VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

SOCIALINĖS KOMUNIKACIJOS INSTITUTAS

Narūnas Sirtautas

BŪRIO VADO EDUKACINĖS FUNKCIJOS

Magistro darbas

Mokslinis vadovas:
Prof. habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila

Vilnius, 2006
 Turinys

Dažniausiai darbe vartojamų sąvokų paaiškinimas............................................ 2

Įvadas........................................................................................................................ 4
1. Būrio vado vieta kariuomenės struktūroje..................................................... 9
1.1 Lietuvos kariuomenės bendroji pareigybių charakteristika.......................... 9
1.2 Kovinis rengimas ir Būrio vado funkcijos .................................................. 13
1.3 Būrio vadas kaip vadovaujantis pareigūnas .............................................. 16
1.4 Edukacinės būrio vado funkcijos ................................................................ 30
2. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas ............................................. 35
2.1 Tyrimo metodologinės nuostatos ................................................................ 35
2.2 Tyrimo instrumentai ................................................................................... 37
2.3 Tyrimo kontingentas ir organizavimas ....................................................... 38
3. Būrio vado edukacinių funkcijų tyrimo rezultatai, jų analizė ................... 44
3.1 Būrio vado edukacinis (pedagoginis) pasirengimas .................................. 44
3.2 Būrio vado asmenybės bruožai ................................................................... 46
3.3 Būrio vado kaip organizatoriaus ir pedagogo gebėjimai .......................... 51

Išvados ir rekomendacijos ................................................................................... 56

Literatūros sąrašas ............................................................................................... 59
Summary ............................................................................................................... 61
Priedai .................................................................................................................... 63

1
 DAŽNIAUSIAI DARBE VARTOJAMŲ SĄVOKŲ
PAAIŠKINIMAS

Krašto apsaugos sistema (KAS)– pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio

saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių
paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą,
teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius
gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias
funkcijas, visuma.
Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija - krašto
apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos bei oro
erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo,
vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
Karinis vienetas – bent kokio dydžio kiekvienas patvirtintos struktūros
kariuomenės vienetas, turintis bendrą užduotį.
Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų)
patvirtintos nuolatinės struktūros kariuomenės karinis vienetas.
Junginys – keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą
operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado.
Būrys – pagrindinis karinis vienetas gebantis atlikti atskiras užduotis, operacijas.
Vadovaujamas vieno karininko.
Kasdieninė padalinio veikla – tai tokia veikla kurio apima sąvokas: kovinis
pasirengimas, kovinis budėjimas, tarnybinių užduočių vykdymas, padalinio dienotvarkės
laikymasis.
Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar
administracines karines užduotis (misijas) ir mokymus.
NATO standartai – NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių
dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos
struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma.
Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji
karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių

2
tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo
laikotarpiu.
Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta
Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba. Ją sudaro įstatymo nustatytos
trukmės pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei
tarnyba mobilizacijos atveju. Profesinė kario tarnyba–
Profesinė karo tarnyba (profesionalai) – Lietuvos Respublikos piliečio
savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų
nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose
krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinėse
struktūrose.
Savanorių karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškai
įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis
sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba Krašto apsaugos savanorių
pajėgose.
Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar
aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą.
Karys savanoris – Lietuvos Respublikos pilietis, įstojęs į nenuolatinę (neetatinę)
savanorių karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Kariūnas – karys, besimokantis Lietuvos arba užsienio mokymo institucijoje,
kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis.
Šauktinis – karo prievolininkas, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka ir
būdais iki nustatyto amžiaus neatlikęs privalomosios pradinės ar alternatyviosios tarnybos
ir nuo jos neatleistas. Nuo šaukimo komisijos paskyrimo atlikti privalomąją karo tarnybą
iki kario statuso įgijimo šauktinis vadinamas naujoku.
Pavaldinys – asmuo turintis savo viršininkų atžvilgiu pareigų ir teisių.
Kariuomenėje jas nustato statutai.
Tarnyba – kasdieninė dalinių, padalinių ir karinių įstaigų karių veikla.

3
 ĮVADAS

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenė įpusėjo savo gyvavimo antrą

dešimtmetį. Tai istoriškai trumpas laikotarpis, per kurį buvo suformuoti kariniai vienetai,
sukurtos ir tęsiamos karinio gyvenimo tradicijos, sukaupta ir vis tobulinama padalinių
kovinio rengimo patirtis. Kariuomenės štabuose, karinėse mokymo institucijose (karininkų,
puskarininkių ir seržantų rengimo) įdiegiami mokymo ir auklėjimo principai, metodai ir
naujausios ugdymo technologijos. Visas šis vyksmas – tai kariuomenės kovinio rengimo
tobulinimas, kuomet atstatomos Lietuvos šios srities tradicijos ir perimamas NATO šalių,
ES valstybių patyrimas.
Krašto apsaugos sistemą sudaro (iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo):
1) krašto apsaugos ministerija (KAM),
2) – kariuomenė (karo metu ir kitos ginkluotosios pajėgos); Valstybės sienos
apsaugos tarnyba, specializuotieji policijos daliniai, koviniai piliečių ir jų organizacijų
ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui;
3) Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), puskarininkių mokykla (PK)
ir kitos karo mokyklos;
4) kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija arba
Vyriausybė ir kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui;
5) krašto apsaugos reikmėms paskirti infrastruktūros objektai;
6) įmonės, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija.
Pagal tą patį įstatymą Lietuvos kariuomenė:
! saugo valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę,
! ginklu gina valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo,
! vykdo karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
Lietuvos kariuomenė yra Lietuvos valstybingumo ir Nepriklausomybės, tautos
idealų ir siekių gynėja bei sergėtoja. Krašto apsauga yra priemonė tautos idealams pasiekti.
Tokį uždavinį ji galės atlikti būdama tvirta savo patriotiniu nusiteikimu, aukšta dora ir
kultūra, fiziniu bei taktiniu pasirengimu, naujos technikos ir ginkluotės įvaldymu.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės personalą sudaro privalomosios ir profesinės karo
tarnybos kariai, kariai savanoriai, aktyviojo rezervo kariai bei civiliai tarnautojai.
Profesinės karo tarnybos kariai sudaro reguliariųjų bei savanorių pajėgų struktūrinį
pagrindą ir branduolį. Kariai tarnybos, mokymo ir pratybų metu vienas kitam gali būti
4
viršininku ir pavaldiniu, vyresniuoju ir jaunesniuoju. Kas kita reguliarioji tarnyba. ,,Visi
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tikrosios tarnybos karininkai yra kareivių,
puskarininkių ir liktinių viršininkai.” (Krašto apsaugos statutas, 1993: 7).
Būti kariuomenėje viršininku – tai ne tik įgyvendinti statutinius reikalavimus, duoti
komandas ir reikalauti jų besąlygiško vykdymo. Kariuomenėje viršininkas yra kareivių
kasdieninis auklėtojas, jų patarėjas, autoritetas.
Lietuvos Kariuomenėje pagrindinis struktūrinis ir kovos vienetas – būrys, kurio
vadas atlieka nemažai įvairialypių vaidmenų: organizuoja karių kasdienę veiklą ir kovinį
rengimą, sprendžia tarpusavio santykių problemas, vertina atsiradusias elgesio ydas. Tokia
veikla kartu yra ir karinė ir auklėjamoji, disciplinarinė ir šviečiamoji, priverčiančioji ir
suteikianti laisvo apsisprendimo galimybę.
Pagal tarpukario Lietuvos karinės pedagogikos klasiką pulkininką Petrą Tarasenką,
,,karininkas - tai kariškų dalykų specialistas – menininkas, o kadangi visi kariuomenės
veiksmai yra pagrįsti kilniais dvasios pagrindimais, tai karininkas yra ir tos dvasios
žadintojas, yra menininkas, kol nėra iškrypęs į klaidingą kelią – kol nėra virtęs tik savo
specialybės amatininkas”. (Tarasenka, 1998: 91).
Štai ir yra atsakymas, kylantis net iš tarpukario Lietuvos karininkų nuostatų: reikia
mokytis bendrosios pedagogikos ir jos pagrindų, karinės pedagogikos, didaktikos ir
metodikos, auklėjimo pagrindų, bendrosios ir karo psichologijos pagrindų, kario pilietinio
ugdymo, išmanyti kaip diegti discipliną, kelti patriotinę dvasią, rūpintis žmoniškumu ir
tautiškumu.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje būrio vadais dirba Karo akademiją baigę karininkai,
kurie dar studijų metais yra išklausę ir įsisavinę:
- pedagogikos pagrindus;
- karių kovinio rengimo principus ir pagrindines taisykles;
- karių mokymo formas ir metodus;
- motorizuotųjų pėstininkų būrio (kuopos) rengimo programą;
- teorinių ir praktinių užsiėmimų rengimo ir vedimo metodiką;
Karininkas (būrio vadas), baigęs karo akademiją, turi mokėti:
- planuoti, rengti ir vesti skyriaus (iki 10 karių) ir būrio (iki 35 karių) pratybas;
- organizuoti, kontroliuoti ir vertinti savo pavaldinių (seržantų) pratybas;
- vertinti pratybų dalyvius;
- rengti ataskaitas apie pravestas pratybas.
Pareigybinėse būrio vado instrukcijose surašyta tik bendriausios šių pareigūnų
funkcijos. Kasdienybėje būrio vadui tenka atlikti daug kitų prievolių, kurių tiesiog

5
neįmanoma smulkmeniškai reglamentuoti. Antai labai svarbu, kad būrio vadai, kaip ir
pravartu visiems karininkams, bendrautų su savo pavaldiniais, stengtųsi pažinti save ir
kitus. Valdymo procese būrio vadas sąveikauja, kaip valdymo subjektas, su pavaldiniais –
būrio kariais. Būrio vadui, turinčiam savo pavaldume karius, svarbu žinoti ir išmintingai
taikyti poveikio pavaldiniams būdus.
Sėkmingai padalinyje realizuotos valdymo funkcijos užtikrina vienybę, darnumą,
padalinio valdymo (subordinacijos) laikymąsi ir informavimo ryšį. Tai ryšys tarp žemesnių
pavaldinių ir viršininko. Būrio vadas šiame kariuomenės struktūriniame vienete yra toks
pareigūnas, kuris sugeba įkvėpti kitiems energiją ir pasiryžimą, rodo savo asmeninį
pavyzdį ir skatina karių iniciatyvą, kad jie atliktų svarbius darbus, pasišvęstų tikslo
siekimui.
Preliminariai paminėtos būrio vado funkcijos, fiksuojant jas tokias, kokios esti
tarnyboje (realybės savotiškas pjūvis), ir kartu tokias, kokios galėtų būti (idealybės pjūvis),
reikalauja išplėtojimo ir naujo įvardijimo. Tai jau ne tiek pareigybinės instrukcijos, kiek
mokslinės interpretacijos lygmuo.
Išstudijuota karinės pedagogikos ir psichologijos, karinės vadybos ir administravimo
literatūra: R.Steigerio ir U.Zwygarto ,,Karinė pedagogika“, R. Staigerio ,,Humaniškasis
vadovavimas“, P. Tarasenkos ,,Kovotojo mokymas“, A. Liekio ,,Lietuvių karyba ir
ginkluotė“, G. Surgailio ,,Lietuvos kariuomenė 1918-1998“, E. Kisino ,,Kario ugdymas“,
Lietuvos karo akademijos išleistų ,,Karių ir bendrosios pedagogikos ir psichologijos
pagrindai“, ,,Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai: pirmoji ir antroji knyga“, I.
Karužienės ,,Kario etika kiekvienam“, N. Janulaitienės ,,Karinės pedagogikos įvadas“, A.
Maloviko ,,Karinių vienetų kasdieninės veiklos valdymo psichologiniai aspektai“, A.
Samajausko ,,Kario etiketas“, L. Jovaišos ,,Pedagogikos terminai“, I. Leliūgienės
,,Socialinė pedagogika“, J. Vaitkevičiaus ,,Socialinės pedagogikos terminai“, A. Maceinos
,,Tautinis auklėjimas“, A. Razausko ,,Aš vadovas“, A. Suslavičiaus ,,Socialinė
psichologija“, S. Šalkauskio ,,Lietuvių tauta ir jos ugdymas“, ,,Rinktiniai raštai Kn.1,
Kn.2“, R. Želvio ,,Bendravimo psichologija“, Krašto apsaugos statutai, Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kario garbės, kariūnų tarybos garbės ir
karininko etikos kodeksai, leidžia įžvelgti ir suformuluoti tokias būrio vado pagrindines
funkcijas:
• administracinę,
• strateginę,
• eksperto bei konsultanto,
• komunikacinę reguliuojamąją,

6
 • padalinio atstovavimo,
• disciplininę,
• auklėjamąją.
Kokia kariuomenė bebūtų gera technikos ir apsiginklavimo atžvilgiu ar gausiu
personalu; visų pirma jai turi vadovauti gerai paruošti viršininkai ir karininkai, kurie
tiesiogiai dirba su kariais tiek kasdieninėje veikloje, tiek pratybų ar mokymų metu, tiek
rodydami savo pavyzdį už kareivinių, poligonų ribų. Būrio vadas turi būti tas asmuo, kuris
lemiamu kautynių metu galėtų daryti pačią didžiausią įtaką savo padaliniui, kuris pasiektų
iškeltą užduotį karo metu. Iš vado pirmiausia reikalaujama stiprios ir aiškios
individualybės, gero visų karo reikalų, ginkluotės, technikos išmanymo. Kadangi vadai
valdo savo junginius, padalinius, komandas, jie turi kuo geriau pažinti savo komandos
žmones. Tada kariai, gerbdami jį kaip autoritetą, laikysis visų instrukcijų ir panaudos visas
savo žinias konkrečiai užduočiai įvykdyti.

Magistrinio darbo tyrimo objektas – būrio vado edukacinės funkcijos.

Problema – būrio vado edukacinių funkcijų taikymo kasdieninėje veikloje
pagrįstumas.
Darbo tikslas – atskleisti būrio vado edukacinių funkcijų taikymo strategiją ir
praktiką kario tarnybos metu bei nustatyti jos efektyvumą.
Darbo tikslas konkretizuojamas keliant tokius uždavinius:
1. Remiantis būrio vado pareigybines funkcijas reglamentuojančiais dokumentais,
interpretuoti jo atliekamas edukacines funkcijas, kaip visybinių funkcijų struktūrinį
vienetą.
2. Mokslinės literatūros pagrindu teigti naujas edukacinių funkcijų įžvalgas.
3. Atlikti empirinį tyrimą pagal parengtus instrumentus ir parodyti atliekamų vado
edukacinių funkcijų efektyvumą.
4. Parengti rekomendacijas, kaip edukaciniu aspektu galėtų būti tobulinamas
vadovavimas būriui kariuomenėje, t.y. atskleidžiamos naujos galimybės.

Tyrimo metodai.
Dėl atskirų užduočių specifikos, jų atlikimų etapiškumo, taikomi įvairūs metodai:
1. Teorinio pagrindimo (metodinės literatūros, psichologinės, pedagoginės, karo
pedagoginės ir filosofinės literatūros metaanalizė, Lietuvos Respublikos
konstitucijos, krašto apsaugos statutų, karo tarnybos organizavimo įsakymo ir kitų

7
 normatyvinių dokumentų, susijusių su būrio vado edukacinėmis funkcijomis
lyginamoji analizė).
2. Empiriniai (pagrindinis empirinio tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, kuri
pirmą kartą savarankiškai sudaryta ir pateikta respondentams).
3. Statistiniai (surinktų duomenų analizė).

Mokslinis naujumas ir originalumas

Tokio pobūdžio tyrimas Krašto apsaugos sistemoje yra atliekamas pirmą kartą,
kada pateikiamas bendras būrio vado vertybių, vado edukacinių funkcijų sąrašas. Šiuo
darbu atskleidžiama, kad būrio vadas yra ne tik vadovas, bet ir auklėtojas, mokytojas,
instruktorius, ugdytojas, edukologas. Pagaliau įrodoma, kad jis yra autoritetas savo
kariams. Kartu empirinio tyrimo pagrindu būrio vadams nurodoma į ką reikia kreipti
dėmesį, kad šauktiniams kariams vieneri metai praleisti kariuomenėje būtų kuo
naudingesni.

Magistrinio darbo struktūra ir apimtis

Magistrinis darbas susideda iš įvado, 3 dalių, išvadų ir rekomendacijų, santraukos
anglų kalba, literatūros sąrašo ir priedų.
Darbo apimtis – 70 puslapių. Darbe 23 paveikslai, 2 lentelės. Literatūros sąraše
nurodyti 46 šaltiniai.

8
 1. BŪRIO VADO VIETA KARIUOMENĖS STRUKTŪROJE

1.1. Lietuvos kariuomenės bendroji pareigybių charakteristika

Lietuvos kariuomenė, pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymą, turi saugoti Lietuvos teritoriją, jos suverenitetą, būti pasiruošusi ginklu
gintis nuo agresoriaus ar kitokio užpuolimo. Kariuomenės pagrindiniai uždaviniai taikos
metu: saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, teritorinę jūrą ir
išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje; palaikyti kovinį pasirengimą ir pagal įsakymus
vykdyti karinės krašto apsaugos užduotis. Taip pat galima teigti, kad Lietuvos kariuomenė
yra Lietuvos valstybingumo ir Nepriklausomybės, tautos idealų ir siekių gynėja bei
sergėtoja. Krašto apsauga yra priemonė tautos idealams siekti. Įgyvendinti tokį didį ir kilnų
tikslą krašto apsauga gali tik tada, kai ji tvirta savo dorove ir kultūra, fizinio pasirengimo ir
technikos bei ginkluotės požiūriu.
Krašto apsauga, lyg didis kūnas, turintis savo sielą, kurią sudaro jos idealai,
tikėjimo tvirtumas ir vienybė. Krašto apsaugos pagrindas – meilė Tėvynei, tautos bei
kariuomenės karinės tradicijos ir drausmė. Šias ypatybes krašto apsaugai skiepija
auklėjimas, kuris pirmiausia turi ugdyti įsakymų, nurodymų, kitų karo meno taisyklių
geranorišką vykdymą. Kariams turi būti skiepijama tvarkos, kario paklusnumo įvairiomis
sudėtingomis aplinkybėmis, įprotis. Tai skatina pasiryžimą be atodairos ir abejonių aukoti
gyvybę, jei to pareikalautų tarnybinė pareiga. Vidinių jėgų ištakos – Tėvynės meilė, iš
amžių einančios tautos ir kariuomenės garbingos tradicijos bei tautinis orumas.
Beveik visos pasaulio didelės ir mažos valstybės turi didesnes ar mažesnes
kariuomenes, kurios saugo ir gina šalį, jos piliečius. Kiekviena valstybė pati nusprendžia,
kokio dydžio ir kokios paskirties karinės pajėgos jai reikalingos.
Šiuo metu Lietuvoje, kariuomenė formuojama iš profesinės karo tarnybos karių ir
šauktinių, kurie atlieka karo prievolę. Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Lietuvos
piliečio pareiga – atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti
pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos. Kario dvasinę stiprybę sudaro jo, kaip piliečio,
pilietinis suvokimas ginti savo tėvynę, valstybę, tautą, savo kraštą, artimuosiuos bei šeimą.
Dvasinė stiprybė – sugebėjimas nugalėti savo paties baimės jausmą, ištvermė, šalto proto
laikysena sunkiausiose kautynių situacijose, vengimas bereikšmės rizikos, atkaklumas
siekiant iškeltos užduoties ar tikslo ir nenusiminimas dėl kažkokių laikinų nesėkmių,
drausmės laikymasis, paklusnumas savo viršininkams, vadams, taip pat pasitikėjimas jais,

9
savo padalinio kariais, tarpusavio pagalba kasdieninėje veikloje, tarnyboje, darbe, o ypač
jei to pareikalaus aplinkybės, kovos metu ar įvykus nelaimei.
Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė susideda iš trijų pagrindinių junginių:
1. Reguliariųjų pajėgų, kurios savo ruožtu yra skirstomos į sausumos, karinės oro ir
jūrų pajėgas;
2. Krašto apsaugos savanorių pajėgų;
3. Aktyviojo rezervo padalinių.

Valstybės ginkluotąsias pajėgas taikos metu sudaro visos karinių pajėgų rūšys ir jos
aktyvusis rezervas. Karo ar agresijos atveju į ginkluotojų pajėgų sudėtį įeina ir kiti jėgos
struktūros vienetai, kaip: policija, kovinės paramos vienetai, karinės paskirties sąjungos ir
pačių gyventojų, piliečių ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) būriai.
Visa krašto apsaugos sistema dalijama į junginius, dalinius ir atskirus padalinius,
turinčius savo vadovybę ir atskirą bazę, ūkį. Kasdieninėje kariuomenės padalinių veikloje,
jos patogiam valdymui, daliniai (batalionai, rinktinės, atskiri kariniai ir ginkluotės
junginiai, pajėgos) yra skirstomi į mažesnius struktūrinius vienetus, padalinius. Daliniai
susideda iš didesnio personalo kiekio, kuriuose mažesni padaliniai yra dar skirstomi į
kuopas, būrius, skyrius ir grandis (pav. Nr.1).

Bataliono vadas

Bataliono štabas

Pirmos kuopos Antros kuopos Trečios kuopos

vadas vadas vadas

I būrio vadas II būrio vadas III būrio vadas

skyriai
skyrius
skyrius

1 pav. Principinis būrio vado pavaldumo lygmuo bataliono struktūroje.

Pagal paveikslėlį Nr.1, galima matyti principinę pėstininkų bataliono struktūrą.

