SUKRYŽMINTŲ VIBRATORIŲ SU EKRANU MAITINIMO

SROVIŲ AMPLITUDĖS IR FAZĖS NUOKRYPIO ĮTAKOS

KRYPTINGUMO CHARAKTERISTIKOMS TYRIMAS

Signalų ir jų apdorojimo studijų modulio referatas

Atliko: Martynas Umbražiūnas

Jurgita Staliauskaitė

Tikrino: Doc. Dr. Andrius Katkevičius

(Vardas Pavardė) (Parašas)
 Turinys
1. Įvadas .................................................................................................................................... 3

2. Apskritiminės poliarizacijos antenų apžvalga ir taikymo sritys............................................. 4

2.1. Mikrojuostelinė antena .................................................................................................. 4

2.2. Sukryžmintų vibratorių antena ...................................................................................... 5

2.3. Ruporinė antena ............................................................................................................ 6

3. Antenos ekranų tipai ............................................................................................................. 7

3.1. Turniketinė antena su dirbtinio magnetinio laidininko ekranu ........................................... 8

3.2. Turniketinė antena su idealaus elektrinio laidininko ekranu ............................................ 10

3.3. Turniketinė antena su ertmės tipo ekranu ......................................................................... 11

4. Sukryžmintų vibratorių be ekrano ir su ekranu, ...................................................................... 13

4.1. Turniketinės antenos be ekrano kryptingumo charakteristikos ............................................ 13

6. Išvados ..................................................................................................................................... 17

Literatūros sąrašas....................................................................................................................... 18

2
 1. Įvadas

Antenos poliarizacija apibūdinama pagal sukuriamų elektrinio ir magnetinio laukų

orientaciją žemės paviršiaus atžvilgiu ir yra skirstoma į apskritiminę bei linijinę. Elektrinio lauko
stiprio vektoriui sukantis pastoviu kampiniu dažniu, o jo galui brėžiant erdvėje apskritąją spiralę,
susidaro apskritiminė poliarizacija. Elektrinio lauko vektoriui judant išilgai vertikalios arba
horizontalios plokštumos, susidaro tiesinė poliarizacija.

Nustatyta, kad apskritiminės poliarizacijos elektromagnetinės bangos daug geriau

prasiskverbia ir apeina kliūtis, nei tiesinės poliarizacijos bangos. Atspindėtos tiesinės
poliarizacijos bangos grįžta į sklindančią anteną priešingoje fazėje ir taip silpnina sklindančią
bangą. Apskritiminės poliarizuotos antenų sistemos atspindėtas elektromagnetines bangas
grąžina priešinga kryptimi, todėl iš esmės išvengia sklindančios (spinduliuojamos) bangos. Verta
paminėti, jog perduodamos elektromagnetinės bangos galios nuostoliai dažnai atsiranda dėl
nesuderintų perdavimo ir priėmimo antenų poliarizacijų. Siekiant minėtų nuostolių išvengti,
naudojama apskritiminė poliarizacija, kadangi šio tipo poliarizacija yra nepriklausoma nuo
siuntimo ir priėmimo antenų orientacijos. Dėl šių apskritiminės poliarizacijos privalumų,
sukryžmintų vibratorių anteną tirsime kaip apskritiminės poliarizacijos.

Visų pirma, apžvelgsime apskritiminės poliarizacijos antenų tipus, kur jos naudojamos.
Taip pat panagrinėsime naudojamų ekranų tipus, jų konstrukcijas. Sudarysime apskritiminės
poliarizacijos kompiuterinius modelius turniketinei antenai be/su ekranu. Iš gautų duomenų
palyginsime antenos kryptingumo charakteristikos priklausomybę nuo ekrano įtakos.

3
 2. Apskritiminės poliarizacijos antenų apžvalga ir taikymo sritys

Apskritiminės poliarizacijos antenų svarba moderniojo bevielio ryšio srityje didėja, nes
jos leidžia priimti signalus neatsižvelgiant į priimančios antenos orientaciją perdavimo antenos
atžvilgiu, taip pat turi galimybę slopinti trikdžius.

Apžvelgus mokslo straipsnius [1] ir interneto informacijų šaltinius [2], teigtina, kad
apskritiminės poliarizacijos pagrindiniai antenų tipai yra šie:

 mikrojuostelinė (angl. patch) antena,

 turniketinė (angl. turnstile) antena,

 ruporinė (angl. horn) antena.

