Autoimuninis hepatitas

Turinys
1) Epidemiologija
2) Etiopatogenezė
3) Klinika
4) Diagnostika
5) Diferencinė diagnostika
5) Gydymo principai
6) Klinikinis atvejis
7) Literatūra
 Epidemiologija
• Paplitimas Europoje 1,9/100 000 gyv.

• Moterys dažniau serga (4 kartus).

• Bet kuriame amžiuje pasireiškia.

Dažniausiai brendimo laikotarpiu,
• 4 ir 6 gyvenimo dešimtmetyje.

• Atvejų skaičius kasmet auga.

Etiopatogenezė
1) Genetiniai veiksniai: 6 chromosomoje HLA genų pokyčiai
I tipo (susiję su  HLA-DR3  ir HLA-DR4)
II tipo (susiję su HLA-DQB1 ir HLA-DRB)

2) Aplinkos veiksniai:
• virusai (tymų, CMV, hepatito (A,C,D) EBV)
• vaistai (dihidralazinas, metildopa, nitrofurantoinas, diklofenakas, interferonas,
infliksimabas)
Etiopatogenezė(2)
Esant aplinkos veiksniams kaip, pavyzdžiui,
virusinei infekcijai įvyksta molekulinė mimikrija.
Įvyksta kryžminės reakcijos tarp virusų epitopų ir
organizmo nuosavų baltymų. Pasigaminę antikūniai
puola savus baltymus, savas ląsteles. Kai
kurios bakterijų ir kitų mikroorganizmų rūšys sugeba
savo paviršiuje pamėgdžioti
makroorganizmo molekules ar jų fragmentus. Dėl
to žmogaus ar kito bakterijos
šeimininko imuninė sistema pripažįsta jas kaip
„savas“ ir nepradeda atsako į infekciją.
Klasifikacija
• I tipas (80% atvejų)- būdingi ANA ir ASMA
antikūnai.

• II tipas- anti-LKM-1 ir/arba anti-LC1 antikūniai.

Dažniausiai mergaitės (2-14 m. amžiaus).
Klinika
Požymiai nėra specifiški tik autoimuniniam hepatitui:
• Silpnumas
• Mieguistumas
• Apetito stoka
• Pykinimas
• Greitas nuovargis
• Pilvo skausmai
• Niežulys
• Artralgijos
Diagnostika
• Remiamasi lab. kepenų pažeidimo požymiais,
autoantikūnių radimu, histologiniais kepenų požymiais.

• AST, ALT 3 k. daugiau už normą, IgG bent 1,5 k.

• Nustatomi: ANA, ASMA, anti-LKM1, anti-LC1
• Histologiniai pokyčiai (nespecifiniai): vartų venos
liaukų infiltracija monocitais, plazmocitais,
eozinofilais, periseptinė-laiptinė nekrozė, skiltelinis
hepatitas, tiltinė nekrozė, hepatocitų ,,roželės”.
 Autoimmune hepatitis: Histopathology

Autoimmune hepatitis: Histopathology, Volume: 3, Issue: 2,

Pages: 19-23, First published: 05 March 2014, DOI:
(10.1002/cld.301)
 Feature AIH Hepatitis C Virus

Lobular +−+++ +/−

inflammation/necr
osis

Plasma cells +−+++ 0−+

Interface hepatitis +−+++ 0−++
Parenchymal +−+++ 0
collapse

Steatosis 0−+ +−+++a

Portal lymphoid 0−+ +−+++
aggregates

Germinal center 0 0−++

formation in
lymphoid
aggregates

Bile duct injury† 0−+ +−++

Table 2. Histopathological Features Most Useful in Differentiating AIH From Chronic Hepatitis C Virus
•This table has been adapted with permission from Biopsy Interpretation of the Liver, 2nd ed.12
•a Steatosis is particularly seen with genotype 3 hepatitis C virus.
•Bile duct injury is rarely seen in AIH but is characteristic of AIC.11
•0 = no change, += minimal or mild change, ++= moderate change, +++= marked change.
Autoimuninio hepatito diagnostikos
kriterijai
1) ↑ALT , ALT
2) ↑IgG > 1,5-3 k.
3) ↑auto-Ak titrai vaikų >1:40, suaugusių >1:80
4) neigiami B, C, D hepatitų serologiniai žymenys
5) histologija: lėt. aktyvus hepatitas, židininė, tiltinė
hepatocitų nekrozė
6) Alkoholio suvartojimas <30-40 g/d.
 IAIHG criteria for diagnosis (1999)
Definite AIH Probable AIH
Normal α-1AT phenotype Partial α-1AT deficiency
Normal ceruloplasmin level Non-diagnostic ceruloplasmin/copper levels
Normal iron and ferritin levels Non-diagnostic iron and/or ferritin changes
No active hepatitis A/B/C infection No active hepatitis A/B/C infection
Daily alcohol <25 g/day Daily alcohol <50 g/day
No recent hepatotoxic drugs No recent hepatotoxic drugs
Predominant AST/ALT abnormality Predominant AST/ALT abnormality
γ-globulins or IgG level >1.5x ULN Hypergammaglobulinaemia of any degree
ANA, SMA anti-LKM1 >1:80, in adults and >1:20 ANA, SMA, anti-LKM1 >1:40 in adults
in children
AMA negative Other autoantibodies
Liver histology Liver histology
• Interface hepatitis moderate to severe • Interface hepatitis moderate to severe
• No biliary lesions, granulomas or prominent • No biliary lesions, granulomas or prominent
changes suggestive of another disease changes suggestive of another disease

