Fizika

1. Astronomija nagrinėja dangaus kūnus, jų judėjimus, astronomiją.

2. Nereikia
3. Nereikia
4. Ji turi didelį įnašą į mūsų supratimą apie Visatą ir mums padeda tyrinėti kosmosą,
planetas, žvaigždes, galaktikas ir kitus astronomijos objektus. Šiandienos
technologijos ir praktikos astronomijoje yra esminės mokslinio tyrimo ir atradimų
pažangos dalis.
5. Nereikia
6. Nereikia
7. Astronomijos vienetas yra 1AV
8. Saulės šviesa mus pasiekia per maždaug 8 min 30 sec.
9. Planetų grupės: Žemės planetos, didžiosios planetos, mažieji saulės sistemos kūnai
10. Saulės sistemos kūnai: Saulė, Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas,
Neptūnas
11. Veneroje nesikeičia metų laikai, nes jos sukimosi ašis statmena orbitos plokštumai
12. Veneroje labai karšta, nes turi tankią atmosferą arti saulės ir ryškus šiltnamio efektas.
13. V = Pi * r3 ; ro(tankis) = m/V
14. 800 m/s = 2880km/h; t = 3800km/2880km/h
15. (c*t)/2
16. Didžiosios planetus nuo Žemės grupių planetų skiriais: dydižiu, mase, sudėtimi,
atmosfera, tankiu, skysčių būkle
17. Laikas = atstumas/greitis; atstumas = 40 (av) * 5983914827.64km; greitis = 3 *
108m/s
18. Aukščiausi kalnai yra Marse
19. Saturnas yra lengvesnis už tokio pat tūrio vandens telkinį
20. Susidarant debesims įvairiose planetose susidarantis bendras ryšys – žaibavomo
procesas
21. Daugiausia asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio asteroidų žiede, Koiperio žiede
22. Meteorai dega atmosferoje ir niekada nenukrenta ant Žemės, o meteoritai yra
meteorai, kurie nesudega ir nukrenta ant žemės
23. Mėnulyje stebėti asteroidų negalime, nes atmosferos, į kurią jie skrieja, mėnulis
neatšvytėtų
24. Saulė pati šviečia, o planetos atspindi šviesą
25. Žemėje metų laikų kaita, praktiškai nebūtų pastebima, nes Žemė skrieja elipse aplink
Saulę
26. Stebėjimai rodantys, kad Žemė skrieja orbita ir sukimosi ašies nekeičia: visalaik
žvaigždės sukasi aplink šiaurinę žvaigždę, į kurią nukreipta Žemės sukimosi ašis. Tai
rodo, kad Žemė nukreipta į viena tašką
27. Šviesulys patekėjęs po 12h bus tiksliai vakaruose
28. Taip, Saulė visada teka tiksliai rytuose ir leidžiasi vakaruose.
29. Kovo 21d. Ir rugsėjo 23d. – lygiadieniai, kai saulė teka lygiai rytuose, o leidžiasi lygiai
vakaruose
30. Ignalina yra šiauriau negu Šilutė, todėl Saulei patekėjus Ignalinoje Šilutėje ji dar
neteka, o patekės po kelių minučių
31. Ne, Žemėje nėra tokios vietos, kur žmogus, net užrištomis akimis, visada ras pietus.
32. Stebėtojas, esantis Žemės pusiaujyje, Saulę mato pakilusia aukščiausiai lygiadieniais -
Kovo 21d. Ir rugsėjo 23d.
33. Šiaurinė žvaigždė beveik nekeičia savo padėties horizonto atžvilgiu, nes šiuo metu ...
34. Tarp mėnulio ragų žvaigždžių stebėti negalime, nes jas užstoja neapšviesta Mėnulio
dalis
35. Iš Žemės matoma tik viena Mėnulio pusė dėl sinchroninio Mėnulio sukimosi aplink
Žemę
36. Mėnulis juda žvaigždžių atžvilgiu į rytus (rytinėje kryptimi).
37. Kosmonautas Mėnulyje per jo pilnatį matytų fazę "Žemės pilnatį" (žemės pilną
Mėnulį).
38. Mėnulis jo užtemimo metu yra pilnaties fazėje.
39. Saulės užtėmimo metu Mėnulis būna jaunaties fazėje
40. Saulės ir mėnulio užtėmimai vyksta gana retai, nes šie reiškiniai vyksta mažame
Žemės plote
41. Mėnulio užtėmimas matomas rečiau, negu Saulės užtėmimai, nes Mėnulis, Žemė ir
Saulė retai išsidėsto vienoje tiesėje. Taip yra todėl, nes mėnulis skrieja kitoje
plokštumoje, negu Žemė aplink Saulę
42. Jeigu sutaptų Žemės ir Mėnulio orbitų plokštumos, per kiekvieną jaunatį būtų Saulės
užtėmimai
43. Mėnulis Saulės užtemimo metu pirmiausia "paliečia" Saulės disko vakarinį pakraštį.
44. Jei astronautas stovėtų ant Mėnilio Saulės užtėmimo metu, tada žiūrėdamas i Žemę
jis matys Žemėje slenkantį pilnatimi Mėnulio šešėlį
45. Astronautas būdamas Mėnulyje jo užtėmimo metu stebėtų Saulės užtėmimą
46. Šiaurės pusrutulio gyventojai mato šviesiausią Žvaigždę, žinomą kaip Poliarinę
žvaigždę arba Šiaurės žvaigždę
47. C(3*108) * (metai*86400s)
48. 8,4 * 1013 km = 8,4 * 1016 m; Laikas(t) = (8,4 * 1016m)/3 * 108m/s =2 800 000 000s
49. Žvaigždės iš Marso atrodys lygiai taip pat, kaip ir iš Žemės
50. Nereikia
51. Zodiako žvaigždynais vadinami žvaigždynai, per kuriuos keliauja Saulė metų bėgyje