Norvegijos Medinio Paveldo Apsaugos Patirtis

Norvegijos medinio paveldo apsaugos patirtis
1. 2. 3. 4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. 4.7. 4.8. 4.9. 4.10 4.11. 5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 11.1. 11.2. 11.3. 12.
T URINYS
Bendros pastabos apie senus namus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 Priegaisrins saugos strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 Kaminai ir idiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Pastat ir konstrukcij prieira Malksn stogo dangos prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . erpi stogo dangos prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skalno stogo dangos prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Velninio stogo prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Latakai ir stogo detals . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Rsio prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Mro sien prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Rstini sien prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I iors neapdorotos medienos paviriaus daymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Neapdorot puini ir eglini lent valymas aliuoju muilu. . . . . . . . . . . . Iorini sien apdailos prieira . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Medini pastat iors daymas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dayt paviri spalv tyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Da paalinimas nuo iors paviri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Iorini sien daymas: da ries parinkimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paviriaus daymas: tepimas derva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paviriaus daymas: dervos gamyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Daymas: lin smen aliejaus gamyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nam, statyt iki madaug 1950 m., vidaus daymas. . . . . . . . . . . . . . . Interjeras: banyios suol isaugojimas ir perdarymas . . . . . . . . . . . . . Klimatas ir technin ranga: klimatas medinse banyiose. Oro drgnumas ir ildymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dokumentai. Nuotraukos: darbo proceso fotografavimas . . . . . . . . . . . Mediena: mediag kokyb, riavimas ir tradicija. . . . . . . . . . . . . . . . . . Mediena: puvinys pastatuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 16 20 23 25 27 29 33 37 41 42 46 52 58 60 63 65 70 74 78 82 87 91 93 95
Mediena: dumbliai, kerps, samanos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Mediena: dumbliai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 Mediena: kerps . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Mediena: samanos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Mediena. Grybai ir vabzdiai: bendros pastabos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102
13. Mediena. Grybai ir vabzdiai: medien ardantys grybai. . . . . . . . . . . . . 107 13.1. Pelsiniai grybai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 108 13.2. Rsio grybas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110 13.3. Tinko grybas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111 13.4. alingasis tropagrybis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112 13.5. Vduoklin mekut. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 114 13.6. Rausvoji pintain . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 13.7. Tvorinis tinklnas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116 13.8. Mlagrybis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 117 13.9. Dacrymyces stillatus. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118 13.10. Kempinieiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 119 13.11. Mediena. alingi vabzdiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120
www.kpd.lt
1.
Bendros pastabos apie senus namus
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. rugsjo mn.
Pastatai svarbi ms kultros paveldo dalis. Seni namai liudija ne tik apie sen laik visuomenines slygas, gyvenim ir usimimus, bet ir apie meistrikum bei mediag imanym. Jie yra viena i svarbiausi kultros paveldo dali dar ir dl to, kad be atvangos buvo naudojami ir bus naudojami ateityje. Jie atstovauja gyvai, nenutrkstamai tradicijai. Daugelis savinink ne be pagrindo didiuojasi savo namais ir laiko savo garbs reikalu juos isaugoti.
Stebjimas
Pastatai geriausiai isaugomi tada, kai jie nuolat naudojami, reguliariai priirimi ir kontroliuojami. Gali atrodyti, jog nebtina priminti, kad kiekvienas, kuris gyvena ir naudoja pastat, privalo j priirti? Visi pastat savininkai anksiau ar vliau supranta, kad pastat reikia priirti. Taiau geriau susivokti anksiau, o ne vliau. Tuomet reiks maiau remontuoti ir keisti pastat. Taigi kit kart prapliupus lietui, uuot bgus vidun, dert apeiti nam ir patikrinti, kaip veikia lietvamzdiai ir latakai.
Prieira
AMERICAN EXPRESS
AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS
Pagrindinis sen pastat prieiros principas kiek manoma ilaikyti senas originalias pastato detales (iors apdail, langus, duris, aptaisus ir paviriaus apdorojim). Prieira turi bti atliekama tais paiais bdais, kaip tada, kai pastatas buvo pastatytas, naudojant originalias technologijas, atlikimo bdus ir mediagas. Nuolatinis stebjimas ir prieira yra ne tik geriausias saugojimo bdas, bet, velgiant ateit, ir pigiausias. Ilaikant statybos detales, pastatas nepraranda autentikumo. Kopija, kad ir kaip siningai atlikta, niekada nesugebs atstoti originali pastato detali.
emutinis Sogno ir Fjordane slnis. Tanki ir vientisa gyvenviet dramatikoje gamtoje nufotografuota taip, kaip ji atrod 1984 m. ia matyti ne tik puikiai isaugoti pastatai, bet ir tai, kiek originali pastat dali buvo pakeista. Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
VALSTYBS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTROS PAVELD Riksantikvaren. Dronningens gt 13. Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1. Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04
1.
Neimeskite keiiam statinio detali. Retkariais dl vairi prieasi tenka keisti atskiras pastato dalis. Tokiu atveju svarbu: 1. Keisti tik tai, kas btina. 2. Padaryti originalo nuotraukas, brinius ir pieinius, paymti, kaip jis buvo sumontuotas, kokios buvo spalvos ir pan. 3. Pagaminti identik kopij ir sumontuoti tiksliai tokiu paiu bdu kaip original, nedarant akivaizdios klaidos manant, kad sen metod lengvai galima patobulinti. 4. Jeigu manoma, ilaikyti sen detal kaip dokument, kad ji bt pavyzdys gaminant kopij. Ant pastato detals parayti, i kurios pastato dalies ir kada ji paimta. Jeigu ateityje vl reiks kopijos, nereiks daryti kopijos kopijos, nes patirtis rodo, kad vien dien ji ima gerokai skirtis nuo originalo. Neimeskite detals bsimam savininkui suteiksite galimyb grinti j viet. Daugelis ities nudiunga palpje aptik sen lang. (Nors i pradi apgailestavo, kad senieji langai buvo pakeisti).
Istorijos knyga ir archyvas

Atlikus statybos ir archeologijos tyrim, nemaai suinoma apie pastato istorij. Tokiu atveju tyrinjamos ir lyginamos skirtingos pastato dalys, atidengiami sen da sluoksniai ir tapetai, danai randama labai daug ankstesni namo versij pdsak. Archyve esantys dokumentai, draudimo nuo gaisro dokumentai, senos fotografijos, briniai bei pokalbiai su buvusiais savininkais gali suteikti gausyb informacijos. J susisteminus, galima susidaryti puik vaizd apie namo istorij. Tokiam tyrimui atlikti reikia specialiai parengto asmens, nors savininkas taip pat gali nemaai nuveikti.
Bendras kultros paveldas

Norvegijoje saugoma apie 4000 pastat. Tai tik nedidel verting alies pastat dalis. Daugelis j yra privaiose rankose, o j savininkai juos priiri patys. ia pateikiami prieiros patarimai skirti tiek saugom pastat savininkams, tiek paprast nesaugom senesni, bet verting nam savininkams. iuos kasdien naudojamus pastatus pastat ir perdav mums ankstesns kartos. Jie yra bendra ms kultrinio paveldo dalis, todl kiekvienas i ms turi prisidti prie io palikimo isaugojimo.
Literatra
Riksantikvarens informasjon om kulturminner: eie et fredet hus (K reikia turti saugom nam).
1.
2.
Priegaisrins saugos strategija
iame informaciniame straipsnyje apraoma saugom ir verting pastat priegaisrin sauga. Straipsnio paskirtis padti visiems, kurie nuosavybs teise turi eksploatuoti arba eksploatuoja tokius pastatus. U priegaisrins saugos priemoni taikym vis pirma atsakingi pastato savininkai ir naudotojai. Ileista 2002 m. sausio mn. Naujas leidimas 2005 m. Ispausdino DMT 62 35 18 30
Kiekvienais metais dl gaisr prarandama nemaai saugom ir verting pastat. Pastatai yra nepakeiiami dl to, kad jie yra vertingi, arba dl to, kad jie yra svarbi didelio ir vientiso ustatymo dalis. Bendradarbiaudami su priegaisrins saugos ir kultros paveldo administracijos atstovais, savininkai (naudotojai) yra atsakingi u i vertybi apsaug nuo gaisro. Visi pastat turintys asmenys sipareigoja saugoti j nuo gaisro. Priegaisrins priemons, taikomos saugomuose ir vertinguose pastatuose, turi bti ypa apgalvotos.
Savininko (naudotojo) atsakomyb

Savininko (naudotojo) atsakomyb u priegaisrin pastato saug apibrta Gaisro prevencijos ir kontrols priemoni reglamente. Pagal reglament reikalaujama, kad kultrins istorins verts ar panaaus pastato savininkas (naudotojas) parengt priegaisrins saugos dokumentacij. Pagal Priegaisrins saugos statym savivaldyb tokius ypatingus pastatus turi uregistruoti. Dokumentuose turi bti suraytos pastato vidaus ir iors priegaisrins saugos priemons, kaip antai: dm detektoriai, gaisrams gesinti skirtos vandens pamimo vietos, gesintuv idstymo schema, ugniai atsparios pertvaros ir prireikus gesinimo rangos rengimas. Savininkas (naudotojas), negalintis dokument parengti pats, yra pareigotas kreiptis pagalbos atitinkamas organizacijas. Administravimas yra daug geresnis, jeigu savininkas pats imasi iniciatyvos, o ne pasyviai priima nurodymus i atitinkam inyb. Geriausias ieities takas priegaisrins saugos darbams yra savininko (naudotojo) iniciatyva ir aktyvus ini panaudojimas padedant priegaisrins saugos virininkui, kultros paveldo administratoriui ir galimiems priegaisrins saugos konsultantams.
Pastaba Lietuvoje priegaisrins saugos darbai turi bti suderinti su Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio priirimoje teritorijoje yra statinys.
Kiekvienais metais sudega nemaai pastat, tarp j daug ir toki, kurie yra ms kultros paveldo dalis. Visi, kurie turi nam saugotin ar ne, privalo j apsaugoti nuo gaisro ir pasirpinti, kad jam padaryta ala bt kiek manoma maesn. ivind Engdahl, Norvegijos priegaisrins apsaugos sjunga, nuotrauka.
2.
Priegaisrins saugos strategija yra pagrindas
Pasyvi priegaisrin sauga

Svarbu rasti sprendimus, kurie suteikt kuo didesn saugum ir kuo maiau paveikt pastat. Skyli grimas vamzdynams ir statinio element paalinimas gali sumainti antikvarin pastato vert. Saugos priemons turi bti gyvendintos pastato prieigose. Technins priegaisrins saugos ranga senuose pastatuose rengiama retai. Jeigu ji vis dlto rengiama, j reikt kuo geriau paslpti ir apskritai naudoti mediagas ir formas, kurios dera su aplinka. Pagrindinis principas tas, kad gyvendintas priemones vl bt galima panaikinti, t. y., kad paalinus saugos priemones pastatas bt visikai toks pats, koks buvo prie jas diegiant. Dl technins rangos negalima paeisti nei konstrukcijos, nei originali pastato paviri. Valstybs antikvaro institucija turi pasirpinti, kad priegaisrins saugos priemons bt diegtos valstybs saugomus objektus, apskritai saugomus pastatus (pastatytus seniau nei 1650 m.), banyias, pastatytas iki 1850 m., ir sra trauktas banyias. Priemoni pasilymai turi bti patvirtinti. Atitinkamas priegaisrins saugos priemones visuose kituose saugomuose ir vertinguose pastatuose pirmiausia turi patvirtinti savivaldybi kultros paveldo atstovai.
Pastaba Lietuvoje priegaisrins saugos priemones visuose kituose saugomuose ir vertinguose pastatuose pirmiausia turi patvirtinti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas objektas, atstovas.
Visos priegaisrins saugos priemons turi bti parengtos, remiantis Priegaisrins saugos strategija. Aktualios priegaisrins saugos priemons turi bti parengtos, atsivelgiant bendr priegaisrins saugos padt. Strategija pradedama kurti pirmiausia vertinus galimas gaisro prieastis. Galimos gaisro prieastys vertinamos pagal vietos slygas, t.y. technines ir praktines galimybes bei apribojimus, taip pat gelbjimo tarnybos galimybes atlikti gelbjimo operacij, naudoti rang, mones bei turti gaisrui gesinti skirto vandens pamimo vietas. Atsivelgiant galimas gaisr prieastis ir vietos slygas, pasirenkamos gaisr prevencijos ir gaisr apribojimo priemons. Uuot naudojus brangias gaisro apribojimo priemones, pirmenyb visuomet reikia teikti paprastoms, organizacinms ir prevencinms priemonms. Prie diegiant priegaisrins saugos priemones, prie tai reikt parengti isam kain (naudos) vertinim, kuriame taip pat vertinama ir pastatui padaryta galima ala.
STRATEGIJOS KRIMAS Galimos gaisro prieastys Prevencins priemons

aibas daugelio gaisr prieastis. ioje nuotraukoje aibas trenkia Arendalio v. Trejybs banyios bokt. Dannevig nuotrauka.
Svarbi prevencin priemon gali apsaugoti pastat nuo gaisr sukelianio aibo. ia parodytas prie lietvamzdio prijungtas ir emintas aibolaidis. Einaro Karlseno (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Du priemoni tipai
Rizikos veiksniai
Gaisro apribojimo priemons
Priimtini rizikos veiksniai
Skiriamos prevencins priemons, kuri tikslas ukirsti gaisrui keli, ir apribojanios priemons, kuri tikslas kad galimo gaisro metu ugnis neiplist toliau. Kiekvienas i tip atskirai dar skirstomas organizacines, statybos ir technines priemones. Organizacins priemons gali bti diegtos greitai ir nebrangiai, pavyzdiui, paalinant visokius nereikalingus aplink pastat susikaupusius dalykus. Palps turi bti varios ir pereinamos. Svarbu i palpi paalinti degias mediagas. Jeigu jose sandliuojamos senos pastato detals, be paveldo apsaugos atstovo leidimo j paalinti negalima. Statybos priemoni pavyzdys galt bti konstrukcij, dur ir paviri atsparumo gaisrui pagerinimas. Kai kuriais atvejais tai yra nepriimtina, nes pasilytos priegaisrins saugos priemons reikia, kad pastatas bus keiiamas, pavyzdiui, atsiras nauj sien ir dur. gyvendin technines priemones, mes galime pasiekti reikiam saugumo lyg ir pastat ilaikyti nepakitus. Vietoj statybos priemoni silytina sumontuoti dm detektorius arba purktuv sistem.
2.
Rizikos analiz
Kad bt galima nusprsti, kokios priegaisrins saugos priemons yra paios veiksmingiausios, reikia atlikti pastato analiz, atsivelgiant technin jo bkl ir paalinant gaisro rizik. prastos gaisr prieastys yra ios:
Padegimai
Elektros prietais arba elektros rangos gedimai yy Netinkamas elektros prietais naudojimas arba netinkama vieta alia degi mediag yy Netinkamai priirimi kaminai ir krosnys yy Atviros ugnies naudojimas yy Pastate arba prie jo atliekami darbai yy aibas, savaiminis usidegimas, sprogimas yy Ugnies plitimas nuo kit pastat, degani augal arba spinduliavimas (ieirb lietus) nuo gaisro alimais. Galim gaisro prieasi sraas sudaromas atsivelgiant pastato padt ir rengim. Taip pat reikia susidaryti vaizd, kaip galimas gaisras plist priklausomai nuo gaisro idinio vietos. Pastato konstrukcijos, mediagos ir ugniai atsparios pertvaros arba j nebuvimas yra gaisro eig nulemiantys veiksniai. Toliau kyla klausimas, kaip pastato naudotojai turi j ugesinti. Ar visur idstyti milteli gesintuvai, ar rengtos vandens arnos ir ar gyventojai moka naudotis esama ranga? Technins rangos ir galim instaliacij pasirinkimas taip pat nulemia, kaip greitai gaisro vietoje galima tiktis gelbtoj ar tai bus valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba, ar gelbtojai savanoriai. Gelbtoj ranga (automobili tipas, rankovs ir pan.) taip pat labai reikmingi. Gelbtojai labai sunkiai pasiekia senus pastatus (privaiavimas prie pastato, rankovi idstymas pastato viduje). Labai svarbu, ar pakaks gaisrui gesinti vandens. Reikia isiaikinti, ar imant vanden i galimo vandens altinio bus naudojami siurbliai. Taip pat labai svarbu isiaikinti, kaip greiiau ikviesti ugniagesius. Geriausiu atveju sumontuojami rankiniai praneimo apie vyk signalai ir (arba) dm detektoriai, kurie ugniagesiams apie vyk pranea automatikai.
Priegaisrins saugos planas

Kuriant priegaisrins saugos plan, kuriame nusakoma, kaip geriau apsaugoti pastat ir nuosavyb, svarbu ianalizuoti rizik. Planavimo esm sugalvoti prevencines ir apribojanias priemones, kurias manoma gyvendinti ir i keli galim pasirinkti vien tinkamiausi sprendim. Analizs tikslas neleisti rengti didel ir brangi rang ten, kur jos nereikia. Prevencini priemoni vertinimas yra ne maiau svarbus u apribojani priemoni vertinim. Jos gali bti paprastos, pigios, bet veiksmingos.
Borgundo rst banyioje yra iorinio gesinimo ranga. Ji ypa veiksminga gesinant iorinius gaisrus. Nuotraukoje parodyta, kaip tokia ranga veikia. Padtis yra labai dramatika dar ir todl, kad sijungs garso signalas girdti labai toli. Nilso Marsteino (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
2.
LYGIS ILAIDOS (NAUDA)
Volkswagen
Volvo Saugomas pastatas, turintis didel regionin vert. Prevencins priemons: Kaip Volkswagen, bet papildomai: Nesudtinga signalizacija nuo silauimo. I aplinkos paalinti visas degias mediagas. Vandens rankov. Darbo instrukcijos pastato viduje ir iorje, draudianios dirbti su kart skleidianiais instrumentais. Apribojanios priemons Nesudtinga dm detektori sistema, kuri apima ir kiem, vietin garso sirena. Vandens rankov nuo gaisro saugomoje pastato dalyje.
Rolls Royce Automatikai saugomas pastatas, turintis didel nacionalin vert. Prevencins priemons: Kaip Volvo, bet papildomai: ranga apsauganti nuo aibo. Sunki gesinimo technika ir fasad udengimas nuo ilumos spinduliavimo. Draudimas rkyti ir rengini naudojimo apribojimai.
Deinje esaniame paveiksllyje parodytas ryys tarp priemoni ir saugumo lygio. Pigios ir paprastos prevencins priemons gali bti labai svarbios saugumo lygiui, o beveik 100 % saugumas gali bti sudtingas ir brangiai atsieiti.
Saugomas pastatas kaip ustatymo dalis. Prevencins priemons Imesti visus naftos produktais iteptus skudurus, benzin ir pan. Trumpai nupjauta ol, prireikus j laistykite. Stenkits nelituoti, nevirinti, nelifuoti ir nepjauti kampiniu lifuokliu.
Apribojanios priemons Dm detektoriai, sirena. Gesintuvai iorje ir viduje.
Apribojanios priemons Dvi lygiagreios viena su kita nesusijusios sistemos: praneimas tarnybai ir rankin gesinimo operacija. Automatinis gesinimas arba kontrol.
Pavyzdyje pateikti trys sandlio isaugojimo lygmenys. Sandlis vienas i kieme esani pastat. Jame nra elektros rangos, sienos yra rstins, o stogas medinis. Pastate sandliuojami motoriniai pjklai ir kt. Jis naudojamas ir kaip dirbtuv. Aplinkui auga aukta ol, o po sandliu sudti kuolai ir pan. Ilaidos Saugos lygis
Volkswagen Ilaidos: 4000, Lygis: 40 % 100 kr / %
Volvo Ilaidos: 70 000, Lygis: 70 % 1000 kr / %
Rolls Royce Ilaidos: 1 500 000, Lygis: 100 % 15 000 kr / %
Pastaba Lietuvoje atliekant planavimo darbus konsultuotis galima su Kultros paveldo departamentu prie Kultros ministerijos.
Kaip pavyzd galime pasitelkti jau iek tiek panaudot pastat. Bus daug veiksmingiau ir pigiau ijungti jame pagrindin elektros grandins ijungikl, nei rengti signalizacij. Daugelyje nam ki lankosi priegaisrins saugos technologij gamintojai, o informacija apie j gaminamus produktus veikia savininkus. Labai svarbu, kad jus konsultuot specialistai, neturintys joki ssaj su specialiais produktais, ir kad nuo pat pradi savininkas nesusisaistyt su kokia nors firma. Atliekant planavimo darbus, konsultuotis galima su priegaisrins saugos specialistais bei kultros paveldo organizacijomis.
Ilaid (naudos) vertinimas ir rizikos likutis

Pati sunkiausia priegaisrins saugos plano dalis vertinti investicij dyd, turint galvoje priemoni naudingum. Reikia atkreipti dmes ir tai, kad pats gesinimas pastatui padaro didel al. Vargu ar manoma suplanuoti taip gerai ir investuoti taip teisingai, kad nelikto jokios gaisro galimybs. Net ir vertinus visas slygas, vis tiek bus vadinamasis rizikos likutis. Gali bti toks rizikos likutis, kuris liko nevertintas, arba jis gali bti iskaiiuotas, t.y. ne visada yra ekonomikai pamatuota tiek daug investuoti technin rang ir daryti tokius didelius pastato pakeitimus, kuri reikalauja 100 % saugumas. Investicijos turi
2.
Saugumas
Pats svarbiausias dalykas yra ne paprastos saugumo priemons, o bendras saugumas. Tose vietose, kuriose gelbtojai arba kas nors kitas neturi jokios galimybs ugesinti gaisr, nra jokios prasms montuoti automatin gaisro aptikimo ir signalizavimo sistem. Be to, labai svarbu sismoninti, kad vis saugos rang reikia kontroliuoti ir priirti. Bet kokia priegaisrin sauga yra tstinis procesas. Net jeigu pasiektas auktas saugos lygis, nra jokios prieasties atsipalaiduoti ir jaustis saugiai. Pakeitus pastato funkcij, daroma taka saugai. Pavyzdiui, rengus dirbtuv gali ikilti poreikis pagerinti priegaisrin saug. Jeigu pastatas naudojamas kaip gyvenamasis namas, gaisro pavojus taip pat padidja, taiau i kitos puss jame bus moni, kurie gals praneti tarnyboms ir ugesinti gaisr.
atitikti pastato vert. Geriausiai bt, kad ypa vertinguose pastatuose priegaisrins saugos lygis bt itin auktas. I kitos puss yra ekonominiai apribojimai, t. y. k savininkas gali sau leisti. Viena i uduoi gali bti sukurti priegaisrins saugos plan, atsivelgiant tam tikrus ekonominius rmus.
Prevencins priegaisrins saugos priemons

Priemons, kurios kiek manoma neleidia kilti gaisrui, daniausiai yra pigios ir gali bti gyvendinamos nedelsiant. Jos yra tarsi gairs, kokias ribojanias priemones reikt investuoti.
Organizacins priemons
Tokios priemons reikalauja smoningumo ir ini apie galimas gaisro prieastis, kurias galima panaikinti nesudtingomis priemonmis. Daugelis j turi tapti procedromis:
Nuolatin informacija vietos gyventojams.

yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy Atsakingas degi ir gaisr sukeliani mediag sandliavimas. Usidegti galini iukli i aplinkos paalinimas. Per arti augani augal paalinimas arba genjimas. ols ir augal laistymas sausais periodais. Tinkam procedr ir saugos sertifikat reikalavimas i statybinink. Atitinkamos procedros naudojant atvir ugn. Elektros rangos patikrinimas. Reikalingos investicijos galt bti: Aplink vis nam einanti vieno metro ploio vyro juosta. Vandens rankovs sumontavimas iorje olei drkinti sausuoju periodu. Galimas kamin ir idini arba krosni sutvarkymas. Spyn sumontavimas. Signalizacijos nuo silauimo rengimas. Galimas elektros rangos, eminimo, apsaugos nuo perkrov ir pan. remontas. aibolaidi sistemos rengimas.
Statybos ir technins priemons
Gaisr apribojanios priemons

Net ir diegus prevencines priemones ir toliau ilieka rizika, kad kils gaisras ir j reiks apriboti. priegaisrins saugos plan eina ir tokios gaisro apribojimo priemons.
Organizacins priemons
Kol atvyks gelbjimo tarnybos, gaisras gali padaryti didiul al. Todl esminis dalykas yra vietini gyventoj pasirengimas ir galimyb gesinti gaisr. ios priemons gyvendinamos siekiant kuo veiksmingiau panaudoti mones ir rang: yy Vietin parengtis. yy Priegaisrins saugos vadovai. yy Vietins gaisro gesinimo pratybos. yy K daryti gavus pavojaus signal. yy Pastato patikrinimas gaisrins saugos ekspert. yy Gaisro gesinimo rankovi ir gesintuv naudojimo instrukcijos.
Statybos priemons
Jeigu priegaisrins saugos specialistai reikalauja vertinguose pastatuose atlikti statybos darbus, Valstybs antikvaro institucija paprastai rekomenduoja technines priemones. Nesudtingais atvejais gali tikti ir statybos priemons. Jos galt bti: yy Sandarinimas, kad neprasismelkt dmai. yy Apmuimas ir izoliavimas pastato dalys tampa atsparesns gaisrui. yy Ugniai atspars daai, turintys pana poveik. yy Palps erdvs suskaidymas ugniai atspariomis pertvaromis.
Nuotraukoje parodytas rankinis vandens purkiklis ant ratuk. is gaisr gesinimo rankis, kurio utenka ilgam, sunaudoja maai vandens ir yra veiksmingas. Sjur Helseth (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Technins priemons
yy Gesinimo vandens tiekimas: yy Gaisro baigtis labai danai priklauso nuo gesinimo vandens prieinamumo. Dl to prioritetas teikiamas vietoje esanio vandens tiekimo aprpinimui:
2.
yy Bendro arba privataus vandens vamzdio nutiesimas i vandens telkinio. yy Vietos vandens rezervuaras su slgio siurbliais. yy Vietins gesinimo galimybs: yy Vietinio gesinimo pagrindas galt bti: yy Praneimas apie vyk ir rankinis gesinimas. yy Automatin gesinimo ranga. Saugos priemoni pasirinkimas priklauso ir nuo atstumo iki artimiausios priegaisrins dalies, ir nuo galimybs ugesinti savo jgomis. Jeigu sumontuota automatin gesinimo ranga, vis tiek reikia pasirpinti, kad bt ir rankiniai gesintuvai, kuriuos galima naudoti tada, kai automatika isijungia, arba gaisro likuiams gesinti.
Rankinis gesinimas: pavyzdiui, gaisro gesinimo rankov sumontuota spintoje prie pastato. Tokia rankov iorje yra labai svarbi priemon siplieskus gaisrui. Valstybs antikvaro institucijos nuotrauka.
Praneimas gelbjimo tarnyboms (pavyzdiai):

yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy yy Tarpusavyje sujungti dm detektoriai. Signalizacija, tiesiogiai sujungta su gelbjimo tarnyba. spjamosios sirenos (gyventojams, naudotojams ir kaimynams). Rankins priemons. Smlio ds, vandens kibirai ir (arba) vandens talpyklos. Vandens hidrantai. Milteli gesintuvai. Gaisro gesinimo rankov pastato viduje. Rankinis vandens purkiklis (r. nuotrauk). Gaisro gesinimo rankov iorje (r. nuotrauk). Rankiniu bdu prijungiami purktuvai.
Rankinis gesinimas (pavyzdiai):
Automatin gesinimo ranga:

Automatin gesinimo ranga gali bti reikalinga esant tokioms slygoms: yy Iki priegaisrins gelbjimo stoties didelis atstumas. yy Pastatas greitai usidega. yy Pastatas sudtingas ir nepermatomas. yy Pastatas yra labai vertingas.
Gesinimo ranga viduje (pavyzdiai):

yy Purktuvai lapi arba sausi. Tai aktualus sprendimas visiems pastatams. yy Gyvenamj patalp purktuvai. i paprastesn ir nedaug vietos uimanti ranga prijungiama prie pastato vandentiekio sistemos. yy emo ir aukto slgio ranga su vandens talpykla. yy Duj ranga.
Literatra
Lov om brannvern (Priegaisrins saugos statymas) med tilhrende forskrifter. Veiledning HR-1009, Brannsyn i verneverdige objekter (Priegaisrins saugos kontrol saugomuose objektuose) fra Direktoratet for brann og eksplosjonsvern.
Iorinio gesinimo ranga (pavyzdiai):

Purktuv sistema su udaromis arba atviromis purktuv galvutmis (purktuvai), suskirstyta sekcijas.
Internete
Direktoratet for brann og eksplosjonsverns hjemmeside (Priegaisrins ir sprogim saugos direktorato interneto svetain): www.dbe.no Riksantikvarens hjemmeside (Valstybs antikvaro institucijos interneto svetain): www.ra.no
Krizi veikimas
Pats svarbiausias dalykas yra tas, kad gelbjimo tarnyba ir visi, kurie naudoja pastat, gaut instrukta, k daryti kilus gaisrui. inios apie diegtas priemones ir kaip jas naudoti gali ukirsti keli didiulei alai, kuri padaroma gaisro ir jo gesinimo metu. Taip pat reikia parengti vertingo inventoriaus, daikt ir pastato dali evakuacijos plan. Jeigu nelaim vis dlto vyko, pastato savininkas turi suprasti, kad visos pastato liekanos yra vertingos kaip istorin mediaga ir kad jos yra ieities takas siekiant skmingai restauruoti pastat.
2.
3.
Kaminai ir idiniai
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Straipsn pareng Jens Treider ir Sjur Helseth Ileista 1996 m. rugpjio mn.
AMERICAN EXPRESS
Bendra informacija
idini ir krosni mrijimas Norvegijoje labai reikmingas tiek monms, tiek vairi nam tip vystymuisi ir atsiradimui. Senieji idiniai bdavo mrijami i vietini mediag, pavyzdiui, iferio, granito rieduli ir kit gamtoje randam akmen. Juos mrydavo su kalki arba molio (smlio) skiediniu. Molio skiedinys buvo labiausiai paplits, nes jis atsparesnis temperatr svyravimams idinyje ir kamine. Puoyba ir paviri apdaila gali bti atliekama i t pai mediag. Tose vietovse, kuriose bdavo randama muilo akmens, idinius statydavo btent i jo. Muilo akmuo lengvai formuojamas ir itin gerai ilaiko ilum. XVIXVII a. Norvegijoje labai paplito ketins krosnels. Jos labai gerai atspindi skirtingus istorinius laikotarpius. Krosnel ir kamin jungdavo geleinis dm vamzdis. Danai jis bdavo ivedamas tiesiog pro rstin sien. Ketins krosnels danai bdavo apdedamos ugniai atspariais akmenimis arba papildomomis ketinmis ploktmis. Mrins krosnys bdavo apklijuojamos glazruotomis plytelmis. ios krosnys, vadinamos ildymo krosnimis arba vedikomis krosnimis, labai paplito visoje Norvegijoje. Anksiau kaminai danai bdavo mrijami i gamtoje randam natrali akmen, taiau vis dlto daniausiai i plyt. Nam stogus saugant nuo krituli ir vandens sankaup, akmenis lyg karoli virtin apmrydavo palei stogo lait kratus (nelabai veiksmingas bdas). Tam bdavo naudojamas plienas, galvanizuotas plienas, cinkas, vinas ar ketus. Kamino virus danai bdavo udengiamas vir kamino angos pakelta akmenine arba ketine plokte, kamino ang apsaugania nuo lietaus ar kit krituli. iuolaikiniai idiniai ir kaminai daniausiai mrijami i plyt arba i lengv kamin fibo (Leca) blokeli, montuojamas izoliuotas dm vamzdis. Naudojama daug jau paruot element. Nauji idiniai mrijami i ugniai atsparaus akmens arba geleies.
Paeidimai ir j prieastys Po stogu

Kai nusda idinys, kaminas ar pats namas, atsiranda plyi. Tada pavojinga krenti idin. Pavoj kelia ant medini sij esanios idinio ar kamino dalys. Ypa danai sutrkinja striai sumryti kaminai (dideli kaminai), esantys palpse. Reikia ypa kruopiai mryti kaminus, montuojamus medines namo sienas. Specialistai pataria, kad turt bti ne maesnis kaip 1 plytos atstumas (23 cm) tarp ugniaviets (dm vamzdio) ir degaus paviriaus. Daai arba apdaila nuo kamino nusilupa tikriausiai dl drgms, kuri atsiranda nepakankamai apsaugojus kamino virn nuo krituli, arba daant netinkamais daais ir naudojant kitas apdailos priemones. Kamin nudaius iuolaikiniais plastikiniais daais, visa senoji apdaila paprastai nusilupa. Ugniai atspars akmenys ir tarp j esantis molis per ilg laik sudega. Duj dm veikiamas plieninis ar skardinis dm vamzdis anksiau ar vliau surdija. Kitaip naudojant kamin, sulaukiama lemting padarini. Prie seno kamino prijungus katalizatori ar krosn, krenam pasenusiu tepalu, temperatra bus labai aukta ir kyla pavojus, kad kils gaisras.
iuose Vg nameliuose kaminai mrijami tradicikai i natralaus akmens ir molio.
Vir stogo
Vir stogo esaniai kamino daliai labiausiai kenkia altis. Akmenys ir apdailos detals suskilinja, nusilupa, o kalki ar cemento skiedin iplauna krituliai. i problema nuolat pasikartoja kaminu kylantys vandens garai kaupiasi jo plyeliuose ir vliau sula. ibalas iskiria daugiau gar nei malkos. Daniau sutrkinja neizoliuotas kaminas. Jo pavirius, kuris padengiamas storu sluoksniu, pvz., cementu, impregnuotomis mediagomis, aliejiniais daais, sienelse urakina garus ir tik padidina problem. Oro slygos, vjas, sniegas ir lietus gali paveikti pavirius, padidinti drgm ir pavoj, kad atalus kaminas sutrkins. Jeigu pakeisime krenimo proius ir, uuot
3.
kren kasdien, imsime krenti tik tam tikromis progomis, taip pat kyla pavojus vir stogo esaniai kamino daliai, nes jis periodikai tai ula, tai yla. Kai kamino anga yra blogai izoliuota, patalpose kaupiasi drgm. Kai jis ikeliamas tik vos vir stogo paviriaus, kyla didelis pavojus jo virutinei daliai j gali usnigti arba jis gali apledti, esant dideliems aliams, tad pro kamin paprastai pradeda lati vanduo.
Prevencins priemons Po stogu

Labai svarbu nuolat tikrinti kaminus ir idinius. Vien kart per metus, pvz., prie prasidedant krenimo sezonui, reikt atidiai apirti visus pavirius ir pereinamsias dalis tarp idinio ir kamino, dm vamzdius, einanius palei sienas, sujungimus tarp krosneli ir kamin, kamin praeinamum. Rad plyi, nenaudokite krosnies ar idinio, kol geras kvalifikuotas mrininkas utaisys plyius. Grietai draudiama kaminus dengti audiniais, tapetais ar dayti tirtais daais, nes naudojant tokias maskavimo priemones atsiranda plyi. Btina patikrinti dm vamzdius. Pabelskite vamzdius krumpliais. Jeigu garsas yra labiau duslus nei skardus laikas keisti vamzd. Patikrinkite kamino mrijimo vietas, sujungimus, taip pat idini akmenis, cementines dalis, ketines ploktes. Apirkite, ar ketinse krosnelse nra plyi. Kaminus btina danai valyti, nes juose nuolatos kaupiasi suodiai. J kaupiasi dar daugiau, kai krenama mediena su ieve. Jeigu js gyvenvietje nra priegaisrins saugos tarnybos, kamin ivalykite patys naudokite sunk akmen ir kadagio akas arba specialius rinkinius gaisrininkams (parduodami kini preki parduotuvse). montuokite ir dmtrauk. idini ir kamin apdaila priklauso nuo tradicij. idinius ir krosnis galima dayti keliais da sluoksniais. Jie daomi vairi ri daais, tiek kalkmis, tiek lin aliejiniais daais. Kai kur, deja, persistengta daant vandens pagrindu pagamintais akriliniais ar lateksiniais daais. Plastikinius daus btina nuvalyti, o kokios ries daus pasirinkti ir ar apskritai reikia dayti, priklauso nuo konkretaus namo. Bkite atsargs tiek nuvalydami daus, tiek daydami. Kyla pavojus apsirikti ir nuvalyti verting dekor arba j udayti. Jeigu abejojate, k reikt pasirinkti, patartina susisiekti su savo apskrities kultros paveldo valdyba.
Senos krosnys gali bti nudaytos kalkmis, klij daais ir lin smen aliejaus daais. Jeigu krosn reikia perdayti ir nesate tikras, kokius daus naudoti, kreipkits patarimo vietos savivaldybs kultros ir paveldo administratori. Jokiais bdais nenaudokite plastiko da vandens pagrindu! Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Pastaba Lietuvoje dl da pasirinkimo kreiptis reikt Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniam padalin, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padalin, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2007, Nr. 70-2782). Pastaba Lietuvoje dl darb eigos pasirinkimo kreiptis reikt Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniam padalin, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padalin, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2007, Nr. 70-2782).
Vir stogo
Kamin apdail btina atnaujinti. Geriausia naudoti drgmei pralaidias mineralines mediagas ir priemones (kalkes (hidrauline kalkes) arba kalki ir cemento miin). Kaip kaminus dayti kalkmis, aprayta skyrelyje apie mro darbus. Nedaykite daais, kuriuose yra aliejaus, akrilo ar kit plastiko turini mediag. Btina patikrinti, ar sandarus stogas. Kai atsiranda drgms juost ant kamino paviriaus po stogu, laikas remontuoti kamin. Kai drgna prie kamino ijimo lauk angos arba emiau jos, reikia, kad blogai apsaugota kamino virn.
Remontas Po stogu
Atsiradus trkimams, btina isiaikinti, kaip jie atsirado. J atsiranda, kai pakrypsta kamino pagrindas arba laikaniosios konstrukcijos, pvz., nestabilios sijos, pakrypusios kamin atramos arba stogo dalys, kurios remiasi kamin. Konstrukcijos problemas btina sprsti nedelsiant. Ne kart 50 metr aukio pastato stogo konstrukcija vos nenugriuvo dl to, kad j slg pakryps kaminas. Jeigu abejojate, kaip suremontuoti arba sutvirtinti konstrukcij, kreipkits patyrusius stalius ar kitus specialistus, kurie turi patirties, geras rekomendacijas ir yra dirb senuose pastatuose.
3.
Suradus ir paalinus prieast, galima utaisyti plyius. Mrins dalys remontuojamos tomis paiomis mediagomis, i kuri pastatyti kaminai ar krosnys. Tinkama riamoji mediaga yra kalki skiedinys arba kalki ir molio miinys. Nepatartina naudoti cement, nes jis labai sukietja, yra nepaslankus ir sujungimo vietose greitai suskilinja. darb reikt patikti patyrusiems darbininkams, anksiau dirbusiems senuose objektuose su senais kalki skiediniais. Apdailos ar kalki sluoksnis gali bti ir nelabai kietas. Daug svarbiau, kad jis bt paslankus ir elastingas. Nubyrjusias akmen daleles, kalki sluoksnius ar ketines plokteles reikia atkurti tomis paiomis mediagomis. Ketinse krosnelse atsirad nedideli plyeliai gali bti utaisyti krosnelje esaniais degsi likuiais, o kai jie dideli, krosnel reikia ileisti ilgai utarnaut poils ir sigyti nauj.
Vir stogo
Dl oro slyg vir stogo esanti kamino dalis gali bti taip smarkiai paeista, kad j kartais tenka visai nugriauti ir sumryti i naujo. Mrijant reikia atkartoti senojo kamino ivaizd, naudoti tos paios ries akmenis, kalkes ir apdail. Gali tekti izoliuoti kamin. Nepamirkite senojo kamino aminti nuotraukose ar briniuose. Ten, kur oro slygos ypa blogos, kalki skiedinys pastiprinamas j maioma hidraulini kalki ar cemento. Pastarasis sustiprins apdail ar miin, taiau gali sumainti drgms pralaidum. Pardijusias dalis pakeiskite naujomis. Ketines detales ir kamino udengimo ploktes palikite. Stenkits stog padaryti kuo sandaresn. iuo atveju pads vinas. J lengva formuoti, taiau jis kenkia aplinkai. Durpi stoguose izoliuojamosios mediagos dedamos po durpi sluoksniu.
Kaip ukirsti keli gaisrui

Prie praddami atlikti darbus, sitikinkite, kad kamin, idini bei krosneli remontininkai, dirbantys saugomuose objektuose, yra galioti kultros paveldo tarnybos. Pastaba Lietuvoje tyrimo, remonto, konservavimo ir restauravimo darbus atlikti arba vadovauti tokiems darbams turi teis Kultros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas (in., 2005, Nr. 60-2157).
Kaminai, idiniai bei krosnys pavojingiausios pastato dalys, nors ir turi stipr konkurent elektros prietaisus. Pavoj kelia idiniai, kuri galin sienel yra puss akmens ploio, pastogse esantys kaminai, su kaminu besilieianios sijos. Visi jie gali skmingai veikti tol, kol tiek pastato, tiek mint konstrukcij bkl yra nepriekaitinga. Pakitimai gali bti pavojingi gyvybei, jeigu laiku nesprsime kilusi problem ir nepaalinsime atsiradusi trkum. Kaminai ir ugnies krenimo vietos yra pavojingos pastato dalys, todl jas aprao daug statym. statymai ir nuostatos gali iek tiek skirtis priklausomai nuo kiekvienos apskrities valdios, j turimos patirties ir pozicijos. Nauji reikalavimai danai netaikomi jau pastatytiems objektams, taiau danai taikomi naujai statomiems objektams arba objektams, kuriuos norima vienaip ar kitaip pakeisti, perdaryti. Svarbiausia utikrinti saugum. Pastat sauga rpinasi ne tik valdia, bet ir pastato savininkai bei asmenys, kurie juo naudojasi. Kilus gaisrui atsakomyb u pastato saugum pirmiausia krenta asmenims, kurie tuo pastatu naudojasi. Prie ateinant priegaisrins saugos arba pastat tarnybos atstovams, svarbu patiems pagalvoti, ar pastatas saugus ir kaip ukirsti keli gaisrui. Gana sudtinga atsivelgti kai kuriuos reikalavimus. Labai svarbu isiaikinti, ar seniai statyti pastatai yra praktiki. Priimant sprendim, nebtina statym skaityti paraidiui, svarbu siekti, kad pastatas bt kuo saugesnis. Ankstyvoje darb atlikimo stadijoje, prie priimdami sprendimus, pasitarkite su antikvarais, sen pastat specialistais jie duos labai verting patarim. Prie pasikvieiant priegaisrins saugos tarnyb, patartina pirmiausia patiems aktyviai paiekoti sprendim.
Pastaba Lietuvoje apie planuojamus darbus privaloma praneti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniam padaliniui, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padaliniui, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2005., Nr. 57-1966).
Planas ir Statyb statymas

is Norvegijos statymas pradeda galioti keiiant arba remontuojant senus pastatus. statymo 87 straipsnyje aprayti kamin, krosni bei idini perdarymo, keitimo bei dideli remonto darbai. Savivaldybei btina praneti apie planuojamus atlikti montavimo darbus, didelius konstrukcij pakeitimus ar kamin remonto darbus. Prie pradedant dirbti reikia numatyti, kokios statybos priemons bus naudojamos. Kai norite priimti sprendimus, kurie neatitinka statymo nuostat, galite prayti lengvat. Savo norus ir ketinimus idstykite praneime apie planuojamus atlikti statybos ar remonto darbus. Svarbiausi numatyti reikalavimai yra ie: yy Atstumas tarp krosnies nugarins sienels ir medinio ar kito degaus paviriaus turi bti ne maesnis kaip 30 cm.
3.
Norvegijos priegaisrins saugos statymai, prevencins priemons ir apsisaugojimas nuo gaisro. statymo 22 straipsnyje aprayti visi saugomi pastatai. iame straipsnyje nustatyta, kad priegaisrins saugos tarnyba tokius objektus tikrina kas 4 metus. Jeigu ji netikrina, vadinasi, ji neatlieka savo pareig ir nesilaiko savo statym. Apiros metu turi bti nurodoma, kad kaminai ir ugnies krenimo vietos yra saugios ir nekelia pavojaus. Saugios nra absoliutus terminas. Pagal statym prireikus kaminus galima remontuoti. Neginijamas reikalavimas juos remontuoti gali tik kvalifikuoti ir sertifikatus turintys darbuotojai.
Pastaba Lietuvoje tyrimo, remonto, konservavimo ir restauravimo darbus atlikti arba vadovauti tokiems darbams turi teis Kultros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas (in., 2005, Nr. 60-2157).
yy Nedegi krosnies plokt po krosnimi (idiniu) turi isikiti ne maiau kaip 30 cm nuo krosnies (idinio) angos. yy Ugniasien turi bti ne plonesn nei pus plytos ilgio arba ne maiau kaip 10 cm storio. yy Tarp dm vamzdio ir degaus paviriaus turi bti ne maesnis kaip 23 cm atstumas, t. y. per visos plytos ilg.
Js pai naudai
Atsakingai irkite kamin ir ugnies krenimo viet saugum. Bkite dmesingi ir reaguokite pamat, kad juos reikia remontuoti. Pavoj gyvybei paprastai kelia pakeistos krenimo priemons ar naujos krosnels. Kartais mriniai kaminai neatlaiko kario, sklindanio i naujai sumontuoto katalizatoriaus. Tada kyla gaisras. Jeigu esate visikai tikri, kad sena krosnis ar kaminas nebenaudotini ir neberemontuotini, teks juos sugriauti ir vietoj j sumryti naujus. Kamine sumontuokite nauj dm vamzd, suremontuokite dal kamino ar sumontuokite plienin kamin. Plienin kamin patartina montuoti jau esant kamin ir sujungti su dm vamzdiu ir ugnies degimo vieta. Sen idin gali igelbti plieno tinkleliai. Juos montuokite priekinje ir galinje idinio sienelje, kad cirkuliuot oras. Tai padaryti paprasiau nei sumryti nauj idin.
Literatra
Drange T., H. O. Aanensen., J. Brnne: Gamle trehus (Seni mediniai namai). Olso, 1993 m. Norges byggforsikringsinstitutt, Byggforskerien. Norsk Standard (Statybos tyrinjimai. Norvegijos standartas). NS 3918 Branntekniske krav. Sm korsteiner. Plan og-bygningsloven, og Byggeforskrift med veiledning (Planas ir statybos leidimas. Statybos instrukcijos ir inynas). Lov om brannvern, og forskrift om forebyggende tiltak (Priegaisrins apsaugos statymas ir prevencini priemoni apraas).
Patarimai paremti pagrindiniais pastato apsaugos principais. Svarbiausi i j:

yy Reikia isaugoti kuo daugiau pastato dali. Todl remontuojam arba pleiam pastat reikia kuo maiau keisti. yy Geriau renovuoti, negu remontuoti, ir geriau remontuoti, negu keisti nauju. yy Tiek remontuojant, tiek priirint pastat, privaloma laikytis tradicini bd ir naudoti tradicines priemones. yy Paslptos pastato dalys (konstrukcijos) yra lygiai tokios pat svarbios, kaip ir matomos (pavirius). yy Jeigu btina pakeisti koki nors dal, geriau pridti senj originali dal, nei j nuimti. Geriausias istorinis pastato archyvas yra pats pastatas. yy Danai svarbu isaugoti senuosius pastatus ir j priestatus. Jie gali daug papasakoti apie pastato gyvavimo istorij, jie atspindi besikeiianio stiliaus kryptis ir pastato paskirt. ie patarimai dl kiekvieno seno pastato yra tik bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju sprendimai yra skirtingi ir jie turi bti priimami, atsivelgiant konkret pastat. iame leidinyje nepateikta isamios informacijos, kaip pastat priirti ir kokias mediagas naudoti. Tokios informacijos nra ir vadovliuose apie statybas. Informacijos rasite tik paiame pastate ir tradiciniuose statyb ypatumuose, kurie bdingi konkreiai vietovei.
3.
4.
Pastat ir konstrukcij prieira
4.1. Malksn stogo dangos prieira
Bendros pastabos
i danga vairiuose alies regionuose vadinama skirtingai, daniausiai malksnomis, skiedromis, vageliais ir droenomis, taiau pavadinim neabejotinai yra ir daugiau. Malksnos paprastai klojamos viena ant kitos i ono, t. y. suleidiamos, o virutin eil klojama prieinga kryptimi. Jos taip pat, atsivelgus oro slygas, gali bti suleidiamos ta paia kryptimi per vis stog. Pjautos malksnos daniausiai riamos, o tarp kiekvienos malksnos paliekamas tarpelis. Pjautos malksnos iilgine kryptimi gali bti ir tiesios, ir pleitins. Atsivelgus vietos tradicijas ir augalus, malksnos ir skiedros gaminamos i pu, egli, epui ir uol. Greiiausiai nuo apkrovos lta puins malksnos. Malksnos dedamos vairiais bdais. Malksnos yra tokios: Rankomis drotos malksnos atpastamos i to, kad paviriuje rykiai matyti medio rievs. Taip yra dl to, kad jos atskirtos viena nuo kitos storu peiliu. Medienos struktra yra nepaeista. Gaballiai yra paprastai spindulikai perskelti ir dl to striine kryptimi yra pleitiniai. Obliuot malksn pavirius yra lygus, nesvarbu su kokiu sumontuotu ar rankiniu obliumi jos bt nuobliuotos. Jas galima atpainti dar i to, kad medienos pluotas ipjautas viena kryptimi. Pjaut malksn pavirius iurktesnis ir matosi pjklo palikti pdsakai.
ala ir jos prieastys

is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. balandio mn.
AMERICAN EXPRESS
Apatin stogo dalis ir ta dalis, kuri daniausiai puia vjas, paprastai gauna daugiausiai drgms, dl to joms padaroma didiausia ala. Viena i vlesnio perdivimo prieasi viena pus gauna daug maiau sauls viesos. Ioriniai stogo kratai (kraigas, vjalents ir elmuo) yra paeidiami. Ant stogo esantis kaminas gali bti pati sudtingiausia stogo vieta. Viduryje stogas taip pat gali varvti dl skilusi malksn, saman arba lap. I iors tok varvjim galima atpainti pagal tai, kad nedideli stogo ploteliai ikyla arba susmenga. I vidaus ant malksn ir grebst atsiranda vandens. Kai problema yra stogo apaia, nelengva laiku aptikti varvjim. Tada tikrinti reikia ulipus ant stogo. Paeidimo vieta stogo paviriuje yra paprastai daug didesn, nei matosi i vidaus, t. y. didesn nuo puss iki vieno metro. Matomus skilimus arba nukritusias malksnas reikia gerai apirti. Jeigu yra pavojus, kad stogas ims varvti, malksnas btina pakeisti, taiau jas keiiant kyla pavojus pridaryti daugiau alos nei naudos. Taiau jeigu buvo laukiama taip ilgai, kad nuo stogo jau varva, btina nedelsiant j remontuoti. Sugadintas plotas gali bti didelis, todl sitikinkite, kad visos sugadintos malksnos buvo pakeistos.
Paviriaus apdorojimas
variai nuluot stog galima padengti vienu dervos sluoksniu, kad nept. Jeigu malksnos praguljo ant stogo daug met, pavirius gali bti toks sausas, kad jis gers tik labai ma dal skystos mediagos. Nevaikiokite per malksnas. Remontuodami stog, padkite ant jo dvi kopias, o ant j lent, kuria galsite vaikioti. Ant stogo taip pat galite sudti ploktes. Po stogo kraigu galima padti cinko juost, kuri isikiusi vir stogo kokius 5 cm. Nuo cinko bgantis vanduo neleis ant stogo augti samanoms. Kai kuriuose regionuose buvo prasta malksnas dayti geleies sulfatu. Jo taip pat buvo maioma vanden, kuriame buvo verdami kubeliai, gaminant malksnas.
Stogo dengimo malksnomis darbai Marem Nordre (Atros regionas). ia stogas dengiamas obliuotomis malksnomis. Hanso Marumsrudo nuotrauka.
4.1.
JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI JAUTRI VIETA
STOGO GEGN: STOGO KRATAS PALEI ILGJ FASAD VJALENT STOGO TILTELIAI
STOGO BRIAUNOS: SUJUNGIMAI TARP SKIRTING DANGOS PAVIRI STOGO APAIA: LENTOS PO STOGO DANGA (STOGO APAIA)
Daniausiai vartojami detali, susijusi su stogo dengimu malksnomis, pavadinimai.
Remontas
Beveik visada atlikdami remonto ar restauracijos darbus savininkai turt kreiptis specialistus ir paprayti patarim, kaip remontuoti arba tiesiog atlikti darbus. Valstybs antikvaro institucijos arba savivaldybs paveldo specialistai gali padti surasti toki specialist. Pagrindin taisykl tokia darbas turi bti atliekamas naudojant tos paios kokybs mediagas, kurios buvo naudojamos anksiau, tiek kai kalbama apie medienos erd, tiek apie metines rieves. Naudojami rankiai turi palikti ant medienos tas paias ymes kaip ir originals.
i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia yra: Stengtis isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau yra ne remontuoti, o priirti ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat, kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia duodami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Pirmiausia reikia apsaugoti stog, kad jis nesuskilint po j vaiktant. Jeigu malksnos suskilo ir stogas varva, sugadintas malksnas reikia pakeisti. Malksnos nuimamos plona geleine madaug 60 cm dydio geleine ploktele. Pakikite ploktel po vinies, kuria prikalta malksna, galvute ir kalkite ploktel vir, kol vinis ils. Tuomet atsargiai itraukite malksn. Nauja malksna kiama viet, o vinis kalama grebst emiau tos vietos, kur buvo anksiau ir iek tiek po viruje esanios malksnos kratu. Keiiant didesnius malksn plotus, pirma eil iimama taip, kaip k tik aprame, o antroji plaktuku. Tada pirmiausia sudedama apatin nauj malksn eil, o virutin prikalama taip, kaip minta pirmiau. Kalamos 17 x 52 mm malksn vinys, o jeigu toki sunku gauti, galima kalti 22 x 50 mm vilganias vinis. Tiktina, kad keiiamos malksnos guls ambiai. I principo visos suskilusios, trkusios, palaidos ir netinkamos malksnos turi bti nedelsiant pataisytos. Taiau kadangi kartais taisant j sulauoma ir suskaldoma daugiau, proreiais galima palaukti tol, kol prireiks pakeisti didesnius plotus arba kol stogas ims varvti. Be to, prie imantis remonto reikt vertinti, kiek laiko stogas dar gali bti naudojamas. Jeigu po malksnomis yra emi sluoksnis, stog reikia taisyti vos tik aptikus poymi, kad jis gali imti varvti.
Prevencins priemons
Mediai, augantys alia namo, ar tai bt lapuoiai, ar spygliuoiai, kenkia malksnoms. Spygliai ir lapai nukrenta ant stogo ir palaiko drgm. Be to, tada greiiau auga samanos. Btina kasmet nuo stogo nuluoti spyglius ir lapus. Lengviausia j nuluoti tada, kai jis sausas, tada lengviau paalinti drgnas samanas ir kerpes. Ipjaukite per arti namo auganius medius, tik pirmiausia vertinkite, ar nesugadinsite bendro vaizdo tarp statini ir gamtos.
Literatra
Godal, J. Tre til tekking og kleding (Mediena stogui dengti ir apkalti), Landbruksforlaget, 1994. Gjersten, K. J.: Sponklyving og sponkleding (Malksn pjovimas ir suleidimas). rbok for Nordme, 1988.
4.1.
4.
4.2. erpi stogo dangos prieira
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. kovo mn.
AMERICAN EXPRESS
Bendros pastabos
erpi esama vairi: ploki, su viena banga, su dviem bangom, su ukaitu arba be jo, glazruot arba neglazruot, raudon arba juod. Daniausiai naudojamos raudonos erps be ukaito. erpi stogas labai svarbus kuriant bendr pastato ir aplinkos vaizd ne veltui sakoma, kad stogas yra penktasis namo fasadas. Sen erpi danga yra graus ir gyvas pavirius, kur naujesns dangos mediagos labiau ar maiau skmingai mgina kopijuoti. Deja, erps Norvegijoje nebegaminamos. Importuoti erpes yra daug brangiau nei daugum kit dang. Todl seni erpi stogai turi ne tik istorin ir estetin, bet ir ekonomin vert.
Dangos paeidimai ir j prieastys

Daniausiai erps skyla, kai ikrypsta dl vjo arba sniego poveikio. Dar erps sueija dl alio arba drusk poveikio. Ant senesni stog gali bti nusidvj po erpmis ties tvirtinimo mazgu esantys grebstai. erps ties briaunomis tarp dviej susijungiani paviri taip pat yra labiau linkusios ikrypti. Drgm ir puvinys didiausi al padaro stogo pagrindui: stogo apaioje arba ties skersiniais, taip pat ties briaunomis, kaminais ir prie kratins stogo gegns. To prieastys gali bti apledjimas, prastai apkalta skarda ir pan. Ties onine stogo gegne kaupiasi daugiausiai vandens, taip pat ia patenka labai daug krituli.
Prevencins priemons
Svarbu kruopiai ne maiau kaip por kart per metus (pavasar ir ruden) apirti stogus. Ikrypusios erps sudedamos viet, o suskilusios ir su sugadintomis tvirtinimo detalmis pakeiiamos naujomis. Daugiausiai vandens susikaupia stogo apaioje ir ia sugadintas stogas turi bti nedelsiant pataisytas. Btina nuvalyti samanomis apaugusias erpes. Samanos palaiko drgm, todl kyla pavojus, kad danga bus trumpiau naudojama. Samanas nugrandykite plieniniu epeiu. Nenaudokite aukto slgio vandens purkiklio, nes vanduo lengvai pateks po stogo danga, o ant skalno liks negrai dmi. Nra prasms apdoroti erpi cheminmis priemonmis, naikinaniomis samanas, kerpes arba dumblius. Tokie chemikalai veikia trumpai. Taiau vario, vino arba cinko juosta iilgai stogo kraigo, bet iek tiek emiau ant stogo paviriaus gali pristabdyti j augim. Per toki juost tekantis lietaus vanduo apiplauna metal ir paskirsto jo daleles emiau ant stogo, o metalo druskos pristabdo augal augim. Samanos ir kerps geriausiai auga elinje stogo pusje, ryt ir iaurs pusse arba po mediais. Dl stogo prieiros medius geriausia bt retinti arba neleisti jiems augti vir stogo, kad ant jo neprikrist per daug ak ir lap. Genint medius reikia atsivelgti tai, ar toks genjimas nepakenks medi, pastat ir kratovaizdio visumai.
4.2.
STOGO GEGN: STOGO KRATAS PALEI ILGJ FASAD VJALENT STOGO TILTELIAI
STOGO BRIAUNOS: SUJUNGIMAI TARP SKIRTING DANGOS PAVIRI STOGO APAIA: LENTOS PO STOGO DANGA (STOGO APAIA)
Remontas erpi keitimas.

