PASTRAIPŲ

PLANAVIMAS
IV KLASĖ
2022 – 09 – 26
PASTRAIPOS TEMA
„PILIETIŠKUMO TEMA LIETUVIŲ
LITERATŪROJE
Pastraipoje analizuodami Krėvės tragediją pilietiškumo aspektu
supriešinkite ir įvertinkite dvi pagrindinio veikėjo Skirgailos
interpretacijas;
A) Skirgaila pakliuvo į tokią tragišką situaciją, iš kurios nėra išeities
( kaltas be kaltės);
B) Skirgaila pats kaltas, kad subyrėjo jo pilis.
PASTRAIPOS TEMA „AR ŠIANDIEN MES
BETURIME VALSTYBĘ, KURI BŪTŲ VISŲ
MŪSŲ PILIS?“ ( VIKTORIJA DAUJOTYTĖ)
• Pastraipoje šiandieninę Lietuvos situaciją palyginkite su V. Krėvės „Skirgailos“: kas nutinka,
kai iš pilies traukiasi žmonės? Iškelkite hipotezę, ko reikia, kad pilis nesubyrėtų.
• Galite pasinaudoti šiais tekstais:
1.Just. Marcinkevičius Leonido Donskio laidoje „Be pykčio“
Šiandien jau kalbame apie pačią naujausią ir , deja, bent man, labai skaudžią – jaunų žmonių
emigraciją. Tiesa, ji pateikiama labiau kaip socialinis reiškinys, ir dalis tikisi grįžti.
Taigi mano požiūris į šiuolaikinę atkurtą Lietuvą temdomas būtent tokių dalykų, taip pat ir
šiandieninio patriotizmo supratimo. Dar visai neseniai televizijos laidose esu girdėjęs tokių
vaikiškai surimuotų vertinimų kaip patriotas – idiotas. Mane tai žeidė. Manau, kad dabar panašių
pasisakymų jau neliko, tačiau jie mūsų visuomenę veikė gerą dešimtmetį, ypač jaunąją jos dalį.
• Kokią įžvelgiate kaitą nuo antikos laikų, kai idiotas buvo suprantamas kaip žmogus,
besirūpinantis tik savo reikalais?
• 2.R. Granauskas. Žodžio paglostymas.
Archeologai, kurie dabar kasinėja kritusių mūšiuose kapus, kurie tyrinėja jų kaulus, sako:
vidutinis kario amžius tada buvo maždaug dvidešimt treji metai. Viešpatie! Tai juk dabartiniai
mūsų studentai ir abiturientai!.. Vaikeliai, kas jus tada išmokė kovos meno, kas įpūtė į širdis
drąsos ir Tėvynės meilės?..
Kodėl mums nebereikia patriotinio ugdymo? Kas dabar – neduok Dieve! – gintų mūsų žemę?
Atskristų du bombonešiai iš už vandenyno ir numestų dvi bombas? Vieną – ant Didžiasalio, kitą
– į Šauklių ganyklas? Tauta, kuri nebenori pati ginti savo laisvės, jau ir nebe tauta. Ji – tik
kilimėlis prie durų atėjūnų kojoms nusišluostyti. Iškeitusi laisvę į gerovę, ji bėra verta kitų tautų
pajuokos ir paniekos.
• Iš kur šiuolaikinis jaunas žmogus galėtų semtis patriotizmo? Kodėl nyksta
meilė Tėvynei?
ŽIURKININKO FLEITA
Gal vis dėlto blogai, kad irsta pati
pareigos tėvynei samprata?
Kad uolūs pakalikai ir dosniai atlyginti budeliai
ne tik nesulaukė bausmės, bet sėdi savo vilose ir rašo atsiminimus,
šaukdamiesi istorijos nuosprendžio?
Imperijos per atstumą valdytoje
provincijoje staiga iškilo nedidelis kraštas,
gyvenamas mažų žmonių.
