Istorinė

"mažumos"
samprata 
Mažumų teisinės padėties reglamentavimo istorija
Lietuvoje ir Europoje

Prof. Jurgita Verbickienė

 Svetimumo
plotmės
To l i m o s v i s u o m e n ė s i r k ra š t ų ve r t i n i m a i ( n u o
a n t i ko s v y ra u j a n t i m ą s t y m o s c h e m a - t o l i m u o s e i r
s ve t i m u os e k ra š t u o s e g y ve n a b ū t y b ė s , k u r i o s
n e g a l i l y g i n t i s s u ž m o g u m i a r b a j į g e r ok a i
p ra n o k s t a )

“ r oj u s ž e m ė j e ” / “ n e c i v i l i z u o t o k ra š t o g r ė s m ė s ”

S o c i o k u l t ū r i n i s k i t o n i š ku m a s – r e g l a m e n t u o j a
s a n t y k i u s s avo j e v i s u o m e n ė j e  
Svetimumo ir savumo charakteritikos

istoriškai kaip neišvengiamybė toleruojamas kitoniškumas dėl

lyties, amžiaus, luomo (susiklosto savitos santykių formos)

Santykis tarp “svetimumo” ir “savumo” grįstas socialine, kultūrine

ir pirmiausia – religine priešprieša

“Savumo” ir “svetimumo” išskyrimas – savivokos požymis,

nepriklausantis nuo pažinimo ir žinių apie “svetimus”
 Universalioji christianitas pretenzija – santykyje su
kitomis kultūromis ir religijomis krikščionybė
traktuoja save kaip pranašesnę;
Europos Viduramžiais įsitvir tina etnocentrinis pasaulio
ver tinimas:
civilizacijos
Ne savos religijos /kultūros žmonės menki nami
santykių su kaip žmonės

svetimaisias Savo pačių religi ja / kultūra laikoma absoli uči a   

pagrindinės
Pamirštama santykių trajektorija – analogiški
tezės ver tinimai ir jų konstrukcijos yra būdingos ir
„saviems“ ir „svetimiems“ ir „dominuojantiems“ ir
esantiems „mažumoje“
 Svetimumo išskyrimo
plotmės:
Išskir tinumas dėl religij os   (Europoje -  
nekrikščioniškumo)

Gyvenimo būdas (visuomenės standar tų ir ver tybių

nesilaikymas, socialinė dezintegracija)

Elgetos (gyvenamosios vietos neturėj imas, klajojimas,

elgesys siejamas su ydomis ir nusikalstamumu)

Raganos (įsivaizduojamos antgamtinės galios)

Romai (nomadinis gyvenimo būdas ir priskiriamos

ydos)
Grupės išskyrimo formos

Savitos teisinės, socialinės ir fi skalinės padėties sukūrimas;

Ūkinės veiklos apribojimai

Gyvenamosios erdvės apribojimai (geto išskyrimas)

Išskirimas ženklu

Demonizacija (antgamtinių ir rel igiją griaunančių savybių priskyrimas

visai grupei / tautai);

Neigiamo įvaizdžio su(si )formavimas   

Bendras rezultatas – segregacija pagal vieną ar grupę požymių

 "Savi" "svetimumo"
įveikos būdai
S a va n o r i š ka s a r b a p r i e va r t i n i s r e l i g i j o s ke i t i m a s
(paskatinimo mechanizmų sukūrimas)

P r i e va r t i n i s g y ve n i m o b ū d o ke i t i m a s ( p v z . s ė s l u m o
įtvirtinimas)

S k a t i n i m a s k u l t i v u o t i v i s u om e n ė j e ve r t i n a m a s
ū k i n e s ve i k l a s ( p v z . ž e m d i r b y s t ė ) ;

Pav i e n i ų k u l t ū r o s i r g y ve n i m o b ū d o s e g m e n t ų  
e g z o t i z av i m a s i r a n t g a m t i n i ų s a v y b i ų p r i s k y r i m a s
( b ū d i n g i a u s i a s a n t y k i u os e s u m u s u l m o n a i s , v ė l i a u
romais) 
 Kaip reaguoja
"svetimieji"?
Savisauga ir jos užtikrinimo mechanizmai (net jei apsiribojamos savo galimybės)

