Professional Documents
Culture Documents
6 R Lolua Udiuri Ena
6 R Lolua Udiuri Ena
u d i u r i e n a
(gramatikuli analizi, teqstebi, leqsikoni)
Tbilisi
2010
201 0
1
2
sarCevi
aRniSvnebi................................................................................................................................................... 4
Sesavali........................................................................................................................................................ 6
fonetika....................................................................................................................................................... 16
vokalizmi........................................................................................................................................ 17
konsonantizmi.............................................................................................................................. 29
fonetikuri procesebi....................................................................................................... 45
saxeli.............................................................................................................................................................. 61
arsebiTi saxeli....................................................................................................................... 61
zedsarTavi saxeli................................................................................................................ 92
nacvalsaxeli.............................................................................................................................. 97
ricxviTi saxeli...................................................................................................................... 110
zmna...................................................................................................................................................................... 120
saxelzmnuri formebi................................................................................................................ 163
masdari............................................................................................................................................... 163
mimReoba............................................................................................................................................. 168
absolutivi.................................................................................................................................... 174
formaucvleli sityvebi......................................................................................................... 178
zmnisarTi......................................................................................................................................... 178
Tandebuli....................................................................................................................................... 184
nawilaki............................................................................................................................................ 186
kavSiri................................................................................................................................................ 188
Sorisdebuli............................................................................................................................... 189
sintaqsi......................................................................................................................................................... 190
atributuli sintagma.......................................................................................................... 190
predikatuli sintagma........................................................................................................ 197
metyvelebisa da folkloris nimuSebi............................................................. 214
varTaSnuli dialeqti (sof. oqtomberi)......................................................... 214
nijuri dialeqti (sof. niji)..................................................................................... 247
udiur-qarTuli leqsikoni.................................................................................................. 252
3
aRniSvnebi:
4
NO masubstantivebeli (irib PROX uaxloesi demonstrativi
brunvebSi) PRS awmyo
NOM nominativi PST namyo
NOT “arafinituri” uaryofa PTCP mimReoba
O iribi fuZe (CanarTi) Q kiTxviTi nawilaki
PART usruli saxis mimReoba RDP reduplikacia
PERF namyo sruli SG mxoloobiTi ricxvi
PERF2 “meore” perfeqti ST zmnuri fuZis “gamoyofadi”
PL mravlobiTi ricxvi nawili
PLOG uaxloesi demonstrativi SUBJ koniunqtivi
(lokativSi) SUP superlativi
POSS posesiuri seriis piris SUPER superesivi
niSani TEMP drois absolutivi
POST postesivi VOC vokatiuri nawilaki
POT myofadi potenciuri
5
S esavali
(mokle cnobebi udiuri enisa da udi xalxis Sesaxeb)
6
mosalodnelia udiuri diasporis warmomamadgenelTa asimilireba.
amasTan, aRsaniSnavia, rom, rogorc wesi, gadasaxlebulTa bavSvebi
ukve ver floben mSobliur enas.
saqarTveloSi udiebi 1918-1922 ww. gadmosaxldnen varTaSenidan.
am procesis wamomwyebi da moTave iyo udi moRvawe zinobi
silikaSvili, visi saxelic daerqva axaldaarsebul sofels. 1938
wlamde sofels erqva zinobiani, xolo zinobi silikaSvilis
daxvretis Semdeg (1938 w.) mas ewoda oqtomberi. aRniSnul saxels
sofeli dRemde atarebs, Tumca TviT oqtomberis mkvidrni da
axlomdebare soflebis mosaxleobac mas mainc zinobians uwodebs.
udiuri ena ganekuTvneba iberiul-kavkasiuri enebis Crdilo-
aRmosavleT ganStoebas _ daRestnur enaTa lezgiur qvejgufs.
udiuri ena iyofa or dialeqtad _ varTaSnul (varTaSnul-
oqtomberul an varTaSnul-zinobianur) da nijur kiloebad.
dialeqturi sxvaoba Tavs iCens enis TiTqmis yvela komponentSi:
leqsikaSi, fonologiur sistemasa da morfologiur-sintaqsur
wyobaSi.
udiuri ena safrTxeSi myofi enaa. Tu sof. nijSi met-naklebad
myaria enis codna, maT Soris, axalgazrdebSic, sof. oqtomberSi
udiuri metyveleba gaqrobis pirasaa misuli. miuxedavad imisa, rom
oqtomberis saSualo skolaSi fakultaturad iswavleba udiuri
ena1, misi codna umcrosebSi Zalze iSviaTia. es mdgomareoba
ZiriTadad gamowveulia Sereuli qorwinebebiT: oqtombereli udi
mamakacebis umravlesoba qarTvel qalebze qorwindeba, xolo udi
qalebi Zalian xSirad axlomdebare qarTul soflebSi Txovdebian.
gamomdinare iqidan, rom dRes oqtomberi (zinobiani) varTaSneli
udiebis faqtobrivad erTaderTi kompaqturi dasaxlebaa, es
viTareba safrTxes uqmnis saerTod varTaSnuli dialeqtis
arsebobas.
1
udiuri enis swavleba IV_IX klasebSi ganxorcielda oqtomberis mkvidris m.
neSumaSvilis mecadineobiT, romelic uSualod aswavlis bavSvebs mSobliur enas.
udiuri ena agreTve sof. nijSi iswavleba specialurad Sedgenili programiT, ix.:
Айдынов Ю. А., Кочарли Ж. А. Программа удинского языка (для начальных классов): Проект,
Удины: источники и новые материалы, Краснодар, 1999.
7
garSemomyofi enebi sagrZnob zegavlenas axdenen udiur enaze.
pirvel rigSi es iTqmis leqsikis Sesaxeb. a. diri samarTlianad
aRniSnavda: “... udiuri leqsikonis Sedgena sakmaod saCoTiro saqmea.
ar ici _ unda Semoifarglo mxolod udiuri sityvebiT, Tu masSi
unda Seitano agreTve Turquli, somxuri, sparsuli sityvebic.
pirvel SemTxvevaSi miviRebT odenobiT iseT Semofarglul
leqsikons, rom sityvebi ar gveyofa yoveldRiuri sagnebis
aRsaniSnavadac ki. meore SemTxvevaSi ki, Tundac iseTi sityvebiT
davkmayofildeT, romelTac udiurSi Sesatyvisi ara aqvT,
saSiSroeba iqmneba, Seadgino igive Turquli an somxuri
leqsikonebi, aqa-iq gafantuli sxva sityvebiT, romlebic swored
iqnebian udurni”1.
udiurze udides gavlenas axdenda azerbaijanuli ena (nijurze
dRemde, sof. oqtomberis metyvelebaze _ gadmosaxlebamde).
azerbaijanuli enis gavlena, upirveles yovlisa, SesamCnevia
leqsikaSi, naklebad _ sityvawarmoebaSi, morfologiasa da
sintaqsSi.
aRsaniSnavia somxuri enis gavlena, gansakuTrebiT nijurze.
istoriulad es gavlena umTavresad eklesiis (Sesabamisad, skolis)
meSveobiT xorcieldeboda. TvalSi sacemia sparsuli da arabuli
enebidan Semosuli leqsikis simravlec. bolo periodSi udiuri
enis leqsikur fondSi damkvidrda rusuli enidan nasesxebi sityvebi
da am enis meSveobiT Semosuli e.w. internacionalizmebi.
sof. oqtomberis udiur metyvelebaze did zegavlenas axdens
qarTuli ena. es gavlena gansakuTrebiT SesamCnevia axalgazrdebis
metyvelebaSi, Tumca qarTuli enis gavlena udiurze istoriuladac
Zlieri unda yofiliyo.
udiebi istoriul wyaroebSi pirvelad herodotes “istoria”-Si
arian moxseniebulni uiti, uitioi (ούιτιοι) formiT. utiebi aseve
ixseniebian strabonis “geografia”-Si da sxva antikur wyaroebSi.
garda berZnul-romauli wyaroebisa, sagulisxmo cnobebs udiebis
8
ուտի,
ուտի ուտիք)
Sesaxeb (ուտի ուտիք gvawvdis somxuri wyaroebi, romelTa Soris
gansakuTrebiT aRsaniSnavia movses kalankatuacis “aluanTa qveynis
istoria” (Պափմութիւն Աղուանից աշխարլի).
udiuri enis monacemebi gansakuTrebiT aqtualuri gaxda 1994-
1995 ww. Semdeg, rodesac qarTvelma mecnierma, akad. z. aleqsiZem
sinas naxevarkunZulze mdebare wm. ekaterines monasterSi pirveli
gabmuli kavkasiis albanuri teqsti aRmoaCina. dRes mecnierTaTvis
ukve naTelia, rom udiuri kavkasiis albanuris an uSualo
gamagrZelebels warmoadgens, anda udiuris winapari ena kavkasiis
albanuris erT-erTi dialeqti iyo. erTi ram ueWvelia: udiuri
kavkasiis albanuris erTaderTi SemorCenili reliqtia.
sarwmunoebiT varTaSneli da oqtombereli udiebi
marTlmadidebeli qristianebi arian, xolo nijeli udiebi
monofizitebi (“grigorianelebi”) iyvnen. amJamad, cnobili mizezebis
gamo, somxuri “samociqulo” eklesia ver axorcielebs Tavis
saqmianobas azerbaijanis teritoriaze, ris gamoc nijelebis
liturgikuli cxovreba erTaderT moqmed wm. eRiSes (elises)
eklesiaSi (ud. CoTari gergec) mxolod “mamao Cveno”-s kiTxviT
Semoifargleba.
udiuri enis mecnieruli Seswavla XIX s.-dan iwyeba. pirveli
monografia udiuris Sesaxeb ekuTvnis ant. Sifners _ “cda udiuri
enis gamokvlevisa”, romelic 1863 wels gamoqveynda germanul enaze
peterburgSi, saimperatoro akademiis “memuarebSi”1 (naSromi daiwera
1862 wels).
meore monografia udiuris Sesaxeb ekuTvnis a. dirs; esaa
“udiuri enis gramatika”, romelic jer, 1903 wels calke
gamoqveynda,2 xolo Semdeg (1904 wels) krebulSi: “Сборник материалов
для описания местностей и племён Кавказа”, XXXIII gamoSveba, IV nawili.
aRsaniSnavia, rom am orive monografias jerac ar daukargavs
samecniero Rirebuleba.
1
Schiefner A., Versuch über die Sprache der Uden, Mémoires de ľacadémie impériae des sciences de
St. Pétersbourg, VII ͤ S., P. VI, #8, 1863.
2
Дирр А. М., Грамматика удинского языка, Тифлис, 1903.
9
mesame monografia udiuris Sesaxeb aris vl. fanCviZis
sadoqtoro disertacia “udiuri enis gramatikuli analizi”,
romelic jer kidev 1949 wels iqna daculi (naSromis momzadeba 1948
wels dasrulda), magram wignis saxiT igi mxolod 1974 wels
gamoqveynda1. es naSromi udavod axal safexurs warmoadgenda
udiuri enis kvlevis saqmeSi.
udiuri enis nijur kilos daeTmo v. gukasianis sakandidato
disertacia “udiuri enis nijuri dialeqti. fonetika, morfologia”
(1965 w.)2. gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia v. gukasianis meore
monografia, esaa 1974 wels gamoqveynebuli “udiur-azerbaijanul-
rusuli leqsikoni”3. dRemde arsebulTagan es leqsikoni yvelaze
vrcelia.
udiuri enis mecnieruli Seswavlis saqmeSi didi wvlili
Seitana evg. jeiraniSvilis monografiam “udiuri ena: gramatika.
qrestomaTia. leqsikoni”, romelic gamoqveynda 1971 wels4.
XX s-is 80-ian wlebSi udiuris Sesaxeb ori angariSgasawevi
naSromi gamoica, esaa: v. Sulces “udiebis ena Crdilo-
azerbaijanSi”5 da t. sixaruliZis sakandidato disertacia “arsebiT
saxelTa bruneba udiurSi”6.
ukanasknel periodSi SeiniSneba interesis gazrda udiuri enis
misamarTiT. es gamowveulia erTis mxriv _ kavkasiis albanuri
xelnaweri Zeglebis aRmoCeniT, xolo meore mxriv _ udiur enaSi
damowmebuli sayuradRebo TaviseburebebiT, romelic mis
unikalurobas warmoaCens ara mxolod iberiul-kavkasiur enaTa
wreSi, aramed msoflio enaTa Soris. am mimarTulebis naSromebidan,
1971.
5
Schulze W., Die Sprache der Udin in Nord-Azerbaidzan, Wiesbaden, 1982.
6 sixaruliZe t., arsebiT saxelTa bruneba udiurSi, sakandidato disertaciis
10
upirveles yovlisa, aRsaniSnavia a. harisis monografia
“endoklitikebi da udiuri morfonosintaqsis warmoSoba”1.
sakiTxebi, romelic dasmulia da ganixileba am naSromSi, ar
Semoifargleba iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis Cveulebrivi
problematikiT da zogadi enaTmecnierebisaTvisac aris
sayuradRebo.
aRniSvnis Rirsia krebuli _ “udiuri krebuli: gramatika,
leqsika, enis istoria”, romelic proeqt “udilang”-is farglebSi
momzadda2. es krebuli faqtobrivad udiuri enis vrcel
monografias warmoadgens. gansakuTrebiT mniSvnelovania nijis
dialeqtis saxelisa da zmnis morfologiis vrceli aRwera,
romelic faqtobrivad pirvelad swored am krebulSi aris
warmodgenili.
sxva iberiul-kavkasiur enebTan erTad, udiuri enis masala
moxmobilia da ganixileba fr. miuleris, r. erkertis, h. Suxartis, J.
diumezilis, n. trubeckois, i. meSCaninovis, d. karbelaSvilis, k.
boudas, r. lafonis, ak. SaniZis, arn. Ciqobavas, m. aleqseevis, e.
bakarevis, g. klimovis, b. gigineiSvilis, b. Talibovis, g. Tofurias,
S. gafrindaSvilis, s. koZasovis, a. kibrikis, m. qurdianisa da sxva
mkvlevarTa naSromebSi.
amJamad, udiur enas produqtiulad ikvleven rogorc
qarTveli, ise ucxoeli specialistebi: t. sixaruliZe, m.
TandaSvili, n. ruxaZe, a. harisi, v. Sulce, t. maisaki, i. landeri, d.
ganenkovi da sxva.
udiuri enis teqstobrivi wyaroebidan pirvel rigSi unda
aRiniSnos udiur enaze s. beJanovis mier Targmnili oTxTavi3,
romelic xelmeored moamzada da gamosca v. Sulcem4. enis istoriis
TvalzasazrisiT agreTve Zalze mniSvnelovania udiuri zRaparis
1
Alice C. Harris., Endoclitics and the Origins of Udi Morphosyntax, Oxford, 2002.
2
Удинский сборник: грамматика, лексика, история языка, Исследования и материалы по языкам
Кавказа (РАН Институт языкознания, Институт востоковедения), вып. 1, Москва, 2008.
3
Бежанов С., Господа Нашего Иисуса Христа Святое Евангелие от Матвея, Марка, Луки и
Иоанна, Сборник Материалов для Описания Племен и Местностей Кавказа, XXX, Тифлис, 1902.
4
Schulze W., The Udi Gospels, Anotated Text, Etymological Index, Temmatized Concordance,
Munich, 2001.
11
“rustam”-is gamocema1 da teqstebi, romelic darTuli aqvs a. diris
monografias (es teqstebi Semdeg calkec gamoqveynda Jurnal
“Caucasica”-Si)2 da udiuri enis saanbano-sakiTxav wigns “samji d„s”-s
(varTaSnul-nijuri paraleluri teqstebi)3. gansakuTrebuli
aRniSvnis Rirsia evg. jeiraniSvilis monografias darTuli
qrestomaTia4.
bolo periodSi gamoqveynda nijuri dialeqtis mdidari
masala. unda aRiniSnos: i. aidinovisa da g. keCaaris mier Sedgenili
udiuri saanbano wigni5, g. keCaaris mier Sedgenili literaturuli
krebuli “nana oCˤal”6 (samSoblo, mSobliuri mxare; zedmiw. dedis
miwa). aRsaniSnavia v. dabakovis mier Sedgenili udiuri folkloris
krebuli7. mogvepoveba originaluri literaturuli nawarmoebebi
udiur enaze, esaa, giorgi (Jora) keCaaris poetur-prozauli
krebuli “oraÁin” (wyaro)8 da poeturi krebuli “buruxmux” (mTebi)9.
ganxorcielda Zveli aRTqmis wignebis _ ruTisa da ionas Targmna
udiur enaze (nijur kiloze)10.
uZvelesi originaluri damwerlobis mqone enis (kavkasiis
albanuris) STamomavali _ udiuri, dRes umwerlobo enaa. XX s.-is
30-ian da 90-ian wlebSi da XXI s.-is dasawyisSi iyo ramdenime cda
udiuri anbanis SemuSavebisa11, Tumca verc erTma maTganma fexi ver
1
Бежанов М., Рустам (Удинская сказка), Сборник Материалов для Описания Племен и
Местностей Кавказа, XII, Тифлис, 1988
2
Дирр А. М., Грамматика удинского языка, Сборник материалов для описания местностей и
племён Кавказа”, XXXIII вып., ч. IV, Тифлис, 1904 (Dirr A., Udische Texte, 1928, Caucasica, 5: 60-
72).
3 Çejrani Ţ., Çejrani M., Samçi dəs, Suxum, 1934.
4 jeiraniSvili evg., udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
12
moikida, ix.: udiurisaTvis gamoyenebuli ZiriTadi satranskrifcio
sistemebi:
d„s
s
udilangi
gukasiani
qarTuli
dabakovi
oTxTavi
Sifneri
keCaari
Sulce
harisi
samji d
diri
a а а a а a a a a a a
ạ ‛ȧ ȧ ħa аъ aI aˁ ạ əъ, aъ ă (a´) [aˤ]
ä ä ä ə аь ä ä ä ə ə „
b б б b б b b b b b b
g г г g г g g g g g g
— — — — ҝ (g j ) — — ҝ — (g½)
d д д d д d d d d d d
e е е e е e e e e e e
— ‛е е̇ ħe еъ eI eˁ ẹ eъ ĕ (e´) [eˤ]
w в, w в v в v v v v v v
z з з z з z z z z z z
t т˛ тͨ ƫ т t t t t t T
13
d„s
s
udilangi
gukasiani
qarTuli
dabakovi
oTxTavi
Sifneri
keCaari
Sulce
harisi
samji d
diri
i i i i и i i i i i i
— — — ħь иъ iI iˁ ị iъ ĭ (i´) [iˤ]
k к к k к1 kː k’ k’ q k' k
l л л l л l l l l l l
m м м m м m m m m m m
n н н n н n n n n n n
j j ĭ j й j y y y y Á
o о о o о o o o o o o
ọ ‛ȯ ȯ ħo оъ oI oˁ ọ öъ, oъ ŏ (o´) [oˤ]
ö ö ö ө оь ö ö ö ö ö ”
p п п p п1 pː p’ p’ pı p' p
z̔ ж ж ƶ ж ž ž ž j j J
ẓ̔ — ӂ ʒ ж1 žI ź ž: jı ĵ (J´) [_]
r р р r р r r r r r r
s с с s с s s s s s s
t т т t т1 tː t’ t’ tı t' t
u у у u у u u u u u u
ụ ‛ẏ ẏ ħu уъ uI uˁ ụ üъ, uъ ŭ (u´) [uˤ]
ü ÿ ÿ ɡ уь ü ü ü ü ü š
p̔ п˛ пͨ ɾ п p p p p p f
в ф ф в ф f f f f f †
k̔ к˛ кͨ ⱪ к k k k k k q
ģ ҕ ҕ ƣ гъ ʁ ğ ɣ ğ ğ R
q q k къ qː q’ q’ kъ q' y
s̔ ш ш s´ ш š š š ş ş S
ṣ̔ ш̆ ш̆ ɥ ш1 šI ś š: şı ŝ (S´) [_]
c̔ ч ч ʯ ч č č č ç ç C
— — — ҿ чъ čI ć č: çъ ç' (C´) [_]
c ц ц ƺ ц c c c ц ś c
ʒ ʒ ʒ dz дз ʒ — ʒ zı, dz ź Z
c̣ ц̓ ц̓ ʮ ц1 cː c’ c’ цı s' w
— — — ʮʮ ц́ — — — — — (w´)
c̣̔ ч̓ ч̓ c ч1 čː č’ č’ çı č W
— — — — ч́ čːI ć’ č’: ć, cъ ć (W´) [_]
x х х x х χ x x x x x
x ƙ k̔ q хъ q q q хъ q Ã
14
d„s
s
udilangi
gukasiani
qarTuli
dabakovi
oTxTavi
Sifneri
keCaari
Sulce
harisi
samji d
diri
ʒ̔ џ џ дж ǯ ǯ ǰ c c j
— — — — дж1 ǯI ʒ́ ǰ: cı ĉ (j´) [_]
h, ḥ h h h гь h h h h h h
y ы ы ɓ ы ɨ ə ə ь ı ˆ
— — ы̇ — ыъ ɨI — — — — (ˆ´) [ˆˤ]
distinqciuri funqcia.
15
fonetika
16
artikulaciiT _ faringalizaciiT aris garTulebuli, romelic
udiurSi prosodiis Tvisebas warmoadgens.
udiuri enis fonologiuri sistema, bgeriTi Sedgenilobis
TvalsazrisiT, erTgvarad aris warmodgeli orsave kiloSi.
vokalizmi
a, e, i, o, u, Ž, ”,
varTaSnul kiloSi dasturdeba 8 ZiriTadi (a
balaxi”...
udiurSi xmovnebi SeiZleba or jgufad davyoT:
martivi xmovnebi (a
a, e, i, o, u);
17
martivi xmovnebi
palatalizebuli (umlautiani
umlautiani)
umlautiani xmovnebi
18
”vl„d “gvari”, “geni”, “warmoSoba”; ”m„g “ZarRvi”; ”qšz “tyupi”;
gšrji “qarTveli”...
”l”
gadadis, mag.: g” ” (varT.) _ geelee (nij.) “bevri”; Žrš
šg (varT.) _ Žriig
19
dRes udiurSi palatalizebul xmovnebs moepovebaT
mniSvnelobis ganmasxvavebeli (distinqciuri) funqcia, mag.:
“problema”;
Ê bgera
difTongebi
difT ongebi
ÁŽ, Áe,
Áe Ái,
Ái Áo,
Áo Áu; aÁ ŽÁ, eÁ,
Áu aÁ, eÁ iÁ,
iÁ oÁ,
oÁ uÁ. Áa ÁŽ, Áe,
uÁ aRmavali difTongebi (Áa
Áa, Áe
20
Ái,
Ái Áo,
Áo Áu)
Áu ufro xSirad nasesxeb sityvebSi gvxvdeba, Tumca sakuTar
leqsikaSic dasturdeba, mag.: Áan “Cven”; Áay “gza”; Áezna “size”; ÁeTim
“oboli”; Áig “mtkaveli”; ÁoldaS “amxanagi”, “megobari”; ÁorRan
“sabani”, “TavSesafari”; Áu “rbili”; Áumbur “muSti”...
aÁ ŽÁ, eÁ,
daRmavali difTongebi (aÁ
aÁ, eÁ iÁ,
iÁ oÁ,
oÁ uÁ)
uÁ xSirad viTardeba
21
imowmebs am enis pirveli mkvlevari a. Sifneri. igive suraTi
gvxvdeba a. diris naSromebSi udiuris Sesaxeb1. aseve sami meore
rigis xmovani warmodgenilia udiur zRaparSi “rustam”, xolo
“udiuri oTxTavis” teqstSi ukve xuTi “faringalizebuli” xmovani
gvaqvs (a
aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ); aseTive viTarebaa udiur saanbano wignSic
22
xmovani (a
aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ). v. gukasiani nijis dialeqtSi maT rigs
umatebs àˤ-s. “faringalizebul” xmovnebs udiur masalaSi aRniSnavs
a. harisi da v. Sulce.
garkvevas moiTxovs TviT faringalizaciisa da
“faringalizebuli” xmovnebis raobis sakiTxi. faringalizaciiis
mizezTa Sesaxeb samecniero literaturaSi gansxvavebuli
mosazrebebi gamoiTqva: evg. jeiraniSvilma ruTuluris, waxurisa da
udiuris “faringalizebuli” xmovnebis sakiTxs miuZRvna specialuri
werili, sadac rentgenografiul monacemTa gamoyenebiT daaskvna,
rom am enebSi faringalizacia xmovnis Tvisebaa da ara Tanxmovnisa.
mkvlevari waxursa da ruTulurSi eqvs “faringalizebul” xmovans
aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ. Êˤ), xolo udiurSi, rogorc zemoT
gamoyofs (a
aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ)1. b. Talibovi waxurSi mxolod oTx
aRiniSna, _ xuTs (a
“glotalizebuls” (resp. faringalizebuls) afiqsirebs (a
aˤ, iˤ, oˤ, uˤ)2.
didourSi, hinuxursa da xvarSiuli enis inxoyvarul dialeqtSi evg.
bokarevi faringalizebuli xmovnebis arsebobas aRniSnavs3, xolo d.
R¶ , x¶ ,
imnaiSvili am mosazrebas ar eTanxmeba. mkvlevari didoursa (R
û ,
(Ã y», R ») Tanxmovnebi mogvepoveba5. n. trubeckoi xmovanTa
А., Хваршинский язык, Языки народов СССР, т. IV, Иберийско-Кавказские языки, Москва,
1967, gv. 422.
4 Имнаишвили Д. С., Дидойский язык в сравнении с гинухским и хваршинскими языками,
Тбилиси, 1963.
5 lomTaZe e., xvarSiuli ena, I. fonetika, Tbilisi, 1998, gv. 25.
23
miawers1. am mosazrebas al. mahometovi iziarebs da darguli enis
kubaCur dialeqtsa da Tabasaranul enaSi faringalizebul
Tanxmovnebs aRniSnavs2... sayuradReboa, rom Tabasaranul enaSi al.
mahometovi faringalizebul TanxmovnebTan erTad faringalizebul
xmovnebsac gamoyofs. specialistis azriT, faringalizacia
Cveulebriv moudis ukana warmoebis Tanxmovnebs (faringalurebs),
xolo xmovanTagan, aseve ukana rigis xmovnebs (a
a, u). Sesabamisad,
TabasaranulSi, rogorc mkvlevars miaCnia, xSirad
faringalizebuli marcvali gvxvdeba3.
unda aRiniSnos, rom faringalizaciisaTvis damaxasiaTebeli
artikulaciis Taviseburebebi erTnairad warmoudgeniaT im
mkvlevrebsac, vinc “faringalizebul” xmovnebs fonemebad miiCnevs
da imaTac, vinc faringalizaciis mizezs Tanxmovnebs miawers.
sruliad gansxvavebuli mosazreba g. deetersma gamoTqva. misi
azriT, faringalizacia aris Tviseba, romelic axasiaTebs ara
calkeul fonemas (Tanxmovansa Tu xmovans), aramed marcvals, anda
mTel sityvas4. am mosazrebas daeTanxma arn. Ciqobava5 da sxva
zogierTi mkvlevaric.
sayuradReboa s. koZasovis mosazreba. mkvlevarma, udiuri enis
fonologiuri sistemis Seswavlis Semdeg, miiCnia, rom udiurSi
faringalizacia prosodiis Tvisebas warmoadgens da mTel sityvaze
vrceldeba. s. koZasovis azriT, faringalizaciis piki moudis
pirvel marcvals, xolo Tu sityvaSi gvxvdeba SiSina, uvularuli
1 Trubetzkoy N., Die Konsonantensysteme der ost-kaukasischen Sprachen, Caucasica, 8, Leipzig, 1931.
2
Магометов А. А., Кубачинский язык, Тбилиси, 1963; Магометов А. А., Табасаранский язык,
Тбилиси, 1965.
3
Магометов А. А., Табасаранский язык, Тбилиси, 1965, gv. 49-51.