Pagal ją aukščiausias vadovaujantis karininkas yra bataliono vadas, kuris būna paskirtas iš

10
vyresniųjų karininkų, atsižvelgiant laipsnių subordinaciją. Bataliono sudėtyje bus mažesni
padaliniai: tai kuopos, kurioms vadovauti skiriami kuopos vadai. Kuopa visąlaik susidės iš
trijų ar keturių būrių, kurioms paskiriami vadovauti jaunesnieji karininkai – būrio vadai.
Kariuomenės personalą sudaro privalomosios ir profesinės karo tarnybos kariai,
kariai savanoriai, aktyviojo rezervo kariai ir civiliai tarnautojai. Lietuvos kariuomenės
aktyvioje tarnyboje yra maždaug apie 20000 profesinės ir privalomosios tarnybos karių.
Profesinės karo tarnybos kariai sudaro reguliariųjų ir savanorių pajėgų struktūrinį pagrindą,
branduolį. Kariai tarnybos, mokymo ar pratybų metu vienas kitam gali būti viršininkas ar
pavaldinys, vyresnysis ar jaunesnysis. Profesinės karo tarnybos kariai skirstomi pagal
laipsnius: ,,Laipsnis yra tarnybos stažo, patyrimo ir nuopelnų įvertinimas” (Krašto
apsaugos statutas, 1993: 7). Kariniai laipsniai Krašto apsaugos sistemos skirti tam, kad
reguliuotų karių tarpusavio santykius. Taip pat laipsnis yra tarnybos patirties ir turimos
karinės kvalifikacijos rodiklis. Visas Lietuvos kariuomenės karinis personalas (profesinės
karo tarnybos ir privalomosios karo tarnybos kariai) yra skirstomas pagal laipsnius į
kareivius, seržantus, puskarininkius ir karininkus (pav. Nr.2).

Generolų laipsniai:
Generolas leitenantas
Generolas majoras Vyresnieji ir
Brigados generolas jaunesnieji karininkai
Pulkininkas
Pulk.leitenantas
Majoras

Kapitonas
Vyresnysis leitenantas
Puskarininkiai, Leitenantas

seržantai ir viršilos
Vyresnysis puskarininkis
Puskarininkis
Jaunesnysis puskarininkis

Viršila
Vyresnysis seržantas Kareivių laipsniai
Seržantas
Jaunesnysis seržantas

Grandinis
Eilinis

2 pav. Lietuvos kariuomenės karių piramidė pagal turimus laipsnius.

11
 Karininkai yra skirstomi į jaunesniuosius bei vyresniuosius karininkus (žiūrėti pav.
Nr.2). Patys aukščiausi kariuomenės atstovai yra generolai.
Kariuomenės personalas rengiamas remiantis Lietuvos kariuomenės tradicijomis,
modernia doktrina, šiuolaikiniu karybos mokslu ir demokratinių šalių patirtimi.
Kariuomenės personalas rengiamas ugdant kario asmenybę, jo pilietiškumą ir
patriotiškumą, įdiegiant kario etiką. Karių mokymo programos ir pratybos yra parengtos
siekiant mokyti juos pasikliauti savo jėgomis, siekti tikslo ir nugalėti. Rengiant karius
naudojamasi ir dešimtmete pokario partizaninės (rezistencinės) kovos prieš Sovietų
sąjungos kariuomenę, kolaborantus (stribus), ir, apskritai okupacinį režimą, patirtimi.
Centralizuota mokymo ir doktrinų valdymo sistema aprėpia visos kariuomenės
privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių rengimą pagal standartizuotas programas.
Taip pat ji aprėpia vienodą bazinį karių rengimą mokomuosiuose pulkuose ir savanorių
pajėgose. Valdybos veikla aprėpia ir seržantų bei puskarininkių rengimą Puskarininkių
mokykloje, karininkų rengimą Karo akademijoje. Čia įgyjama motorizuotųjų pėstininkų
būrio vado kvalifikacija ir gaunamas universitetinis išsilavinimas – transporto inžinerijos
vadybos, personalo vadybos ar tarptautinių santykių bakalauro laipsnis ar dar po dviejų
metų studijų tarptautinių santykių magistratas. Vadai ir specialistai toliau kelia
kvalifikaciją Karių profesinio tobulinimo centruose ar NATO šalių junginiuose, gynybos
koledžuose ir institutuose, taip pat Baltijos gynybos koledže ar vienoje iš karo akademijų,
institutų, mokyklų NATO šalyse. Lietuvos karo akademija yra pagrindinė karininkų
rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla respublikoje. Ji – tai krašto
apsaugos sistemos sudėtinė dalis, pavaldi krašto apsaugos ministrui, kuris nustato
karininkų rengimo sistemą. Lietuvos karo akademija glaudžiai bendradarbiauja su užsienio
šalių karo akademijomis: Baltijos gynybos koledžu, JAV Virdžinijos karo institutu ir West
Pointo karo akademija, Estijos aukštąja, Prancūzijos Saint Cyro karo mokyklomis,
Drezdeno kariuomenės karininkų mokykla, Suomijos gynybos koledžu, Latvijos
nacionalinė gynybos akademija, Danijos kareliškąją, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos
Karlbergo karo akademijomis. Taip pat palaikomi glaudūs ryšiai ir su Lietuvos
aukštosiomis mokyklomis: Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino
technikos, Kauno technologijos, Vilniaus pedagoginiu, Šiaulių universitetais, Lietuvos
kūno kultūros akademija ir kitomis šalies ugdymo įstaigomis.
Stipri, profesionaliai parengta ir patriotiškas nuostatas puoselėjanti Lietuvos
kariuomenė yra viena svarbiausių Lietuvos saugumo atramų. Atitikdama suderinamumo ir
sąveikos su NATO pajėgomis reikalavimus, ji visada bus viena iš geriausiai pasiruošusių
dalyvių ir Euroatlantinės bendrijos kolektyvinės gynybos sistemoje.

12
 1.2. Kovinis rengimas ir būrio vado funkcijos

Viena iš svarbiausių kariuomenės uždavinių – palaikyti kovinį pasirengimą… Kas

tai yra kovinis pasirengimas? Atsakymą galima rasti Šveicarijos kariuomenės generalinio
štabo pulkininko, karinių mokslų darbo grupės viršininko profesoriaus Rudolfo Steigerio
(Rudolf Steiger) veikaluose: ,,Kovai parengta kariuomenė yra jėga, kuria prireikus gali
pasitikėti valstybė. Kariuomenė kovinėje parengtyje yra tik tada, kai ji gali sėkmingai
vykdyti valstybinių žinybų užduotis. Kovinei parengčiai reikalingos sąlygos: ginkluotė ir
kovinis rengimas – kuris lavina karių pažintinius gebėjimus ir praktinius įgūdžius, kad jie
karo ir krizinių situacijų metu galėtų įvykdyti savo užduotį” (Steiger, 1999: 10).
Taigi, kariuomenė, kad galėtų įvykdyti savo užduotis, turi mokytis, t.y. vykdomas
jos kovinis rengimas. Kovinį rengimą kariuomenės padaliniuose vykdo kariniai pedagogai:
visų valdymo lygių, padalinių, laipsnių ir rangų viršininkai, vadai, mokymosi karinėse
įstaigose dėstytojai bei vyresnieji ir jaunesnieji instruktoriai. Kiekvienas karininkas,
puskarininkis ir net seržantas (o dauguma instruktorių yra puskarininkiai ir seržantai)
vadina save, ir yra vadinami kitų – pedagogais, kartais dar pavadinami kariniais
pedagogais.
Ko gi reikia, kad kariniai pedagogai taptų tikrais profesionalais? Pagal Lietuvos
karinės pedagogikos klasiką pulkininką P.Tarasenką (jo knygą ,,Kovotojo mokymas”,
parašytą 1929 m.) pabrėžiama, kad labai aktuali ir šias dienas atitinkanti užduotis – tai
,,mokėti ir mokėt mokyti”. Tai reiškia, kad karininkas (būrio vadas), instruktorius gerai
mokėtų savo karinę specialybę ir mokėtų jos mokyti savo kareivius ir seržantus.
Atsakymą, koks turėtų būti viršininkas savo pavaldiniams, t.y. būrio vadas savo
kariams, galima rasti jau tarpukario Lietuvos karininkų darbuose, tokių kaip divizijos
generolo Stasio Raštikio, pulkininko Petro Tarasenkos, generalinio štabo majoro Vytauto
Bulvičiaus. Išanalizavus jų iškeltus reikalavimus vadams ir teiginius, galima padaryti
bendrą tarpukario laikų vado, viršininko pareigybes, funkcijas, pagal kurias: reikia mokytis
bendrosios pedagogikos ir jos pagrindų, karinės pedagogikos, didaktikos ir metodikos,
auklėjimo pagrindų, bendrosios ir karo psichologijos pagrindų, kario ugdymo. Šiuo metu
būrio vadas, baigęs karo akademiją karininkas, taip pat turi žinoti: pedagogikos pagrindus;
karių kovinio rengimo principus ir pagrindines taisykles; karių mokymo formas ir
metodus; motorizuotųjų pėstininkų būrio (kuopos) rengimo programą; teorinių ir praktinių
užsiėmimų rengimo ir vedimo metodiką; mokėti planuoti, rengti ir vesti skyriaus (iki 10
karių) ir būrio (iki 35 karių) pratybas; organizuoti, kontroliuoti ir vertinti savo pavaldinių,

13
tiesioginių karių vadus, skyrininkų vedamas pratybas; vertinti pratybų dalyvius; rengti
ataskaitas apie pravestas pratybas. Karinėje organizacijoje, kaip ir civilinėse, reikalaujama,
kad vadovai bendrautų su savo pavaldiniais, stengtųsi pažinti save ir kitus. Padalinių
kasdieninėje veikloje (vadybos mokslo atžvilgiu) valdymo procese dalyvauja valdymo
subjektas (vadovas – būrio vadas) ir valdymo objektai (pavaldiniai – būrio kariai). Visų
lygių vadai, o ne tik būrio vadai, turi žinoti poveikio pavaldiniams būdus, ypač:
! priminimą (pakartotinai duodamą nurodymą žodžiu);
! imitaciją (vado darbo sekimą, rėmimąsi pavyzdžiu);
! viešą kalbą prieš pavaldinius;
! įtikinimą;
! viešumą (tai kelia prestižą, formuoja pažiūras);
! pasitikėjimą;
! vadovaujamųjų atsidavimą;
! specifinių situacijų sudarymą;
! ekstremalių situacijų valdymą.

Valdymo funkcijos užtikrina vienybę, darnumą, padalinio valdymo (subordinacijos)

laikymąsi ir informavimo ryšį padalinyje, tarp žemesnių pavaldinių ir viršininko. Vadas
turi sugebėti įkvėpti kitiems energiją ir pasiryžimą, rodyti savo asmeninį pavyzdį, kas
padeda užsimoti, pasiryžti atlikti svarbius darbus, pasišvęsti tikslo siekimui.
Pagal Krašto apsaugos statutą būrio vado teisės ir pareigos yra sekančios: pirmąja
eilute apibrėžiamas jo pavaldumas ir tiesioginis vadovavimas savo pavaldiniams: ,,Būrio
vadas pavaldus kuopos vadui ir yra savo būrio karių tiesioginis viršininkas.“ (KA statutai,
1993: 18). Toliau nusakoma būrio vado griežta atsakomybė už būrio kovinę parengtį,
pavaldinių kovinį paruošimą, jų auklėjimą ir drausmės laikymąsi, taip pat atsakomybė už
ginkluotę, turimos technikos, būrio turto saugojimą bei jo būklę. Galiausiai būrio vadas
atsako už kovinių užduočių vykdymą bei vidaus tvarkos palaikymą būryje. Krašto
apsaugos statutas numato ir tai, ką būrio vadas privalo bendrais bruožais.
Remiantis krašto apsaugos statuto reikalavimais, nusakančiais būrio vado funkcijas,
galima akcentuoti, kad būrio vadas privalo techniškai atsakyti už jam priskirtą kariuomenės
materialinį turtą:
• Žinoti būrio ginkluotę, jos naudojimo ir saugojimo taisykles, pats tikrinti jos būklę;
• Rūpintis pavaldinių ginkluote, buitimi ir jų poreikiais;
• Palaikyti drausmę būryje, žiūrėti, kad karių apranga, amunicija ir avalynė būtų
tvarkinga, kad jie laikytųsi asmens higienos;

14
 • Žiūrėti, kad būriui priklausanti ginkluotė ir kita technika, amunicija, apranga ir
turtas būtų tinkamai saugomi ir naudojami, asmeniškai tikrinti jos parengtį;
• Prieš visas pratybas bei mokymus tikrinti ginkluotę, kovos ir kitą techniką bei jos
paruošimą, taip pat jos būklę, grįžus iš pratybų ar mokymų.
• Kita svarbi būrio vado funkcija – kontroliuoti savo pavaldinius. Tai įvardijama kaip
būrio vado kontroliavimo, jo atliekama komunikacinė reguliuojamoji funkcija.
Būrio vadas privalo:
• Vesti pratybas su būrio pavaldiniais, žiūrėti, kad būrio puskarininkiai tinkamai
mokytų kareivius, o vykdant kovines užduotis – sumaniai vadovautų būriui; vesti
šių mokymų apskaitą;
• Pranešti kuopos vadui pavaldinių prašymus, jų gautas nuobaudas, padarytus
nusikaltimus;
• Per pratybas, šaudymo pratybas, mokymus ir dirbant su technika, reikalauti, kad
pavaldiniai laikytųsi saugumo taisyklių.

Taip pat būrio vadas, kaip karininkas, viršininkas savo pavaldiniams, turi laikytis
bendrųjų viršininkų pareigų. Statutas tiesiogiai nusako viršininkų pareigas. „Viršininkas
visur ir visada turi būti pavyzdys savo pavaldiniams“. (KA statutas, 1993: 14). Šiame
statute išvardinta daug bendrosios viršininko (kaip vado) funkcijų:
• palaikyti savo padalinyje drausmę ir tvarką;
• mokyti savo pavaldinius sąžiningai eiti tarnybos pareigas ir pats tokį pavyzdį
rodyti;
• saugoti savo autoritetą, būti taktiškas tarnyboje, rodyti gero elgesio, įstatymų ir
viršininkų įsakymų vykdymo pavyzdį;
• įkvėpti savo pavaldinius būti atsidavusius Tėvynei, ugdyti jų mandagumą,
klusnumą, drausmingumą, sumanumą, tvirtą būdą, valią ir atkaklumą;
• rūpintis skleisti karo mokslą, kelti karių ūpą, savigarbą ir narsumą.

Vadovaujantis krašto apsaugos statutu, kariuomenės ugdymo strategija, N.

Janulaitienės, L. Jovaišos, I. Karužienės, E. Kisino, A. Liekio, A. Maceinos, A. Maloviko,
E. Puzinavičiaus, G. Surgailis, R. Steiger, S. Šalkausko, P. Tarasenkos literatūros šaltiniais,
galima išskirti tam tikras būrio vado funkcijas, jas savaip praplečiant, tiesiog
išskaičiuojant:

15
 • administracinė – tvarkomoji funkcija: vadas turi koordinuoti grupės narių veiksmus
(valdymo esmė – įsakymai, nurodymai, reikalavimai vadovaujantis statutais,
nuostatomis);
• strateginė funkcija, kuriai priklauso grupės veikimo tikslai, metodų parinkimas,
būsimų resursų numatymas ir aprūpinimas;
• eksperto bei konsultanto funkcija, kuri atliekama vertinant pavaldinių (seržantų)
veiklos procesą ir to veikimo rezultatus, pastebėtus trūkumus, konsultavimas, kaip
jie turėtų būti pašalinti;
• komunikacinė reguliuojamoji funkcija: vadas užtikrina ir kontroliuoja padalinio
subordinacinį paskirstymą per skyrininkus grandyje (grupėje) ir skyriuje;
• padalinio atstovavimo funkcija, kuomet būrys reprezentuojamas per paradus,
ceremonijas, ataskaitų davimą aukštesnei vadovavimo grandžiai (kuopos vadui);
• disciplininė funkcija, leidžianti užtikrinti padalinyje tvarką;
• auklėjamoji funkcija – tai siūlymas kuopos vadui skatinti ir bausti būrio karius.

1.3. Būrio vadas kaip vadovaujantis pareigūnas

Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją

veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja
saugoti karininko garbę. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karinio mokymo įstaigas ir davusiems
karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas asmenims, baigusiems universitetą ar
jam prilygintą aukštąjį mokslą ne žemesniu kaip bakalauro ar jam prilygintu laipsniu bei
karininkų kursus. Pirmas karininkų laipsnis yra leitenantas, o pirmas karininko pareigų
paskyrimas, pagal įstatymus yra laipsnį atitinkančias pareigas, tai yra į batalionų, dalinių ar
panašių pareigybių – būrio vado pareigos.
Būrio vadai yra netik kariuomenei vadovaujantys ir jai atstovaujantys pareigūnai, bet ir
jaunimo auklėtojai, mokytojai, ugdytojai, vadai, privalantys kariams skiepyti meilę
Tėvynei, ugdyti jų pasirengimą, atsakomybę, drąsą ir vyriškumą. Kariuomenė pradinės
privalomosios tarnybos kariams – šauktiniams, tampa lyg antroji tautos mokykla, kaip
teigė div.Gen. St. Raštikis, kurioje ugdomi ir puoselėjami tautos idealai, tautinė ir politinė
dvasia, aukšta moralė ir dorovė, garbingos tradicijos ir didžiausios vertybės. Iš šių dienų
karininko reikalaujama aiškaus ir tvirto pilietinio ir dorovinio apsisprendimo, savo
profesijos reikalų išmanymo. Prieškario nepriklausomos Lietuvos karininkas turėjo būti

16
visapusiškas, būtina greita orientacija, fizinė ir moralinė patvara, intelektinis pajėgumas,
sveikas atkalumas, draugiškumas, savo ir svetimos nuomonės tinkamas vertinimas,
mokėjimas elgtis tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais už save, atsakomybės nebijojimas,
sugebėjimas organizuoti ir administruoti. Kiekvienas, savo profesijos atstovas, turi turėti
pašaukimą pasirinktai veiklai. Ne išimtis ir kariuomenės atstovai. Jie turi turėti pašaukimą
karo tarnybai, mėgti bei domėtis ja. Polinkis į karo tarnybą padeda lengviau pakelti visus
karinius sunkumus, palaiko gerą nuotaiką, daro tarnybą ir gyvenimą lengvesniais, tiek
taikos metu užduočių vykdymui, tiek ir agresijos ar karo metu.
Krašto apsaugos sistemos skirtinguose sausumos, jūros ir oro koviniuose junginiuose,
pajėgose būrio vadas vadovauja būriui, o tai sudaro (pav. Nr.3): 8 profesinės karo tarnybos
kariai ir maždaug apie 20 privalomosios pradinės karo tarnybos karių (šauktiniai – metus
laiko tarnaujantys jaunuoliai).

BŪRYS
Būrio valdymo grupė:
Būrio valdymo Būrio vadas
grupė Vado pavaduotojas

Pirmas skyrius Antras skyrius Trečias skyrius Skyrius:

Skyriaus vadas
Grandies vadas

Pirma grandis Antra grandis

3 pav. Būrio struktūra su išskirtais profesinės karo tarnybos karių pareigybėmis.

Būrio vadas kasdieninėje veikloje planuoja ir organizuoja būrio mokymą pagal

mokymo programą, kontroliuoja būrininko ir skyriaus vadų darbą, turi teisę siūlyti ir
skatinti karius, taip pat juos bausti, už reglamentuotus nusižengimus. Būrio vado darbas su
kariais pasireiškia vadovavimo principu, o tai yra neatsiejama vadybos dalis, ko ir yra
mokomas kariūnas – studentas Karo akademijoje. Ši tema labai aktuali, nes jei būrio vadas
bus nekompetentingas, neatliks savo, kaip edukologo funkcijų, tai jo būrio karių
praleidimas kariuomenėje vienerius metus bus nieko vertas.
Būrio vadas kaip vadovaujantis pareigūnas turi užtikrinti drausmę. Ji itin reikšminga
kariuomenėje. Kiekvieno būrio vado užduotis: supažindinti karius su drausmės reikšme
Lietuvos kariuomenėje, paaiškinti jiems, kad savo sąmoninga drausme ir organizacine

17
sudėtimi kariuomenė skiriasi nuo kitų organizacijų. Ugdyti pasididžiavimą savo skyriumi,
būriu, kuopa, batalionu. Išsiaiškinti, kad pagrindinis drausmės tikslas – individualybių
masę sujungti į organizuotą kolektyvą, kuris nukreiptas tikslingai įvykdyti kovinę užduotį.
Kariai turi suprasti, kad griežta drausmė yra jų pačių labui.
Kariuomenė iš visų kitų profesijų išsiskiria ypatingu, išoriškai pastebimų elgesio ir
mandagumo formų bei labai griežtų tarpusavio ,,pavaldinys – viršininkas” santykių
išraiška: tik iš jėgos pozicijos, ir jokių laisvių ar savų norų, ”įsakymus vykdyti be
atsikalbinėjimų ir panašiai. Žiūrint netarnavusių kariuomenėje arba su kariniu gyvenimu
nesusipažinusių žmonių akimis, kariuomenę galima laikyti ”labai griežtų taisyklių
suaugusių vyrų žaidimais”, jeigu nežinotume, kad tie vyrai, prireikus už savo Tėvynę
privalės atiduoti gyvybę.
Norint išlaikyti drausminius reikalavimus, drausmės statutas numato eilę
drausminių nuobaudų ir paskatinimų, kuriuo viršininkas turi teisę skirti pavaldiniams.