Gal vis dėlto neklydo Jonas Jokūbas Rousseau,
kai patarė: prieš išlaisvinant vergus,
pirmiau juos reikia išlavinti ir apšviesti?
Kad nevirstų banda paskui ėdalą sekančių snukučių,
prie kurių prisiartina žiurkininkas su savo fleita
ir vedasi juos, kur panorėjęs.
Žiurkininko fleita lieja nuostabias melodijas
iš pagrindinio „Mūsų mažosios stabilizacijos" repertuaro.
Jos žada visuotinį kiną ir palaimingus vakarus
su skardine alaus prieš televizoriaus ekraną.
Praeis viena, gal dvi kartos, ir jaunuoliai
atras jų tėvų nepažintą gėdos jausmą.
Tada ieškos pavyzdžių savo maištui
seniai užmirštam sukilime prieš imperiją.
(apie 2003 m.) ( Česlovas Milošas)
• Kaip poeto eilėraštyje, kurį jis parašė senatvėje, žiūrėdamas į Lenkijos tikrovę, laisvė susijusi su manipuliavimu protais, išsilavinimu, apsiskaitymu?
Kuo gundomas vergišką sąmonę turintis žmogus?
SKIRGAILA NESUGEBĖJO RASTI
KELIŲ LIETUVAI. KAS TAI RODO?

Atkreipkime dėmesį į kalias tragedijos scenas detaliau.

1. Ką reiškia Skirgailos vedybos su Ona Duonute?
2. Kokios kunigaikštytės įkalinimo Vilniaus pilyje priežastys?
3. Koks Skirgailos požiūris į Onos Duonutės pažadą tekėti už
Mozūrų kunigaikščio?
4. Apibendrinkite: koks Skirgailos vaidmuo kuriant
pilietiškumo pagrindą – šeimą?
 SKIRGAILA NESUGEBĖJO RASTI KELIŲ
LIETUVAI. KAS TAI RODO?

• Atkreipkime dėmesį į kalias tragedijos scenas detaliau.

1. Koks Lietuvos vietininko Skirgailos santykis su tautine kultūra – giesmėmis?
2. Paaiškinkite, ką reiškia Skirgailos širdies ir proto konfliktas? Kodėl jam sunku
pasirinkti?
3. Kada pirmąkart kunigaikštis nutildė giedantį Stardą? Koks šio veiksmo
motyvas (priežastis)?
4. Įvertinkite Skirgailos įsakymą ir Stardo atsisakymą giedoti giesmes puotoje.
5. Kas tragedijoje simbolizuoja poezijos, kaip vertybių kūrimo, mirtį?
6. Apibendrinkite: koks Skirgailos vaidmuo numarinant senąsias lietuvių giesmes
– antrą pilietiškumo pamatą?
SKIRGAILA NESUGEBĖJO RASTI
KELIŲ LIETUVAI. KAS TAI RODO?

Kaip Skirgaila kuria santykius su kitais piliečiais?

1. Įvertinkite Skirgailos, kaip pilies šeimininko, svetingumą.
2. Kiek Skirgaila pasitiki savo lietuviais bajorais, kariais, dainiumi Stardu?
Kokios to pasekmės?
3. Kurie tragedijos veikėjai, nepaisydami kultūrinių skirtumų, išlaiko
žmogiškumo egzaminą? Paaiškinkite.
4. Kas verčia Lietuvos valdovą griebtis keršto Keleriui?
5. Apibendrinkite: kaip Skirgaila sugeba kurti trečią pilietiškumo pamatą –
universalų žmogiškumą ir padorumą, meilę žmogui?
KARIO ETIKA LIETUVIŲ
LITERATŪROJE ( V. KRĖVĖ)

• Karys – žmogus, kuris tarnauja kariuomenėje,

aukoja save.
• Etika - žmogaus elgesio normų visuma.
 KARYS
1.Tautinių idealų gynimas
a) meilė tautai. Kova dėl jos likimo.
