1. Koks yra imperatyvi teiss norm, sutari laisvs bei pacta sunt servanda princip santykis?

Laisv sudaryti sutart pasireikia tuo, kad asmuo sutart sudaro kada nori ir su kuo nori, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai negalioja sutartis, sudaryta dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.). Privalomumo principas (pacta sunt servanda) nra absoliutus, nes derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais. Jei antroji alis paeidia savo sutartinius sipareigojimus, j nevykdo arba, tarkime, paaikja, kad viena i ali buvo nesininga sudarydama sutart, pasinaudojo antrosios alies silpnumu, neimanymu, nepatyrimu ir pan. Todl sininga alis turi teis sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. Kai kuriose imperatyviose teiss normose numatoma galimyb galimyb vienaalikai nutraukti sutart joje numatytais atvejais, nesikreipiant dl to su iekiniu teism (CK 6.217 str. 5 d.). Jei nukentjusioji alis nutraukia sutart vienaalikai, esant esminiam jos paeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie tok sutarties nutraukim privaloma praneti. Galim daryt ivad kad visi trys dalykai pagrinde siejasi su sutarties slygomis, j vykdymu.
2. Koki reikm turi esmins sutarties slygos ir kaip jos gali bti skirstomos? Ar esmins sutarties slygos gali bti numanomos? Tik tada, kai sutarties alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties alims, nes turi joms statymo gali (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis. Esmins sutarties slygos gali bti dviej ri: pirma, nustatytos statyme (esmins pagal statym); antra, esmins dl to, kad sutarties alis (alys) joms suteikia toki prasm (esmins pagal ali vali). Numanomos salygos negali buti esminemis, nes numanomos salygos nera saliu aptartos. 3. Ar kiekis yra esmin sutarties slyga?

Taip kai kuriose sutartyese. Esmin tam tikr sutari slyga gali bti kiekis. Pavyzdiui, elektros energijos tiekimo sutartyje energijos kiek lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis.
4. Kokios takos sudarant sutart turi prastins ir atsitiktins sutarti es slygos?
Kitaip nei esmins sutarties slygos, prastins ir atsitiktins slygos neturi tiesiogins itakos sutarties sudarymui. Maza to, iprastiniu slygu nra net ir poreikio traukti sutart, nes jos suformuluotos istatyme arba kitame norminiame akte. Atsitiktins slygos taip pat neturireikms sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei prastins, kurios sutartyje nebtinai turi bti, sutartyje turi bti, t. y. alys turi jas traukti. Gali kilti klausimas: jei atsitiktines slygas taip pat btina traukti sutart, kad jos tapt sutarties slygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esminiu? Teisinje literatroje vienovs iuo klausimu nra. Vieni autoriai nurodo, kad, kitaip nei esmini sutarties slyg nebuvimas, atsitiktins slygos nebuvimas sutartyje tik tada turs teisini padarini, jei suinteresuota alis rodys, kad ji reikalavo toki slyg suderinti. Prieingai, sutartis bus laikoma sudaryta be atsitiktins slygos. Kaip pavyzd jie nurodo, jog preki pristatymo btent oro transportu slyga gali atsirasti sutartyje, tik jei viena alis reikalaus j traukti, o kita su tuo sutiks138. Kiti autoriai, kritikuodami toki nuomon, nurodo, kad toks atsitiktins slygos apibdinimas kaip tik leidzia j laikyti esmine139