4
Deeters G., Die kaukasischen Sprachen, Leiden-Köln, 1963, gv. 33. unda aRiniSnos, rom g.
deetersma gamoTqva mosazreba, rom sisina Tanxmovnebis faringalizacia
SeuZlebelia, magram udiur enaSi sisinac ganicdis faringalizacias da anlautSi
mis marcvalze SeiZleba faringalizaciis pikic modiodes, mag.: cayˤ “elva”;
cayˤnabeddala[y] “maJaura”; wiyˤ//wix wixˤ//ciy
ciyˤ “ciyvi”; woRˤ [aRala] “Tavsxma wvima”,
saˤmi “tabiki”, saxˤtik “koWli”; caˤmdesun “dasusxva”, “daSuSxva”; waˤvdalbul
“wabli”; waˤvdeux “wurbelebi”; waˤfdeRsun “taSis cema”; wiˤlampur “mxali”...
5
Ciqobava arn., iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis Sesavali, Tbilisi, 1979, gv.
62.
24
an faringaluri Tanxmovani, maSin faringalizaciis maqsimumi mas
moudis1.
Cveni dakvirvebiT, es mosazreba gasaziarebelia. am wess
emTxveva specialistebis mier faringalizebul xmovanTa aRniSvnis
zogadi tendencia. Tu faringalizebul sityvaSi ar aris SiSina,
uvularuli an faringaluri Tanxmovani, maSin, rogorc wesi,
“faringalizebuli” xmovani, specialistTa Canawerebis mixedviT,
pirvel marcvalSia, xolo Tu romelime aRniSnuli Tanxmovani
warmodgenilia sityvaSi, am SemTxvevaSi “faringalizebuli” xmovani
an am Tanxmovnis marcalSia damowmebuli, anda “faringalizebul”
xmovnebad aRniSnulia momdevno da wina xmovnebi, mag.: aˤxiˤl
“Soreuli” (axˤil); oˤyeˤÁn “Zvali” (oyˤeÁn)...
specialistebis Canawerebi imis Sesaxebac metyvelebs, rom
udiurSi faringalizacia mTel sityvaze vrceldeba; mag.: iˤJ
“Tovli” (Sdr. nijis dialeqtis: ˆˤJ “id”); > iˤJ-eˤn “Tovliani”,
ˆˤJ´; iˤJ´-eˤn); qaˤm “WuWyi” > qaˤm-eˤn “WuWyiani” (vl. fanCviZe, evg.
jeiraniSvili; v. gukasiani...); -en
en am sityvebSi derivaciul sufiqss
warmoadgens, romelic warmoSobiT ergativ-instrumentalisis
formantia. calke aRebul am elements faringalizacia ar
axasiaTebs, Sdr. analogiuri: us-en “weliwadi”, tam-en “gemrieli”.
baˤ-Reˤ-na (varT.), baˤ-Raˤ-naˤ (nij.) “guSinwin”, baˤ-gaˤr-Re-na//baˤ-gçr-Re-
1
Кибрик А. Е., Кодзасов С. В., Сопоставительное изучение дагестанских языков. Имя. Фонетика,
Москва, 1990, gv. 347.
25
sayuradReboa “faringalizebul” xmovanTa xSiri monacvleoba,
maSin, rodesac ar SeiniSneba “faringalizebul” xmovanTa
monacvleobis SemTxvevebi arakorelat martiv xmovnebTan, rac aseve
imis maniSnebelia, rom faringalizaciis procesi udiurSi ar
warmoadgens segmentur Tvisebas, mag., uˤma//oˤma “marwyvi”, “saxsari”
[menjisa]; o[ˤ] Rˤsun//u[ˤ] Rˤsun “daleva”; o[ˤ] yˤeÁn//u[ˤ] yˤeÁn “Zvali”;
oxˤe[ˤ] Ál “nanadirevi”; Sdr.: oxˤa[ˤ]l “nadiroba”; Jˤa[ˤ] l//Jˤi[ˤ] l
“qaosuri moZraoba”, “arev-dareva” (Jˤaldesun “aduReba”, Jˤalfesun
“duRili”)...
aris SemTxvevebi, rodesac martivi xmovani axdens
faringalizebuli xmovnis asimilacias, magram, amis miuxedavad,
inarCunebs faringalizebulobas, rac aseve ar metyvelebs
“faringalizebuli” xmovnebis fonemurobis sasargeblod, mag.: paˤ
“xuTi”; Sdr.: poˤ “ori Reri balaxi” (o “balaxi” paˤ + o > poˤ); poˤ-
poˤ “or-ori” (paˤ + o > poˤ); Sdr. analogiuri: so-so (sa + o > so)
“erT-erTi” (-o
o _ “masubstantivebeli” sufiqsia)...
Cveni azriT, udiurSi zogadad faringalizacias aqvs
distinqciuri funqcia, ris Sesaxebac mravali minimaluri wyvili
metyvelebs, da ara romelime faringalizebul bgeras _ xmovansa Tu
Tanxmovans.
unda aRiniSnos, rom udiuris Sesaxeb qarTulenovan specialur
literaturaSi (vl. fanCviZe, evg. jeiraniSvili da sxva)
faringalizebul xmovanTa aRsaniSnavad ixmareba ´ diakritikuli
26
imTaviTve mTliani sityvis faringalizebulobas gulisxmobs; mag.:
sityva paˤ “ori”-s zusti fonologiuri transkrifcia unda
yofiliyo pˤaˤ; sitvisa kaˤkap _ kˤaˤkˤaˤpˤ; sityvisa beRˤ _ bˤeˤRˤ, xolo
sityvisa WˤoWa _ WˤoˤWˤaˤ, rac, bunebrivia, Zalze uxerxul
satranskrifcio sistemas Seqmnida. es sistema moiTxovs
faringalizaciis aRmniSvneli niSnis gamoyenebas xmovnebisaTvis da
TanxmovnebisaTvis da udiuris Sesaxeb samecniero literaturaSi
tradiciulad miRebuli niSnis gamoyeneba Sarmoqmnida uxerxulobas
da gaarTulebda faringalizebuli da intensiuri bgerebis (sxva
lezgiur da daRestnur enaTa masalaSi) garCevas. amis gamo,
faringalizaciis aRsaniSnavad viyenebT ˤ niSans, romelic ukve
ixmareba specialur literaturaSi am funqciiT (v. Sulce da sxva).
faringalizaciis aRniSvnisas garkveulwilad morfologiuri
principiTac vxelmZRvanelobT. mxedvelobaSi ar miiReba
arafuZiseuli SiSina, uvularuli da faringaluri Tanxmovani, anu
Tu sityvaSi mogvepoveba romelime maTgani, magram fuZis gareT,
maSin faringalizacias aRmniSvneli diakritika fuZis pirvel
xmovans daerTvis (Tu fuZeSi ar gvaqvs romelime aRniSnuli
Tanxmovnebidan). aseve, Cveni dakvirvebiT, piris niSnebi xels uSlis
faringalizaciis gavrcobas (zmnaSi Tu sxva), mag.: uRˤ-es “sma”; u-ne-
Rˤ-esa “svams” (+ 3SG _ -ne
ne).
ne fonologiuri TvalsazrisiT ufro
upriani iqneboda es forma ase gadmogveca: uˤneResa, magram aqac da
msgavs magaliTebSic, orazrovnebis Tavidan asacileblad,
vsargeblobT morfologiuri principiT.
faringalizaciis aRmniSvneli niSani daerTvis Semdeg bgerebs:
a, e, i, o, u; R, x; Ã, y; Sesabamisad, SesaZlebelia Semdegi grafikuli
kombinaciebi: aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ; Rˤ, xˤ; Ãˤ, yˤ.
faringalizacia, rogorc Cans, saerTo lezgiurisaTvis ukve
iyo damaxasiaTebeli. amis Sesaxeb metyvelebs faringalizaciis
TvalsazrisiT identuri bgeraTSesatyvisobebis arseboba lezgiur
enaTa Soris, mag.: ud. maÃˤ – Tab. maÃˤ…, ruT. maxˤ…, wax. muÃˤ, kriw.
27
ud. RˤoR – lezg. Ãˤur, Tab. Ãˤur//Rˤur, aR. Rˤur, ruT. Rˤir,
ud. iJˤen < *yVj-Vn < *yVd-Vn – lezg. yu´d, Tab. yu´rd, aR.
Ru´rd, ruT. yu´d, wax. yi´dim, bud. ya´jra´j, kriw. yud, xin. kinaJ, arC.
yo´t´-ià “zamTari”;
ud. paˤ < *y…V – lezg. y…ed, Tab. yu´d, aR. yud, ruT. y…ad, wax.
yo´d, bud. yad, kriw. y…ad, xin. ku, arC. y…evu “ori”;
ud. moˤl < *mVyVl – lezg. yi†, yuS (axt), yu´x½ (†iÁ), Tab.
yi´l, aR. Äul//yu´l, ruT. yˆl, wax. yo´v, bud. yal, xin. nuyur, arC.
no´yo´n;
ud. Jˤe-[n] < *µ…Vn – lezg. ô…an, Tab. R…an, aR. R…an “qva”; Sdr.
1
b. gigineiSvilis azriT, aq unda gvqondes saerTo daRestnuri *µµ-s refleqsebi
_ Гигенейшвили Б.К., Сравнительная фонетика дагестанских языков, Тбилиси, 1977, gv. 85.
28
konsonantizmi
abrupt.
abrupt.
sonori
fSvinv.
fSvinv.
mJReri
mJReri
mJReri
yru
labialuri b f p v m
dentaluri d T t [ZZ] c w z s n, l
alveolaruli j C W J S r
Suaenismieri Á
ukanaenismieri g q k R x
faringaluri à y
laringaluri h
prerup.
fSvinv.
fSvinv.
mJReri
mJReri
mJReri
yru
labialuri b f f v m
dentaluri d T T [ZZ] c c z s n, l
alveolaruli j C C J S r
Suaenismieri Á
ukanaenismieri g q q R x
faringaluri à Ã
laringaluri h
29
SeniSvna: [...] kvadratul frCxilebSi Casmulia fonemuri
Rirebulebis armqone bgerebi.
Cqamieri Tanxmovnebi
xSul-
xSul-mskdomni
bilabialuri Tanxmovnebi
dentaluri Tanxmovnebi
ukanaenismieri Tanxmovnebi
30
afrikatebi
sisina afrikatebi
SiSina afrikatebi
faringaluri Tanxmovnebi
1
evg. jeiraniSvili, udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
1971, gv. 13.
2
fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 27.
3
Гукасян В. Л., Удинско-азербайджанско-русский словарь, Баку, 1974.
31
spirantebi
spirantebi
dentolabialuri Tanxmovnebi
v. vaxt “dro”; vel “Txa”; viCi “Zma”; viw “aTi”; vuÁ “cxra”...
sisina spirantebi
SiSina spirantebi
uvularuli Tanxmovnebi
laringaluri Tanxmovani
sonorebi
32
r. r bgera udiur enaSi absolutur anlautSi TiTqmis ar
gvxvdeba (Tu ar CavliT ramdenime nasesxeb sityvas, mag.: raS “raSi”),
xolo inlautsa da auslautSi r bgeris pozicia myaria, mag.: Tur
“fexi”; zor “Zala”; turi “Zafi”; forTbes “moTmena”...
l. lal “munji”; laSko “qorwili”; lil “lami”; bul “Tavi”...
Á. Áan “Cven”; Áezna “size”; Áu “rbili”; Áay “gza”; ÁemiS “nesvi”...1
…].
[… zogierTi mkvlevris azriT, udiurs moepoveba
33
preruptivebi da masSi mxolod abruptivebia warmodgenili: p, t, k,
y, w, W W´].
[W amis garda vl. fanCviZe aRniSnavs, rom udiurSi
1
fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 30-31.
warmodgenil bgeraTa transkrifcia mocemulia vl. fanCviZis mixedviT.
2 iqve, gv. 15.
3
Талибов Б. Б., К вопросу об абруптивных согласных в удинском языке, Тезисы докладов II
региональной научной сессии по историко-сравнительному изучению иберийско-кавказских языков,
Тбилиси, 1967; Талибов Б. Б., К вопросу об абруптивных согласных в удинском языке, ЕИКЯ, т. 1,
1974; ix. agreTve: Талибов Б. Б., Сравнительная фонетика лезгинских языков, Москва, 1980, gv.
176-180; 186-194.
4
Гукасян В. Л., Взаимоотношения азербайджанского и удийского языков, Автореферат
докторской диссертации, Баку, 1973; unda aRiniSnos, rom Semdgom v. gukasiani udiuri
enis fonologiur sistemaSi isev or abruptiul Tanxmovans (w w, W) imowmebs _
Гукасян В. Л., Краткий очерк грамматики удинского языка, В кн.: Удинско-азербайджанско-русский
словарь, Баку, 1974, gv. 255.
5
Ciqobava arn., iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis Sesavali, Tbilisi, 1979, gv.
70-71.
34
abruptivebi. Cveni dakvirvebiT, ufrosi Taobis warmomadgenelTa
metyvelebaSi w da W afrikatebi mkveTrad gamoiTqmis (iseve rogorc
qarTulSi), xolo y, k, p, da t bgerebi zogierT poziciaSi
(ZiriTadad _ auslautSi) Sesustebuli Cans, magram, ara imdenad,
rom preruptivebad miviCnioT. saSualo da umcrosi TaobaTa
metyvelebaSi ki _ yvela abruptivi mkveTrad gamoiTqmis,
daaxloebiT iseve, rogorc es aris qarTulSi.
amasTan erTad, saSualeba mogveca davkvirvebodiT q. oRuzis
(varTaSeni) da sof. nijis metyvelebas.1 Cveni azriT, b. Talibovis
mosazreba udavod gasaziarebelia. ufro metic: nijurSi SeiniSneba
tendencia fSvinvieri_arafSvinvieri dapirispirebis neitralizaciis.
Tu erT sityvaSi fSvinvieric da preruptivic gvxvdeba, maSin
fSvinvieri am ukanasknels emsgavseba, Tumca es daskvna, ra
sakvirvelia, eqsperementalur dadasturebas saWiroebs.
sayuradReboa, rom preruptivebi an Semonaxuli abruptivebi
udiur enaSi, rogorc wesi, saerTo daRestnurisaTvis da (//an)
saerTo lezgiurisaTvis postulirebul intensiur abruptivebs
Seesatyviseba, xolo saerTo daRestnuris//saerTo lezgiuris
martivi, aramagari abruptivi saerTod dakargulia (zogjer
abruptivi gadasulia Á-Si an sxva romelime konsonantSi).2
enaSi, ike, XIV, 1964; Талибов Б. Б., Сравнительная фонетика лезгинских языков, Москва, 1980,
gv. 189-194.
35
SiSina spiranti, a. Sifneris msgavsad, warmodgenilia udiur
zRaparSi “rustam” da “udiuri oTxTavis” teqstSi. aseTive viTareba
gvaqvs udiur saanbano wignSic. xuTi intensiuri SiSina Tanxmovani
J´,
(J S´ , j´ , C´, W´) pirvelad gvxvdeba vl. fanCviZisa da evg.
“aduReba”, W´oW´
oW´a “wiTeli”...; v. gukasiani adasturebs Semdeg
1
Гигенейшвили Б. К., Сравнительная фонетика дагестанских языков, Тбилиси, 1977, gv. 61-63.
36
iJ´ (gv. 22) – iˤJ (gv. 208, 249) “Tovli”; J´ol (gv.
w.) warmodgenilia: iJ´
1
Талибов Б. Б., Сравнительная фонетика лезгинских языков, Москва, 1980, gv. 181.
2
evg. jeiraniSvili, udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
1971, gv. 14.
37
“viwro” leqsemebSi gansxvaveba faringalizaciis procesis gamo
baC´´ (baCˤ) “asi” _ baC (baCˤ) “qvevrze dasafarebeli
warmoiqmna, xolo baC
qva”, S´u (Su) “Rame” _ Su “vin” da W´ap (Wap) “gamqrali” _ Wap “vazi”
1
evg. jeiraniSvili imave naSromis rusul reziumeSi, sadac warmodgenilia
intensiurTa minimaluri wyvilebi, aRniSnavs “Возникновение омонимов обусловлено
главным образом внешним совпадением в результате фонетических изменений слов (в частности в
результате упрощения-ослабления артикуляции интенсивных согласных), например: ачи (<ачъи)
«потерянный», «утеренный» - ачи «игра», муча (<мучIа) «сладкий» - муча «горсть», чIапI (<чIъапI)
«угасший» - чIапI «лоза», шу (<шъу) «ночь» - шу «кто», шор (<шIор) «творог» - шор «так»,
«таким образом»” _ evg. jeiraniSvili, udiuri ena (gramatika, qrestomaTia,
leqsikoni), Tbilisi, 1971, 310.
es debuleba aseve gvxvdeba evg. jeiraniSvilisa da vl. fanCviZis udiuri enis
erTobriv mimoxilvaSi: “Возникновение омонимов обусловлено главным образом внешним
совпадением в результате фонетических изменений слов, например: ачи (<ачъи) «потерянный»,
«утеренный» - ачи «игра», шу (<шъу) «ночь» - шу «кто», чIапI (<чIъапI) «угасший» - чIапI «лоза»”
_ Панчвидзе В.Н., Джейранишвили Е.Ф., Удинский язык, Языки народов СССР, т. IV, Иберийско-
кавказские языки, Москва, 1967, gv. 686;
aRsaniSnavia, rom es magaliTebi warmodgenilia evg. jeiraniSvilis
monografiis 14-e gverdze rogorc minimaluri wyvilebi, miuxedavad imisa, rom
imave naSromSi mkvlevari maT intensiurTa moSlis Sedegad warmoqmnil
omonimebad miiCnevs.
38
anu erTsa da imave sityvaSi zogjer damowmebulia gverdigverd
myofi faringalizebuli xmovani da martivi SiSina Tanxmovani,
zogjer intensiuri SiSina da martivi xmovani, zogjer ki _
iJ´1 _ iˤJ2 _
intensiuri SiSina da faringalizebuli xmovani, mag., iJ´
19.
3
Гукасян В. Л., Удинско-азербайджанско-русский словарь, Баку, 1974, gv. 130.
4 vl. fanCviZe, dasaxelebuli naSromi, gv. 29; evg. jeiraniSvili, dasaxelebuli
39
navaraudevia intensiuri, Cven davimowmeT faringalizacia, mag.: aCˤi
“dakarguli”, “damaluli”; aCˤibesun “dakargva” _ Sdr.: aC´i1;
aC´
aC´ibˆsun2; baC
aC´ aC´3 “asi”;
aCˤ “asi”, “qvevrze dasafarebeli qva” _ Sdr.: baC
aC´
uW´19; qaC
“Tafli” _ Sdr.: uW´ aS´fsun
aCˤfsun “amoTxra”, “Cafvla” _ Sdr.: qaS
aS´
(nij.)20; RˤaCfesun
aC “Sekvra”, “Seyofa” _ Sdr.: aC´fesun21;
RaC
aC´ yˤaW
40
“dedali” _ Sdr. S´umak1; Co//CCˤo “saxe” _ Sdr.: C´o2; WˤoWa “wiTeli” _
Sdr.: W´oW´
oW´a3; muWˤa “tkbili” – Sdr.: muW
muW´´a (99, 310)4...
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom udiurSi SeiniSneba
faringalizaciis artikulaciis Sesustebisa da [zogjer] moSlis
procesi (es tendencia gansakuTrebiT axalgazrdebis metyvelebas
daetyo), safiqrebelia, rom aseTi magaliTebis ricxvi ufro didi
unda yofiliyo. amis miuxedavad, aRsaniSnavia, rom
“arafaringalizebul” sityvaTa ricxvi, sadac mkvlevrebi
intensiurTa arsebobas varaudobdnen, mcirea, mag.: Su “Rame”; Wap
“gamqrali” da a.S. aqedan gamomdiare SegviZlia davaskvnaT, rom
mkvlevarTa mier udiurSi navaraudeb intensiur Tanxmovnebsa da
faringalizaciis process Soris mizez-Sedegobrivi kavSiri
arsebobs.
gamoTqmul mosazrebas isic adasturebs, rom intensiuri SiSina
Tanxmovnebisa da “faringalizebuli” xmovnebis artikulaciis
Taviseburebebi specialistebs TiTqmis erTnairad warmoudgeniaT;
Sdr.: “aRniSnul [faringalizebul] xmovanTa warmosaTqmelad
SemarTvis momentisaTvis piris Rrus Riaoba da enis mdgomareoba
TiTqmis iseTivea, rogoric martivi xmovnebisa, oRond am xmovanTa
warmoTqmis dros ena ufro Cazneqilia da ukan gadaweuli, enis
kideebi TiTqmis ebjinebian gverdiT kbilebs, enis ukana nawili
odnav aweulia da uaxlovdeba rbil sasas”5, Sdr. mis “intensiurTa”
daxasiaTebas: “warmoTqmis momzadebis momenti TiTqmis iseTivea,
rogorc Sesabamisi “Cveulebrivi” alveolaruli Tanxmovnebisa – j, C,
W afrikatebisa da J, S spirantebisa, oRond am Tavisebur bgeraTa
41
warmoTqmis dros ena amozneqil mdgomareobaSi ufro ukan gadaiwevs,
kbil--nunebs
misi Sua nawili TiTqmis ebjineba kbil nunebs”1.
Sdr., agreTve, vl. fanCviZis “intensiuri” SiSina Tanxmovnebis
daxasiaTebas: “nunasTan
nunasTan xSvas an naprals hqmnis ara enis wveri,
aramed enis wveri da Sua enis nawili, Tanac artikulacia
farTovdeba ukan magar sasazec (ena dakecilia, wveri da
daweulia –
aweuli)”2.
zurgi aweuli)
aRsaniSnavia, rom zogierTi Tanamedrove mkvlevari (t. maisaki,
v. Sulce), udiurSi ara “intensiur”, aramed velarizebul SiSina
Tanxmovnebs aRniSnavs3.
sayuradRebod migvaCnia s. koZasovis mosazreba: mkvlevari
velarizacias, romelic SiSina Tanxmovans gansxvavebul tembrs
aniWebs, faringalizaciis Tanamdev procesad miiCnevs4, rac
gasaziarebeli Cans. Cveni azriT, swored SiSinaTa
faringalizaciis//velarizaciis procesma Seiyvana SecdomaSi is
mkvlevrebi, vinc udiuri enis fonologiur sistemaSi intensiur
Tanxmovnebs aRniSnavs.
unda davaskvnaT, rom samecniero literaturaSi
postulirebul intensiur, anda velarizebul SiSina TanxmovanTa da
faringalizacias Soris uSualo kavSiri arsebobs: _ iSviaTi
gamonaklisis garda, mkvlevrebi intensiur Tanxmovnebs varaudoben
faringalizebul sityvebSi. TviT velarizebuli da miT ufro _
intensiuri (“geminirebuli”, “magari”) fonemebis gamoyofa udiurSi,
Cveni azriT, aramarTebulia.
42
TanxmovanTa kompleqsebi
43
winaenismieri xSul-mskdomi (d
d, T, t) + sonori (n
n, r, l)
varTaSnul kiloSi ver Zlebs erTad. aseve varTaSnuli ver egueba
sonorTa garkveul kombinaciebs. aseT SemTxvevebSi, xdeba sruli
asimilacia: d + n//r
r//l
l > dd;
dd T + n//r
r//l
l > TT;
TT t + n//r
r//l
l > tt;
tt r
+ n//l
l > ll;
ll l + r//n
n > ll...
ll
nijur kiloSi es procesi, rogorc wesi, ar viTardeba, Sdr.:
varT. qar-ru-xsa < qar-nu-xsa “cxovrob”;
nij. qar-nu-xsa “id”...
44
ZiriTadi fonetikuri procesebi
45
xmovanTa Sekveca
varTaSnuli
varTaSnuli nijuri
nijuri
sax. xˤa xˤa
erg. xˤa-en xˤa-Á-en
mr. xˤa-urux xˤa-Á-ox
xmovanTa asimilacia
xmovanTa Serwyma
udiurSi i+a
a a+i
i Serwymis Sedegad Cven zogjer viRebT e
bgeras, mag.:
sax. viCi “Zma”;
naT. viCi-aÁ > viCeÁ;
mic. viCi-a[x] > viCe[x]...
xmovanTa harmonia
xmovanTa monacvleoba
aRsaniSnavia o//u
u-sa da e//i
i-s xSiri monacvleoba. es xmovnebi
erTsa da imave sityvaSi mTqmelTa mixedviT erTmaneTs enacvleba,
mag.:
47
oˤma _ uˤma “marwvi”; Soto _ Sotu “mas”; eSyar _ iSyar
“mamakaci”, “vaJkaci”...
warmodgenil xmovanTa monacvleoba udiuri enis kiloebs
Soris dasturdeba: nijurs axasiaTebs farto (o
o, e), xolo
varTaSnuls viwro (u
u, i) xmovnebi, Sdr.:
varTaSnuli nijuri
kua “saxls” qoÁa
xˤaurux “ZaRlebi” xˤaÁox
juRab “pasuxi” joRab
iSyar “mamakaci”
eSÃar
iRarux “sicxe”
eRarux
varTaSnuli nijuri
ari “mosuli” hari
ayes “aReba”, “ayvana”, “yidva” haÃes//hexˤTes
aÁzes “adgoma” haÁzes
isus “ieso” hisus
ema? “ramdeni” hema?
eka? “ra”
hiqŽ?
48
varTaSnuli nijuri
haso “Rrubeli” asoÁ
haCar “gasaRebi” aCar
hŽzreil “azraili” (sikvdilis azreÁil
angelozi)...
difTongizacia
difT ongizacia
varTaSnuli nijuri
nijuri
Sue “daTvi” SuÁe
xˤaÁurux “ZaRlebi” xˤaÁox, xˤaÁurux
maa? “sad” maÁa
biÁas “saRamo” biÁas
kua “saxlSi” qoÁa
varTaSnuli nijuri
haso “Rrubeli” asoÁ
laSko ‘qorwili” laSqoÁ
49
oyalo “dabali” oÃaloÁ
taRa-maRa “iqeT-aqeT” TaRaÁ-maRaÁ
elizia - kontaminacia
xmovanTa palatalizacia
varTaSnuli nijuri
harsa “yoveli” hŽrsa
aS “saqme” ŽS
kaSa “TiTi”
qŽSŽ
toS “gareT”
C”S
usin “male”, “Cqara”...
šsin
50
xmovanTa labializacia
varTaSnuli nijuri
TamxmovanTa reduqcia
1
vl. fanCviZis azriT, aq piriqiT palatalizebuli xmovnebis gamartivebasTan unda
gvqondes saqme _ fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 17-
18. SeuZlebelia daveTanxmoT am mosazrebas, mag.: ueWvelia, rom forma haqim
“eqimi” nijurSi pirveladi saxiTaa SenarCunebuli, xolo varTaSnuli haqšm
fonetikuri cvlilebis (labializaciis) Sedegadaa miRebuli, Sdr. arab.: حکم
(haqim).
51
ud. uWˤ (< *nuWˤ) _ Sdr. xin. niw; sak.-did. nuci; beJit. nuco;
xvarS. nuca; hinux. nuce; hunz. nucu; lak. niw; Sdr. agreTve: axvax.
unw´i (< nuw´i); and., boTl., karat. hunw´i; tind., godob. hunc´i; Camal.
ud. RˤoR (nij.), Ru (varT.) < *Rur – Sdr. lezg. Ãˤur; Tab.
Ãˤur//Rˤur; aR. Rˤur//Rur; ruT. Rˤir; kriw., budux. yur; darg. ®ˤara
“kurdReli”.
ud. wi (< *wir) _ Sdr. t…ar; Tab. wur//c´ur//zur; aR., kriw.,
budux. Tur; ruT. dur; arC. wor; xunZ. w´ar; axv., karat., boTl. w´eri;
ud. xe (< Ãe < *Ãed) _ Sdr. lezg. Áad; Tab. Sad//Sar; aR. Ãed;
varTaSnuli nijuri
Cubux “coli”, “qali” Cuux2
ÃŽrC “tkivili”1 ÃaC
jib ‘jibe” jš
TanxmovanTa asimilacia
52
formantebisa darTvisas da aseve sityvawarmoebaSi. mag.: qarr
rrexsa
rr <
qarn
rnexsa
rn “cxovrobs”; kall
llexa
ll < kaln
lnexa
ln “kiTxulobs”; aÁiTT
TTexa
TT <
aÁiTn
Tnexa
Tn “laparakobs”; xodd
ddaÁ
dd < xodn
dnaÁ
dn “xisa”...
aRsaniSnavia, rom nijurSi es fonetikuri procesi ar
dasturdeba, Sdr.:
varTaSnuli nijuri
arr
rra
rr xod “msxlis xe” arn
rna
rn xod
dampull
lla
ll xod “qliavis xe” damfuln
lna
ln xod
aÁTkall
llu
ll “ityvi”...
aÁTqaln
lnu
ln
d, T, T)
afiqsi luR). l bgeris asimilacia winaenismier xSulebTan (d
nijurSic dasturdeba.
rogorc magaliTebidan irkveva, varTaSnulSi asimilaciis
Sedegad geminatebi warmoiqmneba: rn > rr;
rr ln > nn;
nn dn > dd;
dd Tn >
TT...