Saviizoliacija – aplinkinių įtakos kultūrai ir tradicijai vengimas (kaip atsakas į

segregaciją)  

Atskir tis  

Pasmerkimas pasirinkusių perėjimą iš „svetimų“ į „savus“/ iš mažumos į daugumą

(dažniausiai religijos keitimas)

Santykiui su keičiančiais reli gi ją yra būdinga – negatyvesni s požiūris į rel igiją

pakeitusį „savą“ nei į „sveti muosius“ ar jų rel igiją
Mažumos
apibrėžimas
Mažumos samprata

vartojama vienokiai ar kitokiai socialinei grupei įvardyti, todėl

reikalauja konkrečios grupės požymių nurodymo (religinė, rasinė,
seksualinė, etninė ir pan.);

Išskirtas požymis yra charakteristika, kuri savitai identifi kuoja

pačią mažumą išskirdama ją iš daugumos t.y  išskiriantis
požymis turi būti priimtinas mažumai;  

 Dažnai kaip mažuma išskiriama grupė skiriasi nuo didumos

kilme, kalba, religija (taip pat šių požymių deriniais);
 •Religinės

•Kalbinės

Mažumų tipai – •Kultūrinės

lemia teisinį •Etninės

reglamentavimą •Tautinės

•Čiabuviai (Tuteišai)
Istorinės ir "naujosios" mažumos
dabartinės Lietuvos teritorijoje 

•Istorinės bendruomenės: žydai (litvakai), karaimai, totoriai,

lenkai, rusai, sentikiai, latviai, vokiečiai, ukrainiečiai, gudai
(baltarusiai).

•„Naujosios“ mažumos: žydai (sovietmečiu), rusai, armėnai

(dalinai), kartvelai, ukrainiečiai (dalinai), moldavai, graikai  

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės, žymios

dalies jų įsikūrimo priežastis mogracijos politika sovietmečiu
Kas yra mažumos
LDK?
Ką kvietė ir pasikvietė
Gediminas?
• „ V i s i e m s   k r i k š č i o n i m s , p a s kl i d u s i e m s v i s a m e   p a s a u l y j e , v y ra m s i r
m o t e r i m s < . . . > G e d i m i n a s   < . . . > s i u n č i a s av o n e ki n t a m o s p a g a r b o s
i r   p a l a n k u m o p a r e i š ki m ą i r s v e i k i n i m ą . < . . . > M e s   k v i e č i a m e
v y s k u p u s , k u n i g u s , b e t ko ki o o r d i n o   v i e n u o l i u s . < . . . > B e t o, k i e k        
v i e n o s g e r o s va l i o s   ž m o g u i a ti d a r o m e ( s av o ) k ra š tą , v a l d a s i r
( v i s ą )   k a ra l y s t ę . R i t e r i a m s , g i n k l a n e š i a m s , p i r k l i a m s ,   g y d y t o j a m s ,
ka l v i a m s , ra č i a m s , k u r p i a m s ,   k a i l i a d i r b i a m s ,
m a l ū n i n i n k a m s ,   k ra u t u v i n i n i n k a m s   i r ( ki t i e m s ) b e t
ko k i e m s   a m a t i n i n k a m s – š i e m s v i s i e m s i š v a r d i n t i e m s   ž m o n ė m s
norime paskirti žemės kiekvienam  pagal jo padėtį. Tie žemdirbiai,
ku r i e n o r i   a t v y k t i , d e š i m t m e t ų t e d i r b a m ū s ų ž e m ę b e   m o ke s č i o .
Pirkliai neatvyksta ir išvyksta  lais                  vai, be jokių kliūčių.
< . . . > N o r i m e   n i e ka m n e d a r y t i ž a l o s , b e t v i s i e m s te i k t i   p a g a l b ą i r
s u t v i r t i n t i a m ž i n a s ą j u n g a ta i k ą ,   b r o l y s tę i r t i kr ą j ą m e i l ę s u v i s a i s
Kr i s t a u s   t i k i n č i a i s < . . . > “.
1790 m. Gegužės 3 d. konstitucija:

„viešpataujančia“ religija pripažino katalikybę, apeliuojant į

artimo meilę „privalome suteikti tikėjimo ramybę ir valdymo
globą visiems žmonėms, kokio išpažinimo jie bebūtų, ir dėl to
garantuojame visų apeigų ir religijų laisvę“
Padėties apibrėžimas
privilegijomis
• Vy t a u t o D i d ž i o j o p r i v i l e g i j a ž y d a m s - L o k a l i s u t e i k t a
B ra s t o s ž y d a m s   ( 1 3 8 8 ) , t a m p a v i s u o t i n e   L D K ž y d ų
privilegija (1507)

•Visų nekrikščionių socialinio ir teisinio statuso LDK

atspirtis.

