LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLŲ, ŽENKLINANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SIENĄ SAUSUMOJE IR VIDAUS VANDENYSE, APRAŠO
PATVIRTINIMO

2007 m. balandžio 11 d. Nr. 367

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000,
Nr. 42-1192) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną
sausumoje ir vidaus vandenyse, aprašą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinto Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos
Respublikos valstybės sieną sausumoje ir vidaus vandenyse, aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jų
nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 4 d. nutarimą
Nr. 136 „Dėl pasienio ženklo, kuriuo vietovėse žymima Lietuvos Respublikos valstybės siena,
patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 9-223).

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS

 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 367

VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLŲ, ŽENKLINANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SIENĄ SAUSUMOJE IR VIDAUS VANDENYSE, APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sausumoje ir

vidaus vandenyse, aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja valstybės sienos ženklo,
kuriuo ženklinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, formą, dydį ir jo elementų kiekį.
Valstybės sienos ženklas atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1918– 1940 metų Lietuvos
Respublikos ir dabartinių kaimyninių valstybių sienos ženklų savybes: jis yra patvarus, turi numerį,
ant jo pavaizduoti Lietuvos valstybės herbas ir Lietuvos valstybės vėliava.

II. VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLAS, KURIUO VALSTYBĖS SIENA ŽENKLINAMA

SAUSUMOJE

2. Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje gali būti ženklinama valstybės sienos
ženklais, sudarytais:
2.1. iš vieno pasienio stulpo (bendro Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienio
stulpo);
2.2. iš dviejų, trijų arba daugiau pasienio stulpų (atskirų Lietuvos Respublikos, kaimyninės
valstybės pasienio stulpų) ir centrinio poligonometrinio stulpelio.
3. Pasienio stulpas yra stačiakampio formos stulpas su keturbriaunės piramidės viršūne.
Pasienio stulpo skerspjūvis – 220×180 milimetrų (leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo
+10 iki -10 milimetrų). Jo aukštis virš žemės paviršiaus – 2000 milimetrų (leistini aukščio
parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų), o visas aukštis – 3000 milimetrų (leistini
aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų). Pasienio stulpo keturbriaunės
piramidės viršūnės aukštis – 100 milimetrų.
Pasienio stulpą sudaro keturios plokštumos: priekinė ir užpakalinė, kurių plotis – 220
milimetrų, ir dvi šoninės, kurių plotis – 180 milimetrų.
4. Priekinė pasienio stulpo (kai ženklinama šio Aprašo 2.2 punkte nurodytu būdu) plokštuma
atsukta į kaimyninės valstybės pusę. Priekinės plokštumos viršuje, 240 milimetrų atstumu nuo
pasienio stulpo viršūnės, stačiakampio formos rėmelyje, kurio matmenys – 325×218 milimetrų,
pavaizduojamas (įrengiamas) 185 milimetrų aukščio ir 160 milimetrų pločio Lietuvos valstybės
herbas (toliau vadinama – herbas). Herbo rėmelio fonas – baltas, o herbo spalvos – raudona, balta,
geltona ir mėlyna – atitinka valstybės herbo spalvų etaloninį pavyzdį. Virš herbo ir po juo – užrašas
baltame fone juodomis raidėmis „LIETUVOS RESPUBLIKA“ (t. y. virš herbo, tiesia linija, – žodis
„LIETUVOS“, po herbu, išlenkta linija, – žodis „RESPUBLIKA“).
Priekinėje pasienio stulpo plokštumoje, 620 milimetrų atstumu nuo herbo rėmelio apačios,
pavaizduojamas (pritvirtinamas) valstybės sienos ženklo numeris, kurio stačiakampio formos
rėmelio matmenys – 218×115 milimetrų, o rėmelio baltame fone juoda spalva parašomi 75
milimetrų aukščio valstybės sienos ženklo numerio skaičiai.
Priekinėje pasienio stulpo plokštumoje (atitinkamai ir kitose plokštumose), tarp herbo
rėmelio ir numerio rėmelio (60 milimetrų nuo numerio rėmelio viršaus), įstrižai pasienio stulpo
plokštumos (35° kampu nuo horizontalės), pavaizduojama Lietuvos valstybės vėliava. Vėliavos
spalvos atitinka valstybės vėliavos spalvų etaloninį pavyzdį (geltonos, žalios, raudonos juostų plotis
– 80 milimetrų).
Užpakalinė pasienio stulpo plokštuma atsukta į Lietuvos Respublikos teritorijos pusę.
Užpakalinės plokštumos viršuje, 240 milimetrų atstumu nuo pasienio stulpo viršūnės,
 2

pavaizduojamas (pritvirtinamas) valstybės sienos ženklo numeris, kurio stačiakampio formos

