Papildomų elementų montavimas

Sandariklių paskirties, naudojimo procedūros ir taikomų apribojimų apžvalga

rams (μ = 800) drėgmė nesikaupia pagrindo viduje, todėl Reikalavimai:

išvengiama išsipūtimo pavojaus (kaip asfalto izoliacijoje).
Pagrindo konstrukcija ir medžiaga:
Atspari vandeniui membrana apsaugoma poliuretano ■ PU putos arba skarda, iš išorės išlaikanti mažiausiai
dažais/aerozoliu, kuris užtikrina didelį atsparumą UV spin- 1,5 MPa apkrovą montavimo metu (apytiksliai),
duliams per membranos eksploatavimo laiką ir padidina atsižvelgiant į statiką.
atsparumą cheminėms medžiagoms bei dilimui.
■ Konstrukcijų ir aplinkos temperatūra dieną, darbų atliki-
mo ir medžiagų kietėjimo metu:
CONIROOF 2250 sistemos sudėtis:
■ pagrindas (PU putos arba skardos danga); ■ pagrindo temperatūra: nuo +10 °C iki +30 °C (visuo-
met 3°C virš rasos taško);
■ intarpas/jungiamasis tiltas (MASTERTOP P684 – pig-
mentuotas, PU, vieno komponento, turintis tirpiklių) ■ žemiausia aplinkos temperatūra yra +10 °C, santykinis
(nebūtinai PU putų pagrindui); oro drėgnumas – mažesnis kaip 80 proc.
■ izoliacija/bazinis sluoksnis (CONIPUR CP 865 Z arba ■ Liekamasis pagrindo drėgnumas prieš paviršiaus
CONIPUR M 860 – spalvotas, PU, dviejų komponentų, apdailą – mažesnis kaip 4 proc. (svorio).
be tirpiklių, ypač elastingas). Kad cementavimo
medžiaga nenutekėtų žemyn (ypač vertikaliose vie-
tose) CP M 860 komponentai papildyti 2–3 proc.
tiksotropinių ingredientų, pavyzdžiui, SILOTHIX 51.
Medžiaga, apibūdinama kaip CP M 860 emulsiklis, taip
pat yra papildyta;

■ dengiamieji dažai (CONIPUR TV464HE pagal RAL

3009, 3013 ir 7016; spalvoti, PU dviejų komponentų,
turi tirpiklių, atsparūs UV spinduliams ir dilimui, ma-
tiniai).

Technologinė procedūra:
■ paruoškite pagrindą, nuvalykite PU putas, nuo skardos
pašalinkite riebalus;
■ paderinkite darbinius sujungimus, paruoškite lokali-
niam plyšių fiksavimui;
■ užtepkite (rekomenduojama voleliu) MASTERTOP
P684 jungiamąjį tiltą ant paruošto pagrindo;
■ po technologinės pertraukėlės (kurios trukmė priklau-
so nuo aplinkos temperatūros) mentele arba teptuku
ant pagrindo užtepkite atsparią vandeniui membraną
CONIPUR M865Z;
■ kai membrana sukietės, voleliu užtepkite UV spin-
duliams atsparius PU dažus CONIPUR TC464HE.

57
Įrankiai ir prietaisai

Įrankiai ir prietaisai ■ Rankinis metalo pjovimo diskinis pjūklas (žr. 79 pav.).

Matavimo prietaisai: gulsčiukas, juostelė, niveliuo- ■ Diskinis pjūklas su neigiamu dantų polinkiu ir karbido
jamasis prietaisas, kampuotis, matavimo virvė, lydinio diskais. Šis pjūklas tinka ilgiems pjūviams atlikti
liniuotė. mažo ir vidutinio storio plokštėse.
Gilaus gręžimo ir galinės eigos grąžtai (žr. 74–76 ■ Tiesiaeigis pjūklas.
pav.).
Naudojamas su metalo pjovimo juostomis. Tinka trum-
Nustatomo gręžimo momento grąžtus nerekomen- piems pjūviams ir angų apdorojimui.
duojame naudoti tvirtinant plokščių varžtais į plieno
konstrukcijas ar betoną. Gręžiant arba pjaunant
apviją, keičiasi suspaudimo momentas, dėl to gali
būti pertempta arba sugadinta varžto apvija bei
deformuota plokštė. Griežtai draudžiama naudoti šlifavimo diskus!

Pjūklai plokštėms pjauti

■ Grandininis metalui (žr. 78 pav.).
■ Pjūklas, tinkamas „lygiems pjūviams“ atlikti, tai
yra: tiksliai nupjauti iki 150 mm pločio plokštę ir
nedelsiant padaryti joje įrantą, nepradedant pjo-
vimo (žr. 79 pav.).

74 pav. Įrankai, skirti darbui su pagrindiniais tvirtinimo elementais

Tvirtinimo
elemento
laikiklis

Tvirtinimo elementas
Sukimo momentą
perduodantis strypas
Keičiamas antgalis su
įsriegimo gylio ribotuvu

Elektrinis suktuvas
su keičiama galvute

75 pav. Įrankai, skirti darbui su pagalbiniais tvirtinimo elementais

Tvirtinimo elementas

Sukimo momentą
perduodantis strypas
Užsukama įvorė Keičiamas antgalis Tvirtinimo elemento
su tvirtinimo žiedu su įsriegimo gylio laikiklis
ribotuvu

58
Įrankiai ir prietaisai

76 pav. Sąvaržų naudojimas 78 pav. Tiesiaeigis rankinis metalo ir daugiasluoksnių plokščių pjo-
vimo pjūklas

d)

a) Įdėkite tvirtinimo elementą į laikiklį

b) Tvirtinimo elementu pragręžkite plokštę
c) Paderinkite gylio stabdiklį taip, kad gautumėte norimą 79 pav. Rankinis diskinis pjūklas su daugiasluoksnių plokščių pjo-
vimo disku
poveržlės suspaudimą
d) Patikslinkite ir pataisykite sandarinančios poveržlės
priveržimą