J.Radvano ,,Radviliada‘‘. M. Radvila Rudasis rėmė sunkiai
gyvenančius žmones, mėgo konfliktus spręsti žodžiu, bet meilė
tautai vertė ginti Lietuvą nuo artėjančios grėsmės. ,,Baisų karą
reikės su žiauria gentimi mums kariauti‘‘, o paskutinieji Radvilos
žodžiai prieš mirtį atskleidžia renesansišką pasaulėžiūrą: ,,Tik,
visagali, prašau: pagailėjęs lietuvių, galingai Lietuvai dar dovanok ir
skeptrą, ir šlovę.‘‘
 KARYS
2.Bendražmogiškųjų idealų gynimas
b) aukojimasis dėl mylimosios garbės
V.Krėvė ,,Skirgaila‘‘. Keleris, kryžiuočių ordino riteris, netikėtai
pamilsta Skirgailos įkaitę Oną Duonutę, ją įsimyli ir ,kaip
būdinga viduramžių riteriams, bando išgelbėti. Jis
nepasmerkia jos amžinai gėdai, o pats pasiaukoja, kad
išgelbėtų damą nuo pražūties.
 ETIKA
2.Prisitaikymas prie esamos situacijos, kad išspręstų problemas.
Tautos interesų gynimas
V.Krėvė ,,Skirgaila‘‘. Skirgaila keičia požiūrį ir kad apsaugotų tautą, priimą
krikščionybę prieštaraudamas senų pažiūrų patarėjams ir
vaidiloms . ,,Dabarties laikai – kiti laikai, ir kitokių man reikia dainų.“
Skirgaila nori žmonėms gera, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo
veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas padaro daug
sukrėtimų. Jis aukojasi dėl tautos, bet paaukoja ir kitų žmonių likimus.
Žiaurumas, kerštas naikina žmogiškąją prigimtį. Nusižengęs žmoniškumui
lieka vienas ir nelaimingas. Atsakomybė už Lietuvą, už savo tautos likimą
reikalauja asmeninės laimės aukos.
GYVYBĖS VERTĖ LITERATŪROJE
• Kokia vertė literatūros kūriniuose suteikiama gyvybei?
• Požiūris į žmogaus gyvybę, jos vertingumą literatūroje kinta priklausomai nuo epochos, kurią
reprezentuoja autorius, istorinių aplinkybių. Nors gyvybė suprantama kaip aukščiausia vertybė,
laikotarpiais, kai tėvynei iškyla pavojus, gyvybė aukojama bendrojo gėrio ir ateities labui.
• J.Radvano poemoje „Radviliada“ žmogus pirmiausia yra pilietis ir karys, jam svarbiausia –
ginti valdovą, tėvynę, tikėjimą.
• V.Krėvės dramos veikėjas Skirgaila atima kitų gyvybes, siekdamas savo, kaip jam atrodo,
svarbių tikslų ir keršto. Tačiau toks požiūris atveda į moralinį nuosmukį. Keleris renkasi garbę,
taurumą, pabrėždamas gyvenimo laikinumą, trapumą. Skurdulis kalba apie tuos, kurie patys
renkasi mirtį, ir jo žodžiai pabrėžia gyvybės vertę.
SVARBIAU MYLĖTI AR BŪTI MYLIMAM?
• Rašant šia tems galima svarstyti abu variantus, vieną iš jų arba trečiąjį, sintezės
variantą( svarbu ir mylėti, ir būti mylimam). Tema leidžia reikšti savo nuomonę,
pagrįsti ją ir patirtimi, ir kultūros žiniomis, ir pasiremti literatūros kūriniais. Juose
galima rasti įvairių meilės formų: altruistiška meilė artimui; meilė, siejanti šeimos
narius; meilė kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis; erotinės meilės svarba ir poveikis
žmogui; pasiaukojama meilė Tėvynei; optimizmo ir gyvybės teikianti meilė;
pakylėjanti meilė; meilė kaip žaidimas ir pan.
