Relinių apsaugų projektavimas

REFERATAS

Vilnius, 2021
 ĮVADAS

Referate bendrai apžvelgsiu elektros tinkluose dažniausiai pasitaikančius gedimus – trumpuosius

jungimus, ir nenormalius darbo režimus. Aukštos įtampos grandinėse kiekvienas gedimas turi
dideles pasekmes – nuo finansinių nuostolių elektros tinklą prižiūrinčiai įmonei, pramoniniams
elektros vartotojams, iki nelaimių, kai nuo elektros smūgio yra sužalojami arba miršta žmonės.
Šiame amžiuje tokios avarijos pasitaiko itin retai, kadangi elektros tinklo apsaugai naudojamos
relinės apsaugos. Relinė apsauga gali saugoti liniją nuo trumpųjų jungimų, perkrovų ar staigaus
maitinimo netekimo. Toliau skyriuje panagrinėsiu pagrindinius relinių apsaugų tipus, joms
keliamus reikalavimus, privalumus ir trūkumus.

1. Relinės apsaugos paskirtis

Elektros sistemose gana dažnai dėl aplinkos ar techninių veiksnių atsiranda gedimai ir
nenormalūs darbo rėžimai. Gedimai dažniausiai sukelia žymų srovės padidėjimą, dėl kurio
atsiranda ir įtampos sumažėjimas. Srovės padidėjimas iššaukia nepageidaujamą šilumos kiekį,
kuris gali sukelti pavojingą elektros laidų ir aparatų įkaitimą. Nenormalų darbo rėžimų atveju gali
būti atjungta įtampą, o įtampos ir dažnio kitimai sistemoje gali kenkti elektros imtuvams.
Siekiant sumažinti nenormalių darbo rėžimų ar gedimų poveikį elektros energijos
sistemai, reikia kuo greičiau atjungti pažeistas sistemos dalis nuo nepažeistos elektros tinklo
dalies. Daugeliu atvejų pažeistą grandinės dalį reikia atjungti per šimtąsias ar dešimtąsias
sekundės dalis. Tokį rezultatą gali pasiekti specialūs automatiniai įrenginiai, sudaryti iš
elektromagnetinių ir puslaidininkinių elementų, vadinami relinės apsaugos (RA) įtaisais.
RA yra vienas ar keli prietaisai, gaunantys informaciją apie jungtuvo, valdymo raktų
padėtį, elektros tinklo parametrų (srovės, įtampos) dydžius ir reikalingą informaciją siunčiantys
dispečeriniam centrui. RA nepertraukiamai vykdo saugomos elektros tinklo dalies kontrolę.
Atsiradus elektros tinklo gedimui, RA turi išskirti pažeistą tinklo dalį ir, priklausomai nuo
pažeidimo tipo, atjungti arba vykdyti automatines operacijas, reikalingas normalaus darbo režimo
atstatymui (padarinių sumažinimui), arba signalizuoti apie gedimą operatorių, kuris priima
sprendimą kaip tą gedimą pašalinti.
 pav. 0.1 Relinės apsaugos ryšiai su elektros sistema

2. Gedimai elektros sistemose

Dauguma gedimų elektros sistemose atsiranda dėl trumpųjų jungimų (TJ). Trumpasis
jungimas – normaliomis darbo sąlygomis nenumatytas sujungimas tarp fazių arba tarp žemės ir
fazės. Pagrindinė TJ priežastis yra elektros tinklo elementų, įrenginių izoliacijos pažeidimai,
atsirandantys dėl jos senėjimo, viršįtampių, mechaninių pažeidimų ar personalo klaidų.
Trumpieji jungimai iššaukia staigų srovės padidėjimą ir įtampos mažėjimą. TJ metu
srovė nuo kelių iki kelių dešimčių kartų viršija vardinę srovę. TJ srovė priklauso nuo tinklo
parametrų ir incidento atstumo nuo maitinimo šaltinio. Kuo TJ arčiau šaltinio, tuo trumpojo
jungimo srovė didesnė.
Trumpųjų jungimų tipai:
1. K(3) – trifazis – kai visos trys fazės susijungia tarpusavyje.
2. K(2) – dvifazis – kai kurios nors dvi elektros tinklo elemento fazės susijungia tarpusavyje.
3. K(1) – vienfaziai – kai viena elektros tinklo fazė susijungia su žeme arba nuliniu laidu
4. K(1, 1) – dvifazis su žeme – kai dvi elektros tinko fazės susijungia tarpusavyje ir su žeme ar
nuliniu laidu.
 Trumpieji jungimai
Trifaziai Dvifaziai Vienfaziai Dvifaziai su žeme
5%
20% 10%

65%

pav. 0.2. trumpųjų jungimų pasitaikymas (procentais) pagal TJ tipus

Trumpųjų jungimų metu sukeltas srovės padidėjimas ir įtampos sumažėjimas sukelia

šias pasekmes:
1) Trumpojo jungimo srovė IK grandinėje išskiria šilumą. Šiluma ir susidariusi elektros lanko
liepsna sukelia didžiulius mechaninius pažeidimus paveiktoje elektros tinklo dalyje;
pažeidimų dydis tiesiogiai proporcingas t.j. srovei IK ir laikui tt.
2) Esant didelėms trumpųjų jungimų srovėms padidėja elektrodinaminės jėgos tarp laidų ir
šynų, kurios sukelia mechaninius pažeidimus.
3) Trumpojo jungimo metu sumažėjusi įtampa sutrikdo normalų elektros imtuvų (elektros
variklių, apšvietimo tinklų ir kt.) darbą.

