Ele2ktrot Ir Elektron Konspektas M Saunoris

Projektas Kauno technikos kolegijos ininerins krypties studij program tobulinimas
Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115
______________________________________________________________________________________

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS
MECHATRONIKOS KATEDRA

Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas

Pareng: doc. dr. Marius Saunoris

KAUNAS, 2011

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

2
TURINYS

ANGINIS ODIS ......................................................................................................................................6
3. PASKAIT KONSPEKTAS....................................................................................................................7
Pratarm ......................................................................................................................................................7
3.I. Elektrotechnika.....................................................................................................................................8
3.1. Potencialinis elektrinis laukas ir elektrin tampa................................................................................8
3.1.1. Elektrinis lauko stipris ..................................................................................................................8
3.1.2. Elektrin tampa............................................................................................................................9
3.1.3. Laidininkai elektriniame lauke ...................................................................................................10
3.1.4. Dielektrik poliarizacija .............................................................................................................11
3.1.5. Dielektrin skvarba.....................................................................................................................12
3.1.6. Dielektrik elektrinis atsparumas ir j pramuimas ...................................................................12
3.1.7. Elektroizoliacins mediagos .....................................................................................................12
3.1.8. Elektrin talpa. Kondensatoriai ..................................................................................................13
3.1.9. Kondensatori jungimas .............................................................................................................14
3.2. Nuolatins srovs elektrins grandins ..............................................................................................18
3.2.1. Elektros srov laidininkuose ir vakuume....................................................................................18
3.2.2. Elektrinis laidumas ir laidininko vara. Omo dsnis grandins daliai........................................18
3.2.3. Laidiosios mediagos ir gaminiai i laidi mediag .............................................................20
3.2.4. Pagrindiniai elektrini grandini elementai................................................................................21
3.2.5. Elektrini grandini darbo reimai. Omo dsnis visai grandinei ...............................................22
3.2.6. Elektrini grandini schemos .....................................................................................................24
3.2.7. Kirchhofo dsniai........................................................................................................................25
3.2.8. Nuoseklusis rezistori (imtuv) jungimas ..................................................................................26
3.2.9. Lygiagretusis rezistori (imtuv) jungimas................................................................................27
3.2.10. Mirus rezistori (imtuv) jungimas. Schem keitimas ...........................................................28
3.2.11. Netiesins elektrins grandins.................................................................................................30
3.3. Elektromagnetizmas...........................................................................................................................33
3.3.1. Elektromagnetins jgos.............................................................................................................33
3.3.2. Ampero dsnis ............................................................................................................................33
3.3.3. Magnetinio srauto tankis.............................................................................................................34
3.3.4. Magnetinis srautas ......................................................................................................................35
3.3.5. Induktyvumas. Tarpusavio induktyvumas..................................................................................36
3.3.6. Tiesus laidas magnetiniame lauke. Kairiosios rankos taisykl...................................................37
3.3.7. Lygiagrei laid, kuriais teka elektros srovs, sveika.............................................................38
3.3.8. Elektromagnetai..........................................................................................................................39
3.3.9. Magnetinio lauko energija ..........................................................................................................40
3.3.10. Mediag magnetinimas..........................................................................................................40
3.3.11. Magnetin skvarba. Magnetinio lauko stipris...........................................................................41
3.3.12. Feromagnetins mediagos ir j savybs..................................................................................41
3.3.13. Magnetins grandins ...............................................................................................................44
3.3.14. Elektromagnetin indukcija. Deiniosios rankos taisykl ........................................................44
3.3.15. Saviindukcijos tampa. Skurins srovs..................................................................................45
3.4. Elektriniai matavimai .........................................................................................................................47
3.4.1. Bendros inios ............................................................................................................................47
3.4.2. Sutartiniai enklai prietais skalse............................................................................................47
3.4.3. Elektros srovs ir tampos matavimas ........................................................................................48
3.4.4. Elektrins galios matavimas .......................................................................................................49
3.4.5. Elektrins varos matavimas ......................................................................................................50
3.4.5.1. Tiesioginis elektrins varos matavimas .............................................................................50
3.4.5.2. Netiesioginis elektrins varos matavimas..........................................................................51

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

3
3.4.5.3. Palyginimo bdai ir prietaisai elektrinms varoms matuoti ..............................................52
3.5. Vienfazs kintamosios srovs elektrins grandins ...........................................................................55
3.5.1. Pagrindins svokos....................................................................................................................55
3.5.2. Efektin ir vidutin srovs ir tampos verts ..............................................................................55
3.5.3. Sinusins kintamosios srovs gavimas .......................................................................................56
3.5.4. Pradin faz ir fazi skirtumas ...................................................................................................57
3.5.5. Vektorin diagrama ....................................................................................................................59
3.5.6. Kintamosios elektros srovs grandini parametrai .....................................................................60
3.5.6.1. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara aktyvioji ............................................60
3.5.6.2. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara induktyvioji .......................................61
3.5.6.3. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara talpin................................................63
3.5.7. Kintamosios elektros srovs grandin su aktyvija ir induktyvija varomis ............................65
3.5.8. Kintamosios elektros srovs grandin su aktyvija ir talpine varomis .....................................67
3.5.9. Kintamosios elektros srovs neisiakojusi (nuoseklioji) grandin su aktyvija, induktyvija ir
talpine varomis....................................................................................................................................69
3.5.10. tamp rezonansas ....................................................................................................................70
3.5.11. Srovi rezonansas .....................................................................................................................71
3.6. Trifazs kintamosios srovs elektrins grandins ..............................................................................75
3.6.1. Trifazs sistemos ........................................................................................................................75
3.6.2. Generatoriaus apvij jungimas vaigde ....................................................................................76
3.6.3. Generatoriaus apvij jungimas trikampiu...................................................................................77
3.6.4. Energijos imtuv jungimas vaigde..........................................................................................78
3.6.5. Energijos imtuv jungimas trikampiu.........................................................................................79
3.6.6. Simetrini kintamosios srovs trifazi grandini skaiiavimas..................................................80
3.6.7. Nesimetrins trifazs grandins..................................................................................................81
3.7. Transformatoriai ................................................................................................................................83
3.7.1. Transformatori paskirtis............................................................................................................83
3.7.2. Transformatoriaus konstrukcija..................................................................................................83
3.7.3. Transformatoriaus veikimo principas .........................................................................................83
3.7.4. Transformatori ilimas ir auinimas .........................................................................................84
3.7.5. Transformatori darbo reimai ...................................................................................................85
3.7.6. Transformatori naudingumo koeficientas.................................................................................85
3.7.7. Trifazis transformatorius ............................................................................................................86
3.7.8. Specialieji transformatoriai.........................................................................................................86
3.7.8.1. Kontaktinio suvirinimo transformatorius ............................................................................86
3.7.8.2. tampos ir srovs matavimo transformatoriai......................................................................87
3.7.9. Autotransformatoriai...................................................................................................................88
3.8. Kintamosios srovs elektros mainos.................................................................................................89
3.8.1. Paskirtis ir klasifikacija...............................................................................................................89
3.8.2. Asinchroninio variklio konstrukcija ...........................................................................................89
3.8.3. Sukamojo magnetinio lauko gavimas.........................................................................................90
3.8.4. Asinchroninio variklio veikimo principas ..................................................................................90
3.8.5. Asinchroninio variklio sukimo momentas..................................................................................91
3.8.6. Asinchronini varikli su trumpai jungtu ir faziniu rotoriumi paleidimas .................................92
3.8.7. Asinchroninio variklio sukimosi danio reguliavimas ...............................................................92
3.8.8. Vienfazis asinchroninis variklis..................................................................................................92
3.8.9. Asinchroninio variklio nuostoliai ir naudingumo koeficientas...................................................93
3.9. Nuolatins srovs elektros mainos ...................................................................................................95
3.9.1. Nuolatins srovs elektros main konstrukcija.........................................................................95
3.9.2. Nuolatins srovs generatoriaus veikimo principas....................................................................95
3.9.3. vairi adinimo tip nuolatins srovs generatoriai ..................................................................96
3.9.3.1. Nepriklausomo adinimo nuolatins srovs generatorius ...................................................97

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

4
3.9.3.2. Lygiagretaus adinimo nuolatins srovs generatorius.......................................................97
3.9.3.3. Nuoseklaus adinimo nuolatins srovs generatorius .........................................................98
3.9.3.4. Miraus adinimo nuolatins srovs generatorius...............................................................99
3.9.4. Nuolatins srovs variklio veikimo principas.............................................................................99
3.9.5. vairi adinimo tip nuolatins srovs varikliai......................................................................100
3.9.5.1. Lygiagretaus adinimo nuolatins srovs variklis.............................................................100
3.9.5.2. Nuoseklaus ir miraus adinimo nuolatins srovs varikliai.............................................101
3.9.6. Nuolatins srovs varikli paleidimas ......................................................................................102
3.9.7. Nuolatins srovs varikli sukimosi danio reguliavimas........................................................102
3.II. Elektronika ......................................................................................................................................104
3.10. Fizikiniai elektronini tais pagrindai ..........................................................................................104
3.10.1. Elektronikos teorijos pagrindai...............................................................................................104
3.10.2. Puslaidininki elektrins ir fizikins savybs. Puslaidininki krvininkai ............................107
3.10.3. Savasis ir priemaiinis puslaidininki laidumas .....................................................................107
3.10.4. Kontaktiniai reikiniai puslaidininkiuose ...............................................................................109
3.10.4.1. pn sandra ir jos savybs.................................................................................................109
3.10.5. Puslaidininkini tais klasifikacija........................................................................................112
3.11. Puslaidininkiniai rezistoriai............................................................................................................114
3.11.1. Klasifikacija............................................................................................................................114
3.11.2. Termorezistoriai......................................................................................................................115
3.11.3. Varistoriai ...............................................................................................................................117
3.11.4. Tenzorezistoriai ......................................................................................................................118
3.11.5. Fotorezistoriai .........................................................................................................................119
3.11.6. Magnetorezistoriai ..................................................................................................................122
3.11.7. Holotronai ...............................................................................................................................122
3.12. Puslaidininkiniai diodai..................................................................................................................124
3.12.1. Klasifikacija............................................................................................................................124
3.12.2. Lygintuviniai diodai................................................................................................................126
3.12.3. Universals diodai ..................................................................................................................128
3.12.4. Impulsiniai diodai ...................................................................................................................128
3.12.5. Stabilitronai ............................................................................................................................129
3.12.6. Varikapai ................................................................................................................................131
3.12.7. Superaukto danio diodai ......................................................................................................132
3.12.8. Tuneliniai diodai.....................................................................................................................132
3.12.9. Inversiniai diodai ....................................................................................................................133
3.12.10. otkio diodai.........................................................................................................................133
3.12.11. Magnetodiodai ......................................................................................................................134
3.12.12. Gano diodai...........................................................................................................................134
3.12.13. Fotodiodai .............................................................................................................................134
3.12.14. viesos diodai .......................................................................................................................136
3.13. Tranzistoriai ...................................................................................................................................138
3.13.1. Lauko tranzistoriai ..................................................................................................................138
3.13.2. Dvipoliai (bipoliarieji) tranzistoriai ........................................................................................141
3.13.2.1. Klasifikacija ....................................................................................................................141
3.13.2.2. Dvipolio tranzistoriaus darbas aktyviniu statiniu reimu................................................142
3.13.2.3. Dvipolio tranzistoriaus jungimo schemos .......................................................................143
3.13.2.4. Dvipolio tranzistoriaus statins charakteristikos .............................................................144
3.13.2.5. Dvipolio tranzistoriaus dinaminis darbo reimas ............................................................146
3.13.2.6. Dvipolio tranzistoriaus parametrai ..................................................................................148
3.13.2.7. Dvipolio tranzistoriaus darbas jungiklio reimu .............................................................149
3.14. Tiristoriai........................................................................................................................................153
3.15. Mikrograndynai..............................................................................................................................157

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

5
3.15.1. Klasifikacija............................................................................................................................157
3.15.2. Skaitmeniniai (loginiai) mikrograndynai................................................................................158
3.15.2.1. Loginiai elementai...........................................................................................................158
3.15.2.2. ifratoriai ir deifratoriai .................................................................................................160
3.15.2.3. Multiplekseriai ir demultiplekseriai ................................................................................160
3.15.2.4. Kiti skaitmeniniai taisai..................................................................................................161
3.15.3. Analoginiai mikrograndynai ...................................................................................................162
3.15.3.1. Diferenciniai stiprintuvai.................................................................................................162
3.15.3.2. Operaciniai stiprintuvai ...................................................................................................163
3.15.4. Skaitmen analoginiai ir analogo skaitmeniniai mikrograndynai (keitikliai).........................165
3.15.4.1. Skaitmen analoginiai keitikliai ......................................................................................166
3.15.4.2. Analogo skaitmeniniai keitikliai .....................................................................................166
3.16. Optoelektroniniai taisai .................................................................................................................168
3.16.1. Fototranzistoriai......................................................................................................................168
3.16.2. Fototiristoriai ..........................................................................................................................168
3.16.3. Optronai ..................................................................................................................................169
3.17. Elektroniniai indikatoriai ...............................................................................................................171
3.17.1. Elektroniniai vamzdiai ..........................................................................................................171
3.17.1.1. Elektroninio vamzdio su elektrinio lauko valdymu konstrukcija ir veikimo principas .171
3.17.1.2. Elektroninio vamzdio su magnetinio lauko valdymu konstrukcija ir veikimo principas
........................................................................................................................................................172
3.17.2. Ploktieji indikatoriai..............................................................................................................172
3.17.2.1. Puslaidininkiniai indikatoriai ..........................................................................................173
3.17.2.2. Vakuuminiai liuminescenciniai indikatoriai....................................................................173
3.17.2.3. Dujinio ilydio indikatoriai............................................................................................173
3.17.2.4. Elektroliuminescenciniai indikatoriai..............................................................................174
3.17.2.5. Skystakristaliai indikatoriai .............................................................................................175
3.17.2.6. Ploktieji elektrovakuuminiai altj katod indikatoriai ...............................................175
Literatra.................................................................................................................................................177

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

6
ANGINIS ODIS

Elektrotechnika ir elektronika tai vienos fundamentaliausi technikos moksl sritys.
Elektrotechnikos ir elektronikos inios btinos studijuojant daugel iuolaikini specialybi
dalykus, praktikai reikalingos vairi srii ininieriams.
i mediaga skiriama auktj neuniversitetini mokykl autotransporto elektronikos,
automobili techninis aptarnavimas, automatizuotos mediag apdirbimo technologijos program
studentams studijuojantiems elektrotechnikos ir elektronikos modul (dalyk). Kit specialybi
studentai ia mediaga gals naudotis kaip pagalbine priemone.
Studijuojant elektrotechnikos ir elektronikos modul (dalyk) suteikiamos inios apie
elektros grandines, komponentus, elementus ir elektroninius taisus, j enklinim, j
klasifikavim, j sutartinius enklus. Supaindinama su elektros grandini veikimo dsniais,
elektronini tais struktra, veikimu, funkcijomis. Mokoma apskaiiuoti elektros grandini
element ir komponent parametrus bei naudoti elektros grandines, prietaisus, taisus parenkant
automobili elektronikos technik. Mokoma vertinti ir itirti tipini elektronini tais
parametrus, savybes, naudotis inynais. Mokoma taikyti elektros grandines ir j jungimo bdus,
elektroninius taisus vairiuose automobili elektros ir elektronikos renginiuose, pateikti
elektronini tais analizs ir tyrimo rezultatus.

io dalyko siektini tikslai:
Suteikti inias apie elektros grandines, elektrini grandini komponentus bei elementus,
elektroninius taisus, j enklinim, j klasifikavim, j sutartinius grafinius enklus;
Formuoti paintinius gebjimus suprasti elektros grandini veikimo dsnius, elektronini
tais struktr, veikim, imanyti pagrindinius j parametrus;
Ugdyti iuos praktinius gebjimus naudoti elektros grandines, elektroninius taisus
parenkant automobili elektronikos technik, vertinant automobili kontrols prietais ir
tais paskirt, galimybes; itirti tipini elektronini tais veikim, naudotis inynais;
tvirtinti perkeliamuosius gebjimus taikyti elektros grandini jungimo bdus derinant ir
reguliuojant tarpusavyje elektronins rangos prietais ir tais parametrus; pagrsti atskir
elektronini tais panaudojimo tikslingum, pateikti elektronini tais analizs ir tyrimo
rezultatus.
Mokymosi rinkinys parengtas vykdant ES struktrini fond remiam projekt Kauno
technikos kolegijos ininerins krypties studij program tobulinimas. Autorius dkingas u
suteikt param.
Tikims, kad i mediaga bus efektyvi mokymo/si priemon studijuojantiems ir pads
lengviau pasiekti studij programos ir studij dalyko rezultatus bei gyti ini ir praktini gdi.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

7
3. PASKAIT KONSPEKTAS

Pratarm

Elektrotechnika ir elektronika tai svarbios technikos moksl sritys. Elektrotechnikos ir
elektronikos inios btinos studijuojant technini specialybi dalykus, praktikai reikalingos
vairi srii ininieriams.
is konspektas skirtas auktj neuniversitetini mokykl autotransporto elektronikos,
automobili techninis aptarnavimas, automatizuotos mediag apdirbimo technologijos program
studentams studijuojantiems elektrotechnikos ir elektronikos dalyk. Konspekto turinys atitinka
nurodyt specialybi elektrotechnikos ir elektronikos dalyko program apraus. Kit specialybi
studentai iuo konspektu gals naudotis kaip pagalbine priemone.
Konspektas sudarytas i dviej dali. Pirmojoje dalyje yra nagrinjama elektrotechnika ir j
sudaro devyni skyriai. Antrojoje dalyje yra nagrinjama elektronika ir j sudaro atuoni skyriai.
Pirmajame skyriuje pateikiami potencialinio elektrinio lauko ir elektrins talpos svarbiausi
klausimai. Antrajame skyriuje nagrinjamos nuolatins srovs elektros grandins. Isiaikinamos
elektros srovs, elektrin varos svokos. Analizuojami Omo dsnis, pirmasis ir antrasis
Kirchhofo dsniai. Treiajame skyriuje apraomos temos susijusios su elektromagnetizmu ir
magnetinmis grandinmis. Ketvirtajame skyriuje susipastama su pagrindiniais elektriniais
matavimais ir elektrini dydi matavimo metodais bei priemonmis. Penktajame skyriuje
analizuojamos kintamosios vienfazs elektros srovs grandins. etasis skyrius skirtas
kintamosios trifazs elektros srovs grandini nagrinjimui. Septintajame skyriuje apvelgiami
transformatoriai. Atuntajame apraomos kintamosios srovs elektros mainos. Paskutiniajame
elektrotechnikos devintajame skyriuje isiaikinami pagrindiniai klausimai susij su nuolatins
srovs mainomis.
Deimtajame skyriuje susipastama su fizikiniais elektronins technikos pagrindais.
Isiaikinama, kas yra puslaidininkiai, pn sandra. Vienuoliktasis skyrius skirtas puslaidininki
rezistori apvalgai ir analizei. Dvyliktajame skyriuje susipastama su vairiais puslaidininkiniais
diodais, j charakteristikomis, parametrais bei taikymu. Tryliktajame skyriuje apvelgiami ir
analizuojami tranzistoriai. Keturioliktas skyrius skirtas tiristoriaus veikimo principui isiaikinti.
Penkioliktajame apvelgiami vairs mikrograndynai. Mikrograndynai naudojami plaiai, todl
yra pateikiamas j skirstymas, apvelgiamos panaudojimo galimybs. eioliktajame skyriuje
susipastama su optoelektroniniais taisais ir galimybmis. Septynioliktas skyrius skirtas
elektronini indikatori apvalgai ir pagrindini parametr, charakteristik isiaikinimui.
Kad studentams bt lengviau sisavinti pateikt mediag, kiekvieno skyriaus pabaigoje
pateikiami savikontrols klausimai ir uduotys.
Ruoiant leidin, stengtasi vartoti naujausius terminus ir apibrtis pagal Penkiakalb
aikinamj elektrotechnikos termin odyn. Todl, pavyzdiui, vietoje termino elektrovaros
jga, elektrovara vartojamas terminas vidin tampa, kurio ymuo yra
0
U . Standartas IEC 80000-
6. Quantities and units. Pt. 6: Electromagnetism. Edition 1.0 2008-03 termin elektrovaros jga,
kurio santrumpa EVJ, ymuo E, teikia kaip nevartotin, grietai pasmerkt (angl. deprecated).
Autorius nemano, kad leidinyje pavyko ivengti trkum. Bsiu dkingas visiems tuos
trkumus pastebjusiems. Aptikus netikslum ar suradus klaid, praome praneti autoriui:
marius.saunoris@ktu.lt.
Autorius

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

8
3.I. Elektrotechnika

Elektrotechnika tai technikos mokslo aka aprpianti elektrini ir magnetini reikini
teorij ir j praktin taikym.
Elektrotechnikos vystymosi pradia laikoma periodas, apimantis devyniolikto amiaus
pradi. Tuo metu padaryti daug svarbi elektrotechnikai atradim ir iradim.
Tolimesnis elektrotechnikos vystymasis nulm visos technins srities vystymsi. Be
elektrotechnikos iuolaikins technologijos nebt pasiekusios toki laimjim, kuriais diaugiasi
visas pasaulis. Elektrotechnik galima laikyti visos technins srities pamatu.

3.1. Potencialinis elektrinis laukas ir elektrin tampa

3.1.1. Elektrinis lauko stipris

Aplink elektrint kn susidaro elektrinis laukas, kuris vaizduojamas linijomis (3.1.1 pav.).

3.1.1 pav. Elektrinio lauko linijos aplink teigiamai ir neigiamai elektrint kn

Nejudanio elektrinto kno (dalels) elektrinis laukas vadinamas elektrostatiniu. Knai arba
dalels elektrinti vienodo enklo krviais vienas kit stumia, o nevienodo enklo traukia (3.1.2
pav.).

3.1.2 pav. Tarpusavio sveika tarp teigiamai ir neigiamai elektrint kn (daleli)

Tarpusavio veikimo jga
e
F nusakoma Kulono dsniu:
2
2 1
4 r
Q Q
F
a
e

=

, (3.1.1)
ia
1
Q ,
2
Q elektros krviai, matuojami kulonais (C);
e
F elektrin jga, matuojama niutonais
(N); r atstumas tarp elektrint kn ar daleli, matuojama metrais (m);
a
dielektrin
skvarba, vertinanti aplinkos elektrines savybes, matuojama F/m.
Norint imatuoti elektrin lauk taikomas netiesioginis matavimo bdas. Pavyzdiui,
priimkime, kad elektrinio lauko altinis yra knas (dalel), turintis krv
1
Q , o krvis
2
Q yra labai
maas atvilgiu
1
Q ir negali pakeisti
1
Q elektrinio lauko charakteristik. Tokiu atveju galima
krv
2
Q vadinti bandomuoju takiniu krviu. Jo pagalba galima aptikti jg
e
F , kuri veiks krv
2
Q , ir ityrinti
1
Q krvio kuriam elektrin lauk vairiuose takuose. Elektrinio lauko jgos
charakteristika yra elektrinio lauko stipris, kuris gali bti ireiktas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

9
2
Q
F
E
e
= . (3.1.2)

Remiantis Kulono dsniu, izoliuoto takinio elektrinto kno elektrinio lauko stipris bet
kuriame jo take atstumu r bus:

2
4 r
Q
E
a

=

, (3.1.3)
ia Q elektros krvis, kuriantis elektrin lauk; r atstumas tarp elektrint kno ir matuojamo
tako;
a
dielektrin skvarba, vertinanti aplinkos elektrines savybes.
Elektrinis laukas vadinamas vienalyiu arba homogeniniu, jei visuose jo takuose elektrinio
lauko stipris vienodo dydio ir krypties. Toks laukas yra tarp dviej elektrint lygiagrei
plokteli (3.1.3 pav.).

3.1.3 pav. Vienalytis arba homogeninis elektrinis laukas tarp dviej elektrint lygiagrei
plokteli

3.1.2. Elektrin tampa

Elektrins tampos svoka gali bti paaikinama keliais bdais. Pirmuoju atveju, priimama,
kad dalel, turinti teigiam krv Q, randasi elektriniame lauke (3.1.4 pav.).

3.1.4 pav. Dalel, turinti teigiam krv ir esant elektriniame lauke

Dalel veikiama elektrinio lauko jgos
e
F juds. Jai pasislinkus atstumu l, tarp tak 1 ir 2,
bus atliktas darbas:
l Q E l F A
e
= =
12
, (3.1.4)
ia E elektrinio lauko stipris; Q dalels krvis.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

10
Atlikto darbo perkeliant elektros krv tarp dviej elektrinio lauko tak ir to perkelto krvio
santykis vadinamas elektrine tampa tarp i tak:

l E
Q
l Q E
Q
A
U =

= =
12
, (3.1.5)
tampos matavimo vienetas voltas (V). Danai vartojami dydiai mV, kV (1 mV=
3
10 1

V=0.001 V; 1 kV=
3
10 1 V= 1000 V).
Antruoju atveju, tampa tarp nagrinjamo elektrinio lauko tako, pavyzdiui, M ir ems
paviriaus vadinama to lauko tako potencialu
M
V (3.1.5 pav.). Bet kurio ems paviriaus tako
potencialas laikomas lygiu nuliui. tampa tarp dviej elektrinio lauko tak yra lygi t tak
potencial skirtumui
N M MN
V V U = (3.1.5 pav.).

3.1.5 pav. tampa potencial skirtumas

3.1.3. Laidininkai elektriniame lauke

Jeigu elektrin lauk, kurio stipris
1
E patalpinsime laid kn, tai laisvieji elektronai
atsidurs vienoje kno paviriaus pusje, kuri gaus neigiam krv, o kita taps elektrinta teigiamai
(3.1.6 pav.). Visa tai aikinama elektrostatins indukcijos reikiniu. Po krvi persiskirstymo
laidininke susikuria vidinis elektrinis laukas
2
E , kuris nukreiptas prie iorin elektrin lauk
1
E .
Laidininke laisvieji elektronai juda tol, kol elektrini laukai
1
E ir
2
E susivienodina. Kai
2 1
E E = ,
bendras laukas lygus nuliui ir jeigu laidininke yra laisvj krvio nej , tai elektrostatinis laukas
jame egzistuoti negali.

3.1.6 pav. Laidus knas elektriniame lauke

Jeigu elektrin lauk bt patalpintas tuiaviduris laidininkas (pvz., metalinis vamzdis), tai
elektrintos dalels susikaupia ant jo paviriaus, o laidininko viduje ir tutumoje elektrinio laiko
nebus. i laidinink savyb taikoma elektrostatiniam ekranavimui, kai reikia apsaugos nuo
iorinio elektrinio lauko poveikio.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

11
3.1.4. Dielektrik poliarizacija

Dielektrikai yra dviej tip: su nepolinmis ir polinmis molekulmis. neus dielektrik su
nepolinmis molekulmis iorin elektrin lauk, elektron orbitos ir branduoliai pasislenka.
Atomo branduolys atsiduria ne orbitos centre (1.7 a) pav.). Toks atomas nagrinjamas kaip
elektrinis dipolis, sudarytas i prieingo enklo takini krvi poros, tarp kuri yra nedidelis
nuotolis l dipolio petys (3.1.7 b) pav.)

a) b)
3.1.7 pav. Dielektriko atomas nepaveikus ir paveikus ioriniu elektriniu lauku (a); elektrinis
dipolis (b)

Krvio Q ir peties l sandauga vadinama dipolio elektriniu momentu
l Q p = . (3.1.6)

Vadinasi, dielektriko su nepolinmis molekulmis atomai elektriniame lauke tampa
dipoliais, kuri elektriniai momentai p stengiasi orientuotis iorinio lauko kryptimi.
Molekuls, turinius stiprius vidinius elektrinius laukus, vadinamos polinmis. Tas
molekules galima laikyti dipoliais. Veikiamos iorinio elektrinio lauko, jos pasisuks ir uims
padt artim elektrinio lauko krypiai. Dipoli susidarymas arba polini molekuli orientacijos
pasikeitimas dielektrike, veikiant ioriniam elektriniam laukui, vadinamas poliarizacija. Inykus
elektriniam laukui, inyksta ir poliarizacija.
Dielektriko poliarizacijos rezultate, poliarizuoti atomai arba molekuls isidsto iilgai
elektrinio lauko
I
E linij ir sukuria savj elektrin lauk
p
E , kuris yra nukreiptas prie iorin
elektrin lauk
I
E . io reikinio pasekm iorinis elektrinis laukas dielektrike susilpnja ir
atstojamasis elektrinio lauko stipris dielektrike yra lygus
p I
E E E = (3.1.8 pav.). Tuo
paaikinama, kad dielektrikas yra nelaidus arba maai laidus elektros srovei.

3.1.8 pav. Dielektrikas esant poliarizacijai

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

12
3.1.5. Dielektrin skvarba

Dielektriko elektrins savybs vertinamos absoliutine dielektrine skvarba
a
. Kiekvienas
dielektrikas turi apibrt
a
reikm. Vakuumo absoliutin dielektrin skvarba
0
vadinama
elektrine konstanta (
12
0
10 85 , 8

=
m
F
). vairi mediag dielektrins savybs lyginamos su
vakuumo savybmis. Santykis
0
a
s
= vadinamas santykine dielektrine skvarba, kuri rodo kiek
kart elektrinis laukas dielektrike silpnesnis negu vakuume. Mediag
s
reikms duodamos
inynuose. Pavyzdiui, stiklui 10 5 , 5 =
s
, parafinui 2 , 2 2 =
s
.

3.1.6. Dielektrik elektrinis atsparumas ir j pramuimas

Elektriniuose renginiuose danai naudojamos dielektrins mediagos tam, kad utikrinti
elektrin izoliacij. Jei dielektrin mediaga (izoliacija) yra tarp srovei laidi dali, turini
skirtingus potencialus, tai ji yra veikiama elektrinio lauko. Elektrinio lauko stipris dielektrike
priklauso nuo tampos tarp laidinink, atstumo tarp j, j formos ir matmen bei dielektriko
dielektrins skvarbos. Jeigu elektrinis lauko stipris virys kritin dyd, tai dielektrikas neteks
elektroizoliacini savybi ir vyks dielektriko pramuimas. tampa, prie kurios pramuamas
dielektrikas vadinama pramuimo tampa. Ji ymima
pr
U . Elektrinio lauko stiprio dydis,
atitinkantis pramuimo tampai, vadinamas dielektriko elektriniu atsparumu. Elektrinis atsparumas
skaiiuojamas pagal formul:
d
U
E
pr
pr
= , (3.1.7)
ia d dielektriko storis.
Dielektriko pramuimas gali bti elektrinis ir iluminis. Elektrinis pramuimas bdingas
dujoms (dujiniams dielektrikams). Skystiems ir kietiems dielektrikams labiau bdingas iluminis
pramuimas.
Esant elektriniam pramuimui vyksta smgin jonizacija. Tam, kad ji pradt vykti
dielektrike turi bti sudarytas elektrinis laukas, kurio stipris turi viryti tos mediagos
. pr
E
Esant iluminiam pramuimui dielektrike didja isiskirianti iluma. Tai vyksta tada, kai dl
didjanio elektrinio lauko dielektrike atsiranda pavirins ir trins srovs. ios srovs takoja
elektrint daleli poslink arba polini molekuli orientacijos kitim. To pasekm elektros
energijos virtimas iluma. Esant atitinkamam elektrinio lauko stipriui (virijus dielektrins
mediagos
. pr
E ), vyksta vietinis dielektriko perkaitimas ir jis apanglja, sutrkinja ir toje vietoje
tampa laidus.

3.1.7. Elektroizoliacins mediagos

Tai dielektrikai, kuri elektrinis laidumas yra visikai maas arba jie yra nelaids. Pagal
agregatin bsena skirstomi dujinius, skystus ir kietus. Pagal chemin prigimt, organines ir
neorganines mediagas.
1. Dujiniai dielektrikai.
Pagrindinis dujinis dielektrikas yra oras. Taiau naudojamos ir kitos dujos: inertins dujos
(argonas, neonas, kriptonas ir kt.), anglies oksidas ir kt.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

13
2. Skystieji dielektrikai.
Tai mineralins alyvos, dervos, sintetiniai skysiai, lakai (skystoje fazje). Mineralins
alyvos naudojamos transformatoriuose, kabeliuose, kondensatoriuose ir kt. Daniausiai
naudojamos sintetins (polimerins) dervos, pavyzdiui, polietilenas, polichloridas. Dervos yra
pagrindin daugumos lak, plastmasi, plveli dedamoji ir naudojama laidams, kabeliams
izoliuoti.
3.Kietieji dielektrikai.
a) Pluotins izoliacins mediagos. Jos bna organins ir neorganins (stiklo pluotas).
Pluotins organins mediagos popierius, kartonas, audiniai, fibra, getinaksas, tekstolitas.
Pluotins organins mediagos impregnuojamos skystais dielektrikais. Fibra gaminama i
popieriaus, veikiant cinko chloridu. Getinaksas yra daugiasluoksnis stipriai supresuotas popierius
impregnuotas bakelitiniu laku. Tekstolitas yra supresuotas audinys impregnuotas rezoline derva;
b) Plastmass. Jos naudojamos laid, kabeli izoliacijai. Taip pat i j gamina dielektrines
detales;
c) Guma. Naudojama laid, kabeli izoliacijai;
d) Stiklas. Naudojamas izoliatoriams ir stiklo pluoto mediagoms gaminti;
e) Elektroporcelianas. Naudojamas izoliatoriams ir detalms gaminti;
f) rutis. Tai mineralas. Jis yra atsparus didelei temperatrai ir drgmei. Suklijuoti derva
arba laku ruio lakteliai (mikanitas) naudojami elektros mainose;
g) Parafinas. Jis yra naftos produktas ir yra naudojamas popieriui, kartonui impregnuoti.

3.1.8. Elektrin talpa. Kondensatoriai

Du laidininkai (ploktels) atskirti dielektriku sudaro elektrin kondensatori (3.1.9 pav.).

3.1.9 pav. Plokiasis kondensatorius: S plokteli plotas; Q sukauptas krvis; U tampa
sudaryta tarp plokteli; d dielektriko storis tarp plokteli;
a
dielektriko, esanio tarp
plokteli, absoliutin dielektrin skvarba

Kondensatorius kaupia ir ilaiko savo ploktelse vienodo didumo bet prieing enkl
elektros krvius. Santykis krvio su tampa tarp plokteli vadinama kondensatoriaus talpa:

d
S
U
Q
C
a

= =

, (3.1.8)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

14
ia S plokteli plotas; Q sukauptas krvis; U tampa sudaryta tarp plokteli; d
dielektriko storis tarp plokteli;
a
dielektriko, esanio tarp plokteli, absoliutin dielektrin
skvarba.
Kondensatoriaus talpos vienetas yra faradas (F). Daniausiai naudojami maesni vienetai:
mikrofaradas ( F F F 000001 . 0 10 1 1
6
= =

), nanofardas ( F F nF 000000001 . 0 10 1 1
9
= =

),
pikofaradas ( F F pF 01 0000000000 . 0 10 1 1
12
= =

). Kondensatorius yra apibdinamas ne vien tik
talpa, bet visada reikia vertinti ir tamp, prie kurios bus jungiamas kondensatorius.
Kondensatoriai gali turti t pai talp, bet skirtis pagal prijungiamos tampos dyd (pavyzdiui,
100 F 50 V ir 100 F 250 V). Virijus kondensatoriaus galimos prijungiamos tampos dyd,
kondensatorius yra sugadinamas. Kondensatoriaus ymjimas schemose parodytas 3.1.10 pav.

3.1.10 pav. Kondensatoriaus ymjimas schemose

Kondensatoriai bna vairi konstrukcij. Danai naudojami ploktieji ir cilindriniai
(elektrolitiniai). Plokij kondensatori sudaro dvi lygiagreios metalins ploktels, kurios
izoliuotos viena nuo kitos dielektriku (3.1.9 pav.). Kondensatoriaus talpa priklauso nuo: jo
plokteli formos ir matmen, j (plokteli) tarpusavio padties, dielektriko, esanio tarp
plokteli, savybi. Dielektrik, naudojam kondensatoriuose, dielektrin skvarba nuo elektrinio
lauko stiprio nepriklauso, todl kondensatoriai turi pastovi talp (talpa nesikeiia nuo prijungtos
tampos dydio).
Taip pat reikia inoti, kad du elektros tinklo laidai, dvi elektros kabelio gyslos ir kt. turi
elektrin talp ir j reikia vertinti.

3.1.9. Kondensatori jungimas

Jeigu nra reikiamos talpos arba reikiamos tampos kondensatoriaus, tai kondensatorius
galima sujungti nuosekliai, lygiagreiai ir miriai.

3.1.11 pav. Nuoseklusis kondensatori jungimas

Sujungus kondensatorius nuosekliai (3.1.11 pav.) vis kondensatori krviai bus vienodi

3 2 1
Q Q Q Q = = = , (3.1.9)
ia Q bendras vis kondensatori krvis;
1
Q krvis ant pirmo kondensatoriaus;
2
Q krvis
ant antro kondensatoriaus;
3
Q krvis ant treio kondensatoriaus.
Grandins tampa nuosekliajame jungime

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

15
3 2 1
U U U U + + = , (3.1.10)
ia U tampa ant vis kondensatori;
1
U tampa ant pirmo kondensatoriaus;
2
U tampa ant
antro kondensatoriaus;
3
U tampa ant treio kondensatoriaus.
tamp galima ireikti krvi ir talp santykiu remiantis 3.1.8 formule

3
3
2
2
1
1
C
Q
C
Q
C
Q
C
Q
+ + = , (3.1.11)
ia C bendra vis kondensatori talpa;
1
C pirmo kondensatoriaus talpa;
2
C antro
kondensatoriaus talpa;
3
C treio kondensatoriaus talpa.
3.1.11 formulje suprastinus Q, gaunama bendroji kondensatoriaus talpa

3 2 1
1 1 1 1
C C C C
+ + = arba
3 2 1
1 1 1
1
C C C
C
+ +
= . (3.1.12)

Jeigu nuoseklij kondensatori grandin sudaro tik du nuosekliai (tik tada galima naudoti
i formul) sujungti kondensatoriai, tada galima skaiiuoti taip:

2 1
2 1
2 1
1 1 1
C C
C C
C
C C C +
= + = . (3.1.13)

Sujungus kondensatorius lygiagreiai (3.1.12 pav.), tampos ant vis kondensatori bus
vienodos
3 2 1
U U U U = = = . (3.1.14)

Krviai ant kondensatori bus proporcingi j talpai

3 2 1
Q Q Q Q + + = . (3.1.15)
3.1.15 formul staius krvio reikm i 3.1.8 formuls, gaunama iraika

3 3 2 2 1 1
U C U C U C U C + + = . (3.1.16)

3.1.16 iraik padalinus i U, gaunama bendros grandins talpos iraika

3 2 1
C C C C + + = . (3.1.17)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

16

3.1.12 pav. Lygiagretusis kondensatori jungimas

Mirusis kondensatori jungimas savyje turi tiek nuoseklj jungim, tiek lygiagretj.
Miriame kondensatori jungime gali bti daug nuoseklij ir lygiagreij jungim. Tegul bus
nagrinjama paprasiausia miriojo kondensatori jungimo grandin, kuri pateikta 3.1.13 pav.

3.1.13 pav. Mirus kondensatori jungimas

Kaip matyti i 3.1.13 pav., kondensatoriai
2
C ir
3
C yra sujungti lygiagreiai, o
kondensatorius
1
C atvilgiu
23
C sujungtas nuosekliai. Miriame jungime negalima i karto
skaiiuoti bendros talpos ir reikalingas prastinimas. Grandins (schemos) prastinimas remiasi tuo,
kad iekomas nuoseklusis arba lygiagretusis jungimas ir vykdomas atitinkamas skaiiavimas
pagal jungimo tip. Pavyzdiui, grandinje pavaizduotoje 3.1.13 pav., galima suprastinti
kondensatorius
2
C ir
3
C , kurie sujungti lygiagreiai

3 2 23
C C C + = . (3.1.18)
Atlikus prastinim gaunama grandin, kuri pavaizduota 3.1.14 a) pav. Toliau matyti, kad
galima i grandin supaprastinti galutinai, nes liko nuoseklusis kondensatori
1
C ir
23
C
jungimas

23 1
1 1
1
C C
C
+
= arba
23 1
23 1
C C
C C
C
+
= . (3.1.19)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

17

a) b)
3.1.14 pav. Miriojo kondensatori jungimo prastinimas

Kondensatoriui kaupiant krv yra sukaupiama elektros energija kuri gali bti vertinama

C
Q U C Q U
W
=
2 2 2
2 2
. (3.1.20)
Energijos matavimo vienetas daulis (J). Bendra vis kondensatori energija visada yra lygi
atskir kondensatori energij sumai ir nepriklauso nuo jungimo. i savyb panaudojama
sprendim teisingumo patikrinimui:

3 2 1
W W W W + + = , (3.1.21)
ia W bendra vis kondensatori sukaupta energija;
1
W pirmo kondensatoriaus sukaupta
energija;
2
W antro kondensatoriaus sukaupta energija;
3
W treio kondensatoriaus sukaupta
energija.

