Radijo Siųstuvai

Radijo siųstuvas sukuria radijo dažnio (3 kHz–300 GHz) harmoninius

virpesius, kurie moduliuojami siunčiamos informacijos signalais.
Moduliuoti radijo dažnio virpesiai, patekę į siunčiamąją anteną, sužadina
atitinkamai moduliuotas radijo bangas. Priimamojoje antenoje jos sukelia
elektrinius virpesius, kurie patekę į radijo imtuvą yra sustiprinami ir
detektuojami. Iš detektuotų elektrinių virpesių atkuriamas informacijos
signalas, tapatus pasiųstajam. Radijo ryšys būna vienpusis ir dvipusis
(tuomet kiekvienas galinis įrenginys turi siųstuvo ir imtuvo komplektą, dar
vadinamą radijo siųstuvu–imtuvu), vienkanalis ir daugiakanalis (vienu
metu perduodama daug pranešimų). Radijo ryšiu siunčiamos radijo laidos,
telefoniniai pokalbiai, pranešimai, skaitmeninės informacijos srautai.
Naudojami antžeminiai ir palydoviniai radijo ryšio įrenginiai. Bevielio
ryšio idėją įvairių šalių mokslininkai pradėjo nagrinėti 19 amžiuje.
1895 A. Popovas sukūrė radijo ryšio įtaisus, 1897 užmezgė radijo ryšį tarp
laivų, nutolusių vienas nuo kito per 5 km.

Vienas iš svarbiausių radijo siųstuvo elementų yra jos

galia. Daugelis siųstuvų turi reguliuojamą galią, kad
būtų galima keisti signalo stiprumą priklausomai nuo
atstumo ir kitų veiksnių. Taip pat svarbu įvertinti
moduliacijos būdą, kuris gali būti analoginis arba
skaitmeninis, priklausomai nuo naudojamos
technologijos.

Be to, modernūs radijo siųstuvai dažnai turi įvairias

filtravimo ir signalo apdorojimo funkcijas, siekiant
pagerinti signalo kokybę, sumažinti triukšmą ir
užtikrinti efektyvesnį ryšį. Šie įrenginiai taip pat gali
turėti įvairias valdymo funkcijas, leidžiančias tinkamai
valdyti jų veikimą.

Radijo siųstuvai yra esminis komunikacijos ir ryšio

technologijų elementas, kuris nuolat tobulinamas
siekiant efektyvesnio ir kokybiškesnio signalo
perdavimo. Ši technologija turi didelį poveikį mūsų
kasdieniniam gyvenimui, teikdama galimybę gauti
informaciją, klausytis muzikos, žiūrėti televiziją ir
užmegzti ryšį su pasauliu.