Civilinio proceso modeliai ir stadijos. Civilinio proceso modeliai ir j esm.

. Kiekvieno civilinio proceso problema ir jo esm charakterizuojantis bruoas- tai teismo ir gino ali gali santykis. Atsivelgiant teismo vaidmen civiliniame procese, teisjo ir gino ali gali santyk rodinjimo procese, civilinio proceso altinius, atskir civilinio proceso princip turin istorikai susiklost civilinio proceso modeliai: 1. Rungimosi- grynai rungtynikas, su tam tikromis teisjo aktyvumo uuominomis.Bdingas bendrosios teiss sistemos valstybi civiliniam procesui.iam modeliui bdinga tai, kad teisjas yra pasyvus, nealikas arbitras, gino alys- labai aktyvios.Teismas negali apklausti liudytoj, reikalauti raytini rodym, o gali sprsti tik tai, ar tam tikri klausimai susij su byla, silyti alims patikslint i reikalavimus.Teismo pareiga yra stebti ali vedama proces, vertinti tai, k alys surinko ir ityr, bei priimti sprendim byloje. ia veikia formalios tiesos principas, reikiantis, kad teismas turi isprsti byl pagal jam pateikt mediag ir neturi pareigos aikintis tikrsias bylos aplinkybes. 2. Tardomasis arba inkvizicinis.- teismas civiliniame procese ypa aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas, nepaeisdamas rungimosi ir lygiateisikumo princip. ioje kodifikuotoje teiss sistemoje galioja statymo virenybs principas, kuriuo turi vadovautis teism praktika, jai bdingas teiss norm abstraktumas, j skirstymas bendrsias ir specialisias. Inkviziciniame procese ali ir teismo gali santykis yra atvirktinis palyginti su rungimosi modeliu- teismas aktyvus nagrinjant byl, atlieka tardytojo vaidmen, alys yra palyginti pasyvios. Praktikoje grynai vieno ar kito modelio nra, o paprastai yra mirus modelis. Socialinio civilinio proceso mokykla, kuri remiasi tuo, kad asmen lygyb yra tik formali, nieko nra blogiau kaip nelygius laikyti lygiais.Keliamas klausimas, ar tikrai civilinis procesas yra tik privatus gino sprendimo bdas. Manoma, kad turi bti atsivelgiama ir visuomens interesus- kuo greiiau atkurti gino paeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisin taik ir saugum.Teisjas negali bti pasyvus stebtojas ir tik vertinti tai, k pateikia alys. Socialinio civilinio proceso teorija grindiama proceso koncentruotumu, aktyviu teisjo vaidmeniu. Socialinio civilinio proceso modelyje lieka rungimosi, dispozityvumo, vieumo, odikumo, nealikumo principai, taiau dl padidjusio teismo aktyvumo ir koncentruotumo bei kooperacijos princip tvirtinimo pasikeiia rungimosi principo turinys, civiliniame procese siekiama nustatyti ne formalij ar objektyvij, bet materialij ties , t.y kiek galima tikresnius tarp ali susiklosiusius materialiuosius teisinius santykius. Taigi iuolaikiniame civilins teiss tradicijos valstybi civiliniam procesui bdingi tiek tardomojo, tiek rungimosi modelio bruoai. Pripastama, kad objektyviai teismas gali isprsti gin tik bdamas nealikas, to reikalauja rungimosi, lygiateisikumo principai.Yra numatytos tam tikros teismo aktyvumo ribos- teismas negali priteisti to, ko iekovas neprao, ar kitu pagrindu. Taigi teismo aktyvumas galimas tik formalija prasme tiek, kiek nustato statymas, tuo tarpu teismo aktyvumas materialija prasme ribotas- negalima viryti reikalavimo sumos, pakeisti iekinio dalyk ir pagrind, taiau teismas gali paaikinti, kad iekovas turi tokias teises. Civilinio proceso modelis Lietuvos civilinio proceso teisje. 2002 m. Vasario 28 d. statymu buvo priimtas naujasis CPK, sigaliojs nuo 2003 m. Sausio 1 d. Naujojo CPK rengjai vadovavosi socialinio civilinio proceso teorija.Pirmiausia btina pastebti, kad naujame CPK galutinai apsisprsta dl teisjo vaidmens civiliniame procese. Kadangi CPK rengjai pasirinko socialinio civilinio proceso model, jo vienas i esmini bruo yra aktyvus teisjas, siekiantis greito , ekonomiko proceso bei materialios tiesos nustatymo bylose. Sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus lemia ali valia, taiau teismas turi teis pasilyti alims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirpinti atstovavimu, pateikti

