Teisinė-Sąjunga-Gp Eudor WEB QC3111407LTC 002-1

CONSILIUM
LT
TARYBOS GENER ALINIS SEKRETORIATAS
Teisinė Sąjunga: nuo Paryžiaus iki Lisabonos

Europos Sąjungos sutarčių istorija
TEISINĖS
1951–2011 M.: 60
EUROPOS SĄJUNGA SĄJUNGOS METŲ
11
2011
UNGOS SUTA RT YS Kroatijos stojimo sutartis, 9 d.,
gruodžio
EUROPOS SĄJ
pasirašyta 2011 m.
vyksta ratifikavimas
1 d.
Lisabonos sutartis,
2009 m. gruodžio
m. sausio 1 d.
stojimo sutartis, 2007
Bulgarijos ir Rumunijos os Europai,
Sutartis dėl Konstitucij spalio 29 d.,
pasirašyta 2004 m.
neįsigaliojo
Maltos,
m. Latvijos, Lietuvos, Vengrijos,sutartis,
Lisabona. 2007 Čekijos, Estijos, Kipro, ir Slovakijos stojimo 1 d.
Lenkijos, Slovėnijos
gruodžio 13 d. 2004 m. gegužės
ZCBUBNQBJOTUJUVDJKB

m. vasario 1 d.
t &VSPQPT7BEPWǱ5BS SMBNFOUPQBSJUFUBT Nicos sutartis, 2003
t 5BSZCPTJS&VSPQPT1B
1 d.
1999 m. gegužės
CHRONOL
UFJTǈLǰSPTTSJUZKF Amsterdamo sutartis,

OUǱEBMZWBWJNBT ir Švedijos stojimo
sutartis,
t /BDJPOBMJOJǱQBSMBNFTUBUVTBT d.
t &4KVSJEJOJPBTNFOT BSUJKB
Austrijos, Suomijos 1995 m. sausio 1
Sąjunga
© Europos Sąjun
Sąju
t 1BHSJOEJOJǱUFJTJǱDI dėl EIB

keičiamas Protokolas
Aktas, kuriuo iš dalies investicijų fondo) statuto,
26 d.
(Europos m. gegužės 1 d. 1994
TO S
Nica. 2001 m. vasario

13 d. Lisabonoje
s 2007 m. gruodžio
Sutarties pasirašyma (ES sutartis),
OBSJǱ4ƾKVOHPT Europos Sąjungos sutartism. lapkričio 1 d.
t #ǰTJNPTWBMTUZCJǱ 1993
JOTUJUVDJKǱSFGPSNB 1 d.
aktas, 1987 m. liepos
Suvestinis Europos
s stojimo sutartis,
1997 m. spalio 2 d. Ispanijos ir Portugalijo sausio 1 d.
Amsterdamas. 1986 m.
1 d.
OG
JSUFJTJOHVNPFSEWǈ
t -BJTWǈT TBVHVNP SBWJNBT
os, 1985 m. sausio
Sutartis dėl Grenlandij d.
t ÀFOHFOPacquisJOUFH 1981 m. sausio 1
GIJA IR ĮSI
t ÇNPHBVTUFJTǈT Graikijos stojimo sutartis,

t 7ZSǱJSNPUFSǱMZHZC
ǈ i kai kurias Protokolo
Sutartis, iš dalies pakeičiant nuostatas.
t 5WBSVTWZTUZNBTJT JT#641 banko (EIB) statuto
© Europos Sąjunga
dėl Europos investicijų pakeitimas;

t 7ZSJBVTJBTJTǕHBMJPUJO VNBJ Apskaitos vieneto apibrėžimo mo būdas,
t ,SJ[JǱWBMEZNPQBKǈH konvertavi d.
1977 m. spalio 1
pasirašymo ceremonija
stojimo sutarties
vasario 7 d.
ge
m. Rumunijos ir Bulgarijos 25 d. Liuksembur i tam tikras finansines
Mastrichtas. 1992 Sutartis, iš dalies pakeičiant
2005 m. balandžio
nuostatas,
d.
LǰSJNBT 1977 m. birželio 1
t &VSPQPT4ƾKVOHPTTV TƾKVOHB
t &LPOPNJOǈJSQJOJHǱ sutartis,
Karalystės stojimo d.
t ÇJOHTOJTFVSPMJOL VHVNPQPMJUJLB #641 Danijos, Airijos ir Jungtinės 1973 m. sausio 1
t #FOESBVäTJFOJPJSTB TSFJLBMBJ 573 s
t 5FJTJOHVNBTJSWJEBV
i tam tikras biudžetine
GA LIOJIM
Sutartis, iš dalies pakeičiant ištekliai“,

nuostatas: „nuosavi sausio 1 d.
1971 m.
1986 m.
Suvestinis aktas. Vykdomųjų institucijų
sujungimo sutartis, d.
28 d. 1967 m. liepos 1
vasario 17 d. ir
ARCHY VAI
© Europos Sąjunga
ų Antilų,
VHVNB
t ,WBMJmLVPUBCBMTǱEB SMBNFOUPCFOESBEBSCJBWJNP
Konvencija dėl Nyderlandm. spalio 1 d.
1964
ET
t 5BSZCPTJS&VSPQPT1BEäJB s
UFJTǈLǰSPTTSJUZKFQSB tikrų Europos Bendrijom
MJOL sutarčių pasirašymo
ceremonija Konvencija dėl tam s, Teisingumo Teismo,
t 1MBǁJPTWJEBVTSJOLPT äTJFOJPQPMJUJLPTTSJUZKF EEB ir Euratomo kovo 25 d. Romoje Asamblėjo
t #FOESBEBSCJBWJNBTVUB&VSPQPT7BEPWǱ5BSZCB
1957 m. bendrų institucijų: ir socialinių reikalų komiteto,
Ekonomikos 1958 m. sausio 1
d.
t 1JSNƾLBSUƾQBNJOǈ
bendrijos (EAEB)
AS
Europos atominės energijossteigimo sutartis,

kovo 25 d.
Roma. 1957 m. 1958 m. sausio 1
d.
UZTvnauja glaudesnė
t %WJTUFJHJBNPTJPTTVUBS &&#QSFBNCVMǈ s bendrijos (EEB) steigimo
© Europos Sąjunga,
Europos tautų sąjungaiOESPTSJOLPTTVLǰSJNBT &&# Europos ekonominė sutartis,

d.
-BJQTOJÝLBTWJFOPTCFFSHJKPTCFOESJKB 1958 m. sausio 1
&VSPQPTBUPNJOǈTFO T steigimo
&"&#BSCB&VSBUPNB Europos gynybos bendrijospasirašyta
2011 — ISBN 978-92-824-347
sutartis,
27 d.,
PA R IN
1952 m. gegužės
© Europos Sąjunga
m. baland žio 18 d. neįsigaliojo

Paryžius. 1951
UBSUJT
t 1JSNBTUFJHJBNPKJTV FHJOJǱQSPEVLUǱoBOHMJFT
užsienio reikalų bendrijos (EAPB) steigimo
18 d. Paryžiaus
EAPB. Belgijos
sutartimi įsteigiamareikalų ministras Joseph Bech, Europos anglių ir plieno sutartis,
#FOESBUPNFUPTUSBU 1951 m. balandžiovan Zeeland, Liuksemburgo užsienioItalijos užsienio reikalų ministras d.,
1952 m. liepos 23
0-3 — doi:10.2860/23
JSӋQMJFOPoSJOLB ministras Paul Joseph Meurice, Vokietijos

prekybos ministras reikalų ministras Robert Schuman,Adenauer, m. liepos 23 d.
Belgijos užsienio
Carlo Sforza, Prancūzijos
užsienio reikalų ministras
Konrad
ir federalinis užsienioStikker, Nyderlandų ekonomikos
reikalų nustojo galioti 2002
ma federalinis kancleris
51
Dirk
džžiam
dž
grindžia reikalų ministras
ga g
95
9
19
Nyderlandų užsienio van den Brink
ministras Johannes
Sąjunga onal
a iona iniaii
linia
ti iiss. tovai dėl jų derasii ir jas pasirašo, naci
acio
466 — QC-32-11-757-L
tim
tartim
suta
ariųų atst
biių nar
bių
tybių nari at ntas – tvirtina
lstyb
alst
Vals
j rattifikuoja a, o Europos Parlame urop
ro
uro paaa.e
pa.
opa eu
..eeu
.eu I JA
eeu
T-P
JOS SER
ium
iu m.
m.e
I STOR I
arla
par mentai jas
me
w..co
w
w.c
w ww
ww nsi
ons
con liu
siliu
ili
2012 M. KOVO MĖN.

Pastaba
Šį leidinį išleido Tarybos generalinis sekretoriatas. Jis yra tik informacinio pobūdžio.
Informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir Europos Sąjungos Tarybą galite rasti šiuose
tinklalapiuose:
www.european-council.europa.eu
www.consilium.europa.eu
arba galite kreiptis į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą

adresu:
Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË
Tel. +32 22815650

Faks. +32 22814977
www.consilium.europa.eu/infopublic
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).
Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012
ISBN 978-92-824-3514-4
doi:10.2860/87954
© Europos Sąjunga, 2012

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Printed in Belgium
Spausdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ECF)

Turinys
Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
XX a. šeštasis ir septintasis dešimtmečiai: nuo steigiamųjų sutarčių

iki vykdomųjų institucijų sujungimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
XX a. aštuntasis dešimtmetis: finansinės ir institucinės sutartys;

pirmoji stojimo sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
XX a. devintasis dešimtmetis: Suvestinis Europos aktas ir stojimo sutartys . . . . . . . . . . . 12
XX a. paskutinis dešimtmetis: Europos Sąjungos sutartis ir stojimo sutartys . . . . . . . . . . 14
XXI a. sutartys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
Nuo Paryžiaus iki Lisabonos: sutarčių chronologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3
Pratarmė
Šioje brošiūroje apžvelgiama vieningos Europos kūrimo istorija, kurią atspindi sutartys. Ji
parengta papildant istorinės serijos (Archyvai) plakatą „Europos Sąjungos sutartys“.
Ši brošiūra skiriama akademiniam pasauliui ir mokslo darbuotojams, taip pat visiems, kas
domisi Europos integracijos istorija.
Prie jos pridedama lentelė su sutarčių chronologija.
Visų sutarčių tekstus galima rasti interneto svetainėje:

http://eur-lex.europa.eu
Jei turite pastabų ar pasiūlymų, juos galite siųsti el. pašto adresu:
dgf2.transparency@consilium.europa.eu
4
Įvadas
Europos Sąjunga (ES) grindžiama sutartimis. Dėl sutarčių derasi valstybių narių vyriausybių
atstovai; jos priimamos bendru sutarimu. Sutartis pasirašo visos valstybės narės, jos ratifi-
kuojamos pagal atitinkamas tų valstybių konstitucines nuostatas. Jos įsigalioja tik pasibaigus
šiam procesui ir tik tada, jei visi jo etapai buvo sėkmingi.
Peržiūrėdami šių sutarčių istoriją, galime:
stebėti Sąjungos – ekonominės ir politinės bendrijos, kurios veikla apima vis daugiau ir
sudėtingesnių sričių, – raidą;
stebėti, kaip valstybės narės kiekviename etape spręsdavo vis naujus vidaus ir tarptau-
tinius uždavinius; ir
apžvelgti Sąjungos, vienijančios tautas ir valstybes, kurioms teisės viršenybė yra viena iš
pamatinių vertybių ir vienas iš svarbiausių siekių, raidą.
5
XX a. šeštasis ir septintasis dešimtmečiai: nuo steigiamųjų
sutarčių iki vykdomųjų institucijų sujungimo
Po 1950 m. gegužės 9 d. Robert’o Schumano deklaracijos, kurios tikslas – suvienyti Pran-

cūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno gamybą, 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje pasirašyta
Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis. Belgijai, Vokietijos Federacinei
Respublikai, Prancūzijai, Italijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams („Šešetui“) ratifikavus,
1952 m. liepos 23 d. ši sutartis įsigalioja 50 metų laikotarpiui. Taigi, 2002 m. liepos 22 d. ji
nustojo galioti.
Šios pirmosios sutarties tiesioginis tikslas buvo sukurti bendrą anglių ir plieno – to meto
strateginių žaliavų – rinką. Ja taip pat norėta padėti ekonominės bendrijos, palaipsniui
įgausiančios vis daugiau politinės bendrijos bruožų, pamatus. Šioje sutartyje, kuria įsteigta
Vyriausioji valdyba, Bendroji asamblėja, Specialioji ministrų taryba ir Teisingumo Teismas,
glūdi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sistemos ištakos.
Įkūrus EAPB, Prancūzija netrukus pateikė viršnacionalinės karinės integracijos projektą.

