalis, voratinklinis, arachnoidea mater
spinalis, ir švelnusis, pia mater spinalis, povoratinklinis tarpas, spatium subarachnoideum,
smegenų skystis, liquor cerebrospinalis.
Užduotys
1. Išstudijuoti nugaros smegenų išorinę ir vidinę sandarą bei dangalus preparatuose ir
muliažuose.
2. Nugaros smegenų piešiniuose, pavaizduotuose 15.1 pav., pažymėti rodykle smegenų kūgį,
galinį siūlą, arklio uodegą, kietąjį, voratinklinį ir švelnųjį dangalus bei kaklinį ir juosmeninį
kryžmens sustorėjimus.
3. Kaip vadinasi nugaros smegenų pilkosios medžiagos dalis, pateikta schemoje, pavaizduotoje
15.2 paveiksle? Pažymėti rodykle užpakalinius ir priekinius šulus, užpakalines ir priekines
šakneles ir nugarinį mazgą.
4. Paveiksle 15.3 pav. pažymėti priekinį vidurinįjį plyšį, užpakalinę viduriniąją vagą,
užpakalinį, šoninį ir priekinį baltosios medžiagos pluoštus, savuosius pluoštelius,
romėniškais skaitmenimis sužymėti pilkosios medžiagos plokšteles.
95
15.1 pav. Nugaros smegenys (vaizdas iš užpakalinės pusės) (Modifikuota pagal [10])
15.2 pav. Nugaros smegenų atkarpa (vaizdas iš priekinės pusės) (Modifikuota pagal [10])
15.3 pav. Nugaros smegenų vidinė sandara: baltoji medžiaga (kairėje) ir pilkoji medžiaga (dešinėje)
(Modifikuota pagal [10])
1. Ties kuriuo slanksteliu baigiasi suaugusio žmogaus nugaros smegenys?
96
2. Išvardinti vagas ir plyšius, matomus nugaros smegenų paviršiuje.
3. Kokios skaidulos sudaro priekines šakneles? Ar visų priekinių šaknelių sudėtis vienoda?
4. Kur prasideda užpakalinės šaknelės?
5. Kaip susidaro nugariniai nervai ir kiek porų jų yra?
6. Kokia yra nugarinių mazgų sandara, vieta ir reikšmė?
7. Nugaros smegenų vidinė sandara.
8. Įvertinti pilkosios medžiagos struktūras, matomas nugaros smegenų skersiniame pjūvyje.
9. Kas yra nugaros smegenų segmentas?
10. Kaip yra skirstomi nugaros smegenų segmentai?
11. Kas sudaro arklio uodegą?
12. Baltosios medžiagos sandara.
13. Užpakalinio pluošto vieta.
14. Kokie dangalai gaubia nugaros smegenis?
15. Palyginkite nugaros smegenų ir galvos smegenų kietąjį dangalą.
16. Galvos smegenų dalys. Smegenų kamieno, smegenėlių, tarpinių ir

galinių smegenų išorinė ir vidinė sandara
Darbo tikslai:
1. Išmokti galvos smegenų dalis.
2. Išmokti rombinių smegenų dalių, t.y. pailgųjų smegenų, tilto ir smegenėlių išorinę ir vidinę
sandarą.
3. Išmokti vidurinių smegenų išorinę ir vidinę sandarą.
4. Išmokti tarpinių smegenų pagrindines dalis.
5. Išmokti galinių smegenų išorinę ir vidinę sandarą.
6. Išmokti smegenų dangalų sandarą bei susipažinti su kietojo dangalo dariniais.
7. Susipažinti su struktūromis, susijusiomis su smegenų skysčio cirkuliacija.
Mokymo priemonės
Preparatai Smegenų preparatai
Modeliai, BS20 – Smegenys, BS25/1 – Smegenų modelis su pažymėtais
plakatai citoarchitektoniniais laukeliais, BS25/T – Permatomas smegenų modelis, BS21
– Smegenys, BS22 – Smegenys, V2037 – Nervų sistema (priekinė pusė),
V2038 – Nervų sistema (užpakalinė pusė), V2034 – Žmogaus centrinė nervų
sistema, VR1620 – Nervų sistema.
leidykla, psl. 174-190, 214, 215, 226-228.
Galvos smegenys, encephalon

