XVIII a. Rusijos imperator Jekaterina pasikviet vokieius Pietin Rusij (Ukraina, Pavolgis) kolonizavimui.

. Pavolgyje apie Samar buvo apie 100 vokiei kolonij. Vokieiai ten klestjo ir apie 1914 m. J buvo apie 1,6 mln. Nuo 1924 m. iki 1941 m. egzistavo autonomin Volgos vokiei sovietin respublika. Dar nuo vidurami kolonijos sikr palei Besarabija, Odesoje, Kryme, Volynje, Ukarpatje, Bukovinoje. Ukrainoje vokiei lik apie 2000. Po XVIII a. kolonizacijos Tilje persvar gijo vokieiai. 1792 m. sausio 13 d. Plungs miestui suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teiss, patvirtintas herbas: kviei pdas, laisvai perritas juosta, vir jo Dievo Apvaizdos akis. 1793 m. birelio mnes Pranczijos Konventas prim demokratik Konstitucij.

1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje prasidjo generolo Tado Kosciukos vadovaujamas sukilimas prie Targovicos konfederacijos vest tvark ir II padalijim. Sukilliai sudar savo vadovyb Tautin aukiausij taryb. 1794 m. balandio 16 d. sukilimas prasidjo ir Lietuvoje. Pirmieji sukilo LDK kariuomens daliniai iauliuose. 1794 m. balandio 2324 d. LDK sukilliai um Vilni, paskelb sukilimo akt. Buvo sudaryta LDK sukilli vyriausyb Lietuvos tautin aukiausioji taryba, pradti kurti sukilli vykdomosios valdios organai deputacijos. LDK pradtos taikyti Lenkijos sukilli vyriausybs universalo, kuriuo pripastama asmens laisv valstieiams, o tarnaujantys sukilli kariuomenje valstieiai atleidiami nuo lao, nuostatos. Balandio 23 d. birelio 25 d. sukilimas iplito visoje LDK teritorijoje. Ininieriaus Jokbo Jasinskio vadovaujami LDK sukilliai veik savarankikai, kviet ginti ne tik nepriklausomyb, bet ir kovoti dl vis piliei laisvs ir lygybs. 1794 m. birelio mnes pranczai sumu Austrijos pagrindines pajgas Belgijoje. Kairioji Reino pakrant buvo prijungta prie Pranczijos, Olandija tapo Pranczijos protektoratu. 1794 m. rugpjio 11 d. Rusijos kariuomen malindama sukilim um Vilni. Rugsjo pabaigojespalio viduryje ji um vis Lietuvos teritorij iki Nemuno. Prsijos kariuomen um Unemun. T.Kosiukos sukilimas lm neramumus Kure. Pteris Bironas papra pagalbos i Maskvos. Kariuomen neramumus greitai numalino. 1794 m. lapkriio 5 d. kapituliavo Varuva. Sukilimas buvo nuslopintas. 1794 m. gyventoj suraymo duomenimis Rygoje gyvena apie 28 000 gyventoj. 1795 m. spalio 24 d. III Lenkijos-Lietuvos Respublikos padalijimas. Peterburge buvo pasirayta Rusijos, Austrijos ir Prsijos sutartis dl III Respublikos padalijimo. Rusija ugrob vakarines LDK emes iki Nemuno, Volyn ir Kur. Prsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos emes. Unemun atiteko Prsijai. 1795 m. Kuras tapo Rusijos provincija. Landtagas pasidav beslygikai, P.Bironas buvo priverstas atsisakyti sosto, u k gavo 2mln. rubli kompensacij ir pensij iki gyvos galvos. 1795 m. lapkriio 25 d. buvo paskelbta, kad panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybs karaliaus institucija, vairios pareigybs (urdai). Be to, panaikinti titulai ir valstybs pilietyb. Stanislovas Augustas atsisak sosto. III padalijimas ibrauk Respublik i Europos valstybi srao. Lietuva buvo jungta Rusijos imperijos sudt. 1795 m. gruodio 14 d. Jekaterina II paskelb sak dl dalies LDK teritorijos prijungimo prie Rusijos imperijos ir jos padalijimo dvi gubernijas: Vilniaus ir Slonimo. Prijungto prie Rusijos krato generelgubernatoriumi paskiriamas kunigaiktis N.Repninas. Tame sakyme nurodyta Lietuvoje vadovautis Rusijoje 1775 m. vesta administracine tvarka. 1795-1796 m. be Vatikano inios Lietuvoje buvo paskirti vyskupai, panaikinta Vilniaus vyskupyst, kuri sujungta su Kuro, gavo Livonijos vyskupysts vard.

vyko pirmasis visuotinis laisvj moni suraymas. Tuo laiku nebuvo aiki io sluoksnio poymi ir laisvj moni sraus buvo traukti kilnojimosi teis turintys beemiai, vadinamieji ieiviai, bgliai, inininkai. Lietuvoje beveik tredalis valstiei buvo priskirti prie laisvj moni. Lietuvoje atlikta mokesi moktoj suraymas arba revizija (valstiei ir miestiei valstybiniams mokesiams ir prievolms paskirstyti), kaip ir likusioje imperijoje. Lietuvos teritorij paliet V revizija. Revizijos metu buvo priskaiiuota 335 515 vyrikos lyties valstiei - tai kartu su moterimis apytiksliai sudar 76 Lietuvos proc. (be Unemuns) gyventoj. Privatiems darbininkams priklaus 56 proc. vis valstiei. Beveik ketvirtadalis (27 proc.) buvo valstybiniai, 6 proc. karalikieji, 10 proc. banytiniai. Grafas Platonas Zubovas pateik sumanym Kaun paversti tvirtovs miestu svarbiu atsparos punktu prie Prsij. 1795-1857 m. valstiei padaugjo tik 21,7 proc., o palyginti su visais gyventojais, sumajo nuo 74,5 proc. iki 68,7 proc., nes tai buvo baudiavins krizs, lydimos nederliaus met, epidemij rezultatas (kaime dirbani gyventoj gausjimas fiksuojamas iki VIII revizijos 1834 m.). 1795 1858 m. valstiei Lietuvoje padaugjo 23,7 proc., o i viso gyventoj 40,4 proc. Lietuvikose apskrityse (be t, kurios jo Lenkijos karalyst) vyr (suraomi tik jie) padaugjo nuo 463 100 iki 619 900, t.y. 33,7 proc. 1795-1915 m. Lietuva Rusijos imperijos sudtyje ibuvo 120 met. Aneksavus Lietuv, buvo pakeistas miest valdymas. Jie tapo tiesiogiai pavalds gubernijos administracijai. Vilnius ir Kaunas patys vykd teisines funkcijas. kinius ir finansinius reikalus tvark miesto Dma ir jos vykdomasis organas - eianar Dma. Imtos naikinti kai kuri miest magdeburgins teiss, miestieiai veriami miestelnais. Miestiei luomas buvo iskaidytas pirkli, piliei ir miestiei. Amatininkai buvo surayti cechus. Daugiausiai privilegij turjo miestiei ir pirkli luomai. Patekus Rusijos sudt, buvo apribotos bajor teiss, o 1840 m. sulygintos su rus bajor. 1863 m. buvo panaikinta ir bajor savivalda. Stambs emvaldiai imti vadinti dvarininkais, o maaemiai - bajorais (lkta). Vliau smulkiuosius bajorus imta "naikinti". Tuos, kurie negaljo pateikti savo kilms rodymo imta vadinti vienkiemininkais arba pilieiais. Lietuvos dvarininkija irgi nukentjo - kai kuriems konfiskuoti dvarai. Inteligentija m formuotis XIX a. pradioje. Jai priklaus visi to meto viesuoliai. Po kurio laiko irykjo kelios profesins inteligentijos grups - valdininkai, vietimo personalas (mokytojai) ir gydytojai. Pastarieji telksi 1805 m. kurt Vilniaus medicinos draugij, kuri egzistavo iki 1840 m. Jie buvo skirstomi : dvarininkams priklausanius valstieius, valstybinius valstieius, Banyiai priklausanius valstieius (ios grups neturjo asmenins laisvs) ir laisvuosius mones. Laisvieji mons turjo kilnojimosi teis ir em nuomojo i dvaro. Vliau, padidinus mokesius, jie imti priskirti prie dvarinink valstiei, o 1840 m. prilyginti valstybiniams valstieiams. 1847 m. jie teisinti kaip nuomininkai. 1795 m. Danijoje-Norvegijoje buvo steigta taikos teism sistema, ligi iol veikianti Danijoje ir Norvegijoje kaip neoficialus bdas bylinjimuisi mainti. 1796 m. Jekaterina II palaik savo favorito Platono Zubovo sumanym perkelti dal beems lietuvi bajorijos Ukrainos pietus (pradiai 4000 moni). Povilas I i akcij sustabd. 1796 m. vesta rekrt prievol: valstieiai privaljo stoti Rusijos kariuomen. Be to, valstieiai mokjo rekrtines rinkliavas, dav pastotes kariuomenei ir vairiems pareignams veioti. 1796 m. Lietuvoje buvo vesta civilin administracija. 1796 m. Stambule Mykolas Kleopas Oginskis kreipsi Napoleon Bonapart dl pagalbos Lietuvos ir Lenkijos valstybs atstatymui. 1796 m. vadovavim Naujajai Ryt Prsijai (Unemunei) perm Ryt Prsijos ministras rioteris (Schrtter). 1796 m. visi miestai, iskyrus apskrii ir gubernij centrus, buvo paskirti prie miesteli ir pateko dvaro administracijai.

1796 1801 m. Rusijos imperij vald caras Povilas I

1796 m. sausio 31 d. Jekaterina II per Lietuvos generalgubernatori N.Repnin paskelb manifest Lietuvos gyventojams, kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripainti amin valdinyst ir itikimyb.

1796 m. lapkriio 17 d. mir Rusijos imperator Jekaterina II. 1796 m. tuoj po vainikavimo Lietuvoje apsilank naujasis Rusijos caras Povilas I. Vald 1796 m. 1801 m. 1796 m. Povilas I ileido sak, kuriuo udraud ponams reikalauti i valstiei darbo daugiau negu 3 dienas per savait. Feodalin ems valda Lietuvoje, prijungtoje prie Rusijos, liko nepakeista. Socialiniu poiriu dvarininkai i esms nenukentjo, liko j privilegijuota padtis. Baudiava buvo dar labiau sustiprinta, valstiei inaudojimas padidjo. Mat Rusijos ir kitos Respublik pasidalijusios valstybs kovojo prie Pranczijos didiosios revoliucijos idj plitim. Carizmas tapo partikimu baudiavos ramsiu. 1796 m. sausio pabaigoje Lietuvos gyventojai prisaikdinami kaip Rusijos valstybs valdiniai. vedama Rusijos administracin tvarka, bet teistvarkoje lieka galioti LDK III Statutas. Lenk kalba tebra pagrindin bajor savivaldos, teism ir vietimo staig, apskritai vietos vieojo gyvenimo kalba. 1796 m. lapkriio 30 d. caro Povilo I nurodymu senatas sak N.Repninui grinti visoms Lietuvos staigoms anksiau turtas teises, atkurti miest magistratus. 1796 m. Lietuvoje sigaliojo civilin administracija, Rusijos pavyzdiu kratas buvo padalytas gubernijas (Vilniaus ir Slanimo), kurios vliau sujungtos vien Lietuvos gubernij. 1796 m. Klaipdoje pastatomas pirmasis uosto vyturys. 1796 m. antruoju JAV prezidentu irinktas John Adams. 1796 1797 m. prancz karo veiksmai Italijoje. 1797 m. Klaipda gavo laisvosios prekybos privilegij. 1797 m. sausio 15 d. Peterburge buvo pasiraytas Rusijos, Prsijos ir Austrijos aktas, kuriuo galutinai teisikai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstyb. trial susitarim trauktas ir karaliaus sosto atsisakymas (abdikacija). 1797 m. vasario 6 d. Povilo I saku i 1795 metais Rusijos uimt LDK emi (nesptas steigti Vilniaus ir Slonimo gubernijas) sudaroma viena Lietuvos gubernija su centru Vilniuje, pavaldi Estijos, Livonijos, Kuro ir Lietuvos generalgubernatoriui. Povilo I sakymu turjo bti atkurtas Vyriausiasis LDK tribunolas, pervadinus j Vyriausiuoju Lietuvos teismu. Jo sprendimus bt buv galima apsksti Rusijos imperijos senatui. Lietuvos gyventojams buvo leista vadovautis Lietuvos III Statutu (iki 1840 m.) kurta Lietuvos Edukacin komisija, permusi i Tautos Edukacins komisijos finansavimo altinius ir paeiliui pirmininkaujama Vilniaus ir emaii vyskup. 1797 m. Plungje pastatyta medin v. Jono Kriktytojo banyia. 1797 m. liepos 16 d. ileistas N.Repnino sakas, leidiantis dvarininkams pakeisti rekrtus laisvais, samdytais monmis. 1797 m. rugsjo 20 d. suimtas vienas i pirmj kurt smokslinink organizacijos krj Faustinas Ciecerskis. Po 9 dien prie Gardino pakeliui Italij sulaikytas jo brolnas Sebastianas Ciecerskis, turjs atstovauti Vilniui Milane rengiamame Lietuvos ir Lenkijos seime. 1797 m. Austrijos Imperija pasira taikos sutart su Pranczija ir pripaino ios ukariavimus. Iki 1798 m. Vyriausiu Lietuvos administratoriumi formaliai buvo N.Repninas Estijos, Livonijos ir Lietuvos generalgubernatorius bei karo vadas, bet faktikai Lietuv vald Lietuvos gubernatorius, vokiei kilms generolas J.Bulgakovas. Povilas I savo nuoira (ignoruodamas Vatikan) steig Mogiliovo katalik provincij su trimis unit ir eiomis lotyn vyskupystmis. Provincijai priklaus ir atgaivinta Vilniaus vyskupyst. Vatikano ignoravimas griov katalikybs pamatus. Mogiliovo vyskupas Stanislavas Sestenceviius paskiriamas Rusijos katalik metropolitu. Jis sukr Romos katalik kolegij, per kuri valstybin valdia galjo kitis dvasinius reikalus ir banytin drausm. 1798 m. lietuvikoje Unemunje Prsijos valdia steig atskir vyskupij Vygriuose. Pirmuoju vyskupu valdia pasirinko garsj pamokslinink Prien klebon prelat Karpavii. 1798 m. Lietuvoje Rusijos vyriausybs sakymu vedamas Rusijos imperijoje galiojs senasis Julijaus kalendorius; Unemunje liko galioti Grigaliaus kalendorius. 1798 1799 m. Napoleono ygis Pranczija. 1799 m. briumero perversmas Pranczijoje. 1799 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge mir buvs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1799 m. perstatyta Vilniaus Rotu, suprojektuota L.Stuokos-Guceviiaus. Dl jav nederliaus udrausta eksportuoti i Lietuvos grdus. Sudaryta nuolatin policija.

emaii tautikojo ir kultrinio judjimo centru tapo vyskupo Juozo Arnulfo Giedraiio (1754.06.291838.07.17) rezidencija Alsdiuose. Dionizas Poka (1765 1830.05.12) m rayti emaitik odyn ir tam tikslui rinko senas knygas. 1800 m. treiuoju JAV prezidentu irinktas Thomas Jefferson. 1800 m. kurta JAV sostin Vaingtonas. Apie 1800 m. Klaipda virto kone grynai vokiku miestu (mieste gyveno apie 5000 gyventoj). XIX a. pirmoji pus. Vokietinimu rpinosi tik Maosios Lietuvos vokieiai. Slyginai laikytina inteligentijos, kaip visuomens sluoksnio, formavimosi pradia. Nuolatinis teatras veik tik Vilniuje. Kaimai pradjo skirstytis vienkiemius. Rykiausiai is procesas vyko Suvalkijoje ir emaitijoje. Atsiradus nuolatiniams ryiams su Rusijos rinka, Lietuvoje spariau pradjo augti pramon. 1800 m. balandio 7 d. civilinis gubernatorius prao karin generalgubernatori M.Kutuzov nuimti draudim eksportuoti i Lietuvos kvieius. 1800 m. balandio 28 d. Lietuvos gubernijos civilinio gubernatoriaus kariniam generalgubernatoriui M.Kutuzovui apie tai, kad dvarininkai neduoda maisto badaujantiems valstieiams. 1801 m. Suvalkijoje buvo kurdintos 146 vokiei eimos ir u tai kolonistus krusi administracija gavo Prsijos valdios pagyrim. 1801 m. vasario 9 d. Pranczija ir Austrija pasira Lunevilio taikos sutart, padariusi gal ventajai Romos Imperijai. 1801 m. kovo 11-12 d. smokslininkai nuud Rusijos imperatori Povil I.

1801 1825 m. Rusijos imperij vald caras Aleksandras I

1801 m. rugsjo 21 d. Lietuvos gubernija suskirstoma Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurias kontroliuoti pavedama Vilniuje sikrusiam Lietuvos generalgubernatoriui. Palangos valsius atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kurui, kad bt patogiau organizuoti jros pakrani gynim. 1801-1806 m. Lietuvos generalgubernatoriumi buvo Leontijus Bennigsenas. 1801-1825 m. Rusijos imperatoriumi irinktas Aleksandras I, Povilo I snus. 1801-1850 m. ijo 227 spaudiniai lietuvi kalba. 1801-1802 m. Vilniaus universitete greta nuo seno dstom lotyn, graik, hebraj kalb imta dstyti vokiei ir prancz kalbos, nuo 1808-1809 m. ital, nuo 1810-1811 m. angl, vliau net tolimsias Ryt kalbas (arab, pers), taiau lietuvi kalbai vietos nebuvo, kai tuo tarpu Karaliauiaus universitete nuo 1723 m. buvo steigtas lietuvikas seminaras, Tartu universitete buvo dstomos est ir latvi kalbos. 1828 m. universiteto statuto projekte buvo numatyta lietuvi kalb dstyti greta prancz, vokiei, angl ir ital kalb. Deja, caro valdia to statuto nepatvirtino, o netrukus ir pat universitet udar. Mokytojai turjo daug vargo su lenkikai nemokaniais lietuvi valstiei vaikais. Antai emaii Kalvarijos mokyklos 1806 11 16 mokytoj susirinkimo protokole parayta: Udrausti mokiniams per pamokas ir per pertraukas tarpusavy kalbtis emaitikai, nes dstomoji kalba yra lenk kalba. Kadangi lenk kalba to meto visuomens akyse buvo prestiin, turjo didel autoritet, tai jos odi simaiymas nekant lietuvikai buvo taps mados dalyku. Jie turjo puoti ir gerinti lietuvi kalb. Nuolat vartojami, ilgainiui sigaldavo. Polonizm srautas labiausiai pldo, kaip ir anksiau per dvar ir banyi. Tarp XVIII-XIX a. polonizm, inoma, buvo ir reikaling odi, vliau lietuvi kalboje tvirtai sigaljusi, kuriais reiktos anuomet naujos svokos (tie odiai daugiausia ir lenk kalb buvo atj i svetur). I toki mintini: ankstesniuose ratuose nerasti polonizmai: agrastas 1. agrest i ital k. agresto neinokusios keks; ajeras 1. ajer, slavai gavo per turk kalb (agir) ir graik (achoros); balius 1. bal i pranc. bal (: baller okti); bukietas 1. bukiet ir vok. Bukett ar pranc. bouquet; bulv, dial. Bulb 1. bulwa, bbulba < vok. Bolle gumbas, svognas; kalakutas 1. kalkut, kalakut < vok. kalekutischer Hahn, nuo Kalkutos miesto Indijoje pavadinimo, lietuvi kalb galjo patekti ir tiesiog i vokiei, be lenk kalbos tarpininkavimo; kava 1. kawa, gauta per turk kalb (kahve) ir arab (kahwa); raga + 1. rogoa, kilm ne visai aiki; suknia 1. suknia, slav kilms odis. Kai kurie i tos ries odi lietuvi kalb galjo patekti ir per ryt slavus, nebtinai gauti i lenk, pvz., arbzas, plg. 1. arbuz, rus. arbuz, slav kalbas pateko per turkus ar kitus tarpininkus i pers (xarbza paodiui: asilo agurkas); armonika harmonika, garmonika i vok. Harmonika (plg.lot. harmonicus suderintas); batvinis burokas, runkelis bowina, baltar. Batvina, slav kilms odis buiza buza iturk boza grimas i raugintos soros ar rauginto pieno; kalioas kalosza, kaloa ir pranc. galoche; ko kasza, kaa, slav kilms odis; paltas palto i pranc. paletot (lot. palla virutinis drabuis); alikas szalik, alik, pers kilms odis per angl kalb pateks Europos

kalbas, tarakonas tarakan lenkai gavo i ryt slav, o ie i tiurk kalb, plg totori tarakan. Nustatyti, kurie i i odi gauti tiesiai i lenk, kurie atjo per rytinius slavus, nra lengva, kartais net nemanoma. Vis dlto dalis tariam polonizm pas mus atjo per ryt slavus, daugiausia gud kalb, i kurios jie pateko lietuvikj lenk kalbos variant, o iten lietuvi kalb. Tokiu laikytinas pvz., odis balikas toks galvos gaubtas, kapionas< baszlyk< totori balyk (:ba galva). 1802 m. ijo caro sakas, pagal kur seimuose posdiauti galjo tik tie, kurie turjo nekilnojamojo turto ir ne maiau kaip 150 rubli metini pajam; sumajo seimeliuose posdiauti teis turini bajor skaiius. Panaikinta Lietuvos Edukacin komisija. Rusijoje pirm kart atsirado ne laikina, o nuolatin vietimu besirpinanti staiga Vilniuje. Rusijos imperijos teritorija buvo padalinta 6 vietimo (mokymo) apygardas, kuri centruose turjo bti universitetai. Atgaivinta ir kadaise Edukacins komisijos steigta mokytoj seminarija. 1802 m. vyko ymus karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir jo monos Luizs susitikimas Klaipdoje su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Karalikoji pora apsigyveno pirklio ir Danijos konsulo Lorck name (dabar apskrities administracija). Tai buvo pirmasis Prsijos ir Rusijos monarch susitikimas nuo Frydricho Vilhelmo I laik. Napoleonui umus beveik vis Prsij, Klaipda tapo laikinja sostine. Kaip ir 1802 m., 1807 m. sausio 7 d. karalikoji pora per Kuri nerij atvyko Klaipd ir apsistojo konsulo Lorck name ir ia ibuvo iki 1808 sausio15 d. Mieste karalius pasira sak dl baudiavos panaikinimo. Klaipdai paskyr sklyp naujoms statyboms - miesto vartai buvo nukelti iki dabartins Lietuvinink aikts. Abu Frydricho Vilhelmo III vyresnieji sns gyveno Argelander name (iandienio centrinio pato vietoje). iame 1790 m. statytame name prabgo pasaulinio garso astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio (1799 m. Klaipdoje 1875 m. Bonoje) vaikyst. Jis 1837-1875 m. buvo Bonos observatorijos direktorius, nustats kintamosioms vaigdms stebjimo metod, o 1859-1862 m. sudar vartojam ir dabar vaigdi katalog. 1802 m. Maosios Lietuvos administracijos organai paruo smulk vokietinimo plan, kuris Prsijos valdios buvo atmestas. 1802 m. Karaliauiuje gyveno 56 410 gyventoj; Tilje 8656 (apie 30 000 XIX a.) srutyje - 5253, apie 50 000 prie 1920 m. Gumbinje - 5246 (naujas miestas iaugo dl to, kad buvo departamento centras); Klaipdoje - 5111; Geldapje - 2855 Vluvoje - 2697 Labguvoje - 2438 Stalupnuose - 2262 Angerburge - 2182 Frydlande - 2118 Ragainje - 2083 Darkiemyje - 1735 Nordenburge - 1735 Tepliuvoje - 1637 irvintoje - 1331 Piliakalnyje - 1290. 1802 m. spalio 2 d. praneimas generalgubernatoriui apie Baisogalos valstiei pasiprieinim ir apie panaudotas priemones jiems numalinti. 1802-1804 m. Lietuvoje vykdyta vietimo reforma, parengta daugiausia remiantis kai kuriais XVIII a. pabaigoje Respublikoje Tautos Edukacins komisijos vykdytos mokykl reformos principais. 1803 m. ileistas caro sakas Dl laisvj artoj, pagal kur dvarininkai galjo savo noru valstieius paleisti laisv u ipirk. Lietuvos bajorai galjo per savo pavienius seimelius rinkti valdininkus. Lietuvos Vilniaus gubernijoje buvo 17 vidurini mokykl, kuriose moksi apie 2600 mokini. Ilaikomos i Edukacins komisijos fondo l vidurins mokyklos buvo Vilniuje, Kaune, Kdainiuose, Kraiuose, ilaikomos vienuolyn, taiau kontroliuojamos universiteto mokyklos buvo Barnuose, Dotnuvoje, Kalvarijoje, Kolainiuose, Merkinje, Padubysyje, Panevyje, Raseiniuose, Teliuose, Troknuose ir Ukmergje. Lietuvikoje Augustavo vaivadijos dalyje buvo viena tokia mokykla Seinuose.

Universitete, kaip savarankika disciplina, isiskyr politin ekonomija ir buvo steigta atitinkama katedra. kurs, remdamasi fiziokrat sistema, skait rektorius J.Stroinovkis. 1803 m. miesto teises atgavo Raseiniai. 1803 m. balandio 16 d. Vilniaus (buvusioji Lietuvos) vyriausioji mokykla caro saku reorganizuojama Vilniaus imperatorikj universitet; steigiama universiteto globojama, visas prie Rusijos XVIII a. pabaigoje prijungtas Lenkijos ir LDK valstybs emes (su beveik 9 mln. gyventoj) apimanti Vilniaus vietimo (mokymo) apygarda, tsusi Edukacins komisijos tradicijas. 1803 m. gegus 30 d. patvirtintas universiteto ir jo vietimo apygardos mokykl statutas. Jo pagrind sudar Edukacins komisijos statutas. Universiteto ir jo apygardos veikl kontroliavo valstyb per caro paskirt universiteto kuratori kunigaikt Adom Jurg artorisk. Jam tapus kuratorium, Vilniaus universitetas tapo grynai lenkika staiga ir lenk kultros skleidju Lietuvoje. 1803 m. birelio 11 d. Upyts ems komisaro Erdmano praneimas Lietuvos generalgubernatoriui Benigsenui apie valstiei neramumus Dainin seninijoje. 1803 m. spalio 12 d. vidaus reikal ministro potvarkis Lietuvos kariniam gubernatoriui dl numalinimo Bari seninijos valstiei pasiprieinimo. 1803 m. netekusi Haiio Pranczija praranda interes iaurs Amerikoje ir paduoda Luizian JAV. JAV teritorija padidja dvigubai. 1803-1830 m. Vilniaus universitete student padaugjo nuo 314 iki 1321. 1804 m. Vilniaus gubernijoje buvo 153 pradios mokyklos. Parapijini pradios mokykl buvo 166 su 3300 mokini. 1804 m. Lietuvoje ileisti Nuostatai dl yd. Juose buvo numatyta, kad i sodi miestus turt isikelti per 60 000 yd eim. 1804 m. gruodio 21 d. caro sakymu, ydai miestuose ir miesteliuose buvo priskirti mokestiniams miesto luomams. Tuomet buvo nustatytos jau veikiani yd savivaldos organ kahal administracins-finansins funkcijos. 1804 m. Pranczija pasiskelb imperija. 1805 m. Jozefas Frankas kr medicinos draugij (veik iki 1840 m.). 1805 m. Universitete pradjo darb rus filologijos katedra. Buvo imta dstyti Vakar Europos naujosios kalbos. Vilniaus gubernatoriaus praneimas apie Vilniaus gubernijos pasiprieinimus ir apie priemones jiems paalinti. 1806 m. Gardino gubernijos maralka Stanislovas Nemceviius sukr projekt Mintys dl Lietuvos Ir Lenkijos Rusijoje emi organizavimo. io projekto esm ta, jog teritorijose, kurios atiteko Rusijai po Respublikos padalijim, yra btina sukurti atskir politin-administracin vienet su bendru monarchu Rusijoje imperatoriumi, u tai grinant Gegus 3 d. Respublikos Konstitucij. i teritorija turt vadintis Lenkija. Nuo 1806 m. Plung priklaus grafams Zubovams. 1806 m. gegus 26 d. buv suformuoti 3 ginkluoti lietuvi briai, pasireng sukilimu paremti imperatoriaus Napoleono kariuomens veiksmus. 1806 m. Napoleonas panaikino v. Romos imperij ir vietoj jos kr Reino sjung. 1806 m. spalio mnes Napoleonas I, nesutiks jokio pasiprieinimo, eng Berlyn. 1806 m. gruodio vidury veiks Prsijos kariuomen, Napoleonas I eng Varuv. 1806-1807 m. aptinkama LDK atkrimo uuomazg politinje Lietuvos aristokratijos veikloje. 1807 m. S.Nemceviius pareng dar vien projekt ir nusiunt carui Aleksandrui I. Jame autorius svarsto apie 8 gubernij, esani Rusijos imperijos sudtyje, reorganizavimo atskir politin vienet galimybes. Aleksandras I nereagavo iuos projektus. 1807 m. Naujoji Prsija suiro dl tarptautini vyki. kuriama Varuvos kunigaiktyst. Prie jos prijungiama Prsijai per III Respublikos padalinim atitekusi Unemun. Unemunje, kaip ir visoje Varuvos kunigaiktystje bei Rytprsiuose buvo vestas Napoleono kodeksas, kuriuo panaikina baudiav. Valstieiai buvo atleisti nuo baudiavos bet be ems. Lietuviai, panaikinus baudiav, pasiliko priklausomi nuo vokiei pon ir turjo imokti vokikai su jais susikalbti. 1807 m. Pranczijai sutriukinus Prsijos Karalyst, propranczikai nusiteikusi lietuvi bajorija tikjosi karini veiksm perklimo Rusijos imperij. Deja, t pai met liepos 7 d. Napoleonas ir Aleksandras I Tilje pasira taikos sutart, todl lkesiai neisipild. 1807 m. Prsijos karalius kr 6 stipendijas, kurios turjo bti skiriamos 6 parinktiems lietuviams teisei studijuoti, kad ie galt bti skiriami valdininkais; sakyta juos taip mokyti, kad nesuvokiett; taiau is sakymas niekad nebuvo vykdytas.

1807 1808 m. Prsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III, Napoleono I ivytas valstybs pakrat Klaipdos miestas tampa Prsijos karalikosios eimos rezidencija. 1807 m. Kaune sudaryta nuolatin miesto policija. 1807 m. sausio 14 d. Varuvos kunigaiktystje steigta 7 asmen valdanioji komisija, kuriai vadovavo St.Malachovskis. taiau visas valdymas priklaus nuo imperatoriaus Napoleono I statytinio J.Miurato. 1807 m. birelio 25 d. Pranczijos imperatoriaus Napoleono I ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro susitikimas Nemune prie Tils. 1807 m. liepos 7 d. tarp Rusijos ir Pranczijos imperatori pasirayta taikos sutartis. Rusija pripaino per Napoleono I karus vykusius teritorinius pasikeitimus Europoje ir prisijung prie 1806 m. Napoleono I paskelbtos D.Britanijos kontinentins blokados. Taikos sutartis skelb, kad Prsija neteko vis vald vakarus nuo Elbs. I dalies Lenkijos emi, kurias per Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijim ugrob Prsija, buvo sukurta Varuvos kunigaiktyst, kuri pateko ir Lietuvos Unemun, valdoma Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto. Imperatorius Napoleonas I buvo pasils carui prisijungti prie Rusijos Klaipdos uost ir vis krat, nes jis Nemun laik natralia vakarine Rusijos siena. Aleksandras I atsisak. 1807 m. liepos 22 d. Napoleonas I Drezdene pasira Varuvos kunigaiktysts Konstitucij, kuria panaikino baudiav, visus gyventojus padar statymikai lygius, vykdomj valdi paskyr kunigaikiui. Seimas buvo sudarytas i Senato ir Atstov rm. Lietuvos Unemun jo Lomos departament. 1807-1812 m. Varuvos kunigaiktysts kariuomen i lietuvi emi buvo mobilizuota apie 8000 vyr. 1808 m. Varuvoje lenk kalba ieina Vilniaus universiteto garbs nario, ukmergikio kunigo Ksavero Boguo knyga Apie lietuvi tautos ir kalbos kilm, kurioje, be kita ko, keliama mintis, kad lietuvi kalba yra labai sena, tinka groinei literatrai ir turi teis bti vartojama vieame kultriniame gyvenime. 1808 m. caro vyriausyb suvienodino Lietuvos ir rus bajor teises. Lietuvos gubernijoms pritaikytas 1785 m. Malons ratas bajorams. Lietuvos bajor politins teiss buvo smarkiai apribotos, o emesnieji sluoksniai prarado jas visikai. Caro valdiai pritaikius 1785 m. Rusijos statym Malons ratas miestams, buvo panaikintos miest teiss. Valdia perduota gubernijos administracijai. 1808 m. Varuvos kunigaiktystje su didelmis ikilmmis buvo vestas Napoleono kodeksas; jis skelb visik luom lygyb. 1808 m. kovo 8 d. gubernatorius isiunt rat vidaus reikal ministrui apie bado grsm iauli ekonomijos ir kit dvar valstieiams. 1809 m. imperatorius Napoleonas I, nugaljs Austrij, prijung prie Varuvos kunigaiktysts dal Galicijos. 1809 m. Vilniuje suauktas bajorijos suvaiavimas nusiunt pas car diplomat, caro pakeltu senatoriumi Mykol Kleof Oginsk (buvs paskutinysis LDK idininkas) su misija palengvinti mokesius. Jo misija pasisek: mokesiai buvo sumainti ir sulyginti su kit Rusijos srii mokesiais. 1809 m. Vilniaus gubernijoje vidurini mokykl buvo 15, o su pensionais ir konviktais 49 (konviktas udara mokslo staiga, kur mokiniai yra mokomi ir danai nemokamai ilaikomi). 1809 m. statymu Dl laisvj artoj pasinaudojo keletas bajor, pvz., joniklietis Ignacas Karpis atleido be ems visus savo 7000 valstiei. 1809-1810 m. Sankt Peterburge susiformavo nedidel, bet veikli Lietuvos didik grup. J sudar Mykolas Kleofas Oginskis, Ksaveras Liubeckis, Kazimieras Pliateris, Kazimieras Liubomirskis, Stefanas Grabovskis. Jos veikl Lietuvoje aktyviai rm didikai Tomas Vaveckis, Liudvikas Pliateris. Ilgainiui ios grups pagrindiniu tikslu tapo politin Lietuvos autonomija Rusijos imperijos sudtyje. 1810 m. M.K. Oginskis tapo asmeniniu caro patarju ir Rusijos senatoriumi. 1810 m. vesta rinkliava u dvarinink propinacijos teis (teis savo dvare gaminti ir pardavinti svaigiuosius grimus). 1810 m. vedijoje gyveno 2,3 mln. moni, Norvegijoje 880 000, Islandijoje 47 000, Danijoje 1 mln. 1811 m. amatininkai privaljo vadovautis Rusijos amat statutais ir statymais. 1811 m. miesto teises atgavo Panevys. 1811 m. priimtas statymas dl akcizo rinkliav miest pramonei. Iki XIX a. vidurio konkurencijoje su dvar pramone, kurios is statymas neliet, sulugd miest degtins ir alaus gamyb.

1811 m. Klaipdoje imta apsodinti pajrio smlynus 1811 m. Karalienje prie sruties steigiama pirmoji mokytoj seminarija, rengusi mokytojus lietuvikoms mokykloms. Veik iki 1926 m. 1811 m. Lietuvos departamentas (1736 m. sudarytas i lietuvi ir Mozr emi) buvo padalintas tautiniu atvilgiu mirias Karaliauiaus ir Gumbins apygardas. 1811 m. balandio 26 d. M.K.Oginskis pokalbyje su caru pasil reorganizuoti 8 vakarines Rusijos imperijos gubernijas. 1811 m. gegus 27 d. M.K. Oginskis kartu su K.Liubeckiu ir K.Liubomirskiu pareng memorandum, kuriame idst pasilymus carinei administracijai dl jos veiklos Lietuvoje. iame dokumente buvo siekiama susigrinti Lietuvos vard. 1811 m. lapkriio 22 d. (sen.st. arba gruodio 3 d. pagal Vakar kalendori) Lietuvos dvarininkas M.K.Oginskis carui teik LDK kaip autonomins valstybs valdomos Rusijos car, apimanias visas XVIII a. pabaigoje Rusijos uimtas Respublikos emes, kurias dabar sudar 8 gubernijos ir kuriose veik LDK III Statutas, krimo projekt. M.K.Oginskis savo projekte buvo numats laipsnik baudiavos panaikinim. 1811 m. gruodio mn. baigta rengti LDK konstitucija. J sudar 10 stambi skyri, kurie suskirstyti 266 straipsnius. Pagrindinis io dokumento udavinys buvo garantuoti politin-teritorin LDK autonomij Rusijos imperijos sudtyje. 1811 m. paskelbta Venesuelos nepriklausomyb. 1811-1812 m. inomas Rusijos istorikas ir publicistas N.Karamzinas buvo nusistats prie planus atkurti Lietuvos Lenkijos Respublik, kad ir globojam Rusijos imperatoriaus. 1812 m. caras apsilank Vilniuje. 1812 m. Lietuvoje pradeda veikti pusiau legalios mason los. Mason los sikr Vilniuje, Raseiniuose ir Ukmergje. 1812 m. vietoj padms mokesio atsirado pagalvs mokestis. Jis sudar madaug 1/3 ar dvarininkui atiduodamos rentos dal. mokest valstieiai atiduodavo valstybei. 1812 m. raytojas Dionizas Poka sodyboje Bijotuose (ilals raj.) reng pirmj kratotyros muziej Lietuvoje baubliuose (2 altanos, padarytos i nukirst uol). 1812 m. karas tarp JAV ir brit. JAV pasiek kelet pergali jroje, taiau Kanados prisijungti nepavyko. 1812 m. Anglijos atstovas Rusijos tabe generolas R.Vilsonas pareik, kad Anglija pritaria planui atkurti Lenkijos karalyst, valdom Aleksandro I.

1812 m. Napoleonas Vilkavikyje paskelb Rusijai kar. Napoleonui siverus Rusijos valstyb, atsivr naujos perspektyvos. Napoleono karas su Rusija sukl buvusios Abiej Taut Respublikos gyventoj viltis atkurti savo valstyb. Toks poiris atsirado dar XIX a. pradioje Napoleonui kariaujant su Lietuv ir Lenkij pasidalijusiomis alimis. Jo armijos daliniuose kovsi ir nemaa dalis lietuvi jaunuomens. 1812 m. birelio 24 d. Pranczijos imperatoriaus Napoleono vadovaujama kariuomen ties Kaunu, Tile, Prienais, Gardinu persikl per Nemun ir pradjo kar su Rusijos imperija. Pagrindins Rusijos jgos atsitrauk venioni-Drisos-Vitebsko kryptimi. Prancz kariuomens stumiama Rusijos I Vakar armija i Vilniaus pasitrauk tvirtint Drisos stovykl. Generolas T.Vaveckis su kunigaikiu M.K.Oginskiu pasitrauk i Vilniaus kartu su caro svita. 1812 m. birelio 28 d. nesutikdama didesnio rus kariuomens pasiprieinimo prancz kariuomen pasiek Vilni, kuris vliau tapo svarbiausia unugario baze ir naujai uimt teritorij administraciniu centru. Deltuvos (Ukmergs) kautyns tarp prancz maralo M.Udino (Oudinot) korpuso avangardo ir rus generolo P.Vitgenteino korpuso avangardo buvo paios didiausios kautyns panczmeiu Lietuvos teritorijoje. 1812 m. Napoleono pulkai, vadovaujami maralo McDonaldo, apsupa Ryg. 1812 m. liepos 1 d. Napoleono saku i vietos gyventoj buvo sudaryta administracin valdia - Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vyriausybs komisija (Lietuvos laikinosios vyriausybs komisija). Buvusio rm maralkos Stanislovo Soltano pirmininkaujamos Komisijos nariai buvo vairias pareigybes senojoje valstybje um ir 1794 m. sukilime aktyviai dalyvav mons: Prancikus Jelskis, Ignas Kosakovskis, Karolis Prozoras, Aleksandras Sapiega, Juozapas Sierakovskis, Jonas Sniadeckis. Komisij sudar 7 komitetai (finans, teisingumo, karo, maisto ir magazin, policijos, vietimo ir religijos, vidaus reikal). Ji administravo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts branduol sudariusias Vilniaus, Gardino, Baltstogs, Minsko sritis prancz vadintas departamentais. Buvo sudaryti 5 pstinink ir 4 kavalerijos pulkai, kurie turjo sudaryti bsimos Lietuvos kariuomens branduol. Vliau Vyriausybs komisija sudar dar eis pstinink batalionus. Pulkus stengsi steigti ir didikai. Be to, prancz kariuomen papild patriotikai nusiteik savanoriai, tarp kuri daugum sudar Vilniaus universiteto studentai. Lietuvi karins formuots buvo pavaldios Pranczijos karinei vadovybei, jos turjo savo uniformas su Vyio enklu. 1812 m. liepos 11 d. imperatoriaus Napoleono I armijos paskelbtame etame biuletenyje teigiama, kad Lietuvos valstieiai tikisi, jog karo pabaiga atne jiems laisv. 1812 m. liepos 14 d. Vilniaus universiteto jaunuomens iniciatyva Vilniaus katedroje vyko ikilmingas pasiadjimas atnaujinti unij su Lenkija. Lietuvos laikinoji komisija paskelb akt dl Lietuvos ir Lenkijos unijos. Taiau imperatorius Napoleonas I nesiskubino jo vykdyti. Vilniaus katedroje buvo ikilmingai paskelbtas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyventoj ketinimas susijungti su Lenkija, nes XIX a. Lietuvos bajorai valstybingum tradicikai siejo su senja Abiej Taut Respublika. Deja, nepatenkintas Napoleonas, jo poiriu, vangiu, su karine prancz valdia nuolat konfliktuojanios Lietuvos laikinosios vyriausybs komisijos darbu, rugpjio 24 d. dekretu jos pirmininku paskyr savo adjutant generol Dirk von Hogendorp. Vyriausybs komisija tapo vien Pranczijos kariuomens aprpinimu besirpinania civilins valdios institucija. Pranczijos kariuomen trauk Rusijos imperijos gilum, kur po Borodino mio ir Maskvos umimo vykiai pradjo klostytis Napoleono nenaudai. Ibuvs Maskvoje daugiau nei mnes ir nepriverts Aleksandro I pasirayti taikos, imperatorius nusprend su kariuomene grti atgal. Po keli didesni pralaimt susirmim planingas Napoleono kariuomens atsitraukimas virto desperatiku bgimu. Padt sunkino alkis ir anksti prasidj aliai. 1812 m. rugpjio 5 d. emaii vyskupas J.A.Giedraitis laiku klebonams liep tikinti parapijieius, kad jie nemurmdami klausyt dvarinink ir Napoleono valdios. 1812 m. rugpjio 16-18 d. Smolensko kautyns. lugo imperatoriaus Napoleono I planas prasiverti Rusijos kariuomens pagrindini jg unugar ir jas sumuti. 1812 m. rugpjio 22 d. LDK laikinosios vyriausybs komisijos nutarimas dl rinkimo nuo vis Lietuvos gyventoj mokesi, pavadint asmenine vienkartine auka, kaip... pagalba tvynei. 1812 m. rugpjio 24 d. dekretu Lietuvos laikinosios vyriausybs komisijos pirmininku Napoleonas paskyr savo adjutant generol Dirk von Hogendorp. 1812 m. rugsjo 7 d. vyko Borodino mis. Jame nebuvo nugaltoj. Napoleono Grande Armee 125 km nuo Maskvos susirm su Michailo Kutuzovo kariuomene. Rusijos kariuomen turjo 132 000 kari, 624 artilerijos pabklus. Pranczijos kariuomen 135 000 kari, 587 artilerijos pabklus.

