Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Strateginio valdymo katedra

JUSTINA ŠEGŽDAITĖ
LIETUVOS IR BELGIJOS PAJĖGŲ BENDRADARBIAVIMAS
ĮGYVENDINANT NATO ORO POLICIJOS MISIJĄ

Bakalauro baigiamasis darbas

Studijų programa: Gynybos ir saugumo institucijų valdymas
Studijų kryptis: Viešasis administravimas

Darbo vadovas
prof. dr. Mantas Bileišis

Vilnius, 2019
 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Strateginio valdymo katedra

JUSTINA ŠEGŽDAITĖ
LIETUVOS IR BELIJOS PAJĖGŲ
BENDRADARBIAVIMAS ĮGYVENDINANT NATO ORO POLICIJOS MISIJĄ

Bakalauro baigiamasis darbas

Studijų programa: Gynybos ir saugumo institucijų valdymas
Studijų kryptis: Viešasis administravimas

Recenzentas Darbo vadovas

doc. dr. Vidmantė Giedraitytė prof. dr. Mantas Bileišis

Darbas skaitmeninė forma priimtas Darbą parengė

151 būrio krn. Justina Šegždaitė

2
 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Strateginio valdymo katedra

Justina Šegždaitė
(Studijuojančiojo vardas ir pavardė

Gynybos ir saugumo institucijų valdymas

(Studijų programa)

BAIGIAMOJO DARBO (PROJEKTO)

SĄŽININGUMO IR ATITIKTIES DEKLARACIJA

201 d.
(Data)

Patvirtinu, kad parengtas baigiamasis darbas (projektas) tema „Lietuvos ir Belgijos pajėgų
bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro policijos misiją“, patvirtinta 20___ metų___________d.
Akademijos viršininko įsakymu Nr. , yra parengtas savarankiškai ir niekada nebuvo
pateiktas atsiskaityti LKA arba kitoje mokslo ar mokymo institucijoje
Šiame darbe (projekte) pateikta medžiaga nėra plagijuota. Visi šiame darbe panaudoti
informacijos šaltiniai yra cituojami ir įtraukti į literatūros sąrašą.
Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą (projektą) nėra. Jokių piniginių sumų už šį
darbą niekam nesu mokėjęs (-usi).
Renkant ir įvertinant medžiagą ir rengiant baigiamąjį darbą (projektą) mane konsultavo
mokslininkai ir
specialistai:______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________

Darbo autorius ___________________ ______________________________

(parašas) (vardas ir pavardė, įrašyti ranka)

Darbo vadovas_______________________________prof. dr. Mantas Bileišis

 Darbas atitinka keliamus kvalifikacinius

reikalavimus ir gali būti ginamas
 Darbas negali būti ginamas. Priežastys:

3
Šegždaitė, J. (2019). Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro policijos
misiją / Viešojo administravimo bakalauro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Mantas Bileišis. Vilnius:
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Strateginio valdymo katedra.

SANTRAUKA

Tam, kad Lietuvos kariuomenė gebėtų įgyvendinti keliamus reikalavimus, svarbu užpildyti
žinių ir praktikos trūkumą bendradarbiaujant. Kolektyvinė gynyba yra vienas svarbiausių klausimų,
atsižvelgiant į kylančias grėsmes ir krizes visame pasaulyje. Todėl svarbu žinoti, kaip efektyviai
bendradarbiauti, kaip veikti kartu krizės atveju. Organizuojant ir valdant personalą, misijų metu
iškyla vis naujų iššūkių, keičiasi reikalavimai ir procedūros, atsiranda daug pokyčių, todėl
vadovavimas orientuojamas į bendradarbiavimą, skirtumų valdymą, procedūrų derinimą ir bendrą
pasiruošimą misijoms. Tarptautinė integracija ir kolektyvinė gynyba yra Lietuvos kariuomenės
prioritetai, todėl svarbu sužinoti, kaip tokiai struktūrizuotai organizacijai kaip kariuomenė efektyviai
priimti sprendimus, spręsti bendras problemas kartu su sąjungininkais siekiant vieno bendro tikslo.
Tyrimo objektas – Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro
policijos misiją.
Tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimą įgyvendinant NATO
oro policijos misiją ir pateikti siūlymus kaip gerinti bendradarbiavimą.
Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, nustatyti teorinius bendradarbiavimo ypatumus,

naudą, problematiką.
2. Išanalizuoti bendradarbiavimo ypatumus ir bendradarbiavimo modelius NATO
misijose.
3. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti empirinį tyrimą tam, kad nustatyti, ar
bendradarbiavimas yra optimalus.

Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimo intensyvumas yra

vidutinis. Esant vidutiniam bendradarbiavimo intensyvumui, Lietuvos ir Belgijos pajėgos,
išlaikydamos savo autonomiją, vadovaujasi bendrai priimta tvarka, kiekvienas sąveikos dalyvis žino
savo funkcijas ir atsakomybės ribas. Lietuvos ir Belgijos kariai pasitiki vieni kitais, todėl tai lemia
efektyvesnį ir sklandesnį NATO oro policijos misijos įgyvendinimą. Taip pat buvo nustatyti veiksniai
darantys įtaką Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimui. Tyrimas padėjo atskleisti Lietuvos ir
Belgijos bendradarbiavimo motyvaciją, įgyvendinant NATO oro policijos misiją. Tyrimo rezultatai
parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Belgijos kariai yra motyvuoti bendradarbiauti dėl tam tikrų priežasčių.
Kaip didžiausia motyvacijos šaltinį abiejų pajėgų kariai nurodė norą padėti ir bendrumo jausmą, taip
4
pat karius motyvuoja bendradarbiauti ir mokamas atlyginimas. Lietuvos ir Belgijos pajėgų kariai
vieni kitus įvardijo kaip motyvuotus, įgyvendinant NATO oro policijos misiją. Galima teigti, kad
karius bendradarbiauti skatina ne tik materialinės, bet ir moralinės paskatos. Tyrimo metu buvo
ištirtas ir NATO bendradarbiavimo misijose modelio pritaikymas praktikoje. Rezultatai parodė, kad
įgyvendinant NATO oro policijos misiją, buvo vadovaujamasi NATO nustatyto modelio elementais.
Dėl to galima teigti, kad NATO oro policijos misija teorinį bendradarbiavimo modelį taiko praktiškai.
Reikšmingi žodžiai: bendradarbiavimas, tarptautinis bendradarbiavimas,
bendradarbiavimas kariuomenėje, NATO misija.

5
Šegždaitė, J. (2019). The Cooperation between the Lithuanian and Belgian Military Forces for NATO
Air Policing mission / Public Administration Bachelor's thesis. Scientific advisor prof. dr. Mantas
Bileisis. Vilnius: General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, the Department of Strategic
Management.

SUMMARY

So that the requirements raised for Lithuanian Armed Forces, are accomplished, it is
necessary that the lacking areas in knowledge and practical applications, are mended by cooperation.
Looking at the current world dangers and crises, collective defense is one of the most important
aspects. That’s why it is important to know how to effectively cooperate, and act during a time of
crisis. While organizing, and managing personnel during international missions, some requirements,
and procedures change quite drastically, therefore the command is oriented towards cooperation,
settling differences, alignment of procedures, and joint preparation for missions. International
integration, and collective defense are some of Lithuanian Armed Forces priorities, thus it is
important to know how such a heavily structured organization as the military is supposed to take
effective solutions, deal with common issues while working together with other allied nations towards
the same goal.
Object of study - Cooperation between Lithuanian and Belgian armed forces during
NATO air policing mission.
The point of study - To analyze cooperation between Lithuanian and Belgian armed
forces during NATO air policing mission, and to offer solutions to further improve cooperation.
Objectives:
• To analyze the scientific literature, and to determine theoretical peculiarities, uses,
and problems with cooperation.

• To analyze peculiarities, and models of cooperation in NATO missions.

• To prepare the studies methodology, and to do an empirical research to determine

whether the current cooperation model is optimal.

The research shown that the intensity of cooperation between Lithuanian and Belgian
armed forces is average. At average cooperation intensity, Lithuanian,\ and Belgian armed forces
keep their autonomy while complying the general order of things, each member of interaction
knowing their functions, and the limits of their responsibility. The members of Lithuanian and
Belgian armed forces trust each other, thus it leads to a more effective, and fluent execution of NATO
air policing mission. The causes that influence cooperation between Lithuanian and Belgian Armed
6
Forces were also identified. The Study also helped to distinguish the motivation for cooperation,
while executing NATO air policing mission. The results from study shown that both Lithuanian and
Belgian Armed Forces are motivated to cooperate for various reasons. The biggest sources of
motivation for cooperation mentioned were wanting to offer help, and general sense of community,
also another source mentioned was payment. Both Lithuanian, and Belgian armed forces soldiers
mentioned that the allied soldiers are motivated to execute NATO air policing mission. It can be
claimed that soldiers aren't only motivated by material wealth, but also they are also incentivized by
moral reasons. During the study one thing that was distinguished, was NATO cooperation models
use in practice. The results shown that, during NATO air policing mission it was acted according to
elements set by NATO cooperation models. Thus we can claim that the soldiers executing NATO air
policing mission are using NATO cooperation model according to standards.
Key words: cooperation, international cooperation, cooperation in military, NATO
mission.

7
 Paveikslų sąrašas

1 pav. Veiksnių, įgalinančių organizacijų tinklą efektyviai veikti, principinė schema........................10

2 pav. Sąveikos intensyvumo dinamika..............................................................................................13
3 pav. Efektyvaus bendradarbiavimo krizės aplinkoje elementai........................................................21
4 pav. NATO misijų bendradarbiavimo dinamika...............................................................................23
5 pav. Lietuvos pajėgų pasiskirstymas pagal karinius laipsnius..........................................................29
6 pav. Belgijos pajėgų pasiskirstymas pagal karinius laipsnius...........................................................29
7 pav. Lietuvos ir Belgijos pajėgų patirtis tarptautinėse misijose........................................................30
8 pav. Respondentų patirtis NATO oro policijos misijoje...................................................................31
9 pav. Lietuvos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius............................32
10 pav. Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius...........................33
11 pav. Lietuvos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius......................35
12 pav. Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius.......................36
13 pav. Lietuvos pajėgų nuomonės apie motyvaciją bendradarbiaujant............................................37
14 pav. Belgijos pajėgų nuomonės apie motyvaciją bendradarbiaujant..............................................38
15 pav. Lietuvos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimo modelio pritaikymą praktiškai................39
16 pav. Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimo modelio pritaikymą praktiškai................40

8
 TURINYS
ĮVADAS ............................................................................................................................................ 10
1. SĄVEIKOS IR BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI TEORINIU ASPEKTU ...................... 12

1.1 Tinklų ir tinklaveikos samprata mokslinėje literatūroje ........................................................ 12

1.2. Hierarchijos ypatumai ............................................................................................................ 14

1.3. Bendradarbiavimo teoriniai aspektai .................................................................................... 14

1.4. Bendradarbiavimo teoriniai modeliai .................................................................................... 16

1.5. Bendradarbiavimo nauda ir problematika.............................................................................. 18

1.3. Kariuomenės ir NATO misijų bendradarbiavimo teoriniai aspektai ..................................... 21

2. LIETUVOS IR BELGIJOS BENDRADARBIAVIMO YPATUMŲ TYRIMAS

ĮGYVENDINANT NATO ORO POLICIJOS MISIJĄ .................................................................... 27

2.1. NATO oro policijos misijos charakteristika .......................................................................... 27

2.2. Empirinio tyrimo metodika .................................................................................................... 27
2.3 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo intensyvumą ......................... 30
2.4 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius. .. 36
2.5 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie motyvaciją bendradarbiauti ................................ 38
2.6 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo modelį ................................... 40

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 43
SIŪLYMAI........................................................................................................................................ 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 46
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 48

9
 ĮVADAS

Temos pasirinkimo motyvai. Lietuvos karinėje doktrinoje (2016) yra išskirtos pagrindinės
kolektyvinės kompetencijos, kuriomis turi pasižymėti Lietuvos kariuomenė - tai gebėjimas sąveikauti
ir bendradarbiauti kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis, efektyviai veikti NATO
daugianacionalinėse ir jungtinėse misijose. Tam, kad Lietuvos kariuomenė gebėtų įgyvendinti jai
keliamus reikalavimus, svarbu užpildyti žinių ir praktikos trūkumą bendradarbiaujant. Kolektyvinė
gynyba yra vienas svarbiausių klausimų, atsižvelgiant į kylančias grėsmes ir krizes visame pasaulyje.
Todėl svarbu žinoti, kaip efektyviai bendradarbiauti, kaip veikti kartu krizės atveju. Organizuojant
ir valdant personalą, misijų metu iškyla vis naujų iššūkių, keičiasi reikalavimai ir procedūros,
atsiranda daug pokyčių, todėl vadovavimas orientuojamas į bendradarbiavimą, skirtumų valdymą,
procedūrų derinimą ir bendrą pasiruošimą misijoms. NATO karinėje koncepcijoje (2010) teigiama,
kad dialogas ir bendradarbiavimas su partneriais gali konkrečiai prisidėti stiprinant tarptautinį
saugumą, ginant pamatines Aljanso vertybes, vykdant NATO operacijas ir rengiant suinteresuotas
šalis NATO narystei.
Temos aktualumas. Šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje vadybos teorija tampa vis
aktualesnė ir vis dažniau pritaikoma praktikoje. Vis daugiau įmonių ir kitų organizacijų, įskaitant ir
kariuomenę, supranta kintančios aplinkos keliamus iššūkius bei grėsmes. Norit tobulėti ir judėti
pirmyn, reikia žinoti organizacijos prioritetus ir tobulintinas sritis. Geografiškai plečiantis
organizacijų veikloms už Lietuvos sienų ribų, atsiranda būtinybė organizuoti savo veiklą integruojant
partnerius bei jų organizacijų valdymo tradicijas. Bendradarbiavimas tarp organizacijų nėra labai
naujas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas tarp kariuomenių yra sąlyginai naujas dalykas Lietuvos
kariuomenei. Biurokratija ir aiški hierarchija yra neatsiejama kariuomenės dalis, kuri yra vienas iš
būdų suvaldyti didelį žmonių skaičių. Tačiau siekiant greitai ir efektyviai priimti sprendimus visuose
lygmenyse reikia pripažinti, kad tradicinės organizacijos valdymo strategijos ne visada pasiteisina, o
žmogiškųjų išteklių valdymas tampa vis aktualesnis. Bendradarbiaujant tarptautiniu mastu Lietuvos
kariuomenei padeda standartizacija. Tarptautinė integracija ir kolektyvinė gynyba yra vienas iš
Lietuvos kariuomenės prioritetų. Todėl svarbu sužinoti, kaip tokiai struktūrizuotai organizacijai kaip
kariuomenė efektyviai priimti sprendimus, spręsti bendras problemas kartu su sąjunginiais siekiant
vieno bendro tikslo.
Hipotezė – Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro
policijos misiją yra optimalus.
Tyrimo objektas – Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro
policijos misiją.

10
 Tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimą įgyvendinant NATO
oro policijos misiją ir pateikti siūlymus kaip gerinti bendradarbiavimą.
Uždaviniai:

4. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, nustatyti teorinius bendradarbiavimo ypatumus,

naudą, problematiką.
5. Išanalizuoti bendradarbiavimo ypatumus ir bendradarbiavimo modelius NATO
misijose.
6. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti empirinį tyrimą tam, kad nustatyti ar
bendradarbiavimas yra optimalus.

