Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more ➡
Download
Standard view
Full view
of .
Add note
Save to My Library
Sync to mobile
Look up keyword
Like this
3Activity
×
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

Ratings: (0)|Views: 1,998|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See More
See less

07/10/2013

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 
1
 
2010
5-6
Atmosferos
refrakcija
Nobeliopremijair mes
Argentinair Brazilija: þvilgsnisið Lietuvos
Amþinojivaldovë –gravitacija
peizaþai
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 
 
2009 m. Nobelio premija skirta moks-lininkams, inicijavusiems optiniø techno-logijø revoliucijas, kaip tai pristato Ðvedi-jos mokslø akademija. Jà gavo kinø kil-mës mokslininkas Èarlzas Kao (CharlesK.Kao), dirbæs Telekomunikacijos stan-dartø laboratorijoje Jungtinëje Karalystë-je ir Kinø universitete Honkonge, kartu suVilardu S.Boiliu (Willard S.Boyle) ir Geor-gu E.Smitu (Georg E.Smith) ið Belo la-boratorijø JAV. Pirmasis jø sukûrë ðvie-solaidþiams tinkamà stiklà, kuriais ðvie-sa gali sklisti didelá nuotolá, o kiti du – pus-laidininkinæ fotografavimo kameros ðvie-sà registruojantá prietaisà, veikiantá elek-tros krûvio pernaðos principu.
Lapkrièio mënesá nemaþai þmoniø laukia tos dienos, kai Ðvedijoje ar Norve-gijoje esantys Nobelio premijos komitetai paskelbs, kam paskirta tø metøNobelio premija. Daþnai kyla diskusija: ar tai, kà ðie þymûs mokslininkai atrado ar sukûrë, duos naudos „paprastam þmogui“. Galima akivaizdþiai pademonstruoti, kad kiekviena Nobelio premija fizikos srityje yra tamtikras þingsnis, padedantis geriau suprasti mus supantá pasaulá, arbainicijuoja reikšmingus technologijø pokyèius.
2009 m. Nobelio premija þymi mokslo átakà gyvenimui
Prof. Juozas VAITKUS
Nobelio
 
premija ir mes
Þvelgiant plaèiau ðie iðradimai nebû-tø buvæ galimi, jei ankstesniais metais ne-bûtø padaryti kiti atradimai, taip pat ap-dovanoti Nobelio premijomis (jei nekal-bësime apie mokslininkus, kurie nutiesëkelius toms Nobelio premijoms).Abi 2009 m. Nobelio premijos realizuo-jamos naudojant puslaidininkius ar pus-laidininkiø elektronikos árenginius. Todëlverta priminti, kad, nors tokio tipo medþia-gà atrado M.Faradëjus jau 1835 m., jøreikðmë buvo ávertinta Nobelio premija tik1956 m. ir ji paskirta Viljamui Šokliui,Dþonui Bardynui ir Valteriui H. Bratainui(Willjam B.Shockley, John Bardeen ir Wal-ter H.Brattain) uþ puslaidininkiø tyrimus irtranzistoriaus efekto atradimà. Tranzisto-riai pakeitë elektronikos veidà ir sumaþi-no prietaisø tûrá, taèiau ji tapo miniatiûrinëdëka darbø, kurie Nobelio premija buvoávertinti 2000-aisiais. Jà gavo Þoresas Al-fiorovas, Herbertas Kriomeris ir DþekasS.Kilbis (Zhores I.Alferov, Herbert Kroemer,Jack S.Kilby) uþ nevienalyèiø puslaidinin-kiø dariniø tobulinimà ir jø panaudojimà didelës spartos elektronikoje, optoelektro-nikoje bei integriniø grandynø sukûrimà.Šie darbai leido miniatiûrizuoti elektroni-kos prietaisus (tiksliau sakant, maþame tû-ryje sutalpinti daug funkcijø atliekanèiusárenginius ir priversti tas funkcijas vykdytilabai greitai), taip pat panaudoti ðviesà in-formacijai perduoti iš vienos elektroninëssistemos á kità. Šiam taikymui dar reikëjosukurti prietaisus, naudojanèius ðviesosspinduliavimo ir stiprinimo efektus, kuriøprincipinæ galimybæ árodë A.Einðteinas1917 m., o uþ ta teorija pagrásto ðviesosstimuliuotos emisijos principo realizavimà prietaisuose, pavadintuose mazeriais ir la-zeriais, Nobelio premija 1964 m. paskirtaÈarlzui Taunui, Nikalojui Basovui ir Alek-sandrui Prochorovui (Charles H.Townes,Nicolay G.Basov, Aleksandr M.Prokhorov).Pavartæs ankstesnius „Mokslo ir gyveni-mo“ numerius, skaitytojas galëtø surastidaugiau informacijos apie šias visas No-belio premijas.
1 pav.2 pav.
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6 
3 pav.
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 
3
 
