22 BIOLOGIJA ląsTElės saNDara 23

ląstelės sandara DAR ŽR.

ląstelių funkcijos 24–25 ›
Augalinė ląstelė
Pagrindinis skirtumas tarp augalinės ir
Chloroplastas
Membraninės klostės, kuriose aptinkama
augaluose esančio žaliojo pigmento
Branduolys
Jame yra DNR ir branduolėlis,
gaminantis ribosomas.
Ribosoma
Vieta, kurioje
gaminami baltymai.
LĄSTELĖ YRA VISOS GYVYBĖS PAGRINDAS.
Grybai ir mikroorganizmai
Kvėpavimas
26–27 ›
28–29 ›
gyvūninės ląstelių yra tas, kad augalinę chlorofilo.
ląstelę juosia iš celiuliozės pluoštų suda­ Centrinė vakuolė
Ląstelė yra pagrindinis visos gyvybės statybinis elementas. Daugybė Fotosintezė 30–31 › ryta sienelė. Tarp dviejų kaimyninių ląste­ Ląstelei formą
ligos ir imunitetas 50–51 › lių sienelių susidaręs tarpas vadinamas suteikianti van-
milijonų jų veikia išvien, kad suformuotų individualų organizmą.
86–87 ›
dens talpykla.
Genetika ii lamelėmis. Jose yra ląsteles jungiančio
Kiekviena ląstelė – tai uždaras maišelis. Jame yra viskas, ko reikia, gelio, kuris vadinamas pektinu.
kad ląstelė išgyventų ir atliktų savo darbą.
Vezikulės Druskos
Gyvūninė ląstelė Centrosoma
Ji kontroliuoja ilgų plonų gijų susidarymą.
Membraniniai maišeliai, kuriuose
pernešamos medžiagos.
kristalas
Kalcio oksolato
Vidutinė gyvūninė ląstelė užauga Šios gijos padeda organelėms judėti per ląstelę. kristalas,
Goldžio aparatas augalėdžiams
maždaug iki 10µm (šimtosios milimetro Čia medžiagos išskirstomos
Citoplazma sukeliantis
dalies), nors kiaušinėliai arba pavienės Tai – vandeningas ląstelės užpildas, kuriame į pūsleles. nemalonaus
kaulų ar nervų ląstelės gali siekti iki kelių iš angliavandenių išgaunama energija. skonio pojūtį.
centimetrų ilgio. Gyvūnų kūnuose
Mitochondrija Amiloplastas
randama daugybė įvairių tipų ląstelių. Tai – ląstelės energijos fabrikas, kuriame Mitochondrija Jis paverčia kitus
Kiekviena jų prisitaikiusi atlikti tam tikrą iš angliavandenių išskiriama energija. Čia gaminama ląstelės angliavandenius
energija. į krakmolą.
funkciją. Kai kurių vienaląsčių protistų,
Šiurkštusis endoplazminis tinklas (ET)
tokių kaip amebos ar pirmuonys, ląstelių Tai – ribosomomis aplipusi vamzdelių r Augalinės ląstelės sandara
sandara yra labai panaši į gyvūnų. struktūra, kur sintetinami baltymai. Ląstelės sienelė Ląstelės membrana
Gardelė yra sudaryta iš Membrana nepritvirtinta prie Dauguma augalinės ląstelės organelių yra
celiuliozės – tvirto sienelės. Ji juda, ląstelei tokios pačios, kaip ir gyvūninės. Pagrindi-
polimero, kurį sudaro plečiantis ir traukiantis. nis skirtumas tas, kad žaliose augalų dalyse
Lygusis endoplazminis tinklas
gliukozės grandinės. esančiose ląstelėse yra chloroplastų. juose
Tai – vamzdeliai, kuriuose sintetinami
riebalai ir apdorojami mineralai. vyksta fotosintezė, kurios metu augalas
s Membranos sandara pasigamina angliavandenių maistui.
Branduolys
Jame slypi ląstelės genetinė informacija, DNR. išorinis ląstelės sluoksnis yra pusiau pralaidus: jis
REALUSIS PASAULIS
praleidžia tik tam tikras medžiagas. Membrana
Branduolėlis
sudaryta iš dvigubo lipidų, vadinamų fosfolipidais, Mikroskopinės ląstelės
sluoksnio. jų galvutės yra hidrofilinės, todėl jos
Tai – sutirštėjusi branduolio dalis, kuri
padeda gaminti ribosomas. maišosi su vandeniu ir abiejose ląstelės pusėse Dauguma ląstelių plika akimi nematomos,
esančiomis medžiagomis. o uodegėlė yra hidrofo- todėl mikrobiologai jas tyrinėja pro mikro-
Ribosoma
Čia iššifruojama genetinė DNR informacija ir,
binė, tad ji atstumia vandenį ir suformuoja barjerą, skopus. Pirmasis tokiu būdu į ląsteles pa-
ja remiantis, sintetinami baltymai.
padedantį palaikyti ląstelės sudėtį. žvelgė 17 a. anglų mokslininkas Robertas
Hooke‘as. Jis jas pavadino pagal vienuolių
gyvenamus mažus kambariukus – celes.
Ląstelės membrana
Tai – pusiau pralaidus išorinis sluoksnis,
Šiandien mikrobiologai, naudodamiesi
leidžiantis išeiti iš ląstelės ir patekti į ją dažais ir specialiu apšvietimu, stengiasi
tik tam tikroms medžiagoms. atskleisti vidinę ląstelių sandarą. Apačio-
je – žmogaus kūno ląstelių nuotrauka.
Goldžio aparatas
Naujai pagamintos medžiagos
perkeliamos į membranines pūsleles.
Jos nešiojamos po įvairias ląstelės
vietas arba išnešamos iš jos.