Savikontrols klausimai ir uduotys

1. Paaikinkite, kas tai yra:
- elektrinis laukas;
- elektrin tampa;
- dielektrikai;
- elektroizoliacins mediagos;
- elektrinis pramuimas;
- dielektrin skvarba;
- elektrin talpa;
- kondensatoriai.
2. Kokie yra kondensatori jungimo bdai ir kuo jie skiriasi?
3. Apskaiiuokite trij nuosekliai sujungt kondensatori (
1
C =10 nF,
2
C =20 nF,
3
C =30 nF)
bendrj talp.
4. Apskaiiuokite trij lygiagreiai sujungt kondensatori (
1
C =10 nF,
2
C =20 nF,
3
C =30 nF)
bendrj talp.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

18
3.2. Nuolatins srovs elektrins grandins

3.2.1. Elektros srov laidininkuose ir vakuume

Elektros srov metaluose (kietuose laidininkuose) sudaro laisvieji elektronai, o
elektrolituose (skystuose laidininkuose) jonai. Metal elektrinis laidumas vadinamas
elektroniniu, o elektrolit joniniu.
Jeigu laidininke palaikomas elektrinis laukas (prijungta tampa), tai elektronai ir teigiamos
dalels arba jonai elektrinio lauko jg veikiami juds kryptingai t. y. teks elektros srov.
Teigiami jonai ir teigiamos dalels juds pagal lauko krypt, o elektronai ir neigiami jonai prie
elektrinio lauko krypt. Teigiama elektros srovs kryptis laikoma (pagal susitarim) pagal
teigiam jon arba teigiam daleli judjimo krypt.
Elektros srov gali tekti ir vakuume, taiau ten turi bti elektron altinis (katodas) ir
antrasis elektrodas (anodas). Be to tarp elektrod turi bti sudarytas elektrinis laukas t. y.
prijungta tampa.
Jeigu pro laidininko skerspjv per laik t prateka krvis Q, tai elektros srovs stipris

t
Q
I = . (3.2.1)
Elektros srovs stiprio matavimo vienetas yra amperas (A). Danai naudojami matavimo
vienetai: miliamperas ( A A mA 001 , 0 10 1 1
3
= =

), mikroamperas ( A A A 000001 , 0 10 1 1
6
= =

).
Jei elektros srov laikui bgant nekeiia savo krypties, tai ji vadinama nuolatine srove, o jei
elektros srov keiia savo krypt, tai ji vadinama kintamja srove (3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Elektros srov: 1 nuolatin elektros srov; 2 kintamoji nuolatin elektros srov

Srovs stiprio I ir laidininko skerspjvio ploto S santykis vadinamas srovs tankiu

S
I
J = . (3.2.2)

3.2.2. Elektrinis laidumas ir laidininko vara. Omo dsnis grandins daliai

Mediagos savyb sukurti elektros srov veikiant elektriniam laukui vadinama elektriniu
laidumu. Elektrinio laidumo laipsn apibria mediagos specifinis elektrinis laidumas .
Dydis, atvirkias specifiniam laidumui, vadinamas specifine vara

1
= . (3.2.3)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

19
Tekant laidininku elektros srovei, judantys laisvieji elektronai (jonai) susiduria su atomais
arba molekulmis ir yra stabdomi. is reikinys vadinamas laidininko vara. Ji apskaiiuojama
pagal i formul
S
l
R = , (3.2.4)
ia R laidininko vara; specifin laidininko vara, kuri matuojama m ; l laidininko
ilgis, matuojamas metrais; S laidininko skerspjvio plotas matuojamas
2
m .
Varos matavimo vienetas yra omas ( ). Danai vartojami didesni matavimo vienetai
kiloomas ( = = 1000 10 1 1
3
k ), megaomas ( = = 1000000 10 1 1
6
M ).
Maiausi specifin var turi auksas, sidabras, varis, aliuminis. Dydis atvirkias varai,
vadinamas laidumu

R
G
1
= . (3.2.5)
Laidumo matavimo vienetas simensas (S).
sidmtina, kad laidinink vara priklauso nuo temperatros. i priklausomyb ireikiama
formule
)) ( 1 (
1 2 1 2
+ = R R , (3.2.6)
ia
1
R laidininko vara prie temperatros
1
;
2
R laidininko vara prie temperatros
2
;
temperatrinis varos koeficientas, kuris parodo santykin varos pokyt pakitus temperatrai
1 C.
Kaitinant metalus j vara didja, o elektrolit maja. I to seka, kad jungiant laidus svarbu
utikrinti ger (laidumo atvilgiu kuo maesn sujungimo vara) sujungim, nes esant didesnei
sujungimo varai laidas kais, ko pasekm didjanti paio laido vara. Taip gali vykti ir
laidininko perkaitimas ir nutrkimas.
Visus tris pagrindinius elektrinius parametrus susieja Omo dsnis grandins daliai

R
U
I = , (3.2.7)
ia I elektros srov tekanti grandins dalyje; U tampos kritimas toje grandins dalyje; R tos
grandins dalies vara.
taisai, kurie jungiami grandin srovei riboti arba reguliuoti vadinami rezistoriais.
Rezistori schemose ymimi enklu pavaizduotu 3.2.2 pav. Rezistori pagrindinis parametras yra
vara. Bet taip pat reikia vertinti ir rezistoriaus galingum. Prie parenkant rezistori jungimui
grandin, reikia parinkti jo galingum ( I U P
R
= arba R I P
R
=
2
, ia I tekanti per rezistori
srov, U tampos kritimas ant tos varos, R rezistoriaus vara). Jeigu bus parinktas per maas
rezistoriaus galingumas, jis sudegs ir sugadins vis grandin.

3.2.2 pav. Rezistoriaus enklas schemose

Rezistoriai, kuri vara nepriklauso nei nuo srovs, nei nuo tampos vadinami tiesiniais.
Tiesinio rezistoriaus voltamperin charakteristika I=f(U) yra ties (1 3.2.3 pav.). Elektronikoje
taip pat naudojami rezistoriai, kuri vara priklauso nuo tampos ar kit parametr (pvz., viesos,
temperatros ir kt.).Tokio tipo rezistoriai vadinami netiesiniais, nes j voltamperin

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

20
charakteristika yra netiesin (2 3.2.3 pav.). Prie netiesini elektrins grandins element
priskiriami puslaidininkiniai taisai, termorezistoriai ir kt.

3.2.3 pav. Voltamperin charakteristika: 1 tiesinio rezistoriaus; 2 netiesinio rezistoriaus

3.2.3. Laidiosios mediagos ir gaminiai i laidi mediag

Slygikai skirstomos tris grupes: 1) su maa specifine vara; 2) su didele specifine vara;
3) superlaidios.
1. I mediag, su maa specifine vara yra gaminami laidai, kabeliai, magistrals ir kt.
iems tikslams naudojamas varis ir aliuminis. I vario lengva gaminti vairaus storio laidus (iki
tkstantj mm dali storio), juostas ir plon folij. Elektrotechnikoje naudojami ir vario lydiniai
(bronza, alvaris). Aliuminis turi blogesnes mechanines ir elektrines charakteristikas, bet yra
pigesnis. Dl blog mechanini savybi (dl vibracijos aliumininiai laidai gali nutrkti)
automobili elektrinje sistemoje aliuminis nenaudojamas. Aliuminini laid skerspjvis turi bti
60 % didesnis lyginant su variniais, esant tam paiam elektros srovs stipriui. Aliumin naudoja
gaminti kombinuotus (plieno - aliuminio) laidus elektros perdavimo linijoms, elektros laidams,
elektros kabeliams.
2. Mediagos turinios didel specifin var, daniausiai yra metalai ir metal lydiniai. Prie
j priklauso:
a) nichromas nikelio ir chromo lydinys. Naudojamas ildymo prietaisuose;
b) volframas. Naudojamas kaitrini lempui sil ir spirali gamyboje;
c) fechralis geleies, chromo ir aliuminio lydinys. Naudojamas ildymo prietaisuose;
d) manganinas vario, mangano ir nikelio lydinys. Naudojamas matavimo prietais
rezistoriams gaminti;
e) konstantanas vario ir nikelio lydinys. Naudojamas vieliniams rezistoriams (reostatams)
gaminti.
Prie laidij mediag, naudojam elektrotechnikoje, taip pat priklauso anglingosios
mediagos, metalins ir metalokeramikins kontaktins mediagos, lydmetaliai ir kt.
3. Superlaidios mediagos tai tokios mediagos, kuri specifin vara artja nul. is
reikinys pasireikia tada, kai yra mainama temperatra, nes majant temperatrai metal
specifin vara maja. Yra ityrinta, kad esant temperatrai artimai absoliutinam nuliui (-
273 C ), kai kuri mediag specifin vara sumaja beveik iki nulio (aliuminis, gyvsidabris,
vinas, vairios keramikos ir kt.).
Daniausiai pasitaikantys gaminiai i laidi mediag yra laidai ir vairs kebeliai. Jgos
kabeliai yra sudaryti i keli izoliuot srovei laidi gysl, kurios randasi hermetiniame apvalkale
(3.2.4 a) pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

21

a) b)
3.2.4 pav. Gaminiai i laidi mediag: a) jgos kabelis(1 gyslos i vario arba aliuminio laid;
2 gysl izoliatoriai polietilenas, guma ar kt.; 3 hermetinis apvalkalas plastmas, guma ar
kt.; 4 arvas, naudojamas apsaugai nuo mechanini sualojim.); b) plieno-aliumininis laidas (1
plienins gyslos; 2 aliuminio laidai)

Orinms elektros perdavimo linijoms naudojami neizoliuoti daugiavieliai aliumininiai arba
plieno-aliumininiai laidai (3.2.4 b) pav.). Elektros energijai perduoti pastat viduje naudojami
vairs guma arba plastmase izoliuoti variniai arba aliumininiai laidai ir kabeliai. Elektros main,
transformatori, o taip pat vairi tais (pvz., rits) ir prietais (pvz., rls) apvijos daniausiai
gaminamos i laku izoliuoto varinio laido. I anglies ir grafito gaminami elektros main
epetliai, elektrodai, nevieliniai rezistoriai, reostatai.

3.2.4. Pagrindiniai elektrini grandini elementai

Paprasiausia elektrin grandin sudaryta i trij pagrindini element altinio (1 3.2.5
pav.), imtuvo (2 3.2.5 pav.) ir jungiamj laid (3 3.2.5 pav.). Elektrinse grandinse be
pagrindini element naudojami apsaugos (saugikliai), matavimo prietaisai, komutavimo
aparatra (jungikliai, kontaktoriai) ir kt.

3.2.5 pav. Paprasiausia elektrin grandin: 1 altinis; 2 imtuvas; 3 jungiamieji laidai

Kaip elektros energijos altiniai plaiausiai naudojami elektromechaniniai generatoriai.
iluminse ir atominse elektrinse turbogeneratoriai, hidroelektrinse hidrogeneratoriai, vjo
jgainse vjo generatoriai. ie generatoriai yra kintamos trifazs srovs. Nuolatins srovs
grandinse naudojami elektromechaniniai generatoriai, elektrocheminiai altiniai (galvaniniai
elementai, baterijos, akumuliatoriai), termoelektrogeneratoriai (ilumin energij tiesiogiai
paveria elektros energij, pavyzdiui, termoelementai), fotoelektroniniai generatoriai (viesos
energij veria elektros energij, pavyzdiui, sauls baterijos).
Bet kurios ries energij paveriant elektros energij, altinyje atsiranda altinio tampa
(senesnis terminas nevartotinas elektrovaros jga). Jeigu prie altinio prijungtas imtuvas, tai
veikiant altinio tampai grandine teka elektros srov. altinio energija vertinama

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

22
t I U W
=
0
, (3.2.8)
ia
W altinio energija, kuri matuojama dauliais (J);

0
U altinio tampa, kuri matuojama
voltais (V); I elektros srovs stipris, kuris matuojamas amperais (A); t laiko tarpas, kuris
matuojamas sekundmis (s).
Energijos kiekis, sukuriamas per laiko vienet (pas mus priimta per valand, bet gali bti ir
kitas laiko tarpas) vadinama altinio galia, kuri gali bti apskaiiuojama

I U
t
W
P

= =
0
. (3.2.9)
Elektrins galios vienetas yra vatas (W). Danai naudojami vienetai: kilovatas
( W W kW 1000 10 1 1
3
= = ), megavatas ( W W MW 1000000 10 1 1
6
= = ), milivatas
( W W mW 001 , 0 10 1 1
3
= =

).
altinio darbo efektyvumas vertinamas jo naudingumo koeficientu, kuris daniausiai
vertinamas procentais
100

=
P
P P
, (3.2.10)
ia
P elektrins galios nuostoliai altinyje.

Elektros energijos imtuvai yra, pavyzdiui, elektros varikliai, apvietimo lempos, buitiniai
prietaisai ir kt. Imtuvo sunaudota energija

t R I t I U W
I
= =
2
, (3.2.11)

ia U tampa imtuvo jime, kuri matuojama voltais (V) ; I elektros srovs stipris, kur vartoja
imtuvas, matuojamas amperais (A); t laiko tarpas (daniausiai naudojama valanda); R imtuvo
elektrin vara, kuri matuojama omais ( ).
Iraika t R I W
I
=
2
dar vadinama Daulio-Lenco dsnio iraika. Elektros energijos
pavertimo kitos ries energija greitis vadinamas imtuvo galia

R I I U
t
W
P
I
I
= = =
2
. (3.2.12)
Imtuvo naudingumo koeficientas vertinamas procentais

100

=
I
I I
I
P
P P
, (3.2.13)
ia
I
P elektrins galios nuostoliai imtuve.

3.2.5. Elektrini grandini darbo reimai. Omo dsnis visai grandinei

Yra reimai: 1) vardinis (nominalusis); 2) darbo; 3) tuios eigos; 4) trumpojo jungimo.
Vardiniu (nominaliuoju) reimu vadinamas darbo reimas, kuriam apskaiiuotas elektros
energijos altinis arba imtuvas. reim apibdina vardin tampa
V
U , vardin srov
V
I ir
vardin galia
V
P . prasta, kad vardiniai duomenys uraomi ant pai elektrini rengini
(pavyzdiui, 220 V; 1 kW).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

23

3.2.6 pav. Elektrin grandin:
0
U altinio tampa; I tekanti elektros srov; R imtuvo vara;
i
R altinio vidin vara;
i
U tampa ant altinio vidins varos; U tampa ant imtuvo varos

Dl vairi prieasi elektrins grandins reimas gali skirtis nuo vardinio, taiau jeigu tas
skirtumas yra normos ribose (normos ribos kiekvienam prietaisui skirtingos, pavyzdiui,
ildytuvas pamajus tampai ildys silpniau, o kompiuteris visai neveiks), tai toks reimas
vadinamas darbo reimu.
Norint isiaikinti kitus reimus, reikia isiaikinti Omo dsn visai grandinei (3.2.6 pav.).

Omo dsnis visai grandinei (remiantis 3.2.6 pav.) ireikiamas taip

i
R R
U
I
+
=
0
. (3.2.14)

Taip pat galimos ir kitos iraikos remiantis iuo dsniu

i i
U U R I R I U + = + =
0
, R I R I U U
i
= =
0
. (3.2.15)

Remiantis 3.2.6 pav., jeigu = R (imtuvas R atjungtas), tai srov 0 = I toks reimas
vadinamas tuios eigos reimu.
Remiantis 3.2.6 pav., jeigu imtuvo vara 0 = R , tai ir 0 = U , o srov remiantis 2.14 formule
bus
i
j tr
R
U
I
0
. .
= . Toks reimas vadinamas trumpojo jungimo reimu. Tai avarinis reimas, nes
srov stipriai padidja. Dl padidjusios srovs laidai kaista ir gali nudegti.
altinio ijimo tampos priklausomyb nuo apkrovos srovs ) (I f U = vadinama altinio
iorine charakteristika. Pagal j galimi du altinio apibdinimai realus altinis (2 3.2.7 pav.) ir
idealus altinis (1 3.2.7 pav.). Kaip matyti i 3.2.7 pav. realaus altinio ijimo tampa didjant
apkrovos srovei mas, o idealaus iliks ir nepriklausys nuo apkrovos srovs.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

24

3.2.7 pav. Elektrinio altinio iorin charakteristika: 1 idealaus altinio charakteristika; 2
realaus altinio charakteristika

3.2.6. Elektrini grandini schemos

Braiant elektrines schemas elektrotechnikoje naudojami sutartiniai grafiniai enklai. Kai
kurie i sutartini grafini enkl ir j apibdinimai pateikti 3.2.1 lentelje.

3.2.1 lentel. Sutartiniai grafiniai enklai
Grafinis enklas Apibdinimas Grafinis enklas Apibdinimas

Nuolatins srovs
variklis

Saugiklis

Nuolatins srovs
generatorius

Energijos imtuvas,
rezistorius

Elektros energijos
altinis

Vienpolis jungiklis

Chemins energijos
altinis arba
akumuliatorius

Dvipolis jungiklis

Lemput

Tripolis jungiklis

Laidas, kabelis,
magistral

Ampermetras

Elektrinis sujungimas

Voltmetras,
vatmetras

Elektros schemos gali bti principins, ekvivalentins, montains ir kt. Elektrini grandini
skaiiavimui naudojamos ekvivalentins schemos. Tegul ta pati grandin bna pavaizduota tiek
principinje schemos, tiek ekvivalentinje schemoje. 3.2.8 pav. pateikta nagrinjamos grandins
principin schema, o 3.2.9 pav. tos paios grandins ekvivalentin schema.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

25

3.2.8 pav. Principin elektrins grandins schema

3.2.9 pav. Ekvivalentin elektrins grandins schema

Ekvivalentinje schemoje (3.2.9 pav.) generatorius pakeistas elektros energijos altiniu su
vidine vara
i
R , linijos L laid vara pakeista vara
L
R , lemputs pakeistos varomis
1
R ir
2
R .
Pagalbiniai taisai ir prietaisai ekvivalentinje schemoje nepaymti, nes jie skaiiavimo
rezultatams takos neturi.

3.2.7. Kirchhofo dsniai

Prie pradedant Kirchhofo dsni nagrinjim, reikia isiaikinti terminus, kurie bus
naudojami. Kaip pavyzdys, bus nagrinjama schema pateikta 3.2.10 pav. Grandins dalis, kurioje
srovs reikm ta pati, vadinama aka. Pavyzdiui, 3.2.10 pav. pavaizduotoje schemoje yra 3
akos. Trij arba daugiau ak (laid) sujungimo vieta vadinama elektrins grandins mazgu.
Pavyzdiui, 3.2.10 pav. pavaizduotoje schemoje yra 2 mazgai. Mazgai paymti 2 ir 5 numeriais.
Kitais numeriais paymti tik laid sujungimai. Udaras kelias, einantis pro kelias akas,
vadinamas grandini kontru. Pavyzdiui, 3.2.10 pav. pavaizduotoje schemoje yra 3 kontrai,
kurie paymti I, II ir III.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

26

3.2.10 pav. Nagrinjama elektrins grandins schema

Elektrini grandini skaiiavimui naudojami du Kirchhofo dsniai. Pirmasis Kirchhofo
dsnis formuluojamas taip: mazg tekani srovi suma yra lygi i to paio mazgo itekani
srovi sumai. Pavyzdiui, 3.2.10 pav. pavaizduotoje schemoje galima pritaikyti pirmj Kirchhofo
dsn mazgui, paymtam 2 numeriu:

2 1
I I I + = arba 0
2 1
= I I I . (3.2.16)
Bendru atveju
= 0 I t.y. srovi algebrin suma mazge lygi nuliui. Pagal susitarim

priimama, kad srovs, itekanios i mazgo laikomos neigiamomis.
Antrasis Kirchhofo dsnis taikomas elektrini grandini kontrams: udaro kontro
algebrin altini tamp suma lygi tampos kritim kontro varose algebrinei sumai

= = U R I U
0
. (3.2.17)
Pavyzdiui, 3.2.10 pav. pavaizduotoje schemoje galima pritaikyti antrj Kirchhofo dsn I,
II ir III kontrams. Kontrai apeinami laikrodio rodykls kryptimi. altinio tampos ir srovs yra
laikomos (pagal susitarim) teigiamomis, kai j kryptis sutampa su pasirinkta kontro apjimo
kryptimi (pagal laikrodio rodykl)
I kontrui
i
R I R I U + =
1 1 0
,
II kontrui
1 1 2 2
0 R I R I = arba
1 1 2 2
R I R I = , (3.2.18)
III kontrui
i
R I R I U + =
2 2 0
.

3.2.8. Nuoseklusis rezistori (imtuv) jungimas

Neturint reikiamos varos rezistoriai gali bti jungiami nuosekliai, lygiagreiai ir miriai.
Sujungus rezistorius nuosekliai (3.2.11 pav.) visose grandinse dalyse teka ta pati srov

3 2 1
I I I I = = = , (3.2.19)

ia I bendra nuosekliojo jungimo srov;
1
I srov, tekanti per pirm rezistori;
2
I srov,
tekanti per antr rezistori;
3
I srov, tekanti per trei rezistori.
Grandins bendra tamp yra lygi vis jos dali tamp sumai

3 2 1
U U U U + + = , (3.2.20)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

27

ia U bendra grandins tampa;
1
U tampa, krintanti ant pirmo rezistoriaus;
2
U tampa,
krintanti ant antro rezistoriaus;
3
U tampa, krintanti ant treio rezistoriaus.
Jei abi 3.2.20 formuls puss bus padalintos i srovs, gausime

I
U
I
U
I
U
I
U
3 2 1
+ + = . (3.2.21)

3.2.21 iraik staius Omo dsnio R iraik (
I
U
R = ), bus gaunama
3 2 1
R R R R + + = , (3.2.22)

ia R ekvivalentin (bendroji) grandins vara.

3.2.11 pav. Nuoseklusis rezistori jungimas

3.2.9. Lygiagretusis rezistori (imtuv) jungimas

Sujungus imtuvus (rezistorius) lygiagreiai (3.2.12 pav.) tampos yra vienodos

3 2 1
U U U U = = = , (3.2.23)

ia U bendra grandins tampa;
1
U tampa, krintanti ant pirmo rezistoriaus;
2
U tampa,
krintanti ant antro rezistoriaus;
3
U tampa, krintanti ant treio rezistoriaus.
Imtuv srovs gali bti randamos pagal Omo dsn:

1
1
1
R
U
I = ,
2
2
2
R
U
I = ,
3
3
3
R
U
I = , (3.2.24)

ia
1
I srov, tekanti per pirm rezistori;
2
I srov, tekanti per antr rezistori;
3
I srov,
tekanti per trei rezistori.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

28

3.2.12 pav. Lygiagretusis rezistori jungimas

Pagal pirmj Kirchhofo dsn

3 2 1
I I I I + + = arba
3
3
2
2
1
1
R
U
R
U
R
U
R
U
+ + = . (3.2.25)

3.2.25 iraik suprastinus i U bus gauta

3 2 1
1 1 1 1
R R R R
+ + = arba
3 2 1
1 1 1
1
R R R
R
+ +
= , (3.2.26)
ia R ekvivalentin (bendroji) grandins vara.

Jeigu lygiagreiai sujungti tik du rezistoriai, tai ekvivalentin vara gali bti
apskaiiuojama pagal formul
2 1
2 1
R R
R R
R
+
= . (3.2.27)
Energijos imtuvai danai jungiami lygiagreiai, nes tuomet vieno imtuvo darbo reimas
nepriklauso nuo kit imtuv darbo reimo.

3.2.10. Mirus rezistori (imtuv) jungimas. Schem keitimas

Esant miriam rezistori (imtuv) jungimui naudojamas schem keitimas (prastinimas).
3.2.13 pav. pateikta miraus jungimo schema.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

29

3.2.13 pav. Mirus rezistori jungimas

Priimama, kad rezistori varos inomos (3.2.13 pav.) ir reikia rasti bendrj ekvivalentin
vis rezistori var. Schemos prastinimas pradedamas nuo treiosios akos, kur rezistoriai
3
R ir
4
R sujungti nuosekliai. Juos pakeiiame rezistoriumi
4 3 34
R R R + = ir perbraiome schem (3.2.14
pav.).

3.2.14 pav. Miraus rezistori jungimo prastinimas

3.2.14 pav. pavaizduotoje schemoje rezistoriai
2
R ir
34
R sujungti lygiagreiai, todl juos
pakeiiame ekvivaleniu rezistoriumi
34 2
34 2
234
R R
R R
R
+
= . Po io prastinimo gautoje schemoje visi

rezistoriai sujungti nuosekliai (3.2.15 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

30

3.2.15 pav. Miraus rezistori jungimo tolimesnis prastinimas

Tada jau galima gauti visos iorins grandins bendrj (ekvivalentin) var

5 234 1 12345
R R R R R + + = = . (3.2.28)

Po io prastinimo nagrinjamoji schema pateikta 3.2.16 pav.

3.2.16 pav. Miraus rezistori jungimo galutinis prastinimas

Reikia atkreipti dmes, kad
i
R negalima prastinti su kitomis varomis, nes ji yra altinio
vidin vara.

3.2.11. Netiesins elektrins grandins

Jeigu kuris nors vienas grandins elementas yra netiesinis, tai tokia grandin vadinama
netiesine. Netiesins grandins vara kinta, todl jos srov nra proporcinga gnybt tampai.
Netiesins grandins skaiiuojamos grafiniais metodais ir tam reikalingos voltamperins
charakteristikos ) (U f I = . Tarkime turime grandin, kuri sudaro nuosekliai sujungti du
netiesiniai elementai (3.2.17 pav.). J voltamperins charakteristikos ( ) (
1
U f I = ir ) (
2
U f I = )
yra inomos ir pateiktos 3.2.18 pav. Reikia rasti visos grandins voltamperin charakteristik
) (U f I = .

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

31

3.2.17 pav. Nuoseklusis dviej netiesini element jungimas

Kadangi yra nuoseklusis jungimas tai srovs yra lygios

2 1
I I I = = . (3.2.29)
O bendra tampa randama

2 1
U U U + = . (3.2.30)

Norint gauti bendr grandins voltamperin charakteristik, reikia sudti tamp
1
U ir
2
U
vertes, atitinkanias t pai srov. Taip gaunama visos grandins tampa U visuose voltamperins
charakteristikos ) (U f I = takuose (3.2.18 pav.).

3.2.18 pav. Nagrinjamos schemos voltamperins charakteristikos

Panaiai skaiiuojamos grandins i lygiagreiai sujungt netiesini element. Tik tuomet
ak tampa U yra vienoda, o bendroji srov lygi ak srovi sumai
2 1
I I I + = .


- elektros srov;
- elektrin vara;
- laidiosios mediagos;
- rezistorius;
- pagrindiniai elektrini grandini elementai;
- elektros energijos altinio tampa, energija, galia;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

32
- grandins mazgas, aka, kontras;
- netiesinis elementas.
2. Nubraiykite elementariosios grandins schem ir jai pritaikykite pirmj ir antrj Kirchhofo
dsnius.
3. Prisiminkite kokius inote sutartinius grafinius enklus, kurie naudojami elektrotechnikoje.
4. Paraykite Omo dsn grandins daliai ir visai grandinei.
5. Paaikinkite kokie yra rezistori (imtuv) jungimo bdai ir kuo jie skiriasi?
6. Apskaiiuokite trij nuosekliai sujungt rezistori (
1
R =2 ,
2
R =1 ,
3
R =3 ) bendrj var.
7. Apskaiiuokite trij lygiagreiai sujungt rezistori (
1
R =2 ,
2
R =1 ,
3
R =3 ) bendrj
var.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

33

3.3. Elektromagnetizmas

3.3.1. Elektromagnetins jgos

Magnetinis laukas yra viena i materijos form. Jis supa jundanias elektringas daleles ir yra
su jomis susijs. Aplink laidinink, kuriuo teka srov, irgi yra magnetinis laukas. Magnetinio
lauko ir judani elektring daleli (elektros srovs) sveikos jgos vadinamos
elektromagnetinmis jgomis. Jgos dydis proporcingas dalels krviai ir jos judjimo greiiui.

3.3.2. Ampero dsnis

Amperas 1820 m. nustat dsn, nusakant magnetinio lauko jgos poveik elektrintoms
dalelms, kuri judjimas sudaro elektros srov laide (3.3.1 pav.).

3.3.1 pav. Ampero dsnio iliustravimas

Dydis lygus sandaugai srovs tekanios iilgai tiesaus laidininko (I) ir be galo maos to
laidininko atkarpos ( l ) vadinasi srovs elementu l I A = .
Tada Ampero dsnis formuluojamas taip: dviej srovs element tarpusavio sveikos jga
vakuume yra tiesiogiai proporcinga srovs element sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumo
tarp j kvadratui:

2
2 1 0
4
sin
r
A A
F
m

=

, (3.3.1)

ia
m
F tarpusavio sveikos magnetin jga, kuri matuojama niutonais (N);
1
A ,
2
A srovs
elementai, kurie matuojami ampermetrais ( m A ); r atstumas tarp srovs element, kuris

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

34
matuojamas metrais (m); kampas, matuojamas laipsniais ();
0
vakuumo magnetin
skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes, matuojama henriais metrui (H/m).

3.3.3. Magnetinio srauto tankis

Nuo srovs stiprio priklauso magnetinio lauko intensyvumas, kuo stipresn teka elektros
srov, tuo intensyvesnis jos magnetinis laukas. Magnetinio lauko intensyvumas, vertinant
aplinkos tak, apibdinamas magnetinio srauto tankis B . Magnetinio srauto tankio matavimo
vienetas tesla (T). Magnetinio srauto tankio vektoriaus kryptis sutampa su magnetins linijos
liestins kryptimi (3.3.2 pav.). Magnetini linij kryptis nustatoma pagal sraigto taisykl: jeigu
sraigto slinkimo krypt sutapdinsime su srovs laide tekjimo kryptimi, tai sraigto galvuts
sukimosi kryptis rodys magnetini linij krypt (3.3.2 pav.). Ilgam tiesiam laidui su tekania
elektros srove I magnetinio srauto tankis (3.3.2 pav.)

r
I
B
a

=
2
, (3.3.2)

ia B magnetinio srauto tankis; I elektros srovs stipris; r atstumas nuo laido centro;
a

aplinkos absoliutin magnetin skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes.

a) b)
3.3.2 pav. Magnetini linij vaizdavimas

Magnetinio srauto tankis l ilgio rits viduje, turinios W vij (3.3.3 a) pav.):

l
W I
B
a

= . (3.3.3)

Magnetinio srauto tankis iedinei ritei, turinios W vij (3.3.3 b) pav.):

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

35
r
W I
B
a

2
, (3.3.4)

ia r iedins rits spindulys.

a) b)
3.3.3 pav. Cilindrin (a) ir iedin (b) rits

Magnetinis laukas, kurio magnetinio srauto tankis yra vienodo didumo ir tos paios krypties
visuose takuose, vadinamas homogeniniu arba vienalyiu. Pavyzdiui, toks laukas yra ilgos
cilindrins rits viduje.

3.3.4. Magnetinis srautas

Homogeninio lauko magnetinio srauto tankio B ir paviriaus, statmeno to srauto tankio
vektoriui, ploto S sandauga vadinama magnetiniu srautu:

S B = . (3.3.5)

Magnetinio srauto matavimo vienetas yra vberis (Wb). Cilindrins rits magnetinis srautas
surandamas pagal formul
l
S W I
a

=

, (3.3.6)

ia
a
aplinkos absoliutin magnetin skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes; I
elektros srovs tekanios rite stipris; W rits vij skaiius; S rits skerspjvio plotas; l rits
ilgis.
Tekant per rit elektros srovei, kiekviena vija sukuria savj magnetin sraut, kuris veikia ir
kitas vijas. Suma magnetini sraut, susijusi su atskiromis vijomis, vadinamas magnetinius
surituoju srautu (3.3.4 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

36

3.3.4 pav. Cilindrin rits magnetinis suritasis srautas

Rits suritasis srautas

= W , (3.3.7)

ia magnetinis suritasis srautas; W rits vij skaiius; kiekvienos vijos kuriamas
magnetinis srautas.
Veikiant rits suritajam srautui susidaro magnetovaros jga. i jga randama pagal formul

W I F
mag
= , (3.3.8)

ia I elektros srovs tekanios ritje stipris; W rits vij skaiius.
Magnetovaros jgos kryptis nustatoma taip (pagal 3.3.5 pav.): jeigu paimsime rit deinija
ranka taip, kad keturi jos pirtai sutapt su srovs kryptimi rits vijose, tai staiu kampu atlenktas
nyktys rodys magnetovaros jgos krypt.

3.3.5 pav. Cilindrins rits kuriama magnetovaros jga

Jeigu rits suritasis srautas susijs tik su jos vienos srove, tai toks suritasis srautas
vadinamas savuoju.

3.3.5. Induktyvumas. Tarpusavio induktyvumas

Santykis rits suritojo srauto su jos srove vadinamas induktyvumu

I
L

= . (3.3.9)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

37

Induktyvumo matavimo vienetas yra henris (H). Danai vartojami matavimo vienetai:
milihenriai ( H H mH 001 , 0 10 1 1
3
= =

), mikrohenriai ( H H H 000001 , 0 10 1 1
6
= =

).)
Rits induktyvumas randamas pagal formul

l
S W
L
a

=
2
, (3.3.10)

ia
a
aplinkos absoliutin magnetin skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes; I
elektros srovs tekanios rite stipris; W rits vij skaiius; S rits skerspjvio plotas; l rits
ilgis.
Rits induktyvumas priklauso nuo jos matmen, vij skaiiaus ir aplinkos. Elektrotechnikoje
plaiai naudojami taisai, turintys induktyvum. Elektrins grandins elementas, skirtas panaudoti
jo induktyvum, vadinamas induktyvumo rite. Mao induktyvumo rits dar vadinamos droseliais.
Sutartinis induktyvumo rits enklas parodytas 3.3.6 pav.

3.3.6 pav. Induktyvumo, induktyvumo rits sutartinis enklas

Jeigu dvi rits, kuriomis teka elektros srovs, yra arti viena kitos, tai tarp j yra magnetinis
ryys. Susidars magnetinis ryys lemia tarpusavio induktyvumo tarp dviej rii atsiradim.
Tarpusavio induktyvumas surandamas pagal formul

2 1
L L k M = , (3.3.11)

ia M dviej rii tarpusavio induktyvumas; k dviej rii ryio koeficientas, apibdinantis
rii induktyvinio ryio laipsn ir priklausantis nuo rii tarpusavio padties (kuo rits yra ariau
viena kitos, tuo didesnis ryio koeficientas).
Tarpusavio induktyvumo matavimo vienetas taip pat yra henris (H).

3.3.6. Tiesus laidas magnetiniame lauke. Kairiosios rankos taisykl

Jeigu tiesus laidas, kuriuo teka elektros srov, randasi magnetiniame lauke, tai j veikia
elektromagnetin jga (pagal 3.3.7 pav.)

sin = l I B F
m
, (3.3.12)

ia
m
F elektromagnetin jga; B magnetinio srauto tankis veikiantis ties laid; I elektros
srovs tekanios laidu stipris; l laido ilgis; kampas tarp laido ir magnetini linij.
Kai laidas bus lygiagretus magnetinms linijoms, elektromagnetin jga bus lygi nuliui (nes
0 0 sin = ). Elektromagnetins jgos
m
F kryptis nustatoma pagal kairiosios rankos taisykl:
jeigu itiesime kairij rank taip, kad magnetins linijos (B) smigt deln, o keturi itiesti pirtai
sutapt su srovs (I) kryptimi, tai atlenktas staiu kampu nyktys rodys elektromagnetins jgos
krypt.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

38
Magnetinio lauko jgos poveikis laidams, kuriais teka elektros srov, plaiai panaudojamas
praktikoje, pavyzdiui, elektros varikliuose.

3.3.7 pav. Tiesus laidas magnetiniame lauke

3.3.7. Lygiagrei laid, kuriais teka elektros srovs, sveika

Priimama, kad dvejais lygiagreiais laidais teka vienos krypties srovs
1
I ir
2
I (3.3.8 pav.).
Aplink laidus susidaro magnetiniai laukai. Pirmj laid, kuris yra antrojo laido magnetinio lauke,
veikia elektromagnetin jga
m
F
2
, o antrj laid, kuris yra pirmojo laido magnetiniame lauke,
veikia elektromagnetin jga
m
F
1
. ios jgos yra lygios, jei tais laidais teka tokios paios srovs,
ir apskaiiuojamos

l
a
I I
F F
a
m m

= =
2
2 1
2 1
, (3.3.13)

ia
a
aplinkos absoliutin magnetin skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes;
1
I ,
2
I
elektros srovs stipriai pirmame ir antrame laide; l laid ilgis; a atstumas tarp laid.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

39

3.3.8 pav. Lygiagrei laid, kuriais teka elektros srovs, sveika

ias jgas reikia vertinti projektuojant orines ir kitas elektros energijos linijas (magistrales),
nes esant didelms srovms jos gali bti reikmingos.

3.3.8. Elektromagnetai

Elektromagnet konstrukcija gali bti vairi, taiau jie visi turi magnetinimo rit (3 3.3.9
pav.) ir plienin magnetolaid, sudaryt i dviej dali: nejudamos dalies (1 3.3.9 pav.) ir
judamos (2 3.3.9 pav.). Judamoji dalis jga
elekt
F yra pritraukiama prie nejudamos dalies.
Traukos jga apskaiiuojama
a
elektr
S B
F

=
2
2
, (3.3.14)

ia B sudaryto magnetinio lauko magnetinio srauto tankis; S elektromagnet poli skerspjvio
plotas;
a
aplinkos absoliutin magnetin skvarba, vertinanti aplinkos magnetines savybes.

3.3.9 pav. Elektromagneto struktrin schema

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

40

Elektromagnetai taikomi labai plaiai, pavyzdiui, relse, plienini detali tvirtinimui,
perklimui ir kitur.

3.3.9. Magnetinio lauko energija

Atsiradus srovei laidiame kontre (ritje), dalis maitinimo altinio energijos kontro rits
varoje virsta iluma, kita energijos dalis sukaupiama magnetiniame lauke.
Stiprjant elektros srovei, didja magnetinio lauko energija. Ji gali bti grinta altiniui
arba paversta kit energijos r. Magnetinio lauko energija apskaiiuojama

2 2
2
I I L
W
m

=
= , (3.3.15)

ia
m
W magnetinio lauko energija; L rits induktyvumas; rits suritasis srautas; I
elektros srovs tekanios ritje stipris.

3.3.10. Mediag magnetinimas

Mediag magnetinimas remiasi tuo, kad iorini srovi magnetinis laukas kuriamas
mediagoje paveikia pai mediag, o ji savo ruotu atitinkamai keiia pat magnetin lauk toje
mediagoje.
Nagrinjant mediag magnetinim reikia isiaikinti paio magnetinimo princip. Visos
mus supanios mediagos yra sudarytos i atom, o atomai i branduoli ir elektron. Elektronai,
juddami orbitomis apie atomo branduol, sukuria elementarisias apskritimines sroves arba
magnetinius dipolius (3.3.10 pav.). Dipolio magnetines savybes apibdina magnetinis momentas
m. Magnetinis momentas m yra lygus

S i m = , (3.3.16)

ia i apskritimins srovs stipris; S apskritimins srovs apibrtas plotas.

3.3.10 pav. Magnetinis dipolis

Magnetinio momento kryptis surandama pagal sraigto taisykl ir yra statmena ploteliui S
(3.3.10 pav.). Kai nra iorinio magnetinio lauko, elementariosios srovs mediagoje yra
vairiausi krypi, todl bendras magnetinis momentas lygus nuliui, o elementari srovi
magnetinis laukas nepastebimas. Iorinio magnetinio lauko taka apskritiminms elementarioms

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

41
srovms pasireikia tuo, kad orientuojamos daleli sukimosi ays ir j magnetiniai momentai
nukreipiami vien pus. vairi mediag magnetinimo intensyvumas ir pobdis vienodame
ioriniame lauke labai skiriasi. Pagal tai visos mediagos yra skirstomos diamagnetines,
paramagnetines ir feromagnetines.
Diamagnetinse mediagose elementari srovi vidinis magnetinis laukas (paios
mediagos sukurtas) nukreiptas prie j sukrus iorin magnetin lauk. Todl bendras
magnetinis laukas silpnesnis u iorin. To pasekm ios mediagos nesimagnetina, pavyzdiui,
sidabras, varis, vanduo ir kt.
Paramagnetins mediagos yra tarpins tarp diamagnetini ir feromagnetini. Jos
simagnetina labai silpnai, pavyzdiui, aliuminis, deguonis, oras ir kt.
Feromagnetinse mediagose elementari srovi magnetiniai momentai orientuojami pagal
iorinio lauko krypt, t. y. stiprina j. To pasekm ios mediagos gali bti stipriai
magnetinamos, pavyzdiui, geleis, nikelis, kobaltas ir kai kurie j lydiniai.
Tam, kad bt galima vertinti mediag magnetinim kiekybikai, reikalingas parametras.
is parametras magnetin skvarba.

3.3.11. Magnetin skvarba. Magnetinio lauko stipris

Mediagos (aplinkos), kurioje susikuria magnetinis laukas, magnetins savybs
apibdinamos absoliutine magnetine skvarba
a
. Vakuumo absoliutin magnetin skvarba
vadinama magnetine konstanta ir yra lygi
7
0
10 4

= H/m. Praktikoje daniausiai naudojamas
santykis
0
a
s
= , (3.3.17)
kuris vadinamas santykine magnetine skvarba. Santykin magnetin skvarba rodo, kiek kart
magnetinis laukas mediagoje stipresnis arba silpnesnis negu vakuume. Diamagnetini mediag
1 <
s
, paramagnetini mediag 1 >
s
ir feromagnetini 1 >>
s
(pavyzdiui, vario
999995 , 0 =
s
, oro 0000031 , 1 =
s
).
vertinant magnetinius laukus danai naudojama dydis magnetinio lauko stipris

a
B
H
= , (3.3.18)
ia H magnetinio lauko stipris; B magnetinio lauko magnetinio srauto tankis;
a
aplinkos
(mediagos) absoliutin magnetin skvarba.
Magnetinio lauko stiprio matavimo vienetas amperai metrui (A/m).
Rits magnetinio lauko stipris randamas
l
W I
H

= , (3.3.19)
ia I elektros srovs stipris ritje; W vij skaiius ritje; l rits ilgis.

3.3.12. Feromagnetins mediagos ir j savybs

Feromagnetinse mediagose susidaro savaiminio magnetinimo sritys (domenai), kuri
dydis
2
10

6
10

3
cm . Jeigu feromagnetin mediaga yra ne magnetiniame lauke, tai atskir
domen magnetiniai momentai veikia vairiomis kryptimis ir visos mediagos (kno) magnetinis
momentas yra lygus nuliui, todl feromagnetin mediaga nemagnetinta.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

42
Veikiant ioriniam magnetiniam laukui, domen magnetiniai momentai orientuojami viena
kryptimi ir sudaro bendr viso kno (mediagos) magnetin moment, kuris yra nukreiptas ta
paia kryptimi kaip ir iorinis magnetinis laukas. Dl to feromagnetinje mediagoje iorinis
magnetinis laukas sustiprja t. y. mediaga magnetinama.
1872 m. mokslininkas A. Stoletovas ityr rits plieno erdies magnetinim ir nustat
priklausomyb ) (H f B = , kuri vadinama magnetinimo kreive (3.3.11 pav.).

3.3.11 pav. Rits plieno erdies magnetinimo kreiv

Remiantis 3.3.11 pav. matyti, kad nuo 0 iki tako A, didinant magnetinio lauko stipr H,
magnetinio srauto tankis B didja. Tai paaikinama tuo, kad domen magnetiniai momentai gyja
iorinio lauko krypt. Kai visi domenai orientuosis iorinio lauko kryptimi (takas A), tai vyks
magnetinis prisotinimas ir magnetinio srauto tankis B (tuo paiu ir magnetinimas) nedids, nors
magnetinio lauko stipris H ir toliau bt didinamas.
Kintamosios srovs grandinse feromagnetins mediagos periodikai permagnetinamos.
Pasiekus magnetinio prisotinimo maksimum (takas A 3.3.12 pav.) iorinio magnetinio lauko
stipris H maja. Magnetinio srauto tankis B taip pat maja, bet kreiv AC nebesutampa su
pirminio magnetinimo kreive 0A. Kai 0 = H , magnetinio srauto tankio reikm yra
r
B (atkarpa
0C 3.3.12 pav.). Magnetinio srauto tankis
r
B yra vadinamas liekamasis. Feromagnetin mediaga
tarsi pavluotai imagnetinama, lyginant su magnetinio lauko stiprio majimu. is reikinys
vadinamas magnetine histereze.
Pakeitus magnetinimo srovs krypt keiiasi magnetinio lauko kryptis. Didinant H
prieing pus, didja prieingos krypties magnetinio srauto tankis, kol pasieks
m
B reikm
(takas E 3.3.12 pav.). Paskui dar kart pakeitus H krypt ir vl j didinant, gaunama magnetinio
srauto tankis
m
B (takas A 3.3.12 pav.).
Periodikai permagnetinant feromagnetin mediag, priklausomyb ) (H f B = galima
grafikai atvaizduoti kaip udar kreiv ACDEFGA (3.3.12 pav.), kuri vadinama histerezs kilpa.
Periodikai tam tikru daniu permagnetinant feromagnetines mediagas, jos yla, tai rodo, jog
permagnetinimui naudojama energija. Energijos nuostoliai tuo didesni, kuo platesnis histerezs
kilpos plotas.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

43

3.3.12 pav. Histerezs kilpa

Feromagnetins mediagos skirstomos dvi grupes: magnetikai minktas ir magnetikai
kietas.
Magnetikai minktos mediagos pasiymi didele magnetine skvarba, mau liekamuoju
magnetinio srauto tankiu ir turi ma histerezs kilpos plot (3.3.13 a) pav.).

a) b)
3.3.13 pav. Histerezs kilpos: a) magnetikai minktos mediagos; b) magnetikai kietos
mediagos

Prie magnetikai minkt mediag priklauso:
1. Maai anglingi plienai, ketus. ios mediagos naudojamos magnetolaidiams gaminti,
kuris gali bti naudojamas darbui nuolatiniuose magnetiniuose laukuose.
2. Laktinis elektrotechninis plienas. Jis turi iki 4 % silicio. Naudojamas kintamosios srovs
rengini magnetolaidiams gaminti (transformatori, elektros main, elektromagnet ).
3. Geleies ir nikelio lydiniai (permalojai). Turi didel magnetin skvarb, padidint
specifin var ir maus nuostolius dl histerezs ir skurini srovi.
4. Feritai. Gaminami keraminiu bdu i geleies oksido ir kit metal oksid miinio.
Miinys presuojamas ir auktoje temperatroje sukepamas.
5. Magnetodielektrikai. Gaunami i feromagnetini milteli ir dielektriko (epoksidins
dervos, polistirolo, skysto stiklo) miinio.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

44
Feritai, permalojai, magnetodielektrikai naudojami rii erdims gaminti.
Magnetikai kietos mediagos turi didel liekamj magnetinio srauto tank ir plai
histerezs kilp, todl i j gaminami pastovs magnetai (3.3.13 b) pav.). Prie i mediag
priklauso anglingi ir legiruoti plienai. Geresne magnetines charakteristikas turi lydiniai alni,
alnikai, magnikai ir kt. Lydiniuose yra apie 15 % geleies.