Karinės drausmės laikymosi bendrieji nuostatai:

1. Karinė drausmė reikalauja griežtai, tiksliai ir sąmoningai, nesiekiant asmeninės
naudos, vykdyti įstatymus, karinius statutus ir įsakymus, nors ir grėstų pavojus gyvybei.
2. Viršininko už nusižengimus skirta nuobauda, laikoma drausmine nuobauda.
3. Kai nusižengimas turi nusikaltimo požymių, viršininkas apie jį praneša tardymo
organams, o jie sprendžia, ar nusižengusįjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
4. Nusikaltusieji nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiami, nors jiems jau būtų
paskirta drausminė nuobauda .
5. Pavaldinių nepaklusnumui, ar kitai netvarkai pašalinti, viršininkas turi padaryti
viską. Prireikus panaudoti jėgą ar ginklą .
Kariuomenė nuo pat pradžios iki galo pajunta drausmės laikymąsi. Tvirta karinė
disciplina užtikrina aukštą kovinį parengimą. Tik jos dėka pasiekiamas geras padalinių
organizuotumas, pastovus pasirengimas tinkamai atlikti iškeltas užduotis bei
nepriekaištingą užduočių vykdymą.
Dabartinėje kariuomenėje karinės drausmės reikšmingumas žymiai išaugo. Jei
senovėje pasiruošti karui buvo skiriama nemažai laiko, tai dabar, kai visi galimi agresoriai
turi gerą techniką, Lietuvos teritorijos užpuolimas gali įvykti per kelias valandas ar net
minutes. Tik esant geležinei drausmei Lietuvos kariuomenė sugebės greitai turimom
pajėgom organizuoti gynybą ir atremti priešo puolimą. Visų kariuomenių patirtis sako, kad
kur tvirtesnė drausmė, ten ir kovinis pasirengimas žymiai aukštesnis.

18
 Drausmė – tai žodis, kurio kilmė labai aiški: kažką “drausti “, t .y. nubrėžiamos
ribos tarp to, ką galima ir ko negalima daryti. Tarptautinėje karo etikos literatūroje
naudojama sąvoka “disciplina“, o šis žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio “discipline”,
reiškiančio “moksleivis mokinys“, ir senovėje reiškė ne tik mokymąsi, bet ir sistemingą
lavinimą, protinių, moralinių ir fizinių galių ugdymą, visą mokymą, jo kontrolės sistemą,
pagrystą paklusnumu įteisintai valdžiai, savikontrolei, atitinkančią nustatyto elgesio
lygmenį. Buvo priimta, kad tas, kuris palaiko grupės žmonių elgesio tvarką, palaiko
discipliną. Bet labiausiai siektinu auklėjimo ir ugdymo tikslu visais laikais buvo tai, kad
auklėjamasis pats palaikytų tvarką. Prievarta pasiekta disciplina nebuvo labai vertinama,
bet jokia ankstyvesnių laikų valstybių kariuomenė neišvengė ”VĖZDO” taikymo, t.y.
prievartinės disciplinos.
Anglų psichologas N.Copeland neabejoja karinės disciplinos būtinumu: ”tik
disciplina iš minios žmonių padaro ją kariuomene” ir karinę discipliną vaizdžiai įvardija
kaip “baimės priešnuodį”. Kariai privalo įsisąmoninti disciplinos psichologinę prasmę: tai
ne šiaip sugalvotas, bet amžiais praktikoje patikrintas visų laikų ir visų valstybių
kariuomenės pagrindas.
Jeigu kariai supras, kad ne disciplinuotumas, kaip netvarka, iškilus pavojui
neabejotinai taps pražūties priežastimi, tuomet jis bus savaime nepriimtinas ir atgrasus.
Pvz. kam reikia mokytis rikiuotės? Tam, kad įgytum bendrų veiksmų įgūdžių, jaustum ir
matytum greta kitus. Čia ir paklusnumas komandai, susiklausymas ir “kito matymas”
tampa instinktyviu. Rikiuotė taip pat yra nepasenęs, bet amžinas ir psichologiškai
pateisinamas, bet kurio laikotarpio ir valstybės kariuomenės gyvenimo elementas.
Humoristinio pobūdžio, kareivių šnekamojoje ir rašytinėje, psichologijoje – ,,Merfio
dėsniuose” sakoma, ,,Rikiuotė – tai tokia neatsiejama kovinio pasirengimo dalis, kaip ir tas
pats, kaip gyvenamasis namas neįsivaizduojamas be virtuvės“.
Instinktyvus paklusnumas griežtai, tiksliai komandai – karių etinio elgesio šerdis, nė
kiek nežemina, nemenkina asmenybės, atvirkščiai, tai kario aukšto dorovinio, kultūrinio
lygmens rodiklis. Svarbu, kad karinė disciplina būtų sąmoninga, nebūtų tik “drausmė” dėl
nuobaudų baimės. Karys turi aiškiai suprasti, kad nevykdydamas nurodymų ar reikalavimų
jis netik yra nubaudžiamas, bet ir laužo įžadus, kariuomenėje nusistovėjusią tvarką. Deja
dažnai vadams tenka susidurti ir su tokiais kariais, kurie silpnai supranta jiems teikiamų
reikalavimų reikšmingumą, dažnai abejoja jų reikalingumu, o anksčiau (iki kariuomenės)
suformuoti įpročiai nesutinka su kariuomenės reikalavimais. Suprantama, kad atrofuotis,
priprasti prie naujos tvarkos, suprasti kas iš kario yra reikalaujama ir kodėl yra sunku, ypač
pirmais mėnesiais. Tačiau anksčiau ar vėliau susitaikyti ir suprasti tarnybinius

19
reikalavimus teks, ir kuo anksčiau tai atsitiks, tuo greičiau tarnyba pasidarys lengvesnė ir
paprastesnė. Nei vienas vadas niekada nebaudžia be reikalo. Net mažiausias nusižengimas
tvarkos ar statuto reikalavimams, net jei jis kariui ir atrodo menkniekiu, kariuomenėje tai
priimama vienareikšmiškai – tai drausmės pažeidimas, kuris nuo menkniekių gali peraugti
į didesnius nusižengimus, o tai kariuomenėje netoleruojama.
Bet viena iš svarbiausių (ir bene pagrindinė) iš karinės disciplinos užduočių – tai būti
baimės priešnuodžiu. Drausmingi ir gerai įvaldę karinės taktikos ir statuto reikalavimus
kariai nesutrinka, neišsigąsta, jų veiksmų sumanumo baimė neparalyžiuoja.

DRAUSMĖ VALIA

DRĄSA

4 pav. “Užburtas“ išsigelbėjimo ratas pavojaus atveju.

Drausmė – valia – drąsa susiję tarpusavyje ir vieno be kito nebūna, tai “užburtas“
išsigelbėjimo ratas pavojaus atveju (pav. Nr. 4). Tai kario etikos abėcėlė.
Būrio vadas kaip auklėtojas. Auklėjimas yra neatsiejama viso gyvenimo mokymosi
dalis. Taigi, kariuomenėje auklėjimo bendroji sąvoka taip pat yra vartojama, ji nėra
pasenusi ar netinkama. Karių – jaunuolių auklėjimo, mokymo (rengimo) ir vadovavimo
sąvokos, savo specifika skirtingos nei daugumos pedagogų teiginiuose, bet panašumo irgi
yra daug. R. Steigerio ir U. Zwygartas veikale ,,Karinė pedagogika“ pateikia šitų sąvokų
apibrėžimus:
,,Karinis rengimas: lavina karių pažintinius gebėjimus ir praktinius įgūdžius, kad
jie karo ir krizinių situacijų metu galėtų įvykdyti savo užduotį.”
,,Karinis auklėjimas: sąmoningas ir nesąmoningas poveikis kario elgesiui,
pažiūroms ir nuostatoms, kad jis būtų pasirengęs vykdyti užduotis.“
,,Karinis vadovavimas – humaniški ir atitinkantys užduotį veiksmai, nukreipti į
nurodytą ar numatomą tikslą.“
Kitaip sakant, užduoties įvykdymas priklauso nuo kario sugebėjimų, nuo jo
pasirengimo, mokymo ir apginklavimo. Kario dorybės (tokios kaip drąsa, ištikimybė,

20
pasiaukojimas, drausmingumas, rūpinimasis kitais kovos draugais) daugiausia yra
formuojamos ne mokymu, o auklėjant, sąmoningai ar nesąmoningai gerais pavyzdžiais.
Karinis auklėjimas – tai ne tas pats auklėjimo supratimas kaip klasikinėje
bendrojoje pedagogikoje, kur auklėjimo sąvoka pirmiausia nusako suaugusiųjų, vaikų ir
paauglių amžiaus ir patyrimo skirtumą. Patyręs vadas sąmoningai ar nesąmoningai daro
įtaką mažiau patyrusiam kariui, savo pavyzdžiu formuoja jį kaip karį. Toks karinio
auklėjimo supratimas prigretinamas mokymosi visą gyvenimą sąvokai. Karių elgesiui,
požiūriui ir jų nuostatoms dažniausia pasireikš tarpusavio bendravime (santykiuose).
,,Pedagoginiu požiūriu puikiai organizuotas karinis rengimas ir vadovavimas nebus
efektyvus, jeigu vadui nepavyks taip elgtis su pavaldiniu ir jį skatinti, kad jis iki galo
atliktų reikalaujamas užduotis ir pareigas. Tai yra auklėjimo tikslas, kurį turi pasiekti
vadas. Karinis auklėjimas turi ugdyti sąmoningos atsakomybės jausmą, drausmę,
iniciatyvumą ir draugiškumą, kaip svarbiausias sėkmės kare ir krizinėse situacijose
prielaidas” (Steiger; Zwygart, 1999: 19).
Pedagogai pabrėžia, kad pirmoji ir esminė auklėjimo sąlyga – geras, auklėtinių
pažinimas. Karininkas, kaip daugiau turintis patirties ir išsilavinęs žmogus, turi pastebėti ir
vertinti tiek teigiamas, tiek neigiamas kario savybes, stipriąsias ir silpnąsias jo asmenybės
puses, pažinti jo charakterį, sugebėjimus, polinkius ir pomėgius, matyti, kur – į blogąją ar į
gerąją pusę, karys linksta ir, svarbiausia, laiku iš to padaryti išvadas ir priimti sprendimus.
Juk tie patys kariai, kaip ir visi žmonės, yra labai nevienodi pagal charakterio savybes.
Būrių ir kuopų vadams privalu individualiai dirbti su kiekvienu kariu, daugiau laiko
skiriant tiems, kurių elgesys kelia rimtus rūpesčius, kuriems stinga paramos, patarimo,
pamokymo ir kontrolės. Tokiam reikalui pravartu turėti karių stebėjimo žurnalą, kuriame
vadas darytų pastabas apie kiekvieną karį, kurį jis pastebi. Auklėjimo priemonės, metodai
ir formos gali būti įvairios. Būrio vadas kaip auklėtojas turi pats iš bendrosios praktikos ir
pedagogikos dėsningumų išsirinkti kas jam yra priimtinausia, pritaikoma konkrečiose
situacijose ar su konkrečiu asmeniu.
Tiek būrių vadų ar kitų viršininkų pareigybinėse nuostatose, tiek ir pačioje
kariuomenės atmosferoje yra teigiama, kad vadas turi būti pavyzdys savo kariams, nes jis
atstovauja ne tik savo pareigoms, bet ir apskritai visai kariuomenės instancijai: ,,atminti,
kad iš jo elgesio sprendžiama ne tik apie jį ir tą dalinį, kuriame jis tarnauja, bet ir apie visą
krašto apsaugą.” (KA statutai, 1993: 6). Todėl asmeninis pavyzdys labai reikalingas
visuose karininko veiklos baruose, taip pat ir auklėjamajame darbe, nes iš pavyzdžio
lengviausia yra išmokstama, ir rodomas pavyzdys iš vado pusės, savo ruoštu įpareigoja
pavaldinius. Vadai, kad ir kokiam padaliniui bevadovautų, negalėtų reikalauti

21
punktualumo, disciplinos ir bendravimo, jeigu patys nedemonstruotų šių vadinamų
,,žaidimo taisyklių“. Geras pavyzdys ypač reikalingas kovos sąlygomis, taip pat ir kovinių
pratybų metu. Būrio vadas visada turi būti drąsus, atkaklus, sumanus, susikaupęs ir atidus.
Jis turi žinoti, kad sunkiu metu į jį bus nukreiptos pavaldinių akys, nes jie norės matyti
netik pavyzdį, bet ir pagalbininką, patarėją ir užtarėją. Kautynių metu, esant kritinėms
situacijoms kariai lengviausia pasiduoda karininkų ir vadų įtakai. Didžiausias tam veiksnys
yra psichologinis. Neveltui yra sakoma: ,,geras pavyzdys yra užkrečiamas”.
Būrio vadas visada turi būti teisingas. Tik teisingas vadas savo pavaldiniams taps
autoritetu. Kaip galima reikalauti iš karių teisingumo, jeigu pats elgiesi neteisingai? Blogas
įspūdis daromas, kai vadai pradeda proteguoti labiau ,,mylimus” karius. Tada jis susilaukia
kitų (,,nemylimų”) karių nepagarbos ir, netgi, neapykantos, todėl būrio vadui, vadams,
viršininkams visi kariai turi būti vienodai lygūs ir ,,mylimi”.
Visada turi būti doras. Jeigu nori, kad kariai būti dori, tai ir pats turi elgtis dorai.
Ne paslaptis, kad kariai per savo tarnybos laiką nemažai sužino apie savo vadus, domisi jų
gyvenimu, todėl reikia nepamiršti, kad ir pagal tai bus nulemiami tarpusavio santykiai.
Girtavimui, kortavimui, nedoram, negarbiam elgesiui su moterimis neturi būti vietos
karininko, vadų gyvenime, nes tos ,,paslaptys” greitai tampa žinomos ir menkina autoritetą,
kuris jau yra pasiektas ar suformuotas.
Būrio vadas kaip auklėtojas turi pasižymėti pedagoginiu taktu, mokėjimu
bendrauti, elgtis su kariais, vengti tokių neapgalvotų, impulsyvių išsišokimų. Visų pirma
reikia suprasti ir gerbti karį kaip asmenybę, nevertinti naujokų pagal jų išvaizdą bei iš
kokio miesto ar kaimo jis yra kilęs, ar pagal jo religiją, tautybę ar politinius įsitikinimus.
Kartais net sakoma, kad būrio vadas turi būti kaip geras tėvas, kuris moka savo
vaikus paguosti, paskatinti, pagirti, apdovanoti, o reikalui esant, pasakyti ir griežtesnį žodį,
priminti pareigas, įspėti ar net nubausti. Geras vadas, kaip ir geras tėvas, turi protingai
mylėti savo ,,vaikus” (t.y. karius) ir teisingai su jais elgtis, nelepinti, per daug nereikalauti,
bausti. Jis turi remtis ir gerosiomis savybėmis, žmoniškuoju orumu, garbe bei sąžine.
Būrio vadas turi siekti pelnyti savo pavaldinių pagarbą, pasitikėjimą ir meilę. Tą
pasiekti yra nelabai lengvą, todėl pagarba yra pelnoma teisingumu, žmogiškumu,
didžiadvasiškumu, geru išsilavinimu, puikiu savo dalyko išmanymu ir profesiniu
pasirengimu, kultūringumu, o kautynėse – sumanumu, drąsa ir pasiaukojimu.
Paminint įvairius teiginius auklėjimo srityje, reiktų pabrėžti, kad kariuomenės
parengimo, netik kautynėms, bet ir karių auklėjime, yra kario morališkų savybių
auklėjimas, kurio eigoje pasireikštų kario, jei to pareikalautų situacija, ir kovotojo
protavimas. ,,…kad kiekvienam kariui būtų įskiepyta bei išplėsta veiklumo, iniciatyvos ir

22
puolimo dvasia, o tatai pasiekiama tinkama kryptimi auklėjant karių protą, valią ir
jausmus.” (Tarasenko, 1929: 87), šitais žodžiais įžymus prieškario karininkas norėjo
pasakyti, kad ,,mokymas turi būti pareiškiamas netiktai dalyvavimo vien tik kojų ir rankų,
bet, svarbiausia, galvos ir širdies, t.y. kartu su fizišku stiprumu ir technišku įgudimu turi
būti plėtojamos vyriausiosios kariuomenės idėjos, stipri valia ir pasiryžimo bei
pasiaukojimo jausmai.” (Tarasenko, 1929: 87). Todėl, pagal Tarasenko ,,kariškas
mokymas turi būti auklėjantis ir kario moralės savybės turi būti auklėjamos mokymu”
(Tarasenko, 1929: 87).
Šiam terminui pagrįsti turi būti išreikštos dvi sąvokos, kurios yra pateikiamos
tokios: mokyti auklėjant ir auklėti mokant. Auklėjimas nėra atskiriamas nuo mokymo.
Tuo ir turi vadovautis karininkas, būrio vadas savo padalinio, būrio mokyme. Yra trys
pagrindinės kario, kovotojo psichinės savybės, į kurias turi atkreipti dėmesį būrio vadas,
auklėjant savo karius. Tai yra protas, valia, jausmai (pav. Nr.5).

PROTAS

Kario psichinės
savybės

JAUSMAI VALIA

5 pav. Kario, kovotojo psichinės savybės.

Būrio vadas kaip mokytojas. Jau minėjau, kad būrio vadas turi turėti pašaukimą,
kad gerai atliktų savo, kaip būrio vado ir kitas tarnybines pareigas, bei mokytų karius.
Netgi prieš stodamas į Karo akademiją, ar apsispręsdamas tapti karininku, jaunuolis turi
turėti atitinkamų vado savybių ir bruožų, nes jau po studijų jis dirbs su žmonėmis – savo
būrio pavaldiniais. Norintis studijuoti Karo akademijoje, ar apskritai tapti karininku, turi
pasižymėti, kitaip sakant ,,atsinešti” su savimi jau iš mokyklos ar netgi iš dar giliau – iš
šeimos, šias savybes: išsilavinimą, turėti jau išugdytas pilietines ir patriotines nuostatas,
būti savarankiškas, atsakingas už savo poelgius ir veiksmus, kultūringas, tvarkingas ir
mokėti bendrauti – komunikabilus. Studijų metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademijoje absolventams yra keliami ir visada bus reikalaujama, vis didesni asmeniniai ir
profesiniai reikalavimai. Ugdant būrio vadą, ypatingas dėmesys skiriamas vado savybėms

23
formuoti, vadovavimo funkcijoms išplėsti bei plėtoti ir krikščioniškai etikai puoselėti. Tik
toks vadas gali būti gerai pasirengęs, profesinių žinių ir įgūdžių nestokojantis karininkas.
Tam reikalui jis turi ilgai ir kruopščiai ruoštis, mokytis. Studijos karo mokyklose – tik
pradžia. Po jų jis turi toliau mokytis, gilinti savo žinias, kaupti patirtį įvairiuose kursuose,
stažuotėse, vietinėse ir tarptautinėse pratybose arba savarankiško darbo metu. Drąsiai
galima sakyti, kad karininko studijos nesibaigia per visą profesinės kario tarnybos
laikotarpį. Jis turėtų laikytis Karininkų rengimo ir profesinio tobulinimo koncepcijos, kuri
yra pagrindinė priemonė užtikrinantį karininko karjerą ir atspindinti jo gebėjimą vadovauti
ar užimti vadovaujančias pareigas, pagal baigtas studijas ir etapus. Karo akademija galima
traktuoti, kaip instancija, kuri efektyviai ir, svarbiausia, kryptingai veikia karininko –
pedagogo socializacijos procesą (pav. Nr.6).

IV NATO šalių junginiai gynybos koledžai

pakopa ir gynybos institutai
⇑ ⇑
III Baltijos gynybos koledžas
pakopa NATO šalių karo akademijos
⇑ ⇑ ⇑

Kapitonų kursai
Magistratūros studijos
II Štabų tarnyba
⇒ Vadybos Tarptautinių
pakopa Taktika
santykių
III anglų kalbos žinių lygis

⇑ ⇑ ⇑

Studijos LKA bakalauro laipsniui gauti

I (Transporto inžinierinės, Personalo vadybos ar Tarptautinių santykių)
Pakopa II anglų kalbos žinių lygio pasiekimas
Motorizuotųjų pėstininkų būrio vado kvalifikacija (4 metai)

6 pav. Karininko rengimo Lietuvos karo akademijoje pagal pakopas.

Pabrėžtina, kad karininko, būrio vado ir mokytojo, veiksmus akylai stebi jo

pavaldiniai, mokiniai – puskarininkiai, seržantai, eiliniai kareiviai. Per tokį stebėjimą jie
greitai pastebi vado žinių spragas, įgūdžių ar pedagoginių sugebėjimų stoką. Jei vadas
ateina dėstyti paskaitos stokodamas žinių ar nepasiruošęs jis praranda savo publikos –
karių pasitikėjimą, susilauks kritikos arba net pajuokos (aišku už akių), o tai yra didelis
minusas būrio valdymo lygmenyje.

