M E S E S A M E V I D E O Ž A I D I M Ų K U LT Ū R A 2013 NUMERIS 4

GAME ON METAI
LIETUVOS ŽAIDIMŲ INDUSTRIJA APIE 2012-UOSIUS
 PRISIJUNKITE
PRIE GAMEON
SKAITYTOJŲ GILDIJOS -
NEMOKAMAI
PRENUMERUOKITE
GAMEON IR LAIMĖKITE
LOOT’O
Visi prenumeratoriai
kiekvieną mėnesį dalyvauja
burtų traukime.
Laimingajam ar laimingajai
atitenka numerio loot’as

ŠIO
NUMERIO
LOOT’AS -
CIVILIZATION V
STEAM RAKTAS

PRENUMERUOKITE >
Mums dar GAMEON

nesibaigė 2013
2012 NUMERIS
NUMERIS 4
3

kramtoma
guma NUMERIO
DNR KŪRĖ
Praėjo tik du mėnesiai ir (pagaliau) ketvirtasis
„GameOn“ numeris savo aštriais kampais bado Artūras
informacijos ištroškusias Jūsų akis. Ko gero RUMIANCEVAS
paruošėme Jums šį kartą? Penkiasdešimties
puslapių apimties numerio temą, kuri deda ant
2012-ųjų... riebų tašką, žinoma. Dar gerokai prieš Gediminas
pernykštes Kalėdas pasiėmėme storą pagalį ir TARASEVIČIUS
ėmėme krėsti lietuviškos žaidimų industrijos medžio
šakas. Rezultatas – žurnalistų, platintojų, pardavėjų,
kūrėjų ir Jūsų mylimos „GL&HF” komandos mintys Martynas
apie praėjusius metus. KLIMAS

Metų finalas sprogo puikių žaidimų fejerverku.

Naudodamiesi tuo pačiu storu pagaliu davėme į Mantas
skūrą Martynui ir tai davė puikių rezultatų – šiam SVIDRAS
numeriui paruoštos apžvalgos trykšta plunksnos
virtuoziškumo geizeriais. O kitkas – kaip visada.
Sukrovėme neblogą garso takelį, pagaminome Žilvinas
medkirčio uogų, iš „Dievo režimo“ archyvų LEDAS
iškapstėme industrijos legendą.

Malonaus skaitymo, mielieji.

RAŠYKITE MUMS
GAMEON@GAMEON.LT
Su pagarba,
GameON
saldžialiežuviavimo
ministerija.

GAMEON | 2012 NUMERIS 4 3

 TURINYS
NAUJIENOS 6
2012 METAI GAMEON AKIMIS 12
2012 METAI ŽINIASKLAIDOS AKIMIS 30
2012 METAI PLATINTOJŲ AKIMIS 38
2012 METAI PARDAVĖJŲ AKIMIS 46
2012 METAI KŪRĖJŲ AKIMIS 52
CITATOS. FOTO. RENGINIAI 66
KVIESTINĖ ŽVAIGŽDĖ: SOPHIE HOULDEN 68
VIRŠELIO AUTORĖ: JULIA LICHTY 70
KAIP MES KAIP MERGINĄ PAVERSTI GEIMERE 72
VERTINAME WAR THUNDER 74
ŽAIDIMUS NUMERIO GARSO TAKELIS 80
FARCRY 3 82
S CALL OF DUTY: BLACK OPS II 94
HALO 4 102
A+ HITMAN ABSOLUTION
ASSASSIN’S CREED 3
110
116
A NEED FOR SPEED MOST WANTED
SKYLANDERS GIANTS
124
132
TOPAI 140
B RAŠYTOJO DEBIUTAS: THOMAS WAS ALONE 142
BLACK KNIGHT SWORD 148
C THE CURSE OF THE WEREWOLVES 154
SONIC ALL STARS RACING TRANSFORMED 160
D ASSASSIN’S CREED LIBERATION
PUZZLE CRAFT
168
176
PUDDING MONSTERS 182
E JET SET SECRETS 188
POPULIARIAUSI GRUODŽIO MĖNESIO FACEBOOK ŽAIDIMAI 192
F INDUSTRIJOS ŽVAIGŽDĖS IR LEGENDOS: MARK CERNY 194
CERNY METODAS 198
TRYS KARŠTI LIETUVIŠKI ŽAIDIMAI 199
VIRTUVĖLĖ: EZIO UOGOS 200
TIŠ NAUJIENOS 202

4
 MILŽINAI JAU LIETUVOJE!
ir drebina BAITUKO parduotuves
Viso pasaulio vaikai ir tėvai dievina „Skylanders“ dėl jo „magiškų“
savybių. Herojų įgūdžiai ir nuotykiai patirti žaidime, virsta
nuotaikingomis fantazijomis kurias realiame pasaulyje patiria ypač
išraiškingos ir kokybiškos figūrėlės. Turime ir naujausią „Giants“
išplėtimą, pagrindinį rinkinį ir galybę pavienių figūrėlių Jūsų kolekcijai.
Apsilankykite Baituko salonuose, ar prekės.net e-parduotuvėje, o
neradę trokštamo veikėjo nesidrovėdami skambinkite, ar parašykite
laišką ir mes pasistengsime Jus nudžiuginti!

UŽSAKYK

IŠANKSTINIS “GTA V” UŽSAKYMAS!

UŽSAKYK UŽSAKYK NUO 99 LT NUO 151 LT


20
METŲ
ĮVYKIAI Artūras RUMIANCEVAS
@artojas
Daugiausiai litų už
žaidimus pakloja
„Windows Phone“
naudotojai
Klausimas ar tai ką nors stebina?
Pasak tyrimų bendrovės EEDAR, šiuo
metu būtent „Window Phone“ yra ta
platforma, kurioje žaidėjai išleidžia
daugiausiai pinigų, o net dešimt
procentų WP savininkų yra
priskiriami banginių kategorijai, t. y.
žaidimams jie išleidžia daugiau nei 25
JAV dolerius per mėnesį.
Palyginimui, Android ar iOS žaidėjų
tarpe banginių tėra apie 5 procentus.
Panašiu skirtumu WP lyderiauja ir
skaičiuojant žaidėjus, išleidžiančius
5-25 JAV dolerius per mėnesį, o
žmonių išleidžiančių 50+ dolerių
procentas yra panašus visose
sistemose. WP taip pat gali pasigirti
tuo, kad jo vartotojų tarpe yra
mažiausias procentas visiškai
nemokančių žaidėjų. Gražu? Taip, bet
šioje vietoje labai svarbu atsiminti ir
esminius tokią statistiką lemiančius
faktorius. Net nežinau nuo kur
pradėti, bet kramsnodami EEDAR
6 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Pasirodė legendinis X–Wing
tyrimų duomenis mes turime
suvokti, kad WP pasklidimas rinkoje
vis dar niekingai mažas, neįspūdingai
atrodo ir jo programėlių turgus,
kuriame kokybiško ir nemokamo
turinio vis dar mažai, o mokamos
programėlės yra pastebimai
brangesnės nei kitose sistemose.
Kaip ten bebūtų, atsižvelgiant į tai,
kad WP yra gan mėgstamas verslo
įstaigų, „Microsoft“ turi šiokių tokių
galimybių išlaikyti šias tendencijas ir
ateityje, tad jei turite įdėją žaidimui,
kurį pamėgs biuruose įkalinti
veikėjai, apsvarstykite savo
galimybes startuoti būtent su WP.
EEDAR tyrimo ataskaita:
tinyurl.com/c6h6bkl
Madų katalogas
pagal GREE
Tačiau prieš renkantis platformą,
kuriai kursite žaidimą, būtina
susipažinti su sezono madomis. Tai
galite padaryti laisvalaikiu,
skaitydami GameON parengtą
interviu su Baltijos šalių industrijos
atstovais, arba užsukdami į
Pasirodė Resident Evil 2
15
METŲ
Gamasutrą, kur rasite labai
iškalbingą interviu su GREE vadovais
Kenu Chiu ir Anilu Dharni. Iš esmės,
savo kalboje abu ponai deklaruoja
tuos pačius dalykus, kuriuos mes
pranašavome aptarinėdami
socialinių žaidimų bumą „Dievo
Režime“.
Pagrindinis akcentas – nauji žanrai.
GREE pranašauja Mid-Core žaidimų
augimą. Su prognoze visiškai
sutinkame, nors mums ir nepatinka
Mid-Core terminas, kuris iš esmės
apibrėžia klasikinių žaidimų ir žanrų
atgimimą naujose platformose, kurių
interaktyvumo ir socialumo dėka, tie
patys seni žaidimai atrodo visiškai
kitaip. Didžiulį dėmesį GREE skiria ir
techninei įrangai, pabrėždami, kad
dauguma modernių mobilių įrenginių
be vargo atkuria 10 metų senumo
konsolinius AAA hitus. Turint galvoje
mažus mobilių įrenginių ekranus,
seni žaidimai juose atrodo puikiai.
GREE užsimena ir apie tai, kad
startavusio projekto analizė liks vienu
iš centrinių elementų. Analitiniai
įrankiai tampa vis tobulesni, tad
darbas su duomenimis apie žaidėjų
įpročius, kūrėjo prioritetų lentelėje
turi užimti aukštas pozicijas. Tai ypač
 Pasirodė Sim City 4
10
METŲ
5
METUS
svarbu nemokamiems žaidimams,
naudojantiems vieną ar kitą
monetizacijos modelį. Galiausiai
Darni užsimena apie naujų žaidimų
matomumo problemą ir pabrėžia
socialinių tinklų, kaip vienintelio
šiandien nepriekaištingai veikiančio
įrankio svarbą (Lietuvos kūrėjai vis
dar vangiai juos išnaudoja). Visą
interviu galite paskaityti čia:
tinyurl.com/a73ome3
Nebemokėkite už
mokamus žaidimus
Google platformoje startavo
„FreeMyApps“ priedėlis iš „Fiksu“.
Anksčiau veikusi tik su iOS, ši
platforma leidžia parsisiųsti
mokamas aplikacijas su sąlyga, kad
greta bus įdiegi ir reklaminiai
žaidimai. Tai sąžininga paslauga
žaidėjams, nuolat svajojantiems apie
vieną ar kitą mokamą žaidimą, kartu
tai ir vertingas įrankis šiek tiek
tvirčiau ant kojų stovintiems
kūrėjams, norintiems padidinti
įdiegtų žaidimų skaičių. Šiuo metu
„FreeMyApps“ naudoja virš 700
tūkstančių žaidėjų, ir nors skaičius
dar palyginus nedidelis, bet „Fiksu“
teigia, kad jis jau pakankamas
siekiant suteikti kūrėjams įrankius,
su kuriais atrandami nauji, ar
išsaugomi seni žaidėjai.
Japonijoje pasirodė Super Smash Bros. Brawl,
bendras Nintendo, Sega ir Konami projektas.
Plačiau: pagarbos vien už bandymą. Greta to,
tinyurl.com/aw9kyet „The Drowning“ turės įspūdingą
grafiką, siužetą ir asinchroninį tinklo
režimą. Oficiali žaidimo svetainė yra
čia: http://thedrowning.com/
Švedai visada žino ką
daro „Syberia III“!
Negaliu slėpti simpatijų Japonijos
Ne visų žaidimų pagrindas yra
gigantui DeNA priklausančiai Švedų
valdymas. Tiksliau, ne visų klasikinių
studijai „Scattered Entertainment“.
Šiuo metu jie startui rengia naują iOS žaidimų valdymo schemos yra
svetimos mobilioms platformoms.
projektą „The Drowning“. Manau,
Štai jau kuris laikas vėjų ir likimo
esate apie jį girdėję, nes tai dar viena
blaškomas nuotykių žanras mėgina
kietai atrodanti, postapokaliptinė
šaudyklė, kurios varikliu tapo „Unity“, atgauti savo vietą po saule ir
bet šį kartą ne apie tai. Kūrėjų viešumon išsiveržia įvairiomis
formomis. Džiugu ir malonu matyti,
studijai vadovauja buvęs „Battlefield“
kad atsiveriančiomis galimybėmis
prodiuseris, tad mane labai teigiamai
naudojasi ir žanro veteranai – kalbu
suglumino jų pareiškimas, kad joks
apie „Anuman“ sandorį su legendiniu
mobiliuose įrenginiuose naudojamas
dailininku ir rašytoju Benua Sokaliu,
pultelio emuliatorius, nėra ir niekada
kuris parašys trečiąją kultinio
nebus tinkamas šaudyklės valdymo
žaidimo „Syberia“ dalį. Viena
įrenginio pakaitalas. Oro bučkis
romantiškiausių ir patraukliausių
jums, garbieji! Aš jau pavargau
moteriškų herojų Kate Walker kartu
kartotis, kad tradicinės/konsolinės
su mumis vėl mėgausis prisukamais
valdymo schemos integravimas į
Hanso Foralbergo šedevrais.
mobilius įrenginius yra tiesiog tingus
Anonsuojama, kad „Syberia III“
ir neatsakingas požiūris, dugnan
pasirodys 2014-2015 metais ir bus
nutempiantis net ir pačius geriausius
daugiaplatformis žaidimas. Analitikai
projektus. Aišku, situacija pamažu
daro prielaidas, kad tarp platformų
keičiasi populiarėjant papildomiems
bus ir mobilios sistemos, o turint
valdikliams, bet tai nekeičia esmės –
galvoje tai, kad pasirodymo metu
mums būtinos naujos, inovatyvios
praktiškai kiekviena konsolė turės
valdymo schemos. „The Drwoning“
savo mobilius priedelius, tokie
tokią naudos ir visiškai nesvarbu ar
spėjimai atrodo net labai įtikinamai.
pasiseks jiems, ar ne – jie verti
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 7

20
METŲ
žaidimuose skandalą
ĮVYKIAI Artūras RUMIANCEVAS
@artojas
„Guitar Hero“ kūrėjas
nori naujo pultelio
Kūrėjų tingumą pastebi ir rinka. Ne
kartą rašėme apie mobiliems
įrenginiams kuriamus pultelius, o
dabar į jau aršią konkurencinę kovą
įsivėlė ir vienas „Guitar Hero“ serijos
kūrėjų Charles Huangas. Į savo
bendrovę priviliojęs virš 6 milijonų
JAV dolerių investicijų jis ketina
spręsti problemą kiek iškreiptu būdu.
Analizuodamas konkurentų
bandymus su „bluetooth“ valdikliais
jis buvo nepatenkintas tuo, kad
įrenginį tenka padėti atokiau, dėl ko
dar labiau sumažėja vaizdas ekrane.
Pulteliai, į kuriuos įstatoma mobili
platforma, irgi problematiški, nes
tinka ne visiems įrenginiams, tad jis
pasirinko OUYA ar „GameStick“
primenantį sprendimą. Mobilioms
platformoms jis kuria eilinio,
kokybiško, konsolinio pultelio ir HDMI
kabelio tandemą. Iš esmės toks
sprendimas leis kokybiškai žaisti
mobilius žaidimus televizoriaus
ekrane, tačiau, kaip jau ne kartą
minėjau, toks siūlymas prieštarauja
pats sau. Žmonės pasirinko mobilius
8 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Mortal Kombat sukelia žiaurumo
įrenginius, nes jie, kitaip nei
televizorius, yra visada po ranka.
Žodžiu, idėja lyg ir nebloga, kaip ir
dauguma kitų panašių sumanymu,
tačiau tuo pat metu sunku būti
užtikrintam dėl jos ateities, tiek
vertinant žaidėjų pomėgius, tiek
anksčiau ar vėliau nutiksiantį
„SmartTV“ proveržį. Šiuo metu norisi
tyliai užjausti investuotojus dėl
milijonų, bet kitaip nei panašių
„Kickstarter“ projektų atveju, čia
investuotojai visada gali tikėtis
atgauti pinigus tiesiog parduodami
technologiją kažkam, kam jos labai
reikia, pavyzdžiui, LG, Samsung,
Sony...
[LFG] LFG – Art Gallery
Syberia serija yra dažnai naudojama
ir kritikų debatuose. Kas kartą
užvirus ginčui apie tai ar žaidimai gali
būti vadinami menu, „Syberia“ iš
tiesiog žaidimo virsta argumentu. Šis
argumentas paprastai atremiamas
teiginiu, kad piešiniai – menas, o
žaismas – ne. Belieka tik tikėtis, kad
rengdami savo menų parodą,
„Blizzard“ į galeriją gabens ne tik
piešinius, bet ir žaismo elementus.
Japonijoje startavo
15
METŲ
Panzer Dragoon Saga
Tada mes galėsime teigti, kad
žaismas irgi buvo galerijoje! Žodžiu,
jei sausio 12 dieną būsite
Kalifornijoje, užsukite į „Nucleus“
galeriją, kur „Blizzard“ rengia savo
menų parodą ir pristato šviežiai
pasirodžiusią menų knygą. Kišenėje
turėkite 5 žalius, arba persirenkite
žaidimo personažu ir parodą ar
nakties elfes apžiūrinėkite
nemokamai.
Daugiau informacijos:
tinyurl.com/a7hlams
Ilga kelionė
pripažinimo link
Tęsiant žaidimai vs. menas debatų
temą, būtina pabrėžti, kad kiekviena
smulkmena (net ir „Blizzard“ reidas į
galeriją) yra svarbi. Todėl mes
ypatingai džiaugiamės, kad
„Journey“ buvo nominuotas 55-uose
„Grammy“, kaip geriausias garso
takelis, parašytas vizualiai medijai.
Pati nominacija yra labai svarbi, nes
tie, kam teko žaisti „Journey“, puikiai
suvokia, kad garso takelis, kaip ir
valdymas, ar grafika yra ne
 Išleistas Devil May Cry 2
10
METŲ
5
METUS
papildoma, o neatsiejama žaismo
dalis. Jei vasarį paaiškės, kad
„Journey“ laimėjo, tai bus pirmasis
žaidimas istorijoje gavęs prestižinį
apdovanojimą už garso takelį kaip
visumą. Geriausios dainos
kategorijoje žaidimai jau pasireiškė,
kai Christopheris Tinas laimėjo
„Grammy“ apdovanojimą už
Civilizacijai parašytą „Baba Yetu“.
Grammy nominacijų sąrašas:
tinyurl.com/y9zoqy3
Parduokite ne meniškus
ir žiaurius žaidimus!
Po kelių iš eilės tragiškų šaudymų,
JAV vėl atgijo žiaurumo žaidimuose ir
bendrai pramogose debatai. Šiuo
metu jau tampa visiškai akivaizdu,
kad šie debatai neturi pagrindo ir
vien dėl jų situacija niekada
nepasikeis, bet suinteresuotos pusės
pumpuoja lėšas ir reklamos
specialistus, bent jau tam, kad
atrodytų, jog kažkas vyksta. Sausio
12 dieną Konektikute bus superkami
ginklai... Atsiprašau, tai vyko kitur, o
Konektikute bus superkami
smurtiniai žaidimai. Graži iniciatyva –
atneši seną smurtinį žaidimą, gauni
25 žalių vertės dovanų čekį.
Dauguma žaidėjų komentaruose
palankiai įvertino perspektyvą
atsikratyti senų žaidimų ar išgryninti
Apple pranešė apie rekordines 9,2 milijardo pajamas per
ketvirtį. Net 42% pajamų gauta iš iPod pardavimų.
tuos, kurie nors ir parduodami
dėžutėse, bet vis tiek yra susieti su
„Steam“, „Origin“ ar kita paskyra.
Renginio organizatoriai teigia, kad jie
nekaltina žaidimų dėl žudynių ir
priduria, kad „žiaurūs žaidimai, kartu
su kitomis medijos formomis ...
prisideda prie visuomenėje
augančios agresijos, baimės,
įtampos ir paverčia vaikus nejautriais
patyčių organizatoriais“. Šioje vietoje
visiškai nesvarbu tai, kad tyrimai
paprastai rodo radikaliai priešingas
tendencijas. Pasak organizatorių,
akcijos tikslas yra tiesiog paskatinti
tėvus pakalbėti su vaikais apie
žiaurumą žaidimuose ir kartu
sutarus atsikratyti namuose
laikomos kolekcijos. Palaukite?
Kolekcijos, kurią, ignoruodami ERSB
rekomendacijas, vaikams supirko
tėvai? Puikiai sumanyta. Trypčiokime
vietoje ir toliau.
Gana trypčioti!
Game OVER!
Tuo tarpu generalinis Niu Jorko
valstijos prokuroras Erikas T.
Šneidermanas išplatino pranešimą
spaudai, kad dar penkios bendrovės
(„Gaia Online“, „NCsoft“, „Funcom“,
„THQ“ ir viena neskelbiama) sutiko
dalyvauti operacijoje „Game Over“.
Būdamas stambus žaidimų leidėjas
aš niekada nesutikčiau dalyvauti
operacijoje tokiu pavadinimu, na,
išskyrus THQ, juos galima suprasti,
bet, šiaip ar taip, operacijos tikslas
kilnus. „Operation: Game Over“ – tai
Niu Jorko valstijos iniciatyva, kurios
metu iš žaidimų pasaulių pašalinami
policijai žinomi ir registruoti
seksualiniai priekabiautojai. Be
aukščiau minėtų bendrovių
programoje jau dalyvauja
„Microsoft“, „Sony“, „Apple“,
„Electronic Arts“, „Disney
Interactive“ ir „Warner Bros“.
Iniciatyvos metu iš žaidimų pasaulių
buvo pašalinta virš 5000 paskyrų,
kurios priklauso registruotiems,
kaltais dėl padarytų nusikaltimų jau
pripažintiems seksualiniams
persekiotojams.
DISNEY KOPIJUOJA
nuo ACTIVISION
DIdelės sėkmės sulaukusi
“Skylanders” serija, kurios išskirtinis
bruožas - žaidimo figūrėlės,
atgyjančios žaidime, sulaukė
dėmesio iš Disney. Praėjusią savaitę
animacijos gigantas anonsavo
“Infinity” - įvairias Disnėjaus herojų
visatas apjungiantį žaidimą, kuris bus
parduodamas su priedu - žaidimo
platforma, kurios pagalba plastikas
pavirsta pikseliais.
Daugiau informacijos:
http://infinity.disney.com/
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 9

20
METŲ
Sam and Max: Hit the Road
ĮVYKIAI Martynas KLIMAS
@lord_denton
Kompiuteriniai žaidimai
vėl kalti dėl visko
Po naujausių žudynių mokykloje JAV
– aš jų jau nebeseku, nes taip dažnai
kažkas tokio vyksta – dalis diskusijos
dėl kaltės, aišku, buvo vėl nukreipta į
kompiuterinius žaidimus. Smagu,
kad tai nebuvo pirmoji daugumos –
išskyrus gal Fox News – reakcija. Iki
kompiuterinių žaidimų priėjome tada,
kaip liaudies teisuoliškas įniršis
atsigręžė į ginklų entuziastus
vienijančią NRA – National Rifle
Association – o ji pradėjo kaltinti
kompiuterinius žaidimus.
Tiksliau, visokias negirdėtas senienas
ir „Mortal Combat“. Visa tai pavadinta
„begėdiška pornografija“, pamirštant
paminėti, kad pats NRA turi savo
vardinį žaidimą. Tiesa, ten vietoje
mokinukų ar arabų šaudai dirbtines
antytes ir panašiai, bet ką jau čia. Ar
tai ne didžiausia ginklų pornografija?
Galiausiai grįžtama prie to, kad
amerikiečiai labai labai nenori
atsikratyti laisvės visiems turėti po
ginklą. Ir ne šiaip po kokį nors
nevykusį pistoletą ar medžioklinį
šautuvą, o, pavyzdžiui, civiliams
10 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Europoje pasirodė
pritaikytas „kalašo“ ar M4 versijas.
Su viena iš jų ir buvo įvykdytas
paskutinis šaudymas.
Ir problemos sprendimas toliau
nejuda iš mirties taško, nes
visuomenės dėmesiui reikia juodų ir
baltų sprendimų, kai tuo tarpu
šaudymų mokyklose problema yra
labai sudėtinga.
„Secret World“
parsiduoda pigiau nei
studentė
Nuostabūs tie metai, kai iš pradžių
vienas, o tada ir kitas naujas MMO
gigantas pripažino, kad jų pastangų
nepakanka išlaikyti žaidėjo pinigus.
Nieko nuostabaus, kad frazė
„WoW-killer“ nugulė į stalčius taip
senai, kad per dulkes nebesimato –
matyt, gyvename kažkokioje
post-MMO fazėje. Ištirti demografiją,
kuri buvo WoW klientais jo sėkmės
dienomis, atlikti vivisekciją
dabartiniams jų atitikmenims! Šiaip
ar taip, „Star War: The Old Republic“
tapo nemokamu žaidimu – kuris yra
apipintas labai negracingu
apribojimų tinklu, nuolat
JTS pardavė intelektinę Atari
15
METŲ
nuosavybę kompanijai Hasbro.
primenančiu, kad tu – nemokantis
žaidėjas – esi paskutinis niekam
nereikalingas šunuodegis, tik už
pinigus galintis prisijungti prie
Žmonių.
„Secret World“, tuo tarpu, nusprendė
taip nesižeminti ir neapsimetinėti,
kad viskas yra gerai (rimtai,
pažiūrėkite tuos Free-to-Play SWTOR
pristatymus). Todėl buvo priimtas
paprastas sprendimas: nusiperki
žaidimą – ir jis tavo. Kaip ir amžiams
arba iki serverių uždarymo (poryt,
turbūt). Tai, aišku, nėra stabili pinigų
upė, bet ir dar ne skurdo giljotina,
kažkada per mėnesį užlenkusi APB.
Nors, kai pagalvoji, MMO rinka kaip ir
turi daugiau nesėkmių nei gerų
žaidimų, ar ne?
Bet kuriuo atveju, „Guild Wars 2“
seka visą šį spektaklį iš pakraščių ir
juokiasi.
„WarZ“ pamiršo, kas yra
taktas, tiesa, viešieji
ryšiai
Nesvarbu, ką manėte apie „DayZ“
modo ir „WarZ“ žaidimo santykį,
neseni įvykiai internete buvo
 MS ir NVIDIA už uždarų durų išsprendė dėl
10
METŲ
XBOX lustų kainodaros kilusį teisinį ginčą.
METUS
pakankamai įdomūs. Visų pirma,
„WarZ“ pasirodė Steam
parduotuvėje, kur – kaip netikėta –
galėjai jį nusipirkti, lyg katę maiše.
Ypač tada, kai paaiškėjo, jog pinigus
mokantiems vartotojams pateikta
informacija yra tokia pat teisinga,
kaip rinkiminiai pažadai! Tai buvo
tokio lygio nelaimė, kad Valve pati
grąžino pinigus nepatenkintiems
klientams. Įdomu, ar kuris nors
mūsų fizinis prekybos tinklas imtųsi
tokios veiklos gelbėdamas savo
jauną, daug žadančią iniciatyvą
(„Techmart Red Ones Go Fastah“?).
„WarZ“ studijos Hammerpoint galva
Sergei Titov turėjo užgesinti šią ugnį,
tik, deja, pakeitė gesintuvo užpildą
žibalu. Galiausiai žaidėjų
bendruomenė buvo apkaltinta tuo,
kad neteisingai suprato žaidimo
pažadus Steam. Pavyzdžiui, jei
žadami „serveriai iki 100 žaidėjų“, tai
gali reikšti ir 50 žaidėjų limitą. Šalia
to galima pasiklausyti apie visokius
kitus puikius dalykus, pavyzdžiui,
galimybę realiais pinigais susimokėti
už tai, kad tavo veikėjas atsigautų
dabar, o ne po keturių valandų.
Kita vertus, ar mums reikia dar vieno
žaidimo su zombiais? Aišku, aš pats
apie jį visai neblogai atsiliepiau
praeitame GameON numeryje, bet,
su visom pastarosiom nesėkmėmis,
nelabai liūdėčiau, jei jis ir
neišgyventų.
Galų gale, jei jau „Train Simulator
Išleistas No More Heroes
5
2013“ turi papildymą su zombiais, tai
galima teigti, kad tema tikrai
išsemta.
Bijokit ne raketų...
Bijokit Šiaurės Korėjos žaidimų.
Žiniasklaida vis dažniau praneša, kad
yra ženklų, bylojančių apie politinius
pokyčius Šiaurės Korėjoje. Mano
nuomone, visi tie pranešimai –
elementarūs spąstai bandant įpiršti
jiems „Google“ su nemokamu
„Arabų pavasario“ priedėliu. Vargu ar
šiandien kažkas iš jūsų planuojate
savo atostogas praleisti tyrinėdami
nesenai atrastus vienaragių urvus,
bet susipažinti su Phenjanu galite ir
nerizikuodami savo gerove. Šiaurės
Korėjos bendrovė „Nosotek“ sukūrė
reklaminį arkadinį važiavimo
tuščiomis gatvėmis žaidimą
„Pyongyang Racer“, kurį žaisdami ne
tik sužalosite savo skonį, bet ir
susipažinsite su Phenjanu. Jei
pajusite, kad jus žavi peizažai ar kelių
eismo reguliuotoja, čia pat galėsite
užsisakyti ir realią, gal šiek tiek
ekstremalią, turistinę kelionę.
tinyurl.com/aw9bk3u
GRAŽI NATA
Viena, eilinė, jauna Sietlo šeima su
nerimu laukė kol jų penkiamečiam
sūnui bus atliktas kepenų
persodinimas. Vaiko tėvas (Reddit
žinomas fiscal_ slapyvardžiu)
brūkštelėjo laišką „Bungie“
klausdamas ar studija negalėtų
atsiųsti kokios smulkmenėlės, kad
nudžiuginti „Halo“ dievinantį vaiką.
„Bungie“ perskaitė laišką, o netrukus
po operacijos vaikį aplankė „Bungie“
darbuotoja su pilnu krepšiu dovanų.
Spartanų šalmo kopija, marškinėliai
ir atvirukas su kūrėjų parašais ir
linkėjimu — pasaulio užkariavimas
palauks, sveik! Šiais laikais dažnai
sakoma, kad visos ligos mūsų
galvoje. Na gal nevisos, bet tokie
siurprizai tikrai palengvina
reabilitacijos periodą.
Žinoma, pasklidus šiai istorijai
netrūko veikėjų klausiančių kodėl
penkiametis žaidžia suaugusiems
skirtą žaidimą. Atsakymas paprastas
— „Jis nežaidžia taip, kaip tai darote
jūs ar aš. Paprastai aš prisėdu ir
sužaidžiu dalį kampanijos kartu su
juo, arba prie mūsų prisijungia
mama, ir mes sužaidžiame nuosavą
partiją tinkle. Idėja, kad jis žaidžia
Halo, jam patinka labiau nei
žaismas“. Auksinis trigrašis, bet
kokiems debatams.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 11
METAI

Lietuvos
žaidimų
industrijos
2012-ieji
2012-ieji
Lietuvos
žaidimų
industrijai
2012
geriau, šiandien žinome,
kad gali būti ir tikrai bus
buvo dar geriau.
Norėdami įprasminti
ypatingi tokius spalvingus ir
svarbius Lietuvos

metai žaidimų industrijai

metus, susisiekėme su
pagrindiniais tautinės
Išorinių ir vidinių industrijos dalyviais -
aplinkybių vedama, kūrėjais, žiniasklaida,
Lietuvos žaidimų verslininkais ir
industrija pagaliau
pajudėjo iš stagnacijos -
paprašėme atsakyti į
keturis klausimus, kurių
PradEdame
kūrėjai kuria, pardavėjai
parduoda, žaidėjai
esmę galima apibrėžti
paprastai -
nuo savęs
priminsime kuo įsimintini
žaidžia, sportininkai -
varžosi. Jei prieš tris šie metai buvo tiek
metus žinojome, kad kokie buvo lokaliu, tiek globaliu
mastais. Mūsų mintis
blogiau būti negali - tik
2012-ieji ir pratęs kolegos, iš jų
estafetę perims
kO GERO JIE verslininkai, na o itin

ATNEŠĖ optimistiškai numerio

temą užbaigs Lietuvos
žaidimų kūrėjai, žadantys
fantastiškus
2013-uosius.
METAI

GAMEON
METAI
Apie drakono
penktą koją
Drakono metai buvo geri žaidimų industrijai. Visai, išskyrus jos
penktą koją. Žvelgiant retrospektyviai būtų sunku savarankiškai
(su interneto pagalba šiomis dienomis lengva prisiminti net ir tai, ko
niekad nežinojai) prisiminti kitus tokius įspūdingus metus.
Taip gyvenime buvo metų kai
startavo naujos, industrijos
pamatus drebinančios
konsolės. Buvo metų kai mes
nutirpę iš smalsumo laukėme
naujų varikliukų. Tačiau
2012–ieji buvo išskirtiniai ne
fiziškai apčiuopiamais
sprendimais, nors tokių irgi
buvo.
Aš žinoma kalbu apie
nemokamų žaidimų gausą, apie
radikaliai peržiūrimus
mokėjimų modelius, apie
perskaičiuojamą žaidimo vertę
ir kintantį kūrėjo ir žaidėjo
tarpusavio santykį. Aš kalbu
apie socialinį triukšmą ir jo
atgarsius, apie „Zynga“
apsivalymą kuris natūraliai
pakloja pamatus taip vadinamo
„mid–core“ atsiradimui. Visos
prognozės pildosi, tačiau tai ką
mes prognozavome baigiantis
2011–iesiems, mintyse mes
ištampėm laike iki pat 2015–ųjų
ar 2016–ųjų. Atrodė, kad visi
procesai turi vykti palengva,
tačiau tame ir slypi visas
2012–ųjų grožis — smulkūs,
galbūt tik vienai industrijos
Artūras RUMIANCEVAS
@artojas
žaidėjų daliai reikšmingi įvykiai
persipynė tarpusavyje, papildė
vieni kitus ir sukėlė bangą
įdomių cheminių reakcijų.
Pavyzdžiui neprilygstama
„Double Fine“ nuotykių žaidimo
šlovė „Kickstarer“ programoje,
sukėlė triukšmą ir atvėrė kelią
dešimtims... Ne, šimtams!
Šimtams kitų projektų, kurių
dalis per ganėtinai trumpą
laikotarpį pasirengė, surinko
lėšas, sukūrė žaidimus ir
sėkmingai startavo. Žinoma,
spauda gan nenoriai kalba apie
kitą „Kickstarter“ pusę. Apie
tai, kad net ir sulaukę ypač
gausaus finansavimo projektai
vėluoja arba nepasirodo išvis.
Pasak CNN vos 8 iš 50
geriausiai finansuotų projektų
pasirodė laiku - aš galiu tik
pridurti, kad dosniausiai
paremtų žaidimų pramonės
atstovų projektų mes laukiame
iki šiol. Tačiau kol kas tai nėra
svarbu. „Kickstarter“
apsivalymas bus nuoseklus ir
natūralus procesas, kuris
gerokai įsibėgėjo jau antroje šių
metų pusėje — puikus pavyzdys
GAMEON | 2012
„22 Cans“ projektas „Godus“.
2012–ųjų pradžioje jis būtų be
didesnio vargo surinkęs
prašomus 450 tūkstančių, o už
lango stojus vėlyvam rudeniui
įveikti šią ribą buvo sunku.
Žmonės renkasi ir atsirenka.
Šiek tiek smuktelėjus
„Kickstarter“ populiarumui,
galbūt net sulauksime dienos
kai aukos bus sunešamos
projektui, o ne už jo stovintiems
industrijos sunkiasvoriams.
Esmė tame, kad „Kickstarter“
sėkmės ir nesėkmės visiškai
nėra svarbios. Svarbus pats
fenomenas, jo sukeltos
diskusijos vėliau virstančios
savarankiškais projektais ar
tuo pačiu „Steam Greenlight“.
Šioje vietoje mėgstama
akcentuoti nepriklausomų
kūrėjų pergales, bet ne mažiau
svarbu yra ir tai, kad žaidėjai
gavo, kad ir iliuzijomis
atskiestą, teisę rinktis. Jei
aukodami pinigus projektui
mes ir negauname garantijų,
kad jis atitiks mūsų lūkesčius
ar apskritai bus sukurtas, tuo
pat metu mes išreiškiame savo
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 15
51
 METAI
Republique — klasikinis dėmesio verto
„Kickstarter“ projekto pavyzdys. Šis
siaubo, išlikimo ir nuotykių žaidimo
mišinys (vienu žodžiu trileris), gimė kaip
atsakas bambesiams, kad mobilūs
žaidimai „netikri“. Naujai sukurta studija
„Camouflaj“ užsimanė tokį sukurti, bet
paskaičiavo, kad tam reikia nei daug nei
mažai — pusės milijono JAV dolerių.
Parengė projektą, startavo ir pinigus jau
turi. Žinoma, visai gali būti, kad sugalvoję
tai daryti be „Kickstarter“ sugalvotų kaip
kurti pigiau, arba ieškotų leidėjo (tokiam
projektui būtų sunku), o dabar surinkti
pinigai leidžia jiems pradėti darbus jau
turint kontraktus su ypač garsių balso
donorų pora. Tai velnioniškai gera
motyvacija!
valią ir požiūrį. Požiūris paremtas
grynais pinigais visada yra įdomus ir
vertas dėmesio, tad „Kickstarter“ tipo
programos tikrai turės įtakos ir paskui
pinigus einančių stambiųjų leidėjų
sprendimams. Pirmieji rezultatai, beje,
irgi matomi šiemet.
Kalbant apie didžiuosius leidėjus, na
jie irgi nepasišiukšlino. 2012–ieji
nebuvo išskirtiniai iš subinės ištrauktų
tęsinių atžvilgiu, ta prasme, kad tokių
tradiciškai buvo daug. Čia galima
įžvelgti ir šiokios tokios psichologijos,
o taip pat ir analogijų su „Kickstarter“
kur dominavo ne šviežios įdėjos, o
senų, pamėgtų formulių atgimimas
truputį kitokioje formoje. Aš tai jau
minėjau ir rašydamas apie OUYA.
Esmė tame, kad ši situacija niekada
nekis, kritinė masė visuomet šliauš
paskui IP kuris yra ant bangos, o
bangai nuslūgus dar bent trejetą metų
pliuškensis dumble iš įpročio. Tačiau
2012–aisiais mes turėjome ir gerų
atgimimų. „XCOM“, „Far Cry 3“, „Max
Payne 3“, „Twisted Metal“, „Need for
Speed: Most Wanted“. Kiekvienas jų
sugebėjo arba atgaivinti emocijas ir
taip pateisinti senų fanų lūkesčius,
arba pakankamai sudominti naujomis
koncepcijomis, arba nuveikti abu
žygdarbius vienu metu. Čia jau
nekalbant apie įvairiausius turimų
senų IP įkrovimus ir perkrovimus
virtualiose parduotuvėse, ar jų
migraciją į mobilias platformas.
Ilgai svarsčiau, kam norėčiau įteikti
simpatiškiausio didžiojo leidėjo prizą.
Rinkausi iš 3 variantų — „Ubisoft“,
„2K“ ir „Sony“. Finale apsisprendžiau
dėl „Sony“. Joks kitas stambus
leidėjas šiai dienai nepasiūlo tokios
gausos visapusiškai nušlifuotų
projektų, kalbu ne tik apie AAA, bet ir
apie eksperimentinius, drąsius,
meniškus, mažus žaidimus. Apie
įvairovę žanruose ir kokybinius žaismo
standartus visiškai neatsižvelgiant į
tai, kas žais žaidimą — nieko
nesuprantantis vaikis, ar jo į ketvirtą
dešimtį įkopę tėvai. Šiemet situaciją
apsunkino tariamas „PS Vita“ kritimas
veidu į purvą. Iš ties — startas
neįspūdingas, bet absoliučiu fiasko jo
irgi nepavadinsi, kad ir kaip to norėtų
spauda. Antra vertus retas kuris
suvokia kartu su „PS Plus“
pasirodymu išaugusią PS3 vertę. Turiu
galvoje „Instant Game Collection“
kurios dėka žaidėjas kas mėnesį
gauną nemokamą žaidimą. Be jokiu
akcijų ir skaičiuojant Lietuviškomis
kainomis šiandien ~1000 litų (mažiau,
nei trokštamos mobilios platformos)
“
išleidęs žaidėjas–mėgėjas, visus
metus gali mėgautis kokybišku žaismu
neišleisdamas nė cento.
Matematika paprasta:
880 litų konsolė, 180
litų „PlayStation Plus“
prenumerata metams,
kuri kas mėnesį leidžia
žaisti vis kitą AAA
žaidimą + tuntą
įvairiausių mažesnių
projektų
“
Žiūrėk per kokią nori perspektyvą,
finansiškai ir kokybiškai šiandien tai
geriausias sandoris rinkoje, bet „Sony“
nesugeba jo ištransliuoti, o kartais
atrodo, kad nė nesistengia to daryti.
Priėjau išvados, kad jie arba
kompleksuoja ir natūraliai gėdijasi
savęs, arba yra elementarūs viešųjų
ryšių nemokšos. Kaip ten bebūtų, man
asmeniškai 2012–ieji tapo metais, kai
aš vėl nesigėdiju sakydamas, kad esu
„PlayStation“ fanas. Nesigėdiju todėl,
kad vėl turiu kuo pagrįsti savo
pasirinkimą, pradedant on-line
paslaugomis ir „PS Plus“, baigiant
pirmais žingsniais cross–platform
žaismo link, išskirtiniais žaidimais, ar
HD kolekcijų leidimais.
Truputį gėdijuosi tik dėl to, kad pats
faktiškai priklausau penktai industrijos
kojai, kuri jau keli metai kliuvinėja už
akmenų ir grumstų ieškodama kur
atsiremti, bet taip ir neranda savęs.
Kalbu apie žaidimų industrijos spaudą,
kuri per kelis pastaruosius metus
baigia ištaškyti savo autoritetą ir kuo
toliau, tuo labiau demonstruoja savo
ydas. Kalbu apie žaidimų spaudą, kuri
jau keli metai iš eilės nesugeba suvokti
savo funkcijos industrijoje ir yra
nepelnytai susireikšminus. Apie
spaudą, kuri žvelgiant iš šalies galbūt
vis dar atrodo sveika ir stipri tik todėl,
kad mes iš įpročio pliuškenamės
dumble. Apie spaudą, kuri nėra
geresnė nei eilinis „Call of Duty“
tęsinys, bet skirtumas tas, kad „Call of
Duty“ neturi jokios „aukštesnės“
misijos ir „Call of Duty“ visada laimi.
Spauda savo ruožtu prakniso visus
2012–ųjų mūšius kuriuos jai primetė
aplinka ir net tuos į kuriuos įsivėlė
pati. Neveikli, ekspertinių žinių
stokojanti ir iškreiptai savikontrolę
suvokianti spauda, kuri per
2012–uosius keliavo autostopu.
Toks ir vaizdas. Platus, dulkinas
industrijos vieškelis, kuriuo reguliariai
keliauja „Hype“ karavanai. Mums
neįdomu nei iš kur, nei kur jie keliauja,
nes mes šoksim į vežėčias,
pavažiuosim iki pirmos sankryžos ir
išlipsim gaudyti naujų, šviežių vežėčių.
Prokrastinacijos ir kognityvinio
disonanso kamuojamos galvos tiesiog
neleidžia užsibūti vienoje vietoje.
Savaitę pavažinėję su OUYA, šokome
spardyti Laros Croft prievartautojų,
tuomet važiavome su engiamomis ir
sudaiktintomis moterimis, kritikavom
„Medal of Honor“ ir bučiavom „Call of
Duty“ kanopą. Mes šiepėm dantis
išgirdę, kad tabloidai eksploatuoja
žiaurumo žaidimuose temas, tačiau nė
nebandėm gilintis į esmę kai reikėjo
gelbėti karius ties Faludža. Įvairiausių
sferų evangelistai ir lobistai okupavo
vežimų paskirstymo centrus, o mes
gaudydavom kiekvieną antį, tuo pat
metu kritikuodami vieni kitus dėl
tariamų santykių su leidėjais. Tiesą
sakant vien tai, kad visiškai
nereikšmingas žurnalistinis skandalas
tapo viena karštesnių metų temų tik
įrodo apgailėtiną mūsų būklę. Jei
nežinote buvo tokia istorija su
žurnaliste Lauren Wainwright, kuomet
ji buvo apkaltinta dėl intymių santykių
su „Square Enix“. Spauda įsivėlė į
kivirčą ieškodama kaltų, o autoriai
apdalino vieni kitus tokiais epitetais,
kad momentais šiurpo oda. Iš esmės
internetas buvo užverstas sąmonės
srautais, slaptais prisipažinimais ir
raginimais kažką keisti, tik keisti
niekas nieko nesiruošė. Ilgai netrukus
spauda rado kaltus — leidėjus, kurie
lepina rašančiųjų žvaigždyną
kelionėmis po pasaulį ir dovanomis.
Taip tai jie kalti. Dėl visko. Prie leidėjų
dar grįšiu. Dabar dar apie Loren. Išlipę
iš vežėčių kuriomis važiuodama
spauda auklėjo, mokė, o momentais ir
niekino savo kolegę, tie patys vyrukai 2012–aisiais žmonija išmoko
sušoko į kitas, kuriose plėšėsi
“
marškinius už moterų teises
industrijoje ir prieš moterų
sudaiktinimą žaidimuose.
savarankiškai kurti džiaugsmą ir šis
liejos per kraštus! Iš visų „Kickstarter“
projektų, vos debiutavęs žaidimų
segmentas per 2012–uosius surinko per
83 milijonus JAV dolerių aukų. Kai
pagalvoji tokios sumos užtektų 2 su puse
Žaidimų apžvalgininkų AAA žaidimams, o sėkmingų
„Kickstarter“ projektų buvo net 911!
oda šiurpo nuo „Kickstarter“ taip pat pažymi didesnį nei
dviejų šimtų procentų lankomumo
tariamos prievartos augimą lyginant su pernai metais ir
scenų „Tomb Raider“, neabejokime, žaidimai ir jų sukuriamas
matomumas tikrai įtakojo šį augimą.
jau nekalbant apie Įsiliedami į paramos ieškančių menininkų
ir atradėjų gretas, kūrėjai priviliojo mus.
šurmulį kurį sukėlė O mes (pasaulio žaidėjai) be abejo
vienuolių veidus padėjome kurti filmus kurie skynė laurus
„Sundance“ festivalyje, parėmėme
bjaurojantis Agentas pirmojo picų muziejaus steigimą ir
stūmėme komiksus į „Amazon Best
47
“
Seller“ topus.
Rašydamas šias eilutes, aš spoksau į
Kill Bill nuotakos nuotrauką. Po to ką
jai padarė Tarantino, Hitman‘as atrodo
kaip mažvaikis bandantis kažkam
įžnybti. „Neliesk Tarantino menų“ —
GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 17
51
 METAI
Shield — Tai 2013–ųjų naujiena, bet ji
labai susijusi su 2012–aisiais. Matote —
2012–ieji davė mums kalnus žaidėjų,
įmonių ar investuotojų finansuojamų
projektų kurie leidžia kažkaip kitaip žaisti
„Android“ žaidimus. OUYA, GameStick,
Moga Pro, iDroid ir zilijonas kitų. Tai va...
Visi jie pavojuje. Į ringą oficialiai įžengė
NVIDIA su visais savo raumenimis. Aišku
tai dar viena istorija su daug nežinomųjų,
bet vien faktas, kad „Shield“ galės
streaminti jūsų „Steam“ biblioteką į
lovon pasiimtą 5 colių ekraną, yra didelis
privalumas.
suriks kritikai ir meno mylėtojai, o aš
tik atsakysiu klausimu „Kiek Tarantino
mene būtų meno be konteksto?“. O
kiek konteksto yra (ir apskritai gali
būti) reklaminiame filmuke? Tuo aš nė
nemėginu pateisinti ar girti kūrėjo. Tik
klausiu, ar gali būti taip, kad visas
šitas žiaurumo, moterų engimo,
seksizmo vežėčias mūsų link stumia...
Na pavyzdžiui kino pramonė. Akimirkai
stabtelėkite ir prisiminkite per
pastaruosius metus matytas kino
juostas ir serialus. Atkreipkite dėmesį
į sultingus specialiuosius efektus ir
kokia lengva ranka kino pramonė
taško žarnas („The Walking Dead“),
mausto ant šakių kūdikius („Rambo
“
IV“) ir be didesnių dvejonių
demonstruoja nepilnamečių sekso
scenas („Kick Ass“).
Scenos kuriose
blogiečiai ketina
išprievartauti moterį?
Kiekvienam filme
kuriame yra blogiečiai
ir moterys
“
Tame tarpe ir rytais vietoj pusryčių
rodomuose Ksenos ar Kapų plėšikės
serialuose. Galbūt palaikysite mane
nukvakusiu konspiracijų teorijų
rezgėju, bet akimirkai pagalvokite, ką
be galimybės nepaisyti tabu, prieš mus
dar gali mesti kinas. Ypač modernus,
masėms filmuojamas kinas, kuriam
žaidimai ir kelia didžiausią grėsmę.
Meninių (tikrai meninių) juostų aš
neliesiu, kaip žaidimo kritikai neturėjo
priekaištų ir „Spec. Ops: The Line“.
Tikslumo dėlei čia pat privalau
paminėti, kad aš nesu žiaurumo
žaidimuose šalininkas, taip pat
neremiu teorijos dėl kurios kadaise
susirėmiau ir su pačiu I. Livingstonu,
kad žiaurumas yra toleruotinas, jei jis
pateisinamas ir turi kontekstą. Tai
tiesiog niekur neveda, nes laikantis
tokių normų, kūrėjas yra priverstas
paversti antagonistus monstrais vien
tam, kad pateisintu herojaus elgesį.
Tai užburtas ratas. Tačiau aš dedu
visas pastangas ir stengiuosi žvelgti į
situaciją blaiviai, jokiu būdu nesutiksiu
su tuo, kad žaidimai (pramoginė media
apskritai) turi kritinės įtakos tam kaip
mes gyvename. Žinote kodėl? Todėl,
kad reali situacija yra radikaliai
priešinga. Tai ką matome knygose,
teatruose, muzikoje, kine ir
žaidimuose yra mūsų kasdienybės
atspindys. Jei nebegalime žiūrėti į
veidrodį keiskime save, o kai (jei)
pavyks tai padaryti dėkokime
veidrodžiui, kad parodė mūsų ydas. Iki
tol... Iki tol palikime veidrodžius
ramybėje ir nesmurtaukime siekdami
gražaus, bet iškraipyto vaizdo.
Kalbant apie moteris žaidimų
pramonėje, ar garsiai nuskambėjusią
#1Reasonwhy kampaniją. Viskas šioje
vietoje yra labai gražu ir tvarkinga.
Moterys sukilo dėl sudėtingų darbo
sąlygų industrijoje, spauda
triukšmingai parėmė. Būtų galima
džiaugtis, jei tame nebūtų tiek daug
dviveidiškumo. Šioje vietoje pakanka
pasakyti tiek, kad ne žaidimas, o
spauda sukūrė Laros Croft kultą.
Spauda sunaikino Jade Raymond,
spauda publikuos visus gundančius
paveiksliukus ir nuotraukas, kurie turi
arba neturi tiesioginių sąsajų su
publikuojamu turiniu. Kai kuri spauda
paauglių fantaziją įaudrinančią
medžiagą publikuos prie teksto apie
prastą tos medžiagos skonį, tarsi taip
jiems būtų suteikta indulgencija.
Vėlgi... Aš nenoriu teigti ar neigti, kad
problematika egzistuoja. Aš visa
širdimi su ir už industrijoje dirbančias
moteris, net nepaisydamas to, kad
tulžingas Brendos Brathwaite
pasisakymas apie prie žaidimų stendų
stypsančias mergaites, mano
Twitter‘yje pasirodo beveik tuo pat
metu kaip ir Džono Romero nuotrauka,
kurioje jis įamžina Brendos dekoltė.
Tik skaitant spaudą man ramybės
neduoda klausimas. Ar moterų
diskriminacija ir sudaiktinimas iš ties
yra išskirtinis žaidimų industrijos
bruožas? Mintyse nuklystu į kitas
pramonės šakas. Kinas, automobiliai,
skalbiamieji milteliai, dulkių siurbliai
ir blizgių paviršių šveitikliai. O, ne! Tai
vyksta visur! Kuo žaidimų industrija
išskirtinė? Nebent tuo, kad yra labai
jauna, kad jos ištakose buvo vien vyrai,
bet šiandien to nepasakysi, nes iš visų
pramoginės ir nepramoginės
pramonės šakų, būtent
žaidimų/modernių technologijų
industrijos skiria neeilinį dėmesį
VISIEMS socialiniams ar kultūriniams
klausimams. Mes (spauda) turėtume
tuo didžiuotis ir turbūt
didžiuotumėmės, jei kada nors
stabtelėtume, ar vienose vežėčiose
pasėdėtume bent truputėlį ilgiau, bet
ne... Kažkas surinka — „oi, pažvelkit,
parsiųsta 20 milijardinė aplikacija“ ir
mes ropščiamės į naujas vežėčias,
kuriose dalyvausime kanibalistiniame
akte, rydami PR ir kaire ranka
pranašaudami mirtį žaidimų pramonei,
o dešine perrašinėdami įspūdingus
„mobile“ evangelistų skaičius. Tarsi jie
nėra žaidimų pramonė, o galbūt jie
nėra žaidimų pramonė tik jiems
nepatogiame kontekste? Taip, mes
mokame naudotis internetu, rasti
analitikų prognozes ir jas nukopijuoti į
savo naujienų skiltį, bet mes taip ir
neišmokome suvokti kodėl savo darbą
dirba analitikai, kodėl investuotojams
rašanti media viską mato kitaip ir
kodėl tai medijai labai svarbu, kad
tendencijų ir verslo šakų laidotuvės
vyktų reguliariai.
2012–aisiais spauda tiesiog hype‘ino.
Žaidimų apžvalgininkai ir kritikai,
senai pamiršę savo rolę ir išsilavinimą,
drąsiai nėrė į pačias įvairiausias
temas, nė nemėgindami pakapstyti jų
giliau, nes pramoginė spauda
neprivalo to daryti. Mes
prognozavome, spėliojome ir būrėme
iš kavos tirščių, savo teorijas remdami
vieninteliu įvykiu ar pranešimu
spaudai, nė nekreipdami dėmesio į
egzistuojančias, ar buvusias
alternatyvas. Galiausiai iš kiekvienos
naujienos mes sukurdavome konfliktą
ir patys prognozuodavome
nugalėtojus, net ir ten, kur jokia kova
realiai nevyksta. Nebuvome nuoseklūs,
išpūtėm debesį temų, o vėliau prie jų
negrįžom paprasčiausiai todėl, kad
nenorėjom prisipažinti klydę. Mes
niekada neklystame. Rašydami
apžvalgas taip pat. Kas kartą kilus
diskusijai dėl bendros žaidimų kokybės
ir būklės aš nejučiomis pereidavau į
kūrėjų pusę, teigdamas, kad jie daro
tai ko reikalauja žaidėjai. Dabar ko
gero pats metas jų (žaidėjų)
atsiprašyti.
Skaitydamas šių metų apžvalgas ir
įžvalgas, tikiu, kad tai lemia ir spauda.
Spauda sukūrusi „Call of Duty“ kultą, o
vėliau rašanti aukštus balus todėl, kad
žaidimas tebeturi daug gerbėjų.
Produktas yra toks pat kaip pernai, tad
žemo balo rašymas užgautų ne tik
„Activision“ (su kuriais mūsų neva
niekas nesaisto), bet ir skaitytojų
jausmus. Galiausiai žemas „Black Esu dalyvavęs dešimtyse diskusijų dėl to,
Ops“ vertinimas šiemet, akivaizdžiai ar „Max Payne 3“ pateisino lūkesčius. Tai
įrodytų tai, kad klydome ir pernai, kad
paini tema, nes originalusis „Max Payne“
klydome dar tada, kai sužavėti skriptų
ir didingų kautynių jaudulio, buvo priimamas labai individualiai. Tai ne
sutrypėme serijos konkurentus jai dar šiaip eilinė šaudyklė kurios laukdamas
tik gimstant. Todėl, kad pamiršome tikiesi, kad tau leis nors kiek pašaudyt.
savo misiją, pagrindinius motyvus dėl Čia kiekvienas laukė kažko būdingo tik
kurių apskritai atsirado žaidimams
jam vienam, tad ir ginčai ta tema
dedikuota spauda — supažindinti,
padėti atrasti ir suvokti žaidimų beprąsmiai, bet... Visi jie baigdavosi labai
pasaulį. Mes juk pradėjome nuo to, bet panašia nata — „vargu ar galėjo būti
šiandien... Šiandien žaidimų spauda geriau“.
kovoja dėl skaitytojo, o kovoje naudoja
pačius efektyviausius tabloidų (kurių
taip nekenčia) triukus. 2012–ųjų
žaidimų kritikas trokšta dėmesio sau,
o ne žaismui ir ne žaidimui.
Klausimas čia
paprastas — kuo mes
būtume be žaidimų?
GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 19
51
 METAI
HD1+2+3+4 — 2012–aisiais „Sony“
perleido krūvą perlų iš savo bibliotekų.
Sakydamas perlai aš turiu galvoje
žaidimus, kuriuos patirti yra tiesiog
privaloma, arba rinkinius, kurie
penkeriopai atidirba už juos išleistus
pinigus (ypač jei namuose yra vaikų).
Tokių platformerių kaip klasikiniai „Jak
and Daxter“ ar „Ratchet and Clank“
niekas negamina. Vargu ar šansų turi ir
tokie savotiški, o todėl rizikingi projektai
kaip „Zone of the Enders“. Svarbu ir tai,
kad HD leidimai išties pasižymi net ir
šiandien puikiai atrodančia grafiką, turi
sutvarkytą valdymo schemą, įdiegti
trofėjai.
Apie METUS
Sprendžiant pagal mūsų žurnalų išleidimo
datas, šį tekstą skaitysi po gruodžio 21 d.,
vadinasi, po apokalipsės. Todėl sveiki,
nefilimai ir tarakonai! Jums turbūt įdomu, ką
veikė prieš jus buvusi civilizacija?
Galiu pagrįstai teigti, kad žaidė.
Apibendrinti viską būtų sudėtinga, tad
imsiuos tik paskutiniųjų mūsų
gyvasties metų. Man 2012-ieji buvo
Free-to-Play metai. Pagaliau
prigyvenome tokį metą, kai tūlas
lietuvaitis galėjo palikti dulkėti
„uTorrent“, nusiristi sąžinės akmenį
nuo širdies ir visom jėgom legaliai
žaisti aukštos klasės žaidimą, už kurį
nesumokėjo nė cento. Bet gal, kaip
tikisi žaidimo kūrėjai, kada nors
sumokės...
Aišku, F2P žaidimų buvo ir daugiau –
jau begales laiko galėjai marinti
minutes nė cento nemokėdamas už
azijietiškus MMORPG ar FPS! Tiesa,
šie buvo įtartinai panašūs vienas į kitą,
apdovanoti bjauriais, sunkiai
skaitomais šriftais ir parašyti
puikiausia engrish, bet, na, nemokami.
Prisiminki mūsų vaikystės GunZ! Bet
2012 mūsų Viešpaties metais pagaliau
ir vakarietis kūrėjas, monolitiškas
rubuilis ant pinigų kalno, pažvelgė
žemyn į graudžiai pinigą prie krūtinės
spaudžiančias mases, kilstelėjo
Martynas KLIMAS
@lord_denton
majestotišką „pusrutulį“, pirstelėjo ir
pradėjo galvoti kaip pritraukti ir
varguolio dėmesį.
Aišku, tai nėra labdara – tuo užsiima
tik iš apkvaitusių programuotojų ir
apdujusių dizainerių sudaryta moderių
bendruomenė – bet šiaip ar taip vis
tiek turi žaidimą, už kurį nieko
nemokėjai. Nepirkai katės maiše! O jei
vėliau kažkada ir paaukojai centą kitą
skrybėlei ar kvapniai eglutei ant
šautuvo vamzdžio, tai tik todėl, kad
katė pasirodė mandagi, suprantanti
komandas trimis kalbomis ir
supratingai myžanti ant tų svečių,
kurių nelabai ir laukei. Iš vienos pusės
pikta, kad žaidimai yra verslas, o ne
tiesiog menas, iš kitos – prisimeni, kad
ir labiausiai nusmurgęs informatikas
nori valgyt.
Juo labiau, kad naujajai F2P bangai
nusiritus per mūsų kietuosius diskus
ir Steam paskyras, mūsų rankose liko
tikri perlai. Jau visiems ausis išūžiau,
bet vasarą mes buvome palaiminti
„Tribes: Ascend“ ir „Blacklight:
Retribution“, tikrai puikiais ir
išskirtiniais daugelio žaidėjų FPS. Taip,
jie norėjo tavo pinigų – ypač Tribes –
bet ten tavo pinigai nevirto kažkuo, kas
keltų pyktį kitiems žaidėjams ar
suteiktų tau nesąžiningą persvarą.
Kitaip nei visokie elitiniai ginklai
„Battlefield: Play4Free“, naujos
kamufliažo spalvos ar greitesnis
patirties taškų rinkimas nesukuria
labai akivaizdaus, TAB paspaudimu
matomo plyšio tarp vargšų ir turtuolių.
Taip, gal kuris nors ir greičiau
atsirakins ginklus, bet reikia
nepamiršti, kas blogam šokėjui
trukdo. Headshot’ai yra įgudusiųjų
pusėje. O šiaip visi spawn’ina lygūs, tik
kai kurie gražesni.
Kažkada labai jaunas JcDent su
draugu svajojo apie nepasiekiamos
ateities RTS žaidimus. Kur mašinos
turėtų ne šiaip gyvybių stulpelį, o
priklausytų nuo savo komponentų
“
būklės. Kur džipą pribaigtų neatsargus
vairavimas, o ne vien priešo
supertankai.
Vieną dieną
bendrabutyje
pildamas puodelį
arbatos supratau, kad
gyvenu tokioje
absurdiškoje ateityje
– juk žaidžiau „Men of
War“ ir „Warfare“!
“
Nemokamų žaidimų (ir tinklinių jų
brolių) mastu, tokią karštligiška
bamblių fantaziją atitinka „Planetside
2“. Jei tau prieš dvejus metus kas nors
būtų pasakęs, kad turėsi fantastinį
„Battlefield“, kur viename pastoviame
žemėlapyje kausis 2000 žmonių,
priklausančių 3 skirtingoms
frakcijoms, kartais sėdėdami
nuosavuose tankuose, ir tas žaidimas
bus nemokamas, ar būtum trenkęs
jam per veidą? Didelė tikimybė, kad
taip! Bet štai, sėdi „Planetside 2“
mano Steam paskyroje ir visam
pasauliui demonstruoja, koks aš
prastas šaulys.
Gražu šiemet buvo ne tik tai, kaip
sužibėjo dedikuoti F2P projektai –
smagu žiūrėti ir į tai, kaip krenta
titanai, sumanę pastovėti prieš pokyčių
vėją. Didžiausias to pavyzdys yra „Star
Wars: The Old Republic“, kuris, su
visais EA ir BioWare ištekliais, taip ir
netapo tuo mitiniu „World of Warcraft“
žudiku. Net nebuvo arti – jau vasarą
girdėjome apie tai, kad jis pavirs F2P,
kuris mums į skreitą galiausiai nukrito
rudeniniu lapu. Pabandžiau jį tada ir
aš, nes Artojo žodžiai buvo daug
žadantys. O tada, per devynias
nesustojamo žaidimo valandas
pagaliau ištrūkęs iš pirmosios SWTOR
planetos daugiau mažiau supratau,
Pirmasis spaudos skandalas užvirė po to,
kai vienas gerbiamiausių pasaulyje video
kodėl „Star Trek Online“ ištvėrė visus žaidimų žurnalistų Geoff Keighley
dvejus metus prieš atsiduodamas pasirodė ekrane apsikrovęs „Dorito“
masėms. Dėk kiek nori istorijos į pakeliais ir fone matoma „Halo 4“
SWTOR, bet visas žaidimo procesas vis
tiek labai WoW kvepia. Vadink save
reklama. Tai sukėlė siaubingą mėšlo
Sitų lordu kiek nori, vaidink
interaktyviuose dialoguose ir net būk
audrą internetuose ir žaidimų žurnalistai
metę visus darbus įtraukė į savo etinį
įgarsintas, bet išėjusį iš miesto tave vis ginčą viso pasaulio žaidėjus. Tai juokinga
tiek puola kosminiai šernai ir kažkodėl dėl daugybės priežasčių, o ypač dėl to,
prie jų iškylaujantys nusikaltėliai. Kai
pasiklausai nostalgiškų „Star Wars
kad žaidėjų ir kritikų vertinimų vidurkiai
Galaxies“ žaidėjų prisiminimų – apie
pačių statytus miestus, kurtas
radikaliai skiriasi jau keletas metų.
Žaidėjai senai viską žino, o mes ką?
bendruomenes ir ašaringus Pabudome tik dabar? Ne... Greičiau jau
atsisveikinimus su savo augintiniais, kalbėjome per miegus, nes skandalams
kai buvo naikinama „beastmaster“
klasė, tai net pikta pasidaro. Tiek
nuslopus, keli asmenys neteko draugų,
keli darbo, o visa kita liko taip pat.
potencialo iššvaistyta ir gautas tik
pagražintas WoW.
Grynai technologijų (ar punktų ant
galinio žaidimo dėžutės viršelio)
požiūriu lyginant galimybę žaisti
SWTOR ar STO vienam, tai SWTOR
laimi. Jis yra neslėpiamai gražesnis, jo
kautynės ant žemės – labai gerai
padarytos, o dar jau minėti dialogai ir
GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 21
51
 METAI
Kodėl JAV vyksta šaudymai? Iš dalies į
klausimą atsako juosta „God Bless
America“. Tai filmas kontroversiškesnis ir
vietomis žiauresnis nei vidutinis žiaurus
žaidimas, o ginklo prieš artimą savo
pakėlimo priežastys suformuluojamos
jame tiksliau, nei tai geba padaryti burys
vaidmainiaujančių baltųjų rūmų, senato ir
NRA atstovų.
asmeninė istorija. Žmogeliukų
valdymo – ypač mūšių – prasme
SWTOR laimi taip labai, kad net
nejuokinga. Tačiau STO esmė nėra
lakstymas planetos paviršiuje, kol rasi
mobų krūvelę, STO tai žaidimas apie
kosminius mūšius. STO bendrosios
zonos yra kosminės stotys, prie kurių
būriuojasi tuntai laivų, taip sukurdami
didelės, dirbančios visatos įspūdį. O ir
tu daugiausiai laiko praleidi
skraidydamas erdvėlaivio Enterprise
pusbroliu, sprogdindamas kitus laivus.
Tokių žmonių niekas neprašo surinkti
10 kosminių beždžionių užpakalių. Ir
joks kosminis šernas atsitiktinai
neužpuola. Jauti skirtumą?
STO taip pat nebando agresyviai atimti
iš tavęs pinigų. Dauguma dalykų, už
kuriuos gali susimokėti, yra tik
pagražinimai ir gėlytės. Tuo tarpu pusė
SWTOR tekstų yra skirta liaupsėms
mokantiems klientams, priminimams,
kad tu tokiu nesi ir įvairių apribojimų
aiškinimams. Šiame žaidime esi
apkarpytas maždaug taip pat smarkiai,
kaip „Age of Conan“ – o kada kas nors
paskutinį kartą jį žiniose minėjo?
Kažkaip ir nemalonu žaist toliau taip
per galvą vis gaunant. O kad norėtum
mokėt, tikėtina, kad reikia pažaisti
daugiau.
Kita panaši „sėkmės“ istorija yra „The
Secret World“. Kitaip nei SWTOR
atveju, TSW neapkaltinsi inovacijų
trūkumu – gan stipriai reiškiama
nuomonė, kad TSW nepasisekė, nes jis
nebuvo pakankamai mainstream.
Mano kuklia nuomone, užtektų
smagesnės kovos sistemos, bet ką aš
čia žinau... Bet kuriuo atveju, „The
Secret World“ nepasidavė, o tik perėjo
prie „Guild Wars“ išplatinto „nusipirk
ir daugiau nemokėk“ modelio. Nežinia,
kiek profesionalumo yra piktdžiugoje
matant tokį milžinų kritimą, bet ką jau
čia.
Ypač kai matėme tiek kylančių – ar
bent diskusijų sukeliančių – mažųjų.
„Kickstarter“ įsisiautėjo kaip gaisras ir
kiekvienas pelėsiais ir kerpėmis
apaugęs veteranas dabar siūlo jums
pastatyti po old school žaidimą, kuris
primins jaunystę, o dauguma likusių
siūlo kažką su zombiais, nes kūrybinė
krizė nesibaigė su ekonomine.
Nuskambėjo tiek video keiksmų
didelių kompanijų link, kad net aš
mažiau šaipytis iš EA pradėjau, nes tai
darantys visumoje atrodė neestetiškai.
“
Dar nežinia, kiek tiksliai gero ar blogo
išeis iš šių masinio finansavimo
iniciatyvų.
Aš galiu pasakyti tik
tiek, kad atsižvelgiant
į 2011 indie žaidimus,
norisi tikėti, kad
turėsime daugiau kaip
kačiukų maiše pirktų
„Bastion“, nei „E.Y.E.
“
Divine Cybermancy“
Toliau judėdamas per metų skriaudas
siūlau prisiminti „Syndicate“, „Mass
Effect 3“ ir „Call of Duty: Black Ops 2“
– turbūt daugiausiai nervų sudrožusius
žaidimus („Deep Black: Reloaded“
nesiskaito, nes niekas jo be manęs
nežaidė). „Syndicate“ iš jų turbūt yra
techniškai padoriausias, bet suklumpa
ties siužetu. Nekeliant diskusijos apie
re-make ištikimybės originalams
trūkumą, šis žaidimas su savo
nuotaika ir istorija taip prašovė pro
serijos šikšnelę, kad ši pokalbių
laidoje skundžiasi esanti ignoruojama.
Siužetas ne tik neturėjo dantų, bet ir
didžiosios dalies smegenų, ką aš
aptariau viename smagesnių metų
straipsnių.
Protiškai atsilikęs yra ir „Mass Effect
3“. Pagal populiarią JcDent istoriją,
viena draugė visą magistro rašymo
laiką laukė ME3. Ji realiai buvo
įsimylėjus seriją. Ir staiga išaušo
diena, kai ji galėjo sau leisti prisėsti
prie Šepardo istorijos tęsinio. Ir
nespėjus ateiti vakarui jai apskritai
pradingo noras geiminti.
Aš asmeniškai neatkreipiau dėmesio į
technologinį regresą (!) ar veikėjų bei
pasaulio neatitikimus (išskyrus, aišku,
numylėtąjį Urdnot Wrex) – dalykus,
kurie palaužė mano pažįstamą. Bet
“
visos istorijos ir ypač jos pabaigos
kvailumas yra pribloškiantis, kaip ir
tingumas paskutiniame etape.
Kita vertus, kad neatrodytų viskas
taip negatyviai, štai keletas dalykų,
kurie atpirko šiuos metus:
> „The Darkness II“ pasirodė ir PC, bei
pademonstravo, kad žaidimas, kuris
būtų labiau tiesinis tik tuo atveju jei
vadintųsi „Train Simulator Darkness“,
ir kuriame galima per pusę plėšyti
žmones, gali būti kūrybingesnis ir
turėti simpatiškesnių veikėjų nei visi
tie indie apie mirštančius nuo meilės
stygiaus senukus (statistiškai – 113%
visų indie žaidimų).

