Centrinė bankininkystė.

Lietuvos banko veiklos

pokyčiai
Bronius Povilaitis
2019 m. kovo 11 d.

1
Infliacija – piniginis reiškinys
Infliacija – yra piniginio vieneto perkamosios galios smukimas,
pasireiškiantis ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu.
Infliacija yra piniginis reiškinys. Užsitęsusi didelė infliacija dažniausiai
yra susijusi su sparčiai didėjančiu pinigų kiekiu. Įvairūs ekonominiai
tyrimai patvirtina teoretikų teiginius, kad infliacijos dinamiką pirmiausia
lemia pinigų pasiūlos prieaugio tempai. Pavyzdžiui, 1971 – 1995 m.
laikotarpiu pasaulinės infliacijos dinamiką net 97,7 proc. lėmė pinigų
pasiūlos pokyčiai.
Padidėjus pinigų kiekiui infliacijos pliūpsnis didžiosiose pasaulio valstybėse
pasireiškia po 2 metų, kai mažose šalyse, tokiose kaip Baltijos sesės, – jau po 4
ar 6 mėnesių.
Akivaizdus pavyzdys – infliacijos pliūpsnis Lietuvoje po sovietinių indėlių
kompensavimo, iškeitus į litus dolerius, gautus iš lenkų, už parduotą Mažeikių
naftos įmonę.
Lokalinės infliacijos pavyzdžiai – lėšos, gautos už alaus įmonių pardavimą
skandinavams.
Galima daryti išvadą, kad institucija, kuri nustato pinigų pasiūlą, t. y.
centrinis bankas, yra atsakinga už ilgalaikes infliacijos tendencijas.

2
Infliacija Lietuvoje – irgi
piniginis reiškinys
Didžiausią įtaką infliacijai Lietuvoje turi:
1) motininių užsienio bankų paskolos savo
dukteriniams bankams,
2) Lietuvos bei ,,Sodros“ biudžetų deficitai,
3) mūsų emigrantų piniginės perlaidos į
Lietuvą,
4) užsienio kapitalo srautai į Lietuvą,
5) ECB paskolos Lietuvos komerciniams
bankams.

3
Infliacijos poveikis pinigų
perkamajai galiai

4
Metinė infliacija Lietuvoje

5
Centrinio banko ir kitų
institucijų konfliktai
Centrinis bankas, norėdamas pasiekti savo pagrindinį tikslą –
kainų stabilumą, visada stengiasi žiūrėti bent jau 2 - 3 metus į
priekį, prognozuodamas kaip kis pinigų kiekis bei kokie vyks
ekonomikos pokyčiai.
Kadangi infliacija yra piniginis reiškinys, tai didesnė ar mažesnė
pinigų emisija po kurio laiko iššaukia ir infliacijos – kainų didėjimo
bangą. Skirtumas tik tas, kad papildomų pinigų išleidimo – emisijos
poveikis infliacijai didžiosiose pasaulio valstybėse pasireiškia po 2
metų, o mažesnėse, tokiose šalyse, kaip Lietuva, Latvija – žymiai
greičiau – jau po 4 - 6 mėnesių.
Todėl centriniai bankai, siekdami savo pagrindinio tikslo –
kainų stabilumo, labai dažnai priversti vieni kovoti su pelno
siekiančiais komerciniais bankais, jų verslo klientais bei
vyriausybių atstovais ir politikais, kurių tikslas būti
perrinktiems dar vienai kadencijai.

6
Centrinių bankų sprendimai
dėl savo palūkanų
Bazines palūkanų normas valstybių centriniai bankai nustato
siekdami sumažinti reguliarius ekonomikos ciklo svyravimus ir
apsaugoti ekonomiką nuo nepageidaujamo vartojimo
,,perkaitimo“ ar ,,nuosmukio“.
Kai vartotojai noriai įsigyja prekių, nevaržomai leidžia pinigus, įmonės
plečiasi ir ekonomika įgauna pagreitį, centriniai bankai, siekdami
išvengti ekonomikos perkaitimo ir infliacijos, pradeda kelti
palūkanų normas.
Ir atvirkščiai, ekonomikos aktyvumui mažėjant, centriniai
bankai mažina palūkanas, siekdami paskatinti skolinimąsi ir
taip padidinti vartojimą bei investicijas.
Europos centrinis bankas dėl savo palūkanų nuo 2015 m. sausio
sprendžia kas pusantro mėnesio arba 8 kartus per metus.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas spręsti dėl savo palūkanų renkasi
kas pusantro mėnesio arba 8 kartus per metus.

