Professional Documents
Culture Documents
საგამოცდო ბილეთები
ბ ი ლ ე თ ი #1
1. საზ-ვი კომუნიკაცია, როგორც მრავალსაფეხურიანი პროცესი და მისი სხვადასხვა დონე
პირველი დონე (გლობალური კომუნიკაცია) მოიცავს ყველა დანარჩენს, მეორე- მის ქვემოთ
მდებარეებს და ა.შ. ამასთანავე ყოველ მომდევნო დონეს შორის ორმხირვი კავშირი ხორციელდება.
რეალურად არცერთი დონე არ შეიძლება არსებობდეს სხვა დონეებისგან იზოლირებულად. ეს დონეები
შეიძლება ამგვარად წარმოვაჩინოთ:
2. საზ-ის მასშტაბით
3. ინსტიტუტური
4. ჯგუფთაშორისი
5. შიდაჯგუფური
6. ინტერპერსონალური (პიროვნებათაშორისი)
7. ინტრაპერსონალური (შიდაპიროვნული)
კომუნიკაციური პროცესის თითოეულ დონეს თავისი სპეციფიკა აქვს. პირველი და მეორე დონე
საჭიროებს კომუნიკაციის ხელოვნრუ არსებობას (პრესა, რადიო, ტელევიზია, ინტერნეტი) გამოყენებას.
ინსტიტუციური კომუნიკაცია ხორციელდება სატელეფონო, რადიოკავშირის ან ფოსტის საშუალებით;
ჯგუფთაშორისი კომუნიკაცია ხორციელდება პირადი შეხვედრების, მიმოწერის ან სატელეფონო
კავშირის საშუალებით; შიდაჯგუფური კომუნიკაციისას მნიშვნელოვანია ერთმანეთთან სიახლოვე,
ურთიერთაგვლენის ხარისხი; ინტრაპერსონალური კომუნიკაცია კი განპირობებულია შემდეგი
თვისებებით: ყურადღების უნარი, შემეცნება, გაგება, გახსენება, შეფასება და ა.შ. ამ თვისებების
წყალობით ადამიანი ქმნის საკუთარ ”ინფორმაციულ ბანაკს” და სისტემატიურად ავსებს მას ახალი
მონაცემებით.
სემიოტიკა ყოველგვარ ტექსტს გარკვეულ ნიშანთა სისტემად განიხილავს. იგი ენობრივ ნიშანტა
ცალკეულ ტიპებს, მათ ზემოქმედებით უნარსა და სპეციფიკასაც შეისწავლის. ნიშანთა უძველეს ტიპად
მიიჩნევენ ე.წ. იკონურ ნიშნებს ანუ ხატნიშნებს ( ნახატებს ). მათგან განსხვავებით სამეტყველო ენის
ნიშნები ( ასოები, სიტყვები, მორზეს ანბანი, ციფრები ) მხოლოდ სიმბოლოებია და არ გვანან იმ
საგნებსა და მოვლენებს, რასაც ასახავენ. ენობრივ ნიშანთა კიდევ ერთი ტიპია ნიშან ინდექსი - ბუნების
ან ადამიანის საქმიანობის შედეგად წარმოშობილი ნიშნები ( ცხოველის ნაკვალევი, ნასახლარი და ა.შ. )
3. კომუნიკატორის რაობა. ფაქტორების სამი ჯგუფი, რომელიც გავლენას ახდენს მის ქცევაზე.
მკს-ის სისტემაში კომუნიკატორს უწოდებენ პიროვნებას, ან პიროვნებათა ჯგუფს (ან მკს-ს ), ვინც
ქმნის შეტყობინებებს ნაბეჭდი ტექსტების, რადიო და ტელეპროგრემაბეის, ფილმების თუ სხვა სახით.
უ.შრამი განასხვავებს კომუნიკატორისა და რეციპიენტის მოქმედებას: კომუნიკატორი იძლევა
ინფორმაციას, ასწავლის, არწმუნებს, ართობს; რეციპიენტი აღიქვავს, სწავლობს ერთობა, იღებს
გადაწყვეტილებებს და ა.შ. ეს არ ნიშნავს, რომ კომუნიკატორი სრულად დამოუკიდებელი და
თავისუფალია თავის მოქმედებაში. იგი სოციალურ დაკვეთას ასრულებს, ამიტომ პასუხისმგებელია საზ-
ის წინაშე. მათ ხასიათს განსაზღვრავს მედიის მართვისა და კონტროლის ფორმები. დემოკარატიულ საზ-
ში ეს სისტემა რთულია და მოიცავს სოციალური დამოკიდებულებების ფაქტორებს, რაც უკავშირდება
მისი დაფინანსების წყაროსა და საკუტრების ფორმას ( მაგალითად: კომერციული მაუწყებლობის
კომუნიკატორი დამოკიდებულია სტუდიის მფლობელსა და რეკლამის დამკვეთებზე ). ასევე,
მნიშვნელოვანია კომუნიკატორის პიროვნების სტრუქტურასთან დაკავშირებული ფაქტორები - როგორ
ესმის კომუნიკატორს თავისი სოციალური დანიშნულება, რა პრინციპებით ხელმძღვანელობის თავის
პროფესიულ საქმიანობაში, რა მსოფმხედველობა გააჩნია. კომუნიკატორი, ასევე, დამოკიდებულია
მასობრივი იფორმაციის საშუალებების-ის საერთო კონტექსტზეც ( კომუნიკალური დამოკიდებულება ) -
ყოველი შეტყობინება უნდა უკავშირდებოდეს დანარჩენს; დაცული უნდა იყოს თემატური, ენობრივი,
სტილური შესაბამისობები; გასათვალისწინებელია სხვა არხების მიერ გავრცელებული ინფორმაციაც;
მნიშვნელოვანია ტექნიკური აღჭურვილობობა, აუდიტორიის სტრუქტურა, მისი ინტერესებისა და
მოთხოვნილებების ცოდნა.
