Professional Documents
Culture Documents
5-6
Nobelio
premija
ir mes Atmosferos
refrakcija
Argentina
ir Brazilija: þvilgsnis
ið Lietuvos
Amþinoji
valdovë – gravitacija
peizaþai
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 1
Lapkrièio mënesá nemaþai þmoniø laukia tos dienos, kai Ðvedijoje ar Norve-
gijoje esantys Nobelio premijos komitetai paskelbs, kam paskirta tø metø
Nobelio premija. Daþnai kyla diskusija: ar tai, kà ðie þymûs mokslininkai
atrado ar sukûrë, duos naudos „paprastam þmogui“. Galima akivaizdþiai
pademonstruoti, kad kiekviena Nobelio premija fizikos srityje yra tam
Nobelio
tikras þingsnis, padedantis geriau suprasti mus supantá pasaulá, arba
inicijuoja reikšmingus technologijø pokyèius.
premija ir mes
2009 m. Nobelio premija þymi mokslo átakà gyvenimui
1956 m. ir ji paskirta Viljamui Šokliui,
Dþonui Bardynui ir Valteriui H. Bratainui
(Willjam B.Shockley, John Bardeen ir Wal-
Prof. Juozas VAITKUS ter H.Brattain) uþ puslaidininkiø tyrimus ir
tranzistoriaus efekto atradimà. Tranzisto-
2009 m. Nobelio premija skirta moks- riai pakeitë elektronikos veidà ir sumaþi-
lininkams, inicijavusiems optiniø techno- no prietaisø tûrá, taèiau ji tapo miniatiûrinë
logijø revoliucijas, kaip tai pristato Ðvedi- dëka darbø, kurie Nobelio premija buvo
jos mokslø akademija. Jà gavo kinø kil-
mës mokslininkas Èarlzas Kao (Charles
K.Kao), dirbæs Telekomunikacijos stan-
dartø laboratorijoje Jungtinëje Karalystë-
je ir Kinø universitete Honkonge, kartu su
Vilardu S.Boiliu (Willard S.Boyle) ir Geor-
gu E.Smitu (Georg E.Smith) ið Belo la-
boratorijø JAV. Pirmasis jø sukûrë ðvie-
solaidþiams tinkamà stiklà, kuriais ðvie-
sa gali sklisti didelá nuotolá, o kiti du – pus-
laidininkinæ fotografavimo kameros ðvie-
sà registruojantá prietaisà, veikiantá elek-
tros krûvio pernaðos principu.
2 pav.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 3
nams pirmosios dalies potencialas pa- 1925 m. þurnale „Nature“ apie tai, kaip
kinta, todël galima sumaþinti abiejø sri- gaminti ilgus kvarco siûlus iðtempiant
èiø potencialà ir elektronø paketas bus iðlydyto kvarco laðà. Tiesa, jo tikslas bu-
perstumtas á gretimà elementà. Padarius vo pagaminti kvarco siûlus, naudojamus
tokiø elementø matricà (3 pav.), galima matavimo prietaisuose, taèiau jo pasiû-
paeiliui perstumti á árenginio atmintá visø lytas tempimo principas gerokai vëliau
elementø elektronø paketus ir juos pa- buvo panaudotas ðviesolaidiniø siûlø
keisti skaitmeniniais signalais naudojant gamybos technologijai (5 pav.).
analogas-skaièius keitiklá (A/D). Taip op- Ch. Kao atrado prieþastis, kodël stik-
tinis vaizdas, virtæs elektroniniu signalu, lo ir kvarco siûlai nëra pakankamai
yra iðsaugomas. Vaizdo kokybæ nusako skaidrûs, ir pasiûlë aukðtos kokybës
tokio darinio elemento (vadinamo „pik- ðviesolaidþiø technologijà, kurià toliau
seliu“) dydis, o dabartiniuose fotoapara- tobulino daugelis pasaulio laboratorijø,
tuose tokiø pikseliø yra keli milijonai. nes reikëjo ne tik sukurti optimalø stik-
Dabartinë atskiro elemento sandara là, bet ir puslaidininkinius lazerius bei
ðiek tiek skiriasi, nes buvo atrasta, kad fotodetektorius, veikianèius toje srityje,
oksido sluoksnyje dalis elektronø gali bûti kurioje šviesos nuostoliai kvarciniame
pagauti, todël vaizdo kokybë genda. Bu- stikle yra maþiausi (6 pav.). Dabartiniuo-
vo sugalvota pagrindiniu puslaidininkio se šviesolaidþiuose šviesa, sklisdama 1
sluoksniu pasirinkti p-tipo silicá (kurio pa- kilometrà, susilpnëja tik maþdaug 5 pro-
grindiniai krûvininkai yra skylutës) ir tarp centais. Pirmasis ðviesolaidinis kabelis
jo ir oksido áterpti plonytá n-tipo (elektro- (skirtas ne eksperimentams, o prakti-
niná) silicio sluoksná, kuris neprileidþia niam naudojimui) buvo ádiegtas Jungti-
elektronø paketo prie oksido sluoksnio. nëje Karalystëje 1975 m., o pirmas trans-
Skaitytojas gali nustebti, kad tokia atlantinis optinis kabelis pradëtas eks-
paprasta konstrukcija taip aukðtai áver- ploatuoti 1988 metais.
tinta, bet toks árenginys labai pakeitë fo- Šviesolaidiniam ryšiui nepakanka
tografavimo áproèius ir garantavo didþiulá vien optinio kabelio, bûtini ir šviesos šal-
prietaiso jautrá ðviesai. Jis naudojamas tiniai, siunèiantys moduliuotà ðviesos sig-
tiek buityje, tiek ir tolimoms galaktikoms nalà, o tam reikalingi puslaidininkiniai la-
fotografuoti. Jis panaudotas kosminia- zeriai, taip pat ir spartûs ðviesos signalø
me Hablo (Hubble) teleskope ir labai ko- detektoriai. Paminëtina, kad pramoni-
kybiškai fotografuoja dangaus vaizdus. niuose institutuose buvo kuriamos opti-
Naujas fotografavimo bûdas pakeitë nio ir ðviesolaidinio ryðio sistemos, o Vil-
fotoaparatus bei televizijos kameras, o niaus universiteto mokslininkai, bendra-
Nobelio premijos bendrasavininkio darbiaudami su jais, kûrë sparèius ðvie-
Ch.Kao darbai iðplëtë galimybes perduo- sos detektorius, kuriø inertiðkumas sie-
ti tuos vaizdus ryðio kanalais, t.y. sudarë kë pikosekundes.
Argentina
sàlygas sukurti didelio laidumo ryšio ka- Baigiant 2009 m. Nobelio premijos
nalus. Jau plaèiai þinoma, kad plonu stik- pristatymà, verta priminti ir 2007 m. No-
lo siûlu ðviesa sklinda net ir tada, jei tas belio premijà, kuri buvo suteikta uþ gi-
siûlas yra suvyniotas. Taip yra dël opti- gantiðko magneto varþos efekto atradi-
kos dësnio – jei ðviesa krinta á pavirðiø, mà Albertu Fertui (Albert Fert) ir Peteriui
uþ kurio ðviesos lûþio rodiklis yra maþes- Griunbergui (Peter Grünberg). Šis efek- Prof. Dalia ÐTREIMIKIENË
nis, negu toje aplinkoje, kuria sklinda tas, atrastas nanometrinëse metalø Lietuvos energetikos institutas
ðviesa, tada visa ðviesa nuo tø pavirðiø sluoksninëse sandarose, leido sukurti
ribos atsispindës (jei ji á pavirðiø krinta labai didelës talpos magnetinæ atmintá Norëèiau pasidalyti su „Mokslo ir gy-
gulsèiu kampu) (4 pav.). Vadinasi, švie- (300 kartø virðijanèià anksèiau turëtàjà, venimo“ þurnalo skaitytojais áspûdþiais ið
sa yra uþdaryta stikle, o jei jis yra siûlo t.y. ~ 50 Gbitø/cm2). Pietø Amerikos, nes pastaraisiais metais
pavidalo, tai toks darinys vadinamas ðvie- Mus supantis informacinis pasaulis teko lankytis keletoje šio kontinento ðaliø
solaidþiu. Ðviesa juo sklis (mes jà paste- sukurtas remiantis þiniomis apie puslai- darbo reikalais. 2009 m. rudená dviejose
bësime) tol, kol dël sugerties ar ðviesos dininkius, lazerius, ðviesolaidþius, mag- svarbiose tarptautinëse konferencijose
sklaidos jos intensyvumas sumaþës iki netikus, o áterpus fizikø sukurtas dideliø Pietø Amerikoje skaièiau pranešimus kli-
neregistruojamo dydþio. Perduoti šviesos energijø informacines programas, sukur- mato kaitos švelninimo klausimais. Pa-
signalà dideliu atstumu reikia maþiausiai tas visame pasaulyje vieningas interne- sauliniame dujø kongrese Argentinoje da-
dviejø dalykø: technologijos, kuri leistø tas ir jau áprastos informacinës laikme- lyvavau sekcijoje „Darnus vystymasis“ ir
gaminti ilgus stiklo (ar net kvarco, kurio nos, daugiafunkciai telefonai, fotoapara- skaièiau praneðimà „Ðiltnamio dujø emi-
optinës savybës yra geresnës) siûlus, tai ir kt. Šie mokslo ir technologijø laimë- sijø maþinimo kaðtai ir po Kioto klimato
taip pat sukurti kvarcà, kurio šviesos su- jimai yra ávertinti Nobelio premijomis, kaitos švelninimo reþimø átakos energeti-
gertis ir sklaida yra labai maþi. išskyrus svarbiausià interneto programi- kos sektoriaus plëtros alternatyvoms Lie-
Malonu konstatuoti, kad ilgø kvar- næ árangà, kurià sukûrë CERN‘e Timas tuvoje vertinimas“. Brazilijoje naftos geo-
co siûlø gamybos technologijà pasiû- Berneras-Ly (Tim Berners-Lee), nes logø tarptautinëje konferencijoje teko
lë Lietuvos universiteto profesorius Kæs- A.Nobelis testamente nurodë savo ásteig- skaityti praneðimà „Techninis-ekonominis
tutis Ðliûpas. Jis išspausdino straipsná tos premijos matematikams neskirti. geologinio anglies dvideginio ir panau-
Amþinoji valdovë –
mentalios sàveikos: stiprioji, elektromag-
netinë, silpnoji, gravitacinë. Gravitacinë
sàveika – silpniausia ið jø. Kaip þinoma,
gravitacija
stiprioji sàveika susieja atomus ir suba-
tomines daleles. Taèiau ji veikia tik ato- Valdemaras MILKUS
miniuose atstumuose ir kasdieniams at- Vilniaus universitetas,
stumams neturi reikðmës. Fizikos fakultetas
Elektromagnetinë sàveika yra ðiek
tiek silpnesnë, taèiau ji veikia tik tarp elek- rioje negalëtø susidaryti protonai, neut- ma, taigi keièiasi atstumas tarp stebëto-
ronai. Panaði situacija bûtø ir tada, jei bent jo ir ðiø bangø ðaltinio (1 pav.).
vienos ið ðiø sàveikø nebûtø visai. 1993 m. dviem mokslininkams atra-
Natûraliai gali kilti klausimas – kodël dus pirmà dvinará pulsarà – dviejø senø
ðios sàveikos tokios nevienodos? Atsaky- maþø ir labai tankiø þvaigþdþiø sistemà –
mà gali pateikti ðiuolaikinë elementariøjø buvo prabilta apie galimà gravitaciniø
daleliø fizika ir Standartinis modelis, nors bangø susidarymà tokiai sistemai besi-
pirmasis šià problemà jau 1935 m. iðspren- sukant apie masës centrà (2 pav.). Ka-
dë japonø fizikas H.Yukawa. Jis atskleidë dangi abi þvaigþdës yra labai kompaktið-
sàryðá, pagal kurá susiejo sàveikos veiki- ki objektai, jos turi iðkreipti erdvëlaiká, o
mo nuotolá ir sàveikà perduodanèios da- joms besisukant turi susidaryti bangø
lelës masæ. Gautas rezultatas parodë, kad frontai. Ðios sistemos atradëjams tais pa-
kuo didesnis sàveikos perdavimo nuoto- èiais metais paskirta Nobelio premija, ir
lis, tuo maþesnë dalelës masë. Taigi buvo dvinaris pulsaras pavadintas jø vardu –
1 pav. Gravitacinës bangos patvirtinta, kad elektromagnetinæ sàveikà Hulso–Tayloro pulsaru. Bûtent pulsarai ir
perduoda bemasiai fotonai. aktyviøjø galaktikø centrai (akreciniai dis-
Gravitacinës sàveikos atvejis yra sudë- kai) yra ekstremalios gravitacijos sritys.
tingesnis. Nors ir teigiama, kad gravitacija Kintantis erdvëlaikio kreivumas leidþia
turi bûti perneðama bemasiø daleliø dë- registruoti gravitacines bangas. Remian-
ka, kol kas nerasta jokiø neðikliø ar jø po- tis pagrindiniais principais JAV buvo pa-
þymiø. Teigiama, kad sàveikà gali perduoti statytos dvi gravitaciniø bangø stebëjimo
hipotetiniai gravitonai, bet jø egzistavimà observatorijos – Hanfordo (3 pav.) ir Li-
patvirtinti turës ateities eksperimentai su vingstono (4 pav.) miestuose, pavadin-
Didþiuoju hadronø greitintuvu. tos LIGO (angl. Laser Interferometer Gra-
Šá dešimtmetá itin aktyviai buvo pra- vity Observatory). Abi observatorijos turi
dëta kalbëti apie gravitacines bangas. dvi ilgas ,,atðakas”, kad jose galëtø fik-
Gravitacinës bangos – fliuktuacijos erd- suoti skersines ar iðilgines bangas. Atstu-
vëlaikio kreivumo spindulyje, kurios mas tarp observatorijø – apie 3000 km.
2 pav. Dvinaris pulsaras sklinda bangø pavidalu. Taèiau ðiuo at- Per ðá atstumà susisiekiant ir sujungiant
veju ,,bangos” sàvoka yra tik idealizaci- signalus, galima nustatyti dangaus objek-
triná krûvá turinèiø kûnø. Vis dëlto mano- ja, nes elektromagnetinës bangos yra tie- to padëtá. Tai nepaprasto tikslumo prie-
ma, kad elektromagnetinë sàveika gali sinës, o gravitacinës – smarkiai netiesi- taisai, kuriø lazeriniai interferometrai re-
bûti perduodama begaliniais atstumais nës. Joms negalima taikyti tiesioginës gistruoja 10-18 m atstumo pokyèius. Bû-
kaip ir gravitacija. sudëties, nes, sklindant gravitacinëms tent tokios eilës skirtumai susidaro dël
Silpnoji sàveika, daþnai sujungiama bangoms, yra keièiama erdvëlaikio for- erdvëlaikio kreivumo sklindant gravitaci-
kartu su elektromagnetine á vienà – elek-
trosilpnàjà sàveikà, pasireiškia tik atomi- 3 pav. LIGO Hanfordo padalinys
niuose atstumuose ir atominiuose vir-
smuose. Paskutinë sàveika – gravitaci-
ja, nors ir daug kartø silpnesnë uþ kitas
sàveikas, taèiau veikia dideliais atstu-
mais ir susieja didþiules kosmines struk-
tûras – galaktikas ir jø spieèius.