2.1. Mikrojuostelinė antena

Mikrojuostelinė apskritiminės poliarizacijos antena yra viena populiariausių antenos

konstrukcijų rūšių, kadangi jos yra kompaktiškos, lengvai pagaminamos, mažos kainos, lengvai
suderinamos su išlenktais paviršiais.

Apskritiminę poliarizaciją mikrojuostelinėse antenose galima pasiekti naudojant vienos

arba kelių maitinimo linijų būdą. Paveiksle 2.1 pateiktas mikrojuostelinės plokštelės dvigubo
maitinimo būdas, kai antenai maitinti naudojamos dvi perdavimo linijos. Tam, kad būtų sukurta
apskritiminė poliarizacija, kvadratinė mikrojuostelinė plokštelė maitinama dviem ortogonaliomis
maitinimo linijomis (2.1 pav., a). Mikrojuostelinės maitinimo linijos jungia kvadratinę
mikrojuostelinę plokštelę ir dvi kryptingojo šakotuvo jungtis. Mikrojuostelinės linijos šiuo atveju
tarnauja kaip varžos transformatorius tarp antenos ir kryptingojo šakotuvo įvesčių prievadų. Šios
maitinimo linijos sužadina anteną dviem režimais, jog ji vienu metu spinduliuotų horizontaliai ir
vertikaliai poliarizuotas bangas. O minėtu mikrojuosteliniu kryptinguoju šakotuvu išgaunamas
90º fazių skirtumas tarp dviejų ortogonalių poliarizuotų bangų. Paveiksle 2.1, b vaizduojama
antena iš šono. Ant dielektrinio pagrindo, kurio storis h ir santykinis pralaidumas εr, yra išėsdinta
kvadratinė metalinė plokštelė. Dielektrinio pagrindo apačia padengta ištisiniu įžemintu laidžiu
sluoksniu (ekranu).
4
 2.1 pav. Mikrojuostelinės plokštelės antenos konstrukcijos eskizas ir žadinimo schema su 90º
kryptinguoju šakotuvu. Pritaikyta iš [1]

Apskritiminės poliarizacijos mikrojuostelinės antenos yra plačiai naudojamos, kadangi

šios antenos yra labai kompaktiškos, nebrangios, lengvai integruojamos ant spausdintinės
plokštės (angl. PCB). Mikrojuostelinės antenos taikomos nešiojamuosiuose ir stacionariuose
įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo dažnio nustatymo skaitytuvo antena, belaidžiame vietiniame
tinkle, GPS. Taip pat šios antenos taikomos orlaiviuose, erdvėlaiviuose, palydovuose ir pan. [2].

2.2. Sukryžmintų vibratorių antena

Sukryžmintų vibratorių antena, dar kitaip vadinama turniketinė (angl. Turnstile) antena,
sudaryta iš dviejų pusbangių vibratorių (dipolių). Vibratoriai sutapdinami taip, jog būtų statmeni
vienas kito atžvilgiu. Anteną sudarantys vibratoriai žadinami vienodomis amplitudžių srovėmis,
kurių fazės skiriasi ±π/2.

Vienas iš antenos maitinimo būdų, tai vadinamasis „kvadratinis“ (angl. quadrature feed)
maitinimas. Šiuo atveju signalas, gaunamas iš anteną maitinančio fiderio, padalijimas į du lygios
amplitudės signalus. Tam dažniausiai naudojamas dvipusis skirstytuvas (angl. two-way splitter),
toliau vienas iš signalų pavėlinamas su papildoma, 90º fazės posūkį sudarančiu, fazės sukikliu.
Po to signalai, kurių fazių skirtumas yra ±π/2, siunčiami į kiekvieną vibratorių. Pagrindinė
tokios antenos sandara pateikta 2.2 pav.

5
 2.2 pav. Apibendrintoji turniketinės antenos sandara. Pritaikyta iš [3]

Turniketinės antenos naudojamos labai aukštų dažnių ryšiams, FM radijo ir televizijos

transliacijoms, karinėse komunikacijose, palydoviniame ryšyje ir kt. [2].