Gali bti sudtinga gauti erpi. Norvegijoje Valstybs antikvaro institucijos arba savivaldybs paveldo specialistai gali padti paiekoti nauj erpi importuotojo (pardavjo). Galima pamginti gauti naudot erpi. Padvtos erps turi bti to paties dydio ir banguotumo kaip esamos. Jeigu padvtos erps savo dydiu ir forma gerokai skiriasi nuo esam, galima jomis pakeisti didesn plot, t. y. vis vien stogo paviri arba paviriaus dalis, o nuo tos vietos nuimtas originalias erpes iriuoti ir panaudoti keiiant suskilusias kitos stogo dalies erpes. Naujos erps danai yra rykios raudonai oranins spalvos ir labai skiriasi nuo senj. Paprastai patariama kontrast tarp sen ir nauj erpi sumainti panardinant arba itepant naujsias panaudota alyva. Taiau dl bendr gamtos apsaugos nuostat Valstybs antikvaro institucija rekomenduoja kantriai palaukti. Po poros met naujos erps natraliai nusidvs ir taps panaios sensias, neprireiks naudotos alyvos. Atkreipkite dmes, kad naujj erpi kokyb, palyginti su senosiomis, yra labai tolygi. Dl to stogas su pramoniniu bdu gamintomis erpmis niekada neduos tokio graaus spalv aismo kaip stogas, ant kurio erps sudtos rankomis.
erpi tvirtinimas
iais laikais erpes prasta tvirtinti specialiais spaustukais arba prikalti jas vinimis prie pagrindo. Senos erps paprastai nra pritvirtintos, nebent tai bt labai maas arba status stogelis, arba jeigu pastatas yra labai paeidiamas. Jeigu danga anksiau laiksi gerai, keiiant atskiras erpes arba vis stogo dang, erpi tvirtinti nereikia. Jeigu kasmet reikia padti viet labai daug isikreivinusi erpi, tuomet reikia pasvarstyti, ar nepritvirtinus erpi paiose paeidiamiausiose stogo vietose, t. y. prie onins gegns, stogo kraigo, keteros ir jungi. erpje skyl igriama keramikai ir stiklui grti skirtu grtu. Skyl turi bti iek tiek per didel viniai, kuri kalama pagrind. Spaustukai, kuriais iuo metu prekiaujama, paprastai yra pritaikyti naujo tipo erpms ir juos sunku panaudoti senoms erpms, kuri storis danai skiriasi, tvirtinti. Patyrs skardininkas moka padaryti spaustukus ir senoms erpms.
Perdengimas
Jeigu reikia perdengti vis stog, reikia btinai dengti tokiomis paiomis erpmis. Naudotinos erps iriuojamos ir sudedamos atgal, o kur reikia dedamos padvtos arba naujos. Keiiant stogo dang, btina patikrinti apatin stogo dal ir prireikus j ir konstrukcijos detales paremontuoti. Netiesinkite stogo seni namai nebijo stogo nelygum. Apirkite ir paremontuokite apai, sramas, atramas bei sujungimo vietas ir isiaikinkite, kokio jis tipo. Bitumin dang galima naudoti tik tada, kai palp gerai vdinama, o namo vidus ypa jautrus drgmei. Bitumin danga nepraleidia oro. Dl ios prieasties temperatra ir drgnumas palpje gali padidti, o tai savo ruotu padids tikimyb, kad simes puvinys ir siveis vabzdi. Bitumin danga turi bti tokios geros kokybs, kad atliekant statybos darbus ir atsargiai vaiktant neplyt. Bitumine danga udengtas stogas paauktja 34 cm, todl reikia patikrinti, kok poveik turs vjalentms ir jungtims
4.2.
Atkreipkite dmes, kad stogo detals bt pritaikytos prie namo, o ne atvirkiai. Pavyzdiui, iuo atveju per daug dominuoja skarda. Bt buv geriau pakelti skard taip, kad ji bt vienoje linijoje su erpmis. Haraldo Ibenholto (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
su kitomis statinio dalimis. Senesniuose pastatuose po erpmis danai bna bero ievi, pjuven, skiedr arba velnos sluoksni. Tokiu atveju keiiant dang jie turi bti ilaikyti kaip istoriniai, tradiciniai elementai. Grebstai turi bti i neimpregnuotos medienos. Jie naudojami gana ilgai, o keisdami stogo dang patys sitikinsite, kad jie patvars. Kaip jau buvo minta anksiau, erp idilina grebst tvirtinimo take. Tankiai suaugusi mediena atlaiko tok dvjimsi daug geriau nei atsitiktinai paimta auktu slgiu impregnuota mediena. Auktu slgiu impregnuotos mediagos yra nuodingos, j negalima nei deginti, nei dti kompost, o kit kart keiiant stogo dang, jos klasifikuojamos kaip specialios atliekos. Vjalents yra svarbios namo ivaizdai. Jas reikia stengtis ilaikyti. Keistinas dalis btina kruopiai nukopijuoti. Jeigu j forma ypatinga, dert paimti kelet pavyzdi ir juos suymti, kad jie bt ne tik kaip ankstesnio vjaleni pavidalo dokumentai, bet ir kaip ablonas keiiant juos kit kart. Ant vjaleni esani stogo tilteli nereikia apkalti skarda. Tiek vjalentms, tiek stogo tilteliams turi bti naudojama kuo geresn mediena. Geriausia, kad ji bt standi ir i puies erdies. Be rimto pagrindo nedert naudoti auktu slgiu impregnuot mediag. Stogo detals taip pat turi bti tokios, kokios buvo naudotos anksiau, arba i tradicikai naudojam mediag (cinko, vino, vario arba galvanizuoto plieno). darb turi atlikti skardininkai. Stogo detals gali bti arba visikai neapdorotos, arba daytos. Pajryje stogo detales btina dayti, nes druska ypa kenkia cinkui. Prie nudaant stogo detales aliejiniais daais, tiek nuo cinko, tiek nuo galvanizuoto plieno turi bti paalinti riebalai ir jis turi bti sdinamas. Negalima naudoti i anksto ilankstyt ir plastiku dayt plienini stogo detali. Jos pagamintos standartiniams namams ir jas sunku pritaikyti seniems, nestandartiniams namams, kuri standartizuoti neketinama. Plastikini da struktra gerokai skiriasi nuo prast tradicini da. Tokie daai sensta kitaip ir atrodo ne taip natraliai, be to, j nemanoma priirti. Renkantis stogo detales, reikia atsivelgti galvanins korozijos rizik. Taurusis metalas neturi kontaktuoti su netauriuoju metalu arba vanduo nuo jo negali tekti ant netauriojo metalo. Metal seka bt tokia: varis, vinas, geleis, cinkas ir aliuminis, i kuri varis yra tauriausias, o aliuminis netauriausias. Ypa nepriimtinas vario ir aliuminio derinys. Taip pat nepamirkite ir metalo, kuris naudojamas aibolaidiams.
Daniausiai rinkoje pasitaikantys erpi tipai. Kairje yra prastin vienos bangos erp be ukaito, toliau dviej bang su ukaitu, kuri Norvegijoje nra tradicikai naudojama. Treio tipo erp yra plokia ir riama. Taip pat buvo naudojamos ir plokios erps. Jos klojamos paprastai, be riimo.
4.2.
SIAUROS ERPS
PLAIOS ERPS
NORMALIOS ERPS
ILGOS ERPS
NORMALIOS ERPS
i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia yra: Stengtis isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau yra ne remontuoti, o priirti ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia duodami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Perdengiant stog ne visada galima gauti nauj senj erpi, kurios panaios originalias. Gaunamos erps gali bti skirtingo ilgio ir ploio. Pirmiausia erpes reikia iriuoti. Stogo paviri galima padalinti taip, kaip parodyta schemoje. Jeigu skiriasi erpi ilgis, stogo paviri galima paskirstyti ta paia kryptimi, o jeigu skiriasi plotis, erpes galima sudti plotuose, einaniuose nuo lietvamzdio iki kraigo. Toks problemos sprendimo bdas reikalauja gerai suplanuoti, atsivelgiant tai, kiek ir kokio tipo erpi turima. erpes reikt gerai pritaikyti vien prie kitos, kad paskui nereikt keisti i vietos isinrusios erps, kuri gali nupsti vjas arba nusineti sniegas.
Prie perdengiant stog arba prie atliekant didesnius stogo dangos keitimo darbus saugotinuose ir vertinguose pastatuose, pirmiausia reikia gauti savivaldybs kultros paveldo administratoriaus sutikim.
Pastaba Lietuvoje kultros paveldo statini didesniems stogo dangos keitimo (remonto) darbams arba viso stogo perdengimui (remontui) turi bti gautas Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas objektas, leidimas arba savivaldybs paveldosaugos padalinio leidimas, kai objektas saugomas savivaldybs (in., 2005., Nr. 57-1966).
Literatra
Drange T., H. O. Aanensen, J. Brnne: Gamle trehus (Seni mediniai namai), Oslo, 1993. Fortidsminneforeningen: Gode rd om tak p eldre hus (Naudingi patarimai apie sen nam stogus), Oslo, 1990. Thurell S.: Vrd av Trhus (Medini nam prieira), Natur och Kultur 1993. Norges byggforskningsinstitutt: Byggforskserien (Statybos mokslini tyrinjim serija).
4.2.
4.
4.3. Skalno stogo dangos prieira
Bendros pastabos
Skalno stogo dang esama vairi, pradedant stogais, dengtais dideliais, nevienodais laktais, ir baigiant dengtais plonais keturkampiais arba kitokios formos laktais. Skalnas yra grai ir labai patvari mediaga. Kai skalnas geros kokybs, stogas gali laikyti kelis imtus met. Dideli skalno laktai nuo seno, o i esms ir dabar, tvirtinami mediniais kaiiais, o maesni ipjauti skalno laktai paprastai kalami ant grebst.
Dangos paeidimai ir j prieastys

prastas dangos paeidimas yra tas, kad mus pti mediniams kaiiams, grebstams ar stogo lentoms ir mus rdyti vinelms su plaia galvute, vinims ar spaustuvams, nukrinta skalno lakto tvirtinimo detal, t. y. problema yra ne pats skalnas, o tvirtinimo detals. Atskirus laktus galima vl pritvirtinti, taiau jeigu laktai krinta nuolat, dert perdengti vis stog. Kartais skalno laktai susidvi arba suskilinja. Stogo karkasas, grebstai ir stogo lentos daniausiai pradeda drkti ir pti ties latakais, kaminais ir lentjuostmis. To prieastis gali bti apledjimas, netinkamos metalins stogo detals, netikusi prieira ir pan. Ties stogo lentomis teka daugiausiai lietaus vandens, kuris ten ir kaupiasi.
Prevencins priemons
Svarbu kruopiai ne reiau kaip por kart per metus pavasar ir ruden apirti stogus. Nukrit laktai grinami viet, o suskil pakeiiami naujais. Daugiausiai vandens susikaupia stogo apaioje ir ia esantys stogo paeidimai turi bti nedelsiant panaikinti. Samanomis apaugusius skalno laktus btina nuvalyti. Samanos palaiko drgm ir gali smarkiai sumainti dangos eksploatavimo laik. Samanas nugrandykite plieniniu epeiu. Nenaudokite aukto slgio vandens purkiklio, nes vanduo lengvai pateks po stogo danga, o ant skalno liks negrai dmi. Nra prasms apdoroti akmens laktus cheminmis priemonmis nuo saman, kerpi arba dumbli, nes jos trumpai veikia. Samanos ir kerps geriausiai auga elinje stogo pusje, ryt ir iaurs pusse arba po mediais. Dl stogo prieiros medius patartina retinti arba neleisti jiems augti vir stogo, kad ant jo neprikrist per daug ak ir lap. Genint medius reikia atsivelgti tai, ar toks genjimas nepakenks medi, pastat ir landafto visumai.
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. kovo mn. Pakartotinis leidimas 2004 m.
Remontas Akmens lakt keitimas.

Skalnas tebegaminamas vairiuose alies regionuose. Gaminama jo tik tiek, kad pagal usakym bt galima gauti vairi matmen lakt ir jais pakeisti senuosius suskilusius laktus. Taip pat manoma gauti jau panaudot akmens lakt.
Itin retai pamatysi stogus, kuri visas plotas padengtas skalnu, kaip antai Lomo gyvenvietje esantis kis, kuris vadinasi Uppigard Sulheim. Pavelg i nuotrauk suprasime, kad stogas tikrai yra penktasis namo fasadas. Jirio Havrano nuotrauka.
4.3.
STOGO LENTA: STOGO KRATAS PALEI ILGJ FASAD VJALENT STOGO TILTELIAI
STOGLATAKIAI: LINIJOS TARP DANGOS PLOKI STOGO APAIA: LENTOS PO STOGO DANGA (STOGO APAIA)
Stogo detali, kurias btina nuolat tikrinti, sraas.
Pirmiausia naudokite tam regionui bding skaln. Svarbu, kad bt saugomos vietos tradicijos, taip pat skalno apdorojimo metodai.
Atskir skalno ploki keitimas

Prisiminkite, jog skalnas nra atsparus spaudimui. Dirbdami ant stogo, paguldykite kopias, kad svoris tolygiai pasiskirstyt. Naujas skalno laktas dedamas taip: vinis, sumus jos galvut, itraukiama nedidelmis madaug 60 cm replmis. Akmens laktas nuimamas. Naujo akmens lakto viduryje igriama skyl. Naujas laktas dedamas ir prikalamas prie stogo pagrindo tomis paiomis tvirtinimo detalmis, kurios buvo naudojamos pirmiau (vinelms su plaia galvute, vertukais ar pan.). Vinies galvut uglaistoma arba usandarinama vino juostele. Taip pat galima skalno lakt prikalti tiesiai prie grebsto taip, kad vinies nesimatyt, taiau tai padaryti daug sudtingiau ir reikia kviestis specialist. Jeigu manoma, naudokite vietinius tvirtinimo metodus, kaip antai riim arba spaustukus. Jeigu skalno laktas pritvirtintas kaiiais, naudokite juos ir toliau. Isiaikinkite, kokia yra tradicija: kadagys, puies erdis ar kitokia puvimui atspari mediena.
Perdengimas
Jeigu reikia perdengti vis stog, dengti reikia btinai tokiu paiu skalnu. Dengimas skalno laktais yra brangus, taiau per ilg laik tikrai sutaupysite. Seni skalno laktai iriuojami, suskil imetami, o vietoj j pridedami nauji t pai matmen ir to paties atspalvio. Keiiant stogo dang btina patikrinti apatin stogo dal ir, jeigu reikia, paremontuoti konstrukcijos detales. Apirkite apatin stogo dal, sramas, atramas bei sujungimo vietas ir isiaikinkite, kokio jis tipo. Skalno dangos stogas yra toks sandarus, kad po juo nereikia kloti bitumins dangos. Kai kuriuose pastatuose po skalno danga gali bti senesni apatiniai stogo sluoksniai i bero ievs arba pjuven, skiedr arba velnos. Tokiu atveju keiiant dang jie turi bti ilaikyti kaip istoriniai, tradiciniai elementai. Grebstai turi bti i neimpregnuotos medienos. J eksploatavimo amius gana ilgas, o keisdami stogo dang patys sitikinsite, kad jie patvars. Naudojant aukt slg, impregnuotos mediagos yra nuodingos, j negalima nei deginti, nei dti kompost, o kit syk keiiant stogo dang, jos klasifikuojamos kaip specialios atliekos. Vjalents yra svarbios namo ivaizdai. Jas reikia kiek manoma ilaikyti. Dalis, kurias reikia keisti, btina kruopiai nukopijuoti. Jeigu j forma ypatinga, dert paimti kelet pavyzdi ir juos suymti, kad jie tarnaut kaip ankstesnio vjaleni pavidalo dokumentacija, taip pat bt ablonas keiiant juos kit kart. Jeigu ant vjaleni yra stogo tilteli, j nereikia apkalti skarda. Pasirpinkite, kad tiek vjalentms, tiek stogo tilteliams bt naudojama kuo geresn mediena. Geriausia, kad ji bt standi ir i puies erdies. Naudojant aukt slg, be rimto pagrindo nepatartina naudoti impregnuot mediag. Stogo detals taip pat turi bti tokios, kokios buvo naudotos anksiau, arba i tradicini mediag, toki kaip cinkas, vinas, varis arba galvanizuotas plienas. darb turi atlikti skardininkai. Stogo detals gali bti arba visikai neapdorotos, arba daytos.
Prie pradedant darbus, didesni stogo dangos keitimo darbai arba saugotin nam stog perdengimas turi bti suderintas su vietos savivaldybs atstovais.
Pastaba Lietuvoje didesni stogo dangos keitimo darbai arba saugotin nam stog perdengimas turi bti suderintas su Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba su savivaldybs paveldosaugos padaliniu, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2007, Nr. 70-2782).
4.3.

Skalno stogo dangos keitimas. Hkon Wester/yvind Johansen
i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia yra: Kiek manoma reikia isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau ne remontuoti, o priirti, ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia duodami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Pajryje stogo detales btina dayti, nes druska ypa kenkia cinkui. Prie daant stogo detales aliejiniais daais, tiek nuo cinko, tiek nuo galvanizuoto plieno turi bti paalinti riebalai ir jie turi bti sdinami. Negalima naudoti i anksto ilankstyt ir plastiku dayt plienini stogo detali. Jos pagamintos standartiniams namams ir jas sunku pritaikyti seniems, nestandartiniams namams, kuri standartizuoti neketinama. Plastikini da struktra gerokai skiriasi nuo prast tradicini da. Tokie daai sensta kitaip ir atrodo ne taip natraliai, be to, j nemanoma priirti. Renkantis stogo detales, reikia atsivelgti galvanins korozijos rizik. Taurus metalas neturi kontaktuoti arba vanduo nuo jo negali tekti ant netauraus metalo. Metal seka bt tokia: varis, vinas, geleis, cinkas ir aliuminis, i kuri varis yra tauriausias, o aliuminis netauriausias. Vario ir aliuminio derinys yra ypa nepriimtinas. Taip pat nepamirkite ir metalo, kuris naudojamas aibolaidiams.
Literatra
Drange T. H. O Aanensen, J. Brnne: Gamle trehus (Seni mediniai namai), Oslo, 1993. Fortidsminneforeningen: Gode rd om tak p eldre hus (Naudingi patarimai apie sen nam stogus), Oslo, 1990. Thurell S.: Vrd av Trhus (Medini nam prieira), Natur och Kultur 1993. Norges byggforskningsinstitutt: Byggforskserien (Statybos mokslini tyrinjim serija). 744.105 Utbedring og overlappstekning (Remontas ir dangos keitimas), 2003.
4.3.
4.
4.4. Velninio stogo prieira
Bendros pastabos
Senais laikais ant bero toies buvo klojamos ne tik skiedros ir malksna, bet ir velna. Bero tois arba iuolaikins j pakeiianios mediagos sulaiko vanden. Velna ilaikydavo to savo vietoje. Tam buvo naudojama ne tik velna, bet ir kitos mediagos.
Dangos paeidimai ir j prieastys.

Sendama ir irdama velna nusmunka nuo grebst ir apnuogina bero to. Ji nusmunka ir tada, kai sudrkusi ir apsunkusi spaudia j laikani sij ties stogo kraigu. Augaliniai sluoksniai daniausiai pleiasi. Dl to priirint stog labai svarbu juos naikinti. Kai velna nusmunka ant grebst, reikia, kad jos sluoksnis toje stogo vietoje suplonjo. Daniausiai taip nutinka naujai udengus stog, ypa tose vietose, kur stogo apaia yra labai lygi, arba ten, kur nuolydis ypa status. Stogas daniausiai prakira tose vietose, kur netinkamai sujungta velnos danga arba kur velna nusmuko kartu su apatiniu sluoksniu.
Prieira
Kai velna nusmunka, tarpus reikia ukloti nauja akninga velna. J patartina kloti dviem sluoksniais. Pirmas sluoksnis klojamas aknimis vir, o antras aknimis apai. Skersai stogo kraigo klojami itin ilgi velnos gabalai. Klojant du sluoksnius, velnos gabalai sujungiami taip, kad bt kuo maiau durstym. Rekomenduojama pirmus 34 metus kasmet udangstyti velnoje atsiradusius tarpus, o vliau juos reguliariai udangstyti kas 35 metus (priklauso nuo vietos klimato ir vjo krypties bei stogo padties).
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. kovo mn.
Remontas
Labai sunku nustatyti vanden praleidianias vietas, nes jis paprastai teka ilg laik, kol prasiskverbia pastato vid ir ima matytis. Nustaius viet, pro kuri sunkiasi vanduo, velnos gabalus (12 m) reikia nuimti iki pat virutinio stogo sluoksnio. Jeigu, juos numus, konstatuojama, kad vandens pratekjo ir stogo danga buvo sugadinta, apatinis sluoksnis remontuojamas ir padengiamas itin geros kokybs mediagomis. Be to, sutvarkomas vandens nuotkis. Prireikus atlikti didel remont, patartina kreiptis patyrus meistr. Taip pat, jeigu reikia, rekomenduotina suremontuoti sugadintas apatines stogo konstrukcijas.
AMERICAN EXPRESS
Veln laikanti sija

Kai veln laikanti sija ima pti arba susilpnja, reikia j pakeisti. Naudokite natraliu bdu impregnuot medien. Sijos forma ir tvirtinimai turi bti pagaminti laikantis sen vietos tradicij.
AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS.
Nuo sen laik stogai apklojami velna. Nuotrauka padaryta emutiniame Mo Raulande, Telemarke. Arve Kjersheimo (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
4.4.
JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI PAEIDIAMA VIETA
VELN LAIKANTI SIJA VJALENT

STOGO TILTELIAI
STOGO APAIA LENTOS PO STOGO DANGA (STOGO APAIA)
Schema: Svarbiausios velna dengiamo stogo detals.
i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia: Kiek manoma reikia isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau ne remontuoti, o priirti, geriau remontuoti, o ne keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat, kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti seniai perstatytas ir pakeistas pastato dalis. Jie, keiiantis stiliams ir pastato paskiriai, gali papasakoti pastato istorij. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia pateikiami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami, atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Remontuojant arba keiiant veln laikani sij, velna paprastai dar labiau pasmunka. Kai stogas status, o jo apaios pavirius labai glotnus, kyla pavojus, kad velna visai nuslinks nuo stogo. Velna ant stogo geriausiai laikosi tada, kai oras yra sausas. Kad ji nenusmukt, galima laikinai dti pagalbin sij, kuri remonto metu ilaikys veln savo vietoje. Jeigu visas stogas gerai matomas ir nra jokio pavojaus, kad velna nuslinks, j, susukt velnos ritin, galima padti iek tiek aukiau ant stogo arba ant tvirto stelao. Pirmiausia paalinamas madaug 0,5 m ploio velnos gabalas ir pakeiiama sija. Stogo apaia ir grebstai remontuojami ir sudedami taip, kaip buvo, arba laikantis senos vietos tradicijos. Paskui uklojama nauja akninga velna. Senoji velna naudojama ten, kur reikia. Remontuojant veln reikia rpestingai suvynioti ir supakuoti, kad ji nenusmukt nuo stogo.
Pagalbin sija
Kai kuriuose regionuose tradicikai naudojama papildoma sija arba lenta, kuri apsaugo veln laikanij sij ir yra jos virutinis sluoksnis. Reikia nuolatos tikrinti veln laikani sij, kad ji kuo ilgiau laikytsi. Kai kuriose alies vietose tarp veln laikanios sijos ir pagalbins sijos buvo naudojami jas atskiriantys kaiiai. Remontuodami visada laikykits sen vietos tradicij.
Augalai (ol)
Augindami stogui skirt veln, stenkits nesti svetim ols ri. Bkite kantrs ir laukite, kol uaugs vietiniai augalai. Veln isipjaukite vietoje, atsivelgdami senas tradicijas ir kokybs veiksnius.
Prevencins priemons
Svarbu kruopiai kasmet pavasar ir ruden apirti stogus. Kai slygos tinkamos, stog galima apvelgti nuo kalniuko su ironais. Kas 34 metus patartina patikrinti itin paeidiamas vietas (stogo kraig, grebstus, skersinius, vjalentes, jungtis tarp kamino ir stogo bei galimas vdinimo angas). Prie lipdami ant stogo k nors patikrinti, iraukite krmus, medius ir kitus stambius augalus, kad j aknys nesugadint stogo apaios ir jo konstrukcij. Didesni mediai arba kiti stambs augalai, augantys prie pat pastato, kurio stogas uklotas velna, priirimi ir genimi tradicikai, kad j per daug nepriaugt arba nekaupt drgms. Smarkiai lyjant retkariais patikrinkite, ar stogas nekiauras. Iekokite dl drgms atsiradusi dmi ir patamsjim tiek palpse, tiek ant lub ties grebstais ir kraigu. Ypa atidiai apirkite skersinius ir stogo jungtis.
4.4.
4.
4.5. Latakai ir stogo detals
Bendrai
Lietvamzdiai ir latakai naudojami jau kelis imtmeius, taiau ant paprast nam jie pradti naudoti tik pastarj imtmet. Vyrauja labai stipri tradicija, tiek kalbant apie mediag naudojim, tiek apie j form. Kai latakai ir stogo detals yra netik, drgm paprastai ima kauptis kokioje nors pastato vietoje ir dl to pastatas ima greitai pti. Prastas lietvamzdis yra blogiau nei jokio lietvamzdio. Reikia gerai pamstyti, kur nuteks i lietvamzdio tekantis vanduo, nes jis gali smarkiai takyti sienas. Ir iuo metu ant ma nam ir kini pastat lietvamzdiai paprastai nemontuojami.
Mediagos
Lietvamzdiai montuojami i galvanizuoto plieno, cinko, vario, aliuminio arba medio. Jie tvirtinami metaliniais kabliais. Rinkoje taip pat galima rasti plastikini ir plastikini plienu dengt lietvamzdi. Stogo detales iais laikais galima sigyti jau paruotas i plastiku nulakuoto plieno. Tradicikai detalms naudojami tokie metalai kaip vinas, cinkas arba varis ir btent juos reikt naudoti ant senovini pastat. ios mediagos lengvai lankstomos, todl jas galima pritaikyti kiekvienam pastatui. Stogo detals gali bti daytos arba nedaytos. Ant saugotin paveldo objekt reikt nemontuoti plastikini lietvamzdi ir plastiku dayt plienini lietvamzdi. ios mediagos paprastai yra pagaminti elementai ir naudojami ant standartini pastat. Jie nepaslanks ir sunkiai pritaikomi. Sendamas plastikas prastai atrodo ir jo nemanoma priirti.
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Straipsn pareng Jens Treider. Ileista 1996 m. rugpjt.
Paeidimai ir j prieastys
AMERICAN EXPRESS
prasta, kad kai ant stogo ima tirpti sniegas, lietvamzdiuose ir latakuose sproginja ledas. Itirps vanduo teka po sniegu ir ula prie gegni, lietvamzdiuose, latakuose ir juos susprogdina gabalus. Kai saul suildo kai kurias stogo vietas, o lietvamzdiai ir latakai yra elyje, arba kai per nam eina karto oro srov, o tarp iltos erdvs ir stogo yra nepakankama ventiliacija, sniegas ima tirpti vienoje stogo vietoje ir iek tiek patekjs emyn ula. Reikt kreiptis pagalbos profesionalus ir isiaikinti, kaip ataldyti ilt stog. Stogo ploktum galima ataldyti geriau izoliuojant ilt oro sraut arba iek tiek kilstelint stog, kad tarp stogo dangos ir apatins stogo dalies atsirast oro tarpas. i priemon yra sudtinga ir gali pakeisti pastato proporcijas, t. y. stogas sustors. Tai ypa gerai matyti ties stogo kraigu ir pakraiu. Ledas gali sprogti ir tada, kai lietvamzdiai nutiesiami iki nuokalns. Tokius lietvamzdius sunku kontroliuoti ir paprastai jie bna ual ir iem, ir pavasar. Kai sniegas ant stogo nutirpsta, nuokalnje laikosi keli laipsniai alio. Naudokite lietvamzdius, kuriais vanduo nuteka iki lygios vietos.
Naujus lietvamzdius ir cinkuotos skardos latakus skardininkas gali specialiai pagaminti taip, kad ie tikt prie pastato. ia nukopijuoti puiks siauri senoviniai latakai.
4.5.
Galvanin korozija pasireikia kontaktuojant dviems skirtingoms metalo rims. Tiesioginis kontaktas arba vanduo, tekantis nuo tauriojo metalo, sukelia netauriojo metalo korozij. Seniausios stog dangos buvo i vario, po to i vino, geleies, cinko ir galiausiai aliuminio. Taigi varis veikia gele. Pasitaiko toki atvej, kad tiesioginis kontaktas tarp metal yra neivengiamas. Daniausiai gerai nuo korozijos apsaugo vino tarpsluoksnis. Kadangi vinas yra tampos grandins viduryje ir yra tauresnis u gele ir cink, vino sluoksnis greitai apsitraukia pasyvaus oksido apnaomis, kurios ukerta keli galvaninei korozijai.
Korozija, arba rdys, bgant metams atsiranda ant stogo detali ir metalini lietvamzdi. Rdijimo greitis priklauso nuo temperatros, drgms ir galimos oro taros. Greiiau rdija tie lietvamzdiai ir stogo detals, ant kuri susikaup vandens. Cinkas, galvanizuotas (kartai cinkuotas) plienas rdija greiiau nei varis. Cinkas rdija 23 kartus greiiau u var, o ypa greitai nedaytas cinkas rdija pajryje.
Prevencins priemons
Lietvamzdius valykite kiekvien pavasar ir ruden nukritus lapams. Patikrinkite, ar lietvamzdiai ir stogo detals sumontuotos tinkama kryptimi, o visos tvirtinimo detals stiprios ir tvarkingos. Ant stogo detali negali bti ma duobui ir susikaupusio vandens. Susidarius nedidelms balutms, stogo detals pradeda rdyti. Itin svarbu lietaus vanden nuleisti toliau nuo namo. Pavasar ir ruden panaudokite sezonines pagalbines vandens nuleidimo priemones (nenaudokite juod plastikini arn!). Lietvamzdiai negali bti sujungti su pamat drenao vamzdiais. Retkariais apeikite aplink nam lietui lyjant ir patikrinkite, kaip veikia lietvamzdiai ir latakai.
Daymas
Tradicikai naudojami tiek dayti, tiek nedayti lietvamzdiai ir stogo detals. Daoma ne tik estetiniais sumetimais, bet ir kad metalas nerdyt. Palei jr esaniose vietovse prasta dayti ne tik latak vid, bet ir sujungimus. Daniausiai buvo daomas cinkas. Anksiau buvs daytas cinkas. Pavirius nugrandomas, nuveiiamas plieniniu epeiu ir nuvalomas. Paalinti reikia tik atsiknojusius daus. Po to pavirius nuplaunamas amonio chlorido ir vandens miiniu ir nuskalaujamas variu vandeniu. Tai galima padaryti atsargiai naudojant aukto slgio purktuv. Galiausiai pavirius nudaomas lin smen aliejaus daais. Anksiau nedaytas cinkas. Naujas cinkas yra riebus ir lygus, todl daai prastai limpa. Madaug metus cink galima palikti neliest. Tuomet pavirius pasidarys matinis ir daai geriau prilips. Prie daym pavirius nuvalomas kietu epeiu, nuplaunamas amonio chlorido ir vandens miiniu ir nuskalaujamas. Jeigu vis dlto reikia dayti, btina nuo cinko paviriaus nuvalyti riebalus, j nusdinti ir tik tada dayti lin smen aliejumi. Galvanizuotas plienas apdorojamas taip pat kaip ir cinkas.
Taisymas ir keitimas
Sugadintas dalis reikia pakeisti. Jeigu lietvamzdiai ir latakai yra geri, nedidelius paeidimus skardininkas gali pataisyti vietoje. Nereikt laikinai naudoti jungiamj mas ar pan. Jeigu dauguma lietvamzdi ir latak dali yra susidvjusios arba j galiojimo laikas trumpas, pakeiskite juos naujais. Specialiai pagamintos dalys turi bti naudojamos toliau arba suymtos ir panaudotos kaip ablonai. Lietvamzdiuose esantys iilginiai sujungimai turi bti montuojami i iors, kad bt gerai matomi ir kad juos bt galima lengvai patikrinti. Kai lietvamzdius susprogdina ledas, sujungimai atsiveria. sitikinkite, kad latakas turi nuolyd lietvamzd (rekomenduojama 25 mm nuolydio lm latako). Planuojant latak nuolyd ir lietvamzdi vietas, btina atsivelgti esam ir bsim pastato pamat nusdim. Atstumas tarp stoglatakio linki pritaikomas prie skersini. Bt geriausia, jeigu stoglatakio linkiai turt sram, ypa tose vietose, kur kyla grities nuo stogo rizika. Taip pat btina pagalvoti, ar nedert lietvamzdio iek tiek nuleisti emyn. Lietvamzdi ir latak matmenys turi tikti prie naudojam stogo dangos ploki. Naudokite iek tiek didesnius latakus ir lietvamzdius tose vietose, kuriose ledas kelia problem. Maesni lietvamzdiai apledja greiiau nei didesni. Lietvamzdiai nuo sauls kaitinam paviri turi bti montuojami saultoje pusje, o ne elyje. Stogo detales formuoti sudtinga, tam reikia puiki gdi. darb turi atlikti geri meistrai.
Pastaba Lietuvoje remonto, restauravimo darbus atlikti arba tokiems darbams vadovauti turi teis Kultros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas (in., 2005, Nr. 60-2157).
Literatra
Norvegijos statybos tyrimo institutas, Statybos tyrim serija. Drange T., H. O. Aanesen, J. Brnne. Seni mediniai namai, Oslo, 1993. Gundersen A. ir Kjersmo D. Namo iors daymas. Oslo, 1993.
Pastatai be lietvamzdi
Nra jokio pagrindo montuoti lietvamzdius ir latakus, jeigu ligi iol pastate j nebuvo ir j nereikjo. Atskirai vertinkite kiekvien stog ir sien. Latak nereikia montuoti ant kiekvieno stogo. Pusarks, lenkti langai ir arkos yra nedideli paviriai, surenkantys nedidel kiek lietaus vandens. Ant j ypa sudtinga sumontuoti tvarking ir akis nekrintant lietvamzd.
4.5.
4.
4.6. Rsio prieira
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Straipsn pareng Johan Mattsson, Mycoteam AS Tel. 22 96 55 00 Ileista 1996 m. rugpjio mn.
Bendros pastabos
Rsys yra patalpa tarp apatinio grind sij sluoksnio ir ems. Jis danai labai emas, madaug 5060 cm ar net emesnis. Kartais sijos guli tiesiog ant ems. Daugeliu atvej rsio apirti visikai nemanoma, nes pamatuose arba sij sluoksnyje nra ang. Rsyje danai gausu medien grauiani vabzdi ir supuvusi viet. Manoma, kad ne maiau kaip 50 % vis rsi yra arba buvo labiau ar maiau paeisti drgms.
alos apibdinimas ir jos prieastys

Danai rsyje yra labai drgna, nes i ems kyla drgm ir smelkiasi vanduo. Daugiausiai problem kyla pavasar tirpstant sniegui ir ruden. Pasitaiko, kad kondensacija vyksta visus metus. Vasar iltas ir drgnas oras, iorje susidrs su altesniu rsio oru, sukelia kondensacij. iem iltas rsio oras, susidrs su altu iors mru, dugnu ir iorinmis grind sluoksnio dalimis, taip pat sukelia kondensacij. Vdinimo galimybs daniausiai bna labai ribotos. Senuose pastatuose angos paprastai bna maos ir j nedaug, be to, jos idstytos taip, kad vdinimo poveikis yra labai menkas. Nutinka ir taip, kad angos bna taip emai, jog pro jas tirpstant sniegui rs patenka vandens. Laikui bgant angos paprastai ukemamos dl izoliacijos, kad grindys nebt altos, arba jas ugoia iorje augantys augalai. Dl pastovaus rsio temperatros ir drgms santykio susidaro puikios slygos grybui augti. Ypa paeidiama mediena, kuri lieiasi su pamatu, t. y. pamatin sija, sij galai ir perdang sijos, taip pat tos vietos, kurios yra prastai vdinamos.
alos simptomai
Problemos rsyje formuojasi per ilg laik, paprastai nuo tada, kai pastatas buvo pastatytas. Seno pastato konstrukcijos daniausiai laikosi slyginai gerai iki to laiko, kol slygos pasikeiia (pablogja) dl to, kad sudedamos naujos grindys, jos papildomai izoliuojamos, pasikeiia pastato funkcija ir pan. Pakitusi medienos ir kit statybos mediag spalva: spalva pakinta gana greitai ir i detal dert atkreipti dmes. Norint suinoti, ar procesas sibgjs, galima dti gaballi naujos, vieios medienos ir stebti, ar nekinta jos spalva. Didiausi problem daniausiai esama kampuose ir vietose, kur stogo auktis emas, o vdinimas prastas.
Vabzdiai ir vorai
AMERICAN EXPRESS
Drgnoje aplinkoje danai gyvena daugyb vabzdi ir vor (skaitant ir kokonus). ie gyvnai paprastai nepadaro daug alos, taiau jie parodo, kad santykinis oro drgnumas yra toks auktas, kad kyla puvimo pavojus. Daniausiai veisiasi naminiai skaptukai ir hadrobregmus pertinax. Po ievs likuiais gali gyventi nepavojingi vabzdiai, kaip antai violetiniai suoiai ir ernobius mollis.
Izoliuojamos ir sandarinamos grindys paprastai ima pti, jeigu rsys nuo seno prastai vdinamas: nuotraukoje matyti vduoklin mekut. Johano Mattssono (Mycoteam AS), nuotrauka.
4.6.
Puvimas Auktu slgiu impregnuotos medienos naudojimas

Pdama mediena paprastai i lto silpnja. Medienos pavirius gali bti nepaliestas, o vidus sutrnijs. Patikrinkite, ar sijos ir rstai nepasmuk emyn ir nesusispaud. beskite peil arba yl ir sitikinkite, kad mediena supuvo. Daniausiai simeta ie grybai: rsio grybas ir baltasis namo grybas. Jeigu drgms yra ypa daug, pasitaiko ir vduoklin mekut bei kietoji kempin. Ypa sitikinkite, ar nra alingojo trobagrybio. irkite 3.2.2 straipsn.
Auktu slgiu impregnuot medien galima naudoti tik tada, kai tai btina, t. y. tose remontuojamose vietose, kuriose nemanoma nustatyti puvimo arba vabzdi padarytos alos prieasi. Auktu slgiu impregnuota mediena nra statybos tradicijos dalis, o jos naudoti nepatartina ir dl aplinkosaugos sumetim. Auktu slgiu impregnuotoje medienoje, esama sunkij metal, jos negalima deginti ar dti kompost, o pasibaigus jos eksploatavimo laikotarpiui, ji laikoma specialiomis atliekomis.
Prevencins priemons
Puvsio ir vabzdi padarytos alos remontas saugotinuose pastatuose turi bti i anksto patvirtintas vietos savivaldybs kultros paveldo departamento atstov.
Pastaba Lietuvoje puvsio ir vabzdi padarytos alos remontas saugotinuose pastatuose turi bti i anksto patvirtintas Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio atstov.
Kontrol: rekomenduojama nuolat tikrinti rs. Patartina tikrinti du kartus per metus pavasar ir ruden. Bt itin gerai, jeigu bt galima patikrinti iem ir vasar. Jeigu rs sunku apirti, vertinkite, ar nereikt padaryti grindyse angos rsio prieirai. Tvarka: rsyje nelaikykite medienos. Tai pablogins vdinim. Pti danai pradeda ant ems arba ant drgn lent gulinios mediagos, o puvsis gali simesti vis nam. Vdinimas: pats paprasiausias sprendimas laikyti angas atviras. Jeigu atsiranda problem poymi, dert pasirpinti geresniu vdinimu. Tada reikt ikirsti daugiau ang arba sumontuoti nedidel mechanin ventiliatori rsyje padids trauka. Oro kanal galima leisti ir per stog, bet tik tada, jeigu nuo to nenukents pastatas. Dar vienas bdas pasiurbti or paiame rsio viduryje, o j ileisti per vien i esam vdinimo ang. Landaftas: nuo pastato turt bti nuolydis. Vanduo i lietvamzdi gali bti nuleistas kiek atokiau nuo pastato pagalbiniais vamzdiais arba akmenimis grst griov su nuolydiu. Pamat drenaas aplink pastato sienas taip pat gali pagerinti padt rsyje. Drgms mainimas: drgms kiek rsyje sumainsite paties ant ems polietileno plvel sustabdysite i ems garuojant vanden. Tam tikrais atvejais tai galima padaryti ir senuose pastatuose, kuriuose kyla problem dl drgms. Labai svarbu, kad po plvele nelikt gulti medienos, tarpai tarp jos detali didesni nei 10 cm. Paties plvel, usukite patikrinti, kaip i priemon i ties veikia. Mediag pasirinkimas: naudojant aukt slg, aktualu impregnuotas mediagas naudoti ypa drgnose vietose, taiau prie tai reikia vertinti pastato apsaugos kriterijus. Chemikalai: nerekomenduojama naudoti chemikal, nes jie labai pavirutinikai saugo ir neveikia sisenjusios problemos.
Remontas
Norint suinoti, koki priemoni imtis, reikia vertinti: yy alos prieast, yy alos apimt, yy alos pobd. Bet kokiu atveju drgms kiekis turi bti sumaintas. Kokios toliau bus naudojamos priemons, priklauso nuo alos pobdio, mediag bkls ir konstrukcijos.
Grybai:
I esms sutreusios ir nebelaikanios mediagos turi bti pakeistos. Jeigu pastatas gali toliau bti sausas, suirusi mediag galima ir nekeisti, tik prireikus sustiprinti. Jeigu ala yra didiul arba atvejis yra sudtingas, rekomenduojama kreiptis specialistus.
Literatra
Mattsson, J. & K. M. Jenssen: Biologiske skadegjrere i bygninger (Biologiniai pastat kenkjai). Mycoteam, Oslo, 1991. Mattsson, J.: Rte- og insektskader. Tilstandsvurdering og utbedringstiltak. (Puvinys ir vabzdi padaryta ala. Padties vertinimas ir mginimai remontuoti.) Norges forskningsrd, Oslo, 1995. Norges Byggforskningsinstitutt: Skader i kryperom. rsaker og utbedringer (ala rsiui. Prieastys ir remontas.) NBI, Oslo, 1979.
Pelsiai (juodasis pelsis):

Kosmetin al galima panaikinti nuvalius paviri (plauti pelsius naikinaniomis priemonmis, pavyzdiui, chloru). Tuo pat metu itirkite, ar nra nematomos drgms padarytos alos. Kontroliuoti galima leidiant paeist viet alios medienos gaballius, vadinamsias aukas. Nuolat kontroliuojant galima pastebti, kokie procesai vyksta naujai dtoje medienoje.
al darantys vabzdiai
Smarkiai sutrnijusi mediena turi bti sustiprinta arba pakeista. Jeigu paeidimai yra nedideli ir nekelia pavojaus laikaniosioms konstrukcijoms, pirm kart rsyje tereikia sukurti sausesn klimat, o paskui por met reguliariai tikrinti paeistas vietas ir vertinti, ar nereikt imtis papildom priemoni.
4.6.
4.
4.7. Mro sien prieira
Bendros pastabos
Sen nam pamatai gali bti vairs nuo paprasiausiai kampuose padt akmen iki kruopiai imryt arba netgi skliautuot rsi. Po visu namu arba jo dalimi esani rsi sienos yra storos ir akmenins, mrytos sausai arba sujungtos kalki skiediniu. Sauso mro sienoje akmenys yra tiesiog sudti be skiedinio, taiau vliau tokia siena gali bti sujungta skiediniu arba glaistyta. Jeigu mrijant sien buvo naudojamas skiedinys, paprastai jis yra i molio arba smlio ir kalki. Skiedinio randama ir tarp atskir akmen ir tarp sien, t. y. mro viduryje. Skliautuoti rsiai nra prasti, paprastai vir rsio sudtos medins sijos. Jeigu rsio ivis nra, namo grindys guli tiesiog ant ems arba taip, kad susidaro nedidelis emas rselis tarp grind ir apaioje esanios ems. Toks rselis gali bti udaras, t. y. pamatai eina aplink vis nam, iskyrus koki nors vdinimo ang, arba atviras, pavyzdiui, po sandliais, kuri kampuose sudedami paprasti akmenys. Dl paveldo isaugojimo ir ekonomini prielaid visais atvejais btina vertinti, ar reikia remontuoti pamatus. Senuose namuose kai kurie nelygumai ir trkimai yra priimtini, ypa tada, kai paeidimai yra seni arba atsirado labai ltai. Nereikt atlikti dideli pamat perklojimo darb.
Paeidimai
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. balandio mn. Naujas leidimas 2005 m. Ispausdinta DMT 62 35 18 30
Daniausiai pamatai trksta, tampa nelygs ir ikrinta akmenys. Savaime suprantama, tokie paeidimai yra geriau matomi, kai mras yra tinkuotas, glaistytas arba daytas, nes skyla tinkas. Sausas mras nra toks paeidiamas, nes paeidim nesimato ir jis dl to nesusilpnja. Ant rsio sien ir grind dl drgms gali atsirasti dmi arba druskos kristal. Dl ios prieasties po kiek laiko ima byrti tinkas, glaistas arba daai. Taiau daug rimtesni paeidimai gali bti skilimai arba sien bei grind dubimas arba isiptimas.
Aukti sausai sumryti pamatai yra bdingi visiems Norvegijos slniams. Jens Treider nuotrauka
4.7.
PLOKT SU PAPILDOMU NUOLYDIU PO LIETVAMZDIU U FORMOS PLOKT I JUODEMIUI ATSPARIOS MEDIAGOS; MEMBRANA, PLATON PLASTIKAS ARBA METALAS. NEGALI PRALEISTI VANDENS. TINKAMAS NUOLYDIS IOR. OLS VELNA VYRAS, SUPAKUOTAS DROB U FORMOS NEPRALAIDI MEDIAGA. VYRAS, SUPAKUOTAS DROB. ANT VIRAUS VELNA.
Schemoje parodyta, kaip i lietvamzdio tekant vanden nukreipti nuo namo toliau dirv. Deinje parodytas to paties brinio pjvis. Deinje matyti, kaip vduokls pavidalo plokt ir supakuotas vyras vanden nukreipia toliau nuo lietvamzdio. Haraldo Ibenholto briniai.
NUO SIENOS EINANTI VANDENS NEPRALEIDIANTI PLOKT GALI BTI VDUOKLS PAVIDALO. DROB SUPAKUOTAS VYRAS DEDAMAS TOLIAU 1 METRO ATSTUMU NUO PLOKTS GALO TAIP, KAD VANDUO GALT SIGERTI GRUNT.
Paeidim prieastys ir padariniai
Drgm tiesiogiai kenkia ant rsio pamat esaniam tinkui ir daams. Be to, dl drgms ikyla ir kitoki paeidim pavojus, pvz., ems nusdimas ar susikaupimas, puvinys sij sluoksnyje vir emo rselio arba rsio. emi spaudimas pasitaiko tose vietose, kur i vienos sienos ar mro puss yra pripilta emi, kurios spaudia mr. Spaudiamos emi rsio sienos linksta vidun, o rsio grindys pakyla. Jeigu namas yra laite ant pamryto ir suplkto pagrindo, kyla pavojus, kad ems sien istums ior. ems susmenka dl nuolydi ir slni laituose. ems labai i lto, kok milimetr per metus ar net per deimtmet byra laitu emyn. Smenkant emms, namas labai ltai slenka laitu emyn. Netolygus emi smukimas gali bti probleminis. Tokiu atveju pamatai gali isikreivinti ir pairti. Susikaupus emms pamatai gali pakilti arba isikreivinti. ems kaupiasi tose vietose, kur prastas drenaas, arba ten, kur patenka daug drgms. ems gali kauptis dar ir dl to, kad rsyje arba emame rselyje sumajo ilumos, nes grindys buvo izoliuotos arba buvo pakeista statinio paskirtis. Dl pasdim, ir ypa netolygi pasdim gali suskeldti ne tik pamatai, bet ir visas namas. Prieastis gali bti emi susikaupimas ir nelygs pamatai. Po vienomis pastato dalimis pamatai pasda labiau nei po kitomis, nes iki kalno yra skirtingas gylis, drenaas gali bti atliktas tik po kai kuriomis pastato dalimis ir pan. Retais atvejais alia nam augani medi aknys taip pat gali suskaldyti pamatus.
Prevencins priemons
Prieingai nei daugel kit pastato paeidim prieasi, kurias galima lengvai aptikti ir paalinti, konkreias pamat ir rsio paeidim prieastis ne visada lengva surasti ir paalinti. Danai tokie paeidimai atsiranda dl keli vienu metu vykstani proces, todl danai protingiausias sprendimas yra remontuoti pamau, pradedant nuo paprasiausi priemoni ir tikrinant, ar jos veiksmingos. Jeigu padtis blogja, tuomet galima imtis sudtingesni prevencini priemoni. ias priemones reikia atlikti bet kuriuo atveju ir jos veiksmingos ukertant keli bet kokiems paeidimams. Vanduo nuo paviriaus turi bti kuo toliau nukreipiamas. ems pavirius palei nam turi bti nuoulnus. Rekomenduojamas ne maesnis kaip 1:15 nuolydis ne maesnje kaip vieno metro ploio juostoje, einanioje aplink vis nam. ems pavirius
4.7.
MAKSIMALUS GYLIS 25 CM.
BTINOS MEDIAGOS: VANDENIUI ATSPARI, ITISIN MEMBRANA ARBA METALAS DROBINIS FILTRAS 4 PORCIJOS DRENAUI ATVIROS MASS, VYRO AR KO NORS PANAAUS
Prie apdorojant pastato paviri arba atliekant remonto ir kasinjimo darbus saugotinuose ir vertinguose pastatuose, pirmiausia reikia gauti savivaldybs kultros paveldo administratoriaus sutikim.
Pastaba Lietuvoje prie pradedant saugom pastat fasad tyrimo, konservavimo, restauravimo darbus, reikia gauti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas objektas, leidim, kuris iduodamas paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 Leidim atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus idavimo taisykls (in., 2005., Nr. 57-1966).
1 metro nuo namo atstumu turi bti ne maiau kaip 7 centimetrais emesnis nei ties pamatais. laituose, kur tai nemanoma, galima panaudoti pleitin latak, vanden nukreipsiant i iors palei nam ir toliau abiejose pusse. Ypa staiuose laituose i iors palei nam reikt padaryti akmenimis igrst griov, kuris ukirst keli vandeniui ir emms ir ie nepasiekt namo pamat. emes, kurios per ilgus metus susikaup prie pamat, reikt nukasti taip, kad atstumas nuo namo paviriaus apkalimo arba sij iki ems bt ne maesnis kaip 15cm. Ipjaukite veln, nukaskite emi sluoksn ir padkite veln viet. Vanduo nuo latak ir i lietvamzdi turi bti nukreiptas tolyn nuo pastato. Nereikia paslpti lietvamzdio galo. Taip lengviau pastebti, ar jis veikia. Tai galima padaryti ikasus griov su tinkamu nuo namo einaniu nuolydiu ir pripildius j drob supakuoto vyro arba skaldos. Veln galima padti atgal ant drenao mass. Jeigu sien btina apsaugoti nuo takymosi, prie jos galima padti akmens plokt ar k nors panaaus. Nepamirkite, kad u plokts turi bti tarpas vdinimuisi. Laikykits vietos tradicij. Vanduo i lietvamzdi negali bti nukreipiamas pamat drenavimo sistem arba drenao vamzdius! Jeigu vanduo nuo stogo nukreipiamas t pat griov kaip ir galimas drenao vamzdis, vanduo nuo stogo turi bti nukreipiamas udaru vamzdynu.
Kitos priemons
Seni pastatai paprastai neturi drenao, iskyrus natral. Daugeliui pastat daugiau ir nereikia. Jeigu drgm, ems slgis arba altis ir toliau daro al po to, kai paviriaus ir stogo vandeniu buvo tinkamai pasirpinta, reikia vertinti, ar nedert ikasti palei pamatus griovio ir sukloti drenao vamzdi. Atkreipkite dmes, kad po siena po emmis i ties gali bti akmen krva, todl j reikia sutvirtinti, kad neivirst. Drenao vamzdi negalima kloti emiau nei apatinis pamat kratas. Juos galima prijungti prie bendro nuotek tinklo arba paleisti natraliai filtruotis atokiau nuo pastato. Pasikonsultuokite su savivaldybs technologu. Rekomenduotina ikast griov upildyti gerai drenuojania mase (smliu, vyru arba skalda, pakuotais drob), o ne griebtis iuolaikini sprendim ir naudoti palei sien drenao dangas ar pan.
K daryti, kad nesikaupt ems