w Gyvūninės ląstelės sandara

išorinį daugumos gyvūninių ląstelių sluoksnį sudaro lanksti
membrana, kuri gali įgauti bet kokią formą. ląstelėje yra
Lizosoma Hidrofilinė galvutė Hidrofobinė uodegėlė
daugybė įvairių mažų struktūrų, vadinamų organelėmis. Tai – virškinamųjų fermentų Galvutė plaukioja cito- Du lipidų sluoksniai susisieja per uode-
Kiekviena iš jų atlieka savitą funkciją, vykstant cheminiams maišelis, suskaidantis įvairias plazmoje ir ląstelės išorėje gėles. Jie iš membranos šonų sufor-
metabolizmo procesams, kurie palaiko ląstelę gyvą. ląstelei nereikalingas medžiagas. esančiuose skysčiuose. muoja vandenį atstumiančią plėvelę.
68 BIOLOGIJA G a lV o s s M E G E N ys i r Š i r D i s 69

Galvos smegenys ir širdis DAR ŽR.

‹ 3636 Kraujotaka
Kraujotakos sistema
Žmogaus kraujotakos sistemą sudaro du viršutine tuščiąja vena
veninis kraujas teka

GALVOS SMEGENYS IR ŠIRDIS – TAI GYVYBIŠKAI SVARBIAUSI ‹ 39 raumenų

Kraujo sudėtis
apytakos ratai. Mažuoju kraujo apytakos ratu
deguonies netekęs (veninis) kraujas teka į
atgal į širdį
galvos smegenys aorta (pagrindine

‹ 62–63 organųsusitraukimas
arterija) arterinis
ir viršutinė
plaučius, ten įsisavina deguonį ir pašalina kraujas teka į kūną
ORGANAI.
‹ sistemos anglies dioksidą. Tada deguonies prisotintas
kūno dalis

Širdis – tai variklis, kuris visą kūną aprūpina maisto medžiagomis, (arterinis) kraujas grįžta į širdį ir iš jos patenka
į kitą kraujo apytakos ratą, kuris jį išnešioja po
o galvos smegenys – valdymo centras. visą kūną.
dešinysis kairysis
plautis plautis
širdis
itin raukšlėta smegenų w Kraujagyslių tipai
didžioji smegenų jungtis
Galvos smegenys žievė padidina galvos
smegenų paviršiaus plotą
sujungia smegenų
pusrutulius
Didžiajame kraujo apytakos rate arterinis
kraujas (raudonai) arterijomis teka į audinius,
Galvos smegenys – pagrindinė centrinės o veninis kraujas (mėlynai) venomis teka į širdį.
gumburas perduoda
nervų sistemos dalis (CNS). Jos priima viso pojūčių signalus į Mažajame kraujo apytakos rate – atvirkščiai –
kūno signalus ir, jeigu reikia, nusiunčia plaučiuose kraujas
smegenų žievę arterijomis teka veninis kraujas, o venomis – išskiria anglies dioksidą
atsaką. Galvos smegenys yra padalytos arterinis. Tarp arterijų ir venų išsiraizgę kapiliarai ir įsisavina deguonį
į dvi dalis, arba pusrutulius. Juos sudaro nešioja deguonį tarp audinių.
begalė nervinių ląstelių, kurias jungia tūks­
tančiai jungčių. Išorinis galvos smegenų kūno audiniuose kraujas
sluoksnis vadinamas smegenų žieve arba atiduoda deguonį ir
pilkąja medžiaga, o vidinis – baltąja bendras visų kraujagyslių ilgis Legenda kepenys
pasiima anglies dioksidą
medžiaga. siekia net 96 600 kilometrų. Didysis kraujo
žarnynas