3.3.13. Magnetins grandins

Magnetin grandin susideda i magnetinanios jgos altinio (rits su srove arba nuolatinio
magneto) ir magnetolaidio. Magnetinje grandinje usidaro magnetinis srautas. Paprasiausiai
magnetin grandin tai iedins rits erdis. Magnetin grandin gali bti neisiakojusi (3.14 a)
pav.) ir isiakojusi (3.14 b) pav.). I pricipo magnetinio srauto dydis priklauso nuo rits vij
skaiiaus W ir per t rit tekanios srovs I.

3.14 pav. Magnetin grandin: neisiakojusi (a) ir isiakojusi (b)

3.3.14. Elektromagnetin indukcija. Deiniosios rankos taisykl

Jeigu laidas juddamas magnetiniame lauke kerta magnetines linijas, tai jame atsiranda
(suadinama) tampa ir pradeda tekti srov. is reikinys vadinamas elektromagnetine indukcija.
Elektromagnetins indukcijos reikin ityr 1831 m. M. Faradjus. Statmenai magnetinms
linijoms greiiu v juda tiesus laidas, kurio ilgis l. Judant laidui greiiu v, laide esantys neigiami
elektros krvininkai (elektronai) veikiami elektromagnetini jg juda vien laido gal ir jame
kaupiasi neigiamas krvis. Kitame laido gale analogikai teigiamas krvis. Tarp laido gal
susidaro potencial skirtumas, kuris slygoja elektromagnetins indukcijos tampos atsiradim
(3.3.15 pav.) ir elektros srovs I tekjim

sin
. .
= v l B U
ind elek
, (3.3.20)

ia
. .ind elek
U elektromagnetins indukcijos tampa; B magnetinio srauto tankis; l laido ilgis; v
laido judjimo greitis; kampas tarp laido ir magnetini linij.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

45

3.3.15 pav. Elektromagnetins indukcijos reikinys

Jei laidas judt iilgai magnetini linij ( = 0 ), tai elektromagnetins indukcijos tampa
bt lygi 0
. .
=
ind elek
U ir elektros srov I netekt. Didiausia elektromagnetins indukcijos tampa
bna tada, kai = 90 . Laide suadintos elektromagnetins indukcijos tampos, o tuo paiu ir
srovs kryptis nustatoma pagal deins rankos taisykl: jeigu itiesime deinij rank taip, kad
magnetins linijos (B) smigt deln, o atlenktas nyktys sutapt su laido judjimo kryptimi v, tai
itiesti keturi pirtai rodys suadintosios elektromagnetins indukcijos tampos
. .ind elek
U , o tuo
paiu ir susidariusios srovs I krypt.
Elektromagnetins indukcijos reikiniu pagrstas elektros generatori ir kit elektrini
rengini veikimo principas.

3.3.15. Saviindukcijos tampa. Skurins srovs

Bet koks srovs pasikeitimas ritje (kontre) sukelia suritojo srauto pasikeitim, todl ritje
suadinama tampa, kuri vadinasi saviindukcijos tampa. Saviindukcijos tampa yra proporcinga
srovs kitimo greiiui ir rits induktyvumui.
Saviindukcijos tampa prieinasi srovs kitimui, t. y. srovei didjant trukdo jos augimui, o
srovei majant, trukdo jos majimui (Lenco dsnis).
Danai elektrini main metalins dalys juda magnetiniame lauke ir kerta magnetines
linijas, todl tose dalyse suadinama tampa ir atsiranda elektros srovs, kurios vadinamos
skurinmis. Skurins srovs taip pat gali atsirasti ir nejudaniose metalinse dalyse, jeigu jas
kerta kintamas magnetinis srautas. Tekant skurinms srovms isiskiria iluma. Transformatori,
elektrini main ir kituose elektros renginiuose taip pat atsiranda skurins srovs. Jos yra
alingos, nes padidina rengini energijos nuostolius (sunaudojama papildoma energija
skurinms srovms susikurti) ir jis papildomai kaista (dl isiskirianios ilumos).
Siekiant sumainti skurines sroves transformatori, elektrini main ir kit elektros
rengini magnetolaidiai surenkami i elektrotechninio plieno lakt (plokteli), kurie
izoliuojami vienas nuo kito, oksiduojant arba padengiant laku. 3.3.16 pav. parodytas
magnetolaidis sudarytas i plokteli. Plokteli storis bna 0,1 0,5 mm storio.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

46

3.3.16 pav. Magnetolaidis su skurinmis srovmis

Skurins srovs gali bti panaudotos ir naudingai, pavyzdiui, metalams kaitinti.

Savikontrols klausimai

- elektromagnetins jgos;
- magnetinio srauto tankis;
- magnetinis srautas;
- induktyvumas;
- magnetin skvarba;
- elektromagnetai;
- magnetolaidis;
- mediag magnetinimas;
- magnetinio lauko stipris;
- feromagnetins mediagos;
- elektromagnetin indukcija;
- skurins srovs

2. K nusako Ampero dsnis?
3. Kaip grafikai vaizduojamas magnetinis laukas?
4. Kokios bna magnetins grandins.
5. Kur taikomos kairiosios ir deiniosios rankos taisykls?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

47
3.4. Elektriniai matavimai

3.4.1. Bendros inios

Matavimo prietaisai skirstomi ne tik pagal tai kok fizikin dyd matuoja, bet ir pagal
tikslum. Gali bti labai tiksls ir netiksls matavimo prietaisai.
Bet koks matavimo rezultatas kakiek skiriasi nuo tikrosios dydio verts. Matavimo
rezultato ir tikrosios matuojamo dydio verts skirtumas vadinamas absoliutine matavimo
paklaida

T M = , (3.4.1)

ia absoliutin matavimo paklaida; M matavimo metu gauta vert; T tikroji matuojamo
dydio vert.
Absoliutin matavimo paklaida vertinama matuojamo dydio matavimo vienetais.
Matavimo paklaidos taip pat gali bti vertinamos santykine paklaida

100
%

=
T
. (3.4.2)
Santykin matavimo paklaida vertinama procentais.
Prietaiso tikslumui vertinti geriau tinka parametras santykin redukuotoji paklaida

100
.
.%

=
priet
red
A
, (3.4.3)
ia
.% red
santykin redukuotoji paklaida, vertinama procentais;
. priet
A virutin matavimo
prietaiso skals riba.
Pagal santykin redukuot paklaid prietaisai skirstomi tikslumo klases: 0,05; 0,1; 0,2; 0,5;
1; 1,5; 2,5; 4 (0,05 tiksliausia, 4 netiksliausia). Tikslumo klass skaiius rodo didiausi
leistinj santykin paklaid procentais.
Pagal matavimo princip matavimo prietaisus galima suskirstyti dvi grupes:
1. Tiesioginio matavimo prietaisai, pavyzdiui, ampermetras, voltmetras ir kt.
2. Palyginimo prietaisai, pavyzdiui, var matavimo tiltelis.
Tikslesni yra palyginimo prietaisai, daniausiai naudojami tiesioginio matavimo prietaisai,
nes jie paprastesni, pigesni.

3.4.2. Sutartiniai enklai prietais skalse

Elektrinse schemose elektriniai matavimo prietaisai ymimi sutartiniais enklais. Kai kuri
daniausiai naudojam matavimo prietais sutartiniai grafiniai enklai pateikti 3.4.1 lentelje.

3.4.1 lentel. Elektrini matavimo prietais sutartiniai grafiniai enklai

Voltmetras

Ampermetras

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

48

Ommetras

Danimatis

Miliampermetras

Elektros energijos
skaitiklis

Vatmetras

Fazometras

Ant prietais skydeli ir skali taip pat bna sutartini enkl. Kai kurie daniausiai
naudojami sutartiniai enklai pateikti 3.4.2 lentelje.

3.4.2 lentel. Ant prietais skydeli ir skali naudojami sutartiniai grafiniai enklai

Nuolatins srovs

Matavimo grandin izoliuota
nuo korpuso ir ibandyta su 2
kV tampa

Kintamosios srovs
1,5
Tikslumo klas

Trifazs kintamosios
srovs
AC
Kintamosios srovs

Tinka nuolatinei ir
kintamajai srovei
DC
Nuolatins srovs

Skals padtis vertikali
A
Ampermetras

Skals padtis horizontali
V
Voltmetras

Skals padtis pasvirusi

Ommetras

3.4.3. Elektros srovs ir tampos matavimas

Elektros srov matuojama ampermetru, kuris grandin jungiamas nuosekliai su imtuvu
(3.4.1 pav.). Kad ampermetras neturt takos matuojamos elektros srovs stiprio didumui, jo
vara yra labai maa.

3.4.1 pav. Ampermetro pajungimas grandinje

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

49
Ampermetruose naudojami magnetoelektriniai, elektromagnetiniai ir skaitmeniniai
matuokliai. Jeigu reikia praplsti ampermetro matavimo ribas, tuomet jungiami untai. untas yra
rezistorius, kuris jungiamas lygiagreiai ampermetrui (3.4.2 pav.). Tuomet didesn dalis bendros
srovs teka per unt.

3.4.2 pav. Ampermetro matavimo rib prapltimas naudojant unt

Voltmetras skirtas matuoti tamp ir grandin jungiamas lygiagreiai imtuvui (3.4.3 pav.).
Kad voltmetras neturt takos matuojamos elektros tampos didumui, jo vidin vara yra labai
didel.

3.4.3 pav. Voltmetro pajungimas grandinje

Voltmetruose taip pat naudojami magnetoelektriniai, elektromagnetiniai ir skaitmeniniai
matuokliai. Jeigu reikia praplsti voltmetro matavimo ribas, tai nuosekliai su juo jungiamas
papildomas rezistorius prievar (3.4.4 pav.). Tuomet didesn dalis bendros tampos krenta ant
prievars.

3.4.4 pav. Voltmetro matavimo rib prapltimas naudojant prievar

3.4.4. Elektrins galios matavimas

Elektrin galia gali bti imatuojama dviems bdais: tiesioginiu ir netiesioginiu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

50
Netiesioginis bdas remiasi tuo, kad su voltmetru ir ampermetru atitinkamai yra
imatuojami elektrin tampa ir elektros srovs stipris, o po to pritaikoma formul elektrinei galiai
gauti

I U P = . (3.4.4)

Tiesioginis elektrins galios matavimas vykdomas naudojant elektrodinamin vatmetr.
Elektrodinaminis vatmetras turi elektrodinamin matuokl su dviem matavimo ritmis. Pirmoji
nejudamoji rit jungiama nuosekliai su energijos imtuvu (kaip ampermetras), o antroji
judamoji rit jungiama lygiagreiai energijos imtuvui (kaip voltmetras). simintina, kad
elektrodinaminis vatmetras turi keturis matavimo gnybtus. Vatmetro pajungimas grandinje
parodytas 3.4.5 pav.

3.4.5 pav. Vatmetro pajungimas grandinje

Norint imatuoti trifazs grandins bendr gali, reikia imatuoti gali kiekvienoje fazje
atskirai, o po to jas sudti
C B A
P P P P + + = , (3.4.5)

ia P bendra trifazs grandins galia;
A
P pirmosios fazs galia;
B
P antrosios fazs galia;
C
P
treiosios fazs galia.
Fazometras, kuris skirtas fazei matuoti, grandin jungiamas taip pat, kaip ir vatmetras.

3.4.5. Elektrins varos matavimas

Elektrin var galima matuoti trimis bdais: 1) tiesioginiu; 2) netiesioginiu; 3) palyginimo.

3.4.5.1. Tiesioginis elektrins varos matavimas

Tiesioginiam var matavimui naudojami ommetrai ir megommetrai. Ommetras jungiamas
lygiagreiai atvilgiu matuojamos varos, kaip parodyta 3.4.6 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

51

3.4.6 pav. Varos tiesioginis matavimas prijungus ommetr

sidmtina, kad norint prijungti prie matuojamo rezistoriaus ommetr, reikia t rezistori
atjungti nuo tampos altinio. Taip reikia todl, kad pats ommetras turi savo maitinimo altin.
3.4.7 pav. pateikta struktrin ommetro vidin sandara (brkniuota linija ymi ommetr).

3.4.7 pav. Struktrin ommetro vidin sandara

Remiantis 3.4.7 pav. matyti, kad ommetras sudarytas i baterijos su tampa U,
magnetoelektrinio arba skaitmeninio matuoklio Mat su matuoklio vidine vara
Mat
R (3.4.7 pav.
neparodyta) ir papildoma vara
pap
R . Prijungus ommetr prie matuojamos varos
X
R , ja pradeda
tekti srov
Pap Mat X
X
R R R
U
I
+ +
= . (3.4.6)
Jeigu tampa U pastovi, tai matuoklio Mat rodykls pasisukimo kampas priklauso tik nuo
matuojamos varos
X
R , nes
Mat
R ir
pap
R yra pastovs dydiai. Todl ommetro skal galima
sugraduoti varos vertmis t.y. omais.
Ommetrai, skirti matuoti didelms varoms (vir 1 M) vadinami megommetrais.
Megommetrai naudojami izoliacijos varai matuoti ir gali turti maitinimo altin iki 1000 V.
Tokiu altiniu gali bti galvanini element baterija su specialiu generatoriumi arba
transformatorius su lygintuvu jungtu kintamosios srovs tinkl.

3.4.5.2. Netiesioginis elektrins varos matavimas

Rezistoriaus arba kito elektrins grandins elemento var galima surasti pagal ampermetro
ir voltmetro parodymus (3.4.8 pav.) ir panaudojus Omo dsn

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

52
I
U
R
X
= . (3.4.7)

Tokiu atveju matuojamas rezistorius turi bti prijungtas prie tampos altinio.

3.4.8 pav. Netiesioginis elektrins varos matavimo bdas naudojant voltmetr ir ampermetr

3.4.5.3. Palyginimo bdai ir prietaisai elektrinms varoms matuoti

Ma ir vidutini elektrini var matavimui naudojamas palyginimo metodas, t. y.
matuojamoji vara
X
R lyginama su pavyzdine
pav
R , kaip parodyta 3.4.9 pav.

3.4.9 pav. Palyginimo elektrins varos matavimo bdas naudojant palyginimo metod

Remiantis 3.4.9 pav. matyti, kad matuojamoji vara
X
R su pavyzdine
pav
R sujungtos
nuosekliai, todl srov per jas teka ta pati I. Todl
Pav
Pav
X
X
R
U
R
U
= , i ia
Pav
X Pav
X
U
U R
R

= . tampos
X
U ir
Pav
U yra imatuojamos voltmetru.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

53
Vidutins ir didels varos gali bti imatuotos pakeitimo metodu (3.4.10 pav.). Jungikl SA
pastaius 1 padt, o paskui 2 padt, ampermetru PA yra imatuojamos srovs
X
I ir
Pav
I .
tampa U abiem akoms vienoda, todl
Pav Pav X X
R I R I U = = , i ia
X
Pav Pav
X
I
R I
R

= .

3.4.10 pav. Palyginimo elektrins varos matavimo bdas naudojant pakeitimo metod

Tiksliausiai varas galima imatuoti naudojant var matavimo tiltel (3.4.11 pav.). Jis turi
tris varynus
1
R ,
2
R ,
3
R , kurie su matuojamja vara
X
R sudaro udar kontr ABCDA, prie
kurio prijungtas maitinimo altinis
0
U ir galvanometras Gal (voltmetras, matuojantis tiek
teigiamas, tiek neigiamas tampas).

3.4.11 pav. Palyginimo elektrins varos matavimo bdas naudojant var matavimo tiltel

Varynus varos
1
R ,
2
R ,
3
R nustatytos tokios, kad galvanometro rodykl bt ties nuline
padala. iuo atveju tiltelis yra subalansuotas ir tak B ir D potencialai lygs. Bus lygios ir
tampos
AD AB
U U = bei
CD BC
U U = arba
X
R I R I =
2 1 1
ir
3 2 2 1
R I R I = . Padalij vien lygyb i
kitos, gausime
3 2
2
2 1
1 1
R I
R I
R I
R I
X
. Tada gaunama formul i kurios ireikiama iekomoji vara

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

54
2
1 3
R
R R
R
X

= . (3.4.8)

Jeigu
2 1
R R = , tai
3
R R
X
= . Var matavimo tiltelyje
3
R tai rezistori rinkinys, kur
perjungikli pagalba galima gauti bet kok varos
3
R dyd.


- absoliutin, santykin, santykin redukuota paklaidos;
- tikslumo klas.

2. Kaip ymimi matavimo prietaisai schemose?
3. Kokius inote grafinius enklus, naudojamus matavimo prietais skalse?
4. Kuo ir kaip matuojama elektros srov ir tampa?
5. Kaip elektros srovs ir tampos matavimo prietaisai jungiami grandin?
6. Kuo ir kaip matuojama elektrin galia?
7. Kuo ir kaip matuojama vara?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

55
3.5. Vienfazs kintamosios srovs elektrins grandins

3.5.1. Pagrindins svokos

Elektros srov, kurios dydis ir kryptis periodikai kinta, vadinama kintamja srove.
Laikotarpis, per kur vyksta vienas pilnas elektrinio dydio pasikeitimo ciklas, vadinamas
periodu. Jis matuojamas sekundmis ir ymimas T. Elektros energijos tinkluose naudojama
elektros srov, kintanti pagal sinusoid (3.5.1 pav.)

3.5.1 pav. Sinusinis signalas

Period skaiius per sekund vadinamas kintamosios srovs daniu
T
f
1
= , (3.5.1)

ia T periodas, matuojamas sekundmis; f danis, kuris matuojamas hercais (Hz).
Europoje pramoninis elektros srovs danis 50 Hz, o ,pavyzdiui, JAV ir Japonijoje 60
Hz. Elektronikoje naudojami elektrini signal daniai yra iki imt gigaherc (
9
10 100 Hz).
Kintamoji srovs, tampos ir altinio tampos dydis bet kuriuo laiko momentu vadinamas
momentine verte ir ymimi atitinkamai i, u,
0
u . Didiausia vert per period vadinama amplitude
ir ymima atitinkamai
m
I ,
m
U ,
m
U
0
.
Kintamoji srov plaiai naudojama elektros perdavimui.

3.5.2. Efektin ir vidutin srovs ir tampos verts

Skaiiuojant, matuojant kintamosios sroves grandines, prastai vartojama kintamosios
srovs, tampos ir altinio tampos efektins verts svoka. Efektins verts ymimos didiosiomis
raidmis atitinkamai I, U,
0
U . Kintamosios srovs efektin vert lygi tokiai nuolatinei srovei, kuri
tekdama ta paia vara kaip ir kintamoji srov, per kintamosios srovs period, iskiria t pat
ilumos kiek. Jeigu srov kinta pagal sinuso dsn, tai jos efektin vert sudaro 0,707
amplitudins verts

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

56
m
m
I
I
I = = 707 , 0
2
. (3.5.2)

Toks pats santykis tinka ir tampai ir altinio tampai

m
m
U
U
U = = 707 , 0
2
,
m
m
U
U
U
0
0
0
707 , 0
2
= = . (3.5.3)

Matavimo prietais skalse ir techninje dokumentacijoje daniausiai nurodomos efektins
dydi verts (pavyzdiui, 220 V yra efektin vert, o amplitudin apie 311 V).
Vidutin sinusins elektros srovs vert per period lygi nuliui. Todl kartais naudojama
vidutins kintamosios elektros srovs vert apskaiiuojama per teigiamj pusperiod (3.5.2 pav.).

3.5.2 pav. Sinusinio signalo efektins ir vidutins verts

Vidutin elektros srovs vert lygi staiakampio auktinei, kurio pagrindas lygus T/2, o
plotas lygus plotui, kur apriboja elektros srovs kreiv nuo periodo pradios iki periodo puss

m
m
vid
I
I
I =
= 637 , 0
2
. (3.5.4)

Analogiki skaiiavimai tinka ir tampai, ir altinio tampai.

3.5.3. Sinusins kintamosios srovs gavimas

Kintamoji elektros srov gaunama kintamosios srovs generatoriais. Tarp magnetini poli
NS yra cilindras-inkaras su apvija (3.5.3 pav.). Vija per varinius iedus ir elektrinius epetlius
sujungiama su iorine elektrine grandine (paveiksle neparodyta). Magnetini poli kuriamo
magnetinio srauto tankis B oro tarpe tarp cilindro-inkaro ir magnetini poli pasiskirsto pagal
sinusoid sin =
m
B B , ia
m
B magnetinio srauto tankis ties poli viduriu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

57

3.5.3 pav. Supaprastinta struktrin kintamosios srovs generatoriaus schema: 1 cilindras-
inkaras; 2 apvija

Sukantis inkarui, kampiniu greiiu
t
= , vijoje suadinama kintamoji tampa ir to

pasekmje pradeda tekti kintamoji elektros srov, kurios kitimas bus sinusoidikas, nes
magnetinio srauto tankis B irgi pasiskirsto pagal sinusoid

) sin( sin
0 0 0
t U U u = = . (3.5.5)

Jeigu generatorius turi vien poli por (p=1), tai per vien inkaro apsisukim vyksta vienas
sukuriamos tampos periodas. Jeigu generatorius turi p poli por skaii, tai per vien
apsisukim vyksta p sukuriamos tampos kitimo period

) sin( ) sin(
0 0 0
t U p U u = = . (3.5.6)

Santykis f
t
p
= =
2 vadinamas kampiniu daniu. Jeigu inkaras sukasi n apsisukim

per minut daniu, tai apsisukim skaiius per sekund
60
n
, o danis
60
p n
.

3.5.4. Pradin faz ir fazi skirtumas

Tegul prie kintamosios elektros srovs generatoriaus inkaro bna pritvirtintos dvi apvijos,
kuri padtys erdvje nesutampa (3.5.4 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

58

3.5.4 pav. Supaprastinta struktrin kintamosios srovs generatoriaus schema su dviems
apvijomis

Sukant inkar (prie laikrodio krypt kaip parodyta 3.5.4 pav.), vijose suadinama
vienodo danio ir vienod amplitudi elektrinio altinio tampos
0
u . Kadangi apvijos ne tuo
paiu metu praeina pro magnetini poli centrus, todl
0
u amplitudines vertes pasiekia irgi ne tuo
paiu metu. Pradiniu laiko metu (t=0), apvijos su ploktuma sudaro kampus
1
ir
2
, todl
apvijose suadinamos tampos bus

1 0 01
sin =U u
pr
,
2 0 02
sin =U u
pr
. (3.5.7)

Kampai
1
ir
2
vadinami pradinmis fazmis. Apvijose suadinamos
0
u dydis bet kuriuo
laiko momentu t apskaiiuojamas pagal formules

) sin(
1 0 01
+ = t U u , ) sin(
2 0 02
+ = t U u . (3.5.8)

Suadint tamp grafin iliustracija pateikta 3.5.5 pav.
Pradini fazi skirtumas vadinamas fazi skirtumo kampu (fazi skirtumu)

1 2
= . (3.5.9)

Reziumuojant galima teigti, kad kintamosios sinusins elektros srov (tampa) gali bti
apibdinama: 1) amplitude; 2) pradine faze; 3) periodu arba daniu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

59

3.5.5 pav. Suadint tamp grafin iliustracija

Jeigu vieno sinusinio dydio periodas prasideda ankiau negu kito, tai is dydis pralenkia
kit faze. Pavyzdiui, 3.5.5 pav.
02
u pralenkia
01
u kampu (fazi skirtumu) arba
01
u atsilieka
nuo
02
u kampu (fazi skirtumu) . Jei dviej sinusini dydi pradins fazs vienodos, tai jie
sutampa faze (fazi skirtumas lygus 0), bet gali skirtis amplitude (3.5.6 a) pav.). Jeigu fazi
skirtumo kampas lygus 180 , tai fazs prieingos (3.5.6 b) pav.). Sinusiniai dydiai taip pat gali
skirti daniu (3.5.6 c) pav.).

a) b) c)
3.5.6 pav. Sinusiniai dydiai

3.5.5. Vektorin diagrama

Sinusiniai dydiai vaizduojami kreivmis-sinusoidmis arba sukamais vektoriais. Naudojant
vektorius, ymiai lengviau galima surasti keli dydi sumas bei skirtumus.
Sukamojo vektoriaus (3.5.7 pav.) 0A ilgis tam tikru masteliu parodo sinusinio dydio,
pavyzdiui, ) sin(
0 0
+ = t U u amplitud
0
U . Vektoriaus 0A projekcija Y a parodo
momentin
0
u vert. Vektorius sukamas prie laikrodio rodykl kampiniu daniu . Keli
vektori visuma, vaizduojanti to paties danio sinusinius dydius, vadinama vektorine diagrama.
Vektorinse diagramose vietoje amplitudi daniausiai naudojamos efektins verts
Kaip matyti i 3.5.7 pav. fazi skirtumas gali bti matuojamas kampo vienetais arba
laiko vienetais (periodo dalimis).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

60

3.5.7 pav. Sinusinio dydio vaizdavimas vektoriumi ir sinusoide

3.5.6. Kintamosios elektros srovs grandini parametrai

Kintamosios srovs elektrins grandins charakterizuojamos trimis parametrais: aktyvija
vara R, induktyvumu L ir talpa C. Kai kuriose grandinse vyrauja tik vienas parametras
(pavyzdiui, ildymo prietaisai apibdinami tik aktyvija vara ir kt.), kai kuriose keli parametrai
(pavyzdiui, reali rit apibdinama aktyvija vara ir induktyvumu). Nagrindami kintamosios
srovs grandines priimsime, kad grandinje yra tik vienas i parametr.

3.5.6.1. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara aktyvioji

Pateiktoje schemoje (3.5.8 a) pav.) grandins gnybt tampa u yra sinusin, tai srov irgi yra
sinusin. Schemoje jungtas rezistorius, kurio pagrindin charakteristika yra vara. Elektros srov
ir tampa aktyviojoje varoje fazmis sutampa (3.5.8 b) pav.). Sudarant vektorin diagram srovs
ir tampos vektoriai sutampa (skiriasi tik amplitud), nes sutampa fazs (fazi skirtumas lygus
nuliui ir vektoriai briami greta) (3.5.8 c) pav.).

a) b) c)
3.5.8 pav. Elektros grandin su aktyvija vara (a), tampos ir srovs grandinje (b, c)

Omo dsnis galioja ne tik momentinms vertms, bet ir amplitudinms bei efektinms

R
u
i = ,
R
U
I
m
m
= ,
R
U
I = . (3.5.10)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

61
Momentin galia
R i i u p = =
2
. (3.5.11)

Pirmojo pusperiodio metu, elektros srov ir tampa teigiami, o antrojo pusperiodio metu
elektros srov ir tampa neigiami, taiau j sandauga visada yra teigiama. I to seka, kad galia
abiejuose pusperiodiuose yra teigiama (3.5.9 pav.) ir elektros energija virsta iluma
nepriklausomai nuo srovs krypties.

3.5.9 pav. Elektrin galia elektros grandinje su aktyvija vara

Vara, kurioje elektros energija virsta tik iluma, vadinama aktyvija vara ir ymima R.
Aktyviosios varos matavimo vienetas omas ( ). Tokios varos galia vadinama aktyvija galia ir
ymima P. Aktyviosios galios matavimo vienetas vatas (W). Aktyviosios galios efektin vert
apskaiiuojama

R I I U P = =
2
. (3.5.12)

3.5.6.2. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara induktyvioji

tampa ir srov

Pateiktoje schemoje (3.5.10 pav.) prijungta rit, kurios pagrindin charakteristika yra
induktyvumas. Priimame, kad rit yra ideali, todl jos aktyvioji vara 0 =
L
R . Tekant per rit
kintamajai srovei, susikuria kintamasis magnetinis srautas, todl ritje L indukuojasi
saviindukcijos tampa
L
u , kuri lygi prijungtai tampai u, bet yra prieingos krypties (fazs).

3.5.10 pav. Elektros grandin su induktyvija vara

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

62
Saviindukcijos tampa
L
u trukdo srovei i keistis kartu su tampa u, todl srov i atsilieka
faze nuo tampos 1/4 periodo (3.5.11 a) pav.) arba 90 kampu (3.5.11 b) pav.).

Induktyvioji vara

tampos santykis su tekania ritje srove vadinamas induktyvija vara

L f L
I
U
X
L
= = = 2 , (3.5.13)

ia kampinis danis; L induktyvumas; f kintamosios srovs danis.
Induktyvioji vara matuojama omais ( ). Ji proporcinga induktyvumui ir srovs daniui.
Kai srov yra nuolatin, induktyvioji vara
L
X yra lygi nuliui, nes f=0.

a) b)
3.5.11 pav. Elektros grandins su induktyvija vara tampos ir srovs grandinje (a, b)

Galia

Grandins momentin galia

. i u p = (3.5.14)

sidmtina, kad ioje grandinja elektros srovei ir tampai nesutampant fazmis 90 kampu
antrojo ir ketvirtojo periodo ketvirio metu galia yra neigiama (3.5.12 pav.). Pirmame periodo
ketvirtyje energija yra sukaupiama rits magnetiniame lauke, antrajame i energija grinama
altiniui, toliau viskas kartojasi. I ito teiginio galima daryti ivad, kad ideali rit pati nevartoja
energijos.
Idealios grandins su induktyvija vara aktyvioji galia (P) lygi nuliui. Tokios grandins
didiausios galios vert
L
Q vadinama reaktyvija galia

L L
X I I U Q = =
2
. (3.5.15)

Reaktyviosios galios matavimo vienetas vadinamas reaktyviuoju voltamperu arba varu (var).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

63

3.5.12 pav. Elektrin galia elektros grandinje su induktyvija vara

3.5.6.3. Kintamosios elektros srovs grandin, kurios vara talpin

tampa ir srov

Pateiktoje schemoje (3.5.13 pav.) pajungtas kondensatorius, kurio pagrindin charakteristika
yra talpumas. Priimame, kad kondensatorius yra idealus, todl jo aktyvioji vara 0 =
C
R .

3.5.13 pav. Elektros grandin su talpine vara

Jeigu prie kondensatoriaus gnybt prijungta elektrin tampa sinusin, tai jo krvis kinta
proporcingai tampai. Kadangi kondensatoriui reikia usikrauti iki paduodamos tampos u, tam
prireikia laiko. Kol kondensatorius kraunasi elektros srov didja, kai kondensatorius krautas
elektros srov lygi nuliui. Toliau viskas kartojasi. I to seka, kad idealiame kondensatoriuje
talpinje varoje srov i pralenkia tamp u faze 90 kampu (3.5.14 b) pav.) arba 1/4 periodo
(3.5.14 a) pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

64

a) b)
3.5.14 pav. Elektros grandins su talpine vara tampos ir srovs grandinje (a, b)

Talpin vara

tampos santykis su srove talpinje grandinje vadinamas talpine vara

C f C I
U
X
C

=
= =
2
1 1
. (3.5.16)

Talpin vara
C
X atvirkiai proporcinga talpai ir kintamosios elektros srovs daniui f.
Nuolatinei elektros srovei (f=0) talpin vara =
C
X , todl kondensatorius nepraleidia
nuolatins elektros srovs. Talpin vara matuojama omais ( ).

Galia

Grandins momentin galia

. i u p = (3.5.17)

Kadangi elektros srov ir tampa ioje grandinje nesutampa fazmis, tai galia periodikai
keiia savo enkl ir vyksta periodinis energijos pasikeitimo procesas (3.5.15 pav.): pirmajame
periodo ketvirtyje energija kaupiama kondensatoriaus elektriniame lauke, antrajame i energija
grinama altiniui. Idealaus kondensatoriaus talpins varos vidutins galios P vert per
period lygi nuliui. Didiausia talpins grandins galios vert vadinama reaktyvija galia

C C
X I I U Q = =
2
. (3.5.18)

Reaktyviosios galios matavimo vienetas vadinamas reaktyviuoju voltamperu arba varu (var).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

65

3.5.15 pav. Elektrin galia elektros grandinje su talpine varomis

3.5.7. Kintamosios elektros srovs grandin su aktyvija ir induktyvija varomis

tamp trikampis

Nagrinjamoje grandinje (3.5.16 pav.) nuosekliai sujungti idealus rezistorius ir ideali rit.

3.5.16 pav. Elektros grandin su aktyvija ir induktyvija varomis

Tekant grandine kintamajai srovei, varose R ir
L
X atsiranda tamp kritimai
R
U ir
L
U .
Aktyvioji tampa
R
U faze sutampa su srove, o reaktyvioji tampa
L
U faze pralenkia srov 90

R I U
R
= ,
L L
X I U = . (3.5.19)

Vektorin diagrama sudaroma atsivelgiant srovs vektori, nes srov per abi varas
(induktyvij ir aktyvij) teka vienodo dydio. Vektorius
R
U atidedamas greta srovs
vektoriaus, nes tampa ant aktyviosios varos sutampa faze su srove. Vektorius
L
U atidedamas
statmenai srovs vektoriaus, nes tampa ant induktyviosios varos pralenkia faze srov 90
kampu. Vektori
R
U ir
L
U geometrin suma yra grandins bendra tampa U . tamp vektoriai
sudaro statj trikamp (tamp trikamp) (3.5.17 pav.)), i kurio matyti

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

66

2 2
L R
U U U + = . (3.5.20)

Fazi skirtumo kampas tarp grandins gnybt tampos ir jos srovs randamas i tamp
trikampio (remiantis 3.5.17 pav.)
U
U
R
= cos arba
R
L
U
U
tg = . (3.5.21)

3.5.17 pav. Elektros grandins su aktyvija ir induktyvija varomis tamp trikampis

Var trikampis

tamp trikampio (3.5.17 pav.) kratines padalinus i srovs I, gaunamas panaus var
trikampis (3.5.18 pav.). I var trikampio galima gauti pilnj grandins var, kuri ymima Z

2 2
L
X R
I
U
Z + = = . (3.5.22)
Atitinkamai aktyvin ir induktyvin varos gali bti ireiktos: cos = Z R ir
sin = Z X
L
. Pilnoji grandins vara matuojama omais ( ).

3.5.18 pav. Elektros grandins su aktyvija ir induktyvija varomis var trikampis

Gali trikampis

tamp trikampio (3.5.17 pav.) kratines padauginus i srovs I, gaunamas gali trikampis
(3.5.19 pav.). I gali trikampio galima gauti pilnj grandins gali S

2 2
L
Q P I U S + = = , (3.5.23)
ia P aktyvioji galia (galia ant aktyviosios varos);
L
Q reaktyvioji galia (galia ant
induktyviosios varos).
Atitinkamai aktyvioji ir reaktyvioji galios gali bti ireiktos: cos = = I U I U P
R
ir
sin = = I U I U Q
L L
.
Pilnosios galios matavimo vienetas vadinamas voltamperu (VA).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

67
Santykis cos =
S
P
vadinamas galios koeficientu. Jis turi praktin reikm, nes parodo
elektros imtuv ir elektros energijos panaudojimo laipsn. Elektros energetikoje siekiama, kad
cos artt 1.

3.5.19 pav. Elektros grandins su aktyvija ir induktyvija varomis gali trikampis

Gali trikamp taip pat galima gauti ir i var trikampio (3.5.18 pav.), padauginus io
trikampio kratines i
2
I , tuomet
R I P =
2
,
L L
X I Q =
2
, Z I S =
2
. (3.5.24)

3.5.8. Kintamosios elektros srovs grandin su aktyvija ir talpine varomis

tamp trikampis

Nagrinjamoje grandinje (3.5.20 pav.) nuosekliai sujungti idealus rezistorius ir idealus
kondensatorius.

3.5.20 pav. Elektros grandin su aktyvija ir talpine varomis

Tekant grandine kintamajai srovei, varose R ir
C
X atsiranda tamp kritimai
R
U ir
C
U .
Aktyvioji tampa
R
U faze sutampa su srove, o reaktyvioji tampa
C
U faze atsilieka nuo srovs 90
kampu

R I U
R
= ,
C C
X I U = . (3.5.25)

Vektorin diagrama sudaroma atsivelgiant srovs vektori, nes srov per abi varas
(aktyvij ir talpin) teka vienodo dydio. Vektorius
R
U atidedamas greta srovs vektoriaus, nes
tampa ant aktyviosios varos sutampa faze su srove. Vektorius
C
U atidedamas statmenai apaia
atvilgiu srovs vektoriaus, nes tampa ant talpins varos atsilieka nuo srovs 90 kampu.
Vektori
R
U ir
C
U geometrin suma yra grandins bendra tampa U . tamp vektoriai sudaro
statj trikamp (tamp trikamp) (3.5.21 pav.)), i kurio matyti

2 2
C R
U U U + = . (3.5.26)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

68
Fazi skirtumo kampas tarp grandins gnybt tampos ir jos srovs randamas i tamp
trikampio (remiantis 3.5.21 pav.)

U
U
R
= cos arba
U
U
C
= sin , arba
|
|
.
|
\
|
=
R
C
U
U
arctg . (3.5.27)

3.5.21 pav. Elektros grandins su aktyvija ir talpine varomis tamp trikampis

Var trikampis

tamp trikampio (3.5.21 pav.) kratines padalinus i srovs I, gaunamas panaus var
trikampis (3.5.22 pav.). I var trikampio galima gauti pilnj grandins var, kuri ymima Z

2 2
C
X R
I
U
Z + = = . (3.5.28)
Pilnoji grandins vara matuojama omais ( ).

3.5.22 pav. Elektros grandins su aktyvija ir talpine varomis var trikampis

Gali trikampis

tamp trikampio (3.5.21 pav.) kratines padauginus i srovs I, gaunamas gali trikampis
(3.5.23 pav.). I gali trikampio galima gauti pilnj grandins gali S

2 2
C
Q P I U S + = = , (3.5.29)

ia P aktyvioji galia (galia ant aktyviosios varos);
C
Q reaktyvioji galia (galia ant talpins
varos).
Pilnosios galios matavimo vienetas vadinamas voltamperu (VA).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

69

3.5.23 pav. Elektros grandins su aktyvija ir talpine varomis gali trikampis

Gali trikamp taip pat galima gauti ir i var trikampio (3.5.22 pav.), padauginus io
trikampio kratines i
2
I , tuomet
R I P =
2
,
L C
X I Q =
2
, Z I S =
2
. (3.5.30)

3.5.9. Kintamosios elektros srovs neisiakojusi (nuoseklioji) grandin su aktyvija,
induktyvija ir talpine varomis

Nagrinjamoje grandinje nuosekliai sujungti idealus rezistorius, ideali rit ir idealus
kondensatorius.

3.5.24 pav. Elektros grandin su aktyvija, induktyvija ir talpine varomis

Nuoseklioje R,
L
X ir
C
X grandinje veikiant kintamajai tampai u, teka kintamoji srov i.
tampos kritimai
R
U ,
L
U ir
C
U fazmis nesutampa, todl antrj Kirchhofo dsn galima ireikti
vektorine iraika

C L R
U U U U + + = . (3.5.31)

Vektorin diagrama (3.5.25 pav.) pradedama braiyti nuo srovs I vektoriaus, nes srov
teka bendra (vienoda) visoms grandins varoms. tampos kritimas
R
U aktyvioje varoje R sutaps
faze su srove I. tampos kritimas
L
U induktyvioje varoje
L
X pralenks faze srov I 90 kampu, o
tampos kritimas
C
U talpinje varoje
C
X atsiliks faze nuo srovs I 90 kampu.
Priimama, kad
C L
U U > . Tada bendroji tampa U randama i tamp trikampio (3.5.25 pav.)

Z I X X R I U U U U
C L C L R
= + = + =
2 2 2 2
) ( ) ( . (3.5.32)

Grandins srov pagal Omo dsn:

Z
U
I = , (3.5.33)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

70
ia Z grandins pilnoji vara (
2 2
) (
C L
X X R Z + = ), o
C L
X X X = vadinama reaktyvija
vara.

3.5.25 pav. Elektros grandins su aktyvija, induktyvija ir talpine varomis tamp trikampis

tampos kritimas reaktyvioje varoje

X I X X I U U U
C L C L reakt
= = = ) ( . (3.5.34)

Padalijus tamp trikampio (3.5.25 pav.) kratines i srovs I, bus gautas var trikampis
(3.5.26 pav.).

3.5.26 pav. Elektros grandins su aktyvija, induktyvija ir talpine varomis var trikampis

Vektorinje diagramoje (3.5.25 pav.)
C L
U U > (
C L
X X > ), srov I atsilieka faze nuo
tampos U kampu . iuo atveju apkrova yra aktyvinio-induktyvinio pobdio. Jeigu bt
C L
U U < (
C L
X X < ), tada srov I pralenkt faze tamp U kampu . Kampo enklas bt
neigiamas, o apkrova bt aktyviojo-talpinio pobdio. Kampo dyd ir enkl galima
apskaiiuoti i tampos trikampio (3.5.25 pav.) arba var trikampio (3.5.26 pav.):

Z
X X
U
U U
C L C L

=
= sin . (3.5.35)

3.5.10. tamp rezonansas

Nuoseklioje R,
L
X ir
C
X grandinje (3.5.24 pav.), kai
C L
X X = pasireikia tamp
rezonansas. Tuomet I sutampa faze su grandins tampa U, o pilnoji grandins vara Z lygi
aktyviajai varai R:

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

71
R X X R Z
C L
= + =
2 2
) ( . (3.5.36)

tampos rezonansu metu
L
U ir
C
U yra lygios bet prieing krypi, todl bendra grandins
tampa yra lygi
R
U U = ( 0 = ) (3.5.27 pav.).