Rusai kautynse neteko apie 45 000 (kitais duomenimis 44 000) kari ir 23 generol, buvo paimta 2000 belaisvi. Prancz praradimai apie 30 000 (kitais duomenimis 58 000) uvusi kari ir 43 generolai. 1812 m. rugsjo 14 d. Napoleonas I um Maskv. 1812 m. spalio 10 d. Sankt Peterburge caras susitiko su kunigaikiu M.K.Oginskiu ir pageidavo, kad jis parengt atsiaukim imperijos pavaldinius lenkus. 1812 m. spalio 13 d. ileistas Napoleono I reikalavimas Vilniaus departamento administracijai pristatyti kariuomenei 1000 arkli, grasinant karine egzekucija. 1812 m. spalio 24 d. kautyns prie Malojaroslaveco. Rusijos ir Pranczijos kariuomeni dalyvavo po 25 000 kari. Prancz uvo 5000, rus 3000 kari. Po i kautyni pranczai galutinai prarado strategin iniciatyv. Pranczai buvo priversti palikti Maskv ir trauktis per Lietuv karo nusiaubtu Smolensko keliu. 1812 m. lapkriio mn. Vilniuje tarnavo 1450 moni i Lietuvos. Tautin gvardija stovjo ir Ukmergje (apie 40 moni). 1812 m. lapkriio 13 d. caras prim M.K.Oginsk ir pareik, kad dar ne laikas skelbti Oginskio parengt atsiaukim, nes prieas dar neivarytas i Rusijos ir t.t. 1812 m. lapkriio 15 d. lietuvi 22-tas pstinink pulkas pirmasis gauna kovos krikt su rus kariuomene ties Kaidanovu ( pietvakarius nuo Minsko). 1812 m. lapkriio 27-29 d. Rusijos kariuomen ruosi apsupti ir sunaikinti besitraukiani Pranczijos kariuomen prie Berezinos ups (Dniepro intakas, dab. Baltarusija). Prancz gvardijos daliniai atblok rusus ir tai galino persikelti pagrindinms prancz pajgoms. Tai buvo puikus Napoleono karinis laimjimas. Keldamasi per Berezinos up Pranczijos kariuomen neteko apie 50 000 kari. 1812 m. gruodio 5 d. Smurgainiuose Napoleonas paliko sumut armij ir iskubjo tvyn kurti nauj dalini (Vilni jis pravaiavo gruodio 6 d.). Vyriausiuoju armijos vadu paskyr Neapolio karali J.Miurat, kuriam sak stengtis Vilniuje sutelkti armij ir sikurti iemai. 10 000 nuvargusi ir sualusi kari (netraukiant civili moni, kurie trauksi su pranczais) buvo kazok ikapoti arba paimti nelaisv. 1812 m. gruodio 6 d. Napoleonas I atvyko Vilni, sustojo priemiestyje prie Kauno kelio. ia vyko trumpas pasitarimas su savo usienio reikal ministru H.B.Mar. 1812 m. gruodio 7 d. Vilni supldo visikai pakrikusi, demoralizuota, ligota, sualusi ir ibadjusi imperatoriaus Napoleono armija, tikdamasi rasti saug prieglobst. Taiau kareivins bei ligonins buvo perpildytos. Dl anarchijos neveik karo sandliai. 1812 m. gruodio mn. per Vilni, Alyt Varuv gro lenk korpuso vadovaujami kunigaikio Juzefo Poniatovskio daliniai. 1812 m. gruodio 8 d. Rusijos armijos vyriausiasis kariuomens vadas generolas feldmaralas M.Kutuzovas, bdamas Molodene kreipsi Vilniaus, Gardino gubernij ir Baltstogs srities gyventojus nepasiduoti prancz viliojimams ir padti Rusijos armijai. 1812 m. gruodio 9 d. J.Miuratas nusprend miest evakuoti, o pats ivyko. Rus partizan dalinio vadui pulkininkui A.Seslavinui su savo kariais nepasisek uimti Vilniaus. 1812 m. gruodio 10 d. Pranczijos kariuomens likuiai paliko Vilni, jau engus avangardiniams kazok daliniams. Pirmieji Vilni jo generolo P.iaplico korpuso avangardiniai daliniai. Ties apledjusiu Paneri kalnu persekiotoj pavyti pranczai prarado artilerij, gurguol ir dal ido. Per atsitraukim Vilniuje uvo beveik 40 000 Napoleono armijos kari. Dar tiek pat uvo kitose gubernijos vietose. Baiminantis epidemijos uvusius netrukus pradta laidoti. Gruodio pabaigoje Pranczijos kariuomen pasitrauk i Rusijos imperijos teritorijos. Tragikai pasibaigs Pranczijos kariuomens ygis Maskv sulugd Lietuvos visuomens viltis Bonaparto pagalba atkurti valstybingum. Atgauti valstybingum, daug adjo 1807 m. Tils taika ir Varuvos kunigaiktysts krimas. Napoleonas, siek sukelti pasiprieinim rusams Lietuvoje ir Lenkijoje. Napoleono armijoje buvo daug lietuvi ir tarp j didik, pvz. : A. Sapiega, L. Pacas, D. Radvila. Bajorai tikjosi atgauti valstybingum, valstieiai - baudiavos panaikinimo, miestieiai - magdeburgini teisi atkrimo. Aleksandras I band tai sustabdyti. Tai pavyko pasinaudojant LDK atkrimo iliuzija. Napoleonas Vilniuje nebuvo sutiktas draugikai ir band padaryti t pat. Taiau jo armija tik nusiaub Lietuv. Prancz valdymas truko 5 mnesius. Nors ir atne dideli materialini nuostoli, visgi tuo paiu ir paskatino demokratinio smoningumo augim. Buvo siekta vl sudaryti dvilyp Lietuvos - Lenkijos valstyb ir 1812 m. buvo pasiraytas sjungos aktas. Taiau 1815 m. Vienos kongresas nusprend palikti autonomin Lenkijos valstyb, pavaldi Rusijai, o Lietuv atiduoti rusams.

Prietaringai vertinamo Pranczijos imperatoriaus politin bei karin veikla Europos alims, tarp j ir Lietuvai, buvo reikminga dl keli prieasi. Svarbiausia, kad savo ygiais jis iplatino Didiosios prancz revoliucijos idjas. Laisvs, lygybs, brolybs ir taut apsisprendimo principai tapo pamatinmis Taut pavasario svokomis. Legendinis Napoleono asmenybs pavyzdys kvp 1831 m. ir 1863 m. sukillius. Dl laisvs kovojusios tautos atstovus lydjo kadaise Mykolui Kleopui Oginskiui jo pasakyti odiai: Kaimyn sutriukinta valstyb prisikelti gali tik su ginklu rankoje. Per pranczmet, vien Vilniaus gubernijoje, kilnojamojo turto ir gyvuli nuostoliai sieki 19 273 007 sidabro rubli, buvo sugriautas 9761 namas. Vilniaus gubernijoje buvo palaidota 75 571 vairi tautybi kari ir ukasta 10 199 arkliai. Miestas Vilniaus apskrityje Vidi kaime iauliuose Raseiniuose Kaune Kauno apskrityje Miestas iauliai Teli apskrityje Raseiniuose Trak apskrityje Buv namai 450 220 289 289 Sunaikinta 295 kiem ir smukli 16 gyven. Nam ir 1 vandens malnas 39 Didioji dalis ymiai sugriauti; kaljimo pastatas visai sugriautas 24 sugriauti; 12 sudeginti 62 kiemai sudeginti Gyventoj skaiius 1115 NuostoliaiRubliais sidabru 36 585 26 431 -

Inyko gyventoj Prie ivijus, visi ibgiojusieji sugro 2000 60 Nuo iltins mir tredalis gyventoj

1812 m. gruodio 11 d. M.Kutuzovas eng Vilni ir apsistojo generalgubernatoriaus rmuose. 1812 m. gruodio 14 d. Rusijos armija eng Kaun. 1812 m. gruodio 16 d. prancz dalinys buvo istumtas i Prien. 1812 m. slaptas Prsijos atstovas Sankt Peterburge pulkininkas R.eleris, savo karaliaus pavedimu, umezg ryius su caru Aleksandru I ir usienio reikal ministru N.Rumiancevu. 1812 m. gruodio 18 d. maralas A.Makdonaldas gavs sakym trauktis, nedelsiant i Jelgavos per emaitij, iygiavo Tils link. 1812 m. gruodio 18 d. Aleksandras I prim M.K.Oginsk Sankt Peterburge ir pareik, kad, kai tik rus armij uims Varuvos kunigaiktyst, vykdys savo paadus dl Lenkijos. 1812 m. gruodio 19 d. caras Aleksandras I ivyko i Sankt Peterburgo savo armijos link. 1812 m. gruodio 22 d. caras atvyko Vilni. J su raportu ir palyda prie generalgubernatoriaus rm vart sutiko M.Kutuzovas. 1812 m. gruodio 27 d. Rygos generalgubernatorius ir Rusijos armijos atskirojo korpuso vadas italas F.Pauluis puol i Kuro ir eng Prsijos valdom Klaipd (gruodio 26 d. buvo Palangoj). Klaipdoje pam 700 moni gul, 26 karo laivus ir 36 prancz bei j sjunginink pirkli laivus su kontrabandinmis prekmis. F.Pauluis sil carui svarb miest prisijungti prie Rusijos. 1812 m. gruodio 29 d. A.Makdonaldas per iaulius, Kraius, ilal, Vainut, Katyius pasiek Til ir persikl per Nemun. 1812 m. gruodio 30 d. Taurags konvencija. Poern malne prie Taurags, prs pagalbinis dalinys (korpusas), vadovaujamas generolo Hanso Liudviko Jorko su rus generol Ivanu Dibiiumi pasira paliaub sutart. 1812 m. gruodio 31 d. A.Makdonaldas atvyko Karaliaui, kur stovjo prancz gula. 1812 m. pabaigoje Lietuvoje vl atsigavo mason los. Vilniuje vl padjo veikl Uolusis lietuvis, kuriame buvo 24 nariai. 1813 m. sausio 2 d. M.Kutuzovas Vilniuje ileido sakym armijai, skelbiant Tvyns karo pabaig. 1813 m. sausio 6 d. caras Vilniuje pasirao manifest apie pergaling karo su Napoleonu pabaig. Lietuvos bajorams, bendradarbiavusiems su pranczais, skelbiama amnestija.

1813 m. sausio 8 d. vyriausiasis Rusijos armijos vadas feldmaralas M.Kutuzovas ivyko i Vilniaus per Varn Merkin, kur ibuvo 2 dienas. 1813 m. sausio 13 d. lenk miestelyje Zeie pasirayta slapta sutartis dl karo veiksm nutraukimo tarp Rusijos ir Austrijos kariuomeni. Neutralizuotos stambiausios antirusikos pajgos lenk emje. 1813 m. sausio 15 d. generolas M.Grabovskis nurod, kad Varuvoje susirinko lietuvi i vairi dalini 472 raiteliai ir 2504 pstininkai, kiti daliniai buvo isisklaid po Lenkijos ir Prsijos teritorijas. Vliau jie buvo traukti Varuvos kunigaiktysts stambesnius dalinius ir kartu su prancz kariuomene dalyvavo kituose Europos miuose. Pvz., pstininkai beveik visus metus gyn Modlino tvirtov, 17-tas ir 19-tas lietuvi ulon pulkai gynsi Hamburgo tvirtovje. 1813 m. sausio 16 d. vakare Vitgenteino korpusas pasiek Karaliaui kairiuoju Priegliaus krantu; nakt miest skubiai apleido. 1813 m. sausio 25 d. caras i Leipalingio (Varuvos kunigaiktyst) atsak A.artoriskiui. Caras pareik, kad laikas nepakeits jo nusistatymo Lenkijos atvilgiu, taiau dar ne laikas, nes nepasibaigs karas su imperatoriumi Napoleonu. 1813 m. vasario 7 d. Varuva buvo uimta be pasiprieinimo. 1813 m. balandio 15 d. Napoleonas I i Paryiaus ivyko savo kariuomens link, esanios Erfurte, kur buvo naujai surinkta 200 000 kari ir beveik tiek pat formuojamo rezervo. 1813 m. gegus 2 d. Liutceno mis. Jungtin Rusijos ir Prsijos kariuomen 72 000 (dalyvavo abiej valstybi imperatoriai) kovsi su 100 000 prancz kariuomene, kuriai vadovavo Napoleonas I. Sjungininkai pasitrauk, netek 20 000. Pranczai neteko 18 000. 1813 m. gegus 13 d. rus kariuomen eng Krokuv. 1813 m. gegus vidury Napoleono atstovas A.Kolenkras atvyko Rusijos kariuomens avanpostus ir karinei vadovybei pareik nors pasimatyti su imperatoriumi Aleksandru I. I jam duotos instrukcijos matyti, kad Napoleonas I buvo sumans tarp Rusijos ir Pranczijos sudaryti 300 myli ploio bufer, todl sil likviduoti Varuvos kunigaiktyst. Aleksandras I sutiko pradti tik karin pasitarim. 1813 m. gegus 20-21 d. Bauceno mis. Napoleono I vadovaujama kariuomen 115 000 kari sumu jungtin Rusijos-Prsijos kariuomen 100 000. Pranczai neteko 13 000 kari, rusai ir prsai 15 000. dl neaiki prieasi imperatorius Napoleonas nepasinaudojo paskutinmis pergalmis (Liutceno ir Bauceno) ir padar lemting klaid, kuria pasinaudojo sjungininkai. 1813 m. spalio 16 d. Lenkijos kariuomens vadas J.Poniatovskis gavo Pranczijos maralo vard. 1813 m. spalio 16-19 d. Leipcigo (Taut) mis. Sjunginink kariuomen sudar: Rusijos 127 000, Austrijos 89 000, Prsijos 72 000, vedijos 18 000. I Viso 306 000 kari ir 1385 artilerijos pabklai. Pranczijos kariuomen sudar 200 000 kari ir 700 artilerijos pabkl. Sjungininkai myje prarado 54 000, pranczai 80 000 kari ir 325 artilerijos pabkl. Lietuviai kovsi ir vienoje ir kitoje pusje. 1813 m. spalio 19 d. uvo lenk kariuomens vadas, maralas, kunigaiktis J.Poniatovskis. 1814 m. Tolimosios Ienos laikraty pasirod i Gumbins atsistas anoniminis straipsnis, reikalaujs inaikinti lietuvi kalb. Laikraiuose pasirod prof. L.Rzos, kunigo Ostermejerio, mokytojo Gizevijaus straipsni, ginani lietuvi kalb. 1814 m. Sankt Peterburge caras prim Vilniaus bei kit vakarini gubernij atstovus ir paadjo pagerinti j padt. 1814 m. sausio-vasario mn. kampanija laikoma viena i nuostabiausi Napoleono epochos puslapi. Triukindamas sjungininkus jis pam 30 000-40 000 belaisvi (neskaiiuojant uvusij), 200 patrank ir daug generol. 1814 m. balandio 6 d. Napoleono I atsisakymo nuo sosto dokumente skelbiama, kad lenk kariuomen (lenkai kartu su lietuviais), esanti Pranczijos tarnyboje, gali grti tvyn su ginklais ir savo vliavomis. 1814 m. balandio 11 d. didij valstybi Paryiaus sutarties 19 paragrafu lenk kariuomens likuiams buvo suteikta laisv grti tvyn, pasilikti ginklus ir baga kaip garbingos tarnybos liudijim. 1814 m. balandio 21 d. Tadas Kosciuka, gyvendamas Pranczijoje, para carui laik, kuriame garantavo, kad atkrus Lenkij, pasirengs grti savo al. 1814 m. gegus 12 d. Aleksandras I dav instrukcij, pagal kuri pagrindinis diplomatinio caro patarjo ir atstovo Vienoje udavinys buvo irpinti Rusijai Varuvos kunigaiktyst. 1814 m. gegus 15 d. caras laike Tadui Kosciukai labai bendromis frazmis ra, jog mans atgaivinti lenk taut ir tiks, jog T.Kosciuka tuo reikalu j remis. T.Kosciuka atmet pasilym, nes nenorjo, kad jo vardas ir autoritetas bt panaudotas caro vykdomai politikai Lenkijos atvilgiu pridengti. 1814 m. rugsjo mn. 1815 m. birelio mn. Vienos kongresas. 1814 m. rugsjo mn. vyko parengiamieji pasitarimai, nes kongreso pradia buvo nukelta spalio mnes. Svarbiausias vaidmuo kongrese priklaus Rusijai, Anglijai, Austrijai ir Prsijai. 1814 m. rugsjo 28 d. oficiali Vienos kongreso pradia.

1815 m. Unemun buvo priskirta prie vadinamosios Kongreso karalijos, kurioje ir toliau liko veikti Napoleono teisynas. Vienos kongrese, i didiosios dalies Varuvos kunigaiktysts emi, taip pat ir Unemuns, sudaryta buvo Lenkijos karalyst, kuri personalins unijos ryiais sujungiama su Rusijos imperija. 1815 m. jozefizmo (kurio pagrindin doktrina nuolaidumas valstybinei valdiai) dvasiai skleistis padjo i Italijos profesoriauti Vilni pakviestas Aloyzas Liudvikas Capellis, kuris dst kanon teis. Jo pagrindiniame veikale Apie kanon teiss altinius ir pagrindus pasisakoma prie banytins valdios virenyb valstybs atvilgiu. 1815 m. Vilniaus gubernijos bajor seimelyje ikeliamas konkretus baudiavos, t.y. lao, panaikinimo ir asmenins laisvs suteikimo valstieiams projektas. J ikl Kauno apskrities bajor maralka I.Zavia, taiau, atrodo, klausimas nebuvo svarstytas. 1815 m. Vilniaus universitete L.H.Bojanus m dstyti pirm kart lyginamj anatomij. 1815 m. gegus 3 d. Rusija, Prsija, Austrija sudar tarp savs sutartis, kuriomis pasidalijo Varuvos kunigaiktyst ir kr nauj Lenkijos karalyst. 1815 m. gegus 15 d. Bavarijoje susitiko T.Kosciuka ir Aleksandras I. 1815 m. birelio 9 d. Rusijos, Prsijos, Austrijos, Pranczijos, Ispanijos, Portugalijos ir vedijos atstovai Vienos kongrese pasira baigiamj akt. Keturiolika pirmj akto straipsni skirta buvusios Lietuvos ir Lenkijos respublikos teritorijai. Prsijai teko nedidel vakarin Varuvos kunigaiktysts dalis Poznans ir Bidgoiaus departamentai su Torno ir Chelmno miestais. i teritorija sudar atskir Poznans didij kunigaiktyst su labai ribota autonomija. Prsijai vl atiteko napoleoninei Pranczijai priklauss laisvasis miestas Dancigas. Austrija atgavo Varuvos kunigaiktystei priklausiusi Galicij ir Velikos drusk kasykl rajonu po 1809 m. karo Rusijai tekusi Tarnopolio apygard. Taiau nebuvo grinta Krokuva. I Krokuvos miesto ir maos aplinkins teritorijos Vyslos kairiajame krante buvo sudaryta Krokuvos respublika, jai suteikta konstitucija ir plati autonomija Austrijos, Rusijos ir Prsijos globoje. Lenkijos karalyst turjo savo konstitucij ir vidaus autonomij. Valstybini institucij administracijos ir kit organ oficiali kalba buvo lenk. Lenkijos karalystje liko Napoleono kodeksas, valstiei asmenin laisv, administracijos ir teismo staigose lenk kalba, savi pinigai zlotai, vyrai tarnavo Lenkijos karalysts kariuomenje, galiojo naujasis Grigaliaus kalendorius. 1815 m. birelio 10 d. i Vienos Tadas Kosciuka para laik Aleksandrui I, kuriame jam dkojo u tai, k gero jis padar ar dar ketina padaryti lenk tautai, taiau nerimavo dl Lietuvos, nes ess gims Lietuvoje (1746 m. Baltarusijoje, Ivacevii rajone). 1815 m. birelio 13 d. laike A.artoriskiui T.Kosciuka ra, kad sukurta ne tokia Lenkija kokios norta, o visai mayt, tik su dideliu Lenkijos karalysts vardu. 1815 m. lapkriio 26 d. caras prim Lietuvos gubernij atstovus. Be senatoriaus grafo M.K.Oginskio, Vilniaus gubernijai atstovavo dat T.Vavevskis, grafas L.Pliateris. 1815 m. lapkriio 27 d. caras, atvyks Varuv, patvirtino Lenkijai konstitucij. Lenkijos karalyst tapo lyg atskira valstyb po Rusijos caro valdia su atskira savo vyriausybe, seimu, senatu, kariuomene. 1815 m. gruodio 11 d. i M.K.Oginskio laiko Vilniaus bajor maralkai Teodorui Ropui inoma, kad Lietuvos gubernij atstovai carui Varuvoje pateik praym i 8 punkt. Be administracini bei ekonomini pageidavim, buvo ir kultrinio pobdio praym. Buvo praoma, kad jokie valdios organai nepaeist Vilniaus universiteto privilegij, kad visose administracinse ir teismo bylose bt vartojama lenk kalba, iskyrus atvejus, kai reikia kreiptis sostin; kad bt grinta Lietuvos Metrikos dalis, kuri reikalinga bajor turto paveldjimo ir ems rib bylose, taip pat, kad Tribunolo aktai, esantys Smolenske, bt perkelti Vilni. XIX a. II ir III deimtmetyje imtos kurti slaptos draugijos. Joms bdinga neaikumas, paslaptingumas, mistika. Tai ypa taikytina mason judjimui. takingiausia lo buvo "uolusis lietuvis", kuriai vadovavo M. Dluskis, M.K.Oginskis, A.J.artoriskis. is judjimas stengsi ivaduoti Lietuv i Rusijos imperijos jungo. Susikr Filomat, Filaret, ubravc student draugijos. Filomat steigjas buvo A.Mickeviius. Caro valdia udraud draugijas, 1825 m. kalintas mason vadas M.Riomeris.

1816 m. Estijoje panaikinama baudiava.

1816 m. paskelbta Argentinos nepriklausomyb. 1817 m. baudiavos panaikinimo klausimas buvo svarstomas seimeliuose. Ypa radikalus pasirod Ukmergs (Upyts) apskrities (pavieto) seimelis. Pirmasis tuo klausimu pasisak Upyts apskrities atstovas S.Zavia. Jis sil atleisti valstieius nuo baudiavos, bet be ems nuosavybs.

1817 m. Kure panaikinama baudiava (be ems).

1817 m. Varuvoje kurtas universitetas. 1817 m. liepos 1 d. caras sak suformuoti i Rusijos kariuomens 27 ar 28 pstinink divizij atskir Lietuvos korpus, kur turjo sudaryti kareiviai ir karininkai gimusieji buvusios LDK emse. j rekrtai turjo bti siuniami i Vilniaus, Gardino, Minsko, Volyns bei Podols gubernij ir Baltstogs srities. Rusijos kariuomens daliniai privaljo visus lietuvius isisti Baltstog, kur formavosi korpusas. 1817 - 1854 m. Frydrichas Vilhelmas Horchas spausdino ir leido pirmj miesto laikrat "Memelisches Wochenblatt". 1818 m. Liudvikas Rza Karaliauiuje ileidia Kristijono Donelaiio Metus su vertimu vokiei kalb. 1818 m. kovo pradioje caras bdamas Varuvoje, prasitar, kad nepraeis ir dveji metai, kai prie Lenkijos karalysts bus prijungta Lietuva, t.y. Lietuvos generalgubernatorija Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijos ir Baltstogs sritis. 1818 m. taikos sutartis tarp JAV ir D.Britanijos. susitarta dl netvirtintos JAV ir Kanados sienos rib. 1819 m. JAV nusiperka i Ispanijos Florid.

1819 m. Videmje panaikinama baudiava (be ems).

1819 m. nuo Lietuvos Vilniaus gubernijos atskiriamas ir prie Kuro gubernijos prijungiamas siauras Palangos pajrio ruoas. 1819 m. Klaipdoje dabartinio teatro vietoje pastatytas naujas mrinis klasicizmo stiliaus teatro pastatas. 4 deimtmetyje vien sezon ia dirigavo garsus vokiei kompozitorius ir dirigentas Richardas Vagneris, viejs su Karaliauiaus opera. Per 1854 m. gaisr teatras sudeg. 1819 1830 m. Smiltynje apsodintas ruoas iki Oland kepurs. Mikas buvo sodinamas iki pat 1939 m. 1820 1821 m. revoliucija Italijoje. 1820 1823 m. revoliucija Ispanijoje. 1821 m. paskelbta Meksikos nepriklausomyb. Vilniaus universiteto rektorius buvo A.J.artoriskis, kuris band apsaugoti universitet nuo caro administracijos. ia daugiausia studijavo bajorai ir truputis miestiei. Dominavo gamtos mokslai. Veik 4 fakultetai : Fizikos - matematikos, Medicinos, Moralini ir politini moksl, Literatros ir laisvj men. 1822 - 1823 m. susiformavo lituanistinis emaii student sjdis bei lietuvi student brelis, kuris siek atgaivinti lietuvyb. emaii student brelio ymiausi veikjai - S.Staneviius, S.Valinas, S.Daukantas, L.A.Juceviius, Pliateriai. 1822 m. norta steigti lietuvi kalbos katedr, bet praymas liko nepatenkintas. 1822 m. Krai jzuit kolegijoje susibr Juodj broli organizacija (6 nariai nuo 15 iki 18 met), analogika Vokietijos (Jenos, Erlangeno, Marburgo, Gyseno universitet) student Juodj broli organizacijoms. Vokiei Juodieji broliai net ketino nuudyti car Aleksandr I, kuris buvo vienas i reakcingiausi ventosios sjungos organizatori. Lietuvik broli veikla tetruko metus, nes juos greit sum ir ive Vilni. Karo lauko teismas du i 6 nari nuteisti myriop ketviriuojant, lik kaljimui iki gyvos galvos arba aminai tremiai Sibire. Taiau Lietuvos globjas kunigaiktis Konstantinas bausmes suvelnino: vienas buvo isistas sunkij darb kaljim Bobruiske deimiai met, po to armij Orenburge (nuo sunki slyg kaljime iprotjo), kiti tarnauti eiliniais kareiviais Orenburg arba Orenburgo gubernij saugot pasienio su kazachais. 1822 m. pradedamas leisti pirmasis latvikas laikratis Latvieu aviizes (Latvi laikraiai). 1822 m. nustatyta muit siena tarp Lenkijos karalysts ir Rusijos imperijos, ja atskirtos Augustavo ir Vilniaus gubernijos. 1822 m. rugpjio 13 d. caro saku, Lietuvoje turjo nustoti veikti visos mason los. Visoje Rusijos imperijoje udraudiama mason ir kit draugij, kurias stojant reikia duoti speciali priesaik, veikla. 1822 m. ikilo projektas kurti Vilniaus universitete lietuvi kalbos katedr. Projekto autorius buvo universiteto bibliotekininkas Kazimieras Kontrimas. 1822 m. S.Daukantas para pirm savo istorin veikal Darbai senj lietuvi ir emaii. Lietuvikai. 1824 m. Klaipdos mieste pasirod pirmasis garlaivis - "Packet", atplauks i Karaliauiaus. 1822-1823 m. Vilniuje ispausdinti pirmieji Adomo Mickeviiaus poezijos tomeliai. 1822-1824 m. Vilniuje veik emaii student brelis, kuris padeda programik lietuvybs puoseljimo ir klimo viej visuomens gyvenim. 1823 m. rusai iard netiktai beplintant filaret judjim. Policija sum Vilniaus jaunimo slaptj organizacij dalyvius. I viso buvo apkaltinti 108 asmenys, i kuri 20 buvo itremti.

1823 m. Vilni susitikti su Varuvos patriot organizacijos atstovu buvo atvyks M.Bestuevas, vienas i dekabrist Piet draugijos vadov. 1823-1824 m. caro valdia suseka ir sutriukina Vilniaus student ir Lietuvos moksleivi draugijas; pirmosios represijos prie Vilniaus universitet ir Lietuvos vietim. 1823-1824 m. Maojoje Lietuvoje leidiamas pirmas periodinis leidinys ispausdintas gotiku riftu Nusidavimai Dievo karalystje. 1824 m. lapkriio mnes itremti Sankt Peterburg A.Mickeviius, J.Jeovskis, P.Malevskis suartjo su dekabristais A.Bestuevu ir K.Rylejevu. 1824-1849 m. valstiei bei laisvj moni vaik vidurinse mokyklose sumajo nuo 12 proc. iki 9 proc., nes po 1830-1831 m. sukilimo imta grieiau vykdyti 1827 m. sak, draudiant universitetus ir gimnazijas priimti nelaisvj luom vaikus. 1824 m. Anglijos parlamentas panaikino statym draudiant profsjungas (treidjunjonistus).

1825-1855 m. Rusijos imperij vald caras Nikolajus I.

1825 m. dekabrist sukilimas Rusijoje. 1825-1831 m. pradtas kasti Ventos kanalas, kuris turjo sujungti Dubys su Venta ir atidaryti laivams keli i Nemuno Baltij, aplenkiant Prsij. Nebaigtas statyti, nes sitikinta, kad io kelio laidumas bus per menkas. 1825-1834 m. S.Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje. 1825 m. Karaliauiuje ieina L.Rzos su talkininkais parengtas pirmasis lietuvi liaudies dain rinkinys. 1825 m. iluts apskrityje lietuvi bta 71,8 proc. Pakalns apskrityje 46 proc., Labguvoje - 23,3 proc. Pilkalnio apskr.-39,8 proc. Stalupn apskr.. 20,7 proc. sruties-30,0 proc. Geldaps -14,3 proc. Darkiemio aps.- 12,5 proc. Ragains, Lankos, Labguvos ir Pilkalnio apskrityse 41,6 proc. Klaipdos, iluts ir Tils apskrityse 50 proc., be Klaipdos ir Tils miest 63,2 proc. Vokiei kolonizacija (ypa zalcburgiei) ypa buvo palietusi pietines M.Lietuvos apskritis. 1825 m. Anglijoje buvo nutiestas pirmasis pasaulyje geleinkelis. Netrukus juos imta tiesti kitose Europos alyse ir JAV. 1825 m. Anglijoje kilo pirmoji pasaulyje perprodukcijos kriz. Vliau jos m kartotis ir kitur. 1826 m. Klaipdoje atidaryta miesto taupomoji kasa. 1826 m. Klaipdoje pradjo veikti pirmoji miestiei draugija Concordia. 1826 m. sukurtas Jo imperatorikosios Didenybs asmenins kanceliarijos III skyrius (t.y. aukiausia slaptoji policija): jo dka Lietuvoje visos konspiracins organizacijos buvo iaikintos paioje veiklos pradioje. 1827 m. atimta privilegija ydams isipirkti i rekrt prievols. 1827 m. iaikjus M.Rutkeviiaus draugijos veiklai Lietuvos korpuse, caras udraud imti j rekrtus i Vilniaus ir Podols gubernij. 1828 m. Vilniaus universitetas kreipiasi Rusijos vietimo ministerij, praydamas leisti steigti universitete lietuvi kalbos katedr, taiau praymas nepatenkinamas. 1828 m. pradta statyti pirmoji civilin geleinkelio linija JAV. 1828 m. Rusija aneksavo Armnij. 1829 m. Klaipdoje steigta valstybin navigacijos mokykla, veikusi iki 1897 m. 1830 m. Klaipdoje kurta Augusts Viktorijos mergaii mokykla. 1830 m. Klaipdoje veik atuoneri vieieji namai. Nors XIX a. Vokietijos statymai draud prostitucij, uostamiesiuose, jei tokie namai buvo priirimi policijos, ie reikalavimai nebuvo taikomi. 1830 m. Klaipdos uost plauk pirmasis garlaivis. 1830 m. liepos 27-29 d. Pranczijos revoliucija. Paryieiai nuvert Burbon monarchij. Liepos mnes Pranczijos vyriausyb paskelb, kad paleidiami deputat rmai ir dar labiau apribojama rinkim teis. Kaip atsakas tai Paryiuje siliepsnojo revoliucija. Sukilliai um sostin, tikdamiesi, kad bus vesta respublika. Karalius Karolis X, mirusio Liudviko XVIII brolis, ir daugelis aristokrat pabgo usien. Pasinaudojusi sukilli neorganizuotumu deputat rmai karaliumi paskelb Liuji Pilyp Orleaniet, nuverst Burbon giminait. Jo valdymas buvo pavadintas Liepos monarchija ir truko iki 1848 m. didesnes

rinkim teises gijo tik turtingi pilieiai. Rinkj padaugjo, bet j skaiius sudar maiau kaip 1 proc. gyventoj. Vidurin klas liko beteis. Valdioje sigaljo oligarchija. Liepos monarchijos metu Pranczija ukariavo Alyr. Pranczijos kariuomen Alyre buvo isiklusi dar Liepos revoliucijos ivakarse, taiau Alyrui okupuoti prireik keleto deimtmei. 1830 m. pripastama Graikijos nepriklausomyb. 1830 m. lapkriio 15 d. didysis kunigaiktis Konstantinas (Aleksandro I brolis, Lietuvos globjas) udraud Lietuvos jaunimui stoti Lenkijos karalysts mokyklas ir universitet. 1830 m. lapkriio 29 d. prasideda sukilimas buvusioje Lenkijos karalystje. Sukilim pradjo Varuvos karinink mokykloje veikusios slaptosios organizacijos nariai, kuriuos rm miesto amatininkai bei darbininkai. Pranczijos 1830 m. revoliucijos aidai pasiek ir Lietuv - 1830 m. prasidjo sukilimas. Aktyviau jis m reiktis 1831 m. pavasar. Lenkijoje vykstant sukilim sitrauk ir Lenkijos karalysts armija. 1831 m. saus Vilniuje buvo kurtas Vyriausiasis sukilimo komitetas, taiau Rusijos armija j izoliavo. Sukilliai buvo trumpam ilaisvin vis Lietuv, bet jiems nepasisek uimti Vilniaus ir Kauno. Birel atygiavo Lietuv Lenkijos kariuomen ir sukilimo dalyviai prie jos prisijung. Jie um Kaun, bet rusai apsupo Vilni ir jo neatidav, o vliau nuginklavo ir Lenkij. Sukilimas nepavyko dl Lenkijos ir Lietuvos sukilli nesutarim, dl neaikios programos. 1830 m. lapkriio 29-30 d. buvo upultas ir paimtas Belvederis (Nikolajaus I vietininko didiojo kunigaikio Konstantino rmai). 1830 m. lapkriio 30 d. sukilliai ir prie j prisidjusios lenk kariuomens dalys um Varuv. 1830 m. gruodio pradia. Rusijos kariuomen pasitrauk i Lenkijos. Lenk sukilliai savo vyriausybs nesudar. Valdi pam savo rankas konservatyvi grup, vadovaujama kunigaikio A.J.artoriskio. 1830 m. gruodio 3 d. kurta Lenkijos laikinoji vyriausyb, kuri jo ir Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelevelis. 1830 m. gruodio 5 d. sukilimo diktatoriumi buvo paskelbtas generolas J.Chlopickis. 1830 m. gruodio 7 d. ileistas Nikalojaus I ratas Vilniaus generalgubernatoriui dl Lietuvos apsaugojimo nuo sukilimo. 1830 m. gruodio 13 d. caro vyriausyb msi priemoni, kad sukilimas i Lenkijos nepersimest kaimynines gubernijas. Caras saku paskelb karin padt Vilniaus ir kitose pasienio gubernijose, visas ias sritis kontroliavo veikianios armijos vyriausiasis vadas feldmaralas, grafas J.Dibiius. 1830 m. gruodio 18 d. patriot draugijos spaudimu, seimas paskelb sukilim nacionaliniu. 1830 m. pabaigoje Lietuvoje vyksta neramumai tarp jaunimo. 1830-1831 met sandroje prasideda sukilimas ir Lietuvoje. Jis buvo ne tik tautinio, bet ir socialinio isivadavimo pobdio. 1831 m. Rusijos kariuomen, vadovaujama generolo grafo Pakeviiaus, pam Varuv ir numalino sukilim. Rusijos vyriausyb atm Lenkijoje 2349 dvarus, Lietuvoje 2890 dvar. Lietuvos Vilniaus gubernija pradta vadinti tiesiog Vilniaus gubernija. 1831 m. sausio 25 d. seimas paskelb Lenkijos karalysts atsiskyrim nuo Rusijos. Buvo sudaryta Tautos vyriausyb, kuri jo vairi politini krypi atstovai. Vyriausiuoju sukilli kariuomens vadu buvo paskirtas kunigaiktis A.H.Radvila. vyko demonstracija paremti dekabristams pagerbti. Jos metu buvo paskelbtas lenk demokratijos kis U ms ir js laisv, kuris tapo vis sukilusi taut brolybs devizu. 1831 m. sausio pabaigoje sukilimui Lietuvoje ir Vakar Baltarusijoje rengti bei jam vadovauti Vilniuje susikr Lietuvos Vyriausiasis komitetas, kur sudar M.Balinkis, A.Goreckis (pirmininkas), J.Hrebnickis, E.J.Rmeris, L.Rogalskis, S.umskis, L.Zambickis. 1831 m. vasario mn. Teli apskrities valstiei pasiprieinimas rekrt mimui ir j pastangos sukilti. 1831 m. spalio 30 d. rus karin valdia ileido sak visose staigose Lietuvoje vartoti tik rus kalb. 1831 m. vasario 5 d. Lenkij siver rus armija. J sudar 114 000 kari, tarp j ir Lietuvikasis atskirasis korpusas (23 347 kariai, 4951 raitelis, 80 artilerijos pabkl). 1831 m. vasario 9 d. ijus rus valdios sakui dl rekrt mimo, vyrai m plsti mikus. 1831 m. vasario 18-20 d. sukilusi valstiei grupavimasis ties Palanga. 1831 m. kovas birelio pradia: pirmasis Lietuvos sukilimo etapas. Sukilim rm tik vietins pajgos. 1831 m. kovo 19 d. myje prie Vavro Lietuvikojo atskirojo korpuso Lietuvikasis pstinink pulkas (apie 2000 kari) su ginklais ir vliavomis perjo lenk pus. Taip pat nemaai karinink, kareivi i minto korpuso dalini perbginjo ir kovsi lenk daliniuose. 1831 m. kovo 25 d. pirmieji sukilo ir pasira sukilimo akt Raseini bajorai. Sukilliai um Raseinius. ia buvo sudaryta laikinoji apskrities sukilli valdia. 1831 m. kovo 27 d. sukilimas prasidjo Kauno apskrityje. 1831 m. kovo 28 d. sukilo Upyts, Teli apylinks. Teli sukilliai um Telius. Kapitonas J.Narbutas atvyko Varnius lieti patrank.

1831 m. kovo 31 d. buvo sudaryta iauli apskrities sukilli valdia. 1831 m. balandio mn. i Misnko atvyko karinis dalinys, jam vadovavo generolas S.Chilkovas; i Daugpilio iauli link skubjo generolo F.irmano dalinys, iaurs Lietuv siver dar vienas karinis junginys, kurio vadas buvo generolas M.Pelenas. Lietuv per Augustavo vaivadij ygiavo generolo N.Sulimos divizija. Ties Palanga sukilliai kovojo su generolo P.Renenkanfo daliniu. Prasidjo valstiei bruzdjimas stambiausiose Teli apskrities dvaruose. Prie bruzdani valstiei prisidjo valstieiai sukilliai. 1831 m. balandio 4 d. E.Pliateryt su J.Horodeckio vadovaujamais sukilliais um Zarasus. 1831 m. balandio 8 d. ymesni sukilli susirmimai prie Raseini. 1831 m. balandio 9 d. ymesni sukilli susirmimai prie Kauno. 1831 m. balandio 10 d. ymesni sukilli susirmimai prie Zaras 1831 m. iki balandio mn. vidurio rus kariuomenei ivykus malinti sukilimo Lenkij, Lietuvoje liko negausios caro armijos jgos, todl didum Lietuvos, iskyrus Unemun, Vilni, Kaun, Trakus, Palang, um sukilliai. 1831 m. balandio 15 d. vyko Raseini apskrities valdios rinkimai. 1831 m. balandio 15 d. ymesni sukilli susirmimai prie Utenos. 1831 m. balandio 17-24 d. Lietuvos penki apskrii vadovyb su vyriausiuoju karo vadu K.Zaliuskiu band sutelkti aplink Vilni kariuomen miestui uimti. 1831 m. balandio 16 d. sukilliam nepavyko apsupti Vilniaus, o caro kariuomen um Amen, Merkin, Trakus. 1831 m. balandio 19 d. ymesni sukilli susirmimai prie Anyki. 1831 m. balandio 22 d. ymesni sukilli susirmimai prie Marijampols. 1831 m. gegus mn. caro kariuomens skaiius pasiek 31 000 kari, o Lietuvos sukilliai teturjo 25 000-30 000 prastai ginkluot kari. 1831 m. gegus 18 d. caras paskelb amnestij sukilliams, udraud audyti nelaisv paimtus j vadus. 1831 m. gegus mn. antrasis sukilimo etapas. 1831 m. rugsjo 8 d. kapituliavo Varuva. 1831 m. ruduo: lenk prad naikinimo politikos pradia XVIII amiaus pabaigoje prijungtose Lenkijos ir Lietuvos valstybs emse, kurios dabar imtos vadinti Rusijos Vakar kratu. Sukilimas buvo likviduotas. Rusai udar daugyb vienuolyn, mokykl. Vien Vilniaus gubernijoje teismo atsakomybn buvo patraukta apie 8500 asmen. 1831 m. spalio 30 d. ileistas sakas visose valdios staigose vartoti tik rus kalb. 1831 m. lapkriio 11 d. caro sakymu visos administracijos bei teismo staigos Vilniaus gubernijoje buvo reorganizuotos centrini gubernij pavyzdiu. 1831 m. lapkriio mn. Lione sukilo darbininkai. 1831 m. gruodio 10 d. Pranczijoje susikr Lietuvos draugija. 1831 m. gruodio 23 d. Kapiamiestyje mir viena aktyviausi sukilimo Lietuvoje dalyvi, reguliaraus 25tojo Lietuvikojo pstinink pulko kapiton, grafait Emilija Pliateryt. Sukilimo padariniai: Po 1831 m. pirmasis naujos politikos program nuo Lenkijos prijungtose gubernijose krat depolonizuoti, nulenkinti, o ateityje visikai sulieti su imperija pasil tuometis Gardino gubernatorius M.Muravjovas. Ileistas sakymas dl sukilli dvar konfiskavimo. Gubernatoriais, vicegubernatoriais, prokurorais, gubernij staig nariais, pato virininkais galjo bti skiriami tik bajorai i Rusijos gubernij, o vietiniai ikeldinti kitas imperijos gubernijas. Tik itarnav Rusijoje 10 met vietiniai bajorai galjo grti krat ir gauti tarnyb. Vilniaus vietimo apygarda likviduojama (iki 1850 m.) ir vietimo reikalai pavesti baltarusi (Minsko) apygardai. Rusams permus savo ini auktesnisias mokyklas, Kauno gubernijoje buvo paliktos 4 gimnazijos (Kaune, Kdainiuose, iauliuose, Panevyje) ir viena progimnazija Teliuose. Po sukilimo prasidjusi rus kolonizacija buvo nevykusi: atgabenti rus valstieiai skurdo, o kai kur isikraust arba sulietuvjo. Nustojo eiti visa lenkika Vilniaus periodika. Iki V deimtmeio pradios dviem kalbom rusikai ir lenkikai Vilniuje jo tik valdios oficiozas Litovskij vestnik-Kuryer Litewski. 1832 m. Lenkijos karalyst netenka politins autonomijos. Lietuvos gyventojams udta kontribucija, uvo daug moni, Varuvos karalyst neteko autonomijos. 1832-1893 m. caro valdia vien emaitijos vyskupystje udar 22 banyias ir koplyias bei 46 vienuolynus, kai kurias banyias sugriov ir pavert cerkvmis, nors emaitijoje staiatiki praktikai nebuvo.

