VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

KATALIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETO
SANTUOKOS IR ŠEIMOS STUDIJŲ CENTRAS

Jonas Papučka

„SUTUOKTINIŲ SUSITIKIMŲ“ PROGRAMOS POVEIKIS POROS

TARPUSAVIO SANTYKIŲ DARNAI

Magistro baigiamasis darbas

Šeimotyros studijų programa, valstybinis kodas 621X20023

Edukologijos studijų kryptis

Vadovas prof. dr. Birutė Obelenienė _____________ ______

(Parašas) (Data)

Apginta doc. dr. Benas Ulevičius _____________ ______

(KTF dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2017
 SANTRAUKA
Darbo autorius: Jonas Papučka

Pavadinimas: „Sutuoktinių Susitikimų“ programos poveikis poros tarpusavio santykių

darnai

Darbo vadovas: prof. dr. Birutė Obelenienė

Didelis skyrybų skaičius Lietuvoje ir kituose šalyse rodo, kad sutuoktiniai nepatenkinti
tarpusavio santykių kokybe. Sutuoktiniai - tai sąjunga kurianti bendrą gėrį. Bendram gėriui
atsirasti reikalinga darni sąjunga, o pasak G.Chapman darnios “žmonijos egzistavimo pamatas yra
troškimas būti mylimam ir artimam su kitu žmogumi. Santuoka sukurta patenkinti šį intymumo ir
meilės poreikį“. „Sutuoktinių Susitikimų“ programa yra viena iš nedaugelio bažnytinių programų
padedanti gerinti sutuoktinių santykius. Problema. Per pastarąjį dešimtmetį skyrybų skaičius
rodo, kad sutuoktiniai nepakankamai skiria dėmesio tarpusavio santykių ugdymosi veiksniui. Dėl
šeimos iširimo kenčia ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tokiu būdu kenčia partnerystės šeimoje kokybė,
kuri turi ne tik individualias, bet ir socialines pasekmes, modeliuojančias visuomenės demografinį
veidą ir socialines privačiojo bei viešojo gyvenimo institucijas. Tyrimo objektas. „Sutuoktinių
Susitikimų“ programos poveikis, sutuoktinių santykių darnai. Uždaviniai: 1. Atskleisti
sutuoktinių tarpusavio darnių santykių sampratą. 2. Apžvelgti meilės sampratą, kaip savęs
dovanojimąsi. 3. Apžvelgti „Sutuoktinių Susitikimų“ savaitgalio rekolekcijų veiklą. 4. Nustatyti
sutuoktinių santykių darnos skirtumus tarp dalyvavusių ir nedalyvavusius porų „Sutuoktinių
Susitikimų“ ar panašiose programose. Išvados: 1. Darna - prigimtinė ir, mes turim darnos
troškimą savyje, kurį privalome ugdyti ir tobulinti, siekdami bendrystės ir bendradarbiavimo. 2.
Savęs dovanojimas sutuoktiniui, padeda matyti sutuoktinį kaip tikslą, o ne kaip priemonę. Meilės
augimas tarp sutuoktinių tai geros valios aktas. Nuo šių veiksnių priklauso darnūs santykiai
šeimoje. 3. „Sutuoktinių Susitikimai“ ir kitokie sutuoktinių judėjimai bei veiklos padeda ugdyti
konstruktyvų dialogą, geriau suprasti ir atliepti sutuoktinio poreikius, padeda kurti darnius
santykius šeimoje.4. Tarp dalyvavusių ir nedalyvavusių „Sutuoktinių Susitikimų“ programoje,
darnių santykių tarp sutuoktinių vertinimai - statistiškai reikšmingai nesiskiria.

1
 SUMMARY
The author: Jonas Papucka

The title: The „Encounters of Married Couples“ program‘s impact on harmony of a

matrimonial relationship

The thesis supervisor: prof. dr. Birute Obeleniene

A large number of divorces in Lithuania and other countries shows that spouses are not
satisfied with the quality of relationships. A couple is a union creating the common good. The
common good requires harmonious union and according to G.Chapman the foundation of
harmonious “mankind's existence is the desire to be intimate and to be loved by another. Marriage
is designed to meet that need for intimacy and love. The „Encounters of Married Couples“
program is one of the few church programs to help improve relations between the spouses. The
problem. Over the past decade, the number of divorces shows that spouses pay insufficient
attention for the development of their relationship. The dissolution of a family brings suffering
not only to the children but also their parents. Consequently, the quality of partnership in the
family deteriorates, which on its own turn has not only individual but also social consequences,
shaping the public demographic face and social life in the private and public institutions. The
research object. The „Encounters of Married Couples“ program‘s impact on the harmony of a
matrimonial relationship. Objectives: 1. To reveal spousal harmonious relations concept. 2. To
review the concept of love as self-bestowal. 3. To review the „Encounters of Married Couples“
weekend ‘recollection activities. 4. To determine the differences in spouses relations harmony
between the „Encounters of Married Couples“ or similar programs’ participants and non -
participants. Conclusions: 1. Harmony is innate, we have the inner desire for harmony, that we
must develop and improve, while pursuing communion and cooperation. 2. Self-bestowal to one’s
spouse, helps to see the spouse as a goal, not as a means. Love growth between spouses is an act
of goodwill. These factors determine harmonious relationships within the family. 3. The
„Encounters of Married Couples“ and other movements and activities help to develop a
constructive dialogue, to better understand and respond to the needs of a spouse, help build
harmonious relations in a family. 4. There are no statistically significant differences in assessment
of relationship harmony between spouses among participants and non-participants of „Encounters
of Married Couples“ program.

2
 DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Dorovė – paisymas visuotinai priimtų tarpusavio bendravimo normų.

Empatija – stipri aistra, įsijautimas, įsijautimas į kitą asmens emocinę būseną.

Ontinis – (plg. ontika) – filos. priklausantis būčiai, jai būdingas.

Rekolekcijos - dvasinės pratybos, intensyvūs maldos, susikaupimo renginiai.

Rigidiškumas - (lot. rigidus - sustingęs): 1. med. griaučių, raumenų stingimo būsena,

kurią sukelia centrinės ir periferinės nervų sistemos pokyčiai: padidėjęs jų įtempimas; 1.psichol.
nepakankamas žmogaus gebėjimas (netgi visiškas negalėjimas) pakeisti savo numatytą veiklos
programą, kai dėl susidariusių aplinkybių ją keisti yra būtina; ~o lygį lemia asmenybės ypatybių
ir aplinkos ypatybių sąveika, uždavinio sudėtingumas, patrauklumas, situacijos pavojingumas,
stimuliacijos monotoniškumas.

Saviugda – „gyvenimas prasmėje“, prasmingas gyvenimas. Edukologijos sąvoka,

ugdymo ir ugdymosi rezultatas, pilnutinė gyvenimo savikontrolė strategijos ir taktikos lygmenyje,
kai ugdantysis ir ugdomasis sutampa – yra tas pats asmuo. (Pukelis 1998)

Savivoka – žmogaus ar kito kurio socialinio veiksnio subjekto gebėjimas (orientacija)

adekvačiau suvokti, jį suprasti, nuolatos kintantį pasaulį ir pagal tą suvokimą konstatuoti bei
koreguoti savo programas bei veiksmus.

Šeima – tai prigimtinė bendruomenė, kurioje vyro ir moters santuoka sudaro bendravimo
su vaikais ir kitais asmenimis pagrindą (Šalkauskis, 1990). Šeima „grindžiama santuoka, kur vyro
ir moters abipusis pasiaukojimas sukuria tokią gyvenamąją aplinką, kurioje gimęs vaikas gali
ugdyti savo galimybes, suvokti savo orumą ir pasirengti savo vienintelei ir nepakartojamai
paskirčiai (Jono Pauliaus II enciklika Centesimus annus, 1991, 39 p.). Vaikų gimdymas,
auginimas ir auklėjimas yra ne vienintelis, bet labai svarbus šeimos uždavinys.

Viktimologija -yra socialinis mokslas apie auką. Šis žodis kilęs iš lotyniško žodžio
„victima” - auka, aukojamasis gyvulys - ir iš graikų kalbos žodžio „logos”.

3
 TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................................................ 1

SUMMARY .............................................................................................................................................................. 2

DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS ............................................................................................................................ 3

TURINYS .................................................................................................................................................................. 4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................................... 6

LENTELIŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................. 6

ĮVADAS .................................................................................................................................................................... 8

1. SUTUOKTINIŲ MEILĖ - DOVANA VIENAS KITAM ......................................................................................... 10

1.1. SUTUOKTINIŲ DARNIŲ SANTYKIŲ SAMPRATA ................................................................................................ 10

1.1.1. Sutuoktinių darnių santykių svarba. ............................................................................................. 11
1.1.2. Sutuoktinių darnos šeimoje kūrimo prielaidos. ............................................................................ 13
1.2. ĮSIPAREIGOJANTI SUTUOKTINIŲ MEILĖ. ........................................................................................................ 14
1.2.1. Meilės ir artimumo samprata. ..................................................................................................... 17
1.2.2. Požiūris į santykį aš ir kitas aš. ...................................................................................................... 20
1.2.3. Santuoka – Šeimos kūrimo pamatas ............................................................................................. 23
1.3. „SUTUOKTINIŲ SUSITIKIMAI“ .................................................................................................................... 26
1.3.1 Dialogas – tai gyvenimo būdas. .................................................................................................... 26
1.3.2. „Sutuoktinių Susitikimai“ įrankis geriau pažinti save ir sutuoktinį .............................................. 26
1.3.3. „Sutuoktinių Susitikimų“ pamatinės rekolekcijos ............................................................................. 27
1.4. SUTUOKTINIŲ DARNOS INDIKATORIUS - MEILĖS KALBOS .................................................................................. 31
1.4.1. Palaikymo žodžiai.......................................................................................................................... 31
1.4.2. Laiko leidimas kartu ...................................................................................................................... 31
1.4.3. Dovanos gavimas .......................................................................................................................... 32
1.4.4. Paslaugos ...................................................................................................................................... 32
1.4.5. Fizinis prisilietimas ........................................................................................................................ 33

APIBENDRINIMAS ................................................................................................................................................. 34

2. TYRIMO „SUTUOKTINIŲ SUSITIKIMŲ“ PROGRAMOS POVEIKIS POROS TARPUSAVIO SANTYKIŲ DARNAI.

METODOLOGIJA IR METODIKA ........................................................................................................................................... 36

2.1. TYRIMO ETAPAI ...................................................................................................................................... 36

2.2.TYRIMO „SUTUOKTINIŲ SUSITIKIMŲ“ PROGRAMOS POVEIKIS POROS TARPUSAVIO SANTYKIŲ DARNAI DUOMENŲ ANALIZĖ IR
REZULTATAI........................................................................................................................................................................ 42

2.2.1. Sociodemografiniai tiriamųjų duomenys ...................................................................................... 42

2.2.2. Klausimyno patikrinimas pagal Cronbacho alfa. .......................................................................... 47

4
 2.3. SUTUOKTINIŲ PASITENKINIMO SANTUOKA GRUPIŲ IŠSKYRIMAS........................................................................ 48
2.3.1. Meilės rezervuaras ....................................................................................................................... 48
2.3.2. Vidurkių išvestinės ........................................................................................................................ 52

TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ......................................................................................................................... 57

IŠVADOS................................................................................................................................................................ 58

LITERATŪRA .......................................................................................................................................................... 59

PRIEDAI ................................................................................................................................................................. 62

5
 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Lytis ....................................................................................................................... 43

2 pav. Sutuoktiniai dalyvavę „Sutuoktinių Susitikimai“ ir panašiose programose .......... 43

3 pav. Pasiskirstymas pagal išsilavinimą ......................................................................... 44

4 pav. Pasiskirstymas pagal meilės kalbas ....................................................................... 44

5 pav. Pasiskirstymas pagal meilės kalbas pagal respondentų atsakymų sumas............. 45

6 pav. Pasiskirstymas pagal pajamas ................................................................................ 45

7 pav. Pasiskirstymas kaip tiriamieji jaučiasi mylimi savo sutuoktinio ........................... 46

8 pav. Tikintys ir netikintys respondentai ........................................................................ 46

9 pav. Tikėjimą praktikuojantys respondentai ................................................................. 47

LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė Respondento požymių bei rodiklių svarbumas .................................................. 37

2 lentelė Klausimyno, svarbumo pavyzdys ...................................................................... 40

3 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 1 iki 20
klausimo. ...................................................................................................................................... 47

4 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 21 iki 40
klausimo. ...................................................................................................................................... 48

5 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 41 iki 60
klausimo. ...................................................................................................................................... 48

6 lentelė Pasiskirstymas pagal dalyvavusius ir nedalyvavusius sutuoktinių ar kitokiose

programose ir meilės rezervuaras ................................................................................................ 48

7 lentelė Pasiskirstymas pagal dalyvavusius ir nedalyvavusius sutuoktinių ar kitokiose

programose ir meilės rezervuaras ................................................................................................ 49

8 lentelė Meilės rezervuaras pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą ...... 49

9 lentelė Meilės rezervuaras pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą ...... 49

6
 10 lentelė Meilės rezervuaro palyginimas pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius
tikėjimą. ........................................................................................................................................ 50

11 lentelė Meilės rezervuaro palyginimas pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius

tikėjimą. ........................................................................................................................................ 50

12 lentelė Dalyvavusių programose ir praktikuojančių tikėjimą ryšys ............................ 50

13 lentelė Dalyvavusių programose ir praktikuojančių tikėjimą ryšys. ........................... 51

14 lentelė Amžius palygintas su meilės rezervuaru ......................................................... 51

15 lentelė Amžius palygintas su meilės rezervuaru ......................................................... 52

16 lentelė Respondentų išvestinių vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai pagal dalyvavimą ir

nedalyvavimą programose ............................................................................................................ 52

17 lentelė Respondentų išvestinių vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai pagal dalyvavimą ir

nedalyvavimą programose. ........................................................................................................... 53

18 lentelė Pasiskirstymas tarp lyčių ir “laikas kartu“ meilės kalbos vidurkių, skirtumų
išryškinimas .................................................................................................................................. 53

19 lentelė Pasiskirstymas tarp lyčių ir meilės kalbos reikšmingi statistiniai skirtumai. . 55

20 lentelė Pasiskirstymas tarp tikėjimo praktikavimo ir pagyrimo ir kontakto .............. 55

21 lentelė Pasiskirstymas tarp tikėjimo praktikavimo ir pagyrimo ir kontakto reikšmingi

statistiniai skirtumai ..................................................................................................................... 56

7
 ĮVADAS
Visame pasaulyje santuoka, tai sąjunga, kurioje kuriamas sutuoktinių bendras gėris.
Bendram gėriui atsirasti reikalinga darni sąjunga. Darnus „žmonijos egzistavimo pamatas yra
troškimas būti mylimam ir artimam su kitu žmogumi. Santuoka sukurta patenkinti šį intymumo ir
meilės poreikį“ (Chapman.G, 2001)

Tačiau sutuoktinius sieja ne tik draugystė ir meilė, bet ir požiūrių skirtingumas,

charakterių skirtumai, išryškėjantis bendrame gyvenime. Dėl jų kyla įvairių asmeninių ir
tarpasmeninių problemų, kurias reikia spręsti. Visi žmonės patiria blogį, kuris yra šalia jų ir juose.
Tai būdinga ir sutuoktinių tarpusavio santykiams. Visais laikais santuokos vienybei grėsė
nesantaika, neištikimybė, noras valdyti, pavydas ir konfliktai, neapykantos atsiradimas ir
galiausiai ryšio nutraukimas. (Gedvilienė, G., Gedvilas, R. ir Krivickienė, V, 2009)

Lietuvoje skyrybų skaičius per pastaruosius 10 metų iš 100 šeimų susituokusių išsituokė
vidutiniškai 54 šeimos. Po skyrybų susituokusių pakartotinai, ištuokų skaičius (~10 proc.) rodo,
kad tai ne sprendimas laimingai santuokai kurti.

Geroji žinia šeimai, tyrinėtojai nustatė, kad poros, kurios geba atliepti sutuoktinio
poreikiams, geriau sprendžia problemas, o tai yra tas veiksnys, kuris atskiria darnią santuoką nuo
streso ir konfliktą patiriančių porų. Gebėjimas spręsti problemas - yra būtent tas instrumentas,
kuris leidžia sutuoktiniams išlaikyti pasitenkinimą tarpusavio santykiais ir būvimu kartu.
(Šerkšnienė.R, 2014)

„Sutuoktinių susitikimų“ programa yra viena iš nedaugelio bažnytinių programų padedanti

gerinti sutuoktinių santykius. Šis programa ne mokymas, bet liudijimas, pasidalinimas pagal
principą toks tokiam, tai yra sutuoktiniai sutuoktiniams.

Tyrimo aktualumas. Iškilus sunkumams sutuoktiniams neretai reikia pagalbos spręsti

įvairias situacijas atsiradusias santuokoje. Daugelis tyrimų rodo (Maslauskaitė, 2005; Shelton,
John, 1996; Stevens, Kiger, Ridley 2001, Greeff, Buyne, 2000), kad sutuoktinių gebėjimas
konstruktyviai spręsti iškylančius nesutarimus prisideda prie pozityvesnio santykio vertinimo,
tarpusavio santykių gerinimo bei glaudesnio bendradarbiavimo (Maslauskaitė, 2005/1, p. 129).
Sutuoktiniai gali mokytis bendravimo dialogo, tuo pagerindami santuokos kokybę.

Problema. Per pastarąjį dešimtmetį skyrybų skaičius parodo, kad sutuoktiniai

nepakankamai skiria dėmesio tarpusavio santykių ugdymosi veiksniui. Dėl šeimos iširimo kenčia
ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tokiu būdu kenčia partnerystės šeimoje kokybė, kuri turi ne tik

8
individualias, bet ir socialines pasekmes, modeliuojančias visuomenės demografinį veidą ir
socialines privačiojo bei viešojo gyvenimo institucijas. (Maslauskaitė, 2005/1)

Probleminis klausimas. Kokį turi poveikį „Sutuoktinių Susitikimų“ programa sutuoktinių

santykių darnumui?

Tyrimo objektas. „Sutuoktinių Susitikimų“ programos poveikis, sutuoktinių santykių

darnumui.

Uždaviniai:

1. Atskleisti sutuoktinių tarpusavio darnių santykių sampratą.

2. Apžvelgti meilės sampratą, kaip savęs dovanojimąsi.
3. Apžvelgti „Sutuoktinių Susitikimų“ savaitgalio rekolekcijų veiklą
4. Nustatyti sutuoktinių santykių darnos skirtumus tarp dalyvavusių ir nedalyvavusius
porų „Sutuoktinių susitikimų“ ar panašiose programose.

Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių apžvalgai naudojamas struktūrinės analizės

metodas. Empiriniam tyrimui naudotas kiekybinis tyrimas, apklausos metodas, patogioji
imtis, duomenys apdoroti SPSS pagalbą.

9
 1. SUTUOKTINIŲ MEILĖ - DOVANA VIENAS KITAM
1.1. Sutuoktinių Darnių santykių samprata

Pasak Fromo (1999) darnus egzistavimas yra priešybėse tai tarp vyro ir moters, tai
akivaizdu ne tik tarp gyvūnų ir augalų gyvenime, bet dviejų fundamentalių funkcijų – gavimo ir
skverbimosi – priešingume. Tai yra priešybė tarp tamsos ir šviesos, dienos ir nakties, upės ir
vandenyno, žemės ir lietaus. Šia idėją nuostabiai išreiškia poetas ir mistikas Rumi:

Niekada iš tikrųjų mylintysis nepasieks meilės, jei jo mylimasis nesieks jo taip

pat.<...>Viena ranka nesukelia plojimų be kitos.<...>Taip jau lemta, kad viskas pasaulyje turi savo
porą. Išmintingai žiūrint, Dangus yra vyras, o žemė – moteris; žemė puoselėja tai, kam Dangus
leidžia įvykti. Kai žemei trūksta šilumos, dangus ją atsiunčia, kai ji prarandą savo gaivą ir drėgmę,
Dangus juos grąžina. Dangus supa žemę kaip vyras, besirūpinantis savo žmonos gerove. O Žemė
šeimininkauja: ji rūpinasi gimimu ir maitinimu tų, kuriuos ji išnešiojo. <...> Jei jie neteikia vienas
kitam džiaugsmo, tai ko jie taip siekia vienas kito?<...>Diena ir Naktis yra priešybės tik išoriškai,
o iš tiesų tarnauja vienam tikslui. Kiekvienas myli kitą tam, kad būtų įvykdytas bendras reikalas.
Be nakties žmogaus prigimtis nieko nepraturtėtų ir nebūtų ką eikvoti Dieną. Fromas (1999) šiose
eilėse įžvelgė darną kur gamtoje išreiškiama visa būtis.

Šventas Raštas tvirtina , kad vyras ir moteris sukurti vienas kitam: „negera žmogui būti
vienam„ (Pr 2, 18). Moteris, „kūnas iš jo kūno“, (Plg. Pr 2, 23) tai yra vyrui lygi, visai jam artima,
yra jam Dievo duota kaip „bendrininkė“, (Plg. Pr 2,18) atstovaujanti Dievui, kuris mums padeda
(Plg. Ps 121, 2). „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie
tampa vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Kad tai reiškia neišardomą jų dviejų gyvenimų vienybę, parodė pats
Viešpats, primindamas, koks „pradžioje“ buvo kūrėjo planas: (Plg. Mt 19, 4) „Taigi jie - jau nebe
du, o vienas kūnas“ [1605] (KBK, 1996)

Jonas Paulius II (1994) laiške šeimoms rašo apie santuokos bendrą gėrį [10]. Jau pats
santuokos sutikimas įtvirtina santuokai ir šeimai bendrą gėrį. „Imu tave savo žmona – vyru – ir
prisiekiu tave mylėti, būti tau ištikimas, tave gerbti ir ligi mirties tavęs neapleisti“[22]. Santuoka
yra išskirtinė asmenų bendrystė. Ta bendrystė pagrįsta, šeima yra pašaukta tapti asmenų
bendruomene. Sutuoktiniai tardami priesaikos žodžius tiksliai nusako, kas sudaro bendrąjį
sutuoktinių ir šeimos gėrį. Meilė, ištikimybė, pagarba, sąjungos tvarumas iki mirties, „per visas
gyvenimo dienas“. Abiejų gėris, drauge ir kiekvienas gėris, vėliau turi tapti vaikų gėriu. Bendras
gėris, pagal savo prigimtį jungdamas asmenis, užtikrina ir kiekvieno asmens gėrį. Sutuoktiniai
vienas kitam duoda santuokinį sutikimą su priesaika, patvirtindami jį prieš Dievą. Pakrikštyti

10
Bažnyčioje sutuoktinai yra Santuokos sakramento teikėjai. Šv. Paulius sako, kad jų abipusis
įsipareigojimas yra „didelė paslaptis“ (Ef 5, 32)

Šiame amžiuje santuoka tarsi trapus krištolas, kurią reikia saugoti. Mes esame priklausomi
nuo santykių. Kokius santykius brandiname, kaip sutuoktiniai reaguoja į tam tikrus kasdienius
dirgiklius, visa tai glūdi mumyse, ir mes atpažindami visa tai galime keistis galime tobulinti savo
bendrystę. Pagrindinės destruktyvių santykių priežastys yra seksualiniai santykiai, pinigai ir
nesusikalbėjimas. Craig (2009, p. 122) cituoja Jonn Gottman atliktus tyrimus, kurie parodė, kad
tvirtos poros linkusios rodyti savo sutuoktiniui teigiamą nusiteikimą ir

 aktyviai domisi ką veikia jų partneris;

 rodo meilę ir švelnumą;
 Rodo rūpinimąsi savo partneriu;
 Įsijaučia į partnerio situaciją, įvertina jį ir palaiko;
 Yra žaismingos, šelmiškos ir linksmos;
 Dalijasi kartu leidžiamo laiko džiaugsmais ir jauduliu.