2.3. Ruporinė antena

Dauguma ruporinių antenų turi vieną maitinimo liniją ir gali spinduliuoti tiesinės
poliarizacijos elektromagnetines bangas, tačiau apskritiminę poliarizaciją galima realizuoti
naudojant ruporinę anteną su dvigubais ortogonaliais maitinimo kanalais ir 90º kryptinguoju
šakotuvu. Tipinę apskritiminės poliarizacijos ruporinių antenų konfigūraciją sudaro trys
pagrindiniai elementai: bangų sužadinimo įrenginys (angl. wave launcher), poliarizatorius ir
spinduliuojamos elektromagnetinės bangos pluošto formavimo įrenginys (angl. beam
sharper).

Paveiksle 2.3 pateiktą bangų spinduolį sudaro du zondai įvesties prievaduose (įvestis 1
ir įvestis 2). Įvesties zondų išilginiai matmenys yra artimi vieno ketvirčio bangos ilgio.
Poliarizatorių sudaro apskritas bangolaidis, leidžiantis skleisti TE11 tipo bangas (bangolaidis 1),
pertvara padalintas į dvi dalis. Pertvara gali būti dielektrinė ar metalinė. Pasirinkus tinkamus
pertvaros matmenis, TE11 tipo bangos sužadinimas virsta dviem stačiakampiais TE11 modeliais,
kurių amplitudė yra vienoda ir jų fazės skiriasi π/2. Pluošto formavimo įrenginys yra dvigubo
režimo apskritas bangolaidis (bangolaidis 2), kuris leidžia skleisti TE11 ir TM11 tipų bangas.

6
 2.3 pav. Apskritiminės poliarizacijos ruporinės antenos
konfigūracija. Pritaikyta iš [1]

Ruporinės antenos yra naudojamos astronominiams tyrimams, taip pat mikrobangų

krosnelėse [2].

Trečiojo skyriaus apibendrinimas

Apskritiminės poliarizacijos antenos konstrukcijų tipų įvairovė yra didžiulė ir skyriuje

aptarti pagrindiniai antenų tipai: mikrojuostelinė, ruporinė ir turniketinė yra naudojami ir
gaminami pagal reikiamą paskirtį, patogumą ir žinoma – galimybes.

3. Antenos ekranų tipai

Apskritiminė poliarizacija bendruoju atveju yra gaunama, kai du ortogonalūs

spinduoliai yra žadinami vienodos amplitudės, bet skirtingų fazių srove. Fazių skirtumas turi būti
π/2 radianų, arba 90°. Tačiau, tokiu būdu žadinant anteną gaunamas dvikryptis spinduliavimas,
su palyginti mažu antenos kryptingumo charakteristikos stiprinimu. Tam, kad išvengti šios
problemos yra naudojami įvairaus tipo ekranai, kurie antenos spinduliavimą padaro
vienakrypčiu, todėl sustiprėja antenos spinduliavimo kryptingumo charakteristika.

7
 3.1. Turniketinė antena su dirbtinio magnetinio laidininko ekranu

Turniketinė antena su dirbtiniu magnetiniu laidininku (angl. Artificial Magnetic

Conductor, AMC) yra atvaizduota 3.1 paveiksle. Šio tipo ekranas yra naudojamas siekiant
sumažinti antenos dydį.

3.1 pav. Turniketinė antena su AMC ekranu. Pritaikyta iš [4]

Šią anteną sudaro plokštelė, ant kurios iš dviejų pusių yra išėsdintas turniketinis
spinduolis su papildomais parazitiniais rezonatoriais, kurie pagerina pralaidumą. AMC ekranas
yra sudarytas iš dviejų plokštelių, kurios yra vienodo storio, bet su skirtinga dielektrine skvarba.
AMC ekraną sudarančios plokštelės matomos 3.2 paveiksle. Čia, H0 ir H1, tai plokštelės
aukštis, Hg - oro tarpas tarp plokštelių, H2 ir Hs – atitinkamai turniketinės antenos plokštelės
storis ir atstumas tarp jos ir AMC ekrano.

3.2 pav. AMC ekrano vaizdas iš šono. Pritaikyta iš [4]

8
 Siekiant pagerinti antenos pralaidumą naudojame keturis parazitinius rezonatorius, kurie
suteikia papildomą minimumą įėjimo atspindžių koeficiento diagramoje, kuri pavaizduota 3.3
paveiksle. Tokiu būdu gauti du minimumai leidžia praplėsti antenos veikimo diapazoną.