3. Nenormalūs darbo režimai

Perkrova – srovės padidėjimas virš nominalios vertės (I>In). Nominali srovė In – tai tokia
srovė, kuri tekėdama ilgą laiką elektros tinklo daliai nesukelia jokių nepageidaujamų elektrinių ar
mechaninių padarinių. Perkrovos dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios apkrovos linijoje arba
išorinių trumpųjų jungimų. Srovė, jeigu viršija nominalią įrenginio vertę, tekėdama išskiria
šilumą ir šildo laidininką ir izoliaciją virš leistinos temperatūros, taip pagreitinamas laidininkų ir
jų izoliacijos senėjimas. Kaip parodyta 1.3 paveiksle, leistinas perkrovos laikas tl priklauso nuo
perkrovos srovės dydžio.
 pav. 0.3 leistino perkrovos laiko priklausomybė nuo perkrovos srovės dydžio

Ši charakteristika priklauso nuo įrenginio konstrukcijos, parametrų ir izoliacinės

medžiagos. Atsiradus neplanuotai perkrovai, reikia imtis priemonių ją sumažinti arba atjungti.

4. Bendrosios žinios apie RA

Pagrindiniai relinei apsaugai keliami reikalavimai yra šie:
Selektyvumas – tai RA įrenginių sugebėjimas atjungti ar įjungti tik tuos jungtuvus,
kurių atjungimas ar įjungimas duotoje situacijoje yra būtinas. RA turi gebėti atrinkti sužalotą
elementą ar tinklo dalį , jį atjungti ir, jeigu įmanoma, imtis priemonių atjungimo pasekmėms
likviduoti. Selektyviai veikdama RA atjungia tik pažeistą elektros sistemos dalį, neatjungdama
kitų vartotojų. Selektyvus RA veikimas yra būtinas, išskyrus atvejus kai reikia didesnės
greitaveikos.
Įvykus trumpajam jungimui taške K1, selektyvi RA atjungia pažeistą elektros tinklo dalį
arčiausiai prie pažeidimo vietos esančiu jungtuvu Q2. Atsiradus trumpajam jungimui taške K2,
RA atjungs liniją L1 per jungtuvus Q4 ir Q3.

pav. 0.4. Elektros sistemos schema

Greitaveika – RA gebėjimas atjungti pažeistą tinklo dalį kaip galima greičiau, siekiant
sumažinti gedimo sukeltus padarinius. Greitaveika charakterizuojama suveikimo laiku tr. Leistina
trumpojo jungimo atjungimo trukmė priklauso nuo įtampos sumažėjimo pastočių šynose; kuo
labiau sumažėja įtampa, tuo greičiau reikia atjungti TJ.
330-500 kV elektros perdavimo linijose trumpuosius jungimus siekiama atjungti per 0,1-
0,12s, 110-220 kV linijose per 0,15-0,3s. Skirstomuosiuose 6-35 kV elektros tinkluose leistinas
TJ atjungimo laikas yra 1,5-3s, bet visuose tinkluose siekiama, kad RA suveiktų kuo greičiau.
Didesnės įtampos tinklo dalis nuo TJ reikia atjungti greičiau, nei mažesnės įtampos dalis.
TJ atjungimo trukmė tt priklauso nuo RA suveikimo trukmės tj ir jungtuvo suveikimo
trukmės tj: t t=t r +t j
Jautrumas – RA gebėjimas veikti geidimų ar nenormalių darbo rėžimų metu esant
įvairioms tinklo parametrų reikšmėms. RA turi gebėti atjungti TJ, įvykusį gretimoje grandinėje ar
net elektros linijos gale elektros tinklui dirbant minimaliu režimu. Pavyzdžiui, įvykus gedimui,
RA1 turi atjungti liniją AB, taip pat būti pakankamai jautria, kad gebėtų atjungti liniją BC, jeigu
dėl gedimo linijoje RA2 ar jungtuvas Q2 nesuveikia. Tai vadinama artimuoju rezervavimu.

pav. 0.5. Relinių apsaugų veikimo zonos

RA jautrumas aprašomas jautrumo koeficientu kj, kuris randamas:

I k ,min
k j=
I a ,s
Čia: I k ,min – minimali trumpojo jungimo srovė apsaugos zonoje; I a ,s - apsaugos
suveikimo srovė.
Jautrumo koeficientas turi būti didesnis už atitinkamoms apsaugoms nustatytas
koeficiento vertes.
Patikimumas – RA gebėjimas nenutrūkstamai dirbti atsiradus gedimams išlaikant savo
eksploatacinius rodiklius nustatytose ribose. Patikimi RA įrenginiai yra tokie, kurie suveikia
atsiradus suveikimo sąlygoms ir nesuveikia, kai jų nėra [1]. Patikimumą galima skirstyti į tris
grupes:
1. apsaugos patikimas poveikis esant avarijoms saugomo objekto viduje;
2. patikimas apsaugos neveikimas jei avarija yra už saugomos zonos ribų;
3. patikimas apsaugos neveikimas kai nėra jokių avarijų.
Nesuveikimas arba neteisingas RA suveikimas gali sukelti avarijas ir pridaryti nuostolių
elektros vartotojams. Pavyzdžiui, įvykus TJ taške K1 (1.6 pav) ir nesuveikus RA1, suveiks
apsauga RA3, kuri nuo maitinimo atjungs C ir D pastotes. Neteisingai suveikus apsaugai RA4,
bus atjungta visa perdavimo linija L4 ir maitinimo neteks visos už jos esančios pastotės.

pav. 0.6. Elektros sistemos pavyzdys

RA patikimumas užtikrinamas schemų paprastumu, naudojant tinkamus įtaisus, schemos

pagrindinių elementų dubliavimą, įtaisų nuolatinę kontrolę, gedimų diagnostiką.
Apsaugos reaguoja į:
 srovės padidėjimą;
 srovės padidėjimą ir krypties kitimą;
 varžos kitimą;
 srovių skirtumo tarp dviejų taškų padidėjimą;
 įtampos padidėjimą ar sumažėjimą.
Kai linijos maitinamos tik iš vienos pusės, linijas saugo maksimalios srovės apsaugos
(MSA) su srovės atkirtomis. Tokios linijos apsaugomos lengviausiai
Kai linija maitinama iš dviejų pusių, dėl sudėtingesnių elektrinių dydžių kitimo dėsnių
apsaugas parinkti sunkiau. Tokiu atveju naudojamos kryptinės apsaugos.
Sudėtingiausia yra parinkti apsaugas žiediniams tinklams – tokiu atveju naudojamos
nuotolinės ir skirtuminės apsaugos.

5. Srovės transformatoriai
Srovės transformatorius (ST) yra pirmasis relinę apsaugą sudarantis elementas, iš kurio
RA gauna duomenis apie saugomo objekto srovių dydžius. Srovės matavimo transformatorius
dideles elektros tinklo sroves paverčia į mažesnes, tinkančias matuoti. ST galvaniškai atskiria
pirminę ir antrinę grandines, kas leidžia saugiai naudoti matavimo ir apsaugos įrenginius
aukštosios įtampos grandinėse. Norint užtikrinti tinkamą RA jautrumą ir patikimumą, pagrindinis
srovės transformatoriams taikomas reikalavimas yra kontroliuojamos srovės transformacijos
tikslumas (srovės paklaidos negali viršyti nustatytų leistinų reikšmių).
 ST pirminė apvija į grandinę jungiama nuosekliai, o antrinė įrengiama ant
magnetolaidžio. TA apvijos yra poliariškos.
Elektros energetikos sistemose naudojamų ST pirminė srovė I1 gali būti nuo kelių
amperų iki kelių šimtų ar net tūkstančių amperų dydžio. Antrinė ST srove IST dažniausiai būna
5A, tačiau gali būti 1A ar 10A. ST veiks tiksliausiai, kai matavimo elemento varža bus artima 0.
Srovės transformatoriaus transformacijos koeficientas apskaičiuojamas:
I1
k ST = ,
I ST
Čia I 1 – pirminė srovė;
I ST – antrinė ST srovė.
Srovės transformatoriai parenkami pagal vardinę saugomo objekto srovę ir įtampą. RA
suveikimo momentu per ST tekanti srovė gali dešimtis kartų viršyt vardinę srovę. Praktikoje dar
naudojamos Rogovskio ritės – tai mažo galingumo srovės transformatoriai, kurių antrinėje
grandinėje teka pirminei srovei proporcinga įtampa.
Trifazėse sistemose matuojamos visų trijų arba dviejų fazių srovės, dėl to naudojami keli
srovės transformatoriai. Srovės transformatoriai, priklausomai nuo schemos ir parametrų, gali
būti jungiami keliais būdais. Sujungimo būdai charakterizuojami schemos koeficientu ksch:
I (n)
k = T
( n)
sch
I ST