Tai – dvigubai daugiau negu apytakos ratas

REALUSIS PASAULIS
pagumburis Žemės pusiaujo ilgis. Mažasis kraujo
apytakos ratas
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRI) reguliuoja endo-
apatinė
krininę sistemą
kūno dalis
MRI aparatas priverčia
minkštuosius kūno audi- w Žmogaus galvos smegenys
nius, tarkime, smegenis, Žmogaus smegenys susideda iš
sekundės daliai paleisti galinių, vidurinių ir užpakalinių sme-
smegenų tiltas padeda
kontroliuoti judesius ir Širdis
radijo bangas. Jos padeda genų. užpakalinės (jas sudaro pailgo- analizuoti pojūčius Žmogaus širdis – tai galinga pompa, kurią sudaro raumeninis audinys (širdies skersaruo­ Per visą žmogaus gyve-
sukonstruoti detalų vidaus sios smegenys, smegenų tiltas ir smege- žis). Dėl to širdis gali nepavargdama dirbti visą žmogaus gyvenimą. Širdis sudaryta iš
audinių paveikslą, o gydy- nėlės) ir vidurinės smegenys kontroliuoja
smegenėlės reguliuoja
išmoktus judesius ir palaiko dviejų dalių. Abi jos skirstomos į viršutinę kamerą, vadinamą prieširdžiu, ir apatinę, vadi­ nimą širdis suplaka apie
tojams leidžia diagnozuoti pagrindines funkcijas, tokias kaip kvėpa- pusiausvyrą namą skilveliu. Dešinioji pusė priima iš kūno audinių atitekėjusį ir deguonies netekusį tris milijardus kartų.
ir gydyti ligas. vimas bei pusiausvyra. o galinės smege-
pailgosios smegenys kontroliuoja veninį kraują. Deguonies prisisotinęs arterinis kraujas toliau teka iš kairiosios pusės.
nys – jos itin didelės – skirtos mąstyti ir nevalingus veiksmus, tokius kaip
sprendimams priimti. kvėpavimas ir pulsas dešinysis kairysis dešinysis pusmėnuliniai triburis vožtuvas pusmėnuliniai
prieširdis prieširdis prieširdis vožtuvai užsidaro vožtuvai
prisipildo užpildomas susitraukia užsidaro atsidaro
veninio arteriniu
Smegenų funkcijos kraujo krauju
burinis burinis
Neurologai, smegenis tyrinėjantys moks­ vožtuvas vožtuvas
atsidaro užsidaro
lininkai, atrado, kad skirtingos didžiųjų dešinysis
smegenų pusrutulių sritys atlieka skirtingas skilvelis kairysis
Legenda prisipildo skilvelis dešinysis
funkcijas. Pažeidus vieną iš šių sričių, prisipildo ir kairysis
veninio
atitinkama funkcija, tarkime, rega ar kalba, Judėjimas kraujo arterinio kraujo skilveliai
nustos funkcionuoti, o kitos išliks nepakitu­ susitraukia
sios. Neurologai pastaraisiais metais apie w Smegenų kartografavimas Klausa ir kalba
žmogaus smegenis išsiaiškino daugybę Čia pavaizduotos funkcinės galvos r Širdies atsipalaidavimas r Prieširdžių susitraukimas r Skilvelių susitraukimas
Lytėjimas
dalykų. Pavyzdžiui, dabar mes žinome, kad smegenų sritys. skirtingos smegenų Kai širdies raumenys yra atsipalaidavę, Širdis pradeda susitraukinėti nuo viršaus: susitraukia apatinė širdies dalis, skilveliai.
tarp smegenų žievės ląstelių yra daugiau dalys sąveikauja tarpusavyje, kad Rega veninis kraujas iš pagrindinės, tuščiosios, susitraukia prieširdžiai, tada kraujas teka Dešinysis skilvelis stumia kraują į plaučius.
tarpusavio jungčių, negu Paukščių Tako sukurtų kitas funkcijas, pavyzdžiui, venos teka į dešinįjį prieširdį. arterinis žemyn į skilvelius. Vožtuvas neleidžia Kairysis skilvelis pumpuoja jį į aortą
galaktikoje yra žvaigždžių. sugebėjimą planuoti. kraujas tuo metu teka į kairįjį prieširdį. kraujui grįžti į prieširdžius. (pagrindinę arteriją).
98 CHEMIJA meDžiAgų būseNos 99

medžiagų būsenos DAR ŽR.

būsenų pokyčiai
Dujų dėsniai
YRA TRYS PAGRINDINĖS MEDŽIAGŲ BŪSENOS:
Tarpmolekulinės jėgos
KIETOJI, SKYSTOJI IR DUJINĖ.
Vanduo
Tempimas ir deformavimas
Medžiagų būseną lemia atomų ir molekulių (atomų grupių)
Šilumos pernaša
tarpusavio sąveika. Šis ryšys taip pat priklauso nuo tokių
veiksnių kaip temperatūra ir slėgis.
100–101 ›
102–103 ›
Skysčiai
Skystį sudarančios dalelės dažnai būna tarpusavyje susijusios.
v Skystasis metalas
gyvsidabris – tai
Vis dėlto dalis jų neturi nieko bendro viena su kita. Dėl to skystis
115 ›
vienintelis metalas, kuris
užima tūrį, tačiau slegiant skysčio tūris beveik nesumažėja.
142–143 ›
kambario temperatūroje
Skirtingai negu kietųjų, skystųjų medžiagų dalelės gali lengvai tampa skystas. Taip yra
174–175 › judėti viena link kitos. Skystis gali tekėti žemyn, kai jį veikia todėl, kad šios medžiagos
188–189 › Žemės traukos jėga, ir įgyti indo, į kurį yra supilamas, pavidalą. atomai tarpusavyje susiję
gana silpnais ryšiais.