24
 Būrio vadas netik turi turėti daug žinių, mokėjimų ir įgūdžių, bet, svarbiausia,
mokėti mokyti kitus. Šiam tikslui jis turi gerai išmanyti pedagogikos ir psichologijos žinias
bei patyrusių pedagogų patirtis. Šituos dalykus jis įgyja studijuodamas pedagogiką ir
psichologiją, mokydamasis iš vyresniųjų kolegų bei stažuočių ar praktinių užsiėmimų su
kariais metu. Bendra kariuomenės taisyklė - ,,ne tik jauni, bet ir patyrę karininkai
kiekvienam užsiėmimui turi kruopščiai ruoštis”. Prieš pratybas, paskaitas, užsiėmimus
pratybų vadovas turi: apgalvoti tikslus, vedimo metodiką, pasirengti planą – konspektą,
vaizdines ir kitas reikalingas mokymo priemones. Jei tai bus atlikta, tai užsiėmimai bus
pasisekę, o jei į tuos dalykus vadai nekreips dėmesio, tai bus paprasčiausias laiko gaišimas
karių atžvilgiu. Tiek teorinius, tiek praktinius užsiėmimus reikia stengtis pravesti kuo
įdomiau, guviau ir turiningiau, skatinti užsiėmimo dalyvius aktyviai dalyvauti. Aišku, ir
pats vadas neturi bijoti susitepti rankų rodydamas kokį nors pratimą ar veiksmą, tiek
fizinių, tiek taktinių pratybų metu, bet jo išvaizda turėtų būti be priekaištų. Uniforma
visada turi būti švari, tvarkinga, gražiai išlyginta, plaukai švarūs, pakirpti ir sušukuoti.
Reikia rūpintis ir savo figūra, laikysena ir fiziniu pasirengimu.
Svarbi karininko, vado kaip mokytojo, pedagogikos kultūros dalis – jo pedagoginis
taktas, kalbos kultūra, elgesys. Karininko pedagoginis taktas – mokėjimas bendrauti su
kariais, palaikyti su jais tinkamus santykius, kelti protingus reikalavimus, saikingai
priekaištauti ir bausti, reikalui esant, nežeminant orumo, sugebėjimas parodyti jautrumo,
kai to pareikalauja situacija, dėmesingumo, būti mandagiu. Taktiškumas yra karininko
pedagoginio meistriškumo išraiška, o kartu, ir jo asmenybės brandos požymis.
Būrio vadas kaip ir mokytojas turi mokėti gražiai, aiškiai ir įtikinamai kalbėti.
Kalba yra svarbiausia, veiksmingiausia ir tobuliausia žmonių bendravimo forma. Čia
svarbus elementas yra balso tembras. Jeigu kalbama, reikia tai daryti liežuviu, o ne galvos,
rankų ar viso kūno judesiais. Tai pat svarbūs yra gestai bei veido išraiškos (mimika).
Gestai kūno kalba – tai kūno dalių, ypač rankų, judesiai, kuriais siekiama paryškinti ar
pabrėžti sakomus žodžius ar norimą išreikšti mintį.

Būrio vadas kaip lyderis, vadas. Visur, kur tik sueina daugiau kaip du žmonės,
kyla lyderio problema. Lyderis – tai žmogus, savo autoritetu darantis įtaką personalui.
Labai gerai, kai abu statusai – vado ir lyderio – sutampa. Vadovavimas atspindi vadovo
formalaus, o būrio vadas kariuomenės padaliniuose toks ir yra, statuso nusakomą funkciją,
o lyderiavimas išreiškia grupėje pripažinto žmogaus – lyderio veiklą, telkiant žmones
užsibrėžtam bendram veiklos tikslui pasiekti. Vadovavimas taip pat yra veiksmingas
bendrauti su žmonėmis, gebėti juos paveikti, įtikinti, kad panaudojant jų pačių energiją ir

25
gebėjimus, būtų pasiektas bent koks norimas tikslas ir savo pareigų atlikimas. Geras vadas
tas, kuris sugeba paveikti ar įtikinti savo pavaldinius atlikti su pasitenkinimu ir džiaugsmu
jiems paskirtas užduotis, kad tuo pat metu jie tai darytų noriai, o ne tik pareigos,
instrukcijų, nurodymų verčiami. Vadybos moksle ir praktikoje vadovavimas, kaip vadovo
pagrindinė funkcija, yra neatskiriamas nuo planavimo ir organizavimo. Tačiau
vadovavimas bus neefektyvus, jeigu jis nesirems lyderiavimu, pasireiškiančiu, visų pirma,
vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingam tikslų realizavimui, užduočių vykdymui.
Pati vadovavimo funkcija yra be galo sudėtinga. Visų pirma, taip yra todėl, kad
vadovavimas pasižymi situaciniu charakteriu: tai, kas tinka ir efektyvu vienoje situacijoje,
gali būti visiškai neefektyvu kitoje. Ypatingais atvejais netgi sunku pagrįsti valdymo
veiksmų logiką, todėl sakoma, jog vadyba (turima omenyje vadovavimo funkciją) tuo
pačiu yra ir mokslas, ir menas, kurį būrio vadas (vadovavimo menininkas) turi įvaldyti ir
išmokti. Nagrinėjant vadovavimą karinėje veikloje, reikia pabrėžti, kad tuo pačiu metu
būrio vadas yra aukštesniojo lygio vadovo (kuopos vado, kovinio rengimo specialistų ir
pan.), pavaldinys. Taigi reikia, kad būrio vadas mokėtų derinti tuo pačiu metu vadovavimo,
bendradarbiavimo ir vykdymo funkcijas.
Nors įvairūs šaltiniai skirtingai apibūdina lyderius, apibendrinat – lyderis įkūnija
dvasiškai stiprią, dorovingą, išsilavinusią, pilietišką, intelektualią, valingą, nebijančią
atsakomybės bei ryžtingą asmenybę. Būtent šias vertybes turintys asmenys gali save laikyti
lyderiais. Lyderiai reikalingi visur – tiek privačioje įmonėje, tiek kariuomenėje, tiek ir
valstybės valdyme. Daugeliu atvejų sėkmingas tautos egzistavimas remiasi būtent šiais
piliečiais – lyderiais. Todėl lyderių ugdymui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Aplinka kurioje formuojasi lyderyste labai pasikeitė, techninio įgūdžių ir
psichologinio pasirengimo reikalavimai labai išaugo. Lyderio savybėms labai didelę
reikšmę turi geopolitika, nacionalinė politika, strategija. Geopolitikos sąvoka, pažinimo ir
realizavimo įtakų nacionaliniam saugumui ir politikai, kylančių dėl tokių sąvokų kaip
geografija, ekonomika, demografija, informacija, kultūra, globalizacija (pagal A.
Alonderį).
Lyderio savybės: patriotizmas, drąsa, valia, intelektas, moralumas ir ištvermė (pav.
Nr.7). Mūšio aplinkos tokios kaip: pavojai, atsitiktinumas, nežinomybė, nuogąstavimai,
įtampa bei sąmyšis kartu su karo principais – tokiais kaip tikslas, ekonomija, mobilumas,
vadovavimo vientisumas, iniciatyva, paprastumas ir netikėtumas labai veikia, prieš tai
išvardintas lyderio savybe, kurios pasireškia per lyderio, kaip diplomato, pedagogo
gebėjimus, technologo patirties, vadybininko ir kario pareigybinių funkcijų išraiškas.
Taktika orientuota per nacionalinę politiką ir strategija bei karinę strategija ir doktrina turi

26
veikti lyderio savybes netik aukštojoje karo mokykloje, bet ir apskritai lyderystės ugdymo
sistemoje per vadybą ir pačią lyderystę (pav. Nr.7).

Nacionalinė politika ir strategija

VADYBA Karinė strategija ir doktrina LYDERYSTĖ
Taktika

Diplomatas Pedagogas, Karys

Mūšio aplinka LYDERIO Karo principai

SAVYBĖS
Technologas Vadybininkas

Politika Ekonomika
Terorizmas Sociologija
Tarptautinė teisė Technologijos
Žmogaus teisės Kultūra

7 pav. Veiksmai, formuojantys lyderio savybes (pagal A. Alonderį, 2006:27).

Pagrindinis būrio vado, kaip vadovo vadovavimo uždavinys – mokėti formuluoti

teisingus, suprantamus ir priimtinus veiklos tikslus ir nurodyti kelius, kaip šių tikslų
pasiekti. Remdamasis šiuo teiginiu ir tikimybine motyvacijos teorija, atsiranda
vadovavimo modelį, kuris yra iškeltų tikslų ir kelio, kaip tuos tikslus įgyvendinti, pasiekti,-
modulis. Pagal jį, vadas nustato karių poreikius, formuluoja atitinkamus tikslus, susieja
motyvaciją su tikslų realizavimu, padeda kariams, pavaldiniams numatyti tikslo
realizavimo kelią bei teikia pagalbą, siūlymus šiame kelyje. Būrio vado kaip vado – lyderio
vieta grupėje ypatinga, o funkcijos įvairios. Ypač ryškios būrio vado atliekamos funkcijos:
! būrio veiklos organizatoriaus,
! auklėtojo,
! elgesio pavyzdžio,
! pavaldinių tarpusavio santykių teisėjo (arbitro),
! grupės simbolio,
! personalo interesų reiškėjo ir gynėjo,
! atsakomybės ,,nešėjo”,
! novatoriaus,
! žaidimo taisyklių pažeidėjo,
! trenerio.
27
 ,,Karininkas kaip vadas visada turi būti nuolat matomas pavyzdys kareiviams ir
puskarininkiams.” (Puzinavičius, 2001: 73). Savo netik kasdieninėje kareivinių veikloje
karininkas turi parodyti savo pavaldiniams, būrio kariams, kad jis yra tėvynės patriotas,
profesionalas, karinių dalykų žinovas, taip pat geras, patikimas žmogus, galintis ir,
svarbiausia, gebantis vadovauti ne tik tarnybos, bet prireikus ir kovinėje situacijoje,
mūšyje, nelaimingų ar kritinių nutikimų metu. Šiuo metu karininkams keliami dideli
reikalavimai, nes to reikalauja specifinė paskirtis, aplinka, kurios terpėje atsiranda šių
dienų karininkas, o baigęs Karo akademiją absolventas, ką tik ,,iškeptas” leitenantas, būrio
vadas. Todėl, ,,be įgimtų ar įgytų lyderių savybių, vadai turi būti gerai pasirengę karybos
specialistai, organizatoriai ir vadybininkai, mokantys ne tik vadovauti savo pavaldiniams,
bet ir bendradarbiauti tarpusavyje, galintys užtikrinti efektyvią karinių dalinių ir padalinių
sąveiką.” (Puzinavičius, 2001: 73). Karinėje pedagogikoje aiškinamuosiuose psichologijos
skyriuose svarstoma, kokiomis asmenybės savybėmis turi pasižymėti karininkai, vadai,
kurios yra priskiriamos svarbiausios ir reikalingiausios vadui - ar tai būtų protiniai
sugebėjimai, aukštas intelektas, tvirtas būdas, geležinė valia. Taigi, atsakant į šį klausimą
pabrėžkime, kad vadui svarbu turėti visas šias asmenybės savybes. Jis turi būt ir aukšto
intelekto, ir tvirto charakterio, nes šios sąvokos viena kitą papildo, uždengia. ,,…vadai turi
nuolatos visapusiškai tobulinti – ugdyti reikiamus charakterio bruožus, grūdinti valią,
lavinti intelektinius sugebėjimus, mokyti veikti ekstremaliomis ir krizinėmis sąlygomis.”
(Puzinavičius, 2001: 74). Apibendrinant vado asmenybės savybes pabrėžiame, kad jis turi:

1. pasižymėti tvirta valia, nes valios stokos nebuvimas karinėje tarnyboje ir kituose
veiklos baruose yra pražūtinga netik padaliniui, kuriam vadovauja vadas, bet gali būti
pavojingas ir apskritai kariuomenei. Vadas, lėtai priimantis sprendimus, pavėluotai
duodantis įsakymus, delsiantis, bijantis protingos rizikos, neturintis ryžtingumo, drąsos,
pralaimės net ir nereikšmingiausius mūšius, pagal tuos pačius – ,,Merfio dėsnius” sakoma,
- ,,Jeigu tu manai, kad mūšį pralaimėsi, tai ir pralaimėsi”.

2. būti ryžtingas, nes neryžtingas vadas duoda ir neryžtingus įsakymus. Vado

neryžtingumas, svyravimas greitai persiduoda ir paveikia jo pavaldinius. Tada kyla
nesutarimų, abejonių ir ginčų, pradedama vienas kito kritika, kaltinimai, o aktyviai ir
ryžtingai pradėtas mūšis duos geresnius rezultatus net jei jis bus ir pralaimėtas, tai nebus
toks skaudus.

28
3. būti iniciatyvus žmogus. Iniciatyva reikalinga vadui, kad jis galėtų priimti
sprendimus, kai to reikalauja aplinkybės. Aišku, šios aplinkybės dažniausiai pasitaiko
kautynių metu, bet vadas turi rodyti iniciatyvą ir kituose savo vadovavimo veiklos srityse:
pratybose, apmokymuose, mokymuose.

4. turėti drąsos iki pasiaukojimo. Vadas neturi kitiems parodyti savo baimę, jis turi
suprasti, kad jo silpnybės yra stebimos ir, kad kaip sakoma posakyje: ,,Žuvis genda nuo
galvos!”, nuo jo baimė persiduos kariams, lemiamų kautynių metu, kai iki pasiekto tikslo
trūks tiek nedaug, tik truputis narsos. Nugalėti baimės jausmą padeda geras profesinis
pasirengimas, pareigos ir atsakomybės suvokimas, pavojingų situacijų kartojimas,
treniruotės bei pripratimas prie jų, religinis tikėjimas ir, svarbiausia mirties galimybės
nebijojimas.

5. pasižymėti dvasine pusiausvyra, sugebėjimu blaiviai mąstyti ir veikti. Blaivaus

proto išlaikymas, tai situacijoje neperdėtas baimingas vaizdumas, nedarant iš musės
dramblio. Mūšio metu situacija keičiasi kas penkias minutes tai į gerą, tai į blogą pusę.
Todėl vadas turi visada vertinti susidariusią situaciją, laiku persiorientuoti ir persitvarkyti
(padalinyje), prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, reikiamu momentu priimti
tikslingus sprendimus, nenustoti pasitikėti savimi ir kovos dvasia.

6. būti fiziškai stipriam, sveikam ir pasižymėti ištvermingumu. Karininkas turi

būti ištvermingesnis ir tvirtesnis už eilinį karį, savo pavaldinius, nes jis turi netik ištverti
buitinius karinio gyvenimo nepatogumus ir sunkumus, bet ir būti stabilus savo morale, nes
netik su karias dalijasi visais išgyvenimais, bet tuo pačiu metu jis turi ir kitas savo
pareigas, kurias reikia atlikti. Tai kovinės veiklos planavimas, pasirengimas operacijoms,
užtikrinta sąveika tarp dalinių ir padalinių. Būrio vadui dažnai tenka vienu metu ar
operacijos laiku dirbti, nemiegoti, budėti, planuoti ir analizuoti padalinio veiksmus, rasti
klaidas ir ką keisti, kad nekartoti jų.

7. kaip vadui nesvetimas ir garbės siekimas. Garbės siekimas, tai visų pirmą ne dėl
savęs, o dėl savo vadovaujamo padalinio, galima sakyti, kad netgi dar aukštesniam
objektui - ginkluotosioms pajėgoms ir netgi Tėvynei. ,,Garbės trokštantis karininkas savo
idealu laiko Tėvynės garbę, jos gerovę, laisvę ir Nepriklausomybę.” (Puzinavičius, 2001:
76). Aukščiausia tam apraiška – gyvybės paaukojimas dėl Tėvynės laisvės, valstybės
Nepriklausomybės ir gerovės. Jeigu vadas vadovausis išsakytomis tiesomis, jeigu jis kels

29
aukščiau savo garbės Tėvynės garbę, padalinio pagerbimą, tai jis pats kaip vadas,
viršininkas irgi bus įvertintas.

8. ,,tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu turi elgtis taip, kad nepadarytų gėdos
nei sau, nei kariuomenei, kuriai jis atstovauja.” (Puzinavičius, 2001: 76). Vadas, kaip
karininkas turi parodyti savo pavyzdžiu, kad karininkija sudaro elitinę, inteligentinę
visuomenės dalį. Tiek tarnybos metu ir asmeniniame gyvenime karininkui derėtų būti kaip
viduramžių riteriui – drąsiu, garbingu, lygiai visiem doram, teisingu ir tolerantišku.

Netik kareiviai, kariuomenės seržantai ir puskarininkiai, bet ir šalies visuomenė šių

dienų idealų karininką norėtų matyti, kaip pavyzdingą karo tarnybos atstovą - karį ir
Tėvynę mylintį pilietį. Karininkas šiuos lūkesčius pateisindamas ir stengdamasis teisingai
atstovauti visuomenei, kariuomenei, turi būti pavyzdingu uniformuotu Lietuvos
respublikos piliečiu, pareigūnu.

1.4. Edukacinės būrio vado funkcijos

Ugdymo mokslo objektas yra žmogus ar žmonių grupė. Pats žmogus moksliniame
kontekste yra traktuojamas įvairiai. Vieni teigia, kad žmogus yra aukščiausios maitinimosi
grandinės viršūnė, o kiti į žmogų žiūri iš religinės pusės – Dievo tvarinys, jo tikrasis
atvaizdas turintis nemirtingą sielą, kitiems visuomenių santykių ansamblis (pagal Karlą
Marksą) ir pan. Ugdymo požiūriu pabrėžiant žmogaus pasiektus rezultatus jo gyvavimo
srityse nuo vaiko, jaunuolio, suaugusio iki pagyvenusio, žmogus visų pirma yra būtybė,
kuri tobulėja sąveikaudama su aplinka. Pats ugdymas yra poveikis daromo vieno žmogaus
kitam, perduodant informaciją, kurios pagalba ugdytinis, kitas žmogus perima jau sukauptą
informatyvumą ir patirtį.
Taigi, ,,ugdymas apima tokį kasdieninio gyvenimo tvarkymą, kuris leistų
ugdytiniui savarankiškai siekti aukštesnio fizinio ir dvasinio gyvenimo, atitinkančio
žmogaus, šeimos, tautos ir visuomenės idealus.” (Edukologijos įvadas, 1997: 65). Iš to
galima suprasti, kad ,,ugdymas – tai žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties
jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis.” (Edukologijos įvadas, 1997: 65).
Apie ugdytoją, pedagogą, mokytoją labai daug pasakė ir parašė Stasys Šalkauskis
,,Ugdytojas turi pasižymėti (...) keturiomis kokybėmis, būtent:

30
 1. bent minimaliu pedagoginiu gabumu,
2. teoriniu nusimanymu,
3. praktiniu patyrimu,
4. faktiniu sugebėjimu dirbti pedagoginį darbą.“ (Šalkauskis, 1992: 210).

Pagal jį nepakanka turėti vien tik gabumų, teorinių žinių ir praktinio patyrimo tiek
pedagogikos, tiek ugdymo srityje. Nors žmogus iš prigimties turi gabumų, teorinių žinių
bei praktinio patyrimo, bet ,,jei jis nemėgsta ugdomojo darbo arba nemėgsta paties
jaunimo, tai jis faktiškai nesugeba dirbti kaip reikiant ugdomojo darbo“ (Šalkauskis, 1992:
211). Taigi pageidaujamos pedagoginės savybės turėtų būti prigimtinės ir įgytosios.
Pirmosios – liaudiškai tariant – turi būti Dievo duotos, o antrosios – įgyjamos rengiantis
profesinei pedagogo veiklai, ar tai būtų civiliniame sektoriuje, ar kariniame aspekte.
Prigimtinės pedagoginės savybės – jos pas kiekvieną esamą ar būsimą pedagogą turi būti
jau nuo mažų dienų, o gal ir vėliau užgimusios, bet visų pirma, kad galėtų vadovauti
kažkokiai žmonių grupelei klasėje, auditorijoje, kareivinėse ar mūšyje. Tam žmogus,
kariškis turi turėti pašaukimą. Neturinčiam pašaukimo mokytojui ar karininkui, sunku
dirbti ugdomąjį darbą, nes tam jis neturi nei meilės, nei ryžto, nei kantrybės. ,,Nesant
reikiamų prigimties polinkių, nėra ko ir bandyti savo jėgų. ...Dirbti pedagoginį darbą be
pašaukimo yra tikras vargas, niekam nereikalingas ir niekam nenaudingas“ (Šalkauskis,
1992: 33). Karininko pašaukimas, kaip ir pedagogo – tai visuma motyvacinių ir
charakterinių savybių, reikalingų ugdytojo profesijai įgyti, savo tiesioginio darbo atlikimui
ir būti juo patenkintu, išgyvenant jį kaip savo gyvenimo paskirtį. Kadangi karininkai, būrio
vadai dauguma yra, ar turi būti, baigę Lietuvos ar kitos valstybės karinę akademiją, tai jau
jų pasirinkimas tapti karinio pedagogo specialistais. Tai išnagrinėkime kokios savybės yra
įgyjamos.
Įgyjamos savybės – ,,bendražmogiškosios – dorovingumas, dvasingumas, intelektas
ir profesinės, įgyjamos per pedagoginį išsilavinimą ir patyrimą.“ (Kisinas, 2000: 46).
Ypatinga žmogaus gyvenimo sritis yra socialinė. Nuo mažų kūdikystės laikų,
būsimas žmogus kontaktuoja su aplinka, kuri pradžioje sukasi aplink jį, tai yra šeimoje,
kontaktas yra toks paprastas, bet kartu tai ir pradžios užuomazga, kad auga asmenybė,
žmogus. Savo klyksmu, rėksmu vaikas perduoda informaciją, kad jam kažko reikia ar jis
kažko nori. Po to jam visas gyvenimas prabėgs perduodant ir perimant informacijos srautą.
Informacijos perdavimas vyks mokykloje, kuri išmokys jį naudotis jam reikalinga
informacija, supažindins kaip ją reikia valdyti, kad galėtų išspręsti asmeninius, ūkinius,
ekonominius, teisinius, visuomeninius ir netgi valstybinius klausimus. Taigi, švietimas

31
tampa svarbiausia ugdymo funkcija, rengiant žmones bendrauti žodine ir nežodine
informacija. Įvedant žmogų ar žmonių grupes iš, vadinkim, buitinio gyvenimo į kultūrinį,
pagrindinį vaidmenį atliks mokymas: mokslų, technikos pagrindų, meno dalykų ar
dorovinių, tautinių, pasaulietinių ar religinių papročių. Mokymo funkcijos vykdymas
reikalauja metodinės kultūros, kuri palengvina vertybių, informacijos perėmimą, kad jos
būtų netik naudojamos, bet ir kuriamos, ko reikalauja žmogaus prigimtis bei kultūros
pažanga. Mokymas neatsiejamas nuo auklėjimo ir lavinimo. Tą jau seniai teigia didaktai.
Lavinamos yra intelekto galios, taurinamos emocijos, grūdinama valia, įdiegiamos tiesos,
gėrio ir grožio vertybės, tarp jų ir dieviškosios dorybės (pagal krikščionių moralę):
tikėjimas, viltis ir meilė. Visų paminėtų gyvenimo pagrindų suliejimas į vieną masę,
užtikrins žmogaus pilnatvės kūrybą ir individualybės kultūrinei bei dvasinei saviraiškai.
Funkcinį ugdymą galima apibrėžti kaip asmens ar asmenų grupės veikimą,
formuojant naujas savybes, pasireiškiančias per tokius procesus kaip švietimas, mokymas,
prusinimas ir lavinimas, aprūpinimas, globa ir auklėjimas. ,,Ugdymo mokslas apima visas
tikrovės sritis ir yra nepertraukiamas (permanentinis)” (Edukologijos įvadas, 1998: 70). Į
visas paminėtas sritis pretenduoja pedagogika, bet ji gali apsistoti ties vaikų ir jaunimo
ugdymu, todėl pedagogikos terminas per siauras, kad parodyti žmogaus ugdymą.
Edukologija – terminas, kuris apima visą žmogaus gyvenimo ugdymo mokslą. Todėl
edukologiją galima apibrėžti kaip mokslą, tirianti permanentinį (nepertraukiamą) žmogaus
ir grupių ugdymą. Jai pasireikšti išskiriamos įvairios disciplinos.