T – srovė, tekanti relės apvija, I ST – srovė, tekanti

Čia (n) – trumpojo jungimo rūšis, I (n)
antrine srovės transformatoriaus apvija. 1.7 paveiksle parodytos penkios srovės transformatorių
antrinių apvijų ir srovės relių (KA) sujungimo schemos [3]. Visose schemose srovės relių
kontaktai lygiagrečiai, todėl suveikus nors vienai relei, apsaugos atjungimo signalas perduodamas
į kitas apsaugos schemos grandis (laiko relę KT). 6-35kV įtampos izoliuotosios neutralės tinklo
apsaugai nuo tarpfazių trumpųjų jungimų reikia naudoti dviejų srovės elementų, prijungtų prie tų
pačių fazių visame tiesiogiai sujungtame vienodos įtampos tinkle, schemas. Tai užtikrina, kad
dvigubų įžemėjimų skirtingose fazėse metu bus išjungta tik viena gedimo vieta. Kai ST įrengti
dviejose fazėse (ne visos žvaigždės, fazių skirtumo schemos), apsauga nesaugo nuo vienfazių TJ
– tam naudojamos specialios apsaugos. Šios schemos daugiausia naudojamos
elektromechaninėms relėms prijungti.[4]
Skaitmeninėms relėms prijungti dažniausiai naudojama žvaigždė-žvaigždė jungimo
schema, kadangi visos tokios relės turi tris srovės matavimo įėjimus.
pav. 0.7. Srovės transformatorių ir srovės relių sujungimo schemos [4]
 Lentelė 1.1. schemos koeficientas k sch, priklausomai nuo TJ rūšies [4]

Srovės transformatorių ir srovės relių Schemos koeficientas k sch, priklausomai nuo TJ rūšies
sujungimo schema K(3) K(2) K(1,1) K(1)
Žvaigždė ir žvaigždė 1 1 1 1
Trikampis ir žvaigždė √3 2, √ 3 arba 1 √ 3 arba 1 1
Fazių skirtumas √3 √ 3 arba 1 √ 3 arba 1 -
Ne visa žvaigždė 1 1 1 -
Nulinės sekos srovių filtras - - √ 3 arba 1 1

6. MSA
Įvykus trumpajam jungimui elektros linijoje žymiai padidėja srovė. Sroves linijose
kontroliuoja srovės relės. Relė suveikia, kai fazinės srovės linijoje viršija nustatytas suveikimo
srovės vertes. Tokia apsauga, kuri saugo linijas nuo ar įtaisus nuo srovės padidėjimo, yra
vadinama maksimaliosios srovės apsauga (MSA).
Relinės srovės apsaugos gali būti skirstomos į maksimalios srovės apsaugą ir srovės
atkirtą. Iš esmės, jos atlieka tą pačią funkciją – saugo liniją nuo srovės padidėjimo. Vienintelis
skirtumas tarp jų – selektyvumo pasiekimo būdas. MSA selektyvumas pasiekiamas poveikio
vėlinimu, o srovės atkirtų – parinkus moduliuojant suveikimo srovės vertėmis. MSA struktūrinė
schema parodyta 1.8 paveiksle.

pav. 0.8. MSA struktūrinė schema: 1 – matavimo elementas (maksimalios srovės relė); 2 – delsos elementas (laiko
relė su nepriklausoma arba priklausoma nuo srovės suveikimo trukme); 3 – atminties elementas (tarpinės ir signalinės relės
signalizacijai apie apsaugos suveikimą); I> - nustatyta MSA suveikimo srovė, t> - nustatyta MSA suveikimo trukmė

Atsiradus TJ, padidėjusi srovė suveikdina sroves relę, iš kurios po nustatyto laiko
duodama komanda atjungti jungtuvą Q. Laiko relė reikalinga apsaugos selektyvumui užtikrinti.
MSA pirminė suveikimo srovė IS turi būti didesnė už maksimalią linijos normalaus
darbo režimo srovę ILmax. Ji apskaičiuojama pagal formulę:
ka
I S= ∙I
k g Lmax
 Čia k a– atsargos koeficientas, k a=1,1−1,2; k g– relės grįžimo koeficientas,
k g=0,85−0,95.
Nustatant I Lmax , atsižvelgiama į saugomos linijos sroves perkrovų ir variklių automatinio
paleidimo (savilaidos) metu.
Relinės apsaugos srovės transformatoriaus antrinės apvijos srovė nustatoma iš formulės:
k sch
I S 2= ∙I
k TA S
Čia k sch – schemos koeficientas, charakterizuojantis ST ir relių sujungimo schemą; k TA-
srovės transformatoriaus transformacijos koeficientas.
Srovės relių nuostatų srovė ISR parenkama ne mažesnė už apskaičiuotąją ( I SR ≥ I S 2)
Relinė apsauga turi reaguoti net į mažiausią trumpojo jungimo saugojamoje linijoje
srovę. Jautrumo reikalavimas išpildomas skaičiuojant jautrumo koeficientą kj pagal formulę:
I Tmin G
k j=
IS
Čia I TminG – minimali trumpojo jungimo srovė linijos gale.
Elektros linijos pagrindinės apsaugos jautrumo koeficientas turi tenkinti reikalavimą
k j ≥1,5 , o rezervinės MSA - k j ≥1,2.
Jeigu ISR parenkama didesnė už IS2, reikia pakartotinai tikrinti MSA jautrumą, nes

