Vargo pelė ar kultūros herojus?

Simonas Daukantas - neįprasta asmenybė: istorikas, rašytojas, švietėjas, vienas iš

pirmųjų tautinio atgimimo idealogu. Siekdamas savo tikslo Daukantas patyrė daug įvairiausių
vargų – dėl aukštojo išsilavinimo pėščiomis atėjo iki Vilniaus, gauti mokslo baigimo diplomą
trugdė žema kilmė. Įgyjęs išsilavinimą įsidarbino Rygos archyve, kad galėtų susipažinti su
originaliais Lietuvos istorijos dokumentais. Taip gimė pirmoji Lietuvos istorija. Daukantas
pirmasis aiškiai atskyrė tauta nuo valstybės. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu laikė kalbą,
o ne valstybingumą. Jis teigė, kad tautai būdinga sava kalba, visuomeninė santvarka, kasdieninio
gyvenimo papročiai. Taipogi jis stengėsi įtraukti valstiečius į tautos sampratą ir suteikti jiems
asmens laisvę. Šis varginantis ir nuoseklus darbas vyko šaltuose ir drėgnuose patalpose, todėl jis
gavo vargo pelės vardą. Iš tikro, daugelis jo darbų buvo išspausdinti praėjus šimtečiui nuo jų
sukurimo. Jais naudojosi vėlesnių laikų istorikai. Manau, kad jis pateisino visus jam suteiktus
epitetus: kaip istorikas parašė pirmąją Lietuvos istorija, kaip rašytojas aprašė senovės lietuvių
kalnėnų ir žemaičių gyvenimo būdą, papročius, kaip švietėjas rašė patarimus ūkininkams ir
pirmasis skelbė tautinio atgimimo ideologiją, kad ne tik bajorai yra tauta, tačiau ir paprasti
žmonės - valstiečiai. Apibendrinęs, teigiu, jog galime grožėtis ilgų ir vargingų Simono Daukanto
darbų tėvynės labui rezultatais. Be šio žmogaus pasiaukojimo neturėtume tikslios ir išsamios
Lietuvos istorijos.