STCW A-Ii-1

LIETUVOS AUKŠTOJI JŪREIVYSTĖS MOKYKLA
LITHUANIAN MARITIME ACADEMY
TURINYS
Nr. Temos pavadinimas Puslapio Nr.
1 Jūrinių radarų teorijos ir veikimo pagrindai, radaro panaudojimas.
2 Rankinio radiolokacinio žymėjimo vykdymas.
3 Radaro panaudojimas saugiai navigacijai užtikrinti ir susidūrimų prevencijai.
4 ARPA sistemų panaudojimas, COLREG taisyklių taikymas.

© LAJM, Jūrininkų mokymo centras Peržiūros data: 2018-01-01
Radiolokacinė navigacija, radiolokacinis žymėjimas, automatinio
radiolokacinio žymėjimo sistemų (ARPA) panaudojimas.
Radar navigation, Radar plotting and use of ARPA.
RADIOLOKACIJOS PAGRINDAI
• Radiolokacijos principai, radaro
panaudojimas.
• Rankinis radiolokacinis žymėjimas.
• Radaro pritaikymas laivų susidūrimų
prevencijai.
• ARPA sistemų panaudojimas.

Radiolokacijos principai
• Žodis RADARAS yra kilęs iš frazės RAdio Detection And Ranging.
• Radaras siunčia elektromagnetinių bangų impulsą, kuris atsispindėjęs
nuo objekto, grįžta į radaro anteną.
• Žinant impulso greitį (300 000 km/sek) galima išmatuoti atstumą iki
objekto.
• Radarą sudaro galingas ultratrumpųjų bangų siųstuvas ir tų pačių
bangų imtuvas.
• Siųstuvas bangas siunčia periodiškais impulsais, kurie trunka kelias
mikrosekundes.

• Radaro antena, pasiuntusi impulsą, persijungia į imtuvo režimą ir

kelias mikrosekundes laukia atsispindėjusio signalo.
• Kadangi į imtuvą grįžta nedidelė išspinduliuotos energijos dalis,
radaras priimtą signalą sustiprina.
• Jūriniuose radaruose naudojamos šios bangų juostos:
X bangos – 3 cm. ilgio bangos. (dažnis apie 9000 MHz).
S bangos – 10 cm. ilgio bangos. (dažnis apie 3000 MHz).
• Kiekviena bangų juosta turi ir privalumų ir trūkumų.

Pagrindiniai radaro komponentai

• Antena,
• Siųstuvas,
• Imtuvas,
• Ekranas,
• Maitinimo šaltinis.

Antena
• Siunčia radijo bangas koncentruotu spinduliu.
• Anteną suka variklis.
• Sugrįžęs į anteną signalas, paverčiamas žemo dažnio signalu ir
sustiprinamas.
• Antenos būna dviejų tipų: plyšinės ir parabolinės.

• Laivuose daugiausia naudojamos plyšinės antenos.

Siųstuvas ir imtuvas
• Siųstuvas moduliuoja impulsus.
• Magnetronas impulsus paverčia aukšto dažnio virpesiais ir
koaksialiniu kabeliu siunčia į siųstuvo/imtuvo perjungėją ir toliau į
anteną.
• Perjungėjas pakaitomis perjungia siųstuvo arba imtuvo režimą.
• Imtuve atsispindėjęs signalas sustiprinamas.
• Sustiprintas signalas paduodamas į ekraną.

Ekranas ir maitinimas
• Atspindėti signalai parodomi ekrane.

• Elektroninis pelengatorius leidžia išmatuoti pelengą į objektą
ir atstumą iki jo.
• Nepriklausomai nuo laivo elektros srovės (kintama ar pastovi
srovė), maitinimo blokas aprūpina radarą reikalinga įtampa.

Radaro impulso ilgis

• Ilgas impulsas.
• Vidutinis impulsas.
• Trumpas impulsas.
• Ilgas impulsas yra didesnio galingumo, nueina didesnį atstumą, bet
turi blogesnę atstumo skiriamąją gebą.
• Trumpas impulsas yra mažesnio galingumo, nueina mažesnį atstumą,
bet turi geresnę atstumo skiriamąją gebą.

