Elektromechaninės relės

Skaitmeninės relės
 Elektros generatoriai
 Elektros perdavimo linijos
 Elektros varikliai
 Autotransformatoriai ir galios transformatoriai
 Kondensatorių baterijos
 Šunto ir srovę ribojantys reaktoriai
 Elektros šynų sistemos
 Elektros lanką gesinančios ritės
 t Džiaulio - Lenco dėsnis
Q = I2Rt

Šiluminio atsparumo kreivė

Avarijos
laikas

IK
I
In Trumpojo
Vardinė srovė
jungimo srovė
Ampero jėga

f1 f2
i1
i2
f1(t) = k i1(t) i2(t)
Džiaulio - Lenco dėsnis
Q = I2Rt
 Paprasta konstrukcija
 Lengvai pakeičiami
 Kompaktiškos konstrukcijos
 Nereikalauja derinimo
 Nereikalingas papildomas komutacinis aparatas
 Žema kaina
 Mažas jautrumas perkrovoms ir nutolusiems
trumpiesiems jungimams
 Galimybė avarijai išsivystyti į nepilnafazį
darbo režimą
 Vienkartinis veikimas
 Ilgas elektros tiekimo atstatymo laikas
 Nereguliuojama poveikio charakteristika
 Sunkiai gesinamas elektros lankas (iki 35 kV)
 Elektromechaninės (kontaktinės)
 Elektroninės (bekontaktinės arba statinės)
 Matavimo (pagrindinės)
 Loginės (pagalbinės)
 Tarpinės
 Laiko
 Signalinės
 Impulsinės
 Pozicinės
 Srovės (I)
 Įtampos (U)
 Galios (P, Q, S)
 Varžos (Z, R, X)
 Dažnio (F)
Lewis B. Stillwell (1900)
 Pakabinamos
elektromechaninės relės
grįžimo koeficientas 0.6
 Pasukamos
elektromechaninės relės
grįžimo koeficientas 0.85
 Vienfaziai trumpieji jungimai tinkluose su
įžeminta neutrale;
 Įžemėjimai tinkluose su įzoliuota neutrale;
 Tarpfaziai trumpieji jungimai;
 Trumpieji jungimai per didelę varžą;
 Pasikartojantis elektros lanko degimas;
 Perkrovos.
 Įžemėjimas;
 Trumpieji jungimai ant transformatoriaus
išvadų;
 Trumpieji jungimai tarp apvijų;
 Trumpieji jungimai tarp vijų;
 Transformatoriaus atšakų perjungimo
įrenginio gedimas;
 Transformatoriaus alyvos bako gedimas;
 Transformatoriaus permagnetinimas;
 Transformatoriaus perkrova
 Tarpfazis trumpasis jungimas tarp variklio
statoriaus apvijų;
 Trumpasis jungimas statoriaus vijose;
 Variklio perkrova;
 Fazių nebalansas;
 Įtampos dingimas;
 Sinchroninio variklio asinchroninė eiga
(žadinimo praradimas)
 ZS,A ZL,A K(3) Zap,A
ES A
ZS,B B ZL,B K(2) Zap,B
ZS,C C ZL,C K(1) Zap,C
Sistema
Trumpasis jungimas Žymėjimas Tikimybė %

Trifazis K(3) 3-5

Dvifazis K(2) 10-15

Dvifazis su žeme K(1,1) 20-25

Vienfazis K(1) 65-70

Įžemėjimas K(1)z 75-80

80
70
60
Trifazis
50
Dvifazis
40 Dvifazis su žeme
30 Vienfazis
Įžemėjimas
20
10
0
 ism um
u,i
Iap

 iap Ip.m
Ip

0.01 0.02 0.03 t,s

I(-0)=0

TJ ip
momentas
Ic Ia

Ic
Ia

Ib

Ib
Srovių simetrija
Nesimetrinės srovės
a  e  j120
Režimas I1, A I2, A I2/I1
Normalus režimas 10 0 0
Laido trūkimas 6,7 3,3 0,5
3-fazis t.j. 10 0 0
2-fazis t.j 5,8 5,8 1
1-fazis t.j. 3,3 3,3 1
 Apsaugoti žmones nuo avarijų elektros tinkle
 Apsaugoti elektros įrengimus nuo
sugadinimo ir sunaikinimo
 Užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą
vartotojams
 Palaikyti normalų elektros sistemos darbą
 Užtikrinti EES ekonomiško veikimo sąlygas
1. Greitai veikianti relinė apsauga (T iki 4 s)
2. Režiminė automatika (T nuo 2 s iki 10 min.)
 Priešavarinė automatika
 Poavarinė automatika
3. Reguliavimo automatika (T nuo 10 ms iki 1
val.)
 Atvira valdymo sistema
 Relinė apsauga
 Režiminė automatika
 Uždara valdymo sistema
 Reguliavimo automatika
 Maitinimo šaltinis
 Matavimo dalis
 Loginė dalis
 Apsaugos
 Valdymas
 Signalizacija
 Ryšio sistema
 Jungtuvas
 Sistema RAA
Maitinimo blokas

Komutacinis
Šynos Matavimo dalis
aparatas
Sd Ld – loginė dalis
ĮT Matavimo dalis Vd – vykdomoji dalis

Vidinė kontrolė
Sd – signalizacijos dalis
Ld
Maitinimo blokas
ST
Vidinė kontrolė
Vd
Ryšys su kitais
įrenginiais
Ryšys

Saugomas
objektas
 Nuolatinės srovės šaltinis
 Kintamos srovės šaltinis
 1889 m. Henri Owen Tudor
pasiūlė relių maitinimui
papildomai naudoti
akumuliatorių baterijas.
 110V DC akumuliatorių baterijos (10-110kV
TP)
 220 VDC akumuliatorių baterijos (330kV TP
elektrinės)
 48 V ir 24 V DC maž0s galios šaltiniai
 Nuotatinės įtampos šynuose turi būti stabilios
2% ribose
 Naudojamų baterijų elementai turi būti
nuolatos įkraunami
 330 kV TP naudojamos 2 akumuliatorių
baterijos ir 3 krovikliai
 Pirminė srovė – 10 ....3000 A
 Antrinė srovė – 1 A ir 5 A
 Vardinis transformacijos koeficientas
I Npirm.
KN 
I Nantr
 Pagrindiniai 10; 15; 20; 30; 50; 75; 100.
 Nestandartiniai 12,5; 25; 40; 60.
 Vardinis transformatoriaus galingumas
Pvz.: 20 VA
 Vardinis transformatoriaus galingumas:
 leistina transformatoriaus antrinės vijos apkrovos
varža nemažinanti transformatoriaus matavimo
tikslumo.
 Tikslumo klasė
 5P; 10P
 ST antrinės vijos varža, Rv
 Ribinio tikslumo koeficientas ALF
 ALF parodo ST tikslumo ribą.
 ALF nurodo srovės kartotinumą prie kurios
pasiekiamas reikalingas ST tikslumas esant
vardinei ST apkrovai
Tikslumo Vardinės Vardinės Suminė
klasė srovės srovės ST
paklaida kampo paklaida
paklaida
5P 1 % 60’ 5%