Rombinės smegenys (pailgosios ir užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės)).
Vidurinės smegenys.
Priekinės smegenys: tarpinės ir galinės smegenys.
Smegenų kamienas: pailgosios smegenys, tiltas ir vidurinės smegenys.
97
Pailgosios smegenys, medulla oblongata
Išorinė sandara. Priekinis vidurinysis plyšys, piramidė, pyramis, alyva, oliva, apatinės smegenėlių
kojytės, pleištinio pluoštelio gumburėlis, grakščiojo pluoštelio gumburėlis. Poliežuvinio,
priedinio, klajoklio ir liežuvinio ryklės galvinių nervų šaknelės.
Vidinė sandara
Pamatas: eferentiniai, išcentriniai laidai (žievinis nugaros smegenų laidas), piramidžių kryžmė.
Dangtis
Baltoji medžiaga. Aferentiniai, centriniai laidai (vidinė kilpa, nugarinis gumburo laidas).
Pilkoji medžiaga. Savieji branduoliai, alyvos branduolys, grakštusis ir pleištinis branduoliai,
poliežuvinio, priedinio, klajoklio ir liežuvinio ryklės galvinių nervų branduoliai.
Tiltas, pons
Išorinė sandara. Vidurinės smegenėlių kojytės, trišakio, atitraukiamojo, veidinio ir klausos ir
pusiausvyros galvinių nervų šaknelės.
Vidinė sandara
Pamatinė tilto dalis: eferentiniai laidai (žievinis nugaros smegenų, žievinis branduolių), tilto
skersinės skaidulos (sudančios vidurines smegenėlių kojytes) ir savieji branduoliai.
Tilto dangtis
Baltoji medžiaga. Aferentiniai laidai (trapecinis kūnas, vidinė ir šoninė kilpa) ir vidinis išilginis
pluoštelis.
Pilkoji medžiaga. Tinklinis darinys, trišakio, atitraukiamojo, veidinio ir klausos ir pusiausvyros
nervų branduoliai.
Smegenėlės, cerebellum
Išorinė sandara. Pusrutuliai, kirminas., lapai, plyšiai. Smegenėlių apatinės, vidurinės ir viršutinės
kojytės.
Vidinė sandara
Smegenėlių pilkosios medžiagos sandara. Smegenėlių žievė, branduoliai.
Smegenėlių baltosios medžiagos sandara. Gyvybės medis.
Rombinė duobė ir ketvirtasis skilvelis. Skilvelio stogas, gyslinis rezginys, vidurinioji ir šoninės
atvaros.
Vidurinės smegenys, mesencephalon
Išorinė sandara. Smegenų kojytės, pedunculi cerebri, keturkalnis, lamina tecti (apatiniai ir
viršutiniai kalneliai).
Akies judinamojo ir skridininio galvinių nervų šaknelės.
Vidinė sandara.
Pamatas: smegenų kojyčių eferentiniai laidai (žievinis nugaros smegenų ir žievinis branduolių).
Juodoji medžiaga.
Dangčio baltoji medžiaga. Šoninė ir vidinė kilpos, keturkalninis nugaros smegenų laidas. Vidinis
išilginis pluoštelis.
Dangčio pilkoji medžiaga. Raudonasis branduolys, akies judinamojo ir skridininio nervų
branduoliai, tinklinis darinys, centrinė pilkoji medžiaga.
Keturkalnio vidinė sandara, smegenų vandentiekis.
Tarpinės smegenys, diencephalon
Gumburas, thalamus
Pagalvis, priekinė, vidurinė ir šoninė branduolių grupės.
Užgumburis, methathalamus
Šoniniai ir vidiniai keliniai kūnai.
Antgumburis, kankorėžinė liauka.
98
Pogumburis, hypothalamus
Regos kryžmė, pilkasis gūbrys, piltuvėlis, speniniai kūnai, posmegeninė liauka, pogumburio srities
branduoliai, speniniai kūnai.
Trečiasis skilvelis. Gyslinis rezginys, tarpskilvelinės angos.
Galinės smegenys, telencephalon
Smegenų pusrutuliai, hemispheria cerebri, didžioji smegenų jungtis, išilginis smegenų plyšys.
Pusrutulių išorinė sandara. Apsiaustas (žievė ir baltoji medžiaga) ir pusrutulių viršutinis šoninis,
vidinis ir apatinis paviršiai. Pusrutulių vagos (šoninė, sulcus lateralis, centrinė, sulcus
centralis, ir momeninė pakaušio) ir skiltys (kaktinė, lobus frontalis, momeninė, lobus
parietalis, smilkininė, lobus temporalis, pakaušinė, lobus occipitalis, limbinė skiltys ir sala).
Smegenų žievės projekciniai centrai. Užcentrinis vingis, gyrus postcentralis (somatosensorinė
sritis), pentininė vaga, sulcus calcarinus (regos sensorinė sritis), viršutinis smilkininis vingis,
gyrus temporalis superior (klausos ir pusiausvyros sensorinė sritis), sala (skonio sritis),
juostinis vingis, priešcentrinis vingis, gyrus precentralis (somatomotorinė sritis).
Galinių smegenų pamato pilkoji medžiaga. Uodeguotasis branduolys, nucleus caudatus, lęšinis
branduolys, nucleus lentiformis (kiautas ir blyškusis kamuolys), dryžuotasis kūnas, migdolinis
kūnas ir užtvara.
Galinių smegenų baltoji medžiaga.
Komisūrinės skaidulos (didžioji smegenų jungtis, corpus callosum, priekinė smegenų jungtis).
Asociacinės skaidulos.
Projekcinės skaidulos (vidinė kapsulė).
Galvos smegenų dangalai
Kietasis galvos smegenų dangalas, dura mater encephali: didysis smegenų pjautuvas, smegenėlių
pjautuvas, smegenėlių padangtė, kietojo dangalo ančiai (skersinis, ančių santaka, riestinis,
viršutinis ir apatinis strėliniai, tiesusis, akytasis).
Voratinklinis galvos smegenų dangalas, arachnoidea mater encephali. Voratinklinio dangalo
gaureliai.
Švelnusis galvos smegenų dangalas, pia mater encephali. Povoratinklinis tarpas.
Užduotys
1. Smegenų preparatuose ir muliažuose išstudijuoti smegenų sandarą, išnagrinėti smegenų
dalis ir jų vietą.
2. Smegenų sagitalinio pjūvio schemoje (16.1 pav.) pažymėti rodykle: pailgąsias smegenis,
tiltą, smegenėlių pusrutulius ir kirminą, keturkalnį, smegenų kojytes, posmegeninę liauką,