Trumpo impulso (SP) ir ilgo impulso (LP) skirtumai

Radaro matomumo horizontas

• Minimalaus matomumo riba priklauso nuo:
Antenos spindulio vertikalaus pločio.
Impulso ilgio.
Radaro antenos aukščio.
Laivo diferento.
Meteorologinių sąlygų.

Faktoriai įtakojantys radiolokacinį matomumą

Antenos aukštis.
Objekto aukštis.
Objekto matmenys.
Objekto atsispindėjimo plotas.
Objekto medžiaga.
Objekto forma.
Meteo sąlygos.

.
• Atstumo skiriamoji geba tai radaro gebėjimas atskirti du objektus,
esančius viename pelenge.
• Pelengo skiriamoji geba tai radaro gebėjimas atskirti du objektus,

esančius vienodame atstume.
• Paprastai X bangų radarai turi geresnę skiriamąją gebą negu S bangų

radarai.

Radaro gebėjimas atskirti taikinius pagal kryptį

Objekto charakteristikų įtaka radaro matomumo

horizontui
• Stipresnis signalas atsispindi nuo metalo, nuo uolėto kranto.

• Nuo smėlėto kranto, augmenijos, ledo, medienos atsispindi silpnesnis
signalas.
• Nuo plokščio objekto signalas atsispindi geriau negu nuo apvalaus
paviršiaus.
• Jūrai banguojant, radijo bangos nuo judančio objekto atsispindi
blogiau.

Meteorologinių sąlygų įtaka matomumo nuotoliui

• Aukštas oro drėgnumas mažina matomumo nuotolį.
• Esant žemam rūkui, radaro siunčiamos bangos išsilenkia į viršų
sumažindamos matomumo nuotolį (sub-refrakcija).
• Esant žemiems debesims virš šalto jūros paviršiaus, atsiranda
„vamzdžio efektas“ , kuris padidina matomumo nuotolį.
• Šiltai oro masei išsidėsčius virš šalto jūros paviršiaus gali atsirasti
„radaro aklumas“.

Klaidingą interpretaciją sąlygojantys veiksniai

• Radaro impulsams atsispindėjus nuo jūros bangų, ekrane atsiranda
bangavimo trikdžiai.
• Radaro impulsams atsispindėjus nuo lietaus, žemų debesų atsiranda
lietaus trikdžiai, kurie ekrane būna šviesių dėmių pavidalo.
• Esant bangavimui ar intensyviam lietui, geriau naudoti S bangų radarą.
• Kai mūsų radaro antena priima kito laivo radaro signalus, ekrane
atsiranda klaidingi echo signalai.

• Kai mūsų radaro signalas atsispindi nuo mūsų laivo konstrukcijų, o po

to atsispindi nuo objekto, ekrane atsiranda netikri echo signalai.
• Kai mūsų radaro signalas kelis kartus atsispindi nuo mūsų laivo
konstrukcijų ir objekto, atsiranda pasikartojantys echo signalai.
• Laivo konstrukcijos, esančios antenos aukštyje, (stiebai, kaminai)
sukuria šešėlinius sektorius.
• Kadangi antena pakelta į didelį aukštį, impulsas neatsispindi nuo šalia
laivo esančių objektų. Taip atsiranda aklieji sektoriai.

Šešėlinis radaro sektorius

Aklasis radaro sektorius

Tikrasis ir santykinis judėjimas.

• Laivo radarą galima įjungti į tikrojo judėjimo režimą arba į santykinio
judėjimo režimą.
• Tikrajame režime judantys objektai ekrane juda, stovintys objektai
stovi.
• Santykinio judėjimo režime, mūsų laivas visada bus ekrano centre ir
atrodys nejudantis.
• Kiti judantys ir nejudantys objektai, santykinio judėjimo režime,
atrodys ekrane kaip judantys.

• Naudojant radarą susidūrimų ir pavojingų suartėjimų prevencijai,

patogiau naudoti santykinio judėjimo režimą.
• Pelenguodami taikinį ir matuodami atstumą vienodais laiko tarpais,
matome taikinio santykinio judėjimo liniją mūsų laivo atžvilgiu.
• Jei santykinio judėjimo linija eina į ekrano centrą laikome, kad
taikinys pavojingas.
• Jei santykinio judėjimo linija praeina mažu atstumu nuo ekrano centro,
laikome, kad taikinys pavojingas.