ბ ი ლ ე თ ი #3
1.განსხვავება კომუნიკაციისა და ურთიერთობის ცნებათა შორის
ბ ი ლ ე თ ი #4
„არხის“ ცნების ორი გაგება არსებობს: როგორც ტექნიკური საშუალება და როგორც სიგნალი.
ძირითადად არხის ცნებას გამოიყენებენ, როგორც მასობრივი ინფორმავიის საშუალებას, რომლის
მეშვეობითაც კომუნიკაცია ხორციელდება. მასობრივი ინფორმავიის საშუალების პროცესში სამი
თავისებურება გამოიყოფა: გამოსახვის (გამოსახვის საშუალებათა სპეციფიკა), მიწოდებბის
(აუდიტორიისთვის ინფორმაციის გადაცემის), აღქმის (აუდიტორიის მიერ ინფორმაციის ათვისების).
ამათგან პირველი ორი განპირობებულია არხის თავსებურებით და განსაზღვრავს აღქმასაც მთელი
კომუნიკაციის პროცესის ხასიათსაც.
მასობრივი კომუნიკაციის საშუალები განსხვავებულლ გამოსახვით სისტემას ემყარებიან: პრესა
გრაფიკულ ნისნებ და ფოტოგრაფის, რადიომაუწყებლობა (ბგერითი ხასიათის ნიშანტა სისტემას
(აუდიურობას), ტელევიზია, კინო და ინტერნეტი აუდიოვზუალურ სისტემას. რადიოს სპეციფიკური
თვისებაა აკუსტიკურობა-ხორციელდება ბგერის საშუალებით და აღიქმება სმენის საშუალებით, ხოლო
კინოსი და ტელევიზიის ეკრაულობა.
შეტყობინება არის ის, რასაც რამდენიმე კონკრეტული კომუნიკაციური აქტის შემდეგ ვიგებთ, ანუ იგი
კომუნიკაციური პროცესის ნაწილია. თავის საწყის მნიშვნელობას ტექსტი გადაცემისაგან იძენს. იგი ქმნის
მას, განსაზღვრავს მის შინაარსს, აძლევს ფორმას, იყენბს გამოსავით საშუალებეს. შემდეგ ეს
შეტყობინება გაივლის არხს და მიმღებამდე მიაღწევს. თუმცა, ხშირად სხვადასხვა მიზეზის გამო (მაგ.
ხმაური) ინფორმაციის მოცულობა მცირდება და ისიც შეიძლება მოხდეს, რომ გადაცემული და
მიღებული შეტყობინებები განსხვავდებოდეს. კომუნიკაციის პროცესში მონაწილე ორივე მხარეს უნდა
გააჩნდეს კოდებისა და კულტურულ ღირებულებატა მეტნაკლებად ერთგვაროვანი სისტემა ( ენა,
პირობთი ნიშნები და ა. შ.), რათა მიმღებმა შეძლოს გადაცემული ინფორმაციის აღქმა. ეს საჭიროებს
გარკვეულ წინასწარ ცოდნას. ასე რომ, ჩვენ ვიგებთ ჩვენთვის გამოგზავნილ შეტყობინებათა შინაარსს
იმდენად, რამდენადაც ამის საშუალებას გვაძლევს უფრო ადრე მიღებული შეტყობინებები. მეცნოერები
გამოყობენ ე.წ. მეტაშეტყობინებებსაც. ეს ისეთი შეტყობინებაა რომელიც ძირითად შეტყობინებების
„გარეთ „ დგას და ისეთ დამატებით შინაარსს შეიცავს, რომელიც მის ტექსტში არ მოხვდა (მაგ. როცა
შეტყობინების ტექსტში არ არის გამოხატული სიტუაცია, რომელშიც კომუნიკაციური აქტი
მიმდინარეობას).