> Prasidėjo „World of Warplanes“

beta. Aš nemoku skraidyti, bet vis tiek
Artojas mano, kad patinka.

toks prieštaravimas > „Endless Space ir Sins of Solar

Empire: Rebellion“ suteikė džiaugsmo
yra dėl to, kad mirė kosmoso žaidimų mėgėjams. Yra sakančių, kad smurtas mene yra
pagrindinis veikėjas > „Dishonored“ buvo nuostabus! pateisinamas kaip simbolis. Kad per

“
Aš sakau, kad visus užkniso Tas Vaikas
– iš vaikų nieko gero jokiame žaidime
nebūna – ir visos kitos masiškos
kvailystės. Šepardo mirtis buvo
telegrafuojama viso žaidimo metu, ir
su tuo būtų lengva susitaikyti – ar net
iš viso nereiktų. Bet kai ta mirtis
pateikiama asiliškiausia, žaidimo
visatoje savaime pasineigiančia
pusgirte filosofija apvyniota forma...
Nieko nuostabaus, kad žmonės sukūrė
savo pabaigą.
> Transformerių žaidimas pasirodė
netikėtai geras. Kaip ir „Darkness“,
dar vienas punktas į indie daržą. Aš vis
dar pasiilgstu Metroplex...
> „Warlock: Master of the Arcane“
pagrobė daugiau mūsų laiko, negu
turėjo teisę...
> „XCOM“ įrodė, kad galima žaidimą
prikelti naujai kartai ir neatsisakant
originalo stiprybių
smurtą, ar šoką perteikiama žinia,
simboliais koduojama prasmė. Aš
nedrįsčiau su tuo ginčytis, juoba, kad
šventai tuo tikiu. Ypač po to kai išvydau
„Šokėją tamsoje“, bet... Simboliai ir
užkoduota prasmė kurią mes įžvelgėme
(ar tariamės įžvelgę) nėra pateisinama
priežastis. Nė vienas kritikas neturi teisės
pliekti smurtinės scenos kūrinyje A, jei
kažkada gyrė smurtinį žaidimą B.
Smurtas, leksika ar moters rolė žaidime
visada buvo ir bus žaidėjo interpretacijos
klausimas, joks žmogus negali prisiimti

„Call of Duty Black Ops II“, tuo tarpu,

Baigiasi 2012 metai ir atsakomybės ir rekomenduoti GTA, Far
sudegino bet kokį dėkingumą Treyarch
kurį jaučiau po jų praeitų CoD žaidimų.
ko galime tikėtis iš Cry ar Raganiaus darydamas prielaidą,
kad visi kūrinį interpretuos taip pat kaip
Kvaila, šokinėjanti istorija, Apokalipsės
tankas Afganistano kare, pasenusi
2013? Gal pagaliau jis.

grafika, daugelio žaidėjų režimas,

paremtas įgūdžiu gauti greičiausiai
kokių nors žinių apie
šaudantį SMG, „Zombies“ režime
daugiau programinių klaidų nei
„W40K: Dark
zombių... Nusivylimas visais frontais. Millenium“?

GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 23
51
 METAI
Jade Raymond — reali, tikra moteris, labai
panaši į tas kurias šiandien nuo
„persekiojimo“ gina spauda. Pati
(pabrėšiu, be jokio pagrindo) buvo
persekiojama žaidėjų ir spaudos, po neva
nevykusio „Assassin’s Creed“ starto.
Apie SPORTĄ
Žaidimai, pinigai, populiarumas, scena,
kelionės — visa tai jau galima sieti su
e-Sportu ir 2012—ieji, drakono metai, tai
įrodė. Tiesa jie nebuvo tokie išpūsti kaip
2011–ieji, bet tai visiškai nereiškia,
kad buvo prastesni.
E-Sporto rinkos augimas po truputi
lėtėja, todėl dabar daugiausiai
dėmesio sutelkta į kokybę. Kokybės
pokyčiai juntami visur kur tik pasisuksi
ir tai džiugina. Renginiai tapo gerokai
didesni, rengiami stadionuose ar
didelėse atvirose patalpose, priziniai
fondai jau seniai perkopė kelis
milijonus JAV dolerių, o žaidėjų kiekis
bei konkurencija išaugo
nepamatuojamai. Dauguma veiksnių
įtakojusių šiuos pokyčius yra gan
natūralūs, bet kelis svarbiausius
norėčiau paminėti.
Visų pirma — tiesioginės internetinės
transliacijos ir Twitch.tv įtaka. Kas dar
nežino, tai Twitch.tv yra labai
populiaraus tiesioginių transliacijų
puslapio Justin.tv broliukas. Iškart po
Justin.tv starto greitai tapo aišku, kad
tiesioginių transliacijų kategorija su
pavadinimu „gaming“ sulaukė
ypatingo populiarumo, todėl sulaukė
papildomo dėmesio ir atskiros
Mantas SVIDRAS
@Kraugerys
svetainės. Twitch.tv leidžia žaidėjams
ar komentatoriams tiesiogiai internetu
transliuoti vaizdus iš savo internetinės
kameros, žaidimo ar mobilaus
telefono. Dabar gal mums tai ir
neatrodo įspūdingai, bet
profesionaliam žaidėjui tiesiogiai
dalintis strategijomis savo treniruočių
metu, suteikiant galimybę jį stebėti
tūkstančiams gerbėjų yra kažkas
nepaprasto ir išskirtinio sporto
bendrąja prasme istorijoje. Visa tai
daroma nemokamai. Todėl nori nenori
turi sutikti, kad e-sporto populiarumui
ši paslauga buvo viena įtakingiausių
nuo pat jo atgimimo metų.
2012–aisiais Twitch.tv sudarė sutartį
su „CBS Interactive“ — vienu
didžiausiu internetinių pramogų bei
informacijos tinklu. Jei esat susidūrę
su „GameSpot“, Last.fm ar CNET, tai
esat susidūrę ir su „CBS Interactive“, o
nuo 2012–ųjų metų prie jų prisijungė ir
Twitch.tv. Taip pat 2012–aisiais metais
Twitch.tv, „Alienware“ ir „Steelseries“
paleido stipendijos programą, kurioje
penki mokiniai ar studentai turi
galimybę laimėti po metinę 10000 JAV
dolerių stipendiją, jei atitinka kelis su
žaidimais susijusius kriterijus.
Emmett Shear, vienas iš Twitch.tv
įkurėju sako — „Aistringa profesionalų
ir žiūrovų bendruomenė padėjo mums
klestėti ir pasiekti net 20 milijonų
mėnesinių apsilankymų, tad ši
stipendija yra mūsų būdas parodyti,
kad esame dėkingi už jų aistrą ir tuo
pačiu įsipareigojame vertinti jų darbą,
kaip teisėtą sportą“.
Dar 2011 metų pabaigoje buvo aišku,
“ „Starcraft: Brood
kad ateinančiais metais konkurencija
augs, o augimo sulėtėjimas duos per
šonus šiek tiek silpnesniems.
Puikiai matėsi kaip
amerikiečių MLG (Major
League Gaming) ir
europietiškasis
„DreamHack“
draugiškai varžėsi
tarpusavyje,
demonstruodami vis
naujesnius ir
gudresnius triukus
pritraukti žiūrovus iš
viso pasaulio.
“
MLG įkalbėjo oficialią Korėjos e-Sproto
asociaciją (KeSPA) surengti pirmąjį
KeSPA turnyrą kuriame dalyvavo visos
„Starcraft: Brood War“ žvaigždės. Nors
„Blizzard“ kreipėsi į KeSPA prašydami
įtraukti „Starcraft 2: Wings of Liberty“ į
žaidimų sąrašą dar jam būnant beta
stadijoje, asociacija atmetė visus
“
prašymus ir iki šio turnyro KeSPA
nebuvo patvirtinus „Starcraft 2“ kaip
oficialios disciplinos.
Korėjoje oficialus
„StarCraft“ serijos
žaidimas vis dar —
“
War“.
Lara Croft — Ne reali moteris (modelis
realus, tai Karima Adebibe 7–oji oficiali
Turnyras sulaukė nepaprasto Lara) kurios evoliucija (ne personažas) ko
pasisekimo ir atrodė, kad MLG triumfo gero tiksliausiai atspindi „sudaiktinimą“
niekas negalės pakartoti. Ir
nepakartojo, nes „DreamHack“
su kuriuo šiandien taip kovoja spauda.
sugalvojo kai ką dar įdomesnio. Švedai
nepabijojo iššūkio ir nuo 2012 metų
Kas ją sukūrė? „Core Design“? Ne. „Core
Design“ sukūrė nuotykių žaidimą su
vasaros visus „DreamHack“ renginius Indiana Džonsiška moterimi (dėl šios
tiesiogiai transliavo per nacionalinę priežasties buvo sunku rasti ir leidėją).
STV televiziją. Nors didelė dalis
žmonių į tai žiūrėjo skeptiškai, skaičiai
Ne... Larą sukūrė spauda, ne tik sukūrė,
parodė kažką nepaprastai nuostabaus.
Pirmajį renginį nuo 23:00 iki 02:00
bet ir ilgą laiką maitino ne visada pelnytu
dėmesiu. Beje... turint galvoje, kad
stebėjo 211 000 žiūrovų iš kurių 43 000 klasikinė žaidimų pramonė, dėl žaidėjų
buvo pastovųs. Staigus žiūrovų ir demografijos moteris laikė (tebelaiko?)
reitingo šuolis sulaukė ypatingo
dėmesio ir stebinančių rezultatų, o
nepageidaujamais personažais
visa tai šneka tik apie vieną dalyką —
TV lygio kokybę ir transliaciją.
pagrindiniam vaidmeniui, Laros biustą
galima būtų traktuoti ir kitaip. Laros
„DreamHack“ įrodė, kad e-Sportas turi biustas yra tiek pat sudaiktinimo
rimto potencialo būti transliuojamas simbolis, kiek ir plentvolis paklojęs kelią
ne tik internetu, bet ir per mūsų taip
mėgstamus televizorių ekranus. Alus,
moterims veikėjoms. Šiandien jų daug ir
sofa, ir e-sporto finalai. Po truputi
pradeda derėti, ar ne ?
ne tik nuotykių žaidimuose, ir ne tik dėl
biustų (nors kai užsivedam —
nepraleidžiam progos prikišti net ir kuklių
Kalbant apie transliacijos ir renginių Elizabeth (Bioshock Infinite) papyčių).
kokybe 2012 tais metais, neįmanoma
neišskirti ir „Valve“ organizuoto „Dota
2 International 2012“ turnyro. Nors
apie jį rašiau antrajame GameOn
numeryje, jis tikrai nusipelno dar kartą
būti paminėtas kaip 2012 metų
kokybės etalonas. Šis turnyras buvo
vienas įspūdingiausių man kada nors
GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 25
51
 METAI
Po visų skandalų žiūrime „Metacritic“
kritikų vertinimų vidurkius. „Call of Duty:
Black Ops 2“ vidutiniškai per visas
sistemas (PC kritikų dėka) renka lygiai
80, o tai reiškia, kad jo kainos, kokybės ir
pramoginės ar meninės vertės santykis
yra vidutiniškai 5 balais geresnis nei
„Spec. Ops the Line“, 4 balais geresnis
nei „Ghost Recon Future Soldier“, 26
balais geresni nei „Medal of Honor:
Warfighter“ ir 9 balais prastesnis nei „Far
Cry 3“. Visais atvejais, net ir eliminavus
skonio reikalą kaip faktorių, o dirbant tik
su technine/žaismo/inovacijų dalimi, šie
vertinimai pavojingai tolsta nuo savokos
„klaidingi“, ir artėja prie „melo“.
matytų. Kolegos neleistų sumeluoti,
bet negali kalbėti, nes aš jiems per
gerklę išlindau su savo pagyromis
šiam renginiui. Turnyro vieta,
komandinės vėliavos, prizinis fondas,
nugalėtojams iškalta agidė,
profesionalus kamerų darbas,
komentatorių ištvermė ir atkaklumas,
žaidėjų įvairenybė ir žinoma pačių
žaidimu įdomumas — viskas buvo
tiesiog aukštumoje. Todėl drąsiai
galima sakyti, kad „Valve“ puikiai
susitvarkė ir įrodė, jog jos požiūris į
“
e-Sportą yra labai rimtas.
E-Sporto ir jo kokybės
augimas buvo
pastebimas ir
Lietuvoje. 2012 metai
buvo labai svarbūs
Lietuvos e-Sporto
scenai ir šioje vietoje į
pagalbą atėjo ESL
(Electronic Sports
“
League).
Neišsigandę iššūkių Lietuva, Latvija ir
Estija įkūrė „ESL Baltics“ atstovybę ir
pradėjo darbuotis ties šios disciplinos
populiarinimu ir turnyrų organizavimu.
Neilgai trukus darbai pajudėjo,
prasidėjo pirmieji „online“ turnyrai, o
metų gale prie ESL Lietuva prisijungė
ir vienas iš lietuviškųjų buitinės
technikos tinklų. „Technorama“ savo
lėšomis įrengė specialiai e-Sporto
turnyrams skirtas vietas Vilniuje ir
Klaipėdoje ir surengė pirmuosius
„League Of Legends“ ir „Counter
Strike“ LAN turnyrus. Kaip buvo
galima tikėtis, pirmieji blynai buvo šiek
tiek prisvilę, bet tokia iniciatyva yra
labai sveikintina ir tikėtina, kad
sulauksime daug įdomesnių ir
kokybiškesnių turnyrų iš abiejų pusių.
Šiais metais ESL Lietuva pradės
naująjį sezoną su labai drąsia ir
pagirtina iniciatyva — transliacijomis
ne tik internetu bet ir per televiziją.
Antrame sezone žadama savaitinė
laida per „Viasat Sport Baltic“ kanalą.
Laidos turinys ar pasirodymo laikas
kol kas nežinomas, žinoma tik tiek,
kad studija jau įrenginėjama. Kad ir
kaip būtų keista, bet Lietuva turi ir
keletą profesionalių e-Sporto žaidėjų,
kurie keliauja po pasaulį, uždirba iš to
pinigus bei dalyvauja didžiausiuose
turnyruose. Vienas iš jų yra Aurimas
„Angush“ Gedvilas, kuris šiuo metu
žaidžia „League Of Legends
Millenium“ komandoje. Lietuva taip
pat rodo ragučius ir Europos
turnyruose kur „League Of Legends“
disciplinoje mūsų šalį atstovauja
„GaminGear.eu“ komanda. Vyrukai
reguliariai treniruojasi ir planuoja
šturmuoti Europos turnyrinių lentelių
aukštumas.
Drakono metai tiek Lietuvoje tiek
pasaulyje paliko ryškią kokybės ir
pasitikėjimo žyme ateinantiems
metams. Turnyrų daugėja, žaidėjų taip
pat, o stebėtojų jau ir nesuskaičiuosi.
Žaidimu kūrėjai organizuoja savo
turnyrus ir dovanoja nerealius
prizinius fondus. Į rinką ateina net
tokios kompanijos kaip „RedBull“.
Stipendijų kūrimas ar paraiškų
padavimas įtraukti e-Sporto
disciplinas į 2016 tų metų olimpinių
žaidimų sąrašą, byloja tik tai, kad
e-Sportas tampa neišvengiama
realybe. Dar daug vandens nutekės,
kol išmoksime vertinti šią naują šaką
kaip lygiavertę tradiciniam sportui, bet
ženklai byloja, kad taip nutiks.
Ir tai yra gerai.
 Gediminas TARASEVIČIUS
@Patarejas
Apie KELIONĘ
APPIBENDRINDAMAS praėjusius metus nesigilinsiu į žaidimų
industrijoje vykusias peripetijas – manau, kad mano kolegos
tai atliko su kaupu. Mano tikslas pakalbėti apie TAI.
TAI, ką mes darome ir kokiu tikslu tai
darome, ir kokią ateitį planuojame.
Kalbu, žinoma, apie „GameOn”. Ir apie
“Dievo režimą”. Ir apie kitus mūsų
kolektyvinėse smegenyse
besitušinančius projektus. Prieš tris
metus, kai prasidėjo mano ir Artūro
(aka Artojas) bendravimas, vėliau
peraugęs į draugystę ir bendravimą
šeimomis, tinklaraštis atrodė kaip
patrauklus ir perspektyvus formatas,
su laiku galėsiantis atpirkti tas
ganėtinai nedideles finansines
investicijas, kurių jis reikalavo. Buvo
puikūs laikai ir maži vaikai. Pasaulis
buvo kitoks. Tačiau po antrų “Dievo
režimo” gyvavimo metų ėmė aiškėti,
kad Lietuva yra per maža šalis, kad
toks nišinis projektas, kaip tinklaraštis
apie video žaidimus galėtų išaugti į ką
nors didesnio. Mes, aišku, bandėme.
Žongliruodami asmeniniu laiku ir
naudodamiesi turima patirtimi kūrėme
ganėtinai kokybišką turinį, tačiau jau
pernai tapo aišku, kad “Dievo režimas”
turi augti – jei negalime rinktis
tradicinio tokios tematikos tinklaraščių
kelio – t.y. apsikabinėti pampersų
reklamomis, išsukti pusiau legalių
žaidimų raktų krautuvėlę ar užsiimti
visiškai nelegaliomis veiklomis – reikia
rasti alternatyvą.
„GameOn” ir buvo ta alternatyva. Apie
žurnalą tyliai galvojome tikriausiai nuo
pirmų “Dievo režimo” įkūrimo
akimirkų. Užpernai papokštavome ta
tema balandžio pirmosios proga.
Praėjusių metų vasarą pokštą
pavertėme realybe.
Tad kokie buvo pirmieji „GameOn”
metai (tiksliau būtų sakyti mėnesiai)?
Nerašytame plane buvo numatyti
etapai, kaip šis projektas vystysis ir
kas nulems tai, ar jis bus tęsiamas.
Nuo pirmo „GameOn” puslapio maketo
žinojome, kad klojame pamatus
spausdintai versijai ir tik dėl finansų
„GameOn” nestartavo kaip
spausdintas leidinys. Mūsų tikslas
buvo paruošti itin kokybišką produktą,
savotišką “pilotą”, kuris taptų
atspirties tašku kalbant su
potencialiais partneriais leidyboje ir
reklamos užsakovais versle.
Nepriklausomai nuo pirmojo numerio
sėkmės buvome užsibrėžę tikslą žūt
GAMEON | 2012
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 27
51
METAI

būt išleisti tris numerius ir tik tuomet

priimti sprendimą, ar verta tęsti
pradėtą darbą.

Pirmas numeris buvo bomba, teigiama

šio žodžio prasme. Startas buvo
puikus, sulaukėme itin gero įvertinimo
ir pirmųjų dividendų – skaitmeninis
žurnalas tarptautiniu pavadinimu buvo
nepalyginamai geresnė vizitinė
kortelė, nei į šimtus tūkstančių
analogiškų tinklaraščių visame
pasaulyje panašus „Dievo režimas“.
Nenuostabu, kad „Gamescom”
turėjome itin gerą laiką. „Gameon
magazine“ industrijos spaudos atstovų
“
elektroninio pašto dėžutėse
nepraslįsdavo taip paprastai, kaip
keistas „Dievo rezimas“.

Antrojo numerio
kūrimo procesas
parodė, kad
kasmėnesinis žurnalo
ruošimas esamomis
aplinkybėmis yra
neįmanomas.

leisti mums atsisakyti dabartinių

“
Ši problema išsispręs tik tuomet, kai
„GameON“ taps finansiškai pajėgiu

darbų. Iki tos akimirkos nepažadame,

kad paruošime storą ir kokybišką
numerį kiekvieną mėnesį. Storumą ir
kokybę pažadame, tačiau ne kiekvieną
mėnesį. Karjeros, šeimos, duoną
uždirbantys projektai „GameOn”
leidimo ciklą ištempė iki dviejų
mėnesių. Tačiau tai ne vienintelis mus
erzinantis dalykas – aštrios kalbos
korektoriaus akies neturėjimas taip
pat dirgina nervą, kai į pasaulį išėjęs
šviežias numeris bado akis
„mistaipais“ ir pro lengvos korektūros
akį praslydusį vieną kitą momentą iš
Artojo “Agresyviojo nosinių periodo”
(apie jį parašysiu kitąkart). Bet visa
kita pranoksta mūsų lūkesčius.
Kiekvienas naujas numeris, mūsų
nuomone, gavosi geresnis už
ankstesnįjį. Šis numeris, mano
nuomone, yra geriausias iš visų
keturių. Tuo tikrai labai džiaugiamės ir
didžiuojamės.

„O kas toliau?“ paklausite.

Spausdintas variantas? Internetinė
žaidimizuotų marškinėlių parduotuvė?
Žaidimų tematikos renginiai? Idėjų
krepšas artipilnis. Kai kurias idėjas jau
krapštome ir bandome realizuoti, kitos
atidėtos pusmečiui ar ilgiau. Bet
dirbame ir tikime savo misija, kuri
nepakito nuo tada, kai mūsų takeliai
susibėgo į bendrą kelią – skleisti video
žaidimų kultūrą.

Šiuo poetišku akcentu galėčiau ir

užbaigti savo minčių srautą, tačiau
narciziškai noriu pasidalinti tais
žaidimais, kurie 2012-aisiais paliko
nesudūlantį įspūdį. Jų mano sąrašėlyje
tik trys, kurių du kontraversiškų
kritikų net ir nepriskiriami žaidimų
kategorijai. „Journey“, „Dear Esther“
ir „Dishonored“ - mano dieviškoji
trejybė, kuri gniaužė kvapą ir skraidino
mintis į pasaulius, kurie pridėjo tris
naujus gyvenimus prie mano gyvenimų
kolekcijos. „Journey“ - šedevras
visomis prasmėmis. Kūrėjo triumfas.
„Dear Esther“ - mistiškas vienatvės
pozityvumo ir melancholijos kokteilis.
„Dishonored“ - meilės ir kraujo
„blokbasteris“, kuris kartoja amžiną
tiesą – gyvenime riba tarp pergalės ir
pralaimėjimo – reliatyvi, o laimėtojų ir
pralaimėjusiųjų rolių suteikimas –
beprasmis.

Tokie buvo mano metai, mielieji.

Subalansuoti, darbingi ir derlingi.

yra kuo džiaugtis ir

didžiuotis.

GAMEON | 2012 NUMERIS 3 51

AKTUALU
2012
ŽINIASKLAIDOS AKIMIS
Ričardas JAŠČEMSKAS
PC GAMER LIETUVA REDAKTORIUS
PC GAMER LIETUVA – VIENO PASAULYJE
Manau galima išskirti šiemet
DIDŽIAUSIŲ IR
smarkiai padidėjusį nemokamų
POPULIARIAUSIŲ UŽSIENIO žaidimų populiarėjimą. Metų
ŽURNALO APIE ŽAIDIMUS pabaigoje pasirodė ar netrukus
ASMENINIAM KOMPIUTERIUI, planuoja pasirodyti net keli
dideli free to play žaidimai,
LIETUVIŠKA VERSIJA. ŠIO
kurių kokybė praktiškai
ŽURNALO ATĖJIMUI Į LIETUVĄ prilygsta tradiciniams didžiųjų
PAMATUS PAKLOJO LOKALIAI leidėjų darbams, o kur dar
KURTAS „PC KLUBAS“. „Star Wars The Old Republic“
tapimas nemokamu. Ši
LOKALIZUOJANT „PC GAMER“ tendencija neabejotinai tęsis ir
REDAKCIJA IŠSAUGOJO „PC kitais metais, ir galbūt netrukus
KLUBO“ VETERANUS, TAD privers daugelį leidėjų keisti
savo žaidimų platinimo modelį.
BUVO SUKURTAS UNIKALUS
PRODUKTAS, GRETA LIETUVOJE
LIETUVIŠKŲ APŽVALGŲ Geriausias pokytis – GameON
SIŪLANTIS IŠSKIRTINIUS startas! Rimtai, pagaliau yra ką
paskaityt be savo darbo.
VAKARŲ KALIBRO TEKSTUS
Įdomus reiškinys – nedidelių
IR NAUJIENAS. lietuviškų internetinių žaidimų
parduotuvių atsidarymas, tik
klausimas, kiek toks verslo
GAMEON | 2012
PC GAMER
15 MINUČIŲ
COMPUTER BILD
GAMES.LT
LIETUVOS RYTO
TOPZONE.LT
žurnalistų mintys apie
2012-uosius žaidimų
industrijoje
modelis perparduodant
„Steam“ ir kitus žaidimų kodus
išsilaikys. Taip pat bendrai
jaučiamas elektroninės
technikos prekybos tinklų
susidomėjimas žaidimais,
daugiau dėmesio specialiai
žaidėjams skirtiems
produktams (Alienware,
konsolės). Neigiamas reiškinys
– praktiškai dingo kelių didžiųjų
žaidimų leidėjų kompanijų
atstovavimas Lietuvoje.
Vartotojams tai galbūt
nesijaučia, bet leidžiant žurnalą
pokytis buvo išties neigiamas.
ĮSIMINTINIAUSI
Nieko turbūt nenustebinsiu
įvardinęs „Dishonored“. Labai
laukiau šio žaidimo ir daug iš jo
tikėjausi ne tik dėl to, kad prie
jo dirbo išties išskirtinės
asmenybės, bet ir dėl to, kad
būtent tokie pirmojo asmens
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 31
51
 žaidimai, kuriuose nebūtina šaudyti ar
net išvis žudyti, yra mano
mėgstamiausi ir jų, deja, išleidžiama
labai nedaug.

2012-IEJI VIENU SAKINIU

Kartu su žurnalu
pirmą kartą visiems
skaitytojams išdalinti
žaidimo kodai – „World
of Warplanes“. PC GAMER redaktoriaus
pasirinkimas - “Dishonored”

Andrius JOVAIŠA
COMPUTER BILD LIETUVA VYR. REDAKTORIUS

CBL YRA VIENAS PASAULYJE bet man asmeniškai neabejotinai šių

Turbūt ryškiausiai šiais metais pajutau
SKAITOMIAUSIŲ IT LEIDINIŲ besikeičiantį klasikinį MMO modelį.
LIETUVOS PADANGĖJE. Pavyzdžiu tapo „Star Wars: The Old
EKONOMINIO BUMO Republic“ – pirmas užkilimas, daugybė
gerų įspūdžių, visi draugai žaidžia, o po
SĄLYGOMIS, ŽURNALO poros mėnesių įsiveli į rutinišką kūrėjų
LEIDĖJAS „VEIDO PERIODIKOS ne visai išbaigtą žaidimo dalį.
LEIDYKLA“ TURĖJO IR Dauguma draugų jau nebežaidžia, o po
kelių savaičių ir pats nebeatnaujini
ŽAIDIMAMS DEDIKUOTĄ
prenumeratos – įsijungi „World of
LEIDINĮ „COMPUTER BILD Tanks“ F2P ir lauki SWTOR F2P.
ŽAIDIMAI“, TAČIAU DAR Nebeperki „The Secret World“ ir lauki
ESANTĮ KŪDIKYSTĖS TSW F2P (na gerai, panašesnis į „Guild
Wars“)... Mano neprofesionalo
STADIJOJE JĮ PASIGLEMŽĖ
nuomone, free to play modelio
KRIZĖ. CBL LIETUVA SAVO atėjimas šiais metais buvo labai
RUOŽTU TURI NUOLATINĘ ryškus, o ir kitais metais laukiu kelių
ŽAIDIMŲ SKILTĮ, KURI DU, F2P žaidimų (ypač apie didelius
robotus).
TRIS KARTUS PER METUS
YRA IŠPLEČIAMA IKI 8 LIETUVOJE
PUSLAPIŲ AR DAUGIAU. Per tuos darbus nelieka laiko giliau
domėtis žaidimų sritimi mūsų regione,
metų lokaliu įvykiu tapo „GameOn“. Ir
tai ne pataikavimas – juk ne veltui dėl
savo nuolatinio kandaus kritikavimo
esu vadinamas Troliumi. Šitas leidinys,
tiek dizainu, tiek turiniu, tiek ironišku
stiliumi dažnai perspjauna britų
leidžiamus „EDGE“ ar „Games TM“,
kuriuos tikrai kuria ne 4-5 žmonės.
Todėl viešai pasižadu už jį mokėti
dešimt arba net daugiau litų, jei jis bus
popierinis.
ĮSIMINTINIAUSI
Šiais metais labiausiai kalė į klyną
„The Walking Dead“ – dar niekada
nesu „taupęs“ žaidimo proceso, kai
specialiai susilaikai ir žaidi neilgais
periodais. Svarbiausia, kad čia yra
pastarojo penkmečio žvaigždės –
zombiai! Serialo struktūra, personažų
vystymas bei momentai, kai pamėgtą
herojų vos ne savo rankomis atiduodi
suėsti tiems besmegeniams – visa tai

32 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 susideda į labiausiai įtraukusią
virtualią istoriją šiais metais. Na, ir dar
truputį smegenis nuresetino „Far Cry
3“ džiunglės – senokai patirtas
jausmas, kai geras tris savaites kas
vakarą viską metęs jungi tą patį
žaidimą ir darai tą patį veiksmą,
tikėdamasis, kad šį kartą viskas bus
kitaip :)

2012-IEJI VIENU SAKINIU

Kiek įmanoma geresnė
Šiais metais labiausiai kalė į kokybė, sukurta už
klyną „The Walking Dead“ kiek įmanoma
mažesnes sąnaudas.

Gediminas GASIULIS
15MIN – IT NAUJIENŲ ŽURNALISTAS

NORS 15 MIN. IR NETURI PASAULYJE ĮSIMINTINIAUSI

Greičiau tai ne įvykis, o tendencija – Kaip jau minėjau, tikiu papildytosios
IŠSKIRTINAI ŽAIDIMAMS žaidimai persikelia į mobiliąsias realybės žaidimų ateitimi. Todėl mano
DEDIKUOTOS SKILTIES, BET platformas. Kitąmet gal dar to pasirinkimas – „Ingress“.
SAVO IT SKILTYJE APIE JUOS nesulauksime, bet dar po keleto metų į
mobiliuosius įrenginius turėtų
RAŠO NEMAŽAI. JEI KURIATE persikelti ir modernūs žaidimai, taigi
ŽAIDIMĄ, ORGANIZUOJATE vietoje žaidimų konsolės prie
E-SPORTO TURNYRĄ, televizoriaus tereikės prijungti savo
LAIMĖJOTE KONKURSĄ AR telefoną. Nors ir be papildomų
įrenginių galimybės milžiniškos (aš
ŠIAIP NORITE PAPASAKOTI ypač laukiu papildytosios realybės
APIE SAVE, RAŠYKITE žaidimų).
SMALSIAM IR
GERANORIŠKAM GEDIMINUI. LIETUVOJE
Pastebėjau, kad el. sportas bunda ir
vienijasi. Dar pastebėjau, kad lietuviai
kuria visai neblogus žaidimus. O bene
didžiausia staigmena buvo „GameON“ Gedimino išskirtą “Ingress”
žurnalas – sakyčiau, drąsi ir ambicinga apžvelgsime kitame GAMEON
iniciatyva. numeryje

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 33

AKTUALU

Aurimas ABIŠALA
LRYTAS.LT – VERSLO REPORTERIS

LRYTAS.LT – VIENAS PASAULYJE ĮSIMINTINIAUSI

Manau, kad esminis įvykis – „Blizzard“
DIDŽIAUSIŲ NAUJIENŲ sprendimas leisti žaisti „Diablo 3“ tik Geriausią įspūdį paliko
PORTALŲ LIETUVOJE.
ŽAIDIMŲ TEMA RAŠO
prisijungus prie interneto, net jei jį nori
žaisti išskirtinai „single player“ režimu. „Guild Wars 2“. Už
KUKLIAI IR ATSARGIAI,
Tai arba taps ilgalaike mada, arba
galutinai atbaidys dalį gerbėjų nuo taip
tokią nedidelę kainą
DAŽNIAUSIAI PER IT besielgiančių studijų. Jei reiktų spėti, žaidimas yra nuolat
NAUJIENŲ AR EKONOMINĘ balsuočiau už pirmą variantą.
PRIZMĘ.
LIETUVOJE
atnaujinamas ir yra
Geras dalykas – pradėjo vis aktyviau sukurtas su meile. Ne
steigtis įvairūs „competetive“ gaming
būreliai Lietuvoje, vyksta konkursai. taip, kaip „Diablo“
Deja, kaip ir anksčiau, lietuviai
žaidimus gali žaisti, bet ne kurti.
atveju, matosi, kad čia
Galime pasigirti nebent pasiekimais
mobiliesiems įrenginiams skirtuose
tinklo režimas ir
žaidimuose. bendruomenės kūrimo
jausmas yra
išnaudotas 110 proc.
 Justinas MIKALAUSKAS
TINKLARAČIO „TOPZONE“ AUTORIUS

TOPZONE – VIENAS PASAULYJE

Baigėsi pigių „Modern Warfare“ kopijų
DIDŽIAUSIŲ IT IR ŽAIDIMAMS mada! Matavimaisi „realistiškumu“ ir
DEDIKUOTŲ TINKLARAŠČIŲ grafika. Šiemet sulaukėme visos
LIETUVOJE. MES DAŽNAI krūvos naujoviškų ir įdomių šaudyklių,
kurios nustebino: originaliomis
NESUTINKAME SU JAME istorijomis; grafikos stilių įvairove;
REIŠKIAMOMIS įdomiomis siužeto, nuotaikos
NUOMONĖMIS IR NE SYKĮ perteikimo technikomis. Atrodo, kad
„KALĖMĖS“ KOMENTARUOSE žaidimų kūrėjai pradėjo suprasti
pramogų srities ir meno esmę. Baigė
DĖL SĄVOKŲ „UNGAMES“ tuščias įrankių ir detalumo didinimo
NAUDOJIMO, TAČIAU TIKRAI varžybas.
PRIPAŽĮSTAME FAKTĄ, KAD
ŠIS TINKLARAŠTIS YRA LIETUVOJE
VIENAS STIPRESNIŲ Rusai vėl bandė
„NUOMONĖS FORMUOTOJŲ“
LIETUVOJE. O KAD
okupuoti Lietuvą. O gal
NUOMONĖS NESUTAMPA, TIK ir patys lietuviai savo
GERIAU, JUK GINČE nepriklausomybę
PAPRASTAI METAME IŠŠŪKĮ
IR SAVO ĮSITIKINIMAMS. tiesiog išsigalvoja, nes
likęs pasaulis toliau
mano, kad mums
labiausiai patinka
kalbėti ir žaisti
rusiškai...
ĮSIMINTINIAUSI
„The Darkness 2“ – visais aspektais
puikiai išpildytas, tiesiog pavyzdinis
žaidimas. Vienu momentu esi mažas,
išprotėjęs velniukas beždžioniukas,
kuris visus trolina ir krečia pokštus, o
kitą akimirką persikūniji į pagrindinį
blogį, kuris pragaru žemėje paverčia
visą žaidimo lygį aplink... Svarbiausiai,
kuo ilgiau tuo blogiu būni, tuo dar
blogesnis nori tapti...
AKTUALU
Agnius ACUS
GAMES.LT ŽAIDIMŲ APŽVALGININKAS
GAMES.LT – VIENAS PASAULYJE
Pasaulio pabaigos metai žaidimų
SENIAUSIŲ IR VIS DAR industrijai nepašykštėjo staigmenų.
DIDŽIAUSIAS, Tiek slogių, tiek džiugių. Daug vilčių
BENDRUOMENINIS PORTALAS teikusi naujoji „PlayStation Vita“
konsolė nepasiekė laukto populiarumo
LIETUVOS ŽAIDĖJAMS. ir išgyveno vien tik mamytės „Sony“
buksyravimo dėka. Ambicingasis
„OnLive“, kadaise vertintas beveik
dviem milijardais dolerių, tik per
stebuklą išvengė bankroto ir buvo
nupirktas už varguoliškus penkis
milijonus. Kelerius metus trukusios
nesėkmės galutinai pribaigė ilgametį
žaidimų leidėją „THQ“. Griausmingai
sprogo „Zynga“ burbulas. Neregėtai
išpopuliarėjo „Kickstarter“ – puikus
įrankis paremti didžiųjų leidėjų
atmestiems žaidimų projektams ir ne
tik jiems. Įsiviešpatavo nauja
nemokamų (F2P) žaidimų era. „Valve“
“
anonsavo „Steam Box“ – įrenginį,
kuris, kaip teigiama, bus pajėgus
varžytis su ateities konsolėmis.
„Sony“ įsigijo
pagrindinį „OnLive“
konkurentą „Gaikai“ (ir
ne už penkis, o už 380
mln. dolerių!) ir tokiu
gestu pademonstravo,
kad tiki debesų
kompiuterijos ateitimi.
“
„Nintendo 3DS“ pardavimai pagaliau
įgavo sportinę formą – ši konsolė
perkama greičiau nei savo laiku galėjo
pasigirti „Nintendo DS“ ar net
„GameBoy Advance“. Regis,
nešiojamos konsolės, priešingai nei
signalizuoja analitikų prognozės ir
situacija su „PlayStation Vita“, dar kurį
laiką nesitrauks iš žaidėjų akiračio.
Vis dėlto vienas įvykis 2012-taisiais
išprovokavo daugiau diskusijų nei bet
kuris kitas – tai kontraversiška „Mass
Effect 3“ siužeto atomazga, sukėlusi
kelis mėnesius siautusią
nepasitenkinimo audrą. Žaidėjų
nepasitenkinimas pabaigomis – ne
naujiena. Tereikia prisiminti „Halo 2“,
„Bioshock“, „Knights of the Old
Republic II“, „L.A. Noire“, „Shenmue
II“, „Assassin's Creed“ ir begalę kitų
nelaimėlių, ragavusių žaidėjų įniršio už
lūkesčių neatitikusias kulminacijas.
„Mass Effect 3“ atvejis išskirtinis tuo,
kad kūrėjai galų gale nusileido
žaidėjams ir išleido nemokamą
papildymą, atliekantį subtilias finalinių
žaidimo scenų korekcijas. Tai gali tapti
labai rimtu precedentu. Dabar fanų
bendruomenė žino, kokiais būdais
galima paveikti leidėjus, kad šie skeltų
antausį kūrėjams ir nugintų juos atgal
prie darbo stalo. Kas bus kitas?
„Dragon Age III: Inquisition“? Jau
geriau „BioWare“ šiuosyk viską
padarytų taip, kaip reikia...
LIETUVOJE
Vargais negalais judam į priekį.
Pavyzdžiui, ateinantį sausį Estijoje vyks
„INTERGAME 2013“ – tarptautinė
konferencija, skirta žaidimų kūrėjams.
Sekasi gi tiems kūrėjams. O kaip dėl
žaidėjų? Ką jie ten veiks? Klausysis
patarimų, kaip susirasti naujų verslo
partnerių? O gal kaip įbrukti rizikingo
žaidimo projektą itin prietaringam
leidėjui? Man, kaip žaidėjui, tai
neaktualu. Mane domina žaidimai, o ne
embrioninės stadijos projektai, iš kurių
pusei, net neabejoju, anksčiau ar
vėliau bus padarytas abortas.
„INTERGAME 2013“ sulauktų kur kas
didesnio atgarsio ir, galimai, stipresnio
didžiųjų prekybininkų palaikymo, jei tik
labiau orientuotųsi į žaidėjus, o ne į
žaidimų kūrėjus. Pirmiau
išpopuliarinkime video žaidimus ir tik
po to konsultuokime, kaip juos
pasigaminti patiems. Mūsiškiai
žaidimų kūrėjai nesulauks visuomenės
supratimo ir palaikymo tol, kol mūsų
sociumas neįsisąmonins, jog video
žaidimai yra unikali meno rūšis, turinti
filmų, muzikos, dailės ir literatūros
bruožų. Rimtuoliškas „INTERGAME
2013“ neišpopuliarins video žaidimų
fenomeno taip, kaip tai galėtų padaryti
labiau į pačius žaidimus orientuotos
Disneilendo stiliaus parodos, tokios
kaip „E3“, „Gamescom“ ir „Tokyo Game
Show“. Norėtųsi kažko panašaus tik,
savaime suprantama, Baltijos šalių
mastu.
ĮSIMINTINIAUSI
Vienareikšmiškai – „Catherine“.
Murakamiškas siužetas, „Twilight
Zone“ stiliaus mistika,
daugiasluoksniai personažai, gili
simbolika, taiklus humoras,
nenuspėjama įvykių eiga, gyvenimiškos
problemos ir negyvenimiški jų
sprendimo būdai, originali siužetinių
intarpų ir žaidimo eigos kompozicija,
klasikinius „Persona“ žaidimus
primenantis muzikinis takelis,
rankomis piešti veikėjai bei aplinkos,
tik patyrusiems žaidėjams įkandamas
sudėtingumo lygis – „Catherine“ net
nebando apsimetinėti komerciniu.
Jeigu video žaidimai turėtų savąją
„Snobo Naktį“, joje tikrai bent kartą
išvystume šį ekscentrišką žaidimą iš
„Atlus Persona Team“.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Tikėjomės pasaulio
pabaigos, todėl 2012
metais neturėjome
motyvacijos dirbti.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 37
METAI
2012
PLATINTOJU
, AKIMIS
Andres MEESAK
NORDISK FILM – BALTIJOS REGIONO VADOVAS
NORDISK FILM – NESUSIJĘS, PASAULYJE
Baltijos šalių (tame tarpe ir
BET LABAI SMAGUS FAKTAS –
Lietuvos) žaidimų verslas grįžta
TAI PATI SENIAUSIA, NUOLAT į vėžes. Šiemet mes turėsime
VEIKIANTI KINO KOMPANIJA įspūdingus rezultatus, o
PASAULYJE. TAIP PAT VIENA pardavimų duomenys artėja
prie didžiausių skaičių kokius
STIPRIAUSIŲ ŠIAURĖS
tik esame turėję dar iki
REGIONO KŪRĖJŲ, recesijos. Manau tam įtakos
PRODIUSAVIMO IR turėjo ženkliai kritusi PS3
DISTRIBUCIJOS KOMPANIJŲ. kaina, vien per 2012 metus mes
pardavėm pusę visų Baltijos
MES SAVO RUOŽTU regione parduotų konsolių.
KALBINAME ESTIJOJE Nepaisant kiek neišbaigto
ĮSIKŪRUSIO PADALINIO žaidimų katalogo, mūsų regione
gerai startavo ir PSVita.
VADĄ, KURIS RŪPINASI, KAD
Plečiant žaidimų, aplikacijų ir
MŪSŲ REGIONE NETRŪKTŲ paslaugų biblioteką, tikimės
„PLAYSTATION“ KONSOLIŲ, kad ši konsolė sublizgės ir
SCE IR „DISNEY INTERACTIVE 2013-aisiais. Lokalūs PSP
pardavimai, po kelių metų
STUDIOS“ ŽAIDIMŲ.
nevaldomo augimo, ėmė riedėti
nuokalnėn. Kaip ten bebūtų,
šiandien visiškai akivaizdu tai,
kad geriausiai Baltijos šalių
GAMEON | 2013 NUMERIS 4
NORDISK FILM
GAMESTAR
GAMELAB
WARGAMING.NET
ESL.NET
ATSTOVŲ mintys
apie 2012-uosius
žaidimų
industrijoje
istorijoje buvo parduodama ir
pasauliniu lyderiu laikoma
„PlayStation 2“ konsolė, o PSP
užima tvirtą antrą vietą mūsų
regione. Kalbant apie
programinę įrangą, matome
ryžtingai augantį susidomėjimą
socialiniais, šeimyniniais
žaidimais, o ne tik iki šiol mus
tempusiais vairavimo žaidimais
ir šaudyklėmis.
REGIONE
Baltijos šalių (tame tarpe ir
Lietuvos) žaidimų verslas grįžta
į vėžes. Šiemet mes turėsime
įspūdingus rezultatus, o
pardavimų duomenys artėja
prie didžiausių skaičių kokius
tik esame turėję dar iki
recesijos. Manau tam įtakos
turėjo ženkliai kritusi PS3
kaina, vien per 2012 metus mes
pardavėm pusę visų Baltijos
regione parduotų konsolių.
39

GAMESTAR – ESTIJOS BENDROVĖ,
UŽSIIMANTI VAIZDO ŽAIDIMŲ
DISTRIBUCIJA. „GAMESTAR“
YRA OFICIALUS UBISOFT,
SQUARE–ENIX, CODEMASTERS IR
KITŲ LEIDĖJŲ ATSTOVAS
BALTIJOS ŠALYSE. VIENI
PIRMŲJŲ LIETUVOJE PRADĖJO
SIŪLYTI IŠANKSTINIUS ŽAIDIMŲ
UŽSAKYMUS IR PALANKESNĘ
KAINODARĄ ŽAIDIMAMS
DĖŽUTĖSE.
40 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Nepaisant kiek neišbaigto žaidimų
katalogo, mūsų regione gerai startavo
ir PSVita. Plečiant žaidimų, aplikacijų
ir paslaugų biblioteką, tikimės kad ši
konsolė sublizgės ir 2013-aisiais.
Lokalūs PSP pardavimai, po kelių
metų nevaldomo augimo, ėmė riedėti
nuokalnėn. Kaip ten bebūtų, šiandien
visiškai akivaizdu tai, kad geriausiai
Baltijos šalių istorijoje buvo
parduodama ir pasauliniu lyderiu
laikoma „PlayStation 2“ konsolė, o
PSP užima tvirtą antrą vietą mūsų
regione. Kalbant apie programinę
įrangą, matome ryžtingai augantį
susidomėjimą socialiniais,
šeimyniniais žaidimais, o ne tik iki šiol
mus tempusiais vairavimo žaidimais ir
šaudyklėmis.
ĮSIMINTINIAUSI
Aš pats nesu „hardcore“ žaidėjas,
pažaidžiu tik savo malonumui,
savaitgaliais ar su vaikais.
Jaanus KUKK
GAMESTAR – PLĖTROS VADOVAS
PASAULYJE
Mūsų požiūriu, svarbiausias dalykas
šiemet buvo tendencingas GamesCom
augimas. Žvelgiant iš oficialiu
platinimu besiverčiančios įmonės
perspektyvos, greta auganti
GamesCom įtaka ir pasaulinė reikšmė
yra išties nuostabus dalykas.
REGIONE
Kai kuriuos dalykus sunku nusakyti
trumpai. Mano nuomone, pagrindiniu
iššūkiu regione išlieka piratavimas,
kuris tiesiogiai daro įtaką platintojų
darbo apimtims ir leidėjų
susidomėjimui mūsų rinkomis (Lietuva
Nenuostabu, kad mums giliausią
įspūdį paliko „Book of Spells“.
Šeimyniniai žaidimo potyriai pakilo į
visiškai naują lygį, bet turiu pripažinti,
kad tokio tipo žaidimų sėkmei mūsų
regione, lokalizacija yra vienas
reikšmingiausių faktorių.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Atgal į provėžas, stipri
pozicija vietinėje
rinkoje, užmegzti ypač
reikšmingi kontaktai
su visais pagrindiniais
pardavėjais.
šioje srityje turi lyderio poziciją, kaip
daugiausiai gyventojų ir vietines
torrent tarnybas turinti valstybė). Šis
reiškinys trukdo mums sklandžiai
įsilieti į globalią žaidimų industriją, o
mums, net ir turintiems oficialaus
platintojo statusą, vis dar labai sunku
atkreipti į save leidėjų dėmesį,
nekalbant jau apie išskirtines sąlygas.
Galiausiai piratavimas koreguoja ir
mūsų darbo planus ir legaliai
žaidžiančių žaidėjų lūkesčius. Vis dar
esame priversti riboti tam tikrų
žaidimų tiekimą. Skaudžiausia šioje
vietoje yra tai, kad kai kurie leidėjai
nutaria išvis ignoruoti šį regioną ir
platinimo teises perleidžia Rusijai, tad
legalius žaidimus besirenkantys
žaidėjai yra verčiami žaisti rusų kalba,
o angliškos versijos saugomos nuo
mūsų regioniniais užraktais (jei
neklystu, kažkas panašaus šiemet
nutiko ir su „Dishonored“). Iš esmės
mes vis dar turime garsiai rėkti, jei
norime turėti vilčių, kad kažkas mus
išgirs.
Iš teigiamos pusės, galiu pasidžiaugti,
kad vis plečiasi leidėjų ratas, kurie
mus traktuoja kaip „įdomius“ ar
„besivystančius“, yra linkę prižiūrėti
tiekimą ir kainodarą.
ĮSIMINTINIAUSI
„Assassins Creed 3“, „Far Cry 3“,
„Sleeping Dogs“, „Guild Wars 2“...
žodžiu, viskas, kas praėjo pro mūsų
rankas! Šiaip savo nominaciją, ko gero,
skirčiau „Just Dance 4“, nes jis daro
tai, ką žada pavadinimas. Įjungi ir visi
tiesiog šoka.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Mokytis niekada
nevėlu.