7
ECB pinigų politikos strategija
Siekdamas kainų stabilumo, ECB daro įtaką pinigų rinkos sąlygoms ir
atitinkamai trumpalaikių palūkanų normoms. ECB pasirinko strategiją, kuria
siekia užtikrinti nuoseklų ir sistemišką pinigų politikos sprendimų traktavimą.
Nuoseklumas padeda įtvirtinti infliacijos lūkesčius ir padidinti ECB
patikimumą.
Pagrindinis ECB tikslas – kainų stabilumas. 1998 metais paskelbtas
kainų stabilumo kiekybinis apibrėžimas: mažesnis negu 2 proc. euro
zonos suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) metinis augimas.
Kainų stabilumas turi būti užtikrintas vidutiniu laikotarpiu. 2003 m.
gegužės mėnesį Valdančioji taryba išaiškino, kad pagal šį apibrėžimą
ji siekia palaikyti mažesnę, tačiau artimą 2 proc. infliaciją vidutiniu
laikotarpiu.
Tarpinis ECB tikslas - pinigų kiekio M3 augimo ribojimas, jo augimą
derinant su kainų stabilumu. Nuo ECB įsteigimo skelbiama, kad bus
laikomasi 4,5 procento metinio M3 padidėjimo.
Pinigų politika turi būti orientuota į ateitį, nes šios politikos poveikio
perdavimo procesas užtrunka.

8
Pinigų politikos įgyvendinimo
būdai (1)
Centrinis bankas įgyvendina savo tikslus (kainų arba valiutos stabilumą)
per vykdomą pinigų ir kredito politiką. Šiuolaikinis klasikinio centrinio
banko veiklos modelis, sudarytas atsižvelgiant į tai, kad infliacija yra
piniginis reiškinys, turi šias grandis:
1. Tikslo nustatymas.
2. Tarpinių tikslų ar tikslo nustatymas.
3. Pinigų kiekio apskaičiavimas ir palūkanų normų aukcionų
organizavimas, ribojant, tiesiog neleidžiant skolinti komerciniams
bankams virš ekonometriniais modeliais nustatytos skolinimo
komerciniams bankams sumos.
Pinigų ir kredito politika vykdoma per kelis tarpusavyje susijusius
faktorius: kreditavimo galimybę, atsižvelgiant į poreikius kreditui, pinigų
kiekį, skolinimosi kaštus, kapitalo kainą rinkoje ir bendrą ekonomikos
likvidumą. Orientuotoje į rinką ekonomikoje centrinis bankas veikia pinigų
ekspansiją, kontroliuodamas bankų likvidumo augimą (t. y. komercinių
bankų rezervus centriniame banke).

9
Pinigų politikos įgyvendinimo
būdai (2)
Centrinis bankas gali daryti įtaką ir pinigų ekspansijai ir palūkanų normoms.
Kadangi centrinis bankas yra ,,bankų bankas”, kuriame komerciniai bankai
laiko savo korespondentines sąskaitas, todėl jis gali nuolat įvertinti bankų
sistemos likvidumo būklę, panaudodamas savo balanso duomenis,
atspindinčius ir komercinių bankų laisvų lėšų likučius centriniame banke.
Pagrindinis rodiklis, kurį turi reguliuoti centrinis bankas – tai
perteklinės privalomųjų rezervų atsargos bankų sistemoje.
Jei bankų sistemoje atsiranda didesnis privalomųjų rezervų perteklius,
viršijantis centrinio banko numatytas pinigų pasiūlos apimtis, tai šis
perteklius turėtų būti pašalintas iš sistemos.
Tuomet, kai bankų sistema turi mažiau likvidžių lėšų, nei numatyta centrinio
banko pinigų plėtros apimtyse, tai centrinis bankas turėtų padidinti likvidumą
bankų sistemoje.
Senjoražas (angl. seigniorage) – tai pajamos, kurias gauna centrinis
bankas, turintis monopolinę teisę spausdinti pinigus. Jį sudaro
skirtumas tarp į apyvartą išleistų pinigų sumos ir jų išleidimo išlaidų.

