Centrinių bankų vaidmuo

įveikiant 2008-2009 metų

pasaulinę ekonominę krizę
Finansų katedros lektorius Bronius Povilaitis
2019 m. kovo 11 d.

1
 Centriniai bankai – kūrimasis
ir esmė (1)
Centrinis bankas kitaip dar vadinamas ,,bankų banku”, nes jame kiekvienas
šalyje esantis komercinis bankas atsidaro korespondentinę sąskaitą
nacionaline valiuta; be to, centrinis bankas, esant reikalui, teikia komerciniams
bankams paskolas. Centrinis bankas nevykdo operacijų su verslo įmonėmis arba
gyventojais. Jo klientai – tai komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos bei atskiros
valstybės įstaigos, kurioms jis teikia kai kurias paslaugas.
Svarbiausia šiuolaikinio centrinio banko funkcija – formuoti ir vykdyti šalies
pinigų ir kredito politiką, kuri lemia finansinio sektoriaus ir viso šalies ūkio
būklę.
Centriniai bankai atsirado bei plėtojosi dviem būdais. Vienas iš jų – lėtas
evoliucijos procesas. Būtent šiuo būdu kito Anglijos bankas. Pradėjęs savo veiklą
1694 m. kaip komercinis bankas, ilgainiui jis sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu
tapo centriniu banku. Kitas banko, palaipsniui tapusio centriniu banku pavyzdys –
Švedijos Riksbankas, įsteigtas 1668 m. Abu šie bankai (Anglijos ir Švedijos),
prieš tapdami centriniais, veikė kaip valstybės iždą aptarnavę komerciniai
bankai.
Nors Švedijos Riksbankas buvo įsteigtas 26 metais anksčiau už Anglijos banką,
tačiau Anglijos bankas pirmasis įgijo banknotų emisijos monopolį ir suformavo
didelę įtaką centrinio banko institucijos įsitvirtinimui visoje Europoje.

2
 Centriniai bankai – kūrimasis
ir esmė (2)
Kitas centrinių bankų atsiradimo būdas siejamas su valdžios priimtais
sprendimais steigti naują banką, jam iš karto suteikiant centrinio banko
funkciją. Tokiems centriniams bankams priskirtini Prancūzijos bankas, JAV
Federalinė rezervų sistema ir daugelis kitų centrinių bankų.
Antroji centrinių bankų steigimosi banga buvo po Pirmojo pasaulinio karo. Tuo
metu susikūrė daug naujų valstybių: Kanada, Kinija, Australija, Vengrija, Čekoslovakija,
Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir kt. 1920 m. Briuselyje vykusi tarptautinė
konferencija rekomendavo naujoms valstybėms įkurti nacionalinius centrinius
bankus tam, kad jos galėtų stabilizuoti savo pinigų sistemas ir glaudžiau
bendradarbiauti tarptautinių atsiskaitymų srityje.
Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m. spalio mėn. 2 d., išleisdamas į
apyvartą tarpukario litus.
Iš pradžių centriniai bankai buvo vadinami emisiniais bankais, atsižvelgiant į jų
turimą monopolinę teisę leisti šalies grynuosius pinigus. Vėliau, kai centriniuose
bankuose savo sąskaitas nacionaline valiuta ėmė laikyti komerciniai bankai, emisiniai
bankai pradėti vadinti centriniais bankais, nes jie iš tikrųjų tapo ,,bankų bankais”, ne tik
atliekančiais atsiskaitymus tarp bankų, bet ir skolinančiais komerciniams bankams, kai
jų korespondentinėje sąskaitoje centriniame banke pritrūksta lėšų atsiskaitymams
atlikti.

3
 Centrinių bankų veikla bei
pinigų esmė
Per visą gyvavimo istoriją pinigai nuolat rėmėsi realiomis vertėmis,
kailiais, grūdais, vynu, auksu, sidabru, vėliau aukso bei sidabro
monetomis, pagaliau auksu padengtais pinigais.
Banknotas arba popierinis pinigas – tai rašytinis banko pasižadėjimas
nurodytu laiku arba anksčiau sumokėti tam tikrą pinigų (aukso) sumą
banknoto pateikėjui; dažniausiai garantuojamas centrinio banko.
Tarpukario lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutos
atsargos, vertybiniai popieriai. Jo santykis buvo nustatytas su auksu: 1
litas – 0,150462 g aukso. Toks lito aukso turinys buvo lygus 1/10 JAV
dolerio aukso turinio, taigi vienas JAV doleris kainavo 10 litų.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį litas išliko stabilus: 1922 m.
nustatytas lito ir aukso santykis išsilaikė iki pat okupacijos 1940-
aisiais, nors Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyveno 1929–1933 m.
krizę, per kurią nuvertėjo didžiųjų valstybių valiutos – doleris, svaras
sterlingų. Priešingai, 1940 m. už dolerį davė 6 Lt, vadinasi, jo vertė
krito, o litas išliko stabilus. Litas iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso
paritetą (0,150462 gramo grynojo aukso).

4
 Šimto litų banknotas,
padengtas 15,0462 g aukso

5
 Bretono Vudso sistema
(Bretton Woods system) (1)
Aukso standartas vėl buvo grąžintas pagal 1944 metais įvykusį 730 delegatų iš
44 tautų susitarimą, dar vadinamą Bretono Vudso (pagal viešbučio pavadinimą
JAV - Bretton Woods, New Hampshire) susitarimu arba Bretono Vudso sistema
(Bretton Woods system).
Šios sistemos tikslas buvo stabilizuoti pasaulinę ekonomiką po Antrojo
pasaulinio karo. Ji buvo paremta tuo, kad aukso luitų standartą pasaulyje įvedė
tik viena šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos. Buvo nustatytas 35 JAV dolerių
kursas už vieną aukso Trojos unciją. Trojos uncija lygi 31,1034768 gramo.
Visos likusios šalys nustatė aukso devizų standartą, tai yra nustatė fiksuotus savo
valiutų kursus vienintelės auksu apdraustos valiutos – JAV dolerio – atžvilgiu. Šis
susitarimas iš esmės įtvirtino JAV dolerio, kaip rezervinės valiutos, dominavimą
pasaulyje, kuris tebesitęsia ir dabar. Kartu buvo nuspręsta įsteigti Tarptautinį valiutos
fondą ir Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką.
Nors Bretono Vudso sistema padarė JAV supervalstybe, o jos valiutą - dominuojančią
pasaulyje (ką jaučiame ir šiomis dienomis), ji stabilizavo pasaulio ekonomiką, sudarė
palankias sąlygas tarptautinei prekybai ir - svarbiausia - užkirto kelią krizėms ir
recesijoms iki pat savo panaikinimo 1971 metais. Kol JAV doleris buvo susietas su
auksu, pasaulio ekonomikos būklė buvo stabili. Šios sistemos egzistavimo
metu neįvyko nė viena pasaulinė finansinė krizė.

6
 Bretono Vudso sistema
(Bretton Woods system) (2)
Tačiau pačios JAV šią tvarką ir sugriovė, išsigandusios, kad ilgainiui praras visas savo aukso
atsargas.
1965 metais Prancūzijos prezidento Charles’o de Gaulle’o nurodymu į Ameriką atplaukė banknotų
prikimštas garlaivis. Prancūzai pareikalavo, kad 750 milijonų popierinių dolerių būtų iškeista į auksą.
Amerikiečiai tai padarė, nes buvo įsipareigoję. Prancūzais pasekė kitos šalys. 1971 metais amerikiečiai
suprato, kad gali likti be aukso atsargų ir atsisakė už dolerius duoti aukso. JAV doleris ,,atsikabino” nuo
aukso, bet taip ir liko tarptautine valiuta (Savaitraštis ,,Ekonomika.lt”, 2010 11 22 d., p. 31).
1971 m. rugpjūčio 15 d. prezidentas Richardas Nixonas vienašališkai be Kongreso pritarimo
nutraukė JAV dolerio sąsajas su auksu arba panaikino aukso standartą, užverdamas ,,aukso
langą”, pro kurį buvo galima iškeisti JAV dolerius į auksą. Nuo tos dienos šimtmečius egzistavęs
pinigų ir brangiojo metalo ryšys buvo nutrauktas. Ypač svarbu tai, kad šis vieno asmens sprendimas
lėmė ne tik JAV, bet ir viso pasaulio pinigų sistemos tolesnę beatodairišką, niekieno neribojamą plėtrą.
Taigi nuo 1971 metų, oficialiai įteisinus JAV (paskutinės šalies, keitusios savo banknotus į
auksą) atsisakymą nuo aukso standarto, dingo bet koks šiuolaikinių pinigų sąryšis su auksu.
Auksas nustojo būti pinigais.
Kol doleris fiksuota kaina buvo susietas su auksu, jo kaip tarptautinių pinigų, kurie galėjo
būti sukurti, kiekis buvo ribotas. Nutraukus sąsają tarp pinigų dauginimo ir aukso prasidėjo
precedento neturintis pinigų kiekio didėjimas, o
kartu toks kredito bumas, kokio pasaulis dar neregėjo. Todėl didėjo bei
tebedidėja infliacija ir krinta pinigų vertė.

7
 Pinigų sistemų standartai, jų
bruožai bei pokyčiai

Šaltinis - Dadush, Uri and Vera Eidelman (eds.) (2011), “Currency Wars”,
8 Carnegie Endowment for International P
 Centrinių bankų balanso
galimybė kurti pinigus
Kiekvienas pasaulio centrinis bankas gali
sukurti neribotą kiekį savo šalies sąskaitinių
pinigų.
Tol, kol pasaulio šalių pinigai buvo susieti su
auksu, centrinių bankų pinigų kūrimą ribojo jų
turimo aukso kiekis, kadangi ant šalių banknotų
buvo parašyta kokiu aukso kiekiu jie padengti.
Tačiau po 1971 metų, JAV atsisakius dalyvauti Breton
Vudso pinigų sistemoje, pasaulio šalių pinigai prarado
bet kokią sąsają su auksu, o šalių centrinių bankų
pinigų kūrimo jau niekas neriboja.

9
 JAV centrinio banko balanso
galimybė neribotai kurti pinigus
JAV CB turtas JAV CB įsipareigojimai
Paskola Bank of Bank of Amerika koresp.
Amerika – 50 mlrd. sąskaita + 50 mlrd. USD
USD Bank One koresp.
Paskola Bank One – sąskaita + 250 mlrd.
250 mlrd. USD USD
Paskola Bank Bank Citygroup koresp.
Citygroup – 20 mlrd. sąskaita + 20 mlrd. USD
USD Iš viso + 320 mlrd. USD
Iš viso + 320 mlrd.
USD
10
 Pokyčiai JAV centriniam
bankui sukūrus pinigus
1. Po 24 mėnesių išaugs
infliacija JAV.
2. Jei JAV centrinis bankas bus
sukūręs per tam tikrą laiką daugiau
pinigų negu tarkim ECB, tuomet
JAV dolerio kursas euro
atžvilgiu Forex rinkoje kris.

11
 Kuo šiandien padengti
centrinių bankų pinigai?
Šiandien centrinių bankų pinigai padengti centrinių bankų
saugyklose turimomis aukso atsargomis, o iš esmės
užsienio šalių - JAV doleriu, euru, svaru sterlingu bei
Japonijos jenomis ir kitomis valiutomis denominuotais
vyriausybių skolos vertybiniais popieriais.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuva turi aukso už 234,5
mln. USD (5,8 t), jos sudaro 3,2% visų šalies tarptautinių
atsargų.
2019 metų pradžioje Rusija jau valdė 67.9 milijono Trojos uncijų
aukso bei pagal šį rodiklį atsiliko tik nuo Amerikos,
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.
Dėl Rusijai taikomų sankcijų šios šalies rezervų valdytojai
nusprendė atsisakyti Amerikos valstybinių obligacijų ir vietoj jų
ėmė intensyviai pirkti auksą.

12
 Centriniai bankai įsigijo daug
aukso per trejus metus
Pasak Pasaulio aukso tarybos (WGC), Centriniai bankai visame pasaulyje per
2018 m. trečią ketvirtį padidino savo išlaidas auksui iki aukščiausio lygio per
pastaruosius beveik trejus metus.
Kaip skelbiama, per praėjusį ketvirtį šalių Centriniai bankai visame pasaulyje
įsigijo daugiau nei 148 tonas aukso, kas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš
metus, yra dvidešimt dviem procentais daugiau. Tai didžiausias nupirktas aukso
kiekis nuo pat 2015 metų ketvirtojo ketvirčio.
Atsižvelgus į dabartinę šio vertingojo metalo kainą biržoje, bankai aukso įsigijimui
bendrai išleido 5.82 milijardo dolerių. Daugiausiai jo per praėjusį ketvirtį nupirko
Rusijos Centrinis bankas, t.y. 92 tonas. Tai didžiausias įsigytas kiekis nuo pat
1993 metų.
Remiantis Pasaulio aukso tarybos (WGC) duomenimis, per trečią ketvirtį taip pat aktyviai
auksą pirko ir Turkijos (18.5 tonas), Kazachstano (13.4 tonas) ir Indijos (13.7 tonas)
centriniai bankai. Taip pat Europoje savo minimo metalo rezervus padidino Lenkijos ir
Vengrijos Centriniai bankai.
Tuo tarpu remiantis tos pačios organizacijos duomenimis, per praėjusį ketvirtį ETF tipo
fondai pardavė 116 tonų aukso. Bendrai atmetus parduotą aukso kiekį, jo paklausa per
trečią šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo 6.2 tonom
iki 964.3 tonų.

13
14
 Valiutos rezervai 2016 m.,
mlrd. USD

15
 Lietuvos banko užsienio
atsargos 2018 m. spalio 1 d.

16
 Lietuvos banko valdomo
investicinio portfelio grąža, %

17
 Lietuvos banko užsienio
atsargos 2018 m. spalio 1 d.
Nuo 2018 m. pradžios Lietuvos banko finansinis turtas (FT),
nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų,
vidutiniškai sudarė 4 142 mln. Eur.
FT be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis
grąža, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos
pokyčių, buvo 0,39 proc. FT, nesusijusio su pinigų politikos
operacijomis ir be įsipareigojimų, grąža eurais be valiutų kursų ir
aukso kainos įtakos nuo metų pradžios buvo –0,50 proc.
Didžiausią neigiamą įtaką šiam rezultatui turėjo investicinis portfelis,
kurio grąža be valiutų kursų ir aukso kainos pokyčio įtakos nuo metų
pradžios sudarė –0,8 proc., o tokių rezultatų pagrindinis veiksnys buvo
didėjantys skolos vertybinių popierių (SVP) pajamingumai.
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t, tačiau dėl sumažėjusios rinkos
vertės eurais aukso portfelio vertė nuo metų pradžios sumažėjo 4,8
proc.

18
 Šveicarijos Centrinio banko
neigiama grąža iš investicijų
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-15 Šveicarijos Centrinio banko neigiama
grąža iš investavimo į akcijas siekė 13 procentų. Šveicarijos Nacionalinis
bankas iš viso turi įsigijęs net 2536 Amerikos bendrovių ir bankų akcijas.
Tačiau praėjusių metų paskutinį ketvirtį šio tipo investicija minimam
bankui buvo nuostolinga.
Šis Centrinis bankas, kuris taiko investavimo į visus indeksus strategiją, remiantis
JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) ataskaita, praėjusių metų
pabaigoje turėjo įsigijęs Amerikos įmonių ir bankų akcijų už
septyniasdešimt aštuonis milijardus dolerių.
Tai reiškia, kad 2018 metais jo nuostoliai iš tokio tipo investicijos siekė
daugiau nei vienuolika milijardų dolerių.
Be jokios abejonės Šveicarijos Nacionalinis bankas nukentėjo dėl praėjusių
metų paskutinį ketvirtį Amerikos akcijų rinkoje vyravusio kritimo, kuomet
S&P500 indeksas dėl padidėjusios įtampos rinkoje ir ūgtelėjusių abejonių dėl
ateities perspektyvų smuktelėjo daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.
Praėjusių metų pabaigoje šis bankas devyniolika procentų visų savo
užsienio valiutų atsargų buvo investavęs į užsienio bendrovių ir bankų
akcijas.