10P 3 % - 10 %
 (K N  I antr.  I pir. ) 100
I  [%]
I pir.

 Nuokrypis tarp vardinio ir matuojamo faktinio

transformacijos koeficientų
  T - periodas
 KN - transformacijos
koeficientas
  K N  iant  i pir   dt
T
1 2
 iant - momentinė antrinė
T 0
c  srovė
I pirm  ipir - momentinė pirminė
srovė
 Ipirm - efektinė pirminė
srovė
Jungimo schema Vienfazis T.J. Dvifazis T.J. Trifazis T.J.
Žvaigždė
Nepilna žvaigždė ---
Trikampis
Srovių skirtumas ___
(AC)
Srovių skirtumas ___
(AB, BC)
Nulinės sekos filtras ---
 Pv  PN Rv  RN
ALF '  ALF   ALF 
Pv  Pap Rv  Rap
 PN - vardinė ST galia
 Pv - ST nuostoliai
Pv  Rv  I Nant
2
 Pap - išorinė ST apkrova
Pap  Rap  I Nant
2

Rap  Rk  RRAA
  c  k  I atkirtos 
SN    Rv  RK  RRAA   Rv   I NSTant
 ALF 
 Atsargos
Apsaugos tipas
koeficientas c
Maksimalios srovės apsauga 1,4
Transformatoriaus su izoliuota
3
apvija diferencinė apsauga
Transformatoriaus su įžeminta
4
apvija diferencinė apsauga
Generatoriaus diferencinė apsauga 3
 Vidutinės įtampos

Aukštos įtampos
 6kV / 100V
 10 kV / 100V
 35 kV / 100V
 110 kV / 100V
 330 kV / 100V
Reikalavimai
 Greitai išjungti pažeistą sistemos elementą;
 Nutraukti nenormalius sistemos elementų
darbo režimus;
 Greitai atstatyti vartotojų maitinimą,
automatiškai išjungus pažeistą elementą;
 Maksimalaus poveikio apsaugos:
 Maksimalios srovės apsauga
 Diferencinė apsauga
 Perkrovos apsaugos

 Minimalaus poveikio apsaugos:

 Minimalios įtampos apsauga
 Distancinė apsauga
 Kryptinės apsaugos

 Nekryptinės apsaugos
 Pagrindines apsaugas

 Rezervines apsaugas
 Artimas apsaugų rezervavimas
 Trumpojo jungimo metu nesuveikusio relinės
apsaugos ar dėl gedimo neišsijungusio jungtuvo
rezervavimas tos pačios pastotės apsaugomis ir
jungtuvais
 Tolimas apsaugų rezervavimas
 Trumpojo jungimo metu nesuveikusio relinės
apsaugos ar dėl gedimo neišsijungusio jungtuvo
rezervavimas gretimo nutolusio maitinimo
objekto apsaugomis ir jungtuvais
 Greitumas
 Selektyvumas
 Jautrumas
 Patikimumas
Veikimo pastovumas
Relinės apsaugos gebėjimas kuo greičiau
išjungti pažeistą elementą
 RA su daliniu selektyvumu

 Absoliučiai selektyvios apsaugos

RA sugebėjimas reaguoti į mažiausius saugomo
objekto gedimus
Užtikrintas ir teisingas RAA veikimas prie
pažeidimų saugomame elemente ir
nereagavimas į nenormalumus už jo ribų
 Veikti esant avarijai saugomojoje zonoje

 Neveikti avarijai esant už zonos ribų

 Neveikti kai avarijų nėra

MAKSIMALIOS SROVĖS APSAUGA
 Linijos apsaugai;
 Transformatorių apsaugai;
 Variklių apsaugai;
 Generatorių apsaugai;
 Reaktorių apsaugai;
 Pirmų MSA laikas buvo 12 sekundžių iki
(1919). 1919 Biermanns, AEG pasiūlo
selektyvomo sąvoką, bei selektyvumo
laikus.
 1920 JAV taikomos apsaugos su 0,5sek.
Vokietijoje apsaugų laikas 2 sek.
 Laiko invertuotai priklausoma nuo srovės
charakteristika
 Laiko nepriklausoma nuo srovės
charakteristika
 Laidininko terminio
atsparumo riba t
Džiaulio - Lenco dėsnis
Q = I2Rt

I {1/L}
E P Linija

I ( 3) 2
 t pov  tišj.  Avarija Apkrova
smin 
k max

C
 A B C D

I T.J. srovė

Atstumas
t
D
A B C

Atstumas
t
I> Veikimo
charakteristika
I>>

EPL I,s

K Sap
 A B C D
I

L
t

L
 k ats  (k sav. )
I pov.sk.   I max .darb.
k gr.
kats. – atsargos koeficientas priklausantis nuo apsaugos tipo (1,2-1,4)
kgr – grįžimo koeficientas priklausantis nuo matavimo elemento
konstrukcinių ypatumų (0,7-0,85)
ksav – savilaidos koeficientas priklausantis nuo apkrovos variklių
sudėties (1,5 – 2)
Imax.dar. – didžiausia saugomo objekto leistina darbo srovė (apkrova),
kuri priklauso nuo saugomo objekto ypatybių ir galimų darbo režimų.
Parastai parenkamas pagal saugomos zonos silpniausią elementą.
Perskaičiuojama poveikio srovė. Parenkama artimiausia galimai
nustatyti srovei

I pov.sk .
I pov   I ST ( antr)
I ST ( pirm)
Apsaugų jautrumas nusakomas jautrumo koeficientu

I K min
kj 
I pov

IKmin – minimalus dvifazis trumpasis jungimas linijos

(saugomo objekto) pabaigoje
Atkirtos skaičiavimas atliekamas didžiausiai t.j. srovei
saugomo objekto pabaigoje

I atk  k ats  I K max

kats – atsargos koeficientas (linijoms 1,2; transformatoriui
1,3) priklauso nuo apsaugos tipo;
Ikmax – didžiausia trumpo jungimo srovė (esant
mažiausiai sistemos varžai). Skaičiuojant
transformatoriams įvertinamas atšakų perjungiklio galinė
padėtis, skaičiuojant minimalią transformatoriaus varžą.
Atkirtos jautrumas tikrinamas nuo minimalaus trumpo
jungimo apsaugos pastatymo vietoje (linijos,
transformatoriaus pradžioje).