Tad 1952 m. gegužės 27 d. šešios EAPB narės Paryžiuje pasirašė Europos gynybos bendrijos
steigimo sutartį. Joje numatyta sukurti Europos kariuomenę. Tačiau Prancūzijos nacionalinė
asamblėja teksto neratifikavo – 1954 m. rugpjūčio 30 d. diskusijas dėl jo atidėjo neribotam
laikui. Todėl Europos gynybos bendrijos sutartis neįsigaliojo. Atmetus šią sutartį, kartu atsi-
sakyta su ja susijusios sutarties dėl Europos politinės bendrijos statuto projekto. Pastarąją
sutartį buvo parengusi ir 1953 m. kovo 10 d. Šešeto vyriausybių atstovams pateikusi EAPB
ad hoc asamblėja.
6
Žlugus sumanymui dėl Europos gynybos bendrijos, vieningos Europos kūrimo veikloje dėme-
sys vėl sutelktas į ekonomikos sritis. Po 1955 m. birželio 1 ir 2 d. Mesinos konferencijos
įkurtas Belgijos užsienio reikalų ministro Paulio-Henri Spaako vadovaujamas komitetas,
kuriam pavesta parengti Europos bendros rinkos modelį. Šis komitetas parengė dviejų tekstų
projektus, kurie vėliau tapo Romos sutartimis, – 1957 m. kovo 25 d. Šešetas juos pasirašė
Romoje. Sutartys įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
© Europos Sąjunga
EEB ir Euratomo sutarčių pasirašymo ceremonija

(1957 m. kovo 25 d., Roma, Kapitolijus, Horacijų ir Kuriacijų salė)
Pirmąja sutartimi įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB). EAPB sutartyje nustatyti
principai naująja sutartimi išplečiami į kitas sritis. EEB sutartyje numatoma įsteigti bendrą
rinką, grindžiamą laisvu asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimu, ir muitų sąjungą,
taip pat imti vykdyti bendrą tam tikrų sričių politiką, pavyzdžiui, žemės ūkio politiką ir pre-
kybos politiką. Sutartimi siekiama įgyvendinant ekonominius tikslus prisidėti prie politinės
7
Europos kūrimo. Valstybės signatarės pareiškė esančios pasiryžusios „sukurti glaudesnės
Europos tautų sąjungos pamatus“ (EEB sutarties preambulė).
Antrąja sutartimi įsteigta Europos atominės energijos bendrija (EAEB arba Euratomas).
EAEB tikslas – koordinuoti civilinės branduolinės energetikos mokslinių tyrimų programas
ir bendrai jas vykdyti.
Italijos plakatas Romos

sutarčių pasirašymui
1957 m. kovo 25 d.
paminėti
© Europos Sąjunga
8
1957 m. kovo 25 d. taip pat pasirašyta Konvencija dėl tam tikrų Europos Bendrijų bendrų
institucijų. Šia konvencija įsteigtos bendros EEB, EAPB ir EAEB institucijos: Asamblėja,
Teisingumo Teismas ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.
Protokolu dėl Nyderlandų Antilų, kuris buvo pasirašytas 1962 m. lapkričio 13 d. Briuselyje
ir įsigaliojo 1964 m. spalio 1 d., nustatyta, kad Nyderlandų Antilams naftos produktų srityje
taikoma EEB sutartyje nustatyta asociacija su užjūrio šalimis ir teritorijomis (1).
Po „tuščios kėdės krizės“, per kurią Prancūzija nedalyvavo Tarybos ir jos organų posėdžiuose,
1967 m. liepos 1 d. įsigaliojo vienas iš pirmųjų svarbių institucinių pakeitimų – 1965 m.
balandžio 8 d. Šešeto pasirašyta Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos
steigimo sutartis, geriau žinoma kaip „vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis“. Nuo to
laiko visos trys bendrijos turi bendrą Tarybą, Komisiją ir biudžetą. Be to, šia sutartimi ofi-
cialiai įteisinamas Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) – jos 4 straipsnyje numatyta,
kad iš valstybių narių nuolatinių atstovų sudarytas komitetas atsakingas už Tarybos darbo
rengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą.
(1) EEB sutarties IV priedas. Užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomos Sutarties ketvirtosios dalies
nuostatos.
9
XX a. aštuntasis dešimtmetis: finansinės ir institucinės sutartys;
pirmoji stojimo sutartis
XX a. aštuntajame dešimtmetyje tęsiamos institucinės reformos ir pradedama vykdyti finan-

sines reformas.
1970 m. balandžio 21 d. Tarybai priėmus sprendimą valstybių įnašais grindžiamą Bendrijų

finansavimo sistemą pakeisti autonominio finansavimo sistema, pasirašomos dvi sutartys:
1970 m. balandžio 22 d. – Liuksemburgo sutartis, kuria iš dalies keičiamos tam tikros

biudžetinės nuostatos. Ji įsigaliojo 1971 m. sausio 1 d. Sutartimi Europos Parlamentui
suteikiama tam tikrų įgaliojimų biudžeto srityje ir nustatomos dvi pagrindinės nuosavų
išteklių rūšys: žemės ūkio mokesčiai ir muitai (2);
1975 m. liepos 22 d. – Briuselio sutartis, kuria iš dalies keičiamos tam tikros finansinės
nuostatos. Ji įsigaliojo 1977 m. birželio 1 d. Europos Parlamentui suteikiami įgaliojimai
atmesti visą biudžetą ir patvirtinti, kad Komisija biudžetą įvykdė. Įsteigiami Audito
Rūmai.
Nuo šių sutarčių, kuriomis iš dalies pakeista Romos sutartis, prasideda biudžetinių galių
pasidalijimas tarp Tarybos ir Europos Parlamento.
1975 m. liepos 10 d. Briuselyje taip pat pasirašyta sutartis, kuria iš dalies pakeičiamas Pro-
tokolas dėl Europos investicijų banko statuto; ji įsigaliojo 1977 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant
į tarptautinę pinigų krizę, šia sutartimi Europos investicijų banko (EIB) Valdytojų tarybai
suteikiami įgaliojimai keisti apskaitos vieneto apibrėžtį ir šio vieneto bei nacionalinių valiutų
tarpusavio konvertavimo metodą.
(2) 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas 70/243/EAPB, EEB, Euratomas dėl finansinių įnašų pakei-
timo nuosavais ištekliais.
10
Tuo pačiu laikotarpiu 1972 m. sausio 22 d. pasirašyta ir 1973 m. sausio 1 d. įsigaliojo Jung-
tinės Karalystės, Danijos ir Airijos stojimo į EEB ir EAEB sutartis. Be to, 1972 m. sausio
22 d. Tarybos sprendimu nustatoma, kad šios šalys įstoja ir į EAPB. Tuo tarpu Norvegija po
neigiamų 1972 m. rugsėjo 25 d. įvykusio referendumo rezultatų stojimo procesą nutraukė (3).
© Europos Sąjunga
Edwardas Heath’as pasirašo Jungtinės Karalystės stojimo sutartį

(1972 m. sausio 22 d., Briuselis, Egmonto rūmai)
(3) 1973 m. sausio 1 d. EB Tarybos sprendimas dėl aktų, susijusių su naujų valstybių narių stojimu į EB,
pritaikymo.
11
XX a. devintasis dešimtmetis: Suvestinis Europos aktas
ir stojimo sutartys
Nuo 1979 m. pietinėje Europos dalyje keitėsi politiniai režimai. Norint stabilizuoti Graikijoje
atkurtą demokratiją ir sustiprinti jos ekonomiką, 1979 m. gegužės 28 d. Atėnuose pasirašyta
Graikijos stojimo į Europos Bendrijas sutartis. Ji įsigaliojo 1981 m. sausio 1 d. Taip pat
1985 m. birželio 12 d. Madride ir Lisabonoje pasirašyta Ispanijos ir Portugalijos stojimo
sutartis; ji įsigaliojo 1986 m. sausio 1 d. Iš pradžių šešias nares, paskui devynias ir dešimt
narių turėjusi Europa tapo dvylikos narių Europa.
© Europos Sąjunga
Suvestinis Europos aktas (Tarybos archyvuose saugoma faksimilė)
12
Atsižvelgiant į 1982 m. vasario 23 d. Grenlandijos vyriausybės surengtą referendumą, 1984 m.
kovo 13 d. pasirašytoje sutartyje dėl Grenlandijos numatytas Grenlandijos pasitraukimas iš
Bendrijų sutarčių ir užjūrio teritorijoms numatyto režimo taikymas Grenlandijai.
Norėdamos vieningos Europos kūrimui suteikti naują politinį ir ekonominį postūmį, 1986 m.
vasario 17 d. Liuksemburge ir vasario 28 d. Hagoje dvylika valstybių narių pasirašė Suvestinį
Europos aktą. Ši sutartis įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d. 1987 m. vasario mėn. Europos Parla-
mente tuometinis Komisijos pirmininkas Jacques’as Delors’as taip apibendrino Suvestinio
Europos akto tikslus: „Suvestinį Europos aktą vienu sakiniu galima apibūdinti taip: pareiga
vienu metu sukurti didelę rinką be sienų, užtikrinti didesnę ekonominę bei socialinę san-
glaudą, nustatyti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų politiką, sustiprinti Europos
pinigų sistemą, pradėti kurti Europos socialinę erdvę ir vykdyti svarius veiksmus aplinkos
srityje.“
Suvestiniame Europos akte buvo numatyta iki 1993 m. sausio 1 d. sukurti vidaus rinką ir
užtikrinti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Išplėsta Bendrijos kompe-
tencijos sritis (aplinka, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra), taip pat išplėstos balsavimo
Taryboje kvalifikuota balsų dauguma galimybės. Buvo sustiprintas Europos Parlamento
vaidmuo teisėkūros procese – nustatytos sutikimo ir bendradarbiavimo procedūros. Taip
prasidėjo laipsniškas ir lygiagretus procesas: kiekvienoje naujoje sutartyje buvo numatomi
vis platesni Europos Parlamento bendro sprendimų priėmimo kartu su Taryba įgaliojimai
ir vis daugiau sričių, kuriose Taryba sprendžia ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma.
Suvestiniame Europos akte pirmą kartą paminėta Europos Vadovų Taryba. Galiausiai į jį
įtrauktos nuostatos dėl Europos politinio bendradarbiavimo (bendradarbiavimo užsienio
politikos srityje), kurios griežtai atskirtos nuo nuostatų, susijusių su Bendrijų kompetencijos
sritimis.
13
XX a. paskutinis dešimtmetis: Europos Sąjungos sutartis
ir stojimo sutartys
Po dviejų tarpvyriausybinių konferencijų, prasidėjusių 1990 m. gruodžio 15 d. Romoje,

1992 m. vasario 7 d. Mastrichte buvo pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigaliojo
1993 m. lapkričio 1 d.
Šia sutartimi sukuriama Europos Sąjunga, kurios struktūrą sudaro trys ramsčiai: trys Europos
Bendrijos (EB), bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendradarbiavimas teisingumo
ir vidaus reikalų (TVR) srityse.
Pirmojo ramsčio srityje pradėta kurti ekonominė ir pinigų sąjunga. Jos rezultatas – bendros
valiutos (euro) įvedimas 2002 m. sausio 1 d. Išplėstos Bendrijos kompetencijos aplinkos,
mokslinių tyrimų, pramonės ir sanglaudos politikos srityse. Teisėkūros srityje, nustačius
bendro sprendimo procedūrą, Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai kartu su Taryba pri-
imti teisės aktus. Įtraukiant naujas sritis išplėstas pritarimo ir bendradarbiavimo procedūrų
taikymas, taip pat balsavimo Taryboje kvalifikuota balsų dauguma galimybės. Audito Rūmai,
įsteigti 1975 m., tapo penktąja Europos institucija, ir įsteigtas Regionų komitetas.
Antrojo ramsčio srityje į BUSP įtraukti ir plėtojami Europos politinio bendradarbiavimo

mechanizmai bei rezultatai, taip pat pradedama formuoti bendra politika saugumo ir gyny-
bos srityse.
Trečiojo ramsčio (TVR) srityje į sutartį įtrauktos nuostatos, susijusios su išorės sienų kontrole,
kova su terorizmu, Europolo įsteigimu, bendros prieglobsčio politikos nustatymu, kova su
nelegalia imigracija ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bei civilinėse bylose.
Ekonomikos augimui paskatinti 1993 m. kovo 25 d. pasirašytu aktu įsteigtas Europos inves-
ticijų fondas. Šis aktas įsigaliojo 1994 m. gegužės 1 d.
14
1994 m. birželio 24 d. Korfu pasirašyta Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutartis,
kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d. Kaip ir 1972 m., Norvegija, kuri taip pat buvo pasirašiusi
sutartį, pasitraukė iš stojimo proceso po 1994 m. lapkričio 28 d. surengto referendumo.
© Europos Sąjunga
Korfu Europos Vadovų Tarybos susitikimo bendra nuotrauka