Rankinis radiolokacinis žymėjimas.

• Laivo judėjimą patogu išreikšti vektoriumi.
• Vektoriaus kryptis nusako laivo kursą.
• Vektoriaus ilgis (pasirinktu masteliu) nusako laivo greitį.
• Pelenguodami taikinį radaro ekrane, vienodais laiko tarpais,
surandame santykinio judėjimo vektorių. Pratęsę šį vektorių gauname
santykinio judėjimo liniją.
• Turėdami santykinio judėjimo vektorių ir žinodami mūsų laivo
vektorių, sudėję šiuos du vektorius surandame taikinio vektorių.

.
• Patogumo sumetimais geriausia rankinį radiolokacinį žymėjimą atlikti
ant radiolokacinės planšetės.
• Taip sutaupysime laiko atidėdami pelengus ir atstumus.
• Pagal santykinio judėjimo liniją galime nustatyti mažiausią
prasilenkimo atstumą su taikiniu.
• Pagal santykinio judėjimo greitį galime nustatyti už kiek minučių
taikinys bus artimiausiame taške.

Manevrinė planšetė.

Prasilenkimas su keliais laivais. Uždavinių sprendimas.

• Pagal uždavinio sąlygas pažymime ant planšetės laivus-taikinius.
• Per pirmą ir antrą stebėjimo tašką brėžiame pirmą santykinio judėjimo
liniją (SJL).
• Mūsų laivo vektorių “įsmeigiame” į pirmą stebėjimo tašką.
• Iš mūsų vektoriaus pradžios į antrą stebėjimo tašką brėžiame taikinio
vektorių.
• Ant SJL pažymime manevravimo laiko taškus (pvz. 12 min) visiems
laivams-taikiniams.

Įvertiname situaciją.
• Sudarome radiolokacinį pranešimą (radar report), nurodydami
taikinio vietą mūsų laivo atžvilgiu ir taikinio judėjimo elementus.
• Nustatome visų laivų-taikinių pavojingumo laipsnį (pavojingi,
potencialiai pavojingi, nepavojingi).
• Surandame mūsų manevro būdą, remdamiesi COLREG taisyklėmis
(posūkį į dešinę, į kairę, greičio mažinimą ir pan.).

.• Nubrėžiame antrą Santykinio Judėjimo Liniją (SJL) Limituojančiam

taikiniui (iš manevravimo taško liestine prie Saugumo zonos).
• Lygiagrečiai šiai (antrai) SJL iš Limituojančio taikinio šeštos minutės
taško priešinga kryptimi nubrėžiame liniją.
• Pasukame (arba sutrumpiname) mūsų laivo vektorių prie
Limituojančio taikinio taip, kad mūsų vektoriaus galas tiksliai būtų
ant šios linijos. Tai bus mūsų laivo naujas vektorius (naujas mūsų
kursas).
• Nubrėžiame mūsų laivo naują vektorių (iš vektoriaus pradžios) prie
visų kitų taikinių.

.• Nubrėžiame visiems taikiniams naujus santykinius vektorius (iš mūsų

vektoriaus galo į antrą stebėjimo tašką) ir lygiagrečiai jiems antras
Santykinio Judėjimo Linijas (iš manevravimo taško).
• Surandame tokį taikinį, kuriam reikalingas ilgiausias laikas, kad
pasiekti Grįžimo tašką.
• Surastam taikiniui (pagal ankstesnį punktą) nuo jo antros SJL,
nubrėžiame trečią SJL (lygiagrečią pirmai SJL.)
• Susikirtimas antros ir trečios SJL duoda Grįžimo tašką.
Apskaičiuojame laiką (Tp), per kurį taikinys nuplaukia nuo
manevravimo taško iki grįžimo taško.

.
• Pagal Tp , ant antrų SJL visų taikinių, surandame taškus iš kurių
nubrėžiame trečias SJL (lygiagrečias pirmoms SJL).
• Apskaičiuojame Deviaciją (nukrypimo nuo mūsų buvusio kurso
atstumą).
• Prie kiekvieno taikinio turi būti nubrėžtos TRYS Santykinio Judėjimo
Linijos.
• Patikriname taikinių judėjimo elementus ir santykinių judėjimo linijų
padėtį.

Automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos (ARPA)

• Radiolokacinio žymėjimo automatizavimas, sujungiant radarą ir
kompiuterį, sąlygojo automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos
ARPA (Automatic Radar Plotting Aids) atsiradimą.
• IMO Rezoliucija A.823 nustato techninius ir eksploatacinius
reikalavimus ARPA sistemoms:
• Gali turėti atskirą arba bendrą su radaru vaizdavimo konsolę,
pateikiančią sekamo objekto tikrąjį ir santykinį kursą bei greitį
vektoriaus pavidalu.

• Privalo užtikrinti rankinį ir automatinį taikinių

.
žymėjimą ir sekimą vienu metu ne mažiau 20 objektų,

kurių santykinis greitis neviršija 100 mazgų.
• Privalo signalizuoti apie:
 naujo objekto įėjimą į pasirinktą zoną
susidūrimo pavojų
sekamo objekto praradimą

.
• Signalizacija turi būti vizualinė ir garsinė.
• Turėti galimybę imituoti laivo manevrą.
• Ne ilgesniame nei 1 minutė stabilaus sekimo laiko tarpe, ARPA
privalo parodyti objekto santykinio judėjimo tendenciją, kurios
paklaida (su 95% tikimybe) neturi viršyti nurodytų reikšmių.
• Ne ilgesniame nei 3 minučių stabilaus sekimo laiko tarpe, ARPA
privalo pateikti objekto judėjimo elementus, kurių paklaida (su 95%
tikimybe) neturi viršyti nurodytų reikšmių.

ARPA tikslumo reikšmės po 1 min. stabilaus sekimo

Suartėjimo Santykinis Santykinis Didžiausio
situacija kursas, laipsniai greitis, mazgai suartėjimo
atstumas,
jūrmylės
1 11 2,8 1,6
2 7 0,6 --
3 14 2,2 1,8
4 15 1,5 2

ARPA tikslumo reikšmės po 3 min. stabilaus sekimo

Suartėjimo Santykinis Santykinis Didžiausio Laikas iki Tikrasis Tikrasis
situacija kursas, greitis, suartėjimo suartėjimo, kursas, greitis,
laipsniai mazgai atstumas, min. laipsniai mazgai
jūrmylės
1 3 0,8 0,5 1 7,4 1,2

2 2,3 0,3 -- -- 2,8 0,8
3 4,4 0,9 0,7 1 3,3 1
4 4 0,8 0,7 1 2,6 1,2

Laivų suartėjimo situacijos

Laivo judėjimo Situacija 1 Situacija 2 Situacija 3 Situacija 4
parametrai
Mūsų laivo kursas 000 000 000 000
Mūsų laivo greitis 10 10 5 25
Atstumas iki 8 1 8 8
objekto
Objekto pelengas 000 000 045 045
Objekto santykinis 180 090 225 225
kursas
Objekto santykinis 20 10 20 20
greitis
COLREG taisyklių taikymas.

5 taisyklė. Stebėjimas
• Tinkamas stebėjimas.
• Nuolatinis stebėjimas.(nepriklausomai nuo matomumo, paros laiko, eismo
intensyvumo, plaukiojimo rajono, laivo dydžio.....)
• Atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir sąlygas (matomumas, paros laikas, eismo
intensyvumas)
• Stebėjimas būna:
Vizualinis
Akustinis (klausa)
Techniniais įrenginiais (radaras, VHF)

Tinkamas ir nuolatinis stebėjimas

• Net trumpam laikui nepalikti tiltelio
• Nesnausti budėjimo metu
• Nevykdyti kitų darbų (pildo žurnalą, dirba su jūrlapiu)
• Nenukreipti dėmesio naršant kompiuteryje, klausant radijo
• Neplepėti su kitais asmenimis tiltelyje
• Stebėti ne tik į priekį, bet ir aplink laivą
• Nesėdėti tiltelyje vienoje vietoje

• Per daug nepasitikėti radaro parodymais.