k sch
padidėja pirminė apsaugos srovė IS, kuri perskaičiuojama pagal I S 2= ∙ I formulę vietoj IS2
k TA S
naudojant ISR.
Pagal apsaugos suveikimo trukmės priklausomybę nuo srovės MSA skirstoma į du tipus
– su nepriklausoma nuo srovės laiko charakteristika (angl. DT – Definite Time), su atvirkščiai
priklausoma nuo linijos srovės laiko ch-ka (angl. IDMT Inverse Definite Minimum Time). DT
tipo apsaugos suveikimo laikas nepriklauso nuo linijoje tekančios srovės, bet gali būti
reguliuojama suveikimo delsa. IDMT tipo apsaugos suveikimo laikas mažėja, didėjant linijos
srovei. (1.9 pav)
 pav. 0.9. MSA su nuo srovės nepriklausomos suveikimo laiko (a) ir nuo srovės atvirkščiai priklausomos suveikimo
laiko (b) charakteristikomis.

Kai MSA su nepriklausoma nuo linijos srovės suveikimo laiko charakteristika saugo keletą
nuosekliai sujungtų linijų, MSA suveikimo trukmė parenkama principu – arčiausiai maitinimo
šaltinio esančių apsaugų suveikimo trukmė nustatoma didžiausia palyginus su toliau nuo
maitinimo šaltinio esančių apsaugų.
t Si =t S (i +1) +∆ t

Čia t Si – i-osios apsaugos suveikimo trukmė; t S (i +1) – (i+1)-osios apsaugos, esančios

toliau nuo maitinimo šaltinio nei i-oji apsauga suveikimo trukmė; ∆ t – selektyvumo laiko laiptas,
užtikrinantis selektyvų MSA veikimą.
Selektyvumo laiko laiptas ∆ t, atsižvelgiant į laiko relių tikslumą ir jungtuvo atjungimo
trukmę, dažniausiai būna 0,3-0,6s. mechaninių relių ∆ t parenkamas lygus 0,5s, skaitmeninių –
0,3s
 pav. 0.10. Trijų nuosekliai sujungtų linijų schema (a), MSA suveikimo trukmės priklausomybė nuo gedimo vietos (b),
MSA selektyvumo charakteristikos (c)

Jeigu 1.10 paveiksle parodytu atveju visos trys linijos yra vienodų parametrų, tai joms,
atsižvelgiant į vienodas leistinąsias laidininko sroves, galėtų būti parinktos vienodos apsaugų
suveikimo srovės ( I S 1=I S 2 =I S 3). Tačiau praktikoje apsaugų suveikimo srovės parenkamos viena
didesnė už kitą artėjant link maitinimo šaltinio, nes linijomis, esančiomis arčiau šaltinio, prateka
didesnės srovės nei linijomis, esančiomis toliau. Gretimų apsaugų, kurių selektyvumo
charakteristikos derinamos tarpusavyje, suveikimo srovių santykis neturi būti mažesnis už 1,4
[1]:
( I S 1 / I S 2 >1,4 ; I S 2 /I S 3> 1,4)
Taip parinkus suveikimo sroves ( I S 1 < I S 2 < I S 3 ¿ bus tenkinamas dar vienas selektyvumo
reikalavimas – selektyvumo charakteristikų kreivės nesikirs. MSA suveikimo trukmė parenkama
pradedant jau žinoma, toliausiai nuo šaltinio esančios elektros linijos apsaugos suveikimo
trukmės. Iš paveikslo matyti, kad linijos CD apsaugos 3MSA suveikimo trukmė t S 3 parenkama
kiek įmanoma trumpesnė, o linijos BC apsaugos suveikimo trukmė t S 2 privalo būti ilgesnė. Kai
TJ įvyksta CD (K3) linijoje, gali suveikti visų 3 apsaugų srovės relės, tačiau gedimą atjungia tik 3
MSA, kadangi jos suveikimo trukmė t S 3 yra mažiausia. Analogiškai apsaugos veiks ir trumpajam
jungimui atsiradus kitose linijose – bus atjungiamas arčiausiai gedimo vietos esantis jungtuvas.
Tokios apsaugos selektyviai veikia tik spinduliniuose vienpusio maitinimo tinkluose. MSA su
nepriklausoma laiko charakteristika turi ir daugiau trūkumų – prie maitinimo šaltinio esančius TJ
apsaugos atjungia vėliausiai. Tai didelė šios apsaugos spraga, nes TJ arti maitinimo šaltinio turi
būti atjungiami greitai, kadangi tokiu atveju teka didelės TJ srovės. Šios problemos sprendinys –
MSA su atvirkščiai priklausoma nuo linijos srovės laiko charakteristika. Keičiant relių nuostatus,
galima keisti srovės relių suveikimo srovę ir laiką:

pav. 0.11. Priklausomų suveikimo trukmės charakteristikų parametrų keitimas: a- suveikimo laiko keitimas; b –
suveikimo srovės keitimas

