2008

10

Dykumø
alsavimas

Nusimetanti
ledo ðarvus

Didysis
hadronø
kolaideris
pradëjo
darbà

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 1

 V iso pasaulio spauda ir þiniasklai-
dos priemonës labai daug dëmesio sky-
rë ðio unikalaus prietaiso darbo pradþiai
prisijungæ net 450 televizijos kanalø. Ðià
informacijà CERN‘o bendradarbiams, kar- Prof. habil. dr.
tu sveikindamas sëkmingai pradëjus eks- Juozas
paminëti. Rugsëjo 10 d. daugiau nei 300 perimentà, praneðë ðio projekto vadovas
VAITKUS
þurnalistø sekë darbø eigà ir vien Google Robertas Aymaras. Kaip ir buvo tikëtasi,
tinklapis surado per 3500 spaudos pra- prietaiso paleidimas vyko sklandþiai ir
neðimø, o prie ávykiø transliacijos buvo protonai sëkmingai pradëjo keliauti 27 km ilgio trajektorija, kurioje juos priverèia ju-
dëti iki -2710C atšaldyti magnetai.
APIE AUTORIØ Kuo šis eksperimentas taip patraukë
Prof. habil. dr. Juozas Vaitkus gimë 1941 m. Këdainiø rajone. 1958 m. baigë vidurinæ mokyklà visuomenës sluoksniø dëmesá?
Ðiauliuose. 1963 m. Vilniaus universitete baigë puslaidininkiø fizikos studijas. 1965 m. VU Gal prie to prisidëjo Dano Browno
Puslaidininkiø fizikos katedros aspirantas dirbo Nobelio premijos laureato Nikolajaus Basovo
laboratorijoje. 1977–2002 m. – VU Puslaidininkiø katedros vedëjas, nuo 1980 m. – profesorius, bestseleris „Angelai ir demonai“, iðgarsi-
1985 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. 1992–2002 m. – VU Medþiagotyros ir næs ðá didþiausià pasaulyje branduoliniø
taikomøjø mokslø instituto direktorius. 1986–1991 m. ir 2002–2007 m. – VU mokslo reikalø tyrimø centrà – CERN‘à? Gal ir tai, kad,
prorektorius. Nuo 1996 m. – Glazgo universiteto vizituojantis profesorius, nuo 2001 m. – Britanijos spëliojant, kas gali nutikti þengiant á moks-
fizikos instituto narys. 2002–2005 m. – CERN‘o programos RD50 „Naujos medþiagos“ paprogra-
mës koordinatorius bei 2002–2006 m. GaN tyrimø linijos koordinatorius, nuo 2007 m. – RD50
lo dar nebandytas sàveikas, kai kurie
tarybos pirmininko pavaduotojas. 2007 m. iðrinktas Lietuvos fizikø draugijos prezidentu. Keliø mokslininkai pagarsino savo abejones, ar
valstybiniø ir nacionaliniø premijø laureatas. nenutiks ir griaunanèiø mûsø aplinkà da-

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10


ATLAS detektorius
montavimo metu
hadronø kolaideris
pradëjo darbà
lykø. Nors vienas ið didþiausiø gàsdinto-
jø pareiðkë, kad jis ramiai ásirengtø mie-
gamàjá virð Didþiojo hadronø kolaiderio,
taèiau, kaip jau yra áprasta, gàsdinimai pa-
traukia visuomenës dëmesá.
Kas ið tikrøjø vyksta CERN‘e? Galima
bûtø sakyti, kad pats eksperimentas yra
labai paprastas: paimami vandenilio
branduoliai – protonai, jie priverèiami lëkti
norima kryptimi, sukuriami du jø pluoð-
teliai, kurie norimoje vietoje nukreipiami
vienas á kità, ir stebima, kas atsitiks, kai du
protonai smogs vienas á kità. Tai, kas, at-
rodytø, paprasta, yra susieta su daugeliu
techniniø problemø. Palyginti paprasta su-
teikti elektrintoms dalelëms (protonams,
elektronams) energijà iki tûkstanèiø elek-
tronvoltø (n x 1000 eV) – tokià energijà ði
dalelë ágyja veikiama n x 1000 V elektrinio
potencialo. Norint pasiekti didesnes ener-
gijas, susiduriama su árangos elektrinës
izoliacijos problemomis, kurias iðspren-
dë Ernestas Lorencas (E.Lawrence),
magnetiniu lauku privertæs protonus laks-
tyti ratu. Kiekvieno rato aplëkimo metu
protonai buvo vis pagreitinami (uþ ðià
1929 m. gimusià idëjà ir jos realizavimà
1930 m. jam 1939 m. buvo suteikta No-
belio premija). 1 pav. parodytas pirmasis
Didþiojo kolaiderio schema
ciklotronas, kuriame protonø energija jau
pasiekë 1 milijonà elektronvoltø (1MeV).
Norint dar labiau padidinti energijà, rei-
këjo išspræsti daug problemø, o pirmas pro-
tonø pluoðto susmogimas su kitu protonø
Didysis
pluoðtu buvo realizuotas CERN‘e 1971 me-
tais. Ðie eksperimentai labai padëjo paþinti
mus supantá pasaulá, taèiau iðaiðkëjo, kad
vienos svarbiausiø gamtos paslapèiø gali
bûti atskleistos, jei protonai ar kitos sunkio-
sios dalelës susismogs turëdamos bent ke-
liø teraelektronvoltø (TeV) energijà, t.y. mili-
jono MeV, 1 000 000 000 000 eV (normalio-
mis sàlygomis, t.y. kambario temperatûro-
je, daleliø vidutinë energija yra 0,026 eV).
Norint pagreitinti ir valdyti iki tokios energi-
jos pagreitintas daleles, prireikë sukurti la-
bai stiprius magnetus ir juos atšaldyti iki la-
bai þemos temperatûros, vos 1,9 laipsnio
virð absoliutaus nulio.
Kà nori dabar atrasti mokslininkai, re-
alizuojantys ðio Didþiojo hadronø kolai-
derio eksperimentà?
1 pav. 11 coliø skersmens ciklotronas,
kuriame protonams pirmà kartà suteikta
1 MeV energija (LBL NEWS Magazine,
Vol. 6(3), 1981, p. 15)
Pirmiausia, ðio eksperimento metu
protonai ágaus dar neturëtø savybiø: jie
lëks beveik ðviesos greièiu, todël pasun-
kës beveik 7500 kartø, nes greitai lekian-
èios dalelës energija ir jos masë yra su-
sietos plaèiai þinoma formule E=mc2. Ta-
èiau jau ðioje formuluotëje glûdi viena di-
dþiausiø gamtos paslapèiø (kol kas), nes
nëra aiðku, kodël kûnai turi masæ. Atro-
dytø, savaime suprantama, taèiau Izao-
kas Niutonas pasakë, kad „svoris yra pro-
porcingas masei“, o Albertas Einðteinas
– kad „energija proporcinga masei“, ir në
vienas nepasakë, kas yra masë?! Á šio –
vieno ið pagrindiniø klausimø atsakymo
ir bus ieðkoma ðio eksperimento metu,
bus norima „pagauti“ Higgso bozonà, da-
lelæ, kuri, manoma, yra „atsakinga“ uþ da-
leliø masës dydá.
Antrà uþdaviná suformulavo astrono-
mai, nustatæ, kad galaktikø masë yra
daug didesnë, negu jas sudaranèiø
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 3

þvaigþdþiø. Viena ið idëjø, paaiðkinanèiø
ðá nesutapimà, bûtø tokia, kad galaktiko-
se yra daleliø, kurios nematomos ðviesos
ar kitomis elektromagnetinëmis bango-
mis. Jos pavadintos supersimetrinëmis
dalelëmis. Tikimasi, kad jas pavyks taip
pat pamatyti ðio eksperimento metu.
Treèias ið svarbiausiø uþdaviniø labiau
sietinas su ta eksperimento faze, kai vie-
toje protonø á greitintuvà bus „áleisti“ ðvi-
no jonai. Pagreitinus juos beveik iki ðvie-
sos greièio ir susmogus, tikimasi sukurti
medþiagà, kuri egzistavo Visatoje pralë-
kus milijoninei sekundës daliai nuo Di-
dþiojo sprogimo pradþios, moksliðkai ta-
riant, kada medþiagà sudarë kvarkø ir
gliuonø plazma. Tiek apie Didájá sprogi-
mà, tiek apie kvarkus ir gliuonus buvo ra-
ðyta kituose straipsniuose, todël èia ne-
siplëtojame. Galima paþymëti, kad yra ir
daugiau tikslø, taèiau jø svarba kol kas
vertinama maþiau, negu paminëtieji.
Kà duos ðie eksperimentai be atsa-
kymø á fizikø ar astronomø klausimus?
Galima tvirtinti, kad geresnis pasaulio
paþinimas anksèiau ar vëliau virsta efek-
tingomis naujovëmis. Tik kartais to reikia
ilgokai palaukti. Pavyzdþiui, kad ðviesa gali
priversti suþadintus elektronus spinduliuoti
tokià pat ðviesà, buvo A.Einðteino árodyta
1917 m., taèiau pirmas matomos ðviesos
lazeris buvo sukonstruotas T.Maimano tik
1960 m., o beveik kiekvienas juos pradë-
jo naudoti tik pastaraisiais deðimtmeèiais
(lazeriniai spausdintuvai, kopijavimo
mašinos, kompaktiniai diskai ir t.t.).
Kalbant apie dideliø energijø fizikos pas-
tarøjø deðimtmeèiø nuopelnus, galima bû-
tø á pirmà vietà iðkelti interneto sukûrimà ir
jo ádiegimà pasaulyje. O ne taip seniai, tik
1989 m., Timas Berners-Lee pateikë siûly-
mà, kaip dalytis informacija laboratorijoje.
Savo projektà jis pavadino „Vague, but ex-
citing“ (apytiksliai – „miglotu, bet jaudinan-
èiu“). Jau 1991 m. buvo sukurtas tinklas, o
1994 m. ðiame tinkle buvo per 10 000 ser-
veriø. Dabar jau nebegalime ásivaizduoti,
kaip gyventume be interneto.
Kiti naudingi visuomenei taikymai at-
eis sukûrus radiacijos detektorius, kurie
reikalingi medicinai (jau dabar tobulina-
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
mi mamografijos ir dantø tomografijos
prietaisai), naujas informacines techno-
logijas, kurios padidins visø ásijungian-
èiø á kompiuteriø tinklus pajëgumà. Tai
vadinamosios „GRID“ technologijos.
Bus ir kitø naujoviø, nes tai, kas kuria-
ma, daugeliu atvejø neturi analogø da-
bartiniø prietaisø parke.
Verta atkreipti dëmesá ir á tai, kaip vyksta
eksperimentas. Jau buvo paleistas ir prieð-
prieðinis, tik kitu kanalu, protonø pluoðtas
ir didinama abiejø pluoðtø energija.
Protonø pluoðtai buvo sustabdyti grafito
gaudyklëje. Magnetai buvo iðbandomi
maksimaliu darbo reþimu. Vienas ið
magnetø sudegë ir dabar ði sekcija
remontuojama. Pavasará protonai bus su-
smogiami ir þiûrima, kokios bus ðiø gigan-
tiðkos masës protonø skeveldros. Skevel-
droms registruoti sukurti milþiniðki árengi-
mai, vadinami ATLAS, CMS, ALICE ir LHC-
b detektoriais. Kiekvienas jø prilygsta ke-
liø aukðtø pastatui, kuris „prikimðtas“ vi-
sokiø detektoriø. Tie, kurie yra arèiausia
protonø susidûrimo vietos, labai didelës
skyros: registruojantis elementas yra
palyginamas su þmogaus plauko sker-
smeniu. Tokiais elementais yra uþpildyti ke-
li vienas á kità suverti cilindrai, kuriø plotas
matuojamas vienuose eksperimentuose
kvadratiniais metrais, o kituose ir keliomis
deðimtimis kvadratiniø metrø. Toliau nuo
protonø susidûrimo taðko jau ámontuoti di-
desniø matmenø detektoriai.
Daleles registruojantys detektoriai pa-
siþymi ne tik tuo, kad yra maþi bei kiekvie-
nas turi savo stiprintuvà. Jie dar yra ir labai
spartûs, nes numatoma, kad kiekvienas
protonas su kitu turi susidurti kas 25 mili-
jardiniø sekundës daliø ir taip nuolat dau-
þytis deðimt metø, kad iððoktø Higgso bo-
zonas ir já bûtø galima pagauti. Per tà laikà
dabartinë detektoriø sistema jau nebebus
tinkama naudoti, nes dauþymosi metu at-
siranda didþiulë viskà aplinkui ardanti ra-
diacija. Detektorius reikës pakeisti po trejø
metø. Jei jie bus pakeisti tokiais pat, o eks-
perimentas truks deðimt metø, juos reikës
keisti ne maþiau kaip tris kartus.
Ði situacija mokslininkams nepatinka,
todël norima eksperimento trukmæ gero-
kai sumaþinti senuosius detektorius pa-
keitus naujais: spartesniais, kad galëtø re-
gistruoti protonø susidauþimà ne kas 25,
o kas 12 milijardiniø sekundës daliø, ir
atsparesniais radiacijai.
Ávykdþius ðá projektà, bus galima „per-
krikðtyti“ dabartiná prietaisà, t.y. dabartiná
LHC vadinti didelio šviesingumo SUPER-
LHC. Jau keleri metai ta kryptimi dirba
daugiau kaip tûkstantis þmoniø. Ðiø pro-
gramø vykdytojø pasitarimai kasmet vyks-
ta CERN‘o bûstinëje Ðveicarijoje netoli Þe-
nevos ir vienoje ðalyje partnerëje. Lietu-
vos mokslininkai á ðios srities darbus iš
pradþiø jungësi per Glazgo universitetà,
2002 m. buvo jau ásijungta á viso eksperi-
mento modernizavimo programà. Pernai
Vilniuje vyko trijø ðio bendradarbiavimo
programø ir projektø pasitarimai-konfe-
rencijos, kuriuose mokslininkai ið viso pa-
saulio nagrinëjo, kà per tà pusmetá po pa-
sitarimø Þenevoje pavyko pasiekti moder-
nizuojant Didþiojo hadronø kolaiderio
árengimø puslaidininkinius detektorius.
Pastaraisiais metais Lietuva pasiraðë
bendradarbiavimo sutartá su CERN‘u, to-
dël pradëti bent ðiek tiek remti vykdomi
darbai, o kartu iðsiplëtë ir bendradarbiavi-
mo kryptys. Pradedama tiesiogiai bendra-
darbiauti su CMS („kompaktiniu“, nes yra
ðiek tiek maþesnis uþ ATLAS detektoriø,
miuonø solenoido) eksperimentu. Fizikai
teoretikai pradëjo gilintis á dideliø energijø
fizikà ir ásijungs á ðiame eksperimente gau-
namø rezultatø analizæ, o matematikai-in-
formatikai jau dabar dalyvauja informaci-
niø technologijø projektuose plëtojant
GRID technologijas bei staþuojasi ar dir-
ba CERN‘o padaliniuose. Vilniaus univer-
siteto fizikø ir medþiagotyrininkø sukurti
prietaisai jau testuojami Helsinkio greitin-
tuve, o vëliau keliaus á CERN‘à. O keliose
Vilniaus universiteto Medþiagotyros ir tai-
komøjø mokslø instituto laboratorijose
nuolat tiriami ávairiai apðvitinti bandiniai tais
metodais, kuriø neturi partneriai.
Eksperimentas patraukë pasaulio vi-
suomenës dëmesá. Lietuvos mokslininkai
jau bendradarbiauja šiuose eksperimentuo-
se tiesiogiai ar per partnerius. Bûtø labai
gerai, jei Lietuvos indëlis á tuos darbus bû-
tø þenklus. Per daugelá metø Vilniaus uni-
versitete sukurtos aparatûros nedarytø gë-
dos në vienai pasaulio laboratorijai. Taèiau
viskas sensta, medþiagos brangsta ir moks-
lininkams reikia nertis ið kailio, kad tie prie-
taisai neprarastø savo lygio. Ðiuo poþiûriu
valstybës politika nëra visiðkai teisinga, nes
tokio lygio darbams skiriama parama yra
daug maþesnë nei gauna kitø su CERN‘u
bendradarbiaujanèiø ðaliø mokslininkai.
Norëtume, kad mûsø valdþia bûtø ápratina-
ma, jog pagrindinis Lietuvos mokslo siekis
– bûti lygiaverèiu ar net nepamainomu part-
neriu tarptautinëje erdvëje.
 Pastaraisiais deðimtmeèiais pasaulyje padidëjo susidomëjimas
mûsø planetos – Þemës reikalais. Tai ir nuo seno mûsø gyvybingumà palaikantys jos
iðtekliai (oras, vanduo, miðkai, metalai, iðkastinis kuras ir t.t.), ir paslaptingas suge-
bëjimas daugiau nei pusæ milijardo metø iðlaikyti jautriai gyvybei palankias egzistavi-
mo sàlygas, ir kartkartëmis keliami grësmingi pavojai (þemës drebëjimai, ugnikalniø
verþimasis, uraganø siautëjimas, iðtisø kraðtø apledëjimai bei nuledëjimai ir kt.).

Grenlandijos eskizai

Nusimetanti ledo ðarvus Habil. dr. Valentinas BALTRÛNAS, dr. Bronislavas KARMAZA

UNESCO ir IUGS iniciatyva Jungtinës regioninës kaitos dësningu-

Tautos 2007, 2008 ir 2009 metus paskel-
bë tarptautiniais planetos Þemës metais,
kviesdami atidþiau paþvelgti á mûsø pla-
netos globalias, regionines ir vietines pro-
blemas, atkreipti dëmesá á jos ribotas ga-
limybes iðtverti vis didëjantá technogeni-
ná spaudimà, kurio neigiamus padarinius
jau jauèiame per daugelio iðtekliø stygiø,
prastëjanèià aplinkos kokybæ, netikëtus
klimato pokyèius. Prasidëjusio klimato at-
ðilimo poþymius bene akivaizdþiausiai
matome planetos ðiauriniuose regionuo-
se, kur Þemë bando nusimesti daug tûks-
tantmeèiø neðiotus ledo ðarvus. Lietuvos
mokslininkai taip pat stengiasi ásijungti á
ðiø problemø tyrimus. Geologijos ir ge-
ografijos institutas kartu su Vilniaus pe-
dagoginiu universitetu jau antri metai dar-
buojasi pagal Lietuvos valstybinio moks-
lo ir studijø fondo remiamà projektà „Kli-
mato kaitos atspindys paskutiniojo ledyn-
meèio-tarpledynmeèio ciklo nuosëdose“
(„PALEOKLIMATAS“). Šio projekto tyrimø
tikslas – gauti naujø mokslo þiniø apie
paskutiniojo tarpledynmeèio, ledynmeèio
ir poledynmeèio klimato bei ekosistemø
1 pav. Tyrimø vietos Grenlandijoje þemëlapis
mus, kuriø supratimas reika-
lingas dabartinio klimato ir
ekosistemø pokyèiø progno-
zei. Na, o norint sëkmingai „ið-
ðifruoti” paleogeografinæ in-
formacijà buvusiame ledyn-
metyje suklostytose nuogulo-
se, neproðal išsamiau susipa-
þinti su tokiø nuosëdø klosty-
mø procesais dabartiniø kon-
tinentiniø ledynø aplinkoje.
Tad tyrinëjimo kelias antrà
kartà vël nuvedë prie tolimo-
2 pav. Ne taip seniai ir ðiame slënyje tásota
sios Grenlandijos ledynø, ku- besitraukianèio ledyno
rie labai panaðûs á kadaise
dengusius ðiaurinæ Europos dalá. Pirmo-
sios ekspedicijos pamokos jau buvo ap-
tartos MG puslapiuose (2006 m. Nr. 11).
Antrosios ekspedicijos metu (2007 m.)
buvo pasinaudota pirmosios patirtimi ty-
rinëjant nuo didþiojo Grenlandijos ledy-
ninio skydo vakarø link nutásusá Russello
ledynà, taip pat ðalia tûnantá Levereèio le-
dynà (1 pav.). Kelionëje, be ðio raðinio au-
toriø, dalyvavo Algimantas Èesnulevièius,
Vaidotas Kazakauskas, Vaida Ðeirienë ir
Petras Ðinkûnas. Ðá kartà
ekspedicija buvo pradëta
rugpjûèio pabaigoje, kai
poliarinë diena jau pasibai-
gusi, naktimis spûsteli ðal-
tukas ir gerokai sumaþëja
nuo ledyno plûstanèio
tirpsmo vandens. Todël ir
kai kur ledynus juosianèios
plaèios upës pasidaro per-
brendamos (2 pav.). Kelio-
nës dalyvius domino trys
problemø grupës: 1 – ledy-
no slinkimo dinamika ir jo
apatinëje dalyje susidaran-
tis bazalinis ledas (angl. –
basal ice), kuris iðtirpæs pa-
lieka moreninës medþiagos
sluoksná; 2 – ledyno pakrað-
tyje susidaranèios reljefo
formos, liudijanèios ledyno
atsitraukimo aplinkybes; 3 – netoli ledyno
(periglacialinëje zonoje) vykstantys ðalèio
sukeliami (kriogeniniai), vëjo pustymo
(eoliniai), durpëjimo ir kiti procesai.
Kadangi ledynas daþnai bûna prisið-
liejæs prie pakraðtiniø moreniniø gûbriø
ar skalaujamas prieledyniniø eþerø, atrasti
jo apatinës (bazalinës) dalies atodangà
nëra lengva. O ir tos paèios kartais pavo-
jingos dël nuo ledyno pavirðiaus riedan-
èiø uolienø luistø ar papëdëje kriokian-
èiø vandens srautø. O jau priëjus prie to-
kios atodangos laukia kelios valandos
sunkaus darbo: tamsoko moreningo le-
do prikapojimas (iki 10 kg) nuotrupinës
medþiagos kiekiui nustatyti, lede áðalusiø
uolienos nuotrupø ilgøjø aðiø krypties ir
polinkio matavimas (50 vnt.) ledyno dina-
mikai apibûdinti, taip pat paèios atodan-
gos apraðymas, fotografavimas, filmavi-
mas ir kt. (3 pav.). Bazalinio ledo nuotrupi-
nës medþiagos tyrimas parodë, kad jos
kiekis (30–80 proc.), granulometrinë struk-
tûra ir nuotrupø orientacija yra susijæ su
plastiðku ledyno judëjimu. Toks judëjimas
ámanomas esant dideliam ledyno storiui ir
slëgiui apatinëje (bazalinëje) dalyje. Ties
ledyninio skydo pakraðèiu, sumaþëjus sto-
riui iki 600–400 m, plastiðkas judëjimas pa-
sikeièia á jau kieto ledo plokðèiø slinkimà.
Dël horizontalaus spaudimo ðios ledo
plokðtës, primenanèios þvynus, juda ne-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 5