ბ ი ლ ე თ ი #5
2.მაკლუენის თეორია კულტურის განვიტარების სამი ეტაპის შესახებ და არხის გადამწყვეტ როლზე
კომუნიკაციის პროცესში
ბ ი ლ ე თ ი #6
მასმედიის დისკურსი ეს არის სხვადასხვა ენობრივ ნიშანთა კომპლექსის საშუალების მისი შინაარსის
რეპრეზენტაცია, წარმოჩენა მეტყველებისთვის დამახასიატებელი ხერხებითა და სიღრმით
(მსოფმხედველობით, სოციალური და პოლიტიკური რწმენა-წარმოდგენებით, კულტურით, ზნეობით,
მითებით და ა.შ.).
დისკურსი არის თვისებრივი ანალიზი მთავარი საკვლეი ერთეული, რის გამოც მას დისკურსული
ანალიზის მეთოდსაც უწოდენებ. დისკურსული ანალიზის დროს ხდება არა მნიშვნელობათა გაზომვა,
არამედ ინტერპრეტაცია. იგი ყურადღებას ამახვილებს მთლიან დისკურსში შერჩეულ თვისებებზე,
ცდილობს დაინახოს ენობრივ მასალაში გამოხატული ყველაქვეტექსტური და ზედაპირული
მნიშვნელობა და დააკავშიროს ისინი სოციალურ სივრცესთან.
ბ ი ლ ე თ ი #7
საზოგადოების დისკურსი
დომინანტური დისკურსი
შეტყობინების დისკურსი
ბ ი ლ ე თ ი #7
ინფორმაციული საზოგადოების ცნება გასული საუკუნის შუა წლებში პირველად იაპონიასა და აშშ-ში
გაჩნდა. იგი უკავშირდება კომუნიკაციური ტექნოლოგიების სფეროში მომხდარ პროგრესს. ეს
ტექნოლოგიური პროცესი კი წარმოიშვა კოსტინდუსტრიულ საზოგადოებაში, რომელსაც ახასიათებს
მომსახურების სფეროს ეკონომიკური როლის ზრდა და ინტელექტუალური კაპიტალის დაგროვება. ეს
ორივე გარემოება აძლიერებს ადამიანის როლს საზოგადოებაში და წარმოშობს გადაწყვეტილებათა
მიღების ტექნოკრატიულ სისტემებს. ეს პროცესი კი იქვევს სოციალური სტრუქტურებისა და კულტურის
ურთიერთდაშორისებას.
იგი მიზნად ისახავს განზოგადებას, საზ-ივი ტენდენციათა გამოკვლევას, პრობლემის წამოჭრას და ა.შ.
ანალიზიც და კომენტარიც მსჯელობითი რეპრეზენტაციის ფორმებია: ანალიზის შეტყობინებაში
დომინირებს ავტორის პოზიცია ( შეხედულებები სინამდვილის ფაქტების თაობაზე ), კომენტარისას კი იგი
უპირატესად ერთი ფაქტის ფარგლებშია მოქცეული
ბ ი ლ ე თ ი #10
ეკრანის გამოსახვითი საშუალებათა შორის განსაკუთრებული ადგილი უკავია მონტაჟს. მისი რამდენიმე
ასპექტი გამოიყოფა:
cneba instituti gulisxmobs raime niSnis mixedviT organizebul sistemas, romelsac garkveuli
miznobrivi daniSnuleba aqvs. tipebis mixedviT SeiZleba iyos saxelmwifos gamgeblobaSi (policia),
kerZoSi (firmebi), orivesi erTad (skolebi). zogadad ama Tu im institutis arseboba damokidebulia
qveynis socialur-politikur wyobaze da sakuTrebis Sesaxeb arsebul kanonze.
masmediis kvleva ZiriTadad Sinaarsis problemas ukavSirdeba. nebismieri mecnieruli kvleva e.w.
koncefciur midgomas saWiroebs. koncefcia aris sawyisi debuleba, winaswar SemuSavebuli
Sexeduleba kvlevis obieqtis Sesaxeb. es aucilebelia, raTa kvlevis procesSi gamoiricxos Sinagani
winaaRmdegobani da SevimuSaoT gaazrebuli samoqmedo programa. kvlevisadmi amgvari
midgomis erT-erTi gzaa sazogadoebisa da masmediis paradigmis gaazreba, anu im
maxasiaTebelTa erTobliobis gaazreba, romelic warmoiqmneba masmediisa da sazogadoebis
urTierTobis procesSi. ZiriTadad 3 paradigmas gamoyofen:
Tavisi sivrcul-droiTi Taviseburebebis gamo televizia yvela saxeobasTan ,,poulobs saerTo enas”,
Tumca yvelaze axlos kinosa da radiosTan dgas. televizia kinos emsgavseba gamosaxvis
saSualebiT, Tumca gansxvavebulia sivrcul-droiTi parametrebiT. (kino aris translaciuri). radiosTan ki
saerTo aqvs sivrcul-droiTi Tvisebebi, xolo gamosaxviTi saSualebebi gansxvavebulia (radios ar aqvs
vizualuroba).