Šarūnas ŠIMAITIS
GAMESTAR – LIETUVOS REGIONO VADOVAS

PASAULYJE prašmatnių 3D labirintų. Užtenka gerai

2012 metai buvo palyginti ramūs, mano išdirbtos senos, geros sistemos, kad
nuomone. Galima sakyti – tyla prieš įtrauktų žaidėją į savo pasaulį.
audrą. Pasirodė pirmos kitos kartos
konsolės PSVita ir Wii U, suintensyvėjo 2012-IEJI VIENU SAKINIU
spekuliacijos dėl naujų PS4/Xbox720
konsolių. Taip pat daug žadančiai Geri metai, kurie leido
atrodo ir spėjami „Apple“ ar „Valve“
ketinimai įsitraukti į „konsolių“ rinką.
mums paaugti Lietuvos
Aš asmeniškai abejoju (ir tikiuosi), kad
kitais metais dar neišvysime naujų
rinkoje ir nurodė
konsolių startų. ateities tendencijas į
LIETUVOJE kurias reikės
Lietuvoje stebėjome akivaizdų
prekybos žaidimų raktais augimą. susitelkti kitąmet. Taip
Mano nuomone, tai labai patogus
būdas apsipirkti, bet didieji žaidimų norėčiau pasinaudoti
leidėjai vis dar žiūrį į šį reiškinį per
pirštus, kas mūsų regione išvirsta į
proga ir palinkėti
labai nemalonius nesusipratimus su
kainodara ir lokalizacijomis.
kitais metais dar
įspūdingesnių žaidimų.
ĮSIMINTINIAUSI
„Diablo 3“ – nustebau, kad nereikia

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 41

 METAI
Raul URB
GAMELAB – PIRKIMŲ VADOVAS
GAMELAB – 2009-AISIAIS PASAULYJE
PSVita ir Wii U startai. Tiesa, kalbant
ĮKURTA ESTIJOS BENDROVĖ
apie Wii U, labai nemalonų prieskonį
VERČIASI DIDMENINE paliko pačių konsolių stygius, kuris
PREKYBA ŽAIDIMAIS IR YRA jaučiamas nuolat prieš, per ir po
OFICIALUS „2K/ROCKSTAR“, oficialaus starto. Taip pat abi konsolės
pasižymi santykinai aukštomis
SEGA IR
pardavimų kainomis. Jei leidėjai vis tik
„ACTIVISION/BLIZZARD“ ryžtųsi sutvarkyti tiekimą, rimčiau
ATSTOVAS BALTIJOS ŠALYSE. užsiimtų kokybiškų bibliotekų
NORS SAVO TINKLALAPYJE JIE sudarymu, šiek tiek pakoreguotų
žaidimų ir konsolių kainą, abu šių metų
TEIGIA, KAD SKIRIA VIENODĄ startai greičiausiai patirtų labai sveiką
DĖMESĮ VISOMS BALTIJOS augimą. Šiuo metu žmonės turi
ŠALIMS – LIETUVA KURĮ apsispręsti, kuri konsolė žaidimų
perspektyva jiems yra iš esmės
LAIKĄ JO STOKOJO. JEI
priimtinesnė, o naujoms platformoms
PERNAI BANDĖTE ĮSIGYTI taikomi seni prekybiniai modeliai tikrai
NBA2K, ŽINOTE, APIE KĄ MES. neprideda pliusų.
ŠIEMET SITUACIJA ŽENKLIAI
PAGERĖJO, O VOS STARTAVĘS REGIONE
Sakyčiau, kad trys Baltijos valstybės
NBA2K13 TAPO VIENU IŠ turi nemažai esminių, charakterio
GERIAUSIAI PARDUODAMŲ skirtumų, bet tikrai galiu pasidžiaugti,
ŽAIDIMŲ LIETUVOJE. kad laipsniškai augantys mažmenos
pardavimai ir kintantys žaidėjų įpročiai
akivaizdžiai padeda mums suartėti
žaidimų srityje. Vertinant proporcijas,
vis daugiau konsolių ir joms skirtų
žaidimų parduodama visose šalyse,
kasmet matome augimą, mums tai
50 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
geros naujienos. Be abejo, žaidimų
piratavimo mąstai vis dar labai aukšti,
bet yra vilties, kad gerėjantys mūsų
regiono gyvenimo standartai,
piratavimo reikšmę nustums į antrą
planą. Žinoma, neturėtume pamiršti ir
naujai atsirandančių alternatyvų,
pavyzdžiui, praktiškai neribojamos
galimybės apsipirkti internetu.
ĮSIMINTINIAUSI
Mane asmeniškai šie metai sužavėjo
kokybiškų žaidimų kiekiu ir sėkmingu
senesnių serijų plėtojimu. Negaliu
išskirti vieno, bet būtinai norisi
paminėti puikius tęsinius – „The
Darkness II“, „Max Payne 3“,
„Borderlands 2“, „FIFA 13“, „Resident
Evil 6“, „NBA 2K13“, „XCOM: Enemy
Unknown“,„ Assassin`s Creed III“,
„Halo 4“ ir kitus tęsinius, ar tokius
šaunius naujokus kaip „Dishonored“ ir
„Binary Domain“. Aš ypač vertinu
bendrą produkto kokybę ir nuoseklų
naujų idėjų integravimą, tad šie metai
tikrai buvo nuostabūs.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Tapome geresni.
 Laurynas PILIKAUSKAS
WARGAMING.NET ATSTOVAS LIETUVOJE
WARGAMING.NET ATSKIRAI PASAULYJE
Pagrindinis 2012 žaidimų industrijos
PRISTATYTI NEREIKIA, BET
įvykis tapo masinis pasaulinių leidėjų ir
DALIAI JŪSŲ KO GERO BUS žaidimų kūrėju perėjimas į
SIURPRIZAS TAI, KAD „free-to-play“ tipo žaidimų kūrimą ir
BENDROVĖ TURI SAVO leidimą. Dar prieš kelerius metus
vakaruose nebuvo rimtai žiūrima į
ATSTOVĄ LIETUVOJE.
korėjiečių ir kinų „free-to-play“
IŠSKIRTINIS DĖMESYS daugelio žaidėjų žaidimus, šis žanras
DUODA IŠSKIRTINIŲ buvo laikomas neperspektyviu.
REZULTATŲ. WOT YRA BENE Šiandien vis daugiau anonsuojamų
projektų dirbs pagal tokį modelį, nes
VIENINTELIS F2P ŽAIDIMAS kompanijos suprato, kad vienintelis
LIETUVOJE, TURINTIS VISKĄ būdas padaryti žaidimą iš tiesų masinį
NUO BRANDŽIOS – duoti galimybę žaidėjams dalyvauti
nemokamai. Vakarų šalyse ir toliau
BENDRUOMENĖS IKI
daugelis pasirenka investuoti į žaidimą
IŠSAMIOS BIBLIOTEKOS fiksuotą sumą per mėnesį, kad gautų
LIETUVIŲ KALBA. iš žaidimo viską iš karto, tačiau
statistika rodo, kad visi pastaruoju
metu išėję MMO su abonentiniu
mokesčiu labai greitai praranda
vartotojų bazę ir taip pat greitai pereina
į „free-to-play“ modelį.
REGIONE
Baltijos šalyse yra labai daug „World of
Tanks“ žaidėjų, todėl specialiai šiam
regionui buvo įsteigta „World of Tanks“
Baltijos lyga. 2011 metų rudenį lyga,
sukūrusi savo nuosavą portalą
http://balticleague.worldoftanks.eu ir
YouTube kanalą
http://www.youtube.com/user/wotbalti
cleague, pradėjo savo veiklą turnyru,
kuriame dalyvavo apie 80 Baltijos šalių
žaidėjų. 2011-2012 žiemą jau vyko 2
turnyrai, o dalyvių skaičius išaugo iki
200. Greitai augant dalyvių skaičiui
tapo įmanoma organizuoti 1 prieš 1, 3
prieš 3 ir 7 prieš 7 mėgėjų serijos
turnyrus visiems norintiems, o vėliau ir
7 prieš 7 profesionalų serijos turnyrus
– tankistams profesionalams. Šiuo
metu turnyrai vyksta be pertraukų
kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki
ketvirtadienio, suteikdami galimybę
kiekvienam norinčiam išbandyti savo
jėgas pasirinktoje grupėje.
Iki 2012 metų galo, lygos puslapyje jau
yra užsiregistravę daugiau negu 1500
žaidėjų, o aktyviai dalyvaujančiu kiekis
išaugo nuo 80 iki 800 žmonių.
Nepaisant to, kad pradžioje lyga buvo
numatyta tik Lietuvos, Latvijos ir
Estijos žaidėjams, ji tapo populiari ir
Europoje – šiuo metu Baltijos
komandose dalyvauja žaidėjai iš
Lenkijos, Vokietijos, Graikijos,
Suomijos ir daugelio kitų šalių.
ĮSIMINTINIAUSI
2012-ais buvo išleista labai daug
įvairiausių žanrų projektų, tačiau topų
viršūnėse karaliauja „free-to-play“ ir
mobilūs žaidimai, ir šiais metais
kompanijos Wargaming.net pagrindinis
projektas „World of Tanks“ užkariavo
daugiau nei 45 milijonų žaidėjų širdis ir
kompiuterius. Jis, taip pat, pelnė
beveik visus svarbius žaidimų
industrijos apdovanojimus, įrašytas į
Gineso rekordų knygą, kaip turintis
daugiausiai vienu metu, viename
serveryje žaidžiančių žaidėjų, o ir
artėjantys tos pačios serijos „World of
Warplanes“ ir „World of Warships“
žaidimai jau dabar muša laukiamumo
rekordus.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
2012 buvo
produktyvūs metai.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 43
METAI

Laurynas TRETJAKOVAS
VIENAS IŠ ESL LIETUVA VADOVŲ

VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ, KODĖL PASAULYJE

ILGUS METUS Į ESPORTĄ Elektronio Sporto Lyga (ESL),
DreamHack ir Major League Gaming
LIETUVOJE ŽVELGĖME SU TAM (MLG) oficialiai paskelbė apie
TIKRU SKEPTIŠKUMU, BUVO pasirašytą partnerystės sutartį,
ŠIOS VEIKLOS apimančia 2012-2013 metų sezonų
veiklą. Bendradarbiavimu siekiama
PROVINCIALUMAS. LIETUVA
sujungti ir suderinti šių organizacijų
VISADA TURĖJO GERŲ eSporto veiklą pasauliniu mastu,
ŽAIDĖJŲ, TAČIAU MES pastūmėti turnyrinę veiklą, panaikinti
STOKOJOME ORGANIZACIJOS painiavą apie pasaulines turnyrų
taisyklės ir padėti skatinti Šiaurės
IR, NEMININT AUKSINIŲ METŲ Amerikos ir Europos žaidėjų augimą.
KAI MŪSUOSE VYKO WCG
ATRANKOS AR KELIŲ REGIONE
RYŽTINGESNIŲ EKIPŲ, Pagrindinis įvykis yra Elektroninio
Sporto Lygos (ESL) išsiplėtimas į
SUGEBĖJUSIŲ PAKOVOTI Baltijos šalis (ESL Lietuva, ESL Latvia,
ARTIMUOSE UŽSIENIUOSE, ESL Eesti ir ESL Baltics). Lietuvos
MŪSŲ ESPORTAS NUOLATOS žaidėjai pagaliau turi galimybę rungtis
su geriausiais Baltijos šalių žaidėjais
VIRĖ SAVO SULTYSE. KARTU
bei kvalifikuotis į didžiausius Offline
SU JUMIS VILIAMĖS, KAD ESL tipo turnyrus, tokius kaip „Intel
ATĖJIMAS Į BALTIJOS ŠALIS, Extreme Masters“ (IEM).
PAKEIS ŠIĄ SITUACIJĄ.
ĮSIMINTINIAUSI
„Guild Wars 2“. Tai žaidimas, kuriame
buvo ištaisytos pagrindinės prieš tai
išleistų MMORPG klaidos ir net
neturintis mėnesinio mokesčio. Jo
pasirodymas lėmė daugelio žaidimų
perėjimą prie free to play modelio.
NECOLT kuria interneto žaidimų
programinę įrangą tokioms įmonėms
kaip „Electronic Arts“ ir „NAMCO
Bandai“. Šiuo metu mes kuriame
nuosavą, daugiaplatformį projektą ir
savo RTS žaidimui ieškome
KŪRYBINGO
ŽAIDIMŲ
DIZAINERIO
Kandidatas privalo turėti žaidimais
pramuštą galvą ir beprotišką norą
tapti kietu žaidimų dizaineriu. Patirtis
nėra ypač svarbi, bet ankstesnė
veikla turėtų parodyti kandidato
tinkamumą šiai rolei.
Ką Tu veiksi:
> Kursi, koreguosi ir puoselėsi
žaidimo dizaino dokumentą
> Kursi žaidimo turinį (elementai,
misijos, lygiai ir kt.)
> Padėsi tobulinti UI/UX
> Būsi atsakingas už bendrą
žaidimo balansą
> Po starto analizuosi žaidimo
metrikas
> Bendrausi su inžinieriais, grafikos
dizaineriais ir kitais komandos
nariais
> Daug ir dažnai, o greičiausiai
nuolatos testuosi patį žaidimą
Darbas biure Vilniuje,
išskirtiniam kandidatui galime
sudaryti lanksčias darbo vietos
ir laiko sąlygas.
Kaip tik tai apie ką svajoji?
Parašyk mums:
talents@necolt.com
METAI
2012
. žaidimų
PARDAVEJU, AKIMIS
Donatas SEDAUSKAS
TOPO CENTRAS – PRODUKTO VADYBININKAS
TOPO CENTRAS – VIENAS PASAULYJE
DIDŽIAUSIŲ IT IR BUITINĖS Mano manymu, 2012 metais
žaidimu industrijoje didžiausią
TECHNIKOS PARDAVĖJŲ reikšmę turėjo Nintendo Wii U
LIETUVOJE, Į ŽAIDIMUS VEIDU pasirodymas, turėjęs užduoti
ATSISUKO VOS PRIEŠ PORĄ tempą kitiems metams. Deja,
bet griausmingas Wii U startas
METŲ. PER TRUMPĄ LAIKĄ
Lietuvą apėjo šonu. Kalbant
ŽENKLIAI IŠPLĖSTAS PREKIŲ apie Lietuvą, galingu startu
ASORTIMENTAS, PERŽIŪRĖTA nepasižymėjo ir PSVita, tad
PASIŪLA IR KAINODARA. galima teigti, kad didžiausi
ŠIANDIEN TOPO CENTRAS
metų įvykiai, didelio
susidomėjimo čia nesukėlė.
YRA VIENAS Antrą vertus, yra ženklų, kad jei
REIKŠMINGIAUSIŲ Sony vis tik pakoreguos PSVita
MAŽMENININKŲ ŽAIDĖJAMS. kainas, kitąmet ši konsolė turi
šansų tapti nešiojamų konsolių
lydere mūsų šalyje. Kaip ten
bebūtų, neketinam rymoti
vietoje ir su didele viltimi
laukiame PS4 ir Xbox720 startų,
neabejoju, tai bus
reikšmingiausi 2013 metų
įvykiai.
GAMEON | 2012 NUMERIS 4
TOPO CENTRAS
TECHNORAMA
PIGU.LT
BAITUKAS/PREKES.net
BuyPCGAME.EU
ATSTOVŲ mintys
apie 2012-uosius
industrijoje
LIETUVOJE
Prasti metai buvo geležiai –
konsolių pardavimai mažėja,
prie to prisidėjo ir nevykę PSV
ar Wii U startai, ir geriausiai
parduodamos PS2 konsolės
pasitraukimas iš rinkos.
Žaidimams metai buvo geri,
pardavimai auga, pagaliau
sulaukėm „Diablo III“.
ĮSIMINTINIAUSI
Neabejotinai „Diablo III“.
2012-IEJI VIENU
SAKINIU
Užtikrintai gerinome santykius
su savo pirkėjais, dabar
dauguma mūsų klientų žino,
kad Topo centre jie gali rasti, o
neradę – užsisakyti bet kokį
norimą žaidimą ar aksesuarą.
Kalbant apie dėžutes, mes
turime didžiausią žaidimų ir
įrangos asortimentą šalyje.
47
 METAI
VIENAS DIDŽIAUSIŲ
LIETUVIŠKŲ ELEKTRONINĖS
PREKYBOS SUPERMARKETŲ.
ŽAIDIMAIS PREKIAUJA SENAI,
BET DAUGIAU IR IŠSKIRTINIO
DĖMESIO JIEMS PARODĖ ŠIEMET.
PIGU.LT TURĖJO KELIAS
PRE-ORDER KAMPANIJAS,
IŠPLĖTĖ KREPŠELĮ AUKSINIAIS
HITAIS, SUREGULIAVO
KALENDORIŲ, KAINODARĄ IR
TAPO REIKŠMINGU MAŽMENOS
ŽAIDĖJU LIETUVOJE.
48 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Artūras KŠIVEC
PIGU.LT PREKIŲ GRUPIŲ VADOVAS
PASAULYJE
Tenka sutikti su įtakingų žaidimų
industrijos personų ir šioje sferoje
dirbančių analitikų nuomone, jog
vienas esminių įvykių žaidimų sferoje,
kuris vyko pastaruosius keletą metų ir
itin išryškėjo 2012-taisiais – naujų
galimybių ir būdų žaisti žaidimus
atsiradimas bei plėtra, pradedant
mobiliosiomis platformomis ir baigiant
socialiniais tinklais. Turbūt klaidinga
būtų teigti, jog žaisti žaidimus galime
tik naudodamiesi žaidimų konsolėmis
ar įsirašydami žaidimus į stacionarų
arba nešiojamąjį kompiuterį, rinkoje
vis populiariau tampa tai daryti
naudojant išmaniuosius telefonus,
planšes ar net televizorius, taip pat
žaidimai žaidžiami socialiniuose
tinkluose, internete (MMO) ar net
tiesiai interneto naršyklėse.
Atsižvelgdami į rinkos pokyčius, didieji
gamintojai patį žaidimo procesą
stengiasi padaryti dar interaktyvesnį, –
prisiminkime vis populiarėjančius
„Microsoft XBOX Kinect“ įrenginius,
2012 metais dienos šviesą išvydusius
Sony PSVita ar Nintendo Wii U, kurie
pasitelkia naujausias liečiamų ekranų
ir judesių atpažinimo technologijas,
taip pritraukdami dar daugiau žmonių į
žaidėjų gretas. Taip pat vis daugiau
žaidimų įsigijimų, papildymų ar pačių
žaidimo procesų perkeliamia į
„online‘ą“, tai yra pakankamai patogu
žaidėjui ir gamintojui, jei nevertintume
tam tikrų saugumo klausimų.
Manau, jog visi šie procesai yra
tęstiniai ir 2013 metai nebus išimtis,
analitikai prognozuoja ir tolimesnį
žaidimų rinkos augimą nuo 67 mlrd.
dolerių šiais, 2012 metais iki įvairiais
skaičiavimais 82 mlrd. dolerių 2017
metais, o prisiminus tai, jog 2013 ir
2014 metų riboje sulauksime naujų
žaisliukų iš Microsoft („XBOX 720“) ir
Sony („Playstation 4“) kompanijų, jau
nekalbant apie vis tobulėjančius
išmaniuosius mobiliuosius įrenginius,
visa tai atrodo daugiau nei realu.
LIETUVOJE
Itin pastebimų pokyčių Lietuvos rinkoje
nebuvo, Pigu.lt duomenimis, nors
žaidimų prekyba palyginti su
praėjusiais metais išaugo, lietuvių
pirkimo įpročiai nepasikeitė:
konsolėms skirtų žaidimų buvo
parduota beveik 3 kartus daugiau nei
skirtų PC platformai, ši tendencija
stebima jau ne pirmus metus; tiek
Playstation 3, tiek XBOX 360 skirtų
žaidimų parduodama panašiai po
lygiai, išskirti kažką sunku, nors pačių
konsolių kategorijoje akivaizdžiai
pirmauja XBOX 360, matyt, tai susiję su
jų paprastesniu „nulaužimu“, lyginant
su Sony gaminiu.
Kaip ir didžioji pasaulio dalis, lietuviai
vis dar pasižymi aukštu piratavimo
lygiu žaidimų sferoje, tai matyti iš
santykinai nedidelių PC platformos
žaidimų pardavimų, pagrindinę dalį PC
perkamų žaidimų sudaro itin daug
ažiotažo sulaukiantys produktai:
„Diablo 3“, „World of Warcraft“, „Call of
Duty“ ir kitos žinomiausios serijos,
kurias galbūt atrodo verta legaliai
įsigyti net piratauti nevengiantiems
žaidėjams, arba sudėtingas tokių
žaidimų saugos sistemų apėjimas,
tarkim, žaidžiant tinkle.
ĮSIMINTINIAUSI
Giliausią pėdsaką paliko populiarusis
„Diablo 3“, tokios vieno žaidimo
 visoms žinomiausioms
paklausos Pigu.lt istorijoje iki šiol dar
nebuvo tiek pagal išankstinius
žaidimų platformoms
užsakymus (angl. pre-orders), tiek
pagal prekybą po žaidimo pasirodymo
Lietuvoje, džiugu, kad
rinkoje. Pamenu, vos spėjome vežtis šį
produktą ir ieškoti tiekimo galimybių,
Pigu.lt dabar yra
Europoje buvo jaučiamas „Diablo 3“
tiekimo trūkumas, nors nuoširdžiai
žinomas ir kaip
manau, jog mums pavyko patenkinti
buvusį poreikį.
šiuolaikiškas bei
2012-IEJI VIENU SAKINIU
patikimas
Pasiūlėme žaidėjams kompiuterinių žaidimų
didžiąją dalį naujausių pardavėjas.
ir populiariausių 2012
metų žaidimų, skirtų

Paulius KONDROTAS
BUYPCGAME.EU ATSTOVAS LIETUVOJE

PASAULYJE didelis žaidimų mėgėjas, tačiau šis

Manau, kad 2013 žaidimų industrija žaidimas su gražia tropikų sala puikiai
kryps į mobiliuosius įrenginius. Jau derėjo su niūria žiema už lango.
dabar pastebimas žaibiškas programų
ir žaidimų planšetiniams 2012-IEJI VIENU SAKINIU
kompiuteriams, ar išmaniesiems
telefonams augimas. Taip pat daugės Per šiuos metus mūsų
nemokamų žaidimų su galimybe pirkti
išplėtimus ir papildymus.
internetinė
LIETUVOJE
parduotuvė pasiekė
Pastebėjome augantį kompiuterinių
žaidimų poreikį tiek Lietuvoje, tiek
tikrai daug. Tapome
kitose Baltijos šalyse. Tačiau, nors žinomi Lietuvoje ir
susidomėjimas ir auga, mes vis dar
ženkliai atsiliekame nuo Vakarų, ar net stipriai pagerinome
Rytų.
savo užimamas
ĮSIMINTINIAUSI
Man asmeniškai didžiausią įspūdį
pozicijas kompiuterinių
paliko „Far Cry 3“. Nors nesu labai žaidimų rinkoje.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 49
 METAI
TECHNORAMA IKI ŠIO
RUDENS BUVO ŽINOMA KAIP
VAKARŲ LIETUVOS „TOPO
CENTRAS“. PAKEITUSI
PARDUOTUVIŲ PAVADINIMUS
„TECHNORAMA“ PRADĖJO
PUOLIMĄ DVIEM FRONTAIS –
STARTAVO TO PATIES
PAVADINIMO EL.
PARDUOTUVĖ BEI ATIDARYTI
SALONAI KAUNE IR VILNIUJE.
NEREIKIA BŪTI AIŠKIAREGIU,
KAD NUMATYTUM ARŠIAS
BATALIJAS DĖL KLIENTŲ
DĖMESIO. ŽAIDĖJAMS TAI
VISADA IŠEINA Į NAUDĄ.
„XCOM Enemy Uknown“. Tikrai vienas
įstabiausių žaidimų šiais metais, kuris
įtraukė nuo pirmos žaidimo minutės.
Paulius SAKALAUSKAS
TECHNORAMA ŽAIDIMŲ VADYBININKAS
PASAULYJE
Šiuos metus galėčiau pavadinti ĮSIMINTINIAUSI
„XCOM Enemy Uknown“. Tikrai vienas
nepriklausomų kūrėjų metais. Išėjo
kaip niekad daug tikrai vykusių indie įstabiausių žaidimų šiais metais, kuris
žaidimų („FEZ“, U„nfinished Swan“, įtraukė nuo pirmos žaidimo minutės.
„Journey“, „The Walking Dead“ ir t. t.), Tikrai nesitikėjau, kad tokio žanro
kurie turės įtakos bendruomenei ir žaidimas gali taip įtraukti.
skatins kurti vis daugiau originalių ir
nešabloninių projektų. Prie viso to 2012-IEJI VIENU SAKINIU
prisidėjo ir „Kickstarter“, kurio dėka
išvysime tikrai žinomų studijų, „Technorama“ 2012
nesitaikančių prie leidėjų norų,
sukurtus žaidimus. Taigi mažėjantis
metais žengė
atotrūkis tarp žaidėjų bendruomenės ir pirmuosius žingsnius
kūrėjų ir bus tas reikšmingas įvykis.
populiarinant ir
LIETUVOJE
Vis daugiau rinkos žaidėjų organizuoja skatinant e-sportą
išankstinius užsakymus. Tikiuosi, tai
išaugs į kažką rimtesnio ateityje ir Lietuvoje.
nebus taikoma tik populiariausiems
žaidimams.
 Edvinas VIRŽAITIS
BAITUKAS/PREKES.NET VADYBININKAS

„BAITUKAS“ (ARBA PASAULYJE

Vienas reikšmingesnių 2012-ųjų įvykių, ĮSIMINTINIAUSI
PREKES.NET, JEI PERKATE Geriausią įspūdį paliko „Guild Wars 2“
manau, būtų Arena.net žmonių įdirbis
INTERNETU) YRA VIENAS kuriant „Guild Wars 2“. Tai naujos – dinamiškas pasaulis ir gausybė
SENIAUSIŲ PREKYBOS kartos MMORPG žaidimas, kuris, veiklos. Šioje vietoje mūsų nuomonė
TINKLŲ, ILGUS METUS manome, darys didelę įtaką ateities visiškai sutampa su mūsų klientų
MMORPG žaidimams. nuomone – „Guild Wars 2“ pardavimai
POPULIARINĘS buvo įspūdingi visą 4-ajį ketvirtį.
KOMPIUTERINIUS ŽAIDIMUS. LIETUVOJE
NESVARBU AR UŽ LANGO Pradėsime nuo kai kurių blogų dalykų 2012-IEJI VIENU SAKINIU
KRIZĖ, AR EKONOMINIS – šiemet Lietuvoje suklęstėjo prekyba
skaitmeninėmis kopijomis. Pats Šiemet stebėjome
BUMAS, MES VISADA
ŽINOJOME, KAD BET KOKIĄ
reiškinys savaime nėra blogas, tačiau
mūsuose atsirado milžiniškas
augimą lojalių klientų
NAUJAI PASIRODŽIUSIĄ spekuliuojančių perpardavėjų kiekis ir
ne visi jie sąžiningi. Nuolat pasitaiko
gretose. Nuolat pas
KONSOLĘ AR AAA HITĄ
VISADA RASIME „BAITUKO“
atvejų, kai parduodamas tas pats ar
neveikiantis raktas ir, nors
mus grįžtančių,
LENTYNOSE. skaitmeninis pigių žaidimų bumas žaidimais ir įrangą
priviliojo nemažai anksčiau
„piratavusių“ žaidėjų, nesąžiningi besidominčių, žaidėjų
pardavėjai stumtelėjo juos senų įpročių
link.
ratas augo net
Geroji 2012-ųjų tendencija –
trečdaliu.
gausėjantys išankstiniai žaidimų
startai ir augantis žaidėjų
susidomėjimas išankstiniais
pasiūlymais.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 51

METAI

2012
David HELGASON
UNITY TECHNOLOGIES, VADOVAS

Unity technologies biuras Lietuvoje, bene ryškiausias mūsų šalies industrijos pasiekimas, o
ten dirbantys žmonės tikri nacionaliniai rockstar‘ai. Norint apibrėžti tokių mastų kompanijos
buvimą lietuvoje, trumpos „apie“ skiltelės nepakanka, juk mes kalbame apie pagalbos ir
patarimų „blatą“, kurį turi dažnas Lietuvoje dirbantis kūrėjas, šviesias darbo perspektyvas
talentingiems šių dienų studentams ir zilijoną kitų svarbių dalykų, apie kuriuos, be abejo,
rašysime vėliau.

PASAULYJE 2012-IEJI VIENU SAKINIU

2012-ieji, buvo pirmieji metai, kai
mobilūs žaidimai (ne vienintelis
magiškas hitas kaip „Angry Birds“, bet
keletas jų) gavo dešimtis, ar net šimtus
milijonų dolerių pajamų, tai leido
atsistoti jiems ant vieno laipto su
konsolių žaidimais. Konsolinių žaidimų
industrija vis dar ženkliai didesnė, bet
triženkliais skaičiais matuojamas
mobilių žaidimų augimas netruks
pakeisti šią situaciją.
ĮSIMINTINIAUSI
„CSR Racing“ ir „Kingdoms of
Camelot“ – sukurti naudojant „Unity“,
verti ypatingo dėmesio ir uždirbantys
dešimtis milijonų dolerių „AppStore“.
„Dead trigger“ paliko beprotišką
įspūdį, irgi ieškokite „AppStore“. Tačiau
žaidimas su kuriuo aš praleidau
daugiausiai laiko 2012-aisiais yra „Total
War Battles: Shogun“ ir „Ski Safari“.
Taip... Kadangi mano laikas yra labai
ribotas, turiu pripažinti, kad
dažniausiai žaidžiu žaidimus sukurtus
naudojant „Unity“.
Tai buvo intensyvūs metai, tad jie
nesulįs į vieną sakinį. Išleidome „Unity
4“ ir nesveiką DirectX 11 demo
pavadinimu „Butterfly Effect“.
Nintendo Wii U pasirinko mus kaip
pagrindinį varikliuką. Atidarėme biurus
Šanchajuje, Pekine, Berlyne, Bogotoje,
Sietle ir beveik padvigubinome
darbuotojų skaičių iki įspūdingų
230-ies. Taip pat daugybė darbo... bet
tuo pat metu man smagu, tad
nesiskundžiu. Taip pat mes dedame
visas pastangas, kad išplėstume savo
Vilniaus biurą, kuris šiandien yra mūsų
antras pagal dydį tyrimų ir kūrimo
centras pasaulyje.

GAMEON | 2013
GAMEON NUMERIS
| 2012 4 3
NUMERIS 53
51
 METAI
Tomas JAKUBAUSKAS
UNITY TECHNOLOGIES,
PROGRAMINĖS ĮRANGOS KŪRĖJAS
PASAULYJE
„Kickstarter“ pradėjo revoliucija
žaidimų leidybos versle, kartu su
„Steam Greenlight“ jis atvėrė daugybę
naujų galimybių žaidimų kūrėjams.
LIETUVOJE
Lietuvos žaidimų scena sulaukė
daugiau vietinės ir tarptautinės
spaudos dėmesio, nei bet kada iki šiol.
ĮSIMINTINIAUSI
XCOM ir FTL. XCOM yra milžiniškas
AAA žaidimas, FTL mažas su
„Kickstarter“ pagalba išleistas,
nepriklausomų žaidimų kūrėjų
projektas. Abu yra neįtikėtini, pasižymi
geru dizainerių darbu ir siūlo valandų
valandas džiaugsmo. Tuo pat metu abu
šie žaidimai atstovauja visiškai
skirtingas kūrimo aplinkas ir
metodologiją, skirtingus leidybos
pasirinkimus ir skirtingus būdus
perteikti savo idėjas žaidėjams.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Tai ką sakė Deividas...
54 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Mantas PUIDA
UNITY TECHNOLOGIES,
PROGRAMINĖS ĮRANGOS KŪRĖJAS
PASAULYJE
Free to Play metai – daugiausiai pinigų
uždirbo nemokami žaidimai
LIETUVOJE
Rizikos kapitalas vis dažniau atranda
žaidimus, žaidimų idėjos jau neblogai
konkuruoja su labiau klasikinių
startup'ų idėjomis. Pavyzdžiui „Tag of
Joy“ komandos „Monster Buster“ gerai
įvertinas tiek „AppCamp“, tiek „Startup
Weekend Lithuania“ renginiuose.
ĮSIMINTINIAUSI
„CSR Racing“ – lyg ir trivialios
mechanikos žaidimas, bet sugebantis
užkabinti ne vienai savaitei. Aišku,
žaidžiu daugiausia iOS žaidimus.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Tarp „Apple“ atrinktų įsimintiniausių
2012 metų žaidimų, žaidimai kurti su
Unity tiesiog dominavo. 20% mobilių
aplikacijų kūrėjų jau naudoja Unity ir
dar 22% planuoja pradėti naudoti
artimiausiu metu.
Justinas DAUGMAUDIS
UNITY TECHNOLOGIES,
PROGRAMINĖS ĮRANGOS KŪRĖJAS
PASAULYJE
Buvo keletas įvykių, kurie, mano
manymu, 2012 metais buvo ypač
svarbūs žaidimų industrijoje, tačiau
ypatingai išskirčiau smarkiai
padidėjusį dėmesį žaidimams
mobiliose platformose. Netgi labiausiai
užkietėję „Facebook“ žaidimų fanai vis
labiau linksta žaisti žaidimus
išmaniuosiuose telefonuose arba
planšetiniuose kompiuteriuose.
Natūralu, kad kompanijos skiria vis
daugiau laiko ir pinigų būtent tokių
žaidimų kūrimui, ir ši tendencija
artimuoju laikotarpiu neturėtų keistis.
Mažiau pastebimas žaidėjams, bet vis
dėlto ne mažiau svarbus (pusiau
politinis) įvykis – žaidimų industrijos
viduje vyko atkakli ir ryžtinga šioje
industrijoje dirbančių moterų
kampanija #1reasonwhy, paskatinusi
diskusijas apie lyčių vaidmenį
žaidimuose ir juos kuriančiose
kompanijose. (Ne)užslėpta mizoginija
žaidimuose (pavyzdžiui, scena viename
žaidime, kur protagonistas žiauriai
sumuša moterį) tampa vis labiau
kvestionuojama. Keliamas klausimas,
kodėl mes viešojoje erdvėje skelbiame
tolerancijos, lyčių lygybės ir panašias
idėjas, tačiau žaidimuose perteikiame
iškreiptą lyčių santykio vaizdą?
LIETUVOJE
Į Lietuvą grįžau 2012 metų kovo
mėnesį. Sunku uždėti pirštą ant
konkretaus dalyko, kas pasikeitė joje
per porą metų, bet man atrodo, kad
žmonės truputį labiau atsipalaidavę.
ĮSIMINTINIAUSI
Man labiausiai įsiminė „Facebook“
žaidimas „Uberstrike“. Tai nėra super
naujas žaidimas, tačiau man jis baisiai
patogus, kai reikia testuoti kokią nors
naują programinę funkciją ar (dar
svarbiau!), kad nebuvo sugriautas jau
koks nors esantis funkcionalumas!
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 55
 METAI
Renaldas ZIOMA
UNITY TECHNOLOGIES, VYRIAUSIASIS
PROGRAMINĖS ĮRANGOS KŪRĖJAS
PASAULYJE
2012-ieji yra pirmieji metai, kai
planšetinių kompiuterių pardavimai
aplenkė konsoles. Šiais metais jau yra
parduota daugiau iPad planšečių (58,1
milijono), nei konsolių (PS3; X360; Wii)
per karštuosius 2008-uosius metus
(45,2 milijono). Šiemet konsolių
(PS3+XB360+Wii+Wii U) yra parduota
tik 24 milijonai.
ĮSIMINTINIAUSI
„Journey“ (PS3), „The Room“ (iPad),
„Bastion“ (iPad versija, nors originalus
žaidimas išleistas 2010).
2012-IEJI VIENU SAKINIU
„Unity 4.0“, „Butterfly Effect“,
„GameDeveloper magazine“ patalpino
Unity savo „Front Line Awards“ garbės
sienoje už galią, lankstumą, santykinai
paprastą naudojimą ir reikšmingą įtaką
žaidimų industrijai per prabėgusius
metus.
56 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Oleg PRIDIUK
UNITY TECHNOLOGIES,
TECHNINIS EVANGELISTAS
PASAULYJE
Nepriklausomi žaidimų kūrėjai ir
startuoliai – nauja mada, kurią
suformavo milijonus uždirbantys
įrenginių žaidimai. Visi nori sukurti
žaidimą, kiekvienas sutinka leisti jiems
laiką ir pinigus.
LIETUVOJE
„Gamefounders“ – pirmas žaidimų
kūrėjų inkubatorius Europoje. Baltijos
šalys tampa vis labiau pastebimos ir
žaidimų industrijoje, mes
suskaičiavome per 30 žaidimų kūrėjų
studijų vien Lietuvoje. Ir jos leidžia
žaidimus!
ĮSIMINTINIAUSI
„Curiosity“, „Triple Town“ – man patiko
inovatyvios žaidimų mechanikos.
„Walking Dead: The Game“ – senos
mokyklos nuotykių žaidimai grįžta!
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Dar vieneri metai kai „Unity“ augo,
gerėjo, ir vis dar karštai myli savo
klientus, tausoja kompanijos kultūrą, ir
suteikia įrankius, kuriais žmonės kuria
nuostabius dalykus. Taip pat
paantrinsiu Deividui – Vilniaus biuras
auga, tai mūsų antras pagal dydį
tyrimų ir kūrimo biuras pasaulyje!
Saulius GRIGAITIS
NECOLT – ĮKŪRĖJAS IR VADOVAS

NECOLT – lietuviška bendrovė ilgą laiką kūrusi specifinę programinę įrangą ir įrankius žaidimų
kūrėjams, eksportavusi viską nuo architektūrinių sprendimų iki dizaino ir projektų priežiūros
paslaugų. Nuo 2008-ųjų NECOLT dirbo su Japonų bendrove, kūrė techninę dalį jų mobiliems,
socialiniams žaidimams. Šis bendradarbiavimas ir užkrėtė NECOLT žaidimais. Šiuo metu studija
kuria antrąjį savo projektą mid-core/social žaidimų gerbėjams.

PASAULYJE
Mobile. Viskas nesvietišku greičiau
keliasi į planšetes ir išmaniuosius.
2012-ais visi suprato, kad kelio atgal
nebėra. Kas to nesuprato, tai 2013 m.
bus išmesti už borto.

LIETUVOJE
GameON!!! Šiek tiek pradėjo kilti į
viešumą vietiniai žaidimų kūrėjai – Tag
of Joy, Outlander Studios ir kt.

ĮSIMINTINIAUSI
Galbūt labiausiai įstrigo OMGPOP
„Draw Something“. Iškilimas,
pardavimas „Zyngai“ ir staigus
kritimas. Labai priverčia susimąstyti,
kokioje „hit driven“ rinkoje dirbame.

2012-IEJI VIENU SAKINIU

Paleidom patį pirmą mūsų title'ą
(ankščiau kūrėm tik klientams), kuris
mums davė labai daug patirties,
įkvėpusios naujam žaidimo kūrimui.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 57

 METAI
Linas NARUŠEVIČIUS
PYJAMAS APPS –
MARKETINGO VADYBININKAS
„Pyjamas Apps“ netyčia
atradome Facebook’e ir iš
karto pamėgome. Kodėl?
Todėl, kad jie daro tai, apie ką
svajoja kiekvienas tėvu tapęs
„gemeris“ – žaidimus
vaikučiams.
PASAULYJE
Mūsų nuomone, vienas iš
svarbiausių 2012 metų trendų yra
srities kurioje startavome ir mes
– smarkus edukacinių
programėlių/žaidimų vaikams
išpopuliarėjimas.
LIETUVOJE
Aktyvėja kūrėjų veikla, atsiranda
vis daugiau sėkmingų startupų.
ĮSIMINTINIAUSI
„Diablo III“. Buvo sukelta daug
buzz’o jo laukiant, dar daugiau
buzz’o dėl lūžtančių serverių.
Tačiau po tiek metų laukimo –
tikriausiai vertas vieno iš
įsimintiniausių šių metų įvykių
titulo.
2012-IEJI VIENU
SAKINIU
„Pyjamas Apps“ sėkmingai
startavo ir įsiliejo į besiplečiančią
edukacinių programėlių
išmaniesiems įrenginiams rinką.
58 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Arvydas ŠLEKAITIS
MEMBRANOS VADOVAS
Membranos – Kauniečių start-up‘as
2012-ųjų vasarą pasišventęs išgelbėti
vieną svarbiausių žmogaus juslių – (vienas
kito) lytėjimą. Žmonija atsakė, kad liesti
telefonus smagiau nei viens kitą, tad
metams baigiantis „Membranos“ į platųjį
pasaulį paleido dar du, eksperimentinius
projektus.
PASAULYJE
Freemium įsigalėjimas tiek Mobile tiek PC
MMO rinkose. Šiuo metu prieš darant
mokamą žaidimą tikrai verta pagalvoti, ar jis
galės konkuruoti su minia nemokamų?
LIETUVOJE
Labai džiugu, kad pagaliau konsolinių žaidimų
kainos Lietuvos parduotuvėse tapo
realistiškesnės. Anksčiau nuėjus pigiau 120
litų nieko neįsigysi. Va, visai nesenai
„Elektromarte“ už „Fable 3“ ir „Bioshock 2“
sumokėjau po 60 lt.
ĮSIMINTINIAUSI
Hmm, nieko naujo šiais metais nežaidžiau. Iš
to ką žaidžiau, labiausiai patiko „Fable 2“ ir
„Saboteur“, bet aš nekaltas, kad man
rekomenduoja tik senus žaidimus!
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Sėkmingi pirmieji žingsniai Mobile rinkoje. Su
„Finger Brawl“ Italijoje, Ispanijoje ir
Vokietijoje tapome #1 App Store žaidimų
vaikams skirsnyje!
Roman DROKOV
ON5 STUDIJA, PRODIUSERIS

ON5 – sparčiai auganti ir populiarėjanti vilniečių studija. Įkurta 2009-aisiais, ši studija jau
turi padorų galvosūkių ir piešimo žaidimų portfolio (Charadium, Draw Mania), o visai nesenai
sužinojome, kad ON5 jau pusmetį bendradarbiauja su Atari ir kuria „RollerCoaster Tycoon“
žaidimą iOS ir Android sistemoms. Žaidimo startas numatytas pirmą 2013-ųjų ketvirtį.

PASAULYJE įmones. Tiesa, Lietuvoje vis dar sunku

„Freemium“ modelis pagaliau užėmė rasti patyrusių darbuotojų, tai riboja
dominuojančias pozicijas. Augant sektoriaus plėtrą.
įrenginių galiai, žaidimas konsolėmis
keliasi į mobilius įrenginius. Azijos ĮSIMINTINIAUSI
modeliai pamažu įsitvirtina vakarų Kalbant apie mobilius žaidimus –
rinkose. Ne žaidėjai, virto casual „Infinity Blade 2“ (grafika), „GTA Vice
žaidėjais. City“ (konsolės tampa mobilios), „Clash
of Clans“ (ėjimais paremtas žaismas),
LIETUVOJE „The Sandbox“ (žaisliukas).
Vystosi žaidimų kūrėjų bendruomenė,
atsiranda iniciatyvos jungti jėgas, 2012-IEJI VIENU SAKINIU
bendradarbiauti ir dalintis patirtimi. 2012-ieji ON5 tapo sėkmės ir iššūkių
Startuoliai pradėjo teikti paramą metais, savotišku pasirengimu
pradedančiųjų komandoms, kai kurie žengiant į naujuosius, įspūdingiausius
investuotojai ėmė žiūrėti į žaidimus metus kompanijos istorijoje.
kaip į verslą, svarsto investavimo
galimybes, IT specialistai vis dažniau
pasirenka žaidimų kūrimą, nes šis
darbas tiesiog smagesnis. Atsirado
sėkmingų pavyzdžių, kurie tapo
kelrodžiais tiems, kas vis dar svarsto,
ar verta jungtis prie Lietuviškos
žaidimų industrijos, o globalūs leidėjai
vis dažniau pastebi Baltijos šalių

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 59

 METAI

Šarūnas LEDAS
TAG OF JOY VADOVAS

Tag of Joy – ypatingų mūsų simpatijų objektas. Gerbiame ne tik už šaunius AR projektus, ar
šiuo metu kuriamą ir apdovanojimus jau skinantį „Monster Buster“, bet ir už indėlį į žaidimų
kultūrą apskritai. „Tag of Joy“ aktyviai prisideda prie „Game Jam Vilnius“ renginių, veda
žaidimų kūrimo kursą Vilniaus Universitete ir... savanoriškai padeda ieškoti klaidų GameON
tekstuose.

PASAULYJE sukurti, kuris, priešingai nei ĮSIMINTINIAUSI

Manau, kad išskirtinis įvykis
2012 metais buvo klasikinių
nuotykinių (angl. point and
click adventure) žaidimų
renesansas, jeigu šį laikotarpį
galėtume taip pavadinti. Metų
pradžioje kompanija „Double
Fine Productions“ išbandė
jėgas „Kickstarter“ portale su
savo projektu ir surinko virš
trijų milijonų JAV dolerių
paramą, nors iš pradžių net
neatskleidė, kokia yra žaidimo
idėja, scenarijus ar išvaizda, –
pasakė tik tiek, kad tai bus
klasikinis nuotykių žaidimas.
Tai akivaizdus ir
nenuginčijamas žaidėjų
troškimas sulaukti gerų
žaidimų šiame žanre, kuris ilgą
laiką buvo vadinamas mirusiu.
Vėliau tame pačiame
„Kickstarter“ portale buvo
renkami pinigai klasikiniam
žaidimui „Leisure Suit Larry“
perdaryti bei žaidimo „Broken
Sword“ penktajai daliai
trečia bei ketvirta dalys, pagal
savo stilių ir žanrą sugrįš prie
klasikinių šaknų. Be viso to,
2012 metais buvo išleistas ne
vienas tokio tipo žaidimas
mobiliosioms platformoms
(„Yesterday“, „Hollywood
Monsters“ ir kt.), tačiau būtent
„Kickstarter“ projektai
akivaizdžiausiai parodo, kad šis
žanras gyvas, reikalingas ir
artimiausioje ateityje turėtų tik
klestėti.
LIETUVOJE
Per šiuos metus Lietuvoje
atsirado nemažai komandų bei
įmonių, kurios kuria nedidelius,
tačiau kokybiškus žaidimus.
Tačiau daug svarbiau yra tai,
kad komandos, kurios tai darė
jau anksčiau, būtent per šiuos
metus paaugo, surimtėjo ir
gana stipriai įsitvirtino žaidimų
ir su jais susijusių produktų
kūrimo srityje.
„Bad Piggies“. Šis žaidimas yra
įsimintinas ne dėl kokios nors
vienos jo dalies – jame tiesiog
viskas labai gerai. Fizika šauni,
išvaizda puikiai suderinta su
žaidimo stiliumi, o pati žaidimo
mechanika yra įdomi ne tik tuo,
kad reikia iš anksto konstruoti
įtaisus, bet ir tuo, kad paskui juos
dar reikia valdyti realiu laiku. Taip
pat žaidimas leidžia jį žaisti keliese
prie vieno prietaiso, kas savaime
skatina bendravimą ir suteikia dar
daugiau malonumo.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Per 2012 metus Tag of Joy iš
komandos tapo kompanija, joje
patrigubėjo žmonių, šie kartu
atliko ne vieną įdomų bei inovatyvų
užsakymą, o galiausiai sugrįžo ir
prie savų projektų, kuriuos toliau
vystys 2013 metais.

60 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Vitalijus ŽUKAS
OKTA STUDIO VADOVAS

„Okta Studio“ yra viena tų lietuviškų studijų, kurią turime, kuria galime didžiuotis, bet nieko
apie ją nežinome. Tiksliau nežinojome iki šios vasaros. Okta specializuojasi 2D, 3D ir vaizdo
efektų kūrimo sferoje, įmonės darbuotojai – patyrę specialistai dirbę su didžiuliais, pasaulinio
pripažinimo sulaukusiais projektais. Šiemet Okta nutarė išmėginti savo laimę ir žaidimų
kūrime, aktyviai dirba su vienu perspektyviausių lietuviškų projektų – „Sunny Drops“.

PASAULYJE tiesiog viskuo persisotinau.

Aš, kaip prisiekęs PC žaidimų gerbėjas,
išskirčiau „Valve“ žengimo į geležies
rinką anonsą. Labai laukiu kokybiškai
naujos patirties, kurią pasiūlys „Oculus
Rift“ ir teigiamos „Steam Box“ įtakos
žaidimų asmeniniam kompiuteriui
fronte.
LIETUVOJE
Tikiuosi, kad 2012-ieji įeis į Lietuvos ir
Baltijos šalių žaidimų industrijų
istoriją, kaip sėkmingo vietinių studijų
bendradarbiavimo pradžia, kaip metai
pakloję pamatą žaidimų kūrimo
ekosistemos atsiradimui. Šiemet
bandėme žengti pirmuosius žingsnius
šia kryptimi ir į ateitį žvelgiame labai
optimistiškai. Taip pat negaliu
nepaminėti ir GameON atsiradimo.
Šaunuoliai, žaviuosi.
Greičiausiai tai abiejų aukščiau minėtų
faktorių išdava. Vis tik šiemet buvo
vienas įsiminęs projektas – „Dear
Esther“. Nežinau ar jį apskritai galima
vadinti žaidimu, greičiau jau tai
koncentruotas, emocinis, audio
vizualinis sąmonės bombardavimas,
visais įmanomais potyrių kanalais, bet
trunkantis vos porą valandų. Nepaisant
trukmės, tai buvo tas atvejis, kai
stebint baigiamuosius titrus aš
išsižiojęs likau sėdėti prie ekrano ir
dar ilgai negalėjau išsivaduoti iš
žaidimo sukelto transo...
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Naujagimis žengė pirmus
savarankiškus žingsnius. Tvirtas
mažylis, toli eis!

ĮSIMINTINIAUSI
Deja, bet žaidimai jau kuris laikas
nepalieka atmintyje gilesnių pėdsakų.
Nė pats nežinau, ar problema slypi
radikalių naujovių bijančioje žaidimų
industrijoje, ar per savo dešimtmečius
skaičiuojančią žaidėjo karjerą aš jau

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 61

 METAI
Artūras ŠLAJUS
TINY LAB PRODUCTIONS,
TECHNOLOGIJŲ BOSAS
Tiny Lab Productions – ambicingų
jaunuolių komanda iš Kauno.
Pirmasis jų projektas, interneto
žaidimas išleistas anglų ir lietuvių
kalbomis, „Nebula 44“ sulaukė
žaidėjų ir spaudos susidomėjimo, o
kūrimo eigos postmortem‘as tapo
vienu iš įdomesnių pranešimų „KTU
Startup space“ susitikimuose.
PASAULYJE
Planšetiniai kompiuteriai veržiasi į mūsų
žaidimų gyvenimus, todėl casual žaidimų
rinka persikelia ten (juk taip smagu
kažką žaisti gulint lovoje!).
LIETUVOJE
Kažkas vyksta, kažkas darosi. Vis dar
nesigirdi apie didelius pasisekimus
Lietuvių gamedev srityje. Nelabai ir
matėsi kažkokių pokyčių.
ĮSIMINTINIAUSI
Nežinau, ar tai 2012 metų žaidimai, bet
man asmeniškai visai patiko „Bastion“
ir/arba „Snapshot“. Originalūs konceptai
ir puikus įgyvendinimas.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Plačiau išėjome į užsienį su „Nebula 44“,
tapome „Kongregate“ dalimi ir darome
naują projektą: „Orborun“, kuris
,tikėkimės, pradžiugins jūsų širdis.
Daugiau apie projektą galima bus
sužinoti mūsų Facebook‘e.
62 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Adas GRIŠKEVIČIUS
VIENAS IŠ „PEPI PLAY“ ĮKŪRĖJŲ
Pirmasis „Pepi Play“ žaidimas „Pepi
Bath“ puikiai pasirodė vietinėje
žiniasklaidoje ir Artimuosiuose
Rytuose, tad apie šią studiją ko gero
bent ką nors girdėjo kiekvienas.
Naujausias kompanijos darbas „Pepi
Tree“ jau irgi pasirodė „Google Play“
ir „AppStore“.
PASAULYJE
Sunku įvardint vieną konkretų įvykį.
Daugėja mobiliųjų programėlių-žaidimų,
lyginant su konsoliniais žaidimais.
Atsiranda vis daugiau žaidimų, ir ne tik,
valdomų/reaguojančių į judesius.
Pavyzdžiui, „Leap Motion“ valdiklis
skirtas asmeniniam kompiuteriui.
LIETUVOJE
Lietuvoje daugėja lietuviškų žaidimų ir
kūrėjų (bent jau apps‘ų kategorijoje).
Taip pat džiugu, kad daugėja renginių
skirtų sturt-up'ams, auga
bendruomenė, kuri uždega vis naujus
žmones.
ĮSIMINTINIAUSI
„LIMBO“. Nesakom geriausias, bet
originaliausias. Žaidimo mechanika
pažįstama, bet grafika ir sukuriama
atmosfera – tikrai ypatinga.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Sėkmingas „Pepi Bath“ startas, padėjęs
mums nubrėžti ateities viziją.
Kęstutis TAUČKĖLA Simona VASYTĖ
OUTLANDER STUDIOS ĮKŪRĖJAS IR DIREKTORIUS OUTLANDER STUDIOS

„Outlander Studios“ vilniečių komanda užsitikrinusi „Hack fwd“ startup‘o finansavimą ir

kurianti ambicingą taktinį/strateginį žaidimą – „Equilibrium“. Ankstyvąją šio žaidimo versiją
apžvelgėme pirmame GameON numeryje, šiandien warcraft‘iškai romantiškame pasaulėlyje
viskas kiek kitaip.

PASAULYJE
2012-tieji įtvirtino nemokamus
žaidimus mobiliems telefonams ir
planšetiniams kompiuteriams kaip
pagrindinį kovos lauką tiek didelėms
kompiuterinių žaidimų kompanijoms
(tokioms kaip „Zynga“), tiek indie
entuziastams. Visos platformos plitimo
mąstai yra tokie fenomenaliai greiti,
kad dar yra pakankamai vietos
naujiems rinkos žaidėjams. Koncepcija
– „žaidžiu ir moku už žaidimą tada,
kada noriu“ yra didelis šuolis nuo
konsolių laikų. Prie to reikia laiko
priprasti, bet kas suspės – išgyvens.
LIETUVOJE
Man asmeniškai labai malonu matyti
Baltijos šalyse sparčiai dygstančius
startuolius. Ypač gera matyti, kad
nemažai jų yra orientuota į
kompiuterinių žaidimų kūrimą. Vienur
ar kitur pasaulyje pagaliau galima
išgirsti, kad ir Lietuvoje kuriami
žaidimai. Faktas, kad jie buvo ir
anksčiau kuriami, bet pradedant nuo
2012-tųjų pasaulis apie Lietuvėlę (kaip
žaidimus kuriančia šalį) išgirdo tiek,
kiek per visus ankstesnius metus kartu
sudėjus.
ĮSIMINTINIAUSI
Peržvelgiant praėjusius metus –
labiausiai išskirčiau žaidimą
„Minecraft“. Originalus. Genialiai
paprasto ir ypač lengvai atpažįstamo
dizaino. Nepaprastai populiarus. Vėlgi
netvirtinčiau, kad jis yra „geriausias“
ar „įsimintiniausias“ ar dar koks
„-iausias“, bet jis – puikus vėliavnešys
ir pavyzdys visos naujos žaidimų
mados, kuri šiuo metu pelnytai
braunasi į rinką.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Visais 2012-tais metais „Outlander
Studios“ buvo išskirtinis pavyzdys, kaip
Baltijos šalių kompiuterinių žaidimų
kompanija, gali sėkmingai pritraukti
investicijų ir kurti savo pačių sugalvotą
kompiuterinių žaidimų projektą.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 63

 METAI

Liudas UBAREVIČIUS
SNEAKYBOX

SneakyBox yra ex-Level Up komanda. Kol kas dar nežinome priežasčių, dėl kurių ji pakeitė
pavadinimą, bet manome, kad jos lengvai nuspėjamos. Pristatinėti plačiau, manau, nereikia –
2012-ųjų žvaigždukai, ne kitaip.

PASAULYJE žino, gal kitais metais sulauksime

Manau, šiais metais įvyko lūžis free to
play pardavimo modelyje. Remiantis
šiuo modeliu buvo išleisti (arba
migravo) daug didelių žaidimų:
„Planetside 2“, „SWTOR“, „Secret
World“ ir kiti, o „Gamasutra“ beveik
kiekvieną savaitę buvo po straipsnį,
kodėl free to play yra geriausias
dalykas pasaulyje. Manome, kad ši
tendencija išliks ir 2013 metais,
pamatysime dar daug gerų žaidimų,
veikiančių F2P modeliu.
lietuviškojo „Clash of Clans“ analogo.
ĮSIMINTINIAUSI
„Journey“ – unikalus, nepamirštamas.
Jeigu reikėtų rašyti kelių sakinių
apžvalgą, sakyčiau nežiūrėkit ir
neskaitykit, tiesiog eikit ir žaiskit, nes
jis nuostabus.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
Tai metai, kai saujelė studentų tapo
komanda ir tvirtai žengia svajonių link!

LIETUVOJE
Šiais metais pasaulį išvydo tikrai daug
lietuviškų žaidimų, labai kokybiškų,
išbaigtų ir netikėtomis, gal kiek
keistomis mechanikomis žaidimų
pasauliui. Paminėsiu vos keletą
labiausiai įsiminusių: „Finger Fight“
(įdomi ir „kabinanti“ žaidimo
mechanika), „Slide Circus“ (galvosūkių
žaidimas su unikalia grafika) ir
daugelis kitų: „Clash of the Damned“,
„Bloosso Run“, „Finger Brawl“. Jeigu
gerai prisimenu, šie metai yra
derlingiausi metai žaidimų industrijai
Lietuvoje, o tai įkvepiantis ženklas. Kas

64 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Vytautas RATKEVIČIUS
UCC PREZIDENTAS

Užupio kūrybinis klasteris tai kelių Lietuviškų bendrovių junginys dirbantis simuliacijų ir
sužaidybintos patirties srityse. UCC savo projektų įgyvendinimui pritraukė ES paramą, tad
belieka sulaukti kol didingos vizijos virš apčiuopiamais rezultatais.

PASAULYJE
Reikšmingiausias 2012 metų įvykis
mūsų manymu – free to play žaidimai.
Žaidėjams suteikiama galimybė
išbandyti žaidimus, pajausti žaidimo
atmosferą. Be to, nemokami žaidimai
buvo daug sėkmingesni nei žaidimai,
kurie remiasi prenumerata
(subscription). Taip pat, pastebima
sužaidybintų simuliatorių
(gamification) plėtra į visas sritis, o
ypač į karinių mokymų.
LIETUVOJE
Prie gerų pokyčių priskirtumėme
greitą lietuvių žaidimų kūrėjų perėjimą
prie žaidimų kūrimo planšetėms bei
išaugusią žaidimų kokybę. Tačiau nors
techniniai sprendimai tobulėja,
primityvėja žaidimų scenarijai.
ĮSIMINTINIAUSI
2012 metais mus nustebino
perdarytais (remake) žaidimais.
„XCOM: Enemy Unknown“ – giliausią
pėdsaką atmintyje palikęs žaidimas,
kuris pasirodė be galo įdomus ir
keistas.
2012-IEJI VIENU SAKINIU
UCC sugebėjo įgyvendinti unikalų
dalyką Lietuvoje – paleistas
internetinis 3D MMORPG žaidimas.
2013 metais planuojama tolesnė tokių
žaidimų plėtra.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 65

 MĖNUO

CITATŲ LOOT’AS
Praėjusį mėnesį žaidimų industrijos išminties fondas pasipildė
šiais spontaniškais žodžių rinkinių pliūpsniais.

Internetas
Internetasyra
yra21-ojo
21-ojoamžiaus
amžiausnusikaltimų
nusikaltimųvieta,
vieta,tad
tadmes
mes
privalome
privalome būti tikri, kad internetinių vaizdo žaidimųplatformos,
būti tikri, kad internetinių vaizdo žaidimų platformos,
netaptų
netaptųpavojingų
pavojingųgrobuonių
grobuoniųžaidimų
žaidimųaikštele.
aikštele.
Niujorko
Niujorkovalstijos
valstijosgeneralinis
generalinisprokuroras
prokurorasEric Schneidermandžiaugiasi
EricT.T.Schneiderman džiaugiasi
operacijos
operacijos„Game
„GameOver“
Over“plėtra
plėtra

Taip
Taippat
patyra
yrairirhardcore
hardcore„Dead
„DeadSpace“
Space“žaidėjai,
žaidėjai,
kurie neturi jokio noro leisti papildomus
kurie neturi jokio noro leisti papildomus
pinigus
piniguspopoto,
to,kai
kainusipirko
nusipirkožaidimą.
žaidimą.
„Dead
„DeadSpace
Space3”3”prodiuseris
prodiuserisJohn Calhoun, ,kalbėdamas
JohnCalhoun kalbėdamasapie
apiemikro
mikro
transakcijas
transakcijasžaidime,
žaidime,išvedė
išvedėnaują
naująhardcore
hardcorežaidėjo
žaidėjoapibrėžimą.
apibrėžimą.

Priežastis,
Priežastis,kodėl
kodėl„Isaac“
„Isaac“buvo
buvoišleistas
išleistasnetestuotas,
netestuotas,buvo buvota,
ta,kad
kad
žaidimas
žaidimas buvo baigtas ir aš nebenorėjau daugiau tam skirtinei
buvo baigtas ir aš nebenorėjau daugiau tam skirti neilaiko,
laiko,
nei
neijėgų,
jėgų,tikėdamasis
tikėdamasiskadkadjis
jisbus
busabsoliuti
absoliutinesekmė.
nesekmė.Aš Aštaip
taiptikėjau
tikėjaujojo
nesekme,
nesekme,kad kadnorėjau
norėjaukuokuogreičiau
greičiauišleisti
išleistiirirviską
viskąpamiršti.
pamiršti.
„The
„TheBinding
BindingofofIsaac“
Isaac“kūrėjas
kūrėjasEdmund McMillenatskleidžia
EdmundMcMillen atskleidžiašiuolaikinės
šiuolaikinės
Indy
Indyscenos
scenosfilosofiją
filosofiją

Nenorėčiau,
Nenorėčiau,kad
kadmano
manopalikimu
palikimubūtų
būtų
laikomas grandininis pjūkliašautuvis.
laikomas grandininis pjūkliašautuvis.
Cliff
CliffBleszinski
Bleszinskiatskleidžia
atskleidžianaujojo
naujojoprojekto
projektogimimo
gimimopriežastis.
priežastis.

Aš
Ašregiu
regiuitin
itin artimą
artimąateitį,
ateitį,kurioje
kuriojebus
bussuper
superplanšetės,
planšetės,kuriomis
kuriomisbus
bus
galima
galima žaisti „Hawken“ valdant Bluetooth pultu. Tiesiogprijungsi
žaisti „Hawken“ valdant Bluetooth pultu. Tiesiog prijungsipranšetę
pranšetę
prie
prieTV
TViriržaisi.
žaisi.Galiausiai
Galiausiaiplanšetės
planšetėstaps
tapshardcore
hardcorekonsolėmis.
konsolėmis.

„Hawken“
„Hawken“leidėjas
leidėjasMark Longapie
MarkLong apiehardcore
hardcoreateitį
ateitį

66 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

NUMERIO FOTO ARTIMIAUSI
RENGINIAI
PARODOS, KONVENCIJOS, KONFERENCIJOS, E-SPORTAS

SAUSIO 30 - VASARIO 1 DIENOMIS

INTERGAME 2013
Talinas, Estija
http://www.igexpo.eu/
Sausio 10 dieną CD Project RED pavertė neeiline
švente — internetas išvydo lenkų kuriamo VASARIO 5 - 7 DIENOMIS
„Cyberpunk 2077“ žaidimą pristatantį video ICE TOTALLY GAMING 2013
Londonas, Jungtinė Karalystė
(tinyurl.com/a68yn9q). Video tiesiog tobulai http://www.icetotallygaming.com/
atspindi žanrinio skurdo situaciją, juk dažnas
mūsų, drebančiomis rankomis braukėme ilgesio VASARIO 5 - 8 DIENOMIS
DICE SUMMIT 2013
ašaras. Pagaliau... Las Vegas, JAV
http://www.dicesummit.org/
Neprabėgus ir parai, savo „Facebook“ paskyroje
VASARIO 12 - 14 DIENOMIS
pateikė dar vieną iliustraciją, tiesiogine ir perkeltine
CASUAL CONNECT EUROPE
to žodžio prasme. Nuotrauka iliustruojanti „making Hamburgas, Vokietija KŪRĖJAMS
of“ akimirkas, taip pat iliustruoja ir rytų Europos http://europe.casualconnect.org/

požiūri į kai kuriuos vakaruose vykstančius

KOVO 25 - 29 DIENOMIS
debatus. Jei moteris graži, klausimų ar rodyti ją GDC 2013
nėra, sprendžiamas tik klausimas kiek permatomi San Franciskas, JAV KŪRĖJAMS
http://www.gdconf.com/
bus jos apatiniai...