19
 Kokių dalykų nežinome apie
banknotus ir monetas
Labiausiai pasaulyje paplitusi valiuta – doleris. Sakom
a, kad doleris ir Afrikoje doleris, todėl du trečdaliai iš d
augiau kaip 1,3 trilijono grynųjų dolerių cirkuliuoja už
JAV ribų.
Tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji. Didžioji dalis pl
anetoje cirkuliuojančių pinigų jau yra elektroniniai.
Beje, kalbant apie švarą – banknotai yra vienas nešvar
iausių daiktų planetoje. Pavyzdžiui, gripo bakterijos an
t jų gali išsilaikyti dvi savaites. Dėl to sveikatos special
istai rekomenduoja nusiplauti rankas palietus banknot
us.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/kokiu-da
lyku-nezinome-apie-banknotus-ir-monetas-662-880124

20
21
22
 Iš Rusijos 1998 m. krizės
istorijos
1998 m. gegužės 27 d. Rusijos centrinis bankas padidino savo palūkanų normą iki
150%.
Anatolijus Čiubaisas Rusijos vyriausybės vardu vedė derybas su Tarptautiniu
valiutos fondu dėl skubaus 15 milijardo dolerių kredito. Iš tikrųjų TVF teskyrė tik 2
milijardus ir tai su reikalavimais įvykdyti papildomas sąlygas.
Financial Times patalpina Džordžo Sorošo straipsnį, kuriame jis rekomenduoja skubiai
devalvuoti rublį.
1998 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, atostogaudamas Valdajuje,
griežtai pareiškia, kad jokios devalvacijos nebus, bet jau kitą dieną nutraukęs atostogas
grįžta į Maskvą.
Rugpjūčio 17 d. tuometinis premjeras Kirijenko paskelbia apie kompleksą priemonių finansų
bei biudžeto politikai normalizuoti. Vyriausybės paskolų gražinimas užšaldomas 90 dienų.
Rusijos centrinis bankas pereina prie slankiojančio rublio kurso, o vėliau visai atsisako nuo
rublio kurso palaikymo.
Dolerio kursas pakyla nuo 6,3 rublio už dolerį, buvusio rugpjūčio mėnesio viduryje,
iki 15 rublių spalio mėnesio pradžioje, o metų gale jau viršija 20 rublių už dolerį
ribą. Bankų sistema tampa paralyžuota.
Devalvacija stipriai pablogino žmonių gyvenimo lygį. Rubliniai indėliai kelis kartus nuvertėjo.
Tačiau pramonei tokia stipri devalvacija labai padėjo, smarkai atpigęs rublis leido šaliai
išauginti eksportą. Jau 1999 m. Rusijoje prasidėjo ekonomikos augimas.

23
 Argentinoje palūkanų norma
kilstelta iki 60 procentų
Autorius: traders.lt Data: 2018-08-30 Po to, kai Argentinos nacionalinės valiutos
peso vertė nusirito iki naujų rekordinių žemumų, šios šalies Centrinis bankas
dar labiau, net penkiolika procentinių punktų, iki šešiasdešimties procentų
padidino bazinę palūkanų normą.
Tai įvyko dieną po to, kai Argentinos prezidentas Mauricio Marci pranešė, kad kreipėsi
į Tarptautinį Valiutos fondą, kad šis paspartintų penkiasdešimties milijardų
dolerių vertės kredito linijos suteikimą jo šaliai. Tikslas yra užtikrinti rinkas, jog
šalyje yra pakankamai pinigų, kad būtų galima finansuoti kitų metų biudžetą be
papildomų skolų.
Šiandien vienu metu už vieną dolerį valiutų rinkoje buvo mokama net po
keturiasdešimt pesų, t.y. naujas rekordinis lygis, na o artėjant vakarui
Amerikos valiuta Argentinos peso atžvilgiu buvo pabrangusi 16,4 procento iki
39.574 pesų. Nuo metų pradžios dolerio vertė Argentinos valiutos atžvilgiu
pašoko daugiau nei dvigubai.
Per pastaruosius penkis mėnesius Argentinos vyriausybė nepateikė patikimos
strategijos kaip pagerinti ekonominę situaciją, kaip sumažinti biudžeto bei
einamosios sąskaitos deficitus bei kaip sustabdyti infliacijos, kuri jau siekia
beveik trisdešimt procentų, augimą.

24
 10 metų pastarosios krizės
jubiliejus – 2018 09 15
http://cepr.net/images/stories/reports/housing-bubble-2018-09.pdf
https://www.brookings.edu/wp-content/uploads/2018/09/BPEA_Fall2018_Th
e-real-effects-of-the-financial-crisis.pdf

https://www.cbpp.org/research/economy/the-financial-crisis-lessons-for-the-
next-one
https://www.nature.com/articles/d41586-018-06634-4
https://thespinoff.co.nz/business/15-09-2018/blood-on-the-trading-floor-10-
years-since-lehman-brothers-collapse-could-it-happen-again/

https://www.cnbc.com/2018/09/07/lehman-brothers-collapse-financial-crisis
-pushed-democrats-to-left.html

https://www.ft.com/content/543359aa-8d0d-11e7-a352-e46f43c5825d
https://economictimes.indiatimes.com/topic/2008-financial-crisis
https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/974229/pasaulis-ant-krizes-slenkscio-ek
onomistai-ivardino-plika-akimi-matomus-zenklus-ir-kaltininka?t=1

25
https://www.nytimes.com/2018/09/14/opinion/the-credit-crunch-and-the-gr
eat-recession-wonkish.html
 Vertybinių popierių rinkų
svyravimai

26
27
28
 Pastaruoju metu taip buvo
2000 ir 2008 metais

29
 S&P 500 indekso pokytis (1)

30
Baltijos rinkos indeksų
pokyčiai 2006 – 2010 m.

31
 S&P 500 akcijų indekso
dinamika

32
 Vertybinių popierių indeksų
pokyčiai 2011 - 2016 m.

33
 Vertybinių popierių indeksų
pokyčiai 2015 - 2018 m.

34
 AR JAU BAIGĖSI PASTAROJI
FINANSŲ BEI BANKŲ KRIZĖ?

3
5
1
 Pagrindinės centrinių bankų
palūkanų normos
 Name of interest rate country/region current rate previous rate change
 American interest rate FED United States 2.500 % 2.250 % 12-19-2018
 Australian interest rate RBA Australia 1.500 % 1.750 % 08-02-2016
 Banco Central interest rate Chile 3.000 % 2.750 % 01-30-2019
 Bank of Korea interest rate South Korea 1.750 % 1.500 % 11-30-2018
 Brazilian interest rate BACEN Brazil 6.500 % 6.750 % 03-22-2018
 British interest rate BoE Great Britain 0.750 % 0.500 % 08-02-2018
 Canadian interest rate BOC Canada 1.750 % 1.500 % 10-24-2018
 Chinese interest rate PBC China 4.350 % 4.600 % 10-23-2015
 Czech interest rate CNB Czech Republic 1.750 % 1.500 % 11-02-2018
 Danish interest rate Nationalbanken Denmark 0.050 % 0.200 % 01-19-2015
 European interest rate ECB Europe 0.000 % 0.050 % 03-10-2016
 Hungarian interest rate Hungary 0.900 % 1.050 % 05-24-2016
 Indian interest rate RBI India 6.500 % 6.250 % 08-01-2018
 Indonesian interest rate BI Indonesia 6.500 % 6.750 % 06-16-2016
 Israeli interest rate BOI Israel 0.250 % 0.100 % 11-26-2018
 Japanese interest rate BoJ Japan -0.100 % 0.000 % 02-01-2016
 Mexican interest rate Banxico Mexico 8.250 % 8.000 % 12-20-2018
 New Zealand interest rate New Zealand 1.750 % 2.000 % 11-10-2016
 Norwegian interest rate Norway 0.750 % 0.500 % 09-20-2018
 Polish interest rate Poland 1.500 % 2.000 % 03-04-2015
 Russian interest rate CBR Russia 7.750 % 7.500 % 12-14-2018
 Saudi Ariabian interest rate Saudi Arabia 3.000 % 2.750 % 12-20-2018
 South African interest rate SARB South Africa 6.750 % 6.500 % 11-22-2018
 Swedish interest rate Riksbank Sweden -0.250 % -0.500 % 12-20-2018
 Swiss interest rate SNB Switzerland -0.750 % -0.500 % 01-15-2015
 Turkish interest rate CBRT Turkey 24.000 % 17.750 % 09-13-2018

36
 Infliacijos lygis
Inflation figure country/region period inflation monthly basis inflation yearly basis
 CPI Austria Austria december 2018 0.094 % 1.918 %
 CPI Belgium Belgium january 2019 -0.046 % 1.989 %
 CPI Brazil Brazil december 2018 0.150 % 3.746 %
 CPI Canada Canada december 2018 -0.075 % 1.988 %
 CPI Chile Chile december 2018 -0.100 % 2.567 %
 CPI China China december 2018 0.094 % 1.914 %
 CPI Czech Republic Czech Republic december 2018 0.094 % 2.021 %
 CPI Denmark Denmark december 2018 -0.293 % 0.790 %
 CPI Estonia Estonia december 2018 -0.237 % 3.440 %
 CPI Finland Finland december 2018 -0.117 % 1.182 %
 CPI France France january 2019 -0.474 % 1.209 %
 CPI Germany Germany december 2018 0.089 % 1.718 %
 CPI Great Britain Great Britain december 2018 0.187 % 2.000 %
 CPI Greece Greece december 2018 0.104 % 0.563 %
 CPI Hungary Hungary december 2018 -0.347 % 2.714 %
 CPI Iceland Iceland january 2019 -0.423 % 3.386 %
 CPI India India december 2018 -0.331 % 5.245 %
 CPI Indonesia Indonesia january 2019 0.325 % 2.824 %
 CPI Ireland Ireland december 2018 0.000 % 0.697 %
 CPI Israel Israel december 2018 -0.296 % 0.797 %
 CPI Italy Italy december 2018 -0.098 % 1.087 %
 CPI Japan Japan december 2018 -0.295 % 0.296 %
 CPI Luxembourg Luxembourg december 2018 -0.325 % 1.865 %
 CPI Mexico Mexico december 2018 0.701 % 4.831 %
 CPI Norway Norway december 2018 0.000 % 3.487 %
 CPI Poland Poland december 2018 0.000 % 1.190 %
 CPI Portugal Portugal december 2018 -0.235 % 0.664 %
 CPI Russia Russia december 2018 0.840 % 4.269 %
 CPI Slovakia Slovakia december 2018 -0.118 % 1.988 %
 CPI Slovenia Slovenia december 2018 -0.577 % 1.421 %
 CPI South Africa South Africa december 2018 -0.183 % 4.402 %
 CPI South Korea South Korea december 2018 -0.344 % 1.321 %
 CPI Spain Spain december 2018 -0.449 % 1.183 %
 CPI Sweden Sweden december 2018 0.445 % 2.042 %
 CPI Switzerland Switzerland december 2018 -0.257 % 0.692 %
 CPI the Netherlands The Netherlands december 2018 -0.077 % 1.981 %
37  CPI Turkey Turkey december 2018 -0.405 % 20.302 %
 CPI United States United States december 2018 -0.319 % 1.910 %
 KODĖL STEBIME
TOKIAS ,,NESĄMONES“,
KAI VYRIAUSYBĖMS BEI
BANKAMS SKOLINAMA UŽ
NEIGIAMAS PALŪKANAS?

3
8
 Europos centrinio banko
palūkanos (nuo 2016-03-16)
Ribinio
skolinimosi 0,25
galimybės
Pagrindinių
refinansavimo 0,00
operacijų
Indėlių galimybės -0,40
39
   
 ECB bei kitų šalių centrinių bankų
veikla gelbėjantis iš krizės
Dabartinės pasaulinės finansų krizės metu JAV
Federalinis rezervų bankas sumažino savo
pagrindinę palūkanų normą iki 0,00 – 0,25
proc., Japonijos centrinis bankas – iki 0,1 - 0
proc., Didžiosios Britanijos bankas - iki 0,5
proc. – 0,25 proc., o Europos centrinis bankas
– iki 0,05 proc. bei iki 0 proc.
Tačiau rinkos reikiamai nereagavo, todėl
centriniams bankams teko griebtis naujienų –
kiekybinio skatinimo bei net neigiamų
palūkanų.

40
 Centrinių bankų palūkanų
normų kaita

41
42
 Centrinių bankų kiekybinio
skatinimo programos
JAV centrinis bankas (FED) pirmosios kiekybinio skatinimo programos
ėmėsi 2008 m. Su nedidelėmis pertraukomis jis įvykdė net tris tokias
programas ir jų vykdymą baigė 2014 m. rudenį.
ECB 2015 m. sausio 22 d. nusprendė, kad kas mėnesį Europos centrinių
bankų sistema supirks vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų ir visas
skatinimo laikotarpis tęsis iki 2016 m. rugsėjo. ECB 2015 m. gruodžio 3 d.
posėdyje pratęsė 60 mlrd. eurų vertybinių popierių supirkimo programą dar
6 mėnesiams iki 2017 m. kovo pabaigos. 2016 m. kovo 10 d., ECB padidino
sumą, už kurią kas mėnesį perkama turto pagal turto pirkimo programą,
nuo 60 mlrd. iki 80 mlrd. eurų. 2017 m. sausio 19 d. posėdyje, Valdančioji
taryba patvirtino, kad Eurosistema tęs turto pirkimą pagal turto pirkimo
programą už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos. Nuo
2017 m. balandžio mėn. iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina,
turto ketinama pirkti už 60 mlrd. eurų per mėnesį.
Deja, kiekybinio ekonomikos skatinimo įlietos lėšos pirmiausia
nukeliaudavo į finansų rinką, keldamos akcijų kainas, mažindamos
obligacijų pajamingumą, iki galiausiai pasiekdavo realiąją ekonomiką,
pasireikšdamos investicijomis į gamybą, vartotojų skolinimusi ir vartojimu.

43
 Centriniai bankai labai išplėtė
savo balansus

44
 JAV centrinio banko balanso
pokyčiai

Šaltinis: https://blogs.wf.com/assetmanagement/2017/04/core-vs-core-plus-watch-feds-balance-sheet/
45
46
 Japonijos ir ECB kiekybiniai
skatinimai ir akcijų indeksai
2012 m. Japonijos centriniam bankui pradėjus
kiekybinį skatinimą Japonijos akcijų indeksas
,,Nikkei“, tuomet buvęs ties 8 000 punktų verte,
pakilo iki dabartinio 20 000 punktų lygmens , tai
sudaro maždaug 40 procentų metinį augimą.
Panašūs pokyčiai vyksta ir Europoje. Vien per 2015
m. kovo mėnesį, ECB pradėjus kiekybinį skatinimą, į
euro zonos akcijų rinkas atėjo apie 10 mlrd. eurų
naujų lėšų, o nuo metų pradžios lėšų įplaukos į
akcijas sudaro apie 20 mlrd. eurų. Tuo tarpu per
visus 2014 metus šis srautas tesudarė 23 mlrd. eurų.

47
 JAV ir Japonijos kiekybinis
skatinimas ir akcijų indeksai

48
 Japonijos biržos bei valiutos
kurso pokyčiai

49
50
 Nikkei indeksas pakilo iki
aukščiausio lygio per 27 m.
Autorius: traders.lt Data: 2018-09-28 Vienas iš pagrindinių Japonijos
akcijų rinkos indeksų Nikkei 2018 09 28 d. pakilo iki aukščiausio lygio
nuo pat 1991 metų lapkričio mėnesio. Kaip skelbiama, tą visų pirma
lėmė dolerio sustiprėjimas.
Japonijos investuotojai perka eksportuotojų akcijas. Be dolerio stiprėjimo,
investuotojams optimizmo taip pat suteikė Amerikos Federalinio Rezervų banko
vadovas Jerome Powell, kuris pareiškė, jog nesitiki, kad per artimiausius dvejus
metus Amerikoje bus recesija.
Nikkei indeksas šiandien pakilo 1,36 procento iki 24120.04 punktų, Kinijos
akcijų rinkos pagrindinis indeksas Shanghai Composite palypėjo į viršų 1,06
procento iki 2821.35 punktų, o Hang Seng vertė pakilo 0,26 procento iki
27788.52 punktų.
„Pastaraisiais mėnesiais dolerio sustiprėjimas ir akcijų kainų augimas nevyko
vienu metu. Manau, kad FED sprendimas padidinti palūkanas pakeitė dinamiką“
- sakė jis.
Nuo metų pradžios Nikkei indekso vertė paaugo šešiais procentais, o per
pastaruosius vienerius metus - 18,45 procento.