• Sulyginti vizualiai matomą objektą su radare matomu objektu (ir
atvirkščiai).
• Teisingai įvertinti matomumo nuotolį.
• Laikyti pakankamą kiekį stebėtojų tiltelyje.
• Ne tik žiūrėti, bet ir atpažinti objektą, rinkti informaciją apie jį
(kursas, greitis, CPA, TCPA, įvertinti susidūrimo pavojų).
• Vykdyti stebėjimą klausa (klausyti signalų, VHF pranešimų).
• Nesusikoncentruoti į vieną stebimą objektą, stebėti visumą, horizontą.

Stebėtojų skaičius priklauso nuo įvairių aplinkybių ir

sąlygų:
Plaukiojimo rajono
Matomumo
Eismo intensyvumo
Paros laiko
Daugelio kitų aplinkybių, taikomų konkrečiam laivui
Jūreiviai-stebėtojai turi būti instruktuoti
Per didelis žmonių skaičius tiltelyje trukdo vykdyti tinkamą stebėjimą

7 Taisyklė. Susidūrimo pavojus

• 7(a) Naudoti visas turimas priemones susidūrimo pavojui nustatyti,
atsižvelgiant į aplinkybes ir sąlygas.
Naudoti žiūronus,
Pelengatorių,
Radarą,
ECDIS,
Radio stotį (VHF),
AIS

.
Periodiškai pelenguoti objektą kompaso ar radaro pagalba. Nustatyti
ar pelengas keičiasi.
Galima vizualiai pelenguoti objektą suvedant jį į liniją su savo laivo
dalimi (stiebas, langas).
• Jeigu yra abejonių dėl susidūrimo, reikia laikyti, kad susidūrimo
pavojus egzistuoja.

7(b)
• Radiolokacinė įranga turi būti tinkamai panaudota.
Naudoti tolimus ir artimus diapazonus.
Teisingai pasirinkti nuotolio skalę.
Teisingai sureguliuoti radaro ekraną.
Pasirinkti Nord-up stabilizaciją.
Vykdyti radiolokacinį žymėjimą.
Tinkamai sureguliuoti ARPA
Naudoti radarus su skirtingais bangų ilgiais.

7 (c) Nedaryti prielaidų pagrįstų nepilna informacija,

ypač radiolokacine.
Dėl pilnos informacijos reikia matuoti vizualinius pelengus ir radaro
pelengus.
Informaciją palyginti su ARPA apskaičiuota informacija.
Informaciją palyginti su vizualinio stebėjimo duomenimis.
Pavojinga situacija iškils, jeigu panaudodami nepilną informaciją,
nuspręsime, kad susidūrimo pavojaus nėra.

7 (d)
• Susidūrimo pavojus realus, jei kito laivo pelengas žymiai nesikeičia.
• Susidūrimo pavojus gali būti realus, netgi žymiai keičiantis laivo
pelengui:
Suartėjant su dideliu laivu
Suartėjant su vilkiku
Suartėjus mažu atstumu

8 taisyklė. Veiksmai susidūrimui išvengti

• 8(a) Veiksmai turi būti vykdomi vadovaujantis COLREG taisyklėmis, užtikrinti,
atlikti laiku ir atitikti gerą jūrinę praktiką.
• 8(b) Kurso ar greičio pakeitimai turi būti pakankamai dideli, kad juos pastebėtų
kitas laivas. Reikia vengti keleto mažų manevrų.
Veiksmai turi būti tokie, kokie nurodyti B Dalies 4-19 taisyklėse
Naktį kurso pakeitimą galima pastebėti lengviau negu dieną.
Esant priešpriešiniams kursams, kurso pokytis bus lengviau pastebėtas, negu esant
susikertantiems kursams.
Didelio laivo posūkį lengviau pastebėti negu mažo laivo (galima supainioti su laivo
kurso vinguriavimu).
Geru oru posūkį lengviau pastebėti negu štormo metu.

Atviroje jūroje suartėjimas mažiau negu 4 j.m. laikomas pavojingu

8 (c) Tik kurso pakeitimas gali būti efektyviausias veiksmas.

Jei yra pakankamas vandens plotas.
Kurso pakeitimas bus lengviau pastebėtas.
Kursą pakeisti galima greičiau negu greitį.
Su sąlyga, kad nesuartėsime su kitais laivais ar navigacinėmis
kliūtimis.
Su sąlyga, kad kursas pakeistas ne per vėlai. Kai laivai artėja greitai,
atstumas nedidelis, vėlyvas manevras nebus efektyvus.

