STUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas

Socialinė filosofija

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai)

Koordinuojantis: prof. A. Plėšnys Filosofijos fakultetas, Filosofijos katedra, Universiteto g.
9/1
Kitas (-i):

Studijų pakopa Dalyko (modulio) tipas

Pirmoji Privalomas filosofijos studentams,
pasirenkamas kitų specialybių studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinis ir savarankiškas darbas Pavasario semestras lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam
Išankstiniai reikalavimai: Gretutiniai reikalavimai (jei yra):
nėra nėra

Dalyko (modulio) apimtis Visas studento darbo Kontaktinio darbo Savarankiško darbo
kreditais krūvis valandos valandos
5 138 48 90

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Bendrieji gebėjimai
1. Gebėjimas rasti, analizuoti ir sisteminti informaciją iš įvairių teorinių ir empirinių šaltinių.
2. Gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje, organizuoti, vadovauti.
3. Gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas.
4. Gebėjimas profesionaliai veikti laikantis socialinės atsakomybės, pilietiškumo, lygių galimybių principų,
žmogaus teisių bei etikos principų.

Specialieji gebėjimai
5. Gebėjimas analizuoti socialines problemas jų istoriniame ir sociokultūriniame kontekste, atsižvelgti į
socialinių sistemų įvairovę ir identifikuoti ekonominių, politinių, sociokultūrinių pokyčių įtaką socialinių
sluoksnių ir grupių gyvenimui;
6. Suprasti ir kritiškai vertinti Lietuvos ir užsienio šalių socialinės gerovės sistemas, socialinius procesus,
socialinių mokslų teorijų, tyrimus ir gerosios patirties perspektyvoje;
7. Gebėjimas daryti poveikį socialinei politikai, teikiant pasiūlymus jos plėtrai ir tobulinimui, inicijuojant ir
įgyvendinant inovatyvias socialinės politikos programas bei projektus, pilietinių, profesinių ir politinių
organizacijų, interesų grupių bei savivaldos ir valstybinių institucijų atstovais, sprendžiant socialinės politikos
uždavinius, siekiant ekonominės gerovės ir socialinės pažangos.
8. Gebėjimas komunikuoti, koordinuoti veiklas ir bendradarbiauti su socialinių judėjimų,

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

1.1 Geba analizuoti socialinės politikos Probleminis dėstymas, Egzaminas, dalyvavimas
reiškinius naudodamasis moksline konkrečių socialinės diskusijoje
 literatūra, vietinių ir tarptautinių filosofijos tekstų ir realių
duomenų šaltiniais, taikyti tinkamus situacijų analizė, kurią pateikia
kiekybinius ir kokybinius tyrimų studentas, o toliau diskutuoja
grupė.
metodus ir apdoroti duomenis
kompiuterinėmis programomis
1.2 Geba palyginti tyrimų rezultatus su
turimomis žiniomis ir teorijomis,
susisteminti informaciją ir pateikti ją
ataskaitoje žodžiu ir raštu.
1.3 Geba susieti prieštaringas idėjas ir
įvertinti reiškinį iš skirtingų teorinių
perspektyvų

2.1 Geba sukurti darnią komandą ir jai

vadovauti aiškiai komunikuodamas
komandos nariams informaciją, idėjas,
problemas ir jų sprendimus bei
taikydamas lankstų tarpasmeninio
bendravimo stilių.
2.2 Geba derinti individualius veiklos būdus
su darbu grupėje, dalindamasis
kompetencija ir atsakomybe ir
atsižvelgdamas į skirtingus poreikius,
nuomones ir potencialų indėlį.

3.1 Geba visapusiškai išanalizuoti socialines Probleminis dėstymas, grupės Egzaminas, dalyvavimas
problemas ir pasiūlyti inovatyvius jų diskusija, pateikus paskaitos diskusijoje
sprendimo būdus. medžiagą
3.2 Geba identifikuoti nuomonių /požiūrių
konfliktą ir siūlyti būdus prieštaringų
idėjų kūrybiškam suderinimui

4.1 Geba kritiškai įvertinti siūlomas ar

įgyvendinamas politikas žmogaus teisių,
lygių galimybių, socialinio teisingumo,
lygybės ir kitų demokratinių vertybių
požiūriu.

