K U LT Û R A

Gauta 2009 05 06
Pabaiga. Pradþia „Logos“ Nr. 59

RIMANTAS BALSYS
Klaipëdos universitetas

MEILËS DEIVËS MILDOS

AUTENTIÐKUMO KLAUSIMU
On the Authenticity of the Love Goddess Milda

SUMMARY

Milda was first mentioned by Teodor Narbutt in Lietuviø tautos istorija (A History of the Lithuanian Nation)
published in 1935. Milda was a goddess of love and matchmaking. Her temples were said to have
been in Aleksotas (Kaunas), another on the present site of St. Peter and St. Paul’s Church in Vilnius,
and one more near Seda, Maþeikiai, according to P. Tarasenka. Mythologists - romanticists of the late
19th - early 20th C, such as J. I. Kraszewski, A. H. Kirkor, D. Poðka, L. A. Jucevièius, J. Totoraitis,
P. Tarasenka, and P. Dundulienë, had no doubts about the authenticity of goddess Milda and continued
disseminated the information presented by T. Narbutas. In the late 19th - 20th C the legends of god-
dess Milda were used in the works of J. I. Krazsewski, S. Moniuszko, P. Vaièiûnas, B. Sruoga, and
P. Abelkis. Over the last decade, folklore literature and periodicals have increasingly featured Milda,
called the Lithuanian goddess of love. Rural tourism homesteads have been erecting sculptures of Milda,
and pagan communities in different places of Lithuania celebrated Milda’s festival in May.

SANTRAUKA

Pirmà kartà deivë Milda paminëta Teodoro Narbuto 1835 m. iðleistoje Lietuviø tautos istorijoje. Teigia-
ma, jog Milda (dar vadinama ir Aleksota) yra meilës ir pirðlybø deivë, kurios viena ðventykla buvusi
Aleksote, o kita stovëjusi Antakalnyje, dabartinës Ðv. Petro ir Povilo baþnyèios vietoje. Dar vienà dei-
vës Mildos ðventvietæ (Maþeikiø raj., ðalia Sedos) 1928 m. apraðë P. Tarasenka. XIX a. antrosios pusës –
XX a. pradþios mitologai-romantikai J. I. Kraðevskis, A. H. Kirkoras, D. Poðka, L. A. Jucevièius, J. Totorai-
tis, P. Tarasenka, P. Dundulienë në kiek neabejojo deivës Mildos autentiðkumu, daugiau ar maþiau per-
pasakodami jau T. Narbuto paskleistà informacijà. XIX a. pab. – XX a. legendas apie deivæ Mildà savo
kûryboje panaudojo J. I. Kraðevskis, S. Moniuðka, P. Vaièiûnas, B. Sruoga, P. Abelkis. Pastaràjá deðimtmetá
kraðtotyrinëje literatûroje bei periodinëje spaudoje vël pagausëjo informacijos apie lietuviø meilës dei-
ve vadinamà Mildà, jos skulptûromis puoðiasi kaimo turizmo sodybos, senojo tikëjimo bendruomenës
ávairiose Lietuvos vietose geguþës menesá rengia deivës Mildos ðventæ.

RAKTAÞODÞIAI: Teodoras Narbutas, Milda, meilës deivë, ðventykla.

KEY WORDS: Teodoras Narbutas, Milda, love goddess, temple.