rėmelio matmenys – 218×115 milimetrų, o rėmelio baltame fone juoda spalva parašomi 75
milimetrų aukščio valstybės sienos ženklo numerio skaičiai.
Pasienio stulpo piramidės viršūnės dalis (160 milimetrų nuo pasienio stulpo viršaus) dažoma
Lietuvos valstybinės vėliavos etalono raudona spalva, kad pasienio stulpas būtų matomas iš tolo.
5. Bendro Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienio stulpo (toliau vadinama –
bendras pasienio stulpas) priekinėje ir užpakalinėje plokštumose pavaizduojami (įrengiami)
Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės herbai ir numerio lentelės su vienodais numeriais.
Lietuvos Respublikos simboliai išdėstyti šio Aprašo 4 punkte nurodyta tvarka, o kaimyninės
valstybės simboliai – kaimyninės valstybės nustatyta tvarka. Bendro pasienio stulpo plokštuma su
Lietuvos Respublikos valstybiniais simboliais atsukta į kaimyninės valstybės pusę, o bendro
pasienio stulpo plokštuma su kaimyninės valstybės simboliais – į Lietuvos Respublikos pusę.
Po bendru pasienio stulpu gali būti įrengtas geodezinis centras – keraminė arba polimerinė
plokštelė (300×300×50 milimetrų).
6. Centrinis poligonometrinis stulpelis yra stačiakampio formos stulpas, kurio skerspjūvis –
150×15 milimetrų (leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo +10 iki -10 milimetrų), aukštis
virš žemės paviršiaus – 370 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100
milimetrų), o visas aukštis – 1370 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki
-100 milimetrų). Centrinio poligonometrinio stulpelio viršutinėje sienelėje pažymimas x formos
ženklas, nurodantis stulpelio centrą.
7. Pasienio stulpas gali būti gaminamas iš gelžbetonio, stiklaplasčio, plastiko ar kitokios
patvarios ir atmosferos pokyčiams atsparios medžiagos.
8. Pasienio stulpas ir centrinis poligonometrinis stulpelis tvirtinami prie stabilaus pamato
(atramos), kuris įrengiamas žemėje, ne mažiau kaip 1 metro gylyje. Žemės paviršius prie pasienio
stulpo ir centrinio poligonometrinio stulpelio sutvirtinamas apvaliomis 800 milimetrų skersmens
(leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo +20 iki -20 milimetrų) gelžbetoninėmis,
stiklaplasčio, plastiko ar kitokios medžiagos priegrindomis. Jeigu būtina, aplink pasienio stulpą gali
būti supilamas 500–1000 milimetrų aukščio pylimėlis.
9. Valstybės sienos ženklo valstybinio herbo ir numerio lentelės gali būti gaminamos iš
metalo, polimerinių ar kitokių medžiagų ir tvirtinamos įvairiai – svarbu gera kokybė ir patvarumas.
10. Esamas (įrengtas) gelžbetoninis valstybės sienos ženklas (pasienio stulpas (-ai), centrinis
poligonometrinis stulpelis) gali būti apvelkamas (aptaisomas) stiklaplasčio ar kitokiu apvalkalu.

III. VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLAS, KURIUO VALSTYBĖS SIENA ŽENKLINAMA

VIDAUS VANDENYSE

11. Valstybės sienos ženklas, kuriuo valstybės siena ženklinama vidaus vandenyse, yra
vandens plūduras su numeriu.
12. Vandens plūduras yra cilindro arba kūgio formos, grandine (lynu) pritvirtintas prie
stabiliai įrengto inkaro.
Cilindro formos vandens plūduras gali būti nuo 2500 iki 5000 milimetrų aukščio. Vandens
plūduro dalis, esanti virš vandens (toliau vadinama – viršutinė dalis), yra geltonos, oranžinės ar
kitokios ryškios spalvos ir gali būti nuo 1700 iki 2500 milimetrų aukščio, o povandeninė dalis –
juodos spalvos. Cilindro formos vandens plūduro skersmuo gali būti nuo 160 iki 500 milimetrų.
Kūgio formos vandens plūduras gali būti nuo 2000 iki 4000 milimetrų aukščio. Vandens
plūduro viršutinė dalis, kurią sudaro kūgio ir cilindro formos figūros, yra geltonos, oranžinės ar
kitokios ryškios spalvos ir gali būti nuo 1500 iki 3000 milimetrų aukščio. Vandens plūduro
povandeninė dalis yra juodos spalvos. Kūgio formos vandens plūduro skersmuo plačiausioje kūgio
vietoje gali būti nuo 600 iki 2000 milimetrų.
13. Vandens plūduro viršutinėje dalyje vertikalia kryptimi pavaizduojamas numeris.
14. Vandens plūduro parametrai, vandens plūduro numerio rėmelio matmenys, skaičių dydis
ir kiekis nustatomi atsižvelgiant į vandens telkinių plotą ir gylį.
 3

15. Vandens plūduro inkaro svoris ir tvirtinamos prie vandens plūduro grandinės (lyno) ilgis
nustatomi pagal vandens telkinio gylį, plotą, vandens plūduro konstrukciją, vandens srovių, tėkmės
ir bangavimo intensyvumą.
16. Vandens plūduras, jo tvirtinimo prie inkaro grandinė (lynas) gaminami iš metalo,
stiklaplasčio, kitų polimerinių medžiagų, o inkaras – iš metalo, gelžbetonio, betono arba kitų
patvarių ir bangavimui, vėjui, vandens srovei ar kitiems išoriniams veiksniams atsparių medžiagų.
17. Vandens plūduro viršutinėje dalyje gali būti įrengiami signaliniai šviestuvai, tvirtinami
šviesos atšvaitai arba kiti įrenginiai, kad vandens plūduras būtų geriau matomas ir lengviau
pastebimas tamsiu paros metu ar esant kitoms priežastims, sąlygojančioms blogą jo matomumą
vietovėje.
______________