11
 1. SĄVEIKOS IR BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI TEORINIU
ASPEKTU

1.1 Tinklų ir tinklaveikos samprata mokslinėje literatūroje

Tinklai šiuolaikiniame pasaulyje yra laikomi kaip viena iš svarbiausių šiuolaikinės

organizacijos formų. Organizacijos, kurios kuria tinklines valdymo struktūras, lengvai įsilieja į
tarptautines partnerystes. Pagrindinis tinklaveikos naudojimo tikslas yra ryšių užmezgimas, kuriais
siekiama tam tikrų tikslų. Globalizacijos proceso veikiamame pasaulyje tinklai įvardijamikaip
efektyvaus turinio ir išteklių įtraukimas į organizacijas. Tinklai vertinamikaip perspektyvi, efektyvi,
dinamiška, viską apimanti organizacijos valdymo forma, kurios pagrindas pagrįstas ekonominiu,
socialiniu, ir moraliniu racionalumu. Galima teigti, kad tinklai padeda plėsti organizacijų
bendradarbiavimąne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu (Ribačonka,, Kasnauskė, 2014 p. 189).
Anot Ribašauskienės ir Šalengaitės (2012, p. 189), tinklaveikos pliusai yra labai reikšmingi ir lemia
efektyvesnį išteklių panaudojimą, žymiai didesnes galimybes spręsti sudėtingas problemas bei daro
įtaką konkurencingumui. Tinklaveika yra siejama su efektyvumu, todėl efektyviu organizacijos tinklu
laikomas toks tinklas, kuris savo veikloje, neeikvodamas išteklių, sukuria didesnę vertę
Siekiant, kad organizacijoje esantis ar kuriamas tinklas būtų efektyvus, jis privalo atitikti
pagrindinius reikalavimus. Į organizacijos strateginius ir politikos formavimą turi būti integruoti keli
pagrindiniai elementai: misija, vizija, tikslai, strategijos ir kt. Kiekvienas organizacijos narys turi savo
asmeninių tikslų, siekiant veiksmingo tinklo funkcionavimo, yra labai svarbu, kad individualūs tikslai
būtų suderinti su organizacijos tikslais. Tam, kad veikla organizacijoje būtų sėkminga, ypač svarbu
komunikacija ir organizacinės valdymo struktūros. Organizacijos valdymo struktūra turi aiškiai
apibrėžti atsakomybes, taip pat padėti įgyvendinti organizacijos strategiją. Jei kinta strategija,
struktūra taip pat turi kisti.
Apibendrinant galima teigti, kad tinklai yra viena iš organizacinės veiklos koordinavimo
alternatyvų. Šis būdas yra labiau paviršutiniškas, todėl kadjos pagrindas yra specifinės informacijos
apsikeitimas. Tinklai, kaip ir kiekvienas organizacinės struktūros modelis, negali efektyviai
funkcionuoti be tam tikrų dalykų. Ribačonka ir Kasnauskė (2014 p. 197) nustatė pagrindinius
efektyvaus organizacijų tinklo elementus, kurių pagalba tinklas funkcionuotų geriausiai (žr. 1 pav.).
Autoriai teigia, kad elementai koncertuoti į klientus, procesus, vykstančius organizacijos viduje,
komunikaciją, sprendimų priėmimą, todėl tai didina tinklo efektyvumą.

12
 1 pav. Veiksnių, įgalinančių organizacijų tinklą
efektyviai veikti, principinė schema.

Įvairūs autoriai nagrinėja biurokratijos ir jos sprendimų priėmimo mechanizmą,

organizacijų sąveiką su kitomis institucijomis bei biurokratijos problematiką. Autoriai sutinka, kad
Weberio sukurtas idealios biurokratijos modelis buvo vienas iš reikšmingiausių viešojo
administravimo organizacijų teorijos raidos idėjų. Po tiek metų biurokratijos svarba bei reikšmė ne
mažėja, priešingai – įgauna naujas formas ir struktūras. Jos užtikrina biurokratijos principų
įgyvendinimą kasdieninėje veikloje.
Kaip ir didžioje dalyje Europoje, taip ir Lietuvoje, tarp valstybės tarnautojų vyrauja
tradicinis viešosios biurokratijos modelis, pagrįstas Weberio darbais. Šis modelis buvo sukurtas, tam
kad užtikrinti paslaugų lygybę ir valstybės tarnautojų politinį neutralumą. Biurokratinis valdymo
stilius yra vis dažniau aptarinėjamas viešojo valdymo ir administravimo kontekste. Vieni teigia, kad
tai yra žingsnis atgal, kiti – tai atnaujina mąstymą apie labiau formalizuotų valdymo stilių
organizacijos viduje. ( Guy Peters, 2014 m.)
Biurokratija, kuriai būdinga nuolatinė reakcija į aplinkos veiksnius ir veiklos
organizavimas, remiantis retrospektyvos rezultatais ir perspektyvos siekiais, kaip valstybės valdžios
organizavimo būdas yra labiausiai paplitusi pasaulyje tiek demokratinėse tiek totalitarinėse
valstybėse. Biurokratinis veiklos organizavimo mechanizmas daugeliui patrauklus, nes suteikia
puikią galimybę kontroliuoti didelio žmonių skaičiaus veiklą, siekiant organizacijos tikslų.
Hierarchija – socialinio koordinavimo tipas, kuriame santykis tarp veikėjų nelygus, vienas
veikėjas vykdo kito nurodymus. Arba analogiškas tarpasmeninių santykių tipas. Taip pat hierarchija
apibūdinama kaip daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią,
sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Hierarchijos siekiama įdiegti
tvarką, įtvirtinančią pavaldumą (Staniulienė, 2008 m.).

13
 Organizacinė valdymo struktūra padeda organizacijoje palaikyti tvarką, kurioje
optimizuojama funkcijų įvairovė, kaip ir kontrolė, pareigų paskyrimas, išteklių paskirstymas, žinių
paskleidimas, komunikacija ir procesų valdymas. Hierarchijos reikalingos dėl darbų koordinavimo
būtinybės, ekonomikos nestabilumo, norėjimo išlaikyti kuo mažesnius kaštus, palaikant tvarką
organizacijose. Vadovai dėl savo padėties hierarchijoje motyvuoja, koordinuoja, renka informaciją,
paskiria darbus, priima sprendimus, būna ekspertais, nustato tikslus, planuoja, komunikuoja, moko,
nurodo kryptį, kontroliuoja ir t. t. Kuo aukštesnis pagal hierarchiją yra vadovas, tuo jis mažiau žino
konkrečių techninių detalių, ir tuo geriau mato visumos vaizdą (Staniulienė, 2008 m.). Formalios
organizacijos dažniausiai yra susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios nusako organizacijos narių padėtį,
pavaldumą ir valdžią. Pati hierarchinė struktūra organizacijos nariams suteikia saugumo jausmą, nes
gali numatyti savo pakilimą karjeros laipteliu, tai dažiausiai skatina kuo geriau ir efektyviau atlikti
skirtas užduotis (Ungurytė-Ragauskienė, Bileišis, 2017 p. 368).

1.2. Hierarchijos ypatumai

Žmonėms, kaip visoms organizacijoms, suvaldyti reikalinga griežta struktūrizuota tvarka. Ji

projektuojama atsižvelgiant į organizacijos ir asmenius tikslus. Tačiau, kaip ir kiekviename
mechanizme, ankščiau ar vėliau viena dalis išsiderina, taip pat ir organizacijose atsiranda tikslų
išsiderinimas. Taip atsiranda problemos, susijusios su taisyklių laužymu, to pasėkoje
nebeįgyvendinami bendri organizacijos tikslai. Tam kontroliuoti yra kuriamos naujos taisyklės,
kurios veikia kiekvieną organizacijos lygmenį, sukurdamos dar sudėtingesnę tvarką. Hierarchinėje
struktūroje svarbiausias aspektas yra lygmenų priklausomybė, iš kurios kyla daugiausiai problemų
norit efektyviai ir greitai priimti sprendimus. Esat daug lygių atsiranda valdymo linijos
pažeidinėjimas dėl per ilgos komandų grandinės, netikrumą, kas kam turi paklusti, pavaldiniai jaučia
ne tik tiesioginių, bet ir aukštesnių vadovų spaudimą ir įtaką (Staniulienė, 2008 m.). Hierarchinėje
valdymo sistemoje atsiranda atskirties problemų: daugelis žmonių vertina save palankiau, o kitų narių
darbuose įžvelgia trūkumų. Toks elgesys sukuria nepalankų mikroklimatą organizacijoje, tai
tiesiogiai veikia darbo našumą ir efektyvumą.

1.3. Bendradarbiavimo teoriniai aspektai

Bendradarbiavimo sąvoką apibrėžti itin sunku, nes šis procesas turi labai daug sinonimų,
nors visų sinonimų pagrindas iš esmės panašus, tačiau kiekvienas iš jų turi savų bruožų. Skirtinguose
kontekstuose ar sąveikos epizoduose, bendradarbiavimo apibrėžtis nusakoma pridedant elementų,
kurie nurodo specifinį sąveikos pobūdį. Anot Masheko ir Nanfito (2015 p. 3) nei viena sąveikos forma
negali funkcionuoti be kitos. Kaip pagrindą autoriai įvardina tinklus, tačiau dažnai to neužtenka, todėl
organizacijos turi pasitelkti sudėtingesnes sveikos formas, kad efektyviau būtų įgyvendinti tikslai ir
14
organizacijų poreikiai. Straipsnyje pabrėžiama, kad koordinavimas negali egzistuoti be tinklų, o
koordinavimas be bendradarbiavimo. Oksfordo žodyne (1995) bendradarbiavimą įvardiją, kaip veiklą
ar darbo aktą, kurių rezultatas yra bendras tikslas ir nauda. Raišienė (2008 p. 51-52) aptarė įvairius
autorius, kurie pateikė bendradarbiavimo ir jo sinonimų apibrėžimus (žr. 1 lentelę). Poweris (2016 p.
1) bendradarbiavimą aiškina, kaip suderintą ir sinchronizuotą, bendrą veiklą, norint sukurti produktą.

1 lent. Sąveikos sąvokų palyginumo lentelė.

Autorius Sąvoka Apibrėžimas

Kolektyvinio veiksmo
struktūrizavimą, jį grindžiant
D‘Amor (2003) Bendradarbiavimas
dalijimusi informacija ir bendru
sprendimų priėmimu.
Hanson et al. (2000) Bendradarbiavimas Nuolatinis interaktyvus procesas.
Kolektyvinis veiksmas siekiant
abipusės naudos, kuris grindžiamas
Vigoda, (2002) Kooperacija keitimusi informacija ir bendru
sprendimų priėmimu tam tikrose
organizacijų veiklos srityse
Tai procesas, kai atskiri socialiniai
vienetai, panaudodami savo
Atkinson, Kensler (2004) Kooperacija
specifinius gebėjimus, padidina
bendrą veiklos rezultatą.
Bendrų veiksmų tarp organizacijų
strategija, reikalaujanti dalijimosi
Lawson, (2002) Koordinavimas
informacija, jungtinio planavimo ir
sprendimų priėmimo
Partnerystė kuriama dalyvavimo
pagrindu ir remiasi atvira
komunikacija tarp visų narių.
Roussos ir Fawcett (2000) Partnerystė
Partneriai ne tik dalijasi informacija,
bet ir remia vieni kitus bendroje,
planuojamoje veikloje.
Sudaryta autorės, remiantis A. Raišiene (2008)

Visos sąvokos susijusios su organizacijų sąveika iš esmės yra vienodos, tačiau vartojant
teisingą sąvoką sąveikai apibrėžti, galima nustatyti ir sąveikavimo intensyvumą. Kaip ir minėta
anksčiau sąvokos susijusios su skirtingų organizacijų sąveika turi daug apibrėžimų ir sinonimų, tačiau
analizuojant mokslinę literatūra, buvo pastebėta tendencija, kad specifinis žodis nurodantis sąveikos
būdą, gali nurodyti ir kokiame bendradarbiavimo lygmenyje parteriai yra (žr. 2 pav.). Sąveikos
15
intensyvumą apibūdinančios sąvokos, pasižymi skirtingai indikatoriais. Jų pagalba galima
identifikuoti, kokiame sąveikos lygmenyje yra organizacijos. Lentelėje išskirti bruožai nurodo, kad
kuo mažesnis sąveikos intensyvumas, tuo bendradarbiaujančių organizacijų sąveikos pobūdis labiau
paviršutiniškas. Tokia sąveikos forma nėra labai rizikinga, bet ir neatneša maksimalaus rezultato.
Dažnai organizacijos rizikuoja ir renkasi intensyvesnes bendradarbiavimo formas. Tokiu atveju,
didėja rizika, nes tokios sąveikos metu įtraukiami ir organizacijų resursai. Nauda kaip ir rizika
dalijama į lygias dalis, todėl pasitikėjimas tarp partnerių turėtų būti aukštesnio lygio. Norint
maksimalaus rezultato, organizacijos bendru sutarimu pasirenka, tokia bendradarbiavimo formą, kuri
suteikia galimybę visapusiškai dalintis ir naudotis partnerių resursai, nustatoma strategija, kuri
padeda valdyti bendrą projektą ar veiklą. Toks bendradarbiavimas yra rizikingiausias, bet sėkmės
atveju atneša daugiausiai naudos bendradarbiaujančioms organizacijoms.

Žemas Vidutinis Didelis

Trumpalaikiai, Oficialūs santykiai, Tvirti, oficialūs
neoficialūs nustatyta bendra santykiai, nustatyta
santykiai, misija. Žmogiškieji aiški
neegzistuoja aiški ištekliai bendradarbiavimo
misija aš tvarka. koncentruojami į struktūra.
partneriai dalijasi konkrečius Visapusiškas
tik tam tikra veiksmus, planavimas ir gerai
informacija, pasidalijama apibrėžti
kiekviena vaidmenimis ir kounikacijos kanalai
organizacijas išlaiko ryšiais. Nors visuose lygmenyse.
savo valdžią, taupo organizacijos išlaiko Bendradarbiavimo
išteklius atskirai, savo autonomiją, struktūra
nėra beveik jokios kai kurie ištekliai nustatytas
rizikos yra prieinami ir autoritetas ir rizika.
partneriams, o Kiekvienas
pelnas dalijamas. partneris remia
ištekliais, dalijasi
rezultatais ir nauda.

Žemas intensyvumas Didelis intensyvumas

2 pav. Sąveikos intensyvumo dinamika

Sudaryta autoriaus remianti teorija.