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 67

 KVIESTINĖ ŽVAIGŽDĖ
Ar gali menas
prilygti
žaidimams?
Luvro muziejus, viena iš
lankytinų vietų Paryžiuje.
Kas metus į jį užsuka per 8
milijonus žmonių,
dažniausiai, kad pažiūrėtų į
menus. Lankytojų skaičius
gal ir neprilygsta „World of
Wracraft“ žaidėjų skaičiui,
tačiau į Luvrą užsuka tikrai
daug žmonių. Žmonės tuo
tarpu ima diskutuoti apie tai,
ar menas pagaliau ima
daryti įtaką kultūriniam
mūsų gyvenimui, kaip tai
daro žaidimai.
68 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
Sophie HOULDEN
@S0phieH
Ar paveikslai, tokie kaip Whistlerio Motina ar
tas, vaizduojantis niaurią ūkininkų porą, gali
atrasti savo vietą greta tokios klasikos kaip
Final Fantasy 7, ar greta naujausio
thatgamecompany šedevro „Journey“?
Kalbant atvirai, aš nesu labai įsigilinus į menus,
savo gyvenimą pašvenčiau kur kas rimtesnei
veiklai — važinėjimui riedlente, kompiuterinių
žaidimų žaidimui, bendravimui Twitter’yje. Aš
visuomet įsivaizdavau, kad menas yra skirtas
kitai kartai. Norėdama geriau suprasti šį
reiškinį, nutariau užsisakyti meno internetu.
Tai, ką aš gavau, buvo įrėminta paveikslo
reprodukcija (reiškia, kad pirkau ne įšeitinę
paveikslo versiją, bet jo kopiją. Principas toks
pat, kaip ir perkant žaidimus, retas jų
parduodamas kartu su išeities kodu). Man sakė,
kad menas turi daugybę formų, o ši yra viena
populiariausių. Deja, mano bėdos prasidėjo vos
išplėšus pakuotę. Nuostatos pagal nutylėjimą
atrodė gan simpatiškai, paveiksle buvo gražus
fonas ir po medžiu žaidžiantys vaikai... bet tai
buvo viskas! Ekranas atrodė užstrigęs, visiškai
nereagavo į prisilietimus, o man taip ir
nepavyko rasti mygtukų ar jungiklių, kad įjungti
tą daiktą.
Pamaniau, kad pirkinys atvyko su išsikrovusia
baterija, bet komplekte nebuvo pakrovėjo.
Akivaizdu, ne pati geriausia pradžia, ypač turint
galvoje, kad savo nuomonę apie meną norėjau
susidaryti savarankiškai, bet galop buvau
priversta pasikviesti savo draugę Emily, kad
man padėtų.
Skaitytojau, jei kada nors norėsi išvysti
beviltiškai pasimetusį draugą, viskas ką turi
padaryti, tai paprašyti, kad jie padėtų Tau
naudotis menais. „Tiesiog pakabink jį ant
sienos ir viskas!“ — bandė aiškinti Emily, bet tai
gerokai pranoko mano išmanymo ribas. „Gerai,
bet kaip aš su juo sąveikausiu?“, — paklausiau.
„Tau nereikia su juo sąveikauti, tiesiog žiūrėk į
jį!“.
Mes tikrai gerai sutariam su Emily, bet iš kur
aš galėjau žinoti visus meno naudojimo
niuansus? Ji meno naudojimą suvokia
natūraliai, o man prireikė dienos, kad
išsiaiškinčiau. Tiesą sakant į namus menas
buvo pristatytas be jokios instrukcijos ir be
mokomųjų misijų. Susidaro įspūdis, kad meną
lengviau suvokia žmonės kurie su juo užaugo,
tokie kaip Emily, bet tuo pat metu bijau, kad
paprasti žmonės kaip Jūs ar aš, liksime
atstumti amžiams.
Galiausiai pakabinau meną svetainėje ant
sienos ir paklausiau Emily ar yra kažkoks
specialus žiūrėjimo būdas, kad jis pradėtų
veikti. „Ne, tiesiog žiūrėk į jį“ — paaiškino
akivaizdžiai sutrikusi Emily. „Kaip TV?“ —
paklausiau. Staiga jos žvilgsnis tapo keistas, lyg
mėgintų įspėti, kad aš tuoj, tuoj neteksiu
draugės, tad aš greitai pasitaisiau — „na, nesuk
galvos, man regis aš jau viską supratau“ ir
ėmiau spoksoti į paveikslą, apsimesdama, kad
jis man sukelia panašias emocijas, kaip ir tie
nuostabūs peizažai, kuriuos kūrėjai perteikia
savo žaidimuose.
Kai Emily išėjo aš panaršiau internete ir
paaiškėjo, kad ji buvo visiškai teisi, į meną
turime tiesiog žiūrėti ir tai viskas!
O kur dingo įsijautimas, kurį sukuria žaidimai?
Kur komandinio darbo jausmas ir buvimas
bendruomenėje? Kur emocinis įsitraukimas,
kokį gali pasiūlyti tik istorijos ir veikėjai kurie iš
tiesų tau rūpi taip, it būtų tikri?
Nuo žiūrėjimo į meną manęs neužplūdo
vertingai išnaudoto laiko pojūčiai (tiesą sakant
aš net negavau „Achievement’o“ už tai, kad
pakabinau jį ant sienos), tad finale aš
nepajutau, kad tapčiau geresne asmenybe.
Turiu galvoje tai, kad gražius paveiksliukus aš
matau nuolat, tad kodėl tik vienas jų turėtų
mane sužavėti taip, kaip visas žaidimas?
Manau jei mes įsigilintume į menus, paaiškėtų,
kad jam yra paskirtis. Pavyzdžiui aš neneigiu
fakto, kad mano siena dabar atrodo gražiau...
bet ar meną galime lyginti su žaidimais? Ne.
Galbūt aš pakeisiu savo nuomonę, kai kažkoks
menas privers mane verkti (kaip ta Final
Fantasy X-2 vieta griausmo pievose kur Yuna
dainavo kartu su prieš 1000 metų nužudytu
vaiduokliu, ar ta „Kingdom Hearts II“ vieta, kai
Roksas yra priverstas pasitikti savo lemtį ir visi
ką jis mylėjo, jį pamiršta). Tačiau šią akimirką,
aš nemanau, kad menas gali turėti panašų
emocinį krūvį, kokį turi žaidimai.
http://www.sophiehoulden.com/can-art-be-games
Sophie Houlden — nepriklausoma žaidimų
kūrėja iš Kembridžo, Anglijoje.
Tinklaraštininkė, dažniausiai rašanti apie
žaidimus, nevengia ir kitų temų. GameON
publikuojamame tekste ji gina žaidimus,
klasikinę saviugdos ir pramogų formą, nuo
nesenai į mūsų gyvenimus prasidėjusios
menų invazijos. Kaip žaidimų kūrėja Sophie
garsėja kaip viena iš „už žaidimą mokėk kiek
nori“ pardavimo modelio pradininkų ir Flash’o
virtuozė.
Užmeskite akį į nemokamus Sophie
žaidimukus:
http://www.sophiehoulden.com/gameslist/
http://www.sophiehoulden.com/shop/
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 69
 MENAI

VIRŠELIO AUTORĖ:
JULIA LICHTY (JAV)

Pirmi aštuoniolika Atėjus metui lankyti mokyklą,

Julijos gyvenimo metų
prabėgo izoliuotoje
fermerių bendrijoje,
kur gyveno vos daugiau
nei 600 žmonių.
Tokiomis aplinkybėmis
vaikai paprastai sėdi ir
dienomis spokso į
karves, tad vos
išmokusi laikyti
namuose nebeliko lapo popieriaus,
kuris nebūtų išmargintas fantazijomis
ir fėjomis.
Bėgo metai, o Julia vis dar griežtai
suaugusi su tamsia, „realistiška“
fantasy tematika, taip pat mėgsta
sci-fi, steampunk žanrus, komiksus,
paišo šiek tiek mangos. Didžioji dalis
jos darbų – tradicinių ir skaitmeninių
metodų kombinacija, kurioje viršų ima
skaitmeninė tapyba. Nuo 2002-ųjų,
Julia lankosi fantastų sambūriuose,
savo darbus demonstruoja dailininkų
alėjose. Su savo darbais Julia
apkeliavo visą rytų pakrantę – lankėsi žaidimus suvokia kaip terpę
Čikagoje, Bostone, Atlantoje, yra nebrandžiai kūrybai. Dažnai tai tie
laimėjusi ne vieną prizą. patys žmonės, kurie visą animaciją
suvokia kaip kažką skirtą tik

kreideles rankose, Įkvėpimo Julia semiasi iš daugybės

Julia ėmė piešti.
šaltinių, pavyzdžiui, vaikystėje
labiausiai ją žavėjo fantastinių knygų
viršeliai. Kompiuteriniai žaidimai ilgą
laiką jos nedomino. Tačiau Julia augo
išvien su bręstančia kultūra (pirmieji
jos žaisti žaidimai dar buvo juodai balti
ir praktiškai be grafikos) ir sunkiai
suvokia, kaip kažkas gali neigti jų teisę
vadintis menu. „Juose yra garso,
vaizdo ir istorijos pasakojimo
komponentai. Jei žaidimai nebūtų
interaktyvūs, juos vadintume kinu, o
man dar neteko sutikti žmogaus rimtai
teigiančio, kad kinas nėra menas“ –
teigia Julia – „Manau, didžiausias
pasipriešinimas idėjai, kad žaidimai
yra menas, kyla iš žmonių, kurie
vaikučiams. Tokie žmonės klysta iš
karto dvejose vietose. Visų pirma, net
jei žaidimai būtų kuriami tik vaikams,
tai nediskredituoja jų meninės vertės.
Antra, vaizdo žaidimai yra įkėlę koją į
kiekvieną iš knygų ar kino pažystamą
žanrą – nuo vaikiškų ir pramoginių, iki
gilių ir dvasingų. Jei kažkam atrodo,
kad žaidimų terpė stokoja įvairovės,
jiems taip pat reikėtų įvertinti ir tai, kad
jų buvimo pasaulyje trukmė vis dar
apibrėžiama pora dešimtmečių.
Aš nekantraudama laukiu naujų
technologijos proveržių, kurie
poruodamiesi su puikiais dailininkais,
rašytojais ir kompozitoriais, formuos
vaizdo žaidimų ateitį. Galbūt, vieną
dieną, aš tapsiu jos dalimi.“

70 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

@theghostfire
http://www.ghostfire.net/
http://ghostfire.deviantart.com/
 KAIP MERGINĄ
PAVERSTI GEIMERE

26 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Martynas KLIMAS
@lord_denton
Stebuklinguose kraštuose, kur teka kolos upės mėsainių krantais vis
netyla diskusijos, ar yra internete moterų. Ar, pavyzdžiui,
konferencijose superherojais persirengusios merginos yra tikros jų
fanės, ar tik tokiomis apsimeta siekdamos neretai storų, dar dažniau
smirdančių geekų dėmesio. Ar, galų gale, yra moterų geimerių, ar yra
problemų dėl elgesio su jomis ir ar moterys iš viso galėtų ir turėtų
žaisti video žaidimus.
Laimei, Lietuvoje tokių problemų nėra. Tik paminėk dailiosios
lyties atstovei kompiuterinius žaidimus ir sulauksi tokio tuščio
žvilgsnio, kad gali prisiekti jame įžvelgiąs visatos paslaptis. Reta
pripažins, kad vaikystėje žaidė Sims ar, tarkim, GTA: Vice City
(neišvengiamai Vice City). Ir tik pačiais rečiausiais atvejais, kuriuos
pranašauja dangaus kūnų išsidėstymas, ženklai paukščių viduriuose
ir kraujo iš perpjauto raudono veršiuko gerklės raštai, rasi
entuziastingą geimerę. Kodėl, Viešpatie ir Tom Sawyer, kodėl?
Pabūsime vargšais (labai lengva mūsų situacijoje), bet teisingais:
Marijos žemėje pakankamai gajūs lyčių stereotipai. Ar bent buvo
gajūs tais metais, kai Lietuvoje tik prasidėjo kompiuterizacija, o
jauni berniukai negrabiomis rankomis kaip plastmasinę liemenėlę
grabaliojo klaviatūrą. Bet kuriuo atveju, mergaitės nebuvo
pratinamos prie technologijos, todėl jos ne tik neišmoko naudotis
kompiuteriais – jos net ir nematė poreikio mokėti. Taip atsiranda
tokios erdvės ir laiko anomalijos, kaip ketvirtakursės, nemokančios
ištrinti programos. Pavartykit šią idėją minties liežuviu, paskanaukit
jos absurdą. Mes virtualioje erdvėje guolį sutikome dar 1995-1997
metais, kai buvo labai natūralu žaislinius kareivėlius ir mašinytes
iškeisti į jų skaitmeninius brolius. Mergaitės prie kompiuterių
prisėdo kai atsirado socialinių tinklų užuomazgos ir Ieva bei Ugnė
atrado IRC. Ir mūsų StarCraft, Sin, Quake, System Shock,
Syndicate atrodė nebrandu ir kvaila (nepamirštame ir ilgametės
moterų nemeilės fantastikai).
Bet visada yra viena kita mergiotė, kuriai smagiau karstytis
medžiais, važinėtis dviračiais, mėtyti akmenis į stiklinius buvusio
kolūkio šiltnamius (ką, jūs taip nedarėt?) ir užsiimt kitais
berniukiškais dalykais. Tokios mūsų gyvenimo gėlės nusekė masinę
bernelių migraciją į kompiuterines (itin jauni/seni/gilaus kaimo
skaitytojai – kažkada buvo metas, kai daugiabučių pirmuose
aukštuose buvo įstaigos vien žaidimui), o tada ir prie „Pentium I“ bei
turgaus prekystalių, kurie slėpė pilnas kartono dėžes celofaninių
pakuočių su žaidimų popieriukais. Šios mergelės pravalgė dantis su
Mortal Kombat ir Driver, vėliau perėjo prie brandesnių žaidimų.
Kartu neišvengiamai išmoko ir naudotis kompiuteriais, nes tėvai,
šiuo atveju, buvo menka pagalba. Kaip tik jos dabar tas firmų IT
skyriaus džiaugsmas, kuriam niekad nereikia pagalbos. Ir kaip tik iš
šių merginų, šių retų deimantų susidarė Lietuvos geiminančių
merginų šerdis.
Aiškiausiu pavyzdžiu mūsų skaitytojams, bent iš daliems
besidalinamiems su „PC Gamer“ ir „games.lt“ bus Nemiga, rašiusiu
apie kvestus ir siaubo žaidimus. Dvidešimt trejų metų ir panašaus
garbaus amžiaus veteranai atsimins ir Nixie vardą, mūsų beveidę
meilę iš „PC Klubo“. Asmeniškai dabar žinau – ar bent prisimenu –
dvi merginas, gražias ir vyru dėmesiu nesiskundžiančias, su
kuriomis galima nuoširdžiai, kaip su vyru pašnekėt apie geimus.
Viena iš jų dabar „games.lt“ filmuoja video apie stalo žaidimus,
pračytino per visą „Arcanum“ (aš pats jame tik iki Tarant nuėjau) ir
vos neužduso iš džiaugsmo dovanų gavusi originalųjų „Witcher 2:
The Assassin of Kings“. Kita kažkodėl įsitikinus, kad Devil May
Cry yra geras žaidimas, teigia, kad „Mass Effect 2“ ant „Insanity“
sudėtingumo režimo yra per lengvas, ir gali rimtai ginčytis dėl
teiginio, kad „Mass Effect 3“ yra prasčiausia serijos dalis.
Bet ką daryti mums, geimeriams iš širdies ir iki šaknų, kurie kaip
tik, tarkim, susirado merginą, nepaliestą mūsų skaitmeninės
vizijos? Štai jums keletas patarimų iš skausmingos patirties:
> Prieš visus bandymus reikia įsitikinti, kad mergina moka anglų
kalbą. Ne “baigė mokykla su 6 iš anglų mokyklinio”, o “kartais
užsimiršusi pradeda engti airius”. Anglų kalbos mokėjimas yra
privalomas.
> Įsamoninkite, kokia neįtikėtinai didelė praraja yra tarp jų,
paprastų žmonių, ir mūsų, kurie tuoj galės į Gilumą pasinert net ir
kelias valandas neturėję interneto. Jos ne tik nemokės gudresnių
manevrų (kurių nemoku ir aš) ar bent įprastų valdymo schemų -
joms pirmiausia trūksta ausies - rankos ryšio.
> Kantrybė. Kai kurie vaikai, gimę kai mes pradėjom žaisti, jau turi
vaikų. Jos mokosi dabar, maždaug dvidešimties, kai neturi nei tiek
laiko, nei kantrybės, nei imlumo. Norėsis imti ir mokyti, ir patarti,
bet geriau susilaikykite. Sakykite, kad branginate jų pastangas ir
palikite pačias dorotis su žaidimu.
> Pradėkite paprastai. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. strateginių
žaidimų.
> Nežiūrėkite kaip ji žaidžia - bent pradžių pradžioje.
Pasididžiavimas jos pasiekimais bus daug retesnis, nei noras išsirauti
plaukus.
> Ar jau minėjau kantrybę?
Ir taip, po ilgų kančių ir nesuskaičiuojamų, bereikalingų
skaitmeninių kareivėlių mirčių, galėsite bendrauti su moterimi, kuri
lošia padoriau nei tas noobas praeitos nakties DotA2 mače.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 73
 LAUKIAME

WAR
THUNDER
Leidėjas
Gaijin
Entertainment

Kūrėjas
Gaijin
Entertainment

Platforma
PC
Stadija
Atvira beta

50 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Artūras RUMIANCEVAS
@artojelis

WAR THUNDER
Apie „War Thunder“ jau galima būtų rašyti normalią apžvalgą, bet
atsižvelgiant į atviro beta testo statusą ir vis dar gausiai
pasitaikančias klaidas, nutarėme perkelti jį į „Laukiame“ skiltį. Šiuo
atveju laukiame, kol suremontuos, laukiame, kol atsiras daugiau
žaidėjų, bet tas laukimas tikrai smagus.... Nes laukdami žaidžiame.
ar Thunder“ žinomas daugeliui

W
dangų stebinčių žaidėjų. Nuo
2011 metų jis buvo žinomas
kaip „World of Planes“ –
balandžio pirmos pokštu
vadintas projektas, tuo metu
žadėjęs daugelio žaidėjų
kautynes vandenyje, danguje ir
ant žemės, viskas viename
mūšio lauke ir realiu laiku.
2012-ųjų vasarį žaidimo
pavadinimas buvo pakeistas į „War
Thunder“, o it ant mielių augant „World
of Warplanes“ žinomumui, daugelio ir
išvis supainiotas, ar pamirštas. Šiuo
metu projektas yra atviroje betoje,
tačiau Europos tarnybinės stotys vis dar
pustuštės, norint sužaisti mačą, tenka
luktelti 2-4 minutes kol susirinks
žaidėjai. Skamba juokingai, bet šiais
„paspaudžiu ir žaidžiu“ laikais, ne visi
yra linkę laukti „amžinybę“.
Šiuo metu „War Thunder“ yra vystomas
tik technologinis lėktuvų medis, tad
tankai ir laivai žaidime valdomi DI,
tačiau kitaip nei žaidžiant „World of
Warplanes“ jie čia turi ryškų vaidmenį.
Žaidimo kūrėjai „Gaijin“ mums jau
žinomi iš ankstesnių projektų „Il2 –
Birds of Prey“, „Birds of Steel“ ir
mažiau vykusio, bet unikalaus „Apache:
Air Assault“. Visi „Gaijin“ žaidimai yra
varomi jų pačių „Dagor Engine“
varikliuko, tad kurdami „War Thunder“
jie turėjo turėti gan tvirtą pradinį
know-how. Ir tai atsispindi žaidime,
kaip ir nenumaldomas „Gaijin“ noras
mėginti konkuruoti su „Wargaming.net“
tiesiog duodant visko daugiau.
Noriu pastebėti, kad tai labai labai
sveikintinas požiūris ir nepaisant lėto
starto „War Thunder“ atrodo kaip daug
žadantis projektas, nors kol kas jo
užmojai labiau kenkia, nei padeda
kovojant dėl žaidėjų širdžių, laiko ir
pinigų. Na, pavyzdžiui, žaidimo režimai
– dinaminės kampanijos ir pavienės
misijos žaidžiamos co-op ar pve
režimais, atviros pvp batalijos, kurios
dar skirstomos į arkadinius, realistinius
ir istorinius mūšius. Tas negausus
žaidėjų skaičius išsiblaško po skirtingas
pakampes ir, jei staiga vienatvėje
skraidęs pilotas nutaria išmėginti savo
jėgas atvirame mūšyje, gali tekti
palaukti kol į jį prisirinks žmonių, ypač
kalbant apie mūšius, paremtus
griežtesniais taisyklių rinkiniais, kur
žmonės ir taip renkasi nenoriai. Galbūt
būtų buvę protingiau įvesti skirtingus
režimus ir kampanijas lėčiau,
palaipsniui iš anksto numatant ir
projektuojant galimus žaidėjų srautų
pasiskirstymus. Galbūt... Tačiau tokiu
atveju „War Thunder“ formaliai taptų
„World of Warplanes“ ir būtų priverstas
tuščiai įrodinėti savo išskirtinumą, ko
dabar daryti (bent jau teoriškai)
nereikia.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 75

 LAUKIAME
Pradėkime nuo to, kad žaidimą
varantis trečios kartos „Dagor
Engine“ atrodo labai tinkamas
kūrėjų tikslams pasiekti. Šią
akimirką dar nesinori burnoti, nes
tiek „War Thunder“, tiek „World of
Warplanes“ tebėra kosmetiškai
tvarkomi, bet vertinant potencialą,
tai „War Thunder“ atrodo truputį
įdomiau. Nors žaidimai iš pažiūros
yra vienodi, ilgiau pažaidus
skirtumai tampa gan apčiuopiami.
Arkadinis „War Thunder“ valdymas
atrodo šiek tiek „nesuveržtas“ ir
„atsipalaidavęs“, nėra toks smagus
kaip „WoWp“. Lėktuvo masė tarsi
nejuntama, tačiau kūrėjai į pagalbą
atsako pasitelkdami grafinius
vartotojo sąsajos elementus ir
garsą. Ypač pačioje pradžioje, kol
WAR valdomi pilotai dar nepatyrę, staigių
posūkių metu ekranas gerokai
THUNDER apsiblausia, o pasiekus kritinį greitį
variklio ir paties korpuso vibracijų
Leidėjas
Gaijin
įgarsinimas aiškiai leidžia suprasti,
kad kažkas negerai. Agresyvesnių
Entertainment mūšių metu valdymo ir skrydžio
pojūčio problemos ir išvis
Kūrėjas
Gaijin
Entertainment
išgaruoja, nes praktiškai
kiekviename žaidimo režime
susiformuoja tam tikri butelio
Platforma
kakleliai, kur susirenka didžioji
dalis pilotų. Nors skrendant
PC
Stadija
užduoties link atrodo, kad nejudi ir
kybai ore, šie pojūčiai radikaliai
Atvira beta pasikeičia prasilenkiant su trim
agresyviai nusiteikusiais
naikintuvais. Papildomos
dinamikos sukuria ir pilotų elgesys,
nes „War Thunder“ žaidėjai į mūšį
pasiima kelis lėktuvus
(priklausomai nuo atliktų investicijų
– 4 ar daugiau). Ši savybė sukuria ir
sprendžia iš karto kelias
problemas.
Kai dalyvaudamas mūšyje turi kelis
lėktuvus (kelias gyvybes), natūraliai
vienus jų vertini labiau nei kitus.
Greta mėgstamo naikintuvo,
saugomo vėlesniam mūšio etapui,
žaidėjai su savimi pasiima šturmo
lėktuvų ar bombonešių, kuriais
skraido tik tam, kad progresuotų
technologiniuose vystymosi
medžiuose. Natūralu, kad tokiomis
aplinkybėmis viena gyvybė yra
vertinama menkiau nei kita,
žaidėjai labiau linkę rizikuoti,
rečiau įsivelia į beprotiškai
nuobodžias gaudynes sukdami
ratus kažkur mūšio lauko
pakraštyje. Dėl šio elemento
kautynės tampa agresyvesnės,
tačiau nestokoja ir balanso
trūkumo. Pastarasis irgi yra
natūrali užmojų pasekmė, nes jei
eilėje vos susirenka žaidėjų vienai
partijai, poravimo algoritmui tenka
triguba užduotis – iš skurdžių
žaidėjų atsargų suformuoti dvi
komandas ir jas subalansuoti
atsižvelgiant tiek į individualų
žaidėjų lygį, tiek į jų pasirinktus
“
lėktuvus, kai žaidėjai su savimi gali
pasiimti ir biplaną, ir reaktyvinės
aušros atneštas kovos mašinas.
Tas pats galioja ir mūšiuose...
Būna tokių
momentų kai
pergalė atrodo
ranka pasiekiama,
bet staiga
oponentų pusėje
užsiveisia pora
reaktyvinių
naikintuvų ir
mikliai nuskabo
sunkų darbą
dirbusius
bombonešius.
“
Drastiško pokyčio gal nepajustum,
jei ne žemės ir vandens taikinių
reikšmė. Kitaip nei „World of
Warplanes“ – sausumos pajėgos
čia nėra butaforija. Dažnai žeme
dardantys tankai yra misijos
tikslas, tad nepatyrusi, bet darni
komanda, gali nesunkiai laimėti
prieš individualiai žaidžiančius
asus. Kiekvienas susirėmimas ore
vyksta dėl pakilimo takų kontrolės
(jie užimami nutupiant!), ar
sausumoje vykstančių mūšių
baigties. Kadangi kiekvienas pilotas
turi bent 4 lėktuvus, tai
standartiniame 32 žaidėjų mače,
norint laimėti tiesiog numušant
viską, ką turi oponentai, tenka
numušti bent 64 oponentų
paukštukus. Turint galvoje tai, kad
sausumos pajėgos juda ir bando
atakuoti oponentų pozicijas, mūšiai
retai kada baigiasi tiesiog
iššaudant visus oponentus –
paprastai kuri nors komanda
susiima ir ignoruodama
nepavojingus susidūrimus įvykdo
iškeltas užduotis.
„War Thunder“, kaip ir „WoWp“, yra
suderinamas su galybe valdymo
įrenginių – nuo pelės iki rimtų
vairalazdžių – ir turi kelias valdymo
schemas, kurios šiuo atveju
pateikiamos kaip skirtingi žaidimo
režimai. Pilno realizmo režime
pilotai patys kontroliuoja eleronų,
oro stabdžių, aukščio ar posūkio
vairų padėtį, šasi ir t. t. Viena
vertus, ši valdymo schema yra
pakankamai paini, ypač
pradedantiesiems pilotams, taip
pat ne visiškai patogi žaidžiant be
vairalazdės, bet... Naudojant šią
schemą įmanoma pasiekti
akivaizdžiai geresnių žaidimo
rezultatų, šiek tiek pasipraktikavus
treniruočių ar pavienėse misijose,
galima nerti į tinklo batalijas ir
mėgautis didesniu manevringumu,
ypač vertinant pasukamumą ir
galimybes naudoti akrobatines
figūras dvikovose.
Žaidžiant arkadiniu režimu,
drastiški posūkiai ir manevrai irgi
yra įmanomi, tačiau tik tada, kai
norima radikaliai pakeisti skrydžio
kryptį, o akrobatinės figūros
netenka prasmės, nes kol jūs
prievartaujate pelę ir bandote
 DEŠINĖJE
Kai „World of Warplanes“ kūrėjai
teigė, kad kilimas ir tūpimas
griauna imersiją aš jais šventai
tikėjau, bet dabar... Tūpimas ant
lėktuvnešio denio ir yra ta
sumauta imersija!

APAČIOJE
Randai puošia ne tik vyrus

VIRŠUJE
Co-op ar vienam žaidėjui skirtose misijose yra ir trumpos
„ant varikliuko“ susuktos vaizdo įžangos

KAIRĖJE
Skrendant rikiuotėje visada panikuoju, kad
neišmesčiau tonos trotilo ant savų

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 77

LAUKIAME
vartytis, jūsų persekiotojas tiesiog gauna
progą geriau nusitaikyti.
Geriausias būdas palyginti dviejų valdymo
schemų principus – pilnai įveikti visas
mokomąsias misijas ir skirti ypatingą
dėmesį į bombardavimą pikiruojant taikinio
link. Arkadiniame režime svarbu tik laiku
palenkti nosį žemyn, o visą kitą už jus
padaro automatinės sistemos, išskyrus gal
tik tuos atvejus, kai neriama iš labai
aukštai, nes tada tenka sumažinti variklio
apsukas. Žaidžiant su realistiniais
nustatymais, bombos išmetimas tampa
menu ir malonumu. Pilotas privalo ne tik
elementariai žinoti, koks aukštis ir greitis
tinkamas tokiai atakai, bet ir nuolatos dirbti
su variklio apsukomis, laiku panaudoti oro
stabdžius, o išmetęs bombą – prisiminti
grąžinti juos į išeitinę padėtį. Kita vertus,
pakilimo ir tūpimo mechanikos atrodo per
daug nesiskiria nepriklausomai nuo
pasirinkto režimo. Nežinau, kiek šioje
vietoje esu teisus, bet neatrodo, kad
horizontalus ir vertikalus greičiai turi
kokios nors įtakos tūpimui tol, kol tupiate
tiesiai ir ne ant lėktuvnešio. Tiesa, dėl to
kritikuoti kūrėjų neverta, juk jiems užteko
“
drąsos integruoti tūpimą ir pakilimą kaip
organinę žaismo dalį, tad šioks toks šių
procedūrų supaprastinimas yra
suprantamas ir sveikintinas.
Šiuo metu kūrėjai siūlo
penkis technologinius
medžius (JAV, Rusija,
Vokietija, Britanija ir
Japonija), grūste
prigrūstus lėktuvų ir
patobulinimų.
“
Nors pats lėktuvų skaičius neatrodo
ženkliai didesnis nei konkurentų, įvairovės
prasme „War Thunder“ ima viršų. Kadangi
žaisdami „War Thunder“ bet kada galime
atiduoti šturvalą dirbtiniam intelektui ir
patys peršokti į kulkosvaidininko ar
bombarduotojo krėslus, žaidime atsirado
vietos menkai ginkluotiems ankstyvos
epochos bombonešiams ir šturmo
lėktuvams.
Dirbtinis intelektas, tiesa, nėra labai
išradingas ir gavęs šturvalą į rankas tiesiog
stengsis skristi lygiai ir sudaryti geriausias
sąlygas priešininko apšaudymui. Žaidėjui
pasirinkus žvelgti per bombarduotojo
taikiklį, DI valdymą perima tik dalinai, t. y.
stengiasi išlyginti skrydžio trajektoriją, kad
bombos kristų lygiai ir paliktų dailų raštą.
Vėlgi ši savybė sukuria savotišką erdvę
visiškai kitokiai žaismo patirčiai. Greičiu ir
manevringumu nepasižymintys
bombonešiai turi pakankamai smarvės ir
traukos skrisdami dideliame aukštyje,
kuris yra kritinė riba daugumai
ankstyvosios epochos naikintuvų. Kai
kuriuose mūšiuose šis galbūt šiek tiek
dirbtinai sukurtas privalumas leidžia
bombonešių pilotams ramiai sukti ratus
virš priešo pozicijų ir stropiai išmėtyti
bombas. Žinoma, modernesni naikintuvai
neretai ryžtasi pakilti į panašų aukštį,
tačiau atlikdami šį manevrą jie tampa
lengvais taikiniais persekiotojams, arba
dorai neįvertina DI valdomų
kulkosvaidininkų, kurie man dažnai pelno
daugiau taškų nei aš pats.
Greta lėktuvų papildomai galima tobulinti ir
savo pilotus, mechanikus, šaulius, kurių
kiekvienas turi pluoštą unikalių ir bendrų
statistinių parametrų – atsparumas
didelėms perkrovoms, taiklumas,
ginkluotės užtaisymas, reakcija,
pastabumas ir t. t. Jei žaisite su
nustatymais, pagal kuriuos lėktuve gali
baigtis šaudmenys ar degalai, tai pravers ir
žemės įgulos patobulinimai, nes žaidėjams
paliekama galimybė tūpti ir pasipildyti
atsargas.
Grįžtant prie grafikos, mano širdis vėlgi
krypsta link „World of Warplanes“, bet tik
tol, kol vertinami patys lėktuvų modeliai ir
bendri vaizdai. „WoWp“ atrodo traškesnis,
blizgesnis ir gyvesnis. Žaisdamas „WoWp“
retai kada pajunti nepasitenkinimą
tekstūromis, lėktuvų fiuzeliažus sėjantys
dangteliai ir kamšteliai atrodo iškilūs ir
tikri. „War Thunder“ savo ruožtu yra
murzinesnis ir paprastesnis, vietomis
atrodo nepakitęs nuo IL2 laikų, tačiau aš
neketinu varyti dievo į medį. Turint galvoje
faktus, kad visi lėktuvai siūlo daugiau ar
mažiau autentiškus, trimačius kabinų
vaizdus, o pažeidimai sąžiningai
sumodeliuojami ant fiuzeliažo, šiokią tokią
netvarką kokybės sektoriuje galima atleisti.
Visa šiandien mūšio lauke matoma
technika, ateityje bus valdoma žaidėjų ir
dalyvaus bendruose mūšiuose, o šiandien
esantis žemėlapių rinkinys pasižymi
geografiškai turtingomis lokacijomis
(Ramiojo vandenyno, Europos ir Vidurio
Azijos frontai). Patys žemėlapiai gan
interaktyvūs, dauguma juose esančių
objektų yra sunaikinami, vienintelė to
sukeliama bėda yra ta, kad specialūs
efektai – sprogimai, kulkų sukeliami smėlio
fontanai – atrodo geriau nei žemės
tekstūros. Tiesa, skraidant virš vandens
viskas atrodo nepaprastai gerai, o laivų
torpedavimas yra aukštos prabos
malonumas. Greta visų jau esamų dalykų,
„Gaijin“ ketina žaidėjams atiduoti ir misijų
redaktorių, kas ypač teigiamai atsilieps
ieškant bendros kalbos su didesnėmis
Europos valstybėmis. Pavyzdžiui, lenkai ir
suomiai nuolat bombarduoja forumus, nes
jie turi savo asmeninį karo suvokimą, jo
interpretacijas ir žinių lobyną. Vieni norės
“
atkurti žiemos karo įvykius, kiti galbūt
mėgins pakartoti RAF savanorių rezervo
skrydžius.
Priklausomai nuo
mūšyje dalyvaujančių
lėktuvų tipo, siūlomi
65-200 kvadratinių
kilometrų žemėlapiai.
“
Taip pat yra realaus laiko oro salygų kaita ir
naktiniai mūšiai (kol kas įmanomi tik misijų
režime). Saulės, debesų įtaka žaismui
panaši abiejuose žaidimuose, tačiau
vertinant vizualiai ji geriau įgyvendinta
„WoWp“.
Galiausiai, muzika ir garsai, kurie tebėra
vienas silpnesnių „World of Warplanes“
elementų, prideda riebų pliusą „War
Thunder“. Čia iš tiesų irgi slypi dviguba
gudrybė. Kurį žaidimą bepasirinktumėte,
tinkle veikiausiai kovosite naudodami
trečiojo asmens kamerą, tad motorų darbo
garsas bus gan panašus, ir vargu ar
turėsite noro ieškoti skirtumų. Tačiau
vykdydami pavienes misijas, ar tiesiog
skrisdami kautynių link, „War Thunder“
žaidėjai turi galimybę pasirinkti vaizdą iš
kabinos, kur automatiškai kinta ir motoro
darbo garsas. Kabina siūlo labai ribotą
apžvalgos kampą, tad tenka nemažai
dairytis, atlikti nežymius posūkius, kad
pavyktų apžvelgti „aklas“ zonas, būtent
tada ir išgirsite, koks klasiškas yra šio
žaidimo įgarsinimas. Tiesą sakant, variklių
darbas įrašytas taip tiksliai, kad žaidėjas
gali nupasakoti lėktuvo atliekamus
manevrus vien iš klausos.
Muzikos prasme didelių siuprizų nėra. „War
Thunder“ garso takelis įrašytas kartu su
„Baltijos simfoniniu orkestru“, pagrindinę
temą parašė produktyvusis
kompozitorius/industrijos super žvaigždė
Jeremy Soule, o likusį vakuumą pildė rusai
Georgijus Žeriakovas ir Zacharas „WAR THUNDER“
Antonovas. Finale išėjo visai neblogas
GARSO TAKELIS
rezultatas, tačiau, kaip ir galima būtų
tikėtis, didesnę laiko dalį, fone skamba
tradiciniai motyvai girdėti klasikiniuose
filmuose apie karą.
ĮRAŠYTAS KARTU
SU „BALTIJOS
Jei iki dabar skaitėte ir jūs erzino nuolatinis SIMFONINIU
dviejų žaidimų lyginimas – nesupykite. Abu
žaidimai jau pasiekiami ranka, abu ORKESTRU“,
nemokami, abu apie lėktuvėlius.
Greičiausiai čia ir slypi didžiausia „Gaijin“
PAGRINDINĘ TEMĄ
klaida, nes suvokiant „Wargaming.net“
svorį ir įtaką, bet kokių papildomų, ne
PARAŠĖ
PRODUKTYVUSIS
teminių panašumų egzistavimas, galiausiai
bus naudingesnis „World of Warplanes“.
KOMPOZITORIUS/
Ypač turint galvoje tai, kad abu projektai yra
nuolat vystomi ir pildomi naujomis
INDUSTRIJOS
funkcijomis. „Gaijin“ galėjo to išvengti
pasitelkę gaivų požiūrį į vartotojo sąsają, SUPER ŽVAIGŽDĖ
dėl kurios panašumų, du žaidimus nuolat
lyginsite ir jūs. Šioje vietoje „War Thunder“ JEREMY SOULE, O
nepadeda net ir jo gigantiški mastai, nes
„WoWp“ primenanti vartotojo sąsaja nėra LIKUSĮ VAKUUMĄ
patogi savaime, o kadangi jai priskirtas
funkcijų komplektas yra dešimteriopai PILDĖ RUSAI
didesnis, tai nardymas po langus ieškant
kaip atlikti vieną, ar kitą veiksmą, atrodo
GEORGIJUS
labai nekomfortabilus. ŽERIAKOVAS IR
Šiuo metu „War Thunder“ yra atviroje ZACHARAS
betoje, taip pat dalyvauja „Steam
Greenlight“ programoje. Šią informaciją ANTONOVAS
priimkite kaip raginimą išmėginti savo
jėgas skrydyje, ar bent nubalsuoti už
dėmesio vertą kandidatą.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 79
GARSO TAKELIS

a k eli s
a r so t
N #4 g
Ga m e O
cence
ack, Nas Soundtr
o u r n e y
in W in t ory — J re You?
A ust o n he r e A
e r K y d — A pheli a s A lo ne OST, W
Jesp T homas W T, E scape
usd e n — n e O S
David Ho h o m a s Was A lo
id H o u s d en — T H O N !!! t heme.
Dav K A T M a in
il D is c o Phial F UN o D : B la c k Ops 2,
!!!Mithr R e z nor — C
k W a ll, Tre n t
’a T r y it Out
Ja c isk — I m
A lv in R e it B u n Dem
t. — Mak
Skrillex f M a r le y
x f t . D amian , T he R akyat
Skrille
F a r C ry 3 OST heme
T y le r — , M a in t
Brian r C r y 3 OST
n d I n s t incts
ler — Fa a
r ia n T y a n O S T, A ct ion
B m
B a rt sc hi — Hit
T homas la c k B a ndana
m a n OST — B
H it
c k — T eardrop
A tta
Massive
— Finale
o s t 4
Madeon

m / dr-
u r l . c o
t iny

NUMERIO
ATIDARYTUVAS
Ponios ir ponai, prašytume rimties
ir susikaupimo. Šio numerio garso
takelį norėtume pradėti nuo
įstabios Austino Wintori
kompozicijos ir taip dar kartą
pasidžiaugti vienu iš vertingiausių
2012–ųjų žaidimų — „Journey“.
Subtiliais prisilietimais stygas ir
emocijas masažuoja Makedonijos
Radijo Simfoninis Orkestras, o mes
nuoširdžiai tikimės, kad kontūrą ir
spalvą žaismui suteikusi muzika
suvirpins ir „Grammy“ komisijos
širdis. „Journey“ yra nominuotas
„geriausio garso takelio“
kategorijoje, o tai istorinis įvykis
tiek kūrėjo, tiek visos žaidimų
pramonės gyvenime. Daugiau
Austino Wintori darbų išgirsite
žaisdami „The Banner Saga“,
„Leisure Suit Larry Reloaded“ ar
„Kinect Party“ (jei esate mūsų
Facebook draugai, žinote, kad jis
buvo nemokamas!).
„Assassin‘s Creed III“ greta kitų
drąsių savo sprendimų pritaikė ir
dar vieną — serija pakeitė
kompozitorių. Plunksną ir batutą iš
Jesperio Kyd perėmęs Lorne Bafle
anksčiau talkino Jesperiui kuriant
papildomą muziką serijai, o ir šiaip
yra susikrovęs nemenką bagažą,
kartu su Hansu Zimmeriu dirbo
kuriant „Skylanders“, „Modern
Warfare 2“ garso takelius. Kaip ten
bebūtų, „Youtube“ tauta laikosi
nuomonės, kad Jesper Kyd tinka
labiau. Na bent jau toks įspūdis
susidaro ieškant ACIII garso
takelio, kai „Youtube“ vis bando
įsiūlyti mėgėjiškus video, kuriuose
Jesper Kyd kūrinukas „Aphelion“
montuojamas kartu su ACIII
vaizdais. Mes jį įdėjome, nes jis
labai dailiai ir neskausmingai
pratesią „Journey“ temą ir leidžia
mums žengti dar vieną žingsnį
kitokio skambesio link.
Skirtingai nei teigia žaidimo
pavadinimas, Tomas nebuvo
vienišas. Kartu su juo buvo kol kas
mums menkai žinomas
kompozitorius Davidas Housden.
Jūsų dėmesiui dvi paprastutės ir
labai šiltos melodijos, kurių
stipriąja puse tapo sintetiniai, 8 bitų
erą primenantys akcentai. Šiuo
atveju juos labiausiai norisi išskirti
dėl to, kad jie skamba ne įkyriai.
Kiekvienas pypsiukas yra tiesiog
savo vietoje. Kaip ir „Thomas was
Alone“ melodijos mūsų garso
takelyje atlieka tilto, jungiančio
lyrikę ir marazmus, rolę.
RIMTIES IR
SUSIKAUPIMO PABAIGA
Kas per!? Esu tikras, kad
kiekvienas uždavėt šį klausimą ir
greičiausiai papildėte jį vienu kitu
necenzūriniu žodžiu, bet... Ar ši
melodija jus išjudina, o gal jos
efektas įkalintas LEGO pasaulyje?
Jūsų dėmesiui dainelė parašyta
vienam įspūdingiausių visų laikų
artefaktui. „Mithril Disco Phial“ yra
aptinkamas žaidžiant „LEGO: Lord
of the Rings“ ir jis išves iš proto
visus, pradedant žaidimo veikėjais,
baigiant namiškiais. Nerodykit
vaikams.
Kolega Martynas (mano galva
pelnytai) sudergė „Black Ops 2“,
bet mes kalbame apie milijoninį
blockbuster‘į, tad visiškai normalu
ir tai, kad jame yra gerų dalykų.
Pavyzdžiui Michaelas Rooker labai
šauniai pasidarbavo skolindamas
balsą ir charakterį Harperiui, o pats
žaidimas kelis sykius laimėjo mano
apdovanojimus už parinktą muziką.
Jie taip smarkiai išmaudė „Medal of
Honor“ kai ant blankiai mekenančių
„Linkin Park“ užsiundė „AC/DC“...
Stipri ir mūsų grojaraštyje esanti
pagrindinė tema, kurioje mistikos,
prasmės ir ryšio gerokai daugiau
nei jos sugebėjo išspausti
scenaristai. Iš kart po įvadinės
melodijos seka „Skrillex‘o Im‘a Try
it Out“. Jį įdėjome dėl dviejų
priežasčių. 1. Jo buvimas
oficialiame garso takelyje tarsi
patvirtina, kad įvairovės
skambesyje žaidimas siūlo daugiau
nei žaisme. 2. Ar sutinkate, kad
„Dubstep‘as“ muzikoje yra tas
pats, kas zombiai žaidimuose.
Užknisa, bet negali atsiplėšt.
Tačiau „Dubstep‘as“ gali skambėt
labai gerai, ypač kai jis skamba
tinkamu laiku. Pavyzdžiui kai
liepsnosvaidžiu bandai padegti
hektaro pločio joint’ą... Iš kart
pajunti kaip skambesys nupučia
įtampą...
Nors be konteksto „The Rakyat“ iš
„Far Cry 3 OST“ skamba kiek
keistai, patikėkite ši Bryano Tyler
kompozicija yra kūrinio garso
takeliui etalonas. Kodėl taip
sakau? Ogi todėl, kad viename
gabaliuke jis sugeba apjungti
galybę su „Far Cry 3“ pasauliu
siejamų elementų. Atmosferą, oro
temperatūrą, bangų mušą,
džiunglių šešėliuose tvyrantį
pavojų ir net visiškai svetimą šiam
pasauliui dubstep‘ą. Tai nėra
melodija, kurią norėtumėt įsirašyti
ir klausytis išvykų metu, bet ir
garso takelio paskirtis ne visada
tokia. Garso takelis tai visų pirma
materija, fonas ant kurio
komponuojami kiti elementai - nuo
ambient‘o iki žaismo. Kažkas juk
turi visą tai apjungti. Muzikinę
kelionę į „Far Cry 3“ baigiame
pagrindine žaidimo tema, kuri
pasitinka kas kartą įjungus žaidimą
ir norom nenorom primeta tau tą
jausmą, kad perplaukus pralieto
kraujo jūrą rasi kažką kilnaus.
Kurgi ne...
KO KLAUSOSI
HITMAN‘AS
Grečiausiai Adelės. Ir jos
klausydamas braukia ašarą, nes
tai jau antras šiame numeryje
esantis žaidimas netekęs Jesper
Kyd. Aišku, mūsų nuomonės dėl
šio kompozitoriaus gali skirtis, bet
faktas yra tas, kad tai vienas iš tų
retų muzikuotojų, kuris gali
parduoti žaidimą, o ne atvirkščiai.
Iki „Hitman: Absolution“ jo garso
takelį kūrę žmonės greičiausiai
GAMEON | 2013 NUMERIS 4
buvo priskiriami no name’ų
kategorijai. Buvo. Thomas Bärtschi
ir Dynamedion padirbėjo tikrai
šauniai ir nors dalis žaidimo
skamba tiesiog kaip žaidimas, tokie
„gabalai“ kaip „Black Bandana“
užstringa ilgam. Labai ilgam, nes tik
jam užgrojus mintyse iškilo viena
epiškiausių šokio scenų
kinematografijos istorijoje. Kalbu
apie „Death Proof“ ir jo viliotinį
skambant „Coasters“ atliekamam
"Down In Mexico".
Jei pasigedote daugiau melodijų iš
„Assassin’s Creed 3“ nemanykite,
kad pamiršom. Jas išbrokavo
GameON vyr. diskžokėjas Mantas.
Taip pat jis nesutiko dėti muzikos iš
„Skylanders: Giants“ ar „Halo 4“.
Tiesa su „Halo 4“ irgi radom išeitį.
Geriausiai visą šio žaidimo OST
apibrėžia „Massive Attack –
Teardrop“. „Halo“ 4 garso takelį
kūręs kompozitorius Neil Davidge
ilga laiką dirbo su „Massive Attack“
ir žaidžiant žaidimą neapleidžia
jausmas, kad šis
bendradarbiavimas paliko ryškių
pėdsakų vėlesnėje Neilo kūryboje.
Visas OST skamba taip, kaip ir
„Teardrops“ kuris dabar groja, bet
jus jo tarsi negirdite. Žaidimuose tai
profesionalumo ir takto apraiška, be
to, artėjant kulminacijai muzika
gerokai įsisiubuoja ir perima
emocijų valdymą į savo rankas.
Kadangi viso žaidimo metu ji elgėsi
kukliai, staiga išsišokti buvo labai
paprasta.
Paskutinis šmotas žurnalo garso
takelyje atsirado, nes mūsų DJ
Mantas pareikalavo pagerbti
įspūdingų rezultatų pasiekusį
jaunuolį Hugo Pierrą Leclerq, kuris
savo epišką vardą išmainė į
paprastutį „madeon“. „Jam 18 ir jis
gerai kala“ — pabrėžia Mantas, o
mes trinam akis žiūrėdami sąrašą
žaidimų kurie jau spėjo panaudoti jo
muziką — „Forza Horizon“, „Need
for Speed: Most Wanted“, „FIFA 13“,
„PlayStation All-Stars Battle
Royale“... Sutikite — „Finale“ finalu
tapo teisėtai.
81
 ŽAIDŽIAME

FARCRY 3
Leidėjas
Ubisoft
Kūrėjas
Ubisoft
Platforma
PC / PS3 / XBOX360

82
Far Cry
for me,
Argentina!
Artūras ir Martynas dalinasi įspūdžiais iš
kerinčių “Ubisoft” žaidimo “Far Cry 3”
džiunglių, kuriose tvarką diktuoją laukinės
taisyklės ir nuo proto nušokę jų gyventojai

GAMEON | 2012 NUMERIS 4 83

 ŽAIDŽIAME

Martynas

N
eatmenamais laikais pasirodė „Far Cry“, žaidimas, KLIMAS
kuris pasižymėjo džiunglių vaizdavimu, sąlygine @Lord_Denton
veiksmų laisve ir protingais priešais. Tada leidėjas
Ubisoft ir kūrėjas Crytek nepasidalino kastuvėlio
smėlio dėžėje ir išsiskirstė savais keliais. Crytek
pabėgo į šiltą EA glėbį, kur nusinešė kompus Artūras
lydančius reikalavimus, fizikos variklius ir, RUMIANCEVAS
svarbiausia, paiką ir silpną antrą žaidimo pusę, @artojas
kurioje kauniesi su absurdiškais priešais. Taip
gimė „Crysis“ serija. Ubisoft liko pavadinimas
„Far Cry“ ir bendri žaidimo apmatai. Neliko
nieko kito, kaip padaryti atviro pasaulio žaidimą
šiltuose kraštuose – ir be mutantų, ateivių ar kitų
paikysčių. Iš to atsirado visai neblogas „Far Cry 2“.
Pašalinius jo trūkumus šiemet sulaukėme „Boiling
Point 2“, tpfu, „Far Cry 3“.

Artūras
Būtent! „Far Cry“ augo tik su mama ir tai akivaizdu.
Antra dalis buvo nebrandi ir paaugliška. Toks niekus
FARCRY 3 tauzyjantis piemuo, mylimos mamos apvilktas
gražiais rūbeliais, bet tuo pat metu stokojantis
griežto tėvo rankos, nesusitelkiantis į esmę ir
Leidėjas kamuojamas piromanijos. Aš asmeniškai
Ubisoft nenorėjau tikėti ir netikėjau, kad iš
jo kažkas išaugs. Bet va,
Kūrėjas
susėdom ryti trečiojo
Ubisoft
Platforma
gimtadienio torto, o „Far Cry“,
atrodo, pasikeitęs. Dar
SENOSIOS
PC / PS3 / XBOX360 nesubrendęs, bet akivaizdžiai
radęs bendrą kalbą su motina. ŽAIDIMO
„Far Cry“ yra „Ubisoftiškas“ iki
kaulų smegenų! Nepaisant to, DVASIOS
kad veiksmas, kaip ir pridera,
atbogintas į džiungles, o
protagonistui bent trumpam
NEBELIKO
grąžino „turisto idiotiškais
marškiniais“ etiketę, senosios žaidimo
dvasios nebeliko. Yra „Assassin’s Creed“
ambient’as ir šalutinės veiklos, yra „Red Dead
Redemption“ iššūkiai, yra bet kurioje smėlio dėžėje
randamos lenktynių trąsos ar dramatiški skečai, atseit
atstojantys šalutines misijas ir lipdantys foninę
istoriją, bet... Niekas nesulimpa į vieną daiktą. „Far
Cry“ kamuoja siaubingas tapatybės sutrikimo
sindromas, jis jau baigė mokyklą ir dar nežino kuo
nori būti užaugęs!

84 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Šią sceną prisiminėm tik dabar, senai tos išgertuvės buvo, o juk nuo jų
viskas ir prasidėjo...

APAČIOJE
Retas vaizdas kurį nufotografavo kūrėjai. Taip nebūna

VIRŠUJE
Kiekvienas nori gauti
„užmušk 4 vienu
sprogimu“ pasiekimą!
Neišdegs, beje, jie
važinėja porom,
kartais tryse

DEŠINĖJE
Citra neskubės, tad
nejučia suvoksit, kad
gerai būtų bent
draugę turėti

VIRŠUJE
Praleisk! Per E3 mačiau ką ji man padarys ir noriu, noriu,
noriu!

GAMEON | 2012 NUMERIS 3 51

 ŽAIDŽIAME
Martynas
Kaip penkiolikmetis negrabiai grabinėja
pirmosios liemenėlės užraktą, taip „Far Cry 3“
kūrėjai savo pirštus kiša prie siužeto. To, kuris
buvo taip reklamuotas: amerikiečiai turistai
papuola į piratų rankas, vienas iš jų pabėga
gelbėt draugų (vietoje to, kad pasielgtų kaip
racionalus žmogus ir grįžtų į JAV, kur susižertų
milijonus iš knygos, intervių ir filmų teisių),
kovos, nuotykiai, lavonai, ožių medžioklė su C4
ir t.t. Ir kaip mums buvo žadėti spalvingi
veikėjai! Pavyzdžiui, Vaas! Ir dar Vaas! Kūrėjai
norėjo parodyt, kokių išprotėjusių žmonių yra
šitoje saloje, bet! Atviro pasaulio misijos
dažniausiai reiškia tai, kad veikėjai yra kaip
filmukai senuose žaidimuose: pasižiūrėjai prieš
misiją, o jau tada šaudaisi iki pabaigos. Procesu
metu tau kompaniją palaiko tik Jason šūkiai,
bylojantys, kad sprogimai ir gerklių pjaustymai
yra smagiau nei gyvenimas civilizacijoje. Tačiau
taip mes nesusikūriame ryšio su veikėjais, ypač
turint minty kaip retai vykdysime siužeto
misijas. Palyginkite tai su pastoviai išdygstančia
Alyx Vance ar Jennie (Darkness 2), Reznov iš
CODBLOPS ar net ta pačia Lydia iš Skyrim.
Artūras
Šioje vietoje man buvo
keistai. Man kaip tik
atrodo, kad autorių
siekis laikyti Džeisoną
atokiau nuo draugų,
tačiau tuo pat metu jo
lūpomis vis kartojant
jų vardus, padėjo
sukurti tą ryšį ir jis
gavosi kažkoks
tvirtesnis.
Pokalbiai su Liza buvo sudėtingi, man kažkuo
priminė „Catherine“, kai lyg ir supranti padėtį,
bet norėtųsi, kad viskas vyktų kiek nuožulniau,
86 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
be staigių nuopolių. Brolių atvejis irgi pasirodė
nežaidybiškai sunkus. Vaas savo ruožtu iš manęs
gauna visus įmanomus komplimentus. Aš jame
nematau bepročio, o jis ir nėra beprotis. Vaas yra
eilinis banditėlis, chamas, kaip ir visi mes
kamuojamas kažkokių kompleksų, bet skirtingai
nei mes leidžiantis jiems keroti nežabotoje
formoje. Per visą savo gyvenimą buvau gal porą
trejetą sykių patekęs į nemalonias situacijas su
stiklo šukėmis ir peiliais, tad Vaas veide, kalbos
manieroje, mimikose... Visame kame mačiau
žmones iš savo prisiminimų. Jie nėra išprotėję,
bent jau savo pasaulio suvokimo skalėje, kai
kuriais atvejais, žvelgiant jų akimis mes esame ne
menkesni bepročiai. Vaas sukurtas gerai. Tai
pirmas žaidimo veikėjas mano gyvenime,
akistatų su kuriuo aš realiai bijojau.
Martynas
Asmeniškai mane apiplėšti ir peiliu atimti didį
lobį - Nokia 3310 ar Siemens C35, kai jie buvo
labiau artefaktai nei naujos technologijos magija
- bandė labai senai ir tas banditėlis buvo mažiau
iškalbingas nei Vaas. Ar apskritai treninguoto
Viliampolės bandito stereotipas. Šiek tiek
užkniso su savo manieromis, bet jei aš kada
turėčiau valios tapti, tarkim, pilietinio karo
plėšomos šalies banditų gaujos vadu, kas sako,
kad aš būčiau smagesniu banditu? Kita vertus,
turbūt jaučiu kažkokį atstumą tarp savęs ir Jason,
todėl nėra ir baimės. Arba, kaip minėjau, Vaas
tiesiog užknisa, ypač savo pseudo-deep pravalu
įžanginėje scenoje.
Artūras:
O aš ir nesakau, kad jis labai gilus ar išmintingas,
ar teisus. Tiesiog jis yra toks, kokie yra
banditėliai, kurie tave įstumia į bromą ne dėl
telefono, o tiesiog... Tu jiems nepatikai ir jie nori
tave pamokyti. Taškas. Jei ką ir atima, tai kad
atsimintum susitikimą, bet „pokalbio“ esmė
visiškai kita. „Pokalbio“ esmė ta, kad viskas ką tu
darai, sieki ar turi, nepadaro tavęs viršesniu nei
jie. Ir dažniausiai tokiose situacijose pamokslai ir
užvažiavimai yra keistos tarpuvarčių filosofijos
atmainos, sakinių struktūra užknisa, bet tu
klausai nes esi užimtas karštligiškomis išeities
paieškomis. Nežinau, man kažkaip susidarė
įspūdis, kad tiek rašytojas, tiek animatorius ar
veido sinchronizacijos aktoriai visą tai kažkaip
irgi yra patyrę, kur nors mokyklos laikais ir Vaas
yra iš prisiminimų aidų atgimęs „local bully“, su
nuosava sala, piratais ir nuknistu Kim Jong
kažkurio kroviniu. Vėlgi sakau, tai gali patikti ar
ne, teisiog man pasirodė, kad blogietis pagautas
ir perteiktas realistiškai. Realistiškiau nei
dešimtys bepročių su rusiškomis atominėmis
bombomis, bet be jokio polėkio.
Martynas
Gali būt - kita vertus, žaidėjo reakcija turbūt
priklausys nuo to, ar jie patys yra patyrę kažką
panašaus. O ką pasakysi apie žmogų, kitame
Vaas lenciūgo gale, samdinių vadą Hoyt?
Artūras:
Neįdomus, nes jis yra tipiškas antagonistas ir
psichas. Tiesą sakant, be Vaas žaidime yra ir
Buck, ir agentas, ir daktaras, ir tas bičas...
Vokietis. Kalbu apie Hoyt samdinį, kuris
pasidarė karjerą, nes vadovybė jį kėlė pareigose
kas kartą išgirdę vokišką akcentą. Įdomu tai, kad
kai kurie jų suvaidina daugiau scenų ir turi
didesnius vaidmenis. Ir apskritai, Vaas kažkuria
prasme tėra antraplanis, nežinau ko mes ties juo
sustojom.
Martynas
Jei daug apie tai šneki, vadinasi įstrigo! Panašiai
kaip man norisi sukt vairą link “Boiling Point”,
kad ir dėl CŽV agento su JAV vėliava biure. Ir aš
vis tiek sakyčiau, kad palyginimas tarp žaidimų
yra įmanomas, lyg Far Cry 3 būtų
supaprastintas, techniškai daug labiau
kompetetingas jo brolis. Kalbant apie
tiesioginius giminystės ryšius, veikėjai čia yra
daug ryškesni nei antrojoje dalyje, turėjusioje
vienintelę ryškią asmenybę - Jackal. Kurį
daugiausiai pažinome per audio įrašus - kaip ir
čia arčiausiai susipažįstame su, nespoilinant,
asmeniu, parašiusiu žaidimo enciklopediją. Šioje
vietoje turiu pažymėti, kad man visai patiko
žaidimo humoro jausmas. Ir nors misijų
struktūra išliko panaši kaip „Far Cry 2“, visgi
smagu, kad jų pradžioje yra šis tas daugiau nei
baltaodis ir juodaodis (nes, apsaugok Viešpatie,
parodysim, kad Afrikos pilietiniame kare
kaunasi vien juodaodžiai - pala, ar tu taikais šį
teiginį sutriuškint?) uždaroje patalpoje,
liepiantys tau kažką sunaikinti. Še deimantas,
von pro duris.
Artūras
Haha... Bet ši scena buvo ir dabar! Nors aš aišku
lenkiu galvą prieš enciklopedijos užmojus ir
įgyvendinimą, ji man nepatiko. Ją laisvu metu
parašė su Desmondu dirbantis Šonas, kurio kandus
sarkazmas ir ciniškos pastabos atsiskleidė vos prieš
mėnesį. Aš netrukus sėsiu rašyti „Assassin’s Creed
III“ apžvalgos ir ten pagirsiu enciklopedijoje
prasimušantį britišką cinizmą, kuris susimaišydamas
su mūsų kukliomis, bet labiau proamerikietiškomis
istorijos žiniomis, atskleidžia skaudžią tiesą. Tačiau
kalbėdamas apie „Far Cry“ nuo pagyrų susilaikysiu.
Per daug artimos emocijos, per daug panašus
braižas... Chaltūra! Kaip ir beje su misijų planavimu.
Ar pastebėjai kaip pirmosios misijos leidžiasi šuoliais
per salą... Verčia lėkt lyg nebūtų rytojaus, dėl ko man
“
natūraliai suveikė stabdžiai ir aš ėmiausi valyti
aplinkas, prieš žengdamas į naują zoną.
KAIRĖJE
Ė, bičas, pžiek į
mane. Į akis
žiek, balvonas!
KĄ ČIA ŽIŪRI,
GAIDY!?

DEŠINĖJE
Šitas lankas

Finale išėjo taip, kad labiau Rambo

nei visas
CODBLOPS2.

įveikęs vos penktadalį

misijų aš jau turėjau
visus tuo metu
prieinamus ginklus,
buvau pasisiuvęs visus
patobulinimus, o 10000
talpinanti piniginė

“
nuolat buvo pilna. KAIRĖJE
“Jei pasakyčiau,
kad noriu nuo
tavęs vaiko, ar
toli bėgtum?”
Man neleido plėšti priešų, nes nėra kur dėti pinigų, o
išleisti jų irgi neradau kur, nes pusė turinio užrakinta
iki kol (SPOILER ALERT) miršta Vaas!
Siaubingas liapsusas.

Martynas:
Aš tai laikyčiau „Elder Scrolls“ sindromu, kai
kampanijos nevykdai, nes nenori, kad žaidimas
baigtųsi. O ne dėl visokių dėmesio sutrikimų
sindromų, apie kuriuos paprastai rašo žaidimų
spauda, nes reikia apsimesti tikrais darbuotojais.
Palygini vieną kitą misiją, pasižiūri į misijų skaitliuką
statistikos sąvade, paniursti ir eini pašaline veikla
užsiimti. Paradoksalu, bet kuo mažiau ji prasminga
siužeto prasme, tuo smagesnė. Šalutinės misijos yra

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 87

 ŽAIDŽIAME

DEŠINĖJE
Tinkle — alkani, basi ir gerai
ginkluoti nepasidalina radijo
stotelės

APAČIOJE
OOOooooooOOOOoooo
TAIP!

DEŠINĖJE
Pašaudyt neduos, atvėstam.