Ðios keturios sàveikos veikia skirtin-
gais atstumais ir todël mes galime egzis-
tuoti. Jei jos bûtø vienodo stiprumo, tuo-
met vietoje mûsø matomø visatos struk-
tûrø bûtø tik vientisa plazmos masë, ku-
nëms bangoms tarp dviejø observatori- mo ir teisingo apraðymo, ði teorija dar tu- næ dalelæ (superpartneræ arba s dalelæ),
jø. Taèiau kol kas patikimø rezultatø apie ri daug ,,klaustukø” ir jie iðkyla, kai jà no- jos skiriasi tik sukiniu, o ðis skirtumas ly-
gravitaciniø bangø egzistavimà negauta. rime susieti su kitomis teorijomis. Viena gus ½. Jei supersimetrijos egzistavimas
Gravitacijà tiksliausiai aprašo A.Einštei- ið didþiausiø másliø yra Einðteino kosmo- bus patvirtintas, tai reikð, kad egzistuoja
no bendroji reliatyvumo teorija (1915 m.). loginë konstanta, kurios itin maþas dydis dvigubai daugiau elementariøjø daleliø, o
Ši teorija sujungia specialiosios reliatyvu- nesutampa su elementariøjø daleliø fizi- tuomet gali tekti keisti visatos evoliucijà ap-
mo teorijos ir geometrijos elementus, to- kos pateikiamu rezultatu. Panaðu, kad rašanèius modelius. Remiantis ðia teorija,
dël ji apraðo visatos (erdvëlaikio) geomet- Einðteinas neklydo ávesdamas kosmolo- árodoma, kad mûsø visata neturi supersi-
rijà. Iš šios teorijos suprantame, kad gra- ginës konstantos pataisà savo lygtyse, tik metrinës bûsenos – dël simetrijos paþei-
vitacija iðkreipia erdvëlaiká (5 pav.). jà neteisingai interpretavo. Jo siekis bu- dimø jos þemiausia bûsena turi nenulinæ
Pagrindiniai teorijos elementai yra vo tinkamai aprašyti visatos geometrijà, energijà. Ði energija ir yra kosmologinë
A.Einšteino išvestos lygtys, susiejanèios nors tuo metu dar nebuvo þinoma, kad konstanta. Manoma, kad virsmuose tarp
geometrijà, medþiagà ir energijà. Šios lyg- visata pleèiasi. Taèiau kosmologinë kon- supersimetriniø daleliø gali bûti pastebë-
tys gali turëti ávairiausius sprendinius – stanta buvo reikalinga, tik jos aiðkinimas tas ir Higso bozonas (7 pav.).
metrikas (matematinius sàryðius, apibrë- jau siejamas su daug modernesnëmis te- Sujungiant supersimetrijos ir gravita-
þianèius atstumo kvadratà erdvëlaikyje), orijomis, kurios atsirado praëjus nema- cijos principus, gaunama supergravitaci-
ir vienas ið tokiø sprendiniø gali bûti juo- þai laiko po Einšteino mirties. jos teorija, kuri jau reikalauja 10 arba 11
dosios skylës atvejis (Ðvarcðildo metrika). Kita aktuali ðiuolaikinës fizikos proble- dimensijø erdvëlaikio. Nepaisant to, gau-
Nors ið pradþiø Einðteino teorija atro- ma – gravitacijos teorijà pritaikyti ir sujungti nami rezultatai, kurie galëtø tinkamai ap-
dë nepatvirtinama eksperimentais ar net su mikropasaulá apraðanèiomis teorijomis. raðyti gravitacijos teorijà, iðvengiant bega-
absurdiška, ilgainiui atrastais bûdais bu- Standartiniame modelyje, apraðanèiame liniø rezultatø. Kaip ir standartiniame mo-
vo gauti duomenys, kurie sutapo su te- daleliø sàveikas ir virsmus, yra priimta, kad, delyje, èia kartu gali atsirasti simetrijos
orinëmis vertëmis. Vienas ið pagrindiniø skaièiuojant sàveikos ar virsmø procesø paþeidimø, o dël to ir nevienodas daleliø
árodymø buvo tikslus Merkurijaus orbitos amplitudes, gaunami begaliniai rezultatai, ir antidaleliø skaièius – tai mes ir matome
tolimiausio taško – perihelio precesijos neturintys jokios fizikinës prasmës. Ilgà lai- visatoje. Tai gali bûti vienas ið pagrindiniø
apskaièiavimas. Taip pat teorijà patvirti- kà tai buvo pagrindinë kvantinës lauko te- bûdø sujungti visas teorijas á vienà, taèiau,
no ir gravitacinio læðio efekto stebëjimai. orijos problema, kol buvo sugalvotas ma- kaip ir buvo minëta, reikia áveikti dvi dide-
Buvo þinoma, kad erdvëje sklindantys tematinis formalizmas, dabar vadinamas les problemas – árodyti supersimetrijos ir
ðviesos spinduliai, praeidami pro masy- renormalizacija (pernormavimas). Taikant papildomø dimensijø egzistavimà.
vø kompaktiðkà dangaus kûnà, turi uþlink- tam tikras matematines operacijas, ið be- Su panaðiomis problemomis susidu-
ti ir nukrypti nuo tiesios sklidimo linijos. galiniø rezultatø gaunami baigtiniai, kurie riama ir nagrinëjant kità alternatyvà – kilpø
Norint tai patikrinti, 1919 m. buvo sureng- gali bûti labai tikslûs, kaip kvantinës elek- kvantinës gravitacijos teorijà, kurioje taip
tos dvi ekspedicijos matuoti spinduliø uþ- trodinamikos atveju. pat siekiama sujungti bendràjà reliatyvu-
linkimo Saulës gravitaciniame lauke vi- Gravitacijà aprašanti teorija – bendroji mo teorijà su kvantiniø laukø apraðymu.
siško Saulës uþtemimo metu. Ekspedici- reliatyvumo teorija – negali bûti pernor- Skirtumas toks, kad èia naudojamas ,,kil-
jos buvo Brazilijoje ir Gvinëjoje, abi gavo muojama. Teorijos iðvados yra visai prie- pø” metodas, t.y. virsmai apraðomi kaip ir
vienodus rezultatus, kurie patikimai suta- ðingos nei tos, kurias pateikia bet kurios kvantinëje elektrodinamikoje – ávedamos
po su bendrosios reliatyvumo teorijos pa- kitos sàveikos kvantinë teorija. Standarti- pakeistos taisyklës, panaðios á Feinmano
teikiamu rezultatu. Taip pat sutapo teori- niame modelyje gaunama, kad, didëjant diagramas, ir naudojamos kilpos, dël ku-
jos ir eksperimentø rezultatai matuojant daleliø energijai, ryðiai ir jëgos turi silpnë- riø atsiranda sudëtingesni skaièiavimai, bet
radijo signalø vëlavimà ir atomo spektri- ti, o dalelës visos tampa laisvos. Taèiau ir tikslesnis rezultatas. Taèiau ši, kaip ir sty-
niø linijø poslinká gravitaciniame lauke. gravitacijos atveju, jei imame, kad maþas gø teorija, dar turi praeiti ilgà iðbandymø
Vis dëlto matuojant kosminiais mas- erdvëlaikio fliuktuacijas galima laikyti da- kelià, kol galës bûti patvirtinta.
tais sistema Saulë–Þemë yra labai maþa lelëmis (gravitonais), tuomet kylant ener- Nors gravitacija kol kas netelpa á ben-
ir tikimybë susidaryti gravitacinio læšio gijai didëja ir ðiø fliuktuacijø skaièius, am- drus ,,gamtos rëmus”, jos pradinis ap-
efektui yra nedidelë. Todël pirmieji duo- plitudë bei energija ir taip gaunami be- rašymas yra gerai þinomas. Atrodytø, jo-
menys buvo gauti stebint tolimas galak- galiniai rezultatai. kie efektai Þemës aplinkoje negali bûti pa-
tikø sistemas ir spieèius, kurie uþlenkia Nepaisant visø nesëkmiø, fizikai kuria stebimi, bet orbitiniø palydovø nuokrypiai
paèiø tolimiausiø kvazarø ðviesà. Kadan- naujus modelius ir teorijas. Viena ið teorijø fiksuojami bûtent dël gravitaciniø efektø.
gi ðie objektai yra patys tolimiausi, todël – supersimetrija. Praktiškai manoma, kad Vis dëlto pagrindinë Einðteino teorijos pri-
daug didesnë tikimybë, kad, šviesai sklin- ši teorija jau yra uþ standartinio modelio ir taikymo sritis tebëra astronomija, kurios
dant ið jø link mûsø, regëjimo kryptimi pa- jai tikrinti reikia aukðtesniø energijø, taèiau ðakos yra paremtos gravitacijos kaip ge-
sitaikys kitas objektas, galintis sufokusuoti visos viltys dedamos á LHC. Iš teorijos išei- ometrijos apraðymu. Todël galima tikëtis,
ir uþlenkti ðviesos srautà (6 pav.). na, kad kiekviena dabar þinoma elemen- kad ðios teorijos dëka dar sulauksime
Nepaisant pakankamo teorijos tikslu- tarioji dalelë turi atitinkamà supersimetri- naujø atradimø.
Vazalinskui –
Akad. Veronika VASILIAUSKIENË
Pradëjæs veiklà tarpukario Lietuvoje,
Vytautas Vazalinskas daug padarë orga-
nizuojant bei plëtojant þemës ûkio moks-
lo institucijas, kuriant Lietuvos þemdirbys-
tës institutà, jo bandymø stotis ir filialus,
diegiant tyrimø rezultatus praktikoje, bu-
100 metø Prof. P.Vasinauskas rašo, kad „... Lie-
tuvos kaimui po karo V.Vazalinskas buvo
tobulino Vytautas Vazalinskas ir Balys Ða- per daug inteligentiškas, todël valdþia 1946
vo pirmasis šio instituto direktorius.
banavièius, po metus staþavæsi Danijos metais jam pasiûlë Lietuvos mokslø aka-
V.Vazalinskas buvo labai gabus ir darbð-
bandymø stotyse. Noriu pabrëþti, kad ðios demijoje steigti Þemës ûkio institutà“.
tus þmogus, gamtos apdovanotas neeiline
trijulës (turima galvoje ir prof. Juozà Ton- 1946–1953 m. V.Vazalinskas buvo Lie-
atmintimi bei analitiniu màstymu. Norint vi-
kûnà) simbiozës rezultatas – sveikos tradi- tuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ins-
sapusiðkai ávertinti jo atliktus darbus, reikë-
tø ilgai studijuoti jo mokslinæ, pedagoginæ,
agronominæ, vadybinæ ir kità veiklà.
Vytautas Vazalinskas gimë 1910 m. ko-
Nuotrauka ið V. ir A.Ðidlauskø ðeimos archyvo
klonavimas
(1962); karpis (1963); avis Doli (1996);
bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 ško-
tiðki parðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Kse-
na (2000 rugpjûtis); indiškas gauras No-
kaip iððûkis
jus (2001 sausis); karvës Alfa ir Beta
Pijus GIRDZIUÐAS (2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001);
kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002);
teisei
Teisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas, triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aida-
kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti, ho brangakmenis (2003 geguþë) ir Jutos
jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis. pionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus
Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima lais- (2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkë
vai gyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir staty- ganizmø sukûrimas. Jau daugiau kaip 100 Ralfas (2004); maistinës muselës (2004);
ti. Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuo- metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmø vandens buivolas Samrupa (2005); vilkës
jama su þmogaus gyvybe ir kiekvienas ne- savybes nulemia genai, taèiau ir aplinka Snuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005);
pavykæs bandymas reikðtø pradëto þmo- turi be galo didelæ átakà. Klonuojant neap- šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupra-
gaus þûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëji- vaisintos kiauðialàstës branduolys pakei- nugaris Indþaz (2009).
mo momentà bus norimas ne dël jo pa- èiamas genetine medþiaga, paimta ið ki- Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klo-
ties. Jo bus laukiama ne kaip unikalaus tos kûno làstelës, ir stimuliuojama elektros navimas – tai toks dauginimosi bûdas, kai
asmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti, srove, kad iðsivystytø embrionas. vyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiau-
pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu. Kada tai prasidëjo? Klonavimas nëra ðialàstës iðimamas branduolys, á jo vietà
Netrukus ir þmogaus gyvybë gali tapti koks nors baisus ir nepaprastas atradimas. perkeliamas somatinës làstelës branduo-
preke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyz- Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gy- lys su visa norimo klonuoti individo gene-
dá, kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiai vybës Þemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëti- tine informacija (tada turi gimti individas,
tapo realus niekam net nepastebëjus, kaip nai populiarus (netgi neskaitant þmogaus identiškas norimam klonuoti individui).
tai ávyko. veiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, o Terapinio klonavimo tokia pat klonavi-
Kas yra klonavimas? Klonas – gene- teisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia at- mo technika, kaip ir reprodukcinio. Tech-
tiškai identiškas organizmo palikuonis, at- siradæs ir iki ðiol puikiai veikiantis daugini- niškai ámanoma klonuoti individo kûnà, bet
siradæs vegetacinio dauginimosi bûdu. Ki- mosi bûdas. Visi gyvi padarai, kurie daugi- klonuoti individo kaip asmens neámanoma,
taip sakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pa- nasi nelytiniu bûdu, klonuoja patys save. nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasi-
sirodë pirmieji straipsniai, kuriuose buvo Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abi në bûtybë. Bûdami identiškos kûno san-
teigiama, kad ámanoma kurti genetiðkai dukterinës làstelës gauna tokius paèius ge- daros, klonuoti individai bus visiškai skir-
identiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, ko- nus, kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai tingi asmenys. Terapinio klonavimo tikslas
pijas. O 1996 m. britø mokslininkas Ianas – ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþui yra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis li-
Willmutas praneðë, kad klonavo avá Doli. gali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galo gomis (pvz., Alzheimerio liga, diabetas) ser-
Klonavimui buvo panaudota pieno liaukos drieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tiks- gantá suaugusá individà, persodinti labora-
làstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma las – sukurti tikslias turimø labai didelio pro- torinëmis sàlygomis uþaugintus organus.
– teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liau- duktyvumo gyvuliø kopijas. Pvz., áprastai Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimen-
kos làsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làste- veisiant karves, palikuonës paveldi tik pu- tus ir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gy-
lë buvo sulieta su kitos avies kiauðialàste, sæ jø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus. vybë yra sunaikinama dël potencialios nau-
prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gauta Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi vi- dos kitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tiks-
surogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis, sus, o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klo- lai gydyti ligonius pateisina priemones –
kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Vis no lytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûno embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitam
dëlto sëkmës procentas nedidelis – po su- lyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bus gyvam padarui per galvà trokšdami sau ge-
liejimo gautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1 tik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai. ro? Tas pats, kas klausti, ar padëtume gat-
ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkas 5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnë vëje uþpultam þmogui.
Ianas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klo- grûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinës Klonavimas – tai visø pirma pagalba
navimas jau leido manyti, kad þmogaus klo- manipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitos þmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagy-
navimas yra ranka pasiekiamas. Kita ver- taðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas – domø ligø, padidinti atsparumà joms, ga-
tus, pradëti kelti esminiai klausimai: ar tai originalus kumelës ir asilo kryþminimo re- limybë sukurti ligoms atsparø individà ir
tikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuoto zultatas. Na, o paties klonavimo pradþia lai- taip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pat
vaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûri- kytini 1952 m., kai buvo klonuotas buoþ- tai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios ne-
mas neprieðtarautø þmogaus orumui? galvis. Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas, gali susilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti,
Klonavimas apibrëþiamas kaip vieno- dirbdamas Oksfordo universitete, paskel- kad naujø technologijø naudojimas, sie-
dø, taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø or- bë, jog klonavo Pietø Afrikos varles. kiant gràþinti þmogui sveikatà, kompen-
Transportui
kytis nuostatos, kad intervencija siekiant baudà arba ákalinant iki penkeriø metø.
modifikuoti þmogaus genomà gali bûti at- Matyti, kad ástatymø leidëjai bando
siûlomi varikliai,
liekama tik profilaktikos, diagnozavimo ar kovoti su netinkamais klonavimo bûdais.
gydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai inter- Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ási-
kurie neterðia
vencija nesiekiama modifikuoti palikuoniø tikinimø ir moralës normø, pritaria natû-
genomo, ir tais atvejais, kai ástatymui lei- ralumui ir nusistovëjusiam þmogaus at-
dþiant mokslinius tyrimus su dirbtinai ap-
vaisintais embrionais garantuojama atitin-
siradimo bûdui santuokoje. Visi turi skir-
tingø interesø – komercija, gydymas, gamtos
kama embriono apsauga. Kurti þmogaus smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti á
embrionus moksliniams tyrimams yra tuos klodus, kurie nëra skirti þmogaus Panaudojus nuolatinius magnetus
draudþiama (D.Britanija, Belgija). rankø darbui. „Kartais mokslo paslaptys kaip judesio transformatorius pavyko su-
Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelis turi bûti neámintos, to reikia, kad liktume kurti tobulus mechaniniø virpesiø ir ban-
þmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui. þmonëmis“, – sako bioetikos specialis- gø generatorius. Uþ sukurtà jø veikimo
Baimes dël galimybës taikyti klonavimà tas kunigas prof. dr. Andrius Narbekovas. principà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo
TSRS iðradimà, pripaþintà pionieriðku, t.y. Toliau plëtodamas tyrimus, akademi- statoriaus ir rotoriaus garantuojamas ki-
pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu kas K.Ragulskis sukûrë varikliø, pagrás- nematiškai.