Jautrumas turi būti didesnis nei 2 (transformatoriui), 1,2

(linijai).
 IEC
 ANSI
 RI
 Kreivės grupė
Kreivės charakteristika
DT IEC ANSI ANSI2 IR
DT Nepriklausoma nuo srovės X
NI Normal inverse X X
VI Very inverse X X X
EI Extremely inverse X X X
LTI Long time inverse X X
LTEI Long time extremely inverse X
LTVI Long time very inverse X
MI Moderately inverse X X
STI Short time inverse X
STEI Short time extremely inverse X
IR ASEA Type X
RXID ASEA Type
X
G
RT 80 PT-80 tipo relė X
 kA
t B
 I 
  1
I 
 pov 
t- apsaugos suveikimo laikas, sekundės
k- laiko koeficientas;
I – tekanti srovė
Ipov – apsaugos poveikio srovė
A, B – charakteristikos koeficientai
Kreivės koeficientas
Kreivės charakteristika
A B
NI Normal inverse 0,14 0,02
VI Very inverse 80 2
EI Extremely inverse 13,5 1
LTI Long time inverse 120 1
  
 
 A 
t  k  C
 B 
 I  
   1
 
  I pov  

t- apsaugos suveikimo laikas, sekundės

k- laiko koeficientas;
I – tekanti srovė
Ipov – apsaugos poveikio srovė
A, B, C – charakteristikos koeficientai
Kreivės koeficientas
Kreivės charakteristika
A B C
LTI Long time inverse 0,086 0,185 0,02
LTVI Long time very inverse 28,55 0,712 2
LTEI Long time extremely inverse 64,07 0,250 2
MI Moderately inverse 0,0515 0,1140 0,02
VI Very inverse 19,61 0,491 2
EI Extremely inverse 28,2 0,1217 2
STI Short time inverse 0,16758 0,11858 0,02
STEI Short time extremely inverse 1,281 0,005 2
 k
t
0,236
0,339 
 I 
 
I 
 pov 
t- apsaugos suveikimo laikas, sekundės
k- laiko koeficientas;
I – tekanti srovė
Ipov – apsaugos poveikio srovė
 1
t 3
k
 I 
30    1
I 
 pov 
t- apsaugos suveikimo laikas, sekundės
k- laiko koeficientas;
I – tekanti srovė
Ipov – apsaugos poveikio srovė
 I t.j.=1395A

I t.j.=4500A
I t.j.=2690A
I t.j.=523A
t [s]
100
5

2
10
5

2
1

5 IA>, t

2 IB>, t

0.1 IC>, t
5

2
0.01
5 Saugiklis
2
10,5kV
0.001
10 2 5 100 2 5 1000
5 1000 2 5 10000
I |A| 0.40 kV
1000 2 5 10^4 2 5 10^5 2
Linija Kabelis Leistina I, A R Om/km X Om/km
L1 (2km) Al -70 165 0,442 0,086
L2 (1km) Al -95 205 0,326 0,083
L3 (3km) Cu -70 215 0,26 0,086

ST Pirminė I, A Antrinė I, A
ST1 400 5
ST2 200 5
ST3 100 5

Transformatorius Galia, VA 10 kV srovė, A 0,4 kV srovė, A

T 1 MVA 56 1443,4
Apsauga I> Ipov, A (Pir) Ipov, A (Ant) Tpov, s
A1 1,2 In 480 6 1,5
A2 1,0 In 200 5 1,0
A3 0,7 In 70 3,5 0,5

ST Pirminė I, A Antrinė I, A
ST1 400 5
ST2 200 5
ST3 100 5

Transformatorius Galia, VA 10 kV srovė, A 0,4 kV srovė, A

T 1 MVA 56 1443,4
MAKSIMALIOS SROVĖS APSAUGA

Gerinimas
 MSA jautrumo gerinimas:
 MSA su minimalios įtampos blokuote;
 MSA su atvirkštinės srovės sekos blokuote.

 MSA selektyvumo gerinimas:

 MSA su dažnio filtrais;
 MSA su komandų perdavimu.
 MSA netinkama jei kj<1,5

I K min
kj 
I pov
 Sistema

ST

Iapkrovos≥Ipov

Išj.
ĮT

ST Ik
≈Utinklo
UĮT=Uk≈0
MSA
BLOK. MSA KL
START K
Umin

Apkrova
Režimas I1, A I2, A I2/I1
Normalus režimas 10 0 0
Laido trūkimas 6,7 3,3 0,5
3-fazis t.j. 10 0 0
2-fazis t.j 5,8 5,8 1
1-fazis t.j. 3,3 3,3 1
Maksimalios srovės apsauga

Selektyvumo gerinimas

MSA su dažnio filtrais;

MSA su komandų perdavimu.
 Sistema

Įj.

BLOK. 2 -oji
Atkirta t=0,5s
t=0s
t=0s harm.