L o k a l i   D K Ka z i m i e r o p r i v i l e g i j a Tra k ų k a ra i m ų
bendruomenei (1441)

S IC :   f o r m u o j a m a   i r   v i e n o d i n a m a   v i s ų   va l s t y b ė j e
gyvenančių žydų padėtis bei santykiai su krikščioniškąja
 dauguma.
Nekrikščionio apibrėžtis

•Vietos gyventojų”
(krikščionių) ir nekrikščionių socialinė skirtis teisiškai buvo 

įtvirtinta II Lietuvos statute (1566).

Nekrikščionys – nepriklauso jokiam luomui kaip ir nėra

nekrikščionių luomo, bet tia nereiškia padėties neapibrėžtumo

Isijungimo į visuomenę galimybė - krikštas

 LDK visuomenės krikštas ir
krikščionėjimas;

Prielaidos Santykių visuomenėje reguliavimas

(kai išskiriami krikščionys ir
nekrikščionių nekrikščionys) – jie remiasi

padėčiai recepcija iš Vakarų;

 nekrikščionių teisių ir galimybių

apibrėžti apibrėžimas ir įtvirtinimas;  
Ką rodo privilegijų atsiradimas

suvokiamas sutikimas turėti šias 

nekrikščioniškas bendruomenes
poreikių specifika,
religijas išpažįstančiųjų krikščioniškoje
kitoniškumas, visuomenėje
 Nekrikščionių buvimo
visuomenėje principai:
Luominė visuomenė nepriėmė jų į savo tarpą (nesuteikė
luomo);

“neluominė” padėtis yra aiškiai apibrėžta;

Neturėdami luomo, nekrikščionys turi miestiečiams ar

bajorams priskir tinų teisių ar pareigų (sinkretinis,
kompromisinis variantas);

Žydų statusas Vakarų visuomenėse – LDK tampa modeliu

priimant kitus nekrikščionis ir romus ( jie išskir ti dėl
nomadinio gyvenimo būdo);

Buvo apibrėžtas statusas luomu atžvilgiu, bet nesunorminti

santykiai su kitomis korporacinėmis struktūromis (pvz.
amatininkų cechais)
Konfesinių mažumų teisių
reglamentavimas - Europa

   XVII a. kai ta rpvals ty bin iu m astu buvo apibrėž tos religin ių ma žum ų
t eis ės i r į sipa reig ota ja s ginti – Pirm oji suta r tis 1606 m. suda r yta
Ven gri jos karaliau s ir Tran silva nijos kun ig aikš čio dėl Tra ns ilva nijos
p rotes tant ų ma žu mos teisės išpaž inti religiją .

  1615 m. E uropos va lstybių su tar tis s u Os ma nų im perija dėl krikšč ion ių

g yvenan či ų jos teritorijoje teisių a psau gos .  

  Rel i gi ni ų protestan tų ir ka talikų teisių sulyginim as - 1648 m.

Ves tfal i jos ta ikos suta r tys (už baigė trisdešimtm etį ka rą) – su tar tį s udarė
Šv Rom os imperijos imperatorius, voki ečių protes tant ai ir Švedija .
Kada atsiranda
tautinės
mažumos?
Istorinis kontekstas

•XIX a. Europa: tautų pavasariniai, tautiniai judėjimai ir tautinių

valstybių gimimas

•1814-1815 m. Vienos kongresas ir susirūpinimas mažumomis /

•1878 m. Berlyno kongresas: specifi nių tautinių grupių poreikių

tenkinimas.