v Klampumas
Fiziniai skirtumai Kietosios medžiagos Klampumas – tai skysčio
tekėjimo būdas. Kai
Kietoji medžiaga lydydamasi virsta Tvarkinga kietosios medžiagos būsena pasiekiama, kai kiekvienas jos atomas arba molekulės liaujasi judėti,
skysčiu, o skystis virdamas tampa molekulė yra susijungę su kaimyniniais atomais arba molekulėmis. Kietosios medžiagos sąveikaudamos viena su
dujomis. Tai – fizinis medžiagos pokytis. būna kristalinės arba amorfinės. Kristalines medžiagas sudarančios dalelės yra pasikar- kita, skystis tampa
Medžiagos, kuriai būdingos visos šios tojančios sandaros, o amorfines – susijungusios atsitiktine tvarka. klampus. Tada jis teka
trys būsenos, formulė yra tokia pati. lėtai. Klampaus skysčio
molekulės juda viena
kietoji link kitos, įveikda-
mos pasipriešinimą.

visi atomai
arba molekulės
yra sujungti
tarpusavio ryšiu,
todėl medžiaga medus yra labai aliejus nėra toks vanduo yra mažai klampus,
įgyja pavidalą ir klampus ir teka lėtai klampus kaip medus todėl lengvai teka ir laša
yra fiksuoto tūrio
REALUSIS PASAULIS

Plazma
skystoji
r Kristalinis halitas r Amorfinis silikatas Dujos
halitas – tai valgomosios druskos kristalai. stiklas yra silikatas. smėlis yra jo sudedamoji Šiaurės ir Pietų ašigalių pašvaistės iliustruoja ketvirtąją medžiagų Dujų molekulės praktiškai
jie yra sudaryti iš natrio ir chloro atomų dalis. stiklo struktūra yra amorfinė, jis suda- būseną – plazmą. Plazma susideda iš įkrautų didelės energijos nesusijusios jokiais tarpusavio
atskiros dalelės
nėra susijusios dalelių (jonų), tvarkingai susijungusių į kubą. rytas iš atsitiktine tvarka išsidėsčiusių vienetų. atomų ir už juos mažesnių dalelių. Iš plazmos sudaryta pašvaistė, ryšiais. Jų dalelės gali laisvai
nuolatiniais atsirandanti šviečiant saulei, yra veikiama Žemės magnetinio lauko. judėti, sąveikaudamos viena
ryšiais, todėl Pašvaistė švyti atmosferoje virš poliarinių regionų, sukurdama su kita. Dėl to dujos neturi
skystis užima tūrį, nuostabaus grožio šviesos reginį.
bet išlieka takus formos (pavidalo): jos gali būti
suspaustos į mažą tūrį arba
priešingai – išsiplėtusios
užpildyti bet kokios formos
dujinė indą. Kaip ir skystis, dujos gali
tekėti iš vienos vietos į kitą.
tempiama tempiama
struktūra suyra struktūra tįsta
dalelių nesieja
tarpusavio
ryšiai, todėl
dujos neturi
pastovaus tūrio
ir pavidalo w Helis
helį sudaro tik
r Kietoji, skystoji, dujinė medžiagos r Trapi medžiaga r Tąsi medžiaga nesusijungę atomai.
Šildant medžiagą, nutrūksta ryšiai tarp Trapios medžiagos dalelės sudaro kristalinę metalus ir kai kurias kitas kietąsias medžiagas judėdami atomai
atskirų molekulių. medžiagos dalelės struktūrą. silpnos jėgos nepakeičia šios struk- galima ištempti kaip vielą, nenutraukiant jų susiduria vienas
išsidėsto netvarkingai. medžiaga iš kietosios tūros, tačiau jei jėga yra stipresnė už daleles tarpusavio ryšių. Taip yra dėl to, kad metalo su kitu ir atsimuša
virsta skystąja. jungiančius ryšius, ji juos nutraukia. struktūra leidžia vienam sluoksniui slysti kitu. į indo sieneles.
 126 CHEMIJA rADioAKTyVumAs 127

radioaktyvumas DAR ŽR.