Toksai sutuoktinių emocinis bendravimas pagrįstas pagarba ir gera valia, bei leidžia
sutuoktiniams santykiuose tarpti pasitikėjimui, meilei ir ištikimybei. (Craig, 2009) Sutuoktinių
šeimos gerovė daugiau priklauso nuo banalios kasdienybės, nei nuo neįtikėtinų ar neįprastų
įvykių. Labai svarbu atkreipti dėmesį į santykius kasdienybėje, pokalbį telefonu, vakaro
susitikimą prie stalo, ar nėra priekaištų, murmėjimų. Vienas iš pagrindinių požymių, kurį reikia
įvertinti gyvenant poroje, tai yra bendravimas. (Cattaneo, A., Pugni, F. ir Pugni, P., 2008)

Fromas (1999) cituoja Rumi norėdamas parodyti santykių darną, akcentuodamas kad ji
yra prigimtinė ir, mes turim darnos troškimą savyje, kurį privalome ugdyti ir tobulinti, siekdami
bendrystės ir bendradarbiavimo. Buberis sako, vienas iš pamatinių žodžių yra žodžių pora AŠ ir
TU. Dangus ir Žemė, vyras ir moteris, diena ir naktis. Visa tai sudaro iš prigimties darnią ir
harmoningą visumą papildančią vienas kitą. Matome, kad visa gamta visi elementai sudaryti iš
skirtingumų, kurie yra visatos darnoje ir papildo vienas kitą. Jonas Paulius II (1994) pabrėžia,
kad santuokinio sutikimo žodžiai išreiškia tai, kas sudaro bendrą sutuoktinių gėrį, ir nurodo, kas
turi būti būsimos šeimos bendras gėris.
1.1.1. Sutuoktinių darnių santykių svarba.

Santuoka transformuojasi visame pasaulyje. Santuokų mažėja, santuokas pakeičia

kohabitaciją kuri kelia rimtą pavojų visoms žmogaus gyvenimo ir veiklos sritims. Todėl tai esti
dažnas mokslininkų tyrimų objektas. Paskutinio dešimtmečio tyrimai rodo, kad gyvenimas

11
santuokoje lyginant su nesantuokinėje sąjungoje ar išsiskyrusiųjų porų yra žymiai naudingesnis
poroms ir jų vaikams. Statistikos departamentas prie LRV iš (Obelenienė, 2011/66, p. 104)
Lietuvoje stipriai sumažėjo santuokų, 1990 buvo įregistruota 36,3 tūkst., o nuo 1994 iki 2015
įregistruotu santuokų skaičius apie 20 000 per metus. Bendras santuokų skaičius sumažėjo
(santuokų skaičius 1000 – iui gyventojų) 9,8 (1990) iki 4,9 (2001), 7,6 (2014) (Statisitikos
departamentas prie LRV, 2015). Visam pasauly daugėja kohabitacijos, kaip teigia mokslininkai,
iki 2031 m. gyvenančių ne santuokoje 45-64 m. amžiaus žmonių skaičius padaugės 250%. Vienas
iš pagrindinių veiksnių, kohabitacija mažina gimstamumą ir santuokų skaičių, nes
kohabituojančios poros mažiau linkę susilaukti vaikų. Statistikos departamentas prie LRV iš
(Obelenienė, 2011/66, p. 104 ) Didėjant kohabitacijai didėja ištuokų skaičius: kohabitacijos
skyrybų tikimybę padidina 35%.

Mokslininkai teigia, jog vertinant sveikatos rodiklius, susituokę asmenys yra žymiai
sveikesni nei nesusituokę. Geresnės sveikatos žmonės linkę daugiau tuoktis nei prastesnės
sveikatos žmonės. Prašosi išvada, kad santuoka yra sveikatos būklės ir priežastis ir pasekmė.
Duomenys atlikti JAV populiacijos ir sveikatos sąsajos nuo 1990 metų iki 2006 metų. Santuokos
poveikis sveikatai: naujausių mokslinių tyrimų parodymų sintezė. (p. 105 ten pat.)

Kothleen Kiernan iš Obelenienes (2011/66, p. 105 ) atlikus panašias studijas publikuotas

2005 metais konstatuoja, Kaip santuoka veikia fizinę ir psichinę sveikatą? Santuokoje mažiau
kenčia nuo psichinių susirgimų; santuokoje žmonės gyvena žymiai ilgiau; gyvenantis santuokoje
žmonės būna žymiai sveikesni ir laimingesni; tiek moters, tiek vyro santuoka teikia daug naudos,
tyrimai rodo, kad vyrai naudos gauna daugiau; santuokos kokybė ir išankstiniai lūkesčiai turi
įtakos gaunamam naudos dydžiui. Matome, kad didžiulį vaidmenį žmogaus sveikatai vaidina
santuoka. Mokslininkų teigimu santuoka sumažina stresą, tokiu būdu sumažina ir su juo susijusias
ligas. Susirgus atsiranda geresnė ligonio slauga. Santuokoje užtikrina geresnes pajamas ne tik
todėl, kad du asmenys sudeda savo santaupas, bet ir todėl, kad šeimoje sukuriamas papildomas
materialus gėris. Tai rodo Didžiosios Britanijos atlikti tyrimai iš Obelenienės (2011/66) parodo
jog ne pinigai, o santuoka turi įtakos sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Nacionalinis Viktimizacijos tyrimas (angl. National Crime Victimization Survey) iš

Obelenienės (2011/66, p. 105 ten pat.) pateikia duomenis nuo 1992 m. iki 2001 m. apie moteris
(20-50 metų) turinčių vaikų, patirtos prievartos ir smurto analizės išvados: 1) Netekėjusios
moterys žymiai daugiau patiria prievartos buityje. Tarp jų kurios buvo ištekėjusios (ištekėjusios,
išsiskyrusios ar gyvenančios skyrium) buitinės prievartos dažnis 12,9 tūkstančiui moterų, o
niekada nebuvusių santuokoje patirtas smurtas per metus dažnis dvigubai didesnis t.y. 26,3

12
tūkstančiui moterų. 2) Niekada nebuvusios santuokoje moterys patiria žymiai daugiau visu rūšių
smurto nei susituokusios: niekada netekėjusių, auginančių vaiką iki 12 metų smurto dažnis 81,0
tūkstančiui moterų, o tarp ištekėjusių – 38,5 tūkstančiui moterų.

Galime daryti prielaidą, kad augant kohabitacijos daugėjant skyrybų skaičiui, žmonės
daugiau jaučią stresą, daugiau serga, mažiau gali sukuri pridedamosios vertės. Žmonės santuokoje
ilgiau gyvena, daugiau uždirba, būna sveikesni, sukuria materialų gėrį. Nesusituokusios moterys
dvigubai daugiau patiria smurto išpuolių, nei susituokusios.

1.1.2. Sutuoktinių darnos šeimoje kūrimo prielaidos.

Dievo kūrimo pradinis gėris – („Dievas pažvelgė visa ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė,
kad buvo labai gera“, Pr 1, 13) viskas, ką Dievas sukūrė, yra iš esmės gera. Todėl blogis
neegzistuoja pats savaime, o visada yra tik Dievo sukurto gėrio trūkumas arba sumenkinimas.
(West, 2010)

Šeima yra tarytum visapusiškesnio žmogiškumo mokykla. Tačiau kad ji galėtų pasiekti
savo gyvenimo ir paskirties pilnatvę, reikalinga geranoriška sutuoktinių dvasios bendrystė,
bendras jų sutarimas ir uolus bendradarbiavimas, bet taip pat turi būti garantuota ir motinos globa
namie, ypač reikalinga mažesniems vaikams, tačiau nenuvertinant teisėto moters reiškimosi
visuomenėje. (Gaudeum et Spes, 1965, p. 52)

Pasak Maslauskaitės (2005/1, p. 122) viena pagrindinių šeimos funkcijų yra psichologinių
ir emocinių poreikių tenkinimas. Pasitenkinimas susijęs su daugeliu gyvenimo sričių ir tai atspindi
šeimos gyvenimo kokybę. Pasitenkinimas sąsajos su partnerių emociniu artumu, poros
konfliktiškumu ir praktinių vaidmenų modeliu. Tyrimai parodo, kad nepasitenkinę partneryste
emocinės paramos ieško už santuokos ribų, pozityviai vertinantys santuoką 72% respondentų
emocinės paramos kreipiasi į sutuoktinį. Asmenys nepatenkinti santykiais emocinės paramos
kreipiasi tik 25 proc.

Pasak Mažeikienės (2009) santykiuose yra labai svarbu atpažinti jausmus ir įsivardinti,
neužtenka pasakyti, kad gerai ar blogai jaučiuosi. Atpažinti jausmus ir įvardinti reikia mokytis.
Daugumos žmonių jausmai išmokti vaikystėje, dažniausiai vėliau pasireiškia klaidingai.
Alkoholikų ar smurtautojų šeimose užaugę žmonės aktyviai reiškia savo jausmus, tokius kaip
pagieža, neapykanta, pyktis, agresija, nepasitenkinimas, bet užgniaužia, nuslopina nuoširdumą,
švelnumą, betarpiškumą,

13
 Norint kurti darną šeimoje, pradžioje reikia atrasti ir įsivardinti destruktyvių santykių
priežastis. Labai svarbu yra tarpusavio santykių kokybė susijusi su konfliktų dažnumu šeimoje.
Dažniausios Lietuvoje nesutarimų priežastys yra (42proc.) alkoholio vartojimas, (41proc.) dėl
ūkio darbų pasiskirstymo, (35 proc.) dėl vaikų auklėjimo, (41pro c.) dėl pinigų, ryšių su draugais
ir giminaičiais. Šis konfliktų priežasčių išdėstymas tapo jau klasikiniu (Maslauskaite, 2005/1, p.
128).

Greeff Bruyne iš Maslauskaitės (2005/1, p. 129) kitų šalių tyrimai rodo, kad poros kurios
geba konstruktyviai spręsti iškilusias problemas prisideda prie tarpusavio santykių gerinimo.
Destruktyvus konfliktų sprendimas skatina manipuliacijas, konkurenciją, rigidiškumą, partnerio
žeminimą, komunikacinį degradavimą. Lietuvoje atlikti tyrimai pasak Maslauskaitės (p. 129 ten
pat.) Nepatenkinti santuoka dažniau renkasi destruktyvų konfliktų valdymo būdą (42 proc.)
nesutarimus sprendžia tarpusavyje rungtyniaudami, tuo tarpu pozityviai tarpusavyje vertinantys
santykius, destruktyviai elgiasi tik (14 proc.) respondentų.

Dievas sukūrė žmogų kaip gėrį, ir mes vaikų prašome buk geras, žmogus iš prigimties yra
geras, bet dažnai klysta. Darnos mes mokomės visą gyvenimą. Maslauskaitės tyrimai rodo, kad
jei šeimoje neauginamas gėrio santykis, santuoka trupa iš vidaus ir atvirkščiai puoselėjant gėrį
santykiai – tvirtėja kaip namas turintis gera pamatą. Moterys gyvendamos su partneriu yra mažiau
patenkintos partnerystės kokybe, nei vyrai. Jos negatyviau vertina visus tarpusavio santykių
aspektus: vaidmenų pasiskirstymą, intymumą, galios santykius, rekreacinę veiklą. Pasak
Maslauskaitės (2005/1) moterys ta visuomenes dalis, kuri sėkmingų tarpusavio santykių
dažniausiai nerealizuoja, nes negali pasidalinti konkurencinga darbuotoja ir altruistiška žmona,
mama. Jei vyras nepasidalina naštos, moteris patiria nusivylimą ir nepasitenkinimą santykiais
poroje.

1.2. Įsipareigojanti sutuoktinių meilė.

Nuo vestuvių pirmos dienos, kai prisiekiama vienas kitam ir tai ne šiaip sau iškilus
momentas, bet tai yra vienintelis ir nepakartojamas aktas - per kurį vyras ir moteris tampa
sutuoktiniais. Būtent ši priesaika ir parodo, kad vyras tampa tos moters vyru, o moteris tampa to
vyro žmona ir jie tampa abipusės meilės skolininkais. Jie tampa „vienas kūnas“ (plg. Pr 2, 24 ir
Mt 19, 6) iš kurio trykšta gyvybės ir meilės versmės. Ištardami abipusį santuokos „taip“
sutuoktiniai priima santuokos bendrumą kaip ne vien meilės, ir teisingumo skolą, bet ir kaip
įsipareigojimą ar kitaip priderančią sąjungą (Cattaneo, A., Pugni, F. ir Pugni, P., 2008).

14
 Mūsų dabartinėje kultūroje, linkstama` į tokią laisvę, kaip nerimastingą bėgimą nuo bet
kokio įsipareigojančio ryšio. Tad šioje „neurotinėje“ aplinkoje sunku suvokti santuokos ryšį, kaip
savęs dovanojimosi prasmę. Žmogus vengdamas įsipareigojimų, klysta manydamas, kad gali
išlaikyti laisvę. Paradoksalu tai, kad baimė įsipareigoti paverčia žmogų tos pačios nerimastingos
baimės vergu. Toks žmogus nėra laisvas, o daugiau suvaržytas savo užgaidų ir dabarties
trumpalaikiškumo. Žmogui, kuris save įkalino į baimes labai sunku įsipareigoti ir tuo labiau save
dovanoti. Tokie žmonės desperatiškai vengia bet kokio įsipareigojančio ryšio. (Cattaneo ir kt.
2008 p. 20).

Pasirinkimas nepasirinkti, neįsipareigoti, likti neva laisvam tik sumenkina žmogaus, kaip
asmens taurumą. Kuo skiriasi žmogus nuo gyvūno? Žmogus yra vienintelis laisvas ir protingas,
todėl vienintelis yra morali būtybė, tuo jis skiriasi nuo gyvūno ir būtent iš čia kyla atsakomybė ir
gebėjimas įsipareigoti, todėl jis gali pilnutinai save rasti vien nuoširdžiai save patį atiduodamas
(Jonas Paulius II, 1994). Prisiimdamas atsakomybę, tampa atsakingu už savo veiksmus. Santuoka
ir yra atsakomybės aktas. Tuokdamasis žmogus skelbia savo atsakingumą, savo žmogiškąją
prigimtį. (p. 21Cattaneo ir kt )

Įsipareigojimas yra savybė, kuri stiprina santuokos augimo vystymosi ir prisideda prie
artimumo ugdymo. Santuokoje, kuri trunka ilgesnį laiką, artimumas eina greta su įsipareigojimu.
Jei sutuoktiniai neturi įsipareigojimo vienas kitam, taip pat bus stokojama ir artimumo. Partnerio
įsipareigojimo stoka parodo pažeistą santuokinį ryšį. Jei kyla požymių dėl dviprasmybių ar
pretenzijų, dėl partnerio ištikimybės, pasišventimo ar atsidavimo, atsiranda nesaugumo ir
nežinomybės jausmas, kuris priverčia partnerį nerimauti ir jaudintis, dėl negatyvių pasekmių.
(Craig, 2009)

Pasak Craig‘o (2009) abipusis įsipareigojimas turi didelę įtaką abiejų sutuoktinių
tarpusavio bendravimo vertybėms, bei tikslams. Įsipareigojimo aktu, taip pat parodo kiek yra
sutuoktiniai atsidavę vienas kitam, kaip moka kurti artimumą, ieško naujų galimybių sustiprinti
meilę ir ugdyti tvirtą draugystę, bendravimą, bei bendradarbiavimą.

Craig‘as (2009) mini keletą būdų, kas stiprintų įsipareigojimus. Dažniausiai tai draugiški
pasikalbėjimai; ieškojimas bendrų pramogų; mokėjimas atleisti vienas kitam; mažesnis
susikoncentravimas į save; teigiamų bruožų pastebėjimas ir pasakymas; pritarimas ir
padrąsinimas; atviri pokalbiai apie ateities planus; atnaujinti prisiminimai apie gerai praleistą
laiką; bendras darbas buityje; bendra veikla. Pagal Cattaneo ir kitų autorių( 2008) meilė,
ištikimybė ir įsipareigojimas yra kuriama diena iš dienos. Tai ne šiaip sau procesas, kai žmonės

15
sumainė aukso žiedus ir viskas savaime įvyko, ne - tam reikia pastangų, nuolatinio darbo. Meilė
nėra statiška, ji gyva tikrovė ir ją reikia nuolatos atnaujinti. Būti ištikimam, tai nesiliauti mylėjus,
kai net ir yra sunku, vengti griežtos kritikos, neįžeidinėti. Ištikimybė - tai meilės matas ir ne vien
tai jausmas, tai greičiau išugdytas gebėjimas.

Albisetti (2008) rašo, kad santuokoje sutuoktinių ryšys yra įsipareigojimas vienas kitam,
jei nėra ryšio tai ir nėra tikros poros. Labai taikliai pažymi, kad prieš įsipareigodamas kitam turi
įsipareigoti sau. Prieš pažindamas kitą turi pažinti pats save. Negalėsi kitam įsipareigoti, jei nebusi
sau įsipareigojęs, negalėsi mylėti kito jei savęs nemylėsi. Krikščionis privalo prisiminti „mylėk
artimą kaip pats save“. Įsipareigojimas stiprina meilę bei auginą ištikimybę.

Kad santuoka būtų sėkminga, pirmiausiai žmogus turi pažinti save, mylėti save ir būti
savimi. Jei nesugeba įsipareigoti sau, vargiai ar galės įsipareigoti kitam ar kitiems. Daug žmonių
apgaudinėja save įsivaizduodami, kad moka mylėti kitus. Jei dauguma žmonių atliktų gyvenimo
sąžinės sąskaitą, pamatytų, kad negerbia savęs, nepatinka sau, nepasitiki savimi ir visai nemyli
savęs, Albisetti (2008) manymu tokiam žmogui sunku mylėti ir artimą. Žmonės, kurie mėgina
bėgti nuo savęs, mėgina kitam ar kitiems sukrauti atsakomybę, prisigalvoja pasiteisinimų,
įvairiausių alibi ir patys tiki savo sumanytomis apgaulėmis, jie vengia pamatyti savo ydas ir
trūkumus (Albisetti, 2008)

Albisetti (2008) manymu daugelis žmonių nežino ko nori iš savo gyvenimo, todėl ir
nesuvokia, dėl ko turėtų įsipareigoti kitam asmeniui. Žmonės apsigauna laukdami, kol suvoks kas
yra pareiga, ilga laiką klaidžioja savo iliuzijose, svajonėse, o ne tikrovėje. Prieš įsipareigodamas
kitam, žmogus pradžioje turi įsipareigoti sau, o prieš įsipareigodamas sau reikia ištirti save, ar esi
taikoje su savimi, ir ar galėsi priimti ir mylėti artimą.

Vatikano II susirinkimas, apie santuokos pašaukimo problemas pareiškė, kad santuokinė

vienybė, pagal Biblija „uno caro“, „vienas kūnas“(Mt 19, 6), gali būti tobulai suprantama ir
aiškinama vien tik atsižvelgiant į „asmens“ ir „dovanos“ vertybes (Jonas Paulius II, 1994).

Įsipareigojimas sutuoktiniams padeda tapti vienu kūnu, iš kurio kyla meilės bei gyvybės
derlius. Įsipareigojimai padeda auginti artimumo santykį, dvasinį ryšį, rūpinimąsi, pažinimą,
džiaugsmą ir tai ir yra sudėtinė meilės dalis, kuri pažadina mumyse ir sustiprina pilnatvės pojūtį.
Įsipareigodamas kitam įsipareigoja ir sau. Tam reikalinga valios pastangos ir nuolatinis darbas su
savimi.

16
1.2.1. Meilės ir artimumo samprata.

Dievas sukūrė žmogų vienintelį kūrinį žemėje, kurio norėjo dėl jo paties. II Vatikano
susirinkimas priduria, kad žmogus „gali pilnutinai save rasti vien nuoširdžiai save patį
atiduodamas“ (Jonas Paulius II, 1994) „Asmens dovana pagal savo prigimtį turi būti tvari ir
neatšaukiama. Santuokos neišardomumas pirmiausia kyla iš tos dovanos esmės: asmens dovana
asmeniui.Ta abipusė dovana parodo santuokinį meilės charakterį. Santuokinės sutarties metu
sužieduotiniai vienas kitą vadina vardu“: „Aš<... >imu tave<... >savo žmona (vyru) ir
prisiekiu<... >būti tau ištikimas<... > ir ligi mirties tavęs neapleisti“ (Jonas Paulius II, 1994)

Wojtyla (1994) teigia, kad meilė - kaip patikimo elementas įgalina analizuoti meilę ar yra
patikimas. Šis vyro ir moters santykis su gėriu pasiremia patikimu (simpatija). Vyras moters
požiūriu gali pasirodyti kaip savotiškas gėris taip ir ji jo požiūriu gali pasirodyti kaip gėris.
Patikimas remiasi įspūdžių bet, tai dar ne patikimas. Pats patikimas neturi pažintinės struktūros ir
nuodugnių žinių apie asmenį. Užsimezgant meilei ir vystantis jai ir augant meilei patikimo
jausmai padeda moteriai patikti vyrui, o vyrui patikti moteriai.