TT rl > rr;
rr dl > dd;
dd Tl > TT...
TT amis sapirispirod, nujurSi
varTaSnuli nijuri
tull
llu
ll < tuln
lnu
ln “yurZens” Tul
la
qarr
rrexsa
rr < qarn
rnexsa
rn “cxovrobs” qar
rexsa
hŽrŽqŽTT
TTebesa
TT < hŽrŽqŽTn
Tnebesa
Tn hŽrŽqŽT
Tebsa
“cdilobs”, “fafxurobs”...
53
Tu dentalur xSul-mskdomTa rigisa an SiSina afrikatTa
rigis Tanxmovnebi (d
d, T, t; j, C, W) morfemaTa sazRvarze Sexvdeba
momdevno sisina an SiSina yru spirantebs (s
s, S), xdeba maTi gadasma:
ds > sd;
sd Ts > sT;
sT ts > st da a.S., mag.:
lastun < ladsun < ladesun “wasma”;
bistun < bitsun < bitesun “Tesva”;
e-ne-WWa < e-ne-sWa < e-ne-sCa < e-ne-Csa < e-ne-Cesa “moaqvs”...
udiurSi aseve sonorTa meTaTeza SeiniSneba:
amdar (nij.) _ adamar (varT.) “adamiani”;
arbuSen (varT.) _ abriSum (nij.) “abreSumi”...
varTaSnuli nijuri
abazak “avazaki” avazaq
aba “mcodne” ava
baba “mama” bava
boyˤ “Rori” voÃˤ
xabar “ambavi”
xavar
54
havgŽ “abga”, Sdr. lezg. hebge;
TanxmovanTa dayrueba
varTaSnuli nijuri
bapi “mwife” fafi
bar “wili”, “nawili” faÁ
Zaburi “Zabri” cŽfiri
aSbaz “mzareuli” aSfaz
daÁi “biZa” (dedis mxridan) TaÁi
daxtag “ficari” TaxTaq
TanxmovanTa gamJRereba
varTaSnuli nijuri
ajiR “risxva”, “brazi” ajix
boxˤmoR “cxviri” boxˤmox
ÁumburuR “muSti” Áumbrux
55
aRmoCndeba intervokalur poziciaSi an sonorsa da xmovans Soris
(nijurSi intervokalur poziciasa da r Tanxmovnis Semdeg), igi
aucileblad gadadis R bgeraSi,1 mag.: adamarux “adamianebi” >
adamarRon (ERG); adamarRo[Á] (GEN); adamarRo[x] (DAT);
Rarmux “vaJebi” > RarmoRon (ERG); RarmoRo[Á] (GEN);
RarmoRo[x] (DAT)...
zogjer, x bgeris gamJrereba mravlobiTi ricxvis afiqsSi
SeiZleba ganxorcieldes sxva arasonori Tanxmovnis Semdeg, mag.:
guratux “adamianebi” > guratRon (ERG); guratRo[Á] (GEN);
guratRo[x] (DAT)...
sayuradReboa, rom analogiur viTarebaSi ar mJrerdeba
dativis mawarmoeblis kuTvnili x Tanxmovani, Sdr.:
adamarux “adamianebi” _ adamarax “adamians”;
adamarRon “adamianebma” _ adamaraxo “adamianisgan” (ABL)...
varTaSnuli nijuri
1 vl. fanCviZe am movlenas imiT xsnida, rom: “mJReri Tanxmovani udiurSi sityvis
boloSi ver Zlebs da igi yruvdeba. samagierod, rodesac igi moxvdeba sityvis SigniT,
xmovnebs Soris, isev gamJRerdeba. es procesi ... gansakuTrebiT TvalsaCinoa ... -ux
ux
mravlobiTis niSanSi” _ fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974,
gv. 44. anu, unda vivaraudod, rom mkvlevari mravlobiTi ricxvis
mawarmoebelisaTvis R mJRers aRadgenda.
56
dŽrgŽn “zRva” dŽrÁŽn
dezafrikatizacia
varTaSnuli nijuri
bixajux “RmerTi” bixaJux
borj “vali” borJ
qoJ
koj “saxli”
qeJe
keje “mJave”
ÃoJa
yoja “moxuci”
xoJi
xoji “Crdili”
oJul
ojil “kudi”
Jam
jam “gineba”
JeJer
jejer “bageebi”
57
“pasuxi”, Sdr. varT. juRab; qonjur “patroni”, Sdr. varT. konjux;
afrikatizacia
varTaSnuli nijuri
qolqoc “buCqi” qolqos
mec “bude” mes
TŽrc “jiuti” TŽrs
varTaSnuli nijuri
miwiq “xbo”2 mozi3
quw “Tvlema” quz
taw “taSti” Taz4
dezabruptiviza cia
58
gadavidnen preruptivebSi. aRsaniSnavia, rom preruptivebi an
Semonaxuli abruptivebi udiur enaSi, rogorc wesi, saerTo
daRestnurisaTvis da (//an) saerTo lezgiurisatvis postulirebul
intensiur abruptivebs Seesatyviseba, mag.:
oqt. wi, varT., nij. ci “saxeli”, Sdr.: lezg. t…ar, Tab. wur,
c´ur, xunZ. w´ar, war, axv. w´eri, karat. w´eri, ¬eri, tind. c´era, Camal.
oqt. uWˤ, varT., nij. uCˤ “Tafli”, Sdr.: Tab. Áiឺ, aR. šᝈ´, šT,
xunZ. how´o, and., boTl. hunw´i, Camal., bagv. hunw´, karat. hunw´e, axv.
unw´.
saerTo daRestnurisaTvis da (//an) saerTo lezgiurisaTvis
postulirebuli martivi, aramagari abruptivi, rogorc samecniero
literaturaSia aRniSnuli (il. cercvaZe, b. Talibovi), saerTod
dakargulia, nulovani refleqsaciiTaa warmodgenili (zogjer
abruptivi gadasulia Á-Si an sxva romelime konsonantSi), mag.:
ud. el < *yel “marili”, Sdr.: lezg. yel, Tab. yil, aR. yel,
ruT. yˤal, wax. yev, bud. yel, kriw. yel, xin. yˤa;
ud. in < *Win < *Wid “rwyili”, Sdr.: arC. Win, lezg. WuT, Tab.
Wud, Wur, aR. Wid, Wir, ruT. WiT, wax. Win, xin. WˤuT, kriw. Wid, bud.
Wid; Sdr. agreTve: xunZ. Wet, bagv., boTl., hodob. Want, and. Wonni,
sak.-did. Wiqi, lak. Waga, darg. wiqa;
ud. ini < *wini “axali”, Sdr.: lezg. wiÁi, Tab. wiÁi, aR. weÁe,
ruT. windÊ, wax. wedÊn, kriw. wiÁal, arC. mawaT; Sdr. agreTve: wiÁab,
karat. winÁub, tind. winhub, Camal. winub, boTl. winu, sak.-did. ewun,
xvarS. ewna;
ud. vuÁ < *vuW “cxra”, Sdr.: Tab. vurWuv, urWub, aR. ÁerWud,
ruT. uWud, huWud, ÁiWud, wax. ÁuWˤud, kriw. ÁiWid, bud. viWid, arC.
uW; Sdr. agreTve: xunZ. iWgo, axv. abWada, karat. haW…ada, tind. haWaÁa,
Camal. aWada, bagv. haWara, boTl. haWada, and. hoWoCu, beJ. aWena, sak.-
59
did. oWino, xvarS. unWin, hinux. ®aWino, hunz. uCin, darg. urWemal,
lak. urWa;
ud. moˤl (//meˤl) < *moyˤol “Tagvi”, Sdr.: xin. nuyur, arC.
noyˤon, lezg. yi†, yuS (axt.), yˤux½ (fii.), Tab. yˤil, aR. Äul, yˤul,
ruT. yˆl, wax. yˤov, bud. yal; Sdr. agreTve: beJ. anyo, xvarS. any…a,
hinux. ay…e, hunZ. anyu, lak. kulu, xunZ. hunk´, and. hink´u, boTl.
ud. iJˤen < *yˤijen < *yˤiden “zamTari”, Sdr.: lezg. yˤud, Tab.
yˤurd, aR. Rˤurd, ruT. yˤud, wax. yˤidim, bud. yˤajraj, kriw. yud, xin.
kinaJ, arC. yˤot´iÃ...
60
saxeli
arsebiTi saxeli
martivi fuZe
istoriulad udiuri enis arsebiTi saxelisaTvis unda
yofiliyo damaxasiaTebeli erTmarcvliani martivi fuZe VC, CV da
CVC (rogorc wesi _ CVS an SVC) struqturis, mag.: wi “saxeli”; pi
“sisxli”; fi “qoni”; †i “Rvino”; ga “adgili”; Ri “dRe”...
61
“qorwili”; zido “rkina”; niko “burTi”; haso “Rrubeli”; baWan
“zurgi”; baWana “mercxali”...
zogierT martivfuZian arsebiT saxels unda gamoeyos
determinaciuli elementebi (rogorc wesi _ sufiqsi), mag.: -el
el _
nay-el
el “mawoni”, Sdr.: nay “do” an muWˤa-nay
nay “rZe”; -ul
ul _ b-ul
ul “Tavi”,
magram: b-in
in “Tavma”, “Tavis”, b-ex
x “Tavs”, b-ex
ex-o
ex o “Tavidan”; f-ul
ul
“Tvali”, magram: f-in
in “Tvalma”, “Tvalis”, f-ex
ex “Tvals”, f-ex
x-o
o
“Tvalidan”; q-ul
l “xeli”, magram: q-in
in “xelma”, “xelis”, q-ex
ex “xels”,
q-ex
ex-o
ex o “xelidan”;
-la
la//-ba
la ba _ mniSvnelobiT udris qarTul -ian
ian,
ian -ier
ier,
ier -ovan
ovan
sufiqsebs. -la
la sufiqsi determinativad gvxvdeba zogierT arsebiT
saxelSi, mag.: ÃoÃ-la
la “kvercxi”; yoSa-la
la “tyufi”; muSa-la
la
“Widaoba”...
-ik
ik _ awarmoebs kninobiT saxelebs, magram zogierTi arsebiTi
saxelis ZirTan Sezrdilia (TiTqmis) ufunqciod, mag.: foˤfn-ik
ik
“qusli”; bizl-ik
ik “wveTiani”...
-i
i da -al
al sufiqsebi udiurSi awarmoebs sruli (-i
i
formantiani) da usruli (-al
al formantiani) saxis mimReobebs. am
sufiqsebis gamoyofa SesaZlebelia zogierT arsebiT saxelSic, mag.:
moz-i
i “xbo”; Cçl-i
i “Tevzi”; tur-i
i “Zafi”; viC-i
i “Zma”; xunC-i
i “da”... ;
tek-al
al “kalia”; jirjirk-al
al “WriWina”; cacbeRˤ-al
al “zRarbi”; kerw-al
al
“kaWkaWi”...
-un
un _ warmoSobiT naTesaobiTi brunvis formantia. es sufiqsi
ZirTan unda iyos Sezrdili iseT saxelebSi, rogoricaa: buq-un
un
“muceli”; Ãab-un
un “varskvlavi”; daˤv-un
un “mxali”; qej-un
un “tylapi”, Sdr.:
qeje “mJave”...
udiurs moepoveba saxelTa fuZeebis erTi jgufi, romelsac
boloSi uzis -in
in//-Án
in Án elementi. es elementi SeiZleba daukavSirdes
rogorc naTesaobiTi brunvis, ise ergativ-instrumentalisis
formants, mag.: gog-in
in “mwvane”, “mwvanili”; b-in
in “rZali”, “patarZali”;
Wç-Án
Án “cximi”, “qoni”; ko-Án
Án “qudi”; qo-Án
Án “saxelo”; kuˤ-Án
Án “boli”,
“kvamli”...
62
aseve, safiqrebelia, rom -o
o elementi determinativad
gvevlineba iseT sityvebSi, rogoricaa: laSk-o
laSk o “qorwili”; zid-o
zid o
“rkina”; nik-o
nik o “burTi”; has-
has-o “Rrubeli”; Sdr. udiurisaTvis
damaxasiaTebel masubstantivebel -o
o sufiqss.
“dedamTili”...
sakuTari mawarmoeblebi
-ik
ik _ awarmoebs kninobiT saxelebs, mag.: fu†Tl-ik
ik “buTxuza”;
foT-ik
ik “goWi”; miw-ik
ik “patara”, “pawawina”; xunC-ik
ik “daiko”; bin-ik
ik
“Tojina” (bin
bin “patarZali”)...
-nuT
nuT _ uaryofis bolosarTovani nawilakia, mniSvnelobiT
udris qarTul u- ... -o
o cirkumfiqss, mag.: bul-nuT
nuT “uTavo”; qul-nuT
nuT
“uxelo”; konjux-nuT
nuT “upatrono”; koj-mec-nuT
nuT “usaxlkaro”...
-la
la//-ba
la ba _ mniSvnelobiT udris qarTul -ian
ian,
ian -i
ier,
er -ovan
ovan
sufiqsebs, mag.: fof-la
la “Tmiani” (fof
fof “Tma”); ey-la
la//ey-ba
la ba “xorciani”
63
(ey
ey “xorci”); iy-la
la//iy-ba
la ba “nacriani” (iy
iy “nacari”); wi-la
la “saxelovani”
(wi
wi “saxeli”); uk-la
la “guliani” (uk
uk “guli”)...
-o
o _ daerTvis sxvadasxva metyvelebis nawils da axdens maT
gasubstantivebas, mag.: qala adamar arene “ufrosi adamiani movida”,
Sdr.: qalo-o
o (< qala-o
o) arene “ufrosi movida”...
udiurSi derivantis funqciiT xSirad gamoiyeneba agreTve
brunvis niSnebi, saxeldobr:
-en
en (ergativ-instrumentalisi): paˤ-elmuR-on
on < *paˤ-elmux-en
en
“orsuli” (pa
paˤ
pa “ori” + elmux [pl. tantum] “suli”); iJˤ-en
en “zamTari”,
Sdr.: iJˤ
iJ “Tovli”; iy-en
en “nacriani” (iy
iy “nacari”), Sdr.: iy-la
iy la
“nacriani”...
-un
un (naTesaobiTi brunva): daerTvis zmnisarTebsa da zmnur
fuZeebs da awarmoebs zedsarTav da arsebiT saxelebs, mag.: miÁa-un
un
“aqauri” (mi
miÁ
miÁa “aq”); tiÁa-un
un “iqauri” (t
tiÁa “iq”); bit-u
un “naTesi” (bit
bit-
bit
esun “Tesva”); kaWk-un
un “kevi” (kaW
kaW-f-esun
kaW “ReWva”, kaWk-al
kaWk “mReWavi”);
yˤayˤaf-un
un “erbo-kvercxi” (yyˤay
ayˤa
ay a-f
f-sun “xrCoba”, “gudva” ?); Wef-un
un
“gamonayari”, “muwuki” (We
We-f
We f-sun “gamoyra”)...
-ax
ax (micemiTi brunva): apin-ax
ax “ofliani” (ap
ap “ofli”); WçÁn-ax
ax
WçÁn “cximi”, “qoni”)...
“cximiani” (W
-ax
ax-o
ax o (ablativi): el-ax
ax-o
ax o “mlaSe” (el
el “marili”)...
nasesxebi mawarmoeblebi
m awarmoeblebi (azerbaijanulidan)
64
-luR
luR//-lux
luR lux _ awarmoebs ganyenebul saxelebs da gamoxatavs
visame an risame Senacvlebas, magivrobas, mag.: viCi-luR
luR “Zmoba”, “Zmis
magivroba”, “geri Zma” (viCi
viCi “Zma”); nana-luR
luR “dedoba”, “dedinacvali”
(nana
nana “deda”); dost-luR
luR “megobroba” (dost
dost “megobari”); yonax-luR
luR
“stumroba”, “stumarTmaspinZloba”, “wveuleba” (yonax
yonax “stumari”);
Sel-luR
luR//Sel-lux
luR lux “sikeTe” (Sel
Sel “kargi”); agreTve aRniSnavs
krebiTobas, erTgan Tavmoyras, mag.: cac-luR
luR “eklnari” (cac
cac
“ekali”); maÃˤmaÃˤ-luR
luR “muxnari” (maÃ
maÃˤ
maà “muxa”, “rqo”); gçrømzç-luR
luR
gçrømzç
“sasaflao” (g mzç “samare”)...
-sus
sus//-suz
sus suz _ TiTqmis iseTive mniSvnelobis mawarmoebelia,
rogorc zemoT dasaxelebuli udiuri -nuT
nuT nawilaki, mag.: bul-sus
sus//
sus
bul-suz
suz “uTavo” (bul
bul “Tavi”); qul-sus
sus “uxelo” (qul
qul “xeli”);
namus-sus
sus “unamuso” (namus
namus “namusi”)...
erTcnebiani kompozitebi
reduplikacia: yum-yum
yum yum “lokokina”; dam-dam
dam dam “dila”; xˤa
a-x
xˤa
a
“gatexili”; biˤ-bi
bi biˤ
bi ‘xidi”; kow-kow
kow kow “moxrili”; xuri-xuri
xuri xuri “wvril-
wvrili” (xuri
xuri “wvrili”)...
zogjer fuZegaorkecebul kompozitebSi SemaerTebel
ba elementi, mag.: Sçhçr-ba
nawilakad gvxvdeba -ba
ba- ba Sçhçr “qalaq-qalaq”
ba-S
Sçhçr “qalaqi”); Co-ba
(S Co ba-Co
ba Co “pirispir” (Co
Co//C
Co Cˤoo “piri”); usen-ba
usen ba-usen
ba usen
“wliTiwlad” (usen
usen “weliwadi”); xaS-ba
xaS ba-xaS
ba xaS “TveobiT” (xaS
xaS “Tve”)...
reduplikacia fonetikuri cvlilebebiT: qa-qala
qa qala (nij.)//
qal-qala
qal qala (varT.) < *qala
qala-qala
qala qala “did-didi”, “didroni”, “msxvili”
(qala
qala “didi”); kiw-kiwi
kiw kiwi < *kiwi
kiwi-kiwi
kiwi kiwi “cot-cota”, “mciredi” (kiwi
kiwi
“cota”); kori-mori
kori mori < *kori
kori-kori
kori kori “mixveul-moxveuli” (kori
kori “mrude”)...
ori an sami arsebiTi saxelis fuZisagan Txzuli
kompozitebi: xaS-baba
xaS baba “naTlia” (xaS
xaS “naTeli”, “sinaTle” + baba
“mama”); xaS-baba
xaS baba-Cubux
baba Cubux “naTlideda” (sinonimi: xaS-nana
xaS nana _ nana “deda”),
65
“naTliis coli” (xaS
xaS-baba
xaS baba + Cubux “coli”, “dedakaci”)... sami
arsebiTi saxelis fuZisagan Semdgari kompozitebi udiur enaSi
iSviaTad gvxvdeba.
kompozitebi, romelTa pirveli wevri arsebiTi
saxelis fuZea, xolo meore _ msazRvreli sityva: aÃˤ-mawi
aà mawi
“gulTeTra”, “TriTina” (aÃ
aÃˤ
aà “mkerdi” + mawi “TeTri”); bul-zapkal
bul zapkal
“meTauri”, “moTave”, “Tavmjdomare” (bul
bul “Tavi” + zapkal “gamwevi”);
uk-ÃaÁ
uk ÃaÁ “gulRia”, “gulaxdili” (uk
uk “guli” + ÃaÁ “Ria”)...
kompozitebi, romelTa pirveli wevri msazRvreli
sityvaa, xolo meore _ arsebiTi saxelis fuZe: muWˤa
muW a-nay
nay “rZe”
(muW
muWˤa xebaqi WçÁn “erbo” (xebaqi
muW a “tkbili” + nay “do”); xebaqi-W xebaqi “damdnari” +
WçÁn “cximi”, “qoni”); qal-nana
qal nana “bebia”, qal-baba
qal baba//qal
baba qal-papa
qal papa “babua” (qal
qal
< qala “didi” + nana “deda”; baba//papa
baba papa “mama”)...
kompozitebi, romelTa pirveli wevri naTesaobiT
brunvaSi dasmuli arsebiTi saxelia, xolo meore _
martivfuZiani arsebiTi saxeli: nepna-tik
nepna tik “Zilis guda” (nep
nep-na
nep na[Á
na Á]
“Zilis” + tik “guda”); baba-koj
baba koj “mamis saxli” (baba
baba-[Á
baba Á] “mamis” + koj
“saxli”); muWˤanayna
muW anayna-Co
anayna “naRebi” (muW
muWˤanay
muW anay-
anay-na[Á
Á] + Co/C
Co Cˤo
o “piri”); Jˤene
ene-el
ene el
“qvamarili” (J
Jˤee-ne
ne[Á
ne Á] “qvis” + el “marili”); uyna-xod
uyna xod “nigvzis xe”
(uy na Á] “nigvzis” + xod “xe”); WçÁna-xup
uy-na
uy na[Á WçÁn-a
Ána xup “erbos flavi” (W Án a[Á
Á]
“erbos”, “cximis” + xup “flavi”)...
kompozitebi, romelTa pirvel wevrad ixmareba
atributuli sityva, xolo meore wevrad _ arsebiTi
saxelidan nawarmoebi zedsarTavi saxeli: qala-ukla
qala ukla
“didgula”, (qala
qala “didi” + ukla “guliani”); qala-box
qala boxˤbox
box boxˤla
box la (qala
qala
“didi” + boxˤbox
box boxˤla
box la “cxviriani”); paˤ-Colla
pa Colla “orpira” (pa
paˤ
pa “ori”,
Colla “piriani”)...
kompozitebi
orcnebiani kom pozitebi
66
koj-mec
koj mec “saxl-kari” (zedmiw. “saxl-bude”); ÁorRan-dèSag “saban-
leibi”...
arsebiTi saxelis fuZisa da msazRvreli sityvisagan
Sedgenilni: xe-zapkalo
xe zapkalo “wylis mzidveli”, “meTuluxe”; xorag-
xorag
boxalo “mzareuli” (zedmiw. “saWmlis mxarSveli”); Jˤomox
omox-berxalo
omox berxalo
“mewisqvile” (zedmiw. “wisqvilis mfqveli”)...
msazRvreli saxelisa da arsebiTi saxelisagan
Sedgenilni: camfi aRala “JuJuna wvima” (zedmiw. “Wreli wvima”);
camfi dadal “Wreli mamali”...
sakuTari saxelisagan da sazogado arsebiTi
saxelisagan Sedgenilni: mariam-nana
mariam nana//marÁam
nana marÁam-nana
marÁam nana “mariam-deda”,
“RvTismSobeli”...
naTesaobiT brunvaSi dasmuli arsebiTi saxelisa da
martivfuZiani arsebiTi saxelisagan Sedgenilni: kokowun-
kokowun
koj “saqaTme” (zedmiw. “qaTmis saxli”); xalikun-Rar
xalikun Rar “biZaSvili”
[dedis mxridan]; Turin-leker
Turin leker “fexsacmeli” (zedmiw. “fexis
WurWeli”)...
ori mimReobisagan Sedgenilni: eRal-TaRalo
eRal TaRalo “momsvlel-
wamsvleli”; boxi-CoCalo
boxi CoCalo “mxarSvel-gamomtani”, “msaxuri”...
arsebiTi
rsebiTi saxelis bruneba
67
udiiur enaSi gamoiyofa ZiriTadi (uTandebulo _ saxelobiTi,
ergativi, naTesaobiTi da micemiTi) da meoreuli (Tandebuliani _
ablativi, komitativi, adesivi, alativi, superisivi da benefaqtivi)
brunvebi. meoreul (Tandebulian) brunvebSi mawarmoebeli
Tandebulebi imgvaradaa Serwymuli brunvis formasTan, rom maTi
gamoyofa zogjer ver xerxdeba.
brunebis sistema erTgvaradaa warmodgenili udiuris orsave
dialeqtSi (varTaSnulsa da nijurSi), Tumca dasturdeba
gansvavebebic.
brunebis sistema udiur enaSi rTulia. SeiniSneba brunvis
niSanTa mravalferovneba, romelic ver aixsneba mxolod
fonetikuri procesebiT: zogierTi mkvlevris azriT (vl. fanCviZe,
evg. jeiraniSvili, v. gukasiani...), udiurSi dasturdeba mxolod erTi
brunebis tipi, xolo formantTa nairsaxeoba aixsneba oden
fonetikuri cvlilebebiT. samarTliani Cans mosazreba (a. Sifneri,
a. diri, t. sixaruliZe), romlis Tanaxmad udiuri enaSi arsebiTi
saxeli brunebis TaviseburebaTa mixedviT iyofa xuT jgufad,
esenia:
1) erTmarcvliani xmovanfuZiani saxelebi;
2) erTmarcvliani TanxmovanfuZiani saxelebi;
3) or an metmarcvliani xmovanfuZiani saxelebi;
4) or an metmarcvliani TanxmovanfuZiani saxelebi;
5) “pluralia tantum” saxelebi.
68
r, l, d//t
t bgerebze daboloebuli saxelTa fuZeebis dasaxelebuli
bolokiduriani Tanxmovnebi regularulad imsgavsebs momdevno -n
n-
CanarTs: *...r
r-n
n-... > ...r
r-r
r-...; *...l
l-n
n-... > ...l
l-l
l-...; *...d
d-n
n-...//...t
t-n
n-... > ...d
d-d
d-...).
amis garda, samecniero literaturaSi gamoiTqva safuZvliani
mosazreba, rom udiurSi saxelis brunebaze moqmedebs aw ukve
moSlili gramatikuli klas-kategoriac (t. sixaruliZe).
amas TvalnaTliv davinaxavT xala “deida” da xala “Cangali”
sityvebis magaliTze: orsave saxels saxelobiTSi erTi forma aqvs
(maSasadame _ erTi fuZec), xolo brunebisas vlindeba
Taviseburebebi, Sdr.:
69
es viTareba mxolod imiT aixsneba, rom istoriulad udiur
enaSi saxelebi brunebis dros Taviseburebebs avlendnen maTi
klasovani kuTvnilebis mixedviT.
brunvaTa funqciebi
funqciebi
ZiriTadi brunvebi
(mrk. 1, 4)...
naTesaobiTi brunvis formantebia -i
i, -in
in,
in -n
n-in
in,
in -un
un,
un -n
n-un
un,
un -a
a[Á
Á], -
n-a
a[Á
Á], -ee[Á
Á], -n
n-ee[Á
Á], -o
o[Á
Á], -n
n-u
u[Á
Á]: “qona”-“yolis” zmnasTan gadmoscems
realur subieqts, mag.:
zinov-in
zinov in butaÁ sa Rar ya sa xin„r “zinobis
zinobis (naT.) hyavda erTi
vaJi da erTi qaliSvili”...
naTesaobiTi brunva gamoxatavs kuTvnileba-gansazRvras, anu
aRWurvilia posesiuri funqciiT, mag.:
Sono baÁneci g‘nçhqçr adamar-i
adamar i toRol “da Sevida codvili
71
funqciiT Tandebulis daurTvelad, mag.:
beRˤsane, fasWaRun q…a laSkone-bu “xedavs, mefis saxlSi (mic.)
qorwilia
72
obieqtisaken, garkveuli punqtis maxloblad miRwevas, agreTve
myofobas obieqtTan da gadmogvcems qarTuli -Tan
Tan Tandebulis
Sinaars imis msgavsad, rogoricaa frazebSi “xesTan mivida”, “xesTan
dgas” da a.S., mag.:
eTçr camne fexambarR-os
fexambarR os-ta
os ta “rogorc weria mociqulebTan”
mociqulebTan
(mrk. 1, 2)...
alativi (mimarTulebiTi
mimarTulebiTi).
mimarTulebiTi formantebia -a
a-W
W//-o
o-W
W (pirveli
komponenti -a
a//-o
o icvleba micemiTi brunvis mixedviT, anu alativi
micemiTze dayrdnobiT iwarmoeba). gamoiyeneba qarTuli -ken
ken da -mde
mde
Tandebulebis funqciiT, mag.:
vaˤ Taneci SçhçrRon vaˤ çÁzurRon, zombesin vaˤ Áay akestesin
erusalim-a
erusalim a-W
W “da wavida qalaqebiTa da soflebiT, swavlebiTa da
gzis CvenebiT ierusalimisaken [ierusalimamde
ierusalimamde]”
ierusalimamde (lk. 13, 22)...
superasivi (termintativi
termintativi;
termintativi zedaobiTi).
zedaobiTi formantebia -a
a-l
l//-o
o-l
l
(pirveli komponenti -a
a//-o
o icvleba micemiTi brunvis mixedviT, anu
superasivi dativis formas eyrdnoba). es brunva gadmogvcems
qarTuli -z
ze Tandebulis Sinaarss, mag.:
laCayta vi tur-e
tur e-l
l “Caicvi Sen fexze!”...
fexze
benefaqtivi (kauzativi
kauzativi1; gankuTvnebiTi).
gankuTvnebiTi formantebia -en
en-k
en k[ena
ena]//-
ena
on-k
on k[ena
ena]
ena (zogjer fonetikuri cvlilebebiT). varTaSnulSi es
brunva, rogorc Cans, ergativ-instrumentalisis formas eyrdnoba,
SeSisaTvis waxvide”...