Elektros tinklo su 2 nuosekliai sujungtomis linijomis MSA su atvirkščiai priklausoma

laiko charakteristika įrengimas ir jų selektyvumo ch-kos parodytos 1.12 paveiksle. Dėl suveikimo
laiko priklausomybės nuo linijos srovės šios apsaugos suveiks greičiau TJ taškui artėjant prie
šaltinio ir pažeistos linijos bus atjungiamos greičiau negu naudojant MSA su nepriklausoma
suveikimo laiko ch-ka.
 pav. 0.12. Apsaugų su priklausoma srovės ir laiko ch-ka veikimas tinkle iš dviejų linijų: a –
tinklo schema; b – TJ srovės priklausomybė nuo TJ vietos; c – apsaugų suveikimo trukmės priklausomybė
nuo TJ vietos; d – selektyvumo charakteristikos

7. MSA su minimalios įtampos blokuote

Elektros tinkluose, kuriuose prijungta didelės galios variklių, MSA suveikimo srovė
parenkama atsižvelgiant į dideles variklių paleidimo sroves, todėl MSA gali klaidingai suveikti
arba neatitikti jautrumo reikalavimų. Kad apsaugos veiktų patikimai ir pakankamai jautriai, reikia
atskirti elektros tinklo perkrovos ir TJ sroves. Tam naudojama įtampos kontrolė – perkrovų metu
įtampa šynose būna artima vardinei, o TJ metu ji žymiai sumažėja. MSA su minimalios įtampos
blokuote struktūrinė schema parodyta 1.13 paveiksle:
 pav. 0.13. MSA su minimaliosios įtampos blokuote: 1 – MSA srovės matavimo elementas (maksimalios srovės relė); 2
– įtampos matavimo elementas (minimalios įtampos relė); 3 – loginis elementas „IR“; 4 – delsos elementas; 5 – atminties
elementas (tarpinės ir signalinės relės, signalizuojančios kai apsauga suveikia)

Perkrovos metu srovei linijoje pasiekus suveikimo srovę, srovės matavimo elementas 1
suveiks, tačiau nesuveiks nuo įtampos transformatoriaus TV maitinamas įtampos matavimo
elementas 2. Loginio elemento 3 įėjimuose tokiu atveju bus du signalai – TAIP ir NE. Tokiu
atveju, loginio elemento išėjime apsaugos įjungimo signalas nesusidarys ir apsauga nesuveiks. TJ
atveju dėl šynose sumažėjusios įtampos įsijungs ir įtampos matavimo elementas 2, loginio
elemento įėjimuose abu signalai bus TAIP, todėl elementas 3 praleis suveikimo signalą į delsos
elementą 4, kuris savo ruoštu paleis atjungimo komandą į jungtuvą.
MSA suveikimo srovė apskaičiuojama įvertinant elektros tinklo perkrovą elektros
variklių paleidimo metu, o minimalios įtampos elemento suveikimo įtampa apskaičiuojama taip:
U min
U S= ,
ka k g
Čia U min – minimali šynų įtampa normalaus darbo metu; k a=1,1-1,2 – atsargos
koeficientas; k g=1,1−1,5 – minimaliosios įtampos relės grįžimo koeficientas.

8. Maksimaliosios srovės atkirta

Maksimaliosios srovės atkirta (SA) – tai ta pati MSA, tik su išjungtu delsos elementu
(1.13 pav). Selektyvus SA veikimas užtikrinamas parenkant tokią suveikimo srovę, jog įvykus TJ
saugomos linijos gale, apsauga neveiktų. SA veikia visiškai be, arba su labai nedidele delsa. Dėl
panašumų su SA, mikroprocesorinė MSA lengvai paverčiama į SA.
 pav. 0.14. SA struktūrinė schema 1 – matavimo elementas (maksimalios srovės relė); 2 – delsos elementas; 3 –
atminties elementas (atkirtos suveikimo signalizacija); SQR – apsaugos konfigūravimo raktas, išjungiantis delsos elementą

pav. 0.15. Elektros linijos srovės atkirta: a – SA prijungimo schema; b – TJ srovės kitimo kreivė ir SA suveikimo
srovė; c – atkirtos suveikimo trukmė; AN – saugoma linijos zona; NB – nesaugoma linijos zona