77 pav. Kniedijimo prietaisai

80 pav. Rankinis mechaninis pjūklas daugiasluoksnių plokščių

pjovimui

Akumuliatorinis kniediklis

Kniedijimo replės BZ49

Kniedijimo replės BZ 56

59
Taisyklės ir rekomendacijos
Sauga statybvietėje, statybos ir montavimo darbai

Darbo saugumas turėtų būti neatskiriama kiekvienos
darbo vietos dalis, ypač ten, kur vienas iš didžiausių
rizikos faktorių yra darbas dideliame aukštyje. Tyrimų
rezultatai rodo, kad 2001-2002 m. 47 proc. mirtinų
traumų ir 30 proc. sunkių sužalojimų statybose
– kritimo iš didelio aukščio pasekmė. Tai yra iki šiol
dažniausia traumų priežastis statybos pramonėje.
Darbininkai, projektuotojai, statybininkai, darbdaviai ir
darbų vadovai, privalo pasirūpinti reikalingomis darbo
saugos priemonėmis ir saugumu. Būtina užtikrinti ne
tik dirbančių aukštyje, bet ir apačioje esančių asmenų
saugumą, laikytis saugaus atstumo nuo minėtų darbų
atlikimo vietos.
Sauga statybvietėje – įstatymų nežinojimas neatleidžia
nuo atsakomybės!
Teisinis reglamentavimas
Egzistuoja aibė nurodymų dėl saugios darbo aplinkos
užtikrinimo. Su darbu aukštyje labiausia susiję šie:
■ Prieš pradedant bet kokį darbą dideliame aukštyje,
reikia išsamiai įvertinti rizikos faktorius, atsižvelgiant į
šalyje galiojančias saugos ir sveikatos normas.
■ Saugos reikalavimai, susiję su darbo vieta, yra vieni
svarbiausių darbuotojų saugai ir sveikatai.
■ Saugos ir sveikatos normos taikomos visiems projek-
tams ir darbuotojams, įskaitant užsakovus, projektuo-
tojus ir darbų vykdytojus.
Šiuos reikalavimus projektuotojas privalo:
■ rengdami projektą įvertinti pavojus ir riziką, kuri gali
atsirasti atliekant darbus ir prižiūrint projektą;
■ jeigu įmanoma, siūlyti tokią statybos technologiją, kuri
nekeltų rizikos saugai ir sveikatai.
Su sveikatos apsauga ir darbo saugumu susijusios nor-
mos reikalauja, kad:
■ prie kiekvienos darbo vietos ir kitur, kur numatoma
vykdyti darbus, būtų tinkamas ir pakankamai saugus
priėjimas bei skubaus pasišalinimo iš tokios vietos
galimybė;
■ būtų imtasi pakankamų profilaktinių priemonių, apsau-
gančių nuo nukritimo galimybės.
Saugaus įėjimo ir išėjimo reikalavimai apima:
■ apsauginius turėklus, atramines lentas, žemus atitva-
rus, barjerus arba kitas panašias apsaugos priemo-
nes;
■ darbinę platformą;
■ asmeninės apsaugos įtaisus (saugos diržai ir pan.);
■ asmenines apsaugos priemones (šalmas, tinkamos
medžiagų tvarkymui apsauginės pirštinės, apsauginiai
akiniai, neslidi avalynė, tinkami darbo drabužiai ir kitos
priemonės, atsižvelgiant į esamą pavojų sveikatai,
susijusį su faktiškai atliekamais darbais).
Be to, reikia pasirūpinti tinkama kabančių asmenų įtvirtinimo
įranga arba nuo kritimo apsaugančiomis priemonėmis
(apsauginiais tinklais). Normose taip pat yra reikalavimai
kopėčioms – jos negali būti naudojamos kaip priemonės
patekti bei pasišalinti iš darbo vietos, arba kaip darbo
vieta, nebent tai priimta, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir jo
trukmę.
Saugumo instrukcijos
Montuojant „Kinspan“ daugiasluoksnes plokštes, būtina
griežtai laikytis galiojančių darbų saugos ir sveikatos
darbe taisyklių. Šios taisyklės pateikiamos Darbo kodekso
įstatyme Nr. 262/2006 ir „Kingspan“ kompanijos nuosta-
tuose.
Ypatingą dėmesį skirkite saugiam darbui, esant nepalan-
kioms oro sąlygoms.