5. Ar prastins ir atsitiktins sutarties slygos gali bti laikomos antraeilmis? Kodl? Iprastines sutarties galima laikyti antraeilemis, nes jos nebutinai turi buti itrauktos i sutarties salygas, o atsitiktiniu negalima tokiomis laikyti nes jos turi buti itrauktos i sutarties salygas. 6. Koks yra esmini ir aptart sutarties slyg santykis? Esmines sutarties salygos visuomet yra saliu aptartos, taciau ne kiekviena aptarta salyga turi buti esmine. 7. Koks yra atsitiktini, numanom ir neaptart sutarties slyg santykis? Atsitiktins slygos - ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas nereguliuoja arba dl kuri susitarti statymas leidia. Jos nra sutariai btinos kaip esmins sutarties slygos. Taiau, kadangi ios slygos nustatomos ali susitarimu, jos gali vienos alies reikalavimu tapti ir esminmis sutarties slygomis. Taigi atsitiktinmis sutarties slygomis yra tokios, kuriomis siekiama specialaus arba papildomo tikslo. Tokiomis slygomis gali bti papildomos atsiskaitymo formos, atsiskaitymo tvarkos sugrietinimas paeidus sutartimi numatyt pagrindin atsiskaitymo form, sutarties nutraukimo slygos, laidavimas ir pan. Numanomos yra tokios sutarties slygos, kurios nors sutarties ali raytinje sutartyje nenurodytos arba odiu neaptartos, o nustatomos atsivelgiant sutarties esm, tiksl, ali santyki pobd, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus. Kokios slygos yra laikytinos numanomomis, vis pirma, priklausys nuo konkreios sutarties. Pavyzdiui, nors pirkimo-pardavimo sutartyje alys neaptar kokybs slygos, bet pardavjas visais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokyb. Be to, kokios slygos konkreioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bti sprendiama pagal nusistovjusi tarp ali sutari sudarymo praktik, paproius. Taip pat gali bti sutartys, kuriose yra neaptart slyg, t. y. nurodo, kad jeigu alys, ketindamos sudaryti sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas nustatyti tretiesiems asmenims. Tokia sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galiojimui neturi takos ta aplinkyb, jog alys vliau dl t slyg nesusitar arba j nenustat tretieji asmenys, jeigu yra kit priemoni arba bd, kuriais galima tas slygas nustatyti. 8. Kokiais atvejais alis, parengusi standartines sutarties slygas, negali jomis remtis? Kai su jomis tinkamai nesupazindinama kita salis 9. Ar galioja prezumpcija, kad, sudarant sutart prisijungimo bdu, standartines sutarties slygas parengusi alis tinkamai jas atskleid kitai aliai? Ne, nes tinkamas atskleidimas yra tik tuo atveju kai salis 1) teik standartines slygas kitai aliai ratu iki sutarties pasiraymo ar j pasiraant; 2) iki sutarties pasiraymo prane kitai aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines slygas, su kuriomis kita alis gali susipainti standartines sutarties slygas parengusios alies nurodytoje vietoje; 3) pasil kitai aliai, jei i pageidaut, atsisti t slyg kopij. Jeigu supaindinimas vykdytas ar galimyb suinoti sutarties standartines slygas sudaryta bent vienu i nurodyt bd, tai pripastama, kad supaindinimas atliktas tinkamai. 10. Kokios reikms gali turti standartini slyg pobdis, vertinant, ar ios slygos yra sudtin sutarties dalis?

11. Pateikite konkrei netikt (siurprizini) standartini sutarties slyg pavyzdi.

Sprendiant, ar konkreti sutarties slyga gali bti pripainta siurprizine, turi bti vertinama, ar 1) pagal slygos turin, formuluot ir iraikos bd slyga yra pakankamai aiki ir 2) ar ji aliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties slygos turinys ir formuluot idstytas aikiai, gali bti sprendiama pagal tai, ar esmins nuostatos yra idstytos suprantamai normali gebjim asmeniui, ar daug nuostat apima slyga, ar kiekviena i j detaliai aptarta. Gali turti reikms tai, kiek situacij yra aptariama konkreioje slygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekms ir kt. Analizuojant iraikos bd gali turti reikms tai, ar slygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir ireikta taisyklse, ar ne (pavyzdiui, ji spjama ar ivestin i kit slyg arba ivada apie jos turin gali bti daroma tik po keli slyg analizs), ar reikmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisykli dalyje, ar keliose vietose ir dl to apsunkina susipainim ir tinkam turinio suvokim, ar nuostata ireikta valstybine kalba, ar tokiu pat riftu kaip ir kitos taisykli slygos ir kt. Pvz : automobilio remontas, draudiminis vykis.