(1994 m. birželio 24 d.)
1996 m. kovo 29 d. Turine pradėta nauja tarpvyriausybinė konferencija, kuriai pavesta parengti
Europos Sąjungos sutarties N straipsnyje numatytą sutarčių peržiūrą. Po šios konferencijos
1997 m. spalio 2 d. pasirašyta ir 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Amsterdamo sutartis. Jos
tikslas – patenkinti poreikį pritaikyti institucijas ir sprendimų priėmimo procesą. Ja taip
pat išreikštas valstybių narių noras priartinti Sąjungą prie piliečių ir šiuo tikslu įtrauktos
nuostatos dėl skaidrumo.
15
Be to, sutartyje akcentuojamos tvaraus vystymosi ir vyrų bei moterų lygybės koncepcijos,
o pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principai tampa stojimo į ES
būtinomis išankstinėmis sąlygomis.
Dar labiau išplėsti Europos Parlamento įgaliojimai: įtrauktos naujos sritys, kuriose taikoma
bendro sprendimo procedūra, taip pat Parlamentui suteikta galimybė patvirtinti arba atmesti
pasiūlytą Komisijos pirmininko kandidatūrą. Be to, sukūrus vyriausiojo įgaliotinio parei-
gybę (4) ir nustačius glaudesnius ryšius su Vakarų Europos Sąjunga (VES), sustiprinta BUSP.
Prie Amsterdamo sutarties pridėtu protokolu į ES integruotas Šengeno acquis (apimantis

1985 m. birželio 14 d. pasirašytą Šengeno susitarimą, 1990 m. birželio 19 d. priimtą Šengeno
konvenciją ir įvairias įgyvendinimo priemones). Šio acquis struktūrą sudaro dvi bendradar-
biavimo kryptys: išorės sienų kontrolės suderinimas ir policijos bei teisminio bendradar-
biavimo stiprinimas. Numatyta sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Nuostatos dėl
vizų, prieglobsčio, imigracijos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose perkeltos iš
trečiojo ramsčio į pirmąjį, todėl joms taikomos Bendrijos procedūros.
Galiausiai sutartyje nustatytos sąlygos, kuriomis to pageidaujančioms valstybėms narėms

gali būti leista nustatyti tvirtesnį tarpusavio bendradarbiavimą.
(4) Šias pareigas eina Tarybos generalinis sekretorius.
16
XXI a. sutartys
Prie Amsterdamo sutarties pridėtoje deklaracijoje teigiama, jog „sustiprinti institucijas yra
būtina, kad būtų baigtos pirmosios stojimo derybos“. Todėl, 1998 m. pradėjus derybas dėl
rytinių ir pietinių šalių kandidačių stojimo, surengta nauja sutarčių peržiūros tarpvyriausy-
binė konferencija. 2001 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta Nicos sutartis; ji įsigaliojo 2003 m.
vasario 1 d. Rengiantis išplėsti Sąjungą iki dvidešimt penkių narių, šia sutartimi buvo dar
pertvarkytos institucinės nuostatos. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašyta Čekijos,
Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos
stojimo sutartis. Ji įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.
© Europos Sąjunga
Bendra nuotrauka Nicos sutarties pasirašymo proga

(2001 m. vasario 26 d., Nica)
Prie Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje dėl Sąjungos ateities numatyta 2004 m. surengti
tarpvyriausybinę konferenciją. 2001 m. gruodžio mėn. Lakene įvykusiame Europos Vadovų
Tarybos susitikime numatyta sušaukti Konventą dėl Europos ateities ir jam pavesti parengti
17
dokumentą, kuriuo remiantis bus pradėtos diskusijos tarpvyriausybinėje konferencijoje, pri-
imsiančioje galutinius sprendimus. Šis Konventas, kuriam pirmininkavo Valéry Giscard’as
d’Estaing’as, parengė ir pasiūlė Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą. Ši sutartis, dėl
kurios 2003–2004 m. vyko derybos naujoje tarpvyriausybinėje konferencijoje, buvo pasirašyta
2004 m. spalio 29 d. Romoje. Jos tikslas – panaikinti ankstesnes sutartis, išskyrus Euratomo
sutartį, ir jas pakeisti vienu konstitucinio pobūdžio tekstu. Tačiau po neigiamų referendumų,
įvykusių 2005 m. gegužės 29 d. Prancūzijoje ir 2005 m. birželio 1 d. Nyderlanduose, rezultatų
ratifikavimo procesas buvo nutrauktas.
Tuo tarpu 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge buvo pasirašyta Bulgarijos ir Rumunijos

stojimo sutartis. Ji įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.
Sutartis dėl Konstitucijos neįsigaliojo, todėl 2007 m. pradėtos naujos derybos, kurių rezulta-
tas – 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta ir 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis.
© Europos Sąjunga
Bendra nuotrauka Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties pasirašymo proga

(2005 m. balandžio 25 d., Liuksemburgas)
18
Lisabonos sutartimi norėta pagerinti institucijų veiksmingumą ir sustiprinti Sąjungos demo-
kratinį pobūdį. Nuo šiol Sąjunga grindžiama dviem sutartimis: Europos Sąjungos sutartimi
ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), kuri pakeitė Europos bendrijos steigimo
sutartį. Neribotą laiką liko galioti Euratomo sutartis, kuri taip pat buvo iš dalies pakeista
Lisabonos sutartimi (5).
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES įgijo teisinį subjektiškumą ir dvi naujas institucijas: Europos
Centrinį Banką (ECB) ir Europos Vadovų Tarybą, kurios pirmininkas išrenkamas dvejų su
puse metų kadencijai. Nebeliko Mastrichto sutartimi nustatytos ramsčių struktūros. Pakeis-
tos balsavimo Taryboje taisyklės – nustatyta dvejopos daugumos sistema (valstybių narių ir
gyventojų skaičiaus). Dar labiau sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo priimant teisės
aktus kartu su Taryba – bendro sprendimo procedūra patvirtina kaip įprastinė teisėkūros
procedūra. Į sutartį įtrauktos tam tikros nuostatos, kurių tikslas – sustiprinti demokratinį
Sąjungos pobūdį. Be Europos Parlamento galių sustiprinimo, tai visų pirma yra nuostatos
dėl nacionalinių parlamentų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese ir piliečių dalyvavimo
(pvz., pagal piliečių iniciatyvą (6)). Lisabonos sutartimi Sąjungos pagrindinių teisių chartijai
suteikta tokia pati teisinė galia, kaip ir sutartims.
Pirmą kartą numatyta galimybė valstybei narei išstoti iš Sąjungos: „Bet kuri valstybė narė
pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos.“ (7)
2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta Kroatijos stojimo sutartis. Numatoma jos įsi-
galiojimo data – 2013 m. liepos 1 d. (8)
Šiuo metu svarstoma keletas Lisabonos sutarties pakeitimų.
Laukite tęsinio...
(5) EAPB sutarties galiojimo terminas baigėsi 2002 m. liepos 23 d.

(6) ES sutarties 11 straipsnio 4 dalis.
7
() ES sutarties 50 straipsnio 1 dalis.
8
() Jei iki šios datos bus deponuoti visi ratifikavimo dokumentai.
19
EUROPOS SĄJUNGA 1951–2011 M.: 60 TEISINĖS
SĄJUNGOS METŲ
2011
EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTYS Kroatijos stojimo sutartis,
pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d.,
vyksta ratifikavimas
Lisabonos sutartis, 2009 m. gruodžio 1 d.
Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartis, 2007 m. sausio 1 d.
Lisabona. 2007 m. Sutartis dėl Konstitucijos Europai,
pasirašyta 2004 m. spalio 29 d.,
gruodžio 13 d. neįsigaliojo
t &VSPQPT7BEPWǱ5BSZCBUBNQBJOTUJUVDJKB Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos,
t 5BSZCPTJS&VSPQPT1BSMBNFOUPQBSJUFUBT
Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartis,
UFJTǈLǰSPTTSJUZKF
2004 m. gegužės 1 d.
t /BDJPOBMJOJǱQBSMBNFOUǱEBMZWBWJNBT
t &4KVSJEJOJPBTNFOTTUBUVTBT Nicos sutartis, 2003 m. vasario 1 d.
t 1BHSJOEJOJǱUFJTJǱDIBSUJKB
Amsterdamo sutartis, 1999 m. gegužės 1 d.
C HRONOLOG
Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutartis,
S
TOS
© Europos Sąju nga

Sąjunga
n
Nica. 2001 m. vasario 26 d. 1995 m. sausio 1 d.
t #ǰTJNPTWBMTUZCJǱOBSJǱ4ƾKVOHPT Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl EIB
Sutarties pasirašymas 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje
JOTUJUVDJKǱSFGPSNB (Europos investicijų fondo) statuto,
Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis),
Amsterdamas. 1997 m. spalio 2 d. 1993 m. lapkričio 1 d.
t -BJTWǈT TBVHVNPJSUFJTJOHVNPFSEWǈ Suvestinis Europos aktas, 1987 m. liepos 1 d.
t ÀFOHFOPacquisJOUFHSBWJNBT Ispanijos ir Portugalijos stojimo sutartis,
t ÇNPHBVTUFJTǈT
1986 m. sausio 1 d.
t 7ZSǱJSNPUFSǱMZHZCǈ
t 5WBSVTWZTUZNBTJT Sutartis dėl Grenlandijos, 1985 m. sausio 1 d.
t 7ZSJBVTJBTJTǕHBMJPUJOJT#641
Graikijos stojimo sutartis, 1981 m. sausio 1 d.
t ,SJ[JǱWBMEZNPQBKǈHVNBJ
GIJA IR ĮSIGALIOJIM AS
Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurias Protokolo
© Europos Sąjunga
dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto nuostatas.

Mastrichtas. 1992 m. vasario 7 d. Apskaitos vieneto apibrėžimo pakeitimas;
Rumunijos ir Bulgarijos stojimo sutarties pasirašymo ceremonija konvertavimo būdas,
t &VSPQPT4ƾKVOHPTTVLǰSJNBT 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge
1977 m. spalio 1 d.
t &LPOPNJOǈJSQJOJHǱTƾKVOHB
t ÇJOHTOJTFVSPMJOL Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras finansines
t #FOESBVäTJFOJPJSTBVHVNPQPMJUJLB #641 nuostatas,
t 5FJTJOHVNBTJSWJEBVTSFJLBMBJ 573 1977 m. birželio 1 d.
Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo sutartis,
1973 m. sausio 1 d.
Suvestinis aktas. 1986 m. Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras biudžetines
vasario 17 d. ir 28 d. nuostatas: „nuosavi ištekliai“,
t ,WBMJmLVPUBCBMTǱEBVHVNB
1971 m. sausio 1 d.
ET
t 5BSZCPTJS&VSPQPT1BSMBNFOUPCFOESBEBSCJBWJNP Vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis,