1.4. Bendradarbiavimo teoriniai modeliai

Atsižvelgiant į tai, kad sąveikos tarp organizacijų paplitimas yra labai didelis,
bendradarbiavimo terminas vartojamas apibūdinti bet kokius projektus ar darbus, atliekamus bendrai.
Nors kaip ir buvo minėta anksčiau, bendradarbiavimo sąvoką turi nemažai skirtingų apibrėžimų, kurie
nusako bendradarbiavimo intensyvumą ir formą. Raišienė (2008, p. 51-52) analizuojant užsienio
autorių mokslinę literatūrą, pastebėjo, kad iš užsienio kalbos verčiamos sąvokos, turi skirtingus
bruožus, pagal kuriuos galima išskirti bendradarbiavimo modelius. Autorė, remdamasi skirtingų
16
autorių darbai išskiria ir paaiškina tokias sąveikos tarp organizacijų formas: tinklinį, kooperacijos,
partnerystės, koalicijos, integracinio bendradarbiavimo.
Tinklai – tai tokia sąveikos forma, kurios tikslas yra keistis informacija. Tam turi būti
sudarytos sąlygos, o informacija turi būti aktuali abejoms bendradarbiaujančioms pusėms. Tokios
sąveikos formos pagrindą sudaro informacija. Taip pat, tinklams yra būdinga organizacinė struktūra,
kuri neprivalo būti visada tokia pat, tai yra gali būti lanksti. Tinklams nėra būdinga nuolatiniai
sąveikos dalyviai, aiškiai apibrėžti vaidmenys sąveikos procese, aiškūs įsipareigojimai. Ši sąvokos
forma anot Mashek ir Nanfito (2015 p. 2) gali būti suvokiama panašiai, jis teigia, kad tai informacijos
keitimasis dėl bendros naudos, šios informacijos tiekimas, nebūtinai turi turėti aukštą pasitikėjimo
lygį.
Kooperacija – ši sąveikos forma reikalauja bendradarbiaujančių organizacijų susivienijimo,
santykiai turėtų būti grindžiami įsipareigojimais, kurie turi apimti politikos, kultūros, mokslo ir kitas
sferas. Tokios sąveikos tikslas turėtų būtų ekonomiškumas, siekiant sukurti bendrą paslaugą ar
produktą. Pasirikus kooperacijos modelį, abipusis pasitikėjimas turi būti aukštesnio lygio. Ryšių
struktūra yra formali, lyderystė ir vadovavimas orientuotas ne į asmeninius, bet į bendros veiklos
galutinius rezultatus, darbų pasidalijimą. Kooperuojančios organizacijos sprendimus priima dalinai
bendrai, o resursai, kuriais dalijasi subjektai – techniniai, informaciniai, finansiniai bei žmogiškieji
ištekliai. (Raišienė 2008, p.52)
Partnerytė - kur kas intensyvesnė sąveikos forma, kurios pagalba išsprendžiamos platesnės
problemos, tokios kaip ekonominės, socialinės ar politinės. Ši sąveikos forma grindžiama atviru visų
dalyvių komunikavimu. Partneriai dalijasi ne tik informacija, visai organizaciniais resursais, bet ir
paskatina, palaiko vieni kitus, bendroje veikloje. Į sprendimų priėmimo procesą stengiamasi įtraukti
visus dalyvius. Yra bandoma palaikyti pozityvų partnerystės bei darbo klimatą, tačiau daugiau
dėmesio skiriama rezultatams (Raišienė 2008, p. 52)
Koalicijos – bendri interesai yra šios sąveikos pagrindas. Ši forma skirta pasidalinti idėjomis
su partneriais ir sujungus resursus, pasiekti tam tikrą rezultatą – paslaugą ar produktą. Sąveikos
perspektyva yra ilgalaikė, o ryšiai intensyvūs. Renkamos nuolatinės darbo grupės, pasitelkiant
bendrais žmogiškaisiais ištekliais, siekiant priimti sprendimus ir organizuoti bendrą veiklą, ją vertinti
(Raišienė 2008, p.53).
Integracinis bendradarbiavimas – efektyviausia sąveikos forma, kuri orientuota į bendrų
tikslų įgyvendinimą, taip pat yra ilgalaikė. Subjektai dalinasi visais savo resursais, patirtimi, specifine
informacija. Visos pasekmės, t. y. atsakomybė, atlygis ir rizika yra dalijamos partneriams po lygiai.
Pasirinkę šią sąveikos formą partneriai sukuria savarankiška sistema, kurios dėka sprendžiant
problemas, abi pusės gali pasinaudoti bendrais ir specifiniais resursais. Priešingai nuo tinkų,
integracinis bendradarbiavimas reikalauja itin aukšto tarpusavio pasitikėjimo. Vadovavimo kryptis

17
yra ryšiai tarp sąveikaujančių organizacijų, pasitikėjimas ir motyvacija dirbti kartu. Sinergijos efektas
yra vienas iš svarbiausių elementų, kuris skiria integracinį bendradarbiavimą nuo kitų sąveikos formų
(Raišienė, 2008, p.53).
Apibendrinant visas išskirtas tarpinstitucinės sąveikos formas, galima teigti, kad kiekviena
iš jų pasižymi savitais bruožais. Kiekviena forma naudojama atsižvelgiant į tai, kokio integracinio
lygmens organizacijos nori. Tam, kad būtų naudojama tinkama sąveikos forma, reikia turėti teorinių
žinių, apie tarporganizacinių sąveikos formų turinį, Kitu atveju, bendradarbiaujančios organizacijos
gali nepasiekti norimų rezultatų.
Nepriklausomai nuo sąveikos pobūdžio ir intensyvumo, norit, kad sąveika tarp organizacijų
vyktų, turi būti numatyti bendradarbiavimo etapai. Tokiu būdu lengviau kontroliuoti patį procesą,
išvengiamą klaidų ir nesusipratimų. Anot Colley (2007 p. 4-6) procesas yra suskirstytas į 6 etapus:

1. Iniciavimas. Viena iš organizacijų pareiškia norą bendradarbiauti, tokiu būdu į savo

veiklą įtraukia partnerius bei suinteresuotus žmones. Gali nutikti taip, kad skirtingos organizacijos,
supratusios bendradarbiavimo naudą vienu metu pareiškia norą bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo.
2. Darbotvarkė. Svarbu, kad organizacijos pradedančios bendradarbiauti sutartų dėl
darbotvarkės sudarymo. Aiški darbotvarkė padeda išvengti nuostolių ir konfliktų. Dažnai
bendradarbiaujančios institucijos gali nesutarti dėl darbų pasiskirstymo, resursų naudojimo, laiko
ašies ir pan.
3. Sprendimų priėmimas. Norint, kad sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai,
partneriai turi turėti vienodas galias t. y., kad priimant sprendimus nei vienos partnerės balsas nebus
paskutinis, o sprendimas bus priimtas ieškant kompromiso ir atsižvelgiant į visas nuomones ir
pasiūlymus.
4. Atsakomybės ir darbų pasidalijimas. Partneriai bendrai turi nuspręsti kokį indelį įdės į
bendrą projektą. Rizika yra didelė, todėl organizacijos nusprendžia, kokia atsakomybė tenka
kiekvienai, bendradarbiavimo proceso metu. Paskirstomos lėšos, žmogiškieji ištekliai ir pan.
5. Proceso valdymas ir priežiūra. Tam, kad tikslas būtų pasiektas, viso bendradarbiavimo
metu reikalinga kontrolė. Kadangi ne visada viskas vyksta pagal planą, labai svarbu sekti ir
kontroliuoti procesą ir sprendimų priimą.
6. Rezultatai. Kadangi bendradarbiaujančios pusės turi savo interesų ir dažnai ne visa
organizacija būna įtrauktą į bendrą veiklą, labai svarbu pranešti apie rezultatus.

1.5. Bendradarbiavimo nauda ir problematika

Šiuolaikiniame, sparčiai besivystančiame pasaulyje, bendradarbiavimas įvardijamas, kaip

pagrindinė strategija, siekiant plėtros valstybėje ir už jos ribų. Ši strategija pasirenkama dėl tam tikrų

18
priežasčių, Raišienė (2005, p. 318-319) įvardijo priežastis, kodėl bendradarbiavimas yra efektyvi
priemonė plėstis ir veikti didesniu mastu:

1. Organizacijos pasirinkusios bendradarbiavimą, turi galimybę pasidalinti atsakomybę,

įgyti sprendimų iniciavimo, įgyvendinimo ir vertinimo galią. Partneriai, gali pratiškai taikyti savo
ekspertines žinias ir patirtį, ne tik institucijoje ar nacionaliniu lygmeniu, bet ir už valstybės ribų,
2. Priešingai nei biurokratija, bendradarbiavimas laikomas naujas, labiau veiksmingas
knitančioje aplinkoje bei įkvepiantis veiklos būdas.
3. Partnerystės dalyviai turi lygiavertę teisę spręsti, kaip turėtų būti panaudojami įvairiausi
ištekliai, todėl kad bendradarbiavimas grįstas ne tik atsakomybės pasidalijimu, bet ir bendrų resursų
principu.
4. Bendradarbiavimas užtikrina efektyvų informacijos pasidalijimą tarp
bendradarbiaujančių pusių bei suteikia galimybę išvengti tam tikrų funkcijų dubliavimosi.
5. Bendradarbiavimas stiprina partnerių ryšius, ir santykius, taip pat, žmonių pasitikėjimą
valdžios institucijomis bei formuoja visuomenines nuostatas apie bendradarbiavimą.

Kitas autorius, Jeffrey (2017, p. 1) identifikuoja pagrindinius bendradarbiavimo teigiamus

aspektus ir bendradarbiavimo naudą apibūdina, kaip abipusę naudą, naudojant bendrus resursus,
siekiant bendro tikslo:

1. Bendradarbiavimas suteikia galimybę daugiau orientuotis į strateginius tikslus, nes jų

resursai yra mažiau ribojami. Tai gali padidinti pelną abejoms pusėms;
2. Sumažina riziką;
3. Gaunamos papildomos pajamos, kurių organizacija negali gauti nebendradarbiaujant;
4. Suteikia daugiau žmogiškųjų išteklių, kurių pagalba gali įgyvendinti didesnius
projektus:
5. Leidžia sudaryti naujas partnerystės galimybes ne tik tarp esamų partnerių, bet sėkmingos
partnerystės gali paskatinti ambicijas ateityje, papildomus tarpvalstybinius darbus.

Bendradarbiavimo sąvoką reikėtų išskirti, kaip ypatingą veiklos rūšį, to priežastis yra ta, kad
vykdant bendrą veiklą, joje dalyvauja ne vienas, o keli vykdytojai, valdymo subjektai, kelios
institucijos, sistemos ar net valstybės. Kaip ir kiekvienas naujas dalykas atsirandantis rutinoje, taip
pat ir bendradarbiavimas atneša naujovių ir tai sukelia nemažai nesusipratimų įprastoje darbo
aplinkoje. Pasak Jeffrey (2017, p. 1) partneriai, dažnai nesuvokia savo galimybių ar atsakomybės
ribų. Nepasidalina ištekliais arba nenori jų perleisti partneriui, nes bijo prarasti resursų kontrolę. Kaip
iššūkį autorius išskiria ir ilgalaikių bendrų projektų riziką, kadangi iškart nėra pastebimų rezultatų
Tokiu atveju sunku spręsti ar bendradarbiavimas davė naudos. Kiekviena organizacija turi savo

19
organizacinę kultūrą, kuri gali skirtis nuo partnerių. Bendradarbiaudamos organizacijos prisiima
didesnę nesėkmių riziką, ar atsisako tam tikrų savo funkcijų. Organizacijos pradėdamos partnerystę,
turi suvokti, kad bendradarbiavimui reiks specialių papildomų resursų, tam kad suvaldytų kylančias
rizikas. Lankstumas yra labai svarbus turint partnerių, kadangi ne visada viskas klostosi pagal planą,
tokiu atveju partneriai turi priimti sprendimus atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir
bendradarbiaujančios pusės nuomonę ir siūlomas alternatyvas.

Bendradarbiavimo efektyvumo samprata. Bendradarbiavimo efektyvumo sąvoka yra

sunkiai surandama, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistuoja, ar nėra aktuali. Nustačius
bendradarbiavimo efektyvumą, iš gautų rezultatų galima nusakyti sritis, kuriose reikia pasitempti, o
gal kaip tik priešingai nieko keisti nereikia.
Efektyvumas (angl. efficiency) – tai gebėjimas veikti teisingai. Efektyvumas apibūdinamas
kaip išteklių panaudojimo naudingumo laipsnis, siekiant konkretaus užsibrėžto tikslo (Sarulienė,
Vilkas, 2011, p. 908). Kitas autorius, Puškorius (2007) savo straipsnyje pasiūlė tokį efektyvumo
apibrėžimą: „ Efektyvumas yra pageidautinų veiklos rezultatų ir tiems rezultatams pasiekti panaudotų
kompleksinių išteklių, indėlių, sąnaudų bei kitų išteklių santykis.“ Taip pat, autorius teigė, kad
rezultatą galima pasiekti veikiant individualiai ir kartu su sąjungininkais ar partneriais. Efektyvumas
bendradarbiaujant gali būti vertinamas tada, kai viena organizacija naudojasi kitos organizacijos
parama, atliekant abejoms šalims naudingą veiklą, nustačius bendrą bendradarbiavimo variantą.
Bendradarbiavimas laikomas efektyviu, kai subjektas skiriamus darbus atlieka kokybiškai. Vienas iš
esminių dalykų bendradarbiavime yra planas ir modelis. Tai reikia, kad bendradarbiavimo
efektyvumą pasiekti reikia įvertinti visus veiksnius, kurie apibrėžia bendradarbiaujančių partnerių ar
organizacijų galutinius rezultatus, naudojant prieš tai nustatytą sąveikos planą ir modelį. Atliekant
tam tikras funkcijas, bendradarbiavimo efektyvumas nusakomas kaip papildomas indėlis,
vadovaujantis konkrečiu bendradarbiavimo modeliu organizacijoje, sistemoje ar valstybėje.
Bendradarbiavimo procesą lemia labai daug veiksnių, tokių kaip partneriai dalyvaujantys
procese, bendradarbiavimo modelis, planas, indėlis ir kiti veiksniai, tačiau nepaisant šių veiksnių,
partnerių motyvacijos lygmuo, atliekant skirtas užduotis turi lemiamą reikšmę. Šis efektyvaus
bendradarbiavimo principas gali būti suformuluotas taip: partneriai bendradarbiaujant turi labai gerai
suprasti savo interesus, žinoti koks bus atlygis, jei darbas bus atliktas laiku ir kokybiškai. (S.
Puškorius, 2007 m.). Teiginys iš esmės yra akivaizdus, tačiau bendradarbiaujat praktiškai jis nėra
taikomas. Labai dažnai klaidingai manoma, kad bendradarbiaujant partneriai privalo vadovautis
altruistiniu požiūriu paremtomis nuostatomis t. y. nesitiki, kad už papildomą darbą bus gaunamas
atitinkamas atlygis. Žiūrint iš praktinės pusės, pasirašant bendradarbiavimo sutartis tarp įvairių
organizacijų, jose dažniausiai net nenumatyta, ką kiekviena iš pasirašančių pusių gaus. Formuluojant

20
bendradarbiavimo tikslus, šie kriterijai turi būti numatyti, konkrečiai apibrėžiantys rezultatus, už
kuriuos bus atitinkamai atlyginta. ( Puškorius, 2007 m.)
Rinkoje taip pat yra vadovaujamasi šiuo principu, kuris nurodo, kad visos atliekamos veiklos
turi būti atitinkamai įvertintos ir apmokėtos, kitu atveju veiklos efektyvumas pairs didelį nuosmukį,
kuris gali nuvesti net iki bankroto. Šio principo perkėlimas į viešojo sektoriaus organizacijas yra ypač
svarbus, kuris leidžia ženkliai padidinti bendradarbiavimo efektyvumą institucijoje. Šis reikalavimas
išplaukia iš naujojo viešojo valdymo paradigmų (Puškorius, 2007 m.)