12. Ar kaina yra esmin sutarties slyga? Kaip nustatoma sutarties kaina, jeigu alys dl jos nesusitar? Ne visose sutarciu ryse. Kaina jai del jos nesusitarta nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka 13. Kokie yra bendrieji kriterijai, leidiantys nustatyti, kad tam tikra vartojimo sutarties slyga yra nesininga? Nesining vartojimo sutarties slyg instituto esm toki slyg neprivalomumas vartotojui; nesiningomis pripaintos vartojimo sutarties slygos negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 straipsnio 6 dalis), yra niekins ir negali sukelti vartotojui nepalanki padarini. Pagal Vartotoj teisi gynimo statymo (toliau - statymas) 3 straipsn vartotojas turi teis gauti teising informacij apie teikiamas paslaugas, jo teisi gyvendinimo ir gynimo tvark, savo nuoira sigyti tinkamos kokybs paslaugas. Taip pat turi teis nutraukti paslaugos teikimo sutart bet kuriuo metu, sumokjs paslaugos teikjui u atlikt darb. Sutari, sudaryt raytine forma, slygos turi bti ireiktos aikiai, suprantamai. Slygalaikoma nesininga, jei prietaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didel sutartini teisi ir pareig disbalans vartotojo nenaudai. . 14. Kaip suprantamas pilkasis ir juodasis nesining vartojimo sutari slyg sraas? Kuris i j yra tvirtintas Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje? Pilkasis nesaziningu vartojimu sutarciu salygu sarasas yra orientacinis tai reiskia jog iame srae tvirtintos slygos nra automatikai laikomos nesiningomis. Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalyje tvirtino ne pilkj, bet juodj sra. Taigi pagal Civilin kodeks slyga, patenkanti sra, bus visuomet laikoma nesininga. 15. Ar, sprendiant dl vartojimo sutari slyg nesiningumo, turt bt vertinamos individualios konkretaus vartotojo savybs (amius, isilavinimas, patirtis ir pan.)? Ne, nes preziumuojama, kad verslininkas yra stipresnioji salis o vartotojas sudaro sutarti su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti t.y ne pagal savo profesinei veiklai vykdyti.

16. Koki teisini pasekmi sukelia vartojimo sutarties slygos pripainimas nesininga? Vartojimo sutarties slygos pripainimas nesininga daro ta salyga negaliojancia ir negalincia vartotojui sukelti teisiniu pasekmiu 17. Ar alys gali susitarti dl viej sutari slyg?
Pabrtina, kad statyme nustatyti vieosioms sutartims keliami reikalavimai ir su jais susij sutari laisvs principo ribojimai nereikia, kad tokiose sutartyse nra slyg, dl kuri alys galt susitarti savo nuoira. statym leidjas viej sutari atveju neriboja ali galimybs dl koki nors slyg susitarti kitaip, svarbiausia, kad nebt paeisti vieieji tikslai, dl kuri toki sutari sudarymo laisv ribojama (pvz., r. CK 6.391 straipsn).

18. Kaip suprantama sutart vienijanti slyga (angl. merger clause)? Kokia ios slygos r eikm aikinant sutart?

19. Kokiais atvejais sutarties slygos gali bti keiiamos? Kokia slyg pakeitimo tvarka taikoma kiekvienu i i atvej? Ar skiriasi komercini ir vartojimo sutari slyg keitimo tvarka?