Kai ties pastatu kaupiasi ems, pirmiausia reikia nukreipti paviriaus vanden. Tada atliekamas drenaas ir ems mas pakeiiama skalda. Ivedioti drenao vamzdius yra didiulis darbas ir kartais gali kilti noras tiesiog izoliuoti emi pagrind ties pamatais, ypa jeigu ems kaupiasi kuriame nors viename nedideliame plote. iuolaikins pagrind izoliuojanios mediagos yra stiroporo arba poliesterio plokts. Jos puikiai izoliuoja, taiau visikai nepraleidia drgms. Tokios plokts neleidia vandeniui igaruoti i dirvos, o po jomis susikaupusi drgm gali savo ruotu labai pakenkti pamatams. Alternatyvi izoliacin mediaga gali bti keramzito granuls, Leca arba kt., i kuri suformuojamas 2025 cm storio sluoksnis. Neimeskite velnos, o padkite j atgal ant izoliacins mediagos sluoksnio. Jeigu emas rselis yra atviras, pamatus iorje reikia izoliuoti. Dirva izoliuojama tik tada, kai pamatai yra tam tikro tipo. Darbas turi bti planuojamas atsivelgus detaliuose statybos aprauose idstytas rekomendacijas.
Prieira Sien baltinimas

Daugelis rsi ir pamat vis dar baltinami kalkmis. Primygtinai praome: darykite taip ir toliau! Kalks yra labai pigios. Jomis nubaltintas mras arba rsio sienos kvpuoja. Nedaykite aliejiniais, plastiko arba cemento daais. ie sandarinamieji daai neleidia drgmei igaruoti i pamat. Todl simeta puvinys ir altis padaro alos. Nereikia daug ruotis prie daant kalkmis ir darbas atliekamas labai greitai. Rekomenduojama baltinti gesintomis kalkmis. Jeigu j sunku gauti, galima baltinti hidratuotomis kalkmis (skirtomis ems kiui), kurios imaiomos vandenyje. Pamat paviri nuplaukite vandeniu ir epeiu. Gesintos kalks imaiomos vandenyje tokiu santykiu 1 dalis gesint kalki ir 2 dalys vandens. Hidratuotos kalks maiomos su vandeniu tokiu santykiu 1kg kalki ir 3 litrai vandens. Miinio konsistencija yra kaip lieso pieno. Prie praddami baltinti, paviri suvilgykite vandeniu. Kalks tepamos su specialiai kalkms arba beicui skirtu teptuku. lapios kalks yra permatomos, todl i pradi dangos nematyti. Danga ima matytis tik tada, kai kalks visikai idista, t. y. po poros dien. Tuomet, jeigu reikia, tepkite antr sluoksn.
is pamatas yra nubaltintas kalkmis, todl baltinkite j ir toliau! Plastiko daai sukels ne tik prieiros, bet ir statybos technini problem. Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
4.7.
Remontas
Paprastai pamatai ir rsiai paeidiami labai ltai. Pamginkite isiaikinti, ar paeidimai yra seni ir ar matyti, kad procesas tsiasi. Ant sauso mro ties kai kuriais sujungimais galima udti gipso arba glaisto plombas. Jeigu mras juda, plombos suskils. Jeigu mras yra nutinkuotas ar nuglaistytas, pagal skilim pobd galima nustatyti paeidimo prieast. Paprastai prie imantis remontuoti paeidimus, yra nemaai laiko jiems vertinti. Jeigu paeidimai nra taisytini nedelsiant, galima stebti juos por met ir tik paskui imtis sudtingesni priemoni (atlikti drena arba kloti izoliacin mas). Sausas mras, kuris pajudjo, gali bti paremontuotas, t. y. j leidiami maesni akmenys kaip atrama didesniems, kad pastarieji neikrist. Kai mras smarkiai isikreivina, gali tekti nuardyti sienos dal ir akmenis sudti viet. Remontuojant mr, kuriame yra molio ar kalki skiedinio, svarbu, kad skiedinys bt to paties tipo. Tai itin svarbu! Tikrai neverta naudoti stipraus cemento miinio remontuojant sujungimus arba tink. Vienintelis dalykas, kurio pasiekiama naudojant tok cemento miin, yra tas, kad mre atsiranda daug didesn tampa. Tokios tampos rezultatas staigus mro trkimas. Remontuojant kit kart, cement labai sunku paalinti. Danai prireikia net idauyti sujungimus, nes juos reikia i naujo utaisyti. i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia yra: Stengtis isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau yra ne remontuoti, o priirti ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat, kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia duodami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Sezoninis darbas
Darbus su skiediniu galima atlikti vlyv pavasar arba vasar. Tokiu bdu utikrinama, kad skiedinys bus visikai sukietjs prie prasidedant aliams.
Mro tinkavimas (utaisymas)

Nesilaikantys tinko gabalai atsargiai ikertami. Palaidos tinko dalels nuluojamos. Tinkas utaisomas to paties tipo skiediniu, kuris kakada buvo naudojamas mrijant, t. y. moliu, gesintomis kalkmis arba hidratuotomis kalkmis. Gamindami skiedin, laikykits gamintojo instrukcij. Jeigu ketinate naudoti mol, reikia numatyti, kad teks atlikti kelis molio santykio bandymus. Utaisant tink, skiedinys turi bti gana sausas. Prie praddami dirbti, vandeniu suvilgykite taisytinas vietas. Skiedinys tepamas mentele. Maksimalus sluoksnis per vien umetim 1015 mm. Prie ddami antr sluoksn, pirm sluoksn vien par palikite susigulti. Utaisym pabaikite taip, kaip buvo padaryta ant originalo. prasta, kad tinkas nra tepamas ant akmens paviriaus, o ubaigiamas kelet milimetr emiau nei mro pavirius. Ant naujai utaisyto tinko negali kristi stipri sauls viesa arba lyti. Pirmas dvi dienas j reikia atsargiai drkinti.
Mro glaistymas
Palaidas glaistas, suskils, atviras luitas ar net cemento turintis glaistas atsargiai ikertamas. Siena nuluojama ir nuplaunama vandeniu. Ilaikykite kuo daugiau seno kalki ar molio glaisto! Glaisto plotus, kurie yra it luitai, bet nesuskil, reikia palikti. Glaistoma to paties tipo skiediniu, kuriuo kakada buvo glaistoma, t. y. moliu, gesintomis kalkmis arba hidratuotomis kalkmis. Apatiniai 1520 cm nuo ems gali bti glaistomi iek tiek tvirtesniu glaistu (kalki ir hidratuot kalki arba kalki cemento miiniu KC50/50). Vidaus glaistymo darbai rsiuose, kurie nra per daug drgni, gali bti atliekami naudojant mol arba gryn kalki glaist. Ruodami glaist, laikykits gamintojo instrukcij. Jeigu ketinate naudoti mol, reikia numatyti, kad teks atlikti kelis molio santykio bandymus. Prie umetant grunt pagrindas sudrkinamas. Gruntas turi likti tol, kol jis bus beveik sausas. Glaistas tepamas ne storesniu kaip 1 cm storio sluoksniu, o tarp sluoksni tepimo turi praeiti dvi paros. Didesni dubimai ir ertms upildomi akmenimis arba sudrkintomis plyt nuolauomis kaip atramomis arba upildu. Remontuojant pavirius, ant kuri senas glaistas tvirtai laikosi, negalima tepti naujo glaisto ant senojo. Tiesiog restauruodami dailiai ubaikite ties senuoju glaistu. Glaistas apdorojamas mentele, luotraiu, beicui skirtu teptuku arba kempine tol, kol jo struktra tampa panai senojo glaisto.
Literatra
Drange T., H. O. Aanensen, J. Brnne: Gamle trehus (Seni mediniai namai), Oslo, 1993. Thurell S.: Vrd av Trhus (Medini nam prieira), Natur och Kultur 1993. Norges byggforskningsinstitutt: Byggforskserien (Statybos mokslini tyrinjim serija).
4.7.
4.
4.8. Rstini sien prieira
Bendra informacija
Norvegijoje rstiniai statiniai buvo statomi nuo pat vidurami iki XIX a. pabaigos. statybos metod pakeit karkasinis metodas (sunaudojama maiau mediag, o naujus pastatus ikart galima apkalti mediu). Prajusio imtmeio sandroje gyvenamuosius namus imta statyti naudojant vadinamj puss rsto (seno stiliaus) konstrukcij. Iki tol tokia konstrukcija buvo naudojama tik neapiltintuose pastatuose, pavyzdiui, valtinse, darinse ir pan. Pastaraisiais metais vis labiau domimasi rstiniais namais. Visai nesunku patiems atlikti apir ir imtis priemoni, kad rstins sienos nebt paeistos. Didesn remont reikt patikti kompetentingiems staliams, dirbantiems su paveldo objektais. Nepamirkite paprayti rekomendacij.
ala ir jos prieastys Drgm

ala, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai padaro drgm, yra pati didiausia. Rstins sienos puikiai atlaiko drgm ir vanden, taiau joms turi bti sudarytos slygos iditi. Kai nuolat ilg laik bna drgna, sienos pradeda pti ir pasidaro neatsparios medien grauiantiems vabzdiams. Paios paeidiamiausios yra pamatins sijos, t. y. vietos po langais, virutins sijos, rsto suirimai ir trkimai, kuriuos gali patekti vandens, rst galai, vidiniai kampai ir emesni priestat stog paviriai. Rstai pti pradeda gana ltai. Papuvs laikanij sien pavirius paprastai didelio pavojaus pastatui nekelia. Per ilg laik puvinys ir vabzdiai gali nepastebti atsirasti rst viduje, nes rstuose atsiranda dideli trkim. Nesimato dar ir todl, kad rstai susispaudia. Puvin sienos viduje galima aptikti smeigus yl arba atr peil tarp (tarpsluoksn tarp sij). Po ilgai trukusio lietaus labai naudinga apeiti aplink nam ir apirti, kuriose vietose sienos lampa ir kuriose liausiai dista.
iame informaciniame straipsnyje apraoma, kaip priirti ir remontuoti nedidelius rstini sien trkumus. is straipsnis parengtas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. balandio mn.
Vabzdiai
AMERICAN EXPRESS
Naminiai skaptukai, skruzdls (Camponotus ligniperda), o iltesniuose pajrio ruouose ir naminiai suoiai rstinms sienoms gali padaryti ypa daug alos. Kiti medien grauiantys vabzdiai gyvena pvaniose mediagose. Rstuose paliktos skyluts (namini skaptuk ir namini suoi) arba didelis aktyvumas (skruzds) aikiai rodo, kad mediena paveikta. Isamesn informacija apie vabzdi poveik pateikiama 13.11 straipsnyje.
Sausose alies vidaus vietovse rstiniai namai niekada nebuvo tepami derva. Matoma tamsiai ruda spalva tai i paios medienos itekj sakai. Arve Kjersheim (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
4.8.
U SP LTR IN AV D U IO LI LE AI TI
NI
LATAKAS VJALENT KARNIZO GEGN: STOGO GALAS PRIE ILGOJO FASADO IORINIS NAMO KAMPAS: RST SUJUNGIMAS TARPAS: PERJIMAS TARP RST PAMATIN SIJA: SIENOS APAIOJE ESANTI SIJA
AI KR U
TECHNIKAI NETVARKINGOS DETALS (APKALAI) GALI SUKELTI ALOS NESANDARI IR NETINKAMA STOGO DANGA SUGADINA KARNIZO GEGN, ISIKIUSIUS RST GALUS IR VIRUTIN NAMO SIJ RST GAL DALYS GALI ITRUPTI PRO DIDELIUS SIJ TRKIMUS GALI PATEKTI PUVINYS KAI ATSTUMAS TARP MEDIENOS IR EMS YRA PER MAAS, SIMETA PUVINYS. SIENA GERIA DRGM I EMS Daniausiai sugadinamos vietos Rstini nam dali pavadinimai
Kreivumas
Visiems gerai inoma, kad visos rstins sienos per kelerius metus po statybos sda. Tokia yra medienos prigimtis ir statant namus tai buvo atsivelgiama. Kartais nutinka taip, kad rstai nusda smarkiau nei planuota ir rstin siena pakimba ant vertikali namo detali (sram, vamzdi ir pan.). Toks kreivumas paprastai nra pavojingas ir jis toks pat senas kaip ir namas. I kitos puss btina patikrinti, ar tarp pakrypusio namo rst neatsirado tarp, kurie dl drgms gali pradti pti. Jeigu siena linksta vid arba ior, tiktina, kad netinkami ir prasti pleito formos sujungimai (tarp rst paslpti skstadygiai), netiess ar paeisti rstai arba rstas deformavosi. Naujai atsiradusius pastato pasdimus reikia kaip reikiant ityrinti.
Saul ir vjas
Medien gadina ultravioletiniai sauls spinduliai, krua, lietus ir sniego pusnys. Tradicikai daugelis rstini nam nebuvo nei daomi, nei tepami derva, o saultoje namo pusje patamsjo jie todl, kad i rst itekjo sak. Visikai neapdoroto pastato niekas nesaugo nuo oro poveikio ir vjo. Drgno klimato vietose pietins arba labiausiai oro veikiamos sienos gali bti labai smarkiai nusidvjusios.
Rstui padaryt al (puvimas) galima itaisyti naudojant kamt. Kartais btina paalinti ne tik sugadint medien, bet ir dar didesn jos dal, kad rst besiskverbiantis vanduo nuo jo nutekt.
Prevencins priemons
Kad apatiniai sienojai nept, nuo ems iki rsto turi bti ilaikytas atitinkamas atstumas (ne maesnis kaip 15 cm). Net jeigu naujas namas ir atitiko atstum, pasd pamatai ir aplink nam susikaupusios ems j sumaina. Nukaskite emes palei namo sienas (atkreipkite dmes, kad nuo namo visu perimetru bt nuolydis). Prireikus pastat galima truput kilstelti. Paprastai toks pasirinkimas priklauso nuo pastato tipo ir sklypo apeldinimo slyg. Kritinse vietose augalus ir krmus reikt praretinti, kad siena kuo geriau idit. Akmens plokts arba panas objektai prieais duris turt bti atokiau nuo sienos, kad vanduo netekt namo link.
4.8.
Kai i lietvamzdio takosi vanduo, apatin namo dalis labiau drksta. Ypa kruopiai patikrinkite, koks atstumas yra tarp galimos pamato sienos ir apatinio sienojo. Jeigu kuris nors pamato akmuo palinks pastato vid arba jeigu anksiau atliekant remont prie rsto buvo pamrytas kratas, tai reikia nedelsiant itaisyti. Kai kuriais atvejais galima pasausinti dideli rstini sien trkimus igrus skyl trkimo apaioje ir ior. Be to, reikia atkreipti dmes, kad trkimuose nebt lap ir purvo, kurie palaiko drgm. Labai drgms paeidiamus rst sien atsikiimus reikt (galima) apkalti. ia tikt nedideli mediniai stogeliai (tradicija) arba vino danga (neusandarina, o tik iek tiek pridengia). Prie pradedant rstini sien remonto darbus saugotinuose ir vertinguose pastatuose, pirmiausia reikia gauti savivaldybs kultros paveldo administratoriaus sutikim.
Remontas Puvimas
Rst sienos paprastai yra per didels, t. y. jos gali bti gerokai supuvusios ir tai neturs jokios reikms nei laikaniosioms konstrukcijoms, nei pastato stabilumui. Svarbiausia neleisti medienai toliau pti (prevencins priemons). Didesn remont reikt patikti kompetentingiems staliams, dirbantiems su paveldo objektais. Keiiant rst dalis ar visus rstus, reikia naudoti mediagas, kiek galima panaesnes originalias, t. y. t pai medienos r, panaaus metini rievi tankumo, panaios erdies dydio, t pai matmen ir taip pat apdorot. Suplanuokite darb gerokai i anksto, kad sptumte sigyti geros sausos medienos. Remontuojant rst sienas, darbai paprastai kainuoja daugiau nei mediagos. Mediag kokyb yra labai reikminga remonto rezultat tvermei. Investicija geras mediagas apsimoka, net jei jos kiek brangesns. Remontuodami nenaudokite auktu slgiu impregnuot mediag. Jose pilna nuod (apie tai byloja j ivaizda). Geriausia dirbti su natraliai uaugusia tankia mediena. Ji laikys tiek pat ilgai ir sens natraliai kaip ir kitos pastato dalys. Tvarkant puvimo padaryt al ir plyius, svarbu, kad nuo vis paviri vanduo nutekt ior. Todl kartais tenka paalinti didesn medio gabal nei supuvusi vieta. Kait pritvirtinkite spaustukais. Neklijuokite vandeniui atspariais klijais, nes rste susidariusiame tankiame sluoksnyje ims kauptis drgm. Draudiama sandarinti silikonu arba kitokia sandarinamja mase.
Nelygumai
Jeigu siena yra kreiva, pirmiausia reikia isiaikinti prieast. Jeigu jos negalima nustatyti i karto, reikia bent jau pamginti nustatyti, kurios konkreiai sienos dalys sdo. Kai siena sda per vis aukt, paprastai bna suirs pamatas arba supuvusi apatin sija. Kai rstai sda sienos viduryje, reikia, kad rstas ipuvo, padidjo apkrova dl statybos darb arba pakito stogo konstrukcija. Namas gali bti iek tiek kreivas, ypa jei jis toks yra seniai ir namas jau su tuo kreivumu yra susitaiks. Kyla pavojus keliam nam netiktai paeisti gali skilti apdaila ir ant sienos tvirtinamas inventorius, o sienoje gali atsirasti plyi. Taip atsitikus, sienas reikia sutvirtinti ir apsaugoti. Tose vietose, kur atrodo btina, reikia dti tvirtinimus, kurie labiau dert prie rstins sienos nei prie kietesni ir standesni mediag, kaip, pavyzdiui, plienas.
Pakrypus ir vid palinkus pamat reikia nedelsiant pataisyti taip, kad nuo stogo tekantis lietaus vanduo nelat ant rstins sienos (r. paveiksll viduryje). Jokiu bdu negalima ertm pripilti betono, kad nesikaupt vanduo. Vanduo, siskverbs tarp rst ir betono, padarys dar didesn al.
4.8.

Prastai priirimas namas daniausiai sugrina. Gerokai apgriuvus nam vis dar galima igelbti, taiau remontas danai bna didelis, sudtingas ir brangus. Sen rstini pastat apsaugos principai yra tokie patys, nesvarbu ar kalbama apie prastin prieir, ar apie didesns apimties restauravim. Valstybs antikvaro institucijos nuotrauka.
i patarim pagrindas pagrindiniai saugom pastat prieiros principai. Svarbiausia: Stengtis isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau yra ne remontuoti, o priirti ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat, kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kadangi visi seni pastatai yra skirtingi, kai kurie ia duodami patarimai yra bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Rstins sienos dl sauls ir vjo poveikio dlja. Vienintelis bdas jas apsaugoti nuo dljimo nudayti sienos paviri daais arba nutepti derva ar netgi j apdengti. Prie imantis toki priemoni dert gerai pagalvoti, nes visais atvejais tokios priemons smarkiai pakeiia pastato ivaizd. Jeigu jis vis dlto pastatas yra gerokai sudljs arba kyla pavojus j sugadinti, galima j vis arba kai kurias paeidiamiausias sienas apdengti. Draudiama naudoti nuodingas nuo grybo ir puvinio sauganias mediagas, pvz., Xylamon ir Antiparasit. Jos yra neveiksmingos nuo sauls viesos sukelto dljimo, trumpai saugo nuo puvinio ir vabzdi. Jeigu pastatas tradicikai buvo tepamas derva arba daomas, reikia atitinkamai reguliariai j priirti, remiantis galiojaniais nesudtingo paviriaus apdorojimo principais. Jeigu manoma, pasinaudokite imtmei senumo patirtimi pastatus nutepkite tradiciniais dispersiniais, lin aliejaus daais arba krosnyje gaminta derva. ios priemons puikiai saugo, bet nra nei per daug sandarios, nei per stiprios.
Valymas
emi apnaos, samanos ir augalai palaiko drgm, todl ant paviri sitvirtina grybas ir puvinys. Tokias sienas reikia reguliariai valyti, bet ne daniau kaip kas 10 met, nes valomas pavirius dvisi. Plaukite su epeiu ir vandeniu su 1/10 nam kyje naudojamo chloro. Nuplaukite vejai laistyti skirta arna. Rstines sienas draudiama plauti auktu slgiu arba valyti smliasroviu, nes jis padaro neatitaisom al. Net ir auktu slgiu purkiamas vanduo aio ir drasko medienos paviri. Lapai, dulks, sausos samanos ir kt. gali bti alinami puiant or isivalys plyiai ir dubimai, kurie kaupia palaidas, drgm palaikanias iukles.
Literatra
Drange T., H. O. Aanensen, J. Brnne: Gamle trehus (Seni mediniai namai), Oslo, 1993.
4.8.
4.
Medienos irimas
Rstiniai namai yra gerai pastama ir irdiai miela kratovaizdio dalis. Daugelis ms juos laiko tipikais norvegikais namais. Iorins sienos niekados nebuvo apsaugotos, o veikiamos oro ir vjo gijo natrali gelsvai rud arba sidabrikai pilk spalv. Taiau kadangi mediena yra neapsaugota, ji linkusi greiiau irti nei tada, kai namo pavirius bt padengtas viena ar kita mediaga. Medienos irimo greitis yra skirtingas ir priklauso nuo geografins namo padties. Vietos klimato ypatybs, utertumas ir medienos kokyb taip pat yra irimui svarbs veiksniai. Didelis sauls kiekis ir gauss krituliai turi didiul poveik medienai ir skatina j irti. Mediena greiiau yra, kai ant jos patenka ultravioletini sauls spinduli. Ant niekuo nepatepto medinio pastato aikiai matyti, koki tak saul daro medienai. Pietin siena danai bna tamsiai ruda ir suskeldjusi, o medienos pavirius sueijs. iaurin pus sidabrikai pilka ir beveik nepaeista. Dvi kitos sienos yra arba pilkos, arba rudos, priklausomai nuo to, kiek viesos ir kiek krituli jos gauna. is fenomenas ypa paplits pietinse ir iaurinse planetos dalyse, o poveikis stiprja, kuo aukiau jros lygio yra pastatas. iem ir pavasar sauls spinduliai ant pastato sienos krinta beveik statmenai, o j poveik dar labiau sustiprina juos atspindintis sniegas. Veikiant tiesioginiams sauls spinduliams, medienoje prasideda cheminis procesas fotooksidacija. Didiausi al daro ultravioletiniai spinduliai. Jie sudaro tik daugiau nei apie 5 % matomo spektro, bet padaro net 50 % alos. Kai ant sienos lyja lietus, mediena yra greiiau.
Neapdorotos medienos, kuri veikia vietos klimato slYgos, pavYZdiai. 1915 m. siena, Ny Olesiundas (Svalbardo regionas). Dl retai pasitaikani krituli pietin pastato siena ilieka sidabrikai pilka. iose platumose visos sienos vasaros mnesiais gauna didiul kiek ultravioletini spinduli. Pietin vidurami palps siena Rygnestado mieste (Setesdalio slnis). Manoma, kad siena niekada nebuvo apdorota jokia mediaga.
4.9. I iors neapdorotos medienos paviriaus daymas
Kai kuriose alies dalyse pastat ior tradicikai nebuvo daoma. Galbt prie kelis imtus met pastatyto namo rstai bdavo neapdoroti. iame informaciniame straipsnyje apraoma, kas nutinka neapdorotai medienai. Taip pat atsakysime klausim, ar teisinga iais laikais neapdoroti toki statini paviri. Ileista 1994 m. kovo mn.
Rst namas, kurio sienos niekuo neteptos, i kalnuose esanio Vingeleno, Hedmarko regione. Jeigu neparayta kitaip, visos nuotraukos darytos Jono Brnne.
4.9.
Medien sudaro dvi pagrindins dalys: ligninas (lipni mediaga) ir celiulioz (konstrukcin augalo mediaga). I pradi suyra ligninas, paskui lsteli, kuriose yra celiulioz, sienels. Pirmiausia pakinta medienos spalva. Jos pokytis viesos, vandens ir grybo poveikio rezultatas. Dl viesos ir grybo poveikio ligninas nusidao (pirmiausia geltonai, o paskui rudai). Viduje, kur paviri neveikia lietus, is procesas trunka daug ilgiau. Taiau rezultatas yra tas pats. Abi sauls spinduli veikiamas sienas ir tas, kurios yra elyje, veikia pilkasis pelsis. Atrodo, jis nedaro alos medienai, veikiau, atvirkiai, j truput konservuoja. Kai saulta pus vliau paruduoja, manoma, kad taip yra dl to, kad pilkos spalvos dalels suyra, kai jas veikia saul ir krituliai. Be to, dl sauls ilumos medienos paviri patenka sak daleli. Jos irgi turi takos tam, kad pavirius tampa gelsvai rudas.
Irimas stiprja kylant temperatrai

Jeigu pietin siena pajuodavusi, nesvarbu ar dl natralaus proceso, ar dl to, kad buvo patepta derva, mus viesti saulei, medienos pavirius smarkiai kaista. Lauke esant 20 C temperatrai, toks medienos pavirius gali kaisti iki 80 C temperatros. Jeigu sienos buvo nudaytos baltai, tiktina, kad temperatra nevirys 40 C. Dl auktos temperatros medienos pavirius ima trkinti. ala medienai dar padidja, kai paviri pakaitomis veikia ir saul, ir lietus, o mediena ia sulampa, ia greitai idista. elinje pusje procesas vyksta ltai. Medienai pakanka laiko stabilizuotis ir dl to ala nra tokia didel. Kartais nam reikia perkelti kit viet. Jeigu iorines sienas norima isaugoti lygiai tokias paias, kokios jos yra dabar, statyti nam reikia ta paia kryptimi kaip ir anksiau, kitaip sien spalvas pakis. Liaudies muziejuose apstu pastat, kurie buvo perkelti ir iuo metu jie keiia kail.
XVIII a. pradios namas, perkeltas i Trondheimo centro Triondelago liaudies muziej. Namas keiia kail, t. y. sien spalva kinta dl naujos namo padties ir pakitusios sauls spinduli krypties.
Mes susiduriame su natraliu medienos senjimo procesu, kur sustabdyti turime labai nedaug galimybi. Daai ir pigmentin medienos derva yra puiki apsauga, taiau abiem atvejais keiiasi tiek paviriaus ivaizda, tiek jo struktra. Dl to mes skatiname nam savininkus gerai pagalvoti, ar apskritai verta k nors daryti su rstinmis sienomis, kurios per imtmeius gijo grai patin. iuo metu prekiaujama daugybe nuoding mediag, kurios rekomenduojamos naudoti prie grybus ir puvinius (pvz., Xylamon, Antiparasit). Taiau ios mediagos neapsaugo nuo irimo dl sauls poveikio. Tokios impregnuojamosios mediagos pakeiia paviri, taiau kai kurios i j po kiek laiko pranyksta. Prie kuo nors tepant apdorojimo reikalaujanias namo dalis, rekomenduojama pirmiausia padaryti kelis bandinius ir kur laik juos palaikyti.
Vest-Telemarko regiono vidurami palps rst detals (ta pati siena). Viruje: neapdorota. Apaioje: nubeicuota silikoniniu aliejiniu beicu. Po beicavimo medienos ior ir faktra yra tiesiog sunaikinta. Be to, tok naujai apdorot paviri labai greitai simeta puvinys.
Valymas
Jeigu klimatas yra sausas, vjas nea sml ir emes, kurie nusda ant sienos paviriaus. Smlis ir ems sugeria drgm, dl to ima daugintis grybas ir puvinys. Drgno klimato juostose ant paviri dl to ima augti samanos ir kiti augalai. Tokias apnaas rekomenduojama reguliariai valyti, taiau ne per danai, nes dl io proceso medienos pavirius dvisi. Paprastai valyti utenka kas 10 met. Be to, labai svarbu pasirinkti valymo metodus, kurie nepakenks paviriui. Plovimas drungnu (iltu) vandeniu su madaug 10 % nam apyvokos reikmms naudojamu chloru sunaikins kone vis tip dumblius, samanas ir grybus. Plaukite emo slgio purktuvu. Nupurk medien labai atsargiai patrinkite paprastu epeiu medienos pjovimo kryptimi. Galiausiai variai nuplaukite sien su arna, ant kurios sumontuotas emo slgio purktuvas. DMESIO! Labai praome savinink neplauti niekuo neapdorot nam aukto slgio purktuvais taip daryti visikai nepatartina. Auktu slgiu medienos paviri purkiamas vanduo medienai gali padaryti neatitaisom al. Keli minui plovimas auktu slgiu atitinka 3050 met normalaus paviriaus dvjimosi. Mediena sueija ir j greiiau simeta grybai bei puviniai. Be to, medienos paviriaus spalva ir struktra i esms pasikeiia. Mediena paviesja, tampa geltona su pilkos ir rudos spalvos dmmis, o vis sien spalva suvienodja.
4.9.
Impregnavimas
Asmenys, ketinantys naudoti impregnavimo nuo gryb ir puvinio priemon, pirmiausia turi isiaikinti iuos dalykus: yy Atsiradusi ala priklauso nuo namo konstrukcijos ar nuo klimato poveikio. yy Primus neteisingus techninius sprendimus prie namo, kyla pavojus, kad namas prads pti. Danai problemas galima isprsti labai paprastomis priemonmis suremontuokite lietvamzdius ir latakus, ikirskite apatinius, sienos rstus dengianius krmoknius, paeminkite emi lyg aplinkui nam ir iraukite per arti auganius augalus. yy Kokia impregnuojamoji priemon geriausiai tinka tokio pobdio alai panaikinti. yy Ar apdorojimas apskritai reikalingas. yy Ar pasikeis apdoroto pastato ivaizda. Nuo puvimo impregnuojamj priemoni ri nra daug. Daugelio j poveikis trunka nuo mnesio iki 34 met. Grietai nepatartina skiesti, pavyzdiui, medienos dervos nuo puvimo impregnuojamja priemone. Dervos medien sauganios savybs taip suprastja, kad grybus udantis priedas visikai neatsiperka. Be to, namas nutepamas nuodais, kurie jam i esms nebtini. Impregnuojamsias priemones nuo puvimo patartina naudoti tik supuvusiose, t. y. ypa paeistose vietose. Tepti nuo puvimo impregnuojamja priemone reikia laiku, t. y. prie kit paviriaus apdorojimo etap. Lakioms dalelms reikia duoti laiko igaruoti, kad jos nesugadint galimo da arba dervos sluoksnio.
Aukto slgio purktuvu padaryta didiul ala. Visas medienos pavirius sueijs ir sutrkinjs. Be to, visame jos paviriuje matyti gils vandens iurkli palikti pdsakai.
Medienos tonavimas
Danai seni namai restauruojami naujovikomis mediagomis, kartais viei medien reikia tepti taip, kad ji atrodyt kaip sena. Pati gamta ir didiul kantryb duos pat geriausi rezultat. Tiktina, kad madaug po met vis nauj statinio dali paviriai ir spalva per daug nebesiskirs. Jeigu vis dlto buvo nusprsta tonuoti naujas mediagas, pirmiausia patartina atlikti bandymus. Bandymai atliekami ant nuo restauracijos likusi medienos likui. Pridjus bandymus alia tos vietos, kuri buvo remontuota, po kiek laiko galima vertinti rezultat. Kad tonavimas pavykt, reikia siekti, kad nauj mediag pavirius ir struktra bt kuo panaesni senj medien. ia pateikiami du vykusio tonavimo metodai.
1. TONAVIMAS RUDAI
io metodo pagrindas pigmentin medio derva (r. informacin straipsn apie tepim derva). Gali bti sunku igauti toki spalv, koki pavirius turjo nuo seno. Lygus ir vilgus pavirius, kuris gaunamas ikart nutepus derva, netrukus praranda ias savybes. Vliau spalva ir pavirius kinta yrant dervai ir po ja esaniai medienai. Dl to labai sunku numatyti, kaip siena atrodys po keleri met.
Rstinis namas po purkimo auktu slgiu. Visi paviriai yra viess, dmti ir suskilinj.
2. TONAVIMAS RUDAI
Kito metodo pagrindas aliejiniai daai. iais daais gali bti daoma tiek pastato ior, tiek vidus.
Reikalinga ranga:
yy yy yy yy yy yy yy Oxan arba Benar aliejus Baltasis spiritas Aliejiniai daai tbelse (dailinink daai) (sausi vidaus ir iors daai) Paprasti teptukai (210) Platus plokias epetukas Nesipkuojantys skudurliai Vonel ir vienas kitas kartono gabalas
4.9.
Jeigu tonuojate viduje esant paviri, Oxan arba Benar aliej galima atskiesti perpus su baltuoju spiritu arba lazurito aliejumi, taiau daydami iorinius pavirius juos naudokite neskiestus.
Daymas
Daai sumaiomi ant kartono arba inde. J maioma tiek, kad pakakt du kartus nutepti apdorotin paviri. Antrsyk gauti toki pai spalv yra labai sunku. Miinys turi bti tirtas, o jo spalva tamsesn nei ta, kuri bus ant sienos. Pamirkykite teptuk Oxan arba Benar aliej, paskui pakabinkite nemaai da miinio. Teptuku tirtai ir tamsiai nutepkite nauj medienos paviri. Daykite medienos kryptimi. Da miin palikite keletui minui ir skudurliu nuluostykite da pertekli arba paskirstykite j plokiu epeiu. Jeigu reikia, visk pakartokite po 1,5 valandos arba 2 valand. Da miin galima ruoti du kartus apatinis sluoksnis gali bti iek tiek per viesus, o virutinis iek tiek per tamsus. Tokia aliejaus beico forma ilieka ilgai. Tepimo technika reikalauja tam tikr gdi. Rezultatas gali bti toks, tarsi pavirius bt padengtas plonu okolado glajaus sluoksniu.
Natralus sienos plokts paviriaus tonavimas Oslo rajone. Plokt 0,4; 8 ir 20 savaii buvo laikoma atvirame ore. Mycoteam nuotrauka
Geleies sulfato naudojimas

Geleies sulfatas gali bti naudojamas kaip pagrindas rudam beicui, kad medienos pavirius atrodyt kaip senas, ir naujai medienai nudayti. Geleies sulfatas turi silpn grybus ir puvim stabdant poveik.
ranga ir daymas
Geleies sulfatas, kurio galima nusipirkti vaistinse arba da parduotuvse Vanduo, plastikinis kibiras ir storas teptukas.
Naujas geleies sulfatu nuteptas namas VestTelemarko regione. Kairje esantis namas statytas madaug 1960 m. ir tada jis taip pat buvo nuteptas geleies sulfatu. Matydami, kokios spalvos siena yra dabar, galime palyginti, kaip geleies sulfatu nutept nam veikia sauls viesa.
Pagal pietin sien Snerlje (Lalmo regionas), matyti, kaip bgant laikui keiiasi tonavimas. Originals namo langai buvo pakeisti prajusio amiaus pabaigoje, o senos angos buvo ukaltos.
Imaiykite 1030 gram geleies sulfato vienam litrui vandens plastikiniame kibire. Miinys yra viesiai alias ir nenuodingas. Miinys nedelsiant tepamas ant paviriaus ir idista per kelias minutes. Idivs pavirius bna pilkai alsvas. alia spalva vliau inyksta, o j pakeiia sidabrikai pilka arba pilkai rusva spalva. Poveikis bgant laikui tik didja. Jeigu pavirius ne visai tamsus, vis procedr galima pakartoti. Net ir naudojant geleies sulfat, pirmiausia rekomenduotina atlikti bandym ir pridti j prie daytinos vietos. Po keli mnesi bus aikiai matyti, kaip tamsja medienos paviriaus spalva. Procesas vyksta greiiau, kai pavirius reguliariai atsargiai nupurkiamas vandeniu. Puikiai tiks paprasta emo slgio vejai laistyti skirta arna su labai smulkiai purslus takaniu purkikliu. Geleies sulfatas retai duoda ger rezultat, jeigu naudojama vieia, greitai uaugusio medio mediena. Dl to remontuojant senus namus reikt naudoti erding medien arba senas kokybikas mediagas. Paviriaus, kuris buvo nuteptas geleies sulfatu, vliau dayti nebegalima. Galima naudoti derv, taiau tokiu atveju tai turi bti gryna medienos derva. Dl geleies sulfato ima rdyti vinys ir metalo apkaustai, todl ant sienos ir pamat gali atsirasti rdi juost. Jeigu vliau bus daoma ruda spalva, rdys prasimu paviri ir medienos paviriuje liks dmi. Dauguma impregnuojamj priemoni kenkia sveikatai. Laikykits gamintoj instrukcij ir naudokite atitinkamas apsaugos priemones.
Literatra
Drange T., H.-O. Aanensen og J. Brnne: Gamle Trehus. Historikk, reparasjon og vedlikehold (Seni namai: istorija, remontas ir prieira). Oslo, 1992.
4.9.
4.
4.10. Neapdorot puini ir eglini lent valymas aliuoju muilu
aliasis muilas natralus produktas, pagamintas i riebal ir kalio armo. Jis valo ir saugo. Apdorojant medines grindis, negalima naudoti aliojo muilo, kuriame yra amonio chlorido. Amonio chloridas (NH4C) skaido riamj medienos mediag, lignin.
Paruoimas
Grindis galima ivalyti kalki vandeniu. Toks vanduo ne tik gerai valo, bet ir atveria medienos poras. aliasis muilas geriau sigeria tokiu bdu impregnuojam medien. Kalki vanduo: dvi saujos gesint kalki 10 litr vandens paliekama pastovti per nakt, kol jos nusda. Tuomet vanduo perpilamas kit talpykl ir naudojamas. Sunkiai ivalomos riebal dms nesunkiai paalinamos riebalus naikinaniomis priemonmis Ata Mild arba Finasol (jomis plaunami ir varikliai). Dmesio! Draudiama kalki vandeniu valyti buko, uolo ir uosio medien. ios medienos rys nuo kalki vandens gauna violetin atspalv.
Impregnavimas
Naudokite vien i emiau aprayt bd: A. Grindys gerai trinamos neskiestu muilu ir paliekamos per nakt. Po to jos nuplaunamos drungnu aliojo muilo vandeniu, sumaiius 2 dl aliojo muilo ir 10 litr vandens. Grind nuskalauti nereikia. B. 10 litr vandens pilamas 1 litras skysto aliojo muilo. Grindys kruopiai nuplaunamos iuo miiniu taip, kad atrodyt prisodrintos. Grind nuskalauti nereikia, taiau po 1015 min. skysio perteklius nuluostomas gerai igrtu skuduru.
iame informaciniame straipsnyje pateikiamos instrukcijos, kaip aliuoju muilu impregnuoti neapdorotas puines arba eglines grindis taip, kad pavirius graiai blizgt ir susidaryt i dalies atspari purvui plv. Instrukcijos tinka tiek naujoms grindims, tiek senoms, nuo kuri buvo paalinti daai. Impregnavimo poveikis sustiprja, kai grindys aliuoju muilu apdorojamos reguliariai. Apdorojant aliuoju muilu ilg laik, muilas vis geriau sigeria, todl ant riebaus paviriaus lakas nebelimpa. Ileista 1991 m. spalio mn. Galioja iki 1993 m. spalio mn.
Tolesn prieira
Grindis galima plauti aliojo muilo vandeniu sumaiius 1 dl muilo ir 10 litr vandens. Grindys neturi bti per lapios ir nereikia j veisti, nes be reikalo paalinsite impregnuot grind sluoksn. Sunkiai ivalomas riebal dmes galima paalinti atskirai su Ata Mild arba Finasol. Nenaudokite iuolaikik (sintetini) plovikli, nes juose gali bti sudtini dali, kurios kenkia medienai. Grind variu vandeniu nuplauti nereikia. Impregnavimas kartojamas tik tada, kai reikia. Patartina impregnuoti ypa smarkiai dvimas vietas.
Patinavimas
iuo bdu apdorot puini grind pavirius tampa sidabrikai pilkas. Eglins grindys bna iek tiek viesesns. Kad apdorojimo poveikis bt geresnis, aliojo muilo vanden kart per metus galima dti sauj vandenyje imaiyto baltojo molio. Medienos pavirius taps velniai pilkvas. Baltojo molio galima sigyti da arba laisvalaikio pramog parduotuvse.
Amonio chloridas suskaido riamsias medienos mediagas. Dl to naudokite natral produkt gryn alij muil. Jis ir valo, ir saugo.
4.10.
4.
4.11. Iorini sien apdailos prieira
Bendra informacija
Apdailintos iorins sienos yra pagrindin pastato dalis, atspindinti jo savitum ir galinti daug papasakoti apie pastato ami bei istorij. Sien apdaila yra labai svarbi, nes laikaniosios namo konstrukcijos nesudrksta ir nesupna. Nesprskite apie sien apdail pagal ivaizd! Sien apdaila gali bti nusidvjusi dl vjo ir krituli poveikio. ie amiaus pdsakai danai yra labai teigiami elementai, kuriuos verta ilaikyti. Nors sien apdaila, jei daai ir nusilup, atrodo varganai, taiau j kokyb gali bti netiktinai gera. Per daug nepasikliaukite iuolaikini statyb imintimi: jeigu po imto met sienos apdaila yra tik iek tiek sugadinta, vadinasi, ji gali atitarnauti ir dar imt met.
Paeidimai ir j atsiradimo prieastys

Puvsis ir kartais vabzdiai sugadina sien apdailos medien. Apdailos medienai didel poveik daro ir saul, sniegas bei lietus. Paprastai tok sien irim irima kaip natral senjimo proces. Puvinys yra pavojingiausias i paeidim, taiau kartu j yra manoma panaikinti ir neleisti jam atsirasti. Pagrindin jo atsiradimo prieastis ilg laik iliekanti didel drgm. Mediena yra atspari drgmei, jeigu sudrkusi gali iditi. Puvsis paprastai plinta, kai medinis pavirius yra nedaytas ir ilgai ilieka drgnas. vertinant apdailos medienos bkl, svarbu nesuklysti ir natral nusidvjim atskirti nuo paeidim.
Natralus nusidvjimas
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. balandio mn.
Nepriirtai medio apdailai didel poveik daro saul ir vjas. is natralus procesas medio apdailai ir pastatui suteikia leistinus amiaus pdsakus. Oro slyg paveikt, bet i esms nesugadintos sien apdailos siloma kuo ilgiau nekeisti nauja! Daai kaip oda apdailos medien apsaugo nuo oro slyg poveikio. Daniausiai da sluoksn (riamj mediag ir da pigment) neigiamai veikia saul ir lietus. Einant laikui, dayto medio pavirius gali tapti nelygus priklausomai nuo to, kiek ankstesni da sluoksni yra nugremta. Taip pat, kaip ir nepriirtos sienos, tai gali bti svarbu, vertinant pastato ami. Senieji da sluoksniai taip pat saugo pastato spalv istorij.
Paeidimai
Medio apdailos bkl vertinama gana paprastai yl arba peil bedant medien. Jeigu rankis sminga ne giliau nei 24 mm, vadinasi, sienos apdailos mediena yra geros bkls. Jeigu rankis sminga giliau, apdailos medien sugadino puvsis arba kas nors kitas. Kai kurios toliau pamintos dalys labiau kenia nuo drgms ir puvsio, todl jas reikia atidiau priirti. Tai: Apatin sien dalis, ypa netoli ems esanios vietos. Ypa paeidiama iaurini sien apdailos mediena, nes ji liau dista. Apatin lang dalis. Prie lietvamzdi. Prie sienos (stogo) sandr. Ribos tarp virutini (apatini) sram.
AMERICAN EXPRESS
Per daugel met aplink nam prisikaupia emi. Jeigu namas dar ir nusda, dl besikaupianios drgms ir simetusio puvinio lentjuosi galai sutrnija. Nuotraukoje parodytu atveju reikt iek tiek nukasti nuo fasado susikaupusias emes. Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
4.11.
Sandrose ir ploki galuose. Greiiau pna pastaraisiais metais nubeicuotos arba nudaytos naujais daais, kurie pagaminti vandens pagrindu, plokts. Informaciniame leidinyje pasitikslinkite, kaip jas reikia dayti.
Remontas Paeidimai
Senos sienos apdailos mediagos paprastai bna labai kokybikos. Igauti toki pai kokyb iais laikais arba labai sudtinga, arba labai brangu. Sienos apdailos mediagos, kuri tik apatiniai 10 cm yra sugadinti, jas keiiant naujomis, geros mediagos bt tiesiog vaistomos ir niokojamos. Jeigu didioji dalis senj sienos apdailos mediag pakeiiamos naujomis, tada visikai sumenkinama pastato istorin vert, net jeigu naujosios apdailos mediagos ir atrodyt kaip ankstesni kopijos. Jeigu sien apdailos mediagos yra smarkiai sugadintos ir jas reikia pakeisti naujomis, btina keisti tik puvsio sugadintas dalis. Reikia keisti kuo maiau dali: dal vienos ar keli lentjuosi (prailginimas); vis vien ar kelias lentjuostes (tik virutines arba ir virutines, ir apatines sramas); vien arba daugiau ploteli.
Statmenos medio apdailos lentos

Puvsis labiausiai sugadina apatin vertikalios sienos apdailos dal 1020 cm lygmenyje, kur jos remiasi mrinius pamatus arba vandens latakus. Nra joki bendr toki paeidim remontavimo taisykli, taiau ia apraysime kelis galimus variantus: Nuskuskite ir nupjaukite sugadint lentjuosts dal ir prie jos prijunkite naujos lentjuosts dal. Privalumai: nereikia imontuoti sienos apdailos lent. Puikiai tinka esant vietiniams paeidimams. Trkumai: nauja sujungimo vieta sienoje. Jei visos lentjuosts bus pakeistos tame paiame lygmenyje, fasado sienoje bus matoma juosta. Imontuoti sugadintas lentjuostes ir apversti jas auktyn kojomis. Privalumai: sugadintos lentjuosi dalys atsiduria pastogs elyje arba geriausiu atveju po stogo atbraila. Tinkamiausias belangms sienoms ir ten, kur lentjuost yra itisa, be sujungim. Nereikia imtis joki papildom priemoni ar mediag. Trkumai: gali bti sudtinga, jeigu lentjuosi plotis yra nevienodas, arba gali bti nemanoma, jeigu lentjuosts yra siaurjanio pavidalo. Keiiasi medio pluot kryptis. Sienos apdail reikia iardyti. Sugadint lentjuosts dal nupjauti, lentjuost nuleisti emyn, o prie virutins lentjuosts dalies prijungti nauj trkstam lentjuosts dal. Privalumai: sujungimo sil bus paslpta pastogs elyje. Trkumai: reiks iardyti sienos apdail. Frontono lentjuosts gali bti imontuotos, sugadintos lentjuosi dalys nupjautos ir paslinktos ariau kampo. Ilgiausios lentjuosts turi bti pakeistos labai gerai parinktomis j kopijomis. Patartina vienu metu taikyti kelis ivardintus remonto bdus. Ten, kur lentjuosts yra sujungtos, jungtys turi bti strio pjovimo, kad vanduo nubgt emyn, nesikaupt sujungimo vietoje. Jeigu siena yra dayta, bt labai naudinga abu lentjuosts galus prie sujungiant nudayti.
Nordre Skafs esanio rstinio sandlio lentjuostmis apkalta siena. Vienos sienos apdaila yra neseniai pakeista. Tai padaryti buvo btina, kad nesutrnyt po ja esantys rstai. Birgerio Lindstado (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
4.11.
Gulsios medio apdailos lentos

Apatins lentjuosts yra labai paeidiamos, taiau palyginti lengvai pakeiiamos. apdailos lent kampus ir sujungimo vietas danai simeta puvinys. Puvinio sugadintos lent dalys nupjaunamos ir pakeiiamos naujomis geros kokybs lentomis. Btina atkartoti ankstesn sienos ivaizd.
Sienos apdailos iardymas

Jeigu sienos apdailos lentjuostes btina iardyti ir vis arba dal lentjuosi btina pakeisti, rekomenduojama atplti lenteles uoliniais pleitais arba kitos tvirtos medienos pleitais, kurie kalami prie vinimis prikalt viet. Jeigu sienos apdail sudaro kelios dalys arba joje yra trki, pleitai turi bti gana ploni ir ilgi, kad visa sienos apdailos mediagos dalis bt atsargiai atplta. Danai senos vinys laikosi taip tvirtai, kad j nemanoma itraukti. Tokiu atveju vinis reikia atsargiai nupjauti metalo pjklu, ukius j u apdailos mediagos. Nepamirkite paymti sienos apdailos mediagos, prie jas iardant, nufotografuokite arba nusipiekite eskiz, kad bt lengviau susigaudyti, kai sienos apdailos mediagas vl reiks pritvirtinti. Prie pradedant ardyti sienos apdail, reikia atsakingai apgalvoti, kokie gali bti padariniai kitoms fasado dalims: langinms, lang ir dur apvadams, kitoms fasado dekoracijoms. Jeigu iardius sienos apdail ie fasado elementai bt panaikinti, reikia rimtai vertinti ir nusprsti, ar tikrai btina ardyti sienos apdail.
Sienos apdailos lentos, stovinios ant mrini pamat, iliko nesugadintos. Kartais gali tekti nupjauti 45 mm lentjuosts tarp sienos plokts ir mrini pamat, kad jie nesiliest ir drgm nesisunkt apatin sienos apdailos medienos dal. Haraldo Ibenholto (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Sienos apdailos kopijos