UFJTǈLǰSPTTSJUZKFQSBEäJB 1967 m. liepos 1 d.
© Europos Sąjunga
t 1MBǁJPTWJEBVTSJOLPTMJOL
t #FOESBEBSCJBWJNBTVäTJFOJPQPMJUJLPTTSJUZKF Konvencija dėl Nyderlandų Antilų,
t 1JSNƾLBSUƾQBNJOǈUB&VSPQPT7BEPWǱ5BSZCB EEB ir Euratomo sutarčių pasirašymo ceremonija
1964 m. spalio 1 d.
1957 m. kovo 25 d. Romoje
Konvencija dėl tam tikrų Europos Bendrijoms
bendrų institucijų: Asamblėjos, Teisingumo Teismo,
Roma. 1957 m. kovo 25 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto,
1958 m. sausio 1 d.
t %WJTUFJHJBNPTJPTTVUBSUZTvnauja glaudesnė
Europos tautų sąjungai &&#QSFBNCVMǈ Europos atominės energijos bendrijos (EAEB)
-BJQTOJÝLBTWJFOPTCFOESPTSJOLPTTVLǰSJNBT &&# steigimo sutartis,
&VSPQPTBUPNJOǈTFOFSHJKPTCFOESJKB 1958 m. sausio 1 d.
&"&#BSCB&VSBUPNBT
Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo
PA R IN
© Europos Sąjunga, 2011 — ISBN 978-92-824-3470-3 — doi:10.2860/23466 — QC-32-11-757-LT-P
sutartis,
1958 m. sausio 1 d.
Paryžius. 1951 m. balandžio 18 d.
Europos gynybos bendrijos steigimo
t 1JSNBTUFJHJBNPKJTVUBSUJT
© Europos Sąjunga
sutartis, pasirašyta
#FOESBUPNFUPTUSBUFHJOJǱQSPEVLUǱoBOHMJFT 1952 m. gegužės 27 d.,
JSӋQMJFOPoSJOLB neįsigaliojo
1951 m. balandžio 18 d. Paryžiaus sutartimi įsteigiama EAPB. Belgijos užsienio reikalų
ministras Paul van Zeeland, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Joseph Bech,
Belgijos užsienio prekybos ministras Joseph Meurice, Italijos užsienio reikalų ministras Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo
ngaa grindžiama sutartis,

Carlo Sforza, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert Schuman, Vokietijos
Sąju
Są jung federalinis kancleris ir federalinis užsienio reikalų ministras Konrad Adenauer,
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Dirk Stikker, Nyderlandų ekonomikos reikalų 1952 m. liepos 23 d.,
sutartimis. ministras Johannes van den Brink nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.
Valstybbiių narių atsttovai dėl jų derasii ir jas pasirašoo, naacionaliniai

li i i
parlamentaii jas rattifikuoja a, o Europos Parlamentas – tvirtina.
www
w w w..consiliu
consiliumm.eur
.euro
opa.e
pa.eu AI
I STOR I JOS SER I J A
Plakatas
Plak
Plakat
atas
as „Eu
„Europos
Euro
ropo
poss Są
Sąj
Sąjunga.
jung
jju nga
a. 195
11951–2011
9511–20
2011
11 m
m.: 6600 te
teis
teisinės
isin
inės
ės ssąj
sąjungos
ąjun
ungo
goss me
metų
metų“,
tų“, išl
iišleistas
šlei
eist
stas
as 2201
2011
0111 m.,,
200 praėjus 60 metų po pirmosios sutarties (EAPB) pasirašymo
Nuo Paryžiaus iki Lisabonos: sutarčių chronologija
Įvadinės pastabos:
Sutarčių autentiški tekstai ir susiję nacionaliniai ratifikavimo dokumentai yra deponuoti

Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose (Užsienio reikalų ministerija, Diplomatinės
teisės skyrius), jei skiltyje „Išsamesnė informacija“ nenurodyta kitaip.
Skiltyje „Išsamesnė informacija“, be to, kas jau minėta, pateikiama informacija, susijusi su
steigiamųjų sutarčių pobūdžiu, sutarčių papildymu priedais, sutarčių galiojimo pabaiga,
nepasirašytais sutarčių projektais, sutarčių neratifikavimu, sutartyse numatytomis tai-
kymo išimtimis.
Po kiekvieno paskesnio stojimo etapo pradėtos vartoti naujos kalbos, kuriomis sudarytų
sutarčių tekstai yra autentiški, nurodomos pusjuodžiu šriftu, kai jomis sutarčių tekstai
buvo sudaryti pirmą kartą.
Kiekvienos valstybės narės atveju ratifikavimo datos yra ratifikavimo arba stojimo doku-
mentų deponavimo datos.
Nurodyti pasirašiusieji asmenys yra savo atitinkamų valstybių įgaliotieji atstovai.
Papildomos informacijos galima rasti Europos Sąjungos Tarybos Susitarimų biuro duo-
menų bazėje (http://www.consilium.europa.eu/accords-recherche).
Ši chronologija užbaigiama Lisabonos sutartimi. Į ją neįtrauktos tolesnės dabar svars-

tomos ar ratifikuojamos sutartys (9). Jos bus įtrauktos į kitą šios brošiūros redakciją.
Visų oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ISO kodų sąrašas pateikiamas brošiūros
pabaigoje.
(9) Pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta Kroatijos stojimo sutartis.
21
1
Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis
„Paryžiaus sutartis“
Pasirašymo data ir vieta

1951 m. balandžio 18 d., Laikrodžio salė, Užsienio reikalų ministerija, Paryžius (Prancūzija)
Pasirašiusieji asmenys
Konrad ADENAUER, Kancleris ir užsienio reikalų ministras (DE)
Paul VAN ZEELAND, užsienio reikalų ministras; Joseph MEURICE, užsienio prekybos ministras (BE)
Robert SCHUMAN, užsienio reikalų ministras (FR)
Carlo SFORZA, užsienio reikalų ministras (IT)
Joseph BECH, užsienio reikalų ministras (LU)
Dirk STIKKER, užsienio reikalų ministras; Jan VAN DEN BRINK, ekonomikos ministras (NL)
Įsigaliojimas
1952 m. liepos 23 d.
Kalbos, kuriomis dokumento tekstai yra autentiški

FR
Išsamesnė informacija
– Steigiamoji sutartis.
– Nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.
– Sutarties autentiški tekstai ir nacionaliniai ratifikavimo dokumentai, taip pat paskesni stojimo dokumentai
yra deponuoti Prancūzijos Respublikos Vyriausybės archyvuose.
22
2
Europos gynybos bendrijos steigimo sutartis
„Europos gynybos bendrijos sutartis“

1952 m. gegužės 27 d., Laikrodžio salė, Užsienio reikalų ministerija, Paryžius (Prancūzija)
Konrad ADENAUER, Kancleris, užsienio reikalų ministras (DE)
Paul VAN ZEELAND, užsienio reikalų ministras (BE)
Robert SCHUMAN, užsienio reikalų ministras (FR)
Alcide DE GASPERI, užsienio reikalų ministras (IT)
Joseph BECH, užsienio reikalų ministras (LU)
Dirk STIKKER, užsienio reikalų ministras (NL)
Įsigaliojimas
Neįsigaliojo

DE, FR, IT, NL
– Sutarties autentiški tekstai ir nacionaliniai ratifikavimo dokumentai, taip pat paskesni stojimo dokumentai
yra deponuoti Prancūzijos Respublikos Vyriausybės archyvuose.
– Europos gynybos bendrijos sutarties projektas buvo susijęs su Sutarties dėl Europos politinės bendrijos
(EPB) statuto projektu, kuris 1953 m. kovo 10 d. buvo priimtas EAPB ad hoc asamblėjoje (šis projektas EAPB
narių užsienio reikalų ministrams buvo pateiktas 1953 m. kovo 9 d.). Europos gynybos bendrijai atmetus
EPB sutarties projektą, jis neįsigaliojo.
23
3–4–5
Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis – „EEB sutartis“ (10)
Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis –
„EAEB sutartis arba Euratomas“ (11)
Konvencija dėl tam tikrų Europos Bendrijų bendrų institucijų

1957 m. kovo 25 d., Horacijų ir Kuriacijų salė, Kapitolijus, Roma (Italija)
Paul-Henri SPAAK, užsienio reikalų ministras; Jean-Charles SNOY ET D’OPPUERS, Ekonomikos ministerijos
generalinis sekretorius, Belgijos delegacijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovas (BE)
Konrad ADENAUER, Federalinis Kancleris; Walter HALLSTEIN, Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės
sekretorius (DE)
Christian PINEAU, užsienio reikalų ministras; Maurice FAURE, užsienio reikalų valstybės sekretorius (FR)
Antonio SEGNI, Ministrų Tarybos Pirmininkas; Gaetano MARTINO, užsienio reikalų ministras (IT)
Joseph BECH, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras; Lambert SCHAUS, ambasadorius,
Liuksemburgo delegacijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje vadovas (LU)
Joseph LUNS, užsienio reikalų ministras; Hans LINTHORST HOMAN, Nyderlandų delegacijos Tarpvyriausybinėje
konferencijoje vadovas (NL)
Įsigaliojimas
1958 m. sausio 1 d.

DE, FR, IT, NL
EEB ir Euratomas – steigiamosios sutartys.
(10) Kitaip nei kiti nuo pat pradžių prie EEB sutarties pridedami protokolai, Protokolas dėl Europos eko-
nominės bendrijos Teisingumo Teismo statuto buvo pasirašytas Briuselyje 1957 m. balandžio 17 d. Be
pakeitimų, padarytų dėl paskesnių sutarčių, šis protokolas buvo iš dalies pakeistas 1988 m. spalio 24 d.
Tarybos sprendimu dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo įsteigimo (OL L 319, 1988 11 25).
(11) Prie Euratomo sutarties pridedamas Protokolas dėl Europos atominės energijos bendrijos Teisingumo
Teismo statuto pasirašytas Briuselyje 1957 m. balandžio 17 d.
24
6
1962 m. lapkričio 13 d. Konvencija, iš dalies pakeičianti Europos
ekonominės bendrijos steigimo sutartį siekiant sukurti Nyderlandų
Antilų saloms taikomą specialią minėtos Sutarties ketvirtoje dalyje
apibrėžtos asociacijos sistemą
„Nyderlandų Antilų konvencija“

1962 m. lapkričio 13 d., Briuselis (Belgija)
Henry FAYAT, užsienio reikalų ministro pavaduotojas (BE)
Rolf LAHR, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (DE)
Jean-Marc BOEGNER, ambasadorius, Prancūzijos delegacijos Konferencijoje vadovas (FR)
Carlo RUSSO, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (IT)
Eugène SCHAUS, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras (LU)
Hans VAN HOUTEN, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (NL)
Wim LAMPE, Nyderlandų Antilų įgaliotasis ministras
Įsigaliojimas ir paskelbimas OL
1964 m. spalio 1 d.
EBOL 150, 1964 10 1

DE, FR, IT, NL
Šia Konvencija prie EEB sutarties pridedamas protokolas dėl Nyderlandų Antiluose perdirbtų naftos produktų
importo.
25
7
Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo
sutartis
„Vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis“ (12)

1965 m. balandžio 8 d., Briuselis (Belgija)
Paul-Henri SPAAK, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras (BE)
Kurt SCHMUECKER, ekonomikos ministras (DE)
Maurice COUVE DE MURVILLE, užsienio reikalų ministras (FR)
Amintore FANFANI, užsienio reikalų ministras (IT)
Pierre WERNER, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras (LU)
Joseph LUNS, užsienio reikalų ministras (NL)
1967 m. liepos 1 d.
OL 152, 1967 7 13

DE, FR, IT, NL
(12) Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl tam tikrų Bendrijų institucijų ir departamentų
laikinosios vietos (Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. 152, 1967 7 13) buvo pasirašytas ir įsigaliojo
tomis pačiomis dienomis kaip ir Vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis.
26
8
Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo
sutarčių ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos
steigimo sutarties biudžetines nuostatas
„Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras biudžetines nuostatas“

1970 m. balandžio 22 d., Alcide de Gasperi pastatas, Europos Parlamentas, Liuksemburgas (Liuksemburgas)
Pierre HARMEL, užsienio reikalų ministras (BE)
Walter SCHEEL, užsienio reikalų ministras (DE)
Maurice SCHUMAN, užsienio reikalų ministras (FR)
Aldo MORO, užsienio reikalų ministras ( IT)
Gaston THORN, užsienio reikalų ir išorės prekybos ministras (LU)
Hans DE KOSTER, užsienio reikalų valstybės sekretorius (NL)
1971 m. sausio 1 d.
OL L 2, 1971 1 2

DE, FR, IT, NL
27
9
Sutartis dėl Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo
į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją
„Danijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos stojimo į EEB ir Euratomą
sutartis“ (13)