•1918 m. Versalio sutartis, paktas dėl Tautų Sąjungos (atsiranda

naujai susikūrusiose valstybėse "mažumų sutartys")
 Vienos kongresas: Etnokonfesinių mažumų
teisės
  1815 m. Vienos kongreso baigiamasis dokumentas, ji pasirašę valstybės
įsipareigojo savo valstybėse sukurti lenkų tautines institucijas.  

XIX a. susiformuoja tauta ir tautinė valstybė, išsiskiria tauti nės mažumos

Nuo XIX a. tarptautinėmis sutar timis pradedamos fi ksuoti ne tik

religinių, bet jau ir tautinių mažumų teisės (poslinkis nuo religinių prie
tautinių/ etninių mažumų tei sių ginimo)

Tautinių mažumų teisių reglamentavimo pradžia – I pasaulinio karo pabaiga

Veiksmai po Pirmojo pasaulinio karo:

Globalus bendraeuropinis problemos sprendimas (iki tol dvišalės

sutartys)

Tarptautinės priežiūros ir kontrolės mechanizmų sukūrimas

(Tautų Sąjunga)

Baimė, kad naujai susikūrusiose valstybėse atsidūrę etninės ir

kalbinės grupė gali kelti pavojų jų stabilumui
 Mažumų teisių įtvirtinimo mechanizmai Tautų
Sąjungoje:

Šalys sąjungininkės sudarė sutartis dėl mažumų teisių su naujai

s u s i kū r u s i o m i s a r s a vo t e r i t or i j ą i š p l ė t u s i om i s va l s t y b ė m i s ( L e n k i j a ,
R u m u n i j a , Č e k i j a , S e r b i j a i r k t .)

  k a r ą p ra l a i m ė j u s i ų š a l i ų m a ž u m ų k l a u s i m a i a p t a r t i s p e c i a l i u o s e Ta i ko s
s u t a r č i ų s k y r i u o s e ( A u s t r i j a , B u l g a r i j a , Ve n g r i j a , Tu r k i j a )

N a u j a i į T S p ri i m a m os š a l y s d a r ė p a r e i š k i m u s d ė l m a ž u m ų t e i s i ų
a p s a u g os ( j ų t a r p e i r L i e tu va )

E s m i n ė n u o s t a t a te r i t o r i j o s – g y ve n t o j ų p r i p a ž i n i m a s p i l i e č i a i s ,
g a l i my b ė i š p a ž i n t i re l i g i j ą

Sudarytos sąlygos bylas dėl teisių pažeidimo nagrinėti TS

institucijose  

S i s t e m a ve i k s m i n g a i ki X X a . ke t v i r t o d e š i m t m e č i o ( ke l i a m a s Ve r s a l i o
s u t a r t i e s r e v i z i jo s k l a u s i m a s , d i kt a t ū r o s , n a c i o n a l s o c i a l i s t ų a t ė j i m a s į
va l d ž i ą )
 Jungtinių tautų organizacija
P i r m i n ė i d ė j a m a ž u m ų t e i s i ų s p r e n d i m a s p e r ž m og a u s
t e i s e s , n o r s m a ž u m ų te i s ė s n e p a m i n ė t o s V i s u ot i n ė j e
ž m og a u s t e i s i ų d e kl a ra c i j o j e

X X a . 5 - 6 d e š . B u vo i š l e i s t i ke l i d o k u m e n t a i s k i r t i n g a i s
a s p e k t a i s l i e č i a n t y s m a ž u m ų p r ob l e m a s : d i s k r i m i n a c i j a
d a r b e / t a r ny b o j e , d i s kr i m i n a c i j a š v i e t i m o s r i t y j e , d ė l
r a s i n ė s d i s kr i m i n a ci j o s i r r a s i n i ų p r i e t a r ų

P i l i e t i n i ų i r p o l i ti n i ų t e i s i ų p a k t a s , 2 7 s t r. : “ t o s e
v a l s ty b ė s e , k u r y ra e t n i n i ų , r e l i g i n i ų i r k a l b i n i ų m a ž u m ų ,
asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali
b ū t i a ti m t a t e i s ė d ra u g e s u k i t a i s j ų g r u p ė s n a r i a i s tu r ė t i
s av o k u l tū r ą , i š p a ž i n t i i r p ra k t i k u o t i s a v o r e l i g i j ą a r
naudotis gimtąja kalba“

J TO n e t u r i m a ž u m ų t e i s i ų į g y ve n d i n i m o m e c h a n i z m ų
 Nuo kolektyvinių mažumų teisių
link „teisių asmenų, priklausančių
mažumoms“ 
VIRSMAS
Lietuvos Respublika (1918-
1940 m.) ir tautinių
mažumų teisinis statusas

 Tautinės mažumos Lietuvoje „atsiranda“ tik

kartu su tautinės Lietuvos valstybės
sukūrimu 1918 m. 

