Modulis: Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija II

Tema: Vėlyvoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MENO RAIDA NUO

XVI A. 2 PUSĖS IKI XVIII A. PABAIGOS

VU IF 2021; dėstytojas doc. dr. Vydas Dolinskas

v.dolinskas@valdovurumai.lt
XVI a. 2 pusėje – XVIII a. pabaigoje Lietuva pergyveno tris meno
stilistikos ir kultūros epochas: Renesansą, Baroką, Klasicizmą

• Gotika: XIV a. vid. – XVII a. pr.

• Renesansas: XVI a. pr. – XVII a. pr.
• Barokas: XVI a. pab. – XVIII a. pab.
• Klasicizmas: XVIII a. 2 p. – XIX a. vid.
• Bizantinis stilius, Manierizmas,
Rokokas, Ampyras
Dėl vėlyvo Lietuvos krikšto ir kultūrinių bei meninių procesų
vėlavimo bei stilių kaitos inercijos blėstanti Gotika gyvavo iki
pat XVII a. pr., t. y. per visą Renesanso laiką. Tokiu būdu
Lietuvos Gotika ir Barokas turėjo netgi chronologinį santykį.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meno
raidoje galima matyti Rytų ir Vakarų
stilistikų sinkretizmą. Lietuvos stačiatikiai
dažnai perimdavo ir prisitaikydavo savo
poreikiams Lotyniškosios Europos
menines formas, pvz., XV–XVI a. buvo
statomos gotikinės cerkvės, o Baroko
epochoje cerkvės statytos pagal jėzuitų
bažnyčių modelį, o ikonostasai labiau
priminė katalikų altorius.
Renesansas ir Manierizmas Lietuvoje: XVI a. pr. – XVII a. pr.

• Renesansas į Lietuvą ateina

gana anksti – apie 1520–1530
m. (Valdovų rūmų statybos);
• Didelį postūmį turėjo Bonos
Sforcos pozicija ir jos dvaras;
• Lietuvoje – žymūs italų
meistrai: B. Zanobi da
Gianotis, G. Cini, G.M. Mosca
Padovano, G. dal Monte, J.J.
Caraglio ir kt.;
• Renesanso epochoje Lietuvoje
pirmą kartą panaudotos
klasikinių orderių
architektūros formos;
• Vilnius tapo šiauriausiu
itališku (renesansiniu) miestu
(XVII a. vid. tvanas);
• XVI a. 2 pusėje įsigali
Manierizmas (arkiniai kiemai,
Gardino pilis, šiaurietiškas
manierizmas).
Be architektūros Renesansas pasireiškė ir tapyboje, skulptūroje, auksakalystėje
Ryškiausias Vilniaus renesanso elementas – arkadiniai kiemai
Tokie arkadiniai kiemai dažniausiai uždari, iš visų pusių supami statinių
Lietuvos renesansiniai pastatai dažnai karūnuojami puošniu atiku, pridengiančiu stogą
Iki pat XVI a. pab. greta Renesanso Lietuvoje vis dar gyvybinga buvo ir gotika
Šiaurietiškam manierizmui būdingas elementas – aukšti ir statūs namų frontonai
Barokas ir Rokokas Lietuvoje: XVI a. pab. – XVIII a. pab.

• Barokas į Lietuvą ateina labai

anksti – jau XVI a. pab.;
• Ankstyvą Baroko raidą
Lietuvoje lėmė: Radvilos, Pacai,
kiti didikai, jėzuitai, valdovo
dvaras Vilniuje;
• Baroko epocha tęsėsi apie 200
metų ir paliko ryškius pėdsakus
pavelde, mąstyme, tradicijose;
• Kaip ir Gotika, Barokas tapo
savas ne tik katalikams, bet ir
kitoms Lietuvos konfesijoms
(unitams, stačiatikiams,
protestantams ir kt.);
• Lietuvos Barokas pergyveno
Ankstyvojo, Brandžiojo ir
Vėlyvojo Baroko fazes, kurių
periodizacija susijusi su
politiniais, kariniais įvykiais;
• Barokas – Lietuvos
priklausymo Vidurio Europos
kultūrinei tradicijai ryškiausias
ženklas.
Ankstyvasis Barokas Lietuvoje: apie 1584/1596 – 1655 m.