10
Pinigų politikos įgyvendinimo
būdai (3)
Siekiant skatinti komercinius bankus savo likvidumo poreikius pirmiausia tenkinti
tarpbankinėje rinkoje, tai yra skolinantis iš kitų šalies bankų, bei norint, kad komerciniai
bankai nepiktnaudžiautų skolinimosi iš centrinio banko galimybe, paprastai centriniai
bankai naudoja bent kelias priemones:
1) nustato gana trumpą (savaitės, dviejų savaičių ar mėnesio) paskolų
terminą,
2) už centrinio banko teikiamas paskolas ima didesnes nei šalies tarpbankinėje
rinkoje palūkanas,
3) riboja skolinimo komerciniams bankams dydį.
Centrinis bankas gali vykdyti savo pinigų politiką darydamas įtaką komercinių bankų
rezervams centriniame banke, naudodamas šiuos pinigų politikos instrumentus:
1) atvirosios rinkos operacijas,
2) dvi nuolatines galimybes – ribinio skolinimosi galimybę ir indėlių galimybę,
3) diskonto operacijas,
4) privalomųjų atsargų reikalavimus.
Diskonto operacijas sudaro centrinio banko paskolos komerciniams bankams, perkant iš
jų centriniam bankui priimtinus skolos dokumentus (vekselius) prieš skolos mokėjimo
terminą.

11
Pinigų politikos įgyvendinimo
būdai (4)
Atvirosios rinkos operacijos – tai centrinio banko iniciatyva
vykdomas pinigų išleidimas į vidaus rinką arba išėmimas iš jos,
atsižvelgiant į pinigų rinkos, o ne atskiros kredito institucijos
padėtį, kredito įstaigoms tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruojant
tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu
banku.
Centriniai bankai paprastai rengia trumpo termino (dažniausiai
kas savaitę kartojamus) kreditų komerciniams bankams
aukcionus tam, kad, pakeitę savo palūkanų normas, galėtų jas
kuo greičiau taikyti bei sulaukti operatyvios rinkų reakcijos.
Kadangi ką tik pakeistos centrinio banko palūkanų normos taikomos jau
kitą savaitę organizuojamame kreditų komerciniams bankams aukcione,
naujai suteikiamas pabrangęs ar atpigęs kreditas tiesiogiai daro įtaką
rinkoms. Tai leidžia operatyviai įgyvendinti centrinio banko tikslus, kurių
jis siekia naudodamas bene didžiausią poveikį teikiantį instrumentą -
koreguodamas savo nustatomas pagrindines palūkanų normas.

12
 Pinigų politikos įgyvendinimo
būdai (5)
Nuolatinės skolinimosi ir indėlių galimybės – tai centrinio banko suteiktos
galimybės šalyje veikiantiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms jų
iniciatyva pasiskolinti iš centrinio banko bei padėti indėlį centriniame
banke nacionaline valiuta iš anksto nustatytomis sąlygomis. Paprastai
skolinamasi bei dedami indėliai tik vienai nakčiai ir tai vyksta euro zonos
šalies nacionaliniuose bankuose.
Centrinio banko nustatytos nuolatinių galimybių palūkanų normos
,,įrėmina” pinigų rinkos palūkanų normas, suteikdamos joms viršutines ir
apatines ribas.
Palūkanų normų ,,lubų” vaidmenį atlieka ribinių skolinimosi galimybių
(angl. - marginal lending facility) palūkanų norma, viduryje atsiduria
pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, o palūkanų lygio
,,grindimis” tampa centrinio banko siūlomos palūkanos už indėlius (angl. -
deposit facility) centriniame banke.
ECB dabar galioja atitinkamai 0,25, 0,0 ir minus 0,40 procento
metinės palūkanų normos.

13
 Lietuvos banko vaidmuo
vykdant ECB pinigų politiką
Eurosistema, kurią sudaro euro zonos nacionaliniai centriniai bankai ir ECB,
yra atsakinga už bendrąją euro zonos pinigų politiką.
Lietuvos bankas yra Eurosistemos narys nuo 2015 m., kai Lietuva prisijungė
prie euro zonos. Kaip Eurosistemos nariui, Lietuvos bankui tenka svarbus
vaidmuo priimant ir įgyvendinant bendrosios pinigų politikos sprendimus.
Lietuvos bankas Eurosistemoje: atstovauja Lietuvai Eurosistemoje priimant
bendrosios pinigų politikos sprendimus ir juos įgyvendinant; analizuoja ir
aiškina visuomenei, kaip bendroji pinigų politika veikia euro zonos ir Lietuvos
ekonomiką; įgyvendina bendrąją pinigų politiką Lietuvoje, taikydamas
standartizuotas Eurosistemos pinigų politikos priemones šalies kredito
įstaigoms.
Lietuvos banko valdyba 2014 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą DĖL
LIETUVOS BANKO VYKDOMŲ EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO.Taisyklės -
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/18d7f250815b11e4bc68a1493830b8b9
.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/lietuvos-banko-vaidmuo-vykdant-bendraja-pinigu-politika