kankorėžinę liauką, regos kryžmę, piltuvėlį, pogumburį, gumburą, didžiąją smegenų jungtį,
III ir IV skilvelius.
3. Smegenų kamieno dorsalinės pusės (pašalinus galines smegenis) schemoje (16.2 pav.)
pažymėti gumburą, kankorėžinę liauką, III skilvelį, viršutinius ir apatinius keturkalnio
kalnelius, rombinę duobę, grakštųjį ir pleištinį pluoštelius bei jų gumburėlius, viršutines,
vidurines ir apatines smegenėlių kojytes, IV galvinio nervo šaknelę
4. Smegenų ventralinės pusės schemoje (16.3 pav.) pažymėti III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X,
XI, XII galvinių nervų šakneles, speninius kūnus, smegenų kojytes, piramidę ir alyvą.
5. Kokių smegenų pjūvis pavaizduotas 16.4 piešinyje? Pažymėti rodykle IV skilvelį, galvinių
nervų branduolių vietą, alyvos branduolį ir piramides.
6. Tilto (16.5 pav.) schemoje pažymėti galvinių nervų branduolių vietą, IV skilvelį, tilto
pamato branduolius.
7. Viduriniųjų smegenų schemoje, pavaizduotoje 16.6 pav., pažymėti pamatą ir dangtį,
smegenų vandentiekį, centrinę pilkąją medžiagą, raudonąjį branduolį, juodąją medžiagą ir
smegenų kojytes.
99
8. Piešinyje, vaizduojančiame tarpines smegenis (16.7 pav.), pažymėti didžiąją smegenų jungtį,
gumburą, kankorėžinę liauką, speninius kūnus, posmegeninę liauką, piltuvėlį.
9. Galinių smegenų frontalinio pjūvio (16.8 pav.) schemoje pažymėti didžiąją smegenų jungtį,
gumburą, šoninį ir III skilvelius, kiautą, blyškųjį kamuolį, migdolinį kūną ir užtvarą.
10. Galinių smegenų horizontalinio pjūvio (16.9 pav.) schemoje pažymėti šoninių skilvelių
priekinius ir užpakalinius ragus, uodeguotojo branduolio galvą, kiautą, blyškųjį kamuolį,
gumburą ir vidinę kapsulę.
11. Didžiųjų smegenų pusrutulių (16.10 pav.) piešiniuose pažymėti kaktinę, momeninę,
pakaušinę, smilkininę skiltis, centrinę ir šoninę vagas; priešcentrinį, užcentrinį, viršutinį
smilkininį vingį, pentininę vagą.
12. Galvos smegenų ir nugaros smegenų dangalų preparatuose ir muliažuose susipažinti su
kietojo, voratinklinio ir švelniojo dangalų sandara ir vieta. Palyginti šiuos dangalus
dengiančius galvos ir nugaros smegenis. Rasti galvos smegenų kietojo dangalo ančius.
13. Galvos smegenų preparatuose ir muliažuose išstudijuoti smegenų skysčio apytakos
struktūras – skilvelius, povoratinklinį tarpą ir centrinį kanalą.
15.1 pav. Galvos smegenų sandara sagitalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [10])
100
15.2 pav. Galvos smegenų kamieno išorinė sandara (vaizdas iš užpakalinės pusės) (Modifikuota
pagal [10])
15.3 pav. Galvos smegenų kamieno išorinė sandara (vaizdas iš priekinės pusės) (Modifikuota
pagal [10])
101
15.4 pav. Pailgųjų smegenų vidinė sandara (Modifikuota pagal [10])
15.5 pav. Tilto vidinė sandara (Modifikuota pagal [10])
15.6 pav. Vidurinių smegenų vidinė sandara (Modifikuota pagal [10])
102
15.7 pav. Tarpinių smegenų sandara sagitalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [10])
15.8 pav. Galinių smegenų sandara frontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [10])
103
15.9 pav. Galinių smegenų sandara horizontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [10])
15.10 pav. Galinių smegenų vagos ir skiltys viršutiniame šoniniame (viršuje) ir vidiniame
(apačioje) paviršiuose (Modifikuota pagal [10])
104
1. Pailgųjų smegenų išorinė sandara.
2. Pailgųjų smegenų baltoji medžiaga: aferentiniai (kylantieji) laidai.
3. Pailgųjų smegenų baltoji medžiaga: eferentiniai (nusileidžiantieji) laidai.
4. Pailgųjų smegenų pilkoji medžiaga.
5. Išvardinti galvinius nervus, kurių branduoliai yra pailgose smegenyse.
6. Tilto baltoji medžiaga.
7. Tilto pilkoji medžiaga.
8. Vidurinių smegenų išorinė sandara.
9. Vidurinių smegenų pilkoji medžiaga.
10. Išvardinti smegenų dalis, sudarančias smegenų kamieną.
11. Išvardinti smegenėlių kojytes.
12. Kokios dalys sudaro tarpines smegenis?
13. Kokia gumburo funkcija?
14. Išvardinkite požievinius klausos centrus.
15. Kas sudaro pogumburį?
16. Išvardinti pirmos eilės smegenų pusrutulių vagas.
17. Funkciškai išvardinti smegenų pusrutulių skiltis.
18. Išvardinti svarbius smegenų pusrutulių vingius.
19. Somatosensorinio žievinio centro vieta.
20. Somatomotorinio žievinio centro vieta.
21. Kur yra regos ir klausos žieviniai centrai?
22. Galinių smegenų vidinė sandara.
23. Pateikti galinių smegenų komisūrinių skaidulų darinių pavyzdžių.
24. Pateikti galinių smegenų projekcinių skaidulų darinių pavyzdžių.
25. Išvardinti galinių smegenų pamato branduolius. Kokia šių branduolių reikšmė?
26. Galvos smegenų kietojo dangalo dariniai.
27. Kietojo smegenų dangalo ančių sandara.
28. Išvardinti kietojo dangalo ančius ir paaiškinti jų funkciją.
29. Povoratinklinio tarpo vieta ir reikšmė.
30. Kas ir kur gamina smegenų skystį? Kokia smegenų skysčio reikšmė?
31. Kaip nuteka smegenų skystis iš šoninių skilvelių?
32. Kokios struktūros svarbios smegenų skysčio rezorbcijai iš povoratinklinio tarpo?
17. Periferinė nervų sistema. Nugariniai nervai ir jų rezginiai. Galviniai