SA konfigūruojama taip, kad jos pirminė suveikimo srovė būtų didesnė už maksimalią
TJ srovę saugomos linijos gale. Dėl ko į už saugomos zonos ribų įvykusį TJ SA nereaguoja.
I SA=k a I TmaxG
Čia k a=1,2−1,4 – atsargos koeficientas; I TmaxG – maksimali TJ srovė saugomos linijos
gale.
k sch
I SA 2= ∙I .
k TA SA
 Atkirta saugo tik dalį linijos – atkirtos saugomą zoną AN, 1.14 paveiksle, kurios ilgis
kinta priklausomai nuo sistemos režimo. Dėl šios priežasties SA netinka trumpoms linijoms
saugoti.
I TminPR
SA jautrumas tikrinamas pagal formulę k j= >1,5(2).
I SA
Čia I TminPR – minimali TJ srovė linijos pradžioje.
Jautrumas taip pat gali būti tikrinamas pagal saugomos zonos santykinį ilgį:
l AN
k sz = >1,5 .
l AB
I TminPR
Matematiškai SA jautrumo sąlyga iš formulių k j= ir I SA=k a I TmaxG išreiškiama
I SA
taip:
I TminPR
> k k > 1,8.
I TmaxG a j
Jei šis santykis gaunamas mažesnis už 1,8, SA nebus galima realizuoti ir teks naudoti
kitų tipų greitaveikes apsaugas.
Didžiausias atkirtos trūkumas – ji neapsaugo visos linijos, tačiau šia problemą galima
spręsti su dviejų pakopų apsaugomis.

9. Dvipakopė maksimaliosios srovės apsauga

Dvipakopės MSA naudojamos siekiant greičiau apsaugoti elektros liniją nuo TJ. Šios
apsaugos sudarytos iš kartu veikiančiu SA ir MSA ir praktikoje jos realizuojamos skaitmeninėmis
relėmis viename korpuse (1.16 pav):
 pav. 0.16. Dvipakopės apsaugos struktūrinė schema: 1 – MSA matavimo elementas; 2 – MSA delsos elementas; 3 –
loginis elementas „ARBA“; 4 – atminties elementas (signalizuoja apie apsaugos suveikimą); 5 – SA matavimo elementas; 6 –
delsos elementas (jį įjungus, SA virsta antrąja MSA pakopa); SQR – apsaugos konfigūravimo raktas

Tokios apsaugos, siekiant schemos paprastumo ir apsaugos patikimumo, prijungiamos

prie to paties stovės transformatoriaus. Šiuo atveju, antrinė SA suveikimo srovė ISA2, palyginti su
MSA suveikimo srove IS2, gaunama didelė (iki 100-200A), tačiau tokia srovė relėje teka labai
trumpai.
Dvipakopės apsaugos selektyvumo ch-ka, kaip ir struktūrinė schema, susideda iš dviejų
dalių – MSA ch-kos ir SA ch-kos. Suminė selektyvumo charakteristika panaši į žemos įtampos
automatinio jungiklio charakteristikas, todėl jas patogu derinti tarpusavyje.

pav. 0.17. Dvipakopės apsaugos su MSA ir SA bendra selektyvumo charakteristika

10. Maksimaliosios srovės apsaugų selektyvumo derinimas

Remiantis apsaugų selektyvumui keliamais reikalavimais [1], skirtingų apsaugų laiko ir
srovės ch-kos turi nesiskirti. Apsaugų selektyvumo derinimas, kai apsaugos yra vienodo tipo, yra
žymiai paprastesnis – arčiau maitinimo šaltinio esančių apsaugų suveikimo srovė ir laikas
parenkami didesni už po jų einančių apsaugų. Selektyvumo pakopa ∆ t dėl laiko charakteristikų
paklaidų parenkama didesnė nei 0,3s, antraip apsaugos gali suveikti klaidingai.
Apsaugos charakteristikos derinamos grafiniu būdu, braižant laiko ir srovės koordinačių
ašyse apsaugos suveikimo srovės priklausomybę nuo laiko ir tikrinant selektyvumo laiko pakopą
tarp charakteristikų [4]. Apsaugų suveikimo srovės apskaičiuojamos pagal 1.6 skyriuje pateiktas
formules. 1.18 paveiksle parodyti MSA su nepriklausoma ir su atvirkščiai nuo srovės
priklausoma suveikimo trukmės charakteristika selektyvumo derinimo pavyzdžiai.

pav. 0.18. MSA su nepriklausoma laiko ch-ka selektyvumo charakteristikos

1.18 pav. nurodytu atveju abi MSA turi vienodas charakteristikas, todėl lengvai

I S1
įvykdomi suveikimo srovės ( >1,4 ) ir suveikimo trukmės (t S 1 >t S 2) reikalavimai. Laiką t S 2
I S2
lemia vartotojo darbo režimas, o pirmosios apsaugos suveikimo trukmė t S 1 derinama su antrosios
MSA suveikimo trukme taške I Tmax, kuri atitinka maksimalią TJ srovę antrosios MSA saugomoje
zonoje. Iš 1.18 paveikslo matome, kad tarp selektyvumo charakteristikų išlaikomas reikiamas
atstumas ∆ t, todėl apsaugos selektyviai veiks visame diapazone nuo darbinės iki TJ srovės.
 pav. 0.19. MSA su nepriklausoma ir priklausoma laiko ch-komis selektyvumo derinimas (brūkšnine linija – galimi
charakteristikos variantai)