51
 Japonijos centrinio banko
aktyvumas
Japonija ekonominį sąstingį išgyvena daugiau nei 20 metų.
Tam, kad tiesiogiai įlieti pinigus į ekonomiką, Japonijos centrinis bankas
pirmasis pasaulyje ėmėsi kiekybinio skatinimo, tai yra vertybinių popierių
antrinėje rinkoje supirkinėjimo. Nuo 1990 metų iki 2015 m. pabaigos
Japonijoje jau įgyvendintos net devynios kiekybinio skatinimo
programos.
2016 m. liepos pabaigoje vykusiame Japonijos centrinio banko
posėdyje buvo nuspręsta išlaikyti obligacijų supirkimo programą ties
880 mlrd. JAV dolerių per metus, bet padidinti Japonijos akcijų
supirkimą iki 60 mlrd. JAV dolerių per metus.
Dabar Japonijos centriniam bankui jau priklauso trečdalis šalies
skolos, be to bankas yra vienas pagrindinių akcininkų šalies akcijų
rinkoje – 90 procentų įmonių bankas pakliūva į didžiausių akcininkų
dešimtuką. Tęsiant akcijų supirkimą, visi šie skaičiai toliau augs.
Šiuo metu pasaulyje 14 trilijonų JAV dolerių skolos turi neigiamą
pajamingumą.

52
 Asimetriškos JAV, ECB ir
Japonijos bankų politikos
JAV centrinis bankas (FED) tris kiekybinio skatinimo programas baigė
vykdyti 2014 m. rudenį, kai tuo tarpu ECB tęsia savo kiekybinio skatinimo
programą. Tiesa, turto pirkimo programa nuo 2017 m. balandžio mėn. iki
gruodžio pabaigos sumažinta nuo 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 60 mlrd.
eurų per mėnesį. Nuo 2018 m. sausio mėn. grynojo turto pirkimai
vykdomi už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą iki 2018 m. rugsėjo pabaigos
arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji
taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
JAV 2015 m. gruodžio 16 d. žengė pirmąjį žingsnį pakėlusi savo
palūkanas 0,25 % iki 0,5 %, o 2016 m. gruodžio 14 d. JAV dar kartą
padidino savo palūkanas 0,25 % iki 0,75 %. 2018 m. vasario mėn. FED
palūkanų norma yra 1,50 %.
Japonijos centrinis bankas 2016 m. vasario 1 d. sumažino savo palūkanų
normas netgi iki minus - 0,10 %. Europos centrinis bankas ir toliau linkęs
laikyti lygias nuliui palūkanų normas, siekdamas skatinti ekonomikos
atsigavimą.
Šis skirtumas tarp centrinių bankų pinigų politikos skatins vis didesnį
kintamumą finansų rinkose.

53
54
 JAV centrinio banko palūkanų
pokyčių pasekmės

55
 Centrinių bankų pastangomis
bedarbystė labai sumažėjo

56
 114 mėnesių ralio Volstryte,
arba ilgiausia bulių rinka
Autorius: traders.lt Data: 2018-08-22 Dabartinis augimo ciklas Amerikos akcijų rinkoje jau tapo absoliučiai ilgiausiu, tiesa,
pagal vidutinį metinį prieaugį jis yra kažkur per vidurį tarp visų didžiausių bulių rinkų.
Amerikos statistikai apskaičiavo, kad būtent šiandien dabartinis Amerikos akcijų rinkos augimo ciklas taps pačiu ilgiausiu istorijoje.
S&P500 indeksas auga jau net 114 mėnesių, tad tuo pačiu viršyta praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais metais užfiksuota
rekordinė bulių rinkos trukmė Amerikoje. Augimo etapas prasitęsė, tačiau pagal vidutinę metinę grąžą jis atsilieka nuo kelių
ankstesnių bulių rinkų.
Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos nuosavybės vertybinių popierių rinkoje sulaukėme vienuolikos bulių rinkų. Tokio
pobūdžio rinka yra laikoma tuomet, kai S&P500 indeksas paauga mažiausiai dvidešimt procentų. Šešios iš tokių bulių rinkų buvo itin
įspūdingos.
Pirmasis ralis buvo susijęs su pokario ekonomikos bumu. Pakilimas buvo fiksuojamas 1949 - 1956 metais ir truko
aštuoniasdešimt šešis mėnesius. Per tą laiką vienas iš pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų S&P500 paaugo net 267 procentais,
o vidutinis metinis prieaugis siekė dvidešimt procentų. Sunku nurodyti, kuris iš įvykių galėjo lemti šio ralio užsibaigimą. Įvairūs
šaltiniai teigia, kad tai sutapo su Eisenhowerio širdies priepuoliu, kiti tai sieja su 1956 metų Vengrijos revoliucija.
Antroji išskirtinė bulių rinka Volstryte fiksuota septyniasdešimtaisiais, t.y. ekonominės karštinės laikotarpiu. Per
septyniasdešimt keturis mėnesius tarp 1974 ir 1980 metų S&P500 indekso vertė paaugo 126 procentais, o vidutinė metinė
grąža siekė 14,1 procento. Ciklas užsibaigė Irano revoliucija ir 1979 metų energetine krize.
Trečiasis įspūdingas augimas fiksuotas Reigano eros laikotarpiu, t.y. 1982 – 1987 metais. Per šešiasdešimt mėnesių
minimas Amerikos akcijų rinkos indeksas pašoko 229 procentais, o vidutinis metinis jo prieaugis siekė net 26,7 procento.
Rinkos optimizmas su sprogimu baigėsi garsųjį Juodąjį pirmadienį.
Ketvirtoji įspūdinga bulių rinka, kuri iki šiol buvo pati ilgiausia, fiksuota praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais. Ji truko
šimtą tryliką mėnesių ir jos metu S&P500 indekso vertė pašoko net 418 procentų, arba devyniolika procentų per metus. Jos
galas atėjo sprogus taip vadinamam dotcom burbului.
Penktoji bulių rinka buvo 2002 - 2007 metais, bei buvo susijusi su Amerikos hipotekos rinka. Per šešiasdešimt mėnesių
vieno iš pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų vertė padvigubėjo, o vidutinis metinis prieaugis siekė penkiolika
procentų. Bumas baigėsi nekilnojamo turto rinkos burbulo sprogimu, o krizės simboliu tapo investicinio banko Lehman
Brothers bankrotas, kurio sulaukėme 2008 metų rugsėjo penkioliktą dieną.
Kaip tarp visų prieš tai minėtų įspūdingų augimų atrodo dabartinis ralis? Kaip minėta, jis jau tapo pačiu ilgiausiu. Per šį augimo ciklą
S&P500 indeksas savo piko metu sausio mėnesį fiksavo 330 procentų prieaugį, ir tai yra antras pagal dydį augimas, tačiau pagal vidutinę
metinę grąžą, kuri sudaro septyniolika procentų, šis rezultatas tarp įspūdingiausių bulių rinkų yra per vidurį.

57
 Matosi įtrūkimai ilgiausioje
bulių rinkoje istorijoje
Autorius: traders.lt Data: 2018-08-24 Rekordiškai ilga bulių rinka Amerikos akcijų rinkoje yra
dėka „dirbtinės paramos“, kuri buvo dėl Centrinių bankų visame pasaulyje vykdytos
politikos, tikina pagrindinis Gluskin Sheff ekonomistas ir strategas David Rosenberg.
„Keista, kad turime ilgiausią bulių rinką su silpniausia ekonomine ekspansija istorijoje. Kaip
tai suderinti? Taip yra dėl ilgo Centrinių bankų pečio“ - tikino jis.
Liepos pabaigoje Gluskin Sheff ekonomistas prognozavo, kad kylančios obligacijų palūkanos gali
„suplėšyti“ bulių rinką. Jis vis dar laikosi šios prognozės.
„Įmonių obligacijų rinka yra didelės rizikos šaltinis. Mes turėsime rimtą finansinių sąlygų sugriežtinimą,
ir tai atsispindės labiausiai rizikingo turto, įskaitant akcijas, atveju“ - sakė David Rosenberg.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau kitų metų pradžioje ši problema gali būti matoma bendrovių ketvirtiniuose
rezultatuose.
„Mes tikriausiai pradėsime matyti mažėjančias pelnų prognozes ir daugiau, nei mes matėme per
pastaruosius keletą metų, nusivylimų rezultatai“ - teigė pagrindinis Gluskin Sheff ekonomistas ir
strategas.
Jo nuomone, devynis su puse metų trunkančiai bulių rinkai akcijose iškilęs pavojus.
„Tai labai vėlyvas ciklo etapas“ - tikino David Rosenberg.
Nepaisant to, jis pats nesitraukia iš akcijų rinkos. Minimas specialistas tikisi, kad pagrinde brangs
„gynybinės“ pozicijos, kasdieninio vartojimo prekių segmento atstovių akcijos, sveikatos priežiūros,
komunalinių paslaugų bei taip pat telekomunikacijų bendrovių nuosavybės vertybiniai popieriai.
„Tai yra akcijos, kurias norite turėti, kai ekonomika pradeda lėtėti, ko, mano nuomone, ir sulauksime“
- reziumavo David Rosenberg.

58
 Akcijų rinkų pasiskirstymas,
žalia-buliaus, raudona-meškos

59
Situacija 2018 m. spalio 22 d.
 Akcijų rinkoje galime
sulaukti 40 procentų kritimo
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-06 Finansų rinkų žinovas David Stockman jau seniai prognozuoja,
kad Amerikos akcijų rinkoje, kuri yra pati likvidžiausia pasaulyje, sulauksime didelio kritimo. Jis
teigia, kad šiuo metu ši prognozė tampa realybe. „Mes turėsime nuosmukį ir turėsime kitą
korekciją akcijų rinkoje, kuri pasirodys gana žiauri“ - sakė minimas specialistas.
Jis jau gan ilgą laiką prognozuoja, kad sulauksime ekonomikos sulėtėjimo ir recesijos, kas tuo
pačiu lems didelį kritimą akcijų rinkoje. Prieš metus David Stockman argumentavo, kad kas
septynerius - aštuonerius metus visuomet būna korekcija, kuri paprastai siekia 40 - 70 procentų.
„Niekas neuždraudė recesijos. Iki jos metai arba du metai. Tikroji S&P500 indekso vertė kito nuosmukio
metu bus gerokai mažesnė nei 2000 arba 1500 punktų, daug mažesnė už šiandien turimą vertę“ - tikino jis.
Jo nuomone, nėra abejonių, kad šį kartą mes susiduriame su ankstyvuoju ilgalaikiu akcijų rinkos nuosmukio
etapu.
„Jei esate racionalus investuotojas, žodyne reikia turėti tik du žodžius: Trump ir parduoti. Jis
žaidžia su ugnimi plėtros, kuri vyksta ilgą laiką, piko momentu“ - sakė David Stockman.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad klaida yra tai, jog prezidentas daro spaudimą FED dėl palūkanų normų
didinimo, kurios, pasak Donald Trump, auga per greitai. Minimas specialistas pažymi, kad palūkanų norma
yra mažesnė už infliaciją.
David Stockman mano, kad akcijų rinkai gali pakenkti ir prekybos karas.
„Jei padėtis pablogės, dėl infliacijos augimo iki tokio lygio, kuris nebuvo pastebimas ilgą laiką, gali nukentėti
visą prekių ekonomika, nes Kinija tiekia apie trisdešimt procentų visų prekių, kurias mes importuojame“ -
reziumavo jis.

60
 Nedarbo lygis yra geriausias
recesijos prognozuotojas
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-21 „Nedarbo lygis yra geriausias recesijos
prognozuotojas. Niekad nebuvo klaidos, tai yra tai, į ką reikia žiūrėti ir atkreipti
dėmesį“ - pareiškė pagrindinis Natixis ekonomistas Amerikoje Joseph Lavorgna.
Jis pažymėjo, kad nuo 1948 metų ekonomika visuomet įžengdavo į recesiją
arba būdavo joje, kai nedarbo lygis padidėdavo penkiasdešimt procentinių
punktų palyginus su buvusiu pasiektu minimumu cikle. Nebuvo svarbu kokia
tuomet būdavo bedarbystė. Kaip pavyzdį minimas ekonomistas nurodė 1953 metų
recesiją, kuomet bedarbystė Amerikoje padidėjo tik iki 3,1 procento.
Vasario pradžioje buvo paskelbta, kad sausį, palyginus su ankstesniu mėnesiu,
bedarbystės lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose paaugo nuo 3,9 iki keturių
procentų. Tai tuo pačiu reiškia, kad nuo lapkritį pasiekto 3,7 procento
minimumo, bedarbystė šioje šalyje jau paaugo trisdešimt procentinių punktų.
„Augimas yra pastebimas ir gali kelti nerimą, jei jis ir toliau tęsis“ - pareiškė pagrindinis
Natixis ekonomistas Amerikoje Joseph Lavorgna.
Tačiau tuo pačiu jis pats mano, jog šiuo metu recesijos tikimybė siekia 33,3 procento,
nes minimas ekonomistas prognozuoja, kad bedarbystė Amerikoje sumažės.
„Paskutinis bedarbystės padidėjimas buvo susijęs su didėjančia darbo jėgos dalimi, kas
yra ekonomikos stiprybės, o ne silpnumo ženklas“ - reziumavo minimas ekonomistas.

61
 Fundamentalius investuotojus
išstumia kompiuteriai
Investuotojai, kurie vaudovaujasi fundamentaliais rodikliais, šiuo metu sudaro vos
apie dešimt procentų visos apyvartos akcijų rinkose, savo ataskaitoje skelbia
didžiausio Amerikos banko JPMorgan Chase analitikai.
„Nors pokyčiai akcijų rinkose aiškinami fundamentaliais rodikliais, tačiau dauguma
investuotojų neperka ir neparduoda akcijų remdamiesi fundamentaliais rodikliais“ - tikina
JPMorgan Chase banko kiekybinės analizės susijusios su išvestiniais vertybiniais popieriais
padalinio vadovas Marko Kolanovic.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad apie šešiasdešimt procentų apyvartos rinkoje sudaro pasyvios
investicinės sąskaitos bei sąskaitos, kurios yra paremtos kiekybinėmis strategijomis (t.y.
portfelio kūrimas paremtas grupe įmonių, kurios turi tam tikro dydžio rodiklius).
Tokio tipo investuotojų dalis per pastarąjį dešimtmetį apyvartose padvigubėjo. Sandoriai
yra vis labiau paremti kompiuteriniais algoritmais. Pasak Marko Kolanovic, pastaruoju metu
buvusį didžiųjų Amerikos technologijų bendrovių akcijų kainų kritimą didele dalimi būtent ir
lėmė veiksmai sukelti tokių algoritmų.
Tabb Group kompanijos duomenys taip pat rodo, jog vis didesnį vaidmenį prekyboje
akcijomis vaidina kompiuteriniai algoritmai. Remiantis jais, gegužę net 52 procentai visos
prekybos apyvartos teko taip vadinamai aukšto dažnio prekybai, t.y. itin spartūs sandoriai,
kuriuos atlieka kompiuteriai.
Šaltinis: http://www.traders.lt/page.php?id=25478

62
 Trumpėja akcijos buvimo pas
vieną šeimininką laikas
Nuo pirmosios fondų biržos organizavimo Amsterdame 1608 metais laikų
kelis amžius pagrindinis akcininkų pajamų šaltinis buvo įmonių
mokami dividendai. Tuomet akcijų vertė buvo susieta su realia
ekonomika, tai yra su konkrečios bendrovės realia ekonomine
padėtimi.
Pastaruoju metu beveik visi pirkimai biržoje atliekami turint
pirmiausia tikslą – perparduoti akcijas, tikintis gauti pelno iš
akcijos kurso padidėjimo. Dividendai jau yra ne pirminis veiksnys,
kaip anksčiau, o antrinis. Tiesiog prieš dividendų išmokėjimą akcijų
kursas padidėja proporcingai tikėtinai dividendų sumai. Praėjus akcijų
prekybos laikui, kai dar galima buvo
gauti dividendus, kursas vėl sumažėja.
Trumpėja ir akcijos buvimo pas vieną šeimininką laikas: XIX
amžiuje tai buvo dešimtmečiai, XX amžiaus viduryje – metai,
pabaigoje tik mėnesiai, o šiandien – savaitės ar net dienos. Dar
truputis, ir skaičiuosime jau valandas ar minutes.