60
Taisyklės ir rekomendacijos
Sauga statybvietėje, statybos ir montavimo darbai
Užsakovo vaidmuo
Pastatų savininkai, gyventojai ir asmenys, atsakingi
už statybos darbų vykdymą, vaidina svarbų vaidmenį
užtikrinant darbų, kurie turi būti realizuoti, vykdymą. Jų
atsakomybė apima projekto bei specifikavimo įvertinimą,
darbų vadovo arba avarinio remonto darbus atliekančio
darbuotojo paskyrimą.
Nerealios statybos arba remonto programos gali turėti
neigiamos įtakos darbus atliekantiems darbuotojams.
Tiekėjams gali kilti sunkumų sudarant saugų darbų planą,
teisingai ruošiant kokybiškus saugaus darbo metodus,
revizijų metu ir keičiant darbų sistemą. Užsakovai turėtų
vengti projekto įvykdymo programai keltų nerealių
reikalavimų.
Paprastai užsakovas turėtų:
■ Paskirti kompetentingą planavimo inžinierių bei
pagrindinį rangovą ir įsitikinti, ar kiti jo paskirti projek-
tuotojai arba rangovai bei darbininkai yra kompeten-
tingi. Tai turėtų apimti šiuos reikalavimus:
- dalyvavimą atitinkamoje prekybinėse arba profesi-
nėse organizacijose;
- patirtį, įgytą atliekant panašius darbus;
- atitikties saugos ir sveikatos normoms sertifikatus;
- ankstesnių užsakovų rekomendacijas;
- laiką, reikalingą saugiam darbų atlikimui.
■ Suteikti informaciją, reikalingą saugiam darbų atlikimui.
Tai turėtų apimti informaciją apie:
- tai, iš ko buvo pastatyti dabar esantys stogai ir sie-
nos, ypač jeigu jose yra trapių medžiagų;
- esamos konstrukcijos amžių;
- anksčiau atliktus pakeitimus;
- dabartines prieigos galimybes;
- apribojimus kranų ir kėlimo įrangos panaudojimui;
- atitinkamus leidimus užsakovo vykdomiems darbams;
- priešgaisrines apsaugos priemones;
- vietas, kur rangovo priėjimas negalimas;
- atitinkamas saugos žymas.
■ Visi projektai, specifikacijos ir medžiagos turi atitikti
galiojančius statybos reglamentus. Geresnis planavi-
mas ir gersnis tarpusavio ryšys tarp projektuotojų, ran-
govo ir spec. subrangovų leidžia:
- sumažinti laiko nuostolius;
- pagreitinti statybą, palengvinti pastato priežiūrą ir
sumažinti su ja susijusias išlaidas.
Darbai, atliekami dideliame aukštyje, kainuoja brangiau nei
ant žemės atliekami darbai. Šios papildomos išlaidos gali
labai padidėti, jeigu darbai nėra tinkamai organizuojami ir
kontroliuojami.
61
Projektuotojų vaidmuo
Pasitelkę savo profesines žinias ir patirtį, projektuotojai gali
pašalinti pavojaus riziką ir supaprastinti rizikos valdymą.
Tai padeda rangovams užtikrinti saugesnę darbų atlikimo
aplinką. Reikia, kad projektuotojai tinkamai įvertintų tiek
pirminius statybos darbus, tiek vėlesnius eksploatacijos ir
valdymo reikalavimus.
Projektuotojai privalo užtikrinti, kad projektas būtų sudary-
tas atsižvelgiant į sveikatos apsaugą ir darbų atlikimo
saugumą. Nuspėjama rizika turi būti pašalinta. Jeigu tai
neįmanoma padaryti prieinamomis priemonėmis, reikia
pašalinti priežastis. Pirmenybė turi būti teikiama konstruk-
ciniams sprendimams, užtikrinantiems labiau bendrą, o ne
individualų saugumą.
Pavyzdžiui:
■ atsisakyti trapių (dužių) medžiagų;
■ sumažinti darbų aukštyje apimtį;
■ sumažinti užbaigto stogo ir sienų dangos patikrų ir
eksploatacijos reikalavimus;
■ nustatyti ir suprojektuoti saugias prieigas priežiūros ir
valymo darbams;
■ gerai apgalvoti priežiūros reikalaujančių įrenginių
išdėstymą: ar būtina kelti juos ant stogo, ar yra kitų
alternatyvų? Jeigu nėra, kokia vieta ant stogo užtikrins
saugią ir lengvą prieigą?
■ gerai apgalvoti švieslangių įrengimo vietą ir priėjimą
prie jos;
■ užtikrinti saugumo atžvilgiu vienareikšmę kritiškų
pastato elementų specifikaciją;
■ bendrą pastato dokumentaciją papildyti infomacija dėl
sveikatos apsaugos ir darbo saugumo.
Pastato sienų ir stogo projektavimas turėtų būti peržiūrimas
bendrai. Turėtų būti vertinama visų komponentų tar-
pusavio sąveika (tiek galutinai, tiek iš dalies sumontuotų
konstrukcijų) ir jų įtaka būtiniems statybos darbams.
Stogų projektavimas
Priėjimas prie stogo yra paprastas. Nelaimingo atsitikimo
metu gali susižeisti ne tik ant stogo dirbantys darbininkai,
bet ir inžinieriai, kontrolieriai, vaikai, pastato prižiūrėtojai
ir pan. Pirmenybė teikiama rizikos faktoriams pašalinti,
pavyzdžiui, prie kraštų suprojektavus stogo apsaugos prie-
mones. Projektuotojai turėtų apsvarstyti visas galimybes,
kaip sumažinti kritimo pavojų, to įgyvendinimo galimybes ir
sąnaudas, įtaką pastato išvaizdai.
Taisyklės ir rekomendacijos
Sauga statybvietėje, statybos ir montavimo darbai
Stogo kraštų apsauga
Stogo kraštų apsaugos galimybės pagal jų efektyvumą yra
šios:
■ parapetas;
■ stogo pakraštje esantis apsauginis turėklas;
■ atraminės lentos, skirtos prieiti prie ant stogo esančių
įrenginių;
■ iš anksto sumontuotos detalės laikinoms, stogo krašte
tvirtinamoms apsaugos detalėms įtvirtinti;
■ pagal atitinkamas normas suprojektuota, sumontuota ir
išbandyta judančių lynų sistema.
Projektuotojai visada turėtų prisiminti atitinkamus sveika-
tos apsaugos ir darbų saugos normatyvus.
Trapios (dūžtančios) medžiagos
Svarbiausias projektuotojų uždavinys yra vengti projektų,
kuriuose numatytas trapių (dūžtančių) medžiagų panaudoji-
mas dideliame aukštyje, arba visai nenaudoti neapsaugotų
trapių medžiagų dideliame aukštyje.
Statybinių medžiagų tiekėjas nuo pat pradžių turi nurodyti:
■ medžiagų atsparumą;
■ ultravioletinių spindulių poveikį medžiagos savybėms;
■ tvirtinimo detalių aprašymą, įskaitant tipą, pozicijų
numerį ir vietą.
Švieslangiai
Projektuodami švieslangius, projektuotojai turėtų apgal-
voti, kaip sumažinti su jais susijusio pavojaus riziką.
Priimant sprendimą dėl švieslangio įrengimo, būtina
atsižvelgti į riziką, susijusią su laikinomis atviromis
ertmėmis, atsirandančiomis statybos metu, ir su prieiga,
kuri ateityje bus reikalinga prižiūrint ir valant švieslangius.
Jeigu vis dėlto reikia įrengti švieslangius, projektuotojai
turėtų apgalvoti šiuos faktorius:
■ suprojektuoti netrapius švieslangius;
■ švieslangius įrengti virš stogo plokštumos, kuriais
nebūtų galima vaikščioti (tai rizika sumažėja, tačiau jie
vis tiek turi atlaikyti ant jų užlipusio žmogaus svorį);
■ švieslangius, kurių eksploatavimo laikas būtų toks
pats kaip stogo eksploatavimo laikas, reikėtų įvertinti
atsižvelgiant į galimą nusidėvėjimą dėl ultravioletinių
spindulių poveikio, aplinkos užterštumo, pastato vidaus
ir lauko sąlygų.
„Kingspan“ švieslangių sistemos nėra trapios ir nekelia
pavojaus saugumui ir sveikatai.
Stogų sistemos
Saugiausias būdas yra suprojektuoti švieslangį, kuris nėra
trapus įrengimo ir eksploatavimo metu.
„Kingspan“ termoizoliacinių stogų sistemos yra netrapios,
paprastai ir lengvai įrengiamos, atlaikančios apkrovą, ne-
priklausomai nuo tvirtinimo elementų.
62
Montuoti ypač ilgas stogo plokštes stogo darbininkams ir
kitiems asmenims gali būti pavojinga net esant nestipriam
vėjui. Esant tam tikroms atmosferos sąlygoms pastato
dangos tvirtinimo darbai turi būti nutraukti.
Stogo priežiūra
Projektuotojai gali padėti sumažinti dideliame aukštyje
atliekamų darbų apimtį. Pavyzdžiui, jie gali:
■ pailginti stogo konstrukcijų eksploatavimo laiką;
■ numatyti įrenginių ir prietaisų įrengimą kuo žemiau;
■ detaliai suprojektuoti latakus, mažinančius jų užsikim-
šimo tikimybę.
Tarpusavio bendradarbiavimas
Dėl glaudaus bendradarbiavimo tarp projektuotojų kiekvi-
ename darbų etape darbus galima atlikti kokybiškiau.
Pavyzdžiu gali būti latakų projektinis sprendimas, suderin-
tas su stogo klojimo technologija.
Stogo darbininkai ir kiti asmenys paprastai naudoja latakus
kaip prieigas prie karnizų. Latakų konstrukcinis atsparumas,
jų plotis, gylis ir tvirtinimo detalių kokybė turi labai didelės
įtakos latakų, kaip prieigos priemonės, saugumui. Ten, kur
latakai nepakankamai tvirti arba tvirtinami uždengus stogą,
reikės kitų prieigos kelių. Problemų dažnai galima išvengti
projektuotojams susitarus tarpusavyje.
Generaliniai rangovai
Generaliniai rangovai turi lemiamos įtakos nustatant sau-
gos normas statybvietėje ir užtikrinant jų laikymąsi. Jie
privalo:
■ Numatyti, kad bendras statybos darbų vykdymo planas
subrangovams, atsižvelgiant į galimas įvairias atmos-
feros sąlygas, užtikrintų pakankamai daug laiko sau-
giam darbų įvykdymui.
■ Skirti pakankamai laiko tinkamam metodui nustatyti ir
galimiems projekto pakeitimams įvertinti.
■ Sudaryti tokį darbų planą, kuris ant stogo atliekamų
darbų metu įvertintų prieigų į po stogų esančias dar-
bo vietas kontrolės būtinybę, ypač ten, kur gresia
medžiagų kritimo pavojus.
■ Dar rengiant projektą aiškiai nustatyti išteklius, ski-
riamus tokių rizikos faktorių, kaip kritimas iš didelio
aukščio, valdymui ir kontrolei.
■ Užtikrinti, kad subrangovams būtų perduota pakanka-
mai informacijos.
Generalinis rangovas turi užtikrinti, kad darbų saugos ir
sveikatos planas atitinkamiems statybos etapams būtų
parengtas prieš pradedant statybą.
Plane turi būti aiškiai nurodyta, kas atliks darbus bei
numatomos atsargumo priemonės.
Sveikatos apsaugos ir darbo saugumo užtikrinimo plano
pagrindu gali būti duomenys apie saugius darbo metodus.
Paprastai juos siūlo atskiri subrangovai, o ne genera-
linis rangovas. Būtina, kad generalinis rangovas šiuos
subrangovų duomenis apie saugius metodus nuodugniai
patikrintų.
Taisyklės ir rekomendacijos
Sauga statybvietėje, statybos ir montavimo darbai
Generalinis rangovas privalo įsitikinti, ar šie metodai tinka
nustatytiems darbams. Nepakanka vien tik nurodyti, kad
darbų saugos nuostatai yra parengti. Jis privalo sukurti ir
įgyvendinti efektyvią šių nuostatų peržiūros sistemą.
Tam, kad rizika būtų valdoma efektyviai, pagrindiniai ran-
govai privalo stebėti sveikatos apsaugos ir darbo saugu-
mo užtikrinimo plano vykdymą kiekvieno statybinių darbų
etapo vykdymo metu ir imtis ryžtingų priemonių, kad būtų
ištaisytos klaidos.
Rangovai
Rangovai privalo:
■ Parengti duomenis apie saugius darbo metodus,
atliekant numatytus darbus.
■ Užtikrinti, kad jie patys ir jų darbuotojai būtų kompe-
tentingi planuojamų darbų saugumo atžvilgiu.
■ Bendradarbiauti su generaliniu rangovu, įgyvendinant
kiekvieno statybos etapo darbų saugos ir sveikatos
darbe planą.
63
Įrangos privalumai
Dėl ypač paprastos daugiasluoksnių termoizoliacinių
plokščių sistemos koncepcijos, jos yra labai greitai ir leng-
vai įrengiamos, o jų įrengimui oro sąlygos neturi didelio
poveikio. Paprastai, naudojant iš paprastų komponentų
susidedančias, įprastai tvirtinamas „Kingspan“ termoizo-
liacines stogo ir sienų plokščių sistemas, statybos darbų
trukmę galima sutrumpinti net iki 50 proc., lyginant su
statybos vietoje surenkamomis stogo arba sienų sistemo-
mis iš daugelio sluoksnių. Montuoti sistemą paprasta, nes
gatavų komponentų tvirtinimui prie atraminės konstrukcijos
naudojamos tvirtinimo detalės, o sujungimai ir perėjimai
sucementuojami.
Montavimo sparta yra pagrindinis investuotojo reikalavi-
mas, nes ji atitinka greitos investicijų grąžos ir finansinio
rentabilumo sąlygą.
Įrengta tvirta stogo plokščių konstrukcija suteikia tvirtą
pagrindą tolesniems montavimo darbams ir padidina
bendrą darbo vietos saugumą.
Taisyklės ir rekomendacijos
Bendrieji nurodymai