73
brunvis niSnebi mxoloobiTSi
brunvebi varTaSnuli nijuri
1 saxelobiTi ø (aramarkirebulia) ø (aramarkirebulia)
2 ergativi -en, -in, -on igive da -ˆn
3 naTesaobiTi -i, -in, -n-in, -un, -n-un, -a[Á], igive da -ˆn, -n-ˆn
ZiriTadi
74
arsebiT saxelTa brunebis paradigmebi:
(varTaSnuli dialeqtisa)
mx. mr.
sax. Co//Cˤo “saxe”, “zedapiri”, sax. Co-r-xox
“mxare”
erg. Co-en erg. Co-r-xon
naT. Co-e[Á] naT. Co-r-xo[Á]
mic. Co-e[x] mic. Co-r-xo[x]
abl. Co-ex-o abl. Co-r-x-ox-o
komit. Co-ex-ol[an] komit. Co-r-x-ox-ol[an]
ades. Co-e-sta ades. Co-r-x-o-sta
alat. Co-e-W alat. Co-r-x-o-W
super. Co-e-l super. Co-r-x-o-l
benefaqt. Co-en-k[ena] benefaqt. Co-r-x-on-k[ena]
“amonaberi”, kaˤ
ka “Wirxli”, maˤ
ma “tvini”, xˤo
o “curi”... saxeli o “balaxi”,
romelic am principiT ibrunvis orgvarad awarmoebs micemiT
brunvas _ o-e[x]//o
o-a[x]. Sesabamisad, Tandebulian brunvebSi
(benefaqtivis garda) or-ori varianti gvaqvs: o-ex-o//o
o-ax-o (abl.), o-
es-ta//o
o-as-ta (ades.), o-e-W//o
o-a-W (alat.), o-e-l//o
o-a-l (super.).
Tavisebureburebas iCens am saxelis komitativis forma sadac gvaqvs
o-ex
ex-ol[an]//o-ix
ex ix-ol[an].
ix
75
mx. mr.
mx. mr.
76
mx. mr.
mx. mr.
77
mx. mr.
erTmarcvlian TanxmovanfuZian
TanxmovanfuZian saxelTa bruneba
mx. mr.
78
aseve ibrunvis erTmarcvlian TanxmovanfuZian arsebiT saxelTa
umravlesoba.
mx. mr.
mx. mr.
79
alat. gor-r-u-W alat. gor-r-uR-o-W
super. gor-r-u-l super. gor-r-uR-o-l
benefaqt. gor-en-k[ena] benefaqt. gor-r-uR-on-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
80
super. Rar-a-l super. Rar-m-oR-o-l
benefaqt. Rar-en-k[ena] benefaqt. Rar-m-oR-on-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
81
super. kua-l alat. koj-r-uR-o-W
benefaqt. koj-en-k[ena] super. koj-r-uR-o-l
benefaqt. koj-r-uR-o-en-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
82
super. SeÁ-n-u-l super. SeÁ-r-uR-o-l
benefaqt. SeÁ-en-en-k[ena] benefaqt. SeÁ-r-uR-on-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
83
alat. Tur-e-W alat. Tur-m-uR-o-W
super. Tur-e-l super. Tur-m-uR-o-l
benefaqt. Tur-en-k[ena] benefaqt. Tur-m-eR-on-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
84
alat. aS-l-a-W//aS-n-u-W alat. aS-r-uR-o-W
super. aS-l-a-l//aS-n-u-l super. aS-r-uR-o-l
benefaqt. aS-l-en-k[ena]//aS-en-k[ena] benefaqt. aS-r-uR-on-k[ena]
mx. mr.
mx. mr.
85
komit. nana-x-ol[an] komit. nana-R-ox-ol[an]
ades. nana-sta ades. nana-R-o-sta
alat. nana-W alat. nana-R-o-W
super. nana-l super. nana-R-o-l
benefaqt. nane-n-k[ena] benefaqt. nana-R-on-k[ena]
mx. mr.
86
mx. mr.
mx. mr.
87
mx. mr.
mx. mr.
88
egreve ibrunvis or an metmarcvlian TanxmovanfuZian arsebiT
saxelTa umetesoba.
mx. mr.
mx. mr.
mx. mr.
mx. mr.
91
zedsarTavi saxeli
92
martivfuZiani zedsarTavi saxeli. erTmarcvliani: Sel
“kargi”; fis “cudi”; biy “muqi”; ÃaÁ “Ria”, “baci”...
93
-nuT
nuT mawarmoebliani: xe-nuT “uwylo”; Sun-nuT “upuro”;
konjux-nuT “upatrono”...
sus suz mawarmoebliani: namus-sus “unamuso”, bul-suz//bul-
-sus
sus//-suz
sus “uTavo”; qul-sus “uxelo”...
qam qm- mawarmoebliani: qm-baxT “ubedo”, “ubeduri”... nijurSi
qam-//q
94
naT. neSˤum gurat-un naT. neSˤum gurat-R-o[Á]
mic. neSˤum gurat-a[x] mic. neSˤum gurat-R-o[x]
abl. neSˤum gurat-ax-o abl. neSˤum gurat-R-ox-o
komit. neSˤum gurat-ax-ol[an] komit. neSˤum gurat-R-ox-ol[an]
ades. neSˤum gurat-a-sta ades. neSˤum gurat-R-o-sta
alat. neSˤum gurat-a-W alat. neSˤum gurat-R-o-W
super. neSˤum gurat-a-l super. neSˤum gurat-R-o-l
benefaqt. neSˤum gurat-en-k[ena] benefaqt. neSˤum gurat-R-on-k[ena]
1
fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 89.
2
jeiraniSvili evg., udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
1971, gv. 69-70.
95
alat. Sel-o-t-uW Sel-o-t-R-oW
super. Sel-o-t-ul Sel-o-t-R-ol
ben. Sel-o-t-enk[ena] Sel-o-t-R-onk[ena]
-t
t elementis pozicia varTaSnulSi myaria, xolo nijurSi
arniSnuli elementi zogjer ikargeba.
96
nacvalsaxeli
piris nacvalsaxeli
nacvalsaxeli
I piris II piris
mxoloobiTi mravlobiTi mxoloobiTi mravlobiTi
saxelobiTi zu Áan un*//hun** (n.) vaˤn//eˤ†an
ergativi _ _ _ vaˤn
naTesaobiTi bezi beSi vi eˤ†i*//e†i**
SeniSvna:
* warmodgenili formebi mxolod varTaSnul kiloSi gvxvdeba;
** aRniSnuli formebi mxolod nijur kiloSi gvxvdeba.
97
udiur enas ar moepoveba III piris nacvalsaxelebi: am funqciiT
udiurSi CvenebiTi nacvalsaxelebi gamoiyeneba.
piris nacvalsaxelTa saxelobiTi da ergatiuli brunva ar
aris diferencirebuli, mag.:
zu isa laÁzuRo “me (NOM) axla aval”;
zu besazu aS “me (ERG) vakeTeb saqmes”...
aRsaniSnavia, rom mravlobiTi ricxvis I piris nacvalsaxeli
ar ganirCeva inkkluziurobisa da eqskluziurobis TvalsazrisiT.
CvenebiTi nacvalsaxeli
1
es determinati, safiqrebelia, rom piris nacvalsaxelTa formaSic gvxvdeba:
u-n (< *vu-n) “Sen”, Áa-n “Cven”, vaˤ-n, eˤ†a-n “Tqven”; Sdr.: va[x] “Sens”, vi “Senis”; Áa[x]
“Cvens”; vaˤ[x] “Tqvens”, eˤ†i “Tqvenis”.
98
SemTxvevaSi, CvenebiTi nacvalsaxeli arsebiTi saxelis msgavsad
ibrunvis im gansxvavebiT, rom fuZesa da brunvis niSans Soris,
yvela irib brunvasTan Tavs iCens t- elementi (ix. zedsarTavi
saxeli).
99
kuTvnilebiTi nacvalsaxeli
1 bezi-o-t-ux-olan
an, beSi-o-t-ux-olan
an, vi-o-t-ux-olan
an, eˤ†i-o-t-ux-olan
an
formebic gvxgvdeba.
100
ben. bezi-o-t-enk beSi-o-t-enk vi-o-t-enk eˤ†i-o-t-enk1
Seta (< SetaÁ) Cubux (varT.) _ SoTaÁ Cuux (nij.) “misi coli”;
SotRo (< SotRoÁ) koj (varT.) _ SoToRoÁ qoJ (nij.) “maTi
saxli”...
1 bezi-o-t-enkena
ena, beSi-o-t-enkena
ena, vi-o-t-enkena
ena, eˤ†i-o-t-enkena
ena formebic
gvxgvdeba.
101
kiTxviTi nacvalsaxeli
1
evg. jeiraniSvili, udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
1971, gv. 43; fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 90.
102
Su? nacvalsaxeli mravlobiTSi TiTqmis ar ixmareba da
xSirad -a
a kiTxviT nawilaks irTavs, mag.: me adamar Su-a? “es
adamiani vin aris?”...
T- determinativi.
“erTi”. irib brunvaTa formebSi vlindeba t-//T
saxelobiTSi mosalodneli iyo -o
o masubstantivebeli elementi,
magram is ar dasturdeba:
varTaSnuli nijuri
sax. e-ka “ra?” hi-q “id”
erg. e-t-in he-T-in
naT. e-t-a[Á] he-T-a[Á]
mic. e-t-u[x] he-T-u[x]
abl. e-t-uxo he-T-uxun
komit. e-t-uxol[an] he-T-uxun
ades. e-t-usta he-T-usTa
alat. e-t-uW he-T-uC
super. e-t-ul he-T-ul
ben. e-t-enk[ena] he-T-aÁnaq
103
mx. ricxvi mr. ricxvi
sax. ma-n-o “romeli?” ma-n-o-r
erg. ma-t-in ma-t-R-on
naT. ma-t-a[Á] ma-t-R-o[Á]
mic. ma-t-u[x] ma-t-R-o[x]
abl. ma-t-uxo ma-t-R-oxo
komit. ma-t-uxol[an] ma-t-R-oxol[an]
ades. ma-t-usta ma-t-R-osta
alat. ma-t-uW ma-t-R-oW
super. ma-t-ul ma-t-R-ol
ben. ma-t-enk[ena] ma-t-R-onk[ena]
104
erg. ejšr-t-in, SiÁ-t-in, etaÁ-t-in, mataÁ-t-in,
SiÁ-o-t-in etaÁ-o-t-in mataÁ-o-t-in
ejšro-t-in
mimarTebiTi nacvalsaxeli
105
matin-Te
matin Te nÁnqulayo bšTšntxo, eka-Te
eka Te butaÁ, Tetubaqo baqes
uaryofiTi nacvalsaxeli
1
fanCviZe vl., uduris gramatikuli analizi, Tbilisi, 1974, gv. 101.
106
sax. Sukal Sukal-o ekal ekal-o
“aravin” “id” “araferi” “id”
erg. Sukal-en Sukal-t-in ekal-en ekal-t-in
naT. Sukal-i Sukal-t-a[Á] ekal-un ekal-t-a[Á]
mic. Sukal-a[x] Sukal-t-u[x] ekal-a[x] ekal-t-u[x]
gansazRvrebiTi nacvalsaxeli
107
*sa-un//suno “vinme”, “viRac”; sa-emo “romelime”, “romeliRac”, “zogi”;
tesun < *te-sa-un “sxva [vinme, viRac]”.
ganusazRvrelobiTi nacvalsaxelebi sxva nacvalsaxelTa
msgavsad ibrunvis:
ukukceviTi nacvalsaxeli
108
iC nacvalsaxeli mxolod III piris aRmniSvnelia, xolo I da II
pirs ver iguebs. udiurSi ar gvxvdeba “me TviTon”, “TviT me”, “Sen
TviTon”, “TviT Sen” sintagmebi.
msazRvrel sityvad gamoyenebuli iC (< iCi) nacvalsaxeli
gvevlineba kuTvnilebiT nacvalsaxelad, Sdr.: iC bu-ne “TviTon
aris” da iC nana “Tavisi [misi] deda”... iCi kuTvnilebiTi
nacvalsaxeli substantivis mniSvnelobiTac gvxvdeba (ix.
kuTvnilebiTi nacvalsaxeli).
vl. fanCviZes iC nacvalsaxeli gansazRvrebiT
nacvalsaxelebSi Sehyavs, Tumca aRniSnavs, rom “zog SemTxvevaSi mas
SeiZleba hqondes ukuqceviTi nacvalsaxelis mniSvnelobac”.1
saurTierTo nacvalsaxeli
varT. nij.
sax. sun-sun//sun-sun-o sun-sun//sun-sun-o
“TviTon” “id”
mic. sunsun-a[x] sunsun-a
abl. sunsun-axo sunsun-axun
komit. sunsun-axol[an] sunsun-axun
alat. sunsun-aW sunsun-aC
varTaSnuli nijuri
1 sa sa
2 paˤ faˤ
3 xib xib
4 bip bif
5 Ão Ão
6 uÃˤ uÃ//uÃˤ
7 vuRˤ vuRˤ
111
8 muRˤ muRˤ
9 vuÁ vuÁ
10 viw vic
11 sawwe sacce
12 paˤwwe faˤcce
13 xibewwe xibecce
14 bipewwe bifecce
15 Ãowwe Ãocce
16 uÃˤewwe uÃˤecce
17 vuRˤewwe vuRˤecce
18 muRˤewwe muRˤecce
19 vuÁewwe vuÁecce
20 ya ya//iÁirmi
30 sayoviw oTuz//xibvic
40 paˤyo yÊrx//bifvic//faÃa
50 paˤyoviw lli//Ãovic
60 xibyo alTmiS//uÃˤvic
70 xibyoviw eÁTmiS//vuRˤvic
80 bipyo sqsn//muRˤvic
90 bipyoviw doxsan//vuÁvic
100 sabaCˤ//baCˤ sabaCˤ//baCˤ//vicaovic
101 sabaCˤsa sabaCˤsa
110 sabaCˤviw sabaCˤvic
111 sabaCˤsawwe sabaCˤsacce
200 paˤbaCˤ faˤbaCˤ
300 xibbaCˤ xibbaCˤ
1000 sa hazar//hazar sa hazar//hazar
112
TerTmetidan cxrametis CaTvliT ricxviTi saxelebi
miRebulia fonetikuri cvlilebebis Sedegad. es saxelebi
Sedgenilia amdagvarad: win erTvis erTeulebis aRmniSvneli
saxelebi, Semdeg viw “aTi” da *sa > se “erTi”:
*sa-viw-sa > *sa-viw-se > sa-w-se > sa-w-we “TerTmeti”;
*paˤ-viw-sa > *paˤ-viw-se > paˤ-w-se > paˤ-w-we “Tormeti”;
*xib-viw-sa > *xib-viw-se > xib-ew-se > xib-ew-we “cameti”...
aRsaniSnavia, rom a. dirs udiurSi dadasturebuli aqvs
Semdegi formebi: sawse “TerTmeti”; paˤwse “Tormeti”; xibewse
“cameti”; bipewse “ToTxmeti” da a.S.1
oceulebisa da aTeulebis warmoebis TvalsazrisiT kiloebis
mixedviT dasturdeba sxvadasxvagvari viTareba: varTaSnulSi, sxva
iberiul-kavkasiur enaTa msgavsad, oceulebis aRsaniSnavad
gamoyenebulia saTanado ricxviTi saxeli da sityva ya//yo
ya yo “oci” _
paˤ-yo “ormoci” (“ori” + “oci”); xib-yo “samoci” (“sami” + “oci”); bip-
yo “oTxmoci” (“oTxi” + “oci”); 30, 50, 70 da 90 leqsemebis
aRsaniSnavad gamoyenebulia saTanado oceulebi da sityva viw “aTi”:
sa-yo-viw “ocdaaTi” (“erTi oci” + “aTi”); paˤ-yo-viw “ormocdaaTi”
(“ori oci” + “aTi”); xib-yo-viw “samocdaaTi” (“sami oci” + “aTi”);
bip-yo-viw “oTxmocdaaTi” (“oTxi oci” + “aTi”).
nijur kiloSi, rogorc zemoT aRiniSna, Tvlis ocobiTi
sistema moSlilia. aTeulebis aRsaniSnavad gamoyenebulia
azerbaijanulidan nasesxebi ricxviTi saxelebi: iÁirmi “oci”; oTuz
1
Дирр А. М., Грамматика удинского языка, Тифлис, 1903, gv. 29.
113
uÃˤ-vic “samoci” (“eqvsi” + “aTi”); vuRˤ-vic “samocdaaTi” (“Svidi” +
“aTi”); muRˤ-vic “oTxmoci” (“rva” + “aTi”); vuÁ-vic “oTxmocdaaTi”
(“cxra” + “aTi”). erTaderTi ricxviTi saxeli, romelic Tvlis
ocobiTi sistemis uqonlobis pirobebSi nijurs naStad SemorCa _
aris paˤ-ya “ormoci” (“ori” + “oci”).
aseulebisa da Semdgomi raodenobiTi ricxviTi saxelebis
warmoeba erTgvaradaa warmodgenili udiuri enis orive kiloSi.
msazRvrelad gamoyenebuli ricxviTi saxeli ar icvlis
brunvisa da ricxvis mixedviT. aRsaniSnavia, rom rogorc wesi,
sazRvruli ar eTanxmeba ricxviT saxels ricxvSi:
114
mx. ricxvi mr. ricxvi mx. ricxvi mr. ricxvi
sax. so-o “erTi” so-o-r xib-o “sami” xib-o-r
erg. soo-t-in soo-t-R-on xibo-t-in xibo-t-R-on
naT. soo-t-a[Á] soo-t-R-o[Á] xibo-t-a[Á] xibo-t-R-o[Á]
mic. soo-t-u[x] soo-t-R-o[x] xibo-t-u[x] xibo-t-R-o[x]
abl. soo-t-uxo soo-t-R-oxo xibo-t-uxo xibo-t-R-oxo
komit. soo-t-uxol[an] soo-t-R-oxol[an] xibo-t-uxol[an] xibo-t-R-oxol[an]
ades. soo-t-usta soo-t-R-osta xibo-t-usta xibo-t-R-osta
alat. soo-t-uW soo-t-R-oW xibo-t-uW xibo-t-R-oW
super. soo-t-ul soo-t-R-ol xibo-t-ul xibo-t-R-ol
ben. soo-t-enk[ena] soo-t-R-onk[ena] xibo-t-enk[ena] xibo-t-R-onk[ena]
varT. nij.
“pirveli” sa-mji; sš†t-unji; saÁ-umji; saÁ-imji; sš†t-in
1
SesaZlebelia, rom azerbaijanulidan am sufiqsTa oden meore nawili iyos
nasesxebi (-ji
ji elementi), xolo pirveli warmoSobiT genitivis niSani iyos.
2 -un
un sufiqsi warmoSobiT naTesaobiTi brunvis formanti unda iyos. am
sufiqsis gamoyeneba rigobiTi ricxviTi saxelebisaTvis jer kidev kavkasiis
albanurisaTvis iyo damaxasiaTebeli.
115
sš†t-umji; sš†t-un-o
sax. sa-
sa-mji adamar paˤ-umji adamar viw-
viw-umji adamar
“pirveli adamiani” “meore adamiani” “meaTe adamiani”
erg. sa-mji adamar-en paˤ-umji adamar-en viw-umji adamar-en
naT. sa-mji adamar-i paˤ-umji adamar-i viw-umji adamar-i
mic. sa-mji adamar-a[x] paˤ-umji adamar-a[x] viw-umji adamar-a[x]
116
erg. paˤ-un-t-in, paˤ-umji-t-in, xib-un-t-in, xib-umji-t-in,
paˤ-umji-o-t-in xib-umji-o-t-in
naT. paˤ-un-t-a[Á], paˤ-umji-t-a[Á], xib-un-t-a[Á], xib-umji-t-a[Á],
paˤ-umji-o-t-a[Á] xib-umji-o-t-a[Á]
mic. paˤ-un-t-u[x], paˤ-umji-t-u[x], xib-un-t-u[x], xib-umji-t-u[x],
paˤ-umji-o-t-u[x] xib-umji-o-t-u[x]
118
jerobis ricxviTi saxelebi
daSliT-
daSliT - danawi lebiTi ( wyvilobiTi)
wyvilobiTi ricxviTi saxeli
119
zmn
zm n a
120
VC: ak-es
ak “naxva”, “danaxva”, “gamoCena”; ay-es
ay “aReba”, “ayvana”; uq-
uq
es “Wama”; uRˤ-es
uR “daleva”; ew-es
ew “SeSroba”; ow-es
ow “garecxva; e†-
es “daWera”, “dakaveba”...
VCC: arc-es
arc “dajdoma”; usk-es
usk “gazomva”...
CVC: baq-es
baq “yofa”, “arseboba”, “gaxdoma”; bix-es
bix “Soba”,
“dabadeba”; bok-es
bok “wva”, “xrukva; box-es
box “xarSva”; boyˤ-es
boy
“krefa”; Wur-es
Wur “grexa”; Cur-es
Cur “gavla”, “gaseirneba” (nij.
“yvareba”, “Seyvareba”); Jal-es
Jal “duReba”; gur-es
gur “waqceva”; jar-
jar
es “wva”, “xrukva; Sam-es
Sam “kvla”; doˤf
do f-es “skdoma”...
CVCC: bask-es
bask “dawola”, “daZineba”; burÃ-es
burà “dawyeba”; baSy-es
baSy
“moparva”; mand-es
mand “darCena”; Calx-es
Calx “gacnoba”...
iSviaTad gvxvdeba ormarcvliani martivi agebulebis fuZeebi,
mag.: woro-es
woro “dineba” [wurwuriT, wveT-wveTad]; axa-es
axa “akideba”,
121
baq--es _ gardauval zmnebs awarmoebs, mag.: qala-baqes “gazrda”
baq
(qala “didi”); WˤoWa-baqsun “gawiTleba” (WˤoWa “wiTeli”)...
b-es _ gardamaval zmnebs awarmoebs, mag.: aS-bes “muSaoba” (aS
“saqme); bar-besun “darigeba”, “danawileba” (bar “wili)...
f-es _ ZiriTadad semantikurad metyvelebasTan, xmasTan
dakavSirebul moqmedebebis aRmniSvnel da sxva gardamaval
zmnebsac awarmoebs, mag.: „ÁT-fes “laparaki” („ÁT “sityva); maRˤ-
fes “mRera” (maRˤ ‘simRera”); ÃˤoÃ-fes “daxveleba”, axSum-fes
“gacineba”; magram: aCi-fes “TamaSoba” (aCi “TamaSi”); ox-fes
“varcxna” (ox “savarcxeli”); cam-fes “wera” (cam “naweri”)...
forma f-es iSviaTad awarmoebs gardauval zmnebsac, Sdr.:
Cur-fes “dgoma”, “gaCereba”...
ec-
ec-es _ awarmoebs dekauzativs, mag.: ak-e-ne “naxa” _ ak-ec
ec-e-ne
ec
“daenaxa”; Tad-e-ne “misca” _ Tad-ec
ec-e-ne
ec “mieca”... miuxedavad
amisa, es forma, Cveni azriT, warmoadgens ara mawarmoebels,
aramed meSvel zmnas, Sdr.: cam-f
f-e-ne “wers” _ cam-ec
ec-e-ne
ec
“iwereba”; gam-ne-d
d-e “acxelebs” _ gam-ec
ec-e-ne
ec “cxeldeba”; gir-b
b-
e-ne “Tavs uyrian” _ gir-ec
ec-e-ne
ec “Tavs iyris”... es magaliTebi
cxadyofs, rom forma ac-es
ac pirvel ingredients daerTvis
rogorc meSveli zmna da sxva uRvlebad komponentebs (b
b-es, f-
es, d-es) enacvleba (udiurSi dauSvebelia ori damxmare zmnis
erTad Tavmoyra).
123
gardamaval zmnasTan aRiniSneba rogorc subieqtis, ise realuri
obieqtis piri, xolo im enebSi, sadac klasovani an klasovan-
pirovani uRvlileba gvaqvs (Tabasaranuli ena [Crdilouri kilo],
lakuri da darguuli enebi, bacburi ena) gardamaval zmnasTan
pirdapiri obieqtis klasi aRiniSneba.
zmnebis TiToeul jgufs udiurSi axasiaTebs piris niSanTa
sakuTari seriis yola. subieqtis piri zmnasTan (an, SesaZloa,
winadadebis sxva wevrebTanac; ix. qvemoT) aRiniSneba winadadebis
konstruqciis mixedviT, anu Tu romel brunvaSi moiTxovs zmna
masTan Sewyobil realur subieqts. udiurSi zmnas axasiaTebs piris
gamoxatvis samgvari sistema:
I jgufSi Sedis zmnebis absoluturi umravlesoba, esaa
gardauvali da gardamavali zmnebi, romelic moiTxoven subieqts
saxelobiT brunvasa da ergativSi.
II jgufs ganekuTvneba grZnoba-aRqmis semantikis gamomxatveli
zmnebi (verba sentiendi), romlebic moiTxoven subieqts micemiT
brunvaSi, Tumca dRes udiurSi, rogorc wesi, grZnoba-aRqmis zmnebis
subieqti ergativis formiT gvevlineba. bunebrivia, es meoreuli
movlenaa. nijurSi es procesi (micemiTis Secvla ergativiT)
dasrulebulia, xolo varTaSnulSi _ dasrulebis stadiaSia.