nervai. Autonominės nervų sistemos dariniai
Darbo tikslai:
1. Įsisavinti nugarinių nervų sandarą, šakas ir skaičių.
2. Įsisavinti nugarinių nervų rezginių sandaros principus.
3. Išmokti pagrindinius nugarinių nervų rezginių nervus bei jų inervacijos sritis.
4. Išmokti galvinius nervus, jų klasifikaciją bei inervacijos sritis.
5. Išmokti parasimpatinės nervų sistemos sandaros pagrindinius principus.
6. Išmokti simpatinės nervų sistemos sandaros pagrindinius principus.
105
Mokymo priemonės
Preparatai Nugarinių nervų preparatai
Modeliai, VR1621 – Nugariniai nervai, BS-30 – Stuburo slankstelis su nugaros
plakatai smegenimis, QS 6515 – Petinis rezginys, QS 6612 – Juosmeninis ir
kryžmeninis rezginiai, NS 10 – Kojos raumenys su nervais, NS 14 – Rankos
raumenys su nervais, BS 20 – Galvos smegenys, BS 7 – Veido nervai ir
kraujagyslės, QS 65/7 – Skaidri kaukolė su nervais, BS 26/1 – Autonominės
nervų sistemos muliažas, V2059 – Autonominė nervų sistema, V2038 –
Nugariniai nervai ir jų rezginiai, V2037 – Nugariniai nervai ir jų rezginiai.
Bendrieji terminai
Juntamieji mazgai, autonominis mazgas. Nervinės skaidulos: juntamosios (įcentrinės), efektorinės
(motorinės, išcentrinės), somatinės, autonominės, simpatinės, parasimpatinės, ikimazginės,
užmazginės. Nervai: motorinis, juntamasis, mišrusis.
Nugariniai nervai (nervi spinales): C1- C8, Th1- Th12, L1- L5, S1- S5, Co1.
Užpakalinės nugarinių nervų šakos
Priekinės nugarinių nervų šakos ir jų rezginiai
Kaklinis rezginys, plexus cervicalis. Diafragmos nervas, n. phrenicus.
Petinis rezginys, plexus brachialis.
Antraktikaulinė dalis ir poraktikaulinė dalis, pluošteliai bei šakos: pažastinis nervas, n. axillaris,
vidurinysis, n. medianus, alkūninis, n. ulnaris, ir stipininis, n. radialis, nervai.
Tarpšonkauliniai nervai, nervi intercostales
Juosmeninis rezginys, plexus lumbalis. Šlauninis nervas, n. femoralis, užtvarinis nervas, n.
obturatorius.
Kryžmeninis rezginys, plexus sacralis. Sėdimasis nervas, n. ischiadicus, blauzdinis nervas, n.
tibialis, bendrasis šeivinis nervas, n. peroneus communis, paviršinis ir gilusis šeiviniai nervai.
Uodeginis rezginys, plexus coccygeus.
Galviniai nervai
Uoslės nervas, n. olfactorius [I]
Regos nervas, n. opticus [II]
Judinamasis akies nervas, n. oculomotorius [III]
Skridininis nervas, n. trochlearis [IV]
Trišakis nervas, n. trigeminus [V] ir jo šakos: akinis, viršutinis žando, apatinis žando nervai.
Trišakis mazgas.
Atitraukiamasis nervas, n. abducens [VI]
106
Veidinis nervas, n. facialis [VII]: tarpinis nervas, alkūninis mazgas, sparninis gomurio mazgas,
pažandinis mazgas.
Klausos ir pusiausvyros nervas, n. vestibulocochlearis [VIII]
Liežuvinis ryklės nervas, n. glossopharyngeus [IX]: viršutinis ir apatinis mazgai, ryklės šakos,
liežuvio šakos, ausinis mazgas.
Klajoklis nervas, n. vagus [X]: viršutinis ir apatinis mazgai, viršutinis gerklų, viršutinės, apatinė ir
krūtininės širdies, bronchinės, stemplės, skrandžio ir pilvo šakos, grįžtamasis gerklų nervas,
galiniai mazgai.
Priedinis nervas, n. accessorius [XI]
Poliežuvinis nervas, n. hypoglossus [XII]
Autonominė nervų sistema
Simpatinė dalis. Šoninis tarpinis branduolys, priestuburiniai ir priešstuburiniai mazgai, simpatinis
kamienas, truncus sympathicus, viršutinis kaklinis ir žvaigždinis mazgai, tarpmazginės šakos,
pilkoji ir baltoji jungiančiosios šakos, širdiniai nervai, didysis ir mažasis vidurių nervai.
Parasimpatinė dalis.
Galvinė dalis. Parasimpatinis akies judinamojo nervo [III] branduolys, krumplyninis mazgas.
Viršutinis seilinis branduolys, tarpinis nervas, veidinis nervas [VII], sparninis gomurio,
pažandinis, paliežuvinis mazgai. Apatinis seilinis branduolys, liežuvinis ryklės nervas [IX],
ausinis mazgas. Nugarinis klajoklio nervo branduolys, klajoklis nervas [X], galiniai klajoklio
nervo mazgai.
Dubeninė dalis. Tarpinis šoninis branduolys, dubeniniai vidurių nervai, galiniai mazgai.
Užduotys
1. Alkūnės duobės schemoje (17.1 pav.) pažymėti rodykle stipininį ir vidurinįjį nervus.
2. Pateiktuose piešiniuose pažymėti šlauninį, sėdimąjį, blauzdinį ir bendrąjį šeivinį nervus
(17.2 pav.).
3. Surašyti raumenų grupes, kurias inervuoja nervai, pateikti 17.1 lentelėje.
4. Schemoje (17.3 pav.) surasti ir pažymėti nugarinį mazgą, nugarinį nervą, nugarinio nervo
priekinę ir užpakalinę šakas, simpatinio kamieno mazgą.
1. Išstudijuoti veidinio nervo ir trišakio nervų preparatus bei modelius.
2. Kurio galvinio nervo schema pateikta 17.4 paveiksle? Rasti ir rodykle pažymėti trišakį
mazgą, akinį, viršutinį žando ir apatinį žando nervus.
3. Kurio galvinio nervo schema pateikta 17.5 paveiksle?
4. Pažymėti romėniškais skaitmenimis 17.6 paveiksle pavaizduotame smegenų kamieno
ventraliniame paviršiuje III, IV, V, VII, IX, X, XI ir XII galvinių nervų šakneles.
5. Simpatinės nervų sistemos schemoje (17.7 pav.) pažymėti simpatinius mazgus ir nervus
inervuojančius galvos organus.
5. Simpatinės nervų sistemos schemoje (17.7 pav.) pažymėti simpatinius mazgus ir nervus
inervuojančius vidaus organus.
6. Parasimpatinės nervų sistemos schemoje (17.8 pav.) pažymėti parasimpatinius mazgus ir
atitinkamų galvinių nervų pavadinimus.
7. Parasimpatinės nervų sistemos schemoje (17.8 pav.) pažymėti parasimpatinius mazgus ir
nervus inervuojančius vidaus organus.
8. Surašyti galvinių nervų, inervuojančių 17.2 lentelėje pateiktus organus, pavadinimus
lotyniškai.
107
17.1 pav. Alkūnės duobė (Modifikuota pagal [3])
108
17.2 pav. Apatinės galūnės nervai (Modifikuota pagal [3])
109
17.3 pav. Nugarinio nervo ir jo šakų sandara (Modifikuota pagal [3])
16. 4 pav. Trišakis nervas (Modifikuota pagal [10])
110
17.5 pav. Veidinis nervas (Modifikuota pagal [10])
17.6 pav. Galvinių nervų šaknelių topografija (Modifikuota pagal [10])
111
17.7 pav. Simpatinės nervų sistemos bendroji sandara (Modifikuota pagal [10])
17. 8 pav. Parasimpatinės sistemos bendroji sandara (Modifikuota pagal [10])
112
1. Nugarinių nervų sandara.
2. Kiek yra nugarinių nervų porų? Kaip jie yra skirstomi?
3. Nugarinių nervų šakos.
4. Kaip susidaro nugarinių nervų rezginiai?
5. Kaklinio rezginio vieta, šakos.
6. Petinio rezginio vieta, sandara, šakos.
7. Kokie nervai inervuoja žasto raumenis?
8. Stipininis nervas: pradžia, vieta, inervacijos sritys.
9. Alkūninis nervas: pradžia, vieta, inervacijos sritys.
10. Kurių nugarinių nervų priekinės šakos rezginių nesudaro?
11. Ką inervuoja tarpšonkauliniai nervai?
12. Kurių nugarinių nervų priekinės šakos sudaro juosmeninį rezginį?
13. Juosmeninio rezginio vieta, šakos, inervacijos sritys.
14. Ką inervuoja šlauninis nervas?
15. Sėdimojo nervo pradžia, vieta, inervacijos sritys.
16. Kas inervuoja užpakalinę blauzdos raumenų grupę?
17. Kur prasideda trišakio nervo juntamosios skaidulos?
18. Kurią raumenų grupę inervuoja trišakis nervas?
19. Trišakio nervo šakos.
20. Veidinio nervo inervacijos sritys.
21. Kur yra klajoklio nervo juntamieji mazgai?
22. Kokio nervo parasimpatinės skaidulos formuoja širdies, skrandžio nervinius rezginius?
23. Kur prasideda priedinio nervo skaidulos ir ką jos inervuoja?
24. Išvardinti parasimpatinius branduolius, esančius galvos smegenų kamiene.
25. Išvardinti parasimpatinius mazgus.
26. Ką inervuoja užmazginės skaidulos, išėjusios iš krumplyninio mazgo.
27. Kas sudaro simpatinį kamieną?
28. Kur prasideda didysis ir mažasis vidurių nervai?
17.1 lentelė Nugarinių nervų rezginių šakos ir jų inervuojami raumenys