Ðis straipsnis skirtas supaþindinti skai-tytojà su naujausia Nobelio premija; apiejos suteikimà ðio straipsnio autoriui buvolabai malonu iðgirsti, nes 1971 m. jam te-ko klausyti pirmojo viešo pranešimo moks-lo visuomenei apie krûvio pernaðos prin-cipà ir jo panaudojimà vaizdo perdavimoárenginyje. Tarp Nobelio premijos laureatøyra tokiø, su kuriais teko bendradarbiautiar klausytis jø paskaitø (1968 m. Pasauli-nëje puslaidininkiø konferencijoje Maskvo-je klausytasi V.Šoklio ir V.Brataino pra-nešimø, prof. Þ.Alfiorovo bendradarbiainetgi atvykdavo atlikti tyrimø Vilniaus uni-versiteto laboratorijose, o jis pats yra išrink-tas Lietuvos mokslø akademijos uþsienionariu, pas akad. N.Basovà teko staþuo-tis, o jo dovanota lazerio galvutë tapo pir-muoju lazeriu Lietuvoje, akad. A.Procho-rovas padëjo Vilniaus universitete sukur-tas metodikas ádiegti mikroelektronikos,optoelektronikos bei didþiøjø integriniøgrandynø technologijose).Malonu prisiminti praeities laikus ir tà susidomëjimà, kurá sukëlë V.Boilio pra-nešimas tarptautinëje mokslinëje konfe-rencijoje Budapeðte, kur jis pirmà kartà vieðai paskelbë savo iðradimà. Visi buvosuþavëti principo, kaip galima „perkëlinë-ti“ elektrinio krûvio paketà ið vienos pus-laidininkio vietos á kità. Kadangi Vilniausuniversiteto Puslaidininkiø fizikos katedro-je, kuriai tuo metu vadovavo prof. J.Viðèa-kas, daug dëmesio buvo skiriama elektri-niams krûviams didelës varþos puslaidi-ninkiuose, o tai buvo svarbu kuriant elek-trofotografijos teorijà ir plaèiai paplitusiaselektrografines kopijavimo mašinas, todëlsu praneðëju daug diskutavau norëdamasgerai išsiaiškinti jo pademonstruoto naujometodo perspektyvas. Išsiaiškinti šio prie-taiso perspektyvumà buvo aktualu ne tikdël elektrofotografijos, bet ir dël to, kad tuometu mes jau buvome sukûræ techninëstelevizijos kamerai kietakûná prietaisà, lei-dþiantá suformuoti vaizdà, sudarytà ið 400eiluèiø ir 400 stulpeliø, o ðioje konferenci-joje að skaièiau praneðimà apie tai, kaipgalima pagerinti atskiro tokios kameroselemento darbà, jei jame panaudosime ne-vienalytes sandaras, kurios sukuria tameelemente didelæ elektrinio laidumo asimet-rijà, maþinanèià parazitinius signalus vaiz-de. Turbût skaitytojams verta paminëti, kadðiuose darbuose dalyvavo fizikai ir puslai-dininkiø technologai S.Karpinskas, A.Smil-ga, T.Budinas, A.Meškauskas, A.Þindulis,nemaþai ir vëliau prisidëjæ prie puslaidinin-kiø tyrimø ir taikymø plëtros Lietuvoje.Diskusijoje išsiaiškinus visus principusir sistemos detales, teko pripaþinti, kad pra-neðëjo siûlomas metodas yra aiðkiai ge-resnis uþ tà, kurá mes naudojome, ir kadtai, kà mes darome, yra perspektyvu toseðviesos spektro srityse, kuriose negali bû-ti panaudotas silicis, kuriame realizuoja-mas ðis puikus V.Boilio pristatytas