■ Mes siūlome pateikti projektinę dokumentaciją spe- ■ Paprastai stogo plokštėmis nevaikščiojama.
cializuotai kompanijai, nurodytai plokščių gamintojo –
■ Jeigu plokštės naudojamos kaip vaikščiojimo takai
„Kingspan Inc.“; be to, dėl tolesnių plokščių naudojimo
arba darbiniai paviršiai, tą laiką jos turi būti tinkamai
Jūs galite pasikonsultuoti su gamintoju.
apsaugotos. Vienu metu ant plokštės leidžiama stovėti
■ Hidroizoliacinės plastikinės plėvelės suvirinimas kaštu tik vienam žmogui.
oru ties šoniniais ir skersiniais plokščių KS1000 RM
ir KS1000 SM sujungimais, stogo detalių apdoroji-
mas (latakų, švieslangių, atikų, sujungimų su greti-
mais objektais ir kt.), naudojant plastikine plėvele
padengtą skardą ir hidroizoliacinę plėvelę turi būti pa- 81 pav. Stogo plokščių sandarinimo profilis tarp bangų
vestas hidroizoliacinės plastikinės plėvelės gamintojo
akredituotai firmai. Priešingu atveju negalime garan-
tuoti stogo dangos atsparumo vandeniui.
■ Naudojant sandarinimo ir cementavimo medžiaga,
būtina laikytis šių medžiagų gamintojo nurodytų
sąlygų.
■ Prieš uždedant sandarinimo profilį ant stogo ir sienų
plokščių briaunų (žr. P12 ir P13), rekomenduojame
profilio sandariklį priklijuoti.
■ Kad už atiko montuojami ir tarpstoginiai stoglatakiai
tinkamai funkcionuotų, žiemos mėnesiais rekomen-
duojame juos šildyti.
82 pav. Dengiamoji metalo plokštė (K102)
■ „Kingspan“ nerekomenduoja stogo plokščių tvirtinti už
jų vidinės skardos. Lengvų komponentų tvirtinimo prie
plokščių galimybes Jūs galite aptarti su „Kingspan“
technikos skyriumi.
■ Įrengiant apdailos elementus, primygtinai rekomenduo-
jame laikytis šių nurodymų. Rekomenduojama užlaida
ties sujungimais – 200 mm (ant nuožulnaus paviršiaus)
arba 50 mm (ant kitų paviršių). Be to, šiuos sujungimus
mes siūlome sucementuoti tinkama cementavimo me-
džiaga, po to sutvirtinti kniedėmis.