Pradtas leisti pirmasis lietuvikas laikratis Maojoje Lietuvoje (Tilje, tais paiais metais perkeltas Karaliaui) Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinim tarp yd ir pagoni. Imta cenzruoti katalik kunig sakomus pamokslus. 1832 m. sausio 11 d. ileistas sakas dl vis staig ir pareig pavadinim pakeitimo rusikais ir visose staigose vesta rus kalba. 1832 m. kovo 5 d. Pranczijoje susikrusi Lietuvos draugija pasivadino Lietuvos ir rus emi draugija. Prisijungus Podols, Volyns ir kit LDK emi emigrantus. 1832 m. kovo 22 d. ileistas caro sakas dl bausmi sukilliams. 1832 m. gegus 13 d. caras Nikolajus I pasirao sak dl Vilniaus universiteto udarymo. Vilniaus Universiteto turtas (biblioteka, mokslo priemons) atiteko Kijevo universitetui. Po universiteto udarymo Vilniuje veikusios Medicinos ir Labdarysts draugijos toli grau nepajg patenkinti kylani krato kultrini poreiki. 1832 m. rugsjo 12 d. ijo statymas dl Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos krimo. 1832-1833 m. vietoj udarytojo universiteto atidaromo dvi specialios, Vidaus reikal ministerijai pavaldios auktosios mokyklos: Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija ir Vilniaus Romos katalik dvasin akademija. 1833 m. susekta ir atiduota tardymui emisaro imanskio suburta organizacija, kurios veikla sukosi apie Mykolo Riomerio sn Edvard. 1833 m. Nikolajaus I saku bajorams paliepta per 2 metus pateikti savo kilmingumo rodymus. Nerod savo kilmingumo (kriterijus karalikosios privilegijos ir ems su valstieiais turjimas) bajorai bdavo raomi vienkiemininkais, o miestuose pilieiais. 1833 m. panaikintas kriktyt yd globos komitetas 1833 m. Prsijos vyriausyb prailgino Karaliauiaus-Tils keli iki Lauksargi. 1833-1834 m. nutiesta pirmoji geleinkelio linija Rusijoje Sankt Peterburgas Maskva. 1833-1845 m. Paaislio banyia ir vienuolynas pritaikyti staiatiki kulto reikalams. Jame apsigyveno aukto rango staiatiki ventikas archierjus. Slaptosios organizacijos persikl pogrind ir ten veik. 1836 m. buvo kurta Demokratin draugija, vadovaujama P.Saviiaus. Buvo ruotasi sukilimui. Taiau 1838 m. smokslas susektas, o 1840 m. buvo udaryta ir Medicinos - chirurgijos akademija, kur veik organizacija. 5 deimtmetyje krsi keletas smulki draugij, bet nieko reikmingo nepadar. Taiau isivadavimo trokimas liko. 1833 m. Kretingoj gyveno 1317 gyventoj. (1609 m. gavo Magdeburgo teises) 1833 m. Plungje gyveno 1300 gyventoj. 1833 m. Mir Rietavo savininkas inomas politinis veikjas, muzikas ir kompozitorius Kleopas Oginskis (1765 1833). Jo laikais Rietavas gyveno savo klestjimo laikus, buvo taps vienu garsiausiu emaitijos kultros centru, buvo steigta eiamet mokykla (veikusi iki 1903 m.) su gausia biblioteka. Mokykloje buvo suburtas 60 nari simfoninis orkestras 1834 m. vokiei statistikos duomenimis Tilje i 11 460 gyventoj tik 837 kalbjo lietuvikai. Kitais duomenimis, tais metais Tilje gyveno 10 323 vokieiai ir 856 lietuviai. Ragains lietuviai sudar atuntadal, o Klaipdos devintadal vis gyventoj. Ragainje tuomet gyveno 2284 vokieiai ir 281 lietuvis, o Klaipdoje-atitinkamai 8100 ir 912. 1834 m. vietoj udaryto Vilniaus universiteto, atsirado rusikas Kijevo v. Vladimiro universitetas, kur perkelta ir nemaa dalis udarytojo Vilniaus universiteto turt. 1834 m. laisvj moni beliko tik 13 proc. vis valstiei skaiiaus. 1834 m. balandio mnes Lione vl siliepsnojo darbinink sukilimas. kart galingesnis. kart darbininkai kovojo ne tik dl didesnio darbo umokesio, bet pateik ir politin reikalavim vesti demokratin respublik. Per 6 dienas trukusias kautynes, kuriose armija ir policija panaudojo artilerij uvo 800 moni, gaisrai sunaikino itisus kvartalus. Nuslopinus Liono sukilimus, Pranczijoje sustiprjo slapt respublikini draugij veikla. Lietuvos ekonomika XIX a. I - oje pusje Rusijos socialin politika ukirto keli ekonomikos permainoms kyje. Dominavo baudiavinis kis. 4 deimtmetyje palivarkinis kis dl nederling met pateko kriz. Taigi 1839 m. gyvendinta valstybini valstiei reforma, po kurios jie atsidr geresnje padtyje. 1844 - 1848 m. buvo sureguliuoti kaimo ir dvaro santykiai, nustatytos normos. Dvarininkai patys jau nuo 1817 m. norjo, kad bt panaikintas baudiavinis kis ir kai k dar individualiai, bet ekonomins krizs veikti nepavyko. Buvo imtos kurti pramons mons (degtins varyklos, plytins, malnai ir pan.), taiau jas stabd dideli mokesiai. Miest

smulkioji pramon augo. Pltsi ir prekyba, bet daugiausia smulkioji. Prekybos ryiai suintensyvjo 1836 m. Varuvos - Peterburgo, o 1858 m. Rygos - Taurags plentu. Amiaus pradioje m augti moni skaiius, bet po IV deimtmeio krizs nustojo, tik miestuose toliau kilo, nes dauguma gyventoj klsi miestus. 1835 m. rus valdia statymais ved privalom 5 met valstybin tarnyb tiems, kurie norjo uimti renkamas vietas. 1835 m. i usienio slaptai gro 1830-1831 m. sukilimo dalyvis Simonas Konarskis ir m vienyti Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje veikusias student ir bajor grupes vien politin organizacij Lenkijos tautos sjung. 1836 m. Teksasas ikovojo nepriklausomyb nuo Meksikos. J upuola JAV ir 1845 m. j prisijungia kaip vien i JAV valstij. 1837 m. rugsjo 4 d. JAV iradjas, tapybos, plastikos ir braiybos profesorius Samuelis Morz (1791 1872) pirm kart pademonstravo, kaip veikia jo sugalvotas prietaisas urainjantis telegrafas. 1836 1837 m. ginkluotas sukilimas Kanadoje. 1837 m. caras Nikolajus I suteik ido valstieiams valsiaus savivaldyb su savo susirinkimais, teismais ir renkama vyriausybe. 1837 m. Anglijos ekonomik sudrebino nauja kriz. Visoje alyje vyko masiniai mitingai, kuriuose dalyvavo iki 250 000 moni. Kadangi dien darbininkai dirbdavo, mitingai vykdavo naktimis vieiant deglams. Tarp darbinink prasidjo sjdis dl politini teisi siekiant gyti takos parlamento statym leidybos veiklai. Savo reikalavimus darbininkai nutar suformuluoti chartijoje ir pateikti j parlamente. 1837-1867 m. Unemun priklaus Augustavo gubernijai. 1838 m. susektas Simono Konarskio smokslas. Gegus 27 d. prie Rukaini (Vilniaus raj.) S.Konarskis buvo suimtas. Atsakomybn buvo patraukta 215 asmen. 1839 m. likviduojama Unit banyia. Unitai padedant kolaborantui unit vyskupui Josifui Semakai, prievarta prijungti prie Staiatiki banyios. 1839 m. lenk kalba ir literatra (kaip dalykas) paalinama i Vakar krato vidurini mokykl program. 1839 m. vasario 27 d. Vilniuje prie Trak ukardos vykdoma mirties bausm suaudant jaunosios kartos Lenkijos emisarui Simonui Konarskiui, telkusiam anticarin pogrind Lietuvoje. S.Konarskio byloje Vilniuje nuteista apie 80 moni, o Kijeve ir Odesoje 117. 1839 m. Anglijos parlamentas atmet chartij. Kai kurie artist vadai buvo aretuoti, vietins organizacijos buvo likviduotos. Atmetus chartij, artistai prijo ivad, kad reikia kurti viening artist politin partij, kuri vadovaut sjdiui. 1840 m. Anglijoje kurta artist partija. 1840 m. sausio 9 d. priimamas valstybini valstiei reformos statymas (Lenkijos karalystje negaliojo), numats lao pakeitim inu, valstiei lokalins savivaldos vedim, apskritai valstybinio kaimo modernizavim ir apm valstybinius dvarus. Vilniaus gubernijoje ininink valstiei padaugjo nuo 4 proc. iki 38 proc. 1840 m. gubernij pavadinimuose nebeliko Lietuvos vardo. 1840 m. apskritin Sein mokykla buvo perkelta Marijampol. 1840 m. birelio 25 d. panaikinamas LDK III Statuto veikimas. Vakar krato teismuose vedama Rusijos teis. 1840 m. liepos 7 d. caro saku LDK III Statutas neteko galios ir Vilniaus gubernijoje buvo galutinai vesta rus teis. Teismo ratvedyboje lenk kalba pakeista rus kalba. 1840 m. Klaipdoje pastatytas pirmasis garlaivis. 1840 1842 m. pirmasis Opijaus karas Kinijoje. Po jo britai uima Honkongo sal. 1841 m. Klaipdoje pradjo veikti baptist bendruomen. Klaipdos baptistai buvo viena seniausi bendruomeni Vokietijoje ir seniausia buvusioje Ryt Prsijos teritorijoje. 1841 m. vidaus reikal ministerija leidia steigti lietuvikas elementarias mokyklles prie emaii (vliau Teli) vyskupysts banyi, kartu pareigodama mokyti jose ir rusikos abcls. 1841 m. gruodio 25 d. aktu, i likusi vienuolyn (kurie buvo palikti neudaryti) vyskupysi, kapitul, seminarij atimtos ems. 1841-1842 m. sekuliarizuojamos Katalik Banyios ems ir vyskupai tampa savotikais Rusijos valstybs tarnautojais. 1842 m. Krai gimnazija perkelta Kaun. 1842 m. sausio 6 d. saku staiatiki ir katalik dvasinink dvarai buvo paversti valstybiniais.

1842 1844 m. likviduojamos auktosios mokyklos Lietuvoje. 1842 1844 m. Vilniaus Romos katalik dvasin akademija perkeliama Sankt Peterburg. 1842-1843 m. po banytini ir parapijini vald sekuliarizavimo, Vilniaus ir Kauno gubernijose valstybs nuosavyb buvo apie 27 proc. visos ems. 1842 m. Anglijoje per ekonomin kriz artistai pareng antrj chartij. Be sen politini reikalavim j buvo traukti darbinink materialins padties klausimai. Reikalauta panaikinti beturi statym, apriboti darbo dien, padidinti samdini darbo umokest. Chartija surinko per 3 mln. para. Antroji chartija parlamente taip pat buvo atmesta. Parlamentas padar vien kit nuolaid darbininkams: udraustas moter naktinis darbas, o po met ileistas statymas, nustatantis moterims ir paaugliams 10 valand darbo dien. Tais laikais suaugusiems reikdavo parankini moter, vaik, paaugli pagalbos. Todl praktikai ir dauguma vyr pradjo dirbti po 10 valand per dien. 1843 1853 m. tiesiamas plentas Klaipda - Til. 1843 m. liepos 1 d. i 7 Vilniaus gubernijos apskrii (Teli, Raseini, iauli, Panevio, Novoaleksandrovsko (Zaras), Ukmergs, Kauno) sudaroma Kauno gubernija. 1844 m. panaikinti kahalai. ydai traukti bendr valdymo sistem. 1844 m. I Krai Kaun perkelta Krai Jzuit kolegija, buvusi reikminga emaitijos ir visos Lietuvos kultriniam gyvenimui. 1844 m. Gumbins apygardos mokykl tvarkytojas ileido sakym visikai imesti lietuvi kalb i mokykl; tik mokytojo mozro Gizevijaus rpesiu, tas sakymas buvo i dalies atauktas; karalius sak lietuvi kalb gimnazijoje palikti. 1844 m. Silezijoje vyko audj sukilimas. 1844 m. balandio 27 d. Vakar krato privaiuose dvaruose buvo vedami privalomieji inventoriai, kuriuose nuo seno buvo suraomos visos valstiei pareigos; tuo bdu valdia siek reglamentuoti dvarinink ir valstiei santykius. Inventoriams suvienodinti visose gubernijose buvo steigti specials komitetai. 1845 m. pirmosiomis Banyios lituanizacijos apraikomis galima laikyti Varni dvasins seminarijos bibliotekoje imt komplektuoti lietuvik knyg fond. 1845 m. Teksasas atitenka JAV. 1846 m. Anglija perleido JAV Oregon prijim prie Ramiojo vandenyno. Po poros met JAV uims Naujj Meksik (su Kalifornija). 1846 m. Krokuva atiteko Austrijai. 1846 m. caro sakymu Kdainiuose kurta staiatiki parapija. 1846-1864 m. Rietave gyvenantis Laurynas Ivinskis kasmet leidia kalendorius (Metskaitlius). 1846 m. rugsjo 30 d. JAV gydytojas Williams Thomas Greenas Mortonas (1819-1868) traukdamas paciento dant pirm kart dant gydymo istorijoje panaudojo narkoz. 1846 m. prasideda JAV ir Meksikos karas dl emi. Taikos sutartis pasirayta 1848 m. JAV prisijung sau Kalifornij ir pietvakari teritorijas. 1847 m. Klaipdoje darbintas pirmasis laikaneys. 1847 m. generalgubernatorius, atsiklauss vidaus reikal ministro ir andar efo bei gavs caro sutikim, leido sukilimo dalyvius priimti tarnyb. 1847 m. Vilniaus ir Kauno komitetai baig perirti privalomuosius inventorius ir jie sigaliojo. Buvo paskaiiuota, kad dvarininkai i valstiei turi gauti metins rentos Vilniaus gubernijoje 1 756 000, o Kauno 2 738 000 rubli. Pirmoje i i gubernij normaliu buvo laikomas 6 dien laas nuo viso kio, o Kauno 812 dien, i j pus su kinkiniu (dirbo vyrai) ir pus psiomis (dirbo moterys). Vilniaus gubernijoje, privalom inventori duomenimis, valstiei ems sklypas vidutinikai sudar 18, o Kauno apie 20 deimtini. 1847 m. rugpjio 3 d. Rusijai pasiraius konkordat su Vatikanu (popieiumi Pijum IX), katalik Banyios padtis iek tiek palengvjo. Akte buvo atskirai nubrtos Lietuvos diecezij ribos. Mogiliovo arkivyskupo ir metropolito pdiniu buvo paskirtas Sankt Peterburgo katalik dvasins akademijos rektorius Ignacas Holovinskis. Jo svarbiausias nuopelnas buvo tas, kad sugebjo veikti rus valdios daromas klitis palaikyti santykius su v. Sostu ir iugd nauj aukt Banyios dignatori kart. 1847 m. Anglijos ekonomin kriz dav akstin naujam artist sjdio pakilimui. Vl prasidjo masiniai mitingai, ir reikalavim priimti chartij dabar pasira 5 mln. moni. artizmo taka taip padidjo, kad sjdio vadas OKonoras buvo irinktas parlament. vedusi London 90 000 kareivi vyriausyb udraud demonstracij. Parlamentas trei kart atmet chartij. 1847 m. ekonomin kriz Pranczijoje ir daugelyje kit ali. Pranczijoje prasidjo masin bedarbyst. 1847 m. ekonomin kriz Austrijos imperijoje kilo dl maisto produkt brangumo po dvej nederliaus met.

1847 m. pavasar Berlyne alkanos minios siaub maisto parduotuves, idau pdinio princo Vilhelmo rm langus. 1848 m. vasario mnes Londone ispausdintas Komunist partijos manifestas. 1848 m. pradioje Pranczijoje susidar revoliucin situacija. Vasario mnes vyko nemaa susirinkim, kuriuose reikalauta sumainti rinkim cenz. vairiose Paryiaus vietose mons pradjo statyti barikadas. Prasidjo revoliucija. Karalius prane atsistatydinus ministrus. 1849 m. vasario 9 d. Giuseppe Mazzini paskelb Rom respublika. 1848 m. vasario 24 d. Paryiuje sukilliai um ginkl sandlius ir svarbiausius sostins punktus. Liuji Pilypas pabgo Anglij. Sukilliai um karaliaus rmus ir sudegino karaliaus sost. Laikinoji vyriausyb apribojo darbo dien iki 10-11 valand ir ileido dekret aprpinti darbu visus pilieius. Laikinoji vyriausyb nordama nuraminti bedarbi mases suorganizavo vieuosius darbus. Daugiau kaip 100 000 moni dirbo vairius ems darbus u elgetik umokest 2 frankus per dien. Darbuose buvo vestas kareivini reimas. 1848 m. Klaipdoje pradtas leisti laikratis Memeler Dampfboot. 1848 m. Vilniuje lietuvi kalba pasirod Motiejaus Valaniaus istorinis veikalas (2 tom) emaii vyskupyst. 1848 m. choleros epidemija emaitijoje. 1848 m. Komunist partijos manifestas Rusijoje. 1848 m. revoliucijos Pranczijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Austrijoje. 1848 m. Norvegija aplenk vis civilizuot pasaul, pirma primusi statym dl geresnio psichini ligoni gydymo. 1848 m. kovo 13 d. revoliucija siieb Vienoje. Gatvse iaugo barikados. Sukilliai reikalavo pakeisti vyriausyb. Prasidjo susirmimai su kariuomene. Minia prasismelk net kruopiai saugom imperatoriaus rm kiem. Vyriausyb buvo priversta nusileisti. Vyriausybs vadovas Meternichas turjo ieiti atsarg ir, baimindamasis dl savo gyvybs, persirengs moterikais rbais pabgo. Daugiau kaip 30 met Vienos vyriausybei vadovavo nepalenkiamas reakcionierius Meternichas, kuris visomis igalmis stengsi ilaikyti esam feodalin santvark ir austr hegemonij kit taut atvilgiu. Mokyklose, teismuose, visose staigose buvo leidiama tik vokiei kalba. I daugiau kaip 34 mln. Austrijos imperijos gyventoj daugiau nei pus sudar slavai. Vengr buvo apie 5 mln. ir beveik tiek pat ital bei valak. Imperatorius adjo konstitucij, taiau su dideliu turto cenzu rinkjams. Buvo ilyga, kad darbininkai negaus rinkim teiss. Kai kurie ministrai buvo pakeisti. Studentai gavo leidim sukurti ginkluot br akademin legion, o buruazija organizuoti nacionalin gvardij. Mginimai paleisti ias dvi organizacijas susidr su ginkluotu pasiprieinimu. Imperatorius ir vyriausyb slapta pabgo i sostins Tirol. revoliucin sambrzd sijung ir valstieiai. Daugelyje viet jie nustojo vykdyti prievoles ir mokti duokl, savavalikai kirto mik, taiau valstiei veiksmai buvo stichiki. 1848 m. kovo 13 d. Rusijos II pstinink korpuso vado praneimas generalgubernatoriui dl kariuomens paruoimo laukiamam sukilimo slopinimui. 1848 m. kovo 15 d. revoliucija kilo Vengrijoje. J sukl Vengrijos sostins Peto darbininkai, inteligentai, studentai. Jie sureng demonstracij ir pareikalavo, kad Vengrijoje bt sudaryta vietiniam seimui atsakinga vyriausyb ir panaikintas laas. Imperatorius buvo priverstas duoti sutikim sudaryti Vengrijoje atskir vyriausyb, kuriai vadovavo Vengrijos liberal atstovai. 1848 m. kovo 18 d. Berlyne prasidjo sukilimas. Revoliucija prasidjo Vokietijos pietvakariuose, kur anksiau suinota apie revoliucij Paryiuje. Revoliucinis sjdis i ten persikl ekonomikai isivysiusios Reino provincijos miest Keln. Kovo 18 dien sukilimas prasidjo Berlyne. Rytinse Prsijos valdose, Poznanje, kuriose gyveno lenkai, kilo nacionalinio isivadavimo sjdis. Prsijos kariuomen sutriukino lenk sukillius valstieius suaudydavo, pribaigdavo durtuvais, o kaimus sudegindavo. 1848 m. klaipdieiai, suinoj apie kovo 18-19 d. barikad kautynes Berlyne, pradjo alinti nekeniamus valdios pareignus mokesi rinkjus, teisjus, naikino teismo knygas, reikalavo panaikinti banytines rinkliavas, puldinjo dvarus. Vienas aktyviausi ios kovos vadov buvo Priekuls apylinki valstietis Jurgis Toleikis. 1848 m. pirmaisiais mnesiais Italijoje prasidjo sukilimas nulemtas nederliaus ir ekonomins krizs. Revoliucija apm Neapolio karalyst, plsdamasi iaur. Kai kuriose Apenin valstybse buvo sudarytos liberalios vyriausybs ir paskelbtos konstitucijos. 1848 m. kovo mnes sukilimas siliepsnojo Austrijos valdomose Italijos srityse. Jis kilo dl nacionalinio isivadavimo i Austrijos priespaudos, prie didiulius mokesius imperatoriaus idui. Milane mons pradjo statyti barikadas. Po 5 dienas trukusi iauri gatvs kautyni austr kariuomen buvo ivaryta. Milano vyriausybs svarbiausias tikslas buvo likviduoti nacionalin priespaud ir prisijungti prie gretimos Sardinijos

karalysts, kur jau buvo paskelbta konstitucija. Sardinijos karalius pasiunt prie austrus savo Pjemonto kariuomen, bet veng revoliucinio karo, nepasitikjo savanori briais. Tai viena i prieasi, dl kurios pralaimjo jo armija ir sukilimas Milane, nuslopintas Austrijos armijos. 1848 m. kovo mnes kilo sukilimas prie Austrijos priespaud Venecijoje, kur buvo paskelbta respublika, kuri vliau taip pat nuslopino Austrijos kariuomen. 1848 m. kovo 21 d. Teli zemskinio ispravniko ratas generalgubernatoriui dl kariuomens paskyrimo emaitijos didiuosius dvarus t dvar valstiei galimam sukilimui slopinti. 1848 m. gegus mnes Pranczijoje vyko rinkimai Steigiamj susirinkim. 1848 m. gegus mnes Frankfurto prie Maino katedroje visuomens iniciatyva darb pradjo visos Vokietijos parlamentas. Jos narius per rinkimus irinko plaioji visuomen visose Vokietijos valstybse visos Vokietijos, skaitant ir Austrij, konstitucijai parengti. Vokietijos valdovai nepripaino io parlamento, taiau revoliucijos slygomis veng trukdyti j suaukti. Parlamento nari daugum sudar liberalioji inteligentija. Frankfurto parlamentas veltui ilgai ginijosi, kaip, ilaikant monarchij, suvienyti Vokietij. Planuota sukurti Vokietijos imperij Vokietijos sjungos ribose. Sjdyje dalyvavo K.Marksas ir F.Engelsas. ie sil kurti viening, nedalom Vokietijos respublik. Komunist sjunga reikalavo likviduoti dvarinink emvald, panaikinti be ipirkos visas feodalines prievoles, stambius dvarus paversti valstybiniais kiais, nacionalizuoti rdynus, achtas, geleinkelius, aprpinti darbu visus, kuriems jo riekia. Komunist sjungos nari buvo per maai, kad jie galt veikti savarankikai, tad K.Marksas pasil komunistams dalyvauti revoliucinse draugijose ir sjungose. Pats K.Marksas stojo Kelne kurt Demokratin draugij. 1848 m. birelio 12 d. ekija buvo apimta valstiei ir darbinink bruzdjim. Vyriausyb sutrauk Prah didel armij. Studentai ir darbininkai pareikalavo j ivesti ir iduoti jiems ginklus. Beginkl demonstracija buvo apaudyta kariuomens. Tauta tai atsak sukilimu. Prahoje buvo statomos barikados. Daugelis sukilli reikalavo visuotins rinkim teiss ir savivaldos. Kariuomen atsitrauk ir m audyti miest i artilerijos. Pstininkai siver gatves ir birelio 17 d. nuslopino sukilim. Numalinusios sukilim ir gavusios ini apie darbinink sukilimo Paryiuje suaudym, kontrrevoliucins jgos puolim pradjo visur. Austrijos kariuomen um Milan, paskui ryosi susidoroti su Vengrija, o vliau sutriukino revoliucij Vienoje. 1848 m. birelio 22 d. Pranczijos vyriausyb ileido nacionalini dirbtuvi viej darb udarymo dekret. Likvidavus nacionalines dirbtuves, gatv buvo imesta 113 000 darbinink. J reakcija buvo neregto masto ir atkaklumo sukilimas. Buvo pastatyta apie 600 barikad. gatvi kautynes ijo daugiau kaip 100 000 darbinink. Taiau ginkluota kova vyko stichikai ir padrikai. Prie sukillius buvo mesta 80 000 reguliariosios armijos kari su artilerija, 2000 mobili gvardija surinkta i elget ir valkat bei Nacionalins gvardijos briai, i viso daugiau kaip 150 000 ginkluot moni. Aidint Birelio susiaudymams buruazijos veikjai pareng konstitucij, kurioje apie teis darb jau nebuvo usimenama. Buvo sukurta tvirta centrin valdia prezidento asmenyje jis turjo didelius galiojimus, net teis alinti ir skirti ministrus be renkamo statym leidiamojo susirinkimo sutikimo. 1848 m. liepos 26 d. Paryiuje kariuomen numalino paskutin pasiprieinimo tvirtov Sent Antuano rajone. 1848 m. spalio 6 lapkriio 1 dienomis sukilliai Vienoje sudar judriosios gvardijos brius ir taip neleido i Vienos pasisti kariuomens prie Vengrij. Keturias savaites sukilliai laik miest savo rankose. Vien apsupusi didiul vyriausybs kariuomen pradjo j apaudyti i artilerijos. Sukilim sunkiai tepavyko numalinti. Daugelis sukilli buvo suaudyta. Kai Vienos sukilimas buvo sutriukintas, imperatorius pasiunt savo kariuomen Vengrij ir panaikino jos savivald. 1848 m. gruodio mnes Pranczijos prezidentu buvo irinktas monarchijos alininkas princas Liuji Napoleonas Bonapartas. Rengdamasis pasiskelbti imperatoriumi, Liuji Napoleonas visus svarbiausius Paryiaus gulos karinius postus paskyr savo statytinius. 1848 m. gruodio mnes Prsijos karalius sak ivaikyti Prsijos Nacionalin susirinkim. Deputatai isiskirst. Bet karalius praplt rinkim teis atsivelgiant turtin padt. 1848 m. JAV uima Naujj Meksik (su Kalifornija). 1848 m. Kalifornijoje atrasti turtingi aukso telkiniai. 1849 m. Vengrijos parlamentas paskelb Vengrij nepriklausoma ir sudar revoliucin vyriausyb. Vengrai turjo stipri armij, kuri ivijo Austrijos kariuomen. Taiau padtis ir toliau liko nestabili. Vengr vyriausyb nepatenkino valstiei ir demokratikai mstani revoliucionieri reikalavim be ipirkos panaikinti visas feodalines prievoles ir idalinti em. Vengrijos padt silpnino ir vyriausybs nenoras slavams ir valakams suteikti lygias teises kaip ir vengrams. Patyrs pralaimjim, Austrijos imperatorius Prancikus I kreipsi car Nikolaj I pagalbos. Caras msi Europos andaro vaidmens ir pasiunt prie Vengrij 100 000 moni armij.

Vengrijos armija pralaimjo kelias kautynes ir pasidav Rusijos kariuomenei. 1849 m. pradioje Romoje siliepsnojo sukilimas. Popieius pabgo. Roma paskelbta respublika. Prie sukillius popieiaus praomas Napoleonas III pasiunt didel Pranczijos armij. Romos gynimui vadovavo Duzep Garibadlis, anksiau grmsis Sardinijos karalysts, Piet Amerikos sukilli gretose. Prancz kariuomen palau sukilli pasiprieinim. Romoje liko prancz gula, nes popieius nebepasitikjo vietiniais. D.Garibaldis su nedidele grupe sukilli persikl per Adrijos jr. 1849 m. Rusijoje leista valstieiams isipirkti i pono nuomojam em. 1849 m. padidinta emaii vyskupyst prie jos buvo priskirtos 93 Vilniaus vyskupijos parapijos Kauno, Panevio, Ukmergs, Utenos, Obeli, Zaras, Kuro ir emgalos dekanatai. emaii vyskupu tapo Motiejus Valanius. 1849 m. Brolybs sjunga susijung su Mykolo Mikutaviiaus Vilniuje kurta gerai konspiruota grupe ir pradjo rengti sukilim. Sukilim pradti buvo numatyta balandio 4 d. 1849 m. Klaipdoje dirbo netoli 800 moni pramonje vyravo smulkioji maisto pramon. 1849 m. kovo-balandio mn. caro valdia susek Brolybs sjung. Atsakomybn buvo patraukta apie 200 moni. 1849 m. balandio 5 d. lietuvi banyios Klaipdoje kunigas Rudolfas Andrius Cipelis (Rudolf Andrius Zippel) F.V.Horcho spaustuvje ileido pirmj numer laikraio Lietuvinink prietelis, kuris laikomas pirmuoju lietuvi laikraiu, leistu dabartins Lietuvos teritorijoje. 1849 m. gegus mnes Saksonijos karalysts sostinje Dresdene ir Badeno hercogystje kilo sukilimai imperijos konstitucijos projektui ginti. J Frankfurte pareng Vokietijos monarch nepripaintas visos Vokietijos parlamentas. ioje konstitucijoje numatyta visuotin rinkim teis renkant imperijos parlament ir kitos laisvs. Badeno hercogysts teritorijoje buvo sutelktas ginkluotas sukilli brys, kuriam priklaus ir F.Engelsas. Galingai Prsijos armijai sutriukinus sukillius, j likuiai pabgo veicarij. Prsijos valdia ileido statym itremti K.Marks i Prsijos. Tokiomis slygomis buvo nutrauktas komunistinio Naujojo Reino laikraio leidimas. 1849 m. Frankfurto parlamentas ir Pranczijos respublikos paskelbimas. 1849-1880 m. centro valdia leido Karaliauiuje leisti lietuvik laikrat Keleivis, redaguojam Karaliauiaus lietuvi seminarijos profesoriaus F.Kuraiio. 1849 m. mir ymus botanikas, io mokslo Lietuvoje pradininkas Jurgis Pabra (gims 1771 m. Vei kaime netoli Lenkim, Skuodo rajone). Tvai greiiausiai buvo paprasti valstieiai. Pasidar bajoro dokumentus. Studijavo Vilniuje medicin ir gamtos mokslus. Baigs Varni kunig seminarij, kunigavo Plungje ir Kartenoje. 1816 m. stojo Kretingos bernardin vienuolyn, prims Ambraziejaus vard. Ivainjo vis emaitij. Tyr jos augalij. Bendravo su D.Poka, S.Daukantu, M.Valaniumi ir kitais isilavinusiais lietuviais. Ra i esms emaii tarme su retomis auktaitybmis. Mokslo veikaluose vartojo savit, emaii tarmei pritaikyt rayb. Ilguosius balsius ymjo dvigubindamas raides. Morfologija ir leksika ilaikyta emaitika. XIX a. vidurys. Lietuvos pramonje imta vartoti mechaniniai varikliai techninio-ekonominio pramons perversmo rodiklis. XIX a. antroji pus: Maosios Lietuvos lietuvi vokietinimo msi ir Vokietijos valdia. XIX a. antroji pus: susiformavo Lietuvos buruazija. Tautin buruazija daugiausia formavosi i valstiei. 1850 m. Europoje prasidjo pramons pakilimas. 1850 m. atkuriama Vilniaus vietimo apygarda, kuriai perduodamos Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernij mokyklos. 1850 m. Prsijoje statymas teisino dvarinink valstiei aprpinim eme, paliekant skirtin sklyp u ipirk, kuri per rentos bank valstietis turjo isimokti per 41-56 metus. Valstieiai tapo ems savininkais. 1850-1860 m. suvestiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, pabgusius nuo baudiavins priespaudos. Metai Pabgo i viso I j dvarinink valstiei 1850 376 190 1855 1015 363 1856 657 205 1857 457 131 1860 449 113

1850-1875 m. emaii vyskupas Motiejus Valanius. Katalik Banyios emaii vyskupystje prasideda priartjimo prie lietuvi liaudies ir lietuvybs epocha. 1850 m. grafas Zubovas Plungje pastat mrin varpin, o 1858 m. (senosiose) kapinse pastat Vis ventj koplyi. 1851 m. panaikinta muit siena tarp Lenkijos gubernij ir imperijos (tarp Augustavo ir Vilniaus gubernij). 1851 m. Klaipdoje, dabartinje Vytauto gatvje baigta statyti banytl. 1900 baptist mieste buvo 279. Po II pasaulinio baptist namai buvo paversti jreivi klubu, vliau Mokytoj namais. 1991 m. grinti tikintiesiems. 1851 m. Tilje jo laikratis Lietuvikas prielaikas. 1851 m. gim dr. Jonas Basanaviius gydytojas, mokslininkas, lietuvi tautinio atgimimo veikjas ir ideologas, Vasario 16-osios Akto signataras. Baig Marijampols gimnazij (1873). Studijavo Maskvos universitete i pradi istorijos ir filologijos fakultete (1873-1874), paskui Medicinos fakultete (1874-1879). 1879-1905 m. gyveno Bulgarijoje, nuo 1905 m. iki mirties Vilniuje. 1883 m. pareng pirmuosius Auros mnraio numerius. Paskelb reikmingus lietuvi tautosakos rinkinius: Lietuvikos pasakos (1898-1902, 2d.), Okabali dainos (1902, 2 t.), I gyvenimo vli bei velni (1903), Lietuvikos pasakos vairios (19031905, 4 d.). Paskelb apie 40 mokslo studij, apie 140 istorijos, archeologijos, kultros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos straipsni. Ikl ir stengsi pagrsti romantin lietuvi kilms i trak ir fryg teorij. 1851 m. gruodio 1-osios 2-osios nakt Liuji Napoleonas sak suimti ir mesti kaljim sau pavojingus veikjus. Paryiuje apie 10 000 respublikon ijo barikadas, taiau kariuomen numalino sukilim. 1852 m. Klaipdoje gyvena 11 422 gyventojai. 1852 m. gruodio 2 d. Pranczijoje buvo panaikinta Antroji respublika ir atkurta imperija. Antrosios imperijos imperatoriumi tapo Liuji Napoleonas Napoleonas III. Pranczija Antrosios imperijos laikotarpiu kariavo ne vien kar: kartu su Anglija dalyvavo karuose prie Kinij, okupavo Kambod, band ukariauti Meksik. 1853 m. emaii vyskupijoje veik 197 parapijins mokyklos (jos buvo parapij klebon inioje), kuriose moksi 5910 vaik. 1853-1856 m. gdingas carizmo pralaimjimas Krymo kare, kuris padidino feodalins-baudiavins sistemos kriz Rusijoje. Iki 1865 m. carinje Lietuvoje inyko kno bausms valstieiams. 1854 m. Didysis Klaipdos miesto gaisras. Iliko tik keli sveiki kvartalai Frydricho buvusiame priemiestyje. Per stebukl iliko ir H.lymano 150 tkst. taleri verts preks, kurios padjo inomam Trojos atradjui gyvendinti savo svajon. Po 1854 m. gaisro sudegusi Lietuvi banyia, minima jau nuo XVII a. pirmos puss, atstatyta pagal F.A. tiulerio projekt. Nuo 1858 m. ji vadinama Jokbo vardu. Galutinai nugriauta 1958 m. Jos vietoje "Neptno" kavin. Per gaisr sudeg ir Reformat banyia (1683), buvusi prieais Lietuvi banyi. 1859-1861 m. pagal F.A.tiulerio projekt atstatyta. 1945 m. tankais buvo nuverstos ios banyios sienos. 1856-1858 pagal F.A.liuterio projekt atstatyta ir vokiei liuteron Jono banyia Turgaus gatvs gale stovjusi ia nuo 1696 - 1706 met. XVII a. viduryje ia kunigavo M.Pretorijus - istorikas (J.Bretkno vaikaitis). XIX a. antroje pusje tai buvo aukiausias visuomeninis pastatas mieste (Boktas 75 m aukio). Deja po II pasaulinio karo jos griuvsius nutarta nuluoti nuo ems paviriaus kaip iukles. 1854 m. i Klaipdos nutiesta pirmoji telegrafo linija Gumbin. 1854 m. pirmj garlaivi navigacija Nemune. 1854 m. iilgai Sankt Peterburgo - Varuvos plento buvo nutiesta pirmoji telegrafo linija Lietuvoje turjusi stotis Kaune, vliau ir Marijampolje. 1854 m. mokyklli prie banyi buvo 197, jose moksi 5900 vaik. 1854 m. balandio 16 d. M.Valaniaus laikas emaii vyskupysts monms, raginantis juos bti itikimus vyriausybei. 1854 m. rugsj prasidjo Krymo karas. 1854 m. Australijoje vyko Viktorijos aukso iekotoj sukilimas.

1855-1881 m. Rusijos imperij vald caras Aleksandras II.

1855-1861 m. liberalusis atilimas caro valdios politikoje. XIX a. VI deimtmeio vidury Motiejaus Valaniaus pastangomis prie emaii vyskupysts banyi buvo beveik 200 mokykl. 1855 m. Klaipdoje atidaryta telegrafo stotis.