MTP1 MTP2 MTP3 MTP4

A B C D

A B C

D E
Kryptinė apsauga nuo įžemėjimo
 Įžemėjimo požymiai
 Vienos fazės potencialas susilygina su žemės
potencialu, tačiau sveikų fazių potencialai
nepakinta
 Visų trijų fazių linijinė įtampa išlieka nepakitusi
 Sveikų fazių srovės per talpumus ir pažeistą fazę
patenka į sistemą
 Atsiranda suminė įžemėjimo srovė
 Įžemėjimo srovė priklauso nuo linijos tipo,
įtampos lygio, tinklo dydžio
 XL – induktyvioji linijos
varža;
RL – aktyvioji linijos varža;
RA – aktyvioji nuotėkio
varža;
Cb – bendras linijos
talpumas;
CE – įžemėjimo talpumas;
Cg – laidininko talpumas.
Cb  C E  3  C g
C E  0,50,7 Cb
 Linijos tipas Įtampos lygis Talpinė įžemėjimo srovė
110 kV 0,36 A/km
Oro linija 20 kV 0,06 A/km
10 kV 0,03 A/km
Kabelinė linija
Alyvinis kabelis 110 kV 13,3 ... 36,1 A/km
XLPE kabelis 110 kV 7,5 ... 11,4 A/km
Kabelis su švino apvalkalu 20 kV 2,2 ... 5,3 A/km
XLPE kabelis 20 kV 1,6 ... 4,4 A/km
Kabelis su švino apvalkalu 10 kV 1,2 ... 2,7 A/km
XLPE kabelis 10 kV 1,2 ... 3,3 A/km
Kabelio gyslos skersmuo Vienos gyslos talpa Talpinė įžemėjimo srovė
mm2 µF/km A/km
3x50 0,276 2,6
3x70 0,312 2,94
3x95 0,349 3,29
3x120 0,368 3,47
3x150 0,404 3,81
3x185 0,441 4,16
3x240 0,496 4,67
 Suminė įžemėjimo srovė
I E  I1  I 2  I 3

 
I E  2    C E  3  cos 300

I E  3    CE  E

I E  3    C0 U 0
 Apytiksliai oro linijos nuotėkio srovę galima
apskaičiuoti
UV ,L  l
I talp 
3  350
 Apytiksliai kabelinės linijos nuotėkio srovę
galima apskaičiuoti
UV ,L  l
I talp 
3 10
 A B C
ZL,A

ZL,B jXC,A U A  0;
3U 0  U A  E A
ZL,C jXC,B
Tranformatorius
jXC,C

U B (C )  3U 0  EB (C )
I K  ( I B  I C )
ZL,A K(1)

ZL,B jXC,A

ZL,C jXC,B
jXC,C
 -3U0

IB
3I0 3I0 (sveikos)

EA IC
UC UB

EC EB
 Vektoriškai sumuojami visų fazių srovių vektoriai
Io=Ia+Ib+Ic
 Matematinis srovių sumavimas skaitmeninėse
technologijose

 Srovių sumavimas naudojant srovės transformatorių

 Įtampos matavimas naudojant atvirą trikampį

 Matuojant transformatoriaus neutralės

įtampą
 Krypties nustatymas pagal nulinės sekos
srautą;
 Sinuso darbo charakteristika (izoliuotas
tinklas);
 Kosinuso darbo charakteristika
(kompensuotas tinklas)
 Apsauga paleidžiama tik atsiradus Uo
 Nulinės sekos srautą galima užrašyti:
S 0  U 0  I 0  P0  Q0  U 0  I 0  cos   U 0  I 0  sin  
 Viso tinklo nulinės sekos įtampa vienoda.
Priimame, kad Uo vektoriaus kampas lygus 0.
Srautą padalinus iš šios įtampos gausime:
 I 0  cos 
U0
 I 0  sin  
IP  U0
IQ 
U0 U0
 Sinuso darbo charakteristika. Ši charakteristika
veikia, kai kampas tarp nulinės sekos vektorių
yra -90 laipsnių.
I 0  IQ
 Kosinuso darbo charakteristika. Ši charakteristika
veikia, kai kampas tarp nulinės sekos vektorių yra
180 laipsnių. I  I
0 R
 Apsauga pasileidžia pagal Uo
 Apsaugos dirba pagal sinuso darbo charakteristiką.
Matuojamų nulinės sekos vektorių kampas yra -90
laipsnių I 0   I Q
 Apsaugos poveikio srovė ir įtampa turi tenkinti
kryptinės apsaugos veikimo sąlygas;
 Apsauga suveikia, kai matuojama Io reikšmė
papuola į apsaugos veikimo zoną.
 I tapl  I 0, pov.  I E

 i 
U 0, pov.  U 0 f   max I talp., n , C 
 n 1 
arba

 max I 
i

talp, n
U 0, pov.  n 1
3    C
i – į tinklą prijungtų linijų kiekis
 Apsauga pasileidžia kai Uo viršija nustatytą
reikšmę, kuri yra didesnė už rezonanso taško
Uo;
 Apsaugos dirba pagal kosinuso darbo
charakteristiką.
 Apsaugos poveikio srovė ir įtampa turi
tenkinti kryptinės apsaugos veikimo sąlygas;
 Apsauga suveikia, kai matuojama Io reikšmė
papuola į apsaugos veikimo zoną.
 Sveika linija
 3I 0i  I Ai  I Bi  I Ci  
 U 0  3Gi  j3Ci 
 Pažeista linija

3I 0i  I Ai  I Bi  I Ci  
U 0 U A
 U 0  3Gk  j 3Ck  
Z av.
 1 
 U 0   3Gk  Gi   j 3  Ck  Ci   
 jL 
Apsaugų funkcijos
 U šyn.
Z linijos   Rlinijos  j  X linijos
I linijos

ZK
LK 
z km
 FI  FU

( K I  I mat )  ( KU U mat )
2 2

U K
Z pov  mat  U
I mat KI
FU  ( KU U mat ) 2
FI  ( K I  I mat ) 2
 K2 K1
1 2 3 4 5 6

Apsauga 3 X
Veikimo zona
K1

K2 R
Neselektyvus
apsaugos 3 veikimas
 K2 K1
1 2 3 4 5 6

Apsaugos 3 X
veikimo zona Kryptinės apsaugos
K1 charakteristika

K2 R
Apsaugos 3
neveikimas
X
Kryptinė apsauga X
Apribota
kryptinė apsauga
R

R
X X

Varžinė dalis Apribota varžinė

dalis

R R
 Esant “geležiniam” trumpajam jungimui
poveikio varžą galima apskaičiuoti:
U AB
Z рov   Z mat
IA IB

UA
Z рov   Z mat.
I A  K 0  3I 0

Z 0  Z1
K0 
3Z 1
 ZLА ZLВ
3 I3
~ ~
Rlan
IK
I2 ZLА ZLВ
2
~ ~
Elektros lanko varža
X
Rlan 2500  Llanko (m)
Rlank 
2 I кз min
Z linijos
A.R. Van C. Warrington’o elektros lanko varža