Alvarez F, et al. J Hepatol 1999;31:929–38; EASL CPG AIH. J Hepatol 2015;63:971–1004

Diferencinė diagnostika
Liga
Pirminė bilijinė cirozė
Pirminis sklerozuojantis cholangitas
Lėtinis hepatitas B
Lėtinis hepatitas C
Lėtinis hepatitas D
Alfa-1-antitripsino stoka
Alkoholinė kepenų liga
Diferenciniai simptomai
Nuovargis, niežulys labiau išreikšti ne AIH
atveju
Vyrams dažniau pasireiškia (amžiaus vidurkis
40)
Stiprus sąryšis su UŽL.
Nėra specifinių požymių.
Nėra specifinių požymių.
Dažnai būna koinfekcija su HBV infekcija
arba tampa superinfekcija
LOPL, emfizema, , lėtinis bronchitas,
bronchektazės
Odos nekrozė (panikulitas)
Iš anamnezės padidintas alkoholio
suvartojimas(moterims >20g/d, o vyrams
>30 g/d
Diferenciniai tyrimai
ŠF, GGT labiau pakilusios nei
aminotransferazės
Kepenų biopsija rodo tulžies latakų
pažeidimą, periduktalinę fibrozę.
Reikšmingai padidėjusi ŠF.
Cholangiogramos pokyčiai
Kepenų biospijoje tulžies latakėlių
abnormalijos.
Nėra atsako į GKK gydymą.
Hepatito B serologiniai merkeriai:
HBsAg
Ak prieš hepatito B paviršiaus Ag
Ak prieš hepatito B šerdies Ag
Anti HBe Ag
Hbe Ag
HBV DNR
Hepatito C serologiniai markeriai:
Anti-HCV
HCV RNR
HDV RNR
HD Ag
Anti HD IgG/IgM
Alfa-1-antitripsino sumažėjimas mažiau nei
0,5 g/l
Z ir S fenotipai (nustatomi genetiškai)
Nerandami autoantikūniai. Kepenų biopsijoje
makrovezikulinė steatozė apie v. centralis
AST/ALT santykis >2.
 Gydymo principai
Prednizolonas – pradinė dozė 40- 60 mg/d. 1-2 sav.
Palaipsniui mažinama po 5 mg kas 7 d.
Nuo 20 mg mažinama po 2,5 mg kas 7-10 d.

Palaikomoji- 10-15mg + azatioprinas 50 mg/d. Gydymo trukmė 2- 4

metai.

Azatioprinas įvedamas praėjus 1-2 sav. po prednizolono paskyrimo!!!

Atsparioms formoms mikofenolato mofetilis 2 g/d.

Budezonidas ???
Žinutė namams
• Moterys dažniau serga
• I tipas - būdingi ANA ir ASMA antikūnai.
• II tipas- anti-LKM-1 ir/arba anti-LC1 antikūniai.
• Diagnostika remiasi lab. kepenų pažeidimo
požymiais(↑AST, ALT, ) autoantikūnių radimu(↑
autoAk, IgG), histologiniais kepenų požymiais (rozetės,
tiltinės nekrozės, fibrozė).
• Gydymas: prednizolonu (monoterapija)/ prednizolonas
+ aztioprinas. Atsparioms formoms mikofenolato
mofetilis.
Literatūra
• 1.https://online.epocrates.com/diseases/13024/Autoimmu
ne-hepatitis/Etiology
• 2.Klinikinė hepatologija L. Kupčinskas, J.Kondrackienė ir
kt.; LSMU leidybos namai; Kaunas 2014.
• 3. Autoimmune Hepatitis: Pathophysiology, Diagnosis and
Pharmacological Therapy Vanessa Neves Brondani, Michel
Mansur Machado and Luís Flávio Souza de Oliveira* 2013
• 4.https://aasldpubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.10
02/cld.301
• 5.https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC299973
4/