Naujosios sienos apdailos lentels turi bti esam lenteli kopijos: turi atitikti j plot, kontrus ir paviri. Jeigu lentos buvo obliuotos, vadinasi, ir dabartines lentas reikia nuobliuoti. Ant obliuot lent daai gana gerai laikosi, pairkite sen sienos apdail. Naujosios lentjuosts turi bti tvirtinamos lygiai taip pat kaip ir senosios. Laikykits krypties, kuria senosios lentjuosts buvo tvirtinamos. Ivardysime kelis pagrindinius dalykus, kuriuos btina atkreipti dmes keiiant sienos apdail: Mediena: puis, egl ar kt. Mediagos kokyb: erdies mediena, pjautin mediena, medienos fizins savybs. Matmenys: plotis, storis, ilgis. Matmen pokyiai: siaurjimas, kiekvienos lentjuosts plotis ir storis arba skirting ploi ir stori lentjuosts. Formavimas: obliuotas pavirius. Pavirius: brimai, pjvi ar obliaus ymos. Paskirstymas: geriausios kokybs mediagos naudojamos matomiausiose pastato vietose. Montavimas: lentels kratin iorje ar viduje, plokt tvirtinama statmenai ar gulsiai. Vinys: vini kiekis ir j kalimo tvarka. Prie pradedant saugom pastat fasad rekonstrukcijos darbus, pirmiausia reikia gauti vietos savivaldybs kultros paveldo administratoriaus sutikim. Prevencijos priemons Kad pastatas nesugrit, kad j nesimest puvinys ar neupult vabzdiai, reikia laikytis dviej paprast taisykli: btina kuo maesn drgm ir kuo greitesnis diovinimas. praskite bent kart per metus apirti sien apdailos mediagas. Pastatas beveik nesudrksta, jeigu: Stogas yra sandarus. Vandens latakai ir lietvamzdiai yra tvarkingi. Vanden praleidiantys latakai ir lietvamzdiai gali bti daug pavojingesni nei jei j visai nebt, nes tam tikrose vietose privarva daug vandens. Reikt sumainti krituli tekjimo srov. Tai galima padaryti, jei iek tiek nuleisite lietvamzd, arba, jeigu manoma, pakeiskite po juo esanias emes vyr, kuris gerai sugeria vanden.
Pastaba Lietuvoje saugom pastat fasad remonto, restauravimo ir kitiems tvarkybos darbams reikia gauti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio leidim, kai objektas saugomas valstybs, arba savivaldybs paveldosaugos padalinio leidim, kai objektas saugomas savivaldybs (in., 2005., Nr. 57-1966).
4.11.
Patarimai paremti pagrindiniais pastato apsaugos principais. Svarbiausi i j: Reikia isaugoti kuo daugiau pastato dali. Todl intervencija remontuojant arba pleiant pastat turi bti kuo maesn. Geriau renovuoti negu remontuoti ir geriau remontuoti negu keisti nauju. Tiek remontuojant, tiek priirint pastat privaloma laikytis tradicini bd ir naudoti tradicines priemones. Paslptos pastato dalys (konstrukcijos) yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir matomos (pavirius). Jeigu btina pakeisti koki nors dal, geriau pridti nei nuimti senj originali dal. Geriausias istorinis pastato archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu isaugoti senuosius pastatus ir j priestatus. Jie gali daug papasakoti apie pastato gyvavimo istorij, jie atspindi besikeiianio stiliaus kryptis ir pastato paskirt. Kiekvienam senam pastatui ie patarimai yra tik bendro pobdio. Kiekvienu atskiru atveju sprendimai yra skirtingi ir turi bti priimami, atsivelgiant konkret pastat. iame leidinyje nepateikta isamios informacijos, kaip pastat priirti ir kokias mediagas naudoti. Tokios informacijos nra ir vadovliuose apie statybas. Informacijos rasite tik paiame pastate ir tradiciniuose statyb paproiuose, kurie bdingi konkreiai vietovei.
Reikia stengtis, kad medio lentels sugert kuo maiau drgms. Jeigu sienos apdailos lentos stovi tiesiai ant mrini pamat, ems pagrindo ar vandens paviriaus, bt galima striai nupjauti plon sienos apdailos lentos juostel. i didel intervencija reikalinga tik tokioms sienoms, kurioms tenka didel drgm ir kurios ilgai nedista. Lietvamzdiai ir latakai po ir vir lang turi bti tvarkingi: jei bus netvarkingi, ikart varvs vanduo. Dayta sien apdailos mediena prireikus daytina tradicinmis daymo priemonmis, lin smen aliejaus ir dispersiniais daais. Pirmiausia reikia nuvalyti senus daus ir tik tada dayti i naujo. Informaciniame straipsnyje aprayta, kaip reikia dayti. Sienos dina greiiau, jeigu: Prie sienos neauga krmai ar mediai. Nuo sien nuplautos kerps ir samanos. Jos sulaiko drgm ir mediniai paviriai liau dina. sidmkite! Jokiu bdu neplaukite aukto spaudimo srove. Sienos daomos tradiciniais daais. Dispersiniai daai ir lin smen aliejaus pagrindu paruoti daai geriau pasklinda nei naujieji aliejaus arba plastiko pagrindu pagaminti daai. Tai reikia, kad jie daug geriau praleidia vanden, o kartu ir leidia jam greiiau igaruoti i sienos. Daugelio imtmei patirtis rodo, kad tradiciniai daai tinkamesni turint omenyje pastat techninius trkumus, kuri kartais pasitaiko senuose pastatuose.
Apvadai
Nedkite ornament, jeigu nra tokios tradicijos. Jeigu tokia tradicija yra, laikykits jos pasirinkdami mediagas ir formas. Naudokite cink, vin, var ir nenaudokite jau pagamint plastikini plieno imitacijos apvad.
Impregnuotos mediagos
Impregnuotas medis nra vertinamas tradicinse statybose, be to, aplinkos apsaugos tarnybos silo j vengti. Impregnuotose statybinse mediagose yra sunkij metal, kurie nesudega ir nesupna, todl turi bti specialiai sunaikinamos po to, kai jau tampa nebenaudojamos. Storas rstas yra labai atsparus drgmei bei nusidvjimui ir, ko gero, atsparesnis u impregnuot med.
Sien izoliavimas
Sien izoliavimas mineraline vata, purkiama sien tarpus, prastas bdas apiltinti senus pastatus ir taip taupyti ilum. Vidaus ir iors izoliavimui naujomis sien dangomis skiriama daug pinig. Svarbu aikiai inoti, kad tokie sprendimai gali bti labai abejotini ir neteisingi. Gana gerai izoliuoja rstin siena, apkalta i vidaus ir i iors. Izoliacija bt dar veiksmingesn, jeigu imtumms papildom priemoni, pavyzdiui, ukamytume vidini lang, grind (sien) tarpus, izoliuotume palpes, rastume ir utaisytume sien tarpus ir tarpus prie lang. Gali tekti nemaai padirbti ties lango rmo ir sienos sujungimu. Jeigu sien izoliuojame purkdami mineralin vat, oro cirkuliacija tarp sienos apdailos sluoksnio, rst ir pastato rmins konstrukcijos bus sustabdyta. ilumos balansas sienoje bus sutrikdytas. Kai po sienos apdaila necirkuliuoja oras, pastato konstrukcijos nedina, o tai yra labai svarbu. Be to, sienos apdailos medien sugadins skyls, kurias btina pragrti, norint purkti mineralin vat. Beveik nemanoma nepastebimai utaisyti sien skyles. Jeigu izoliuojame nauja apdaila arba ploktmis, sienos apdailos mediaga isikia u mrinio pagrindo rib, atbrail, lauko dur ir kit pastato dali. Tai akivaizdiai neskmingas sprendimas. Jeigu atsargiai iardysime vis sienos apdail bei sienos dekoracijas ir vl juos sugrinsime, darbas bus labai brangus, o nauda galbt bus maa arba nebus jokios naudos. Jeigu nesirpinsime senja sien apdaila, bus pigiau, taiau pastatas nebeisiskirs ir jis antikvarine, paveldosaugine prasme bus bevertis.
T. Dragne, H. O. Aanensen, J. Brne. Gamle trehus (Seni mediniai namai). Universitetsforlaget, 1993. J. Godal. Tre til tekking og kledning (Mediena dengimui ir apmuimui). Landbruksforlaget, 1994. S. Thurell. Vrd av trehus (Medini nam prieira). Natur och kultur, 1993.
Literatra
4.11.
5.
Medini pastat iors daymas
is straipsnis parengtas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. rugsjo mn.
Namai daomi tiek norint juos apsaugoti, tiek dl to, kad bt gras. Namo lentos, langai ir durys isilaiko kelis imtmeius, daai trumpiau. Daai pastat saugo ir puoia tik tam tikr met skaii, vliau jie tampa kito da sluoksnio pagrindu. Kiekvienu mintu etapu daams keliami vis kitokie reikalavimai. Senus namus ir toliau dert dayti gerais tradiciniais daais, pavyzdiui, lin smen aliejaus ir dispersiniais daais. ie daai jau labai ilgai naudojami, todl mes daug inome apie j technines savybes ir prieir. Nauji daai pasiymi daugybe puiki savybi, taiau negalima sen nam dayti iuolaikiniais ir senais daais, nes dl technini skirtum namo prieira pasidaro sudtingesn ir namas, t. y. mediena, greiiau suyra.
Tradiciniai da tipai Lin smen aliejaus daai

Lin smen aliejaus daai naudojami nuo XVII a. iuos daus sudaro pigmento milteliai ir lin smen aliejus. Tris imtus met nam ior ir vidus buvo daomi lin smen aliejaus daais. Madaug 1960 m. lin smen aliejaus daus istm alkido aliejaus daai. Taiau lin smen aliejaus daai buvo gaminami vis laik ir iuo metu itin domimasi btent iais daais. iuolaikinius lin smen aliejaus daus pilama iek tiek tirpiklio (vaitspirito), kai kuri pagalbini mediag, kurios kenkia pastat ilgaamikumui. Lin smen aliejaus daai pasiymi iomis savybmis: yy Nedidelis tirpiklio kiekis (nekenkia gamtai). yy Pavirius lengvai utepamas ir daomas. yy Daai gerai sigeria pagrind ir todl puikiai sukimba.
AMERICAN EXPRESS
Norvegijoje lin smen aliejaus ir dispersiniais daais tradicikai buvo daoma medini pastat ior. Nuotraukoje lin smen aliejaus daais daytos durys ir dispersiniais daais daytos lentos. Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija), nuotrauka.
5.
yy Atviri difuzijai, t. y. da sluoksnis praleidia drgm. yy Lanksts, jeigu pagrindas ilinksta. yy Gana ilgai dista. Dl to daai geriau sukimba, taiau taip pat gali gerti daugiau purvo, o dl sauls poveikio gali susidaryti psleli (tamsi). yy Palyginti su iuolaikiniais alkido aliejaus daais, maiau atspars oro poveikiui. Tai ypa aktualu dengiant kreida, nes maiau vilga ir daai tampa nebe tokie tvirti. Taiau iais laikais toks paviriaus dvjimasis laikomas privalumu, nes aikiai matyti, kada j reikia perdayti ir nesusidaro itin storas da sluoksnis. yy Lin smen aliejaus daai laikosi 815 met (priklauso nuo oro poveikio stiprumo).
Dispersiniai daai
Dispersiniais daais pastatai daomi taip pat seniai, kaip ir lin smen aliejaus daais. Jie ypa populiars alies viduje. prastiniai pigmentai bdavo raudonos ir geltonos ems spalv (geleies oksidai). iais daais daoma tik ior. Lang rmai ir apvadai daomi ne dispersiniais daais, bet lin smen aliejaus daais. Dispersinius daus iais laikais istm kiti daai, taiau dalis naudojam pastat vis dar tebestovi su da likuiais, kurie buvo utepti prie 50100 met. vedijoje dispersiniais daais (vadinamja Falu raudona spalva) daugiausia daomi kaimo pastatai. Dispersiniai daai paprastai gaminami sumaiant pigmento miltelius su rugi milt klijais ir pilant iek tiek lin smen aliejaus. iuolaikini Norvegijoje gaminam da riiklis yra celiulioz arba kviei klijai. Dispersiniai daai turi toki savybi, dl kuri jie yra tiesiog ideals: yy Juose nra joki organini tirpikli (nekenkia gamtai). yy Gerai padengia paviri. yy Labai lengva utepti. Da pavirius visikai matinis. Spalva yra tokia pati kaip sauso pigmento. yy Daant pagrindas neturi bti sausas. yy Gerai sigeria ir sukimba su visais matiniais gerianiais paviriais. yy Visikai atviri difuzijai. Drgm be joki klii patenka daus ir i j igaruoja. yy Tinkamai naudojami daai neskeldja ir nesilupinja. yy Neatsiranda psleli. yy Suyra erozijos bdu, dl to visikai galima kontroliuoti paviriaus bkl ir nusprsti, kada j atnaujinti. Dauose esantys klijai pamau nusiplauna ir daai nueina. Isiplovus pigmentui, pavirius grybams augti yra netinkamas. yy Ypa lengva priirti; prie daant i naujo nereikia skusti da. Ekonomiki ir pigs. Daai geriausiai limpa prie nedayt paviri arba paviri, kurie ir anksiau buvo daomi dispersiniais daais. Jie taip pat puikiai sukimba su nusidvjusiu aliejaus beicu arba derva. Jais nedayti paviri, kurie anksiau buvo dayti daais, pagamintais aliejaus ir plastiko pagrindu.
iuolaikiniai medienos daai
Alkido aliejaus daai. Trumpai tariant, alkidas yra poliesteris, kuris derinamas su vairiais aliejais, kad ieit pageidaujam savybi riiklis. Kai kuriuose alkido aliejaus dauose yra iek tiek lin smen aliejaus, taiau jis turi ir savybi, kuriomis skiriasi nuo gryn lin aliejaus da. Dengiamasis beicas i principo nra beicas, o tik skiesti daai alkido aliejaus pagrindu arba plastikini riikli ir alkido aliejaus miinio pagrindu.
Viena i geriausi dispersini da savybi yra j irimo bdas. Jie palaipsniui nusiplauna ir virsta milteliais. Ant j niekada neatsiranda psleli. Ant daugelio jau dviej moni kart nedayt darini ir sandli yra lik sen dispersini da likui. Ir toliau daykite btent iais daais! Prie daant pilkus pavirius, nuo kuri daai visikai nusitryn, paviri reikt nuveisti plieniniu epeiu ir paalinti vis suirus medienos pluot. Tone Olstad (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Kokius daus pasirinkti?

Ir toliau pastatus, daytus tradiciniais daais, t. y. lin smen aliejaus arba dispersiniais daais, daykite iais daais. Su iais daais dirbdami esame sukaup daug ir geros patirties. Be to, jie atitinka visus iors daams keliamus reikalavimus: yy yy yy yy yy Aiki da sudtis. Lengva jais dayti, jie ekonomiki ir praktiki. Puikiai sukimba. Puiki, gerai medien apsauganti danga. Lanksts ir prisitaiko prie pagrindo.
5.
yy Irimas (byrjimas, erozija) prasideda pirmiausia paviriuje ir laipsnikai eina gilyn. Ypa gerai besidvintys daai nebtinai tinka pastatams. Daug svarbiau, kad daai irt ir kad irimas prasidt nuo paviriaus ir eit gilyn. Nesunkiai priirimi. yy Atviresni difuzijai. Tai itin svarbu norint apsaugoti medien, nes jos patvarumas priklauso nuo to, ar da sluoksnis medienoje nesulaiko drgms. Lin smen aliejaus daais ir toliau daytini ligi iol iais daais dayti pastatai. Daymas alkido aliejaus daais ant sen lin aliejaus da duoda labai prast rezultat tiek estetine, tiek technine prasmmis. Alkido daai sudaro daug storesn ir tankesn sluoksn, dl to jie greiiau nueina pslelmis ir atsiknoja. Ligi iol dl psleli buvo kaltinami btent lin aliejaus daai, taiau paaikjo, kad kalti ne daai, o iuolaikini ir sen da derinys. Taiau iuolaikikus daus dengiant lin smen aliejaus daais tokios problemos nekyla. Lin aliejaus daai netgi turi savyb prasiskverbti pro lateks ir dengiamj beic ir sitvirtinti ankstesniuose da sluoksniuose. Dispersiniai daai geriausiai limpa ant paviri, dayt to paties tipo daais, neapdorotos medienos ir nusidvjusi kadaise aliejaus beicu ir derva dengt paviri. Jeigu dispersini da sluoksnis buvo padengtas kitais daais, nerekomenduojama vl grti prie dispersini da, nes jie neprilips prie pagrindo. Ir toliau daykite lin smen aliejaus daais.
Kada dayti?
Nedaykite per danai. Daykite tik tada, kai seni daai kaip reikiant nusidvj. Ant pastato nesusidarys daugyb da sluoksni. Sienos paprastai dvisi skirtingu greiiu. Perdaant ypa smarkiai oro paveiktas sienas, ant kuri daai gerai laikosi, tereikia nuvalyti, pietin sien reikia dayti daniau nei iaurin. Da paeidimai atsiranda dl pai da savybi, taiau gali atsirasti ir dl technini statybos problem arba pastato trkum. Daniausiai pasitaikanios technins statybos problemos yra tokios, kad vanduo prasiskverbia medien po daais dl to, kad prateka stogas arba vanduo pasiurbiamas. Jeigu problemos yra btent tokios, neuteks i naujo padengti paeist viet. Iors daai suyra keliais bdais: Pradeda byrti, kai riikl ardo saul ir lietus. Pavirius dl to tampa labiau matinis ir keiia spalv. Kai da pavirius gana smarkiai pulverizuojasi, da sluoksnis suplonja. Tai gali bti privalumas, jeigu kalbama apie ilgesn perspektyv, nes nesusidaro stor da sluoksni. Byrjimas yra normalus ir teisingas senjimo procesas. Priemons: prastinis paviriaus paruoimas ir daymas. Skeldjimas yra trkim tinklas ir priklauso nuo tampos tarp da sluoksnio ir pagrindo skirtum arba tampos paiame da sluoksnyje. Pasen ir pasidar ne tokie elastingi daai nebegali prisitaikyti prie pagrindo kitimo ir suskeldja. Skeldja daniausiai paviriai, esantys elinje namo pusje, kur byrjimas yra minimalus ir da sluoksnis ilaiko pirmin stor. Skeldjimas yra prastas senjimo procesas. Priemons: prastinis paviriaus paruoimas ir daymas. Daai lauposi dl keli prieasi: yy Da sluoksni yra tiek daug, kad jie sudaro stor plv, kuri nebegali prisitaikyti prie pagrindo kitimo. yy Prastai atlikti paruoiamieji darbai. Labai svarbu gerai paruoti paviri, jeigu ankstesnis da sluoksnis riebus, vilgus arba byrantis arba jeigu medienos pavirius nusidvjs, t. y. pilkas ir pasiiaus. yy Naudojami skirting tip daai, ypa stiprs daai ant silpnesni sluoksnio. Tuomet stipresni daai itraukia silpnesnius. yy Da potpiai yra aikiai per stori. yy Neapdorota mediena nebuvo gruntuota arba pagrindas per riebus. Priemons: nuveiskite kuo daugiau atsiknojusi da. Vliau prastiniu bdu paruokite paviri ir daykite.
Daugelis iuolaikini da yra tanks ir stiprs. Nudaius tokiais daais i iors nematyti, kad kakas ne taip. U dailaus paviriaus susikaup drgm ir mediena supuvo. Kai buvo daroma nuotrauka, pastatas buvo tik dvej met senumo. Tone Olstado (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
5.
Daai lauposi ir tuomet, kai mediena per drgna. Sudrks gali bti tiek medienos vidus, tiek ior. Iorje esanti drgm priklauso nuo lietaus, kuris prasiskverbia pro trkimus ir technikai silpnas pastato vietas. Viduje esanti drgm priklauso nuo kondensato. Da laupymosi dl drgms pertekliaus ant pagrindo poymiai yra tokie: daai atsilupa prie pat medienos ir lupasi juostelmis; ant nusilupusi da juostels yra prilipusio medienos pluoto, po daais esanti mediena pilka ir drgna. Priemons: suraskite ir paalinkite drgms prieast. Nuskuskite daus. Tegul mediena idista. Vliau prastiniu bdu paruokite paviri ir j daykite.
Prie daym pagrindinis paruoiamasis darbas yra veitimas. veiskite medienos kryptimi instrumentu su keiiamais veitimo peiliais. Jeigu lenta isilanksiusi, gali tekti nudilinti keiiamo peilio kampus, kad ant jos neatsirast gili ri. Nereikia skusti gerai sukibusi da. Pavirius, ant kurio daai laikosi tik i dalies, yra tarsi senovini pastat vizitin kortel. viesai krintant i ono (r. nuotrauk), tai itin aikiai matyti. Haraldo Ibenholto (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Psleli atsiranda tik ant aliejini da. Gali atsirasti keli ri psleli. J atsiranda dl sauls, dl lin aliejaus ir dl vandens. Daugiausia psleli atsiranda nuo sauls. Neseniai ant pastato paviriaus utepti ir nespj iditi daai staigiai kaista. kaitusios dujos neprasiskverbia pro paviri ir susidaro psleli. Tad sienas reikt dayti saulei nusileidus. Pslels vliau paprastai susiploja. Pslels dl lin aliejaus susidaro tada, kai namas buvo nugruntuotas riebiais lin smen aliejaus daais arba kai lin smen aliejaus daus buvo pilta menki arba silki tauk. Pavojus didja priklausomai nuo da storio ir tankumo, be to, problema ikyla tik tuomet, kai pastatas jau buvo kelet kart perdaytas. Lin smen aliejaus psleli neatsiranda tose vietose, kur seniausias da sluoksnis nuolat byra ir plonja. Pirmiausia psleli atsiranda tose vietose, kurios yra gerai apsaugotos nuo krituli, pavyzdiui, pastogse. Reikia pabrti, kad psleli neatsiranda tada, kai gruntavimui naudojami iuolaikiniai cinko oksido turintys lin smen aliejaus daai. Psleli dl drgms susidaro dl vandens kondensato arba pratekjimo. Drgm ir vanduo susilpnina da sukibim ir juos suminktina. Kai atsiranda psleli nuo drgms, reikia, kad daai tuoj prads laupytis.
Paruoiamieji darbai ir daymas lin smen aliejaus daais Paruoiamieji darbai

Atspur daai i pradi nuveiiami plieniniu veistuvu, paskui plieniniu epeiu. veiskite veistuvu su ambiais, keiiamais peiliais, kuriuos galima pagalsti. Nepamirkite veisti iilgai medienos. Svarbu nepagailti jg ir paalinti visus atspurusius daus. Nenaudokite elektrini ranki (grtuv)! veiiant elektriniais prietaisais, paviriai susigadina ir nauji daai to nepaslps. Neplaukite medienos naudodami aukt slg. Plika mediena arba nusidvjs beicas, nuo kurio byra medienos plaueliai, gerai nuveiiami medienos pluoto kryptimi taip, kad palaidi plaueliai paalinami ir atveriama vieia mediena. Neveiskite grtuvu su plieniniu epeiu, kuris skirtas metalui. Nauja mediena, kuri reikia dayti, turi bti kuo greiiau gruntuojama, kad neirt pavirius. Seni byrantys daai nuveiiami plieniniu epeiu ir nuplaunami variu vandeniu taip paalinamos palaidos pigmento dalels. Seni daai prisodrinami ir nuplaunami nam kiui skirtu amonio chloridu ir vandeniu (santykis 1:10). Neplaukite aukto slgio purktuvu. Jeigu norite nuveisti dar
5.
geriau, veiskite vitriniu popieriumi. Nuplaukite variu vandeniu su vejai laistyti naudojama emo slgio arna. Neplaukite medienos naudodami aukt slg. Tegul nuplautas pavirius gerai idista, taiau nuo valymo iki daymo negali praeiti daugiau nei viena savait. Gryb alinimas. Pelsiniai grybai, kurie gadina, bet nra pavojingi, danai simeta aliejinius daus, jeigu alia yra kit augal. Grybai daniausiai nuplaunami amonio chloridu ir vandeniu. Taip pat gryb apniktus pavirius pirmiausia galima nuplauti 10 % chloro tirpalu, o paskui variu vandeniu. Nemaiyti chloro ir amonio chlorido. Grybai nuo medienos valomi likus trumpam laikui iki daymo prie tai j reikt paskusti ir paveisti plieniniu epeiu. Daymas. Geriausia dayti debesuot saus vasaros dien. Daydami vieiant saulei sekite paskui saul aplink nam, kad dl auktos temperatros nesusidaryt psleli: iaurins sienos daomos ryte, rytins priepiet, pietins po piet, o vakarins vakare. Daoma apvaliu epeiu. Pavirius daomas medienos kryptimi. Utepkite daus dviem trimis potpiais medienos kryptimi, smarkiai iskirstykite daus, kad poros ir trkimai usipildyt ir galiausiai lengvais potpiais utepkite sluoksn medienos kryptimi. Svarbu, kad sluoksniai bt ploni, nes du ploni sluoksniai laikosi daug geriau nei vienas storas. Netepkite daugiau sluoksni nei btina. Gruntavimas. Nauja mediena ir mediena, kuri buvo nuveista ir atidengta, pirmiausia gruntuojama skiestais lin smen aliejaus daais. Daai skiediami 810 % vaitspirito. Jeigu pagrindas smarkiai geriantis, tepama daugiau grunto, kol pagrindas pakankamai prisodrinamas. Lin aliejaus glaistu glaistoma po gruntavimo. glaist galima maiyti iek tiek kreidos milteli, kad jis darbo metu nesuokt. Draudiama naudoti mas ar glaist, pagamint plastiko pagrindu. Pirmasis sluoksnis. Prie daym gruntas turi bti sausas, paprastai po 25 par. Antra vertus, neturi prabgti per daug laiko tarp gruntavimo ir daymo, nes tada sluoksniai prasiau sukimba. Nereikia skiesti pirmo sluoksnio. Plastikas ir metalas daytinas lin aliejumi prie tai prisodrinus atitinkamai techniniu spiritu ir vaitspiritu. Nauji cinko arba galvanizuoti paviriai pirmiausia turi bti tepami plonu sdinaniu grunto sluoksniu wash primer. Seni daai nuskutami arba nuveiiami plieniniu epeiu.
Paruoiamieji darbai ir daymas dispersiniais daais

Daymo iais daais paruoiamasis darbas susideda i to, kad daytinas pavirius nuplaunamas vandeniu pievai laistyti skirta ipurslinania arna pradedant nuo viraus apai. Galima medien prie tai nuveisti plieniniu epeiu. Utenka perdayti tik oro smarkiai paveiktas sienas. Kadangi daai yra matiniai, senas ir naujai daytas fasadas nesiskiria, inoma, jeigu tik naudojate tos paios spalvos pigment. Dayti, kai apsiniauk. Naujai nudaytos sienos neturt nuplauti lietus. Daai tepami apvaliu epeiu. Didesni paviriai gali bti upurkiami. Daus lengviausia tepti ant drgnos medienos, taiau ji neturi bti per daug drgna.
Kur gauti lin smen aliejaus ir dispersini da?

Deja, lin smen aliejaus ir dispersini da negalima nusipirkti visose da parduotuvse. Norvegijoje tra vos 24 i da ri gamintojai (importuotojai). Paklauskite, ar js vietos da pardavjas gali gauti da. Kain ar js vietos da pardavjas apskritai yra girdjs apie lin smen aliejaus ar apie dispersinius daus. Tokiu atveju papraykite jo itirti vairi da gamykl silom produkt sraus. Taip pat galite susisiekti su savo savivaldybs kultros paveldo atstovais, kurie suteiks jums daugiau informacijos apie gamintojus (pardavjus).
Pastaba Apie prekyb lin smen aliejumi r. 5 skyriuje. 5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba
Sen da alinimas
Paprastai nereikia alinti sen da, iskyrus tuos, kurie yra atsilup. Kaip jau buvo minta, jie nuveiiami geru rankiniu veistuvu. Apskritai Norvegijoje iuo metu alinama per daug da. Tai daug kainuoja, to nereikia daryti ir tam tikrais atvejais taip tiesiog
5.
naikinte naikinamos lentos. Be to, paalinama ir pastato da spalv istorija. Retkariais dl technini prieasi gali tekti paalinti daus nuo vienos arba keli sien. Tokiais atvejais niekada nenaudokite smliasrovs. Naudodami smliasrov visikai sunaikinsite medienos paviri. Taip pat nerekomenduojama daus alinti armu, nes net ir itin gerai nuskalavus ir neutralizavus paviri labai sunku paalinti visus armo likuius. Taip pat gerai inoma, kad armu apdorotas medienos pluotas stipriai paeidiamas ir menkai tinkamas dayti. Dl gaisro pavojaus jokiais bdais nedert da alinti atviru kariu arba karto oro degintuvu. Taiau yra kita priemon, kuria aliejiniai daai paalinami naudojant kart or. Aparatas, kuris skleidia ilgj bang infraraudonuosius spindulius, paviri kaitina palaipsniui. Daai suminktja ir paskui lengvai paalinami rankiniu bdu. Savivaldybs paveldo apsaugos specialistai gali suteikti daugiau informacijos apie metodus ir rang.
Pastaba Lietuvoje daugiau informacijos apie aliejini da paalinimo metodus gali suteikti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinis padalinys, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padalinys, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2007, Nr. 70-2782).
Labiau ar maiau spaudiami rimt firm, nemaai nam savinink iais laikais paalina nuo namo visus lin smen aliejaus daus, nes utepus nauj da neva gali atsirasti psleli. Da numimas yra didiulis ibandymas lentoms ir apvadams, toks darbas brangiai kainuoja ir paprastai yra visikai nereikalingas. Ant daugelio lin smen aliejumi dayt nam psleli niekada neatsiras. Suteikite namui prog! Bent jau palaukite, kol bent ant vienos sienos atsiras psleli. Jono Brnne (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Prireikus paalinti daus, btina palikti nedidelius plotelius pastogje, ties durimis, langais ir kampuose, kad nebt prarasta informacija apie namo spalvas.
Glaistymas
Prie pradedant darbus, saugom pastat daymas ir galimas da alinimas turi bti suderintas su vietos savivaldybs kultros paveldo administratoriais.
Pastaba Lietuvoje apie planuojamus darbus privaloma praneti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniam padaliniui, kurio priirimoje teritorijoje yra saugomas statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padaliniui, kai statinys saugomas savivaldybs (in., 2007, Nr. 70-2782).
Neglaistykite. Laikui bgant, glaistas nuo paviriaus nusilups ir fasadas bus pilnas balt dmeli. skilimus ir skylutes galima glaistyti lin aliejaus glaistu, prireikus beriama kreidos. Silytina ibandyti nemaai vietos tradicini glaist miini recept. Bendra taisykl ta, kad reikia susitaikyti su tuo, kad seno namo oda netobula. Jeigu daote tradiciniais daais, nesvarbu, kad pro skilimus ir plyius fasad pateks truputis vandens, nes ie daai puikiai praleidia drgm.
Literatra
Drange T., H. O. Aanensen, J. Brnne: Gamle trehus (Seni namai), Oslo 1993. 5.1. Dayt paviri spalv tyrimas 5.2. Da paalinimas nuo iors paviri 5.3. Iorini sien daymas: da ries parinkimas 5.4. Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais 5.5. Paviriaus daymas: tepimas derva 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba 5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba
5.
5.
5.1. Dayt paviri spalv tyrimas
vadas
Siekiant ger rezultat ir daant senus namus, galima remtis istorinmis iniomis apie naudotus daus. Tai dar vadinama daymu pagal analogij. Jeigu siekiama tiksliai restauruoti atkurti pastat, prie pradedant dirbti reikia itirti visus dekoratyvinius sluoksnius. Tyrimo tikslas itirti visus dekoratyvinius sluoksnius. Tokie tyrimai suteikia daugiau ini apie stili istorij ir naudotas technologijas. Suinoj, i ko susideda sluoksniai (stratigrafija), galime isiaikinti, kokia tam tikru laiko tarpsniu buvo da sluoksni, tapet ir dekoro sudtis. Taip pat galime suinoti apie paios statybos pokyius, apie kuriuos suinoti kitaip bt nemanoma. Norint restauruoti taip, kad darbai atitikt paveldo objekt renovacijai keliamus reikalavimus, labai svarbu imanyti namo istorij ir kaip buvo naudojamos mediagos. Toliau iame straipsnyje bandoma pateikti daymo tyrimo (Pastaba. Lietuvoje polichrominiai tyrimai) ir ataskaitos suraymo standart. Jis gerokai palengvins darb, dokumentai bus aikesni ir juo bus galima remtis, kai prireiks i naujo patikrinti rezultatus.
Pastaba Lietuvoje polichrominius tyrimus atlikti arba vadovauti tokiems darbams turi teis Kultros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas (in., 2005, Nr. 60-2157).
Pastatai priirimi nuolat juos perdaant ir iklijuojant naujais tapetais. Todl senuose namuose galima aptikti daugyb sen da ir tapet sluoksni. Restauruodami mes norime suinoti namo istorij ir isiaikinti, kas vyko nuo pirmojo paviriaus apdorojimo iki i dien. iame informaciniame straipsnyje apraomi dekoratyvini pastato sluoksni vis pirma dayt paviri tyrimo metodai, vertinimas ir atsiskaitymas. Jeigu norite suinoti, kaip tiriamos pastato konstrukcijos, tapetai, tinkas, stogo charakteristikos arba lipdiniai, r. literatros sra. is straipsnis skirtas visiems, kurie kasdien dirbdami susiduria su kultros paveldu, architektams, meistrams ir kitiems besidomintiems. is straipsnis, kuriame apraoma, kaip atidengiami dayto paviriaus da sluoksniai, gali bti naudingas ir savininkams, norintiems isiaikinti, kokios spalvos buvo j namas. Taip pat r. iuos straipsnius: 5.1. Dayt paviri (rayti) spalv tyrimas 5.2. Da paalinimas nuo iors paviri 5.3. Iorini sien daymas: da ries parinkimas 5.4. Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais 5.5. Paviriaus daymas: tepimas derva 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba 5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba 6. Nam, statyt iki madaug 1950 m., vidaus daymas Ileista 1994 m. rugsjo mn.
altini naudojimas
Prie tiriant pastat btina kuo daugiau apie j suinoti. Turint informacijos apie ankstesn namo ivaizd ir kaip jis buvo naudojamas, lengviau interpretuoti radinius. Puiks tokios informacijos altiniai galt bti: Gaisrinink atliktos apiros dokumentai, kurie buvo suraomi norint apdrausti pastat. Juose pastatas itin gerai apraomas. Tokie dokumentai yra prasti miestuose nuo 1770 m. Juose pateikta daug vertingos informacijos apie naudotas mediagas, spalvas ir dekor. ie duomenys saugomi Valstybs archyve. Tingo1 protokolai, kuriuose yra informacijos apie savininkus, bei nuosavybs apraai, kuriuose kartais pastatas puikiai apraytas. Senos nuotraukos teikia patikim informacij apie ankstesn pastato ivaizd. Net nespalvota nuotrauka daug pasako apie statybos pokyius, dekor, spalvas, atspalvius ir naudotas mediagas. Nuotraukose matomi kostiumai ir transporto priemons gali padti nustatyti nuotraukos ami. Pastato matavimai yra labai naudingi. Ant matavimo brini mes galime rayti pastabas. Ypa praveria raant ataskait. Originals briniai, pieiniai ir tapybos darbai, literatriniai ir odiniai altiniai taip pat gali suteikti daug vertingos informacijos. Vietos muziej archyvuose ir istorik rateliuose, savivaldybje arba Valstybs antikvaro institucijoje galima rasti sen nuotrauk ir tapybos darb.
Tyrimas
Daymo sluoksni struktra nustatoma keliais metodais. Patiems tiksliausiems reikalinga gana sudtinga ranga: Vienas po kito da sluoksni atidengimas, vadinamas da lentele. Mginio pamimas atliekant pjv per visus da sluoksnius. Da pjvio mginys dedamas plastikin kubel, lifuojamas ir stebimas pro mikroskop. Trynimas smulkiu vitriniu popieriumi. Udaytos dekoracijos gali bti atrastos rentgenu. Kai i ono krinta viesa, paviriuje irykja kontras arba dekoro dalis.
Spalv zondaas
chronologine tvarka rodo da sluoksnius ir spalvas. Jie taip pat atskleidia, kokios mediagos ir rankiai buvo naudojami, parodo paviriaus vilges ir tekstr, taip pat, ar sluoksniai buvo dekoruojami pieiniais, gyslomis, daroma marmuro imitacija ir nau1
Tingas Norvegijos vietos parlamentas.
5.1.
Spalv zondaui padaryti prireiks:

organinio da numiklio (pvz., Panter, Bums, Duxola); nedidelio atraus peilio, geriausia skalpelio su keiiamu peiliu; plokio, 1-2 cm ploio erno eri menininko teptuko; vatos ir sugeriamojo popieriaus; vaitspirito (mginiams nuplauti ir tirpiklio poveikiui sustabdyti); pietuko ir liniuots ymoms; lupos; stiklinio indelio mginiui; purktuvlio su vandeniu (bus naudingas alinant klij daus); NCS palets (su Natural Colour Systems kodais).
dojamos panaios technikos. Sudj vien viet spalvas, kurios atidengtos vairiose kambario vietose, galime pasiirti, kokios spalvos buvo naudojamos kambaryje tuo paiu metu. Da zondaas yra itin vertingas dokumentas, kuris, savaime suprantama, udaytas netenka savo verts.
Spalv zondaas idstomas

tose vietose, kur daai gerai isilaik ir yra pagrindo tarti, kad visi sluoksniai neblogai isilaik. Pavyzdiui, senuose namuose dur plokt, stakta ir apvadai kai kuriais periodais buvo daomi skirtingomis spalvomis. Kad bt nustatyta spalv tam tikru laiku kombinacija, btina inagrinti perjim tarp skirting paviri, kad inotume vis pastato dali spalv skirtingais laikotarpiais. Tas pats galioja ir perjimui nuo sienos iki apvad, taip pat kitoms vietoms, kur galima tarti, kad buvo naudojamos kelios spalvos. Taip pat svarbi informacija vadinamasis neigiamas spalvos pdsakas pavirius nebuvo daytas. I dayto interjero paalinus dur apvad, lieka nedaytas jo dydio plotas. Daai geriausiai isilaiko tose iors vietose, kurios apsaugotos nuo oro ir vjo poveikio, t. y. iaurinje namo pusje, pastogje, po vandens lataku ir kitoje lentos pusje. Daai danai bna subyrj, todl spalv mginius sunku interpretuoti. Idilimas ir buvs remontas gali tapti neteisingo interpretavimo prieastimis. Dl to mginius reikia paimti i keleto pastato viet. Da pjvio mginio tyrinjimas mikroskopu taip pat gali bti svarbus nustatant da sluoksni tvark. Viduje daai paprastai isilaiko geriau, todl lengviau vertinti spalv zonda. Iimtis yra vietos, kurios ypa dvimos (aplink dur ranken), veikiamos viesos (pietiniai lango rmai) ir krosnies skleidiamos ilumos. Kai paviriai tyrinjami nesistemingai, paprastai neaptinkama dekoro, kuriam buvo naudotas ablonas, juosteli arba lub, ugniasiens, sien apvad arba dur pieini. Kartais suklaidina idilimas, kai kuriose vietose atsiradusios dms, atliktas remontas ir daliniai padaymai, paalinti, antrsyk panaudoti arba pakeisti kambario elementai. Sien arba dur apvadai gali bti paalinti. Numus esamus dur arba lang apvadus, taip pat parapeto ir stogo apvadus, kartkartmis aptinkama senj pdsak, nes jie paprastai bdavo nupjaunami ties apvado sujungimu. Planuojant, kur bus spalv zondaas, reikia vertinti, kiek j iliks baigus restauravimo darbus. Tada kruopiai juos idstykite. J vieta priklauso nuo kambario paskirties. Reikt pasitarti su pastato savininku, kad spalv laiptai netapt nepageidaujamu elementu. J neturi veikti tiesioginiai sauls spinduliai arba jie neturi bti ypa dvimose vietose. Prie apsisprsdami, kurie tapetai, drobs, lentos, grind dangos ir kitos dangos bus paliktos, turime bti atsargs ir, tyrindami sluoksnius, neturtume ipjauti per dideli skyli. Nedidel ang galima utaisyti. striai apipjovus kampus, vliau bus lengviau uklijuoti popieriaus lapu. Spalv zonda pasimoks gali padaryti beveik kiekvienas. Toliau pateikiamas metodo apraymas su iliustracijomis. Atidengiant sluoksn po sluoksnio, kiekvienam da sluoksniui padaromas atskiras langelis. ie langeliai, kuri kiekvieno dydis yra 2 x 3 cm, yra per mai isamiai dokumentacijai atlikti. Jeigu norime kur nors sluoksn atidiau itirti arba nusprendme btent sluoksn pasirinkti restauravimo pagrindu, atidengiame didesn (madaug 10 x 10 cm) langel. Tokio ploto pakaks, siekiant susidaryti tinkam vaizd apie spalv, vilges, tekstr, naudotas mediagas ir rankius. Ketinant kopijuoti dekor, btina atidengti gana didelius paviriaus plotus, kad bt galima suvokti visas dekoro variacijas. Nuorodos Prireikus paalinti visus ankstesnius daus, btina palikti mginius tose vietose, kur daai geriausiai isilaik, ir ten, kur jie beveik nematomi. Tai ne visada lengva padaryti ypa ant dur. Be to, registruojant dur spalvas, reikia pasirpinti, kad bt suymtos dur sprd, stakt ir apvad spalvos.
Atliekant bendresn pastato tyrim, prireiks:

Stanley peilio ir vairi dydi menteli; i ranki: lautuvo, pjklo, plaktuko, repli, atsuktuvo, matavimo juostos; purktuvlio su vandeniu (tapetams atlipinti); ibintuvlio ir veidrodlio; polietileno plvels (perpieti dekoro kontr arba pridengti tapet sluoksn, kuris prie nuimant sudrkinamas); fotografavimo rangos, kopi ir viesos altini.
5.1.
Spalv zondaas
a) Pirmiausia paymkite keturkamp laukel madaug 3 x 30 cm ir j vis itepkite da numikliu. b) Sulaps (verdantis) virutinis da sluoksnis paalinamas atriu peiliu arba skalpeliu. c) Utepamas naujas da numiklio sluoksnis, taiau taip, kad 1 cm ploio sluoksnis i prie tai irykjusio da sluoksnio paliekamas neliestas. d) Da sluoksnius vien po kito nugrandykite vis palikdami naujai atidengto da sluoksnio laukel. Sluoksni gali bti daug. e) Baigt spalv zonda paprastumo dlei pailiustruoti tik trimis spalvomis (3-ias nepaalintas sluoksnis yra virutinis). Galiausiai atliekamas mginys sluoksnius nukraptant iki pat medienos. Tiktina, kad pirmas ant medienos esantis sluoksnis yra gruntas. Mginius nuvalykite vaitspiritu ir palikite iditi. f ) Mginius paymkite taip: M mediena, G gruntas. Da sluoksnius sunumeruokite pirmiausia paymdami pat apatin sluoksn ir vir. Apatiniai vieno sluoksnio daai su glazra, pavyzdiui, gyslomis, paymimi tuo paiu numeriu bei a. ir b. Tuomet bus lengviau susisteminti radinius.
emiau: suymt spalv zondao pavyzdys.
Iblukimas
Udengti paviriai, dayti lin smen aliejaus daais, pageltonuoja. Dl to atidengt da sluoksni spalvos yra neteisingos: balta yra tapusi geltona, mlyna alia ir t. t. Nuo dienos viesos geltonumas pablykta, taiau turi praeiti net du mnesiai, kol daai vl gauna savo originali spalv. Tik iblyks mginys gali bti kodavimo pagal NCS palet ir da maiymo pavyzdys.
7 5/6 4 K 3b 3a 2* 1 G M
Spalv zondao ymjimas
B A
Atlikus tyrim kambaryje, paymimas tas spalv zondaas, kuris nebus udaomas. Preliminars ymjimai atliekami pietuku. Nuolatiniam ymjimui naudojamos Letraset raids (kurias neteisingai uraius lengva paalinti), nealkoholinis tuas (kuris iblukina) arba daai. Prireikus dayti kambar, spalv zondaas pietuku ir liniuote apibriamas taip, kad daytojas dayt tik iki linijos. Tuas nenaudotinas, nes jis persivieia pro daus. Labai lengva netyia udayti virutin langel su paskutiniu da sluoksniu. Da sluoksniai suymimi skaiiais nuo seniausio sluoksnio iki naujausio. Numeruojami tik itisiniai da sluoksniai. Jeigu sluoksnis susideda i dviej darbo operacij, pavyzdiui, darant gyslas arba naudojant glazravimo technikas, vienas da sluoksnis skiriamas grunto sluoksniui, o kitas glazrai. Jie ymimi tuo paiu skaiiumi, tik dar pridedame a ir atitinkamai b. Nedayta mediena ymima M, o gruntas G. Glaistas (jei jo buvo) ymimas K. Jeigu kyla neaikum dl nusidvjimo ar nevykusio skutimo ir sluoksni nebemanoma atskirti vieno nuo kito, langelis (-iai) paymimi, pavyzdiui, 8/10. Jeigu kambarys bus daomas viena i atidengt spalv, ji paymima gerai matomu takeliu. ymjimas nebtinai nusako vidin ry tarp vairi statinio dali spalv ir kambario paviriaus tam tikru momentu dekoro etapus. Spalvos, kuriomis buvo daoma tuo paiu metu vairiuose spalv zondauose, ymimos raidmis: A 1-as etapas, B 2-as etapas ir t. t.
5.1.
Da pjvis
Kultros paveldo departamentas kelia didesnius nei paprastas savininkas spalv tyrimo tikslumo reikalavimus (Pastaba. Lietuvoje Kultros paveldo departamentas prie Kultros ministerijos). Gali prireikti da sluoksni pjvio, kuris tiriamas mikroskopu. Padarius spalv zonda, tokio tyrimo rezultatas papildo gaut informacij, nes daugiau pasako apie naudotus pigmentus, riiklius ir sluoksni skaii. Ypa vertingos informacijos gaunama, jeigu vieta, i kurios paimtas da pjvio mginys, bus udaoma. Pjvio mginys paimamas skalpeliu.
Retuavimas
Paeistas ir nepilnas spalv zondaas neretuuojamas. Tuomet juos sunku vertinti, nes da sluoksni struktra pasidaro nebe tokia skaidri, o retuuojant pakinta atspalvis.
Interpretavimas
Norint interpretuoti spalv zonda, reikia nemaai patirties be to, btina gerai imanyti tradicines mediagas, daymo technologijas, stili istorij, taip pat suvokti, kokie veiksniai turi takos dabartinei mginio ivaizdai, inoti darom klaid prieastis. Turi bti nustatytas da riiklis (klijai, lin smen aliejus, alkidas, akrilas ir kt.). Vertinant spalv, gali prireikti mikroskopu itirti pigment. Mediagos gali bti paveiktos vairi veiksni, t. y. padarytos alos ir susidvjimo. Susidvjs riiklis danai turi takos paviriaus ivaizdai, pvz., baltas popierius paruduoja.
Nuotraukoje parodytas pabaigtas spalv zondaas.
Grunto sluoksnis. vieia mediena ir kiti paviriai paprastai bdavo gruntuojami, kad pagrindas bt lygus, geriantis ir vienspalvis. is sluoksnis paprastai bna pilkas. Kai kurios pastato dalys (grindys, durys) gali turti kelis grunto sluoksnius, daniausiai ochros arba pilkos spalvos. Lang gruntas po pilku gali bti visikai juodas. Grunt storis paprastai skiriasi nuo plono apiplovimo iki storo sluoksnio. Gruntuojant danai bdavo naudojami da likuiai, todl gali skirtis paties grunto spalvos. Labai sunku plonus grunto sluoksnius atidengti ir atskirti nuo vir jo esanio da sluoksnio. Gruntavimo sluoksnis arba greiiau tarpinis sluoksnis gali pasitaikyti ir ant jau dayt paviri. Tas da sluoksnis, kuris restauravimo metu buvo alinamas, paprastai yra plonesnis ir nra viso kambario spalv schemos dalis. Pagal kai kurias daymo technologijas mediena turi bti nudayta ne maiau kaip dviem sluoksniais. Dl to vertinant gali sivelti klaida, pvz., kai imituojamos gyslos. Taip daant pirmiausia utepami viess, nepermatomi apatiniai daai, o ant viraus tepamas tamsesnis, glazrinis, medien imituojantis da sluoksnis. Virutinis sluoksnis, kaip ir daugelis glazr, turi derv ir atidengiant yra danai paeidiamas. Glazr gali bti vairi spalv, jos danai tepamos nesiekiant jokio efekto, pvz., gyslotumo. Marmuro imitacija paprastai susideda i keli nepermatom arba permatom da sluoksni, kurie tepami lapias ant lapio arba lapias ant sauso. Da tekstra arba teptuko potpiai, einantys iilgai medienos, gali liudyti apie tai, kad bta marmuro imitacijos. Taiau ratas gali bti tokio dydio, kad vienais spalv laiptais jo neaptiksi. Tas pats principas tinka ir iekant dekoro likui. Tokiais atvejais spalva gali bti neteisingai vertinta kaip atskiras da sluoksnis. Dmi atsiranda dl vairi prieasi. Dulks, riebalai ir suodiai daniausiai nusda ant dayt virtuvs (ypa palubje ir ant lub) paviri. Da sluoksnio aliej gali paveikti apatinis sluoksnis, liesi aliejiniai daai, klij daai arba tapet klij likuiai. Kai virutinis da sluoksnis siskverbia suskilinjusio apatinio da sluoksnio plyelius, danai sunkiau interpretuoti spalvas. Balinimas gali pakeisti spalv taip, kad neatpainsi. Labiausia nukenia Prsijos mlyna, ypa sumaiyta su vino baltumo spalva, kaip ir daugyb kit organini daymo priemoni ir su jomis padaryt da miini. Pavyzdiui, alia, sumaiyta su neblunkania mlyna ir organine geltona, po balinimo pamlynuoja. Mginiai imami tose vietose, kuri nepasiekia tiesioginiai sauls spinduliai. Statybos detals paprastai panaudojamos skirtingose pastato vietose arba atneamos i kit pastat. J spalv schema yra visikai kitokia nei kambario iki to laiko, kol jos buvo j perkeltos. Spalv kodus rayti ir da mginius daryti reikia dienos viesoje. Nemanoma lempos viesoje teisingai nustatyti spalv.
5.1.
Ataskaita
Statybos tyrim ataskait (Pastaba. Lietuvoje polichromini tyrim ataskaita) paprastai sudaro: istorin dalis: raytin archyvin mediaga ir matavimo briniai; tiriamosios situacijos ir radini apraymas bei dokumentacija; preliminarus radini vertinimas, aptariant pastato arba kambario dekoro etapus, ir j datavimas; restauravimo pasilymas, kuriame argumentuojama, kodl restauruotinas btent is pastato arba kambario laikotarpis. Konservavimo laipsnio, retuavimo, papildymo ir rekonstrukcijos, taip pat mediag, spalv, technik ir paviri parinkimo instrukcija.
Kai kurie reikalavimai ataskaitai:

Kad ataskait bt lengva naudoti, reikia kiek manoma standartizuoti jos struktr, sek, sutartinius enklus, kodus ir pan. Rezultatus btina vliau galti tirti i naujo, jie turi bti pagrsti mediag mginiais, nurodant radimo viet, pateikiant nuotrauk, pieini, apraym ir pan.
Mediag apraymas:
Tyrime pateikiama informacija apie mediagos sudt (riiklis, naudojamas pigmentas, pagrindo mediaga, popieriaus ir drobs kokyb), paviriaus tekstr (teptuko potpis, tankis, da storumas), vilges, naudojamus rankius ir pan. Be stratigrafijos, spalv ir dekoro, ie duomenys yra svarbs vertinant mediag ir todl trauktini ataskait.
Spalv apraymas:
Spalvos lengviausiai apraomos priskiriant joms NCS kodus. Jeigu jie nevisikai atitinka atrast spalv, galima suderinti kelis kodus ir pridti komentar. Taip pat galima ir patiems pasidaryti spalv palet tam naudotini menininkams skirti daai ant balto, paruoto kartono.
Spalv ymjimas:
Da sluoksnius galima tiksliai nustatyti padarius da sluoksni pjv, djus mgin plastikin indel ir ityrus mikroskopu. ia pateikta tokio pjvio mikrofotografija.
Apraymas turi bti nuoseklus. Jokiu bdu negalima tos paios spalvos vadinti skirtingai, pavyzdiui, viesiai pilka, pilkva, pilkai balta. Skaitytojas, neturintis prie save NCS palets, turi pasitikti tuo, kad spalva, kuri vienoje vietoje vadinama blyki ochra nra ta pati kaip glaisto spalva, o pilka ities yra tamsesn u viesiai pilk.
Eils tvarka:
Apraymas pradedamas nuo kambario viraus ir baigiamas apaioje (lubos, j karnizas, sienos, ugniasien, durys, langai, grindjuosts, grindys). Da sluoksniai numeruoti pradedami nuo seniausio sluoksnio.
Vietos nurodymas:
Ataskaitoje nurodoma, i kurios vietos paimti mginiai ir kuriose vietose yra spalv zondaas: pridedamas matavimo brinys (eskizas) su pasaulio kryptimis (, P, R, V) ir kambari numeriais. Jie padeda nustatyti mgini viet. Pavyzdys: V dur apvadas 103/104 arba R rankena ant lango.
Lentel:
Duomenis primygtinai silome surayti lentel. Taip supaprastint ataskait lengviau skaityti (r. pavyzd kitame puslapyje).
Literatra
Drange, T., H. O. Aanensen ir J. Brnne: Gamle Trehus (Seni mediniai namai). Oslo, 1992. Fortidsminneforeningens hefter (Paveldo isaugojimo draugijos ssiuviniai): Gode rd om gamle maletekniker. Farger og stil (Geri patarimai apie sensias daymo technikas. Spalvos ir stiliai). Byggforsk detaljblad (Detalieji statybos mokslini tyrinjim straipsniai): 742.641. Utvendig behandling av eldre trehus. Fargeunderskelse og ny maling (Senesni nam iors apdorojimas. Spalv tyrimas ir perdaymas). 1989. 742.642. Utvendig behandling av eldre trehus. Opprinnelig materialbruk og fargestting (Senesni nam iors apdorojimas. Originali mediag naudojimas ir spalv nustatymas). 1989.
5.1.
Eksterjeras
Interjeras
Statinio tipas Statybos elementas Nuotrauka Pastabos Data Mediagos mginys Puslapio Nr. Pjvio Nr. Paraas Etapas (datavimas)
Vietos Nr. ir pavadinimas Kambario Nr.
Mginio pamimo vieta Spalva
Sluoksnio Nr.
Pagrindas
Paviriaus mediaga
Apvietimas kodavimo metu Balinimo laikas NCS numeris Charakteristika
5.1.
5.
Principai
Jeigu pastatas yra saugotinas arba klasifikuojamas kaip vertingas, da sluoksnio alinti negalima. Prie daant paalinami tik atsilup daai. Svarbu, kad jie bt grandomi medienos kryptimi tada nesugadinsite paviriaus. Jeigu dl koki nors technini prieasi kyla poreikis visikai paalinti senus da sluoksnius, pirmiausia btina kreiptis vietos savivaldybs paveldo specialistus. Kiekvienas atskiras atvejis turi bti atidiai inagrintas. Jeigu kyla abejoni, galutin sprendim priima Valstybs antikvaro institucijos technikos skyrius.
5.2. Da paalinimas nuo iors paviri
Kad rezultatas bt tinkamas, da paalinimo nuo iors paviri metodams keliami specials reikalavimai. iame informaciniame straipsnyje apraomos priimtinos da nuo iors paviri paalinimo priemons ir metodai. Larso Hauglido (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka. Ileista 1994 m. rugsjo mn.
Jeigu vis dlto da sluoksnius reikia alinti, labai svarbu po stogo kraigu palikti didesnius sen da sluoksnius, kad ilikt informacija. Ant dur, lang ir namo apvad kaip dokument taip pat reikia kai kur palikti senus daus.
Da paalinimo priemons
Nenaudoti armini tirpikli, nes laboratoriniai tyrimai parod, kad net ir kruopiai nuplovus ir neutralizavus paviri lieka aktyvaus armo likui. Taip pat gerai inoma, kad medienos paviriaus pluotas suyra ir nelabai tinkamas dayti. Draudiama daus nudeginti atvira ugnimi. Taip pat neleistina naudotis karto oro da degintuvais. Bta atvej, kai dl i ranki kilo gaisr. Valymas smlio srautu taip pat nepriimtinas, nes sueija medienos pavirius. Paviriaus struktra, liekanti po tokio smlio srauto, dayti nebetinkama. Ties atriais kampais daai greitai nusidvi, jau nekalbant apie tai, kad medienos pavirius tiesiog sunaikinamas. Organiniai tirpikliai su metileno chloridu po kiek laiko bus nebeparduodami, nes sugrietjo aplinkosaugos reikalavimai. Tokiais produktais daniausiai nuvalomi nedideli plotai. Labai svarbu po to medienos pavirius nuplauti iltu vandeniu arba paalinti riebalus, nes tirpiklio pastoje yra vako. Varikli ploviklis gerai paalina riebalus ir j nesunku nuplauti vandeniu.
Apdorojimas iluma
Kai chemikalai nenaudojami, iuo metu priimtinas tik vienas aliejini da paalinimo metodas. Tai vedijoje sukonstruotas infraraudonj spinduli aparatas Speedheater. Jo veikimo principas toks: ilgosios bangos prasiskverbia daus ir paskui nesunku juos nugrandyti gremtuku. Jeigu plokt yra su profiliu, pridedamas geleinis gremtukas su negatyviu profiliu. Metodas ibandytas ir ant rstini nam sien su specialiai tam sukurtu geleiniu gremtuku, taiau toks darbas atima daug laiko.
5.2.