R
 Dvifazis trumpasis jungimas “A” “B” fazėse maitinimas iš vienos pusės
Maitinimas А ZS Vartojimas В
ZLА ZLВ
I3
3‘ 3
~ ~ ~ ~
Rlan
E3‘N‘
ZS
U23 IK I K  I 2  I 3
ZLА ZLВ
2‘ 2 I2
N‘ ~ ~ ~ ~
E2‘N‘
1‘
ZS
1
ZLА U(123-f)·Z
Z LL  I 2  Rlan  I K  Z L  I 3
~ ~ ~ ~
E1‘N‘ Z0,S Z0 U Rlan
E Z  E 23
(1 - f)·Z  ZL 
~ ~ mat
~ I2  I3 2
 Dvifazis trumpasis jungimas “A” “B” fazėse maitinimas iš abiejų linijos pusių
Linijos galas А ZSA Linijos galas В
I3 ZLА ZLВ I3‘ ZSB
3‘ 3
~ ~ ~ ~ ~ ~
Rlan
IK  I2  I2
U23 '
E3‘N‘ IK
ZSB ZLА ZLВ
2‘ 2 I2 I2 ‘ ZSB
N‘ ~ ~ ~ ~ ~ ~
E2‘N‘
ZSC
1‘ 1
ZLА
U 23  Z L  I 2  Rlan  I K  Z L  I 3
~ ~ ~
E1‘N‘ Rlan  I2 
'
Z0,S Z0 U 23
Z mat   ZL   1  
I 2 
E
~ ~ I2  I3 2 
 A B C
Lin.AB Lin.BC

RA RB

t, s
ZA3
ZA1 ZA2
L, km
L AB L BC

jX, W

B
20%
Rlan, W
80%

R, W
A
 Z3 Mho charkteristikos
Zp
Z2

Z1

Z4
 Apkrova iki t.j.– į liniją
A B IB

IA IK
R
EA RK EB

jX
RK
B

R
A
 Apkrova iki t.j.– iš linijos
A B

IA IB
R RK
EA EB

jX
B
X

RK

R
A
 Pirma apsaugos zona

 Antra apsaugos zona

 Trečia apsaugos zona

 Ryšio kanalai: Optika (ŽTŠK);Aukštas dažnis
Z2 zonos greitinimas
t, s

ZB2
L, km ZB1

K
A B C
Lin.AB Lin.BC

RA RB

t, s

ZA2
ZA1
L, km

ZA1 ZB1

ZA2 t =1 ZB2
=1 t
Išj. QA Išj. QB
ZA3 t t ZB3
Z2 zonos blokavimas
t, s

ZB2 ZB3

L, km ZB1

K1
A B C
Lin.AB Lin.BC

RA RB

t, s

ZA3 ZA2
ZA1
L, km

ZA1 ZA1

ZA2 & t =1 =1 t & ZA2

Išj. QA Išj. QB

ZA3 t t ZA3
Blok. ZB2

Blok. ZA2
 IA IB

EA EB
 Švytavimai po avarijos (stabilus EES darbas)
 Galios švytavimai išėjus į asinchroninį darbą
(nestabilus EES darbas)
 Galios švytavimai praradus sinchronizmą
(nestabilus EES darbas)
 Veikimas pagristas Kirchhofo srovių dėsniu -
“Į tašką įtekančių srovių suma lygi iš šio taško
ištekančių srovių sumai”

 Diferenncinė apsauga reaguoja į srovių

apsaugos zonos pradžioje ILp ir jos galia ILG
vektorinių skirtumo modulio Isk padidėjimą
I skirt.  I Lpr .  I Lp  I pov,dif .aps
Saugoma zona „sveika“, jei vektorių skirtumas:
I išj.  I įėj.  0
Jei: I išj.  I įėj.  0 saugoma zona „pažeista“
I n  I1  I 2  I 3  0
 Srovės diferencinė
apsauga

Išilginė srovės Skersinė diferencinė

diferencinė apsauga apsauga
 Realiai diferencinė srovė niekuomet nebūna
lygi nuliui nes :
 Srovės transformatoriai skirtingų transformacijos
koeficientų;
 Srovės transformatorių skirtingos tikslumo klasės;
 Saugomo objekto skirtingi įtampų lygiai.
 I pov.  k ats  I Nb max
 kats – atsargos koeficientas
 INbmax - didžiausia nebalanso srovė
I Nb max  0.1 k aper.  I K max
 kaper. – koeficientas, įvertinantis aperiodinės
dedamosios įtaką
 Ikmax – didžiause TJ srovė
 I K min
kJ  2
IS

 Ikmin – minimali TJ srovė esant vienam

maitinimui
 Jautriausia ir greičiausia diferencinė apsauga;
 Naudojama :
 Šynų apsaugose;
 Generatorių apsaugai;
 Variklių apsaugai.
 Gali klaidingai veikti esant didelėm srovėm;
 Geriausiai tinka kur yra vienas įtampos lygis ir
vienodi ST transformacijos koeficientai;
 Neteisingas veikimas persotinus ST.
 Id

ST paklaidos

Ipov

Isum
 N
Id I dif   I n  I 1  I 2
n 1
N
N 2
 In I1  I 2
I stab  n 1

N 2
S= Y
X

Y
X
Ipov

Ist
 Id

Ipov

Istab
 N

I n
I1  I 2
I stab  n 1
 N 2
N 2

0.5  0.5
I stab   0.5 A
2
I dif  S  I stab.  0.3  0.5  0.15 A
I dif  I n N 2 Zona Paskirtis
Idif A Apsaugos veikimas
Iv A
zona

Idif>>
B d B Apsaugos stabdymas

C C Apsaugos nedarbas
zona

B
zona
c

A a
Idif>
b Istab
Iv
C D

I stab 
I n

N
I dif  I pov  (S  I stab. )
 N


I n
I1  I 2 ABB, Alstom, VAMP
I stab  n 1

N 2
N

 I stab   I n  I 1  I 2 Siemens
n 1

 I n
I1  I 2
 I stab  n 1
 Schneider SEPAM Series 80
N 2

 I stab  max  I n   max  I 1 , I 2  ABB,SEPAM 80

 I stab  min  I n   min  I 1 , I 2  RELTECH (Siemens)