Tai, kad keiiant pirkimo sutarties, kurios vert yra maesn kaip 10 000 Lt (be pridtins verts mokesio), slygas nereikalingas Viej pirkim tarnybos sutikimas, reikia, kad gali bti keiiamos bet kurios pirkimo sutarties slygos; Civilinje teisje vartojimo sutartys nuo komercini, taip pat nuo kit sutari yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties ali (subjekt) specifik bei vartotojo tikslus (vartojimo sutartis tai sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki ar paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti). Tam tikr ri sutartys negali bti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis dl savo dalyko (vartojimo sutartimis nelaikomos darbo sutartys, taip pat sutartys, susijusios su teismis paveldjim, su teismis pagal eimos teis, bendrovi steigimo ar reorganizavimo arba kini bendrij sutartys (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse preambuls 10 pastraipa). Vartotojas, kaip sutarties alis, dl objektyvi prieasi informacijos, patirties, laiko stokos ir kit panai aplinkybi yra akivaizdiai nelygiavertje padtyje su kita sutarties alimi pardavju ar paslaug teikju, todl vartojimo sutarties institutas yra grindiamas silpnesns sutarties alies (vartotojo) teisins apsaugos doktrina, kuri reikia sutarties laisvs principo ribojim. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties alies teises ir teistus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sjungos, tiek nacionaliniai teiss aktai tvirtina padidint vartotojo teisi apsaug ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrj sutari teiss taisykli taikomos specialiosios, utikrinanios didesn vienos i sutarties ali vartotojo teisi apsaug, taisykls. Vartojimo sutarties poymius gali atitikti labai vairios savo dalyku sutartys, todl svarbu utikrinti, kad visais atvejais sprendiant sutartinius ginus vartojimo sutartys bt identifikuotos ir vartotojo teiss bt tinkamai ginamos. Atsivelgiant btinyb utikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties alies, teisi ir teist interes apsaug nagrinjant civilines bylas, tikslinga apibendrinti vartojimo sutarties instituto taikymo praktik Lietuvos Aukiausiajame Teisme.

20. Ar sutarties pakeitimas yra sandoris?

Sutart galima keisti, arba papildyti tik ratiku abiej ali susitarimu, kuris patvirtinamas tokia paia tvarka kaip ir pagrindin sutartis, ir kuris tampa neatsiejama ios sutarties dalimi (priedu). Sutartis gali bti nutraukta vienaalikai, praneant apie tai ratu kitai sutarties aliai.

21. Kokie sutari aikinimo metodai ir kokios taisykls yra nustatytos Civiliniame kodekse ir suformuotos Lietuvos Aukiausiojo teismo praktikoje? Sutari aikinimo taisykls (CK 6.193 str.) siningas aikinimas; nagrinjami tikrieji ali ketinimai; jeigu tikrj ketinim negalima nustatyti, sutartis aikinama protingo asmens akimis; atsivelgiama sutarties slyg tarpusavio ry, sutarties esm ir tiksl bei jos sudarymo aplinkybes; neaikiai svokai priskiriama priimtiniausia reikm, atsivelgiant sutarties prigimt, esm bei jos dalyk; slygos dl kuri abejojama aikinamos jas pasiliusios alies nenaudai ir jas primusios alies naudai (contra proferentem ) Visais atvejais sutarties slygos aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai. atsivelgiama ali derybas iki sutarties sudarymo, ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius. Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb ir kiekvienas sutarties tekstas turi toki pat teisin gali, bet skirtingomis kalbomis surayti tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenyb suteikiama pirmiausiai suraytam tekstui Jeigu alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas slygas, atsivelgdamas : dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus

PECL 5.101(1) str. sutartis turi bti aikinama pagal bendr ali vali, net jei ji skiriasi nuo paodins odi reikms; 5.101(2) str. jei nustatoma, kad viena alis suteik sutariai tam tikr reikm, o kita alis sutarties sudarymo metu tos reikms negaljo neinoti, sutartis turi bti aikinama pagal pirmosios alies sutariai suteikt reikm ; 5.101(3) str. jei valia negali bti nustatyta vadovaujantis (1) ir (2) dalimis, sutartis turi bti aikinama, atsivelgiant tai, koki reikm jai suteikt analogiki protingi asmenys, veikdami tokiomis pat aplinkybmis.