‹ 116–117 Periodinė elementų lentelė

Pusėjimo laikas
100

Liekančio pavyzdžio procentinė dalis

›
Radioaktyviojo izotopo skilimas matuojamas greičiu. Jis vadi-
Atomų viduje 168–169 90
ATOMO BRANDUOLYS GALI SUSKILTI, IŠSKIRDAMAS DIDELĖS ENER- elektromagnetinės bangos 194–195 ›
namas pusėjimo laiku. Tai – laikas, per kurį į kitus elementus
skylančios medžiagos masė sumažėja perpus. Kiekvienam 80
GIJOS DALELES IR SKLEISDAMAS RADIOAKTYVIĄJĄ SPINDULIUOTĘ. Atominė energija 219 › radioaktyviajam izotopui būdingas pusėjimo laikas. Kuo radio- 70
saulė 232–233 › aktyvesnis izotopas, tuo trumpesnis yra jo pusėjimo laikas. 60
Paprastai radioaktyvusis atomas būna labai didelis, jo branduolyje yra
50 po 8 dienų lieka
kitoks skaičius neutronų negu stabiliame atome. Toks radioaktyvusis 50 proc. pavyzdžio
40
atomas vadinamas elemento radioaktyviuoju izotopu. 30
w Pastovus skilimo greitis po 16 dienų lieka
radioaktyviosios medžiagos pusėjimo laikas visada yra toks pat, 20
Radioaktyvusis skilimas Spinduliuotės pavojus nepriklausomai nuo to, ar skyla daug, ar mažai medžiagos. Pavyz- 10
25 proc. pavyzdžio

Skildamas nestabilus branduolys išspinduliuoja radiaciją. Vienas Radioaktyvioji spinduliuotė yra pavojinga, nes skleidžia stiprią džiui, jei pusėjimo laikas yra aštuonios dienos, tai po jų liks tik
iš radiacijos tipų yra gama spinduliuotė. Tai – aukščiausios energiją, kuri gali jonizuoti – išstumti elektronus iš gyvųjų 50 procentų pradinio pavyzdžio, dar po aštuonių dienų – 25 pro- 8 16 24 32 40
Laikas (dienos)
elektromagnetinio bangų spektro energijos bangos. Kartais audinių atomų. Dėl to daug ląstelių žūsta arba sukelia vėžį. centai pradinės medžiagos ir t. t.
skylantis branduolys išspinduliuoja greitai judančias daleles. Didelės alfa dalelės gali patekti į kūną tik per maistą arba
Prarandant jas, pasikeičia branduolio sandara ir susidaro naujas gėrimą, bet tada jos sukelia daug organizmo pakitimų.
elementas. Alfa dalelės yra sudarytos iš dviejų protonų bei Gama spinduliai yra labai skvarbūs, tačiau jie mažiau paveikia Skilimo dėsningumai protonų ir neutronų
dviejų neutronų – tiek pat jų turi ir helio atomas. Beta dalelės molekulę ir ne taip stipriai jai pakenkia. izotopo pusėjimo laikas
Radioaktyvieji izotopai paprastai skyla į dukterinius atomus. Jie masės skaičius
bendrąja prasme yra laisvasis elektronas. taip pat būna radioaktyvūs. Vykstant radioaktyviajam skilimui,
uranas – 238
susidaro radioaktyviųjų izotopų eilė, iš jos gaunami stabilieji
s Alfa skilimas s Skvarbos jėga izotopai. Vieni skilimo eilę sudarantys nariai egzistuoja tik kelias 4,47 milijardo metų
Alfa dalelė susidaro, kai skylantis atomas praranda po du protonus ir oda sulaiko alfa daleles, bet jos gali sukelti radiacinius nudegimus. sekundės dalis, kiti – daugelį metų. Pastarieji lėtai skyla, α
toris – 234
neutronus. Dėl to dviem vienetais sumažėja atomo numeris (atomo beta dalelės prasiskverbia pro odą arba ploną metalo sluoksnį. susidarant kitiems skilimo eilės elementams.
protonų skaičius). Taip radioaktyvusis uranas (atomo numeris 92) gama spinduliuotę gali sulaikyti tik storas metalo sluoksnis. β 24,5 dienos
protaktinis – 234
suskyla iki torio (90). Atomo masės skaičius (protonų ir neutronų
skaičius) sumažėja keturiais vienetais. 6,7 valandos
uranas – 234 β
alfa w Urano 238 skilimo eilė
Tai – žinomiausias urano izotopas. skildamas jis α 245 500 metų
masės skaičius masės skaičius sumažėja toris – 230 Alfa skilimas
išmeta alfa ir beta daleles. susidaro nauji radio-
keturiais vienetais beta Išsiskirdamos alfa dalelės
alfa skilimas (α) aktyvieji izotopai, kol pasiekiama stabili švino 78 380 metų
α (dviejų protonų ir dviejų
forma (Pb, masės skaičius 206). Visi izotopai skyla radis – 226