ბ ი ლ ე თ ი #12
arxebis tipis mixedviT, masmedia ramdenime jgufad iyofa: beWdviTi media (wigni, gazeTi,
Jurnali), audio media (radiomauwyebloba, audiofonuri Canawerebi), audio-vizualuri media (kino,
televizia, videoCanawerebi), multimedia (cifruli teqnologiebiT Seqmnili saSualebebi, interneti da
sxva).
masmediis Sinaarsis Seswavla rTuli da specifikuri procesia, radgan saqme gvaqvs uzarmazar
informaciul masivebTan, romelTac sistemaSi moyvana da struqturireba esaWiroebaT. informaciulad
mdidari publicisturi teqsti ufro daxurulia da interpretirebis saSualebas ar iZleva. igi informaciis
daTvlis saSualebas gvaZlevs _ Cven vzomavT informacias, vigebT mis raodenobriv maCvenebels,
romelic Semdeg Tvisebriv maCvenebelSi gadadis, anu xdeba e.w. kvantifikacia.
ბ ი ლ ე თ ი #13
cenzuris pirveli institutebi informaciis beWdviTi saSualebebis gaCenidan oriode aTeuli wlis
Semdeg gaCnda. brZola sityvis TavisuflebisaTvis me-18 saukunidan daiwyo da zogierT qveyanaSi
presis Tavisufleba miRweul iqna. Tumca, miuxedavad imisa, rom mraval qveyanaSi presis
Tavisufleba konstituciiT daculia, xelisuflebis damokidebuleba maTTan erTgvarovani ar aris. amis
mizezi isaa, rom SeuZlebelia, Tavisufleba iyos absoluturi. maT urTierTobaSi upiratesad,
ganmsazRvrelia Tavisuflebis is done, romelsac masobriv komunikaciis saSualebebs konstitucia
aniWebs. Tumca gasaTvaliswinebelia regulirebis sxva meTodebic. am TvalsazrisiT, masmediis ori
tipis regulirebas gamoyofen: 1. samarTlebrivi da 2. arasamarTlebrivi (TviTregulireba). orive
masmediis Tavisuflebas ukavSirdeba, Tavisufleba ki azris Tavisuflad gamoTqmas, Sexedulebebis
gamoxatvas, SeuzRudav saubars gulisxmobs. Tumca Tavisufleba da damokidebuleba masmediaSi
erTmaneTis gareSe ar arsebobs. masmedia damokidebuli SeiZleba iyos: a) organizaciulad, rodesac
mediamepatrone romelime fenis interess gamoxatavs; b) ekonomikurad, rodesac
mediamepatrones ekonomikuri miznebi aqvs.
masobrivi komunikaciis arxebis istoria beWdviTi mediiT, kerZoT ki wigniT, iwyeba. swored man
Cauyara safuZveli masobrivi informaciis sxva saSualebaTa ganviTarebas. zogadad, wignSi
gamomJRavnda socialuri (masobrivi) informaciis Sinagani buneba, rac codnis sayovelTaobaSi
gamoixateba.
wigni informaciis fiqsirebisaTvis xelovnurad Seqmnili saSualebaa, romelic erTi an mravali Taobis
adamianTa Soris urTierTobas uzrunvelyofs. masSi informacia sagnobrivadaa gadmocemuli, anu Tu
gvaqvs wigni, gvaqvs informaciac, erTis arseboba TavisTavad gulisxmobs meoris arsebobasac.
wigni sinTezuri movlenaa. mas aqvs oTxkuTxedis forma, nawerebi swor xazzea ganlagebuli da, rac
yvelaze didi mignebaa, gverdebi danomrilia. igi imden adamianTan aRwevs, ramdeni egzemplaric
ibeWdeba. Tumca, masobrivi komunikaciis sxva arxebisagan gansxvavebiT, wigni erTaderTia,
romelic SeiZleba, ramdenjerme gamoices, Tanac, ise, rom ar Seicvalos misi Sinaarsi da formac ki.
wignis Sinaarsi ar aris gamiznuli operatiulobaze. igi drosa da sivrceSi xangrZliv funqcionirebazea
orientirebuli. misi Sinaarsi mudam ufro problemuria da masStaburi, vidre sxva mediis Sinaarsi.
ბ ი ლ ე თ ი #14
komunikaciuri procesis modelirebis pirveli cda aristoteles ekuTvnis. ,,ritorikaSi” man aRniSna,
rom ,,sityva Sedgeba sami nawilisagan: molaparake, is, ris Sesaxebac laparakobs da visadmic aris
sityva mimarTuli. es procesi SeiZleba, ase warmovadginoT: oratori _> Setyobineba _>
auditoria.