• Literatūros kūriniuose labai ryški pasiaukojanti meilė – pareiga gimtajai šaliai.
Visą tautą vienijanti meilė Tėvynei skatina įsipareigoti savo kraštui, tautai, aukotis
dėl jos ( J.Radvanas, A.Mickevičius, Maironis, V.Kudirka, Just. Marcinkevičius,
B.Krivickas ir pan.) Meilė tėvynei įprasmina žmogaus gyvnimą.
• V.Krėvės dramos herojais galima remtis kalbant apie kilninantį meilės poveikį
( riteris Keleris) arba apie mylimą, bet nelaimingą žmogų( Oną Duonutę myli riteris
Keleris), arba apie meilės siekimą, kuris nepadaro žmogaus jautresnio kitiems, tik
įstumia į dar gilesnę asmenybės krizę ( Skirgaila).
SAMPROTAVIMO RAŠINIO
PASTRAIPOS STRUKTŪRA
Teiginys ( Daugelis tikriausiai girdėjote... ; Vyrauja nuomonė...; paprastai/ tradiciškai sakoma,
kad...; Liaudies išmintis byloja, kad ... Ir pan.)
A argumentas ir jo pavyzdys ( Tokią nuomonę pagrįstų ir istorija/ gyvenimas; Tarkime... Ir pan.)
Siejamasis sakinys ( Tai galima įžvelgti ir literatūroje...; Tokią nuomonę pagrįstų ir literatūra...;
Apie tai mąstė ...; Analogiška situacija vaizduojama net literatūroje... ir pan.)
B argumentas ir jo pavyzdys ( Bet ar viskas taip paprasta...; Kita vertus, galima manyti ir kitaip...;
Yra ir kitaip manančių...; Deja, toli ieškoti pavyzdžių nereikia... Ir pan.)
Išvada – apibendrinamasis sakinys.
SAMPROTAVIMO RAŠINIO
POLEMINĖS PASTRAIPOS STRUKTŪRA

1.Teiginys( požiūris)
2.Polemizavimas:
• priešingos nuomonės prielaida ( Kai kas teigia...; Tikriausiai esate girdėję ir priešingą/ kitokią nuomonę...;
Be abejonės, atsirastų...;Ginčijamasi, kad...; Tačiau užmirštama, kad...; tam tikrą laiką buvo manoma, kad...)
• grįžimas ( konkrečiau) prie teiginio ( Tačiau iš tiesų yra visiškai kitaip...; Priešingai...; Atvirkščiai...;
Deja, ...)
3.Argumentas
4.Pavyzdys ( Šią nuomonę paremtų...; Patys gyvenimo įvykiai/ faktai patvirtina...)
5.Išvada – požiūrio akcentavimas kitais žodžiais ( Todėl man atrodo, kad...; Logiškai peršasi išvada, jog...,
Vadinasi, situacija nėra tokia vienaprasmė... )
LITERATŪRINIO RAŠINIO
PASTRAIPOS STRUKTŪRA
1.Teiginys ( teminis sakinys)
• Teiginio pagrindimas vieno literatūros kūrinio pavyzdžiu. Literatūros kūrinio analizė
(Kas, kodėl, kaip? Dominuoja pasakotojas / lyrinis subjektas / prota|antagonistas / pagr.,
vaizduojamas veikėjas / herojus. )
• Dalinė išvada — tai kaip autorius tą temą pavaizdavo.
Arba
2.Teiginys ( teminis sakinys)
• Teiginio pagrindimas dviejų literatūros kūrinių pavyzdžiais.
• Dalinė išvada — tai kaip autorius tą temą pavaizdavo.