Karinė pedagogika edukologijos disciplinų kvalifikacijoje būtų kaip Edukologijos

sudėtinė – Socialinės edukologijos – Jaunuomenės sritis. Taip pat reikėtų paminėti, kad
karinė pedagogika – tai Taikomosios pedagogikos – Institucinė rūšis, kurios apibrėžimas
yra toks, kad: ,,Karinė pedagogika – mokslas apie jaunuolių karinį rengimą ir vadovavimą
jiems karinėje srityje. Šis mokslas apima netik kiekvieną individą, bet ir visus žmonių
tarpusavio santykius kariniame socialiniame kontekste.” (Steiger; Zwygart, 1999, 8).

Pedagoginė – edukacinė funkcija (lot. functio – vykdymas, atlikimas) – tai tikslas,

uždavinys, paskirtis, individualybės atžvilgiu. Yra išskiriamos penkios ugdymo funkcijos:
1. švietimas – tai visuomenės istorinio ir kultūrinio vystymosi formavimas, remiantis
tautiniu sąmonės ir veiklos būdu, per tam tikslui sukurtas instancijas;
2. mokymas – mokytojo ir mokinių bendravimas, per kurį mokytojas stengiasi, kad
mokiniai dirbtų visuomenei naudingą, savarankišką protinį ir fizinį darbą;

32
 3. lavinimas – asmens fizinių ir psichinių galių, gebėjimas savarankiškai, kūrybiškai
ir kvalifikuotai veikti, panaudojimas;
4. auklėjimas – asmens vidinių santykių su aplinka, darbu ir pačiu savimi,
formavimas;
5. formavimas – naujų individų psichinių darinių, bruožų, savybių atskleidimas.

Tarp visų penkių edukacinių funkcijų, atsižvelgiant į jų organizavimo praktiką

(mokymą netik karinėje kasdieninėje veikloje) yra ryšys, kuris eina pagal eiliškumą nuo
pirmo iki paskutiniojo (1→2→3→4→5). Paminėtos funkcijos turi visuomeninę ir
individualią reikšmę, kurios būtų tokios:
1. švietimo – informacijos teikimas ir jos organizavimas;
2. mokymo – protinės ir praktikos veiklos plėtojimas;
3. lavinimo – veiklos kvalifikacijų tobulinimas;
4. auklėjimo – ideologijos ir moralės diegimas;
5. formavimo – naujų sąmonės ir elgesio darnių formavimas.

Laikantis tokio pat nuoseklumo, galima parodyti daromą poveikį ir reikšmę individui:
1. orientacija pasaulyje ir savyje;
2. mokėjimas dirbti protinį ir fizinį darbą;
3. veiklos kokybė;
4. santykių su aplinka kokybė;
5. suformuoti asmenybės bruožai, įgūdžiai.

Taip pat per pateiktas edukacines funkcijas, išanalizavus jų bendrąją funkciją –

ugdymą, galima sukonstruoti modulį, kuris kiekvienoje funkcijoje atspindėtų jos
elementus. Tokius kaip žinias, mokėjimus, įgūdžius, pažiūras, principus ir normas:
1. informacijos teikimas;
2. veiklos plėtotė;
3. kvalifikacijų tobulinimas;
4. ideologijos ir moralės diegimas;
5. naujų asmenybės savybių, bruožų sudarymas.

Iš šitų penkių paminėtų ugdymo funkcijų negalima išskirti kažkurios svarbesnės, ar

mažiau reikšmingesnės, žmogaus mokyme, tam tikrame jo gyvenimo tarpe, konkrečiu
atveju jaunuoliui, kuris mokosi – tarnauja ,,karinėje mokykloje”. Taigi, būrio vadas,

33
remdamasis tomis edukacinėmis funkcijomis, turi vadovautis ir nepamiršti ar išskirti nė
vienos svarbesnės, nes pedagoginiu atžvilgiu, tarp šių pedagoginių kategorijų randamas
ryšys, kad jos susikerta, viena iš dalies kitą dengia, užkloja, ir taip nustatomas vienų
priklausomumas nuo kitos. Kaip matyti pateiktame paveikslėlyje Nr. 8.

ugdymas
švietimas
mokymas
lavinimas
auklėjimas
formavimas

8 pav. Ugdymo – edukacinių kategorijų ryšys.

Ugdymas apima visas kategorijas, nes ji yra bendrinė sąvoka. Švietimas – jau yra
siauresnė sąvoka. Daugiau skirtingos, ir tarp savęs nebesipinančios, yra lavinimas ir
auklėjimas, nes jos iš dalies ,,išplaukia” iš švietimo sąvokos. Formavimas dengia visas
kategorijas, nes visose ugdymo funkcijose dalinai jam tenka svarbus galutinis vaidmuo –
paskutinis. Svarbiausias šių kategorijų – ugdymo, o kitaip galima pavadinti ir edukacinių
funkcijų bruožas yra tas, kad jos papildo viena kitą, praturtina, teikdamos kažką naujesnio
ir ,,išplaukia” viena iš kitos visuose mokymo etapuose, kaip edukacinės funkcijos.

34
 2. EMPIRINIO TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo metodologinės nuostatos

Bendrieji tyrimo principai buvo grindžiami pozityvistinėmis socialinėmis

pažinimo prielaidomis, kurios lėmė normatyvinės tyrimo paradigmos pasirinkimą ir
kiekybinių metodų taikymą, skirtą įvertinti būrio vado edukacines funkcijas, jų taikymą
kasdieninėje padalinio veikloje, visų jų, drauge paimtų, sąveika. Toks tyrimo būdas suteikė
galimybę gauti aiškų tiriamųjų, respondentų požiūrį. Šis tyrimo metodas labai paplitęs
socialiniuose moksluose. Tyrime taip pat naudojama kokybinė analizė, kuri padėjo suprasti
reiškinių kompleksą.

Teorines tyrimo prielaidas sudarė konceptualios edukologijos mokslo nuostatos:

• Humanistinės pedagogikos ir psichologijos, orientuotos į humaniškąjį vadovavimą,
kuris yra viena iš pagrindinių elgesio normų, kurios laikantis žmogui skiriamas
pagrindinis vaidmuo mąstant, jaučiant ir dirbant (Steiger, 1998: 21). Šiuo požiūriu
karinis rengimas, auklėjimasis, vadovavimas, yra, lygiavertės ir, viena kitą
papildančios, komponentės.
• Bendrosios ir karo psichologijos, pedagoginių karių ugdymo pagrindų taikymas
kariuomenėje vadovaujant asmenų grupei, vadovavimo subordinacija bei karinių
vienetų vadų edukacinių funkcijų naudojimas padalinių kasdieninio valdymo
sistemoje (Kisinas, 2000; Puzinavičius, 2001).
• Metodinis karių mokymas parengtas tuo, kad karinis pedagogas (vadas, viršininkas,
instruktorius) padėtų besimokinančiam (kariui, kareiviui, pavaldiniui) atsiskleisti ir
įgyvendinti savo sugebėjimus, remiantis individualiu kario parengimu tam, kad
būtų pasiektas bendras tikslas, įsakymų, užduočių, misijų įvykdymas (pagal
Tarasenka, 1929).
• Sisteminis principas, įgalinantis kiekvieną karinį pedagoginį reiškinį, įskaitant
vadų – karininkų autoritetą, nagrinėti kaip sistemą, karinių tradicijų, etiketo ir visų
mandagumo taisyklių vienybę. Taip pat sisteminis principas leidžia apibūdinti
karininko autoritetui keliamus reikalavimus, teigti autoriteto susidarymui palankias
ir būtinas sąlygas, be kurių negalimas karių ugdymo vyksmas.
• Karininkas yra ne tik kariuomenei vadovaujantis ir jai atstovaujantis pareigūnas,
bet ir jaunimo auklėtojas, mokytojas ir vadas, privalantis kariams skiepyti meilę

35
 Tėvynei, ugdyti jų pareigingumą, atsakomybę, drąsą ir vyriškumą. Kariuomenė yra
antroji tautos mokykla, kurioje ugdomi ir puoselėjami tautos idealai, tautinė ir
pilietinė dvasia, aukšta moralė ir dorovė, garbingos tradicijos ir svarbiausios
vertybės.

Metodologija apibrėžiama kaip bendriausias pažinimo principas. Kartu metodologija

suvokiama, kaip pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje.
Apibendrinant daugybę sąvokų įvairovę, ,,metodologiją galima apibrėžti kaip
teoriją, kuri nagrinėja mokslinio pažinimo procesą ir jo principus bei mokslinio tyrimo
metodus ir techniką.“ (Kardelis, 1997: 54). Būrio vado edukacinių funkcijų tyrime
apsiribojama ir išskiriama tyrimo koncepcija, tai yra pagrindinė idėja, kuri yra išreikšta
objektu – būrio vadas (karininkas) ir jo edukacinės funkcijos, kurios taikomos jo
kasdieninėje veikloje, darbe su kareiviais ir profesinės karo tarnybos karias.
Empirinis tyrimas – gauta informacija iš anketavimo, esant kontaktui tarp tyrėjo ir
tiriamųjų objektų. Kalbant apie empirinį tyrimą, reikia pabrėžti ir empirinio tyrimo
duomenis. Tai gali būti – ,,daiktų, reiškinių, požymių arba objektyviosios tikrovės ryšių
atspindys“ (Kardelis, 1997: 55). Moksliniame tyrime iš anketavimo buvo gauti pirminiai
duomenys, kurie tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu ir sudarantys tyrimo protokolą
(išvadas), taip pat informacijos srautą, gautą iš tyrimo empirinių duomenų.
Nuo pasirinkto metodo priklauso viso tyrimo sėkme. Šiam būrio vado edukaciniam
tyrimui buvo taikoma teorinio pagrindimo, empiriniai ir statistiniai metodai.
Teorinio pagrindimo metodas turi būti kiekviename moksliniame tyrime, tai yra
,,remtis objektyviais dėsningumais, būti moksliškai pagrįstas“ (Kardelis, 1997: 58). Todėl
buvo ieškoma teorinio pagrindimo mokslinėje, metodinėje literatūroje, psichologiniuose,
pedagoginiuose ir filosofiniuose šaltiniuose, Lietuvos Respublikos konstitucijoje, krašto
apsaugos statute, karo tarnybos organizavimo įsakyme ir kituose norminiuose
dokumentuose, susijusiais su būrio vado edukacinėmis funkcijomis.
Empirinis metodas – kokybinis tyrimas, paremtas anketos duomenų, gautos
informacijos patikimumu. Šiuo metu kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai pripažįstami,
turintys reikalingumą. Kokybinis tyrimas pasižymi šiais bruožais, kurie yra priešingi
kiekybiniam tyrimui:
1. Būdingas tyrimo atvirumu (numatomos pagrindinės gairės, kaip bus atliekamas
tyrimas, nuo to gali keistis hipotezė, ,,įjungiamos” naujos mintys ir pateikiamos išvados).
2. Tyrimo objektas laikomas neskaidomu. Tai vieninga sistema.
3. Induktyvumas – pradedama nuo stebėjimo, konkrečių įvykių.

36
 Taigi, kokybinis tyrimas pranašesnis už kiekybinį tuo, kad iš anksto neformuojama
jokia hipotezė, ji atsiranda tyrimo eigoje. Gauti duomenys apklausos metodu, o šiam
moksliniam darbui iš anoniminės anketos, išreiškiami žodžiais. Moksliniai faktai turi
statistinį pobūdį, nes moksliniu tyrimo metu gauti faktai (rezultatas, išvados) nebus siejami
su atsitiktiniais ar pavieniais įvykiais.

2.2. Tyrimo instrumentai

Būrio vado edukacinės funkcijos – moksliniame darbe naudojamas apklausos

tyrimo metodas, kurio taikymas yra labai paplitęs socialiniuose moksluose. Tai parodo
metodo patikimumą, bet antra vertus jo populiarumą dėl tariamo paprastumo. Apžvelgiant
į įvairią literatūrą, kurioje šnekama apie apklausos metodo taikymą, galima apklausą
vertinti kaip komunikacijos procesą, kuris nustato savo kintamuosius:
• asmuo, atliekantis apklausą – interviu gavėjas arba apklausiamasis;
• žmogus arba grupė, kuriuos apklausiama, vadinami respondentais;
• apklausos dažniausiai atliekamos standartizuotomis metodikomis;
• apklausa atliekama įvairiomis sąlygomis, galinčiomis turėti įtakos jos eigai bei
rezultatams;
• apklausa – vienpusė komunikacija, kurią valdo interviu gavėjas.

Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kuri yra tyrimo instrumentas – būrio
vado edukacinių funkcijų aprašas.
Pagrindinis empirinio tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, kuri pirmą kartą
savarankiškai sudaryta ir pateikta respondentams.
Pagal parengtą aprašą buvo apklausti Lietuvos kariuomenės padaliniuose tarnaujantys
karininkai, užimantys būrio vado pareigas ar būrio vado pareigose anksčiau tarnavę, o
dabar užimantys aukštesnes pareigas. Į apklaustuosius buvo kreipiamasi įžanginėje dalyje,
kurioje buvo paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimasis pateikta anketos trumpa užpildymo
instrukcija: laikas ir atsakant į kiekvieną klausimą.
,,Gerbiamas respondente…
Kiekvienas karininkas turi žinoti savo pareigas ir atsakomybes, Jūs esate vieni iš daugelio
baigusių Lietuvos karo akademiją. Joje praleidote keturis metus, kad gautumėte būrio
vado kvalifikaciją. Šiuo metu esate paskirti į tas pareigas, o kai kurie jau perėjote šią

37
pakopą. Todėl kiekvienas turėsite savo nuomonę. Atsakymas, kokios ,,Būrio vado
edukacinės funkcijos” bus, išanalizuoti. Todėl sudaryta anketa padės išsiaiškinti, kaip
tobulinti vadovavimą būriui. Laikas yra neribojamas.“ (iš priedo Nr. 1).

Anketa, buvo suformuota aiški, nedviprasmiška ir patikima. Tai paskatino

respondentų bendradarbiavimą. Anketos taikymas moksliniame tyrime nereikalauja
teorinio pagrindo, nes tai kompleksinis klausimynas, apimantis įvairius aspektus.
Orientuotasi į aspekto ypatumus. Išskiriami blokai, kur yra apibūdinami klausimai.
Pagrindinis dalykas, tai blokų (klausimų) tarpusavio ryšiai, kurioms suteikiamas teorinis
aspektas. Randami pagrindiniai klausimai, o kiti klausimai tik telkiasi apie juos. Klausimai
yra užduoti, tereikia pažymėti tik atsakymą. Tai vadinama uždaru atsakymu. Atviri
atsakymai taikomi tada, kai respondentui reikia pačiam atsakyti į klausimą raštu. Tokių
klausimų anoniminėje anketoje nebuvo pateikta. Buvo uždarų klausimų, į kuriuos
respondentai galėjo įrašyti savo nuomonę. Anoniminėje anketoje, kad respondentams
nereikėtų galvoti ir prisiminti, kaip reikia atsakinėti į klausimą, ties kiekvienu klausimu
buvo pateikta trumpa instrukcija, kaip taisyklingai reikia į jį atsakyti. Atsakymų pildymų
variantai buvo tokie:

,,pažymėkite kryžiuku ties tinkamu variantu, parašykite skaičius nuo 1 iki 6, apibraukite
Jums tinkamus kelis variantus, pažymėkite Jums tinkamą variantą, apibraukite Jums
tinkamą variantą, apibraukite pažymėdami Jums tinkantį variantą.“ (iš priedo Nr. 1).

Anketų taikymas, skatina respondentus bendradarbiauti. Anketų ir gautų atsakymų

problema yra ta, kad respondentas dažniausiai žino ar nujaučia, koks turi būti teisingas
atsakymas. Todėl ir stengiasi atsakyti į tai, ko yra klausiamas. Pasitaikė ir tokių asmenų,
kurie yra neigiamai nusiteikę ir atsakė į klausimus negatyviai arba viską neigė (ignoravo ar
visai neatsakė).

2.3. Tyrimo kontingentas ir organizavimas

Tyrimas – kokybinis, aprašomasis tyrimo tipas, pagrindas - anketa (aprašas).

Mokslinis tyrimas buvo atliekamas dviem etapais:
1. Mokslinė teorinė būrio vado pareigų, funkcijų ir atsakomybės bei edukacinių
funkcijų priskirimo būrio vadui interpretacija ir dokumentų analizė.
2. Naudojant anoniminės anketos klausimyną, įvykdyta būrio vadų apklausa.

38
 Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią jie turėjo užpildyti. Taip buvo
siekiama juos įtraukti į mokslinį tyrimą, kurio tikslas – atskleisti būrio vado edukacines
funkcijas ir jų taikymą kasdieninėje padalinio veikloje, tarp būrio vado ir pavaldinių.
Respondentai buvo suskirstyti į dvi kategorijas šiuo metu užimantys būrio vado pareigas ir
anksčiau tarnavę tose pareigose. Ryšium su tuo, kad mokslinį tyrimą atliekantis tyrimo
vadovas pats asmeniškai įteikinėdavo anketas asmenims, buvo sudarytas kategorijos
paskirstymas, pagal kurį iš 50 apklaustųjų karininkų 65 % 2005-2006 metais užiminėjo
būrio vado, ar joms atitinkančias pareigas savo tarnybos vietose, atskiruose Lietuvos
kariuomenės padaliniuose, o 35 % anksčiau tarnavo būrio vado pareigose, iš kurių šiuo
metu 15 % užima kuopos vado pavaduotojo pareigas, kurioms būrio vadas yra tiesiogiai
pavaldus.
Pagal išsimokslinimą visi respondentai buvo baigę Lietuvos karo akademiją ir įgiję
motorizuotųjų pėstininkų būrio vado kvalifikaciją.

35
30
25
20
15
10
5
0
2001 2002 2003 2004 2005

9 pav. Respondentų, baigusių Karo akademiją, pasiskirstymas (proc.).

Iš jų 2005 m. – 20%, 2004 m. – 16 %, 2003 m. – 34 %, 2002 m. – 24 % ir 2001 m.

– 6 % (pav.Nr.9). 2001-2004 metais baigę Karo akademiją karininkai įgijo aukštuosius
universitetinius išsilavinimus ir jiems buvo suteikti viešojo administravimo bakalauro
kvalifikacijos laipsniai, o jau 2005 metų karininkai prie aukštojo universitetinio
išsilavinimo buvo suteikti vienas iš trijų kvalifikacijos laipsnių: tarptautinių santykių,
vadybos ar transporto inžinieriaus.
Mokslinį tyrimą atliekantis vadovas pildė respondentų socialinius demografinius
duomenis, pagal kuriuos visi respondentai buvo vyriškos lyties. Amžius nuo 22 metų iki
29, nors šie duomenys yra pakitę, nes tyrimas buvo atliekamas per du metus, per kuriuos
metų skirtumas keitėsi, apibendrinant respondentų amžiaus vidurkis yra 24 metai.
Daugumos respondentų tautybė buvo lietuviai, 16 % buvo kitos tautybės iš kurių 10 % -
rusai. Daugelio respondentų karinis laipsnis pildymo metu buvo leitenantas, o 30 %
apklaustųjų jau buvo suteikti vyresniojo leitenanto laipsniai.
39
 Tarnybos vieta: Mokomasis pulkas, KASP struktūriniai padaliniai, Artilerijos
batalionas, Algirdo batalionas, Puskarininkių mokykla, Karaliaus Mingaudo MPB, Birutės
MPB, Vaidoto batalionas, Jėgerių batalionas ir Gedimino batalionas (pav. Nr.10).

Gedim ino batalionas

Jėgerių batalionas
Algirdo MPB

Vaidoto batalionas
Birutės MPB

Karaliaus Mindaugo MPB

Puskarininkių m -kla
Artilerijos batalionas

KASP strūk.padaliniai

Mokom asis pulkas

0 2 4 6 8 10 12 14

10 pav. Respondentų tarnybos vietos pasiskirstymas (proc.).