14
Pagrindinės euro zonos ir JAV
palūkanų normos

15
ECB ir pinigų rinkos palūkanų
normos

16
 Centrinio banko balansas
Turtas (aktyvai): Įsipareigojimai
(pasyvai):
Užsienio turtas Išleisti į apyvartą pinigai
(oficialiosios Komercinių bankų
atsargos) korespondentinės sąskaitos
Vyriausybės (privalomosios atsargos)
vertybiniai popieriai Komercinių bankų indėliai
Paskolos bankams Vyriausybės indėliai
Materialus turtas Banko kapitalas

17
Centrinių bankų balansų
pokyčiai 2006 m. - 2009 m.

18
ECB veiklos pokyčiai krizės
padariniams išvengti
Pastaruosius 20 m. monetarinės politikos formuotojai – centriniai bankai – naudojo
preventyvią krizių valdymo techniką. Aktyviai kišdamiesi į laisvosios rinkos santykius
kapitalo rinkoje, jie reguliavo pinigų pasiūlą ir kapitalo kainą taip, kad skatintų
vartojimą, kada jo trūksta, arba ribotų, kada jo per daug.
Visa pinigų pasiūla buvo teikiama tik savaitiniais bei kas mėnesį
organizuojamais trijų mėnesių trukmės aukcionais.
Tačiau Graikijos ir kitų euro zonos šalių skolų krizė bei komercinių bankų problemos
pakeitė ECB nuostatas, ypač pasikeitus pirmininkui. Europos Centrinis bankas 2012
02 29 d. pasiūlė bankams iki trijų metų už vidutines vieno procento vertės
palūkanas pasiskolinti dar daugiau pinigų. Šįkart bankai bendrai iš Europos
centrinio banko pasiskolino 529.5 mlrd. eurų vertės lėšas arba daugiau nei
2011 m. gruodžio dvidešimt pirmą dieną, kuomet iš viso buvo paskolinta 489
mlrd. eurų.
Šįkart pasiskolinti pinigų panoro net 800 bankų iš visos Europos, kai 2011 m. gruodį
pinigus skolinosi iš viso 523 bankai.
Atliktos Europos centrinio banko pinigų injekcijos į bankinę sistemą gerokai
joje pagerino ir padidino likvidumą, lėmė pastebimai pagerėjusias nuotaikas
finansų rinkose bei tai, kad ėmė mažėti silpnesnių euro zonos šalių skolinimosi
kaštai.

19
Trumpa Lietuvos banko
istorija
Tarpukario metu Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, kurios
kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui.
Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą 1922 m. spalio 2 d.
Lietuvos bankui buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus,
reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito
vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos,
vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1)
nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų
politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių
metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų
pasaulyje. Litas iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą.
Respublikos prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko
valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki
1929 m. Vėliau Lietuvos banko valdytojais buvo Vladas Stašinskas
(1930-1939), Juozas Tūbelis (1939), Juozas Paknys (1939-1940).

20
Tarpukario metu Lietuvos
bankas atliko šias funkcijas
Emitavo pinigus, prekiavo brangiaisiais metalais, teikė
paskolas, atliko klientų atsiskaitymo operacijas,
priimdavo indėlius, vykdė valstybės iždo operacijas ir
saugojo klientų vertybes.
1940 m. birželio 15 dieną Lietuva buvo Sovietų
Sąjungos okupuota. 1940 m. liepos 26 d. buvo
priimtas Bankų nacionalizavimo įstatymas. 1940 m.
rugpjūčio 6 d. buvo nacionalizuoti visi bankai.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos ūkis buvo
inkorporuotas į socialistinio ūkininkavimo sistemą,
uždraustas litas, nacionalizuoti bankai, o Lietuvos
bankas įtrauktas į Sovietų Sąjungos bankų sistemą.