Wojtyla (1994) aprašo, kad meilė kaip geidimas yra vienas iš meilės elementų. Šis
elementas tai pat pasireiškia tarp vyro ir moters. Žmogaus būtis parodo, kad žmogus yra ribotas
ir jam nepakanka pačio savęs, jam reikia Dievo ir kitų asmenų. Vyrui reikalinga moteris lyg jo
būties papildymas, tai pat ir moteriai reikalingas vyras. Šis objektyvus, „ontinis“ potraukis
pasireiškia tarpininkaujant seksualiniam potraukiui. Moteriai gėris yra vyras, o vyrui gėris yra
moteris. Bet anot autoriaus reikia atskirti geidžiančiąją meilę nuo juslinio geidimo. Jei vyras
geidžia moters kaip priemonės patenkinti savo norus, tai būtų vartotojiško pobūdžio sąsaja
(Wojtyla, 1994).

Žmonės dažnai susipainioja tarp meilės ir seksualinių pasitenkinimų. Daugelis žmonių

mano klaidingai, kad meilė tai mėgavimasis seksu, kas santuokoje yra teisinga, bet tai nėra
vienintelis pagrindas kurti šeimą. Nutinka ir taip, kad susipažinimo pradžioje įsivyrauja aistringos
liepsnos, kurios ir uždega norą stoti prieš „altorių“ (Cattaneo, A., Pugni, F. ir Pugni, P., 2008)

Fromm (2005) pastebi, kad šiame amžiuje žmonės veiksmažodį vartoja kaip daiktavardį.
(Les Veritables Principes de la Grammaire, 1769) labai tiksliai išdėstė Diu Mare (Du Marais).
„Aš turiu laikrodį“ derėtų suprasti tiesiogiai, bet „aš turiu idėją“ galima pasakyti tik perkeltine
prasme. Tai reikštų aš mąstau , aš suprantu tai taip ir taip.“ Fromm‘as (2005) mini ir kitus autorius,
anot Etgaro Bauerio (Etgar Bauer) „kritiškos kritikos“ nedidelė, bet labai svarbi esė apie meilę,
kurioje pateikiama Bauerio mintis: „Meilė“ – žiauri deivė... O Marksas ir Engelsas rašo: „ Mylintį

17
žmogų arba žmogaus meilę transformuodamas meilės žmogų“. Baueris paverčia meilę „žiauria
deive“. Meilė yra atskiriama nuo žmogaus ir suteikiama atskira savarankiška būtis. Marksas ir
Engelsas čia atskleidžia labai svarbų dalyką, meilę vartojamą kaip daiktavardis vietoj
veiksmažodžio. Dar Fromm (2005) aprašo du meilės principus. Meilė pagal turėjimo principą ir
meilė pagal buvimo principą. Autorius mini, kad meilė pagal turėjimą tai reiškia, kad tai daiktas,
bet meilės tūrėti negalima, bet tai abstrakcija. Pasak Fromm (2005) (egzistuoja tik meilės aktas.
„Mylėti - produktyvios veiklos forma. Kai žmogus myli pagal turėjimo principą, jis stengiasi kitą
asmenį kontroliuoti, primesti savo valią. Tokia meilė nėra savęs dovanojimas, tai žmogaus
„smaugimas“, o kitaip tariant, tai būtų vartotojiška meilė. (Fromm, 2005)

Dovanoti meilę, tai reiškia pripažinti mylimąjį ar mylimąją mylėti jį dėl jo pačio ir norėti
jam gėrio. Sutuoktiniai yra vienas kitam dovana, tai dovanojimosi meilės aktas. Tai ne vien
prisirišimai, malonumai, tai davimas ne tai ką tu norėtum duoti, bet tai ko trokšta kitas. Patvarus
ir gilus meilės džiaugsmas kyla būtent iš dovanojimosi dovanai, be atlygio nesitikint, patirti kokių
nors malonumų ar, mainų, šie yra trumpalaikiai dalykai ir visada, kada nors baigiasi. Dovanoti
save vienas kitam tai nereiškia būti vergu, priklausomu nuo kito žmogaus, ar pildyti vienas kito
įgeidžius. Dovanoti save, tai pajungti savo laisvę kito žmogaus laimei bei gerovei. Šiam aktui
reikalingas atliepas, nes abiejų gerovė yra abipusis dovanojimosi objektas. (Cattaneo, A., Pugni,
F. ir Pugni, P., 2008) .

„Meilė, kuriai apaštalas Paulius paskyrė himną Pirmajame laiške Korintiečiams, meilė,
kuri yra „kantri“, „maloninga“, „visa ištveria“ (1 Kor 13, 4. 7), iš tikrųjų yra reikli meilė. Čia ir
glūdi jos grožis, nes tokiu būdu ji kuria tikrąjį žmogaus gėrį ir spinduliuoja jį kitiems. Gėris, pasak
šv. Tomo, iš prigimties tikrai „linkęs plisti“ . Meilė yra tikra, kai kuria asmeninį ir bendruomeninį
gėrį ir kurdama jį dovanoja kitiems“ (Jonas Paulius II, 1994).

Geriausias būdas kalbėti apie meilę su tais, kurie yra tai jau patyrę, kas nėra patyręs meilės
apie tai kalbėtis negali. Išmąstyti teoriškai ar išprotauti logiškai kas yra meilė, tai būtų
nekalbėjimas apie meilę. Taigi suprasti kas yra sąmoningiausia meilė, tai sutikti žmogų, kuris tave
patraukia ir tau yra gėris (Philippe, 2004). Pavyzdžiui, labai sunku žmogui paaiškinti, kaip
važiuoti dviračiu ir išlaikyti pusiausvyrą jei jis niekada nevažiavo dviračiu. Kol pats neišmėgins
tol nesupras. Taip ir meilę suprasti gali tie, kas tai jau yra patyrę.

Maceina rašo apie meilės atbaigimą krikščionybėje Krikščionybė meilę išskaidrina ligi
šventumo, pagilina ligi amžinumo ir išplečia ligi visuotinumo. Toji pirmykštė rojaus meilė, tieji
pirmykščiai moters ir vyro santykiai čia atgimsta visu savo grožiu ir skaistumu. Negana to, jie

18
tampa dar tobulesni, nes gauna ypatingų malonių, kurių net rojus neturėjo. Jeigu krikščionybė yra
vadinama meilės religija, tai ne tik dėl to, kad ji meilė yra pagrįsta, kad ji meilę kuria, bet ir dėl
to, kad ji meilę atbaigia. Tik krikščionybėje meilė tampa didi ir amžina kaip Dievas. (Maceina,
2006)

Naujajame testamente krikščioniams apaštalai davė aiškius nurodymus, ko reikia

Bažnyčiai, kad santykiai būtų tvirti gyvi ir sveiki. Žyd 13 „Tebūnie visu gerbiama santuoka ir
nesuteptas santuokos patalas“. Jokūbas apaštalas mus padrąsina „teparodo savo kilnų elgesį
išmintingo švelnumo darbais“ Autorius nori pasakyti, kad ne tai svarbu ką kalbate, be tai kaip jus
gyvenate. Jis moko nesivadovautume jausmų antplūdžiais ir atoslūgiais, o vadovautis Dievo
išminties pripažinimų. Jok 3, 13 (Craig, 2009)

Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausiai yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna
gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. O teisumo vaisius sėjamas ramybėje tiems,
kurie neša ramybę. Jok 3, 17-18 (Ten pat, p. 183)

Apaštalas Paulius pataria ir drąsina, kaip atnaujinti jausmus sutuoktinių santykiuose, kaip
išsaugoti meilę. Jo įsitikinimu, toks mūsų elgesys kyla iš dėkingų širdžių ir gyvenimo, kupino
Dievo malonės. „Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename
kūne“ Kol 3, 15 (Craig, 2009)

Žodis artimumas, arba intymumas, kilo iš lotynų kalbos žodžio intimus, „slapčiausias“.
Tik tam kuo labai pasitiki gali atskleisti savo slapčiausias mintis, savo trūkumus, dalytis
džiaugsmais, bei skausmais. Jiedu pripažįsta silpnybes ir priima vienas kita kaip lygų. Craig‘-as
kalba apie artimumo požymius. Sugebėjimą mylėti ir būti artimam jis sieja su reikšmingumo
savybe ir gebėjimu dalytis, vargais, džiaugsmais ar baimėmis, galimybė būti įžeistam. Šio
sugebėjimo panaudojimas stiprina dviejų žmonių emocinius ryšius, bei asmeninį artumą. Craig‘-
as išaiškina meilės ir artimumo sampratą, sakydamas, kad „ artimumas tampa ir malonių, ir
skausmingų išgyvenimų dalijimosi dalis bei savęs atskleidimas“. Artimumas prasideda, kai
tampame prieinami ir pažeidžiami vienas kito širdgėlos, bei skausmo, būdami nuopuoliuose ir
pakylėjime, kartu verkdami ir juokdamiesi. Visa tai parodo, kad mes suprantame savo partnerį.
Craig (2009) nuomonė, kad skausmas yra artimumo ir artimų tarpasmeninių santykių pagrindas.
Taigi artimumas apima: (a) reikšmingumą ir (b) gebėjimą. (a) Reikšmingumas priskiriamas sau
ir kitiems, kiek mes tai sugebame dalintis su kitais džiaugsmu, skausmu ir baime. (b) Gebėjimas
būti empatišku, tai yra kaip žmogus sugeba emociškai prisijungti prie kito žmogaus skausmo,

19
džiaugsmo ir skausmo, neinant į kompromisą su savo asmeninėmis ribomis ir asmenybe. (Craig,
2009)

Apžvelgus autorius matome, kad meilę reikia patirti, ją asmuo turi išgyventi ir per save
suvokti. Meilė yra auginama, tai reikalauja valios pastangų. Mokėjimas mylėti tai savęs
dovanojimas, nereikalaujant iš kito jokio atlygio, kitaip, tai pereina į vartojimą mylėjimas dėl
manęs, o ne dėl kito. Meilė krikščionybėje tampa didi ir amžina kaip Dievas. Kitiems mes
skelbiame ne žodžiais kaip mes manom, bet mūsų liudijimas kyla iš mūsų elgesio. Craig (2009)
nuomone, kad skausmas yra artimumo ir artimų tarpasmeninių santykių pagrindas. Jei poros
nesugeba išreikšti užuojautos ar perduoti savo vidinius išgyvenimus jų artimumas nukentės. (Ten
pat p. 59)

1.2.2. Požiūris į santykį aš ir kitas aš.

Kad geriau suprasti sutuoktinių santykį poroje labai svarbu suprasti koks yra santykis aš
ir kitas aš, būvis su pačiu savimi su aplinkiniais su visa visuma, kuri supa mus per mūsų pasaulio
pažinimą. Gamta, gyvūnai, daiktai, kitas žmogus.

Pasak Buberio „pasaulis yra dvejopas ir žmogaus laikysena yra dvejopa, nes ir pamatiniai
žodžiai yra dvejopi, kuriuos jis gali tarti Vienas iš pamatinių žodžių. Yra žodžių pora AŠ ir TU. “.
Būtent šie pamatiniai žodžiai pasako ne kokį dalyką, kuris būtų šalia jų; sakoma jie steigia tam
tikrą būvį“.(1998) Kreipdamasis į asmenį TU šiame santykyje dalyvauja ir pamatinis žodis AŠ.
Šių žodžių pamatinės poros ir sudaro tam tikrą būvį (Buber, Dialogo principai I : AŠ ir TU , 1998).

Buberis (1998) perteikia savo veikalą be jokios doktrinos, jis siūlo pažvelgti į pasaulį per
savo širdį. Nes tai apie mus pačius apie mūsų tikrovę savyje. Patys sau mes nesame objektas mes
patys sau esame subjektas. Esame dvejuose režimuose, arba kitaip tariant turim du pamatinius
būvius.

Pamatiniai žodžiai tariami esybe. Kai sakome žodį TU, taip pat sakome žodį AŠ tuo
pasakydami būtyje žodžių porą AŠ-TU. Kai sakome žodį TAI, taip pat pasakome ir žodį AŠ
pasakydami žodžių pora AŠ-TAI. Šios žodžių poros skiriasi savo esybe. Pamatinė žodžių pora
AŠ-TU žodžiai gali būti pasakyti tik visa esybe. Pamatiniai žodžiai AŠ-TAI niekada negali būti
pasakyti visa esybe (ten pat p. 69)

Buberis (1998) aiškina kreipinyje TU nėra jokio „ko nors“, kito objekto . „Juk kur yra kas
nors, ten yra ir kitas kas nors kita, kiekvienas TAI riboja kitas TAI. TAI egzistuoja tik todėl, kad

20
ji apibrėžia kiti. Tačiau kai sakoma TU, nebėra jokio „ko nors“ TU nieko neapibrėžia. Kas sako
TU, Ta neturi jokio „ko nors“, neturi nieko. BET užtai jis yra santykyje [1,5]“(ten pat p. 71).

Kaip žmogus patiria daiktus? Žmogus keliaudamas paviršium patiria daiktus, gauna žinių
apie jų sandarą, iš tų žinių pasisemia patirties. Patirtis mūsų sukauptomis žiniomis apibrėžia daiktų
sąvokas. Bet pasaulis priartėja prie žmogaus ne vien per patirtis. Juk žmogus pamato pasaulį, kurį
sudaro tik TAI ir TAI, tik JIS ir JIS, tik JI ir JI, ir tik TAI. Žmogus patiria „kai ką“ Aš patiriu „kai
ką“. Mano patirtis bus tik TAI ir TAI ir TAI. (Buber, Dialogo principai I : AŠ ir TU , 1998) Patirtis
nedalyvauja pasaulyje. Ir kiek suprantu aš reflektuodamas taip pat aprašau savo patirtį ir tai
santykis pamatiniuose žadžiuose AŠ TAI ir šiuo metu, kai rašau aš nedalyvauju pasaulyje, o esu
„jame“. Mano keletas patirčių, kada žodyje AŠ TU yra visa esybė ir aš esu šio pasaulio dalyvis.

Maceina religijos filosofijos studijoje „Dievas ir Laisvė“ (1994 VII t.) mini, kad žmogus
kaip kūrinys gali būti Dievo Tu. Autorius teigia, kad Dievo Tu gali būti tik laisva būtybė.
Santykis AŠ – AŠ virsta santykiu TU –TU tik tada, - kai ir vienas ir kitas, AŠ atsiveria abipusiškai,
subrandindami savą būvį (plg. RF I, 178 -181). Dievo atžvilgiu atsivertimas įvyksta pačiu kūrimo
veiksmu, kadangi tai yra meilės veiksmas (plg. RF I 191 -193). Žmogaus atžvilgiu atsvėrimas
įvyksta, sąmoningai priimant Dievą į savą būvį kaip į jo paties gyvenvietę ( plg. RF I, 182). Šis
aktas įmanomas tik laisvės atveju, nes tik laisvas asmuo gali atsakyti į Dievo atsivėrimą teigiamai
ar neigiamai, sava būvį jam atskleisdamas ar užsklęsdamas. Asmens Veiksmas yra tiek laisvas,
kiek jis ja yra savas; jis yra jo paties veiksmas, jam neįgimtas, neįsakytas, nepriverstas, pasak J.
Girniaus „negalima žmogaus nei priversti būti laisvo, nei jam uždrausti būti laisvam“ (Maceina,
Religijos filosofija; Raštai VII, 1994)

Buberis (1998) mini dvejopą žmogaus laikyseną AŠ TU ir AŠ TAI, taip pat ir Maceina
A. atskleidžia dvejopą žmogaus laikyseną per Dievo suteiktą laisvę.

Maceina (1994) teigia Jei asmuo neapmeta savęs kaip Dievo Tu, jis būtinai save apmeta
save kaip vienintelis Aš Pats. Jei žmogus neatsiveria Dievui, tai jis savaime užsisklendžia savyje,
būdamas pats sau būties pagrindu. Žmogus be Dievo neturi antrininko. Žmogus būna vienas savo
namuose (pgl. Mt 23, 39). Jo būvis keliauja ne link kito („at te“), bet užsidaro į save patį. „Tai irgi
pozityvi linkmė, kadangi žmogus AŠ Pats yra pozityviausias dalykas visoje būtyje. Dar daugiau;
šiuo atveju žmogus Pats virsta ne tik vertybių vykdytoju, bet ir galutiniu jų mastu bei tikslu, jų
apsprendėju bei teisėju. „Jei Dievo nėra, tai aš esu pats sau dievas“, - Aptaria savo būseną be
Dievo Kirilovas F. Dostojevskio romane „Demonai“ (Maceina, 1994).

21
 „Vienintelis tikras sprendimas, kaip vykdyti laisvę buvojant drauge, yra savo laisvės
aprėžimas kito laisvės dėlei“. (ten pat p. 293)

Bet tam, kad atsivertume vienas kitam ir galėtume vienas kitą priimti, reikia nusiimti
šarvus. Gyvenime žmonės bijo sužeidimų. Buberis juos mini kaip ženklus, kurie mus žeidžia. Mes
tuos šarvus iš kartos į kartą vis tobuliname (Buber, 2001)

Nors ir kaip švelniai mamos išnešiotas kūdikis, vis dėl to pirmos fizinės, o gal ir dvasines
traumos atsiranda jam gimstant, kai jis iš šilto jaukaus mamos pilvuko atėjo į šį pasaulį per
pirmuosius savo skausmus, sąlytis su oru su šviesa, vaikui tai yra trauma, kol jis nenurimsta prie
švelnios, šiltos mamos, kuri jį nuramina ir paguodžia. (Vanier 2006 p. 57) Žmogus per savo
gyvenimą patiria daugybę ženklų, sužeidimų, dėl kurių užsidaro savo šarvuose ir galvodamas, kad
taip save gali apsaugoti nuo išorinio pasaulio. Kaip savo artimam žmogui su šarvais aš galiu
pasakyti, kad tave myliu, pasakyti gal ir galima, bet išreikšti savo meilę apkabinimu negalėsime,
tam reikia nusiimti šarvus. Nusiėmus šarvus atsiveria neužgijusios žaizdos, pasijauti nesaugus ir
pažeidžiamas, bet kito kelio nėra. Tik be apsauginių šarvų žmogus, būdamas atviras ir nuoširdus
gali apkabinti ir išreikšti savo meile kitam, tik tuomet gali pasiekti kito žmogaus giliausias širdies
kerteles Tam reikalingas santykis AŠ TU (Vanier, 2006).

Žmogus atskiria gėrį nuo blogio, bet dažnai laisva valia renkasi netinkamą kelią. Kaip
patogu bendrauti su tais, kurie mus pripažįsta, žavisi mūsų gebėjimais, meilikauja ir giria mus, ir
kaip sunku priimti tuos, kurie parodo mums mūsų klaidas, nepripažįsta mūsų, nepasitiki ir mus
teisia (ten pat p. 58). Savo silpnybes slepiam po savo kaukėm ir kai tas kaukes reikia nuimti, mes
būname silpni ir pažeidžiami, o dažnai ir nenorim jų nusiimti. Kaukės, šarvai, sienos ir kitokios
baimės, kurios trukdo tikram žmogiškam santykiui. Šis kelias uždaro žmogų patį savyje įkalina jį
santykyje AŠ TAI.

Verta pamatyti savo vidų išeiti iš iliuzijų pasaulio, pamatyti savo „purvą“, baimes, vidinę
tamsą, sužeidimus. Atsivertimas padės mums atsisakyti rungtyniavimo, lenktynių, vertinimų, ir
atrasti bendrystės kelią keliaujantį iš širdies į širdį, pamatyti kitame asmenyje brolį, sesę kaip
Dievo kūrinį ir, būti bendrystėje, o ne santykyje norint kitą asmenį valdyti (Vanier, 2006).

Pasak Buberio (2001) egzistuoja du būdai kaip paveikti žmogų. „Pirmas kai kitam žmogui
yra primetama tavo nuomonė ir tavo laikysena, kad jis galvotų, jog dvasinis rezultatas yra jo
paties jau turėtas įsitikinimas, kurį tas poveikis tik išlaisvino. Antras būdas veikiantysis stengiasi
atrasti ir išplėtoti jau jame esančius dalykus, kuriuos pats sau laiko teisingais. Atverti, o ne
pamokyti, egzistencijoje esančiojo ir galinčiojo tapti susitikimu per bendravimą“. Lengviausiai

22
išmokstamas ir dažniausiai naudojamas pirmasis būdas, kaip paveikti žmogų. Šiame pirmajame
santykyje nėra santykio su asmeniu. Individas svarbus tik tiek kiek juo galima pasinaudoti.

Iš laiško cituojamos mintys (Jakobi laiške Lavertui, rašytame 1781 metais) „Atmerkiu akis
ar atveriu ausis, ar ištiesiu ranką, - tą pat akimirką pajuntu neišardomą vienybę: TU ir AŠ, AŠ ir
TU“. Ši įžvalga išreiškiama Jakobi „Atsišaukimų“: „Štai bet kokio tikrumo šaltinis: TU esi ir AŠ
esu! O brandi šios įžvalgos formuluotė skamba taip: „ Be TU neįmanomas joks AŠ!“ (Buber,
2001)

Tikrojo savęs AŠ negalima atrasti be savęs dovanojimosi kitam asmeniui. Per kitą asmenį
gali atrasti savo pilnatvę. Žmona, kaip moteris savo pilnatvę gali atrasti tik per vyrą, per
sutuoktinį. Atsiskleisti kaip mama, motina gali tik per vaikus, jokia teorija negali žmogaus
padaryti tikra mama ar tikru tėčiu, tik per santykį su kitu asmeniu, atpažįstamas pats žmogus. Tai
yra ne tik šeimoje bet ir darbe, ir su draugais, ir pažįstamais. Mes vienas kitam reikalingi, kad
pajustume pilnatvę. Taip ir kiekvienas iš mūsų galime ir atrandame save per kitus asmenis, taip
atskleidžiame savo tapatybę.

Žmogus nėra užbaigta būtybė, jis yra kūrime, o žmogaus gražiausias kūrinys yra jo
santykis su vidiniu ir išoriniu pasaulių. Jei žmogus taikoje su savimi - taika vyraus ir aplink jį
patį. Žmogus pats sau jis yra subjektas, santuokoje du tampa vienu kūnu, ir jei išlaiko nors
trumpam santykį Aš Tu, jie vienas kitam tampa ne objektais, o subjektais ir tai priklauso nuo
vidinio santykio su savimi Aš, Tu ar Aš Tai. Maceina (2006) santykyje pabrėžia laisvę. Jo
žodžiais:“ kai apriboji savo laisvę kito žmogaus labui, dovanoji save, ir per tą dovanojimąsi kitam,
atrandi pats save“. Kad santykis būtų atviras ir tikras Buberis (2001) ir Vanier (2006) turi nusiimti
kaukes ir šarvus.