m. makluenis ,,globaluri soflis” ideas upirispirdeba ,,mesame talRis” Teoria. misi avtori civilizaciis
istoriaSi gamoyofs sami talRis stadias: 1. agraluri talRa (me-18 saukune); 2. industriuli (1955
wlamde); 3. post anu superindustriuli, sadac wamyvani roli ekisreba informaciuli teqnikis
komunikaciur-kompiuterul saSualebebs, kavSir-urTierTobis saSualebebis demasificirebul
saSualebebs, romlebic arsebiTad Secvlian cxovrebis yvela sferos. axali ekonomikis safuZveli
gaxdeba kompiuteruli sistemebi, romlebic gaaerTianebs yvela dawesebulebas, rac Seqmnis SromiTi
saqmianobis eleqtronul kotejebSi organizebis saSualebas da xeliT muSaobas Secvlis Rilakebiani
informaciuli operaciebiT, anu moxdeba sawarmoo procesebis sruli kompiuterizacia. amis gamo,
adamianebs eqnebaT meti Tavisufali dro, rac ganamtkicebs ojaxebs; meti yuradReba daeTmoba
aRzrdas, ganaTlebas, moxdeba SemoqmedebiTi SesaZleblobebis sruli realizacia. amis Sedegad
adamiani Tavs gacnobierebulad miiCnevs sazogadoebis wevrad da moqalaqed. sazogadoeba Tavs
daaRwevs mediis manipulatorul zemoqmedebas da TviTon daiwyebs kavSir-urTierTobis
saSualebaTa marTvas _ masobrivi informaciis pasiuri momxmareblidan gadava mis aqtiur
mwarmoeblad kompiuteris meSveobiT.
3. gazeTis komunikaciuri niSan-Tvisebebi
gazeTi sivrculi komunikaciis saSualebaa. igi saWiroebs TvaliT kontaqts. gazeTi iyenebs
gansxvavebuli saxis aso-niSnebs, aseve, ikonuri niSnebs, rogoricaa xazebi, varskvlavebi,
geometriuli figurebi, ornamentebi da sxva. gazeTi warmoudgenelia fotogamosaxulebis gareSe _ igi
misi erT-erTi mTavari elementia. gazeTis auditoriamde miRweva damokidebulia gamavrcelebelze,
romlis gamarTul muSaobasac didi mniSvneloba eniWeba. gazeTi erTi nomris farglebSi nawilisa da
mTelis specifikur urTierTobas ayalibebs. masSi yvela calke aRebuli piblicisturi nawarmoebi (statia)
damoukidebeli mTlianobaa da yvela erTad aRebuli ufro did da gansakuTrebul mTlianobas qmnis.
aris kidev erTi _ reklamis _ faqtori. pirvel an bolo gverdze, an mniSvnelovani informaciis gverdiT
reklamis ganTavseba ufro Zviri jdeba. aseve, damaxasiaTebelia ufro mniSvnelovani informaciis
ganTavseba gverdis marcxniv, radgan adamiani marcxnidan marjvniv kiTxulobs.
ბ ი ლ ე თ ი #15
Ppirvel stadiaze (me-20 saukunis 50-iani wlebis me-2 naxevramde) komunikaciis ZiriTadi mizani
recipientze zemoqmedeba iyo da eyrdnoboda propagandis yovlisSemZleobis rwmenas. harold
lasuelis “jadosnuri tyviis” Teoriis Sesabamisad, komunikacia hgavs jadosnur tyvias, romelic erTi
adamianis tvinidan meore adamianis tvinSi moxvedrisas iwvevs ideebis, grZnobebisa da
motivaciebis transformacias. es meTodi moicavda xuT kiTxvas: vin gadascems? ras gadascems?
rogor gadascems?Dda ra efeqtiT gadascems?Aanu
Aam sqemas lasuelis pentatas uwodebdnen. lasueli eyrdnoboda bihevioristul Teorias, rom
adamianis qceva aris garemos zemoqmedebaze sapasuxo reaqciebis erToblioba. misi susti mxare
iyo is, rom igi recipients warmoadgenda, rogorc zemoqmedebis obieqts.
Senonma da uiverma am xuT komponents daumates disfunqciis erTerTi faqtori - xmauri.
mogvianebiT, m.de flerma es modeli Seavso ukukavSiris sistemiT da xazi gausva gansxvavebas
gamgzavnis ganzraxvebsa da informaciis mimRebis realur aRqmas Soris.
1956 wels j. gerbnerma Camoayaliba modeli, romelSic gamoikveTa Setyobineba, Tumca misi
modelis naklad miCneulia komunikatorsa da recipients Soris gansxvavebebis bundovaneba.
internetis damkvidrebam kidev ufro daaCqara informaciis farTo moxmarebis saqonlad qcevis
anu komodizaciis procesi. igulisxmeba, rom informaciis gavrcelebis Tanamedrove teqnologia
sazRvrebs Slis, rogorc sazogadoebis SigniT arsebul calkeul fenebs, aseve qveynebs Sorisac.
informaciulma teqnologiam da produqciam SeiZleba ufro advilad da swrafad daipyros romelime
CamorCenili qveyana, vidre sajariso SenaerTma.
j. tompsoni aRniSnavs, rom zogjer Setyobineba SesaZloa iseT garemoSi aRmoCdes, rom
adamianebma masSi gansxvavebuli ideologiuri datvirTva aRmoaCinon.