88 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

visai neįdomios ir trumpos (viena truko mažiau
nei 5 minutes), o tuo tarpu medžioklė, radio
bokštų kopinėjimas, bazių užgrobimai ir pan...
yra pagrindinė pramoga. Dar truputį, ir čia būtų
Minecraft 2020, tik, žinai, įdomus. Ir taip, aš
mikliai atsirakinau visus ginklus bei pasisiuvau
krepšius. Nors man su pinigais problemų yra -
mėgstu pirkti amuniciją, ten visi ir pabėga. Ir iš
vienos pusės smagu, kad yra collectibles
žemėlapiai, iš kitos nervina tai, kad žymi dėžes
su mažom pinigų sumom ir vendor trash.
Norom nenorom jas renki, kad išvalytum
žemėlapį. Man kažkas negerai, ar ne?
Artūras
Man irgi. Nustojau kreipti dėmesį į
deimančiukus maždaug 40 žaidimo valandą, bet
vis tiek, jei tarkim einu kokio artefakto, aplink
surenku viską. Tokiu būdu žaidimas išties virsta
kažkokiu craft’u, nes na buvo vakaras, kai
“
daugiau nei valandą tiesiog medžiojau ryklius.
Reikėjo keturių, bet primušiau gerokai per
dešimtį ir dėl to kaltinu žaidimo grafiką.
Šiaip televizoriaus
ekrane „Far Cry 3“
atrodo stulbinančiai.
Ryškios spalvos,
vaizdo kokybė net
traška, aiškiai
juntamas gylis...
“
Dėl ypač gerai perteiktos veikėjo masės ir jo
animacijų gausos, susidaro įspūdis, kad su „Far
Cry 3“ kūrėjai prie virtualios realybės priartėjo
tiek, kiek tai apskritai yra įmanoma dvimačiame
ekrane. Ir štai, išvadavęs kubietišką cigarą iš
jūržolių nelaisvės, aš makaluoju rankomis ir
viltingai žvelgiu į vandens paviršių skrodžiančius
saulės spindulius. Jačiu, kad deguonis jau visai
greta, kai... Mane kažkas timpteli žemyn, aš
pusuku galvą ir prieš save išvystu nasrus. Nors
man gėda, bet aš nemeluosiu. Myžtelėjau.
Paskui dėl šio fakto ir surengiau žuvims vendetą.
Įvykis turėjo ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui
nebelipu į vandenyną naktį. Antrą vertus, žinau,
kad yra žmonių, kurie bijo perbristi upelę, dėl
joje galimai tūnančių aligatorių. Malonu žinot,
kad esi ne vienintelis.
Martynas
Smagiausias momentas yra kai tiesiog
vaikštinėji ir iš niekur nieko vaizdas pasisuka į
tavo koją kramsnojantį varaną. Bet, kaip jau
turbūt visi pabrėžė, atsitiktinumai yra viena
smagiausių žaidimo dalių. Pavyzdžiui, sėlinant
prie bazės išgirdau tigrą - iškart kiton pusėn
pasukau. Ar jau ruošiausi kitos atakai,
susižymėjau priešus, sudėjau minas, jau snaiperį
išsitraukiau... Tada atvarė sukilėliai, nušovė
kokią pusę piratų ir prieš mirtį dar išlaisvino
tigrą, kuris pribaigė visus likusius. 1500 XP
taškų iš niekur nieko. Kita vertus, erzina kaip
lankas yra ultraturbostealth, o vos pirstelintis per
duslintuvą snaiperis sukviečia priešus į tavo
poziciją (kur jau laukia mina). Ir, nežinau kodėl,
bet perdažiau visus ginklus, net nenaudojamus.
Artūras
Haha... Taip, lankas apskritai yra IMBA su savo
padegamosiomis ir sprogstamosiomis strėlėmis.
Mane jis siutina, nes kai toks ribotas vietų
inventoriuje skaičius, lanką imi tik iš
praktiškumo. 50-60 metrų atstumu jis yra uber
lankstus, taiklus, tylus ir mirtinas. Kur kas
patogiau su juo ir transportą stabdyt ar tūpdyt
sraigtasparnius. Ne kartą esu save pagavęs
apmąstymuose ką imti — serbišką zastavą su
sprogstamais šoviniais, ar lanką. Viena vertus,
gesinti visus .50cal kulkomis, efektyviai šaudant
kelių šimtų metrų distancijomis yra jėga, kita
vertus, šūviai garsūs, o alternatyvių šaudymo
režimų nėra. Finale inventorius tampa
nuobodus, nes tam tikri egzemplioriai (lankas,
GL-94 ir kažkas medžioklei) amžiams
rezervuoja sau vietas, naujai atrakinti ginklai
paimami nebent trumpam field test’ui, kol vėl
grįžti prie to, prie ko esi pratęs...
Martynas
T.y. optimalios kombinacijos pagal tuometinius
atrakinimus. Labiausiai piktina tai, kad
negalima priklijuoti priedų AK-47 ir už jį
geresniu tampa M14, nes America, fuck yeah!
Jei neklystu, rusiškai ginklai visai negauna
priedų (be pistoleto su duslintuvu). Galiausiai
išeina, kad nemaža dalis liks nepanaudota vien
dėl to, kaip greitai atsirakini nemokamas
versijas, kopinėdamas radijo bokštais (jais
atidengiamas žemėlapis ir begalinis pardavėjų
dėkingumas, išreiškiamas nemokamais ginklais).
Aišku, po truputį išbandžiau visus – bizonų
medžioklė su „Skorpionu“ nėra gera mintis –
bet vis tiek. Lieki su pačiais geriausiais, nėra tos
laisvės rinktis, tarkim, assault rifle pagal savo
žaidimo stilių.
Artūras
Kas dėl ginklų įvairovės ir modifikacijų, tai gal
visai logiška, kad valkatūzų importuoti AK47
neturi modifikacijų, bet juk gali vietoj jo naudoti
Galil variantą ir jaustis panašiai. Tai, kad jie
idėjo M14 mane privertė ploti. Dievinų šį
ginklą, o moderni jo modifikacija su duslintuvu
ir RDS man leido atsisakyti pistoleto, snaiperio
ginklo ir automato. Vadinasi greta galėjau tąsytis
“
RPG, grantasvaidį ir liepsnosvaidį. Just for
laughs, taip sakant. Grįžtant prie tavo minties
dėl žaidimo stiliaus — sakai visišką tiesą.
Platus, bet tuo pat
metu ribotas
ginkluotės
pasirinkimas ir
išskirtinai nedidelių
mąstų susirėmimai,
kažkaip nenatūraliai
įveda žaidimą į būseną,
kai vienas tinkamai
parengtas ginklas yra
viskas, ko reikia, kad
galėtum išreikšti save.
“
Kažkaip iš žaidimo išnyksta ta prievolė mąstyti
apie planą B. Tiesą sakant, net nėra jokio reikalo
galvoti apie papildus, kad štai su savimi pasiimu
M249 SAW modifikaciją, tad man greta būtinai
reikia šratinio šautuvo CQC susirėmimams ar
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 89
 ŽAIDŽIAME
granatsvaidžio. Tuos dalykus gali turėti, bet tik
savo malonumui ar dėl efektų, nes realiai M249
SAW su išplėsta apkaba ir kalimatoriumi yra
vienodai efektyvus visais atstumais, prieš visus
priešus - nuo pirato iki grizlio, o reikalui esant
juo sustadbysi ir bet kokią transporto priemonę.
Martynas
Kartą džiunglėse užsiroviau ant “technical”
(džipai su kulkosvaidžiais, nors šis jo neturėjo -
Marč. past.), paleidau FAMAS salvę, nukoviau
vairuotoją, mašinėlė atsitrenkė į skardį, apsisuko
ore, nulėkė...
Artūras
Visa tai mane eilinį
kartą veda prie
minties, kad
pasirinkimo laisvė yra
žaismo elementas apie
kurį svajojam ir kurio
siekiam, bet tuo pat
metu ji yra ir
pagrindinė žaismo
griovėja.
Tai liečia ne tik ginklus, ar iš sumedžiotų gyvių
odos siūnamus patobulinimus. Kai mano
žaidimo siužetas pasiekė lygiai vidurį, aš jau
turėjau beveik visus talentus. Kūrėjai, aišku,
kažkiek jų laiko užrakintus, bet pasiekus patį
vidurį mano XP atsargos buvo tokios, kad
įvykdęs porą nereikšmingų misijų aš atrakinau
viską. Visus agresyvius puolimo peiliu
mechanizmus, 6 gyvybės stulpelius, dvigubą
neperšaunamų liemenių tarnavimo laiką ir
turėjau receptą išplečiantį gyvybės stulpelį iki
protu nesuvokiamo maksimumo. Tapau
antžmogiu ir nors šis jausmas dalinai sutapo su
Džeisono nuotaikomis, šie dalykai labai
neigiamai paveikė kitų žaismo mechanikų
naudojimą. Minos, C4, duslintuvai, aliarmo
taškų išjungimai... pfff... Dėl tų pačių priežasčių,
„Far Cry 3“ tapo ko gero pirmu žaidimu ir
90 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
apskritai pirmu kūriniu mano gyvenime,
kuriame tikrai skaniai klausosi dubstepas.
Martynas
Man aliarmo taškų išjungimas (snaiperio
šautuvu, aišku) patiko, nes jei pasirodo
pastiprinimas, man ne visada gerai baigiasi.
Sąlyginis žaidėjo trapumas (ir mano ryžtas
nepirkti liemenių) tylius bazių atjungimus daro
daug smagesniu renginiu. Realiai didžiausia
grėsme laikiau heavies - kiek galima, visuose
žaidimuose, net Doorfighter buvo - ir šunis.
Sraigtasparnis tėra didesniu taikiniu RPG. Kita
vertus, „Far Cry 3“ yra vienintelis žaidimas,
kuriame RPG dar galima laikyti stealth kill -
aišku, jei priešas tavęs nepamato. Šiaip malonu,
kad žaidimas verčia sėlinti dalinai dėl minėto
trapumo, bet labiausiai dėl patirties taškų
bonusų. O ne dėl kažkokios “moralės” ir
bandymo visus priešus prisėlinus užliūliuot ir
padėt į patogų kampą (prieš tai pabučiavus į
kaktą). Bet čia jau, kaip sako, beating around the
bush.
Todėl pareikšiu, kad
man visai patiko
vairavimas, ypač
vietinių “Polonezų” ir
gaziko. Kartą kai
pamačiau, kad Supply
Drop misiją reiks daryt
su tikėtinai sovietiniu
sunkvežimiu, virš mano
galvos pasirodė
širdelės.
Artūras
Taip! „Supply drop“ misijos! Mane jos sužavėjo
savo neįtikėtinu balansu, kad taip lenktynių
žaidimų kūrėjai pasimokytų... Sunkvežimiais,
bagiais, keturačiais ar vandens motociklais
bogini svarbias atsargas ginklo broliams ir visada
kažkaip stebuklingai atvarai būgnams mušant
paskutines sekundes. Nerealiai išlaikyta įtampa,
o asmeninis pasitenkinimas — geriausias
apdovanojimas. Jei reikėtų išskirti labiausiai
įsiminusius „Far Cry 3“ elementus, „Supply
Drop“ būtų antroje vietoje, po mano jau girtos,
prabangios grafikos/animacijos ir prieš CQC
(artima kova). Iš tiesų, kaip šaudyklė „Far Cry 3“
pakloja pamatus ateičiai ir parodo, kad
efektingos kautynės įmanomos ir be idiotiškų
skriptų ar QTE. Nors techniškai, tarkim
puolimas peiliu, tuo pat metu panaudojant
oponento ginklą prieš jo sėbrus veikia panašiai
kaip QTE, jis yra painesnis, turi parengti tam
sąlygas, prisėlinti nepastebėtas, pasukti sučiuptą
priešą veidu į naują taikinį ir paspausti reikiamą
mygtuką. Tuo pat metu ir QTE, ir kažkas tokio
ką padarai pats. O ir atrodo tie dalykai daug
įspūdingiau, nei be sąžinės animuotos ir ant
bėgių užmautos kitų šaudyklių scenos. Lenkiu
galvą.
Martynas
Taip yra todėl, kad tu užsidirbai tą QTE
žmogžudystę: mokeisi kombinacijas ir sukūrei
jai aplinkybės. Čia tau ne privalomoje vietoje
kiekvieną kartą iššokantis banditas (yra ir to),
kurį užmuštum spaudymas, kažkodėl, šuolio
mygtuką. Viskas palikta tavo paties
improvizacijai – nors ir šaudytis nėra labai
sudėtinga, kai dauguma priešų yra, nors ir
gudrūs, bet trapūs. Mirties animacijos gražios!
Bet apie „Far Cry 3“ grožį gali kalbėt ratų ratais.
Gaila tik tai, kad jis nepaveldėjo praeitos dalies
popierinio žemėlapio.
Artūras
Kas naudoja popierinius žemėlapius, kai yra
planšetinis kompas su GPS?! Tiesą sakant yra
viena šalutinė misija, rinkti ateivių invazijos
metu išmėtytus paketus, tam reikalui naudojant
įrangą primenančią antrą dalį. Koks sumautai
šlykštus tai užsiėmimas. Tiesą sakant net ir
CryPad’as su savo enciklopedijomis, daiktų
gamyba, įgūdžiu skirstymu ir žemėlapiais jau
pakankamai sugriauna imersiją, net ir be
prievolės aukoti dvirankius ginklus. Gaila,
žaidime nėra skaitliuko, kuris praneštų kiek
realaus žaidimo laiko aš praleidau naršydamas
meniu langus. Spėjų būtų apie trečdalis...
Martynas
Pats debilavočiausias sprendimas: tarkim,
pasibaigė gydantys švirkštai, prisirenki žolių,
paspaudi „craft”, gauni vieną, vėl spusteli ten
Staugimas tinkle
„Far Cry 3“ nuo akstesnių dalių
skiriasi ypač kruopščiai
parengtu on–line paketu. Jame
rasite 3 pagrindines
sudedamąsias dalis — visavertį
kautynių tinkle režimą, 6
valandų trukmės co-op
kampaniją ir „Far Cry 3 Outpost“
mobilią aplikaciją.
FAR CRY 3 CO–OP
KAMPANIJA
Bene ryškiausias ir daugiausiai
vertės sukuriantis priedas. Tai
atskira, plonos komiksų
knygelės stiliaus istorija, kurį
vystosi pagrindiniame žaidime
nematytoje saloje. Kruizinio laivo
kapitonas parduoda savo laivą su
visais keleiviais piratams, tad
būrelis aršiai nusiteikusių turistų
nutaria nusėti gamtą lavonais.
Šioje kampanijoje pasirenkami
veikėjai, skirtingai nei sutikti
pagrindinėje kampanijoje, yra
kamuojami per amžius
eksploatuojamų stereotipų,
tačiau turint galvoje sporadišką
žaismą ir pačios kampanijos
trukmę, taip gal ir geriau. Co-op
pasakojimą nustumia į galinį
planą, o visas dėmesys sutelktas
į varžymąsi, šaudymą ir keliones
po salą. Tai akivaizdus trūkumas,
jei co-op režime turite trejetą
draugų ar pažįstamų, taktiniu ar
siužetiniu požiūriu žaidimas
atrodo šiek tiek per lėkštas, bet...
Jei dažniau žaidžiate su
atsitiktinai sutiktais žmonėmis —
„Far Cry 3“ co–op tobulai tam
tinka. Taip pat tai gera erdvė
tobulinti įgūdžius, ar sukaupti
šiek tiek patirties taškų savo
online personažo vystymui.
FAR CRY 3 KAUTYNĖS
TINKLE
Mylėti ar nekęsti situacija. Viena
vertus „Far Cry 3“ tinkle siūlo
nepamirštamą atmosferą, tikrai
kūrybingai sukurtus žemėlapius,
progresijos sistemą veikėjui ir
ginklas, ar šiek tiek modifikuotus
režimus. Iš kitos pusės žaismas
yra kamuojamas šiokių tokių
balanso ar valdymo problemų.
Greta įprastinių „Deathmatch“ ir
„Domination“ režimų, rasime dar
du papildomus — „Firestorm“ ir
„Transmission“. Iš esmės tai
smarkiai modifikuoti CTF
režimai, siūlantys šiai serijai
būdingą posūkį. Pavyzdžiui
„Transmission“ režime bus
kaunamasi dėl radio stotelių
skleidžiančių propaganda, o vieno
žaidėjo kampanijoje esantį atvirumą
čia atspindi tai, kad stotelės nuolat
keičia savo poziciją, vienu metu gali
veiki kelios stotelės, o tai įneša gan
daug sumaišties. „Fiirestorm“ dar
drąsesnis sprendimas, kai abi
komandos turi tuo pat metu ginti
savo kuro saugyklas ir susprogdinti
tas, kurias valdo oponentai. Sprogus
vienai iš saugyklų kyla gaisras, kuris
gerokai pakeičia žamėlapio
išplanavimą, atkerta įprastus kelius.
Kilus chaosui abi komandos
priverčiamos kautis dėl kontrolinio
taško, kuris ir lemia nugalėtojus.
Dalyvaudami kautynėse žaidėjai
kaupia patirties taškus savo herojui
ir ginklui, sukaupti patirties taškai
leidžia atrakinti papildomas
asmenines savybes, paramos ar
oponentų linčo veiksmus. Po
kiekvieno raundo yra tikimybė rasti
„užkoduotos informacijos“ kurios
atkodavimui gali prireikti nuo 15
minučių iki paros. Dekoderis veikia
automatiškai, foniniame režime, o
atkoduota informacija paverčiama
apdovanojimais, patirties taškais,
ginklų modifikacijomis ir panašiai.
ŽAIDŽIAME

FarCry3
Outpost
Mobili „Android“ ir „iOS“ aplikacija
kuri greičiausiai lems kaip į kitus
režimus žvelgs neapsisprendę
žaidėjai. Kaip minėjome, kautynių
tinkle valdymas ir balansas nėra
neutralus, tad tai nėra žaidimas kuris
gali patikti visiems. Antra vertus, jei
žaidimą tinkle mesite be jokios
priežasties, papildoma, mobili
aplikacija gali paraginti grįžti prie
žaidimo tinkle. „Far Cry 3 Outpost“
leidžia peržiūrėti herojaus statistiką,
peržiūrėti ir koreguoti ginkluotę,
įvertinti savo progresą kasdieniuose ir
savaitiniuose iššūkiuose, lyginti savo ir
draugų statistiką. Taip pat ši aplikacija
gali atlikti dekoderio funkciją, tad
radus ilgiau koduojamų duomenų, ši
funkcija ypač pravers.

Greta šių trijų režimų kūrėjai patalpino

ir žemėlapių redaktorių, tiems kas
mėgsta su jais cackintis. Siūlomas
įrankių komplektas pakankamai
intuityvus ir solidus, tad norint sukurti
kažką sau ir savo draugams, problemų
kilti neturėtų.

iOS įrenginiams
tinyurl.com/a8a8tyh

Android įrenginiams
tinyurl.com/bxqdezy
pat... ir panaudoji švirkštą, nes kažkodėl „craft”
pasislinko ir jo vietoje atsirado „use”. Tokių
mažų problemų pilna visame žaidime. Ypač
užknisa tai, kaip pasibaigus kiekvienai šalutinei
misijai, vėl gaudavau išklausyt Jason skambučio
draugui, kuriuo gaunamos instrukcijos kitai
siužetinei misijai. Kaip tam dar nėra pataisos
tam? Arba pastovūs enciklopedijos naujienas
skelbiančio šauktuko kybojimai, jei paskaitęs
tekstą išėjai ne rankiniu būdų.
Artūras:
Pusės tų bėdų nėra žaidžiant konsole. Kalbu
apie vartotojo sąsajos problemas. Viskas atrodo
gan intuityvu, bet skambučiai draugui tikrai
išbalansavo ir mane. Prie kosmetinių klaidų aš
būtinai priskirčiau ir „fall damage“. Tiek valandų
pražaista, o aš vis dar negaliu iš akies nustatyti,
kas nutiks nušokus nuo vieno ar kito grumsto.
Man, aišku, labai smagu ir malonu, kad tarkim
net bėgdamas aš galiu ištaškyti porą gyvybės
stulpelių, suprask - išsisukti kulkšnį,
nusibrozdinti kelią, bet... Kodėl man nieko
nenutinka jei aš nušliuožiu nuo skardžio veidu į
sieną. Ar tatai Džeisono vyriškas
pasididžiavimas toks kietas ir nepažeidžiamas
laisvojo kritimo stabdis? Nes jo nosis
kalifornietiškai maža...
Martynas
Laimei, kartais misijų metu tave prikelia ties
užduoties zonos ribomis. Patogu, bet laisva
išsaugojimo sistema ypač praverstų - skaitykit
kartu su manim – bazių užgrobimų metu. Kita
vertus, galbūt tai panaikintų tą atsitiktinumo
elementą. O tai, kaip jau minėjome, yra viena
geriausių šio žaidimo dalių. Po to, kai tarsi ant
bėgių pravažiavome nuviliančiais „Doorfighter“
ir „CODBLOPS II“, „Far Cry 3“ yra
maloniausias siurprizas šią speiguotą žiemą.
Artūras
Kad jau užgiedojai reziumuojančia nata, tai
pabandysiu pritarti. Dalis „Far Cry 3“
sprendimų yra šviežūs ir gaivūs, dalis seni geri ir
primiršti. Aš asmeniškai pasigedau harmonijos
žaisme, o vertindamas laisvę vienu metu loju pro
ir contra. Kartais taip norisi, kad žaidimas
uždėtų apynasrį ir neleistų nuklysti, išbarstyti
imersijos... Kai jis galiausiai tai padaro misijos
metu reikalaudamas grįžti į užduoties zoną,
susierzinu, nes kas per kaka yra tokie
sprendimai?! Tavo kelis kartus minėtas
netikėtumo efektas, matomai išties egzistuoja.
Žaidimas pasiglemžė dvi savaites vakarų ir aš jį
dar ilgai žaisiu, nors tam nėra nei kokio reikalo,
nei prasmės. Vienas po kito pro šalį skrieja
vakarai Rook saloje, kai aš valandų valandas
nenuveikiu nieko apčiuopiamo, bet juntamas
pasitenkinimas pramoga pranoksta prasmingo
pasaulio gelbėjimo sukeltas emocijas. Todėl aš
esu linkęs išsisukti nuo tiesaus atsakymo į
klausimą ar „Far Cry 3“ yra geras žaidimas.
Greičiausiai ne, nes geri žaidimai nepalieka to
keisto pojūčio, koks būna atsitiktinai
pabendravus su bendroje eilėje sutiktu,
nepažįstamu, beveidžiu žmogumi. Tačiau jei
pasuktume klausimą kita linkme ir bandytume
atsakyti ar „Far Cry 3“ yra gera šaudyklė? Mano
atsakymas neabejotinai būtų – taip. Labai gera ir
duok metacritic’e jai šlovės ir jėgų grąžinti
sveikas, žaidybines madas į žanrą. Į žanrą,
kuriame AAA sąvoką apibrėžia techniniai
sprendimai, grafika, taktinė judėjimo ir kovos
laisvė, o ne pigios petardos ir ant bėgių pamauta
kino kamera.
Martynas
Kad tik daugiau smagių sunkvežimių ir stirnų
medžioklių su Polonezais būtų. Neįpusėjęs PO TO, KAI TARSI
siužetinių misijų jau buvau pražaidęs tris kartus ANT BĖGIŲ
ilgiau nei trunka CODBLOPS II kampanija. Ir,
su liepsnovaizdžiu vaikydamasis neskraidančius PRAVAŽIAVOME
paukščius, buvau keturis kartus laimingesnis nei
dalyvaudamas ultra super cool oro desante..
NUVILIANČIAIS
Galime labai nepiktai laukti, kol/ar bus „DOORFIGHTER“ IR
paskelbtas Far Cry 4.
„CODBLOPS II“,
Artūras „FAR CRY 3“ YRA
Tai žvelgiant į mūsų vertinimo sistemą, Far Cry
III yra „B“ (Pateisinęs lūkesčius), ar A+ (Labai MALONIAUSIAS
geras)? Nes žaidimas kuriame yra pagal
pareikalavimą išskleidžiamas „Sky Diver“
SIURPRIZAS ŠIĄ
kostiumas, negali būti tiesiog geras... SPEIGUOTĄ ŽIEMĄ.
Martynas
A+, nes vienintelis iš pastarųjų kelių AAA yra
vertas daugiau nei vienos A.
Artūras
Ir dar už tai, kad tai vis tik... šaudyklė.
Martynas
Bet ne modern military shooter. Va už tai.
a+
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 93
 ŽAIDŽIAME

CALL OF
DUTY:
BLACK OPS II
Leidėjas
Activision
Kūrėjas
Treyarch
Platforma
PC / PS3 / X360
Wii U

94
Kodėl,
B**c, 2?

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 95

 ŽAIDŽIAME

Martynas KLIMAS
all of Duty: Modern Warfare 3“ žaidimų siužetų @Lord_Denton

C
rašymui yra kaip gėrimas neštumo metu
(didžiausias MW3 fanų mamų hobis). Tokios
kvailystės pasaulis nebuvo nuo „Modern Warfare
2“. Vieninteliu vilties spindulėliu buvo
„Treyarch“ sukurptas „Black Ops“, suderinęs
įdomų, pakankamai logišką ir netikėtų posūkių
turintį siužetą su tikrai įspūdingomis scenomis.
Nereikia nė rašyti (bet vis tiek tai padarysiu), kad
laukiau „Black Ops 2“ džiugia nuotaika:
futuristinė ginkluotė, CAWs, Modžahedai – kas
gali būti geriau? Normali siužetinė linija be didelių
šokinėjimų ar absoliučių nesąmonių, daugelio žaidėjų
režimas, realiai leidžiantis naudoti ne vieną ginklų
klasę, veikiantys zombiai...

Skrodimą visgi derėtų pradėti nuo pradžių – vieno

žaidėjo kampanijos. Rišliai ją apibūdinti sunkoka, bet
esmė tokia: 2025 metais David Mason, iš pirmojo
CALL OF CODBLOPS pažįstamo Alex Mason sūnus, turi
svarbesnių dalykų, nei ką tik pasirodęs „Half-Life 3“.
DUTY: Raul Menendez, daugiametis konkurso

BLACK OPS II „Seksualiausias vienaakis Pietų Amerikos

Senjoras“ nugalėtojas, kelia neramumus su
savo organizacija „Cordis Dei“.
Leidėjas Kordeistai yra pasiryžę ne tik
Activision
sutraukyti proletariato
Kūrėjas
Treyarch
grandines, bet ir pasmaugti
jomis įvairias valdžios struktūras,
LAUKIAU
Platforma
pradedant nuo JAV. Bet
Menendez motyvuoja ne vien
„BLACK OPS 2“
PC / PS3 / X360
Wii U noras padaryti didesnę ir kvailais
siužeto posūkiais neapsunkinta DŽIUGIA
NUOTAIKA
Bane plano versiją. Tą Mason
jaunėlis ir bando išsiaiškinti
klausinėdamas senos kriošės
Woods apie tai, ko smėlio dėžėje
nepasidalino Alex ir Raul.

Mūsų nelaimei, į šią istoriją mes įmetami kaip

pliku užpakaliu į dilgeles, nežinodami nei kas tas
Menendez, nei Woods per labiausiai atsimindami. O
tada jau prasideda tokie šuoliai ir mirties kilpos, kad
„Roller Coaster Tycoon“ atsimeni. Nemaža žaidimo
dalis šokinėja tarp įvykių 2025 metais ir Woods
atsiminimų iš jaunystės, praleistos šaudant įvairiai
nebaltus J, A ir V priešus. Šiupinys pabarstomas
nesėkmingais bandymais būti Tom Clancy ir
postringauti apie ekonomikos bei karinio komplekso
ryšius, kartais švystelint to, ką turėtume palaikyti

96 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 TOLIAU
KAIRĖJE
Kai valdo
priešai, tai
erzina it uodai.
Kai valdai pats,
jautiesi it
pilotuotum A10
Warthog!

KAIRĖJE
0.69 of f**k was
given that day

DEŠINĖJE
Atnaujinimus
optikos srityje
pastebėjom,
klausimas kas jų
dabar neturi?

DEŠINĖJE
Dronus galima
efektyviai gęsinti
bet kuo. Tai darant
rekomenduojame
mąstyti apie dronų
būties slėpinius.

AUKŠČIAU
Koks dar ****, tavo ****** tėvo draugas, ****? Aš, ****, senas batsiuvys, *****!

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 97

 ŽAIDŽIAME
CARE PACKAGE
Tikrai negaluojantys Call of Duty:
Black Ops II fanai - galų gale, kas jį
mėgtų sveikas - galėjo įsigyti nepigų
(~250 dolerių, kas turbūt būtų apie 650
litų) “Care Package”. Tik Xbox 360 ir
PlayStation 3 konsolių turėtojams, nes
televizoriaus ekranų radiacija
seniausiai išsvilino tam tikrus jų
smegenų centrus. Tad ką gavo
Kudirką į Meisoną išmainę
“gurmanai”?
Visų pirma, plastikinę dežę, o jos
viduje... JUODA RANKA! Na, ne, nors
jie to ir nusipelnė. Geriausias dalykas
šiame siuntinyje yra MQ-27
DragonFire Drone nuotolinio valdymo
keturių propelerių robotukas. toks
kaip ir tie nevykėliai “quads” žaidime!
Įdomu, ar prie jo galima pritaisyti
sprogmenis ar kamerą...
O toliau jau visiškas šlamštas,
pavyzdžiui, “riboto leidimo dvipusė
kolekcinė žaidimo dėžutė “Steelbook”,
kurioje, spėtinai, yra pats žaidimas ir
išskirtinis meno albumas. Nes po
dešimties metų visi CODBLOPSII
prisimins kaip netikėtai didžiausią
žaidimų industrijos artefaktą ir šios
dėžutės kainas šoktels? Velniai žino.
Bet kolekcinė!
Kaip ir dvi “Challenge coins”, ant kurių
užrašyti kodai specialiam žaidimo
NEPARDUOTŲ
RINKINUKŲ
IEŠKOKITE ČIA
tinyurl.com/dr-drops
98 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
turiniui atrakinti. Ir pasimesti tarp
sofos pagalvių, turbūt.
Kad geriau jaustumeis jų ieškodamas,
pridedamas ir žaidimo garso takelis!
Tas keistai liūdnas (epiškas, reklamos
žodžiais) garso takelis.
Elitiniai žaidėjai galės pasirinkti,
beveik kaip atskirą režimą, Nuketown
2025 žemėlapį - ar Nuketown
Zombies, kurio beveik niekas
nežaidžia (ar dėl tų visų žaidimo
klaidų). Taip pat tau priklauso ir
pilkai-oranžinis ginklų kamufliažas -
visai patogu, jei kaip aš, visiškai
nesugebi šaudytis.
Galiausiai vienintelis klausimas yra
tas: ar esi pasiryžęs pakloti maždaug
200 dolerių daugiau, kad gautum
sraigtasparniuką? Nes kitu atveju tam
yra Hardened Edition, suteikianti visą
kitą.
O PC žaidėjai turi skaitmeninę Deluxe
versiją, kurioje be visų tų pačių
žaidimo daiktų, yra ir Call of Duty:
World at War. Vadinasi, tai yra
vienintelė versija, su kuria gausi gerą
žaidimą.
Smagaus pirkimo!
savalaikiu humoru (lėktuvnešis „Obama“!). Ir ne tik
tai, kad filmukai yra greiti ir mažai ką pasakantys, tai
dar ir lygiai dažnai prasideda vidury mūšio ar tavo
nevaldomo segmento veikėjo akimis (25% viso
žaidimo). Atrodo bėgi kaip su skalikais vejamas, o
kodėl ir kur – neaišku.
IGN, bandydamas kažkaip pateisinti savo eretiškąjį
9/10 įvertinimą, kaip šiaudo stveriasi Menendez,
kuris ne tik išgelbės vargšus, bet ir svetainei toliau
leis apsimetinėti, kad ji užsiima žaidimų žurnalistika.
Taip, tovariščių Raulį mes pažinsime geriau, nei MW
siužeto karvės tortą Makarov. Net simpatizuosime
jam, sako IGN, vos laikydamas savo meluojančias
lūpas virš vandens. Bet pati pagrindinė tragedija,
pastūmėjusi Menendez į absurdiškai sudėtingą
keršto taką, yra jo paties kaltė. Arba aš užmigau ir
narkotikų-ginklų prekeiviai, su komunistų pagalba
Afrikoje ruošiantys vaikus-kareivius, staiga patapo
labiausiai simpatijos vertais žmonėmis žemėje.
Ciklopas Menendezas taip pat pateikiamas kaip
Džiokerbeiniškas genijus, visada lenkiantis jį
besivaikančias specialiąsias pajėgas. Tačiau siužetas
parašytas taip, kad tai labiau parodo, kodėl
scenarijaus nereikia kurti pagal girtus „24“
atsiminimus. O ir visas Menendez dialogas yra
tiesiog kratinys pretenzingų, menkai besisiejančių
frazių, kurios turėtų parodyti jo kietumą. Jei jis tikrai
būtų toks genijus, nebūtų prireikę 30 metų, kad
prisikastų prie Alex (kaip ir visas kitas potencialas, jo
sugrįžimas prie skaičiukų ir Reznov matymų,
žaidime yra labai neišnaudotas).
Apžvalgininkas Yahtzee pastaruoju metu pradėjo
erzinti, tačiau vieną dalyką jis pasakė teisingai: tave
išduos kiekvienas, su vienintele išimtimi, nevaldomas
veikėjas, kurio oda yra bent kiek tamsesnė nei balta.
Amerika, laisvės ir paranojos dėl pasaulinio
spalvotojų ir vargšų sąmokslo žemė!
Įdomus faktas: Woods žaidime yra kažkur 94 metų,
Menendez virš 80, Alex išgyveno ir kariavo iki 56, o
David yra kažkur 40. Baltojo pasaulio gentrifikacijos
išdava ar įprastas didelių kompanijų atsainumas
siužeto detalėms?
Nereikia pamiršti ir tiesiog įprastų klišių bei
idiotizmo. Aš asmeniškai „F*** it“ pasakiau kai
nebevaldomas Alex ir krūva modžahedų raiti ir
ginkluoti tik kalašais puolė tiesiai prieš sovietų
pajėgas, kurias vedė „Apokalipsės“ tankas („Red
Alert 2“ veteranai, valio!). Arba prisiminkime dar
treileryje matytą oro desantą su beveik sparnas
sparnan skrendančiais, 20 sluoksnių vienas virš kito
išsidėsčiusiais VTOL lėktuvais. Nusileidimas prieš
D-Dieną buvo atsakingiau paruoštas, o tais laikais
lėktuvus sudarė 12% papjemašė ir 26% pilotų
maldos. Krūvos skaitmeninių kareivukų gyvybių
buvo paaukota todėl, kad kūrybinė komanda norėjo
padaryti kietų veiksmo scenų, bet visus kūrybinius
resursus sudegino pirmame CODBLOPS. Senasis
žaidimas turėjo tik vieną sceną, kurios negalima
palikti be priežiūros: pačioje pabaigoje kaip bobutės
“
„mikriuke“ susigrūdusius JAV laivus. Čia vien tik
tokios kvailystės – ir kad bent viena primintų
pirmosios Vietnamą!..
Senovę prisiminus, visi
lygiai, vykstantys ne
2025, atrodo padaryti
daug prasčiau. Vos tik
pamačiau Afriką ir
pagalvojau – negi visas
žaidimas atrodys taip
prastai.
“
Afganistanas buvo prieš akis atsirandančių respawn
kvailystė (ir Apokalipsės tankas), o Panama buvo
tiesiog SMG karalystė. Iš viso, kam SMG? Kai
sovietinis RPK valdosi taip pat lengvai, tik turi tris
kartus didesnę apkabą. Prastos tekstūros ir
neegzistuojantis ginklų balansas – turbūt pagrindinis
skirtumas tarp ateities ir praeities.
Kita vertus, viena iš kampanijos naujovių yra tai, kad
prieš misiją matai ne ligoninės išrašą apie spec.
pajėgų kriošės hemorojų, o ginklų pasirinkimo
ekraną, lydimą keistai melancholiškos muzikos. Su
savimi gali vilktis bet kurių dviejų ginklų
kombinaciją (jiems taip pat prilipdysi iki trijų priedų
ir kamufliažą), du granatos pusbrolius ir iki trijų
įgūdžių. Alex turi ne tiek daug pasirinkimų, bet
David gauna juos ir dar visokiausių futuristinių
žaislų! Pavyzdžiui - taikiklį, kuris pažymi matomus
priešus arba mato juos kiaurai sienas! Ir tuo visi
žaislai, realiai, ir baigiasi. Kaip ir primena kampaniją,
kur futuristinį gėrį – robotus, nematomus kostiumus,
sklandymo kostiumus, virves šuoliams ant stogų –
galėsi pastumdyti po kartą, o po to pamirši. Kažkas
lentelėje užsižymėjo, kad tuos žaislus jau bandėme,
laikas eiti prie naujų! Nelaimei, iš po ranka esančio
arsenalo labai maža tikrų ateities ginklų (pavyzdžiui,
kombinuotų su programuojamais automatiniais
granatsvaidžiais), tik pilna kampuočiau atrodančių
kalašų ir emkių giminaičių.
Didesnis pokytis CoD formulėje yra tai, kad tavo
sėkmės ir nesėkmės šiek tiek įtakoja siužetą. Nežinau
tiksliai kiek – apsaugok Viešpatie, nekišiu dar 5
valandų („kampanija“, vadinas...) tam išsiaiškinti –
bet kartais malonu stebėti savo veiksmų pasekmes.
Nors taip ir nesuvokiau, kas iš to, kad Harper apdegė
veidą. Bet ei, jei mano veiksmai kažkaip mistiškai
suartino JAV ir Kiniją – valio, aš jėga! O jei nori
nieko nelaukdamas sužinoti, į ką reikia atkreipti
dėmesį misijų metu, derėtų pažvelgti į kitos
naujienos, misijos iššūkių langą. Niekas tau
nepasakys, kur toks yra, tad sakau: besirenkant
ginklus atsidaryk Career Record ir paspausk ant
būsimos misijos. Šalia iššūkių, reikalingų naujų
niekelių atrakinimui, bus keletas susijusių su
siužetiniais pokyčiais. Nors ir čia pražiopsotos
galimybės: vienoje misijoje infiltruotam agentui
pasakė, kad puolančios sąjungininkų pajėgos nežino,
kad jis savas, tad žudyti turėtum tik nelikus išeities.
O kad žaidimas atkreiptų dėmesį, jog nepaklojai nei
vieno saviškio – nesulauksi! Aiman...
Lūpos tą žodį taria ir išvydusios išgirtąsias „Strike
Force“ misijas, iš kurių pirmoji yra prasta Tower
Defence (su nenumušamais priešų sraigtasparniais)
imitacija. Pagal recenziją, Yahtzee tik ją ir sulošė. Bet
kuriuo atveju, tikėjomės beveik strateginio žaidimo,
gavome įrodymą, kodėl konsolės neturėtų gauti
strateginių žaidimų. Valdymas yra siaubingai
nepatogus, o net jei ir esi Viešpats Per Palydovinį
Ryšį, tavo ant žemės esantys kareiviai įsakymus
vykdo remdamiesi žaidimo jiems suteiktu DI. Kuris
beveik neegzistuoja. Todėl pėstininkais grįstos
misijos eina taip: įsikūniji į vieną kareivėlį ir lakstai
kaip bevardis Rembo, kartais liepdamas draugams
masiškai sekti kartu. O tada klausai visos lavinos
„eagle down“ ar „we have a team mate bleading out“,
nes botai – idiotai ir stimpa miniomis. Smagu tai,
kad tie žemėlapiai vėliau sutinkami ir daugelio
žaidėjų režime.
Jei „GameON“ turėtų komentarų skiltį, jame jau
skambėtų dažnai be lietuviškų raidžių internete įrėžti
kauksmai „bet juk svarbiausia multiplėjeris!”.
Atsakau, kaip atsakė MW3 metu Artojas: o tai kodėl
kampaniją tiek filmukuose gyrė? Gal todėl, kad
daugelio žaidėjų režimas yra rungtynės, kuris ras
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 99
 ARČIAU DEŠINĖJE
Šiaip CODBLOPS zombiai
pasmerkti išmirimui, nes
šiame pasaulyje nėra
smegenų.

TOLIAU DEŠINĖJE
Aš Ateities ginklai bus
nuobodūs.

VIRŠUJE
Neveltui mudžahedai sakydavo — arklys, mano dykumų laivė.

100 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

greičiau šaudantį SMG ir sparčiau spustels CTRL
vos priešą pamatęs? Nes dabartiniuose mačuose
sėkmingai gyvena tik SMG ginkluoti profai (mačiau
tik 3 žaidėjus žemiau 20 lygio, vienas iš jų – aš) bei
reti maniakai su šratiniais ar snaiperio šautuvais.
Kartais kažkoks vyras per bemieges naktis atranda,
kad gal būt kuris nors šturmo šautuvas turi panašų ar
pranašesnį šaudymo greitį nei SMG. Bet kuo labiau
ginklas primena kulkų žarną, tuo geriau – ir nors jie
teisūs, žmonės chat‘e besiskundžiantys „sprayer
noob“ vis tiek yra idiotai. Kad jie negyvi kalti tik du
dalykai: prastas žaidimo dizainas ir nuosavas įgūdžių
trūkumas, anglosaksų liaudyje čiulpimu vadinamas.
Vienas didis CODBLOPSII fanas dar kaip
trūkumą nurodė įsimintinų ginklų trūkumą (tiesa) ir
gerų žemėlapių stoką (dar didesnė tiesa). Jei mane
kas spaustų išstenėti ką gero turi CODBLOPSII
daugelio žaidėjų režimas, tai būtų killstreaks (už
nužudymo taškus gaunamų galių, pvz.,
bombardavimo ar lėktuvo žvalgo iškvietimas)
įvairovė ir galimybė žaidėjo ženkliuke susikurti
runkelį trispalvės fone. Visą kitą geriau padarė kiti
žaidimai, kai kurie iš jų net nemokami (proga
paminėti Blacklight: Retribution).
Kaip ir klasių statymo sistemą, kurią tau IGN įpirštų
kaip dangišką maną. Pagrindinės klasės yra statiškos
ir neleidžia kaupti ginklų patirties, tad po kelių lygių
atsirakina „Create a Class“ sistema, kuri dar
pavadinta „Pick Ten“ (ar net „Take Ten“), nes tai
OMG l33t žaidimų inovacija. Klasė turi dešimt
taškų. Ginklai, individualūs jo patobulinimai,
sugebėjimai, granatų tipai kaštuoja po tašką. Čia jau
žaisk kaip nori, kol tai baigiasi pačia geriausia SMG
valdymui subalansuota klase. Galima atsirakinti ir
„Wildcards“, kurios leidžia, tarkim, imti du įgūdžius
ar du pagrindinius ginklus. IGN tai pavadino
„leidimu sulaužyti dar daugiau taisyklių“, nes, velniai
rautų, iš šūdo bus padarytas sviestas. Viskas, ką
apgalvojo kūrėjai, nėra taisyklių laužymas – kitaip
galvoja tik tie, kurie maištingus antikorporacinius
marškinėlius perka prekybos centre.
Ir nors tai nėra revoliucija, „Pick Ten“ leidžia –
galiausiai – susistatyti klasę (pažymiu, kad seni fanai
dėl to paklaikę iš džiaugsmo), kuri turbūt labiausiai
atitinka tavo į SMG orientuotus poreikius.
Galiausiai. Nes kelias iki norimų ginklų ar įgūdžių
yra klotas valandų, kurias potencialiai galėjai praleisti
žaisdamas geresnius žaidimus, lavonais. O ir lygio
gavimas tiesiog šiaip sau neatrakina gėrybių. Tu
gauni „atrakinimo žetonus“, kuriuos gali naudoti sava
nuožiūra. Gali sakyti ką nori apie „vartotojo teisę
rinktis“, bet tiesiog leidimas imti viską, ką uždirbai
prisišaudęs iki šio lygio, sumažintų nereikalingo
vargo kiekį.
O vargo turėsi tikrai mažiau, jei, kaip ir mane
konsultavęs HabermannSA, neliesi Zombies režimo.
Nes vos tik praveri jo duris – BAM, serverių
migracijos, žaidėjai pamirštantys paspausti „ready“,
ryšio nutrūkimai, ilgi krovimo laikai... Jei galiausiai
prasibrausi iki zombių, ten tavęs lauks abejotinos
kokybės hitbox (arba M14 kulkos instinktyviai
vengia zombių galvų), rudi lygiai, kuriuose nežinai
kur eiti ar ką daryti ir, vieno autobuso atveju,
neegzistuojantis collision detection. Zombiuose
siaubas prasideda dar iki nuobodžiai atrodančių
gyvųjų numirėlių – rimtai, blankesnių jokiame
žaidime dar nemačiau.
Padėjo turbūt ir tai, kad variklis, po truputį
tobulinimas nuo COD4:MW laikų, pradeda rodyti
savo amžių. Ir, nelaimei, visas artrito susuktas
nelaikomų vidurių geizeris iššauna pirmuose PADĖJO TURBŪT IR
lygiuose. O gal vėliau nepastebėjau, nes, kaip ir tas
šuo, pripratau kariamas. Įgarsinimas yra kiek
TAI, KAD VARIKLIS,
geresnis, nors iš muzikos pamenu tik ginklų PO TRUPUTĮ
rinkimosi menių melancholiją. Verta pažymėti, kad
juodaodis JAV admirolas skamba kaip antras TOBULINIMAS NUO
didžiausias psichas. Pirmuoju vis dar laikau tą
nematomą jūrų pėstininkų vadą Operation
COD4:MW LAIKŲ,
Flashpoint: Red River, kuris vis laiką kalbėjo taip, lyg PRADEDA RODYTI
tuo metu šaukštu iškabinėtų tadžiko teroristo akis,
nes akių obuoliai padeda jam matyti priešo pozicijas.
SAVO AMŽIŲ. IR,
Net marsiečių komunistų veneroje. NELAIMEI, VISAS
Po šio kūrybingo nuokrypio į potencialius Stalin vs. ARTRITO SUSUKTAS
Martians reboot visgi turiu skelbti verdiktą. Jau kartą
sunkia širdimi vienam kolegai sakiau, tai, ko niekad
NELAIKOMŲ
nesitikėjau ištarsiąs: „Modern Warfare 3“ buvo VIDURIŲ GEIZERIS
geriau. Nors jis buvo kvailas per visą pilvą,
neatleistinai idiotiškai, beveik maištingai nevisprotis,
IŠŠAUNA
jis bent žaidžiamas buvo smagiau. Call of Duty: PIRMUOSE
Black Ops 2 yra tai, kas atsitiktų, jei CODBLOPS
užmynus ant minos jį surinktų pagal pasiutusios LYGIUOSE.
karvės išmūktas instrukcijas: dalys kaip ir tos, bet ne
savo vietoje ir atrodo baisiai.
E
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 101
 ŽAIDŽIAME

HALO 4
Leidėjas
Microsoft Studios
Kūrėjas
343 Industries
Platforma
XBOX360

102
Labas
rytas!
„Halo 4“ iš letargo pažadintas dėl daugybės
priežasčių, tačiau visos jos nublėsta prieš
pagrindinę Master Chief misiją — agresyviu
šturmu priminti žaidėjams, kad
2012–aisiais dar egzistavo „Xbox 360“.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 103

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
iandien akivaizdu, kad Master Chief dirbo ne @artojas

Š
vienas. Kol Spartan II klasės antžmogis savo
kerzais trypė motiną žemę, jos orbitoje budėjo
„MS PR Infinite“, BuyEmAll klasės fregata.
Lietuvoje žliungant pirmajam šios žiemos
sniegui, vakarų spauda pražydo epitetų ir
ditirambų žiedais, o kevlariniai MC šarvai buvo
numarginti apdovanojimais ant „PostIt“ lapelių,
nes medalio prie jų neprisegsi. Ši situacija labai
nemaloniai siejasi su bendru 2012–ųjų metų
vertinimu, kurį užrašiau ankstesniuose žurnalo
puslapiuose. Nemalonumas slypi tame, kad
nepaperkama spauda savo vertinimais eilinį kartą
nuteikia žmogų prieš žaidimą, kuris tikrai nėra
prastas. Iki epinio, kelis syk suteikto 100/100
vertinimo jam žinoma labai toli, tačiau „Halo 4“ yra
vertas santykinai aukšto balo, šmėžuojančio kažkur
tarp 80-90. Šioje imtyje būtų lengva argumentuoti ir
pagrįsti savo vertinimą, lengva reikšti simpatiją ar
apeliuoti į milijoninę gerbėjų minią. Peržengus šias
HALO 4 ribas ir šaudant kažkur tarp 90-100 reikalinga
rimtesnė argumentacija nei „O Dieve, Master Chief
kalba“, „O Dieve žaidime yra du epizodai kur
Leidėjas nereikia šaudyti“ ar „O Dieve, šalutinių
Microsoft Studios veikėjų veidai animuoti“. Kas per
velniava? Aš asmeniškai
Kūrėjas
343 Industries
jaučiuosi įstumtas į dviprasmišką „HALO 4“ YRA
situaciją, kurioje neturiu nieko
Platforma prieš žaidimą žaismo prasme, VERTAS SANTYKINAI
XBOX360 tačiau tuo pat metu žaidžiu jį
priekabiai, nuolat persekiojamas AUKŠTO BALO,
lengvo nepasitenkinimo, kuris
negailėstingai niokoja imersiją. ŠMĖŽUOJANČIO
Ačiū tau, o spauda, kad suknisai
mano kosmosą! KAŽKUR TARP 80-90
Aš pasistengsiu nesuknisti
jūsiškio.

Kai buvo pranešta apie „Halo 4“, visi vieningai

priėjo nuomonės, kad „Microsoft“ nori išspausti
daugiau dolerių ir trumpai paburnoję atidėjo pinigus
„pre–order“ kampanijoms. Be abejo, geresnių antrojo
pusmečio finansinių rezultatų užtikrinimas buvo
viena iš priežasčių, kodėl Master Chief buvo
pažadintas iš kriostazės, bet tai tebuvo šalutinė
misija. Kaip jau minėjau įžangoje, pagrindinė MC
misija buvo priminti pasauliui apie konsolės prasmę
ir esmę. Porą metų Kinect‘izuotas „Xbox“ dabartinėje
būsenoje ir su šiandienos kainodara atrodo gražiai ir

104 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 TOLIAU KAIRĖJE
Jūsų tikrai
neapleis
jausmas, kad
Prometheans
jau kažkur
matyti.
Imagining direct
control...

KAIRĖJE
Baigiantis
Kortanos
galiojimo
terminui,
„prasimuša“ ir
Pamišusios
Moters
Sindromo
sukelti
kaltinimai, ar
užgaulios
apeliacijos į
neegzistuojanči
us mūsų
jausmus

DEŠINĖJE
Artimos kovos
ginklai šitų reptilijų
rankose, žaidžiant
„Normal“ yra OP

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 105

 ŽAIDŽIAME
„Halo 4“ buvo lydimas galingos
„cross-promo“ kampanijos su
„Doritos“ ir „Mountain Dew“. Jei
kalbėti atvirai, tai viena tų kampanijų,
dėl kurių aš iki šiol esu graužiamas
pavydo, nes man asmeniškai patiktų
kartas nuo karto pasilepinti
šlamšteliu, mainais už kažką
mėgstamame žaidime. Tai win/win
situacija. Buvusiam „Eurogamer“
žurnalistui Rab Florence to pasirodė
per daug (arba jį užkniso faktas, kad jo
nėra Wikipedijoje), tad jis savo
garsiuoju tekstu „Lost Humanity 18: A
Table of Doritos“ užsipuolė kolegą
žurnalistą Geoff Keighley (jį mini
Wikipedia ir dar kaip!). Nors
publikuotame tekste (kuris Rab’ui
kainavo darbą „Eurogamer“) yra
stiprių vietų, jis pasirinko netinkamą
toną, rašė karšta galva, neskyrė laiko
skaitymui kai ji atvėso. Jo publikacija
sulaukė plataus atgarsio. Vieni
STRAIPSNĮ
SKAITYKITE
ČIA:
tinyurl.com/9w5sqhw
106 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
kolegos rėmė, kiti smerkė, treti
plėšėsi nuo krūtinių swag’o dalinime
gautus marškinėlius, ašaromis ir
plaukais plaudami nežinia kieno kojas.
Žinote kas žvelgiant į šį įvykį yra
įdomu? Praktiškai niekam neužkliuvo
„Halo 4“. Visi smerkė čipsus ant stalo,
supraskite aukščiausią banalumo
viršūnę, tiek vizualiai, tiek ideologiškai.
Galbūt. Nors tą patį triuką naudoję
„World of Warcraft“, „Call of Duty“ ar
„Uncharted“ kažkaip praslydo be
didesnių skandalų. Vis tik akivaizdus
lieka faktas, kad portalai visada liks
priklausomi nuo pinigų srautų ir
niekinti šlamštelio pramonę šioje
situacijoje yra tiesiog kvaila. Jei
traškučiai ir vaisvandeniai išlaikytų
žaidimus apžvelgiančius portalus,
Eurogamer Germany, Joystiq,
Machinima, Destructoid ir kiti savo
vertinimų skalėje būtų radę ir kitų
skaičių, ne tik 100.
viliojančiai, tačiau tuo pat metu MS turi galvoti apie
kitos kartos konsolės startą (ar bent oficialų anonsą),
o tai darant labai svarbi nuomonė tų, kurie
sprendimą dėl vienos ar kitos platformos priima jos
starto dieną. „Core“ žaidėjai kurie šiandien puikiai
suvokia, kad trečiųjų šalių dėka žaidimų netrūksta,
bet „X360“ nebeturi veido ir išskirtinių vėliavnešių.
Būtent todėl „Halo 4“ kuris iš pavadinimo
sprendžiant turėtų būti tęsinys, siužetiškai yra labiau
panašus į „reboot‘ą“ ar įvadą į naują trilogiją. Taip pat
tai yra pirmasis serijos žaidimas su kuriuo dirbo ne
serijos kūrėjai „Bungie“, o nauja „Microsoft“ studija
„343 Industries“. Vėlgi... Patikėti jiems gaivinti
„Halo“ startavus naujai konsolei, dalykas rizikingas,
tad kur kas protingiau buvo išperėti kažką dabar ir
pasistengti įrodyti, kad „343 Industries“ moka ir žino
kaip tęsti epinę sci–fi sagą. O kur dar Kinect‘izacijos
metu suviliotos sielos, kurios savo kailiu dar nėra
patyrusios išganymo pagal „Halo“? Kažkas turi
supažindinti naują auditoriją su žaidimu, kuris iš
esmės ir sukūrė „Xbox’ą“. Matote? Pagrindinių ir
šalutinių misijų pluoštas įspūdingas, o man be galo
malonu pranešti, kad snūstelėjęs Master Chief įveikia
jas su vėjeliu. Visas, išskyrus tą vienintelę, kurioje
kalbama apie naujokus...
„Halo 4“ visomis prasmėmis prasideda taip, lyg
„Halo 3“ būtume žaidę dar vakar. Aš neabejoju, kad
tokių yra, bet aš, kaip ir didesnė dauguma epizodinių
serijos gerbėjų tai masei nepriklausau. Todėl viskas,
ką pamačiau per pirmas 15 minučių (nuo siužeto, iki
valdymo ar UX/UI sprendimų) mane trikdė. Likusias
15 minučių aš nesugebėjau dorai įvertinti į žaidimą
grįžusių serijos vertybių, todėl galiausiai užmigau.
Na, pusiau užmigau, nes giliai pasąmonėje glūdantys
instinktai padėjo įveikti pirmą lygį nemačiomis, o
jam baigiantis nubudau, nes Master Chief degė.
Neigiamą pirmą įspūdį formuoja iš karto keli
faktoriai. Nors daug laiko nutekėjo, nors „Halo 4“ ir
traktuojamas kaip įvadas naujiems žaidimams, „343
Industries“ neišnaudojo nė vienos tokiomis
aplinkybėmis suteiktos progos kažką keisti. Tik
menka dalis ginklų turi optika, o tie kurie optikos
neturi, naudojami tik nuo juosmens. Pirmų kelių
lygių atkarpos —plieno, betono ir uolienų mišinys
yra nuobodus iki negaliu. Siužetas pirmuosius
signalus, kad šis bei tas bus kitaip, pasiunčia pačioje
pradžioje — Master Chief kalba daug, netgi per
daug. Kūrėjai išsaugojo originalų balso donorą, tačiau
sociopatinių savybių atsikratęs Spartan skamba
keistai, gal net kiek nemaloniai. Tačiau su tuo
susitaikai, nes dar nuo įvadinio filmuko tampa aišku,
kad naujasis „Halo“ aukos perspektyvą ir globalias
pažiūras tam, kad galėtų susitelkti į herojaus asmenį.
Mano nuomone tai nebuvo būtina. Toks sprendimas
atrodo net nepageidautinas, norom nenorom
priartinantis „Halo“ prie „Gears of War“ ir
„Mass Effect“ į kuriuos jis ir be to panašus. Kita
vertus privalau pridurti, kad MC santykiai su iš
proto besikraustančia Kortana, tapo tuo
kabliuku, kuris privertė tęsti nuotykį, užuot
skubotai išsiunčiant „Halo 4“ į metų nevykėlių
planetą. Kabliuku užkabino ir vėliau nutempė
pagrindinės siužetinės linijos link, kurioje nauja
žaidimo rasė „Protheans“ išvadina žmoniją
neverta išaukštinimo ir ketina pasiųsti mus visus
atgal į raketų skrendančių tik iki mėnulio
amžių. Maždaug toje vietoje keli padriki siūlo
galai subėga į vieną visumą ir žaidėjas pagaliau
gauna aukštesnį tikslą — gelbėti žmoniją. Nuo
tos akimirkos „Halo 4“ nerangiai pasuka epinių
išmatavimų sci–fi veikalo link, tačiau
pasakojimo formos nekeičia iki pat žaidimo
pabaigos, ji atskleidžiama per herojaus potyrius,
kūrimą. Stebėtojo ir sergėtojo rolė davė
akivaizdžių rezultatų suvokiant mechanikų esmę
ir „Halo 4“ kautynės akiplėšiškai priartėja prie
pirmosios galvas apsukusios dalies, nuo kurios
„Bungie“ palengva mėgino nutolti. Kiekvienas
„Halo 4“ lygis atrodo atviresnis nei prieš tai
buvęs, kartais žaidėjas įmetamas į „Battlefield“
tipo aplinką, bet kautynių taktika beveik visada
paliekama žaidėjo fantazijai. Priešai į ataką eina
mažais būriais ir elgiasi labai agresyviai,
dirbtinumo kuriant „įkaitusią“ kautynių
atmosferą naudojama minimaliai. Dirbtinis
intelektas, lygių dizainas, įdomiai subalansuotos
šaudmenų atsargos — natūralūs ingredientai
laikantys žaidėją nuolatinėje įtampoje, be jokių
“
ten dramatiškų skriptų ar plazma
besispjaudančių „butelio kaklelių“.

kas iki šiol buvo laikoma tabu. Nepriklausomai

nuo to patiks ar nepatiks jums šis sprendimas,
faktas tas, kad geresnės progos pasukti į
tradicines vėžes serija neturėjo. DI valdomi ateiviai
Naujo priešo pristatymas, siužeto pagyvėjimas ir
galiausiai pakitęs kraštovaizdis, vis tik nebus
paiso tradicijų ir yra
pajėgūs išsklaidyti ūko serijos naujokų galvose.
„Halo“, be jokio abejo, yra kultinė serija, tačiau
bukapročiai — maži Vienas neteisingas žingsnis ir bėgti imi pats.
Taip, tai ne juokais traumuoja MC įvaizdį, bet
su šiuo apibūdinimu gali dirbti rinkodarininkai,
o ne kūrėjai. Net kelių metų pertrauka tarp
zergina, dideli mėgina yra velnioniškai smagu. Vėliau atvirus lygius ir
priešininkų taktiką dar praskaidrina ir mišrios
žaidimų ištrina iš galvos gabalą visatos, tad net
ir porą sykių įveikus kiekvieną ankstesnę dalį,
paimti raumeniu. kovos vykstančios neaišku kieno žemėje. Čia pat
kalasi ir iš grynos energijos sudaryti „protheans“,
pradėjus ketvirtąją nežinomųjų kiekis išlieka
milžiniškas. Vėliau supratau, kad „Halo 4“ atliko
Tačiau tuo pat metu, ir neaišku kieno pusę palaikantys „covenant“, ir
žmonės. Tai sukuria nerealiai dinamišką
nemenką posūkį ir traktuojant sub–kultūrą.
Seniau buvo įprasta įveikti žaidimą ir tuomet
kažkur fone matomai veiksmą, nes visa ginkluotė amuniciją žiaumoja
it gremlinai, o atsargų nėra. Tiksliau yra, bet
atsiduoti internetui, skaityti geek‘ų parengtas
analizes, pavartyti vieną kitą komiksą ar
veikia ir antrinis amunicija iškaišiota pakampėmis, o turint
galvoje žemėlapių mastus į jas lįsti nesinori,
peržiūrėti filmukus, kad sudėliotum visus taškus
ant „i“. Dabar ši užduotis permesta į pradžią, tad
taktinis planas, kuris finale susidūri akis į akį su už save 4 kart
stambesniu padaru, o savyginai turi tik buožę!
norint suprasti kas vyksta „tarp eilučių“, privalu
išanalizuoti viską kas apie „Halo“ buvo pasakota
suveikia kautynėms Tokiu būdu atsveriamas ir kertinis DI trūkumas,
jų matomumo laukas mažesnis nei žaidime
per visas kitas media priemones. Vėlgi... Iš
esmės nieko baisaus, tačiau toks sprendimas
įgavus kažkokią esantis (praktiškai beribis) „draw distance“, tad
turint bet kokį tiesiau šaudantį ginklą dali
neleidžia įsijausti kai to labiausiai reikia, o
tandeme su nuobodžiais lygiais ir dar
pusiausvyrą — oponentų galima nuskinti be kovos. Iš esmės tai
klaida, o žaidėjas laisvas rinktis naudotis ja ar ne.
nuobodesniu šaudymu ir išvis veikia neigiamai. suvokę, kad skaičiai Pasinaudojęs ateivių aklumu ir durnumu gali
juos iššaudyti ir išdeginti amuniciją, vadinasi
Ištvėrus valandą situacija ima gerėti, kol
galiausiai pamiršti viską, net ir gerokai projektą
nebe jų pusėje eidamas kraustyti lavonų būsi pažeidžiamas, o
pasalų žaidime netrūksta. Bendrąja prasme nors
pervertinusias apžvalgas. Visų pirma (ir labai
netikėtai) šaudymas stoja į įdomaus žaidimo
šlykštynės bėga arba tam tikros balanso ir DI problemos tarsi suteikia
tam tikrą komforto zoną žaidėjams kurie negali
vėžes. Nors „343 Industries“ niekada neturėjo tampa įkyriai vikrūs. žaisti be priedangos, anksčiau ar vėliau ateina

“
akimirka kai tiesiog prisimerki ir staugdamas
tiesioginio kontakto su serija, per savo gyvavimą
šoki į patį mūšio tirštumą ne iš drąsos, o todėl,
ji kuravo kai kurių „Halo“ visatos sudedamųjų
kad reikia šovinių.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 107

 ŽAIDŽIAME

VIRŠUJE
Kortana pamačiusi šį
gargarą nutarė, kad kažkas
jaučia poreikį kompensuoti
savo fiziologinius
trūkumus... Ir išties...
Važiuodamas juo
pasijutau... Didesnis!

KAIRĖJE
Privalėjau rasti nuotrauką,
kad parašyti tai — you take
no candle!

VIRŠUJE
Va jis — pasaulio, kosminių stočių ir HALO 4
gelbėtojas — Mantis

KAIRĖJE
Pff... Jau ir CNN tokį turi. Ateitis privalo būt
kietesnė!