63
 Amerikos biržose dominuoja
mašinos
Autorius: traders.lt Data: 2018-12-06 Amerikos akcijų rinkoje mašinų atliekami sandoriai jau
sudaro mažiausiai aštuoniasdešimt procentų visos prekybinės apyvartos, tikina šios srities
atstovai.
Dalį šiais metais buvusių didelių kritimų šios šalies akcijų rinkoje galima priskirti kaip tik joms.
Vadinamoji algoritminė prekyba (arba sutrumpintai algo) reiškia rinkos sandorius, kuriuose naudojami
pažangūs matematiniai modeliai, kurie skirti greitai priimti investicinius sprendimus.
„Aštuoniasdešimt procentų kasdieninių judėjimų JAV akcijų rinkoje vykstant valdant
mašinoms“ - tikina Jupiter Asset Management vadovas ir fondų valdytojas Guy de Blonay.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir „The Edge of Foresight" knygos autorius Alex Foster. Jis tvirtina,
kad net apie devyniasdešimt procentų prekybinės apimties akcijų biržose priklauso
algoritminei prekybai. Be to, apie penkiasdešimt procentų sandorių ateities kontraktų
rinkoje atliekama naudojant algo sistemą.
Savo ruožtu JP Morgan bankas jau 2017 metais nurodė, kad investuotojai, kurie prekiauja
tradiciškai, sudaro tik dešimt procentų visos prekybos akcijomis apimties. Kad mašinos vis
aktyviau naudojamos prekyboje - tai jau ilgalaikė tendencija.
Ekspertai teigia, kad šiais metais buvę kai kurie kritimai akcijų rinkoje buvo sukelti mašinų
arba automatinės prekybos, nes šiuo atveju sprendimai priimami nedelsiant atsižvelgus į
pasirodžiusius duomenis. Kai kurie analitikai mano, kad kritimų sulaukėme dėl to, kad
kompiuteriai yra suprogramuoti parduoti akcijas kai tik padidėja nuostolių rizika, dėl ko
sustiprėja svyravimai rinkose.

64
 1 procentas turtingiausių
namų ūkių valdo pusę akcijų
Autorius: traders.lt Data: 2019-01-29 Vos vienas procentas turtingiausių namų ūkių
Amerikoje 2016 m. valdė net pusę visų kompanijų akcijų šioje šalyje, tikina
investicinio banko Goldman Sachs atstovai.
Minimo investicinio banko vyriausiasis ekonomistas Daan Struyven teigė, kad per
pastaruosius trisdešimt metų šis skaičius smarkiai išaugo.
„0,1 procento turtingiausiųjų ir vienas procentas namų ūkių, kurių aktyvų vertė
yra didžiausia, valdo atitinkamai apie septyniolika ir penkiasdešimt procentų visų
namų ūkių akcijų. Tai žymus prieaugis palyginus su praėjusio amžiaus
vėlyvaisiais aštuoniasdešimtaisiais, kai šie rodikliai siekė atitinkami trylika ir
trisdešimt devynis procentus“ - atkreipė dėmesį minimas ekonomistas.
Tiesa, šie duomenys yra 2016 metų, tad neaišku kaip padėtis pasikeitė per
pastaruosius dvejus metus.
Boston Consulting Group paskelbė, kad bendras asmeninis turtas pasaulyje
pasiekė 201,9 trilijono dolerių.
2017 metai Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinkai iš ties buvo geri, tačiau jau praėjusiais
metais sulaukėme didelių svyravimų ir padidėjusio nervingumo, tad vienas iš
pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų Dow Jones Industrial Average 2018
metus baigė pasikoregavęs žemyn 5,6 procento.
Tai buvo blogiausi metai šios šalies akcijų rinkai nuo pat 2008 metų.

65
 26 turtingieji turi tiek, kiek
likę 50 procentų pasaulyje
Autorius: traders.lt Data: 2019-01-21 Vos dvidešimt šeši patys turtingiausi
žmonės pasaulyje valdo tiek pat turto kiek 3,8 milijardo žmonių
gyvenančių skurdesnėje pasaulio dalyje, tokius duomenimis pateikia
Oxfam.
Oxfam kasmet skelbia savo vertinimus prieš Pasaulio ekonomikos forumą
Davose, Šveicarijoje. Labdaros organizacija pabrėžė, kad 2018 metais turtingieji
tapo dar turtingesniais, o nepasiturintys atvirkščiai - dar labiau neturtingesniais.
Daugiau nei 2,2 tūkstančio turtingiausių pasaulio gyventojų turtas per
praėjusius metus padidėjo dar 900 milijardais dolerių, arba 2,5 milijardo dolerių
per dieną.
Tuo metu kai per 2018 metus turtuolių aktyvų vertė paaugo dvyliką procentų,
pačiu neturtingiausių žmonių pasaulyje turto vertė per tą patį laikotarpį
susitraukė vienuoliką procentų.
Oxfam apskaičiavo, kad vieno procento turto mokestis leistų surinkti 418
milijardų JAV dolerių per metus, tad galima būtų finansuoti kiekvieno vaiko,
kuris šiuo metu neina į mokyklą, švietimą bei leistų apsaugoti gyventojų
sveikatą, kad būtų išvengta trijų milijonų žmonių mirčių.

66
 A.Greenspan nustatė
grėsmes JAV ekonomikai
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-08 Buvęs ilgametis Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas
Alan Greenspan perspėjo, kad mato daugybę grėsmių tvirtai (bent jau iki šiol) Donald Trump
prezidentinei ekonomikai.
„Krizės susidaro po to, kai jūs nepaisote, atrodo, iš pradžių nežymių veiksnių“ - sakė jis.
„Visai neseniai neatsižvelgėme į biudžeto deficitą, o jau kitais mokestiniais metais turėsime vieno trilijono
dolerių deficitą“ - tikino Alan Greenspan, kuris Amerikos Centriniam bankui vadovavo nuo 1987 iki 2006
metų bei patyrė tiek ekonominį bumą, tiek nuosmukį.
Jis nurodė didelę riziką susijusią su infliacija, kuri, jei ji pakils iki 4 - 5 procentų, taps politine katastrofa, o
kai infliacija pradeda augti, per vėlu ją stabilizuoti.
Alan Greenspan išskyrė septynias pagrindines grėsmes Amerikos ekonomikai:
1. Staigus JAV biudžeto deficito didėjimas
2. Auganti infliacija
3. Mažėjantis šalies taupymo rodiklis
4. Sumažėjęs našumas
5. Burbulas obligacijų rinkoje
6. Kapitalo trūkumą turintys bankai
7. Prekybos karai
Jis taip pat perspėjo, kad Amerikos gyventojų senėjimas apsunkina tokias programas kaip socialinis
draudimas, o tai savo ruožtu didina šalies biudžeto deficitą ir neigiamai veikia visą ekonomiką. Buvęs FED
vadovas mano, kad senamadiška baimė gali irgi pakenkti būsimam ekonominiam klestėjimui.
„Kai susiduriame su baime, ją labai sunku klasifikuoti. Susilpnėja inovacijų lygis, t.y. sumažėja kapitalo
investicijos, bei pastebimas nenoras rizikuoti“ - paaiškino Alan Greenspan.

67
 FED įspėja apie didelius
kritimus rinkoje
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-28 Šiandien Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai paskelbė
įspėjamąją pastabą apie riziką finansiniam stabilumui. Jie teigia, kad didelę grėsmę kelia prekybos
įtampa, geopolitinis neapibrėžtumus ir įmonių, kurių balansai silpni, skolų augimas.
Amerikos Centrinio banko atstovai taip pat įspėja dėl padidėjusių turto kainų, kurios palyginus su istoriniais
duomenimis, yra labai aukštos. Be to, jie teigė, kad esanti JAV ir Kinijos įtampa prekybos srityje, kartu su
neaiškia geopolitine aplinka, gali kartu su didelėmis turto kainomis sukurti didelį šoką.
„Dėl didėjančios prekybos įtampos, geopolitinio neapibrėžtumo ar kitų nepalankių sukrėtimų gali sumažėti
investuotojų noras rizikuoti. Dėl to turto kainų kritimas gali būti ypač didelis atsižvelgiant į tai, kad vertinimai yra
didesni palyginti su istoriniais. Dėl turto kainų kritimo įmonėms bus sunkiau gauti finansavimą, ypač didelį spaudimą
pajaus sektoriai, kuriame jau yra didelis svertas“ - rašoma FED pranešime. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad paties
Centrinio banko palūkanų normos padidėjimas gali kelti grėsmę. Rinka ir ekonomika pripratusi prie mažų palūkanų
gali susidurti su problemomis, nes Amerikos Federalinis Rezervų bankas toliau normalizuoja politiką padidindamas
palūkanas ir mažindamas savo balansą arba obligacijų, kurias ji nupirko, kad paskatintų ekonomiką, portfelį.
„Net jei Centrinio banko politika būtų visapusiškai nuspėjama visuomenei, kai kurie koregavimai gali pasireikšti
staiga, prisidedant prie vidaus ir tarptautinių finansų rinkų nepastovumo bei įtampų institucijose“ - perspėja Amerikos
Centrinio banko atstovai.
Kitą vertus, FED pažymi, jog bankai ir kitos finansų institucijos turi pakankamai kapitalo, todėl gali įveikti
sukrėtimus. Vartojimo skola taip pat neatsiliko nuo bendrojo vidaus produkto augimo, o tai rodo mažą grėsmę. Vis
dėlto įmonėms gali kilti problemų, ypač toms, kurios jau padidino ir taip aukštą skolos lygį.
„Aukštas svertas istoriškai buvo susijęs su padidėjusia finansinės avarijos grėsme ir įmonių mažėjimu ekonomikos
nuosmukiuose. Atsižvelgiant į verslo skolų įvertinimo spaudimą, toks finansinių nuostolių padidėjimas, jei tai
atsirastų, gali paskatinti platų verslo skolų kainų koregavimą“ - rašoma pranešime.
Amerikos Centrinio banko atstovai pažymi, kad kompanijų skolos, kuriai suteiktas žemiausias investicinis
reitingas, dalis pasiekė beveik rekordinį 2,25 trilijono dolerių lygį, kas sudaro trisdešimt penkis
procentus visos įmonių obligacijų rinkos vertės.

68
 D.Trump: manau, kad FED
išprotėjo
Autorius: traders.lt Data: 2018-10-11 Amerikos prezidentas Donald Trump vakarykštį kritimą
šalies akcijų rinkoje pavadino korekcija bei sugriežtino savo kritiką FED atžvilgiu panaudodamas
žodį „beprotiškas“.
„Šiuo metu tai korekcija, kurios ilgai laukėme, tačiau aš tikrai nepritariu tam, ką šiuo metu veikia
Amerikos Federalinis Rezervų bankas“ - apie dabartinę padėtį akcijų rinkoje sakė JAV
prezidentas.
Jis vėl sukritikavo Centrinio banko vykdomą politiką ir šįkart panaudojo dar griežtesnius žodžius.
„Manau, kad FED daro klaidą. Griežtinimas yra per didelis. Manau, kad FED išprotėjo“ - tiesiai
šviesiai rėžė Donald Trump.
Tuo tarpu Tarptautinio Valiutos fondo vadovės Christine Lagarde požiūris į Amerikos Centrinį
banką ir jo vadovą Jerome Powell yra visiškai kitoks.
„Nelyginčiau Jerome Powell su beprotybe. Jis ir komiteto nariai atrodo kaip visiškai rimti ir
patikimi specialistai, kurie priima sprendimus remdamiesi atitinkamais duomenimis ir atitinkamai
komunikuoja“ - sakė ji bei priminė, kad Centriniai bankai ir jų vadovai yra nepriklausomi.
Be to, apie situaciją finansų rinkose pasisakė ir Amerikos Iždo sekretorius Steven Mnuchin.
„Rinkos nėra efektyvios, jos eina abiem kryptimis, o kartais ir labai staigiai. Amerikos
ekonomikos pagrindai vis dar yra labai stiprūs, todėl akcijų rinkai iki šiol taip gerai sekėsi. Tai,
kad prasidėjo korekcija, atsižvelgiant į tai, kaip pastaruoju metu kilo rinka, neturėtų labai
stebinti. Tai, kad tai nutiko kaip tik dabar, nėra nieko ypatingo. Tai nėra sisteminė problema“ -
teigė jis.

69
 Amerikos prezidentas buvo
susitikęs su FED vadovu
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-05 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump
ir šios šalies Centrinio banko vadovas Jerome Powell 2019 m. vasario 4 d.,
pirmadienį,susitiko bei vakarienės metu aptarė dabartinę padėtį ekonomikoje.
Tai buvo pirmasis jų susitikimas po to, kai prezidentas paskyrė Jerome Powell FED vadovu.
Nuo to laiko Donald Trump ne kartą kritikavo Centrinio banko prezidentą ir jo vykdomą pinigų
politiką, na o ypač ši kritika paaštrėjo nuo praėjusių metų rudens.
Amerikos prezidentas tikino, kad FED didindamas palūkanų normą daro klaidą, be to, buvo
užsiminta, kad Amerikos Centrinio banko vadovas netgi gali būti atleistas, tačiau kitą vertus,
kyla abejonių ar tai realu.
Amerikos Federalinio Rezervų banko paviešintame pranešime informuojama, kad neformalios
vakarienės Baltuosiuose rūmuose metu buvo aptarti dabartiniai ekonominiai įvykiai ir augimo,
užimtumo bei infliacijos perspektyvos. Jerome Powell pristatė prezidentui nuomonę,
atitinkančią ankstesnius pareiškimus, tuo pačiu ir praėjusią savaitę vykusioje spaudos
konferencijoje išsakytas mintis, rašoma FED pranešime.
Vakarienė truko apie devyniasdešimt minučių.
Anoniminis prezidento administracijos atstovas CNBC nurodė, kad susitikimas vyko
draugiškoje aplinkoje ir buvo neformalesnis, nei susitikimai ovaliame kabinete. Jis pridėjo,
jog buvo draugiškai apsikeista nuomonėmis.
Prezidento prašymu vakarienėje dalyvavo Amerikos Federalinio Rezervų banko
viceprezidentas Richard Clarida bei iždo sekretorius Steven Mnuchin.

70
 J.Yellen: D.Trump nesupranta,
kas yra centrinis bankas
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-26 Buvusi Amerikos Federalinio Rezervų banko
vadovė Janet Yellen mano, kad prezidento Donald Trump pareiškimai įrodo,
kad jis nesupranta, koks yra Centrinio banko vaidmuo.
„Aš abejoju, ar jis gali pasakyti, kad FED tikslai yra maksimalus užimtumas ir kainų
stabilumas“ - sakė ji.
„Jis kalbėjo apie FED, tarsi tikslas būtų pasiekti valiutos kursą, kuris palaikytų
jo prekybos planus arba pasiekti tinkamą Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos
balansą. Tokios pastabos rodo, kad trūksta supratimo apie FED įtaką
ekonomikai ir tinkamus jo politikos tikslus“ - pridūrė Janet Yellen.
Ji buvo pirmąją moterimi, kuri vadovavo Amerikos Centriniam bankui, tačiau praėjusių
metų vasarį Janet Yellen paliko turėtą postą, nes Donald Trump nutraukė ilgalaikę
tradiciją, kad naujasis prezidentas vėl paskiria esamą FED vadovą toliau dirbti.
Naujuoju Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovu buvo paskirtas Jerome Powell,
kurį Donald Trump ne kartą kritikavo dėl bazinės palūkanų normos didinimo. Janet
Yellen mano, kad tokie išpuoliai gali būti žalingi.
„Jei taip atsitiktų, tai gali turėti įtakos, ypač jei JAV dėl tam tikrų priežasčių blogėtų
sąlygos, tai gali pakenkti pasitikėjimui FED“ - reziumavo ji.