3.3 pav. Turniketinės antenos įėjimo atspindžių koeficientas. Pritaikyta iš [4]

Norėdami patikrinti ar simuliacijos metu gaunami rezultatai iš tikrųjų tenkina poreikius,

turime pagaminti anteną ir ją ištestuoti. Anteną sudarantys komponentai jau minėti 3.1 ir 3.2
paveiksluose. Įėjimo atspindžių koeficientas gaunamas simuliacijos metu ir tiriant realią anteną
yra pavaizduotas 3.4 paveiksle. Iš paveikslo matome, kad realios antenos atspindžio koeficiento
minimumai patenka į simuliacijos metu gautų minimumų vertes, todėl gautas rezultatas yra
tenkinantis mūsų poreikius. Šie minimumai neatitiktų reikalavimų, jeigu matavimo metu bent
vienas minimumas būtų viršijęs -10 dB ribą.

3.4 pav. Įėjimo atspindžio koeficientas. Pritaikyta iš [4]

9
 3.5 pav. Pagamintos ir simuliuotos antenų palyginimas. Pritaikyta iš [4]

Atlikus visus matavimus buvo atliekamas antenų spinduliavimo ir efektyvumo

palyginimas, kuris pavaizduotas 3.5 paveiksle. Iš paveikslo matome, kad rezultatai nėra pilnai
sutampantys, taip yra dėl gamybos metu įneštų parametrų, surinkimo paklaidos.

3.2. Turniketinė antena su idealaus elektrinio laidininko ekranu

Antena su idealiu elektriniu laidininku (angl. Perfect Electrical Conductor, PEC) yra
atvaizduota 3.6 paveiksle.

3.6 pav. Turniketinė antena su PEC ekranu. Pritaikyta iš [5]

10
 PEC naudojamas taip pat kaip ir anksčiau minėtas AMC ekranas, kad būtų gaunama
vienkryptė antenos spinduliavimo charakteristika. Šis ekranas yra tam tikru atstumu H nutolęs
nuo turniketinės antenos. Priklausomai nuo atstumo iki antenos, gaunama kryptingumo
charakteristika gali būti stiprinama/silpninama. Jeigu atstumas H > 0,4·λ , antenos kryptingumo
charakteristika yra sustiprinama apie 3 dB, esant mažesniam atstumui nei minėtas, kryptingumo
charakteristika yra silpninama, nes ekrane susidarančios srovės interferuoja su antenoje
susidariusiomis srovėmis ir panaikina viena kita.

3.3. Turniketinė antena su ertmės tipo ekranu

Turniketinė antena su ertmės tipo (angl. Cavity backed) ekranu yra atvaizduota 10-tame
paveiksle. Šis ekranas sukuria papildomą apskritiminės poliarizacijos bangą, kuri interferuoja su
antenos kuriama banga ir taip sustiprinamas antenos pralaidumas. Ekranu siekiama gauti
vienkryptę kryptingumo charakteristika su plačia pralaidumo juosta ir didelį santykį tarp
priekinio ir galinio lapelių. Ekrano sienelėse sukaupti elektrinio lauko vektoriai suteikia
sustiprintą kryptingumo charakteristiką visame dažnių ruože.

3.7 pav. Cavity backed ekranas. Pritaikyta iš [6]

Įvairių ekranų tipų palyginimą galime matyti 3.1 lentelėje. Iš šios lentelės galime
spręsti, kad naudojant PEC tipo ekraną ir didinant antenos stiprinimą, mes tuo pačiu metu
mažiname AR (angl. Axial ratio), nuo kurio priklauso pralaidumo juostą, todėl negalime vienu
metu gauti gero stiprinimo ir pralaidumo juostos. Tuo tarpų ertmės tipo ekranas pasižymi stabiliu
ir aukštu stiprinimu visame apskritiminės poliarizacijos turniketinės antenos veikimo ribose.