3.5.27 pav. Elektros grandins su aktyvija, induktyvija ir talpine varomis tamp trikampis
esant tamp rezonansui

tamp rezonanso metu pilnoji grandins vara Z yra maiausia ir yra lygi aktyviajai varai
R, o srov teka stipriausia
R
U
I
rez
= . (3.5.37)

Kai grandins elektros srovs danis yra pastovus, tamp rezonans galima gauti keisdami
induktyvum L arba talp C, kol bus patenkinta slyga, kuri vadinama tamp rezonanso slyga

C f
L f

=
2
1
2 . (3.5.38)

Kai grandins parametrai induktyvumas L ir talpa C pastovs, tamp rezonans galima
gauti keiiant elektros srovs dan f. Tada rezonansinis danis gali bti apskaiiuotas

C L
f
rez

=
2
1
. (3.5.39)

tamp rezonanso reikinys plaiai taikomas elektronikoje. Energetikoje elektros
perdavimo linijose tamp rezonansas tekant didelms srovms gali bti alingas.

3.5.11. Srovi rezonansas

Nagrinjama grandin sudaryta i lygiagreiai sujungt realios rits (turinios aktyvij
var
L
R ir induktyvij vara
L
X ) ir idealaus kondensatoriaus (3.5.28 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

72

3.5.28 pav. Elektros grandin i lygiagreiai sujungt realios rits ir idealaus kondensatoriaus

Rits srov
2 2
1
L L
L X R
U
Z
U
I
+
= = , (3.5.40)
ia
L
Z pilnoji rits vara.
Srov
1
I tekanti per rit faze atsilieka nuo tampos kampu
1
, kuris gali bti vertintas

L
L
Z
R
=
1
cos . (3.5.41)

Rits srov
1
I galima iskaidyti dvi dedamsias: aktyvij ir reaktyvij. Aktyvioji
dedamoji
R
I faze sutampa su tampa U, o reaktyvioji dedamoji
1 1
sin = I I
L
faze atsilieka nuo
tampos 90 kampu.
Kondensatoriaus srov apskaiiuojama

C
C
X
U
I I = =
2
. (3.5.42)

Kondensatoriaus srov
C
I pralenkia tamp
2
kampu, kuris yra lygus 90. Sudarant
vektorin diagram braiomi srovs vektoriai, nes tampos tiek ritei, tiek kondensatoriui yra lygios
(lygiagretusis jungimas) (3.5.29 pav.).

3.5.29 pav. Elektros grandins i lygiagreiai sujungt realios rits ir idealaus kondensatoriaus
vektorin diagrama

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

73
Bendroji grandins srov I yra lygi geometrinei
1
I ir
2
I sumai. I vektorin diagramos
(3.5.29 pav.) galima urayti

2 2
) (
C L R
I I I I + = . (3.5.43)

Bendroji grandins srov I gali ir atsilikti nuo tampos U kampu kai ) (
C L
I I > arba
pralenkti kampu kai ) (
C L
I I < . Bet gali atsitikti ir taip, kad
C L
I I = , o tada srov I sutaps faze
su tampa U. Tokiu atveju bus reikinys, kuris vadinasi srovi rezonansas. Tuomet bendroji
grandins srov I bus lygi tik aktyviajai dedamajai
R
I (3.5.30 pav.)

R C L R
I I I I I = + =
2 2
) ( . (3.5.44)

Kadangi 0 = , tai srovi rezonanso metu 1 cos = .

3.5.30 pav. Elektros grandins i lygiagreiai sujungt realios rits ir idealaus kondensatoriaus
vektorin diagrama esant srovi rezonansui

Srovi rezonans grandinje galima atpainti pagal bendrosios srovs I maiausi vert. Kai
tampos U danis pastovus, srovi rezonans gausime keisdami grandins parametrus L arba C,
kol bus patenkinta slyga
C L
I I = . Jei L ir C pastovs, srovi rezonans galima gauti keiiant
dan f.
Energetiniu poiriu rezonanso metu elektros energija periodikai vytuoja tarp
kondensatoriaus elektrinio lauko ir rits magnetinio lauko, todl technikoje tokia grandin
vadinama virpamuoju kontru.


- kintamoji srov, sinusin srov;
- momentin, amplitudin, efektin, vidutin vert;
- periodas, danis, kampinis danis;
- faz, pradin faz, fazi skirtumas;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

74
- aktyvioji, reaktyvioji, pilnoji varos;
- aktyvioji, reaktyvioji, pilnoji tampos;
- aktyvioji, reaktyvioji, pilnoji galios;
- vektorin diagrama;
- galios koeficientas;
- tamp, var, gali trikampiai;
- tampos ir srovs rezonansai.

2. Kaip vyksta sinusins kintamosios srovs gavimas?
3. Kokiais vienetais yra matuojama faz, pradin faz, fazi skirtumas?
4. Kaip grafikai vaizduojami sinusiniai dydiai?
5. Kokie yra kintamosios srovs grandini idealieji elementai?
6. Pavaizduokite du sinusinius dydius besiskirianius faze.
7. Nubraiykite grandin, kurioje vykt tampos rezonansas.
8. Nubraiykite grandin, kurioje vykt srovs rezonansas.
9. Paaikinkite, kuo skiriasi ideali rit nuo realios rits?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

75
3.6. Trifazs kintamosios srovs elektrins grandins

3.6.1. Trifazs sistemos

Trifazs sistemos sudarytos i trij elektrini grandini, kuri tampos yra vienodo dydio,
vienodo danio, bet skiriasi savo faze viena nuo kitos atvilgiu
3
1
periodo arba 120 (
3
2
).
Trifaz sistem irado mokslininkas M. Dolivo-Dobrovolskis.
Atskiros trifazs sistemos grandins vadinamos fazmis. Trifazis generatorius turi tris
atskiras apvijas, kurios pasuktos erdvje viena kitos atvilgiu 120 kampu (3.6.1 pav.).

3.6.1 pav. Trifazio generatoriaus supaprastinta schema

Sukantis rotoriui, apvijose suadinamos vienodo danio ir vienod amplitudi vidins
tampos, kuri fazs skiriasi
3
1
periodo arba 120 kampu (3.6.2 pav.). Tokia sistema vadinama
simetrine. Jeigu vidini tamp amplituds nelygios arba fazi skirtumo kampai nevienodi, tai
trifaz sistema vadinama nesimetrine. Kiekvienos fazs (altinio) suadintos vidins tampos gali
bti ireikiamos

) sin(
0 0
t U u
m A
= ,
) 120 sin(
0 0
= t U u
m B
, (3.6.1)
) 120 sin(
0 0
+ = t U u
m C
.

Trifazio generatoriaus apvij (fazi) pradios ymimos A, B, C, o galai X, Y, Z (3.6.1 pav.).
tampos
0
U apvijose yra laikomos teigiamos (tai lemia srovs tekjimo krypt), jeigu kryptys nuo
apvij gal apvij pradias.
Kiekviena generatoriaus apvija (faz) yra nepriklausomas energijos altinis. Sujung
kiekvien apvij su imtuvu atskirai turtume nesuritj trifaz sistem su 6 laidais (3.6.3 pav.).
Tokia sistema neekonomika, todl trifazio generatoriaus apvijos sujungiamos vaigde arba

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

76
trikampiu (vaigds jungimas ymimas , trikampio jungimas ymimas ), tuomet pakanka
keturi arba trij laid.

a) b)
3.6.2 pav. Trifazio kintamos srovs generatoriaus generuojami signalai: pavaizduoti sinusoidmis
(a), pavaizduoti vektoriais (b)

3.6.3 pav. Nesuritoji trifaz sistema su 6 laidais

3.6.2. Generatoriaus apvij jungimas vaigde

Jungiant apvijas vaigde, apvij galai X, Y, Z sujungiami vien tak, kuris vadinamas
nuliniu taku arba neutrale (3.6.4 pav.). Prie io tako prijungtas laidas vadinamas nuliniu laidu.
Prie apvij pradi A, B, C jungiami trys linijiniai laidai. tampa tarp kiekvieno linijinio ir nulinio
laido vadinama fazine tampa ir ymima
A
U ,
B
U ,
C
U arba
f
U (Lietuvoje i tampa 220 V).
tampos tarp linijini laid (tarp fazi) vadinamos linijinmis tampomis ir ymimos
AB
U ,
BC
U ,
CA
U arba
l
U (Lietuvoje i tampa 380 V).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

77

3.6.3 pav. Generatoriaus apvij jungimas vaigde

Linijini tamp vert yra lygi atitinkam fazini tamp skirtumui (3.6.4 a) pav.):

B A AB U U U 0 0 0 = , C B BC U U U 0 0 0 = , A C CA U U U 0 0 0 = . (3.6.2)

I vektorins diagramos (3.6.4 a) pav.) galima nustatyti, kad linijin tampa (380 V) didesn
u fazin (220 V) 3 karto
f l
U U = 3 . Vektorinje diagramoje sujung fazini tamp
vektori galus, gaunama linijini tamp vektori trikampis (3.6.4 b) pav.).
Standartins trifazi grandini tampos yra 220 V, 380 V, 660 V ir auktesns.

a) b)
3.6.4 pav. Generatoriaus apvij jungimo vaigde tamp vektorin diagrama (a), linijini tamp
vektori trikampis

3.6.3. Generatoriaus apvij jungimas trikampiu

Vienos apvijos pradia jungiama su kitos galu ir susidaro udaras kontras su maa vara
(3.6.5 a) pav.). Kad kontre netekt srov, kai nra apkrovos, jame veikiani tamp suma lygi
nuliui. Tai matyti vektorinje diagramoje (3.6.5 b) pav.).
Esant trikampio jungimui, linijins tampos lygios fazinms:

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

78

A AB
U U = ,
B BC
U U = ,
C CA
U U = arba
f l
U U = . (3.6.3)

a) b)
3.6.5 pav. Generatoriaus apvij jungimas trikampiu (a) ir tamp vektorin diagrama (b)

3.6.4. Energijos imtuv jungimas vaigde

Jungiant imtuvus vaigde, trifaz sistema gali bti keturlaid arba trilaid. Keturlaid
naudojama apvietimo tinkluose, o trilaid jgos tinkluose, pavyzdiui, elektros varikliams.
Apvietimo lempos jungiamos tarp kiekvieno linijinio laido ir nulinio laido (3.6.6 pav.).
Srovs linijiniuose laiduose lygios srovms atitinkamose imtuvo fazse
f l
I I = .
Srov nuliniame laide yra lygi fazini srovi vektori sumai (3.6.7 a) pav.)

C B A N
I I I I + + = . (3.6.4)

Nulinio laido skerspjvis gali bti 2-3 kartus maesnis nei linijini laid, nes srov
nuliniame laide paprastai teka maesn negu linijiniuose laiduose. Jeigu vis fazi apkrova
vienoda (simetrin sistema), tai fazins srovs yra lygios. iuo atveju elektros srov nuliniame
laide lygi nuliui, nes fazini srovi vektori suma lygi nuliui (3.6.7 b) pav.)

0 = + +
C B A
I I I . (3.6.5)

Esant tokiam atvejui nulinis laidas nereikalingas.

3.6.6 pav. Energijos imtuv jungimas vaigde

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

79

a) b)
3.6.7 pav. Srovi vektorin diagrama esant nesimetriniam imtuv jungimui vaigde (a), srovi
vektorin diagrama, kai srov nuliniame laide lygi nuliui

3.6.5. Energijos imtuv jungimas trikampiu

Jungiant imtuvus trikampiu (3.6.8 pav.), susidaro udaras kontras. Kiekviena imtuvo faz
prijungiama prie linijins tampos, kuri tuo pat metu yra ir fazin tampa

A AB
U U = ,
B BC
U U = ,
C CA
U U = arba
f l
U U = . (3.6.6)

3.6.8 pav. Energijos imtuv jungimas trikampiu

Srovs, kurios teka linijiniais laidais, vadinamos linijinmis (
A
I ,
B
I ,
C
I ), o srovs, kurios
teka per imtuv, vadinamos fazinmis (
AB
I ,
BC
I ,
CA
I ). Remiantis 3.6.8 pav. mazgams A , B ir
C pagal pirmj Kirchhofo dsn galima parayti

CA AB A I I I = , AB BC B I I I = , BC CA C I I I = . (3.6.7)

ias sroves galima atvaizduoti vektorinje diagramoje (3.6.9 pav.). I vektorins diagramos
galima nustatyti, kad

= 30 cos 2
f l
I I arba
f f l
I I I = = 73 , 1 3 . (3.6.8)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

80

3.6.9 pav. Energijos imtuv jungimo trikampiu srovi vektorin diagrama

3.6.6. Simetrini kintamosios srovs trifazi grandini skaiiavimas

Simetrinje kintamosios srovs trifazje grandinje imtuvo fazi varos yra vienodos ir
imtuvo gnybtuose veikia simetrin linijini tamp sistema. Tokiai grandinei pakanka atlikti
vienos fazs skaiiavimus, nes srovs, tampos ir galios visose fazse yra vienodo dydio.
Skaiiavimams naudojamos tos paios formuls kaip ir vienfazse kintamosios srovs grandinse
tik pridedant indeksus l ar f. Daniausiai naudojamos formuls pateiktos 3.6.1 lentelje.

3.6.1 lentel. Simetrini kintamosios srovs trifazi grandini skaiiavimui naudojamos formuls
Iekomas dydis
Jungimas vaigde ( )
Jungimas trikampiu ( )
Pilnoji grandins vara 2 2
f f f
X R Z + =
Fazin tampa
3
l
f
U
U =
l f
U U =
Fazin srov
f
f
f
Z
U
I =
Linijin srov
f l
I I =
f l
I I = 3
Vienos fazs aktyvioji galia cos =
f f
I U P
Vienos fazs reaktyvioji galia sin =
f f
I U Q
Vienos fazs pilnoji galia 2 2
Q P I U S
f f
+ = =
Aktyvioji galia trifazje
simetrinje grandinje
cos 3 cos 3 = =
l l f f
I U I U P
Reaktyvioji galia trifazje
sin 3 sin 3 = =
l l f f
I U I U Q
Pilnoji galia trifazje
l l f f
I U I U S = = 3 3

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

81
3.6.7. Nesimetrins trifazs grandins

Nesimetrij trifazje grandinje sukelia prijungti vienfaziai imtuvai, pavyzdiui, apvietimo
lempos. Simetrin trifaz grandin taip pat pasidaro nesimetrine avarinse situacijose, pavyzdiui,
nutrkus laidui, vykus trumpajam jungimui linijoje ar imtuvo fazje.
Keturlaidje nesimetrinje grandinje nulinio laido nutraukimas iaukia ym imtuvo
srovi ir fazini tamp pasikeitim, o tai yra neleistina. Tam, kad nulinis laidas nenutrkt,
trifazse kintamosios srovs grandinse nuliniame laide niekada nestatomi saugikliai ir jungikliai.
Nesant nuliniam laidui arba jam esant nutrkus, fazje A nutrksta linijinis laidas (vaigds
jungimas) (3.6.10 pav.). Imtuvo fazs B ir C tampa jungtos nuosekliai. Priimant, kad j varos
vienodos (
C B
Z Z = ), kiekvienoje imtuvo fazje (
B
Z ir
C
Z ) bus
BC
U 2 / 1 (pus linijins tampos).
Jeigu bt nulinis laidas, tai laido nutrkimas vienoje fazje (A) nepaeist kit dviej fazi
darbo reimo.

3.6.10 pav. Energijos imtuv jungimas vaigde nutrkus nuliam ir A fazs linijiniam laidams

Jeigu trifazje grandinje imtuvai sujungti trikampiu, tai linijinio laido nutrkimas fazje A
takoja schem taip, kad dvi imtuvo fazs
CA
Z ir
AB
Z lieka jungtos nuosekliai ir gauna po pus
linijins tampos
BC
U (3.6.11 pav.). Treioje fazje
BC
Z ilieka normali linijin tampa
BC
U .

3.6.11 pav. Energijos imtuv jungimas trikampiu nutrkus A fazs linijiniam laidui

Nesant nuliniam laidui arba jam esant nutrkus, fazje A vyksta trumpas jungimas
(vaigds jungimas) (3.6.12 pav.). Tai iaukia tampos sumajim toje (A) fazje iki nulio ir
tampos padidjim kitose dviejuose fazse iki linijins tampos

AB B
U U = ,
CA C
U U = . (3.6.9)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

82

3.6.12 pav. Energijos imtuv jungimas vaigde nutrkus nuliam laidui ir vykus trumpajam
jungimui A fazje

- trifaz grandin ir jos fazs;
- trifaz eialaid, keturlaid, prilaid grandins;
- nulinis laidas, neutralusis mazgas;
- linijinis laidas;
- fazin, linijin tampos;
- fazin, linijin srovs;

2. Kaip vyksta generatoriaus apvij jungimas vaigde ir trikampiu?
3. Kaip vyksta energijos imtuv jungimas vaigde ir trikampiu?
4. Kuo skiriasi simetrins ir nesimetrins trifazs grandins.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

83
3.7. Transformatoriai

3.7.1. Transformatori paskirtis

Transformatorius yra statinis elektromagnetinis taisas, skirtas kintamosios srovs elektros
energijos parametrams keisti nekeiiant jos danio.
Transformatoriai daniausiai naudojami paauktinti arba paeminti tamp elektros tinkluose
bei vairiuose elektros renginiuose. Transformatoriai bna vienfaziai ir trifaziai. Pagal apvij
skaii jie bna dviej apvij ir daugelio apvij. Pagal auinimo bd jie skirstomi auinamus
alyva ir oru. Daugumoje transformatori apvijos udedamos ant feromagnetins erdies, kuri
skirta sukoncentruoti magnetin lauk ir sustiprinti magnetin ry tarp apvij. Taiau gali bti
naudojami transformatoriai ir be erdies auktuose daniuose, elektronikoje. Vienfaz
transformatori irado P. Jablokovas, o trifaz transformatori M. Dolivo-Dobrovolskis.

3.7.2. Transformatoriaus konstrukcija

Transformatorius sudarytas i magnetolaidio ir apvij (3.7.1 pav.). Magnetolaidis
surenkamas i elektrotechninio plieno izoliuot lakt (plokteli), kuri storis 0,35 0,5 mm.
Laktai i abiej pusi padengiami laku, kad susilpnt sukrins srovs. Pagal magnetolaidio
konstrukcij transformatoriai skirstomi erdinius ir gaubtinius (3.7.1 pav.). Maos galios
transformatoriai daniausiai bna gaubtiniai, didels galios transformatoriai erdiniai.
Magnetolaidio dalis, ant kurios udedamos apvijos, vadinama erdis. erdys tarp savs
sujungiamos jungais (3.7.1 pav.). Apvijos daniausiai gaminamos i varinio laido, kuris
izoliuojamas laku.

a) b)
3.7.1 pav. erdinis (a) ir gaubtinis (b) gaubtinis transformatoriai: 1 apvijos; 2 erdis; 3
jungas

3.7.3. Transformatoriaus veikimo principas

Transformatoriaus veikimas pagrstas tarpusavio indukcijos reikiniu. Apvija, kuri jungiama
prie tinklo (prie tampos, kuri norima keisti) vadinama pirmine, o apvija, prie kurios jungiamas
imtuvas (kurioje yra transformuota tampa) vadinama antrine. Vienfazis transformatorius visada
turi vien pirmin ir gali turti n antrini apvij. Trifazis transformatorius visada turi tris pirmines
apvijas ir gali turti n 3 antrini apvij.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

84
Prijungus pirmin apvij
1
W prie kintamosios tampos
1
U , per apvij teks kintamoji srov
1
I , kuri kurs kintam magnetin sraut (3.7.2 a) pav.). is srautas antrinje apvijoje
2
W
suadins altinio tamp
0
U , kurios dydis yra tiesiogiai proporcingas antrins apvijos vij skaiiui

=
2 0
44 , 4 W f U , (3.7.1)

ia f kintamosios srovs danis.
Transformatorius, turintis maiau vij antrinje apvijoje, negu pirminje vadinamas
eminaniuoju (emins tamp, didins srov). Atvirkiai, transformatorius, turintis maiau vij
pirminje apvijoje, negu antrinje vadinamas auktinaniuoju (didins tamp, mains srov).
Transformatoriaus pagrindinis parametras vadinamas transformacijos koeficientu

2
1
1
2
2
1
W
W
I
I
U
U
K = = = , (3.7.2)

ia
1
U tampa pirminje apvijoje;
2
U tampa antrinje apvijoje;
1
I srov pirminje apvijoje;
2
I srov antrinje apvijoje;
1
W vij skaiius pirminje apvijoje;
2
W vij skaiius antrinje
apvijoje.

a) b)
3.7.2 pav. Transformatoriaus struktrin schema (a); transformatoriaus sutartinis ymjimo
enklas (b)

Prie transformatoriaus yra tvirtinama lentel, kurioje nurodyti vardiniai dydiai: tampos,
srovs, fazi skaiius, danis, galia ir kt.

3.7.4. Transformatori ilimas ir auinimas

Dirbant transformatoriui, jo apvijose ir magnetolaidyje isiskiria iluma. iluma turi bti
isklaidyta aplink, nes nuo ilumos sensta apvij izoliacija. Jgos transformatoriai daniausiai
auinami alyva, kuri ne tik gerai auina apvijas, bet ir saugo jas nuo drgms ir oro deguonies
poveikio. Maos galios transformatoriai auinami oru.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

85
3.7.5. Transformatori darbo reimai

Yra trys reimai: tuios eigos, darbo ir trumpojo jungimo. Transformatoriaus tuija eiga
vadinamas toks darbo reimas, kuomet pirmin apvija prijungta prie vardins tampos, o antrin
atjungta (jungiklis SA atjungtas) (3.7.3 pav.).

3.7.3 pav. Transformatoriaus darbo reim iliustracija

Darbo reimas bus tuomet,kai jungikliu SA bus jungtas imtuvas
a
R ir apvijomis teks
srovs
1
I ,
2
I . Didinant transformatoriaus apkrov, didja antrin srov
2
I , taiau didja ir
pirmin srov
1
I . ios srovs pasiskirsto atvirkiai proporcingai tampoms arba apvij vij
skaiiui (remiantis 3.7.2 formule).
Trumpojo jungimo reimo metu transformatoriaus antrin apvija yra sujungta trumpai
( 0 =
a
R ), todl 0
2
= U . iuo atveju srov
2
I apvijose padidja 10-20 kart. Toks reimas labai
pavojingas transformatoriui ir yra avarinis.

3.7.6. Transformatori naudingumo koeficientas

Transformatoriaus i tinklo imama galia
1
P , o atiduodama
2
P . Nuostoliai apskaiiuojami

2 1
P P P = . (3.7.3)

Nuostoliai yra dviej ri: elektriniai ir magnetiniai. vertinami taip

magn el
P P P + = , (3.7.4)

ia
el
P elektriniai transformatoriaus nuostoliai;
magn
P magnetiniai transformatoriaus nuostoliai.
Transformatoriaus naudingumo koeficientas

magn el
P P P
P
P
P
+ +
= =
2
2
1
2
. (3.7.5)

Transformatoriaus naudingumo koeficientas priklauso nuo apkrovos ir siekia 0,96 0,995.
Didiausias naudingumo koeficientas bna tada, kai apkrova bna 50-70 % vardins.
Jei nuo altinio iki imtuvo yra keli, pavyzdiui, septyni (panaiai tiek transformatori
praeina elektros energija tiekiama vartotojams Lietuvoje), transformatoriai su naudingumo
koeficientu 99 , 0 = , tai j bendras naudingumo koeficientas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

86
93 , 0 99 , 0 99 , 0 99 , 0 99 , 0 99 , 0 99 , 0 99 , 0 =
bendr
. Paprastai nuostoliai transformatoriuose
sudaro 5 7 % visose elektrinse gaminamos elektros energijos.

3.7.7. Trifazis transformatorius

Jame panaudojamas trij erdi magnetolaidis. Ant kiekvienos erdies udedamos pirmins
apvijos AX, BY, CZ ir antrins apvijos ax, by, cz. Apvijos gali bti jungiamos vaigde arba
trikampiu.

3.7.4 pav. Trifazio transformatoriaus struktrin schema

3.7.8. Specialieji transformatoriai

Prie specialij transformatori priskiriami: kontaktinio suvirinimo, tampos matavimo,
srovs matavimo transformatoriai.

3.7.8.1. Kontaktinio suvirinimo transformatorius

Kontaktinio (lankinio) suvirinimo transformatorius jungiamas prie 380 V ar 220 V tampos
tinklo
1
U (3.7.5 pav.). Antrin tampa
2
U tuios eigos metu yra apie 60 70 V. Suvirinimo
transformatorius dirba reimu, artimu trumpajam jungimui, nes elektros lanko vara labai maa.
Srovs stipriui
2
I reguliuoti transformatoriaus antrin grandin nuosekliai jungiama reaktyvin
rit RR, kurios magnetolaidyje yra reguliuojamas oro tarpas . Keisdami oro tarp , galima
keisti reaktyvins rits induktyvij var, o tuo paiu suvirinimo srovs dyd. Suvirinimo metu
tampa 30
2
U V. Suvirinimo transformatori 5 , 0 4 , 0 cos = .

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

87

3.7.5 pav. Kontaktinio suvirinimo transformatoriaus struktrin schema

3.7.8.2. tampos ir srovs matavimo transformatoriai

tampos ir srovs matavimo transformatoriai naudojami kintamosios elektros srovs
grandinse matavimo prietais riboms praplsti. Be to jie atskiria matavimo prietaisus nuo auktos
tampos grandini ir utikrina aptarnaujanio personalo saugum.

a) b)
3.7.6 pav. tampos matavimo transformatoriaus pajungimo struktrin schema (a); srovs
matavimo transformatoriaus pajungimo struktrin schema (b)

tampos matavimo transformatorius visuomet yra eminantysis. Pirmin apvija jungiama
prie auktos tampos, o antrin apvija prie matavimo prietaiso (voltmetro) (3.7.6 a) pav.).
Matuojama tampa

U
K U U =
2 1
, (3.7.6)

ia
U
K tampos transformacijos koeficientas.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

88
Srovs matavimo transformatoriaus pirmin apvija daroma i didelio skerspjvio laido ir turi
vien arba kelias vijas. Ji jungiama nuosekliai su imtuvu
a
Z , kurio vartojam srov norima
imatuoti (3.7.6 b) pav.). Matuojama srov

I
K I I =
2 1
, (3.7.7)
ia
I
K srovs transformacijos koeficientas.

3.7.9. Autotransformatoriai

Autotransformatoriuose yra tik viena apvija, kurios dalis vij priklauso ir pirminei, ir
antrinei grandinei (apvijai) (3.7.7 pav.).

3.7.7 pav. Autotransformatoriaus struktrin schema

Pirmin tampa
1
U vienodai pasiskirsto ant vis apvijos vij. Antrin tampa
2
U
proporcinga vij skaiiui
2
W
1
1
2
2
U
W
W
U . (3.7.8)

Autotransformatoriai daniausiai bna reguliuojami, gali bti vienfaziai ir trifaziai. Jie
naudojami auktos tampos tinkluose, asinchroniniams varikliams paleisti, laboratorijose.
Autotransformatoriai pasiymi iais privalumais: maiau sunaudojama vario bei elektrotechninio
plieno, maesni gabaritai, didesnis naudingumo koeficientas, pigesnis. Pagrindinis trkumas yra
tas, kad auktos ir emos tampos apvijos elektrikai sujungtos, o tai yra nesaugu.


- transformatorius;
- pirmin ir antrin apvijos;
- transformacijos koeficientas.
2. Kuo skiriasi eminimo ir auktinimo transformatoriai?
3. Kuo skiriasi transformatoriaus ir autotransformatoriaus sandara?
4. Kokie yra specialieji transformatoriai?
5. Kam naudojami transformatoriai energetikoje?
6. Kuo pavojingas transformatoriui trumpo jungimo reimas?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

89
3.8. Kintamosios srovs elektros mainos

3.8.1. Paskirtis ir klasifikacija

iuo metu kintamosios srovs elektros mainos labiausiai paplitusios. Terminas elektros
maina vartojamas nagrinjant elektros variklius ir generatorius. Elektros mainos gali dirbti
generatoriaus arba variklio reimu (galioja apgriamumo principas). Praktikoje daniausiai
naudojami sinchroniniai generatoriai ir asinchroniniai varikliai. Asinchroniniai varikliai
naudojami vairiems mechanizmams sukti, kai nereikalingas labai tikslus ir pastovus sukimosi
danis. Pramonje daniausiai naudojami trifaziai asinchroniniai varikliai, o buitiniuose
prietaisuose naudojami vienfaziai asinchroniniai varikliai. Asinchroniniai varikliai gaminami nuo
vato iki tkstani kilovat galios. J tampos bna 220 V, 380 V, 660 V, 3000 V, 6000 V ir
10000 V.

3.8.2. Asinchroninio variklio konstrukcija

Asinchroninis variklis sudarytas i dviej pagrindini dali: statoriaus ir rotoriaus. Statorius
sudarytas i korpuso, erdies ir apvijos (3.8.1 pav.).

3.8.1 pav. Asinchroninio variklio statorius

Prie korpuso tvirtinama statoriaus erdis su apvijomis ir guoli skydai. Korpusas gaminamas
i aliuminio, ketaus, plieno arba plastmass. erdis surenkama i elektrotechninio plieno lakt,
kuri storis 0,35 0,5 mm. Laktai padengiami laku, kad susilpnt skurins srovs. Vidiniame
erdies paviriuje yra iilginiai grioveliai, kuriuose suklojamos statoriaus apvijos. Kiekviena
trifazs apvijos faz susideda i sekcij. Statoriaus apvij ivadai ivedami korpuso ior ir gali
bti jungiami vaigde arba trikampiu.

a) b)
3.8.2 pav. Asinchroninio variklio rotorius: a) trumpai sujungtas rotorius; b) fazinis rotorius

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

90

Rotorius sudarytas i veleno, erdies ir apvijos. erdis yra magnetolaidis, cilindro formos ir
surenkamas i elektrotechninio plieno lakt. Pagal rotoriaus apvijos konstrukcij, asinchroniniai
varikliai skirstomi du tipus: 1) su trumpai sujungtu rotoriumi, 2) su faziniu rotoriumi (3.8.2
pav.).
Trumpai sujungto rotoriaus apvij sudaro variniai arba aliumininiai strypai, sudti erdies
griovelius, kuri galai iedais sujungiami trumpai.
Trifazis asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi turi tris varinius iedus, kurie umaunami
ant veleno ir izoliuojami vienas nuo kito ir veleno. iedai sujungiami su apvijomis, kurios
sudedamos erdies griovelius. Prie ied lieiami angliniai epeiai, prie kuri prijungiamas
reostatas. Reostatas naudojamas varikliui paleisti arba sukimosi daniui reguliuoti.

3.8.3. Sukamojo magnetinio lauko gavimas

Prie statoriaus prijungiama trifaz elektros kintamoji srov. Srovei tekant per statoriaus
apvijas, susikuria sukamasis magnetinis laukas (kinta magnetinio lauko maksimalaus intensyvumo
vieta). Jo sukimosi danis
1
n priklauso nuo srovs kitimo danio f ir poli por skaiius p
(priklauso nuo statoriaus apvij suvyniojimo tipo). Pavyzdiui, kai srovs danis 50 = f Hz,
vienos poli poros apvijos sukuria magnetin lauk, kurio sukimosi danis 3000
1
= n apsisukim
per minut. Bendru atveju magnetinio lauko sukimosi danis ireikiamas
p
f
n

=
60
1
. (3.8.1)
Sukimosi danis
1
n vadinamas sinchroniniu ir skaiiuojamas apsisukimai per minut.

3.8.4. Asinchroninio variklio veikimo principas

Statoriaus sukamasis laukas kerta rotoriaus apvij, todl joje suadinama vidin tampa,
kuriai veikiant atsiranda srov I rotoriuje. Rotoriaus apvijas su srove veikia susidaranios pagal
kairiosios rankos taisykl elektromagnetins jgos F. ios jgos sukuria sukimo moment (3.8.3
pav.). Veikiamas sukimosi momento, rotorius pradeda suktis magnetinio lauko sukimosi kryptimi.
Rotoriaus sukimosi danis
2
n visada bus maesni u
1
n , nes tik tuomet statoriaus magnetinis
laukas gali rotoriaus apvijoje sukelti (sukurti) srov.

3.8.3 pav. Asinchroninio variklio veikimo principas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

91
Kadangi
2 1
n n > , todl variklis vadinamas asinchroniniu. Norint pakeisti trifazio variklio
sukimosi krypt, reikia pakeisti statoriaus magnetinio lauko sukimosi krypt. Tam reikia sukeisti
vietomis bet kuriuos du fazinius laidus, kuriais teka srov i elektros tinklo statori. Pavyzdiui,
pajungta fazi seka ABC suks varikl prie laikrodio rodykl, o fazi seka BAC suks varikl
pagal laikrodio rodykl.
Statoriaus magnetinio lauko sukimosi danis
1
n yra pastovus. Rotoriaus sukimosi danis
2
n
nra pastovus ir priklauso nuo veleno apkrovos. Statoriaus sukamojo magnetinio lauko ir rotoriaus
sukimosi dani skirtumas charakterizuojamas slydimu

1
2 1
n
n n
S

= . (3.8.2)

Slydimas gali kisti nuo 1 iki 0. Variklio paleidimo metu, kol rotorius nejuda, 1 = S .
Varikliui esant tuioje eigoje 0 S . Kuo didesn veleno apkrova, tuo maesnis rotoriaus
sukimosi danis
2
n , tuo didesnis slydimas. Asinchronini varikli vardinis slydimas bna nuo
0,01 iki 0,06.

3.8.5. Asinchroninio variklio sukimo momentas

Asinchroninio variklio sukimo momento priklausomyb nuo slydimo ) (S f M = pateikta
3.8.4 pav.

3.8.4 pav. Asinchroninio variklio sukimo momento priklausomyb nuo slydimo

Kai slydimas 1 = S (takas B), variklis ivysto moment
pal
M . Veikiant paleidimo
momentui
pal
M , rotorius pradeda suktis. Slydimas maja, o sukimo momentas didja, kol
pasiekia maksimali reikm
M
M (takas A). Kai slydimas bna 0,01 0,06, variklis sukuria
vardin sukimo moment
V
M (takas C). Santykis
V
M
M
M
vadinamas perkrovimo pajgumu ir bna
lygus apie 1,7 2,5. Kreivs AB dalyje asinchroninis variklis dirba nestabiliai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

92
3.8.6. Asinchronini varikli su trumpai jungtu ir faziniu rotoriumi paleidimas

Asinchroniniai varikliai su trumpai jungtu rotoriumi daniausiai paleidiami jungiant juos
tiesiogiai elektros energijos padavimo tinkl. Tokio paleidimo trkumas tas, kad tuo metu
prateka didel paleidimo srov

V pal
I I = ) 7 4 ( , (3.8.3)

ia
pal
I variklio paleidimo metu per statoriaus apvijas pratekanti srov;
V
I variklio vardin
srov.
Asinchroninio variklio paleidimo srov tiesiogiai proporcinga tampai ant jo gnybt. Norint
sumainti paleidimo srov asinchroniniuose varikliuose su trumpai jungtu rotoriumi, kartais
paeminama tampa variklio paleidimo metu. sidmtina, kad naudojant variklius su paeminta
tampa sumaja paleidimo momentas. Taip pat naudojami kiti bdai. Vienas i j statoriaus
apvij perjungimas i vaigds trikamp. Paleidimo metu apvijos sujungiamos vaigde, o kai
variklis pradeda suktis, perjungiamos trikamp.
Asinchroniniuose trifaziuose varikliuose su faziniu rotoriumi paleidimui naudojami reostatai
rotoriaus grandinje. Reostatai jungiami nuosekliai kiekvienai fazei. Rotoriui pradjus suktis
reostat vara palaipsniui mainama iki nulio. Tokiu bdu reostat vara sumaina paleidimo
srov ir padidina paleidimo moment. Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi paleidiamas
velniai, be smgio. Pavyzdiui, tokie varikliai naudojami kranuose.

3.8.7. Asinchroninio variklio sukimosi danio reguliavimas

Galima reguliuoti iais bdais:
1. Reostatu, jungtu rotoriaus grandin. is bdas gali bti taikomas tik asinchroniniuose
varikliuose su faziniu rotoriumi. Reguliavimas gali bti vykdomas plaiose ribose, taiau
neekonomikas, nes reostate susidaro dideli energijos nuostoliai. Naudojamas, pavyzdiui,
kranuose.
2. Keiiant sukamojo magnetinio lauko poli por skaii p, nes magnetinio lauko sukimosi
danis priklauso nuo p (remiantis 3.8.1). Tai galima naudoti tik tada, jei variklio statoriaus apvijos
specialiai taip suvyniotos ir j jungim galima bt keisti. Sukimosi danis gali bti keiiamas
uoliais (pavyzdiui, i 3000 1500 apsisukim per minut arba i 1000 500 apsisukim per
minut). Keli greii varikliai naudojami metalo pjovimo staklse ir kitur.
3. Keiiant prijungtos tampos dan. Variklis tuomet elektros energij gauna i specialaus
altinio, kurio elektros srovs dan galima keisti. Toks reguliavimas sudtingas ir brangus.
Naudojamas, pavyzdiui, lifavimo staklse.
4. Keiiant prijungtos tampos dyd. is bdas leidia sukimosi greit (dan) reguliuoti
tolygiai, bet siaurose ribose. Be to sumainus tamp, sukimo momentas sumaja kvadratu. is
bdas gali bti naudojamas tik tada, kai variklis dirba nepilnai apkrautas.

3.8.8. Vienfazis asinchroninis variklis

Vienfazis asinchroninis variklis bna su trumpai jungtu rotoriumi. Statoriuje yra dvi apvijos.
Viena apvija vadinama darbine ir jungiama tinkl tiesiogiai, o kita vadinama pagalbine arba
paleidimo ir jungiama tinkl nuosekliai per kondensatori (3.8.5 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

93

3.8.5 pav. Vienfazis asinchroninis variklis

Pradjus rotoriui suktis, paleidimo apvija daniausiai atjungiama (automatikai). Srovs
1
I ir
2
I skiriasi faze 90 kampu, todl jos sukuria sukamj magnetin lauk, pana trifazio variklio.
Magnetinio lauko veikiamas rotorius sukasi. Jeigu per kondensatori prijungta paleidimo apvija
neatjungiama, tai toks variklis vadinamas kondensatoriniu.
Norint pakeisti vienfazio asinchroninio variklio sukimosi krypt, reikia pakeisti srovs krypt
tik paleidimo apvijoje arba tik darbinje apvijoje, bet ne abiejose kartu.
Vienfazio asinchroninio variklio trkumai lyginant su trifaziu: 1) maesnis naudingumo
koeficientas ir cos ; 2) brangesnis; 3) blogesns eksploatacins charakteristikos.

3.8.9. Asinchroninio variklio nuostoliai ir naudingumo koeficientas

Asinchroninis variklis dirbdamas i elektros energijos tinklo naudoja gali
1
P . Dalis ios
galios sunaudojama nuostoliams variklyje kompensuoti. Asinchroninio variklio nuostoliai:
1 el
P
elektriniai nuostoliai statoriaus apvijoje;
magn
P magnetiniai nuostoliai statoriaus pliene;
2 el
P
elektriniai nuostoliai rotoriaus apvijoje;
mech
P mechaniniai nuostoliai (nuostoliai dl trinties).
Jeigu i
1
P bus atimti visi susidarantys nuostoliai, tai bus gauta galia, atiduodama velenui
(mechaninei energijai sukurti)

) (
2 1 1 2 mech el magn el
P P P P P P + + + = . (3.8.4)

Variklio naudingumo koeficientas gali bti ireiktas

100
1
2
=
P
P
, (3.8.5)

ia variklio naudingumo koeficientas, vertinamas procentais.
Didiausias variklio naudingumo koeficientas pasiekiamas tada, kai variklis apkrautas
vardine apkrova.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

94

- statorius;
- rotorius;
- trumpai jungtas rotorius;
- fazinis rotorius;
- trifazis, vienfazis varikliai.

2. Kokios yra pagrindins kintamosios srovs elektros main dalys?
3. Koks yra asinchroninio variklio veikimo principas?
4. Kaip gaunamas sukamasis magnetinis laukas?
5. Kaip reguliuojamas asinchroninio variklio sukimosi danis

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

95
3.9. Nuolatins srovs elektros mainos

3.9.1. Nuolatins srovs elektros main konstrukcija

Nuolatins srovs maina sudaryta i nejudamos dalies statoriaus ir besisukanios dalies
inkaro (3.9.1 pav.).

3.9.1 pav. Nuolatins srovs elektros mainos konstrukcija

Nuolatins elektros mainos statorius sudarytas i (remiantis 3.9.1 pav.): stovas 1; poliai
2; guoli skydai 3; guoliai 4; ant poli uvyniotos adinimo apvijos 5.
Nuolatins elektros mainos inkaras sudarytas i (remiantis 3.9.1 pav.): velenas 6; erdis
7; kolektorius 8; ventiliatorius 9; angliniai-grafitiniai arba metalo-angliniai epeiai 10.
Kolektorius sudarytas i varini plokteli, kurios izoliuotos viena nuo kitos ir izoliuotos
nuo veleno. Kolektoriaus paviri lieia epeiai. Prie epei prijungiami iors grandins laidai.
adinimo apvija sukuria magnetin sraut . Stovas gaminamas i plieno su didele
magnetine skvarba, nes per j usidaro pagrindinis mainos magnetinis srautas. Inkaro erdis yra
cilindras, surinktas i tampuot elektrotechninio plieno lakt ir surinkt paket ant inkaro
veleno. erdies paviriuje yra iilginiai grioveliai, kuriuos dedami inkaro apvij laidai. Inkaro
apvij laidai sujungiami pagal tam tikr schem. Apvijos daromos i varinio laido ir sudarytos i
sekcij. Sekcija gali bti i vienos vijos ar keli vij. Kiekvienos sekcijos pradia ir galas
prilituojami prie dviej kolektoriaus plokteli, esani greta arba tam tikru atstumu viena nuo
kitos.

3.9.2. Nuolatins srovs generatoriaus veikimo principas

Sukantis inkarui (pagal 3.9.2 pav.), jo apvijos kerta poli magnetin lauk, todl jose
suadinama vidin tampa
0
U . Jai veikiant inkaro apvijomis teka srov, kurios kryptis nustatoma
pagal deiniosios rankos taisykl. Jos vert nustatoma pagal Omo dsn

INK ap
INK
R R
U
I I
+
= =
0
, (3.9.1)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

96
ia I generatoriaus sukelta srov;
INK
I inkaro apvijomis tekanti srov;
ap
R apkrovos vara;
INK
R inkaro apvij vara.
I 3.9.1 galima gauti, kad

INK INK ap
R I U R I R I U + = + =
0
. (3.9.2)

Kaip matyti i 3.9.2 iraikos, generatoriuje visada bus U U >
0
. Generatoriaus vidins
tampos dydis priklausys nuo

n C U
G
=
0
, (3.9.3)

ia
G
C koeficientas, priklausantis nuo elektros mainos konstrukcijos; kuriamo magnetinio
lauko dydis; n inkaro sukimo danis.
Kaip matyti i 3.9.3 iraikos generatoriaus kuriamos vidins tampos dydis yra
proporcingas magnetini poli kuriamam magnetiniam srautui ir inkaro sukimosi daniui.