4.2 Geba identifikuoti demokratinių vertybių

pažeidimus, įvertinti pažeidimų poveikį
įvairioms socialinėms grupėms bei
pasiūlyti alternatyvias politika.
4.3 Geba kritiškai reflektuoti savo veiklą
profesinės etikos ir pagarbos žmogaus
teisėms perspektyvoje ir identifikuoti
profesinio tobulėjimo kryptis.

5.1 Geba analizuoti ir apibūdinti socialinį, Probleminis dėstymas,

ekonominį, politinį, kultūrinį, diskusija, konsultacijos su Egzaminas, dalyvavimas
demografinį ir teisinį kontekstą, dėstytoju.
diskusijoje
kuriame yra kuriami ir įgyvendinami
socialinės politikos sprendimai.
5.2 Geba apibūdinti eurointegracijos ir
globalizacijos procesų įtaką socialinėms
politikoms
5.3 Geba reflektuoti pagrindines socialinių
mokslų (sociologijos, ekonomikos,
politikos, teisės) teorijas bei jas taikyti
socialinės tikrovės reiškinių
paaiškinimui.

6.1 Geba identifikuoti veikėjus, dalyvaujančius Įtraukiamoji paskaita, debatai, Egzaminas, dalyvavimas
socialinės gerovės priemonių kūrimo, konkrečių socialinių struktūrų diskusijoje
organizavimo ir vartojimo procesuose, keliamų tikslų analizė.
įvardinti jų atliekamus vaidmeni Pasiruošimas rašto darbui
6.2 Geba apibūdinti socialinės politikos
formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo
mechanizmus nacionaliniame ir
tarptautiniame lygmenyje.
6.3 Geba apibūdinti gerovės valstybės kilmę,
turinį ir ypatybes, nuosekliai paaiškinti
pagrindinių gerovės valstybių tipų
skirtumus bei identifikuoti Lietuvos
vietą šiose tipologijose
6.4 Geba apibūdinti Lietuvos sveikatos,
švietimo ir socialinės apsaugos sistemų
funkcionavimo principus, valdymo
mechanizmus, sprendžiamas problemas
ir veiklos rezultatus

7.1 Geba sekti inovacijas socialinės politikos Egzaminas, rašto darbas

srityje, sieti naują informaciją su
turimomis žiniomis ir atitinkamai Probleminis dėstymas,
planuoti savo veiklos būdus. konsultacijos
7.2 Geba kritiškai analizuoti socialinės gerovės
sistemą, argumentuotai siūlyti pokyčius.
8.1 Geba operuoti socialinės politikos srities Įtraukiamoji paskaita, Egzaminas, dalyvavimas
terminais lietuvių ir bent viena užsienio skirtingų informacijos šaltinių diskusijoje
kalba, perteikdamas informaciją, idėjas, (dokumentų, žiniasklaidos
problemas ir sprendimus tiek šaltinių) analizė, grupės
diskusija.
specialistams, tiek ir ne specialistams
8.2 Geba konstruktyviai dalyvauti diskusijose
socialinės politikos tematika,
remdamasis turimomis žiniomis ir
teorijomis, atsižvelgdamas į kitų
nuomones bei pateikiamą informaciją,
teikdamas argumentuotus pasiūlymus.
8.3 Geba argumentuotai pasiūlyti
tarpžinybinio, tarpinstitucinio
bendradarbiavimo modelius bei pagrįsti
jų naudą siekiant efektyvaus socialinių
problemų sprendimo

Savarankiškų studijų
Temos Kontaktinio darbo valandos
laikas ir užduotys
 Visas kontaktinis

Savarankiškas
Laboratoriniai
Konsultacijos
Užduotys

Seminarai
Paskaitos

Pratybos

Praktika

darbas

darbas
darbai
1. Socialinės filosofijos raida antikoje. Platono ir 2 2 4 8 Mokslinės literatūros
Aristotelio socialinės pažiūros. Stoikiška skaitymas. Platono
socialinių reiškinių samprata. „Valstybės“ 1-5
knygos analizė.