1.2.3. Santuoka – Šeimos kūrimo pamatas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis. Šeima yra visuomenės ir valstybės

pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma
laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta
ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga –
auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų
pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. (Lietuvos Respublikos
Konstitucija, 1992)

Katalikų Bažnyčios Katekizmas 1601 „Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia
vyta ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą
23
ryšį tarp krikščionių Viešpats KRISTUS iškėlė į sakramento garbę.“ CIC, can.1055,§1 (KBK,
1996)

(Ten pat 1604) Dievas sukūręs iš meilės, pašaukė jį meilei, kuri yra pagrindinis ir įgimtas
kiekvieno žmogaus pašaukimas. Juk žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, o
„Dievas yra meilė“ (1 Jn 4 ,8. 16). Kadangi Dievas sukūrė vyrą ir moterį, (plg. Pr 1, 27) jų
tarpusavio meilė yra absoliučios ir nesibaigiančios Dievo meilės žmogui atvaizdas. Kūrėjo akyse
ta meilė gera, labai gera ( plg. Per 1, 31). Dievo laiminama santuokinė meilė yra skirta būti
vaisinga ir tarnauti bendram tikslui palaikyti kūriniją: „Dievas juos palaimino tardamas: ‘Būkite
vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją‘“(Pr 1, 28). (KBK, 1996)

Mason (2015) santuoką palygina su didžiuliu milžinišku medžiu viduryje kambario. Kad
ir kur eitum su juo reikia pastoviai skaitytis, pastoviai reikia apeiti, einant prie šaldytuvo į lovą,
ar į lauką, ar į vonią. Jo neįmanoma skersai skrosti, jis turi būti pagarbiai apeinamas. Tą didžiulį
medį galima nukirsti, bet tada tektų nugriauti namą. Jis yra unikalus, egzotiškas, gražus, bet kartais
sukeliantis nepatogumų (ten pat. p. 38).

Jėzus Kristus panašiai atskleidė santuokos tikrovę, ji tokia Dievo buvo norėta nuo
žmonijos pradžios (Per 1,27; 2, 24; Mk 10, 6-8; Mt 19, 4-5), ir atnaujino ją per savo mirtį ir
Prisikėlimą. (Maksvytis, 2009) Todėl krikščioniškoji santuoka yra sudaroma „Viešpatyje“ (1 Kor
7, 39) ir apibrėžiama Kristaus įvykdyto išganomojo veiksmo elementais. (Tarptautinės teologijos
komisija, 2003) Taip santuoka tampa panaši į Jėzaus Kristaus ir jo Bažnyčios vienybės slėpinį.
Šiš krikščioniškos santuokos išganymo planas – „sakramentas“ (ten pat p.116)

Santuoka ir šeima egzistavo gerokai ankščiau nei pradėjo kurtis valstybės. Santuoka tarp
vyro ir moters kaip viso gyvenimo sutartis yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas
parlamentines ir demokratines valdymo formas bei teisines sistemas. Santuoka yra daug labiau
universalesnė ir priimtinesnė, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. (Declaration on
Marriage, 2006)

Dabartinei visuomenei kaip ir būtų galima pasidžiaugti, kad gali tuoktis iš meilės, bet
dabartinės santuokos yra netvarios. Daugeliu atvejų santuoka yra ne iš meilės, o vedama emocinio
poreikio. Meilė yra valinga asmenų veikla, laisvas ir valingas apsisprendimas. Bet jei meilė
baigiasi, tai jos visai ir nebuvo, tai buvo tik aistra, meilės paviršius meilės atvaizdas, bet ne meilė.
Nepatenkinti psichologiniai ir emocinei lūkesčiai dažniausiai tampa santuokos iširimo
priežastimi. (Obelenienė, 2011/66, p. 103)

24
 Fromas (1999) teigia, kad dabartinė visuomenė remiasi požiūriu, kad meilės nėra ko
mokytis ir yra įsitikinimas, kad meilė yra objekto, o ne sugebėjimo uždavinys. Žmonės galvoja,
kad mylėti yra labai paprasta, tik sunku surasti tinkamą objektą savo meilei išreikšti. Ši nuostata
turi kelias priežastis. Dar nevisiškai išnykęs konvencinis požiūris, tai ieškojimas „romantiškos
meilės“ , asmeninio išgyvenimo, kuris turėtų baigtis vedybomis. Šis laisvės meilės supratimas
papildo objekto reikšmę, palyginus su funkcijos reikšme. Kitas būdingas požymis šiam amžiuje,
kuris persmelkia visa visuomenė, tai pirkimo aistros, mainų idėjos naudingos abiem pusėms.
Fromo (1999) nuomonė, kad dabartinis žmogus kaip žiūri į vitrinas kur gausu prekių, taip žiūri jis
į ją arba atvirkščiai. Patrauklus vyriškis moteriai arba patraukli mergina vyrui – tai
apdovanojimas, kurio jie siekia. „Patrauklumas“ priklauso nuo to laikotarpio vyraujančios mados,
grubūs seksualiniai santykiai, rūkantis ar geriantis asmuo buvo „patrauklus“ tračiajame
dešimtmetyje ir dar, XX amžiaus pradžioje būdingi žmogaus bruožai agresyvumas ir
ambicingumas, o dabar privalo būti socialus ir tolerantiškas. Paprastai įsimylėjimo jausmas susijęs
su žmogiškomis savybėmis, kurios pasiekiamos mainais pagal galimybes. Dar viena priežastis
leidžia manyti, kad meilės nereikia mokytis, šis požiūris pasireiškia dėl to, kad neskiriamas
pradinis „įsimylėjimo“ išgyvenimas nuo pastovaus buvimo meilėje būklės (Fromas, 1999) Pasak
Obelenienės (2011/66, p. 102), kad šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškos
meilės“ pavyzdžiais, moteris kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso kaip būtino
elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, kad besituokiantys taip pat
gali būti paveikti šio požiūrio. Tiriant sužadėtinius, kurie rengiasi santuokai, požiūris į meilę
visose Lietuvos vyskupijose, nustatyta, jog dauguma respondentų meilę tapatina su aistra ir
jausmais. Taip pat dauguma mano, kad jei meilė baigiasi galima nutraukti santuoką (Kuplys,
2009).

Konstitucija pasako, kad šeimos sukūrimas yra laisvos valios aktas , o katekizmas pabrėžia
lytiškumą ir žmogaus prigimtį giminės pratęsimui ir visa tai yra gėris. Bet šiame amžiuje žmonės
painioja meilę su aistra ir pagal Fromą (1999), žmonės klysta manydami, kad meilė yra objekto,
o ne sugebėjimo mylėti uždavinys. Dėl to meilė paverčiama, kaip vartojimas priklausantis nuo
mados ir dauguma žmonių nesupranta, kad meilės reikia mokytis.

25
1.3. „Sutuoktinių Susitikimai“
1.3.1 Dialogas – tai gyvenimo būdas.

„Rekolekcijų tikslas yra atnaujinti santykius tarp vyro ir žmonos vienas su kitu ir su Dievu
pagal tai kaip Kristus mylėjo savo Bažnyčią. Ef 5,21-33. Tikslingai siekia, kad sutuoktiniai
įsigilintų į vienas kito supratimą, patirtų santuokos slėpinio vienumą, ir tokiu būdu kurtų pagrindą
šeimos vystymuisi bei namų Bažnyčiai“ (Мадей, 2005)

Šios rekolekcijos – sutuoktiniams ir kunigams – skirtos atskleisti gilesnę dvasingumo,

charizmą ir „Sutuoktinių Susitikimų“ misijos prasmę. Rekolekcijomis siekiama ne padėti ieškoti
charizmos, bet atnaujinti ją savyje, savo santuokoje ir santykiuose su kitais žmonėmis. Padėti
atnaujinti dvasinę savo tapatybę, patirti, kaip tai, kas iš pradžių atrodo pasiaukojimas, perauga į
dvasingumą, siekiama paskatinti žengti žingsnį prasmingesnio gyvenimo link, ieškant darnos su
dvasingumu ir charizma. Programa gali padėti nugalėti rutiną ir pažinti naujas temas, kurios
besikeičiančiose gyvenimiškose situacijose reikalauja dialogo. (Gžybovskiai, J. ir I., 2014)

Dialogas – tai gyvenimo būdas. Būtent kasdienėse situacijose mes formuojamės kaip
asmenybės. Šį formavimą ypač atnaujina ir papildo posavaitgaliniai mažų grupių susitikimai, taip
pat paruošia įvairios kitos „Sutuoktinių susitikimų“ darbo formos. (2014, p. ten pat.).

1.3.2. „Sutuoktinių Susitikimai“ įrankis geriau pažinti save ir sutuoktinį

Šios istorijos užuomazgos prasidėjo 1952 metais Ispanijoje. Kunigas Gabriel Kalvo
matydamas sutuoktinių porų problemas ir žinodamas, kad pats padėti negali, jis kviesdavosi poras
į bendrus susirinkimus su tikslu, kad poros gali padėti viena kitoms. Šie pokalbiai poroms neatnešė
norimos naudos ir nepadėjo sutuoktiniams kaip buvo tikėtasi. (Мадей, 2005)

Išnagrinėjus pagrindines konfliktų priežastis paaiškėjo, kad konfliktai kyla:

 Asmenybių auklėjimo skirtumai;

 Sutuoktinių nesubrendęs požiūris į santuoką;
 Neišsipildė lūkesčiai iš santuokos ir šeimos;
 Asmenybių skirtingi temperamentai ir reakcijos;
 Darbas, pinigai, kreditai, vyro išėjimas uždirbti pinigų, atsidavimas karjerai;
 Vaikų atsiradimas – žmonų įnikimas į vaikų auklėjimą;
 Religiniai skirtumai, skirtingas įsitraukimas į bažnytinį gyvenimą;
 Santykiai su tėvais ir giminaičiais;
 Problemos intymiame gyvenime;
26
  Sveikatos sutrikimai (ypač jei tai liečia intymų gyvenimą);
 Psichologiniai kompleksai ir psichosomatinės problemos;
 Nemokėjimas priimti sutuoktinio jausmų;
 Konstruktyvaus dialogo nebuvimas.

Sprendžiant paskutines dvi problemas susitvarko ir prieš tai visos buvusios problemos.
1961 metais Gabriel Kalvo prie Barselonos pravedė pirmas rekolekcijas sutuoktiniams, kur jiems
buvo pasiūlyta įsigilinti į konfliktų priežastis, į sutuoktinio lūkesčius, jausmus, priėmimą, vienas
kito poreikius. Buvo sudarytos sąlygos praleisti rekolekcijas vienoves dvasioje poroje.
Rekolekcijos turėjo didelį pasisekimą ir nuo to laiko G. Kalvo vedė rekolekcijas nuolatos. Taip
gimė „Krikščioniškų šeimų judėjimas“ kuris paplito po visą pasaulį ir tapo ekumeniniu (Мадей,
2005).

1978 metais ši programa buvo adaptuota sutuoktinių Irenos ir Ježij Gžibovskių Lenkijoje,
po to išplito po visa centrinę ir rytų Europą - Baltarusijoje, Kazachstane, Lietuvoje, Latvijoje,
Moldavijoje, Rusijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje. Taip pat „Sutuoktinių Susitikimų“ judėjimas,
adaptuotas pravoslavų tikėjimą praktikuojančioms poroms ir, specialiu dokumentu palaimintas
Sankt Peterburgo metropolito.

Šiuo metu centrinė „Sutuoktinių Susitikimų“ judėjimo būstinė yra Lenkijoje. Tai
„Tarptautinė tikinčiųjų asociacija“, kuri patvirtinta Popiežiškosios pasauliečių tarybos dekretu
2004 metų rugpjūčio 15-ąją. (2005, p. ten pat.)

Šis Judėjimas padeda daugelyje šalių stiprinti šeimas, pagilinti tarpusavio santykius,
padeda auginti šeimos gerovę. Per tai atnaujina meilės ryšį, atranda naujas bendrystės ir
bendravimo formas. Šis judėjimas parodo, kad darnūs sutuoktinių santykiai, tai yra jų siekiamybė,
yra aktualūs visame pasaulyje, nes gyvuoja daugiau kaip 50 metų.

1.3.3. „Sutuoktinių Susitikimų“ pamatinės rekolekcijos

Pagrindinė „Sutuoktinių susitikimų“ darbo forma yra trijų dienų savaitgalio

rekolekcijos, kurios toliau vadinasi Pamatinės rekolekcijos. Per šias tris dienas sutuoktinai
vadovaujami trijų, keturių porų sutuoktinių ir kunigo, vedantieji vadinami animatoriais, tikslingai
kreipia sutuoktinių poras į dialogą, paremtu bažnyčios mokymu, kuri padeda atrasti šeimą kaip
įkvepiančią meilę vienas kitam. (Мадей, 2005, p. 20 )

Rekolekcijos organizuojamos savaitgaliais: jos turėtų prasidėti penktadienį vakare

ir baigtis sekmadienį popiet, dalyviams yra sudaromos sąlygos nakvynei. Jei tokių galimybių

27
nėra, rekolekcijas leidžiama organizuoti be nakvynės (dalyviai nakvoja namuose). Tokiu atveju
organizuojami tik pietūs; pusryčius ir vakarienę dalyviai valgo namuose. Išskirtiniais atvejais
leidžiama sutrumpinti rekolekcijų laiką iki dviejų dienų – šeštadienio ir sekmadienio. Abiem šiais
atvejais reikalaujama punktualumo ir privalomo dalyvavimo ir šeštadienį ryte, ir sekmadienį.
Dalyviai perspėjami, kad su savimi turėtų Šventąjį Raštą, geriausiai po 1 egzempliorių kiekvienas.
Tai reikalinga sekmadienį. (Gžybovskiai, J. ir I., 2014)

Per tris dienas poros turi vienuolika užsiėmimų. Pirmame užsiėmime aptariama kokie bus
savaitgalio ypatumai, o tai yra vyro ir žmonos susitikimas meilės dvasioje, Kristaus akivaizdoje.
To savaitgalio turinys yra visų pirma geresnis tarpusavio supratimas santuokoje. Sąvoka
„Sutuoktinių susitikimai“ apibrėžiama, kaip pokalbis tiesoje ir meilėje, kuris veda į abipusi
supratimą ir bendradarbiavimą. Įvedame DIALOGO sąvoką. Bendraujant vadovaujamasi dialogo
principais, ir kiekvieno susitikimo metu tai akcentuojama. Ypatingą dėmesį atkreipiame į
KLAUSYMOSI svarbą. Nurodome kokie svarbūs yra mūsų susiklostę vedybiniai ryšiai; jie turi
lemiamos reikšmės visiems mūsų ryšiams su žmonėmis, mūsų vaikais, mūsų giminėmis, mūsų
bendradarbiais, mūsų kaimynais ir t.t. Sutuoktiniams išdėstoma, kad rekolekcijų metu bus daug
kalbama apie jausmus ir jų vaidmenį dialoge. Apie jausmų atnešamus džiaugsmus ir jų sukeliamus
sunkumus. (Sutuoktinių susitikimai, 2012)

Antro susitikimo tikslas padėti dalyvaujantiems suvokti, kokią svarbią vietą kiekvienos
šeimos ir kiekvieno mūsų gyvenime užima emocijos. Šiame susitikime dalyvaujantieji gauna
svarbių žinių apie jausmus, o konkrečiau kalbant – sužino apie jausmų apibūdinimą, jausmų
atpažinimą; suprasti kuo jausmai skiriasi nuo įvertinimų ir nuostatų.

Šio susitikimo metu akcentuojama, kad jausmai nėra morališkai vertinami.

Gyvenimiškais poros pavyzdžiais perteikiama mintis, jog svarbu leisti jausmams reikštis poros
bendravime, svarbu išsakyti savo jausmus sutuoktiniui, o sutuoktinis neturėtų vertinti jausmų.
Toks santykis padeda porai brandinti ir išlaikyti šiltus tarpusavio ryšius. Po šio susitikimo
dalyviai drąsiau geba įvertinti savuosius jausmus, geba juos įsivardinti palankiai bei pasidalinti
kylančiais pojūčiais su savo antrąja puse. (2012, p. 6 ten pat.)

Trečiasis susitikimas, tai susitikimas su savimi. Pagrindinis šio susitikimo tikslas yra
teisingai ir su meile pasižiūrėti į save. Toji tiesa apie save patį – tai ne grėsmė asmenybei, bet
gyvenimo pilnatvės prielaida. Animatoriai dalyviams padeda (iliustruodami savo gyvenimiškais
pavyzdžiais) pastebėti savąsias kaukes ir atsiskleisti pačiam sau ir vien tik sau, kas slepiasi po

28
tomis kaukėmis ir be baimės ir be puikybės pasižiūrėti į savąsias ydas, bei netikro kuklumo – į
savuosius privalumus.

Šis susitikimas padeda įvardinti savo – tiek maloniuosius, tiek nemaloniuosius jausmus,
lydinčius asmenį į save patį. Šis susitikimas nėra sąžinės sąskaita. Dalyvis turi suprasti, kad Dievas
myli mus tokius kokie esame. (p. 10 ten pat.)

Ketvirtasis susitikimas vadinasi „Meilės laiškas“. Meilei per visą gyvenimą reikia
nuolatinio puoselėjimo ir palaikymo. Šis etapas skirtas šiltų vyro ir žmonos jausmų – simpatijos,
palankumo, pripažinimo ir meilės - išreiškimo vienas kitam. Vedantieji paraginami dalyvius
reikšti malonius jausmus, net jeigu per visus tuos iki šiol drauge nugyventus metus jų santuokoje
atsirado juos skiriančių sienų.

Šis susitikimas padeda sutuoktiniams suprasti, kad santuokoje iš pradžių išgyvenamas

susižavėjimo laikotarpis, o vėliau ateina ir kasdienybės metas. Tai yra normalu. Tuomet vėl
prireikia laikotarpio vienas kito pripažinimo ir apsisprendimo brandesnei meilei. Tam gali padėti
prisiminimas iš sužadėtuvių laikotarpio ar pirmųjų vedybinio gyvenimo mėnesių (p. 13 ten pat.).

Penktas susitikimas „ Mūsų jausmų nesupratimas“. Šio susitikimo tikslas yra pasidalijimas
tarpusavio nesusipratimų jausmais. Dialogo vaisiai galėtų nešti vidinės ramybės, laisvės ir
džiaugsmo pojūtį, kylantį iš suvokimo, kad antroji pusė labiau mane suprato, o ir aš pats supratau,
kad esu labiau kito suprastas.

Šis susitikimas parodo dalyviams, kad dauguma vedybinių ginčų ištakų prasideda nuo
nesusigaudymo vienas kito jausmuose. Jausmų nesuvokimas gali vesti prie atvirų ginčų arba prie
vadinamųjų „nebyliųjų dienų“. Sutuoktinio jausmai byloja, kada esame gyvi ir jautrūs žmones, o
ne mechaniniai robotai. Šis susitikimas padeda porai geriau atskirti jausmus nuo vertinimų
nuostatų ar nuomonių. (p. 15 ten pat. )

Šeštas susitikimas „Įsiklausimas ir pasitikėjimas kaip dialogo pagrindas“. Pagrindinis šio

susitikimo tikslas yra sužadinti dalyvių abipusį pasitikėjimą ypač sunkiai reiškiamų jausmų
srityse. Šiame susitikime dalyviai patiria gilų tarpusavio įsiklausymą, kuris padeda padidinti
pasitikėjimą.

Šis susitikimas dalyviams padeda suprasti kokios yra kliūtys, sunkumai ir barjerai kurie
trukdo mums suprasti vienas kitą, ypač klausantis vienas kito, ir kad verta mokytis klausytis ir
priimti išgyvenimų kitoniškumą. Tokiu būdu ugdomas pasitikėjimas. Dar šis susitikimas padeda

29
suvokti sutuoktiniams, kad įmanoma priimti sutuoktinį ir jo jausmus, nepaisant dažnai erzinančių
žymių skirtumų suvokiant tikrovę. (p. 19 ten pat.)

Septintas susitikimas vadinasi „Santuoka Dievo plane“. Tu esi mano Viešpaties dovana.
Šis susitikimas parodo, kad santuoka yra pašaukimas gyventi abipusėje bendrystėje arba
Komunijoje.

Šis susitikimas atskleidžia Dievo planą santuokos atžvilgiu. Tai Dievo siūlymas, paliekant
žmogui laisvą valią. Dalyviams perteikiama ir tai, kad santuokos gėrio tyko pavojai. (p. 22 ten
pat.)

Aštuntas susitikimas „Dievas mūsų santuokoje“. Šio susitikimo tikslas parodyti

sutuoktiniams, kad Dievas iš tikrųjų veikia jų gyvenime, nors kasdienybėje jie to dažnai nepastebi
ir kad tas suvokimas pagilėtų reikia apmastyti kas mums padeda ir kas trukdo bendrauti su Dievu.

Šis susitikimas padeda sutuoktiniams giliau pažvelgti į save ir atrasti Dievo buvimą jų
santuokoje, buvimą kasdienybėje. (p. 24 ten pat.) .

Devintas susitikimas „Laiškas tau apie mūsų gyvenimą“. Šio susitikimo tikslas yra naujoje
šviesoje pamatyti savo kaip poros bendrą gyvenimo kelią.

Ši dalis parodo, kad meilė – tai ne vien jausmas, bet ir nuostata bei apsisprendimas. Jie
taip pat turi sugebėti atleisti įžeidimus bei užgavimus, jei iki tol to nepadarė. (p. 26 ten pat.)

Dešimtas susitikimas „Tolesnio dialogo poreikis“. Šio susitikimo tikslas skatinti dalyvius
tęsti dialogą ir po rekolekcijų, savo kasdieniniame gyvenime.

Vedantieji padeda suvokti poroms, kad nenusprendę kokiais būdais jie tęs dialogą
namuose, jie vėl paklius į senų įpročių vėžes, vertinimų, teisimų, bei tarpusavio nesusipratimų
ratą. (p. 29 ten pat.)

Vienuoliktas susitikimas „Mudu, Dievas ir kiti žmonės“. Susitikimo tikslas – parodyti

atvirą kitiems žmonėms santuoką, besistengiant gyventi dialogu su jais ir liudijant meilę.