LOGOS 60 149
2009 LIEPA • RUGSËJIS
R I M A N TA S B A L S Y S
2. MËNESIØ MILDÞIUS IR MILDVINIS
PAVADINIMØ KILMË
Jau minëtas T. Narbutas pirmasis pa-
vartojo ðiuos mënesio pavadinimus teig-
damas, jog „Balandis, Karwilis, kitaip
Baùan, kadangi deivë Milda, kuriai skir-
tas ðis mënuo, taip pat vadinosi Balan-
de (Baùandzie). Dël to ðá mënesá vadin-
davo Mildþiu (Mildziu) arba Mildwi-
nis“41. A. L. Jucevièius 1846 m. iðleistame
veikale Litwa pod wzglædem staroþytnych
zabytków, obyczajów i zwyczajów, matyt,
sekdamas T. Narbutu, balandþio mëne-
sá taip pat pavadina Mildwiniu42. Kraðev-
skio Vitolio raudoje Mildos garbei paskir-
tas balandþio–geguþës laikotarpis:
„Kai tik Karvelis nubudina gojus,
Kai gëlynai naujus apdarus rengia,
Pievos geguþio groþybëmis rëdos,
Minios ið Kauno èia plaukia kas metai.
Kai Lietuva Mildos ðventæ apvaikðto,
Tad ir èionai maldininkø netrûksta“43
Pastebëtina, jog XVI–XIX a. raðtuose,
kuriuose yra minimi lietuviðki mënesiø
pavadinimai (pradedant rankraðtiniu
XVII a. vokieèiø-lietuviø kalbø þodynu
Lexicon Lithuanicum ir baigiant 1894 m.
leistu M. Mieþinio þodynu Lietuviszkai-
latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas þodynas), nie-
kur daugiau (be minëtø T. Narbuto ir
A. L. Jucevièiaus) Mildþio ar Mildvinio
vardais nei balandþio, nei geguþës më-
nesiai neávardijami. Balandis vadinamas
þiedø, karvelio, velykø mënesiu arba tie-
siog geguþis, geguþinis, sultekis, berþe-
lis, balandis, aprilis, o geguþës mënuo –
berþelis, mojinis, sultekis, sëmenis, ber-
þis, geguþinis, geguþis, mojus, þiedø, së-
tinis, militis44.
150 LOGOS 60
2009 LIEPA • RUGSËJIS
Pr. Skardþius 1930 m. raðytame
straipsnyje Mënesiø pavadinimai lietuviø
kalboje tarp kitø raðytiniuose ðaltiniuose
randamø balandþio mënesio vardø fik-
suoja ir Mildviná, taèiau pastebi, jog ðio
mënesio pavadinimas, nors ir gretinti-
nas su lietuviø meilës dievaite Milda,
bet „veikiausiai yra kieno nors pramo-
në“45. Panaðiai Mildvinio mënesio pava-
dinimà vertino ir Jucevièiaus Raðtams
komentarus raðæ M. Lukðienë bei Z. Sla-
viûnas, teigdami, jog „lietuviø mitologi-
joje deivë Milda ið patikimø ðaltiniø ne-
þinoma, todël vargu ar galëjo bûti jai
skirtas mënuo“46. Nepaisant ðiø moksli-
ninkø pastabø, ið jau aptartø ðaltiniø ge-
guþës mënesio pavadinimas Mildvinis
pasklido po kitø XX a. tyrinëtojø darbus,
vartojamas ir ávairiø kalendoriø sudari-
nëtojø47. Apibendrinant pastebëtina, kad
mënesio pavadinimas Mildvinis arba
Mildþius laikytinas tiek pat autentiðku,
kiek ir pati meilës deivë Milda.
Kita vertus, atkreiptinas dëmesys á
M. Jankaus ir J. Mikðo 1885 m. Bitënuose
leistà kalendoriø Lietuwiszkas Auszros Ka-
lendorius ant metu 1885. Bitënai, kuriame
greta geguþës pateikiami ir kiti liaudyje
þinomi ðio mënesio pavadinimai – Þiedis,
Majus ir Militis48. Ðis geguþës mënesio
pavadinimas (Militis) greièiausiai radosi
ið prûsø milijt (mylëti), giminingo lietuviø
mylëti, latviø mîlet, lenkø miùowaã49. Tad
net ir atmetus (kaip pramanytus) Mildvi-
nio/Mildþiaus mënesio pavadinimus,
geguþës mënuo vis tiek laikytinas meilës
mënesiu. Juolab, kad pavasará garbintos