64
Taisyklės ir rekomendacijos
Nauji apsaugos nuo žaibo reglamentai CSN EN 62 305
Nauji apsaugos nuo žaibo reglamentai CSN EN 62 305
Įstojus į Europos Sąjungą, keičiasi požiūris į naujas Euro-
pos normas ir jų taikymą praktikoje.
2006 m. lapkritį priimti nauji reglamentai CSN EN 62 305.
Juos sudaro penkios pagrindinės dalys.
■ 1 dalis – Bendrieji principai
■ 2 dalis – Rizikos prevencijos valdymas
■ 3 dalis – Fizinės objektų žalos prevencijos ir gyvybės
apsaugos sąlygos
■ 4 dalis – Pastatų elektrinės ir elektroninės sistemos
■ 5 dalis – Inžineriniai tinklai
Šis reglamentas įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d. ir atitinka
CSN 34 1390 normas, galiojančias nuo 1969 m. sausio
1 d., kurios nustos galioti 2009 m. sausio 2 d. Pagrindi-
nis skirtumas tarp tebegaliojančios normos CSN 34 1390
ir neseniai priimto reglamento yra tas, kad CSN 34 1390
nagrinėja tik apsaugą nuo žaibo srovės, priešingai, nei
naujosios sistemos, kurios apima:
■ apsaugos nuo žaibo poreikio nustatymą, įvertinant su
tuo susijusią riziką;
■ pastatų apsaugos nuo žaibo sistemų skirstymą į 4 kla-
ses pagal apsaugos laipsnį;
■ apsaugos nuo žaibo zonas;
■ pastatų elektrinių ir elektroninių sistemų apsaugą
nuo tiesioginio žaibo išlydžio ir pratekančios srovės
sukuriamų magnetinių laukų poveikio, nukreipiant
srovę per daugelį laidžių jungčių, latakų, magnetinių
ekranų bei apsaugos nuo viršįtampio prietaisų;
■ kita.
Naudojami šiuolaikiniai elektroniniai komponentai ne tik
suteikia privalumų, bet ir turi tam tikrų neigiamų pasekmių,
viena iš kurių yra didesnis elektromagnetinio pobūdžio
trikdžių poveikis. Todėl būtina naudoti tinkamas, efektyvias
apsaugos priemones nuo pereinamojo viršįtampio, kurį
lemia žmogaus veikla. Pastatuose įrengiama vadinamoji
kompleksinė apsaugos sistema.
CSN EN 62 305 reglamente ji skirstoma į šias dalis:
■ įžeminimo sistemos;
■ potencialo pataisos sistemos;
■ apsaugos nuo žaibo sistemos;
■ apsaugos nuo viršįtampio sistemos.
Projektuojant pastatų apsaugos nuo atmosferinių trukdžių
sistemas, objektą (pastatą) pirmiausia reikia priskirti apsau-
gos nuo žaibo sistemos (LPS) klasei (I-IV).
LPS klasė yra vienas pagrindinių įvesties parametrų verti-
nant statybos riziką.
LPS klasės:
■ LPS I – kompleksinės statybos pastatai, energi-
jos šaltiniai, keliantys sprogimo grėsmę, cheminių
medžiagų gamyklos, ligoninės, atominės elektrinės,
automobilių gamyklos;
■ LPS II – prekybos centrai, muziejai, gyvenamųjų namų
kompleksai, mokyklos;
65
■ LPS III – gyvenamieji namai, administraciniai pastatai,
rūpybos įstaigos, žemės ūkio statiniai;
■ LPS IV – pastatai, esantys kitų objektų apsauginėje
zonoje (neturintys savo žaibolaidžio, bendrų sandėlių
ir kt.).
Apsauginės sistemos toliau skirstomos į:
■ išorines LPS – nurodo pasirinktą žaibolaidį (iškroviklius,
laidininkus, įžemiklius);
■ izoliuotos LPS – senąja terminologija reiškia tolimuo-
sius žaibolaidžius;
■ neizoliuotos LPS – iškrovikliai ir laidininkai, jungiami
prie pastato;
■ vidinės LPS – ekvipotencinė apsauga nuo trukdžių (EB),
magnetiniai ir erdviniai ekranavimo prietaisai, ekranai ir
atitinkamos schemos, apsauga nuo viršįtampio; apima
erdvės suskirstymą į LPZ zonas ir apsaugos nuo SPD
šuolių projektavimą.
Išorinės LPS
Išorinės LPS, skirtos pastatui tenkančių tiesioginių žaibo
išlydžių iškrovimui ir vėlesniam įžeminimui. Be to, išorinės
LPS tolygiai paskirsto ir nukreipia žaibo srovę į žemę, todėl
leidžia išvengti šiluminio arba mechaninio sugadinimo ir
pavojingo kibirkščiavimo, galinčio sukelti sprogimą.
Daugeliu atveju išorines LPS leidžiama tvirtinti prie
apsaugotos pastato pusės. Atskiri ant stogo esantys
iškroviklių komponentai įrengiami kampuose, atvirose vie-
tose ir ties kraštais.
Žaibo iškroviklių projektavimas
Egzistuoja trijų tipų iškrovikliai ir trys jų projektavimo
būdai:
Iškroviklių tipai
■ strypas arba strypų komplektas;
■ išilginė grandinė arba kabamasis kabelis;
■ grotelinė konstrukcija.
Projektavimo metodai
■ Riedančio rutulio metodas – bendrosios paskirties
– tinka visais atvejais.
■ Tai pagrindinis metodas, taikomas visoms kitoms sis-
temoms ir tinkamas visais atvejais, tačiau sunkiai
įgyvendinamas. Riedančio rutulio spindulys r (metrais):
LPS I – 20 m, LPS II – 30 m, LPS III – 45 m, LPS IV
– 60 m.
■ Fiksuotų kampų metodas – tinka nesudėtingos formos
pastatams, tačiau yra ribojamas iškroviklių aukščio.
Lengvai įgyvendinamas ir brėžiniuose, ir ant stogo.
Taikomi aukščio apribojimai:
■ LPS I – 20 m, LPS II – 30 m, LPS III – 45 m, LPS IV
– 60 m.
Taisyklės ir rekomendacijos
Nauji apsaugos nuo žaibo reglamentai CSN EN 62 305

■ Grotelių sistemos metodas – ypač tinka plokščių

paviršių apsaugai. Grotelių matmenys tiksliai nurodyti,
todėl nereikia atlikti jokių skaičiavimų ar tikrinimų: LPS I
– 5 m, LPS II –10 m, LPS III – 15 m, LPS IV – 20 m.

LPS klasei priskirtų apsaugos kampų lentelė:

Apsaugos kampas [°]

80

70

60

50

40
LPS klasė
30

0 0 0 0
20

10

0
0 2 10 20 30 40 50 60
H – iškroviklių komplekto aukštis virš apsaugomo paviršiaus [m]

Pastaba.
Netaikoma, jeigu vertės yra mažesnės už pažymėtas žvaigždute *. Šiais atvejais galima taikyti riedančio rutulio arba grotelių konstrukcijos metodą.

Žaibolaidžio tipo pasirinkimas ■ Egzistuoja aibė lygiagrečių kanalų žaibo srovės lai-
dininkams. Tai sumažina sukuriamus magnetinius
■ Izoliuotas žaibolaidis – senąja terminologija tai tolima- laukus, kuriuos taip pat mažina trukdžiai. Galiausiai
sis žaibolaidis. sistema atrodo kaip ekranuota kamera.
■ Pritvirtintas prie pastato (bet elektriškai ir erdviškai izo-
liuotas nuo pastato). Įžeminimo laidininkų projektavimas
■ Pritvirtintas ir prijungtas prie pastato („kuo daugiau, tuo Laidininkų sistemas galima skirstyti į atsitiktines ir
geriau“ arba „sujungti viską su viskuo“). nustatytąsias:
■ Atsitiktinių įžeminimo laidininkų sistemų įrengimas yra
Izoliuotas žaibolaidis kur kas pigesnis, ir jos geriau paskirsto žaibo srovę,
■ Užtikrina saugų žaibo srovės įžeminimą ir neleidžia todėl sukuria silpnesnius magnetinius laukus. Kita
dalinei srovei tekėti pastatu. vertus, jų negalima elektriškai ir erdviškai izoliuoti nuo
pastato – negalima išlaikyti pakankamo atstumo nuo
■ Nereikia apsaugos nuo viršįtampio sistemos. pastato.
(Tipiniai pavyzdžiai: pastatai su degiais stogais, pastatai ■ Praktiškai jas galima naudoti tik su „prie pastato pri-
su degiomis sienomis ir potencialiai sprogia aplinka.) tvirtintu“ žaibolaidžiu.