Nervas Inervuojamų raumenų grupė Rezginys
N. medianus
Blauzdinis nervas
N. radialis
Paviršinis šeivinis nervas
N. phrenicus
Tarpšonkauliniai nervai
N. ischiadicus
Pažastinis nervas
N. femoralis
N. ulnaris
17.2 lentelė Nervai ir inervuojami organai

Organas Nervo pavadinimas
Ašarų liauka
Kramtymo raumenys
Kaktos oda
Veido raumenys
Ryklės raumenys
113
Liežuvio raumenys
Liežuvio skonio speneliai
Vidaus organai
Viršutiniai dantys
Skruostų oda ir gleivinė
Apatiniai dantys
18. Somatomotorinės sistemos anatomija. Uoslės ir skonio jutimo organų

anatomija
Užsiėmimo tipas – seminaras.
Darbo tikslai:
1. Susipažinti su somatomotorine sistema.
2. Išmokti žievinį branduolių ir žievinį nugaros smegenų laidus.
3. Susipažinti su ekstrapiramidine sistema ir jos laidais.
4. Susipažinti su skonio ir uoslės sistemų organų sandara.
5. Išmokti nervinių impulsų plitimo iš skonio ir uoslės receptorių į žievę pagrindinius kelius.
Mokymo priemonės
Preparatai Liežuvio, nosies ertmės, galvos smegenų preparatai
Modeliai, FS4 – Vidinė nosies ertmė, burna ir ryklė, BS20, BS 21, BS 22 – Smegenys.
plakatai
leidykla, psl. 216-217, 226-229.
Somatomotorinė sistema
Piramidinė sistema, žievinis branduolių laidas, tractus corticonuclearis, žievinis nugaros smegenų
laidas, tractus corticospinalis, šoninis ir priekinis žievinis nugaros smegenų laidai, ekstrapiramidinė
sistema, raudonbranduolis nugaros smegenų laidas, keturkalninis nugaros smegenų laidas,
prieanginis nugaros smegenų laidas.
Uoslės sensorinė sistema
Nosies gleivinės uoslinė dalis, uoslės nervai, uoslės stormuo, uoslės laidas, uoslės trikampis,
priekinė akytoji medžiaga, viršmigdolinė žievė.
Skonio sensorinė sistema
Liežuvio pyliminiai, grybiniai ir lapiniai speneliai, skonio svogūnėlis, veidinis (VII) ir liežuvinis
ryklės (IX) ir klajoklis (X) galviniai nervai, atskirasis branduolys, gumburo branduoliai, sala.
Seminaro temos
1. Piramidinės sistemos anatomija.
2. Ekstrapiramidinės sistemos anatomija.
3. Skonio sensorinės sistemos anatomija.
114
4. Uoslės sensorinės sistemos anatomija.
1. Kur prasideda ir kur baigiasi žievinis branduolių laidas?

2. Kur prasideda ir kur baigiasi žievinis nugaros smegenų laidas?
3. Kokia yra raudonbranduolio nugaros smegenų laido reikšmė?
4. Kokia yra keturkalninio nugaros smegenų laido reikšmė?
5. Kokia yra prieanginio nugaros smegenų laido reikšmė?
6. Kiek pluoštelių sudaro uoslės nervą?
7. Kas atlieka požievinių uoslės centrų funkcijas?
8. Kur yra pirminė uoslės žievė?
9. Kur yra skonio svogūnėliai?
10. Kurie galviniai nervai inervuoja skonio svogūnėlius?
11. Kur yra pirminė skonio žievė?
19. Regos, klausos ir pusiausvyros jutimo organai

Darbo tikslai:
1. Susipažinti su regos, klausos ir pusiausvyros receptorių vieta ir sandara.
2. Suvokti nervinių impulsų plitimo iš regos, klausos ir pusiausvyros receptorių į žievę
pagrindinius kelius.
Mokymo priemonės
Preparatai Akies, ausies preparatai
Modeliai, CS2/2 – Akies obuolys su akiduobės dalimi, S5 – Akies obuolys, DS13
plakatai Labirintas, DS10 – Sraigės spiralė, DS3 – Ausis, QS70/1 – Trys klausos
kauleliai su labirintu, VR1226 – Žmogaus akis, V2011 – Akis I, V2012 – Akis
II, VR1243 – Žmogaus ausis, V2010 – Ausis.
Regos sensorinė sistema