LITERATŪRINIO RAŠINIO ANALITINĖ
PASTRAIPA TEMA „VILNIAUS ĮVAIZDIS
LIETUVIŲ POEZIJOJE“
• Vilniaus istorija – šiandienos lietuvių poezijoje itin populiari tema. XX a. antrosios pusės poetės Juditos Vaičiūnaitės žvilgsnis
krypsta į istoriją, bet poetei svarbiausi ne patys įvykiai, o architektūra ir istorinės asmenybės. Moderniai lietuvių intelektualiosios
poezijos kūrėjai, kultūros, miesto poetei Vilnius, ypač jo senamiestis, buvo ta erdvė, kuri daugelį metų nepaliaujamai maitino jos
vaizduotę. Pradedant 1960 m. išėjusia poezijos knyga „Pavasario akvarelės“, maždaug kas dveji metai pasirodydavo vis naujas
Vaičiūnaitės eilėraščių rinkinys: „Kaip žalias vynas“, „Po šiaurės herbais“, „Debesų arka“ ir kt. Eilėraštyje „Kanonas Barborai
Radvilaitei“ poetė išryškina ne dažniausiai poetų apdainuojamą Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istoriją, o Barboros meilę
Vilniui. Lyrinis subjektas stebi nuostabią Vilniaus architektūrą, tarsi tampa jos dalimi: „Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu.“
Kalbantysis jautriai išgyvena miesto, to meto svarbiausio kultūros centro, istoriją, didelį įspūdį jam daro Renesanso architektūra.
Kitame Vaičiūnaitės eilėraštyje „Piešinys“ Vilnius juntamas net fiziškai: upelis tvinksi kaip kraujas smilkiny, nors yra tik
nujaučiamas po kojomis, po Arkikatedros grindimis. Taigi miesto architektūra neretai tampa įvaizdžiu, apibūdinančiu miesto
gyventojus. Štai eilėraštyje „Šiaurės Atėnai“, parašytame po Sausio 13-osios įvykių, vedama kovotojų ir architektūros kolonų
paralelė, o skliautas metaforiškai reiškia tėvynės gynimą, išsaugojimą. Vis dėlto, kad ir koks artimas būtų miestas, jis nuolat išlieka
paslaptingas, todėl jį suprasti kartais prireikia mitinių galių. Eilėraštyje „[Vilnius] Miesto vartai“ lyrinis subjektas tampa tarpininku
tarp Vilniaus praeities ir dabarties – taigi miestas suvokiamas kaip palimpsestas, kur istoriją kiekvienas nuolatos perrašo savaip.
Urbanistinė erdvė suprantama kaip individualus išgyvenimas, o pasakos motyvas primena atskleidžiamas Vilniaus paslaptis.
• PASTABA. Vilniaus įvaizdis pirmiausia pateikiamas per vilniečių jauseną: gretinama karalienė Barbora ir Renesanso architektūra,
miesto gynėjai ir pastatų kolonos; bandoma įminti miesto istorijos paslaptį – čia pasitelkiamas pasakos motyvas. Vilnius –
pirmiausia architektūra: kolonos, Vilniaus arkikatedra bazilika, miesto vartai. Parinkti eilėraščiai išryškina miesto architektūrą. Be
to, nemaža dėmesio skiriama raiškai: vartojami terminai lyrinis subjektas, kalbantysis, įvaizdis, paralelė, metaforiškai, motyvas,
palimpsestas. Kadangi tai literatūrinio rašinio pastraipa, būtina nurodyti autorių.
LITERATŪRINIO RAŠINIO ANALITINĖ
LYGINAMOJI PASTRAIPA TEMA „MOTERŲ
PAVEIKSLAI LITERATŪROJE“
• Vinco Krėvės dramoje „Skirgaila“ ir Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“ pagrindinių veikėjų mylimosios Ona Duonutė ir Ofelija išgyvena kankinančią
vienatvę. Bet ar jų patiriama vienatvė panaši? Viena iš pagrindinių tragedijos „Skirgaila“ veikėjų Ona Duonutė, jauna, graži Lydos kunigaikštytė, prievarta
įkalinama Vilniaus pilyje, kad jos žemės kaip kraitis neatitektų Mozūrų kunigaikščiui. Ona Duonutė ne tik patiria fizinę atskirtį (patenka į svetimą aplinką), bet ir
kankinasi dėl kultūrinių skirtumų – ji yra uoli krikščionė, o ją pavergęs valdovas Skirgaila, kad ir oficialiai pasikrikštijęs, garbina senuosius pagonių dievus.