1.6. Kariuomenės ir NATO misijų bendradarbiavimo teoriniai aspektai

Pastebima, kad vertikalę organizacinę struktūrą turinčios organizacijos sunkiai tapatinamos

su bendradarbiavimo sąvoka. Raišienė (2008 p. 318) teigia, kad institucijoms, kurios turi būtent
hierarchinį valdymo modelį, iškyla daugiausiai problemų norint sąveikauti su kitomis institucijomis
ir pastebi, kad organizacijos siekiant geresnių rezultatų, tradicinius organizacinius valdymo modelius
keičia kitais. Hierarchija arba vertikalus modelis kariuomenėje yra pasirinkta, kaip organizacinė
struktūra. Pavaldumas, kaip ir hierarchija yra neatsiejama kariuomenės valdymo dalis. Kariuomenėje
laipsnių sistema puikiai įsilieja į hierarchijos rėmus. Pati hierarchija apibrėžiama kaip vadovo ir
pavaldinio santykiai, vadovaujantis griežtais techniniais standartais. Downsas (1966) teigė, kad
hierarchinę struktūrą turinčioms organizacijoms, koordinuoti plataus mąsto veiklas yra labai
efektyvus būdas. Kadangi dideli darbai skaidosi į smulkesnes operacijas, kurios įgyvendinamos
vadovaujantis taisyklėmis. Kariuomenė yra ta vieta, kur vyrauja tvarka ir drausmė, todėl tiksliai
apibrėžti veiklos standartai neleidžia daryti klaidų vykdant užduotis. Valstybinis aparatas, karinės
organizacijos neturi ekonominio motyvo, todėl efektyviai dirbti joms padeda būtent centralizuotos
hierarchijos. Hierarchija yra labiausiai tinkanti ir efektyvi struktūrinė architektūra, kokią tik išrado
žmonės didelių sudėtingų užduočių atlikimui, ir tai vis dar geriausias būdas apjungianti šimtus ar
tūkstančius darbuotojų ir jų darbines veiklas. (Leavitt, 2005)
NATO stengiasi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų projektuojant stabilumą
ir stiprinant saugumą už NATO ribų. Viena iš būdų tai padaryti yra bendradarbiavimas ir partnerystė.
Per daugiau nei 25 metus Aljansas sukūrė partnerystės tinklą su trečiosiomis šalimis iš Europos ir
Atlanto regiono, Viduržemio jūros ir Persijos įlankos regiono bei kitų partnerių visame pasaulyje.
NATO palaiko dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su šiomis šalimis įvairiais politiniais ir saugumo
klausimais. NATO partnerystės yra naudingos visoms dalyvaujančioms šalims ir prisideda prie
didesnio tarptautinės bendruomenės saugumo. Partneriai yra daugelio NATO pagrindinių veiklų
dalis, nuo politikos formavimo iki gynybos pajėgumų kūrimo, sąveikos ir krizių valdymo. NATO
programos taip pat padeda šalims partnerėms kurti savo gynybos ir saugumo institucijas bei jėgas.

21
Per daugelį metų partnerystė vystėsi, kad apimtų daugiau tautų, lankstesnes priemones ir naujas
bendradarbiavimo formas bei konsultacijas. (NATO, 2018)
Partnerystėje su NATO partneriai gali:

1. Pasidalinti bendros svarbos įžvalgomis ar susirūpinimą keliančiose srityse per politines

konsultacijas ir jautrios žvalgybinės informacijos apsikeitimą;
2. Būti konsultuojami ir remiami, kol jie reformuoja ir stiprina gynybos institucijas ir gebėjimus;
3. Dalyvauti turtingame švietimo, mokymo ir konsultacijų renginių meniu (per partnerių
bendradarbiavimo meniu per metus gali dalyvauti daugiau kaip 1200 renginių);
4. Dalyvauti pasirengime būsimoms operacijoms ir misijoms, dalyvaudami pratybose ir
mokymuose;
5. Prisidėti prie dabartinių NATO vadovaujamų operacijų ir misijų;
6. Pasidalyti patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes operacijas, ir kurti ateities politiką;
7. Dirbti kartu su sąjungininkais dėl mokslinių tyrimų ir pajėgumų plėtros.

Bendradarbiaudami NATO ir partneriai taip pat siekia plačios saugumo vizijos:

1. Lyčių perspektyvų integravimas į saugumą ir gynybą;

2. Kovos su korupcija gynybos sektoriuje;
3. Stiprinti pastangas kontroliuoti ar sunaikinti ginklus, šaudmenis ir nesprogusius šaudmenis;
4. Bendrų mokslinių projektų skatinimas. (NATO, 2018)

Praktiškai NATO partnerystės tikslai įgyvendinami įvairiais būdais. Apskritai NATO atveria
partnerių dalyvavimui skirtus procesus, procedūras ir struktūras, leidžianti partneriams konkrečiai
prisidėti prie jų. Kai kuriais atvejais buvo sukurtos specialios programos, kuriomis siekiama padėti ir
įtraukti partnerius į jų konkrečius poreikius.
Konsultavimas yra pagrindinis NATO kaip aljanso darbas. Politinės konsultacijos gali
padėti suprasti saugumo pokyčius, įskaitant regioninius klausimus, ir formuoti bendrus požiūrius į
krizių prevenciją arba kovą su saugumu. Daugelis NATO komitetų ir organų dažnai rengia
susitikimus su partneriais, kurie formuoja bendradarbiavimą konkrečiose srityse. NATO
sąjungininkės susitinka su partneriais (atskirai arba grupėmis) įvairiomis temomis ir kiekvieną dieną
įvairiais lygmenimis. (Cottey, A.,2017 p.51).
Sąveika yra gebėjimas veikti kartu naudojant darniuosius standartus, doktrinas, procedūras
ir įrangą. Tai yra svarbu daugelio šalių aljanso su nacionalinėmis gynybos pajėgomis, darbe yra
vienodai svarbu dirbti kartu su partneriais, kurie nori prisidėti remiant Aljansą, siekdami savo
taktinių, veiklos ir strateginių tikslų. Daugelis NATO kasdienio bendradarbiavimo, įskaitant
partnerius, yra orientuotos į šią sąveiką. 2014 m., pripažinta, kad svarbu palaikyti sąveiką su

22
partneriais būsimam krizių valdymui, NATO pradėjo partnerystės sąveikos iniciatyvą, kuri iniciavo
glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmus su šalimis, kurios norėjo palaikyti gilesnę sąveiką su
NATO. Partneriai prisideda prie NATO vadovaujamų operacijų ir misijų, palaikydami taiką,
rengdami saugumo pajėgas Vakarų Balkanuose ir Afganistane, arba stebėdami jūrų veiklą
Viduržemio jūroje arba Afrikos Kyšulyje. Atstovaujant šioms misijoms partneriai yra kviečiami
formuoti politiką ir sprendimus, kurie veikia kartu su sąjungininkėmis šioms misijoms. Sukurta
nemažai priemonių, kurios padėtų partneriams plėtoti jų gebėjimą dalyvauti NATO vadovaujamose
operacijose ir sąveikauti su sąjungininkų pajėgomis. NATO įgyvendinama kolektyvinės gynybos
projektą, pastebėjo, kad ilgalaikis ir stabilus bendradarbiavimas yra susijęs su geresniu gynybos ir
saugumo sektoriaus valdymu. Patarimai gynybos klausimai yra teikiami per dvišales partnerystės ir
bendradarbiavimo programas, taip pat ekspertines konsultacines programas, skirtas konkretiems
gynybos institucijų kūrimo aspektams.

Bendradarbiavimo modeliai NATO misijose. Bendra gynybos strategija yra vienas

pagrindinių šiuolaikinio pasaulio aktualijų. NATO aljanso esmė yra kolektyvinė gynyba, kad tai būtų
įgyvendinta reikalinga formulė, kuri padėtų efektyviausiu būdu spręsti kolektyvinės gynybos
strategijos problemas. Essens, Thompson, Karrasch, Jermalavicius, (2017 p. 11) atkreipia dėmesį,
kad tokios organizacijos kaip NATO, kurių pamatas yra įvairių organizacijų sąveika, susiduria su
dideliais iššūkiais susijusiais su organizacijų skirtumais. Todėl bendradarbiavimas, tokioje aplinkoje
yra labai sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kad NATO yra karinis aljansas, svarbu paminėti, kad misijose
susiduriama ne tik su karinės jėgos panaudojimo problemomis, bet ir socialinėmis, ekonominėmis ir
pan. Iš to galima daryti išvadą, kad nors teoriškai, tokio pobūdžio misijose pagrindinį vaidmenį atlieka
karinės pajėgos, kad misija būtų įgyvendinta, pasitelkiama kitų organizacijų pagalba,
bendradarbiavimo principu. Suvokimas, kad įvairios organizacijos ir šalys turi sąveikauti, iššaukia
aukštesnio lygmens priklausomybę vienas nuo kito. Anot autorių, toks bendradarbiavimas
neįmanomas be informacijos ar išteklių pasidalijimo. Ištekliai, procedūros, procesai, veiklos bei noras
dirbti kartu tam pačiam tikslui arba naudai pasiekti yra svarbiausi dalykai. Skirtingų pajėgimų ir
perspektyvų suvienijimo procesą, geriausiai galima įgyvendinti, tiesiogine šių perspektyvų atstovų
tarpusavio sąveika (Essens, Thompson, Karrasch, Jermalavicius, T. 2017 p. 16). Bendradarbiavimas
kariuomenės perspektyvoje yra kitoks nei civiliniam gyvenime, kadangi sąveikavimas vyksta
sudėtingomis, o kartais ir ekstremaliomis sąlygomis. Tokį bendradarbiavimo pobūdį labai sunku
standartizuoti, kadangi aplinkos veiksniai gali labai greit pasikeisti. Organizacijos turi kurti ir
palaikyti tiesioginius ar netiesioginius darbo santykius su partneriais vykdančiais tą pačią veiklą,
siekiant sukurti veiksmingus sąveikos tinklus ir skatinti aukštesnio lygio tikslų įgyvendinimą. Kaip
esminis tokio pobūdžio bendradarbiavimo aspektas yra interesų ir skirtingų organizacijos pozicijų

23
valdymas. Anot autorių, būsimo bendradarbiavimo ir kooperavimo galimybių rengimo procesas yra
orientuotas į dvi dalis: specifinė – skirta rengti organizacijas veikti ekstremaliomis sąlygomis ar krizės
aplinkoje, kita – labiau bendro pobūdžio, kuri orientuota į bendrą organizacijos gebėjimą efektyviai
bendradarbiauti su skirtingai sektoriais, šalimis ir organizacijomis. Toks pasirengimas suteikia
galimybę sukurti aukštą generalinį pajėgumą, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos
krizės atveju.

3 pav. Efektyvaus bendradarbiavimo krizės aplinkoje elementai.

Sudaryta autorės

Didelis pasitikėjimas stiprina veiksmingą bendradarbiavimą keliais būdais, kurie yra svarbūs
tarpžinybinėms komandoms misijose. Pirma, pasitikėjimas suteikia svarbios kognityvinės ir
emocinės naudos kiekvienam individui, tarpžinybinėje komandoje. Pavyzdžiui, didelis pasitikėjimas
mažina neapibrėžtumą ir abejones bei suvokiamą riziką, padidina suprantamą kontrolę situacijoje.
Tai reiškia, kad pasitikėjimas leidžia komandos nariams sutelkti dėmesį į užduotį, o ne švaistyti
brangų laiką, taip pat kognityvinius ir dėmesingus išteklius, stebint kitų veiksmus ar interpretuojant
jų elgesį ir kitų motyvus, siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti jų poreikiai ir prioritetai. Tai reiškia,
kad aukštesnis pasitikėjimo lygis taip pat yra susijęs su mažiau suvokiamu stresu individualiu
lygmeniu. Galiausiai, moksliniai tyrimai rodo, kad didelis pasitikėjimas susijęs su padidėjusiu darbo
jėgos našumu, pasitenkinimu, įsipareigojimu, sukuriant palankesnę aplinką, kuri leidžia glaudžiau
bendradarbiauti. Aukštas pasitikėjimas taip pat sumažina konfliktų tikimybę. Pirma, teigiamas

24
pasitikėjimo poveikis reiškia, kad mažesnės problemos yra mažiau pastebimos. Panašiai, net jei
pastebima nedidelė problema, pasitikėjimas reiškia, kad žmonės yra labiau linkę sąmoningai
interpretuoti vieni kitų dviprasmiškus veiksmus, kurie palaiko santykių stabilumą. Didelis
pasitikėjimas taip pat skatina didesnę grupinę sanglaudą. Kadangi didelis pasitikėjimas yra susijęs su
didesniu susirūpinimu dėl bendros grupės gerovės ir rezultatų. Svarbu tai, kad atsižvelgiant į greitai
besikeičiančias situacijas, kurios dažnai būdingos tarpžinybinei misijai, didelis pasitikėjimas yra
susijęs su dalijimusi informacija, siekiant geresnių komandos rezultatų, kūrybingų ir našių problemų
sprendimo bei abipusiškai naudingų ir integruotų sprendimų kūrimo (Essens, Thompson, Karrasch,
Jermalavicius, T. 2017 p 44). Aljansas turi būti pasiruošęs atlaisvinti savo standartizacijos principus
visais lygmenimis, įskaitant tokias sritis kaip karinės rikiuotės, platformų pajėgumai ir sąveika. Deja,
nėra vieno dydžio, kuris tinka visiems sprendžiant dvidešimt pirmojo amžiaus konfliktus. Vietoj
tradicinių, standartizuotų reikalavimų, NATO vadovybė turi apimti įvairius pajėgumus ir tuo pat metu
parengti tinkamas procedūras, kad jos būtų įtrauktos į efektyvią bendradarbiavimo sistemą. Tai
reiškia, kad tiek kariškiai, tiek valstybės tarnautojai turės priimti radikalius pakeitimus už savo
komforto zonos ribų (Ferriter, Schupp, Wetteland, S.,2018 p. 39).
Remiantis literatūra ir NATO misijų patirtimi bei atliktais tyrimais, buvo sukurtas
bendradarbiavimo modelis, tarp skirtingų organizacijų. Modelyje išskiriami esminiai
bendradarbiavimo aspektai, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusias užduotis ir veiksmus. Šis modelis
grindžiamas skirtingų organizacijų narių pastangomis, koordinuojant, sinchronizuojant ir derinant
veiksmus bei užduotis (žr. 4 pav).

4 pav. NATO misijų bendradarbiavimo dinamika

Sudarytas remiantis Essens, P., Thompson, M., Karrasch, A., & Jermalavicius, T. (2017)

25
 Sąlygos – sąveiką lemiantys veiksniai sudaro pagrindą, tolimesniems procesams ir
galimiems rezultatams.

 Tarpusavio priklausomybė, kaip sąlyga, identifikuoja, kokiame lygmenyje

organizacijos sąveikauja. Jei organizacijų sąveikos intensyvumas yra didelis, priklausomybė viena
nuo kitos, taip pat didelė.
 Išoriniai veiksniai, kurių valdyti organizacijos negali, sąlygoją sąveikos proceso eigą.
Tai sudaro sąlygas keisti bendradarbiavimo aplinkybes bei intensyvumą.
 Centralizacijos egzistavimas gali būti įvardijamas, kaip puiki sąlyga
bendradarbiavimui. Centralizacija padeda lengviau suprasti procedūras, valdymo procesą, lengviau
integruoti inovacijas ar sukurti abejoms organizacijoms suprantamą bendradarbiavimo modelį.
 Norint efektyviai bendradarbiauti, organizacijos turi puikiai žinoti ir išmanyti savo
atsakomybes ir darbą, bendrame projekte ar veikloje. Tokiu būdu išvengiama nesusipratimų ar darbų
dubliavimo, kurie švaisto resursus.
 Sąveikaujant dviem skirtingoms organizacijoms išryškėja skirtumai įvairiuose
organizacinėse aspektuose. Kultūriniai, organizaciniai, procedūriniai skirtumai gali kelti nereikalingų
susipratimų, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, todėl skirtumų valdymo sąlyga yra labai svarbi
sąveikaujant skirtingoms organizacijoms.
 Sąveikos formavimas vienas iš pagrindinių sąlygų, nes tai apima visas anksčiau minėtas
sąlygas. Labai svarbu, kad formavimo procesas apimtų, kuo daugiau organizacinių klausimų.
Bendradarbiavimo formavimas sukuria sąlygas efektyvumui ir produktyvumui.

Procesai – tai tarpinė sąveikos dalis, kuri nulemia tolimesnius rezultatus. Procesai susideda
iš partnerių atrankos, tai yra pirmiausia ieškomą tokių partnerių, kurie sąveikaujant gali atnešti
daugiausiai naudos. Atrinkus partnerius identifikuojama informaciją apie organizaciją ir joje
vykdomas veiklas. Apdorojus informaciją, vienas iš partnerių arba abu vienu metu inicijuoją
partnerystę. Sekantis procesų etapas - efektyvesnio bendradarbiavimo priemonių ieškojimas. Tai
reiškia, kad organizacijos ieško efektyviausio sąveikos būdo.
Rezultatai – tai sąveikaujančių organizacijų bendras produktas. Rezultatai gali būti
traktuojami įvairiai. Kaip rezultatą, galima įvardinti konkretų, apčiuopiamą produktą, sukurtą
paslaugą ir pan. Tai pat kaip rezultatą ar sąveikos pasekmę, galima įvardinti ir kartu su rezultatu
atsiradusius papildomus veiksnius. Nesutarimai, iššūkiai ir panašūs veiksniai reikalaują jų
eliminavimo strategijų, konstruktyvios komunikacijos tarp partnerių.