3.9.2 pav. Nuolatins srovs generatoriaus veikimo principas

Inkaro laidai su srove randasi magnetiniame lauke, todl juos veikia elektromagnetins jgos
F, kurios sukuria generatoriaus veleno stabdymo moment
ST
M . Btent j reikia nugalti sukant
inkar. Jg F kryptis nustatoma pagal kairiosios rankos taisykl. Stabdymo momentas priklauso
nuo

INK ST ST
I C M = , (3.9.4)

ia
ST
C koeficientas, priklausantis nuo elektros mainos konstrukcijos.

3.9.3. vairi adinimo tip nuolatins srovs generatoriai

Pagal adinimo apvij pajungimo tip generatoriai yra skirstomi: 1) nepriklausomo
adinimo generatorius, 2) lygiagretaus adinimo generatorius, 3) nuoseklaus adinimo
generatorius, 4) miraus adinimo generatorius.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

97

3.9.3.1. Nepriklausomo adinimo nuolatins srovs generatorius

adinimo apvija A prijungiama prie nuolatins srovs altinio (reikalingas papildomas
altinis) (3.9.3 a) pav.). Prie inkaro gnybt prijungiamas energijos imtuvas
ap
R . Inkaras sukamas.
Kol 0 =
I , inkaro apvijose suadinama maa vidin tampa

liek
U
0
, kuri sukuria liekamojo
magnetizmo srautas. Didinant srov
I didja A apvijos kuriamas magnetinis laukas, didja

suadinama
0
U ir tuo paiu didja I (inkaro srov yra lygi srovei tekaniai per apkrov I I
INK
= ),
tekanti per apkrov. Didjimas vyksta iki tol, kol generatoriaus plienas prisisotina ir magnetinis
laukas nebedidja (3.9.3 b) pav.).
Didjant apkrovos srovei I, didja tampos kritimas generatoriaus apvij varoje. Dl to
tampa tenkanti apkrovai maja. tamp pokytis gali siekti 5 10 %. Tad, norint ilaikyti tamp
pastovi kintant apkrovai, reikia reguliuoti adinimo srov. Reguliavimas atliekamas
automatiniais reguliatoriais arba rankiniu bdu.
Nepriklausomo adinimo nuolatins srovs generatorius turi pagrindin trkum
reikalingas papildomas maitinimo altinis, todl retai naudojamas.

a) b)
3.9.3 pav. Nepriklausomo adinio nuolatins srovs generatorius (a); suadinamos tampos
priklausomyb nuo
I

3.9.3.2. Lygiagretaus adinimo nuolatins srovs generatorius

adinimo apvija A prijungiama lygiagreiai prie inkaro apvij (3.9.4 pav.). Inkaro srov
INK
I I I + = , ) 7 1 ( =
I % I. Sukantis inkarui, liekamojo magnetizmo srautas

liek
inkaro
apvijoje suadina
liek
U
0
, kuri adinimo apvijoje sukuria nedidel srov
I . Jeigu srovs
I
sukurtas magnetinis laukas (srautas) bus tos paios krypties, kaip ir srautas
liek
, tai bendras poli
kuriamas magnetinis srautas vl padids. Nuo to padids generatoriaus
0
U , dl ko adinimo srov
vl padids ir t.t. is procesas vadinamas susiadinimu. Tsis procesas iki tol, kol prisisotins
plienas (tada daugiau magnetinis srautas nebedidja). Jei generatorius nesusiadina, tai reikia
pakeisti adinimo srovs
I krypt. Generatoriaus tampos U pokytis dl apkrovos srovs

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

98
didjimo gali siekti iki 30 %. Tai gaunasi todl, kad sumajus tampai U, susilpnja adinimo
srov.
Lygiagretaus adinimo nuolatins srovs generatorius plaiai paplits, nes nereikia atskiro
energijos altinio.

3.9.4 pav. Lygiagretaus adinio nuolatins srovs generatorius

3.9.3.3. Nuoseklaus adinimo nuolatins srovs generatorius

Nuoseklaus adinimo generatoriuje adinimo ir apkrovos srovs yra lygios I I
= (3.9.5
pav.). Generatori apkrovus, jo adinimo apvija A ima tekti srov, todl didja ir ijimo
tampa U. Tai tsiasi iki tam tikros ribos, kol generatorius magnetikai prisotinimas. Majant
apkrovos srovei, maja ir generatoriaus ijimo tampa.
Kadangi nuoseklaus adinimo generatori ijimo tampa labai priklauso nuo apkrovos, dl
to jie naudojami retai.

3.9.5 pav. Nuoseklaus adinio nuolatins srovs generatorius

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

99
3.9.3.4. Miraus adinimo nuolatins srovs generatorius

Nagrinjamas generatorius turi dvi adinimo apvijas: lygiagreij A1 ir nuoseklij A2
(3.9.6 pav.).

3.9.6 pav. Miraus adinio nuolatins srovs generatorius

Nuosekliosios adinimo apvijos srov
2
I sukuria magnetin sraut
nuos
, lygiagreiosios
adinimo apvijos srov
1
I sukuria magnetin sraut
lyg
, o bendras magnetinis srautas lygus

nuos lyg
= . (3.9.5)

Daniausiai taikomas suderintas adinimo apvij jungimas (3.9.5 iraikoje +). Tada
didjant apkrovai, generatorius automatikai daugiau magnetinamas ir ijimo tampa U
praktikai nekinta.
Kai adinimo apvijos jungtos prieprieiais (3.9.5 iraikoje -), generatoriaus apkrovos
srovei stiprjant, jo tampa staigiai maja (nuoseklioji adinimo apvija generatori imagnetina).
Toks jungimas naudojamas suvirinimo generatoriuose.

3.9.4. Nuolatins srovs variklio veikimo principas

Inkaras prijungiamas prie nuolatins srovs elektros maitinimo tinklo (3.9.7 pav.). Inkaro
apvijos laidais teka srov
INK
I . Inkaro laidai su srove randasi poli NS magnetiniame lauke, todl
juos veikia elektromagnetins jgos F pagal kairiosios rankos taisykl. ios jgos sukuria sukimo
moment
suk
M , kuris suka inkar sukimosi daniu n

INK Var suk
I C M = , (3.9.6)

ia
Var
C koeficientas, priklausantis nuo elektros mainos konstrukcijos; kuriamo magnetinio
lauko dydis;
INK
I inkaro apvijomis tekanti srov.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

100
Kadangi inkaro apvijos sukasi magnetiniame lauke, tai jose suadinama vidin tampa
0
U ,
kurios krypt galima nustatyti pagal deiniosios rankos taisykl.
0
U kryptis prieinga inkaro
srovs
INK
I krypiai, todl tokia tampa vadinama prieprieine.
Tada galima ireikti

INK INK
R I U U =
0
,
INK
INK
R
U U
I
0
= , n C U
pr
=
0
,

=
pr
INK INK
C
R I U
n . (3.9.7)

ia
INK
R inkaro apvij vara;
pr
C koeficientas, priklausantis nuo elektros mainos
konstrukcijos; n sukimosi danis; kuriamo magnetinio lauko dydis.

3.9.7 pav. Nuolatins srovs variklio veikimo principas

Nuolatins srovs elektros mainos yra apgriamos, t. y. jos gali dirbti ir kaip generatorius,
ir kaip variklis. Kai dirba variklio reimu, tai U U <
0
, o kai dirba generatoriaus reimu, tai
U U >
0
.
Nuolatins srovs elektros main apgriamumo principas panaudojamas, pavyzdiui,
elektros transporte.
Norint pakeisti inkaro sukimosi krypt, reikia pakeisti srovs tekjimo krypt tik inkaro arba
tik adinimo apvijoje, bet ne abiejuose kartu.

3.9.5. vairi adinimo tip nuolatins srovs varikliai

Pagal adinimo apvij pajungimo tip varikliai yra skirstomi: 1) lygiagretaus adinimo
varikliai, 2) nuoseklaus adinimo varikliai, 3) miraus adinimo varikliai.

3.9.5.1. Lygiagretaus adinimo nuolatins srovs variklis

Tokio variklio adinimo apvija A jungiama lygiagreiai inkarui (3.9.8 a) pav.). Bendra
suvartojama srov yra lygi
INK
I I I + = . Didjant veleno apkrovai didja suvartojama srov I ir
tuo paiu variklio naudojama elektros energijos galia.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

101

a) b)
3.9.8 pav. Nuolatins srovs lygiagretaus adinimo variklis (a); sukimosi danio priklausomyb
nuo sukimo momento (
v
n ,
v
M vardiniai parametrai)

Didjant veleno apkrovai sukimosi danis neymiai maja (3.9.8 b) pav.) , kadangi didja
tampos kritimas inkaro varoje (3.9.7 iraika).

3.9.5.2. Nuoseklaus ir miraus adinimo nuolatins srovs varikliai

Nuoseklaus adinimo variklyje adinimo apvija jungiama nuosekliai su inkaro apvija (3.9.9
a) pav.).

a) b)
3.9.9 pav. Nuolatins srovs nuoseklaus adinimo variklis (a); sukimosi danio priklausomyb
nuo sukimo momento (
v
n ,
v
M vardiniai parametrai)

iuo atveju adinimo srov lygi inkaro srovei, todl magnetinis srautas susijs su apkrova

INK
I I = . (3.9.8)

Esant nedidelei apkrovai, variklio magnetin sistema neprisotinta ir magnetinis srautas
proporcingas variklio vartojamai srovei I, o sukimosi momentas proporcingas srovs kvadratui

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

102
(
2
I M ). Kai srov artima vardinei, magnetiniai poliai prisisotina ir sukimosi momentas pasidaro
proporcingas variklio vartojamai srovei.
Didjant veleno apkrovai variklio sukimosi danis smarkiai maja (3.9.9 b) pav.), nes
stiprja magnetinis srautas ir didja tampos krutimas inkaro apvijose (remiantis 3.9.7).
Nuoseklaus adinimo elektros varikliai naudojami automobili starteriuose, elektros
transporte.
Miraus adinimo elektros variklis turi dvi adinimo apvijas. Viena jungiama lygiagreiai, o
kita nuosekliai inkaro atvilgiu. Toks variklis turi tiek lygiagretaus, tiek nuoseklaus adinimo
variklio savybi. Abi adinimo apvijos sujungiamos taip, kad kuriami magnetiniai srautai
lyg
ir
nuos
susidt. Tada sukimosi danis

) (
) (
nuos lyg pr
nuos INK INK
C
R R I U
n
+
+
= , (3.9.9)

ia
INK
R inkaro apvij vara;
pr
C koeficientas, priklausantis nuo elektros mainos
konstrukcijos; n sukimosi danis;
lyg
lygiagreiosios adinimo apvijos kuriamas magnetinis
srautas;
nuos
nuosekliosios adinimo apvijos kuriamas magnetinis srautas;
nuos
R
nuosekliosios adinimo apvijos vara.
Miraus adinimo variklis yra pranaesnis u nuoseklaus adinimo varikl. Jis gali dirbti ir
tuija eiga, nes lygiagreios adinimo apvijos kuriamas magnetinis srautas
lyg
riboja
neapkrauto variklio sukimosi dan ir nra pavojaus varikliui netis.

3.9.6. Nuolatins srovs varikli paleidimas

I formuls
INK
pr
INK
R
n C U
I

= (3.9.10)

matyti, kad didiausia inkaro srov yra tuomet, kai inkaras nejuda (n=0) t. y. paleidimo pradioje.
Todl jungiant varikl tiesiogiai prie tinklo, inkaro apvija prateka 10-15 kart stipresn srov u
variklio vardin srov. Dl stiprios srovs genda kolektorius, be to variklis ivysto labai didel
paleidimo moment. Tiesiogiai i elektros energijos tinklo paleidiami tik maos galios varikliai.
Didesns galios varikliams paleidimo srovei riboti naudojami paleidimo reostatai, kurie jungiami
inkaro grandin nuosekliai.
Nuoseklaus adinimo variklyje didjant inkaro sukimosi daniui n, didja ir priepriein
tampa, o inkaro srov maja. Tam paleidimo reostato vara palaipsniui mainama iki nulio.
Paleidimo metu reostato vara lygiagretaus adinimo grandinje turi bti lygi nuliui, nes tuomet
adinimo magnetinis srautas bna didiausias ir variklis ivysto reikiam sukimosi moment
tekant maai inkaro srovei.

3.9.7. Nuolatins srovs varikli sukimosi danio reguliavimas

Remiantis 3.9.7 iraika matyti, kad yra tokios variklio sukimosi danio reguliavimo
galimybs: 1) keiiant prie inkaro prijungtos tampos U dyd; 2) keiiant poli magnetin sraut
.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

103
Lygiagretaus ir nuoseklaus adinimo varikliams magnetinis srautas gali bti keiiamas,
keiiant adinimo srovs dyd. Tam tikslui, nuosekliai lygiagretaus adinimo apvijos grandin
gali bti jungiamas reostatas. Nuoseklaus adinimo varikliuose adinimo magnetinis srautas gali
bti keiiamas prijungus lygiagreiai adinimo apvijai reostat arba naudojant adinio apvij
sudaryt i sekcij. Mainant adinimo magnetin sraut, sukimosi danis didja. Jeigu 0 = ,
sukimosi danis gali padidti neribotai ir variklis gali bti mechanikai sugadintas.


- variklis, generatorius;
- inkaras, statorius;
- adinimo apvija.

2. Kokia yra nuolatins srovs elektros main konstrukcija?
3. Koks yra nuolatins srovs generatoriaus veikimo principas
4. Kaip nuolatins srovs generatoriai klasifikuojami pagal adinimo apvij jungim?
5. Koks yra nuolatins srovs variklio veikimo principas
6. Kaip nuolatins srovs varikliai klasifikuojami pagal adinimo apvij jungim?
7. Kaip vyksta nuolatins srovs varikli paleidimas ir sukimosi danio reguliavimas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

104
3.II. Elektronika

Elektronika tai mokslo ir technikos aka, tirianti ir pritaikanti praktikoje krvio neikli
(krvinink) judjimo ir rekombinacijos, laisvj elektring daleli generavimo, elektron ir
elektromagnetini lauk sveikos reikinius, elektronikos element krimo, tyrimo metodus,
panaudojimo principus vykstanius vakuume, dujose, skysiuose ir kietuose knuose.
Elektronika nagrinja elektronini tais veikimo teorij, j savybes, konstrukcij,
technologij bei i tais taikym vairiose mokslo ir technikos srityse.
Elektroniniai taisai elektrinje grandinje bna pasyvs arba aktyvs.
Priklausomai nuo to, kur vyksta krvinink judjimas elektronika skirstoma vakuumin,
puslaidininkin ir kvantin.
Vakuumin elektronika nagrinja ir kuria vakuuminius ir dujinius taisus bei vakuuminius
renginius. iame leidinyje i dalis maai nagrinjama.
Puslaidininkin elektronika nagrinja ir kuria puslaidininkinius taisus, pavyzdiui,
puslaidininkinius rezistorius, diodus, tranzistorius, tiristorius, mikrograndynus, indikatorius ir kt.
i elektronikos dalis iame leidinyje apvelgta plaiausiai.
Kvantin elektronika tiria kvantini savybi panaudojim. Svarbiausias ios elektronikos
taisas lazeris. iame leidinyje i dalis maai nagrinjama.
Elektronikos raida prasidjo XIX a. II pusje. Dabartiniais laikais elektronikos pltra yra
tokia didel, kad sunku suvokti jos mastus. Ji isiplt ir susiliejo su tokiomis mokslo sritimis:
informatika, automatika, telekomunikacijos, mechanika, matavimo technika ir kt. Dabar net sunku
rasti technikos srit, kur elektronikos nebt. Todl galima teigti, kad elektronika akstinas
bendrai mokslo ir technikos paangai.

3.10. Fizikiniai elektronini tais pagrindai

3.10.1. Elektronikos teorijos pagrindai

Kietj kn, skysi ir duj elektrinis laidumas priklauso nuo krvinink skaiiaus. Visos
mediagos sudarytos i atom. Kiekvien atom sudaro teigiamai elektrintas branduolys ir
neigiamai elektrinti elektronai. Elektronai atome juda tam tikromis tiksliai apibrtomis
orbitomis. Atomo iorinio sluoksnio elektronai vadinami valentiniais. Valentini elektron ryys
su branduoliu yra silpniausias, nes jie labiausiai nutol nuo branduolio. Jie dalyvauja susidarant
cheminiams ryiams tarp atom.

a) b) c)
3.10.1 pav. Atomas: a) laidininko; b) puslaidininkio; c) dielektriko

Dl vidinio arba iorinio poveikio valentiniai elektronai gali atsiskirti nuo atomo ir tapti
laisvaisiais elektronais. Laisvieji elektronai juda mediagoje tarp atom vairiomis kryptimis
vairiais greiiais. Juo daugiau mediagoje yra laisvj elektron, tuo didesnis jos elektrinis
laidumas. Pagal elektrin laidum kietieji knai skirstomi laidininkus, puslaidininkius ir

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

105
dielektrikus. Kai valentini elektron atome yra maiau negu keturi, juos prisijungia kiti atomai,
i kuri susidaro laidininkai. Kai valentini elektron atome yra daugiau negu keturi, atomas
prisijungia juos i kit ir upildo iorin sluoksn susidaro dielektrikai. Kai valentini elektron
atome yra keturi, i toki atom susidaro puslaidininkiai (3.10.1 pav.).
Puslaidininkyje vykstanius procesus galima paaikinti kvantine teorija. Pagal kvantins
mechanikos dsnius, elektronas gali pasiekti tik tam tikr energijos lygmen, tai yra jis gali gyti
nustatyt energijos kvant. Visos kitos energijos bsenos udraustos. Kiekvienas puslaidininkio
atom elektron sluoksnis gali egzistuoti tik valentinje arba laidumo energij srityje, tarp kuri
yra draudiamoji energij sritis.
Kiekviena elektron orbit atitinka tiksliai nustatyta elektrono energija, arba leistinas
energijos lygmuo. Energijos reikms, kuri elektronas negali gyti, vadinamos draustinmis.
Elektronai daniausiai bna maiausios energijos bsenos, todl visi vidiniai elektron sluoksniai
bna upildyti, i dalies upildytas tik iorinis. Kuo labiau nutolusi nuo branduolio orbit
elektronas uima, tuo didesn jo energija. Pereidamas ariau branduolio esani, elektronas
ispinduliuoja dal savo energijos erdv ir jo energija sumaja. Veikiant ilumai, viesai arba
kokiai nors kitai energijai, elektronas, gijs papildomos energijos, pereina nauj labiau nuo
branduolio nutolusi orbit. Toks elektronas vadinamas suadintuoju. Kai elektronas atitrksta
nuo branduolio ir palieka atom, vyksta jonizacija.
Mediag elektrines savybes lemia j atomo valentinio sluoksnio elektron pasiskirstymo
pagal energijos lygmenis ypatybs, kurios ireikiamos energijos juostomis (3.10.2 pav.).
Valentini elektron energij sritis yra vadinama valentine juosta. Esant 0K (-273 C), elektronai
bna valentinje juostoje. Juosta, esanti vir valentins juostos ir nutolusi per draudiamos juostos
plot, yra vadinama laidumo juosta. Draudiamoji juosta, kuri elektronai turi perokti, kad
patekt laidumo juosta, yra vienas i svarbiausi mediagos parametr. Puslaidininkiai nuo
dielektrik skiriasi tik draustins juostos ploiu: pirmj jis bna 2-3 elektronvolt (eV),
dielektrik siekia deimtys eV.

3.10.2 pav. Puslaidininkio energijos juost diagrama

Laidininkuose valentin juosta gali bti nevisikai upildyta elektronais, joje yra laisv
lygmen, arba valentin juosta visikai upildyta ir ueina ant laidumo juostos (3.10.3 c) pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

106

a) b) c)
3.10.3 pav. Dielektrik (a), puslaidininki (b) ir laidinink (c) energijos juost diagramos

Puslaidininkiuose ir dielektrikuose valentin juosta visikai upildyta, o tarp aukiausio jos
lygmens ir laidumo juostos lygmens yra tarpas draustin juosta, kurios plotis

V L
W W W = , (3.10.1)

ia W draustins juostos plotis;
L
W elektron energija emiausiame laidumo juostos
lygmenyje;
V
W elektron energija aukiausiame valentins juostos lygmenyje.
Pagal draudiamosios juostos plot puslaidininkins mediagos uima tarpin padt tarp
laidinink ir dielektrik (3.10.3 b) pav.). Dielektrikai turi plaiausi draudiamosios juostos plot
(3.10.3 a) pav.).
Jeigu elektronams suteikiama papildoma iorin energija, jie gali ilkti i kietojo kno
vyksta elektron emisija. Pagal papildomos energijos suteikimo elektronams bd skiriamos ios
emisijos rys: termoelektronin knas kaitinamas; fotoelektronin kno paviri veikia
elektromagnetins bangos; antrin elektronai imuami, bombarduojant kn dideliu greiiu
lekiani elektron arba jon srautu; elektrostatin stipraus elektrinio lauko jgos iplia
elektronus i kno.
Elektronai, juddami stipriame elektriniame lauke, susiduria su duj atomais arba
molekulmis. Tam tikromis slygomis tai sukelia duj jonizacij. Jonizacija gali bti pavirin
arba trin. Pavirins jonizacijos prieastis yra elektron emisija i kiet kn paviri dl
papildomos energijos, kuri atomai gauna knus kaitinant, apvieiant, bombarduojant greitai
lekianiomis dallmis. Trin jonizacija vyksta duj tryje. Daniausiai j sukelia greitai
lekianios dalels (elektronai arba jonai), susidurdamos su duj atomais. Toks nauj elektron
imuimo ir teigiam jon susidarymo procesas vadinama smgine jonizacija. Jeigu jonizacijos
metu atsirad laisvieji elektronai turi pakankamos energijos, tai kiekvienas i j gali jonizuoti
nauj atom, ir elektron bei jon skaiius gali gritikai didti. Jeigu elektronai negyja energijos
tiek, kad galt vykti smgin jonizacija, tai jie suadina duj atomus. Suadintoje bsenoje
atomas bna trumpai (
9 7
10 10

s), po to grta normalij bsen ir ispinduliuoja gyt
papildom energij elektromagnetini bang pavidalu. Jei elektromagnetins bangos yra regimojo
spektro, tai vyksta duj vytjimas. Dujose taip pat gali vykti atvirktinis procesas: susijungia
teigiamieji ir neigiamieji jonai bei teigiamieji jonai ir elektronai vyksta rekombinacija. Dl
rekombinacijos maja krvinink skaiius ir isiskiria spinduliavimo energija. To pasekm
duj vytjimas. Jonizacija ir rekombinacija vyksta joniniuose taisuose (neoninse lempose) ir
kitur (taupiose lemputse).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

107
3.10.2. Puslaidininki elektrins ir fizikins savybs. Puslaidininki krvininkai

Puslaidininkiai pagal elektrin laidum uima tarpin padt tarp laidinink ir dielektrik.
Puslaidininki elektrin specifin vara yra nuo 0,65 m iki
8
10 m. Prie puslaidininki
priskiriami ie cheminiai elementai: germanis (Ge), silicis (Si), boras (B), fosforas (P), arsenas
(As), stibis (Sb), siera (S), selenas (Se), telras (Te), taip pat cheminiai junginiai: galio arsenidas
(GaAs), indio fosfidas (InP) ir kt.
Daniausiai naudojami puslaidininkiai yra silicis ir germanis.
Puslaidininki tinkamum puslaidininki tais gamybai lemia veiksniai: mediaga turi bti
kietas knas, ilaikyti savo elektrines savybes tam tikrame temperatr diapazone. Elektronikoje
puslaidininkiai naudojami igryninti, o gamtoje jie retai bna gryno pavidalo. Todl paruoti
naudoti puslaidininkiai yra brangs.
Puslaidininkiams bdingas neigiamas temperatrinis varos koeficientas didjant
temperatrai j vara maja.
Kad elektronas puslaidininkyje galt judti ir perneti krv, jis turi gauti pakankamai
energijos, nutraukti valentin ry ir perokti i valentins juostos laisvj juost. Tada jis tampa
laisvuoju krvininku arba laidumo elektronu.
Elektronui pasialinus, valentiniame ryyje atsiranda laisva vieta, vadinama skyle. Ji turi
elementarj teigiam krv, absoliutiniu dydiu lyg elektrono krviui ir tampa antruoju
puslaidininkio laisvuoju krvininku. Elektron ir skyli por susidarymo procesas vadinama
krvinink generacija. Atomas, i kurio pasialino elektronas, tampa teigiamuoju jonu.
Laidumo elektronai bei skyls (du krvininkai), juddami puslaidininkyje, suteikia jam
elektrin laidum. Kai laisvieji krvininkai suartja, elektronas peroka skyl, ir abu krvininkai
inyksta vyksta rekombinacija, kuri susijusi su energijos ispinduliavimu ilumos arba
elektromagnetiniu bang (viesos) pavidalu.
Esant pastovioms iorinms slygoms puslaidininkyje tarp generacijos ir rekombinacijos
susidaro dinamin pusiausvyra generacijos ir rekombinacijos greiiai tampa lygs.

3.10.3. Savasis ir priemaiinis puslaidininki laidumas

Savojo arba i laidumo, puslaidininkiu vadinamas grynasis puslaidininkis, kurio kristalin
gardel yra sudaryta tik i vienos mediagos atom, pavyzdiui, silicio (3.10.4 a) pav.).
Grynajame puslaidininkyje laisvieji krvininkai generuojami ir rekombinuoja tik poromis, todl j
koncentracija visada bna vienoda

i i
p n p n = = = , (3.10.2)

ia n laidumo elektron tankis; p skyli tankis;
i
n grynojo puslaidininkio laisvj
krvinink tankis;
i
p grynojo puslaidininkio skyli tankis.
Grynajame puslaidininkyje atsiradus ioriniam elektriniam laukui, atsiranda laisvj
elektron ir skyli dreifas. Elektronai keliauja prie iorinio lauko krypt, o skyls pagal iorinio
elektrinio lauko krypt teka srov.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

108

a) b) c)
valentinis elektronas; kovalentinis ryys; skyl; laidumo
elektronas; neigiamas jonas; teigiamas jonas
3.10.4 pav. Grynasis arba i puslaidininkis (a), n puslaidininkis (b) ir p puslaidininkis (c)

Grynojo puslaidininkio laidum galima padidinti stiprinant iorin lauk, kaitinant,
apvieiant puslaidinink. Pagrindinis puslaidininkini tais (pavyzdiui, puslaidininkiniai
rezistoriai) i grynj puslaidininki veikimo principas grindiama savojo laidumo kitimu.
Puslaidininkiuose taisuose grynieji puslaidininkiai naudojami retai. Puslaidininkio
elektriniam laidumui padidinti grynj puslaidinink terpiama priemai tada tokiame
puslaidininkyje vyrauja vieni i dviej laisvj krvinink elektronai arba skyls. Priemai
terpimas vadinamas legiravimu, o atitinkama mediaga legiruota. Priemaios gali bti
penkiavalents (pavyzdiui, fosforas (P), arsenas (As), stibis (Sb)) arba trivalents (pavyzdiui,
boras (B), indis (In), galis (Ga)).
keturvalent grynj puslaidinink, pavyzdiui, silic (Si) terpus penkiavalent priemai
stib (Sb), keturi i penki jos (priemaios) atom valentiniai elektronai sudaro kovalentinius
ryius su gretimais puslaidininkio atomais, o penktasis lieka laisvas. is elektronas silpnai susijs
su gardels mazgu, todl gali nutraukti atom ryius ir tapti laisvuoju krvininku. Priemaios
atomas, prarads elektron, tampa nejudriu teigiamuoju jonu (3.10.4 b) pav.). Penkiavalent
priemaia generuoja tik laidumo elektronus ir ji vadinama donoru. Puslaidininkiai su donor
priemaiomis vadinami elektroninio laidumo arba n puslaidininkiai.
n puslaidininkyje laidumo elektronai vadinami pagrindiniais krvininkais, o skyls
alutiniais krvininkais.
grynj puslaidinink, pavyzdiui, silic (Si) terpus trivalent priemai bor (B), vienas
kovalentinis ryys su gretimais atomais lieka neupildytas (3.10.4 c) pav.). neupildyt
priemaios atomo ry laisvai gali perokti elektronas i gretimo kovalentinio ryio ir palikti ten
skyl. Priemaios atomas, prisijungs elektron, tampa nejudriu neigiamuoju jonu. Tokia, skyles
generuojanti priemaia, vadinama akceptoriumi. Puslaidininkiai su akceptori priemaiomis
vadinami skylinio laidumo arba p puslaidininkiais.
p puslaidininkyje pagrindiniai krvininkai yra skyls, o alutiniai krvininkai elektronai.
Tiek p puslaidininkyje, tiek n puslaidininkyje pagrindini krvinink koncentracija yra
madaug pastovi ir lygi priemai koncentracijai, alutini koncentracija visada yra daug maesn
u pagrindini. Paveikus puslaidinink pagrindini ir alutini krvinink koncentracija didja,
tuomet didja ir puslaidininkio laidumas.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

109
Padidjusios priemai koncentracijos puslaidininkis danai ymimas
+
p arba
+
n , o
sumajusios
p arba
n .
Puslaidininkiai, kuri visame tryje vienoda priemai koncentracija, vadinami
homogeniniais.

3.10.4. Kontaktiniai reikiniai puslaidininkiuose

Puslaidininkiniuose taisuose (pavyzdiui, dioduose, tranzistoriuose ir kt.) naudojamos
vairi tip sandros. Elektronine skyline sandra vadinama dvi nevienodo laidumo
puslaidininkio dalis skirianti sritis. Atstumas tarp skirtingo laidumo puslaidininkio dali yra
artimas atstumui tarp kristalo atom. Elektronikoje plaiausiai naudojamos sandros: 1)
puslaidininkis-puslaidininkis arba pn sandra; 2) metalas-puslaidininkis arba mp sandra (otkio
sandra). pn sandra (tarp dviej skirtingo laidumo puslaidininki) vadinama staigija. Tai yra
todl, kad joje skirtingo tipo priemai koncentracija kinta uoliu ir to kitimo sritis yra siauresn
u pn sandros stor. Sandra, kurioje priemai koncentracija kinta tolygiai, vadinama tolydine.
Tolydins sandros veikia spariau. otkio sandra turi nedidel potencial barjer ir veikia labai
spariai. Sandra tarp dviej vienodo laidumo, bet skirting priemai koncentracij
puslaidininki, pavyzdiui, n ir
+
n , arba p ir
+
p , arba germanis-silicis, vadinama heterogonine
sandra. Metalo ir puslaidininkio sandra, nesudaranti potencialinio barjero, vadinama ominiu
kontaktu. Ominis kontaktas naudojamas ivad laidams prijungti prie puslaidininkio srii.

3.10.4.1. pn sandra ir jos savybs

Pagrindinis daugumos puslaidininkini tais sandaros elementas yra pn sandra
elektronin-skylin sandra, kuri susidaro viename puslaidininkio gaballyje suformavus
legiruotas p ir n sritis.
p srityje pagrindiniai krvininkai skyls, o n srityje pagrindiniai krvininkai elektronai.
Tokios dvi p ir n legiruotos sritys kartu yra vadinama pn dariniu, o pereinamojo sluoksnio sritis
tarp dviej legiruot srii vadinama pn sandra.
p ir n puslaidininkiams susilietus, vyksta krvinink difuzija ir atsiranda difuzijos elektrinis
laukas
d
E . n puslaidininkio elektronai ir p puslaidininkio skyls juda link kontakto ir difunduoja
prieingas sritis. Difunduodami elektronai ir skyls intensyviai rekombinuoja, todl p ir n srii
kontakto aplinkoje sumaja laisvj krvinink skaiius, susidaro didel varos zona, vadinama
utvariniu sluoksniu (3.10.5 b) pav.). Jo storis l vadinamas pn sandros storiu ir nevirija keleto
mikrometr. iame sluoksnyje dl sukaupt nekompensuot jon atsiranda sandros elektrinis
laukas
pn
E . Krvinink difuzija vyksta iki tol, kol
d pn
E E = . Krvininkai lieka dinaminje
pusiausvyroje, o tarp p ir n srii susidaro potencial skirtumas , vadinamas kontakto
potencialu.
I 3.10.5 c) pav. matyti, kaip pasiskirsto pagrindini ir alutini krvinink koncentracijos:
p
p ir
p
n p puslaidininkio pagrindiniai ir alutiniai krvininkai;
n
n ir
n
p n puslaidininkio
pagrindiniai ir alutiniai krvininkai.
3.10.5 d) pav. parodytas erdvinio krvio pasiskirstymas pn sandroje.
Esant dinaminei pusiausvyrai pn sandroje srovs nra.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

110

3.10.5 pav. pn sandra: a) struktra; b) utvarinis sluoksnis; c) krvinink koncentracijos; d)
erdvinis krvis; e) potencialinis barjeras

Prie pn sandros galima prijungti iorin tamp. Jeigu nuolatin tampa jungiama pliusu
prie p srities, o minusu prie n srities, tai toks prijungimas vadinamas tiesioginiu, o tampa
tiesiogine ir ymima
t
U (3.10.6 a) pav.). Tiesiogins tampos
t
U elektrinio lauko kryptis
t
E
sutampa su
d
E kryptimi ir yra prieinga
pn
E , todl sandros potencialinis barjeras sumaja.
Iorinis laukas
t
E stumia pagrindinius krvininkus sandros link, todl pn sandros storis
sumaja. Krvinink difuzija padidja ir tuo paiu sustiprja difuzijos srov
d
I . Sandroje
atsiranda nukreipta i p srities n srit srov
t
I , kuri vadinama tiesiogine. J kuria pagrindiniai
krvininkai. Srov
t
I didja, didjant tiesioginei tampai
t
U .
Kai nuolatin tampa jungiama pliusu prie n srities, o minusu prie p srities, tai toks
prijungimas vadinamas atgaliniu, o tampa atgaline ir ymima
atg
U (3.10.6 b) pav.). Atgalins
tampos elektrinio lauko kryptis
atg
E sutampa su
pn
E kryptimi, o
atg
U polikumas sutampa su

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

111
kontakto potencialu . Sustiprjs laukas
pn
E istumia pagrindinius krvininkus i sandros,
todl pn sandros storis padidja. Difuzija praktikai nutrksta, o sandroje atsiranda nedidel
alutini krvinink sudaryta atgalin srov
atg
I .

a) b)
10.6 pav. pn sandra prijungus tiesiogin tamp (a); pn sandra prijungus atgalin tamp (b)

pn sandros savybes iliustruoja jos voltamperin charakteristika (3.10.7 pav.), kuri rodo
sandros srovs priklausomyb nuo prijungtos tampos dydio ir polikumo. Ji yra netiesin ir
pasiymi vienpusiu laidumu (ventilinmis savybmis). Teorikai i priklausomyb galima
ireikti

1
0
=
|
.
|
\
|
T k
q U
e I I , (3.10.3)

ia
0
I pn sandros atgalin soties srov, priklausanti nuo puslaidininkins mediagos fizikini
savybi ir nuo temperatros; U pn sandr veikianti tampa; q elektrono krvis; k Bolcmano
konstanta; T sandros absoliutin temperatra.

3.10.7 pav. pn sandros voltamperin charakteristika

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

112
Atgalin srov yra labai maa (
12 8
10 10

A). Ji maai priklauso nuo atgalins tampos
dydio. 3.10.3 iraika tinka ir atgalinms srovms, tik atgalin tampa turi bti imama kaip
neigiama.
Kai atgalin tampa pasiekia pramuimo tamp
pr
U , srov staigiai didja. Vyksta Zinerio
arba gritinis pramuimas. Zinerio pramuimas dar vadinamas elektriniu arba grtamuoju.
Sumainus tampa grtama pradin padt. Toliau didinant
pr
U gali vykti iluminis
(negrtamas) pramuimas. vykus iluminiam pn sandros pramuimui, ji praranda vienpus
laidum ir yra sugadinama.
pn sandra pasiymi ir kitomis savybmis, vis pirma savja talpa. Veikiant tiesioginei
tampai
t
U , pn sandros n ir p srityse susikaupia daug pagrindini krvinink, nespjusi
rekombinuoti, ir sandroje irykja difuzin talpa

t
dif
dif
U
Q
C = , (3.10.4)

ia
dif
Q krvis sandroje.
Difuzin talpa
dif
C neturi esmins takos pn sandros darbui.
Veikiant atgalinei tampai
atg
U pn sandroje irykja barjerin talpa

m
d
atg
b
U
U
C C

|
|
.
|
\
|
+ = 1
0
, (10.5)

ia
0
C talpa, kai 0 =
atg
U ; m=0,33 0,5;
d
U difuzin tampa (Ge 0,20,3 V; Si 0,6 0,8
V).
Barjerin talpa priklauso nuo pn sandros ploto, utveriamojo sluoksnio storio ir gali bti
inaudojama kaip valdomas kintamosios talpos kondensatorius (iki imt pF eils).
Tiek tiesiogin, tiek atgalin pn sandros srovs priklauso nuo temperatros: temperatrai
didjant srov irgi didja (3.10.7 pav. punktyrin linija).
Kadangi pn sandra turi savj talp, tai ji pasiymi ir danine charakteristika. Todl
egzistuoja ribinis danis, kur pasiekus pn sandra nebeturs savo savybi.

3.10.5. Puslaidininkini tais klasifikacija

Puslaidininkiniais taisais vadinami taisai, kuri veikimas pagrstas puslaidininki
savybmis. Puslaidininkini tais klasifikacija pateikta 3.10.8 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

113

3.10.8 pav. Puslaidininkini tais klasifikacija

Rezistoriuose ir galvanomagnetiniuose taisuose naudojama izotropin mediaga (vieno tipo
puslaidininkis be sandr). ituose taisuose fizikiniai reikiniai, lemiantys tais elektrines
savybes, vyksta visame tryje. Galvanomagnetiniuose taisuose naudojamas Holo efektas.
Dioduose naudojamo skirtingo tipo puslaidininkiniai, sudarantys elektronin-skylin
sandra, todl diodo elektrines charakteristikos yra apibdinamos pn sandros elektrinmis
savybmis.
Dvipoliuose (bipoliariuose ar dvikrviuose) tranzistoriuose panaudotas dvi pn sandros. i
tranzistori elektrines savybes lemia dviej pn sandr tarpusavio veikimas.
Lauko tranzistoriuose naudojami skirtingo tipo puslaidininkiai, kurie sudaro pn sandros.
Nuo diod lauko tranzistoriai skiriasi tuo, kad j elektrins charakteristikos priklauso nuo pn
sandros ir izotropinio puslaidininkio kanalo tarpusavio veikimo.
Tiristoriuose yra trys ir daugiau pn sandr. Tiristori pagrindines elektrines savybes lemia
sandr tarpusavio veikimas.
Fotoelektriniuose taisuose panaudoti vidinis ir ventilinis fotoefektai.
Prie kombinuotj tais priskiriami taisai, kuri viename korpuse sujungta keletas
skirting puslaidininkini tais.
Mikrograndyn (integrini mikrograndyn arba mikroschem) visi elementai ir
tarpelementiniai junginiai idstyti kristalo (puslaidininkinio) paviriuje arba tryje.


- puslaidininkiai;
- laisvieji elektronai, skyls;
- pn sandra.

2. Kuo skiriasi puslaidininki laidumas nuo laidinink laidumo?
3. Koki tak puslaidininki laidumui turi priemaios?
4. Kaip klasifikuojamai puslaidininkiniai taisai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

114
3.11. Puslaidininkiniai rezistoriai

3.11.1. Klasifikacija

Puslaidininkiniai rezistoriai vadinami taisai, kuri elektrin vara priklauso nuo
temperatros, tampos, apviestumo ir kit parametr.
Puslaidininkiniuose rezistoriuose naudojami tolygiai visame tryje legiruotieji
puslaidininkiai. Rezistori savybs priklauso nuo konstrukcijos ir priemai tipo. Rezistori
klasifikacija ir sutartiniai grafiniai enklai pateikti 3.11.1 lentelje.

3.11.1 lentel. Puslaidininkini rezistori klasifikacija ir sutartiniai enklai
Rezistorius ymjimas
Tiesinis (paprastas rezistorius)

Termorezistoriai
1. Termistorius;
2. Pozistorius;
3. Slenkstinis rezistorius.

Varistorius

Tenzorezistorius

Fotorezistorius

Magnetorezistorius (gausotronas)

Holotronas

Tiesiniu rezistoriumi vadinamas puslaidininkinis rezistorius, kurio specifin vara beveik
nepriklauso nuo iorini veiksni. Tiesini rezistori gamybai naudojama silpnai legiruota
mediaga silicio arba galio arsenido puslaidininkiai. Tiesiniai rezistoriai plaiai naudojami
mikrograndynuose.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

115
3.11.2. Termorezistoriai

Termorezistorius tai puslaidininkinis rezistorius, turintis didel varos temperatrin
koeficient, kuris rodo santykin varos pokyt, esant temperatros pokyiui

T
R
R
T
T
=
1
, (3.11.1)

ia
T
R termorezistoriaus vara; R termorezistoriaus varos pokytis esant temperatros
pokyiui T .
Dar termorezistoriai charakterizuojami tokiais parametrais:
altoji (nominalin) termorezistoriaus vara tai termorezistoriaus vara 20C
temperatroje. Termorezistoriai gaminami nuo keli om iki deimi megaom nominalo.
Didiausia isklaidoma galia galia, kuriai esant termorezistorius, buvs 20C
temperatroje, srovs kaitinamas iki didiausios darbins temperatros.
Didiausia darbin temperatra temperatra, kuriai esant termorezistoriaus
charakteristikos ilieka stabilios ilg laik.
Laiko konstanta laikas, per kur termorezistoriaus temperatra, j auinant, sumaja e
kart. Laiko konstanta parodo termorezistoriaus ilumin inercij (suveikimo laik).
ilumin talpa ilumos kiekis, kurio reikia norint termorezistoriaus darbinio kno
temperatra pakelti 1C.
Priklausomai nuo temperatrinio koeficiento
T
dydio ir enklo, termorezistoriai skirstomi
grupes: termistorius, pozistorius, slenkstinius rezistorius.
Termistoriai dar vadinami NTC rezistoriai (angl. Negative temperature Coefficient) ir turi
neigiam temperatrin koeficient. J vara, didjant temperatrai, maja (3.11.1 pav.).
Termistoriai gaminami i mangano, kobalto, nikelio miinio, priemaiomis legiruoto germanio ar
silicio, sintetinio deimanto, organini puslaidininki.

3.11.1 pav. Termorezistori voltamperins charakteristikos: 1 termistoriaus; 2 pozistoriaus; 3
slenkstinio rezistoriaus

Termistoriaus vara gali bti apskaiiuojama pagal formul:

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

116
(
(
|
|
.
|
\
|

= =
1
1
1 1
T T
B
T
T
B
T
e R e A R , (3.11.2)

ia A ir B konstantos, priklausanios nuo mediagos, i kurios pagamintas termistorius;
1
T
R
termistoriaus vara tam tikroje temperatroje
1
T .
Termistori vara bna apie (0,01 1000) k.
Viena i svarbiausi termistoriaus charakteristik yra voltamperin charakteristika (3.11.2
pav.). Kiekvien ios charakteristikos tak atitinka tam tikra statin ir dinamin varos. Statin
vara apskaiiuojama

1
0
0
tg
I
U
R
A
T
= = . (3.11.3)
Dinamin vara apskaiiuojama

2
0
0
0
0
tg
I
U
dI
dU
r
A
T
=
= . (3.11.4)

Kadangi termistori voltamperin charakteristika yra netiesin, tai j dinamin vara
priklauso nuo darbinio tako A padties ir tam tikrame temperatr diapazone yra neigiama.
Pozistoriai dar vadinami PTC rezistoriai (angl. Positive Temperature Coefficient) ir turi
teigiam temperatrin koeficient (3.11.1 pav.). Pozistoriaus vara tam tikrame temperatr
diapazone didja, kylant temperatrai. J vara apskaiiuojama

T B
T
e A A R

+ =
2 1
, (3.11.5)

ia
1
A ir
2
A konstantos; B konstanta, priklausanti nuo mediagos i kurios pagamintas
pozistorius.
Pozistori temperatrinis koeficientas siekia nuo keli iki keli deimi procent 1K.
Pozistoriai gaminami i bario titanato, legiruoto lantanu, ceriu, bismutu.