ir graikø meilës arba „amþinojo pavasa-
rio“ deivë Afroditë bei jà atitinkanti ro-
mënø meilës (sodø) deivë Venera, kurios
paprastai vaizduojamos tarp þiedø; grai-
kø nimfa Maja, kurià romënai identifika-
vo su italø deive Maija (Maijeste), þemës
derlingumo saugotoja, ið kurios vardo
kildintinas geguþës mënesio pavadini-
mas romëniðkame kalendoriuje50.
Regis, kad Katalikø Baþnyèia, kovo-
dama su, jos manymu, ne visai padoria
pagoniðkàja tradicija balandþio pabaigo-
je – geguþës pradþioje ðvæsti pavasario,
gamtos atbudimo ðventæ, kurioje, kaip
þinia, netrûko ir erotiniø elementø, pa-
3. DEIVËS MILDOS SKULPTÛRËLIØ AUTENTIÐKUMAS
Informacijà, jog Kaune buvo rasta ir
sudauþyta deivës Mildos skulptûrëlë,
T. Narbutas teigia gavæs ið profesoriaus
Laurinavièiaus. Jo laiðke perpasakota
buvusio Kauno klebono Pranckevièiaus
istorija, kurioje teigiama, jog darbinin-
kai, ardydami plytinæ sienà, „aptiko ka-
daise ámûrytà cinkinæ deivës Veneros
statulëlæ“. Kunigas vikaras „ásakë tà an-
tikà sudauþyti ir nucinkuoti prikaistu-
vus bei puodus“. T. Narbutui ði istorija
yra „apèiuopamas árodymas, jog kadai-
se buvo deivës Mildos stabai, kuriuos
lietuviai itin garbino“53. Nors profeso-
riaus Laurinavièiaus laiðkas (skirtingai
nei legendos apie ðventvietes) iðlikæs ir
saugomas Mokslø akademijos bibliote-
kos rankraðtyne, taèiau jame, kaip jau
cituota, minima deivës Veneros, o ne
Mildos skulptûrëlë.
Taèiau tai ne vienintelis dievei Mildai
priskiriamas jos atvaizdas. P. Tarasenka
K U LT Û R A
sirûpino, kad visoje Lietuvoje bûtø áves-
tos geguþinës pamaldos. Jø tikslas, pa-
sak A. Motuzo, – kovoti su pavasará at-
bundanèiomis aistromis, auklëti jauni-
mà, ugdyti dorà51. Nors katalikiðkoje
Europoje geguþës mënuo Marijos pagar-
binimui paskirtas dar XIII a. (teigiama,
jog pirmasis ðià idëjà paskelbë Ispanijos
karalius Alfonsas X (1239–1284) savo
poemoje Cantegas de S. Maria), tik apie
1853 m. geguþinës pamaldos ávestos ir
Seinø katedroje, o 1898 m. geguþinës
pamaldos vyskupo A. Baranausko rû-
pesèiu ávestos ir suvienodintos visose
Lietuvos baþnyèiose52.
1928 m. leistoje Lietuvos archeologijos me-
dþiagoje teigia, jog 1855 m. ásteigus Vil-
niuje Archeologijos muziejø, visi rinki-
niai buvo suskirstyti á skyrius bei posky-
rius, o viename Archeologijos skyriø, ku-
ris á poskyrius buvo sutvarkytas priþiû-
rint A. Kirkorui, buvæs ir jo paties, t.y.
Kirkoro 526 daiktø rinkinys, tarp kuriø –
ir deivei Mildai priskiriama statula54. Ðis
tariamas deivës Mildos atvaizdas ádëtas
ir á Dundulienës knygø Pagonybë Lietuvo-
je (1989) bei Senovës lietuviø mitologija ir
religija 1990 m. leidimà. Priskirti deivei
Mildai vienà ar kità skulptûrëlæ galëjo
paskatinti ir jau minëto V. Smakausko
medþio raiþiniø atspaudai, kuriais iliust-
ruotas antrasis (1846 m.) Vitolio raudos
leidimas. Regis, kad sekant Smakausko
raiþiniø stilistika deivë Milda tautodaili-
ninkø (medþio droþëjø) vaizduojama ir