Akies obuolys ir priediniai akies organai
Akies obuolys, bulbus oculi
Akies obuolio kapsulė
Akies obuolio skaidulinis dangalas, tunica fibrosa bulbi: ragena, cornea, odena, sclera, veninis
odenos antis.
Kraujagyslinis dangalas, tunica vasculosa bulbi: gyslainė, chorioidea, krumplynas, corpus
ciliare, krumplyno ataugos, krumplyno raumuo; rainelė, iris, vyzdys, vyzdžio sutraukiamasis
raumuo, vyzdžio plečiamasis raumuo.
115
Tinklainė, retina: akloji (krumplyninė ir rainelinė) ir reginė tinklainės dalys (pigmentinis
sluoksnis, nervinis sluoksnis, regos nervo diskas, geltonoji dėmė, regos nervas). Nervinis
sluoksnis: lazdelės ir kolbelės, dvipoliai, mazginiai ir įterptiniai neuronai.
Akies obuolio branduolys
Akies kameros ir akies skystis. Priekinė kamera, rageninis rainelės kampas, užpakalinė kamera.
Lęšis, lens. Kapsulė, lęšio žievė ir branduolys, priekinis paviršius, užpakalinis paviršius,
krumplyninis raištis.
Stiklakūnis 
Regos laidai ir centrai
Regos nervas, nervus opticus, regos kryžmė, chiasma opticum, ir regos laidas, tractus opticus,
šoninis kelinis kūnas, keturkalnio viršutiniai kalneliai, regos spindulynas, regos žievė (pentininė
vaga).
Priediniai akies organai
Išoriniai akies obuolio raumenys: viršutinis, apatinis, vidinis ir šoninis tiesieji, viršutinis ir
apatinis įstrižiniai ir juos inervuojantys nervai (akies judinamasis, n. oculomotorius [III],
skridininis, n. trochlearis [IV], atitraukiamasis, n. abducens [VI]).
Antakiai ir vokai, palpebrae. Viršutinis vokas, apatinis vokas, vokų kremzlės, vokų plyšys,
blakstienos.
Junginė
Ašarų aparatas: ašarų liauka, ašarų liaukos latakėliai, ašarų taškelis, ašarų ištekamasis kanalėlis,
ašarų maišelis, ašarinis nosies latakas.
Klausos ir pusiausvyros sensorinės sistemos
Išorinė ausis, auris externa
Ausies kaušelis, išorinė klausomoji anga ir landa, būgnelis.
Vidurinė ausis, auris media
Būgninė ertmė, (kilpa, priekalas ir plaktukas), raumenys (būgnelio tempiamasis raumuo, kilpos
raumuo), ausies vamzdis arba trimitas (būgninė ir ryklinė vamzdžio angos).
Vidinė ausis, auris interna
Kaulinis labirintas. Prieangis. Pusratiniai kanalai: priekinis, užpakalinis ir šoninis pusratiniai
kanalai. Sraigė. Prieangio ir būgno laiptai. Perilimfinis tarpas ir perilimfa.
Plėvinis labirintas. Pailgasis ir apvalusis maišeliai, pailgojo ir apvaliojo maišelių balkšvosios
dėmės, statokonijų plėvė ir statokonija (ausies smėlis). Pusratiniai latakai: priekinis, užpakalinis,
šoninis, pusratinių latakų ampulės ir ampulių skiauterės. Jungiantysis ir sraigės latakai. Endolimfa,
endolimfinis latakas ir maišelis. Spiralinis arba Kortijaus organas.
Klausos laidas ir centrai
Sraigės (spiralinis) mazgas. Klausos (sraigės) nervas, klausos branduoliai, trapecinis kūnas, šoninė
kilpa. Požieviniai klausos centrai: keturkalnio apatiniai kalneliai ir medialiniai keliniai kūnai.
Viršutinis smilkininis vingis.
Pusiausvyros laidas ir centrai
Prieangio mazgas, pusiausvyros (prieangio) nervas, prieangio branduoliai, išilginis vidinis
pluoštelis, gumburas, viršutinis smilkininis vingis, smegenėlės.
Užduotys
1. Išstudijuoti akies priedinius organus akies muliaže ir preparatuose. Surasti ir apžiūrėti
išorinius akies obuolio raumenis: viršutinį, apatinį, vidinį ir šoninį tiesiuosius, viršutinį ir
116
apatinį įstrižinius. Aptarti raumenų funkcijas ir išmokti juos inervuojančius nervus (akies
judinamąjį [III], skridininį [IV] ir atitraukiamąjį [VI]).
2. Apžiūrėti, naudojant veidrodį, savo antakius ir vokus, vokų plyšį, blakstienas, junginę, ašarų
taškelius.
3. Išstudijuoti ašarų aparatą akies muliaže. Rasti ašarų liauką, ašarų liaukos latakėlus, ašarų
taškelius, ašarų ištekamuosius kanalėlius, ašarų maišelį, ašarinį nosies lataką.
4. Išstudijuoti akies obuolio sandarą akies muliaže ir plakatuose. Apžiūrėti akies obuolio
kapsulę ir jos dangalus. Išstudijuoti akies obuolio skaidulinio dangalo struktūras: rageną,
odeną ir veninį odenos antį. Surasti kraujagyslinio dangalo struktūras: gyslainę, krumplyną,
krumplyno ataugas, krumplyno raumenį, rainelę, vyzdį, vyzdžio sutraukiamąjį raumenį,
vyzdžio plečiamąjį raumenį bei aptarti minėtų struktūrų funkcijas. Išstudijuoti tinklainę ir
surasti akląją (krumplyninę ir rainelinę) ir reginę tinklainės dalis. Akies plakate surasti
pigmentinį sluoksnį, nervinį sluoksnį bei aptarti jame esančias struktūras (lazdeles ir
kolbeles, dvipolius ir mazginius neuronus, regos nervo diską, geltonąją dėmę, regos nervą).
5. Akies plakate surasti ir sugebėti parodyti priekinę akies kamerą, rageninį rainelės kampą,
užpakalinę kamerą, lęšį bei jį prilaikantį krumplyninį raištį ir stiklakūnį.
6. 19.1 pav. pažymėkite išorinius akies obuolio raumenis: viršutinį, apatinį, vidinį ir šoninį
tiesiuosius, viršutinį ir apatinį įstrižinius bei parašykite jų funkcijas.
7. Akies obuolio sagitalinės plokštumos pjūvio piešinyje pažymėti regėjimo ašį, jungiančią
ragenos centrą su centrine tinklainės duobute, rageną, odeną, rainelę, vyzdį, krumplyno
raumenį, krumplyno vainiką su ataugomis, krumplyninį raištį, priekinę ir užpakalinę akies
kameras, lęšį, stiklakūnį, regos nervo diską ir regos nervą (19.2 pav.).
8. Tinklainės schemoje pažymėti lazdeles, kolbeles, bipolinius, mazginius, amakrininius ir
gulsčiuosius neuronus (19.3 pav.).
9. Regos laidų ir centrų schemoje pažymėti: regos nervą, regos kryžmę, regos laidą, šoninį
kelinį kūną, keturkalnio viršutinius kalnelius, regos spindulyną, regos žievę (pentininę vagą)
(19.4 pav.).
10. Išstudijuoti išorinės ir vidurinės ausies sandarą ausies muliaže. Apžiūrėti išorinę ausį ir
surasti ausies kaušelį, išorinę klausomąją angą ir landą, būgnelį. Apžiūrėti vidurinę ausį ir
surasti būgninę ertmę, klausomuosius kauliukus (kilpą, priekalą ir plaktuką), būgnelio
tempiamąjį raumenį, ausies vamzdį arba trimitą ir būgninę vamzdžio angą.
11. Išstudijuoti vidinės ausies sandarą ausies muliažuose. Apžiūrėti kaulinį labirintą ir surasti
prieangį, pusratinius kanalus (priekinį, užpakalinį ir šoninį), sraigę, prieangio ir būgno
laiptus bei perilimfinį tarpą. Apžiūrėti plakatuose plėvinį labirintą ir surasti pailgąjį ir
apvalųjį maišelius, pailgojo ir apvaliojo maišelių balkšvąsias dėmes, statokonijų plėvę ir
ausies smėlį, pusratiniai latakus, pusratinių latakų ampules ir ampulių skiauteres,
endolimfinį lataką ir maišelį, jungiantįjį ir sraigės latakus ir spiralinį arba Kortijaus organą.
12. Ausies sagitalinės plokštumos pjūvio schemoje pažymėti ausies kaušelį, išorinę klausomąją
landą, bugnelį, būgninę ertmę, plaktuką, priekalą, kilpą, būgnelio tempiamąjį raumenį,
ausies vamzdį, sraigę, prieangį, ovalujį langelį ir pusratinius kanalus (19.5 pav.).
13. Plėvinio labirinto piešinyje pažymėti priekinį, užpakalinį ir šoninį plėvinius pusratinius
kanalus, pailgąjį ir apvalųjį maišelius, endolimfinį lataką ir maišelį, jungiantįjį ir sraigės
latakus (19.6 pav.).
14. Sraigės pjūvio piešinyje pažymėti Kortijaus organą, prieangio ir būgno laiptus ir perilimfinį
tarpą, sraigės lataką ir sraigės spiralinio mazgo vietą (19.7 pav.).
15. Nubraižyti schemą, kaip nervinis impulsas keliauja nuo Kortijaus organo iki viršutinio
smilkininio vingio. Schemoje reikėtų įrašyti sekančias sąvokas: sraigės spiralinį mazgą,
sraigės ir prieangio nervą, klausos branduolius, trapecinį kūną, šoninę kilpą, požievinius
klausos centrus (keturkalnio apatinius kalnelius ir medialinius kelinius kūnus) ir viršutinį
smilkininį vingį.
117
16. Nubraižyti schemą, kaip nervinis impulsas keliauja nuo pusiausvyros receptorių iki
viršutinio smilkininio vingio. Schemoje reikėtų įrašyti sekančias sąvokas: prieangio mazgą,
sraigės ir prieangio nervą, prieangio branduolius, išilginį vidinį pluoštelį, gumburą, viršutinį
smilkininį vingį ir smegenėles.
19.1 pav. Akies obuolio išoriniai raumenys (Modifikuota pagal [5])
118
19.2 pav. Akies obuolio sandara sagitalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [5])
19.3 pav. Tinklainės sandara (Modifikuota pagal [14])
119
19.4 pav. Regos laidas (Modifikuota pagal [5])
120
19.5 pav. Ausis (Modifikuota pagal [5])
19.6 pav. Plėvinis labirintas (Modifikuota pagal [4])
121
19.7 pav. Sraigės sandara (Modifikuota pagal [4])
1. Išvardinti akies obuolio dangalus.