2. Asmens samprata Vakarų Europos kultūrinėje 2 2 4 Paskaitų medžiagos

tradicijoje. analizė. Aristotelio
„Politikos“ 1-2 ir
dalies 3 knygos analizė

3. Asmuo ir valios laisvė. Laisvės įgyvendinimas 2 2 4 6 Laisvės sampratų

laisvės srityje. įvairovė (rašto darbas).
Plėšnys A. Socialinės
filosofijos pagrindai,
p. 70-92, teksto
analizė.

4. Elgesio vertinimo principų grindimas. Tų 2 2 4 Paskaitų medžiagos

principų reikšmė socialiniam veikimui. analizė. „Nikomacho
etikos“ 1—3 knygos
skaitymas.

5. Objektyvusis elgesio vertinimo principo 2 2 4 6 Teisės aktų, sąvadų, ir

grindimas. Augustinas ir Thomas Akvinietis. nuostatų,
Prigimtinis įstatymas ir sąžinė. reglamentuojančių
individo elgesį analizė
(medžiaga iš interneto)

6. Intersubjektyvusis elgesio vertinimo principo 2 4 6 Nuoseklus

grindimas. Kanto doros metafizika. Kategorinio studijavimas,
imperatyvo galimumas ir būtinumas. Valios laisvė. pasirengimas
paskaitai. Mokslinės
literatūros skaitymas.
I. Kanto „Doros
metafizikos pagrindų“
1 – 3 skyriaus analizė.

7. Subjektyvusis elgesio vertinimo principo 2 2 4 8 Nuoseklus

grindimas. Utilitarizmas. Pasekmių principas. studijavimas,
Emotyvizmas ir preskriptyvizmas. pasirengimas
paskaitai. Probleminių
atvejų sprendimo
galimybių analizė. J.
S. Millio veikalo
„Utilitarizmas“ 3 – 5
skyriaus analizė.

8. Organinis socialinis modelis. Prigimties ir 2 2 4 Nuoseklus

tikslinių priežasčių reikšmė šiame modelyje. studijavimas,
Visuomeninių struktūrų savitumai ir tų struktūrų pasirengimas paskaita,
subordinacijos. Plėšnio A. „Socialinės
 filosofijos pagrindų“
p. 134-192 teksto
nagrinėjimas.

9. Šiuolaikiniai organiniai visuomenės modeliai. 4 2 6 8 Nuoseklus

Krikščioniškasis socialinis mokymas. Prigimtinės studijavimas.
socialinės struktūros. Bendrasis gėris. Nuosavybės Mokslinės literatūros
ypatumai. Teisė ir teisingumas. Darbas. Socialinės skaitymas. M.
vertybės. Weberio
„Protestantizmo etika
ir kapitalizmo dvasia“
pirmos dalies ir antros
dalies pirmojo
skyriaus analizė .

10. Mechanistinio visuomenės modelio ypatumai. 2 2 4 8 Nuoseklus

Socialinis nominalizmas. Moderni prigimtinės studijavimas,
teisės interpretacija. H. Grotius. T. Hobbeso pasirengimas
socialinė teorija. Visuomeninė sutartis. paskaitai. Mokslinės
literatūros skaitymas.
J. S Millio „Apie
laisvę“ Įvado ir 1-3
skyriaus aptartis.

11. Apšvietos amžius ir socialinė filosofija. 2 2 6 Nuoseklus

Liberalizmo principų formavimasis. J. Locke studijavimas.
socialinės pažiūros. Ch. L. Montesquieu, J. J. Pasirengimas
Rousseau. Valdžių padalinimo principo reikšmė. paskaitai. Tekto
studijos pasirenkant
individualų rašto
darbą.

12. Liberalizmas. Klasikinė samprata. Liberaliųjų 2 2 4 8 Pasirengimas

politinių koncepcijų įvairovė. paskaitai. Rašto
darbas. Plėšnys A.
„Socialinės filosofijos
pagrindai“ skyriaus
„Liberalioji politinė
mintis“ analizė.