1972 m. sausio 22 d., Egmont rūmai, Briuselis (Belgija) (14)
Gaston EYSKENS, Ministras Pirmininkas; Pierre HARMEL, užsienio reikalų ministras; Jan VAN DER MEULEN,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (BE)
Jens Otto KRAG, Ministras Pirmininkas; Ivar NØRGAARD, išorės ekonomikos reikalų ministras; Jens
CHRISTENSEN, Užsienio reikalų ministerijos išorės ekonomikos reikalų valstybės sekretorius (DK)
Walter SCHEEL, užsienio reikalų ministras; H.-G. SACHS, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (DE)
Maurice SCHUMANN, užsienio reikalų ministras; Jean-Marc BOEGNER, ambasadorius, nuolatinis atstovas
Europos Bendrijose (FR)
Jack LYNCH, Ministras Pirmininkas; Patrick HILLERY, užsienio reikalų ministras (IE)
Emilio COLOMBO, Ministras Pirmininkas; Aldo MORO, užsienio reikalų ministras; Giorgio BOMBASSEI FRASCANI
DE VETTOR, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (IT)
Gaston THORN, užsienio reikalų ministras; Jean DONDELINGER, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos
Bendrijose (LU)
Norbert SCHMELZER, užsienio reikalų ministras; Tjerk WESTERTERP, užsienio reikalų valstybės sekretorius;
Maan SASSEN, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (NL)
(13) Dėl stojimo į EAPB žr. 1972 m. sausio 22 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Danijos Karalystės,
Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo
į Europos anglių ir plieno bendriją, OL L 73, 1972 3 27 (Dokumentai, susiję su Danijos Karalystės, Airijos,
Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimu į Europos
Bendrijas).
(14) Norvegijai neratifikavus šios Stojimo sutarties, dėl Stojimo sutarties ir kitų su stojimu susijusių aktų
buvo priimtas 1973 m. sausio 1 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimas, kuriuo patikslinami naujų
valstybių narių stojimo į Europos Bendrijas aktai, OL L 2, 1973 1 1.
28
Trygve BRATTELI, Ministras Pirmininkas; Andreas CAPPELEN, užsienio reikalų ministras; Søren C. SOMMERFELT,
nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (Norvegija)
Edward HEATH, M. B. E., M. P., Ministras Pirmininkas, Tarybos Pirmininkas, administravimo reikalų ministras;
Alec DOUGLAS-HOME, K. T., M. P., užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras; Geoffrey RIPPON, Q. C., M. P.,
Lankasterio hercogystės kancleris (UK)
1973 m. sausio 1 d.
OL L 73, 1972 3 27 (Dokumentai, susiję su Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimu į Europos Bendrijas)

DA, DE, EN, FR, GA, IT, NL
1972 m. rugsėjo 25 d. Norvegijoje surengto referendumo rezultatai buvo neigiami.
29
10
Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurias Protokolo dėl Europos
investicijų banko statuto nuostatas (15): Valdytojų tarybai suteikta
teisė keisti apskaitos vieneto apibrėžtį ir konvertavimo į nacionalinę
valiutą metodą

1975 m. liepos 10 d., Briuselis (Belgija)
Willy DE CLERCQ, finansų ministras (BE)
Per HÆKKERUP, ekonomikos ministras (DK)
Hans APEL, federalinis finansų ministras (DE)
Jean-Pierre FOURCADE, ekonomikos ministras (FR)
Charles MURRAY, Airijos finansų departamento sekretorius(IE)
Emilio COLOMBO, iždo ministras (IT)
Jean DONDELINGER, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (LU)
Laurens J. BRINKHORST, užsienio reikalų valstybės sekretorius (NL)
Michael PALLISER, KCMG, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (UK)
1977 m. spalio 1 d.
OL L 91, 1978 4 6

(15) Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto pridėtas prie EEB sutarties.
30
11
Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo
sutarčių ir Europos Bendrijų Jungtinės tarybos ir Jungtinės komisijos
steigimo sutarčių finansines nuostatas (16)
„Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras finansines nuostatas“

1975 m. liepos 22 d., Briuselis (Belgija)
Renaat VAN ELSLANDE, užsienio reikalų ir bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis ministras (BE)
Niels ERSBØLL, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, federalinis užsienio reikalų ministras (DE)
Jean-Marie SOUTOU, Prancūzijos ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (FR)
Garret FITZGERALD, užsienio reikalų ministras (IE)
Mariano RUMOR, užsienio reikalų ministras, pareigas einantis Europos Bendrijų Tarybos Pirmininkas (IT)
Jean DONDELINGER, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (LU)
Laurens J. BRINKHORST, užsienio reikalų valstybės sekretorius (NL)
Michael PALLISER, KCMG, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (UK)
1977 m. birželio 1 d.
OL L 359, 1977 12 31

(16) 1977 m. balandžio 5 d. valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl laikinosios Audito Rūmų
buveinės (OL L 104, 1977 4 28) buvo pasirašytas 1977 m. balandžio 5 d. ir įsigaliojo 1977 m. birželio 1 d.
31
12
Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės
Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos,
Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės,
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos
Bendrijų valstybių narių) ir Graikijos Respublikos sutartis dėl Graikijos
Respublikos stojimo į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės
energijos bendriją
„Graikijos stojimo sutartis“ (17)

1979 m. gegužės 28 d., „Zappeion“ centras, Graikija
Wilfried MARTENS, Ministras Pirmininkas, Henri SIMONET, užsienio reikalų ministras, Joseph VAN DER
MEULEN, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (BE)
Niels Anker KOFOED, žemės ūkio ministras, Gunnar RIBERHOLDT, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos
Bendrijose (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, užsienio reikalų ministras, Helmut SIGRIST, ambasadorius, nuolatinis atstovas
Europos Bendrijose (DE)
Konstantinos KARAMANLIS, Ministras Pirmininkas, Georgios RALLIS, užsienio reikalų ministras, Georgios
CONTOGEORGIS, ministras be portfelio, atsakingas už ryšius su Europos Bendrijomis (EL)
Jean FRANÇOIS-PONCET, užsienio reikalų ministras, Pierre BERNARD-REYMOND, užsienio reikalų ministerijos
valstybės sekretorius, Luc DE LA BARRE DE NANTEUIL, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (FR)
John LYNCH, Ministras Pirmininkas, Michael O’KENNEDY, užsienio reikalų ministras, Brendan DILLON,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (IE)
Giulio ANDREOTTI, Ministrų Tarybos Pirmininkas, Adolfo BATTAGLIA, užsienio reikalų valstybės sekretorius,
Eugenio PLAJA, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (IT)
(17) Dėl stojimo į EAPB žr. 1979 m. gegužės 24 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Graikijos
Respublikos stojimo į Europos anglių ir plieno bendriją, OL L 291, 1979 11 19 (Dokumentai, susiję su
Graikijos Respublikos stojimu į Europos Bendrijas).
32
Gaston THORN, Vyriausybės Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, Jean DONDELINGER, ambasadorius,
nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (LU)
Chris VAN DER KLAAUW, užsienio reikalų ministras, Jan LUBBERS, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos
Bendrijose (NL)
Peter CARRINGTON, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras, Donald MAITLAND, ambasadorius,
nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (UK)
1981 m. sausio 1 d.
OL L 291, 1979 11 19 (Dokumentai, susiję su Graikijos Respublikos stojimu į Europos Bendrijas)

DA, DE, EL, EN, FR, GA, IT, NL
33
13
Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurių Europos Bendrijų steigimo
sutarčių taikymą Grenlandijai
„Sutartis dėl Grenlandijos“

1984 m. kovo 13 d., Briuselis (Belgija)
Leo TINDEMANS, Belgijos Karalystės išorės santykių ministras (BE)
Uffe ELLEMANN-JENSEN, Danijos užsienio reikalų ministras; Gunnar RIBERHOLDT, nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius, Danijos nuolatinis atstovas (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministras (DE)
Theodoros PANGALOS, Graikijos Respublikos užsienio reikalų valstybės sekretorius (EL)
Roland DUMAS, Prancūzijos Respublikos Europos reikalų ministras (FR)
Peter BARRY, Airijos užsienio reikalų ministras (IE)
Giulio ANDREOTTI, Italijos Respublikos užsienio reikalų ministras (IT)
Colette FLESCH, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės užsienio reikalų ministrė (LU)
Wim VAN EEKELEN, Nyderlandų užsienio reikalų valstybės sekretorius; H. J. Ch. RUTTEN, nepaprastasis ir
įgaliotasis ambasadorius, Nyderlandų nuolatinis atstovas (NL)
Geoffrey HOWE Q. C., M. P., užsienio ir Britų Sandraugos reikalų valstybės sekretorius (UK)
1985 m. sausio 1 d.
OL L 29, 1985 2 1

DA, DE, EL, EN, FR, GA, IT, NL
Šia Sutartimi dėl Grenlandijos prie EEB sutarties pridedamas Protokolas dėl Grenlandijai skirtų specialių
priemonių.
34
14
Respublikos, Graikijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos,
Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės,
Nyderlandų Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės
Airijos Karalystės (Europos Bendrijų valstybių narių) ir Ispanijos
Karalystės, Portugalijos Respublikos sutartis dėl Ispanijos Karalystės
ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos ekonominę bendriją ir
Europos atominės energijos bendriją
„Ispanijos ir Portugalijos stojimo į EEB ir Euratomą sutartis“ (18)

1985 m. birželio 12 d., „Kolonų salė“, Karaliaus rūmai, Madridas (Ispanija) – Belém rūmai, Lisabona
(Portugalija)
Wilfried MARTENS, Ministras Pirmininkas; Leo TINDEMANS, išorės santykių ministras; Paul NOTERDAEME,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (BE)
Poul SCHLÜTER, Ministras Pirmininkas; Uffe ELLEMANN-JENSEN, užsienio reikalų ministras;
Jakob Esper LARSEN, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, federalinis užsienio reikalų ministras; Gisbert POENSGEN, ambasadorius, nuolatinis
atstovas Europos Bendrijose (DE)
Yannis HARALAMBOPOULOS, užsienio reikalų ministras; Theodoros PANGALOS, Užsienio reikalų ministerijos
valstybės sekretorius, atsakingas už EEB reikalus; Alexandre ZAFIRIOU, ambasadorius, nuolatinis atstovas
Europos Bendrijose (EL)
Felipe GONZÁLEZ MÁRQUEZ, Vyriausybės Pirmininkas; Fernando MÓRAN LÓPEZ, užsienio reikalų ministras;
Manuel MARÍN GONZÁLEZ, valstybės sekretorius, atsakingas už ryšius su Europos Bendrijomis; Gabriel FERRÁN
DE ALFARO, ambasadorius, Ispanijos misijos Europos Bendrijose vadovas (ES)
(18) Dėl stojimo į EAPB žr. 1985 m. birželio 11 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Ispanijos Kara-
lystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos anglių ir plieno bendriją, OL L 302, 1985 11 15.
35
Laurent FABIUS, Ministras Pirmininkas; Roland DUMAS, išorės santykių ministras; Catherine LALUMIÈRE,
deleguotoji ministrė, atsakinga už Europos reikalus; Luc DE LA BARRE DE NANTEUIL, ambasadorius, nuolatinis
atstovas Europos Bendrijose (FR)
Garret FITZGERALD, TD, Ministras Pirmininkas; Peter BARRY, TD, užsienio reikalų ministras; Andrew O’ROURKE,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (IE)
Bettino CRAXI, Ministrų Tarybos Pirmininkas; Giulio ANDREOTTI, užsienio reikalų ministras; Pietro CALAMIA,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (IT)
Jacques F. POOS, Vyriausybės Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras; Joseph WEYLAND,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (LU)
Ruud LUBBERS, Ministras Pirmininkas, bendrųjų reikalų ministras; Hans VAN DEN BROEK, užsienio reikalų
ministras; H. J. Ch. RUTTEN, ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (NL)
Mário SOARES, Ministras Pirmininkas; Rui MACHETE, Ministro Pirmininko pavaduotojas; Jaime GAMA, užsienio
reikalų ministras; Ernâni Rodrigues LOPES, finansų ir planavimo ministras (PT)
Geoffrey HOWE QC, MP, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų valstybės sekretorius; Michael BUTLER,
ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Bendrijose (UK)
1986 m. sausio 1 d.
OL L 302, 1985 11 15 (Dokumentai, susiję su Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimu į Europos
Bendrijas)