Infraraudonj spinduli aparatas, sumontuotas ant rst sienos.
Atsiknojusi da nugrandymas gremtuku. Daai nuo rstini sien specialiu gremtuku alinami labai ilgai. Daus nuo paviriaus reikia grandyti medienos kryptimi, kitaip kyla pavojus sugadinti paviri.
Naudojamas vedijoje sukonstruotas aparatas Speedheater, o firma Fasade og Miljteknikk gali apskaiiuoti ilaidas ir atlikti darb. Fasade og Miljteknikk Boks 39, Haugerud 0660 Oslo Tel. 22 26 33 46
Po madaug 3 minui apdorojimo iluma madaug 1 kvadratinio metro darbo plotas yra paruotas grandyti. Aparatas gali atlipinti iki 20 sluoksni da. Darbo laikas skiriasi priklausomai nuo aparato atstumo iki sienos ir da sluoksni skaiiaus. io metodo negalima naudoti tada, kai pastatas buvo nudaytas latekso daais. Jeigu apaioje esantis da sluoksnis yra aliejinis, latekso plvel galima lengvai paalinti sulapinus aliejini da sluoksn. Iki 20 kvadratini metr galima paalinti per dien nesugadinant plokts paviriaus. Plokt galima nedelsiant gruntuoti ir dayti aliejiniais arba kompoziciniais daais.
5.2.
5.
5.3. Iorini sien daymas: da ries parinkimas
Kodl mes daome?

Daai gali bti vienas i dekoratyvini medinio namo element. Todl, norint irykinti pastato architektr ir jo paskirt, eksterjeras visada buvo apgalvotai daomas. Apsauga yra labai svarbi. Neapsaugotiems mediniams pastat paviriams didel poveik daro gamta ir oro slygos. Medio paviri stipriai veikia ultravioletiniai spinduliai, lietus, taiau da sluoksnis yra veiksminga apsaugos nuo i aling veiksni priemon. Mediena labai reaguoja saus arba drgn or, tada ji arba susitraukia, arba ibrinksta. Dl staigi ir didels apimties svyravim atsiranda trkim ir plyi, kuriuose vliau kaupiasi drgm, gali simesti pelsinis grybas. proces veiksmingai pristabdyt daai. Da sluoksniui tenka didel nata. Jis gana greitai nubyra, taiau j gana nesudtinga atnaujinti. is ciklas yra natralus; nereikt manyti, kad da sluoksnis yra ilgalaikis, taiau jis yra pastato iorinis sluoksnis.
Daai mediniams namams

Mediniams fasadams skirti daai skiriami tradicinius ir moderniuosius. Tradiciniai daai turi labai ilg istorij ir mums suteikia labai verting ini. Nuo XVI a. pabaigos iki madaug prajusio imtmeio 7-ojo deimtmeio daniausiai buvo naudojami lin smen aliejaus pagrindu pagaminti daai. i da riamoji mediaga skystas riiklis diovinamj savybi turintis aliejus, ispaudiamas i lin smen. Jis daniausiai naudojamas vadinamuoju virtu pavidalu. Lin smen aliejaus da vis dar galima nusipirkti, taiau nuo madaug 1960 m. juos i rinkos beveik istm alkidiniai aliejiniai daai. Alkidas, trumpai tariant, yra poliesteris, kuris, norint igauti riamj mediag, maiomas su vairiais aliejais. Kai kurie alkidiniai aliejiniai daai paprastai sudaryti i lin smen aliejaus, taiau turi tam tikr savybi, kurios juos skiria nuo prast lin smen aliejaus da. Kartu su alkidiniais aliejiniais daais buvo irastas ir beicas, kuris pasiymi tokiomis pat riamosiomis savybmis. (Beicu nudaomas pagrindinis sluoksnis, taiau, prieingai nei daai, beicas yra iek tiek permatomas). Aliejinis beicas savo aukso ami igyveno madaug 19651975 m., taiau ir iki iol jis yra gana danai naudojamas. Pastaruoju metu atsirado aliejiniai beicai, kurie gerokai sumenkino alkidini aliejini da reikm. Modernieji aliejiniai beicai turi pirmtak tamsios (daniausiai rusvos) spalvos lin aliejaus beic, kuris danai buvo naudojamas nacionalinio romantizmo epochos architektroje imtmei sandroje. Anksiau buvo naudojama daug skirting, taiau maai verting lin aliejaus da pakaital. uv kepen aliejaus pagrindu pagaminti daai buvo naudojami visoje pakrantje. Jais buvo daomi nameliai, pagalbini pastat fasadai ir nedideli kinink gyvenamieji namai. uv kepen aliejaus pagrindu pagaminti daai ypa ilgai dina, todl juos danai maiydavo iek tiek lin smen aliejaus. daus buvo pilama ir silki, bangini aliejaus, taip pat panaudoto aliejaus. Karo ir pokario metu lin smen aliej danai maiydavo parafino ir taip pratsdavo i da galiojimo laik. Visi iki iol ivardyti daai pagaminti aliejaus pagrindu, prieingai nuo da, kurie gali bti nuplauti vandeniu. Tarp paskutini pamint da randame ir dispersinius daus. ie daai, kaip ir lin aliejaus pagrindu pagaminti daai, labai ilgai buvo naudojami alyje. Milteliniai daai maiomi daugybe bd, juos paprastai dedama rugini milt ir pilama lin smen aliejaus. Dispersiniai daai buvo ypa paplit vidurinje alies dalyje. Jie inyko 1950m., taiau ir vl atsirado prekyboje, dabar j riamoji mediaga celiulioz. Nauji dispersiniai daai yra paviri padengiantys beicai. (Pavadinimas prietaringas todl, kad beicas visikai nepadengia ir nepaslepia paviriaus). Paviri padengiantys beicai sudaryti i plastikins riamosios mediagos (latekso) ir alkidinio aliejaus.
is informacinis straipsnis vienas i daugelio leidini, apraani sen pastat iorini sien daym. is leidinys nurodo, kaip pasirinkti tinkamus daus. Papildomos informacijos galite rasti iuose informacinio leidinio skyriuose: 5.1. Dayt paviri (rayti) spalv tyrimas 5.2. Da paalinimas nuo iors paviri 5.4. Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais 5.5. Paviriaus daymas: tepimas derva 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba 5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba Ileista 1994 m. rugpjio mn.
Telthusbakken 15, Osle pastatas, nudaytas lin smen aliejaus pagrindu pagamintais daais. Terje Norsted (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka
5.3.
7-ojo deimtmeio pradioje atsirado plastikiniai daai, skirti mediniams paviriams. Patirtis parod, kad jie buvo netinkami, be to, jie labai apsunkindavo medien.
Kuriuos daus turtume pasirinkti?

Prireikus atnaujinti sen pastat medinius pavirius, daniausiai pasirenkami naujoviki daymo bdai, kuri tuo metu, kai pastatas buvo pastatytas, dar nebuvo. Nepaisant to, kad naujieji daai turi daug teigiam savybi, tradicini ir moderni daymo bd samplaika gali bti labai neskmingas sprendimas. Dl technini skirtum gali tekti atlikti dar didesn remont arba pastatas greiiau sudls. Be to, tradiciniai daai pastatui suteikia kitoki ivaizd nei naujieji daai. Dl skirtingo senjimo proceso metams bgant skirtumas dar labiau iryks. Kitaip sakant, senus pastatus silome ir toliau dayti patikrintais tradiciniais daais. Taip mes padsime atspindti ir pajausti tikrj pastato ami, kultrin ir istorin jo vert. Patirtis rodo, kad ie daai pasiymi gana geromis techninmis savybmis ir kad juos prireikus galima gana lengvai atnaujinti. Garsiausi tradiciniai daai yra lin smen aliejaus pagrindu pagaminti daai bei dispersiniai daai. Abi da rys atitinka svarbiausius reikalavimus, kurie btini daant iorines pastat sienas: yy Skaidrs. yy Su jais lengva dirbti, gerai dina, taupiai naudojami. yy Neapkrauna (neapsunkina) medienos. yy Gana gerai nudaomi ir apsaugomi mediniai paviriai. yy Lanksts, turint omenyje paviri apimties pokyius. yy Dangos pavirius greiiau nei vidus paeidiamas (kreida, erozija). yy Labai lengvai priirimi. Da technins savybs apraytos informacinio leidinio 3.9.2 skyriaus pirmame puslapyje. Lin smen aliejaus pagrindu pagaminti daai yra vertingesni u iuolaikin pakaital alkidinius daus, nes: yy Juose yra maiau riiklio, todl maiau kenkia aplinkai. yy Lengviau padengiami plonu sluoksniu, gerai nudaomi paviriai. yy Geriau sigeria vidinius sluoksnius, todl maiau apsunkinama mediena (labai teigiama savyb daant problemikus pavirius). yy Geriau pasklinda. yy Lanksts, atsivelgiant paviri apimties pokyius. yy Nesunku atnaujinti ir priirti. Lin smen aliejaus pagrindu pagaminti daai, lyginant juos su alkidiniais daais, turi ir tam tikr neigiam savybi: yy Tris kartus ilgiau dina, todl kyla pavojus, kad prie paviri prikibs daugiau purvo (dulki), atsiras psleli (bdinga tamsios spalvos daams). yy Nelabai atspars cheminms mediagoms (rgtiniam lietui). yy Nelabai atspars oro slygoms; prasideda da byrjimas, jie greitai praranda blizges ir spalv (is trkumas gali bti laikomas ir privalumu, nes jis aikiai parodo, kada reikia vl atnaujinti pavirius). Jeigu anksiau pastatas buvo daytas dispersiniais daais, silome ir toliau jais dayti. iais daais daniausiai buvo daomos sien plokts. Sien papuoimai, durys ar langai buvo daomi lin smen aliejaus daais. Dispersiniai daai turi savybi, dl kuri daugeliu atvej jie yra idealiausia daymo priemon: yy Daant iais daais, nesvarbu, ar pagrindas yra visikai sausas. yy Jais ypa lengva dayti pavirius. yy Neapsunkina medienos, todl jais tinka dayti vairius silpnus pavirius.
Servicebygget, esantis Son durpyne, nudaytas dispersiniais daais. Terje Norsted (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
5.3.
yy Lengvai nudaomas pavirius, suteikia naujo medio atspalv. yy Gerai pasklinda. yy Nubyra tik tada, kai atsiranda erozija, o tai padeda visikai kontroliuoti, kada reikia atnaujinti ir atlikti prieir. yy Labai lengva priirti. yy Praktiki ir pigs. Daai nelabai atspars pakrantse, kur nuomesns oro slygos. Todl dispersiniais daais daugiausia daoma alies viduryje, kur jie gana ilgai isilaiko. Dl daugelio technini savybi dispersiniai daai labai skiriasi nuo modernij vandens pagrindu pagamint lateksini da ar paviri padengiani beic. Moderns daai pasiymi savybmis, kurios neigiamai veikia senus pastatus. Todl akivaizdu, kad jais negalima dayti saugom ir verting pastat. T pat galima bt pasakyti ir apie prast beic, nes senieji dayti pastatai beveik visi be iimties buvo nudayti daais (iskyrus pastatus, pastatytus nacionalinio romantizmo imtmei sandroje). Aliejiniai beicai gali netikti dl to, kad jie yra blanks (nebdinga tradiciniam daymui aliejiniais daais). Lin aliejaus daais nudayti pastatai ir toliau jais turi bti daomi. Daymas alkidiniais daais ant ankstesni lin aliejaus da retai kada duoda ger rezultat tiek estetine, tiek technine prasme. Alkidiniai daai paviri padengia storesniu, tirtesniu sluoksniu, taiau kaupiasi drgm ir kyla pavojus, kad jie prads byrti. Nors dauguma pastat yra nudayti naujovikais daais, niekas netrukdo grti prie tradicini daymo bd ir priemoni, lin smen aliejaus da. Vliau atsiradusi problem prieastis ne ie daai, nes jie sugeba prasiskverbti pro visus sluoksnius (net ir lateks bei beic) ir sigeria gilesnius medienos sluoksnius. Kitaip yra su dispersiniais daais. Jeigu jie udayti naujovikais daais (deja, taip atsitinka per danai), nepatariama vl dayti senais daais. Nenugremus sen da sluoksnio, patartina dayti lin smen aliejaus daais. Dispersiniai daai geriausiai padengia tos paios ries daais daytus pavirius, be to, palyginti gerai laikosi ant aliejini beic ar medio dervos.
Ivados
Ms senj statyb kultra yra turtas, kurio dabar negalime atgaivinti. Todl labai svarbu ilaikyti saugomus ir iliekamj vert turinius pastatus, autentikus protvi liudininkus, pasakojanius apie senuosius statybos paproius. Tradicikai naudojami daai lin smen aliejaus daai, dispersiniai daai svarbi i objekt isaugojimo dalis. ie daai buvo irasti labai seniai, todl apie juos turime sukaup daug informacijos, dabar matome ir galime apibdinti, kaip jie veikia, kokios j technins savybs, kaip jie sensta ir kaip juos priirti. Plaija prasme tradiciniai daai priskiriami prie istorini, architektrini ir kit kultrini vertybi, kurios priskiriamos pastat iorei. Norvegijos planavimo ir statyb statyme nustatyta, kad tokias vertybes privaloma saugoti.
is namas yra labai pakeistas ir labai skiriasi nuo pirminio varianto. Nepaisant to, galima aikiai matyti, kad jis nudaytas lin smen aliejaus pagrindu pagamintais daais. Mari Kollandsrud nuotrauka.
5.3.
5.
5.4. Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais
iaurs alyse jau labai seniai dispersiniais daais daoma pastat ior. Raytiniai altiniai rodo, kad ie daai, naudojami vedijoje nuo XVII a., buvo vadinami purvo daais (slamfrg). Veikiausiai dispersiniai daai taip pat ilgai buvo naudojami ir Norvegijoje. vedijoje dispersiniais daais daniausiai daydavo tam tikrus kaimo vietovi pastatus. Norvegijoje iuos daus gana greitai istm lin smen aliejaus daai, kuriais buvo daomi gyvenamieji namai. Tik ant nedaugelio apkalt lentomis arba neapkalt rstini nam yra ilik dispersini da likui. J taip randama ant valtini, klojim ir sandli. Klojimai dispersiniais daais buvo daomi net iki etojo prajusio amiaus deimtmeio. etajame deimtmetyje Alfas Bjercke gamino dispersinius daus, kurie buvo vadinami iors daais. Jie buvo klij ir pigmento milteli pavidalo, todl prie naudojant juos reikdavo atskiesti vandeniu ir imaiyti.
Techninis apraas
Dispersiniai daai yra pigs. Senovje mons isivirdavo i rugi milt klij ir pigmento. Daniausiai jie bdavo raudonos ir geltonos spalvos arba i alno gauti pigmentai. Kad tviriau laikytsi, kartais juos pildavo aliejaus, menki kepen aliejaus arba silki srymo. iais laikais i gamyklos galima nusipirkti jau sumaiyt dispersini da. Rugi milt klijai yra pakeisti celiuliozs klijais. Paprastai daus pilama 7 % lin smen aliejaus. iuo metu Norvegijoje dispersinius daus Kompolin gamina tik Gjco Industrier A/S. vedijoje yra daugiau gamintoj, taiau kai kurie i j dispersinius daus deda plastiko pried. Jeigu ketinate dayti sen pastat, daai su plastiku nerekomenduojami. Daus galite pasidaryti senoviniu bdu: 0,4 kg geleies arba cinko sulfato itirpdoma 10 litr verdanio vandens. 0,5 kg smulkiai sumalt rugi milt plakama tirpal. Miinys verdamas penkiolika minui. Pridedama 1,6 kg pigmento. Daai verdami dar penkiolika minui. Kad miinys geriau sukibt, galima pilti virto lin smen aliejaus. Tokiu atveju taip pat reikia dti truput muilo, pavyzdiui, Zalo, kad aliejus susimaiyt su klij miiniu. Aliejaus kiekis dauose neturi viryti 7 trio procent, t. y. 10 litr da negalima pilti daugiau kaip 7 dl virto lin smen aliejaus. Jeigu daus ketinate ilgai laikyti, reikia dti konservant. Rekomenduojama naudoti maisto konservantus, pavyzdiui, metilo parahidroksibenzoat, kurio galima sigyti vaistinse. 10 litr da pakaks 10 nubraukt arbatini aukteli. Geleies ir cinko sulfatas ypa gerai apsaugo medien. Geleies sulfatas naudojamas su tamsiais pigmentais, o cinko sulfatas su viesiais. Importuotojas geleies sulfat, cinko sulfat ir pigmentus (geleies oksid) pristato 25 kilogram maiais. Maesn kiek galima usakyti Osle esanioje Ekjord da parduotuvje. Norvegijoje Valstybs antikvaro institucija arba savivaldybs paveldo atstovas gali padti usakyti didesn kiek tiesiai i importuotojo.
Dispersiniai daai anksiau buvo danai naudojami iki tol, kol juos istm lin aliejaus daai. Dispersiniai daai ligi iol gali pasigirti savybmis, dl kuri jie yra nuolat naudojami. Jie yra atviri difuzijai, t. y. per da sluoksn jie praleidia drgm i apatinio sluoksnio. J plvelje neatsiranda psleli, jie nesilupa. Taip pat juos lengva priirti. Be to, dispersiniai daai yra pigs. Norvegijoje dispersinius daus gamina: Gjco Industrier A/S 6639 Torvikbuktas Ileista 1994 m. vasario mn.
XIX a. rst troba, dayta dispersiniais daais. Namas priklauso Thomo Heftyeso rinkiniui, kuris yra Frognerseterene, Osle. Larso Haugalido nuotrauka.
5.4.
Kai daai taip smarkiai nusitryn, prie daant paviri reikia gerai nuveisti plieniniu epeiu, kad nebelikt joki suirusi medienos skaidul. Larso Hauglido nuotrauka
Savybs
Dispersiniai daai yra visikai matiniai ir atviri difuzijai. J plvelje neatsiranda psleli ir jie nesilupa. Dispersiniai daai visikai neapsaugo nuo drgms poveikio. Medienai drgm nekenkia tais atvejais, kai vanduo gali nekliudomas igaruoti. Btent taip ir atsitinka, nes da sluoksnis visikai pralaidus drgmei, o puikiomis savybmis pasiymintys ie daai neleidia sauls veikiamai medienai irti. Daai nuo paviriaus nusidvi, nes klij sluoksnis pamau nusiplauna. Dl to po kiek laiko daai nusitrina. Da nusitrynimas laikomas nepageidautinu, taiau tai ir yra didiausias i da privalumas, nes daant antrsyk nesusidaro da sluoksniai, dl kuri daai paprastai atsiknoja. Antr kart daomo paviriaus nereikia skusti. Kadangi pigmentas nusiplauna, ant jo nesitvirtina jokie medienos grybeliai.
Kaip naudoti
Pagrindas turi gerti drgm, t. y. jis turi bti visikai neapdorotas arba jau anksiau daytas dispersiniais daais. Mediena, ant kurios yra suirusio aliejinio beico arba dervos likui, irgi gali bti daoma, taiau iuo atveju rekomenduojama medienos paviri kaip reikiant nuveisti plieniniu epeiu, kad bt paalintas visas suirs medienos pluotas ir buvusi mediag likuiai. Mediena, kuri anksiau buvo dayta aliejiniais arba plastikiniais daais, dispersiniais daais nedaytina. iais daais taip pat galima dayti neapdorot mro tink, kurio pavirius geria drgm.
Daymas Literatra
Drange T., H. O. Aanensen og J. Brnne: Gamle Trehus (Seni mediniai namai). Oslo, 1992. Frg p tr (Daai ant medienos). Trinformation, AB Svensk Byggtjnst. Stokholmas, 1979. Slamfrg (Purvo daai). Svenska Riksantikvariembetet informationsblad. April 1983.
Stenkits nedayti kaitinant saulei. Pakanka dviej sluoksni. Daus lengviausia tepti ant drgno paviriaus. Dl to j prie daym galima truput sudrkinti, taiau pavirius neturi bti prisotintas vandens. Pasistenkite, kad ant k tik nudayto paviriaus nelyt. Daai tepami apvaliu teptuku. Didesnius plotus galima purkti. is klojimas i Halingdalio slnio veikiausiai nebuvo daomas 40 met, o dispersiniai daai jau nusitryn.
Prieira
Daant antrsyk, nebtina dayti viso namo. Tereikia perdayti labiausiai oro slyg paveiktus fasadus. Kadangi daai yra matiniai, seni ir naujai dayti paviriai nesiskiria, jei tik, inoma, nepanaudosite viesesni pigment. Paviri dert perdayti tik tada, kai pigmentas beveik ibluks. Prie daant sienos i viraus apai nuplaunamos vejai laistyti skirta arna. Jeigu seni dispersiniai daai visikai nusidvj, pirmiausia paviri reikia nuveisti plieniniu epeiu.
Dispersini da recept pareng Stora Kopparbergs AB, Falunas, vedija.
5.4.
5.
5.5. Paviriaus daymas: tepimas derva
Saugomi pastatai, kurie tradicikai buvo tepami derva, turi bti ir toliau ja tepami. Teisingai naudojama derva puikiai apsaugo medien. iame straipsnyje apraoma, kaip geriausiai naudoti derv. Tekste skliaustuose esantys skaiiai yra nuoroda literatros apvalg. Inger Marie Egenberg (Norvegijos kultros paveldo institucija) , tekstas. Dervos gamybos bdai aprayti iame skyriuje: 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba. Ileista 2002 m. sausio mn. Pakeiia 1994 m. ileist straipsn Daugiau straipsni pateikta Valstybs antikvaro institucijos interneto svetainje www.ra.no
Kairje: derva tepama rstin Hoperstado banyia. Beliko nutepti pietin banyios vidurins dalies sien. Skirtumas prie tepim ir po jo yra labai didelis. Apaioje esanioje nuotraukoje parodyta ta pati siena, kai buvo tepama derva. I. M. Egenberg nuotrauka.
Saugomi pastatai turi bti priirimi ir saugomi taip, kad apskritai kuo maiau bt keiiamos mediagos, spalvos ir ivaizda. Seni, vertingi ir saugomi pastatai, kurie nuo pradi buvo tepami derva, turi bti tradicikai tepami varia, neskiesta degint angli pu derva. Tepama teptuku arba kitu rankiniu rankiu. Valstybs antikvaro institucija siekia, kad pastatai bt restauruojami, remontuojami ir priirimi senomis, tradicinmis mediagomis taikant senus, tradicinius darbo metodus. Taip skatinama, kad ilikt senieji amatai ir nebt umirtos tradicins mediagos [15]. Derva pasirenkama atsivelgiant medien sauganias jos savybes bei kultrines istorines prieastis. ia pateikiama patarim, kuriuos parengme atlik tyrimus ir bandymus. Sprendiant i senj banyi savybi, derva prie tepim paprastai bdavo verdama. J virdavo tol, kol ji virsdavo vadinamja maioma derva arba patamsdavo. Mes neinome, kokia buvo virimo temperatra arba laikas. Taip pat neinome, k reikia svoka maioma derva. Maioma derva apibriama taip, kad virimo metu ji lengvai maioma ir yra tamsi, taiau atauusi ji ilieka labai tsi.
5.5.
Istorini statini tepimo derva instrukcija

1. Btina naudoti degint angli pu derv. 2. Naudojama derva paprastai supakuota po 25 arba 30 litrus. Gamintojas privalo paymti statins numer ir bendr pagamint statini skaii (pavyzdiui, statin numeris 2 i 6, 2/6), gamybos metus (dat) ir gamintojo pavadinim. Dervos gamintojo mginius i anksto privalo patikrinti ir pripainti Valstybs antikvaro institucija. Parduodant derv, dekoktas (skystis, kuris nusda ant dugno) turi bti ipumpuotas. Jei dekokto (dugne) arba vandens (viruje) yra daugiau nei 34 %, produkcij galima brokuoti. 3. Prie tepim derva turi bti verdama, o virimo laipsnis (temperatra + laikas) registruojami. 4. Pagrindas, ant kurio tepama derva, turi bti sausas ir nuvalytas, kad ant jo beveik nebt dulki ir kitoki smulki daleli. Sena susikristalizavusi derva paliekama, nes ji susilydys su naujai tepama derva. Dervos sluoksnis bus storesnis, o tai laikoma privalumu. 5. Prie tepant derva paildoma vonelje su vandeniu ir tepama teptuku arba kitu rankiniu rankiu. Tepant oras turt bti iltas, sausas ir stabilus, toks, kad bt optimalios divimo slygos. 6. Ypa nusidvjusius, idivusius ir sauls kaitinamus pavirius, kuriuos derva visikai sigeria, rekomenduojama nutepti pakartotinai (pavyzdiui, po 410 dien, kai derva idiva). Tada ant medienos susidarys dervos sluoksnis ir ji nesidvs. 7. Darbe naudojamos kopios ir pastoliai turi bti pastatyti taip, kad dar labiau nesugadint pastato ir kad jame neatsirast skyli. Metaliniai pastoliai turi bti eminti (pritvirtinti laikinais vartais). Valstybs antikvaro institucija rekomenduoja vietoj pastoli naudoti keltuvus. 8. Langai, sprinkleriai ir pan. turi bti apdengti taip, kaip derva j nesugadint. 9. Saugotin kultros paveldo objekt (rstini banyi) arba kit verting pastat tepimas derva turi bti dokumentuojamas, o Valstybs antikvaro institucijai siuniama pagal jos paios rekomendacijas parengta ataskaita.
Virimo laipsniai 120130 C 30 min. 120130 C 60 min. 180190 C 15 min. 180190 C 30 min. 180190 C 60 min.
Paviriaus apdorojimo A derva ymjimas A emas 30 A emas 60 A auktas 15 A auktas 30 A auktas 60
Paviriaus apdorojimo B derva ymjimas B emas 30 B emas 60 B auktas 15 B auktas 30 B auktas 60
1 lentel. Imginti virimo laipsniai ir paviriaus apdorojimas derva.
Instrukcijos komentarai
Buvo atlikti keli eksperimentai ir palyginti skirtingi dervos virimo laipsniai [6]. Be to, buvo palyginta ankstyva dervos degimo faz A ir vlyva dervos degimo faz B (r. 1 lentel). Vis skirting dervos degimo etap mgini chemin sudtis [7] skiriasi, nes derva, kuri ileidiama anksiau, buvo kaitinta emesnje temperatroje nei derva, kuri ileidiama vliau. Temperatra kyla viso degimo metu. Bendrai galima teigti, kad ant sauls veikiam paviri vis virimo laipsni A dervos yra atsparesns dvjimuisi nei B dervos, o kuo didesnis j virimo laipsnis, tuo didesnis j atsparumas (r. 1 lentel). A dervos ant medienos sudaro sluoksn arba dervos plvel ir dista greiiau nei B dervos. paviri geriau sigeria B dervos, be to, jos tinkamesns impregnuoti. Galima teigti, kad A dervos veikia kaip lakas, o B dervos kaip aliejus. Reikt i anksto planuoti, kiek reiks vienos ar kitos ries dervos. Be to, reikia atsivelgti virimo laipsn (verdant dervos (ypa B dervos) kiekis sumaja apie 25 %). Saultoje pusje esant virutin sluoksn patartina tepti ankstyvos virimo fazs derva, nes ji geriausiai padaro plvel ir yra atspariausia dvjimuisi. Dengiant keliais sluoksniais (tai aptariame 6 punkte), rekomenduotina pirmiausia nutepti vlyvos degimo fazs derva, kad mediena bt pamaitinta, o ant viraus tepti ankstyvos virimo fazs derv. Bendrai galima pasakyti, kad pietins sienos ir stogai (visomis kryptimis) turi bti tepami aukto virimo laipsnio A derva. emesnio virimo laipsnio B derva gali bti naudojama elinje namo pusje, kur dvjimasis ne toks didelis ir kaip pirmasis sluoksnis. Dl 5 punkto. Pavirusi derva sutirtja, todl j reikia paildyti, kad bt lengviau j naudoti ir kad galima bt utepti plonesn jos sluoksn. Dl to labai svarbu dirbti tada, kai oras yra iltas, geras. Vandens vonel yra labai praktika, nes temperatra negali viryti 100 C, be to, saugi, nes esant tokiai maai temperatrai derva neusidega. Jeigu tepama per tirta derva, patiriama dideli nuostoli, nes ji ltai nuteka nuo sien ir stog. Vis virimo laipsni A derva yra tirtesn nei B derva. Dl 6 punkto. Nuo medienos kokybs, tankumo ir purumo taip pat priklauso, kokio laipsnio derva sigeria. Prastas tepimo derva rezultatas gali priklausyti tiek nuo prastos (purios) medienos, tiek nuo prastos dervos. Dl 7 punkto. Jeigu vis dlto manoma, kad btina surasti atramos takus pastoliams pastato sienose ar stoguose, btina kreiptis Valstybs antikvaro institucij ir pateikti detal plan, kaip tai ketinama padaryti. Metaliniai pastoliai turi bti eminti taip, kad atsirast kontaktas tarp pastoli ir pastato eminimo kabeli (aibolaidi) (r. pav. 4 puslapyje). Dl 8 punkto. Dokumentacija yra svarbi tiek tiems, kurie atlieka darb, tiek Valstybs antikvaro institucijai, nes patirtis gali bti panaudota ateityje.
Dervos virimo instrukcijos

Virti derv reikia i anksto. Tai yra atskira darbo dalis ir jos atlikti tiesiog prie banyios negalima. J dert virti atvirame ore, bet geriausia, kad bt koks nors stogelis, kad nebt priklausomybs nuo oro slyg. Draudiama derv virti alia degi mediag (pastat), nes gali kilti gaisro pavojus (r. gesinimo priemons (ranga)). Katil btina priirti viso dervos virimo metu. Ypa reikia priirti pradedani virti derv. Tada ji yra tirta, grdtos konsistencijos ir smarkiai putoja. Todl reikia maiyti, kad ji nepradt tekti. Jeigu verdama 2530 l porcijomis, tiks apie 60 l talpos katilas, o virimo plokt turi bti 45000 W galingumo [6]. Reikia pasistengti nuleisti galbt susidarysiant dekort.
5.5.

Dervos virimas. Jeigu verdama derva smarkiai putoja, vadinasi, ji yra ankstyvos fazs. Gatavas produktas nuleidiamas, kai jis iek tiek atla, nes kitaip jis bus per klampus. I. M. Egenberg nuotraukos.
Kad derva ilikt ilta, indas su ja dedamas poliuretano guma izoliuot kibir.
Tepimas derva A emas 30 A emas 60 A auktas 15 A auktas 30 A auktas 60 B emas 30 B emas 60

DMESIO! Metaliniai pastoliai turi bti eminti, kad atsirast kontaktas tarp pastoli ir pastato eminimo kabeli (aibolaidi).
Kaip naudoti Virutinis sluoksnis ant prisotintos medienos, vidutinikai nusidvjs.* Vakarinis ir rytinis fasadas, vidutinikai arba maai nusidvjs. Pietinis, galbt vakarinis ir rytinis fasadas, vidutinikai nusidvjs. Stogas ir pietinis (sauls deginamas) fasadas, smarkiai nusidvj. Stogas ir pietinis fasadas, smarkiai nusidvj. Gruntinis sluoksnis ant idivusios medienos, virutinis sluoksnis ant iaurinio fasado, nedaug nusidvj.* Ant iaurinio fasado, nedaug nusidvjusio. Ant iaurinio, rytinio ir vakarini fasado, nedaug nusidvjusio.
B auktas 15 B auktas 30
B auktas 60
* Pasilymai, kuriuose kalbama apie gruntavim ir virutin sluoksn, neimginti. URAKTAS
2 lentel. Imginto dervos naudojimo rekomendacijos.
PASTATAS
Kai dervos virimo laipsnis yra auktas, reikt nuleisti derv, kol ji neatalo daugiau nei iki 50 C temperatros ir nepasidar per tirta. Katilas ir ranga variai iplaunami kartu vandeniu ir indaplovi skysiu, dar kart nuvalomi spiritu. Prireikus rankas ir od galima patepti maistiniu aliejumi. Galiausiai juos reikt nuplauti muilu ir vandeniu. Virimo temperatra ir laikas yra rekomendaciniai. Ruoiant derv rstinms banyioms, svarbiausia, kad dervos sudtis, virimo laipsnis ir tepimo ant banyios bdas bt dokumentuojamas ir kad ie dokumentai bt nusisti Valstybs antikvaro institucijai.
Dervos produktai rinkoje

iuo metu gryn dervos produkt sunku gauti da parduotuvse. Daugelyje j yra aliejaus, tirpikli, grybeli naikinimo priemoni ir kt. Priedai dar nereikia, kad produkto
5.5.
kokyb suprastjo, taiau nemanoma tiksliai inoti, kokio grynumo yra produktas. inoti ypa svarbu tada, kai derva renovuojami paveldo objektai.
Saugumo priemons dervos ildymo metu

DMESIO! Kaitinti derv galima u banyios tvoros, kuo toliau nuo pastato. ildant derv, vandens vonelje visada turi pakakti vandens, kad ji neperkaist. Usidegusi derv btina udengti nedeganiu dangiu, apiberti gesinimo milteliais arba naudoti CO2.
Saugos techniniai duomenys:

Usiliepsnojimo takas 70 C. Usidegimo temperatra 250 C. Sprogimo ribos nuo 0,8 trio %. Gaisro gesinimo priemons: gesinimo milteliai arba CO2. Vidutinio degimo dervos nusipirksite ir Dervos paruoimo instrukcijas (kurias pareng Torunn Lone Vinje) gausite:
Derva nuteptas pavirius saultoje pusje (viruje) ir elinje pusje (apaioje). Pietinje pusje mediena yra nepadengta, o iaurin siena padengta storu dervos sluoksniu, kuriam bdingas suskilinjimo ratas. Tone Marie Olstad (Norvegijos kultros paveldo institucija), nuotraukos.
Paveldo objekt apsaugos draugija Dronningensgate 11 0152 Oslo Tel. 23 31 70 53 Kartais gamintojai vidutinio degimo derv klientams parduoda tiesiogiai.
Dervos kaitimas tepimo metu

K tik utepta derva lengvai usidega ir yra labai degi. Todl reikia dervos netepti kepinant saulei, reikia atsivelgti, ar nekyla netiesioginio usidegimo nuo sauls (pavyzdiui, stiklo, reflektori ir pan.) pavojus. Grietai draudiama darbo metu rkyti.
Apsaugos priemons:
akiniai, turi bti galimyb isiplauti akis. Pirtins ir kitos apsaugos priemons i atsparios mediagos. Naudojimas: gerai vdinkite. Dirbant draudiama valgyti, gerti ir rkyti.
Norvegijoje gamint retortoje degint gryn pu derv galima nusipirkti i: O. Grnset AB Oppdal tjreindustri 7340 Oppdal Tel. 72 42 16 09
VALSTYBS ANTIKVARO INFORMACIJA INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTROS APIE PAVELD KULTROS PAVELD Riksantikvaren. Dronningens gt 13. Postboks 8196 Dep., 0034 Oslo Oslas1. 1. Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04
5.5.

Ringebu kaimo medins banyios vaizdas i pietvakari puss. Derva nutepto paviriaus nusidvjimas priklauso nuo sauls poveikio ir fasado orientacij pagal pasaulio alis. I. M. Egenbergo nuotrauka.
Bendra informacija apie pu derv Pu derva

Norvegijoje, vedijoje ir Suomijoje pu derva (degutas) reikia beveik t pat k ir derva, nes pu derva iose alyse iki pramons suklestjimo buvo dominuojantis dervos produktas. Puis medis, turintis daugiausiai sak. Jie paprastai susikaupia sen kelm erdyse ir ant fizikai paeist medi, sausose virnse ir pan. Svoka derva i ties yra technin, pavyzdiui, tai yra distiliato sinonimas ir yra tiksliai apibdinama. Minima ir aliava arba tai, i ko derva yra distiliuojama, t. y. i medio sak arba, dar tiksliau, i puies sak. Daugiau informacijos apie pu derv ir dervos gamyb r. kit Valstybs antikvaro institucijos tos paios serijos straipsn 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba.
ymjimas:
Simboliai: Xn Kenkia sveikatai R sakiniai: pavojingas kvpus, patekus ant odos ir nurijus. Dirgina akis, kvpavimo takus ir od. Susilietus su oda kyla alergijos pavojus. Mvkite tinkamomis apsauginmis pirtinmis. S sakiniai: stenkits nekvpti gar. Jeigu nemanoma veiksmingai vdinti, naudokite specialias kvpavimo tak apsaugos priemones. Kyla pavojus, kad derva, tepama ten, kur pasiekia tiesioginiai sauls spinduliai, nudegins od.
KENKIA SVEIKATAI
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. YL grup: 1. YL skaiius: 100400.
Literatra
[1] Haslestad, A., Senj amat atgaivinimas. Fortidsvern, 1993 (1993) 1318. [2] Haslestad, A., Valstybs antikvaro institucijos vidurami projektai. Kultur Milj Vrd (1994) 8689. [3] Godal, J. B., Mediena apdengimui ir apkalimui, Landbruksforlaget, 1994. [4] Godal, J. B., Mediena palpms ir stogams, Landbruksforlaget, 1996. [5] Larsen, K. E., Marstein, N., Istorini rstini statini konservavimas ekologin perspektyva, Butterworth Heinemann, Oxford, Auckland, Boston, Johannesburg, Melbourne, New Delhi, 2000. [6] Egenberg, I. M., Rstini vidurami banyi tepimas derva, Norvegijos kultros paveldo institucija, Oslo, 2000, p. 125. [7] Egenberg, I. M., Vidutinio degimo derva, Konservavimo mokykla, Karalikoji Danijos men akademija, Kopenhaga, 1993, p. 125 + 124 priedas.
5.5.
5.
5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba
Istorija
Derva buvo gaminama Norvegijoje jau ankstyvaisiais viduramiais, taip pat tiktina, kad ir gerokai anksiau. Vidurio Norvegijoje randama XII a. vadinamj angli deginimo krosni pelkse. 1276 m. Magnus Lagabter alies statyme ir Gulatingo statyme surayti ems nuominink teisi suvarymai virti derv. statymuose taip pat aptariamas atlyginimas derva. ie seniausi Norvegijos statymai rodo, kad ankstyvaisiais viduramiais dervos gamyba Norvegijoje buvo paplitusi, o laiv ir banyi tepimas derva buvo reglamentuotas statymuose. Jono (arkivyskupo Jono Raude) krikionikame teisyne raoma, kad tas, kuris atsako u banyi, turi kas trejus metus nutepti banyi derva. Magnus Lagabter alies statyme ir Gulatingo statyme raoma apie tepimo derva danum: Taiau paskui valstieiai tepa derva Savo Banyi kas tris iemas. Senos anglies degimo krosnys ir kitos dervos gamybos vietos yra kultros paveldas, kur nebuvo pakankamai atsivelgta. Kalbant apie vairi gamybos form paplitim, ms altiniai yra gana menki.
Tradiciniai gamybos metodai
Derva buvo apdorojami pastatai ir laiv mediena per vis toki statini egzistavimo laik. Tepimas derva ilieka aktualus ligi i dien. iame informaciniame straipsnyje apraoma dervos gamyba. Apie dervos naudojim r. 5.5. straipsn Paviriaus daymas: tepimas derva. Ileista 1994 m. birelio mn.
Angli deginimo krosnys pelkse jau buvo mintos kaip vienas i metod. Gyva ilikusi tradicija rodo, kad krosnys buvo statomos kalv laituose ant akmen arba rst ir buvo paplitusios daug plaiau. Angli deginimo krosnys pelkse laikomos tik dar viena angli deginimo krosni atmaina, taiau labiau tiktina, kad vairios angli krosni statybos tradicijos gyvavo viena alia kitos. Atrodo, kad regionuose, kuriuose gyveno imigrantai i Suomijos, dominuoja rst pagrindas su udara nutekjimo sistema, o, pavyzdiui, Gudbrandsdaleno slnyje buvo naudojamas pagrindas i akmen su kiek atvira nutekjimo sistema.
ANGLI DEGINIMO KROSNIS PELKJE
Schema: Angli deginimo krosnis pelkje. I Oddmund Farbregd knygos Angli krosnys pelkse, nauja archeologini radini grup.
CENTRINIS PAGALYS SPAUDIAMAS VIR KROSNIAI DIDJANT
VELNA BERO IEV
2.
Schema: Angli krosnis su rst konstrukcija, kuri yra pagrindo dalis Elin Eldnes pieinys
1.
KGELIS RSTAS LATAKAS
IED AS
IED AS
5.6.
Angli deginimas
Angli deginimo pelkse tradicija neiliko. Taiau kiti angli krosni tipai kai kuriose vietose yra tebenaudojami ir ia trumpai apibdinsime gamybos bd. Dervos gamyba yra distiliavimo procesas, taip pat gali bti ir altas, sausas distiliavimo procesas. Pagrindin dervos gamybos Norvegijoje aliava yra susmulkinta pu kelm ir akn mediena. Kelm rovimas, kapojimas ir aliavos parinkimas reikalauja daug laiko ir pastang. Ant apskritos piltuvo formos platformos puslankiu sudedama susmulkinta puies mediena. Dti medien reikia labai graiai, iedais, pradedant nuo nedidelio puslankio viduryje, vadinamojo kgelio. Krosnies dydis matuojamas pagal pu medienos ied, esani vir kgelio, skaii. Labai svarbu vengti oro kieni ir visokiausi nelygum tam, kad krosnis galt degti tolygiai ir bt galima kontroliuoti degim. Sluoksniais dedamos malkos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai pamuamos medine kuoka. Galiausiai kruopiai sudtos malkos udengiamos kvadratiniais ilini viri velnos gabalais, kurie persidengia. Kai kuriose alies dalyse tradicikai naudojami maesni ols velnos gaballiai, kuri auga kalvos apaioje. ilini viri velna yra lengva ir puri, j galima lengvai supjaustyti vieno kvadratinio metro gabalais. ols velna yra sunki ir tanki, todl labai tinka virutiniam krosnies sluoksniui. Krosnis udegama pro angas velnos sluoksnyje, o ugniai sidegus angos ukemamos. Po to krosnis dega arba rusena pradedant nuo velnos apaios ir iki krosnies centro. Per dugno centre esani skyl nuteka derva. Ji gali nutekti udaru bdu po ja esant iskobt rst kaip surinkimo ind. Nesvarbu, kada derva nuleidiama, taiau rstas visuomet laikomas sandarus ukimus skyl kamiu. Nutekjimo sistema, kurioje naudojamas iskobtas rstas, naudojama tada, kai krosnies pagrind sudaro rst konstrukcija. Tuomet dugnas i vidaus irgi iklojamas bero ieve, kuri dedama taip, kaip dengiant stog. Jeigu krosnies pagrindas yra akmeninis, jis i vidaus padengiamas molio ir kalki skiedinio sluoksniu, o kartais ir cementu, o pati nutekjimo skyl yra maesn. Derva teka tiesiai atviru lataku, o nutekjimo skyl yra tokia maa, kad paios tekanios dervos utenka, kad nesusidaryt slgis ir krosn nepatekt oro per nutekjimo skyl. Per pirmj degimo dal kamtis dedamas i iors ir laikomas tol, kol derva ima tekti. Nepaprastai svarbu, kad oras nebt paduodamas per nutekjimo sistem ir nesusidaryt galim nesandari viet krosnies dugne, nes dl padidjusio slgio temperatra pakyla visoje krosnyje. Dl auktos temperatros dervos garai nesikondensuoja ant alt krosnies paviri. Tokia kondensacija i duj skyst yra esmin dervos gamybos procesui. Tiktina dervos ieiga (neto) yra 2025 svorio procentai nuo sausos medienos. Vienas kubinis metras medienos, anot tyrim, sveria vidutinikai apie 280 kg, dl to tiktina dervos ieiga yra apie 60 litr dervos kubiniam metrui.
KROSNIES DUGNO PJVIS

EM
VEL
A MEDIE
NA
RSTAS
GALAS UKIMTAS KAMIU. RSTAS LAIKOMAS UKIMTAS TARP NULEIDIM. LATAKAS
Schema: Krosnies dugno pjvis
STATIN
5.6.
Deginimas katile ir dervos krosnyje

Nam reikmms derva buvo verdama katiluose. Didesniems kiekiams pagaminti buvo naudojama dervos virimo krosnis. Gaminant derv iais metodais, aliava tiesiogiai su ugnimi nekontaktuoja, o kai distiliacija vyksta udaroje sistemoje, kondensuojasi ir kitos lengvai garuojanios sudtins dalys ir tampa pagaminto produkto dalimi. Gaminant derv pirmiau apraytu bdu nereikalingi papildai kaip dmai ir drgm pasialina per veln.
DERVOS KATILAS
Retortoje gaminta derva

Pramonei derva gaminama vairi ri retortose. aliava ilieka ta pati, t. y. sakinga puis. Taiau ia mediena distiliuojama udaroje sistemoje, be to, yra puikios galimybs kontroliuoti gamybos temperatr ir optimizuoti ieig. iame procese kondensuojasi visi kondensuotis galintys komponentai, dl to vadinamosios alios dervos ieiga tam paiam aliavos kiekiui yra iek tiek didesn nei deginant tradiciniu bdu. Paprastai alia derva distiliuojama toliau, paalinant vanden ir vadinamj terpentin. Yra gausyb vairi retort ri nuo paprasiausi, primenani dervos krosnis, iki toki, kurios apskaiiuotos nenutrkstamam naudojimui su retortomis, kurios susideda i viena po kitos einanios degimo kameros didiuliuose renginiuose. Per Antrj pasaulin kar ir po jo Norvegijoje buvo pastatytos kelios dervos gamyklos, taiau septintajame deimtmetyje gamyba sumajo. Per pastaruosius 20 met dervos importas al padidjo. vairs altiniai rodo, kad derva buvo pradta gaminti pramoniniu bdu 1850 1860m., taiau gamyklos buvo udarytos dl didiuls usienio produkt konkurencijos. Taiau ami sandroje dervos gamyba retortose buvo atnaujinta.
DERVOS KROSNIS
Kuo skiriasi krosnyje ir retortoje pagaminta derva?