1980–1992 m. ištobulino ðiø varikliø veiki- tø nuolatiniais magnetais, veikimo prin- Tokie varikliai gali pakeisti vidaus de-
mo principà ir gavo pripaþintø aðtuoniø ið- cipus. Jø esmë – magnetø komponavi- gimo variklius transporte (automobiliuo-
radimø liudijimus. Vëliau, reorganizavus mas ir ávedami papildomi judesiai. Pa- se, motocikluose, dviraèiuose, nedide-
K.Ragulskio veiklà, nebebuvo galimybiø tentuoti jø nepavyko dël per dideliø ið- liuose lëktuvuose ir skraidymo aparatuo-
plëtoti tyrimus ir išradimus bei tø genera- laidø. Todël apie tokiø varikliø veikimo se, laivuose), elektros gamyboje (pa-
toriø ágyvendinimà praktikoje. Sukurti vir- principà prieš daugiau negu dvejus me- vyzdþiui, turistai gali panaudoti tokius va-
pesiø ir bangø suþadinimo generatoriai turi tus K.Ragulskis paskelbë straipsná þur- riklius su elektros generatoriais) ir kitose
svariø privalumø palyginti su ligšioliniais. nale „Journal of Vibroengineering“. srityse. Be to, sëkmingai kuriamos mag-
Jie gali bûti nuo mikro iki makro pagal ga- Jame pateiktas pavyzdys variklio, kuris netiná laukà izoliuojanèios medþiagos.
lingumà, gali bûti ir daugiakoordinatiniai, susideda iš statoriaus su dviem magne- Visa tai atveria galimybes saugoti
maþo svorio, lengvai valdomi pagal gene- tø eilëmis ir rotoriaus su viena magnetø mûsø aplinkà nuo tarðos.
ruojamø procesø charakteristikas. eile. Varikliui veikiant aðinis judesys tarp
Dailininkas,
baldininkas Jonas Nr. 1662, þemës sklype, esanèiame Ei-
veniø g. 5, jau baigia árengti. Namø pir-
màjá aukðtà sudarë valgomasis, virtuvë,
Prapuolenis
miegamasis, ,,salionas‘‘ (sàvoka pagal
projektà – aut.). Antrajame aukðte supro-
jektuotos valgomojo, miegamojo, virtuvës
ir kambario patalpos (Kauno apskrities ar-
Asta NAURECKAITË chyvas. F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 5).
Jonas Prapuolenis 4-àjá dešimtmetá
Greta valstybës saugomø nekilnoja- greta gyvenamojo namo pastatë papras-
møjø kultûros vertybiø – Kauno klinikø formos valdybos perleidimo aktu. Sklypo tos ir santûrios architektûros pastatà,
statiniø komplekso ir Kauno tvirtovës 7- plotas sudaro 3 tûkst. kvadratiniø metrø ir kuriame ásteigë privaèià baldø dirbtuvæ.
ojo forto – Þaliakalnyje, maþoje Eiveniø yra iðsidëstæs greta Geidamavièiaus þe- Ji 1932–1934 m. funkcionavo kaip Ðvieti-
gatvelëje, stovi þymaus Lietuvos dailinin- mës pietuose, A.Prapuolenio rytuose, Mar- mo ministerijos remiama mokymo studi-
ko ir baldininko Jono Prapuolenio (1900– tisiaièio vakaruose, o ðiaurëje – Eiveniø gat- ja. Èia iki ðiol laikomi dailininko sukurti
1980) sodyba. vës (kalba netaisyta – aut.). Numatyta pri- darbai, iðsaugota darbo vieta su auten-
Taisyklingos konfigûracijos sklype statyti statiná ið medþio, 2-jø aukðtø, deng- tiðkais baldininko árankiais.
išsaugota visa autentiška aplinka. Joje yra tà skarda, ðildomà krosnimis. Iki ðiol iðlaikæs autentiðkus droþinë-
sodybos pagrindinis gyvenamasis namas, 1932 m. sausio 28 d. statybos komi- tus langø apvadus, droþinëtà verandà ir
baldø dirbtuviø studija, vasarnamis, sodas. sijos pirmininkas, Kauno miesto burmist- pastato frontonà vasarnamis, maþas na-
Gyvenamasis namas Jono Prapuole- ras ir Kauno miesto inþinierius praneðë melis, apsuptas Jono Prapuolenio áreng-
nio pastatytas 1926 metais. Dailininko Kauno miesto policijos vadui, kad Kau- tø aviliø (ið medþio kamieno ar standar-
þmona E.Prapuolenienë prisimena, kad no miesto statybos komisija leidþia „pil. tinës formos). Taip pat sklype stovi pa-
namui statyti Jonas Prapuolenis panau- Jonui Prapuoleniui pagal patvirtintà brai- vësinës ir duðo fragmentai, stogastulpis,
dojo ðioje vietovëje augusiø topoliø me- þiná pastatyti dalá gyvenamo medinio dvie-
dienà. Suprojektuoto pastato fasadø archi- jø aukðtø namo (buv. VII forte) Eiveniø gat- Dailininko ir baldininko Jono
tektûriniam sprendimui bûdingas santûru- vëj Nr. 5, bet su sàlyga, kad: 1) atstumas Prapuolenio sodyba
mas ir lakoniðkumas. Staèiakampiø lan- nuo dûmtraukiø vidaus iki mediniø daliø
gø eilës horizontaliai skaido taisyklingà sta- bûtø ne maþesnis kaip 27 cm; 2) bûtø
èiakampá pastatà, kuris dar papildytas kviestas miesto Statybos Skyriaus atsto-
dviem aukðtais su rûsiu ir á kiemo pusæ vas dedant namø pamatus ir galutinai uþ-
suformuota terasa. Pagrindinëse namo du- baigus visus statybos ir árengimo darbus,
ryse árengta spalvoto metalo durø ranke- prieð ágyvendinant gyventojus; 3) techni-
na ir paðto dëþutë su iðgraviruotu uþraðu kinæ prieþiûrà pasiimtø asmuo, turás teisës
,,E. J. Prapuoleniai‘‘, iðlikusi iki ðiø dienø. vesti statybà“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 4)
Kauno apskrities archyve saugomas (kalba netaisyta – aut.). Statybos metu
gyvenamojo namo priestato statybos pro- techninæ prieþiûrà ásipareigojo vykdyti di-
jektas. Archyvinëje byloje esanèiame Jo- plomuotas inþinierius architektas N.Ma-
no Prapuolenio, gyv. Kaune, Eiveniø g. 5 èiulskis, gyv. Kaune, Viðinskio g. 27, bt.
(7 fortas), prašyme, kurá Kauno miesto sta- Nr. 3. Todël leidimas gyvenamajam namui
tybos komisija gavo 1932 m. sausio 19 d., pristatyti Kauno miesto savivaldybës bu-
rašoma: „Pristatydamas projekto braiþi- vo išduotas 1932 m. geguþës 23 dienà.
nius su nuoraðu, praðau Statybos Komisi- Po metø, 1933 m. lapkrièio 29 d., pra-
jà leisti man dastatyti antrà galà namo neðimu Nr. 3 Jonas Prapuolenis Kauno
esanèio Kaune“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. miesto savivaldybei praneðë, kad na-
3). Šiame prašyme nurodoma, kad Jono mus, statomus pagal statybos komisi-
Prapuolenio þemë yra valdoma Þemës re- jos 1932 m. sausio 28 d. iðduotà leidimà
Treèiojo amþiaus
se Lietuvos miestuose.
Sëkmingai dirba ásisteigæ filialai: Klai-
pëdoje (1996), Panevëþyje (1998), Kaune
ir Kauno apskrityje (1999), Ðiauliuose
ið Ðiaurës
2009). Uþgavëniø kaukëmis profesorius
S. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965
m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lie-
tuviø kalendorinæ tautosakà, kurioje kau-
sutiktuvës
këms Uþgavëniø paproèiuose skirta ne-
Juozas SKOMSKIS
Grupë
konferencijos
dalyviø
Atmosferos
Juozas Al. Krikštopaitis, keldamas klau-
simà, apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos is-
torikams tarptautiniuose forumuose, api-
bendrino savo keliø deðimtmeèiø patyri-
refrakcija
Prof. Audrius DUBIETIS
II mûsø eros amþiuje graikø filosofas tanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðvie-
mà. Ptolemëjas pirmasis pabandë paaiðkinti sos lûþio (refrakcijos) atmosferoje prie-
Baigiant sekcijos darbà LMIF bendri- atmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuomet þastys, kurios pasirodë sudëtingesnës.
jos nariø susirinkime buvo numatytos da- buvo manoma, kad Þemæ supa vienodo Ðviesos refrakcija atmosferoje atsiran-
lyvavimo ðiø metø tarptautinëse konferen- tankio oro atmosfera, gaubiama kur kas da dël regimojo oro tankio kitimo iðilgai
cijose Barselonoje ir Taline gairës. Taip retesnio eterio – paslaptingojo penktojo þvilgsnio linijos: þvelgiant horizonto
pat buvo nuspræsta netrukus LMIFB va- elemento, kurio buvimà IV amþiuje prieð kryptimi, oras yra kur kas tankesnis, nei
dovybës nariams aptarti konkreèius da- mûsø erà postulavo þymûs graikø filo- þvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Pa-
lyvavimo klausimus, taip pat XXV tarptau- sofai Anaksagoras ir Aristotelis. Ptolemë- lei horizontà sklindantiems ðviesos spin-
tinës Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir filo- jas manë, kad ðviesos spinduliai lûþta re- duliams atmosfera tampa panaði á gra-
sofø konferencijos organizavimo Vilniuje tesnio eterio ir tankesnio oro sandûroje, dientinæ terpæ: èia oro tankis, taigi ir lû-
(2012) reikalus. Konferencijos sekcijø ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji pa- þio rodiklis smarkiai priklauso nuo ste-
darbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis ir dëtis dangaus skliaute, panaðiai kaip þiû- bëjimo krypties. Tokioje aplinkoje ðvie-
L.Klimka. rint nuo kranto po vandeniu esantis ob- sos spinduliø lûþio kampas keièiasi pa-
Konferencijos programà uþbaigë dvi jektas matyti ðiek tiek kitoje vietoje. Pto- laipsniui ir spinduliø kelias yra iðkreivi-
kviestiniø profesoriø paskaitos, praturtin- lemëjo aiðkinimas, nors ir buvo gerokai namas. Ðviesos spinduliai ima sklisti ne-
tos gausiomis dokumentinëmis nuotrau- supaprastintas, gana tiksliai atskleidë at- be tiesiomis, bet kreivomis trajektorijo-
komis bei schemomis. LMA narys ko- mosferos refrakcijos reiðkinio esmæ, o mis, o stebëtojas objektà mato kreivo
respondentas profesorius Algimantas Ptolemëjo atmosferos modeliu ir jo pa- ðviesos spindulio liestinës kryptimi. At-
Grigelis kalbëjo apie Aliaskos geologi- siûlyta atmosferos refrakcijos samprata siþvelgus ir á tai, jog Þemë yra apvali,
nës sandaros praeitá ir dabarties aktuali- buvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádo- ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys ið
jas, susijusias su geografijos ir socialinës mu tai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuo- uþ atmosferos ribø esanèio objekto, sa-
kaitos istorija; jis papasakojo apie vienin- laikiðkai suformulavo olandø astronomas vo kelyje kerta labai ávairaus tankio at-
telá Plaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Alias- ir matematikas W.Snelijus tik 1621 me- mosferos sluoksnius, ir jø kreivumas tam-
koje. Priminsiu: vienas ið pagrindiniø pro- pa netolygus. Kuo arèiau horizonto yra
tais. Tobulëjant astronominiams instru-
fesoriaus kelionës tikslø ir buvo apsilan- mentams ir iðradus teleskopà, XVI a. da- ðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðvie-
kymas ðiame unikaliame muziejuje, ási- nø astronomas T.Brahë išmatavo daugy- sos spinduliø kelias iðkreivinamas, todël
kûrusiame prieð kelerius metus Haines bæ ðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias ast- þiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos ref-
miestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilan- ronominës refrakcijos lenteles, kuriomis rakcijos efektai pasireiðkia labiausiai. Tai-
kymas èia turëjo sekà – kilo iniciatyva ilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekant gi, kalbant apie labai maþø matmenø ob-
steigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profe- ávairius astronominius stebëjimus. T.Bra- jektus – þvaigþdes ar planetas, dël atmo-
sorius ið JAV Ph.d. Romualdas Švied- hë iðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tik- sferos refrakcijos skiriasi regimoji ir tikro-
rys supaþindino auditorijà su jo paties roji padëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðvie- ji jø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimi
naujausiais tyrinëjimø rezultatais, atsklei- sulys yra arèiau horizonto, ir nustatë, kad ir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðá
dþianèiais mûsø tëvynainio Juozapo Var- prie pat horizonto vidutinis regimosios ir skirtumà nëra lengva, o norint já ávertinti
sevièiaus ekspedicijø ir atradimø Pietø tikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (ref- reikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimo
Amerikoje epizodø ypatybes (XIX a.). rakcijos kampas) siekia 35 kampo mi- ar laidos laikà.
nutes (35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5o). Taèiau atmosferos refrakcijos efek-
Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslap- tas sukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðki-
tingoji, uþpildanti kosminæ erdvæ sub- niø, kuriuos galima stebëti plika akimi.
stancija – eteris neegzistuoja, ir nusta- T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiø
èius atmosferos sluoksniø struktûrà bei astronomas J.Kepleris pirmasis atkreipë
R.Balèiûno nuotr.
vos ir perregimos aureolës – atmosferos.
Þemës atmosfera, kaip ir bet kuri ki-
ta optinë terpë, pasiþymi dar viena sa-
vybe: oro lûþio rodiklis, nors ir labai ma-
þai, taèiau skiriasi skirtingo bangos ilgio
(spalvos) ðviesai. Lûþio rodiklio priklau- 5 pav. Spalvotas prie horizonto esanèios
ðeðëlio uþtemdyta Mënulio disko dalis në- somybë nuo bangos ilgio vadinama dis- Veneros pjautuvas – atmosferos refrakcijos
ra visiðkai tamsi, o silpnai ðvyti tamsiai persija. Oro lûþio rodiklis yra labai ma- ir dispersijos rezultatas
raudona spalva (4 pav.). Tai Þemës ðeðë- þas (1,0003), o lûþio rodikliø skirtumas
lyje esanèià Mënulio disko dalá apðvieèia paèioms kraðtinëms regimojo Saulës èioms ðilto ir besileidþianèioms ðalto oro
dël refrakcijos Þemës atmosferoje uþlin- spektro spalvoms, mëlynai ir raudonai, masëms, labai greitai keièiasi ir ðviesos
kæ Saulës spinduliai. Ðiems spinduliams tëra vos 1/20000, taèiau to jau pakanka, refrakcijos kampas. Kadangi þvaigþdës
pakeliui tenka áveikti dvigubai tankesná at- kad refrakcijos kampai ávairiø spalvø nuo mûsø yra nutolusios milþiniðku at-
mosferos sluoksná, lyginant su tuo, pro ðviesos spinduliams ðiek tiek skirtøsi. Dël stumu ir tëra taðkiniai, neturintys kampi-
kurá besileidþianèià Saulæ mato ant þemës dispersijos mëlyni ir þali ðviesos spindu- niø matmenø ðviesos ðaltiniai, atmosfe-
esantis stebëtojas. Taigi visà Þemës at- liai, kuriems oro lûþio rodiklis yra dides- ros dispersijai iðskaidþius baltà þvaigþ-
nis, lûþta didesniu kampu, nei geltoni ar dës ðviesà á spalvas, kiekvienu laiko mo-
raudoni, kuriems oro lûþio rodiklis ma- mentu á þvilgsnio linijà pakliûva vis kitos
þesnis. Paprastai atmosferos dispersijos spalvos þvaigþdës ðviesa, ir þvaigþdë
efektas yra toks menkas, kad plika aki- ima mirgëti. Taip pat sakoma, kad, netgi
mi jo áþiûrëti neámanoma. Taèiau, paþvel- gerai nepaþástant dangaus, planetas
gus á þemai prie horizonto esanèià Sau- lengva atskirti nuo þvaigþdþiø, kadangi
læ pro teleskopà, galima pastebëti, kad planetos nemirga. Tai turi daug tiesos.
virðutinis Saulës disko kraðtas turi þalià Planetos turi kampinius matmenis, o pro
(retkarèiais, esant labai skaidriam orui, teleskopà galima áþiûrëti jø diskus, kuriø
þydrà ar net mëlynà), o apatinis – rau- skersmuo paprastai yra palyginamas ar
donà apvadà. Ðá reiðkiná pirmà kartà pa- didesnis uþ refrakcijos kampø skirtumà
stebëjo ir 1873 m. apraðë anglø astro- skirtingø spalvø ðviesos spinduliams.
nomas D.Vinstenlis. Spalvotø Saulës dis- Skirtingø spalvø spinduliams dël atmo-
R.Balèiûno nuotr.
ko apvadø storis tesiekia vos keliolika sferos dispersijos net ir ðiek tiek pakei-
kampo sekundþiø. Jei stebimo objekto tus sklidimo kryptá, á þvilgsnio linijà vis
kampiniai matmenys yra maþi ir palygi- tiek patenka skirtingø spalvø spinduliai
nami su atmosferos dispersijos mastu, at- ið skirtingø planetos disko vietø, spalvos
mosferos dispersijos efektas pasireiðkia persikloja, ir stebëtojas mato baltà, ne-
4 pav. Dalinis Mënulio uþtemimas: Þemës nuostabia spalvø gama. Tokie objektai mirganèià planetos ðviesà. Jei oro tur-
ðeðëlyje esanti Mënulio disko dalis yra kaip tik yra planetø diskai, kuriø kampi- bulencija labai didelë, aiðku, mirga ir pla-
tamsiai raudona, kadangi jà apðvieèia niai matmenys siekia vos keliolika ar ke- netos, ir net tolimos miesto šviesos.