RAA 2
 Naudojama trumpoms linijoms L≤3 km
 Reikalinga papildoma ryšio linija
 Greičiausia ir tiksliausia linijos apsauga
 Saugoma zona nuo ST iki ST
 Netinka linijoms su daug atšakų
 Reikalinga papildoma dalinai selektyvi
apsauga
RAA diferencinių apsaugų taikymas
 ≥6,3 MVA transformatoriams
 ≥1,6 MVA jei greitaveikė srovės atkirta
netenkina jautrumo reikalavimų
 Diferencinė apsauga neturi reaguoti į
transformatoriaus įmagnetinimo šuolių
sroves
 Išilginės diferencinės apsaugos veikimo zona
turi apimti transformatoriaus jungtis su
skirstomosiomis šynomis
 Idif Zona Paskirtis
Iv A
zona A Apsaugos veikimas
B d
Idif>>
B Apsaugos stabdymas
D
zona
C Papildomas apsaugos
stabdymas
C
c zona
D Apsaugos nedarbas
B
A a zona
Idif>
b Istab
Iv
C D E
 Transformatoriaus imagnetinimas
20

15
Antrine srove, A

10

-5
0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8
Laikas t,s

0.8

0.6
Spektrinis tankis

0.4

0.2

0
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000
Daznis, Hz
 Zonoje esančių transformatorių
permagnetinimas geriausiai nustatomas
pagal 5-tą harmoniką
 N
I dif   I n  I A  I B  I C  I D  I E  I F  0
n 1
 N
I dif   I n  I A  I B  I C  I D  I E  I F  0
n 1
 N
I dif   I n  I A  I B  I C  I D  I E  I F  0
n 1
I KD  I KA  I KB  I KC  I KE  I KF
 Paskirtis: įtampos keitimas
 Įtampa 3-fazės
 Energijos nuostoliai 12–15 %
 medžiagų sąnaudos 20–25 % mžesnės nei 1-
fazės
 A1 B1 C1 0 A1 B1 C1 A1 B1 C1 0

AĮ VĮ AĮ

ŽĮ
VĮ ŽĮ VĮ

A2 B2 C2 A2 B2 C2 0 A2 B2 C2 A3 B3 C3
a)
Yo/Δ-11
b) Y/Zo-11 c) Yo/Δ/Δ-11
 Tarpfaziniai trumpieji jungimai
transformatoriaus viduje arba ant jo išvadų
 Vienfaziai trumpi jungimai apvijose ir ant
išvadų (apvijoms kurių neutralė įžeminta)
 Išoriniai trumpieji jungimai
 Dvigubas įžemėjimas dviejose skirtinguose
taškuose, vienas iš kurių transformatoriuje
arba ant jo išvado (transformatoriuose
dirbančiuose tinkle su izoliuota arba
kompensuota neutrale).
 Tarp vijiniai t.j., atsirandantys užsitrumpinus
vienos fazės vijoms
 Srovės padidėjimas esant perkrovoms
 Alyvos lygio sumažėjimas
 Padidėjęs dujų kiekis
 Įtampos padidėjimas (110kV ir daugiau)
Perkrova pagal srovę, % Leistinas perkrovos laikas, min
30 120
45 80
60 45
75 20
100 10
Perkrova pagal srovę, % Leistinas perkrovos laikas, min
20 60
30 45
40 32
50 18
60 5
IA=IB=IC=Ik(3)
 3 ( 3)
I ( 2)
B I ( 2)
C I ( 2)
k   Ik
U ( 2)
A U f ; 2

U ( 2 )  U C( 2 ) 
1
U f ;
 B 2

U ( 2 )  U CA
( 2)

3
U l ;
 AB 2
 ( 2)
U BC  0.
Srovės aukštos
įtampos pusėje

Srovės žemos
įtampos pusėje
Tiesioginė seka Atvirkštinė seka
 I A( 21)  I A( 22)  0;
 ( 2)
 I B1  I B( 22)  I Bk
( 2)
;
 ( 2)
 I C1  I C( 22)  I Ck
( 2)
;

 ( 2) 3 ( 3)
 I Bk  I Ck
( 2)
  IK
2
Tiesioginė seka Atvirkštinė seka
 ( 2) 1 ( 3)
 I 1  I ( 2)
2   Ik ;
2

 ( 2) 1 ( 3)
 I AK  I BK   Ik ;
( 2)