Tautinių mažumų kultūrinės autonomijos

klausimas. Kultūrinė autonomija Lietuvoje
iki 1926 m.: tik žydų ir gudų reikalų ministrai
be portfelio. 
Santykius
visuomenėje
apibrėžiančios
definicijos
Socialinių santykių kategorijos:

•Antropologinė prieiga - „ savas“ - „svetimas“ („kitas“).

•Sociokultūrinės defi nicijos:

• Stereotipas

• įvaizdis

• prietaras 

• mitas
Vykstantys procesai:

•Tapatybės pokyčiai

•Asimiliacija

•Akultūracija

•Integracija / dezintegracija   

•adaptacija
 •kolektyvinis stereotipas -
įsitikinimas, kad vienos ar kitos
grupės visiems nariams būdingi tam
tikri somatiniai, psichiniai, elgsenos ir
moraliniai bruožai;

Stereotipas: etninis stereotipas - pastovus,

schematiškas, istoriškai susiklostęs ir
emociškai nuspalvintas, kitos etninės
grupės apibūdinimas / etninis
stereotipas - apibūdinantis santykius
tarp dviejų bendrijų . 
Prietaras

socialinėje psichologijoje prietaras - neigiamas (ar teigiamas) - tai išankstinis

ver tinimas ir nuostatos asmenų ar grupių atžvilgiu, paremti stereotipais.

  P r i e t a r a i – t a i v i s u o m e n ė j e p a p l i t u s i o s i ra c i o n a l i o s , s t e r e o t i p i š k o s r e i š k i n i ų a r
į v y k i ų s a m p ra t o s ; s u s i f o r m a v ę a t i t i n k a m o s g r u p ė s a r b e n d r i j o s n e a d e k va t ū s i r
t i k r o v ę i š k ra i p a n t y s p o ž i ū r i a i į į v a i r i u s o b j e k t u s , p i r m i a u s i a į k i t a s g r u p e s i r j o m s
būdingus bruožus.

  

    N u s i s t a t y m a s – k a i p p r i e t a ra s – p r i e š i š k a s j a u s m a s g r u p e i a r j o s n a r i a m s ,
paremtas mąstymo stereotipais, tam tikros grupės narių vertės menkinimas, jų
d i s k r i m i n av i m a s

   Ksenofobija – kitų tautų/ religijų atstovų baimė

 •Įvaizdžio ir stereotipo sampratos nėra
sinonimiškos, jos turi aiškias apibrėžtis
ir funkcijas.

•Įvaizdžio samprata daug platesnė nei

Įvaizdis ir stereotipo ir talpina visas informacijos
(kad ir kokia ji būtų) rūšis su(si)darant
stereotipas: nuomonei apie asmenį ar jų grupę.

•Įvaizdis suprantamas kaip

įsivaizduojamas, vaizdu ar žodžiu /
raštu įkūnytas dalykas.
Etninio stereotipo prielaidos

•Ster eoti piz avimo, ka ip reiškin io neįma noma iš vengti dėl žm ogu i
b ūdi ngo i nform ac ijos a pdorojim o ypatybių.  

•Ž monės lin kę cha ra kt eriz uoti dideles gru pes keletu pož ym ių;

•Ši e požym iai išlieka ilgai nepakitę (pokyč iai vyksta dėl ekonomin ių ,
s oc i al i ni ų, politinių permain ų, bendravima s su kitos etn in ės gru pės
a tstovu neturi įtakos stereotipų įveikai);

•N ega tyvūs bru ožai la bia u išr y škėja esa nt įtam pai tar p gru pių;

•Bru ož ai į sisą mon ina mi an ks tyvoje va ikys tėje, daž na i n etu rin t konta kto
s u k i tos gru pės atstov u;
 Stereotipinis mąstymas