71
 M.Draghi: kilo pavojus Centr.
bankų nepriklausomybei
Autorius: traders.lt Data: 2018-10-16 Dėl šalių valdžių Centrinių bankų nepriklausomybei
visame pasaulyje iškilo grėsmė, nes jos reikalauja monetarinio palaikymo: nuo skolų
panaikinimo iki obligacijų pirkimo ir palūkanų normų mažinimo, pareiškė Europos
Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
„Jie prašo pakeisti palūkanų normas, atšaukti - anuliuoti, prašo jų (centrinių bankų)
daryti kitus dalykus, įsigyti obligacijas“ - teigė jis.
Naujienų agentūra Reuters primena, kad dvi valdančios partijos Italijoje derybų metu dėl
koalicijos svarstė apie kreipimąsi į Europos Centrinį banką dėl 250 milijardų eurų
vertės šios šalies skolos nurašymo.
Kalbėdamas apie Centrinių bankų nepriklausomybės grėsmę, Mario Draghi neatsižvelgė į padėtį
Italijoje. Jis paminėjo Turkijos prezidento Recep Tayyip Erdogan atvejį, kuris neseniai kritikavo
Turkijos Centrinį banką ir pasisakė prieš palūkanų normos pakėlimą.
Europos Centrinio banko vadovas teigė, kad jų vykdoma politika tinkamai funkcionuoja, o
didžiausia grėsmė - tai staigus aktyvų vertės pokytis arba spartus palūkanų normų padidėjimas.
Mario Draghi taip pat paragino Italijos valdžios institucijas nustoti abejoti dėl jų šalies narystės
euro zonoje, nes yra daug įrodymų, kad tokios pastabos prisideda prie bendrovių ir namų ūkių
paskolų aptarnavimo sąnaudų padidėjimo.
„Italijos pareigūnai turėtų nuraminti savo toną ir palaukti faktų. Biudžeto ekspansija šalyje,
turinčioje didelį skolos lygį, tampa daug sudėtingesnė, jei žmonės pradeda abejoti dėl euro“ -
pabrėžė jis.

72
 D.Trump neatleis FED vadovo
Autorius: traders.lt Data: 2018-12-27 JAV prezidentas Donald Trump gali būti
nepatenkintas Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovu Jerome Powell, tačiau jis neturi
pakankamai galių jį pašalinti iš pareigų, tikina Morgan Stanley banko atstovai.
Praėjusią savaitę žiniasklaidos grupė Bloomberg remdamasi anoniminiais šaltiniais pranešė, jog Donald
Trump kalbėjosi su savo patarėjais dėl Amerikos Centrinio banko vadovo atleidimo. Jau anksčiau JAV
prezidentas ne kartą kritikavo Jerome Powell dėl palūkanų didinimo ir problemų finansų rinkose.
„Prezidentas gali paskirti vadovą, tačiau kai jis prisiekia, prezidentas nelabai ką gali pasakyti, ir
vienintelis būdas FED vadovą pašalinti iš pareigų, jei jis pažeidžia įstatymą. Kongresas turėtų surasti
priežastį, kodėl turėtų jį pašalinti iš pareigų balsuojant ir vykdant procedūrą“ - pareiškė vyriausioji
Morgan Stanley ekonomistė Ellen Zentner.
Amerikos įstatymai teigia, kad Federalinio Rezervų banko pareigūnai ir kitų nepriklausomų institucijų
atstovai gali būti atleisti dėl tam tikrų priežasčių, tačiau, kaip nurodo The Washington Post, priežastis
turėtų būti rimtesnė, o ne tik politinis nesutarimas su prezidentu. Iki šiol per visą FED gyvavimo
istoriją Amerikos prezidentas nei karto neatleido šios institucijos vadovo.
Štai kodėl Ellen Zentner mano, jog Jerome Powell išliks poste. Ji tuo pačiu pridūrė, jog Amerikos
monetarinės politikos vykdytojai nepasiduoda politiniam spaudimui, o savo sprendimus grindžia
ekonominiais rodikliais.
Donald Trump sulaužė dvidešimt penkerius metus galiojusią tradiciją kai Amerikos prezidentai
susilaikydavo nuo viešų komentarų apie palūkanų normos pokyčius, kad tokiu būdu išlaikytų FED
nepriklausomumo statusą. Prieš tai George H.W. Bush buvo paskutinis prezidentas, kuris viešai
pakomentavo Amerikos Centrinio banko veiksmus ir vykdomą politiką.

73
 Centriniai bankai jau nedaro
pagrindinio poveikio rinkoms
Autorius: traders.lt Data: 2018-09-12 Rinkas šiuo metu jau valdo politika, o ne centriniai bankai,
kaip tai buvo dar visai neseniai, tikina CLSA investicijų grupės akcijų rinkos strategas Christopher
Wood.
Jis pažymi, kad centriniai bankai, kurie per pastarąjį dešimtmetį turėjo didžiausią įtaką rinkoms, darė
viską, ką galėjo, kad būtų visiškai nuspėjami.
„Per pastaruosius 12 - 18 mėnesių žaidimo taisyklės pasikeitė. Centriniai bankai nebėra
pagrindinis pokyčių veiksnys, dabar tai yra politika. Rizika, bet tuo pačiu ir galimybė atsiranda
dėl to, kad politika yra kur kas mažiau nuspėjama nei centriniai bankai. Vienintelis mano
turimas grafikas apie politiką yra Donald Trump populiarumo grafikas“ - tikino Christopher
Wood.
Reaguodamas į spartų Amerikos ekonomikos augimą, jis teigė, kad, jo nuomone, ciklo viršūnė buvo
pasiekta praėjusį ketvirtį.
„Šiais metais rinkose dominuojantis fenomenas yra neįprastas Amerikos nuosavybės
vertybinių popierių rinkos ir ekonomikos poveikis, skatinamas dramatiško mokesčių
sumažinimo Amerikos kompanijoms. Tai matyti iš padidėjusių pelnų, sumažėjusių pajamų iš
įmonių mokesčių, smarkiai padidėjusio mažų įmonių pasitikėjimo, o labiausiai tai atsispindi
įmonių vykdomame nuosavų akcijų supirkime“ - sakė minimas specialistas.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas pranešė, kad vien per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos
kompanijos, kurios veikia visame pasaulyje, atgal į šalį susigrąžino apie trijų šimtų milijardų
dolerių vertės lėšas iš vieno trilijono dolerių laikomų užsienyje. Didelė dalis šių pinigų buvo
skirta nuosavų akcijų išpirkimui biržoje. Penkiolika kompanijų, kurios daugiausiai laiko pinigų
už Amerikos ribų, per pirmą ketvirtį nuosavų akcijų supirkimui skyrė 55 mlrd. dolerių, kai
ketvirtį prieš tai - 23 mlrd. dolerių.

74
 Pasaulinė skola pakilo iki
naujo rekordinio lygio
Autorius: traders.lt Data: 2018-07-12. Per pirmą šių metų ketvirtį, remiantis
Tarptautinio Finansų instituto duomenimis, bendra pasaulinė skola vėl pakilo dar labiau
iki naujo absoliučiai rekordinio lygio.
Pasaulinė skola per pirmus tris šių metų mėnesius ūgtelėjo iki 247 trilijonų
dolerių. Ne finansinio sektoriaus skolos dalis pirmojo ketvirčio pabaigoje
sudarė 186 trilijonus dolerių.
Be to, remiantis Tarptautinio Finansų instituto duomenimis, pirmą kart per dvejus
metus paaugo ir pasaulinės skolos bei pasaulinio bendrojo vidaus produkto santykinis
rodiklis procentine išraiška, kuris po pirmų trijų šių metų mėnesių jau sudarė net 318
procentų.
Pasaulinė skola pasiekė naują rekordinį lygį pagrinde dėl to, nes daugelyje išsivysčiusių
šalių įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis pasiekė iki tol neregėtas aukštumas.
„Verslo sektorius yra labai įsiskolinęs ir gali būti labai pažeidžiamas dėl didesnių
palūkanų normų. Įmonės naudojosi dirbtinai žemomis palūkanomis ir skolinosi kapitalo
rinkose tik tam, kad išpirkti akcijas biržoje. Dėl būdingo skolos nestabilumo, susijusio
su nuosavybės vertybinių popierių finansavimu, galima daryti prielaidą, kad kitas
nuosmukis gali sukelti nepaprastai didelį investicijų išlaidų susitraukimą“ - sakė
pagrindinis Natixis ekonomistas Amerikos rinkoje Joseph LaVorgna.

75
 Skolos galiausiai sužlugdo
visas didžias visuomenes
Iš istorijos studijų žinoma, kad skolos
galiausiai sužlugdo visas didžias visuomenes.
Mes išsitraukiame savo kredito korteles,
skolinamės, pradėdami didžiausią išlaidavimo
puotą, ir sakome, kad mūsų laukia puikūs
laikai. Mes skolinamės ateities sąskaita ir
greitai turėsime už tai mokėti.
Mums teks iš naujo išmokti, ką reiškia
finansinė drausmė.

76
 Šalių skolų santykiai su BVP

77
 Namų ūkių skolų santykiai su
BVP

78
 JAV valstybės finansų raida
1983 m. JAV buvo didžiausia pasaulio
kreditorė.
1985 m. JAV pirmą kartą nuo 1914 m. tapo
skolininke.
1987 m. pabaigoje JAV skolos jau buvo
didesnės nei visų šalių į pietus nuo Rio Grandės
kartu sudėjus – Brazilijos, Meksikos, Peru,
Argentinos ir visų kitų.
Dabar JAV yra daugiausiai įsiskolinusios
pasaulyje.
79
 JAV valstybės skolos augimas
įvairių prezidentų laikotarpiu
Barack Obama dvi iš eilės kadencijas buvo Amerikos prezidentu, t.y. bendrai
aštuonis metus, per šį laikotarpį šios šalies viešoji skola dar labiau ūgtelėjo, t.y.
šoktelėjo net beveik dvigubai.
Kai 2009 metais Barack Obama oficialiai pradėjo eiti Amerikos prezidento pareigas,
t.y. prasidėjo jo pirmoji kadencija, šalies viešosios skolos vertė siekė 10,626
trilijono dolerių, na o kai baigėsi jo antroji ketverių metų kadencija prezidento
poste, Amerikos viešoji skola jau bendrai sudarė net 19,944 trilijono dolerių. Tad
bendrai per aštuonerius Barack Obama prezidentavimo metus šios šalies viešojo
skola šoktelėjo 9,318 trilijono dolerių.
Remiantis skaičiavimais, kiekvienam amerikiečiui, kuris gruodį turėjo viso etato
darbą, tenkanti viešosios skolos dalis per minimą laikotarpį padidėjo 75,129
tūkstančiais dolerių.
Labiausiai prie viešosios skolos augimo prisidėjo sveikatos priežiūros sritis, t.y. 1,1
trilijonu dolerių, socialinės apsaugos indėlis sudarė 900 mlrd. dolerių, na o išlaidos
gynybai ir karinėms reikmėms Amerikos skolą padidino 585 mlrd. dolerių.
Buvusio Amerikos prezidento George W. Bush prezidentavimo metu, kuris irgi dvi
kadencijas iš eilės ėjo šalies vadovo pareigas, viešoji skola padidėjo 4,9 trilijono
dolerių. Kai jis oficialiai 2001 metais pradėjo eiti prezidento pareigas, Amerikos
viešoji skola siekė beveik 5,7 trilijono dolerių, na o antros kadencijos pabaigoje jau
sudarė 10,6 trilijono dolerių.

80
 JAV skola prie Trampo pakilo
daugiau nei 2 trln. dolerių
Autorius: traders.lt Data: 2019-01-07 2018 metų pabaigoje Jungtinių
Amerikos Valstijų viešoji skola jau siekė 21,974 trilijono dolerių, o tai
reiškia, kad per Donald Trump valdymo laikotarpį ji išsipūtė virš dviejų
trilijonų dolerių.
Po paskutinės pasaulinės 2008 metų krizės šios šalies viešosios skolos prieaugis
paspartėjo, nes Kongresas ir tuometinio prezidento Baracko Obamos administracija
patvirtino finansines paskatas, kurios buvo skirtos pagelbėti ekonomikai.
Dabartinio JAV prezidento kadencijos pradžioje viešosios skolos prieaugis pradėjo
lėtėti, bet praėjusiais metais vėl paspartėjo, nes įsigaliojo 2017 metų pabaigoje
patvirtinti mokesčių pakeitimai, t.y. buvo pastebimai sumažintas verslui taikomas
pelno mokestis, tad biudžetas neteko pajamų ir reikėjo papildomai skolintis.
Savo prezidentinės kampanijos metu Donald Trump kalbėjo apie tai, kad atsikratys
valstybinės skolos, t.y. jis tuomet tvirtino, jog tą gali atlikti per aštuonerius metus.
Remiantis oficialiais duomenimis, 2018 metų pabaigoje Amerikos viešoji
skola jau sudarė 105.4 procentus šios šalies metinio bendrojo vidaus
produkto vertės, t.y. buvo didžiausia nuo pat 1950 metų. O biudžeto
deficitas per metus paaugo nuo 3,5 iki 3,8 procento BVP.

81
 Amerikos biudžeto deficitas
didžiausias per šešis metus
Autorius: traders.lt Data: 2018-10-16 Per praėjusius 2018 m. Amerikos finansinius metus, kurie
užsibaigė rugsėjo trisdešimtą dieną, šios šalies biudžeto deficitas dėl sumažintų mokesčių ir padidintų
išlaidų, ūgtelėjo ir buvo didžiausias nuo pat 2012 metų.
Remiantis Amerikos Iždo departamento paviešinta informacija, per praėjusius finansinius
metus šios valstybės biudžeto deficitas siekė 779 milijardus dolerių, t.y. 113 milijardų
dolerių arba septyniolika procentų daugiau nei per ankstesnius finansinius metus.
JAV biudžeto deficitas sudarė 3,9 procento šalies bendrojo vidaus produkto vertės.
Išlaidos per praėjusius finansinius metus padidėjo 127 milijardais dolerių arba 3,2 procento. Pakilo tiek
išlaidos gynybai, tiek medicinai, socialiniai apsaugai ir ūgtelėjo išlaidos nelaimių padarinių
kompensavimui. Tuo tarpu biudžeto pajamos per minimą laikotarpį pakilo vos keturiolika milijardų
dolerių arba 0,4 procento. Dėl sumažinto pelno mokesčio pajamos iš šios srities krito 31 procentu, tuo
tarpu pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio pakilo virš šešių procentų.
Be to, Amerikos Iždo departamentas pranešė, kad per praėjusius finansinius metus vien
palūkanoms už skolas išleista 523 mlrd. dolerių, arba rekordinis kiekis.
Tiesa, patį rugsėjo mėnesį Amerikos biudžetas buvo perteklinis, t.y. pajamos išlaidas viršijo už 119
mlrd. dolerių sumą, kai laukta, jog šis rodiklis sudarys vidutiniškai 71 milijardą dolerių. Mėnesį prieš tai
išlaidos pajamas viršijo už 214 milijardų dolerių sumą.
Amerikos Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad per šiuos finansinius metus valstybės
biudžeto deficitas dar labiau paaugs ir jau sieks 973 milijardus dolerių, o dar kitais
finansiniais metais jau viršys vietą trilijoną dolerių.