III jgufs ki erTi defeqturi zmna bu “yola”, “qona”
miekuTvneba (is mxolod awmyosa da namyo-uwyvetelis droebs
awarmoebs, xolo danarCen paradigmas baq-es “yofa”, “arseboba”
“gaxdoma” zmnis dro-kiloebi awarmoeben). es zmna subieqts
naTesaobiT brunvaSi moiTxovs (zmna bu “yofnis” mniSvnelobiT
gamoiyeneba, mag.: zu bu=zu
bu “me var”. aseT SemTxvevaSi, aRniSnuli
zmna subieqts saxelobiT brunvaSi moiTxovs da Sesabamisad I
jgufSi Sedis).
gansxvavebuli viTareba dasturdeba nijis dialeqtSi.
mxol. ricxvi II p. =nu > =ru, =lu, =du, =tu; =n > =r, =l, =d,
=t
III p. =ne > =re, =le, =de, =te
mxol. ricxvi II p. =nan > =ran, =lan, =dan, =tan
II p. =nu,
nu =n
n, =ˆn, =un =nan
nan
III p. =ne,
ne =ee Tun
=T
126
pirisaTvis nijurSi dasturdeba sxva formanti, Sdr.: varT. =yun
yun da
Tun.
nij. =T un
127
ergativiani seriis II piris aRmniSvneli klitika (mravlobiTi
ricxvis) =nan
nan,
nan mag.: bu=va
va=ysa
va > bu=va
va=ysa
va > bu=va
va=ysa=nan
va nan
mag.: zax=fu “me myavs”, “me maqvs”; vax=fu “Sen gyavs”, “Sen gaqvs”;
III p. =taÁ
taÁ,
taÁ =ta
ta =yyˤo
o, =yo
yo
128
SeniSvna: zmnis genetiuri (posesiuri) konstruqciis piris
niSnebi nijur kiloSi ar gvxvdeba.
ne
„Áel-en=ne ay-e paˤ eSˤ-n-ux
bavSvi_ERG=III
III SG aReba_PERF ori vaSli_O_DAT
bavSvma aiRo ori vaSli
132
mivdivar”;
ba=ne=qe, Te=ne=baqe, sa iSu-Cubux=ne
ne baqe “iyo da ara iyo ra,
iyo erTi col-qmari
col qmari (+ 3 SG)”...
aqedan gamomdinare, unda davaskvnaT, rom sintaqsuri
urTierTobebi uSualod moqmedebs piris niSanTa ganawilebaze.1
fokusSi myofi sityva, Tu winadadebaSi gvaqvs Semasmeneli,
rogorc wesi, Semasmenelia an Semasmenels uswrebs.
zmnaSic piris niSans ar aqvs Camoyalibebuli pozicia. erTsa
da imave zmnur formaSi, erTi da igive piris formanti SeiZleba
imyofebodes sxvadasxva poziciaSi: statikur zmnebSi piris niSani,
rogorc wesi, postfiqsur pozicias ikavebs, mag.: bu=ne
ne “aris”;
arci=ne
ne “zis”; Curfi=ne
ne “dgas”; baski=ne
ne “wevs”; arci=Te=ne
ne “ar zis”
(+ 3SG) ...
gardamaval da gardauval dinamikur zmnebTan piris niSani
gamoiyeneba sxvadasxva adgilas, mag.: ba=ne
ne=qsa
ne , baqsa=ne
ne “aris
xolme”, “arsebobs”, “xdeba”, Te=ne
ne=baqsa
ne “ar aris xolme...”; e=ne
ne=sa
ne ,
esa=ne
ne “modis”, Te=ne
ne=esa
ne “ar modis”; aS=ne=b[e]sa
ne , aS-besa=ne
ne
“muSaobs”, Te=ne
ne=aS-besa
ne “ar muSaobs”...
zogjer piris niSnis poziciis SecvliT sityvis gramatikuli
mniSvnelobac icvleba, mag.: bo=ne
ne=xsa
ne “xarSavs” _ box=ne
ne=sa
ne
“ixarSeba”; bi=ne
ne=xsa
ne “Sobs”, “badebs” _ bix=ne
ne=sa
ne “ibadeba”...
rodesac piris niSani fuZis momdevno poziciaze imyofeba, is,
135
am hipoTezis safuZvelze a. harisi cdilobs martivi agebulebis
zmnebSi piris niSanTa intramorfemuli poziciis warmoqmnis axsnas.
mkvlevris varaudiT, am SemTxvevaSi piris niSnebi ki ar
Camoyalibdnen am poziciaze, rogorc rTuli agebulebis zmnebSi,
aramed moxda maT mier TandaTanobiT am poziciis dakaveba.
gamomdinare iqidan, rom udiur enaSi meSveli zmnebis umravlesoba
(b-es “keTeba”; f-es “Tqma”; d-es _ calke aRebuls ar gaaCnia
damoukidebeli leqsikuri mniSvneloba da sxva) calkeuli
Tanxmovnisagan Sedgeba, pozicia fuZis bolo Tanxmovnis win aRqmul
iqna rogorc piris niSnis adgili. amis Sedegad, piris niSnebma,
analogiiT, martivi agebulebis zmnebSic daikaves infiqsuri
pozicia.
a. harisma warmogvidgina alternatiuli varaudic, romlis
Tanaxmad piris niSnebs yvela pozicia klasifikatorebisagan
memkvidreobiT ergoT: klasovani uRvlilebis moSlis Semdeg,
klasis eqsponentTa nawili daikarga, magram maTi adgili daikaves
axladwarmoqmnilma piris niSnebma.
samecniero literaturaSi ar iyo ganxiluli klasovan-pirovani
uRvlilebis funqcionirebis SesaZlebloba. am varaudis
sasargeblod metyvelebs: udiur enaSi martivi zmnebis
umravlesobas fuZeSi SeiZleba gamoeyos gramatikuli klas-
kategoriis gaqvavebuli eqsponenti (b
b-, ba-,
ba be-,
be bi-,
bi bo-,
bo boˤ-,
bo bu-,
bu buˤ-,
bu
d-, du-,
du u- [< *vu
vu-],
vu uˤ- [< *vu
vuˤ-]...),
vu romlis Semdegac fiqsirdeba piris
niSanTa infiqsuri pozicia. warmodgenili klasovani prefiqsebi
zmnis ZirTan sinqronul doneze erT morfemas warmoadgenen, Tumca
maTi gamoyofa monaTesave enebis monacemTa gamoyenebiT xerxdeba,
mag.: ud. baq-es “yofa”, “arseboba”, “gaxdoma”; ba=ne=q
baq ba q-sa “aris”,
“arsebobs”, “xdeba” (+ 3SG); Sdr.: ruT. Ái-q
Ái q-is//ri
ri-q
ri q-is//vi
vi-q
vi q-is//di
di-q
di q-is
“yofna” [gramatikuli klasebis mixedviT]; arC. vi-q
vi q-ir//di
di-q
di q-ir//bi
bi-q
bi q-
ir//ii-qq-ir “yofna”; wax. ˆx½-aÁ//Ái
Ái x½-aÁ//vu
Ái-x vu x½-aÁ “yofna”;
vu-x
136
bix-es “Soba”, “dabadeba”; bi=ne=x
ud. bix bi x-sa “Sobs”, “badebs” (+ 3SG);
Sdr.: ruT. Áu-x
Áu x-ˆn//ru
ru-x
ru x-ˆn//vu
vu-x
vu x-ˆn “Soba”, “dabadeba” [gramatikuli
138
kategoriis formantTa poziciis Canacvlebis (e.w. memkvidreobiTi
poziciis) hipoTezas. Cveni azriT, “endoklizisis” (piris niSanTa
mier zmnuri fuZeebis gaxleCis) movlena aixsneba mxolod klasisa
da piris formantTa paraleluri funqcionirebiT da ara
klasifikatorebis ubralo CanacvlebiT piris niSnebiT.
dro-
dro - kiloTa sistema
araregularuli martiv-
martiv-mawarmoebliani zmnebi
143
“gasvla” Wer-i We[Á]-es Weq-i WeR-al
“Casvla” Cir-i Ci[Á]-es Ciq-i CiR-al
“waReba” TaSer-i TaS-es TaS-a TaS-al
“motana” eCer-i eC-es eC-a eC-al
“amoReba” CiCer-i CiC-es CiC-a CiC-al
“adgoma” aÁzer-i aÁz-es aÁz-a aÁz-al
“sirbili” titer-i tit-es tit-a tit-al
“mokvdoma” pur-i bi[Á]-es biÁ-a biÁ-al
“Wama” qçÁ-i uq-es uq-a uq-al
“Tqma” f-i f-es uf-a uk-al
[awmyo: ex//e]
144
dro-
dro - kiloTa warmoeba
I jgufi
145
forma unda iyos, romelsac CamoSorda awmyo drois mawarmoebeli
meSveli zmna (anu, t. maisakis azriTac, istoriulad awmyo
analitikurad iwarmoeboda).
unda aRiniSnos, rom kavkasiis albanur enaSi awmyo dros aseve
-a sufiqsi awarmoebs, im gansxvavebiT, rom albanurSi awmyos
formanti uSualod zmnis fuZes daerTvis.
II jgufi
147
winadadebaSi, sadac predikatis funqciiT gamoyenebulia
perfeqti, xSirad piris aRmniSvneli klitika zmnuri sityvaformis
gareT gvxvdeba, xolo zogjer, saerTod ar mogvepoveba
winadadebaSi.
perfeqtis mawarmoebeli -ee sufiqsi, piris formantis
pur=tun “mokvdnen” (+ 3
darTvisas zogjer reduqcias ganicdis, mag.: pur
PL); ar=tun
ar “movidnen”; Wer=tun
Wer “gamovidnen”... es movlena
gansakuTrebiT nijur kilos axasiaTebs.
kavkasiis albanur enaSi mogvepoveba forma, romlis
mawarmoebelia -ee sufiqsi. es forma Tavisi mawarmoebliTa da
sintaqsuri funqciis mxriv udiuri enis perfeqtis identuria.
varTaSnul kiloSi
I mx. piri __ I mr. piri baq=en
II mx. piri baq-a “iyavi”, “gaxdi”, II mr. piri baq-a=nan
“iarsebe”
III mx. piri baq-a=ne III mr. piri baq-a=yun
nijur kiloSi
I mx. piri __ I mr. piri baq=en
II mx. piri baq-a II mr. piri baq-a=nan
III mx. piri baq-a=ne III mr. piri baq-a=Tun
149
kavkasiis albanurSi davimowmeT imperativi da mas agreTve -a
a
sufiqsi awarmoebs.
III jgufi
IV jgufi
153
=Á (=i
i; =iÁ
iÁ)
iÁ klitikis meSveobiT nawarmoebi namyos aRmniSvneli
meoreuli formebi
=Á
Á klitika namyo drois aRmniSvnel ramdenime formas
awarmoebs. es formanti, rogorc wesi, zmnas enklitikurad
daerTvis, Tumca dasaxelebuli mawarmoebeli SesaZlebelia sxva
metyvelebis nawilebsac daerTos.
rogorc zemoT iqna naCvenebi, udiurs moepoveba mxolod ori
`pirveladi~, anu uSualod zmnis fuZeze dayrdnobiT nawarmoebi na-
myos drois forma, esenia: aoristi (-i formantiani) da perfeqti (-e
formantiani), xolo danarCeni formebi (imperfeqti, pluskvamperfeq-
ti da sxva) =Á formantis meSveobiT iwarmoeba.
=Á enklitikis awmyos formaze darTvisas xdeba moqmedebis dro-
is Secvla: awmyos formaze =Á mawarmoeblis darTviT viRebT namyo
uwyvetels (imperfeqts). Tu es mawarmoebeli isedac namyo drois
formas daerTvis, maSin miRebul formas moqmedeba winarewarsulSi
gadaaqvs. garda amisa, =Á enklitika myofadze darTviT awarmoebs
formebs, romelic ori drois mijnaze ganviTarebul moqmedebas
(myofads namyoSi).
= Á (=i
i ; = iÁ ) enklitikis meSveobiT nawarmoebi namyos aR-
mniSvneli meoreuli formebi b -es `keTeba~ zmnis magaliT-
ze:
154
b-iÁo=(ne)
myofadi I (ZiriTadi) namyo-myofadi I (ZiriTadi)
b-al=(ne) “gaakeTebs” b-al=(ne)=Á “gaakeTebda”
myofadi aucileblobiTi namyo-myofadi aucileblobiTi
b-ala=(ne) b-ala=(ne)=Á
“gaakeTebs” [aucileblad] “gaakeTebda” [aucileblad]
myofadi II (potenciuri) namyo-myofadi II (potenciuri)
b-o=(ne) “gaakeTebs” [vinicobaa] b-o=(ne)=Á “gaakeTebda” [vinicobaa]
koniunqtivi b-a=(ne) namyos koniunqtivi b-a=(ne)=Á
“gaakeTebs” [SesaZloa, albaT] “gaakeTebda” [SesaZloa, albaT]
*kondicionali b-a-Ái=(n) ------------------------------
------------------------------ *kontrafaqtivi b-i-Ái=(n)=iÁ
=Á
Á formantiT nawarmoebi formebisagan evg. jeiraniSvilTan oden
namyo-uwyvetelia (imperfeqti) aRniSnuli, xolo vl. fanCviZesTan am
formis garda gvaqvs: namyo-winarewarsuli (pluskvamperfeqti) da
masze nawarmoebi pirobiT-natvriTi kavSirebiTi (awarmoebs gi= kli-
tika), kavSirebiTi II (namyos koniunqtivi), myofadi ZiriTadisa da
myofadi potenciurisagan nawarmoebi pirobiT-natvriTi kilos ori
forma.
myofadi ZiriTadisa da myofadi potenciurisagan nawarmoeb
formebs unda daematos mesame forma, romelic myofadi aucileblo-
biTisagan iwarmoeba, mag.: zu tiÁa baq
baq-ii=gi
gi=zu
gi zu=Á
zu Á Sotin meno uk-
uk
ala=Te
ala Te=ne
Te ne=Á
ne Á `me rom mand vyofi
vyofili
filiya
liyavi
yavi,
vi is amas ar ityoda
ityoda [ueWve-
lad]~, xolo nawyo-winarewarsulisagan nawarmoebi pirobiT-natvri-
Ti kavSirebiTis gamoyofa, piriqiT, saeWvod moCans. unda aRiniSnos,
rom =Á
Á enklitikis darTviT an CamoSorebiT am formis mniSvneloba
ar icvleba, Sdr.: gi=n=qarx-e=Á
gi Á “rom ecxovra” da b-e=gi
gi=n
gi “rom
ekeTebina”...
155
unda aRiniSnos, rom myofadisagan nawarmoebi sami forma, garda
pirobiT-natvriTi kilos mniSvnelobis gamoxatvisa, ori drois mi-
jnaze ganviTarebul moqmedebasac aRniSnavs. gramatikulad es for-
mebi myofads warmoadgens, magram maTi moqmedeba viTardeba namyo
droSi myofadze [zogjer _ awmyoze] miTiTebiT, mag.: Seno hçÁsç
baska=le
baska le=Á
le Á “is axlaxan apirebda dawolas”;
dawolas
zu vaenk nçÁni zengbal=zu
zengbal zu=Á
zu Á “me SenTan guSin vapirebdi
darekvas”
darekvas [myofadi ZiriTadisagan nawarmoebi forma];
geSluRa sa hema baW adamare baqo=ÁÁ
baqo “xeobaSi iyo albaT
[SesaZloa
SesaZloa]
SesaZloa asiode adamiani”;
sa Samate Wovaqi baqo=Á
baqo Á, Áoxsa viw Rine Wovaqi baqo=Á
baqo Á “sadRac
erTi kvira gavida (zedmiw. gasuli iyo),
iyo an SesaZloa aTi dRe
gavida”
gavida [myofadi potenciurisagan nawarmoebi forma];
meno baq
baq-ala
ala=ne
ala ne=Á
ne Á, ama baTeneqi `es unda
unda momxda
momxdari
mxdariyo
riyo,
yo magram ar
moxda~;
sawwe iSu davina TaRala=ne
TaRala ne=Á
ne Á “TerTmeti kaci unda
gamgzavrebuliyo omSi” [myofadi aucileblobiTisagan nawarmoebi
forma].
safiqrebelia, rom =Á formanti istoriulad namyos mawarmoebe-
li meSveli zmna unda yofiliyo da aseTi funqciiT is dasturdeba
kidec zogierT lezgiur enaSi, Sdr. aRuluri: mehemed m‘‡elim e `muha-
156
(ebr 3. 4);
iCeÁ bul T[aa]faR
faR-ee-Á “Tavisi Tavi misca”
faR misca (ef. 5, 25);
haÁbok-eeˤ-Á oenux “aiyvana
haÁbok aiyvana isini” (mT. 17, 1).
klitika ya=
ya iusivis (kategoriuli kilo; nawilakovan-
kavSirebiTi I _ evg. jeiraniSvili; nawilakovan-kavSirebiTi _ vl.
fanCviZe) or sinonimur formas awarmoebs. pirveli _ aoristis
formaze dayrdnobiT iwarmoeba ya=
ya klitikis darTviT, xolo meore
_ perfeqtis formaze igive mawarmoeblis darTviT.
piris niSani iusivis orive formaSi ueWvelad ya=
ya klitikas
misdevs. aRniSnuli kompleqsi, rogorc wesi, perfeqtis formas
daerTvis enklitikurad, xolo aoristis formasTan _
gavrcelebuli proklitikuri, anda endoklitikuri ganlageba.
udiuri zmnis dro-kiloTa umetesobisagan gansxvavebiT
(imperativisa da koniunqtivis garda), iusivis formebTan gamoiyeneba
uaryofis klitika ma=.
ma iusivis formebze am uaryofis aRmniSvneli
klitikis darTvis SemTxvevaSi iqmneba sami klitikisagan Semdgari
kompleqsebi: ma=
ma + ya=
ya + piris niSani. aseTi kompleqsi, rogorc
wesi, zmnur formasan prepoziciaSi gvevleneba, Tumca aoristis
formasTan dasaSvebia misi endoklitikuri ganlagebac, mag.:
za gal=ma
ma=ya
ma ya=n
ya n=d-i
157
me:DAT
me Sexeba=PROH=JUSS=3SG=LV_AOR
Sexeba
ar Semexos
ya=
ya klitika SesaZlebelia sxva zmnur formebs da metyvelebis
nawilebs daerTos. es mawarmoebeli maerTebeli kavSiris
funqciiTac gamoiyeneba.
TargmanSi iusivis formeni Seesatyviseba zmnas +
“aucileblad”, “ueWvelad”, “uTuod” da a.S.
gi= (Ái
(Ái-) klitikis meSveobiT nawarmoebi pirobiT-
pirobiT-natvriTi kilos
(kondicionali) formebi
klitika gi=
gi pirobiT-natvriT kilos (kondicionali;
nawilakovan-kavSirebiTi II _ evg. jeiraniSvili; pirobiT-natvriTi
nawilakovani _ vl. fanCviZe), iusivis msgavsad, or sinonimur formas
awarmoebs. pirveli _ aoristis formaze dayrdnobiT iwarmoeba gi=
gi
mawarmoeblis darTviT, xolo meore _ perfeqtis formaze
dayrdnobiT. pirobiT-natvriTi kilos es formebi mxolod
varTaSnuli dialeqtisaTvisaa damaxasiaTebeli.
gi=
gi klitikas dRes udiurSi, ya=
ya mawarmoeblisagan
gansxvavebiT (ix. zemoT), damoukidebeli leqsikuri mniSvneloba ar
gaaCnia.
piris niSani pirobiT-natvriTi kolos orsave formaSi
ueWvelad gi=
gi klitikas misdevs. aRniSnuli kompleqsi SeiZleba
daerTos zmnas enklitikurad, proklitikurad, anda
endoklitikurad.
udiuri zmnis dro-kiloTa formebisagan kondicionalis
formebi erTaderTia, romlebTanac gamoiyeneba uaryofis klitika
n„=. pirobiT-natvriTi kilos formebze am klitikis darTvis
SemTxvevaSi iqmneba sami klitikisagan Semdgari kompleqsebi: n„= +
gi=
gi + piris niSani. aseTi kompleqsi, rogorc wesi, zmnur formasan
prepoziciaSi gvevleneba, mag.:
158
Se-t-in n„=gi=n=cam-f-e=Á
wera_LV_PERF=PST
wera
DIST_O_ERG PROH=COND=3SG=wera
mas rom ar daewera
TargmanSi pirobiT-natvriTi kilos formeni Seesatyviseba
“rom” + zmnas.
nijur kiloSi kondicionalis forma sxvagvarad iwarmoeba:
igi, rogorc Cans, koniunqtivis formas eyrdnoba. amasTan,
aRsaniSnavia, rom mawarmoebelic nijurSi fonetikurad
saxecvlilia: *gi
gi > *Ri
Ri > Ái.
Ái
Ái-
Ái formanti nijurSi aseve kantrafaqtivs awarmoebs.
kondicionalisagan gansxvavebiT, romelic pirobiT, magram realur
moqmedebas aRniSnavs, kontrafaqtivi gamoxatavs irealur moqmedebas,
mag.:
Cur-f-i-Ái=n=iÁ “rom darCeniliyo”
darCena_LV_(AOR)_CTRF=3SG=PST
darCena
nawilakovan--kavSirebiTi III
kavSirebiTi II kilo (konunqtivi II; nawilakovan
_ evg. jeiraniSvili). varTaSenul kiloSi dasturdeba meoradi
forma, romlis sayrdeni fuZea myofadi potenciuris forma, xolo
mawarmoemeli =al
al klitika unda iyos. samecniero literaturaSi
gamoiTqva gansxvavebuli mosazreba am kilos formantis
warmomavlobis Sesaxeb, romlis Tanaxmad am formis mawarmoebeli -
o=al
al ori myofadi drois _ myofadi potenciurisa da myofadi
ZiriTadis -o
o da -al
al formantebis SerwymiT unda iyos miRebuli
(vl. fanCviZe) _ -o
o-al
al.
al TargmanSi II koniunqtivis formas
Seesatyviseba: zmna + “kidec-da”; “iqneb”//”iqneba” + zmna + “kidec-da”;
mag.: b-o=al=(le) < *b-o=al=(ne) “gaakeTebs kidec-da”, “iqneba
gaakeTos kidec-da” (+ 3SG); aS-b-o=al=(le) < *aS-b-o=al=(ne)
160
“imuSavebs kidec-da”, “iqneb imuSavebs kidec-da”; qarx-o=al=(le) <
*qarx-o=al=(ne) “icxovrebs kidec-da”, “iqneb icxovros kidec-da”;
baq-o=al=(le) < *baq-o=al=(ne) “iqneba kidec-da”, “iyos kidec”...
xSirad, metyvelebaSi -o
o=al
al formanti ganicdis fonetikur
cvlilebas: -o
o=al ol mag.: zu qar=zu=x=ol “vicxovro kidec-
al > =ol
ol;
da”, “iqneba vicxovro kidec-da”, un qar=ru=x=ol “icxovro kidec-
da”, “iqneba icxovro kidec-da” da a.S.
zmnis dro-
dro-kiloTa warTqmiT-
warTqmiT-uaryofiTi formebis paradigma
zmnis baq-es//baq
baq baq-sun
baq “yofa”, “arseboba”, gaxdoma” magaliTze (dro-
kiloebi warmodgenilia III mx. piris formiT mxoloobiTSi; piris
niSnebia: =ne
ne//=n
ne n > [...l
l]=le
le).
le TiToeul dro-kilosTan piris niSnis
yvelaze gavrcelebuli ganlagebaa mocemuli:
dro-
dro-kilos warTqmiTi forma uaryofiTi forma
saxelwodeba
awmyo ba=ne=q-s-a Te=ne=baq-s-a
imperfeqti ba=ne=q-s-a=Á Te=ne=baq-s-a=Á
perfeqti baq-e=ne baq-e=Te=ne
pluskvamperfeqti baq-e=ne=Á baq-e=Te=ne=Á
perfeqtze nawarmoebi baq-e=ya=n ma=ya=n=baq-e
iusivi
* perfeqtze ba=gi=n=q-e n„=gi=n=baq-e
nawarmoebi pirobiT-
natvriTi kilo
** kondicionali baq-a-Ái=n nu=baq-a-Ái=n
koniunqtivi baq-a=n(e) nu=baq-a=n(e)
*ma=baq-a=n(e)
namyos koniunqtivi baq-a=ne=Á nu=baq-a=ne=Á
*** imperativi baq-a ma=baq-a
161
myofadi potenciuri ba=ne=q-o//ba=ne=q-on ba=Te=ne=q-o//
ba=Te=ne=q-on
namyo-myofadi ba=ne=q-o=Á ba=Te=ne=q-o=Á
potenciuri
* II koniunqtivi baq-o=al=le// baq-o=al=Te=ne//
baq=ol=le baq=ol=Te=ne
aoristi baq-i=ne baq-i=Te=ne
II perfeqti baq-iÁo=ne baq-iÁo=Te=ne
** II pluskvamperfeqti baq-i=ne=Á baq-i=Te=ne=Á
aoristze nawarmoebi baq-i=ya=n ma=ya=n=baq-i
iusivi
* aoristze nawarmoebi ba=gi=n=q-i n„=gi=n=baq-e
pirobiT-natvriTi
kilo
** kontrafaqtivi baq-i-Ái=n=iÁ nu=baq-i-Ái=n=iÁ
myofadi ZiriTadi baq-al=le baq-al=Te=ne
*nuT baq-al=le
namyo-myofadi baq-al=le=Á baq-al=Te=ne=Á
*nuT baq-al=le=Á
myofadi baq-ala=ne baq-ala=Te=ne//
aucileblobiTi nu=baq-ala=ne
*nuT baq-ala=ne
namyo-myofadi baq-ala=ne=Á baq-ala=Te=ne=Á//
aucileblobiTi nu=baq-ala=ne=Á
*nuT baq-ala=ne=Á
* myofadi baq-al=al=le nuT baq-al=al=le
nawilakovani baq-al=al=Te=ne
162
saxelzmnuri formebi
masdari
martiv-
martiv - maw armoebliani masdari
166
samecniero literaturaSi gamoiTqva sxvadasxva mosazrebebi
masdaris formebis Sesaxeb: a. Sifneri da a. diri orive formas
infinitivad ganixilaven;1 evg. jeiraniSvili, rogorc zemoT
aRiniSna, am formebs infinitiv-masdars uwodebs;2 a. harisi da t.
maisaki -es sufiqsian formas infinitivad miiCneven, xolo -es-un
formatians _ masdarad;3 vl. fanCviZisa da v. Sulces azriT ki,
orive SemTxvevaSi masdarTan gvaqvs saqme.4
udiurisaTvis damaxasiaTebeli unda yofiliyo masdaris kidev
erTi forma, romlis naSti dRes arsebiT saxelSi gvxvdeba. am
formis mawarmoebeli -un
un sufiqsi unda yofiliyo, romelic
uSualod zmnis fuZes daerTvoda bolokidurad:
bit-un “naTesi”, Sdr. bit-es “Tesva”;
uq-un “saWmeli”, Sdr. uq-es “Wama”;
ned-un “sadedi”, Sdr. ned-es “Sededevba”;
Caf-un “gamonayari”, Sdr. Caf-es “gamoyra”;
†uf-un “amosunTqva”, Sdr. †uf-es “sunTqva”, “Seberva”...
1
Schiefner A., Versuch über die Sprache der Uden, Mémoires de ľacadémie impériae des sciences de
St. Pétersbourg, VII ͤ S., P. VI, #8, 1863, gv. 28; Дирр А. М., Грамматика удинского языка, Тифлис,
1903, gv. 39.
2
jeiraniSvili evg., udiuri ena (gramatika, qrestomaTia, leqsikoni), Tbilisi,
1971, gv. 104-107.
3
Alice C. Harris., Endoclitics and the Origins of Udi Morphosyntax, Oxford, 2002; Майсак Т.А.,
Глагольная парадигма удинского языка (ниджский диалект), Удинский сборник (грамматика,
лексика, история языка), Москва, 2008, gv. 115-116.
4 vl. fanCviZe, “infinitivis” formaTa warmoeba da mniSvneloba udur enaSi,
mecn. akad. moambe, t. III, #2 da #4, Tbilisi, 1942; misive, uduris gramatikuli
analizi, Tbilisi, 1974, gv. 193-200; Schulze W., Die Sprache der Udin in Nord-Azerbaidzan,
Wiesbaden, 1982 da sxva.