108 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Dar po kelių valandų visi šie elementai pasiekia
apogėjų, nes ateiviai ima naudoti sunkią ginkluotę,
pamažu įvedama technika ir žaidėjas supažindinamas
su naujuoju „Mantis“. Dėmesio! Tai dvikojis mecha,
kaire ranka žarstantis raketas, o dešine šviną.
Dėmesio! Tai vienintelė tikrai padoriai veikianti
kovos mašina visame žaidime ir „Halo“ istorijoje
apskritai. Dėmesio!
Valdydami Mantis
PRISIMINSITE „Zone of the
Enders“. Nežinau ar man
pavyktų išspausti didesnį
komplimentą. bet...
Bet kodėl visa kita technika yra kamuojama tų pačių
valdymo sopulių? Jei užteko drąsos pasiūlyti
„Mantis“, reikėjo kažką padaryt ir su kitais
riedančiais, dardančiais, skrendančiais egzemplioriais.
Beje... „Mantis“ atsiradimas žaidime sutampa ir su
kita didinga akimirka, kai daugiau ar mažiau
kiekvienas žaidžiantis prisimena, kodėl Halo yra
Halo. Gindami vienintelę namo galinčią mus
parskraidinti geldą, mes palengva aktyvuojam jos
gynybines sistemas. Jungtinį „Protheans“ ir
„Covenant“ šturmą kurį laiką stabdom savarankiškai
ir tuo pat metu nekantriai stebime tingiai
bundančius laivo pabuklus. Ilgainiui jie visi prabyla
unisonu ir tada tu prisimeni esmę — lazeriai, plazma
ir pew, pew, pew. Kokią reikia turėt odą, kad
nemylėtum šio šou, ypač kai drioksteli televizijos
bokšto dydžio pabūklas. Metų metus mums
bandoma įteigti, kad šių dienų karas yra „cool“. Jis
toli graži ne „cool“ — net jei tie žaidimai būtų
kuriami gerai, karas vis tiek liktų rudas, o kulkos
nematomos. „Cool“ yra purpurinės papliūpos,
deimantinės adatos ir žali plazmos kamuoliai.
Kai tai suvoki, tolimesnė eiga tampa labai net
patraukli, be abejo dar ir dėl to, kad maždaug toje
vietoje įvyksta eilinis siužeto perkrovimas, kuris nors
ir nepaaiškina nieko kas buvo iki tol, bet nuo tos
vietos jau aiškiau, kas vyksta po to. Net ir MC su
Kortana porą sykių nedvejodami meta saviveiklą ir su
sau būdingu sintetiniu šaltumu vykdo įsakymus.
Mano nuomone „343 Industries“ visiškai neklydo
mėgindami į žaismą tempiantį kinkinį grąžinti
„Combat Evolved“ atmosferą ir mąstus. Nepaisant
to, kad iš pirmo žvilgsnio žaidimo grafika yra tokia
pat atgyvena kaip ir X360 (aš neteigiu, kad konsolė
yra atgyvena, aš teigiu, kad MS pamiršo spaust iš jos
vašką), atviri plotai, žydras dangūs ir šen bei ten
žvilgsnį sugeriantys peizažai padeda pamiršti apie
detalių ir fizikos trūkumus.
Reziumuojant vieno žaidėjo kampaniją galima teigti,
kad iš esmės „Halo 4“ niekuo nesiskiria nuo „Call of
Duty: Kuris nors“. Žaismo ir vaizdo prasme matome
tas pačias tik pergromuluotas formules, nulis drąsių
sprendimų ten kur žaidėjas jų nesitiki ir atsargiai
pritaikyti nauji ginklai ar Spartan šarvų
patobulinimai ten, kur kažko naujo buvo laukta.
Apmaudu, kad kūrėjai nesiryžo pažaisti su ginkluotės
balansu, kaip kad tai buvo daroma kokiam nors
„Resistance“. Ateivių ginklai atrodo neįprastai, bet
veikia beveik identiškai žmogiškiems atitikmenims.
Vis tik nuo standartiškai kas metus kepamų tęsinių
„Halo 4“ skiriasi tuo, kad jis nepasirodo kas metus,
tad atitinkamai jame juntamas išbaigtumas. Na gerai,
pradžioje supainiojo siužete, bet tai galėjo būti ir
kūrėjo tikslas paskatinti žaidėjus vartoti daugiau PATIRTIES TAŠKŲ
„Halo“. Ne ypač kilnus tikslas, bet intencija vis
geresnė nei iš užpakalio ištraukta istorija apie tai, kad
KAUPIMO SISTEMA
visi vargšai turi mirti. Bendri kokybiniai standartai, LEIDŽIA ATRAKINTI
kartu su kone fanatiškai puoselėjamomis originalaus
žaidimo formulėmis sukelia minčių apie tai, kad IR KAUPTI
„duoklė gerbėjams“ ir „noras pasipinigauti“ gali
gyventi simbiozėje.
PAPILDOMAS
SAVYBES IR
Greta kampanijos vienam žaidėjui yra ir solidus
paketas tiems, kas kažką veikia tinkle. Iš esmės tai
INVENTORIŲ, O
serijai būdingas PvP ir CO-OP režimų rinkinys, GALIAUSIAI
skirtingai nei kampanija vienam žaidėjui, pasidavęs
modernioms tendencijoms. Patirties taškų kaupimo SUKURTI IR SAVO
sistema leidžia atrakinti ir kaupti papildomas savybes
ir inventorių, o galiausiai sukurti ir savo svajonių
SVAJONIŲ
Spartan’ą. CO-OP ir PvP režimuose gaunama SPARTAN’Ą
patirtis supilama į bendrą katilą, tad konkurencijos
neatlaikantys žaidėjai gali kurį laiką grind’inti
draugų kompanijoje. Beje tame racijos daugiau nei
atrodo, nes CO-OP režimas dar žinomas kaip
„Spartans OPS“ turi šiokią tokią siužetinę liniją, kuri
nušviečia įvykius prabėgus pusmečiui nuo žaidimo
pabaigos. Tuo tarpu PvP režimai yra standartiniai,
patyrę tik minimalias kosmetines korekcijas, kaip
antai CTF režime veliavos nešėjas gauna kiek
galingesnį pistoletą „Flagnum“. Be abejo, žaidimas
suderinamas su „Halo Waypoint“ savybėmis, tad
kiekybės prasme tinklo paketas tradiciškai įspūdingas
ir tradiciškai per daug nestebinantis.
a
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 109
 ŽAIDŽIAME

HITMAN
ABSOLUTION
Leidėjas
Square Enix
Kūrėjas
Io Interactive
Platforma
PC / X360 / PS3

110
PLIKĖS
IŠGANYMAS
Pirmą kartą su Agentu 47 susipažinau
šeštoje klasėje. Aš gulėjau ligoninėje, jis –
„Game.EXE“ puslapiuose. Savaime
suprantama, „Hitman: Codename 47“ buvo
intriguojantis žaidimas, nes prieš tai
nebuvome matę nieko panašaus.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 111

 ŽAIDŽIAME

Martynas KLIMAS
@Lord_Denton

N
uostabą kėlusių sprendimų tarpe buvo „rag-doll“
fizika, kurią šiomis dienomis priimame kaip
savaimę suprantamą (išskyrus „Planetside 2“).
Tačiau žaidimas turėjo savų trūkumų, kurie
įvertinimą numušė iki silpno septyneto.
Nepaisant to, mes sulaukėme dar 4 dalių, kurių
paskutinė yra naujasis „Hitman: Absolution“. Ir
nors žmogelį prismaugti gali kas antrame
žaidime (tai buvo netikėta „The Sims 3:
Contracts“ pirkėjams), vienintelis 47 tai daro su
pianino styga.

„Hitman“ formulė geriausiai veikia, kai nebandai į ją

įpaišyti siužeto. Mano požiūriu, šie žaidimai gali
puikiai egzistuoti be misijas siejančio siužeto. Nes
paskui prasideda klonai ir visokios kitos paikystės.
„Blood Money“ turėjo turbūt mažiausiai
pasireiškusią siužeto liniją, tačiau vis tiek yra
HITMAN vertinamas kaip geriausia žaidimo dalis. Nepaisant
to, „Absolution“ yra tvirtai pastatomas ant istorijos
ABSOLUTION bėgių. ICA duoda 47 užduotį nužudyti jo buvusią
vadovę Diana, ši mirdama paprašo pasirūpinti
mergaite, su kuria mūsų plikis ir pabėga,
užsitraukdamas Agentūros ir
Leidėjas teksasietiškų karikatūrų rūstybę.
Square Enix
Kūrėjas
Iš to išsirutulioja įvairiausios
žaidimo įdomybės, pavyzdžiui,
„ABSOLUTION“
Io Interactive
Platforma
tiesiniai veiksmo lygiai
(pirmajame tokių buvo tik pora
YRA TVIRTAI
PC / X360 / PS3 ir jie buvo atviresni). Jie yra
ištęsti ir vargina, ypač tuo, kad jų PASTATOMAS ANT
sprendimo būdas dažniausiai
tebūna vienas, o ir trankaisi ISTORIJOS BĖGIŲ
maždaug tose pačiose aplinkose.
Įvairovės požiūriu daug
smagesnės yra tos misijos, kuriuose
užmušti nieko nereikia. Gali net baro
muštynėse užvažiuoti Kane (iš Kane and Lynch) į
marmūzę! Tai įdomu ir dėl to, kad jose vis tiek reikia
pritaikyti visus 47 įgūdžius.

Žmogžudystės, kita vertus, tapo vienu metu ir

įvairesnės, ir labiau apribotos. Taip, vieną žmogelį,
tarkim, galima nunuodyti trimis skirtingais būdais,
nušauti snaiperio šautuvu ar padaryti dar bala žino
ką. Iš kur tai sužinome? Iš iššūkių skilties, kurie
atskleidžia visą lygį kaip nekenčiamiausias filmų

112 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE TOLIAU
Momentas iš
kurio
išsirutulioja
Absolution
siužetinė linija

KAIRĖJE ARČIAU
io Interactive
sukūrė
detalėmis
turtingą
modernius
laikus
vaizduojantį
žaidimo pasaulį

DEŠINĖJE
Tam tikros
situacijos žaidime
susikerta su sveiku
protu - vien dėl
situacijų, kuriose
agresyvokos
išvaizdos skin’as su
barkodu pakaušyje
nekelia jokio įtarimo
aplinkiniams.

AUKŠČIAU
Žmogžudystės, kita vertus, tapo vienu metu ir įvairesnės, ir labiau apribotos

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 113

 ŽAIDŽIAME
Neapleidžia nuojauta, kad erotika spinduliuojančios vienuolės
tebuvo tik suplanuota viešųjų ryšių akcija - t.y. elementas skirtas
žaidimo pardavimams, o ne meninės kokybės kartelei pakelti
AKIIIIIRAAA MAAAAAEEEEEEDAAAAAA.... tfu.. Jose Manuel Hitamano!
io Interactive nuvertė kalnus iš grafinio
varikliuko išspausdami tokio masiškumo
scenas.
114 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
forumo vartotojas. Tiesą pasakius, iššūkiai pažymi
visus įdomius dalykus, kuriuos gali padaryti vienoje
ar kitoje misijoje. Viena vertus, patogu, nes kartais
tingisi šmirinėti ir galvoti kaip čia pribaigus eilinį
niekšą. Kita vertus, tai yra grynas, nepaslėptas
vedžiojimas už rankos. Mane tai piktina, bet, kaip
sako Artojas, tai yra neišvengiamas blogis, nes kūrėjai
nori, kad žaidėjas pamatytų visą jų sukurtą turinį. O
jei Jonas Priperstkelnis tik nušaus taikinį ir pabėgs,
tai ir visas jų darbas eis perniek.
O dabar tai yra kaip priverstinis peržaidimo
skatinimas. Vieno priešo visais būdais nenužudysi iš
pirmo karto (sunkoka, nes jis negyvas), tad
kūrybingesni ar labiau pasiryžę kovoti su kompanija
žaidėjai perkraus lygius, išsaugojimo taškus ar net
visą kampaniją. Didelis postūmis (kaip 45 dydžio
bato spyris į užpakalį) yra tai, kad nuo įvykdytų
iššūkių priklauso tavo įvertinimas taškais, kuris bus
palyginamas su pasauliniu ir draugų vidurkiu. Tiesa
pasakius, tas kairiame kampe stovintis skaitliukas ir
“
verčia būti profesionalu, o ne tuo, kuris tiesiog
iššaudys visus pašlemėkus ir baigs misiją.
Nauja priedangos sistema
yra ne tik siaubingai
didelė pagalba sėlinant,
bet „Hitman“
stumtelėjimas link cover
shooter.
“
Jei turi kantrybės ir taiklumo, gali ir prasišaudyti
kelią. Taip, kartais priešai išsikviečia vos ne prieš akis
spawninantį pastiprinimą, bet sėdint priedangoje ir
atsargiai dalinant šūvius į galvą gyvent galima.
Priešai net rodo smulkų polinkį apeiti tave iš šono!
Nors smagiausia yra jų baisėjimasis nuo kulkos į
marmūzę mirusiais draugais. Ir nors įprasti
susišaudymai gali labai pakenkti tavo įvertinimui
(vienoje misijoje jį nukirto per pusę), kartais tiesiog
pavargsti nuo sėlinimo ir tiesiog ištaškai visus
pakeliui. Galiu pasakyti, kad šaudyti žaidime irgi
visai malonu.
Bet sunku, nes, kitaip nei „Blood Money“, čia
prieš misiją negausi pasirinkti savo inventoriaus.
Girdėjau kritiką, kad tai užkertą kelią kūrėjų
nenumatytiems būdams pribaigti priešus. Bet
kažkodėl įtariu, kad retam žaidėjui tai bus
problema, bent jau taip sakau kaip žmogus,
pratęs surasti visus garso įrašus „-Shock“
žaidimuose ir įpratęs prie „Hitman“ serijai
būdingo mirčių-naujų bandymo modelio. O ir
žaidimas pats nori, kad paliestum visus daiktus ir
uniformas lygyje. Tai tebūtų dar vienu iššūkiu jei
ne faktas, kad visi rūbai ir ginklai vėliau bus
prieinami „Contracts“ dalyje.
Minėti „Contracts“ yra bandymas suteikti
tinklinį komponentą – ir kaip nors gudriau, negu
„derp, daugelio žaidėjų režimas“. Žaidėjai gali
pasirinkti žaidimo lygį ir nurodyti, ką iš jame
esančių žmonių turi užmušti kiti. Taip pat
pateikiamas pradinis inventorius ir kitokios
sąlygos. Raštingesni dar ir parašo misijos istoriją
ar pagrindimą. Už tokių misijų vykdymą gauni
“
pinigų, už šiuos – atsirakini rūbus ir ginklus,
kuriuos praleidai kampanijos metu.
O žaidimas panašus tiek
„Contracts“, tiek
kampanijoje. Vaikštai,
slepiesi minioje, žiūri,
kur yra įdomesnių
daiktų.
“
Ir kaktomuša susiduri su „Instinct“ mechanika,
kurią gali laikyti arba labai padoriu priedu, arba
įrodymu, kad žaidimo kūrėjai tave, ištikimą faną
išdavė, ir viską gamina tik penkiolikmečiams
„Facebook“ fermeriams. Bet kuriuo atveju,
„Instinct“ yra šio žaidimo magija, kuria
užkamšomos visos skylės. Įjungtas „Instinct“ visų
pirma tave paverčia Betmenu, nes pasauliui
uždedamas filtras, išduodantis priešų ir taikinių
pozicijas bei pažymintis įdomius daiktus (pvz.,
ne vietoje paliktus rūbus). Dar liepsnos linijomis
žymimi patruliavimo takeliai. Kita vertus,
primušei, tarkim, policininką ir atėmei jo rūbus,
su „Instinct“ pagalba gali numaldyti jų įtarumą –
dažniausiai prisidengiant veidą ranka. Va tau ir
genetiškai tobulas žudikas. Į kurio genų košę
tikėtinai pakliuvo Sam Fisher ar vieno iš McCall
brolių kraujo, nes „Instinct“ pagalba galia
užfiksuoti taikinius, kuriuos vėliau 47 pribaigs
pats. Jei tualete baigiasi popierius, „Instinct“
užpildo rulonėlį. Tiesa, šia mana taškytis šiaip
sau negali, nes ji atsistato tik vykdant
profesionalius ir svarbius misijai dalykus.
O tu gali taškytis seilėmis stebėdamas „Hitman:
Absolution“ pasaulį! Grafinis variklis nėra
kažkoks „Crysis“ ainis, kuris pažangiausią
kompiuterį paverstų beverte šlako krūva, bet
lygių dizainerių sukurtos aplinkos yra detalios ir
pilnos malonių smulkmenų. Ir nors kai kurie
lygiai gali būti labai tiesiniai, daug kame gelbsti
žmonės. Pasirodo, ir iš jų kažkas gero gali būti!
Civilių veiksmai suteikia aplinkoms gyvybės ir
dinamikos. Ir tai ne vien hipiai, akivaizdžiai
panikuojantys dėl policijos reido. Pavyzdžiui,
kinų kvartalo gale išgirsti kaip girtas vyriškis
verksmingai skambina savo buvusiajai. Bendrai,
GRAFINIS VARIKLIS
NĖRA KAŽKOKS
tokia įvairovė „Absolution“ lygius pakelia virš jau „CRYSIS“ AINIS,
ir taip gyvybingų „Blood Money“, o žmogelius –
virš „Deus Ex“ išrastų plepių sargybinių.
KURIS
Bendroje įskaitoje aš net nežinau, ką parašyti.
PAŽANGIAUSIĄ
Galbūt todėl, kad „Hitman“ sudėtingumo kreivė KOMPIUTERĮ
svyruoja nuo „Instinct“ ir iššūkių railshooter iki PAVERSTŲ
pačio sudėtingiausio režimo, nuimančio visus
pagalbinius ratukus. Tad galiausiai nors BEVERTE ŠLAKO
„Hitman: Absolution“ nėra pats geriausias ar
įspūdingiausias metų žaidimas, jis yra tikrai
KRŪVA, BET LYGIŲ
kokybiškas ir puikiai tinka tiek veteranams, tiek DIZAINERIŲ
– o tai labai svarbu gamintojams – naujų fanų
SUKURTOS
įvedimui į seriją. Ir recenzentų sutrikdymui.
APLINKOS YRA
B DETALIOS IR
PILNOS MALONIŲ
SMULKMENŲ.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 115
 ŽAIDŽIAME

ASSASSIN’S
CREED III
Leidėjas
Ubisoft
Kūrėjas
Ubisoft Montreal
Platforma
PC / PS3 / X360
Wii U

116
Savi šaudė
į savus
Aš iš tų žmonių, kurie jautriai reaguoja į
absurdiškus pareiškimus. Sunkiai valdausi
žiūrėdamas žinias ir kas kartą išgirdęs
kokią nesąmonę kažką garsiai ir
necenzūriškai sau pakomentuoju. Todėl
man pačiam buvo keista, kai į šiokią tokią
isteriją sukėlusį paleckiuko pareiškimą, kad
savi šaudė į savus aš sureagavau... bet kaip.
Tiesiog gužtelėjau pečiais.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 117

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
e todėl, kad turėčiau kažkokių visuotinai @artojas

N
nepriimtinų prielaidų konkrečiai šiame
kontekste, tiesiog mano mintys automatiškai
nuklydo kitur. Tiesiog aš laikausi pozicijos, kad
jokia revoliucija, perversmas, karas ar kova už
laisvę yra praktiškai neįmanoma, jei nepašaudai į
savus. Šaudymą čia reiktų suvokti platesne
prasme, o konkrečiai ta, kad kažkas turi
nukentėti, kažkas (gyvenimas, gyvybė, principas,
tikėjimas) turi būti padėta ant aukų altoriaus,
kad kritinė statinės žmonių masės dalis įgautų
inerciją, o vėliau judėtų teisingu vektoriumi. Kartais
žmonėms „pasiseka“ ir tas postūmis atkeliauja iš
išorės, bet kur kas dažniau žmonijos istorijoje, vietoje
liūlančią bangą tenka stumtelti iš vidaus. Galbūt
todėl kas kartą išgirdęs tikrą faktą ar iš piršto laužtą
teiginį apie „revoliucijas“ aš tiesiog gūžteliu pečiais.
Galbūt. Na ir kas?

ASSASSIN’S Šioje įžangoje slypi ir mano simpatijų „Assassin’s

CREED III Creed III“ paslaptis. Nepaisant galybės techninių ir

žaismo atnaujinimų, nepaisant it iš svajonių
nužengusios „homestead“ mechanikos, nepaisant
Leidėjas kažkaip veikiančių ir sugebančių sudominti
Ubisoft tinklo režimų, nepaisant naujo

Kūrėjas
herojaus, neprilygstamų
kautynių jūroje ir galybės kitų
„ASSASSIN’S
Ubisoft Montreal nuostabių dalykų — „Assassin’s
Creed III“ man visada įsimins
CREED III“ YRA
Platforma
PC / PS3 / X360
Wii U
kaip žaidimas žvelgiantis į visų
revoliucijų pamatą. Kaip
SAVOTIŠKAS
žaidimas leidžiantis pažvelgti
tiek į individualaus, tiek į
2012–ŲJŲ METŲ
masinio mąstymo ypatumus, ar į
tai kodėl žmonija amžiams
TENDENCIJŲ
pasmerkta skendėti (ne būtinai
ginkluotuose) konfliktuose.
ĮPRASMINIMAS
„Assassin’s Creed III“ apskritai yra labai
drąsus projektas dėl šiems laikams nebūdingo
gumos tempimo. Istoriją kūrėjai pasakoja
neskubėdami, lėtai ir labai užtikrintai, su kiekvienu
praskriejančiu kadru tarsi sakydami —
„atsipalaiduok, mes žinome ką darome“. Konoro
istorija užgriebiama iš labai toli - pasakojimas
pradedamas dar Londone, kur protagonisto tėvas
eina klausytis operos. Vien ši scena spinduliuoja
nežabotą pasitikėjimą savo jėgomis. Visų pirma dėl
paties tėvo — Haytham Kenway. Apmaudu, kad
žaidime jam teko antrinė, jei ne penktinė rolė ir jis

118 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 DEŠINIAU
JAV miestai
suplanuoti lyg
nujaučiant
neišvengiamą
automobilių
bumą. Ilgos ir
plačios, nors
šiandien jomis
juda vos vienas,
kitas kinkinys

KAIRIAU
Lankas — tylus ir
efektyvus, yra
kiekviename
2012–ųjų galo,
2013–ųjų
pradžios
žaidime, bet tik
šiame jis išties
logiškas

DEŠINĖJE
Kovos kirvis gal ir
nėra pats
efektyviausias, bet
jam skurtos
animacijos lėmė tai,
kad mano Konoras
jo nepaleido iš
rankų

AUKŠČIAU
JAV medžioklės ypatumai

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 119

 ŽAIDŽIAME

negali dalyvauti jokiuose rinkimuose. Apmaudu, kad

aš neturėjau galimybės rinktis ir valdyti jį visą
žaidimo laiką. Šaltas profesionalumas, taktas ir
išmintis — trys žodžiai apibrėžiantys ne tik
Haytham’o asmenį, bet ir kiekvieną jo charakterį
išreiškiantį elementą — nuo dialogo tekstų ir
įgarsinimo, iki jo elgesio modelio ir judesių
animacijos. Šis didis ir įsimintinas personažas eina į
Karališkąją operą, kur žaidėjas privalo persiplėšti tarp
noro stebėti scenoje vaidinamą „Elgetos operą“ ar
imtis pirmosios užduoties. Tai scena, kurios
sukūrimui reikėjo pakloti galybę valandų ir finansinių
KAIRĖJE išteklių, scena neturinti lemtingos reikšmės žaismui, į
Kova dabar žaidimą įterpta kaip meninė priemonė ir pagyra sau.
įgavo tam tikros
dinamikos, kai
Padarėme, nes galime sau tai leisti po šimts! Tą patį
užuot tiesiog galima pasakyti ir apie po akimirkos prasidedančią
žudęs galvoji ką kelionę per Atlantą, laukinėse žemėse slėpynių
darai. Pavyzdžiui
šioje situacijoje žaidžiančius vaikus, pasivaikščiojimus su Dž.
užuot kirtęs, Vašingtonu ar įspūdingą jūrinę kampaniją. „Assassin’s
ieškaisi gyvo
skydo
Creed III“ yra savotiškas 2012–ųjų metų tendencijų
įprasminimas, kai AAA kategorijos žaidimai pamažu
DEŠINĖJE vėl atranda save ir savo pašaukimą — suteikti
Kanoja tik daugiau nei iš tavęs tikisi žaidėjas, tapti kažkuo
butaforinė,
tačiau kam tai
daugiau nei šiaip žaidimas. Tai ypač svarbu šiandien,
rūpi kai turi kai žaidimai kainuoja dolerį arba nekainuoja nieko.
nuosavą karo Niekas nenori mokėti 40 eurų vien už žaismą ar dėl
laivą!?
galimybės tuščiai prastumti laiką.

Toks kūrėjų sprendimas ir žavi, ir gąsdina. Kaip į tai

pažvelgs kritinė žaidėjų masė, kuri vis dar moka
pinigus už „Call of Duty“? Nesigilinant į siužetą ir
nekreipiant dėmesio į kolosalų dizainerių ir
dailininkų darbą, visos Haytham’o kelionės ar
Konoro branda, atrodo it tris paras trunkantis
žaidimo intro. Tris realaus gyvenimo paras! Kas gali
ir nori tiek laukti, kol pagaliau prasidės veiksmas?
Todėl pasikartosiu — „Assassin’s Creed III“ yra
drąsus pareiškimas, o aš lenkiu galvą prieš kūrėją.
Niekas kitas neištrauks AAA žanro iš pelkės į kurią
jis pats ir įklampojo.
KAIRĖJE
Žirgą Konoras
iškviečia Kitas drąsus ir šiuo atveju unikalus poelgis —
švilpimu, kaip gausybės požiūrio taškų sukūrimas. „Assassin’s Creed
taksi
III“ epicentre yra JAV gimimas, tad visas veiksmas
sukasi apie įvykius sukūrusius šią šalį. Įdomu, kad tai
pirmasis serijos žaidimas, kuriame „Animus“
suprojektuota veiksmo dalis maksimaliai nutolsta
nuo tamplierių ir žudikų priešpriešos. Kova tarp
dviejų slaptų brolijų iš esmės vyksta tik žaidėjo
galvoje, kur jau patalpintas turtingas šių įvykių
kontekstas. Tuo tarpu pačiame žaidime dėmesys
sutelktas kitur. Moderniais laikais Desmondas ir
kompanija mėgina suvokti savo rolę, vertę ir vietą
narpliodami asmeninius santykius, kol galiausiai, per
jų prizmę, randa kelią į (kažkokią) atomazgą. Šioje

120 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

vietoje džiugina tai, kad ypač stipri Konoro
istorija, be didesnio vargo užgožia mūsų
dienomis vykstantį veiksmą.
„Animus“ nukelia mus į XVIII a. vidurį ir
suteikia galimybę dalyvauti valstybės gimime -
žaidimas leidžia stebėti įvykius ir idealus
vedusius JAV revoliucijos link ir visą tai atlikti
vis kitu kampu. Pavyzdžiui, Haytham’as šiame
vaidinime atlieka tėvo ir tamplieriaus rolę.
Tokiu būdu žaidėjas nori nenori suartėja su savo
būsimu priešu ir jo pasekėjais, yra
supažindinamas su jų ideologija ir, neabejoju,
dažnas joje įžvelgs sau labai artimų dalykų.
Ryšininko tarp pasaulių rolę atliekantis ir
žaidimo enciklopediją pildantis Šonas užima
ginybinę pozą ir nepraleidžia progos pabrėžti,
kad savi šaudė į savus. Jis britas, tad netingi
nueiti papildomą mylią tam, kad pateikti
pikantiškų faktų apie JAV revoliucija ir aukas,
kurias ant altoriaus pakolojo būsimos
supervalstybės lyderiai. Primenu, kad nors
žaidimo siužetas yra graži, bet išgalvota realių
įvykių interpretacija, tai kas rašoma
enciklopedijoje (kartais net ir Šono sarkazmas),
gali būti surašyta tiesiai į istorijos vadovėlius.
Pagrindinis žadimo veikėjas Konoras —
augintas čiabuvių, brandintas vienintelio likusio
žudikų meistro, todėl visiškai pasiklydęs
jausmuose. Man asmeniškai jo tipažas labai
nepatiko, tačiau ilgainiui aš išmokau vertinti
kūrėjų darbą. Konoras yra naivus gamtos vaikis,
kuriam baltųjų išmonė yra paprasčiausiai
nesuvokiama. Momentais atrodo, kad istorija
tampa dar viena banalia „Pocahontas“ ar
„Avatar“ atmaina, tačiau Konoras vis išsikapsto.
Kartais pats, kartais su kitų, epizodinių herojų,
pagalba, kurių šiame žaidime tikrai netrūksta.
Išvien su Konoru į tuos pačius įvykius žvelgia ir
jo juodaodis mokytojas Achilas, ir įkvėpimo
pasisemti atvykęs markizas de Lafajetas, ir pats
Džordžas Vašingtonas. Konoro pašnekesiai su
kiekvienu jų pasiūlo vis kitą perspektyvą į tuos
pačius įvykius, bet skirtingai nei ankstesniuose
žaidimuose, kiekviena jų atrodo tiek pat
priimtina, kiek ir priešiška. Tai lemia faktas, kad
Tamplieriai šioje dalyje žaidžia labai painų
žaidimą, kurio metu remia abi konfliktuojančias
puses, tiek ginklais, tiek ir ideologija. Taip
sukuriama drama, kurioje draugų įsitikinimai
atrodo svetimi. Nejučia imi simpatizuoti
oponentams ir abejoti savo veiksmų teisumu.
Žaidimo siužetas istoriniu, filosofiniu ir
sociologiniu požiūriu ir itin įdomus su daugybe
požiūrio kampų. Šioje vietoje labai svarbu ir tai,
kad JAV istorija didžiąjai daliai mūsų yra
visiškai nė motais, todėl į puolusius angelus, ar
demonais laikytus didvyrius mes galim žvelgti
ramiu, analitiniu žvilgsniu. JAV lopšį kartu su
idealistais sūpavo išdavikai, žudikai, vergovės
šalininkai, genocido vykdytojai. Gūžtelime
pečiais — na ir kas?
Kertiniai žaismo elementai išliko tie patys kaip
ir ankstesnėse dalyse. Kūrėjai supaprastino
kelionių per pasaulį mechanizmą, atsisakydami
judėjimo erdvėje profiliavimo. Dabar tereikia
laikyti bėgimo mygtuką, o visi parkūro
elementai ir šuoliai atliekami intuityviai.
Atsižvelgiant į tai, kad Konoras labai primena
Tarzaną, šis patobulinimas buvo būtinas.
“
Nepasakyčiau, kad dėl to žaidimas įgavo ar
prarado kažkokio funkcionalumo.
Įjungi žaidimą,
apsikuopi ūkyje,
tuomet pamėgini įveikti
AchilĄ prie fanoronos
lentos ir tik tada eini
vykdyti misijų
“
Žaismo pojūčiai išliko panašūs, o štai vaizdas
ekrane daug sklandesnis. Geras sprendimas,
ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis veiksmo
perkelta į miškus, kur Konoras it Tarzanas
keliauja medžių šakomis. Miškas, ne
tvarkingomis eilėmis suplanuotos gatvės, tad
pastebėti nustveriamas šakas kur kas sunkiau,
tad automatiniai Konoro šuoliai ar palypėjimai
aukščiau labai padeda.
Veikėjo judesių arsenalas ženkliai išsiplėtė,
tačiau daugiausiai naujovių skirta šalutinėms
veikloms. Kovos mechanizmas išliko daugiau ar
mažiau nepakitęs, iškyrus porą elementų. Visų
pirma — platus muškietų panaudojimas. Jei jūs,
kaip ir aš, nepraleidžiat progos pažiūrėti jau kelis
syk matytus Šarpo nuotykius, be jokio abejo
mėgausitės ir muškietų užtaisymo sekomis.
Konoras su muškieta elgiasi taip dailiai ir
mikliai, kad jam pavydėtų net pats Hagmanas.
Šarpas nedomina? Tuomet prisiminkite patriotą
Bendžaminą Martiną (iš filmo „The Patriot“) ir
jo klasiškas pjautynes mėginant atgauti sūnų. Yra
daug teigiančių, kad Melo Gibsono sukurtas
veikėjas tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu ir
žaidimo kūrėjams. Su tuo ginčytis būtų sunku ir
beprasmiška. Kur kas svarbiau yra tai, kad
panorėj galite atkurti šią sceną ir žaidime, tam
net yra paruoštos ir žemėlapyje pažymėtos,
miškais keliaujančios britų kolonos.
Su laukiniais augęs Konoras turi ir kovos kirvį,
tačiau jo atsiradimas žaidime nėra ypač
reikšmingas — tiesiog dar vienas šaltasis ginklas.
Tas pats liečia ir Konoro gebėjimą valdyti du
ginklus. Žaismo prasme jokios įtakos, tačiau
norėdami įprasminti naujoves, kūrėjai įdėjo
beprotišką skaičių skirtingų animacijų, tad peno
akims tikrai netrūks. Taip pat Konoras gali turėti
lanką, ar virves su smaigais. Virvės vėlgi nėra nei
labai praktiškos, nei inovatyvios, tačiau jų dėka
galima pakarti nieko nenutuokiančius priešus ir
miške sukurti pakaruoklių alėją, panašią į tas,
kurias matėme „Spec Ops“ Dubajuje.
Pakeista sėlinimo mechanika gerokai
supaprastina žaidimą, tačiau kautynėse tai esmės
nekeičia, o ir naujieji priešininkai yra gan gerai
organizuoti britų šaulių daliniai. Tai, kad
Konoras tampa nematomas net ir pritūpęs greta
dobilo, šiek tiek supaprastina infiltracijos misijas.
Tai leido kūrėjams kurti logiškesnes aplinkas ir
įprasmino naują medžioklės mechaniką.
Pastaroji atkeliavo tiesiai iš „Red Dead
Redemption“ ir atlieka beveik identišką funkciją
— žvėrys žudomi dėl kailių, kailiai parduodami.
Tiesa, vėlesniame žaidimo etape medžioklės
trofėjus galima panaudoti gamybai nuosavose
dirbtuvėse, tačiau tuo pat metu patys greičiausiai
jau nebemedžiosime, nes tai už mus darys
pakviesti naujakuriai.
Davenporto sodyba — vienas ryškiausių
žaidimo atnaujinimų. Iš esmės ji pakeičia
ankstesnėse dalyse matytą miestų restauravimo
mechaniką, bet yra painesnė, subtilesnė ir
įdomesnė. Konoras tampa žudikų sodybos ir
žemių valdytoju, tad netrukus į jas ima vilioti
naujakurius, kurie padėtų plėstis ir uždirbti
pinigus. Visi Davenporto naujakuriai yra likimo
atstumti amatininkai — engiami juodaodžiai ir
baltaodžiai, kurie Konoro žemėse atranda savo
svajonių amerikas. Jų sukurtą produkciją galima
pirkti ir perparduoti perkeiviams, arba
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 121
 ŽAIDŽIAME

KAIRĖJE
Daugelio žaidėjų režimas
pasižymi įvariais
personažais, kuriuos streso
būklėje nuolat painioji

APAČIOJE
Kas kartą pamatęs jūrinių
misijų vaizdus viską metu ir
einu žaisti

KAIRĖJE
Dabar noriu, kad
„Ubisoft“ imtųsi
E. R. Burroughs
kūrybos

122 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

kombinuoti į kokybiškesnes prekes. Mechanizmas
gan painus, vartotojo sąsaja nepatogi, tačiau pati
veikla įdomi, ypač jei norisi šiokio tokio poilsio nuo
peštynių, ar šaškių. Taip, taip žaidime integruotos ir
šaškės, bei keli kiti tomis dienomis populiarūs stalo
žaidimai, kiekvienas jų gali būti žaidžiamas
skirtingais sudėtingumo lygiais. Tai įgyvendinta taip
gerai, kad nebuvo žaidimo sesijos, kurią pradėčiau iš
karto kažką pjaudamas. Ne, ne... Įjungi žaidimą,
apsikuopi ūkyje, tuomet pamėgini įveikti Achilą prie
fanoronos lentos ir tik tada eini vykdyti misijų.
Tiksliau — ne...
Prieš vykdant bet kokias misijas, dar šoki ant arklio ir
galopu leidiesi į asmeninę prieplauką, kurioje laukia
puikioji Akila. Lengvutė ir gražutė kaip juvelyro
rankomis statyta škuna, ginkluota kaip fregata, o
šiaip visa savo esybe primenanti „Juodąjį Perlą“. Tai
asmeninė Konoro laivė ir žaidėjo vartai į geriausias
žaidimų istorijoje burlaivių misijas. Tai arkadinių
misijų rinkinys, dalis jų siužetinės, dalis šiaip
pasitaškymas po bangas, bet jos visos nuostabios.
Žinoma, žaismas valdant burlaivį yra visiškai
arkadinis, tačiau tai niekaip neužgožia to vaikiško
džiaugsmo, kurį patiri šokčiodamas per bangas ir
skandindamas britų laivyną. Tai mūšiai, kokių visada
troškau žaisdamas „Total War“, tik man buvo gėda
apie tai kam nors papasakoti.
Galiausiai net ir tokios smulkmenos kaip slaptų
tunelių, skirtų greitesnėms kelionėms atrakinimas, ar
darbas visrakčiu, čia įgyvendinti kitaip. Slaptus
tunelius atrandame jais vaikščiodami ir deglais
žymedami kelią. Tai nuobodokas ir tuštokas
užsiėmimas, tad dauguma žaidėjų greičiausiai
ignoruos naujovę ir jos nebeliks. Tuo tarpu darbas
visrakčiu... Na, žaidimų istorijoje buvo daugybė
bandymų gudriai ar gražiai perteikti spynų laužymo
mechanizmus, tačiau per daug nesiplėsdamas
vienareikšmiškai teigiu, kad „Assassin’s Creed III“
variantas pranoksta juos visus.
Tokiam kiekiui veiklos būtinas ir milžiniškas
žaidimo pasaulis. Jis yra. Meistriškai atkurti Bostonas
ir Nju Jorkas, kuriuos skiria milžiniškas miškų ir
kalnų plotas. Erdvės judėti, medžioti ar persekioti
tamplierius daugiau nei pakankamai, o jos kiekį
galima drąsiai dauginti iš 2. Vystantis siužetui, kinta
ir metų laikai, o tos pačios vietovės vasarą ir žiemą
skiriasi it diena ir naktis. Greta to žaidime integruoti
ir dinamiški oro efektai. Didžiulei mano nuostabai
liūtys ir audros sausumoje atrodo ne mažiau
įspūdingai nei jūroje (būtent ten jos paprastai buvo
demonstruojamos reklaminiuose filmukuose).
Kas dar? Na žinoma, milžiniška enciklopedija
aprašanti ne tik esminius įvykius, bet ir susijusias
istorines figūras, pastatus ir net medžiojamus žvėris.
Papildomi misijų rinkiniai kaunantis su tamplieriais
dėl miestų kontrolės, naujų žudikų vystymui skirtas
metažaidimas, fortų atakos, kurios gali būti labai
įdomios išnaudojant unikalius Konoro pasekėjų
gabumus. Niekur nedingo ir serijai būdinga klubų
sistema. Žaismo prasme ji ne ypač reikšminga, tačiau
Konoras gali persekioti ir medžioti mitais apipintus
žvėris, dalyvauti pogrindinio kovos klubo
kumštynėse, ieškoti vaiduoklių, ar ateivių iš kosmoso.
Galiausiai, jei viso to negana, dar yra žaidimas tinkle,
kuris kaip ir ankstesnėse dalyse yra kamuojamas
techninių ir balanso klaidų, tačiau šį karta jis yra
pakankamai geras, kad užkabintų savaitei kitai, jei jau
paaiškės kad dešimčių valandų kurias siūlo pats
žaidimas nepakanka. Tiesa... Tradiciškai žaidime yra
ir slaptas, gudriai užkoduotas pranešimas ir tai
pirmas kartas, kai aš nepajėgiau jo atkoduoti. Bėda
tame, kad šio pranešimo atkodavimui reikalinga kitų
žaidėjų iš turimo draugų sąrašo pagalba, o kai aš TAI MŪŠIAI, KOKIŲ
žaidžiau „Assassin’s Creed III“, tokių jame nebuvo.
VISADA TROŠKAU
„Assassin’s Creed III“ be jokios abejonės yra ŽAISDAMAS „TOTAL
2012–ųjų metų perlas. Nepaisant to, kad jame gausu
plika akimi pastebimų techninių klaidų, o kažkurie WAR“, TIK MAN
žaismo elementai prasilenkia su balansu ir nėra tokie
smagūs kaip galėtų būti (kalbu apie tave, medžiokle!),
BUVO GĖDA APIE
bendro vaizdo ir vertinimo tai negadina. Vertinant TAI KAM NORS
žaismo ar dizaino elementus, „Assassin’s Creed III“
nėra nei labai novatoriškas, nei revoliucinis, bet kaip
PAPASAKOTI
jau ir minėjau, šiuo atveju kur kas svarbiau yra žvelgti
į jo vaidmenį globaliame kontekste. Tai naujas
kokybinis AAA standartas, tiek vertinant meninę,
tiekr techninę puses, tiek žvelgiant ir į išliekamąją
žaidimo vertę.
a
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 123
 ŽAIDŽIAME

NEED FOR
SPEED MOST
WANTED
Leidėjas
Electronic Arts
Kūrėjas
Criterion Games
Platforma
PC / X360 / PS3 /
Wii U

124
Mūsų norai,
tai tokia
paini
schema...

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 125

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
ie susmirdę norai, nosį užgula taip, kad nė @artojas

T
nesuprasi kuris jų smardžiausias. Antai - turime
naują „Need for Speed: Most Wanted“. Dabar
jau akivaizdu, kad šis serijos reboot‘as neturi
visiškai nieko bendro su „Most Wanted“ porūšiu.
Tas seniausias „Most Wanted“ buvo „Labiausiai
paieškomas“, o štai šis naujasis yra „Labiausiai
trokštamas“. Aš turbūt nesumeluosiu, kad visus
tuos metus, kol „Need for Speed“ mėgino atrasti
save getuose, Holivude ar lenktynių trasoje, mes
troškome, kad jis būtų kitoks. Ypač pernai.

Daugumai žaidėjų „Need for Speed“ serija yra

brangi. Kiekvienam savaip, tačiau vien jos amžius
paprastai nulemia tai, kad viename ar kitame
gyvenimo etape, kiekvienas tūlas žaidėjas yra turėjęs
romaną su NFS. Vieni prisimena pirmas keturias
dalis, kiti amžiams strigę su „Porsche Unleashed“,
tretiems - tai neoninis hip-hop‘as. Paradoksalu tai,
NEED FOR kad per visą savo egzistenciją „Need for Speed“ retai
kada buvo tuo vieninteliu. Šalia jo mes visada
SPEED MOST turėjome dar kažką. Kažkokią labiau

WANTED nurautą arkadą, kažkokį simuliatorių,

ar ralio žaidimą. Tačiau net ir
netapdamas esminiu žaidimu, šis
Leidėjas
Electronic Arts
serialas visuomet buvo šalia ir
dauguma mūsų puikiai suvokėm
PARADOKSALU TAI,
Kūrėjas
Criterion Games
— kokių nesąmonių bepridirbtų
kūrėjai, kad ir kiek neskoningų
KAD PER VISĄ SAVO
Platforma
sprendimų pridėtų, žaidimas
visuomet pulsuos savo keista EGZISTENCIJĄ
PC / X360 / PS3 /
Wii U identiteto aura. Na panašiai, kaip
kokie „Depesche Mode“ — „NEED FOR SPEED“
nesvarbu patinka tau jie ar ne,
bet išgirdęs grojamą kūrinį RETAI KADA BUVO
visuomet atpažinsi, kad tai jų
darbas. Tai va... depešai taip ir
liko lengvai atpažįstami, o „Need
TUO VIENINTELIU
for Speed“ nebe... Arba tiesiog
mėgindami nusukti nosį nuo
susmirdusių norų, mes nevalingai žiūrime
ne ten, kur reikia.

Mes matome, kad žaidime nebėra chuliganiško

siužeto, nors jo laukėme žiūrėdami į žaidimo
logotipą. Mes matome, kad jis nesukelia tokio
neaprėpiamo erdvės pojūčio kaip „The Run“, nors
šiemet pasiūlytas miestas yra kelis sykius didesnis ir
margesnis už pernykštį ir dar kelis buvusius, prieš tai
kartu sudėjus. Mes laukiame panų su mini sijonukais

126 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Cockblock da roadblock!

DEŠINĖJE
Šuoliai — nuo šiol
oficialiai
mechanikos dalis

APAČIOJE
Nors šiame NFS
nėra siužeto,
naujas lenktynes
pristatančios
vinjetes rauna KAIRĖJE
stoga labiau, nei Hummer ir kiti truck’ai
bet kas kas buvo ar pickup’ai ne ypač
sukurta serijoje reikalingi žaidžiant
per paskutinius vienam, bet tinkle...
keletą metų.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 127

 ŽAIDŽIAME

ir nenorime pripažinti nuo pirmų akimirkų aiškaus

fakto — jų nebus. Nebėra ir garažo, kuris nors ir
ribojo teisę turėti viską, bet tuo pat metu leido
išsidirbinėti su realiai nieko nekeičiančiu tiuningu,
bet mes žaidėjai, mums rūpi procesas ir dabar atrodo,
kad jo nebėra. Kažkas kraipo nosį ir atsainiai purtosi
žaidimo tiesiog tėkšdami — „Tai ne „Need for
Speed“, o „Burnout““. Kažkuria prasme jie teisūs.
Pasikeitė kūrėjas, o jo genetinis žemėlapis kiek
kitoks. „Need for Speed“ išties prarado viską, prie ko
esame pratę. Viską, kuo mus šėrė ir prie ko mus
pratino pastarąjį dešimtmetį. Iš šimtų sintetinių
emocijų stipriklių žaidime liko vos vienas kitas
elementas ir todėl visiškai nenuostabu, kad žaidimas,
labai švelniai tariant, atrodo prėskas.

Bet žinot... Jei jūs kasdien ir visur naudotumėt

elementarią druską, po kurio laiko be jos joks
produktas nebebūtų skanus. Taip veikia mūsų skonio
“
receptoriai. Tiesą sakant taip veikia visas mūsų
organizmas, tame tarpe ir smegeninės, už emocijas
atsakingos, cheminės reakcijos.

Ar gali būti taip, kad

palaipsniui pratinami
prie ne žaidimų, mes
nustojome pastebėti

“
žaidimus?
Praleidęs ne ypač įspūdingą valandą su naujuoju
„Most Wanted“ supratau — gali. Greičiausiai net ne
gali būti, o taip ir yra. Nes jau antroji valanda su
žaidimu buvo visiškai kitokia. Emocijos viduje
tiesiog virte virė ir palengva atmintyje iškilo
paauglystės prisiminimai, detalės kurios įkaitintu
strypu išdegino smegenyse tris raides — NFS.
Anuomet mane žavėjo daug kas, tačiau labiau už
viską — važiavimo pojūčiai. Džiaugsmas
savarankiškai, be jokių pagalbinių sistemų, įveikiant
posūkius, ar randant slaptą pravažiavimą. Muzika,
tikras (ne dirbtinis) greičio pojūtis, lenktynių azartas,
pralaimėjimo kartėlis. Visi šie dalykai buvo
važiavimo dalis, o ne pateikti greta siužeto ir
specialiųjų efektų. Kiekviena patirta emocija buvo
natūralus produktas, nė nepaisant to, kad žaidimas

128 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA


net ir tais laikais buvo laikomas arkada
atsipalaidavimui. Šių metų „Most Wanted“ grąžina
šias emocijas ir dar daugiau... Papasakosiu kaip...
Po valandos ar pusantros tampymosi svetimai
atrodančiame mieste, aš pagaliau radau automobilį
kurio valdymas man pasirodė priimtinas. „Most
Wanted“ siūlo per 50 automobilių, nuo rankų darbo
lenktyninių bolidų iki mažų sunkvežimiukų, nuo
papiktintų serijinių automobilių, iki klasikinių —
visada šiltą emociją sukeliančių Lancia, nuo ralio
čempionų iki ypač retai net ir žaidimuose sutinkamų
supercar‘ų. Kiekvienas automobilis valdosi vis kitaip,
bet aš nepulsiu įrodinėti, kad žaidime egzistuoja
autentiškas vairavimo modelis kiekvienam jų.
Greičiau jau tų vairavimo modelių yra ketvertas ar
penketas, bet jų pakanka, kad pajustum diferencialo,
masės ar akceleracijos skirtumus. To pakanka, kad
kiekvienas žaidime rastų savo automobilį, kuris ne tik
elgsis kaip norima, bet ir gerai atrodys. Tą akimirką
kai suriksite „eureka“ niekas nebekiš nagų prie jūsų
pasirinkimo, niekam nereikės, kad jūs atsisakytumėte
savo džiaugsmo. Nuo pat pirmos minutės žaidimas
duoda visus automobilius ir niekada neverčia naudoti
konkrečiai kažkurio vieno iš jų. Galbūt tai galima
traktuoti kaip tingėjimą, bet aš čia įžvelgiu kūrėjo
pastangas nevaržyti vienintėlio malonumo kuris yra
VIRŠUJE
Trumpos,
nereikšmingos
svarbus — važiavimo. O tada... gaudynės paprastai
Tada aš nėriau į pirmas pasitaikiusias sprinto nesukelia didesnių
emocijų, nebent
lenktynes ir skriejau plentu, aplink regėdamas ne sprukdamas atlieki
mažiau įspūdingus vaizdus nei žaisdamas „The Run“. kokį labai ypatingą
manevrą. Tačiau
Tik šį kartą viskas buvo tikra. Galėjau nerti į bekelę gaudynėms
ir nėriau. Išlaužiau tvorą išlėkiau ant geležinkelio užsitęsus... Imi nekęsti
bėgių, praradau sukibimą spyriau per stabdžius ir visko pradedant
žaidimo dizaineriais,
mane tvarkingai „paturėjo“ iki šiol gale vilkęsis baigiant savo valdymo
Ford‘as. Apsisukau, gazas dugnas, netrukus jau įrenginiu.
ieškojau būdų jį lenkti, bet bijojau, nes varžybų
sukeltose dulkėse matomumas sumažėjo iki metro, o
galiniai oponento žibintai tapo vieninteliu orientyru
padedančiu išvengti netikėtai išnyrančių lokomotyvų.
Valdomo automobilio įpurškimo sistema dirbo
unisonu su mano adrenaliną pumpuojančia nervų
sistema. Aš apgaulingai galvojau, kad virpuliai
nugaroje sukeliami pultelio, bet grįžus į plentą jie
niekur nedingo.
Žaibiškas posūkis, tunelis, estakada — virš galvos
sukdama gracingus piruetus praskrieja Audi, aš
nevalingai susikūprinu, išsitiesiu, prikandu liežuvį ir
dar įnirtingiau užgulu greičio pedalą. Natūrali
emocijas nešiojanti chemija apsemia smegenis iki
kraštų ir kondensuojasi akių obuolių paviršiuje.
Vaizdelis liejasi, bet man tai nė motais. Aš greitas ir,
po šimts cigarų, garsus. Aršus motoro garsas
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 129
ŽAIDŽIAME

susiduria su betoniniu tunelio skliautu, sustiprėja ir

tampa pasiutęs, dabar jau aš užsivedęs taip, kad
nestabdyčiau net ir susidūrimo kaktomuša
akivaizdoje. Psichozė baigiasi taip pat staiga kaip ir
Ir vienąkart, pavasari, prasidėjo, mes išlekiam iš tunelio, apakinti saulės
Tu vėl atjosi drąsiai - nevalingai prisimerkiam ir duriam tiesiai į miesto
centrą. Lenktynių ritmas pasikeičia. Vikrūs, bet
O mylimas pavasari, nerangūs Jaguarai mažina greitį ir rengiasi išpuoliui.
Manęs jau neberasi - - Miesto gatvėse maksimalus greitis ne rodiklis, tad
nelieka nieko kito kaip išnaudoti savo masę ir
paprasčiausiai sulaužyti stuburus visiems vikriems,
Sulaikęs juodbėrį staiga, bet trapiems oponentams. Užverda kautynės,
mygtukai jau neužgulami — priešingai, liečiu juos
Į žemę pažiūrėsi: pirštų galiukais. Staiga iš šalutinio kelio išneria
Ir žemė taps žiedais parketinis džipas, akivaizdžiai siekdamas perplėšti
mane pusiau. Stabdau, išsisuku, nulekiu į pievą,
marga ... išvengiu smūgio, bet vėl prarandu kontrolę, bejėgiškai
Aš diemedžiu žydėsiu - čiuožiu į nuokalnę ir vos palietęs centrinio miesto
parko trinkeles lupu rankinį. Ausinėse padangų
rauda, ekrane balti dūmai ir tarsi sulėtintam kine
Salomėja Nėris besisukantis automobilis, kurį čia pat švelniai
apgaubia rusvi vyšnių žiedlapiai. Automobilis ir
gamta ima suktis romantiškame šokyje, kokius esame
matę ne kartą. Kine, reklamose ar iš anksto
nufilmuotose „Need for Speed“ žaidimų scenose.
Dabar tai nuostabu ir tikra. Tai sukurta ir
įgyvendinta žaidime. Į kūną įsimeta šaltas drebulys,
vienas važiavimas, vienas pralaimėjimas, bet
emocionaliai jis toks stiprus, kad man dar nė nekirtus
finišo prasideda pagirios. Aš noriu dar. Dar šokių su
žiedlapiais, dar nardymo po garsą beprotiškai
iškreipiančiais kaminais, dar šuolių per reklaminius
skydus, kopimo į kalnus, saulių braižymo
paplūdimyje. Dar dešimčių, šimtų nuostabių
akimirkų, nuostabių vaizdų kurie sudėti žaidime
neturint jokių garantijų, kad kas nors, kada nors juos
pamatys, išgirs, pajus ir įvertins.

Nejau aš kažkada iš arkadinių lenktynių norėjau

kažko kito?

Pagrindinė „Need for Speed: Most Wanted“

problema ir privalumas yra tas, kad tai yra pirmas,
rimtas ir normalus serijos „reboot“ nuo „Porsche
Unleashed“ laikų. Darbo į žaidimą įdėta labai daug.
Lenktynėms skirtas miestas — milžiniškas ir
primena bičių avilį. Varžybos vyksta gatvėse, po jomis
bei virš jų, ir tik žaidėjas sprendžia kuriuo keliu
važiuoti. Tai nėra šiaip vizualinis sprendimas ar
niekam neįdomūs apvažiavimai, ne, ne... Važiavimas
kanalizacijomis, ar kiekvienos rampos išnaudojimas
siekiant įgauti aukščio pranašumą yra stilius ir
asmeninių iššūkių įveikimas. Unikalu ir tai, kad
miesto išplanavimas nekinta ir žaidžiant tinkle.
Viskas kas duota vienam, duota ir miniai. Šių metų
NFS yra savotiškas MMO, paveldėjęs ne vieną savo
F2P giminaičio „Need for Speed World“ bruožą.
Varžovai tiesiog įmetami į miestą ir daro jame ką
nori. Kartas nuo karto žaidimas paprašo visų
susirinkti varžyboms ir žmonės renkasi, raižo saules,
daužo vieni kitiems kėbulus ar tiesiog kaitalioja
automobilius mėgindami nuspėti lenkčių tipą. Taip
pat kūrėjai nutarė nedėti jokių taisyklių, tad gavus
pergalės sąlygas leidžiama viskas. Lenktynės,
kautynės ar mėginimas paimti oponentus gudrumu
— viskas toleruojama. Dėl šių priežasčių žaidimas
tinkle išbarsto bet kokias varžymosi atsargas. Turiu
galvoje tai, kad norint varžytis vis tik reikia kažkokių
taisyklių. Reiktų riboti automobilių klases, reiktų
bausti už kelio kirtimus ar chamiškas oponentų
atakas. Jei šių dalykų nėra, varžybos tampa chaosu.
Jei „Most Wanted“ žaidimas tinkle būtų nors kiek
rimtesnis, tas chaosas erzintų, nes atrodytų, kad visi
tave skriaudžia, bet dabar...
Dabar susidaro įspūdis, kad dauguma žaidėjų išmoko
tą chaosą vertinti ir tiesiog juo mėgautis. Aš
nesiryžčiau teigti, kad šių metų NFS tinklo režimas
yra „ilgai grojantis”, bet tai tikrai vienas geresnių
būdų nuleisti garą ir išlieti susikaupusią agresiją ne
spaudžiant ginklą, o sukiojant vairą.
Žaidžiant vienatvėje, chaoso kur kas mažiau. DI
važiuoja agresyviai, bet atsakingai ir gerai. „Most
Wanted“ lenkčių mechanika veikiausiai irgi veikia
laidynės principu, kai DI oponentai palaukia
atsiliekančių ir magiškai prisiveja labai atitrūkusius,
bet tai padaryta gerai. Žaidžiau valandų valandas,
tačiau tiek pergalės, tiek pralaimėjimai atrodė
vienodai malonūs, varžybos buvo įtemptos,
dažniausiai jos vykdavo iki pat finišo linijos ir tai
privalu įvertinti. Ypač turint galvoje kiek mieste
kliūčių ir klystkelių.
Varžomasi iš esmės dėl malonumo varžytis arba dėl
minimalių bolido patobulinimų. Kažkiek erzina
policijos pritaikymas. Gaudynės užsimezga ir vyksta
identiškai ankstesnėms dalims, tačiau šių metų
žaidime nėra jokių dirbtinių persekiojimo žudikų.
Vykstant persekiojimui būtina gerokai atitrūkti nuo
pareigūnų, jei nori pasislėpti, o iš pakelės pašalinus
vandens saugyklas, persekiojimo nenutrauksi tiesiog
užversdamas kelią. Ne... Dabar turi sprukt, mėtyt
pėdas, o kelią jei ir blokuoji, tai nebent pačių
pareigūnų automobilių nuolaužomis. Aš sutinku, kad
taip smagiau ir tikroviškiau. Adrenalinas, azartas ir
visa kita... Galingi dalykai, jei jų neperdozuoji, o čia
perduozuoti nėra sunku. Pakanka pakelti
persekiojimo rodiklius iki trečio lygio ir gali būti
tikras — gaudynės trūks ne 5, o 25 minutes. Turint
galvoje įtampą, laiko pojūčiai išsitempia iki
begalybės, o euforiją pakeičia nuovargis, palengva
peraugantis į neviltį. Aišku, kartais atsilaikai,
nepasiduodi ir vis tik kažkaip pasprunki. Tai sukelia
nežemišką pasitenkinimą, bet kur kas dažniau nutari
tiesiog numoti ranka ir palaukti kol tave suims. Tai
labai, labai blogas rodiklis bet kokiam žaidimui.
Kiekvienas važiavimas (ar gaudynės) pelno taškus, o
pelnyti taškai atrakina vis naujus oponentus
„Labiausiai trokštamų“ dešimtuke, bet iš esmės ši
koncepcija triviali. Ne tik dėl visiško siužetinio
vakumo, bet ir dėl to, kad žaidimas autologina visą
informaciją, čia pat ją lygina su draugų pasiekimais, o
tai yra nepalyginamai įdomiau, nei eilinė istorija apie
gerą/blogą „mentą“. „Autolog“ greta visų turėtų
turtingų savybių, dabar yra ir interaktyvus, tad jo
rodmenys pateikiami nuolat žaidimo metu, bėgančia
eilute ar kaip papildoma informacija ant greičio
matuoklių. Tiesą sakant žaismo, socialinių ir
statistinių įrankių vystymas apskritai tampa ypač
stipria, išskirtine „EA“ puse. Žmonės dirbę su „MOST WANTED“
„Autolog“ ir „Battlelog“ išties verti metinių premijų.
SIŪLO PER 50
Akivaizdu viena — „Criterion Games“ ryžtingai AUTOMOBILIŲ, NUO
perėmė seriją į savo rankas ir išmetę visą paskutinių
kelių metų įdirbį, vietoj jo grąžino žaismą grynoje ir RANKŲ DARBO
tyroje formoje. Ne visiems tai patiko ir tai natūralu,
nes iš serijos jau seniai tikimės ko kito, ypač po
LENKTYNINIŲ
pernai, kai žaismo buvo nutarta iš vis nenaudoti. Aš BOLIDŲ IKI MAŽŲ
asmeniškai labai džiaugiuosi šiuo perdirbiniu ir nors
jis neturi magiškos traukos, kuri prirakina prie
SUNKVEŽIMIUKŲ,
ekrano tol, kol visko nepereini, jis yra kur kas NUO PAPIKTINTŲ
ilgaamžiškesnis nei kelios paskutinės dalys. Nes prie
jo vis grįžti. Pusvalandukui, kitam ir vis atrandi kažką SERIJINIŲ
neregėto, nepatirto ir naujo. Tai mielas ir malonus
grind‘as, prabangiame mieste, kuriame karaliauja
AUTOMOBILIŲ, IKI
automobiliai. Belieka tik viltis, kad tai pamatas, ant KLASIKINIŲ
kurio ateityje bus atsargiai ir pamatuotai lipdomi
serijai būdingi blizgučiai. Faktas, kad antrą kartą
tokio žaidimo už naują neprakiši, tad teks grįžti prie
skonio stipriklių, bet...
Viską darant su saiku, ant šių metų žaidimo galima
važiuoti labai ilgai, tikrai efektingai ir, be abejonės,
šlovingai.
A
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 131
 ŽAIDŽIAME

SKYLANDERS:
GIANTS
Leidėjas
Activision
Kūrėjas
Toys for Bob
Platforma
X360 / PS3 /
Wii U / Wii /
3DS

132
NESUDEGINTI
TILTAI
Kur takelis? Kaip jį rasti nežinai? Į vaiko
širdį, į kokybišką laiką kartų ar tiesiog į
lobius saugantį požemį. Visur, visur nuves
jus milžinai.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 133

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
@artojas

K
amuoja nuojauta, kad prieš pasakojant kuo ir
kodėl „Skylanders: Giants“ pranoksta savo
pirmtaką, būtina įsitikinti, kad suprantate apie
ką kalbu. Apie „Skylanders“ seriją rašėme jau ne
kartą. Tai unikalus „Activision“ ir „Toys for Bob“
projektas, kuriame pulsuoja magija. Tai žaidimo
ir kolekcinių figūrėlių derinys. „Skylanders“
figūrėlės iš analogiškų sprendimų išsiskiria
integruotais lustais, kurių dėka mūsų pasaulyje
sustingusios figūrėlės žaidime atgyja. Kelionės
tarp realaus ir žaidimo pasaulių vyksta „magiško“
portalo pagalba, kurį rasite pradiniame žaidimo
komplekte, o jūsų figūrėlės ne tik įsimins kam jos
priklauso, bet ir galės turėti autentiškus vardus,
saugos sukauptus patirties taškus, patobulinimus ir
sukauptus turtus. Belieka tik pasikartoti, kad tai
sprendimas kurio senai laukėme ir senai galėjome
turėti, jei žaislų gamintojai būtų pasiryžę peržengti
SKYLANDERS: nutrinamų ar QR kodų ribas. Atrodytų
smulkmena, bet stebint vaikus tampa
GIANTS akivaizdu, kad mylimas herojus žaidime
vaikučio galvoje yra suvokiamas
visiškai kitaip, kai jis betarpiškai
„SKYLANDERS:
Leidėjas
Activision dalyvauja žaisme.
Kūrėjas
Toys for Bob „Skylanders: Giants“ — antrasis GIANTS“
Platforma
serijos žaidimas, o iš pavadinimo
išgaravęs „Spyro“ vardas tik
SUKURTAS PAGAL
X360 / PS3 /
Wii U / Wii /
byloja apie visapusiškai stiprų
naujos frančizės startą. Kad
„TEISINGO
3DS
suvokti šio sprendimo mastus, TĘSINIO“
galima prisiminti „Call of Duty“
atvejį, kai „Activision“ padarė FORMULĘ
viską, kad žaidimas nevirstų tiesiog
„Modern Warfare“. Pirmoji žaidimo dalis
taip pat susižėrė kalną apdovanojimų, dalis jų
buvo už finansinius pasiekimus - tai buvo vienas
pelningiausių žaidimų 2012–aisiais. Kol burnoje
neatsirado nemalonus „melžiamos karvės“ prieskonis,
pridursiu, kad nepaisant sėkmės parduotuvių
lentynose, „Skylanders: Giants“ yra padarytas tiesiog
nuoširdžiai. Na tiek nuoširdžiai, kiek nuoširdus gali
būti šaltas profesionalas.