U Th + He
neutronų) sumažina masės
230 226 4 gama skirtingu greičiu, todėl kiekvienam jų būdingas skaičių keturiais.
92 savitas pusėjimo laikas. 1 602 metai
90 2 radonas – 222 α

atomo numeris atomo skaičius išsiskyrusios alfa α 3,8 dienos

polonis – 218
sumažėja dviem dalelės – tai helio
vienetais atomo branduoliai 3,1 minutės
švinas – 214 α
s Beta skilimas REALUSIS PASAULIS
beta dalelės susidaro, kai nestabilaus atomo branduolio neutronas β 26,8 minutės
suskyla į protoną ir elektroną. Protonas lieka branduolyje, o Dūmų detektoriai bismutas – 214 Beta skilimas
elektronas išspinduliuojamas. Atomo numeris išauga vienetu. 19,9 minutės Izotopui išskiriant beta
Namų dūmų detektoriai turi β dalelę, branduolys praranda
Pavyzdžiui, radioaktyviosios anglies atomai (atomo numeris 6) virsta polonis – 214
vieną neutroną, bet turi
azotu (7). branduolys turi vienu neutronu mažiau, bet vienu protonu plonytį americio sluoksnį, kuris vienu protonu daugiau, todėl
116 milisekundžių
daugiau, todėl masės skaičius lieka toks pat. visai nepavojingas. Tai – radio- švinas – 210 α masės skaičius nepasikeičia.
aktyvusis elementas, gauna-
mas laboratorijose. Americis 22 metai
masės skaičius bismutas – 210 β
masės skaičius
beta skilimas (β)
lieka toks pat jonizuoja viduje esantį orą.
Baterija leidžia srovę per šį orą. β
5 dienos

C N
14 14 Kai į jį patenka dūmų, oras polonis – 210
6 7 dejonizuojamas ir srovės tieki- 138 dienos
α
mas nutrūksta, dėl to pasigirsta
atomo numeris atomo numeris įspėjamasis signalas. švinas – 206
padidėja vienetu stabilus
172 FIZIKA Jėgos ir Masė 173

Jėgos ir masė DAR ŽR.

‹ 170–171 Energija
38–39 Judėjimas
Trintis ir pasipriešinimas
Gamtoje nėra visiškai lygių paviršių. Grublėti paviršiai trukdo
Jėgų atstojamoji
Kūną tuo pačiu metu gali veikti kelios skirtingos jėgos. Tokiu

JUDĖTI PRADEDAMA JĖGOMS VEIKIANT KŪNUS. ‹ kūnams judėti ar vienam kūnui slysti kito paviršiumi. Ši pasi­ atveju jėgos susisumuoja: ne tik jėgos dydis, bet ir kryptis.
gravitacija 178–179 › priešinimo jėga vadinama trinties jėga. Panaši jėga pradeda Tuomet galime sakyti, kad kūnas juda veikiamas vienos jėgos –

Jėgos poveikis priklauso nuo kūno masės. Kuo didesnė

Elektra 202–203 › veikti, kūnui judant oru ar vandeniu. Oras ar vanduo taip pat
stabdo judėjimą.
tam tikro dydžio ir krypties jėgų atstojamosios.

kūno masė, tuo sunkiau jį pajudinti. keliamoji jėga

v Greičio
kamuoliukas pakeitimas
A paviršius
golfo lazda reaguoja golfo lazdos
Kas yra jėga? susiliečia su
kamuoliuku
į golfo
lazdos jėgą
jėga priverčia
kamuoliuką B paviršius
Jėga gali veikti kūną įvairiai. Pirma, ji gali pakeisti kūno judėjimo gerokai greičiau
greitį, priversti jį judėti greičiau arba lėčiau. Antra, jėga gali pakeisti judėti reikiama r Trintis veikiant trinties
kūno judėjimo kryptį. Trečia, ji gali pakeisti kūno formą. Jėgos kryptimi. Pakanka net mažiausių kieto paviršiaus įdubų ir jėgai, paviršiai
matavimo vienetas – niutonas (N). 1 N jėga, veikianti 1 kg masės pakilimų, kad tas paviršius sukibtų su kitu nelygiu negali lengvai
paviršiumi, per kurį juda, ir atsirastų trinties jėga. judėti
kūną, suteikia jam 1 metro per sekundę kvadratu (m/s2) pagreitį. w Sklandymas
dvi jėgos, veikiančios atstojamoji jėga lygi
A paviršius nuliui, todėl sraig-
sraigtasparnį, yra lygios savo
tasparnis yra pakibęs
teniso raketės v Krypties pakeitimas v Formos verte, bet veikia priešingomis (sklando) ore
kuo stipresnė
jėga pakeičia Teniso raketės jėga jėga, tuo labiau pakeitimas tepalas kryptimis. Keliamoji jėga sunkio jėga
kamuoliuko priverčia kamuoliuką ar pakeičiama B paviršius
kūnas sulinksta atsveria sunkio jėgą.
judėjimo kryptį liautis judėjus viena kūno forma, pri- keliamoji jėga
r Tepalų naudojimas kūnų paviršiai
kryptimi ir pradėti klauso nuo kūno Patepus kūnų paviršius tepalais, trintis suma- daug lengviau atstojamoji jėga yra
judėti kita kryptimi. tamprumo ir jį žėja, nes sukuriamas apsauginis sluoksnis, dėl slysta vienas kitu nukreipta į viršų
veikiančio asmens kurio kieti paviršiai mažiau trinasi vienas į kitą.
kamuoliukas ar mechanizmo
juda raketės link jėgos stiprumo.
laivui plaukiant, vanduo slysta abiem jo
šonais, suformuodamas laivapriekio bangą
laivagalio banga sukuria
Kas yra masė? vilnijimo efektą
Masė parodo, kiek kūnas priešinasi jėgos poveikiui. Didelės
masės kūną sudaro didesnis medžiagos kiekis negu mažesnės Kilogramo vieneto etalonas – ritinys, w Kilimas
Keliamoji jėga yra didesnė
masės kūną. Jėgos poveikis didelės masės kūnui yra mažesnis pagamintas iš platinos ir iridžio. Jis už sunkio jėgą, todėl
negu mažos masės kūnui.
saugomas Paryžiuje, Prancūzijoje. r Vandens pasipriešinimas
sraigtasparnis kyla.
sunkio jėga
Laivas plaukdamas turi išstumti prieš save vandenį. vandeniui atstojamoji jėga,
priešinantis, susiformuoja banga laivo priekyje. sudaryta iš sunkio ir
keliamoji jėga traukos jėgų, verčia
staltiesė juda lygiu stalo lėkštės masė priešinasi judėjimui, rankoms truktelėjus staltiesę, ji, malūnsparnį leistis
paviršiumi todėl lėkštė nejuda paveikta tempimo jėgos, ima judėti įstrižaine žemyn
REALUSIS PASAULIS