vienodu greièiu, daþnai priekinëmis dali-
mis iðkildamos aukðtyn ir duodamos pra-
dþià susidarantiems pakraðtiniams more-
niniams gûbriams (4 pav.).
Ne toks nuobodus buvo ledyno pa-
kraštyje ir paviršiuje susidaranèiø reljefo
formø tyrimas. Tai palankiomis sàlygomis
susidaræ ilgi pakraðtiniai kalvagûbriai, sie-
kiantys iki keliø deðimèiø metrø aukðèio,
paprastai þymintys ilgesná ar trumpesná
3 pav. Taip
atrodo ledyno
pade esantis
nuotrupinës
medþiagos
prisotintas
bazalinis ledas
4 pav. Stati
ledo siena ties
Russello
ledyno
pakraðèiu
besitraukianèio ledyno stabtelëjimà (5, 6,
7 pav.). Ledynui atsitraukus toliau nuo to-
kio kalvagûbrio, gausûs tirpsmo vande-
nys koncentruojasi, daþnai keièia kryptá,
nuplauna anksèiau ledyno paliktus kal-
vagûbrius ar jø dalis. Bûtent Lietuvos pa-
virðiuje, ypaè aukðtumose, daþnai mato-
mi tokie ledynø palikti moreniniø kalva-
gûbriø fragmentai, kuriuos þemëlapyje
sujungus linijomis galima atkurti buvusiø
ledynø plaðtakas ir lieþuvius. Daþnai mû-
sø kraðto aukðtumose matome dideles
kalvø grupes (masyvus), kuriø atitikme-
nis regëjome tarp dviejø ledynø didþiojo
ledyninio skydo pakraðtyje. Èia jau vyrau-
ja ávairiø formø moreninës kalvos, besi-
formuojanèios nejudanèio („negyvo“) le-
do pavirðiuje. Nuo kalvø pavirðiaus nu-
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
5 pav. Yra vietø, kur matyti
ledyniniø dariniø didelë
genetinë ávairovë
slinkusi nuotrupinës (moreninës) medþia-
gos danga atidengia jø viduje dar tebe-
santá ledà. Taigi dar daug metø prabëgs,
kol iðtirps palaidotas ledas. Ðis glacio-
karsto reiškinys gerokai „susmulkins“ kal-
vas, atvers daugybæ glaciokarstiniø dau-
bø ir eþerëliø. Bûtent taip prieð 17–10 tûks-
tanèiø metø buvo ir Lietuvoje.
Ádomûs ir sudëtingi reiðkiniai vyksta ne-
toli ledyno, vadinamojoje periglacialinëje
zonoje. Ið puresniø nuogulø sudarytame
grunte atsiradæ smulkûs plyðiai dël juos
uþpildþiusio vandens ir ðalèio pleèiasi, gi-
lëja, sudaro besijungianèias poligonines
sistemas. Tokius kriogeninius „pleištus“
daþnai matome ávairiuose karjeruose Lie-
tuvoje, ypaè Medininkø aukðtumoje ir Ei-
ðiðkiø plynaukðtëje, kurios daug tûkstan-
èiø metø kentëjo paskutiniojo ledyno kai-
mynystæ. Nustebino Grenlandijos ledynø
paðonëje siauèiantys stiprûs vëjai, pasta-
raisiais metais iðpustantys vietiniø kalne-
liø dirvoþemio ir augalijos dangà. Ið tirps-
mo vandens suklostytø smëlio ir þvyro
nuosëdø iðpustomas smulkus ir smulku-
tis smëlis, kuris èia pat netoliese perklos-
tomas á nedidelius smëlio kauburius ar net
kopas. O ðiek tiek toliau nuo ledyno, kur
upës klosto smulkesnæ medþiagà, ádieno-
jus, kai saulë gerokai iðdþiovina pakran-
èiø, seklumø ir salø smëlá, staiga pakilæs
smarkus vëjas pakelia debesis dulkiø, ku-
rios jau nusëda á giliøjø fiordø vandenis.
Kad ir kokios atðiaurios klimato sàlygos
Grenlandijoje, taèiau neilgo vasaros sezo-
no metu, ypaè poliarinës dienos saulëkai-
toje, suveðëjo tundrinë augalija, uþëmusi
paðlapusias ir pelkëtas dubumas, eþerë-
liø ir upeliø pakrantes, kalnø ðlaitus. Tai ge-
ros ganyklos daþnai ðiose vietose pasitai-
kantiems avijauèiams ir elniams.
Taèiau neapsieita ir be netikëtumø. Vi-
sø pirma tai didelio prieledyninio Virðuti-
niojo Russello eþero staigus ir katastrofið-
kas iðtekëjimas (8 pav.). Tai atsitiko pas-
kutinæ rugpjûèio naktá, per kurià tirpsmo
vandens perpildytas eþeras kilsterëjo ðiek
tiek uþ vandená lengvesná ledyno kraðtà.
Atsiradusiu poledyniniu tuneliu, o toliau ir
ið virðaus matomu kanjonu vanduo iðgur-
gëjo Þemutiniojo Russello eþero bei pla-
taus slënio link. Beveik pusðimèio metrø
 6 pav.
Ledyno
paliktas
moreninis
kalvagûb-
ris, kokiø
Lietuvoje
labai
gausu

7 pav. Ledyno paviršius ne toks jau lygus

gylio eþero staigus iðtekëjimas kartu iðne-

ðë daugybæ ledo gabalø (ledokðniø) iki 2–
5 m3 tûrio. Pastaruosius, tiesa, vis maþë-
janèius tekëjimo kryptimi buvo galima ma-
tyti bent keliø deðimèiø kilometrø atkarpo-
je, kurios pirmoje pusëje ledokðniai gulë-
jo pamesti 7–5 m aukštyje virš normaliu
reþimu tekanèios upës (9 pav.). Tokiame
aukðtyje plûdo prieledyninio eþero van-
duo. Ðis neáprastas katastrofinis reiðkinys
greièiausiai lygintinas su slëniu lekianèia
„cunamio“ banga, neðanèia gausybæ
dumblo, smëlio, þvyro, akmenø ir ledo luis-
tø. Ádomu tai, kad lygiai prieð dvideðimt
metø, t.y. 1987 m. liepos mënesá, tas pats
prieledyninis Virðutinysis Russello eþeras
taip pat yra staiga iðtekëjæs. Apskaièiuota,
kad iðtekanèio srauto debitas tada galëjo
siekti 1300 m3/s. Pasirodo, ðis reiðkinys në-
ra toks retas, ypaè dabartinio klimato atði- 8 pav. Staiga
limo laikotarpiu. Toks staigus prieledyni- iðtekëjusio
niø eþerø iðtekëjimas uþfiksuotas Kanado- Virðutiniojo
Russello
je, Aliaskoje, Islandijoje ir kitur. Reikia ma-
eþero likuèiai
nyti, kad, ledynams traukiantis ið Lietuvos,
taip pat bûta tokiø katastrofiðkø prieledy-
niniø eþerø iðtekëjimø su visomis griaunan- 9 pav.
Iðtekëjusio
èiomis (ardanèiomis) pasekmëmis.
eþero
Viskas liudija, kad mûsø planeta Þe- bangos
më suðilo ir meta savo ledo ðarvus ðalin. palikti
Neaiðku, ar ilgam. Praeityje bûta daug dar ledokðniai
didesniø klimato atðilimø ir atvësimø, bet
niekada prie ðiø reiðkiniø skatinimo ne- Bronislavo
buvo prisidëjæs þmogus. O ðá kartà, atro- KARMAZOS
do, kad taip ir yra. nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 7

 Pekinas. Nors
mûsø tik
Artûras POVILIÛNAS
,trys milijonai ,
LTOK prezidentas

Olimpinës þaidynës Pekine

jau tampa istorija. Dauguma
pasaulio ðaliø atletø bei vado-
vø nuomone – tai buvo geriau-
siai organizuotos þaidynës per
visà jø istorijà. „Bravo Kinijai“,
„Bravo Pekinui“, – taip daugu-
ma dalyviø vertino þaidynes. O
didþiausia padëka turëtø bûti
skiriama Kinijos þmonëms, ku-
rie labai stengësi, kad þaidynës
pavyktø. Ir jiems tai pavyko.
XXIX olimpiados þaidynës
iðsiskyrë ir stulbinanèiais spor-
tininkø rezultatais, kitais rekor-
dais. Net 204 nacionaliniai
olimpiniai komitetai dalyvavo
ðioje sporto ðventëje, 87-iø rink-
tiniø sportininkai laimëjo meda-
lius! Tai rodo, jog vis daugiau
valstybiø ypatingà dëmesá ski-
ria sportininkø pasirengimui
kovoti dël medaliø! Smarkiai
didëja konkurencija.
Þaidynëse pasiekti 43 pa-
saulio ir 132 olimpiniai rekor-
dai (!). Jose tarp 10 500 atletø
45 procentai buvo moterø. Pekino olimpiados atidarymas
Olimpiniø þaidyniø metu buvo
atlikta net 4770 dopingo testø...
Rekordinës ðios þaidynës 1 lentelë Lietuvos olimpinës rinktinës nariø pasiekti rezultatai olimpinëse þaidynëse Pekine ( 1 – 8 vietos)
buvo ir Lietuvai. Septyniasde-
Eil. Vardas, pavardë Sporto šaka Rungtis Planuota Uþimta Pasiektas
ðimt vienas 16-kos (!) sporto nr. vieta vieta rezultatas
ðakø atletas iðkovojo teisæ da- 1 Gintarë VOLUNGEVIÈIÛTË buriavimas Lazer Radial 3-8 2
lyvauti þaidynëse. O ir jø pasi- 2 Edvinas KRUNGOLCAS ðiuol. penkiakovë 3-6 2 5546 tšk.
rodymas buvo vienas geriau- 3 Andrejus ZADNEPROVSKIS “ 3-6 3 5524 tšk.
siø, jei ne pats geriausias, per 4 Mindaugas MIZGAITIS gr. rom. imtynës 120 kg 3-8 3
visà nepriklausomos Lietuvos 5 Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika diskas 1-3 3 67.79
gyvavimo laikotarpá. 6 Ðarûnas JASIKEVIÈIUS krepðinio rinktinë 1-3 4
Iðkovoti penki medaliai. 7 Robertas JAVTOKAS “ “ „
Du ið jø – sidabro – laimëjo 8 Simas JASAITIS “ “ „
buriuotoja Gintarë Volungevi- 9 Rimantas KAUKËNAS “ “ “
èiûtë ir penkiakovininkas Ed- 10 Linas KLEIZA “ “ “
vinas Krungolcas. Dar trys 11 Darjuð LAVRINOVIÈ “ “ “
bronzos apdovanojimai, ku- 12 Kðiðtov LAVRINOVIÈ “ “ “
riuos laimëjo Virgilijus Alekna 13 Mindaugas LUKAUSKIS “ “ “
(disko metimas), Andrejus 14 Jonas MAÈIULIS “ “ “
Zadneprovskis (ðiuolaikinë 15 Marijonas PETRAVIÈIUS “ “ “
penkiakovë) bei Mindaugas 16 Marius PREKEVIÈIUS “ “ “
Mizgaitis (graikø romënø im- 17 Ramûnas ÐIÐKAUSKAS “ “ “
tynës). Tiek medaliø turëjome 18 Daina GUDZINEVIÈIÛTË šaudymas 75 taik. tranš. 4-8 5
tik prieð aðtuonerius metus 19 Jaroslavas JAKŠTO boksas + 91 kg 3-5 5
Sidnëjuje. Tiesa, ten buvo 2 20 Vilija SEREIKAITË dviraèiø sp. (tr) 3 km persek. 6 - 10 6
aukso ir trys bronzos. Vis dël- 21 Mindaugas EÞERSKIS gr. rom. imtynës iki 96 kg 1-8 7
to vertinant tai, kad dar mûsø 22 Simona KRUPECKAITË dviraèiø sp. (tr) sprintas 3-6 8
sportininkai uþëmë septynias 23 Mindaugas GRIŠKONIS irklavimas M1+ 8- 16 8