„Skylanders: Giants“ sukurtas pagal „teisingo tęsinio“

formulę - stropiai paisant kiekvieno elemento.
Žaidimas didesnis visomis įmanomomis prasmėmis -
personažų progresija kruopščiau subalansuota,
siužetas nors ir pateiktas pagal klasikinę „blogis
kontratakuoja“ formulę, nestokoja netikėtų posūkių,

134 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Viena iš „Skylanders“ sėkmės paslapčių yra ypač artimas vizualinis
panašumas tarp figūrėlės ir žaidimo veikėjo. Taip... Žaidime jie moka
judėti, tačiau gyvenime yra detalesni

APAČIOJE
Pagarba kūrėjams ir už tai, kad nemėgino pasipinigauti dubliuodami
pradinio rinkinio elementus. Įsigyję pradinę originalaus žaidimo
pakuotę žaidėjai gavo ugnies, vandens ir mechanikos elementų
veikėjus. „Skylanders Giants“ startuoja su gamtos, nemirėlių ir oro
elementus valdančiomis figūrėlėmis

DEŠINĖJE
Kažkokia
nuojauta kužda,
kad vienaakis,
timpa ginkluotas
Shroomboom’as
taps vienu
geriausiai
parduodamų
veikėjų. Čia jį
matome daužant
langus
dainuojančiam
Kaoso gražtui.
Dainuojantis
grąžtas yra
Skylanderių
pasaulio
peršamas
jaunikis. Girdi
GlaDOS?

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 135

 ŽAIDŽIAME

vaikiškos dramos ir paaugliško humoro. Čia, panašiai

kaip ir pirmoje dalyje, herojų dialoguose dažnai
koduojamos dviprasmybės, tad su mažaisiais
žaidžiantys tėvai irgi turi progų pakrizenti ar savo
nuožiūra atskleisti atžaloms daugiau konteksto.
„Skylanders: Giants“ kaip ir bet kuri kokybiškai
parašyta knyga vaikams, įkvėpimo semiasi iš realaus
pasaulio ir kiekvienas įvykis gali būti laisvai
“
sutapatinamas su gyvenimiškomis situacijomis, ypač
jei žaidžiant dar siekiama kažkokių elementarių
edukacinių tikslų.

2012-ųjų pabaigoje pasirodė ir išskirtinai

iOS išmaniesiems įrenginiams skirtas
Išplėtimo vinimi tapę SKYLANDERS: BATTLEGROUNDS

milžinai yra labai

kruopščiai įausti į
bendrą žaidimo
paveikslą, bet priešingai
nei tikėjausi, pačiame
siužete nevaidina jokios
reikšmingesnės rolės.

Stebint reklaminius filmukus buvo galima numanyti,

kad blogio sąmokslo pažadinti milžinai bus labai “
reikšmingi ir istorijos požiūriu, bet kūrėjai, net jei ir
turėjo tokių užmačių, jų atsisakė dėl žaismo. Tai
vienas iš argumentų pagrindžiančių kūrėjų
nuoširdumą. Milžinų rolė žaidime ryški, bet ne
kritinė. Visi lygiai gali būti įveikiami net ir neturint
milžino komplekte, tokiu atveju tik viena kita slapta
zona bus nepasiekiama. Kur kas dažniau kūrėjai
renkasi kitą sprendimą, kai tiek milžinas, tiek
standartinis veikėjas gali atidaryti duris, ar įveikti
kokį riebesnį monstrą. Valdant milžiną tai daryti
paprasčiau. Esmė tame, kad šie galiūnai gali pakelti
dalį objektų ir panaudoti juos prieš priešininkus, taip
pat jiems nereikia daužyti durų ar aplinkos objektų
kuriuose yra lobiai, viskas lūžta savaime nuo jų
masės. Kaip minėjau, kiekviename lygyje yra kelios
zonos kurios pasiekiamos tik valdant milžiną.
Paprastai norint į jas patekti reikia nuversti kokią
uolą, išmušti skylę žemėje, pritraukti tolėliau esančią
salą ar išrauti rastų mišką. Vėlgi, šios zonos sukurtos

136 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

be jokios intencijos skatinti žaidėją pirkti daugiau
figurėlių progreso vardan. Greičiau jau tai estetinė
detalė kuri pademonstruoja mažyliams nerealias
milžinų galias — „Feats of Strength“. Slaptose
zonose paprastai randama skrynia yra visiškai
nereikšminga palyginus su vaikučių emocijomis,
kurias jie patiria stebėdami besidarbuojantį savo
galiūną.

Šioje vietoje galiu paminėti ir vienintelį ryškų

trūkumą, kurį pastebėjau „Skylanders: Giants“ —
panaikintas dešinės analoginės rankenėlės
funkcionalumas. Originaliame žaidime įvairiausius
objektus (raktus, bombas, skrynių užraktus) valdėme
analogine svirtele. Man šis sprendimas atrodė labai
intuityvus, o žaismui suteikė naturalumo. Dabar visi
tie patys veiksmai atliekami tiesiog spusčiojant
trikampį. Tiesa, kūrėjai dar mums būnant parodoje
teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas analizuojant
vaikų elgesį žaidime, neva darbas analogine
rankenėle jiems buvo nesuvokiamas, bet mes patys
turime vaikų ir žinome, kad tai netiesa. Kaip ten
bebūtų, šis menkas praradimas yra kompensuojamas
visu pluoštu naujovių.

Kaip jau minėjau — „Skylanders: Giants“ siūlo kur

“
kas didesnius lygius. Tiek didesnius ir įmantresnius,
kad net ir turint visų elementų figūrėles, pirmo
peržaidimo metu kažką vis pražiopsai.

Keturi sudėtingumo
lygiai ir pražiopsotos
zonos sukuria gerą
peržaidžiamumo vertę,
tad žaidimas iš esmės yra
labai draugiškas sesijos

“
laiko sureguliavimui.

Dar prieš žaidžiant galima sutarti su vaiku kokio

tikslo bus siekiama, ar kiek laiko bus žaidžiama, o
vėliau šį susitarimą pamažu pasukti savo naudai.
Esmė tame, kad lygių dydis ir išplanavimas suteikia
galimybę vieną ir tą pačią zoną prabėgti per nepilnas

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 137

EKSTRA

10 PERKAMIAUSIŲ
2012-ųjų METŲ
SKYLANDERS FIGŪRĖLIŲ

2 SWARM 3 BOUNCER 4 CHOP CHOP

5 ZAP 6 BASH 7 DINO RANG

1 CRUSHER
8 ERUPTOR 9 POP FIZZ 10 HEX
15 minučių, arba strigti joje, kad ir visai valandai,
žaidimo tempą diktuojant labiau patyrusiam žaidėjui,
tad...
Dar viena priežastis peržaisti senus lygius yra
papildomas žaidimas žaidime — „Skystones“. Tai
kolekcinių kortelių žaidimas, primenantis keistą
„kryžiukų nuliukų“ ir „domino“ mišinį. Viena
labiausiai mane nudžiuginusių naujovių, nes pats
žaidimas nors ir nesudėtingas, mano mažiams yra
pakankamas iššūkis logikai. Norint žaisti
„Skystones“, reikia susirinkti kortelių kaladę.
Paprastai jų galima nusipirkti pas vietinius prekeivius
arba gauti iš skirtinguose lygiuose sutinkamų veikėjų,
prieš tai, žinoma, juos įveikus. Ilgainiui į žaidimą
įvedamos modifikuotos lentos ar geresnes kalades
turintys veikėjai, kadangi partijoje naudojamos tik 6
kortelės, vaikučiai turi ne tik žinoti kaip laimėti, bet
ir išmąstyti, kada pakeisti naudojamos kaladės sudėtį.
„Skystones“ atrakinamas įveikus trečdalį siužeto, tad į
pirmuosius lygius norisi grįžti vien dėl pražiopsotų
kortelių.
Žaidimo veikėjų namai iš skrajojančios salos
persikraustė į skraidantį laivą, kuris nors ir yra
mažesnis, savo funkcionalumu gerokai pranoksta tai,
ką turėjome pirmoje dalyje. Kas kartą įveikus lygį
laivo įgulą vis papildo nauji nariai, kurie išplečia jo
funkcionalumą. Taip ilgainiui laive atsiranda tiesus
“
kelias į kautynių areną, patrankos šaudymui į avis,
įvairių niekučių pardavėjas, nuolatinis „Skystones“
partneris ir t.t.
Laivas pirmena
tradiciniuose
slasher’iuose
sutinkamus „city
“
hub’us“.
Negana to, dar yra galimybė panaudoti retus
artefaktus, keisti laivo išvaizdą ar tobulinti
„Luck’o’Tron’ą“, spinduliuojantį tam tikrus
privalumus suteikiantį efektą. Verta paminėti ir tai,
kad ši tendencija persikėlė ir į pačius žaidimo lygius,
kuriuose pardavėjai ir „Skystones“ žaidėjai irgi
buriasi daugiau ar mažiau vienoje vietoje, dažnu
atveju suteikdami malonią atokvėpio minutę. Tiesa...
Pardavėjai greta tradicinių niekų dabar turi ir
įvairiausių gėralų suteikiančių papildomų galių
herojams, visrakčių galvosūkiams ir fėjų dulkių,
leidžiančių čia pat įsigyti norimus valdomo herojaus
patobulinimus. Šios savybės, beje, labai truko pirmoje
dalyje.
Kaip jau supratote — „Skylanders: Giants“ labiausiai
atsiskleidžia žaidžiant dviese, tačiau šalutinės veiklos
vienam žaidėjui irgi netrūksta. Iš pirmos dalies
atkeliauja specialūs iššūkiai leidžiantys stumtelti
mylimo herojaus galias už maksimalių ribų. Taip pat
niekur nedingo ir kautynių arena, o laive esantis
„Skystones“ partneris niekada neatisako sulošti
partiją. Galiausiai visas naujoves vainikuoja šiek tiek
patobulinta žaidimo grafika. Galbūt į tai nekrypsta
dėmesys pirmomis žaidimo minutėmis, tačiau su
laiku pastebi, kad personažai detalesni, turi daugiau
animacijų. Garso takelis — senų ir naujų melodijų
mišinys. Klausosi labai smagiai, bet vaikams
greičiausiai didesnį įspūdį paliks daugiau balsinių
emocijų išreiškiantys personažai. Pavyzdžiui, pirmoje „SKYLANDERS:
dalyje dauguma veikėjų buvo pusiau nebylūs,
kažkokius garsus skleisdavo tik atakos metu. Tuomet
GIANTS“ POKYČIAI
viename iš išplėtimų buvo pristatytas naujas herojus YRA TARSI
„Terrafin“ kuris „plaukdamas“ po žeme savaip
išniūnuodavo motyvą iš „Nasrų“. Ši savybė visai SAVOTIŠKAS
netikėtai sukėlė šiltų kritikų reakcijų bangą, tad
nenuostabu, kad dabar dauguma veikėjų niurna sau
POSTŪMIS NUO
kažką po nosim.
„Skylanders: Giants“ pokyčiai yra tarsi savotiškas
postūmis nuo neaiškaus nuotykių, veiksmo žaidimų
NEAIŠKAUS
NUOTYKIŲ,
VEIKSMO ŽAIDIMŲ
mišinio, vaikiško veiksmo RPG link. Personažai taip
ir neišmoko šokinėti, tačiau čia, kaip ir pirmojoje MIŠINIO LINK
dalyje, netrūksta specialių platforminių sekcijų. Tuo
tarpu šiek tiek pakoreguotas priešų balansas suteikia
VAIKIŠKO VEIKSMO
kovoms tam tikro aitrumo, ypač turint galvoje, kad į RPG
žaidimą įvestos kelios naujos oponentų rūšys, skirtos
žaibiškai sudoroti neatsargius ar nepastabius
keliauninkus. „Skylanders: Giants“ turi viską, ko gali
tikėtis iš tiesiog gero žaidimo vaikams, o iki labai
gero jį kilsteli fizinės figūrėlės, kurios lieka vaiko
žaidimų epicentre net ir tada, kai išjungiame konsolę.
„Skylanders: Giants“ prašyte prašėsi „A+“ vertinimo,
bet stiprus Lego „Žiedų valdovo“ pasirodymas, Lego
Marvel herojų anonsas ir „Disney Infinite“
pristatantis video privertė apsigalvoti. „A+“
rezervuojame kitiems metams, kai kurdami
„Skylanders“ tęsinį „Toys for BoB“ turės rimtų
konkurentų.
A
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 139
 TOPAI

TOP TOP
IŠANKSTINIAI IŠANKSTINIAI
PIRKIMAI PIRKIMAI
JAV SHOPTO.COM
1 BioShock Infinite / X360 1 Ni No Kuni Wrath of the White Witch / PS3

2 Grand Theft Auto V / X360 2 Metal Gear Solid Rising Revengeance / PS3

3 Grand Theft Auto V / PS3 3 Metal Gear Solid Rising Revengeance / X360

4 StarCraft II: Heart of the Swarm / PC 4 Dead Space 3 / X360

5 BioShock Infinite / PS3 5 Ni No Kuni The Wizards Edition / PS3

6 God of War: Ascension / PS3 6 Aliens: Colonial Marines Limited Edition / X360

7 Luigi's Mansion: Dark Moon / 3DS 7 Dead Island Riptide Zombie Bait Edition / X360

8 DMC / PS3 8 Gears of War Judgment / X360

9 Aliens: Colonial Marines / X360 9 Monster Hunter 3 Ultimate / 3DS

10 Animal Crossing: New Leaf / 3DS 10 Monster Hunter 3 Ultimate / WiiU

11 The Last of Us / PS3

12 Dead Space 3 / X360

13 DMC / PS3

14 Ninokuni: Shiroki Seihai no Joou / PS3

15 Metal Gear Rising: Revengeance / PS3

16 Sly Cooper: Thieves in Time / PS3

17 BioShock Infinite / PC

18 Gears of War: Judgment / X360

19 Aliens: Colonial Marines / PS3

20 Tomb Raider / X360

140
PASAULINIS EUROPOS
TOPAS TOPAS
1 Call of Duty: Black Ops II / PS3 1 Call of Duty: Black Ops II / PS3

2 Call of Duty: Black Ops II / X360 2 FIFA Soccer 13 / PS3

3 Animal Crossing: New Leaf / 3DS 3 Far Cry 3 / PS3

4 Halo 4 / X360 4 Far Cry 3 / X360

5 Anarchy Reigns / X360 5 FIFA Soccer 13 / X360

6 FIFA Soccer 13 / PS3 6 Call of Duty: Black Ops II / X360

7 Just Dance 4 / Wii 7 Just Dance 4 / Wii

8 Far Cry 3 / X360 8 Halo 4 / X360

9 Far Cry 3 / PS3 9 Assassin's Creed III / PS3

10 New Super Mario Bros. 2 / 3DS 10 Need for Speed: Most Wanted / PS3

JAV TOPAS JK TOPAS

1 Call of Duty: Black Ops II / X360 1 Far Cry 3 / X360

2 Anarchy Reigns / X360 2 FIFA Soccer 13 / X360

3 Halo 4 / X360 3 Call of Duty: Black Ops II / X360

4 Anarchy Reigns / PS3 4 Far Cry 3 / PS3

5 Call of Duty: Black Ops II / PS3 5 FIFA Soccer 13 / PS3

6 Just Dance 4 / Wii 6 Halo 4 / X360

7 NBA 2K13 / X360 7 Just Dance 4 / Wii

8 Kinect Adventures! / X360 8 Call of Duty: Black Ops II / PS3

9 Far Cry 3 / X360 9 Football Manager 2013 / PC

10 Assassin's Creed III / X360 10 Hitman: Absolution / X360

141
 ŽAIDŽIAME

THOMAS
WAS
ALONE
Kūrėjas
Mike Bithel
Platforma
PC / Mac OS

142
TOMAS
BUVO
VIENIŠAS

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 143

 ŽAIDŽIAME

Paulius SIPAVIČIUS
Smulkūs indie žaidimai dažniausiai man

N
pasitarnauja kaip apšilimas prieš žaidžiant ką
nors rimtesnio. Ne kažkas ypatingo, bet nuteikia
tinkamai. Tokiam antraeiliam vaidmeniui buvo
pasmerktas ir „Thomas Was Alone“, tačiau,
pažaidus jį kokias 5 minutes, pradėjau nujausti,
kad visi likę žaidimai kuriam laikui bus apleisti.
Džiugu, kad šis šedevras ne tik pateisino mano
pradinį entuziazmą, bet ir pranoko jį su kaupu.

„Thomas Was Alone“ nėra tik nuostabus

žaidimas,tai- istorijos ir jos perteikimo per lygių
dizainą pavyzdys kitiems žaidimų kūrėjams. Tiesą
sakant, patarčiau išjungti apžvalgą ir dabar pat įsigyti
šį meistrišką žaidimą, kad galėtum jį patirti nieko
nenutuokdamas ir nesusidaręs išankstinės nuomonės.
Tokiu atveju ir taip pritrenkiančiai geras žaidimas
atmintyje įsirėš dar stipriau.

THOMAS Ką gi, pasistengsiu įrodyti, kad mano fanboizmas

WAS pagrįstas. „Thomas Was Alone“ istorija prasideda

nuo supažindinimo su Tomu. Jis - apleista nutraukto

ALONE projekto dalis, paliktas klaidžioti po tamsų,

kampuotą pasaulį. Progresuodamas jis
sutinka vis daugiau panašaus likimo
Kūrėjas figūrų. Pirmasis iš pakeleivių -
Mike Bithel Chrisas. Jis - mažas smėlio
Platforma
PC / Mac OS
spalvos kvadratas, nekenčiantis
visų aplinkui ir nuolat ISTORIJOS IR
nepatenkintas. Dėl savo
apgailėtinų šuoliavimo įgūdžių JOS
jis dažnai kur nors užstringa
(ypač prie laiptų). Neretai visa PERTEIKIMO
PER LYGIŲ
komanda turės išsirikiuoti, kad
Chrisui pavyktų pagaliau
pasiekti viršūnę. Ir nors
dažniausiai jis tebus komandos
stabdis, situacijose, kai reikia
DIZAINĄ
paspausti kokį mygtuką esantį
už labai siauro praėjimo, mažasis PAVYZDYS
niurzga tiesiog nepamainomas.
Toks bendradarbiavimas, stengiantis
įveikti veikėju silpnybes bei tuo pačiu
pasinaudoti jų pranašumais ir sudaro didžiąją dalį
nesudėtingų „Thomas Was Alone“ galvosūkių.

Kiekvienas keturkampis išsiskiria unikalia savybe.

Šios savybės įtakoja jų charakterius, bei požiūrį į

144 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

GAMEON | 2012 NUMERIS 3 51
 ŽAIDŽIAME

aplinką, kitas figūras. Tarkim Claire, supratusi, Was Alone“ uogų.

kad gali plaukti kitiems pražūtingu vandeniu,
pradeda įsivaizduoti save kaip superheroję ir
atitinkamai elgtis. Sudėtingą užduotį įkvėpti
gyvybės geometrinėms figūroms atlieka
pasakotojas - britų aktorius ir komikas Danny
Wallace‘as. Išties stebina, kaip greitai prisiriši
prie veikėjų, nors jie tėra tik spalvoti
stačiakampiai ir kvadratai. Dalies iš jų
charakteriai keičiasi net paties žaidimo metu,
keliaujant su kitomis figūromis, ar sutikus
naujas. Labai įdomu stebėti vieno stačiakampio
išgyvenimus, kai jis, sutikęs naują figūrą, suvokia,
“
jog nebėra geriausias srityje, kuria labai
didžiavosi.
Pasakojimas vyksta
Ir tai dar ne viskas! Istorija žaidime perteikiama
pasitelkiant lygių dizainą. Ekrane besiblaškantys
spalvoti keturkampiai sukuria situacijas,
leidžiančias pasakotojui paliesti įvairiausias
temas – tame tarpe patyčias. Žaidime nemažai
paslėptų prasmių, kurios harmoningai dera su
mechanika. Tai tarsi papildomas smegenis
įdarbinantis sluoksnis sukuriantis iliuziją, kad
ekrane stumdomos figūros sprendžia šiek tiek
rimtesnes problemas, išeinančias už galvosūkių
žaidimo žanro ribų.
„Thomas Was Alone“ turi kuo sužavėti.
Minimalistinė grafika – estetiška. Šį įspūdį
sustiprina tokie elementai, kaip dinamiški
šešėliai, ar pilkšvas, bet skaidrus vanduo.
Nuostabų pasakotoją papildo toks pat puikus
muzikinis takelis. Visa tai susijungia į
atpalaiduojančią atmosferą kurioje galima
tiesiog užsimiršti.

žaidimo proceso metu, Priežastis, dėl kurios „Thomas Was Alone“ toks
stebinantis - kritiškai įvertintos galimybės ir
su juo susilieja ir labai užsibrėžti pasiekiami tikslai. Rezultatas: unikalus
ir išbaigtas žaidimas, kuris mano nuomone
praturtina. Tokia nusipelno geriausio 2012-ųjų metų indie
žaidimo titulo.
harmonija ko gero
labiausiai žavintis A
žaidimo elementas

Pavyzdžiui, viename lygių beveik visos figūros “

gali be kitų pagalbos pasiekti savo tikslą, tačiau
viena jų lieka gale, nes yra didelė ir nelabai judri.
Tada pasakotojas Tau praneša, kad figūroms lyg
ir kyla minis palikti ją užnugaryje. Tu, aišku,
pasitelkęs vieną iš kvadratų, tinkamą pagelbėti
istrigusiąjai, skubi į pagalbą. Viduryje kelio
pasakotojas vėl prabyla, šį kartą kalbėdamas apie
gelbėtojo žygį ir pasipriešinimą bendrai
nuomonei. Būtent šis ekrane vykstančių dalykų
komentavimas ir yra viena pagrindinių „Thomas

146 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 visi spiečiasi Baituko parduotuvėse
Paskelbta „Starcraft II: Heart of the Swarm“
išleidimo data, ir mes jau priimame užsakymus! Savo
kopiją užsisakyk „Baitukas“ salonuose ar
„Prekes.net“ e-parduotuvėje. Skubėk prisijungti prie
spiečiaus, nes pirmus 50 pirkėjų apdovanosime
kvietimais į „Betą“*!

> Behind
> Behind the
the scenes
scenes DVD
DVD
Garso takelis
UŽSISAKYK >
> Garso takelis
> Iliustracijų
> Iliustracijų knyga
knyga
> Kilimėlis
> Kilimėlis pelei
pelei

*Beta raktai siunčiami nuo 2012 11 23

JAU TURIME ROCCAT GAMINIŲ TAVO VADAVIETEI

ROCCAT Kone Pure ROCCAT Isku ROCCAT Kave Solid 5.1

Kursorius it natūrali tavo rankos tąsa Tavo „Build order“, minties greičiu Tavo vadavietė, tavo tvirtovė

222,28 Lt 252,89 Lt 329,06 Lt

PIRK PIRK PIRK

 ŽAIDŽIAME

BLACK
KNIGHT
SWORD
Leidėjas
Reverb
Communications

Kūrėjas
Grasshoper
Manufacture /
Digital Reality
Platforma
PS3 / X360

148 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Kur
„hardcore“
vieta?
Rimtai. Gal sukiškit jį ten kur nešviečia
saulė, kur vėsu ir tamsu. Ten, kur
šešėliuose tūno žmonės pilkais veidais,
bolojuončiais akių obuoliais ir išrkypėlišku
pomėgiu pralaimėti. Jie pralaimi vėl ir vėl,
šiame procese patirdami siaubingą kančią,
ir per ją (kančią) atrasdami tikrąją palaimą.
Nes taip mokė senieji dievai.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 149

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
lack Knight Sword“ yra bendras „Grashopper @artojas

B
Manufacture“ ir „Digital Reality“ projektas, o tai
reiškia iš karto kelis dalykus — gausime įdomų
meninį stilių, gerą garso takelį ir efektus,
žaidimas bus sunkus, mes jau būsime žaidę
kažką panašaus, tik suprantamesnio. Aš ne
vienintelis pasaulyje žmogus Suda 51 praminęs
žaidimų pasaulio Tarantino, tai bendras
sutarimas ir ši etiketė prilipdyta ne dėl kažkokio
iškirtinio režisūrinio bruožo, o dėl pažiūrų.
Kalbu apie bendrą požiūrį į kūrybą, kurios
pamatu tampa modernus, dažnai netikėtas klasikinių,
ar dogmatiniais laikomų kūrinių ar epizodų
perteikimas. Todėl kas kartą žiūrėdami Tarantino
juostą, jaučiamės taip, lyg gurkšnotume ypač stiprų,
kažkada jau patirtų emocijų kokteilį. Tas pats ir su
„Grasshopper Manufacture“ žaidimais, tik juose

BLACK greta režisūrinių sprendimų ar tobulai derančio garso

takelio, paprastai randame ir per mėsmalę perleistus

KNIGHT žaismo elementus. Pats žaismas niekada nebuvo

stiprioji „Grasshopper“ pusė, dažnu atveju mes labiau

SWORD iškirdavome šviežias idėjas, ar nematomų rankų

valdomą, nenuspėjamai ir harmoningai kintančią
dinamiką, bet... Kaip visuma, jų žaidimai
Leidėjas buvo įveikiami tik vieną kartą, nors
Reverb kūrėjai lyg ir mėgindavo į
Communications pamušalą įsiūti „hardcore“
Kūrėjas
Grasshoper
elementus, kurių dėka tikėjosi
sukurti peržaidžiamumo vertę. ŽAIDIMAS
Manufacture /
Digital Reality
Planas neišdegdavo dėl klaidų
taikant vartotojo sąsajos, balanso IŠ ŽAIDĖJO
Platforma
PS3 / X360
ar mechaninius sprendimus.
Kertinis klasikinio „Hardcore“ REIKALAUJA
PRECIZIKOS
elementas yra aiškumas ir
tikslumas, ar kalbant paprasčiau
— griežtas taisyklių rinkinys
kurio laikosi tiek kūrėjas, tiek
žaidėjas.

„Digital Reality“ paiso šių taisyklių. Vos suvokus

ko iš žaidėjo nori „Black Knight Sword“, tampa
akivaizdu, kad žaismo elementus jiems kūrė būtent
vengrų studija. Tai išduoda precizika kurios žaidimas
reikalauja iš žaidėjo. Tai išduoda ne iš karto per
veikėjo šarvus pamatomas hitbox‘as, kurio suvokimas
ir įsisąvinimas tampa tiesiausiu keliu į pergalę. Tai
išduoda elementarus faktas, kad žaidimas bus įveiktas
tik tada, kai žaidėjas taps Neo ir matys jį it matricą.

150 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

GAMEON | 2012 NUMERIS 3 51
EKSTRA

Kamishibai
Pažodžiui — popierinė drama, iš
Japonijos budistų šventyklų kildinama,
teatralinio vaidinimo forma. XIIa.
vienuoliai savo sumeistrautose
scenose demonstruodavo paveiksliukų
ritinius, kurių dėka perteikdavo
istorijas neraštingiems pasekėjams.
Tai kelia šiokią tokią nuostabą, nes
dauguma mūsų vaikystėje darėme
tokius teatrus ir tik dabar sužinojome,
kad turėjome kažką japoniško. Na,
bent jau tie kurių vaikystė buvo
strigusi kažkur tarp 80–ųjų ir 90–ųjų.

Klasikinis kamishibai pasakojimo

stilius išgyveno ilgus šimtmečius ir
patyrė šiokį tokį renesansą pirmoje 20
amžiaus pusėje, kol jo galutinai
neužgožė televizija. „Wikipedia“ to
nerašo, bet mes drįstame teigti, kad
prie šio žanro sumenkimo, nemažiau
nei televizija, galėjo prisidėti ir pokariu
įvykęs manga sprogimas.

Kamishibai pasakojimo žanras nėra

laikomas mirusiu, pasakoriai vis dar
sutinkami gatvėse ar bibliotekose,
paveiksliukų teatrai tebenaudojami
švietimui.
Kiekvieną sraigtelį, kiekviena aplinkos elementą,
kiekvieną boso judesį turi mokėti mintinai,
tuomet viskas tampa gan paprasta. Tai skamba
kiek atgrasančiai, nes, be abejo, tai reiškia sunkų
darbą — juk žaidime įvestas ir kiek sušvelnintas
„permadeath“ principas, kuris iš esmės reiškia,
kad sykį žuvę turėsite pradėti iš naujo, o žūsite
paprastai kas kartą susidūrę su kažkuo, ko dar
nesate matę. Na taip... Kaip senais gerais laikais.
„Black Knight Sword“ tai tradicinis, klasikinis
„2D sidescrolling“ žaidimas. Visai kaip „Super
Mario“. tik tamsesnis, piktesnis ir su didesniu
kovinių veiksmų arsenalu, o tai jį paverčia tolimu
„Castlevania“ giminaičiu. Analogiją su Mario
sugalvojau tik dabar, nes ketinau parašyti kokią
rolę žaidime atlieka princesė. Ta prasme jei
žaidime yra princesė, o žaidžiant reikia šokinėti,
tai Mario, bet konkrečiai šiame žaidime
princesės kaip ir nėra. Nei pilyje, nei rūsyje, nei
danguje, nei prasidėjus tvanui. Jos buvimą galima
tik justi, nes apie ją kažką pasakoja žaidimo
pradžioje ir tas pasakojimas yra pagrindinė
„Black Knight Sword“ problema.
Kamishibai meniniu
stiliumi pateiktas
žaidimas iš tiesų
primena japonų teatrą,
persipynusį su slavų
pasakų ir Terry
Gilliam‘o animacijų
motyvais
Vizualiai jis tiesiog atima amą, tačiau priešingai
nei aš tikėjausi, vaizduose nėra nuoseklaus
simbolizmo, fone kintančios scenos iš tiesų
labiau išnaudojamos judėjimo dinamikai
atskleisti, nei pačiam pasakojimui. Žinoma,
stebėdami fone kintančius vaizdus, pakylančią ar
nusileidžiančią uždangą, netikėtai pakeičiamus
butaforijos elementus, mes galime prisigalvoti
įvairiausių dalykų, bet pasakojimo suvokimas bus
tiek individualus, kad vargu ar mes rastume du
vienodai istoriją suvokusius žmones. Veikiausiai
žaidime istorijos iš viso nėra ir tai šiek tiek
stebina. Aš sukandęs dantis įveikdavau net
pačius idiotiškiausius Suda 51 iššūkius „Shadows
of the Damned“ nes pirmyn mane varė jei ne
troškimas sužinoti pasakojimo atomazgą, tai
bent jau tvirtas ir neužgožiamas noras patirti
kiekvieną jos link vedantį posūkį. Žaidžiant
„Black Knight Sword“ tokios emocijos nėra,
įveikus jau antrą lygį prarandamas bet koks
susidomėjimas ekrane vykstančių skerdynių
priežastimi. Tai natūraliai pastato žaidimą ant
vieno laiptelio su kitais „hardcore“ kategorijos
atstovais. Žaidėjas prie konsolės sėda ne tam,
kad atsipalaiduoti ir pasinerti į nuotykius, ne
tam, kad sužinoti kažką naują, o tik tam, kad
išmokti ir įveikti tai, kas vakar atrodė
neįveikiama.
Kita vetus, jei tokie potyriai ir buvo kūrėjų
tikslas — jų pasirinktas sprendimas atrodo bent
teoriškai teisingas. Teatro aplinka, įspūdingas
meninis stilius ir spiegiančių silkių sukuriama
mistika kažkur pasąmonėje vis tik masažuoja
smalsumo jausmą, bet ne taip stipriai, kad šis
prasiveržtų ir paimtų viršų. Tokiu būdu
nesėkmės neatrodo skaudžios, nes penktą kartą
žuvęs ten pat kur ir vakar, nejauti to žaidybinio „BLACK KNIGHT
erzelio, kurio varomi žmonės daužo pultelius į SWORD“ YRA
sienas. Erzelio nėra, nes pats pasakojimas yra iš
esmės neįdomus tol, kol nepasistumi į priekį, o NIŠINIS
tada jau ir pats pamatytų dalykų vertinimas yra
PROJEKTAS,
kiek kitoks. Senamadiškas, pasireiškiantis
džiugesio dėl naujai žengtų žingsnių forma, o ne SKIRTAS LABAI
siutinantis, kad vėl ir vėl nesugebi išvysti to, už
ką lyg ir mokėjai pinigus. RIBOTAI
„Black Knight Sword“ yra nišinis projektas,
AUDITORIJAI,
skirtas labai ribotai auditorijai, tačiau jis TAČIAU JIS
ignoruoja „indie“ sektoriuje nusistovėjusias
IGNORUOJA „INDIE“
dogmas. Jis nėra neišbaigtas, paprastas ir
neprašantis į save žvelgti atlaidžiai, vien todėl, SEKTORIUJE
kad tai „indie“. Tai nėra satyrinis knock‘off, ar
viena kūrybinga idėja paremtas, NUSISTOVĖJUSIAS
„išskalauti/pakartoti“ tipo nuotykis. „Black DOGMAS
Knight Sword“ pakankamai pankiškas, bet ne
pigus. Kūrybingas, harmoningas, tvarkingas ir
estetiniu požiūriu įdomus projektas. Kaip ir
„Sine Mora“ atveju, šiek tiek ne savo rogėse —
per keistas, kad sužavėtų grynojo „hardcore“
gerbėjus ir per sudėtingas, kad paskui save
timpteltų meno žaidimuose ieškotojus... O
galbūt viskas atvirkščiai. Galbūt didžiųjų
blockbuster‘ių išvarginti klasikinių/indie
žaidimų gerbėjai yra per mažai reiklūs estetikai,
o meno žaidimuose ieškotojai ne visai teisingai
suvokia žaismą?
B
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 153
 ŽAIDŽIAME

The Curse
of the
Werewolves
Leidėjas
Nordcurrent
Kūrėjas
Nordcurrent
Platforma
PC

154
Bobulei –
prakeiksmas,
mums –
palaima
Naujieji „Nordcurrent“ žaidimai taps
siurprizu ne vienam Lietuvos žaidimų
pramonės gerbėjui. Kurdami „The Curse of
the Werewolves“ vilniečiai žengė truputį
toliau nei buvo pratę per pastaruosius
metus ir siūlo visavertį hidden object žanro
žaidimą.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 155

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
ordcurrent“ liko ištikimi savo vizijai kurti mažus @artojas

N
smagius žaidimus, tačiau šiuo atžvilgiu žodis
„mažas“ yra vartotinas tik sąlyginai. Žaidimas
priskiriamas mažų žaidimų porūšiui, tačiau kaip
hidden object atstovas jis yra gan didelis, puikiai
sukaltas, užkabinantis ir ryžtingai kertantis
žanro ribas. „The Curse of the Werewolves“ –
dar vienas puikus priedas į lietuviškų žaidimų
portfolio, o vos pastebimas žaismo timptelėjimas
nuotykių žanro link, sėkmingai maskuoja mūsų
provincialumą.

Nepaisant kelių jau esančių sėkmingų projektų,

mūsuose kuriami žaidimai vis dar stokoja vieno, ar
kelių patirtį ir potencialą demonstruojančių
elementų. Paprastai lietuviški žaidimai būna stiprūs
vienoje ar kitoje sferoje, tačiau geros idėjos, meniniai
ar žaismo sprendimai, profesionalus įgarsinimas retai
kada būna viename komplekte. Paprastai mums
The Curse trūksta ir suvokimo apie būsimą auditoriją, vartotojo
sąsajos svarbą ir panašius dalykus. „The Curse of the
of the Werewolves“ yra vienas iš nedaugelio lietuviškų
žaidimų siūlantis daugiau nei vieną stiprų
Werewolves elementą ir ieškantis kokybinio, o ne
kiekybinio kelio į žaidėjų širdis.
Leidėjas
Nordcurrent Pradėkime nuo to, kad net ir
atmetus papildomus sprendimus,
DAR VIENAS
PUIKUS PRIEDAS
Kūrėjas
Nordcurrent „The Curse of the Werewolves“
galėtų lygiateisiškai konkuruoti
Platforma
PC
su kitais hidden object (toliau –
HO) žanro atstovais. Dailūs, gal Į LIETUVIŠKŲ
ŽAIDIMŲ
šiek tiek grūdėti ir vietomis per
tamsūs piešiniai gal ir galėtų
būti šiek tiek ryškesni, tačiau
vertinant siužetiškai, jie žiūrisi
gerai. Greta to, objektų paieškos
KATALOGĄ
scenos yra interaktyvios. Judančius
objektus į scenas jau įsigudrino sugrūsti
dauguma kūrėjų, tačiau mažai kas naudoja
objektus objektuose. Na, pavyzdžiui, yra sąlyga rasti
akinius, kurie yra nematomi scenoje tol, kol žaidėjas
neatidaro akinių dėklo, ar kokios nors daiktadėžės.
Panašiai kaip ir kituose siužetiniuose HO
žaidimuose, taip ir čia, tuos pačius lygius lankome
kelis kartus per žaidimą. Truputi apmaudu, kad
objektų išdėstymas yra identiškas kiekvienam
perėjimui, bet tikriausiai tai leido kūrėjams pakeisti

156 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Žaidimui įsibėgėjus, istorija
sekama dienoraštyje,
kuriame rasit ir šiokių tokių
nuorodų kažkur užstrigę

ŽEMIAU
Pavyzdžiui šioje scenoje
atsidaro daiktadėžė, kurioje
gali būti vienas ar keli jūsų
ieškomi objektai

DEŠINĖJE
Vienas smagiausių mini
žaidimų — teisingai sudėlioti
smagračius. Smagumas
aišku tame, kad dėlioti juos
gali bet kaip, svarbu, kad
suktųsi!

DEŠINĖJE
Šis puzzle’as banalus ir
paprastas, bet jo trūkumus
atperka gan gerai
įgyvendinta dėlionė
„Extras“ skiltyje

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 157

ŽAIDŽIAME

DEŠINĖJE
Turiu šiokį tokį priekaištą dėl
rūsio. Paėjus tolėliau guli
kažkoks kraujais apsipylęs
kaimietis. Jei ne jis,
rekomenduočiau žaidimą ir
augančiai žaidėjų kartai

APAČIOJE
Duoklė „Diablo“ vartotojo
sąsajoje

VIRŠUJE
Viskas gerai, kad panaudotą raktą
palikau spynoje, bet kodėl
prapjovęs maišą išmečiau peilį!?

KAIRĖJE
Jei ieškodami trijų žiedų manysite, kad tai
vargina, palaukite kol jūsų paprašys
nudažyti dėžutę!
dalį ieškomų objektų kas kartą, kai to paties papildomos mechanikos. Visas žaidimas yra
žaidimo metu, tą pačią sceną aplankome iš siužetinis, tad herojės dienoraščio vedami,
naujo. Žinoma, šis sprendimas turi įtakos žaidėjai savarankiškai keliauja po aplinkas.
peržaidžiamumo faktoriui, tačiau šiuo atveju jis Beveik kiekviena aplinkos scena savyje talpina
nėra kritinis. Siužetinė kampanija gan ilga, kelias žaismo mechanikas, tame tarpe ir visiškai
papildyta vaizdo, teksto intarpais ir galvosūkiais, klasikinį pixel hunting, kurio įvedimas įprasmina
“
tad bendra įveikimo trukmė gali siekti 4-8
valandas. Tai daugiau nei pakankama, ar galima
būtų reikalauti iš mažo žaidimo.
ir inventoriaus atsiradimą. Pridėkime pilnai ir
profesionaliai įgarsintą herojės kalbą,
galvosūkius ir gausime ne ką kitą, o paprastutį
nuotykių žaidimą. Tiesą sakant, šioje vietoje
„Nordcurrent“ išnaudojo savo know-how įgytą
su „101 in 1“ rinkiniais, nes dalis mini žaidimų
atkeliavo būtent iš ten. Beveik visi galvosūkiai
Vienintelis priekaištas yra loginiai, paremti inventoriuje esančių objektų
naudojimu arba primenantys klasikinių žaidimų
kurį turiu kūrėjams, tai mechanikas (sujungti vamzdžius, teisingai sudėti
smagračius ir pan.). Smagu tai, kad dalis
deramai nesužiūrėtas galvosūkių turi daugiau nei vieną sprendimą, o
inventoriuje esantys daiktai naudojami gan
objektų parinkimas. chaotiškai, vieni panaudojami vos juos radus, o
kitus po aplinkas tąsaisi kone visą žaidimą.
Dauguma ieškomų Pati istorija yra gal kiek lėkštoka, tačiau parinkta
ISTORIJOS
objektų puikiai dera su atsižvelgiant į tikslinės auditorijos pomėgius ir
laikmetį. „The Curse of the Werewolves“ ATOMAZGA YRA
fonu, tad dažnai suderina mistiką ir detektyvą, tad jis turėtų
patikti tiek detektyvinių HO gerbėjams, tiek GAN SKUBRI IR
ieškoma detalė niekaip tiems, kurie sutinka pirkti bet ką apie vampyrus
ir vilkolakius.
KOMIŠKA, BET
PRIVALU PABRĖŽTI,
neišsiskiria iš aplinkos Istorijos atomazga yra gan skubri ir komiška, bet
KAD ANIMUOTAS

“
privalu pabrėžti, kad animuotas baigiamasis
filmukas, supaprastintu Puaro stiliumi išguldo BAIGIAMASIS
siužetines aplinkybes į stalčiukus, taip
Tai milžiniškas privalumas, bet tik tuo atveju, kai nepalikdamas erdvės perdėtam cinizmui. FILMUKAS,
pelės žymeklis veikia nepriekaištingai tiksliai.
Žaidžiant „The Curse of the Werewolves“ pelės
Žodžiu, eilinė istorija, su šiek tiek netikėta
atomazga, o nelogiškumų joje gerokai mažiau,
SUPAPRASTINTU
žymeklis neretai ignoruoja teisingą pasirinkimą, nei bandyme įrodyti, kad virve parištą dėžę PUARO STILIUMI
nes ieškant smulkių objektų jis veikia netiksliai. akmeniu numušti lengviau, nei kastuvu.
Žinoma, tai būtų pusė bėdos, tačiau čia pagalius IŠGULDO
į ratus kiša faktas, kad kai kurie objektai „The Curse of the Werewolves“ platinamas per SIUŽETINES
kartojasi, būna nupiešti kaip fono detalė, tad „GameHouse“ ir „BigFishGames“ tarnybas, ten
žaisdamas dorai nesupranti, ar tu nepataikai žaidėjams suteikiama galimybė valandą žaisti APLINKYBES Į
paspausti, ar spėlioji pievas. Tarkime, viename
lygyje milžiniškas inkaras tėra neaktyvi foninė
nemokamai, tad mes primygtinai
rekomenduojame taip ir padaryti.
STALČIUKUS
detalė, o ne ieškomas objektas, kitame – C raidė
gali būti įžiūrėta ant skaičiuotuvo mygtukų, nors
ieškoma visai ne ji, trečiame – atversta knyga,
nebeįskaitoma kaip knyga ir t. t. Aš B
nepasakyčiau, kad tai erzina ar labai apsunkina
žaismą, tačiau nutariau paminėti tokias
smulkmenas ir išvengti kaltinimu dėl
nacionalinio protekcionizmo.

Tačiau, kaip ir minėjau, įvairius trūkumus

paslėptų objektų scenose, visiškai atsveria

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 159

 ŽAIDŽIAME

SONIC
ALL STARS
RACING
TRANSFORMED
Leidėjas
Sega
Kūrėjas
Sumo Digital
Platforma
PC / X360 / PS3 /
Wii U / PS Vita / 3DS

160
Mes per
mažai
vaikštom į
svečius!

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 161

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
tai jums ir socialinė įžvalga, parengta stebint @artojas

Š
žaidybinius mūsų įpročius. „Kart Racing“ tipo
žaidimai mūsuose nėra populiarūs, o tai
atskleidžia iš karto du dalykus. Vieną jų žinome
visi — žaidybinė kultūra mūsų krašte vis dar
embriono stadijoje, o mūsų tradicijos nosimi
atsiremia į grubiai betonuotas pusrūsių, kuriuose
paromis pliekėme „Counter Strike“, grindis. Tuo
tarpu klasikiniai žaidimų industrijos superherojai
mums tiek ir tereiškia. Savotiški simboliai, kaip
per „zebrą“ einantis žmogelis reiškia pėsčiųjų
perėją, o taurė dūžtantį pakuotės turinį, taip ir Mario
ar Sonic‘as reiškia žaidimus. Vaikiškus žaidimus, su
kuriais mes iš tiesų neturėjom jokio tvirtesnio ryšio,
nes mūsų branda buvo akceleruota, tad mes
neturėjom nei laiko, nei progos, nei galimybių išjausti
šių herojų įtaką. Geriausiu atveju belieka apsimesti,
kad jie mums kažką reiškia.
SONIC
ALL STARS Šis niuansas paaiškina, kodėl Kart tipo
arkadiniai žaidimai nėra ypač populiarūs
RACING Lietuvoje, o greičiausiai ir visose
kitose, už uždangos tūnojusiose
TRANSFORMED teritorijose. Užvedantys, ryškūs
arkadinių lenktynių žaidimai,
Leidėjas
Sega
buvo labai paprasti, tad siekiant
populiarumo jiems būtina
NETIKĖTOS
Kūrėjas kažkokia vyšnaitė. Toji vyšnaitė TRASOS,
Sumo Digital paprastai būna žaidimo lygiai ir

Platforma
veikėjai. „Mario Kart“ žmonės KVAILI BOLIDAI,
PC / X360 / PS3 /
Wii U / PS Vita / 3DS
dievina ne tiek dėl paties Mario,
kiek dėl jo suteiktų galimybių GINKLAI...
valdyti kitus frančizės veikėjus, o
laikui bėgant pasirodė ir keletas
žaidimų su kviestinėmis žvaigždėmis iš
kitų pasaulių. To pakako, kad sukviesti
žmones prie ekranų, o tada į trasą žengė galingas
žaismas. Netikėtos trasos, kvaili bolidai, ginklai... Tai
tobulas mišinys trashtalk‘ui! Vadinasi, kartų arkados
tobulai tinka tiems, kas mėgsta žaisti viename ekrane,
sėdėdami ant vienos kušetės, stumdytis ir dalinti
oponentams niuksus. Pas mus tai irgi nėra įprasta.
Net ir tais retais atvejais, kai kažkas atvažiuoja į
svečius su tikslu pažaisti, į pasiūlymą išmėginti kokį
nors kartų žaidimą visi žiūri kreivai, tad finale mes
lėtai gurkšnojam alų ir tylėdami spardom Fifa
kamuolį ar sukam ratus „Gran Turismo“.

Visa laimė dabar turiu vaikų, kurie mielai pasirašo

ant šios pramogos. Pasistumdymai ir niuksai — kas

162 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 TOLIAU KAIRĖJE
Ralfas nenorėjo
būti blogiuku
savame žaidime,
bet nieko prieš
ką nors
pastumti
svetimame.

KAIRĖJE
Kai kurios
trąsos gerokai
palaistytos
„rūgštim“. Šioje
bent jau yra
apsauginiai
turėklai, kad
neskristum kur
nereikia.

DEŠINĖJE
Linkėjimai Fox’iui.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 163

 ŽAIDŽIAME

geriau apibrėžia tėvo ir sūnaus santykius!? Šie metai

ypač turtingi Kart tipo žaidimais ir visi jie savaip
įspūdingi. „Little Big Planet Karting“, „F1 Race
Stars“ ir „Sonic & All-Stars Racing Transformed“ —
trys puikūs žaidimai. Aš tikrai nesiūlau įsigyti visus,
bet primygtinai rekomenduoju rasti laiko bent
vienam jų!

„Sonic & All-Stars Racing Transformed“ sukurtas

„Sumo Digital“ studijoje. Lyg ir nieko nesakantis
pavadinimas, tačiau šios studijos sudėtyje dirba
žmonės kažkada kišę nagus prie „Blur“, PGR,
„Split/Second“ ir „Pure“ žaidimų. Nors lėkdami
pirmomis trasomis šį faktą greičiausiai pamiršite,
“
vėliau tikrai pastebėsite aukščiau minėtų žaidimų
įtaką.

Didžiausios pagarbos
„Sonic & All-Stars Racing
Transformed“ nusipelno
už tikrai drąsų požiūrį į
kartingų žaidimus —
kūrėjai ryžtingai
transformavo viską, ką
buvo galima
transformuoti ir tuo pat
metu neužgauna žanro
gerbėjų jausmų.

Kertiniai žanro elementai yra išsaugoti. Žaidėjų

autentišką bolidą kurio elgesį trasoje apibrėžia

“
dėmesiui siūlomi keli veikėjai, kiekvienas jų vairuoja

individualūs statistiniai parametrai. Tarpusavyje šie

parametrai skiriasi gan nežymiai, tačiau pakankamai,
kad pasirinkimas būtų ne simpatijų, o strategijos
reikalas. Pirmai pradžiai siūlomi keli veikėjai, tame
tarpe žymiausi „Sonic“ frančizės atstovai ir
ryškiausios kviestinės žvaigždės: Ulala („Space

164 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Channel 5“), ar B. D. Joe („Crazy Taxi“). Didžioji
dalis veikėjų atrakinami kiek vėliau. Varžybų
žvaigždyną papildo „Jet Set Radio“, „Samba de
Amigo“, „Super Monkey Ball“, „Golden Axe“, „Skies
of Arcadia“, „Shinobi“ ir kitų žaidimų herojai.
Maloniai nustebino ir Ralfas iš dabar kinuose
rodomo „Wreck it! Ralph“. Žodžiu, šiose lenktynėse
kiekvienas gali rasti sau kažką patrauklaus, ypač
turint galvoje ir tai, kad varžybų trasos yra įkvėptos
„Sega“ žaidimų, tad dalis jų atrodo toli gražu ne
vaikiškai.

Lenktynių taisyklės irgi tradicinės. Posūkiais

išraizgytos, alternatyvių kelių prigrūstos trasos
įveikiamos naudojant greitį, agresiją ir „drift“
techniką. Trasų paviršiai išmarginti „Boost“
plokštėmis ir ginklais. Ginklai irgi tradiciniai —
fejerverkai, ledo atakos, persekiojančios bombos,
vapsvų užtvaros, viesulai ir t.t. Tokiu būdu į žaismą
įvedamas taktikos ir netikėtumo elementas, kuris šiek
tiek užglaisto kampus jei vienu metu žaidžia patyrę ir
“
mažiau patyrę žaidėjai. Na, bet tai būdinga
kiekvienam kartų žaidimui, tad eikime prie naujienų.

Dviguba transformacija
yra tas arkliukas, kuris
prie ekrano magiškai
prikausto tiek mažus,
tiek didelius.

Kiekviena žaidime esanti trasa gali būti padalinta į

sausumos, oro ir vandens sekcijas, patekus į vieną iš “
jų herojų bolidai automatiškai transformuojasi į valtis
ar lėktuvus, o vaikai ima leisti seiles. Tiesiog todėl,
kad transformacijų animacija graži ir labai sklandi, o
valdymo parametrai pakinta tik tiek nežymiai, kiek
reikia, kad perteikti skrydžio ar šokčiojimo bangomis
pojūtį. Iš esmės tai reiškia, kad bet kuris 3 metų
sulaukęs vaikas gali važiuoti, skristi ir plaukti greičiau
ir kiečiau nei Žaibas Makvynas. Man asmeniškai tai
irgi paliko įspūdį, bet ne tokį gilų. Tiesą sakant
bolidų transformacija labiau sužavėjo savo subtilumu
kaip mechaninis sprendimas, ypač vertinant tai, kad
valdymas ir kamera visose formose įgyvendinti labai

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 165

EKSTRA
Arkadiniai kartų žaidimai. Kurį rinktis?
Little Big Planet Karting
Šių metų „PlayStation 3“ žvaigždutė,
kurią pati „Sony“ tyčia ar netyčia
nustelbė kitu projektu („PlayStation
All-Stars Battle Royale“). „LBP
Karting“ iš tiesų yra kolosalus kartų
žaidimas kuriame susikerta geriausios
„ModNation Racers“ ir „Little Big
Planet“ savybės. Puikiai
subalansuotos lenktynės ir praktiškai
neribotos galimybės savarankiškai
sukurti viską - nuo trasų iki
ginkluotės. Rekomenduojame visiems
LBP gerbėjams ar būsimiems žaidimų
dizaineriams (geresnių trasų kūrimo
įrankių nerasite).
ModNation Racers
Ypač rimtas „Sony“ bandymas įkelti
koją į arkadinių kartų žaidimų rinką.
Pirmoji žaidimo dalis „ModNation
Racers“ buvo anonsuota per 2009–ųjų
E3 parodą, tad projektas gavo unikalią
galimybę šildytis „Little Big Planet“
šlovės spinduliuose. Galimybė buvo
išnaudota, kritikai dažnai lygindavo
šiuos du žaidimus, pabrėždami
unikalias lygių kūrimo galimybes.
Šiemet pasirodęs antrasis serijos
žaidimas „ModNation Racers: Road
Trip“ yra skirtas „PS Vita“ konsolei,
tačiau jame siūlomos trasų, herojų ir
kartų kūrimo galimybės atrodo tokios
pat neribotos. Kaip ten bebūtų, lygių
kūrimas mažame nešiojamos
konsolės ekrane nėra pats
smagiausias užsiėmimas, o žaismo
prasme „Road Trip“ paveldėjo pirmos
dalies ydą — yra gan sudėtingas.
Rinkitės, jei mėgstate iššūkius ir
„drift“ techniką. Žaidime taip pat
naudojama įdomi ginklų mechaniką —
jau turintys ginklą žaidėjai gali jį
tobulinti rinkdami papildomus
„power‘up“ objektus.
F1 Race Stars
Kiek netikėtas ir pamišusiai smagus
„Codemasters“ projektas. Smagus
todėl, kad tai bene vienintelis Kartų
žaidimas, kuriame esantys herojai
labiau patiks tėvams, nei vaikučiams.
Žaidime rasit visus pernai metų sezono
F1 pilotus, tik dabar jie drasko kartus.
„F1 Race Stars“ siūlo fantastiškas
oficialaus čempionato trasas, kurios
fantastiškos ta prasme, kad labiau
primena amerikietiškus atrakcionų
parkus, nei realias trasas. Kūrėjai
jautėsi visiškai laisvai kurdami
kalnelius, slaptus pravažiavimus ir
kosminius šuolius, o tai sveikintina.
Vienas įdomesnių mechaninių
sprendimų — atakos ginklais ne tik
sukelia momentinį efektą, bet ir atima
šiek tiek gyvybių, kurios atgaunamos
užsukus į Pit Stop‘ą. Labai
rekomenduojame F1 gerbėjams
turintiems vaikų, kurie dar nesugeba
varžytis „F1 2012“ žaidime.
Mario Kart 7
2011–ųjų pabaigoje pasirodęs „Mario
Kart“ serijos žaidimas, skirtas
„Nintendo 3DS“ konsolei. Ši žaidimo
versija pasižymėjo sklandymo ar
lenktyniavimo po vandeniu
galimybėmis, bet skirtingai nei „Sonic
& All-Stars Racing Transformed“, čia
šios mechanikos nebuvo atskleistos nei
valdymo, nei fizikos, nei iškirtiniais
žaismo pojūčiais. „Mario Kart 7“ iš kitų
serijos žaidimų išsiskyrė ir galimybe
keisti bolidų parametrus, o naujai
uždėtos detalės turėjo įtakos karto
svoriui, sukibimui ir elgesiui trasoje.
Rinkitės, jei turite „Nintendo 3DS“.
gerai, tad žaisdamas lauki kiekvieno trasos pokyčio,
užuot vengęs skrydžio ar plaukimo sekcijų. Antra
vertus tai, į ką vaikučiai kol kas nekreipia per daug
dėmesio, man nurovė stogą. Kalbu apie trasų
transformaciją. Sukant ratus, dauguma trasų kinta.
Ypač tos kurios į šį žaidimą atkeliauja iš
agresyvesnių, azartiškesnių pasaulių. „Skies of
Arcadia“ lygiai nuolat drebinami kautynių ir keistų
seisminių smūgių, momentais trasa ima nykti tiesiog
iš po kojų, atverdama po apačia paslėptus vandens
tunelius. Kosminiai Sonic‘o lygiai ne tik trykšta
neonais ir „rūgštimi“, bet ir yra sukonstruoti iš
atskirų dalių, kurios čia susijungia, čia išsiskiria,
kartais tiesiog žaidėjui prieš akis. Vien tai, kad
kiekviena trasa gali transformuoti po kiekvieno rato,
sukuria galingą netikėtumo efektą. Trajektorijos
tampa sunkiau įsimenamos, o azartas šauna pro
lubas. Tiesa šis sprendimas automatiškai atima
galimybes pasiūlyti žaidėjams kurti savo trasas, tačiau
kartais šios savybės netekimas apsimoka. Toli gražu
ne kiekvienas mūsų esame trasų kūrėjai, o žaidimai
siūlantys tokius įrankius apriboja savo galimybes
siūlant įvairovę. „Sonic & All-Stars Racing
“
Transformed“ šiuo atžvilgiu nestokoja nieko. Trasų
kiekis ir tematinė jų įvairovė yra solidus pliusas
žaidimo vertinime.
Kūrėjai taip pat siūlo ir
tuziną žaidimo tipų,
tačiau jų visų esmė ta
pati — važiuoti geriau,
greičiau, agresyviau ir
sėkmingiau nei kiti.
Pavienės varžybos, ar čempionatai pasiūlo
“
standartinių lenkčių, arba važiavimų įkištų į tam
tikrus rėmus. Pavyzdžiui, kautynių režime visi
lenktynininkai turi po 3 gyvybes, tad trejetas
sėkmingų atakų eliminuoja oponentus iš trasos.
Iššūkių režimai paprastai yra lenktynės su laiku,
tačiau įdomumo ir įtampos dėlei, laiko duodama
gerokai mažiau nei jo reikia norint įveikti trasą.
Kompensuoti laiko trūkumą galima įvykdant tam
tikras sąlygas, pavyzdžiui nurodytose zonose
naudojant „drift“ techniką, kuri sustabdo laikrodį.
Papildomas taktikos ir azarto sluoksnis, kuris
ilgainiui labai gerai pasitarnauja ir kaip mokomosios
misijos su žaidimu jau šiek tiek apsipratusiems
žaidėjams.
Mes testavome žaidimo versiją skirtą „PS Vita“
konsolei ir tai buvo bene didžiausias šio žaidimo
trūkumas. Pats žaidimas atrodo pribloškiančiai gerai
ir yra puiki pramoga tiek ilgesnėmis sesijomis, tiek
trumpam palakstymui laukiant kol kino teatras
begėdiškai ištransliuos 20 minučių reklamos prieš
„Hobitą“. Tačiau nešiojamai konsolei skirtos versijos
nepažaisi viename televizoriaus ekrane, kas mano
galva suteikia kartų žanrui daugiausiai prasmės.
Žinoma, tiek „PS Vita“ tiek konsolinės versijos turi
tinklo režimus, bet tai ne visai tas pats ir galbūt ne
visai reikalinga. Dirbtinis intelektas varžosi gerai ir
įdomiai. Ginklų balansas šaunus, tiesioginiai
pataikymai neišmeta iš varžybų, o tik padeda laimėti
ar pralaimėti sekundės dalį, DI oponentai sąžiningai PATS ŽAIDIMAS
taško vieni kitus ir nebando mestis krūvon, kad
ATRODO
„trolinti“ žaidėją.
Vienintelė priežastis dėl kurio šis gražus, tvarkingas,
kokybiškas, išbaigtas ir dėmesio vertas projektas
PRIBLOŠKIANČIAI
GERAI IR YRA PUIKI
negauna A+ yra naujoji „Sony“ politika. Leisdami
PS3 ir Vita žaidimus „Sony“ žada, kad vis daugiau jų
PRAMOGA TIEK
bus galima įsigyti už vieno kainą. Tiesa, pirmieji ILGESNĖMIS
bandymai gavosi kiek prisvilę, o „Sega“ čia iš vis ne
prie ko, bet... Nors vertinant „Sonic & All-Stars
SESIJOMIS, TIEK
Racing Transformed“ azarto užtaisą ir kokybę TRUMPAM
priekaištų lyg ir nėra, tuo pat metu matosi, kad šis
projektas buvo tobulas „crossplatform“ PALAKSTYMUI
funkcionalumo pritaikymui. Jei „Sega“ būtų žengusi
tą ekstra žingsnelį, manau tai dramatiškai atsilieptų
LAUKIANT KOL
ne tik mūsų vertinime, bet ir žaidimo pardavimams. KINO TEATRAS
BEGĖDIŠKAI
A IŠTRANSLIUOS 20
MINUČIŲ
REKLAMOS PRIEŠ
„HOBITĄ“
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 167
 ŽAIDŽIAME

ASSASSIN’S
CREED III
LIBERATION
Leidėjas
Ubisoft
Kūrėjas
Ubisoft
Platforma
PS Vita

168
Išsivaduok
nuo
kontrolėS
Smagiausia „Assassin’s Creed: Liberation“
suteikta patirtis — SEL dainų tekstų
„gūglinimas“. Tiesa tai niekaip nesusiję su
žaidimu, tiesiog kas kartą palietus seriją
nutinka tas pats — sužinai, prisimeni, išgyveni
tuntą su žaidimu visiškai nesusijusių dalykų.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 169

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
oks jau tas „Assassin’s Creed“... Kad ir šį kartą — @artojas

T
vos įjungęs žaidimą sugalvojau pavadinimą
apžvalgai, kurioje dar nė nenutuokiau ką rašysiu.
Nuostabūs peizažai, praktiškai nevaržomas
parkūras... Viskas ko galėjai tikėtis iš šios kartos
konsolėms ar asmeniniam kompiuteriui skirto
žaidimo, kažkokiais smurtiniais metodais sukišta
į kišenę. Magiškas programuotojo pirštų
spragtelėjimas ir serija tampa LAISVA keliauti
su manimi, kad ir kur aš benusitrenkčiau...
Pavyzdžiui į darbą, kur mobilūs, žaidimams
skirti įrenginiai yra vienintelė panacėja nuo
beprotybės. Nenuostabu, kad straksėdamas medžių
šakomis aš niūniavau spuoguotos paauglystės
dievuko Egiduko žodžius — „Išsivaduok nuo
kontrolės... tu išsivaduok...“. Prieš rašydamas
apžvalgą dėl visą ko susiradau visą dainos tekstą.
Yomayo! Kokioje gi pelkėje mes augom.