ES, DA, DE, EL, EN, FR, GA, IT, NL, PT
36
15
Suvestinis Europos aktas

1986 m. vasario 17 d. (Belgija, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė Karalystė), Liuksemburgas (Liuksemburgas)
1986 m. vasario 28 d. (Danija, Graikija, Italija), Haga (Nyderlandai)
Leo TINDEMANS, išorės santykių ministras (BE)
Uffe ELLEMANN-JENSEN, užsienio reikalų ministras (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, federalinis užsienio reikalų ministras (DE)
Karolos PAPOULIAS, užsienio reikalų ministras (EL)
Francisco FERNÁNDEZ ORDÓÑEZ, užsienio reikalų ministras (ES)
Roland DUMAS, išorės santykių ministras (FR)
Peter BARRY, T.D., užsienio reikalų ministras (IE)
Giulio ANDREOTTI, užsienio reikalų ministras (IT)
Robert GOEBBELS, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (LU)
Hans VAN DEN BROEK, užsienio reikalų ministras (NL)
Pedro PIRES DE MIRANDA, užsienio reikalų ministras (PT)
Lynda CHALKER, užsienio reikalų ir Britų Sandraugos reikalų ministerijos valstybės sekretorė (UK)
1987 m. liepos 1 d.
OL L 169, 1987 6 29

Šia sutartimi iš dalies keičiama EAPB sutartis, EEB sutartis ir Euratomo sutartis.
37
16
Europos Sąjungos sutartis
„Mastrichto sutartis“

1992 m. vasario 7 d., „Statenzaal“, Provincijos administracijos rūmai, Mastrichtas (Nyderlandai)
Mark EYSKENS, užsienio reikalų ministras; Philippe MAYSTADT, finansų ministras (BE)
Uffe ELLEMANN-JENSEN, užsienio reikalų ministras; Anders FOGH RASMUSSEN, ekonomikos ministras (DK)
Hans-Dietrich GENSCHER, federalinis užsienio reikalų ministras; Theodor WAIGEL, federalinis finansų ministras (DE)
Antonios SAMARAS, užsienio reikalų ministras; Efthymios CHRISTODOULOU, nacionalinės ekonomikos
ministras (EL)
Francisco FERNÁNDEZ ORDÓÑEZ, užsienio reikalų ministras; Carlos SOLCHAGA CATALÁN, ekonomikos ir finansų
ministras (ES)
Roland DUMAS, užsienio reikalų ministras; Pierre BEREGOVOY, ekonomikos, finansų ir biudžeto ministras (FR)
Gerard COLLINS, užsienio reikalų ministras; Bertie AHERN, finansų ministras (IE)
Gianni DE MICHELIS, užsienio reikalų ministras; Guido CARLI, iždo ministras (IT)
Jacques F. POOS, Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras; Jean-Claude JUNCKER, finansų
ministras (LU)
Hans VAN DEN BROEK, užsienio reikalų ministras; Wim KOK, finansų ministras (NL)
João de Deus PINHEIRO, užsienio reikalų ministras; Jorge BRAGA DE MACEDO, finansų ministras (PT)
Douglas HURD, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras; Francis MAUDE, iždo finansų reikalų sekretorius (UK)
1993 m. lapkričio 1 d.
OL C 191, 1992 7 29
38
Šis dokumentas – sutartis dėl Europos Sąjungos. Šiuo dokumentu iš dalies keičiama EEB sutartis, siekiant
įsteigti Europos bendriją; juo iš dalies keičiama EAPB sutartis ir Euratomo sutartis.
Sutarčių taikymo išimtys:

– Danija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (19),
– Danija nedalyvauja nustatant ir įgyvendinant Europos saugumo ir gynybos politiką ir visų pirma pagal ES
sutarties V antraštinę dalį priimamose gynybinio pobūdžio priemonėse (20).
(19) Žr. visų pirma Europos Sąjungos sutartimi prie EB sutarties pridėtus du protokolus: Protokolą dėl tam
tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų ir Protokolą dėl
tam tikrų su Danija susijusių nuostatų.
(20) Žr. visų pirma Protokolą dėl Danijos pozicijos.
39
17
Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos investicijų
banko statuto ir Valdytojų taryba įgaliojama įsteigti
Europos investicijų fondą
„Aktas, kuriuo sudaromos sąlygos įsteigti Europos investicijų fondą“

1993 m. kovo 25 d., Taryba, Briuselis (Belgija)
Philippe DE SCHOUTHEETE DE TERVARENT, ambasadorius, nuolatinis atstovas (BE)
Gunnar RIBERHOLDT, ambasadorius, nuolatinis atstovas (DK)
Jochen GRÜNHAGE, nuolatinio atstovo pavaduotojas (DE)
Leonidas EVANGELIDIS, ambasadorius, nuolatinis atstovas (EL)
Camilo BARCIA GARCÍA-VILLAMIL, ambasadorius, nuolatinis atstovas (ES)
François SCHEER, ambasadorius, nuolatinis atstovas (FR)
Pádraig MAC KERNAN, ambasadorius, nuolatinis atstovas (IE)
Federico DI ROBERTO, ambasadorius, nuolatinis atstovas (IT)
Jean-Jacques KASEL, ambasadorius, nuolatinis atstovas (LU)
Ben BOT, ambasadorius, nuolatinis atstovas (NL)
José César PAULOURO DAS NEVES, ambasadorius, nuolatinis atstovas (PT)
John KERR, ambasadorius, nuolatinis atstovas (UK)
OL L 173, 1994 7 7

40
18
Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos
Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios
Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos,
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos
Są jungos valstybių narių) ir Norvegijos Karalystės, Austrijos
Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės sutartis dėl
Norvegijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos
ir Švedijos Karalystės stojimo į Europos Sąjungą
„Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo į ES sutartis“

1994 m. birželio 24 d., Šv. Jurgio koplyčia, Korfu (Graikija) (21)
Jean-Luc DEHAENE, Ministras Pirmininkas; Willy CLAES, užsienio reikalų ministras; Philippe DE SCHOUTHEETE
DE TERVARENT, ambasadorius, Belgijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (BE)
Poul Nyrup RASMUSSEN, Ministras Pirmininkas; Niels Helveg PETERSEN, užsienio reikalų ministras;
Gunnar RIBERHOLDT, ambasadorius, Danijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (DK)
Helmut KOHL, Federalinis Kancleris; Klaus KINKEL, federalinis užsienio reikalų ministras ir vicekancleris;
Dietrich VON KYAW, ambasadorius, Vokietijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (DE)
Andreas PAPANDREOU, Ministras Pirmininkas; Karolos PAPOULIAS, užsienio reikalų ministras;
Theodoros PANGALOS, užsienio reikalų ministro pavaduotojas (EL)
Felipe GONZÁLEZ MÁRQUEZ, Vyriausybės Pirmininkas; Javier SOLANA MADARIAGA, užsienio reikalų ministras;
Carlos WESTENDORP Y CABEZA, ryšių su Europos Bendrijomis valstybės sekretorius (ES)
Édouard BALLADUR, Ministras Pirmininkas; Alain JUPPÉ, užsienio reikalų ministras; Alain LAMASSOURE,
užsienio reikalų ministerijos valstybės ministras, atsakingas už Europos reikalus; Pierre DE BOISSIEU,
ambasadorius, Prancūzijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (FR)
(21) Norvegijai neratifikavus šios Stojimo sutarties, dėl Stojimo sutarties ir kitų su stojimu susijusių aktų
buvo priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas 95/1/EB, kuriuo patikslinami naujų valstybių
narių stojimo į Europos Sąjungą dokumentai, OL L 1, 1995 1 1.
41
Albert REYNOLDS, Ministras Pirmininkas; Dick SPRING, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų
ministras; Pádraig MAC KERNAN, ambasadorius, Airijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (IE)
Silvio BERLUSCONI, Ministras Pirmininkas; Antonio MARTINO, užsienio reikalų ministras; Livio CAPUTO,
užsienio reikalų valstybės sekretorius (IT)
Jacques SANTER, Ministras Pirmininkas; Jacques F. POOS, Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų
ministras; Jean-Jacques KASEL, ambasadorius, Liuksemburgo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (LU)
Ruud LUBBERS, Ministras Pirmininkas; Peter KOOIJMANS, užsienio reikalų ministras; Ben BOT, ambasadorius,
Nyderlandų nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (NL)
Gro HARLEM BRUNDTLAND, Ministrė Pirmininkė; Bjørn TORE GODAL, užsienio reikalų ministras;
Grete KNUDSEN, už prekybą ir prekybos laivyną atsakinga ministrė; Eivinn BERG, derybų delegacijos vadovas
(Norvegija)
Franz VRANITZKY, Federalinis Kancleris; Alois MOCK, federalinis užsienio reikalų ministras; Ulrich STACHER,
Federalinės kanceliarijos generalinis direktorius; Manfred SCHEICH, Austrijos misijos Europos Bendrijose
vadovas (AT)
Aníbal CAVACO SILVA, Ministras Pirmininkas; José DURÃO BARROSO, užsienio reikalų ministras; Vítor MARTINS,
Europos reikalų valstybės sekretorius (PT)
Esko AHO, Ministras Pirmininkas; Pertti SALOLAINEN, užsienio prekybos ministras; Heikki HAAVISTO, užsienio
reikalų ministras; Veli SUNDBAECK, užsienio reikalų valstybės sekretorius (FI)
Carl BILDT, Ministras Pirmininkas; Margaretha af UGGLAS, užsienio reikalų ministrė; Ulf DINKELSPIEL, Europos
reikalų ir užsienio prekybos ministras; Frank BELFRAGE, Europos reikalų ir užsienio prekybos valstybės
sekretorius (SE)
John MAJOR, Ministras Pirmininkas; Douglas HURD, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras;
David HEATHCOAT-AMORY, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų valstybės ministras (UK)
1995 m. sausio 1 d.
OL C 241, 1994 8 29 (Su stojimu susiję dokumentai)

ES, DA, DE, EL, EN, FR, GA, IT, NL, PT, FI, SV
Po neigiamų 1994 m. lapkričio 28 d. įvykusio referendumo rezultatų Norvegija nutraukė ratifikavimo procesą.
42
19
Amsterdamo sutartis, iš dalies pakeičianti Europos Sąjungos sutartį,
Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus
„Amsterdamo sutartis“

1997 m. spalio 2 d., „Burgenzaal“, Karalių rūmai, Amsterdamas (Nyderlandai)
Erik DERYCKE, užsienio reikalų ministras (BE)
Niels HELVEG PETERSEN, užsienio reikalų ministras (DK)
Klaus KINKEL, užsienio reikalų federalinis ministras ir vicekancleris (DE)
Theodoros PANGALOS, užsienio reikalų ministras (EL)
Juan Abel MATUTES, užsienio reikalų ministras (ES)
Hubert VÉDRINE, užsienio reikalų ministras (FR)
Raphael P. BURKE, užsienio reikalų ministras (IE)
Lamberto DINI, užsienio reikalų ministras (IT)
Jacques F. POOS, Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų, užsienio prekybos ir bendradarbiavimo
ministras (LU)
Hans VAN MIERLO, Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras (NL)
Wolfgang SCHÜSSEL, užsienio reikalų federalinis ministras ir vicekancleris (AT)
Jaime GAMA, užsienio reikalų ministras (PT)
Tarja HALONEN, užsienio reikalų ministrė (FI)
Lena HJELM-WALLÉN, užsienio reikalų ministrė (SE)
Douglas HENDERSON, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų valstybės sekretorius (UK)
OL C 340, 1997 11 10

43
Sutarčių taikymo išimtys:
– toks Šengeno acquis, koks jis yra integravimo į ES sistemą metu, Danijai yra privalomas, tačiau Šengeno
acquis nėra Danijai taikomo acquis communautaire dalis (22). Danija gali nutarti nedalyvauti Tarybai vėliau
priimant priemones pagal EB sutarties IV antraštinę dalį. Vis dėlto, Danija gali nuspręsti į savo nacionalinę
teisę perkelti Tarybos sprendimą, kuriuo siekiama plėtoti Šengeno acquis ir kuris grindžiamas EB sutarties
IV antraštine dalimi (23).
– Airija ir Jungtinė Karalystė nėra Šengeno acquis susitarimų susitariančiosios šalys; toks Šengeno acquis,
koks jis yra integravimo į ES sistemą metu, šioms valstybėms nėra taikomas. Vis dėlto jos gali prašyti
dalyvauti taikant kai kurias arba visas šio acquis nuostatas (24). Jos taip pat gali nutarti dalyvauti priimant ir
taikant EB sutarties IV antraštine dalimi (25) grindžiamas priemones.
(22) žr. Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridedamą prie Amsterdamo
sutarties.
(23) žr. Protokolą dėl Danijos pozicijos.
24
( ) Žr. Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą.
25
( ) Žr. Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamą prie Amsterdamo sutarties.
44
20
Nicos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį, Europos
Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus
„Nicos sutartis“