26
2. LIETUVOS IR BELGIJOS BENDRADARBIAVIMO YPATUMŲ TYRIMAS
ĮGYVENDINANT NATO ORO POLICIJOS MISIJĄ

2.1. NATO oro policijos misijos charakteristika

NATO oro policijos misija yra kolektyvinės gynybos misija taikos metu, užtikrinanti NATO
aljanso nario oro erdvės vientisumą. Kolektyvinės gynybos principas yra pagrindinis NATO steigimo
sutarties pagrindas. Tai unikalus principas, kuris yra ilgalaikiais ir jungia Aljanso narius. Visos
valstybės narės, tam tikra forma prisideda prie NATO oro policijos, pasinaudodamos nacionalinėmis
oro stebėjimo sistemomis, oro eismo valdymo, orbitinėmis ar kitokiomis oro gynybos priemonėmis.
NATO narės teikia orlaivius ir turtą, reikiamą oro policijos misijai įgyvendinti, toms šalims, kurios
priemonių neturi (Albanijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Juodkalnijai ir Slovėnijai). NATO narės,
padeda, taikos metu, išsaugoti savo suverenios oro erdvės vientisumą ir užtikriną jos saugumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos karinėje strategijoje numatytus karinius tikslus, Karinėms oro
pajėgoms yra keliamos šios užduotys ir tikslai

1. Vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus;

2. Vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą;
3. Užtikrinti nepertraukiamą oro erdvės virš Lietuvos ir jos išskirtinės ekonominės zonos
stebėjimą;
4. Vykdyti oro gynybą virš valstybinės reikšmės ir rizikos objektų;
5. Kartu su kitomis Baltijos šalimis užtikrinti priimančios šalies paramą NATO pajėgoms
vykdančioms oro policijos misiją Baltijos šalyse;
6. Sudaryti tinkamas sąlygas sąjungininkų kariuomenei judėti per Šiaulių karinį aerodromą;
7. Užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą.

2.2. Empirinio tyrimo metodika

NATO misijos jau daugelį metų yra neatsiejama Lietuvos kariuomenės dalis. Sąveika su
sąjungininkais yra labai sudėtingas procesas, kurį būtina nuolat stebėti ir tobulinti. Todėl labai svarbu
ištirti, bendradarbiavimo optimalumą įgyvendinant NATO oro policijos misiją.
Bendradarbiaujančioms pajėgoms, įgyvendinant NATO oro policijos misiją Lietuvoje,
aktualu žinoti, kokios yra bendradarbiavimo ypatybės, siekiant optimaliai įgyvendinti misijai iškeltus
uždavinius ir funkcijas. Svarbu išsiaiškinti, koks optimaliausias būdas bendradarbiauti ir mokytis iš
ankstesnių misijų. Įvertinti ar bendradarbiaujančios pajėgos yra motyvuotos ir supranta misijos tikslus
ir siekius. Tokio pobūdžio tyrimas, gali padėti išsiaiškinti bendradarbiavimo ypatybes įgyvendinant
NATO oro policijos misiją.
27
 Tyrimo objektas – Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro
policijos misiją.
Tyrimo tikslas – remiantis bendradarbiavimo teoriniais aspektais, ištirti Lietuvos ir Belgijos
pajėgų bendradarbiavimą įgyvendinant NATO oro policijos misiją.
Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimo intensyvumą įgyvendinant NATO oro

policijos misiją;
2. Įvertinti Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius įgyvendinant
NATO oro policijos misiją;
3. Nustatyti Lietuvos ir Belgijos pajėgų motyvaciją bendradarbiauti įgyvendinant NATO
oro policijos misiją;
4. Nustatyti Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimo modelio optimalumą
įgyvendinant NATO oro policijos misiją.

Tyrimo metodas ir jo pagrindimas. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos ir Belgijos pajėgų,

bendradarbiavimo intensyvumą, aplinkybes, ypatumus bei pajėgų bendradarbiavimo motyvaciją –
taikytas kiekybinis duomenų apdorojimo metodas.
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anketinės apklausos raštu metodas. Šis metodas buvo
pasirinktas, nes leidžia apklausti didelį kiekį žmonių, taupant laiką. Šis metodas suteikia galimybę
įvertinti bendradarbiaujančių pusių nuomonę, atsakant į tuos pačius klausimus. Anketinė apklausa
raštu naudojama, kai reikia gauti nuomones apie teiginius. Taip pat, šis metodas pasirinktas, nes juo
buvo atlikti daugelis tyrimų, nagrinėjant bendradarbiavimą ir jo ypatybes.
Tyrimui atlikti buvo parengtos dviejų tipų anketos – Lietuvos kariuomenės Karinių oro
pajėgų kariams, kurie kartu su sąjungininkais įgyvendina oro policijos misiją, kita – Belgijos pajėgų
kariams, anketa buvo išversta į anglų kalbą. Abi anketas sudaro trys dalys: įžanginė, pagrindinė ir
demografinė:

1. Įžanginėje dalyje prisistatoma, respondentai supažindinami su tyrimo tikslais,

nurodoma anketos anonimiškumas, paaiškinama, kaip pildyti anketą.
2. Pagrindinę anketos dalį sudaro 33 uždaro tipo klausimai. Klausimai sudaryti remiantis
baigiamojo darbo teorine dalimi. Klausimai suskirstyti į blokus, pagal tyrimo uždavinius. 1 - 14 ir 20
- 21 klausimai buvo skirti išsiaiškinti bendradarbiavimo intensyvumą. Tam kad išsiaiškinti pajėgų
motyvaciją bendradarbiauti buvo užduoti klausimai nuo 15 – 19 klausimo. Nustatyti
bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius buvo užduoti 22 – 26 klausimai. Sužinoti
bendradarbiavimo modelio optimalumą respondentai atsakinėjo į 27 – 33 klausimus.

28
 3. Demografinę dalį sudaro trys klausimai, apie karinius laipsnius bei patirtį tarptautinėse
misijose.

Atsakymai į pateiktus klausimus buvo analizuojami remiantis Likerto vertinimo skale:

penkių balų skale, kur: visiškai nesutinku – 1; nesutinku – 2; nei sutinku, nei nesutinku – 3; sutinku
– 4; visiškai sutinku – 5; N – misijose neaktualu. Apklausos metu surinkti duomenys buvo suvesti į
SPSS ir MS Excel 2013 programas, kurių pagalba atlikti reikiami skaičiavimai, gauti atsakymai
konvertuoti į aritmetines reikšmes, skaičiuojant jų vidurkius. Gauti duomenys buvo išanalizuoti,
pateiktos išvados ir pasiūlymai.
Tyrimo imtis, organizavimas ir tyrimo duomenų apdorojimas. Anketinė apklausa raštu
buvo atlikta Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje (Lakūnų g. 3), būtent toje
vietoje dislokuoti NATO oro policijos orlaiviai ir personalas. Tuo metu dalinyje buvo 80 man tinkamų
respondentų, anketos buvo išdalintos grandžių ir skyrių vadams. Išviso buvo išdalinta 90 anketų: 45
Lietuvos pajėgoms ir 45 Belgų pajėgoms, iš viso gražino – 80 anketų. Tyrimas vykdytas nuo š.m.
gruodžio 5 d. iki š.m. gruodžio 12 d. Diagnostinio tyrimo generalinę aibės sudaro 40 (N1=40)
Lietuvos pajėgų ir 40 (N2=40) Belgijos pajėgų karių. Tyrimo imčiai buvo naudojama šį formulė:
1
n=
1
(∆2 + 𝑁1 + 𝑁2)

n – imties dydis – atrankinės visumos dydis (reikiamas apklausti respondentų skaičius);

Δ – leidžiamos paklaidos dydis;
N – tiriamos visumos narių skaičius – generalinės visumos dydis.
Siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, imta 5 % paklaida. Tyrimo imtis apskaičiuota taip:

1 1 1
n= = = = 66,6(6) ≈ 67
1 1 0.013
(∆2 + 𝑁1 + 𝑁2) (0,052 + 80)

Tyrimo instrumento patikimumą galima nustatyti, apskaičiavus crombach alpha koeficientą,

suvedus duomenis į SPSS programą. Šis koeficientas rodo ryšį tarp klausimų, vertinama nuo 0 iki 1.
Kuo gautas koeficientas arčiau 1, tuo didesnį ryšį turi klausimai. Kitaip sakant instrumentas yra
patikimas, jei cromabch alpha koeficientas nėra neigiamas.

29
 Anketos klausimai
Klausimo numeris Crombach alpha
blokais
Klausimai ištirti 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8;
bendradarbiavimo 9; 10;
0,733
intensyvumą 11; 12; 13; 14; 20;
21
Klausimai ištirti
bendradarbiavimui įtaką 15; 16; 17; 18; 19 0,752
darančius veiksnius
Klausimai ištirti
22; 23; 24; 25; 26;
motyvaciją 0,801
27
bendradarbiauti
Klausimai ištirti
bendradarbiavimo plano 28;29;30;31;322;33 0,623
optimalumą

2 lent. Anketinės apklausos blokų klausimai ir jų crombach alpha.

2.3 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo intensyvumą

Prieš pradedant analizuoti Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimo intensyvumą, trumpai bus

apžvelgtas demografinių klausimų blokas ir pristatyti respondentai.
Apklausoje dalyvavo 40 lietuvių ir 40 belgų pajėgų atstovai, kurie dalyvauja NATO oro
policijos misijoje. Demografinių klausimų bloke respondentai turėjo nurodyti, kuriai laipsnių
kategorijai jie priklauso. 5 paveiksle matyti, kad Lietuvos pajėgose labiausiai dominuoja
puskarininkiai, jų yra 45 % visų Lietuvos pajėgų respondentų (18 respondentų). 23 % respondentų
priklauso jaunesiųjų karininkų grupei (9 respondentai), o vyresniūjų karininkų sudaro 10 % (4
respondentai) visų apklaustų Lietuvos pajėgų atstovų. Taip pat 10 % sudaro ir puskarininkių
specialistų laipsniai (4 respondentai). Žemiausios grandies laipsnių – kareivių, sudaro 12 %
respondentų (5 respondentai).
Atsižvelgiant į respondentų pasiskirstymą pagal karinius laipsnius, Matome, kad misijos
įgyvendinime, Lietuvos pajėgų karių daugiausiai sudaro puskarininkiai. Taip yra todėl, kad
įgyvendinant NATO oro policijos misiją, daugiausiai reikia techninio darbo išmanymo. Karininkų
poreikis nėra toks didelis, nes jų reikia mažiau, tam kad galėtų koordinuoti darbų atlikimą.
6 paveiksle matome Belgijos pajėgų pasiskirstymą pagal karinius laipsnius. Kaip ir Lietuvos
pajėgose, puskarininkiai sudaro didžiausią dalį apklaustų Belgijos respondentų (37 %), iš 40
apklaustų Belgijos respondentų 15 yra puskarininkiai, o puskarininkių specialistų – 7 (18 %).
Jaunesniųjų karininkų kategoriją sudaro 12 respondentų (30 %), o vyresniųjų karininkų – tik 2 (5 %)
visų apklaustųjų Belgijos pajėgų karių. Kareivių, Belgijos pajėgose, sudaro 10 % (4 respondentai).
30
 10% 12%

23%

10% 45%

Kareiviai Puskarininkiai Puskarininkiai specialistai

Jaunesnieji karininkai Vyresnieji karininkai

5 pav. Lietuvos pajėgų pasiskirstymas pagal karinius laipsnius.

5% 10%

30%

37%

18%

Kareiviai Puskarininkiai Puskarininkiai specialistai

Jaunesnieji karininkai Vyresnieji karininkai

6 pav. Belgijos pajėgų pasiskirstymas pagal karinius laipsnius

Kitas demografinis klausimas, buvo susijęs su patirtimi tarptautinėse misijose. Tiek

Lietuvos, tiek Belgijos pajėgų įgyvendinančių NATO oro policijos misiją, patirtis tarptautinėse
misijose yra gana didelė. Iš 40 apklaustų Lietuvos pajėgų karių, tik 14 respondentų nedalyvavo
tarptautinėse misijose, o iš 40 apklaustų Belgijos pajėgų karių, tik 6 neturėjo patirties tarptautinėse
misijose. 1 – 2 tarptautinėse misijose dalyvavo 15, o Belgijos net 18 apklaustų respondentų. Dar
didesnę patirtį, net 3 – 4 tarptautinėse misijose turi 11 Lietuvos pajėgų karių ir 15 Belgijos pajėgų
karių. 5 ir daugiau misijų dalyvavo tik vienas Belgijos pajėgų karys, Lietuvių pajėgų tarpe, tokios
patirties, kariai neturi (žr. 7 pav.).
Įgyvendinant NATO oro policijos misiją, bendradarbiaujančių karių patirtis tarptautinėse
misijose turi didelę reikšmę, nes šią patirtį galima naudoti, ateityje siekiant efektyviausių
31
bendradarbiavimo rezultatų. Respondentų gana nemaža patirtis rodo, kad respondentai ne kartą
susidūrė su bendradarbiavimu, įgyvendinant tarptautines misijas. Todėl puikiai išmano ir žino
sąveikos ypatumus.

18
18
17 15 15
16 14
15
14
13 11
12
Respondentai

11
10
9
8 6
7
6
5
4
3 1
2 0
1
0
Misijose 1-2 misijos 3-4 misijos 5 ir daugiau
nedalyvavau

Lietuvių pajėgos Belgijos pajėgos

7 pav. Lietuvos ir Belgijos pajėgų patirtis tarptautinėse misijose

Trečias, demografinis klausimas buvo užduotas apie ankstesnę patirtį NATO oro policijos
misijoje. Šis demografinis rodmuo parodė, dabartinių Lietuvos ir Belgijos pajėgų patirtį įgyvendinant
tą pačią misiją, anksčiau. Ši patirtis yra labiau specifinė, nes kalbama apie konkrečią, tiriamą misiją.
Rodiklis svarbus tyrimo atžvilgiu, nes remiantis juo galima teigti, kad respondentų atsakyti klausimai
apie misiją, yra ne iš vienkartinės patirties.
Lietuvos ir Belgijos karių patirtis NATO oro policijos misijoje, pavaizduota 8 paveiksle. Net
85% Lietuvos pajėgų karių (34 respondentai) teigia, kad prieš tai dalyvavo NATO oro policijos
misijos įgyvendinime, likę 15 % dalyvauja pirmą kartą. Belgijos karių patirtis šioje misijoje ne tokia
didelė, 19 respondentų jau yra dalyvavę šioje misijoje, ir 21 dalyvauja pirmą kartą.