ðiandien (pvz., deivës Mildos koplytëlë
Bilvinø sodyboje, Kauno raj., þr. 7 pav.).
LOGOS 60 151
2009 LIEPA • RUGSËJIS
R I M A N TA S B A L S Y S
4. VARDO MILDA KILMË
Jau uþsiminta, jog Milda, P. Ðmito
teigimu, yra senas vokiðkas krikðto var-
das (vok. die Milde) ir baltø kalbose ne-
sutinkamas55. Lietuviø vardø kilmës þo-
dyno sudarytojai taip pat pastebi, kad
Mildos vardas priskirtinas prie naujøjø
vardø, atëjusiø ið romantinës istorinës
literatûros tik XX a. pradþioje. Tiesa, èia
pat pripaþástama, jog ðis ir kiti panaðûs
vardai galëjo bûti paimti ið dabar jau
neþinomø ðaltiniø56. Regis, jog Mildos
vardo iðtakos galëtø bûti suiejamos su
G. Gerulio þodyne uþfiksuotais vanden-
vardþiais Mildio, Mildie, Mildeyn, Mildy-
ge (minimi 1314 m.), Milde (1398 m.),
Mylditen (1405 m.)57. Matyt, tas pats
upës pavadinimas paminëtas ir 1315 m.
rugpjûèio 3 d. didþiojo magistro Karlo
van Triero dokumente: „...ið ten iki ri-
bos, kur Milda áteka á Senjà ir prie dvi-
ejø pievø: viena vadinama Pilaine ana-
pus Mildos...“58. Su asmenvardþiu Mil-
da greièiausiai gretintinas ir netoli Per-
lojos ið Aðarinio eþero iðtekanèio upeliu-
ko Mildupio pavadinimas59. Dar minëti-
nas paslaptingojo lenkø-jotvingiø þody-
5 pav. Meilës akmuo. Maþeikiø raj., Viekðniø
seniûnijoje, Þibikø miðke
152 LOGOS 60
2009 LIEPA • RUGSËJIS
no nuoraðas, kuriame uþraðytas þodis
miùdat – mylëti. Jo ðaknis, Z. Zinkevièiaus
teigimu, bûtø tokia pat kaip ir teonimo
Milda ir sietina su lietuviø veiksmaþo-
dþiu melsti, meldþia60. Galop teigiama lie-
tuvius nuo seno þinojus ir þodá mildin-
gai (draugiðkai), kuris, jau minëtø K. Ku-
zavinio ir B. Savukyno liudijimu, uþra-
ðytas Marcinkoniø apylinkëse61.
Nors deivë Milda tyrinëtojø vertina-
ma ir prieðtaringai, vargu ar kas galëtø
nuginèyti pavasará atbundanèios gam-
tos, o kartu ja ir þmogaus jausmø pro-
verþio galià, kuri tradiciniu laikotarpiu
jaunimo buvo realizuota imituojant ves-
tuves „rytelninkø“ apeigose ar þaidþiant
A. L. Jucevièiaus apraðytà „geguþës“
þaidimà. O kur dar „meilës magija“
ávairiø kalendoriniø ðvenèiø metu, vai-
singumà skatinanèios apeigos bei sim-
boliai vestuviø, gimtuviø, krikðtynø pa-
proèiuose; su meile, vedybomis susiju-
siø ðventvieèiø gausa (pvz., Meilës kal-
nas Ðvenèioniø rajone62, Meilës akmuo
Maþeikiø rajone, þr. 5 pav.). Galbût ið
dalies ir galima sutikti su L. Klimka, tei-
gianèiu, jog senosios meilës ir pirðlybø
deivës vardo „tautos atmintis nebeiðsau-
gojo“63. Taèiau kita vertus, nereikëtø pa-
mirðti ir J. Lasickio paminëtø su vedy-
bomis susijusiø dievybiø (Gondus ir Pi-
zius), kuriø autentiðkumo naudai, kaip
jau minëta, rasta nemaþai argumentø64.
Dar prisimintina, jog ir daugelis kitø
tautø turi meilës, vedybø ar bent vaisin-
gumo dievybes. Minëtini Babilono-Asi-
rijos Iðtarë, Egipto Izidë, graikø mitolo-
gijoje Afroditë ir Erotas, kuriuos romë-
nai tapatino su Venera ir Kupidonu