 2
 I CK
( 2)
 I k(3) .


 apvijų ir išvadų tarpfazių trumpųjų jungimų;
 apvijų ir išvadų, įjungtų į tiesiogiai įžemintos
neutralės tinklą (110–400 kV), vienfazių
trumpųjų jungimų;
 apvijų vijų trumpinimų;
 apvijų srovių padidėjimo išorinių trumpųjų
jungimų metu;
 apvijų srovių padidėjimo perkrovų metu;
 greito dujų išsiskyrimo;
 alyvos lygio sumažėjimo;
 apvijų ir išvadų, įjungtų į izoliuotosios
neutralės tinklą (3–35 kV), vienfazių
įžemėjimų.
 6300 kVA ir didesnės galios transformatoriams.
Savininko ar gamintojo reikalavimu dujinė apsauga
įrengiama ir mažesnės kaip 6300 kVA galios
transformatoriams;
 alyva užpildytiems ne hermetinio tipo 630 kVA ir
didesnės galios žeminamiesiems
transformatoriams, įrengtiems gamybos paskirties
patalpose;
 330–400 kV įtampos šuntuojamiesiems reaktoriams.
 Dujinė apsauga turi įjungti signalizaciją, kai išsiskiria
nedidelis dujų kiekis arba nežymiai sumažėja alyvos
lygis, ir išjungti transformatorių, intensyviai
išsiskiriant dujoms ar toliau smarkiai mažėjant
alyvos lygiui.
 Apsaugai nuo trumpųjų jungimų, kai
transformatoriaus korpuso ir jo atšakų perjungiklio
esant apkrovai REA kontaktoriaus viduje išsiskiria
dujos, panaudojamos srauto, slėgio ar kitais
principais veikiančios relės.
 Kontaktinio REA įtaiso, kuriame elektros lankas
gesinamas alyvoje, apsaugai reikia įrengti atskirą
dujinę relę.
 Turi būti numatyta galimybė perjungti dujinės
apsaugos išjungimo elemento išėjimą (kontaktą)
atskirai signalizacijai įjungti ir turėti dvi skirtingas
dujinės relės signalizacijos rūšis.
 Žeminamųjų 2500 kVA ir mažesnės galios
transformatorių, įrengtų uždarose patalpose ir
neturinčių jungtuvų aukštesniosios įtampos pusėje,
dujinės apsaugos, įjungiančios tik signalizaciją,
įrengimas.
 6300 kVA ir didesnės galios transformatoriams ir
lygiagrečiai veikiantiems 4000 kVA galios
transformatoriams – greitaveikė išilginė diferencinė
srovės apsauga, selektyviai išjungianti sugedusį
transformatorių.
 Diferencinė apsauga įrengiama ir mažesnės galios,
bet ne mažesnės kaip 1600 kVA transformatoriams,
jei greitaveikė srovės atkirta netenkina jautrumo
reikalavimų, o maksimaliosios srovės apsauga
suveikia uždelsdama ilgiau kaip 0,5 sekundės.
 Jei nenumatyta diferencinė apsauga,
įrengiama greitaveikė srovės atkirta,
prijungta transformatoriaus maitinimo pusėje
ir apimanti dalį transformatoriaus apvijos.
 Visos nurodytos apsaugos privalo išjungti
visus transformatoriaus jungtuvus.
 aukštinamiesiems transformatoriams,
turintiems dvipusį maitinimą: apsaugai nuo
nesimetrinių trumpųjų jungimų – atvirkštinės
sekos srovės apsauga; apsaugai nuo
simetrinių trumpųjų jungimų –
maksimaliosios srovės apsauga su
minimaliosios įtampos blokuote;
 žeminamiesiems transformatoriams –
maksimaliosios srovės apsauga su
minimaliosios įtampos blokuote arba be jos;
 parenkant maksimaliosios srovės apsaugos
suveikimo srovę, būtina įvertinti galimas
perkrovos sroves, išjungiant lygiagrečiai
veikiančius transformatorius ir elektros
variklių, maitinamų iš transformatorių,
savilaidos srovę.
Buchholz‘o relės montavimas
 Transformatorius permagnetinamas kai
įtampa didesnė nei leistinas jos dažnis.
U tranf .  f var d
100  U perm. %
U var d .  f transf

 Leidžiama 105% permagnetinimo reikšmė.

 Trifaziai ir dvifaziai trumpieji jungimai (K3 ir K2) –
išilginė srovių diferencinė apsauga.
 Vienfazis apvijos įžemėjimas (K1) – nulinės sekos
srovės, nulinės sekos įtampos ar speciali apsauga.
 Vienos fazės vijų trumpinimas – skersinė
diferencinė apsauga.
 Srovės padidėjimas išorinių trumpųjų jungimų metu
– maksimaliosios srovės apsauga.
 Vieno rotoriaus apvijos taško įžemėjimas –
speciali apsauga (hidrogeneratoriams).
 Antrojo rotoriaus apvijos taško įžemėjimas –
speciali apsauga (turbogeneratoriams).
 Simetrinė statoriaus apvijos perkrova –
maksimaliosios srovės apsauga.
 Nesimetrinė statoriaus apvijos perkrova (rotoriaus
įšilimas nuo indukuotų dvigubo dažnio srovių) –
atvirkštinės sekos srovės apsauga.
 Atsitiktinis stovinčio generatoriaus jungtuvo
įjungimas – maksimaliosios srovės ir įtampos
sumažėjimo apsauga.
 Rotoriaus apvijos perkrova – maksimalios srovės ar
įtampos apsauga.
 Statoriaus įtampos padidėjimas –
maksimaliosios įtampos apsauga.
 Statoriaus magnetinės sistemos neleistinas
įsisotinimas – speciali apsauga.
 Aktyviosios galios sumažėjimas ar krypties
pasikeitimas – galios sumažėjimo apsauga.
 Rotoriaus srovės sumažėjimas (asinchroninis
režimo atsiradimas) – speciali apsauga.
 Trifaziai ir dvifaziai trumpieji jungimai
statoriaus apvijoje (MSA ir išilginė diferencinė
apsauga).
 Vienfaziai įžemėjimai statoriaus apvijoje
(nulines sekos srovės apsauga).
 Sinchroninių variklių rotoriaus apvijos
įžemėjimas (speciali apsauga).
 Simetrinė perkrova, kuri priklauso nuo sukamo
mechanizmo režimo (MSA su uždelsimu).
 Nesimetrinė perkrova, kuri priklauso nuo tinklo
režimo (Atvirkštinės sekos srovės MSA).
 Srovės sumažėjimas – darbas tuščia veika,
kenkiantis sukamam mechanizmui (minimalios
srovės apsauga).
 Įtampos sumažėjimas (minimaliosios įtampos
apsauga).
 Nesinchroninis darbas – tik sinchroniniams
varikliams (speciali apsauga).
 Apsauga reaguojanti į elektros lanko
sukeliamas pasekmes, skirta uždaroms
ertmėms apsaugoti.
 Elektros lanko pasekmės:
 Šviesos impulsas
 Slėgio padidėjimas
 Temperatūros pakilimas
 Plataus spektro trukdžių atsiradimas
Sistema
Sistema
 AKĮ įtaisų paskirtis – greitai atnaujinti
vartotojų elektros įrenginių maitinimą arba
atkurti tarpsistemines ir sistemų vidines
jungtis, automatiškai įjungiant jungtuvus,
kuriuos išjungė relinės apsaugos įtaisai.
 Poavarinė automatika atstatanti tinklą esant
trumpalaikiai avarijai;
 60-70% AKĮ sėkmingų;
 6-35 kV tinkle RAA poveikio laikas ilgesnis,
todėl AKĮ mažiau efektingai nei 110-330 kV
tinkle;
 Oro linijų AKĮ sėkmingesni nei kabelinių linijų;
 6-10 kV šynų AKĮ visiškai neefektyvūs.
 AKĮ pauzės laikas
 AKĮ atsistatymo laikas
 Vienfazis AKĮ (VAKĮ)
 Trifazis AKĮ (TAKĮ)
 Saugomas objektas
 Apsaugos tipas
 Galimos stabilumo problemos (GAKĮ)
 Sichronizacija (NAKĮ, AKĮSK)
 kai vykdomas operatyvinis jungtuvų
išjungimas;
 kai jungtuvą išjungia relinė apsauga tuoj pat
po operatyvinio įjungimo;
 kai jungtuvą išjungia lanko apsauga;
 kai jungtuvą išjungia transformatorių ir
elektros variklių apsaugos nuo vidinių gedimų
arba priešavarinės automatikos įtaisai.
 Vykdomas operatyvinis jungtuvų
išjungimas
 Jungtuvą išjungia relinė apsauga tuoj po
operatyvinio įjungimo
 Jungtuvą išjungia apsaugos nuo vidinių
gedimų
 Jungtuvą išjungia priešavarinės
automatikos įtaisai
 Ik
K
Sistema
Įj.
Išj.