8(d)
• Veiksmai privalo būti tokie, kad būtų prasilenkta saugiu atstumu.
Manevro efektyvumą reikia kontroliuoti tol, kol kitas laivas bus
visiškai praplauktas.
Pastoviai kontroliuoti saugų atstumą, kol galutinai neprasilenksime.
Neatitinka saugios jūrinės praktikos prasilenkimas laikant kursą į kito
laivo laivagalį.

8 (e)
• Jeigu reikia išvengti susidūrimo ar gauti daugiau laiko situacijai
įvertinti, būtina sumažinti greitį ar visai sustoti.
Esant dideliems greičiams reikia daugiau laiko situacijai įvertinti.
Jei įvyks susidūrimas, bus mažesni nuostoliai.
Jei yra ribota akvatorija, kur neįmanoma keisti kursą, galimas tik
greičio mažinimas.
Kai yra blogas matomumas (19 taisyklė).
Kai kurso pakeitimas labai didelis, daugiau 90

19 taisyklė
• Taisyklė taikoma visiems laivams. (kiekvienas laivas privalo
manevruoti, kaip nurodyta Taisyklėje).
• Taisyklė taikoma kai yra abi šios sąlygos:
 laivai vienas kito vizualiai nemato.
 jie plaukioja riboto matomumo rajone arba arti jo.
• Kai yra tik viena iš šių sąlygų, reikia taikyti 2 skyriaus taisykles (11-
18).

Riboto matomumo sąlygomis laivavedys turi imtis papildomų veiksmų:
• Duoti garso signalus,

• Informuoti kapitoną,
• Pasirinkti saugų greitį,
• Pranešti mašinų skyriui,
• Sustiprinti budėjimą tiltelyje,
• Įjungti antrą radarą ir t.t.

19(b)
• Laivas privalo plaukti saugiu greičiu, priklausomai nuo aplinkybių ir
sąlygų. Privalo laikyti laivo mašinas, paruoštas staigiam manevrui.
• Greitis priklauso nuo:
Matomumo,
Laivo manevringumo,
Eismo intensyvumo,
Navigacinių pavojų artumo ir pan.....

19 (c)
• Taikydamas B dalies 1 skyriaus taisyklių (5,6,7,8) reikalavimus,
atsižvelgti į aplinkybes ir sąlygas, kad blogo matomumo sąlygomis
galima stebėjimą vykdyti tik radaru.
• Tinkamai vykdyti stebėjimą.
• Plaukti saugiu greičiu.
• Panaudoti visas turimas priemones susidūrimo pavojui nustatyti.
• Taikyti tinkamus veiksmus susidūrimui išvengti.
• Tinkamai naudoti radarą.

19(d)
• Laivas, pastebėjęs kitą laivą tik radaro ekrane, privalo nustatyti ar
vystosi per didelio suartėjimo situacija arba ar yra susidūrimo
pavojus.
• Jei nėra susidūrimo pavojaus, nei per didelio suartėjimo situacijos,
jokių manevrų nereikia.
• Jei yra per didelio suartėjimo situacija arba susidūrimo pavojus,
laivai privalo manevruoti.

19 (d)
• Punktas taikomas jeigu kitas laivas matomas tik radaro ekrane ( ne vizualiai).
• „pakankamai anksti“ (in ample time) reiškia kol dar nesusidarė per didelio
suartėjimo situacija.
• Kiekvienas iš laivų privalo manevruoti.
• Jei kitas laivas yra prieš traverzą ir nėra lenkiamas, reikia vengti posūkio į
kairę.
• Jei kitas laivas yra traverze arba už traverzo, reikia vengti posūkio į to laivo
pusę.

19 (e)
• Jei nustatyta, kad susidūrimo pavojaus nėra (pav. vykdant radiolokacinį stebėjimą), šis
punktas negalioja.
• Šis punktas galioja, jei girdime garso signalą, bet radare nieko nematome.
• Išgirdus prieš savo traverzą rūko signalą, arba kai neįmanoma išvengti per didelio
suartėjimo reikia:
Sumažinti greitį iki minimalaus.
Jei reikia visai sustoti.
Plaukti atsargiai kol pavojus praeis.