Prie pastato tvirtinamas žaibolaidis ■ Nustatytųjų įžeminimo laidininkų sistemos leidžia pasi-
rinkti žaibo srovės kelią. Praktiškai tai yra vienintelis
■ Užtikrina saugų žaibo srovės įžeminimą ir neleidžia būdas įrengti „izoliuotą žaibolaidį“. Kita vertus, srovė
dalinei srovei tekėti pastatu. paskirstoma netolygiai, todėl sukuriami stiprūs mag-
■ Nereikia apsaugos nuo viršįtampio sistemos. netiniai laukai.
Įžeminimo laidininkų konstrukcija aiškiai nurodoma kiek-
Pritvirtinamas ir prijungiamas prie pastato vienai LPS:
žaibolaidis LPS I įžeminimo laidininkas kas 10 m
■ Pastato laidžiuosius komponentus dažnai galima nau-
LPS II įžeminimo laidininkas kas 10 m
doti kaip atsitiktinius iškroviklius ir laidininkus.
LPS III įžeminimo laidininkas kas 15 m
■ Nereikia atskiros erdvės, pagrindinė taisyklė – „jungti
viską prie visko“. LPS IV įžeminimo laidininkas kas 20 m

66
Taisyklės ir rekomendacijos
Nauji apsaugos nuo žaibo reglamentai CSN EN 62 305

Įžeminimo projektavimas Erdvinis magnetinis ekranavimas

Egzistuoja trijų tipų įžeminimo elektrodų komplektai:
■ A tipas – žemo lygio, paprastai strypas arba strypai,
prijungti prie kiekvieno įžeminimo laidininko
■ B tipas - apvalus, tai yra uždaras žiedas, esantis 1 m
atstumu nuo pagrindo ir 0,5 m žemiau žemės paviršiaus
aplink pastatą
■ B tipas - pamatinis, žiedas arba grotelės, įtaisytos į
betoninį pastato pamatą
Jis svarbus ne tik apsaugos nuo laidininkų sukuriamų
magnetinių laukų požiūriu, bet ir erdvės požiūriu. Mums
reikalinga apsauga nuo žaibo srovę perduodančių
laidininkų sukuriamų magnetinių laukų. Tai paprastai reiškia
įžeminimo laidininkus, tačiau kartais apima ir magistrales.
Magnetinio lauko stiprumas priklauso nuo srovės laidininko
viduje, kuri generuoja šį lauką, jo ilgio ir ekranavimo.
SPD apsauga

Esant galimybei rekomenduojama naudoti B tipo įžemi- Apsaugos nuo viršįtampio prietaisai apima ir žaibo stovės
nimą, pageidautina – pamatinį. laidininkus, ir viršįtampio įžeminimo laidininkus. Jie gali
sklindančias viršįtampio bangas per kabelių kanalus
nukreipti į žemę ir tolygiai paskirstyti žaibo srovę lai-
VIDINĖS LPS dininkams. Tai ypač svarbu, kai reikia nuspręsti, kur bus
Vidinės LPS turi pašalinti nepageidautiną kibirkščiavimą įrengiami 1 tipo laidininkai, o kur 2 ir 3 tipo laidininkai.
pastato viduje, kuris gali atsirasti dėl žaibo srovės,
pratekančios ne tik per išorinę LPS, bet ir per vidines Kalbant apie komplekto naudojimą, atsitiktinių arba
laidžiąsias pastato dalis. Pavojingas kibirkščiavimas gali paslėptų laidininkų sistema atitinka vidinę ir išorinę
atsirasti tarp išorinės LPS ir kitų komponentų, pavyzdžiui, apsaugos sistemą (LPS), galima teigti, kad laikan-
metalinių įrenginių, vidaus sistemų ir laidžių lauko elementų tis visų nurodymų, pateiktų naujajame CSN EN 62
bei prie pastato prijungtų kabelių kanalų. 305 reglamente, ir siūlomų montavimo procedūrų,
daugiasluoksnėmis stogo ir sienų plokštėmis padeng-
Apsaugos nuo žaibo zonos nustatomos priklausomai nuo ti objektai gali išlaikyti tiesioginį žaibo išlydį, iki mini-
tiesioginio arba netiesioginio žaibo (elektromagnetinio mumo sumažinant galimus nuostolius.
impulso – LEMP) poveikio:
■ – atvira zona (tiesioginio žaibo išlydžio galimybė, ne-
slopinamasis LEMP).
■ LPZ Ob – žaibo iškroviklio apsaugos zona (apsauga
nuo tiesioginio žaibo išlydžio, neslopinamasis LEMP).
■ LPZ 1 – vidinė objekto dalis (neabejotinas tiesioginis Apsaugos nuo žaibo zonos.
žaibo išlydis, slopinamasis LEMP – priklausomai
nuo ekranavimo). Ši zona kontroliuojama įrengiant
apsaugančius nuo viršįtampio 1 tipo įžeminimo lai- LPZ Oa
dininkus ties galios linijos įvadu į pastatą ir LPZ 0 (sto-
gas, šoninės pastato dalys).
LPZ Ob
■ LPZ 2 – zona kontroliuojama įrengiant 2 tipo įžeminimo
laidininkus, kurie paprastai išdėstomi pagalbiniuose
skirstomuosiuose skyduose – pastato viduje, – pvz.:
pagalbinėje patalpoje su laidžiomis grindimis, FeAl
grindyse ir sienų apdaila (LEMP slopinimas daugiausia
vyksta dėl aukštesnio ekranavimo lygio).
■ LPZ 3 – zona kontroliuojama įrengiant 3 įžeminimo lai-
dininkus, kurie paprastai išdėstomi kuo arčiau prietaiso,
pvz., metalinės spintos viduje.
LPZ 3
Vidinės LPS projektavimas prasideda nuo atskirų zonų
sužymėjimo.

Ekvipotencinė apsauga nuo trukdžių (EB)

LPZ 2
Neatskiriama šios sistemos dalos yra įtvaras, paprastai
įrengiamas arti galios linijos įvado į pastatą. Paprastai jis
įrengiama pirmajame pastato aukšte arba rūsyje ir prie jo
LPZ 1
jungiami visi elektros tinklai, išorinė LPS, pastato konstruk-
cijos, įžeminimas ir kt. Elektros tinklas jungiamas per SPD
(apsaugos nuo viršįtampio prietaisus).