Daugelyje retort ri visos sudedamosios dalys, nesvarbu ar jie yra laks, ar ne, prie patekdami kondensatori, kaista iki auktos temperatros. Kitaip tariant, visos sudedamosios dalys praeina duj etap ir tik paskui juos aldant virsta skysiu. Retort renginiuose derva daniausiai yra pirmiausia nukreipiama skirtingus kondensatorius, labiausiai verdanios sudedamosios dalys kondensuojasi pirmame kondensatoriuje, o lakesns kitame kondensatoriuje. Paskui skysiai i skirting kondensatori sumaiomi. Nuolat gaminant derv tokiu bdu, produktai gaunasi homogeniki, nes visa, kas pagaminta, sumaioma viename inde. Krosnyje to pasiekti galima itin retai, nes dl nutekjimo angos dugne ir lto smilkimo komponentai gali ieiti i malk skysio pavidalu ir tapti dervos dalimi taip ir nepabuv duj pavidalo. Tai gali turti reikms pagaminto produkto sudedamosioms dalims. Krosnyje gaminama derva nuolat teka statines, o tai reikia, kad produkto susiskaidymas yra didesnis nei gaminant retortoje. Gali atsirasti produkto niuans, kurie priklauso nuo ankstyvo ir vlyvo dervos gaminimo etapo. Krosnyje gaminta derva, pagaminta to paties proceso metu, gali skirtis, t. y. gali skirtis jos spalva, klampumas ir konsistencija. Dervos deginimo proceso viduryje ji bna gana skysta ir tolygios konsistencijos, o proceso pradioje ji bna labai klampi ir sandliuojant yra linkusi susimesti gaballius. Gaballiai atsiranda dl kristalizacijos, o pakaitinus vl inyksta. Deginimo proceso pabaigoje derva vl sutirtja ir patamsja. Tyrim rezultatai taip pat rodo, kad dervos sudtis kinta viso degimo proceso metu. iuo metu nra inoma, kaip dl to pakinta dervos naudojimo ir medienos konservavimo savybs. Galbt ateityje mes gebsime vertinti dervos, kuri buvo gaminta vieno proceso metu, kokybs niuansus. ali derv, arba skyst, kuris yra deginimo proceso rezultatas, sudaro tiek vandens, tiek organin fazs. Organin faz ir yra pats produktas. Truput palaikius vandens faz (vadinamasis dekoktas) atsiskiria ir susikaupia statins dugne. Dekoktas paprastai sudaro 1020 % bendro kiekio ir turi bti ileistas palaikius derv por savaii. Dekokto nuleidimas vadinamas dervos atskyrimu. Krosnyje degintos dervos dekoktas labai aikiai atsiskiria nuo dervos fazs. I retortoje gamintos dervos atskirti vanden kartais gali bti sudtinga, taiau io skirtumo prieastis yra neinoma. Prie naudojant derv, dekokt btina ileisti. Taiau 23 % dekokto statinje yra priimtina, nes dekokto atsiskyrimas trunka iek tiek laiko. Dervai dekoktas neturi jokio poveikio, taiau prie tepant derv, jis privalo bti paalintas. Be to, nedera mokti dervos kainos u dekokt. I kitos puss manoma, kad juodasis dekoktas, t. y. ypa tamsios spalvos, yra puikus impregnatorius.
5.6.
VAGONO RETORTOS RENGINYS A. Krosnis B. Retorta C. Krenimo vieta D. Dervos sklend E. Dervos talpykla F. Kondensavimo sistema
Dervos produktai rinkoje

I t dervos produkt, kuri iandien galima sigyti da parduotuvse, gryni dervos produktai yra ypa reti. daugel j yra pilta aliejaus, tirpiklio ar ko kito, taiau detaliai ia to aprayti neketinama. Dl pried produktas nebtinai suprastja, ypa kai kalbama apie medien sauganias savybes. Norvegijoje retortoje gamint gryn dervos produkt galima sigyti gamykloje usisakius: O. Grnset, Oppdal tjreindustri a.s. 7340 Oppdal. Tel. 074 21609 Tai vienintelis iuo metu inomas retortos renginys Norvegijoje. Be to, jis yra susijs su mokslini tyrim projektu SINTEF Trondheime. Be to, Osle sikrusi Kultros paveldo objekt sjunga visoje alyje parduoda krosnyje degint derv i vairi gamintoj. Adresas toks: Dronningens gt. 11, 0152 Oslo. Tel. 22 42 27 32
Literatra:
Krosnis su akmens pagrindu. Prie udegant. Atsiskiria dekoktas ir grimzta dugn.
Bergstrm, H. Kolning i ugn (Deginimas krosnyje). P uppdrag av jernkontoret. Bonauet, K.: Merkelige myrfunn (Keisti radiniai pelkse). Bygdeblad for Malvik Nr. 11 1974, s. 13. Egenberg, I. M.: Millebrent tjre (Krosnyje degta derva). Avgangsoppgave til konservatoreksamen ved Konservatorskolen, Kbenhavn, 1993. Upubl. Eldnes, A.: Tjrebrenning i mile (Dervos deginimas krosnyje). Hefte, ikke publ. Fagerhaug, J. og H. Fagermo: Muntl. meddelser (Konsultacijos odiu) 1992. Farbregd, O.: Tjremiler i myr, ei ny arkeologisk funngruppe (Angli krosnys pelkse, nauja archeologini radini grup). Heimen Nr. 1 1967. s. 21-26. Tjrebrenning ein enkel, men spennande kunst(Dervos gavyba nesudtingas, bet domus amatas). Spor Nr. 1 1989. s. 10-14. Lundberg N.H.: Tjrebrenning igjen en norsk nring? (Dervos gavyba vl Norvegijos kio dalis?) Teknisk Ukeblad/Teknikk Nr. 21 1991. Mjen, J. A. Om den norska trtjrans kemiska sammensttning (Apie norvegikos medienos dervos chemin sudt). Svensk teknisk tidsskrift 1903. Romslo, R.: Underskelse av norsk tyri (Norvegikos pu medienos tyrimas). Inst. for kjemiteknikk, NTH Trondheim, 1949. Upubl. Ropeid, A.: Tjra Norge (Norvegijos derva). Kulturhistorisk leksikon for Nordisk Middelalder bd. XVIII, Danmark 1982, s. 418-19 og 425-26. Samling av norske love, 1. part. (Norvegijos statym rinkinys, 1 dalis). Kong Magni Lagabters Gulatingslov. s. 212-215. Strm, K.: Underskelser over norsk tjre (Norvegikos dervos tyrinjimai). Christiania Videnskabsselskabs Forhandlinger No. 1. 1899. Christiania. Yrkeshygienisk produktblad: Milebrent tjre (Produkto apraas: krosnyje deginta derva). Lvolds Industri A/S. Pareng TI v. M. Dahling.
5.6.
5.
5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba
Lin smen aliejus yra vienas i lin produkt. iame informaciniame leidinyje apraomi keli lin smen aliejaus gavybos bdai, taip pat apibdinamos io aliejaus savybs ir naudojimas. Pirmasis leidimas 1994 m. Pakartotinis leidimas 2005 m. Ispausdinta DMI 62 35 18 30
Lin smen aliejus spaudiamas i lin (Linum usitatissimum), kurie auginami vidutinio ir alto klimato juostose. Lin smenyse yra 3040 % aliejaus. Smenys, i kuri bus spaudiamas aliejus, turi bti prinok, sausi, juose neturi bti piktoli skl. Linai yra dviej ri: aliejiniai (smeniniai) ir pluotiniai. Pluotiniai linai yra ilgastiebiai ir neakoti, o aliejiniai linai yra akotesni ir uaugina daug daugiau smen dui. Lin smen aliejuje yra didelis soij riebal rgi linolio ir linoleno kiekis. iose rgtyse yra chemini jungini, kurie lengvai reaguoja su ore esaniu deguonimi. Tai sukelia chemin reakcij (polimerizacij), kuri riebal rgi molekules sujungia vien tinkl. io proceso rezultatas kieta ir patvari mediaga, vadinama linoksinu. Kasdienje kalboje lin smen aliejaus sukietjimas vadinamas idivimu, nors tai nra teisinga. Linas labai senas kultrinis augalas. 5000 met senumo radiniai Mesopotamijoje, Asirijoje ir Egipte rodo, kad linai buvo auginami tekstils pluotui. Lin aliejus buvo naudojamas kosmetikoje, medicinos tikslams ir maistui. Nra ilik joki duomen, kad senais laikais linai buvo naudojami kaip daikliai. Puikiai distaniam lin smen aliejui buvo nuolat teikiama pirmenyb kaip oro pokyiams atspariam, grainamajam lakui, naudotam ant auksuot paviri, nedayto metalo ir medienos. Graikini rieut ir aguon skl aliejus tradicikai buvo naudojami tok pat ilg laik kaip ir lin smen aliejus. Kaip distaniu aliejumi buvo daoma, pirm kart aprayta dar V m. e. a. pabaigoje. Chemins analizs rodo, kad Norvegijoje XIII a. lin smen aliejus buvo naudojamas kaip riiklis daant banytinio meno objektus (Valdreso regiono Hedalo banyios altoriaus frontonas ir madona). Spjama, kad lin smen aliejus buvo pradtas naudoti XII a. pabaigoje.
Lin smen aliejaus gavyba altasis spaudimas

Lin smen luktai yra kieti, todl juos pirmiausia reikia stambiai sugrsti. Tada lin smen mas suvyniojama tvirt linin audin ir spaudiama po galingu presu. Jau 400 m. pr. Kr. Viduremio jros regiono alys sukr galingus alyvuogi aliejaus spaudimo presus, kuriais veikiausiai buvo spaudiamas ir lin smen aliejus. Viename preso gale buvo tvirtinamas ilgas medinis strypas. Kit jo gal emyn trauk didelis vartas, svoriai arba virvs. Padjus mai su lin smen mase tarp dviej ploki po mediniu strypu, veikiausiai pakakdavo spaudimo jgos, kad lin smen aliejus imt tekti. Alyvuogi aliejaus gavybai buvo pagaminti ir smginiai presai, kuri apaioje buvo prisukamas antgalis, kad padidt spaudimo galia. Veikiausiai iais presais buvo spaudiamas ir lin smen aliejus. Vis dar tebevartojamas posakis muti aliej. Nemaa meno reikmenis gaminanti Vokietijos mon (Kremer) tiekia ali lin smen aliej, kuris yra kaltgeschlagen (altai mutas).
Linai auginami vidutinio ir alto klimato juostose. Smenys, i kuri bus spaudiamas aliejus, turi bti prinok, sausi, juose neturi bti piktoli skl.
5.7.

Pleitin pres sudaro rmas (a). Maieliai su grstais lin smenimis (b) guli tarp perforuot geleies ploki (c, d, e). Presas paleidiamas ir pleitas (f ) nuleidiamas emyn. Po spaudimo pleitas (g) nuleidiamas emyn, kad preso dalis bt galima atskirti vien nuo kitos. Pav. Salmonseno pasikalbjim odynas, Kopenhaga 1925 m.
ALIEJAUS SPAUDIMO RENGINIO PAVYZDYS
ALIEJAUS VALYMAS
ISPAUDOS
ALIEJUS
Presas su vartine jungtimi: lin smenys be perstojo pilamos elektriniu varikliu varom pres. Aliejus patenka indus, kuriuose vyksta nevarum sedimentacija. Pav. Bengt Jonsson, Taby presas, Orebro, vedija.
vedijoje iki madaug 1950 m. veik Geteborgo aliejaus spaudykla. Lin smen aliejus pradtas spausti pleitiniais presais. Kaip ir spaudiant kitais mechaniniais bdais, stambiai grst lin smen mas vyniojama audin ir dedama tarp perforuot geleies ploki. Tuomet plokts su smen mass pakuote dedamos tvirt rm, o tarp ploki ir rmo leidiami dideli pleitai. Spaudimo jgos pakanka, kad aliejus imt tekti. Rekonstruojant pres paaikjo, kad ieiga gali bti ne maesn kaip 15 %. Tiktina, kad laikui bgant dauguma lin smen aliejaus buvo igaunama btent muimo bdu, nes tok mechanizm galima lengvai pritaikyti nam reikmms, prieingai nei naudojant pres, kur spaudia vartas ir antgalis. iuo metu altojo spaudimo lin smen aliejus gaunamas naudojant msmal pana rengin. Jame tuo paiu metu smenys ir traikomi, ir spaudiami. Aliejaus ieiga yra madaug 25 %. Ispaudose lieka apie 15 % aliejaus. Jomis eriami naminiai gyvuliai. Pastaraisiais metais lin auginimas ir altasis lin aliejaus spaudimas tapo svarbiu papildomu vedijos kinink verslu. Presai priklauso maiems kooperatyvams, jie yra nesudtingi ir nedideli. Pavieniai Norvegijos kininkai iuo metu mgina auginti linus ir spausti lin smen aliej. Galima paminti projekt Mjosa linai, kuriame bendradarbiauja Norvegijos ems kio akademija, Stange ems kio agentra (Hedmarko regionas) ir Apelsvoll mokslini tyrim stotis (Kapp miestas). Pagrindinis tikslas uauginti linus tekstils gamybai ir ispausti kokybik, vartotin ali lin smen aliej.
Kartasis spaudimas
Paskutiniame XIX a. deimtmetyje, siekiant padidinti slg presuose, pirm kart buvo panaudota hidraulika. Aliejaus ieiga gerokai padidjo. Be to, smen mas prie tai buvo pakaitinama, o spaudimo metu purkiama vandens gar. Smenis spaudiant iteka ne tik aliejus, bet ir i lin smen lsteli sieneli pasialina mediagos, kurios vadinamos gleivtomis mediagomis. Jose yra daugiausiai protein ir fosfolipid. Spaudiant aliej ir didinant slg bei temperatr, i nevarum daugja. Taip pat pasitaiko ir kit nevarum, pavyzdiui, kiet smen fragment nuosd. Spaudiant aliej hidrauliniu kartuoju bdu, gleivt mediag gaunama daug daugiau nei spaudiant altuoju bdu. Gleivt mediag kiek galima sumainti aliej supylus tal-
Presas su spaudimo antgaliu vairi skl aliejui spausti vaistininko laboratorijoje. Drobinis maias su grstais lin smenimis dedamas perforuot cilindr, stovint surinkimo inde. Spaudiama preso antgaliu, kuris transmisija sukamas cilindr. Pav. Vaistininko inynas, Kristianija 1907 m.
5.7.
pyklas, kuriose nevarumai nusda. Lin smen aliej taip pat galima valyti filtruojant, chemikai plaunant (valymas armo ir rgties tirpalais) arba greitai kaitinant aliej iki auktesns nei 260 C temperatros, kad dauguma gleivt mediag koaguliuot ir atsiskirt.
Ekstrakcija
Kartasis hidraulinis aliejaus spaudimas tebenaudojamas, taiau jau prajusio imtmeio pradioje ekstrakcija tapo pagrindiniu pramoniniu gavybos metodu. Smenis spaudiant iuo metodu, aliejaus ieiga yra didiausia apie 40 %. Pirmiausia smenys smulkiai sumalami, tada j mas sumaioma su kartu, benzin primenaniu tirpikliu, iskirianiu (ekstrahuojaniu) lin aliej. Vliau benzino (aliejaus) miinys centrifugoje atskiriamas nuo smen mass. Galiausiai lin aliejus ir benzinas atskiriami distiliuojant, o benzinas vl naudojamas procese.
Lin smen aliejaus kokyb

Aliejaus kokyb nustatoma atliekant standartinius tyrimus. Testuojamas specifinis svoris, hidrolizs skaiius nurodo vidutin molekuli skaii, jodo skaiius nurodo aliejaus riebal rgi nesotumo laipsn. Tiriant alio lin smen aliejaus kokyb, svarbiausia nustatyti nevarum turin, nurodyti, kaip aliejus reagavo su oru (kartumas) ir (arba) kiek jis kaista. Vertinant iuos veiksnius, taip pat taikomi tarptautiniai standartai. Kriterijai skiriasi, atsivelgiant tai, ar aliejus bus vartojamas maistui, daymui ar kurui.
Lin smen aliejaus rys alias lin smen aliejus

Visikai vieias, altai spaustas alias lin smen aliejus yra nedidelio klampumo, skaidrus, aukso spalvos. Aliejus turi apetit adinant rieut prieskon. Vaistinse parduodamas maistui tinkamas auktos kokybs lin aliejus, kur tiekia Norvegijos medicinos sandlis. alio lin aliejaus galima sigyti ir da parduotuvse, taiau is chemikalais apdorotas pramoninis produktas dl savo spalvos, kvapo ir konsistencijos tinkamas tik daymui ir lang rm apsaugai. Maistui is produktas netinkamas.
Virtas lin smen aliejus

Statybos objektams padengti reikalingas lin smen aliejus, kuris dista greiiau nei alias. Todl aliejus kaitinamas (ne verdamas) iki 150160 C temperatros. Kaitinamas aliejus pradeda kietti, o reaguodamas su oru, jis greiiau dista. Kaitinant aliej, molekuls polimerizuojasi didja ir tirtina aliej (daro j klampesn). Be to, aliej dedama divim greitinani mediag (sikatyv), t. y. kobalto ir mangano jungini. ios mediagos skatina deguonies absorbcij. Lin smen aliejus geriau dista, kai pakaitint aliej puiamas kartas oras (perpstas aliejus). Kaitinamas ir puiamas aliejus patamsja. Laikui bgant idivusios tokio aliejaus plvels irgi patamsja. Vidurami meno dirbtuvse utekdavo palaikyti aliej viesoje ir gryname ore, taiau inoma, jog lin aliejus taip pat buvo kaitinamas, kad geriau dit. Tai buvo btina aliejui, kai daant buvo naudojami pigmentai (juoda, organin raudona ir ochra), nesukeliantys divim skatinanios chemins reakcijos su aliejaus riebal rgtimis. Pigmentams, kuriuose buvo vino, gyvsidabrio arba vario jungini (balkva vino spalva, vino surikas, cinoberis, ali vario pigmentai), uteko alio neapdoroto aliejaus arba aliejaus, palaikyto viesoje ir atvirame ore.
Tirtas aliejus
Lin smen aliej kelet valand kaitinant madaug 280310 C temperatroje ir netiekiant oro, vyksta cheminis riebal rgi susijungimas, t. y. polimerizacija be deguonies poveikio. Aliejus pasidaro tsus, viesiai geltonas kaip medus ir vadinamas tirtu aliejumi. io aliejaus kaip priedo daniausiai pilama daus teptuko potpi yms inyksta, o daomas pavirius tampa lygus ir panaus emal. Dar viena svarbi io aliejaus savyb yra ta, kad tirtas aliejus da plvelje laikui bgant beveik negeltonuoja. Tirtas aliejus dista ilgiau nei virtas aliejus dl to, kad dalis chemini reakcij nevyksta, nes kaitinant aliej deguonis buvo paalintas.
5.7.
Prekyba lin smen aliejumi: alias lin smen aliejus maistui: Norvegijos medicinos sandlis Sven Oftedals vei 10, 0950 Oslo Tel. 22 16 96 00 Galima usisakyti bet kurioje vaistinje. altojo spaudimo lin smen aliejus menininkams: Kremer aliejus parduodamas Meno reikmen parduotuvje A/S (KEM) Chr. Kroghs gt. 32, 0186 Oslo Tel. 22 36 02 00 Lin aliejus apibdinamas kaip Kaltgeschlagen. Lin aliejus namams dayti, impregnuoti ir pan. rebro Lins linolje Importuotojas: Liers Produkter Claus Lier, 1990 Srum Tel. 63 82 45 12
Lin smen aliejaus naudojimas

Puikiai distantis, atsparus nusidvjimui ir oro poveikiui lin smen aliejus nuo XVII a. buvo noriai naudojamas riikliuose daant pastatus, laivus, interjerus, bald ir nam apyvokos reikmenis. Prajusio amiaus septintajame deimtmetyje j visikai pakeit sintetinis ir pigesnis riiklis alkido aliejus pagrindu. Lin smen aliejumi paprastai daomi tik nauji mediniai ioriniai nam paviriai ir perdaomi anksiau lin aliejumi dengti paviriai. Lin aliejuje yra maiau molekuli nei iuolaikiniame alkido aliejuje, todl lin aliejus geriau sigeria paviri ir sukimba. Daai lin smen aliejaus pagrindu yra atviresni difuzijai ir lanksts ilieka ilgiau nei alkido daai. Kaip dayti medini nam iorines dangas, apraoma atskirame straipsnyje. iuolaikiniai daai lin aliejaus pagrindu gaminami i kartai spausto arba ekstrahuoto aliejaus, kuris yra chemikai ivalytas. iuo metu manoma, kad palyginti su altojo spaudimo aliejumi, sendamas toks pramoninis lin aliejus yra links trupti. Todl vedijos valstybs antikvaro institucija msi iniciatyvos, kad i altai spausto, alio vedijoje uaugint lin smen aliejaus bt gaminami nauji, geresni daai, kuriais bt daomi mediniai pastatai. aliame lin aliejuje yra maiau molekuli nei virtame, todl jis geriau sigeria tiek nauj, tiek sen oro paveikt medien. Manoma, kad tyras aliejus yra atsparesnis oro poveikiui, o daai ilgiau ilieka lanksts. Kai linai auga sezono metu, vedijoje dienos yra ilgos, todl vedikame lin aliejuje yra daugiau linoleno rgties, palyginti su lin, augusi pieiau esaniose alyse, aliejumi. Dl to daai greiiau idista, o j plvel yra atsparesn. Kartai spaustas arba ekstrahuotas lin smen aliejus netinka gaminant menininkams skirtus daus todl, kad pasenusi da plvel ima trupti. Tam tikslui reikt naudoti altai spaust ir valyt lin aliej. altiniai rodo, kad nuo XIII a. vidurio Norvegijoje lin aliejus buvo naudojamas tapant ir daant skulptras. Europos kontekste Norvegija gali pasigirti ypatingais auksuoto ir dayto vidurami meno rinkiniais, t. y. altori frontonais, madonos ir ventj skulptromis bei kryiais. Vidurami tapytoj dirbtuvs ipuoseljo supratim apie mediagas ir subtili rank darbo technik, su kuria norvegai susipaino Anglijos ir iaurins Europos meistr dirbtuvse. Meistrai sugebjo gerinti ne tik da valymo, balinimo, tirtinimo ir divimo savybes, bet ir, atsivelgdami poreikius, modifikuoti da klampum ir vilges. Priedai galjo bti kiauiniai, sakai, gyvulins kilms klijai ir skalda (kreida). Restauravimo padalinys prie Universiteto senien saugyklos kartu su valstybs antikvaru pradjo bendr projekt, kuris turt pagerinti supratim apie vidurami lin smen aliej. iame projekte bus tiriamas pai pasigamintas lin aliejus prie ir po jo valymo, balinimo ir tirtinimo. Su tokiu ivalytu ir modifikuotu aliejumi vliau bus restauruojami paveikslai ir rekonstruojami vidurami tapybos darbai. Darbo pagrindas chemin viduramiais naudot mediag analiz ir t laik rankraiuose ilik apraymai. Grynu lin smen aliejumi tradicikai buvo daomi metalai, kad nerdyt. Juo buvo impregnuojama mediena ir rankiai (tapdavo atspars drgmei). Lin smen aliejus yra vienas i pagrindini linoleumo dangos dali (dar naudojami kamtinio medio milteliai ir pjuvenos). Dar vienas iuolaikikas lin smen aliejaus panaudojimo pavyzdys biodyzelis. Nesudtingai skaidydamasis alias lin aliejus virsta metilo esteriu ir gali bti naudojamas kaip dyzeliu varom main ir transporto priemoni kuras. Naudojant tok biodyzel, imetamas anglies dioksido kiekis yra ne didesnis negu tas, kur augalas sunaudoja augdamas. Todl anglies dioksido kiekis atmosferoje nedidja kaip ir deginant ikastin kur.
Norvegikas altojo spaudimo lin smen aliejus bus gaminamas ateinaniais metais. Informacijos galima kreiptis : Norvegijos lin augintoj asociacija v/Anne Holen, Stange ems kio agentra Tel. 62 57 20 33 Turid Dhlin Apelsvoll valstybin bandym stotis Kapp Tel. 62 16 00 55 Presai altojo spaudimo lin aliejui spausti: AB rebro Linutveckling Box 271, 70145 Erebru (rebro) Tel. 019-1191 60 Faks. 019-1021 33 Apelsvoll valstybin bandym stotis turi pres ir aliejaus spaudimo patirt.
5.7.
6.
Nam, statyt iki madaug 1950 m., vidaus daymas
iame informaciniame straipsnyje apraomi daymo darbai, atliekami saugotinuose ir vertinguose pastatuose, statytuose iki madaug 1950 m. ie metai naudojami kaip takoskyra, nes kaip tik tuo metu rinkoje pasirod iuolaikiki daai. Lin aliej pakeit kitokie riikliai. Net ir po to, kai naujo tipo daai nepaprastai paplito, savaime suprantama, kad lin aliejaus daai ir toliau buvo naudojami po 1950 m. Kai pastat norisi arba btina perdayti, tikslas turt bti atspindti tai, kaip jis atrod anksiau, t. y. naudoti tuos paius daus ir atlikimo technik. iame straipsnyje apraomi paviriaus paruoimo darbai, jo padengimas ir prieira. Taip pat skaitykite iuos informacinius straipsnius: 4.9. I iors neapdorotos medienos paviriaus daymas 4.10. Neapdorot puini ir eglini lent valymas aliuoju muilu 5.1. Dayt paviri (rayti) spalv tyrimas 5.2. Da paalinimas nuo iors paviri 5.3. Iorini sien daymas: da ries parinkimas 5.4. Paviriaus apdorojimas dispersiniais daais 5.5. Paviriaus daymas: tepimas derva 5.6. Paviriaus daymas: dervos gamyba 5.7. Daymas: lin smen aliejaus gamyba Nors iuose straipsniuose apraoma, kaip dayti pastat ior, pagrindiniai principai galioja ir pastat vidaus daymo darbams. Ileista 1994 m. rugsjo mn.
Priirint saugotinus ir vertingus pastatus, svarbiausia kuo maiau keisti originali j ivaizd. Kalbant apie daym, btina ilaikyti originalius pavirius, net jeigu juos jau gerokai paveik laiko tkm. Daugeliu atvej btent ie pastato amiaus ypatumai ir suteikia pastatui istorin atmosfer bei autentikumo pojt. Paalindami visus ankstesni daym pdsakus, mes prarandame galimyb suinoti, kokios buvo k tik pastatyto pastato spalvos. Jeigu dl vairi prieasi btina arba norisi dayti i naujo, tai reikia daryti naudojant tradicines mediagas bei technologijas ir taip, kad naujasis pavirius, kiek tai manoma, bt toks pat kaip ir originalas. Daai turi bti tos paios ries ir suteikti atitinkam tekstr, spalv ir vilges, be to, jie turi senti taip pat, kaip ir senieji. Atlikti tyrimai ir patirtis rodo, kad dl technini prieasi geriausia ir toliau dayti tais paiais daais kaip ir anksiau. Daai geriausiai laikosi tada, kai vairs j sluoksniai pasiymi tomis paiomis savybmis. Daai buvo pradti naudoti XVII a. pradioje. Nuo to laiko produktai, rankiai ir technologijos smarkiai pasikeit. Nuo XIX a. vidurio, uuot daius pavirius, imta naudoti purkimo technik. Be to, tais laikais namuose buvo krenamos krosnys, taiau vedus elektrin ildym ms gerai izoliuotuose namuose oras pasidar daug sausesnis. Tai ir yra io prasto vaizdo prieastis mediena idiva ir susitraukia, neelastingas glaistas suskilinja ir atsilupa, o daai sutrkinja. Septintajame ir atuntajame prajusio amiaus deimtmetyje tradicin daymo tradicija nutrko. Tuomet masikai buvo gaminami daai, kuri pagrind sudaro nauji riikliai. i da savybs smarkiai skiriasi nuo tradicini da tip, be to, jie visikai kitaip sensta.
Paviri paruoimas ir gruntavimas

Paruoiamieji darbai priklauso nuo to, ant kokios mediagos bus daoma ir kiek sluoksni da jau yra. Net jeigu pageidaujama ilaikyti kiek galima daugiau, yra tam tikros ribos, kiek sen da leistina palikti ypa jeigu skirtingi da sluoksniai sunkiai sukimba. Taip pat danai susigundoma nuo dur profili ir sien lipdini visikai paalinti kok nors da sluoksn, kuriuo jie bgant metams buvo padengti.
Dayta molio danga. Damsgardas, Bergenas. Tokie nuo amiaus atsirad da plvels suskilinjimai priklauso nuo molio pagrindo ir mechaninio poveikio, pvz., mechaninio paviriaus spaudimo. Tokius dalykus, kaip ir daugel kit senjimo fenomen, btina ilaikyti. Morteno Thorkildseno (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Svarbiausia paalinti visas nesilaikanias mediagas. Tiek esamiems namo savininkams, tiek bsimiems iuo metu ypa aktualu parodyti, kokie daai buvo naudojami per vis namo gyvavimo laik, nes tai yra kambario ir namo istorijos dalis. Dl to reikia paskirti nedidel viet, kur matyti visi skirtingi da sluoksniai. r. informacin straipsn Da tyrimai. Danai po paalintais daais aptinkama vairi dekoracij. Tada btina nedelsiant kreiptis vietos savivaldyb, kuri patars, k tokiu atveju daryti ir uregistruos radin. Darkantys vaizd perjimai tarp skirting da sluoksni nulifuojami vitriniu popieriumi. Taip pat palifuojami lygs paviriai, kad daai geriau sukibt. Medien visada reikia lifuoti pjovimo kryptimi. Dulkes btina nuvalyti tiek nuo t paviri, kurie bus daomi, tiek nuo esani alia, iskyrus tuos atvejus, kai jie yra dekoruoti, iklijuoti tapetais arba dayti klijiniais daais.
Pastaba Lietuvoje apie tokio pobdio radin privaloma praneti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritoriniam padaliniui, kurio priirimoje teritorijoje yra statinys, arba savivaldybs paveldosaugos padaliniui, kai statinys saugomas savivaldybs.
6.
Prie pradedant darb grindis ir likusias sienas btina padengti polietilenine plvele arba popieriumi. Lipnios juostos arba izoliacijos neklijuokite ant to, nuo ko j bus sunku nulupti, taip pat ant metalo spaustuk, nuo kuri paviriuje lieka duobuts. Daymo darbai atliekami vieni i paskutini. Kad daai gerai sukibt, pavirius turi bti tvarkingas. Toliau pateikiama patarim, kaip paruoti dayti vairi tip pavirius.
Mras
Sena mro danga paprastai bna padengta glaistu (kalki arba gipso) ant lub, karniz ir ugniasieni rm; moliu su kalki glaistu ant lub ir sien arba kalki glaistu ant plyt (paprastai ant ugniasiens). Mrininkas arba daytojas privalo pataisyti visus glaisto pavirius tomis paiomis mediagomis, kurios buvo naudojamos originalui. Draudiama cementu taisyti kalki glaist, nes senesnis glaistas aplink restauruojam dal atsilups. Glaistu su plastiko priedais taip pat netinka taisyti senojo glaisto. Kad pataisyta vieta nesimatyt, paviriaus struktra ir tekstra ant naujos vietos turi bti panai senos. Prie pradedant dirbti, glaistas turi bti visikai sausas, o prie dengiant sumaiomas su muiluotu vandeniu. Jeigu ketinama dayti klijiniais daais, naudojamas miinys su 150 gram aliojo muilo vienam litrui vandens. Kai daoma aliejiniais daais, juos geriausia vienodomis dalimis sumaiyti su virtu lin smen aliejumi ir baltuoju spiritu. Danai reikia pamaiyti kelet kart, kad pagrind lygiai sigert daai.
Mediena
akels ir sak kanalliai utepami akoms skirtu laku. Duobuts ir skilimai senoje medienoje gali bti usandarinami miltais, sumaiytais su sraigi kiaut klijais. Klijams idivus, pavirius nugludinamas. Nerekomenduojama akrilo glaistu arba mase sandarinti skylui ir skilim. Jis eija ir skilinja, o suskilinjusios vietos greitai ims skirtis, nes nudaytame paviriuje atsiranda balt dmeli. Jeigu ketinama dayti aliejumi, maus paeidimus po gruntavimo galima pataisyti lin aliejumi. Nerekomenduojama glaistyti anksiau neglaistyto paviriaus. Nuglaistytas pavirius taps vienalytis ir iuolaikikas, be to, viduje esant sausam orui, jis greiiau sutrkins. Paeidimai esamame sename glaiste taisomi tradiciniu lin smen glaistu, pagamintu i kreidos, lin aliejaus ir vandens.
Drob
Sena drob alinama retai. Ant lub ar sien esani drob, kuri atsiknojo nuo tvirtinimo tak, galima velniai tempti ir vl pritvirtinti variniais arba nerdijanio metalo spaustukais. Jeigu reikia tempti didesn plot, karnizas i anksto iimamas pleitais. plyimus ir skyles reikia ulopyti savo storiu ir struktra original panaia drobe. Lopo dydis turi bti ne didesnis u suplyusi viet. Senuose namuose drob gali bti kiek isiptusi.
Kartonas
Kartono sienos ir lubos gali bti ulopomos pilku popieriumi. Maesns skyls lopomos cigarei popieriumi. Jis uklijuojamas arba dedamas tiesiai po lapiais daais. Namui pasdus, kartonas paprastai isipuia. Tokius isiptimus pataisyti labai sudtinga, todl geriau juos tiesiog palikti.
Popierius
Senas popierius bna arba susiklijavs, arba iklijuotas itisinmis atraiomis. Daugelyje viet atspurs popierius vl priklijuojamas tapetams skirtais klijais (celiuliozs klijais). Net ir tada gali ilikti nedideli ikilim arba oro burbul. Ant lub ir sien esantis popierius paprastai bdavo klijuojamas tiesiai ant laikanio pagrindo. Popierius susigadina vis pirma dl pagrindo, todl j ir reikia remontuoti pirmiausia. Didesns skyls ulopomos nauju popieriumi. Jis priklijuojamas tapetams skirtais klijais. Maas skylutes galima utaisyti cigarei popieriumi. Jeigu plotas, kuris bus klijuojamas nauju popieriumi, yra didelis, j reikt tepti tapetams skirtais klijais arba 78 % odos klij tirpalu.
Metalins detals
Senus daus ant metalini detali, toki kaip vyriai, kabliai, sklsiai, dur spynos ir rankenos, reikia visikai paalinti, jei norite gero rezultato. iais laikais ant j paliekamas nedidelis lopinlis, ant kurio matyti visi sen da sluoksniai. Btina pasvarstyti, ar neVALSTYBS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTROS PAVELD Riksantikvaren. Dronningens gt 13. Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1. Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04
6.
reikia nuvalyti rdi ir sustabdyti rdijimo proces.
Seni aliejiniai daai

Nuo vis anksiau dayt paviri nuskutami visi atsiknoj daai. Didesni lygio tarp da sluoksni skirtumai ilyginami smulkiu vitriniu popieriumi (smulkumas 120). Paskui visas pavirius nutrinamas vitriniu popieriumi ir tampa matinis. Visada lifuojama medienos kryptimi. vitrinio popieriaus negalima pakeisti gamykloje pagamintais gruntais ir pagrindo daais, kuriuose yra stipri tirpikli. Nuo j pagrindas bus per daug matinis ir geriantis. Be to, tokie sluoksniai sensta visikai kitaip nei ankstesnieji. Seni lin smen aliejumi dengti paviriai visada nuplaunami, siekiant utikrinti, kad senas ir naujas sluoksnis gerai sukibs. I pradi pavirius nuplaunamas stipriu vandens ir amonio chlorido miiniu (jeigu reikia, dkite aliojo muilo). Plaukite kempine ne skudurliu i apaios vir. Paskui nuskalaukite variu vandeniu. Stenkits, kad ant paviriaus, kurio neplaunate, nepatekt vandens. Galiausiai palikite paviri iditi.
Riikliai ir pigmentai
Daai, kuri pagrind sudaro iuolaikiniai riikliai, kaip antai: alkidas, akrilatas ir PVA, smarkiai skiriasi nuo tradicini da. Be to, skiriasi ne tik struktra, bet ir j ivaizda bei savybs. Dl to pirmenyb btina teikti tradiciniams riikliams, daniausiai lin smen aliejui. Ne visada taip paprasta nukopijuoti gerus, tradicinius, rank darbo daus. Sunku gauti sen pigment, todl reikia imti tuos, kurie yra ligi iol tebenaudojami. Nauji sintetiniai pigmentai prastai maiosi su lin aliejumi. Dl to geriausia naudoti rinkoje esanius gamykloje gamintus aliejinius daus. r. informacin straipsn 5.7. Daymas: Lin smen aliejaus gamyba.
Daymas lin smen aliejumi

Naudojant kitus tradicinius da tipus, pavyzdiui, klijinius daus, daymo technika yra kitokia. Lin smen aliejaus daus sudaro lin smen aliejus, tirpiklis (baltasis spiritas), upildanios dalels, pigmentas ir skirtingi priedai, pavyzdiui, fungicidai. Dl nedidelio tirpiklio kiekio ie daai (high solid) nra tokie pavojingi sveikatai kaip iuolaikiniai aliejiniai daai (alkidas). Lin smen aliejaus daai gali bti naudojami ant vis paviri ir mediag tip, jeigu tik prie tai teisingai ir kruopiai apdorojami. Jeigu reikia gruntuoti, grunto pagrindas irgi gali bti lin smen aliejus ir, be to, bti tos paios spalvos kaip ir virutinis sluoksnis, tik skystesnis, liesesnis ir labiau matinis. Liesesniuose dauose yra maiau riiklio (lin aliejaus) ir daugiau tirpiklio bei saus sudedamj dali (pigment arba pleiamj agent) nei riebiuose dauose. Jeigu daote lin smen daais, pradti reikia nuo lies (matini) ir ubaigti riebiais (vilgiais) tik ne atvirkiai. Be to, sluoksniai turi bti kuo plonesni. Daug plon sluoksni yra daug geriau nei keli stori. Nuvarvj daai ir j perteklius, teptuko ereliai ir dulks paalinami, kol daai dar lapi. Darbai planuojami kartu su darbininkais, kurie tame paiame kambaryje atliks kitus darbus. Kambaryje negali bti dulki. Kol daai dista, jame niekas neturt vaikioti.
sprdins durys i Damsgardo (Bergenas). Durys sugadintos dar ir dl to, kad ant j yra per daug da sluoksni, t. y. dl to, kad daai su iuolaikiniais riikliais (alkidu) yra utepti ant da su tradiciniu riikliu (lin aliejumi). Be to, tarp viei da sluoksni matyti paviriaus nuvalymo ir matikumo netolygum. Dl klimato kaitos mediena susisuko. Atkreipkite dmes vilgesio, struktros, dangos ir susidvjimo skirtumus tarp viesi alkido da ir iek tiek alsvesni lin smen aliejaus da. Jono Brnne (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
Tuo metu, kai rinkoje pasirod nauji daai, atsirado ir nauj darbo ranki voleli, velenli ir trintuvi. Tokie rankiai padaro paviri kitok nei tais laikais, kai karaliavo tik teptukas. Kad gautsi tinkama tekstra, privaloma naudoti paprast teptuk ir epet ploki, plat epetl, kuriuo bt galima lakuoti. Dayti galima tik medienos kryptimi. Kai kryptis pasikeiia, pavyzdiui, ties apvad sujungimais ir ties karnizais, kurie kampuose yra kypi, teptukas sustoja ties sujungimu ir keiia krypt. Didelius pavirius reikia dayti tik viena kryptimi prasta dayti vertikaliais potpiais.
Eilikumas
Kambarys visada daomas i viraus apai: 1) lubos, 2) sienos, 3) langai, durys, ugniasien, 4) grindjuosts, grindys. sprdini dur daymas: 1) sprda (veidrodis) i viraus apai; 2) rmas skersai i viraus apai; 3) onai; 4) stakta.
6.
Lang daymas: 1) skersiniai (udaoma por milimetr ant stiklo); 2) rmai (virus, apaia ir onai (kurie ne taip gerai matosi); 3) briaunos; 4) vyriai ir kabliukai (jie turi bti tokios paios spalvos kaip ir langas, nebent bt turima kitos informacijos).
sprdini dur daymo eilikumas.

Teptuku daant didelius pavirius svarbu, kad per vis paviri da sluoksnis bt vienodo storio. Geriausiai pavyksta tada, kai paviri padalijame atskirus kvadratus ir juos daydami naudojame t pai daymo technik: pirmiausia visas teptukas panardinamas daus ir ant sienos vienas alia kito utepami du riebs vertikals brkniai. Paskui tepama pirmyn atgal iilgai i brkni. Paskui vl tepama vertikaliai, kad paskutiniai potpiai bt btent ios krypties. Dayti didelius plotus geriausia dviese. Tuomet lengviau ivengti matom sujungim ir perjim. Jeigu dirba tik vienas asmuo, ties sujungimais reikia tepti greitai ir velniai, kad nesimatyt skersini brkni. Paviriaus vilgesys koreguojamas arba apdorojant nutekjusius lapius daus, juos paskirstant, arba pripilant tirpiklio ar upildani daleli. Kai pagrindas geriau sugeria daus, pavirius tampa matinis. Jeigu kyla abejoni dl sugeriani pagrindo savybi, prie galutinai daant paviri galima atlikti bandymus. Jeigu pavirius pasidaro per daug matinis, prie daym galima utepti plon sluoksn lieso grunto. Visi lin smen aliejaus daai po keli mnesi paprastai pasidaro labiau matiniai. Tuomet pavirius, kuris i pradi buvo nudaytas paiais vilgiausiais daais, pasidaro madaug kaip iuolaikiniais daais nudaytas pusiau matinis pavirius. Langai, durys, apvadai ir grindys gali bti tokie pat vilgs, taiau lubos, sienos ir ugniasiens turt bti iek tiek labiau matins. Lin smen aliejaus da divimo laikas priklauso nuo pigmento tipo ir sikatyv pried. Divim paspartina ilto, deguonies prisodrinto oro gausa ir emas drgnumas. Kai per daug ilta, pavirius gali susirauklti. Kai divimo slygos geros, pavirius idista per 24 valandas, o dayti i naujo j galima po dviej trij par. iuo metu lin smen aliejaus daus Norvegijoje gamina du gamintojai: Hus Fix Fabrikker A/S, Flors g. 6/8, 3200 Sandefjordas Herregrd Gjco A/S, 6639 Torvibuktas iais daais daoma ior, taiau daugeliu atvej gali bti daomas ir vidus. Vienas i eksterjerui skirt da interjerui dayti naudojimo trkumas yra tas, kad juose labai daug pigmento. Daai ilieka visam laikui, net jeigu j sluoksnis plonas. Kai taip atsitinka, reikt pilti iek tiek daugiau lin aliejaus, taiau atkreipkite dmes, kad daai taps labiau matiniai.
Prieira
Dayt vidaus paviri prieira tokia: valymas, nedideli pataisymai ir atskir paviri perdaymas. Grietai ribojama, kur galima perdayti. Perdaomas tik sugadintas pavirius. Jau buvo rayta, kaip atliekami nedideli pataisymai ir perdaomi didesni plotai. Su eiline prieira susijs valymas tai paviriaus paruoimas perdayti. Kasdienis, savaitinis, mnesinis ir sezoninis valymas ne tik atitinka higienos reikalavimus, bet ir yra naudingas daytiems paviriams. Daugelis paviri valomi sausai, t. y. arba nuluojami labai minkta luotele ir (arba) nusiurbiami. Daugel aliejiniais daais nudayt paviri galima plauti vandeniu ir aliuoju muilu be amonio chlorido. Jeigu abejojate, pirmiausia kiek paplauti reikt maiau matomoje vietoje. Kyla pavojus valant sugadinti dekoruotus pavirius. I tikrj juos turt valyti restauratoriai.
Literatra
Gode rd om gamle maleteknikker (Kaip dayti senomis daymo technikomis). Fortidsminneforeningen 1982. Drange T., H.-O. Aanensen og J. Brnne: Gamle Trehus. Historikk, reparasjon og vedlikehold (Seni mediniai namai. Istorija, remontas ir prieira). Oslo, 1992. Maleren tilleggsopplysning (Daytojas. Papildoma informacija). Jotun Fabrikker turi didiulius rinkinius daymo lankstinuk ir knygeli, kuriose pateiktos spalv palets da, kurie buvo naudojami iki 1950 m. Ypa besidomintys asmenys juos gali gauti pagal usakym.
Adresas: Jotun A/S Hystadvn. 167, 3230 Sandefjordas Tel. 33 45 70 00.

6.
7.
Interjeras: banyios suol isaugojimas ir perdarymas
imtmeiais banyios suolai yra labai svarbi banyios interjero dalis. mons danai skundiasi, kad iuose suoluose labai nepatogu sdti. iame informaciniame leidinyje apraoma banyios suol istorija ir bdai bei priemons, kuriomis bt galima juos padaryti patogesnius. Leidin Valstybs antikvaro institucijos usakymu pareng Norvegijos kultros paveldo institucija. Ileista 2000 m. rugsjo mn. Naujas leidimas 2005 m.
Hemne banyios interjeras suol eils sukuria tvarkos spd banyioje. onins suol sienels sudaro dvi lygiagreias emas sieneles, vedanias link altoriaus. Jiri Havrano nuotrauka
Religins apeigos, kurias atlieka susirinkusi religin bendruomen, atsirado reformacijos laikotarpiu. Atsiradus apeigoms, prireik sdimj viet, tad visos alies banyios pristat suol. Ilg laik buvo vadovaujamasi karaliaus sakymu ir reguliuojama, kas ir kur turi sdti. Moterys privaljo sdti iaurinje, o vyrai pietinje banyios pusje. Miesto banyiose buvo galima isipirkti sdimj viet, o apskrii banyiose kiekvienai gyvenvietei buvo skirtas tam tikras sdimj viet skaiius, kuris priklaus nuo gyventoj skaiiaus. Nuo gyvenviets dydio priklaus, kiek kiekvienas i jos gyventoj prisideda prie religins bendruomens, t. y. kiek moka mokesi ar kitaip materialiai prisideda prie banyios gerovs, atlieka vairius banyios statyb ar remonto darbus. ios miesto ir kaimo banyi sdimosios vietos buvo iskirtins, nes suolai buvo su durelmis, o kai kurie net rakinami spynomis. Turtingiausi mons turjo asmenines udaras loes. Smulks kininkai ar kininkai, neturintys nuosavo kio, turdavo sdti galinse eilse ar balkonliuose kartu su tarnais ir jaunuoliais, kuriems neuteko vietos sdti kartu su savo tvais. Ipirkt sdimj viet tvarka po truput inyko XVIII a. viduryje, o imtmeio pabaigoje ivis buvo panaikinta. iuo laikotarpiu daugelyje banyi stovjo paprasti mediniai suolai be dureli. Beveik visi senieji suolai su durelmis buvo imesti, taiau kai kuriose banyiose j buvo palikta. Dauguma restauruojam banyi XIX a. susigrino senuosius originalius suolus, kai kurios i j pagal senuosius pavyzdius pasigamino suol dureli kopijas. XVI ir XVII a. pagamintos suol durels bei onins suol sienels ypa vertingos dl raiini ir dekoracij. Nors j puoyba paprasta, taiau danai suolai yra vertingi stali meistr darbai, turintys didel iliekamj vert ir rinkoje labai brangiai parduodami. Suol durels interjerui suteikia ibaigtumo vaizd, tok, koks jis kadaise buvo. Naujesni, atviri suolai, kurie buvo pagaminti XVIIIXIX a., banyios interjere irgi turi didel estetin ir istorin vert. ie suolai danai atspindi auktos kokybs rank darb ir puoyb. Akivaizdu, kad juos pakeisti bt labai brangu. Kad ir kokio tipo suolai bt, jie daro didel tak banyios interjerui, jos architektrai ir idstymui. Suolai turi takos vizualinei harmonijai ir net banyiai suteikia ramybs jausm. Problem atsirado tada, kai religin bendruomen nebenorjo sdti ant nepatogi suol. Manoma, kad problem galima isprsti banyios suolus pakeitus paprastomis kdmis. Turtume atkreipti dmes tai, kad nra vieno tipo kds, kuri bt patogi visiems. Paviens kds suteikia daugiau lankstumo perorganizuojant banyios sals erdv, taiau gali sukelti daug kitoki savaime suprantam bd. Suol pakeitimas kdmis turt bti siejamas ir su banyios ildymo sistema. Labai svarbu nepersistengti ildyti, nes per sausas oras kenkia daugumai meno ir interjero detali. Reikt ildymo, kuris bt nukreiptas tiesiogiai mones, o ne sklist visoje banyios patalpoje, sistemos. Taip pat labai svarbu, kad banyios bt kuo trumpiau ildomos. Kol kas pasiteisino ilum spinduliuojani ploki montavimas po banyios suolais. ildomos grindys, kurios suteikia didesn laisv perstatant banyios kdes ar suolus, vis dlto yra ne tik neekonomikos (ltai veikia ijungiant ir jungiant ildym), bet ir nenaudingos, nes ilgai ildomos patalpos orui isausjus neigiam poveik patiria banyioje esantys vertingi kultros paveldo paminklai. Dauguma moni skundiasi nepatogiais banyios suolais. Kai kurie net tvirtina, kad vien dl j jie vengia eiti banyi. Yra daugyb i situacij galini pagerinti priemoni.
Pagalvls
yy Vis pirma reikia vertinti, ar pagalvls tikrai pagerins situacij. Galima nusipirkti vairi pagalvli tiek udengiani vis suol, tiek pritaikyt atskiroms sdimosioms vietoms. Jos specialiai gaminamos ir pritaikomos konkreiam suolui. Daniausiai gaminamos i kokybik mediag, kurias gerai ir ilgai galima naudoti.
7.
yy Pagalvli gamintojai silo prie jimo pastatyti specialias pagalvli lentynas, kad banyi eidami mons pagal poreik galt pasiimti vien ar kelias pagalvles, ant kuri galima ir atsissti, ir pasiminktinti suolo atram. Pagalvls tvarkingai sudedamos lentynose. yy Naudojant atskiras pagalvles, reikia bti atsargiems, kad jos nenukrist ant ems ar ant po suolais esani ildymo rengini ir nesukelt gaisro. Jos turt bti gana sunkios ir apvilktos neslidia mediaga. yy Btina inoti, kad banyioje atsiradus pagalvli padidja tekstils kiekis, todl pablogja banyios akustika (suprastja muzikos skambesys). Tad pasitarkite su vargonininku.
Ypatingos formos ir konstrukcijos suolai v. Petro banyioje, esanioje Stavangerio mieste, 1866 m. buvo tikras ikis. Kairje pusje matome original nepakeist suol, o deinje pusje suol, kur buvo bandyta palenkti atgal, o sdyn patraukti priek. Padarius skersus pjvius, suolas isibalansavo, tapo juokingas, nepatogus ir beformis. Patrumpintos suolo kojos tapo gremzdikos ir sunkios. Viduryje pavaizduotas gana praktikai ir teisingai perdarytas suolas. Ant senosios sdyns pritaisyta nauja sdyn. Be to, ji iek tiek pasvirusi link atkalts. Nepatogi horizontali nugaros atrama tampa patogesn dl platesns sdyns. Dabar suolas daug patogesnis. Sdyns lenta aptraukta ruda oda, kurios atspalvis priderintas prie esamos suolo spalvos, panaios uolo spalv, turint omenyje, kad greitu metu suolai bus perdayti. Taip perdaryti senieji banyios suolai ilieka nepakit ir originals, o naujosios suolo detals gali bti lengvai pakeistos kitomis, nepadarant jokios alos senajam suolui. Eldal (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka, 1981.
Galioja bendra taisykl visos suol pagalvls turi bti i natrali mediag (medvilns ar odos), be to, btina parinkti su suolo spalva derani spalv. Patartina nenaudoti raudonos spalvos pagalvli, nes ryks puoybos elementai paprastai nustelbia original sen banyios inventori. yy Reikia tinkamai priirti odines pagalvles (kad oda neidit ir netrkint). Jos valytinos baln prieirai skirtomis priemonmis, kuri galima sigyti vairiose parduotuvse, prekiaujaniose odos prieiros priemonmis, bei bald parduotuvse. ios priemons ne tik apsaugo, bet ir valo odinius pavirius. Rekomenduotina pasitarti su odos idirbjais arba baln gamintojais.
Perdarymas
yy Suol perdarymas yra intervencin priemon. Perdarymo prieastys ir j sprendimai gali bti vairs, tad galima duoti tik bendrus patarimus, atsivelgiant daniausiai ikylanias problemas. yy Svarbiausia taisykl iuos darbus turi atlikti profesionals meistrai, t. y. interjero architektai, turintys ini apie kdi proporcij nustatym, arba menininkai staliai. Norint pasiekti ger rezultat, reikia dirbti su profesionalais, nes mgjams i uduotis paprastai per sudtinga. yy Antra svarbi taisykl i pradi btina pabandyti perdaryti vien ar kelis suolus, jei pasiseks, imtis perdaryti kitus. yy Daniausia ir didiausia problema per maas suolo sdyns ilinkimas ir per maa atrama launims. Danai sdyns bna horizontalios, kartais dar blogiau nuoulnios. i problema isprendiama ant senosios sdyns udjus nauj. Sen gana stor sdyn galima iek tiek paploninti ir iobliuoti ilinkim suolas taps patogesnis. yy Kai kuriais atvejais suol gali prireikti imontuoti ir, sdyns ilinkim padarius patogesn, j i naujo sumontuoti. yy Uapvalint sdyns priek gali tekti nuobliuoti prie udengiant nauja sdyns lenta. Naujj sdyns lent btina uapvalinti pagal senosios pavyzd. yy Prailginus sdyn, paprastai sumaja tarpai tarp suol. Todl, siekiant ilaikyti reikiamus tarpus tarp suol, kartais tenka sumainti suol skaii. iuo metu tarp suol turt bti 100 cm tarpas. Senose banyiose is atstumas tarp suol danai yra gerokai maesnis. yy Paauktinus suol, sdyn atsiduria per auktai. Todl suol sieneles ir kojas tenka
7.
nupjauti apaioje. Reikia atkreipti dmes, kad ankstesns nupjaut suolo koj detals vl bt pritaisytos ir estetins savybs ilikt nepakitusios.
Brini tekstai:
Kituose puslapiuose vaizduojama, kaip mai pakeitimai (nepakeiiant originalios ivaizdos) banyios suolus gali padaryti patogesnius. Atgal atlenkta nugaros atrama ir prailginta sdyn prailgina sdjimo ploktum. ie pasilymai arba keli suderinti pasilymai gali padti banyioms rasti joms tinkamiausi sprendim. Svarbiausia ilaikyti ir panaudoti kuo daugiau originali suolo detali tiek ekonominiais sumetimais, tiek siekiant isaugoti j istorin vert. Prie pradedant didiuosius perdarymo darbus, patariama pabandyti perdaryti vien suol bus lengviau vertinti priemones ir bdus. Brini mastelis 1:2, paruo Gurly Engelsenas (Valstybs antikvaro institucija), 1970 ir 1980 m. 1. Valle banyia. Sdyn ir atrama nuoulnios. Sdyn priekyje prailgja. 2. Vanylveno banyia. ia taip pat siloma pakeisti sdyns ir atramos nuoulnum. 3. Aurlando banyia. Tarp bding suolo sieneli esani sdyn ir atram siloma pakeisti naujomis perdarant i senj. 4. Innvik banyia. Siloma ne tik pakeisti sdyns ir atramos nuoulnum, bet ir iek tiek patrumpinti suolo sieneles (apie 3 cm) palei em, kad sdyn iek tiek paemt. 5. Roholto banyia. ia siloma nupjauti suolo sieneles apaioje taip, kad suolas iek tiek pasvirt atgal. 6. Saulando banyia. Suolo sieneles siloma nupjauti apie 2 cm apaioje. ia parodyta, kaip galima ilyginti sdyns ploktum. Sumontuojama nauja sdyn. Nugaros atrama nekeiiama. 7. Hemneso banyia. Nugaros atrama yra i vienos itisos horizontalios ploktumos. Ji pakeliama, o po ja pritaisomos dvi tokios paios ploktumos. iuo atveju sdyns ploktuma turi bti prailginta tiek priek, tiek atgal.
yy Danai nra labai svarbu, kiek suolo atrama nuoulni, jeigu ji nra visikai statmena. Vis pirma reikt perdaryti sdyn. Kai atrama nepatogi, padeda maos iilgos pagalvls, esanios pusiaujo srityje. Toki pagalvl padjus ant suolo bt patogiau sdti, nekeiiant atramos konstrukcijos ir ilinkim. yy Drastikesn priemon visikas suolo imontavimas ir sumontavimas nauju kampu, kad jis bt patogus atsiremti. Pakeitus senj atram visikai nauja, didioji suolo dalis ilieka nepakitusi. yy Kalbant apie maesn iliekamj vert turinius suolus, sdyns lentas ir atramas galima bt pakeisti visikai naujai pagamintomis. Tik iimtiniais atvejais Valstybs antikvaro institucija gali leisti sensias suol onines sieneles pakeisti naujai pagamintomis sieneli kopijomis. yy Senus suolus perdaryti naujus gana brangu, taiau juos perdaryti vis tiek pigiau nei pagaminti naujus suolus. Dar pigiau perdaryti bent dal (ne visus) banyios suol. Jeigu suremontuotumte tik pirmosiose eilse esanius suolus, kuriuos daniausiai sdasi tik aktyviausi banyi lankytojai, atkrist problema, kai mons sdasi tik paskutines banyios suol eiles. yy Kai kuriose vietose buvo nusprsta suol apai nupjauti taip, kad suolai pasvirt atgal tapt patogesni. Deja, onins suol sienels isibalansavo. is pigiausias ir lengviausias sprendimas visikai netinkamas ne tik vizualiai, bet banyios interjerui. yy Daniausiai vienu metu reikia derinti kelis sprendimus. Kai kurie i ia ivardyt sen suol perdarymo sprendim visai netinkami. Kiekvieno atskiro suolo struktra ir forma turi bti laikoma ieities taku, pagal kur pritaikomas sprendimo bdas. Svarbu pasirinkti tok bd, kuris ne tik pagerint suolo funkcionalum, bet ir kartu isaugot originalias suolo detales, menines bei istorines vertybes. Tik gavus Valstybs antikvaro institucijos leidim, galima perdaryti savaime saugom (viduramiais statyt) arba traukt kultros paveldo sraus banyi suolus. Rekonstravimo planus privalo patvirtinti banyios vadovyb. Kitoms iliekamj vert turinioms banyioms patvirtinim gali suteikti Valstybs antikvaro institucija prie j duodant banyios valdiai. Valstybs antikvaro institucija gali teikti nurodym ir patarti dl planuojam rekonstrukcijos darb.
Literatra
Valstybs antikvaro institucijos informacija apie kultros paminklus. 7. Interjeras: klimatas medinse banyiose.
1
Priekis Esanti sdyn ir nugaros atrama pavaizduota punktyru Prailginimas Sdyn Sdyn i viraus
Durels, kaip ir onins sienels, prailgja priek.
Pjvis
7.
Nauji lygs onai
Jeigu senosios skyluts panaudojamos, itie truput nuleidiami.
2
onas, pvz., turklai
Dabartin nugaros atrama ilieka
Suapvalintas priekis
Nauja sdyn ir nugaros atrama
Pvz., kaip dabartin nugaros atrama
onas
I priekio
Sdyn i viraus
Tvirtas medis Plokts
Sienels ilieka
Alternatyvus pasilymas nugaros atramos konstrukcijai
onas
I priekio
Sdyn i viraus
Sdyn apie 38 cm
Priekis
onins suolo sienels paliekamos. Esanios nugaros atramos plokts paalinamos.