32
 40
34
35
30

Respondentai
25 21
19
20
15
10 6
5
0
Taip, dalyvavau Ne, nedalyvavau

Lietuvių pajėgos Belgų pajėgos

8 pav. Respondentų patirtis NATO oro policijos misijoje

Apibendrinant demografinių duomenų bloką, galima teigti, kad didžiausią dalį respondentų
sudaro puskarininkiai, tiek Lietuvos tiek Belgijos pajėgose. Taip pat, buvo apžvelgta patirtis
tarptautinėse misijose, iš pateiktų duomenų galima teigti, kad tiek lietuvių, tiek belgų kariai turi didelę
patirtį tarptautinėse misijose. Respondentų pateikti atsakymai apie patirtį NATO oro policijos
misijoje, parodė kad, Lietuvos pajėgų dauguma karių šioje misijoje dalyvauja ne pirmą kartą, o
Belgijos kariai turi ne tokią didelę patirtį šioje misijoje.
Toliau bus pateikiami tyrimo rezultatai apie, kurie apibūdina bendradarbiavimo intensyvumą
tarp Lietuvos ir Belgijos pajėgų įgyvendinant NATO oro policijos misiją. Tam, kad nustatyti
bendradarbiavimo intensyvumą reikia įvertinti nemažai požymių, kurie nurodo, kaip intensyviai
sąveikauja pajėgos.
Vienas iš požymių vertinant santykių intensyvumą yra santykių pobūdis. Santykių pobūdis
tarp bendradarbiaujančių organizacijų gali būti formalus arba neformalus, priklausomai nuo sąveikos
intensyvumo. Lietuvos pajėgų kariai paklausti apie santykių pobūdį bendradarbiaujant nurodė (žr. 9
pav), kad net 22,5 % respondentų visiškai sutinka ir 52,5 % sutinka, kad kasdienines problemas
sprendžia bendraudami neformaliai. Taip pat ,dauguma respondentų visiškai pritarė (15 %) ir pritarė
(65 %), kad iškilus problemai, kuriai neranda sprendimo, pirmiausia su sąjungininkais konsultuojasi
bendraudami neformaliai. Aiškus ir visiems suprantamas, bendras tikslas yra dar vienas požymis,
norint nustatyti bendradarbiavimo intensyvumą. Lietuvos pajėgų kariai, beveik vienareikšmiškai
pritarė, kad NATO oro policijos misijos tikslas jiems yra aiškus: visiškai pritarė 22 (55 %)
respondentai, pritarė 17 (42,5 %) respondentai ir tik 1 respondentas neturėjo nuomonės.
Bendradarbiaujant labai svarbu, kad kiekvienas dalyvis žinotų, kokias funkcijas atlieka ir už ką yra
atsakingas. Tai yra dar vienas požymis, norint nustatyti sąveikos intensyvumą. Net 52,5 % visų
apklaustų respondentų, visiškai sutinka, kad jiems yra žinomos jų funkcijos ir atsakomybė
bendradarbiaujant, ir 47,5 % respondentų pritarė tuo pačiu klausimu. Kitas intensyvumą nurodantis
33
požymis yra rizikos įvertinimas. Lietuvos pajėgų kariai paklausti apie kylančia riziką
bendradarbiaujant nurodė, kad 30 % karių nemano, jog bendradarbiaujant rizika yra didesnė ir 20 %
respondentų visiškai nesutiko su teiginiu, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika. 5 % respondentų
visiškai sutiko ir 22,5 % sutiko, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika. 9 respondentai (22,5 %)
neturėjo nuomonė apie riziką bendradarbiaujant. Dar vienas požymis vertinant bendradarbiavimo
intensyvumą yra bendros tvarkos nustatymas. 15 respondentų (37,5 %) visiškai pritaria ir 23
respondentai (57,5 %) pritaria, kad įgyvendinant NATO oro policijos misiją, vadovaujamasi bendrai
priimta tvarka. 2 respondentai (5 %) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Pasitikėjimas sąjungininkais
– tai dar vienas labai svarbus požymis, nustatant sąveikos tarp partnerių intensyvumą. Paklausus
respondentų apie pasitikėjimą sąjungininkais, net 30 visų apklaustų respondentų (75 %) sutiko, kad
jais pasitiki, 3 (7,5 %) visiškai sutiko ir 7 (17,5 %) respondentai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Dirbant su sąjungininkais įgyvendinant oro policijos… 3 30 7 0

Įgyvendinant NATO oro policijos misiją,… 15 23 20

Manau, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika… 2 9 9 12 8

Bendradarbiaujant su partneriais man nekyla jokių… 9 22 7 20

Žinau už ką esu atsakingas ir kokias funkcijas atlieku 21 19 0

Man yra aiškus NATO oro policijos misijos tikslas 22 17 10

Iškilus iššūkiui, kuriam nerandame sprendimo,… 6 26 6 20

Kasdienes problemas su užsienio partneriais oro… 9 21 8 20

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

9 pav. Lietuvos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius

Apibendrinant klausimų bloką apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius, galima teigti

,kad didžioji dalis respondentų pritaria, kad jų santykiai su sąjungininkais yra labiau neformalūs nei
formalūs, sprendžiant kasdienines problemas. Taip pat, beveik vienareikšmiškai Lietuvos pajėgų
kariai pritarė, kad puikiai žino bendrą misijos tikslą. Respondentai, taip pat vienareikšmiškai visiškai
pritarė, kad gerai žino už ką yra atsakingi ir kokias funkcijas atlieka misijoje. Paklausus apie rizikos
egzistavimą bendradarbiaujant, respondentų nuomonė išsiskyrė. Didžioji dauguma respondentų
nurodė, kad bendradarbiaujant papildoma rizika nekyla, tačiau kita pusė šiam teiginiui nepritarė ir
mano, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika. Taip pat, respondentai visiškai pritarė ir pritarė, kad
įgyvendinant NATO oro policijos misiją, vadovaujamasi bendrai priimta tvarka. Respondentai
34
nurodė, kad visapusiškai pasitiki sąjungininkais ir tik maža dalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo
klausimu.
Belgijos pajėgų kariams buvo užduoti tie patys klausimai, kad būtų galima įvertinti jų
nuomonę apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius ir palyginus, nustatyti bendradarbiavimo
intensyvumą.

Dirbant su sąjungininkais įgyvendinant oro policijos… 6 22 12 0

Įgyvendinant NATO oro policijos misiją,… 9 27 4 0

Manau, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika… 1 9 6 14 10

Bendradarbiaujant su partneriais man nekyla jokių… 3 21 9 7 0

Žinau už ką esu atsakingas ir kokias funkcijas atlieku 15 22 30

Man yra aiškus NATO oro policijos misijos tikslas 15 22 2 10

Iškilus iššūkiui, kuriam nerandame sprendimo,… 5 28 5 20

Kasdienes problemas su užsienio partneriais oro… 9 23 8 0

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

10 pav. Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo intensyvumo požymius

Belgijos pajėgų karių paklausus nuomonės apie santykių pobūdį bendradarbiaujant, 22,5 %
(9 respondentai) visiškai sutinka, sutinka – 57,5 % (23 respondentai) kad, su sąjungininkais
kasdienines problemas sprendžia bendraudami neformaliai. 8 respondentai (20 %) šiuo klausimu
nuomonės neturėjo. Taip pat, dauguma belgų nurodė, kad iškilu problemai, kuriai neranda sprendimo,
pirmiausia su sąjungininkais konsultuojasi neformaliai: visiškai sutiko 5 respondentai (12,5 %),
sutiko – 28 respondentai (70 %), šiuo klausimu neturėjo nuomonės 5respondentai (12,5 %), o nesutiko
tik 5 % visų apklaustų respondentų. Didžioji daugumas respondentų visiškai sutiko arba sutiko, kad
jiems yra aiškus NATO oro policijos tikslas. 2 respondentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo, o
vienas respondentas teigia, kad jam nėra aiškus misijos tikslas. Net 37, 5 % visų apklaustų
respondentų visiškai sutinka, kad jie žino savo funkcijas ir už ką yra atsakingi. 22 respondentai (55
%) sutinka su šiuo teiginiu, 3 respondentai neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Dar vienas požymis
apibūdinantis bendradarbiavimo intensyvumą yra rizika. Šiuo klausimu respondentų nuomonė
išsiskyrė gan stipriai. 25 % visiškai nesutiko, 35 % nesutiko, kad bendradarbiaujant kyla didesnė
rizika. 1 respondentas visiškai sutiko, 9 respondentai sutiko, kad bendradarbiaujant kyla daugiau
rizikos nei nebendradarbiaujant. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo 6 respondentai. 9 respondentai

35
(22,5 %) visiškai sutinka, 27 respondentai (67,5 %) – sutinka, kad įgyvendinami NATO oro policijos
misiją jie vadovaujasi bendrai priimta tvarka. Respondentai, paklausti apie visapusišką pasitikėjimą
partneriais, teigia, kad visiškai jais pasitiki – 6 respondentai (15 %), pasitiki 22 respondentai (55 %)
ir 12 respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo (žr. 10 pav.).
Apibendrinant Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomones apie bendradarbiavimo intensyvumo
požymius, galima teigti, kad tiek Lietuvos, tiek Belgijos pajėgų nuomonės sutampa daugeliu
klausimu.

2.4 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką

darančius veiksnius.

Toliau bus aptartos Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomones, apie bendradarbiavimui įtaką
darančius veiksnius: kompetencija, partnerių lankstumas, organizacinė struktūra, kultūriniai
skirtumai, procedūrų centralizacija.
Lietuvos pajėgų karių paklausus nuomonės apie sąjungininkų kompetenciją 17,5 % (7
respondentai) – visiškai sutinka, 62,5 % (25 respondentai) – sutinka, kad sąjungininkai yra
kompetentingi atlikti bendrai skirtas užduotis. Tik vienas respondentas nesutiko, kad sąjungininkams
užtenka kompetencijos, o 7 respondentai (17,5 %) šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Kitas įtaką
darantis veiksnys – lankstumas ir atvirumas naujovėms. Didžioji dauguma visiškai sutinka (7,5 %) ir
sutinka (70 %), kad sąjungininkai yra lankstūs ir atviri naujovėms, sprendžiant kasdienines
problemas. 2 respondentai nemano, kad sąjungininkai yra lankstūs ir atviri naujovėms, o 7
respondentai nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Lietuvos pajėgų kariams, buvo užduotas klausimas
apie hierarchijos poveikį bendravimui su sąjungininkais, 1 respondentas – visiškai nesutiko, 23
respondentai – nesutiko, kad griežta hierarchija apsukina komunikacija bendradarbiaujant. 20 % visų
apklaustų lietuvių sutiko, kad griežta hierarchija apsunkina komunikacija u partneriais, o 8
respondentai (20 %), šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Kadangi, NATO oro policijos misija yra
tarptautinė misija, natūralu, kad bendradarbiaujant gali išryškėti kultūriniai skirtumai, kurie daro įtaką
bendradarbiavimui. 1 respondentas (2,5 %) – visiškai nepritaria, nepritaria – 17 respondentų (42,5
%), kad esant kultūrinei įvairovei, sunkiau bendradarbiauti. Kita pusė –sutinka (25), kad kultūriniai
skirtumai daro įtaką bendradarbiavimui ir net 12 respondentų (30 %) nuomonės šiuo klausimu
neturėjo. Net 16 respondentų (40 %) visiškai sutinka, 11 respondentų (27,5 %) – sutinka, kad karinė
centralizacija, padeda efektyviau bendradarbiauti su sąjungininkais. 1 respondentas nesutinka su šiuo
teiginiu, o 12 respondentų (30 %) neturi nuomonės šiuo klausimu (žr.11 pav.)

36
 Karinė centralizacija, man padeda efektyviau 16 11 12 10
bendradarbiauti su sąjungininkais
Manau, kad esant kultūrinei įvairovei sunkiau 0 10 12 17 1
bendradarbiauti
Manau, kad griežta hierarchija apsunkina 0 8 8 23 1
komunikaciją bendradarbiaujant
Sprendžiant kasdienines problemas, 3 28 7 20
sąjungininkai yra lankstūs ir atviri naujovėms
Sąjungininkai yra kompetentingi, atlikti bendrai 7 25 7 10
skirtas užduotis

0 10 20 30 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

11 pav. Lietuvos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius

Toliau bus aptariama Belgijos pajėgų karių nuomonė, apie bendradarbiavimui įtaką
darančius veiksnius (žr. 12 pav.)
Pirmas veiksnys, darantis įtaką bendradarbiavimui tai kompetencija. 6 respondentai (15 %)
- visiškai sutiko, 25 respondentai (62,5 %) – sutiko, kad sąjungininkai yra kompetentingi atlikti
bendras užduotis, 9 respondentai nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Kitas veiksnys – sąjungininkų
lankstumas ir atvirumas naujovėms, sprendžiant kasdienines užduotis. Didžioji dauguma respondentų
– visiškai pritaria (10 %) ir 31 respondentas (77,5 %) – pritaria, kad sąjungininkai yra lankstūs ir
atviri naujovėms. 2 respondentai, nesutinka, o 3 respondentai šiuo klausimu nuomonės neturi.
Belgijos pajėgų karių nuomonė išsiskyrė, dėl griežtos hierarchijos įtakos bendradarbiavimui. Net
60% apklaustų belgų nesutinka, o 7,5 % – visiškai nesutinka, kad griežta hierarchija apsunkina
bendradarbiavimą, kita pusė – sutinka (20 %) ir visiškai sutinka (5 %), kad hierarchija apsunkina
bendradarbiavimą. 3 respondentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Dėl kultūros skirtumų įtakos
bendradarbiavimui, Belgijos karių nuomonė, taip pat, buvo nevieninga: 6 respondentai (15 %) –
visiškai nesutiko, 14 respondentų (35 %) – nesutiko, kad kultūrų skirtumai apsunkina
bendradarbiavimą. Tačiau, net 12 respondentų (30 %) sutiko, kad kultūrinė įvairovė daro įtaką
bendradarbiavimui. 8 respondentai (20 %) – nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Karinės
centralizacijos teigiamą įtakai visiškai pritaria – 15 respondentų (37,5 %), pritaria – 19 respondentų
(47,5 %). Tik 1 respondentas nepritaria, kad karinė centralizacija padeda efektyviau bendradarbiauti.
5 respondentai (15,5 %) – nuomonės šiuo klausimu neturėjo (žr. 12 pav.).

37
 Karinė centralizacija, man padeda efektyviau 15 19 5 10
bendradarbiauti su sąjungininkais

Manau, kad esant kultūrinei įvairovei sunkiau 0 12 8 14 6

bendradarbiauti

Manau, kad griežta hierarchija apsunkina 2 8 3 24 3

komunikaciją bendradarbiaujant

Sprendžiant kasdienines problemas, 4 31 3 20

sąjungininkai yra lankstūs ir atviri naujovėms

Sąjungininkai yra kompetentingi, atlikti bendrai 6 25 9 0

skirtas užduotis

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

12 pav. Belgijos pajėgų nuomonės apie bendradarbiavimui įtaką darančius veiksnius

Apibendrinant, Lietuvos ir Belgijos karių nuomones apie bendradarbiavimui įtaką darančius

veiksnius, galima teigti, kad abiejų pajėgų nuomonės, sutampa, kad sąjungininkai yra kompetentingi
atlikti, bendrai skirtas užduotis. Taip pat, tiek lietuviai, tiek belgai pritaria, kad sąjungininkai yra
lankstūs ir atviri naujovėms, sprendžiant kasdienines problemas. Nors nuomonės, dėl griežtos
hierarchijos įtakos bendradarbiavimui išsiskyrė abiejose pajėgose, vis dėl to dauguma lietuvių ir belgų
mano, kad griežta hierarchija neapsukina bendradarbiavimo. Paklausus apie kultūrinės įvairovės įtaką
bendradarbiavimui, tiek belgų, tiek lietuvių respondentai pasidalino į dvi puses. Viena pusė mano,
kad kultūrinė įvairovė apsunkina bendradarbiavimą, kita – jokios įtakos neturi bendradarbiavimui.
Karinės centralizacijos įtaką bendradarbiavimui, įžvelgia abiejų pajėgų respondentai.