3.11.2 pav. Termistoriaus voltamperin charakteristika

Slenkstiniai rezistoriai dar vadinami CTR rezistoriai (angl. Critical Temperature Resistor).
J vara tam tikroje temperatroje staigiai maja. J vara tam tikroje temperatroje staigiai
maja. is uolis vyksta siaurame temperatr diapazone.
Slenkstinio rezistoriaus slenksio (uolio) temperatra (3.11.1 pav.) randama

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

117

2
k p
T T
T
+
= , (3.11.6)

ia
p
T temperatros slenksio pradios temperatra;
k
T temperatros slenksio pabaigos
temperatra.
Temperatros slenksio temperatros reikm priklauso nuo slenkstinio rezistoriaus
mediagos ir siekia nuo 35C iki 80C.
Termorezistoriai naudojami temperatrai matuoti, temperatros takai elektroninse
schemose kompensuoti, tampos stabilizacijai, automatiniam stiprinimui reguliuoti, elementams
apsaugoti nuo perkrovimo, skysi ir duj srautui matuoti, priegaisrinje signalizacijoje, aukto
danio virpesi galiai matuoti ir t.t.

3.11.3. Varistoriai

Varistorius tai netiesinis puslaidininkinis rezistorius, kurio vara priklauso nuo
prijungiamos tampos dydio. Varistoriaus voltamperin charakteristika yra simetrin koordinai
atvilgiu (3.11.3 pav.) ir apraoma
I C U = arba
n
U A I = , (3.11.7)

ia netiesikumo koeficientas; n netiesikumo rodiklis; A ir C pastovs koeficientai,
priklausantys nuo mediagos, formos ir gamybos technologijos.
Varistoriai bna dviej ri pagal konstrukcin ipildym: strypiniai ir diskiniai. Jie
daniausiai gaminami i silicio karbido milteli ir jungiamj mediag molio, skystojo stiklo,
dervos, lako.
Varistori voltamperin charakteristika nepriklauso nuo tampos poliarumo, todl jie gali
bti naudojami nuolatins ir kintamosios srovs grandinse. Varistoriai bna emos tampos
(darbo tampa 3200 V, srov 0,1 mA1A) ir auktos tampos (iki 20 kV).

3.11.3 pav. Varistoriaus voltamperin charakteristika ir varos nuo tampos priklausomyb

Pagrindiniai varistori parametrai:
1. Statin vara
st
R varistoriaus varos vert, esanti pastoviems tampoms ir srovms
dydiams (nuolatinei srovei).
st
R randama i voltamperins charakteristikos

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

118
I
U
R
st
= . (3.11.8)

2. Dinamin vara
d
R varistoriaus vara kintamajai srovei (randama i voltamperins
charakteristikos)
I
U
R
d
= . (3.11.9)

3. Netiesikumo koeficientas statins ir dinamins varos santykis

d
st
R
R
= . (3.11.10)

4. Netiesikumo rodiklis n atvirkias dydis netiesikumo koeficientui

1
= n . (3.11.11)

5. Temperatrinis varos koeficientas TVK. Jis charakterizuoja varistoriaus elektrinio
laidumo pokyt pakitus temperatrai ir gali bti ireiktas

100
) (
1 2 2
1 2

=
I I I
I I
TVK , (3.11.12)

ia
1
I srovs dydis prie temperatros 20C;
2
I srovs dydis prie temperatros 100C.
6. Didiausia leistina isklaidoma galia galia, kuriai isiskiriant, varistoriaus parametrai
ilieka technini slyg nurodytose ribose.
Varistori tyrimui gali bti naudojama schema, kuri parodyta 3.11.4 pav.
Varistoriai gali bti naudojami elektroninms grandinms apsaugoti nuo atsitiktini
virtampi, tampai ir srovei stabilizuoti ir t.t.

3.11.4 pav. Varistoriaus tyrimo schema

3.11.4. Tenzorezistoriai

Tenzorezistoriai tai tokie puslaidininkiniai rezistoriai, kuri vara priklauso nuo
mechanini deformacij. Tenzorezistoriai gaminami i p ir n puslaidininkini nulifuot
plokteli. J pagrindin charakteristika deformacin (3.11.5 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

119

3.11.5 pav. Tenzorezistoriaus deformacin charakteristika

Pagrindiniai tenzorezistoriaus parametrai:
1. Vardin vara
v
R tai vara, kai tenzorezistori neveikia jokios deformacijos.
v
R = 100
500 .
2. Jautrumo koeficientas K, kuris parodo tenzorezistoriaus santykin varos pokyt esant tam
tikrai deformacijai
l
l
R
R
K
= . (3.11.13)
Jautrumo koeficientas bna K=-150 +150.
Tenzorezistoriai naudojami deformacij matavimo keitikliuose ir deformacij matavimo
priemonse.

3.11.5. Fotorezistoriai

Fotorezistoriumi vadinamas puslaidininkinis rezistorius, kurio vara priklauso nuo
apviestumo. Fotorezistoriaus konstrukcija pateikta 3.11.6 pav.

3.11.6 pav. Fotorezistoriaus konstrukcija: 1 puslaidininkinis sluoksnis; 2 dielektrikas; 3
elektrodai

Remiantis 3.11.6 pav. matyti, kad puslaidininkinis sluoksnis (1) pritvirtintas prie dielektriko
(2) stiklo, keramikos ar kvarco, o prie puslaidininkio sluoksnio pritvirtinti elektrodai (3), kurie
pagaminti i aukso ar sidabro. Visa konstrukcija patalpinta plastmasiniame ar metaliniame
korpuse, kuriame padarytas langelis puslaidininkiniam sluoksniui apviesti. Puslaidininkinis
sluoksnis gaminamas i kadmio sulfido (CdS), kadmio selenito (CdSe); vino sulfido (PbS), vino
telrio (PbTe), vino selenito (PbSe) ir kt. Priklausomai nuo mediagos chemins sudties,
fotorezistoriai skiriasi spektrinmis charakteristikomis.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

120
grandin fotorezistorius jungiamas nuosekliai su tampos altiniu ir apkrovos vara (3.11.7
pav.).

3.11.7 pav. Fotorezistoriaus jungimo schema

Jei fotorezistorius yra neapviestas, tai juo teks srov, kuri vadinama tamsine

a t
t
R R
U
I
+
= , (3.11.14)

ia U maitinimo altinio tampa;
t
R tamsin fotorezistoriaus vara;
a
R apkrovos vara.
t
I atsiranda dl laisvj krvinink, esani neapviestame puslaidininkyje. Fotorezistori
apvietus, veikiant viesos energijai, puslaidininkyje daugja krvinink ir fotorezistoriaus vara
maja fotorezistoriumi tekanti srov vadinama viesine

a v
v
R R
U
I
+
= , (3.11.15)

ia
v
R fotorezistoriaus vara esant apviestam fotorezistoriui.
viesins ir tamsins srovs skirtumas vadinamas fotosrove

t v f
I I I = . (3.11.16)

Pagrindins fotorezistori charakteristikos:
1. Voltamperin, parodanti fotosrovs
f
I priklausomyb nuo prie prijungtos tampos U,
esant pastoviam viesos rautui const = . Ji fotorezistoriui praktikai tiesin (3.11.8 pav.).

3.11.8 pav. Fotorezistoriaus voltamperin charakteristika

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

121
2. viesin (liuksamperin) rodo fotosrovs
f
I priklausomyb nuo apviestumo srauto
) ( = f I
f
, esant pastoviai maitinimo altinio tampai U (3.11.9 pav.). Matyti, kad charakteristika
yra netiesin.

3.11.9 pav. Fotorezistoriaus viesin charakteristika

3. Spektrin rodo fotosrovs
f
I priklausomyb nuo elektromagnetins bangos (viesos) ilgio
(tam tikros viesos spalvos) ) ( f I
f
= , esant pastoviam viesos rautui const = (3.11.10
pav.).

3.11.10 pav. Fotorezistoriaus spektrin charakteristika

4. Danin apibdina fotorezistoriaus jautrum veikiant tam tikru daniu kintaniam viesos
srautui (3.11.11 pav.). Danin charakteristika apibdina fotorezistoriaus inertikum ir
greitaveik..

3.11.11 pav. Fotorezistoriaus danin charakteristika

Fotorezistoriaus veikim apibdina ir kiti parametrai:
1. Tamsin fotorezistoriaus vara
t
R neapviesto fotorezistoriaus vara (
9 2
10 10 =
t
R ).
2. Savitasis (monochromatinis) jautris
S
J fotosrovs santykis su viesos srauto ir tampos
sandauga
U
I
J
f
S

= . (3.11.17)
3. Integrinis jautris
I
J savitojo jautrio sandauga su ribine darbine tampa.
4. Darbin tampa tai tampa, prie kurios prijungtas fotorezistorius gali veikti ilg laik.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

122
5. Leistinoji isklaidoma galia didiausia fotorezistoriaus isklaidoma galia, kuri
fotorezistorius isklaido nesudegdamas.
Fotorezistoriai naudojami fotometrijoje, automatikoje, automatinio reguliavimo sistemose,
optiniuose keitikliuose.

3.11.6. Magnetorezistoriai

Magnetorezistoriumi vadinamas puslaidininkinis rezistorius, kurio vara priklauso nuo
magnetinio lauko (magnetinio srauto tankio). Magnetorezistoriaus charakteristika ) (B f R
B
=
parodyta 3.11.12 pav. ioje charakteristikoje yra dvi sritys. Pirmoje varos pokytis priklauso nuo
magnetinio srauto tankio kvadratine netiesine priklausomybe

2
B S
R
R R
R
R
pr
pr B
pr

, (11.18)

antroje tiesin priklausomyb
B s
R
R
pr

, (11.19)

ia S netiesinis magnetins varos koeficientas; s tiesinis magnetins varos koeficientas.

3.11.12 pav. Magnetorezistoriaus charakteristika ) (B f R
B
=

Magnetorezistoriaus vara taip pat priklauso nuo temperatros.
Magnetorezistoriai naudojami magnetinio lauko vertinimui, vairi keitikli ir matavimo
prietais gamyboje.

3.11.7. Holotronai

Holotronas tai puslaidininkinis taisas, kurio veikimo principas pagrstas Holo efektu. Kai
iilgai puslaidininkins ploktels (3.11.13 pav.) teka srov
x
I ir tuo paiu metu j veikia
magnetinis laukas (magnetinio srauto tankis B), tai skersai ploktels atsiranda tampa, kuri
vadinama Holo tampa
y
U

B I
d
R
U
x
H
y
= , (3.11.20)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

123
ia d ploktels storis;
H
R Holo koeficientas, priklausantis nuo puslaidininkins mediagos.

3.11.13 pav. Holotrono jungimo schema

Holotronas, kaip elektrins grandins elementas, turi dvi valdanisias jimo grandines
(srovs
x
I ir magnetinio srauto tankis B) ir vien ijimo grandin
y
U . Kiekviena grandin turi
savo charakteristikas (3.11.14 pav.): ) (
x y
I f U = valdaniosios srovs veikimas; ) (B f U
y
=
magnetinio lauko veikimas; ) (
y y
I f U = ijimo.

a) b) c)
3.11.14 pav. Holotrono chrakteristikos: a) ) (
x y
I f U = ; b) ) (B f U
y
= ; c) ) (
y y
I f U =

Holotronai daniausiai yra gaminami i n puslaidininki: Ge, Si, InAs, InSb, InAsP, HgSe,
HgTe. Holotronai naudojami magnetiniams laukams tirti, stiprioms srovms, galiai,
neelektriniams dydiams, poskio kampui, poslinkiui, mechaniniams virpesiams, spaudimui
matuoti ir t.t.


- termorezistorius;
- varistorius;
- tenzorezistorius;
- fotorezistorius;
- magnetorezistorius;
- holotronas.

2. Kas bendro tarp vis puslaidininkini rezistori?
3. Kur naudojami puslaidininkiniai rezistoriai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

124
3.12. Puslaidininkiniai diodai


Puslaidininkinis taisas su dviem ivadais, turintis vien elektronin skylin (pn) sandra,
kuriame panaudotos sandros savybs, vadinamas puslaidininkiniu diodu. Grafinis ymjimo
enklas ir ivad ymjimas pateiktas 3.12.1 pav.

3.12.1 pav. Puslaidininkinio diodo grafinis enklas ir ivad ymjimas

Diodo jungimas laikomas tiesiogine kryptimi, kai anodas jungiamas prie pliuso, o katodas
prie minuso. Atgaline kryptimi kai anodas jungiamas prie minuso, o katodas prie pliuso.
Diod klasifikacija ir ymjimai patekti 3.12.1 lentelje.

3.12.1 lentel. Diod klasifikacija ir ymjimai
Eil.
Nr
Diodo tipas Diodo struktra ir
jungimas
ymjimas Sandros arba
puslaidininkio savybs
panaudojimas
1 Lygintuviniai,
impulsiniai ir
universals

pn sandros vienpusio
laidumo
Stabilitronai

Gritinis arba Zinerio
pramuimas
2

Stabistoriai

Tiesiogiai jungiantys
sandras
3 Varikapai

pn sandros talpos
panaudojimas
4 Superaukto
danio diodai
(takiniai)

Danini savybi
vienpusio laidumo
5 Tuneliniai

Stipriai legiruot
puslaidininki
sandros savybs
6 Inversiniai

Padidintos
koncentracijos
puslaidininki
sandros savybs
7 Gritiniai diodai

pin sandros savybi.
Gritinio pramuimo

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

125
8 otkio diodai

mp sandros vienpusio
laidumo
9 Magnetiniai
diodai

Magnetiniai reikiniai
puslaidininkio tryje
10 Gano diodai

Elektrinio signalo
susidarymas
puslaidininkio tryje
Fotodiodai

11
viesos diodai

Optoelektriniai
reikiniai pn sandroje

Tyrinjant diod, galima pastebti, kad tiesiogine kryptimi jungtas diodas praleidia stipri
srov, kai prijungta tampa virija tam tikr slenkstin tamp. jungus atvirktine (atgaline)
kryptimi, diodas nebna visikai nelaidus teka silpna atgalin soties srov.
prastai inynuose pateikiami tipiniai diod parametrai. Jie padeda naudotojui optimaliai
pasirinkti tais. Tipiniai diodo parametrai skirstomi statinius ir dinaminius. Statiniai parametrai
parodo parametrus nuolatins srov atvilgiu, dinaminiai kintamosios srovs atvilgiu.
Tipiniai statiniai parametrai:
1. Tiesiogin tampa
t
U parodo didiausi leistin tamp tarp anodo ir katodo.
2. Atgalin srov
atg
I parodo didiausi leistin atgaline kryptimi jungto diodo srov.
3. Atgalin tampa
atg
U yra didiausia leistina nuolatin tampa, kuri gali bti prijungta prie
diodo atgaline kryptimi.
4. Tiesiogin srov
t
I yra didiausia leistina per diod tekanti nuolatin srov tiesiogine
kryptimi.
5. Aplinkos temperatra
A
T parodo didiausi leistin aplinkos, kur bus naudojamas
diodas, temperatr.
6. Leistinoji isklaidoma galia
skl
P nurodo didiausi leistin isklaidom gali. Tai labai
svarbus galios diod parametras, nes jie gali bti montuojami prie auinimo radiatori.
Tipiniai dinaminiai parametrai:
1. Darbo danis f parodo didiausi leistin dan, prie kurio diodas ilaikys savo
charakteristikas ir parametrus.
2. Diodo talpa
D
C .
3. Diodo atsigavimo trukm
ats
t parodo diodo grimo i atviros bsenos udar trukm.

Priklausomai nuo konstrukcinio ipildymo yra dviej tip diodai: ploktiniai ir takiniai
(3.12.2 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

126
....
a) b)
3.12.2 pav. Diodo konstrukcija: a) takinis; b) ploktinis

Ploktiniai diodai gaminami pagal lydytin arba difuzin technologij. Difuzini ir lydytini
lygintuvini diod konstrukcijos yra analogikos.

3.12.2. Lygintuviniai diodai

Bendru atveju kintamosios tampos lygintuvuose jie atlieka ventilio funkcij. Lygintuvinis
diodas daniausiai bna ploktinis ir pagamintas i silicio, nes tiesiogin srov bna stipri.
Lygintuvinio diodo veikimas pagrstas pn sandros savybe praleisti srov tik viena kryptimi. Jo
pagrindin charakteristika voltamperin (3.12.3 pav.). Matyti, kad tai pn sandros
charakteristika.

a) b)
3.12.3 pav. Lygintuvinio diodo voltamperin charakteristika: a) reali; b) ideali

Idealaus diodo voltamperin charakteristik galima aprayti (3.12.3 b) pav.)

0 = I , kai
sl
U U < ir
t
t
t
R
U
I = , kai
sl
U U > arba
t t sl t
R I U U + = , kai
sl
U U > , (3.12.1)

ia
sl
U slenkstin tampa, kuriai esant tiesiogine kryptimi diodas pradeda praleisti srov
(germanio diod slenkstin tampa bna 0,20,3 V, o silicio 0,60,8 V);
t
R diodo vara
jungiant tiesiogine kryptimi.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

127
Svarbs ir kiti lygintuvini diod parametrai: pramuimo tampa
pr
U ; maksimali atgalin
tampa
max atg
U (
max atg
U
pr
U 8 , 0 ) nuo kelto volt iki keleto kilovolt; ribinis darbinis danis
max
f ; maksimali atgalin srov
max atg
I ; tiesiogin srov
t
I (3.12.3 pav.).
Naudojant lygintuvinius diodus svarbu vertinti ribinius srovi ir tamp dydius, kuri
negalima viryti: maksimali tiesiogin srov
max t
I ; maksimali tiesiogin tampa
max t
U . Pagal
isklaidoma gali, diodai skirstomi: maos galios (
skl
P <1 W); vidutin galios (
skl
P <10 W);
didels galios (
skl
P >10 W).
Diodo lygintuvins savybs danai apibdinamos lyginimo koeficientu
lyg
k , kuris yra lygus
tiesiogins ir atgalins srovi santykiui arba atgalins ir tiesiogins var santykiui, kai tiesiogin
ir atgalin tampos pastovios

t
atg
lyg
R
R
k = . (3.12.2)

Germanio diod
4
10 =
lyg
k , silicio
6
10 =
lyg
k .
Tiesiogin germanio ir silicio diod vara bna madaug vienoda ir priklauso nuo srovs
dydio ( 600 20 =
t
R ).
Norint gauti didesnes ilygintas (tiesiogines) sroves diodus galima jungti lygiagreiai, o
norint gauti didesnes atgalines tampas nuosekliai.
Kintamajai srovei lyginti (keisti nuolatin) diodai jungiami pagal vienpusio lyginimo
(3.12.4 pav.) arba dvipusio lyginimo (3.12.5 pav.) schemas.

a) b) c)
3.12.4 pav. Vienpusis lygintuvas: a) jungimo schema; b) paduodama tampa lygintuvo jim; c)
ijimo tampa ir srov

Vienpusio lyginimo schemoje yra vienas diodas, kuris srov praleidia tik vien pusperiod,
kai paduodama u yra tiesiogin. Kit pusperiod diodas udarytas ir per apkrov
a
R srov neteka.
Tokiame lygintuve vidutin ilyginta tampos (tuo paiu ir srovs) vert per pus periodo

max
637 , 0 U U
vid
= , (3.12.3)

arba per period, kadangi antr pusperiod diodas udarytas

max
318 , 0 U U
vid
= . (3.12.4)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

128
I 3.12.4 c) pav. matyti, kad ilyginta tampa (tuo paiu ir srov) yra pulsuojanti. ias
pulsacijas galima sumainti, lygiagreiai apkrovai
a
R jungus filtr, kuriuo paprasiausiu atveju
gali bti didels talpos kondensatorius
F
C . Tokiu atveju tampos ir srovs pulsacijos
sumainamos ir ilyginta tampa panaja nuolatin tamp.

a) b) c)
3.12.5 pav. Dvipusis lygintuvas: a) jungimo schema; b) paduodama tampa lygintuvo jim; c)
ijimo tampa ir srov

I 3.12.5 a) pav. parodyta dvipusio lyginimo tiltelio schema su keturiais diodais. Tada
vidutin ilyginta tampos (tuo paiu ir srovs) vert padidja dvigubai lyginant su vienpusio
lyginimo schema (3.12.4 iraika). Taip pat sumaja pulsacijos. Kad daugiau sumainti
pulsacijas, galima naudoti filtr (kondensatori).

3.12.3. Universals diodai

Universals arba aukto danio diodai yra takiniai. Jie lygina aukto danio kintamsias
sroves. Naudojami maos galios lygintuvuose, detektoriuose. J ribiniai parametrai
max t
I ir
max atg
U yra prastesni negu lygintuvini diod. ie diodai pasiymi dideliu ribiniu darbiniu daniu
max
f , kuris gali siekti iki imt megaherc

3.12.4. Impulsiniai diodai

Impulsiniai diodai naudojami tampai ir srovei perjunginti ir elektriniams impulsams
formuoti. Schemose jie veikia kaip jungikliai, todl j tiesiogin vara turi bti labai maa, o
atgalin labai didel. J perjungimo inertikumas maas. Perjungimo metu impulsas vlinamas
ir deformuojamas.
Priimama, kad impulsinis diodas nuosekliai sujungtas su apkrovos vara
a
R , o
t a
R R >> (diodo vara tiesiogine kryptimi). Tada i grandin paduodama impulsin jimo
tampa
j
U , susidedanti i trumpo teigiamo impulso, veikianio diod tiesiogine kryptimi, ir ilgo
neigiamo impulso, patikimai udaranio diod (3.12.6 a) pav.). Srovs, tekanios per apkrov
a
R ,
grafikas pateiktas 3.12.6 b) pav. Kadangi diodo tiesiogin vara nedidel, tai jo netiesikumas
netakoja impulso formos, o srovs amplitud lemia tik
a
R . Kaip matyti, teigiamas impulsas
praktikai neikraipomas. Nedideli jo ikraipymai bt matomi, jei impulsas bt labai trumpas
(s dali trukms).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

129

3.12.6 pav. Impulsinio diodo darbo iliustracija

Pasikeitus jimo tampos poliarumui, diodas usidaro ne i karto. Pagrindin prieastis
difuzins talpos ikrova. Tam tikr laik grandine teka majanti pn sandros ikrovos srov, kuri
po laiko
ats
nusistovi iki verts
atg
I
0
. Galima teigti, kad diodo atgalin vara nusistovi ne i
karto. Tai yra todl, kad, isikraunant pn sandros talpai, krvininkai priveriami judti prieinga
kryptimi kol rekombinuoja. Tas laikas
ats
vadinamas atgalins varos atgavimo laiku. Tai
svarbus impulsini diod parametras. Kuo jis maesnis, tuo diodas geriau dirba impulsinse
schemose. Kita atgalinio impulso susidarymo prieastis pn sandros perelektrinimas. Todl
impulsiniam darbui skirti diodai turi turti kuo maesn pn sandros talp.
Jei tiesioginis impulsas ilgas (ms trukms), tai atgalins srovs impulso dl jo maos
trukms galima nepaisyti. (3.12.6 c) pav.)

3.12.5. Stabilitronai

Stabilitronai dar yra vadinami Zinerio diodais. Jie naudojami tampai stabilizuoti bei riboti.
Stabilitronai veikia pn sandros elektrinio pramuimo srityje, todl jungiami atgaline kryptimi
(prieingai nei lygintuviniai diodai). Stabilitrono voltamperin charakteristika tiesiogine kryptimi
tokia pati, kaip ir kit diod, o atgaline kryptimi parodyta 3.12.7 pav.
Stabilitronai gaminami iimtinai i silicio ir gali stabilizuoti tamp
st
U 2,7 200 V ribose ir
praleisti sroves
st
I nuo keli deimi mA iki amper. Juose isklaidoma galia
skl
P siekia nuo
imt mW iki deimi W.
Kiti svarbs stabilitrono parametrai stabilizacijos koeficientas
st
K , diferencialin vara
d
R ir stabilizacijos tampos temperatrinis koeficientas
st
U
.
Stabilizacijos koeficientas santykini stabilizacijos srovs ir stabilizacijos tampos pokyi
santykis
st
st
st
st
st
U
U
I
I
K
. (3.12.5)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

130
Daniausiai naudojam stabilitron 100
st
K .

3.12.7 pav. Stabilitrono, prijungto atgaline kryptimi, voltamperin charakteristika

Diferencialin vara gali bti apskaiiuojama i voltamperins charakteristikos

st
st
d
I
U
R
= . (3.12.6)

Diferencialin vara
d
R priklauso nuo stabilizuojamos tampos dydio (nuo paio
stabilitrono) ir nuo stabilizacijos srovs (gali bti nuo keleto iki keliasdeimt om). Kuo maesn
d
R , tuo stabilizacija geresn.
d
R yra stabilitrono vara kintamajai srovei ir jos nereikia maiyti su
jo vara nuolatinei srovei I U R =
0
. Visada
d
R R >>
0
. Temperatros taka stabilitrono darbui
atspindi stabilizacijos tampos temperatrinis koeficientas
st
U
, kuris parodo kaip pakinta
stabilizuota tampa, temperatrai pakitus 1C

T U
U
st
st
U
st

= . (3.12.7)

prastai
st
U
bna nuo
5
10
iki
3
10

1
K .
Paprasiausia stabilitrono jungimo schema parodyta 3.12.8 pav. Srov tekanti per
stabilitron ribojama rezistoriumi
rib
R , o jis apkrautas apkrovos vara
a
R . Ribojimo vara gali
bti apskaiiuojama

a vid
st vid
rib
I I
U U
R
+
= , (3.12.8)

ia ) ( 5 , 0
max min
U U U
vid
+ = , ) ( 5 , 0
max min
I I I
vid
+ = ,
a st a
R U I = .
Jei prijungta tampa U pakinta dydiu U , tai stabilizacija vyks, kai bus tenkinama slyga
rib
R I I U ) (
min max
.
Galimas ir kitas variantas, kai const U = , taiau kinta apkrovos vara
a
R nuo
min a
R iki
max a
R . Tada ribojimo vara apskaiiuojama

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

131

avid vid
st
rib
I I
U U
R
+
= , (12.9)

ia ) ( 5 , 0
max min a a avid
I I I + = , o
max min a st a
R U I = ir
min max a st a
R U I = .

3.12.8 pav. Stabilitrono jungimo schema

Nagrinjama schema turi trkum didel nenaudingai sunaudojama galia rezistoriuje
rib
R .
Todl yra maas nagrinjamos schemos naudingumo koeficientas. Vis dlto
rib
R yra btinas, nes
nesant gali bti viryta leistina galia ir sugadintas stabilitronas.
Yra puslaidininkini diod, kurie tiesiogine kryptimi turi staigiai kylani charakteristik
(3.12.9 pav.). Jie irgi gali bti panaudoti tampai stabilizuoti ir vadinami stabistoriais.

3.12.9 pav. Stabistoriaus voltamperin charakteristika tiesiogine kryptimi

3.12.6. Varikapai

i diod veikimas pagrstas pn sandros barjerins talpos kitimu kintant tampai. Varikapai
veikia jungtai atgalinei tampai ir j talpa maja didjant prijungtai atgalinei tampai. Galima
teigti, kad varikapai yra kintamosios talpos elektrikai valdomi kondensatoriai su priklausomybe
) (U f C = (3.12.10 pav.).
Varikapo talpos kitimas apribotas minimalia ir maksimalia talpomis
min
C ir
max
C . Talpos
kinta nuo keli iki keli deimi pF. Pagal talp kitim varikapai apibdinami koeficientu

min
max
C
C
K
C
= . (3.12.10)
prastai 5 3 =
C
K , bet siekiami j padidinti.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

132

3.12.10 pav. Varikapo voltfaradin charakteristika ) (U f C =

Dar vienas svarbus parametras talpos kitimo jautrumas

U
C
C
C
=
1
. (3.12.11)

Varikapo jungimo kontr schema pateikta 3.12.11 pav.

3.12.11 pav. Varikapo pajungimo schema

Varikapai naudojami paderinti virpesi kontrams elektroniniu bdu, automatikai paderinti
daniui, daninei moduliacijai, parametriniam stiprinimui, dani daugintuvuose.

3.12.7. Superaukto danio diodai

Superaukto danio diodai naudojami superaukto danio parametrini stiprintuv
schemose. iems diodams bdinga maa talpa. Jie gali dirbti plaiame dani diapazone. Darbo
dani diapazonas gali siekti iki gigaherc. Superaukto danio diodai yra takins konstrukcijos.
Svarbiausi superaukto danio diod parametrai: diodo talpa
D
C ir didiausias darbo danis
max
f .

3.12.8. Tuneliniai diodai

Tuneliniuose dioduose pn sandra yra sudaryta i puslaidininki, turini labai didel
priemai koncentracij. iuose dioduose elektrinis tunelinis pramuimas vyksta bet kokio dydio
atgalinei tampai ir maai tiesioginei tampai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

133

3.12.12 pav. Tunelinio diodo voltamperin charakteristika

I voltamperins charakteristikos (3.12.12 pav.) matyti, kad, didinant tiesiogin tamp, i
pradi tiesiogin srov didja, o pasibaigus tuneliniam pramuimui (takas 2), tiesiogin srov
t
I
pradeda silpnti. Toliau, kai tiesiogin tampa
t
U virija slenkstin tamp (takas 3), tiesiogin
srov vl pradeda didti. I to matyti, kad kai tiesiogin tampa
t
U maesn u slenkstin tamp
(takas 3) voltamperinje charakteristikoje yra atkarpa su neigiama diferencialine vara.
Tuneliniai diodai naudojami stiprintuvuose, generatoriuose ir kaip jungikliai.

3.12.9. Inversiniai diodai

Inversini (atvirktini) diod pn sandra sudaryta i puslaidininki, turini maesn
priemai koncentracij negu tunelini diod. Pagal veikimo princip inversiniai diodai nuo
tunelini skiriasi tuo, kad juose tunelinis pramuimas vyksta tik veikiant atgalinei tampai ir
pasibaigia, kai iorin tampa lygi nuliui (3.12.13 pav.).

3.12.13 pav. Inversinio diodo voltamperin charakteristika

ie diodai tinka silpniems signalams lyginti. Jie pasiymi trumpa perjungimo trukme
greitaveikiai. Inversiniai diodai yra maai jautrs temperatrai ir naudojami auktojo danio
detektoriuose.

3.12.10. otkio diodai

otkio diodai sudaryti mp (metalas-puslaidininkis) sandros pagrindu. Jie pasiymi tuo, kad
turi ma slenkstin tamp, kuri yra apie 0,3 V. I tiesioginio jungimo srovs atgalin pereinama
labai spariai, nes metalo ir puslaidininkinio darinyje nekaupiami alutiniai krvininkai. I
udarosios bsenos atvirj taip pat pereinama daug spariau jungimo trukm siekia 100 ps.
Dl labai trump pereinamj proces ir ma talp otkio diodai naudojami auktj dani ir
spariaveiki jungikli grandinse.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

134
3.12.11. Magnetodiodai

Magnetodiodai tai puslaidininkiniai diodai, kuriuose, veikiant magnetiniam laukui,
keiiasi j parametrai. Pagrindinis parametras yra jautrumas

) ( I B
U
t
B

= , (3.12.12)
ia
t
U ir B tiesiogins tampos ir magnetinio srauto tankio pokyiai.
prastai ) /( 10 ) 50 10 (
3
mA T V
B
= .
Naudojami magnetini lauk vertinimui.

3.12.12. Gano diodai

Gano diodai gaminami i galio arsenido (GaAs), kurio juostins diagramos laidumo juostoje
yra dvi energij sritys. Prijungus prie vienalyio GaAs strypelio didjani tamp, nuo tam tikros
kritins tampos reikms elektronai gali pereiti i pirmosios energij srities antrj, kurioje
elektronai tampa ltaisiais elektronais. Ltj elektron sritis vadinama domenu. Kadangi domeno
su ltaisiais elektronais laidumas maesnis, didioji prijungtos tampos dalis krinta kaip tik
domeno srityje ir ia susidaro stipraus lauko sritis. Likusioje puslaidininkio dalyje tampos
kritimas ir elektrinio lauko stipris sumaja (3.12.14 pav.).
Elektrinio lauko veikiamas domenas juda puslaidininkiu link anodo. Pasieks anod,
domenas inyksta ir gaunamas stiprus srovs impulsas. Prie katodo susidaro naujas domenas.
Procesas kartojasi ir tampa periodiniu. is reikinys vadinamas Gano reikiniu.
Periodini srovs impuls dan lemia domeno greitis ir puslaidininkinio strypelio ilgis.
Gano diodu gali bti generuojami 1030 GHz danio virpesiai.

3.12.14 pav. Gano diodo sandara (a) ir elektrinio lauko stiprio (b) bei elektron koncentracijos (c)
pasiskirstymai susidarius elektriniam domenui

3.12.13. Fotodiodai

Fotodiodo veikimo principas pagrstas vidiniu fotoefektu. Fotodiodas gali veikti dviem
reimais: 1) be iorinio tampos altinio fotogeneratoriaus reimu; 2) su ioriniu tampos altiniu
fotodiodiniu reimu. Fotogeneratoriaus reime fotodiodas transformuoja viesos energij
elektros energij. Fotodiodiniame reime fotodiodas veikia kaip fotokeitiklis, kuriame nuo
apviestumo priklauso per fotodiod pratekanti fotosrov.
Fotodiodas fotodiodiniame reime elektrin grandin jungiamas atgaline kryptimi (3.12.15
a) pav.). viesos srautas valdo atgalin diodo srov. Apvietus fotodiodo pn sandr, fotonai gali
adinti savuosius krvininkus. Didjant krvinink koncentracijai nuskurdintame sluoksnyje ir

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

135
alutini krvinink koncentracijai pn sandros aplinkoje, stiprja per pn sandr tekant atgalin
srov. Kaip matyti i voltamperins charakteristikos (3.12.5 b) pav.), fotodiodu pratekanti
fotosrov
f
I nedaug priklauso nuo prijungtos atgalins tampos ir labai priklauso nuo
apviestumo. Fotodiodo energetins charakteristikos ) ( = f I
f
yra tiesins (3.12.5 c) pav.).

a) b) c)
3.12.15 pav. Fotodiodo fotodiodiniame reime jungimo schema (a); jo voltamperin
charakteristika (b); energetin charakteristika (c)

Vienas i pagrindini fotodiodo parametras yra integralinis fotodiodo jautris

=
f
I
S , (3.12.13)

ia viesos srautas.
Fotodiod spektrins ir danins charakteristikos priklauso nuo fotodiodo puslaidininkins
mediagos. Fotodiodai dirba iki 15-20 GHz.
Fotodiodai naudojami fotometrijoje, fotokalometrijoje, automatinio reguliavimo schemose.
Fotodiodas fotogeneratoriaus reime neprijungiamas prie iorins tampos. Dl apviestumo
atsiradusius fotodiodo pn sandroje krvininkus veikia pn sandros vidinis elektrinis laukas.
Veikiamos elektrinio lauko skyls patenka p srit, o elektronai n srit. Taip p sritis sikrauna
teigiamai, n sritis neigiamai. Tarp p ir n srii ivad atsiranda potencial skirtumas
fototampa. Taigi fotodiodas gali veikti kaip fotoelementas. Prijungus prie fotoelemento apkrov
(
a
R ), grandinje teka srov

a i
R R
U
I
+
=

arba ) (
a i
R R I U + =

, (3.12.14)

ia
U fototampa;
i
R fotoelemento vidin vara.
Fototampa priklauso nuo apkrovos varos. Fotoelemento voltamperin charakteristika
pateikta 3.12.6 b) pav. Charakteristik susikirtimo su tampa aimi takai atitinka fotoelemento
tuij eig, susikirtimo su srovi aimi takai trumpojo jungimo slygas. Norint rasti
fototamp ir srov, kai fotoelemento apkrovos vara R, charakteristik eimoje reikia nubrti
apkrovos ties I R U = . Pagal ios tiess ir fotoelemento voltamperini charakteristik
susikirtimo takus galima rasti fototampos priklausomyb nuo viesos srauto (3.12.6 c) pav.).
I i duomen galima teigti, kad fotoelmentai keiia viesos energij elektros energij.
Dabar daniausiai naudojami silicio fotoelementai, kuri fototampa siekia 0,5 0,7 V.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

136
Fotoelementus sujungus gaunamos sauls baterijos. Sauls baterij naudingumo koeficientas nra
didelis (apie 20 %), bet vis gerinamas.

a) b) c)
3.12.16 pav. Fotodiodo fotogeneratoriaus reime jungimo schema (a); jo voltamperin
charakteristika (b); energetin charakteristika (c)

3.12.14. viesos diodai

viesos diodai vadinami puslaidininkiniai taisai su pn sandra, kurie elektrin energij
transformuoja optinio spinduliavimo energij. viesos diodai veikia prijungtai tiesioginei
tampai. Optinio spinduliavimo susidarymas dar vadinamas injekcine elektroliuminescencija.
viesos diodo veikimo principas: prie pn sandros prijungus tiesiogin tamp, prasideda
intensyvi alutini krvinink injekcija. Elektronai injektuojasi p srit, skyls n srit. Jie
rekombinuoja su pagrindiniais tos srities krvininkais. Rekombinacijos metu isiskiria optin
kvant-foton pavidalo energija. Nuo chemins puslaidininkio sudties priklauso optinio
spinduliavimo spalva. viesos diodai gaminami i GaP, SiC, GaAlAs, GaAsP ir kitoki jungini.
I GaAs gaminami viesos diodai, spinduliuojantys infraraudonuosius spindulius. viesos diodai
spinduliuoja siauro spektro nekoherentinius spindulius.
Pagrindins viesos diod charakteristikos yra ios: voltamperin, spektrin, kryptingumo
optinio intensyvumo.
Voltamperin viesos diodo charakteristika panai kaip ir paprasto diodo.
Spektrin charakteristika parodo spinduliavimo spalvos priklausomyb nuo bangos ilgio
(3.12.17 pav.).
Pagrindiniai viesos diod parametrai:
1. viesos stipris
V
, matuojamas kandelomis (cd). Jis nurodomas tam tikro dydio
tiesioginei srovei
t
I . viesos stipris bna iki milikandel.
2. vytjimo rykis
R
, ireikiamas viesos stiprumo santykiu su vytinio paviriaus
plotu. viesos diodams jis siekia imtai kandel kvadratiniam centimetrui.
3. Nuolatin tiesiogin viesos diodo tampa
t
U (priklausomai nuo mediagos ir
spinduliuojamos spalvos 23 V).
4. Bangos ilgis (vytjimo spalva).
5. Ribin (didiausia leistina) tiesiogin srov
t
I (deimtys miliamper).
6. Ribin (didiausia leistina) atgalin tampa (keli voltai).
7. Leistinas temperatr diapazonas.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

137

12.17 pav. Spalvos priklausomyb nuo bangos ilgio

viesos diodai naudojami labai plaiai: kaip viesos altiniai (lempos), indikatori,
viesleni, dideli matmen teleekran gamybai, automatikoje ir kt.


- lygintuvinis diodas;
- stabilitronas;
- varikapas;
- tunelinis diodas;
- fotodiodas;
- viesos diodas.

2. Nubraiykite diodo grafin enkl suymkite ivad pavadinimus?
3. Kur naudojami puslaidininkiniai diodai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

138
3.13. Tranzistoriai

3.13.1. Lauko tranzistoriai

Tai puslaidininkiniai taisai, kuri stiprinimo ireikiamos pagrindini krvinink srautu
judaniu pro laidumo kanal ir valdomu elektrinio lauko (i ia terminas lauko tranzistorius,
valdoma elektriniu lauku). ie tranzistoriai dar vadinami vienpoliais, kadangi srov juose sukuria
vieno poliarumo krvininkai: skyls arba elektronai.
Lauko tranzistori klasifikacija ir ymjimas pateiktas 3.13.1 pav.

3.13.1 pav. Lauko tranzistori klasifikacija ir ymjimas

Lauko tranzistorius turi tris elektrodus (ivadus): itaka I (S angl. Source) tai ivadas
elektrodo, i kurio kanal teka laisvieji elektronai arba skyls; santaka S (D angl. Drain)
tai elektrodas, kur i kanalo suteka krvininkai; utra U (G angl. Gate) elektrodas, kurio
sukuriamu elektriniu lauku valdoma kanalo vara.
Visiems lauko tranzistoriams bdinga labai silpna jimo srov, t. y. labai didel jimo
vara utra arba izoliuota nuo kanalo, arba su kanalu sudaro atvirktine kryptimi jungiam pn
sandra. Lauko tranzistoriai valdomi elektriniu lauku, potencialu arba tampa.
Lauko tranzistorius su valdanija pn sandra pateiktas 3.13.2 pav.