6 pav. Romuvieèiø sukurtas deivës Mildos þenklas
(Amoru); skandinavams vaisingumo,
meilës ir groþio deivë yra Frëja, moterø
dievybë Mokoð, kuri, galimas dalykas,
rûpinosi iniciacijø, vedybø, nuotakø vai-
singumo reikalais, þinoma ir slavams;
falo pavidalu (arba falas yra vyraujan-
tis atributas) vaizduojami graikø dievas
Priapas, skandinavø Freiras65.
Kaip ten bebûtø, t.y. kiek deivës Mil-
dos autentiðkumui paremti arba atvirkð-
èiai – paneigti – besurastume argumen-
tø, vis tiek pastaràjá deðimtmetá galime
vadinti meilës deivës Mildos renesanso
laikotarpiu. Antai kaunieèiø bendruome-
në Alka prieð keletà metø susidomëjo le-
gendomis apie deivæ Mildà ir jai skirtas
apeigas. Taip pradëta ðvæsti Mildos
ðventë Aleksoto ðlaite, kurià knygelëje
Sugráþtant á alkus glaustai apraðo Egidija
Ramanauskaitë: „Aleksoto ðlaituose ieð-
kojome ir meilës deivës Mildos ðventyk-
K U LT Û R A
7 pav. Arûnas Snieðkus. Deivë Milda Bilvinø so-
dyboje (Kauno rajonas)
los. <...> Pratæsdami ðventæ atlikome
apeigà prie dvikamienio seno àþuolo ir
akmens, o uþbaigëme ðventæ sesers So-
fijos Roþanskaitës sklypelyje, kuris pri-
siglaudæs Mildos kalne prie aukuro. Ðia-
me sklypelyje yra ne tik aukuras, bet ir
tautodailininko A. Foko iðdroþta Mildos
ir Dangiruèio skulptûra“66. Yra ir dau-
giau kaunieèiø, susirûpinusiø Mildos
ðventës atkûrimu. Stasys Þvelgaitis
straipsnyje Ar pasirodys deivë Milda? sam-
protauja, jog Mildos ðventë galëtø bûti
ne masinë, ne minios ir ne komercinë, o
„to jaunimo ir senimo, kuris màsto erd-
viau, gyviau“ ðventë. Autoriaus many-
mu, tiktø ne tik poezijos, muzikos ir ðo-
kiø vakaras, bet ir „diskusijos apie mei-
læ senovëje ir dabar“. Nuo 2006 m. senojo
tikëjimo bendruomenë Þemaièiø alka taip
pat visus kvieèia ðvæsti deivës Mildos
ðventæ Ðventosios alkavietëje67. Ðiuolaiki-
LOGOS 60 153
2009 LIEPA • RUGSËJIS
R I M A N TA S B A L S Y S
8 pav. Loretos Klebonaitës atvirukas
Literatûra ir nuorodos
41 Þr.: Teodoras Narbutas. Lietuviø tautos istorija. –
Vilnius, t. 1, 1998.
42 Ludwik Jucewicz. Litwa pod wzglædem staroêyt-
nych zabytków, obyczajów i zwyczajów skresiona
przez Ludwiga z Pokiewia. – Wilna, 1846, p. 306.
43 J. I. Kraðëvskis. Giesmës ið Lietuvos padavimø. Vi-
tolio rauda. Pirmosios giesmës pirmoji dalis. Ið len-
kø kalbos vertë Faustas Kirða. – Kaunas, 1924,
p. 12.
44 L. Pearce. The Lithuanian months names. //
Studi Baltici II. – Firenze, 1952, p. 134–139.
45 Pranas Skardþius. Mënesiø pavadinimai lietu-
viø kalboje. // Archivum Philologicum. – Kaunas,
1930, t. 1, p. 105–106, p. 112.
46 Laurynas Adomas Jucevièius. Raðtai. – Vilnius,
1959, p. 637.
47 L. Matulevièius. Kaip vadinome mënesius? //
Mokslas ir gyvenimas, 1969, nr. 6, p. 44–45; Pra-
në Dundulienë. Senovës lietuviø mitologija ir re-
ligija. – Vilnius, 1990, p. 114; http://day.lt/sven-
tes/straipsniai/meilesdiena.
48 Lietuviszkas Auszros kalendorius ant metu 1885
turincziu 365 dienas, visai Lietuvai ir Þemaitijai
pritinkas. Bitënai, p. III.
49 Zigmas Zinkevièius. Lenkø – jotvingiø þody-
nëlis? // Baltistica, nr. 21, 1985, p. 76; Vytautas
Maþiulis. Prûsø kalbos etimologinis þodynas. –
Vilnius, 1996, t. 3, p. 138.
50 Mitologijos enciklopedija. – Vilnius, 1997, t. 1,
p. 163, p. 240; Mitologijos enciklopedija. – Vil-
nius, 1997, t. 2, p. 401; Eigminas Kazimieras.
Kas yra bachuras?: þodþiø istorijos etiudai. – Vil-
nius, 2002, p. 76.
154 LOGOS 60
2009 LIEPA • RUGSËJIS
næ Mildos ðventæ Dvarciðkiø kaime
Ðvenèioniø rajone jau ne pirmus metus
organizuoja Lietuvos jaunimo ramuva
(þr. 6 pav.)68. Deivës Mildos skulptûro-
mis puoðiamos kaimo turizmo (ypaè
nuomojamos vestuvëms, krikðtynoms)
sodybos (þr. 7 pav.), leidþiami atvirukai
(þr. 8 pav.), kalendoriai, o tarptautinë
astronomø sàjunga 1991 m. Mildos kal-
nu (t.y. lietuviø meilës deivës vardu) pa-
vadino Veneros kalnà69.
51 Alfonsas Motuzas. Katalikø liaudies pamaldumo
praktikos Lietuvoje. – Kaunas, 2005, p. 72–74.
52 Ten pat, p. 72–74.
53 Teodoras Narbutas. Lietuviø tautos istorija. –
Vilnius, 1998, t. 1, p. 135.
54 Teigiama, jog Archeologijos skyriuje buvo sau-
gomi ir Kernavëj rasta Perkûno statula, T. Nar-
buto rasta deivës Praurimës statula, L. Kondra-
tavièiaus rasta Kovo dievaièio statula ir dau-
gelis kitø, „kurios, spëjama, vaizdavo senovi-
nius lietuviø dievaièius“ (þr.: Petras Tarasen-
ka. Lietuvos archeologijos medþiaga. – Kaunas,
1928, p. 15–16).
55 Pëteris Ðmitas. Latviø mitologija. – Vilnius, 2004,
p. 117.
56 Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuviø
vardø kilmës þodynas. – Vilnius, 1994, p. 41–42,
p. 44.
57 Georg Gerullis. Die altpreussischen Orstamen. –
Berlin und Leipzig, 1922, p. 98–99; dar þr.: Vi-
lius Pëteraitis. Maþoji Lietuva ir Tvanksta prabal-
tø, pralietuviø ir lietuvininkø laikais. – Vilnius,
1992, p. 124.
58 Kryþiuoèiø valstybës santvarkos bruoþai. – Kau-
nas, 1948, p. 257.
59 Aleksandras Vanagas. Lietuviø hidronimø etimo-
loginis þodynas. – Vilnius, 1981, p. 215.
60 Zigmas Zinkevièius. Lenkø – jotvingiø þody-
nëlis? // Baltistica, nr. 21, 1985, p. 76.
61 Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuviø
vardø kilmës þodynas. – Vilnius, 1994, p. 271.
62 Ðis kalnas yra á ðiauræ nuo Bëlio eþero, maþ-
daug uþ pusës kilometro. Pasakojama, kad