.
• B dalies 2 skyriaus taisyklėse, daugumoje atvejų buvo nustatyta, kad
vienas laivas manevruoja, kitas laivas laiko savo kursą ir greitį.
• Šioje Taisyklėje nustatyta, kad abu laivai privalo manevruoti.
• Taip nustatyta todėl, kad riboto matomumo sąlygomis, mes galime
pasikliauti tik radaru (bet ne savo akimis).
• Radaras (kaip ir bet koks kitas prietaisas) gali dirbti nepakankamai
gerai, arba dėl nepalankių meteo sąlygų mes galime nepamatyti kito
laivo radaro ekrane.

Panaudota literatūra
• A.G. Bole, W.O.Dineby. (1990). Radar and ARPA manual. Oxford.
Butterworth.
• US Naval institute. (1985). Dutton‘s navigation and piloting.
Annapolis, Maryland.
• Vaišutis, V. (2015). Tarptautinės laivų susidūrimų jūroje prevencijos
taisyklės. Klaipėda.
• P.Deseck. (2007). International Regulations For Preventing Collisions
At Sea. Ostend.


STCW A-Ii-1

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

STCW A-Ii-1

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS AUKŠTOJI JŪREIVYSTĖS MOKYKLA

LITHUANIAN MARITIME ACADEMY

• Radaro antena, pasiuntusi impulsą, persijungia į imtuvo režimą ir

• Kiekviena bangų juosta turi ir privalumų ir trūkumų.

Pagrindiniai radaro komponentai

• Antenos būna dviejų tipų: plyšinės ir parabolinės.

• Atspindėti signalai parodomi ekrane.

Radaro impulso ilgis

Trumpo impulso (SP) ir ilgo impulso (LP) skirtumai

Radaro matomumo horizontas

Faktoriai įtakojantys radiolokacinį matomumą

• Pelengo skiriamoji geba tai radaro gebėjimas atskirti du objektus,

• Paprastai X bangų radarai turi geresnę skiriamąją gebą negu S bangų

Radaro gebėjimas atskirti taikinius pagal kryptį

Objekto charakteristikų įtaka radaro matomumo

• Stipresnis signalas atsispindi nuo metalo, nuo uolėto kranto.

Meteorologinių sąlygų įtaka matomumo nuotoliui

Klaidingą interpretaciją sąlygojantys veiksniai

• Kai mūsų radaro signalas atsispindi nuo mūsų laivo konstrukcijų, o po

Šešėlinis radaro sektorius

Aklasis radaro sektorius

Tikrasis ir santykinis judėjimas.

• Naudojant radarą susidūrimų ir pavojingų suartėjimų prevencijai,

Rankinis radiolokacinis žymėjimas.

Prasilenkimas su keliais laivais. Uždavinių sprendimas.

.• Nubrėžiame antrą Santykinio Judėjimo Liniją (SJL) Limituojančiam

.• Nubrėžiame visiems taikiniams naujus santykinius vektorius (iš mūsų

Automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos (ARPA)

• Privalo užtikrinti rankinį ir automatinį taikinių

žymėjimą ir sekimą vienu metu ne mažiau 20 objektų,

ARPA tikslumo reikšmės po 1 min. stabilaus sekimo

ARPA tikslumo reikšmės po 3 min. stabilaus sekimo

1 3 0,8 0,5 1 7,4 1,2

Laivų suartėjimo situacijos

COLREG taisyklių taikymas.

Tinkamas ir nuolatinis stebėjimas

• Per daug nepasitikėti radaro parodymais.

Stebėtojų skaičius priklauso nuo įvairių aplinkybių ir

7 Taisyklė. Susidūrimo pavojus

7 (c) Nedaryti prielaidų pagrįstų nepilna informacija,

8 taisyklė. Veiksmai susidūrimui išvengti

Atviroje jūroje suartėjimas mažiau negu 4 j.m. laikomas pavojingu

8 (c) Tik kurso pakeitimas gali būti efektyviausias veiksmas.

Riboto matomumo sąlygomis laivavedys turi imtis papildomų veiksmų:

• Duoti garso signalus,

You might also like