21
1990 m. kovo 1 d. Lietuvos
bankas įsteigtas iš naujo
Nutarimas „Dėl Lietuvos banko įsteigimo“ buvo priimtas 1990 m vasario
13 d. paskutinės Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu.
1990 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba -
Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą paskirti Lietuvos banko valdybos
pirmininku Bronių Povilaitį.
1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos -
Atkuriamojo Seimo patvirtintas Lietuvos banko statutas ir pagrindinis
kapitalas.
1990 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos monetų gamybos“.
1990 m. lapkričio 17 d. Vyriausybės priimtas nutarimas „Dėl litų
spausdinimo“.
1990 m. gruodžio 27 d. Lietuvos banke atidaryta pirmoji valiutinė
sąskaita.
1990 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas perėmė buvusių TSRS
specializuotų bankų Lietuvos padalinių turtą.
22
Tolimesnė Lietuvos banko
veikla (1)
1992 m. spalio 1 d. laikinieji pinigai - talonai tampa laikinuoju
piniginiu vienetu. Nutraukta rublių apyvarta. Sukurta nacionalinė
pinigų sistema. Lietuvos bankas pradeda tikrąją klasikinio
centrinio banko veiklą.
1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų - talonų
išėmimo iš apyvartos“.
1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleistas litas.
1993 m. liepos 20 d. nutraukta talonų apyvarta. Nuo tos dienos
Lietuvoje apyvartoje cirkuliuoja tik litas.
1994 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos
Respublikos lito patikimumo įstatymas (įsigaliojo 1994 m. balandžio 1
d.) Jo 1 straipsnis. Lito patikimumo užtikrinimas skelbia, kad Lietuvos
banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso
atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos
rezervu.

23
Tolimesnė Lietuvos banko
veikla (2)
Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnis. Oficialus lito
kursas nustatomas parinktos bazine valiutos atžvilgiu.
Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos
bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos
Vyriausybe. Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai
nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų
nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas,
suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali
keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.
Nuo 1994 m. balandžio 1 d. buvo nustatytas lito
kursas JAV dolerio (bazinės valiutos atžvilgiu) 4 litai
už 1 JAV dolerį.

24
Tolimesnė Lietuvos banko
veikla (3)
2001 m. birželio 28 d. ryšium su Lietuvos integracija į ES
Lietuvos banko valdyba nustatė, kad bazinė valiuta nuo
2002 m. vasario 2 d. yra euras, o oficialusis lito kursas
nustatytas pagal euro ir JAV dolerio santykį valiutų rinkoje
2002 m. vasario 1 d.
2002 m. vasario 1 d. Lietuvos banko valdyba,
suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe,
nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė
valiuta yra euras, o oficialus lito kursas - 3,4528 lito
už 1 eurą.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare,
o Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos
nariu.

25
Tolimesnė Lietuvos banko
veikla (4)
2004 m. birželio 28 d. Lietuva prisijungė prie Antrojo valiutų kurso
mechanizmo.
Valstybių ES narių, dalyvaujančių VKM II, valiutoms leidžiama svyruoti euro
atžvilgiu standartinėse ±15 proc. ribose (Lietuvos atveju aukščiausia galima
riba - 3,97072 lito, žemiausia - 2,93488 lito už 1 eurą). Tačiau Lietuva
vienašališkai įsipareigojo išlaikyti esantį fiksuoto valiutos kurso
režimą bei lito ir euro kursą be jokio svyravimo.
Tokį įsipareigojimą Lietuva prisiėmė atsižvelgdama į tai, kad fiksuoto valiutos
kurso režimas nuo pat 1994 m. buvo ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių
užtikrinant šalyje neinfliacinį ir stabilų makroekonominį augimą ir kad šis
fiksuoto valiutos kurso režimas turi būti išlaikytas ateityje įvedant eurą.