v Inertiškumas
inercija – tai kūno gebėjimas
išlaikyti rimtį nejudant arba
judėti tiesiai pastoviu greičiu.
Padangos protektorius
Be trinties judėti būtų neįmanoma.
Pavyzdžiui, padanga turi grublėtą
protektorių, apsaugantį automobilį pasipriešinimo
nuo slydimo. Šis protektorius padi- jėga
dina trintį tarp rato ir kelio dangos. traukos
Dėl tos pačios priežasties gamina- jėga
w Leidimasis
mi grublėti bėgimo batelių padai. sunkio jėga yra didesnė nei
keliamoji, todėl sraigtasparnis
leidžiasi. Be to, traukos jėga yra
didesnė už pasipriešinimo jėgą, sunkio jėga
dėl to lėktuvas skrenda į priekį.
196 FIZIKA ŠviEsa 197

Šviesa DAR ŽR.

‹ 30–31 Fotosintezė
Šviesos atspindys
Spinduliai, krisdami ant lygaus, šviesaus, plokščio paviršiaus, tikrasis
baliono atvaizdas
‹ 194–195 Elektromagnetinės bangos tokio kaip plokščiasis veidrodis, visiškai jame atsispindi. Susi­ balionas
137 Šviesa (menamasis)

veidrodis
ŠVIESA ATVERIA MUMS NUOSTABŲ, SPALVŲ KUPINĄ PASAULĮ.
‹ formuoja aiškus tokio pat dydžio atvaizdas, tačiau apverstas. kritimo statmuo
›
Nelygūs paviršiai priverčia šviesos spindulius išsisklaidyti kampas
optika 198–199
Šviesa – tai vienintelė elektromagnetinės spinduliuotės rūšis, kurią įvairiomis kryptimis, todėl atvaizdas juose nesusiformuoja.
galime matyti. Mes gebame ją suvokti kaip platų spalvų spektrą.
astronomija 230–231 › krintantysis
spindulys
raudonos spalvos bangų Spalvų spektras kritimo
kampas
šviesos ilgis yra didžiausias
spinduliai Kai balta šviesa patenka į stiklinę trikam­
įeidami į prizmę ir raudona
patenka išeidami iš jos, šviesos
pio formos prizmę, šviesos spinduliai joje
į prizmę statmuo
spinduliai lūžta lūžta. Vykstant šiam reiškiniui, vadina­

veidrodis
oranžinė mam dispersija, šviesa išsiskaido į skir­ atspindžio menamasis
tingo ilgio bangų spindulius. Regimų kampas spindulys
geltona spalvų pluoštas vadinamas spektru.
Spektro pradžioje yra ilgiausios bangos atspindžio
žalia (raudonos), o pabaigoje – trumpiausios kampas
(violetinės). Žmonės regi septynias skir­ atsispindėjęs
žydra tingas spalvas, bet spektras iš tikrųjų yra spindulys
tolydžiai besikeičiančios spalvos.
r Kritimo ir atspindžio kampai r Menamasis atvaizdas
mėlyna
Šviesos atspindį gali pavaizduoti ateinantis spindulys, vadinamas atrodo, kad atvaizdas veidrodyje yra už veidrodžio, o spinduliai
v Šviesos išskaidymas krintančiuoju spinduliu, ir išeinantis spindulys, vadinamas atsispin- atsispindi nuo atvaizdo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tai vadinama
violetinės spalvos violetinė skirtingo bangos ilgio spinduliai prizmėje dėjusiuoju spinduliu. Kritimo kampas lygus atspindžio kampui. menamuoju atvaizdu. vaizdas kino ekrane vadinamas tikruoju,
bangų ilgis yra mažiausias lūžta skirtingu kampu. Kampai matuojami nuo įsivaizduojamos tiesės, kuri su veidrodžiu nes jame projektorius spindulius sufokusuoja tiesiogiai.
sudaro 90˚ kampą ir yra vadinama statmeniu.