1.19 pav parodytu atveju parinkus atstumą ∆ t=0,3 s tarp 1 MSA (kreivė a) ir 2 MSA
charakteristikų, taške I Tmax charakteristikos suartėja arčiau kaip 0,3s (kreivės netgi kertasi taške
I S 1), todėl netenkinami selektyvumo reikalavimai. Dėl to 1 MSA apsaugos suveikimo srovė I ' S 1
parenkama didesnė už apskaičiuotą suveikimo srovę I S 1. Parinkus didesnę suveikimo srovę I ' S 1,
apsaugų 1 MSA (kreivė c) ir 2 MSA selektyvumo charakteristikos nebesikirs, suveikimo
selektyvumo pakopa taške I Tmax bus ∆ t >0,3 s. Jei tenkinami jautrumo reikalavimai, suveikimo
srovę didinti leistina. Minimali selektyvumo pakopa ∆ t=0,3 s šiuo atveju gaunama jau taške I ' S 1
. Tokio tipo apsaugas sunku tarpusavyje derinti, todėl pirmajai apsaugai patartina naudoti
priklausomą laiko charakteristiką (kreivė b), tada selektyvumo sąlygos tenkinamos ir esant
suveikimo srovei I S 1.

11. Loginė šynų apsauga

Gedimus šynų skyriuje dažnai užfiksuoja ir atjungimo signalą duoda maitinimo
elementų apsaugos. Tai gali atlikti ir MSA ar distancinės apsaugos, turinčios didelį uždelsimą.
Galingose sistemose šynų gedimai gali stipriai sutrikdyti jų normalų darbą, todėl, siekiant
išvengti didesnių padarinių, šynų gedimus reikia greitai atjungti. Dideliame tinkle arti maitinimo
šaltinių esančių MSA suveikimo trukmė tampa labai didelė ir nebetenkina apsaugos greitaveikos
reikalavimų. Uždarų komplektinių skirstomųjų įrenginių šynų apsaugos reikalavimai yra itin
griežti – šynos turi būti atjungiamos per 0,1s [1]. Šio reikalavimo įvykdymui naudojama loginė
šynų apsauga, kai šynų įvadų MSA blokuojama prie šynų prijungtų linijų apsaugų veikimo
signalu.
 pav. 0.20. Loginė šynų apsauga

1.20 schemoje apsaugos 1 MSA suveikimo trukmė (0,1s) yra trumpesnė už šynų esančių
apsaugų. Įvykus TJ taške K2, į gedimą reaguoja 3 ir 1 MSA, bet pagal suveikimo trukmę,
greičiau suveikti turėtų 1 MSA. Tačiau vos tik pradėjus veikti 3 MSA, suveikimo signalas iš 3
MSA dar prieš delsos elementą išsiunčiamas į 1 MSA (šiam dar nespėjus išjungti Q1) kaip
išjungimo signalas. Šį signalą gavusi 1 MSA užblokuojama. Jei nebūtų blokavimo, 1 MSA
klaidingai atjungtų visas šynas (arba jos suveikimo trukmė turėtų būti nustatyta iki 0,8-1s.
Gedimą išjungia 3 MSA per 0,5s. Jeigu, pavyzdžiui, TJ įvyksta taške K1, tuomet per 0,1s
suveikia 1MSA ir atjungia visas šynas jungtuvu Q1. Taigi, gedimai šynose atjungiami
pakankamai greitai. Logines apsaugas realizuojant skaitmeninėmis relėmis, panaudojami
specialūs įėjimai ir išėjimai, kurie perduoda signalą vos tik apsauga pradeda veikti ir kurie leidžia
blokuoti kitos apsaugos veikimą. Logines apsaugas tikslinga naudoti 10 kV SP šynų apsaugai.
Šynų apsaugai dar naudojama speciali elektros lanko optinė apsauga, reaguojanti į
gedimo metu šynose užsidegusio lanko spinduliuojamą šviesą ir greitai išjungianti šynas.
 LITERATŪRA

1. 1-134 Dėl Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių

patvirtinimo (lrs.lt)

2. TURINYS (smm.lt)
3. A. Nargėlas, Elektros sistemų relinė apsauga: Mokymo priemonė, Vilnius, 1983
4. Elektros energetikos pagrindai | KTU e-knygos internetu. Elektroninės knygos.
5. IEC-SIT+SIT-A-10PU(1) Standard Inverse Time | Schneider Electric
6. Sepam series 20 (schneider-electric.com)
7. Power System protection - Part 05.pdf (philadelphia.edu.jo)