Tyrimas buvo atliktas su karininkais beveik iš visų Lietuvos kariuomenės

padalinių. Tai parodo bendrą situaciją Lietuvos kariuomenės mastu.

Anketos klausimų skalės. Iš visų pateiktų 12 klausimų gauti duomenys buvo

sugrupuoti, gautų rezultatų sugrupavimui buvo naudojamos įvairios skalės.
Pagrinde mokslinio tyrimo informacijos gavimui apie respondentus, buvo
naudojama Nominalinė skalė – tai objektyvių duomenų apie respondentus nustatymas,
kurią atliko pats tyrimo vadovas, pagal kurią buvo įvertinti karininkų amžius, lytis,
tarnybos vieta, išsilavinimas. Gauti duomenys aprašyti buvo anksčiau ir jie yra vadinami
kokybiniais rodikliais, kurie sudarė demografinę anoniminės anketos dalį. Anoniminės
anketos (pateiktos respondentams) atsakymų skalės buvo išreikštos nominaline skale, pagal
kurią atsakymai buvo griežtai tik teigiami arba neigiami (pav. Nr.11).

TAIP NE

11 pav. Nominalinės skalės su dviem atsakymais.

Pagal gautus atsakymus buvo gauti ir konkretūs atsakymai, ar respondentai pritaria,

ar neigia išsakytą teiginį. Anonimėje anketoje buvo pateikta dar viena iš nominalinių
skalių, kurioje buvo konkretūs keturi atsakymai į pateiktus teiginius (pav. Nr.12).
40
 visus 75%būrio >50% NE

12 pav. Nominalinė skalė su keturiais atsakymų variantais.

Pagal šiuos atsakymus buvo nustatyta kaip būrio vadai pažįsta savo padalinio, būrio
karius. Atsakymai yra konkretūs, pažymint vieną iš keturių variantą tinkamą respondentui.
Visi gauti nominalių skalių atsakymai konkrečiai atsakyti į pateiktus teiginius, todėl
leido sujungti į bendrą gautų duomenų statistiką, apie pagrindinį klausimą ar teiginį, kurį
mokslinio tyrimo vadovas norėjo sužinoti iš respondentų. Remiantis gautais atsakymais,
buvo sudarytas aprašomasis klausimynas, pagal kurį buvo formuojamos išvados ir gauti
mokslinio tyrimo rezultatai.
Tyrime taip pat naudojama kokybinė, ranginė skalė – tai tokia skalė ir gautų
duomenų skaičiavimo būdas, kuris yra dažniausiai paplitęs duomenų grupavime, kurios
gauti atsakymai griežtai seka didėjančia arba mažėjančia tvarka. Moksliniame tyrime
atsakymų variantai buvo pateikti didėjančia tvarka, pagal kurį negatyvūs teiginiai, arba
nepritariantis respondentas, pažymėdavo mažiausią rangą ir mažiausią kodą (balu) išreikštą
atsakymą, tai yra 1, arba atsakydavo jau neigiamuoju atsakymu – pabraukdamas nesutinku,
o jeigu teiginys pozityvus ir jei respondentas pritardavo išsakytam teiginiui, žymėdavo
atsakymą, duodamas kuo aukštesnį balą arba pažymėdavo atsakymą Visiškai pritariu (pav.
Nr.13).
nesutinku Visiškai
sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

13 pav. Sudėtinė – psichologinė dešimties balų skalė.

Pagal paveikslėlyje Nr.11, pateiktą skalę matosi, kad ji yra sudėtinė – psichologinė
dešimties balų skalė. Tai leidžia respondentui atsiskleisti ir išsamiau atsakyti į pateiktus
teiginius, nes, jei jo manymu, teiginys yra pozityvus, bet gal iš dalies jis jam nepritaria, tai
pasirenka mažesnį kodinį atsakymo variantą. Tokios skalės gautų duomenų skaičiavimas
yra labai sudėtingas, bet tuo pat metu jei ranginę skalę, o šiuo atveju 10 balų išreikštą
skalę, verčiam į intervalinę skalę, kurios gauti duomenys yra išreiškiami žodžiais arba, net
jau daromos pagal atsakymus, išvados. Ranginės skalės (nuo 1 iki 10 balų) atsakymams
priskiriant kodams naujus teiginius, tokius kaip:

41
 1. nuo nesutinku (1 balas) iki 2 pasirinkę atsakymus respondentai yra negatyvūs
išreikštam teiginiui;
2. nuo 3 iki 5 dalinai nepritariantys;
3. nuo 6 iki 8 pritariantys;
4. pažymėjusieji atsakymą 9 ir Visiškai sutinkantys (10 balų) yra pozityvūs teiginiui ir
visiškai pritariantys.

Taip 10 balų skalės gauti duomenys perskaičiuojami ir paverčiami į intervalinę skalę,

kurioje yra 4 teiginiai: nesutinkantys, dalinai pritariantys, pritariantys ir visiškai
sutinkantys su pateiktais teiginiai respondentai, kurių atsakymai išreiškiami procentais ir,
jau formuojant išvadas, kiekvienam klausimui teigiama, kad respondentų dauguma, dalis,
mažiau nei pusę , visi ir t.t.
Susumavus visus atsakymus, pagal ranginę skalę, respondentų rezultatus užrašant į
bendrą lentelę pagal tai, kaip jie pažymėjo esančius skaičius, suvesti duomenys buvo
verčiami į nominalinės skalės išraišką, kurioje jau konkretinami atsakymai su teiginiais,
pagal kuriuos matosi pozityvumas arba negatyvumas į pateiktus teiginius. Nominaliniai
atsakymai į kokybinius teiginius duodavo atsakymus į mokslinio tyrimo vadovo pateiktą
bendrą teiginį arba norimą sužinoti poziciją. Pvz., pirmas klausimas iš anoniminės anketos:

1. Būrio vadas:
a) skatina pavaldinių atsakomybę ir aktyvumą,
b) sukuria mokymo klimatą bei darbo ritmą, nekaustomą baimės,
c) rūpinasi palankiomis tarnybos sąlygomis.

Į rūpiną klausimą apie būrio vadą pateikti trys atsakymai a, b ir c. Į kiekvieną

teiginį respondentai turėjo atsakyti pagal sudėtinę – psichologinę skalę (pav. Nr. 13), gauti
rezultatai apdorojami, kaip buvo paaiškinta ankstesniame skyriuje, ir gautas bendras
rezultatas apie būrio vado veiklą bendrame fone, remiantis tais trimis išsakytais terminais.
Anoniminėje anketoje buvo dar vienas informacijos rinkimo metodas: į pateiktą
klausimą respondentai turėjo pasirinkti jiems keletą tinkamų variantų, o pagal gautus
rezultatus buvo susumuojami atsakymai. Kuris išsakytas teiginys ar atsakymas surinkdavo
daugiausia balų, ar susilaukė respondentų dėmesio, tas ir buvo pateiktas kaip labiausiai
pozityvus ar atitinkamai negatyvus. Šis informacijos rinkimas neprimena ranginio
skaičiavimo, kur atsakymai yra vienas už kitą pranašesni, pagal tai kaip juos pasirinko
atsakinėjantys, bet gautų rezultatų negalima jokiu būdu iškreipti, kaip, pavyzdžiui, kalbant

42
anoniminėje anketoje apie: ,,Kokius dažniausiai naudojote karių pažinimo metodus“ (iš
priedo Nr.1). Atsakymuose pateikti pažinimo metodai. Negalima teigti, kad dauguma
naudoja vienokį, kiti – kitokį pažinimo metodą, o trečias – nenaudoja nė vieno iš jų, bet
naudojasi trečiuoju. Su gautais rezultatais, kurie daromi pagal tai, kaip respondentai
pasirinko, reikia iš karto konkretizuoti ir išskirti labiausiai pasirinktus atsakymus ir visai
nepasirinktus, imant jų vidurkį, nes atsakymų gali būti nuo vieno iki trijų. Jeigu visi
pasirinks po daugiau nei du variantus, tai bendras atsakymų skaičius, lyginant su
respondentų skaičiumi, daugiau nei 100 procentų, nes nėra konkretumo, tik išskirtinumai,
kuriuos tyrimo vadovas ir turi pabrėžti formuojant išvadas.

43
 3. BŪRIO VADO EDUKACINIŲ FUNKCIJŲ TYRIMO
REZULTATAI, JŲ ANALIZĖ

3.1. Būrio vado edukacinis pasirengimas

Būrio vado edukacinio pasirengimo nustatymui buvo pateikti du klausimai (iš

priedo Nr.1): ,,Jūsų nuomone būrio vadas yra auklėtojas, mokytojas, vadas“ ir ,,Mokymo
metu kariai turi gauti“.
Anketoje buvo pateiktas klausimas, kuriame respondentai turėjo atsakyti, kas jų
manymu yra būrio vadas savo pavaldiniams – kariams. Pagal nuomones (pav. Nr.14), būrio
vadas yra „auklėtojas“, respondentų atsakymai pasiskirstė taip: būrio vadas - „auklėtojas“
– visiškai pritaria 28 %, 34 % pritaria, kad jis yra auklėtojas, o 30 % teigia, kad tik iš
dalies būrio vadas atlieka auklėtojo pareigas. 8 % apklaustųjų nemano, kad būrio vadui
galima priskirti „auklėtojo“ funkcijas.

70 68

60

50
38 36
40 34
Nesutinka

30 28 Iš dalies
30 24 nepritaria
Pritaria
18
20 14 Visiškai
8 8 pritaria
10
0
0
Auklėtojas Mokytojas Vadovas

14 pav. Būrio vado, kaip auklėtojo, mokytojo, vadovo, atsakymų pasiskirstymas (proc.).

36% respondentų mano, kad būrio vadui galima priskirti mokytojo funkcijas, 38 %
apklaustųjų pritaria nuomonei, kad jis yra mokytojas, 18 % iš dalies priskiria mokytojo
funkcijas, o 14 % nemano, kad būrio vadas yra „mokytojas“.
Kalbėdami apie būrio vado, kaip „vadovo“ funkcijas, didžioji dalis respondentų (68
%) visiškai sutiko su teiginiu. 24 % apklaustųjų sutinka su šia nuomone, o 8 % pasisakė,
44
kad būrio vadas tik iš dalies atlieka vadovo funkcijas. Nebuvo karininkų, kurie pažymėtų,
jog būrio vadas šių funkcijų neatlieka.

Atskleidžiant būrio vado edukacinį pasirengimą, buvo pateiktas ir antras klausimas

apie tai, ką turėtų gauti karys per mokymus. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad kariai
turi įgyti tam tikrų žinių, mokėjimų, susiformuluoti tam tikrus įgūdžius ir požiūrį. Visa tai
buvo įtraukta į atsakymų variantus ir dar papildomai pateikta, jog karys turi pajusti
kontrolę ir baimę bei žinias apie įsakymo nevykdymo pasekmes. Nustebino tai, jog šie
atsakymai taip pat buvo populiarūs respondentų tarpe. Į šį klausimą tiriamieji galėjo
pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą (pav.Nr.15).

tam tikras žinias

34 52 kontrolės ir baimės jausmą

20 tam tikrus mokėjimus

žinias apie įsakymų nevykdymo

pasekmes
10 įgyti reikiamus įgūd\ius

suformuoti požiūrį
52 34

15 pav. Mokymo metu karų įgyjamų įgūdžių pasiskirstymas (proc.).

Daugiau nei pusė respondentų (52%) pažymėjo atsakymo variantą „tam tikras
žinias“, taip pat didelė dalis apklaustųjų (58%) atsakė, jog karys turi įgyti reikiamus
įgūdžius. Jog karys turi įgyti tam tikrus mokėjimus pažymėjo 34 %. Atsakymą, jog kariui
svarbu suformuoti požiūrį, tikino 32 % karininkų. Apie tai, jog kariai turi pajusti kontrolę
ir baimės jausmą, pažymėjo 10% tiriamųjų, o 20 % tikina, kad kariai turi žinoti įsakymų
nevykdymo pasekmes.

45
 3.2. Būrio vado asmenybės bruožai

Anketoje buvo stengiamasi išanalizuoti karių asmenines priežastis, dėl kurių keitėsi
jų, kaip karių, tarnybos motyvacija (prieš stojimą į Karo akademiją, po jos baigimo ir šiuo
metu dirbant savo tarnybos vietose). Respondentų atsakymų rezultatai (pav.Nr.16),
pasiskirstė taip: 36 % atsakė, jog jų moralė buvo labai aukšta prieš stojant į karo
akademiją, 34 % noras tarnauti kariuomenėje buvo aukštas, 20 % neturėjo didelio noro
tarnauti kariuomenėje. Ir 10 % apklaustųjų prieš stojimą į karo akademiją visiškai neturėjo
noro tarnauti kariuomenėje.

50 46 48
40
40 36
34
32
30
visiškai
20 20 nenorėjo

20 iš dalies
nenorėjo

10 10 norėjo

10
4 labai norėjo

0
0
Prieš studijas LKA Po LKA baigimo Šiuo metu tarnybos
vietose

16 pav. Karių tarnybos motyvacijos keitimosi seka (proc.).

Po Karo akademijos baigimo net 40 % tiriamųjų norą tarnauti kariuomenėje

įvertino labai aukštai, taip pat didelė dalis karininkų net 46 % motyvaciją tarnauti
kariuomenėje įvertino aukštai ir tik 10 % respondentų po karo akademijos baigimo manė,
jog jų noras tarnauti kariuomenėje yra vidutinis. 4 % po Karo akademijos nenorėjo tarnauti
kariuomenėje.
Šiuo metu savo tarnybos vietoje 48 % karininkų dirba itin motyvuotai ir norėtų
toliau dirbti šioje srityje. 32 % atsakė, jog jų noras tarnauti kariuomenėje yra aukštas, o 20
% apklaustųjų noras tarnauti Krašto apsaugos sistemoje yra vidutinis. Nebuvo nė vieno
respondento, kuris būtų nemotyvuotas dirbti savo tarnybos vietoje.

46
 Taip pat tyrimo metu buvo pateiktas klausimas, kuriuo stengiamasi atskleisti, kaip
būrio vadas pažįsta savo pavaldinius. Šio darbo autorius klausė, ar karininkai žino savo
karių protinius sugebėjimus, intelektualinį savitumą, socialumą, fizinį pasirengimą,
ypatingąsias savybes ir temperamento tipus. Buvo pateikti ir keturi atsakymų variantai,
kuriuose respondentai turėjo pažymėti kaip pažįsta savo pavaldinius (pav.Nr.17).

24 66
58
56 14 20
36 18
100
28 46 14
14 22 38 42 Visus

50
4 6 24 32 75% būrio

0 8
6 mažiau nei pusę
j im
us 0 12
ss
ug
eb
ė

sa
vitu
mą
ą
12
in iu li nį ial um NE
t c ą
pr
o tua so im
te lek a r io e ng s
in k sir be
į pa avy
in s us
f iz as ti p
t ing t o
a n
yp me
a ra
p
tem

17 pav. Karių pažinimo, pagal asmens galimybes, pasiskirstymas (proc.).

Respondentai, kalbėdami apie savo pavaldinių protinius sugebėjimus, prisipažino,

kad ne visada galima gerai pažinti savo karius. 24 % įsitikinę, kad žino visų pavaldinių
protinius sugebėjimus. 58 % apklaustųjų mano, kad pažįsta 75 % savo pavaldinių, o 14 %
respondentų pagal protinius sugebėjimus pažįsta apie 50 % savo karių. Tik 4 %
prisipažino, kad pagal šį kriterijų nepažįsta savo karių.

47
 Visų karių intelektualinį savitumą žino 14 % respondentų. Didžioji dalis
apklaustųjų 56 % prisipažino, kad pagal šį kriterijų pažįsta 75 % savo pavaldinių. Mažiau
nei 50 % savo karių pažįsta 22 %, o likusioji dalis (8 %) prisipažino, jog nepažįsta karių
pagal intelektualinį savitumą.
Buvo išskirtas ir kriterijus – kario socialumas. Didžioji dalis respondentų 38 %
pažymėjo, jog pagal tai pažįsta mažiau nei pusę būrio karių. 6 % visai nežino karių
socialumo. 20 % respondentų įsitikinę, kad žino visų karių socialumą ir 36 % tikino, jog
pagal šį kriterijų žino 75 % savo karių.
Geriausiai respondentai pažįsta karius pagal jų fizinį pasirengimą. 66 % pateikė,
jog pagal šį kriterijų pažįsta visus savo karius, jog pagal tai pažįsta tik 75 % karių rašė 28
%. O pusę būrio karių, pagal fizinį aktyvumą, žino tik 6 % karininkų. Nebuvo respondentų,
kurie pažymėtų atsakymą, jog pagal fizinį parengimą nepažįsta savo karių. Kalbėdami apie
karių ypatingas savybes daugiausia respondentų (46 %) pažymėjo, jog pagal tai pažįsta 75
% savo pavaldinių. 18 % tikina, kad pagal išskirtines savybes žino visus savo karius. 24 %
žino mažiau nei pusės būrio karių ypatingas savybes ir tik 12 % tiriamųjų pasirinko
atsakymą „Ne“. Karių temperamento tipas būrio vadams taip pat yra puikiai žinomas. Net
42 % respondentų tikina, jog pagal šį kriterijų pažįsta 75 % būrio karių, buvo apklaustųjų
(14 %), kurie tikino, jog pagal tai pažįsta visus savo karius. Mažiau nei pusę būrio pažįsta
32 % tiriamųjų ir buvo karininkų (12 %), kurie teigė, jog jų karių temperamento tipas jiems
nėra žinomas.

Respondentai turėjo atsakyti ir į klausimą leisiantį atskleisti kokiais karių pažinimo

metodais dažniausiai naudojasi karininkai, siekiant pažinti savo karius ir pavaldinius, o gal
net ir bendraudami batalione su kitais karininkais ar profesinės karo tarnybos kariais. Į
klausimą: ,,kokius dažniausiai naudojate pažinimo metodus?”, – respondentai galėjo
pasirinkti keletą atsakymo variantų. Didžiausia respondentų dauguma pasisakė, kad taiko
stebėjimo metodą, jį pasirinko 70 %. Antras pagal populiarumą pažinimo metodas
pokalbis, jį pasirinko 54 % apklaustųjų. 44 % būrio vadų stengiasi pažinti savo pavaldinius
pateikiant atlikti užduotis. 18 % respondentų, kaip vieną iš pažinimo metodų, pasirinko
testų pagalbą ir tiek pat karininkų - anketavimą. Mažiau naudojami ir taikomi pažinimo
metodai – sociometrija ir veiklos tyrimo rezultatas. Juos pasirinko atitinkamai 16 % ir 10
% apklaustųjų.

48
 Kiekvienas turėtų žinoti, kad norint būti geru vadovu ir savo srities specialistu,
reikia pastoviai tobulintis kvalifikaciją keliančiuose kursuose. Tačiau buvo domimasi kaip
į šį teiginį reaguos respondentai. Buvo klausiama ar tiriamieji jau yra baigę kvalifikacijos
kėlimo kursus, ar nori tobulėti, tačiau dar nėra baigę jokių mokimų, o galbūt atsirastų
karininkų, kurie nemato tikslo baigti nė vienų kursų.

75 70

50

26
25
6
0 2
0
baigė kelis kursus baigė ir norėtų dar nebaigė nė vieno nebaigė ir nemato kita
pasitobulinti bet norėtų tikslo juos baigti
pasitobulinti

18 pav. Respondentų tobulinimosi kvalifikacijos kėlimo kursuose išraiška (proc.).

Didžioji dalis respondentų (70 %) pasirinko atsakymo variantą „baigiau ir norėčiau

dar pasitobulinti“, 26 % nurodė, kad yra baigę keletą kvalifikacijos kėlimo kursų. 6 %
karininkų nėra baigę kvalifikacijos kėlimo mokymų, tačiau norėtų pasitobulinti.
Buvo 2 % apklaustųjų, kurie pasirinko atsakymo variantą „Kita“. Jame buvo
įrašyta, jog norėtų baigti aukščiausius karininkų kursus.

Tyrimo metu respondentams buvo pasiūlyta situacija, kurioje kiekvienas jų galėtų

atsidurti ir buvo tikimasi išgirsti jų nuomonės, koks elgesys galėtų būti būdingas būrio
vadui. Reikėjo įsivaizduoti, kad pas būrio vadą atėjo karys, kuris dėl asmeninių priežasčių
nori išvykti į namus.
Tiriamieji galėjo pasirinkti vieną iš kelių pateiktų variantų ir taip buvo aiškinamasi,
koks dažniausiai būna būrio vado elgesys tokios situacijos metu. Nustebino tai, kad
respondentų nuomonių pasiskirstymas buvo įvairus. Buvo pateikti keturi atsakymų
variantai ir kiekvienas jų sulaukė dalies respondentų palankumo (lentelė Nr.1).

49
 1 lentelė. Situacijos išsprendimo duomenys.
Respondentų skaičius Procentai (%)

Leidžiate kreiptis pas kuopos vadą 6 12

Apsprendžiate kario motyvus su seržantais ir
18 36
kreipiatės pas kuopos vadą dėl kario išleidimo
Leidžiate kreiptis kariui pas kapelioną, dėl
5 10
asmeninių problemų sprendimo
Atsižvelgiate į kario tarnybą ir pagal karių
21 42
išleidimo į namus sąlygas, išleidžiate jį

Daugiausia respondentų (42 %) pažymėjo, kad problemą spręstų savarankiškai,

atsižvelgdami į kario tarnybą ir išleistų jį į namus pagal galiojančias karių išleidimo į
namus sąlygas. Truputį mažesnė dalis apklaustųjų (36 %) atsakė, jog šią situaciją apspręstu
su savo pavaldiniais (seržantais) ir kreiptųsi pats pas kuopos vadą dėl kario išleidimo.
Nedidelė dalis tiriamųjų 12 % tikina, kad leidžia kreiptis pas kuopos vadą pačiam kariui, o
10 % karininkų mano, jog tokias karių problemas turi spręsti kapelionas. Galima padaryti
išvadą, jog nors ir maža dalis, tačiau 22 % respondentų nori išvengti atsakomybės ir
situacijos sprendimą patikėtų kuopos vadui ar kapelionui.