26
Pinigų politikos poveikio
mechanizmas Lietuvoje
Valiutų valdybos
modelis

Užsienio šalių
Vyriausybės
pinigų rinkos Pinigų paklausa
skolinimasis
palūkanų normos

Lietuvos
Lietuvos bankų
vyriausybės iždo
palūkanų normos Paskolų pasiūla
vekselių
palūkanų norma

Visuminės
Visuminė
paklausos Infliacija
paklausa
perteklius

Realusis
efektyvusis lito Visuminė pasiūla
kursas

Nominalusis Importuojamų
Fiksuotas dvišalis lito kursas: Lt/euras
efektyvusis lito kursas prekių kainos

Kainos užsienio
Šaltinis - R. Kuodis ir I.Vetlov, 2002 šalyse

27
Lietuvos banko ir Europos centrinio banko
veiklų panašumai ir skirtumai
Panašumai:
 Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas turi tuos pačius
pagrindinius tikslus – palaikyti kainų stabilumą.
Skirtumai:
 Tačiau skiriasi šių tikslų įgyvendinimo būdai.
 Europos centrinis bankas savo pagrindinį tikslą įgyvendina
nustatydamas ir keisdamas savo palūkanų normas bei vykdydamas
visą spektrą įvairių pinigų politikos operacijų. Be to, jis visą laiką
yra aktyvus siūlydamas ir keisdamas tiek savo palūkanų normas
tiek pinigų politikos operacijų taikymo taktiką ir nuo jo sprendimų
labai daug priklauso tiek euro zonos, tiek kitų ES šalių, dar euro
neįsivedusių eurų finansų rinkų padėtis bei pokyčiai jose.
 Tuo tarpu Lietuvos bankas iki euro įsivedimo, veikiant Lito
patikimumo įstatymui, buvo pasyvus, iniciatyvą čia rodė
komerciniai bankai pagal savo verslo klientų bei namų ūkių
poreikius pirkdami arba parduodami Lietuvos bankui
fiksuotu kursu (3,4528 lito už 1 €) bazinę valiutą – eurus.
Motininių užsienio bankų
paskolos dukteriniams bankams

29
Lietuvos banko valdybos
pirmininkai
Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.– 1990 m. liepos 28
d.)
Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.– 1993 m. kovo 10 d.)
Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.– 1993 m.
spalio 21 d.)
Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.– 1996 m.
sausio 23 d.)
Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d. – 2011 m.
balandžio 15 d.)
Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki dabar)

30
 Atėjus krizei, bankinio
sektoriaus aktyvumas apkarsta

31
 Namų kainų pokyčiai penkiose
šalyse

32
Akcijų indeksai visada eina
prieš makroekonominius
rodiklius
Pasaulinė finansų krizė prasidėjo 2008 metais.
Akcijų indeksai pradėjo kristi jau 2007
metais, o kilti – 2009 m. kovą.
Pagrindiniai Baltijos šalių indeksai OMXV, OMXR,
OMXT, OMXB nuo aukštumų 2007 m. spalio 8 d. iki
2011 m. birželio 13 d. nukrito 48 proc., 56 proc.,
38 proc., 49 proc. atitinkamai.
Kas nujautė, kad krisime, ramiai ir lėtai pinigus iš
sumažėjusio pelningumo zonos perinvestavo į
saugesnius ar pelningesnius instrumentus.

33
Žmonių skurdą lemia
Mokesčiai
Skolos
Infliacija
Pensijos kaupimo planai.
Norint, kad jūsų gyvenimas finansiškai
pasikeistų, jums reikia pakeisti savo
finansų taisykles.
Finansinis išsilavinimas yra ,,nesąžiningas“
turtingųjų pranašumas.
34
Svarbiausia arba naujos
pinigų taisyklės
1. Pinigai yra žinios. Jos praturtina, o jų trūkumas – nuskurdina.
2. Išmokit naudotis skolomis. Yra geros paskolos (paskola investiciniam turtui,
kurį išnuomojate) ir blogos (kreditinės kortelės) skolos.
3. Išmokit kontroliuoti savo pinigų srautą, tiek įeinantį, tiek išeinantį. Stebėkit
globalius darbo vietų, žmonių ir pinigų srautus. Jei kaimynas bedarbis –
esame recesijoje, jei pats netenki darbo, esame depresijoje.
4. Pasiruoškite blogiems laikams, ir jūs matysite tiktai gerus laikus.
5. Nepamirškite, kad pagrindinių pasaulio šalių centrinių bankų kainų
stabilumo tikslas yra siekti, jog metinė infliacija (VKI) sudarytų du
procentus, taigi kasmet pinigų perkamoji galia nieko nedarant
sumažėja dviem procentais, o per 10 metų, - jau 20 procentų.
6. Kadangi pinigų vertė, jų perkamoji galia vis labiau ir labiau smunka,
kartais netgi daugiau nei 2 procentais per metus, privalote išmokti
investuoti taip savo pinigus (užsiimant verslu, gaunant nuolatinį pinigų
srautą iš nekilnojamo turto, vertybinių popierių bei kitų investicijų),
kad jūsų investuotų pinigų grąža viršytų arba bent būtų lygi šalyje
esančiai infliacijai.