67
Kontrolė ir priežiūra
Kontrolinės peržiūros
Kontrolinius bandymus rekomenduojame atlikti kiekvie-
nais pastato eksploatavimo metais, o žemiau pažymėtus
žvaigždute * rekomenduojame patikrinti pasibaigus staty-
boms.
Paviršiaus apdailos pokyčius reikia ypač stebėti artėjant
laikotarpiui, kai reikės perdažyti dangą.
Ką reiktų kontroliuoti:
■ Latakų švarumas: jei latakai užsiteršia, vanduo gali
tekėti į patalpas.
Sprendimo būdas – išvalyti ir praskalauti užterštas
vietas.
■ Nešvarumai (liekanos) po statybų darbų. Dėl susi-
gėrimo šie nešvarumai gali turėti įtakos išankstinei
vietinei korozijai.
Sprendimo būdas – užterštas vietas tinkamai išvalyti ir
patikrinti, ar nepažeista paviršiaus apdaila.
■ Nešvarumų sankaupos vietose, kurios nėra pakanka-
mai plaunamos lietaus vandens. Šiais atvejais gali būti
pažeista paviršiaus apdaila.
Sprendimo būdas – užterštas vietas tinkamai išvalyti ir
patikrinti, ar nepažeista paviršiaus apdaila.
■ Pelėsis atsiranda tik tam tikromis sąlygomis. Tai turi
įtakos estetiniams defektams.
Sprendimo būdas – plauti ir prižiūrėti taip, kaip nuro-
dyta kitame punkte.
■ Vietinis apsauginių sluoksnių pažeidimas gali turėti
įtakos visos plieninės skardos korozijai.
Sprendimo būdas – patikrinkite pažeidimo dydį, tipą ir
veikite, kaip nurodyta kituose punktuose.
■ Dėl plieno dulkių ir kitų metalo nešvarumų gali prasidėti
korozija. Sprendimo būdas – pašalinti metalo likučius.
■ Plokščių pritvirtinimo būdas, netinkamų tvirtinimo varžtų
naudojimas, neteisingas arba netinkamas varžtų pri-
tvirtinimas gali turėti įtakos nesandarumui ir korozinių
dėmių atsiradimui. Sprendimo būdas – pakeisti netinka-
mus varžtus, prireikus pakeisti trūkstamus varžtų
galvučių gaubtus.
Dangos priežiūra ir taisymas
Valymas
Švarų ir skaidrų fasadinio gaubto vaizdą išlaiko lietus,
tačiau norint, kad paviršiaus apdaila ilgai išlaikytų estetinį
vaizdą, svarbu pašalinti dulkes ir nešvarumus, kurių lietus
nenuplauna. Taip sumažėja korozijos atsiradimo rizika.
Sienas rekomenduojame plauti švariu 60 ºC vandeniu su
minkštu šepetėliu. Norint nuvalyti stipresnes nuosėdas,
galime naudoti nešiurkščią valymo priemonę su 10 proc.
koncentracija ir po to nuplauti švariu vandeniu. Valant
vandeniu, rekomenduojama didžiausia 70 ºC temperatūra
68
ir didžiausias 35 barų čiurkšlės slėgis, esant mažiausiam
20 cm, atstumui. Aliejaus ir riebalų dėmes galima nuva-
lyti su minkšta į spiritą pamirkyta šluoste, po to nuplauti
vandeniu. Rekomenduojame paviršių apsaugoti apsau-
giniu vašku.
Įspėjimas
Valydami nenaudokite skiediklių, šiurkščių medžiagų ir
koncentruotų valiklių (naudoti tik gamintojo nurodytos kon-
centracijos valiklius).
Išvalytas vietas gerai nuplaukite vandeniu.
Sandarinimo medžiagų komponentus, degutą ir panašias
medžiagas nuvalykite spiritiniu tirpalu ir gerai nuplaukite
vandeniu.
Valydami laikykite nuo viršaus į apačią ir po to nedelsdami
nuplaukite vandeniu.
Stipriai valydami šepetėliu, padarysite daugiau žalos nei
naudos, todėl rekomenduojame valymo darbus patikėti
profesionalioms bendrovėms.
Smuklūs taisymai
Tikrindami galite rasti vietų su pažeistu paviršiumi, mažus
paviršiaus įplėšimus geriau palikti. Jei įplyšimai gilesni
ir siekia pagrindinę medžiagą, galima lengvai sutvar-
kyti užtepant atitinkama spalva. Taip pat reikėtų žiūrėti,
kad spalvos neužteptumėte plačiau nei pažeista vieta.
Todėl taisydami būkite labai atidūs ir naudokite švelnius
šepetėlius. Atsižvelgdami į tai, kad tepama spalva gali būti
kito atspalvio, dažais tepkite kuo mažesnį plotą.
Pavyzdinė dažų dangos tvarkymo procedūra:
■ pašalinti riebalus;
■ nuvalyti švitriniu popieriumi;
■ užsandarinti poliesterio klijais;
■ išblizginti pagal skardos profiliavimą ant plokštės;
■ užtepti grunto (pvz., „Formex S2003“).
Galutinis padegimas spalva – purškiant arba dažant
voleliu.
Pagal patirtį naudojama „Seidenmatt“ („Relius“) spalva.
Darbus rekomenduojame patikėti profesionaliai ben-
drovei.
Perdažymas
Jei reikia iš naujo perdažyti, geriau šiuos darbus patikėti
atlikti profesionaliai bendrovei, šios srities specialistei.
Iš pradžių plokštės turėtų būti gerai nuplaunamos pagal
nurodytas rekomendacijas. Dažai tepami ant sauso
paviršiaus šepetėliu, voleliu arba purškiami pagal stan-
dartinius nurodymus (2 sluoksniai pagrindinių dažų ir
viršutinis emalio sluoksnis). Nenaudoti celiuliozinių dažų.
Kontrolė ir priežiūra

Plokštės keitimas ■ Prieš išimdami pasirinktą plokštę, atlaisvinkite prieš tai

Jei reikia pakeisti plokštę, rekomenduojame laikytis šių esančią plokštę, uždėtą ant išimamos plokštės atviro-
nurodymų: sios bangos.
■ Surinkimas atliekamas priešinga kryptimi. Prieš mon-
Stogo (RW, SX, FF) ir sienų (TF, FR, RW)
tuodami naują plokštę, patikrinkite ir prireikus pakeiskite
plokštės išrinkimo metu pažeistas tarpines.
■ Išmontuokite santechninę skardą, pritaisytą prie ■ Baigę montuoti, gerai išvalykite visas hidroizoliacines
plokščių, kurias reikia nuimti. sandūras ir sujunkite jas nauja hidroizoliacine plastiko
■ Horizontaliai sumontuotų plokščių atveju: juosta. Darbus turėtų atlikti hidroizoliacinės plastikinės
• Atlaisvinkite antrąją plokštę nuo viršaus. plėvelės gamintojo akredituota bendrovė.
• Atlaisvinkite, sutvirtinkite (pvz., pakabinimo lynais) ir
išimkite pirmąją plokštę (iš viršaus).
• Tęskite darbą atlaisvindami antrąsias, po to –
pirmąsias plokštes.
■ Taip galite demontuoti plokštes visame tarpatramyje,
kol pasieksite reikiamą plokštę.
■ Jeigu plokštės sumontuotos vertikaliai, galite veikti taip
pat; eilės viduryje esančią plokštę galite išimti, prieš tai
atlaisvinę dvi gretimas plokštes.
■ Stogo plokštės demontuojamos panašiai. Tik pirmiau-
sia reikia išimti varžtus iš šoninių sujungimų.
■ Surinkimas atliekamas priešinga kryptimi. Prieš mon-
tuodami naują plokštę, patikrinkite ir prireikus pakeiskite
išrinkimo metu pažeistas tarpines.

Sienų plokštės SF ir FH
■ Išmontuokite santechninę skardą, pritaisytą prie
plokščių, kurias reikia nuimti.
■ Šios plokštės visada išmontuojamos iš vienos pusės
link vidurio, nes plokščių spynų danga neleidžia išimti
plokštės iš eilės vidurio.
■ Horizontaliai sumontuotų plokščių atveju elkitės taip:
• Pirmiausia atlaisvinkite pirmąją plokštę, sutvirtinkite
(pvz., naudodami pakabinimo lynus) ir išardykite.
• Atlikite šią procedūrą su likusia eilės dalimi.
■ Taip galite demontuoti plokštes visame tarpatramyje,
kol pasieksite reikiamą plokštę.
■ Kai plokštės sumontuotos vertikaliai, galite veikti taip
pat: plokštę iš eilės vidurio galima išimti atlaisvinus dvi
gretimas plokštes.
■ Surinkimas atliekamas priešinga kryptimi. Prieš mon-
tuodami naują plokštę, patikrinkite ir prireikus pakeiskite
išrinkimo metu pažeistas tarpines.