Į paskutinį klausimą apie būrio vado asmenybės bruožą, buvo pateikta psichologinė
situacijoje, pagal kurią matosi šiuolaikinių vadų nuomonė apie tai kaip elgiamasi po
tarnybos susitikus su savo buvusiais tarnybos kariais. Karininkai turėjo pasirinkti vieną iš
pateiktų atsakymo variantų (pav.Nr.19).

34 Visada sveikinasi
Sveikinasi kai karys rodo iniciatyvą
Priklauso nuo nuotaikos
58 Niekada nesisveikina

0 8

19 pav. Karininkų, susitikusių po tarnybos karius, elgsenos būdų pasiskirstymas (proc.).

50
 Didelė dalis tiriamųjų (58 %) tikina, kad po tarnybos visada sveikinasi su
pavaldiniais. Iš jų 35 % tikino, kad sveikinasi paspausdami rankas, likę pasisveikina galvos
judesiu. 34 % karininkų teigė, jog sveikinasi tik tada, kai juos pastebi kariai ir kai pats
karys parodo iniciatyvą. Maža dalis (8 %) apklaustųjų pasirinko atsakymo variantą „kartais
pasisveikinu, priklausomai nuo nuotaikos“. Nebuvo tiriamųjų, kurie niekada nesisveikintų
su savo buvusiais būrio kariais.

3.3. Būrio vado, kaip organizatoriaus ir pedagogo, gebėjimai

Tyrimo metu respondentams buvo pateiktas klausimas apie būrio vado veiklą
kasdieninėje darbo veikloje su kariais. Apklausiamieji turėjo išsakyti savo nuomonę apie
tai, ar būrio vadas skatina pavaldinių atsakomybę ir aktyvumą, sukuria mokymo klimatą
bei darbo ritmą, nekaustomą baimės ir, ar rūpinasi palankiomis tarnybos sąlygomis.
Respondentai atsakymų skalėje turėjo pažymėti ar sutinka, ar nesutinka su išsakytais
teiginiais. Respondentai, kurie atsakyme pažymėjo 0 – visiškai nesutinka su pateiktu
teiginiu, pažymėjusieji 1, 2, 3, nepritaria pateiktam teiginiui, asmenys, kurie pasirinko 4, 5,
6 iš dalies pritaria išsakytai nuomone, 7 ir 8 pritaria teiginiui, 9 ir 10 – sutinka su teiginiu
visiškai.

50 46 48

40 Nesutinka
40 36
34
32 Iš dalies
nepritaria
30
Pritaria
20 20
20 Visiškai
pritaria
10 10
10
4
0
0
skatina atsakomybę ir mokymo klimatas be rūpinasi tarnybos
aktyvumą baimės sąlygomis

20 pav. Būrio vado, kaip organizatoriaus ir pedagogo gebėjimų pasiskirstymas (proc.).

Į klausimą apie pavaldinių atsakomybės ir aktyvumo skatinimą, net 38 % visiškai

sutiko su teiginiu. 32 % teigė, jog būrio vadas turi skatinti pavaldinių atsakomybę ir
aktyvumą. 24 % respondentų iš dalies pritaria teiginiui, o 6 % apklaustųjų nesutiko su

51
teiginiu, kad būrio vadas turi skatinti pavaldinius. Iš to matome, kad didelė dalis karininkų
savo tarnybos metu ir padalinių kasdienėje veikloje skatina karių atsakomybę, aktyvumą.
Karininkai turėjo išsakyti nuomonę apie tai, ar būrio vadas sukuria mokymo
klimatą bei darbo ritmą, nekaustomą baimės ar, vis dėlto, pratybų ir mokymų metu kariai
bijo pratybų vadovo. 42 % sutiko, kad klimatas sukuriamas nekaustomas baimės, tačiau
nemaža dalis respondentų 12 % mano, kad mokymo klimate yra jaučiama baimė. 30 %
atsakymų skalėje pažymėjo 7 ir 8, vadinasi, šie respondentai mano, jog mokymo klimatas
ne visada turėtų būti kuriamas itin griežtai. 16 % apklaustųjų pažymėjo atsakyme 4, 5, 6.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visada mokymo metu baimė yra paskata kariams.
Respondentai išsakė nuomonę ar būrio vadas turi rūpintis palankiomis tarnybos
sąlygomis. Net 40 % respondentų visiškai sutiko su šiuo teiginiu, 28 % sutiko su tuo, jog
būrio vadas turi tai daryti, 22 % sąlyginai pritaria išsakytai nuomonei ir 10 % nepritarė ir
nepalaiko nuomonės, kad būrio vadas turi rūpintis palankiomis tarnybos sąlygomis.

Tyrimo metu apklaustieji turėjo išsakyti nuomonę apie tai, ar būrio vadas turi
dalyvauti tam tikrose kovinio rengimo pratybų fazėse. Jie žymėjo ar būrio vadas turi, ar
neturi dalyvauti pasiruošime, užduočių skelbime ir pasiruošime joms vykdyti, aprūpinime
ir administravime, treniruotėse, susijusiose su užduočių vykdymu, pratybų metu, po
pratybų vykstančiame apibendrinime.

100
82 88 82 90 88
44
TAIP
50
56
NE
18 12 18 10 12
0
Pasiruošim e užduočių Aprūpinim e, treniruotėse pratybų apibend
skelbim e adm inistr. susijusiose m etu rinim e
su užduotim

21 pav. Būrio vado, dalyvavimas padalinio veikloje, pasiskirstymas (proc.).

Kad būrio vadas turi dalyvauti pasiruošime mano 82 %, o 18 % pažymėjo atsakymą

„Ne“. Net 88 % karininkų paminėjo, kad būrio vadas turi dalyvauti užduočių skelbime ir
pasiruošime joms vykdyti, tačiau 12 % mano, jog tai nėra privaloma būrio vadui.
Nuomonės išsiskyrė, kalbant apie administravimą ir aprūpinimą. Kad būrio vadas turi

52
dalyvauti atliekant šiuos darbus, mano 44 % karininkų, truputį daugiau respondentų (56%)
pareiškė, kad tai nėra būrio vado vaidmuo.
Karininkų nuomonė apie tai, ar būrio vadas turi dalyvauti treniruotėse, susijusiose
su užduočių vykdymu, nesutapo su literatūroje išsakyta nuomone. Nors knygoje „Karių
ugdymo pagrindai“ nurodoma, jog būrio vadas neturi dalyvauti šiame procese, tačiau
respondentai mano kitaip. Net 82% apklaustųjų pažymėjo, jog būrio vadas turi dalyvauti
šioje veikloje ir tik 18 % respondentų pažymėjo atsakymo variantą „Ne“.
Tyrimo metu karininkai pasisakė apie tai, ar būrio vadas turi dalyvauti pratybų
metu. Nustebino, kad 10 % apklaustųjų mano, jog vado pareigose nėra šios funkcijos, o 90
% respondentų atsakė, kad būrio vadas turi dalyvauti kovinio rengimo pratybose.
Kalbant apie būrio vado dalyvavimą kovinio rengimo pratybų fazėje
„apibendrinimas“ net 88% pasisakė „Taip“, o 12 % apklaustųjų atsakė, kad vadui to daryti
nereikėtų.

Į pateiktą klausimą ,,Kaip būrio vadas iš savo karių Jūs reikalaujate”, respondentai
atsakė labai vieningai, kad iš išvardintų teiginių jie kaip vadai reikalauja iš savo karių:
fizinio ir psichinio tinkamumo, drausmingumo ir savarankiškumo, paklusnumo ir lojalumo
tarnybai, solidarumo ir komunikabilumo, draugiškumo ir pasitikėjimo, iniciatyvumo ir
sumanumo, sąžiningumo, pareigingumo ir tvarkingumo, darbštumo, atkaklumo ir gebėjimo
įveikti sunkumus, po vieną respondentą papildomai jie prie išvardintų teiginių reikalauja ir
komandinio darbo bei meilės Tėvynei. Nė vienas karininkas psichologinėje skalėje
nepažymėjo, balų iki 5 (pav.Nr.22).

80
74
70 68
70
60 58 56 58
50 50
50
42 40 42 atkreipia didelį dėmesį
40 38
reikalauja

30 26 26 28 mažiau reikalauja
22 24
20
12
10 8
4 4
0 0 0
0
A B C D E F G H

22 pav. Būrio vadų reikalavimų iš savo pavaldinių, pasiskirstymas (proc.).

53
 Tai leidžia daryti išvada, kad visi daugiau ar mažiau yra iškėlę reikalavimus sau ir
savo pavaldiniams, pagal prieš tai išvardintus teiginius. Duomenys į šitą klausimą buvo
suskaičiuoti ir suteikti nauji teiginiai: pažymėjus atsakymą 9 ir 10 buvo priimta traktuoti,
kad kaip būrio vadai iš savo karių jie labai reikalauja ir atkreipia didelį dėmesį į išsakytus
teiginius, pažymėjus atsakymą 7 ir 8 traktuojama, kad reikalaujama, bet mažiau kreipia
dėmesio, o kas pažymėjo atsakymus 5 ir 6 mažiau reikalaujama.

2 lentelė. Į ką atkreipiamas dėmesys ir labiausiai reikalaujama iš karių (proc.).

Reikalauja ir atkreipia į tai
Kodas Reikalavimas
didelį dėmesį (proc.)

A fizinio ir psichinio tinkamumo 58

B Drausmingumo ir savarankiškumo 74
C Paklusnumo ir lojalumo tarnybai 70
D Solidarumo ir komunikabilumo 50
E Draugiškumo ir pasitikėjimo 46
F Iniciatyvumo ir sumanumo 50
G Sąžiningumo, pareigingumo ir tvarkingumo 68
H Darbštumo, atkaklumo ir gebėjimo įveikti sunkumus 58
Kita Komandinio darbo bei meilės Tėvynei 4

Lentelėje Nr. 2, išskiriama į ką atkreipiamas dėmesys ir ką labiausiai reikalauja

būrio vadai iš savo pavaldinių visą tarnybos laiką arba išsakyti teiginiai, būrio vadams,
tampa tikslu ko norima pasiekti iš kario besibaigiant jo tarnybai.

Svarbu išsiaiškinti kokios yra naudojamos mokymo priemonės darbe su kariais.

Vedant pratybas, mokymus, užsiėmimus, lauko treniruotes, fizinį pasirengimą, būrio vadas
turi išmanyti kaip vesti mokymus ir taikyti daugybę mokymų priemonių, kad būtų
pasiektas mokymo tikslas.
Ką pasitelkia į pagalbą respondentai buvo tikimasi sužinoti 12 klausime. Karininkai
galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų. Jų pasiskirstymas pateiktas paveiksle Nr.23.

54
 60 54
52 Žodinės
50 48 Vaizdinės
Garsinės
40
32 Vaizdinės-garsinės
30 28 Techninės
17 17 Mokymo objektai
20
10 Imitavimo priemonės
10 6 Treniravimo priemonės
Kita
0

23 pav. Mokymo priemonių panaudojimo specifikacija, darbe su kariais (proc.).

Daugiausia respondentų rinkosi atsakymų variantus „žodines – statutai, knygos,

žurnalai, leidiniai“, „vaizdines – klasės lenta, grafikus, maketus, skaidrės, plakatai“ ir
„mokymo objektus – rikiuotės aikštė, šaudykla, taktiniai laukai, poligonai“. Kad taiko
žodinės priemonės pasisakė daugiau nei pusė (52 %) respondentų, jog renkasi vaizdines
priemones rašė 48 %, o mokymo objektus pažymėjo 54 % karininkų. 34 % apklaustųjų
minėjo, kad mokymuose renkasi ir imitavimo priemones, tiek pat respondentų 34 %
pažymėjo, jog jie naudojasi ir treniravimo priemonėmis. Jog pasirenka ir garsines
priemones, tokias kaip magnetofonai, diktofonai, paminėjo 10 %, apie tai, kad pasitelkia į
pagalbą vaizdines-garsines priemones ( kompiuteriai, mokomieji filmai ) tikino 28 %
pratybų vadovų. Į atsakymo variantą „Kita“ 6 % respondentų įrašė tokius atsakymus:
„visas išvardintas“, „visi variantai“ ir „įvairias“.

55
 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Atlikta šiuolaikinio karininko rengimo Lietuvoje ir kitose NATO karinio rengimo

įstaigose, analizė parodė, kad dabartiniu metu karininko (vadų, viršininkų) tobulėjimas
trunka visą profesinę karjerą. Jaunam vadui pirminėje mokymosi įstaigoje yra pateikiama
daug metodinių nuostatų. Tai konkretizuojama į bazinį karininko paruošimą, kad paskyrus
jį į pareigas, jis galėtų pritaikyti įgytas žinias grupės (būrio) valdymui. Kaip bebūtų gaila,
jauni vadai negali būti iš karto visiškai apmokyti iki konkrečių detalių, tai jie išmoksta,
įgauna patirties tarnaudami daliniuose, kuriuose įvyksta pirminis prisitaikymas prie savo
profesijos specifikos.

1. Būrio vado edukacinės funkcijos – tai specifinė jo darbo sritis, pareigos,

priedermių sferos, kuri kariuomenėje apibrėžta pareigybinių nuostatų, KA statuto, įstatymų
ir įsakymų. Šios funkcijos tarnybine (statutine) apibrėžtimi yra bendros ir todėl,
pedagogikos bei psichologijos mokslų požiūriu, reikalingas pilnesnis apibrėžties ir šių
funkcijų detalizavimas. Svarbu ne tik žinoti, kad privaloma auklėti būrio karius, bet dar
svarbiau – žinoti, kaip ir kokiais būdais juos auklėti, šviesti, mokyti, lavinti ir formuoti.
Kartu būrio vado edukacinė funkcija esti glaudžioje sąveikoje su kita pareigybinę
instrukcija, neapibrėžta funkcija – tai socialine darbo funkcija. Abi šios funkcijos –
edukacinė ir socialinio darbo – suliejamos tepaliekant pirmąją. Apžvelgus bendrosios ir
karinės pedagogikos, didaktikos ypatumus, metodiką, karių ugdymo ir mokymo metodus,
būdus ir organizavimo formas, galima teigti, kad būrio vado edukacinės funkcijos būrio
(žmonių grupės) valdyme, turi būti įtrauktos į būrio vado pareigybinių nuostatų priedus.
Problemiškas ir kitas momentas – tai auklėjimo, kaip svarbiausios edukacinės (ugdymo)
funkcijos svarba traktavimas – visybiškas, atliekantis asmenybės sustruktizavimus
dalimis, kaip situacijos valdymas. Švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas ir
formavimas yra penkios pagrindinės būrio vado edukacinės funkcijos, kurias jis taiko savo
būrio, karių tarnyboje arba, bendrai kalbant, būrio valdyme. Būrio vado edukacinių
funkcijų sąvoka suprantama kaip organizuotas vado ir karių tarpusavio bendradarbiavimas
siekiant, kad kariai pasiektų išmokimo tikslus.

2. Būrio vado edukacinės funkcijos yra dvejopos: 1. Sisteminės visuotinai

reikšmingos apimančios visos kariuomenės pasiruošimo lygį; 2. Individualios
priklausančios nuo būrio vado asmenybės ir autoriteto, būrio kontingento sudėties bei jo
išprusimo.

56
 2.1. sisteminės visuotinai reikšmingos Būrio vado edukacinių funkcijų įžvalga – jei
žemesnioji grandis, kariuomenės mastu, tai pagrindinis kovos vienetas – būrys, bus
tinkamai paruoštas vykdyti užduotis, tai kariuomenė, kaip visuma, bus įgalinanti vykdyti
jai iškeltas užduotis netik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų, vykdant tarptautinius
įsipareigojimus. Bet karių skaičius, jų parengimas neužtikrina visų pergalių. Padalinio
pasiruošimą vykdyti visas užduotis nulemia karių dvasinė stiprybė ir jų ištikimybė savo
Tėvynei. Karių dvasinės stiprybės pagrindas yra meilė Tėvynei, tautos karinės tradicijos ir
pasiryžimas apginti savo laisvę, tinkamas jaunimo tautinis auklėjimas ir karinis
parengimas.
2.2. Individualios, priklausančios nuo būrio vado, edukacinių funkcijų įžvalga – Jo
autoritetas – vado asmenybės bruožai, kurie daro stiprų įspūdį bei įtaką kitiems ir
liudijantys apie vado, kaip žmogaus, valią ir protą, sukeliant visuotinį pasitikėjimą ir
pagarbą. Taip pat reikia pabrėžti, kad būrio vadai jau yra įsprausti į formalųjį autoritetą,
kurį sukuria užimamos pareigos, karinis laipsnis, karių pavaldumas ir pareiga, kurias
nustato karo tarnybos reglamentuojantys įstatymai, statutai ir įsakymai, pagal kuriuos būrio
vadas turi vykdyti vadovaujančio pareigūno funkcijas.

3. Atliktas empirinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys leidžia teigti:

vadovavimas kariuomenėje yra ypatinga, specifinė žmonių tarpusavio bendravimo forma.
Tai – sąmoningas ir tikslingas poveikis atskiram individui (kariui, kareiviui) arba jų grupei
– komandai, skyriui, būriui ir t.t. Šis vadovavimas grindžiamas – Humaniškojo
vadovavimo principų taikymu. Būrio vadas, kaip vyresnysis, turi priimti savo karius
(seržantus), tokius, kokie jie yra: be išankstinio nusistatymo, kad jie yra savo srities
profesionalai ir žinovai. Tik pažinodamas karius, kaip individus, vadas galės kryptingai
jiems nurodyti iškeltų tikslų pasiekimą, o svarbiausia būrio veikla yra tinkamai pasiruošti
vykdyti visas paskirtas ir štabo, vadovybės tarnybines ir kovines užduotis. Humaniškojo
vadovavimo sąvoka suprantama kaip visų dalyvavimas, sprendžiant bet kokį uždavinį,
veiksmais ir elgesiu, siekiant pasiekti grupei iškeltus tikslus ir grupei priėmus bendrą,
suderintą orientuotą kelią, tam tikslui pasiekti, kai pagrindinis vaidmuo tenka patiems
kariams, kaip darbuotojams, kaip žmonėms.

4. Teoriniu ir empiriniu pagrindu galima teigti tokias rekomendacijas:

4.1. Būtina kaskart atsižvelgti, jog šiuolaikiniame pasaulyje kovos metodai ir
padalinių valdymo specifika keičiasi. Tai savo ruoštu turi keistis ir karininkų paruošimas
priimti naujus iššūkius, iškeltus XXI amžiuje, kur edukacinės funkcijos išlieka, bet jų

57
kryptingumas pakinta. Lietuvos karo akademijoje turėtų būti keičiama karininko rengimo
pirminė programa, arba, kitaip vadinama, bazinė koncepcija. Jos turinys ir studijų
programa pertvarkoma, kad atitiktų pasikeitusią kario (jaunuolio) ugdymo teoriją.
4.2. Mažiausio kariuomenės vieneto paruošimui (tai yra būriui), svarbiausias
veiksnys yra jam paskirtas karininkas – būrio vadas, bei atitinkamas pasiruošimas vykdyti
šitas paskirtas pareigas. Būrio, padalinio kovinis rengimas turi būti atliekamas sistemingai
ir kryptingai, taip pat visą laiką būriui, kaip padaliniui, turi būti paskirtas aukštesnių vadų –
kuopos ar bataliono vado, laikas, po kurio jis įgali vykdyti visas kovines ir tarnybines bei
iškeltas užduotis.
4.3. Dabartiniu metu karininko paruošimas Lietuvos karo akademijoje yra vertinamas
kritiškai. Sulaukia dalinių vadų, generalinės inspekcijos pastabų. Remiantis modernių karo
teorijų medžiaga ir kitais NATO karinio parengimo įstaigų sukauptomis patirtimis ir
turimais šaltinais, reikia tobulinti Lietuvos kariuomenėje, ne tik karininko, bet ir seržantų
paruošimą, tobulinant bendrą karinę vadybą, aprūpinant materialiniais ištekliais,
reikalingais mokymo procesui realizuoti, tobulinti karių ugdymo programą atkreipiant
pagrindinį dėmesį į vadų edukacinių funkcijų pasireiškimą tarnybos metu. Taip pat reikia
integruoti lyderystės sampratą į Karo akademijos karines ir akademines mokymo
programas.
4.4. Siekiant Lietuvos kariuomenės, kaip tautinės savimonės sergėtojos ir
puoselėtojos statuso, reikia, kad tautinio auklėjimo tikslas būtų tautos dvasios ir patirties
perkėlimas į karių – jaunuolių protus ir širdis, kurie gebės išreikšti savo tautybę, taip pat
išugdyti žmogų, galintį vykdyti tautos paskirtį bei pašaukimą ir įgyvendinti jos idealą –
tautinę darną vardan Tėvynės stiprybės ir klestėjimo. Iškeltiems uždaviniams spręsti nėra
metodų ir formų. Jie, prieš kariui ateinant į kariuomenę, turėtų būti išspręsti ugdymo
procese šeimoje, mokykloje ir užklasinėse veiklose. Kariuomenės paskirtis būtų jaunuolių
paruošimas išmokyti apginti savo brangiausią, kaip piliečio, turtą – Tėvynę.