Po šio susitikimo dalyviai suvokia, kad dialogas yra viena iš meilės išraiškų ir savo
santuokine meile jie perkeičia aplinkinį pasaulį. (Sutuoktinių susitikimai, 2012, p. 31)

Kiekvienas sutuoktinių susitikimas prasideda įvadu apie dialogą ir jo svarbą taikymu ir

mokėjimą klausytis partnerio, primenama apie jausmus, kad su jais nereikia kovoti, o savuosius
jausmus reikia įvertinti bei pasidalinti su savo antrąja puse. Po to seka susitikimas su savimi,
mokėjimas save priimti. Sekantis etapas primena, kad rodytų vienas kitam šiltus jausmus,

30
palankumą, nuoširdumą, simpatiją, meilę ir pripažinimą. Po to vėl sugrįžtama prie jausmų, „kaip
mane supranta, kaip aš kitą suprantu“ (Sutuoktinių susitikimai, 2012). Po jausmų atpažinimo
sugrįžtame prie dialogo ir, įsiklausimą į partnerį. Po įvedimo į jausmų atpažinimą, dialogo
būtinumą, parodoma, kad santuoka – Dievo dovana, tai pašaukimas gyventi abipusėje bendrystėje.
Toliau sutuoktiniams padedama suvokti, kad Viešpats stiprina mūsų santuoką. Sutuoktiniai
pagilina meilės sampratą. Jiems primenama, kad ir po pamatinių rekolekcijų tęstų konstruktyvų
dialogą rodydami kitiems savo meilės ženklus poroje, nepaisant kiek metų gyvena santuokoje.

1.4. Sutuoktinių darnos indikatorius - meilės kalbos

Šio tyrimo įrankio pamatas pastatytas pagal Gario Chapman knygą „Penkios sutuoktinių
meilės kalbos“. Geriausiai sutuoktinį atspindi kaip jis jaučiasi mylimas tai kaip pilnas yra jo
meilės rezervuaras. Viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių yra tuščias meilės rezervuaras.
Autorius tuščią meilės rezervuarą palygina su mašinos variklių be alyvos, o tuščias meilės
rezervuaras baisiau nei variklis be tepalo. Kaip ir kiekvienam varikliui reikalinga skirtinga alyva
taip ir sutuoktiniui reikalinga jam būdinga meilės kalba, kad papildytų savo meilės rezervuarą.

1.4.1. Palaikymo žodžiai

Padrąsinimo žodžiai visada pakelia kitą asmenį, o ypač savo sutuoktinį. Hebrajų knygose
randame tokius Saliamono žodžius „ Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje“ Pat 18,21. Daugelis
sutuoktinių net neįsivaizduoja kokią stiprią galią turi vienas kitam palaikymo žodžiai. Saliamonas
sakė „Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis ją pralinksmina“ Pat 12,25. (Šventasis
Raštas, 1999)

Gražus lietuviškas žodis „padrąsinti“ tai reiškia „įkvėpti drąsos“. Kiekvienas žmogus
įvairiuose situacijose jaučiasi nedrąsiai ir mums dažnai pritrūksta drąsos vykdant kokį nors darbą
ar siekiant kokio nors tikslo. Tam ir skirti sutuoktiniai vienas kitam, kad sunkiose situacijose
galėtų padrąsinti savo žmoną ar vyrą pasiekti savo užsibrėžtą tikslą ar vykdyti darbą. Dar
nemažiau svarbu su kokia intonacija bus ištarti palaikymo ar padrąsinimo žodžiai, kartais žodžiai
byloja vieną, o intonacija kitą. Be palaikymo ir padrąsinimo žodžių yra komplimentai, malonūs,
nuolankūs žodžiai, kuriuos nemažiau svarb sakyti savo sutuoktiniui taip išreiškiant savo meilę ir
pildant sutuoktinio meilės rezervuarą. (Chapman.G, 2001)

1.4.2. Laiko leidimas kartu

Mes gyvenam laike ir, skirdami savo laiko kitam, dovanojame save, o dovanodami save -
kuriame santykį. Laikas tai mūsų investicija į kitą asmenį. Pasivaikščiojimas, pasibuvimas

31
kavinėje, darbas kartu, visa tai jungia sutuoktinius ir papildo jų meilės rezervuarą. Pagrindinis
laiko leidimo kartu aspektas yra būti drauge. Leisti laiką kartu tai bendraujant palaikyti akių
kontaktą, kalbantis su sutuoktiniu neužsiimant kitais darbais, visą dėmėsi skirti savo žmonai ar
vyrui. Įsiklausymas į sutuoktinio jausmus, jo emocijas, stebint kūno neverbalinę kalbą, taip pat
daug ką pasako apie žmogaus nuotaiką, taip pat kalbant svarbu nepertraukinėti, o mokėti girdėti
ką sako sutuoktinis. (Chapman.G, 2001)

1.4.3. Dovanos gavimas

Savo meilę taip pat galima išreikšti Dovana. Sena tradicija per vestuves yra apsimainoma
žiedais, šio simbolio dovanojimas vienas kitam palydimas žodžiais „Šie žiedai yra išorinis
ženklas vidinio dvasinio ryšio, kuris jungia jūsų širdis amžina meile“ Meilės kalbų ekspertas G.
Chapman sako, kad „tikra dovana nėra užmokestis už paslaugas, o meilės kam nors išraiška laisva
davėjo valia“. Dovanų būna įvairiausių, brangių ir nieko nekainuojančių, jas galima nupirkti,
galima pačiam pasidaryti, pavyzdžiui priskinti žmonai gėlių tai dėmesio ženklas išreiškiantis
emociją. Sutuoktinio buvimas kartu, tai pat yra savęs dovanojimas labai svarbus žmonėms
turintiems „dovanos“ meilės kalbą.

1.4.4. Paslaugos

Tai visa tai ką mes darome dėl kito su meile, padengiam stalą, gaminam maistą, iškraunam
indaplovę, nuvalome veidrodį, sutvarkome mašiną, nuvalome dulkes, padarome namuose mini
remontą, sutvarkome garažą, apgenėjame krūmus, nupjauname žolę, vaikui pakeičiame
sauskelnes, pavedžiojame šunį, sugrėbiame lapus, pakeičiame akvariume vandenį, - visa tai ir dar
kt. yra paslaugos. Kad šie darbai įvyktų turime juos suplanuoti, apgalvoti, surasti tinkamą laiką,
įdėti jėgų ir pastangų. Atlikdami šios darbus noriai, taip parodome meilę. Sena patarlė sako
„Prašymas parodo meilei kelią, bet reikalavimai užtvenkia jos tėkmę“. (Chapman.G, 2001)
Paslaugos kaip ir dovanos reikalauja laisvos valios pastangų.

Autoriaus (2001) pastebėjimu, paslaugų meilės kalboje yra kritiškai vertinima sutuoktinių
atsinešta patirtis apie vyro ir moters vaidmenį šeimoje. Dažniausiai sutuoktiniai linkę sekti savo
tėvų pėdomis ir tikisi iš savo sutuoktinio to paties, bet dažniausiai tai nepasiteisina. Peržvelgus
santykius, pakeitus savo mąstyseną, bei pridėjus pastangų, laiko ir noro, pasikeitimai yra
akivaizdūs santykio kūrimo link ir dėl to verta stengtis.

32
 1.4.5. Fizinis prisilietimas

Taip pat nuo seno žinome, kad fizinis prisilietimas - būdas perteikti meilės kalbą. Vaikai,
kaip indikatorius, parodo savo meilės kalbą suaugusiems, kai juos apkabina, pabučiuoja tuo pačiu
atliepia ir suaugusieji. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad kūdikius kuriuos tėvai apkabina,
palaiko ant rankų, pabučiuoja, formuojasi sveikesnės emocijos, nei tų vaikų, kurie neturėjo fizinio
kontakto. Žmogaus lytėjimo receptoriai yra išdėstyti po visą kūną. Kai juos liečiame nervai
siunčia impulsus į smegenis ir mes suprantame, prisilietimas malonus ar nemalonus, skausmingas
ar švelnus. (Chapman.G, 2001)

„Kritišku momentu žmonės beveik instinktyviai apsikabina. Tai todėl, kad fizinis
prisilėtimas perteikią meilę, sunkiais momentais mums labiau nei bet kada reikia jaustis
mylimiems. Tuo metu žodžiai galbūt neatspindės tikrovės, bet prisilietimas ar apsikabinimas
bylos apie meilę, rūpestį, globą. Jei sutuoktinio pagrindinė kalba fizinis prisilietimas, sunkiu
momentu nebus nieko svarbiau už apsikabinimą“ (ten pat 2001).

33
 APIBENDRINIMAS
Fromas (1999) cituoja Rumi norėdamas parodyti santykių darną, akcentuodamas kad ji
yra prigimtinė ir, mes turim darnos troškimą savyje, kurį privalome ugdyti ir tobulinti, siekdami
bendrystės ir bendradarbiavimo. Buberis sako, vienas iš pamatinių žodžių yra žodžių pora AŠ ir
TU. Dangus ir Žemė, vyras ir moteris, diena ir naktis. Visa tai sudaro iš prigimties darnią ir
harmoningą visumą papildančią vienas kitą. Matome, kad visa gamta visi elementai sudaryti iš
skirtingumų, kurie yra visatos darnoje ir papildo vienas kitą. Jonas Paulius II (1994) pabrėžia,
kad santuokinio sutikimo žodžiai išreiškia tai, kas sudaro bendrą sutuoktinių gėrį, ir nurodo, kas
turi būti būsimos šeimos bendras gėris.

Visame pasaulyje santuoka transformuojasi. Santuokų mažėja, santuokas pakeičia

kohabitaciją kuri kelia rimtą pavojų visoms žmogaus gyvenimo ir veiklos sritims. Galime daryti
prielaidą, kad augant kohabitacijos daugėjant skyrybų skaičiui, žmonės daugiau jaučią stresą,
daugiau serga, mažiau gali sukuri pridedamosios vertės. Žmonės santuokoje ilgiau gyvena,
daugiau uždirba, būna sveikesni, sukuria materialų gėrį. Nesusituokusios moterys dvigubai
daugiau patiria smurto išpuolių, nei susituokusios.

Priešinga kohabitacijai yra įsipareigojimas. Įsipareigojimas sutuoktiniams padeda tapti

vienu kūnu, iš kurio kyla meilės bei gyvybės derlius. Įsipareigojimai padeda auginti artimumo
santykį, dvasinį ryšį, rūpinimąsi, pažinimą, džiaugsmą ir tai ir yra sudėtinė meilės dalis, kuri
pažadina mumyse ir sustiprina pilnatvės pojūtį. Įsipareigodamas kitam įsipareigoja ir sau. Tam
reikalinga valios pastangos ir nuolatinis darbas su savimi.

Dievas sukūrė žmogų kaip gėrį, ir mes vaikų prašome buk geras, žmogus iš prigimties yra
geras, bet dažnai klysta. Darnos mes mokomės visą gyvenimą. Maslauskaitės tyrimai rodo, kad
jei šeimoje neauginamas gėrio santykis, santuoka trupa iš vidaus ir atvirkščiai puoselėjant gėrį
santykiai – tvirtėja kaip namas turintis gera pamatą. Moterys gyvendamos su partneriu yra mažiau
patenkintos partnerystės kokybe, nei vyrai. Jos negatyviau vertina visus tarpusavio santykių
aspektus: vaidmenų pasiskirstymą, intymumą, galios santykius, rekreacinę veiklą. Pasak
Maslauskaitės (2005/1) moterys ta visuomenes dalis, kuri sėkmingų tarpusavio santykių
dažniausiai nerealizuoja, nes negali pasidalinti konkurencinga darbuotoja ir altruistiška žmona,
mama. Jei vyras nepasidalina naštos, moteris patiria nusivylimą ir nepasitenkinimą santykiais
poroje.

Konstitucija pasako, kad šeimos sukūrimas yra laisvos valios aktas , o katekizmas pabrėžia
lytiškumą ir žmogaus prigimtį giminės pratęsimui ir visa tai yra gėris. Bet šiame amžiuje žmonės

34
painioja meilę su aistra ir pagal Fromą (1999), žmonės klysta manydami, kad meilė yra objekto,
o ne sugebėjimo mylėti uždavinys. Dėl to meilė paverčiama, kaip vartojimas priklausantis nuo
mados ir dauguma žmonių nesupranta, kad meilės reikia mokytis.

Apžvelgus autorius matome, kad meilę reikia patirti, ją asmuo turi išgyventi ir per save
suvokti. Meilė yra auginama, tai reikalauja valios pastangų. Mokėjimas mylėti tai savęs
dovanojimas, nereikalaujant iš kito jokio atlygio, kitaip, tai pereina į vartojimą mylėjimas dėl
manęs, o ne dėl kito. Meilė krikščionybėje tampa didi ir amžina kaip Dievas. Kitiems mes
skelbiame ne žodžiais kaip mes manom, bet mūsų liudijimas kyla iš mūsų elgesio. Craig (2009)
nuomone, kad skausmas yra artimumo ir artimų tarpasmeninių santykių pagrindas. Jei poros
nesugeba išreikšti užuojautos ar perduoti savo vidinius išgyvenimus jų artimumas nukentės.

35
 2. TYRIMO „SUTUOKTINIŲ SUSITIKIMŲ“ PROGRAMOS
POVEIKIS POROS TARPUSAVIO SANTYKIŲ DARNAI.
METODOLOGIJA IR METODIKA
2.1. Tyrimo etapai

I etapas. Tyrimo kintamųjų išskyrimas. Skalės konstravimas pagal išskirtus kriterijus;

II etapas. Tyrimo instrumento rengimas;

III etapas. Empirinio tyrimo atlikimas ir organizavimas;

IV etapas. Tyrimo duomenų analizė ir aptarimas.

Kiekybinio tyrimo kintamųjų išskyrimas. Šio darbo dalyje išskiriami šie pagrindiniai
kintamieji:

- sutuoktiniai dalyvavę ir nedalyvavę „Sutuoktinių susitikimų“ ar kitose programose,

- sutuoktinių amžius,
- pajamos,
- išsilavinimas,
- meilės rezervuaras ( kiek jaučiasi mylimi),
- tikintys,
- praktikuojantys tikėjimą.

Sutuoktinių darnos santykių skalės konstravimas. Teorinėje dalyje išskirti penki

komponentai: 1) palaikymo žodžiai, 2) leisti laiką kartu, 3) dovanų davimas, 4) paslaugų teikimas
5) fizinis prisilietimas. (Chapman.G, 2001)

Pagal šiuos kriterijus sukonstruotas įrankis sutuoktinių tarpusavio santykių darnai

nustatyti. Pasirinkti penki komponentai, kuriems priskirta po keturis požymius. Iš viso priskirta
20 elgesio požymių. Kiekvienas požymis turi jį atitinkanti teiginį. Šie teiginiai išdalinti į tris
skyrius, kur santykiams pamatuoti naudojama Likerto skalė. 1-as skyrius skirtas nustatyti
respondento požymių svarbumą ( svarbu, nei taip nei ne, nesvarbu), 2-as skyrius parodo kiek
sutuoktinis atliepia į respondento požymio svarbos rodiklį ( labai, dažnai, dažnai, kartais, retai,
niekada), 3-ias skyrius parodo kiek dažnai į požymius atliepia savo sutuoktiniui pats respondentas
(labai, dažnai, dažnai, kartais, retai, niekada).

36
 1 lentelė Respondento požymių bei rodiklių svarbumas

Komponentai Požymiai Rodikliai

Kad mano vyras (žmona) mane pagirtų,

Komplimentas
pasakytų komplimentą be ypatingos
progos

Susidūrus su sunkumais man sutuoktinio

Drąsinimo žodis
(ės) padrąsinimo žodžiai yra

1 meilės kalba - Sutuoktinio (ės) nuoširdus pasiteiravimas

Paklausimas,
palaikymo žodžiai kas naujo, kas geresnio darbe, kaip praėjo
kalbinimas
diena ir panašiai

Kad sutuoktinis (ė) sakytų malonius

Malonūs žodžiai
žodžius, kreiptųsi mažybiniu vardu

Darbas kartu Darbas buityje kartu su sutuoktiniu (e)

2 Meilės kalba - leisti Akių kontaktas Bendraujant su sutuoktiniu (e) palaikyti

laiką kartu akių kontaktą

Bendri pietūs Pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti kartu

su vyru (žmona)

Laikas kartu Atostogos kartu su sutuoktiniu (e)

Atsiprašymo Po konflikto iš sutuoktinio (ės)

dovanos susitaikymo proga gauti atsiprašymo
dovaną

Proginės Kalėdų, gimtadienių, vardadienių ir

dovanos kitomis progomis dovanojamos
sutuoktinio (ės) dovanos

3 meilės kalba - Savęs Sutuoktinio (ės) kvietimas į pasimatymą

dovanos dovanojimas (kiną, teatrą, kavinę, koncertą ir kt.)

Atvirukas Gauti sveikinimo atviruką, raštelį ar SMS

sveikinimas žinutę iš sutuoktinio

37
 Buitinis Kad sutuoktinis (ė) rūpintųsi ar atliktų
remontas smulkių remonto darbų buityje

4 meilės kalba – Smulkūs Kad sutuoktinis(ė) padarytų kavos,

paslaugų teikimas patarnavimai arbatos, ar atliktu kitus smulkius
patarnavimus

Maisto gamyba Kad mano sutuoktinis (ė) gamintų maistą

Ruoša virtuvėje Kad sutuoktinis (ė) po valgio sutvarkytų

virtuvę, indus

Fizinis Mano sutuoktinio (ės) pabučiavimai (pvz.

prisilietimas atsisveikinant/, pasisveikinant)

5 meilės kalba - Prisilietimo Kad sutuoktinis (ė) paimtų mane už

svarba rankos, apkabintų
fizinis prisilietimas

Apkabinimas Kad emociškai sunkiose situacijose

kaip paguoda Sutuoktinis (ė) mane apkabintų

Paglostymai Kad mane paglostytų, padarytų masažą,

pakasytų nugarą, pakedentų plaukus ar
pan.

Tyrimo instrumentas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo paruoštas tyrimo instrumentas –

atviro bei uždaro tipo klausimai. Atviro tipo klausimai: respondentų amžius ir tiksli santuokos
data, pagal kuria ir buvo suporuojami respondentai. Vienodų datų apklausoje nepasitaikė.
Likusieji klausimai uždaro tipo su iš anksto suformuotais atsakymais. Ši apklausos forma
pasirinkta nes leidžia lengviau susisteminti ir apibendrinti apklausos rezultatus ir yra patraukli
respondentams. 20 klausimų skirtų nustatyti koks yra asmens poreikis sutuoktinio dėmesio ir
kokia yra jo meilės kalba, sekantys 20 klausimų parodo kaip respondentui tenkinami jo poreikiai
ir dar 20 klausimų kaip pats respondentas atliepia savo sutuoktinio poreikius.

38
 Anketos struktūra. Empirinio tyrimo anketa sudaryta iš penkių dalių:

1. Aiškinamoji dalis;
2. Testas nustatyti, respondento poreikius ir jo meilės kalbą;
3. Respondentas parodo kiek sutuoktinis atliepia jo meilės kalbai;
4. Tiriamojo meilės kalbos atliepas sutuoktiniui;
5. Demografiniai klausimai.

Aiškinamoji dalis. Šioje dalyje pateikiamas tyrėjo trumpas prisistatymas ir kreipinys į

respondentus, kurie yra santuokoje. Respondentai supažindinami su tyrimo tema, anketos pildymo
reikalavimais.

Respondento meilės kalbos testas. Antroji dalis sudaryta remiantis (Chapman.G, 2001)
Penkios sutuoktinių meilės kalbos. Ši testo dalis skirta nustatyti kokia yra respondento meilės
kalba ir jis ją įvertina pagal svarbumą.

Klausimynas sudarytas iš penkių komponentų 1) palaikymo žodžiai, 2) leisti laiką kartu,

3) dovanų davimas, 4) paslaugų teikimas 5) fizinis prisilietimas (penkios meilė kalbos pagal
(Chapman.G, 2001)). Kiekvienam komponentui priskirta po keturis klausimus. Viso dvidešimt
teiginių. ( 1 - 20 klausimai 1 lentelė)

Respondentai skalės teiginius įvertina pasirinkdami viena iš kategorijų: labai svarbu,

svarbu, nei taip nei ne, nesvarbu, visai nesvarbu.

Likerto skalės teiginiai atsakymai kuoduojami nuo 1 iki 5 balų. (1 pvz.: Darbas buityje
kartu su sutuoktiniu (e)): 5 balai “labai svarbu,“ 4 balai „svarbu“, 3 balai „nei taip nei ne“, 2 balai
„nesvarbu“, 1 balas „visiškai nesvarbu“.

Klausimai parodo respondento nuomonė, kiek sutuoktinis atliepia jo meilės kalbai, tai
yra jo poreikius. Trečioji anketos dalis padeda atskleisti kiek sutuoktinis atliepia į tiriamojo meilės
kalbą. (Priedas Nr. 1 lentelė Nr. 2) Klausimynas sudarytas iš penkių komponentų 1) palaikymo
žodžiai, 2) leisti laiką kartu, 3) dovanų davimas, 4) paslaugų teikimas 5) fizinis prisilietimas
(penkios meilė kalbos pagal (Chapman.G, 2001)) ir kiekvienam komponentui po keturis
klausimus. Viso dvidešimt teiginių. ( 21 - 40 klausimai 2 lentelė) Priedas Nr. 3

39
 2 lentelė Klausimyno, svarbumo pavyzdys

taip
Nr.

Nesvarbu

nesvarbu
Visiškai
Svarbu
svarbu

nei ne
Labai

Nei
o o o o
1 Kad mano vyras (žmona) mane pagirtų, o
pasakytų komplimentą be ypatingos
progos

Respondentai yra prašomi pagal penkiabalę skalę nurodyti savo sutikimo arba nesutikimo
su kiekvienu teiginiu laipsnį. Atsakymai vertinami taip, kad atitiktų kryptingumą – kiekvieno
teiginio vertingumas auga, gerėjant respondento sutikimo laipsniui (Dikčius, 2011).

Likerto skalės teiginiai kuoduojami nuo 1 iki 5 balų. Klausimai parenkami analogiški 1
pvz. (2 pvz.: Mano sutuoktinis (ė) namų ūkio ruošoje tvarkosi kartu su manimi): 5 balai labai
dažnai, 4 balai dažnai, 3 balai kartais, 2 balas retai, 1 balas niekada.

Tiriamojo meilės kalbos atliepas sutuoktiniui. Šiame tyrime siekiama nustatyti kaip
tiriamasis pats išreiškia meilės kalbą savo sutuoktiniui. Viso dvidešimt teiginių. ( 41 - 60
klausimai Priedas Nr. 3, lentelė Nr.3) Klausimai kaip ir prieš tai buvusiose lentelėse sudaryti iš
penkių komponentų, kurie parodo penkias meilės kalbas kurias reiškia tiriamasis ir kiekvienam
komponentui po keturis klausimus.