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

prizines vietas (4–8 vietos
olimpinëse þaidynëse yra pri-
zinës!), Lietuvos atstovø pa-
sirodymas buvo áspûdingas.
Aukðtà ketvirtà vietà iðko-
vojo vyrø krepðinio rinktinë.
Pekino olimpiados uþdarymas
Ðaulë Daina Gudzinevièiûtë ir
boksininkas Jaroslavas Jakð-
to buvo penkti. Dviratininkë
(trekas) Vilija Sereikaitë uþëmë
ðeðtà vietà, imtynininkas Min-
daugas Eþerskis – septintà, o
Simona Krupeckaitë (trekas) ir
Mindaugas Griškonis (irklavi-
mas) buvo aštunti (1 lentelë).
2 lentelë Lietuvos olimpinës rinktinës nariø pasiekti rezultatai olimpinëse þaidynëse Pekine (9 – 16 vietos)
Eil. Vardas, pavardë
nr.
1 Edita PUÈINSKAITË
2 Kæstutis NAVICKAS
3 Tomas GADEIKIS
4 Raimundas LABUCKAS
5 Alvydas DUONËLA
6 Egidijus BALÈIÛNAS
7 Jolanta POLIKEVIÈIÛTË
8 Þivilë BALÈIÛNAITË
9 Svetlana PAULIUKAITË
10 Giedrius TITENIS
11 Donata RIMÐAITË
12 Lina GRINÈIKAITË
13 Valdemaras VENCKAITIS
14 Laura ASADAUSKAITË
15 Vytautas JANUŠAITIS
16 Aleksandr KAZAKEVIÈ
17 Sonata MILUÐAUSKAITË
Noriu atkreipti dëmesá, jog
ne tik medaliø skaièiumi, bet ir
iðkovotomis prizinëmis vietomis
mes pralenkëme kaimynus es-
tus ir latvius. Latviai iðkovojo po
vienà aukso, sidabro ir bronzos
medalius; estai – po vienà auk-
so ir sidabro, taèiau tai ir viskas.
Në vienos prizinës vietos, turiu
Sporto šaka Rungtis
dviraèiø sp (pl) gr. lenktynës
ind. lenktynës
badmintonas vienetai
b / k irklavimas C2 500 m
“ K2 500 m
dviraèiø sp (pl) gr. lenktynës
lengvoji atletika maratonas
dviraèiø sp. (tr.) dël taðkø, ind. l.
plaukimas 100 m krûtine
ðiuol.penkiakovë
lengvoji atletika 100 m
gr /rom. imtynës 74 kg
ðiuol.penkiakovë
plaukimas 200 m kompl.
100 m nugara
gr /rom. imtynës 66 kg
lengvoji atletika 20 km. sp./ ëj.
omenyje 4–8 vietà, mûsø kai-
mynams laimëti nepavyko...
Dar 17 mûsø sportininkø
uþëmë 9–16 vietas (2 lentelë).
Tai taip pat didelis pasiekimas.
Iš tø sportininkø norëèiau ið-
skirti maratonininkæ Þivilæ Bal-
èiûnaitæ (11 vieta), badminto-
nininkà Kæstutá Navickà (9–16
vietos), kanojininkus Tomà
Gadeiká ir Raimundà Labuckà
(10 vieta), plaukikà Giedriø Ti-
tená (12 vieta) bei sprinteræ Li-
nà Grinèikaitæ (14 vieta).
Septynioliktà ir þemesnes
vietas uþëmë 31 atletas. Taèiau
ar galime priekaiðtauti (jei toks
þodis priimtinas), pvz., Eglei
Balèiûnaitei, 800 metrø bëgime
uþëmusiai 22 vietà, arba Rasai
Troup, 3000 m kliûtiniame bë-
gime likusiai 19-oje pozicijoje?
Kai matai, kai Edvinas Dautar-
tas 200 m plaukime krûtine pa-
gerina vienà seniausiø Lietuvos
rekordø, bet lieka 31-as, galima
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
LTOK prezidentas Artûras
Poviliûnas su Kinijos vaikais
kaltinti tik sàlygas, kurias plau-
kikai turi Lietuvoje... Vertas pa-
gyrimo Ignatas Konovalovas,
dviraèiø grupinëse lenktynëse
uþëmæs 29 vietà! Garbë bûti dvi-
raèiø profesionalø elito 30-tuke.
Apskritai, ðiose þaidynëse
nusivylimo buvo labai maþai.
Ne veltui Lietuvos Respub-
likos Prezidentas Valdas Adam-
kus apdovanojo ne tik medali-
ninkus ir jø trenerius, bet visus
sportininkus, dalyvavusius olim-
pinëse þaidynëse Pekine.
Uþimta Pasiektas
vieta rezultatas
9
23
9 – 16
10
11
11
11 2:29:33
12; 12
12 1:00.66
13 5436 tšk.
14 11.50 (11.33)
14
15 5392 tšk.
15 2:00.76
32 55.65
15
16 1:30:26
Labai aukðtai Lietuvos
sportininkø pasiekimus áverti-
no ir sveikinimo laiðkus atsiun-
të Tarptautinio olimpinio komi-
teto (TOK) prezidentas Þakas
Rogas (Jacques Rogge) ir
TOK Garbës prezidentas Chu-
anas Antonijus Samaranèas
(Ch.A.Samaranch).
Taigi olimpinës þaidynës
Pekine, kaip minëjau, jau tam-
pa istorija. Labai graþia ne tik
tarptautinio olimpinio sàjûdþio,
bet ir Lietuvos sporto! Ne uþ
kalnø 2012 metai. Ar pavyks
Londonui pakartoti Pekino
triumfà? Pamatysime po ketve-
riø metø. Organizatoriams Di-
dþiojoje Britanijoje kartelë pa-
kelta labai aukðtai. Tokiame pa-
èiame aukðtyje kartelë pakelta
ir Lietuvos olimpinei rinktinei.
Taèiau að tikiu, jog tiek organi-
zatoriai, tiek mûsø ðalies spor-
tininkai jà sëkmingai áveiks. To
ir linkiu mums visiems.
9
 Apie mokslà ir
kuklumà
Milda
NAUJOKAITË
Vyriausioji
specialistë
uþsienio
ryðiams
Lietuvos
valstybinis
mokslo ir
studijø
fondas
Liepos viduryje Europos mokslo fon-
das (EMF) Barselonoje surengë semina-
rà ryðiø specialistams apie mokslo komu-
nikacijà. Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-
dijø fondas (LVMSF) yra vienas ið 77 EMF
organizacijø nariø, kas suteikë galimybæ
dalyvauti šiame gerai organizuotame ren-
ginyje. Nors LVMSF kompetencijai moks-
lo populiarinimas ir nëra priskirtas, bet ðis
seminaras ákvëpë mane atidþiau patyrinë-
ti ðià sritá. Kad ši problema yra aktuali ir
Lietuvos mokslininkams, galima suprasti
ið ðià vasarà surengtos stovyklos „Mokslo
populiarinimo aktyvas 2008“. Nurodyda-
ma mokslo populiarinimo sunkumus ir pa-
teikdama keletà gerosios praktikos pavyz-
dþiø, tikiuosi paskatinti ir atnaujinti disku-
sijas apie ðià kiek apleistà mokslo sritá.
Populiarinti mokslà yra svarbu dël ke-
liø prieþasèiø. Pirmiausia, tai yra vienas ið
efektyviausiø bûdø pateisinti mokslo finan-
savimui skiriamas lëðas – mokesèiø mo-
këtojai suþino, kam naudojami jø pinigai.
Labai svarbi informacinë funkcija: mokslo
tikslas yra tarnauti þmogui, padëti suvokti
já supantá pasaulá. Jei apie mokslo rezulta-
tus visuomenë nesuþino, galima sakyti,
kad jie yra beverèiai. Treèia prieþastis, dël
ko bûtina populiarinti mokslà – tai yra vie-
nas ið bûdø pritraukti investicijas. Galiau-
siai, sudominus mokslu jaunimà, garan-
10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
tuojamas jo tæstinumas ir tolesnë plëtra.
Iš pirmo þvilgsnio atrodo, kad 2005 m.
patvirtinta Mokslo ir technologijø populia-
rinimo Lietuvoje strategija dar nedavë ap-
èiuopiamø rezultatø. Vargu ar daug atsi-
rastø þmoniø, galinèiø nurodyti nors vie-
nà svarbø ðiø metø Lietuvos mokslininkø
pasiekimà arba þinanèiø apie Lietuvos
mokslininkø organizuojamus renginius vi-
suomenei. Taip yra ne dël to, kad Lietuvo-
je nieko nevyksta, bet todël, kad vis dar
silpnos mokslo populiarinimo tradicijos.
Mokslininkai daþnai neturi reikiamø
ágûdþiø, laiko, o galbût kartais pristinga ir
noro uþsiimti mokslo populiarinimo veik-
la. Jiems aktualiau publikuoti straipsnius
moksliniuose þurnaluose ir taip „kaupti
taðkus“ uþ publikacijas. Tokie þurnalai yra
beveik neprieinami eiliniam þmogui, o su-
dëtinga akademinë kalba apsunkina in-
formacijos suvokimà. Tuo tarpu universi-
tetai ar tyrimø institutai neturi profesiona-
liø ryðiø su visuomene atstovø, kurie rû-
pintøsi, kaip „parduoti“ mokslo laimëji-
mus verslui ar sudominti visuomenæ tyri-
mais bei jø rezultatais.
Iðsivysèiusiose ðalyse verslininkai in-
vestuoja á mokslinius tyrimus daugiau nei
valstybë, o Lietuvoje yra priešingai. Re-
miantis Eurostato duomenimis, 2003–
2005 m. Lietuvos verslininkai buvo tarp
maþiausiai investuojanèiø á mokslà Euro-
poje. 2005 m. verslo investicijos á tyrimus
ir plëtrà tesudarë 0,16 proc. BVP, kas lë-
më Lietuvai treèià vietà nuo galo (þemiau
tik Kipras ir Bulgarija).
Informacijos sklaida taip pat nëra efek-
tyvi. Mokslo aktualijomis sunku patraukti tra-
dicinës þiniasklaidos dëmesá, nes susidu-
Seminaro dalyviai
riama su nelengvu uþdaviniu, kaip su-
prantamai ir ádomiai pateikti sudëtingà in-
formacijà. Kita vertus, neišnaudojamos
plaèios informacijos sklaidos galimybës,
kurias atveria besiplëtojanèios technolo-
gijos ir naujos komunikacijos priemonës.
Tai ypaè akivaizdu platinant informacijà
apie renginius. Pavyzdþiui, jeigu aš akty-
viai nesidomiu astronomija, vargu ar
galëjau atsitiktinai suþinoti apie rugsëjá Mo-
lëtø astronomijos observatorijoje vykusià
Europos tyrëjo naktá, nors su malonumu
bûèiau ten nuvaþiavusi.
Dþiugu, kad iðaugo populiariøjø
mokslo þurnalø skaièius – dabar jø turi-
me net tris. Tikriausiai tai yra visai nemaþai
tokiai nedidelei ðaliai, taèiau visi šie þur-
nalai yra skirti suaugusiam skaitytojui. Lie-
tuvoje neleidþiamas në vienas populiario-
jo mokslo þurnalas vaikams ar paaug-
liams. Palyginimui: Turkijos mokslo ir
technologijos tarybos leidþiamas þurna-
las paaugliams yra perkamiausias leidi-
nys šalyje. Siûlydami já uþ daugeliui priei-
namà kainà þurnalo leidëjai negauna pel-
no, uþtat galima tikëtis, kad išaugs nau-
ja, mokslu besidominti karta.
Uþsukus á knygynus aká patraukia ávai-
riø enciklopedijø ir þinynø gausa. Knygà pa-
gal savo pomëgius iðsirinks tiek vaikas, tiek
suaugæs, taèiau tai nëra pigus malonumas.
Ðvedai surado alternatyvà: jie leidþia kiðe-
nines knygas, skirtas tam tikrai mokslo pro-
blemai nagrinëti. Tos nebrangios knygelës
yra pardavinëjamos spaudos kioskuose ir
kitose strateginëse vietose, pvz., stotyse.
Þinoma, tokios knygos negalima prilyginti
spalvingai enciklopedijai, taèiau ji praskaid-
rina ilgas kelionës valandas traukinyje ar
autobuse ir iðpleèia akiratá.
Kaip jau minëjau, ypaè svarbu popu-
liarinti mokslà tarp jaunimo. Vienas ið efek-
tyviausiø bûdø tai daryti yra organizuoti va-
saros stovyklas ar mokyklas, kuriose vai-
kai galëtø susipaþinti su mokslininkais, jø
darbo priemonëmis ir ypatumais, patys at-
likti bandymus. Pagiriamojo þodþio nusi-
pelno Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjun-
ga, organizuojanti moksleiviø ekskursijas
á mokslo ástaigas, vasaros mokyklas. Vis
dëlto ir jø veiklai trûksta informacijos. Þi-
nutës apie ðià vasarà organizuotà stovyk-
là „LJMS Vasara“ neradau net organizaci-
jos tinklalapyje ir tikriausiai bûèiau dar il-
gai ieðkojusi, jei ne paèiø rengëjø atsiøsta
nuoroda. Galbût ir kitos organizacijos vyk-
do panaðià veiklà, taèiau dël informacijos
stokos labai sunku ávertinti jos mastà.
Kaip teigiamà mokslo populiarinimo
pavyzdá reikëtø paminëti Lietuviø kalbos
instituto ir „Ivolgamus“ bendrà projektà –
mokomàjá þaidimà „Kieti rieðutëliai“. Ban-
domoji versija susilaukë teigiamø interne-
to komentatoriø ávertinimø, o pirmoji ðio
þaidimo dalis buvo pristatyta ðiø metø pra-
dþioje. Nepaisant visko, abejoju ðio pro-
jekto sëkme: kompaktinæ plokðtelæ su þai-
dimu galima ásigyti tik paèiame institute.
Kad ir koks ádomus man atrodytø ðis þai-
dimas, nevaþiuoèiau ið Klaipëdos á Vilniø
tik tam, kad galëèiau já nusipirkti.
Na, ir pabaigai apie trûkumus. EMF se-
minaras vyko áspûdingame „Cosmo Ca-
xia“ mokslo muziejuje. Tà pusvalandá, ku-
ris pasibaigus seminarui liko susipaþinti su
ekspozicija, ðiø eiluèiø autorë praleido ste-
bëdama ðvytuoklæ, kuri demonstruoja Þe-
mës sukimàsi apie savo aðá, vaikðèioda-
ma po dirbtines Amazonës dþiungles ir
stebëdama jø gyvûnijà, spaudinëdama
ávairius mygtukus ir laukdama, kas ávyks,
klausydamasi, kaip skamba ávairios pa-
saulio tarmës. Laikas tikrai neprailgo.
Keista, kad iki ðiol niekas rimtai ne-
svarstë mokslo muziejaus reikalingumo
Lietuvoje. Tokie muziejai yra populiarûs
visame pasaulyje ir pritraukia daugybæ
lankytojø. Juk viena yra kaþko mokytis ið
knygø, o visai kas kita – savo akimis ið-
vysti plazmos rutulá, pamatyti, kaip fizikos
dësniai veikia praktikoje, ar ið vidaus pa-
þvelgti á savo kûnà. Toks muziejus bûtø
vienas ið efektyviausiø bûdø mokslu su-
dominti vaikus, o juk nuo jø priklauso, ar
ateityje daugiau savo mokslininkø maty-
sime tarp pasaulio mokslo elito.
Mokslas ir kuklumas nëra geras deri-
nys. Kad ir kokius nuostabius projektus
ágyvendintume, patrauklius produktus
kurtume ar ádomius renginius organizuo-
tume, jie nebus sëkmingi, jei þmonës ne-
gaus informacijos. Jei darote kaþkà ádo-
maus – nebijokite apie tai praneðti gar-
siai ir plaèiai, nes netgi tokiu atveju iðlie-
ka didþiulë tikimybë, kad ði informacija
nuskæs milþiniðkame ðiø dienø informa-
cijos sraute.
Redakcijos prieraðas. „Mokslo ir gy-
venimo“ þurnalo 2007 m. Nr.3 Lietuvos
MA n.k. J.V.Vaitkaus str. „Mokslo muzie-
jus“ raðoma apie pasaulio mokslo muzie-
jus ir keliama Lietuvos nacionalinio moks-
lo muziejaus ákûrimo idëja.
Pasàmonines smegenø struktûras pirmieji pradëjo tirti
vokieèiø fiziologai 1860 metais. Þmogaus pasàmonës
tyrimø pradininkas – Vienos neurologas ir psichiatras
Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), kuris skelbë,
kad þmogaus gyvenime pasàmonës sritys yra labai
reikšmingos. Vëliau Froido mokslo sekëjai (froidistai)
teigë, kad pasàmonë atliekanti net 90 proc. darbo
þmogui sàmoningai veikiant, galvojant, jauèiant,
garantuoja þmogaus gyvybæ.
Pasàmonë:
biomedicininiai
Prof. habil. dr. Aldona
JOCEVIÈIENË
pagrindai
Teiginys, kad pasàmonë atliekanti Taèiau Froidas atliko savo tyrimus
prieð 100 metø. Kà tuo metu galëjo pa-
net 90 proc. darbo þmogui sàmonin-
siûlyti neurofiziologai?
gai veikiant, nëra ið pirðto lauþtas dy-
Froidas pasàmonës raidos fazes
dis. Tiriant þmogaus psichomotorinæ re-
ávardijo: oralinë, kai kûdikis lûpomis pa-
akcijà (tai daroma vairuotojams), davus
junta motinos krûtá, analinë, kai pats pa-
komandà paspausti pirðtu prietaiso
junta poreiká atsisësti ant puoduko, bei
mygtukà, praeina net 10 000 milisekun-
vëliau vyraujanti genitalinë fazë. Dabar
dþiø, kol tiriamasis tai atlieka. Reakcijà
visa tai atrodo naivu. Pasàmonei tirti sà-
tikrinant funkcinio magnetinio rezonan-
lygos atsirado tik 1950 m., kai stereo-
so bûdu (parodo, kur ir kada galvos
taksiniu bûdu galima buvo tiksliai pasiek-
smegenyse prasideda nervinis impul-
ti tà pasàmonës taðkà, kurá reikia tirti.
sas, ties kuriomis jungtimis sustoja, pro
Magnetinio rezonanso funkciniu bûdu
kurias praeina), nustatyta, kad nuo mo-
galima pastebëti, kas vyksta galvos
torinës þievës iki pat raumenø judesio
smegenyse psichologinio arba net ir psi-
impulsui tekëti uþtenka 900–1000 mili-
chosocialinio eksperimento atveju.
sekundþiø. 9/10 laiko (90 proc.) impul-
Ypaè svarbûs pasàmonës tyrimui
sas sklinda pasàmone. Ten ájungiami
buvo 1975–1977 metai. Mokslininkams
poþieviniai judesio centrai, dryþuotasis
Shally ir Quillemin buvo suteikta Nobe-
kûnas, smegenëlës, kurie patvarko rau-
lio premija (1977 m.) uþ tai, kad jie svar-
menø tonusà, tikslumà, koordinacijà.
biausiame vegetacinës nervø sistemos
Taip pat atveriama pasàmonës atmin-
centre – pogumburyje (hipotalame) at-
ties saugykla, pasitikrinama, ar kada
rado neuronus, kurie gamina hormonus
nors anksèiau toks judesys jau buvo
aktyvinantá neuropeptidà (NP) liberinà,
atliktas ir koks geriausias veiklos varian-
ir neuronus, kurie gamina hormonus slo-
tas yra uþfiksuotas ilgalaikëje atminty-
pinantá neuropeptidà (NP) – statinà. Be
je. Taip pat ájungiamos pasàmonës
to, nustatyta, kad šie aktyvinantys ir slo-
emocijø smegenys (limbinë sistema),
pinantys neuropeptidai – liberinas ir sta-
atsiranda judesio motyvacija. Teigiama
emocija tiriamajam padeda greièiau ir tinas – veikia per vertikaliàjà aðá chemi-
niu bûdu: pogumburis (hipotalamas) –
tiksliau atlikti veiksmà. Po atlikto veiks-
smegenø priedëlio hormonas – endok-
mo kiekvieno asmens emocinës sme-
rininës liaukos hormonas. Dar anksèiau,
genys ávertina atliktà darbà emociniu
1975 m., beveik tuo paèiu metu dauge-
atþvilgiu. Kyla dþiaugsmas, kai veikla
lyje pasaulio moksliniø laboratorijø bu-
pavyksta, ir nusiminimas, kai nepavyks-
vo nustatyta, kad þmogaus organizmas
ta arba ne visai pavyksta. Be to, visai
gamina á morfinà panaðius NP (nuskaus-
šiai motorinei veiklai simpatinis seg-
mento centras tiekia energijà. Froidisti- mina, gerina nuotaikà ir savijautà): sme-
nës srovës atstovai medicinoje iðtobu- genyse endorfinas, periferiniø skausmo
lino psichoanalizës tyrimo metodà. O nervø galûnëse enkefalinas.
tai savo ruoþtu padëjo tobulinti psicho- Šiuo metu jau iðaiðkinta apie 200
terapijos mokslà. Dabar ðiø tyrimø prak- skirtingø neurotransmiteriø (NT) bei
tinës naudos neigti negali niekas. neuropeptidø (NP). Apie 60 jø dalyvauja
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 11
pasàmonës pogumburio bei limbinës
sistemos veikloje, apie 40 – maþosiose
smegenyse (virðkinimo organuose).
Pastarieji padeda simpatiniams ir para-
simpatiniams nervams vykdyti maisto
virðkinimà, já maiðo, stumia, kiti skatina
virðkinimo fermentø iðsiskyrimà, krau-
jagysliø iðsiplëtimà virðkinimo organuo-
se bei maisto ásiurbimà.
Apie pusæ (20) NP, kurie pagaminami
maþosiose smegenyse, nustatyti ir gal-
vos smegenyse. Virškinimo organuose
gastrinas, sekretinas padeda maistà virð-
kinti, galvos smegenø limbinëje sistemo-
je priklauso neuronø grandinei, kuri re-
guliuoja maitinimosi instinktà (varà). Ki-
tas NP cholecistokininas skatina ið kepe-
nø bei kasos iðskirti virðkinimo fermen-
tus. Galvos smegenyse cholecistokininas
normalizuoja psichikà sergantiesiems
neuroze, šizofrenija. Jo veikimas prilygs-
ta aminazinui. Be to, jis slopina apetità.
Tad tiktø nutukimui gydyti. Taèiau jo ga-
myba ðiuo metu per brangi. Naudojamas
tik moksliniam darbui.
Naujosios þievës (proto, sàmonës)
veikloje NT dalyvauja palyginti nedaug. Tai
acetilcholinas, iðsiskiriàs visose jungtyse
laidø, kurie iðeina ið naujosios þievës arba
á jà ateina. Noradrenalinas (NA), kurá pa-
1 pav. Simpatinë ir parasimpatinë visceraliniø organø inervacija
gamina smegenø kamieno neuronai, yra
iðneðiojamas iki galvos ir nugaros sme-
genø kiekvienos làstelës. Jo daug sunau-
dojama galvos smegenyse veikiant emo-
cinëms smegenims. Kiekvienas þmogus
ið miego pabunda staiga. Tai atlieka vadi-
namoji smegenis suþadinanti sistema, lyg
uþsklandà pakelianti aukštyn, kai kraujyje
bûna optimalus NA ir adrenalino kiekis. Jie
pagaminami nakties miego metu.
Naujojoje þievëje dar yra dopamino,
kuris dalyvauja valingojo judesio metu,
derina raumenø tonusà (trûkstant jo su-
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
sergama Parkinsono liga). Sergant šizof-
renija dopaminas slopina padidëjusá re-
ceptoriø aktyvumà ir taip gydo.
Serotoninas yra lyg galvos ir nugaros
smegenø „ekonomas“. „Priþiûri“, kad
kiekvienas galvos smegenø veiksmas bû-
tø vykdomas be „iðlaidavimo“, panaudo-
jant minimalø energijos kieká. Jo stoka su-
kelia depresijà.
Glutamato galvos smegenyse nusta-
toma apie 70 proc. visø NT ir NP. Tai svar-
biausias smegenø làsteles aktyvinantis (o
epilepsijos atveju netgi pernelyg aktyvinan-
tis) neurotransmiteris. Jam prieðingai vei-
kiantis, slopinantis, yra gama amino svies-
to rûgðties neurotransmiteris (GABA).
Medicinoje labai svarbi visø kûno or-
ganø kraujotaka. Iki kiekvieno kûno or-
gano ateinanèià arterijà lydi simpatinis
nervas. Jis gali kraujagyslæ sutraukti. Ta-
da tame kûno segmente arterijai susiau-
rëjus pagreitëja kraujo tekëjimas, pakyla
arterinis kraujospûdis. Simpatinis nervas
gali arterijà ir atpalaiduoti. Tada arterija ið-
sipleèia, kraujotaka sulëtëja, arterinis
kraujospûdis sumaþëja. Taèiau visus or-
ganus, taip pat ir smegenø audinio làste-
les, maitina kapiliarai. Jie neturi lydinèiojo
simpatinio nervo. Dël to organø kraujota-
ka valdoma reguliuojanèiosiomis medþia-
gomis. Prieð suskylant á kapiliarus arteri-
jos sienelëje yra raukas (sfinkteris). Já pa-
veikus noradrenalinui, angiotenzinui-2 ar-
ba endotelinui, kapiliaruose kraujo tëkmë
sulëtëja, nes raukas uþspaudþiamas. Taip
bûna migrenos priepuolio pradþioje.
Kapiliarus pleèia daug ávairiø medþia-
gø, veikianèiø raukà ir já atpalaiduojanèiø.
Taip veikia anglies dioksido (CO2) pagau-
sëjimas, arba atsiradusi rûgðti audiniø re-
akcija (pH maþesnë kaip 7,3), kai audi-
niuose pritrûksta deguonies ir maisto –
energetiniø medþiagø. Taèiau labiausiai
2
1
3
4
2 pav. 1 – naujoji asociacinë jutimø þievë;
2 – skersaruoþiø raumenø naujoji þievë;
3 – valingo judesio organizavimo naujoji
þievë; 4 – limbinë naujoji þievë
kapiliarus iðpleèia vazoaktyvus intestini-
nis peptidas (VIP), kurá gamina galvos,
nugaros ir maþosios smegenys, periferi-
niai nervai. Tam tikras VIP atsarginis kie-
kis bûna kraujyje.
VIP pagausëjimà visame kûne gali-
ma sukelti dirbant nesunkø fiziná darbà
(kur kas geriau atvirame ore). Padirbëti
reikia iki atsirandant pirmajam prakaitui.
Raumenims ilgiau darbuojantis, kraujy-
je pagausëja noradrenalino (NA). Fizinis
darbas þmogaus protui teikia budrumo.
NA suþadina smegenø sistemà, suakty-
vina naujosios þievës smegenø làsteles,
o VIP iðpleèia kapiliarus, á kuriuos prite-
ka daugiau kraujo.
Yra mokslininkø, teigianèiø, kad bron-
chinës astmos prieþastis – VIP iðnykimas
arba labai ryðkus sumaþëjimas plauèiuo-
se. Dël to gydymui tinka nesunkus fizinis
darbas. Viena ið þinomø pasaulio tenisi-
ninkiø serga bronchine astma...
Smegenys – nervai
Turime trejas smegenis: galvos, nu-
garos ir maþàsias. Tarp periferiniø vege-
taciniø nervø – nervø làsteliø mazgus.
Juose yra 90 bilijonø neuronø ir (bent gal-
vos smegenyse) 9 kartus daugiau pagal-
biniø – glijos – làsteliø. Svarbiausia sme-
genø ir nervø veikimo vieta yra tarpneu-
roninës jungtys.
Neuronai ir glija yra pilkos spalvos.
Jø ilgosios ðakos – baltoji smegenø me-
dþiaga.
Ið kamieniniø làsteliø vystantis gyvy-
bei, tarp svarbiausiø organø (širdies, plau-
èiø, virðkinimo sistemos bei inkstø) ka-
mieniniø làsteliø ásiterpia šiek tiek sme-
genø kamieniniø làsteliø. Virðkinimo or-
ganuose ið smegenø kamieniniø làsteliø
iðsivysto maþosios smegenys. Tokiø ið
smegenø kamieniniø làsteliø dariniø yra
ðirdyje, plauèiuose, ðlapimo pûslëje bei
tuðtinimosi angoje. Kardiologai ðá ið sim-

3
1
2 Skersaruoþiø raumenø veiklos lygis
4
3 pav. 1 – skliautinis vingis jungiasi su
limbine sistema; 2 – hipokampas;
3 – treèiasis smegenø skilvelis; 4 – migdoli-
nis kûnas (gilumoje)
patiniø ir parasimpatiniø, taip pat junta-
møjø neuronø sudarytà nervø mazgà siû-
lo vadinti „ðirdies smegenimis“. Taèiau ta-
da reikëtø sakyti ir „plauèiø smegenys“,
ir „ðlapimo pûslës (ðlapinimosi) smege-
nys“, ir „tuštinimosi smegenys“.
Endokrininëje liaukoje antinksèiuose ir-
gi yra tokiø paèiø nervø mazgø, vadina-
mø antinksèiø smegenimis. Antinksèiai ási-
jungia tik tada, kai organizmui reikia daug
noradrenalino ir adrenalino, pvz., labai su-
sijaudinus. Blogai tai, kad, ájungus sme-
geninæ antinksèiø þievæ, padaugëja ir kor-
tizolio (antinksèiø hormono). Be minima-
laus (fiziologinio) kortizolio kiekio negali
egzistuoti në viena kûno làstelë, kai krau-
jyje norma 25–50 mg, taèiau per didelis
kortizolio kiekis slopina uþdegimà (tai tai-
koma gydant autoimunines ligas). Be to,
skatina atsirasti depresijà, baimes.
Pagal smegenø nervø sandarà ir at-
liekamà veiklà galima iðskirti ðiuos veik-
los lygius:
1) naujosios þievës (proto, sàmonës,
intelekto);
2) skersaruoþiø raumenø;
3) atminties, dëmesio, apmokymo;
4) emocijø, socialinio elgesio;
5) vegetaciná (vegetacinës nervø sis-
temos).
Naujosios (sàmoningosios) þievës
veiklos lygis
Naujosios þievës (NÞ) veiklà nusako
protas, intelektas. Tai – ið ðeðiø skirtingø
rûðiø sudarytas didþiøjø galvos smege-
nø pusrutuliø neuronø ir glijos làsteliø
sluoksnis, padengiantis iðoriná pusrutu-
liø pavirðiø. Jis išraiþytas vingiais ir vago-
mis – taip padidinamas naujosios þievës
plotas. Smilkininës ir kaktinës srities vidi-
niame paviršiuje yra 3–4 sluoksniø seno-
ji þievë. Ji priklauso limbinei sistemai –
emocijø smegenims.
NÞ veikiant þmogus atpaþásta aplin-
1
2 gaus smegenys. Organas, kuris sveria
3 beveik 40 proc. viso kûno svorio. Þmogus
4 pav. 1 – skliautinis vingis; 2 – pogumburis
(hipotalamas); 3 – smegenø priedëlis
(hipofizë)
kà ir kità þmogø, mokosi, màsto, jauèia,
atlieka sudëtingiausià motorinæ veiklà.
Taip pat kalba, raðo, skaito, skaièiuoja,
supranta kito kalbà, raðtà, gestà, kuria
naujas idëjas. Taèiau beveik treèdalá pa-
ros valandø NÞ ilsisi, miega.
Visa tai leidþia NÞ prilyginti kompiu-
terio veiklai. Bet kompiuterá sukûrë þmo-
gus. Kompiuteris sugeba greitai ávertinti á
jo atmintá suvestus duomenis, pateikti op-
timalø vertinimà. Taip greièiau sprendþia-
mos mokslinës, socialinës, ekonominës,
finansinës ir kitos þmogaus gyvenimo
problemos.
Taèiau kompiuteris veikia tik prijung-
tas prie elektros energijos ðaltinio. Be jo
kompiuteris tëra nereikalinga dëþë. Ener-
gijai pagaminti þmogaus organizme yra
didþiulis priedas. Tai visà krûtinës làstà ir
pilvo sritá uþimantys vidaus organai, ku-
rie, tarpusavyje darniai veikdami (HOME-
OSTAZË), iš vandens, oro (deguonies)
bei suvalgyto maisto pagamina energijà:
greitam naudojimui – gliukozæ (cukrø),
energijos atsargas (riebalus) ir baltymus
ávairioms reguliuojanèiosioms medþia-
goms susintetinti. Kûdikiui, vaikui augti
baltymø reikia kur kas daugiau. Tai orga-
nø „statybinë“ medþiaga. Smegenims,
antinksèiams bei lytinëms liaukoms au-
gant dar reikalingi ir riebalai (cholestero-
lis, vadinamas „geruoju“).
Kompiuteris (áprastinis) neatlieka ju-
desiø, kuriuos atlieka þmogus savo ga-
lûnëmis, veidu, visu kûnu. Tai skersaruo-
þiø raumenø veikla. Roboto veikla kol kas
dar labai netobula palyginti su þmogaus.
Kompiuteris nemoka atjausti kito þmo-
gaus, nesidþiaugia, neliûdi. Kompiuteriui
nereikia gyventi visuomenëje, t.y. jis ne-
sprendþia socialiniø, ekonominiø ir kito-
kiø problemø. Taigi kompiuteris neturi re-
guliuojanèiosios skersaruoþiø raumenø
sistemos, emocijø, apmokymo, dëme-
sio, atminties, socialinës elgsenos ir gy-
vybæ palaikanèiø, energijà teikianèiø (ve-
getacinës nervø sistemos) papildomø
blokø. Tokià darnià veiklà atlieka þmo-
kiek daugiau nei 2 kilogramus, taèiau
veiklai naudoja penktadalá (19 proc.) vi-
so þmogaus kraujo.
Skersaruoþiai raumenys (SR) sudaro
eina, bëga, atlieka valingus judesius. SR
dalyvauja ir þmogui kalbant, dainuojant.
Baleto ðokëja (-jas), sportininkas (-ë) at-
lieka sudëtingiausius judesius.
Uþmirštama tai, kad skersaruoþiai rau-
menys pasitarnauja dar ir vegetacinei ner-
vø sistemai. Naktá smegenø pogumburis
(hipotalamas) intensyviausiai gamina
maisto medþiagas kitos dienos darbui.
Per naktá á SR pakrauna apie 300–400 g
glikogeno. Ið jo kraujyje atsiranda cukrus
(gliukozë). Infekcinës ligos pradþioje bû-
na ðalèkrëtis, dël to pakyla kûno tempe-
ratûra, þûva bent dalis ligos sukëlëjø.
Ðalèkrëèio metu skersaruoþiai raumenys
gamina ðilumà.
Gumburas skirsto ateinanèià
informacijà sàmonei ir pasàmonei
Smegenø kamienui pereinant á di-
dþiuosius pusrutulius apaèioje yra GUM-
BURAS ir dar maþesni greta jo neuronø
branduoliai, vykdantys tà paèià veiklà. Á
gumburà laidais ateina informacija ið vi-
sø kûno paviršiaus jutikliø. Odos, raume-
nø, pojûèiø organø informacijà gumbu-
ras perduoda specifiniams jutikliams NÞ
srityje. Atsiranda suvokimas. NÞ, vertin-
dama visø jutikliø informacijà, atpaþásta
daiktus, aplinkà, þmogø.
Vidaus organø bei kraujagysliø jutikliø
informacija á NÞ nepatenka. Paèiam þmo-
gui dël to nereikia rûpintis, kada ir kiek pa-
didinti ar sumaþinti arteriná kraujospûdá.
Vidaus organø ir kraujagysliø informa-
cija perduodama vegetaciniams centrams
hierarchine tvarka. Iš pradþiø á simpatinës
ir parasimpatinës nervø sistemos mazgus,
esanèius tarp organø. Toliau – nugaros
smegenø segmentà, smegenø kamienà
ir aukðèiausiàjá centrà – pogumburá.
Vidaus organai ir kraujagyslës regu-
liuojamos savireguliaciniu (nepriklausan-
èiu sàmonei) gráþtamojo ryšio refleksu.
Mat, pakeitus funkcijà dar kartà ar net ke-
lis kartus, yra tikrinama ir koreguojama.
Pastovià vidaus organø ir kraujagysliø
veiklà palaiko taip pat neurotransmiteriai
ir neuropeptidai.
Á þievæ ið vidaus organø ir kraujagys-
liø patenka tik vidaus organø ir kraujagys-
liø skausmo jutikliø informacija.
Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 13
 Mokslininko
Ne tik mûsø ðalyje, bet ir toli uþ jos
Romualdui ribø þinomas statybiniø medþiagø specia-
MAÈIULAIÈIUI listas ir tyrëjas profesorius habilituotas
ðiø metø spalis daktaras Romualdas Maèiulaitis – þemai-

laboratorijoje –
tis. Sidabro medaliu baigë Tirkðliø viduri-
ypatingas: 24-àjà næ mokyklà ir Vilniaus universitete pasi-
jis paþymi rinko chemijos studijas. Stropiai mokësi,
ðeðiasdeðimtàjá dainavo universiteto dainø ir ðokiø ansam-
gimtadiená. blyje. Èia sutiko ir bûsimàjà þmonà Aldo-