Vienatvę dar labiau sustiprina prievartinės vedybos su Skirgaila ir jai atsidavusio vokiečių riterio Kelerio žūtis. Nors kūrinyje vaizduojami viduramžiai,
kunigaikštytė savo elgesiu primena Renesanso epochos asmenybę: jos įsitikinimai tvirti ir ji juos gina, jaučia savo vertę („aš ne vergė“). Ji nebijo pasakyti
Skirgailai į akis, kad jo nemyli. Drąsų kunigaikštytės elgesį patvirtina ir paskutinė tragedijos scena: nepaisydama Skirgailos ir jo svitos, Ona Duonutė raudodama
parkrinta ant Kelerio kapo – ne kiekvienas išdrįstų taip atvirai kaip ši jauna moteris rodyti savo jausmus. Kitaip elgiasi Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“
veikėja Ofelija: ji taip pat išgyvena vienatvę, bet nepasižymi nei drąsa, nei savarankiškumu. Ofelija gyvena Renesanso epochoje, tačiau visa savo esybe yra
viduramžių moteris. Ji silpna, nesavarankiška, nekovoja dėl savo jausmų: paprašyta tėvo, Danijos karaliaus kanclerio Polonijaus, duoda jam skaityti mylimojo
laiškus. Ji klauso ir tėvo, ir brolio Laerto pamokymų pernelyg neatvirauti su Hamletu ir taip leidžia artimiesiems nuspręsti, kaip turi elgtis su mylimuoju. Tad
nieko keisto, kad Hamletas ir Ofelija, du mylintys žmonės, nesusikalba. Ofelija naivi, nes nesupranta, kad tėvas ja naudojasi. Ji naivi, nes nepajėgia suvokti
Hamleto įžvalgų: jo raginimus stoti į vienuolyną vertina kaip bepročio kalbą, o iš tiesų Hamletas nori pasakyti, kad ji per trapi ir per silpna šiame žiauriame
pasaulyje. Po Hamleto tragiškosios klaidos – Polonijaus nužudymo – Ofelija išprotėja taip ir nesupratusi, kad yra tėvo Polonijaus ir karaliaus Klaudijaus
vykdomos politikos įrankis. Netekusi proto Ofelija nusiskandina. (O gal netyčia nuskęsta?) Realybė sunaikina jautrią, be tėvo likusią ir mylimojo atstumtą
mergaitę. Taigi abiejų tragedijų veikėjos vienišos: Ona Duonutė prievarta patenka į jai svetimą aplinką, o Ofelija nors ir gyvena tarp artimų žmonių, bet šie arba
ją išnaudoja (tėvas), arba atstumia (Hamletas). Abi veikėjos išgyvena skirtingą vienatvę: viena fizinę (Ona Duonutė), kita dvasinę (Ofelija), ir dėl to abi yra
nelaimingos.
• KOMENTARAI. Pirmas sakinys yra pastraipos teiginys, kuriame nurodomas aspektas (vienatvė). Antru sakiniu – retoriniu klausimu – aspektas tikslinamas.
Nagrinėjant kūrinį išryškėja dar vienas 6 aspektas – epochos ir veikėjos sąsaja. Siejamuoju žodžiu „kitaip“ pradedamas pastraipos siejamasis sakinys, perėjimas
nuo vieno kūrinio prie kito. Siejamuoju žodžiu „taigi“ pradedama dalinė išvada, aprėpianti abu analizuotus kūrinius. Išvadoje apibendrinama, kuo veikėjų
vienatvė skiriasi (viena patiria fizinę vienatvę, kita – dvasinę) ir kuo panaši (vienatvė siejama su nelaime). Taigi remiantis Veno diagrama daroma išvada
(palyginami panašumai ir skirtumai).