167
mimReoba
sax. ari--o
ari ari--o-r
ari mandi--o
mandi mandi--o-r
mandi
“mosuli” “darCenili”
erg. ari-o-t-in ari-o-t-R-on mandio-o-t-in mandi-o-t-R-on
naT. ari-o-t-a[Á] ari-o-t-R-o[Á] mandi-o-t-a[Á] mandi-o-t-R-o[Á]
mic. ari-o-t-u[x] ari-o-t-R-o[x] mandi-o-t-u[x] mandi-o-t-R-o[x]
abl. ari-o-t-uxo ari-o-t-R-oxo mandi-o-t-uxo mandi-o-t-R-oxo
kom. ari-o-t- ari-o-t-R- mandi-o-t- mandi-o-t-R-
uxol[an] oxol[an] uxol[an] oxol[an]
ades. ari-o-t-usta ari-o-t-R-osta mandi-o-t-usta mandi-o-t-R-osta
alat. ari-o-t-uW ari-o-t-R-oW mandi-o-t-uW mandi-o-t-R-oW
sup. ari-o-t-ul ari-o-t-R-ol mandi-o-t-ul mandi-o-t-R-ol
ben. ari-o-t-enk[ena] ari-o-t-R-onk[ena] mandi-o-t-enk[ena] mandi-o-t-R-onk[ena]
ra xeli, Seexo mas da Tqva” (rus. «Иисус простерши руку, коснулся его
и сказал») (mT. 8, 2);
adamarRox ak-i
ak i, Sono laÁneci burRol “dainaxa ra xalxi, is
avida mTaze” («увидев народ, он взошел на гору») (mT. 5, 1)...
safiqrebelia, rom am da msgavs magaliTebSi, saqme gvqondes
ara mimReobisa an absolutivis formasTan, aramed aoristis
formasTan, romelsac gamotovebuli aqvs piris niSani (aseTi
169
movlena udiurSi ar warmoadgens iSviaTobas; ix. zmna). Sesabamisad
arniSnuli winadadebebi unda iTargmnos aseTnairad:
“iesom gaSala xeli, Seexo mas da Tqva”;
“dainaxa xalxi [da] is avida mTaze”...
II perfeqti
sruli
saxis
mimReoba
aoristis formaze dayrdnobiT
nawarmoebi iusivi;
aoristis formaze dayrdnobiT
aoristi nawarmoebi pirobiT-natvriTi
kilo (varT.);
II plukvamperfeqti (nij.);
kontrafaqtivi (nij.);
usruli myofadi
saxis aucileb-
mimReoba lobiTi
myofadi
ZiriTadi namyo- namyo-myofadi
myofadi aucileblobiTi
ZiriTadi
myofadi
nawilakovani
(varT.)
172
saxelis marTva mimReobis mier
mawyevarni”
mawyevarni (mT. 5, 44)...
173
absolutivi
absolutivi I
ÃuTiÁanserbio “id”...
absolutivis aRniSnuli forma mizez-mizansa da
mizandasaxulobis gamosaxatavad gamoiyeneba:
b-es-an “keTebad”, “sakeTeblad”, “qmnad”; f-es-an “Tqmad”,
“saTqmelad”; uq’s-an < uq-es-an “Wamad”, “saWmelad”; uRˤ-es “sma”,
“daleva”; box’s-an < box-es “xarSvad”, “saxarSavad”; bask-es-an
“wolad”, “dasawolad”; Curf-es “dgomad”, “dadgomad”; asbes-an
“muSaobad”, “samuSaod”...
winadadebaSi aRniSnuli forma miznis damatebad gamoiyeneba,
mag.: arrece camfes
camfes-an
an “dajda sawerad (werad)”;
iSu Tanesa Cli biys-an
biys an “kaci modis Tevzis dasaWerad
(saWerad)”...
absolutivi III
177
formaucvleli sityvebi
zmnisarTi
ÃoS “ukan”, boS “Sig”, toS (varT.)//C”S (nij.) “gareT”, cina “qvemoT”,
bula “zemoT”, g”l” “bevri”...
warmoSobiT zmnizeda, Cveulebriv, saxelia da warmodgenilia
romelime brunvis formiT (nominativis garda, romelic
gauformebel fuZes warmoadgens). es, rogorc wesi, naTesaobiTis,
micemiTisa an Tandebuliani brunvebis formaa, mag.:
bul “Tavi” > bul-a “zeviT”, “TavSi”; oy “Ziri”, “fskeri”, “qveda
mxare” > oy-a “dabla”, qveviT”, “Zirs”, “fskerze”; oS “bolo” > oS-a
“Semdeg” (DAT)...
a dgilis zmnisarTebi
179
“Signidan”, toS-tan (nij. C”xixun) “garedan”, ÃoS-tan
“uknidan”, beSˤ-tan “winidan”...
3) mV-,
mV qV,
qV tV-
tV elementiani adverbialuri mniSvnelobis
sityvebi:
miÁ-a < mi-a “aq” qa < qa-a “mand” tiÁ-a < ti-a “iq”
mi-x “aq”
tiÁa-miÁa “iqa-aq”
ma-Ra “aqeT” ta-Ra “iqeT”
taRa-maRa “iqiT-aqeT”
me-l-an//me-l-in qa-l-an//qa-l-in te-l-an//te-l-in
“aqedan” “mandedan” “iqidan”
mel-cirik “aqamde” tel-cirik “iqamde”
me-Co “aqeT”, “aqeTken” qa-Co “mandeT”, te-Co “iqeT”,
“mandeTken” “iqiTken”.
drois zmnisarTebi
181
4. “lokativSi” (micemiTsa an ablativSi) dasmuli saxelisa da
viTarebis zmnisarTebi
kiTxviTi zmnisarTebi
183
Tandebuli
184
zmnisarTebi: beSˤ “win”, ÃoS “ukan”, toRˤol “Tan”, boS “-Si”, “Sig”,
“SigniT”, toS “gareT”, oSa “Semdeg”, “Semdgom”; jok “gare”, “garda”...
b. iseTi Tandebulebi, romelic warmoSobiT zmnisarTs
warmoadgens, Tumca dRes, mxolod Tandebulis funqciiT
gamoiyeneba: -cirik “mde”, -laxo “zeda”, “zed”, “ze”...
adverbialuri (zmnisarTuli) warmoSobis es Tandebulebi,
mosdeven-ra saxels da marTaven mas ama Tu im brunvis formaSi.
yvelaze xSirad Tandebuli marTavs saxels naTesaobiT brunvaSi,
Semdeg ablativsa da komitativSi, xolo erT SemTxvevaSi
superasivSi:
naTesaobiT brunvaSi saxels marTavs Semdegi Tandebulebi: ama
“mde”, “oden”; baxtin//baxtinq “Tvis”; beSˤ “win”; bipCo “irgvliv”,
185
nawilaki
186
eWvmiutanlobas da aqvs aseTi mniSvneloba: “maincdamainc”, “swored”,
“ai”; Seurwymelad (bolos) gamoyenebis SemTxvevaSi ki gamoxatavs
emociurobas (dadebiTs an uaryofiTs).
nawilaki -ne
ne.
ne es nawilaki gamooyeneba mxolod brZanebiTis an
brZanebiTad gamoyenebuli kavSirebiTi kilos formasTan da aqvs
mniSvneloba, rac qarTul “ra”, “raRa”, “da” nawilakebs.
sxva nawilakebidan aRsaniSnavia: vaˤ “gind”; burim “Turme”;
blig “egebis”; gena “ki”; kena “ki”, “viT”; haˤlbaT “rasakvirvelia”;
ukone “Tqmula”; grg “unda”; maufa “nu ityvi” [Turme];
fesunne//fsunne “ese igi”; migila “ai”; hoÁ “maS”; de “dae”, “ha”; gh
“xan”; gr “ve”; ho “ho”, “ki”, “diax”; sa “erTi”; TŽqsa “oRond”, barTa
“dae”...
187
kavSiri
188
Sorisdebuli
189
sintaqsi
190
erg. sa xod-en
naT. sa xod-daÁ
mic. sa xod-da[x]
abl. sa xod-daxo...
* * *
* * *
* * *
192
da bevri sxva lanZRva Tqma:PRS=3PL=PST DIST_NO=ADD=ABL
“da bevr sxva lanZRvas eubnebodnen mas [misTvisac]” (lk. 22,
65)...
* * *
194
brunvaSi dasmul arsebiT saxels, Sdr. qarTuli xis saxli, bavSvis
sawoli da sxva mravali. Semdegi magaliTebi TvalnaTliv cxadyofs
amis Sesaxeb:
195
leker “fexsacmeli” (zedmiw. “fexis WurWeli” Tur-in “fexis” + leker
“WurWeli”)...
zogjer sazRvrulis mier marTul msazRvrels naTesaobiTi
brunvis niSani -Á
Á//-i
i dakarguli aqvs da igi gauformebeli fuZiTaa
warmodgenili da, Sesabamisad, nominativis formas emTxveva, mag.: baba-
koJ (< babaÁ-koj) “mamis saxli”...
196
predikatuli sintagmis analizi
197
udiuri teqstobrivi masalidan irkveva (udiuri oTxTavi, zRapari
“rustam”, udiuri saanbano-sakiTxavi wigni “samji d„s” da sxva),
varTaSnulSi Tanabrad gamoiyeneboda micemiTi da ergatiuli brunvis
formebi (bunebrivia, grZnoba-aRqmis zmnaTa subieqtis dasma ergativSi
meoreuli movlenaa):
magram:
198
realuri obieqti, ergatiuli konstruqciis msgavsad, aqac
saxelobiTsa an micemiTSi gveqneba.
posesiur (genitiur) konstruqcias mxolod erTi defeqturi zmna
bu “qona”, “yola” qmnis (is mxolod awmyosa da namyo-uwyvetelis
droebs awarmoebs, xolo danarCen paradigmas baq-es “yofa”, “arseboba”
“gaxdoma” zmnis dro-kiloebi avseben). posesiuri konstruqciis
subieqtia naTesaobiT brunvaSi dasmuli saxeli. zmna bu “yofnis”
mniSvnelobiTac gamoiyeneba da, aseT SemTxvevaSi, igi nominatiur
konstruqcias qmnis, mag. (3):
(3) zu bu=zu
bu
me COP=1SG
“me var”.
T ux-i
(4) z ø q ø r - ø Á fu-T ux sa Cuvux, iC ci ÁeTør
zaqaria_DAT yola=3SG=PST erTi coli Tavisi saxeli eTeri
“zaqarias hyavda coli, misi [Tavisi] saxelia eTeri”...
199
predikati
be=ne=R--sa, ay=ne=sa
(5) fasWaR We=ne=sa, be=ne=R
mefe gamosvla=3SG=PRS xedva=3SG=ST_PRS aReba=3SG=PRS
“mefe gamodis
gamodis, xedavs
xedavs, hkvirdeba
hkvirdeba” (rust.).
200
(6) Se-n-o e-sa-
sa-beˤR-sa=n
sa=ne=TaÁ
e=TaÁ--sa
e=TaÁ
DIST_O_NA mosvla_PRS_yureba_PRS=3SG=mosvla_PRS
“is modis, uyurebs, [da
da] midis”;
da midis
kiwi=ne=aS
(10) Se-t-in kiwi=n e=aS--b-e
e=aS
DIST_NO_ERG cota=3SG=muSaoba_LV_PERF
“man cota imuSava
imuSava”.
201
(11) aRala Te=ne=esa
Te
wvima NEG=3SG=mosvla_PRS
“wvima ar modis”...
202
(15) rustam, dûv-n-ux bes-
bes-b-i, e=ne=sa kua
rustami devi_O_DAT mokvla_LV_AOP mosvla=3Sg=PRS saxli:DAT
“rustams moekla ra devi, modis saxlSi” (rust.).
bul--kow
(16) vaˤ ar-e=Áan So-t-u bul kow--b-esan
esan
da mosvla_PERF=1PL DIST_NO_DAT Tavi_moxra_LV_ABS
“da movediT mas Tavi movuxaroT [mosaxrelad
mosaxrelad]” (mT. 2, 2).
mosaxrelad
realuri subieqti
(18) amma usin gûg ya=n oCaˤl fas=ne=baq-o, zakon-axo sa xaz aCˤ-ama
magram Cqara ca da=3SG dedamiwa darRveva=3SG=LV_POT kanoni_ABL
erTi xazi dakargva_ABS
“magram ufro adre ca da dedamiwa dairRveva kanonis erTi
pwkaris dakargvamde” (lk. 16, 17);
203
(19) barTa, Tam=ya=n=baq-i fexambar-un f-i-o
INTJ asruleba=JUSS=3SG=LV_AOR mociquli_GEN Tqma_AOP_NA
“dae, aRsruldes mociqulis naTqvami
naTqvami” (mT. 2, 23);
bes--al-
(22) Setabaxtin-Te harsa bes al-t-in a=ne=y-sa
radgan_COMP yoveli Txova_AOP_NO_ERG miReba=3SG=ST_PRS
“radganac yoveli mTxovneli [mi]iRebs” (mT. 7, 8);
204
ramdenime SemTxvevaSi ergativis forma realur subieqtad
erTpirian gardauval zmnasTanac dasturdeba, mag.: axSum-es “sicili”;
axSum-f-es “gacineba”, mag. (24):
(24) Se-
Se-t-in axSum=ne=sa
DIST_NO_ERG sicili=3SG=PRS
“igi
igi icinis”...
mag. (25-27):
(25) te vaxta isus
isus--a andax=tu
tu=b-i
tu iC-en iC-boS, Te Wer-i=ne iC-xo
zor
DIST maSin ieso_DAT grZnoba=3SG=LV_AOR TviTon_ERG TviTon_LOC
COMP warTmeva:AOP_AOR=3SG TviTon_LOC Zala
“maSin iesom (mic.) igrZno Tavis TavSi, rom mas Zala gamosvlia
(warTmevia)” (mrk. 5, 30);
205
me:GEN_COLL Svili_DAT
“da ar icoda igi
igi, Tu man rogor Soba bolos Tavisi pirveli
Svili” (mT. 1, 25);
206
(30) te-Tør e†i isa bu=e† dørd
realuri obieqti
207
saxedari
sa kiro, haro paˤwwe fuT
erTi culi TiTo Tormeti fuTi
“rustami eubneba: kargi! moamzadeT Svidi saxedari
saxedari, erTi culi
culi,
erTi kiro
kiro, TiTo Tormeti fuTi
fuTi” (rust.);
azar--uR-
(36) u=yun=Cer-i Se-t-a-toRoˤl b‘T‘n azar uR-ox vaˤ jinbat
jinbat--R-ox
apostol--R-o
(37) vaˤ Sot-R-oxo=al yeÁri=or, me-t-R-on-Te f-i=yun apostol
da DLOG_PL_ABL=ADD sxva_PL PROX_NO_PL_ERG_COMP
Tqma:AOP_AOR=3PL mociquli_PL_DAT
mociqulebs
“da maTganac sxvani, romelTac uTxres mociqulebs” (lk. 24, 10);
ioan--ax, eka-vaˤ-i-baq-sa
(38) Taq-e=nan, uf-a=nan ioan
wasvla:IMP_PERF=2PL Tqma:IMP_IMP=2PL ioane_DAT
208
ra_Tqven_smena_LV_PRS
“wadiT [da] uTxariT ioanes, rac Tqven gesmiT” (mT. 11, 4).
Cur--al
(40) Tçqç Cur lar-i=ne
jixvi furi_SUPER msgavseba_AOR=3SG
“jixvi furs (zedmiw. furze) hgavs.
(41) un bez-
bez-laxo usin-usin qçRiz-cam-f-a
Sen me:GEN_LOC Cqara+Cqara werili_mowera_LV_IMP
“Sen me (zedmiw. Cemze) xSirad (Cqara-Cqara) momwere werili”...
209
rodesac Semasmenels misdevs pirdapiri damateba, igi
fakultaturad daismis saxelobiTsa da micemiT brunvaSi, masTan ise,
rom am ori brunvis funqcia aseT SemTxvevaSi ar gansxvavdeba
erTmaneTisagan, mag.: Rara butuysa xinççr-a//xin
xin xinççr
xin “vaJs uyvars
qaliSvils//qaliSvili
qaliSvils qaliSvili”...
samecniero literaturaSi gamoiTqva mosazreba, rom udiurSi
akuzativi (a. diri; zogierTi mkvlevari am “brunvas” afeqtivs uwodebs
_ a. Sifneri, f. miuleri, r. erkerti) an ori micemiTi brunva unda
gvqondes (vl. fanCviZe, v. Sulce...). Cveni azriT, orive SemTxvevaSi es ar
aris gasaziarebeli. aRsaniSnavia am “brunvaTa” funqciuri toloba _
“orive” erTnairad gamoyenebulia subieqtad verba sentiendi zmnebTan,
pirdapir da irib obieqtad da lokativad. sayuradReboa, rom am
“formaTa” fakultaturad xmareba leqsikuri mniSvnelobis
Seucvlelad da, aseve, ar warmoadgens sirTules micemiTi brunvis
niSanTa ori jgufis (x TanxmovniT da mis gareSe) erTmaneTTan
fonetikurad dakavSireba. ueWvelia, rom sinqronul doneze udiurSi
erTi micemiTi brunva gvaqvs. sayuradReboa micemiT-subieqtiani zmnebis
piris niSnebis =zax, =vax, =Áax, =vaˤx, =tux, =yox... Cveneba, romelic
gvafiqrebinebs, rom istoriuladac udiurSi erTi micemiTi unda
gvqonoda.
marTva
210
Tu winadadeba Seicavs sruli saxis mimReobas an absolutivis ama
Tu im formas da win uZRvis mas, maSin is imarTvis sasaxelebuli
saxelzmnuri formebisagan brunvaSi. Tu zmnis piriani forma
gardauvali zmna da winadadebaSi gvaqvs gardamavali zmnis mimReoba an
absolutivi, romelic qvemdebares misdevs (qvemdebaresa da Semasmenlis
Soris imyofeba), maSin qvemdebare infinituri formis Sesabamisad
ergatiul brunvaSi daismis da piriqiT, Tu zmnis piriani forma
gardamavali zmnaa, xolo mis win gardauvali zmnis absolutivi an
mimReoba. qvemdebare am SemTxvevaSi am ukanasknelis Sesabamisad
saxelobiT brunvaSi daismis, mag. (42-44):
SeTanxmeba
211
(46) usta-R-on ser=yun
yun=b-e
yun
ostati_PL_ERG ageba=3PL=LV_PERF
“ostatebi ageben” (“aSeneben”);
Tun fu
(50) beSi ÃonaR-ux=T
Cveni stumari_PL=3PL COP
Sdr. (51-52):
212
(52) faq-i bele-ux=ne
ne fu
baRi_DAT pirutyvi_PL=3SG COP
“baRSi pirutyvia”
Tun
(53) faq-i beleux=T fu
baRi_DAT pirutyvi_PL=3PL COP
“pirutyvebi arian”...
213
metyvelebisa da folk loris nimuSebi
varTaSnuli dialeqti
sof. oqtomberi (zinobiani)
beS „Áz
Áz Cemi sofeli
214
zinobiani. zinobiani xaS-t-i=ne zinov-in wi-en
zinobiani. zinobiani monaTvla_LV_AOR=3SG zinobi_GEN
saxeli_INS
zinobiani. zinobians daerqva zinobis saxeli [zedmiw. zinobiani
moinaTla zinobis saxeliT]
215
oà iSa=ne=baqe, W„l„g, Jˤe=al oÃ-al
mdinare axlos yofna=3SG=LV_PERF tye qva=ADD mdinare_SUPER
mdinare axlos iyo, tye, qvac mdinareSi
beS nanaÁ baneqe muR d„n„ „Áel deda Cems hyavda rva Svili _
_ bip Rar, bip xin„r. Áan kojin oTxi biWi, oTxi gogo. Cven
boS sunaxo g”l” Sel-Áen baqe, ojaxSi Zalian kargad viyaviT
muWˤa-Áan baqe. beSi baneqe da tkbilad veqceodiT
g”l”, g”l” qala qulrux. iC erTmaneTs. Cven gvqonda bevri,
216
beS nana-Á ba=ne=q-e muR d„n„ „Áel, bip Rar, bip xin„r
Cemi deda_GEN yola=3SG=ST-PERF rva cali bavSvi oTxi biWi oTxi
gogo
deda Cems hyavda rva Svili _ oTxi biWi, oTxi gogo.
217
demonsrtracina
demonsrtracina1 demonstraciaze
218
sa Ri zax qal=le=x-a raÁkom-in sekretar-en
gamosvla:FUT_FUT=3SG
Tqma:PRS_PRS=2SG
1 gi=
gi pirobiT-natvriTi kilos mawarmoebeli klitika. am SemTxvevaSi mosalodneli
iyo forma gi=ne
gi ne.
ne gaugebaria, Tu riT aris gamowveuli III piris aRmniSvneli klitikis
fonetikuri cvlileba: =ne
ne > =re
re.
re
219
iq, masTan aviRe erTi wigni
dro_O_DAT cxovreba_PERF
demonstracia_O_DAT
miReba=3SG=LV_PERF
1
gramatikulad gaumarTavi winadadeba. gaugebaria dativis gamoyeneba rogorc
formasTan iC-oR, ise masdarTan qar-x-esun.
2
gaumarTavi winadadeba: aklia subieqti.
220
Sexvedrisas, xalxma mimiRo Zalian kargad, sixaruliT.
mocema_PERF
221
aÁ xin„r, xin„r ma-Taqe, o, gogov, gogov, nu waxval
bez ukin W„Án xenebaqe Cemi guli [gulis cximi] dadna
nana maral-zu, nana maral-zu deda iremi var, deda iremi var
mamuSˤak
mamuS ak ia
(xalxuri simRera)
222
naizustux leqsebi
223
dšzšn„ne †uruko, mindorSi seirnobs,
udin pasWaRluR
pasWaRluR udiuri samefo
Áan buÁan udin millŽT. udin Cven varT udi eri (rjuli). udi
eri warmoiqmna (zedmiw. gasuqda)
millŽT ŽmŽlŽxne are, g™l™
uZvelesi droidan Cvens
bisi vŽdinaxo, beS erinal welTaRricxvamde. es eri movida
im dros. am ers hyavda mefe;
wirik me millŽT enesa te
Tavisi samefo hqonda, Tavisi
vŽdina... me millŽTun pasWaRne soflebi hqonda, ena hqonda,
baqe iC fadCaRluRne baqe, iC damwerloba hqonda. Semdeg, nel-
224
Teta are. TŽqsŽ uqaneÁ, uRˤaneÁ, mSromeli, rTul situaciebSi
poulobda gamosavals (zedmiw.
qe† baneÁ, oxˤala TaRaneÁ.
mefis moednidan gamomsvleli
kiwke Rar oroÁs baneqe g™l™ [iyo]). mefe iyo Zalian moxuci
225
pasWaRluR manede qala Rari Zala aq hqonda SeeCerebina
va gšrjistan
udiux vaˤ udiebi da saqarTvelo
226
beS vŽdinŽl wirik, Sotxo oSa saqarTvelom miiRo (aiRo)
qristianoba. ase wavida maTi
gšrjistanene aye,
saqme. meTormete saukunemde
xaSparazlux. hameTŽr metRo albaneTi iyo Zalian Zlieri,
227
TaTarmuRon ayi kul pawwemji azerbaijanSi movidnen samxebi. es
228
zino, siliki zino, iC baba erTad dajda, [da] moiaparakes _
229
arbeSˤumun zavode ÃaÁfe, romelTac ise warmoadgines
baneqe ministerane,
ministerstvinane aSbe sviazi,
230
avtobiogra†ia
avtobiogra† avtobiografia
avtobiografia
231
TarÊRa me Skola kalfesunun damTavrebuli komkavSiris
gamovdiodi, yovelTvis me
ŽÁTurRon si†tŽmji raÁkomun
gamovdiodi moxsenebiT. skolis
sekretaren zaxne Wˤaqfe.
periodSi, Cven, skolis bavSvebi,
SetabaxtingTe bez tati, nana,
piesas vdgavdiT TeatrSi,
baba, bšTšm Áan udiuxÁan baqe
romeli piesiTac Cven [Semdgom]
232
udiRo TŽrŽ†axo hŽmmŽSŽ zuz gamovdiodiT xalxis winaSe.
233
gšrjistana iSene Tade bez kaxidan meZaxodnen, baqodan
lozungs mawerinebdnen
aÁel, xib Rar, paˤ xinŽr, zu,
azerbaijanul (TaTrul) da
bez seÁnene baqe, seÁdene baqe.
rusul enebze. aqac raionSi
ariTxo oSa zax raÁona
vsargebobdi didi pativiscemiT,
eTŽrTe zu varTaSenaxo ari
magram radgan ena da wera
abazaÁ uyˤ tŽnŽ muz, raÁkomun
[qarTuli] ar vicodi, verafers
kamitetaTe raÁkomun
mivaRwie. [rodesac] vTamaSobdiT
sekretarenTe itubaqe zax
”vuyvarvar ar vuyvarvar”
kalyunfe raÁona. kaxnuxoyun
yvavilebiT, erT dRes, dasvenebis
esaÁ, da, bŽqšnaxoyun esaÁ,
dros, bavSvebs rom eZinaT, erTma
lozungRo bšTšm te hetRo
didma gvelma gadaiara bavSvebze,
zaxyun camfestesaÁ, TaTaruRo erTi-orze gadaiara da wavida.
uruzin muzin da, miÁal
dizik gvel
gveli
234
aSla TaRaxun Áan tiÁa rodesac Cven mivdiodiT
235
eSˤÁan boyˤi sdavatbe (rus.). da, raonSi.
raÁona.
laxo:
236
puran JˤoRule are, bez doRma isev movida gazafxuli Cems
nana Áurdu mSobliur mxareSi,
bu camfi.
WÊrtani naRÊ
kiwke WÊ naRÊl zRapari patara nacarqeqias
Sesaxeb
(zRapari)
237
axÊr SuTe buÁan yomurux, (mamida), deidebi (deida). mokles
yvela naTesavi (naTesavebi) mTei
arÁancesaÁ boxo Ri uyˤÁan
dRe da Rame visxediT da
WeysaÁ, me uyˤnu Áan
varCevdiT kakals. am kakals Cven
WeÁanyesaÁTe TaSeri bazara
varCevdiT, rom bazarSi
TogdesangTe, manoTe beS
gagveyida, rac (romelic) Cven
daxode baqe, TogÁandesaÁ beS
gvaZlevda Semosavals; vyididiT
kojin baxtink har sa SeÁ
Cven [da] Cveni ojaxebisaTvis
aÁanyesaÁ, qarÁanxesaÁ.
yveafers vyidulobdiT [da egre]
biÁasunTe arÁancesaÁ me uyˤnu
vcxovrobdiT. RamiT vjdebodiT,
Wakfa... Weyaxun, tayˤfi Weyaxun
am kakals varCevdiT,
iJˤena Sune boxoneda, arci
vasufTavebdiT da vamtrevdiT.
bšTšmtin hartin sa naRÊle zamTris Rame grZelia, visxediT
238
TaRalyun Samkal girbalyuni, da) wavidnen tyeSi. wavidnen
239
Wˤirtanen exneTe bšTšm mZinavso, uebneba, sanam daviZineb
[Cemi Zilis mosvlamde], uebneba,
baskeyuni, TŽqsŽ zu moRorzu.