13. Liberalizmas ir teisingumo teorijų 2 2 4 Mokslinės literatūros

interpretacijos. Procedūrinis teisingumas. skaitymas. J. Rawlso
„Politinio liberalizmo“
8 paskaitos
„Pamatinės laisvės ir
jų prioritetas“ analizė.

14. Liberalizmas ir ekonominės teorijos. Keynesas 2 2 2 4 Ekonominių programų

versus Friedmanas. analizė. Užimtumas.
Socialinė rūpyba.
Savarankiško darbo
gynimas seminaro
metu. M. Friedmano
„Kapitalizmas ir
laisvė“ 1-6 skyriaus
analizė.
15. Totalitarinės visuomenės organizacijos 2 2 6 Nuoseklus
koncepcijos. Komunizmas. studijavimas. A.
Plėšnio „Socialinės
filosofijos pagrindų“
skyriaus „Marksistinė
socialinė teorija“
analizė. Ruošimasis
egzaminui.

32 16 48 9
0

Vertinimo strategija Svoris Atsiskaitymo Vertinimo kriterijai

proc. laikas
30% Semestro Vertinama pagal šiuos kriterijus:
metu. Savo nuomonės pagrindimas ir argumentavimas;
Dalyvavimas grupinėse 10%
diskusijose. Susipažinimas su nagrinėjamais tekstais; 15%
Argumentų tikslumas, logiškumas; 5%

20% Semestro Vertinama pagal šiuos kriterijus:

metu Pateikto darbo naujumas ir originalumas; 5%
Rašto darbai Struktūros taisyklingumas, apipavidalinimo
kokybė; 5%
Kalbos aiškumas ir nuoseklumas; 5%
Argumentavimo ir įrodinėjimo tikslumas; 5%.

Egzaminas raštu atsakant į
konkretų klausimą
50% Pagal sesijos Vertinama pagal šiuos kriterijus:
tvarkaraštį Atsakymo išsamumas ir tikslumas; 30%
Kalbos aiškumas, nuoseklumas; 5%
Sugebėjimas įrodinėti ir kritiškumas; 10%
Požiūrio platumas; 5%.

Autorius Leidim Pavadinimas Periodinio Leidimo vieta ir leidykla ar

o metai leidinio Nr. internetinė nuoroda
ar leidinio
tomas
Privaloma literatūra
Aristotelis 1997 Politika Vilnius: Pradai

Fdriedman M. 1998 Kapitalizmas ir laisvė Vilnius: Mintis

Kantas I. 1980 Dorovės metafizikos Vilnius: Mintis

pagrindai

Mill J. S. 1995 Apie laisvę Vilnius: Pradai

Mill J. S 2005 Utilitarizmas Vilnius: Margi raštai

Platonas 1981 Valstybė Vilnius: Mintis

Plėšnys A. 2011 Socialinės filosofijos Vilnius: Vilniaus

pagrindai universitetas

Rawls J. 2002 Politinis liberalizmas Vilnius: Eugrimas

Weber M. 1997 Protestantiškoji etika ir Vilnius: Pradai
kapitalizmo dvasia

Papildoma literatūra
1990 Nikomacho etika// Vilnius: Mintis
Rinktiniai raštai
Aristotelis

Bauman Z. 2007 Likvidi meilė Vilnius: Apostrofa

Hayek A. von F. 1997- Teisė, įstatymų leidyba ir T. 1 -- 3 Vilnius: Eugarimas

1999 laisvė

Hobbes T. 1999 Leviatanas Vilnius: Pradai

Hollis M. 2000 Socialinių mokslų Vilnius: Lietuvos rašytojų

filosofija. Įvadas sąjungos leidykla

Kis J. (sudarytojas) 1998 Šiuolaikinė politinė Vilnius: Pradai

filosofija. Antologija

Lokas Dž. 1992 Esė apie pilietinę valdžią Vilnius: Mintis

Ruso Ž. Ž. Vilnius: Mintis

1979 Rinktiniai raštai