5.102 str. Susij aplinkybs (be UNIDROIT 4.3. str. nurodyt aplinkybi, PECL dar nurodoma: sutarties sudarymo aplinkybs; reikm, kuri alys yra suteikusios tokioms pat sutarties slygoms; ali tarpusavio santyki praktik; siningumo ir doros dalykinje praktikoje principus. 5.103 str.- Contra Proferentem taisykl neaiki sutarties slyg aikinimas jas pasiliusios alies nenaudai; - 5.104 str. Individualiai aptart sutarties slyg pirmenyb
LAT 1998 m. balandio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio draudimo valdyba v UAB Rina Nr. 34-3-21/1998 ....sutartis, kaip ali vali ireikiantis susitarimas turi bti aikinama atsivelgiant tikruosius ali ketinimus, tikrj vali, o ne tik raytins sutarties gramatin tekst. 2000 m. vasario 2 d. nutartis c.b. . Stankeviius v H.Chadakeviius Nr. 3K-7-23/2000 Teisini santyki kvalifikacij lemia ne ali pavartota terminologija, o t santyki turinys, kaip tuos santykius alys bevardint

22. Ar ikisutartiniai dokumentai (deryb protokolai, sprendimai ir pan.) turi takos aikinant sutart? Taip, nes aiskinant sutarti pagal CK 6,193 5dali aiskinant sutarti taip pat turi buti atsizvelgiama i saliu derybas del sutarties sudarymo, saliu tarpusavio santykiu praktika, saliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius. 23. Kokie yra preliminariosios sutarties aikinimo ypatumai? Ar, aikinant pagrindin sutart, gali bti remiamasi preliminarija sutartimi?

Bendrieji sutari aikinimo principai (siningumas, tikrieji ali ketinimai, sutarties slygos aikinamos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm ir pan.) taikomi aikinant ir ali ikisutartinius santykius bei j metu sudaromas preliminarisias sutartis (2003-10-08 LAT CBS nutartis c. b. UAB kio bankas v. UAB Baltijos Orfjas, Nr. 3K-3-966/2003). alys, formindamos ikisutartinius susitarimus, vairiai pavadina pasiraomus dokumentus: deryb protokolas, ketinim protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasiausiai susitarimas. Kilus ikisutartini santyki dalyvi ginui, apie kiekvieno j pasirayto dokumento esm ir teisin reikm btina sprsti ne pagal io dokumento pavadinim, bet pagal jo turin, aikinant j vadovaujantis sutari aikinimo taisyklmis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija paymjo, kad nustatant tikrj tam tikros sutarties ali vali, taikytinos sutari aikinimo taisykls, nurodytos LR CK 6.193 straipsnyje. Kilus ali ginui, teismas turi nustatyti tikruosius ali ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarim teiss taikymo poiriu: yra tai preliminarioji ar pagrindin sutartis. Nustaius, kad alys susitarimu siek tik susitarti dl tokios sutarties sudarymo ateityje, nra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindins sutarties ir reikalauti vykdyti j natra, nes toks tvirtinimas prietaraut ali valiai ir paeist sutarties laisvs princip. Kartu pabrtina, kad kiekvienu konkreiu atveju, sprendiant ali gin dl j sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminarija ar pagrindine sutartimi, ypa svarbu vertinti sutarties ali elges siningumo aspektu. Sutarties aikinimo taisykli, ypa objektyvij kriterij protingumo ir siningumo (CK