1855 1880 m. Klaipdoje rengiamas iemos uostas. 1855 m. Tartu universitete susibr latvi student ratelis, kuriame pradta atvirai svarstyti, kaip padti latvi tautai. ie metai latvi kultros istorijoje laikomi latvi atgimimo pradia. 1856 m. pradjo eiti laikratis Maajas Viesis (nam sveias) 1856 m. prie Klaipdos prijungiamas Vits priemiestis. 1856 m. Klaipdoje kurtos berniuk ir mergaii vidurins mokyklos. 1856 m. vidurinse mokyklose vl leidiama dstyti lenk kalb ir literatr. 1856 1860 m. vyko nauji opijaus karai, ir jungtin angl ir prancz kariuomen smog Kinijai dar skaudesn smg. Pekino prieigose ji sugriov imperatoriaus vasaros rmus ir igrobst brangenybes. Europieiai primet Kinijai naujas sutartis. Jiems buvo leista prekiauti dar keliuose uostuose ir suteiktos naujos privilegijos. 1857 m. Klaipdoje teatras persikelia dabartines patalpas. 1857 m. buvo 418 824 gyventoj Kauino gubernijoje save laikani emaiiais; 1897 toki buvo jau 444 921 mogus. Vilniaus gubernijos etnin gyventoj sudtis pagal 1857-1859 m. parapij sraus M.Janulas M.Lebedinskas A.Koreva R.Ekertas P.Batiukovas Tautybs Skaiius Proc. Skaiius Proc. Skaiius Proc. Skaiius Proc. Lietuviai 418 880 50 386 900 46 386 000 45,1 210 273 23,6 Baltarusiai 169 057* 20,2 247 300 29,4 418 289 46,9 Lenkai 154 386 18,4 103 400 12,3 212 000 24,7 154 386 17,3 Rusai 14 930 1,8 19 300 2,3 178 000 20,8 27 845 3,1 ydai 76 802 9,1 67 645 8 77 000 9 76 802 8,6 Kiti 4019 0,5 16 554 2 3700 0,4 4120 0,5 I viso: 838 074 100 841 095 100 857 000 100 891 715 100 * skaitant kriviius 23 016

Apskritis venioni Lydos Vilniaus Amenos Vileikos Dysnos

Vilniaus gubernijos tautin sudtis XIX a. viduryje Lietuviai (418 880) Lenkai (154 382) Baltarusiai (143 041) proc. proc. proc. 85,50 5,70 5,80 63,30 7,20 21,50 61,00 34,60 3,50 52,20 18,30 21,20 28,20 22,10 44,80 2,00 43,40 54,40

Apskritis Teli iauli Raseini Kauno Panevio Zaras Ukmergs

Kauno gubernijos tautin sudtis XIX a. viduryje Lietuviai (728 474) Lenkai (25 189) emaiiai proc. proc. proc. 97,10 0,10 2,20 95,70 3,80 95,60 2,60 1,50 58,70 30,00 7,90 23,70 73,30 0,10 96,10 0,70 90,40 8,60

Baltarusiai proc. 0,70 -

Apskritis Gardino Valkavysko Pruan Slanimo Lietuvos Brastos Sokulkos Baltstogs Kobrino

Gardino gubernijos tautin sudtis XIX a. viduryje Lietuviai (201 897) Jotvingiai Lenkai (193 228) proc. proc. proc. 63,40 22,50 45,80 3,50 11,00 42,70 10,00 42,70 10,00 20,10 2,00 6,00 11,70 81,20 8,80 81,10 0,70 27,80 5,60

Baltarusiai (25 879) proc. 2,80 10,50 46,80 46,80 38,20 17,10 43,40

Statistika pagal Rusijos geografins draugijos ura XIII knyg, ileist 1861 m. Sankt-Peterburge. ioje knygoje ispausdintas straipsnis Apie tautin Rusijos imperijos Vakar krato gyventoj sudt, kuriame pateikta Vitebsko, Mogiliovo, Minsko, Vilniaus, Kauno, Gardino, Kijevo, Volyns ir Podolsko gubernij gyventoj tautin sudtis ir j religin priklausomyb. Charakteringa tai, kad dar XIX a. viduryje iauli apskrityje gyveno tik emaiiai, o tarp Kauno apskrities jie sudar didij dal. domus ir lietuvi iplitimo arealas XIX a. viduryje. Priskiriant jotvingius balt grupei, is arealas nusitsia toli pietus nuo dabartini Lietuvos rib. Nors jotvingius laikome lietuvi gentimi, taiau minimo straipsnio autoriai rao: Jie (jotvingiai) gerokai skiriasi nuo baltarusi ir lietuvi grubiais paproiais bei iaukiania ivaizda, o baltarusiai turi posak: atrodo kaip jotvingis, t.y. irisi kaip plikas... Dar vienas charakteringas faktas: jotvingiai ipaino pravoslav tikjim ir tai matyt, buvo j greito nutautjimo prieastis. Vilniaus gubernijoje 6 proc., o Gardino gubernijoje 64,1 proc. lietuvi buvo prim pravoslav tikjim. 1857 m. Sankt Peterburgo steigtas komitetas apsvarstyti baudiavos panaikinimo klausimus. 1857 m. sausio 26 d. caro saku Vyriausiajai Rusijos geleinkeli bendrovei leista pradti tiesti geleinkel i Sankt Peterburgo per Vilni Varuv. 1857 m. Salant dvaro laisvj moni bruzdjimas. 1857 m. gruodio 2 d. caras Aleksandras II pasira reskript Vilniaus generalgubernatoriui V.Nazimovui dl gubernij bajor komitet steigimo valstiei reformai parengti. 1857-1859 m. demokratins orientacijos lietuvi inteligentija neskmingai mgina gauti leidim lietuvikam laikraiui Lietuvoje leisti. 1857 1859 m. sukilimas Indijoje (Sipaj sukilimas), apms nema dal iaurs Indijos. Anglijos vyriausybei pasiuntus papildomas kariuomens dalis, anglai gijo didesn karin persvar. Sukilliai veik padrikai. Sukilimas buvo nuslopintas. Anglijos parlamentas pamats Ryt Kompanijos nepatvarum, j ir formaliai dar egzistavusi Mogol imperij panaikino, j teises perm Anglijos karalius, 1876 m. karalien Viktorija oficialiai paskelbta Indijos imperatore. Anglijos karali Indijoje atstovaudavo vicekaralius. Britai politikai suvienijo Indij, sukr modernios politins sistemos ir valstybs pagrindus, susiformavo atstovaujamos valdios institucijos (anksiau ind ir mongol valstybs buvo despotins), pradjo formuotis

daugiapartin sistema, krsi rinkos ekonomika, spariai vystsi komunikacij tikslas, atidaryti universitetai ir koledai, pradta leisti knygos ir periodika daugeliu Indijos kalb. Azijoje modernizacijos lygiu Indija buvo pirmaujanti alis, ir tik XIX a. pabaigoje j aplank Japonija. 1857 1859 m. pirmosios pasaulins ekonomins krizs. 1858 m. laisvj moni beliko vos 5 proc. viso valstiei skaiiaus. 1858 m. spalio 11 d. oficialus blaivybs sjdio pradia. M.Valanius ganytojiku laiku kreipsi dekanatus ir ragino skleisti blaivyb emaii vyskupijoje. Valaniaus veriami dvarininkai m udarinti smukles ir bravorus (vok. Brauer>lenk. Brawor), valstieiai masikai dar blaivybs adus. Pasisekimas buvo toks didelis, jog kai kuriose parapijose blaivybs draugijos nariais tapo net 97 proc. vis gyventoj. Liwetuva spariai blaivjo. Jos pavyzdiu m sekti kitos gubernijos. Tai atsiliep valstybs idui. (pvz., Kauno gubernijoje jau 1859 m. vietoj planuot 948 056 rub. U parduot degtin tebuvo gauta vos 53 146 rub.) ir valdia m blaivininkus persekioti, o tuoj po sukilimo blaivybs veikla buvo visai udrausta (1864 05 18). Nepaisant to, blaivybs sjdis gerokai pristabd Lietuvoje girtavim, o tai savo ruotu daug prisidjo prie krato kultros klimo. 1858 m. Augustavo gubernijos lietuvikose apskrityse rasta 332 000, arba 1/5 visos Lietuvos (be Klaipdos krato). 1858 m. baigtas tiesti Rygos-Taurags plentas antras strateginis plentas Lietuvoje. 1858-1860 m. Vilniaus ir Kauno gubernij privaiuose dvaruose kilo 137 valstiei bruzdjimai. Dalis j buvo nuslopinta jga. 1858-1864 m. blaivybs sjdis Lietuvoje. Masinis valstiei dalyvavimas blaivybs akcijose skmingas. 1858-1865 m. Vilniuje panaikinti vokiei amatinink cechai. 1859 m. idas buvo numats i Kauno gubernijos gauti 948 056 rublius pelno u degtins pardavim, o tegavo vos 53 146 rublius. 1859 m. balandio mnes Pranczijos ir Sardinijos (Pjemonto) kariuomen greitai um Lombardij ir vasar sumu austr armij prie Solferino. Maose Apenin valstybse kilo revoliucijos. Visur buvo reikalaujama suvienyti Italij nacionalin valstyb. Napoleonas III nenorjo, kad bt sukurta vieninga ir stipri Italija ir kad lugt popieiaus valstyb. Napoleonas III netiktai sudar paliaubas su Austrija. Pagal j slygas Lombardija atiteko Sardinijos karalystei, o Venecija liko Austrijos sudtyje. Napoleonas III gavo prancz daugiausiai gyvenamas Savojos ir Nicos sritis. Maose Apenin valstybse irinkti nacionaliniai susirinkimai prim nutarim prisijungti prie Sardinijos karalysts. J pavyzdiu pasek ir kai kurios popieiaus valstybs teritorijos. 1859-1861 m. pirmoji revoliucin situacija Rusijoje. 1859 m. Sardinijos karalysts ir Pranczijos imperijos karas su Austrijos imperija. 1860 m. gegus mnes vakarinje Sicilijoje i dviej garlaivi atplaukusi i Genujos isilaipino D.Garibaldio vadovaujami sukilliai. Prie j prisijung keletas tkstani vietini salos gyventoj. I salos sukilliai iygiavo Neapol. Sukilli kariuomenje buvo jau 25 000 savanori. iauriau Neapolio jie nublok karaliaus kariuomen. Sardinijos vyriausybs vadovas Kavras ir karalius Viktoras Emanuelis II pasiunt Pjemonto armij pietus per Neapolio sien. Sukilliai pripaino Sardinijos karaliaus valdi. Neapolio valdos po visuotino balsavimo buvo prijungtos prie Pjemonto. 1860 m. Klaipdoje kurta Luizs gimnazija. 1860 m. JAV irinktas 16 prezidentas Abraomas Linkolnas. 1861 m. vasario 9 d. Jeffersonas Davisas irinktas Amerikos Konfederacijos valstij prezidentu, o Alexanderis Stephensas viceprezidentu. 1861 m. paskelbta Italijos karalyst. Naujoje karalystje gyveno 22 mln. gyventoj, kai anksiau Pjemonte buvo 6 mln. Konstitucija kurta pagal Pjemonto konstitucij. Italija tapo vieninga konstitucine monarchija su dviej rm parlamentu. Dl didelio turto cenzo rinkjams tik 2,5 proc. gyventoj galjo dalyvauti rinkimuose. Romoje liko Pranczijos kariuomen. Po keleri met Austrija pralaimjo kar su Prsija ir 1866 m. turjo atsisakyti Venecijos srities, kuri buvo prijungta prie Italijos karalysts. 1861 m. Klaipdoje pradjo veikti miesto duj fabrikas vestas dujinis apvietimas. 1861 m. Klaipdoje kurta vyr gimnastikos draugija TurnVerein. 1861 m. pradjo veikti geleinkelio atkarpa Kaunas-Virbalis. Vilniaus staiatiki procentas pagal oficiali Rusijos statistik Apskritis 1861 m. procentas 1897 m. procentas Vilniaus 4,8 14,7 Trak 2,7 6,1 Amenos 26,4 35

Vileikos Dysnos venioni Lydos

48,9 56,5 9 25,9

64,9 63,8 15,6 28,7

Vilniaus gyventoj pasiskirstymas tautybmis 1861 m. Procentas Tautyb Procentas 2,3 Lietuvi 46 12,3 Totori 0,2 29,4 yd 8 Kit 1,8 I viso slav: 44 I viso: 56 Tautyb Rus Lenk Baltarusi 1861 m. vesta luomin valstiei savivalda, kurtos valstiei savivaldybs. 1861 m. udrausta ydams apsigyventi ariau kaip 50 km nuo Rusijos sienos. is draudimas netrukus buvo atauktas. 1861 m. Lietuvoje ir Lenkijoje susiformavo dvi visuomenins grupuots: baltieji ir raudonieji reform alininkai ir revoliucionieriai. Raudonieji, kuriuos daugiausia sudar miestieiai, inteligentija, beem bajorija, besimokantis jaunimas, buvo tos nuomons, kad ginkluota kova prie carizm gali garantuoti isivadavim. Jie sukr revoliucin organizacij, kurios udavinys ruoti krat sukilimui. Taiau raudonieji nebuvo vieningos nuomons. Isiskyr 3 srovs: deinieji, nuosaikieji ir kairieji. Deinieji neprietaravo sukilimo rengimui, bet stengsi j atidti; nuosaikieji siek tuojau pradti sukilim; kairieji reikalavo ne tik tuoj pradti sukilim, bet ir aprpinti valstieius eme be ipirkimo. Baltieji (daugiausia dvarinink ir pramons buruazijos partija) buvo nusiteik prie revoliucin kov. Deinysis baltj sparnas bendradarbiavo su caro valdia, tikjosi i jos nuolaid aktualiausiais krato klausimais. steigta karo mokykla Genujoje, vliau perkelta Cuneo, kuri reng kadrus bsimam sukilimui. 1861 m. kovo-rugpjio mn. politins anticarins manifestacijos. Lietuvoje prasidjo miestiei ir vietos bajor judjimas, politins-patriotins manifestacijos su Lenkijos ir Lietuvos valstybingumo kiais banga. Lietuvoje (be Augustavo gubernijos) ir Vakar Baltarusijoje i viso vyko 227 manifestacijos. I j 116 surengta Vilniuje. Vilnius tapo judjimo centru pradeda kurtis revoliucingai nusiteikusio visuomens sparno, vadinam raudonj organizacijos, iki 1862 m. vasaros susibrusios Judjimo komitet. 1861 m. kovo 3 d. caras Aleksandras II pasira baudiavos panaikinimo Lietuvoje, Latgaloje ir Rusijoje statymus, pavadintus Nuostatai dl valstiei, ieinani i baudiavins priklausomybs, kurie suteik privai dvar valstieiams asmens laisv (asmens laisv, teis tvarkyti savo turt, pasirinkti versl ir t.t. ) ir numat skirtinio sklypo privalomo ipirkimo slygas. Imtos kurti seninijos, kurioms vadovavo valstiei renkamas seninas. Valstieiai gavo teis isipirkti sodybas arba sklypus. Valstiei prievoles skirtin sklyp fiksavo nuostatiniai ratai, kuri valdia netikrindavo, taigi dvarininkai tuo naudojosi ir maino valstiei emes bei didino prievoles. Valstieiams duota teis isipirkti em per 49 metus. 1861 m. Australijoje gyveno 1 200 000 baltaodi. 1861 m. balandio 12 d. ikilus Amerikos Konfederacijos nepriklausomybs klausimui nuo JAV prasideda JAV pilietinis karas. (1861-1865). iaurje gyveno 22 mln. gyventoj, Pietuose 9 mln., i j 4 mln. juodaodiai. 1861 m. birelio mn. i viso Vilniaus ir Kauno gubernijose iki iol vyko 145 valstiei bruzdjimai. Beveik pus j buvo slopinama kariuomens. 1861 m. vasar rus kariuomen suaud demonstracij Varuvoje. 1861 m. vasar vyko pirmasis iki iol inomas streikas Lietuvoje. Streikavo 45 akmenskaldiai, dirb netoli Turmanto stoties prie geleinkelio Sankt-Peterburgas Varuva tiesimo. Streikas truko 3 savaites. Jo dalyviai buvo i Tvers gubernijos atj udarbiauti valstieiai. 1861 m. rugpjio 12 d. Belmonto mike prie Vilniaus, minint Liublino unijos 292-sias metines, susirinko apie 5000 moni. ioje manifestacijoje pasigirdo patriotins kalbos, himnai bei dainos lenk ir lietuvi kalbomis. Kaune keli tkstani moni minia, susitelkusi prie pontoninio tilto per Nemun, susijung su panaia eisena kitame krante, jau buvusioje Lenkijos karalystje.

1861 m. rugpjio 18 d. Vilniuje 5000 manifestant patrauk prie S.Konarskio suaudymo vietos. vyko susirmimas su kariuomene. 1861-1873 m. pirmasis geleinkeli tiesimo per Lietuv etapas. Nutiesta 921 km. 1861-1900 m. Tartu universitete moksi 120 student i Lietuvos. 1861 m. paskelbiama Italijos karalyst. 1862 m. isigands revoliucini nuotaik Prsijos karalius Vilhelmas I pirmuoju ministru paskyr Oto fon Bismark. Tuo metu Vokietijoje buvo pagyvjs nacionalinio susivienijimo sjdis kvptas Italijos vyki. 1862 m. kurtas Rygos politechnikumas. 1862 m. pirm kart latvi ratijoje pasirod pavadinimas Latvija. 1862 m. vasar susikuria Lietuvos raudonj judjimo komitetas sukilimui rengti. 1862 m. rugsjo 22 d. (1863 sausio 1 d.?)JAV prezidentas Abraomas Linkolnas (1809-1865) paskelb, kad pietinse valstijose panaikinama vergija. Lietuvos kultros raida iki 1863 m. Egzistavo kelios kultros - aristokratikoji, bajorikoji, liaudies, miestietikoji. Susidrus bajor ir liaudies kultroms m formuotis lietuvi tautin kultra. Aristokratai avjosi kosmopolitinmis idjomis. Katalik banyia ir jos politinis vaidmuo XIX a. I - oje pusje Katalik banyia amiaus pradioje nusmuko. Caras j ketino padaryti panai staiatiki, udraud ryius su Vatikanu, buvo nusavinamos ems, vykdomi tikjimo suvarymai. Caras tik tada suvelnino padt, kai Vakar valstybms buvo parodytas katalik banyios engimas ir jos msi diplomatini veiksm. 1847 m. buvo pasiraytas konkordatas su ventuoju sostu. Vilniaus vyskupu tapo V.ilinskis, emaii - M.Valanius. Jis norjo sulietuvinti banytin gyvenim, para istorin veikal "emaii vyskupyst" lietuvikai, m Varniuose kaupti lietuvik bibliotek. Taigi, M.Valanius skleid lietuvikum ir ketino kontroliuoti lietuvi dvasinink ir pasauliei sjd, kuriam vadovavo S.Daukantas. M.Valanius organizavo ir blaivybs brolijas, kurias siek traukti visus valstieius. Valdios poiris tai buvo nuolankus iki sukilimo. Vilniaus gubernijos gyventojai 1862 m. (P.epnas, 1986 m.) Tautyb Skaiius Procentas Lietuvi 418 880 49,98 Lenk 154 368 18,42 Baltarusi 146 041 17,42 yd 76 802 9,16 Rus 14 930 1,79 Totori 2416 0,29 Krivii 23 016 2,75 Vokiei 902 0,11 Ukrainiei 701 0,06 I viso: 838 056 100

Gyventoj pasiskirstymas tautybmis Vilniaus gubernijos apskrityse 1862 m. Apskritis Lietuvi proc. Lenk proc. Baltarusi proc. i viso: Amenos 57,5 18,3 24,2 100 2,1 (visi Dysnos 43,4 54,5 100 staiatikiai) Lydos 63,2 7,2 22,5 92,9 venioni 86,9 5,8 6,9 99,6 Trak 93,4 4,3 1,3 99 Vileikos 28,3 22,1 44,8 95,2 60,7 (katalikai ir Vilniaus 34,5 3,5 98,7 staiatikiai)

M.Lebedkino suraymas pateik ir staigmen. Taip statistikas pietryius nuo Beloveo girios, Kobrino apskrityje surado net 22 725 jotvingius, nors i gentis jau buvo laikoma mirusia. ... kalba jie gud tarme lietuviku tarimu. Be to lietuvi aptikta ir labiau nutolusiose nuo etnins Lietuvos emse. Kijevo gubernijoje j gyveno 38 026, o Volyns 16 055. Volyns gubernijoje Kovelio apskrityje lietuviai save vadino emaiiais, buvo prim staiatikyb. ia pirmieji lietuviai kolonistai buvo atvyk dar Gedimino laikais. Susumavus etnins Lietuvos lietuvius, o taip pat isibarsiusius Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos plotuose, turtume bendr lietuvi skaii, virijant 2 mln. I j apie 76 proc. katalikai, apie 13 proc. protestantai ir apie 11 proc. staiatikiai. Pastarieji, deja, jokio tautikumo ymi neparod ir greitai nutautjo. Tiksliau nustaius lietuvikai kalbanius plotus gautume, kad 1863 m. tokie plotai Lietuvoje sudar 80 530 km2, o Maojoje Lietuvoje 11 400 km2 (i viso 91 930 km2). Tuose plotuose galjo gyventi per 2 mln. gyventoj, kuri daugum sudar lietuviai. 1862 m. viduryje opozicikai nusiteik dvarininkai sudar baltj organizacij, pavaldi Lenkijos baltiesiems. 1862 m. spalio 24 d. Rusijos vyriausyb kovai su revoliuciniu, anticariniu judjimu Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje steig speciali vyriausybin institucij, vadinam Vakar komitetu. 1862 m. spalio 24 d. pirm kart po 1856 m. buvo paskelbtas rekrt mimas. 1862-1863 m. nepasisek vyskupui M.Valaniui Varniuose kurti maj seminarij arba vidurin mokykl. Nuo 1863 m. sausio 1 d. oficialiai prezidento Linkolno saku panaikinta vergija JAV. 1863 m. pradia Kauno gubernijoje la jo jau tik 29 proc. valstiei. 1863 m. Unemun virto Rusijos provincija, priklausanti Varuvos generelgubernatoriui. 1863 m. rus valdia nusprend sunaikinti raudonj pajgas Lenkijoje ir pradjo imti jaunim rekrtus. 1863 m. vyskupas Valanius paskelb laik, kad ginklus met sukilliai nebsi baudiami, o Vilniaus vyskupas u tai, kad vis dels ileisti tok atsiaukim, buvo itremtas Rusij. 1863 m. nuo Lenkijos prijungtosios gubernijos imta vadinti Vakar krato vardu, kas reikia Vakar Rusij ir net visus krato gyventojus imta vadinti vakar rusais. 1863 m. sausio 22 d. Centrinis tautinis komitetas, pasivadins Laikinja tautine vyriausybe, skelbia sukilimo pradi. Sukilimas pagarsino manifest ir du agrarinius dekretus. ie dokumentai ragino visus Lenkijos karalysts gyventojus sukilti prie carizm, adjo jiems laisv ir lygiateisikum. Dekretai skelb, kad valstieiams atiduodama em, kuria jie naudojosi iki sukilimo. Sukilimas pirmiausia prasidjo Lenkijoje. Jis dar vadinamas Sausio sukilimu. 1863 m. Latgaloje prasideda sukilimas. Po jo Latgaloje udraustas ratas lotynikais ramenimis. 1863 m. kovo 13 d. buvo naikinamas laas ir vedamas privalomas ems ipirkimas. 1863 m. balandio 4 d. nauj carinio valstybinio pradinio mokymo sistem bei jos krypt nustat Laikinosios taisykls Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko gubernij liaudies mokykloms. Jose buvo pabrta, kad dstomoji kalba tegali bti valstybin (rus) kalba. 1863 m. balandio viduryje Vilniaus karo apygardoje buvo sutelkta 98 600 rikiuots kari. 1863 m. gegus 13 d. caras paskiria Michail Muravjov iaurs Vakar krato virininku ir suteikia ypatingus galiojimus slopinti sukilim. 1863 m. gegus 26 d. M.Muravjovas su visa kanceliarija atvyksta Vilni. 1863 m. birelio mn. Vilniaus karo apygardoje jau buvo sutelkta 123 500 rikiuots kari. 1863 m. birelio 11 d. i Londono iplaukusi (kovo 2 d.) tarptautin ekspedicija pasiek Prsijos krantus ties Juodkrante, taiau ia siaut audra. Isilaipinant keli savanoriai nuskendo; tada laivas pasuko prie Gotlando, kur j internavo vedijos valdia. 1863 m. birelio 22 d. Dluskio (bene vienintelis sukilimo vadas, rus armijoje buvo itarnavs iki kapitono) daliniai (apie 300 emaii) susidr su rus kariuomene ir laimjo m ties Papile (bene vienintelis didelis mis emaitijoje), nes nepavyko parveti stambesnius naujausi belgik karabin transportus, kuri taip lauk sukilliai ir kuriems sigyti buvo surinkta apie 100 000 sidabro rubli. 1863 m. Rusija pasiunt dvi karines eskadras Niujork ir San Francisk. Rusijos imperija buvo suinteresuota, kad JAV ilikt vieninga valstybe kaip atsvara Anglijai ir Pranczijai. 1863 m. birelio 27 d. Anglijos, Pranczijos ir Austrijos atstovai Rusijai teik dar grietesnes notas. 1863 m. rugpjio-gruodio mn. baigsi ginkluota kova Vilniaus ir Augustavo gubernijose. 1863 m. rugpjio 24 d. Lietuvos Unemun priskirta Vilniaus generalgubernatoriui M.Muravjovui (iki 1865 m.).

1863-1864 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje. 1863 m. sukilimas Tai buvo tarsi ankstesni judjim tsinys. Buvo tiktasi isilaisvinti i Rusijos ir vykdyti reformas. Susikr dvi organizacijos. Raudonieji, vadovaujami kunigo A.Mackeviiaus, galvojo, kad isivadavimas turi sutapti su radikaliomis permainomis. Galvojo, kad tik davus valstieiams ems ir suteikus pilietines teises, galima sukilim paversti masiniu. Baltieji, vadovaujami J.Geitoro, A.Oskerkos, A.Jelenskio, A.Domeikos, ketino visk daryti palaipsniui, iplsti bajor savivald. Baltieji turjo daug l. Tarp i grupuoi kilo konfliktai. Baltieji siek i raudonj perimti vadovavim judjimui. Sukilimui vadovavo Tautin vyriausyb, kuri savo manifeste deklaravo luom lygyb. Lietuvos provincijos komitetas, vadovaujamas raudonj, buvo silpnai pasirengs ir jis buvo atiduotas baltiesiems. Buvo stengtasi padaryti Lietuvos sukilim pavaldesn Lenkijai. Sukilliai turjo ukirsti Rusijos kariuomenei keli Lenkij, bet tai buvo nerealu. Vili teik ir Vakar valstybi diplomatiniai protestai prie Rusij, bet naudos jie nedav. I Anglijos buvo atplukdyta ginkl ir moni. Taiau jungtinms pajgoms keli ukirto rusai ir mis vyko gegus 7 d. Maldeiki kaime. Rusai nugaljo. Sukilli vadai Z.Sierakauskas ir B.Kolyka nuteisti. Antrame sukilimo etape buvo pereita partizanin kov, kuriai vadovavo A.Mackeviius ir B.Dluskis - Jablonovskis. Taiau kovotojai vis pralaimdavo, o caras didindavo represijas. Sukillius visai palau M.Muravjovo briai ir kontribucijos u sukilli rmim. Sukilimo vadai nebuvo vieningi dl savo plan. Visi valstybs atkrim sivaizdavo skirtingai. Po sukilimo buvo padidinti mokesiai, tremiama inteligentija. Buvo siekiama sukurti lojali imperijai piliei sluoksn gerinant valstiei gyvenimo slygas. Demografiniai ir socialiniai pokyiai po 1863 m. Daug miesteli gyventoj m keltis miestus, todl j ten padaugjo trigubai. XX a. pradioje gyventoj pertekli isprend emigracija. Dauguma ivyko Amerik, kai kuriuos Rusijos miestus. Gyventoj skaiiaus augim lm nauja visuomens struktra, ekonomikos kilimas, natralus gyventoj prieaugis. Visuomens stuktra pamau keitsi. Kaime irykjo skirtumai tarp stambi kinink ir neturting valstiei, prasiplt miest socialin struktra - formavosi buruazijos ir proletariato soc. grups. Bajor luomas skilo, o bajoryst m reikti inteligentikum, o ne kilm. Inteligentija (kurios aktyvi veikla lm modernios lietuvi tautos atsiradim) ir buruazija (kuri skaldsi miesto, kaimo ir pramonin) um auktas pozicijas. Panaikinus baudiav, valstieiai tapo labiausiai diskriminuojamas luomas. Iki XIX a., kada ekonomikos pltimasis atgin miestus deimtis tkstani valstiei, Talino ir Rygos gyventoj daugum sudar vokieiai. Amiaus pabaigoje latviai tapo didiausia Rygoje gyvenania bendruomene, savo skaiiumi pranokusia vokieius, ydus ir rusus. XX a. 7-ame deimtmetyje J skaii virijo gausi rusakalbi imigrant banga, plsteljusi soviet valdymo metais. Taline est dauguma vokiei ir rus atvilgiu susiformavo XIX a. yd jame gyveno maiau negu 5 tkst. iandien Taline gyvena po lygiai est ir rusakalbi gyventoj. Labai reikmingame laikotarpyje - baudiavos panaikinimo bei tautinio atgimimo prieaury ir prie pat lietuvi spaudos udraudim - Europos vidury gyveno lietuvi ir baltarusi tautos santykiu 19:28. Bet kaip tik iuo laiku lietuviai buvo priespaudos ir nepalanki aplinkybi geriausiai paruoti nutautjimui, kuriuo greit prads naudotis lenkai ir baltarusiai. Pagal gyventoj sudt Vilnius iki Antrojo pasaulinio karo buvo lenk ir yd miestas, kuriame lietuviai sudar nedidel maum. Lietuviai Stambios lietuvi salos Ukrainoje irgi buvo pravoslavikos ir lietuvikai nebemokjo ir jau greit paskendo ukrainiei jroje. Per tolesnius 30 met panaus likimas itiko dar labai stamb lietuvi pusiasal Gardino gubernijoj ir lietuvi salas Minsko gubernijos iaurinje dalyje. Didel j didiuma 1861m. jau kalbjo tik baltarusikai ir po 30 met j niekas lietuviais nebeura; katalikai virto daniausiai lenkais, o gauss pravoslavai baltarusiais. Auros laik tautinio atgimimo spauda j jau nebegaljo pasiekti, nes jie 1883m. lietuvikai nebemokjo.

Nekalbant apie smulkesnius administracinius vienetus kaip valsiai, o pasitenkinant stambesniais plotais kaip apskritys, matome i M.Lebedkino statistikos, kad 1861m. gudikomis apskritimis galima laikyti Vileikos ir Dysnos, kuriose baltarusiai turjo bent reliatyvi daugum, gi Lydos ir Amenos apskrityse lietuviams priklaus net absoliuti dauguma. Prie lietuvi skaiiaus dar tekt pridti Suvalkijos lietuvius- beveik 250 000; be to dar M.Lebedkino suraytus Kijevo gubernijos lietuvius-38 026, Volyns-16 055 ir Gardino gubernijos jotvingius-30 927. Pridjus dar vokiei suraytus 137 346 Maosios Lietuvos lietuvininkus, visas lietuvi skaiius 1861m. galjo bti 1 886 965. Tiksliau nustaius lietuvikai kalbanius plotus gautume, kad 1863 m. tokie plotai Lietuvoje sudar 80 530 km2, o Maojoje Lietuvoje 11 400 km2 (i viso 91 930 km2). Tuose plotuose galjo gyventi per 2 mln. gyventoj, kuri daugum sudar lietuviai. Gardino gubernijoj tuomet baltarusiai neturjo jokios daugumos n vienoj apskrityje: Gardino, Volkovysko ir Slanimo apskrityse buvo lenk dauguma, o Lietuvi Brastos, Pruan ir Kobrino apskrityse ukrainieiams teko reliatyvi dauguma greta gausi lietuvi. Rodos beveik tikra, kad M.Lebedkino vadovaujama dvasikja 1861m. ar kiek anksiau surainjim dar ne pagal kalb, bet pagal tautin smon ar kilm. Policijos nebaidomi ir politikai dar negniudomi tkstaniai pasisak es lietuviai ir net jotvingiai, nors savo kalbos nebemokjo. Bet labai gausus lietuvi dalyvavimas 1863 m. sukilime prie Rusij nustat didel biurokratijos aparat specialiai prie lietuvikus nusiteikimus, nors jie bt ir silpni ir be tinkamos vadovybs. Tad vlesni gyventoj apskaiiavimai rodys jau visai kitoki duomen. Iki 1861 m. svarbiausios Baltarusijos maumos buvo ydai, lietuviai, lenkai ir rusai (majania tvarka). 1914 m. Bendras lietuvik gubernij plotas (Kauno, Vilniaus, Gardino, Suvalk) apm 132 989kvkm. ir turjo 6 699 200 gyventoj. Jotvingiai M.Lebedkinas rao, kad 1861m. ar kiek anksiau Gardino gubernijoje (beveik visi Kobrino apskrity) tuomet gyven jotvingi likuiai buv visi pravoslavai ir kalbj baltarusikai su lietuviku akcentu. Jie jau buvo visikai gerai paruoti tapti baltarusiais ir vlesni laik statistika j jau neberanda. Kobryno apskrityje, kur iki 1860 m. buvo ilik 22 725 jotvingiai (i vis Gardino gubernijos 30 927 jotvingi), vietovardi savotikumas vertas susidomjimo. Kai vakarinse ir iaurinse savo ems dalyse jotvingiams XII a. pasidar labai nebe saugu gyventi, ios tragikos tautos likuiai slpsi Baltvydio giriose ir labiausiai susispiet pietiniuose jos pakraiuose, kur jie iliko iki XIX a. vidurio. Jotvingi em buvo parpusi Baltstogs, Sokolkos, Valkavisko, Slanimo, Naugarduko ir Baranovii apskritis ir net kai kur apm Gardino apskrit iapus Nemuno.. Nuo 1861 m. iki 1897 m. apie 2 650 000 lietuvi ir 31 000 jotvingi su visu prieaugliu tapo baltarusiais arba lenkais. Per t pat laikotarp 132 286 Gardino gubernijos rusai susitrauk 74 000; utat smarkiai padaugjus j kaimiei didiuma susiliejo su baltarusiais. Baltarusi kalba smarkiai pasistm Vilniaus gubernijos vidur, bet tautin smon kai kur dar liko lietuvika, kai kur buvo lenkika. Baltarusiai Tautin baltarusi smon pasidar juntama tik tose vietose, kurios ilgiau ibuvo vakarietikoje LDK takoje ir valdioje. Gudikomis tarmmis kalbantys mons ernigovo, Tvers, Kalugos, Oriolo ir Pskovo gubernijose niekada nepasisak es gudai, nes ia Lietuvos siena, skirianti nuo Maskvos, laiksi tik trump laik. Net pati Smolensko em (daugiau gubernija), Lietuvos valdioje ibuvusi 165 metus, per 1897 m. suraym gudais usira tik per pus (apie 46 proc.), o kiti save laik jau rusais. Bolevikai sakosi nepriskyr Gudijai Smolensko gubernijos ne dl kalbos, bet dl gyvenimo bdo, kuris ten ess jau rusikas. Iki 1950 m. Soviet kartografija Smolensko plat krat dar rod esant baltarusik kalbos atvilgiu. Bet nuo 1950 m. atlas laidos ten randa jau tik rus kalb.

Metai 1430 1572 1791 1861 1897 1914 1939 1955 m. m. m. m. m. m. m. m.

Gyventoj tankis/km2 2,00 4,40 9,00 15,00 30,10 38,00 43,00 42,50

Visi gyventojai 500 000 1 130 000 2 300 000 3 850 000 7 700 000 9 700 000 11 000 000 10 900 000

Vien baltarusi 450 000 1 020 000 1 955 000 3 080 000 5 850 000 7 280 000 8 700 000 7 630 000

Baltarusi proc. 90,00 90,00 85,00 80,00 76,00 75,00 75,00 70,00

Vilniaus gubernijoje: 418 880 lt, 143 041 gud, 154 382 lenk. Kauno gubernijoje: 728 474 lt, 1 548 gud, 25 189 lenk. Gardino gubernijoje: 201 897 lt, 25 879 gud, 193 228 lenk. Minsko gubernijoje: 64 149 lt, 661 770 gud, 116 789 lenk Mogiliovo gubernijoje: 945 lt, 713 375 gud, 27 238 lenk Vitebsko gubernijoje: 267 lt, 396 396 gud, 43 342 lenk I viso eiose gubernijose: 1 414 612 lietuvi, 1 941 982 gud, 559 258 lenk Lietuvikomis laikytos Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijos, o gudikomis- Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko. 1897 m. eiose istorinse Lietuvos gubernijose britai (pagal rus statistik) randa 5 447 000 gud ir 565 000 lenk, 380 000 ukrainiei, apie 500 000 rus, 1 414 000 yd, 308 000 latvi (latgaliei) ir 1 408 000 lietuvi (be Suvalkijos ir be Maosios Lietuvos). Ukrainiei daugum jie rado Kobrino (79 proc.) ir Lietuvos Brastos (64 proc.) apskrityse. J ymu ir Bielsko apskrity (39 proc.). Pagal 1911 m. statistik britai man Lietuv turint 5,5 mln. gyventoj, o 3 baltarusikas gubernijas-apie 7 mln. Prie mint ei gubernij baltarusi dar reikt pridti Smolensko gubernijos baltarusius 450 000, ernigovo-300 000, Tvers-60 000, Kalugos-20 000, Pskovo-20 000, Augustavo apskrities-12 000, Ilksts apskrities-10 000, Oriolo gubernijos-18 000 baltarusi. Tuo bdu visoje Baltarusijoje arti jos esaniose emse 1861m. buvo bent 2 831 982 baltarusiai, bet baltarusi daugumos zonoje j gyveno tuo metu tik apie 2 300 000. 1905 m. Lietuva irgi 4 gubernijos: Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalk. Baltarusija: Minsko, Mogiliovo, Vitebsko ir Smolensko gubernijos. 1914 m. lietuviai Gudijoj sumajo iki 7000. Dabar beveik vieni rusai Gudijoj sudaro tautin maum, kuri kasmet didinama rus kolonizavimu ir gud deportavimu. Rus kolonizacija yra jau pagrobusi daug ploto Homelio, Bresto, Oros ir Mogiliovo apylinkse. Beveik visi miestai, ypa Minsko ir Vitebsko, turi jau rus apie pus gyventoj. 1914m. rating gud buvo tik 18 proc.

Banyios padtis ir vaidmuo 1863 1904 m. M. Valanius pasitrauk i 1863 m. sukilimo ir buvo pateiks vietimo staig steigimo projektus, kuriuos valdia atmet. Tada jis slapta m ginti Banyi nuo valdios spaudimo : leido knygeles, reng slaptus mokymus lietuvikai. Ir po jo mirties 1875 m., emaitijoje buvo prieintasi rusinimui. Taiau Vilniuje kunigai skait pamokslus rusikai, parapijos pereidavo staiatiki tikjim, rusinimui buvo priepastatomas lenkinimas. Katalik prieinimasis irgi prisidjo prie 1905 m. pasikeitim (pvz.: pripaintos asmens ir sins laisvs). O tautinis sjdis prisidjo prie dvasininkijos sulietuvjimo. 1905 m. susikr krikioni demokrat partija. Rusinimo politika 1864 - 1905 m. Po sukilimo rusinimo politika buvo pavesta M.Muravjovui ir jo pagalbininkui I.Kornilovui. J planas vadinosi "rus prad atkrimo programa", kur patvirtino Aleksandras II. Buvo siekta: paalinti lenk kalb, neleisti katalikams uimti post, varyti katalik Banyi, plsti staiatikyb, steigti rusikas pradines mokyklas, udrausti lietuvik spaud lotyniku raidynu bei vesti kirilic. Visa tai buvo vykdoma nuo 1864 m. Rusinimas suaktyvjo valdant Aleksandrui III. Taiau buvo isipltojs tautinis sjdis ir imperijos tautin politika amiaus pabaigoje pateko kriz. Todl 1904 m. buvo panaikintas spaudos draudimas ir baudos u slapt mokym. vietimo raida po 1863 m. Visas oficialusis vietimas m tarnauti rusinimo tikslams. Imtos kurti rusikos pradins mokyklos, bet valstieiai neleisdavo jas savo vaik, mok juos slaptai - namuose. Buvo ir kilnojam daraktorini mokykl. Taiau u tai buvo skiriamos baudos. Slaptosios mokyklos ukirto keli rusinimui ir buvo lietuvikos padagogikos pagrindas. Unemunje rusifikavimas pasireik daug silpniau, taigi ir vietimo padtis nebuvo tokia baisi. Literatra ir menas Klasicizm istm romantizmas, pasaulietiniai leidiniai. Pagrindinis veikjas - A. Mickeviius. Buvo idealizuota Lietuvos praeitis, gamta, smulkij bajor gyvenimas. Literatriniai tekstai buvo kuriami lietuvi ir lenk kalbomis. Vliau lenkik tekst majo. Architektroje vyravo vlyvasis klasicizmas ( M.ulcas, K.Podainskis). 1832 m. , udarius Vilniaus Universitetui, lugo kultrins veiklos kryptys. Veik tik gydytoj draugija. 1855 m. buvo kurta Vilniaus archeologijos komisija ir senien muziejus. Jie skatino domtis lietuvi kultra. Inteligent veikla skatino lietuvi atgimimo sjd. 4 de. daugelis inteligent dirbo Sankt Peterburge. 1841 m. buvo isireikalautos parapijins mokyklos. Subrendo ir emaii akademijos sukrimo planai. Buvo pltojamas istorijos mokslo painimas. Amiaus viduryje kultrinis centras persikl Varnius. ia buvo sutelkta lietuvi krybin inteligentija, dirbo ir kr S.Daukantas. L.Ivinskis rpinosi lietuvik kalendori leidyba. 1859 m. M.Valanius norjo gauti leidim lietuvikam laikraiui "Pakeleivingas" leisti. Varniai buvo svarbus kultrinis centras, sunaikintas 1863 m.