Þemës atmosferoje uþlinkæ raudoni Saulës
liasdeðimt kampo sekundþiø. Taip siau- Bus daugiau
spinduliai
aktua
VGTU Statybos fakulteto Statybiniø ne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkai
medþiagø katedra liko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbinti
kituose Statybos fakulteto padaliniuose,
Nepastebimai greitai bëga laikas. Ro- mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institu-
dos, dar tik vakar prasmingai paminëjome cijose. Tai Valentinas Antanovièius, Dona-
Statybiniø medþiagø katedros trisdeðimt- tas Lipinskas, Kæstutis Lukošius, Andrius Ðios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Ne-
metá, o ðiø metø kalendorius jau ragina Þukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertaci- seniai pateiktos rekomendacijos AB „Alks-
rengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniø jas apgynusiø katedros doktorantø dësty- ta“, ádiegta putø polistireno taros trupini-
medþiagø tematikos paskaitos studentams ti, tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þu- mo linija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizø
pradëtos skaityti gerokai anksèiau, negu rauskienë, Dþigita Nagrockienë, Olga Kizi- dujø silikato“ gamyklai rekomenduota,
buvo ákurta tokio pavadinimo katedra Sta- nieviè, Jurgita Malaiðkienë. kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo be-
tybos fakultete – 1962 metais. Savo kasdie- Labai daug dëmesio skiriame patenti- tono technologijas ir pluoðtinius priedus.
næ veiklà su Gedimino technikos universi- niam darbui, kuris yra neatsiejama moksli- UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplësti
tetu susiejau 1993 metais. Iš pradþiø pa- nio darbo naujumo dalis. Apskritai per pas- gaminamos produkcijos asortimentà ir kt.
skaitas skaièiau Darbo ir gaisrinës saugos, taruosius penkerius metus katedros dar- Kurdami naujas geresniø savybiø me-
o vëliau ir naujai ákurtos katedros studen- buotojø kasdienæ mokslinæ veiklà vainika- dþiagas, galvojame, kaip utilizuoti techno-
tams. 1996 m. man patikëta vadovauti Sta- vo patentai („Polistirenbetonio miðinio ga- genines atliekas, tokias kaip katalizatoriai,
tybiniø medþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigoji- mybos bûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Se- padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos,
mà vykdþiau ilgiau nei deðimtmetá. zemano, A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspari disperguotos naudotø betono, silikatiniø,
Nesu iðskirtinis. Katedros bendruome- ðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Ma- keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. To-
në gana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuo- èiulaièio, J.Malaiðkienës, „Sieninë medþia- kiomis kryptimis savo temas plëtoja kated-
ja ne vienas dëstytojas, mokslo darbuoto- ga ið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kaz- ros doktorantai ir jaunieji mokslø daktarai.
jas, su kuriais kartu pravërëme ðio univer- ragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Grei- Per pastaruosius penkerius metus die-
siteto padalinio duris. Prof. Albinas Gailius, tai kietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. – nos ðviesà iðvydo net trys katedros moks-
doc. Algimantas Pranas Naujokaitis kated- A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus). lininkø monografijos. Tai A.Kazragio ir
roje darbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof. Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Ka- A.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos ir
Antanas Laukaitis èia darbo metus skai- minskas, V.Ravnialièevas, A. Kuliniè, dirbiniai su gamtiniais organiniais uþpil-
èiuoja nuo 1994 metø. Tai tik keli, bet pa- A. P. Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Ma- dais“, A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautok-
tys ryškiausi pastovumo, atsidavimo ka- laiðkienë kartu su daktaro diplomu tapo ir lavis akytasis betonas ir kompozitiniai jo
tedrai pavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai, patento autore. Taigi katedros mokslinin- dirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës
kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuos kai yra deðimties patentø autoriai. „Maþo poringumo statybinë keramika ið
daugiau kaip trisdeðimt metø mus labai ið- Šiandienos aktualiausia problema yra vietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to,
prusino, pastebimai pakilo bendras kated- darni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos me- Statybiniø medþiagø katedros darbuoto-
ros darbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiais dþiagø ir dirbiniø gamyba. Tai ápareigoja jai per pastaruosius penkerius metus pa-
padalinio gyvavimo metais laipsniuotiems mokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines ir rengë ir išleido 16 mokomøjø knygø ir vie-
dëstytojams, mokslininkams suskaièiuoti ateities konstrukcines medþiagas ir tech- nà elektroniná vadovëlá. Rengiamas vado-
ir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar be- nologijas. Todël dabar Statybiniø medþia- vëlis apie statybines medþiagas, jø gamy-
veik visi dëstytojai yra apgynæ daktaro di- gø katedros bendruomenë susitelkusi kva- bos technologijas ir naudojimo galimybes.
sertacijas, ávykdæ habilitacijos procesà. lifikaciniam darbui „Naujø statybiniø kon- Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mo-
Katedra rengia statybos inþinerijos bei glomeratø ið vietiniø resursø kûrimas, sa- kymo priemoniø rengimas ir leidimas.
medþiagø inþinerijos mokslø krypèiø dok- vybiø tyrimas ir naudojimo galimybës“. Pa- Tarptautinës mokslinës konferencijos
torantus. Statybiniø medþiagø katedroje sirinkta tema ápareigoja tirti ir kurti naujas rezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidai
daktaro disertacijas parengë ir sëkmingai termoizoliacines medþiagas, ávairios pa- ir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakulteto
apgynë net 11 doktorantø, kuriems vado- skirties betonà, gipso dirbinius, keramikà, tarptautinës mokslinës konferencijos „Nau-
vavo prof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulai- daþus, medienos gaminius ir kt., taip pat jos statybinës medþiagos, konstrukcijos ir
tis. Dabar doktorantams vadovauja R.Ma- teikti rekomendacijas gamybininkams. technologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi
alijos
èius pradëjo didëti, nes katedros darbuo- èiau nemaþai absolventø dirba statybiniø
tojai jau kelerius metus Statybos fakulteto medþiagø gamybos ámonëse ir statybos
studentus intensyviai supaþindino su Sta- firmose, statybos, projektavimo centruo-
tybos medþiagø ir dirbiniø programa. Šioje se, komercijos ámonëse. Remiantis pasta-
veikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedros røjø penkeriø metø statistiniais duomeni-
sios minëtos teminës konferencijos presti- studentai. Be to, sukurtas katedros rekla- mis, 54 procentai mûsø bakalaurø dirba
þiniame praneðimø leidinyje išspausdinti 14 minis lankstinukas, pranešimas – pristaty- pagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magist-
katedros darbuotojø moksliniai straipsniai. mas, reklaminis vaizdo filmas apie kated- rantûroje pagal ávairias programas VGTU,
Per penkmetá katedros mokslininkai kartu ros kasdienybæ, publikuojami straipsniai KTU ir kituose universitetuose.
su bendraautoriais ISI Web of Science duo- apie katedros mokslo rezultatus ávairiuose Yra absolventø, baigusiø mûsø magist-
menø bazëje paskelbë daugiau kaip 30 leidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Moks- rantûros studijas ir dirbanèiø Aplinkos mi-
moksliniø straipsniø. las ir technika“, „Gedimino universitetas“, nisterijoje (2), Standartizacijos departamen-
Katedra bendradarbiauja su respubli- „Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.). te (2), Statybos produkcijos sertifikavimo
kos ir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis. Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusá centre (2), Termoizoliacijos institute (10).
Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra, rudená katedros pirmosios pakopos studi- Dauguma mûsø absolventø dirba tie-
taip pat su KTU Architektûros ir statybos, jø programà studentai rinkosi nelabai no- siogiai gamyboje ar jos valdyme. Sëkmin-
Lietuvos energetikos institutø mokslininkais. riai. Atsiliepë nepatrauklus paèios progra- giausiai ásidarbina VÁ „Problematika“, „UAB
Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegzti mos pavadinimas, pasikeitusi stojimo tvar- Maxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Pane-
su Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jau ka (stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anks- vëþio keliai“, UAB „Kerista“, UAB „Varpa
tapo Vilniaus Gedimino technikos univer- èiau, bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauro Records“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB
siteto padaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia ka- programa taptø patrauklesnë, ketinama jà „S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Marku-
tedros bendradarbius ir studentus su Gla- ið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pa- èiai“, UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø sili-
morgano universitetu ir su mokslininkais ið kopos studijø programos pavadinimà „Sta- kato“ gamykloje bei kitose ámonëse, firmo-
Rusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos, tybos medþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inova- se, centruose.
Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Uk- tyviø statybos produktø gamyba“. Kartu ið Dël finansiniø problemø sunku ásigyti
rainos. Pastaraisiais metais pradëta bendra- esmës atnaujinti dëstomus programos mo- mokymui skirtos aparatûros ir árangos.
darbiauti su Varšuvos technologijos univer- dulius. Á programà bus átraukti ir keli nauji Šiems reikalams kol kas skiriama palygin-
sitetu. Katedra bendradarbiauja su Aplin- dalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausios ti labai maþai lëðø. Katedrai daug padeda
kos ministerija, Lietuvos standartizacijos de- literatûros, baigiame rengti naujas moko- VGTU Termoizoliacijos instituto geranorið-
partamentu, statybiniø medþiagø ir dirbiniø màsias knygas ir vadovëlius. Stengsimës ka parama, talka studijø procese.
gamybos ámonëmis bei jø atstovais. aktyviai diegti ir naujus mokymo metodus Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriø
Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþ- (skatinsime probleminá màstymà, savaran- metø katedros darbus, galima dràsiai sa-
sienio partneriø bendram tarptautiniam kiškà darbà, mokymàsá visà gyvenimà). kyti, kad neblogai padirbëta. Ðiandiena ke-
projektui rengti, taip pat bandome prisi- Studijuoti magistrantûroje Statybos fa- lia naujas uþduotis, ápareigoja naujiems, dar
jungti prie jau vykdomø projektø. kultete rodo norà studentai ið uþsienio uni- svarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kad
Statybiniø medþiagø katedra yra pasi- versitetø (pvz., Japonijos, Ispanijos). To- darbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø ka-
raðiusi bendradarbiavimo sutartis su Lie- dël numatome iðplësti dalykø, kurie bûtø tedros bendruomenë nepagailës jëgø, þi-
tuvos ámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB dëstomi anglø kalba, skaièiø. niø, patirties nûdienos aktualijoms spræsti.
„Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „Wavin Mûsø studentai turi galimybæ vykti stu- Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniø
Baltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieð- dijuoti á uþsiená pagal „Erazmus“ programà. medþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. Gin-
gaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departa- Ðios studijø mainø programos trukmë uþ- tautas Skripkiûnas. Tai 48 metø pakanka-
mento prie Vidaus reikalø ministerijos sienyje 1–2 semestrai. Kiekvienais mokslo mai patyræs vadovas, energingas, produk-
Gaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþ- metais treèio ketvirto kurso studentai turi tyvus mokslininkas ir pedagogas. Norisi jam
mezgæ glaudþius ir neformalius ryðius su galimybæ nuvykti studijuoti arba rengti bai- palinkëti geros kloties ir toliau pramintu ke-
daugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kurios giamàjá darbà uþsienio universitetuose, su liu vesti VGTU Statybiniø medþiagø kated-
talkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymo kuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal ros kolektyvà á naujas aukðtumas.
Bruno JASELSKIS
Èikagos Lojolos universiteto
profesorius emeritas Ar praeitis mus
moko?
Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universiteto
va. Tyrimai atitiko lotynø posaká errare hu-
manum est sed in errore perseverare tur-
pe (klysti yra þmogiška, bet klaidos nepri-
paþinti gëda). Net ir naudodami šiuolaiki-
næ matavimø technikà daþnai susiduriame
chemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Ja- su reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro
selskiu paþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietu- „patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pu-
vos pasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944 sëje du ávykiai sukëlë didelá chemikø susi-
metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs á domëjimà: vienas jø buvo „anomalaus po-
Amerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtus limerinio vandens“ atradimas, o antrasis –
mokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vai- šaltoji deuterio branduolinë sintezë elek-
kus, visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajo- trolizës bûdu naudojant paladþio katodà.
vos (Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà ir Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës che-
paskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jasels- mijos institute, 1968 m. išspausdino darbà,
kiai ne kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“. kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiø
Prof. Jonas GRIGAS anomalø polimeriná vandená. Šis atradimas
sukëlë didelá susidomëjimà visame pasau-
lyje, o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtø
Prieš mirtá (1953) Nobelio premijos lau- egzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristas tyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná van-
reatas Irvingas Lengmiûras (Langmuir ið fantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu. dená (taip pat ir mes savo laboratorijoje) ir
General Electric Labarotories, Schenecta- Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nes išaiškinti jo savybes. Jungtinëse Amerikos
dy, N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus ne- buvo propaguojamas Prancûzijos moks- Valstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvo
tapti patologinio mokslo aukomis. Savo pa- lø akademijos nario. lengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyri-
skaitoje Pathological science: scientific stu- Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greiti mams. Taèiau po trejeto metø (1972) buvo
dies based on non-existing phenomena elektronai, turintys pakankamai energijos, árodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuo-
(Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pa- gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He+ ja. Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savo
grásti neegzistuojanèiais reiškiniais) jis nu- atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kriti- ankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik ano-
rodo, kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniai kos, Devis-Bernis 1929 m. savo stebëji- malaus vandens iliuzija, bet ir Deriagino sie-
skatina patologiná mokslà: kai reiškinio dy- mus pristatë Amerikos nacionalinëje kis tapti Sovietø Sàjungos mokslø akade-
dis nepriklauso nuo to, kas já sukelia, kai mokslø akademijoje ir 1930 m. išspaus- mijos nariu. O Deriagino bendradarbiai
matuojamas reiškinys yra prie matavimo dino savo darbà. Fedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institu-
tikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog ma- Devis-Bernis savo išvadas pagrindë tà ir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þelezny
tuojama be galo tiksliai, kai darbø kritika yra klaidinga elektronø susijungimo su alfa da- dar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà,
atmetama kaip nereikðminga. Patologinis lelëmis hipoteze ir klaidingais skaièiavimais kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos.
mokslas iš pradþiø labai palaikomas, bet alfa daleliø ir elektronø energijos bei susi- Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinko-
ilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, pa- jungimo laiko trukmës matavimais. Tad De- tas (Lippincott) tvirtino infraraudonaisiais
tologinë teorija prieštarauja patirèiai. vis-Bernis, pats negalëdamas pakartoti sa- spinduliais iðtyræs polimerinio vandens
Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinë- vo rezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kri- spektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (Le-
jo keletà pavyzdþiø: Prancûzijos mokslø tika ir po poros metø (1931) atšaukë savo land Allen) išspausdino teoriná darbà, re-
akademijos nario Blondloto (Blondlot) ap- darbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliø miantá polimerinio vandens egzistavimà.
tiktus N-spindulius, Deivio-Bernio (Davis- stebëjimø rezultatas. Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tie-
Barnes iš Kolumbijos universiteto), Eliso- Lengmiûras, nagrinëdamas Elisono sà, kad teoretikai gali paaiðkinti net neeg-
no (Allison) ir kitus reiškinius. reiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiški- zistuojanèius reiðkinius.
Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildant ná per kelerius metus buvo išspausdinta per Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs gin-
geleþies vielà cilindre yra gaunami N- spin- du šimtus darbø moksliniuose þurnaluose. èas apie vandens skystosios fazës pasikei-
duliai, panaðûs á Rentgeno spindulius, ku- 1927 m. Elisonas Alabamos universi- timà kietàja virinant yra gana panašus á 1970
riuos praleidþia aliuminis, bet nepraleidþia tete tvirtino atradæs daug naujø elementø metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvir-
geleþis. Jie gali kauptis plytose. Daugelis ir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10-8 mo- tinama, kad, verdant distiliuotà vandená stik-
N-spinduliø pasekëjø išspausdino savo linës masës druskø kieká vandens tirpale. liniame inde, atsiranda maþas kiekis kietø-
darbus moksliniuose þurnaluose. Taèiau Elisono duomenis buvo sunku pakartoti, jø nuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikø
Vudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto la- ir po keleriø metø Amerikos chemijos drau- ir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio
boratorijoje árodë, kad tokie spinduliai ne- gija nutarë nespausdinti tokiø darbø. Kali- (Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-
Konkurencija ir
lio (1986) avarijø. Be to, atominës jëgai-
nës pagrástos urano izotopo (U-235)
skaldymu, kuris reikalauja gana sudë-
tingo U-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos,
religija
kurios iðtekliai taip pat yra riboti.
Vandenilinës branduolinës bombos
sukûrimas atskleidë naujas galimybes
panaudoti šià energijà þmonijos labui.
Ji duotø þmonijai neribotus išteklius pa-
lyginti švarios energijos. Nors Amerika kaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmo-
ir kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiai gø á nuodëmës kelià.
energijai kurti, kol kas ji dar savo iðlais- Dar didesniø abejoniø kilo dël suinte-
vinimo paslapèiø neatskleidë. Deuterio resuotumo, kurá Adamas Smitas ir vëliau
branduolinë sintezë bûtø, palyginti su kiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodë
U-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deu- kaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripa-
teris bûtø gaunamas ið jûros vandens. þástama, kad suinteresuotumas savo ruoþ-
Ið 28 000 litrø jûros vandens galima at- Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS tu ugdo disciplinà, nuolatiná savo padë-
skirti apie 4 litrus sunkiojo vandens ties pagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir ag-
(D20), kurio energija prilygtø milijonø lit- Nenuostabu, kad visos trys monoteis- resyvumà, kuris yra suprantamas kaip bû-
rø naftos energijai. tinës religijos – krikðèionybë, judaizmas tinybë, kad konkurencija bûtø efektyvi. O
Labai maþo kiekio deuterio ar van- ir islamas – turi savo poþiûrá á konkuren- tai sunkiai suderinama su krikðèioniðka
denilio branduolinë sintezë buvo gauta cijà. Tiesa, šie mokymai yra visø pirma nuostata: „Palaiminti nuolankieji“.
gana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bû- dvasiniai, todël vargu ar gali bûti parai- Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþi-
dø buvo paskelbtas 1970 m. televizijos dþiui taikytini vertinant ekonominës rea- no realios ekonomikos naudà, nors vi-
ekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farn- lybës moderniàjà konkurencijà. Taèiau sada buvo abejoniø, ar tos ekonomikos
sworth). Jo patentas naudoja sferinæ va- padeda geriau suprasti ir ávertinti moder- efektyvumas skatina tikrus gyvenimo sie-
kuuminæ elektroninæ lempà, kurioje vei- nioje konkurencijoje naudojamø bûdø kius, tokius kaip dþiaugsmas, taika ir bro-
kiami elektros lauko deuterio ar vande- etiðkumà. lybë. Nepaisant to, laikomasi paþiûros,
nilio jonø likuèiai dideliu greièiu susidu- kad konkurencija nei gali, nei turi bûti
ria prie katodo ir branduolinio susijungi- Krikðèioniðkas poþiûris eliminuota – ji bûtina siekiant visuome-
mo metu išskiria neutronus. Fernsvorto Naujasis Testamentas pateikia gan nës bendradarbiavimo.
pasamdytas fizikas Hiršas (Robertas platø konkurencijos vertinimà nuo atvi- Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija,
Hirsh) 1964 m. pademonstravo Atomi- rai nepalankaus iki abejingo. Ið pirmo kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solida-
nës energijos komisijai aparatà, duodantá þvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðta- rumà, dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnio
105 neutronø per sekundæ, ir vëliau pa- ringumas tarp Jëzaus mokymo turto ir prieðtarauja rinkos ekonomikos konku-
gerino rezultatus net iki 1010 neutronø per skurdo tema ir tø principø, nuo kuriø pri- rencingumui ir individualiems tikslams.
sekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà at- klauso ekonomikos sëkmë. Rinkos sis- Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesai-
metë kaip nereikðmingà energijos gamy- tema, kuri leidþia pelnui bûti individo ið- kinga konkurencija sunaikina koopera-
bai, nors deuterio sintezë maþiems ener- likimo ir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kri- cijà, o perdëta kooperacija uþgniauþia
gijos kiekiams bûtø labai naudinga. Šis terijumi ir skatina individualaus pasirin- iniciatyvà ir þlugdo konkurencijà.
atradimas pastaruoju metu vël sukëlë Ur- kimo laisvæ, yra pasekmë konkurencin- Ðià pozicijà galima nusakyti taip: kon-
banos universiteto profesoriaus Milio (Mi- gos, godþios ir nelygios visuomenës, ku- kuruok visose srityse, bet moraliniø prin-
ley) ir Dimler Chrysler Aerospace firmos ri yra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mo- cipø neaukok ekonominëms ambici-
susidomëjimà maþo svorio neutronø ðal- kymo. Tai pastato verslininkà á dvipras- joms. Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaè
tiniø, tinkamø laboratoriniams tikslams, miðkà padëtá, nes reiðkia, kad jis yra la- gynë popieþius Pijus XI.
gamyba ir galimybe jais pakeisti dabar bai korumpuotas ir nedoras. Taèiau tik Enciklikoje „Quadragesimo Anno“
naudojamus radioaktyviuosius metalus. toks gali ðioje sistemoje iðgyventi. (1931) jis raðë: „Laisva konkurencija,
Prieš kelerius metus Rusi Teleyarka- Neatsitiktinai Konstantinopolio arki- nors ir pagrásta ir taikytina tam tikrose
nas ir bendradarbiai iš Oak Ridge Na- vyskupas šv. Chrizostomas IV–V amþiø ribose, negali bûti kontroliuojantis prin-
tional Laboratories paskelbë ultragarso sandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar gali cipas ekonominiuose reikaluose“. Tà pa-
bangomis sukëlæ deuterio atomø bran- gyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietis tá poþiûrá iðsakë ir enciklikoje „Populo-
duolinæ sintezæ. Praneðimas sukëlë ne taip pat manë, kad profesionaliems pre- rum Progressio“ (1967 m.) popieþius
tik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kol kijams bûdingas moralinis netobulumas. Paulius VI, apgailestaudamas dël dau-
kas iš tokios termobranduolinës sinte- Priešiškumas ar geriausiu atveju gelio liberalaus kapitalizmo aspektø,
zës buvo gauti tik labai maþi deuterio prieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenkli- áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæ
atomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþu næs krikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá da- ekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pa-
nesuteikia energijos pertekliaus prak- lykø, kurie susijæ su konkurencija. reiðkimai buvo toli nuo visiðko konkuren-
tiškam naudojimui. Manyta, kad konkurencija yra perne- cijos pasmerkimo, bet atkreipë dëmesá á
Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vin- lyg susijusi su pinigø garbinimu, mate- bûtinumà nustatyti tam tikras jos funk-
giuotas kelias. Joje mokslas kartais su- rializmu, nedora veikla ir iðnaudojimu, cionavimo ribas, ypaè tarptautiniu mas-
sipina su pseudomokslu. Bet ji nenu- dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie mo- tu, siekiant apsaugoti neturtingas ðalis
trûksta ir nuolat mus pamalonina gyve- raliniai klausimai këlë krikðèionims ne- nuo kenksmingø konkurencijos su iðsi-
nimo kokybæ gerinanèiais vaisiais. rimà ir todël á konkurencijà buvo þiûrima vysèiusiomis ðalimis pasekmiø.
Reikia pastebëti, kad Naujajame tes- voti. Sàþiningos prekybos taisyklës turi kurencijos aspektus, kaip kyðiø davimas
tamente nëra tokios vietos, kur Jëzus bûti nustatytos ir kontroliuojamos, kad ir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas ne-
grieþtai kritikuotø konkurencijà kaip to- pardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þy- mokant algø arba nemokant algø nusta-
kià ar jai pritartø. Evangelistai ir pirmieji dø ástatymai nepripaþásta koncepcijos tytu laiku, klientø apgaudinëjimas ir kt.
Baþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kà „tegu pirkëjas bûna atsargus”. Ðiais Korane iðdëstytais principais buvo
pasakyti apie komercijà. Jie priëmë pa- Ádomu, kad þydø ástatymai tam tik- grindþiamas ir 1968 m. parengtas Didþio-
saulá toká, koká rado, nesijaudindami dël rais atvejais leidþia protekcionistinæ po- sios Britanijos prekybos aktas.
to meto ekonomikos ar politikos raidos. litikà, kad apsaugotø vietinæ ekonomikà, Vienas konkurencijos aspektas, ku-
Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekono- daugiausia ten, kur svetimi prekybinin- ris daþniausiai yra priimtas modernioje
minës veiklos poveikiu individui ir jo ið- kai turi neteisingø privalumø dël mokes- visuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinas
ganymui. Taigi ne jo motyvais, bet pa- èiø nemokëjimo. Nepaisant to, judaiz- musulmoniðkai religijai, yra reklama.
sekmëmis. mas pripaþásta, kad net ten, kur firmos ir Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios su-
Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëto- individai kenèia nuo konkurencijos, vi- kuria neteisingà ávaizdá. Reklama skati-
tas siekiant ávertinti konkurencijos reikð- suomenei nëra naudinga jà apriboti. na dirbtinius ir áprantamus poreikius ir
mæ verslo kûrimui. Á kai kurias praktikas judaizmas nei- taip sukelia nereikalingà vartojimà, o tai
Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta, giamai þiûri dël to, kad jos prilygsta va- savo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø be-
kad konkurencija yra netobula; ji gali bûti gystës formoms. Pavyzdþiui, grobuo- saiká naudojimà ir aplinkos tarðà. Musul-
piktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdoma niška kainodara, kuria siekiama išstumti monai taip pat nepritaria sàmoningam
blogais bûdais; jos perteklius sukelia ri- konkurentus iš rinkos. Ši nuostata rei- ar nesàmoningam seksualiniø vaizdø
zikà þmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yra kalauja nustatyti balansà tarp efektyvu- naudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant á
gyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriau- mo ir teisingumo. Taip yra daromas skir- tokià reklamà moteris arba kai tai yra vi-
sia sistema, kurià mes turime. Ji turi išlikti tumas tarp konkurento pragyvenimo sà- siðkai nesusijæ su produktu. Jie pripa-
þmogaus tarnu, bet jai negalima leisti tap- lygø sunaikinimo, kuris yra draudþiamas, þásta, kad pasaulis bûtø nuobodesnis be
ti jo ponu. ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nes ámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiø
ji gali sumaþinti pajamas, bet teikia nau- mûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros,
Judaizmas dà visai visuomenei. kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø tran-
Þydø màstymas visada suvokë, kad Dël to judaizmo ástatymai palaiko sliuojamos kaip pramoga ir neatliktø uþ-
konkurencija iðlaisvina energijà bei kû- bendrus privalumus, kylanèius ið konku- slëpto marketingo vaidmens.
rybiðkumà ir siekia visuotinës naudos. rencijos, matydami daugumos gerovæ Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dël
Rabinai apskritai buvo palankûs preky- palyginti su santykinai maþai paveiktais tinkamo akcininkø atsakomybës balan-
bai ir konkurencijai, nes ji maþino kai- konkurentø interesais. so. Kompanija turi visiðkai skaidriai skirs-
nas ir didino pasirinkimà. Taèiau rabinai tyti savo akcininkams pelnà ir bûti labai
gerai suprato, kad agresyvus konkuren- Islamas atsargi, kad iðvengtø akcininkø arba dar-
cingumas, kaip toks, nëra dorybë. Ypaè Musulmonø poþiûris á konkurencijà buotojø iðnaudojimo.
judaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkos taip pat yra palankus. Korane yra teigia- Taigi islamas yra palankus konkuren-
konkurencijai tol, kol ji teigë naudà visai ma: „Vieno su kitu lenktynës duoda ge- cijai. Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, be
visuomenei, kas normaliai sutampa ir su ra“. Islamo ástatymai taip pat palaiko kon- apgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þemi-
nauda vartotojams. kurencijà smerkdami monopolistinæ nimo. Kol konkurencija vykdoma laikan-
Judaizmas smerkia nuolatines rinkos praktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pri- tis šiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis ir
viliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasi- paþástama, kad nauda turi ateiti ið lais- etikos reikalai yra paliekami individo sà-
naudoti nemokðiðkumu, elgtis abejingai vos konkurencijos, taèiau kartu aiðkiai þinei.
su darbuotojais) ir skatina su jomis ko- pasisakoma prieð tokius neleistinus kon- Taigi, kaip matome, visos minëtos
monoteistinës religijos pripaþásta konku-
rencijà kaip veiksmingà priemonæ sie-
XIX a. pabaigos – kiant visuotinës gerovës. Konkurencija
XX a. I pusës padeda efektyviai tenkinti þmoniø porei-
pastatas, kuriame kius, nors ji ir negali iðspræsti neteisingo
iki 1940 metø veikë paskirstymo problemos.
privaèios þydø Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (tei-
parduotuvës. kiama) tik grieþtai laikantis atitinkamø eti-
Parduotuvës buvo niø standartø ir apribojimø. O jø ignora-
pirmame aukðte, o vimas griauna ir moralës pamatus, nuo
virðuje – gyvena- kuriø galiausiai priklauso ir paèios kon-
mosios patalpos. kurencijos etiðkumas.
Reikðmingas
objektas stovi
Molëtø miesto
centre
Nusipelnæs
Maskvoje. Atveþdavo pilnà lagaminà lie-
tuviø „ekzilø“ iðleistø ir okupuotoje Lietu-
voje nepageidaujamø knygø, o á JAV ga-
Akad. Jurgis BRËDIKIS
Lietuvai
bendavo Lietuvoje iðleistø knygø. Tarp kit-
gydytojas Rimgaudas
Nemickas
Su èikagieèiu gydytoju Rimgaudu Ne-
micku susipaþinome Kardiologijos kongre-
tiška ir kantri, kai jis su kitais bendravo lie-
tuviø kalba, kurios ji beveik nesuprato.
se Japonijoje prieð beveik 50 metø. Paskui Dþiaugiuos, kad buvau tarsi tiltas tarp jo ir
susitikome Èikagoje, berods, 1974-aisiais Lietuvos medikø. Pirmà kartà atvykæs susi-
ir nuo to laiko palaikëme ryðius, susibièiu- paþino su tuometiniu sveikatos apsaugos
liavome ir pasitikëjome vienas kitu. Ið ma- ministro pavaduotoju daktaru Algiu Blaþiu
næs pirmiausia jis suþinojo apie politinæ pa- ir visam laikui susibièiuliavo. Buvo proga pa-
dëtá sovietinëje Lietuvoje, apie sveikatos ap- sikalbëti su juo sveikatos apsaugos orga-
saugos sistemà, medicinos mokslo lygá. Lie- nizavimo klausimais. Ir vëliau Rimas steng-
tuviðkoje emigrantø visuomenëje tuo laiku davosi susitikti su vis besikeièianèiais svei-
vyravo neigiamas poþiûris á bendravimà su katos apsaugos ministrais bei kitais vado-
okupuotos Lietuvos institucijomis ir jø at- vais ir padiskutuoti, kokia sveikatos apsau-
stovais, nes taip bûtø pripaþástamas Tary- ga turëtø bûti. Niekada jis kategoriðkai ne-
bø Lietuvos egzistavimas. Kai kurie kritið- pirðo savo nuomonës. Profesorius V.Gra-
kai vertino ir kokià nors pagalbà – juk taip bauskas gerai apibûdino: jis sugebëdavo
padedama „raudoniesiems“. Ir man vienas savo mintis ádëti á paðnekovo lûpas.
gydytojas, padovanojæs kardiochirurginá in- Kiekvieno apsilankymo metu plëtësi
strumentà, nedràsiai paklausë, ar naudo- Rimgaudo paþintys, ypaè su kardiologais.