ბ ი ლ ე თ ი #16
Mmasobrivi komunikaciis saSualebebis kvlevis meore stadia me-20 saukunis 50-iani wlebis
meore naxevridan 60-iani wlebis bolomde periods moicavs. am dros uaryofil iqna auditoriaze
masobrivi komunikaciis saSualebebis gardauvali zegavlenis idea.
kleperma daaskvna, rom presaSi organizebuli kampania gavlenas ver axdens adamianebze da,
rom misi mTavari efeqti ukve arsebuli ganwyobebis gaZlierebaa.
cifruli teqnologiebis swrafma ganviTarebam interneti masmediis kidev erT mZlavr Tanamedrove
saSualebad aqcia. “internetuli masmedia” gulisxmobs yvela im masobrivi komunikaciis
saSualebas, romelic eleqtronuli saxiT gvxvdeba qselSi. aseTi masmedia SeiZleba iyos beWdviTi,
samauwyeblo da internetuli.
samauwyeblo saSualebebmac ufro farTo areali SeiZines internetSi, sadac xdeba maTi
gadacemebis translacia. internetSi SesaZlebelia multimediuri failebis Seqmna da maTi pirdapiri
translireba an daarqiveba. rac Seexeba damoukidebel eleqtronul Jurnal-gazeTebs, isini qmnian
sakuTar masalas da ar warmoadgenen romelime masobrivi arxis eleqtronul versias.
internetul masmedias axasiaTebs masobrivi informaciis saSualebebis aqamde ucnobi
komunikaciuri unari - Sereuli perioduloba - auditoriisTvis erTdroulad, rogorc operatiuli aseve
Tematur-analitikuri masalis miwodeba (mag, Jurnali “kvali”). internetis kidev erTi specifikuri
Tvisebaa xangrZlivad daarqivebisa da sasurvel dros sasurveli informaciis miRebis unari.Aamis
gamo, internets axasiaTens, rogorc sinqronuli aseve diaqronuli komunikacia. am mxriv
internetuli masmedia erT mTlianobaSi warmoaCens masobrivi komunikaciis istoriul da
Tanamedrove procesebs.
internetuli masmediis informaciis Taviseburi saxea saZiebo- sacnobaro sistema, romelic qselSi
arsebobs (“iahu”, “gugli”, “rambleri” da a.S). interneti warmoadgens masmediisTvis informaciis
mopovebis erTerT wyarosac, radgan iq daarqivebulia uamravi masala saerTaSoriso organizaciebis,
saxelmwifoebis, mTavrobebis da sxvaTaASesaxeb.
3.audioarxis specifika
radios meore ZiriTadi Tvisebaa aRqmis specifikuri xasiaTi. es gulisxmobs informaciis aRqmis
procesSi warmosaxvis gansakuTrebuli siZlieriT CarTvas. warmosaxva kiTxvis procesSic aris CarTuli,
magram bgeriTi zemoqmedeba mis gansakuTrebul aqtivizacias iwvevs. radio mimarTavs adamianis
“Sinagan mxedvelobas’ – mis fantazias, mis grZnobaTa samyaros, risi saSualebiTac xdeba
“danaxva”, uCinaris saCinod gadaqceva. radiomsmenelisTvis movlenisa Tu gmiris saxe yovelTvis
subieqturia. swored warmosaxvis es Tavisufleba gansazRvravs radioaRqmis inteleqtualur xasiaTs,
mis momxibvlelobas.
ბ ი ლ ე თ ი #17
masobrivi komunikaciis saSualebebis kvlevis mesame stadia 70-ian wlebs moicavs. am dros
gamokvlevaTa fokusma ganwyobebis cvlilebidan gadainacvla kognitur faqtorebze. am periodis
Sesaxeb yvelaze TvalsaCino warmodgenas gviqmnis uolter lipmanis naSromi “sazogadoebrivi
azri”. igi Seicavs bevr magaliTs imisas, rom adamianebis warmodgena maT garemomcvel
samyaroze xSirad ar emTxveva sinamdviles. adamianebi moqmedeben ara realuri monacemebis,
aramed sinamdvilis suraTis mixedviT, romelic maT eqmnebaT masobrivi komunikaciis saSualebebis
zemoqmedebis Sedegad. samyaro Cven garSemo rTuli da didia, amitom garemo sinamdvileSi
samoqmedod, Cven misi gamartivebuli modeli unda SevqmnaT. swored amas akeTeben masobrivi
komunikaciis saSualebebi.
televizia SeiZleba ganvixiloT, rogorc teqnikuri, ise komunikaciuri, socialuri da mxatvruli sistema.
rogorc komunikaciuri sistema, igi Tavis TavSi moicavs teqnikuri sistemis Tvisebebsac, romlebsac
iyenebs Tavisi komunikaciuri amocanebis Sesabamisad.
televiziis popularoba mis komunikaciur efeqturobas emyareba. igi warmoiSva, rogorc kavSir-
urTierTobis saSualeba. televizia niSnavs centralizebul kavSirs (“erTisa yvelasTan” da “yvelasi
TiToeulidan”), romelic axla, mocemul momentSia damyarebuli(amwuTieroba). mniSvneloba ar
aqvs, Canaweri gadaicema Tu pirdapiri reportaJi, auditoriisTvis televizia mainc amwuTieria.