Lietuvika spauda
Ji padar didel tak tautiniam atgimimui. Udraudus lotynikas raides, imtos leisti knygos kirilica, bet mons j nepirkdavo. Tada imtos slaptai, M. Valaniaus dka, neti knygos i Rytprsi. Jas nedavo knygneiai. Taiau daug knyg bdavo konfiskuojamos, o knygneiai tremiami. 1883 - 1886 m. buvo leistas laikratis "Aura", redaguojamas J.Basanaviiaus (vliau - J. lipo) . Apie laikrat susitelk naujas lietuvi tautinis sjdis. Vliau dl per didelio pasaulietikumo j nustojo remti katalikai ir lietuvi tautinis sjdis suskilo dvi kryptis: pasaulietin - liberalij ir katalikik konservatyvij. "Aur" pakeit V. Kudikos "Varpas" . Aplie j telksi lietuvi demokrat partija. Katalikai leido "emaii ir Lietuvos apvalg", "Tvyns sarg" (Vaigantas). iuose laikraiuose buvo prieinamasi rusinimui bei juose galjo atsiskleisti raytojai (kaip Maironis). Tai pakl lietuvi kultr auktesn lyg. m dirbti gausi lietuvi inteligentija, rastis partijos, tam neliko abejingi ir valstieiai. Autonomins Lietuvos etnografin idja palengva vystsi nuo 1883m. Rusijos standartiniai geografijos ir istorijos veikalai per 125 metus skelb, kad 1793m. Rusija jau atsim i Lietuvos visus slavikus kratus, o

1795m. visikai pribaigdama Lietuvos valstybs gyvyb, Rusija pasimusi jau tikras lietuvikas emes, nebe slavikas. Kai pati valdia savo oficialiuose leidiniuose 1840m. udraud vartoti Lietuvos vard, tai Rusijos mokslas vis dlto nepasek valdios pavyzdiu: Kauno, Vilniaus ir Gardino, kai kada ir Suvalk gubernijas vis tebevadino Lietuvikomis gubernijomis. Ir tai buvo daroma iki pat 1914m. karo. Kultra XIX a. II pusje Inteligentija dirbo spaudoje, kultrai takos turjo ir mokslo institucij, bibliotek muziej veikla. Bajorika kultra nebuvo taip smarkiai ribojama. Buvo kuriamos rusikos institucijos, muziejai (M.Muravjovo), rusinama Lietuvos istorija. Apmir meninis gyvenimas, buvo udrausti lietuviki teatrai. Todl m plisti klojim vakarai - nelegals mgj vaidinimai. Pirmasis legalus lietuvikas vaidinimas buvo parodytas 1898 m. Palangoje. Dauguma Lietuvos dailinink buvo pasitrauk usien. Architektroje m plisti romantizmo, eklektikos ir istorizmo bruoai, vliau buvo statomos neoromantins ir neogotikins mro banyios. 1863 m. rugsj caras Aleksandras II Suomijoje atidaro parlament. 1863 m. po sukilimo Plungje buvo udaryta pradin mokykla. Vietoj jos kurta rusika valstybin mokykla, veikusi iki 1915 m. 1863-1870 m. neleista priiminti dvasines seminarijas nauj klierik. 1864-1905 m. antroji Rusijos viepatavimo Lietuvoje epocha. 1864 m. sukilliai veik jau tik Kauno gubernijoje. 1864 m. M.Muravjovas ileido sakym, kuriuo visos parapijins mokyklos udaromos, o j vietoje pradtos steigti vien rusikos mokyklos. 1864 m. M.Muravjovo leidimu, tiktai Kauno gubernijos emaitikose apskrityse ir tose vietose, kur itisai gyvenama lietuvi ar emaii, katekizm buvo galima dstyti lietuvikai. 1864 m. M.Muravjovas sak lietuvikus ratus spausdinti kirilica. M.Muravjovo odiniu sakymu prasidjo vis lietuvik knyg persekiojimas. 1864 m. gaisras Plungje. Ypa didelis gaisras kilo 1894 m., kurio metu sudeg 156 gyvenamieji namai. Dl to plungikiai pastat paminkl v. Florijonui Banyios gatvje (dab. Vytauto gatvje) alia ten buvusios gaisrins Laisvs aljoje. Plung deg dar du kartus 1914 m. prasidjus Pirmajam pasauliniui karui ir 1931 m. 1864 m. vasario 17 d. JAV pilietiniame kare pirm kart pasaulio istorijoje povandeninis laivas nuskandino prast laiv. 13 metr ilgio ir 2 metr ploio konfederat povandeninis laivas Hunley Atlanto pakrantje prie arlstono po mnesio pratyb ir operacijos atidliojimo atakavo iauriei garlaiv Housatonic. Po sprogimo abu laivai nuskendo, atuoni povandeninio laivo gulos nariai uvo. 1994 m. po 15 met paiek Hunley buvo surastas po metro storio dumblo sluoksniu. 1864 m. Prsijos-Danijos karas. 1864 m. Papilje mir istorikas Simonas Daukantas (1793-1864). Gim Kalviuose, prie Lenkim, Skuodo rajone. Daukantas didiai vertino lietuvi liaudies tautosak. j irjo kaip altin tautos bdui, t.y. gyvensenai, painti. velg j kaip menin kryb ir verting aukljamj priemon. Mat joje ir labai reikming kalbos altin. Pirmasis m kaupti visus tautosakos anrus ir ris. 1835 m. sudar pirmj lietuvi pasak rinkin Pasakos masi. 1846 m. ileido 118 lietuvi liaudies dain rinkin Dainos emaii. Jis kritikavo Lietuvos bajorij u sulenkjim, smerk baudiav, tautin pavergim, kryiuoi ordino verimsi Lietuvos emes, popiei talkinim grobikikiems kryiuoi puolimams ir t.t. valgiai suprato, kad Lietuv praud susidjimas su Lenkija. Pirmasis XIX a. pradioje grietai iskyr lenko ir lietuvio svokas, padjo lietuvio svokai isikristalizuoti i lietuvio-lenko. S.Daukant galima laikyti lietuvi tautinio atgimimo pirmtaku. Vliau J.Basanaviius ir kiti veikjai jo jo pdomis. S.Daukantas negaljo nesusidurti su bendrins kalbos problema. J sprend paprastai: ra i esms savo gimtja nekta. Kitatarmiams monms sil tekst skaityti kiekvienam savikai. Antai knygos Pasakojimas apie veikalus lietuvi tautos senovje pratarmje rao: Tavs, mielas lietuvi skaitytojau, meldiu, kad netum ant mans, jog ne tavo parakvijos kalba raiau, gali pats, vien kart perskaits, antr kart skaitydamas nusuokti odius pagal suok (=tarm) savo parakvijos.... Nurodytinas vienas Daukantui bdingas lietuvi kalbos turtinimo bdas: jis skolinius keit latvikais odiais, kuri nelaik svetimybmis (latvi neskyr nuo lietuvi). Bdingesni jo rat latvizmai: asinas (kraujas), dvsel, dvselyba (vl), guov (karv), guotin (jauna karv), jrmal (jros pakratys), kalpas (tarnas<latv. Kalps), klajumas (aikt), kolt (ia pat, beirint < latv. Klat), kungas (ponas), labyba (turtas), liecyba (liudijimas, privilegija), lieta (daiktas, nauda; reikalas; valdia), lietoti (vartoti, turti reikm), lgoti (prayti < lgt; ldzu), mui (dvaras), pagastas (apylink), projam (alin), putnis (pauktis), vagorius

(prievaizdas < vagaris). Jis yra prisirankiojs odi net i prs kalbos, pvz., rykys (valdovas), ryk (valstyb) prs. Rikijs valdovas, ponas, riiks valstyb germanizmai. 1864-1866 m. Kauno gubernijoje atidaryta 12 nauj parapijini cerkvi. 1865 m. sausio 1 d. U dalyvavim sukilime caro teismas jau nuteis 21 712 moni. 1865 m. Klaipdoje pradtas statyti Neringos fortas. 1865 m. balandio 9 d. baigsi JAV pilietinis karas, pasidavus Konfederacijos generolui Robert E.Lee valstij generolui Ulysses S.Grant. 1865 1873 m. ikastas karaliaus Vilhelmo (Klaipdos) kanalas. VII deimtmeio antroji pus ekonomin kinink bkl dar labiau pablogino kelerius metus truks nederlius ir badas. 1865 m. M.Muravjovas buvo atauktas i Lietuvos. J pakeit Pabaltijo vokietis generolas Konstatntinas Kaufmanas. Vyskupo M.Valaniaus raginimu Lietuvoje imta steigti slaptsias mokyklas, kurios ibuvo iki pat 1905 m. Muravjovo ir jo pdini pastangos lietuvi spaudos udraudimu sustabdyti polonizacij ir plsti rusifikacij dav prieingus rezultatus. Susidar paradoksali padtis: kai caro andarai nuo koj nusivar gaudydami knygneius, lenkikos knygos pldo Lietuv i vis pusi, kiekviename dvare ar klebonijoje nuo j lo lentynos. Lenk taka ne tik nesumajo, bet dar padidjo, nes vietoj sunkiai gaunam lietuvik maldaknygi mons m vartoti lenkikas. Lenk elementoriai pradjo varytissu lietuvikais. Valdiai nepasisek iugdyti carizmui palankios inteligentijos. i ir toliau orientavosi lenk kultr, iskyrus vien kit rusofil, pvz., A.Botyri, F.Murak, kurie m proteguoti rusikum kaip atsvar pavojingesnei lenkybei. Taigi spaudos draudimas, kuriuo caro valdia siek rusifikacijos tiksl, ijo ne rusinimo, bet lenkinimo politikos naudai. Valdia, pati to nenordama, savo elgesiu tiesiog stm lietuvius lenk glb. Vilniaus gubernijoje, kad ir kaip stengsi lenkininkai, lietuvi liaudis ne tiek lenkjo, kiek baltarusjo. alia prestiins lenk kalbos, tinkanios banyiai, ia buvop vartojamos dvi liaudins kalbos lietuvi ir baltarusi. Pastaroji bdama artima lenk, ypa rus kalbai, ji teik valstieiams tam tikr patogum. J mokant lengviau buvo galima suprasti lenkikai (Lietuvos lenk kalb) kalbant kunig ardvarinink, rusikai kalbant valdinink. Ne visur Lietuvoje slav kalbos plito vienodai. Liausiai tas procesas vyko emaitijoje, kur i seno buvo palyginti nedaug sulenkjusi dvarinink, ir i dalies Unemunje, kur dl ankstesnio baudiavos panaikinimo lietuviai valstieiai greiiau ekonomikai atkuto, m viestis patys ir leisti savo vaikus moksl. Atvirkiai, kur i seno buvo daugiau dvar, sulenkjusi bajor, ten ir lietuvi liaudis spariau lenkjo. Bdingas pavyzdys Kdaini kratas. Jame nuo XIX a. vidurio m formuotis stambi lenk kalbos sala. ia i seno lenkikumu garsjo Liauds (up, Nevio deinysis intakas) bajorai. Ties Babitais anksti buvo sulenkinti kairiosios Nevio puss kaimai, kur buvo ypa daug dvar, o dein Nevio pus, gyvenama i dvar paleist buvusi baudiaunink, liko lietuvika. 1865 m. gruodio 22 d. saku lenk kilms, t.y. vietiniai, katalikai dvarininkai negaljo sigyti ems jokiais kitais bdais, o tik paveldjimu. 1865 m. gruodio 23 d. pasirayta konvencija tarp Pranczijos, Belgijos, Italijos ir veicarijos. Europoje sukurta Lotyn monetarin unija (paleista 1927 m.). Tai buvo XIX a. siekis suvienyti kelet Europos valiut vien valiut, kuri galt bti naudojama visose alyse narse tuo laiku, kada dauguma nacionalini valiut buvo gaminamos i aukso ir sidabro. Sjungos nars valstybs susitar keisti savo nacionalines valiutas 4,5 gram sidabro arba 0,290322 gram aukso standart (santykiu 15,5:1) ir pavert valiutas laisvai keiiamas tarpusavyje. Susitarimas visikai sigaliojo 1866 m. rugpjio 1 d. Prie keturi valtybi prisijung Ispanija ir Graikija 1868, o Rumunija, Austija-Vengrija, Bulgarija, Venesuela, Serbija, Juodkalnija, San Marinas ir Popieiaus valstyb 1889 m. 1904 m. Danijos Vakar Indija taip pat prisidjo prie io standarto, bet pati neprisijung prie Sjungos. Kai Albanija atsiskyr nuo Osman imperijos 1912 m., vietoj Osman liros joje pradjo cirkuliuoti Lotyn Monetarins Unijos ali Pranczijos, Italijos, Graikijos ir Austrijos-Vengrijos monetos. Albanija nekaldino savo monet, nespausdino ir savo banknot iki tol, kol 1925 m. sukr nepriklausom monetarin sistem. veicar ir prancz bankai atsisak priiminti popieiaus valstybs pinigus, todl Popieiaus valstyb buvo paalinta i Unijos. Nuo 1873 m. Unija perjo prie aukso standarto de facto. Faktikai Unija sulugo prasidjus Pirmajam pasauliniui karui, nors oficialiai panaikinta tebuvo 1927 m. 1866 m. siekdama labiau atitraukti lietuvius nuo lenk, caro valdia Unemuns gimnazij abiturientams lietuviams steig po 10 stipendij Maskvos ir Peterburgo universitetuose.

1866 m. Prsijos-Austrijos karas. Liepos 3 d. prie Sadovos kaimo ekijoje prsai sutriukino Austrijos kariuomen. Austrija turjo sutikti paleisti Vokietijos sjung. Vietoj jos 1866 m. i 22 Prsijos vadovaujam valstybi buvo sudaryta iaurs Vokietijos sjung.

Lietuvi ir baltarusi paribio apskrii etnin sudtis 1867 m. (pagal A.Ritich) Bendras I j proc. Apskritys gyventoj Lietuviai Baltarusiai lenkai rusai ydai Kiti skaiius Vilniaus gubernija Vilniaus 221 676 65 11,3 1,5 21,9 0,3 Vileikos 126 697 88,9 3,8 0,3 6,8 0,2 Dysnos 120 694 84,8 4,5 3,2 7,4 0,1 Lydos 122 044 21,3 63,9 7,5 7,1 0,2 Amenos 139 014 7,3 79,9 4,8 0,2 7,3 0,5 venioni 126 527 56,2 28,1 6,9 3,8 4,8 0,2 Trak 116 922 76,4 8 1,7 12,7 1,2 I viso: 973 574 35 45,1 7,1 1,5 10,9 0,4 Kauno gubernija Zaras 148 089 87,6 0,7 0,1 6,2 5,2 0,2 Gardino gubernija Gardino 126 083 1,2 65,1 5,4 27,7 0,6 Slonimo 127 792 0,7 87,3 0,7 10,9 0,4 1867 m. Rygos gyventoj sudtis procentais: Latviai - 23,6; Vokieiai - 42,9; Rusai: - 25,1. 1867 m. Rusija parduoda Aliask JAV. 1867 m. Kanadoje ilgai trukusios derybos tarp kolonij bei tarp j ir Anglijos vyriausybs atstov baigsi Aktu dl Britanijos iaurs Amerikos. I esms tai buvo suvienytos Kanados konstitucija. 1867 m. artorist spaudiamas Anglijos parlamentas suteik teis balsuoti miestuose visiems vyrams, turintiems nuosavus namus arba nuomojantiems atskirus butus. 1867-1871 m. vyskupas M.Valanius per Tils katalik kunig J.Zaberman suorganizavo Rytprsiuose lietuvik knyg lotynikais ramenimis leidim ir gabenim Lietuv. 1867-1900 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalk gubernijose beemi valstiei padaugjo nuo 133 000 iki 436 000. 1867-1915 m. Unemun jo Suvalk gubernij, todl vis plaiau buvo vadinama Suvalkija. 1867 1868 m. Meidzi revoliucija Japonijoje. XIX a. viduryje Indijoje gyveno apie 300 mln. gyventoj. 1868 m. kurta Rygos latvi draugija (Riigas latvieu biedriiba). 1868 m. vyksta pirmieji spektakliai latvi kalba. 1869 m. pirmoji Klaipdos buriavimo regata. 1869 m. atidarytas Sueco kanalas. 1870 m. penkiolikta JAV konstitucijos pataisa udraud balsavimo suvarymus rasiniu pagrindu. 1870 m. kilo Prsijos-Pranczijos karas. Napoleonas III pateko nelaisv ir buvo nuverstas nuo sosto. Pranczijos kariuomen isikraust i popieiaus valstybs. Grieti popieiaus laikai nesutrukd Italijos vyriausybei pasisti savo kariuomens prie Rom ir j aneksuoti. Popieiui buvo palikta teritorija Romos mieste Vatikanas. Italijos karalysts sostin perkelta Rom. 1871 m. Versalyje buvo paskalbt apie Vokietijos imperijos sukrim. Klaipda tapo iauriausiu Antrojo Reicho miestu.

1871 1888 m. Vokietijos imperij vald kaizeris Vilhelmas I.

1871 m. Rusijos vietimo ministras Dmitrijus Tolstojus dav odin nurodym pereiti prie dstymo rus kalba. 1871-1873 m. nutiesiamas Liepojos-Romn geleinkelis (jo per Maeikius, Radvilik, Kaiiadoris, Naujj Vilni ir umsk su ataka nuo Radvilikio per Panev iki Daugpilio). 1872 - 1875 m. tiesiamas geleinkelis Til - Klaipda.

1872 1876 m. Vokietijos valdia paalina lietuvi kalb i mokykl ir kit Maosios Lietuvos staig (iskyrus banyi). 1872 1907 m. vedijos karalius Oskaras II. 1873 m. Rygoje vyksta pirmoji visuotin dain vent. 1873 m. Buda, Obuda (senoji Buda) susijung su Petu. 1873 m. Plung, nusipirks Plungs dvar, atsikraust kunigaiktis i senos LDK Oginski kunigaiki gimins Mykolas Oginskis. Jo iniciatyva Plungje bdavo rengiamos ems kio parodos. Mokesi inspekcijos duomenimis, tuo metu Plungje veik daugiau kaip 100 ma parduotuvi. Apylinkse veik keliasdeimt vandens ir garo maln, keturios lentpjvs. 1874 m. lietuvi skund dl lietuvi kalbos imetimo i vis Maosios Lietuvos mokykl, vietimo ministras neslpdamas atsak, kad valdia i tikro esanti nusistaiusi inaikinti lietuvi kalb. 1874 m. atsirado lietuvika spauda JAV. 1874-1904 m. ileistas 701 lietuvikas spaudinys (vienas kitas paklidavo ir Lietuv). 1874 m. sausio 13 d. rekrt prievol pakeiiama visuotine karo prievole. 1875 m. Klaipdoje pabaigtas statyti geleinkelio stoties pastatas. 1875 m. pastatytas geleinkelis Klaipda Til. 1875 m. vedija, Norvegija ir Danija perjo prie metrins mat sistemos. 1875 m. mir emaitijos vyskupas, blaivybs sjdio iniciatorius Motiejus Valanius (1801-1875) 1876 m. Klaipdoje pastatyta uosto geleinkelio ataka. 1876 m. Japonija aneksuoja Bonino salyna, esant pietryius juo Japonijos sal. 1877-1885 m. paklus muitus importuojamoms idirbtoms odoms, isiplt vietos odos pramon, ypa Vilniuje ir iauliuose. 1877-1878 m. Rusijos Turkijos karas. Rusijos kariuomen nuygiuoja per Rumunij ir Bulgarij iki Eredns (dab. Turkija, Bulgarijos ir Graikijos pasienis). 1878 m. Klaipdoje pastatytas paskutinis burlaivis. 1878 m. JAV pradjo veikti telefonas. 1879 m. Klaipdoje pradta rodyti "judanius paveiksllius" - kin. 1879 m. Maojoje Lietuvoje steigiama mokslin Lietuvi literatros draugija, kuri tyrinjo nykstani lietuvi kultr ir kalb. Veik iki 1923 m. 1879 m. Paiegje (Zaras raj.) gim Kazimieras Bga lietuvi kalbos istorijos ir tautos kilms tyrjas. 1905 m. stojo Sankt Peterburgo universiteto filologijos skyri. 1912 m. baigs universitet rengsi profesrai lyginamosios kalbotyros katedroje, vadovaujamoje lenk kalbininko Jano Bodueno de Kurten (Baudouin de Courtenay). Tobulinosi Karaliauiaus universitete pas ymj kalbinink Adalbert Becenberger (Bezzenberger). 1916 m. tapo Sankt Peterburgo universiteto privatdocentu, 1917-1919 m. profesoriavo Perms, 1919-1920 m. Tomsko universitetuose. Nuo 1922 m. Kazimieras Bga Kauno universiteto profesorius. Dst beveik visus kalbotyros dalykus. Domjosi etnogenezs klausimais. Vietovardi kilm ir su ja susij lietuvi etnogenezs klausimai nagrinjami darbuose Upi vard studijos ir aisi bei slavn senov, Lietuvi sikrimas i dien Lietuvoje, Aisi praeitis viet vard viesoje. Tyr ir mirusias balt kalbas prs, kuri, iemgali, sli. Svarbiausia ios srities studija Lietuvi tauta ir kalba bei jos artimieji giminaiiai (1924-1925). Para darb apie Lietuvos kunigaiki vardus Apie lietuvi asmens vardus (1911). Ileido studij lietuvi kalbos skolini i slav kalb chronologijos klausimu (1912). Svarbiausias Kazimiero Bgos viso gyvenimo darbas didysis Lietuvi kalbos odynas. Mediag jam rinkti m dar mokykloje, o praddamas j rayti jau turjo apie 600 000 lapeli su odiais. Pirmasis odyno ssiuvinis pasirod 1924 m., antrasis ijo jau po kalbininko mirties 1925 metais. Didysis Lietuvi kalbos odynas baigtas leisti 2002 metais. I viso jo yra 20 tom. Mir 1924 m. 1880 m. Klaipdoje gyveno 19 660 gyventoj. Nuo 1880 m. caro veni proga Lietuvoje mokiniai katalikai bdavo vedami pamald cerkves. 1881 m. Vokietijoje peticij buvo gautas atsakymas ir gautas leidimas pirmuosiuose dviejuose pradios mokyklos skyriuose mokyti tikybos, ventojo Rato ir banytini giesmi lietuvikai. 1881 m. kovo 1 d. nuudytas caras Aleksandras II. 1881 m. mir emaii bajoras, lietuvik kalendori leidjas Laurynas Ivinskis (1808-1881). Gim 1810 m. ilals parapijoje. Kils i beemi bajor. 1831 m. baig mokykl Kolainiuose. Savimokos bdu gijo mokytojo cenz. Spaud udraudus, Ivinskis m slapta leisti kalendorius Prsijoje. Liaudyje kalendoriai buvo labai populiars, ieidavo net iki 8000 egzempliori tirau, anais laikais nepaprastai dideliu. Spaudos draudimui sulugdius kalendori leidim, Ivinskis viename rate valdios pareignams ra: Lietuviai, kaip ir emaiiai, turi t pai teis naudotis savo literatra, kaip pvz., latviai ir estai tarp kuri pirmieji, t.y.

latviai, turdami kelet laikrai, i 60 000 egz. liaudies kalendori semiasi naudingas, mokslines inias, kai tuo tarpu dabartiniame imtmetyje lietuviai tebra panardinti gilioje tamsoje. Ivinskis band tobulinti lietuvi rayb: odynuose balsi ilgum stengsi ymti brkneliu vir raids, odius kiriuoti. Ra emaitikai su gausiomis auktaii tarms priemaiomis. Veng savo gimtosios tarms dnininkik uo, ie atitikmen, pvz., retai teparaydavo mienu (mnuo), bridia (briedio), ive (iev). Paprastai vartojo formas su auktaii uo, ie. Paprastai vartojo emaitikas beafrikates formas, pvz., jaunikajtej, platej, graudej, degante (degani). Graiai ilaik savo tarms nazalizacij (net jeigu ji antrins kilms), pvz., kan, szen, anun dienun, waldans, wedan, suskilen, gerunse numunse, didesniunsius, junsu, didinsis, trins (3), sesun (sesuo), szun (uo) ir t.t. palaidotas Kurnuose. Ivinskis daug rpinosi lietuvi kalbos reikalais, dirbo jos labui. Iliko dviej lenkikai rayt jo straipsni apie lietuvi kalb ir jos raidyn rankraiai. Juose svarstoma ir bendrins kalbos krimo problema, tiesa, gana miglotai. Pasak Ivinskio, reikia visiems rayti vienodai, jo odiais tariant, vidurine tarme, kurioje maiausia kaimyn kalbos takos. Galbt galvoje jis turjo tradicin rat kalb, nes tos vidurins tarms niekur aikiau neaptar. Neinomas asmuo (V.Baubleviius?) vieno i i straipsni paratje ra savo pastabas, kuriose, be kita ko, reikalaujama tik rayti viena tarme, o skaityti kiekvienas gals savo tarme by tik supranta k skaits. Matyt, tada jau buvo pradjusi brsti mintis (vliau kit ipltota), jog reikalinga vienoda visiems lietuviams raomoji, bet ne nekamoji kalba.

1881 1894 m. Rusijos imperij vald caras Aleksandras III.

1881 m. kovo 21 d. Aleksandras III patvirtino Kauno tvirtovs plan. 1881 m. birelio 13 d. muit statymas dar labiau apsaugojo Lietuvos metalo apdorojimo mones nuo vetini dirbini konkurencijos ir skatino plsti gamyb bei gamini asortiment. 1882 m. Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija sudar Trilyp Sjung. Nors tuo metu Vokietija m nusisukti nuo Austrijos-Vengrijos ir mieliau rinkosi bendradarbiavim su Pranczija ir Didija Britanija. ios taip pat nesipurt draugysts su Vokietija, bendradarbiavo ekonominje plotmje. 1883 m. Pranczija aneksavo vidurin Indokinij. 1883 m. kov (iki 1886 birelio) leidiamas pirmasis lietuvikas urnalas skirtas Lietuvai Aura. 1884 m. Klaipdos mieste steigtas pirmasis jachtklubas. 1884 m. kurta Klaipdos buriuotoj draugija Segelverein. 1884 m. Vokietija aneksavo Bismarko salyn bei iaurs ryt Papua Gvinj, 1885 m. Pranczija aneksavo iaurin Indokinij. 1885 m. britai aneksavo Saliamono salyn. 1885 m. kurta irkluotoj ir buriuotoj draugija Neptun. 1885 m. Intensyvios rusifikacijos pradia valdant carui Aleksandrui III. Nuo Aleksandro III laik Lenkijos karalyst net ir oficialiuose dokumentuose imta vadinti Pavyslio kratu, nors formaliai senasis pavadinimas nebuvo panaikintas. 1886 m. Pranczija aneksavo Gvangdouvan, miest Honkongo kaimynystje. 1888 m. Klaipdos mieste pradjo veikti telefono stotis. 1888 m. vasario 13 d. Londone pasirod pirmasis dienraiuo The Financial Times numeris (iki tos dienos laikratis vadinosi London Financial Guide). Nuo 1893 m. dienratis spausdinamas ant roinio popieriaus ir yra vienas gerbiamiausi laikrai pasaulyje. 1888 m. britai aneksavo Kald salas (Ramiajame vandenyne) 1888 m. Vokietija aneksavo Nauru sal. 1888 m. britai aneksavo Malaizij (Borneo saloje). 1888 m. britai aneksavo Kuko salyn.

1888 m. 99 dienas Vokietijos imperij vald kaizeris Frydrichas III. 1888 1918 m. Vokietijos imperij vald kaizeris Vilhelmas II.
1889 1896 m. Tilje jo laikratis emaii ir Lietuvos apvalga. 1890 m. Plungje sikr draugija emaituk veisls arkliams veisti. 1890 m. Aleksandras III Pato manifestu sujung Suomijos ir Rusijos pato sistem. 1891-1907 m. Pranczija, Rusija, Didioji Britanija sudar karin-politin sjung Antant. Tarp i blok (Antants ir Trilyps) m kilti daug nesutarim. 1891 m. gruodio12 d. Caras ileido sak dl Krai benediktin vienuolyno ir banyios su kapinmis udarymo.

1893 m. vasario 1 d. Thomas Edisonas West Orinde (Naujojo Dersio valstija) atidar pirmj pasaulyje kino studij. 1893 m. birelio 10 d. Caras ileido sak dl Krai banyios nugriovimo. Nuo t met rugsjo kraikiai organizavo nuolatin budjim banyioje. 1893 m. lapkriio 10 d. Prie Krai banyios atvyko Kauno gubernatorius N.Klingenbergas su policijos palyda. Jis pareikalavo mones isiskirstyti. Banyioje tuo metu buvo apie 400 moni, kurie vienas po kito m skirstytis. Taiau andarai msi smurto, pradjo juos plakti botagais. Tada minia niro ir m mtyti andarus visk kas papuol po ranka. Gubernatorius usibarikadavo banyioje ir m laukti 300 kazok dalinio, su kuriuo buvo sutars dl pastiprinimo. Teismui perduoti 71 kraikis (34 valstieiai, 27 bajorai, 10 miestiei), i kuri 50 buvo kalinami dar iki teismo. 1894 m. rugsjo 29 d. Vilniaus teismo rmuose caro pareignams ir pasaulio vieajai nuomonei takojant buvo iteisinti beveik visi nukentj Krai skerdynse. Tik keturi kaltinamieji buvo nuteisti 10 met katorga, kuri vliau buvo pakeista simboline 1 met kaljimo bauda. 1894 m. japonijos kariuomen isilaipino Korjoje ir Kinijos Japonijos karo metu privert Kinij atsisakyti takos ir tiksl Korjoje. 1894 m. eidamas 49-uosius nuo nefrito mir Rusijos caras Aleksandras III. Caru tapo jo 26 met snus Nikolajus II, kuris neseniai buvo veds vokiet Aleksandr, Brit Imperijos karaliens Viktorijos ank.

1894 1917 m. Rusijos imperij vald Nikolajus II.

1894-1895 m. prasidjo dar nematytas visoje Lietuvoje pramons pakilimas, truks ligi pat 1899-1900 m. 1895 m. rugsjo 19 d. Vilni atvyks buvo V.Leninas nustatyti ryi su vietiniais socialdemokratais. 1895 m. Japonija aneksavo Taivano sal. 1895 1898 m. nutiestas Pastovi-venionli-Panevio siaurasis geleinkelis. 1895 1899 m. nutiestas Varnos-Alytaus-Suvalk-Gardino geleinkelis. 1896 m. kurtas Rygos politechnikos institutas. 1897 m. Klaipdoje buvo pastatyta raupsuotj ligonin. 1927 m. ia gydsi 15 ligoni. Veik iki 1944 m. 1897 m. parodytas pirmasis kino filmas Klaipdoje. 1897 m. Ilksts (Aluktos) apskrityje tautinis pasiskirstymas pagal vartojam kalb: latvi 28,52 proc. (apie 18 955 moni) yd 19,56 proc. (apie 13 000 moni) baltarusi 17,27 proc. (apie 11 479 moni) lenk - 17,12 proc. (apie 11 380 moni) rus 15,23 proc. (apie 10 123 moni) lietuvi 10,51 proc. (apie 6986 moni) slav 49,62 proc. (apie 38 982 moni) balt 39,03 proc. (apie 25 941 moni) yd 19,56 proc. (apie 13 000 moni) 1897 m. Plungje pastatyti dvaro rmai, rengtas didelis parkas. Dvare veik muzikos mokykla. Oranerija-laikrodin pastatyta buvo dar 1846 m. 1897 m. Plungje gyveno 4500 gyventoj. 1897 m. Lietuvoje streikuose dalyvavo apie 4400 streikinink. Kauno ir Vilniaus bei Suvalk gubernij lietuvikoje dalyje gyveno 2,5 mln. gyventoj: valstiei 73,3 proc., miestiei 19,9 proc., kilmingi bajorai 5,3 proc., ir kiti 1,5 proc. i viso Lietuvoje be Klaipdos krato tuomet lietuviais buvo urayta tik 58,3 proc. vis gyventoj, toliau pagal gausum jo ydai, lenkai, baltarusiai, rusai, vokieiai. Rusijos imperijoje gyveno 71 500 darbinink bei tarn, atjusi i Vilniaus, Kauno ir Suvalk gubernij. Darbo diena trukdavo 12 val. vidutinis darbinink umokestis per mnes tuomet buvo: vyr 20,92 rb., moter 9,2 rb., ir vaik bei paaugli 3,44 rb., nors laikyta, kad eimos pragyvenimui reikia nors 30 rb. I 4500 lietuvi, turjusi didesn negu pradin isilavinim, paioje Lietuvoje tegyveno 2800. U Lietuvos rib dirbo daugiau kaip 60 proc. vis lietuvi medik. Pagal suraymo duomenis tuo metu apytikriai buvo 19 000 lietuvi, kuriuos buvo galima priskirti prie inteligentijos. 1897 m. gyventoj suraymo duomenimis, pus Lietuvos gyventoj buvo beraiai, pagal 1923 m. suraym tredalis, o 1941 m. pradioje uregistruota tik 181 000 berai, kurie sudar 5,9 proc. vis gyventoj. Dauguma berai buvo vyresnio amiaus mons, gim dar XIX a. pabaigoje XX a. pradioje,

taip pat Vilnijos gyventojai. 1939 m. beraiai Ukrainoje sudar 18 proc., Rusijoje beveik 15 proc., o Baltarusijoje net 21 proc. 1897 m. Vilniaus gubernijoje buvo 12,72 proc. yd, Kauno 13,73 proc., Gardino 17,49 proc., Suvalk 10,14 proc. Panevyje gyveno 50,5 proc. yd, Ukmergje 53,8 proc., Zarasuose 52,6 proc., Vidiuose 67,6 proc. Vilniuje yd skaiius svyruodavo nuo 43 iki 47 proc., Kaune j buvo 35 proc., o iauliuose 43 proc. Gyventoj skaiius Suvalk gubernijoje 1897 m. Skaiius Procentas 304 602 52,24 134 006 22,99 59 129 10,14 53 109 9,12 30 485 5,23 1582 0,28 582 911 100

Tautyb Lietuvi Lenk yd Rus Vokiei Kit I viso:

1897 m. pagal Klim, atmetus rus kariuomen, valdininkij bei kitas Suvalkijoje gyvenanias maumas, grynai lietuvi gyventoj procentas santykyje su lenk gyventoj procentu, aiku, pakilt bent iki 66 proc. 1897 m. ataukiamas draudimas statyti naujas katalik banyias; mokiniai katalikai caro veni dienomis nustojami varinti cerkves. 1897 m. Vokietijos kaizeris peticijos nepatenkino, nes valdios surinktais duomenimis lietuviai nra skriaudiami. 1897 m. vasar Peterhofe (dabar Petrodvorecas) vyko Vokietijos kaizerio Vilhelmo II ir Rusijos caro Nikolajaus II susitikimas, kuriame buvo ikeltas klausimas ir dl lietuvik knyg spausdinimo udraudimo Rytprsiuose. 1897 1899 m. JAV emigravusi lietuvi gyveno apie 55 000. 1898 m. JAV aneksavo Havaj salas, paskleid propagand, kad havajieiai sunkiau gyvens, jei salynas pateks po brit imperijos karna. 1898 m. JAV aneksavo Guamo sal. 1898 m. JAV i Ispanijos atm Filipinus. 1898 m. Klaipdos apskrityje irinktas pirmas atstovas Vokietijos parlament Tils pirklys Jonas Smalakys. 1899 m. liep Klaipdoje pradjo veikti didelis faneros fabrikas. 1902 m. is fabrikas perdirbo 11 000 kubini metr, o 1906 m. apie 35 000 kubini metr medienos. Prie Pirmj pasaulin kar Smeltje buvo pastatytas antras faneros fabrikas. 1899 m. rugpjio 20 d. pirmas legalus lietuvikas spektaklis buvo parodytas tuo metu Kuro gubernijai priklausiusioje Palangoje. Mgjai suvaidino Antano Vilkutaiio Keturakio komedij Amerika pirtyje. 1899 m. mir dr. Vincas Kudirka (1858-1899). 1899 m. Piotro Stolypino (1862 04 14 1911 09 18) raginimai nusiginkluoti ir vesti pasaulin taika paskatino surengti pirmj Hagos taikos konferencij ir steigti tarptautin teism. Stolypinas dl savo reform radikalumo buvo nuudytas Ochrankos. Piotras Stolypinas buvo Rusijos imperijos ministru pirmininku 1906-1911. XX a. pradioje P.Stolypinas, palaikomas caro Nikolajaus II vykd nemaai reform, i kuri svarbiausia agrarin. Agrarins reformos metu jis stengsi iardyti Rusijos imperijos bendruomen ems kio valdym ir sukurti vienkieminius ir viensdinius kius vakarietiko fermerinio kio pavyzdiu. Skatino naujakuri klims Sibir bei Vidurin Azij. Naujakuriai vykdavo geleinkeliu, krovininiais vagonais, i kur kilo ir Stolypino vagono pavadinimas. ems reforma oficialiai pradta 1906 met lapkriio 22 d., ileidus caro sak. Reform tvirtino Valstybs Dmos 1910 m. birelio 11 d. ileistas sakymas, o reforma vykdyta iki pat 1917 m. liepos 11 d., kada Laikinoji Rusijos Vyriausyb j sustabd. Lietuvoje (beje, P.Stolypinas turjo dvar su pavyzdiniu kiu alia Kdaini; sunyks jis iliko iki ms dien) reforma vykdyta 1907-1914 metais. Jos metu teisinti anksiau neteistai pradti kaim skirstymai vienkiemius, naikinta viduramika Valak reformos sistema, egzistavusi nuo 1557 m. ygimanto Augusto statymo (350 met). Nustatyta emtvarka riai, tarpuriai, lauk imtymas. Reformos metu vienkiemiais iskirstyta 1713 kaim Kauno gubernijoje bei 717 kaim

Vilniaus gubernijoje. Daugiausia kaim skirstyta prie Kuro gubernijos, taip pat venioni apskrities vakaruose, iaurs rytus nuo Alytaus. Reforma sudar palankesnes slygas valstiei socialinei diferenciacijai, savarankikam kininkavimui, taip pat nauj ems kio kultr auginimui. Piotras Stolypinas pareng ir gyvendino reform kompleks, turjus dayg takos Rusijos vystimuisi. Jis pareng ir gyvendino vis reform kompleks, apimant piliei teises ir laisves, teisins valstybs pagrind formavim, savivald, ekonomik, finansus, socialin politik, vietim, moksl ir kultr, kariuomen, pasiprieinim terorui (maitams, sukilimams??? - a) 1899 m. Vokietija aneksavo Marijan salas 1899 m. Vokietija aneksavo Karolin salas. 1899 m. Vokietija aneksavo Maralo salas. 1899 m. Vokietija ir JAV pasidalino Samoa salas. 1899 1900 m. Klaipdoje pastatytas celiuliozs fabrikas. 1899 1900 m. kasmet streikavo po 1500-1800 darbinink. XIX a. pabaigoje-XX a. pradioje Vokietija virto viena galingiausi ekonominiu ir kariniu atvilgiu valstybi. Ji su silpnesnmis valstybmis - Italija, Austrija-Vengrija, Japonija - siek perdalyti pasaul, kuriame politin persvar turjo senosios daug svetim emi ir kolonij turinios valstybs. Ypa dideli prietaravimai ikilo tarp Vokietijos ir Didiosios Britanijos dl kolonij, Didij Britanij upldusi Vokietijos preki, auganio grsmingo Vokietijos karo laivyno. Buvo prietaravim tarp Vokietijos ir Pranczijos, Rusijos. XX a. pradioj Amerikos emynuose pana ekonomin isivystym buvo pasiekusios JAV (pramons dka) ir Argentina (jav dka). Buvo svarstoma, kuri i j taps pasaulio galine. Lietuvos kis XIX a. II pusje - XX a. pradioje XIX a. pramoninis perversmas. Ekonominis vystymasis. Sustiprja Rusija. Ekonominis perversmas Vokietijoje nusiurb darbo jg i Rytprsi regiono. XIX a. alia Klaipdos yra Kionigsbergas - centrinis Rytprsi miestas, nors jau prarandantis savo reikm. Atsiranda naujas centras, konkurentas-Libau (Liepoja). Tai karin jr baz, su puikiomis prieplaukomis, audmen bazmis, karini laiv remonto bazmis. Vliau ia buvo soviet povandenini laiv baz. XIX a. Liepoja tampa Rusijai pirmu pagrindiniu grd eksporto centru i Ukrainos. Nuo XIX a. antros puss stiprjanti emigracija Amerikas, Australij-Liepoja tampa labai svarbiu emigracijos centru (buvo laiv linija Libau - New York). Rusija proteguoja Liepoj. Klaipda tapo udaryta: i vienos puss Liepoja, i kitosKionigsbergas. Per Klaipd buvo reeksportuojama derva, vakas, odos, kailiai, medio produkcija (i pradi laivams). J poreikis sustiprjo XIX a. su knyg spausdinimu. Celiuliozs poreikis grindiamas pramoniniu perversmubiurokratijos ir pan. iaugimu. Javai. ve: druska, audiniai, geleies dirbiniai, vynas, prieskoniai ir t.t., silk. m sigalti kapitalistiniai santykiai, kis, nepaisant ekonomini represij, atsigavo. Buvo diegiamos naujos technologijos, sigaljo daugialauk sjomaina. Valstiei kiai nebuvo modernizuojami, jie dirbo tik tam, kad susimokt mokesius. Lietuvos pramon igyveno pakilim, nes buvo palanki muit sistema, usienieiai daug investavo. Nors Vilnius ir Talinas yra labai dideli, palyginti su j ali dydiu, taiau juose iki iol ilikusi savita nedidelio miesto atmosfera. Ryga, prieingai, yra didmiestis, o anksiau netgi pretendavo pasaulio miesto vard. Iki 1914m. Ryga toli pranoko visus kitus Pabaltijo miestus rus gyventoj skaiiumi; ia taip pat gyveno daug vokiei, yd bei Vakar pirkli; kai kurie j buvo kil i eim, sikrusi Rygoje jau prie kelias kartas. Georgas Armitsteadas, paskutinis Rygos meras prie Pirmj pasaulin kar, buvo kils i angl pirklio eimos. Senamiesio centre, netoli ups, yra nedidel anglikon banyia, dabar paversta student klubu. Prie 1914 m. pastatyti namai, nusits kelias mylias nuo miesto centro, liudija apie Rygos turtus tais laikais, kai ji priklaus Rusijai ir buvo stambiausias imperijos uostas. Iki 1914 m. tredalis visos Rusijos prekybos su Europos alimis vyko per Latvijos uostus, be to Rygoje, Taline bei Narvoje buvo stambi pramons moni (Narvos Krenholmo medvilns fabrikas buvo didiausias visoje imperijoje), priklausani nuo Rusijos aliav.

XX a. pr. kultros raida ir tautinis atgimimas m kurtis politins, slapta veikianios, partijos, kurios siek atkurti valstybingum bei pltoti lietuvyb. Partijos telksi du blokus - kairj (socialdemokratai (1896 m.), demokratai (liberalai, 1908 m.) ) ir deinj (krikionikoji (1905 m.) ir tautin demokratija (1905 m.) ). Socialdemokratai buvo populiariausi ir labiausiai persekiojami, jie 1912 m. pasitrauk. Demokratai ts "Auros" ir "Varpo" tradicijas, po 1905 m. iliko dominuojanti, jie siek Lietuvos valstybs atkrimo. Krikdemai dmes telk kultrin darb, rpinosi banyia, palaik Lietuvos autonomijos klausim, siek tvirtinti lietuvyb. Tautininkai (arba viltininkai, vairininkai) kovojo su lenkikuoju nacionalizmu, nekl socialini klausim. Lietuvoje veik ir kai kurios lenkikos partijos, taiau jos nesutar su lietuvikosiomis ir taip isivyst lenk ir lietuvi konfliktas, kuris netapo grsmingu. XX a. Klaipdos centrin dalis persikelia Naujamiest Libau strasse (dabar H.Manto gatv), Aleksandro alja (caro padjusiam kovoti su Napoleonu garbei, dabar Liep gatv). Augo gyventoj skaiius. 1810 m. - 6400gyv., 1815 m. - 7766gyv., 1852 m. - 11422gyv., 1890 m.19204gyv., 1900 m. - 20260gyv. Lietuvoje nutiesta 400 km plent. Pleiantis pramonei augo ir darbinink skaiius: 1900 buvo 13 800, 1908 m. 13 500, 1914 m. 16 700. 1900 m. Tilje gyventoj yra apie 35 500 (1923 m. - apie 49 000; prie 1939m. - 60 000) 1900 m. Klaipdoje gyvena 20 166 gyventoj. Prie miesto prijungiama Smiltyn. 1900 m. Klaipdoje pirmoji elektrin (dabartins Baltijos laiv statyklos teritorijoje). 1900 m. Klaipdoje sigytas pirmasis automobilis. 1900 m. gegu Klaipdoje pradjo veikti celiuliozs fabrikas stambiausia Klaipdos mon. 1900 m. lietuviai dalyvavo pasaulinje parodoje Paryiuje. 1900 1902 m. Klaipdoje pastatoma miesto ligonin. 1900 m. europiei ir amerikiei pajgos siver Kinij slopinti sukilimo. Pirm kart prie j prisijung modernjanios (nuo 1868 m.) Japonijos pajgos. 1900 - 1903 m. ekonomin kriz Rusijos imperijoje nutrauk pramons klestjim, taiau ji vl atsigavo. Visgi Lietuva liko agrarinis kratas. Kriz labiausiai paliet sunkij ir maiau lengvj pramon. Vilniaus, Kauno, Suvalk gubernijose usidar daugiau negu 220 pramons moni. 1900 1909 m. Lietuvos miestuose duonos kainos pakilo 9,5 proc., msos 31,2 proc. 1900 1912 m. didiuosiuose Lietuvos miestuose buvo panaikinti amatinink cechai. 1901 m. caro administracija nustat 13 val. darbo dien prekybos monse. 1901 m. kurta Klaipdos mokytoj seminarija. 1901 m. rugsjo 14 d. JAV prezidentu tapo Teodoras Ruzveltas. 1901 m. kurtas M. Muravjovo muziejus, kuriame buvo kaupiama muziejin ir archyvin mediaga apie 1863 m. sukilim. 1901 m. Klaipda pardav paskutin burlaiv. 1901 1910 m. Tartu universitet stojo 288 student kilusi i Lietuvos. 1901 1912 m. grdini kultr derlius Kauno gubernijoje padidjo 46 proc. 1901-1902 m. Klaipdoje ikilmingai atidarytas miesto vandentiekis. 1902 m. Klaipdos mieste pradjo veikti mokytoj seminarija. 1902 m. Vilniuje kurta pirmoji Rusijos imperijoje sionistin partija Mizrachi. 1902 m. kurtas Naujasis latvi teatras. 1902 m. sikr Lietuvi (nuo 1906 m. Lietuvos) demokrat partija (LDP), savo programoje suformulavusi nepriklausomos demokratins Lietuvos valstybs etnografinje teritorijoje (ji i esms buvo tapatinama su dabartins Lietuvos valstybs siena) siek. Jos nariais tuo metu buvo ir A.Smetona bei V.Mickeviius Kapsukas. 1902 1904 m. Klaipdoje pastatytas ir pradjo kursuoti elektrinis tramvajus (veik iki 1934 m.) 1903 m. Rusijoje pradjo veikti naujas baudiamasis kodeksas, kuris buvo laikomas gana moderniu. 1903 m. liepos 30 d. rugpjio 23 d. Briuselyje prasidjusiame ir Londone pasibaigusiame RSDDP II suvaiavime buvo sukurta naujo tipo partija socialistins revoliucijos ir proletariato diktatros partija bolevik partija, turjusi takos Lietuvos gyvenimui.