Profesoriø jubiliejinio
gimtadienio iðvakarëse kalbino
þurnalistas Julius Norkevièius
– Kuo ásimintini, reikðmingi prabë-
gæ metai?
– Ne taip paprasta atsakyti á ðá klausi-
mà, kai reikia labai glaustai apþvelgti be-
veik keturiasdešimties metø intensyvaus
darbo tarpsná. Kiekvieni metai paliko þen-
klius pëdsakus. Bet neslëpsiu, kad ásimin-
tiniausi buvo 2007-ieji, kai duktë Elena
sëkmingai apgynë matematikos mokslø
daktaro disertacijà. Ðis ávykis mûsø ðei-
mai suteikë tikrai daug dþiaugsmo. Ne
vienus metus dukra mus dþiugino aka-
deminio irklavimo laimëjimais, bet moks-
lo daktaro vardas juos gerokai nustelbë.
Gerai pastebëjote, kad nebëgiojau
per darbovietes. Nekaitaliojau ir savo kas-
dienës mokslinës veiklos tematikos. Baig-
damas universitetà, ágijau stambiamole-
kuliniø junginiø chemiko specialybæ. Vi-
sà laikà dirbu su statybinëmis medþiago-
mis, kuriø tyrimui reikalingos ir išsamios
chemijos þinios. Gal ir nekuklu, bet klau-
simas skatina pasakyti, kad esu ðeðiø mo-
nografijø autorius. Kartu su katedros ko-
legomis esame parengæ ir iðleidæ 12 mo-
komøjø, metodiniø ir informaciniø leidi-
niø. Taip pat ádiegti 15 normatyviniø do-
kumentø ir standartø, esu 16 iðradimø ir
patento bendraautoris. Mokslinio tyrimo
darbo rezultatai pateikti daugiau nei 50
ataskaitø, daugiau nei 160 moksliniø pub-
likacijø (ið jø 5 ISI WOS ir 7 ISI Procee-
ding), apsvarstyti ir aprobuoti daugiau nei
40 respublikiniø ir tarptautiniø moksliniø
konferencijø ir seminarø.
Pirmieji tyrimø rezultatai ið polimerø
metalizacijos srities apibendrinti kartu su
doc. dr. J.Kapaèiauskiene ir publikuoti
1973 m. Taline.
Manau, pateiktieji skaièiai rodo, kad
gyvenau prasmingai. Jei sveikata nešlu-
buos, esu ásitikinæs, kad ir toliau nelëtin-
siu veiklos tempø.
– 1980 m. apgynëte kandidatinæ
(dabar daktaro) disertacijà „Keraminiø
apdailos plytø eksploatacinio atsparu-
mo ðalèiui modeliuotose eksploataci-
jos sàlygose tyrimas ir metodø jam áver-
tinti paruoðimas“. Pavadinimas sako,
kad ðis darbas turëjo praktinës reikð- kreipë Ramunë Þurauskienë daktaro di-
mës, ásiklausius á tyrimo rezultatus, pa- sertacijoje „Sukepusioji statybinë kerami-
teiktas rekomendacijas, ko gero, kito, ka, pagaminta ið hidroþërutiniø lengvai ly-
gerëjo keraminiø apdailos plytø koky- dþiø moliø su priedais“. Didelæ dalá dar-
bë ir gamybos technologija. Tai tik pra- bo ji skyrë atliekø panaudojimui. Ir árodë,
dþia, kaip ir kuria kryptimi vykdëte to- kad sukepusiàsias apdailos plytas ar net
lesnæ savo mokslinæ veiklà? grindinio elementus galima gaminti ið hid-
– Pradëtus tyrimus tæsiau ir gal po ge- roþërutiniø lengvai lydþiø moliø miðiniø su
ro deðimtmeèio statybiniø medþiagø sukepimà skatinanèiais priedais, taip pat
praktikams, akademinei visuomenei pa- ir ávairiais katalizatoriais. Jei „Maþeikiø naf-
teikiau reikðmingø tyrimø rezultatais pa-
grástà monografijà „Fasadinës keramikos
atsparumas ðalèiui ir ilgaamþiðkumas“.
Knyga iðleista lietuviø, anglø ir vokieèiø
kalbomis. Metø prireikë, kol jà papildþiau
naujais tyrimø rezultatais, ir beveik trigu-
bai didesnës apimties tokio pat pavadi-
nimo pasirodë monografija rusø kalba.
Tiesa, prieš tai parengiau technikos
mokslø daktaro (dabar habilituoto moks-
lø daktaro) disertacijà, kurioje iðdësèiau
sienø keramikos gaminiø eksploatacinio
atsparumo ðalèiui ir ilgaamþiðkumo
prognozavimo pagrindus. Kitaip sakant,
solidþiai išsakiau vertingas rekomenda-
cijas statybiniø medþiagø gamintojams.
Daugelis gana sëkmingai ágyvendintos
praktikoje.
– Pastaruoju metu vis garsiau pradë-
ta kalbëti apie gamybines atliekas, ku-
rios neigiamai veikia mûsø gamtà, orà
ir apskritai aplinkà, kelia rûpesèiø gamy-
bos vadovams. Juolab kad Lietuva ási-
pareigojo vykdyti visus Europos Sàjun-
gos direktyvø reikalavimus atliekoms
tvarkyti. O jie gana grieþti. Ir atliekø ne-
maþai susikaupia. Tai gal ir Jûs moksli-
ninko þvilgsná nukreipëte á ðá mûsø vi-
suomenei nepaprastai aktualø klausimà
ir ieðkote atsakymo, kaip já iðspræsti.
– Nesu abejingas ir siekiu gryninti,
ðvarinti mûsø aplinkà. Kaip gamyboje pa-
naudoti pramonines atliekas, sprendþiu ta“ dirba visu pajëgumu, tai per metus
savo pagrindinës temos kontekste. Á ðá vien èia susikaupia daugiau kaip 100 to-
klausimà mano paskatinti gilinasi pagrin- nø naftos produktø gamybos procese pa-
diniø ir magistrantûros studijø absolven- naudotø ávairiø katalizatoriø. Hidroþëruti-
tai, raðydami baigiamuosius darbus. niai moliai vieni buvo netinkami geros ko-
Ypaè vertingø patarimø, pasiûlymø sta- kybës gaminiams. Matematiniais meto-
tybiniø medþiagø gamintojai gauna ið ma- dais optimizuotos formavimo masiø su-
no doktorantø. Jau devyni jø tapo moks- dëtys, ið kuriø ámanoma pagaminti suke-
lo daktarais. Ir beveik pusës jø disertaci- pusios statybinës keramikos gaminius.
jos tema buvo gamybos atliekø naudoji- Moksliniais tyrimais, eksperimentais jau-
mas statybiniø medþiagø gamyboje. noji mokslininkë árodë, kad panaudoti ka-
Bene pirmoji á ðá klausimà dëmesá at- talizatoriai, kiti sukepimà skatinantys prie-

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

 nà. Su ja profesorius susilaukë sûnaus
Vincento ir dukros Elenos, kurie jau pa-
dovanojo tris vaikaites.
Romualdas Maèiulaitis – pastovus. Dau-
gamybos aktualijos
dai gerina keramikos gaminiø savybes.
Beje, katalizatoriaus atliekos anksèiau ne-
naudotos keramikos gaminiø gamybai.
Ðios technogeninës þaliavos bûtø perdir-
bamos, nesukeliant antrinio gamtos uþ-
terðimo pavojaus. Pradëtus tyrimus jau-
noji mokslininkë tæsia. Prie ðiø darbø te-
ko ir man prisidëti. Sukauptus rezultatus
kartu su doc. dr. Ramune Þurauskiene
apibendrinome monografijoje „Maþo po-
ringumo statybinë keramika ið vietiniø ir
technogeniniø þaliavø“. Taip pat išsiaiški-
nome, kad panaudotus katalizatorius ga-
lima atnaujinti. Bet šis procesas labai
brangiai kainuoja, todël gamybininkams
jo nerekomenduojame.
Ne maþiau ádomûs Olgos Kizinieviè ty-
rimø rezultatai. Ji nustatë, kad susmulkin-
tø senø padangø priedai, jei jie nevirðija
5–10 proc. visos gaminio masës, gerina
plytø, blokeliø, grindø plyteliø, kitø kera-
mikos gaminiø mechanines bei struktûri-
giau kaip per trisdeðimt darbo metø tik du
kartus keitë darbovietæ. Profesinæ veiklà pra-
dëjo MA Chemijos ir cheminës technologi-
jos institute, vëliau pagal paskyrimà dirbo
nes savybes. Gaminiai yra atsparesni
gniuþdymui, poringesni ir turi maþesná šilu-
mos laidumo koeficientà. Panaudojæ ðios
mokslininkës tyrimø rezultatus, statybiniø
medþiagø gamintojai galëtø gerokai pa-
gerinti gaminiø kokybæ. Kartu sumaþëtø
rûpesèiø ir senø padangø tvarkytojams.
Jurgita Malaiðkienë šiemet apgynë di-
sertacijà „Nauji keraminiø gaminiø svar-
biausiø charakteristikø ir technologiniø
Màstome apie naujus
mokslinius tyrimus:
prof. habil. dr.
Romualdas Maèiulaitis ir
dr. Jurgita Malaiðkienë
Alekso JAUNIAUS nuotr.
parametrø reguliavimo metodai“. Jauno-
ji mokslininkë, apibendrinusi tyrimø rezul-
tatus, padarë svarbià iðvadà, kad, nau-
dojant vietiná lengvai lydø ilitiná molá, gali-
ma gauti poringà ir labai atsparià ðalèiui
keramikà. Pagal atsparumà ðalèiui šie ga-
miniai tinkami naudoti agresyviausiomis
eksploatacijos sàlygomis. Ir dar vienas
gana svarbus pastebëjimas: parinkus ge-
riausias formavimo masës sudëtis, dþio-
vinimo ir degimo reþimus, poringà ir at-
sparià ðalèiui keramikà galima gaminti ne
Termoizoliacijos institute, kuris ne kartà kei-
të pavadinimà. Dabar – ilgametis Vilniaus
Gedimino technikos universiteto Statybiniø
medþiagø katedros vedëjas. Be pedagogi-
nës, mokslinës veiklos, jis buvo ir yra ávairiø
organizacijø tarybø, mûsø ðalies bei tarp-
tautiniø mokslo þurnalø redkolegijø narys,
dirbo ðalies ir tarptautiniø konferencijø ren-
gimo komitetuose.
tik iš vietiniø þaliavø, bet ir pramonës atlie-
kø (skaldelës, stiklo duþenø, pjuvenø). Ið
tokiø savybiø keraminës ðukës galima ga-
minti sieninius dirbinius (pusplytes, plytas,
blokus), ypaè pajûrio zonos pastatø fasa-
dams mûryti. Be to, tokiø sieniniø kerami-
niø dirbiniø ðilumos laidumo koeficientas
bûtø gana maþas. Tiesa, ðiø bendrø tyri-
mø rezultatas – naujas gaminys áregistruo-
tas iðradimu ir jau gautas patentas.
Ádiegus á praktikà ðios jaunos moksli-
ninkës iðvadas, visuomenës akyse gero-
kai pakiltø ir statybiniø medþiagø gamin-
tojø, ir statybininkø autoritetas.
– Tai, ko gero, ne vieninteliai bûsi-
møjø mokslo daktarø tyrimai nûdienos
aktualia tema, kuriø imtis Jûs paskati-
nate ir nuoðirdþiai padedate, kad svar-
bi, reikalinga tema bûtø iðgvildenta, api-
bendrinta bei parengtos mokslinës re-
komendacijos.
– Ir kitø mano doktorantø darbai turi
daugiau ar maþiau sàsajø su atliekø nau-
dojimu gamyboje. Trumpai pristaèiau pa-
èius ryðkiausius, reikðmingiausius. Ðtai
jau ketvirtus metus doktorantas Sergejus
Gaiduèis aiðkinasi, kaip Këdainiuose su-
sikaupusá fosfogipsà panaudoti kaip riða-
màjà medþiagà. Daug vertingø patarimø
statybiniø medþiagø gamintojai galëtø
išgirsti ir ið bebaigianèiøjø mokslo dakta-
ro disertacijas.
Šios krypties tyrimai neatsitiktiniai. Ma-
no paskatinti Statybiniø medþiagø kated-
ros mokslininkai, darbuotojai iðkëlë sau
tikslà sukurti naujas kompozitines
medþiagas iš vietiniø þaliavø ir pramonës
atliekø. Bendra moksliniø darbø temati-
ka dar labiau subûrë kolektyvà. O kur kas
svarbiau, kad saviti mano ir katedros
mokslininkø, doktorantø darbai greit tam-
pa þinomi ir pripaþástami. Vadinasi, ga-
mybininkai praktiðkai ásitikina mûsø siû-
lomø tyrimø rezultatø nauda.
– Aèiû uþ ádomø, turiningà pokalbá.
Kartu „Mokslo ir gyvenimo“ redakcija
sveikina Jus, garbus profesoriau, ru-
dens spalvomis padabinto gimtadienio
proga, linki geros sveikatos ir visoke-
riopos sëkmës. Ir tikimës, kad mûsø
þurnalo skaitytojai dar ne kartà skaitys
Jûsø ádomias mintis, pastebëjimus nû-
dienos aktualiais klausimais.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 15
 Minint mokytojo Rapolo Ðaltenio 100-àsias gimimo metines
Spalio 11 d. mokytojui Rapolui Ðalteniui bûtø sukakæ 100 metø. Prieð penkerius,
ðvæsdamas savo 95-metá, iðkilus uteniðkis pasakë: „Mano 95 metø amþius – XX
amþiaus veidrodis“. Pretenzinga? Ar daug kas, nugyvenæs toká amþiø, galëtø
taip pasakyti? Rapolas Ðaltenis turëjo teisæ visiðkai atsakingai taip teigti.
Kas tame
veidrodyje?
Boleslavas JAUNIÐKIS
Taigi kas tame veidrodyje ir galbût uþ
jo?
Gana ryðkûs klevëniðkiø (gimtojo Kle-
vënø k. Anykðèiø r.) prisiminimai apie
1905 m. revoliucijà, net Rapolo vardas ber-
niukui duotas tëvui simpatizuojant revoliu-
cionieriui kaimynui Rapolui Rasikui. Vai-
kas dar nenutuokia, á kokià garbingà gi-
minæ jis pataikë: jo motina Emilija Ðalte-
nienë buvo A.Þukausko-Vienuolio sesuo,
o Þukauskienë, jo senelë – poeto vysku-
po Antano Baranausko dukterëèia. Toji pati
senelë, kuri, Rapolui mokantis Anykðèiø
progimnazijoje ir gyvenant Baranauskø-
Þukauskø sodyboje pas senelius, „piktin-
davosi, kad „Anykðèiø ðilelá“ að mokausi
deklamuodamas, o ne dainuodamas“. Þi-
noma, iki progimnazijos dar buvo gana il-
gas, kupinas vaikiðkø ir labai nevaikiðkø
iðgyvenimø, ávykiø kelias: ganiava, anks-
tyvas „ápuolimas“ á knygas, vaikø vaidini-
mai, Pirmasis pasaulinis karas su visomis
jo baisybëmis, pusbadis gyvenimas, ðilti-
në, iðplëðusi ið ðeimos tëvà, ástojimas á Ute-
nos „Saulës“ gimnazijà, lenkø grësmë, ga-
lybë kitø ávykiø, kurie daug vëliau vaizdin-
gai, nepaprastai pagauliai atsivërë 1991 m.
iðleistoje knygoje „Jau skleidësi burës“.
Po pirmosios atsiminimø knygos
R.Ðaltenis per 10 metø nuo 1982-øjø pa-
raðë dvi knygas apie A.Vienuolá – „Tikras
netikras Vienuolis“, „A.Vienuolio gyvenimo
pëdsakais“, „Tarp dangaus ir þemës“ (apie
savo mylimiausià mokytojà panevëþietá
J.Lindæ-Dobilà), „Mûsø Baranauskas“, me-
muarinæ „Gaudeamus igitur“ (studijø me-
tai), iðvertë Vydûno veikalà „Septyni ðimt-
meèiai vokieèiø ir lietuviø santykiø“, L.Rë-
zos dienoraðtá. Ir galiausiai – paskutinë Mo-
kytojo knyga, beraðant keitusi ne kartà sa-
vo pavadinimà nuo „Ponas mokytojas“,
„Pensininko dienoraðtis“ iki lakoniðkos
prasmingos antraðtës „Að – mokytojas“,
kurioje tilpo pedagogo dienoraðèiai, laið-
kai, prisiminimai. Visos ðios knygos gerai
þinomos skaitytojams, ypaè humanitariniø
16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
polinkiø þmonëms, moksleiviams. Savo-
tiškai simboliška, kad paskutinæ knygà
2007 m. išleido Vilniaus dailës akademi-
jos leidykla – mokslo ástaiga, kurios rekto-
riumi, vëliau prorektoriumi graþiai darba-
vosi Mokytojo sûnus dailininkas profeso-
rius Arvydas Ðaltenis. 99-øjø iðvakarëse jau
gerokai apsilpæs tëvas dar spëjo pamaty-
ti, pavartyti sûnaus atveþtà signaliná kny-
gos egzemplioriø. Paskutinis darbas atlik-
tas. Dabar buvo galima ramiai nuplaukti á
amþinybës vandenis.
Taigi nusipelnæs Lietuvos mokytojas,
Utenos miesto Garbës pilietis, Lietuvos
didþiojo kunigaikšèio Gedimino V laips-
nio ordininkas, þurnalistas (nuo 1932 m.,
kelis metus dirbdamas Ðiauliuose, „Ðiau-
rës Lietuvos“redakcijoje, buvo priimtas á
Lietuvos þurnalistø sàjungà), literatûros ty-
rinëtojas, vertëjas.
R.Ðaltenio þurnalistinë bibliografija ga-
na gausi: kritiniai straipsniai, recenzijos,
atsiliepimai, atsiminimai þurnaluose, laik-
raðèiuose: „Tautos mokykloje“, „Naujo-
joje romuvoje“, „Akademike“, „Ðiaurës
Lietuvoje“, „Jaunojoje Lietuvoje“, „Lietu-
vos aide“, „Lietuvos ryte“, „Ðiaurës Atë-
nuose“, „Utenyje“, „Literatûroje ir mene“.
Daugumai uteniðkiø – jis literatûros
mokytojas, ádomiø spektakliø reþisierius,
graþios, gausios ðeimos tëvas. Vis dëlto
tai tik pusë tiesos. Mokytojas – aktyvus
miesto gyvenimo, ypaè kultûrinio, daly-
vis. Jo autoritetas, jo þodis turëjo aukð-
èiausià moralinæ prabà. Jis buvo pama-
tuotas gyvenimo patirtimi, profesiniu ið-
manymu, tikëjimu aukðèiausiomis verty-
bëmis, estetine nuovoka, moraliniu impe-
ratyvu. Ásiklausydavo, ásiskaitydavo ute-
niðkiai á já miesto spaudoje, per radijà, Ute-
nos literatø klube „Verdenë“, abiturientø
susitikimuose, reikðmingø literatûriniø da-
tø minëjimuose. Be Rapolo Ðaltenio ini-
ciatyvos, rûpesèio ir lëðø nebûtø áamþin-
tas poetës Karolinos Praniauskaitës at-
minimas Utenos kapinëse ir pastatytas
tautodailininko Stanislovo Karanausko
sukurtas paminklëlis. Taip buvo áamþin-
tas ir A.Baranausko atminimas, susijæs su
vyskupo jaunystëje ðviesuliu suspindusia
Karolina, pirmàja moterimi, áëjusia á mû-
sø literatûrà, moterimi, skatinusia jaunuolá
kurti lietuviðkai, þadinusia jo tautinius (gal
ne vien juos?) jausmus, savimonæ.
O savo darbinæ veiklà Mokytojas yra
taip paskirstæs: „Kai mane klausëjai pra-
ðo suskaièiuoti, kiek kuriai srièiai esu pa-
skyræs metø, þurnalistikai atkerpu septy-
niasdeðimt, mokytojavimui ir raðymui –
po trisdeðimt“ („Lietuvos þinios“, 2003 m.
spalio 25 d.). Ilgiausiai mokytojavo Ute-
noje (be jos mokytojauta Kaiðiadoryse,
Anykðèiuose) – 30 metø, ið jø 2-ojoje vi-
durinëje (dabar pagrindinë) – 21 metus.
Rapolas Ðaltenis buvo knygos, raðto
þmogus – nuo pat vaikystës skaitymas ta-
po jo gyvenimo aistra. Ir þodþio, raðomo,
sakomo, meistras. Þodþio, átikinamai, jaus-
mingai skambanèio per pamokas, susirin-
kimuose, ávairiuose minëjimuose, galiau-
siai prie amþinybën iðëjusiojo duobës.
XX a. gyvenimo veidrodis mums (tik-
riausiai ir daugeliui po mûsø), 1951 metø
abiturientams, per jo pamokas atsiskleis-
davo pirmiausia visai negirdëtø ar tik kaþ-
kur ðmëkðtelëjusiø asmenybiø, ávykiø gau-
sa: jo mokymosi metø Panevëþio gimna-
zijoje iðkili filosofo, erudito, raðytojo, nuo-
stabaus pedagogo J.Lindës-Dobilo figû-
ra (tai prie jo kapo 1934 m. R.Ðaltenis pa-
sakë: „Mes savo darbais pastatysime tau
paminklà“. Ið tiesø tas „paminklas“ buvo
pastatytas 1990 m. iðëjusia knyga „Tarp
dangaus ir þemës“), dailininkas J.Zikaras,
muzikas M.Karka, G.Petkevièaitë-Bitë, vë-
liau studijos Kauno Vytauto Didþiojo uni-
versitete. V.Krëvë, Vaiþgantas, Sruoga, Bin-
kis, Venclova, ne vienas raðytojas, kurá ið
uþuominø þinojom buvus paþástamà mo-
kytojui. Ádomu buvo suþinoti, kad mûsø
Mokytojas, pradëjæs vokieèiø literatûros
studijas, persimetë á lituanistikà. Ar ne ið
ten ir didþiulë vokieèiø literatûros meilë –
Gëtë, Ðileris? Kokie ákvëpti, prasmingi pa-
sakojimai, pasvarstymai apie Faustà! Ta-
èiau lietuviø literatûra – svarbiausia! Mai-
ronis, Baranauskas, Vaiþgantas, Krëvë,
Vienuolis, Binkis, S.Nëris, Mykolaitis-Puti-
nas, net tuomet programose nebuvæs Do-
bilas, juo labiau Jurgis Baltruðaitis su sa-
vo simbolistine, filosofine lyrika. Ne kaþin