Klausimai matuojami pagal Likerto skalę kaip dažnai tai daro. Atsakydamas į klausimą
kaip dažnai jis nebūtinai prisimena tą įvykį, kiek tai dažnai tai padaro, bet tai kaip jaučia.( Pvz.:
Antra meilės kalba, Laikas kartu, 45 klausimas Aš kartu su savo sutuoktiniu (e) tvarkausi
namuose.) Respondentas nebūtinai tiksliai atsako kiek kartų jie tvarkėsi, bet kiek jam atrodo, kad
jis padeda savo sutuoktiniui, taip išreikšdamas savo jausmą.

R. Likert‘-o sukurta skale yra dažniausiai naudojamasi socialiniuose tyrimuose, ši skalė

skirta išsiaiškinti respondentų požiūrį. Šis įrankis leidžia kompleksiškai pamatuoti ir įvertinti
tiriamo objekto skirtingų savybių santykinį intensyvumą. Tyrimo klausimynuose naudojamas
standartizuotos atsakymo kategorijos. Likerto skale skaičiuojama aritmetiniu vidurkiu, tai yra
sudedant grupę skaičių ir dalijama gautą sumą iš tų skaičių skaičiaus. Toks nuomonių vertinimo
metodas padeda įvertinti bendrą tiriamųjų nuomonę apie tam tikrus objektus ir nustatyti, kurie iš
jų yra vertinami pozityviau. (Dikčius, 2011)

40
 Demografiniai duomenys. Šioje dalyje respondentų prašoma pateikti savo demografinius
duomenis, (priedas Nr. 3): lytį, savo amžių, tiksli santuokos data, pagal santuokos data
suporuojamos poros. kokia artimiausia respondentui meilės kalba, kiek jaučiasi mylimas,
pajamos, išsilavinimas, tikėjimas, tikėjimo praktikavimas ir paskutinis klausimas - ar dalyvauja
ar dalyvavo programose skirtose sutuoktiniams.

Tyrimo tipas. Apžvelgiant šio tyrimo problematiką bei iškeltą tikslą buvo pasirinktas
kiekybinis neeksperimentinis koreliacinis tyrimo tipas. Anot Charlies (1999), vienas iš
neeksperimentinių tyrimo taikymo atvejų yra siekiama apibūdinti esamus ir buvusius įvykius,
žmones, sąlygas, situacijas ar ryšius. Šitame darbe pasirinktas koreliacinis tyrimo tipas siekiant
nustatyti išskirtų kintamųjų sąsajas: tiriamojo meilės kalbą, kiek sutuoktinis atliepia tai meilės
kalbai ir kiek pats tiriamasis atliepia meilės kalbą savo sutuoktiniui.

Koreliacinių kintamųjų ryšiams nustatyti naudojamas kiekybinis tyrimas, kuris

grindžiamas skaitiniais duomenimis. Šie duomenys gaunami anketinės apklausos būdu.

Tyrimo imtis. Šiam tyrimui sutuoktiniams nebuvo taikomi santuokoje pragyvento laiko
ribojimai, nors pasak Duval ir Miller, ( 1985.) yra aštuonios šeimos gyvenimo ciklo pakopos.
Kiekviena pakopa turi savo ypatumus. Pradžioje gyvena be vaikų, dėl savęs, sutuoktinių
pasitenkinimas santuoka tuo periodu gana aukštas, mažiau streso, nei kitais šeimos gyvenimo
momentais; pavyzdžiui šeimoje yra paauglių streso lygis, yra didžiausias (Garland, 2012)
Sutuoktiniai sprendžia šiam laikotarpiui būdingas užduotis. Nustato bendravimo ribas su draugais
ir gimine, sprendžia finansines bei ekonomines problemas, kuria bendro gyvenimo taisykles,
planuoja šeimos pagausėjimą ir kt.

Tyrimo imtis – patogioji arba proginė. Apklausoje dalyvauti buvo pakviesti sutuoktiniai
dalyvavę ir nedalyvavę „Sutuoktinių Susitikimų“ ar kitose sutuoktinių programose. Šis tyrimas
atliktas pagal patogiąja imtį, tai reiškia įtraukiama lengviausiai prieinama populiacijos dalis arba
pirmi pasitaikę populiacijos elementai. Remiantis iš tokios imties gautais rezultatais negalima
daryti statistinių išvadų apie visą populiaciją. (Dikčius, 2011)

Tyrimo procedūra. Anketos duomenys buvo išsiųsti Word formatu su papildomai įdiegta
„Microsoft“ programa „programų kūrėjas“ ir sudarytos anketos su Aktyve X valdikliais. Tai turėjo
palengvinti respondentams atsakant į anketos klausimus. Daugelis iš gautų respondentų negalėjo
atsidaryti tų failų, dėl techninių kliūčių ar žemesnės Word versijos, todėl dalis respondentų nedavė
atsakymų. Kiti respondentai spausdinosi ir pildė anketas, kopijavo ar fotografavo ir siuntė
elektroniniu paštu, kas sukėlė tiriamiesiems didelius nepatogumus. Taip pat tyrimo anketos buvo

41
siunčiamos elektroniniu būdu ir įteikiamos respondentams popieriniame variante. Apklausa buvo
vykdoma nuo 2016m. spalio mėn.13 iki lapkričio mėn. 12 dienos.

Apklausa buvo patalpinta internete http://apklausa.lt/private/forms/sutuoktiniu-

tarpusavio-santykiu-darna-cesdlj1/answers . Gauta atsakymai iš 150 respondentų.

Tyrimo etika ir ribotumai. Atliekant šiuos tyrimus tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo
tikslais, buvo išaiškinta kaip su jų pateiktais duomenimis bus pasiekti tikslai. Buvo sudaryta
galimybė į anketą atsakyti savo aplinkoje ir patogiu laiku. Tai sąlygojo didesnį respondentų
pasitikėjimą, atvirumą, patogumą.

Duomenų apdorojimas: gauti duomenys perkelti į Excel programą.

2.2.Tyrimo „Sutuoktinių Susitikimų“ programos poveikis poros tarpusavio santykių

darnai duomenų analizė ir rezultatai

Kiekybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti ir analizuoti SPSS (Statistical Package for
Social Science) statistiniu paketu.

2.2.1. Sociodemografiniai tiriamųjų duomenys

Iš viso apklausoje dalyvavo 180 respondentų, 20 respondentų užpildė Microsoft Word 10

atsakė elektroniniu paštu ir 150 respondentų atsakė „Apklausos, anketos ir socialiniai tyrimai“
www.apklausa.lt (http://apklausa.lt/f/sutuoktiniu-tarpusavio-santykiu-darna-
cesdlj1/answers/new.html). Poros buvo suporuotos pagal santuokos datą. Suporuotos 42
sutuoktinių poros, viso 84 respondentai. Atliekant gautų duomenų analizę patikrintos visos gautos
anketos, 96 anketos nebuvo panaudotos.

Tyrime dalyvavo 84 asmenys nuo 24 iki 63 metų, respondentų amžiaus vidurkis 43 metai.

42
 LYTIS

Moterys Vyrai
50% 50%

1 pav. Lytis

DALYVAVIMAS PROGRAMOJE

ne
43%

taip
57%

2 pav. Sutuoktiniai dalyvavę „Sutuoktinių Susitikimai“ ir panašiose programose

48 asmenys dalyvavę ir 36 nedalyvavę „Sutuoktinių Susitikimai“ ar panašiose

programose. Poros buvo suskirstytos į dvi grupes dalyvavusios „Sutuoktinių Susitikimų“
programoje ir nedalyvavusios.

43
 IŠSILAVINIMAS

Vidurinis Profesinis
2% 11% Aukštasis
neuniversitetini
s
13%

Aukštasis
universitetinis
74%

3 pav. Pasiskirstymas pagal išsilavinimą

62 respondentai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, 11 su aukštuoju

neuniversitetiniu, 9 su profesiniu, o 2 respondentai su viduriniu.

MEILĖS KALBOS
Fizinis
prisilietimas
Palaikymo
18%
žodžiai
30%
Paslaugos
8%

Dovanos gėlės
0%

Buvimas kartu
44%

4 pav. Pasiskirstymas pagal meilės kalbas

Pagal meilės kalbas tiriamieji pasiskirstė: palaikymo žodžiai 30%, dovanos, 0%, fizinis
kontaktas 18%, buvimas kartu su sutuoktiniu 44%, paslaugos patarnavimai 8%. Dauguma
tiriamųjų atsakė, kad jų meilės kalba tai būti kartu su sutuoktiniu.

44
 MEILĖS KALBOS

pagyr
kontakt 28%
37%

Buvimas kartu
4%

paslaug
11% dovan
20%

5 pav. Pasiskirstymas pagal meilės kalbas pagal respondentų atsakymų sumas

4 paveikslėlyje net 44% respondentai pažymėjo, kad jų meilės kalba - buvimas kartu,
tačiau 5 paveikslėlyje skyriuje „buvimas kartu“ išvestinės vidurkiai rodo visai ką kitą, tik 4%,. 4
pav. kaip dovanų meilės kalbos nepasirinko niekas 0%, o 5 pav. dovanos išvestinių vidurkiai rodo,
kad 20% respondentų tai yra svarbu. (Paimtos svarbiausios vidurkių pozicijos 18; 19;20)

PAJAMOS
ki 300 euru
Nuo 1001 ir 5%
daugiau euru
26%
Nuo 301 iki
600 euru
38%

Nuo 601 iki

1000 euru
31%

6 pav. Pasiskirstymas pagal pajamas

45
 MEILĖS REZERVUARAS
1 2 3 4 5
6
0% 0% 1% 1% 3%
10 5%
14%

7
18%

9
25%

8
33%

7 pav. Pasiskirstymas kaip tiriamieji jaučiasi mylimi savo sutuoktinio

Pasiskirstymas pagal tai kaip tiriamasis jaučiasi mylimas savo sutuoktinio. Skaičiuojant
dešimt - labai mylimas, aštuoni ir devyni - mylimas, pagal stiprumą aštuonis devynis ir dešimt
sudaro 72%, tai parodo, kad didžioji dalis respondentų jaučiasi mylimi savo sutuoktinio.

TIKINTYS
Ne
6%

Taip
94%

8 pav. Tikintys ir netikintys respondentai

79 tikintys apklaustieji ir 5 netikintys.

46
 TIKĖJIMĄ PRAKTIKUOJANTYS
Ne
21%

Taip
79%

9 pav. Tikėjimą praktikuojantys respondentai

66 respondentai praktikuojantys tikėjimą ir 18 respondentų nepraktikuojantys.

2.2.2. Klausimyno patikrinimas pagal Cronbacho alfa.

Išvestinės lentelėje Reliabiliti Statistics (1 lentelė) pateikta Cronbacho alfa koeficiento

reikšmė, kuri gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7. nuo 1 iki 20 klausimo
Cronbacho alfa 0,849 > 0,7, tai reiškia, kad klausimynas sudarytas gerai.

3 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 1 iki 20 klausimo.

Reliability Statistics
Cronbach'
s Alpha
Cronbach'
Based on N of Items
s Alpha
Standardi
zed Items
0.849 0.856 19

Išvestinės lentelėje Reliability Statistics 2entelė) pateikta Cronbach‘o alfa koeficiento reikšmė
0,872>0,7 tai parodo, kad klausimai sudaryti gerai.. Klausimų lentelė pateikta (priede Nr. 1 lentelė
nuo 21 iki 40 klausimo)

47
 4 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 21 iki 40 klausimo.

Reliability Statistics
Cronbach'
s Alpha
Cronbach'
Based on N of Items
s Alpha
Standardi
zed Items
0.872 0.872 20

Išvestinės lentelėje Reliabiliti Statistics (3 lentelė) pateikta Cronbacho alfa koeficiento

reikšmė 0,863 > 0,7 tai parodo, kad klausimai sudaryti gerai. Klausimų lentelė pateikta (priede
Nr. 1 lentelė nuo 41 iki 60 klausimo)

5 lentelė Klausimų patikimumas pagal Cronbacho alfa koeficiento reikšmė nuo 41 iki 60 klausimo.

Reliability Statistics
Cronbach'
s Alpha
Cronbach'
Based on N of Items
s Alpha
Standardi
zed Items
0.863 0.865 20

2.3. Sutuoktinių pasitenkinimo santuoka grupių išskyrimas

2.3.1. Meilės rezervuaras

6 lentelėje matome visų sutuoktinių dalyvavusių ir nedalyvavusių „Sutuoktinių

Susitikimų“ ar kitose programose vidurkių išvestinę. Klausimų skaičių vidurkis - kuo aukštesnis
balas tuo didesnis svarbumas tai yra ta meilės kalba yra svarbesnė. 7 lentelėje matome, kad tarp
sutuoktinių dalyvavusių ir nedalyvavusių „Sutuoktinių Susitikimų“ programoje esminis skirtumas
yra, nes imčių vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, nes p – reikšmė 0.48 > 0,05.

6 lentelė Pasiskirstymas pagal dalyvavusius ir nedalyvavusius sutuoktinių ar kitokiose programose ir meilės

rezervuaras

Dalyvavimas progr. * Rezervuaras Crosstabulation

Count
Rezervuaras
3 4 5 6 7 8 9 10 Total
Dalyvavima Dalyv 0 0 0 3 13 14 12 4 46
s progr. Nedalyv 1 1 2 1 2 14 9 8 38
Total 1 1 2 4 15 28 21 12 84

48
 7 lentelė Pasiskirstymas pagal dalyvavusius ir nedalyvavusius sutuoktinių ar kitokiose programose ir meilės
rezervuaras

Chi-Square Tests

Asymp.
Sig. (2-
Value df sided)
Pearson 14.195a 7 .048
Chi-Square

Likelihood 16.632 7 .020

Ratio
Linear-by- .202 1 .653
Linear
Association

N of Valid 84
Cases
a. 8 cells (50.0%) have expected count less than 5. The
minimum expected count is .45.

T – test pagal praktikuojančius tikėjimą ir nepraktikuojančius.

8 lentelė Meilės rezervuaras pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą

Group Statistics
Praktikuoj
Std. Std. Error
antis N Mean
Deviation Mean
tikejim?
Praktikuoj
66 8.27 1.117 0.137
Rezervuar antis
as Nepraktik
18 7.39 1.975 0.465
uojantis

9 lentelė Meilės rezervuaras pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą

Levene's Test for Independent Samples Test

Equality of Variances t-test for Equality of Means 95% Confidence
Sig. (2- Mean Std. Error Interval of the
F Sig. t df tailed) Difference Difference Lower Upper
Rezervuar Equal 8.600 .004 2.479 82 .015 .884 .356 .175 1.593
as variances
assumed
Equal 1.821 20.057 .084 .884 .485 -.128 1.896
variances
not
assumed

49
 Praktikuojantys tikėjimą sutuoktiniai jaučiasi labiau mylimi negu nepraktikuojantys. P –
reikšmė 0,015<0,05 Dispersija statistiškai reikšmingai skiriasi.

10 lentelė Meilės rezervuaro palyginimas pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą.

Praktikuojantis tikejim? * Rezervuaras Crosstabulation

Rezervuaras
3 4 5 6 7 8 9 10 Total
Praktikuoja Praktikuoja % within 1.5% 3.0% 19.7% 31.8% 30.3% 13.6% 100.0%
ntis ntis Praktikuoja
tikejim? ntis
tikejim?
% within 50.0% 50.0% 86.7% 75.0% 95.2% 75.0% 78.6%
Rezervuar
as
Nepraktiku % within 5.6% 5.6% 5.6% 11.1% 11.1% 38.9% 5.6% 16.7% 100.0%
ojantis Praktikuoja
ntis
tikejim?
% within 100.0% 100.0% 50.0% 50.0% 13.3% 25.0% 4.8% 25.0% 21.4%
Rezervuar
as
Total % within 1.2% 1.2% 2.4% 4.8% 17.9% 33.3% 25.0% 14.3% 100.0%
Praktikuoja
ntis
tikejim?
% within 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0%
Rezervuar
as

11 lentelė Meilės rezervuaro palyginimas pagal praktikuojančius ir nepraktikuojančius tikėjimą.

Chi-Square Tests
Asymp.
Sig. (2-
Value df sided)
Pearson 14.594a 7 .042
Chi-Square

Likelihood 14.164 7 .048

Ratio
Linear-by- 5.788 1 .016
Linear
Association

N of Valid 84
Cases

11 lentelė - statistiškai reikšmingi skirtumai. Respondentai praktikuojantys tikėjimą

jaučiasi labiau mylimi, negu nepraktikuojantys tikėjimą, p reikšmė 0,042<0,05.

12 lentelė Dalyvavusių programose ir praktikuojančių tikėjimą ryšys

Dalyvavimas progr. * Praktikuojantis tikejim?

Crosstabulation
Count
Praktikuojantis tikejim?
Praktikuoja Nepraktiku
ntis ojantis Total
Dalyvavima Dalyv 42 4 46
s progr. Nedalyv 24 14 38
Total 66 18 84

50
 13 lentelė Dalyvavusių programose ir praktikuojančių tikėjimą ryšys.

Chi-Square Tests
Asymp.
Sig. (2- Exact Sig. Exact Sig.
Value df sided) (2-sided) (1-sided)
Pearson 9.792a 1 .002
Chi-Square

Continuity 8.191 1 .004

Correctionb

Likelihood 10.093 1 .001

Ratio
Fisher's .003 .002
Exact Test
Linear-by- 9.675 1 .002
Linear
Association

N of Valid 84
Cases
a. 0 cells (0.0%) have expected count less than 5. The minimum
expected
b. Computedcount is 8.14.
only for a 2x2 table

Taip pat statistiškai skirtumai yra tarp praktikuojančių tikėjimą ir nedalyvavusių p reikšmė
0,002>0,05

Meilės rezervuaras respondentui atvaizduoja kiek jis jaučiasi mylimas. Matuojant kiek
respondentas jaučiasi mylimas pagal lytį, pagal išsilavinimą, pajamas ir amžių statistiškai p
reikšmė neturėjo skirtumų, tačiau skirtumas buvo tarp dalyvavusių ir nedalyvavusių programose
ir tarp praktikuojančių ir nepraktikuojančių tikėjimą. Taip pat yra ryšys tarp praktikuojančių
tikėjimą ir dalyvavimo programose.

14 lentelė Amžius palygintas su meilės rezervuaru

Case Processing Summary

Cases
Valid Missing Total
N Percent N Percent N Percent
Amžius * 84 100.0% 0 0.0% 84 100.0%
Rezervuar
as

51
 15 lentelė Amžius palygintas su meilės rezervuaru

Chi-Square Tests
Asymp.
Value df Sig. (2-
sided)
Pearson
Chi- 265.660a 224 0.029
Square
Likelihood
147.327 224 1
Ratio
Linear-by-
Linear
4.209 1 0.04
Associatio
n
N of Valid
84
Cases w

Meilės rezervuarui taip pat statistiškai reikšmingas palyginus respondentų amžių, p

reikšmė 0,029<0,05

Ši imtis, negali atstovauti visos populiacijos, bet atstovaujanti tik šią grupę. Drąsiai ir
tvirtai galime teigti, kad „Sutuoktinių Susitikimų“ ir panašias programas lanko ir jomis domisi
praktikuojantys tikėjimą sutuoktiniai. Skaičiai taip pat rodo, kad praktikuojantys tikėjimą ir
priklausantys sutuoktinių programoms jaučiasi labiau mylimi.

2.3.2. Vidurkių išvestinės

16 lentelė Respondentų išvestinių vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai pagal dalyvavimą ir nedalyvavimą programose

Descriptives 95% Confidence

Interval for Mean
Std. Lower Upper
N Mean Deviation Std. Error Bound Bound Minimum Maximum
Vidurkiu Dalyv 46 1.87 .940 .139 1.59 2.15 5
nuoklrip Nedalyv 38 2.03 1.070 .174 1.68 2.38 5
skirium
Total 84 1.94 .998 .109 1.72 2.16 5
poros_vidu Dalyv 23 .55 .527 .110 .32 .78 0 2
rkiu_nuokri Nedalyv 19 .70 .442 .102 .49 .91 2
pis
Total 42 .62 .491 .076 .47 .77 0 2
Vidurkiai_s Dalyv 46 -1.56 2.370 .349 -2.26 -.86 -10 2
kirium Nedalyv 38 -1.09 1.851 .300 -1.70 -.48 -5 2
Total 84 -1.35 2.152 .235 -1.81 -.88 -10 2
Poros_vidu Dalyv 23 -1.56 1.521 .317 -2.22 -.90 -7 1
rk_skir Nedalyv 19 -1.09 1.073 .246 -1.61 -.57 -3 2
Total 42 -1.35 1.343 .207 -1.77 -.93 -7 2

52
 17 lentelė Respondentų išvestinių vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai pagal dalyvavimą ir nedalyvavimą programose.

ANOVA
Sum of Mean
Squares df Square F Sig.
Vidurkiu Between .518 1 .518 .517 .474
nuoklrip Groups
skirium Within 82.133 82 1.002
Groups
Total 82.651 83
poros_vidu Between .233 1 .233 .968 .331
rkiu_nuokri Groups
pis Within 9.643 40 .241
Groups
Total 9.876 41
Vidurkiai_s Between 4.624 1 4.624 .999 .321
kirium Groups
Within 379.625 82 4.630
Groups
Total 384.250 83
Poros_vidu Between 2.312 1 2.312 1.291 .263
rk_skir Groups
Within 71.613 40 1.790
Groups
Total 73.925 41

16 lentelėje matome, kad susumuoti respondentų vidurkiai bei porų vidurkiai, nei asmenų
vidurkių nuokrypiai, nėra statistiškai reikšmingi tarp dalyvavusių sutuoktinių programoje ir
nedalyvavusių „Sutuoktinių Susitikimų“ ar panašiose programose. P reikšmė visų respondentų
poros vidurkių nuokrypių 0,474>0,05, porų vidurkių nuokrypiai 0,331>0,05, respondentų
vidurkiai skyrium 0,321>0,05, poros vidurkiai skyrium 0,263>0,05.