2.5 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie motyvaciją bendradarbiauti

Toliau bus aptartaLietuvos ir Belgijos pajėgų karių motyvacija, įgyvendinant NATO oro
policijos misiją.
Lietuvos pajėgų kariai mano, kad sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai bendradarbiauja, su
šiuo teiginiu visiškai sutinka – 8 respondentai (20 %), sutinka – 22 respondentai (55 %). Tik 1
respondentas nemano, kad sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai bendradarbiauja, o 9 respondentai
(22,5 %) – šiuo klausimu nuomonės neturi. 5 respondentas (12,5 %) visiškai sutinka, kad jie yra
priversti bendradarbiauti, nes tai yra jų darbo dalis, sutinka – 21 respondentas (52,5 %). Likę
respondentai mano priešingai: visiškai nesutinka 1 respondentas, nesutinka – 8 respondentai (20 %),
kad jie bendradarbiauja, nes tai yra jų darbo dalis. Paklausus lietuvių ar juos bendradarbiauti skatina
38
noras padėti ir bendrumo jausmas, 7 respondentai (17,5 %) - visiškai sutinka, 18 respondentų (45 %)
– sutinka, kad juos bendradarbiauti skatina noras padėti ir bendrumo jausmas. Tik 3 respondentai
nesutinka su šiuo teiginiu, net 12 respondentų (30 %) šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Ties
paskutiniu klausimu, Lietuvos pajėgų karių nuomonė išsiskyrė. Su teiginiu, kad mokamas atlyginimas
skatina bendradarbiauti visiškai sutinka – 5 respondentai (12,5 %), sutinka – 10 respondentų (25 %),
priešingai mano ir visiškai nesutinka – 4 respondentai (10 %), nesutinka – 12 respondentų (30 %) (žr.
13 pav.)

Sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai 8 22 9 10

bendradarbiauja įgyvendinant oro policijos misiją

Aš esu priverstas bendradarbiauti, nes tai yra 5 21 5 8 1

mano darbo dalis

Mane bendradarbiauti skatina, noras padėti bei 7 18 12 30

bendrumo jausmas

Mane bendradarbiauti skatina mokamas 5 10 9 12 4

atlyginimas

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

13 pav. Lietuvos pajėgų nuomonė apie motyvaciją bendradarbiaujant.

Su teiginiu, kad sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai bendradarbiauja, 5 belgai – visiškai

sutinka (12,5 %), sutinka – net 29 respondentai (72,5 %), o 6 respondentai – nuomonės šiuo klausimu
neturi. Belgijos karių nuomonė išsiskyrė dėl to, ar jie yra priversti bendradarbiauti, nes tai yra jų
darbo dalis. Su šiuo teiginiu sutiko – 12 respondentų (30 %), nesutiko – 18 (45 %) ir visiškai nesutiko
– 5 respondentai (12,5 %). 5 respondentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Noras padėti ir
bendrumo jausmas, buvo įvardintas kaip motyvacija. Net 10 respondentų (25 %) – visiškai sutiko, 18
respondentų (45 %) - sutiko su šiuo teiginiu. 12 (30 %) respondentų nuomonės šiuo klausimu
neturėjo. Kad respondentus bendradarbiauti skatina mokamas atlyginimas, visiškai sutiko – 5
respondentai (12,5 %), sutiko – 13 respondentų (32,5 %). Priešingos nuomonės ir visiškai nesutiko
su teiginiu – 1 respondentas, nesutiko – 8 respondentai (20%). 13 (32,5 %) respondentų nuomonės
šiuo klausimu neturėjo (žr. 14 pav.).

39
 Sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai 5 29 6 0
bendradarbiauja įgyvendinant oro policijos misiją

Aš esu priverstas bendradarbiauti, nes tai yra mano 0 12 5 18 5

darbo dalis

Mane bendradarbiauti skatina, noras padėti bei 10 18 12 0

bendrumo jausmas

Mane bendradarbiauti skatina mokamas 5 13 13 8 1

atlyginimas

0 10 20 30 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

14 pav. Belgijos pajėgų nuomonė apie motyvaciją bendradarbiaujant

Apibendrinant, Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonę apie motyvaciją bendradarbiauti,

galima teigti, kad anot belgų, lietuviai yra labiau motyvuoti, nei anot lietuvių – belgų kariai. Lietuvos
pajėgų karių mano, kad jie yra priversti bendradarbiauti, nes tai jų darbo dalis, tuo tarpu Belgijos
kariai nėra tokie kategoriški, ir mano, kad jie bendradarbiauja ne tik dėl to, kad tai jų darbo dalis.
Kaip motyvacija bendradarbiauti, abiejų pajėgų gretose, laikomas noras padėti ir bendrumo jausmas.
Tiek lietuviai, tiek belgai visiškai sutinka arba sutinka, kad tai juos motyvuoja bendradarbiauti.
Abiejuose pajėgose išsiskyrė nuomonė apie mokomą atlyginimą, kaip motyvaciją. Dauguma lietuvių
mano, kad atlyginimas jų neskatina bendradarbiauti, tačiau dauguma belgų mokamą atlyginimą laiko
motyvacija bendradarbiauti.

2.6 Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo modelį

Toliau bus aptariama, Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonė, apie NATO bendradarbiavimo
modelio pritaikymą praktikoje.
Lietuvių pajėgų karių paklausus apie NATO oro policijos misiją, įgyvendinančių šalių
atitikimą NATO standartams, 13 respondentų (32,5 %) - visiškai pritaria, 25 respondentai (62,5 %) –
pritaria, kad misijoje dalyvaujančios šalys, atitinka NATO nustatytus standartus. 2 respondentai –
šiuo klausimu nuomonės neturėjo. NATO bendradarbiavimo modelyje nurodyta, kad prieš misiją
vykdomas specifinis pasiruošimas, paklausus respondentų, 8 respondentai (20 %) – visiškai sutiko,
24 respondentai (60 %) – sutiko, kad vykdomas specifinis pasiruošimas prieš misiją. 8 respondentai

40
(20 %) – nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Įprastai prieš misiją vykdomas procedūrų ir veiksmų
derinimas, 21 respondentas (52,5 %) – visiškai sutinka, 18 respondentų (45 %) – sutinka dėl šio
teiginio, 1 respondentas - neturėjo nuomonės šiuo klausimu (žr.15 pav.).

Prieš oro policijos misiją, kartu su sąjungininkais 21 18 110

deriname bendras procedūras ir veiksmus

Įprastai prieš misiją, vykdomas specifinis 8 24 8 10

pasiruošimas

Įgyvendinant oro policijos misiją,

bendradarbiaujančios šalys atitinka NATO 13 25 20
nustatytus standartus

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

15 pav. Lietuvos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo modelio pritaikymą praktiškai

Belgijos pajėgų karių nuomonė buvo vieninga, dėl NATO oro policijos misiją įgyvendinančių
pajėgų atitikimą, NATO nustatytiems standartams: visiškai sutiko – 6 respondentai (15 %), sutiko –
net 28 respondentai (70 %), kad pajėgos įgyvendinančios NATO oro policijos misiją atitinka NATO
nustatytus standartus. 6 respondentai (15 %) – šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Respondentai
paklausti apie specifinį pasiruošimą prieš misiją – visiškai sutiko (32,5 %), sutiko – 45, kad prieš
misiją vykdomas specifinis pasiruošimas. 9 respondentai (22,5 %) - nuomonės šiuo klausimu
neturėjo. Kitas bendradarbiavimo modelio elementas – procedūrų ir veiksmų derinimas prieš misiją.
Net 24 respondentai (60 %) – visiškai sutiko, 7 respondentai (17,5 %) – sutiko, kad prieš misiją yra
derinamos procedūros ir veiksmai. 9 respondentai (22,5 %) nuomonės šiuo klausimu neturėjo (žr. 16
pav.).

41
 Prieš oro policijos misiją, kartu su
sąjungininkais deriname bendras procedūras ir 24 7 9 0
veiksmus

Įprastai prieš misiją, vykdomas specifinis 13 18 9 0

pasiruošimas

Įgyvendinant oro policijos misiją,

bendradarbiaujančios šalys atitinka NATO 6 28 6 0
nustatytus standartus

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

16 pav. Belgijos pajėgų nuomonė apie bendradarbiavimo modelio pritaikymą praktiškai

Apibendrinant Lietuvos ir Belgijos pajėgų nuomonę apie NATO bendradarbiavimo

modelio pritaikymą praktikoje, gali teigti, kad abiejų pajėgų karių nuomonės sutapo. Abiejų pajėgų
respondentai visiškai sutinka arba sutinka, kad NATO oro policiją įgyvendinančios pajėgos atitinka
NATO nustatytus standartus. Taip pat, pajėgų nuomonės neišsiskyrė ir ties specifinio pasiruošimo
klausimu, abiejų pajėgų kariai, visiškai sutinka arba sutinka, kad specifinis pasiruošimas prieš
misiją yra vykdomas. Lietuvos ir Belgijos kariai, taip pat, vienareikšmiškai sutiko, kad prieš misiją,
pajėgos derina veiksmus ir procedūras.

42
 IŠVADOS

Atlikus Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimo įgyvendinant NATO oro policijos

misijos tyrimą, iškelta baigiamojo darbo hipotezė pasitvirtino. Išnagrinėjus ir įvertinus teorinius
bendradarbiavimo aspektus galima teigti, kad bendradarbiavimas yra vienas iš efektyviausių būdų,
siekti geresnių ir didesnių tikslų. Sąveika tarp organizacijų leidžia išsikelti ir pasiekti tikslus, kurių
viena organizacija negalėtų pasiekti.

1. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimo intensyvumas yra

vidutinis. Esant vidutiniam bendradarbiavimo intensyvumui, Lietuvos ir Belgijos pajėgos,
išlaikydamos savo autonomiją, vadovaujasi bendrai priimta tvarka, kiekvienas sąveikos dalyvis žino
savo funkcijas ir atsakomybės ribas. Lietuvos ir Belgijos kariai, pasitiki vieni kitais, todėl tai lemia
efektyvesnį ir sklandesnį NATO oro policijos misijos įgyvendinimą. Misijoje dalyvaujantys kariai,
žino ir puikiai supranta NATO oro policijos misijos tikslus. Esant vidutiniam bendradarbiavimo
intensyvumui, Lietuvos ir Belgijos pajėgos, dauguma kasdieninių problemų pirmiausia sprendžia
bendraudami neoficialiai. Tyrimas parodė, kad esant vidutiniam bendradarbiavimo intensyvumui,
rizika nėra labai didelė. Galima daryti išvadą, kad vidutinis bendradarbiavimo intensyvumas yra
optimaliausias įgyvendinant NATO oro policijos misiją.
2. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, bendradarbiavimui įtaką darančių veiksnių reikšmė,
Lietuvos ir Belgijos pajėgoms įgyvendinant NATO oro policijos misiją. Tyrimo rezultatai parodė,
kad sąjungininkų kompetencija, nedaro įtakos misijos įgyvendinimui, nes NATO oro policijos misiją
įgyvendinančios šalys yra kompetentingos atlikti bendrai skirtas užduotis. Sąveikaujat dviem
skirtingoms organizacijoms, labai svarbu lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie naujovių. Tyrimas
parodė, kad Lietuvos ir Belgijos kariai yra lankstūs ir atviri naujovėms, kasdieninėje veikloje ir
sprendžiant problemas. Tai sudaro sąlygas, greičiau spręsti problemas, priimti kompromisus ir
efektyviai įgyvendinti bendrus tikslus. Hierarchinė struktūra – neatsiejama nuo kariuomenės, veiklos
ir žmonių valdymo sistema, kurios pagalba, galima kontroliuoti didelį kiekį žmonių. Taip pat, ši
sistema daro tiek neigiamą, tiek teigiamą įtaką sąveikos procesui. Tyrimas parodė, kad daugeliu
atveju, hierarchija padeda suprasti pavaldumą, bendradarbiaujant su sąjungininkais ir neapsunkina
bendradarbiavimo proceso, tačiau dažnai prailgina, sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo
laiką. Įgyvendinant NATO oro policijos misiją, pajėgos susiduria su kultūrine įvairove. Tyrimo
rezultatai parodė, kad kultūriniai skirtumai iš dalies daro įtaką bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir
Belgijos pajėgų. Todėl, labai svarbu, pajėgoms suvaldyti visus skirtumus, siekiant efektyvaus
bendradarbiavimo įgyvendinat NATO oro policijos misiją. Paskutinis tirtas veiksnys – karinė

43
centralizacija. Tyrimo rezultatai parodė, kad karinė centralizacija, padeda bendradarbiauti Lietuvos
ir Belgijos pajėgoms. Bendrų procedūrų ir veiksmų centralizacija, padeda efektyviau sąveikauti.
3. Tyrimas padėjo ištirti Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimo motyvaciją, įgyvendinant
NATO oro policijos misiją. Motyvacija bendradarbiauti įvardijimą, kaip vienas svarbiausių aspektų
siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, todėl buvo labai svarbu ištirti Lietuvos ir Belgijos pajėgų
motyvaciją bendradarbiauti. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Belgijos kariai yra
motyvuoti bendradarbiauti, dėl tam tikrų priežasčių. Kaip didžiausia motyvacijos šaltinį abiejų pajėgų
kariai nurodė norą padėti ir bendrumo jausmą, taip pat, karius motyvuoja bendradarbiauti ir mokamas
atlyginimas. Lietuvos ir Belgijos pajėgų kariai, vieni kitus įvardijo kaip motyvuotus, įgyvendinant
NATO oro policijos misiją. Galima teigti, kad karius bendradarbiauti skatina ne tik materialinės, bet
ir moralinės paskatos.
4. Tyrimo metu buvo ištirtas ir NATO bendradarbiavimo misijose modelio pritaikymas
praktikoje. Rezultatai parodė, kad įgyvendinant NATO oro policijos misiją, buvo vadovaujamasi
NATO nustatyto, modelio elementais. Dėl to, galima teigti, kad NATO oro policijos misija teorinį
bendradarbiavimo modelį, taiko praktiškai.

44
 SIŪLYMAI

Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus ir išvadas, siekiant šalinti trūkumus ir priežastis,

kurios trukdo bendradarbiauti, galima teikti siūlymus ir sprendimus, kaip tai padaryti:

 Reguliariai, arba keičiantis pajėgoms, kurios įgyvendina NATO oro policijos misiją,
apklausti tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karius apie misijos eigą, problemas, stipriąsias ir silpnąsias
bendradarbiavimo vietas. Galima naudoti anketinės apklausos ar interviu metodus.
 Gerąją bendradarbiavimo praktiką ir išmoktas pamokas, įgyvendinant NATO oro
policijos misiją, taikyti šalims nesenai pradėjusioms NATO oro policijos misiją savo šalyse.
 Iki minimumo mažinti, įtaką bendradarbiavimui darančių veiksnių poveikį. Nuolatos
tikrinti grandžių, skyrių ir eskadrilės vadų kompetenciją. Toliau didinti karių, atliekančių NATO
misijas, kompetenciją, specifiniais kursais bei pratybomis.
 Gerinti ir greitinti sprendimų priėmimo procesą, NATO oro policijos misijos
klausimais, leidžiant mažesnės svarbos ar kasdieninius sprendimus priimti žemesniuose hierarchinės
struktūros lygmenyse, horizontaliu sprendimo priėmimo principu.
 Siekiant valdyti, NATO oro policijos misiją įgyvendinančių pajėgų kultūrinius
skirtumus, į specifinį ir bendrą pasiruošimą prieš misiją, įtraukti kultūrinės integracijos paskaitas.
Atskirai pajėgoms pristatyti busimų partnerių, įgyvendinančių oro policijos misiją, kultūra ir jos
ypatumus. Misijos metu, bent vienas žmogus turi būti atsakingas už kultūrinių skirtumų iškeltų
problemų sprendimą.
 Atsižvelgiant į NATO oro policijos misiją įgyvendinančių karių motyvaciją
bendradarbiauti – skatinti karius žodinėmis ir rašytinėmis padėkomis, labiausiai pasižymėjusius
apdovanoti vardinėmis dovanomis ar piniginėmis išmokomis. Kasdieninėje rutinoje, motyvuoti
karius bendradarbiauti.
 Laikytis NATO standartų ir diegti naujoves, įgyvendinant NATO oro policijos misiją.
Nuolat konsultuotis su NATO atstovais bendradarbiavimo gerinimo klausimais. Pastebėjus trūkumų
bendradarbiaujant teikti siūlymus, kaip juos pašalinti tiek sąjungininkų pajėgoms, tiek Lietuvos
kariams.