• Pirmuoju barokiniu objektu

Lietuvoje laikoma Nesvyžiaus
Dievo Kūno jėzuitų bažnyčia
(Radvilų fundacija);
• Ši bažnyčia laikoma ir
ankstyviausiu barokiniu
paminklu visoje Respublikoje
ar netgi į Šiaurę nuo Alpių;
• Bažnyčios požemiuose
įrengtas trečias pagal dydį
Europoje (po imperatorių
Vienoje ir prancūzų karalių
Paryžiuje) Radvilų giminės
mauzoliejus;
• Nesvyžiaus bažnyčia kartoja
Romos jėzuitų Il Gesu
bažnyčios planą ir erdvę;
• Bažnyčios architektas – italas
Giovanni Maria Bernardoni;
• Ankstyvąjį Lietuvos baroką
kuria išimtinai italų meistrai.
Lietuvos sostinės Vilniaus ankstyviausi barokiniai statiniai, pašvęsti šv. Kazimierui
Ankstyvajam Vilniaus Barokui lemiamą reikšmę turėjo Vazų dinastijos iniciatyvos
Šv. Kazimiero koplyčią statė ir Valdovų rūmus rekonstravo architektai broliai Tencalla
Greta Radvilų ankstyvojo Baroko Lietuvoje raidai didelę įtaką turėjo ir Pacų giminė
Brandusis Barokas Lietuvoje: XVII a. vid. – XVIII a. pr.

• Brandusis Lietuvos barokas

chronologiškai įsitenka tarp XVII
a. vid. tvano ir XVIII a. pr.
Didžiojo šiaurės karo;
• Šio periodo baroko kūrėjai
Lietuvoje vėl yra italų meistrai:
G.M. Galli. P. Perti, G.B. Frediani
(Fredo), M. Palloni, G. Merli,
broliai Puttini, I.Affaitatti ir kt.;
• Ryškiausi brandaus Baroko
fundatoriai ir mecenatai buvo
didikai Pacai;
• Vienas didingiausių ir
brangiausių brandaus Lietuvos
baroko paminklų, vadinamasis
„lietuviškasis Eskorialis“ – t. y.
Pažaislio vienuolynas, funduotas
Lietuvos kanclerio K. Ž. Paco;
• Taurios architektūros formos
kuriamos iš brangaus akmens,
architektūroje dera skulptūros ir
tapybos kompozicijos.
Pažaislis – Lietuvos baroko perlas, vienas įspūdingiausių ansamblių į Šiaurę nuo Alpių
Architektūros, skulptūros ir tapybos ryšys Pažaislio vienuolyno bažnyčios interjere
Etmono M. K. Paco fundacija Vilniuje – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia bei vienuolynas
Išganytojo bažnyčia ir trinitorių vienuolynas Antakalnyje – Sapiegų fundacija
Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje – viena prabangiausių Baroko rezidencijų sostinėje
Vėlyvasis Barokas ir Rokokas Lietuvoje: XVIII a. pr. – XVIII a. pab.

• Vėlyvasis Barokas Lietuvoje įsigalėjo

po Didžiojo Šiaurės karo ir tęsėsi iki
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir
Abiejų Tautų Respublikos pabaigos;
• Apie XVIII a. vidurį pasireiškusi itin
dekoratyvi vėlyvojo Baroko srovė
vadinama Rokoku;
• Skirtingai nei ankstesni Baroko
periodai Vėlyvasis Barokas Lietuvoje
jau siejamas ne su italų, o su Vidurio
Europos ir vietiniais meistrais;
• Garsiausias vėlyvojo Baroko
architektas – Johanas Kristupas
Glaubicas, kūręs visoms krikščionių
konfesijoms, judėjams ir kt.;
• Istoriografija išskiria savitą Vilniaus
vėlyvojo Baroko mokyklą, kurios įtaka
skleidėsi visoje Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje ir kaimyniniuose
kraštuose (Lenkijoje, Livonijoje);
• XVIII a. pab. Barokas gyvavo greta
Klasicizmo.
Vienas įspūdingiausių vėlyvojo Baroko objektų – Vilniaus universiteto Šv. Jono bažnyčia
Vėlyvojo Barokas ir Rokokas interjeras – architektūros, tapybos ir skulptūros ryšys
Vienas įspūdingiausių vėlyvojo Baroko ansamblių – Vilniaus misionierių vienuolynas
Vilniaus vėlyvojo Baroko mokyklos įtaka siekė nuo Polocko iki Livonijos (Pasienės)
Vienas įspūdingiausių medinio Baroko pavyzdžių – Smilgių bažnyčios altorius
Labiausiai
nukentėjo ir
sunyko
rezidencinė
Lietuvos baroko
architektūra –
rūmai: Radvilų
rūmai Nesvyžiuje
restauruoti, o Pacų
Jiezne neliko nė
pėdsako
Vėlyvojo Baroko laikais Vilniuje trūko aukšto
lygio skulptorių, bet buvo Simonas Čechavičius
Klasicizmas ir Ampyras Lietuvoje: apie 1770 m. – XIX a. vidurys