• S t e r e o t i p a s – s av i vo ko s p o ž y m i s ;

• P ra d e d a m i s ava i p ve r t i n t i i r a i š k i n t i ke i s t a b e i n e s u p r a n t a m a k i t o s
b e n d r i jo s n a r i u e l g s e n a - t a i n e s u p r a n t a m os „ ki t o “ e l g s e n o s „ s av i “
aiškinimai;

•   „ s ve t i m i e s i e m s “ p r i s k i r i a m o s s av y b ė s y ra p r i e š i n g o s v i s u o m e n ė s
ve r t y b ė m s ( n e t j e i d a l i s ve r t y b i ų n ė ra p ra k t i ko j e k u l t i v u o j a m a ) ;

• Po l i n ki s ve r ti n t i n e t i k t a i k ą m a t a i , b e t i r t a i k ą n o r i a r t i k i e s i m a t y t i ;

• Š i s ko n fl i k t a s i š l i ko a k t u a l i u i r X X I a . v i s u om e n ė s e , j i s s t i p r i a i ve i k i a
etnocentrinę pasaulio viziją.  
Stereotipų transformacijos:

•stereotipams būdingas gajumas, tuos pačius stereotipus

pritaikant pakitusioms laiko sąlygoms (puikus pavyzdys, žydų
atvejis: žydas krikščionių priešas, žydas – komunistas, žydas –
kapitalistas);

•Stiprūs teologiniai įsivaizdavimai, nors modernios visuomenės

juos užslėpė, jų poveikis nedingo (iki XX a. pr.  greta viekia
antijudaistiniai ir antisemitiniai vaizdiniai)

• 
Etniškumas

• k a i p p r i k l a u s o my b ė s e t n i n e i g r u p e i j a u s m a s

•Savybių visuma, kuri apibūdina etninę grupę

• Ko l e k ty v i n ė t a p a t y b ė , ku r i o s p a g r i n d ą s u d a r o b e n d r o s ki l m ė s , g i m i ny s t ė s ,
k u l t ū r i n i o b e n d r u mo s u vo k i m a s

• E t n i š k u m a s – v i e n a s i š ž m o n i j o s g e n e a l o g i n ė s ( k i l m i n ė s ) t a p a ty b ė s t i p ų , j į
s u d a r o k u l t ū r i n i ų p o ž y m i ų v i s u m a , ku r i n u r o d o b e n d r ą t a m t i k r o s g r u p ė s ž m o n i ų
k i l m ę . ( k a i ka d a p a k a n ka t i k ė t i b e n d ra ki l m e )

• E t n o c e n t r i n ė n u o s t a t a ( e t n o c e n t r i z m a s ) – į s i t i ki n i m a s , ka d s ava s e t n o s a s y ra
pranašesnis
Tapatybė:

•Ji susideda iš tiek skirtingų žymenų/ požymių, kiek jų pripažįsta

patys etnoso nariai (kalba, religija, kilmė, gyvenamoji vieta ir
pan. + endogamija)

•Tapatybė - visuomenės, grupės ar asmens sukonstruota

asmens, grupės, bendruomenės kultūrinių, socialinių, politinių
mentaliteto bruožų ir jų raiškos viešajame ir privačiame
gyvenime visuma.
Tapatybę veikiantys procesai:

•Diferenciacija (atsiradimas)

•Segmentacija (kitimas – kūrimas, perkūrimas, išlaikymo

mechanizmai prisitaikant)

•Asimiliacija (išnykimas, kai perimama kita „stipresnė“ tapatybė)

•Devalvacija – poreikio turėti bet kokią tapatybę nunykimas

Akultūracija ir adaptacija

•Dvikrypčiai reiškiniai, kai veikia dauguma ir mažuma

•Akultūracija – tam tikrų kitos kultūros elementų perėmimas (itin

dažnai – tai dominuojančios tautos kalba, įžanga į asimiliacija)

•Adaptaciją sąlygoja kultūrinės tapatybės ir socialinio statuso

ryšys
Asimiliacija

•Asimiliacija   -  dominuojančios grupės kultūros perėmimas ir įsiliejimas į tą

g r u p ę ( u n i v e r s a l u s r e i š k i n i o a p i b r ė ž i mo d ė m uo, n a ud o j a ma s s k i r t i n g uo s e
a p i b r ė ž i mu o s e )

• A s i m i l i a c i n ė e t n i n i ų g r u p i ų i n t e g ra c i j o s p r o c e s o a i š k i n i mo k r y p t i s t e i g i a :   e t n i n ė
m a ž u m a d a u g u m o s g r u p ė j e t u r i s u p a n a š ė t i i r i l g a i n i u i s u p a n aš ė j a ,   i š l i k ę fi z i ni a i a r
a n t r o p o l o g i n i a i s k i r t u ma i n e t a mp a p a g r i n d u d i s k r i m i n a c i j a i .