18 lentelė Pasiskirstymas tarp lyčių ir “laikas kartu“ meilės kalbos vidurkių, skirtumų išryškinimas

Descriptives 95% Confidence

Interval for Mean
Std. Lower Upper
N Mean Deviation Std. Error Bound Bound Minimum Maximum
laikas Vyras 42 14.64 2.218 .342 13.95 15.33 9 20
Moteris 42 14.48 1.685 .260 13.95 15.00 9 18
Total 84 14.56 1.960 .214 14.13 14.98 9 20
laikas_sutu Vyras 42 15.24 2.293 .354 14.52 15.95 9 20
ok Moteris 42 13.69 2.247 .347 12.99 14.39 8 18
Total 84 14.46 2.387 .260 13.95 14.98 8 20
laikas_resp Vyras 42 12.86 1.920 .296 12.26 13.46 9 16
Moteris 42 15.88 1.685 .260 15.36 16.41 12 20
Total 84 14.37 2.353 .257 13.86 14.88 9 20
laikas_skiri Vyras 42 1.05 2.677 .413 .21 1.88 -8 7
um Moteris 42 -1.07 2.393 .369 -1.82 -.33 -6 4
Total 84 -.01 2.740 .299 -.61 .58 -8 7
laikas_atitk Vyras 42 -.64 2.240 .346 -1.34 .06 -5 3
Moteris 42 .83 2.565 .396 .03 1.63 -3 8
Total 84 .10 2.506 .273 -.45 .64 -5 8

53
 18 lentelėje reikšmingi skirtumai yra tarp lyčių, kaip sutuoktiniai išreiškia meilės kalbą
buvimas kartu ar laikas kartu. Šis skyrius pavadintas „laikas“ atspindi koks būtų poreikis gauti
laiko kartu iš savo sutuoktinio, p reikšmė 0,699>0,05 statistiškai skirtumo nėra, tačiau „laikas
sutuoktinio“ tai kiek respondentas gauna laiko iš savo sutuoktinio p reikšmė 0,002<0,05
statistiškai reikšminga. Vyrai gauna laiko daugiau nei moterys, 15,24 (vidurkis), o moterys
gauna13,69. „Laikas respondento“, tai skirsnis, kiek pats respondentas skaito, kad skiria laiko
savo sutuoktiniui. Moterys savo sutuoktiniams skiria daugiau laiko15,88 vid. o vyrai 12,86 vid. P
reikšmė 0,000<0,005 statistiškai reikšminga. „Laikas skyrium“ parodo kiek respondentui reikia ir
kiek gauna iš savo sutuoktinio laiko skirtumą. Matome, kad vyrai gauna sutuoktinės skirto laiko
daugiau negu jiems reikia 1,05 ( jei būtų 0 tai rodytų, kad poreikis atitinka lūkesčius). Skyriuje
„laikas skyrium“ Moterų skaičiai -1,07 parodo, kad joms trūksta sutuoktinio praleisto laiko kartu.
Laiko atitiktys paskaičiuotos, kaip kiekvienas respondentas poroje norėjo gauti laiko iš
sutuoktinio ir gavo. Vyrų poreikis yra mažesnis -64 (išvestinis vidurkis), o moters didesnis 83
(išvestinis vidurkis), todėl vyrai ir skiria mažiau dėmesio savo sutuoktinei, moteriai reikia daugiau
laiko praleisti kartu. Tai sako, kad vyrai galėtų būti dėmesingesni savo žmonoms ir skirti daugiau
dėmesio laiko praleidimui kartu.

54
 19 lentelė Pasiskirstymas tarp lyčių ir meilės kalbos reikšmingi statistiniai skirtumai.

ANOVA
Sum of Mean
Squares df Square F Sig.
laikas Between .583 1 .583 .150 .699
Groups
Within 318.119 82 3.880
Groups
Total 318.702 83
laikas_sutu Between 50.298 1 50.298 9.760 .002
ok Groups
Within 422.595 82 5.154
Groups
Total 472.893 83
laikas_resp Between 192.012 1 192.012 58.849 .000
Groups
Within 267.548 82 3.263
Groups
Total 459.560 83
laikas_skiri Between 94.298 1 94.298 14.626 .000
um Groups
Within 528.690 82 6.447
Groups
Total 622.988 83
laikas_atitk Between 45.762 1 45.762 7.892 .006
Groups
Within 475.476 82 5.798
Groups
Total 521.238 83

20 lentelė Pasiskirstymas tarp tikėjimo praktikavimo ir pagyrimo ir kontakto

Group Statistics
Std. Std. Error
Praktikuojantis tikejim? N Mean Deviation Mean
pagyr_sutu Praktikuoja 66 14.71 2.636 .324
okt ntis
Nepraktiku 18 12.83 3.092 .729
ojantis
pagyr_resp Praktikuoja 66 15.27 2.337 .288
ntis
Nepraktiku 18 14.00 2.058 .485
ojantis
kontakt_sut Praktikuoja 66 15.15 3.085 .380
uokt ntis
Nepraktiku 18 13.11 3.306 .779
ojantis
kontakt_res Praktikuoja 66 15.74 2.942 .362
p ntis
Nepraktiku 18 13.44 3.166 .746
ojantis

Lentelėje 20 Praktikuojantys tikėjimą taip pat jaučiasi labiau palaikomi savo sutuoktinio.
Praktikuojantys gauna 14,71 ir nepraktikuojantys 12,83 skyriuje „pagyrimai sutuoktinio“

55
statistiškai skiriasi p reikšmė 0,012<0,005. „Pagyrimai respondento“ tai kiek pats respondentas
pasako palaikymo žodžius savo sutuoktiniui, praktikuojantys tikėjimą 15,27, o nepraktikuojantys
14,00. Statistiškai skirtumas yra, p reikšmė 0,039<0,05. „kontaktas su sutuoktiniu“ jo iš
sutuoktinio daugiau gauna praktikuojantys tikėjimą 15,15, negu nepraktikuojantys 13,11; p
reikšmes statistinis skirtumas yra 0,012<0,05, taip pat „kontaktas respondentas“ tai kiek pats
respondentas skiria fizinio kontakto savo sutuoktiniui.

21 lentelė Pasiskirstymas tarp tikėjimo praktikavimo ir pagyrimo ir kontakto reikšmingi statistiniai skirtumai

Levene's Test for Independent Samples Test

Equality of Variances t-test for Equality of Means 95% Confidence
Sig. (2- Mean Std. Error Interval of the
F Sig. t df tailed) Difference Difference Lower Upper
pagyr_sutu Equal .814 .369 2.582 82 .012 1.879 .728 .431 3.326
okt variances
assumed
Equal 2.355 24.158 .027 1.879 .798 .233 3.525
variances
not
assumed
pagyr_resp Equal .079 .779 2.097 82 .039 1.273 .607 .066 2.480
variances
assumed
Equal 2.257 30.090 .031 1.273 .564 .121 2.424
variances
not
assumed
kontakt_sut Equal .428 .515 2.450 82 .016 2.040 .833 .384 3.697
uokt variances
assumed
Equal 2.354 25.654 .027 2.040 .867 .258 3.823
variances
not
assumed
kontakt_res Equal .002 .961 2.890 82 .005 2.298 .795 .716 3.880
p variances
assumed
Equal 2.770 25.577 .010 2.298 .830 .591 4.005
variances
not
assumed

56
 TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo tikslas atskleisti sutuoktinių santykių darną dalyvavusių ir nedalyvavusių
„Sutuoktinių Susitikimų“ ar panašiose programose. Analizuoti pagrindiniai tyrimo kintamieji
penkios meilės kalbos kaip įrankis pamatuoti sutuoktinių darnai ir sutuoktiniai dalyvavę ir
nedalyvavę „Sutuoktinių Susitikimų“ ar panašiose programose. Statistinių duomenų analizė
atlikta panaudojant tris statistinius kriterijus 1) Klausimyno patikimumo vertinimas pagal
Cronbacho alfa, 2) nustatant pagrindinių kintamųjų koreliacinius ryšius 3) palyginant šių
kintamųjų grupių skirtumus pritaikius t-testo kriterijų ir ANOVA metodą.

Atlikus klausimyno patikimumo vertinimą pagal Cronbacho alfa, visi klausimynai atitiko
- buvo daugiau negu 0,7, tai rodo, kad klausimynas sudarytas patikimai.

42 poros dalyvavo apklausoje, tai yra 84 respondentų. Šis tyrimas atliktas pagal patogiąja
imtį, tai reiškia įtraukiama lengviausiai prieinama populiacijos dalis arba pirmi pasitaikę
populiacijos elementai. Remiantis tokios imties gautais rezultatais negalima daryti statistinių
išvadų apie visą populiaciją. (Dikčius, 2011)

Apžvelgus šį tyrimą, darome išvadą, kad vidutiniai vertinimai tarp sutuoktinių dalyvavusių
ir nedalyvavusių „Sutuoktinių Susitikimų“ programoje, darnių santykių tarp sutuoktinių
vertinimai statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Reikšmingi skirtumai yra tarp praktikuojančių tikėjimą ir nepraktikuojančių.

Praktikuojantys tikėjimą jaučiasi labiau mylimi, taip pat daugiau dalyvauja „Sutuoktinių
Susitikimų“ ar kitokiose programose.

Pagal lytis reikšmingi skirtumai buvo laiko praleidimas kartu. Vyrai skiria mažiau laiko
savo sutuoktinei. Moterys savo vyrams skiria daugiau savo laiko ir tikisi tokio pačio atsako,
nesulaukusios jaučia dėmesio trūkumą.

57
 IŠVADOS
1. Darna - prigimtinė ir, mes turim darnos troškimą savyje, kurį privalome ugdyti ir
tobulinti, siekdami bendrystės ir bendradarbiavimo. Kaip ir visatos elementai yra darnoje taip ir
žmogaus siekis šeimoje - darnių santykių kūrimas.

2. Savęs dovanojimas sutuoktiniui, padeda matyti sutuoktinį kaip tikslą, o ne kaip

priemonę. Meilės augimas tarp sutuoktinių - tai geros valios aktas. Nuo šių veiksnių priklauso
darnūs santykiai šeimoje.

3. „Sutuoktinių Susitikimai “ ir kitokie sutuoktinių judėjimai bei veiklos padeda ugdyti

konstruktyvų dialogą, geriau suprasti ir atliepti sutuoktinio poreikius, pagilina meilės sampratą,
padeda ugdyti darnius santykius šeimoje.

4. Tarp dalyvavusių ir nedalyvavusių „Sutuoktinių susitikimų“ programoje, darnių

santykių tarp sutuoktinių vertinimai - statistiškai reikšmingai nesiskiria.

58
 LITERATŪRA
1. Albisetti, V. (2008). Santukos meilės terapija. Kaip spręsti gyvenimo kartu problemas. Vilnius:
UAB Katalikų pasaulio leidiniai.

2. Buber, M. (1998). Dialogo principai I : AŠ ir TU . Vilnius: ALK Katalikų pasaulis.

3. Buber, M. (2001). Dialogo principai II: Dialogas, Klausimas pavieniui, Tarpžmogiškumo

pradai, . ALK „Katalikų pasaulis“.

4. Cattaneo, A., Pugni, F. ir Pugni, P. (2008). Santuoka iš meilės: Gyvenimas poroje.(pp 20-54).
Vilnius: „Katalikų pasaulio leidiniai“.

5. Čekanavičius, V. (2011). Seminaro „inferencinė statistika socialiniuose moksluose“ medžiaga.

(p. 25). Kaunas: „Lietuvos HSM duomenų archyvo LiDA plėtra“.

6. Chapman.G. (2001). Penkios sutuoktinių meilės kalbos. Kaunas: Sidabrinis trimitas.

7. Charles, C. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma littera.

8. Craig, B. (2009). Artimumo ieškojimas santuokoje: Emocijų vaidmuo, kuriant supratimą ir ryšį
santuokoje. Kaunas: „Amžinoji Uola“.

9. Declaration on Marriage. (2006). Canada. Nuskaityta iš

http://www.cccb.ca/site/Files/Declaration_Marriage_En.pdf

10. Dikčius, V. (2011). Anketos sudarymo principai. Vilnius.

11. Fromas, E. (1999). Menas mylėt. Nuskaityta iš http://www.spauda.lt/plato/mm1.htm

12. Fromm, E. (2005). Turėti ar būti? Kaunas. „Verba Vera“.

13. Gaudeum et Spes. (1965 m. 12 7 d.). Nuskaityta iš Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią
šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et Spes:
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/gaudium-et-spes.html#s48

14. Gedvilienė, G., Gedvilas, R. ir Krivickienė, V. (2009 m. 09 15 d.). Šeimų požiūris į santuoką
sprendžiant konfliktus. Religijos mokslo žurnalas, p. 81-96.

15. Gžybovskiai, J. ir I. (2014). Gera naujiena apie dialogą. Vilnius.

16. Jonas Paulius II, P. (1994 m. 02 02 d.). Laiškai šeimoms. Nuskaityta iš Katalikai.lt: žiūrėta
internete 2015.11.30 http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_popieziaus/gratissimam-sane.html

59
17. Juraitė, K. (2005 m. lapkričio 19 d.). Lyginamieji tyrimo metodai; Nuo intensyvaus ir
ekstensyvaus prie visapusiško tyrimo. ISM, p. 9.

18. KBK. (1996). Katalikų Bažnyčios Katekizmas. Kaunas: Tarpdiecezinės katechetikos komisijos
leidykla. Nuskaityta iš http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1000C.html

19. Kuplys, Ž. (2009). Krikščioniška kūno teologija: vedybinė kūno prasmė. Kaunas: VDU.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucija. (1992 m. lapkričio 2 d.). Lietuvos Respublikos

Konstitucija. Nuskaityta iš Valstybės Žinios:
http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm (žiųrėta 2015.12.12)

21. Lietuvos šeimos centras. (2013). Lietuvos šeimos centras: Žiūrėta 2015.12.15. Nuskaityta iš
Savaitgalis „Sutuoktinių susitikimai“:
http://www.lietuvosseimoscentras.lt/sutuoktiniams/savaitgalis-sutuoktiniu-susitikimai/

22. Maceina, A. (1994). Religijos filosofija; Raštai VII. Vilnius: Minti.

23. Maceina, A. (2006). Moterystės filosofija; Raštai XI . Vilnius: "Margi raštai".

24. Maksvytis, S. (2009). Vienumo ir neišardomumo reikšmė krikščionių santuokoje (vertinant

kan. 1056 požiūriu). SOTER - Religijos mokslo žurnalas, 113-127.

25. Maslauskaite, A. (2005/1). Tarpusavio santykių kokybė Lietuvos šeimose. Šeimos sociologija.
Sociologija. Mintis ir veiksmas, 122-134.

26. Maslauskaitė, A. (2005/1). Tarpusavio santykių kokybė Lietuvos šeimose. Šeimos sociologija.
Sociologija. Mintis ir veiksmas, 122-134.

27. Mason, M. (2015). Santukos paslaptis. Stebuklo apmąstymai. Kaunas: Verba vera.

28. Mažeikienė, V. (2009 m. 07). Jausmai ir jų raiška. Nuskaityta iš Aš ir psichologija:

http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=304&category=4

29. Obelenienė, B. (2011/66 m. 01 18 d.). Santuokos ir šeimos vienovės vaidmuo šeimos tvarumui,
asmenų ir valstybės gerovei. LOGOS religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas,
p. 99-112.

30. Philippe, M. D. (2004). Meilės Gelmėse: Pokalbis apie meilę, santuoką ir šeimą. LVK leidykla
„Katalikų pasaulis“.

31. Pukėnas, K. (2009). Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas.

60
32. Šalkauskis, S. (1990). Raštai; Mintis, 7 tomas. Vilnius.

33. Šerkšnienė.R. (2014). Šeimos santykių institutas. Nuskaityta iš Šeimos santykių institutas:
http://www.ssinstitut.lt/news/92/41/Kas-lemia-poros-gyvenimo-laime/d,straipsnis/

34. Statisitikos departamentas prie LRV. (2015 m. 12 15 d.). Oficialios statistikos portalas.
Nuskaityta iš Lietuvos statistikos departamentas: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-
rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=8f3e50d8-db3e-4a0f-88f5-
c94c88558eb7

35. Sutuoktinių susitikimai. (2012). Metodinė medžiaga pamatinio savaitgalio vedėjams. Tikslas
ir turinys. Kaunas.

36. Šventasis Raštas. (1999). Šventasis Raštas. Vilnius: Katalikų pasaulis.

37. Tarptautinės teologijos komisija. (2003 m. 05 27 d.). Krikščioniškosios santuokos doktrinos

tezės. Nuskaityta iš Internetui parengė Katalikų interneto tarnyba; žiūrėta 2015.12.08:
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/krikscioniskosios-santuokos-doktrinos-
tezes.html

38. Vanier, J. (2006). Kiekvienas žmogus šventa istorija. UAB Katalikų pasaulio leidiniai.

39. West, C. (2010). Kūno teologija pradedantiesiems. Įvadas į popiežiaus Jono Pauliaus II
sukeltą seksualinę revoliuciją. Katalikų pasaulio leidiniai.

40. Wojtyla, K. (1994). Meilė ir atsakomybė. Vilnius: "Alka".

41. Žemaitis, V. (2005). Šeimos etoka. Vilnius: "Rosma".

42. Мадей, А. (2005). Супружеские встречи ,Пособие для ведущих , часть 1, Общая частъ.
96. Варшава.

61
 PRIEDAI
Priedas Nr.1

1 priedo lentelė Kiek respondento sutuoktinis atliepia į respondento poreikius

Komponentai Požymiai Rodikliai

Mano vyras (žmona) mane pagiria, pasako

Komplimentas
komplimentą be ypatingos progos

Susidūrus su sunkumais mano vyras

Drąsinimo žodis
(žmona) suranda man padrąsinimo žodį

1 meilės kalba - Mano vyras (žmona) po darbų paklausia

Paklausimas,
palaikymo žodžiai manęs kaip jaučiuosi, kas naujo ir pan.
kalbinimas

Mano sutuoktinis (ė) sako malonius

Malonūs žodžiai
žodžius, kreipiasi mažybiniu vardu

Darbas kartu Mano sutuoktinis (ė) namų ūkio ruošoje

tvarkosi kartu su manimi

2 Meilės kalba - leisti Akių kontaktas Mano vyras (žmona) kalbėdamasis su

laiką kartu manimi palaiko akių kontaktą

Bendri pietūs Mano vyras (žmona) kartu su manimi

pusryčiauja, pietauja, ar vakarieniauja

Laikas kartu Mano vyras (žmona) atostogauja kartu su

manimi

Atsiprašymo Po konflikto mano vyras (žmona)

dovanos atsiprašymo proga padovanoja man
dovanėlę ar kokią staigmeną

Proginės Iš savo sutuoktinio (ės) gaunu dovanų per

dovanos Kalėdas, gimtadienį, vardadienį ar kitomis
progomis

62
3 meilės kalba – Savęs Mano vyras (žmona) kviečia mane į
dovanos dovanojimas pasimatymus (kiną, teatrą, kavinę,
koncertą ir kt.)

Atvirukas Mano sutuoktinis (ė) pasveikina mane

sveikinimas atviruku, rašteliu ar SMS žinute

Buitinis Mano sutuoktinis (ė) atlieka arba rūpinasi

remontas smulkių remonto darbų

4 meilės kalba – Smulkūs Mano sutuoktinis (ė) padaro man kavos,

paslaugų teikimas patarnavimai arbatos, ar kitus smulkius patarnavimus

Maisto gamyba Mano sutuoktinis (ė) gamina maistą

Ruoša virtuvėje Mano vyras (žmona) po valgio tvarko

virtuvę, indus

Fizinis Mano sutuoktinis (ė) mane pabučiuoja

prisilietimas (pvz. atsisveikinant/, pasisveikinant)

5 meilės kalba - Prisilietimo Mano sutuoktinis (ė) mane apkabina,

svarba paima už rankos
fizinis prisilietimas

Apkabinimas Emociškai sunkiose situacijose mano

kaip paguoda vyras (žmona) mane apkabina

Paglostymai Mano vyras (žmona) mane paglosto,

padaro masažą, nugarą pakaso, pakedena
plaukus ar parodo dėmesį kitokiais
prisilietimais

63
 2 priedo lentelė Kaip respondentas atliepia į sutuoktinio poreikius

Komponentai Požymiai Rodikliai

Aš savo vyrui (žmonai) pasakau

Komplimentas
komplimentą be ypatingos progos

Susidūrus su sunkumais stengiuosi

Drąsinimo žodis
padrąsinti savo vyrą (žmoną)

1 meilės kalba - Savo sutuoktinio po darbų paklausiu kaip

Paklausimas,
palaikymo žodžiai jaučiasi, kas naujo, ir pan.
kalbinimas
Aš vyrui (žmonai) sakau malonius
Malonūs žodžiai
žodžius, kreipiuosi mažybiniu vardu

Darbas kartu Aš kartu su savo sutuoktiniu (e) tvarkausi

namuose

2 Meilės kalba - leisti Akių kontaktas Bendraudamas su vyru (žmona) palaikau

laiką kartu akių kontaktą

Bendri pietūs Aš dažnai su savo sutuoktiniu (e) pietauju,

pusryčiauju ar vakarieniauju

Laikas kartu Aš dažnai atostogauju su savo sutuoktiniu

(e)

Atsiprašymo Susitaikymo proga savo sutuoktiniui (ei)

dovanos padovanoju dovanėlę ar kokią staigmeną

Proginės Aš savo sutuoktiniui (ei) visada dovanoju

dovanos dovanas per Kalėdas, gimtadienį,
vardadienį ir kitomis progomis

3 meilės kalba – Savęs Aš savo sutuoktinį (ę) kviečiu į

dovanos dovanojimas pasimatymus (kiną, teatrą, kavinę,
koncertą ir kt.)