3.13.2 pav. Lauko tranzistoriaus su valdanija pn sandra ir n kanalu jungimas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

139
I 3.13.2 pav. matyti, kad maitinimo altinis
2
E ir apkrovos rezistorius
a
R prijungiamas prie
S ir I ivad. i grandin vadinama ijimo (valdomja) grandine. Iilgai tranzistoriaus teka
pagrindini krvinink (iuo atveju elektron) ijimo srov. jimo (valdanioji) grandin
sudaryta treiuoju tranzistoriaus elektrodu, turiniu kitok laidumo tip (nagrinjamu atveju p tipo
puslaidinink). Maitinimo altinis
1
E vienintelje tranzistoriaus pn sandroje sukuria atgalin
tamp. Tiesiogin tampa pn sandra nepaduodama, nes tada jimo vara bt labai maa.
jimo grandin jungiamas kintamosios srovs generatorius, sukuriantis
j
U (jimo signal).
Veikiant
j
U , kinta atgalins pn sandros tampos dydis ir utveriamojo sluoksnio (3.13.2 pav.
parodyta punktyrine linija) storis. Tada kinta lauko tranzistoriaus kanalo, kuriuo teka pagrindini
krvinink srov (ijimo srov), skerspjvio plotas.
Didinant tamp tarp utros U ir itakos I
uI
U , utvarinio pn sandros sluoksnio storis
didja, kanalas siaurja, jo vara nuolatinei srovei
0
R didja, ir santakos srov
S
I maja. Tam
tikra
uI
U gali visikai udaryti kanal. Kai 0 =
uI
U , kanalo skerspjvis didiausias,
0
R
maiausias ir
S
I didiausia. Kad jimo tampa efektyviai valdyt kanal, pagrindinis
puslaidininkis, kuriame susiformuoja kanalas, turi turti didel var. Tada utvarinis sluoksnis
jame pasidaro storesnis. Be to, pradinis kanalo skerspjvio plotas turi bti maas (keli m eils).
Tokiu atveju lauko tranzistori galima udaryti keli volt tampa
uI
U .
Lauko tranzistoriai su pn sandra gali bti gaminami sulydymo ir difuzijos bdu. Geresni
yra difuziniai lauko tranzistoriai, nes gali dirbti auktesniuose daniuose (iki GHz).
Lauko tranzistoriaus savybes parodo charakteristik eimos: jimo arba valdymo
charakteristik ) (
uI S
U f I = (3.13.3 a) pav.), kai tampa tarp santakos ir itakos pastovi
const U
SI
= ir ijimo charakteristik ) (
SI S
U f I = (3.13.3 b) pav.), kai tampa utros ir itakos
pastovi const U
uI
= . jimo charakteristikos skaiiavimams reiau naudojamos (nelabai
patogios), o ijimo charakteristikos parodo, kad didinant
SI
U , srov
S
I pradioje auga staigiai, o
vliau augimas sustoja ir srov tarsi sisotina. Tai paaikinama tuo, kad didinant
SI
U srov
S
I turi
didti, taiau tuo pat metu padidja atgalin tampa pn sandroje utveriamasis sluoksnis
isipleia ir sumaina srov. Padavus didesn neigiam utvarin tamp utra, srov sumaja
ir charakteristika eina emiau.
Per didel
SI
U gali pramuti puslaidinink (3.13.3 b) pav. punktyrin linija). Pramuimo
tampa yra vienas ribini lauko tranzistori parametr.

a) b)
3.13.3 pav. Lauko tranzistoriaus su valdanija pn sandra ir n kanalu statins charakteristikos: a)
valdymo; b) ijimo

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

140
Lauko tranzistorius prastai dirba gulsioje (3.13.3 b) pav.) charakteristikos dalyje, t. y,
srityje, kuri vadinama soties sritimi. tampa, kai prasideda i sritis vadinama soties tampa.
Utvarin utros tampa, udaranti lauko tranzistori (padaranti j nelaid srovei), vadinama
atkirtos tampa. Lauko tranzistoriai charakterizuojami tokiais parametrais:
1. Statumas
uI
S
U
I
S
= , kai const U
SI
= . (3.13.1)

2. Vidin (ijimo) vara
S
SI
i
I
U
R
= , kai const U
uI
= . (3.13.2)

3. Stiprinimo koeficientas
uI
SI
S
U
U
K
= , kai const I
S
= arba
i S
R S K = . (3.13.3)

4. jimo vara
u
uI
j
I
U
R
= , kai const U
SI
= . (3.13.4)

Didel reikm turi ribiniai lauko tranzistori parametrai: didiausia leistina santakos srov
max S
I (prastai nuo keli deimtj miliamper iki imt miliamper), didiausia leistina utros
srov
max u
I , didiausia leistina tampa tarp santakos ir itakos
ax S
U
Im
(nuo keli iki keli deimi
volt), didiausia leistina tampa tarp utros ir itakos
ax u
U
Im
, sklaidomoji galia
max skl
P .
Lauko tranzistori jimo talpa
uI
C yra pn sandros barjerin talpa. Talpa gali bti iki keli
pF, jei tranzistorius pagamintas difuziniu bdu. Talpa gali bti iki keliasdeimt pF, jei
tranzistorius pagamintas lydytiniu bdu. Prajimo talpa
uS
C ir ijimo talpa
SI
C yra maos.
Lauko tranzistoriai gali bti jungiami pagal bendros utros (BU) schem (kai utra
bendra tiek jimui, tiek ijimui); bendros itakos (BI) schem (kai itaka bendra tiek jimui, tiek
ijimui); bendros santakos (BS) schem (kai santaka bendra tiek jimui, tiek ijimui). Nuo
pajungimo schemos keiiasi grandins parametrai.
Lauko tranzistoriai u dvipolius (bipoliariuosius) geresni ne tik tuo, kad turi didel jimo
var, bet j parametrai maiau jautrs temperatros pokyiams. Juk lauko tranzistori srov
S
I
sudaro pagrindiniai krvininkai, kuri skaii puslaidininkyje daugiau lemia legiravimo laipsnis
negu temperatra. Taip pat lauko tranzistoriai turi maesnius savuosius triukmus. Lauko
tranzistori trkumas nedidelis statumas (3.13.1 iraika). prastai lauko tranzistoriai gaminami
i Si.
Tobulinant lauko tranzistorius buvo sukurti tranzistoriai su izoliuota utra: MDP
tranzistoriai (metalas-dielektrikas-puslaidininkis struktros) ir MOP tranzistoriai (metalas-
oksidas-puslaidininkis struktros). Jie gali bti su pradiniu (savuoju) kanalu arba su indukuotu
kanalu (3.13.1 pav.).
MOP ir MDP tranzistori parametrai geresni u paprasto lauko tranzistoriaus: jimo vara
siekia iki
12
10
16
10 , jimo srov apie pA, jimo talpa nesiekia pF, gali dirbti iki GHz.
MOP tranzistoriai su indukuotu kanalu yra nesudtingi ir tinkantys mikrograndyn gamybai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

141
MOP ir MDP tranzistoriai kartais turi ketvirt ivad vadinam pagrindu. Daniausiai
pagrindo ivadas sujungiamas su itaka tranzistoriaus viduje ir iorje jo nematyti.
MOP ir MDP tranzistoriai labai jautrs statiniam elektriniam laukui. Montuojant ar paimant
rankas jie gali bti sugadinami dl ant mogaus kno paviriaus nuo drabui susikaupusiu
statiniu elektros krviu. Todl prie montuojant juos reikia sieminti (lituoklis taip pat turi bti
emintas).
Paprasti lauko ir MOP bei MDP tranzistoriai plaiai naudojami mikrograndyn gamyboje,
stiprintuvuose, perjungikliuose.

3.13.2. Dvipoliai (bipoliarieji) tranzistoriai

3.13.2.1. Klasifikacija

Dvipoliu (dar vadinamas bipoliariuoju arba dvikrviu) tranzistoriumi vadinamas
puslaidininkinis taisas su dviem pn sandromis, skirtas signalo galiai stiprinti.
Tranzistoriaus srov sukuria judantys dviej poli krvininkai elektronai ir skyls.
Dvipoli tranzistori klasifikacija, ymjimai pateikti 3.13.1 lentelje.

3.13.1 lentel. Dvipoli tranzistori klasifikacija ir ymjimas
Poymis Struktra, ymjimas
Srii elektrinis
laidumas ir
ymjimas
pnp tipo

npn tipo

Sandr
formavimo
metodai
(konstrukcij
technologiniai tipai
Lydytiniai Mezodifuziniai Planariniai-difuziniai Epitaksiniai-planariniai
Klasifikacija pagal
dan, MHz
emo danio
f<3
Vidutinio
danio
3<f<30
Aukto danio
30<f<300
Superaukto
danio
30<f<300 ir
didesnis
Klasifikacija pagal
gali, W
Maos galios
3 , 0 <
skl
P
Vidutin galios
5 , 1 3 , 0 < <
skl
P
Didels galios
5 , 1 >
skl
P

Dvipolis tranzistorius sudarytas i trij skirtingo laidumo puslaidininkini srii: kratins
sritys yra vienodo laidumo, o vidurinioji prieingo. Pavyzdiui, kratins sritys yra skylinio
laidumo, o vidurinioji elektroninio, toks tranzistorius vadinamas pnp tranzistoriumi.
Tranzistoriai, kuri kratins sritys yra elektroninio laidumo, o vidurinioji skylinio, vadinami
npn tranzistoriai. Vidurin tranzistori sritis vadiname baze (B). Viena i kratini srii, labiau
legiruota priemaiomis (su rodyklyte pagal 3.13.1 lentel), vadinama emiteriu (E), kita maiau
legiruota kolektoriumi (K(C angl. collector)).
Tranzistoriaus sandra tarp emiterio ir bazs vadinama emiterine sandra, o tarp bazs ir
kolektoriaus kolektorine sandra. Sandr formavimo metodai parodyti 3.13.1 lentelje.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

142
Priklausomai nuo tamp, prijungt prie tranzistoriaus sandr, polikumo yra galimi keturi
tranzistoriaus darbo reimai: stiprinimo (aktyvinis) kai emiterin sandra dirba tiesiogine
kryptimi (prijungta tiesiogin tampa), o kolektorin sandra atgaline (prijungta atgalin
tampa); udarymo (atkirtos) kai abi sandros (emiterin ir kolektorin) dirba atgaline kryptimi
(prijungtos atgalins tampos); soties kai abi sandros dirba tiesiogine kryptimi (prijungtos
tiesiogins tampos) ir inversinis kai emiterin sandra dirba atgaline kryptimi (prijungta atgalin
tampa), o kolektorin sandra tiesiogine (prijungta tiesiogin tampa) (3.13.4 pav.).

a)

b)

c)

d)
3.13.4 pav. Dvipolio tranzistoriaus darbo reimai: a) aktyvinis; b) udarymo; c)soties; d)
inversinis

pnp ir npn tipo tranzistori veikimas toks pats, skiriasi tik maitinimo altini poliarumas ir
srovi kryptys.

3.13.2.2. Dvipolio tranzistoriaus darbas aktyviniu statiniu reimu

Nagrinjamas neapkrautas (neprijungta apkrova) pnp tranzistorius su prijungtais maitinimo
altiniais (3.13.5 pav.).

3.13.5 pav. Dvipolio pnp tranzistoriaus darbas aktyviniu statiniu reimu

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

143
Tiesiogin srov tekanti per emiterin sandr daugiausia yra skylin
ep
I ir skyls
injektuojamos i emiterio baz (3.13.5 pav.). Nedidel emiterio srovs
e
I dal sudaro
nepagrindini krvinink elektron, pereinani i bazs emiter, srov
en
I . baz injektuotos
skyls tampa nepagrindiniais krvininkais ir i dalies rekombinuoja su elektronais, sudarydamos
srov
bp
I . Kadangi baz yra plona, didioji skyli dalis, paveikta kolektorins sandros lauko,
spja prasiskverbti pro baz ir patenka kolektori, sudarydama kolektorins srovs dedamj
kp
I . Vietoje, kuriame ivestas ivadas i kolektoriaus, skyls rekombinuoja su
k
E tiekiamais
elektronais ir sudaro nauding kolektoriaus srov. Per kolektorin sandr visada prateka nedidel
atgalin kolektoriaus srov
ka
I (nepagrindini krvinink srov), tad kolektoriaus srov
ka kp k
I I I + = . Santykis
e
kp
I
I
= vadinasi srovs perdavimo koeficientu schemoje su bendra baze,
nes iuo atveju tranzistorius jungtas taip, kad baz vienu metu priklauso ir jimo (emiterio), ir
ijimo (kolektoriaus) grandinms. Tas perdavimo koeficientas 998 . 0 950 . 0 = . Kuo maesn
rekombinacija, tuo didesnis. Kadangi
e kp
I I = , tai
ka e k
I I I + = . Kadangi
e ka
I I << , tai
galima priimti, kad
e k
I I .
Bazs srov
ka e k e b
I I I I I = = ) 1 ( . Bazs srov yra nedidel (10 100 kart
maesn nei
k
I ), bet taip pat stengiamasi, kad ji bt dar kiek galima maesn, nes ji nenaudinga.

3.13.2.3. Dvipolio tranzistoriaus jungimo schemos

Jungiant dvipolius tranzistorius schemas, visuomet vienas j elektrodas yra bendras jimo
ir ijimo grandinms. Pagal tai yra trys tranzistori jungimo schemos: bendrosios bazs (BB)
(3.3.16 a) pav.), bendrojo emiterio (BE) (3.3.16 b) pav.) ir bendrojo kolektoriaus (BK arba BC)
(3.3.16 c) pav.), priklausomai nuo to, kuris i elektrod yra bendras jimo ir ijimo grandinms.

a) b) c)
3.13.6 pav. Dvipolio pnp tranzistoriaus jungimo schemos: a) BB; b) BE; c) BC

I schem (3.3.16 pav.) matyti, kad BB ir BE schemose apkrovos rezistorius stovi
kolektoriaus grandinje, o BC schemoje emiterio grandinje.
Visos schemos yra naudojamos, bet skiriasi savo parametrais. Pagrindiniai BB, BE ir BK
jungim parametrai pateikti 3.13.2 lentelje.

3.13.2 lentel. Dvipoli tranzistoriaus pagrindiniai BB, BE ir BK jungim parametrai
Parametras BB BE BK
1.
jimo vara
j
R
e
e
j
I
U
R
= ; Maa;
b
b
j
I
U
R
= ;
b
b
j
I
U
R
= ; Didel;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

144
(30100) Vidutin;
(4002000)
(5200)k
2. Ijimo vara
i
R
k
k
i
I
U
R
= ; Didel;
(0,21)M
k
k
i
I
U
R
= ;
Vidutin;
(25100)k
e
e
i
I
U
R
= ; Maa;
(3010000)
3. Srovs stiprinimo
koeficientas
i
k
e
k
i
I
I
k
= = ; 1 <
b
k
i
I
I
k
= = ;
) 1 /( =
100 10 =
b
e
i
I
I
k
= = ;
) 1 /( 1 =
100 10 =
4. tampos stiprinimo
koeficientas
u
k
e
k
u
U
U
k
= ; Priklauso
nuo apkrovos. Gali
siekti iki 5000
b
k
u
U
U
k
= ;
Priklauso nuo
apkrovos. Gali
siekti iki 5000
b
e
u
U
U
k
= ; 1
u
k
5. Galios stiprinimo
koeficientas
p
k
e
k
p
P
P
k
= ; Vidutinis
(30 dB)
b
k
p
P
P
k
= ; Didelis
(40 dB)
b
e
p
P
P
k
= ; Maas
(15 dB)
6. Fazs postmis tarp
i
U ir
j
U
0 180 0
7. Panaudojimas Darbui nuo
emaominio
generatoriaus arba su
didels varos
apkrova
Universalus
(vairs
stiprintuvai,
fazoinvertoriai ir
kt.)
Darbui nuo
auktaominio
generatoriaus arba su
maos varos
apkrova; Emiteriniai
kartotuvai

3.13.2.4. Dvipolio tranzistoriaus statins charakteristikos

Tranzistoriaus srovi ir tamp priklausomyb rodo statins tranzistoriaus charakteristikos,
kai tranzistoriaus ijimo grandinje nra apkrovos varos. Tranzistoriuje tarpusavyje susij ie
dydiai: jimo srov
in
I , jimo tampa
in
U , ijimo srov
out
I , ijimo tampa
out
U . Visas j
priklausomybs ireikia kelios charakteristik eimos. Priimta nagrinti jimo charakteristik
) (
in in
U f I = eim ir ijimo charakteristik eim ) (
out out
U f I = . Kiekvienam tranzistoriaus
jungimo bdui (BB, BE, BK) yra savos jimo ir ijimo charakteristikos (nes keiiasi jimo ir
ijimo vieta tranzistoriuje). Daniausiai pateikiamos BB ir BE schem charakteristikos. npn ir
pnp tipo tranzistori charakteristikos analogikos, skiriasi tik tamp ir srovi kryptys.
Tranzistori jimo charakteristikos panaios diodo charakteristikas tiesiogine kryptimi, o
ijimo charakteristikos diodo charakteristikos atgaline kryptimi.
jimo charakteristikos BB jungimo schemai parodo
e
I priklausomyb nuo tampos tarp
emiterio ir bazs
eb
U , esant pastovioms tampoms tarp kolektoriaus ir bazs
kb
U
( const U U f I
kb eb e
= = ); ( ) (3.13.7 pav.). Charakteristika, kai 0 =
kb
U , atitinka emiterins
sandros tiesiogin charakteristik. Tai paaikinama tuo, kad kolektorins sandros elektrinis
laukas sutelktas btent kolektorinje sandroje ir maai veikia procesus emiterinje sandroje.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

145
Taiau matomas nedidelis
e
I didjimas, didinant
kb
U paaikinamas tuo, sumaja bazs storis ir
padidja kolektoriaus atgalin srov.

3.13.7 pav. jimo charakteristikos BB jungimo schemai

jimo charakteristikos BE jungimo schemai parodo
b
I priklausomyb nuo tampos tarp
bazs ir emiterio
be
U , kai pastovi tampa tarp kolektoriaus ir emiterio
ke
U
( ) (
be b
U f I = ; const U
ke
= ) (3.13.8 pav.). Kai 0 =
ke
U , charakteristika prasideda koordinai
pradioje ir sutampa su pn sandros charakteristika tiesiogine kryptimi. Didinant
ke
U
b
I
maja. Tai vis pirma paaikinama tuo, kad, padidinus atgalin kolektorins sandros, padidja
sandros plotis, o bazs storis sumaja, vadinasi, sumaja rekombinacin bazs srovs
dedamoji. inoma, kad bazs srov susideda i rekombinacins dedamosios
bp
I , emiterins
sandros nepagrindini krvinink srovs
bn
I , kurios kryptimi sutampa, ir joms prieingos
atgalins kolektorins sandros srovs
ka
I . Kai tampa
be
U maa, taiau veikia pakankamai didel
ke
U , vyrauja
ka
I ir bazs srov neigiama. Padidinus
be
U , bus atvejis, kai
bn bp ka
I I I + = ir
0 =
b
I . Toliau didinant
be
U ,
bn bp ka
I I I + < , todl bazs srov pasidaro teigiama ir auga didjant
be
U . Reikia prisiminti, kad
b
I yra nedidel (A), tuo tarpu
e
I ir
k
I (mA eils.)

3.13.8 pav. jimo charakteristikos BE jungimo schemai

Ijimo charakteristikos BB jungimo schemai parodo kolektoriaus srovs
k
I priklausomyb
nuo tampos tarp kolektoriaus ir bazs
kb
U , esant pastoviai emiterio srovei
e
I arba pastoviai
tampai tarp emiterio ir bazs
eb
U ( ) (
kb k
U f I = ; const I
e
= arba const U
eb
= ). Charakteristikos
parodytos 3.13.9 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

146

3.13.9 pav. Ijimo charakteristikos BB jungimo schemai

Kaip matyti i 3.13.9 pav., Esant 0 =
e
I ( 0 =
eb
U ), yra atgalin kolektoriaus srov
ka
I .
Didinant
e
I (arba
eb
U ), didja kolektoriaus srov
k
I . Charakteristikos yra pasvirusios, nes
didinant
kb
U maja bazs storis, rekombinacija bazje ir
k
I neymiai auga.
Ijimo charakteristikos BE jungimo schemai parodo kolektoriaus srovs
k
I priklausomyb
nuo tampos tarp kolektoriaus ir emiterio
be
U ( ) (
ke k
U f I = ; const I
b
= arba const U
be
= ).
Charakteristikos parodytos 3.13.10 pav. I charakteristik eigos matyti, kad pradioje, didinant
ke
U , kolektoriaus srov
k
I didja staigiai ir nusistovi tuo didesn, kuo didesn
be
U arba bazs
srov
b
I . Toliau didinant
ke
U , kolektoriaus srov auga neymiai dl rekombinacijos majimo
bazje.

3.13.10 pav. Ijimo charakteristikos BE jungimo schemai

3.13.2.5. Dvipolio tranzistoriaus dinaminis darbo reimas

Tranzistorius stiprintuve, generatoriuje ar kitur dirba dinaminiu reimu, kai jo jim
paduodamas signalas i generatoriaus ir dl to jo poveikio tranzistoriaus srovs ir tampos yra
sustiprinamos, o tranzistorius apkraunamas apkrovos vara
a
R . Naudojant tranzistori virpesiams
(signalams) stiprinti, labai svarbu, kad stiprinimas vykt be signalo ikraipym. Ikraipymai gali
bti netiesiniai, daniniai, faziniai. Kad nebt ikraipym ir gautume pakankam stiprinim,
stiprintuvas turi bti suderintas: tinkamai parinktas maitinimo tampos, apkrovos vara, jimo
tampos dydis, tranzistoriaus tipas it kt. Darbin tranzistoriaus reim galima skaiiuoti analitikai,
taiau rezultatai bna apytiksliai. Vaizdesnis yra grafoanalizinis metodas. Plaiausiai paplitusi BE
jungimo schema, todl bus pasinaudota BE jungimo schemos charakteristikomis. Ant statini
ijimo charakteristik eimos briama dinamin (apkrovos) charakteristika (3.13.11 pav.).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

147

3.13.11 pav. Statini charakteristik eimos dinamins charakteristikos

Apkrauto tranzistoriaus ijimo grandinei galioja lygtis

a k ke k
R I U E + = . (3.13.1)

Tai yra tiess lygtis ir dinamin charakteristika briama per du takus N ir M, kuriuose i
ties kerta koordinai ais. Kai 0 =
ke
U ,
a k k
R E I / = (takas N), kai 0 =
k
I ,
ke k
U E = (takas
M). Nubrus dinamin charakteristik, parenkama charakteristikos darbin dalis. Norint gauti
didiausi gali ir naudingumo koeficient, reikia kuo geriau inaudoti charakteristik. Darbins
dalies dyd lems jimo amplitud. Priimama, kad darbine dalimi pasirenkama charakteristikos
AB atkarpa. Darbins charakteristikos dalies projekcijos
k
I ir
ke
U ais duos
k
I ir
ke
U kintamj
dedamj amplitudi
mk
I 2 ir
mke
U 2 dydius. Dinamins charakteristikos pasvyrimas priklauso
nuo
k
E ir
a
R dydi ir juos reikia pasirinkti taip, kad dinamin charakteristika neit nei per daug
staiai, nei per daug gulsiai.
a
R imama daug didesn u schemos jimo var. Charakteristikos
darbins dalies viduryje pasirenkamas takas T. Darbo takas nusako darbin bazs srov
0 b
I . Jei
T yra charakteristikos darbins dalies viduryje, tai
0 b
I bus vidutin vert bazs srovi,
atitinkani takus A ir B. I 3.13.11 pav. matyti, kad 40
0
=
b
I A, 80 =
bA
I A, 0 =
bB
I . Tada,
jimo srovs virpesi amplitud
mb
I sieks 40 A. Darbo tak T atitinkanti jimo srov
0 b
I ir
ijimo srov
0 k
I vadinamos rimties srovmis. T taip pat nusako rimties tamp
0 ke
U . Tada
galima rasti tranzistoriaus gali rimties reimu
0 0 0 ke k k
U I P = ir i galia turi bti
krib k
P P
0

(darbo takas turi bti kairiau kreivs
krib
P ). Turint jimo charakteristikas, galima ant j perkelti
takus A, T ir B bei pagal juos rasti jimo parametrus
j
R ,
j
P ,
b
R , visus stiprinimo
koeficientus, naudingumo koeficient ir kt.
Jei darbins charakteristikos dalys AT=TB, tai signalo formos (netiesiniai) ikraipymai
minimals. I dinamins charakteristikos matyti, kad
k
I ir
ke
U yra prieing fazi.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

148
3.13.2.6. Dvipolio tranzistoriaus parametrai

Tranzistoriaus parametrai yra dydiai, charakterizuojantys tranzistoriaus savybes. Juos
sulyginant, galima sprsti apie tranzistoriaus kokyb. Tranzistoriams vertinti yra pasilyta kelios
parametr sistemos. Daniausiai naudojami hibridiniai ir ribiniai parametrai.
Hibridiniai parametrai. Laikoma, kad tranzistorius prijungtas prie maitinimo ir yra
nustatytas jo darbo takas. Tada padavus jo jim ma kintamj tamp, tranzistorius elgsis
kaip aktyvus tiesinis keturpolis (3.13.12 pav.).

3.13.12 pav. Aktyvus tiesinis keturpolis

Remiantis keturpoli teorija, jimo dydius
1
I ,
1
U , ijimo dydius
2
I ,
2
U galima sujungti
vairiai, priklausomai nuo to, kurie du dydiai i keturi bus parinkti nepriklausomai
kintamaisiais. Nepriklausomais kintamaisiais pasirink
1
I ir
2
U , kitus du kintamuosius galima
ireikti funkcinmis priklausomybmis ) , (
2 1 1
U I f U = ir ) , (
2 1 2
U I f I = .
Gaunami koeficientai
11
h ,
12
h ,
21
h ir
22
h vadinami tranzistoriaus h parametrais. Kiekvienas
h parametras turi konkrei fizikin prasm.
1
1
11
I
U
h
= , kai 0
2
= U arba 0
2
= U , (3.13.2)
vadinamas tranzistoriaus jimo vara, esant trumpam ijimo jungimui.
2
1
12
U
U
h
= , kai 0
1
= I arba 0
1
= I , (3.13.3)
vadinamas grtamojo ryio koeficientu tranzistoriaus tuioje eigoje.
1
2
21
I
I
h
= , kai 0
2
= U arba 0
2
= U , (3.13.4)
vadinamas srovs perdavimo (stiprinimo) koeficientu, esant trumpam ijimo jungimui.
2
2
22
U
I
h
= , kai 0
1
= I arba 0
1
= I , (3.13.5)
vadinamas ijimo laidumu tranzistoriaus tuioje eigoje.
h parametr sistema vadinama hibridine, nes vieni parametrai nustatomi tuioje
tranzistoriaus eigoje, kiti esant trumpam tranzistoriaus ijimo jungimui. h parametrus nesunku
apskaiiuoti i charakteristik:
11
h ,
12
h skaiiuojami i tranzistoriaus jimo charakteristik,
21
h ir
22
h i ijimo charakteristik. Taip pat h parametrus nesunku imatuoti eksperimentikai, todl
h parametrai daniausiai naudojami skaiiuojant tranzistorines schemas.

Ribiniai tranzistoriaus parametrai.
1. Didiausia leistina kolektorins sandros temperatra
rib
T . Dl temperatrins
priklausomybs dauguma tranzistori parametr pablogja.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

149
2. Didiausia leistina tranzistoriaus galia
rib
P charakterizuoja gali, kuri gali atiduoti
tranzistorius. BE schemai
rib
P apskaiiuojama
k k k
U I P = . inynuose kartais pateikiama
rib
P
kreiv (3.13.13 pav.), kuri viryti dein pus nerekomenduojama.

3.13.13 pav. Tranzistoriaus
rib
P kreiv

3. Didiausia leistina kolektoriaus tampa
krib
U . Virijus j, tiktinas tranzistoriaus
pramuimas.
4. Ribins tranzistoriaus srovs priklauso nuo tranzistoriaus ribins galios
rib
P .
5. Ribinis tranzistoriaus danis
rib
f . Didjant signalo daniui, tranzistoriaus stiprinimas
maja dl dviej prieasi: dl kolektorins sandros talpos
k
C , untuojanios apkrovos var,
ir dl proces, vykstani tranzistoriuje, inertikumo. Dl pastarojo takos kintamoji
k
I dedamoji
savo faze atsilieka nuo
e
I . Taigi, didjant daniui, maja srovs, tampos ir galios stiprinimo
koeficientai. Ribiniu generacijos daniu vadinamas tas danis, kai galios stiprinimo koeficientas
sumaja iki 1.

3.13.2.7. Dvipolio tranzistoriaus darbas jungiklio reimu

Paprasiausio tranzistorinio jungiklio su BE schema parodyta 3.13.14 pav. Apkrovos vara
k
R jungta kolektoriaus grandinje, valdymo impulsai paduodami i impuls generatoriaus
b
E
per rezistori
b
R . Ijungt jungiklio bsen atitinka emas teigiamas jimo signalo
0
E U
j
=
lygis. jungt bsena lemia auktas jimo signalo lygis
1
E U
j
= . Jungiklis bna vienos bsenos,
kol jime veikia atitinkamo lygio signalas.
Impulsinje technikoje tranzistorius dirba skirtingais reimais nei aktyviuoju reimu
stiprintuvuose. Tranzistoriaus reim lemia tamp tranzistoriaus pn sandroje poliarumas.
Jungikliuose tranzistorius dirba arba atkirtos reimu, kai jungiklis ijungtas, arba soties reimu,
kai jungiklis jungtas. Ant statini tranzistoriaus ijimo charakteristik tegul bus nubrta
dinamin charakteristika. Pagal i charakteristik (3.13.14 pav.) matyti, kad, kol tranzistoriaus
baz nepaduotas
j
U impulsas, tranzistorius bus udarytas. T bsen atitinka takas
1
T . Tada
kolektoriaus grandinje teka tik maa atgalin srov, 0 =
b
I . Take
1
T tranzistorius dirba atkirtos
reimu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

150

3.13.13 pav. Tranzistorius pajungtas jungiklio reime

tranzistoriaus jim padavus srovs impuls
max b b
I I = , tranzistorius peroka bsen
2
T ,
atitinkani soties reim. Tada per tranzistori teka didiausia
max k k
I I = ir j riboja tik
k
R . Ji
vadinama soties srove. I 3.13.14 pav. matyti, kad
k k
R E I /
2 max
. i srov su bazs srove susijusi
tiesikai
max max k bs b
I I I = = ; statinis srovs stiprinimo koeficientas. Tokiu atveju visa
2
E
krinta apkrovos rezistoriuje
k
R ir tik nedidel tampa
kesot
U ant tranzistoriaus.
kesot
U vadinama
soties tampa (kelios deimtosios volto). Nors tampa
kesot
U nepakeit enklo, taiau paioje
kolektorinje sandroje ji pasidar tiesiogin.

3.13.14 pav. Tranzistoriaus jungiklio reime charakteristikos

Srovi santykis
max
max
b
k
I
I
I
K = , (3.13.6)

vadinamas stipri srovs signal srovs stiprinimo koeficientu. Tranzistoriaus sotinimo stiprumas
charakterizuojamas vienu i i koeficientu:
soties koeficientu

bs
b
I
I
S = , (3.13.7)

arba soties laipsniu

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

151
. 1 =
= S
I
I I
N
bs
bs b
(3.13.8)

Vienas i soties reimo parametr yra soties vara

max k
kesot
s
I
U
R = . (3.13.9)

Ji bna nuo keli iki keli deimi om.
Tranzistorinis jungiklis priveria tranzistori dirbti impulsiniu reimu, kuriam labai svarbs
pereinamieji procesai. Dl j ikraipoma ijimo impuls forma.
Tranzistorius jungiklyje i atkirtos reimo (takas
1
T ) soties reim (tak
2
T ) pereina
pagal dinamin charakteristik normaliu aktyviuoju (stiprinimo) reimu. T perjim rodo
voltamperins charakteristikos (3.13.15 pav.). I charakteristik matyti, kaip kinta
k
I ,
b
I ir
k
U ,
kintant
b
U , kintant reimams.

3.13.15 pav. Tranzistori parametr kitimas jungiklio reime

Gali bti vairios jungikli schemos. J savybs skiriasi.
Schemos BB jungiklio (3.13.16 a) pav.) privalumas minimali jimo srov atkirtos reimu.
Trkumas tampa
kb
U atidarytame jungiklyje gaunama didel.
Schemos BK jungiklio (3.13.16 b) pav.) privalumai minimali jimo srov atkirtos reimu;
minimali tampa soties reimu. Trkumas valdymo tampa turi viryti maitinimo tamp.

3.13.16 pav. Tranzistori jungikli variantai: a) BB jungiklis; b) BK jungiklis

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

152

- lauko tranzistorius;
- dvipolis (bipoliarusis) tranzistorius;
- baz, kolektorius, emiteris;
- utra, santaka, itaka.

2. Pagal k klasifikuojami lauko tranzistoriai?
3. Pagal k klasifikuojami dvipoliai tranzistoriai?
4. Kur ir kam yra naudojami tranzistoriai?
5. Kokios pagrindins lauko tranzistori charakteristikos?
6. Kokios pagrindins dvipoli tranzistori charakteristikos?
7. Kaip dvipolis tranzistorius dirba jungiklio reimu?
8. Kokia yra lauko tranzistoriaus sandara?
9. Kokia yra dvipolio tranzistoriaus sandara?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

153
3.14. Tiristoriai

Puslaidininkiniai taisai su nuosekliai idstytomis trimis ir daugiau pn sandr vadinami
tiristoriais. Jie gali turti 2 ivadus ir vadinami dinistoriais arba 3 ivadus ir vadinami
trinistoriai. Jie dar vadinami perjungimo prietaisais arba elektroniniais jungikliais.
Tiristoriai yra gaminami i silicio. J klasifikacija pateikta 3.14.1 lentelje.

3.14.1 lentel. Tiristori klasifikacija ir ymjimas
Tiristoriai Grafinis enklas
Diodinis nesimetrinis (dinistorius)

Diodinis simetrinis

Triodiniai nesimetriniai (trinistoriai)

Dvigubo valdymo trinistorius

Triodinis simetrinis valdymo

Fototiristoriai

Tiristori ivadas i iorins p srities vadinamas anodu (A), i iorins n srities katodu (K).
Iorini srii sandros su vidinmis vadinamos emiterinmis, o vidini srii sandros
kolektorinmis.
Dinistoriaus sandara ir pajungimas pateiktas 3.14.1 pav.

3.14.1 pav. Dinistoriaus sandara (a), ekvivalentin schema (b)

Remiantis 3.14.1 pav. matyti, kad dinistorius turi tris pn sandras, kuri dvi (
1
P ir
3
P ) dirba
tiesiogine kryptimi, o vidurinioji
2
P atgaline kryptimi. Dinistoriaus veikim lengviau suprasti
pasinaudojant modeliu, kuriame dinistorius perpjaunamas du tranzistorius
1
T ir
2
T . Tada

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

154
sandros
1
P ir
3
P yra t tranzistori emiterins sandros. Tranzistoriaus
1
T baz
1
B tuo pat metu
yra tranzistoriaus
2
T kolektorius
2
K , o antrojo tranzistoriaus
2
T baz
2
B yra pirmojo
tranzistoriaus
1
T kolektorius
1
K . Tada tranzistoriaus
1
T kolektoriaus srov
1 k
I tuo pat metu yra
antrojo tranzistoriaus bazs srov
2 b
I , o antrojo tranzistoriaus
2 k
I yra pirmojo tranzistoriaus
bazs srov
1 b
I .

3.14.2 pav. Tiristoriaus voltamperin charakteristika

Prijungus atgalin tamp (- prie anodo ir prie + prie katodo) per dinistori teka silpna
(A eils) atgalin srov. Didinant atgalin tamp gali vykti pramuimas. Tokioje bsenoje
dinistorius dirba kaip diodas, veikiamas atgalins tampos.
Prijungus tiesiogin tamp (+ prie anodo ir prie - prie katodo) dinistorius gali bti
dviejose bsenose: laidioje ir nelaidioje (3.14.2 pav.).
Didinant
t
U , srov
t
I didja labai neymiai (charakteristikos OA dalis) ir tiristori galima
laikyti udarytu. Tak A atitinka keli deimi ar imt volt eils jungimo tampa
j
U
(priklausomai nuo tiristoriaus). Dar didinant toliau tamp
t
U , sandros
2
P vara gritikai
maja ir tiristorius atsidaro. Srov uoliu padidja (charakteristikos AB dalis) ir nusistovi
reimas, primenantis tranzistoriaus soties reim teka didel srov, kai maa tampa. Tokiu
atveju tiristoriumi tekani srov riboja tik apkrovos rezistorius
a
R . Tuo metu sandros
1
P ir
3
P
dirba tiesiogine kryptimi, o
2
P pramuta, tampos kritimas tiristoriuje neymus ir tiristorius
yra laidioje bsenoje.
Pagal 3.14.1 pav. srov I tiristoriuje galima apskaiiuoti pagal iraik

) ( 1
2 1
0

=
k
I
I , (3.14.1)

ia
1
ir
2
tai tranzistori
1
T ir
2
T atitinkami srovs perdavimo koeficientai.
Sumajus srovei iki tako B, dinistorius uoliu pereina udaryt bsen.
Pagrindiniai dinistoriaus parametrai: didiausia leistina dinistoriaus srov
max
I , pilnutin
talpa
b
C , sijungimo laikas
jung
t (iki keli s), isijungimo laikas
ij
t (iki keliasdeimt s).
I vienos bazini srii (pavyzdiui, i p) ivedus ivad, gaunamas triodinis tiristorius arba
trinistorius. is ivadas vadinamas valdaniuoju (VE) (3.14.3 pav.). Per VE paduodant tiesiogin
tamp sandrai, galima reguliuoti
j
U dyd. Valdymo tampos padavimas VE ivad reikia

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

155
srovs padidinim viename i ekvivalentins schemos (3.14.1 pav.) tranzistori. Kuo didesn
valdymo srov
v
I , tuo didesn krvinink injekcija i atatinkamo emiterio vidurin kolektoriaus
sandr
2
P , tuo esant maesnei tampai
t
U atsidaro trinitorius. Didiausia
j
U yra, kai 0 =
v
I .
Kuo valdymo srov
v
I didesn, tuo emesn trinistoriaus jungimo laidij bsen tampa
j
U .
Galima teigti, kad didjant
v
I , trinitoriaus charakteristika artja prie diodo tiesiogins
charakteristikos (3.14.4 pav.).
Trinistori parametrai tokie patys kaip ir dinistoriaus, prisideda tik valdymo grandins
parametrai
v
I ir
v
U .

3.14.3 pav. Trinistoriaus sandara ir pajungimas

3.14.4 pav. Valdomo trinistoriaus voltamperin charakteristika

Simetriniai trinistoriai ir dinistoriai turi tokias paias voltamperines charakteristikas tiek
tiesioginei, tiek atgalinei tampoms (3.14.5 pav.).

3.14.5 pav. Simetrinio dinistoriaus voltamperin charakteristika

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

156

- tiristorius;
- dinistorius,
- trinistorius.

2. Koks yra tiristori veikimo principas?
3. Kur naudojami tiristoriai?
4. Kokie pagrindiniai tiristori parametrai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

157
3.15. Mikrograndynai


Mikroelektronika tai mokslo ir technikos sritis, aprpianti mikrograndyn (mikrochem)
tyrim, projektavim, konstravim, gamyb ir taikym.
Mikrograndynu (integruotiniu grandynu) vadinamas didels integracijos mikroelektronikos
gaminys, kurio elementai ir juos jungiantys laids takeliai suformuoti vienu technologini proces
ciklu ir sudaro nedalom visum.
Mikrograndyno elementu vadinama mikrograndyno dalis, kuri atlieka puslaidininkio taiso
(diodo, tranzistoriaus), kondensatoriaus, rezistoriaus funkcij ir konstruktyviai neatskiriama nuo
mikrograndyno.
Mikrograndyn pranaumai: maas uimamas tris, lengvi, patikimi, greitai veikia, vartoja
maai energijos.
Mikrograndyn trkumai: blogesns savybs auktj dani srityje, ribotos rezistori
varos, sunku realizuoti induktyvumo rites, dideles kondensatori talpas, rezistori varas,
nemanoma realizuoti didels galios tais.
Pagal atliekam funkcij mikrograndynai gali bti klasifikuojami: analoginius (tolydaus
signalo) ir skaitmeninius (diskretaus signalo). Analoginiuose mikrograndynuose atliekamas
tolydaus signalo stiprinimas arba tiesins operacijos su signalu. Skaitmeniniai (loginiai)
mikrograndynai vykdo logines arba atminties funkcijas. Skaitmeniniai mikrograndynai dirba su
dviem bsenomis: jungta, ijungta. Atskir grup sudaro analogo skaimenini ir skaitmenini
analogini keitikli mikrograndynai.
Pagal gamybos bd mikrograndynai skirstomi puslaidininkinius (monolitinius),
sluoksninius (plvelinius) ir hibridinius. Puslaidininkinis mikrograndynas sudaromas viename
puslaidininkio kristale. Juose visi aktyvieji ir pasyvieji elementai sudaromi ploname paviriniame
puslaidininkio ploktels sluoksnyje. Tam taikomi legiravimo, oksidavimo, litografijos, sdinimo,
metalizavimo ir kt. bdai. Laids jungiamieji takeliai idstomi sluoksniais ir atskiriami
dielektriniais izoliaciniais sluoksniais. Sluoksniniame mikrograndyne pasyvieji elementai ir j
jungiamieji takeliai sudaryti i laidi, varini bei dielektrini sluoksni. Jie dedami ant
dielektriko pagrindo. Hibridinis mikrograndynas tai sluoksninis mikrograndynas, kuriame dar
yra atskirai pagamint ir prie to paties lusto pritvirtint aktyvij komponent. Hibridiniai
mikrograndynai gali bti plonasluoksniai (plvels storis iki 1 m) ir storasluoksniai (plvels
storis yra didesnis u 1 m).
Pagal naudojamo aktyvij element tip mikrograndynai skirstomi: dvipolius
(bipoliariuosius) mikrograndynus, MDP (MOP) mikrograndynus ir mirius arba Bi-MDP (Bi-
MOP) mikrograndynus.
Pagal integracijos tip mikrograndynai skirstomi: maos integracijos, vidutins integracios,
didels integracijos, labai didels integracijos, ypa didels integracijos, gigadidels integracijos .
Kartais integracijos laipsnis vertinamas integracijos laipsniu
i
K , priklausaniu nuo
element skaiiaus mikrograndyne skaiiaus.
i
K lygus artimiausiam sveikajam skaiiui, ne
maesniam kaip lgN

N K
i
lg = , (315.1)

ia N element skaiius mikrograndyne.
Mikrograndyn skirstymas pagal integracijos laipsn pateiktas 3.15.1 lentelje.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

158
3.15.1 lentel. Mikrograndyn skirstymas pagal integracijos laipsn
Mikrograndyno karta Element skaiius
mikrograndyne
Integracijos laipsnis Integracijos tipas
Pirmoji Iki 10 1 Maas
Antroji Iki 100 2 Vidutinis
Treioji Iki 1000 3 Vidutinis
Ketvirtoji Iki 10000 4 Didelis
Penktoji Iki 100000 5 Labai didelis
etoji
Iki
6
10 1
6 Ypa didelis
Septintoji
Iki
7
10 1
7 Ypa didelis
Atuntoji
Iki
8
10 1
8 Gigadidelis
Devintoji
Iki
9
10 1
9 Gigadidelis

3.15.2. Skaitmeniniai (loginiai) mikrograndynai

Skaitmeniniai (loginiai) mikrograndynai naudojami skaitmeninse sistemose priimti
informacij, saugoti, keisti (apdoroti) ir perduoti. Informacija keiiama, atliekant aritmetines ir
logines operacijas. prastai informacija pateikiama dvejetainje (binarinje) skaiiavimo
sistemoje, kurios pagrindas yra skaiius 2. Dvejetainje skaiiavimo sistemoje naudojami du
skaitmenys: 0 ir 1.
Loginse arba skaitmeninse sistemose naudojamos elektronins grandins, kurios
vadinamos loginiais elementais ir dirba tik dviem bsenomis.

3.15.2.1. Loginiai elementai

Loginiu elementu vadinama elektronin grandin, atliekanti paprasiausi login operacij.
Loginiuose elementuose informacija yra koduojama dvejetaine sistema, kuri apibdinama
dviem lygiais, ymimais skaiiais 1 (auktas) ir 0 (emas). Priklausomai nuo tampos lygio,
kuriam esant gaunama ar teikiama informacija, yra tiesioginiai ir inversiniai loginio elemento
jimai ir ijimai. Tiesioginiu laikomas toks jimas (ijimas) kuriame dvejetainis kintamasis
turi reikm 1, kai tampos lygis iame jime ar ijime turi reikm 1. Jeigu dvejetainis
kintamasis jime ar ijime turi reikm 1, kai tampos lygis 0, tai toks jimas arba ijimas
vadinamas inversiniu. Loginiuose elementuose yra naudojama teigiamoji arba neigiamoji logika.
Kai login vienet atitinka auktas potencialinis (tampos) lygis, login nul emas, tai tokia
logika vadinama teigiamja. Kai yra atvirkiai logika neigiamoji.
Pagrindins logins funkcijos yra ios: loginis neigimas (operacija NE); login suma
(operacija ARBA); login sandauga (operacija IR). Bet kuri login funkcij galima sukurti
naudojant paprasiausias logines funkcijas IR, ARBA, NE ir j kombinacijas. 3.15.2 lentelje
pateikiami pagrindiniai loginiai elementai, j ymjimas ir teisingumo lentels.

