Rašinio pavyzdys

Kaip galima kurti save?

(Jurgis Savickis, Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas)

Savęs kūrimas ne visada būna susijęs su skaudžiomis gyvenimo patirtimis. Įvairūs

žmonės su savo nuomonėmis ir įžvalgomis taip pat gali kurti ir praturtinti žmogų. Tokią
įžvalgą pateikia vienas garsiausių XX amžiaus rašytojų Vincas Mykolaitis – Putinas
moderniausiame to meto psichologiniame-intelektualiniame romane „Altorių šešėly“. Šiame
kūrinyje atskleidžiamas Liudo Vasario vidinis konfliktas tarp kunigo bei poeto pašaukimo.
Tačiau ne mažiau akcentuojami ir pagrindinio veikėjo sutikti žmonės pakeitę Liudo Vasario
mąstymą. Vienas labiausiai Vasario pasaulėvaizdį reformavusių žmonių baronienė
Rainakienė. Baronienė rūpindavosi pagrindinio veikėjo lavinimusi leisdavo pasiimti retų
knygų diskutuodavo reikšmingomis temomis. Tačiau labiausiai Vasarį paveikė Rainakienės
išdėstytos mintys apie kūrybą ji turi kilti ne iš suvaržymų o iš gyvenmiškos patirties ir laisvės
jausmo. Po šio pokalbio Vasario sieloje įvyko virsmas kurio metu jis iš taisyklėmis suvaržyto
jaunuolio tapo žinančiu ko nori iš gyvenimo žmogumi. Vasaris suprato jog jo kūrybiniam
potencialui skleistis neužteks vien didaktinės poezijos jam reikėjo patirti gyvenimą tokį koks
jis yra. Todėl visos su baroniene įvykusios diskusijos dabar įgavo naują prasmę Vasario
sieloje ir užaugino jį kaip žmogų. Taigi V. Mykolaičio-Putino romane atskleidžiama jog
sutikti žmonės ne tik praturtina žmogaus gyvenimą atskleidžia naujas gyvenimo sampratas
bet ir keičia žmogų bei prisideda prie jo kūrimosi.
Žmogus suprantantis savęs tobulinimo būtinybę kuria save iš aplinkos imdamas
viską kas jam atrodo reikšminga. Kurti savo vidinį pasaulį reiškia įvairias būdais šviesti save
užsiimti kūryba bei turėti savitą požiūrį į nusistovėjusias tiesas. Tačiau pasak filosofo
Nerijaus Mileriaus Didžiausia dalis žmonių kuria save per bendravimą su kitais žmonėmis. Ši
veikla padeda labiau pažinti tiek save tiek supantį pasaulį bei kaskart atrasti kažką naujo.
Kartais savęs tobulinimas nėra vien išorinių veiksnių grandinė paliekanti įspaudą žmogaus
viduje. Dažnai norėdamas kurti save žmogus turi keistis iš vidaus bei išgyventi tam tikrus
vidinius konfliktus savo sieloje bei įgauti gyvenimiškos patirties.
Savęs kūrimas prasideda jau nuo mažų dienų kai vaikai jau turi susiformavę savitą
kiek naivų požiūrį į pasaulį. Dažnai vaikai žvelgia į pasaulį kitomis akimis nei juos moko
tėvai. Todėl pasipriešinus jų suformuotoms nuostatoms ir elgiantis kitaip nei privaloma
vaikas jau kuria savo vidinį pasaulį. Tai atskleidža XX amžiaus modernizmo rašytojas Jurgis
Savickis novelėje „Vagis“. Kūrinyje išryškėja nuoširdaus vaiko pasaulio ir visuomenės
primestų normų priešprieša. Virvėmis surišto vagies akistata su vaiku yra parodoma kaip
svarbus įvykis tiek nusikaltėliui tiek vaikui. Pabuvus su vagimi vaiko viduje kilo vidinis
konfliktas ar elgtis su juo žiauriai kaip elgėsi tėvas ar paleisti vagį ir taip pasipriešinti tėvo
autoritetui. Lemtingą įvykį paskatino ir Jėzaus Kristaus nukryžiavimo atvaizdas vaiko galvoje
kuris jam priminė ir skaudžiai kenčiantį vagį. Todėl vaikas nepaisė suformuotų normų jog
vagis yra vien blogio įsikūnijimas ir paleido jį. Nuo tos dienos vaikas „tapo įrašytas žmonių
tarpan“ nes suformavo save ne pagal visuomenės sukurtus standartus o pagal savo
žmoniškumą. Ši situacija tapo kertine nes savęs kūrimas prasideda nuo savito požiūrio
formavimosi ir drąsos kurios prireikia įrodant savo tiesas. Taigi J. Savickis novelėje parodė
jog kritinėse situacijose net ir vaikai gali parodyti savo savitą požiūrį kuris padeda formuoti
jų asmenybę.
Žmogus gali kurti save savo vidinį pasaulį keletu būdų vidinių konfliktų metu įgijus
gyvenimiškos patirties ar bendraujant su šviesiais žmonėmis ir šviečiantis. Nė vienas šių
būdų nėra labai lengvas nes kuriant save reikia daug ko išmokti prie daug ko prisitaikyti
įsiklausyti ką tau sako kiti. Kaip parodė nagrinėti Jurgio Savickio Jono Biliūno bei Vinco
Mykolaičio-Putino kūriniai žmogus tik po tam tikrų svarbių įvykių ar susitikimų gali tobulinti
savo vidų ir sukurti jį iš esmės. Todėl tik valios pastangų ir dažnai net kančių dėka žmonės
virsta tokiais kokiais ir turi būti išmintingesniais turinčiais savo įsitikinimus bei gebančius
priimti svarbius savo gyvenimo sprendimus.
Norėdamas kurti save žmogus turi įgauti patirties iš gyvenimo bei išgyventi vidinius
konfliktus savo viduje. Tik šios situacijos gali padėti atrasti savo silpnąsias vietas nugludinti
charakterį ar suprasti savo padarytas klaidas. Tokią neramią ir konfliktų blaškomą asmenybę
sukūrė realistas Jonas Biliūnas apsakyme „Vagis“. Nors J. Savickio bei J. Biliūno kūrinių
pavadinimai yra vienodi taip pat galime įžvelgtis vidinių konfliktų pasekmes tačiau
pagrindinės problemos kardinaliai skiriasi. Apsakyme „Vagis“ pagrindinis dėmesys skiriamas
veikėjo Jokūbo dvasinei būsenai po vagies nužudymo. Ši tragiškai pasibaigusi akistata su
vagimi pagrindinio veikėjo vidinį pasaulį sudrebino visam gyvenimui. Būdamas doros ir
sąžiningos širdies žmogus Jokūbas be galo krimtosi ir graužė save dėl šio įvykio. Po kiek
laiko jo viduje susiformavo skaudus vidinis konfliktas kurio jis nepajėgė nugalėti net
atskleisdamas saugotą paslaptį mylimai žmonai. Visą gyvenimą kamavusi kaltė dėl
nužudymo veikėjui nedavė ramybės tačiau suformavo jį kaip asmenybę atskleidė jo stiprų
sąžinės balsą. Dėl nužudymo šiam žmogui nereikėjo net kalėjimo nes sąžinės graužatis buvo
kur kas skaudesnė už bet kokią perauklėjimo įstaigą. Taigi J. Bilūnas savo apsakyme „Vagis“
parodė jog skaudžios gyvenimo patirtys sukuria žmogų iš esmės ir padeda kitomis akimis
pažvelgti į pasaulį.