Atvirukas Aš pasveikinu savo sutuoktinį atviruku,

sveikinimas rašteliu ar SMS žinute

64
 Buitinis Aš atlieku arba rūpinuosi smulkių remonto
remontas darbų

4 meilės kalba – Smulkūs Aš savo sutuoktiniui (ei) padarau kavos,

paslaugų teikimas patarnavimai arbatos, ar atlieku kitus smulkius
patarnavimus

Maisto gamyba Aš gaminu maistą savo sutuoktiniui (ei)

Ruoša virtuvėje Po valgio aš tvarkau virtuve, indus

Fizinis Aš savo sutuoktinį (e) pabučiuoju (pvz.

prisilietimas pasisveikinant/, atsisveikinant)

Prisilietimo Aš savo vyrą (žmoną) apkabinu, paimu už

svarba rankos

5 meilės kalba - Apkabinimas Emociškai sunkiose situacijose aš

kaip paguoda apkabinu savo vyrą (žmoną)
fizinis prisilietimas

Paglostymai Aš paglostau savo sutuoktinį, padarau

masažą, pakasau nugarą parodau dėmesį
kitokiais prisilietimais

65
 Priedas Nr.2 3 priedo lentelė Pirmoji meilės kalba – palaikymo žodžiai.

Komponentai Požymis Tiriamojo rodikliai Sutuoktinio rodikliai Tiriamojo rodikliai

Meilės Darnos (Labai svarbu, svarbu, nei taip (Labai dažnai, dažnai, kartais, (Labai dažnai, dažnai, kartais, retai,
kalbos nei ne, nesvarbu, visiškai retai, niekada) niekada)
nesvarbu)

Kompli Kad mano vyras (žmona) mane Mano vyras (žmona) mane pagiria, Aš savo vyrui (žmonai) pasakau
mentas pagirtų, pasakytų komplimentą pasako komplimentą be ypatingos komplimentą be ypatingos progos
be ypatingos progos progos

1 meilės kalba - Drąsinim Susidūrus su sunkumais man Susidūrus su sunkumais mano Susidūrus su sunkumais stengiuosi
palaikymo o žodis sutuoktinio (ės) padrąsinimo vyras (žmona) suranda man padrąsinti savo vyrą (žmoną)
žodžiai žodžiai padrąsinimo žodį

Paklausi Sutuoktinio (ės) nuoširdus Mano vyras (žmona) po darbų Savo sutuoktinio po darbų paklausiu
mas, pasiteiravimas kas naujo, kas paklausia manęs kaip jaučiuosi, kas kaip jautiesi, kas naujo, ir pan.
kalbinim geresnio darbe, kaip praėjo naujo ir pan.
as diena ir pan.

Malonūs Kad sutuoktinis (ė) sakytų Mano sutuoktinis (ė) sako Aš vyrui (žmonai) sakau malonius
žodžiai malonius žodžius, kreiptųsi malonius žodžius, kreipiasi žodžius, kreipiuosi mažybiniu vardu
mažybiniu vardu man mažybiniu vardu

4 priedo lentelė Antra meilės kalba – leisti laiką kartu.

Komponentai Požymis Tiriamojo rodikliai Sutuoktinio rodikliai Tiriamojo rodikliai

Meilės Darnos (Labai svarbu, svarbu, nei taip (Labai dažnai, dažnai, (Labai dažnai, dažnai,
kalbos nei ne, nesvarbu, visiškai kartais, retai, niekada) kartais, retai, niekada)
nesvarbu)

Darbas Darbas buityje kartu su Mano sutuoktinis (ė) namų Aš kartu su savo sutuoktiniu
kartu sutuoktiniu (e) man ūkio ruošoje tvarkosi kartu (e) tvarkausi namų ūkio
su manimi ruošoje

2 Meilės kalba - Akių Bendraujant su sutuoktiniu (e) Mano vyras (žmona) Bendraudamas su vyru
leisti laiką kartu kontaktas palaikyti akių kontaktą man kalbėdamasis su manimi (žmona) palaikau akių
yra palaiko akių kontaktą kontaktą

Bendri Pusryčiauti, pietauti ar Mano vyras (žmona) kartu Aš dažnai su savo

pietūs vakarieniauti kartu su vyru su manimi pusryčiauja, sutuoktiniu (e) pietauju,
(žmona) man yra pietauja, ar vakarieniauja pusryčiauju ar vakarieniauju
(Labai dažnai, dažnai, kartais, retai, (Visiškai sutinku, sutinku, nei taip nei
niekada) ne, nesutinku, visiškai nesutinku)

Laikas Atostogos kartu su sutuoktiniu Mano vyras (žmona) Aš dažnai atostogauju su

kartu (e) man yra atostogauja kartu su manimi savo sutuoktiniu (e)

67
 5 priedo lentelė Trečia meilės kalba – dovanos.

Komponentai Požymis Tiriamojo rodikliai Sutuoktinio rodikliai Tiriamojo rodikliai

Meilės (Labai svarbu, svarbu, nei taip nei (Labai dažnai, dažnai, kartais, (Labai dažnai, dažnai, kartais,
Darnos ne, nesvarbu, visiškai nesvarbu) retai, niekada) retai, niekada)
kalbos

Atsiprašymo Kai susipykstame iš sutuoktinio Kai susipykstame mano vyras Susitaikymo proga savo
dovanos (ės) susitaikymo proga gauti (žmona) atsiprašymo proga sutuoktiniui (ei) padovanoju
atsiprašymo dovaną man yra padovanoja man dovanėlę ar dovanėlę ar kokią staigmeną
kokią staigmeną

Proginės Kalėdų, gimtadienių, vardadienių Iš savo sutuoktinio (ės) gaunu Aš savo sutuoktiniui (ei)
dovanos ir kitomis progomis dovanojamos dovanų per Kalėdas, visada dovanoju dovanas per
sutuoktinio (ės) dovanos man yra gimtadienį, vardadienį ir kitas Kalėdas, gimtadienį,
progas vardadienį ir kitomis progomis

3 meilės kalba Savęs Sutuoktinio (ės) kvietimas į Mano vyras (žmona) kviečia Aš savo sutuoktinį (ę) kviečiu į
-dovanos dovanojimas pasimatymą (filmą, teatrą, kavinę, mane į pasimatymus (filmą, pasimatymus (filmą, teatrą,
koncertą ir kt.) man yra teatrą, kavinę, koncertą ir kt.) kavinę, koncertą ir kt.)

Atvirukas Gauti atviruką ar kokį sveikinimą Mano sutuoktinis (ė) pasveikina Aš pasveikinu savo sutuoktinį
sveikinimas man yra mane atviruku atviruku

68
 6 priedo lentelė Ketvirta meilės kalba – paslaugų teikimas.

Komponentai Požymis Tiriamojo rodikliai Sutuoktinio rodikliai Tiriamojo rodikliai

Meilės (Labai svarbu, svarbu, nei taip (Labai dažnai, dažnai, kartais, (Labai dažnai, dažnai, kartais,
Darnos nei ne, nesvarbu, visiškai retai, niekada) retai, niekada)
kalbos nesvarbu)

Buitinis Kad sutuoktinis (ė) rūpintųsi ar Mano sutuoktinis (ė) rūpinasi Aš rūpinuosi arba atlieku
remontas atliktų smulkų buitinį remontą arba atlieka smulkų buitinį smulkų buitinį remontą
man yra remontą

4 meilės kalba Smulkūs Kad sutuoktinis(ė) padarytų Mano sutuoktinis (ė) padaro Aš savo sutuoktiniui (ei)
– paslaugų patarnavimai kavos, arbatos, padėtų daiktus man kavos, arbatos, sudeda padarau kavos, arbatos,
teikimas į vietą, išneštų šiukšles ar kiti daiktus į vietą, išneša šiukšles sudedu daiktus į vietą, ar
smulkūs patarnavimai man yra ar padaro kitus smulkius padarau kitus smulkius
patarnavimus patarnavimus

Maisto gamyba Kad mano sutuoktinis (ė) Mano sutuoktinis (ė) gamina Virtuvėje maistą sutuoktiniui
gamintų maistą man yra maistą (ei) gaminu aš

Ruoša virtuvėje Kad sutuoktinis (ė) po valgio Mano vyras (žmona) po valgio Aš po valgio tvarkau indus
sutvarkytų indus man yra tvarko indus

69
 7 priedo lentelė Penkta meilės kalba – fizinis prisilietimas.

Komponentai Požymis Tiriamojo rodikliai Sutuoktinio rodikliai Tiriamojo rodikliai

Meilės (Labai svarbu, svarbu, nei taip (Labai dažnai, dažnai, kartais, (Labai dažnai, dažnai, kartais,
Darnos nei ne, nesvarbu, visiškai retai, niekada) retai, niekada))
kalbos nesvarbu)

Fizinis Mano sutuoktinio (ės) Mano sutuoktinis (ė) mane Aš savo sutuoktinį (e)
prisilietimas pabučiavimai man yra pabučiuoja pabučiuoju

5 meilės kalba Prisilietimo Kad sutuoktinis (ė) paimtų Mano sutuoktinis (ė) mane Aš savo vyrą (žmoną)
fizinis svarba mane už rankos, apkabintų apkabina, paima už rankos apkabinu, paimu už rankos
prisilietimas man yra

Apkabinimas Kad emociškai sunkiose Emociškai sunkiose situacijose Emociškai sunkiose

kaip paguoda situacijose Sutuoktinis (ė) mano vyras (žmona) mane situacijose aš apkabinu savo
mane apkabintų man yra apkabina vyrą (žmoną)

Paglostymai Kad mane paglostytų, padarytų Mano vyras (žmona) mane Aš paglostau savo sutuoktinį,
masažą, pakasytų nugarą, paglosto padaro masažą, nugarą padarau masažą, pakasau
pakedentų plaukus ar pan. man pakaso, pakedena plaukus ar nugarą parodau dėmesį
yra parodo dėmesį kitokiais kitokiais prisilietimais
prisilietimais

70
 Priedas Nr.3

Sutuoktinių tarpusavio santykių darna

VDU KTF Šeimotyros programos magistrantas Jonas Papučka atlieka tyrimą tema
„Sutuoktinių tarpusavio santykių darna“. Ši anketa nėra skirta atpažinti klaidas ir trūkumus
santykiuose, tačiau ja siekiama padėti sutuoktiniams suprasti kokia meilės kalba reikalinga
kiekvienam iš jų. Pagrindinis šios anketos tikslas atrasti Jūsų ir Jūsų sutuoktinio meilės kalbą,
bei išsiaiškinti, kiek suprantate vienas kito meilės kalbą. Juk kiekvienas žmogus nori būti
mylimas ir suprastas, o nuo to priklauso pasitenkinimas santuoka. Šie anketos duomenys bus
naudojami tik magistro tyrimo darbe ir pateikiami skaičiais bei išvestinėmis.

Atsakinėdami ilgai negalvokite, atsakykite intuityviai, pasirinkite atsakymą, kuris Jums

šiuo metu atrodo tinkamiausias.

1 lentelės klausimai. Prašome atsakyti, kiek Jums svarbūs šie bendravimo su

sutuoktiniu ir gyvenimo santuokoje aspektai: labai svarbu, svarbu, nei taip nei ne, nesvarbu,
visiškai nesvarbu.

8 priedo lentelė klausimynas taip

Nesvarbu

nesvarbu
Svarbu

Visiškai
svarbu

nei ne
Labai

Nei

o o oo
Kad mano vyras (žmona) mane pagirtų, o
pasakytų komplimentą be ypatingos
progos

Susidūrus su sunkumais man sutuoktinio

(ės) padrąsinimo žodžiai

o o oo
Sutuoktinio (ės) nuoširdus pasiteiravimas o
kas naujo, kas geresnio darbe, kaip praėjo
diena ir panašiai
o o oo
Kad sutuoktinis (ė) sakytų malonius o
žodžius, kreiptųsi mažybiniu vardu
o o oo
Darbas buityje kartu su sutuoktiniu (e) o
 o o oo
Bendraujant su sutuoktiniu (e) palaikyti o
akių kontaktą
o o oo
Pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti kartu o
su vyru (žmona)
o o oo
Atostogos kartu su sutuoktiniu (e) o

o o oo
Po konflikto iš sutuoktinio (ės) o
susitaikymo proga gauti atsiprašymo
dovaną
o o oo
Kalėdų, gimtadienių, vardadienių ir o
kitomis progomis dovanojamos
sutuoktinio (ės) dovanos
o o oo
Sutuoktinio (ės) kvietimas į pasimatymą o
(kiną, teatrą, kavinę, koncertą ir kt.)
o o oo
Gauti sveikinimo atviruką, raštelį ar SMS o
žinutę iš sutuoktinio
o o oo
Kad sutuoktinis (ė) rūpintųsi ar atliktų o
smulkių remonto darbų buityje
o o oo
Kad sutuoktinis(ė) padarytų kavos, o
arbatos, ar atliktu kitus smulkius
patarnavimus
o o oo
Kad mano sutuoktinis (ė) gamintų maistą o

o o oo
Kad sutuoktinis (ė) po valgio sutvarkytų o
virtuvę, indus
o o oo
Mano sutuoktinio (ės) pabučiavimai (pvz. o
atsisveikinant/, pasisveikinant)
o o oo
Kad sutuoktinis (ė) paimtų mane už o
rankos, apkabintų
o o oo
Kad emociškai sunkiose situacijose o
Sutuoktinis (ė) mane apkabintų

72
 o o oo
Kad mane paglostytų, padarytų masažą, o
pakasytų nugarą, pakedentų plaukus ar
pan.

9 priedo lentelė. Atsakykite į klausimus apie Savo sutuoktini kaip dažnai sulaukiate
iš jo (jos) žemiau išvardintų dalykų: labai dažnai, dažnai, kartais, retai, niekada.

Niekada
Kartais
Dažnai
dažnai
Labai

Retai
o o o o
Mano vyras (žmona) mane pagiria, pasako o
komplimentą be ypatingos progos
o o o o
Susidūrus su sunkumais mano vyras o
(žmona) suranda man padrąsinimo žodį
o o o o
Mano vyras (žmona) po darbų paklausia o
manęs kaip jaučiuosi, kas naujo ir pan.
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) sako malonius o
žodžius, kreipiasi mažybiniu vardu
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) namų ūkio ruošoje o
tvarkosi kartu su manimi
o o o o
Mano vyras (žmona) kalbėdamasis su o
manimi palaiko akių kontaktą
o o o o
Mano vyras (žmona) kartu su manimi o
pusryčiauja, pietauja, ar vakarieniauja
o o o o
Mano vyras (žmona) atostogauja kartu su o
manimi
o o o o
Po konflikto mano vyras (žmona) o
atsiprašymo proga padovanoja man
dovanėlę ar kokią staigmeną

73
 o o o o
Iš savo sutuoktinio (ės) gaunu dovanų per o
Kalėdas, gimtadienį, vardadienį ar kitomis
progomis
o o o o
Mano vyras (žmona) kviečia mane į o
pasimatymus (kiną, teatrą, kavinę,
koncertą ir kt.)
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) pasveikina mane o
atviruku, rašteliu ar SMS žinute
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) atlieka arba rūpinasi o
smulkių remonto darbų
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) padaro man kavos, o
arbatos, ar kitus smulkius patarnavimus
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) gamina maistą o

o o o o
Mano vyras (žmona) po valgio tvarko o
virtuvę, indus
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) mane pabučiuoja o
(pvz. atsisveikinant/, pasisveikinant)
o o o o
Mano sutuoktinis (ė) mane apkabina, o
paima už rankos
o o o o
Emociškai sunkiose situacijose mano o
vyras (žmona) mane apkabina
o o o o
Mano vyras (žmona) mane paglosto, o
padaro masažą, nugarą pakaso, pakedena
plaukus ar parodo dėmesį kitokiais
prisilietimais

74
 10 priedo lentelė. Ar sutinkate su šiais teiginiais apie save: labai dažnai, dažnai, kartais,
retai, niekada.

Niekada
Kartais
Dažnai
r

dažnai
Labai

Retai
.
o o o o
Aš savo vyrui (žmonai) pasakau o
komplimentą be ypatingos progos
o o o o
Susidūrus su sunkumais stengiuosi o
padrąsinti savo vyrą (žmoną)
o o o o
Savo sutuoktinio po darbų paklausiu kaip o
jaučiasi, kas naujo, ir pan.
o o o o
Aš vyrui (žmonai) sakau malonius o
žodžius, kreipiuosi mažybiniu vardu
o o o o
Aš kartu su savo sutuoktiniu (e) tvarkausi o
namuose
o o o o
Bendraudamas su vyru (žmona) palaikau o
akių kontaktą
o o o o
Aš dažnai su savo sutuoktiniu (e) pietauju, o
pusryčiauju ar vakarieniauju
o o o o
Aš dažnai atostogauju su savo sutuoktiniu o
(e)
o o o o
Susitaikymo proga savo sutuoktiniui (ei) o
padovanoju dovanėlę ar kokią staigmeną
o o o o
Aš savo sutuoktiniui (ei) visada dovanoju o
dovanas per Kalėdas, gimtadienį,
vardadienį ir kitomis progomis
o o o o
Aš savo sutuoktinį (ę) kviečiu į o
pasimatymus (kiną, teatrą, kavinę,
koncertą ir kt.)

75
 o o o o
Aš pasveikinu savo sutuoktinį atviruku, o
rašteliu ar SMS žinute
o o o o
Aš atlieku arba rūpinuosi smulkių remonto o
darbų
o o o o
Aš savo sutuoktiniui (ei) padarau kavos, o
arbatos, ar atlieku kitus smulkius
patarnavimus
o o o o
Aš gaminu maistą savo sutuoktiniui (ei) o

o o o o
Po valgio aš tvarkau virtuve, indus o

o o o o
Aš savo sutuoktinį (e) pabučiuoju (pvz. o
pasisveikinant/, atsisveikinant)
o o o o
Aš savo vyrą (žmoną) apkabinu, paimu už o
rankos
o o o o
Emociškai sunkiose situacijose aš o
apkabinu savo vyrą (žmoną)
o o o o
Aš paglostau savo sutuoktinį, padarau o
masažą, pakasau nugarą parodau dėmesį
kitokiais prisilietimais

Kuris iš žemiau pateiktų meilės ir dėmesio parodymų būdų Jums geriausiai parodo, kad
sutuoktinis jus myli. Atsakydami į klausimą pasirinkite vieną teiginį.

o Palaikymo žodžiai
o Buvimas dviese su sutuoktiniu
o Dovanos, gėlės
o Paslaugos patarnavimai
o Fizinis kontaktas

Įsivaizduokite, kad jūs esate meilės indas. Kiek jaučiatės užpildytas, t.y. mylimas savo
sutuoktinio? Atsakydami naudokitės 10 balų skale, 10 - visiškai pilnas, .....1 - visiškai tuščias.

11 priedo lentelė. Meilės kalbos

10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
76
 Jūsų lytis?
o Vyras
o Moteris

Kiek Jums metų?

________

Kiek metų gyvenate santuokoje?

________

Ar esate dalyvavę programose sutuoktiniams: „Sutuoktiniu Susitikimai“, „Kanų

bendruomenė“, J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademija, Dievo motinos komanda ar pan.

o Taip
o Ne

77
Priedas Nr 4
12 priedo lentelė Reikšmingi skirtumai tarp lyčių

Group Statistics
Std. Std. Error
Lytis N Mean Deviation Mean
laikas_sutu Vyras 42 15.24 2.293 .354
ok Moteris 42 13.69 2.247 .347
kontakt_sut Vyras 42 14.02 3.287 .507
uokt Moteris 42 15.40 3.045 .470
laikas_resp Vyras 42 12.86 1.920 .296
Moteris 42 15.88 1.685 .260
dovan_res Vyras 42 13.60 2.390 .369
p Moteris 42 14.95 2.208 .341
paslaug_re Vyras 42 14.67 2.544 .393
sp Moteris 42 15.79 2.192 .338
laikas_skiri Vyras 42 1.05 2.677 .413
um Moteris 42 -1.07 2.393 .369
dovan_skiri Vyras 42 -1.52 2.501 .386
um Moteris 42 -3.19 2.990 .461
Paslaug_s Vyras 42 .93 3.103 .479
kirium Moteris 42 -.90 3.539 .546
Vidurkiai_s Vyras 42 -.77 2.203 .340
kirium Moteris 42 -1.93 1.957 .302
laikas_atitk Vyras 42 -.64 2.240 .346
Moteris 42 .83 2.565 .396
kontakt_atit Vyras 42 -1.38 3.320 .512
ik Moteris 42 .31 2.807 .433
Vidurk_atiti Vyras 42 -.98 2.133 .329
k Moteris 42 .25 2.041 .315

78
13 priedo lentelė Reikšmingi skirtumai tarp lyčių
Levene's Test for
Equality of Variances t-test for Equality of Means 95% Confidence
Sig. (2- Mean Std. Error Interval of the
F Sig. t df tailed) Difference Difference Lower Upper
laikas_sutu Equal .038 .846 3.124 82 .002 1.548 .495 .562 2.533
ok variances
assumed
Equal 3.124 81.966 .002 1.548 .495 .562 2.533
variances
not
assumed
kontakt_sut Equal 1.661 .201 -1.997 82 .049 -1.381 .691 -2.756 -.006
uokt variances
assumed
Equal -1.997 81.525 .049 -1.381 .691 -2.756 -.005
variances
not
assumed
laikas_resp Equal 1.698 .196 -7.671 82 .000 -3.024 .394 -3.808 -2.240
variances
assumed
Equal -7.671 80.641 .000 -3.024 .394 -3.808 -2.239
variances
not
assumed
dovan_res Equal .952 .332 -2.703 82 .008 -1.357 .502 -2.356 -.358
p variances
assumed
Equal -2.703 81.494 .008 -1.357 .502 -2.356 -.358
variances
not
assumed
paslaug_re Equal 2.912 .092 -2.160 82 .034 -1.119 .518 -2.150 -.088
sp variances
assumed
Equal -2.160 80.251 .034 -1.119 .518 -2.150 -.088
variances
not
assumed
laikas_skiri Equal .032 .859 3.824 82 .000 2.119 .554 1.017 3.221
um variances
assumed
Equal 3.824 80.987 .000 2.119 .554 1.017 3.222
variances
not
assumed
dovan_skiri Equal 1.551 .217 2.771 82 .007 1.667 .601 .470 2.863
um variances
assumed
Equal 2.771 79.521 .007 1.667 .601 .470 2.864
variances
not
assumed
Paslaug_s Equal 2.357 .129 2.524 82 .014 1.833 .726 .388 3.278
kirium variances
assumed
Equal 2.524 80.620 .014 1.833 .726 .388 3.279
variances
not
assumed
Vidurkiai_s Equal .239 .626 2.556 82 .012 1.162 .455 .258 2.066
kirium variances
assumed
Equal 2.556 80.873 .012 1.162 .455 .257 2.066
variances
not
assumed
laikas_atitk Equal .412 .523 -2.809 82 .006 -1.476 .525 -2.522 -.431
variances
assumed
Equal -2.809 80.532 .006 -1.476 .525 -2.522 -.431
variances
not
assumed
kontakt_atit Equal .208 .649 -2.520 82 .014 -1.690 .671 -3.025 -.356
ik variances
assumed
Equal -2.520 79.791 .014 -1.690 .671 -3.025 -.355
variances
not
assumed
Vidurk_atiti Equal .027 .871 -2.686 82 .009 -1.224 .456 -2.130 -.317
k variances
assumed
Equal -2.686 81.842 .009 -1.224 .456 -2.130 -.317
variances
not
assumed

79