6.193 straipsnio 1 dalis) taikymas leidia ivengti nesiningos alies piktnaudiavimo, pasinaudojant gana nerykiais preliminariosios ir pagrindins sutarties skirtumais. Taigi bt galima daryti ivad, kad pagrindin preliminariosios sutarties slyga, skirianti j nuo pagrindins sutarties, aikiai ireiktas ar akivaizdiai (aikiai) numanomas ali sipareigojimas ateityje sud aryti pagrindin sutart (pabr. V. M.) (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. . v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4). Tais atvejais, kai btina atskirti preliminarij sutart nuo pagrindins, dl kurios alys galjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiam reikm turi susitarim sudariusi ali valia. Civilini santyki dalyviai dl koki nors prieasi gali nusprsti pagrindins sutarties nesudaryti i karto, o numatyti, kad j sudarys ateityje (tokiomis prieastimis gali bti, pavyzd iui, tam tikro reikalingo leidimo neturjimas, subjektins teiss daikt neturjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustaius, kad ireikta ali valia aikiai rodo j susitarim ateityje sudaryti kit, t. y. pagrindin, sutart, konstatuotinas ikisutartini santyki etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. . v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4).
24. Kokiais kriterijais turi bti remiamasi aikinant numanomas sutarties slygas? Numanomos yra tokios sutarties slygos, kurios nors sutarties ali raytinje sutartyje nenurodytos arba odiu neaptartos, o nustatomos atsivelgiant sutarties esm, tiksl, ali santyki pobd, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus. Kokios slygos yra laikytinos numanomomis, vis pirma, priklausys nuo konkreios sutarties. Pavyzdiui, nors pirkimo-pardavimo sutartyje alys neaptar kokybs slygos, bet pardavjas visais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokyb. Be to, kokios slygos konkreioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bti sprendiama pagal nusistovjusi tarp ali sutari sudarymo praktik, paproius.

Teismas, sprsdamas, ar numanoma slyga egzistuoja, turi vadovautis objektyviuoju kriterijumi, t. y. ar analogiki alims protingi asmenys tokiomis aplinkybmis bt susitar dl tokios slygos. Nustatant numanomos slygos turin atsivelgiama sutarties esm ir tiksl, ali santyki pobd, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6. 196 straipsnio 2 dalis).

25. Kokios reikms, aikinant sutart, gali turti / turi lingvistin sutarties teksto analiz? Aikinant sutart turi bti nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginui, btina derinti subjektyv sutarties aikinimo princip su jos teksto lingvistine analize Jeigu ali ketinimai nesutampa, didesn reikm turi sutarties tekstas, todl svarbesn yra sutarties teksto lingvistin analiz, nes ji gali padti nustatyti, kurios alies ketinimai atitinka sutarties lingvistin prasm. 26. Koks lingvistins sutarties teksto analizs ir tikrj ali ketinim vertinimo tarpusavio santykis? Pagal CK 6.193 straipsnio pirmj dal, jeigu ali tikrj ketinim negalima nustatyti, tai sutartis turi bti aikinama atsivelgiant tai, koki prasm jai tokiomis pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims protingi asmenys. Nurodytas principas reikia, kad, esant lingvistins sutarties teksto reikms ir ali tikrj ketinim skirtumui, pirmenyb reikia teikti ali ketinimams, kuriuos alys, sudarydamos sutart, turjo omenyje. Taiau io principo nereikt pernelyg suabsoliutinti. Jeigu ali ketinimai nesutampa, didesn reikm turi sutarties tekstas, todl svarbesn yra sutarties teksto lingvistin analiz, nes ji gali