Rapolas Ðaltenis
kà tada turëjome ið lietuviø tarybinës lite-
ratûros. Gal tik apie vienà kità uþsiminda-
vo. O apie mûsø tuometæ poezijà yra iðsi-
taræs, kad tai kaþkokia gamybinë poezija.
Uþ to mums atskleidþiamo „veidro-
dþio“ pusës buvo juntama tai, ko negalë-
jo Mokytojas pasakyti garsiai. Ten, uþ to
„veidrodþio“, buvo profesoriai, þymûs is-
torikai, filosofai: Levas Karsavinas, Ignas
Jonynas, Adolfas Ðapoka, Horstas Enger-
tas (po Dobilo tai turbût pats mylimiausias
profesorius, vokieèiø literatûros dëstyto-
jas), Vosylius Sezemanas, Jonas Vabalas-
Gudaitis, Stasys Ðalkauskis, Pranas Do-
vydaitis, Juozas Keliuotis, Juozas Albinas
Herbaèiauskas – visas mokslo, meno
þvaigþdynas. Tai buvo þmonës, padëjæ for-
muoti R.Ðaltenio pasaulëþiûrà, literatûros,
groþio supratimà, vienaip ar kitaip brëþæ
gyvenimo vertybiø skalæ. Mes, nors ir ne
kaþin kiek iðprusæ, gebëjome ávertinti Mo-
kytojo erudicijà, þavëjomës jo humaniðku-
mu, jo poþiûriu á tai, kas sudaro þmogaus
gyvenimo prasmæ, jo keliamais aukðtais
idealais: tarnauti þmonëms, bûti dorais sa-
vo kraðto, jo kultûros patriotais.
Mokytojo vienintelis kovos dël savo
idealø, siekiø laukas – literatûros pamo-
ka. Ginklas – þodis. Tikslus, vaizdingas,
neretai gimstantis ákvëptai improvizuojant,
bet niekada nenusipiginant. Apie jo pamo-
kas galima bûtø raðyti visiðkai panaðiai,
kaip Mokytojas yra pasakojæs apie savo
mylimiausià mokytojà Dobilà, kad „jo pa-
mokos buvo ðviesaus pasigërëjimo valan-
dos. Tokias pat dþiaugsmingas nuotaikas
að patirdavau þiûrëdamas gerà spektaklá
ar filmà, skaitydamas puikø eilëraðtá ar kny-
gà. Þodþiu, tai bûdavo valandos, pilnos
meninio susiþavëjimo…“ („Jau skleidësi
burës“, p. 132). Ðios mintys visai atitinka
R.Ðaltenio pamokø poveiká, nuotaikas.
Galbût ne visi mûsø mokiniai turëjo “lite-
ratûrinæ klausà“, taèiau kad nors vienas
bûtø iðdrásæs per tas ákvëpimo, ásidegimo
minutes kam nors ðnipðtelti, net garsiau
sualsuoti! Nelikdavo klasëje në vieno smar-
kuolio ar iðdykautojo, drástanèio sudrumsti
ákvëptà bûsenà. Tai bûdavo ðventos mi-
nutës. Neþinau, ar Mokytojas, rengdama-
sis toms pamokoms, apgalvodavo kaþko-
kià taktikà, metodikà – matyt, jam visiðkai
tinka Dobilo pasakyta mintis, kad „ne pro-
grama lemia gerà mokytojo darbà, o pa-
ties mokytojo asmenybë“. Nemanyèiau,
kad atsitiktinai nemaþai mokiniø vëliau rin-
kosi lituanistines, þurnalistikos studijas, pe-
dagogo darbà. Mokytojo þmona Sofija,
Ðaltenio graþiai vadinama Angelu sargu
(beje, ðá spalá jai sukanka 85-eri), yra juo-
kais pasakiusi, kad iðtekëjusi uþ graþiø li-
teratûros pamokø. Tarp tø „iðtekëjusiøjø“
laikyèiau ir save, neabejojant stojusá stu-
dijuoti lietuviø kalbos ir literatûros…
Mes, pokario vaikai, jau uþtenkamai
suprasdami Lietuvos gyvenimo tra-
giškumà, tada nelabai pagalvodavome,
kà turëjo jausti, kaip laviruoti toje kreivø
veidrodþiø, prievartos realybëje kitaip ið-
auklëtas, kitus idealus iðpaþástantis mû-
sø Mokytojas, þinoma, ir kiti á já panaðûs
kolegos. Juk visa tai reikëjo iðgyventi ðir-
dimi. Nemaþai suþinojome ir apie tai, per-
skaitæ Mokytojo paskutinæ knygà.
Ko dar nieku bûdu negalima uþmirðti?
Mokytojas nuolatos ieðkodavo deimanèiu-
kø, pastebëdavo net kiekvienà, tarkim, ra-
ðinyje pavartotà retesná, iðraiðkingesná þo-
dá, originalesná, nuoðirdesná temos trakta-
vimà. Ir jau, þinoma, negailëdavo dëme-
sio, patarimø tiems, kuriuos jautë turint kû-
rëjo kibirkðtëlæ. Ir ne tik literatûroje. Mo-
kyklos saviveiklinëje scenoje Mokytojo re-
þisuojami kasmet dygo nors po vienà ga-
na rimtà spektaklá. Teatras, reþisûra – ne
atsitiktinë Mokytojo aistra: studijuodamas
Kaune jis lankë tarp studentø labai popu-
liarø B.Sruogos teatro seminarà, nemaþai
raðë „Lietuvos aide“ recenzijø apie Ðiau-
liø teatro spektaklius, vëliau Kaune – ne
vienà raðiná teatro tema spausdino „Aka-
demike“, „Naujojoje romuvoje“, net dirbo
„Lietuvos aide“ vos ne etatiniu recenzen-
tu. Taigi teatrinë veikla mokykloje buvo dar
viena sritis, kurioje Mokytojas galëjo ge-
riau paþinti moksleivius, daryti jiems átakà.
Šaltenio pamokos – literatûrinës ar te-
atrinës – daugeliui liko ásimintinos visam
gyvenimui. Jau neminint tø, kurie ávairiais
metais buvo atsidûræ jo asmenybës ap-
þavø rate. Paminëkime nors kai kuriuos
mokinius, tikrai atsispindëjusius jo XX a.
veidrodyje: Vytautas Galinis, Zigmas Zin-
kevièius, Algirdas Gaiþutis, Elena Valiuly-
të, Irena Gansiniauskaitë, Vytautas Raèic-
kas, Saulius Ðaltenis, Algirdas Graðys (Bra-
èas), Ferdinandas Jakðys, Mykolas Valdas
Jatautis, Antanas Gasperaitis, Vytautas Sir-
vydis, Vytautas Triponis – mokslininkai,
medikai, raðytojai, aktoriai. O kiek dar ne-
minimø, bet mininèiø Mokytojà kaip ðvie-
siausià asmenybæ? Ið paminëtøjø reikëtø
iðskirti Sauliø, namie iðaugintà raðytojà.
Jam reikëjo, staèiai verktinai reikëjo pra-
tæsti Baranauskø - Þukauskø kûrybinæ
grandinæ. Þinoma, ne ketinimai, viltys lë-
më – Saulius tikrai buvo paveldëjæs tø di-
dþiøjø kûrëjø genø (neatmeskime ir tëvo –
Rapolo). „Be abejo, að jau tada þinojau,
kad teks bûti raðytoju, kaip mano broliui –
dailininku, – taip juk tvirtino tëvas ir visa
giminë...“ – vëliau su ironiðka ðypsenële
raðë jau trisdešimtmetis Saulius.
Galvodamas apie savo Mokytojà, pri-
simenu taurià, didþiadvasiðkà asmenybæ,
prisimenu man ypaè ástrigusá sûnaus Ar-
vydo pasakojimà per Tëveliuko (taip jis
vadina Tëvà) 95-øjø metiniø minëjimà Ute-
noje. Sûnus prisiminë, kaip já ir kitus mo-
kinius, pirmà kartà nuvaþiavusius prie jû-
ros, Tëveliukas parklupdæs ant kopos,
nuo kurios atsivëræs jûros vaizdas.
„Klaupkitës!“ – suðukæs jis, ir visi suklu-
pæ pakerëti tos nepaprastos akimirkos.
Man ðiame epizode visa Mokytojo dva-
sinio pasaulio esmë, ðerdis: pagarba, mal-
dingas nusiteikimas, nusilenkimas, þavëji-
masis groþiu, neaprëpiamybe. Ar ne pa-
naðø iðgyvenimà mes kartais patirdavome
per Mokytojo ákvëptas pamokas – ar buvo
kalbama apie Baranauskà, Maironá, Micke-
vièiø, Ðilerá, ar kitus tikrus kûrëjus. Pagar-
ba, nusilenkimas genijø kûrybai, gamtos
groþiui, iki senatvës iðlikæs, gal net sustip-
rëjæs, kaip kad mokantis Utenoje antroje
klasëje: „... bûdavo, vëlai vakare ar naktá
iðeinu laukan, o ten dangus toks giedras,
ðviesus, jame milijonai þvaigþduèiø tik de-
ga, tik mirksi... Ir tavo vaikiðkà sielelæ uþ-
plûsta nepaprastas jaudulys, ir tu pradedi:
„Tëve mûsø, kursai esi danguje...“
Mokytojas gali dëkoti likimui (Dievui?)
uþ toká ilgà nueità kelià, uþ savo motinos
meilæ, tikëjimà þmonëmis, aukðtesne esy-
be, apsaugojusia já desperatiðkà valan-
dà nuo pasitraukimo ið gyvøjø tarpo ir
dþiaugtis pergale prieð daugelá metø tru-
kusá galynëjimàsi su dþiova.
Su savo „Angelu sargu“ Sofija Moky-
tojas iðplëtë savo giminæ 5 vaikais (keturi
sûnûs ir dukra), 11 anûkø ir 6 provaikai-
èiais. Dabar jau tegul jø doras esimas at-
sispindi XXI a. veidrodyje.
Šiais metais Utenos pagrindinei mo-
kyklai suteiktas Rapolo Šaltenio vardas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 17

Prof. habil. dr.
Juozas Algimantas
KRIKÐTOPAITIS
Europos
mokslo istorikø forumas
Vienos universitetas
Vyraujanti forumo idëja
Konferencijos pagrindinë idëja, áraðyta
programos pavadinime, skambëjo taip:
„Màstymo stiliai gamtos ir technikos moks-
luose“ (Styles of Thinking in Science and
Technology). Ði ádomi tematika, atvërusi
naujus interpretacijø takus, skambëjo kaip
leitmotyvas, konceptualiai jungiantis kon-
ferencijos skaitomø praneðimø turinius. Vy-
raujanèiai idëjai pakluso ir mano organizuo-
tas konferencijos rëmuose simpoziumas
„Mokslo istorija Baltijos valstybëse: tarp pra-
eities ir ateities“. Mat keturiø šio simpoziu-
mo praneðimø tekstai vienaip ar kitaip at-
skleidë Baltijos pakrantëje vykusiø istoriniø
ir politiniø lûþiø átakà mûsø mokslinës vi-
suomenës veiklos ir màstymo stiliams.
Mokslininkø forumo dienotvarkë buvo
intensyvi; sekcijos ir simpoziumai dirbo ly-
giagreèiai; programoje buvo uþregistruoti
247 pranešimai. Visko išgirsti buvo neáma-
noma. Tuo labiau man, nes buvau pakvies-
tas parengti ir vesti vienà iš konferencijos
simpoziumø. Tad rûpesèiø buvo per akis.
Ir vis dëlto pamëginsiu su skaitytojais pasi-
dalyti keliomis mintimis, kilusiomis vertinant
konferencijos plenarinëse paskaitose išgirs-
tas naujienas. Bet prieð tai – apie aplinkà,
kurià puoðë draugiškas ir neoficialus kon-
ferencijos rengëjø dëmesys sveèiams.
Aplinka, palanki rimtiems pokalbiams
Skaitytojams nëra reikalo pasakoti
apie Austrijos sostinæ Vienà. Visi puikiai
18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
Ðiø metø rugsëjo 10–12 d. á Vienà
suvaþiavo trisdešimties ðaliø
mokslininkai. Èia jie dalyvavo
treèiojoje Europos mokslo istorikø
konferencijoje, vykusioje Austrijos
mokslø akademijos rûmuose.
Austrijos
sostinëje
þino, kad svarbiausias buvusios garsios
imperijos miestas – karaliðkø rûmø, áspû-
dingø monumentø vieta, susijusi ne tik
su dinastiniø monarchø, bet ir pasauli-
nio garso meno srities asmenybiø var-
dais. Kas apsilanko èia, ásitikina: sosti-
nës valdþia su tikra meile rûpinasi, kad
puikûs modernûs pastatai nenustelbtø
Vienos praeities groþio, kad tankus ávai-
raus visuomeninio transporto tinklas
veiktø tyliai ir ekologiðkai, aikðtëse ir sa-
lëse skambëtø Amadëjaus Mocarto,
Gustavo Mahlerio ar linksma Johano
Štrauso muzika. Kiekviename þingsnyje
pavyzdingos sostinës tvarkytojø veiklos
rezultatai yra akivaizdûs.
Konferencija vyko Austrijos mokslø
akademijos rûmuose. Tai buvæs Senojo
Vienos universiteto pastatas. Nors statinys
monumentalus, bet jau netenkino moder-
naus universiteto poreikiø. Taèiau jo inter-
jeras ir erdviø apimtis gerai tiko mokslø
akademijos administravimo ir reprezenta-
vimo reikalams. Sekcijø ir simpoziumø dar-
bas vyko ir ðiuose rûmuose, ir gretutinëse
akademinës veiklos patalpose.
Dienotvarkë pasiþymëjo plaèiu uþmo-
ju: vakarais po plenariniø paskaitø, sim-
poziumø, diskusijø bei pasitarimø konfe-
rencijos dalyviai buvo kvieèiami susitikti
su Austrijos mokslø akademijos preziden-
tu, su Vienos meru ir galop visiems kartu
pavakarieniauti uþmiestyje, viename gar-
saus vyndario šeimos dvare. Monumen-
taliose akademijos ir rotuðës rûmø salë-
se buvo malonu iðklausyti trumpø, bet tu-
riningø mokslo ir miesto lyderiø kalbø, pa-
ragauti austriðkø patiekalø ir mëgautis vie-
tiniø vyndariø produkcija, kasmet laimin-
èia tarptautiniø apdovanojimø.
Apie „laboratoriná mokslà“
Ádomiai nuskambëjo plenarinis profe-
Posëdþiuose ir simpoziumuose
buvo aktyviai dirbama: skaitomi
praneðimai, rengiamos diskusijos
bei pokalbiai prie apskrito stalo,
aptariamos plenarinës paskaitos,
kuriø tematika buvo nutaikyta á
sorës Bernadetos Benso-Vinsen (Berna-
dette Bensaude-Vincent) pranešimas
„Chemiko paþinimo kelias“, sukëlæs ne
tik temà pagilinanèiø pasisakymø, bet ir
gausiø abejoniø. Praneðimo autorë – Pa-
ryþiaus 10-ojo universiteto profesorë at-
kreipë dëmesá á tai, kad chemijos esmi-
nës veiklos vieta yra laboratorija. Tad ga-
lima teigti – chemija yra pirmasis „labo-
ratorinis mokslas“. Èia chemikas, anali-
zuodamas ir sintetindamas ávairias me-
dþiagas ir kurdamas teorijas, skverbiasi
gamtos paslapèiø paþinimo link. Autorë
pasiûlë svarstymui teiginá: chemikai skir-
tingai nei fizikai suvokia atomistinæ me-
dþiagos sandarà. Fizikai (prisiminkime
Maxwellà ir elektrodinamikos raidà) ilgai
nepripaþino atomø kaip specifinio struk-
tûrinio elemento. Chemikø istoriðkai su-
siklosèiusá atomistiná vaizdiná galima su-
paprastintai nusakyti taip: tai ypatingø
„mazgø“ struktûra cheminiø savybiø bei
sàryðiø rezginyje, atsiskleidþianti periodi-
nëje elementø lentelëje. Jau mokslo rai-
dos auðroje chemikas pasirodydavo vi-
suomenëje kaip iðdidus magas, pranoks-
tantis Gamtà gebëjimu paslaptingu bûdu
sintetinti naujas medþiagas. Jo veiklos are-
na tásojo tarp mitinio ir realaus pasauliø
(èia turima omenyje alchemijos laikotar-
pis, uþtrukæs beveik iki XVIII a.). Šiandien
aukðtøjø technologijø civilizacijoje „klasi-
kinis“ chemikas yra jau praradæs buvusios
ðlovës aureolæ. Taèiau genø inþinerija bei
sëkmingos manipuliacijos nanostruktûro-
mis suteikia jam kità misijà – naikinti ápras-
tas ribas tarp Gamtos, Meno ir Visuome-
nës. Iðklausæs pastaràjà iðvadà, galiu pri-
durti: tam tikra prasme vël atgyja viltys, pra-
eityje uþvaldþiusios alchemikø sàmonæ,
sukurti stebuklingà eliksyrà ir paversti pa-
prastà geleþies gabalà auksu, tenkinantá
valdþios ir garbës geismus.
Lemtingi atmosferiniai veiksniai
Kito plenarinio pranešimo tema
„Mokslø apie atmosferà istorijos kilmë ir
reikmë“ nieko ádomaus lyg ir neþadëjo.
Bet, pasirodo, klydau. Prof. Peteris Brim-

aktualius istorinës minties posû-
kius. Todël plenariniai praneðimai
buvo ne tik iðklausyti su ypatingu
dëmesiu, bet ir karðtai nagrinëja-
mos netradiciðkai nuskambëjusios
mintys.
Prof. Juozas Algimantas
Krikðtopaitis skaito praneðimà
Vienos
fragmentas
blekombas (Peter Brimblecombe) ið Pie-
tø Anglijos universiteto Norvike (Norwick)
metodiškai árodë aptariamø mokslø sà-
sajas su valstybiø politiniais tikslais. Rei-
kalas tas, kad nuo atmosferiniø reiðkiniø
priklauso visuomenës gerovë ir kartu vals-
tybës galia: gamtos stichijø proverþiai gali
smukdyti þemës ûká, ekonomikà. Todël
duomenys apie atmosferiniø reiðkiniø di-
namikà yra svarbûs sëkmingai ûkio stra-
tegijai, laivybai, kariniams tikslams, svei-
katos apsaugai. Temos autorius atsklei-
dë atmosferos paþinimo reikðmæ istorijos
mokslams. Mat oro uþterðtumas, radia-
cija ir kiti poveikiai naikina kultûros pa-
veldà – istorinius paminklus. Taigi atmo-
sferos mokslø istorija yra akivaizdþiai ver-
tinga patirtis mûsø dienø þmonijos pro-
blemoms spræsti.
Skirtingø màstymo stiliø sàveika
Prof. Helga Krag (Helge Kragh) iš
Aarhus universiteto Danijoje, kalbëdama
apie du skirtingus màstymo ir veiklos sti-
lius, atskleidë konkretø atvejá ið tolimø
distancijø telefonijos istorijos, kai inþine-
rinio ir mokslinio màstymo bûdai, keliau-
dami gretutiniais keliais ir galop sukûræ
áspûdingà rezultatà, praturtina vienas kità
savo patirtimis. Inþinieriai, spræsdami
tarpþemyninio ir jûrø gelmëse klojamo
kabelio sudëtingus konstravimo klausi-
mus, vadovavosi praktine artimø distan-
cijø telefonijos patirtimi. Mokslininkai,
remdamiesi elektrodinamikos teorinëmis
prielaidomis apie srovës tekëjimà laidi-
ninkais, sëkmingai kûrë signalø perda-
vimo sistemà, tinkanèià ir dideliems at-
stumams, ir atsparià vandenyno gelmës
poveikiui. Taip du alternatyvûs stiliai, kai
jie nesiekia vienas kito paneigti ar þlug-
dyti, atranda kokybiðkai naujà ir efekty-
vià konstrukcijà. Tai atvejis (þinoma, ne
vienintelis), kai teoriniai fizikø metodai pa-
siûlo technologiná sprendiná, kuris yra uþ
áprasto inþinerinio màstymo ribø. Svarbu
paþymëti, kad ðá faktà atskleidë nuosekli
mokslo ir technologijos istorijø analizë.
Asmeniniø savybiø reikðmë
Apie màstymo stilius taip pat kalbëjo
dr. Jurgenas Rennas (Jürgen Renn) iš Ber-
lyno Makso Planko (Max Planck) mokslo
istorijos instituto. Jis, rutuliodamas temà
„Màstymo stiliai ir paþinimo virsmai: Gali-
lëjaus stiliaus pokyèiø pavyzdys“, atsklei-
dë, kad Galileo Galilëjaus màstymo po-
bûdþio kaita – tai reakcija á pasaulio paþi-
nimo virsmo iððûkius. Pranešimo autorius
priminë, kad Galilëjus savo mokslinæ veiklà
pradëjo taikydamas Euklido ir Archimedo
matematiniø sprendiniø bûdus savo me-
to mechanikos uþdaviniams. Vëliau, jau
paniræs á natûrfilosofijà, jis išradingai deri-
no jà su scholastiniais protavimo bûdais.
Galilëjaus màstymo ir veiklos stilius nuo-
lat kito. Màstymo pobûdá taip pat lëmë tuo-
met paplitusi inþinerinë praktika, astrono-
miniai tyrimai ir prestiþinës „dvaro filoso-
fo“ pareigos; deja, pastarosios gundy-
mams jis nebuvo atsparus. Kyla klausi-
mas, kodël Galilëjaus màstymo stilius taip
daþnai keitësi? Negi vien dël minëtø áta-
kø? Temos autorius, remdamasis savo ty-
rimø duomenimis, mano, kad derëtø at-
sakyti á klausimà taip: stilistikos kaità nulë-
më asmeninës didþiojo mokslininko savy-
bës ir jo gebëjimas pasirinkti perspekty-
viausias idëjas, atskleidþianèias realias
modernaus mokslo raidos kryptis. Matyt,
èia slypi šio renesanso aušros šauklio ta-
lento ir didybës iðtakos.
Tarptautinio renginio programoje bu-
vo aptariama daug ir ávairiø vertø dëme-
sio temø. Ðtai keli simpoziumo pavadi-
nimai, apëmæ ne vienà intriguojanèià te-
mà: „Nuo krumpliaraèio iki kvantinës
mechanikos: formø veiksnys mokslo rai-
doje“, „Kompiuterinë imitacija, veikiant
naujai mokslo praktikai“, „Skirtingi màs-
tymo bûdai statistikos moksle“, „Ar eg-
zistuoja nacionalinis/nacionalistinis
mokslas?“, „Mobilumo veiksnys moks-
lo raidoje“, „Ar mokslo þiniø sklaidos þur-
nalai veikia màstymo stiliø?“, „Apie eks-
ponavimo stilius mokslo ir technikos mu-
ziejuose“. Deja, operatyviai ir dël ribo-
tos þurnalo apimties negaliu leistis á pla-
tesná šiø temø aptarimà.
2008 m. rugsëjo 17 d.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 19
 Þmonës nuo senovës naudoja biotechnologi-
nius procesus. Turbût þinomiausias ið jø –
alkoholinë fermentacija, kai mielës perdirba
cukrines medþiagas á etanolá. Mikroorganizmai
naudojami gaminant acto, citrinos rûgðtis,
daugelá maisto produktø. Rûgðtaus pieno
gaminiai, teðlos kilimas – taip pat mikrobiolo-
giniai procesai. Visi ðie gamybos bûdai buvo
surasti empiriðkai. Jø visumà priimta vadinti
„klasikine biotechnologija“.