Cem dedas, uebneba, moaqvs didi
exne un ekalu moRor exne, mdinaridan saceriT wyali, am
exne zu Setenkzu moRor exne, wyals vsvam, [da] mere viZineb
bez nepax TaRama exne, bez [Zili modis]. didi dro gavida an
nanan exne TanesaÁ qala oÃaxo patara dro gavida, es derviSi
gulla boS xene eCCaÁ, te [eloda, eloda da] fiqrobs: me
xenax Áax uRˤesnestaÁ, oSa saceriT mdinaridan rogor
nepaxzu esaÁ. g™l™ne Áay beRˤe, movitano wyali. kidev erTxel
ekiTxeba. eubneba [Wirtans]: vis
kiwine Áay beRˤe me derviSen
sZinavs, vis RviZavs, xma
isa †iqirebsa, zu gulen
amoiRoso. (es) Wirtani eubneba:
TaRalzu oÃaxo xe heTŽr
yvelas sZinavs (dawolilia), me
eCalzu, qi hŽSi, sal puran [ki] mRviZavs, eubneba. Sen ratom
gRviZavs, isev gRviZavs? ki, aba!
kalkalzu exne, Sua nepax, Su
sanam CemTvis dedaCemi wyals ar
moRor, e† sŽsi CiCanan, me
momitans, me ver daviZineb. (ukve)
Wˤirtanen exne, bšTšm mesame Rames rom movida da
240
oÃaxo xe eCane. aÁzeri Tanece kidev daiceboda. ai ase ijda
oÃal. Tanece gulen xe eCane. derviSi mdinaresTan mTeli Rame.
gulux kownebe oya, xenax veranairad ver Seavso wyliT
iCuya iC ÁuldaSmoRo
Cxarkesnede derviSun qexo.
pasWaRluR
pasWaRluR,
luR, maTe Sukal samefo, sadac aravin
baneqe Tene baqe sa dŽnŽ iyo da ara iyo ra, iyo erTi
(cali) mefe. am mefes ori (cali)
pasWaRne baqe me pasWaRun paˤ
vaJi hyavda. dro movida, [da] es
241
dŽnŽ Rare baqe. vaxt-vŽdŽne are, vaJebi gaizardnen. (am) mefis
baRis SuaSi idga erTi (cali)
me Rarmux qalqalayun baqe. me
vaSlis xe. rodesac Semodgoma
pasWaRun faqna biRˤil sa dŽnŽ
modioda, am vaSlis xidan
eSˤna xodde baqe. te eSˤna vaSlebi ikargeboda. mofrinavda
xodaxo evaxTe faiz ari (modioda) Citi, [da] mihqonda
banepesa, eSˤnux ari yuSen ayi vaSlebi, ar icodnen [samefoSi]
TaneSesa. abaTeyu etina TaSSa vis mihqonda [es vaSlebi] im (am)
me xodaxo damdam aÁzalyuni xidan. diliT adgebodnen vaSlis
Te ene eSˤ anepe, eSˤ mosawyvetad, magram xedavdnen,
nuCukalyun, beRˤalyun eSˤ rom vaSli ukve aRar iyo (aris).
buTene. eSˤnu SeÁen TaneSere. vaSlebi viRacam waiRo. bolos
axÊr sa Ri, paˤ Ri, sa usen, paˤ erTi dRe, ori dRe, erTi weli,
ori weli, aTi weli, es biWebic
usen, viw usen, me RarmuxTe
gaizardnen. movidnen, daeswrnen
qal-qalayun baqe. ari bayunpe,
(daewivnen). mamam dauZaxa Tavis
baban kalefi iC qala Rara
ufross vaJs da uTxra: ai,
feneTe, aÁ Rar fene, un avake
Svilo! Sen xedav, rom Cem baRSi
meTŽr bez faqi mejšrŽ eSˤna
amisTana vaSlis xe dgas (aris),
xodTe bune, te eSˤna xodin [magram] im vaSlis xis nayofs
eSˤnu Áan Cukes TeÁan baqsan [vaSls] ver vwvetT, unda waxvide
gŽrŽ TaRan yarol banu, te udarajo, [da gaarkvio] im vaSls
ra Wams. wavida vaJi, dajda
eSˤnu etina uqsa Tanece Rar,
vaSlis [xis] Ziras. didi xani
arece eSˤna Tume. g™l™ne Áay
eloda Tu cota xani eloda, Sua
beRˤe, kiwine Áay beRˤe, Sune Rames am biWs CaeZina (Zili
biRˤ me Rar nepale Tace. mouvida). ZilSi rom iyo, lamazi
nepalTe Tanece, Savat yuS Citi, filini, movida, vaSli
†ilin enesa me eSˤnu Cunekesa, mowyvita da wavida (modis, vaSls
axsane Wesane TaÁsa damdamTe wyvets da midis). diliT rom
xaSne biTe, me Rar moRore gaTenda, am vaJma gamoiRviZa,
242
baqe, beRˤsaneTe eSˤna xoda eSˤ xedavs vaSlis xeze vaSli ar
buTene. aÁzeri Tanece kua, aris. adga da wavida saxlSi,
Tanece kua, iC babax exneTe zu wavida saxlSi da Tavis mamas
exne, aÁ baba exne, boxo Su eubneba: me, eubneba, ai, mama!
exne arzuce exne, ama exne eubneba, mTeli Rame, eubneba,
ekal Teza ake exne etina ari vijeqi, eubneba, magram, eubneba,
te eSˤnu Cuqi TaSere. enesa me araferi ar daminaxavs, eubneba,
sa usenal Wenebaqsa, paˤmji ram [movida da] waiRo es
usen kiwke Raraxne kalexa. vaSlebi. (movida es) erTi welic
kalexa, exneTe eqe exne, me gavida. meore wels eZaxis [mefe]
viCen exne, qala viCen exne te patara vaJs. dauZaxa da eubneba:
efsen un exne Taqe, yarol ba. didma Zmam, eubneba, ver udaraja
am vaSls. wels Sen, eubneba, wadi
eSˤTe anepe ari iC mŽnzila
udaraje. vaSli rom damwifda
banepe ene eSˤ Cuqal vŽdŽne, (movida simwife) da movida dro
kiwke Rarax Áayanebsa, eSˤna mowyvetis, gzavnis patara vaJs
Tume yarol besuna. me Raren (mefe) vaSlis [xis] Ziras
243
qulal WiWinexa, me qin sdis (midis), da (magram) Tavisi
WiWifsune me Rara baskesan xeli ewveba, xeli ewveba am biWs,
Tene barexa, boxo Su arci ar aZlevs daZinebis (dawolis)
yarole besa, Sune biRˤ ari saSualebas. mTeli Rame zis da
244
exne, hezbe melin nŽisŽ me sadac aravin ar kvdeba. am dros
[vaJi] eubneba: kargi. am Cits
yuSnuxo lamanesta me Rar, me
uSvebs da ukan brundeba (gadis
Rarax me yuSen ayi Tanesa iC
da midis). midis, mivida da Tavis
pasWaRluRa g™l™yun TaÁsa,
mamas uyveba (eubneba). es vaJi am
kiwiyun TaÁsa, Tayunsa sa dŽnŽ Cits xvdeba da Citma waiyvana (es)
vaJi Tavis samefoSi. bevri iares
pasWaRluRa, maTe dšršs
Tu cota iares, mividnen erT
varduruxne cicikuxne, bšTšm (cal) samefoSi, sadac sul
har xodaxo varduxo vardu vardebia da yvavilebia, yvela
yuSen exne purexa Savat. xidan xeze, vardidan vardze
beRˤsane me Raren, me pasWaRun lamazi Citebi dafrinaven. xedavs
245
tejšrŽTe te pasWaRenTe
246
nijuri dialeqti 1
sof. niji
niJˤ
niJ niji
1
nijuri kilos masalis mopovebas adgilze aRniSnuli proeqti ar iTvaliswinebda.
nijuri dialeqtis teqstebi gamoqveynebis uflebiT mogvawoda ruseTis federaciis
mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis institutis mecnier TanamSromelma i.
landerma, risTvisac mas did madlobas vuxdiT.
247
fÊTalameÁ cila qala sa soflis saxelwodebaTa Soris,
romelic warmodgenilia didi
alimun zafi qarTinasTa
mecnieris mier, saxelad
saÃovuÁ S„h„rin, aÁizin ciÁe
ptolemeusi, Sedgenil ruqaze.
boS niJˤe ciÁal bune. qe
ase rom, SegviZlia vTqvaT, rom
hesabenal fes baneqo faˤ ori aTasi welze meti xnis
hazar usenaxun geleneqi niJˤ winad niji ukve arsebobda
sa aÁiz qin„ baqene, bune. niJˤe rogorc sofeli, iyo. aris
248
m„lšm„Txo bune. oSa udiRoÁ gvkiTxuloben da ikvleven. Tu
barada geke camuro. h„Ás„l davTvliT udiebi ricxvs, sul
axˤilTun qarxsa.
.
Ãoldi ku
249
Te binen beRˤene qoÁa abazana. Cawva abazanaSi,
yvelaferi moamzada [sabanaod],
Suqqal Teno, Curecene
xedavs im wuTas, rom masTan...
ocqalqane. eCerene vanna.
magaliTad, rodesac banaobda,
vanna laxi h„zirbaTan, Te
xedavs _ modis mamamTili.
ÃaTe beRˤene, iz lox m„s„l [rZalma] Tqva: “o RmerTo, netavi
ocqalqaTan, beRˤeneqi movkvde Sens winaSe! gamikeTe ise,
baneqsa Ãoldi.
laSqo
laSq korwili
1 barbarizmi.
250
RarmoRoÁ, xšÁ„rmoRoÁ sa faÁ zogierTi vaJi da gogona wavia
251
udiur_qarTuli leqsikoni
Semoklebani:
252
(masd. II) _ II masdari (relig.) _ religiuri.
253
udiuri enis bgeraTa transkrifcia
a [aˤ]
[a ] k s C [Cˤ]
[C ]
„ l t c
b m u [uˤ]
[u ] [Z]
g n š w
d Á f W [Wˤ]
[W ]
e [eˤ] o [oˤ]
[o ] † x [xˤ]
[x ]
[e ]
v ” q à [Ãˤ]
[Ã ]
z p R [Rˤ]
[R ] j [jˤ]
[j ]
T J [Jˤ]
[J ] y [yˤ]
[y ] h
i [iˤ]
[i ] r S [Sˤ]
[S ] [Ê]] [Êˤ]]
254
a aˤmm _ mxari (adamianis, cxovelis);
qedi; mimarTuleba; kavebis
samagri koWi.
aa!
aa aah!
aah ah!
ah _ ah! netav! (Sor.).
ama (amma
amma)
amma _ Tumca, magram, arada
aba,
aba abo,
abo ava (n.); abalu _ mcodne.
(maqv. kavS.).
ababaqes _ codna, gageba.
ama _ mamida, amaRar _
abaluR _ codna.
mamidaSvili (kaci); amahin„r
amahin r _
abuz,
abuz avuz (n.), aRuz (n.) _ meti, mamidaSvili (qali).
Warbi, ukeTesi.
amaRˤa
amaR a _ usaqmuri.
abuzbes,
abuzbes avuzbes (n.) _ momateba,
ambar _ borcvi, grova.
mimateba, gadameteba.
aˤmkuri
mkuri _ mTqnareba.
ad _ suni.
amci _ carieli.
adamar,
adamar amdar (n.) _ adamiani.
andaxbes _ grZnoba, mixvedra.
azar _ avadmyofoba, daavadeba.
aÁzes _ adgoma, aRdgoma
azarubaqes _ avad gaxdoma.
(xristos
xristos aÁzere “qriste
akamin _ naxvamdis.
aRsdga”).
akes _ naxva, xedva, gamoCena,
aˤÁn
Án _ safuari.
aRqma.
aÁna _ mina, SuSa.
aˤl
l _ dawnuli, daxlarTuli,
ap _ ofli.
mixveul-moxveuli.
aper _ ojaxis ufrosi, uxucesi.
ala _ maRla, zemoT.
ar _ msxali.
alalu _ maRali.
araba _ uremi.
aˤlam
lam _ broweuli.
araz _ SiSis zari, gangaSi.
ala† _ Tiva.
ala†
arak _ zvaraki, kuro.
alayˤo
alay o _ mouqneli, dabneuli.
aramtol _ tura.
aˤlesun
lesun _ axveva, gadaxlarTva.
arum _ xorbali.
alver _ vaWroba.
arux (Pl. Tant.) _ cecxli, ali.
aˤldes
ldes _ qsova, dawvna.
arces _ dajdoma.
255
aslan _ lomi. aÃˤun
aà un _ axo, yamiri.
aˤqtes
qtes _ aCqareba. „
aRala _ wvima.
axwima
axwima,
ima aRsibaÁ (n.) _ aRdgoma. „rq
rq d _ xvadi.
rq„d
256
b basma _ grova.
b„st
st _ Widili.
babayˤ
babay _ uunaro, mouxerxebeli. bafe
bafes _ Cayra, Casxma.
b„g
g _ Tavadi, batoni, didebuli; baˤfes
ba fes _ yefa.
ba g„r
baˤg rRi _ guSinwin. baqes _ yofa, arseboba, gaxdoma;
badalayˤ
badalay _ bayayi. SeZleba.
b„zo
zo _ zogierTi. baR _ bawari, Zafi.
ba[Á
ba Á]es
es _ Sesavla. bayes _ teva, ganTavseba
(iZulebiT).
bal _ mkeTebeli.
baSˤa
baS a _ dampali, mompali.
bala _ Svili, bokveri, bartyi.
baSyes _ moparva, qurdoba.
b„l
l„ _ Tavsatexi, problema.
baCˤ
baC _ asi; qvevrze dasafarebeli
balanyo _ mayvali.
qva.
balaja _ pawawina, pawia.
baWˤan
baW an _ zurgi, beWi.
balRona _ sesxi.
baWˤana
baW ana _ mercxali.
b„nd
nd _ foni, wyalgamyofi,
baxt _ bedi.
wyalsatevi, auzi.
beg„m
beg m? _ nuTu? viTom?
baÁ _ bali.
bedul _ bari.
bar _ nayofi; sakvebi ulufa;
nawili, wiladi, kuTvnili wili. bezi _ Cemi (kuTvn. nacval.).
257
benSˤ
benS _ moZRvari, sasuliero biz _ wveTiani, sadgisi, isari,
piri. sarWi.
beˤq
be q _ nemsi. bites _ Tesva.
beˤqtes
be qtes _ slokini. bitun _ yana, naTesi.
beRˤ
beR _ mze. biR _ ulvaSi.
beRˤabes
beR abes _ aRmoCena, povna. biRˤ
biR _ Suaguli, centri.
bia-bia
bia bia _ kuneli. bokes _ wva, xrukva.
biÁ
biÁasun _ RamiT, saRamos. bol _ uxvi, bevri, uamravi,
ulevi.
biˤ
bi _ mZime.
boÁ _ simaRle.
biˤbi
bi biˤ
bi _ xidi.
boÁlu _ Tanadi.
bibik _ bibilo (frinvelis).
borzun _ marcvleuli.
bi[Á
bi Á]es
es _ mokvdoma, sikvdili,
daRupva. borj _ vali.
258
boti _ moWrili, gadaWrili. buqun _ muceli.
boRˤofes
boR ofes _ yvirili, bRavili. buR _ orTqli.
boyˤ
boy _ Rori buRˤa
buR a _ napovni.
Caflva (nergis).
boCˤu
boC u _ sqeli; xSiri. g
boxes _ xarSva, moxarSva.
boxˤmoR
box moR _ cxviri (Pl. Tant.).
ga _ adgili, sivrce, teritoria,
boxo _ grZeli. miwa; saTavso, Sesanaxi adgili;
boxobaqes _ wamowola. sawoli, mosasvenebeli adgili;
gawelva. g„d
d„ _ mona, yma, mojamagire.
bu _ yofna, qona, yola. g„d
d„d
d _ zaqi.
bud _ barkali. gaval _ didi tomara.
bul _ Tavi, mwvervali. gavasein _ saxnisi.
buJˤ
buJ _ Tavmomwone. gaTur _ biliki, sasiarulo,
buJˤefes
buJ efes _ Sexorceba. saqaravno gza.
259
g„r
r„g
g _ saWiro. gonbes _ SeRebva.
g„r
r„mz
mz„
mz _ saflavi. gon
gonnuT _ uferuli.
gel g”l
gel, l _ tba, tbori, gube. gul _ saceri.
gi„
gi _ naRvela.
gizgi _ sarke. d
gil„
gil _ marcvali.
gimg„ gšmg
gimg (g mg gšmgaxana
mg„, mgaxana)
mgaxana _ d„g
g„ _ patara saxli, oda;
salaybo. farduli.
gšmmšS
gimiS (g S) _ vercxli. dad _ wuxili, SeSfoTeba.
g”g
g (geg
geg)
geg _ ca. d„d
d„ Rar _ mamidaSvili (mamr.).
g”d
d„qq _ mokle, mokled. d„d
d„ xin„r
xin r _ mamidaSvili
260
dadal _ mamali. d„s
s _ gakveTili, mecadineoba;
dava _ Cxubi, dapirispireba, gundi, ansambli.
omianoba; wamali. daf (sin. daÁra,
daÁra naRara)
naRara _ doli.
davabes _ gakicxva, sayveduri, daRlaxes _ wameba.
Cxubi. daxtak _ ficari.
davaduRes _ Sewamvla (venaxis, dendak _ zedadgari.
xexilis).
dexes _ Segineba.
daˤvun
da vun _ mxali.
dizik _ gveli.
dazdani _ Zieba, mokvleva.
dil„g
dil g _ saTxovari, Txovna.
d„l
l„g
g _ dalaqi.
dim (sin. biTšm
biT m) _ mTlianad,
d„mm _ bani (sasimRero). yvelaferi.
d„mm„n
n _ kalTa. “dim
dim baz”
baz _ udiuri agazafxulo
damdam _ dila, dilas (adv.). zeimi, aRdgomamde sami dRiT
adre imarTeba, xuTSabaTs.
d„mduRes
mduRes _ dadastureba.
diJˤam
diJ am _ lanZRva.
d„mirCi
mirCi _ mWedeli.
dire _ misayudebeli, misabrjeni.
damnun _ xval.
dirmiStes _ mxaris kvra, biZgi.
dampul _ qliavi.
diSlay _ kbilebCamocvenili,
d„n
n _ pureuli, sakvebi
marcvleuli, safqvavi. d”g
g„n
n„g
g _ korZi, koJri.
d„ng
ng _ giJi, saSiSi. doloyˤun
doloy un _ mWvartli.
d„ngiz
ngiz _ ufskruli, naprali. doˤmf
do mf,
mf doˤmfal
do mfal _ gaberili.
261
doˤRes
do Res _ gaskdoma, gabzarva, eˤvel
vel _ samlocvelo, saydari,
gasrola, afeTqeba. eklesia.
d”S
S _ mkerdi. ezbes _ xvna.
d”Sag
Sag _ leibi. eT„r
eT r? _ rogor?
dšgm
gm„
gm _ Rili. ekalu?
ekalu _ ratom?
duˤgun
du gun _ koJri, simsivne, elas _ fici.
gamagreba. elasfes _ daficeba, pirobis
dšg
gšn
n _ kvanZi. dadeba.
dšz
z _ swori. eˤlem
lem _ viri, sayrdeni (xis).
dšzbes
zbes _ garigeba; gasworeba, elmux _ suli, sicocxle (Pl.
Casworeba. Tant.).
esen _ SarSan.
e
etaÁ[Si
etaÁ Si]?
Si _ visi? risi?
etul?
etul etula?
etula _ ramdenad? ra
e? (v.), he (n.)_ ra? romeli? fasia?
eˤbes
bes _ kerva. efsen _ wels, am wels.
262
†an _ Tqven.
eˤ† vaˤnyo
va nyo _ enZela.
eyyara?
eyyara _ ramdeni? varru _ mdidari.
eSˤ
eS _ vaSli. vaCa _ bedoba, putkris ojaxi.
exyara?
exyara (ehyara
ehyara?)
ehyara _ ramdeni? viCi _ Zma; viCe Rar _ ZmisSvili
(mamr.); viCe xin„r
xin r _ ZmisSvili
eÃˤ
eà _ kalTa.
(mdedr.).
ejura?
ejura _ rogori? ranairi?
viw _ aTi.
ejiz _ Tavmdabali.
vuÁ _ cxra.
vurRun _ qariSxali.
v
vuRˤ
vuR _ Svidi.
vaˤ
va _ morwmune, damjeri; da
z
(kavS.).
v„d
d„ _ dro.
zalum _ mutruli.
v„l
l„d
d _ Sinauri, saqmeSi
Caxeduli. z„mbil
mbil _ didi xelCanTa.
v„luR
luR _ rwmena, religia. z„ng
ng _ zari.
263
zarrazamT„r
zarrazamT r _ “bzoba” (relig.).
zara†at _ xumroba.
zara† T
zafes _ gaweva.
zeres,
zeres zerzeres _ morTva, T„bi
bi _ morCili, qedmoxrili.
mokazmva.
T„g
g _ Tanatoli.
zerevkes _ SeTxzva, Selamazeba.
T„g
g„r
r _ sityva.
zigil _ meWeWi.
Tades _ micema, miTxoveba.
zido _ rkina.
Ta[Á
Ta Á]es
es _ wasvla.
zizam _ elenTa.
Tavar _ najaxi.
zizifes
zizifes _ kvnesa, wuwuni.
T„z
z„ _ axali.
zil-
zil-zil _ SeWyunuli,
amoburculi. T„z
z„bes
bes _ ganaxleba.
zil†a-zil†
zil† zil†a _ nagjej-naglej, T„Tik
Tik _ TaTi.
nakuw-nakuw. T„l
l„ _ xafangi, maxe.
zir„ng
zir ng _ cqviti, cocxali, Tam _ sruli, srulad.
sazriani, yoCaRi. T„mb
mb„l
mb l _ zarmaci, zanti,
zozofes _ ymuili, zmuili. nebieri.
zoyal
zoyal _ Svindi. T„miz
miz _ sufTa, wminda; erTianad,
pirwmindad.
zoyalbes _ Tvla.
T„mizbes
mizbes _ gawmenda.
zu _ me.
ziˤptes
zi ptes _ wamortyma, wamokvra.
264
T„r
r _ musikaluri instrumenti; T„qq-Tšqq _ TiTo-orola.
Tixis WurWlis gamosaZerwi T„ql
ql„miSbes
ql miSbes _ gancalkeveba,
dazga. martod momwydeva.
Tara _ moxveuli, wriuli,
T„qs
qs„
qs _ mxolod.
gadabrunebuli, amobrunebuli.
TaSes _ waReba, wayvana, mogeba.
Tarabes _ Semobruneba,
TaSestes _ wageba; waRebineba,
Semotrialeba; yuradRebis
wayvanineba, gataneba.
miqceva; movla.
TaxCa _ Taro.
Tarazik (Taraz
Tarazšk
Taraz k) _ saswori,
T„hn
hn„
hn _ wayvedreba.
Tarazo.
Te _ ara.
T„r
r„mm„ _ Semodgomis buneobis
dResaswauli (“mzis gacileba”) _ Tel _ depeSa.
Tiq _ Sveuli.
T„rbes
rbes _ Tavis danebeba.
Tandˆr) _ Tone.
Tarna (Tand
Tandˆ Tiq„
Tiq _ nakuwi, naWeri.
Tog _ fasi.
TariR _ modgma, weli, saukune,
Jami, maTiane. Togdes _ gayidva.
Toz _ mtveri.
T„figbes
figbes _ dabarva.
TozlamiSbes _ damtverianeba.
Ta†od _ gansxvaveba.
Ta†
ToÁ _ RonisZieba, zeimi,
T„qq _ euli, ganmartoebuli,
qorwili.
erTeuli, cali, kenti.
Tor _ gasvrili, dasvrili.
T„qq„ _ jixvi.
Torak _ tomara.
T„qq„r
r _ borbali.
Tofa,
Tofa Tof _ grova, zvini,
T„qq-T„qq _ TiTo-TiTo, saTiTao; borcvi.
xandaxan, zogjer.
Tovuz _ kombali.
265
ToSˤo
ToS o _ gvelxokera, ankara il _ balaxi (sin. o), mcenare,
(gveli). sarevela, mcenareuliT
Toxˤana
ox ana _ leRvi. mofenili dablobi.
iman _ araferi.
Toxˤlik
Tox lik _ Ripi, CiCaxvi.
is _ gabutuli, uZraxi,
i gandegili, ganmartoebuli.
266
iSˤa
iS a _ axlos, siaxloves. kalbes _ gkawvra, gaxazva,
iSˤabaqes
iS abaqes,
abaqes iSˤabes
iS abes _ daaxloeba. Cxvleta.
ixba†tes _ gaxseneba.
ixba† kanWˤal
kanW al _ Tovlis gunda.
karamfes _ kortna.
ixbes _ damaxsovreba, aRqma.
karov _ oxraxuSi.
ixt„r
ixt r _ nebarTva, dasturi.
kartaS _ kefa.
ixtl„T
ixtl T _ saubari.
kat _ wveTi.
k„tik
tik _ sasa.
k
kaSa _ TiTi.
kaˤvan
ka van _ mindori. kawbes _ daxocva, amoJleta.
k„z
z„r
r _ stafilo. kawes _ gawydoma, gawyveta.
kaˤkap
ka kap _ muxli (anat.). kaWˤi
kaW i _ brma.
267
kaWfes _ daReWva, ReWva. koWˤ
koW _ tari.
kiw-
kiw-kiwi _ cot-cota. kul _ miwa.
koTavar _ tafa.
kokow _ qaTami. l
konfuz _ mwvervali.
konjˤux
konj ux _ patroni (Pl. Tant.). laˤbtes
la btes (la
laˤptes
la ptes)
ptes _ gabrtyeleba,
koÁn,
oÁn koÁ _ qvevri. gasresa, gaWyletva.
koˤÁn
ko Án _ qudi. l„g
g„n
n _ taSti.
kotor-
kotor-kotor _ nawil-nawil. lazum _ saWiro.
268
laˤng
la ng _ nabiji. loTi _ sayvareli.
laˤpurtik
la purtik _ gadazelili. lok
lok _ qoTani (yvavilis).
laf _ Zalian.
m
lafes _ Cacma.
269
mamuSˤak
mamuS ak _ ia. maSaR _ vefxvi.
maˤngu
ma ngu _ nikapi. maSkatekal _ Ramura.
m„nZil
nZil (manZil
manZil,
manZil manzil)
manzil _ maCˤxo
maC xo?
xo _ saidan? romeli
manZili. mxridan?
mano?
mano _ romeli? (kiTxv. nacval.). mawi _ TeTri.
maˤÁn
ma Án _ Savi. mawibaqes,
mawibaqes mawibes _ gaTeTreba,
gadaTeTreba.
maˤÁn
ma Ánfun
Ánfun _ SavTuxa, Savgrimani.
mawi xe _ arayi (zedmiw. TeTri
maral _ iremi.
wyali).
marci _ gamoleuli, moTavebuli,
maxpur _ xaverdi.
morCenili.
maà _ mana, sari.
m„s
s„l
l„ _ saubris Tema, andaza,
Tqmuleba; nedleuli, masala. maÃˤ
maà _ muxa, rko; maÃˤna
maà na xod _
muxis xe.
masfes _ gacra, mtvrisgan
gawmenda. m„hl
hl m„hh„l
hl„, l„ _ ezo, karmidamo;
ubani (n.).
masyara _ masxara, klouni,
sasacilo pirovneba. m„hn
hn„
hn _ mizezi.
270
mec _ bude; qvabuli, CaRrmaveba. mur _ mWvartli, muri, RerZi.
mibes
mibes _ aciveba. muyˤa
muy a _ rqa.
miÁa (mÁa
mÁa,
mÁa mia)
mia _ aq. muWˤa
muW a _ tkbili.
mos (fos
fos)
fos _ nagavi, mtveri. muÃˤluR
muà luR _ zeimi.
moRor _ gaRviZebuli.
moRoreci _ Secdenili. n
moS,
moS moC _ bardi, ekliani buCqi.
271
nanaluR _ dedinacvali.
narzuR _ guSin.
naRara _ doli. Á
naRˆl _ zRapari.
naRˆ
ÁaluR _ ali.
neSˤ
neS _ wirva; msxverpli, ZRveni,
(relig.). Áaman _ Zlieri, uZleveli.
neSˤum
neS um _ yveTeli. ÁamaR _ nakeri, sakerebeli.
272
Áas _ glova; Áaslu _ Áig _ mtkaveli.
mgloviare. Áikfes _ gacra (fqvilis, lamis).
Áatunji _ nabadi, matyli, Áihifes _ Wixvini.
bewviani mosasxami.
ÁoldaS _ megobari, amxanagi.
ÁafuR _ saxuravi.
ÁolCi _ ucxo.
ÁafuWyan _ webo.
Áon _ xerxi, ileTi;
Áalin _ dazustebiT. mimarTuleba.
Áay _ gza. Áonsuz _ mouqneli, uxerxuli,
Áayabes _ gagzavna. mouxerxebeli.
ÁayabeRˤes
ÁayabeR es,
es ÁaybeRˤes
ÁaybeR es _ lodini. ÁorRan _ sabani, TavSesafari.
ÁayTa[Á
ÁayTa Á]es
es _ gamgzavreba. Áu _ rbili.
Áe _ an (kavS.).
o _ balaxi, mcenare (zog.), Tiva,
Áega _ qlibi.
Tavtaviani kulturebi; mdelo,
Áedg„r
Áedg r _ samaxsovro. vake, mcenareebiT dafaruli
Áezna _ siZe, CasiZebuli. dablobi, plato.
273
oˤma
ma (u
uˤma
ma)
ma _ marwyvi. oSˤa
oS a _ mere, Semdeg.
oˤne
ne _ tirili, wuxili, oSˤun
oS un _ Semdgomi.
datireba. oCˤal
oC al _ miwis zedapiri; (n.) _
oˤnefes
nefes _ tirili (masd.). mindori, veli.
orTaR,
orTaR orTaRlu _ saziaro, ox _ savarcxeli.
gaerTianebuli; erToblivad oxˤal
ox al _ nadiroba.