82
 Amerikos biudžeto deficitas
didesnis nei laukta
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-14 Amerikos Iždo departamentas pranešė, kad gruodžio
mėnesį šalies biudžetas vėl buvo deficitinis. Išlaidos pajamas viršijo labiau nei laukta, tačiau
lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, deficitas susitraukė.
Paskutinį praėjusių metų mėnesį JAV biudžeto deficitas siekė keturiolika milijardų dolerių,
kai laukta, jog sudarys vidutiniškai 10.5 mlrd. dolerių. Tačiau lyginant su 2017 metų
gruodžiu, jis smuktelėjo net 42 procentais. Lapkritį deficitas siekė net 205 milijardus
dolerių.
Nors gruodį šios šalies biudžeto pajamos smuktelėjo keturiais procentais, tačiau tuo pat
metu išlaidos krito dar labiau, t.y. septyniais procentais.
Bendrai po pirmų trijų šių Amerikos valdžios finansinių metų, kurie prasidėjo spalį,
biudžeto išlaidos pajamas jau viršija 319 mlrd. dolerių, arba net keturiasdešimt
dviem procentais daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį.
Per minimą trijų mėnesių laikotarpį, lyginant su ankstesnių finansinių metų tuo
pačiu laikotarpiu, verslo sumokėtų mokesčių dalis sumažėjo net septyniolika
procentų, o mokesčiai surinkti iš individualių asmenų krito apie keturis procentus.
Nepriklausomas Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad per visus biudžetinius
metus, kurie pasibaigs rugsėjo trisdešimtą dieną, deficitas sieks 897 mlrd. dolerių,
arba sudarys 4,2 procento Amerikos metinio bendrojo vidaus produkto vertės.

83
 Amerikos deficito kelias yra
labai nesubalansuotas
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-18 Buvęs ilgametis Amerikos Federalinio Rezervų banko
vadovas Alan Greenspan įspėja dėl tolesnio šios šalies biudžeto deficito pastebimo didėjimo
pasekmių.
Jau pirmaisiais finansiniais metais, kai Donald Trump buvo prezidentu, federalinio biudžeto deficitas
siekė 779 milijardus dolerių. Mokesčių mažinimas nesukėlė „savarankiško finansavimo“ ir nepaisant
spartėjančios ekonomikos, deficitas buvo didžiausias nuo pat 2012 metų. Pagal Kongreso biudžeto
biuro prognozes, jau 2022 metais trūkumas viršys vieną trilijoną JAV dolerių.
Į grėsmes, susijusias su deficito augimo keliu atkreipė dėmesį buvęs FED vadovas Alan Greenspan,
kuris šiam bankui vadovavo 1987 - 2006 metais.
„Mes susiduriame su itin nesubalansuota padėtimi. Politiniu požiūriu deficitas nėra svarbus. Tačiau jo
pasekmės yra svarbios“ - tikino devyniasdešimt dviejų metų ekonomistas.
Vėlyvojo verslo ciklo stadijoje biudžeto deficitas yra beveik toks pat didelis kaip 2009 metais, kai
Amerikos ekonomika buvo gilioje recesijoje ir tai gali lemti infliacijos sugrįžimą, teigė Alan Greenspan.
Jo nuomone, jei investuotojai pradės bijoti, kad didėjančios biudžeto išlaidos darys spaudimą kainų
augimui, obligacijų paklausa gerokai sumažės. Tuo tarpu 2018 metais grynoji vyriausybės obligacijų
emisija padvigubėjo ir pasiekė 1,34 trilijono JAV dolerių, nes biudžeto išlaidų augimą lydėjo FED
balanso mažinimas.
„Politikai reaguos į didėjantį deficitą tik tada, kai pradės augti infliacija. Šiuo metu jau matome
stagfliacijos sėklą (situacija, kai ekonomikos sulėtėjimą lydi infliacija)“ - sakė Alan Greenspan.
Kitas didelis potencialus augančio deficito poveikis gali būti privačių investicijų, kurios būtinos
produktyvumo augimo išlaikymui, mažinimas. Nepadengtos vyriausybės išlaidos išstums privačias
investicijas, kurios ilgainiui lems mažesnį ekonomikos augimą, paaiškino minimas ekonomistas.

84
 JAV skolos lygis, USD

85
 Amerikos skola viršijo 22
trilijonus dolerių
Autorius: traders.lt Data: 2019-02-13 Amerikos viešoji skola pakilo virš dvidešimt dviejų trilijonų dolerių,
kas tuo pačiu reiškia, kad buvo pasiektas naujas rekordinis jos lygis. Per pastaruosius dešimt metų šios
šalies skola pašoko dešimt trilijonų dolerių.
Remiantis Iždo departamento duomenimis, JAV valstybės skola jau siekia 22,013 trilijono dolerių.
Valdžios institucijų turima skolos dalis sudaro 5,856 trilijono dolerių, o kiti subjektai, t.y. vietiniai ir
užsienio instituciniai bei individualūs investuotojai turi įsigiję Amerikos skolos vertybinių popierių už
16,157 trilijono dolerių.
Dvidešimt vieno trilijono dolerių skolos lygis buvo viršytas praėjusių metų kovo mėnesį. Žinoma, Amerikos viešoji
skola auga ne vienodu tempu. 2014 metų gruodį buvo viršytas aštuoniolikos trilijonų dolerių lygis, 2016 metų vasarį
peržengtas devyniolikos trilijonų lygis, o apie dvidešimties trilijonų dolerių viršijimą buvo pranešta 2017 metų rugsėjį.
Palyginimui, dar 1979 metų pabaigoje JAV viešoji skola nesiekė nei vieno trilijono dolerių. Po dešimties
metų ji jau sudarė tris trilijonus dolerių, 1999 metais - 5,6 trilijono dolerių, o dar po dešimties metų siekė
11,9 trilijono dolerių.
Nuo Donald Trump inauguracijos Amerikos prezidentu, t.y. nuo 2017 metų sausio dvidešimtos dienos,
šios valstybės skola ūgtelėjo 2,07 trilijono dolerių arba 10,3 procento. Palyginimui, kai 2009 metų sausio 20
dieną Barack Obama pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, šios šalies viešosios skolos vertė siekė 10,6 trilijono dolerių
ir kito to momento, kai šias pareigas perėmė dabartinis vadovas, nominaliąja verte skola padidėjo 9,32 trilijono
dolerių arba 87,7 procento. Savo ruožtu per George W. Bush prezidentavimą skola pakilo 4,89 trilijono dolerių arba
85,5 procento, kai per visų ankstesnių prezidentų kadencijas šis rodiklis ūgtelėjo tik 5,72 trilijono dolerių.
Šiuo metu JAV viešoji skola jau sudaro 105 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Praeityje šis
rodiklis tokiame lygyje buvo tik Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Dabar šios valstybės skola išsipūtė iki įspūdingo
lygio taikos ir ekonominės gerovės laikotarpiu.
Tačiau tuo pačiu metu ne tik gerokai padidėjo Amerikos skola, bet dramatiškai krito šios valstybės
valiutos dolerio perkamoji galia. Remiantis vartotojų kainų indekso rodikliu, galima apskaičiuoti, kad
1913 metais vienas doleris turėjo perkamąją galią, palyginamą su šiandienos 25 doleriais.

86
 Naujas rekordinis Amerikos
namų ūkių skolos lygis
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-20 Per trečią 2018 metų ketvirtį remiantis
Amerikos Federalinio Rezervų banko Niujorko padalinio duomenimis, šalies namų
ūkių bendra skola dar labiau ūgtelėjo iki naujo rekordinio 13,5 trilijono dolerių
lygio.
Amerikos namų ūkių skola per praėjusį ketvirtį pakilo 219 milijardų dolerių, arba labiausiai
nuo pat 2016 metų. Palyginus su 2008 metais prieš krizę buvusiu rekordiniu lygiu, ši skola
paaugo 837 mlrd. dolerių.
Krizės laikotarpiu ir vėliau kelis metus amerikiečių skola mažėjo, tačiau nuo 2013 metų
pasiekto kritimo dugno, ji jau pašoko kiek daugiau nei penktadaliu, t.y. dvidešimt vienu
procentu.
Bendra blogų paskolų dalis per ketvirtį padidėjo nuo 4,5 iki 4,7 procento. Didžiąją dalį namų
ūkių bendros skolos sudaro hipotekos arba paskola būstui įsigyti, kurios bendra vertė 9,1
trilijono dolerių. Laiku negrąžinamų būsto paskolų dalis per trečią ketvirtį Amerikoje
padidėjo nuo 437 iki 445 milijardų dolerių, kas sudaro 4,9 procento visų hipotekos paskolų
vertės.
Studentams išduotų paskolų vertė trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 1,4 trilijono dolerių, o
blogų arba laiku negrąžinamų tokio pobūdžio skolų dalis per ketvirtį padidėjo nuo 8,6 iki 9,1
procento. Tai didžiausias nemokumo rodiklio prieaugis per pastaruosius septynerius metus.
Be to, paaugo laiku negrąžinamų paskolų dalis ir tarp kreditinių kortelių turėtojų ir tarp tų,
kurie pasiėmė paskolas automobiliui įsigyti.

87
 Rekordinė studentų skola
Amerikoje
Autorius: traders.lt Data: 2018-08-28 Amerikos studentų bendra turima skola dar labiau
paaugo ir pasiekė absoliučiai rekordinį 1,5 trilijono dolerių lygį. Nuo 2011 metų ši skola
paaugo apie penkis šimtus milijardų dolerių.
Be to, nuo 2007 metų Amerikos studentų bendra skola pašoko beveik vienu trilijonu dolerių.
Daugiausiai studentų, t.y. beveik keturiasdešimt procentų, turi paskolas nuo 5 iki 19,9 tūkstančio JAV
dolerių. Mažiausia dalis iš jų, kuri sudaro apie tris procentus, turi 80 - 99,9 tūkstančio dolerių vertės
skolas. Daugiau nei trisdešimt procentų studentiškų paskolų viršija šimto tūkstančių dolerių
ribą.
Standard & Poor’s reitingų agentūros surinkti duomenys rodo, jog studentų skolos Amerikoje auga,
nors per pastaruosius penkerius metus suteiktų paskolų vertė sumažėjo. Kodėl tai vyksta? Taip yra dėl
to, nes skolininkai susitaria dėl programų, kuriomis trumpuoju laikotarpiu sumažėja šių paskolų kaštai,
bet ilgainiui padidėja visa skola.
Amerikos studentai labai įsiskolina, nes reikia mokėti už mokslą, ir pradeda profesinį gyvenimą,
apsunkintą įsipareigojimais, t.y. skolomis, kurias jie turi grąžinti daugelį metų. Ši problema kelerius
metus kelia nerimą daugeliui politikų ir ekonomistų, tačiau nedaug buvo padaryta, jog ji buvo
išspręsta. Standard & Poor’s ataskaitoje nurodoma, kad Obamos administracijos metu priimtos
programos, skirtos padėti šiems skolininkams, nepadarė jokio reikšmingo pagerėjimo.
Brookings Institution atstovai sausio mėnesį perspėjo, jog jeigu dabartinė tendencija išsilaikys, tai net
keturiasdešimt procentų turinčių studentiškas paskolas iki 2023 metų gali bankrutuoti dėl savo
įsipareigojimų. Tiesa, studentų dalis, kurie ilgiau nei trisdešimt dienų vėluoja laiku grąžinti paskolas,
praėjusio ketvirčio pabaigoje siekė 8,8 procento, ir buvo mažiausia per paskutinius dvyliką metų.

88
 Išsivysčiusios šalys
nepasirengusios nuosmukiui
Buvęs Amerikos iždo sekretorius Lawrence Summers perspėjo, kad išsivysčiusios šalys yra
nepakankamai pasirengusios kitam ekonomikos nuosmukiui, o centriniai bankai turėtų būti
atsargūs ir nedidinti palūkanų normas tik tam, kad kontroliuoti infliaciją. „Svarbiausias pinigų
politikos klausimas iki krizės sukūrimo buvo infliacijos vengimas, o dabar jis jau nebėra pats
svarbiausias dalykas. Dabar tai yra sveiko augimo išlaikymas ir visiško užimtumo pasiekimas“
- tikino jis.
Amerikos monetarinės politikos vykdytojai jau ėmė mažinti buvusį neįprastai didelį paramos lygį, kuris
buvo skirtas palaikyti ekonomiką krizės laikotarpiu.
Paklaustas apie tai, kad kai kurie sako, jog ekonomika atsigavo po finansų krizės, Lawrence Summers
sakė, kad tai didžiulė paskata - įskaitant fiskalinį impulsą ir nesubalansuotą augimą akcijų rinkoje,
nustelbė tikrą vaizdą ekonomikoje. „Galbūt, jei bus išlaikyta santykinai ekspansinė pinigų politika
ir fiskalinė politika tradiciškai bus nepagalvota, teigiama ekonomikos tendencija gali tęstis tam
tikrą laiką. Tačiau mes gyvename labai trapioje ir jautrioje ekonomikoje“ - teigė jis.
Praėjusią savaitę Amerikos Centrinis bankas dar labiau padidino savo bazinę palūkanų normą, bei
pranešė, kad sparčiau nei anksčiau manyta toliau griežtins savo vykdomą politiką. Tuo tarpu Europos
Centrinis bankas paskelbė, kad sumažins savo aktyvų supirkimo programos mėnesinę vertę bei tuo pačiu
ruošiasi ją nutraukti. Nors dabar daugelis Centrinių bankų siekia labiau normalesnės politikos,
tačiau Lawrence Summers tvirtina, kad ko gero iki kitos recesijos palūkanų normos nesugrįš į
istoriškai įprastą lygį. Tai reiškia, kad jie negalės reaguoti su jėgos lygiu, reikalingu veiksmingai
išspręsti šią problemą. Jis paragino Centrinius bankus papildyti ir sustiprinti savo standartinius įgaliojimus
siekiant stabilizuoti kainas, laikantis didžiausio visiško užimtumo lygio.
„Nutinka recesijos ir sulėtėjimas. Kai tai nutinka, įprastas sprendimas yra sumažinti palūkanų
normas 500 bazinių punktų, tačiau šįkart tam nebus erdvės“ - reziumavo jis.

89
 Doleris praras valiutų karaliaus
statusą
Autorius: traders.lt Data: 2018-09-18 Prezidento Donald Trump politika ir ypač jo prekybos karas su
Kinija lems tai, jog doleris praras valiutų karaliaus statusą, tikina amerikiečių ekonomistas Jeffrey
Sachs.
JAV dolerio kaip pagrindinės pasaulio rezervinės valiutos statusas atnešė Amerikai daug naudos, t.y. jie gali
užsienyje pinigai ir saugiai skolintis, be bankroto pavojaus, nes tai Amerika spausdina paskolos valiutą, tikina jis.
Minimas ekonomistas taip pat priminė, jog dolerio pozicija leidžia JAV tiesiogiai ir netiesiogiai
kontroliuoti finansinių srautų srautą pasauliniu mastu ir taip apriboti pinigų tiekimą teroristams,
ginklų platintojams ir kitoms neteisėtoms organizacijoms.
„Tačiau doleris nėra nepakeičiamas, o Trump blogi sprendimai gali paspartinti jo dominavimo
pabaigą“ - tikino Jeffrey Sachs.
Jis atkreipia dėmesį, jog Amerikos valiutos pozicija jau nukentėjo, ją susilpnino 2008 metais įvykusi finansų
krizė, o dabar doleriui kelia grėsmę prekybos karas ir sankcijų politika Irano atžvilgiu.
„Labiausiai pavojinga yra Donald Trump pozicija Kinijos atžvilgiu. Šis prekybos karas yra keblus ir beveik
absurdiškas Trump administracijos bandymas pristabdyti Kinijos ekonominę galią, stengiantis užgniaužti
eksportą iš šios šalies ir apriboti jos prieigą prie Vakarų technologijų“ - sakė minimas ekonomistas.
Jo nuomone, tokios priemonės artimiausiu metu gali pakenkti Pekinui, tačiau ilgainiui Kinijos augimas nebus
sustabdytas. Tuo pat metu galima tikėtis, kad tai įtikins Kinijos valdžios institucijas sukurti pasaulinę mokėjimo
sistemą, kuri nebūtų grindžiama doleriu.
„Kita vertus, sankcijų taikymas Irano atžvilgiu, su kuriuo likusi pasaulio dalis nori užsiimti verslu,
paskatins kitas šalis ieškoti būdų, kaip apeiti Amerikos apribojimus, visų pirma pakeičiant dolerį kita
valiuta sandoriuose su Teheranu. Bet kokiu atveju, artimiausiais metais brangiai kainuojanti biudžeto politika
ir avantiūrinės priemonės bei sankcijos, kurias Trump naudoja prekyboje, turės įtakos JAV ekonomikai ir dolerio
vaidmeniui pasaulio finansų sistemoje“ - reziumavo Jeffrey Sachs.