Nauja nugaros atramos plokt (su ta paia skyle knygoms 5 priekin plokt).
Nauja sdyn
Apie 1,5 cm pasvirimas

Naujasis sdyns auktis
Sienels apaioje patrumpinamos madaug 3 cm onas. Esanti sdyn paymta punktyru I priekio
Suapvalintas priekis Sdyn i viraus
7.
Sdyn
5
Apie 4 cm pasvirimas
PRIE
PO
Plokt nugarlje paalinama Prailginimas
Apie 1 cm Sienels patrumpinamos apaioje Sienel patrumpinama, o sdyn priekyje prailginama
Suolo planas su prailginta sdyne
Prailginimas
PO: 40 CM
PRIE
6
Nugaros atrama ir sienels prie pakeitimus Apie 1,5 Jeigu btina, pastatoma priekin sienel ir lentynl
Jeigu btina, galima esani sdyn padaryti nuoulnesn link upakalins dalies Sdyn prailginama priekyje
Esanti sdyn pavaizduota punktyru, naujoji sdyn arba senoji sdyn paeminama ir ant jos primontuojama nauja Apie Dabartinis auktis 47 cm
Sienels patrumpinamos ne daugiau kaip 2 cm apaioje
Priekis
onas (1-a galimyb)
onas (2-a galimyb)
Sdyn i viraus
Sdyn apie 38 cm
Apie
Naujosios lentynls pritaikomos prie suolo ilgio
7
Ni galima prailginti Dabartin nugaros atrama paymta punktyru, ji pakeliama. Naujosios plokts pritvirtinamos kaip ir senosios. Dabartin sdyn prailginama tiek priek, tiek gal.
Sienels patrumpinamos apie 1,5 cm apaioje
Priekis onas I priekio Sdyn i viraus
7.
7.
Klimatas ir technin ranga: klimatas medinse banyiose. Oro drgnumas ir ildymas
Siekiant isaugoti medinius objektus ir vairias kitas mediagas, i kuri paprastai gaminami interjerai, daiktai ir meno kriniai, btina atsivelgti oro drgnum. Kai labai drgna, simeta puvini ir gryb. O kai drgms trksta, mediniai daiktai perdista ir suskilinja. iame informaciniame straipsnyje pristatoma problema ir pateikiama rekomendacij, kaip ukirsti keli galimai alai. Rekomendacijos parengtos bendradarbiaujant Valstybs antikvaro ir Norvegijos kultros paveldo institucijoms. Ileista 2000 m. rugsjo mn.
Klimatas ir technin ranga: klimatas medinse banyiose. Oro drgnumas ir ildymas
Banyios sensta dl dviej prieasi: naudojamos dvisi ir dvisi dl klimato. Naudojamos banyios dvjimasis yra akivaizdus mes trypiame grindis, lieiame daiktus, sdime ant suol ir trinams sienas ir duris. Dvjimsi dl klimato, kuris priklauso nuo temperatros, oro drgnumo ir viesos, labai sunku pastebti tol, kol jis vyksta. Jis irykja tik po kurio laiko ir padaryta ala tokiu atveju paprastai yra rimta. Kai trksta drgms arba ji keiiasi, mediena suskeldja, apsilaupo ir nubyra daai. viesos poveikis geriausiai matomas ant tekstils. Pirmiausia iblunka spalva, o vliau suyra pluotas.
Santykinis drgnumas (SD)

Norint isaugoti medien, medinius objektus ir dekoruotus pavirius, bdingus daugumai sen banyi ir banytiniam menui, ypa svarbu, kad neidit interjeras. Divimui tak daro ore esanti drgm. Sausas oras erzina burnos, nosies ir gerkls gleivin. Mediena traukiasi, o didjant oro drgnumui pleiasi. Jeigu oras labai isausja, mediena smarkiai susitraukia ir dl to gali atsirasti stambi trkim. Kuo oras drgnesnis, tuo labiau mediena pleiasi. Jeigu drgm nuolat kinta, daai neatlaiko medienos pokyi ir galiausiai atsilupa.
tai kaip blogai gali baigtis. XVI a. pradios paveikslas nutapytas ant kreida dengtos medins ploktels. Kintant drgmei, poveikis medienai gali bti labai skirtingas. Pirmiausia suskeldjo ir sutrupjo paviriaus daai. Paveikslas atrodo ir yra trapus. Po kurio laiko keli gaballiai nukrito ir dingo. Birgerio Lindstado (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
7.

Kol perdivs paveikslas bus atiduotas restauratori rankas, paeistos jo dalys apsaugomos priklijuojami popieriaus laktai. io XVI a. pradios v. Olavo paveikslo paeidimai priklauso ne nuo garbaus krinio amiaus, o nuo per sauso i laik klimato. iuo metu alyje trksta specialist, sugebani brangiai konservuoti perdivusius ir ilumos paveiktus banytinio meno objektus. Ar taip turt atrodyti vertingi ms alies banytinio meno kriniai? Birgerio Lindstado (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Interjerai ir objektai perdista, nes suildytas oras greiiau sugeria drgm. is kintantis gebjimas sugerti drgm esant skirtingai temperatrai vadinamas santykiniu drgnumu. Santykinis drgnumas apibriamas kaip santykis tarp ore esanios drgms (absoliuios drgms) ir drgms, kuri oras pajgus sugerti esant atitinkamai temperatrai (prisodrinimas). Santykinis oro drgnumas matuojamas vairiais instrumentais, daniausiai higrometrais arba termohigrografais (pastarieji taip pat registruoja matavimo duomenis diagramomis). Santykinis oro drgnumas daniausiai nurodomas taip % SD (kai kuriuose instrumentuose naudojama anglika yma % rh.). Labai svarbu inoti, kad ie matavimo instrumentai yra labai paeidiami ir preciziki, be to, jie turi bti labai kokybiki. Be to, kad matavimai bt teisingi, instrumentus reikia profesionaliai ir reguliariai kalibruoti. Su santykiniu oro drgnumu susijusios problemos danai bna labai sudtingos, taiau paprasta pagrindin taisykl yra tokia alos pavojus itin didelis tada, kai patalpos kaitinamos iki daug auktesns nei lauko temperatros. Dl to aliausiu met laiku, t. y. iem, banyias reikt kuo maiau naudoti.
Koki reikm santykinis drgnumas turi banyios interjerui?

Santykinis drgnumas labai reikmingas daugeliui mediag. Siektina, kad higroskopins (sugeria ir atiduoda drgm) mediagos, pavyzdiui, mediena, molis, popierius ir tekstil, bt tokios pat drgnos kaip aplinkui esantis oras. Santykinio oro drgnumo kitimas nuolat koreguoja higroskopines mediagas. Korekcijos greitis, dydis ir judjimas priklauso nuo mediagos ries. Popierius gana greitai reaguoja santykinio oro pakitimus. Mediena ne taip greitai traukiasi ir pleiasi visas puses, bet daai atvirkiai. Kadangi pakitus santykiniam oro drgnumui vairios mediagos elgiasi vairiai, objektams, kuriems pagaminti viena ant kitos buvo naudojamos skirtingos mediagos, padaroma ala. Todl nuolat kintant santykiniam oro drgnumui, da sluoksnis ant dayt medini objekt atsiknoja ir nusilupa. Santykinis drgnumas kinta tiek ildomose, tiek neildomose banyiose. Santykin drgnum neildomoje banyioje veikia ir kontroliuoja santykinis oro drgnumas lauke. ildomose banyiose santykin oro drgnum nulemia viduje esanti temperatra, taiau lauko klimatas irgi turi didiul reikm. Pastaraisiais metais banyias imta naudoti vairiems tikslams, todl jos vis geriau ildomos. Todl banyiose susidar daug iltesnis ir permainingesnis klimatas nei anksiau.
Dokumentai rodo, kad objektai, saugomi neildomose banyiose, vadinamajame natraliame klimate, yra maiau paeisti nei tie, kurie saugomi ildomose ir naudojamose banyiose. Patirtis taip pat rodo, kad vedus elektrin ildym, dl kurio ilgesn laik galima apildyti vis banyi, gerokai pablogjo banytins tapybos, sien dekoro, dayt objekt bkl.
Santykinio drgnumo reikalavimai

Daugeliui objekt tinkamiausias pastovus santykinis drgnumas. Daniausiai nustatomas 50 % (+/ 5) santykinis drgnumas, kuris yra idealus interjerams ir vairioms mediagoms. Daugelis mediag gana gerai isilaiko esant santykiniam drgnumui, kuris iek tiek maesnis arba iek tiek didesnis u ideal, taiau jis turi bti pastovus. Taiau
7.
svarbu nepamirti, kad esant daugiau nei 6570 % SD, sukuriamos puikios slygos grybams augti ir metalui rdyti. Kai SD maesnis nei 4045 %, kai kurios mediagos, pavyzdiui, molis, pergamentas ir natrals klijai, tampa traps ir birs. Mediena maiausiai veikiama tada, kai SD yra madaug 50 %.
Temperatra ir santykinis drgnumas

Temperatra yra labai svarbus dalykas, nes ji turi didel poveik santykiniam drgnumui. Bendrai galima pasakyti, kad kylant temperatrai santykinis oro drgnumas maja, o temperatrai majant santykinis oro drgnumas didja. Tai reikia, kad paildius kambar santykinis drgnumas maja su slyga, kad j nepatenka daugiau drgms. Nedaugeliui mediag ilaikyti reikia idealios temperatros, taiau daugelis chemini proces, kurie prisideda prie mediag irimo, gerokai sultja, jeigu ilaikoma kuo emesn temperatra. Nra duomen, liudijani apie tai, kad minusin temperatra banyios interjerams ir daiktams yra alinga, taiau jeigu viduje esama vandens, savaime suprantama, kad minusins temperatros reikia vengti, kad nebt alos dl vandens.
Klimato reikalavimai vargonams

Senieji vargonai neatlaiko dideli santykins drgms pokyi, kuriuos gali sukelti elektrinis ildymas iemos sezonu. Geros kokybs iuolaikiniai vargonai yra geriau pritaikyti natraliems vis met SD pokyiams. Tai reikia, kad per visus metus drgm gali kisti ir teorikai tai nesutrikdo vargon veikimo. Taiau visiems vargonams galioja ta pati taisykl per dideli SD skirtumai sukelia problem, tokie pokyiai turi bti trumpalaikiai, kad vargonuose kaip ir kituose objektuose esanti mediena nespt reaguoti susitraukdama ir isiplsdama. Vargonai paprastai derinami vasar, kai yra natrali temperatra. Vargon, suderint esant tam tikrai temperatrai, garso kokyb nra ta pati, kai patalpos temperatra yra kitokia nei j derinimo metu. Tai reikia, kad vargonai gali atrodyti nesuderinti, kai banyioje, pavyzdiui, alta, taiau paklus temperatr iki tos, kuri buvo derinimo metu, jie vl susiderina. Garso kokyb suprastja ir tada, kai santykinio oro drgnumo pokyiai tokie dideli, kad dl j atsiranda or praleidiantys trkimai arba vargonai isipleia ir jie liau veikia. Tokiu atveju gali bti padaryta neatitaisoma ala arba prireikia atlikti didel brang remont. Kartais kyla nesusipratim dl vargon gamintojo keliam vargon isaugojimo temperatros reikalavim. Dar kart reikia pabrti, kad vargon negadina pastovus santykinis drgnumas. Taiau tam tikra temperatra lemia vargon suderinim. Jeigu lauke alta, o patalpa kaista iki 20 C temperatros, kyla pavojus tiesiogiai sugadinti instrument, nes patalpa nepaprastai isausja. Tokiomis dienomis visas repeticijas reikt perkelti kitas patalpas, kurios nra tokios jautrios ildymui.
Labai trkinjo Kongsbergo banyios kolonos. trkimai atsirado netrukus po to, kai buvo rengtas centrinis ildymas. i paeidim nemanoma visikai paalinti, nes santykinis oro drgnumas nuolat kinta, o skilimai tai atsiveria, tai vl usiveria. Dl ios prieasties nereikt glaistyti, nes medienos jgos juos suskaldys ir tos vietos ims atrodyti kaip itin paeistos, t. y. daug labiau nei patys trkimai. Rekomenduotina paeist viet klijuoti medinius kaiius. Lengviausia pritaikyti balzamin med, be to, jis gana elastingas ir lengviau prisitaiko prie originalios medienos pokyi. Eiriko Aarebroto (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Kaip pagerinti vidaus klimat

Banyios vidaus klimatas pagers, kai ji bus tinkamai ildoma, suvartojant gana nedaug energijos. Tai reikia, kad banyioje turi bti kuo emesn temperatra, o iem, kai alta ir kai ji beveik nenaudojama, itin ema.
Drkintuv naudojimas
Padidinus temperatr, santykinis oro drgnumas palaikytinas patalpas drkinant drkintuvais. Iki 1980 m. Valstybs antikvaro institucija rekomendavo ildomose banyiose rengti drkintuvus. Didiausia problema ta, kad drkintuvai pastatui gali padaryti daug alos. Jie daniausiai nra tokie galingi, kad sudrkint vis banyi. Tiktina, kad dl ios prieasties drkintuvai banyioms jau padar nemaai alos. Ar ir toliau drkintuvus naudoti banyiose, kuriose jie jau sumontuoti, turi bti vertinama, atsivelgus konkret atvej. iuo metu Valstybs antikvaro institucija nerekomenduoja banyi drkinti drkintuvais.
7.
Kontroliuojamas ildymas
Tiek bendrai sukaupta patirtis, tiek atlikt klimato banyiose tyrim rezultatai rodo, kad objektai ir inventorius geriausiai laikosi esant natraliam klimatui. Didjantys vartotoj ilumos ir komforto reikalavimai danai nesutampa su objekt ir i dalies pastato isaugojimui keliamais reikalavimais. Dl to naudojam banyi klimatas turi bti kompromisas tarp objekt, pastato ir vartotoj keliam reikalavim. Buvo atliekami isams tyrimai, kaip geriau suderinti skirtingus ildymo poreikius. Kai kuriose naudojamose banyiose buvo ibandytos ildymo sistemos, kai ildoma tik ta vieta, kur susirenka mons, o kita banyios dalis neildoma. Tokio zon ildymo pagrindas yra ilumos spinduliavimas. Toki sudting ilumos spinduliavimo armatr estetikai priimtinu bdu galima rengti banyiose. io sprendimo poveikis yra gana greitas, nes ildymo laikas smarkiai sutrumpja. Patirtis rodo, kad vietinis ildymas gali patenkinti lankytoj komforto poreik ir tam tikru mastu atitikti objekt klimatui keliamus reikalavimus. Atskir banyios zon ir tik naudojam banyi ildymas pasirod ess puikus energij taupantis banyi ildymo bdas. Be to, kai iluma spinduliuojama konkrei viet, nebereikia arba reikia gerokai maiau kit ir danai labai brangi priemoni (pavyzdiui, papildoma pastato izoliacija).
Praktiki patarimai, kaip tinkamai ildyti banyias

ia pateikiami bendri patarimai, kaip ildyti banyias, kad j klimatas bt kuo stabilesnis ir kuo panaesnis natral klimat: yy Nereikia ildyti nenaudojamos banyios. Banyios ildomos altuoju met laiku ir toliau ildomos palaikant nuolatin madaug 5 C temperatr. Banyios, kuriose vestas vandentiekis, turi bti ildomos tiek, kad vanduo neualt. yy Naudojamoje banyioje turi bti kuo emesn temperatra (madaug 16 C). Dokumentai rodo, kad yra tiesioginis ryys tarp energijos suvartojimo ir daytiems objektams padarytos alos. yy ildyti reikia kuo trumpiau. Pavyzdiui, banyi per ilgai nuo etadienio ryto iki sekmadienio vakaro ildant kyla pavojus, kad bus paeistos higroskopins mediagos. yy ildymo sezono metu banyi reikia ildyti kuo maiau kart, o altuoju met laiku kuo reiau naudoti. Kai spaudia itin didelis altis, dar svarbiau sumainti ildym skaii. Tokiu atveju nereikmingus susibrimus (choro arba vargonininko repeticijas ir praktinius susirinkimus) reikt perkelti kitas patalpas. yy Banyiose, esaniose tose alies dalyse, kur vasar ikrinta labai daug krituli, o SD labai auktas, galima pamginti sumainti SD ir ivengti problem dl drgms silpnai ildant banyi opiausiu metu. yy rengus nauj ildymo sistem, kurios pagrind sudaro ilumos spinduliai, galima ne tik sumainti darom al, bet ir sutaupyti l. Toks ildymas suteikia visik komfort ir tuo pat metu vairiapusikai saugo aplink.
Rstinje Kaupangerio banyioje po suolais buvo rengtos kelios ilum spinduliuojanios krosnels. Vertingas banyios interjeras ir meno kriniai neturt nukentti (perditi). Nedidel krosneli paviriaus temperatra nepaeidia bat pad, plastikini maieli ir krepi, kaip danai nutinka naudojant tradicines krosneles. Tone Olstad (Norvegijos kultros paveldo institucija) nuotrauka.
Literatra
Valstybs antikvaro institucijos informacija apie kultros paveld: 7. Interjeras: banyios suol isaugojimas ir perdarymas.
Garry Thomasson: The museum environment (Muziejaus aplinka), 2 edition, Butterworth-Hememann 1994. Tone Marie Olstad ir Mille Stein: Saving art by saving energy (Meno vertybi isaugojimas taupant energij), NIKU temahefte 2. NINA/NIKU, Oslo 1996 (Utarbetad p oppdrag fra Riksantikvaren til IV. European Conference of Ministers responsible for the Cultural Heritage 1996: The Cultural Heritage: An Economic and Social Challenge.
7.
8.
Dokumentai. Nuotraukos: darbo proceso fotografavimas
is informacinis straipsnis skirtas senus pastatus restauruojantiems ir priirintiems meistrams. Usakovams, paveldo atstovams ir patiems meistrams yra svarbu prajus kuriam laikui pavelgti, kas buvo atlikta pastate ir kaip buvo atliekami darbai. Kai pastatas jau restauruotas, daugybs restauravimo ymi nebematyti, o esamas rezultatas nieko nesako apie darbo proces. Straipsnyje pateikiama informacija apie reikaling fotografavimo technik bei meistr fotografuot dokument pavyzdius. Ileista 1994 m. vasario mn.
Fotografuoti dokumentai
Restauruojant pastat svarbu nuolat fiksuoti darbo proceso etapus. Nuotraukos yra labai vertingi dokumentai. Jos svarbios ne tik usakovui ir paveldo apsaugos darbuotojams, bet ir labai naudingoms patiems meistrams. Labai svarbu fotografuoti sistemingai ir po kiekviena nuotrauka parayti komentarus. Darbo procesas registruojamas ingsnis po ingsnio nuo aliavos apdirbimo iki gatavo produkto. Taip pat reikia fotografuoti naujus pdsakus ir sluoksnius, kurie atsiranda dirbant. Jeigu fotografuojama publikacijoms, savaime suprantama, reikia pasitelkti specialist. Galima kreiptis Valstybs antikvaro institucijos fotograf. Fotograf taip galima rasti atskirose savivaldybse ir muziejuose. Reikalinga ranga A: Paprastai reikalingoms nuotraukoms padaryti utenka kieninio fotoaparato su kintamo idinio objektyvu ir makronustatymo galimybe, taip pat sumontuota blykste. B: Jeigu mokate, fotografuokite veidrodine kamera su kintamo idinio objektyvu ir makronustatymo galimybe, taip pat prie ios sistemos pritaikyta blykste. Nuotraukos bus daug kokybikesns, be to, io fotoaparato panaudojimo galimybs gerokai didesns. C: Vaizdo kamera yra puikus prietaisas parodyti vis darbo proces, kai svarbu ufiksuoti judes ir gdius. Bt gerai susiplanuoti filmavim i anksto. Atskiros scenos neturi bti ilgos. Nufilmavus nereikalinga informacija ikerpama.
Nuotraukoje (deinje) parodytas Norvegijoje Numedalio slnyje esantis pietinio Loftsgordo kio sandlis. Jis pastatytas tiesiai ant betonini poli. Dabar jam bus padtas naujas pamatas: tarpsluoksnis, strampgaliai ir sijos (peli sijos) perpus skelti rstgaliai, esantys tarp tarpsluoksnio ir sandlio konstrukcijos.
Kitame puslapyje pateiktos nuotraukos, kuriose uregistruota darbo eiga. Skaidres dar stalius Brynjulfas Aasandas ir jo darbo komanda. Jie naudojo iki 1000 Norvegijos kron kainuojant kienin fotoaparat su kintamo idinio objektyvu. emiau: fotografuoti tinkamos rangos pavyzdiai taip, kaip jie apraomi tekste. Arve Kjersheimo nuotrauka.
8.
C
Fotografuotuose dokumentuose atspindimas darbo procesas: ypa svarbu vliau paaikinti jau nebematomus dalykus. A: Kratovaizdis palei ilgj sandlio fasad yra per auktai, o nuo stogo ir ems tekantis vanduo niekur nenukreipiamas. B: Kalniukas palei vien ilgj sandlio fasad nukasamas, o ems, sunetos ten per ilgus metus, paalinamos. C: Meistras apdoroja ir pritaiko sij. D: Kad bt galima palsti po sandliu, jis pakeliamas ir padedamas ant plieno sij. Keltuvas stovi ant medini padkl, padaryt i di (sij). E: ia sijos, strampgaliai ir tarpsluoksnis jau vietoje, taiau sandlis dar neudtas. F: Strampgalio anga ir jos virus nuteptas derva detal, kurios nebesimatys, kai sandlis bus udtas. G: Nuotrauka padaryta prie vies, deja, padtis bt buvusi geriau ufiksuota, jeigu fotografas bt stovjs kitoje mediag krvos pusje.
F
8.
9.
Mediena: mediag kokyb, riavimas ir tradicija
is straipsnis parengtas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. rugsjo mn.
I saugom ir verting pastat suinome, kokios buvo naudojamos sen laik statybos technologijos, kaip mons gyveno ir kokios buvo susidariusios skirtingos visuomenins slygos. Tiek pat svarbios inios ir tradicijos, kaip buvo naudojamos mediagos ir rankiai. Jau atrenkant kirstinus medius svarbu galvoti apie bsimas tinkamas mediagas. Pavyzdiui, lent, kuriomis bus apkalamas pastatas, kokyb priklauso nuo medio ries, nuo kertamo medio amiaus, nuo medienos rievi ploio, kreivumo, akotumo ir sakingumo (puys). Medienos riavimas, lent i rst pjovimo bdas, ranki naudojimas ir galiausiai tai, kaip lentos bus dedamos (pavyzdiui, iorin pus ior, akos emyn), gali turti takos tam, kiek lentos bus patvarios.
Ilaikykite original
Norvegijoje iliko daug gerai isilaikiusi medini nam, nes buvo atkreiptas dmesys pagrindinius dalykus inias ir rpinimsi. Labai svarbu, kad atliekant remont ir keiiant lentas nebt atmestos vietos tradicijos. Priirdami ir remontuodami tokius statinius, turime stengtis j ilaikyti kiek galima daugiau, nes: yy Daniausiai mediagos yra labai kokybikos. yy Daugelis vidaus ir iors paviri bei statinio dali vertingi, nes yra seni (vert labai sunku kompensuoti). yy Seni namai yra rank darbo! Gerbkite t meistrysts diaugsm ir varg, kuris dtas pastat ir jo detales. yy Pastatas yra svarbus archyvas, kuris suteikia ini apie technologijas, kurios i dalies jau pamirtos ir nebra gyvosios tradicijos dalis, taiau turint pastat, j vl galima atkurti.
Atkartokite atlikimo bd
Jei jau k reikia keisti arba remontuoti, atlikimo bd kopijuokite nuo originalo, nesvarbu ar jis bt geras, ar prastas. Mediagos ir rankiai turi kuo geriau atitikti tai, kas keiiama. Visikai tie patys jie nebus niekada. ia pateikiame kelet pastebjim, apie kuriuos dert pagalvoti planuojant ir atliekant remonto darbus.
AMERICAN EXPRESS
Medio ris
Pu keiiame puimi, egl egle ir t. t. Tai savaime suprantamas dalykas.
Medienos pluoto kryptis ir metini rievi storis

Mediena turi suktis arba linkti ta paia kryptimi kaip originalo ir keiiamo elemento. Tankiai suaugusi mediena yra ypa atspari dvjimuisi nuo vjo ir oro slyg. Jeigu elementas yra konstrukcijos dalis, jis yra labai stiprus. Natraliai impregnuota erdies, arba vidurio, mediena ypa atspari puvimui, vabzdiams ir kitokiam irimui. erdies mediena paprastai buvo naudota ypa paeidiamose pastato vietose, pavyzdiui, pamatinms sijoms, apsauginms sienutms, apkalimui, kur ypa veikia oro slygos, durims ir langams.
Norvegijoje prieiros ir remonto darbai negali bti pradti tol, kol j nepatvirtina vietos savivaldybs kultros paveldo administratorius.
Oro slyg veikiamos apkalimo lentos naudojimo laikas priklauso nuo medienos metini rievi ploio. iuolaikin medienos pramon beveik visikai neatsivelgia kokybs veiksn. Nors emiau parodyta mediena smarkiai skiriasi, pagal i laik riavimo sistem ji dedama vien krv. Haraldo Ibenholto (Valstybs antikvaro institucija) nuotrauka.
9.
Jeigu btina remontuoti btent ias pastato dalis, labai svarbu gauti atitinkamos kokybs mediag. Tai turs takos remonto kokybei. Tokios mediagos gali brangiau kainuoti, bet atminkite, kad remontui reikia labai daug pinig, o mediagos sudaro tik nedidel dal bendros sumos. Tai aktualu ypa tada, kai ketinama remontuoti saugotinus ir vertingus pastatus, kuriuos reikia kuo maiau keisti. I esms neteisinga vietoj erdies medienos naudoti auktu slgiu impregnuot medien. Auktu slgiu impregnuotos mediagos, vaizdiai tariant, laikomos nevarumais, kai jos yra naudojamos vietoj ger tradicini mediag. Btent taip ir yra, nes jose aptinkama sunkij metal, o, kai j atsikratoma, tada jos laikomos specialiomis atliekomis.
Btent pu, kadagi ir dar keli ri medi erdies mediena yra ypa atspari. Tarmse tokia mediena vadinama vairiai, pavyzdiui, branduoline mediena, medio erdimi. Mediena, kuri eina aplinkui erd, danai vadinama paviriumi arba plauu. Hanso Marumsrudo nuotrauka.
ranki naudojimas Kaip atrodo pavirius ir kaip jis apdorotas?

Skelto paviriaus pluotas i esms nesugadintas. Jis iurktus ir dryuotas, o pluoto kryptis labai aiki. Taytas pavirius gali atrodyti skirtingai priklausomai nuo to, ar kirviu buvo taoma palei medien, kypai ar skersai pluoto krypiai. Pjklu pjautas pavirius yra trij pagrindini tip: yy Kylantis ir besileidiantis pjklai palieka aikius lygiagreius pdsakus madaug statmenai pjovimo krypiai. Jeigu buvo naudojamas renginys arba vandens energija, kai kuriais atvejais galima irti, ar pjaunant spaudimas buvo tolygus, ar retkariais sumadavo. yy Kaitinis pjovimas, t. y. kai vienas stovi viruje, o kitas apaioje ir stumia pjkl. Tai galima pamatyti pagal tai, kad pdsakas kinta kelet laipsni aplink ties kamp priklausomai nuo to, kad dviese dirbantys asmenys keiia padt po to, kai sija arba lenta atskiriama. yy Pjovimas ratu matyti i lanko formos trkiojanio pdsako, kur pjklas palieka ant pjaunamo paviriaus. Obliuotas pavirius taip pat yra daugybs variant. Taip pat ir ia esama technikos, kai obliuojama kypai pluoto krypiai, nors daniausiai obliuojama medienos kryptimi. Naudojami obliai skirti vienai ir abiem rankoms. iuo atveju obliaus poskiai, plotis ir atrumas palieka aikias, gerai skaitomas ymes. Neapdoroto paviriaus pasitaiko ant gyvenamj nam ir jis naudojamas apkalimui. Paprastai pavirius apdorojamas tik tiek, kad nuo medio nulupama iev. Jeigu paviriaus pluotas nra pjautas, tokia mediena laikys ilgai. Deja, btent toks daugelio nam pavirius buvo pakeistas dl estetini prieasi.
Pagrindiniai pastat apsaugos principai

Stengtis isaugoti visas pastato dalis. Btina kuo maiau keisti priirim ir remontuojam pastat. Geriau yra ne remontuoti, o priirti ir geriau jau remontuoti, nei keisti. Tiek remontuojant, tiek priirint btina naudoti tradicines mediagas. Nematomos pastato dalys (konstrukcija) saugomos tiek pat, kiek ir matomos (paviriai). Jeigu jau nusprsta keisti, tai geriau k nors pridti, nei paalinti originalias, senas dalis. Geriausias statybos istorijos archyvas yra pats pastatas. Danai svarbu ilaikyti senus perstatymus ir pastato keitimus. Jie gali papasakoti pastato istorij keiiantis stiliams ir pastato paskiriai. Kiekvienu atskiru atveju darbai turi bti atliekami atsivelgiant konkret pastat. Svarbiausi informacij apie prieiros metodus ir kaip naudoti mediagas jums suteiks ne is straipsnis, o pats pastatas ir tradicins vietos statybos technologijos.
Literatra
Godal, J.: Tre til tekking og kledning (Mediena dangoms ir apkalimui). Landbruksforlaget, Oslo, 1994.
9.
10.
Mediena: puvinys pastatuose
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Leidin pareng Johanas Mattsonas,Mycoteam AS Tel. 22 96 55 00 Ileista 1996 m. rugpjio mn.
Bendra informacija
Ilg laik drgnoje aplinkoje bnani medien danai upuola puvinys. Pastatus pdo 56 ri grybai. Puvinys plinta ltai, daniausiai tose vietose, kuriose yra didelis drgms ir temperatros svyravimas. Puvinys labai greitai plinta ten, kur nuolat labai drgna. Jis gali bti pastebimas jau po keleri met.
alos apraymas ir atsiradimo prieastys

Mediena pagrindinis grybo gyvybs altinis. Gamtoje galima rasti kelis imtus medien pdani gryb ir bakterij ri. Daugelis j aptinkama ir pastatuose. Grybo spor aptinkama beveik visur: tiek ore, tiek paioje medienoje. Puvinys anksiau ar vliau paeis medien palankiomis grybui augti temperatros ir drgms slygomis. pastatus, kuriuose nuolat drgna, gali simesti puvinys. Daniausios kritins drgms pusiausvyros prieastys yra pralaidumas, didelis drgms lygis ir kondensacija. Praktika rodo, kad daniausiai puvsis atsiranda rsiuose, drgnuose kambariuose, ant stog ir iorini namo sien. alos apimtis priklauso nuo simetusio grybo ries, drgms ir temperatr santykio, taip pat nuo to, kiek laiko grybas plito. Medienos lstels nyksta dl enzim, kuriuos iskiria grybas. is medien naikinantis procesas yra grybo gyvybs altinis. Vykstant iam procesui, mediena silpnja, skyla ir pamau praranda tvirtum. Med sudaro 4550 % celiuliozs, 2030 % hemiceliuliozs ir 25 % lignino. Be i mediag dar yra ir cukraus, neorganini mediag. Dauguma gryb minta cukrumi, kurio yra lstelse. Nepaisant to, ie grybai medienai kenkia nesmarkiai, iek tiek pasikeiia medio spalva, gali simesti mlynasis grybas. medien simets grybas daniausia pradeda naikinti celiulioz. Medienoje yra lignino, todl mediniai paviriai tampa rykiai rudi. Be to, mediena pradeda trkinti ganai rykiai matomais keturkampiais e formos gaballiais. Tokia ala vadinama ruduoju puviniu. Medio keturkampiai paprastai bna nuo keli milimetr iki keli decimetr dydio. Tokia medini paviri ivaizda bdinga daugeliui grybo ri. Grybo r daniausia galima nustatyti i puvinio struktros, neatliekant isamaus grybo tyrimo. Daniausiai pasitaikantys grybai sukelia rudj puvin, kuris naikina medien. Kai medien simeta grybas, kuris naikina ir celiulioz, ir lignin, atsiranda baltasis puvinys. Mediniai paviriai tampa balkvi, nelygs ir pradeda sluoksniuotis. Treioji puvinio ris, atrasta ir patvirtinta tik pastaraisiais deimtmeiais, yra minktasis, arba pilkasis, puvinys. is puvinys dauginasi medienoje ypa drgnoje aplinkoje. Medienos pavirius tampa minktas, lengvai lupamas. Didamas medienos virutinis sluoksnis pradeda trauktis ir smulkiai sutrkinja keturkampio formos pleitais, kurie primena rudj puvin. Daniausiai minktasis puvinys simeta specialius apvietimo stulpus, slenksius ir kitas namo dalis, kurios tiesiogiai lieiasi su ems paviriumi.
AMERICAN EXPRESS
Puvinys ant medio rsto Mycoteam AS nuotrauka.
Veiksniai, nuo kuri priklauso puvinio plitimas Vanduo

Grybo sporos paprastai pradeda dygti, kai drgm medienoje sudaro 28 % (t. y. vandens svoris sudaro 28 % visos sausos medienos svorio). Grybas toliau gali augti ir esant maesnei 20 % drgmei. Palyginimui galime paminti, kad vieiai nuobliuotose medinse lentose yra 15 16 % drgms. Grybas niekada negalt plisti sausoje medienoje. Medienai idivus, grybas nustoja augti ir po kiek laiko inyksta. Kai kurios grybo rys inyksta ikart, kai tik idista, taiau kitos rys lieka gyvybingos daugel met.
10.
Temperatra
Dauguma gryb yra gyvybingi esant nuo 5 iki 30 oC temperatrai, jie greiiausiai dauginasi esant 2022 oC temperatrai ir sunyksta, kai temperatra pakyla iki 3540 oC. Todl akivaizdu, kad pastatuose daniausiai yra labai palankios slygos grybui plisti.
Laikas
alos apimtis priklauso nuo to, kiek laiko laiksi grybui palankios slygos. Dvej palanki met rezultatas gali bti toks pat kaip dvideimties nepalanki met. Konstrukcijas, esanios patalpose, kuriose grybui plisti yra optimalios slygos, pvz., mediena drgnuose rsiuose, per kelerius metus visikai paeidia grybas.
Remontas
inios apie padaryt al (prieastys, grybo ris, apimtis, silpnumas) yra pagrindas, kuriuo remiamasi pasirenkant remonto bd. Daniausiai naudojamos paprastos statybins priemons. Tik iskirtiniais atvejais ir tik labai ribotai btina naudoti chemikalus. Rekomenduotina suremontuoti taip, kad bt ivengta vandens pratekjimo ir drgms pralaidumo. Atsiradus puviniui, reikt imtis i priemoni: 1. Sumainti drgm. 2. Nustatyti grybo r. 3. Pakeisti sugadintas ir savo funkcijos nebeatliekanias konstrukcij dalis. Kai puola tikrasis nam grybas, btina imtis i priemoni: 4. Kvalifikuotai nustatyti ir vertinti padaryt al. Jeigu pastatas yra saugomas, kultros paveldo departament btina informuoti apie padaryt al. I praktikos galime pasakyti, kad daniausiai tokiu atveju paalinamos sugadintos pastato dalys, kad grybas nesimest sveikas pastato dalis. Kiekvienu atskiru atveju btina vertinti padarinius kultros paveldui. 5. Paalinti visus ant paviri matomus grybus. 6. Sugadintas mrines sienas galima gydyti cheminmis mediagomis, kurios dl saugumo turt bti naudojamos ne ariau nei metro iki nesugadint paviri. Medines konstrukcijas, kurias puola grybas, btina nuolat diovinti, kad drgm jose neviryt 20 %. Be to, santykinis oro drgnumas neturt viryti 70 %. Apie gryb daugiau suinosite monje Mycoteam AS (Postboks 5 Blindern, 0313 Oslo, tel. 22 96 55 00).
Pastaba Lietuvoje apie padaryt al informuoti Kultros paveldo departament prie Kultros ministerijos, kai objektas saugomas valstybs, arba savivaldybs paveldosaugos padalin, kai objektas saugomas savivaldybs.
Impregnuotos medienos naudojimas

Impregnuot med naudoti tik tada, kai tai yra btina, t. y. remontuojant pastato vietas, kuriose nemanoma panaikinti puvimo arba vabzdi padarytos alos prieasi. Impregnuotas medis nra vertinamas tradicinse statybose, be to, aplinkos apsaugos tarnybos silo j vengti. Impregnuotose statybinse mediagose yra sunkij metal, kurie nesudega ir nesupna, todl turi bti specialiai sunaikinamos po to, kai jau tampa nebenaudojamos.
Pastaba Lietuvoje saugom pastat remonto, restauravimo ir kitiems tvarkybos darbams reikia gauti Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos teritorinio padalinio leidim, kai objektas saugomas valstybs, arba savivaldybs paveldosaugos padalinio leidim, kai objektas saugomas savivaldybs (in., 2005., Nr. 57-1966).
Kai drgm paviri paveikia atsitiktinai (prateka vanduo) ir daugiau nepasikartoja, mediena ilieka tvirta ir nesugadinta. Kai kuriais atvejais sugadintus antikvarinius daiktus ar pastat dalis keiiant naujomis gali vykti pernelyg dideli ir nepageidaujam padarini, todl to daryti nepatartina. Kol mediena yra sausa (15 % drgm), tol tolesni neigiam pokyi neturt bti. Kai kurie grybai daugel met ilieka gyvybingi net ir sausoje medienoje, todl reikia stengtis, kad laikui bgant konstrukcij detals vl nesudrkt. Jei yra bent menkiausia tikimyb, kad konstrukcija vl sudrks, sugadintas konstrukcijas reikia pakeisti naujomis. Prie pradedant puvinio arba vabzdi paeist saugom pastat remonto darbus, pirmiausia reikia gauti vietos savivaldybs kultros paveldo administratoriaus sutikim.
Literatra
Mattson, J.: Rte- og insektskader. Tilstandsanalyse og utbedringstiltak (Puvinio ir vabzdi paeidimai. Bkls analiz ir remonto bdai). Norges Forskningsrd, Oslo, 1995. Mattson, J.: og K. M. Jessen: Biologiske skadegjrere i bygninger (Biologiniai pastat kenkjai). Mycoteam, Oslo, 1991. Riksantikvaren: 3.2. Trevirke. Sopp- og insektangrep (Mediena. Gryb ir vabzdi poveikis (daug fakt). Valstybs antikvaro institucijos informacija apie kultros paminklus, Oslo, 1991.
10.
11.
Mediena: dumbliai, kerps, samanos
is straipsnis parengtas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Straipsn pareng Johanas Mattsonas (Mycoteam AS). Tel. (02) 96 55 00. Ileista 1996 m. rugpjio mn.
Itin drgnos pastato vietos lengvai apelia dumbliais, samanomis ir kerpmis. ie augalai auga labai ltai ir j aptinkama ant visokiausi paviri (akmen, tinko ir medienos). Jie nedaro jokios arba maai technins alos. Jie paprastai ne tik gadina pastat ir jo aplink, bet ir j pagerina.
Apraymas
Dumbliai plonos ali ar juosv atspalvi apnaos, susidaranios labai drgnose pastato vietose arba elinje jo pusje, pavyzdiui, ant iaurini sien ir pamat. Kerps sudaro tvirt plvel arba alius lapelius (ros formos darinius). Jos labai atsparios sausrai ir puikiai igyvena itin saultose ir sausose vietose. Daniausiai auga ant stogo kraigo, latak ir stogo dangos. Samanos auga nedideliais aliais kuoktais arba itisine danga danai gana saultose vietose.
Augimo slygos
Augalams augti reikalingos ios slygos:
AMERICAN EXPRESS
Pavirius: augal sikrimo periodas yra sunkus. Pagaliau sikabin, vliau jie pradeda greiiau augti. Todl dumbli, kerpi ir saman paprastai aptinkama ant nelygi, iurki paviri. Tas pats pasakytina ir apie kibius pavirius, pavyzdiui, vieiai nubeicuotas sienas. Drgm: kuo ilgiau ir daniau pavirius bna drgnas, tuo geresns augal augimo slygos. Labai svarbu, kurioje pusje yra pavirius. Ant nuolat elyje esani iaurini sien puikiai auga dumbliai, nes jos ltai dista ir gauna maai sauls viesos. Tai priklauso ir nuo to, ar nuo paviriaus greitai nuteka vanduo. Kerps ypa danai auga ant horizontali paviri (vandens latak, balkono turkl).
Dumbliai geriausiai auga ant drgn paviri, kuriuos aplenkia saul. Paeidiamiausios yra iaurins sienos. Dumbliai epeiu nuplaunami vandeniu su muilu. Medienos neplaukite aukto slgio purktuvu. Mycoteam AS nuotrauka.
11.
ala
Kerps, dumbliai ir samanos beveik neveikia paviriaus. Kai j atsiranda, reikia, kad pastatas prastai priirimas ir kaupiasi drgm. Paprastai pagrindas yra nepaeistas, taiau nepamirkite, kad kerps ir samanos auga ir ant pvanios medienos. Ten, kur auga samanos, bna drgna, todl kyla pavojus, kad dl alio ims skilinti erps, o medien simes puvinys.
Prevencins priemons
Kontrol: nuolatin pastato kontrol. Aplinka: norint sumainti drgm, reikt apkarpyti augalus, kurie ant sien meta el. Mediai, dengiantys didesn stogo dal, turi didiul tak mint augal augimui, nes meta ant j el. Chemins priemons: nerekomenduojama cheminmis priemonmis stabdyti saman, kerpi ir dumbli augimo, nes erpi arba mro paviriaus impregnavimo poveikis yra trumpalaikis.
Valymas
Medienos nevalykite aukto slgio purkikliu, nes labai susigadina pavirius. Aukto slgio purkiklis ant erpi ir mro taip pat palieka pdsak, kuri daugel met nemanoma atsikratyti. Dumbliai alinami taip: pirmiausia jie sudrkinami vandeniu (galima dti aliojo muilo arba pilti ploviklio (ios priemons maina paviriaus tamp), tada pavirius nuvalomas kietu epeiu. Kerpes geriausiai nuluoti tada, kai jos yra sausos. J likuiai nuvalomi kaip dumbliai. Samanas geriausia alinti tada, kai jos drgnos. Jos nuvalomos plastikiniu epeiu. Nebtina naikinti samanas ir kerpes. J galima palikti augti ant pamat, laipt ir akmens ploki, nes jos labai pagerina pastato aplink, o neigiami padariniai yra labai nedideli.
Literatra:
Mattson, J. & Jenssen, K. M.: Biologiske skadegrere i bygninger (Biologiniai pastato kenkjai). Mycoteam AS, Oslo, 1991.
11.
11.
11.1. Mediena: dumbliai
Dumbliai
Apraymas
Dumbliai (aluma) ali ar juosv atspalvi apnaos, susidaranios labai drgnose pastato vietose arba elinje jo pusje. Dumbliai auga ant neapdorotos medienos, dayt paviri, akmen ir metal. Dumbliai naudoja sauls vies (minta fotosintezs produktais). Daugelis dumbli auga vandenyje, taiau jie gali augti ir sausumoje, labai drgnose ir niekada neidistaniose vietose. Temperatra neturi bti per aukta, todl dumbliai danai auga ant iaurini pastato sien arba kitose vietose, kur nepatenka tiesiogini sauls spinduli. Dumbliai paprastai pakeiia iorini konstrukcini dali spalv, taiau jie nesusilpnina mediag. Kai atsiranda dumbli, reikia, kad toje vietoje labai drgna. Dl to tas vietas reikia atkreipti dmes, kad drgm nepadaryt daug rimtesns alos.
informacin leidin pareng konsultacijas apie grybus ir vabzdius teikianti konsultacin mon Mycoteam AS, remiama Valstybs antikvaro institucijos. Taip pat silome perskaityti bendr informacin straipsn, kuriame pateikta pagrindin informacija apie medienai kenkianius pelsinius grybus bei vabzdius. Mycoteam AS, tel. (02) 96 55 00. Ileista 1991 m. spalio mn.
Priemons
Dumbliai alinami nuplaunami dezinfekuojamosiomis priemonmis. Juos nuvalyti lengviausia kietu epeiu.
Dumbliai, augantys ant prastai priirimos iaurins pastato sienos.
11.1.
11.
11.2. Mediena: kerps
Kerps
Apraymas
Kerps sudaro tvirt plvel ant akmens ir medienos. Kerps pavirius primena maus alius lapelius. Daugelis kerpi ri yra labai atsparios sausrai. Kerpes sudaro du organizmai grybeliai ir aliadumbliai (arba melsvabakters lstels). Jie gyvena kartu (simbioz) ir abu organizmai turi i to naudos. Dumbliai fotosintezs bdu gamina organines mediagas, o grybeliai sugeria vanden ir neleidia dumbliams iditi. Dl ios prieasties dauguma kerpi gali augti atvirose ir gana sausose vietose. Kai ant sien ir stogo atsiranda kerpi, tai reikia, kad pastatas prastai priirimas. Kerps puvimo nesukelia, taiau, kai susikaupia didesnis j kiekis, konstrukcijos pagrindas liau dista. Jeigu konstrukcijos pagrindas yra mediena, kyla pavojus, kad gali susidaryti puvinys.
informacin leidin pareng konsultacin mon Mycoteam AS, remiama Valstybs antikvaro institucijos, teikianti konsultacijas apie grybus ir vabzdius. Taip pat silome perskaityti bendrj informacin leidin, kuriame pateikta pagrindin informacija apie medienai kenkianius pelsinius grybus bei vabzdius. Mycoteam AS tel. (02) 96 55 00. Ileista 1991 m.
Priemons
Kerps paprastai valomos kietu epeiu. Kai kurios kerps (ypa iauberikosios kerps) taip tvirtai prikimba prie paviriaus, kad jas reikia nugrandyti arba atsargiai nuvalyti plieniniu epeiu.
Kerps apatinje sandlio dalyje.
11.2.
11.
Samanos
11.3. Mediena: samanos
Apraymas
Samanos auga nedideliais aliais kuoktais arba itisine danga ant labai drgn namo viet, pavyzdiui, ant stogo dangos, lietvamzdiuose ir ant sien ties pamatais, kur kaupiasi vanduo. Samanos priklauso nedideli ali augal grupei ir minta fotosintezs produktais. Jos palaiko drgm ir dl to gali pristabdyti divimo proces. Dl ios prieasties mediena pva ir sudrksta.
informacin leidin pareng konsultacin mon Mycoteam AS, remiama Valstybs antikvaro institucijos, teikianti konsultacijas apie grybus ir vabzdius. Taip pat silome perskaityti bendrj informacin leidin, kuriame pateikta pagrindin informacija apie medienai kenkianius pelsinius grybus bei vabzdius. Mycoteam AS tel. (02) 96 55 00. Ileista 1991 m.
Priemons
Nuolat priirint medien, dert pasirpinti, kad samanos bt paalintos ir toliau negadint pastato. Samanas galima nuvalyti kietu epeiu arba specialiais chemikalais (saman naikinimo priemonmis).
Samanos ant stogo. Augalas kaupia metalo jonus, kurie atsiskiria nuo aplink stoglangius esani metalo ploki.
11.3.
12.
Mediena. Grybai ir vabzdiai: bendros pastabos
informacin straipsn su grybais ir vabzdiais susijusiais klausimais Valstybs antikvaro institucijos usakymu pareng Mycoteam AS konsultantai. Taip pat r. informacin straipsn, kuriame pateikta bendra informacija apie medienos grybus ir vabzdius. Mycoteam AS, tel. (02) 96 55 00 Ileista 1991 m. spalio mn.
Bendrai apie ant medienos auganius grybus ir j grauianius vabzdius Puvinio grybai
Visas organines mediagas anksiau ar vliau suardo vairs organizmai. Labai danai io proceso prieastis yra puvim sukeliantys grybai, kurie minta negyvomis organinmis mediagomis. Grybai dauginasi sporomis, kurios yra labai maos (tkstantoji milimetro dalis). J yra visur, o oro srov jas pernea. Sporoms nukritus ant tinkamo paviriaus, jie ileidia hifus (silikas lsteles). Hif tinklas vadinamas grybiena. Ji gali augti medienos viduje arba iorje. Jeigu slygos geros, i grybienos grybas suformuoja vaisiakn. Mes matome btent vaisiakn ir j vadiname grybu. Vaisiaknis gamina sporas, kurios plinta toliau. Spor plitimas ir hif augimas priklauso nuo to, ar yra organini mediag (medienos), temperatros ir oro drgnumo. Mes negalime pakeisti organini mediag ir temperatros, taiau, kad grybas pradt augti, reikia, kad medienos (pluoto matavimo takas) drgnumas siekt 28 %. Grybas pamau pradeda augti jau esant 20 % drgmei. sisenjs grybas gali augti ir esant 15 % drgmei. Kai kurie suvej grybai ima augti ir po kelerius metus trukusios sausros. Pastatai turi bti kuo sausesni tada juose grybai neaugs.
1 schema. Grybo gyvenimo ciklas. 1. Sporos pasklinda ore. 2. Sporos sitvirtina medienos paviriuje. 3. Kai kurios sporos prigyja. 4. Hifai (silikos lstels) sudaro tinkl, kuris vadinamas grybiena. Jie auga medienos viduje arba iorje. 5. Dl daugelio gryb poveikio ant medienos atsiranda trkim darini, ji praranda tvirtum ir stiprum. 6. Vaisiaknis (grybas) tampa matomas. Pagal vaisiaknio ivaizd nustatoma grybo ris.
Vaisiaknis uaugina sporas, kurias iplatina vjas, ir prasideda naujas gyvenimo ciklas.
12.