padti nustatyti, kurios alies ketinimai atitinka sutarties lingvistin prasm. Kartu sutarties slygos turi bti aikinamos taip, kad aikinimo rezultatas nereikt nesiningumo vienai i ali. 27. Kaip suprantama ir kokios takos, aikinant sutartis, turi contra proferentem taisykl? Ar i taisykl taikytina aikinant atsakomyb ribojanius ar alinanius susitarimus? Aikinant atsakomyb ribojanius susitarimus ypa danai taikomas contra proferentem principas. Jis paprastai suprantamas kaip taisykl, kuria remiantis atsakomyb ribojanti sutarties nuostata aikinama i slyg pasiliusios alies nenaudai ir j primusios naudai . is principas Lietuvoje nra naujas: contra proferentem taisykl tvirtinta LR CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, jis plaiai taikomas ir Lietuvos teism praktikoje aikinant sutartis . 28. Kokie yra per trump laik sudaryt ir i dalies susijusi (dl dalyko, subjekt ir pan.) sutari aikinimo ypatumai? Iplstin teisj kolegija paymi, kad kai tos paios alys vienu metu arba per trump laiko tarp sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo paiu sutari dalyku, ie sandoriai aikintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bti atskleista tikroji ali valia, ireikta susitarim visetu. 29. Kokie yra vartojimo sutari aikinimo ypatumai? Aikinant vartojimo sutartis, turi bti taikomos ne tik bendrosios sutari aikinimo taisykls (CK 6.1936.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje tvirtinta palankiausio vartotojo atvilgiu sutarties slygos aikinimo taisykl (vadinamoji contra proferentem taisykl), kad, kai abejojama dl sutarties slyg, jos aikinamos tas slygas pasiliusios alies nenaudai ir jas primusios alies naudai, be to, visais atvejais sutarties slygos turi bti aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai. Vienas vartojimo sutarties slyg atitikties bendriesiems siningumo kriterijams aspekt yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. a r sutarties slygos yra aikios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateik vartotojui vis sutariai sudaryti reikming informacij 30. Kokios teisins reikms, aikinant sutarties slygas dl kainos, gali turti / turi pagal sutart iraytoje PVM sskaitoje faktroje nurodyta kaina? Irodomosios. Nagrinjamoje byloje kasatorius reikia reikalavim pripainti jo teis gauti i atsakovo PVM sskaitfaktr, kurioje parduotuvs patalp pardavimo kainoje bt nurodytas PVM. Kasatoriaus teis gauti vienokio ar kitokio turinio PVM sskaitfaktr yra kilusi i ali sudarytos sutarties. Taigi iekovo reikalavimas ioje byloje kildinamas i sutartini santyki. Pasakytina, kad iuo atveju, kai yra galiojanti, nors ir netiksliai bei neaikiai surayta raytin gino ali sutartis, ali sutartini santyki pobdis ir sutarties slygos turi bti nustatomos vadovaujantis sutari aikinimo taisyklmis. Ar alys patalp pirkimo pardavimo sutartyje, nustatydamos parduodamo turt kain, susitar, jog i kain yra trauktas PVM, yra fakto klausimas. Toks faktas gali bti nustatytas aikinant ali sudarytos sutarties turin. 31. Kokios teisins reikms, aikinant sutart, turi sutuoktini statusas? Kodl?

32. Kokiomis taisyklmis remiantis turi bti aikinama mirioji sutartis? Sisteminio sutarties aiskinimo taisykle. Miriosios sutarties alys gali paios susitarti, kokios normos

bus taikomos j sudaromai sutariai. Jeigu alys neaptaria io klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dal miriajai sutariai kompleksikai taikomos teiss normos, reglamentuojanios t ri sutartis, kuri element yra tokioje sutartyje. Be to, taip pat turi bti atsivelgiama sutarties

esm, pobd, sutarties ali ketinimus, pasirenkant btent tokios sutarties sudarym, kitas konkreiu atveju reikmingas aplinkybes
33. Ar abonento ir subabonento sudaryta sutartis aikintina pagal analogikus kriterijus kaip ir abonento ir paslaugas teikiani subjekt sudaryta sutartis? Ne, abonento ir paslaugas teikianciu subjektu sutartines teises bei pareigas nustato specialus istatymai, o abonento ir subabonento teisinius santykius reglamentuoja j sudaryta sutartis (CK 6.156 straipsnis) ir konkreiai tokiems santykiams reguliuoti tvirtintos tam tikros teiss normos.Subtiekimo sutartys aikinamos remiantis bendrosiomis CK 6.193 straipsnyje tvirtintomis sutari aikinimo taisyklmis ir i taisykli taikymo praktika, t. y. sutartis aikinama nustatant tikruosius sutarties dalyvi ketinimus, o ne vien remiantis paodiniu sutarties teksto aikinimu. Aikinant sutart taip pat turi bti atsivelgiama sutarties slyg tarpusavio ry, sutarties esm ir tiksl, sutarties sudarymo aplinkybes, ali derybas dl sutarties sudarymo, ali elges po sutarties sudarymo ir kitas reikmingas aplinkybes.