90
 Pasaulinei ekonomikai gresia
kita finansinė krizė
Autorius: traders.lt Data: 2018-10-04 Tarptautinis Valiutos fondas perspėja, kad
reformų trūkumas, reikalingas finansų sistemai apsaugoti nuo neatsakingo elgesio,
sukelia grėsmę, jog pasaulinė ekonomika susidūrus su kita finansine krize.
Esant situacijai, kai pasaulinė skola yra didesnė nei per paskutinę 2008 metų krizę, yra
rizika, kad nereguliuojamos finansų sistemos dalys gali sukelti pasaulinę paniką,
teigiama TVF ataskaitoje apie pasaulinį finansinį stabilumą. Jos autoriai pripažįsta, kad
per pastaruosius dešimt metų buvo padaryta daug pastangų, jog padidėtų bankų
rezervai ir ūgtelėtų finansų sektoriaus priežiūra.
„Vis dėlto egzistuoja tendencija, kad gerais laikais, kaip dabar, kai mažos palūkanos ir
nedidelis kintamumas, didėja rizika, ir ši rizika visada gali pereiti į naujas sritis“ -
perspėja Tarptautinio Valiutos fondo specialistai.
Anksčiau šią savaitę TVF vadovė Christine Lagarde sakė, kad jai kelia
susirūpinimą didėjanti pasaulinė skola, tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus,
kuri per pastarąjį dešimtmetį pašoko net šešiasdešimt procentų iki rekordinių
182 trilijonų dolerių. Ji teigė, kad dėl skolų ūgtelėjimo padidėjo besivystančių
šalių ir jų bendrovių pažeidžiamumas didinti JAV palūkanų normas. Christine
Lagarde pažymėjo, kad didėjančios palūkanos gali paskatinti lėšų pasitraukimą ir
destabilizuoti besivystančias šalis.
„Tai turėtų tapti pavojaus signalu“ - pabrėžė ji.

91
 2019 metais bus marazmas
rinkose
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-29 Po audringų šių metų, 2019 metais pasaulio finansų rinkose
įsivyraus marazmas, tikina investicinės kompanijos Fidelity International atstovas Bill McQuaker.
Besibaigiantys 2018 metai nebuvo sėkmingi investuotojams. Tarp septyniasdešimties Deutsche
Bank banko stebimų aktyvų, 63 iš jų grąža dolerine išraiška šiais metais yra neigiama. Jei ši
situacija išliks, turto tipų, kurie metus baigs su neigiama grąža, dalis sieks net devyniasdešimt
procentų, ir tai bus didžiausias kiekis per pastaruosius daugiau nei šimtą metų kai yra stebimi
tokio tipo duomenys.
Remiantis Deutsche Bank duomenimis, 2017 metais vos vienos rūšies aktyvų grąža buvo
neigiama, ir tai buvo mažiausias rodiklis per visą istoriją. Pasak Fidelity International atstovų, kitais
metais geriausiu atveju investuotojai galėtų tikėtis kritimo impulso užsibaigimo.
„2017 metais viskas augo, 2018 metais viskas krito, na o kitais metais viskas stovės vietoje.
Metų pradžioje nebus daug galimybių ką nors nusipirkti ir per metus stebėti augantį pelną“ - sakė Fidelity
International aktyvų valdytojas Bill McQuaker.
Nors pasaulinė ekonomika vystysis, tarp veiksnių, kurie turės neigiamos įtakos grąžos normoms,
specialistas paminėjo finansavimo sąlygų pablogėjimą, vėlyvą ekonominės plėtros JAV stadiją ir
suprastėjusią kredito rinkų būklę.
Minimas fondų valdytojas savo fonduose susimažino akcijų dalį, kiek padidino aukso ir
pasirinktų žemesnio reitingo besivystančių šalių ir įmonių obligacijų kiekį, be to, investavo į
alternatyvius aktyvus, tokius kaip hedge fondų vienetai.
Nepaisant silpnos rinkos prognozės ir verslo ciklo pabaigos perspektyvos, Fidelity International aktyvų.
valdytojai laukia gerų metų ekonomikoje. Kinija gaus naudos iš vyriausybės skatinamosios
ekonomikos programos, o JAV augimas tęsis, nors ir šiek tiek mažesnis nei 2018 metais, tikina
Bill McQuaker

92
 2020 metais galime sulaukti
naujos finansų krizės
Autorius: traders.lt Data: 2018-09-19 Profesorius Nouriel Roubini, kuris nuspėjo 2008 metų krizę, ir italų ekonomistas
Brunello Rosa nurodė priežastis, kodėl 2020 metais galime sulaukti naujos finansų krizės ir nuosmukio.
„Pasaulio ekonomika, kuri auga beveik dešimtmetį, turi sulėtėti, kai neišvengiamai bus panaikinta JAV ekonomikos skatinimo
politika. Kai ateis 2020 metai, bus sąlygos kitam lūžiui“ - tikina minimi ekonomistai.
Pasak jų, geroji pasaulinės ekonomikos dinamika tęsis ir 2019 metais, tačiau po metu veikla susijusi su Amerikos ekonomikos
skatinimu bus nutraukta, tad augimas sulėtės nuo daugiau nei dviejų procentų iki žemiau nei du procentai. Infliacija, kuri jau
viršija FED nustatytą lygį, privers Centrinį banką Amerikoje dar labiau padidinti palūkanų normą, kas vieną vertus sustiprins
dolerį, o kita vertus, lems kapitalo nutekėjimą iš besivystančių rinkų.
Reikėtų tikėtis, jog muitų karai, kuriuos JAV prezidentas Donald Trump paskelbė Kinijai ir kitoms šalims, toliau plėtosis, o tai
sulėtins ekonomikos augimą ir skatins infliaciją. Technologijų perdavimo iš JAV į kitas šalis mažinimas lems pasaulinės tiekimo
grandinės sutrikdymą.
Padėtis pablogės ne tik Amerikoje, tačiau ir kitose valstybėse, nes jos imsis atsakomųjų veiksmų prieš Trump protekcionistinę
politiką ir muitų karą. Tai ypač pakenks besivystančioms rinkoms, tikina Nouriel Roubini bei Brunello Rosa.
„Atsižvelgiant į prekybos konfliktus, taip pat į pigių pinigų politikos pabaigą, Europos ekonomika sulėtės. Be to, populistinė
ekonominė politika tokiose šalyse kaip Italija, kelia grėsmę, jog kils viešosios skolos krizė“ - perspėja minimi ekonomistai.
Jie pripažįsta, kad daugelis sparčiai besivystančių šalių ir net kai kurios išsivysčiusios šalys jau yra stipriai
įsiskolinusios, o nekilnojamojo turto rinka ten pervertinta.
Nouriel Roubini bei Brunello Rosa atkreipia dėmesį, jog didėjantis didelio dažnio prekybos populiarumas biržose kelia grėsmę, kad
galime sulaukti staigių ir didelių kritimų rinkoje, kurie gali būti panašūs į tą, kurio sulaukėme Amerikoje 2010 metais.
Visa tai rodo, kad galime sulaukti naujos krizės, tačiau skirtingai nei 2008 metais, kai vyriausybės turėjo politines
priemones, kurios trukdė laisvam ekonomikų kritimui, politikai turės spręsti kitos recesijos problemą surištomis
rankomis, perspėja minimi ekonomistai. Šįkart jie negalės imtis tokių pat veiksmų, kaip po 2008 metų, nes
sukauptos didelės valstybinės skolos neleis įvesti fiskalinių paskatų, o Centriniai bankai, kurių balansai jau yra
pernelyg apsunkinti, negalės sugrįžti prie netradicinių pinigų politikos sprendimų.
„Europoje populistinių partijų sąrašų augimas apsunkina, Europos Sąjungos lygmeniu, reformų įgyvendinimą ir institucijų kūrimą,
kurios yra būtinos, kad būtų įveikta kita finansų krizė ir ekonomikos sulėtėjimas“ - pabrėžė Nouriel Roubini bei Brunello Rosa.
„Kai ateis kita krizė, ji bus rimtesnė ir ilgesnė nei ankstesnė“ - reziumavo ekonomistai.

93
 P. Krugmanas įspėja apie
recesiją ir priemonių stoką
Publikuota: 2019-02-11 Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas sako matąs
„realią tikimybę“ jau šiemet įvykti recesijai ir įspėja, kad centriniai bankai neturi atsakomųjų
priemonių.
„Manau, kad yra gana reali tikimybė, kad sulauksime recesijos šių metų pabaigoje ar kitais metais“, –
sakė p. Krugmanas auditorijai Dubajuje sekmadienį vykusiame Pasaulio vyriausybių susitikime.
Jis pažymėjo, kad regionas, „kuris atrodo esąs arčiausiai recesijos, yra euro zona“.
Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 m. ir
2020 m. Vietoje anksčiau prognozuotų 1,9% šiemet EK laukia 1,3% euro zonos ekonomikos augimo,
kitais metais – nebe 1,7%, bet 1,6%.
Tai – jau nebe pirmas aukšto lygio ekonomistų ir institucijų įspėjimas dėl ekonomikos lėtėjimo. Tokioms
institucijoms, kaip Tarptautiniam valiutos fondui, mažinant pasaulio ekonomikos augimo prognozes,
kalbos krypsta dėl to, kokio mąsto bus ekonomikos sulėtėjimas ir kada turėtų įvykti recesija.
Žvelgdami į vis dar žemas palūkanų normas, ekonomistai nerimauja, ar recesijos atveju pagrindiniai
pasaulio centriniai bankai turės užtektinai priemonių arsenale atgaivinti ekonomikai.
„Pagrindinis rūpestis visuomet buvo tas, kad mes neturime efektyvaus atsako, jei viskas sulėtės“, – p.
Krugmaną cituoja CNBC.
Pasidavęs finansų rinkoje pernai pabaigoje kilusiai panikai, JAV centrinis bankas (FED) jau
sušvelnino retoriką ir teigia būsiąs kantresnis su palūkanų kėlimu ir lankstesnis mažindamas
balansą. Atsiranda ir svarstymų apie galimą palūkanų prikirpimą.
Plačiau:
https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/11/p-krugmanas-ispeja-apie-recesija-ir-priesnuodziu-stoka#ixzz5fF3Pq
axX

94
 D.Trump negali sustabdyti kito
finansinio žlugimo
Amerikos finansų ekspertas ir knygų šia tema autorius James Rickards teigia, kad naujai
išrinktas Amerikos prezidentas Donald Trump bus bejėgis sustabdyti kitą finansinę krizę.
„Finansų krizė tikrai artėja. Svarbiausia yra tai, jog krizė artėja, ir dabar yra
laikas jai pasiruošti. Tai gali atsitikti 2018 ar 2019 metais, arba netgi gali įvykti
rytoj. Yra visos sąlygos kolapsui, arba žlugimui“ - paaiškino James Rickards.
„Tai gali būti susiję tiek su daugumos bankų žlugimu, nesugebėjimu pristatyti
fizinį auksą, karu, stichinėmis nelaimėmis, kiber ataka prieš finansus ar daugeliu
kitų reiškinių. Tai nėra svarbu“ - sakė jis.
„Tikslus laikas nėra svarbus. Svarbu tai, kad krizė yra neišvengiama ir netrukus
ateis. Investuotojams reikia pasirengti“ - pabrėžė Amerikos finansų ekspertas ir
knygų šia tema autorius.
„Kadangi mes nuo 2008 metų turime žymiai padidintą finansų sistemos skalę, t.y. didesni
bankai, didesnė bankų turto koncentracija mažesniame kiekyje institucijų, didesnės
išvestinių finansinių priemonių pozicijos bei 70 trilijonų dolerių vertės naujos skolos, tad
turėtume tikėtis, kad nauja krizė bus daug blogesnė nei prieš tai buvusi. Kita krizė
bus neregėto masto ir žalos“ - sakė James Rickards.
Jis teigia, kad vietoj likvidumo liejimo į finansų sistemą, kaip tai buvo daroma 2008
metais, šįkart „elitas“ užšaldys finansinį vandentiekį kol krizė praeis.
Šaltinis: http://www.traders.lt/page.php?id=24574

95
 JAV prekybos deficitas, mlrd.
USD

96
 Pagrindinės JAV prekybos
partnerės (iki 2016 m.
lapkričio)
Eksportas Importas Bendra Prekybos
prekybos dalis (%)
apimtis
(mlrd.
USD)

Kinija 104,1 423,4 527,6 15,8

Kanada 245,6 254,8 500,4 15,0

Meksika 211,8 270,6 482,5 14,5

Japonija 57,6 120,0 177,6 5,3

Vokietija 45,0 104,6 149,6 4,5

97 http://vz.lt/prekyba/2017/02/01/trumpas-gasdina-senus-partnerius
 JAV prekybos statistika su
prekybos partneriais 2017 m.

98
 Kinijai tenka maždaug 30 %
gamybos pajėgumų
Dėl Donald Trump politikos Amerikos prekybos ir einamosios sąskaitos deficitai vietoj to, kad
sumažėtų, gali dar labiau išsipūsti, perspėja pagrindinis Credit Suisse banko ekonomistas James
Sweeney.
Amerikos kompanijos, reaguodamos į šalies prezidento ir jo administracijos veiksmus, iš tiesų pradėjo didinti
investicijas ir kapitalo išlaidas. Tačiau pasak James Sweeney, didžioji dalis lėšų buvo skirta Azijai, nes Kinija vis
dar yra pasaulio fabrikas.
„Vis labiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai sparčiai didėja verslo plėtra, prekybos balansas smarkiai mažėja.
Mokesčių reforma didina deficitą, nes kapitalo prekės, kurias įsigyja bendrovės, vis dažniau randasi Azijoje“ -
tikino pagrindinis Credit Suisse banko ekonomistas.
Jis priminė, kad Kinijai tenka maždaug trisdešimt procentų pasaulinių gamybos pajėgumų. „Ši
situacija išliks dar daug metų, o tai reiškia, kad prekybos įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulyje ekonomikų
neišnyks“ - tikina James Sweeney.
Donald Trump dažnai atkreipia dėmesį į Kinijos nesąžiningumą pasaulio prekybos srityje. Jis taip pat kaltino šią
šalį dėl didžiulio Amerikos prekybos deficito, kuris pakenkė amerikiečių įmonėms ir darbuotojams. Praėjusiais
metais Amerikos užsienio prekybos su Kinija deficitas pakilo iki rekordinio 275,81 mlrd. dolerių
lygio.
Baltieji rūmai paprašė kinų pateikti planą kaip bus mažinamas prekybos deficitas, na o pastaruoju metu buvo
įvesti muitai į Ameriką importuojamam plienui ir aliuminiui.
Padėties prekyboje pablogėjimas ir einamosios sąskaitos deficitas yra viena iš priežasčių, kodėl Credit Suisse turi
neigiamą požiūrį į dolerį. Taip yra nepaisant Amerikos ekonomikos augimo, kuris gali paskatinti FED šiais metais
šalyje keturis kartus padidinti palūkanų normą.
„Amerikos skola yra gana didelė, ir mes esame įsitikinę, jog doleris silpnės euro, jenos ir daugelio besivystančių
šalių valiutų atžvilgiu“ - reziumavo pagrindinis Credit Suisse banko ekonomistas James Sweeney.