papildom rodym ir net rinkti juos savo iniciatyva tam tikrose didesn viej interes turiniose bylose. Svarbu taip pat ir tai, kad aikiai tvirtinama teismo pareiga nustatyti materialij ties byloje, t.y. bti sitikinusiam tuo, kad sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Civilinio proceso samprata ir esm. Civilinis procesas- tai civilini procesini teisini santyki subjekt procesin veikla, kurios metu nagrinjamos ir sprendiamos civilins bylos teisme , teism sprendim ir nutari vykdymo, usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo klausimai. Teismo procesin veikla- tai, pvz., iekinio ar kit procesini dokument primimo klausimo sprendimas, procesini termin tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti skyrimas , itirt byloje rodym vertinimas ir faktini aplinkybi konstatavimas, teismo sprendim ir kit procesini dokument primimas , teiss norm aikinimas ir taikymas. ali ir kit dalyvaujani asmen procesin veikla prasideda nuo iekinio pareikimo ir tsiasi iki bylos inagrinjimo i esms ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais- iki teismo sprendimo vykdymo. Kiti proceso dalyviai- liudytojai, ekspertai, vertjai ir kiti- atlieka statym jiems pavestas pagalbines funkcijas civiliniame procese. Civilinis procesas yra civilinio proceso teiss akos dalykas. Civilinio proceso teisenos . Teisena- tai speciali civilini byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilinms byloms nagrinti. Gino teisena nagrinjamos bylos kylanios i privatins teiss norm reguliuojam teisini santyki, ikeliamos pareikiant iekin. i teisena laikoma pagrindine, nes dauguma jos norm, bdamos bendro pobdio, taikomos ir ypatingajai teisenai.Gino teisena nagrinjami ali, turini prieingus interesus, ginai. Ypatingoji teisena dar vadinama ne gino teisena, kuria bylos nagrinjamos nesant gino dl teiss. Tai apsaugin teisena. Jos paskirtis- padti gyvendinti ir realizuoti subj. Teises, kurios nra paeistos. Civilinio proceso stadija- tai procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini teisini santyki tam tikram procesiniam tikslui pasiekti visuma. Lietuvos CP. Skiriamos ios septynios stadijos: 1. Civilins bylos iklimas (CPK 135-138 str.)- teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas iekinys arba pareikimas, teismas svarsto jo primimo klausim, jeigu iekinys atitinka atitinka st. reikalavimus ir teismo rezoliucija priimamas, laikoma, kad civilin byla ikelta. 2. Pasirengimas teisminiam civilins bylos nagrinjimui (CPK 225-233 str.)- teisjas ir dalyvaujantis byloje asmenys atlieka pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui veiksmus, kad byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje. Pasirengimas bylos nagrinjimui gali bti raytinis, taip pat odinis- teismui organizuojant parengiamj teismo posd. 3. Teisminis bylos nagrinjimas- pagrindin stadija (CPK 153-224, 234-258, 259298 str.)- apima teismo posd, rodym jame ityrim ir vertinim, bylos aplinkybi nustatym, sprendimo ar kito procesinio dokumento ubaigiant byl primim. i stadija baigiama teismo sprendimo ar nutarties nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrinta primimu. 4. Apeliacija ( CPK 301-339 str.)- nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo patikrinimas. 5. Vykdymo procesas(CPK 583-779 str)- siekiama gyvendinti teismo sprendim. (LR teisingumo ministro 2005m. Spalio 27 d. sakymas NR. 1R-352 Sprendim vykdymo instrukcija)(CPK583).

Kasacija (CPK 340-364 str.)- siteisjusi sprendim ar nutari teistumo patikrinimas. ios stadijos tikslas- vienodos teism praktikos visoje valstybje formavimas. 7. Proceso atnaujinimas (CPK 365-374 str)- pakartotinis bylos nagrinjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybms Jei tam tikru pagrindu byla atnaujinama kita teismo sudtis byl periri i naujo laikydamasi proceso atnaujinimo pagrindo rib ir priima atitinkam sprendim byloje. Pirmosios tris stadijos yra privalomos , kitos laikomos fakultatyviomis.
6.