(adv.).
oxari _ ioli, advili.
ostavar _ magari.
oxbes,
oxbes oxfes _ varcxna,
ot _ sircxvili. davarcxna.
otbes _ sircxvilis SegrZneba.
oxˤeÁl
ox eÁl _ nanadirevi; xorciani
oRand _ moxerxebuli, ioli, kerZebi.
advilad mosagvarebeli.
oà (ax
ax,
ax ux)
ux _ mdinare.
oRraS _ eSmakeuli, Tarsi.
oÃeÁl _ saWmeli, sakvebi.
oRur,
oRur oRurru _ fexbednieri,
ojas _ dekeuli.
baraqiani, Semosavliani.
ojax,
ojax ojaR _ ojaxi, kera;
oy _ Ziri, qveda nawili.
patara salocavi.
oyˤ
oy _ uReli, sapalne. o haÁ!
haÁ o ra kargia! (Sor.).
oya _ dabla, qvemoT. oh!
oh _ oh! (Sor.).
oyabes _ Camoweva, daweva.
oyalu _ dabali.
”
oyˤeÁn
oy eÁn _ Zvali.
oyo _ Zmari.
oSˤ
oS (uS
uS)
uS _ bolo, kide, ”guT
guT _ aRzrda.
274
”mm„g
g _ ZarRvi. poˤ-
po -poˤ
po _ or-ori.
”qqšz
z _ tyupi. poRoW _ Wiayela.
puri _ mkvdari.
p
J
paˤ
pa (po
poˤ)
po _ ori; paˤelon
pa elon _ orive,
orTave; paˤluR
pa luR _ oriani. Jˤal
al,
al Jˤalfes
alfes (masd.) _ duRili.
paˤelmuRon
pa elmuRon _ orsuli. Jˤaldes
aldes _ aduReba.
patomjan (patumjan
patumjan)
patumjan _ badrijani. JˤeeluR _ qviani (atr.); qviani
adgili.
paˤS
pa S[a
a]mat
mat _ orSabaTi.
Jinjil (zinjil
zinjil)
zinjil _ jaWvi.
pep _ akvnis leibi.
pi _ sisxli. Jˤil
il (Jil
Jil,
Jil Jˤal
al)
al _ arev-dareva,
qaosuri moZraoba.
pilinj (sin. mis) _ spilenZi.
Jˤilfes
ilfes _ ajanyeba, aRreva.
piliRonW _ xvliki.
JˤollamiSbes
ollamiSbes _ dacoba.
piˤnak
pi nak _ sazurge.
Jˤomox
omox _ wisqvili; piri.
piJ _ Surduli.
JˤoRul
oRul _ zafxuli.
piJna,
piJna xaÁn-
xaÁn-piJ _ Suriani.
Juk _ TiTistari.
pirw _ sklinti.
piwumkal _ sisxlismwoveli.
r
po[Á
po Á]es
es _ sakmarisoba,
dakmayofileba.
udiur enaSi r bgeris moxvedra
poÁ!
poÁ _ maS! viTom?! TiTqosda! absolutur anlautSi ver
275
davimowmeT (inlautSi da s„r
r _ gamorCena.
auslautSi r bgera xSirad r†„d
s„r d„r
r _ gamorCenisa, mogebis
gvxvdeba), Tu ar CavliT
moyvaruli; pativmoyvare.
“internacionalizmebs” (radio
s„s
s _ xma, hangi, bgera
da a.S.) da ramdenime nasesxeb
s„sm
sm z, s„sm
sm„z sm„zbaqi
sm zbaqi _ gulwasuli.
sityvas:
s„s
s-s„bir s„s
bir (s s-s„mir
mir)
mir _ xma-krinti.
ra _ raSi, merani (sin. raS),
raS
safara _ zogierTi.
gadaadgilebis saSualeba.
safsa _ martoxela; ueli;
damoukidebeli.
s
saq r„mm _ erTxel.
saq„r
saqes _ Cagdeba.
sa (so
so)
so _ erTi; mxolod; saRi. sayaT _ erTxanobas.
saad,
saad sahaT (n.) _ saaTi (meq.); saxˤtes
sax tes _ koWloba.
saaTi (dr. erT.). saxˤtik
sax tik _ koWli.
saburduRes _ dacemineba.
saj r„ _ erTnairi, erTferovani.
sajšr
sagala _ erTad.
sevCe _ mazli.
saemo (saÁmo
saÁmo)
saÁmo _ ramdenime,
seÁne _ dedamTili.
zogierTi.
serbes _ gakeTeba, SekeTeba,
sazkena _ gawkepili, gamarTuli.
momsaxureba, ageba; Casaxva.
saTam (sa
sa Taman)
Taman _ erTianad.
sin„miSbes
sin miSbes _ gamocda, dakvirveba.
saT h„r
saT„h r _ rogorme, raime xerxiT.
sirT _ xerxemali; Txemi.
saluR _ erTiani.
sir _ saidumlo.
samaRaji _ fiWvi.
sirmiSbes _ dazianeba.
samuz _ erTxmad.
sis _ futkris nestari; susxi.
samji _ pirveli.
siq„-
siq -siq„
siq _ naglej-naglej, nakuw-
sanduR _ skivri.
nakuw.
sane!
sane _ mainc! (Sor.).
six _ xSiri, sixSire.
sanju _ mWvali.
so-
so-so _ TiTo-TiTo.
saÁ _ cota; kvlavac, kidevac.
sšz
z„g
g _ sawuri WurWeli.
saÁmaz _ mcirediT kmayofili,
sšT
Tšn
n _ sveti, Zeli, boZi.
udardeli, zarmaci.
276
sšmb
mbšl
mb l _ TavTavi. taˤpak
ta pak _ brtyeli.
sšr
rš _ grova, fara, jogi, gundi. taˤpakbes
ta pakbes _ gabrtyeleba
suruk _ daweuli, Camokidebuli. tapes _ cema, bertyva, begva.
sus _ susti. taram _ mWidrod, mkvidrad;
susbaqes _ gulwasvla, gonebis magram.
dakargva; gulis SeRoneba. tarTmiSbes _ warTmeva, wagleja.
su†aT _ saxe.
su† tat _ buzi.
tati _ bebia, dideda (sin. qal-
qal-
suˤhab
su hab _ madli, pativi; Secodeba.
nana).
nana
tatafes _ gaSla, moSla,
t
wamoSla; morRveva.
tafi _ nacemi.
tak _ stafilo. tafes _ cema.
tak-
tak-tak _ mwyobrad, mijriT, tayˤtes
tay tes _ CarWoba, darWoba.
mkrivze [dawyobili]. tayˤfi
tay fi (tay
tayˤbi
tay bi)
bi _ damtvreuli.
takfes _ mijriT dawyoba, taRa _ iqeT.
Comomwkriveba; dargva. taRa-
taRa-maRa _ aqeT-iqeT.
talda,
talda taldaluR _ safari, te _ is (Cv. nacval.).
TavSesafari.
tev„din
tev din„
din _ maSin.
taldabaqes _ Tavis Sefareba,
teT„r teT h„r
teT r, teT„h r _ ise, imgvarad,
mifareba.
imnairad.
taleq _ TefSi.
tekal _ kalia.
tam _ gemo.
telan,
telan telin _ iqidan (adv.).
tamar
tamar _ ZarRvi.
temma _ imdeni.
tamen _ gemrieli; tamsuz _
ter _ ise, iqiT.
ugemovno.
teracu _ diakvani.
tanluR (tonluR
tonluR)
tonluR _ xelfasi,
ter-
ter-ter _ ise da ise; mixveul-
salaro.
moxveuli.
taÁaR _ sayrdeni, dasayrdeni,
tej r„ _ iseTi, imnairi.
tejšr
misayudebeli.
tiÁa _ iq.
taÁna _ feTvi.
tiÁaun
tiÁaun _ iqauri.
tapan _ ska.
277
tites _ gaqceva. uk _ guli.
titil _ metiCara, cancara. ukalo _ mTqmeli.
tiyˤ
tiy (sin. kopkal)
kopkal _ wamonazardi, ukla _ guliani.
amonaburci. ul (sin. janavar)
janavar _ mgeli.
toˤplik
to plik _ kila. ulux _ kbili (Pl. Tant.); ulxox _
toprak (Torak
Torak)
Torak _ tomara, parki. kbilebi.
toto _ tutuci. uˤma
ma _ marwyvi (ix. oˤma
ma).
ma
toRˤol
toR ol (sin. Áannul)
Áannul _ iqve, umud _ imedi.
gverdiT. unuR _ nawlavi (Pl. Tant.).
toS _ gareT. urdan-
urdan-burdan _ abdaubda.
toSˤamfes
toS amfes _ dagva, dasufTaveba. uruzi (orozi
orozi)
orozi _ xoxobi.
toSSan _ kurdReli. uruz _ rusi.
tul _ yurZeni, yurZnis uruseT _ ruseTi.
marcvali. urutfes _ Selocva, Serisxva.
tulboyˤes
tulboy es _ rTveli. us _ xari.
tulyˤaWfes
tuly aWfes _ yurZnis dawurva. usen _ weli, wlis rigi (relig.).
tuma _ yunwi. usin _ Cqara, swrafad, maSinve,
tuntuz _ kurtumi. umal.
tuˤp
tu p _ boloki. usin-
usin-usin _ Cqar-Cqara.
tupayˤ
tupay _ meloti. uskes _ gazomva, awonva.
tupul-
tupul-tupul _ koplebiani, uqes _ Wama.
winwklebiani. uqsun-
uqsun-uRˤsun
uR sun _ sma-Wama (masd. II).
u uyˤ
uy _ kakali (nayofi); uyˤna
uy na xod
_ kaklis xe.
uyˤeÁn
uy eÁn _ Zvali.
uda _ TuTis foTlebi;
uS (sin. uSˤ,
uS Wot)
Wot _ kide, bolo,
abreSumis WiisaTvis
dasalieri.
gaTvaliswinebuli TuTis xis
jiSi (sin. udin xod
xod;
od Wapal).
Wapal
278
uSˤ
uS _ SeSa; kide, bolo, f„rg
rg„rbes
rg rbes _ awyoba, gamarTva,
dasalieri (ix. uS).
uS gakeTeba, ageba, amuSaveba, CarTva,
uWˤ
uW _ Tafli. organizeba.
uWˤe
uW e tat _ futkari (zedmiw. farTal _ tansacmeli,
taflis buzi). tanisamosi.
ux (sin. ax,
ax uÃ,
uà oÃ)
oà _ mdinare. faˤrTbaqi
fa rTbaqi _ enaCavardnili,
uÃˤ
uà _ eqvsi. mxilebuli.
ujuz _ iafi. farTamiSbes _ farTxali, sulis
ujuzbaqes _ gaiafeba (bunebrivi). Rapva.
ujuzbes _ gaiafeba (xelovnuri.). fas _ dangreuli, gacveTili;
uh!
uh _ uh! (Sor.). gaSlili, mimobneuli,
mimofantuli.
faq _ baR-venaxi, baRCa.
š
fasWaR (fasCaR
fasCaR)
fasCaR _ mefe.
faxla _ lobio.
šT
Tš _ uTo. faxˤti
fax ti _ moduRebuli, orTqlSi
šT
TšduRes
duRes šT
duRes, Tšbes
bes _ dauTaveba. gatarebuli.
šT
TšduR
duRi
duRi _ dauToebuli. faxˤt
fax tes _ moduReba.
šs
sšn
n _ male (ix. usin).
usin felum _ anafora.
šr
ršmmšr
ršmm _ bind-bundi. fenew _ xis guTani; kaviani;
saxnisi.
fesun _ Tqma, qmedeba (azris
ganxorcielebis dawyeba).
feSˤak
feS ak _ xeloba.
f
feSˤman
feS man _ sinanuli.
fi _ Txis qoni; naTqvami (mimR.).
faÁz _ Semodgoma. fil q„n
fil„q n _ kibe.
far _ CamoSlili, mozvavebuli, fis _ cudi.
morRveuli (sin. fer);
fer gafrena fisbaqes _ cudad yofna, cudad
(sin. fur). gaxdoma.
279
fisbes _ cudis keTeba, cudis fu†tlik
fu†t fo†tik)
†tlik (fo
fo†tik _ buTxuzi.
Cadena. fuSˤa
fuS a _ komSi.
fises _ cudi gancda, cudad fuSˤfuS
fuS fuSˤ
fuS _ filtvi, RviZli.
gaxdoma. fuC _ fuWi, uvargisi,
fiSik
fiSik _ kata. gafuWebuli; gzasacdenili,
fiSt _ Rumeli. avardnili.
foTik _ goWi. fuCik _ stomaqi, CiCaxvi; buSti.
for _ obi.
forwux _ maCvi (Pl. Tant.).
forTbes _ moTmena. †
forWefes _ daobeba.
fos (sin. mos)
mos _ nagavi. †al _ mkiTxaoba, marCieloba.
fof _ Tma.
†alCi
alCi _ mkiTxavi.
fofbari (sin. tupayˤ)
tupay _ meloti,
†aldes
aldes _ qneva, gakvra, moqneva;
TmaCamocvenili.
fofla _ banjgvliani, Tmiani. motaceba, moparva.
fuˤf
fu f _ wifeli. †iqir _ fiqri.
280
†iqirbes _ dafiqreba. qalam _ qalamani.
q„l
l„ _ Tavis qala; kefa. qaCˤ
qaC _ xrami, Txrili; xevi, xeoba.
281
qaj r„ _ magnairi.
qajšr qšlag
lag _ qari.
qe _ xolme. qulbak _ parki (abreSumis Wiis).
qem r (qq”mmšr
qemšr r) _ naxSiri. quldes _ xelis xleba.
qen _ niori. qulTates _ xelSewyoba.
qe†bes _ qeifoba, wveuleba.
qe† l†„T
qšl T _ ojaxis wevrebi.
282
Ri _ dRe. yaTir _ jorcxena.
Rirxox,
Rirxox Rirux _ marxvis dReebi. yair _ kristali.
RiWurdi _ dRegamoSvebiT. yala _ cixe-simagre; satusaRo,
Rˤol g”l
ol (g l, gel)
gel _ wumfe. sapatimro.
Rˤolfes
olfes _ amolumpva, y„l
l„Tbes
Tbes _ xulignoba,
amogangvla, mtverSi amosvra. danaSauli.
RoR _ tyemali. y„l
l„mm _ kalami, sanamyene kvirTi.
RunRul _ krazana. yalaÁ _ kala.
RuÁ _ msxvili, sqeli. yamCa _ maTraxi.
RuÁbes _ mosuliereba, yanajaRlu _ darbaiseli,
gamococxleba. sandomiani, gamoCenili.
Rura _ ekala. yandaR _ Txrili, sangari,
Rurumifes _ Rrena. naprali.
Rusme _ yveli. yandirmiSbes _ Cagoneba.
Ruja (Rija
Rija)
Rija _ anwli. yˤanw
anw _ yanwi.
yaÁa _ klde, SiSveli mwvervali.
283
yaW _ viwro. yˤoRotes
oRotes _ baqiaoba.
yˤaW
aW _ tkivili. yoy _ yeli, sayelo
yaWbes (yaWfes
yaWfes)
yaWfes _ Wyletva, (Tansacmlis).
dawnexva. yoSala _ orpira.
yˤaWfes
aWfes _ tkivili. yoSin,
yoSin yoSi _ jari, laSqari.
yˤaWfi
aWfi _ natkeni. yoC,
yoC yoCi _ verZi, yoCi; mjobni,
yeri _ sxva, ucxo. mZleveli.
yˤi
i _ SiSi. yˤow
ow _ kuziani.
yˤibajan
ibajan,
ibajan yˤibaljan
ibaljan _ mSiSara. yˤow
ow-
ow-yˤow
ow _ mokuzuli.
yˤibes
ibes _ SiSis SegrZneba. yoja _ beberi.
yˤidestes
idestes _ daSineba. yojabes _ dabereba.
yˤilanwifes
ilanwifes _ wkmutuni. yubur _ qarqaSi.
yˤiluR
iluR _ saSiSroeba. yuda _ mzaxali.
yˤoda
oda _ ku. yuzRun _ arwivi, orbi.
yal,
yal kal).
kal yul _ mxari (anat.).
yolzafes
yolzafes _ xelmowera, yuluR _ samsaxuri, samuSao.
284
S„Á
Á _ Sauri. Siq„T
Siq T _ saCivari, Civili;
S„Án
Án _ sveli, wyliani. gancxadeba.
Sˤarfes
arfes _ dazelva, dasresa. Sor _ cximmoxdili yveli;
a†taluk _ atami.
Sˤa imwams (adv.).
SoRR _ wurwuriT.
S„hh„r
r _ qalaqi.
S”S
S _ rto.
Sel _ kargi.
Sˤue
ue (S
Sˤuve
uve)
uve _ daTvi.
Selbes _ mkurnaloba,
gamojamrTeleba; kargad, Sˤue
uet
uet (S
Sˤuve
uvet
uvet) _ kama.
Sel-
Sel-Selo _ saukeTeso. Sˤum
umak
umak _ dedali.
Seno,
Seno Sono
ono _ is (Cv. nacval. Su _ Rame.
subst.). Su?
Su _ vin? Su-
Su-Su?
Su vindavin?
SeÁ _ sagani, nivTi; siTxe; raime, Sšqq _ sinaTle; sxivi.
raRaca. SšS
S„ _ mina.
Sere,
Sere Serebaqi _ damWknari, SÊro
ro _ Svria.
gamomWknari.
SetaÁ _ misi (kuTvn. nacval.).
C
SetRoÁ _ maTi (kuTvn. nacval.).
SiTil _ nergi.
Cal _ Robe.
Siklam _ xaxvi.
C„li
li _ Tevzi.
SimS„T
imS T _ bza.
C„nC
nC n„ _ nisli, burusi.
nC„n
Sip _ Cumad (adv.).
Sipbaqes _ Cumad yofna; gaCumeba, C„r
r _ celqi.
dawynareba. C„r
r„yy _ mwvadi.
Sip-
Sip-Sip _ CumCumela. C„r
r„yybes _ Sewva.
Sir„ng
Sir ng _ koka. Cartkal _ mSvildi.
Siriyiri _ abdaubda. Caf _ daorTqlili; sokoTi
Sit,
Sit Sitfes _ Cxreka, gamoCxreka. daavadebuli.
Sitirik _ metiCara. C„f
f _ elami.
285
Cafes _ amovleba, gavleba (mag., Curfes _ dgoma.
CurCxelis). Curfi
Curfi _ mdgomi, fexmdgomela.
C„qm
qm„
qm _ Ceqma. Cˤuxes
uxes _ SeZvroma.
Cax _ civi, sicive; yinuli. Cˤuxtes
uxtes _ Seyofa, Setenva, SeWra,
Caxbiyes _ gaciveba. SerWoba.
Caxfes (Caxbes
Caxbes)
Caxbes _ wvela, mowvela Cxarkes _ gadarCena; moTaveba.
(Zroxis, kameCis); Zleva,
gamarjveba. c
Cˤaxfes
axfes _ dabijeba, fexis dadgma;
Sedgoma, datkepna. cam _ naweri.
CeC _ fiWa.
caˤmdes
ca mdes _ dasusxva, daSuSxva.
Cigl m„ _ ZonZi.
Cigl„m cames _ Cawera.
Cil _ mZivi. camfes _ dawera, Cawera.
Co,
Co Cˤo
o _ saxe, pirsaxe (anat.); camfi _ dawerili; Wreli.
mimarTuleba; naRebi; zedapiri. JuJuna.
Coval _ beRura. cafes _ gaTibva; cafi _
Coktes _ daCoqva. gaTibuli.
Cokti _ daCoqili, muxl- cac _ ekali.
moxrili. cacba†Ti _ ekliani,
cacba†
Colay _ xeibari.
ekalmoreuli [adgili].
Coli _ gareT, sxvagan.
cacbeRˤal
cacbeR al _ zRarbi.
Cˤoll
oll _ zemoT, zedapirze (adv.).
cec _ CrCili.
ColCi _ gadamTieli, ucxo.
cibes _ Camoyra, dayra.
Cˤomox
omox _ kari, karebi (Pl. Tant.).
civar _ naleqi.
Cofsaqes _ kenWisyra.
civarun _ naleqiani amindi.
Cubux _ qali, mandilosani (Pl.
cil _ Tesli.
Tant.); Cubyox (mr.). cina _ qveviT; dasavleTiT (adv.).
Cu _ soli. ciri _ Camosuli.
Cˤu
u, Cˤukun
ukun _ furTxi. cies _ Camosvla.
CšT
T _ wyvili. ciRalo _ Camomsvleli.
Cur _ Zroxa.
286
cicik _ gvigvini; yvavili; wimeri _ wminda adgili;
“Cutyvavila” (daav.). RmrTismSoblis saxelze
cunari!
cunari _ keTili iyos Tqveni nakurTxi eklesia; dedaTa
mobrZaneba! monastery; msxevrpSewirvis
adgili.
Z windak _ winda.
wirik _ wiwila.
wiˤlampur
wi lampur _ mxali.
Z bgera udiurSi moSlis pirasaa
misuli: igi sul ramdenime wixˤ
wix _ ciyvi.
w
W
wabul _ wabli.
waˤvdes
wa vdes _ brWviali, RaJRaJi, W„gi
gi _ gvian.
buqunun).
buqunun lobios da a.S.; saqmis); arCeva,
287
W„n
n„ _ TavaSvebuloba. WoWol _ bavSvi, biWi.
W„Án
Án _ karaqi, cximi. Wumpalaybes _ Wyumpalaoba.
Webaqes _ gadasvla.
Webaqestes _ gadayvana. x
Wevkes _ gagdeba.
Wem _ WuWyi. xa _ matyli.
Wemen _ WuWyiani. xˤa
a _ ZaRli.
Weri _ gamosuli. xabar _ ambavi.
Wet _ matli. xabarayes _ SekiTxva.
Wefes _ gamoyra. xabarbes _ Setyobineba.
Wefun _ gamonayari. xazal _ foToli.
WeRes _ gamosvla. xazbes _ daxazva, gaxazva.
WeW„
WeW _ WaWa. xaTa _ xifaTi.
Wiges _ garekva; tareba, marTva xaTir _ xaTri.
(manqanis). xaTirbes _ daTmoba.
Wik _ toti, Sto, rto. xala _ deida; Cangali, fiwali.
WiWifes _ wva. xˤaldes
aldes _ coxna.
Worni _ gamxdari. xalik _ biZa (dedis mxridan).
Wot _ napiri. xam _ gauxedavi,
WˤoWa
oWa _ wiTeli, alisferi. mouTvinierebeli.
WˤoWabaqes
oWabaqes _ gawiTleba, alewva. xana _ rcxila.
288
xanCal _ xanjali, basri iaraRi, xax (xalx
xalx)
xalx _ xalxi.
orlesuli. x„j
j„l
l„T
T _ ridi, sircxvili.
xarab _ fuWi, gafuWebuli; xajˤol
xaj ol _ joxi.
wamxdari, uxarisxo. xe _ wyali.
xarabbaqi _ znedacemuli, xeba _ Txevadi.
namusaxdili. xebaqes _ dnoba (Tovlis).
x„r
r„b
b„ _ Sexvedris adgili, xebes _ moneleba, gadnoba.
TavSeyris adgili. xeg„r
xeg r _ wyalgareuli; mRvrie
x„r
r„g
g _ grova, zvini. wyali.
xarbiyi (Ãarbiyi
Ãarbiyi)
Ãarbiyi _ CaSaqruli. xeÁr _ xeiri.
xarT (ÃarT
ÃarT)
ÃarT _ salesi, saxexi qva. xellax (xeÁlax
xeÁlax)
xeÁlax _ SesamCnevad,
xari (Ãari
Ãari)
Ãari _ fqvili. blomad.
xarfes _ gaxexva. xel _ tvirTi, tvirTamweoba.
xarfun (Ãarfun
Ãarfun)
Ãarfun _ nafxveni. xelbes _ datvirTva, akideba.
xa†lu _ jiquri.
xa† xeneza _ mwyurvali.
aˤÁn
Án);
Án xaSi. xibJ r„ _ samnairi.
xibJšr
289
xˤoSbes
oSbes _ xvewna, Sexveweba. Ãarfes (sin. xarfes)
xarfes _ qlibva,
xˤoSkar
oSkar _ qato. kawvra, Rarva, xexva.
xoji _ Crdili. Ãarx (Carx
Carx)
Carx _ Carxi.
xuni _ dedali (sin. Sˤumak
umak).
umak Ãarxes _ cxovreba (ix. qarxes).
qarxes
xunCi _ da; xunCi-
xunCi-viCi _ da-Zma. ÃaRÊz
aR z _ qaRaldi.
xup (xuf
xuf)
xuf _ flavi. ÃaC (sin. xaS)
xaS _ mTvare.
xurnik _ xurma. ÃˤaSfes
aSfes _ kbena, kbeCa.
xuru _ wvrili; xurda. Ãela _ make, fexmZime.
xurubes _ damtvreva, gatexva; Ãˤi
i, Ãˤio
io _ naxevari.
daxurdaveba (fulis). Ãˤibi
ibi _ gapobili, gaCexili.
xurufes _ xvrinva. Ãˤibes
ibes _ gapoba, gaCexva.
xur-
xur-xuru _ wvril-wvrili. Ão _ xuTi.
Ãˤol
ol _ qerqi, tyavi, qani.
à ÃˤoloR
oloR _ Sarvali, tanisamosi.
ÃoS _ ukan.
ÃoSamaT _ xuTSabaTi.
Ãabun _ varsklavi, ciuri
Ãoxla _ kvercxi.
mnaTobi.
Ãaldes _ coxna. Ãˤox
ox (Ã
Ãˤo
oÃ) _ xvela.
290
jalRa _ damynobili; namyeni jšr
r„b
b„j
jšr
r„ _ nair-nairi.
nergi. juut (juud
juud)
juud _ iuda; iudeveli,
jalRabes _ damynoba. ebraeli; jiuti.
janavar (sin. ul)
ul _ mgeli. jufes _ gadaxtoma.
janlu _ janiani, Ronieri. jÊnj
njÊR
nj R _ Seuvali.
jansuz _ dasustebuli, uRono.
jares _ wva, xrakva, dasusxva.
h
jardes _ mowva, motrusva,
dasusxva.
habur _ zrdiloba, Rirseba.
j„rji
rji _ jagi.
hava _ haeri, klimati, hava.
jahmaT _ xalxi, kreba,
havalabaqes _ daZgereba.
samsjavro.
havalu _ Tavqariani; agresiuli.
j„hil
hil _ norCi, axalgazrda,
h„vg
vg„
vg _ xurjini.
mozardi, ymawvili.
h„veW
veW _ qinZi.
jeÁz _ mziTvi.
hazar _ aTasi.
jejer _ tuCi.
h„zir
zir _ gamzadebuli.
jig„r
jig r _ gul-RviZli, axlobeli,
ganuyofeli. h„zirbes
zirbes _ momzadeba.
jil„g
il g _ modgma. h„zir
zirel
zirel _ yoCaRi, cocxali,
jirRoR (RoR
RoR)
RoR _ tyemali. halaqi _ jerjerobiT, jer
jšhhšr
jihir (j r) _ Sveli. kidev.
jok-
jok-jok _ cal-calke, nawil- hambal _ mona.
jub (jum
jum,
jum jeb)
jeb _ jibe. hanjal _ mudam.
291
haÁbaz _ mareki. haSono _ ager is, is.
haÁ-
haÁ-haraÁ _ naucbaTevi. haSor
haSor _ is era, sxvaTa Soris;
har _ yoveli, nebismieri. ufasod.
h„r
r„mm„ _ irgvliv, yovelmxriv.
haCˤ
haC _ girCa.
haraÁ _ yvirili; haraÁ-
haraÁ-huraÁ _
haCa _ boZi, sari.
yiJina.
haCala _ Sampuri.
h„r
r„qq„T
T _ CoCqoli, aCqareba.
h„rb
rb„
rb _ muqara. haCar _ gasaRebi.
harsaj r„ _ yovelnairi.
harsajšr tyvilubralod, gaumarTleblad
h„sir
sir„T
sir T _ natruli. (sin. nahaÃ).
nahaÃ
hayÊl
hay l _ Wkua, mosazreba. h”qm
qm„T
qm T _ saxelmwifo.
niWieri.
292