2. Skaidulinio akies dangalo sandara.
3. Kas sudaro kraujagyslinį akies obuolio dangalą?
4. Kuri tinklainės dalis yra vadinama regimąja tinklaine?
5. Kokios ląstelės sudaro regimąją tinklainę?
6. Išvardinti regos požievinius centrus.
7. Nervinio impulso kelias iš tinklainės mazginių neuronų į regos projekcinį centrą žievėje.
8. Kur yra pirminė regos žievė?
9. Kas sudaro akies obuolio branduolį?
10. Išvardinti akies priedinius organus.
11. Kas sudaro ašarų aparatą?
12. Išvardinti išorinius tiesiuosius akies obuolio raumenis ir pasakyti jų funkcijas.
13. Išvardinti išorinius įstrižinius akies obuolio raumenis ir pasakyti jų funkcijas.
14. Išorinės ausies sandara.
15. Kas sudaro vidurinę ausį?
16. Kokia ausies vamzdžio reikšmė?
17. Išvardinti klausomuosius kauliukus. Kokie raumenys keičia šių kauliukų padėtį?
18. Kaulinio labirinto sandara.
19. Išvardinti ir apibūdinti pusratinius kanalus.
20. Plėvinio labirinto sandara.
21. Kur yra klausos receptorius?
22. Pusiausvyros receptoriaus vieta.
23. Spiralinio organo sandara.
24. Nervinio impulso kelias iš spiralinio organo į klausos žievę.
25. Nervinio impulso kelias iš pusiausvyros receptorių į pusiausvyros žievę.
122
20. Moters tarpvietė
Darbo tikslai:
1. Suprasti tarpvietės raumenų išsidėstymą ir jų funkcijas.
2. Aptarti tarpvietės kraujagysles ir inervaciją.
3. Išsiaiškinti, kaip susidaro tarpvietės kūnas, kur yra tarpvietės centras, koks jo santykis su
tarpvietės raumenimis.
4. Aptarti tarpvietės fascijas ir jų bei tarpvietės raumenų suformuotus tarpvietės tarpus
(maišus) bei jų turinį.
5. Išmokti pilvaplėvės ertmės įdubas.
6. Susipažinti su išeinamaja sėdynkaulio duobe bei gaktiniu (Alkock‘o) kanalu ir juose
esančiomis struktūromis.
7. Aptarti moters tarpvietės vaidmenį palaikant mažojo dubens organus, galimus tarpvietės
audinių pažeidimus vykstant gimdymui.
Mokymo priemonės
Preparatai Tarpvietės šlapias preparatas
Modeliai, MS5 – Moters lyties organai, Moters tarpvietė (rusiškas modelis be kodo).
plakatai
Literatūra Paužienė N. ir bendraautoriai. Dubens plokštės ir tarpvietės anatomija.
Parengtas rankraštis.
Paskaitos medžiaga.
Dubens dugnas arba dubens plokštė, diaphragma pelvis

Išeinamosios angos keliamasis raumuo, m. levator ani, viršutinė ir apatinė dubens plokštės fascijos.
Tarpvietė, perineum
Lytinis ir šlaplės trikampis, trigonum urogenitale
Tarpvietės plėvė, membrana perinealis, lytinės šlaplės žiotys, tarpvietės kūnas, corpus perineale,
paviršinė lytinio ir šlaplės trikampio fascija ( olles fascia), gilioji lytinio ir šlaplės trikampio
fascija (Gallaudet fascia).
Išeinamosios angos trikampis, trigonum anale
Išeinamasis kanalas, išorinis išeinamosios angos sutraukiamasis raumuo, m. sphincter ani
externus, išeinamosios angos trikampio fascijos, išeinamoji sėdynkaulio duobė, fossa
ischioanalis.
Paviršinis tarpvietės tarpas, spatium perinei superficialis, ir jame esantys organai:
Paviršinio tarpvietės tarpo raumenys: sėdimasis akytkūnio raumuo, stormeninis kempinkūnio
raumuo ir paviršinis skersinis tarpvietės raumuo. Varputė, prieangio stormuo, didžiosios
prieangio liaukos, vidinės gaktos arterijos ir venos bei gaktinis nervas, gaktinis kanalas
(Alcock’o kanalas).
123
Gilusis tarpvietės tarpas, spatium perinei profundus, ir jame esantys organai:
Giliojo tarpvietės tarpo raumenys: šlaplės išorinis sutraukiamasis raumuo, šlaplės ir makšties
sutraukiamasis raumuo, šlaplės suspaudžiamasis raumuo. Šlaplė, lygiųjų raumenų sankaupa,
esanti giliojo skersinio tarpvietės raumens vietoje, varputės gyslos ir nervai.
Tarpvietės arterijos
Vidinė gaktos arterija, a. pudenda interna, ir jos šakos: apatinė tiesiosios žarnos arterija ir
tarpvietės arterija.
Tarpvietės venos
Tarpvietės limfagyslės ir limfmazgiai
Tarpvietės nervai
Gaktinis nervas, n. pudendus, ir jo šakos: apatiniai tiesiosios žarnos nervai, tarpvietės nervai.
Kiti nervai: autonominiai tarpvietės nervai, klubinis kirkšnies nervas, užpakalinis šlaunies nervas.
Užduotys
1. Tarpvietės modeliuose išstudijuoti tarpvietės ribas: priekyje – gaktinę sąvaržą, užpakalyje –
uodegikaulį, šonuose – sėdynkaulių sėdimuosius gumburus. Apžiūrėti išeinamosios angos
trikampį ir jame išsidėsčiusius išorinius lyties organus. Taip pat apžiūrėti išeinamosios
angos trikampį ir jame esančią išeinamąją angą.
2. Moters tarpvietės modeliuose išstudijuoti dubens plokštės ir tarpvietės raumenis. Apžiūrėti
minėtus raumenis, skaidulų pluoštų išsidėstymo kryptis minėtuose raumenyse, išmokti
pavadinimus ir jų funkcijas.
3. Užpildyti 20.1 lentelę, kurioje reikia pažymėti tarpvietės raumenų funkcijas.
4. Tarpvietės frontalinės plokštumos pjūvio piešinyje išstudijuoti paviršinį ir gilųjį tarpvietės
tarpus. Atkreipti dėmesį į tarpų sienas.
5. Pažymėti 20.1 piešinyje giliojo tarpo viršutinę ir apatinę sienas ir jame esančius organus.
6. Pažymėti 20.1 piešinyje paviršinio tarpo viršutinę ir apatinę sienas ir jame esančius organus
7. Pažymėti 20.2 piešinyje ir skirtingomis spalvomis nuspalvinti tarpvietės raumenis (paviršinį
skersinį tarpvietės raumenį, stormeninį kempinkūnio raumenį, sėdimąjį akytkūnio raumenį,
išeinamosios angos keliamąjį raumenį, išeinamosios angos išorinį sutraukiamąjį raumenį)
bei tarpvietės kūną.
8. Susipažinti su klubiniu kirkšnies nervu (juosmeninio rezginio šaka), užpakalinio šlaunies
nervo tarpvietės šakomis ir gaktiniu nervu (kryžmeninio rezginio šakomis),
inervuojančiomis tarpvietę ir išorinius lyties organus. Išmokti gaktinio nervo eigą ir
susipažinti su 20.3 paveiksle parodytomis minėtų nervų blokados vietomis.
20.1 lentelė. Tarpvietės raumenys ir jų funkcijos

Raumuo Raumens funkcija
Išeinamosios angos
keliamasis
Išeinamosios angos išorinis

sutraukiamasis
124
Gilusis skersinis tarpvietės
Šlaplės ir makšties
sutraukiamasis
Šlaplės sutraukiamasis
Stormeninis kempinkūnio
Sėdimasis akytkūnio
20.1 pav. Dubens plokštė ir tarpvietė frontalinės plokštumos pjūvyje (Modifikuota pagal [5])
125
20.2 pav. Tarpvietė (vaizdas iš apačios) (Modifikuota pagal [5])
20.3 pav. Klinikoje svarbių nervų blokados vietos (Modifikuota pagal [11])
1. Į kokius trikampius skirstoma tarpvietė?