ASSASSIN’S Visai panašioj į tą, kurioje brendo ir prancūziškai

afro-amerikietiško kraujo turinti žaidimo
CREED III protagonistė Avelina. Lenkiu galvą prieš rašytojus,

LIBERATION nes jūsų nuolankiam apžvalgininkui baigėsi

pirštai skaičiuojant vienu šūviu nušautus
zuikius. Našlaitė, vergė, žudikė, kilni,
Leidėjas
Ubisoft
išsilavinusi dama ir tiesiog karšta
pupa viename. Žaidime nėra
AVELINE
Kūrėjas
Ubisoft
scenos kurioje Avelina būtų
pateikta nepagarbiai, neetiškai ar
YRA PIRMOJI, BET
Platforma
sudaiktintai, kiekviena žaidybinė
situacija, nepriklausomai nuo to GREIČIAUSIAI NE
PS Vita
ar joje pjaustomos gerklės, ar
švaistomasi moteriškais kerais, PASKUTINĖ
spinduliuoja keistu orumu.
Kitomis aplinkybėmis gal tai SERIJOS HEROJĖ
nekristų į akis, bet šiemet,
išsikerojusios „problematikos“
fone, toks rašytojų požiūris į moterų
MOTERIS
žaidimuose temą yra komerciškai teisingas.

Aveline yra pirmoji, bet greičiausiai ne paskutinė

serijos herojė moteris. Vergės ir kilmingo pirklio
dukra liūdija septynerių metų karo pabaigą ir po jo
sekusią tamplierių ir žudikų priešpriešą besidalinant
įtakos sferas naujojoje žemėje. Unikalus Avelinos
socialinis ir rasinis statusas puikiai dera su bendru
žaidimo fonu. Nors pagrindinė siužetinė linija vėl
sukasi apie artefaktus ir valdžią, fone suspindi
šalutinės temos, kurių ryškiausi, žinoma, yra įvykiai
atvedę žmoniją į vergovė panaikinimą. Aveline ir ją

170 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Abiejų šiemet
pasirodžiusių
„Assassin‘s Creed“
herojai buvo
įamžinti kanojose,
tik Aveline
pasaulyje jos tapo
žaismo elementu

APAČIOJE
Medžioklės „Liberation“ nėra,
nebent sutiksit krokodilą

KAIRĖJE
Kas kartą kai Aveline prekybos
bendrovė negauna patrauklios
kainos, derėtis siunčia Aveliną
ir jos gražiausią suknelę. Kai
susiduriama su konkurentų
dempingu irgi aiškinasi Aveline,
bet su aštriausiu durklu.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 171

 ŽAIDŽIAME
Peršokus per tvorą atsiveria du keliai — sprukti kol jie užsitaisys,
arba gryžti ir subadyti muškietomis besirūpinančius šovinistus.
Botagėlis į žaismą integruotas ir kaip ginklas ir kaip pagalbininkas
keliaujant po aplinkas ar sprendžiant galvosūkius.
Spjaudukas ir damos skėtis — patikimi
ginklai noob‘ams ir „lodariams“
172 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
supančių žmonių santykis su šia tema labai įdomus ir
„Assassin‘s Creed III“ fone, kuris atskleidžia rytų
pakrantėje vyravusią impotenciją šiais klausimais.
Antra vertus, galbūt tai prancūzakalbių kūrėjų duoklė
patiems sau, nes žaidimo metu juntamas baltųjų
nepalankumas vergijai, realiame pasaulyje netruko
išgaruoti, o Naujasis Orleanas tapo vienu
reikšmingiausių vergų prekybos centrų. Iš esmės
„Liberation“ ir „Assassin‘s Creed III“ yra vienos
balos žuvys, tačiau sąsajos tarp žaidimų juntamos
būtent tik per išvedžiojimų ir palyginimų prizmę.
Tiesioginio ryšio žaidimai neturi, Aveline nuotykiai
apskritai pateikiami kaip „Abstergo“ produktas ir tai
yra labai įdomus kūrėjų sprendimas. Pramoginė
„Abstergo“ platforma it auksinis raktelis atrakina
visas įmanomas temas, žanrus, laikmečius ir žaismo
variantus, o pačią seriją veikia it nemarumo eliksyras.
Keista, kad šiame išsivadavimais nuo kažko
persmelktame žaidime, nesugebėta išsivaduoti nuo
klasikinio žaismo modelio, kuris nepaisant viso savo
technologinio spindesio, tempia žaidybinę patirtį
žemyn.
Aš asmeniškai, šioje vietoje eilinį sykį įžvelgiu
nesuderinamumo problemą. Viena vertus tiek
„Sony“, tiek trečiųjų šalių leidėjai jaučia pareigą Vitai
sukurti produktą kuris būtų vertas 40 eurų kainos,
kita vertus, toji vertė kol kas kuriama išskirtinai per
technologijų prizmę, nešvaistant jėgų naujų žaismo
modelių paieškai (iškyrus porą cross–platform
bandymų). Finale mes turime žaidimą, kuris PSVita
ekrane praktiškai nenusileidžia savo didiesiems
broliams. Varomas „AnvilNext“ variklio, „Liberation“
leidžia žaidėjui patirti atviro pasaulio didybę,
kabarojimąsi medžių šakomis, straksėjimą pastatų
stogais ir įspūdingas kautynes, kuriose Aveline
gracingai demonstruoja specialiai jai sukurtas
animacijas. Pirmoji valanda su žaidimu atrodo ypač
magiškai, tačiau jau netrukus iliuzijos ima sklaidytis.
Tenka pripažinti, kad grožybių stebėjimui Vita
ekranas vis tik per mažas, todėl į grafiką ir animacijas
investuotas darbas yra labiau medžiaga reklaminiams
filmukams, nei ryškus privalumas. Tas pats liečia ir
ekrano proporcijas. Vertikalus apžvalgos kampas gan
menkas, tad keliaujant po pasaulį (o ypač bėgant)
retai kada ieškai alternatyvių kelių, nes ekrane vos
telpa tai, kas driekiasi tau po kojomis. Šioje vietoje
žaismą traukia tiesiai iš „Assassin‘s Creed III“
atkeliavusi naujoji valdymo schema, kurioje
atsisakoma nuosaikaus ir agresyvaus judėjimo
profilių, tad dažnu atveju Avelina teisingą kelią
pasirenka savarankiškai ir intuityviai. Žaismas
negriūna, bet įspūdis kenčia, nes žaidėjas
paprasčiausiai nemato aplinkų, į kurias tiek investavo
kūrėjai.
Avelina savyje suderina tris asmenybes, kurių
kiekviena siūlo vis kitokį žaismą. Tai elementas kurį
norėčiau matyti visuose serijos žaidimuose. Esmė
tame, kad po pasaulį Avelina vaikštinėja viename iš
trijų amplua. Žudikės kostiumas yra identiškas tam
ką esame pratę matyti — pagal laikmetį pasiūtas,
kovinis, tačiau tuo pat metu ypač madingas aprėdų
rinkinys. Kišenėse bombos, už diržo ir rankovėse
durklai, pora kardų, pistoletai ir visi kiti profesiniai
įnagiai. Šis kostiumas leidžia Avelinai laisvai judėti,
“
bėgioti, straksėti ir sėti mirtį, tačiau nuo šiol jis kelia
įtarimą praeiviams. Ir tai velniškai logiška!

Alternatyva žudiko
kostiumui yra vergės
amplua. Vergiškos
drapanos ženkliai riboja
Avelinos arsenalą,
tačiau slapti durklai ir
mačetė niekam per
didelio nerimo nekelia.

Būdama vergė herojė gali

vaikštinėtis gatvėmis, kartais tampa
priekabių auka, tačiau žaidimo eigos
tai per daug neapsunkina. Netgi
priešingai — mainais į kuklų
arsenalą, Avelinai suteikiamos
“
platesnės galimybės susilieti su
minia ar patekti į uždaras zonas.
Persirengusi verge ji gali dirbti
vergiškus darbus, pavyzdžiui
užsiversti pintinę ir ramiai praeiti
pro visus sargybos postus.

Galiausiai lieka kilnios damos

persona, kuri bus tikra rakštis
daugumai jaunesnių žaidėjų. Tai
daili ir niekur neskubanti dinamikos
griovėja, nesinešiojanti jokių
akivaizdžiai matomų ginklų,

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 173

ŽAIDŽIAME

“Aš kieta,
aš ambicinga ir aš
tiksliai žinau ko noriu.
Jei tai mane paverčia
kale, okay.”
- Madonna

Aveline balsas

Amber Goldfarb
Žaidimų kritikai, taip mėgę spėlioti nesąmones 2012–aisiais,
spėliojo ir dėl Amber tinkamumo garsinant Aveline. Matote, Aveline
maišyta, o Amber balta. Iš užpakalio buvo traukiamos teorijos apie tai, kaip
personažo ir balso donoro skirtumai lemia prastą sinchroną, bet... Aveline skamba
nuostabiai, balsas ir kalbos maniera jai tinka. Gal spėliotojams nebūtų tekę tiek vargti,
jei pasidomėję aktore sužinotų, kad ji laisvai kalba anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis?
Amber, beje, įgarsino ir Cristina Vespucci žaidimuose Assassin’s Creed 2 bei Brotherhood.

http://www.imdb.com/name/nm2916096/
nebėgiojanti (net ir gatvėmis), savo veiklai
pasitelkianti tik žavesį. Vilkėdama pūstą suknią ir
korsetą ji gali suvilioti bet kokį liurbį, kuris praradęs
galvą sekios it šunytis, o reikalui esant ir mirs už savo
damą. Tiesa, dėvint suknelę negalima kirsti miesto
ribų, tačiau pačiame mieste ji atriša rankas net ir
vykdant itin subtilias užduotis.
Šioje vietoje verta pabrėžti, kad įtartina veikla
sumuojama kiekvienai Avelinos personai atskirai.
Tarkime - jei vilkėdama vergės drapanas ji išpjauna
visą ispanų garnizoną, miestas nukabinėjamas
plakatais, sargyba tampa įsitempusi, o žaidėjui
tereikia šokti į damos kostiumą ir ramiai einant gatve
nuplėšyti minėtus plakatus. Dėmesio verta inovacija.
Pagrindinė siužetinė linija trapi. Ji paini, ne visai
aiški, joje tradiciškai persipina pulkas veikėjų, dalies
jų reikšmė neblėsta iki pat pabaigos, tad žaidėjas
įpareigotas įsiminti vardus ir tarpusavio ryšius,
priešingu atveju jį supanti konspiracijos raizgalynė
netenka prasmės. Greta to Avelina narplioja kelias
asmenines linijas (šeima, praeitis, meilės reikalai, rolė
žudikų brolijoje), kurios be abejo persipina su
pagrindiniais žaidimo įvykiais. Visa tai veda prie to,
kad „Liberation“ reikia žaisti it standartinį konsolinį
žaidimą, tačiau aš Vitą pirkau ne tam. Kelionėse ar
pietų pertraukų metu jis tiesiog neveikia, o
nepažaidus savaitę grįžus tenka iššvaistyti 15 turimų
minučių enciklopedijos pasikartojimui.
Prieraišumas prie žaidimo eigos sukels savotiškų
problemų tomis akimirkomis, kai į trasą išriedės
unikalūs Vita mechanizmai: vaizdo kameros,
giroskopų ir kitų blizgučių naudojimas žaisme.
Nenoriu nė pasakot, kiek sykių turėjau atsargiai ristis
iš lovos (kad nepažadinti žmonos), atraizgyt laidus
(pakrovėjas, ausinės) ir vienais pantalonais ieškoti
šviesos. Avelina randa žamėlapius, kurie yra
siužetiškai reikšmingi ir kol jų neįveiki, jie įveda
žaismą į akligatvį. Norint įveikti žemėlapį tereikia
palaikyti konsolę prieš ryškų šviesos šaltinį, tačiau ne
kiekvienas šviesos šaltinis jai atrodo pakankamai
ryškus, ypač jai nepatinka modernios, ekonominės
lemputės. Finale radau padorią prožektoriaus
aplikaciją telefonui, kuri šviesą kalą taip aitriai, kad
Vita nebesupranta kas vyksta. Lovai tai labai patogus
sprendimas, nes blykstės šviesos pakanka tam, kad į
galinę kamerą ją atspindėtum tiesiog nuo antklodės.
Tomis akimirkomis iš šono atrodau absurdiškai
kvailai - kitą vertus esu pačioje intymiausioje vietoje
visame pasaulyje - asmeniniame miegamajame.
Panašių nepatogumų sukelia ir kitų Vitos „gadget’ų”
integracija. Žaidžiant ilgėliau, konsolė smarkiai įšyla
ir tai sukelia tam tikrų įrenginio pajėgumo problemų,
kurios savo ruožtu užkerta kelią sėkmingam
kišenvagystės misijų vykdymui. Giroskopu valdomi
galvosūkiai erzina jei žaidi prisirišęs prie elektros
lizdo. To nepastebėjau žaisdamas „Uncharted“, kur
buvo naudojami visi tie patys elementai ir tai buvo
daroma gerokai dažniau! Skirtumas tame, kad nė
vienas jų nesėkmės atveju nevarė žaidimo į akligatvį,
o didžioji dalis specialių funkcijų alternatyviai galėjo
būti atliktos mygtukais. Aš neturiu nieko prieš Vita
funkcionalumą, mėgstu ir naudoju konsolės funkcijas
įvairiausiuose mini žaidimuose, tačiau, mano
nuomone, AAA kalibro siužetiniai žaidimai šiuos
dalykus galėtų integruoti kiek nuosaikiau ir išmaniau.
Prisimenant mini žaidimus ir juose paprastai puikiai
derantį Vita funkcionalumo išnaudojimą, nori
nenori, galvon lenda mintis, kad galbūt ir
„Liberation“ galėjo būti truputį kitoks. Pasiūlyti tuos
pačius mini žaidimus, bet kaip atskirą, galvosūkių
mini žaidimą padedantį atskleisti kažkokias LENKIU GALVĄ
siužetines paslaptis. Arba atsisakyti smėlio dėžės per PRIEŠ RAŠYTOJUS,
se, o veiksmą pateikti, kad ir tame pat atvirame
pasaulyje, bet siužetiškai griežtai įrėmintose misijose. NES JŪSŲ
Galbūt tada būtų galima atsisakyti painių per visą
žaidimą besitęsiančių sąsajų, o žaidėjo galvoje aiškiau
NUOLANKIAM
apibrėžti sesijos laiką. Labiau susitelkti ties žinomais, APŽVALGININKUI
istoriškai įdomiais įvykiais, asmeninius išgyvenimus
ir gilų naratyvą paliekant konsolinėms versijoms. BAIGĖSI PIRŠTAI
Galbūt buvo galima padidinti šalutinių veiklų įtaką. SKAIČIUOJANT
Avelina vadovauja prekybos kompanijai ir po valstijas
siuntinėja laivelius su šilku ir nendrėmis. Tai įdomi, VIENU ŠŪVIU
bet triviali šalutinė veikla. Galbūt suteikus jai
daugiau erdvės, integravus ACIII gamybos sistemą,
NUŠAUTUS
buvo galima sukurti kelioninę, prekybinę strategiją ir ZUIKIUS.
pasiūlyti du žaidimus viename (laukiant picos
prekiauji, namuose siautėji su durklais). Žvelgiant į NAŠLAITĖ, VERGĖ,
kelią, kurį seriją nuėjo nuo pirmos dalies, žinoma, ŽUDIKĖ, KILNI,
nereikia atmesti ir varianto, kad kūrėjai davė lygiai
tiek, kiek davė tyčia. Kad būtų kur augti. IŠSILAVINUSI DAMA
IR TIESIOG KARŠTA
PUPA VIENAME
B
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 175
 ŽAIDŽIAME

PUZZLE
CRAFT

Leidėjas
Chillingo
Kūrėjas
Ars Thanea
Platforma
iOS / WIndows 8

176
Apie
žemdirbius ir
šachtininkus
Kai prieš daugiau nei penketą metų „Pop
Cap“ sukergė galvosūkių žaidimą su
vaidmenų žaidimu, hibridas atnešė sėkmę.
„Puzzle Quest“ netik parodė puikius
finansinius rezultatus bet ir sulaukė keletos
ne mažiau sėkmingų tęsinių. Nuo to laiko,
eksperimentavimas maišant iš pirmo
žvilgsnio nesuderinamus žanrus, tapo
privalomu šiuolaikinio žaidimų dizaino
atributu.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 177

 ŽAIDŽIAME

Gediminas TARASEVIČIUS
šmanizacijos ir socializacijos eroje, sėkmingos @patarejas

I
hibrido formulės atradimas gali atnešti nemažą
kruvelę pinigų ir išmaitinti kūrėją dešimties
nesėkmingų ateities žaidimų cikle ar bent jau
pažymėti kūrėją pasaulinės žaidimų industrijos
žemėlapyje. Lenkų studijai „Ars Thanea“ „Puzzle
Craft“ tapo tokiu žaidimu.

„Puzzle Craft“ - „Chillingo“ prodiuserių

išlaižytas ir išblizgintas žaidimukas, apjungiantis
galvosūkių žaidimo ir miesto statymo žanrus.
Galvosūkių žaidimas pasižymi paprasta, tačiau itin
užkabinančia mechanika. Miesto statymo segmentas,
apjungtas su gamyba (supraskite – craftinimu) yra
duoklė šiuo metu karaliaujančiam žanrui ir tuo pačiu
kontekstas į kurį galvosūkių žaidimas įlietas itin
sumaniai. Jo metu žaidėjas, nepakeldamas piršto nuo
ekrano į viena grandinę surinkti kuo daugiau vieno
tipo objektų – javų, akmenų, vištų ar įvairiausių rūdų.
PUZZLE Miesto statymo mechanika skirta šiems resursams
„sudoroti“ ir tuo pačiu skatinti žaidėjo progresą ir
CRAFT galiausiai – žaidimo įveikimą.

Žaidimo tikslas – pastatyti kuo didesnę

karalystę. Žaidimo pasaulio žemėlapis
Leidėjas (vieno ekrano dydžio laukymė)
Chillingo turi ribotą skaičių vietų, kuriose ŽAIDIMO
gali stovėti vienos ar kitos
TIKSLAS –
Kūrėjas
Ars Thanea paskirties pastatai.
Mokomajame režime žaidėjas
Platforma
iOS / WIndows 8
priverčiamas pastatyti
pagrindinius pastatus – javų
PASTATYTI KUO
lauką ir naudingųjų iškasenų
kasyklą, nuo kurių ir prasideda DIDESNĘ
visos linksmybės. Šie du pastatai
yra vartai į galvosūkių režimą, KARALYSTĘ
kurio metu patiriamas
didžiausias džiaugsmas ir, kaip jau
minėjau, renkami resursai tolimesnei
žaidimo progresijai.

Kiekviena galvosūkių režimo sesija kainuoja tam

tikrą resursų kiekį – norint rinkti objektus javų lauke,
reikia sumokėti tam tikrą sumą auksinių monetų.
Tuo tarpu javų lauke surinkti resursai (konkrečiai –
valgomi objektai, tokie kaip vištos, kiaulės ar
kiaušiniai) yra leidimas kasti kasykloje, nes kasimui
reikalingi raumenys motyvuoti tik tuomet kai jų
panosėn padėtas steikas ar kiaušinienė su šonine.
Kasyklos ir javų lauko žaidimo sesijų laikas

178 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 DEŠINĖJE ARČIAU
Pastatai su geltonais
šauktukais
signalizuoja, kad
metas nurinkti
monetų derlių. Tokių
geranoriškų
baudžiauninkų “prie
caro” tikrai nebuvo

DEŠINĖJE TOLIAU
Pirmoji atveriama
galvosūkių režimo
erdvė - javų laukas

DEŠINĖJE ARČIAU
Galvosūkių režime objektai
jungiami nepertraukiama
linija, kuri gali driektis
aštuoniomis kryptimis,
tačiau linija negali
susikirsti. Didžiausią
pasitenkinimą teikia super
ilga grandinė, išvalanti
didžiąją dali žaidimo lauko.

DEŠINĖJE TOLIAU
Endgame. Pilis pastatyta,
visi tikslai pasiekti, tačiau
žaidimas leidžia mėgautis
itin įtraukiančiu galvosūkių
režimu

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 179

 ŽAIDŽIAME
“ nevienodas – darbas javų lauke apribojamas metų
ciklu ir visuomet turi vienodą leistinų ėjimų skaičių.
Kiek laiko galėsite
praleisti kasykloje,
ieškodami brangiųjų
metalų, priklauso nuo to,
kiek maisto pažadėjote
šachtininkams –
kiekviena papildoma
porcija – papildomas
ėjimas. Žaidimo eigoje
šiais apribojimais galima
manipuliuoti ir čia į
areną įžengia gamyba ir
PUZZLE CRAFT
BAUDŽIAVA.
“
iOS įrenginiams
tinyurl.com/acnx82k
Galvosūkių žaidimo režime didžia dalimi renkami
baziniai resursai, kurių kiekis žaidimo eigoje
verčiamas į antrinius resursus – pvz. kuo daugiau
medžių surenkama į grandinę, tuo daugiau medžio
pliauskų gaunama. Šią minimalią ribą, kurią pasiekus
medis virstą į pliauską, galima keisti (mažinti)
samdant specifinius darbininkus – medkirčius. Jų
samdymas kainuoja tam tikrą resursų kiekį. Tačiau
čia vėl gi įšoka sąryšiai – net ir turint resursų
negalima pasisamdyti neribotą skaičių darbininkų, jei
nėra vietos kur juos apgyvendinti – reikia statyti
namus. Be namų yra ir specializuoti pastatai – dalis
jų turi tiesioginę įtaką ėjimų skaičiui galvosūkių
režime. Pavyzdžiui – vištidės pastatas garantuoja, kad
renkant vištas ėjimai neskaičiuojami.
Gamybos procese iš turimų resursų gaminami
specialūs daiktai, kuriuos galima panaudoti
galvosūkių režime. Pavyzdžiui – kirvis vienu ypu
surenka visus medžius, dalgis- javus ir pan. Gamyba
180 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA
ypač svarbi kovojant su galvosūkių režimo lauke
atsirandančiais neigiamais veikėjais – pelėmis,
vilkais. Šie, jei su jais nesusidorojama laiku -
katės ar šautuvo pagalba, naikina resursus
žaidimo lauke.
Galvosūkių režimas itin paprastas bet tuo pačiu
itin kabinantis, savo trauka artimas „Bejeweled“
action režimui. Tikriausiai remdamiesi šia
traukos potencija kūrėjai įvedė į žaidimą mikro
pirkimus – už realius pinigus perkamą žaidimo
valiutą. Monetizacija itin silpna ir visiškai
neįkyri ir tuo pačiu visiškai nereikalinga. Poreikis
pirkti monetas gali būti tik žaidimo pradžioje,
tačiau su laiku tai tampa visiškai neaktualia
opcija ir žaidimas itin lengvai įveikiamas išleidus
tik vieną dolerį - jo įsigijimui.
Tikriausiai nenustebinsiu pasakęs, kad ir
socialinių „Puzzle Craft“ elementų integracija
silpnoka. Akivaizdu, kad kūrėjams buvo
sudėtinga surasti efektyvų sprendimą, kuris
įvestų varžymąsi ir tuo pačiu padidintu pajamas
iš mikro transakcijų. Žaidimas palaiko
„Gamecenter“, kuriame fiksuojamas žaidėjo
rezultatas taškais, yra top'ai. Taškai skaičiuojami
pagal tai, kaip efektyviai žaidėjas augino savo
karalystę.
Apskritai, žaidimas išbaigtas ir itin kokybiškas.
Patrauklus meninis stilius, didelis dėmesys
detalėms, pakankamai intuityvi vartotojo sąsaja.
„Puzzle Craft“ - puikus ir pigus perliukas, kokį
ne taip paprasta aptikti iTunes Appstore
džiunglėse. Paprastas ir įtraukiantis žaidimo
procesas, kokybiškas ir patrauklus grafinis
apipavidalinimas sukuria vertę nepalyginamai
didesnę nei skelbia žaidimo kaina. Pasyvi
monetizacija garantuoja, kad ramia galva galite
duoti šį žaidimą vaikams, nebijodami kad jų
eksperimentai su žaidimo meniu ir mygtukais
kirs per jūsų piniginę. Pretenzingiausias „Puzzle
Craft“ pakete – žaidimo pavadinimas. Jis žada
šiek tiek daugiau, nei galima tikėtis, tačiau jei
bent šiek tiek pavargote nuo paukščių ir nesate
nusiteikę išlaidauti virtualiuose pasauliuose,
tačiau vistiek norite kažko lengvai suprantamo ir
įtraukiančio, ignoruoti „Puzzle Craft“ būtų
neprotinga.
B
 J A M - ta i alis.
E m d
M
Ja
A al Game
G
LTsmetinis renginys, organizuojamas kaip G

e
lo

p
b

asa
tą p atį savaitgalį usipažinti
ulyje peri praleisti laiką ir s
m
ka m ą, da lyviai visadimus, kartu gera
drą te ius žai eliuoji, vauk!
Gavę beni sukurti nedidel raminčiais. š ai, mod
stengias ndrauti su bend e si vienas, ar paių – ateik ir sudaly
bei pabe v o kom andą, ar i nuostabių idėj
a rbu, ar turi s i, ar tiesiog tur
a
Tad nesvziką, programuoj
kuri mu Renginio prog rama:
7
Sausio 25 d.:

25 -2
17:00 – registraci

Sausioomis
jos pradžia.
17:40 – kviestinių
svečių iš Latvijos,
žaidimų kūrimo Baltarusijos ir Liet

dien ilnius,
kompanijų prezen uvos
19:00 – idėjų gene tacijos.
ravimas, komandų
20:00-23:59 – žaid formavimas.
imų kūrimo prad
žia.

ega Hu b V štas),
Sausio 26 d.:

M nių g. 6a (3 auk 00:00-23:59 – žaid

imų kūrimas!

Šermukš Sausio 27 d.:

Vilnius
00:00-14:15 – žaid
imų kūrimas ir pa
14:15-15:00 – žaid baigimas.
imų įkėlimas į Gl
16:00-17:00 – ko ob al Game Jam pusla
mandos pristato pį.
17:00 – diskusijo savo sukurtus ža
s, balsavimas ir šv idimus.
entimas!
Dalyvių laukia prizai,
Pranešėjai ir mentoria kurių vertė virš 10000
i iš Latvijos, Baltarusij Lt.
os ir Lietuvos žaidimų
kūrimo kompanijų.

formacijos:
Registracija ir daugiau inww
www. game
w.ga jam.lt
mejam .lt
Organizatoriai: Pagrindiniai rėmėjai: Rėmėjai: Informaciniai rėmėjai:
 ŽAIDŽIAME

PUDDING
MONSTERS

Leidėjas
Zeptolab
Kūrėjas
Zeptolab
Platforma
iOS / Android

182
Želiukų
nemeilė
Naujojo rusų „ZeptoLab“ žaidimo „Pudding
Monsters“ laukėme susileidę papildomą
smalsumo dozę. Jei stebite Lietuvos
žaidimų industriją, veikiausiai esate girdėję
apie Vilniuje kuriamą galvosūkių žaidimuką
„Jelly Love“. Internetuose paplitus
pirmajam „Pudding Monsters“
reklaminiam filmukui, atrodė, kad rusai
daro kažką iki skausmo panašaus, tad
mums magėjo sužinoti ar tikrai.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 183

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
udding Monsters“ iš ties panašus į „Jelly Love“, @artojas

P
bet tik ta prasme, kad maskviškių pudingai yra
ne pudingai, o po jų pavadinimu pasislėpę žele
gabaliukai. Taip sakau, nes dauguma
apžvalgininkų, nė nesivargina pudingų vadinti
pudingais — vakaruose tai žaidimas apie didelio
žele monstro lipdymą ir taškas. Tačiau
mechaniškai žaidimai visiškai nepanašūs —
„Jelly Love“ yra Match3 ir loginio žaidimo
mišinys, tuo tarpu „Pudding Monsters“ savyje
jungia atrodytų du visiškai nesuderinamus
dalykus - banalų vaikišką žaismą ir pakankamai
painias logines užduotis.

Nors „GameON“ redakcijos viduje mes turime

šiokių tokių nesutarimų dėl to kaip vertinti žaidimo
progresiją, sudėtingumo lygį ir skirtingas žaismo
mechanikas, dėl vieno dalyko mes vieningai
sutariame — bendra produkto kokybė yra
PUDDING aukščiausios prabos, tačiau pagrindinio veikėjo
trūkumas gali projektui pakišti koją ten, kur
MONSTERS susimauti kūrėjai tikrai neplanavo.

„Pudding Monsters“ pasakoja istorija apie

šaldytuve saugojamus pudingus ir juos
Leidėjas
Zeptolab
suvalgyti besitaikantį žmogų.
Mažieji pudingai nutaria
„PUDDING
Kūrėjas
Zeptolab
susivienyti, susijungti krūvon ir
tapti didžiuliu monstru, kuris MONSTERS“ SAVYJE
JUNGIA ATRODYTŲ
galėtų praryti savo skriaudiką.
Platforma Žaidėjai padeda glitėsiams siekti
iOS / Android šio plano ir vien tai jau skamba
kiek keistai. Žaidimo herojai, DU VISIŠKAI
vienaakiai želiukai (vienas dar
turi ir burną), eigoje yra
sulipdomi į vieną didelį glitėsį ir
NESUDERINAMUS
žmogus dorai nė nesuprasi, kuris
žaidimo elementas yra tai, ką įsimyli
DALYKUS
vaikai. Arba kas konkrečiai įkvėps
įvairiausio „schwag‘o“ gamintojus pirkti licenciją
(Nesenai sukirtę „merchandising“ sandorių savo
OmNomui, jie turėtų apie tai galvoti!). Tokių minčių
fone šiek tiek nublėsta visos „ZeptoLab“ pastangos
suteikti veidą beveidei masei. Įgyvendinimo prasme
čia įdėta daug darbo. Lūpos ar akytės, tiek būdamos
krūvoj, tiek atskirai yra gyvybingos, reaguoja į
aplinką ir žaidėjo sėkmes, ar nesėkmes. Kai kurie
aplinkos objektai kartais tampa sudedamąja monstro

184 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 DEŠINĖJE
Sprendimas lygio
įveikimui rastas, o
kaip su žvaigždutėm?

APAČIOJE
Vienintelis IAP
langelis kuriame
parduodama ne visai
aišku kas.

VIRŠUJE
Vos paliesti miegaliai
nubunda ir tampa monstro
dalimi.

KAIRĖJE
Violetinė minia sujuda vos
pakrutinus vieną iš jų.
Želiukai su kuriais
padaroma daugiausiai
klaidų.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 185

 ŽAIDŽIAME

dalimi, tad kartais jis pasipuošia kokia kepurėle ar

kitu aksesuaru, tačiau, kad ir kiek nuotaikos mėgintų
spinduliuoti beformė masė, ji lieka beforme mase. Aš
tikėjausi, kad kas kartą įveikę lygį vaikučiai temps
telefoną pas mane ir rodys kokį monstrą sukūrė, bet
jau po pirmų lygių tapo akivaizdu — jiems tai nė
motais. Lygis pereitas ir tai viskas kas jiems rūpi, tad
ir jų simpatijų žaidimui užteks tiek, kiek jų pajėgs
sukelti žaismas. Šiuo aspektu „Pudding Monsters“
radikaliai skiriasi nuo ankstesnio „ZeptoLab“ hito
“
„Cut the Rope“, kuriame gyvenantis OmNomas
mažiesiems yra svarbesnis nei žaismas.

Žinoma, vaikai nėra

pagrindiniai žaidimų
pirkėjai, bet turintys
vaikų puikiai suvokia, kad
vaikai yra viena tų
priežasčių kodėl žaidimai
atsiranda telefone ir
ten lieka ilgai po to, kai
mums jau atrodo

“
nebereikalingi.

Ypač turint galvoje tai, kad kliauza su herojumi yra

atsveriama tikrai puikiai pramąstytos galvosūkių
sprendimo mechanikos. Sudėtingumo lygių šuoliai,
dažnai įvedamos ir dar dažniau pamirštamos naujos
mechanikos sukuria malonią dinamiką, ypač jei su
žaidimu praleidi ilgesnį laiko tarpą. Nuolatiniai
sudėtingumo kreivės šuoliai lemia tai, kad į tikrai
sudėtingas situacijas žaidėjas patenka reguliariai,
tačiau iš karto po jų seka keli paprasti lygiai, kurių
metu atsikvepi prieš imdamasis naujo absurdo.

Pats žaismas gan paprastas. Žaidimo lauke yra

keletas pudingo gabaliukų, kurie susilietę virsta
didesniu tvariniu. Žaidėjo tikslas sujungti visus lygyje
esančius pudingiukus į krūvą ir taip suformuoti

186 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA


baisų, žmones rysiantį monstrą. Pudingai po
žaidimo lauką varinėjami swip‘e judesiu, o
pagrindiniu iššūkiu tampa faktas, kad želiukai
sustoja tik susidūrę su kokia nors kliūtimi. Jei
kliūties nėra, jie išlekia už ekrano ribų, o žaidėjas
verčiamas pradėti iš naujo. Šiaip tai puikus
sprendimas kuris panaikina atsitiktinumo
“
faktorių, tad jei skaitydami eilutes aukščiau
pamanėte, kad nuvertinu vaikų gabumus,
žinokite, aš jų nenuvertinu.
žvaigždučių rinkimo mechanika ir leido
kūrėjams pasiūlyti du visiškai skirtingo
sudėtingumo lygio žaidimus viename. Jei
kiekvienas lygis gali būti įveiktas dešimtis
skirtingų būdų, tai norint surinkti 3 žvaigždutes
teks ieškoti vieno vienintelio, teisingo
sprendimo. Esmė tame, kad žvaigždutės guli
žaidimo lauke ir žaidėjas jų gauna tiek, kiek jų
paskutinio ėjimo metu uždengia monstras.
Paskutinis ėjimas įvyksta tada, kai visi ekrane
esantys pudingiukai susijungia į vieną daiktą, tad
dažnu atveju tik tada ir pamatai, kad sugalvotas
lygio sprendimas yra neteisingas.

Naujai į žaismą įvedamos mechanikos suteikia

šiokio tokio lankstumo ir pasiūlo naujų iššūkių.
Esmė tame, kad net ir Naujovės gali būti išreikštos tiek pateikiant
naujų tipų pudingus (miegantys, terliojantys
pats sudėtingiausias aplinką klijais, judantys tik grupėje) tiek
aplinkos objektus (jungiklius, trupančius ledo
PUDDING MONSTERS
Android įrenginiams

„Angry Birds“ lygis kubelius, tunelius, klonavimo mašinas).

Daugumą naujai įvedamų mechanikų yra įdomu
tinyurl.com/cwucg2r

gali būti įveiktas išmėginti, tačiau didžiausia jų problema yra

dažnas pasirodymas ir netikėtas išnykimas. Kas
visiškai atsitiktinai, o kartą, kai pristatomas naujas elementas, žaidėjui
pateikiami 5 nuolat sunkėjantys lygiai, o tuomet
štai „Pudding pristatoma jau kita naujovė. Retas kuris taip
įvestas sprendimas grįžta vėliau. Mano
Monsters“ kiekvienas nuomone, žaidimas gautųsi įvairesnis ir gilesnis,
jei naujų elementų būtų mažiau, o jų mišinius
judesys yra kritiškai sutiktume dažniau. Atrodo, kad kūrėjų meilės
daugiausiai gauna tik miegantys ar lipnūs
svarbus. Jau sulipdytų pudingai bei ledo kubeliai.
PUDDING MONSTERS
iOS įrenginiams
tinyurl.com/ahcydxm
želiukų išskirti irgi Prieš pat pasaulio pabaigą startavę pudingo
monstrai kol kas demonstruoja „kuklius“
neįmanoma, tad rezultatus. Rašymo metu „Google Play“ esanti
nemokama žaidimo versija dar neperkopė
vėlesniuose lygiuose milijono įdiegimų. Testavome „Android“
žaidimo versiją, kuri nelabai norėjo draugauti su
atsiranda papildomų „Galaxy S2“ ir reguliariai lūžinėjo.

iššūkių, kai žaidėjai

tiesiog įsivaro save į B

“
kampą.

Septyniasdešimt penki žaidime esantys lygiai yra

įveikiami gan paprastai, ypač jei nerūpi
rezultatas. Kūrėjų palikti galvosūkiai neturėtų
kelti problemų vyresnio amžiaus žaidėjams tol,
kol šie nesugalvos surinkti 3 žvaigždučių. Būtent

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 187

 ŽAIDŽIAME

JETSET
SECRETS
Leidėjas
Electronic Arts
Kūrėjas
EA Social and Mobile
California
Platforma
Facebook

188
Kai
nesinori
dirbti
Neblėstant „Hidden Objects“ žaidimų
populiarumui, nereikėjo ilgai laukti ir kol
kažką šia tema iškeps „EA Mobile & Social“
padalinys. Bendra prasme „JetSet Secrets“
yra kiek nevykęs žaidimas, bet kiekvienam
žanro mėgėjui verta jį išmėginti.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 189

 ŽAIDŽIAME

Artūras RUMIANCEVAS
@artojas

Y
pač jei tas žanro mėgėjas dar yra ir senas
„geimeris“ jaučiantis simpatiją vienai epiškiausių
visų laikų šaudyklių „No One Lives Forever“. Na
bent jau tokias mintis man sukėlė pirmos
akimirkos su „JetSet Secrets“. Dėl visko, žinoma,
kaltas disko eros meninis stilius ir toje pat eroje
kurti filmai apie šnipus. Stereotipizuoti
personažai įgyvendinti dailiai ir nors yra
įsprausti „SimWhatever“ rėmus, atrodo
pakankamai unikaliai. Žaidimo siužetas neturi
nieko bendra su šnipais ir yra nedaug tenutolęs nuo
žanrui įprasto detektyvo, tik vietoj žudikų, čia reikia
medžioti dingusius žinomų žmonių turtus.

Kertinė žaidimo mechanika artima

kitiems panašaus žanro „Facebook“
žaidimams. Siužetinė linija
JETSET vystoma per scenas, o scenos
atrakinamos savo žemėse statant
KERTINĖ
SECRETS vilą, sodinant palmes ir veisiant
kašalotus. EA dar sykį įrodo, kad ŽAIDIMO
MECHANIKA
nėra „Zynga“, nes be išskirtinio
meninio stiliaus dar pasiūlo ir
Leidėjas
režimų įvarovę. Kiekviena scena
Electronic Arts
gali būti įveikta 7 režimais, kurių ARTIMA KITIEMS
Kūrėjas keletas (klasikinis, surask
EA Social and Mobile
California
skirtumą, blitz, išlikimas) yra
įprasti, o keletas (trianguliacija,
PANAŠAUS ŽANRO
Platforma
Facebook
žodžių išpainiojimas ir drift)
sutinkami rečiau. Ypač
„FACEBOOK“
sudomino „Triangulate“ režimas
kuris visu grožiu atsiskleidžia ŽAIDIMAMS
tada, kai visų objektų vietą jau
moki mintinai, o kiti režimai jau
atsibodę.

190 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 KAIRĖJE
Čia paveikslėliai
pateikti be
paslėptų
objektų, na kad
negadint
žaidimo, bet
patikėkite, jiems
atsiradus
vaizdas išlieka
toks pat
malonus

DEŠINĖJE
Veikėjus EA
skolinosi iš
nacionalinio
stereotipų
muziejaus

DEŠINĖJE
Priešingai nei teigia
Lietuvos Bajorų
Sąjunga,
nemokamai
dekoruoti ir
remontuoti savo
dvarą įmanoma.
Sunku, bet
įmanoma.

AUKŠČIAU
EA nesikuklina ir įkyriai siūlosi elegenatiškai
rašinėti ant jūsų sienos

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 191

 ŽAIDŽIAME

POPULIARIAUSI
GRUODŽIO MĖNESIO
FACEBOOK ŽAIDIMAI
Žaidėjų per mėnesį
1 FarmVille 2 49 200 000
2 Texas HoldEm Poker 33 900 000
3 ChefVille 25 800 000
4 CityVille 2 25 000 000
5 Bubble Safari 22 800 000
6 Diamond Dash 19 900 000
7 Candy Crush Saga 19 000 000
8 Ruby Blast Adventures 18 000 000
9 Zynga Slingo 17 400 000
10 Bubble Witch Saga 17 200 000
11 FarmVille 16 500 000
12 Dragon City 15 400 000
13 SongPop 13 800 000
14 Words with Friends 13 800 000
15 CItyVille 13 000 000
16 Angry Birds Friends 12 000 000
17 CastleVille 10 400 000
18 Pool Live Tour 10 100 000
19 Tetris Battle 9 800 000
20 The Sims Social 9 700 000
Duomenų šaltinis: www.appdata.com

192 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

Pačios scenos
įgyvendintos labai,
net labai gerai.
Kiekvienoje per 60
objektų, tačiau
vizualinė dalis labai
tvarkinga,
nenuniokota
absurdiškos
betvarkės.

“
Ieškoti paslėptų objektų tikrai smagu. Žaidimo
tema diktuoja ir pačių objektų parinkimą.
Žaisdamas prisirinkau naujų gastronominių ar
šiaip pikantiškų žodžių į savo anglų kalbos
žodyną.
KIEKVIENA SCENA
GALI BŪTI ĮVEIKTA
7 REŽIMAIS, KURIŲ
KELETAS
(KLASIKINIS,
Tai kur problema paklausite? Žinoma, kad
žaismo socializavime. EA nebūtų EA, jei
SURASK
atsisakytų su „SimCity Social“ į jų žaidimus SKIRTUMĄ, BLITZ,
atkeliavusio ypač įkyraus elgesio, siekiant ką nors
parduoti. Jei parduoti nepavyksta, tai žaidimas IŠLIKIMAS) YRA
mėgins bent jau užversti jūsų sieną šlamštu, o ĮPRASTI, O
draugus pranešimais. Tai neigiamai atsiliepia ir
siužetinei linijai, nes savo piniginę ir draugus KELETAS
palikę ramybėje, savo bylą tirsite ypač lėtai ir
nuobodžiai. Žinoma, tai nėra svarbu, jei nenorite
(TRIANGULIACIJA,
dirbti detektyvu, ar dirbti apskritai. Kaip ŽODŽIŲ
minėjau, pats objektų paieškos procesas ypač
smagus ir malonus, tad nusispjovus į viską, IŠPAINIOJIMAS IR
„JetSet Secrets“ galima ramiausiai žaisti DRIFT) SUTINKAMI
vienatvėje ar mažame draugų rate. Sukauptą
energiją išdeginę jau atrakintoms scenoms, galite REČIAU
aplankyti kaimynus ir kartą per parą sužaisti
„Friend Files“ partiją, kurioje scena parenkama
atsitiktinai, tad net ir per daug nieko
neatrakinant, lygių įvairovė bus pakankama.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 193

INDUSTRIJOS ŽVAIGŽDĖS IR LEGENDOS

Nuostata, kad jei tu negali

mirti žaidime, tai nėra žaidimas,
yra niekuo nepagrįsta.
MARK CERNY APIE ŽAIDIMo SĄVOKĄ
MARK
CERNY
Mark Cerny vardas jums tikriausiai nėra toks girdėtas, kaip
didžiausią šlovę ir pagarbą turintys žaidimų dizaineriai, prodiuseriai
ir vizionieriai tokie kaip Will Wright, Tim Schaffer ar Peter
Molyneux, tačiau jo įtaka industrijai, joje naudojamiems darbo
metodams ir žaidimo kūrimo procesui nenusileidžia mano išvardintų
veikėjų pasiekimams.

Mark Cerny išsiskiria tuo, kad
yra efektingas savo efektyvumu.
Jo trisdešimties metų patirtis
žaidimų industrijoje dirbant su
žinomiausiomis video žaidimų
frančizėmis visame pasaulyje,
leido teoretizuoti „Cerny
metodą“ – savotišką taisyklių
rinkinį, kuriuo vadovaujantis
galima atrasti efektyvumo ir
efektingumo sąlyčio tašką,
garantuojantį aukštą žaidimo
kokybę ir komercinę sėkmę.
O prasidėjo viskas kone
vadovėliniu scenarijumi – 15
metų Markas baigė vidurinę
mokyklą ir 16-os įstojo į
Berkeley universitetą
Kalifornijoje, kur studijavo
matematiką ir fiziką, tačiau
studijas nutraukė, nes
1982-aisiais buvo pakviestas
dirbti į Atari žaidimų dizaineriu
ir programuotoju, kur po dviejų
metų pasirodė pirmasis Cerny
kredituotas žaidimas „Marble
Madness“, sulaukęs ir
komercinės sėkmės, ir
teigiamų kritikų įvertinimų.
Žaidimų arkadose kurį laiką tai
buvo daugiausiai pajamų
surenkantis žaidimas, vėliau
perkeltas į namų pramogų
platformas.
1985-aisiais Cerny karjera
pasuko Tolimųjų Rytų link.
Dizaineris prisijungė prie Sega
kompanijos Japonijoje. Čia jam
didžiulį įspūdį padarė Yuji Naka,
Sonic personažo kūrėjas. Tris
metus išdirbęs kompanijoje,
kurioje ne tik kūrė žaidimus,
bet ir technologijas, Cerny grįžo
į JAV, kur įkūrė ir ėmėsi
vadovauti Segos Technikos
Institutui. Tuo metu jis įtikino
Yuji Naka prisijungti prie jo bei
jo komandos Amerikoje ir
pradėti „Sonic the Hedgehog 2“
kūrimo darbus. 1992-aisiais
metais žaidimas buvo išleistas
ir sulaukė didelės sėkmės, tuo
pačiu sutvirtindamas Segos
pozicijas konsolių karuose su
Nintendo – per šešis mėnesius
po žaidimo išleidimo Sega

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 195

 INDUSTRIJOS ŽVAIGŽDĖS IR LEGENDOS

MARK
rinkos dalis išaugo iki 50 šaudyklė „Disrupter“, tačiau į
procentų. industrijos istoriją „Insomniac“
įsirašė savo sekančiu žaidimu –
1994-aisiais Cerny prisijungė
prie Universal Studios
Interactive padalinio. Čia jis
„Spyro the Dragon“, kurio
vykdančiuoju prodiuseriu
Markas ir buvo.
CERNY
prisiviliojo dvi jaunas ir
talentingas žaidimų kūrėjų 1998-aisiais po eilės Universal ŽAIDIMOGRAFIJA
kompanijas – „Naughty Dog“ Interactive pardavimų ir
bei „Insomniac“. Markas apjungimų Cerny paliko studiją
prodiusavo pirmąjį sėkmingą ir ėmėsi nuosavo konsultavimo
„Naughty Dog“ žaidimą „Crash verslo – įkūrė „Cerny Games“.
Bandicoot“, kurio komercinė Konsultanto pareigose Mark
sėkmė nulėmė tai, kad Cerny Cerny ir toliau dirbo
tapo Universal Interactive kompanijoms, su kuriomis jis
prezidentu. dirbo Universal – „Insomniac“
Pirmuoju Cerny kuruojamu bei „Naugthy Dog“. Per
„Insomniac“ darbu buvo paskutiniuosius 12 metų Cerny
projektų katalogas pasipildė
tokiomis žinomomis serijomis
kaip „Jak and Daxter“, „Ratchet
KŪRYBIŠKUMAS, and Clank“, „Uncharted“ bei
RACIONALUMAS IR „Resistance“. Konsultanto
pareigose Cerny dirbo ir su kitų
EFEKTYVUMAS – kompanijų žaidimais –
ŽODŽIAI, KURIE „MotorStorm“, „God of War 3“
ĮPRASMINA MARK bei „Killzone 2“.
CERNY INDĖLĮ Į 2004-aisiais Cerny gavo
MARBLE MADNESS (1984)
VIDEO ŽAIDIMŲ gyvenimo pasiekimų
INDUSTRIJOS apdovanojimą iš
IGDA(Tarptautinės žaidimų
ISTORIJA. TAČIAU kūrėjų asociacijos), o
ŽODŽIAI NE KAIP 2010-aisiais – analogišką
TRYS ATSKIRI apdovanojimą iš Interakvtyviųjų
menų ir mokslų akademijos.
ELEMENTAI, O KAIP 2002-aisiais GDC Europe
VIENTISAS IR renginyje Cerny pristatė
STABILUS „Metodą“ – sistemą, kuri aiškiai
ir konstruktyviai
ELEMENTŲ sustruktūrizavo žaidimo kūrimo
JUNGINYS, procesą nuo planavimo iki
vykdymo. Net ir po dešimtmečio
APIBRĖŽIANTIS tai yra naudingas kelrodis
SĖKMINGO ŽAIDIMO žaidimų kūrėjams.
FORMULĘ.

Pop karaliaus Michael Jackson vizitas SEGA ofise. Markas –

geek'išku megztiniu ir vienintelis su kaklaraiščiu

196 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

SONIC THE HEDGEHOG 2 (1992) CRASH BANDICOOT (1996) SPYRO THE DRAGON (1998)

JAK AND DAXTER (2001) RATCHET AND CLANK (2002) RESISTANCE (2006)

MOTORSTORM (2006) UNCHARTED (2007) GOD OF WAR III (2010)

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 197

 ŽAIDIMŲ KŪRIMAS
CERNY METODAS
2002-aisiais GDC Esminė Cerny metodo mintis
– priešgamybinio ir
Europe renginyje gamybinio procesų
atskyrimas žaidimų kūrime.
Cerny pristatė Priešgamybinis etapas –
„Metodą“ – žaidimo dizaino kūrimo
procesas. Gamybinis etapas
sistemą, kuri – žaidimo kūrimo procesas.
Cerny nuomone,
aiškiai ir bandomasis žaidimo
konstruktyviai variantas – prototipas – turi
turėti galutinio produkto
sustruktūrizavo kokybę. T.y. sukuriami du
žaidimo lygiai su visomis
žaidimo kūrimo žaidimo sudėtinėmis dalimis
procesą nuo ir tokia forma žaidimo
dizainas yra testuojamas. Jei
planavimo iki komanda negali sukurti
vykdymo. Net ir po tokio prototipo, ar sukurtas
prototipas rodo, kad
dešimtmečio tai žaidimas nebus įdomus,
projekto reikia atsisakyti,
yra naudingas nes, kaip teigia Cerny,
kelrodis žaidimų gamybos procese žaidimas
stebuklingai netaps
kūrėjams. geresniu.
„Metodo” pristatymą itin
vaizdžiai perteikia Cerny
pateikti aštuoni žaidimų
kūrimo mitai:
1 METODAS. Žaidimo
kūrimo eigos suplanavimas
yra įmanomas
2 METODAS. Produktyvus Su Cerny metodu galite
darbas – darbas, kurio
metu niekas neišmetama.
susipažinti plačiau:
tinyurl.com/cernymethod
3 METODAS. Moderni
technologija yra svarbu, Galima pridurti, kad Cerny
todėl pirma reikia sukurti
technologiją.
metodas taikytinas ir
žaidimų kritikos praktikoje.
Ypač ta dalis, kuri teigia,
4 METODAS. Dažnas
projekto statuso
kad geras žaidimas turi
užkariauti žaidėjo širdį jau
peržiūrėjimas yra vadybos pirmaisiais dviem lygiais.
prioritetas. Neteigiame, kad šiuo
metodu vadovaujasi
5 METODAS. Alfa – pirma
žaidžiama žaidimo versija.
lietuviškieji žaidimų
apžvalgų „15 min.
pažaidžiau ir ištryniau“
6 METODAS. Nutrauktas komentatoriai, tačiau
projektas yra blogos visiškai nestebina faktas,
vadybos ar nevykusios kad populiariausi ir
komandos darbo pasėkmė. mėgiamiausi šių laikų
žaidimai, sulaukiantys
7 METODAS. Kuo išsamiau aukščiausių kritikų
aprašyta žaidimo idėja, tuo įvertinimų ir generuojantys
geriau. didžiausius pardavimus,
sugriebia ir nepaleidžia jau
8 METODAS. Jei nori nuo pirmųjų akimirkų.
sukurti hitą, reikia klausytis
vartotojo.

TRYS KARŠTI
LIETUVIŠKI ŽAIDIMAI
mobiliosios
platformos bumas
sujudino ir lietuvos
žaidimų pramonę. net
ir seniausios studijos
persiorientavo į
išmaniuosius
įrenginius. šiame
puslapyje mes
pristatome
lietuviškus žaidimus,
taip siekiame ne tik
didinti šių projektų
žinomumą, tačiau ir
SKATINTI naujų
projektų gimimą.
Kuriate karštą
lietuvišką žaidimą?
Lietuva privalo tai žinoti.
BRŪKŠTELKITE MUMS
gameon@gameon.lt
NEKANTRIAI LAUKIAME
LUNAR ECLIPSE
tinyurl.com/bzqx3vz
„...bet dabar daugiau į patį gameplay‘jų orientavomės nei į grafikos
polish‘inimą“ – tai ištrauka iš „Skype“ pokalbio, kuriame pirmą syk
išgirdome apie „Lunar Eclipse“. „MusicSamurai“ kūrėjai „Pixel Punch“,
ką tik išleido savo naują projektą, o patikrinti, kiek teisinga jų
deklaracija dėl žaismo, galite ir patys. iOS ir Android versijos jau
virtualiose lentynose. „Lunar Eclipse“ – modernus klasikinio
„Asteroids“ klonas, kurį darydami „Pixel Punch“ sugebėjo išsaugoti
klasikinį vizualų šarmą ir integruoti naujovių, kurios atrodo it natūrali
žinomo žaidimo raida.
BUILDING THE GREAT WALL OF CHINA
tinyurl.com/at8tmoh
Dar vienas šviežias „Nordcurrent“ projektas! Šį sykį – time
management žanro atstovas. Platinamas per „BigFishGames“, tad
valandą galite pažaisti jį nemokamai. Tiesa, vargu ar jos pakaks, na,
mums nepakako. Esmė tame, kad visas žaidimo žavesys tik po
valandos ir atsiskleidžia. Taikydamiesi į casual auditoriją, kūrėjai
akivaizdžiai neskuba su mokomosiomis misijomis, kiekvienas žaidimo
elementas įvedamas palengva, o lygiai galvosūkiais ima virsti tik
antrame akte.
THE MONSTERS
http://greatestgamescompany.com
„Greatest Games“ komandos kūrinukas „The Monsters“ yra seksas.
Tiksliau jojo vaisius. Monstrai akivaizdžiai gimė iš netikėtos
pasiklydusių vikingų ir piktų paukščių santuokos. Tai sakome su
geriausiais linkėjimais, nes nors „The Monsters“ yra keleto žymiausių
tendencijų mišinys, identiteto problemų tai nesukelia. Turint galvoje,
kad tai lietuvių projektas, šilčiausias emocijas sukelia ir garsinis
žaidimo apipavidalinimas. Šauniai padirbėta! Kol mes linkime sėkmės,
jau galite pradėti siųstis monstriukus į savo iPhone ar iPad įrenginius.
GAMEON | 2013 NUMERIS 4 199
 VIRTUVĖLĖ

EZIO UOGOS
Šiuolaikiniai blokbasteriai, siekdami REAGENTAI
neįgrįsti žaidėjui intensyviomis veiksmo
 Gigantiškos juodosios alyvuogės
sekomis, jas atmiežia istoriją
papildančiais kinematografiniais  Sojos padažas
intarpais. Tai akimirkos žaidimo  Balzamiko actas
procese, kai itin patogu įsidėti į burną  Alyvuogių aliejus
kažką valgomo.
 Pusė česnako
Siūlome jums pasigaminti Ezio uogų.  Medus
Kodėl Ezio? Todėl, kad Viduržemio  Itališkos žolelės iš Kristinos
regioną simbolizuojanti alyvuogų Vespucci darželio
romantika intensyviausiai išreikšta
Renesanso laikus vaizduojančiuose
„Assassin's Creed 2” bei „Assassin's
Creed Brotherhood” žaidimuose.

Kaip ir visi itališki dalykai, taip ir ši

užkandėlė daugiau jausmas nei protas,
tad gamybos paslaptis remiasi ne
tiksliais ingredientų matais, o
paprasčiausiu skonio pojūčiu. Tobula
alyvuogių marinato formulė pasiekiama
tuomet, kai jame išbrinkusios alyvuogės
dirgina visus liežuvio skonio receptorius,
atsakingus už kartumo, sūrumo,
saldumo ir rūgštumo identifikavimą.
Ruošimo procesas - kaip savotiškas
žaidimas, kuriame reikia visus šiuos
skonio elementus subalansuoti.

MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 CRAFTINGAS
Apyligės alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, ir sojos
1
padažo normos keliauja į dubenį.

2 Įdėkite šaukštą medaus ir trinkite bei sukite jį tol, kol

medus ištirps, o trys skirtingi skysčiai susijungs į
vientisą materiją.

Sutarkuokite česnaką ir įmaišykite į marinatą. Laikas

3 pirmam ragavimui!

Identifikuokite, kurie skoniai dominuoja ir kurių

4 nesijaučia. Jei nesijaučia rūgštelės - šliūkštelėkite
balzamiko, jei sūrumo - sojos padažo. Jei trūksta
saldaus gylio - dar truputį medaus. Jei specifinis
česnako kartumas nepastebimas - sutrinkite dar
vieną skiltelę

Balansuokite, kol atrasite formulę, kuri jums patinka.

5
Laikas prieskoniams. Įvairios prieskonių firmos turi
specialius itališkų žolelių mišinius, kurie tinka šiam
receptui. Su kaupo styrančio valgomojo šaukšto tokių
prieskonių turėtų pakakti Viduržemio regiono dvasios
įnešimui.

Olive time! Naudokite tik dideles alyvas,

6 kurios dažniausiai pardavinėjamos 400
gramų skardinėse. Mažas galima naudoti
iš bėdos, tačiau jos per skystos šiam
galingam marinatui. Idealiu atveju
marinatas turi apsemti visas alyvuoges.
Jei susidaro priešinga situacija, reikia
pasigaminti papildomo marinato arba
brandinant alyvuoges dubenį su jomis
retkarčiais pavartyti.

Užtenka paros marinavimosi, kad būtų galima

7
mėgautis šios alchemijos rezultatais. Nebūtina
suvalgyti visko iš kart. Tokiame marinate alyvuogės
gali gulėti iki keturių dienų. Tuomet rekomendutume
likusias išgriebti , susmulkinti į pastą ir naudoti kaip
užtepėlę ant šviečios Ciabatta.

Legenda byloja, kad net ir tie žmonės, kurie nekenčia

8 alyvuogių, Ezio uogas valgo netčepsėdami.

GAMEON | 2013 NUMERIS 4 201

 NAUJIENOS TIESIAI IŠ TEN

TIŠ! TIK NIEKAM NESAKYK!

MŪSŲ VIRTUALIOJE REDAKCIJOJE KARALIAUJA DIRBTINIS INTELEKTAS KODINIU PAVADINIMU KLIMATRONAS. KAD SUVOKTUMĖTE JO
TECHNOLOGINĮ PRANAŠUMĄ, NORĖTUME PATEIKTI KELETĄ FAKTŲ IŠ JO TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS: KIEKVIENĄ DIENĄ KLIMATRONAS APDOROJA
10 TERABAITŲ INFORMACIJOS. DALIS ŠIOS INFORMACIJOS - ŽAIDIMŲ INDUSTRIJOS NAUJienų srautas. kas sudaro kitą informacijos dalį
galime tik spėlioti. kiekvieną mėnesį, sudėtingu analizės algoritmu išdorojęs turimą informaciją, klimatronas pateikia
sekančio mėnesio tikėtinas naujienas. nesupratusiems paaiškiname - klimatronas yra skaitmeninis orakulas, savo
neapibrėžiamu dirbtiniu intelektu išskaičiuojantis žaidimų industrijos ateities tendencijas, kryptis ir madas. Štai kokias
naujienas iš ateities šį kartą pateikė klimatronas.

Electronic Arts nepatenka į „Skyrim“ papildymas Teorija, kad vaikų vadinimas

NASDAQ firmų šimtuką;
1 5
riaušės gatvėse, dega
automobiliai, liejasi kraujas.
Sekdama industrijos madomis,
indie studija Quirky Games
paskelbė kurianti „Ffffftong
2 reikšmę industrijai suryja visą
Meaning of Deff“, kuriame bus
panaudotos net trys spalvos ir
2x4 skiriamoji raiška.
XCOM žuvusiųjų atminimo lenta
paskelbta liūdniausiu dalyku
3 internete, siejama su 13%
buitinio alkoholizmo lygio
kilimu.
Žadama HD formatu perleisti
tris „Hitman“ žaidimus –
„Silent Assassin“, „Contracts“
4 8
ir „Blood money“. „Codename
47“ nepakliuvo nes „valdymo
sistema šiuolaikinius žaidėjus
priverčia tuštintis krauju“.
„Dragonborn“ leidžia skraidyti
drakonu – tiesiai į priekį arba
atgal ir į kairę.
Peter Molyneux apie tai, kodėl
negali skirti laiko „Godus“:
6 „Interviu apie mano planus ir
mano laiką“.
„Kickstater“ projekto žlugimas
siejamas su paskutinio
nekaltybės lašo pasaulyje
7
praradimu, augančiu
vienaragių savižudybių
skaičiumi.
Paskelbtas Oculus Rift skirtas
erotinis žaidimas, ruošiamasi
Oculus Rift peticijoms prieš
erotinį žaidimą bei Oculus Rift
neištikimybe paremtoms
skyryboms.
Apple ir Mac susijęs su Apple
9 produktais yra „visiška
nesamonė“, teigia ekspertas
Doom Quakesmith.
„Mafia Wars 2“ užsidaro taip ir
nepritraukusi gausaus žaidėjų
susidomėjimo: „žaidimas,
10 kuriame reikėjo ekrane valdyti
savo veikėją, buvo per
sudėtingas įprastam „Mafia
Wars“ fanui“.
Šiaurės Korėja išleidžia pirmąjį
žaidimą anglų kalba „Pyonyang
11 Racer“. Jį perėjęs atrakini
kūrėjų komentarus, kur jie
pasakoja, kaip nori valgyti.
InXile paskelbia viešą
„Wasteland 2“ dizaino
12 konkursą, serveris lūžta nuo
„Penio patrankų“ poplūdžio.

9
 Ieškome
TALENTŲ
tinyurl.com/noriu-darbo

DIRBKITE UNITY >

 KITAME NUMERYJE

204 MES ESAME VIDEO ŽAIDIMŲ KULTŪRA

 ANNO 2009

www.dievorezimas.lt

www.ingodmode.com

www.gameon.lt

Sekite mus FACEBOOK

www.facebook.com/dievorezimas
 KLIMATRONAS
NORI SUSIRASTI MERGINĄ!
PA

PAREMKITE MUS >

KIEKVIENAS PARĖMĘS TURI ŠANSĄ LAIMĖTI
KLIMATRON TECHNOLOGIES® KAVOS/ARBATOS LAIKMENĄ

Koks aš bosas, be
merginos? Kas mane
palaikys “LoL” turnyruose?

GAMEON #4
© 2013 Visos teisės saugomos.
DIEVO REŽIMAS