45
 LITERATŪROS SĄRAŠAS

„Air policing:securing NATO airspace“ (2018) [interaktyvus] [ žiūrėta 2018-10-08]. Prieiga per
internetą: https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_132685.htm
„Partnerships: projecting stability through cooperation“ 2018 m.
https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_84336.htm?selectedLocale=en
Amherst H. Wilder , (1994) Band sustaining effective collaborations“. Prieiga per
Bileišis, M. (2012). Institucinis Vyriausybės veiklos aspektas Lietuvos viešajame valdyme: Daktaro
disertacija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
Cottey, A. (Ed.). (2017). The European Neutrals and NATO: Non-alignment, Partnership,
Membership?. Springer. Prieiga per internetą:
https://link.springer.com/content/pdf/10.1057%2F978-1-137-59524-9.pdf
Debra Mashek , Michael Nanfito (2015) „People, tools, and processes that build collaborative
capacity“ Prieiga per intertnetą
http://www.teaglefoundation.org/Teagle/media/GlobalMediaLibrary/documents/rsources/People_T
ools_and_Processes.pdf?ext=.pdf
Downs, A. (1966). Bureaucratic structure and decisionmaking(No. RM-4646-1-PR). RAND CORP
SANTA MONICA CA.
Essens, P., Thompson, M., Karrasch, A., & Jermalavicius, T. (2017). Building Effective
Collaboration
Ferriter, M., Schupp, P., & Wetteland, S. (2018). Organizing chaos: the tactical assault kit
collaborative mission planner. Naval Postgraduate School Monterey United States. Prieiga per
internetą: https://apps.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/1053236.pdf
https://apps.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/1044582.pdf
in a Comprehensive Approach (Etablissement d'une collaboration efficace selon une approche
globale). North Atlantic Treaty Organization Neuilly-sur-Seine Cedex France. Internetinė prieiga:
internetą:https://alliancefornevadanonprofits.com/wp-content/uploads/2011/09/Research-Brief-
Building-and-Sustaining-Collaborations.pdf
Juknevičienė, V. (2007). M. WEBERIO BIUROKRATIJOS TEORIJOS REIKŠMĖ
ŠIUOLAIKINIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ KONTEKSTE. Ekonomika ir
vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(8), 122-127.
Kardelis K., (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus.
Leavitt, H. J. (2005), Hierarchies, authority, and leadership. Leader to Leader, 2005: 55-61. Prieiga
per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/ltl.141
46
Lietuvos Respublikos karinė doktrina: Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. balandžio 22 d. įsakymas
Nr. V–570. (2016).
LK Karinių oro pajėgų struktūra ir uždaviniai. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-10-01]. Prieiga per
internetą: http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos.html
Oksfordo žodynas https://en.oxforddictionaries.com/definition/cooperation
Peters, B. G. (2014). Still the century of bureaucracy?: the roles of public servants. Prieiga per
internetą: https://repository.mruni.eu/handle/007/12376
Peters, B. G. (2014). Still the century of bureaucracy?: the roles of public servants.Prieeiga per
internatą: https://repository.mruni.eu/handle/007/12376
Puškorius, S. (2014). Bendradarbiavimo efektyvumas
Raišienė, A. (2005). Bendradarbiavimo kaip viešojo sektoriaus veiklos organizavimo alternatyvos
teoriniai aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, (5), 56-60.
Raišienė, A. (2008) Tarpoganizacinės sąveikos turinys Lietuvos vietos savivaldos praktikų požiūriu.
Prieiga per internetą: https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2595\
Ribačonka, E., & Kasnauskė, J. (2014). VEIKSNIAI, ĮGALINANTYS VEIKSMINGAI VEIKTI
ORGANIZACIJŲ TINKLĄ. Regional Formation and Development Studies, 10(2), 189-200. Prieiga
per internetą: http://journals.ku.lt/index.php/RFDS/article/view/154/pdf
Ribašauskienė, E., Šalengaitė, D. (2012). Tinklaveikos bruožų raiška Lietuvos kaimo tinklo atveju.
Management theory and studies for rural business and infrastructure development, Vol. 34(5), p.
188–197.
S. Jeffrey (2017), The benefits and challenges of collaboration, prieiga per internetą:
http://www.centreforcities.org/reader/delivering-change-city-partnerships-make-public-
assets/benefits-challenges-collaboration/
Sarulienė, A., Vilkas, M. (2011). Efektyvumo ir lankstumo suderinimas tiekimo grandinėje.
Ekonomika ir vadyba, Nr. 16, p. 907–915.
Stantiulienė, S. (2008). Hierarchijos organizacijose: Argumentai, alternatyvos,
perspektyvos. Organizacijų Vadyba : Sisteminiai Tyrimai, 47, 123-139
Ungurytė-Ragauskienė, S., & Bileišis, M. (2017). Career Development in the Uniformed Services of
Lithuania: Wide Open Innovation Possibilities vs. Innert Hierarchical Culture. Public Policy and
Administration, 16(3), 365-376. Prieiga per internetą:
https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/14932/4680-10406-1-
SM.pdf?sequence=1&isAllowed=y

47
 PRIEDAI

1 priedas. Anketa Lietuvos pajėgų kariams

2 priedas. Anketa Belgijos pajėgų kariams (anglų k.)

48
 1 priedas
KLAUSIMYNAS

Gerb. Respondente,
Aš, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos ketvirto kurso kariūnė Justina Šegždaitė, rašau baigiamąjį bakalauro
darbą „ Lietuvos ir Belgijos pajėgų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO oro policijos misiją“. Atlieku tyrimą, kurio tikslas ištirti
bendradarbiavimo ypatumus įgyvendinant NATO oro policijos misiją. Anketa yra anoniminė, todėl tikiuosi, kad Jūsų nuoširdūs
atsakymai padės gauti objektyvius tyrimo rezultatus. Prašau, Jūsų įvertinti teiginius ir prie Jums tinkamo atsakymo apibraukti
skaičių
Ačiū Jums!

Nei sutinku nei

Misijoje neaktualu
Visiškai nesutinku
Visiškai sutinku

Nesutinku
nesutinku
Sutinku
1. Kasdienes problemas su užsienio partneriais oro policijos misijoje 1 2 3 4 5 N
sprendžiame bendraudami neformaliai
2. Iškilus iššūkiui, kuriam nerandame sprendimo, pirmiausia 1 2 3 4 5 N
konsultuojamės su partneriais neformaliai
3. Paprastai problemas sprendžiame tik formalizavę (oficialiai 1 2 3 4 5 N
patvirtinę) sprendimus
4. Santykiuose su partneriais kylančios problemos yra sunkiau 1 2 3 4 5 N
sprendžiamos negu Lietuvos pajėgų viduje
5. Man yra aiškus NATO oro policijos misijos tikslas 1 2 3 4 5 N
6. Mano vaidmuo NATO oro policijos misijoje yra aiškus 1 2 3 4 5 N
7. Vykdant pareigas misijoje man retai reikia kreiptis vadų/viršininkų 1 2 3 4 5 N
patikslinimo dėl tolesnės veiksmų eigos
8. Žinau už ką esu atsakingas ir kokias funkcijas atlieku 1 2 3 4 5 N
9. Bendradarbiaujant su partneriais man nekyla jokių rizikų, nes darau 1 2 3 4 5 N
tik tą ką liepė vadai/viršininkai
10. Bendradarbiaujant su partneriais man kilo rizikų dėl to, kad ėmiausi
asmeninės iniciatyvos spręsti iškilusią problemą, dariau ne tik ką 1 2 3 4 5 N
liepė vadovybė
11. Bendradarbiaujant su partneriais man kilo rizikų dėl to, kad ėmiausi 1 2 3 4 5 N
veiksmų, nurodytų vadovybės
12. Įgyvendinant NATO oro policijos misiją vadovaujamės prieš tai 1 2 3 4 5 N
misijose įgyta patirtimi
13. Manau, kad bendradarbiaujant kyla didesnė rizika nei 1 2 3 4 5 N
nebendradarbiaujant
14. Įgyvendinant NATO oro policijos misiją, vadovaujamės bendrai 1 2 3 4 5 N
priimta tvarka
15. Man yra aiški bendradarbiavimo nauda ir svarba 1 2 3 4 5 N

49
 Nei sutinku nei

Misijoje neaktualu
Visiškai nesutinku
Visiškai sutinku

Nesutinku
nesutinku
Sutinku
16. Mane bendradarbiauti skatina mokamas atlyginimas 1 2 3 4 5 N
17. Mane bendradarbiauti skatina, noras padėti bei bendrumo jausmas 1 2 3 4 5 N
18. Aš esu priverstas bendradarbiauti, nes tai yra mano darbo dalis 1 2 3 4 5 N
19. Dirbant kartu su sąjungininkais, jaučiu didesnę atsakomybę dėl savo 1 2 3 4 5 N
darbo kokybės
20. Dirbant su sąjungininkais įgyvendinant oro policijos misiją, jais 1 2 3 4 5 N
visapusiškai pasitikiu
21. Manau, kad sąjungininkai įgyvendinant oro policijos misiją 1 2 3 4 5 N
visapusiškai pasitiki manimi
22. Dirbant su sąjungininkais, galutinis rezultatas būna geresnis 1 2 3 4 5 N
23. Sąjungininkai yra kompetentingi, atlikti bendrai skirtas užduotis 1 2 3 4 5 N
24. Sąjungininkai yra motyvuoti ir noriai bendradarbiauja įgyvendinant 1 2 3 4 5 N
oro policijos misiją
25. Sprendžiant kasdienines problemas, sąjungininkai yra lankstūs ir atviri 1 2 3 4 5 N
naujovėms
26. Manau, kad griežta hierarchija apsunkina komunikaciją 1 2 3 4 5 N
bendradarbiaujant
27. Hierarchija man padeda lengviau suprasti pavaldumą 1 2 3 4 5 N
bendradarbiaujat
28. Manau, kad esant kultūrinei įvairovei sunkiau bendradarbiauti 1 2 3 4 5 N
29. Manau, kad bendradarbiaujant kultūriniai skirtumai netrukdo bendrai 1 2 3 4 5 N
veiklai
30. Karinė centralizacija, man padeda efektyviau bendradarbiauti su 1 2 3 4 5 N
sąjungininkais
31. Įgyvendinant oro policijos misiją, bendradarbiaujančios šalys atitinka 1 2 3 4 5 N
NATO nustatytus standartus
32. Įprastai prieš misiją, vykdomas specifinis pasiruošimas 1 2 3 4 5 N
33. Prieš oro policijos misiją, kartu su sąjungininkais deriname bendras 1 2 3 4 5 n
procedūras ir veiksmus
Kokiai laipsnių kategorijai priklausote? Kokia Jūsų patirtis tarptautinėse Ar jau esate dalyvavęs
misijose? NATO oro policijos
misijoje?
1. Kareiviai 1. Misijose nedalyvavau 1. Taip
2. Puskarininkiai 2. 1-2 misijos 2. Ne
3. Puskarininkiai specialistai 3. 3-4 misijos
4. Jaunesnieji karininkai 4. 5 ir daugiau
5. Vyresnieji karininkai

Gerb. Respondente, dėkoju už atsakymus. Jei Jums įdomūs tyrimo rezultatai, maloniai kviečiu kreiptis į mane el. paštu
justinasegzdaite@gmail.com

50
 2 priedas
Questionnaire

Dear Respondent,
I am fourth year cadet Justina Šegždaitė from General Jonas Žemaitis military academy, I am
writing the final bachelor paper "Cooperation between Lithuanian and Belgian forces in the
implementation of the NATO air policing mission". I am doing a research about peculiarities of
cooperation in the implementation of the NATO Air Police Mission. The questionnaire is anonymous,
so I hope that your sincere answers will help me to get objective research results. Please, evaluate
your claims and circle the answer, which is most common to your approach.
Thank you

Strongly disagree
Strongly agree

Irrelevant in
Disagree

missions
Neutral
Agree
1. We are solving daily problems with a foreign partners in air policing mission by 1 2 3 4 5 N
communicating informally
2. When we face the challenges, which we are not able to find a solution, firstly we 1 2 3 4 5 N
consult with foreign partner informally
3. Usually we solve problems only by formalizing (officially confirmed) decisions 1 2 3 4 5 N
4. Problems with partners are more difficult to solve than within own forces 1 2 3 4 5 N
5. I have clearly understand NATO air policing mission goal 1 2 3 4 5 N
6. My role in NATO air policing mission is clear 1 2 3 4 5 N
7. In my role of mission, I rarely need to ask for a clarification of the commanders / 1 2 3 4 5 N
bosses for further action
8. I know what I am responsible for and what functions do I carry out 1 2 3 4 5 N
9. In cooperation with a foreign partners, I am not facing any risks, because I only do 1 2 3 4 5 N
what the commanders / bosses command
10. In cooperation with a foreign partners I faced a risk because of taking personal 1 2 3 4 5 N
initiatives to solve the problem
11. In cooperation with a foreign partners I faced a risk because I did what commanders/ 1 2 3 4 5 N
bosses commanded
12. In NATO air policing mission we have followed the experience we gained in the 1 2 3 4 5 N
mission before
13. I believe that cooperation poses a higher risk than non-cooperation 1 2 3 4 5 N
14. In NATO air policing mission, we are guided by a commonly agreed procedures 1 2 3 4 5 N
15. I have clearly understand the benefits and importance of cooperation 1 2 3 4 5 N
16. Salaries encourage me to cooperate 1 2 3 4 5 N
17. I am encouraged to cooperate by the willingness to help and the feeling of 1 2 3 4 5 N
commonality
18. I am forced to cooperate, because it is a part of my job 1 2 3 4 5 N
19. While working with foreign partners, I feel more responsible for the quality of my 1 2 3 4 5 N
work

51
 Strongly agree

Irrelevant in
Disagree

Strongly

missions
disagree
Neutral
Agree
20. Working with allies in the implementation of the air policing mission, I fully trust 1 2 3 4 5 N
them
21. I believe that the Allies fully trust in me in the implementation of the air policing 1 2 3 4 5 N
mission
22. While working with allies the end of result is better 1 2 3 4 5 N
23. Allies are competent to perform jointly assigned tasks 1 2 3 4 5 N
24. Allies are motivated and willingly cooperate in the implementation of the air 1 2 3 4 5 N
policing mission
25. In solving daily problems, the Allies are flexible and open to innovation 1 2 3 4 5 N
26. I think that a strict hierarchy complicates the communication through cooperation 1 2 3 4 5 N
27. The hierarchy helps me to better understand subordination in cooperation process 1 2 3 4 5 N
28. I believe that it is more difficult to cooperate with cultural diversity 1 2 3 4 5 N
29. I believe that cultural differences does not interfere with joint activities 1 2 3 4 5 N
30. Military centralization helps me to cooperate more effectively with allies 1 2 3 4 5 N
31. In the implementation of the air policing mission, the cooperating countries meet the 1 2 3 4 5 N
standards set by NATO
32. Usually specific training is carried out prior before the mission 1 2 3 4 5 N
33. Before the air policing mission we combine joint procedures and actions with our 1 2 3 4 5 N
allies

Which grade do you belong to? What is your experience in international Have you already participated in
missions? the NATO Air Police Mission?
1. Soldiers 1. I did not take part in the missions 1. Yes

2. Non-Commissioned Officers 2. 1-2 missions 2. No

3. Non-Commissioned Officers Specialists 3. 3-4 missions

4. Junior officers 4. 5 or more

5. Senior officers

Dear Respondent, thank you for your answers, if you intrested in my research result, please contact me:
justinasegzdaite@gmail.com

52