11
3.1 lentelė. Įvairių ekranų palyginimas. Pritaikyta iš [6]
Turniketinis S11 < -10 dB, AR < 3dB, Darbinis Stiprinimas,
spinduolis GHz GHz laidumas, % dBic

Laisva zona 2,24 - 3,24 2,32 - 2,50 7,50 2,20

PEC ekranas 2,17 - 4,40 2,24 - 2,41 7,33 7,78

Ertmės tipo ekranas 2,05 - 3,67 2,25 - 2,78 21,11 8,70

Pagaminus ertmės tipo ekraną ir ištyrus jo įtaką stiprinimui ir pralaidumo juostai

realiomis sąlygomis, gautus rezultatus galime matyti 3.8 paveiksle. Iš jo matome, kad realiomis
sąlygomis pagaminta antena su ekranu pasislenka per maždaug 0,3 GHz pralaidumo juostoje.
Toks poslinkis galimas dėl turniketinės antenos ir ekrano gamybos, bei antenos žadinimo
paklaidų.

3.8 pav. Charakteristikų palyginimas. Pritaikyta iš [6]

Trečio skyriaus apibendrinimas

Aptarti ekranų tipai nėra idealūs, visi turi privalumų ir trūkumų. Naudojant AMC
ekraną, buvo pagaminta mažų matmenų plačiajuostė antena, kurios aukštis siekia H = 0,11·λ0.
Kadangi antenos matmenys yra maži ir ji pasižymi gera spinduliavimo charakteristika,
efektyvumu, ši antena gali būti taikoma belaidžio ryšio aplikacijoms. PEC ekranas pasižymi geru
stiprinimu, tačiau didinant stiprinimą sumažėja pralaidumo juosta. Taip pat PEC ekrano

12
matmenys yra didesni, nes norint, kad stiprinimas būtų geras, atstumas tarp ekrano ir antenos turi
būti ne mažesnis kaip π/4. Ertmės tipo ekranas yra tarpinis variantas tarp PEC ir AMC, kuris
vienu metu suteikia gera stiprinimą ir plačią pralaidumo juostą. Remiantis pateiktais duomenimis
antenos ekranas gali būti pasirinktas priklausomai nuo kokioms aplikacijoms mūsų kuriama
antena bus taikoma.

4. Sukryžmintų vibratorių be ekrano ir su ekranu,

kryptingumo charakteristikos

Tiriant antenas, svarbu atsižvelgti į amplitudės kryptingumo charakteristiką.

Amplitudės kryptingumo charakteristika – antenos spinduliuojamo elektromagnetinio lauko
stiprio amplitudės priklausomybė nuo spinduliavimo krypties, esant pastoviam atstumui tarp
siuntimo ir priėmimo punktų [7].

4.1. Turniketinės antenos be ekrano kryptingumo charakteristikos

Sukryžmintų vibratorių amplitudės kryptingumo charakteristika atvaizduota MatLab

programiniame pakete (4.1 pav.). Matoma, kad spinduliuojamas elektromagnetinis lauko stipris
išauga z ašyje. Išilgai dipolių x ir y ašyse stiprinimo beveik nėra, todėl galima teigti, jog
turniketinė antena nespinduliuoja išilgai dipolių.

4.1 pav. Sukryžmintų vibratorių antenos 3D kryptingumo charakteristika,

atvaizduota MatLab platformoje

13
 Tam, kad palyginti gautus rezultatus MatLab platformoje, atlikta simuliacija antenų
modeliavimui skirtoje programinėje įrangoje − CST Microwave Studio. Turniketinės antenos
kryptingumo charakteristika atvaizduota 4.2 paveiksle.

4.2 pav. Sukryžmintų vibratorių antenos 3D kryptingumo charakteristika,

atvaizduota CST MW Studio programiniame pakete

Matoma, kad vaizdinis rezultatas nėra panašus į MatLab platformoje gauto rezultato
(4.1 pav.). Tačiau atkreipus dėmesį į stiprinimo skalę, matoma, kad maksimalus stiprinimas
išilgai z ašies siekia 2,44 dBi, minimalus y ir x ašyje − apie -2,56 dBi, panašiai kaip ir MatLab
gautame rezultate (atitinkamai 2,17 dBi, ir - 2,01 dBi).

4.2. Turniketinės antenos su ekranu kryptingumo charakteristikos

Sukryžmintų vibratorių antenai esant virš baigtinio idealaus elektrinio laidininko

plokštelės (ekrano), kryptingumo charakteristika rodo, jog elektromagnetinis laukas labiau
sutelktas spinduliuoti viena kryptimi (4.3 pav.).