1. igi aris individTa Zalian didi da amorfuli gaerTianeba, romelic garkveuli Zlieri
zemoqmedebis momentSi qcevis erTgvarovnebiT xasiaTdeba;
2. masze zemoqmedebis msurvelebs igi warmodgenili aqvT individualobis,
organizebulobis, damoukideblobis, erTianobisa da sakuTari nebis armqone erTobliobad.
masis aseTi ganmarteba mraval uaryofiT niuanss Seicavs. masmedia ganapirobebs e.w masis,
masobrivi sazogadoebisa da masTan dakavSirebuli mravali socialuri problemis warmoqmnas. es
gamowveulia imiT, rom auditorias ar aqvs ukukavSiris damyarebis saSualeba. komunikatorma ar
icis rogor gaigo auditoriam mis mier gavrcelebuli teqsti. rac ufro daSorebulia erTmaneTisgan
komunikatori da auditoria, miT ufro metia imis Sansi, rom gaugebari gaxdes teqstis esa Tu is
mniSvneloba. arsebobs kidev erTi Sexeduleba, romlis mixedviTac, auditoria aris bazari, romelSic
informaciiT vaWroben. esaa informaciis myidvelTa erToblioba, romelic mudam iRebs imas, rasac
sTavazoben da naklebad gamoTqvams pretenzia
ბ ი ლ ე თ ი #18
1.masobrivi komunikaciis saSualebebis kvlevis meoTxe stadia
masobrivi komunikaciis saSualebebis kvlevis meoTxe stadia 80-iani wlebidan daiwyo da dRemde
grZeldeba. am dros ZiriTad idead iqca “socialuri konstruqtivizmi”. am mimdinareobis erTerTi
koncefciaa –noel noimanis “dumilis spirali”- warmogvidgens sazogadoebrivi azris formirebis
Teoriul nawils da aRviwers urTierTmoqmedebis oTx elements Soris: 1) masobrivi komunikaciis
saSualebebi; 2)pirovnebaTaSorisi komunikacia da socialuri urTierTqmedebani; 3)individualuri azris
gamoxatva; 4)sazogadoebrivi azris saxe, romelic individs eqmneba. am koncefciis ZiriTadi
debulebebia:
rac ufro meti individi emorCileba am tendencias, miT ufro swrafad batondeba sazogadoebaSi
erTi azri.
1989 wels www-s (WORLD WIDE WEB) Seqmnam SesaZlebeli gaxada qselSi CarTuli
kompiuterebis dakavSireba, informaciis ganTavseba da ganaxleba. amis Semdeg interneti
mediasferos ganuyofeli nawili gaxda. masSi sul ufro matulobs blogebis raodenoba.
Bblogi- es aris internet dRiuri, sadac misi avtori sakuTari Sexedulebebis Sesaxeb informacias
aTavsebs. mis mkiTxvels aqvs azris gamoxatvis saSualeba, rac faqtebsa da mosazrebebs
aerTianebs. pirveli blogi 1999 wels Seiqmna da dResdReobiT maTi ricxvi 50 milions aRwevs.
Eendriu slaivanis TqmiT, blogis saSualebiT SeiZleba iseTi ramis Tqma, rac tradiciulma mediam
ugulebelyo. igi iZleva faqtebis gadamowmebis, argumentebis moyvanis, sakiTxTa wamoWrisa da
maTze saubris saSualebas.
Tremeli aRniSnavs, rom blogi aris yvelaze demokratiuli mediumi yvelaze mcire barieriT, radgan
misi SeqmnisTvis ar aris saWiro damatebiTi danaxarjebi da gansakuTrebuli dizaineruli niWi. Bblogis
upiratesobaa imis SesaZleblobac, rom aRricxos misi mkiTxvelTa raodenoba, rac xels uwyobs imis
codnas, ra ufro kargad “gaiyideba”. Tumca aqve unda aRiniSnos, rom blogerebs kanonmdebloba ar
akisrebs faqtebis gadamowmebis valdebulebas, es ki informaciis sarwmunoebas kiTxvis niSnis
qveS ayenebs.