efektas,kas ir buvo ávertinta Nobelio premija. Prisi-menant ðià tolimà praeitá, galima pasaky-ti, kad mes pakeitëme darbø kryptá – su-kûrëme infraraudonosios šviesos detekto-rius, reikalingus kosminei technikai (tai bu-vo aukðtai ávertinta – suteikta Valstybinëpremija uþ naujos technikos sukûrimà 1989 metais). Buvo imtasi pastangø Lie-tuvoje pradëti kurti V.Boilio pasiûlytu prin-cipu televizijos kameras. Todël Ðiauliø te-levizijos gamyklos konstravimo biure per-skaièiau praneðimà, kuris sukëlë didelá su-sidomëjimà, taèiau po nemaþø svarstymøbuvo prieita prie išvados, kad šio konstra-vimo biuro paskirtis yra kurti kilnojamàsiastelevizijos stotis, o prietaisø „maþajai tele-vizijai“ kûrimas nëra jø profilis. Kad šis pra-nešimas jiems buvo ádomus, gali paliudy-ti tik tai, kad uþ já gautas honoraras keliskartus viršijo tà, kuris buvo mokamas skai-tant paskaitas „Þinijos“ draugijoje.Kas tai per principas, kuriam skiriamatiek daug dëmesio? Viskas prasideda nuoto, kad šviesa, sugerta puslaidininkyje, virs-ta elektronais ir skylutëmis (taip vadinamikrûvininkai, dalyvaujantys puslaidininkioelektriniame laidume).
Patá principà, kad tik sugerta ðviesa gali sukelti medþiagojevykstanèiø procesø kitimà, 1816 m. sufor-mulavo Lietuvos teritorijoje gimæs, augæsir miræs mokslininkas Teodoras Grotusas,mokslinius darbus dirbæs daugelyje moks-lo centrø, tarp jø Paryþiuje, Romoje bei Ge-duèiuose. Beje, šiemet minime šio moks-lininko gimimo 225-àsias metines
. Jei op-tiná vaizdà projektuosime ant puslaidinin-kio pavirðiaus, elektronai ir skylutës „uþra-ðys“ ðá vaizdà puslaidininkyje. Tie elektro-nai ir skylutës yra laisvi, todël jie gali iðsi-lakstyti ar iðnykti susijungdami vienas sukitu. Aptariamojo efekto esmë – kaip ið-saugoti tuos ðviesa generuotus krûvinin-kus ir „uþraðytà“ informacijà paversti pa-togesne, kurià galima perduoti ten, kur no-rime, ar išsaugoti. Ðio iðradimo autoriai pa-naudojo metalo-puslaidininkio-dielektriko-metalo dariná (1 pav.), kuriame pridëjuselektriná laukà vienas ið krûvininkø (elek-tronas ar skylutë) yra iðtraukiamas, o kitaspritraukiamas prie izoliatoriaus sluoksnio.Taip jau yra „atsimenamas“ ðviesos kie-kis, kuris buvo tame puslaidininkyje suger-tas. Iðradimo esmë, kuri ir nustebinostraipsnio pradþioje minëtos konferenci-jos dalyvius, yra ta, kad, jei padarytas su-dëtingesnis darinys, turintis daugiau elek-trodø (2 pav.), ir padidinamas gretutinioelektrodo elektrinis potencialas, tai elek-tronai (jei juos sukaupëme) nutekës á di-desnio potencialo sritá. Iðbëgus elektro-
4 pav.5 pav.6 pav.Nuostabûs mokslo atradimai leido Hablo (Hubble) teleskopulabai kokybiškai fotografuoti net tolimas galaktikas
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6 
3

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->