1903 m. V.Mickeviius Kapsukas siliejo Lietuvos socialdemokrat gretas. 1905-1907 m. partija suskilo dvi dalis tautin demokratin (rykiausia figra istorikas A.Janulaitis) ir artim V.Lenino bolevikams proletarin internacionalistin, kurioje pirmu smuiku grie bsimasis raudonasis budelis F.Dzerinskis. 1903 m. spalio mn. 1905 m. spalio mn. jo naujoji, menevikin Iskra. 1904 1905 m. vyko Rusijos ir Japonijos imperij karas. Karas prasidjo japonams netiktai upuolus rus eskadr Port Artre (Kinijoje Rusijos isinuomota teritorija 99 metams). Japonija sutriukino Rusijos laivyn ir parod, kad kyla nauja galinga karin jga bei tai, kad baltoji ras viepatavusi pasaulyje praktikai nuo Kolumbo laik tapo paeidiama. Po karo Japonijai atiteko Korja, o nuo 1910 m. tapo jos kolonija (1943 m. Kairo konferencijoje nutarta, kad Korja turi tapti nepriklausoma valstybe). Karas baigsi vienu spdingiausiu mi istorijoje carinio laivyno nuskandinimu Cusimos ssiauryje. Pirm kart istorijoje Rusijos kariuomen sukr ir panaudojo lengvj artilerij minosvaidius (j pirmtakai XIV a. mortyros). Vliau is ginklas plaiai naudotas PPK apkas miuose. Karo metu Korjoje susilpnjo Japonijos taka. Tik 1905 m. Japonija kaip nugaltoja kare pusiasal pavert savo protektoratu. 1907 m. japonai privert atsistatydinti Korjos karali Kodzong, pasiskundus tarptautiniame forume apie Japonijos administracijos vykdom priespaud. 1910 m. Korja buvo visikai aneksuota. Mokyklose pradtas riboti korjiei kalbos mokymas, vietoje jos vedant japon kalbos mokym, buvo falsifikuojama Korjos istorija apie jos savarankik praeit. 1919 m. vyko sukilimas. 1904 m. vasario 9 d. per Rusijos ir Japonijos kar prie Korjos krant japonai nuskandino Rusijos kreiserius Variag ir Korejec. 1904 m. gruodio 23 d. Vilniuje ileistas pirmasis legalus dienratis lietuvi kalba Vilniaus inios.

1904 m. gegus 7 d. Lietuvoje ir Latgaloje panaikintas spaudos draudimas lotynikuoju riftu (galiojs nuo 1864 m.). Atgavus spaud m klestti lietuvi kultra. Keitsi vietimo sistema - mokyklose buvo dstoma lietuvi kalba, steigtos privaios mokyklos, padaugjo vidurini mokykl. Buvo suburta Lietuvi mokslo draugija, kuri tyr lietuvi tautin kultr. Jos pirmininkas buvo J.Basanaviius. Draugija leido leidinius, vadovlius, sukomplektavo litanistin bibliotek, rpinosi paminkl apsauga, reng parodas. Lietuvoje ir Estijoje literatrin kalba buvo daugma sunorminta apie 1914 metus, o Latvijoje-treiajame XX a. deimtmetyje. Nepriklausom respublik gyvavimo laikotarpiu proces itin spartino mokykl sistema ir oficialios masins informacijos priemons. Sovietams valdant jis galop buvo baigtas. Literatrini kalb krimas kl kartus ginus spaudoje ir grumtynes tarp kalbinink, ginani skirtingas tarmes. Estijoje tai pasibaig tuo, kad iaurin est tarm visikai nugaljo pietin, kuri iki tol i tikrj buvo atskira kalba, taiau iandien, esant didiuliam valstybs spaudimui, beveik visai inyko. Ja vis dar neka dalis set tautels, gyvenanios Estijoje ir Pskovo srityje Rusijoje, o poetas Jaanas Kaplinskis yra j vartojs savo kryboje.

Latvi kalbos unifikavimas dar taip toli nepaeng, nes latgali kalba gerokai skiriasi nuo literatrins latvi kalbos. Latvijoje ir Estijoje judjimas u kalbos gryninim daugiausiai buvo nukreiptas prie vokikus, o Lietuvoje-prie lenkikus skolinius ir rayb. XIX a. pabaigoje XX a. pradioje vakar auktaii (suvalkiei) tarms pagrindu kuriantis lietuvi bendrinei kalbai, gerokai sumenkusi emaii ratija nenustojo gyvuoti. Aurininkas Juozapas MiliauskasMiglovara buvo bene ymiausias emaii ratijos propaguotojas, smoningai nepripains bendrins lietuvi kalbos ir savo kryb skelbs emaitikai. ymsni jo darbai yra poezijos rinkiniai Rasztai, Iivaires Eilas (1884), Dainas (1906), Giedmenis (1914) ir istorinis-etnografinis darbas Vidukls krasztas (1928). 1909 m. iauliuose jis taip pat leido pirmj laikrat emaitikai odis. emaitikai dar ra Sofija Kymantaitiurlonien (Pasipasakojima, 1913), Juozas Pronskus (Plukiava, 1926), Juozas Butkus (inomesnis slapyvardiu Butk Juz), plungikis Prancikus Bertaius, Monika Daubaryt, Stasys Anglickis ir kt. emaitika kryba buvo skelbiama laikraiuose Klaipdos inios, emaitis, Vakarai, emaii prietelius, emaii em. XX a. III-V deimtmeiuose emaii regioninis sjdis buvo arti visiko emaii ratijos atgaivinimo. 1938 m. ijo S.Anglickio redaguojama emaii raytoj antologija emaiiai, simbolizavusi emaii ratijos naujovikum ir teistas pretenzijas viet po saule. J imta norminti, parengtos raytins emaii kalbos taisykls. Kalbininkas Jonas Jablonskis, reaguodamas emaii atgimim ir j palaikydamas, kart ra: Bendram tautos kalbins kultros labui bt labai naudinga lygiaveriai literatrinio rato emaiiams turti ir savj. Naci okupacijos metais Teliuose veiks Lietuvi emaii meno ir mokslo centras turjo tiriamojo pobudio emaii tarms studij sekcij. Tik soviet okupacija, iblakiusi emaii ratijos darbuotojus ir variusi j saviraik, nebeleido toliau pltotis emaii ratijai. 1904 m. Klaipdoje telefono abonent skaiius virijo 300. 1904-1905 m. i Klaipdos nutiestas siaurasis geleinkelis Klaipdos apylinkes: Dovilus, Plikius. 1905 m. sausio 1 d. Vilniuje vyko Rusijos sionist suvaiavimas. ia sikr Rusijos sionist organizacijos bstin. 1905 m. sausio 13 d. Dauguvos krantinje caro kariuomen suaud rygiei demonstracij, kurioje dalyvavo apie 60 000 moni. uvo per 70 ir buvo sueista apie 200 demonstrant. 1905 m. sausio 22 d. po Kruvinojo sekmadienio Rusijoje prasidjo pirmoji demokratin revoliucija; Vilniuje ir kituose miestuose vyko protesto streikai, demonstrant susidrimai su Rusijos kariuomene. 1905 m. gegus 14 d. Rusijos caras Nikolajus II pasira sak dl leidimo Vakar gubernij mokyklose kaip dalyko mokyti lietuvi ir lenk kalb. 1905 m. susibr pirmoji liberali moter draugija Lietuvos moter susivienijimas moter teisms ginti. Jos nares (On Pleiryt-Puidien, Felicij Bortkeviien, Sofij Kymantait-iurlionien ir kt.) siejo idja ikovoti moterims politines balsavimo teises ir remti bendr tautos darb, siekiant Lietuvos savarankikumo. 1905 m. rugpjio 28 d. Rusijos valdia sustiprint padt paskelb Kauno gubernijoje. Ji galiojo iki 1909 m. rugpjio 25 d. 1905 m. rugsjo 5 d. Rusijos-Japonijos karas ir Portsmuto taika alyje sukl ekonomin bei politin suirut, pagreitino revoliucij. 1905 - 1907 m. revoliuciniai judjimai turjo tautini aspekt, taigi buvo vadinamas Tautine revoliucija. Proletarai kovojo dl darbo slyg pagerinimo, valstieiai - prie dvar. Nepatenkinti Nikolajaus II reimu, kovojo u tautines teises. 1905 m. gegus 3 d. Rusijos valdia Vilniaus gubernijoje ved sustiprintos apsaugos padt, kuri buvo ataukta tik 1910 m. gegus 3 d. Caras stengsi kontroliuoti kultrin, politin ir ekonomin gyvenim ir kreipti j sau naudinga linkme. Revoliucijos metu velnino reim, netgi pasira manifest, kuriuo paadjo vesti Valstybs dm. Numalinus sukilim, valdia nedrso susigrinti senojo reimo, taigi m kurtis vairios draugijos, partijos. Vliau prasidjo represijos, buvo pasirinktas monarchijos stiprinimo kelias. 1906 - 1917 m. veik 4 Dmos, kuriose buvo ir 22 lietuviai. Jie siek palankesns politikos Lietuvai. Bet caro valdia suvok Rusijos imperij kaip nedalom valstyb, o lietuvius - kaip tautin maum. Peterburgo valdia taik princip "skaldyk ir valdyk". Klaipdos krato gyventoj skaiius, remiantis 1905 m. visuotiniu surainjimu Lietuvi Vokiei Kit Apskritis I viso: skaiius Proc. skaiius Proc. skaiius Proc. Klaipdos 26 328 43,6 33 453 55,2 738 1,2 60 519 iluts 21 550 58,8 14 694 40,1 389 1,1 36 633 Dabar Paggi 20 157 46,2 23 409 53,5 134 0,3 43 700

I viso Klaipdos krate

68 035

48,3

71 556

50,8

1261

0,39

140 852

1905 m. J.Jukyts knygoje Vaik skaitymliai ispausdintas lietuvi kalbos ploto emlapis. Jame rytuose etnografin Lietuvos siena buvo nutiesta nuo Drujos rytus Brslaujos, Vidi, Kamoj, Amenos link, emiau Subatnink, bet Gardinas, Augustavas bei Suvalkai nebuvo traukti lietuvi kalbos plot. 1905 m. rus kolonistai buvo kurdinami jau grupmis (ikipat karo Kauno gubernijoje buvo apie 7000 rus kolonist eim). 1905 m. rugsjo 26 d. Albertas Einteinas (1879-1955) Fizikos analuose paskelb reliatyvumo teorij. 1905 m. ruden Vilniuje ileistas pirmasis legalus lenk dienratis Kurier Litewski (Lietuvos kurjeris). 1905 m. spalio 30 (17)d. caro pasiraytas manifestas, kuriuo Rusijos pilieiams buvo paadta konstitucija ir pilietins teiss, tik pyl alyvos ugn. Idrsj socialdemokrat paakinti valstieiai gruodio mnes m siaubti dvarus. Videmje buvo sudeginti 72 dvarai, Kure 40. Daug kur susiremta su kariuomene. Konstitucija suvar patvaldyst, maiau tapo varoma odio laisv. Mokyklose pirmus dvejus metus leista mokyti latvikai (leidimas panaikintas 1913 m.). Latvi m po truput m daugti miest savivaldybse. Padaugjo pramons, suaktyvjo prekyba, pltsi miestai. 1905 m. lapkriio 12 d. sustiprintos apsaugos padtis vesta Suvalk gubernijoje. 1905 m. lapkrit sikr Tautikoji lietuvi demokrat partija, Lietuvi suvaiavimo Vilniuje ivakarse tapusi lietuvi politini jg koordinavimo centru. 1905 m. gruodio 45 d. Vilniuje vyko Lietuvi suvaiavimas, vliau pavadintas Didiuoju Vilniaus Seimu. Jo nutarimuose buvo raytas reikalavimas suteikti Lietuvai jos etnografinse ribose politin autonomij su demokratikai renkamu seimu Vilniuje. Suvaiavimas suteik papildom impuls lietuvi tautinei revoliucijai, kuri buvo bendro Lietuvos revoliucinio judjimo, nukreipto prie Rusijos absoliutizm, u politines ir socialines reformas dalis. Lietuvi tautin revoliucija 19051906 m. buvo kryptingas visos lietuvi tautos judjimas, orientuotas Lietuvos valstybingumo atkrim, remiantis lietuvi tautos ir demokratins visuomens Lietuvoje formavim. Lietuvi suvaiavimas tapo svarbiausiu vykiu po 1863 m. sukilimo. Jis parod, kad formuojasi lietuvi savimon ir aikiai nusak lietuvi etnopolitines orientacijas. 1905 m. gruodio 4 5 d. buvo suorganizuotas lietuvi suvaiavimas Vilniuje - Didysis Vilniaus seimas. Organizavo demokrat partija su J.Basanaviium prieaky. is seimas reik nauj pilietins visuomens krimo etap. Buvo reikalauta autonomijos Lietuvai, planuotas Lietuvos valstybingumo atkrimas. Taiau dl prastos organizacijos nieko nepavyko. Bet vliau tai atsiliep provincijoje - buvo panaikinta rusika administracija valsiuose, kurti ginkluoti briai. Vliau caro valdia msi represij ir pradjo vl kontroliuoti situacij. ie vykiai sutelk lietuvi tautin judjim, buvo isikovota pilietini teisi, demokratizuotas ir liberalizuotas gyvenimas. 1905 m. ruden1906 m. iem Rusijos valdia i esms nekontroliavo Lietuvos kaimo: vietins valdios institucijos valsiuose perjo pai valstiei suformuotos valdios rankas. Kai kur buvo susikr ginkluoti briai, taiau ginkluotos pasiprieinimo Rusijos valdiai kovos sukilim neperaugo. Iki 1906 m. pavasario Rusijos valdia, remdamasi kariuomens specialiuoju briu, atkr Rusijos valdi Lietuvos kaime. 1905 1915 m. treioji Rusijos viepatavimo Lietuvoje epocha. 19051906 m. veik Vilniaus vyskupo Edvardo fon der Ropo kurta legali partija Stronictwo KonstytucyjnoKatolickie na Litw i Biaoru (Lietuvos ir Baltarusijos konstitucin katalik partija), kurios programoje buvo pasisakoma u vietos savivaldos ipltim ir u Lenkijos Karalysts autonomij Rusijos sudtyje. Partija siek sustiprinti katalik dvasininkijos pozicijas krate. tak dar Rusijos kadet (konstitucini demokrat) programa. 19051906 m. Lietuvoje savo veikl suaktyvino Lenkijos tautikai demokratin partija (Polskie Stronictwo Demokratyczno-Narodowe), kurios nariai 1906 m. rugpjio 19 d. Vilniuje pradjo leisti laikrat Dziennik Wileski (Vilniaus dienratis), propaguojant j idjas. ios partijos nariai prietaravo Lietuvos ir Baltarusijos autonomijos idjai ir pasisak u Lenkijos Karalysts autonomij, lenk tautines ir kultrines teises, prie i teisi apribojim Rusijos iaurs vakar gubernijose. 1906 m. Vilniuje buvo leidiamas Lietuvos lenk demokratins inteligentijos laikratis Gazeta Wileska (Vilniaus laikratis), davs pradi vadinamajai krajovc idjinei politinei grupuotei. Jame buvo propaguojamas poiris istorin Lietuv (Lietuv ir Baltarusij) kaip vien krat, besiremiant istoriniu, teritoriniu, ekonominiu ir kultriniu bendrumu.

Laikratyje propaguota buvusios Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts taut (lietuvi, lenk, baltarusi, yd, rus ir kt.) santara remiantis pilietybs principu. Pilietybs principas laikytas svarbesniu u tautin, siekiant ivengti nacionalizmo ideologijos slygojam tautini ir teritorini konflikt senosios LDK emse. Laikraio ideologas buvo Mykolas Rmeris. 1906 m. Vilniuje pradti leisti baltarusi laikraiai. Nasza Dolia (Ms dalia) leistas nuo 1906 m. vasario 14 d. iki 1906 m. spalio, Nasza Niwa (Ms dirva) pradtas leisti vietoje pirmojo 1906 m. lapkriio 21 d. ie laikraiai turjo didel reikm konsoliduojant baltarusi intelektualus, pasirengusius atlikti baltarusi tautins savimons ugdymo darb. Laikrai iniciatoriai ir pagrindiniai rengjai buvo Antonas ir Ivanas Luckeviiai, Vaclovas Lastauskis ir kt. 1906 m. kovo 17 d. buvo ileistas Rusijos valdios sakas, leids kurti profesines sjungas ir draugijas. 1906 m. gegus 10 d.liepos 21 d. posdiavo I Rusijos valstybs Dma. Jos veikloje dalyvavo 15 Vilniaus, Kauno ir Suvalk gubernijoms atstovaujani deputat, i j 8 lietuviai. Pastarieji buvo aktyvs svarstant ems klausim. J pasisakymuose akcentuota mintis, kad, vykdant ems reform, Lietuva turt bti iskirta i rusik gubernij kaip kratas, turintis privaios ems nuosavybs valdymo tradicijas. 1906 m. steigtos katalikikosios vietimo draugijos: Kauno gubernijoje Saul, Suvalk gubernijoje iburys. Legalizuota 1905 m. Marijampolje steigta liberali lietuvi kultros ir vietimo draugija viesa. Jos daug prisidjo pltojant lietuvi tautin kultr ir vietim. 1906 m. Plungje rengta Lurdo grota su veniausiosios Panels Nekaltojo Prasidjimo skulptra. Vliau ant Lurdo kalvels buvo pastatyta medin koplyia, kurioje buvo sikr vienuoliai kapucinai. 1933 m. ant Lurdo kalvos pastatyta Tv kapucin Misij mokykla. 1906 m. rugsjo 6 d. panaikintas sakas dl slaptj lenkik ir lietuvik mokykl persekiojimo. XIX a. antroje pusje visoje Lietuvos teritorijoje buvo susiformavs slaptj lenkik ir lietuvik mokykl tinklas. J veikla skatino visuomens prieinimsi rusifikacijai. 1906 m. lapkriio 6 d. Vilniuje pastatyta pirmoji lietuvika opera Miko Petrausko Birut. 1906 m. Klaipdoje pradjo veikti siaurasis geleinkelis. 1906 m. lapkriio 6 d. Rusijos caras Nikolajus II pasira sak dl valstiei kaim skirstymo vienkiemius (P.Stolypino reforma), imti naikinti riai dl to didjo kio naumas. Tai spartino kapitalistinio kio pltr Lietuvos kaime. 1905 - 1914 m. keitsi Lietuvos kis - jis atsigavo po 1900-1903 m. krizs. 1906 m. gruod legalizuotas lenk kultros ir vietimo susivienijimas Vilniaus gubernijoje Owiata. 1906 m. JAV prezidentas Theodore Roosvelt pirmasis amerikietis gavs Nobelio Taikos premij. 1906 m. britai ir pranczai pasidalino Naujj Hebrid salas. 19061909 m. lietuvi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas iurlionis sukr pagrindinius savo krinius. 1906 m. LKDS sjunga atsiaukime alin, socialistai, pasmerk darbinink reikalavim sutrumpinti darbo dien iki 8 val. 1907 m. kaizeris Vilhelmas II Klaipdoje atideng "Borusijos" paminkl. 1907 m. kurta Lietuvi dails draugija, kuri rengiamos parodos sulauk pasisekimo. Skmingai veik ir muzikos bei teatro draugijos (1906 m. buvo parayta pirmoji lietuvika opera "Birut"). Dar buvo kurta demokratins krypties Vilniaus mokslo biiuli draugija. XX a. 2 deimtmetyje lietuvi tautos kultriniai pasiekimai galino j tapti politine tauta. 1907 m. sausio 9 d. Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvi dails paroda. 1907 m. kovo 5 d.birelio 15 d. posdiavo II Rusijos valstybs Dma, kurios darbe dalyvavo ir 7 lietuviai. Diskutuojant ems klausimu, atstovas Petras Leonas ragino Lietuvoje em atiduoti nuosavybn, nes tokia esanti Lietuvos valstieio teisin smon. Taip buvo akcentuojamas istorikai susiformavs Lietuvos atskirumas nuo Rusijos. 1907 m. Draugijos urnale buvo paskelbta Lietuvi krikioni demokrat partijos programa, parengta dar prie Lietuvi suvaiavim Vilniuje (Didj Vilniaus Seim, 1905 12 04 05). Programoje raytas ir Lietuvos autonomijos reikalavimas. 1907 m. Vilniuje pradjo eiti tautins pakraipos urnalas Viltis. Jis padjo formuoti lietuvi tautinink visuomenin ir politin srov. urnalo redaktoriai buvo Antanas Smetona ir Vaigantas. 1907 m. Vilniuje sikr Lietuvi mokslo ir Lietuvi dails draugijos; Lenk mokslo biiuli Vilniuje (Towarzystwo Przyjaci Nauk w Wilnie), Vilniaus Auros (lietuvi vietimo) draugijos. Jos turjo didel reikm to meto Lietuvos kultriniam gyvenimui, skatino nuoseklius mokslo tyrinjimus (ypa istorijos, etnografijos ir literatros). 1907 m. rugsjo 2324 d. Kaune vyko Lietuvos moter suvaiavimas, davs pradi organizuotam moter, siekusi didesnio vaidmens visuomenje, sjdiui.

1907 m. lapkriio 14 d.1912 m. birelio 22 d. posdiavo III Rusijos valstybs Dma, kurios darbe dalyvavo 4 lietuviai. Posdiuose lietuvi atstovai reikalavo perduoti ems sprendimo klausim Lietuvos autonominiam seimui. Taip buvo propaguojama Lietuvos autonomijos idja. 1908 m. vasario 1 d. per pasiksinim nuudyti Portugalijos karalius Carlos I ir jo snus. 1908 m. vasario 12 d. 11 val. ryto 6 automobiliai i JAV, Pranczijos, Vokietijos ir Italijos startavo sensacingame ralyje Niujorkas Paryius. Marrutas drieksi per Aliask, Sibir ir Ryt Europ. Liepos 30 d. pirmieji finiavo amerikieiai, nors 4 dienomis anksiau u juos pasirod vokieiai, taiau jiems buvo pridtas baudos mnuo u automobilio perveim traukiniu Vaingtono valstijoje. Dar po 3 savaii fini pasiek italai. 1908 m. Vilniuje sisteig lietuvi teatral klubas Rta, nuo 1911 m. pradjs leisti urnal Teatras. 1908 m. Rusijos valdia udar Vilniaus Auros ir Marijampols viesos draugijas, kaip neatitinkanias Rusijos politini ir kultrini rusifikacijos tiksl iaurs vakar krate. 1908 m. i Liepojos Klaipd atvyko pirmasis autobusas. 1908 m. spalio 1 d. Henris Fordas pristat pigi, greitai konvejeriniu bdu gaminam automobil. Tai buvo masins gamybos pradia. 1908 m. nustojo eiti LSDP laikraiai lenk kalba Topor ir lietuvi kalba arija. 1908 m. spalio 11 d 1909 m. spalio 13 d. Suvalkijoje karo stovis pakeistas sustiprintos apsaugos padtimi. 1908 1912 m. JAV kasmet vidutinikai emigruodavo 16 800 lietuvi. 1910 m. gegus 3 d. Rusijos valdia Vilniaus gubernijoje atauk sustiprintos apsaugos padt. 1910 m. Klaipdos krate apytiksliai gyveno 48,9 proc. lietuvi, 49,9 proc. vokiei ir 1,2 proc. kit tautybi moni. Klaipdos apskrityje gyvena apie 66,2 proc. lietuvi. Klaipdos mieste gyvena 21 470 gyventoj. 1910 m. Klaipdos miesto biudetas pirmkart pereng 1 mln. marki rib. Tik 1910 metais sujungus Verdain, ibus ir ilokariam ilut tapo miestu. Anksiau dl miesto teisi trukd Klaipda ir Til. 1910 m. Klaipdoje atidarytas pirmasis kino teatras. 1910 m. Lietuvoje veik apie 70 privai lietuvik mokykl. Per 1910 m. JAV suraym, kuriame imigrantai buvo skirstomi dvi grupes: gim svetur ir vietinis, kurio tvai gim svetur, buvo suskaiiuota 1,2 mln. ved, 0,8 mln. norveg, 0,33 mln. dan (skaitant ir islandus) ir 0,2 mln. suomi. 1910 m. Vengrijoje (be Kroatijos) gyveno: 54,5 proc. Vengr, 16,1 proc. Rumun, 10,7 proc. Slovak, 10,4 proc. Vokiei (saks apgyvendinti dar nuo vidurami laik). Religija: katalikai 49,3 proc. (prasidjus reformacijai, vietiniai saksai perjo liuteronyb, o dauguma vengr kalvinizm, taiau Vengrij prijungus prie Austrijos ir prasidjus kontrreformacijai, dauguma protestant vengr vl tapo katalikais), kalvinistai 14,3 proc., graikai ortodoksai (rumunai, serbai, rutnai) 12,8 proc., graikai katalikai 11,0 proc., liuteronai 7,1 proc., ydai 5,0 proc.. 1910 1911 m. Lietuvos pramons darbininkai tesudar apie 1 proc. vis gyventoj. Lietuvos pramonje dirbo tik 27,6 proc. lietuvi (miestuose 5 proc.). 19111915 m. Vilniuje atsinaujino mason loi veikla. 1911 m. kurta Rusijos Didij Ryt provincin lo Jedno (Vienyb), i jos tais paiais metais susikr Litwa (Lietuva), o 1914 m. Biaoru (Baltarusija). 19111915 m. buvo leidiamas Vilniaus lenk demokrat laikratis Przegld Wileski (Vilniaus apvalga). Laikratis propagavo idjas, skatinanias lenk, kaip io krato piliei, smons ugdym. 1911 1915 m. Maskvos universitet stojo 312 student kilusi i Lietuvos. 1911 1918 m. Tartu universitet stojo 250 student kilusi i Lietuvos. 1911 1912 m. Vokietijos vyriausyb kaizerio nurodymu planavo kar Europoje, ruosi jam ir lauk progos pradti. Generalitetas ir vyriausyb eskalavo Sarajevo vykius ir pasiruo suduoti prevencinius smgius Rusijai ir Pranczijai. Maiausiai ko tikjosi Vokietija, jei karas nesiliepsnot, nusilpninti Antant ir laimti moralin pergal, kuri padidint Vokietijos ir AustrijosVengrijos presti ir stabilum. Taiau ne vien Vokietija elgsi agresyviai. Tuom apkaltinti lygiai taip pat galima ir Rusijos bei Austrijos-Vengrijos veiksmus. 1912 m. Klaipdoje pastatomi Augusts Viktorijos mokyklos rmai. 1912 m. panaikinta Vilniaus generalgubernatoriaus institucija. Kauno ir Vilniaus gubernatoriai tapo tiesiogiai pavalds Rusijos vidaus reikal ministerijai ir Rusijos carui. 1912 m. lapkriio 24 d. pradjo darb IV Rusijos valstybs Dma, kurioje dirbo 4 lietuviai. Posdiauta iki 1917 m. spalio 19 d. Vienas i lietuvi atstov Dmoje Martynas Yas vl ikl Dmai svarstyti Lietuvos politins autonomijos Rusijos sudtyje projekt, parengt II Dmos atstovo Petro Leono. Abu jie buvo Rusijos konstitucini demokrat partijos nariai. i partija savo programoje buvo raiusi Rusijos decentralizavimo

siek. Dmoje apie lietuvi politins autonomijos siekius kalbjo ir Lietuvos demokrat partijos narys, lietuvi atstovas Dmoje Mykolas Janukeviius. 1912 m. Lietuvoje buvo apie 80-85 000 amatinink. 1912 m. lapkriio 4 d. caras Nikolajus II patvirtino nauj, antrj Kauno tvirtovs tvirtinim ied, kur turjo sudaryti 12 nauj dideli fort ir 12 atsparos punkt bei kit papildom gynybini tvirtinim. iedo ilgis 47,17 km. 1912 1917 m. Kaun turjo apjuosti galingas tvirtinim iedas. 1912 m. lapkriio 28 d. 1917 m. spalio 19 d. posdiauja IV Rusijos Valstybs Dma. Joje dirba 4 lietuviai: 2 demokratai, 1 tautins srovs atstovas ir 1 krikionis demokratas. Dmoje jau buvo ruoiamasi svarstyti Lietuvos autonomijos statymo projekt, paruot II-osios Dmos atstovo P.Loeno; dabar j i naujo ikl IV-osios Dmos atstovas M.Yas. Jam padjo visa kadet partija, kuriai priklaus tiek M.Yas, tiek ir P.Leonas. 1912 1913 m. Vilniaus Krai gatvs gyvenamj nam kvartalas tipikas ir unikalus secisins architektros pavyzdys Lietuvoje. 1912 1914 m. Vilniuje moni sumajo nuo 336 iki 266, nors produkcijos apimtis iliko beveik ta pati. 1913 m. kurta katalikikoji Vilniaus gubernijos lietuvi vietimo draugija Rytas, kurios vienas i tiksl buvo lietuvybs idj platinimas, prieinimasis polonizacijai. 1913 m. Vilniuje pradjo eiti pirmasis lietuvi literatrinis urnalas Vaivorykt. 1913 m. Klaipdoje Teatro aiktje pastatomas Taravos Aniks paminklas. 1913 m. panaikintas leidimas mokyklose pirmus dvejus metus mokyti latvikai. 1913-1916 m. Klaipdos mieste ivedioti kanalizacijos sanitariniai mazgai. 1913 m. Rygoje gyvena apie 517 000 gyventoj. Pagal preki apyvart tais metais Ryga pirmoji tarp Rusijos imperijos uost. 1913 m. Rygos gyventoj sudtis procentais: Latviai 39,8 (1867m.-23,6); Vokieiai 13,9 (1867 m. 42,9); Rusai 20,0 (1867m.-25,1); ydai 7,0; Lenkai 9,5; Lietuviai 6,9; Kiti 2,9 (Skaiiai tai knygai paimti i Stepheno D. Korsino straipsnio Besikeiianti Rygos miesto sudtis 1876-1913; 1982.) Rusijos Imperijoje XX a. pradioj gyveno apie 130 mln. gyventoj. 1913 m. Lietuvoje buvo leidiami 18 laikrai ir urnal (1938 m. 159 periodiniai leidiniai: 13 dienrai 5 i j lietuvi kalba, 40 savaitrai 30 lietuvikai, per 100 kit laikrai ir urnal 93 lietuvikai). 1913 m. kun. A.Jaktas ispausdino broir pranczikai Lithuaniens et Polonais, leurs rapports dans le passe et dans le preasent. Prie ios broiros buvo pridtas emlapis, kuriame yra paymtos lietuvi ir latvi gyvenamosios teritorijos. Vakaruose lietuvi riba siekia u Karaliauiaus, rytuose Lietuvos teritorij eina Vilnius, Suvalkai, Gardinas ir Naugardukas. A.Jakto emlapyje Lietuvos etnografinse ribose yra jungti dideli teritorijos plotai Rytus nuo Dauguvos. 1913 m. gruodio 14 d. Kauno tvirtov turjo 16 lktuv ir 11 automobili (kitais metais pasipild dar 20 automobili). 1914 m. 9 mln. Rusijos valstiei eim turjo nuosavus kius. Rusija ne tik save imaitino, bet ir pralenk JAV grd eksportu. 1914 m. balandio 18 d. V.Leninas, dalyvaudamas lietuvi socialdemokrat susirinkime Krokuvoje, pasisak tik u vienintel socialdemokrat partij Rusijoje. Be to, jis pridr, kad Lietuvos socialdemokrat partijos pairos tautiniu klausimu esanios smulkiaburuazins. 1914 m. prie Pirmj Pasaulin kar lietuvikai kalbjo tik kaimieiai ir saujel inteligent. Nepriklausomoje Lietuvoje lietuvi kalba tapo valstybs staig ir kariuomens, universitet ir teatr, moni ir kavini kalba. 1914 m. birelio 28 d. Sarajeve serbas patriotas studentas G.Principas nuov Austrijos-Vengrijos sosto pdin erchercog Franz Ferdinand. Tai paskatino pradti PPK. Austrij-Vengrij drask slav nacionalizmas, Vokietijoje augo socialist ir pacifist taka, tad vokiei valdia siek karo kaip panacjos savo vidaus ir usienio reikalams sutvarkyti. Karo atveju bt galima vesti kak panaaus karin diktatr. Be to, Vokietij neramino Rusijos modernizacija, populiacijos didelis prieaugis, pramons augimas, kas galjo paversti Rusijos imperij supervalstybe, kuri anksiau ar vliau sunaikint Vokietij. Vokietij skatino veikti tai, jei Rusija ubaigt tiesti geleinkelio linijas, nes tokiu atveju Rusija tapt pranaesne ir Vokietijai karas galt baigtis neskme. lyfeas, ir jo pasekjas Moltk nesitikjo greitai parklupdysiant Rusij, todl siek kuo greiiau sutriukinti Pranczij, o tada geleinkeliu perklus kariuomen rytus pulti Rusij, nes manyta, kad rusai bus daug ltesni mobilizacijoje nei vokieiai ar pranczai. Turint omenyje sustiprint Pranczijos pasien su Vokietija, vokieiai vienintele ieitimi kariauti dviej front kar laik siverim Pranczij per Belgij, apsupti Paryi ir vl pasukti kariuomen link Elzaso ir Lotaringijos. Paeidus Belgijos neutralitet Schliefeno planas patyr katastrof ir parod kaip blogai buvo koordinuotas karinis ir diplomatinis planavimas. Prie neskms prisidjo ir prasta komunikacija tarp Berlyno ir Vakar fronto. Vokietijos

generalitetas pajuto kokia nedkinga karin situacija yra ir paskaiiavo, kad Rusija strateginius geleinkelius galt ubaigti 1917 metais. Tokiu bdu situacija vis blogjo. Brit imperij neramino Vokietijos sigaljimas Europoje, o Pranczai siek atgauti teritorijas prarastas per Pranczijos-Prsijos kar 1870-1871 m. 1914 m. liepos 28 d. Austrija-Vengrija, gavusi Vokietijos sutikim, po mnesio nuo sosto pdinio nuudymo paskalb kar Serbijai, kurios stojo ginti Rusija. Rusija siek prasiverti tolyn Rytprsius ir prisijungti teritorij iki Vyslos. Pranczija norjo atgauti Elzas ir Lotaringij. Rusija tikjosi, kad Vokietijos pagrindins pajgos puls btent j. Po skmingos mobilizacijos, Rusijos karininkai tikjosi nustumti Vokietijos kariuomen nuo savo sien. Tiktasi, kad Vokietij itiks Napoleono likimas, kai jis susidr su neaprpiamais Rusijos plotais ir jos neukariavo. Taiau pagal kita plan A arba 19, sukurt 1910 m. generolo Danilovo ir patobulint 1912 m. tiktasi, kad Vokietija prads kar upuldama Pranczij, o ne Rusij pirmiau. Tuo atveju dvi Rusijos armijos sivert Ryt Prsij ir Silezij, i kuri patraukt centrin Vokietij, o tuo paiu metu Rusija naudot fort, tvirtinim gynyb prie siveriant prie. 1914 m. liepos 29-30 d. Rusija sutelk savo kariuomen prie Austrijos-Vengrijos, vliau Vokietijos sienos. Vokietija pareikalavo sustabdyti Rusijos kariuomens mobilizavim ir, negavusi atsakymo, pati pradjo mobilizacij ir paskelb kar Rusijai rugpjio 1 d. Karo pradioje carins Rusijos kariuomen buvo mobilizuota daugiau kaip 60 000 lietuvi vyr. Jau pirmomis karo dienomis didel j dalis atsidr Ryt Prsijos fronte, kovojo generol leitenant Aleksandro Samsonovo ir Pavelo Renenkampfo armijose. Kovose uvo 11 173, sueista 18 712, negaliais liko 3871 karys, daugelis pateko nelaisv. 1919 m. pradioje Vokietijoje dar buvo apie 15 000 lietuvi belaisvi. Vokiei kariuomenje tarnavo apie 40 000 lietuvinink. Apie 10 000 lietuvi emigrant kariavo ir JAV kariuomenje vairiuose pasaulinio karo frontuose. Pirmasis Pasaulinis karas ir okupacinis Vokietijos valdymas Lietuvoje 1915-1918 m. Vokietijos kariuomenje buvo 1.750.000 kari Pranczijos 1.100.000 Rusijos 3.500.000 1914 m. rugpjio 1 d. Vokietija paskelb kar Rusijai ir pradjo karo veiksmus prie Pranczij. Tada kar Vokietijai paskalb Didioji Britanija. Prasidjo Pirmasis pasaulinis karas. Lietuva tapo pafronts zona. Kaip ir buvo planuota Klaipda tapo pafronts miestu, kaip ir planavo Vokietijos generalitetas Klaipda buvo uimta. 1915 m. kovo mn. Klaipda buvo atsiimta. 1914 m. rugpjio 2 d. prasidjo karo veiksmai Vakar Europoje, kai Vokietijos kariuomen besiruodama puolimui Pranczij per neutrali Belgij, okupavo Liuksemburg. T pai dien, Vokietija paskelb ultimatum Belgijai, reikalaudama, kad Vokietijos kariuomenei bt leista ygiuoti per jos teritorij Pranczijos link. Belgai atsisak priimti tok ultimatum. 1914 m. rugpjio 3 d. Vokietija paskelb kar Pranczijai. 1914 m. rugpjio 4 d. Vokietijos kariuomen eng neutrali Belgij. Per j vokieiai tikjosi apeiti pagrindinius Pranczijos tvirtinimus. Tai paskatino Brit imperij t pai dien paskelbti kar Vokietijai. Sunkiuose miuose pranczai prarado 30% savo kariuomens. Pranczijos vyriausyb persikl Bordo miest. Rusija pradjo pulti Vokietij Rytprsiuose, siver netoli Karaliauiaus, um Klaipd, Alentein (Alnastein), Til ir privert atitraukti dal jg i Pranczijos. Rusijos kazok daliniai pradjo Rytprsi gyventoj (vaik ir suaugusi) trmim Rusijos gilum. Tai privert vokieius dal Pranczij puolanios kariuomens perkelti Ryt front. Manevrinis karas virto poziciniu. Vokietija ir Didioji Britanija pradjo kariauti jroje. Per 1914 m. karo kampanij n viena pus nepasiek lemiamos persvaros. 1914 m. rugpjio 4 d. Vilniaus lietuvi spaudos ir Vilniaus visuomenini organizacij vardu i Vilniaus buvo pasista telegrama vyriausiajam Rusijos kariuomens vadui Didiajam kunigaikiui Nikolajui, pareikianti pasitikjim Rusijos pergale ir laukianti po karo lietuvi gyvenam teritorij sujungimo Rusijos valdioje. Telegram pasira takingi Vilniaus lietuvi visuomens veikjai: dr. J.Basanaviius, D.Malinauskas, M.Davainis-Silvestraviius, kun. J.Ambraziejus ir kiti, laukdami i kar laimjusios Rusijos daugiau laisvi sujungtai lietuvi tautai. Iki 1914 m. rugpjio 4 d. pasaulin kar sitrauk ir didiosios valstybs (Pranczija, D.Britanija, Turkija, Bulgarija.)