Spalvų maišymas w Kūnų spalvos baltos spalvos kūnas atspindi

Spalvas mes skiriame pagal informaciją, kurią smegenys gauna iš akyse išsi­
Kūnai atspindi arba sugeria
visas spektro spalvas
Šviesos lūžimas
skirtingas baltą šviesą suda-
dėsčiusių milijonų šviesai jautrių ląstelių, vadinamų kolbelėmis. Yra trijų rūšių Šviesos spinduliai įprastai sklinda tiesiomis linijomis, bet skirtingose
rančių spindulių spalvas. Mes
kolbelės, kiekviena jų reaguoja arba į raudonos, arba į žalios, arba į mėlynos matome tokią kūno spalvą,
terpėse (medžiagose), pavyzdžiui, ore, vandenyje ar stikle, juda
spalvos šviesos spindulius. Visos mūsų regimos spalvos tėra šių trijų spalvų, kokios spalvos bangos skirtingu greičiu. Kai šviesos spinduliai pereina iš vienos terpės į
vadinamų pagrindinėmis spalvomis, mišinys. atsispindi. kitą, pasikeitus sklidimo greičiui pakinta spindulio sklidimo kryptis.
sumaišius geltoną Šis reiškinys vadinamas šviesos lūžimu.
ir purpurinę spalvas atrodo, kad
sumaišius sumaišius raudoną
gaunama raudona sumaišius purpurinę ir statmuo žuvies atvaizdas
raudoną ir ir mėlyną spalvas geltonos spalvos kūnas
žalsvai žydrą spalvas vandenyje yra tariamasis
žalią spalvas gaunama purpurinė atspindi geltonus spindulius
gaunama mėlyna krintantysis aukščiau negu gylis
gaunama purpurinė ir sugeria visų kitų spalvų spindulys stiklas pati žuvis
geltona raudona balta šviesa matoma spindulius pasiekia stiklą
sumaišius visas tris oras
pagrindines spalvas raudona vanduo
geltona purpurinė kritimo kampas stiklas yra
juoda mėlyna tankesnis už orą, šviesos spinduliai
todėl spindulio lūžta, iš vandens
žalsvai sklidimas sulėtėja pereidami į orą
žalia žydra mėlyna žalia sumaišius lūžimo kampas ir jis priartėja
sumaišius žalią geltona žalsvai geltoną ir žalsvai prie statmens
ir mėlyną spalvas žydra žydrą spalvas
gaunama žalsvai gaunama žalia juodos spalvos kūnas sugeria
visų spalvų spindulius ir nieko išeinančio spindulio greitis ir kryptis tikroji žuvis plaukia
žydra spalva
neatspindi tampa tokie pat, kokie buvo prieš lūžtant vos aukščiau upės vagos tikrasis
r Spalvotų šviesos spindulių maišymas r Pigmentų maišymas gylis
Jei nukreipsite trijų pagrindinių spalvų šviestuvus spalvoti dažai ir rašalai išgaunami, maišant įvairius r Krypties pakeitimas r Tikrasis ir tariamasis gyliai
į baltą paviršių, toje vietoje, kur spalvos persiklos, pigmentus. Pagrindiniai pigmentai yra purpurinis, Kai šviesa sklinda oru ir tam tikru kampu krinta į gerokai tankesnę Šviesos spinduliai, iš vandens pereidami į retesnę terpę orą,
matysite baltą spalvą. derindami skirtingas spalvas, geltonas ir žalsvai žydras. Kiekvienas jų atspindi terpę, pavyzdžiui, stiklą, spindulių sklidimas sulėtėja ir jie priartėja lūžta. Tai reiškia, kad, kai jūs tam tikru kampu žvelgiate į
išgausite purpurinę, geltoną ir žalsvai žydrą, skirtingos spalvos šviesos spindulius. sumaišius dažų prie statmens. stiklu jie sklinda tiesiai, tačiau tam tikru kampu vandenyje esantį kūną, iš tikrųjų jo nėra toje vietoje, kurioje
vadinamas papildomomis spalvomis. Šis efektas pigmentus, atspindima mažiau šviesos, o sumaišius nukrypsta nuo pradinės sklidimo krypties. Perėję stiklą ir patekę jį matote. Žuvis vandenyje plaukioja giliau, negu atrodo.
taikomas televizijoje, siekiant sukurti spalvotą vaizdą. visus tris pigmentus gaunama juoda spalva. į orą, spinduliai vėl ima sklisti pradine kryptimi. Jų greitis padidėja.