35
Raktas į turtą
Suprasti skirtumą tarp pinigų srauto ir vertės
prieaugio. Investavimas tikintis vertės
prieaugio visuomet susijęs su rizika.
Reikia investuoti dėl pinigų srauto, ne dėl
vertės prieaugio.
Raktas į turtą yra investavimas į pinigų
srautą generuojančius aktyvus.
Finansinių krizių metu yra lengviau investuoti
į pinigų srautą.

36
Saugotis nesuprantamų
investicijų
Vienas iš finansinės industrijos
siekių yra supainioti žmones.
Viena iš pastarųjų finansų krizės
priežasčių yra išvestiniai finansiniai
instrumentai (derivatyvai arba vediniai).
Robertas T. Kijosakis. Turtingųjų
sąmokslas – 8 naujos pinigų taisyklės.
V., Sirokas, 2011, 280 p.

37
 Pastarasis ECB sprendimas dėl
pinigų politikos
2019 m. kovo 7 d. Šiandien vykusiame posėdyje Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji
taryba priėmė šiuos sprendimus dėl pinigų politikos:
1) Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis
ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 %, 0,25 % ir −0,40
%. Šiuo metu Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent iki 2019
m. pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek tai bus reikalinga siekiant užtikrinti, kad vidutiniu
laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.
2) Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal Turto pirkimo programą
įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai ji pradės
didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tiek, kiek tai bus reikalinga siekiant
užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
3) Bus pradėta vykdyti nauja ketvirčio tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų
serija (TITRO III). Šios operacijos bus vykdomos 2019 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. kovo mėn.,
kiekvienos iš jų trukmė bus dveji metai. Šios naujos operacijos padės išsaugoti palankias bankų
skolinimo sąlygas ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. TITRO III leis sandorių šalims
pasiskolinti iki 30 % dydžio tinkamų paskolų sumos 2019 m. vasario 28 d., taikant normą, indeksuotą
atsižvelgiant į pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą kiekvienos operacijos laikotarpiu.
Kaip ir kitose TITRO, TITRO III numatytos paskatos, užtikrinančios, kad kreditavimo sąlygos ir toliau
būtų palankios. Daugiau išsamesnės informacijos apie TITRO III bus paskelbta vėliau.
4) Eurosistemos skolinimo operacijos bus ir toliau vykdomos kaip fiksuotųjų palūkanų normų
konkursai, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki atsargų
laikymo laikotarpio, prasidėsiančio 2021 m. kovo mėn., pabaigos.

38
 Vilniuje vyks ECB posėdis
Lietuvos finansų rinkoje po trijų mėnesių laukiama neeilinio įvykio – Vilniuje
birželio 6 d. vyks Mario Draghi vadovaujamo Europos centrinio banko (ECB)
valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis.
Tai pirmas kartas, kai ECB vadovybė monetarinius sprendimus visai euro
zonai priiminės iš Lietuvos.
ECB valdančioji taryba paprastai posėdžiauja ECB būstinėje Frankfurte, bet kartą per
metus tarybos posėdis rengiamas ir vienoje iš euro zonos narių.
2017 m. toks posėdis buvo surengtas Taline, o pernai išvažiuojamasis posėdis vyko
Latvijos sostinėje.
ECB vadovas p. Draghi Lietuvoje jau buvo lankęsis – 2014 m. rugpjūčio 27 d. p.
Draghi dalyvavo euro įvedimui skirtoje konferencijoje Vilniuje.
Ponui Draghi posėdis Vilniuje bus vienas iš paskutiniųjų – šių metų spalį
baigiasi jo kadencija. „Super Mario“ pravardžiuotas Italijos centrinio banko
vadovas institucijai pradėjo vadovauti prieš maždaug aštuonerius metus,
Graikijos ir euro krizės įkarštyje.
Plačiau:
https://www.vz.lt/rinkos/2019/03/09/vilniuje-vyks-ecb-posedis#ixzz5hgrwYT9I

39