99
 Politinis bei ekonominis
neapibrėžtumai

10
0
 Nauja krizė kirstų daug
skaudžiau nei kitos (1)
Centriniai bankai pastaruoju metu yra priversti imtis netradicinių priemonių, siekdami galimos
finansinės krizės atveju išvengti ekonominio žlugimo. Tiesa, skelbiama, kad visgi jei pasaulį ištiktų dar
vienas nuosmukis, centriniai bankai neturėtų praktiškai jokių patikimų ginklų, kaip su juo kovoti, rašo
CNN.
Prieš daugiau nei dešimtmetį bankai pasaulinei krizei ruošėsi mažindami palūkanų normas, o tam, kad
augtų ekonomika, trilijonai dolerių buvo išleidžiama obligacijoms.
Praėjo dešimt metų, o bankams belieka tik pakartoti šiuos žingsnius. Palūkanų normos išsivysčiusiose šalyse ir toliau
išlieka neįtikėtinai mažos, o kai kur jos – netgi neigiamos. Be to, Federalinė rezervų sistema (FED) jau išparduoda ir
kai kurias savo anksčiau įsigytas obligacijas. Europos ir Japonijos centriniai bankai dar nežengė šio žingsnio.
Taigi dabar kyla klausimas – ar centriniai bankai laukė pernelyg ilgai, kad padidintų tarifus iki normalaus
lygio, tokiu būdu nepasiruošdami galbūt naujai krizei?
Krizė kirstų stipriau. „Jeigu įvyks recesija, manau, kad šią krizę atlaikyti bus daug sunkiau, nei praėjusias“, –
prognozavo Harvardo universiteto profesorius ir buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas Kennethas
Rogoffas.
Politiniai procesai taip pat apsunkina centrinių bankų gyvenimą. Tokiose šalyse kaip Indija ir Turkija bankai itin
dažnai susiduria su politikų kišimusi į banko procesus, o neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar
kartą sukritikavo FED.
Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažėjo, nes prekybos įtampa lėmė
augimo lėtėjimą net tokiose stipriose ekonomikose, kaip Kinija ar Vokietija.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas sumažino savo 2019 m. pranašautas augimo prognozes, o
ekspertai jau įspėja apie JAV didėsiančias palūkanų normas, prekybos konfliktus ir geopolitines rizikas, pavyzdžiui,
„Brexit“, galimus padarinius pasaulio ekonomikai.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/02/08/news/nauja-krize-kirstu-daug-skaudziau-nei-kitos-bankai-ja
u-griebiasi-siaudo-9112007/

10
1
 Nauja krizė kirstų daug
skaudžiau nei kitos (2)
Bankų galia ribota. Žinoma, specialistai tikina, kad neįmanoma tikėtis, kad ekonomikos augimas yra
amžinas ir sinchonizuotas. Tačiau pastarojo dešimtmečio centrinių bankų vykdoma politika gali
stipriai apriboti bankų atsaką į staigų ekonomikos nuosmukį.
„Pagalvokite apie automobilį, važiuojantį nelygiu keliu, kuomet bagažinėje jūs neturite atsarginės padangos.
Niekas nenorėtų, kad viena iš padangų sprogtų“, ­– aiškino pagrindinis „Allianz“ (AZSEY) ekonomikos
patarėjas Mohamedas El-Erianas.
Jo teigimu, FED, kuris praėjusiais metais keturis kartus padidino savo palūkanų normas, yra
geresnėje situacijoje lyginant su kitais pagrindiniais centriniais bankais. „Tačiau net ir FED turi
pasispausti, kad padidintų savo augimą, nes ji turi mažiau lankstumo, nei anksčiau“, – pridūrė M.El-Erianas.
Europos centrinio (ECB) ir Japonijos bankų situacija prastesnė. Pagrindinė ECB skolinimo norma yra
nulis procentų, o jos indėlių palūkanų norma yra -0,4 proc.
Griebiasi šiaudo. Tam, kad po krizės būtų galima sustiprinti rinkos augimą, bankai imasi beprecedenčių
sprendimų, kuriais stengiasi užsitikrinti trilijonų dolerių vertės sandorius. Ši strategija yra vadinama
kiekybiniu palengvinimu arba pinigų spausdinimu (angl. quantitative easing arba QE).
Paprasčiau tariant, kiekybinis palengvinimas yra lėšų įliejimas į finansinę sistemą, prispausdinant naujų
pinigų.
Europa baigė kiekybinio palengvinimo programą gruodžio mėn., kuomet buvo sukurta per 2,6
mlrd. Eur (apie tris trilijonus JAV dolerių) naujų pinigų.
Nors FED techniškai galėtų dar kartą pradėti kiekybinio palengvinimo metodą, M.El-Erianas pažymėjo, kad
tokia programa „greičiausiai būtų mažiau veiksminga skatinant tvarų augimą“.
Kaip paaiškino investicijų konsultavimo įmonės „Yardeni Research“ prezidentas Edas Yardenis, tokiu būdu
centrinė bankinė sistema tiesiog „išnaudoja šovinius“.

10
2
 Valiutų kursų pokyčiai 2011 –
2016 m.

10
3
 Valiutų kursų pokyčiai 2015
– 2018 m.

10
4
 Žaliavų kainų pokyčiai 2015 -
2018 m.

10
5
 Valiutų prekyba. Galimas
manipuliavimas
Daugiau nei pusę pasaulinės valiutų prekybos rinkos
kontroliuoja vos keturi bankai: „Deutsche Bank“ (15%),
„Citigroup“ (15%), „Barclays“ ir UBS (po 10%). Per dieną
pasaulio valiutų rinkoje sudaroma maždaug 5,3 trln. USD
vertės sandorių. (BBC, „Bloomberg“, VŽ).
Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnyba (FINMA) paskelbė
atliekanti tyrimą dėl galimo manipuliavimo valiutų rinkos palūkanomis
keliose Šveicarijos finansų institucijose. Pasak FINMA, manipuliuojant
galėjo dalyvauti kelios Šveicarijos finansų institucijos, taip pat
užsienio bankai.
Valiutų rinka yra itin didelio profesionalumo reikalaujanti
sritis, kurioje smulkieji klientai dažnai baigia pinigų
praradimu. Statistika byloja, kad mėnesio laikotarpiu pelningi
būna 20-25 procentų klientų , o metų pabaigoje pelningi lieka
tik apie 5 procentai klientų.

10
6
 Valiutų prekyba - nulinės
sumos žaidimas
Valiutų poros nuolat svyruoja viena kitos atžvilgiu, todėl uždirbti galime tik
atspėję kryptį (kad ir trumpu laikotarpiu). Jeigu Jonas pirko dolerių ir šie pabrango
euro atžvilgiu, o Jonas juos pardavė, tai jis uždirbo pelno. Tačiau kas nors kitas, tarkime,
Antanas, jam tuos dolerius pardavė, pirko eurų, šių vertė krito, taigi, Antanas patyrė
nuostolių. Kartu sudėjus, Jonas ir Antanas nei uždirbo pelno, nei patyrė nuostolių. Todėl
prekybą valiutomis galime pavadinti nulinės sumos žaidimu (angl. zerosum
game).
Tačiau neatsižvelgėme į mokesčius brokeriams. Kadangi tiek Jonas, tiek Antanas
turės sumokėti komisinius, susumuotas rezultatas bus neigiamas. Šiuo metu
brokeriams sumokamas skirtumas už 1 lotą (100.000 bazinės valiutos vienetų),
jis dažniausiai sudaro 3 punktus. Tai yra perkant ir parduodant dolerius (šiuo
metu apie 129.000 USD už 100.000 EUR) teks sumokėti 30 USD. Naudojant
įprastą svertą – 1:100 – tokią operaciją galima įvykdyti turint 1.290 USD
sąskaitoje. Tada 30 USD komisiniai sudarys apie 2,3% nuosavų lėšų. Taigi, Jonas
ir Antanas vienas kitam parduodami valiutą per 43 pirkimo ir pardavimo
operacijų ciklus praras visus pinigus. Žinoma, vienam gali labiau sektis negu kitam –
tada pirmasis išsilaikys ilgiau, bet labiausiai tikėtina, kad ilgainiui ir jo sąskaita liks tuščia.
Akivaizdu, jog šio verslo vienintelis tikras laimėtojas – tai brokeris, kuris uždirba
nepriklausomai nuo klientų sėkmės ir nesėkmės.

10
7
 Veiksniai, kurie gali daryti
įtaką valiutų kursams

10
8
 Kai ekonomika žlugs -
auksas iššaus
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-27 Investavimo guru Peter Schiff pataria, kad
išmintingi investuotojai šiuo metu turėtų rinktis auksą, nes šio vertingojo metalo kaina
iššaus į viršų kai ekonomika galiausiai žlugs.
„Manau, kad žmonės visiškai nesigaudo tame, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Jie nesupranta
Amerikos ekonomikos, jie nesupranta Fed. Bet jie bus labai grubiai pabudinti, o protingi
investuotojai šiuo metu perka auksą“ - tikino jis.
„Ilgalaikėje perspektyvoje aukso ir sidabro kaina kils. Ir ilgalaikė perspektyva gali būti
daug arčiau nei daugelis žmonių galvoja“ - sakė Euro Pacific Capital vadovas.
„Visa tai artėja prie piko ir viskas priklauso nuo to, kada tai sprogs. Kai tai nutiks - auksas iššaus“
- perspėjo Peter Schiff.
Dėl visų problemų jis kaltina Amerikos Centrinį banką, kuris, anot jo, daugelį metų manipuliuoja
obligacijų kainomis ir palūkanų normomis.
„Manau, kad oras išeina iš burbulo. Amerikos akcijų rinkoje prasidėjo kritimas, nes vis daugiau ir
daugiau žmonių supranta, kad didelė recesija, kuri bus gilesnė nei kaip mes dabar vadiname
2008 Didžioji recesija, jau yra už kampo. Jie pirks auksą ir tai darys dideliais kiekiais“ - sakė jis.
„Manau, kad aukso kaina bus aukštesnė. Ji gali būti daug didesnė. Aš turiu omenyje tūkstančiu
dolerių arba dar daugiau. Aš nežinau. Viskas priklauso nuo to, kaip toliau viskas vyks. Manau,
kad bus didelis sprogimas. Tai didžiulis kredito burbulas. Mes matysime nemokumo, uždarymų ir
bankrotų bangas“ - reziumavo Euro Pacific Capital vadovas Peter Schiff.

10
9
 Aukso kainos pokyčiai - 10 m.
iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

11
0
 Naujausi aukso kainos
pokyčiai
http://aukso-kaina.lt/kitimo-grafikas-per
-15-metu-usd-uz-uncija/

http://aukso-kaina.lt/kitimo-grafikas-per
-1-metus-usd-uz-uncija/

http://aukso-kaina.lt/kitimo-grafikas-per
-90-dienu-usd-uz-uncija/
http://aukso-kaina.lt/kitimo-grafikas-per
11
-30-dienu-usd-uz-uncija/
1
Rekomenduojamos knygos
Robbie Burns. Nuogas biržos prekeivis. Kaip bet kas, prekiaudamas
akcijomis biržoje, gali užsidirbti pinigų. V., Count Line leidyba, 2008, 272
p.
Peter Lynch, John Rothchild. Žingsniu toliau nei Volstritas. Kaip
pasinaudoti turima informacija ir uždirbti akcijų rinkoje. K., ,,Luceo”,
2008, 360 p.
Michael Maloney. Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas: apsaugokite
savo finansinę ateitį. V., Eugrimas, 2012, 304 p.
Linata Dvareckienė. 91 + 8 nauji būdai taupyti arba dieta jūsų piniginei. V.,
,,Eugrimas“, 2014, 236 p.
Donald J. Trump ir Bill Zanker. Mąstyk plačiai, kirsk iš peties versle ir
gyvenime. V., ,,Eugrimas“, 2011, 378 p.
Robertas T. Kijosakis ir Šeron L. Lechter. Du tėčiai – turtingas ir
vargšas. V. ,,Sirokas“, 2001, 234 p.
Richard Koch. 80/20 principas. Kaip mažesnėmis pastangomis daugiau
pasiekti. K., ,,Smaltijos“ leidykla, 2003, 272 p.
Richard Koch. 80/20 revoliucija. Kaip susitelkus ties keliom veiklom
padidinti pajamas ir pelną. K., ,,Smaltijos“ leidykla, 2003, 244 p.

112
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (1)
http://www.traders.lt/
http://www.global-rates.com/
https://www.investing.com/currencies/eur-usd
EURIBOR bei LIBOR palūkanų normos -
http://www.bankai.lt/paskolos/tarpbankines-palukanu-normos
Būsto paskolų orientacinė palyginimo lentelė - http://www.bankai.lt/paskolos/busto

Euro zonos statistika - https://www.euro-area-statistics.org/?cr=eur&lg=lt

http://www.lb.lt/nuorodos
http://investologija.lt/investavimas/
http://www.bankai.lt/
http://www.investavimas.lt/
http://www.advisorperspectives.com/
Lietuvos skola - http://2g.lt/skola/
Amerikos skola - http://www.usdebtclock.org/
Pasaulio skola - http://www.economist.com/content/global_debt_clock

11
3
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (2)
World population - http://countrymeters.info/en/
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=mainlist&lang=lt
http://www.bankai.lt/indeliai/indeliu-palukanos
http://indeliai.tv3.lt/lt/palukanu-normos/
http://www.bankai.lt/paskolos/busto
http://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-kursai-bankuose/usd
National Currency to US Dollar Exchange Rate: Average of Daily
Rates for the Russian Federation© -
http://research.stlouisfed.org/fred2/series/CCUSMA02RUM618N
Būsimos senatvės pensijos skaičiuoklė -
http://www.pensijuskaiciuokle.lt/

11
4
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (3)
http://vz.lt/
http://www.spekuliantai.lt/
http://www.ekonomika.lt/
http://www.ehobbex.com/lt - monetų kainininkas
http://rns.lv/lv/coins/ - monetų kainininkas
http://numizmatai.lt/
http://www.aureaverum.lt/Aukso-kaina-grafikai-USD-oz/
Šarūnas Ruzgys – Kokios gi pensijos norėtume
Vaidas Paukštys – Obligacijos. Mitas apie saugias investicijas
http://regia.lt/ - galimybė gyventojams surasti vidutinę ir mokestinę nekilnojamojo turto
vertes
http://kurgyvenu.lt/ - galimybė gyventojams tiksliau įkainoti NT

11
5
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (4)
https://epilietis.lrv.lt/ Mano vyriausybė http://lrv.lt/lt
Europa 2020 - http://ec.europa.eu/europe2020/europe-
2020-in-a-nutshell/flagship-initiatives/index_lt.htm
Parsisiųsdinti penkių pirmininkų ataskaitą „Europos
ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, 2015 m.
birželio 22 d. (723 kB)
Europe 2020 in Lithuania.
http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-your-
country/lietuva/country-specific-
recommendations/index_en.htm
Informaciją apie Vyriausybės finansų statistikos vedimą rasite Europos centrinio
banko 2014 m. rugsėjo 1 d. leidinyje Government Finance Statistics Guide
ENGLISH.

11
6
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (5)
Lietuvos Respublikos Seimas - http://www.lrs.lt/
Teisės aktų registras - https://www.e-tar.lt/portal/lt/index
Teisės portalas - http://www.infolex.lt/portal/start.asp
http://litlex.lt/
Prieiga prie Europos Sąjungos teisės - http://eur-
lex.europa.eu/homepage.html
http://eteismai.lt/
Lietuvos statistikos departamentas - http://www.stat.gov.lt/
European statistics - http://ec.europa.eu/eurostat
Kiek mokesčių sumokame - http://mokumokescius.lt/
Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai lėšos ir jų
administravimas - http://www.esinvesticijos.lt/
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos -
https://www.vmi.lt/

11
7
 Rekomenduojami interneto
šaltiniai (6)
Finansinės skaičiuoklės -
http://www.finansistas.net/skai269iuokl279s.html
Finansiniai rodikliai - http://www.finansistas.net/finansiniai-
rodikliai.html
Žemės rinkos sektoriaus apžvalgos : https://www.vic.lt/?
mid=151,
https://www.vic.lt/?mid=151&id=19683 ,
http://www.zemesbankas.lt/lt/Nuomuoju-zeme/.
Trumpas vadovas, kaip suderinti ir susitarti - http://www.llri.lt/wp-
content/uploads/2015/09/politikos-analizes-vadovas-www.pdf
Trumpas vadovas, kaip dalyvauti ir komunikuoti -
http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/06/gidas-komunikacija-
www.pdf
   

11
8