stabmeldystës laikais èia galëjo bûti meilës dei-
vës Mildos alkas arba tuoktuviø vieta.
63 Libertas Klimka. Gervelë meta plunksnà. //
Ðiaurës Atënai, nr. 684, p. 20.
64 Rimantas Balsys. Lietuviø vedybø, ðeimos vai-
singumo, seksualiniø santykiø dievybiø auten-
tiðkumo klausimu. // Logos, nr. 53, 2007 spalis-
gruodis, p. 142–150.
65 Mitologijos enciklopedija. – Vilnius, 1997, t. 1,
p. 126, p. 268–269; Mitologijos enciklopedija. –
Vilnius, 1997, t. 2, p. 385, p. 393; Juozas Bal-
K U LT Û R A
dþius. Rinktiniai raðtai. Etnologijos ir tautosakos
baruose. – Vilnius, 2005, p. 362; Claude Lecou-
teux. Germanø mitologijos þodynas. – Vilnius,
2006, p. 67; Bronislava Kerbelytë. Padavimai
apie akmenis mokus ir jø analogijas. // Tautosa-
kos darbai. T. XIII(XX). – Vilnius, 2000, p. 32–33.
66 Egidija Ramanauskaitë. Sugráþtanti á alkus Lie-
tuvos Romuva. – Kaunas, 2002, p. 10.
67 Þr.: Vakarø ekspresas, 2006 geguþës 12, 17 d.
68 Þr.: http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/kultura.
69 Þr.: http://astronomija.lt/enciklopedija.
LOGOS 60 155
2009 LIEPA • RUGSËJIS