2001 m. vasario 26 d., „Pokylių salė“, Pajūrio Alpių prefektūros rūmai, Pajūrio Alpių prefektūra, Nica
(Prancūzija)
Louis MICHEL, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras (BE)
Mogens LYKKETOFT, užsienio reikalų ministras (DK)
Joseph FISCHER, užsienio reikalų federalinis ministras ir vicekancleris (DE)
Georgios PAPANDREOU, užsienio reikalų ministras (EL)
Josep PIQUÉ I CAMPS, užsienio reikalų ministras (ES)
Hubert VÉDRINE, užsienio reikalų ministras (FR)
Brian COWEN, užsienio reikalų ministras (IE)
Lamberto DINI, užsienio reikalų ministras (IT)
Lydie POLFER, Ministro Pirmininko pavaduotoja, užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministrė (LU)
Jozias VAN AARTSEN, užsienio reikalų ministras (NL)
Benita FERRERO-WALDNER, federalinė užsienio reikalų ministrė (AT)
Jaime GAMA, valstybės ministras, užsienio reikalų ministras (PT)
Erkki TUOMIOJA, užsienio reikalų ministras (FI)
Anna LINDH, užsienio reikalų ministrė (SE)
Robin COOK, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras (UK)
2003 m. vasario 1 d.
OL C 80, 2001 3 10

45
21
Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos,
Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos,
Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės,
Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos,
Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos
Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos,
Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos
Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis dėl
Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos
Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos
Respublikos stojimo į Europos Sąjungą
„Didžiosios plėtros sutartis“

2003 m. balandžio 16 d., Atalo stoja, Senovės Agora, Atėnai (Graikija)
Guy VERHOFSTADT, Ministras Pirmininkas; Louis MICHEL, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų
ministras (BE)
Václav KLAUS, Prezidentas; Vladimír ŠPIDLA, Ministras Pirmininkas; Cyril SVOBODA, Ministro Pirmininko
pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras; Pavel TELIČKA, derybų dėl Čekijos Respublikos narystės Europos
Sąjungoje delegacijos vadovas, ambasadorius ir Čekijos Respublikos misijos Europos Bendrijose vadovas (CZ)
Anders Fogh RASMUSSEN, Ministras Pirmininkas; Per Stig MØLLER, užsienio reikalų ministras (DK)
Gerhard SCHRÖDER, Federalinis Kancleris; Joseph FISCHER, federalinis užsienio reikalų ministras ir
vicekancleris (DE)
Arnold RÜÜTEL, Prezidentas; Kristiina OJULAND, užsienio reikalų ministrė (EE)
Konstantinos SIMITIS, Ministras Pirmininkas; Giorgos PAPANDREOU, užsienio reikalų ministras;
Tassos GIANNITSIS, užsienio reikalų ministro pavaduotojas (EL)
José Maria AZNAR LÓPEZ, Vyriausybės Pirmininkas; Ana PALACIO VALLELERSUNDI, užsienio reikalų ministrė (ES)
46
Jean-Pierre RAFFARIN, Ministras Pirmininkas; Dominique GALOUZEAU DE VILLEPIN, užsienio reikalų ministras;
Noëlle LENOIR, užsienio reikalų ministerijos valstybės ministrė, atsakinga už Europos reikalus (FR)
Bertie AHERN, Ministras Pirmininkas (Taoiseach); Brian COWEN, užsienio reikalų ministras (IE)
Silvio BERLUSCONI, Ministrų Tarybos Pirmininkas; Franco FRATTINI, užsienio reikalų ministras (IT)
Tassos PAPADOPOULOS, Prezidentas; George IACOVOU, užsienio reikalų ministras (CY)
Vaira VĪĶE-FREIBERGA, Prezidentė; Einars REPŠE, Ministras Pirmininkas; Sandra KALNIETE, užsienio
reikalų ministrė; Andris KESTERIS, derybų dėl Latvijos Respublikos narystės Europos Sąjungoje vyriausiasis
derybininkas, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas (LV)
Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Ministras Pirmininkas; Antanas VALIONIS, užsienio reikalų ministras (LT)
Jean-Claude JUNCKER, Ministras Pirmininkas, Valstybės ministras; Lydie POLFER, užsienio reikalų ir užsienio
prekybos ministrė (LU)
Péter MEDGYESSY, Ministras Pirmininkas; László KOVÁCS, užsienio reikalų ministras; Endre JUHÁSZ, Vengrijos
Respublikos ambasadorius Europos Sąjungoje, derybų dėl Vengrijos Respublikos narystės Europos Sąjungoje
vyriausiasis derybininkas (HU)
Edward FENECH ADAMI, Ministras Pirmininkas; Joe BORG, užsienio reikalų ministras; Richard CACHIA
CARUANA, derybų delegacijos vadovas (MT)
Jan Pieter BALKENENDE, Ministras Pirmininkas; Jakob Gijsbert DE HOOP SCHEFFER, užsienio reikalų ministras (NL)
Wolfgang SCHÜSSEL, Federalinis Kancleris; Benita FERRERO-WALDNER, federalinė užsienio reikalų ministrė (AT)
Leszek MILLER, Ministras Pirmininkas; Włodzimierz CIMOSZEWICZ, užsienio reikalų ministras; Danuta HÜBNER,
užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorė (PL)
José Manuel DURÃO BARROSO, Ministras Pirmininkas; António MARTINS DA CRUZ, užsienio reikalų ministras (PT)
Janez DRNOVŠEK, Prezidentas; Anton ROP, Ministras Pirmininkas; Dimitrij RUPEL, užsienio reikalų ministras (SI)
Rudolf SCHUSTER, Prezidentas; Mikuláš DZURINDA, Ministras Pirmininkas; Eduard KUKAN, užsienio reikalų
ministras; Ján FIGEL, derybų dėl Slovakijos Respublikos narystės Europos Sąjungoje vyriausiasis derybininkas (SK)
Paavo LIPPONEN, Ministras Pirmininkas; Jari VILÉN, užsienio prekybos ministras (FI)
Göran PERSSON, Ministras Pirmininkas; Anna LINDH, užsienio reikalų ministrė (SE)
Tony BLAIR, Ministras Pirmininkas; Jack STRAW, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras (UK)
OL L 236, 2003 9 23 (Su stojimu susiję dokumentai) ir OL C 227 E, 2003 9 23 (Akto dėl stojimo sąlygų priedų
priedėliai)

ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV
47
22
Sutartis dėl Konstitucijos Europai

2004 m. spalio 29 d., Horacijų ir Kuriacijų salė, Kapitolijus, Roma (Italija)
Guy VERHOFSTADT, Ministras Pirmininkas; Karel DE GUCHT, užsienio reikalų ministras (BE)
Stanislav GROSS, Ministras Pirmininkas; Cyril SVOBODA, užsienio reikalų ministras (CZ)
Gerhard SCHRÖDER, Federalinis Kancleris; Joseph FISCHER, federalinis užsienio reikalų ministras ir
vicekancleris (DE)
Juhan PARTS, Ministras Pirmininkas; Kristiina OJULAND, užsienio reikalų ministrė (EE)
Kostas KARAMANLIS, Ministras Pirmininkas; Petros G. MOLYVIATIS, užsienio reikalų ministras (EL)
José Luis RODRÍGUEZ ZAPATERO, Vyriausybės Pirmininkas; Miguel Angel MORATINOS CUYAUBÉ, užsienio
reikalų ir bendradarbiavimo ministras (ES)
Jacques CHIRAC, Prezidentas; Jean-Pierre RAFFARIN, Ministras Pirmininkas; Michel BARNIER, užsienio reikalų
ministras (FR)
Bertie AHERN, Ministras Pirmininkas (Taoiseach); Dermot AHERN, užsienio reikalų ministras (IE)
Silvio BERLUSCONI, Ministrų Tarybos Pirmininkas; Franco FRATTINI, užsienio reikalų ministras (IT)
Tassos PAPADOPOULOS, Prezidentas; George IACOVOU, užsienio reikalų ministras (CY)
Vaira VĪĶE-FREIBERGA, Prezidentė; Indulis EMSIS, Ministras Pirmininkas; Artis PABRIKS, užsienio reikalų
ministras (LV)
Valdas ADAMKUS, Prezidentas; Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Ministras Pirmininkas; Antanas VALIONIS,
užsienio reikalų ministras (LT)
Jean-Claude JUNCKER, Ministras Pirmininkas, Valstybės ministras; Jean ASSELBORN, Ministro Pirmininko
pavaduotojas, užsienio reikalų ir imigracijos ministras (LU)
48
Vengrijos įgaliotieji atstovai: Ferenc GYURCSÁNY, Ministras Pirmininkas; László KOVÁCS, užsienio reikalų
ministras (HU)
Lawrence GONZI, Ministras Pirmininkas; Michael FRENDO, užsienio reikalų ministras (MT)
Jan Pieter BALKENENDE, Ministras Pirmininkas; Ben BOT, užsienio reikalų ministras (NL)
Wolfgang SCHÜSSEL, Federalinis Kancleris; Ursula PLASSNIK, federalinė užsienio reikalų ministrė (AT)
Marek BELKA, Ministras Pirmininkas; Włodzimierz CIMOSZEWICZ, užsienio reikalų ministras (PL)
Pedro Miguel DE SANTANA LOPES, Ministras Pirmininkas; António Victor MARTINS MONTEIRO, užsienio reikalų
ir portugalų bendruomenių užsienyje ministras (PT)
Anton ROP, Vyriausybės Pirmininkas; Ivo VAJGL, užsienio reikalų ministras (SI)
Mikuláš DZURINDA, Ministras Pirmininkas; Eduard KUKAN, užsienio reikalų ministras (SK)
Matti VANHANEN, Ministras Pirmininkas; Erkki TUOMIOJA, užsienio reikalų ministras (FI)
Göran PERSSON, Ministras Pirmininkas; Laila FREIVALDS, užsienio reikalų ministrė (SE)
Tony BLAIR, Ministras Pirmininkas; Jack STRAW, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras (UK)
Neįsigaliojo
OL C 310, 2004 12 16

ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV
49
23
Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos
Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos,
Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos,
Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos,
Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos
Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos
Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos
Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos
valstybių narių) ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutartis dėl
Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą
„Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartis“

2005 m. balandžio 25 d., Noimiunsterio abatija, Liuksemburgas (Liuksemburgas)
Karel DE GUCHT, užsienio reikalų ministras; Didier DONFUT, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius,
atsakingas už Europos reikalus (BE)
Georgi PARVANOV, Prezidentas; Simeon SAXE-COBOURG, Ministras Pirmininkas; Solomon PASSY, užsienio
reikalų ministras; Meglena KUNEVA, Europos reikalų ministrė (BG)
Vladimír MÜLLER, ministro pavaduotojas, atsakingas už Europos reikalus; Jan KOHOUT, nepaprastasis ir
įgaliotasis ambasadorius, Čekijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (CZ)
Friis Arne PETERSEN, Nuolatinis valstybės sekretorius; Claus GRUBE, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius,
Danijos Karalystės nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (DK)
Hans Martin BURY, Europos reikalų valstybės ministras; Wilhelm SCHÖNFELDER, nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius, Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (DE)
Urmas PAET, užsienio reikalų ministras; Väino REINART, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Estijos
Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (EE)
50
Yannis VALINAKIS, užsienio reikalų ministro pavaduotojas; Vassilis KASKARELIS, nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius, Graikijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (EL)
Miguel Angel MORATINOS CUYAUBÉ, užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras; Alberto NAVARRO
GONZÁLEZ, Europos Sąjungos klausimų valstybės sekretorius (ES)
Claudie HAIGNERÉ, užsienio reikalų ministerijos valstybės ministrė, atsakinga už Europos reikalus;
Pierre SELLAL, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Prancūzijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos
Sąjungoje (FR)
Dermot AHERN, užsienio reikalų ministras; Noel TREACY, valstybės ministras, atsakingas už Europos reikalus (IE)
Roberto ANTONIONE, užsienio reikalų valstybės sekretorius; Rocco Antonio CANGELOSI, nepaprastasis ir
įgaliotasis ambasadorius, Italijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (IT)
George IACOVOU, užsienio reikalų ministras; Nicholas EMILIOU, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius,
Kipro Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (CY)
Artis PABRIKS, užsienio reikalų ministras; Eduards STIPRAIS, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Latvijos
Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (LV)
Antanas VALIONIS, užsienio reikalų ministras; Albinas JANUŠKA, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius (LT)
Jean-Claude JUNCKER, Ministras Pirmininkas, valstybės ministras, finansų ministras; Jean ASSELBORN,
Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ir imigracijos ministras (LU)
Ferenc SOMOGYI, užsienio reikalų ministras; Etele BARÁTH, ministras be portfelio, atsakingas už Europos
reikalus (HU)
Michael FRENDO, užsienio reikalų ministras; Richard CACHIA CARUANA, nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius, Maltos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (MT)
Ben BOT, užsienio reikalų ministras; Atzo NICOLAÏ, Europos reikalų ministras (NL)
Hubert GORBACH, vicekancleris; Ursula PLASSNIK, federalinė užsienio reikalų ministrė (AT)
Adam Daniel ROTFELD, užsienio reikalų ministras; Jaroslaw PIETRAS, Europos reikalų valstybės sekretorius (PL)
Diogo PINTO DE FREITAS DO AMARAL, valstybės ir užsienio reikalų ministras;
Fernando Manuel de MENDONÇA D’OLIVEIRA NEVES, Europos reikalų valstybės sekretorius (PT)
Traian BĂSESCU, Prezidentas; Călin POPESCU-TĂRICEANU, Ministras Pirmininkas; Mihai-Răzvan UNGUREANU,
užsienio reikalų ministras; Leonard ORBAN, vyriausiasis derybininkas su Europos Sąjunga (RO)
Božo CERAR, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (SI)
Eduard KUKAN, užsienio reikalų ministras; József BERÉNYI, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius (SK)
Eikka KOSONEN, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Suomijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos
Sąjungoje (FI)
Laila FREIVALDS, užsienio reikalų ministrė; Sven-Olof PETERSSON, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius,
Švedijos Karalystės nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (SE)
51
John GRANT KCMG, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
Karalystės nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (UK)
2007 m. sausio 1 d.
OL L 157, 2005 6 21 (Su stojimu susiję dokumentai)

BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT,LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV
52
24
Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir
Europos bendrijos steigimo sutartį
„Lisabonos sutartis“

2007 m. gruodžio 13 d., Šv. Jeronimo vienuolynas, Lisabona (Portugalija)
Guy VERHOFSTADT, Ministras Pirmininkas; Karel DE GUCHT, užsienio reikalų ministras (BE)
Sergei STANISHEV, Ministras Pirmininkas; Ivailo KALFIN, Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų
ministras (BG)
Mirek TOPOLÁNEK, Ministras Pirmininkas; Karel SCHWARZENBERG, užsienio reikalų ministras (CZ)
Angela MERKEL, Federalinė Kanclerė; Frank-Walter STEINMEIER, vicekancleris, federalinis užsienio reikalų
ministras (DE)
Andrus ANSIP, Ministras Pirmininkas; Urmas PAET, užsienio reikalų ministras (EE)
Bertie AHERN, Ministras Pirmininkas; Dermot AHERN, užsienio reikalų ministras (IE)
Konstantinos KARAMANLIS, Ministras Pirmininkas; Dora BAKOYANNIS, užsienio reikalų ministrė (EL)
José Luis RODRÍGUEZ ZAPATERO, Vyriausybės Pirmininkas; Miguel Ángel MORATINOS CUYAUBÉ, užsienio
reikalų ir bendradarbiavimo ministras (ES)
Nicolas SARKOZY, Prezidentas; François FILLON, Ministras Pirmininkas, Bernard KOUCHNER, užsienio ir Europos
reikalų ministras (FR)
Romano PRODI, Ministras Pirmininkas; Massimo D’ALEMA, Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų
ministras (IT)
Tassos PAPADOPOULOS, Prezidentas; Erato KOZAKOU-MARCOULLIS, užsienio reikalų ministras (CY)
Valdis ZATLERS, Prezidentas; Aigars KALVĪTIS, Ministras Pirmininkas; Māris RIEKSTIŅŠ, užsienio reikalų
ministras (LV)
Valdas ADAMKUS, Prezidentas; Gediminas KIRKILAS, Ministras Pirmininkas; Petras VAITIEKŪNAS, užsienio
reikalų ministras (LT)
Jean-Claude JUNCKER, Ministras Pirmininkas; Jean ASSELBORN, užsienio reikalų ministras (LU)
Ferenc GYURCSÁNY, Ministras Pirmininkas; Kinga GÖNCZ, užsienio reikalų ministrė (HU)
Lawrence GONZI, Ministras Pirmininkas; Michael FRENDO, užsienio reikalų ministras (MT)
53
Jan Pieter BALKENENDE, Ministras Pirmininkas; Maxime VERHAGEN, užsienio reikalų ministras (NL)
Alfred GUSENBAUER, Federalinis Kancleris; Ursula PLASSNIK, federalinė Europos ir tarptautinių reikalų
ministrė (AT)
Donald TUSK, Ministras Pirmininkas; Radosław SIKORSKI, užsienio reikalų ministras (PL)
José SÓCRATES, Ministras Pirmininkas; Luís Filipe AMADO, užsienio reikalų ministras (PT)
Traian BĂSESCU, Prezidentas; Călin POPESCU-TĂRICEANU, Ministras Pirmininkas; Adrian CIOROIANU, užsienio
reikalų ministras (RO)
Janez JANŠA, Vyriausybės Pirmininkas; Dimitrij RUPEL, užsienio reikalų ministras (SI)
Robert FICO, Ministras Pirmininkas; Ján KUBIŠ, užsienio reikalų ministras (SK)
Matti VANHANEN, Ministras Pirmininkas; Ilkka KANERVA, užsienio reikalų ministras (FI)
Fredrik REINFELDT, Ministras Pirmininkas; Cecilia MALMSTRÖM, Europos reikalų ministrė (SE)
Gordon BROWN, Ministras Pirmininkas; David MILIBAND, užsienio reikalų ir Britų Sandraugos reikalų ministras (UK)
2009 m. gruodžio 1 d.
OL C 306, 2007 12 17

BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT,LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV
54
Europos Sąjungos oficialiosio
Oficialiosios ka
1 Bulgarų k. (Бъ
2 Ispanų k. (Español) es
3 Čekų k. (Čeština) cs
4 Danų k. (Dansk) da
5 Vokiečių k. (Deutsch) de
6 Estų k. (Eesti keel) et
7 Graikų k. (Ελληνικά) el
8 Anglų k. ((English) en
9 Prancūzų k. (Français) fr
100 Airių k. (Gaeilge)) ga
11 Italų k. (Italiano) it
12 Latvių k. (Latviešu valod
odaa) lv
13 Lietuvių kalba lt
14 Vengrų k. (Magyar) hu
15 Maltiečių k. (Malti) mt
16 Olanndų
dų k. (Nederlands) nl
17 Lenkųų k.
k (Polski) pl
18 Portugalų k. ((Po
Português) pt
19 Rumunų k. (Ro
Româ
m nă) ro
20 Slovakų k. (Slovenčinaa) sk
21 Slovėnų k. (Slovenščinaa) sl
22 Suom
omių k. (Suomi) fi
23 Švedų k. (Svenska) sv
55
Tarybos generalinis sekretoriatas

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras
2012 — 55 p. — 17,6 x 25 cm
ISBN 978-92-824-3514-4
doi:10.2860/87954
56
KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ
Nemokamų leidinių galite įsigyti:
• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• Europos Sąjungos atstovybėse arba delegacijose. Jų adresus rasite svetainėje:
http://ec.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.
Parduodamų leidinių galite įsigyti:
• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).
Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos oficialiojo leidinio
serijas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:
• tiesiogiai iš Europos Sąjungos leidinių biuro platintojų
(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).
QC-31-11-407-LT-C
CONSILIUM
Rue de la Loi/Wetstraat 175
1048 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË
Tel. +32 22816111
www.consilium.europa.eu
doi:10.2860/87954
ISBN 978-92-824-3514-4

Teisinė-Sąjunga-Gp Eudor WEB QC3111407LTC 002-1

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Teisinė-Sąjunga-Gp Eudor WEB QC3111407LTC 002-1

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

CONSILIUM

Teisinė Sąjunga: nuo Paryžiaus iki Lisabonos

UFJTǈLǰSPTTSJUZKF Amsterdamo sutartis,

t 1BHSJOEJOJǱUFJTJǱDI dėl EIB

Nica. 2001 m. vasario

t ÇNPHBVTUFJTǈT Graikijos stojimo sutartis,

dėl Europos investicijų pakeitimas;

Sutartis, iš dalies pakeičiant ištekliai“,

Europos atominės energijossteigimo sutartis,

Europos tautų sąjungaiOESPTSJOLPTTVLǰSJNBT &&# Europos ekonominė sutartis,

m. baland žio 18 d. neįsigaliojo

JSӋQMJFOPoSJOLB ministras Paul Joseph Meurice, Vokietijos

2012 M. KOVO MĖN.

arba galite kreiptis į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą

Rue de la Loi/Wetstraat 175

Tel. +32 22815650

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012

© Europos Sąjunga, 2012

Spausdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ECF)

XX a. šeštasis ir septintasis dešimtmečiai: nuo steigiamųjų sutarčių

XX a. aštuntasis dešimtmetis: finansinės ir institucinės sutartys;

XX a. devintasis dešimtmetis: Suvestinis Europos aktas ir stojimo sutartys . . . . . . . . . . . 12

XX a. paskutinis dešimtmetis: Europos Sąjungos sutartis ir stojimo sutartys . . . . . . . . . . 14

Nuo Paryžiaus iki Lisabonos: sutarčių chronologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

Prie jos pridedama lentelė su sutarčių chronologija.

Visų sutarčių tekstus galima rasti interneto svetainėje:

Peržiūrėdami šių sutarčių istoriją, galime:

Po 1950 m. gegužės 9 d. Robert’o Schumano deklaracijos, kurios tikslas – suvienyti Pran-

Įkūrus EAPB, Prancūzija netrukus pateikė viršnacionalinės karinės integracijos projektą.

EEB ir Euratomo sutarčių pasirašymo ceremonija

Italijos plakatas Romos

XX a. aštuntajame dešimtmetyje tęsiamos institucinės reformos ir pradedama vykdyti finan-

1970 m. balandžio 21 d. Tarybai priėmus sprendimą valstybių įnašais grindžiamą Bendrijų

1970 m. balandžio 22 d. – Liuksemburgo sutartis, kuria iš dalies keičiamos tam tikros

Edwardas Heath’as pasirašo Jungtinės Karalystės stojimo sutartį

Suvestinis Europos aktas (Tarybos archyvuose saugoma faksimilė)

Po dviejų tarpvyriausybinių konferencijų, prasidėjusių 1990 m. gruodžio 15 d. Romoje,

Antrojo ramsčio srityje į BUSP įtraukti ir plėtojami Europos politinio bendradarbiavimo

Korfu Europos Vadovų Tarybos susitikimo bendra nuotrauka

Prie Amsterdamo sutarties pridėtu protokolu į ES integruotas Šengeno acquis (apimantis

Galiausiai sutartyje nustatytos sąlygos, kuriomis to pageidaujančioms valstybėms narėms

(4) Šias pareigas eina Tarybos generalinis sekretorius.

Bendra nuotrauka Nicos sutarties pasirašymo proga

Tuo tarpu 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge buvo pasirašyta Bulgarijos ir Rumunijos

Bendra nuotrauka Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties pasirašymo proga

Šiuo metu svarstoma keletas Lisabonos sutarties pakeitimų.

(5) EAPB sutarties galiojimo terminas baigėsi 2002 m. liepos 23 d.

© Europos Sąju nga

dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto nuostatas.

t 5BSZCPTJS&VSPQPT1BSMBNFOUPCFOESBEBSCJBWJNP Vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis,

© Europos Sąjunga, 2011 — ISBN 978-92-824-3470-3 — doi:10.2860/23466 — QC-32-11-757-LT-P

ngaa grindžiama sutartis,

Valstybbiių narių atsttovai dėl jų derasii ir jas pasirašoo, naacionaliniai

Sutarčių autentiški tekstai ir susiję nacionaliniai ratifikavimo dokumentai yra deponuoti

Nurodyti pasirašiusieji asmenys yra savo atitinkamų valstybių įgaliotieji atstovai.

Ši chronologija užbaigiama Lisabonos sutartimi. Į ją neįtrauktos tolesnės dabar svars-

(9) Pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta Kroatijos stojimo sutartis.

Pasirašymo data ir vieta

Kalbos, kuriomis dokumento tekstai yra autentiški

Pasirašymo data ir vieta

Kalbos, kuriomis dokumento tekstai yra autentiški