Stogo plokštės SM ir RM
■ Išmontuokite santechninę skardą, pritaisytą prie
plokščių, kurias reikia nuimti.
■ Šių plokščių neįmanoma pakeisti nepažeidžiant
hidroizoliacinės plėvelės.
■ Pirmiausia perkirpkite hidroizoliacinę plėvelę ant visų
spynų aplink plokštes, kurias reikia išimti, ir ant gretimų
plokščių spynų.
■ Atsukite visus varžtus ant šoninių sandūrų, kurie
paprastai įsukami iš vidinės pusės.
■ Išpjaukite angas ties inkarinių varžtų vietomis ir išimkite
šiuos varžtus.

69
Pabaiga

3 dalyje pateiktos bendrojo pobūdžio rekomendacijos dėl

montavimo procedūros.
Vykdančioji organizacija turi pateikti detalią technologinių
veiksmų procedūrą, apimančią darbų saugos normas ir
taisykles.

70
1 priedas
Stogo ir sienų daugiasluoksnių plokščių sandėliavimo ir kėlimo instrukcijos

Trumpesnės nei 6 m plokščių pakuotės pervežamos auto- 1 pav.

mobiliniais krautuvais arba kranais, naudojant techninius
diržus ir skėtimo lentas, abejose pusėse 50 mm platesnes Tekstiliniai diržai
nei pakuotės plotis (1 ir 6 pav.).
Skėtimo lentos
Ilgesnes nei 6 m plokščių pakuotes keliant kranu, reikia
Polistirolo blokai
naudoti kablius ir tekstilinius diržus (2 pav.). Juostos turi
būti viršuje ir apačioje paremtos skėtimo lentomis. Jokiu
būdu nenaudoti plieninių lynų arba grandinių.
Atskirų plokščių pakuočių negalima ilgai laikyti vieną ant
kitos (3 pav.)
Ilgiau laikant lauke, plokštės perklojamos tekstiline vandens Da
ugi
nepraleidžiančia danga, apsaugančia nuo klimato poveikio aus
ia 6
ir UV spindulių (4 pav.). m

Kad vanduo geriau nutekėtų, plokštės turi būti sudėtos su

nedideliu pasvirimu (4 pav.).
Plokštės pakuotės kampuose fiksuojamos specialiais kli-
jais, kurie, sumontavus plokštes, lengvai nuimami. 2 pav.
Išimant plokštes iš pakuotės, būtina jas traukti sankabos Tekstiliniai diržai
srityje, jokiu būdu ne už viršutinės skardos, nes skarda gali
atsiskirti nuo izoliacinės šerdies. Skėtimo lentos

Išpakavus galima imti tik atskiras plokštes (pakuotėje Polistirolo blokai

plokščių nekilnoti, nedėti dviejų plokščių viena ant kitos). Traversa

Keliant ilgesnes nei 7 metrų plokštes su mineralinės vatos

izoliacija, reikia naudoti montavimo įrangą. Kitaip keli-
ant galima pažeisti plokščių sukibimą (atkibs skarda nuo
izoliacinės šerdies arba plokštė sulūš). Galimas techninis
Dau
kėlimo įrenginio veiksmas parodytas 5 pav. giau
sia
4m
Apsauginė prekių plėvelė yra kaip laikina apsauga nuo
Ben dau
pažeidimų transportuojant arba keliant. Plėvelę nuo dras
ilgis
giau
sia
– da 4m
plokščių nuimkite per 4 savaites nuo montavimo pabaigos, maks. 3 m
ugia
u ne
i6m
vėliausiai – per 10 savaičių nuo darbų perdavimo dienos. max
3m

3 pav.

71
1 priedas
Stogo ir sienų daugiasluoksnių plokščių sandėliavimo ir kėlimo instrukcijos

4 pav. 5 pav.

Pakuotė su nuolyd
žiu

Tekstiliniai diržai
6 pav. Atraminių lentų matmenys ir klojimas

1130 mm
110 mm

180 mm

50 mm 50 mm
1150 mm

Mažiausiai 50 mm ilgesnė
nei pakuotės plotis Polistirolo blokai

72
2 priedas
RW, SX, FF ir GRP plokščių įpjovų pritaikymas ir montavimo krypties nustatymas

Dešininė plokštė
Do
mi
nu
oja
nti
Kairinė plokštė Mo
nta
vė
jo
vim kry
pti
ok s
D jo
om kr
ryp
vė

tis
in ypt
uo is
M

ja
on

nt
ta

i
vi
m
o
kr
yp
tis

Do
m
M inu
on oja
ta nt
vim iv
o ėjo
kr kr
yp yp
D tis tis
om
in
uo
M

Kairinė plokštė
on

ja
nt
ta

iv
vi

ėj
m

o
o

kr
kr

yp
yp

tis
tis

Dešininė plokštė

Laisva banga

Laisva banga

Kairinė plokštė

Dešininė plokštė

73
3 priedas
SM ir RM plokščių įpjovų pritaikymas ir montavimo krypties nustatymas

Mo
nta
vim Dešininė plokštė
ok
ryp
tis

M
on
ta
vim
o
kr
yp
Kairinė plokštė tis

Kairinė plokštė
Mo
nta
vim
ok
ryp
tis

M
on
ta
vim
o
kr
yp
tis

Dešininė plokštė

Laisva banga

Laisva banga

Kairinė plokštė

Dešininė plokštė

74
4 priedas
TF, FR, SF ir FH plokščių įpjovų pritaikymas ir montavimo krypties nustatymas

Kairinė
plokštė
Dešininė plokštė M
on
ta
vim
o
Mo

kr
yp
n

tis
ta v
im
ok
ryp
tis

M
on
ta
vim
o
kr
yp
tis
Dešininė plokštė
Mo
nta
vim
ok
ryp

Kairinė plokštė
tis

Dešininė plokštė

Kairinė plokštė

75
5 priedas
Stogo plokščių montavimo veiksmų schema
Monta
vimo k
ryptis

ryptis
vimo k
Monta

76
 „Kingspan“ termoizoliacinės plokštės
Sienų plokštės
■ Plokštės su IPN arba su poliuretano šerdimi

KS1000 SF KS1150 TF KS1150 TC KS1000 TT KS1000 RW

Paslėpto tvirtinimo Atviro tvirtinimo Atviro tvirtinimo Su keraminėmis Trapecinės
plokštėmis

■ Plokštės su mineralinės vatos užpildu

KS1150 FR KS1000 FH
Atviro tvirtinimo Paslėpto tvirtinimo

Stogo plokštės
■ Plokštės su IPN arba su poliuretano šerdimi

KS1000 RW KS1000 SX KS1000 SM KS1000 RT KS1000 XD

Trapecinės Trapecinės Lygios Čerpinio profilio Ilgo tarpatramio

■ Plokštės su mineralinės vatos užpildu ■ Švieslangių plokštės

KS1000 FF KS1000 RW/GRP40 KS1000 FF/GRP40

Trapecinės Trapecinės Trapecinės

UAB „Kingspan“
Neries kr. 16, LT-48402 Kaunas, Lietuva
Tel: +370 37 451 883
Faks: +370 37 451 885
info@kingspan.lt
www.kingspan.lt