Biochemijos instituto vyriausiasis mokslo
darbuotojas dr. Rolandas Meškys diskutuoja
su Europos komisijos atstovu Maurice’u Lexu
Maþdaug prieð tris deðimtmeèius pra-
dëjo formuotis ðiuolaikinë, arba modernio-
ji, biotechnologija, kurianti naujus gamy-
binius procesus, remdamasi naujausiais
gyvybës funkcionavimo tyrimø laimëji-
mais. Per pastaràjá deðimtmetá modernioji
biotechnologija yra sparèiausiai augantis
pramonës sektorius pasaulyje. Modernio-
sios biotechnologijos dalis, skirta chemi-
niø junginiø, medþiagø ir kuro gamybai,
vadinama pramonine biotechnologija. Eu-
ropos Sàjunga daug dëmesio skiria ðiam
sektoriui. Norëdama aptarti pramoninës
biotechnologijos padëtá Rytø Europoje ir
paskatinti jos plëtotæ, Europos komisija
2008 m. inicijavo apskritojo stalo pasitari-
mus devyniose ðalyse: geguþës mënesá –
Èekijoje ir Slovënijoje, birþelá – Kroatijoje ir
Slovakijoje, liepà – Lenkijoje, rugsëjo më-
nesá – Lietuvoje, Estijoje ir Turkijoje, spalio
mënesá – Vengrijoje. Ðiuose apskritojo sta-
lo pasitarimuose dalyvauja „EuropaBio“
(Europos biotechnologijos ámones jun-
gianti organizacija) bei Europos Komisi-
jos atstovai. Siekiama geriau suprasti bio-
technologijos sektoriaus padëtá kiekvieno-
je ðalyje, pateikti rekomendacijas tolesnei
veiklai, be to, reklamuoti pramoninæ bio-
technologijà kaip auganèià ir didelá poten-
cialà turinèià sritá.
Biotechnologija Lietuv
Europoje
Rugsëjo 4 d. Vilniuje ávyko toks apskri-
tojo stalo pasitarimas tema „Pramoninë
biotechnologija Lietuvoje ir Europoje“.
Renginyje sveèiavosi „EuropaBio“ atsto- Prof. Gervydas DIENYS,
vai Camille Burel ir Antoine’as Peetersas Inga MATIJOÐYTË
bei Europos Komisijos atstovas dr. Mauri-
Biotechnologijos institutas
ce Lex. Renginá pradëjo Lietuvos švietimo
ir mokslo viceministrë Virginija Bûdienë,
pabrëþdama glaudaus bendradarbiavimo
tarp mokslo institucijø, pramonës ir valdan-
èiojo sektoriaus – ministerijø svarbà.
Lietuva turi keletà moderniosios bio-
technologijos ámoniø. Jø produkcija labai
moderni, gamybos apimtys sparèiai au-
ga (apie 20 proc. kasmet), daugiau kaip
90 proc. produkcijos eksportuojama. Ðio-
je srityje Lietuva greta Vengrijos pirmauja
Europoje. Lietuvos modernioji biotechno-
logija gimë Biotechnologijos institute,
esanèiame pietiniame Vilniaus pakraðty-
je. Nenuostabu, kad ávadiná apskritojo stalo
praneðimà buvo papraðyta padaryti Bio-
technologijos instituto direktoriaus prof.
K.Sasnausko. Jis apþvelgë biotechnolo-
gijos raidà ir plëtotæ Lietuvoje, supaþindi-
no su veikianèiomis biotechnologijos ámo-
nëmis, trumpai pristatë instituto veiklà.
Lietuvos finansø ministerijos sekreto-
rius R.Kriðèiûnas ir Lietuvos ûkio minis-
terijos sekretorius A.Keraminas kalbëjo
apie struktûriniø fondø naudojimà pramo-
ninei biotechnologijai Lietuvoje plëtoti ir Biotechnologijos instituto direktorius
apie ðià plëtotæ skatinti turinèias politikos K.Sasnauskas skaito praneðimà apie
priemones. Susitikimo metu Lietuvos bio- biotechnologijà Lietuvoje
technologijos kompanijø vadovai, aukð-
tøjø mokyklø bei institutø atstovai sve- tu dirba 74 darbuotojai, tai turbût didþiau-
èiams ið Briuselio pristatë visà ðios pra- sias mokslinis padalinys Lietuvoje.
monës srities spektrà Lietuvoje. Dr. R.Meðkys (Biochemijos institutas)
Prof. A.Janulaitis pristatë UAB „Fer- perskaitë praneðimà „Fermentai pramo-
mentas“ veiklà. Daugiau nei 700 produk- ninei biotechnologijai“. Europoje dabar
tø, skirtø genø inþinerijos bei molekulinës yra apie 150 pramoniniø procesø, kuriuo-
biologijos tyrimams, parduodanti á 70 pa- se naudojami biokatalizatoriai – fermen-
saulio ðaliø ámonë 2007 m. jø pardavë uþ tai. Numatoma, kad Europoje 2010 m. 60
29 mln. eurø; be to, plëtoja ne tik gamy- proc. cheminës pramoninës gamybos
bà, bet ir vykdo mokslinio tyrimo darbus. procesø bus naudojami biokatalizatoriai.
Mokslo padalinyje (Moksliniø tyrimø ir „TEVA/Sicor Biotech UAB“ generalinio
eksperimentinës plëtros centre) ðiuo me- direktoriaus prof. V.A.Bumelio prezentaci-

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10


Ið kairës: Vilniaus
universiteto
rektorius bioche-
mikas B.Juodka,
kompanijos
„Fermentas“
vadovai V.Butkus
ir A.Janulaitis bei
Mokslo ir
technologijø
departamento
direktorius A.Þalys
voje ir
Ið kairës: vieðnios ið Lodzës universiteto (Lenkija) E.Gromek ir A.Bielkowska,
Lietuvos pramoninës biotechnologijos platformos pirmininkas S.Grigiðkis, Latvijos
biotechnologø asociacijos atstovas J.Vanagas ir UAB „Teva Sicor Biotech“
generalinis direktorius V.A.Bumelis
jos tema buvo „Rekombinantiniai baltymai
– vaistiniai preparatai“. Jis paminëjo, kad
2006 m. duomenimis biofarmacija uþima
23 proc. bendros farmacijos rinkos. Ámo-
në savo sukurtø biofarmaciniø produktø
2007 m. pardavë uþ 17,4 mln. eurø.
2010 m. Lietuvos pramoninës biotech-
nologijos þaliavø bazë galëtø susidëti ið
1–2 mln. t grûdø, 0,5–0,6 mln. t rapsø,
3,0–3,5 mln. t lignoceliuliozinës bioma-
sës (ðiaudai, rapsø atliekos, cukriniø run-
keliø iðspaudos, medienos atliekos ir kt.).
Prof. V.Stanys ið Lietuvos sodininkys-
tës ir darþininkystës instituto aptarë pra-
monës galimybes, problemas ir poten-
cialà, naudojant Lietuvoje esamus bio-
masës iðteklius, kuriø ðiuo metu esama
apie 20 mln. tonø.
AB „Malsena“ valdybos pirmininkas
dr. D.Tvarijonavièius kalbëjo apie augali-
nës biomasës perdirbimo problemas. Ne-
iðspræstos augaliniø þaliavø frakcionavi-
mo á sudëtinius komponentus problemos.
Dar netobulos pagrindiniø komponentø
– angliavandeniø perdirbimo technologi-
Knyga, kuri
jos. Eksperimentinës plëtros ir demonst- nepaliks abejingø
racinës gamybos projektai ðioje srityje la-
bai rizikingi. Bet didþiulës bûsimos gamy- Ðioje knygoje, remiantis mokslo po-
bos apimtys ir ekonominë svarba skati- þiûriu, bet gana populiariai, pateikiant
na imtis tokiø projektø. AB „Malsena” daugelá faktø ir pavyzdþiø, pasakojama,
stengiasi pereiti nuo tradicinio grûdø per- kokie pavojai kyla þmonijai kà tik prasi-
dirbimo prie aukðtesnës pridëtinës ver- dëjusiame XXI amþiuje. Tai ne tik þmo-
gaus veiklos sukeltas klimato atðilimas
tës produktø gamybos naudodama bio-
technologinius metodus. Kuriamas moks- ir didëjantis gamtos uþterðtumas, bet ir
liniø tyrimø padalinys. senkantys energijos ðaltiniai, plintantis
Lietuvos þemës ûkio universiteto atsto- branduolinis ginklas, stiprëjanti prieð-
vë dr. V.Makarevièienë pristatë biodegalø prieða tarp islamiðkojo ir Vakarø pasau-
gamybos situacijà. Ðiuo metu Lietuvoje yra liø, vis rimtesne problema tampantis te-
10 ámoniø, uþsiimanèiø bioetanolio ir bio- rorizmas, pasaulio ekonomikos siste-
dyzelino gamyba. Prognozuojama, kad mos nestabilumas, globalizacija ir tau-
tø maiðymasis, plintanèios naujos ligos,
þmogaus rûðies degradacija nesant at-
rankos ir kt. Civilizacijos raida tapo to-
kia sparti, kad þmogus jau sunkiai be-
suvaldo vykstanèius procesus, kurie
grasina sunaikinti biosferà ir patá þmo-
gø. Nejaugi mûsø laikais ásikûnys grai-
kø mitas apie pusdievá Faetonà, ásigei-
dusá pervaþiuoti per dangø Saulës die-
vo Helijo veþimu, bet nesuvaldþiusá
sparnuotøjø þirgø?
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Lietuvos biodegalø gamybos pajëgumai
2010 m. virðys 400 tûkst. t per metus (tai
sudaro apie 25 proc. Lietuvoje ðiuo metu
sunaudojamø degalø). Daug dëmesio ski-
riama antros kartos biokurui, kuriam nau-
dojamos nemaistinës þaliavos.
UAB „Biocentras“ direktorius dr. Sau-
lius Grigiðkis praneðime „Aplinkos bio-
technologijos“ pristatë ámonës veiklà. Ði
Spartëjanti mokslo ir technologijø
ámonë jau 20 metø uþsiima grunto ir van-
paþanga atveria ne vien naujas gali-
denø, uþterðtø naftos produktais, valymu.
mybes þmonijai tobulëti, kelti jos ge-
Plaèiau buvo pristatyta nauja ámonës plë-
rovæ, bet kartu gali negráþtamai iðba-
tojama sritis – aplinkosauginiø avarijø lik-
lansuoti gamtoje vykstanèius proce-
vidavimo sistemos kûrimas.
sus, suardyti trapià jø pusiausvyrà, su-
Lietuvoje biotechnologija turi geras
daro grësmæ net þmonijos egzistavi-
tradicijas ir plëtojasi palyginti sëkmingai.
mui. Neabejoju, kad ði unikali knyga,
Taèiau stiprëjanti globali konkurencija rei-
atskleidþianti tuos pavojus, bus tikrai
kalauja efektyvesniø sprendimø. Galima
populiari, ras daug skaitytojø, þadins
tikëtis, kad tokie bendri mokslo ir pramo-
norà màstyti, tobulëti.
nës atstovø pasitarimai leis ateityje glaus-
èiau bendradarbiauti ðiems sektoriams Lietuvos mokslø
bei paspartins pramoninës biotechnolo- akademijos prezidentas
gijos plëtrà Lietuvoje. akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 21
 Ðiemet Lietuva jau aðtuntà kartà oficialiai prisistatë pasaulinëje parodoje.
Vasarà Ispanijos Saragosos mieste vykusi vandens ir darnios plëtotës
temai skirta ekspozicija – jau keturiasdeðimt penktoji pasauliniø parodø
istorijoje. O ði istorija skaièiuojama nuo 1851 m. geguþës mën., kai pirmoji
pasaulinë paroda buvo surengta Londone. Po to jos dar keletà kartø
rengtos Londone ar Paryþiuje, vëliau apkeliavo Vienà, Barselonà, kitus
Europos, Amerikos, Australijos ir Azijos miestus.

„Lietaus namø” sëkmë

Ispanijoje – tiesus kelias á
Ðanchajø ,,Lietaus namai”

prisimenamas Lietuvos dalyvavimas

Romas JANKAUSKAS
Lietuvos ekspozicijø pasaulinëse
parodose „EXPO 2005 Aichi“, „EXPO
Zaragoza 2008“ ir „EXPO 2010 Shang-
hai“ generalinis komisaras
Lietuva lig ðiol oficialiai yra dalyvavu-
si dviejose ikikarinëse pasaulinëse paro-
dose (Paryþiuje – 1937 m. ir Niujorke –
1939 m.) bei visose ðeðiose po to, kai vël
atgavo Nepriklausomybæ (Sevilijoje –
1992 m., Taejone (Pietø Korëja) – 1993
m., Lisabonoje – 1998 m., Hanoveryje –
2000 m., Aichi (Japonija) – 2005 m., o
pagaliau ir Saragosoje (Ispanijoje) – 2008
metais. Iki ðio laiko bene geriausiai buvo
Hanoveryje (2000), kur lietuviai lankyto-
jus kvietë á originalios architektûros gel-
tonàjá namà, ir Aichi prefektûroje Japo-
nijoje, kur mûsø ðalies paviljonà aplan-
kë beveik 2 milijonai þmoniø, o kultûrinë
lietuviø programa sutraukdavo tûkstan-
tines auditorijas. Ne maþiau sëkmingas
Lietuvos prisistatymas buvo ir ðiø metø
pasaulinëje parodoje Ispanijoje. Per tris
mënesius Lietuvos paviljonà aplankë be-
veik milijonas lankytojø, o ir atsiliepimai
apie já buvo patys geriausi.
Didþiausia vandens ðventë Þemëje
Rengiant pasaulines parodas pasta-
ruoju metu daugiausia dëmesio skiriama
aplinkos tematikai. „EXPO 2005Aichi” pa-
grindinë tema buvo „Gamtos išmintis“, o
Saragosoje vykusioje parodoje domina-
vo vanduo. XXI a. pradþioje labai paaðt-
rëjo nerimà kelianèiø visuotiniø aplinkos
problemø, tarp jø ir vandens, krizë. Neat-
sitiktinai vienas ið Jungtiniø Tautø ðio de-
ðimtmeèio (2005–2015) devizø – „Vanduo

Tilto paviljonas (Zaha Hadid projektas)

– gyvybës ðaltinis“. Vanduo ðiandien në-
ra tik iðsivysèiusiø ðaliø ar ateities kartø
rûpestis. Ðis rûpestis – nûdienis visos
tarptautinës bendruomenës reikalas. Tai
patvirtina daugybë pastaruoju laiku vyku-
siø pasauliniø forumø ir konferencijø.
2002 m. Johanesburge vykusiame pa-
saulio virðûniø susitikime Nelsonas Man-
dela kategoriðkai pareiðkë, jog vanduo
yra problema, kurios negali iðspræsti at-
skiros valstybës. Tai ámanoma tik bendro-
mis daugelio ðaliø pastangomis.
Paèia tinkamiausia tribûna iðsamiam
dialogui vienijant ðias pastangas kaip tik
ir tapo pasaulinë paroda Saragosoje, ku-
ri vyko tris mënesius – nuo 2008 m. bir-

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10


Prie Lietuvos paviljono visada buvo
gausu lankytojø
þelio 14 d. iki rugsëjo 14 dienos. „EXPO
Zaragoza 2008“ organizatoriai visà dë-
mesá buvo sutelkæ á vienà pagrindiniø
þmonijà kamuojanèiø problemø – geria-
mojo vandens trûkumà ir racionalø van-
dens iðtekliø naudojimà iðlaikant ekolo-
ginæ pusiausvyrà. Ðia paroda buvo sie-
kiama, kad visos valstybës prisidëtø prie
naujø racionalaus vandens iðtekliø nau-
dojimo strategijø kûrimo ir taikymo. Pa-
Paminklas minèiai
ir mokslui
rodos metu Saragosoje, be kita ko, su-
rengta pusketvirto ðimto konferencijø
vandens problemoms nagrinëti, kuriose
dalyvavo apie 75 tûkstanèius praneðëjø
ir dalyviø. Baigiantis tris mënesius tru-
kusiam „Vandens tribûnos“ forumui, ku-
riame aktyviai dalyvavo ir mokslininkai
iš Lietuvos, buvo priimta „Saragosos
chartija“, kuri perduota Jungtinëms Tau-
toms ir bus toliau svarstoma kitais me-
tais Stambule vyksianèiame pasaulinia-
me Vandens forume.
Vieno ið paviljonø
fragmentas
Parodoje „Expo Zaragoza 2008“ daly-
vavo 105 valstybës, 19 Ispanijos autono-
miniø regionø ir trys tarptautinës organi-
zacijos (tarp jø Jungtinës Tautos ir Euro-
pos Komisija). Per tris mënesius parodà
aplankë daugiau kaip pusðeðto milijono
þmoniø, daugiausia ið Saragosos, Barse-
lonos, Madrido, taip pat ir ið kitø, pirmiau-
sia Pietø Europos valstybiø. Parodà savo
vizitais pagerbë ðeðiolikos pasaulio vals-
tybiø vadovai, 20 vyriausybiø vadovø, apie
ðimtas ministrø, daugelio Europos miestø
merai, kiti aukðti pareigûnai.
Lietuva – lietaus kraðtas, todël vienu
ið pagrindiniø ekspozicijos akcentø pa-
rodoje pasirinktas lietus. „Lietaus na-
mais“ pavadintà ekspozicijà 690 m2 dy-
Prie Ðanchajaus
parodos maketo
Romas Jankaus-
kas ir Aplinkos
ministerijos
sekretorë Jûratë
Juozaitienë
renka vietà
Lietuvos
paviljonui
dþio paviljone suprojektavo ir árengë di-
delæ patirtá ekspozicijø srityje sukaupusi
bendrovë “Ekspobalta”. Nors “Lietaus
namo” durys buvo suprojektuotos taip,
kad svetingai vertøsi lankytojams, taèiau
dauguma jø, o ypaè vaikai, verþdavosi á
ðá namà per sienas ir langus, visiðkai ne-
bijodami suðlapti, prieðingai – iðëjæ kiau-
rai perlyti dràsuoliai kartojo Lietuvos var-
dà ir laidë dþiûgavimo ðûksnius.
Kitu ne maþiau sëkmingu lankytojø
traukos centru Lietuvos paviljone tapo
lietuviško alaus baras su „Švyturio“
árengta Lietuvos krepðinio pergaliø vitri-
na, taip pat lietuviðkø suvenyrø ir ginta-
ro parduotuvë.
Nukelta á 38 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 23
 Jau daugelis esame poilsiniø bei paþintiniø kelioniø metu lankæsi
Sacharoje ar dar tolimesnëse dykynëse ir pajutæ jø karðtà kvë-

Dykumø
pavimà. Jau maþiau stebina þiniasklaidos pranešimai apie ið
dykumø atpûstus ir dangø temdanèius dulkiø debesis Vokietijoje,
Lenkijoje ar Sacharos smëlio nuraudonintà Alpiø sniegà.

Dykumos egzistavo per visà Þemës

istorijà, plëtësi ir nyko priklausomai nuo
globaliø klimato ir paleogeografinës ap-
linkos pokyèiø. Taigi gamtinës aplinkos
kitimas aridinëse srityse yra nuolatinis.
Lankydamiesi dykumose þavimës ne-
áprastais gamtos vaizdais, daro áspûdá
ypatingas gyvenimo bûdas, trapi priklau-
somybë nuo vandens iðtekliø ir t.t. Taèiau
gamtos mokslininkai turi galimybæ pla-
èiau apibûdinti dykumø procesus, vertinti
plëtotës mastus ir tendencijas, kaip kad
bandoma šiame rašinyje, kurio autorius
dalyvavo tarptautinëse tyrimo ekspedici-
jose Mauritanijoje, Egipte, mokslinëse
konferencijose Kinijoje, Australijoje ir ki-
tuose renginiuose, susijusiuose su dyku-
mø plëtros problemomis.
Dykumëjimas – globalus reiðkinys
Dykumëjimui apibûdinti yra pasiûlyta
ávairiø apibrëþimø, kuriuos galima sugru-
puoti. Vienø pripaþástama, kad þmogaus
veikla yra svarbiausia dykumëjimo prie-
þastis. Kita grupë pripaþásta, kad dyku-
mëjimà lemia tiek gamtinës, tiek ir antro-
pogeninës prieþastys. Tai apima sociali-
nius ir ekonominius veiksnius, globaliza-
cijà, nevienodà gamtiniø iðtekliø pasiskirs-
tymà ir kt.
Pagal originalø dykumëjimo arba dy-
kumø formavimosi (Aubreville 1949) api-
brëþimà „dykumëjimas – tai þmogaus in-
dukuotas þemës degradacijos procesas
ir jos virtimas dykumø tipo regionu“. Ta-
alsavimas
Dr. Jonas SATKÛNAS Dykumëjimas yra glaudþiai susijæs su
Lietuvos geologijos tarnyba þmoniø civilizacijos istorija. Pavyzdþiui,
Negevo dykumoje Izraelyje yra 6 miestø
liekanos, datuojamos nuo Nabatëjos vals-
èiau ðá antropoblamistiná (þmogaus kal- tybës iki Bizantijos imperijos laikø (laiko-
tës) poþiûrá pakeitë 1992 m. Rio de Þanei- tarpis nuo 300 metø pr. m. e. iki 500 m. e.
ro konferencija, skirta aplinkos ir globa- m). Tradiciškai yra manoma, kad ðie mies-
lioms problemoms, kai buvo pripaþinti kli-
mato kitimo veiksniai bei priimta Jungti-
niø Tautø organizacijos konvencija dël ko-
vos su dykumëjimu (1996), kurioje dyku-
mëjimas yra apibrëþtas kaip „sausringø,
pusiau sausringø ir sausø subtropiniø te-
ritorijø þemiø degradavimas, kurá lemia
ávairûs veiksniai, tokie kaip klimato kaita
bei þmogaus veikla“. Lietuva ðià konven-
cijà ratifikavo 2003-07-03. Dykumø atðiaurumas visada
Pagal Þemës politikos instituto (2003; trauks keliautojus.
www.earth-policy.org) duomenis dykumë- Ant kupranugario (deðinëje)
jimas apima iki vieno treèdalio Þemës sau- straipsnio autorius.
sumos teritorijos ir veikia apie 1 milijardà Tunisas
gyventojø 110-yje pasaulio ðaliø. Ðie skai-
èiai dar gali bûti kiek sumaþinti. Be to, pri-
paþástama, kad dykumos reguliariai keièia
savo kontûrus – pleèiasi arba maþëja. Mig-
ruojanèios kopos gali palaidoti dirbamus
laukus, miškus, statinius. Jos taip pat gali
sàlygoti poþeminio vandens lygio svyravi-
mus, suformuodamos dangas, maþinan-
èias poþeminio vandens iðgaravimà. Tokios
situacijos yra apraðytos Kazachstane, Ke-
nijoje, Nigerijoje, Kinijoje (Yang et al 2002).

„Dykumos moliûgai“ – tai sferinës silikatinës konkrecijos (skersmuo
nuo 40 iki 120 cm), susiformavusios ankstyvojo eoceno klinties
sluoksniuose. Dël fizinio dûlëjimo ir vëjo erozijos klinties sluoksnis
sunaikinamas ir pasilieka ið tvirtesnës uolienos susiformavæs
riedulys, kuris neretai suskyla dël paros temperatûros svyravimø
Dykumoje gausu poþymiø, liudijanèiø, kad palyginti netolimoje
praeityje klimatas buvæs drëgnesnis. Èia aptinkama vandens
gyvûnø kaulø, gausybë archeologiniø radiniø – nuo paleolito iki
neolito. Chemchane paleoeþero krantas, Mauritanija

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

tai klestëjo dël ekstensyvios irigacijos ir
sëkmingai iðspræsto vandens tiekimo, o
jø sunykimà lëmë arabø klajokliø invazi-
ja, kurie nesirûpino þemës ûkiu ir irigaci-
jos sistemos palaikymu. Taèiau detalûs
paleoekologiniai tyrimai rodo, kad Izrae-
lio pakrantës smëlio kopos susiformavo
jau Bizantijos imperijos pabaigoje, dar
prieð arabø invazijà. Taigi dykumëjimo
procesas buvo prasidëjæs jau anksèiau ir
lëmë dykumos plitimà ðiaurës kryptimi
bei anksèiau klestëjusiø miestø sunyki-
mà (Issar and Zohar 2004). Taigi paleoe-
kologiniai duomenys verèia kitaip vertinti
istorijos ávykius bei jø prieþastis.
Pats dykumëjimo procesas yra dau-
giau tik paèiø aridiniø srièiø savybë, taèiau
problemos, susijusios su dulkiø debesø
tolima pernaða ið sausø srièiø, yra globa-
lios ir veikia klimatà bei þmoniø sveikatà
kraðtuose toli nuo dykumø.
Dykumø vëjai perneða daugiau
smulkios medþiagos nei jokie kiti ge-
ologiniai procesai. Dulkiø ir minerali-
niø aerozoliø, patenkanèiø á atmo-
sferà, kiekis vertinamas apie
3000 mln. t per metus, ið jø apie
1/3 iðpustoma vien tik ið Sacha-
ros. Apskaièiuota, kad iš Afri-
kos apie 15 mln. t dulkiø pa-
tenka á Amazonës baseinà
(Griffin et al 2002). Vienos
dulkiø audros metu lokaliai
yra perneðama daugiau nei
200 mln. t dulkiø. Kartu su dulkëmis gali
bûti perneðamos ir toksinës cheminës me-
dþiagos ið nuotëkø dumblo saugyklø bei
sàvartynø, mikroorganizmai (bakterijos,
grybeliai, virusai), dirvoþemio terðalai (her-
bicidai, pesticidai). Vëjo iðpustomos iðdþiû-
vusiø eþerø dalelës gali bûti labai druskin-
gos, o smulkiausi aerozoliai kenksmingi
sveikatai.
Kinijoje prasidedanèios dulkiø audros
perneða dulkes á JAV. Bakterijos ir grybe-
liai, perneðami su dulkiø debesimis ið Sa-
charos, yra laikomi galima koraliniø rifø ny-
kimo prieþastimi Karibø salose. Nuo 1970-
øjø dulkiø kiekis, perneðamas ið Afrikos
per Atlantà, yra padidëjæs: dël dulkiø net
17 kartø padaugëjo susirgimø astma Bar-
badose. Dulkës yra viena ið pagrindiniø
sveikatos sutrikdymo problemø dykumø
pakraðèiuose centrinëje ir rytø Azijoje (Der-
byshire, in Skinner and Berger 2003), kur
dykumëjimas atsiranda kertant miškus ir
pleèiant ganyklø plotus. Nors dar nëra ga-
lutinai árodyta, taèiau manoma, kad pagrin-
dinë pneumokoniozës (ne industrinës kil-
mës silikozë, sukeliama ákvepiant kvarco
daleles) prieþastis yra Ðiaurës Kinijos lio-
siniai dariniai (Skinner and Berger 2003).
Korëjos aplinkos apsaugos institutas
2006 m. paskelbë, kad dël smëlio audrø
Pietø Korëjoje kasmet þûva iki 165 þmo-
niø, o 1,8 mln. suserga.
Padidëjæs dulkiø iðpustymas susijæs su
klimato pasausëjimo ir didesnio vëjuotu-
mo periodais, kurie nustatomi pagal isto-
rinius duomenis arba geologinius pjûvius.
Taèiau bûtina atkreipti dëmesá, kad vul-
kanai, nors ir nëra geografiðkai susijæ su
aridinëmis sritimis, taèiau irgi gali bûti mil-
þiniðko dulkiø kiekio ðaltiniai. Dulkiø aud-
ros gali veikti oro temperatûras dël padi-
dëjusios saulës radiacijos absorbcijos.
Nukelta á 39 p.