14
 4.3 pav. Sukryžmintų vibratorių antenos su baigtiniu ekranu 3D
kryptingumo diagrama, atvaizduota MatLab platformoje

Programiniame CST MW Studio pakete atvaizduoti rezultatai pateikti 4.4 paveiksle. Čia
matoma, jog elektromagnetinio lauko stipris taip pat orientuotas z ašyje, o nedidelė dalis taip pat
spinduliuojama ir priešinga kryptimi.

4.4 pav. Sukryžmintų vibratorių antenos su baigtiniu ekranu 3D

kryptingumo diagrama, atvaizduota CST MW Studio programiniame pakete

15
 Antenai, esančiai virš baigtinio ekrano, dalis spinduliavimo vyksta ir priešinga kryptimi,
tačiau naudojant begalinį ekraną, kryptingumo charakteristika visiškai yra vienkryptė (4.5 pav.).

4.5 pav. Sukryžmintų vibratorių antenos su begaliniu ekranu 3D

kryptingumo diagrama, atvaizduota MatLab platformoje

Penktojo skyriaus apibendrinimas

Atvaizduota sukryžmintų vibratorių antenos amplitudinė kryptingumo charakteristika

MatLab ir CST MW Studio programiniuose paketuose yra vienodos tendencijos.

16
 6. Išvados

Apskritiminės poliarizacijos antenos plačiai taikomos dabartinėje bevielio ryšio

sistemoje, todėl domėtasi apie kelias iš pagrindinių apskritiminės poliarizacijos antenų tipų, jų
konstrukcijas ir kaip jose išgaunama apskritiminė poliarizacija. Sukryžmintų vibratorių
konstrukcija paprasčiausiai leidžia pasiekti apskritiminę poliarizaciją, todėl daryta apžvalga
būtent su šio tipo antena.

Tiriant antenas svarbiausia atsižvelgti į elektromagnetinio lauko stiprinimą, todėl tam

tiriamos amplitudės kryptingumo charakteristikos. Apžvelgta teorija ir atliktos simuliacijos
rezultatai rodo, kad naudojant idealaus elektrinio laidininko ekraną, galima pasiekti
elektromagnetinio lauko stiprinimą arba silpninimą.

Priklausomai nuo panaudojimo srities galime rinktis vieną iš nagrinėtų antenos ekranų
tipų, PEC, AMC arba ertmės tipo. Kiekvienas iš aptartų ekranų leidžia pasiekti antenos
vienkryptį spinduliavimą ir pasiekia gan aukštą pralaidumo juostą. Tačiau, priklausomai nuo
matmenų, kokius parametrus norime gauti, ir ar tai būtų tik spinduliavimo charakteristika, ar
pralaidumo juosta, ar spinduliavimo charakteristika ir pralaidumo juosta, mes rinksimės
skirtingus ekranų tipus.

17
 Literatūros sąrašas

1. Gao, S.; Luo, Q.; Zhu, F. 2014. Circulary Polarized Antennas [interaktyvus]. United
Kingdom: John Wiley & Sons. Prieiga per internetą:
<https://osch.oss-cn-shanghai.aliyuncs.com › 1553824428400>
2. Learn Antenna Theory [interaktyvus]. Tutorials Point India Limited. Prieiga per internetą:
<https://www.tutorialspoint.com/antenna_theory/index.htm>
3. A New Optimized Double Stacked Turnistle Antenna Design [interaktyvus]. 2016.
Mohamed Alkhatib. Prieiga per internetą:
<https://etda.libraries.psu.edu/files/final_submissions/12728>
4. Yang, Wanjun & Pan, Yongmei & Zheng, Shaoyong & Hu, Pengfei. (2017). A Low
Profile Wideband Circularly Polarized Crossed-Dipole Antenna. IEEE Antennas and
Wireless Propagation Letters. PP. 1-1. 10.1109/LAWP.2017.2699975.
5. Ta, Son Xuat & Park, Ikmo & Ziolkowski, R.W.. (2015). Crossed Dipole Antennas: A
review. IEEE Antennas and Propagation Magazine. 57. 107-122.
10.1109/MAP.2015.2470680.
6. Saurav, K., D. sarkar, and K.V. Srivastava, Wide-band Circularly Polarized Cavity Backed
Crossed Dipole Antenna. URSI GASS, 2017. 32.
7. Vainoris, Z. 2004. Bangų elektronikos pagrindai: Vilnius: „Technika“. 514 p.

18