2. Kur yra išeinamosios angos išorinis raukas?
3. Kokia yra išangės pakeliamojo raumens funkcija?
4. Kurie du raumenys siaurina makšties spindį?
126
5. Tarpvietės kūno sandara, vieta ir funkcijos.
6. Gaktinio kanalo vieta ir jame esančios struktūros.
7. Apibūdinkite išeinamosios sėdynkaulio duobės sienas ir klinikinę reikšmę.
8. Kokias žinote tarpvietės fascijas?
9. Apibūdinti gaktinio nervo inervacijos sritis. Kuo reikšmingas gaktinis nervas?
10. Kokios arterijos aprūpina krauju tarpvietę?
11. Išvardinkite dubens plokštės raumenis ir jų funkcijas.
12. Pasakykite anatomines tarpvietės ribas.
13. Kokias žinote tarpvietės funkcijas?
14. Giliojo tarpvietės tarpo (maišo) ribos ir jame esantys organai.
15. Paviršinio tarpvietės tarpo (maišo) ribos ir jame esantys organai.
Literatūra
1. Srevens A. and Lowe J. (2005) Human histology 3th Edition. Mosby company, St. Luis,
London, Philadelphia, Sydney, Toronto.
2. Thibodeau G.A and Patton K.T. (2003) Anatomy & Physiology. Mosby company, St. Luis,
London, Philadelphia, Sydney, Toronto.
3. Dykes M. and Ameerally P. (2002) Anatomy. Mosby company, St. Luis, London,
Philadelphia, Sydney, Toronto.
4. Feneis H. and Dauber W. (2000) Pocket Atlas of Human Anatomy. Thieme, Stuttgart, New
York.
5. Cull P. (1989) The sourcebook of medical illustration. Editiones Roche, Basel, Switzerland).
6. Warwick W. and Bannister D. (1989) Gray’s Anatomy 37th Edition. Churchill Livingstone,
London.
7. Poritsky R. (2003) Anatomy to color and study. Hanley & Belfus, Inc., Philadelphia.
8. Muscolino J.E. (2004) Musculoskeletal anatomy. Mosby company, St. Luis.
9. http://www.slideshare.net/Valliammal2013/fetalcirculation
10. Pansky B. and Allen D.J. (1980) Review of neuroscience. Macmillan Publishing Co., Inc.,
New York, Toronto, London.
11. Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. (2006) Clinically oriented anatomy 5th
Edition. Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London,
Buenos Aires, Hong Kong, Sydney, Tokyo. psl. 466.
12. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
Universiteto leidykla, Vilnius.
13. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II tomas.
Kauno Medicinos Universiteto leidykla, Kaunas.
14. Kandel E.A., Schwartz J.H. (1991) Principles of Neural Science 3rd Edition. Elsevier
Science Publ., Amsterdam, New York, Oxford.
127

Akuseriuknyga Programa

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Akuseriuknyga Programa

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

NERINGA PAUŽIENĖ, INGA SABURKINA, DAINIUS H. PAUŽA

Pažymėti vieną teisingą atsakymą:

7. Artimesnė taško padėtis (pvz.: liemens atžvilgiu) nusakoma terminu:

13. Ląstelės protolazma yra:

Dėstytojo pavardė _____________________ Įvertinimas _____________

Užsiėmimo tipas – praktikos darbas.

Studijų turinys ir užduotys

1.1pav. Ląstelės struktūra (Modifikuota pagal [1])

2. Raumeninis ir nervinis audiniai

Užsiėmimo tipas – praktikos darbas.

Modeliai, BS 36 - Skersaruožio raumens skaidulos su motorinėm galinėm plokštelėm, BS

Studijų turinys ir užduotys

3. Įvadas į anatomijos praktikos darbus. Bendrosios anatominės sąvokos.

3.2 lentelė Kaukolės kaulai ir jų struktūros

3.2 pav. Kūno plokštumos (Modifikuota pagal [3])

3.3 pav. Ilgojo kaulo sandara (Modifikuota pagal [3])

3.5 pav. Krūtinės ląstos kaulai (Modifikuota pagal [3])

3.7 pav. Kaukolės kaulai iš šono (Modifikuota pagal [3])

3.9 pav. Apatinio žandikaulio sandara (Modifikuota pagal [3])

3.10 pav. Kaukolės vidinis pamatas (Modifikuota pagal [3])

3.12 pav. Akiduobės sandara (Modifikuota pagal [3])

4. Viršutinės bei apatinės galūnių griaučiai

Studijų turinys ir užduotys

Viršutinės galūnės griaučiai

4.1 pav. Viršutinės galūnės kaulai (Modifikuota pagal [3])

5.1 pav. Jungčių tipai (Modifikuota pagal [3])

5.3 pav. Momenėliai iš viršaus ir šono (Modifikuota pagal [5])

5.6 pav. Kelio sąnario sandara (Modifikuota pagal [3])

6. Griaučių raumenų struktūriniai komponentai. Galvos, kaklo, liemens,

Studijų turinys ir užduotys

6.7 pav. Diafragma iš apačios (Modifikuota pagal [2])

1. Kas yra fiksuotas sausgyslės prisitvirtinimo taškas?

6.1 lentelė Raumenų grupės ir jų funkcijos

Studijų turinys ir užduotys

7.4 pav. Plaučiai (Modifikuota pagal [3])

7.6 pav. Tarpuplaučio sandara (Modifikuota pagal [3])

8. Virškinimo sistema. Pilvo ertmė, pilvaplėvė

Studijų turinys ir užduotys

Virškinimo organų sistema

8.1 pav. Danties sandara (Modifikuota pagal [4])

8.6 pav. Pilvaplėvės sandara (Modifikuota pagal [3])

8.1 lentelė Plonosios ir storosios žarnos sandaros skirtumai

Studijų turinys ir užduotys

Šlapimo organų sistema

9.3 pav. Nefrono sandara (Modifikuota pagal [4])

9.7 pav. Vyriškosios šlaplės sandara (Modifikuota pagal [3])

10. Moters lyties organų sistema

Studijų turinys ir užduotys

Moters lyties organai

10.4 pav. Kiaušidės vidinė sandara (Modifikuota pagal [5])

10.6 pav. Išoriniai moters lyties organai (Modifikuota pagal [5])

11. Širdis. Galvos, kaklo ir liemens kraujagyslės

Studijų turinys ir užduotys

Bendrieji terminai: kraujagyslė, arterija, arteriolė, somatinis, fenestruotas ir sinusoidinis kapiliaras,

11.3 pav. Širdies arterijos (Modifikuota pagal [7])

11.5 pav. Nusileidžiančioji aorta ir jos šakos (Modifikuota pagal [3])

11.7 pav. Apatinė tuščioji ir vartų venos (Modifikuota pagal [3])

11.9 pav. Galvos ir kaklo arterijos (Modifikuota pagal [8])

11.1 lentelė Vidaus organų arterijos

12. Galūnių kraujagyslės. Limfinės sistemos anatomija

Viršutinių galūnių arterijos

12.2 pav. Viršutinės galūnės paviršinės venos (Modifikuota pagal [3])

12.4 pav. Kojos paviršinės venos (Modifikuota pagal [3])

Dėstytojo pavardė _________ Įvertinimas _