siu operuodamas tik lietuvius. Todël, norint Atsimenu, kai pirmà kartà já palydëjau á Kau-
bendrauti ar padëti okupuotos Lietuvos me- no klinikas ir ketinome parodyti klinikas, ka-
dikams, reikëjo dràsos arba suteikti pagal- binetus, laboratorijas, kurios, mûsø many-
bà jos negarsinant. Rimgaudas nekreipë mu, buvo aukšto lygio, o jis papraðë leisti
dëmesio á tokias paþiûras, ieðkojo bûdø, dalyvauti ligoniø vizitacijoje ar aptarime. Tai
kaip padëti tautieèiams. daugelá stebino, kol suvokë, kad pirmiau-
Rimgaudas dirbo kardiologu universi- sia jam rûpi ligoniai, santykiai su jais. Rim-
tetinëse klinikose – Lojolos Stritch medici- gaudui bendraujant su ligoniu, atrodyda-
nos mokykloje bei Masoniko medicinos vo, kad niekas daugiau neegzistuoja; pa-
centre, kur jis buvo kardiologijos klinikos garbiai, su didþiausiu dëmesiu ásigilindavo
direktorius. Jau paèioje mûsø paþinties á paciento problemas, jo nusiskundimus ir ko, Rimgaudas buvo Adamkaus asmeni-
pradþioje ásitikinau, kad Rimgaudas ne tik labai profesionaliai atlikdavo paciento pir- nis gydytojas; nors gydyti neprireikë, ta-
þino visas kardiologijos naujienas, bet ir miná iðtyrimà. Be to, pasidomëdavo, kaip èiau kasmet nuodugniai patikrindavo
pats yra puikus kardiologas praktikas, pir- ligonis pats vertina savo bûklæ. Adamkaus sveikatà.
miausia – gydytojas. Su juo iðsiaiðkinau Reikšmingas buvo Rimgaudo dalyva- 1990 m. Lietuviø sveikatos ir medici-
daug kardiologiniø bei kardiochirurginiø vimas VI atkuriamajame Lietuvos gydyto- nos fondas pakvietë jaunus gydytojus sta-
problemø – tokiø, kuriø nerasi moksliniø jø suvaþiavime 1989 m. geguþës mën., þuotis JAV ligoninëse. Juos padëjo atrink-
þurnalø straipsniuose. Stebino didelis Rim- praëjus 50 metø nuo V suvaþiavimo prieð- ti dr. Algimantas Blaþys, remdamasis Vil-
gaudo demokratiškumas bei paprastu- karinëje Lietuvoje. Á Nacionaliná operos te- niaus ir Kauno aukðtøjø medicinos mokyk-
mas, kuklumas ir taktiðkumas, jautrumas atrà Vilniuje susirinko apie 1000 gydytojø. lø rekomendacijomis. Atvykusieji á Èikagà
ir dëmesys þmogui, nepaisant to, kas tas Suvaþiavime vyravo Sàjûdþio dvasia, bu- buvo apgyvendinami dviejuose butuose,
þmogus ir kokios jo pareigos. Sakë: „Vi- vo nubrëþtos pagrindinës veiklos gairës. kuriuos, átariu, iðnuomojo Rimgaudas.
suomet stengiuos laikytis taisyklës: elkis Praëjus nemaþai laiko, prisiminæs tuomet Prastas Lietuvos sveikatos apsaugos
su þmonëmis, kaip norëtum, kad jie su ta- priimtus nutarimus, Rimgaudas apgailes- lygis, atgavus nepriklausomybæ, dar su-
vimi elgtøsi, ir tavo gyvenimas palengvës“. tavo, kad jie uþmirðti, neágyvendinti. prastëjo dël ekonominës blokados. Lai-
Pirmà kartà Rimgaudas atvyko á tëvynæ Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, su- mei, atsirado, kas siuntë ir veþë á Lietuvà
1985 metais. Pirmiausia Rimas gerai susi- kruto Lietuviø sveikatos ir medicinos fon- labdarà, nemaþai reikalingø instrumentø
paþino su Kaunu – savo gimtuoju miestu. das bei Pasaulio lietuviø gydytojø sàjun- bei vaistø atveþë ir Rimgaudas, taèiau jis
Visose kelionëse já lydëjo iðtikimoji þmona ga. Pirmiausia nuspræsta siøsti á Lietuvà svarbesniu laikë bûsimøjø mokytojø ug-
Dþoana; ji pritarë visiems Rimgaudo dar- mokslines knygas. Didelá, nematomà dar- dymà. Suprato, kad visko neaprëps, tad
bams ir sumanymams, buvo labai toleran- bà darë Rimgaudas. Ið jo suþinojau, kad pasiryþo padëti plëtoti universitetinius me-
Penkeri metai
meilës visam tam, kas toliau yra darytina.
Jonas VILEIÐIS
J.Vileiðio Finiðuojant
vaikaitë Reda
Tursaitë ir
Varpininkas, Vinco Kudirkos ðalinin-
orientacininkas
G.Subaèius kas, jo tautiniø demokratiniø idëjø puo-
selëtojas, lietuviø visuomenës organi-
zatorius ir ideologas, brolio Petro tauti-
nës kultûrinës veiklos bendraþygis Vil-
niuje padeda leisti dienraðtá, gina lietu-
viø kalbos teises sulenkëjusio Vilniaus ir
Nugalëtojos jo kraðto baþnyèiose, steigia kultûros
stipriausiøjø draugijas ir plëtoja jø veiklà. Iðrinktas Lie-
grupëje tuvos Tarybos nariu, ieðko optimaliø ke-
106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis – nës medicinos moksliniø tyrimø ir ekspe- logijos klaidingai siejamos tik su genetið-
valstybës lëðos. rimentinës plëtros (MTEP) centrø, kuriuo- kai modifikuotø produktø kûrimu. Ðios sri-
Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðë se veiks 23 moderniausia áranga aprûpin- ties mokslininkø pasiekimai taikomi dau-
ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste- tos atviros prieigos mokslinës laboratori- gelyje srièiø, pavyzdþiui, gaminant bioku-
ponavièius, Vilniaus universiteto rektorius jos. Taip pat bus árengta 18 studentams rà ar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“,
akademikas Benediktas Juodka ir Centri- skirtø mokomøjø laboratorijø, sukurta – paþymëjo J.R.Lazutka.
nës projektø valdymo agentûros direkto- apie 100 naujø darbo vietø mokslinin- Švietimo ir mokslo ministerijos ES pa-
riaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris. kams ir tyrëjams. ramos valdymo skyriaus vyriausiojo spe-
Ágyvendinant projektà, numatoma pa- Centre geriausi ðalies mokslininkai cialisto Vytauto Èepo teigimu, bus iðplë-
statyti pasaulinius standartus atitinkantá planuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio, tota daugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniø
naujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros priei- tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliau metrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200
gos laboratorijø ir mokomøjø auditorijø parinkti tinkamus gydymo bûdus, kurti naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir
pastatà, á kurá persikels Biotechnologijos naujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtas „Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktû-
ir Biochemijos institutai, dalis VU Gam- technologijas bei kt. riniø fondø ið viso numatyta skirti beveik
tos mokslø fakulteto laboratorijø. Dar viena veiklos krypèiø – didinti bio- 428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek suda-
Jungtiniame gyvybës mokslo centre technologijø panaudojimà aplinkosaugo- rys privaèios investicijos.
bus ákurta 10 biotechnologijø ir molekuli- je bei kitose srityse. „Daþnai biotechno-
– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...– Vilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos se-
pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, ap- será. Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokyklo-
vertæs kompiuteriu paraðytà lapø pluoðte- je. Ir èia mokymasis jokiø sunkumø ne-
lá, pradëjo braiþyti gimtinës schemà. Èia këlë. Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko kla-
Birþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø ne- sës þurnale ties Tado pavarde ið pradþiø
didelis keliukas, prie kurio rikiavosi Petrai- rikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vie-
èiø kaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðna- netas. Vaizdas pradëjo keistis, kai klasës
ranèios Virvytës kranto stovëjo ir jo sene- vadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kal-
liø, tëvø namas. bà, papildomai padirbëjo. Tad po pusme-
– Petraièiuose labai graþu. Upë, mið- èio darbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlë
kas vos ne ranka pasiekiamas. Nepapras- jokiø rûpesèiø.
tai romantiðka aplinka... – paðnekovas ne- – Esu sostinës 16-osios vidurinës mo-
slepia dþiaugsmo tai prisiminæs. kyklos antrosios laidos abiturientas. Ir sa-
Ðia gamtos dovana namø ðeimininkës votiðkai dþiaugiuos, kad mokyklà baigiau
ir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metø metais anksèiau. Treèiosios laidos beveik
sausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiau- pusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðe-
gësi. Tëvai Luokëje pasistatë namà ir grei- ðiems ið jø atseikëjo po ðeðerius metus pra-
tai persikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantá leisti Gulago lageriuose uþ dalyvavimà jau-
uþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu il- nimo pogrindinëje organizacijoje. Neabe-
gai nenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveik joju, kad, nuo maþumës patriotiðkai auk- nus, kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiu
visos vaikystës vasaros. Á Petraièius atva- lëtas, bûèiau pritaræs bendraklasiams. O prisimena vieðnagæ Ferganos slënyje.
þiuodavo ir mokydamasis Vilniuje, aplan- tada?.. – profesorius nebaigë klausimo, á Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai net
kydavo juos ir bûdamas studentas. Ir da- kurá atsakymas ir taip aiðkus. stebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taip
bar, nors jau nebëra tëvø namø, jis su vai- Tado Petraièio, kai rankose laikë bran- ðauniai suderinti. Atsakymas paprastas:
kais, vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ. dos atestatà, tolesnis kelias – medicinos vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus per
Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Ant- studijos. Jaunuolio apsisprendimas abe- paskaitas, seminarus, kolokviumus.
roji sovietinë okupacija privertë ðeimà kla- joniø nekëlë nei tëvams, nei artimiesiems, – Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – net
joti po Þemaitijà. draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëve- netraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæ
– Tëvas labai bijojo KGB. lis pradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“. reikli, studijuojanèiø nuomone, net gero-
Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepa- Stojo á Kauno medicinos institutà. Trys kai priekabi histologijos profesorë Janina
kliûti á þiaurumu garsëjusios prievartos penketai ir vienas ketvertas per stojamuo- Laðienë.
struktûros akiratá skatino ne vien nuosa- sius egzaminus, ir Tadas Petraitis – Kauno Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusi-
vas namas, sëkminga veterinaro praktika. medicinos instituto studentas. Praneðimas gaudë, kas vyksta. Pamatæs knygelëje
Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius, apie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápa- aukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugë
ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiems reigojimas – grupës seniûnas. ir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jo
parûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje, Studijos nekeitë vidurinëje turëto krû- dalyvavimas visuose penkiuose ðio daly-
aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs á vio bei tempo. Tadas ir toliau sportavo, ko kolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumà
saugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiaus ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje, per visà semestrà vaikinas buvo atleistas
kagëbistui pasakë, kad galinti kilti epide- daug koncertavo. Net Maskvos Kremliaus dar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijos
mija, jei per vasaros karðèius prie striby- koncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþi- profesorius per egzaminà vos ne valandà
nës bus guldomi nuþudyti partizanai. Ne- gûnà“, vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamas kamantinëjo, bet paraðë penketà.
noriai, bet atsiþvelgta á autoritetingo medi- antrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors ta- – Vëju pralëkë studijø metai ir prasidë-
cinos darbuotojo þodþius. da labai varganà turëjo turistiná invento- jo skirstymas. Siûlë likti katedroje, bet ma-
Bûsimasis profesorius pradþiamoks- riø, bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Kry- næs Kaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klai-
lio ðaknis krimsti pradëjo Poeþerës sep- mo, Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais, pëda. Sostinëje pageidavo keturiø pato-
tynmetëje mokykloje. Mokësi gerai. Bu- áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingu- logø anatomø. Ir á visas ðias vietas kandi-
vo aktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavo mo marðrutus. Groþëjosi kalnø panora- datai lyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareið-
dalykiniuose bûreliuose, ðoko tautinius ma net nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø, kiau norà uþimti patolgo anatomo vietà,
ðokius, vaidino. Baigus septynias klases, neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þy- tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo,
tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø á gis per Isyk Kulio eþerà sauganèius kal- kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà
urologijos
ir ðokiais. Net operà statëme. Bet uþgeso bûna vienas ið keturiø. Šitaip trys apsau-
Birutë, uþgeso ir ði ádomi laisvalaikio veik- gomi nuo nesëkmingos imunoterapijos.
la, – profesorius netikëtai pabëgo á insti- Sukaupta patirtimi bendromis jëgomis pa-
tuto netolimà praeitá. rengë praneðimà, kurá Kuakla-Lumpuro
Regis, visa tai buvo taip neseniai, o ðian- (Malazija), Ðanchajaus (Kinija) tarptautinë-
dien instituto Onkourologijos skyrius pats se konferencijose perskaitë skyriaus uro-
netikëtà mano pageidavimà vos neiðvaþia- logas, medicinos mokslø daktaras Alber-
seniausias Lietuvoje, sukaupæs didþiausià
vau á Murmanskà, nes tada dar buvo sà- tas Ulys. Be to, skyriaus gydytojai aktyviai
patirtá diagnozuojant ir gydant piktybines
junginis skirstymas. Gerai, kad laiku uþ- dalyvauja tarptautiniuose naujausiø medi-
urologines ligas: prieðinës liaukos (prosta-
stojo kaþkas ið komisijos ir gavau paskyri- kamentø tyrimuose. Paskui raðo ataskaitas,
tos), ðlapimo pûslës, inkstø, sëklidþiø, var-
mà á Vilniø, – profesorius neskubëdamas mokslinius straipsnius. Taigi þengia koja ko-
pos. Èia gydoma ir ikinavikinë urologinë pa-
keliavo prisiminimø takais. jon su gyvenimu, su naujomis technologi-
tologija. Drauge stengiamasi išmokti ðiø li-
Tadui Petraièiui patologu anatomu dirb- jomis. Pats skyriaus vedëjas yra trijø vado-
gø naujausiø gydymo metodø, naudotis
ti neteko. Gydytojo karjerà pradëjo trau- vëliø, monografijø bendraautoris, paskelbë
naujausiomis technologijomis.
matologu. Bet gal tik metus, nes greitai bu- daugiau kaip 100 moksliniø straipsniø. Vien
vo paðauktas á sovietø armijà. Tarnavo Do- – Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbu
Onkologijos instituto klinikose. Ir visà lai- pernai urologiniø ligø navikø ðalinimo nau-
bilëje, Klaipëdoje eiliniu, vëliau perkeltas á jienas aptarë aðtuoniose publikacijose. Pa-
sanitarijos daliná instruktoriumi, dezinfe- kà svajojau, kad skyrius turëtø savo ope-
racinæ, kad ji bûtø moderni, atitiktø visus rengë du medicinos daktarus. Ir dabar turi
kuotuoju. O laisvalaikiu iki spalio maudësi vienà kità doktorantà.
vos ne paðonëje esanèioje Baltijos jûroje. nûdienos reikalavimus, – atskleidë savo
paslaptá skyriaus vedëjas. – Dabar maþiau operuoju. Reikia ug-
– Gráþæs ið kariuomenës, neskubëjau dyti jaunimà. Imuosi sudëtingiausiø ope-
á buvusià darbovietæ. Netraukë traumato- Tiesa, institute ji niekam nebuvo pa-
slaptis, nes Tadas Petraitis visur, kur tik ga- racijø. Nors bet kokià operacijà jau gali sëk-
logo pareigos. Nors jos ir gerokai susiju- mingai atlikti Albertas Ulys, Algimantas
sios su chirurgija, bet man labiau asoci- lëjo, vieðai kalbëjo, raðë, ieðkojo keliø sa-
vajai svajonei ágyvendinti. Pernai pavasará Sruogis. Turime net tris jaunus gydytojus,
javosi su staliaus darbu. Maniau, pailsë- kurie graþiai pritapo, dràsûs. Tai Arûnas
siu mënesëlá kità ir ieðkosiu patinkanèio gydytojo mokslininko svajonë tapo realy-
Kulboka, Þygimantas Kardelis, Alvydas Vë-
darbo. Bet svajonës neiðsipildë. Paskam- be. Prarado septynias lovas (dabar sky-
þelis. Galvoja jis ir apie daktaro disertaci-
bino bièiulis ir praneðë, kad tuomet garsi rius gali priimti gydyti penkiasdeðimt ligo-
jà, – skyriaus vedëjas þvelgë á ateitá.
urologë, medicinos mokslø daktarë Sta- niø) ir Onkourologijos skyriaus bendruo-
Apie paminëtus gydytojus daug gra-
së Mièelytë ieðko nesugadinto chirurgo, menë atvërë duris á modernø operaciná blo-
þiø þodþiø girdëjau ir ið ligoniø. O kurá ima
urologo. Susigundþiau. Taip atsidûriau Vil- kà. Viename atliekamos endoskopinës
operuoti profesorius, tai labai dþiaugiasi ir
niaus ligoninës Urologijos skyriuje. –Ta- operacijos, kitame navikai kol kas ðalina-
lieka patenkintas. To neslëpë ir kalbintas
das Petraitis sako, kad tai buvo gal ir ne- mi peiliu. Skyriaus vedëjas svajoja ir jà pa-
molëtiðkis Jonas V.
tikëtas, bet gana sëkmingas darbinës versti laparoskopine. Moderni skyriaus
Geru þodþiu apie savo vadovà atsilie-
veiklos posûkis. operacinë padidino galimybes mokomo-
pia ir bendradarbiai. Ðiandien skyriuje dir-
Jaunasis gydytojas minëtoje ligoninë- joje auditorijoje su vaizdo áranga, kuri prieð
ba 8 gydytojai, trys ið jø medicinos mokslo
je dirbo vos ne deðimtmetá. Èia jam viskas metus kitus gerokai pertvarkyta, atnaujin-
daktarai, 21 slaugytoja. Per metus èia gy-
sekësi, vos ne kasdien operavo arba asis- ta, Vilniaus universiteto Medicinos fakul-
dosi beveik pusantro tûkstanèio ligoniø.
tavo. Gal dar bûtø ilgai èia dirbæs, jei neat- teto studentams, rezidentams, taip pat be-
Vedëjas patenkintas, kad visais rûpinasi
gijæs polinkis mokslui, kuris kasdien vis la- sidomintiems gydytojams stebëti prityru-
bendradarbiai. Komandos gerumas,
biau nedavë ramybës. Dël neakivaizdinës siø gydytojø atliekamas endoskopines la-
darbðtumas daug priklauso ir nuo kom-
aspirantûros nesutarë su skyriaus vedëja. paroskopines operacijas. plektuotojo paprastumo, nuoðirdumo.