Per PPK japonai palaik Antant ir jos vardu ugrob Vokietijos kolonijas Kinijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Taip pat ji apgyn antants valdas Azijoje, o japon laivai lydjo austral ir naujazelandiei kariuomen iki Galipolio (Turkija). Be to, japon eskadra kreisavo Viduremio jroje. Taiau kai JAV prezidentas Hardingas ir valstybs sekretorius Evansas Hjzas Vaingtono konferencijoje pareikalavo Londono nutraukti sjung su Japonija, kuri galiojo 24 metus, japonai pasijuto iduoti. 1914 m. rugpjio 6 d. Kauno tvirtovje vedama karo padtis. 1914 m. rugpjio 11 d. Vilniuje sikr Lietuvi draugija (i pradi Laikinasis komitetas) nukentjusiems dl karo elpti labdaros organizacija, tapusi politiniu bei kultriniu lietuvi visuomens centru. Draugijos steigjai buvo: Petras Leonas, Martynas Yas, Antanas Smetona, Emilija Vileiien, Antanas Vileiis, Kazimieras Olauskas, J. Maiotas. 1914 m. rugpjio 15 d. JAV atidar Panamos kanal. 1914 m. rugpjio 17 d. deiniosios politins pakraipos lietuvi inteligentai Vilniuje prim deklaracij (pasira Jonas Basanaviius, Donatas Malinauskis), kurioje lietuvi tautos vardu buvo reikiama itikimyb Rusijai bei carui Nikolajui II ir viltis, kad po karo Rusijos caro valdia sujungs visas lietuvi gyvenamas teritorijas (skaitant ir Maj Lietuv), o lietuviai gaus geresnes slygas savo kultrai pltoti. Atsargiai usiminta apie politin autonomij Rusijos sudtyje. 1914 m. rugpjio 17 d. avangardins kautyns ties Stalupnais. 1914 m. ruden kar Trilyps sjungos pusje sitrauk Turkija. Karo pradioje Antant sumobilizavo 11mln., o Trilyp sjunga - 6 mln. kareivi. Visos valstybs siek grobikik tiksl, bet kaliausia buvo Vokietija, nes ji siek pirmauti pasaulyje. Abu blokai planavo trump manevrin kar. Vokietija tikjosi greitai nugalti Pranczij, po to planavo pulti Rusij. Rusija sudar 2 frontus: iaurs Vakar ir Pietvakari. Pranczija planavo sutelkti prie Vokietij 1,7 mln. moni. Didioji Britanija turjo sumuti Vokietijos karin laivyn. 1914 m. rugpjio 24 d. pradta formuoti Kauno Apsaugin brigada, kurios pagrind sudar lietuviai. 1914 m. rugpjio 27 d. Rusijos 1-oji armija priartjo prie Karaliauiaus tvirtovs ir j apgul. 1914 m. rugpjio 30 d. ties Griunvaldu (Tanenbergu) Vokietijos 8-oji armija apsupo ir sunaikino Rusijos 2j armij, vadovaujam generolo A.Samsono. vokieiai pam apie 100 000 belaisvi, vis armijos artilerij, gurguol. Vokiei kariuomen, atstmusi rusus visame Lietuvos pasienyje siver Lietuv. 1914 m. rugsjo 6 d. vokieiai pralau prancz gynyb ir nustm juos iki Marnos (Marnos taksi). 1914 m. rugsjo 8-9 d. sustiprinta 8-oji vokiei armija apie 200 000 kari, 1000 artilerijos pabkl puol Rusijos 1-aj armij 180 000 kari, 825 artilerijos pabkl. Rusijos armija sugebjo ivengti antrojo Griunvaldo ir pradjo trauktis. 1914 m. rugsjo 25-26 d. kautyns ties Druskininkais. Vokieiams persikelti per Nemun nepasisek. 1914 m. rugsjo-spalio mn. Vilniuje Lietuvos autonomijos reikalu vyko pasitarim su lenk demokratais. 1914 m. spalio 2 d. Rusijos 10-oji armija po mio prie Augustavo pradjo puolim. Vokieiai pradjo trauktis link Rytprsi. 1914 m. spalio 20 d.1915 sausio 23 d. Vilniuje veik Vis Rusijos dm lietuvi atstov komitetas, kuris turjo remti ir stiprinti labdaros draugijas, rpintis nacionalins elpimo draugijos nukentjusiems nuo karo krimu, Lietuvos reikal klimu Rusijos valdios staigose. Komitetas nustojo veikti tarpusavyje nesutarus kairiosios ir deiniosios politini pakraip lietuvi veikjams. 1914 m. spalio 26 d. Petrapilyje veikusioje Slav kultros draugijos susirinkime buvo svarstomas bsimos Lenkijos klausimas. Lenk veikjas T.Kurnatowski, pasisaks Lenkijos etnografini sien klausimu apkaltino lietuvius, kad es jie primeta lietuvi kalb gudams ir lenkams. Dl io pasisakymo protest pareik kadet partijos lyderis prof. P.Miliukov, o taip pat lietuvi brelio vardu, poetas J.Baltruaitis. J.Baltruaiio protestas buvo paskelbtas ne tik lietuvi spaudoje, bet ir daugelyje rus laikrai. 1914 m. lapkriio 14 d. Peterburge vyko Rusijos Didij Ryt loi atstov suvaiavimas, svarsts Rusijos caro valdios opozicini jg taktik karo metais. Lietuvai ir Baltarusijai atstovav Cemakas abadas, Antonas Luckeviius ir Mykolas Rmeris sil pagrindiniams suvaiavimo organizatoriams, Rusijos kadetams, priimti nutarim dl Lietuvos ir Baltarusijos politins autonomijos, kaip vien i Rusijos liberalizavimo sjdio programos punkt. Silymas buvo atmestas. Tai rod, jog net liberaliai, demokratikai nusiteikusios Rusijos politins jgos nebuvo atsisakiusios imperialistini sieki, ir tai skatino Lietuvos politikus iekoti kit politini partneri sprendiant Lietuvos politinio savarankikumo problem. 1914 m. buvo kurta Lietuvi teatro draugija. 1914 m. lapkriio mn. rus vadovyb sak imti belaisviais Maosios Lietuvos civilius gyventojus ir gabenti juos Rusijos gilum. 1914 m. lapkriio 20 d. Kauno tvirtov vedama Rusijos 10-tos armijos sudt. 1914 m. gruodio 21 d. Vokietijoje socialdemokrat laikratis Vorwaerts (Pirmyn). Isivert i rus laikraio Golos (Balsas) ir ispausdino vieai Lietuvos socialdemokrat pareikim, kuriame jie smerk

kaip Rusijos taip ir Vokietijos pradtj kar, kuris abiej valstybi kariaujamas imperialistiniais tikslais. Dl saugumo to pareikimo autoriai tada savo pavardi negaljo paminti. 1915 met lietuvi gyvenamos teritorijos ir procentai Kauno gubernijoje: 2 311 380 arba 70 proc. Suvalk gubernijoje: 387 720; 54 proc. Trak apskrityje: 182 000; 70 proc. Maojoj Lietuvoj: 160 000; 30 proc. Vilniaus apskrity: 103 740; 21 proc. venioni apskrity: 77 520; 21 proc. Lydos apskrity: 24 800 9 proc. Amenos apskrity: 12 580; 4 proc. Gardino apskrity: 4 000; 1,5 proc. Visoje Lietuvoje gyveno 2 263 740 lietuvi 1915 m. Lietuvi globos surinktomis iniomis i Ryt Prsijos Rusj buvo itremta apie 12 000 moni, bet pati draugija buvo suradusi ir suregistravusi tik apie 8000 toki tremtini, tarp kuri buvo 4557 lietuviai. Lietuvi globa elp ir rpinosi daugiau kaip 4000 Maosios Lietuvos lietuvi, ilaik 3 prieglaudas, 6 pradios mokyklas, 4 seneli prieglaudas, ileisdama daugiau kaip 4000 rb. Per mnes (1 JAV doleris tada buvo lygus 2 rubliams). 1915 m. vasario 1 d. D.Britanijoje pradta reikalauti, kad pase bt ir jo savininko nuotrauka. 1915 m. Klaipdoje pradjo veikti miesto kanalizacija. 1915 m. kov Klaipdoje kelias dienas eimininkauja rusai. Dl karo nutrko angli tiekimas Klaipd i Vakar, medienos i Ryt. i aliav trkumas buvo pagrindin karo meto Klaipdos kio problema. 1915 m. gen. H.Seeckt, teiktame Vokietijos vyriausybei memorandume, svarst du galimus karo scenarijus 1. Jei Rusija laimt kar, tai ji, ugrobdama Ryt ir Vakar Prsij, atimt 1/10 Vokietijos teritorijos. 2. Bet jei Vokietija laimt kar su Rusija, tada i gytos teritorijos be pasigailjimo bt galima itremti 20 mln. mogpalaiki yd, lenk, Mozr, lietuvi, latvi, est ir kit. 1915 m. konfiskuota pangermanist sjungos (Alldeutsche Verband) pirmininko H.Class spaudinys, kuriame jis idst savo kolonizacijos plan ir j isiuntinjo vadovaujantiems vokiei politikams bei ministrams. Pagal kolonizacijos plan, jis sil atskirti nuo bsimos Lenkijos Suvalk gubernij, prijungiant j prie Vokietijos; kompensuojant u tai, jis sil duoti Lenkijai teritorij rytuose Gardino, Minsko bei dalimi Mogiliovo gubernijose. Lietuv jis sil sujungti su Lenkija, lietuvius visus ikelti, o Lietuvoje kurdinti vokiei kolonistus ir t.t. bet tuo metu Vokietijos imperin vyriausyb toki H.Classo idj skelbim palaik nenaudingu, per ankstyvu ir pavojingu Vokietijos politikai. 1915 m. vasario 21 d. Augustavo mikuose vokieiai apsupo ir sunaikino 20-t rus korpus (kuriame buvo Kauno tvirtovs 28-ta pstinink divizija). Korpuse tarnavo daug lietuvi. 20 000 kari pateko nelaisv. 1915 m. vasario 23 d. Virbalio rajone buvo sutriukintas 10-osios rus armijos deinysis sparnas. 1915 m. vasario 27 d. Vokietijos kariuomen pasiek Suvalk-Sein-Kapiamiesio linij. 1915 m. vasario pabaigoje prasidjo pozicinis karas fronte Klaipda-Jurbarkas-Kalvarija-SuvalkaiAugustavas. 1915 m. kovo-gegus mn. rus kariuomen vl atstm vokieius ir siver Ryt Prsij. Rusijos kariuomens daliniai, ypa kazokai, gaud ne tik pasilikusius vokieius, bet ir pasienio gyventojus lietuvius. Vienus teis karo teismai, tardami juos buvus nipais, kitus trm Rusijos gilum. Rus kariuomen ypa nepasitikjo Lietuvos ydais, tariant juos talkinant vokieiams. 1915 m. kovo 6 d. spaudiami Rusijos kariuomens, perjusios kontrpuolim, vokieiai buvo priversti pasitraukti.

OKUPACIJA

1915 m. per pavasario, vasaros ir rudens mius (iki spalio vidurio) Vokietijos kariuomen met gale (spal) okupavo Lietuv. Dauguma inteligentijos pasitrauk Rusij. Buvo tiktasi, kad Lietuv sujungs su Maja Lietuva ir taip ji gaus politin autonomij. 1915 m. Kur okupuoja Vokietijos kariuomen. 1915 m. pradti formuoti latvi auli batalionai kratui ginti. Suformuoti 9 batalionai. 1915-1917 m. latvi auliai gyn Ryg. 1915 m. buvo sudaryta vokiei karin valdia (Militaerverwaltung Litauen-Kurland) okupuotam Lietuvos ir Kuro kratui valdyti. 1915 m. kovo 15 d. vokiei kurta Lietuvos karin valdyba, kuri jo buv Lietuvos, Suvalk ir Vilniaus administraciniai vienetai. Lietuvos karin valdyba, kuriai vadovauti 29 dien buvo paskirtas kunigaiktis Francas fon Izenburgas-Birteinas (Franz Jozeph von Birstein), jo Oberosto valdybos sistem. Oberosto vadovai buvo kaizerio kariuomens Ryt fronto vadas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir fronto tabo virininkas Erichas Liudendorfas (Erich Ludendorff). 1915 m. buvo sudarytas Politinis lietuvi biuras, ginantis lietuvi interesus okupacinje administracijoje. 1915 m. kovo 23 d. vokiei kariuomen atsim Til. 1915 m. kovo 2324 d. Varuvoje vyko Lenkijos nepriklausomybs alinink iniciatyva suorganizuotas pasitarimas su Vilniaus lietuvi ir Vilniaus lenk demokratins orientacijos veikjais (jiems atstovavo Mykolas Sleeviius, Jurgis aulys, Mykolas Rmeris ir Vitoldas Abramoviius) dl bendr veiksm siekiant Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybs. Lietuviai nepasitikjo savo politiniais partneriais, todl ryys nutrko. 1915 m. kovo 25 d. Frankfurto prie Oderio miesto prezidentas, vienas svarbij Vokietijos kanclerio Bethamm Hollweg patarj Fr.Schwerin sil Vokietijai prisijungti Lietuv ir Kur, kad bt pakankamai emi kurdinti vokiei kolonistus. 1915 m. kovo 29 d. vokieiai um Taurag. 1915 m. balandio 15 d. atskirai nuo veikusios Lietuvi draugijos nukentjusiems dl karo elpti lietuvi kairieji politiniai veikjai Vilniuje steig Lietuvi draugij teisi ir agronomijos pagalbai teikti, kurios tikslas buvo rpintis nuo karo nukentjusi ir pabgli alpa. 1915 m. balandio mnes Vokietija pirm kart karo istorijoje panaudojo chloro dujas (vakar fronte). 1915 m. balandio 19 d. vir Teli, Plungs, ilals, Varni, Laukuvos m skraidyti vokiei valgybiniai lktuvai. 1915 m. balandio 23 d. valgybiniai lktuvai m skraidyti vir iauli. 1915 m. balandio 27 d. vokieiai m pulti pagrindinai trimis kryptimis: 1) i Klaipdos rajono puol emaitij, um Plung, i ten toliau ygiavo Teli ir Maeiki kryptimis; 2) nuo Jurbarko, um Raseinius, pasiek Taurags-iauli plent, um Radvilik ir eduv; 3) i Tils rajono per Taurag tiesiogiai iauli kryptimi. 1915 m. gegus 1 d. vokieiai um Liepojos geleinkelio atkarp nuo Maeiki iki Radvilikio, iskyrus iaulius. 1915 m. gegus 15 d. Rusijos kariuomens vadas kunigaiktis Nikolaj Nikolajevi sak per 3 dienas itremti visus ydus, nes juos tar esant vokiei agentais, taip pat buvo itremti patriotikai nusiteik lietuviai inteligentai. 1915 m. gegus mnes Antants pusje kar stojo Italija. 1915 m. gegus 21 d. nakt, vokiei diriablis bombardavo Kaun, taiau didesni nuostoli miestui nepadar. Tvirtovs prielktuvins baterijos paleido 72 vius diriabl, bet nepataik. 1915 m. birelio 11 d. carins Rusijos sudarytoje Lenkijos Reform komisijoje lenk politikas endek vadas ir Dmos atstovas Dmowski atsisak Suvalk gubernijos. 1915 m. birelio mnes Danijoje priimta nauja konstitucija. Suteikta visuotin rinkim teis nuo 25 met Folketing. 1915 m. liepos mn. rus baronas Neigard ir lenk grafas A.Wielipolski skundsi vyriausiajam kariuomens vadui Didiajam kunigaikiui Nikalojui dl netvarkingos evakuacijos ir dl itis gyvenviei naikinimo, sudarant monms spd, kad tai vykdoma kerto ar represij pagrindu. Didysis kunigaiktis Nikolajus sak iaurs Vakar fronto karo vadui ilinskiui, kad kariuomen liautsi deginti trobesius ir naikinti gyventoj turt, iskyrus tokius objektus, kurie trukdo karo veiksmams. Taiau visus 18-45 met vyrus sak sisti Rusij, kas nepavyko dl greitos okupacijos. 1915 m. liepos 27 d. vyriausiasis Rusijos kariuomens vadas Nikolajus u atlaikyt pirmj vokiei puolim padkojo Kauno tvirtovs virininkui. Kaune formuojami 495-tas Kauno ir 496-tas Vilkmergs pstinink pulkai (pagrinde i lietuvi). 1915 m. liepos 28 d. Vokietijos Ryt fronto karo vadas paskelb sakym draugij ir organizacij reikalu, pagal kur visos Lietuvoje veikusios politins partijos, draugijos, susivienijimai ir kitokios organizacijos buvo udarytos.

1915 m. rugpjio 3 d. po nirting kautyni vokieiai galutinai um iaulius. 1915 m. rugpjio 6 d. vokiei kariuomen pradjo Kauno tvirtovs apgulim. 1915 m. rugpjio 9 d. vokieiai um Panev. 1915 m. Kauno tvirtovei uimti skiriamas 10-tos vokiei armijos sustiprintas 40-tas rezervinis korpusas, vadovaujamas generolo Litzmano (korpuse tarnavo daug lietuvi i Rytprsi). Artjant vokieiams prie Kauno tvirtovs, gulos poreikiams rekvizuojami turjusi kauniei automobiliai, dviraiai. 1915 m. rugpjio 10-18 d. vokieiai, apaudydami Kauno tvirtov, panaudojo ypatingos galios artilerij 420 mm artilerijos pabklus, kuri audymo atstumas siek apie 14 km, sviedinio svoris 930 kg. 1915 m. rugpjio 12 d. Kauno tvirtovs gynybos linijoje, miuose, prie Dominikoniki kaimo, vokieiai kovai su tvirtovs gynjais du kartus panaudojo dujas. 1915 m. rugpjio 13 d. derybose su Austrijos-Vengrijos usienio reikal ministru St.Burianu, Vokietijos kancleris idst Vokietijos kukl teritorijos pageidavim Rytuose 60 000 km2 ir 3 mln. gyventoj jungti Vokietijos sudt. T teritorij sudaryt Suvalk, Kauno, dalis Vilniaus bei Gardino gubernij ir Kuro gubernija. 1915 m. rugpjio 16 d. vokiei daliniai uima Kauno tvirtovs II-j fort. Prasidjo tvirtovs pasiprieinimo agonija. 1915 m. rugpjio 17 d. Kauno mieste (aniuose, prie susprogdint Geleinkelio ir Aleksoto tilt, Vilijampolje) prasidjo miai su vokieiais. 1915 m. rugpjio 18 d. po iauri ir nirting mi, vokiei 40-tas rezervinis korpus um Kauno tvirtov ir Kaun. Uimant Kaun ir tvirtov, vokiei nelaisv pateko 20 000 rus kari, atiteko 1358 artilerijos pabkl, tarp j 350 moderni sunkij patrank, dideli kiekiai karikos aprangos ir daugyb maisto atsarg. Kauno tvirtovs gynybos metu, Kaune beliko apie 5000 gyventoj. 1915 m. rugpjio 19 d. Bethmann Hollweg pirm kart vieai reichstage pareik Vokietijos nusistatym dl karo tiksl, sakydamas, kad Vokietija norinti ilaisvinti tautas i rus jungo. 1915 m. rugpjio 26 d. vokieiai um Alytaus tvirtov ir miest. 1915 m. rugsjo mn. Vokietijos usienio reikal ministras G.Jagow pirmasis pasil aneksuoti Lietuv ir Kur. Tuo tikslu jis pasiunt Berlyno universiteto agronomijos prof. M.Sering tyrinti vokiei kariuomens okupuot srii. i teritorij, be Gardino ir Vilniaus gubernij bt buv tik 80 478 kv. km. Su 2 802 000 gyventoj, tarp kuri es buv 88 500 vokiei. 1915 m. rugsjo 21 d. Rusijos kariuomens vadovavim perm caras Nikolajus II. Rusijos kariuomen sureng kontrpuolim. Vokieiai buvo priversti sustabdyti puolim ir vietomis atsitraukti. Fronto linija nusities Zarasai-Drktos up Kaznai-Naruio eeras Smurgainiai. i fronto linija ibuvo iki karo pabaigos. 1915 m. rugsjo 26 d. vokiei kariuomen um venionis. 1915 m. rugsjo 27 d. vokieiai pasiek Polocko-Molodeno-Vilniaus geleinkelio linij prie Amenos ir Smurgaini. 1915 m. Rusijoje, didesnse pabgli kolonijose be pradios mokykl, daug kur buvo steigiamos amat mokyklos ar kursai. Vokietija nutar veikti Rusij, ir privesti j pasirayti separatin taik. Rusijos armija trauksi, nes Vokietija buvo pranaesn techniniu atvilgiu. Iki spalio mnesio Ryt frontas nusistovjo ties Rygos, Dauguvos ups, Strypos ups riba. Karas virto poziciniu. Austrija-Vengrija ir Bulgarija pradjo pulti Serbij. 1915 m. spalio 2 d. i Vilniaus rus kariuomen pasitrauk be mio. Net ir Vilniaus tilt jie nesuskubo susprogdinti. Vokieiai um Vilni. Vokiei kariuomens gulos virininko gen. Pfeilio vardu Vilniuje buvo prilipdyta atsiaukim gyventojus trimis kalbomis: vokiei, rus ir lenk. Dl lietuvi delegacijos (E.Vileiien, J.Basanaviius, J.Kymantas) grieto protesto, dl nepavartotos lietuvi kalbos atsiaukimuose, Pfeilio sakymu priklijuoti atsiaukimai buvo nuplyti. Miest pradjo saugoti rus evakuacijos pabaigon Vilniuje sudaryta milicija vadovaujama lietuvi ir lenk. 1915 m. spalio 2 d. Rusijos kariuomen pasitrauk i Vilniaus. Taiau Rusijos valdia dar spjo patvirtinti Lietuvos lenk sukurto Piliei komiteto (nukentjusiems nuo karo elpti) status. Lenk politikai puoseljo vilt, kad Piliei komitetas taps Lietuvos savivaldos uuomazga. I pradi komiteto veikloje dalyvavo ir penki lietuvi atstovai. Piliei komitetui pirmininkavo lenkas Stanislavas Kongnovickis, o jo vicepirmininku buvo lietuvis Jonas Vileiis. Nepasidalijus alpos fondo pinig, po poros mnesi lietuvi ir lenk bendra veikla Komitete nutrko. 19151918 m. Oberosto teritorija buvo daugiau kaip 108 808 km2 ploto. Jai priklaus Suvalk, Kauno ir beveik visa Vilniaus, Gardino ir Kuro gubernija. Lietuvos Oberosto valdymo apygardos buvo skirstomos

maesnius administracinius vienetus 34 apskritis, o ios 230 valsi. Tik Vilnius ir Kauno miestai be apskrii sudar atskirus administracinius vienetus. Vokiei okupuotose teritorijose kurtos OberOsto karins administracijos, vokieiai nesiskait su gyventojais. Jie buvo inaudojami ekonomikai, pliami, vestos OberOsto marks, lietuvi politikai persekiojami. Lietuviai pra vokiei vesti civilin valdi kaip ir Latvijoje vietoje karins, taiau vokieiai tai nereagavo. Ober Osto administracija per vis okupacijos laik i Lietuvos sugebjo iveti krato grybi u 338 606 000 marki, o Lietuvai btiniausi preki teve vos u 77 308 000 marki. Pirmojo pasaulinio karo metais vokieiai steig koncentracijos stovyklas Vokietijoje, kurias trm dvasininkus bei pasaulieius. Lietuvi buvo itremt Gueterslah-Stendal Vestfalijoje ir Holzmindeno koncentracijos stovykl emutinje Saksonijoje. Holzmindene buvo internuota nemaa lietuvi su eimomis, nes ten veik dvi lietuvi mokyklos, kuriose vaikus mok mokytojas M.Velykis, o kapelionu buvo kun. Astaeviius. Greta jau besislapstani Lietuvos mikuose rus karo belaisvi, dl Ober Osto politikos (darbo batalion steigimas, vyr gaudymas darbams Vokietijoje), atsirado ir lietuvi vyr, kurie ilgainiui sudar savotikus miko broli brius. Okupacijos metu Lietuvoje vokieiai baud ne tik atskirus asmenis, bet, nesuradus kaltinink, bausdavo vis kaim arba vis apylink. Vokietijoje karo metu buvo kuriami ir vyriausybei silomi vairs kolonizavimo planai. Okupacin vokiei valdia Lietuvoje pirmiausia pasisteng pakeisti miest savivaldybes. Jas pakeit valdios aparatas, sukomplektuotas i vokiei, nors eiliniais nariais liko ir lietuvi. Kartu buvo kuriamas Lietuvos kolonizavimo planas, kuriame daug vietos skiriama vietini gyventoj germanizavimui ir dvar idalinimui vokiei kolonistams. Jame buvo sakoma: Be vokiei valstiei luomo, mes turime iplsti ir stambi vokiei emvaldi bei stambi nuominink luom... Administracin kalba yra vokiei. Ta pati kalba yra miest valstybinse mokyklose... Lenkik mokykl Lietuvos srityje negalima paksti. Lietuvos valstieiai [isilavinim] gauna kaimo mokyklose, kur dstoma gimtja kalba. Kartu buvo pabriama, kad tuoj pat negalima lietuvi prievarta germanizuoti. J ramus tautikumas neturi bti sutrikdytas. iaip ar taip, laikui bgant, jie neveriami taip apsipras su vokiei dvasia, kad madaug po 100 met j krat, kaip lygiateis provincij, bus galima prijungti prie Prsijos. 1915 m. spalio 6 d. vokiei okupacin valdia paskelb, kad rus baudiamasis kodeksas Lietuvoje tebeveikia. 1915 m. spalio 11 d. steigtas lenk vietimo komitetas, remiamas i Varuvos. Komitetas rpinosi lenk vietimo staig krimu. 1915 m. spalio 16 d. lietuvi politikai atskirai nuo lenk steig Politikos komitet (lietuvi komitetas politikos klausimams svarstyti) lietuvi interesams ginti. komitet jo: Antanas Smetona, Petras Klimas, Jonas Basanaviius, Jurgis aulys, Antanas Stankeviius. Lietuvos lenk dvarinink rpesiu pavyko dar i rus valdios gauti j sudaryto Piliei komiteto (nukentjusiems nuo karo elpti) stat patvirtinim. Komiteto organizatoriai pradjo rpintis, kad ir vokiei valdia patvirtint io komiteto status. Nors lietuvi Politikos komitetas neigiamai pasisak dl lietuvi bendradarbiavimo su Lietuvos lenk dvarinink kurtu Piliei komitetu, taiau tik 5 lietuvi atstovai Kairys, Kymantas, Stainskas, dr. aulys, J.Vileiis sutiko bendradarbiauti Piliei komitete. Komitetui pirmininkavo lenkas S.Kognowicki, o vicepirmininkas buvo J.Vileiis. nepasidalinus alpos fondo pinig, komitetas po poros mnesi iiro. 1915 m. spalio 18 d. Vilniuje steigta Ryto draugijos ilaikoma gimnazija. 1915 m. spalio 20 d. gen. Ludendorff ra usienio reikal viceministrui Zimmermennui, kad kuo jis daugiau galvojs apie pergal, tuo labiau jis mans, kad Lenkija neturinti bti grinama Rusijai, nei atiduota Austrijai, bet kad ji sudaryt madaug nepriklausom valstyb Vokietijos globoje. Ludendorff planavo Lenkij apsupti Vokietijos satelitinmis valstybmis Lietuva ir Ukraina, kad Lenkija telikt tik pusiau nepriklausoma valstybe. 1915 m. spalio 27 d. pirmasis paliepimas vietimo klausimu buvo paskalbtas keturiomis kalbomis, draudis mokyklose mokyti rusikai, grasinant bausti u tai 1000 marki bauda arba 6 mnesiais kaljimo. 1915 m. spalio 28 d. Lietuvos karins apygardos virininkas be karins valdios leidimo udraud steigti naujas mokyklas, o veikianias pradios mokyklas paskelb vieomis mokyklomis, kurios populiariai buvo vadinamos vokikomis mokyklomis. 1915 m. lapkriio 2 d. vokika Sedos apskrities komendantra ileido savus pinigus. Apyvartoje buvo iki 1916 m. lapkriio 10 d. 1915 m. lapkrit visoje Rusijoje buvo apie 3 mln. pabgli, i j 250 000 latvi, 300 000 lietuvi, 350 000 yd, 530 000 lenk.

1915 m. lapkrit sudaryta vokiei karin valdia (Militaersverwaltung Litauen-Kurland) okupuotam Lietuvos ir Kuro kratui valdyti. Lietuvos karins valdios virininku buvo paskirtas kapitonas Beckerath. 1915 m. lapkrit steigta gimnazija iauliuose. 1915 m. lapkriio 23 d. okupacin valdia, grasindama pinigine bauda ar kaljimu, udraud pardavinti arba kitokiu bdu perleisti kius naujiems savininkams. is sakymas buvo pirmasis vokiei pasiksinimas Lietuvos emes. 1915 m. gruodio 19 d. Vilniaus lenk demokrat (krajovc) politik iniciatyva buvo sudaryta politin organizacija Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts konfederacija, kurioje dalyvavo lietuvi, lenk, baltarusi ir yd atstovai. Jos tikslas sukurti Lietuvos ir Baltarusijos valstyb, steigiant vl Lietuvos Didij Kunigaiktyst, laiduojant tokioje valstybje lygyb visoms joje gyvenanioms tautoms. Pagal Konfederacijos tarybos paskelbt universal Lietuvos Didioji Kunigaiktyst turjo bti sudaryta Lietuvos ir Baltarusijos valstybi konfederacijos pagrindu. Valstybs sostine turjs bti Vilnius. 1915 m. gruodio mn. vokieiai ved cigarei gamybos monopol 1915 m. steigta gimnazija Kaune. 1915 m. gruodio mn. Vokietijos kancleris patvirtino, kad Vokietija neketina grinti ilaisvint taut lenk, lietuvi, latvi (balt) reakcinei Rusijos valdiai. 1915 m. Latvijoje dauguma vietini gyventoj arba pabgo, arba buvo evakuoti rus vyriausybs, panaiai kaip ir pagrindins pramons mons, kurios buvo arba sugriautos, arba ikeltos. Bendras gyventoj skaiius sumajo nuo 2,55mln.gyv. 1913 m. (Lietuvoje 1897 m. buvo apie 2,7mln.gyv.) iki 1,84 mln. 1925 m. Pagal 1913 m. gyventoj suraym Rygoje gyveno 39,8 proc. latvi (1867m.-tik 23,6proc.), 20 proc. rus, 13,9 proc. vokiei, 9,5 proc. lenk, 7 proc. yd ir 6,9 proc. lietuvi. 1915m. rusams pasitraukus ir evakavus fabrikus su visa darbo jga, rus gyventoj skaiius smarkiai sumajo. Atsiradus darbo jgos trkum, ypa nepriklausomos Latvijos kiuose, kompensavo lenk ir lietuvi padieniai darbininkai. Lietuvio, kaip nevalyvo, nesumanaus, beemio darbininko, vaizdis gyvas Latvijoje iki i dien. Po bolevik revoliucijos rus pabgliai m iekotis prieglobsio Pabaltijo valstybse. Tarpukariu Ryga buvo stambiausias rus emigrant centras po Paryiaus. 1915 m. pabaigoje vokieiai sudar vis savo administracij. Vilniaus burmistru buvo paskirtas tilietis Pohi su 300 vokiei policijos tarnautoj ir tada vietins milicijos darbas buvo atauktas. 1916 m. sausio 1 d. pirmasis vyr gaudymas prievartinius darbus buvo vykdytas Vilniuje per Naujj met vent. 1916 m. Vokietija iplt savo aneksin plan ir pageidavo bent jau 60 000 kv. km teritorijos skaitant Suvalk, Kuro, Gardino ir Vilniaus gubernijas. Vokietijoje susidar Nepriklausomas komitetas vokiei taikai sudaryti. Jo pirmtakas buvo Berlyno universiteto profesorius ir Prsijos Mokslo akademijos narys D.Schaefer, priklauss pangermanist sjungai. Viename i savo posdi, Nepriklausomas komitetas vokiei taikai sudaryti prim toki rezoliucij: Kuras, Lietuva, Suvalk gubernija, okupuotosios Vilniaus ir Minsko bei Gardino gubernijos nejungtinos su Lenkija, bet kaip ypatingos valdymo sritys, turi bti jungtos reich. ymus socialdemokratas Ledebour, kalbdamas dl Vokietijos karo tiksl Rytuose, tvirtino, jog Latvijos ir Lietuvos gyventojai nenori bti prijungti prie Vokietijos ir pasisak prie i teritorij aneksavim bei kolonizavim. 1916 m. sausio 14 d. vokieiai padar kai kuriuos papildymus ir pataisymus paliko galioti rus baudiamj kodeks. 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokiku patu, bet laikus rayti buvo galima tik vokiei kalba. Laikus buvo galima rayti Vokietij ir Austrij-Vengrij. 1916 m. sausio 18 d. emaii vyskupysts valdytojas generalinis vikaras J.Stakauskas ir vokiei valdios atstovas sudar sutart, pagal kuri dvasininkai buvo atleisti nuo rekvizicij, vokieiai mokjo jiems algas. 1916 m. vasario 15 d. Lietuvoje vokiei karin valdia leido baltarusiams spausdintis laikrat Hioman. 1916 m. vasario 21 d. nustatytos maisto normos gyventojams: 250 g duonos arba 160 g milt ir 40 g bulvi vienam mogui per dien. 1916 m. vokieiai nuties naujas geleinkelio linijas: TauragRadvilikisiauliaiMintauja (Jelgava), Klaipda-Priekul (Latvija) bei siaurj geleinkel nuo venioni iki Naruio eero, nuo iauli iki Bir ir kt. Pradioje buvo nutiestas siaurasis geleinkelis nuo Lauksargi (Klaipdos krate, prie Paggi), per vakarin ir iaurin Taurag iki Kelms. Taiau vandeniui paplovus geleinkelio pylimus prie Taurags, buvo nutiesta nauja linija per rytin Taurag. 1916 m. balandio 6 d. Vokietijos povandeniniams laivams nuskandinus 3 prekybinius JAV laivus, JAV paskelb kar Vokietijai, taiau realiai veiksmus pradjo tik kitais metais ir galutinai persvr jg pusiausvyra Antants valstybi naudai.

1916 m. balandio 16 d. Nobelio premijos laureatas, Weimaro respublikos laikais bsimasis URM, Vokietijos tautini liberal takingas reichstago narys Streesemann, kalbdamas reichstage, dst teorijas, kad Ryt emes jis laiks vokiei emmis, nes baltuose yra ilikusi vokiei dvasia ir kultra ir i emi grinti rusams negalima, nes jie jas surusint ir tai bt nusikaltimas istorijai. 1916 m. balandio 17 d. Ryt fronto vado Paul von Hindenburg sakymu Ryt prekybos ir pramons bankui buvo pavestas naujos valiutos vedimas. is bankas suorganizavo speciali kredito kas Ryt skolinamj kas (Darlehnskasse Ost). Vokieiai ved nauj special pinigin vienet ostrubl. Ostrublis buvo prilygintas vokiei markei santykiu 1:2. apyvartoje alia popierini enkl kursavo geleins kapeikos. 1916 m. Vilniuje lanksi kaizeris Vilhelmas II su snumi. 1916 m. vokieiai Lietuvoje steig darbo batalionus, ne vien trumpalaikiam darbui, bet ir nuolatiniams darbams. 1916 m. visoje Oberosto teritorijoje be vokiei ilaikom 135 vokik mokykl, veik apie 1000 lietuvik ir apie 500 lenkik mokykl, bet iki t met pabaigos teiliko 693 lietuvikos mokyklos. 1916 m. birelio 23 d. pirmuosius mokytoj kursus Lietuvoje steig pati vokiei okupacin valdia Kaune, kuriuose moksi 71 kursantas. 1916 m. liepos mn. Kauno mokytoj kurs klausytojai para skund karins valdios virininkui Lietuvoje, sksdamiesi, kad kursuose viskas dstoma vokikai, o lietuvi kalbai tepaskirta tik 1 valanda per savait. Trumpalaikiai mokytoj kursai kurti Marijampolje, kur 4 valandas per dien buvo dstoma vokikai ir 2 valandas lietuvikai. 1916 m. liepos 5 d. Lietuvos socialdemokratai ispausdino pirmj nelegal 8 puslapi laikrat Garsas, kuriame ra apie Lietuvos nepriklausomyb ir vokiei trokim svetimoms emms bei kitoms grybms. 1916 m. liepos 13 d. lietuvi visuomens veikjai A.Smetona, S.Kairys ir dr. J.aulys kreipsi Ryt fronto vyriausij karo vad Hindenburg, pasisdamas jam memorandum, kuriame idst Ober Osto nevienod ir netinkam okupuotos teritorijos administravim, netikusi karo valdios vietimo politik Lietuvoje, skundsi dl organizacij veiklos sustabdymo ir t.t. atsakymas tuos reikalavimus nebuvo gautas ir kratas nepajuto joki palengvinim. 1916 m. rugpjio 11-12 d. kancleris Berthmann Hollweg vl derybose su Austrijos-Vengrijos usienio reikal ministru Burianu dl Lenkijos nepriklausomos valstybs steigimo, sutar, kad Lenkijai nebt priskirta Suvalk gubernija. T deryb metu Burian pasil Lenkijai atlyginti Vilniaus gubernija vieton atskiriamos Suvalk gubernijos. I principo Bethmann Hollweg sutiko su tokia teritorijos paskirstymo kombinacija, taiau pabr, kad Vilniaus gubernijos priskyrimas Lenkijai priklausys nuo to, kiek Vokietijos siena pasistms rytus. 1916 m. rugsjo 15 d. pranczai pirm kart panaudojo tankus. Dl Didiosios Britanijos laivyno blokados Vokietijai m trkti aliav. Vokietija band pralauti blokad, bet neskmingai. Pranczai pirm kart panaudojo ir maskuojamsias spalvas kamuflia, kur takojo tuo metu populiari meno srov kubizmas. 1916 m. spalio 1 d. sudarytas Lietuvos kinis planas. Nuo tada vokieiai jau planingai pradjo eksploatuoti Lietuv. 1916 m. lapkriio 1 d. perimtus vokiei inion dvarus (apie 960 su daugiau kaip 6 000 000 ha ems), dirbti buvo atveamos eimos i pafronts, lyg ir vykdant savotik gyventoj deportacij. 1916 m. lapkriio 3 d. lenk komitetas Vilniuje m reikalauti sujungti Lietuv su Lenkija. 1916 m. lapkriio 5 d. Vokietija ir Austrija-Vengrija siekdamos sumobilizuoti Lenkijos jaunim, pareik, kad i buvusios Lenkijos karalysts emi sukuriama sjunginiais ryiais su jomis susieta Lenkijos valstyb. Lietuviai m siekti to paties ir Vokietija sutiko vesti civilin valdym. 1916 m. lapkriio 6 d. Vilniaus miesto virininkas ileido mobilizacin sakym 17-60 met vyrams. Mobilizacinis sakymas nepaliet tik gydytoj, kunig ir mokytoj. 1916 m. lapkriio mn. Baltstogs apygarda sujungta su Gardino valdymo apygarda. 1916 m. ruden pradjus veti jaunim priverstinius darbus, socialdemokrat ispausdinti atsiaukimai ragino jaunim prieintis ir nevaiuoti vokiei katorg. 1916 m. Latvijos auliu batalionai pertvarkyti pulkus, sujungtus dvi brigadas, i viso apie 40 000 kari. 1916 m per Kald kautynes pietvakarius nuo Rygos auli pulkai neteko daugiau kaip 5000 kovotoj: apie 1000 nukaut ir 4000 sueist. 1917 m. Rusijoje buvo susiklosiusi sudtinga ekonomin, politin ir karin padtis. Smuko gyvenimo lygis. Nusivylimas Laikinja vyriausybe, negalinia baigti karo, visoje alyje buvo didelis, jos negerb ir nerem vairs gyventoj sluoksniai. alyje pamau sigaljo anarchija, kariuomenje palijo drausm, daugjo dezertyr. 1917 m. saus Vokietija paskelb, kad toliau be apribojim ts karinius veiksmus povandeniniais laivais. Vokietija pasil Meksikai, JAV prieei, prisijungti prie Vokietijos bei jos sjunginink ir upulti JAV.

1917 m. sausio 9 d. Ryt fronto kariuomens vado tabo virininkas gen. Hoffmann, vienas gen. Ludendorffo artimj bendradarbi savo dienoratyje ra, kad Vokietija turinti gauti Lietuv ir Kur, taiau Vilnius Vokietijai ess nereikalingas ir j galima atiduoti Lenkijai, leidiant ir jai plsti savo sienas rytus. 1917 m. vasario 13 d. sudaryta detali programa susigrinti vokiei kolonistus i Rusijos ir juos kurti vokiei nukariautose teritorijose. 1917 m. kov Petrograde i vairi politini srovi atstov buvo sudaryta Lietuvi Tautos Taryba. 1917 m. kovo 3 d. feldmaralas von Hindenburgas jau ratikai aikino Vokietijos vyriausybei, kad Lietuvos darbinink deportacijos kaltinink esanti ne karo vadovyb, o Vokietijos krato ministerija. 1917 m. kovo 4 d. Vakar fronte vokieiai pradjo masikai trauktis. 1917 m. kovo 8 d.12 d. (pagal rusus vasario 23-27 d.) vyko Rusijos demokratin vasario revoliucija. 1917 m. kovo 9 d. sudaryta Lietuvi Tautos Taryba Petrograde (Rusijoje), kuri m organizuoti ir koordinuoti pasitraukusi Rusij lietuvi politini partij ir grupi veikl sprendiant Lietuvos politin ateit. 1917 m. kovo-gegus mnesiais vyko V ir XXIV korpus, Atskirosios, V, VI, IX ir XII armij, Vakar, PietVakar, Kaukazo ir Rumun front lietuvi kari suvaiavimai, kuriuose buvo reikalauta Lietuvai nepriklausomybs ir teiss paiai sprsti savo likim. Netrukus imta kelti reikalavimus kurti tautinius pulkus. 1917 m. baland buvo sukurta Petrogrado gulos lietuvi kari sjunga, kurios pagrindinis tikslas telkti lietuvius karius kovai u laisv demokratin Lietuvos valstyb. Gegus 25 d. Petrograde vyko pirmasis visos Rusijos lietuvi kari suvaiavimas, kuriame 88 delegatai atstovavo apie 16 000 lietuvi kari. Suvaiavimas paskelb lietuvi tautai, kad kariai, kaip tikri Lietuvos tvyns sns, pasiry visuomet, visur ir bet kuriomis aplinkybmis visomis savo jgomis remti lietuvi tautos i seno keliamus laisvs reikalavimus j ginti. 1917 m. gruodio 9 d. Smolenske buvo sudaryta lietuvi pulk steigimo komisija. Pagal plan buvo numatyta sudaryti atskirj lietuvikj divizij. Politiniai vykiai Rusijoje kliud steigti lietuvikus karinius dalinius, todl planuojama divizija buvo suformuota tik i dalies kurti keli atskiri batalionai. 1918 m. sausio 15 d. Petrograde vyko antrasis Rusijos lietuvi kari suvaiavimas. vairi politini pakraip delegat pairos isiskyr. Kari veiklos vienyb suiro. Organizacijos veikla apmir. Lietuviams atsisakius pereiti raudonj armij, bolevikai iformavo visus jau sukurtus lietuvikus dalinius. Po Lietuvos Nepriklausomybs akto Rusijoje buv kariai kartu su kitais pabgliais gro tvyn. Buvo planuojama sulietuvinti ir 115-j pstinink divizij, 115-j artilerijos brigad, 15-j geleinkelinink batalion ir 52-j duonos kepykl, esanius Rumunijos fronte, taiau trkstant kareivi ir karinink tikslo pasiekti nepavyko. Sibire tarnavusi lietuvi kariams buvo leista neioti savo uniform. Iki tol jie neiojo pilkai melsvas uniformas, nes tarnavo 1-ajame Tado Kosciukos lenk auli pulke, kuri uniformos buvo Pranczijos kariuomenei bding spalv. Kareivi laipsnius lietuviai ymjo ant abiej rankogali, vliau austr pavyzdiu laipsniams ymti buvo vesti trikampiai ant apykakli. 1923 m. vedus spalvingiausi tarpukario Lietuvoje kariuomens uniform, apykakls trikampyje vietoj laipsni ymjimo atsiranda Gediminaii stulpai, karinink laipsniai pradedami ymti antpeiuose, kareivi ant munduro rankovi aukiau alkns. Po 1923 m. kariuomenje vyravo pilots, taiau neuilgo pasirod prancziko tipo keps panaios buvo ir kariuomens krimosi pradioje 1918 m. Vilniuje. Kita eilin kariuomens uniform reforma pradta 1927 m., ikritikavus 1923 m. modelio uniform spalvingum, nepatogi kep. 1927 m. panaikinta pilot. Vietoj jos vedama kepur (tokios pat formos kaip ir 1920 m.). Keps iliko. Dar viena reforma vykdyta 1931 m. uniformos pagrindine spalva tapo slepiamoji, rusvai alia (chaki), aviatori tamsiai mlyna. Buvo vesta naujo modelio kepur su juodu snapeliu, kurios forma primin 1919-1920 m. kepur. Atsisakyta keps. Luko uniformoje kareiviams ir karininkams vestas galvos formos poalmis, susitas i ei dali, kyliu vir. Tai buvo visikai naujas daiktas uniformoje. Poalmi tuo metu neturta n vienoje Europos kariuomenje, todl lietuvius buvo galima lengvai atskirti tarp kit ali kari. Teigiamai buvo vertinama 1931-j ieigin uniforma, ji netgi lyginta su kit valstybi uniformomis pastarosios naudai. Taiau kritikuota kepur, kurios kratai per siauri ir nesaugo nuo lietaus. Reiktas nepasitenkinimas per aukta munduro apykakle, kuri siremia smakr ir trukdo dirbti, be to, j danai reikia keisti, nes greitai susidvi. Dar didesns kritikos susilauk 1934-j uniforma. Kita uniform reforma vykdyta 1934 m. nauja uniforma i esms buvo papildytas 1931 m. uniformos variantas su naujomis dvjimo taisyklmis. is uniformos variantas maai kuo skyrsi nuo savo pirmtako. Rykiausias pasikeitimas tai naujo modelio kokarda. Aukso spalvos uolo lap vainike raudonas Gedimino pilies bokto siluetas. Ant pilies silueto baltas Vytis, vir silueto tekanios sauls spinduliai, o apaioje sukryiuotos dvi uolo gils. Ukliuvo kepur, nors ir grai, taiau nenuolaidi, per sunki, metalinis lankelis kepurs viduje greitai gadins mediag. Vl ukliuvo apykakl. Pasisakyta u kardo, kaip nepatogaus daikto, nereikalingum prie uniformos. Buvo paymta ir per didel metalini detali vairov. Sukritikuota kokarda Vytis neatitiko

valstybs simbolio standarto, Gedimino pilies boktas vaizduotas klaidingai, su svetimomis architektrinmis formomis, ne tokia heraldinio skydo forma, nevykusiai sukomponuoti uolo lapai ir sauls spinduliai. 1934 m. uniforma nepakitusi iliko iki 1940 m. Tai ilgiausias laikotarpis, kai uniforma nebuvo keiiama. Prajus eeriems metams, gyvenimas privert dar kart uniform keisti. 1940 m. modelio mundurui pritaikyta nauja apykakl. Taiau vis uniformos reform vykdyti nepavyko. 1940 m. liepos 13 d. krato apsaugos ministras div. Gen. Vincas Vitkauskas sakymu jau Liaudies kariuomenei panaikina lietuvik simbolik, vesdamas sovietines penkiakampes vaigdes politiniams vadovams, taip pat panaikina antpeius, pertvarko trikampius. 1917 m. kovo 15 d. Rusijos caras Nikolajus II atsisak sosto brolio Michailo naudai, o pastarasis sosto atsisak kit dien. Caras pasitrauk Pskovo link savo asmeniniu traukiniu. Formaliai nunyko ir Lietuvos didiojo kunigaikio titulas (Rusijos carai Lietuvos didiaisiais kunigaikiais save m tituluoti nuo 1655 m. rugpjio 14 d., kai Rusijos caras um LDK sostin Vilni.). Susidar dvivaldyst: demokratin Laikinoji vyriausyb ir bolevik tarybos. 1917 m. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II vykdamas inspektuoti Ryt fronto usuko Maeikius. 1917 m. P.Klimas lietuvikai ispausdino knygut Lietuva, jos gyventojai ir sienos. Panaudojs ir kritikai vertins vis statistin rus valdios ir kitoki mediag, pagrstai nuties Lietuvos etnografines sienas ir nurod gaires Lietuvos politikams, kovojant dl Lietuvos valstybs sien. Lietuvos etnografin rib P.Klimas ties nuo Zaras apskrities rytinio kampo, nuo Kuro pasienio ir Drktels upe tiesiai pro Riio eer ir Riios upe pro rytin Drki eero krant. Tuo bdu vis Vidi ir Apso valsi jis priskyr lietuvi etnografiniam plotui. Toliau etnografin riba tiesiama nuo Kazn, Dysnos ir Vileikos apskrii pasieniu pro Naroiaus eer, paskui Naroios upe iki Neries, toliau pro Smurgainius Amenos link, paskui pro Grauikes, Alnus, Trobas, o u Lazdn pasukama Nemuno link. Lietuvos etnografines sienas liejama visa Lydos apskritis, o Gardino gubernijos deinysis Nemuno krantas su Gardinu taip pat jo Lietuvos etnografin teritorij. Pagal P.Klim, ne visa Suvalk gubernijos teritorija trauktina Lietuvos etnografines sienas: Sein apskrities du valsius Pakrovskio ir Krasnopolio jis paliko u etnografini Lietuvos rib, bet Suvalk apskrities Mockavos, Kadariki, Seiv, Endriejavo ir dal Zaboriki valsi jis priskyr Lietuvai. Lietuvos teritorijos plotas pagal P.Klim bt daugiau kaip 70 000 kv. km. Maosios Lietuvos veikjas, Prsijos landtago atstovas dr. V.Gaigalaitis ispausdino knyg Litauen, das besetzte Gebiet: sein Volk und dessen geistige Stroemungen. Autorius turjo tiksl supaindinti Vakar Europos visuomen su lietuvi tautos politiniais siekimais, su jos gyventoj skaiiumi ir su gyvenama teritorija. Pagal V.Gaigalaiio emlap lietuvi gyvenamoji teritorija turt 110 030 kv. km plot su 3 3784 000 gyventoj, i kuri 2 mln. dar vartojo lietuvi kalb kaip gimtj. Lietuvi etnografin sritis ir gyventojai (Klimo nubrtose lietuvi etnografinse sienose bt buvs nurodytas gyventoj skaiius). Gubernija Gyventoj skaiius Kauno 1 544 564 Vilniaus 1 038 300 Suvalk 429 900 Gardino 123 000 Kuro 35 000 I viso: 3 170 764

1917 m. kovo 26 d. vyko pirmasis steigiamasis Lietuvi Tautos Tarybos posdis Petrograde. 1917 m. kovo 29 d. emaitijos vyskupas P.Kareviius kreipsi vyskupijos dvasininkus, kviesdamas juos praneinti apskrities virininkams apie ukreiam lig pasirodym. 1917 m. kovo 30 d. Laikinoji Rusijos vyriausyb pripaino vokiei okupuotos Lenkijos nepriklausomyb. 1917 m. kovo 30 d. Ryt skolinamoji kasa buvo atskirta nuo Ryt prekybos ir pramons banko ir reorganizuota atskir kredito staig. Perkelta i Poznans Kaun, ji ir toliau ts popierini pinig emisij: i pradi ostrubli, nuo 1918 m. ostmarki (ostmark buvo prilyginta Vokietijos markei santykiu 1:1). Ryt skolinamoji kasa leido popierinius pinigus, nesirpindama j padengimu. Ostai buvo padengti rus rubliais, vertybiniais popieriais bei kt. vertybmis ir prekmis. Neirint ustatus, ie pinigai neturjo brangij metal ir tvirtos valiutos pagrindo.