• Klasicizmas į Lietuvą atkeliauja,

panašiai kaip Renesansas ar Barokas,
pakankamai anksti, lyginant su
kaimyninėmis šalimis, apie 1770 m.;
• Ankstyviausiais klasicistiniais objektais
Lietuvoje laikomi du pastatai: Kauno
Rotušės fasadas, atsuktas į Zabielų
rūmus (J. Matekeris) ir Vilniaus
universiteto Observatorijos priestatas
(M. Knakfusas);
• Klasicizmo Lietuvoje viršūnė – tai
architekto Lauryno Gucevičiaus kūryba
(apie 1782–1798 m.);
• Vilniaus klasicizmas savo formomis
radikalesnis, nei Varšuvos;
• Klasicizmo epochoje Vilniaus
universitete atsirado menų katedros,
formuojasi Lietuvos meno mokykla;
• Ampyras susijęs su siekiu mėgdžioti
Napoleono I propaguotas formas;
• Permainas Lietuvos Klasicizme atnešė
III Respublikos padalinimas.
Klasicizmas ir Ampyras Lietuvoje: apie 1770 m. – XIX a. vidurys

• Lietuvos Klasicizmą kūrė architektai:

italai C. Spampani, G. Sacco, P. de
Rossi; Vidurio Europos meistrai – J.
Matekeris, M. Knakfusas, K. Šildhauzas;
vietiniai – A. Kosakovskis, L.
Gucevičius, M.A. Šulcas, K.
Podčašinskis, prancūzai ir rusai – Ž.
Pusjė, V. Stasovas ir kt.;
• Dirbo garsūs skulptoriai: T. Righi, T.
Podhaiskis, K. Jelskis, P. Smakauskas,
A. Le Brenas, V. Smakauskas ir kt.;
• Kūrė talentingi dailininkai: C. Villani, P.
Smuglevičius, J. Oleškevičius, J. Peška,
J. Rustemas ir kt.;
• Jei pradžioje Lietuvos Klasicizmas buvo
susijęs su Prancūzija ir Italija (Šv. Luko
akademija), tai po III Respublikos
padalijimo pasireiškė Rusijos įtaka;
• Vilniaus universitete įkuriamos meno
katedros, atsiranda originalūs teoriniai
meno veikalai (pvz., K. Podčašinskis);
• Rėmėjai: I.J.Masalskis, A.Tyzenhauzas.
Lietuvos Klasicizmo klasika ir viršūnė – kupiškėno Lauryno Gucevičiaus kūryba
Vilniaus katedros rekonstrukcija – originaliausias architekto kūrinys
L. Gucevičiaus realizuota Vilniaus Rotušė
Didingiausias rezidencinis Lauryno Gucevičiaus projektas – Verkių rūmai
L. Gucevičius turėjo idealų mecenatą – Vilniaus vyskupą Ignotą Jokūbą Masalskį
Rusiškojo Ampyro pavyzdys – Imperatoriškieji rūmai Vilniuje (Prezidentūra)
Vėlyvojo Lietuvos Klasicizmo
žymiausias kūrėjas – Vilniaus
universiteto profesorius architektas
Karolis Podčašinskis, kuris buvo ir
architektūros teorijos Lietuvos
pradininkas
Vilniaus katedrą skulptūromis ir reljefais papuošė skulptorius T. Righi
Žymiausias Lietuvos Klasicizmo
tapytojas –
profesorius Pranciškus Smuglevičius
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninis paveldas – europinių meninių
procesų atspindys, europinių įtakų ir vietinių tradicijų sąveikos originalus kūrinys,
svarbi bendro Europos paveldo dalis, Lietuvos kultūrinės misijos bei
Lotyniškosios civilizacijos sklaidos Rytų ir Šiaurės Europoje ženklas.