Tadas Petraitis pakëlë sparnus. Palankes- Anksèiau skyrius tris keturias dienas Profesorius Tadas Petraitis ir su bendra-
nes darbo sàlygas pasiûlë Raudonojo Kry- laukdavo, kol patekdavo á operacinæ. Da- darbiais, ir su ligoniais kalbasi paprastai,
þiaus ligoninës Urologinio skyriaus vedë- bar, kai skyrius turi savà operaciná blokà, nuoširdþiai, pastebi kiekvienà naujai pa-
jas Pranas Èerniauskas. Èia jis toliau ope- tik spëk operuoti. Kasdien èia atliekamos guldytà, tuoj pat pasiteirauja apie jo bûk-
ravo, gydë, ástojo á neakivaizdinæ aspiran- ðeðios septynios operacijos. Kai kurios ið læ. Bet jei reikia, nevengia ir grieþtesnio
tûrà. Prof. Alberto Telyèëno vadovaujamas jø gana sudëtingos. Prof. Tado Petraièio þodþio pasakyti. Pulkininkas leitenantas
rengë disertacijà „Elektrorentgenoskenog- vadovaujamas Onkourologijos skyrius, be- Stasys, kuris su mokslininku ið jaunø die-
rafija inkstø navikø diferencinëje diagnos- ne vienintelis mûsø ðalyje, atlieka visas nø paþástamas, priminë, kad gydytojas tu-
tikoje“, kurià 1978 m. sëkmingai apgynë. operacijas, taikomas onkourologijoje – tiek ri graþø balsà, daug dainuoja. Be to, vi-
Dar metus padirbëjæs Raudonajame bepeiles, tiek atviras: pradedant ávairiomis sada geros nuotaikos, jaunatviškai liek-
Kryþiuje gydytojas mokslininkas sulaukë prostatos, ðlapimo pûslës navikø ðalinimo nas, energingas. Tai sistemingo sportavi-
Onkologijos instituto kvietimo. Sutiko va- per ðlaplæ, rezekcijomis fotodinaminëje mo, kalnø turizmo, vaikystëje pamëgtø
dovauti Onkourologijos skyriui. Institutas ðviesoje, baigiant radikaliomis cistektoni- tautiniø ðokiø dovana.
tada këlësi á Santariðkëse jam pastatytus jomis su ðlapimo rezervuaro formavimu. – Mëgstu gamtà, gyvenu sode, augi-
naujus rûmus. Tad viskà teko pradëti nuo Skyriaus urologai ávaldë prostatos brachi- nu tris ðunis ir dvi kates. Turëjau tik aviga-
pradþiø. Ðlavë, plovë patalpas, árenginëjo terapijà. Skyriaus vedëjas Tadas Petraitis ná, bet vaikaitis atneðë rastus pamestinu-
gydymo kabinetus, laboratorijas. Rûpino- buvo vienas pirmøjø, pradëjusiø Lietuvoje kus. Negi dabar iðmesi? – profesoriaus
si, kad skyrius ágytø visà bûtiniausià ir nau- transuzetcines rezekcijas (šalinimus) on- klausimas ir be atsakymo aiðkus.
jausià árangà. Ákurtuviø rûpesèius lengvi- kologijos srityje, laparoskopines operaci- Ilgametis Onkourologinio skyriaus ve-
no jaunystës entuziazmas. Balandþio jas. Dabar sëkmingai tai daro ir jo kole- dëjas Tadas Petraitis su farmacininke þmo-
pradþioje prasidëjæ darbai lapkritá buvo gos. Skyriaus urologai per metus atlieka na Danute iðaugino du sûnus, sulaukë dvie-
baigti ir priimti pirmieji ligoniai. 600–800 operacijø. Pradëta inkstø maþø jø vaikaièiø. Vienas sûnus neseniai pado-
– Daug dirbome, prasmingai leidome navikø termoabiacija (tai ir pasaulio mas- vanojo ir vaikaitæ. Pirmieji poþymiai rodo,
laisvalaikio valandëles. Geros organiza- tu didelë naujiena), tausojamosios opera- kad penkiolikmetis vaikaitis Lukas gali tæsti
torës Birutës Bautrënaitës dëka vyko tu- cijos. Ieðkoma ligoniø, kuriems išplitæs senelio pasirinktà ir pamëgtà mediko kelià.
Minimalûs pavirðiai
Prof. Mifodijus SAPAGOVAS minimalaus pavirðiaus formos stogas pri-
tys buvo taikomos gana sudëtingam in-
þineriniam uþdaviniui spræsti – projektuo-
ti skysto metalo (pvz., gyvsidabrio) elek-
tros kontaktus vibrotechniniams prietai-
sams (iniciatorius akad. K.Ragulskis).
Lietuvos MA narys korespondentas mena ðeðialapá dobilà. Gana sudëtingas minimaliø pavirðiø
Vingio parko estrada – klasikinis mini- formas procesams bei reiðkiniams skys-
Matematika – abstraktus mokslas. Ta- maliøjø pavirðiø pavyzdys architektûroje. èiø pavirðiuose tirti naudoja Lietuvos bio-
èiau pasitaiko, kad ir gana abstrakèioms Pastatyta 1960 m. pagal estø architektø chemikai (akad. V.Razumas ir kiti).
matematinëms teorijoms, sudëtingoms A.Kotli ir H.Seppmanno projektà. Kiek Ir visame pasaulyje graþias sudëtin-
matematinëms lygtims galima suteikti ga- anksèiau panaðus statinys iðkilo Taline. gas minimaliø pavirðiø formas dizaineriai
na patrauklià, daugeliui suprantamà in-
terpretacijà. Vienas tokiø pavyzdþiø yra
minimalieji paviršiai.
Siauràja prasme minimalûs pavirðiai
yra grynai matematikos tyrimø objektas.
Matematikoje minimalus pavirðius apibrë-
þiamas gana glausta ir ne matematikams
beveik nieko nesakanèia fraze – tai pavir-
ðius, kurio kiekviename taðke vidutinis krei-
vumas lygus nuliui. Pirmieji minimaliø pa-
virðiø teoriniai tyrimai þinomi nuo XVIII a.
vidurio (Þ.Lagranþas, 1760 m.).
Ne matematikoje minimaliais pavirðiais
susidomëta po didelá atgarsá sulaukusiø Mifodijus
belgø fiziko ir chemiko Þ.Plato 1849 m. eks- Sapago-
perimentø su muilo plëvelëmis. Panardi- vas prie
nus erdviná (ne plokðèià) vielos karkasà á parodos
muilo skiediná, ant karkaso susidaro mui- „Formulës
lo plëvelë – idealus matematinis minima- ir formos
lus paviršius. Geras minimalaus paviršiaus (minimalûs
pavyzdys yra raitelio balno virðutinë dalis pavirðiai)“
– tai dvigubo lenkimo pavirðius: kiekvie- eksponatø
name taðke viena kryptimi pavirðius lenk-
tas á virðø, kita kryptimi – á apaèià. O prak- Ðiandien Vakarø Europoje gana daug pritaiko vaikø aikðtelëse ir atrakcionuose.
tinis pavyzdys – Vilniaus parko estrada. stacionariø architektûros objektø su mini- Galime dràsiai teigti, kad minimalius
Ðiuo metu minimalûs pavirðiai plaèiai maliø pavirðiø perdangomis, pagaminto- pavirðius, jø formas sukûrë ne þmogus, o
naudojami architektûroje (pastatø perden- mis ið lengvøjø konstrukcijø. Tai oro uostø gamta. Ávairûs moliuskai ir reptilijos jûros
gimas), chemijoje bei fizikoje (skysèiø pa- pastatai, muziejai, ávairûs paviljonai. Kana- dugne irgi paklûsta minimalios formos, mi-
virðiai), kristalografijoje (gardeliø struktû- rø salose minimalieji pavirðiai graþiai su- nimalios energijos dësniams. Tarp kitko,
ros), dizaine ir t.t. Minimaliø pavirðiø susi- derinti su delfinariumo vandens plotais. aukðti bokðtai (daugiau kaip 100 m aukð-
darymà daþnai galima matyti ir gamtoje Europos ðaliø miestuose (ypaè Austri- èio) daþnai bûna „susmaugti“ per liemená
(smëlio kopos, kalnø masyvai, jûrø aug- joje) daþnai tenka matyti laikinus minima- – taip sienos forma priartinama prie mini-
menija ir gyvûnija ir kt.). liø pavirðiø formos nedidelius statinius, malaus paviršiaus formos ir padidinama
Architektûroje minimalûs pavirðiai bu- naudojamus gatvës koncertams ar teat- pastato atspara vëjui.
vo susieti su minimalizmo formø raiðka rams, ávairioms akcijoms, vasaros kavi- Þinomas pasaulyje geometras teoreti-
(nuo XX a. 7-ojo deðimtmeèio). Ne pasku- nëms. O kartais tokios palapinës tiesiog kas ir kompiuterinës grafikos specialistas
tiná vaidmená èia vaidina ir tai, kad minima- sukurtos kaip namo, sodo ar aikðtës de- Maskvos universiteto profesorius A.Fo-
laus pavirðiaus forma yra gana estetiðka. koratyvinës detalës. menka yra tikras minimaliøjø pavirðiø fa-
Vokieèiø architektas Ottas Frei (g. Lietuvoje dekoratyviniø minimaliø pa- natikas. Jo nutapyti paveikslai su realio-
1925) – vienas pirmøjø pasaulio architek- virðiø formos perdangø pastaraisiais me- mis ar fantastinëmis (kosminëmis) minima-
tø, sistemingai pradëjæs naudoti minima- tais daugiausia matome Vilniuje ir Palan- liøjø pavirðiø formomis naudojami ne tik
laus pavirðiaus formos perdengimus ar- goje. Tai ámonës UAB „Vingida“, ásikûru- moksliniø (geometrijos ar topologijos) bei
chitektûroje. Bene labiausiai þinomi jo vie- sios Klaipëdoje nuo 1993 m., nuopelnas. groþiniø knygø iliustracijoms, bet ir kaip ge-
ni pirmøjø projektø – Vokietijos (anuomet Bene þymiausias toks statinys „Kupeta“ – ometrijos teoremø árodymø iliustracijos.
VFR) paviljonas pasaulinëje parodoje Menø ir pramogø klubas Palangoje. Deja, Taip gimë nuotraukø paroda „ Formu-
Monrealyje Expo-67 (1967) ir Miuncheno ðiek tiek uþdengtas, paslëptas nuo praei- lës ir formos (minimalûs pavirðiai)“. Nuo
olimpinis stadionas (1972 m.). Pabrëþti- viø akiø nelabai estetiška siena. praëjusiø metø lapkrièio mën. ši paroda
na, kad O.Frei ið karto daug investavo á Idealûs matematiðkai tikslûs minima- buvo eksponuojama Matematikos ir infor-
lengvøjø konstrukcijø projektavimà (daug lieji pavirðiai apraðomi gana sudëtingomis matikos institute, ðiø metø balandþio pra-
maþiau minimalaus pavirðiaus formos netiesinëmis diferencialinëmis lygtimis. dþioje persikëlë á Lietuvos mokslø akade-
perdengimø yra ið gelþbetonio) – ákûrë Daugelis pasaulyje þinomø skaitiniø me- mijos Vrublevskiø bibliotekà. O ðiomis die-
Lengvøjø konstrukcijø institutà Ðtutgarte. todø specialistø, sukûrusiø originalius nomis ði paroda MIDI dienø proga atke-
Ispanø architektas Felixas Candela su- sprendimo metodus, laiko garbës reikalu liauja á Vilniaus universiteto Matematikos
projektavo bene keliasdeðimt restoranø pailiustruoti, kad jø sukurtu metodu gali- ir informatikos fakultetà.
(daugiausia Meksikoje ir Ispanijoje), kuriø ma iðspræsti minimaliø pavirðiø uþdaviná.
Áspûdinga
gai atlaikë pasaulio teniso þvaigþdës Vito
Gerulaièio akademijos pirmàjá krikðtà. 2010
pergalë
m. kovo 5–7 d. Lietuvos teniso komanda
(LTS) buvo atjauninta – R.Berankis (19 m.,
Didþiojoje Britanijoje lauko teniso
Nr.198), L.Grigelis (18 m., Nr.525), D.Ðaki-
þaidimas buvo uþpatentuotas nis (17 m., Nr.825) ir L.Mugevièius (15 m.),
1874 m., o nuo 1877 m. jau buvo komandos kapitonas – R.Balþekas. Atvy-
rengiamos Vimbldono teniso
varþybos, kurios prilyginamos Lietuvos
pasaulio teniso èempionatui. tenisininkø
komanda
Dr. Vincentas KORKUTIS
LSD „Þalgiris“ Garbës narys
Þaidþia
Deviso taurës vyrø komandinës teniso Laurynas
varþybos vyksta nuo 1900 metø. Per tà lai- Grigelis
kotarpá D.Britanijos vyrø teniso rinktinë var-
þybose dël ðios prestiþiðkiausios taurës iki
finalinio susitikimo buvo iðkopusi 16 kartø,
o taurës laimëtoja yra tapusi 11 kartø. 2009
m. Deviso tauræ laimëjo Ispanijos vyrø rink- èiai vël atsidûrë III grupëje. Taèiau, remiant
tinë, finaliniame susitikime áveikusi Èekijos Lietuvos teniso sàjungai ir ITF, prisidëjus Lie-
rinktinæ 5:0, o treèià vietà iðkovojo kroatai. tuvos Vyriausybei, buvo pradëtas ágyvendinti
D.Britanijos vyrø rinktinei pastaruosius 10 projektas – iðkilo nauji sporto rûmai, kuriuo-
metø nelabai sekasi, nes jie jau iðkrito ið se po vienu stogu buvo árengta 15 teniso
pirmojo 16-tuko komandø, vadinamojo eli- aikðteliø. Juose atvërë duris visus ðiuolaiki-
Valstybës
taèiau nesutriko ir permainingoje kovoje ið-
plëðë laimëjimà antrame sete 7/6 (tay-bre-
ke 7:2). Treèiame sete uþsimezgë permai-
ninga kova, taèiau labiau patyræ anglai lai-
statistikos 90-meèio
mëjo setà 7/5. Ketvirtame sete iðryðkëjo la-
biau patyrusiø þaidëjø pranaðumas, ir po
trijø valandø ádomi kova pasibaigë 6/3 sve-
keliu
èiø sëkme. Taigi po dviejø dienø varþybø
D.Britanijos komanda pirmavo 2:1.