Osto pinig sigaliojim pokario Lietuvoje slygojo Vokietijos suteiktos Lietuvai paskolos. Ost cirkuliacija Lietuvoje padar ymi nuostoli alies ekonomikai vis pirma todl, kad minta kredito kasa, bdama Vokietijos finansine staiga ir besirpindama vien Vokietijos reikalais, nuo 1916 m. gavo emisijos banko funkcij Lietuvos atvilgiu ir gaudavo vis emisijos peln. Taiau nepalyginamai daugiau nuostoli Lietuvos ekonomika patyr dl pinig kurso skirtumo, atsiradusio nepaliaujamai krintant Vokietijos marks kursui. Apytikriai apskaiiuota, jog bendri pinigai ir vokiei marks kritimas padar Lietuvai nuostoli u 400 mln. lit arba u 40 mln. doleri. inoma, negalima pamirti ir to, kad Lietuvoje buvusieji auksiniai pinigai atiteko Vokietijai, o atsistus i JAV dolerius ir i Anglijos svarus sterlingus Lietuvos gyventojai buvo priversti keisti ostus ir Vokietijos markes. ios aplinkybs vert btinai versti nacionalin valiut. vedus lit, ostrubliai ir ostmarks turjo bti iki 1923 m. sausio 1 d. pakeisti litus Finans, prekybos ir pramons ministro kiekvien savait ar daniau nustatomu kursu (vliau keitimo terminas buvo pratstas). 1917 m. balandio mnes Pirmajame pasauliniame kare irykjo Antants persvara. kar Antants pusje stoja JAV. Vokietija pradjo povandenin kar ir nuskandino ~1000 Antants ir neutrali ali laiv. Vokietijoje dl uost blokados prasidjo badas. Daugel valstybi apm ekonomin suirut, todl prasidjo aktyvus antikarinis bei revoliucinis judjimas, priverts vyriausybs siekti paliaub. 1917 m. Danijos vyriausyb paaukojo galimus ateities sandrius su Vokietija dl iaurs lezvigo ir pardav savo valdas Vakar Indijoje JAV u 20 mln. doleri; bet tuo paiu metu gavo JAV patikinim, kad danams priklauso visa Grenlandija. 1917 m. balandio 5 d. Vyresniosios kariuomens vadovybs bstinje Bingene vyko imperins valdios atstov ir kariuomens vadovybs pasitarimas aneksij klausimu, kur Hindenburgas ir gen. Ludendorff idst savo nusistatym, kad Lietuv ir Kur reikia glaudiai sujungti personaline unija su Prsijos karalyste arba su Vokietijos imperija. 1917 m. balandio 6 d. JAV stoja Pirm pasaulin kar Antants pusje. 1917 m. balandio 12 d. (Julijaus kalendoriumi/senuoju st. Kovo 30) po Vasario revoliucijos Rusijoje, buvo kurta autonomin Estijos gubernija i buvusios Estijos gubernijos ir iaurins Livonijos gubernijos dalies. Po bolevik perversmo lapkrit, irinkta Estijos Provincin Asamblja paskelb save suverenia galia Estijoje 1917 m. lapkriio 28 d., o 1918 m. vasario 24 d., dien prie vokiei dalini atvykim buvo ileista Estijos Nepriklausomybs deklaracija. Vakar sjungininkai pripaino Estijos Respublik de facto 1918 m. gegu. 1917 m. balandio 13 d. Varuvos generalgubernatorius Beseler pasil Vokietijos vyriausybei perleisti Vilniaus lenk gyvenamas sritis Lenkijai. 1917 m. balandio 17 d. Vokietijos kariuomens bstinje Kreuznache gen.Hoffman tarsi su gen. Ludendorfu dl ofenzyvos Ryt fronte. Jiedu sutar, kad Vokietijai yra naudingiau Rytuose sudaryti su Rusija separatin taikos sutart tam tikromis Rusijai naudingomis slygomis, taiau u tai Vokietija reikalaut i Rusijos valstybini sien pataisym Kure ir Lietuvoje, o taip pat Rusija turt pripainti Lenkijos nepriklausomyb. 1917 m. balandio 23 d. Kreuznache vykusiame imperins valdios ir Vyriausiosios vadovybs pasitarime buvo siloma pripainti Lietuvai ir Kurui autonomij, laikydami tok savo silym taut apsisprendimo principo vykdymu. Ekonomikai ir militarikai abi provincijos turt bti glaudiai susietos su Vokietija. Austrija-Vengrija ir Vokietija dar kart pasitvirtino, kad Vokietijai bus pripainta Lietuva ir Kuras. 1917 m. balandio 23 d. vyko visos Rusijos tautini socialistini partij atstov susirinkimas, kuriame dalyvavo ir lietuvi socialist liaudinink atstovai, o taip pat yd, gud, latvi, est, gruzin, armn ir kit tautybi atstovai. Tautini socialistini partij atstovai sielojosi tautybi klausimu ir nutar paruoti visoms tautoms bendr platform ir dl jos vykdymo sutartinai kovoti. 1917 m. gegus 27 d. Lietuvi Tautos Taryba suauk visos Rusijos lietuvi seim Petrograde, kuriame lietuvi politik atstovams vl suskilus kairiuosius ir deiniuosius buvo priimtos dvi savarankikos rezoliucijos dl Lietuvos ateities: deinij, pasisakani u atskir nuo Rusijos valstyb, ir kairij u plai Lietuvos autonomij demokratinje Rusijos Respublikoje. Kairij rezoliucijoje sprendimas dl Lietuvos politins perspektyvos, valdymo formos paliekamas bsimam demokratikai irinktam Lietuvos moni atstovaujamam organui Lietuvos Seimui. Prasidjus PPK ir greit sustiprjus Lietuvos nepriklausomybs sjdiui, 1914-1920m. lietuvi politiniuose ratuose ir emlapiuose nebebuvo vienodos nuomons dl Gardino, Vilniaus gubernij, Dysnos ir Vileikos apskrii bei pietins Suvalkijos. Buvo maksimalist, kaip Juozas Gabrys ir Jonas ilius. Lietuvos Tarybos sekretorius Petras Klimas grieiau laiksi etnografini princip ir savo ratuose (1917m. ir vliau) etnins Lietuvos ribas trauk tik pus Gardino apskrities deiniajame Nemuno krante ir nebelaik lietuvikomis Dysnos ir Vileikos apskrii. Bet Gardino savivaldybi atstovai (daugiausiai gudai) reik nor prisidti prie Lietuvos. Gardino gubernijos gud politikas ir Lietuvos ministras gud reikalams Juozas Voronko kartai reik ia pamint gud nuomon.

1917 m. Rusijoje pradti formuoti keli lietuviki batalionai. Suformuota buvo keli batalionai Vitebske, Smolenske, Rostove Ukrainoje, Sibire ir kt. Taiau juos isklaid valdi vliau pam bolevikai. Visi batalionai isklaidyti buvo be kraujo praliejimo iskyrus tik Sibiro batalion, kurio visi karininkai buvo suimti, 5 karininkai ir 3 kareiviai pusplikiai speige buvo ukapoti kardais. Dauguma organizuot batalion kari gro pavieniai Lietuv kartu su pabgliais. 1917 m. gegus mnes vyks Latvi auli II suvaiavimas daugel auli perorientavo bolevik pozicijas. 1917 m. gegus mnes Vilniaus lenkai kreipsi Vokietijos kancler su praymu priskirti Lietuv prie atkuriamos Lenkijos. 1917 m. gegus mnes Rusijos kadet suvaiavime ios partijos vadai P.Miliukov ir F.Kokokin nustojo remti tada ikilus laisvo taut apsisprendimo princip. 1917 m. gegus 10 d. Rusijos kadet partijos oficioze Re buvo ispausdinta kadet partijos kongreso nusistatymas tautybi klausimu. Tada kadet partija paadjo vairiems Rusijos regionams duoti vietos autonomij su statym leidimo galia, bet buvo prieinga sudaryti itis virtin nepriklausom valstybi. 1917 m. gegus 15 d. steigtoji Vokiei Balt bendrov (Deutsche Baltische Gersellschaft) turjo tiksl painformuoti Vokietijos gyventoj plaiuosius sluoksnius, kad Lietuvoje ir Kure yra galimybi vokieiams sikurti. 1917 m. gegus 19-22 d. Varuvoje paskelbta vis Lenkijos partij deklaracija, iskyrus Lenkijos ir LDK socialdemokratus bei kairiuosius PPS. i deklaracij pasira 56 asmenys, reikalaudami nepriklausomybs ir Didiajai Lietuvos Kunigaiktystei. Deklaracijoje buvo pareikta, kad Lenkija nepalauiamai siekianti atnaujinti sjung su nepriklausoma Lietuva. Tik PPS (lenk socialistai) padar pastab, kad santyki sudarym su Lietuva turi vykdyti abiej valstybi Konstituciniai teismai. Endekai (lenk nacionalistai) savo prierae dar paymjo, kad ir jie pripasta nepriklausom Lietuv buvusi LDK. 1917 m. liepos 4 d. Petrograde vyko didiul demonstracija prie vyriausybs karo tsimo politik. Joje dalyvavo keli imtai tkstani moni, tarp j daug kareivi ir jreivi. Laikinajai vyriausybei itikimi daliniai apaud demonstracij. Naudodamasi didjaniu nepasitenkinimu, valdios atkakliai siek bolevik partija. 1917 m. liepos mnes lietuviai kreipsi Vokietijos kancler su kontrargumentais Vilniaus lenk praymams prijungti Vilni prie Lenkijos bei ikl Lietuvos nepriklausomybs klausim. 1917 m. liepos mnes Vokietijos kaizeris pasiunt savo atstov F. Von Lindequist patikrinti kolonizacijos galimybes Lietuvoje. 1917 m. liepos 18 d. reichstago atstovas Erzberger ra Vokietijos kancleriui Michaeliui, kad Lietuvos reikalas turi bti skubiai sprendiamas, nes Rusijos ir veicarijos lietuviai reikalauja nepriklausomos ir neutralios Lietuvos, Vokietija per kelis ateinanius mnesius turinti sudaryti nepriklausom LDK, kurios valdovu bt Vokietijos imperatorius. 1917 m. liepos 20 d. susitarta dl Korfu pakto, pagal kur serbai, kroatai ir slovnai nusprend sudaryti sjung. 1917 m. buvo sudaryta Lietuvos taryba, o rugpjio 18 - 22 d. Vilniaus konferencijoje paskelbta, kad Lietuva turi tapti nepriklausoma demokratine valstybe, susijusia su Vokietija. Tarybos pirmininku tapo A.Smetona. Ji buvo politinis lietuvi veiklos centras. Tais paiais metais Berne ji buvo pripainta vyriausia lietuvi tautos atstovybe. 1917 m. vasar Maskvoje pabgli leidiamame laikratyje Latvijas Atbalss (Latvijos aidas) paskelbta nepriklausomos Latvijos idja. 1917 m. rugpjio mnes vokieiai um Ryg. auliai pasitraukia Petrograd, 1918 m. liepos 6-7 dienomis slopino kairij eser sukilim Maskvoje, vliau slopino antibolevikinius sukilimus Jaroslavlyje. 1917 m. rugpjio 9 d. vyriausioji Vokietijos okupacin kariuomens vadovyb itin akcentavo reikal sutvarkyti Lietuvos vyskupijas, kad jas valdyt lietuviai dvasininkai, o Sein vyskupija bt atskirta nuo Varuvos arkivyskupijos ir sudaryt atskir Lietuvos banytin provincij. 1917 m. rugsjo 18 d.22 d. vokiei valdiai pritarus vyko Vilniaus konferencija, kurios dalyviai prim nutarimus dl Lietuvos ateities ir irinko Lietuvos Taryb (20 atstov). Nutarime dl Lietuvos politins ateities buvo ikeltas nepriklausomos Lietuvos valstybs etnografinje teritorijoje, besitvarkanios demokratiniais principais, siekis. Antrame nutarime numatyti tokios valstybs sjunginiai santykiai su Vokietija. Lietuvos Taryba isirinko Prezidium, vadovaujam pirmininko Antano Smetonos. Taryba tapo pagrindine organizacija, kuri rpinosi Lietuvos valstybingumo atkrimu. 1917 m. rugsjo 24 d. vyko pirmasis Lietuvos Tarybos posdis Vilniuje. 1917 m. spalio 3 d. vyko Lietuvos Tarybos smarkus susikirtimas su okupacins valdios atstovais dl lietuvi kalbos vartojimo Lietuvos Tarybos posdiuose. Okupacin valdia turjo nusileisti ir Lietuvos Tarybos posdiuose buvo vartojama lietuvi kalba.

1917 m. spalio 20 d. Lietuvos Tarybos memorandume dl plikaujani belaisvi ir vokiei kari dezertyr veiklos, teiktas Vokietijos kancleriui ir Ryt kariuomens vadui. iame memorandume Lietuvos Taryba idst savo nusistatym dl bsimos Lietuvos valstybs sien: Lietuva pageidavo Baltijos pajrio su Palangos miestu ir ventja imtinai, paskui teritorijos Kuro gubernijoje: iki Alktos ir Alktos srityje. Pra priskirti Lietuvai Rytos, Raudos, Aknystos, Neretos, Nemunlio (Memele), Ukrin (Ukri), Vadaksts, Alksni, Laukesos ir dar kelet valsi. Rytuose Lietuvos siena turjo prasidti nuo Dauguvos ir apimti tuomet Ober Osto valdom teritorij vadinam Litauen su svarbesniais miestais Lyda, Gardinu, Suvalkais ir Augustavu. 1917 m. lapkriio 7 d. (pagal sen Julijaus Cezario kalendori spalio) Petrograde bolevikai suorganizavo sukilim prie Laikinja vyriausyb. siver iemos rmus sum vyriausybs narius. Vyriausybs vadovas A.Kerenskis pabgo. Valdi sostinje, o vliau ir kituose miestuose perm bolevikai. Pradedamos separatins derybos dl taikos su Vokietija ir Austrija-Vengrija. Nors bolevikai daugelyje viet pam valdi, kr savo valdios organus, nemaai moni man, kad tai laikinas dalykas. Tuo metu buvo populiari Steigiamojo susirinkimo demokratikai vis gyventoj irinkto parlamento idja. Rinkimai parlament vyko prajus kelioms savaitms po bolevik perversmo, 1917 lapkriio mnes. Bolevikai tegavo 24 proc. bals. Bolevikai kr savo valdios aparat, panaikino prisiekusij teismus, prokuratr. Teisjus ir tarjus skyr tarybos. Sudaryti tribunolai teis vadovaudamiesi revoliucine sine. Pradta nacionalizacija. 1917 m. lapkriio 13 d. A.Smetona Adlono viebutyje (Berlyne) skait paskait vokiei politikams tema Litauische Frage (Lietuvos klausimas), kurioje idst lietuvi nusistatym dl bsim Lietuvos sien. 1917 m. lapkriio 16 d. Latvijos Nacionalin Taryba buvo paskelbta/kurta. 1917 m. lapkriio 30 d. Latvijos Nacionalin Taryba paskelb autonomin Latvijos provincij etnografinse ribose. 1918 m. sausio 15 d. Buvo paskelbta formali Latvijos nepriklausomyb. 1917 m. lapkriio mnes Latvijoje, vokiei neokupuotoje teritorijoje-Videms iaurje ir Latgaloje. kurta soviet valdia. Latvijos sovietin Taryba paskelb Iskolato Respublikos krim. Tarybos vykdomuoju organu tapo Iskolatas (Ispolnitelnyj komitet Latviji). Bolevikins Latvijos centru tapo Valka. Ten gruodio 16-18 d sudaryta sovietin Latvijos Taryba. 1917 m. lapkriio 28 d. Estijos Provincin Asamblja paskelb save suverenia galia Estijoje 1917 m. lapkriio 29 d. po bolevik perversmo Rusijoje, reichstage kancleris grafas Herling deklaravo, kad Rytuose gyvenanios tautos gals laisvai sprsti savo likim, pasinaudoti taut apsisprendimo principu, o Lietuvai ir Kurui bus suteiktas valstybinio pavidalo savarankikumas, atitinks j kultros lyg. 1917 m. gruodio 7 d. Lietuvos Taryba jau svarst savosios kariuomens steigim ir J.Vileiio projekt vesti civilin valdi Lietuvoje. 1917 m. gruodio 7 d. sukurta Rusijos Ypatingoji Komisija sovietin slaptoji policija. 1917 m. gruodio 11 d. Vokietija liep Tarybai pasirayti akt, ne dl nepriklausomos, bet apie savarankik Lietuvos, sujungtos sjungos ryiais su Vokietijos valstybe. Sjunginiai ryiai apibrti karinmis ir susisiekimo konvencijomis bei bendromis muit, pinig sistemomis. Taryboje dl susiejimo su Vokietija prasidjo vidinis susiskaldymas. Tai buvo pirmas nepriklausomybs aktas.

Valstybs Taryba.

1917 m. gruodio 18 d. Leninas Suomijai dovanoja nepriklausomyb. 1917 m. gruodio 18 d. vyko Vokietijos karo ir politikos vad posdis karo vadovybs bstinje ir iam posdiui pirmininkavo pats kaizeris Vilhelmas II. Tada jie visi nustat aiki Vokietijos reikalavim program. Jei pirmuose posdiuose tefigravo Lietuva ir Kuras, tai io posdio darbotvarkje atsirado ir Estijos teritorijos klausimas, nes Hindenburgas reikalavo personaline unija su Prsija sujungti ir Estij. 1917 m. gruodio 21 d. vis lenk politini srovi atstovai nusiunt Lietuvos Brast Vokietijos usienio reikal ministrui Kuhlmannui telegram, praydami jo, kad Vokietija atskirt Lietuv nuo Rusijos ir sujungt su Lenkija. 1917 m. gruodio 22 d. oficiali separatini taikos deryb Lietuvos Brastoje pradia. 1918 m. sausio 6 d. bolevikai ileido Steigiamojo susirinkimo paleidimo dekret. Kadet partija paskelbta u statymo rib, du jos vadovai nuudyti. Darbinink demonstracij, palaikani Steigiamj susirinkim apaud raudonarmieiai. 1918 m. sausio 8 d. Lietuvos Brast Soviet Rusijos delegacijai vadovauti atvyko L.Trockis. Jis atmet Lenkijos, Lietuvos ir Kuro krat atstovams teis kalbti visos tautos vardu, neva jie es atstovauja tik privilegijuotiems gyventoj sluoksniams. 1918 m. sausio 8 d. Lietuvos Taryba, pamaiusi ir sitikinusi, kad gruodio 11 d. pasiraytj protokol vokiei politikai nori vienaalikai panaudoti aneksij tikslui Lietuvos Brastos derybose, neoficialiame Lietuvos Tarybos posdyje, nedalyvaujant okupacins valdios atstovams, nutar tuos nutarimus pakeisti ir paskelbti Lietuvos valstybs atkrim su sostine Vilniumi, be joki amin ryi su Vokietija. 1918 m. sausio mnes priimtas Banyios atskyrimo nuo valstybs dekretas. Dvasininkus imta persekioti, pastatus paversdavo sandliais, klubais, griaudavo visai. 1918 m. sausio 22 d. nepriklausomyb paskelbia Ukraina. Nuo 1919 m. balandio 8 d. tampa sovietine respublika. 1918 m. sausio 28 d. Taryba prim nutarim: Lietuvos Tarybos atstovai Lietuvi Brastoje, pareik Lietuvos nepriklausomyb ir atsiskyrim nuo Rusijos, turi rus delegacijai paaikinti, kad Lietuvos Taryba yra pasiadjusi vokieiams sueiti su jais artimus santykius karo, susisiekimo, muit ir pinig konvencijos pagrindais, bet tuos santykius supranta tik sudarytus kaip laisvos nepriklausomos Lietuvos valstybs per Lietuvos Steigiamj Seim, savo interesais vadovaujantis. 1918 m. pradioje vairiose Rusijos vietose isilaipino Antants ekspediciniai korpusai. Kariai nenorjo kautis su bolevikais, todl 1919 m. interventai pasitrauk, liko tik Vladivostoke. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba istorinje sostinje Vilniuje, Didiojoje gatvje Nr. 30 (dabar Pilies g. Nr. 26), 12 val. 30 min. pirmininkaujant J.Basanaviiui vienbalsiai prim nutarim dl Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo. Teisikai paskelbtas modernios tautins valstybs suverenitetas, faktikai tvirtintas 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija. Savarankikos Lietuvos valstybs deklaravimas buvo pasiektas kairij ir liberal pastangomis, kovojant Tarybos viduje su deinija konservatyvija grupe, kurios lyderis buvo A.Smetona. A.Smetona bijojo konfrontacijos su Berlynu ir kad vokieiai neivaikyt Tarybos. Jis atkakliai gyn 1917 m. gruodio 11 d. akt, Lietuvai adjus autonomij Vokietijos sudtyje. 1918 m. vasario 18 d. Vokietijos Imperija ir Soviet Rusija Brest-Litovske pradeda separatines derybas dl karo nutraukimo. Vokietija tuo metu puola sovietus ir uima Estij, Pskov, Baltarusij, Ukrain, Dono kariuomens srit, Gruzijos pakrants rajonus. Austrija-Vengrija um Odes ir aplinkinius rajonus. iaur nuo Poless buvo okupacin 10-oji armija ir 8-oji armija, i kuri likui vliau susikurs bermontinink kariuomen, bei armijos grup D, su tabais Minske, Dvinske, Rygoje, Taline, Vyborge. Vokiei armijoms iaurs vakar kryptimis vadovavo garsusis generolas fon der Holcas, buvs geleini grenadieri divizijos vadas. 1918 m. vasario 24 d. Estija paskelbia nepriklausomyb.

1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko taikos sutartis tarp Soviet Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos. Vokietijai atiteko Lietuva, Kuras ir Ryga, Videms gyventojams palikta teis apsisprsti, o Latgala liko bolevikams. Vien Kure vokieiai planavo skubiai kurdinti apie 1,5 mln. vokiei kolonist. Ukrainai garantuojamas savarankikumas ir nepriklausomyb. Ukrain plsta pabgliai i Rusijos, gelbdamiesi nuo bolevik teroro. 1918 m. kovo 23 d. imperatoriaus Vilhelmo II aktu pripainta Lietuvos valstyb, vairi konvencij ir pavaldumo ryiais susaistyta su Vokietija. Vokietija pripaino Lietuv. Pirm kart Lietuvos tautinis valstybingumas kitos valstybs deklaruotas tarptautiniu poiriu. 1918 m. kovo 23 d. Vokietijoje ispausdintas emlapis, pavadintas Vokietijos Reicho 1918 03 23 pripaintos Lietuvos Karalysts rytins sienos. Pagal j Lietuvai priskiriama: Kauno ir Suvalk gubernijos, venioni, Vilniaus, Trak, Lydos apskritys ir Amenos apskrities vakarin dalis. I Gardino gubernijos Lietuvai tekt Gardino, Valkavisko, Baltstogs, Bielsko ir madaug po pus Pruan ir Lietuvos Brastos apskrii. Bendras Lietuvos plotas bt buvs 100 700 km2, o jos kontras beveik atitiks po dviej padalijim iki 1795 m. ilikusi LDK. Didesns Lietuvos valstybs norjo ir kitos alys. Pranczija taip pat sudar Tyrimo komitet, kuris turjo atlikti pokario Europos analiz prognoz. Pranczai ireik nor turti didesnes valstybes Centrinje arba Ryt Europoje, i j ir Lietuv. Buvo numatyta, kad tikslinga jai priskirti ir Maj Lietuv su Klaipdos uostu. Beje, Pranczija, matyt, ne be lenk diplomat takos numat ir galim Lietuvos ir Lenkijos valstybi sjung. 1918 m. kovo 25 d. nepriklausomyb paskelbia Baltarusija. Nuo 1919 m. sausio 1 d. sovietin respublika. 1918 m. balandio mnes nepriklausomyb paskelbia Gruzija. 1918 m. balandio mnes nepriklausomyb paskelbia Armnija. 1918 m. balandio mnes nepriklausomyb paskelbia Azerbaidanas. 1918 m. balandio 16 d. Vyriausiosios kariuomens vadovybs bstinje Spa, Belgijoje, kancleris Hertling ir kaizeris Vilhelmas II galutinai apsisprend aneksuojamas emes Rytuose padalinti taip: LDK atiduoti Saksonijos karaliui, o Kur ir Livonij palikti personalinje unijoje su Prsija, nes jis, Vilhelmas II, pritariant Vokietijos kancleriui, Lietuvos sost buvo paadjs Saksonijos kunigaikiui Fridrichui-Kristijonui. 1918 m. balandio mnes Klaipdos miestas atsiskiria nuo Klaipdos apskrities. Prie Klaipdos prijungus priemiesius Smelt, Bomelsvit ir Jonik, miesto plotas iaugo iki 25,8 kv. km. Rimta socialine problema tapo but trkumas. 1918 m. balandio 30 d. Lietuvos Taryba i nuncijaus Pacelli gavo atsakym su paymjimu, kad Lietuvos nepriklausomybs pripainimui tuo metu nes tinkam slyg. 1918 m. balandio 30 d. Saksonijos kronprincas Fridrichas Kristijonas lanksi Vyriausiosios kariuomens vadovybs bstinje ir ten patyr, kad Hindenburg yra prieingas Lietuvos ir Saksonijos unijai, o Ludendorff dar pridr, kad karin valdia Lietuvoje laikinai pasiliks. 1918 m. gegus 4 d. Vokietija oficialiai teik Lietuvos Tarybai Lietuvos nepriklausomybs pripainimo dokument. 1918 m. gegus mnes Rusijoje i karo belaisvi ek ir slovak suformuotas ekoslovak korpusas (apie 30 000 kari) per Vladivostok ruosi vykti Pranczij. Bolevikai paband juos nuginkluoti. Korpusas pasiprieino ir ilgame ruoe palei geleinkel nuo Volgos iki Tolimj Ryt, ivaik bolevik valdi. Drauge su juos remianiomis vietinmis antibolevikinmis jgomis jie kontroliavo didelius Pavolgio, Uralo, Sibiro, Tolimj Ryt plotus. Kovos vyko ir kitur. iaurs Kaukaze susiformavo vadinamoji Savanori armija, vadovaujama generol L.Kornilovo, A.Denikno, M.Aleksejevo. Pietuose kovojo generolo P.Krasnovo vadovaujami Dono kazokai, Baku vyko sukilimas, kurio metu suimti ir suaudyti 26 komisarai. 1918 m. vasar ir ruden Ukraina, Donas, Kuban, Pavolgis, Sibiras buvo su bolevikais kovojani baltagvardiei rankose. 1918 m. gegus 25 d. vokieiai ilaipino 3000 kari desant Potyje (Gruzija). 1918 m. birelio 10 d. vokiei kariuomen eng Tbilis. 1918 m. viduryje bolevikai vadovaujami karo reikal komisaro L.Trockio kuria ir stiprina reguliarij Raudonj Armij. Pradedamos kurti koncentracijos stovyklos 1918 m. viduryje Ievske vyko antibolevikinis darbinink sukilimas. Vliau sukilliai parm A.Koliak. Vien tik Centrins Rusijos dvideimtyje gubernij vyko 245 dideli antisovietiniai sukilimai. Ukrainoje veik valstiei armija vadovaujama Machno Valstiei sukilimai nesiliov ir 1920-1921 m. jie apimdavo didelius rajonus, bet dl prasto organizuotumo juos lengvai veikdavo Raudonoji armija. 1921 m. sukil Krontato jreiviai ledu perbgo Suomij. 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba, remdamasi teisiniu aktu, kuriuo Vokietija pripaino Lietuvos valstybingum, pasiskelb Lietuvos Valstybs Taryba. 1918 m. liepos 13 d. Lietuvos Valstybs Taryba, kad ivengt vokiei aneksini sieki prijungti krat prie Prsijos ir Saksonijos ( Vokietijos imperij), pati isirinko karaliumi Viurtembergo hercog Vilhelm fon

Urach Mindaugu II. Pavasar naujai irinktas karalius pradjo mokintis lietuvikai, rinkti dvar, nors Lietuv niekada neatvyko. 1918 m. liepos 16 d. bolevik nuudyti caras Nikolajus II, jo eima, gydytojas, tarnas. 1918 m. rugpjio mnes Antants kariuomens pralau Vokietijos gynyb ir privert jos kariuomen trauktis. 1918 m. rugsjo pabaigoj paliaubas su Antante pasira Bulgarija. 1918 m. rugsjo pabaigoj paskelbta Raseini respublika. 1918 m. spalio mn. paliaubas su Antante pasira Turkija. 1918 m. spalio 5 d. JAV, paliaub praydama, kreipsi ir Vokietija, bet Antant jai atsak neigiamai. 1918 m. spal, Vokietijai pralaimjus kar, Mindaugo II valdymas buvo panaikintas, o Lietuva pripainta visikai nepriklausoma. Lapkriio 2 d. priimta laikinoji konstitucija, Taryba tapo statym leidimo organu, tvark reglamentavo Steigiamasis seimas. Lapkriio 5 d. sudaryta vyriausyb (vadovas A.Voldemaras) i 7 ministerij, imtos kurti miest savivaldybs. 1918 m. spal Lietuvoje slapta nuo vokiei valdios kuriama Apsaugos komisija. 1918 m. spalio 9 d. Apsaugos komisija buvo pareigota formuoti Lietuvos kariuomen. 1918 m. spalio 18 d. kuriama ekijos respublika. 1918 m. spalio 28 d. susikr ekoslovakijos Respublika. 1918 m. lapkriio mnes Vokietijoje prasidjo revoliucija. 1918 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Valstybs Taryba atauk nutarim dl Vilhelmo fon Uracho irinkimo karaliumi ir prim Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatinius dsnius pirmj naujosios lietuvi valstybs pagrindin statym. 1918 m. lapkriio 3 d. paliaubas su Antante pasira Austrija-Vengrija. 1918 m. lapkriio 9 d. Vokietijoje vyko revoliucija. 1918 m. lapkriio 11 d. Antant, bijodama, kad revoliucija i Vokietijos nepersimestu kitas alis, Kompjene pasira paliaubas su Vokietija. I pasaulinis karas baigsi. Vienos sistem egzistavusi nuo 1815 m. pakeit Versalio sistema. Vokietija kapituliavo - prisipaino nugalta ir sipareigojo ivesti savo kariuomen ir savo okupuot teritorij. Jai buvo leista palikti kuriam laikui kariuomen buvusiame Ryt fronte kaip utvar prie bolevikus. Anglija pripasta Lenkij, Latvij ir Lietuv de facto. Lenkija siekia sukurti valstyb su 1772 m. Lenkijos-Lietuvos Respublikos sienomis. 1918 m. lapkriio 11 d. kuriama Lenkijos respublika. Jos pirmuoju vadovu tampa Juzefas Pilsudskis, kils i Lietuvos. 1918 m. lapkriio 11 d. Lietuvos Valstybs Tarybos prezidiumas, remdamasis Laikinosios Konstitucijos nuostatomis, patvirtino pirmj laikinj, prof. Augustino Voldemaro vadovaujam ei ministr Lietuvos Vyriausyb. Jis taip pat jo ir Apsaugos komisijos ministro pareigas. 1918 m. lapkriio 13 d. paskelbiama Austrijos Respublika. 1918 m. lapkriio 16 d. paskelbiama Vengrijos Respublika (Karalyst?).

I pasaulinio karo padariniai

Pirmasis pasaulinis karas prasidjo 1914 metais. Tai buvo karas tarp dviej imperialistini valstybi blok dl pasaulio perdalijimo. iame kare dalyvavo daugiau kaip 30 valstybi. I vienos puss tai Vokietija, Austrija Vengrija, vliau prisijungusios Turkija, Bulgarija ir kt. valstybs. I kitos puss Antants sjungos, vadovaujamos Anglijos, Pranczijos ir Rusijos, alys: Japonija, Italija, JAV, Graikija, Serbija, Albanija ir kt. valstybs. Pirmasis pasaulinis karas baigsi 1918 met lapkriio 11 dien, kai tarp Vokietijos ir jos prieinink Kompjeno mike, netoli Paryiaus, buvo pasiraytos paliaubos. Rusija, sukrsta Vasario demokratins revoliucijos ir bolevik Spalio perversmo, i karo istojo dar 1918 m. kovo 3 d. su Vokietija ir jos sjungininkmis Brest Litovske pasiraiusi separatin taikos sutart. Po pirmojo pasaulinio karo pasikeit politinis pasaulio emlapis. Nustatyti pasaulio tvark po karo turjo Taikos konferencija, prasidjusi Paryiuje 1919 metais sausio 18 dien. Po kelis mnesius trukusi deryb, veikus smarkius nesutarimus, konferencija pareng taikos sutart su Vokietija. Sutartis pasirayta 1919 metais birelio 18 dien Versalio rmuose. Galutinai nauj pokario tvark nustat Vaingtono konferencija, vykusi 1921-1922 m. Po I pasaulinio karo irykjo JAV pirmavimas. Ipopuliarjo komunizmo idjos. Rezultatai - 10mln. uvusij, 20 mln. sueist.

Versalio sutartyje aikiai buvo pasakyta, kurias teritorijas valstybs turi gauti arba prarasti. Ten raoma, kad Vokietija neteko vakaruose Elzazo, Lotaringijos ir Saaro krato. Rytuose ji turjo atiduoti Lenkijai dal Auktosios Silezijos, dal Rytprsi, Poznan ir Dancigo koridori. Klaipdos kratas taip pat buvo atskirtas nuo Vokietijos. Vokietija turjo mokti didiules reparacijas, buvo apribota j kariuomen, ginkluot. Vokietija Versalio taikos sutartimi neteko kolonij Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o i Turkijos atimtos arab alys. Jos atiteko Pranczijai, Anglijai, Japonijai, Belgijai. Suirus Austrijos Vengrijos imperijai, Vengrija buvo atskirta nuo Austrijos. Galicija buvo prijungta prie Lenkijos. Bohemija, Slovakija ir Moravija sudar atskir ekoslovakijos valstyb. Serbija, Kroatija, Slovnija ir Juodkalnija buvo sujungta vien nauj valstyb Jugoslavij. Rumunija gavo i Vengrijos Transilvanij. Taip pat Rumunija prisijung Rusijos valdyt Besarabij (srit tarp Pruto ir Dniestro upi). Rumunija tapo didiausia, nors kikai ir kultrikai labiausiai atsilikusi, Pietryi Europos valstyb. Vidurio Europoje vyravo atgimusi Lenkijos valstyb, o Baltijos jros pakrantje savo nepriklausomyb atgavusios Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Labai svarbi Pirmojo pasaulinio karo idava Taut Sjungos krimas, kuri pradjo veikti 1920 met pradioje. j stojanios valstybs sipareigodavo viena kitai padti upuolimo atveju. Taiki pagalb dviem tredaliais bals nutardavo visuotinis Taut Sjungos susirinkimas ir jos 9 valstybi atstov Taryba. Penkios didiosios valstybs: JAV, Didioji Britanija, Pranczija, Italija ir Japonija Taryboje turjo uimti nuolatines vietas. Taut Sjungos tikslas buvo garantuoti pasaulyje taik, bet jau i pat pradi ji susidr su sunkumais, nes Versalio sutartimi sienos tarp valstybi buvo nustatytos neatsivelgiant kalbin, kultrin, politin ir ekonomin vienos ar kitos valstybs situacij, o tai sudar slygas naujiems konfliktams. Pirmasis pasaulinis karas turjo rimt padarini Europai. Vis pirma tai didiulis moni auk skaiius. Kare 10 mln. moni uvo, apie 20 mln. buvo sueista (i j 3,5 mln. tapo invalidais). Lentelje matome, kad didiausius moni nuostolius patyr Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Pranczija, Anglija ir Italija. Po pirmojo pasaulinio karo vyko reikmingi ekonominiai pokyiai. Europa i karo ijo labai nusilpusi. Prie moni auk prisidjo didiuliai materialiniai nuostoliai, kuri dydis siek imtus milijard frank. Valstybi finans bkl katastrofika: karui finansuoti prispausdinta pinig, klesti infliacija, prasiskolinta usieniui. Karui pasibaigus, Europos pinig kursas, palyginti su doleriu, krinta, ir europieiai, kadaise buv pasaulio bankininkais, tampa skolininkais. Europos valstybs turi ir kit sunkum: po karo musios vl eksportuoti savo gaminius, pamato, kad j viet jau um rimti, kare maai tenukentj konkurentai: Japonija, JAV. Taip pat smarkiai dl valstiei mobilizacijos armij smuko ir ems kis. Tuo tarpu JAV ekonomika smarkiai praturtjo i karini tiekim ir ne tik imokjo skolas Vakar Europos alims, bet ir skolino joms didiules sumas, tapdama j svarbiausia kreditore. Taigi, karas labai sumaino Europos tak pasaulyje. Pirmasis pasaulinis karas, jo sukelta ali ki suirut, moni nuskurdimas turjo takos ir kare dalyvavusi ali politinei tvarkai. Rusija i carins monarchijos tapo Taryb respublika, Vokietija i kaizerins pusiau absoliutins monarchijos 1919 metais tapo Veimaro respublika, Vengrija i monarchijos tapo buruazine demokratine valstybe. O tai Italijoje po karo sigaljo faistins nuotaikos ir 1922m. B. Musolinis ved faistin diktatr. Per pirmj pasaulin kar imperialistins valstybs m dar labiau inaudoti savo kolonijas: jos tapo aliav ir moni altiniu karo veiksmams. Tuo paiu karo metu m spariai vystytis vietin, nacionalin pramon. Visa tai skatino ali nacionalin isivadavimo judjim. Todl po karo m irti kolonijin sistema. Nepriklausomyb isikovojo: Turkija (1923 m.), Iranas (1922 m.), Afganistanas (1919 m.), Egiptas (1919 m.) ir kt. valstybs. Valstyb Rusija Pranczija D.Britanija Mobilizuot 12.000.000 8.410.000 8.904.467 Nukaut ir mirusi 1.700.000 1.357.800 908.371 Sueist 4.950.000 4.266.000 2.090.000 Belaisvi ir dingusi 2.500.000 537.000 191.652 I viso 9.150.000 6.160.800 3.190.235 Nuostoli % 76,3 73,3 35,8

Italija JAV Japonija Rumunija Serbija Belgija Graikija Portugalija Juodkalnija I viso Vokietija Austro-Vengrija Turkija Bulgarija I viso: I viso:

5.615.000 4.355.000 800.000 750.000 707.343 267.000 230.000 100.000 50.000 42.188.810 11.000.000 7.800.000 2.850.000 1.200.000 22.850.000 65.038.810

650.000 126.000 300 335.706 45.000 13.716 5.000 7.222 3.000 5.152.115 1.773.700 1.200.000 350.000 87.500 3.386.200 8.538.315

947.000 234.300 907 120.000 133.148 44.686 21.000 13.751 10.000 12.831.004 4.216.058 3.620.000 400.000 152.390 8.388.448 21.219.452

600.000 4.500 3 80.000 152.958 34.659 1.000 12.318 7.000 4.121.090 1.152.800 2.200.000 250.000 27.029 3.629.829 7.750.919

2.197.000 350.300 1.210 535.706 331.106 93.061 27.000 33.291 20.000 22.089.709 7.142.558 7.020.000 975.000 266.919 15.404.477 37.494.186

39,1 8,0 0,2 71,4 46,8 34,9 11,7 33,3 40,0 52.3 64,9 90,0 34,2 22,2 67,4 57,6

Po karo atsiranda susigiminiavusi miest (Klaipda su Manheimu, piet Vokietijoje). Atsiranda judjimas Hilfe skirtas padti Rytams. Po karo stengsi atstatyti. Skatino turizm, ypa i Vokietijos Rytprsius. Po Pirmojo pasaulinio karo Europ nusiaub gripo pandemija, nusineusi apie 21 mln. gyvybi daugiau nei per kar.