• M a ž u mo s g r u p ė d a u g u mo j e n e b e s u v o k i a m a k a i p s v e t i m a , n e s j o s n a r i a i a t s i s a ko
s av o k ul t ū r i n i ų t ra d i c i j ų a r b a i mi t u o j a / k o p i j u o j a d o m i nu o j a n č i u s .

• Re i š k i n i o i r v e r t i n i mų k r i t i k o s p a g r i n d a s – t e i g i n i a i a p i e m a ž u m o s s u p a n a š ė j i mą s u
d a u g um ą , b e i i n d i v i d u a l a u s a p s i s p r e n d i mo n u v e r t i n i m a s - t a i p r i e ž a s t y s d ė l t o
d e fi n i c i j o s s i ū l y t a n e va r t o t i
Adaptacijos tipai:

•Integracija įjungimas (nedominuojančios grupės lygiavertis

į(si)jungimas į dominuojančią grupę, kai nėra net potencialių
atskirties formavimosi prielaidų) – sąlyga išlaikyta kultūrinė
tapatybė + socialinis statusas

•Asimiliacija – socialinis statusas be kultūrinės tapatybės

•Marginalizacija – kultūrinės tapatybės praradimas ir

netenkinantis socialinis statusas (t.y nėra savos tapatybės, bet ir
neįgyta dominuojanti)  
Antijudaizmas ir antisemitizmas

•Klaida – antijudaizmo ir antisemitizmo tapatinimas

• I s t o r i o g r a fi j o j e n e k l y s t a n t a n t i s e m i t i z m o a p i b r ė ž t i s y ra t a i k o m a ž y m i n t n a c i o n a l i z m o i r
kapitalistinių santykių raidos nulemtą modernios visuomenės reiškinį, ideologinę sistemą,
k u r i p r i e š i š k u m ą ž y d a m s g r i n d ž i a b i o l o g i n i a i s – ra s i n i a i s , t . y. n e i s t o r i n i a i s t e i g i n i a i s .

• Antisemitizmas – tai   politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.  

• P i r m a s i s a n t i s e m i t i z m o t e r m i n ą 1 8 7 9 m . p a v a r t o j o v o k i e č i ų p u b l i c i s t a s W. M a ra s  

• A n t i s e m i t i z m a s m o d i fi k u o j a a n t i j u d a i z m o r e i š k i n i u s , m i t u s i r s t e r e o t i p u s  

• Re l i g i n i ų s a n t y k i ų s u j u d a i z m u k o m i s i j a Va t i k a n e ( 1 9 9 8 m . k o v o 1 2 d . ) p a s k e l b ė
d o k u m e n t ą „ M e s a t s i m e n a m e : Š o a a p m ą s t y m a s “. J a m e k a t a l i k ų b a ž n y č i a p r i s i ė m ė k a l t ę u ž
antijudaistinius jausmus, žydų diskriminaciją, prievartinius atver timus į krikščionybę,
trėmimus, įtarumą ir nepasitikėjimą, tačiau atsiribojo nuo antisemitizmo.  
Chronologinis taikymas Lietuvoje

•Antijudaizmas nuo XVI a. pirmosios pusės (kai šaltiniai fi ksuoja

pirmąsias antijudaizmo apraiškas) iki Vinco Kudirkos
publicistikos.

• kombinuotos apraiškos - praktiškai visą XIX a. rašomi   (ypač

dvasininkų) tekstai, koneveikiantys judaizmą ir palaikantys
viduramžiškus mitus.

•XIX a. pabaiga iki šių dienų antisemitizmas

Klausimai
Jurgita.verbickienė@if.vu.lt