Karys, kareivis – tai yra tas pats, kaip ir mokinys pedagoginio veikimo objektas ir
subjektas. Tai reiškia, kad jis yra kažkieno veikiamas, mokomas ir ugdomas. Visi
kariuomenės atstovai įeina į sąvoką ,,ugdytinis”, bet jie yra skirtingi pagal savo amžių,
kvalifikacijos parengimą, išsilavinimą ir išsiauklėjimą. Todėl padalinių vadai turi gerai
išmanyti ir pažinti savo karius, pagal visus įmanomus žmogaus pažinimo metodus, nes tik
visapusiškas kario pažinimas garantuoja jo sėkmingą švietimą, mokymą, lavinimą,
auklėjimą ir formavimą.

58
 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai: pirmoji knyga. Vilnius LKA, 1999.

2. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai: antroji knyga. Vilnius LKA, 2001.
3. Dabulevičius P. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (1991-2001) / Dabulevičius P,
Voveris V. Vilnius, 2002.
4. Janulaitienė N. Karinės pedagogikos įvadas. Vilnius LKA, 2003.
5. Jovaiša L. Hodegetika. Vilnius, 2003.
6. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas,1993.
7. Kaip vadovauti kareiviams. Patarimai ne tik jauniems vadams. Vilnius, 2000.
8. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 1997.
9. Karių ugdymo pagrindai. Patvirtintas naudoti Lietuvos kariuomenėje kariuomenės
vado. Vilnius, 2002.
10. Karių pedagogikos ir psichologijos pagrindai. Vilnius, 1996.
11. Karužienė I. Kario etika kiekvienam: I dalis. Kaunas ,,Gabijos” spaustuvė, 1998.
12. Kisinas E. Kario ugdymas: vadovėlis kariniams instruktoriams ir vadams. Vilnius,
2000.
13. Kova pagal taisykles: ginkluoto konflikto teisės vadovėlis ginkluotosioms
pajėgoms. Vilnius KAM.
14. Kovos statutas (būrys, skyrius). Vilnius, 1995.
15. Krašto apsaugos statutai. Vilnius KAM, 1993.
16. Kučinskas V., Kučinskienė R. Vadybos įvadas: vadovėlis. Klaipėda, 2002.
17. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003.
18. Liekis A. Lietuvių karyba ir ginkluotė. Vilnius, 2002.
19. Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas, 1998.
20. Maceina A. Tautinis auklėjimas. Vilnius, 1991.
21. Makštutis A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Vilnius, 1999.
22. Malovikas A. Karinių vienetų kasdieninės veiklos valdymo psichologiniai aspektai:
mokomoji knyga. Vilnius LKA, 2002.
23. NATO terminų žodynas. Vilnius KAM, 2000.
24. Pedagogikos žodynas. Vilnius, 1993.
25. Pedagoginiai karių mokymo principai (pagal danų šaltinius). Vilnius LKA, 2000.
26. Razauskas A. Aš vadovas. Vilnius, 1997.
59
 27. Samajauskas A. Kario etiketas. Vilnius LKA, 1997.
28. Smetona A. Karybos žodynas. Vilnius LKA, 1995.
29. Steiger R. Humaniškasis vadovavimas. Vilnius: KAM, 1998.
30. Steiger R., Zwygart U. Karinė pedagogika. Vilnius: KAM, 1999.
31. Surgailis G. Lietuvos kariuomenė 1918-1998. Vilnius: KAM, 1998.
32. Suslavičiaus A. Socialinė psichologija. Kaunas, 1995.
33. Šalkauskis S. Lietuvių tauta ir jos ugdymas (Pedagoginiai raštai). Kaunas, 1991.
34. Šalkauskis S. Rinktiniai raštai Pedagogikos studijos.-Kn. 1- Vilnius, 1992.
35. Šalkauskis S. Rinktiniai raštai Pedagogikos studijos.-Kn. 2- Vilnius, 1992.
36. Tarasenka P. Kovotojo mokymas. Vilnius, 1998
37. Vado atmintinė. Vilnius LKA, 1997.
38. Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.
39. Želvys. R. Bendravimo psichologija. Vilnius, 1995.
40. Kardas: karinės publicistikos, karo istorijos ir mokslo mėn. žurn./ vyr.red.
A.Šimaitytė. – V., 2006, Nr. 2. (419).
41. Alonderis A. Pašaukimas – būti lyderiu// Tarp knygų. 2006, Nr.40, p. 24-31.

Elektroniniai šaltiniai:

42. Demokratinės politikos institutas. 2004.– [žiūrėta 2006 01 08]. Prieiga per
internetą: <http://nato.lt/>
43. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija. 2003. – [žiūrėta 2006 01 19].
Prieiga per internetą: <www.lka.lt>
44. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos svetainė. 2005. – [žiūrėta 2005
12 09]. Prieiga per internetą: <www.kam.lt>
45. Lietuvos Respublikos seimo svetainė. – [žiūrėta 2006 01 16]. Prieiga per internetą:
<www.3lrs.lt>
46. Vilniaus Pedagoginio Universiteto svetainė. 2002. - [žiūrėta 2005 12 19]. Prieiga
per internetą: <www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/d.html>

60
 SUMMARY

To be a commander at military it doesn’t mean implement instance of statutory

only or to give commands and require to do them implicitly commander is mentor and
authority for this troop. Officer of these days, who graduate from Military Academy have
pedagogical knowledge, know principals of battle craft and main rules of soldier
preparation, methodology of practical and theoretical activities.
This postgraduate work contains three parts, conclusions, recommendations,
summary in English, list of literature and two appendixes (it is authorless questionnaire and
date after investigation). Before an introductory part there are explanations of useful and
more common phrases and notions.
Introductory part contains explanation component parts of national defense of
Lithuania, its system, formation military staff and there is conception about personality
commander. There reveal studying of military pedagogical and psychological literature,
also literature of war management and administration.
The author studied statute of national defense, also law of it, organization also law
of arm. Statute – book of soldiers honors. All these documents have conception about the
main function of commander which is administrational, strategically, expertational and
adjustable of communication.
The object of these post graduated work in reduction of military.
The main problem is validity of educational functions in the reality. While military
service and eslimation its effects.
At the end of introductory part is given conception about originality freshness of
work, structure of work and its scope.
In the first part of work, which is called “Place of commander of troop in military
service” is given three main characteristic of Lithuanian military and role of commander.
There are described five functions of preparation young soldiers:
1. Educational;
2. Teaching;
3. Training;
4. Upbringing;
5. Formation.

Every part is described contextual, with adding a lot of studied material.

61
 In the second part is given theoretical methodology and description of organized
empirical investigation.
In the third part is shown result of investigation according to questionnaire, which
contains conception pedagogical readiness military officer and features of his personality
and pedagogical organizational skills.
Conclusion and recommendation is the final part of the work.
Deduction that preparation and development of military service officers in
Lithuania and other countries of NATO spans all their career. Mustn’t be indoctrinated, all
possible details. They’ll learn them during every day work with others, but he must have
plenty of methodological and theoretical knowledge of mode leadership. Educational
function is a specifically area of work. It is definite with a lot of codex and laws. The role
head of military have to be determinate in two parts:
1. As a level preparation of military;
2. As a personal authority and a leathered leader.

62
 Priedas Nr. 1.
ANONIMINĖ ANKETA

Gerbiamas respondente…
Kiekvienas karininkas turi žinoti savo pareigas ir atsakomybes, Jūs esate vieni iš
daugelio baigusių Lietuvos karo akademiją. Joje praleidote keturis metus, kad gautumėte
būrio vado kvalifikaciją. Šiuo metu esate paskirti į tas pareigas, o kai kurie jau perėjote šią
pakopą. Todėl kiekvienas turėsite savo nuomonę. Atsakymas, kokios ,,Būrio vado
edukacinės funkcijos” bus, išanalizuoti. Todėl sudaryta anketa padės išsiaiškinti, kaip
tobulinti vadovavimą būriui. Laikas yra neribojamas.
DĖKOJU…

1. Būrio vadas (pažymėkite kryžiuku ties tinkamu variantu):

d) skatina pavaldinių atsakomybę ir aktyvumą,

nesutinku Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
e) sukuria mokymo klimatą bei darbo ritmą, nekaustomą baimės,
nesutinku Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
f) rūpinasi palankiomis tarnybos sąlygomis.
nesutinku Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

2. Apibūdink savo norą tarnauti kariuomenėje balais nuo 1 iki 10 (pažymėkite

kryžiuku ties tinkamu variantu) :
a) prieš tarnybą, studijas Karo akademijoje:
nenoriu labai noriu
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
b) po Karo akademijos baigimo:
nenoriu labai noriu
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
c) šiuo metu savo tarnybos vietoje:
nenoriu labai noriu
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

3. Jūsų nuomone Būrio vadas yra (pažymėkite kryžiuku ties tinkamu variantu) :
a) Auklėtojas:
nepritariu Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
b) Mokytojas: nepritariu Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
c) Vadas: nepritariu Visiškai sutinku
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

63
4. Būrio vadas turi asmeniškai dalyvauti kovinio rengimo pratybų fazėse
(pažymėkite kryžiuku ties tinkamu variantu) :

a) pasiruošime:
TAIP NE

b) užduočių skelbime ir pasiruošimo joms vykdyti fazėje:

TAIP NE
c) aprūpinime, administravime:
TAIP NE
d) treniruotėse susijusių su užduočių vykdymu:

TAIP NE
e) pratybų metu:
TAIP NE
f) apibendrinime:
TAIP NE

5. Ar Jūs pažįstat (pažinojot) savo būrio karius pagal (pažymėkite kryžiuku ties
tinkamu variantu) :

a) protinius sugebėjimus
visus 75%būrio >50% NE

b) intelektualinį savitumą
visus 75%būrio >50% NE

c) kario socialumą
visus 75%būrio >50% NE

d) fizinį pasirengimą
visus 75%būrio >50% NE
e) ypatingas savybes
visus 75%būrio >50% NE
f) temperamento tipus

visus 75%būrio >50% NE

64
6. Kokius dažniausiai naudojote karių pažinimo metodus (apibraukite Jums
tinkamus kelis variantus):

a) stebėjimą (karių elgesį pratybų, mokymų, kareivinių režimo metu);

b) eksperimentą (pavedate atlikti užduotis);

c) testų pagalba nustatote kario intelektą, sugebėjimus, profesines žinias;

d) pokalbį (klausimų pagalba sužinote apie karį);

e) anketavimas (duodate užpildyti anketą paruoštą pagal Jums rūpimus klausimus);

f) veiklos tyrimų rezultatai (veiklos ir žodinis testas, norint nustatyti karių vidinį
pasaulį, rūpimus tarnybinius klausimus);

g) sociometrija- tyrimas skirtas neformaliems santykiams tirti. Kariai atsakinėja į

klausimus apie kitus, taip sužinant kas yra dominuojantys ir pasyvus kariai.

7. Kaip būrio vadas iš savo karių Jūs reikalaujate (pažymėkite kryžiuku ties tinkamu
variantu):

a) fizinio ir psichinio tinkamumo

nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
b) drausmingumo ir savarankiškumo
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
c) paklusnumo ir lojalumo tarnybai
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
d) solidarumo ir komunikabilumo
nereikalauju reikalauju
e) draugiškumo ir pasitikėjimo 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
f) iniciatyvumo ir sumanumo
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
g) sąžiningumo, pareigingumo ir tvarkingumo
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
h) darbštumo, atkaklumo ir gebėjimo įveikti sunkumus
nereikalauju reikalauju
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

i) kita

65
8. Žinote kiekvienas, kad būtum geras vadovas ir savo srities specialistas reikia
pastoviai tobulintis kvalifikaciją keliančiuose kursuose, (pažymėkite Jums tinkamą
variantą):

a) aš jau baigiau kelis kvalifikacijos kėlimo kursus;

b) baigiau ir norėčiau dar pasitobulinti;
c) nebaigiau nei vieno, bet noriu tobulėti;
d) nebaigiau nei vieno ir nematau tikslo juos baigti.
e) Kita

9. Įsivaizduokite situacija: pas Jus kreipiasi karys, dėl asmeninių priežasčių,

norintis vykti namo, Jūs (apibraukite Jums tinkamą variantą) :

a) Leidžiate kreiptis pas kuopos vadą;

b) Apsprendžiate kario motyvus su seržantais ir kreipiatės pas kuopos vadą dėl kario
išleidimo;
c) Leidžiate kreiptis kariui pas kapelioną, dėl asmeninių problemų sprendimo;
d) Atsižvelgiate į kario tarnybą ir pagal karių išleidimo į namus sąlygas, išleidžiate jį.

10. Mokymo metu kariai turi gauti (apibraukite Jums kelis tinkamus variantus) :

a) tam tikras žinias;

b) kontrolės ir baimės jausmą;
c) tam tikrus mokėjimus;
d) žinias apie įsakymų nevykdymo pasekmes;
e) įgyti reikiamus įgūdžius;
f) suformuoti požiūrį.

11. Kokias naudojate mokymo priemones (apibraukite Jums kelis tinkamus variantus) ;

a) žodines – statutai, knygos, žurnalai, leidiniai;

b) vaizdines – klasės lenta, grafikus, maketus, skaidrės, plakatai,;
c) garsines – magnetofonai, diktofonai;
d) vaizdines-garsines – kompiuteriai, mokomieji filmai;
e) technines – kompiuteriai (medžiaga pateikiam per power point);
f) mokymo objektus – rikiuotės aikštė, šaudykla, taktiniai laukai, poligonai;
g) imitavimo priemones – sprogmenys, sprogs. paketai, dūminės šaškės, sig. raketos;
h) treniravimo priemonės – įvairūs treniruokliai;
i) kita

12. Po tarnybos susitikdamas su savo buvusiais tarnybos kariais Jūs (apibraukite

pažymėdami Jums tinkantį variantą) :
a) visada sveikinuosi: paspausdamas ranką pasisveikinu galvos judėsiu;
b) sveikinuosi, tik tada kai mane pastebi karys ir jis parodo iniciatyvą;
c) kartais pasisveikinu, priklausomai nuo nuotaikos;
d) niekada nesisveikinu.

DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS GEROS JUMS DIENOS…☺

66
 Priedas Nr. 2.

GAUTŲ REZULTATŲ IŠRAIŠKA

1. Būrio vadas:
A. skatina pavaldinių B. sukuria mokymo klimatą C. rūpinasi palankiomis
balai klausimai

atsakomybę ir aktyvumą bei darbo ritmą tarnybos sąlygomis

nekaustomą baimės
Skai Skai Skai
Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc.
čius čius čius
1 2 4 2 4 2 4
Nepritaria Nepritaria Nepritaria
2 - - 1 2 1 2
6% 12% 10%
3 1 2 3 6 2 4
4 3 6 3 6 2 4
Dalinai pritaria Dalinai pritaria Dalinai pritaria
5 4 8 2 4 1 2
24% 16% 22%
6 5 10 3 6 8 16
7 8 16 Pritaria 11 22 Pritaria 2 4 Pritaria
8 8 16 32% 4 8 30% 12 24 28%
9 8 16 13 26 9 18
Visiškai sutinka Visiškai sutinka Visiškai sutinka
1
11 22 38% 8 16 42% 11 22 40%
0

2. Apibūdink savo norą tarnauti kariuomenėje balais nuo 1 iki 10.

A. prieš tarnybą, studijas B. po Karo akademijos C. šiuo metu savo
balai klausimai

Karo akademijoje baigimo tarnybos vietoje

Skai Skai Skai
Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc.
čius čius čius
1 3 6 2 4 - -
Neturėjo noro Neturėjo noro
2 2 4 - - - - -
10% 4%
3 - - - - - -
4 4 8 Neturėjo didelio - - Neturėjo didelio 2 4 Vidutinis noras
5 3 6 - - 4 8
noro noro tarnauti
6 3 6 5 10 4 8
20% 10% 20%
7 6 12 Norėjo 7 14 Turėjo norą 8 16 Didelis noras
8 11 22 34% 16 32 46% 8 16 32%
9 6 12 6 12 7 14
Labai norėjo Aukšta moralė Labai patenkinti
1 darbu 48%
12 24 36% 14 28 40% 17 34
0

3. Jūsų nuomonę Būrio vadas yra:

A. auklėtojas B. mokytojas C. vadas
Skai Skai Skai
balai

Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc. Proc Teiginys, bendras proc.
čius čius čius
1 - - - - - -
Nepritaria Nepritaria
2 - - 3 6 - - -
8% 14%
3 4 8 4 8 - -
4 - - - - - -
Dalinai pritaria Dalinai pritaria Dalinai pritaria
5 9 18 4 8 4 8
30% 18% 8%
6 6 12 5 10 - -
7 6 12 Pritaria 5 10 Pritaria 5 10 Pritaria
8 11 22 34% 11 22 32% 7 14 24%
9 6 12 7 14 9 18
Visiškai sutinka Visiškai sutinka Visiškai sutinka
1
8 16 28% 11 22 36% 25 50 68%
0

67
 4. Būrio vadas turi asmeniškai dalyvauti kovinio rengimo pratybų fazėse:
Atsakymas TAIP NE
Duomenys Respondentų Proc. Respondentų Proc.
Teiginys skaičius skaičius
A. pasiruošime 41 82 9 18
B. užduočių skelbime 44 88 6 12
C. aprūpinime 22 44 28 56
D. treniruotėse 41 82 9 18
E. pratybų metu 45 90 5 10
F. apibendrinime 44 88 6 12

5. Jūs pažįstat (pažinojot) savo būrio karius pagal:

Atsakymas Visus 75% 50% NE
Duomenys Respondentų Proc. Respondentų Proc. Respondentų Proc. Respondentų Proc.
Teiginys skaičius skaičius skaičius skaičius
A. protinius
12 24 29 58 7 14 2 4
sugebėjimus
B. intelektualinį
7 14 28 56 11 22 4 8
savitumą
C. kario socialumą 10 20 18 36 19 38 3 6
D. fizinį pasirengimą 33 66 14 28 3 6 - -
E. ypatingas savybes 9 18 23 46 12 24 6 12
F. temperamento tipus 7 14 21 42 16 32 6 12

6. Kokius dažniausiai naudojote karių pažinimo metodus:

Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. stebėjimą 35 70
B. eksperimento 22 44
C. testų pagalba 9 18
D. pokalbiu 27 54
E. anketavimu 9 18
F. veiklos tyrimo rezultatais 5 10
G. sociometrija 8 16
Pastaba: į šitą klausimą respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

7. Kaip būrio vadas iš savo karių Jūs reikalaujate:

A B C D E F G H
Respondentų

Respondentų

Respondentų

Respondentų

Respondentų

Respondentų

Respondentų

Respondentų
skaičius

skaičius

skaičius

skaičius

skaičius

skaičius
Proc.

Proc.

Proc.

Proc.

Proc.

Proc.

Proc.
skaič

skaič
Proc

1 - - - - - - - - - - - - - - - -
2 - - - - - - - - - - - - - - - -
3 - - - - - - - - - - - - - - - -
4 - - - - - - - - - - - - - - - -
5 - - - - - - 3 6 - - 2 4 - - - -
6 - - - - 2 4 8 16 2 4 4 8 4 8 - -
7 6 12 5 10 4 8 11 22 10 20 8 16 6 12 5 10
8 15 30 8 16 9 18 3 6 10 20 11 22 6 12 16 32
9 11 22 12 24 13 26 8 16 9 18 5 10 12 24 7 14
10
18 36 25 50 22 44 17 34 19 38 20 40 22 44 22 44
Kita: 2 respondentai – komandinio darbo, meilę Tėvynei.

68
8. Žinote kiekvienas, kad būtum geras vadovas ir savo srities specialistas reikia
pastoviai tobulintis kvalifikaciją keliančiuose kursuose:
Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. aš jau baigiau kelis kvalifikacijos kėlimo kursus 13 26
B. baigiau ir norėčiau dar tobulintis 35 70
C. nebaigiau nei vieno, bet noriu tobulintis 3 6
D. nebaigiau nei vieno ir nematau tikslo juos baigti - -
E.: Kita: 1 respondentas (2 %) – noras baigti vyresniojo karininko kursus.

9. Įsivaizduokite situacija: pas į kreipiasi karys, dėl asmeninių priežasčių,

norintis vykti namo, Jūs:
Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. leidžiate kreiptis į kuopos vadą 6 12
B. apsprendžiant kario motyvus su seržantais ir
18 36
kreipiatės į kuopos vadą dėl kario išleidimo
C. leidžiate kreiptis kariu į kapelioną, dėl
5 10
asmeninių problemų sprendimo
D. atsižvelgiate į kario tarnybą ir pagal karių
21 42
išleidimo į namus sąlygas, išleidžiate jį

10. Mokymo metu kariai turi gauti:

Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. tam tikras žinias 26 52
B. kontrolės ir baimės jausmą 5 10
C. tam tikrus mokėjimus 17 34
D. žinias apie įsakymų nevykdymo pasekmes 10 20
E. įgyti reikiamus įgūdžius 29 58
F. suformuoti požiūrį 16 32
Pastaba: į šitą klausimą respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

11. Kokias naudojate mokymo priemones:

Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. žodines 26 52
B. vaizdine 24 48
C. garsines 5 10
D. vaizdines – garsines 14 28
E. technines 16 32
F. mokymo objektus 27 54
G. imitavimo priemones 17 34
H. treniravimo priemones 17 34
I.: kita: 3 respondentai (6%) – visas išvardintas (4%) ir įvairias (2%).
Pastaba: į šitą klausimą respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

12. Po tarnybos susitikdamas su savo buvusiais tarnybos kariais:

Duomenys Respondentų skaičius Proc.
Teiginys
A. visada sveikinuosi 29 58
B. sveikinuosi, tik tada kai mane pastebi karys ir 17 34
parodo iniciatyvą
C. kartais pasisveikinu, priklauso nuo nuotaikos 4 8
D. niekada nesisveikinu -

69