„Dykumos sfinksai“ – vëjo iðpustymo (erozijos) padarinys, kai ið Tinkamos gyventi þmonëms sàlygos aridinëje Jono
rupesnës medþiagos sukloti plajø, praeities drëgnø periodø laikinø aplinkoje yra galimos tik oazëse, kurios SATKÛNO
vandens srautø, klodai vëjo veikiami ágyja keisèiausiø skulptûrø susiformuoja aplink natûralius ar dirbtinius nuotr.
pavidalus. Vakarø (Libijos) dykuma, centrinis Egiptas vandens ðaltinius. Chebika oazë rytø Atlaso
kalnuose, Tunisas

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 25

 Šiemet minimos Maþosios
Lietuvos patriarcho Martyno
Jankaus gimimo 150-osios,
filosofo Vydûno 140-osios ir
Klaipëdos kraðto prisijungimo
prie Didþiosios Lietuvos 85-eriø
metø sukaktys. Gimiau Klaipë-
dos kraðte. Mano tëvai, 1925–
1939 m. gyvenæ ir dirbæ Pagë-
giuose bei gana aktyviai dalyvavæ
lietuviðkoje veikloje, yra nemaþai
bendravæ su Bitënuose gyvenusiu
Maþosios Lietuvos patriarchu
Martynu Jankumi ir jo dukteri-
mis, taip pat su Tilþëje gyvenu-
siais filosofu ir raðytoju Vydûnu
(Vilhelmu Storosta) bei spaustu-
vininku-leidëju ir kultûros veikëju
Enziu Jagomastu bei su jo dukte-
rimi Ona Anita Jagomastaite-
Vilmantiene, su kitais to kraðto
veikëjais. Daugiausia susitikimø
su iðkiliaisiais Maþosios Lietuvos
þmonëmis bûta Bitënuose,
Martyno Jankaus sodyboje, ir
Rambyne Joniniø ðvenèiø metu,
taèiau jie lankydavosi ir Pagë-

Klaipëdos
Prof. habil. dr. Vytautas JUODKAZIS
Vilniaus universitetas, Hidrogeologijos ir
inþinerinës geologijos katedra

prisimenant...
Sveikiname Jus, gerbiamas
triarchas Martynas Jankus. Komitetas
surengë sukilimà, kuris buvo sëkmingas.
profesoriau, garbingo jubiliejaus – 1923 m. sausio 9 d. Vyriausiasis Maþo-
80-meèio proga! sios Lietuvos gelbëjimo komitetas, pir-
Dëkojame Jums uþ bendradarbiavi- mininkaujant Martynui Jankui, paskelbë,
mà mûsø þurnale nuo 1970 metø. kad paima valdþià á savo rankas. 1923
m. sausio 19 d. kraðto atstovai paskel-
Vienam ryðkiausiø ne tik Lietuvos bë, kad Klaipëdos kraðtas autonomijos
hidrogeologø linkime stiprybës, teisëmis prisijungia prie Didþiosios Lie-
iðtvermës ir susitikimø su þurnalo tuvos.
skaitytojais. Istoriniai dokumentai liudija, kad iki
Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ Vokieèiø ordino atëjimo á dabar Klaipë-
redakcinë kolegija, redakcija dos kraðtu vadinamas þemes èia gyveno
lietuviai. XV a. Vytautas Didysis, galutinai
nustatydamas sienà tarp Lietuvos ir Prû-
Maþosios Lietuvos dalyje, kurià po supratæ padëties nestabilumà, 1922 m. sø ordino, dël geros amþinos taikos jas
1919 m. pradëta vadinti Klaipëdos krað- gruodþio 28 d. ásteigë Vyriausiàjá Maþo- atidavë Ordinui. XIX a. pirmojoje pusëje
tu, mano vaikystës metais gyventojø tau- sios Lietuvos gelbëjimo komitetà, kurio vokieèiø þemëlapiuose Klaipëdos kraðtas
tinë ir politinë orientacija buvo pakanka- pirmininku tapo Maþosios Lietuvos pa- buvo laikomas lietuviðku kraðtu. Daugu-
mai marga. Èia nuo seno gyvenæ lietu-
viai neásivaizdavo gyvenimo be savo þe- Vilkyðkiø
mës, be savo kalbos ir daugelá metø prie- kalvagûbrá
ðinosi germanizacijai, taèiau dalis neat- formavusios
sispyrë, suvokietëjo. Tà gerai þinojo ne paskutiniojo
tik suaugusieji, kurie dalyvavo politikoje, ledyno
bet jautë ir vaikai, þaisdami ir „kariauda- plaðtakos
mi“ kieme su bendraamþiais. Daþnai padëtis
neapsieita ir be konfliktø, kuriø padaþnë- Nemuno
jo artëjant Klaipëdos kraðto aneksijai. To- þemupyje
dël politinë veikla tiek vietiniams lietu- (pagal
viams, „šišoniškiams“, tiek ir atvykusiems R.Guobytæ,
iš Didþiosios Lietuvos, dar vadinamiems 2003)
“didlietuviais“, nebuvo lengva.

Klaipëdos kraðtas – politinë

situacija
Klaipëdos kraðtas – Maþosios Lietu-
vos dalis kaip istorinë sritis atsirado 1919
m. birþelio 28 d., kai Versalio sutartimi bu-
vo numatyta atskirti já nuo Vokietijos ir lai-
kinai perduoti D.Britanijos, Prancûzijos, 1 – Vilkyðkiø kalvagûbris; 2 – pagrindinë ledyno plaðtakos slinkimo Nemuno þemu-
Italijos ir Japonijos þinion. Taèiau spren- pyje kryptis; 3 – ledyno plaðtakos pakraðtys; 4 – ledyno tirpsmo vandenø tekëjimo
dimas dël tolesnës kraðto priklausomy- kryptis prieð Ragainës pralauþos susidarymà; 5 – Ragainës pralauþa; 6 – Bitënø ir
bës uþtruko. Maþosios Lietuvos patriotai, Rambyno aplinkos teritorija

26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

 giuose. Nors nuo to laiko praëjo
septyniasdeðimt metø, matyti
veidai ir ávykiai liko atmintyje.
Todël trijø sukakèiø proga
norëèiau geru þodþiu paminëti
þmones, kurie tikràja to
þodþio prasme kovojo uþ
Maþosios Lietuvos laisvæ, uþ
þmogaus teises.

kraðtà
ma gyventojø ðiame kraðte namuose kal- Martyno Jankaus sodyboje (1936 m.): pirmoje eilëje ið kairës – Jurgis Tonas, M.Jankaus
bëjo lietuviðkai. Seniausias Klaipëdos duktë Urtë, straipsnio autorius Vytautas Juodkazis ir jo sesuo Danutë, M.Jankaus kaimy-
kraðto 1923 m. sukilimo dalyvis Kristupas nø sûnus; antroje eilëje – Lietuvos konsulo Tilþëje þmona Sruogienë, Pagëgiø gimnazi-
Spûdaitis, kuriam sukilimo metu buvo 72 jos direktoriaus þmona Tonienë, M.Jankaus duktë Elzë, Martynas Jankus, aktorë Sutkie-
metai, 1936 m. pasakojo, kad, kai 1855 në, Kotryna Juodkazienë (straipsnio autoriaus mama); treèioje eilëje – Lietuvos konsu-
m. Uþlekniuose (Ðilutës apsk.) pradëjo las Tilþëje Sruoga, gimnazistës Irutë Tonaitë ir Eugenija Marcinkevièiûtë, Jonas Juodka-
lankyti pradþios mokyklà, ið daugiau kaip zis (straipsnio autoriaus tëvas) (nuotr. ið V.Juodkazio archyvo)
100 mokiniø tik 5 mokëjo vokiðkai. Kiti në
þodþio, bet tada ir mokykloje dar mokë
lietuviðkai. Vëliau, kai 1874 m. Prûsijos
kanclerio Oto fon Bismarko ásakymu bu-
vo uþdraustas lietuviø kalbos vartojimas
visoje Maþojoje Lietuvoje, lietuviø kalbai
ir lietuvybei iðlikti nebuvo lengva. Vokie-
èiø valdþia nuolat tvirtindavo, kad lietu-
viai á ðá kraðtà atvyko vëliau ir gavo þe-
mës ið vokieèiø malonës.
Klaipëdos kraðto lietuviai ilgai kentë
vokieèiø priespaudà ir tikëjosi, kad ateis
laikas, kai galës prisijungti prie Lietuvos.
Politinë situacija, susiklosèiusi po Pirmo-
jo pasaulinio karo, sudarë tokià galimy-
bæ, taèiau ja reikëjo sugebëti pasinaudo-
ti. Vietiniai lietuviai buvo áþvalgûs politikai
ir ðios galimybës nepraleido – sukûrë Ma-
þosios Lietuvos gelbëjimo komitetà, pa-
ðaukë vyrus á kovà. Buvo 1923 m. sausio
mënuo. Kaimuose, kaip raðë vietinë spau- Pagëgiø paðto tarnautojai: pirmoje eilëje viduryje – paðto virðininkas Dilys, kairëje – jo
da, vieðpatavo tyla, daugelyje jø nebuvo pavaduotojas, poeto Algimanto Mackaus tëvas Jonas Mackus ir jo mama Marcelë
jaunø vyrø – jie bûriais iðëjo Klaipëdos Mackuvienë; deðinëje – paðto ryðiø mazgo techninis vadovas Jonas Juodkazis ir jo
miesto link versti svetimøjø valdþios. Sau- þmona Kotryna Juodkazienë bei jos sesuo Aleksandra Marcinkevièiûtë (nuotr. iš V.Juod-
sio 15 d. sukilëliai iðvadavo Klaipëdà, o kazio archyvo)
sausio 19 d. Klaipëdos kraðtas buvo pri-
jungtas prie Lietuvos. Martynui Jankui ir sios Lietuvos á Maþàjà buvo siunèiami atþvilgiu. Tad gyventojø poþiûris á sanglau-
daugeliui kitø patriotø Klaipëdos kraðto þmonës – formuojamas Klaipëdos krað- dà su Didþiàja Lietuva buvo skirtingas.
iðvadavimo misija buvo ir daugiametës to valdininkø korpusas, mokyklose buria- Iki persikëlimo á Klaipëdos kraðtà ma-
veiklos tikslas, ir ilgai lauktas rezultatas. mas pedagogø personalas, siunèiami no tëvai buvo paðto tarnautojai, dirbo
Po Klaipëdos kraðto prijungimo prie jauni ir gabûs kultûros darbuotojai. Be Ðiauliø paðte. Lietuvos paðtø valdybos
Lietuvos tiek Maþosios Lietuvos lietu- pagrindiniø savo pareigø, jie buvo skati- siuntimu 1925 m. ið Ðiauliø atvyko á Pa-
viams, tiek ir Lietuvos vyriausybei iðkilo nami plëtoti ðiame kraðte ir lietuviðkàjà vi- gëgiø paðtà. Tuo paèiu laiku ið Didþiosios
naujas sudëtingas uþdavinys – siekti kuo suomeninæ veiklà. Tad Klaipëdos kraðto Lietuvos á Pagëgiø paðtà buvo pasiøsti ir
greitesnës ir efektyvesnës sanglaudos su lietuviø skaièius didëjo – atvykusieji ið Di- þymaus iðeivijos poeto, gyvenusio JAV,
prisijungusiu Klaipëdos kraðtu. Pirmas uþ- dþiosios Lietuvos vietiniams lietuviams ta- Algimanto Mackaus (1932–1964) tëvai,
davinys – aprûpinti valstybines ástaigas po geru ramsèiu. Taèiau greta to didelë Pagëgiø gimnazijoje dëstæs þinomas Lie-
lietuviø kalbà mokanèiais tarnautojais, gyventojø dalis buvo vokiðkosios orien- tuvos meno veikëjas dirigentas Antanas
antras – steigti lietuviðkas mokyklas ir tacijos. Vieni ið jø buvo nuosaikesni, kiti Ilèiukas, þinomas geografas Stanislovas
puoselëti tautines tradicijas. Tad ið Didþio- gan prieðiðkai nusiteikæ naujos valdþios Tarvydas ir daugelis kitø. Ðie þmonës kar-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 27

tu su vietiniais lietuviais puoselëjo èia lie-
tuviø kalbà ir tautines tradicijas.
Taèiau jëgos buvo nelygios, ypaè
prieð Klaipëdos kraðto aneksijà. Tada Klai-
pëdos kraðto gubernatorius jau buvo vo-
kietis Willy Bertuleit (Vilius Bertulaitis), ku-
ris, laimëjus vokieèiams rinkimus á Klai-
pëdos kraðto seimelá, 1939 m. sausio 22
d. perëmë Direktorijos vairà ið trejus me-
tus jai vadovavusio Baldþiaus, puoselë-
jusio visø kraðto gyventojø santarvæ. Be-
je, rinkimø metu kraðte jau atvirai buvo
reiðkiama nacistinë ideologija. Lietuviai
triuðkinanèiai pralaimëjo rinkimus á Klaipë-
dos kraðto seimelá, vietiniai gyventojai –
ðiðoniðkiai buvo ábauginti ir nenorëjo rizi-
kuoti savo turtu bei ðeimø likimu. Ið 33
Klaipëdos kraðto seimelio vietø vokiðkø-
jø organizacijø palaikomi kandidatai ga-
vo 29 vietas, lietuviðkøjø – tik 4. Ið Visuo-
menës sàjungos sàraðo á seimelá pateko
Viktoras Gailius (buvæs kraðto guberna-
torius – 4727 balsai) ir dr. Kazys Truka-
nas (Visuomenës sàjungos pirmininkas,
Klaipëdos Donelaièio gimnazijos direkto-
rius – 4475 balsai). Mano tëvas Jonas
Juodkazis (Visuomenës sàjungos valdy-
bos narys) surinko 3930 balsø ir á seimelá
nepateko. Ið kitø partijø pateko Jonas
Kybrancas (Lietuviðkøjø organizacijø ko-
miteto pirmininkas – 3536 balsai) ir Klai-
pëdos prekybos instituto dëstytojas, at-
stovavæs Darbininkø ir amatininkø susi-
vienijimui, dr. Juozas Pajaujis (3188 bal-
sai). Krašto gubernatoriumi tapus V.Ber-
tulaièiui, atvirai buvo vykdomos smurto
akcijos prieð lietuvius, jos heraldikà ir val-
diðkas ástaigas. Artëjo aneksijos metas.
Bitënai ir Rambyno kalnas –
istorinës Lietuvos vietos
Bitënai ir Rambyno kalnas – ásiminti-
nos kiekvienam vietos. Jas lankydavo ne
tik Klaipëdos kraðto lietuviai, bet ir gau-
sûs sveèiai ið Tilþës, Gumbinës ir kitø
Maþosios bei Didþiosios Lietuvos mies-
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
tø, lietuviø delegacijos ið JAV. Ramby-
nas ir Bitënai – tai dvi netoliese esan-
èios vietovës. Jas siejo ir sieja Martyno
Jankaus asmenybë, kurá visi laikë mora-
liniu ðio kraðto lietuviø ramsèiu ir Ram-
byno kalno tradicijø sergëtoju. Tuo gali-
ma ásitikinti perskaièius ðá kraðtà aplan-
kiusiø þmoniø ir gausiø ekskursijø daly-
viø áraðus „Didþiojoje Rambyno knygo-
je“, kuri iðliko per visus valstybës bei tau-
tos negandø metus ir dabar yra saugo-
ma Nacionalinëje Martyno Maþvydo bib-
liotekoje. Tai unikali knyga: jos matme-
nys – 44–61,5 cm, svoris – 18,5 kg. Áspû-
dþio, kurá pajauti skaitydamas knygos
áraðus, neámanoma perduoti nei þodþiu,
Jagomastø ðeimos
vieðnagë Pagëgiuose,
K. ir J.Juodkaziø namuo-
se (1938 m.). Sëdi ið
kairës: Kotryna Juodka-
zienë, Domas Jagomas-
tas, Ona Anita Jagomas-
taitë-Vilmantienë, Enzys
Jagomastas, Aleksandra
Marcinkevièiûtë, Pagë-
giuose dirbæs agrono-
mas (pavardë neþino-
ma); stovi – Juodkaziø
ðeimos giminaitë ir Emilis
Vilmantas-Meklenburgas
(nuotr. iš V.Juodkazio
archyvo)
nei raðtu – jà reikia paèiam pamatyti ir
paskaityti. Teksto uþsklandoje yra pateik-
ti pirmojo ir paskutiniojo áraðø tekstai.
Tegul auga Lietuviø tautoje vi-
sa, kas gera, kas graþu, kas išmin-
tinga, kas teisinga ir tvirta.
Rambyne 1928. Birþelio 24 d.
Vidûnas
Klaipëdos kraðto susivienijimo
su D. Lietuva 16-os metø sukak-
tuviø proga Pagëgiø lietuviðkøjø
organizacijø atstovai aplankëme
Maþosios Lietuvos Patriarchà
Martynà Jankø ir pasiryþome kar-
tu su Patriarchu laikytis petys á petá
ir iðsklaidyti tamsius debesis, ku-
rie ðiuo metu gaubia mûsø kraðto
padangæ.
Pasiraðë – Martynas Jankus,
Elzë Jankutë ir penki Pagëgiø
apskrities visuomeniniø
organizacijø atstovai.
1939 m. sausio 15 d.
Tuo metu padëtis Klaipëdos kraðte
buvo labai átempta ir lietuviai jautësi ne-
saugûs, ypaè politiniai veikëjai. Paskuti-
nis áraðas liudija apie lietuviðkøjø orga-
nizacijø vienybæ ir viltá, kuriai nebuvo lem-
ta iðsipildyti.
Martyno Jankaus sodyba Bitënuose
Bitënuose 1892–1909 m., lietuviškos
spaudos draudimo laikais, veikë Marty-
no Jankaus spaustuvë, kurioje buvo
spausdinamos lietuviðkos knygos. Jo so-
dyba Bitënuose buvo daþnai knygneðiø
lankoma. Ið Bitënø lietuviðkos knygos ke-
liaudavo á Didþiàjà Lietuvà. Buvo ne vie-
na nelegalios lietuviðkos spaudos perne-
ðimo per sienà „linija“. Prisimindamas
tuos laikus M.Jankus raðë: „Pirmàjà to-
kià perneðimo linijà átaisë Jurgis Bielinis.
Tai buvo vyras, neieðkàs dideliø uþpelnø.
Bielinis sëdëjo Bitënuose, uþpirko knygas
ið Mauderodës bei Ðenkës (Tilþëje lietu-
viðkas knygas spausdinusios spaustu-
vës – aut. pastaba) ir jas per savo átaisytà
punktà siuntë á Lietuvà“.
M.Jankus rûpinosi ir „Aušros“ reikalais.
Kai pradëjo strigti „Aušros“ redagavimas
ir leidyba, M.Jankus pasikvietë á P.Ameri-
kà emigruoti besirengiantá dr. J.Ðliûpà ir
nuo 4 numerio perëmë „Aušros“ vairà.
J.Ðliûpas 1936 m. raðë: „M.Jankus išlygi-
no „Aušros“ skolas ir pasigalvojo mokëti
spaudos iðlaidas; ir á kaimus su Jankumi
vaþinëjova, skelbdami lyg apaðtalai lietu-
vybæ” („Aušra“ iðauðo 1883 m. kovo mën.,
uþgeso 1886 m. birþelio mën. – aut. pa-
staba). Ið M.Jankaus prisiminimuose
skelbtø epizodø matyti, kad platindamas
„Auðrà“ jis ir pats nesibodëjo knygneðio
darbo, neðdavo leidinius per sienà. Taigi,
caro valdþiai uþdraudus lietuviðkàjà spau-
dà, Bitënai tapo lietuviðkojo þodþio gyvas-
ties arterija, maitinusia lietuviðkais leidiniais
Didþiàjà Lietuvà. Tad ne veltui Bitënai yra
laikomi ne tik Klaipëdos kraðto, bet ir vi-
sos Lietuvos istorine vieta.
Gyvendami Pagëgiuose tëvai daþnai
lankydavosi Bitënuose, kur visada bû-
davome per Jonines. Klaipëdos kraðto
patriarcho Martyno Jankaus sodybà daþ-
nai aplankydavome ir Ðv. Velykø ðven-
èiø metu. Daþni sveèiai Bitënuose buvo
ir garsaus, tragiðkai þuvusio lietuviø ið-
eivijos poeto Algimanto Mackaus ðeima.
Jo vardu pavadinta Pagëgiø gimnazija
ir ákurtas muziejus. Mumis, sveèiø vai-
kais, daþniausiai pasirûpindavo ponia El-
zë Jankutë, kuri buvo „geroji sodybos
fëja“ ir, norëdama vieðnagës metu ap-
saugoti tëvus nuo vaikø, rasdavo mums
sodelyje ávairiausiø uþsiëmimø. Bitënuo-
se daþnai lankydavosi ir Vydûnas (Vil-
helmas Storosta), kuris vienà kartà, reng-
damasis susitikimui su Pagëgiø visuo-
mene, yra buvæs ir mûsø namuose (da-
bartinëje Vytauto g. 6). Prisimenu, kad
mama labai stropiai ruoðësi sutikti didþiai
gerbiamà sveèià, taèiau jis ilgokai kal-
bëjosi su tëvu, o prie vaiðiø stalo pasi-