Treèià varþybø dienà bokðtelio teisë-
Ta proga prisimintas pilnas
jas pakvietë susitikti pirmàsias komandø
ieðkojimø, dideliø ir skubiø
raketes: D.Britanijos aukðtaûgá J.Wardà darbø kupinas, o kartu ir duobë-
(190 cm), varþybose daug taðkø laimintá
stipriais padavimais – eisais, ir Rièardà
tas okupacijø metais Lietuvos
valstybës statistikos kelias. 1919 – 2009
Beranká. Pirmà setà tik 7/6 pergalæ iðplë- Nemaþai dëmesio skirta statisti-
ðë Rièardas. Tribûnø audringos ovacijos, kos metraðèiams ir kitokiems
be abejo, didino átampà, nes D.Britanijos leidiniams. padëtá realiausiai apibûdinanèios, ádo-
þaidëjas J.Wardas padarë dvi dvigubas
mios ir aktualios statistikos galime rasti
klaidas paduodamas, ir R.Berankis, tin-
jau pirmuose Centralinio statistikos biu-
kamai iðnaudojæs varþovo klaidas, laimë- Petras Gediminas ADLYS
ro (CSB) leidiniuose. Tas publikacijas
jo antrà setà 6/3. Þaisdamas treèiàjá setà, Statistikas
puikiai reprezentuoja CSB parengtas lei-
R.Berankis taip pat pasiekë pergalæ –
dinys „Lietuva skaitmenimis 1918–1928
6/4. Komandinis rezultatas tapo 2:2! Te- Nepriklausomos Lietuvos
pirmojo deðimtmeèio – 1918–1928 – m. Diagramø albomas“ (apimtis 180 p.).
niso þiûrovai ilgai plojo ir atsistojæ paly-
metraštis Bene geriausiai ðá leidiná pristato saki-
dëjo pergalæ pasiekusá R.Beranká.
niai ið ávado. „1918 m. vasario 16 d. Lie-
Po neilgos pertraukos á aikðtelæ lemia-
Nuolat kalbame apie ekonominá gy- tuviø tauta, per savo atstovus, susirin-
mai dvikovai buvo iðkviesti Laurynas Gri-
venimà, socialinæ padëtá. O kas gi pir- kusius senobinëje Lietuvos sostinëje Vil-
gelis, kuris pastaruosius 6 metus treni-
ruojasi Italijoje, ir anglas D.Evansas. Per- miausia skatina susimàstyti, svarstyti, niuje, paskelbë Lietuvà nepriklausoma
maininga dvikova uþsimezgë nuo pirmojo stebëti, lyginti, tikëti ar ne ? Atsakymø valstybe. Praëjus po to 10-èiai metø, ði
geimo paèiø pirmøjø smûgiø ir uþtruko 4
alinanèias valandas. Nugalëtojas iðryðkë-
jo tik pasibaigus penktam setui. Pirmà
setà rezultatu 7/6 (tay-breke 8:6) laimëjo
D.Evansas. Antrà setà audringai palaiko-
mas þiûrovø Laurynas kovojo dar atkak-
liau ir laimëjo 7/5. Pajutæs, jog gali kautis
kaip lygiavertis varþovas, jis treèià setà
laimi net 6/0! Ketvirtà setà D.Evansas vël
þaidë labai brandþiai ir laimëjo 6/3. Prasi-
dëjus lemiamam penktam setui, Laury-
nas, lyg nejausdamas trijø valandø þaidi-
mo nuovargio, neátikëtinai tiksliais apve-
damaisiais kairiniais smûgiais ðalia ðoni-
nës linijos uþklupdavo jiems nepasiren-
gusá varþovà. Ðie tikslûs smûgiai ir pa-
lauþë já. Lemiamas setas laimëtas rezul-
tatu 6/4. Tai ir nulëmë visos komandos
pergalæ rezultatu 3:2! Iðskleidæ trispalvæ
ir dëkodami þiûrovams uþ moralinæ pa-
ramà, mûsø þaidëjai apëjo ratu visà aikð- gali bûti ávairiø. Taèiau bene maþiausiai knyga pasiryþusi yra bent trumpais
telæ, kupini nenusakomo dþiaugsmo. suklysime pasakæ – skaièiai, nes jais la- bruoþais atvaizduoti vieðumai Nepri-
Dabar Lietuvos jaunøjø vyrø teniso ko- biausiai tikima. Nuginèyti juos galima tik klausomos Lietuvos pirmojo 10-èio eko-
mandos ð.m. liepos 9–11 d. laukia ne ma- pateikus kitus skaièius. nominá plëtojimàsi. Tai yra statistikos po-
þiau intriguojanti kova Deviso taurës ko- Suprantama, kai kurie skaièiai sta- bûdþio leidinys: èia stengiantis kiek ga-
mandiniame susitikime su Airijos rinktine, tistikoje dël ávairiø prieþasèiø ir netiks- lima eliminuoti tekstà, paliekama kalbëti
kuri sveèiuose áveikë Turkijos vyrø koman- lûs ar nepilni gali bûti, bet, atliekant ly- gryniems skaitmenims. Taèiau pirmai-
dà. O D.Britanijos tenisininkai kovos su ginamàjà analizæ, nukrypimus ar bent siais nepriklausomo gyvenimo metais
pralaimëjusiais Turkijos tenisininkais. Tikiu, jau tendencijas pakankamai tiksliai nu- toli graþu ne visose srityse ir ne pilnai
jog mûsø jaunieji tenisininkai dar kartà pri- statyti galima. Todël statistikos publika- buvo vedami statistiniai stebëjimai. Tad
mins teniso mëgëjø pasauliui, kaip kadai- cijos turi didelæ iðliktinæ vertæ. Ne taip yra daug srièiø, kur skaitmenø lyginimas
se visà deðimtmetá daugelyje turnyrø ka- seniai buvo sakoma, kad ðalis nëra ci- galima buvo daryti tik pastariesiems 5–
raliavo „lietuviðkasis liûtas“ Vitas Gerulai- vilizuota, jeigu neskelbia savo raidà api- 7 metams, o trûkstamus skaitmenis te-
tis. Tikiu, jog jaunatviðkas verþlumas at- bûdinanèios statistikos. ko apeiti bent trumpu tekstu. Tekstas ir
neð sëkmæ kovojant Airijos aikðtyne! Nepriklausomybæ atgavusios ðalies skaitmenys papildyta diagramomis ir
... tai siûlymas apsilankyti kompiuterinio „2012“ gaivalas ar „Avataro“ kovos taip gamtos (oro) kvapas? Koks saulei tekant
dailininko dirbtuvëje, kartu su juo pakeliauti átaigiai pavaizduoti kino ekranuose, nors ar jai leidþiantis, koks miglai krintant ar aud-
kûrybinio dþiaugsmo ir kanèiø takais ir ið ... neturi nei kvapo, nei saulës ðypsnio. rai siauèiant – daugelis pagalvos: „gal
ðalies þvilgtelëti á „plunksnas ir teptukus“, Mums, þiniø visuomenës (betoniniø kvanktelëjæs, ne kitaip?“
kuriø potëpiais atsiranda elektroniniai dþiungliø) gyventojams, visa tai – kaip tik- Tikrai tikrai, saulës ðviesos atspalvá te-
kraštovaizdþiai. Jie mums daþnai tokie mie- tai. Prieš betoniniø narveliø ánamiø akis – matome tiktai pagal ðviesià dëmæ ant
li ir artimi, kartais fantastiniai, kartais – foto- ekranas; jame – gyvenimo ádomybës, ja- kambario grindø.
grafiškai atspindintys paþástamà aplinkà ir me – viskas: ir artimieji, ir draugai, ir my- O gal tikrai kaip toje dainoje: „... ne-
jos gamtà. Èia galime kartu su Šreku ar kitu limieji. ... O visi kiti – kolegos, sutuokti- bemielas mûsø kaimas ...“
... Þiniø visuomenë.
1 pav. Vieniðas
medis. Aut. Jurga
Girdzijauskaitë
populiariu naujøjø pasakø veikëju pagyventi niai, þmonos, vaikai – tiktai ðmësèioja
kitokiame pasaulyje, paklajoti Avataro erd- tarpuose tarp ekrano vaizdø, veikëjø, pa-
vëse, atrasti ir pajusti, kas nematyta, nesu- þástamøjø. Negana to – aplinkiniai tiktai
tikta – kas tarytum egzistuoja uþ mûsø ápras- blaðko dëmesá, jie savo „apsireiškimais“
tinio pasaulio ribø. Èia taip nesunkiai ásisu- erzina ir „trumpina gyvenimà“ (o kaipgi
kame á nepatirtø nuotykiø sûkurá ir „kolum- kitaip!); o jeigu prošal pralapnoja maþylis
bø“ ar kapitonø „nemø“ draugijoje pasijun- su savo „nelaime“ – tai jau galas; èia tik-
tame didvyriškoje komandoje, uþburianèioje roji pasaulio pabaiga.
sugebëjimais išsipainioti iš gyvenimo nuo- Mes tokie – mes stebime mûsø þeme-
lat spendþiamø pinkliø. lës groþybes keliaudami „Travel“ kanalu,
... nuostabu ir neátikëtina tai, kad šie 2 pav. Mandelbroto fraktalas
stebime su „Animal Planet“ arba, jeigu pa-
plokðèiosios „erdvës“ reginiai taip puikiai siseka anksti nubusti, tenkinamës þymaus ir kalnagûbriais – kà ten kalnais, kai pati
tenkina mûsø emociná alká, jie nostalgið- gamtininko praveriamu „Langu...“ á gam- gimtinë – kunkuliuojantis katilas. ... Pa-
kai mus gràþina á pašilës atokaità, jie – tà. Bet toji radijo laidelë – ankstyvà sek- saulio pabaiga 2012 m. … Ne tiktai siau-
þydinèios pievos, jie – kerai ir... kvapai, jie madienio rytà, kai visiems dar pats ámy- binga, bet ir “graþu“ – juk nei kraujo kva-
– tolumos kalvø mëlis. gis. Aišku – liekame po antklode. po, nei motinos paklaikusio þvilgsnio.
Šituo ryšys su gamta beveik ir baigiasi. O jei kuriam klaiku – „ ramiau, ramiau
Fraktaliniai gamtovaizdþiai Ir nebandyk klausti – koksai ðá rytà þe- – tai jø sapnas ...“
„2012”... Kiek jaudulio, kiek neátikimø melës kvapas, kokia „oro“ spalva? ... Ar tai gamtovaizdþiai? Uþsimerkæ
nuotykiø. ... Iðeiname apkvaitæ, sugniuþ- Nugarmëjo (panaðiai kaip „balanos ga- galime matyti neþemiškus vaizdinius. ...
dyti, pasijutæ menkuèiais vabalëliais, ku- dynë“) – kai (rudená, þiemà ...pavasará) va- Tiktai kaip parodyti savuosius „regëji-
riuos mëto, traiðko. ... Panaðià „skruzdë- landà ten, kol pasieki mokyklà, ir bent jau mus“ draugams (artimiesiems), paþásta-
lyno“ sumaiðtá esame matæ ar net sukëlæ valandà atgal, kai neskubëdamas, tais pa- miems ir (dar geriau – net ir) nepaþásta-
(varydami pievoje pradalgæ, kai drëgnes- èiais takais droþi namo per gamtos spal- miems? (Kai pagalvoji – normaliems (jei
næ vasarà dalgiu brûkðteliame per þolëje vas, kvapus, garsus, kai nepraleidi per die- jø dar liko) þmonëms pats jø autorius su
skruzdþiø suræstà namelá); kiek panikos, nà ávykusiø gamtos iðdaigø. Taigi neklausk „savaisiais regëjimais“ turëtø pasirodyti
lakstymo, palikuoniø gelbëjimo. gimnazistø ar studentø – koks šiandien bent jau „trenktas“.)
VGTU jaunieji
cijai, populiarios programos Bryce, Ter-
ragen ir kt. Fraktalø generacija buvo áves-
ta á daugelá kompiuterinës grafikos ir ani-
problemas
këjo atlikti nemaþai technologiniø veiks-
mø, o dabar, naudojantis galingesnëmis Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,
programomis, tereikia parinkti reikiamus doc. dr. Dainius PALIULIS
parametrus ir atlikti jø korekcijà reikia- Aplinkos apsaugos katedra
mam autoriaus ávaizdþiui išgauti.
Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) ob- Vilniaus Gedimino technikos univer- liekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarky-
jektai pradëjo gyventi virtualioje gamti- siteto Aplinkos inþinerijos fakultete 2010 mas, biologinës ávairovës iðsaugojimas,
nëje scenoje; o mums kiek pridëjo áti- m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osios antropogeninis poveikis aplinkai ir visuo-
kinamumo ir þavesio. jaunøjø mokslininkø konferencijos „Moks- menës sveikatai, aplinkos apsaugos va-
las – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkos dyba ir ekonomika, vibracijos, akustinio
Epilogas apsaugos inþinerija“ plenarinis posëdis triukðmo, ðiluminës tarðos, elektromag-
Sukûrus fraktaliniø struktûrø teorinius bei skaityti jaunøjø mokslininkø praneði- netiniø laukø, jonizuojanèiosios spindu-
matematinius principus, atsirado galimy- mai. Konferencijà surengë Aplinkos ap- liuotës tyrimai, poveikis gyvajai ir negy-
bë fraktalus pritaikyti ávairiose technikos saugos katedra ir Aplinkos apsaugos ins- vajai aplinkai.
srityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtos titutas, jai vadovavo ir áþanginá þodá tarë Plenariniame posëdyje dalyvavo 130
unikaliø savybiø antenos; negana to – prof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pa- dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai,
fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (ge- brëþë konferencijos, suteikianèios jaunie- magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukð-
rai pagalvojæ rastume ir liaudies kûry- siems mokslininkams galimybæ pasisemti tøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø, moks-
boje þodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëje patirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtinti linio tyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvo
ekvilibristikoje „objektai“ vienas kitame universitete ágytas teorines þinias prakti- iš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99
eina maþyn ir maþyn iki begalybës). niais pavyzdþiais, svarbà. Pasak profeso- praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferenci-
Ir dar – pripaþástame, kad ekonomi- riaus, jaunieji mokslininkai ágyja unikalià joje dalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pri-
ná pasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikia galimybæ susipaþinti su kitø universitetø statë 2 stendinius praneðimus.
atsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, frak- kolegø patirtimi, mokosi parengti þodinius Plenariniame posëdyje praneðimus
talai, ypaè stochastiniai, tiesiog prašosi ir stendinius pranešimus. skaitë KTU Mechanikos ir mechatronikos
pritaikomi ekonominiams modeliams Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietu- fakulteto, Botanikos instituto, Kauno me-
kurti ir ekonominiams vyksmams nagri- vai svarbios problemos: atmosferos tar- dicinos universiteto ir UAB ,,Biocentras“
nëti, naudojant fraktalø teorinius dësnin- ðos tyrimai, oro valymo technologijø kû- atstovai.
gumus. Šiai srièiai impulsà suteikë to pa- rimas, klimato kaita ir jos indikatoriai, ap- KTU Mechanikos ir mechatronikos fa-
ties B.Mandelbroto su bendraautoriu ne- linkos monitoringas, matematinio mode- kulteto darbuotojas dr. Kæstutis Buinevi-
seniai iðleista knyga apie, anot autoriø, liavimo taikymas, vandens, nuotekø, dir- èius aptarë atliekø deginimo problemas
fraktalinæ finansø revoliucijà. voþemio tarðos kontrolë ir maþinimas, at- Lietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-
mokslininkai
mikroelementø tyrimø Lietuvoje proble- ologijos ir geografijos instituto. Pasekci-
mas. Praneðëjos duomenimis skirtingi jø praneðimø tematika ganëtinai plati ir
metalai kaupiasi ávairiuose þmogaus or- apëmë jonizuojanèiàjà ir nejonizuojanèià-
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 49
2010-aisiais minint 600-àsias Þalgirio mûðio metines „Varpo“ jas kursuose studijavo visuotinæ pasaulio
pirmajame numeryje išspausdinti dailininkø M.Ðeduikio (1970) ir literatûrà, o tuo metu Vydûnas ten skaitë
paskaitas visuomenei. Mokytojas M.Ðedui-
J.Mateikos (1878) paveikslai ,,Þalgirio mûðis“. Þvelgiant á juos kilo kis kaip savamokslis dailininkas buvo pri-
mintis pasklaidyti knygà ,,Alantos ðviesuolis mokytojas Mykolas statytas Vydûnui piešti plakatus. Taip su Vy-
Ðeduikis“, skirtà mokytojo gimimo ðimtosioms metinëms. dûnu susipaþinæs mokytojas nutapë jo por-
tretà. Portretas Vydûnui patiko, tad kitoje
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 51
Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika
LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius bei Maisto saugos komisija surengë apskritojo stalo diskusijà
,,Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”. Nuotraukoje (ið kairës): Zenonas Stanevièius, Albinas Kusta,
Sigita Urbienë ir akad. Veronika Vasiliauskienë
Lietuvos mokslø
akademijoje ávyko
konferencija, skirta
habil. dr. Eugenijos
Ðimkûnaitës
90-osioms gimimo
metinëms
paminëti
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.