Mmiuxedavad amisa, blogs uamravi momxmarebeli hyavs, ris gamoc zogi miiCnevs, rom igi
tradiciul medias gaanadgurebs. Tumca es naklebad sarwmunoa, radgan xSirad blogerebi tradiciul
mediaSi midian, xdebian cnobili Jurnalistebi, weren samecniero naSromebs da wignebs.
televiziis meSveobiT informaciis Sin miRebis SesaZlebloba iwvevs ramdenime principul Sedegs:
ბ ი ლ ე თ ი #19
adamiani Tavisi cxovrebis did nawils xelovnur garemoSi (televizorTan) atarebs da masSi CarTvis
done, erTi mxriv, damokidebulia imaze, Tu ramdenad moaxerxes aRniSnuli garemos
Semqmnelebma urTierTobis procesis yvela aspeqtis gaTvaliswineba da kodireba, xolo, meore
mxriv, ramdenad momzadebulia mayurebeli, monawileoba miiRos teleSetyobinebaSi mocemuli
azrebis dekodirebaSi.
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs ekranul komunikaciaSi drois faqtors. amis mixedviT, ekranuli
struqtura ori saxisaa – kino, romelic drosa da sivrceSi transformirebulia, da televizia, sadac dro da
sivrce realuria, xelSeuxebelia. translaciuri dro gamoxatavs tendencias gaaerTianos empiriuli da
mayureblis aRqmis dro, rac komunikatoris amwuTierobiTa da simulantobiT aris ganpirobebuli.
simulantoba niSnavs movlenisa da misi asaxvis (Tundac firze) erTdroulobas (da ara movlenisa
da misi Cvenebis erTdroulobas). am dros SenarCunebulia pirdapiri mauwyeblobisaTvis
damaxasiaTebeli yvela Tviseba, maT Soris “daswrebis efeqtic”. amrigad, “daswrebis efeqti”
damokidebulia amwuTierobasa da simulantobaze, rac faqtobrivad realuri drois gamovlinebaa.
Mmovlenebis awmyo droSi Cvenebis SesaZlebloba televiziis upirveles specifikur Tvisebad rCeba.
Aamgvarad, erTi mxriv, “momxmarebeli” da, meore mxriv, moqalaqe mimarTebaTa is ori
tipia, romelic masobrivi auditoriisadmi masmediis midgomas axasiaTebs. pirvel SemTxvevaSi,
masmedia warmogvidgeba, rogorc kerZo instituciur-ekonomikuri interesebis, xolo, meore
SemTxvevaSi, rogorc sazogadoebrivi interesebis mqone socialuri instituti. es ukanaskneli
gulisxmobs masmediis mier im saqmianobis asaxvas, romelic sazogadoebrivi cxovrebis sajaro
sferos ganekuTvneba. marTalia, igi upirispirdeba kerZo (pirad) sferos, magram ar niSnavs misgan
damoukideblobasa da gamoyofas.
ბ ი ლ ე თ ი #20
SeiZleba iTqvas, erTi mxriv, auditoria gansazRvravs masmediis mier gavrcelebuli informaciis
Sinaarsobriv struqturas da, meore mxriv, masmedia Tavad uyalibebs auditorias informaciaze pirad
moTxovnilebebsa Tu jgufur interesebs.
ბ ი ლ ე თ ი #21
ormxrivi satelevizio urTierTobis klasikuri magaliTia e.w telexidebi, romlebic teleekranze sivrceSi
erTmaneTisgan daSorebuli komunikatorebis pirdapiri xiluli dialogis saSualebas iZleva.
televizia yovelTvis iyo da aris “Suamavali” telemayurebelsa da movlenas Soris, magram amas
daemata “Suamavali” komunikatorsa da recipients Soris - roca recipienti komunikaciis obieqtidan
subieqtad iqceva da monacvleobiT komunikatoris funqciasac asrulebs (komunikatoria danarCeni
telemayureblisTvis). interaqtiuri komunikaciis es formebi “Ria” satelevizio struqturebis aSkara
nimuSebia. komunikaciis procesi SeiZleba ase gamoisaxos:
sociologiaSi kvlevis yvelaze ufro tradiciul meTodad gamokiTxva miiCneva. am dros SegviZlia
nebismieri adamianisgan miviRoT informacia. am informaciis sandooba damokidebulia kiTxvebis
formulirebasa da Tanmimdevrobaze, maT xasiaTze, kiTxvaris Sedgenis meTodze, respodentTa
pasuxebis gulwrfelobis kontrolis meqanizmebsa da mraval sxva faqtorze. es yvelaferi saSualebas
gvaZlevs, movipovoT e. w reprezentaciuli, anu iseTi informacia, romelic adekvaturad asaxavs
adamianTa Sexedulebebs. gamokiTxvis meTodi saSualebas gvaZlevs erTdroulad SeviswavlioT
adamianTa farTo wre, maTi erToblioba.Aam dros unda moxdes gamokiTxulTa SerCeva. gamokiTxva
or ZiriTad tipad iyofa _ anketirebad da interviuebad. anketebis meSveobiT, SesaZloa didi jgufebis
gamokiTxva. aucilebelia kiTxvaTa swori formulireba da Tanmimdevrulad dalageba. gamoiyofa
kiTxvis mravali tipi: Ria, daxuruli an naxevrad daxuruli, alternatiuli, pirdapiri, iribi da sxva.
0035796449089