2 nuotrauka. Jeigu yra tik medienos celiulioz, toks irimas vadinamas ruduoju puviniu. Mediena paruduoja, trkinja skersai ir iilgai dideliais dariniais.
Medienos irimas
Medienos lstels yra i gryb hif isiskiriani enzim dka. Medien i esms sudaro celiulioz ir ligninas. Btent ias suskaidytas mediagas grybo hifas naudoja maistui. Dl ios prieasties mediena traukiasi, trkinja ir susilpnja. Medienos, netekusios 5 % mass, stiprumas sumaja 50 %. Vieni grybai naudoja tik medienos celiulioz, kiti naudoja ir celiulioz, ir lignin. Jeigu yra tik celiulioz, toks irimas vadinamas ruduoju puviniu. Mediena paruduoja, trkinja skersai ir iilgai dideliais dariniais (2 nuotr.). Rudasis puvinys daniausiai simeta spygliuoi medien. Jeigu yra ir celiulioz, ir ligninas, toks irimas vadinamas baltuoju puviniu. Mediena pasidaro plauota ir viesi (3 nuotr.). Baltasis puvinys bdingas lapuoi medienai, bet pasitaiko ir ant spygliuoi. Treiasis puvinio tipas, kuris tapo gerai inomas tik pastaraisiais metais, pilkasis puvinys (4 nuotr.). is puvinys atsiranda ant ypa drgnos medienos. Jos pavirius sulampa ir lengvai nusitrina. Drgmei idivus, pavirius susitraukia, o mediena sutrkinja maais, keturkampiais dariniais, kurie primena rudj puvin. Toks puvinys atsiranda ant telegrafo stulp, slenksi ir pan.
Apdorojimas
Grybo daroma ala naikinama atsivelgiant tai, koks grybas j sukl (r. informacinius straipsnius apie atskirus grybus). Reikia ne tik nustatyti grybo r, bet ir isiaikinti, i kur atsirado drgm, kuri sukr slygas grybui augti. Paeista mediena sustiprinama arba keiiama priklausomai nuo to, ar susilpnjo laikaniosios konstrukcijos. Jeigu nekyla pavojaus, kad mediena vl sudrks (galima nuolatos palaikyti maesn nei 15 %
3 nuotrauka. Kai yra ir celiulioz, ir ligninas, irimas vadinamas baltuoju puviniu. Baltasis puvinys bdingas lapuoi medienai, bet pasitaiko ir ant spygliuoi.
12.
4 nuotrauka. Pilkasis puvinys tik pastaraisiais metais buvo gerai ityrintas. is puvinys atsiranda ant labai drgnos medienos. Medienos pavirius visikai sulampa ir lengvai nusitrina. Drgmei idivus, pavirius susitraukia, o mediena sutrkinja maais keturkampiais dariniais, kurie primena rudj puvin.
5 nuotrauka. Grybai auga ten, kur jiems augti slygos yra palankios. Daniausiai jie bna pasislp konstrukcijose. Lailos Eriksen nuotrauka.
drgnum) ir ji nra labai susilpnjusi, sanavimo priemons nebtinos. Kai kyla pavojus, kad ta vieta vl sudrks, esamas mediagas reikia pakeisti impregnuotomis auktu slgiu arba apdorotomis grybus naikinaniomis priemonmis. Be to, paeist medien reikia pakeisti laikantis madaug 1520 cm saugumo zonos. Iimtis yra peljno paeista mediena. Tokiais atvejais taisykl yra tokia, kad mre esanti mediena alinama laikantis 50100 cm saugumo zonos. Be to, mras apdorojamas chemikai.
Cheminis irimas
(6 nuotr.). Cheminis irimas danai painiojamas su grybo padaryta ala. Jis bdingas medienai, kuri veikia stiprs chemikalai, pavyzdiui, pagrindiniai valikliai, tirpikliai arba druska. Mediena, kuri yra garae (plovimo priemons) ir sandliuose (srymas) yra chemikai veikiama. Mediena suskaidoma ilgomis plauo juostomis ir tampa ne tokia stipri.
Apdorojimas
Nuskalauta auktu slgiu (nuplauta variu vandeniu) mediena nebeyra. Itin susilpnjusios mediagos pakeiiamos arba galima pamginti nuskusti (nuobliuoti) medienos paviri.
Medien gadinantys vabzdiai

Medien grauiani vabzdi pastatuose esama dl dviej prieasi: jie arba minta mediena, arba susisuka lizd.
6 nuotrauka. Cheminis irimas danai painiojamas su grybo padaryta ala. Stipriai veikiama druskos, mediena sutrkinja ilgais plauais ir susilpnja.
12.
Mediena kaip maistas

Vabzdiai tam tikr savo gyvenimo laikotarp (paprastai lervos) veisiasi medienoje ir j grauia. Norvegijoje didiausi al padaro naminiai suoiai ir naminiai skaptukai. Pasitaiko ir ne toki pavojing vabzdi, pavyzdiui, violetini suoi, ernobilis mollis ir hadrobregmus pertinax. ie vabzdiai vadinami medgrauiais.
Mediena kaip veisimosi vieta

Vabzdiai medienoje peri, taiau ja neminta. Kitose mediagose, pavyzdiui, izoliacinse, jie irgi veisiasi. Norvegijoje statybos konstrukcijoms didiausi al padaro camponotus (skruzds). Medienoje pasitaiko ir kit, maesni skruzdi ri, taiau ios skruzds paprastai veisiasi medienoje, kuri buvo supuvusi i anksiau.
Vabzdi padarytos alos tikrinimas

Vertinant medienoje gyvenani vabzdi padaryt al, labai lengva apsirikti dl jos apimties. Daugelis paeist medien aptinka tik tada, kai pamato skyles, pro kurias iskrenda subrends vabzdys. Jeigu skyls matomos, vadinasi, ala jau padaryta. Anksiau vabzdi padaryta ala ilieka. Tai liudija, kad aktyvi vabzdi veikla yra tik nedidel vis matom padarini dalis. Tai labai svarbu prisiminti vertinant, ar reikia sanuoti cheminmis priemonmis. Vabzdi mitybos ir temperatros reikalavimai yra skirtingi, todl galima numatyti, kokiose vietose iekoti skirting ri vabzdi. Tai reikia, kad vabzdi r galima nustatyti, inant, kokias slygas jie mgsta. Peilis ir milimetrin liniuot pagrindiniai rankiai, kuriais registruojama vabzdi padaryta ala. Reikia uregistruoti ias pagrindines detales: iskridimo skylui forma ir dydis, palikt milteli ivaizda ir spalva, paeidimo vieta pastate. Kenkjo pdsakai ir alos apimtis (paplitimo plotas ir gylis medienoje) turi bti vertinamas, atsivelgiant pastato konstrukcij, jo ami ir kurioje alies vietoje jis yra.
Apdorojimas
Medien grauiani vabzdi ala alinama skirtingai ir priklauso nuo sanuotino vabzdio ries: Chemins sanavimo priemons (skystos priemons ir dujos) naudojamos tik esant labai rimtiems namini suoi, namini skaptuk ir didij skruzdi naikinimo padariniams.
Pastato dalis Stogas Sienos Rsys Kenkjai Naminis suotis, ernobilis mollis, violetinis suotis Naminis suotis, didioji skruzd, juodoji skruzd Didioji skruzd, naminis skaptukas, violetinis suotis, juodoji skruzd
7 schema. Medien grauianio skaptuko gyvenimo ciklas: 1. medienos trkimus dedami kiauinliai. 2. Lerva isirita i kiauinlio ir grauia takus medienoje, ja maitindamasi. 3. Po ilgo laiko, daniausiai po keleri met, lerva susisuka kokon, kuris guli medienoje. 4. Po keli savaii i kokono isirita susiformavs skaptukas ir prasigrauia paviri, palikdamas paviriuje skyl (iskridimo skyl).
Skaptukai poruojasi ir prasideda naujas gyvenimo ciklas.
12.
Kaitinimas
Kaitinimas (iki 60 C temperatros 12 valand). kaitinant kai kuriuos maesnius plotus, kenkjus galima sunaikinti ir be chemikal. is metodas pirmiausia taikomas prie namin skaptuk, apsigyvenus balduose arba kituose nedideliuose kariui atspariuose daiktuose. aldymas. Kenkjus galima inaikinti ir vien dvi paras palaikius tokius daiktus 20C temperatroje. Labai svarbu, kad temperatra pakist staiga, nes vabzdiai puikiausiai igyvena esant 20 laipsni temperatrai, jeigu i ilgai pamau maja (pvz., per iemos alius).
Konstruktyvus remontas
Ernobilis mollis ir violetinis suotis yra priklausomi nuo ant medienos esanios ievs. Nulupus iev, dingsta tolesns alos pavojus. Net jei ievs ir nenuluptume, ie vabzdiai i esms medienos nesusilpnint. Kai kurie vabzdiai (hadrobregmus pertinax) gyvena tik ant grybo ir puvinio paeistos medienos. Paalin drgm, atsikratysite ir grybo, ir vabzdi. Naminiam skaptukui reikia, kad santykinis oro drgnumas siekt daugiau nei 65 %, o optimaliausias drgnumas 8095 %. Jeigu manoma sumainti drgnum (iki maiau nei 65 %), skaptukai daugiau nebesiveis.
Daniausiai pasitaikani vabzdi identifikavimo lentel

Igrauos plotis maesnis nei 34 mm Poymiai ant ievs TAIP Igrauos plotis didesnis nei 34 mm NE 1,52 mm skyluts 23 mm skyluts puvinio paveiktoje medienoje 58 mm dydio ovalios iskridimo skyls NAMINIS SKAPTUKAS ERNOBILIS MOLLIS
VIOLETINIS SUOTIS
Skyluts medienos paviriuje
TAIP
HADROBREGMUS PERTINAX
NAMINIS SUOTIS
NE
Didioji skruzd (camponotus). Tarpusavyje susijs plai land tinklas. Paprastai vieioje medienoje. CAMPONOTUS
Yra skruzdi
TAIP Maoji skruzd (camponotus). Tarpusavyje susijs siaur land tinklas. Paprastai papuvusioje medienoje.
KITOS SKRUZDS
NE
ATSITIKTINIAI VABZDIAI
12.
13.
Mediena. Grybai ir vabzdiai: medien ardantys grybai
Medien ardantys grybai

(Antrodia gr., Fibroporia (Poria) vaillantii) Apraymas
Medien ardani gryb vaisiakniai yra balti, pagalvls formos, su maomis poromis i iors. Pasitaiko balt, lanksi gij, taip pat baltos paviriaus grybienos. Medien ardantys grybai pastatuose auga tada, kai yra 4050 % drgnumas ir 2540 C temperatra. Toki gryb padaryta ala paprastai aptinkama ant sij ir stogo konstrukcijose. iuolaikiniuose namuose j paprastai aptinkama nesandariuose, varvaniuose vonios kambariuose. ie grybai taip pat gali padaryti daug alos emuose rsiuose. Medien ardantys grybai sukelia rudj puvin, o medienai yrant atsiranda dideli trkim darini. Jeigu augimo slygos geros, kai kurie i j iaugina balt paviriaus grybien su baltomis lanksiomis gijomis. Idivusi grybiena suminktja. ie grybai puikiai itveria idivim.
Apdorojimas
1. Stenkits, kad mediena nesudrkt. 2. Jeigu nra pavojaus, kad mediagos vl sudrks, o laikanij konstrukcij mediagos nesusilpnjusios, nieko keisti nereikia. Paveikta ir susilpnjusi konstrukcij mediena alinama, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 20 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos, jei tik kyla pavojus, kad ta vieta bent kiek sudrks. Taip daroma todl, kad grybo silikos lstels (hifai) yra medienos viduje, nors puvinio iorje dar nematyti. Jeigu kyla pavojus, kad mediena vl sudrks, grybo paveiktos mediagos turi bti pakeistos auktu slgiu impregnuota mediena arba mediagas galima apdoroti grybus naikinania priemone. 3. Nereikia chemikai sanuoti. ie grybai labai danai auga ir ant erdies medienos, o jos grybus naikinaniomis priemonmis impregnuoti nemanoma.
Pastabos
Daugelis gimining gryb ri vadinamos bendriniu pavadinimu baltasis medien ardantis grybas. i ypatyb, t. y. atsirandanios baltos lanksios gijos, bdinga vairiems labai skirtingos ivaizdos grybams. Ant sauls kepinam rstini sien ir stogo konstrukcijose danai aptinkamas Antrodia xantha. is grybas atsparus auktai temperatrai ir ilgalaikei sausrai. Grybo vaisiakniai yra citrinos spalvos. gryb galima supainioti su alinguoju trobagrybiu. Ypa panai abiej i gryb paveiktos medienos puvimo struktra ir dl j abiej atsiranda balta, gausi paviriaus grybiena. Juos galima atskirti tik pagal gij ar vaisiakni ivaizd. Jeigu vis dlto neaiku, kurios ries grybas, reikt kreiptis specialistus.
Medien ardanio grybo vaisiakniai tarp sien ir stogo. Grybas m augti, kai pradjo varvti stogas, ir vliau simet ant ypa vertingos 1804 m. lub tapybos.
13.
13.
13.1. Pelsiniai grybai
Pelsinis grybas
(Penicillium sp., Aspergillus sp., Cladosporium sp. ir kt.) Apraymas
Pelsinis grybas paviri aptraukia alios, juodos ir geltonos spalvos sluoksniais patalpose, kuriose kaupiasi drgm. Daniausiai patalpose pasklinda nemalonus kvapas (rsio kvapas). Pelsiniais grybais vadinami daugelio ri mikroskopiniai grybai. Esant daugiau nei 70 % oro drgmei, paprastai atsiranda pelsinis grybas. Pelsiniams grybams priskiriama daug ri. J bendras bruoas tas, kad jie gyvena i lengvai prieinam mediag, esani medienoje ir kitose organinse mediagose (diuto pluoto sluoksnyje, esaniame po linoleumo danga, tapetuose, tapet klijuose, kitose mediagose ir t. t.). Mint mediag tekstros grybas nesugadina, taiau grybo paveiktos vietos pakeiia spalv. Be to, patalpose daniausiai atsiranda nemalonus kvapas. Alergiki mons dl to pajunta nemaloni poji.
Apdorojimas
Panaikinus drgms prieastis, grybas toliau nebegali augti. Lengvai pasiekiamuose paeistuose paviriuose grybas naikinamas paprastomis dezinfekuojamosiomis priemonmis. Smarkiai sugadinti arba sunkiai prieinami paviriai gali bti igydomi nuo grybo tiesiog paalinus vis paeist dang (mediag). Panaikinti kvap ir alergij sukelianius veiksnius sudtinga nesiimant papildom priemoni. Specializuotos sanavimo mons kvap paeistose vietose panaikina ozono priemonmis (O3).
informacin straipsn su grybais ir vabzdiais susijusiais klausimais Valstybs antikvaro institucijos usakymu pareng Mycoteam AS konsultantai. Taip pat r. informacin straipsn, kuriame pateikta bendra informacija apie medienos grybus ir vabzdius. Mycoteam AS, tel. (02) 96 55 00 Ileista 1991 m.
Pastabos
Grybas sugadina tuos pavirius, kurie yra ten, kur drgms santykis yra didesnis nei vidutinikas, pavyzdiui, rsiuose. Grybas sugadina tokiose patalpose esanius daiktus (baldus, mediagas, knygas). Pelsinis grybas labai paplits iuolaikiniuose bstuose. Viena i jo atsiradimo prieasi energijos taupymas. Atlikus izoliavimo darbus, patalpose daniausiai padidja drgms santykis ir tada simeta pelsinis grybas. Kita prieastis alia gyvenamj patalp rengti drgm kaupiantys rsiai. Pelsinis grybas danai atsiranda greitai pastatytuose pastatuose, nes dl skubot statyb betonins perdangos nespja tinkamai iditi, o ant dar drgno pagrindo tiesiama linoleumo danga.
Pelsinis grybas vidinje rstins sienos dalyje. Kampin vieta buvo pralaidi drgmei.
13.1.
Pelsinis grybas, paviriaus grybas, da grybas, mlynasis grybas.

Daugyb ri, kaip antai Aureobasidium, Cladosporium, Hormonema ir Phialophora. Apraymas
Pelsiniai grybai ant da, lako arba beico palieka juod dmi. Mlynieji grybai ant neapdorotos medienos palieka mlynai juod dmi. ios ries grybai vadinami vairiai. Jie tik kosmetikai paeidia medien j galimyb suardyti medien yra labai nedidel arba jos visai nra. Gryb daniausiai aptinkama ant medini iors konstrukcij (tiek apdorot, tiek neapdorot), taiau pasitaiko ir viduje, pavyzdiui, ant lango rm. Tiek patys grybai (hifai), tiek j uauginamos sporos yra tamsios spalvos ir btent dl j ant paviri atsiranda tamsi dmi. Daugiau pelsini gryb gali sugadinti apdorot paviri, palaiko drgm ir neleidia diti medienai. Dl to didja pavojus, kad medien simes puvini. Paeidiamiausios vietos iaurin pastato siena ir tos vietos, kur mediai ir augalai auga prie pat namo sienos, trukdydami jai iditi. Paeidiama ir iorins apdailos apaia, ant kurios tyka em atsitrenks vanduo.
Apdorojimas
Sunku nuvalyti gryb sukeltus juodulius. Jie valomi kruopiai, kartais pavirius net veiiamas (zulinamas), plaunamas grybus naikinaniomis priemonmis ir perdaomas, daus maiius veiksmingai grybus naikinani priemoni. Net jeigu laikomasi vis i rekomendacij, teigiamas rezultatas nra garantuotas.
Pastabos
Pu medien ypa sugadina mlynieji grybai. Ant paviriaus atsiradusias dmes galima ibalinti, pavyzdiui, chloro tirpalu, taiau j sunku paruoti. Kartais tokia gryb paveikta mediena specialiai naudojama gaminant baldus, kad jie gaut speciali ivaizd. Pilka (kaln pilkumo) arba juosva niekuo neapdorot rst spalva priklauso btent nuo i gryb augimo. Kai kurie sausi mlynieji (pelsiniai) grybai igyvena esant auktesnei nei 100 C temperatrai tai kodl jie auga ant ypa saus ir sauls spinduli veikiam sen rstini nam sien. Daus naikinantys paviriaus grybai pasiymi tuo, kad gali augti misdami kai kuri sudedamj paviriaus da, ant kuri plvels kaupiasi dulks (purvas), dalelmis. iomis apnaomis ir minta pelsiniai grybai. Labai skiriasi medienos paviriaus apdorojimo priemoni atsparumas pelsiniams grybams.
Medinmis lentomis apkalta siena paveikta pelsinio grybo. Ant virutins lent dalies derva yra ilikusi. Apaioje, kur derva nusiplov, simet mlynasis pelsis (dms).
13.1.
13.
13.2. Rsio grybas
Rsio grybas
(Coniophora puteana) Apraymas
Rsio grybo vaisiakniai yra ploni, plveliniai ir auga prisiliej prie pagrindo. Jis yra rusvas, o pavirius panaus velni plon plvel. Rsio grybas turi tamsi gij (grybien), kurios gerai matosi medienos paviriuje. Jose yra mikroskopini dulkeli, kuriomis grybas ir dauginasi. Idivs grybas tampa neveiklus. Rsio grybas ypa paplits namuose. Jis auga ant medienos, kuri nuolat drksta, pavyzdiui, ant grind sij arba stogo konstrukcij tose vietose, kur kiauras stogas. Tada simeta stiprus pilkas puvinys. Mediena pirmiausia pagelsta, o po kiek laiko tampa raudonai ruda. Paeista mediena skyla iilgai. trkimai yra nedideli ir j daug. Jeigu slygos grybui augti netinkamos (maai drgms), medienos pavirius paprastai atrodo visikai sveikas, nors jos vidus visikai sutrnijs. Rsio grybas ima augti ant medienos, kai drgm siekia nuo 20 iki 80 %, o temperatra nuo 0 iki 40 C. Kai temperatra auktesn, grybas nustoja augti.
Apdorojimas
1. Stenkits, kad mediena nesudrkt. 2. Jeigu nra pavojaus, kad mediagos vl sudrks, o laikanij konstrukcij mediagos nesusilpnjusios, nieko keisti nereikia. Paveikta ir susilpnjusi konstrukcij mediena alinama, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 20 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos, jei tik kyla pavojus, kad ta vieta bent kiek sudrks. Taip daroma todl, kad grybo silikos lstels (hifai) yra medienos viduje, nors puvinio iorje dar nematyti. 3. Naujos mediagos apdorojamos gryb naikinaniomis priemonmis arba auktu slgiu impregnuojamomis mediagomis. Tai ypa svarbu, kai kyla bent menkiausias pavojus, kad ta vieta vl sudrks. Grybas gyvena ir ant derva arba kreozotu (anglies derva) apdorot mediag. Rsio grybas yra atsparus daugeliui grybus naikinani priemoni.
Pastabos
Nelabai naudinga grybo paveiktas mediagas apdoroti cheminmis priemonmis. Grybas paveikia branduolin medien, todl paviriaus apdorojimas grybus naikinaniomis priemonmis nra veiksmingas ir grybo augimo nesustabdo. Kai paveikta mediena visikai idista (jos drgnumas maesnis nei 15 %), grybas nebeauga. Mediag keisti nereikia tada, kai laikaniosios sijos nesutrnijusios, o grybo paeista vieta ilieka visikai sausa (maesnis nei 15 % drgnumas). Ar grybas uaugina vaisiaknius, danai matyti i medienos puvimo struktros i iors mediena atrodo sveika. Gyvenamuosiuose namuose daniausiai auga rsio grybas.
Rsio grybas. Vaisiakniai ant jau pakeistos rst trobos medienos.
13.2.
13.
13.3. Tinko grybas
Tinko grybas
(Peziza cerea) Apraymas
Peziza cerea vaisiaknis yra bokalo ar indo pavidalo ir daugiau ar maiau stiebuotas. Kratelis danai susisuks atgal. Jis bna 37 cm dydio, i apaios viesiai rudos, o i viraus pilkvos spalvos. is grybas nesukelia didelio puvinio. Daniausiai jis auga ant lapios, mr leistos medienos, be to, jis atsiranda tiesiai ant ems gulini grind arba mro sien.
Apdorojimas
1. Paalinus drgm, grybas nustoja augti ir sta. 2. Medien keisti reikia tik tada, kai laikaniosios konstrukcijos dl grybo susilpnja.
Pastabos
Peziza cerea daniausiai auga labai drgnuose rsiuose, nes gali augti tiesiog ant ems arba ant seno tinko. Daniausiai simeta vonios kambario grindis, kuri apatin sija leista tiesiai beton ir kur danai varva vanduo. Tai reikia, kad toje pastato dalyje, kurioje jis auga, yra labai drgna. io grybo nemanoma supainioti su jokiais kitais pastatuose auganiais grybais.
Peziza cerea sename pastate. Grybas auga i iors ant drgnos mro sienos.
13.3.
13.
13.4. alingasis trobagrybis
alingasis trobagrybis
(Serpula lacrymans) Apraymas
alingasis trobagrybis yra pilkai balkvas, paviriuje greitai augantis grybas, galintis iplisti didiuliuose plotuose. Pluotas lengvai sitvirtina, gali augti ant mro ir j siskverbti. Toks sausas pluotas pasidaro trapus. Vaisiakniai yra raudonai rudi, plokti, iorje yra klosi ir raukli. Jie gamina didel kiek raudonai rud spor. Mediena, kuri simeta alingasis trobagrybis, pradeda greitai pti. alingasis trobagrybis yra didiausi pavoj keliantis namuose augantis alingas grybas. Jeigu slygos augti geros, formuojantis rudajam puviniui, mediena labai greitai suyra. Be to, is grybas labai greitai plinta. Dl ios prieasties imamasi dideli medienos gydymo priemoni. alingasis trobagrybis auga ant medienos, kurios drgm siekia 2050 %. Geriausiai grybas auga tada, kai medienos drgnumas 2030 %, o temperatra 1820 C. Esant didesnei nei 28 C temperatrai, jis nustoja augti. Grybas sta, jeigu ilgesn laik laikosi 40 C temperatra. Paveikta mediena tampa pilkai rudos spalvos, vliau raudonai ruda. Ant medienos atsiranda daugini trkim ir gili ertmi. Medienai yrant isiskiria vandens. is vanduo danai bna panaus skaidr skyst. Jo aptinkama tose vietose, kur grybas itin gerai auga. Grybas pluotu pernea vanden ir maistingsias mediagas. Toks pluotas gali bti iki 1 cm storio, jis sugeba prasiskverbti per sienas, tink, metal ir kitas neorganines mediagas. Dl to alingasis trobagrybis lengvai persimeta ant kit pastato viet sveikos medienos. Grybas gali per onines sienas prasiskverbti kitus pastatus. Grybui bdinga tai, kad sausas toks pluotas pasidaro trapus.
alingasis trobagrybis. Grybas matyti ant grind sij drgname emame rsyje.
13.4.
alingojo trobagrybio vaisiaknis ant nubaltinto mro sienos.
Matomai vos pradjusio augti grybo daliai bdinga ryki balta paviriaus plv. Ant jos atsiranda gelton ir rausv dmi, kurios vliau papilkja. Vaisiaknis uauga iki 1 cm storio, o jo paviriuje susiformuoja rudos klosts ir raukls. ia gaminamos grybo sporos. Namuose, kuriuose auga alingasis trobagrybis, galima danai pamatyti jo spor, panai smulkias raudonas dulkes. Idivs grybas gali ilikti net kelerius metus. Manoma, kad jis net kelis deimtmeius gali egzistuoti tarsi komos bsenos.
Apdorojimas
Stenkits, kad ant medienos nepatekt drgms. Visos paveiktos mediagos patraukiamos nuo sveikj saugiu 1 metro atstumu. Tai reikia padaryti todl, kad grybo ukratas yra ant mediag, nors pats grybas dar nematomas. Naujos mediagos turi bti impregnuotos auktu slgiu. Tai ypa svarbu, jeigu jos dedamos ant mro ar pan., kur anksiau augo grybas ir kur drgms negalima iki galo paalinti. Grybas danai auga ant mro ir pro j kiaurai prasiskverbia. Todl plyt sien sujungimai turi bti nugremti, kartais reikia net pragrti skyles ir impregnuoti gryb naikinaniomis priemonmis. Paalinami visi matomi alingojo trobagrybio likuiai.
Pastabos
alingasis trobagrybis visuomet auga ant medienos, kuri lieiasi su pagrindine mediaga senu plyt sienos kalki tinku, izoliacinio sluoksnio moliu arba kalki glaistu ant medienos. Augdamas alingasis trobagrybis iskiria daug oksalo rgties. Keliama hipotez, kad grybui reikia pagrindins mediagos, kad neutralizuot oksalo rgt. alingasis trobagrybis danai aptinkamas pastato grind konstrukcijoje. alies rytuose esaniuose senuose pastatuose grybas danai auga ant pamatins sijos, jeigu ji guli tiesiog ant ems. Tokie atvejai nra tipiki, nes alingajam trobagrybiui neutenka drgms. Perstatant arba restauruojant pastatus, kur izoliacija taip pat drgms ir temperatros santykis pakinta, tokie seni grybai gali labai greitai suveti. Kartais alingasis trobagrybis painiojamas su kitomis gryb rimis. Tariamasis trobagrybis (Serpula pinastri) yra plonesnis nei alingasis trobagrybis, o vaisiaknio pavirius yra labiau dantytas nei alingojo trobagrybio. Serpula himanitoides yra plonas ir panaus plut. ios ir kitos rys gali bti tokios pat agresyvios kaip ir alingasis trobagrybis, taiau joms reikia daugiau drgms. iems grybams augti pastatuose slygos nra labai geros, todl jie nekelia didelio pavojaus.
13.4.
13.
13.5. Vduoklin mekut
Vduoklin mekut
(Paxillus panuoides) Apraymas
Vduoklins mekuts vaisiaknis uauga iki 27 cm aukio. Jis yra dvigelds kriaukls pavidalo, minktas ir msingas, prie medienos prisitvirtins i ono auganiu, trumpu koteliu. Kepurls pavirius yra geltonai pilkvas arba pilkas, o apaia gelsvai rusva. Paviriaus grybiena primena geltonai rudas palaidas gijas ant paeistos medienos. Grybas auga ant labai sudrkusios medienos. Vduoklinei mekutei augant, susidaro agresyvus pilkasis puvinys su smulki trkim dariniais. Mediena pirmiausia nusidao geltonai ruda, o paskui raudonai ruda spalva. Paeidimai atsiranda ant labai lapios medienos. Grybas auga tik tada, kai labai drgna (drgnumas didesnis kaip 70 %), taiau jis miego bsenos gali madaug metus ilikti ant saus mediag.
Apdorojimas
1. Stenkits, kad mediena nedrkt. 2. Paveikta mediena alinama, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 20 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos. Medienos keisti nereikia tada, jeigu ji daugiau nebesulaps, o konstrukcijos dl grybo poveikio nesusilpnjusios. Nereikia chemikai sanuoti.
Pastabos
Vduoklin mekut paprastai auga senuose pastatuose ant medienos po velnos stogais, ant rstini sien ir ypa stambi sij, kurios lampa itin ilg laik. iuolaikiniuose namuose is grybas aptinkamas vonios kambariuose, kur varva stogas, drgnuose emuose rsiuose, ant nedideli, pristatyt stogeli ir altuose kambarliuose. Grybas geriausiai auga esant 23 C temperatrai, taiau jis gali augti net ir esant 5 C temperatrai.
Vduoklins mekuts vaisiakniai ant rst sienos.
13.5.
13.
13.6. Rausvoji pintain
Rausvoji pintain
(Fomitopsis rosea) Apraymas
Rausvosios pintains vaisiaknis yra 25 (10) cm dydio. Ant nam auganti rausvoji pintain paprastai panai pagalvl. Pavirius pirmiausia yra roinis, o paskui pasidengia rusvai juoda plutele. Apaia (purusis sluoksnis) yra pilkai roinis, pilnas ma skylui (por). Vaisiaknis yra daugiametis ir, vos gavs drgms, gali augti toliau. Rausvosios pintains ypa atsparios idivimui. Rausvoji pintain grybas, augantis ant ypa didels apimties medienos, pavyzdiui, ant rstini nam sij. Jis gana danai aptinkamas senuose rstiniuose namuose, senose banyiose ir prajusio amiaus plytini pastat laikaniosiose konstrukcijose. Grybas puikiai atlaiko idivim, o gavs drgms vl puola augti. Rausvoji pintain sukelia rudj puvin. Jam bdinga tai, kad medienoje atsiranda vidutinio dydio trkim dariniai (0,51 cm), o medienos pavirius i iors atrodo sveikas. Grybo poveikis tam tikrose vietose gali bti stiprus, taiau jo augimo greitis gana maas.
Apdorojimas
1. Stenkits, kad mediena nesudrkt. Grybas ilgai igyvena ir negaudamas drgms. 2. Jeigu laikaniosios mediagos dl grybo poveikio susilpnjusios, mediena alinama, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 20 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos. Mediagas, kurios nra susilpnjusios, galima palikti, jei nekyla pavojus, kad ta vieta bent kiek sudrks. 3. Nereikia chemikai sanuoti.
Pastabos
Rausvoji pintain, atrodo, yra sen nam atributas. Neinoma, ar tai priklauso nuo statybos metod, ar nuo parinkt mediag. io grybo nemanoma supainioti su jokiu kitu.
Rausvoji pintain paprastai auga ant ypa didels apimties mediag (tai matyti ir ioje nuotraukoje). Vaisiaknio forma primena arklio galv.
13.6.
13.
13.7. Tvorinis tinklnas
Tvorinis tinklnas
(Gleophyllum sepiarium) Apraymas
Tvorinio tinklno vaisiaknis yra 47 cm aukio, rudas, lentynls formos, o jo kratai (augimo zona) paprastai bna viesesni. Grybo apaioje yra ploktels (laktai), o pagal sudt panaus kamt. Grybas auga ant labai sudrkusios, auktos temperatros veikiamos medienos. Jis geriausiai auga esant 3035 C temperatrai ir neinyksta netgi esant 75 C temperatrai. Tvorinis tinklnas atsparus ilgalaikei sausrai. Pakantus auktai temperatrai tvorinis tinklnas daniausiai auga ant medienos, kuri veikia kartis, pavyzdiui, ant stogo konstrukcij ir pietini, tamsi medini fasad. Grybas sukelia rudj puvin su smulki trkim dariniais. Grybas gali paeisti ir erdies medien, o aptinkamas jis paprastai tik tada, kai susiformuoja vaisiaknis. Tokiais atvejais padaryta ala yra didiul. Vaisiaknis primena kiet kamt, yra konsols pavidalo, nuo geltonai rudos iki tamsiai rudos spalvos. Jauno grybo pavirius yra it velnus veltinis, vliau jis apauga kietais ereliais. Grybo apaioje yra rud lakt. Paviriaus grybienos nebna, taiau tamsiose vietose gali susiformuoti kiet gelsvai rud pagalvli.
Apdorojimas
1. Stenkits, kad mediena nedrkt. Grybas itveria ilgalaik sausr. 2. Nesusilpnjusi mediena, kuri daugiau nebesudrks, paliekama. Jeigu laikaniosios medins konstrukcijos susilpnjo, paveikta mediena alinama, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 20 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos. Taip daroma todl, kad grybo hifai (sileliai) ilieka medienoje, nors puvinio dar nematyti. Jeigu kyla pavojus, kad mediena vl sulaps, remontuojant reikt naudoti auktu slgiu impregnuotas mediagas. 3. Nereikia chemikai sanuoti.
Pastabos
Pastaraisiais metais tvorinis tinklnas padaro ypa daug alos. is grybas aptinkamas stogo konstrukcijose, ant lang, klijuotos medienos sram ir iorini lent. Kai vaisiakniai susiformav, tvorin tinkln galima supainioti tik su labai jam artimomis gryb rimis, kuri agresyvumas ir atsparumas vairioms temperatroms yra labai panaus.
Tvorinis tinklnas ant iorins sienos. Jam bdingi viess kratai.
13.7.
13.
13.8. Mlagrybis
Mlagrybis
(Coprinus domesticus) Apraymas
Mlagrybis yra 27 cm aukio grybas. Jo cilindrika kepurl yra pilkai balkva, o kotas baltas. Kai subrsta sporos, grybo laktai (apaia) ir kepurl po kiek laiko tampa juodu raalu, kuris iteka. Mlagrybis auga ant labai drgnos medienos, tiesiog ant mro sien ir drgn rsio grind. is grybas nepajgia ardyti medienos.
Apdorojimas
1. Paalinus drgm grybas nustoja augti ir sta. 2. Susilpnjusi laikanij konstrukcij mediena pakeiiama arba sustiprinama.
Pastabos
Mlagrybis rodo, kad jo augimo vietose yra labai drgna. Grybas labai danai aptinkamas ant grind tose vietose, kur pamatin sija lieiasi su eme. iuolaikiniuose bstuose is grybas danai simeta betono perdangas ten, kur mediena yra ulieta betonu ir kur prateka vanduo. is grybas nra agresyvus ir puvinio nesukelia. Mlagrybio nemanoma supainioti su jokiu kitu namuose auganiu grybu.
Senas mlagrybio vaisiaknis su koteliu ant drgnos mro sienos.
13.8.
13.
13.9. Dacrymyces stillatus
Dacrymyces stillatus
Apraymas
Dacrymyces stillatus vaisiakniai yra 1,55 mm geltonai oranins drebui pavidalo pagalvls. Esant sausam orui, jos idista ir tampa beveik nematomais takeliais. Grybas auga tik ant iorje esanios medienos. Dacrymyces stillatus danai auga medienos iorje, pavyzdiui, ant medio ploki, stogo kraigo, lauko bald ir pan. Tai agresyvus, rudj puvin sukeliantis grybas, dl kurio medienos paviriuje atsiranda nedideli trkim dariniai. Drgnu oru grybas per kelias minutes ibrinksta ir suformuoja maas oranines pagalvles, o sausu oru jis primena maus oraninius takus medienos paviriuje. is grybas atsparus sausrai ir idivs neinyksta net kelerius metus. Grybas gali augti esant 20120 % drgnumui.
Apdorojimas
1. Paeistas nesusilpnjusias mediagas galima nuskusti ir vliau apdoroti grybus naikinaniomis priemonmis. Taiau taip pat labai svarbu, kad jos vl nesudrkt. Ypa smarkiai nukentjusios vietos per vis ilg pakeiiamos naujomis mediagomis, laikantis saugumo zonos, t. y. madaug 50 cm atstumu nuo paskutins matomos grybais apaugusios vietos. 2. Jeigu mediena drksta dl technikai netvarking detali, jas btina pakeisti.
Pastabos
Dacrymyces stillatus danai aptinkamas ant medini rst, veln laikani lent, turkl ir stogo kraigo. Atrod, kad ant niekuo neapdorotos medienos is grybas sukelia tik labai nedidel puvin. Tik 9-ame prajusio amiaus deimtmetyje paaikjo, kad Dacrymyces stillatus gali bti agresyvus puvin sukeliantis grybas. is grybas oro slyg veikiamai medienai padaro daug didesn al nei anksiau. Daniausiai tai siejama su padidjusiu vandeniu skiediam daymui skirt produkt naudojimu. Taip pat esama ir alos, kuri sukl tirpikliu skiediamos daymo priemons. is grybas neplinta karkas ir vidines medienos konstrukcijas.
Dacrymyces stillatus danai auga medienos iorje. Sausu oru idiv grybo vaisiakniai primena maus beveik nematomus oraninius takus medienos paviriuje, o mus lyti grybas per kelias minutes ibrinksta ir suformuoja maas oranines pagalvles.
13.9.
13.
13.10. Kempinieiai
Kempinieiai
(Corticiaceae) Apraymas
Lygs, labai ploni, viess grybai. Jie auga ant smarkiai drgms paveiktos medienos. Danai drkstanti mediena paprastai ima pti. To prieastis grybai, priklausantys gryb grupei, vadinamai didiuoju ragapluiu. Toks grybas paprastai yra baltasis puvinys. Paeista mediena tampa iurkti ir pakeiia spalv nuo viesiai rudos iki baltos. Gryb vaisiakniai visada ploni ir auga priglud prie medienos. Jie paprastai bna balti arba viesiai roins spalvos. Ten, kur grybas auga, turi bti labai drgna. Jie igyvena net esant 55 C temperatrai, todl grybas daniausiai auga ten, kur per stog prateka vanduo. Ten, kur ilg laik drksta sijos (dl kiauro stogo, pamatin sija lieiasi su dirva), danai simeta ragaplutis. Ant iuolaikini lang, pagamint i didelio medienos kiekio, ant kurios drgm aptraukiama difuzijai nelaidia da plvele, taip pat ima augti ragapluiai. Tokie langai sutrnija per 510 met.
Apdorojimas
Pasistenkite, kad ant medienos nepatekt drgms, ir problema bus isprsta, o grybas inyks. Medien reikia pastiprinti arba pakeisti, jeigu ji dl grybo susilpnjo. Tik iek tiek susilpnjusias mediagas galima palikti tokias, kokios yra. Pasistenkite, kad ta vieta daugiau nesudrkt.
Pastabos
Daugelis ios ries gryb auga namuose. Daugelis j laikoma neagresyviais grybais ir auga ant medienos, ant kurios jau yra kit gryb.
Ragaplutis. Ploni, balti vaisiakniai ant stogo lent po kiauru veln stogu.
13.10.
13.
13.11. alingi vabzdiai
Bendros pastabos
Senuose pastatuose danai aptinkama vabzdi pdsak. Pastatams paprastai ypa kenkia naminiai skaptukai, naminiai suoiai ir didiosios skruzds (camponotus). Visi i ri vabzdiai gyvena sveikoje, puvinio nepaliestoje medienoje. Labai svarbu atskirti, ar vabzdiai alos padar seniai, ar ie kenkjai aktyvs btent iuo metu. Norvegijoje vabzdi sukeliami paeidimai vystosi gana ltai. Paprastai prireikia daug laiko kruopiai itirti padaryt al bei jos pltimsi ir tik tada atlikti galim sanavim. Geriausia apsauga nuo kenkj stengtis, kad pastatas nesudrkt, j gerai vdinti ir priirti namo ior.
alos apibdinimas ir prieastys

Pastatuose aptinkami trij kategorij vabzdiai: yy Medienos kenkjai: vabzdi lervos grauia medien ir ja minta (naminis skaptukas, naminis suotis, hadrobregmus pertinax, ernobilis mollis, violetinis skaptukas) arba joje veisiasi (didioji skruzd (camponotus) ir kitos skruzdi rys). yy Maisto mediag arba tekstils kenkjai: lervos minta kitomis pastate esaniomis mediagomis, daniausiai maisto mediagomis arba tekstile (kandys, vabalai, erks). yy Laikini sveiai: vabzdiai, kurie atsitiktinai patenka vidun per langus arba, pavyzdiui, su malkomis. ie paprastai neminta pastato viduje esaniu maistu ir yra nepavojingi. Jeigu tokie vabzdiai (pavyzdiui, paprastieji vdarliai, lpakojai arba auslindos) pastate igyvena ilgesn laik, reikia, kad toje vietovje pernelyg auktas santykinis drgnumas. Kilus tarimui, kad medienoje usiveis kenkj, ir prireikus vertinti padaryt al reikia atkreipti dmes kai kuriuos dalykus: Skyluts vieios medienos paviriuje vieios medienos paviriuje esanios skyluts arba vabal igrauos rodo, kad vabzdiai iuo metu yra aktyvs. Pagal skylui dyd galima nustatyti vabzdi r. Daniausiai pasitaikanios rys yra tokios: naminis skaptukas, naminis suotis ir didioji skruzd (camponotus).
is informacinis straipsnis ileistas bendradarbiaujant Norvegijos kultros paveldo ir Valstybs antikvaro institucijoms. Straipsnis eina Norvegijos kultros paveldo inyn, skirt medini nam prieirai, ir Valstybs antikvaro institucijos informacin mediag apie kultros paveld. darb ekonomikai parm American Express filantrop fondas. Ileista 1996 m. rugsjo mn. Informacin straipsn pareng: Johan Mattsonn, Mycoteam AS Tel. 22 96 55 00
Auktas santykinis drgnumas

Konstrukcij medien, kurioje auktas santykinis drgnumas (pavyzdiui, rsiuose arba emuose rseliuose), danai puola kenkjai, pavyzdiui, naminiai skaptukai. Ypa drgnose vietose danai pasitaiko bding balt rutulli, kurie kybo ant sileli nuo, pavyzdiui, rsio lub. Tai nepavojingi naminiai kampavoriai (rutulliai yra j kokonai, t. y. jaunikli kamuolliai), prisitaik gyventi tokioje aplinkoje. Kamuolliai rodo, kad drgnum reikt gerokai sumainti, pavyzdiui, geriau vdinant.
AMERICAN EXPRESS
Naminis suotis ir naminis skaptukas. Padidinti vabalai ir j lervos. Brkneliai reikia normal j dyd. Kairje matyti skyluts, kurias vabzdiai palieka medienos paviriuje.
13.11.

Nuotraukoje matyti naminio skaptuko palikti pdsakai. Vienspalvs igrauos, ikritusios i iskridimo skyls. is vabalas labiausiai mgsta vsias, labai drgnas vietas, pavyzdiui, rsius, palpes ir kitas neildomas pastato vietas. Mycoteam A.S. nuotrauka.
Puvinio paeista mediena
Puvinio paeistoje medienoje, t. y. dl esamo puvinio, gali imti veistis Hadrobregmus pertinax vabzdiai.
Skyls (landos) ties ievs likuiais ant medienos

Igrauos yra dvispalvs dl to, kad pragrauta ir mediena, ir iev. Tokia ala yra nepavojinga, nes j padar violetiniai suoiai arba ernobilis mollis.
Perdivusi stogo (sien) mediena

Palei iorin Oslo fjord ir toliau palei pietin pakrant bei kitose vakarini fjord dalyse iki pat pietinio Trondelago sienos sauls kaitinamose stogo bei sien konstrukcijose veisiasi naminiai suoiai.
Prevencins priemons Kontrol

Senuose pastatuose labai danai aptinkama vabzdi veiklos poymi. Pastato savininkui nepaprastai svarbu isiaikinti, ar vabzdiai dabar gyvena medienoje ir ar vabzdi padaryta ala nesusilpnins pastato konstrukcij. Dl to pamginkite isiaikinti, ar alos apimtis didja, t. y. sitikinkite, ar padaryta ala yra nauja ar sena. Todl reikt reguliariai tikrinti pastato konstrukcijas. Paprastai alos apimties pltimasis nustatomas labai nesudtingomis priemonmis: yy Bendrai uregistruokite, kokios mediagos yra paeistos. Uregistruokite alos apimt (plot) ir gyl (pamatuokite peiliu arba yla). Pasirinkite kuri nors tipik paeist viet ir j toliau stebkite. yy Parinkite du vienodo dydio plotus paeist ir nepaeist. Plot dydis turi bti ne maesnis kaip 10 x 10 cm. Pasirinkt plot apibrkite pietuku arba apklijuokite lipnia juosta. Pasirenkam plot skaiius priklauso nuo alos apimties, taiau pasistenkite pasirinkti ne per didel paeist ir nepaeist plotus. Suskaiiuokite ir usiraykite, kiek skylui yra kiekviename paymtame plote. Skaiiuodami po kiekviena skylute nubrkite brknel. yy Vidutinis metinis pltimasis atskirame plote apskaiiuojamas alos apimt bandomajame plote padalijus i pastato amiaus. Jeigu, pavyzdiui, 140 met senumo pastato bandomajame paviriuje aptinkate 70 skylui, tai vidutinikai atitinka 1 skyluts kas dvejus metus pltimsi. yy Priklausomai nuo alos dydio bandomieji plotai kontroliuojami kas 15 metus. Tokiu atveju tolesn alos pltra skiriasi nuo jau anksiau padarytos alos ir j galima lengvai uregistruoti. Tokiu bdu aikiai matyti vabzdi aktyvumas ir galima numatyti tolesn vyki raid. Tai itin svarbu siekiant vertinti, koki sanavimo priemoni reikt griebtis.
13.11.
Auktu slgiu impregnuotos medienos naudojimas: Auktu slgiu impregnuota mediena naudojama tik tose vietose, kur j btina naudoti, t. y. atliekant remonto darbus tose vietose, kur jokiais bdais nemanoma paalinti puvinio arba kenkj antpuolio prieasties. Auktu slgiu impregnuota mediena i esms prietarauja senajai statybos tradicijai ir nerekomenduojama dl neigiamo poveikio aplinkai. Auktu slgiu impregnuotoje medienoje yra ir sunkij metal, o imetama priskiriama prie pavojing atliek.
Vabzdi daroma ala Norvegijoje paprastai yra labai ltas procesas ir itin retai nutinka taip, kad prie griebiantis koki nors drastik priemoni nra laiko atlikti mint kontrol, net jeigu atskiros sanavimo firmos tvirtina prieingai. Jeigu alos pltimasis nedidelis arba jis yra priimtinas, nra jokio pagrindo griebtis remonto darb. Taiau vliau labai svarbu nuolat kontroliuoti paeistas vietas. Jeigu ala aikiai pleiasi greitai, pirmiausia reikia pamginti pakeisti fizines slygas. Jas pakeitus, reikia stebti, koks yra toki pakeitim poveikis. Suaktyvjus vabzdiams, gali tekti imtis drastik priemoni, pavyzdiui, pakeisti paeist medien, j stiprinti, naudoti kenkjus naikinanias chemines priemones (aiku, jeigu jos priimtinos). Jeigu to padaryti nemanoma, reikia imtis specifini priemoni, toki kaip, pavyzdiui, kaitinimas.
Apsauga nuo drgms
Geriausias bdas ukirsti keli daugeliui vabzdi (iskyrus naminius suoius) antpuoli stengtis neleisti sudrkti medienos konstrukcijoms. Tai ypa svarbu, kai medienoje usiveisia namini skaptuk. Be to, gali tekti pakeisti puvinio sugadint medien, kad nesidaugint hadrobregmus pertinax.
Chemins priemons
Bendrai chemikal naudoti nerekomenduojama, nes jais apdorota ior apsaugoma tik pavirutinikai. iokia tokia apsauga nuo nauj paeidim manoma, taiau ios priemons jokiais bdais nesustabdo sisenjusios vabzdi veiklos. Visgi atskirais atvejais upuolus, pavyzdiui, naminiams suoiams, konkreiose poveikio vietose gali bti aktualu panaudoti vabzdius naikinanias priemones, ypa tais atvejais, kai vabzdiai apsigyveno ne dl aukto santykinio drgnumo ar puvinio, bet ir dl kit prieasi. Kilus pakartotinio vabzdi antpuolio pavojui, kaip alternatyv bt galima naudoti auktu slgiu impregnuotas mediagas, bet tik tada, kai niekaip kitaip nemanoma paalinti vabzdi keliamo pavojaus prieasties. DMESIO! ios priemons turi bti vertinamos, atsivelgiant pastato apsaugos kriterijus ir tolesni paeidim pavoj.
Vertinimas remontas
Labai smarkiai skiriasi medienos kenkj galimybs padaryti alos. Kad nereikt be reikalo dirbti ir ileisti pinig, labai svarbu prie imantis sanavimo priemoni kruopiai vertinti kenkj padaryt al. Pirmiausia isamiai itirkite alos apimt, tada jos apimt plot ir gyl, fizines slygas (santykin oro drgnum ir drgms kiek medienoje). Geriausias remontas yra fizini veiksni, dl kuri kenkjai veisiasi pastate, apribojimas. Tokie veiksniai gali bti santykinis oro drgnumas, pratekantis vanduo ir pan. Itin svarbu gerai vdinti pastat. Paeistas mediagas reikia keisti arba sustiprinti tik tada, kai jos taip sugadintos, kad nebegali atlikti savo funkcijos. Norint patikrinti, ar vabzdi aktyvumas sustabdytas ar tsiasi toliau, reikia reguliariai tikrinti paeist viet. Jeigu tariate esant medienos kenkj, gerai vertinti situacij jums pads ie punktai: yy Koks vabzdys padar alos? yy Kokio dydio plotas yra paeistas? Ar yra paslpt paeist viet, kurias reikia atverti? yy Ar laikaniosios konstrukcijos ir toliau silpnja? yy Ar galima pagerinti fizinius veiksnius (santykin oro drgnum, temperatr)? yy Kokiu greiiu didja kenkj daroma ala lyginant su pastato amiumi? Ar paeidimas senas ir pleiasi labai ltai, ar jis naujas ir pleiasi labai greitai? yy Paeidimus stebkite por met. Ar jie ir toliau pleiasi? yy Suplanuokite priemones, remdamiesi uregistruotais faktais. yy Imkits reikaling priemoni, geriausiai ingsnis po ingsnio, ir stebkite, ar jos duoda reikiam poveik. yy DMESIO! Stenkits nenaudoti chemini priemoni! Norvegijoje puvinio ir vabzdi padarytos alos remontas saugomuose pastatuose turi bti i anksto suderintas su savivaldybs paveldo apsaugos atstovais.
13.11.
Literatra
Frstrup, A.: Rehabilitering. Konstruksjoner i tre (Remontas. Medins konstrukcijos). Universitetsforlaget, Oslo. 1993. Mattson, J.: Maur i bygninger forekomst, pvisning og utbedring (Skruzds pastatuose atsiradimas, identifikavimas ir remontas). Mycoteam. Oslo. 1994. Mattson, J.: Rte- og insektsskader. Tilstandsanalyse og utbedringstiltak (Puvinys ir medienos kenkjai. Bkls tyrimas ir remontas). Norges Forskningsrd, Oslo. 1995. Mattson, J og K. M. Jenssen: Biologiske skadegjrere i bygninger (Biologiniai pastat kenkjai). Mycoteam. Oslo. 1991. NBI Insekter. Angrepsformer, forebyggelse og bekjempelse (Vabzdiai. ala, prevencija ir naikinimas). Byggdetaljblad. g. 462.111. NBI, Oslo. 1987. Riksantikvaren. 3.2 Trevirke. Sopp- og insektangrep (Mediena. Grybai ir vabzdiai) (flere informasjonsblad). Riksnatikvarens informasjon om kulturminner, Oslo 1991.
Kai upuola skruzds, galioja visai kitos priemons, nei upuolus naminiams skaptukams arba naminiams suoiams: yy Kokios ries skruzds apniko medien? Ar j elgsena kuo nors ypatinga? yy Kur jos veisiasi? Ar pastate yra vandens (puvinio) poymi? O gal jos veisiasi ne pastato viduje? yy Skruzdi sanavimas turi vykti aptinkant j veisimosi viet ir fizikai inaikinant visas skruzdes. yy Gali bti naudojamos ir alternatyvios priemons, t. y. netiesioginiai metodai. Tuomet padedamos nuod ukardos pastato iorje aplinkui pastat arba naudojamas unuodytas masalas. yy Iimties atveju atliekama didesn nuodijimo operacija akluoju bdu, kai nuodai dedami pastato konstrukcijose, taiau is sprendimas nerekomenduojamas kaip tradicinis. yy Vliau reguliariai kas 15 metus atliekama kontrol.
Identifikuotini ir analizuotini vabzdiai sistini iuo adresu: Mycoteam AS Postboks 5 Blindern, 0313 Oslo Tel. 22 96 55 00
Daniausiai pasitaikani vabzdi identifikavimo lentel

Igrauos plotis maesnis nei 34 mm Poymiai ant ievs TAIP Igrauos plotis didesnis nei 34 mm NE 1,52 mm skyluts 23 mm skyluts puvinio paveiktoje medienoje 58 mm dydio ovalios iskridimo skyls NAMINIS SKAPTUKAS ERNOBILIS MOLLIS
VIOLETINIS SUOTIS
Skyluts medienos paviriuje
TAIP
HADROBREGMUS PERTINAX
NAMINIS SUOTIS
NE
Didioji skruzd (camponotus). Tarpusavyje susijs plai land tinklas. Paprastai vieioje medienoje. CAMPONOTUS
Yra skruzdi
TAIP Maoji skruzd (camponotus). Tarpusavyje susijs siaur land tinklas. Paprastai papuvusioje medienoje.
KITOS SKRUZDS
NE
ATSITIKTINIAI VABZDIAI
13.11.

Norvegijos Medinio Paveldo Apsaugos Patirtis

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Norvegijos Medinio Paveldo Apsaugos Patirtis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Norvegijos medinio paveldo apsaugos patirtis

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

Istorijos knyga ir archyvas

Bendras kultros paveldas

Savininko (naudotojo) atsakomyb

Priegaisrins saugos strategija yra pagrindas

Pasyvi priegaisrin sauga

STRATEGIJOS KRIMAS Galimos gaisro prieastys Prevencins priemons

Gaisro apribojimo priemons

Priimtini rizikos veiksniai

Priegaisrins saugos planas

LYGIS ILAIDOS (NAUDA)

Apribojanios priemons Dm detektoriai, sirena. Gesintuvai iorje ir viduje.

Volkswagen Ilaidos: 4000, Lygis: 40 % 100 kr / %

Volvo Ilaidos: 70 000, Lygis: 70 % 1000 kr / %

Rolls Royce Ilaidos: 1 500 000, Lygis: 100 % 15 000 kr / %

Ilaid (naudos) vertinimas ir rizikos likutis

Prevencins priegaisrins saugos priemons

Nuolatin informacija vietos gyventojams.

Statybos ir technins priemons

Gaisr apribojanios priemons

Praneimas gelbjimo tarnyboms (pavyzdiai):

Rankinis gesinimas (pavyzdiai):

Automatin gesinimo ranga:

Gesinimo ranga viduje (pavyzdiai):

Iorinio gesinimo ranga (pavyzdiai):

Paeidimai ir j prieastys Po stogu

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

iuose Vg nameliuose kaminai mrijami tradicikai i natralaus akmens ir molio.

Prevencins priemons Po stogu

Kaip ukirsti keli gaisrui

Planas ir Statyb statymas

Patarimai paremti pagrindiniais pastato apsaugos principais. Svarbiausi i j:

ala ir jos prieastys

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI JAUTRI VIETA

Daniausiai vartojami detali, susijusi su stogo dengimu malksnomis, pavadinimai.

Dangos paeidimai ir j prieastys

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI JAUTRI VIETA

Remontas erpi keitimas.

Dangos paeidimai ir j prieastys

Remontas Akmens lakt keitimas.

JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI JAUTRI VIETA

Stogo detali, kurias btina nuolat tikrinti, sraas.

Atskir skalno ploki keitimas

Dangos paeidimai ir j prieastys.

Veln laikanti sija

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS.

JUNGTIS TARP KAMINO IR STOGO YRA LABAI PAEIDIAMA VIETA

VELN LAIKANTI SIJA VJALENT

STOGO APAIA LENTOS PO STOGO DANGA (STOGO APAIA)

Schema: Svarbiausios velna dengiamo stogo detals.

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

alos apibdinimas ir jos prieastys

AMERICAN EXPRESS FILANTROP FONDAS

Puvimas Auktu slgiu impregnuotos medienos naudojimas

Pelsiai (juodasis pelsis):

Paeidim prieastys ir padariniai

MAKSIMALUS GYLIS 25 CM.

K daryti, kad nesikaupt ems

Prieira Sien baltinimas

Mro tinkavimas (utaisymas)

ala ir jos prieastys Drgm