t=0,5s
t=0 s MSA

t=2 s
t=0 AKĮ pauzė
 Ik
K
Sistema
Įj.
Išj.

t=0,5s
t=0 s MSA
MSA greitinimas

t=2 s
t=0 AKĮ pauzė
 U 1 U 2
I NS 
Z1  Z 2  Z L
 1
T
fŠ  fL
 Ik

Įj.
Išj.

K
MSApauzė
AKĮ t=0 s

t=0 s
t=2
 Ik

Įj.
Išj.

K
MSApauzė
AKĮ t=0 s

t=0 s
t=2

t=0 s
Režiminė automatika (po avarinė automatika)
 Automatinio rezervo įjungimo (ARĮ) įtaisų
paskirtis – greitas elektros persiuntimo
atnaujinimas, automatiškai įjungiant rezervinį
maitinimo šaltinį, išsijungus pagrindiniam
šaltiniui ir nutrūkus vartotojo elektros
įrenginių maitinimui. ARĮ įtaisai naudojami
rezerviniams įrenginiams automatiškai
įjungti, kai pagrindinių įrenginių išjungimas
gali sutrikdyti technologinius procesus.
 ARĮ įtaisas turi veikti išnykus maitinamo
objekto šynų įtampai.
 Išsijungus pagrindiniam maitinimo šaltiniui,
ARĮ įtaisas privalo kuo greičiau įjungti
rezervinio maitinimo šaltinio jungtuvą.
 ARĮ įtaisas turi veikti vieną kartą.
 Rezervinio šaltinio jungtuvas įjungiamas tik tuomet kai
išsijungė pagrindindio maitinimo šaltinio jungtuvas.
 Užtikrinant ARĮ veikimą dingus įtampai pagrindiniame
maitinimo šaltinyje, papildomai turi būti įrengtas
minimaliosios įtampos paleidimo elementas, išjungiantis
pagrindinės elektros persiuntimo schemos priėmimo galo
jungtuvą ir paleidžiantis pagrindinį ARĮ įtaisą. Dingus
maitinimo šaltinyje įtampai, o rezerviniame maitinimo
šaltinyje esant įtampai, šis elementas privalo suveikti ir
uždelsdamas paduoti išjungimo komandą.
 ARĮ paleidimo elemento suveikimo laikas turi
būti ilgesnis už išorinių trumpųjų jungimų,
kuriems esant nuo įtampos sumažėjimo
suveikia minimaliosios įtampos elementas,
išjungimo laiką ir už maitinimo grandinės
objekto AKĮ įtaiso suveikimo laiką
df dU

dt dt
Priešavarinė automatika
 Automatinis dažninis nukrovimas (ADN) – tai
greitas elektros vartotojų apkrovų išjungimas
prasidėjus avariniam dažnio mažėjimui
(žemiau 50 Hz) elektros energetikos
sistemoje, vykdomas specialiais įtaisais.
 Automatinio dažninio nukrovimo įtaisai turi
kontroliuoti dažnio žemėjimą ir trukmę (gali
kontroliuoti ir dažnio žemėjimo greitį);
 Automatinis dažnio mažėjimas turi būti
ribojamas taip, kad esant bet kokiam
galimam aktyviosios galios deficitui
jungtinėje elektros energetikos sistemoje,
atskirai veikiančioje elektros energetikos
sistemoje arba elektros energetikos sistemos
mazge, dažnio sumažėjimas neviršytų
nustatyto lygio ir trukmės:
 dažnio sumažėjimas mažiau kaip 45 Hz –
neleistinas;
 kai dažnis kinta tarp 45 ir 47 Hz – leistina 20
sekundžių trukmė;
 kai dažnis kinta tarp 47 ir 49 Hz – leistina 60
sekundžių trukmė.
 automatinio aktyviosios galios rezervo
naudojimo (veikiančių agregatų galios
didinimo);
 vartotojų elektros įrenginių išjungimo –
automatinio dažninio nukrovimo (ADN);
 papildomo vartotojų elektros įrenginių
išjungimo – papildomo dažninio nukrovimo;
 Pirmosios grupės įtaisai (ADN1) turi stabdyti
greitą dažnio žemėjimą, dalimis (eilėmis)
išjungdami vartotojų elektros įrenginius.
 Antrosios grupės įtaisai (ADN2) turi stabdyti
lėtą dažnio žemėjimą ir atkurti dažnį, didesnį
už 49,2 Hz, dalimis (eilėmis) išjungdami
vartotojų elektros įrenginius.
 automatinio kartotinio išjungtų vartotojų
elektros įrenginių maitinimo įjungimo
atsikūrus dažniui (DAKĮ);
 elektrinių arba generatorių su subalansuota
apkrova atskyrimo ir generatorių atskyrimo
elektrinių savosioms reikmėms maitinti.
 ADN įtaisai turi būti įrengiami elektros energetikos
sistemos ir vartotojų pastotėse.
 Išjungimų apkrovų apimtis yra
nustatoma pagal ADN įtaisų veikimo efektyvumo
kriterijus.
 ADN veikimas turi būti suderintas su AKĮ ir ARĮ įtaisų
veikimu. ADN įtaisų išjungto objekto AKĮ ir ARĮ
įtaisai neturi veikti, kol neatsikuria dažnis.
 Sistema G
G
Papkrovos>
apkrovos=Pgen
f=50Hz
f<50Hz

ĮT Įj.Išj. Įj.Išj.

fmax
fmin fmax
fmin fmax
fmin
 Sistema

ĮT

UĮT
Umin
U>

Išj.
Įj.Išj. Įj.