3.15.2 lentel. Pagrindiniai loginiai elementai, j ymjimas ir teisingumo lentels
Loginio
elemento tipas
Login operacija ymjimas Teisingumo lentel
Kartotuvas y=x

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

159
Inverteris Operacija NE

Konjunktorius Operacija IR

Disjunktorius Operacija ARBA

eferio
elementas
Operacia IR ir NE

Pirso elementas Operacija ARBA
ir NE

Loginiai elementai apibdinami iais parametrais:
1. Loginio nulio tampa ir loginio vieneto tampa.
2. Slenkstin loginio nulio tampa ir slenkstin loginio vieneto tampa. Slenkstin tampa
tai tampa kai fiksuojamas logins bsenos pasikeitimas.
3. Atsparumas trikdiams apibdinamas trikdi tampa ir atsparumo trikdiams
koeficientu.
4. jim skaiius arba sujungimo koeficientas jime.
5. Apkrovos geba, kuri parodo kiek maksimaliai logini element gali bti prijungti prie
vieno loginio elemento ijimo.
6. Vidutin signalo vlinimo trukm, kuri parodo persijungimo i vienos logins bsenos
kit trukm.
7. Loginio elemento sunaudojama galia.
8. Perjungimo energija.
9. Ribinis darbo danis, kuris parodo kokiu maksimaliu daniu gali dirbti loginis
elementas.

Priklausomai nuo element ir j jungimo bdo sudarant login element, yra tokie logini
element, arba logik, tipai:
1. Diodin-tranzistorin logika (DTL).
2. Tranzistorin-tranzistorin logika (TTL).
3. otkio tranzistorin-tranzistorin logika (TTL).
4. Sujungt emioteri logika (SEL).
5. MOP tranzistorin logika(MOP).

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

160
6. Komplementarioji MOP tranzistori logika(KMOP).
7. Dvipoli (bipoliarij) tranzistori ir komplementarij MOP tranzistori logika (Bi-
KMOP).

3.15.2.2. ifratoriai ir deifratoriai

ifravimu vadinamas didesnio skili skaiiaus kodo keitimo maesnio skili skaiiaus
kod. ifravimu atliekamas informacijos suspaudimas, leidiantis informacij perduoti maesniu
ryio linij kiekiu. ifratorius (koderis angl. coder) ymimas CD ir daniausiai yra skirtas
deimtain kod pakeisti dvejetain. ifratoriaus ymjimas ir atliekamos funkcijos pateiktos
3.15.1 pav.

3.15.1 pav. ifratoriaus ymjimas ir atliekamos funkcijos

Deifratorius (dekoderis angl. decoder) atlieka prieing funkcij: maesnio skili
skaiiaus kod keiia didesnio skili skaiiaus kod. Deifratoriai danai naudojami pakeisti
dvejetain kod deimtain. Deifratoriaus ymjimas, teisingumo lentel pateikta 3.15.2 pav.

3.15.2 pav. Deifratoriaus ymjimas ir atliekamos funkcijos

3.15.2.3. Multiplekseriai ir demultiplekseriai

Multiplekseris (angl. MUX multiplexer) skirtas informacijai, ateinaniai keliomis
linijomis, vien ijimo linij perduoti. jimo linija irenkama adreso kodu. Multiplekserio

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

161
grafinis ymjimas pateikta 3.15.3 pav. ir multiplekserio teisingumo lentel pateikta 3.15.3
lentelje.

3.15.3 lentel. Multiplekserio teisingumo lentel
1
A
2
A Y
0 0
0
X
0 1
1
X
1 0
2
X
1 1
3
X

3.15.3 pav. Multipleksoriaus ymjimas

Demultiplekseris (angl. DMUX demultiplexer) viena jimo linija ateinani informacij
nukreipia vien i keli ijimo linij. Ijimo linija irenkama adreso kodu. Multiplekserio i 1
4 grafinis ymjimas pateikta 3.15.4 pav. ir multiplekserio i 1 4 teisingumo lentel
pateikta 3.15.4 lentelje.

3.15.4 lentel. Demultiplekserio teisingumo lentel
1
A
0
A
0
Y
1
Y
2
Y
3
Y
0 0 X 0 0 0
0 1 0 X 0 0
1 0 0 0 X 0
1 1 0 0 0 X

3.15.4 pav. Multipleksoriaus ymjimas

3.15.2.4. Kiti skaitmeniniai taisai

Sumatorius yra vienas i pagrindini iuolaikini skaitmenini sistem tais, kuris, be
sumavimo operacijos, gali atlikti atimt, daugyb, dalyb, kodo keitim ir kt. Dvejetainiai
sumatoriai gali bti pussumatoriai ir pilnieji sumatoriai.
Trigeriai turi dvi stabilias bsenas, kurias perjungiami jimo signalais. Trigerio ijim
signalai priklauso ne tik nuo iuo metu momentu veikiani jimo signal, bet ir nuo jimo

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

162
signal reikmi ankstesniais laiko momentais. Pagal valdymo pobd trigeriai gali bti
asinchroniniai ir sinchroniniai. Sinchroniniai trigeriai turi papildom taktavimo signalo jim. Tik
veikiant taktavimo signalui, trigeris bus valdomas jimo signalais. Sinchroniniai trigeriai
skirstomi statinius, dvipakopius ir dinaminius. Pagal veikimo princip ir jim tip trigeriai gali
bti RS, RST, T, D ir JK tipo.
Skaitikliai tai skaitmeniniai taisai, skirti jim paduodamiems impulsams arba logini
lygi pasikeitimams skaiiuoti. Skaitikliai gali bti sudties, atimties ir reversiniai. Jei skaitikl
sudaro n trigeri, tai toks skaitiklis turi vien jim ir n ijim.
Registrai tai skaitmeniniai taisai, skirti saugoti skaitmenin informacij ir j keisti.
Registruose apdorojama dvejetainiu kodu informacija, kiekvien skaiiaus skilt atitinka registro
skiltis. Pagal paskirt ir informacijos vedimo ir ivedimo bd registrai skirstomi
lygiagreiuosius arba atminties registrus, nuosekliuosius arba postmio registrus ir
universaliuosius.
Atmintynai skirti saugoti informacij. Pagal atliekamas funkcijas atmintynai skirstomi
operatyviuosius ir pastoviuosius. Programuojamuose pastoviuose atmintynuose vartotojas,
naudodamas specialius programatorius, gali rayti ir itrinti norim informacij. Pagrindiniai
atmintyno parametrai yra talpa, maitinimo tampos, logini signal lygiai ir greitaveika.
Mikroprocesoriumi vadinamas programikai valdomas taisas, skirtas apdoroti skaitmenin
informacij ir realizuotas viename arba keliuose mikrograndynuose. Mikroprocesorius nuo kit
mikrograndyn skiriasi tuo, kad j galima funkcikai perderinti, pakeitus iorin program.
Pagrindins mikroprocesoriaus charakteristikos yra skili skaiius, adresuojamo atmintyno
apimtis ir greitaveika.

3.15.3. Analoginiai mikrograndynai

Analoginiai mikrograndynai atlieka tolydi signal stiprinimo, moduliavimo, detektavimo,
sudties, atimties, filtravimo, generavimo, signal formos bei danio keitimo funkcijas ir kt.
Pagrindins analogini mikrograndyn grups: element rinkiniai, stiprintuvai, diferenciniai
(skirtuminiai) stiprintuvai, operaciniai stiprintuvai, pasyvieji ir aktyvieji filtrai, tampos ir srovs
stabilizatoriai, analoginiai daugintuvai ir kt.
Stiprintuv mikrograndynai sudaryti i keletos vienod grandi, vadinam stiprintuvo
pakopomis. Reikiamas stiprinimo koeficientas gaunamas jungiant nuosekliai kelias stiprinimo
pakopas.

3.15.3.1. Diferenciniai stiprintuvai

Paprasiausi diferencinio stiprintuvo pakop sudaro du stiprintuvo petys tranzistoriai su
kolektoriaus apkrovos rezistoriais ir bendras abiem petims emiterio rezistorius (3.15.5 pav.). Kai
jimo signalas lygus nuliui, nuolatins tampos dedamoji ijime taip pat turt bti lygi nuliui.
Kai schemoje skirianij kondensatori nra, diferencinis stiprintuvas gali stiprinti ir nuolatins
tampos signalus. Bet tokiu atveju diferencinis stiprintuvas turi turti teigiamos ir neigiamos
tamp maitinimo altinius +E ir E. prastai diferenciniai stiprintuvai turi turti du maitinimo
altinius, bet gali turti ir vien.
Diferencin stiprintuvo pakopa turi du asimetrinius (atvilgiu korpuso) jimus, kuriuos
patenka jimo signalai U
IN1
ir U
IN2
, o taip pat du asimetrinius ir vien simetrin diferencin
ijimus: U
I1
, U
I2
ir U
Idif
. Stiprinant diferencinius signalus, bdingas didelis diferencinio signalo
stiprinimo koeficientas.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

163

3.15.5 pav. Supaprastinta diferencinio stiprintuvo schema

3.15.3.2. Operaciniai stiprintuvai

Operaciniu stiprintuvu vadinamas nuolatinio signalo stiprintuvas, turintis du jimus ir
vien ijim. Paprasto stiprintuvo ir operacinio stiprintuvo paskirtis tokia pati stiprinti tamp
arba gali. Operacinio stiprintuvo plat panaudojim lemia iorini grandini prijungimas.
prastai operacinis stiprintuvas turi invertuojant (-) ir neinvertuojant jimus (+), atskir arba
diferencin ijim. Operacinio stiprintuvo grafinio enklo variantai pateikti 3.15.6 pav.
Pagrindins operacinio stiprintuvo savybs: stiprina tiek nuolatins, tiek kintamosios srovs
signalus; didelis jautrumas; didel jimo vara; didelis tampos stiprinimo koeficientas; maa
ijimo vara.

3.15.6 pav. Operacinio stiprintuvo grafinio ymjimo variantai

Viena svarbiausi operacinio stiprintuvo charakteristik jo perdavimo charakteristika
(kartais ji vadinama amplitudine charakteristika) ijimo tampos priklausomyb nuo jimo
tampos (3.15.7 pav.)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

164

3.15.7 pav. Operacinio stiprintuvo perdavimo charakteristika

Operaciniai stiprintuvai naudojami vairiems stiprintuvams, logaritminiams stiprintuvams,
signal generatoriams, aktyviesiems filtrams, tampos ir srovs stabilizatoriams, komparatoriams
ir kt. sudaryti.
3.15.8 pav. parodyti invertuojanio ir neinvertuojanio operacini stiprintuv jungimai.
Neinvertuojanio stiprintuvo tampos stiprinimo koeficientas apskaiiuojamas

1
2
1
2 1
IN
I
1
R
R
R
R R
u
u
K
U
+ =
+
= = . (3.15.2)

a) b)
3.15.8 pav. Invertuojanio (a) ir neinvertuojanio (b) operacini stiprintuv jungimai

Invertuojanio stiprintuvo tampos stiprinimo koeficientas apskaiiuojamas

1
2
IN
I
R
R
u
u
K
U
= = . (3.15.3)

3.15.9 pav. parodyti sumatoriaus ir diferencinio stiprinimo operacini stiprintuv jungimai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

165

a) b)
15.9 pav. Sumatoriaus ir diferencinio stiprinimo operacini stiprintuv jungimai.

Sumatoriaus schemoje ijimo signalas bus lygus jimo signal, padaugint i atitinkam
koeficient, sumai. Esant invertuojaniajam jungimui, kai
n
R R R R
1 12 11 2
... = = = = ,
n in in in i
U U U U + + + = ...
2 1
.

Naudojant diferencinio jungimo schem, galima gauti ijimo signal, sustiprint
proporcing jimo signal skirtumui (taip pat kaip su diferenciniu stiprintuvu).
3.15.10 pav. parodytos integratoriaus ir diferenciatoriaus schemos naudojant operacinius
stiprintuvus.
Integratoriaus schemoje ijimo signalas proporcingas jimo signalo integralui.
Integratorius yra paprasiausias emojo danio aktyvinis filtras.
Diferenciatoriaus schemoje ijimo signalas proporcingas jimo signalo ivestinei.
Diferenciatorius yra paprasiausias auktojo danio filtras.

a) b)
3.15.10 pav. Integratoriaus ir diferenciatoriaus schemos naudojant operacinius stiprintuvus

3.15.4. Skaitmen analoginiai ir analogo skaitmeniniai mikrograndynai (keitikliai)

Skaitmen analoginiai ir analogo skaitmeniniai keitikliai naudojami analoginms sistemoms
ir skaitmeninms sistemoms sujungti.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

166
3.15.4.1. Skaitmen analoginiai keitikliai

Skaitmen analoginiai keitikliai tai taisai, skirti keisti kod analogin signal (tamp).
Kodas gali bti deimtainis arba dvejetainis. Daniausiai naudojamas dvejetainis kodas.
Skaitmen analoginio keitiklio ijimo signalas dydis proporcingas dvejetainio jimo signalo ir
atramins tampos sandaugai
D U u
et
=
I
, (3.15.4)
1 0 1 1 2 2 1
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
+
+ + + + + =
n n n n n
d d d d d D L (3.15.5)
ia n keitiklio bit skaiius;
atr
U atramin tampa; d
i
dvejetainio kodo i-osios skilties vert,
d
i
= 0 arba 1.
Maiausias ijimo signalo amplituds pokytis yra

n
atr
U
U
2
= , (3.15.6)

ia n keitiklio bit skaiius;
atr
U atramin tampa.
Skaitmen analoginio keitiklio pagrindiniai parametrai yra skiriamoji geba, tiesumas,
tikslumas, keitimo sparta (danis), signalo-triukmo santykis. Skiriamoji geba charakterizuojama
skili skaiiumi (bit kiekiu) ir laipteli skaiiumi, kurie gali perdengti vis ijimo tamp
diapazon. Keitiklio tikslumas (paklaida) tai analogins ijimo tampos nuokrypa nuo tikslios
apskaiiuotos reikms.
Skaitmen analoginio keitiklio keitimo spart charakterizuoja didiausias keitimo danis.
is danis tai toks jimo skaitmeninio signalo danis, kuriam esant, keitiklio ijime paklaidos
nevirija leistin dydi.
Pagal veikimo princip skaitmen analoginiai keitikliai skirstomi lygiagreiai ir nuosekliai
dirbanius keitiklius, tiesioginio ir netiesioginio keitimo principo keitiklius. Galimo i veikimo
princip kombinacijos.

15.11 pav. Skaitmen analoginio keitiklio ymjimas

3.15.4.2. Analogo skaitmeniniai keitikliai

Analogo skaitmeniniai keitikliai tai taisai, skirti keisti analogin tamp (arba) srov
kod. Analogo skaitmeninis keitiklis su n bit turi
n
2 kvantavimo laiptelius atramins tampos
atvilgiu.
Analogo skaitmeniniai keitikliai apibdinami panaiais parametrais, kaip ir prie tai
nagrintieji skaitmen analoginiai keitikliai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

167
Analogin jimo tampa kvantuojama keiiama laiptuota tampa. Tad vienas i
svarbiausij keitiklio parametr yra kvantavimo paklaida pus emiausi kodo skilt
atitinkanios atramins tampos dalies:

2
2 /
+

n
atr kvant
U u . (3.15.7)

Jei kvantavimo paklaida bt didesn, emiausia keitiklio skiltis neturt prasms.
Keitiklio veikimo spart apibdina keitimo laikas: tai laikas nuo analogins tampos
atsiradimo keitiklio jime iki dvejetainio kodo atsiradimo keitiklio ijime.
Kai jime veikia kintanti tampa, atsiranda papildoma dinamin keitimo paklaida jimo
tampos pokytis per keitimo laik. Kai keitimo laikas yra inomas ir praktikai nekintantis,
dinamin paklaid galima eliminuoti, skaitmenin kod ijime priskiriant ne tam laiko momentui
t, kada is kodas atsirado, bet laiko momentui t t
keit
.
Kaip ir skaitmenini-analogini keitikli atveju, keitiklio spart apibdina ir keitimo laikas
ir maksimalus keiiamo analoginio signalo danis toks maksimalus danis, prie kurio keitimo
paklaida dar nevirija leistinosios paklaidos.

3.15.12 pav. 8 bit analogo skaitmeninio keitiklio ymjimas

Pagal keitimo bd analogo skaitmeniniai keitikliai skirstomi tiesioginio (tamp
palyginimo) arba netiesioginio (su tarpinio danio arba laiko dydiais), lygiagretaus arba
nuoseklaus keitimo keitiklius. Lygiagretaus keitimo keitikliai utikrina didiausi greitaveik.
Didelio skili skaiiaus (bit kiekio) keitikliuose, siekiant sumainti element skaii,
lygiagretus keitimas keiiamas kitais metodais.


- mikrograndynas;
- skaitmeninis mikrograndynas;
- analoginis mikrograndynas;
- loginis elementas;
- diferencinis stiprintuvas;
- operacinis stiprintuvas.

2. Pagal k skirstomi mikrograndynai?
3. Kur naudojami mikrograndynai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

168
3.16. Optoelektroniniai taisai

Optoelektroniniais vadinami taisai, keiiantys elektrinius signalus optinius (viesos
energij) arba atvirkiai optinius signalus (viesos energij) keiiantys elektrinius signalus.
Ankstesniame skyriuje aptartas optoelektroninis taisas viesos diodas, keiiantis elektros
energij viesos energij. Taip pat nagrintas prieingai veikiantis optoelektroninis taisas
fotodiodas, keiiantys viesos energij elektros energij. Fotorezistorius taip pat gali bti
priskirtas prie optoelektronini tais, nes jo laidumas priklauso nuo viesos intensyvumo.
Tolimesniuose skyriuose bus aptarti kiti optoelektroniniai taisai fototranzistorius,
fototiristorius bei optronai.

3.16.1. Fototranzistoriai

Fototranzistoriai tai tranzistoriai, kuri savybs priklauso nuo optinio spinduliavimo
intensyvumo. Fototranzistori integralinis jautris yra deimtis kart didesnis negu fotodiod.
Dvipolis fototranzistorius yra prastas dvipolis tranzistorius, turintis ang korpuse, per kur viesa
gali patekti tranzistoriaus bazs srit. Jungiant fototranzistori, bazs ivadas paliekamas
neprijungtas, emiterin sandra dirba tiesiogine kryptimi, kolektorin atgaline kryptimi (3.16.1
a) pav.).
Fotonai tranzistoriaus bazje generuoja krvinink poras, kurias kolektorin sandra
difunduoja taip pat kaip fotodiode. Skyls pnp tipo tranzistoriuje, veikiamos kolektorins
sandros elektrinio lauko, i bazs pereina kolektori ir padidina kolektoriaus srov, o elektronai
lieka bazje, savo krviu padidindami emiterins sandros tiesiogin tamp. Tada didja emiterio
srov, o tai didina ir kolektoriaus srov. npn tipo fototranzistoriuje viskas vyksta atvirkiai.
Fototranzistoriaus ijimo charakteristikos panaios tranzistoriaus, jungto pagal schem
BE, tik charakteristik pobdis priklauso nuo viesos srauto verts (3.16.1 b) pav.). Virijus
ke
U , galimas tranzistoriaus pramuimas (punktyrin charakteristikos dalis).

a) b)
3.16.1 pav. Fototranzistoriaus vidin struktra (a) ir iorin charakteristika (b)

Fototranzistoriaus pagrindiniai parametrai: integralinis jautris; darbin tampa; tamsin
srov; darbin srov (srov apvietus); ribin galia; didiausias leistinas (ribinis) danis.
Fototranzistoriai naudojami automatinse schemose, kino ir fotoaparatroje ir kt.

3.16.2. Fototiristoriai

Fototiristoriai gali bti valdomi viesos srautu, panaiai kaip trinistorius valdomas
valdanija tampa.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

169
Apvietus srit
1
P joje generuojamos krvinink poros, kurios difunduoja pn sandroje
(3.16.2 a) pav.). Elektronai, patek atgalins tampos veikiam sandr
2
P , maina sandros
var. Dl to persiskirsto tampos tiristoriuje: tampa sandroje
2
P sumaja, tampos sandrose
1
P ir
3
P padidja. Tada sandrose
1
P ir
3
P padidja injekcija ir sandros
2
P link juda injektuoti
krvininkai. To pasekm sandros
2
P vara dar sumaja, tampos vl persiskirsto ir t. t.
Procesas tampa lavininis (punktyrins charakteristikos 316.2 b) pav.) ir tiristorius atsidaro. Kuo
didesnis viesos srautas veikia tiristori, tuo maesnei tampai esant atsidaro tiristorius. Tiristoriui
atsidarius, tampos kritimas jame tampa nedidelis ir beveik visa tampa krinta ant apkrovos
rezistoriaus
a
R .

a) b)
3.16.2 pav. Fototiristoriaus jungimas ir voltamperin charakteristika

Fototiristoriai panaudojami vairiose schemose kaip bekontakiai jungikliai didelms
tampoms ir galioms jungti. U kontaktinius jungiklius geresni tuo, kad yra ma matmen,
maai naudoja galios, trumpas sijungimo laikas, nesukelia kibirkiavimo.

3.16.3. Optronai

Optronai tai puslaidininkiniai taisai, kuriuose konstruktyviai sujungti viesos altinis ir
imtuvas, tarp savs turintys optin ry. viesos altinyje elektrinis signalas paveriamas viesos
signalu, kur imtuvas vl paveria elektriniu. Kaip matyti, optrono jime ir ijime visada yra
elektrinis signalas, o ryys tarp ijimo ir jimo palaikomas optiniu (viesos) signalu. Jei optronas
turi tik vien viesos altin ir vien fotoimtuv, jis dar vadinamas optopora arba elementariuoju
optronu. viesos altinio grandin yra valdanioji, fotoimtuvo valdomoji.
Svarbiausios optron savybs:
1. Elektrinio ryio ir grtamojo ryio nebuvimas tarp jimo ir ijimo. Izoliacijos varos dydis
tarp jimo ir ijimo siekia iki
14
10 , prajimo talpa siekia pF dalis.
2. Plati darbo dani juosta (nuo 0 Hz iki
14
10 Hz).
3. Galimyb valdyti ijimo signal, tiesiogiai veikiant prietaiso optin ry.
4. Optinis ryys atsparus elektromagnetiniam laukui ir jo neveikia trukdiai.
5. Optronai derinasi su puslaidininkine aparatra.
Turi optronai ir trkum:
1. Didel sunaudojama galia ir nedidelis naudingumo koeficientas.
2. Pastebimas temperatrinis poveikis.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

170
3. Dideli savieji triukmai.
Pagal optinio kanalo konstrukcij optoporos bna su udaru ir atviru kanalu, o pagal
naudojamu viesos altinius ir imtuvus labai vairios.
Rezistoriniame optrone viesos imtuvas yra fotorezistorius, o viesos altinis viesos
diodas (3.16.3 a) pav.). Pagrindiniai rezistorinio optrono (optoporos) parametrai: didiausios
srovs ir tampos verts jime ir ijime; ijimo vara ir tamsin ijimo vara, nesant jimo
signalo; izoliacijos varos dydis ir didiausia leistina tampa tarp jimo ir ijimo; prajimo talpa;
greitaveika. Pagrindins charakteristikos voltamperin ir perdavimo. Naudojami automatiniam
stiprinimui reguliuoti, ryiui tarp kaskad realizuoti, bekontakiam tampos dalikliams valdyti,
signalams moduliuoti ir kt.
Diodinius optronus sudaro fotodiodas ir infraraudonj bang viesos diodas. Fotodiodas
gali dirbti fotogeneratoriaus reimu, sukurdama 0,5 0,8 V fototamp, ir fotodiodiniu reimu
(3.16.3 b) pav.). Pagrindiniai diodini optron parametrai: jimo ir ijimo tampos ir srovs
nuolatiniu ir impulsiniu reimu; srovs perdavimo koeficientas; ijimo signalo augimo ir
majimo laikas ir kt. Diodini optron svarbiausios charakteristikos yra jimo ir ijimo
voltamperins charakteristikos ir perdavimo charakteristikos fotogeneratoriniu ir fotodiodiniu
reimu. Naudojami beapvijiniuose impulsiniuose transformatoriuose, vairi mikrograndyn
valdymui, generatoriuose, auktos ir emos tampos grandinms suderinti ir kt.

a) b) c)
16.3 pav. Optronas: a) rezistorinis; b) diodinis; c) tranzistorinis

Tranzistorinius optronus sudaro viesos diodas ir dvipolis npn tipo fototranzistorius (16.3
c) pav.). io optrono jimo parametrai tokie patys, kaip ir diodinio optrono. Papildomi
parametrai: didiausia leistina srov, tampa, jimo galia, tamsin fototranzistoriaus srov,
greitaveika ir kt. Tranzistoriniai optronai prastai dirba jungiklio reime ir naudojami
komutatorinse schemose kaip rels tarp keitikli ir matavimo prietais.
Tiristoriniuose optronuose imtuvu naudojamas fototiristorius (altinis yra viesos diodas).
prastai tiristorinis optronas dirba jungiklio reimu galing impuls formavimo, galing tiristori
valdymo schemose, vairi rengini, kuri galinga apkrova, valdymui ir komutacijai. Svarbiausi
parametrai: jimo ir ijimo tampos ir srovs jungimo, darbo ir ijungimo metu, sijungimo ir
ijungimo laikas ir kt.


- optoelektroniniai taisai, fototiristorius, fototranzistorius, optronas.

2. Kur naudojami optoelektroniniai taisai?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

171
3.17. Elektroniniai indikatoriai

Elektroninmis priemonmis apdorota ar gauta informacija turi bti pateikiama mogui
patogia forma. Lengviausiai ir daugiausiai informacijos mogus priima regos organais. Todl
labai svarbi elektronini tais grup sudaro elektroniniai indikatoriai.
Atsivelgiant informacijos pobd naudojami vairs informacijos atvaizdavimo taisai.
iame skyriuje bus apvelgti elektroniniai indikatoriai naudojami vairioje elektronikos rangoje ir
prietaisuose.
Kad bt plaiai naudojami, elektroniniai indikatoriai turi bti patikimi, jautrs valdymo
signalams, vartoti nedaug elektros energijos. Pagal informacijos pateikimo galimybes
elektroniniai indikatoriai gali bti skirstomi skaitmeninius-raidinius indikatorius ir displjus
(ekranus).
Atsivelgiant viesines savybes, elektroniniai indikatoriai skirstomi pasyviuosius ir
aktyviuosius. Pasyvieji tik atspindi arba moduliuoja vies. i tais grupei priklauso
skystakristaliai, elektroforeziniai indikatoriai. Jie pasiymi tuo, kad vartoja nedaug energijos, bet
svarbiausias j trkumas, vaizduojamoji informacija matoma tik viesoje. Aktyvieji informacijos
taisai puslaidininkiniai, vakuuminiai liuminescenciniai, dujinio ilydio,
elektroliuminescenciniai, vakuuminiai kaitinimo ir kt. patys skleidia vies. Toki indikatori
privalumas yra toks, kad pateikiama informacija matoma tiek tamsoje, tiek viesoje. Trukumas
didesnis energijos vartojimas.
Indikatoriai gali bti skirstomi pagal fizikinius principus, esanius j veikimo pagrindu: 1)
kaitinimo indikatorius, kuriuose panaudojamos kaitinimo lemputs; 2) elektroliuminescencinius,
kuriuose panaudota elektroliuminescencija (kristal vytjimas, veikiant elektriniam laukui); 3)
vakuuminius liuminescencinius, kuriuose vieia vytalas (liuminoforas), bombarduojamas
elektron (elektroninis vamzdis); 4) joninius, kuriuose panaudotas duj vytjimas ilydio metu
(neonins lempos); 5) puslaidininkinius indikatorius; 6) skystakristalius; 7) kitus.
Pastaruoju metu daniausiai naudojami puslaidininkiniai, elektroliuminescenciniai ir
skystakristaliai indikatoriai. Taip pat dar naudojami elektroniniai vamzdiai.

3.17.1. Elektroniniai vamzdiai

Elektroniniai vamzdiais vadinami elektrovakuuminiai prietaisai, kuriuose suformuojamas ir
valdomas elektron spindulys. Elektroniniai vamzdiai gali bti skirstomi tokias ris: 1)
oscilografiniai elektroniniams signalams vaizduoti, daniausiai taikomi matavimo technikoje
(elektroninis vamzdis su elektrinio lauko valdymu); 2) indikaciniai elektriniams signalams
registruoti radiolokaciniuose ir radionavigaciniuose renginiuose; 3) kineskopai elektriniams
televizijos signalams paversti matomu vaizdu (elektroninis vamzdis su magnetinio lauko
valdymu).

3.17.1.1. Elektroninio vamzdio su elektrinio lauko valdymu konstrukcija ir veikimo
principas

Pagrindins elektronini vamzdi dalys yra ios: elektron proektorius, formuojantis j
spindul; spindulio valdymo sistema ir vytalu (liuminoforu) dengtas ekranas (3.17.1 pav.)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

172

3.17.1 pav. Elektrostatinio valdymo elektroninio vamzdio konstrukcija

Elektron proektori sudaro katodas K, moduliatorius M ir anodai A
1
, A
2
. Jis emituoja
elektronus. Katodas yra apgaubtas moduliatoriumi M. Keiiant moduliatoriaus tamp,
reguliuoajamas ekrano vytjimo skaistis. Katodo, moduliatoriaus ir anodo A
1
elektros laukai
sudaro pirmj l, kuris elektron pluot fokusuoja tak. Vamzdiuose su elektrostatiniu
fokusavimu antrj l sudaro A
2
anodo elektriniai laukai.

3.17.1.2. Elektroninio vamzdio su magnetinio lauko valdymu konstrukcija ir veikimo
principas

Magnetinio valdymo elektroninis vamzdis susideda i katodo K, moduliatoriaus M ir anod
A
1
, A
2
, A
3
ir A. Kreipimo sistema susideda i kreipimo rii, kurios kuria valdymo magnetin
lauk. Magnetin elektron spindulio valdymo sistema daniausiai naudojamas kineskopuose.
Kineskopas tai elektroninis vamzdis, galintus elektrinius signalus paversti judamais vaizdais.
Kineskop vidin ekrano pus padengta vytalu (liuminoforu), vytiniu nuo elektron
atsimuimo. Ekrano vytjimas proporcingas elektron, patenkani ekran per laiko vienet,
kiekiui ir elektronus greitinaniai tampai. Elektron spindulys suteikia ekranui neigiamj krv.
Krviui paalinti vidins sienels padengiamos laidia grafitine mediaga akvadangu, kuris
sujungiamas su anodu A.

3.17.2 pav. Magnetinio valdymo elektroninio vamzdio konstrukcija

Spalvotajame kineskope naudojami trys elektron proektoriai, kuri moduliatorius
nukreipiami pagrindini spalv (raudonos, mlynos, alios) vaizdo signalai. Todl kiekvieno
proektoriaus elektron pluotas moduliuojamas atitinkamos spalvos signalu.
Spalvotojo vaizdo kineskopo ekranams naudojami raudona, alia ir mlyna spalvomis
vytintis vytalai (liuminoforai). Reikiama ekrano elemento spalva gaunama atitinkamomis
proporcijomis sumaiius trij mint spalv vies.

3.17.2. Ploktieji indikatoriai

Elektroniniai vamzdiai uima didel tr, lengvai paeidiami (stiklas lengvai dta),
vartojantys daug energijos ir jiems reikia aukt tamp. Jie netinka neiojamiesiems renginiams.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

173
Todl iuo metu vis daniau naudojami ploktieji indikatoriai. Ypa populiars yra ekonomiki
skaitmeniniai-raidiniai indikatoriai.
Taikant skaitmeninius-raidinius informacijos atvaizdavimo indikatorius, raidi ir skaitmen
simboliai sudaromi i segment arba tak (3.17.3 pav.).

a) b)
3.17.3 pav. Segmentinis (a) ir matricinis (takinis) (b) indikatoriai

3.17.2.1. Puslaidininkiniai indikatoriai

Puslaidininkiniuose indikatoriuose naudojami viesos diodai. Gaminami vienaskiliai ir
daugiaskiliai puslaidininkiniai indikatoriai. Kartais puslaidininkiniuose indikatoriuose
naudojamos optins vaizdo didinimo priemons liai, prizms, reflektoriai.
Puslaidininkini indikatori skleidiamos viesos spalva priklauso nuo pn sandrai
panaudotos puslaidininkio mediagos. Puslaidininkiniams indikatoriams bdingos nedidels
darbins tampos. J valdymui tinka nesudtingos grandins. Jie pasiymi didele veikimo sparta.
iuos indikatorius galima naudoti esant plaiam temperatr diapazonui. J vytjimo skaistis gali
bti gana didelis. ie indikatoriai tinka informacijai atvaizduoti vairaus apviestumo slygomis.
iuolaikins mediagos ir technologijos leido padidinti viesos diod naudingumo koeficient.
Tai leidia juos naudoti dideli matmen indikatoriuose ir ekranuose.

3.17.2.2. Vakuuminiai liuminescenciniai indikatoriai

Segmentinis vakuuminis liuminescencinis indikatorius sudarytas i katodo, anodo ir anod
dengianio vytalo (liuminoforo) (3.17.4 pav.). Elektron emisija nuo katodo link anodo valdoma
tinkleliu. Visa tai patalpinta stikliniame inde su vakuumu.

a) b)
3.17.4 pav. Vakuuminio liuminescencinio indikatoriaus sandara (a) ir grafinis enklas (b)

Prijungus atatinkam tamp tarp katodo ir anodo, prasideda katodin liuminescencija.
Atsirandantis vytjimas yra pakankamai didelis. Toki indikatori valdymui gali bti naudojami
mikrograndynai. Naudojami skali pavidalo, vienskiliai ir daugiaskiliai segmentiniai,
mnemonikos bei matriciniai vairi spalv vienspalviai ir daugiaspalviai vakuuminiai
liuminescenciniai indikatoriai.

3.17.2.3. Dujinio ilydio indikatoriai

Dujinio ilydio informacijos atvaizdavimo taisai priklauso jonini tais grupei, kuri
veikimo principas pagrstas elektrinio ilydio dujose reikiniu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

174
Paprasiausias joninis taisas sudarytas i altojo katodo ir anodo, esani inde, pripildytame
nedidelio slgio inertini duj (3.17.5 a) pav.). Joninio taiso veikimo princip paaikina jo
voltamperin charakteristika anodo srovs priklausomyb nuo tampos, veikianios tarp anodo ir
katodo (3.17.5 b) pav.).

a) b)
3.17.5 pav. Neonin lemput paprasiausias dujinio ilydio taisas (a) ir dujinio ilydio
voltamperin charakteristika (b)

Kol prijungtos tampos veikianios tarp anodo ir katodo reikm nedidel, joniniame taise
vyksta nesavaiminis ilydis ir dujomis teka silpna srov (charakteristikos dalis 0A). Padidjus
anodo tampai (charakteristikos dalis AB) prasideda smgin jonizacija. Tada didja krvinink
tankis ir stiprja srov. Veikiant udegimo tampai (takas B), ilydis gali vykti savaime,
neveikiant ioriniams jonizuojantiems veiksniams. Toliau didjant elektron tankiui dujose
(charakteristikos dalis BC), tylusis savaiminis ilydis pereina rusenantj ilyd (charakteristikos
dalis CD). Jei grandinje nra srovs stipr ribojani element, rusenantis ilydis gali pereiti
lankin ilyd (charakteristikos dalis EF).
Grdami normalij bsen, suadintieji duj atomai spinduliuoja vies. is katodinis
duj vytjimas ir taikomas dujinio ilydio arba plazminiuose informacijos atvaizdavimo
taisuose.
Spinduliuojamosios viesos spalva priklauso nuo naudot duj ir priemai.
Naudojami ir daugiaskiliai segmentinio tipo dujinio ilydio skaitmeniniai indikatoriai.
iuo metu taip pat plaiai naudojami matricinio dujinio ilydio, arba plazminiai, indikatoriai-
ekranai.

3.17.2.4. Elektroliuminescenciniai indikatoriai

Elektroliuminescencinio indikatoriaus sandara panai dujinio ilydio (plazminio), tik
vietoje duj sluoksnio tarp elektrod yra talpinamos elektroliuminescencins mediagos (pvz.,
legiruoto cinko sulfidas). Prijungus atatinkam tamp (150 200 V) tarp elektrod,
elektroliuminescencins mediaga pradeda vytti. Spinduliuojamos viesos spalv lemia
elektroliuminescencins mediagos tipas.
Pagal elektroliuminescencins mediagos panaudojim ir padengimo tip
elektroliuminescenciniai indikatoriai skirstomi miltelinius ir plvelinius.
Tobulesni yra plveliniai elektroliuminescencinio indikatoriai (3.17.6 pav.). Plonas
elektroliuminoforo sluoksnis ugarinamas ant dielektrinio sluoksnio. Prie elektrod prijungus
atitinkam tamp, elektroliuminoforo sluoksnyje susidaro elektrinis laukas, suadinantis
vytjim (elektroliuminescencij).

3.17.6 pav. Plvelinio elektroliuminescencinio indikatoriaus struktra

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

175

Elektroliuminescenciniai indikatoriai pasiymi maa mase, mau turiu, mau energijos
suvartojimu, didele greitaveika, dideli vytjimo skaisiu ir kt. Indikatorius informacija
atvaizduoja tiek tamsoje, tiek gana didelio apviestumo slygomis.

3.17.2.5. Skystakristaliai indikatoriai

Skystakristali indikatori veikimas pagrstas skystj kristal savybmis ir optiniais
reikiniais tuose kristaluose.
Skystakristaliams indikatoriams naudojami organiniai junginiai su labai itemptomis
molekulmis. Skystiems kristalams esant sudarytame elektriniame lauke, molekuls orientuojasi
elektrinio lauko linij kryptimi ir sugeria vies. Tada skystas kristalas toje vietoje patamsja.
Galima teigti, kad skystakristaliuose indikatoriuose indikatoriaus lstel atlieka viesos ventilio
funkcijas.
Skystakristaliuose ekranuose (angl. LCD Lyquid Crystal Display) vetoje reflektoriaus
statomas viesos altinis. Tada indikatoriaus lstel valdo pereinanios viesos sraut.
Valdymas pagrstas tuo, kad viesos laidumas priklausys nuo elektrinio lauko stiprio ir
veikianios tarp elektrod tampos. vies skleidia ne ekrano pavirius, o u jo esantis viesos
altinis. Indikatoriaus lstel (dalis) valdo statmen ekranui viesos sraut. Nuo lstels skersini
matmen ir skystakristalio ekrano storio priklauso vaizdo matymo kampas. Skystakristaliai
indikatoriai pasiymi mau srovs energijos suvartojimu. Spalvoto skystakristalio ekrano vien
vaizdo tak kuria trys lstels su raudonos, alios ir mlynos spalvos filtrais.

3.17.2.6. Ploktieji elektrovakuuminiai altj katod indikatoriai

Elektrovakuuminis altj katod indikatorius (angl. FED Field Emission Display)
sudarytas i dviej stiklini plokteli, tarp kuri yra sudarytas vakuumas (3.17.7 pav.).
Indikatorin lstel sudaro daug miniatirini altj katod, tinklelis ir anodas, ant kurio
sudarytas raudonos, alios arba mlynos spalvos vytalo (liuminoforo) sluoksnis.
Veikiant anodo tampai, prie smaili katodo kgi virni susikuria stiprus elektrinis
laukas ir prasideda altoji elektron emisija. Pagreitinti anodo tampos elektronai bombarduoja
vytal ir sukelia jo vytjim. Elektron sraut ir vytjimo intensyvum valdo tampa tarp
tinklelio ir katodo.

3.17.7 pav. Elektrovakuuminio altj katod indikatoriaus lstels fragmentas

Elektrovakuuminio altj katod indikatoriai pasiymi plonumu (23 mm), patikimumu,
ema maitinimo tampa, ekonomikumu.


- elektroninis indikatorius;
- elektroninis vamzdis;
- puslaidininkinis indikatorius;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

176
- dujinio ilydio indikatorius;
- elektroliuminescencinis indikatorius;
- skystakristalis indikatorius.

2. Kur automobiliuose naudojami elektroniniai indikatoriai?
3. Kaip manote, kodl vis maiaus naudojami elektroniniai vamzdiai?
4. Kaip manote, kokio tipo indikatoriai bus naudojami ateityje?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

177
Literatra

1. Dauka V. Bendroji elektrotechnika. Konspektas. Kaunas, 1988. 136 p.
2. Kravinas V. Elektronikos ir mikroelektronikos pagrindai. Vilnius: Leidybos centras, 1993.
158 p.
3. Stasinas V. Elektronikos pagrindai. iauliai: iauli universiteto leidykla, 2002. 155 p.
4. taras S. Puslaidininkins ir funkcins elektronikos taisai. Vilnius: Technika, 2009. 467 p.
5. Masiokas S. Elektrotechnika. Kaunas: Candela, 1994. 432 p.
6. Ibenskis E. Elektronika. D. 1. Diskretieji elementai. Kaunas: Technologija, 2005. 70 p.
7. Ibenskis E. Elektronika. D. 2. Mikrograndynai. Kaunas: Technologija, 2005. 62 p.
8. Zajankauskas S. Elektronika. Laboratoriniai darbai. Kaunas: Technologija, 2010. 80 p.
9. Kirvaitis R., Martaviius R. Analogin elektronika. Vilnius: Technika, 2003. 335 p.
10. Pukys P., Stonys J., Virbalis A. Teorin elektrotechnika. Kaunas: Technologija, 2008. 316
p.
11. Knyva V., Regelskis A., Uupis A. Analoginiai taisai: laboratoriniai darbai. Kaunas:
Technologija, 2005. 90 p.
12. iutien G., Staugaitis J. Elektrotechnika. D.1. Vilnius: Leidybos centras, 1997. 336 p.
13. Kopustinskien G., Kopustinskas A. Taikomoji elektronika. Kaunas: Technologija, 2004.
35 p.
14. Micknien L. Elektronika: mokomoji knyga inynas. Kaunas: viesa, 1999. 209 p.

Ele2ktrot Ir Elektron Konspektas M Saunoris

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ele2ktrot Ir Elektron Konspektas M Saunoris

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Projektas Kauno technikos kolegijos ininerins krypties studij program tobulinimas

W altinio energija, kuri matuojama dauliais (J);

P elektrins galios nuostoliai altinyje.

= 0 I t.y. srovi algebrin suma mazge lygi nuliui. Pagal susitarim

= . Po io prastinimo gautoje schemoje visi

. Tada gaunama formul i kurios ireikiama iekomoji vara

= , vijoje suadinama kintamoji tampa ir to

2 vadinamas kampiniu daniu. Jeigu inkaras sukasi n apsisukim

I , inkaro apvijose suadinama maa vidin tampa

I didja A apvijos kuriamas magnetinis laukas, didja

I % I. Sukantis inkarui, liekamojo magnetizmo srautas

I krypt. Generatoriaus tampos U pokytis dl apkrovos srovs

You might also like