Ant Rambyno kalno Joniniø ðventës metu – Vydûnas su ðventës organizatorëmis ir daly-
vëmis: ið kairës – A.Marcinkevièiûtë (Vydûno choro dalyvë), Valujienë (Klaipëdos dra-
mos teatro administratorë), Vydûnas, M. Jankaus duktë Edë, Kotryna Juodkazienë, Kau-
no dramos teatro artistë Sutkienë (nuotr. iš V.Juodkazio archyvo)
tenkino labai kukliu vegetariðku maistu
ir greitai atsisveikino.
Jagomasto spaustuvë „Lituania“
Gyvendami Pagëgiuose su tëvais daþ-
nai lankydavomës ir Tilþëje. Ne kartà esu
buvæs ir Enzio Jagomasto spaustuvëje „Li-
tuania“. Tai buvo prieð Antràjá pasauliná ka-
rà, kai Maþojoje Lietuvoje abiejose Nemu-
no pusëse labai suaktyvëjo hitlerininkø
veikla. Daugiausia ji buvo nukreipta prieð
lietuvininkus. Pagëgiuose „SA“ ir „Hitlerju-
gendo“ veikëjai organizuodavo vakare ei-
senas – ið vokieèiø gimnazijos (dabar Pa-
gëgiø Algimanto Mackaus gimnazija) su
deglais eidavo miesto centro link. Ne visuo-
met jos baigdavosi taikiai. Eisenai skirstan-
tis Hitlerio jaunimo organizacijos paaugliø
grupelës ne kartà yra uþpuolusios lietuvius
gimnazistus ir uniforminiø dirþø sagtimis
juos sumuðusios. Tilþëje tos paèios politi-
nës orientacijos veikëjai uþeidavo, tikriau,
uþpuldavo Jagomasto spaustuvæ ir sunai-
kindavo rankraðèius arba iðbarstydavo jau
surinktà spaudai eilinio lietuviðko laikrað-
èio „Naujasis Tilþës keleivis“, kuris Tilþëje
buvo spausdinamas ir platinamas nuo
1924 iki 1940 metø, numerio tekstà.
Paskutiniaisiais prieš Klaipëdos anek-
sijà metais laikraðèio redaktorë Ona Anita
Jagomastaitë-Vilmantienë ir jos vyras Emi-
lis Vilmantas-Meklenburgas daþnai laikraðtá
redaguodavo Pagëgiuose, tautiðkai nusi-
teikusiø pagëgiðkiø butuose, atsargumo
dëlei juos daþnai keisdami. Ne kartà „Nau-
jojo Tilþës keleivio“ numeris buvo redaguo-
jamas ir mûsø bute. Yra iðlikusi, gaila, labai
nekokybiðka Tëvo daryta mëgëjiðka nuo-
trauka, kurioje áamþintas minëto laikraðèio
redaktoriø ir Enzio Jagomasto vizitas mû-
sø bute. Vokieèiai þiauriai atkerðijo ðiai iðki-
liai ir daug nusipelniusiai ðeimai, skelbusiai
Joniniø ðventës Rambyno kalne
Rambyno kalnas – gamtos kûrinys, su-
sidaræs paskutiniojo apledëjimo metu
maþdaug prieð 13 tûkst. metø. Ledyno
plaðtaka, vadinama Nemuno þemupio var-
du, slinko ið Vakarø. Sustojusi Karðuvos
þemumos prieigose, ledyno plaðtaka sa-
vo pakraðtyje reljefe paliko iðkilumos ruo-
þà, vadinamà Vilkyðkiø kalvagûbriu. Ram-
byno kalnas – nedidelë šio kalvagûbrio da-
lis. Taèiau ledyno plaðtakos degradacijos
pradþioje Nemunas neskalavo Rambyno
papëdës, nes susidaræs Vilkyðkiø kalva-
gûbris vertë ledyno tirpsmo vandenis á Bal-
tijos jûrà tekëti Jûros-Ðeðupës-Ásruèio-
Prëgliaus kloniu. Taèiau po kiek laiko su-
sitelkæ ledynø tirpsmo vandenys ties Ra-
gaine „pralauþë“ Vilkyðkiø kalvagûbrá ir
tiesesniu keliu nuplukdë Baltijon gausiai
nuo ledyno pakraðèio plûstanèius vande-
nis. Maþdaug 10,5–2,5 km pratakos vieto-
je Nemuno vagoje susiformavo vaizdin-
Vokietijoje lietuviðkà þodá. Visa jø ðeima – gas Ragainës vingis, kurio vakariniame
Enzys Jagomastas, jo þmona bei sûnûs Do- pakraðtyje, deðiniajame Nemuno krante,
vas ir Jurgis, duktë Ona Anita ir jos vyras stûkso Rambyno kalnas. Jo aukðtis – 45,8
Emilis Vilmantas-Meklenburgas (jo motina m virð jûros lygio. Praeityje Rambyno kal-
buvo lietuvë, tëvas – vokietis) 1941 m. nas buvo didesnis. Dël staèiame Nemu-
birþelio 30 d. buvo gestapo suðaudyti Vil- no slënio ðlaite susidaranèiø nuoðliauþø
niuje (Paneriuose). Be to, neþinomas tre- pirminis kalno iðorinis vaizdas yra paki-
èiojo Enzio Jagomasto sûnaus, kuris su të- tæs. Þinomos dvi didelës kalno griûtys, ávy-
vais Tilþëje nebegyveno, likimas. Manoma, kusios 1878 m. ir 1928 metais.
kad su juo naciai taip pat susidorojo. Rambyno kalnas, kaip rašoma vidu-
Uþëmus vokieèiams Klaipëdos krað- ramþiø kronikose, nuo seniausiø laikø bu-
tà, Jagomastø ðeima apsigyveno Vilniu- vo þinomas kaip pagoniðkø apeigø vieta.
je (netoli ðv. Kotrynos baþnyèios), taèiau XIX a. vokieèiø valdomoje Maþojoje Lietu-
naciai jø nepaliko ramybëje. Apie tai by- voje Rambyno kalnas tampa lietuviø suei-
loja A.Lymanto prisiminimø knygoje, gø vieta, o 1885 m. èia susirinko grupë
išleistoje Maþosios Lietuvos fondo 2001 aktyviø kraðto veikëjø, kurie puoselëjo min-
m. (330 p.), vokieèiø saugumo policijos tá Rambyno kalne ðvæsti Jonines. Tais pa-
„Slaptas valstybinës svarbos dokumen- èiais metais susikûrusi Maþosios Lietuvos
tas (raðto data 1941-08-30 d., Vilnius)“ „Birutës“ draugija nupirko Rambyno kal-
SUTUOKTINIØ EMILIO IR ANOS MECKLENBURGERIØ REIKALU
Su sutuoktiniais Mecklenburgeriais pasielgta taip, kaip buvo pasiûlyta prieð-
paskutinëje anksèiau minëto raðto pastraipoje (sušaudyti – aut. pastaba).
Taip pat pasielgta ir su seniu Jagomastu, jo þmona bei abiem èia gyve-
nusiais jø sûnumis.
Reicho interesai reikalauja ðiuo atveju imtis grieþèiausiø priemoniø. To-
dël siûlau padaryti nekenksmingus, pasiunèiant á koncentracijos stovyklà,
ir Tilþëje gyvenanèius abiejø ðeimø artimiausius gimines bei Dresdene-Loð-
vice ðiuo metu esantá sûnø Emilá Jagomastà, gimusá 1910 m. rugpjûèio 4 d.
Praneðime Vyriausiajai reicho saugumo valdybai, kaip èionykðèio (Vil-
niaus – aut. pastaba) bûrio tyrimø rezultatà, praðau paaiðkinti, kad èia suim-
tieji asmenys, matyt, priklausë lietuviø aktyvistø grupei, kuri visuomet veikë
ir veiks „laisvos nepriklausomos Lietuvos naudai“, o be to, mano pasiek-
siantys savo tikslus tik kovodami prieð Reichà.
Ágaliotinis – paraðas neáskaitomas
Ðio tragiðkà likimà nulëmusio doku- no teritorijos dalá (apie 7 ha) ir jà sutvarkë.
mento turinys akivaizdþiai byloja apie di- Tarpukario nepriklausomos Lietuvos lai-
dþiulius Jagomastø ðeimos veiklos nuo- kais Rambyno kalno prieþiûra ir Joniniø
pelnus Maþajai Lietuvai ir visai lietuviø ðventës organizavimu rûpinosi Ðauliø sà-
tautai – naciai Jagomastø bijojo. junga, jos XX Klaipëdos kraðto rinktinë.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 29

Martynas Jankus su bièiuliais prie Rambyno aukuro: deðinëje bûsimasis poetas
Algimantas Mackus ir jo tëvai Jonas Mackus ir Marcelë Mackuvienë, kairëje
stovi K.Juodkazienë (kitø dviejø moterø pavardës neþinomos)
(nuotr. ið A.Lymanto prisiminimø knygos, 2001)
Kadangi Rambynas buvo Pagëgiø apskri-
tyje, tai mano tëvui Jonui Juodkaziui, Ðau-
liø XX Klaipëdos kraðto rinktinës tarybos
nariui, daugelá metø teko bûti vienu ið Jo-
niniø ðventës organizatoriø. Pasiruoðimo
Joniniø ðventei „ðurmulá“ pajusdavome ir
ðeimoje, nes mama taip pat buvo aktyvi
ðaulë ir turëdavo ávairiø pareigø.
Joniniø ðventes ant Rambyno kalno
prisimenu dar ir dabar. Jos bûdavo la-
bai áspûdingos – vaidinimai, chorai, dû-
dø orkestrai, skautø stovyklavietës ir lau-
þai, taip pat prekyba ávairiais skanëstais.
Gerai bûdavo organizuotas ðventës da-
lyviø maitinimas, medicininë tarnyba.
Neprisimenu, kad ðventëje bûtø girtø, tik-
riausiai ðauliai, atsakingi uþ tvarkà, juos
greitai „sutvarkydavo“.
Ðventë bûdavo pradedama prie Ram-
byno kalno aukuro. Dalyvaudavo Marty-
nas Jankus ir Tilþëje gyvenæs Vydûnas,
iðkilûs sveèiai ið tuometës laikinosios sos-
tinës Kauno. Iðkilmës prasidëdavo, kai
Martynas Jankus, lydimas uniformuotø
ðauliø, uþdegdavo aukuro ugná, taip pat
lauþà, árengtà netoli scenos. Po to jis pa-
sveikindavo ðventës dalyvius, sveikinimo
kalbas sakydavo ir atvykæ sveèiai. Tada
prasidëdavo meninë programa – vaidini-
mas, chorø dainos, tautiniai ðokiai ir kt.
Lauþo ðviesoje tai buvo áspûdingi reginiai.
Antroji diena daugiausia buvo skirta ávai-
rioms ðauliø bûriø sporto varþyboms, su-
sitikimams, bendravimui.
Rambyno kalno aukuras buvo (tikiuo-
si, ir dabar yra) labai mëgstama ásiamþi-
nimo vieta. Vienoje ið tokiø Pagëgiø lai-
kø nuotraukø kartu su Martynu Jankumi
yra nusifotografavusi ir poeto Algimanto
30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
Jankaus likimas – tremtis ir mirtis Vokie-
tijoje, buvusio prieðo þemëje. Taèiau jie
sugráþo – Martyno Jankaus ir Vydûno pa-
laikus Maþosios Lietuvos þemë priglau-
dë Bitënø kapinaitëse.
Mackaus šeima, su kuria gyvenome vie-
name name (dabar Vytauto g. 6). Poeto
atminimui áamþinti jo vaikystës namas
yra paþymëtas memorialine lenta. Nors
Algimantui Mackui iðvykstant ið Pagëgiø Martyno Jankaus kapas
Klaipëdos kraðto aneksijos metu buvo
tiktai septyneri, taèiau jam giliai ásirëþë
gimtøjø namø vaizdai, kuriø ilgesá jis áam-
þino poezijoje.
Vidurdiená, kada pavargæ saulës
spinduliai sukrinta man po kojø
ir vëjas taip nedràsiai ðiurena
vystanèius lapus,
gráþtu að mintimis, nors mintys jau
pavargæ,
gráþtu á prarastus namus.
Algimantas Mackus.
Vidurdienio gráþimas.
Elegijos, 1950
Didþiosios Lietuvos pasiuntiniø veik-
la Maþojoje Lietuvoje truko 16 metø. Ji
buvo svarbi átvirtinant tuo metu Klaipëdos
kraðte Lietuvos Vyriausybës politikà, at-
gaivinant nuo seno èia vartotà lietuviø kal- Vydûno kapas
bà, ugdant lietuviðkose mokyklose ðio
kraðto jaunimà Maþosios ir Didþiosios Lie-
tuvos sanglaudos dvasia. Suprantama, Laikai keièiasi, bet politinës veiklos
kad nepalyginti didesnæ aukà ant Maþo- arenoje visuomet yra ir idealistø, ir prag-
sios Lietuvos aukuro sukrovë Maþosios matikø. Kuriø daugiau – priklauso nuo
Lietuvos lietuviai, kurie, triûsdami politi- laikotarpio. Að dëkingas likimui, kad man
nëje arenoje, paaukojo ne vien ilgus gy- jaunystëje teko paþinti nemaþai iðkiliø Ma-
venimo metus, bet ir savo materialinæ ge- þosios Lietuvos veikëjø, kuriems moralë
rovæ. Jie nepalûþo toje kovoje, taèiau ge- ir pareiga tautai nebuvo vien tušti þodþiai.
rai suprato, ko neteko kovodami uþ lietu-
vybæ. Jagomastø ðeimos nariai sumokë-
jo savo gyvybëmis, Vydûno ir Martyno
 2005 m. kovo 17–18 d. Vilniuje buvo patvirtinta Jungtiniø Tautø Europos ekonomikos
komisijos inicijuota Darnios plëtros švietimo strategija ir jos ágyvendinimo Vilniaus gairës.
Pasaulio mastu uþ deðimtmeèio programos (2005–2014) organizavimà ir koordinavimà
atsakinga UNESCO. Darnios plëtros ðvietimo strategija pratæsia kitas globalias UNESCO
ðvietimo iniciatyvas, kuriose aktyviai dalyvauja ir Lietuva.

Pasaulinë mokslo
bëti apie fizikinius dydþius, jø matavimo
vienetus, algebrines operacijas su tais
dydþiais bei jø vienetais, apie nevienarû-
ðiø dydþiø santyká kaip naujos rûðies fizi-

diena
Donata KULVIECAITË

Lietuva aktyviai atsiliepë á UNESCO

pasiûlymà minëti Pasaulinæ mokslo die-
nà. Jos tikslas – skatinti þmones domëtis
kiná dydá, sukonstruotà remiantis abstrak-
cijos principu ir t.t.
Liubomiro Kulvieco straipsnio „Dël tan-

mokslu, jo tyrimais, laimëjimais, naujomis

galimybëmis. 2008 m. Pasaulio mokslo
dienos minëjimo Vilniaus universiteto ðv.
Jonø baþnyèioje organizatorius – Vilniaus
pedagoginio universiteto Fizikos ir tech-
nologijos fakultetas.
Renginio metu buvo pristatyta knyga
„Liubomiras Kulviecas – þymus XX
amþiaus mokslo istorikas“. Knygos glo-
bëja – Lietuvos nacionalinë UNESCO ko-
misija, Juozo Kazicko ir Sauliaus Karoso
labdaros ir paramos fondai.
Prof. habil. dr. Liubomiras Kulviecas
pagrástai laikomas vienu þymiausiø XX a.
antrosios pusës mokslo istorikø (akade-
mikas Aleksejus Bogoliubovas). 2005 m.
Vilniuje buvo publikuota Liubomiro Kul-
vieco mokslinë monografija „Fragments
on History of Physics and Mathematics“,
skirta Tarptautiniams fizikos metams. Re-
miantis XX a. mokslo laimëjimais, joje bu-
vo ávertintas Izaoko Niutono, Izaoko Bar-
Liubomiras Kulviecas su Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
rowo, Galileo Galilëjaus, Alberto Einðtei- Fizikos-matematikos fakulteto studentais 1961 m.
no mokslinis palikimas.
2007 m. minëjome Izaoko Niutono aporija“ (straipsnis išspausdintas 1994 kio sàvokos apibrëþimo“ tikslas – atkreipti
280-àsias mirties metines. Ðiai sukakèiai m.); duomenys ið Liubomiro Kulvieco as- Fizikos terminø komisijos dëmesá á tradi-
paþymëti Vilniuje parengta ir publikuota meninio archyvo, moksliniø ir metodiniø ciðkai nepastebimà ar ignoruojamà fiziki-
Liubomiro Kulvieco mokslinë monogra- darbø sàraðas. næ-loginæ aplinkybæ, jog ið tokiø itin papli-
fija „Laiko sàvoka klasikinëje mechani- Artimiausios problemos fundamenta- tusiø tankio sàvokos ir ávairiø jos rûðiø api-
koje“ (2007). lios ir svarbios: reikia atstatyti klasikinës brëþimø, kuriuos siûlo Fizikos terminø ko-
2008 m. sausio 16 d. Vilniaus peda- mechanikos kaip savarankiðkos fizikinës misija 1993 m. „Fizikø þiniø“ penktajame
goginio universiteto Fizikos ir technolo- teorijos statusà. Bûtina rekonstruoti sàvo- numeryje, visai neiðplaukia ðitokio pobû-
gijos fakultete buvo minimos prof. Liubo- kinæ klasikinës mechanikos struktûrà ið dþio tankiø dimensijos ir, vadinasi, ðitokia
miro Kulvieco 80-osios gimimo metinës. pradþiø atsisakant fizikiniø dydþiø aritme- jø matavimo vienetø matematinë struktû-
Mokslo renginyje dalyvavo mokslo istori- tizacijos, t.y. jø tapatinimo su grynai mate- ra, apie kurias kalbama Fizikos terminø ko-
kai, fizikai, astronomai, Vilniaus pedago- matiniais objektais – skaièiais, vektoriais, misijos pateiktame dokumente „Koncen-
ginio universiteto bibliotekoje buvo su- tenzoriais; reikia pereiti prie ið principo nau- tracijos ir Tankio sàvokos terminai“.
rengta jubiliejinë Liubomiro Kulvieco jø fizikiniø dydþiø sàvokø darybos bûdø, Norint iðvengti ðios ásiðaknijusios ne-
moksliniø darbø paroda. Jubiliejiná leidi- kuriuos daugiau kaip prieð ðimtà metø nu- atitikties, bûtina atsisakyti Fizikos termi-
ná „Liubomiras Kulviecas – þymus XX am- rodë vokieèiø fizikas Hermanas fon Helm- nø komisijos siûlomo iðvestiniø fizikiniø
þiaus mokslo istorikas“ sudaro Lietuvos holcas, iðkeldamas vadinamàjá abstrakci- dydþiø apibrëþimo bûdo (ankstesnëje fi-
ir kitø uþsienio ðaliø mokslo istorikø jos principà kaip pagrindiná fizikiniø dydþiø zikos didaktikos ir metrologijos literatû-
straipsniai apie Liubomiro Kulvieco moks- sàvokø konstravimo metodà. Bûtina pa- roje jis buvo vadinamas pirmuoju iðvesti-
liná palikimà, jo indëlá á tarptautiná mokslà, tikslinti (veikiau rekonstruoti) kai kuriø svar- niø fizikiniø dydþiø apibrëþimo bûdu) ir
kai kurie nepublikuoti Liubomiro Kulvie- biausiø fizikiniø dydþiø sàvokas (visø pir- gráþti prie vadinamojo treèiojo iðvestiniø
co straipsniai lietuviø kalba „Klasikinë me- ma trukmës, greièio, pagreièio, jëgos, ma- fizikiniø dydþiø apibrëþimo bûdo.
chanika – uþmirðta mokslo disciplina Lie- sës) ir taip jas apibrëþti, kad bûsimøjø me-
tuvoje?“, „Dël tankio sàvokos apibrëþi- chanikos veikalø autoriai, mechanikos ir
mo“, „Profesoriaus Vytauto Landsbergio fizikos dëstytojai galëtø logiðkai tvirtai kal-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 31

 Mokslo istorija liudija, kad pastarus du amþius valstybës
tarpusavyje varþësi ne tik dël uþvaldomø þemiø ir jø teikia-
mø gërybiø. Lenktyniauta gamtos ir technikos iðradimø,
naujoviø taikymo srityje. Ne maþiau jaudinanèios lenktynës
buvusios jûrø negyvosios ir gyvosios gamtos tyrimuose. Jas
mums mena gamtos reiðkiniø, þemynø, dangaus kûnø ir
tyrëjø vardai vadovëliuose bei enciklopedijose. Atskirà vietà
vandenynø paþinimo istorijoje uþima kelionës aplink pasaulá.
Praëjusiais metais pasibaigë XXI a. pirmoji Danijos moksli-
ninkø ekspedicija aplink pasaulá „GALATHEA 3“ Ekspedicijos „GALATHEA 3“ marðrutas

Karinis laivas jûrø tyrimams.

Henriko Sparholdo nuotr. mokslininkø
nui tirti ávyko 1845–1847 metais. Plaukta
41 m ilgio korvete. Ekspedicijà globojo Da-
nijos karalius Christianas VII. Jis domëjæ-
sis naujai atrastomis pasaulio vandenyno
salomis, amþininkø mokslininkø atlieka-
mais jûros aplinkos ir gyvûnijos tyrimais.
Karalius laiðku kreipësi á Danijos mokslø
akademijà, prašydamas parengti ekspe-
dicijà ir šiam tikslui parinkti tinkamus moks-
lininkus. Kelionës metu plaukta á buvusias
Danijos kolonijas – Rytø Indijà ir Nicobaro
salas. Atlikti etnografiniai ir gyvosios gam-
tos tyrimai. Be surinktø moksliniø rinkiniø,

Ði
Egidijus BACEVIÈIUS
ekspedicija Danijos istorijoje
jau treèia. Pagal tradicijà ji pavadinta
„GALATHEA 3“ (pavadinimas suteiktas
pagal jûros deivës Nereidës vardà). Eks-
pedicija aplink pasaulá yra dalis ilgame-
èiø Danijos pasaulinio vandenyno tyri-
mø istorijos. 3-iajai ekspedicijai pradëta
rengtis prieš trejus metus. Nacionalinës
svarbos mokslo renginiui, ðalies orumo
stiprinimo priemonei, iðskirtiná dëmesá
skyrë Danijos Karalystës princas Frede-
rikas. Princas drauge su patarëjais – eko-
nomistais ir mokslininkais dalyvavo su-
darant kelionës planà, numatë galimas
iðlaidas ir jø surinkimo bûdus. Buvo su-
darytas specialus Danijos ekspedicijos
paramos fondas (Danish Expedition
Foundation). Visiems norintiems šiame
renginyje dalyvauti buvo iðsiøsti fondo
apklausos lapai. Galimi dalyviai 2004 m.
buvo sukviesti bendram susitikimui, su-
darytas ir aptartas pagrindinis ekspedi-
cijos planas. 2005 m. liepà atlikta pirmi-
në dalyviø registracija, idëjø ir moksliniø
tyrimø programø atranka. Iki rugsëjo 2
d. gauta 124 projektiniai siûlymai. Moks-
liniø tyrimø programos sudarytos prieš
tai jas viešai apsvarsèius. Galutinai at-
skiroms tyrimø kryptims pritarta tik jas
ávertinus nepriklausomai visuomeniniø
tarëjø tarybai bei pagal visuomenës siû-
lymus padarius bûtinas pataisas. 2005
m. lapkrièio 29 d. buvo paskelbtas 71
projektas. Ekspedicijai suteikta parama.
Senos jûrø tyrimø tradicijos
„Galathea 3“ ekspedicijos rengimas ir
jos eiga tapo karšèiausiomis Danijos þi-
niasklaidos metø naujienomis. Iðskirtiná vi-
suomenës dëmesá pelnë Mokslo depar-
tamento pastangomis vykdytas renginys
Tirk ir pasakok. Ekspedicijos kelià smal-
sûs lankytojai galëjo stebëti per palydovà.
Šiam tikslui atidarytas tinklalapis skelbë
naujienas apie ekspedicijos eigà. 2007 m.
balandþio 25 d. šiai ekspedicijai atminti bu-
vo išleista moneta ir pašto þenklas. Jie pri-
minë jau antrà amþiø tæsiamà Galatëjos
ekspedicijø istorijà. Pirmoji Danijos ekspe-
dicija ,,Galathea 1” pasauliniam vandeny-
Iðskirtinës zoologinës ekspedicijos
Beagle (1820–1870 m.) I-II ekspe-
dicijos aplink pasaulá (1831–1836 m.)
kartu su Èarlzu Darvinu.
Pomerania (1870–1873 m.) (Vokie-
tijos ekspedicija Ðiaurës ir Baltijos jûrø
tyrimui).
Valdivia (1889–1890 m.) Vokietijos
giliavandenë ekspedicija Atlanto vande-
nyne.
N.M.Knipovas vadovavo Balto-
sios ir Barenco jûrø þuvø tyrimams. Iki
1898 m. laikinai tyrimams naudotas nor-
vegø laivas Pomor. 1897 m. naujai pasta-
ne maþiau svarbi ir politinë ðios kelionës
reikðmë. Ekspedicijos metu pasirašyta Da-
nijos ir Kinijos prekybinë sutartis. Antroji
ekspedicija ,,Galathea 2” aplink pasaulá
apiplaukë 1950–1952 metais. Ji vyko pir-
mosios ekspedicijos ðimtmeèio jubiliejaus
minëjimo proga. Pastaràjà ekspedicijà glo-
bojo princas Frederikas VIII, princo Akse-
lio vaikaitis. Jis dalyvavo ekspedicijoje ir
buvo laivo komandos narys. Kelionës me-
tu tirti pasaulinio vandenyno duburiai, dug-
no nuosëdos ir jø gyvûnija.
Metai kariniame laive
Á ekspedicijà aplink pasaulá „Galathea
3“ plaukë 100 dalyviø. 50 ið jø buvo jûrei-
viai, laivo prieþiûros tarnautojai, spaudos
atstovai, greta jø dirbo 36 ávairiø jûrø
tytas laivas Andrei Pervozvanyj iðvyko á eks-
pedicijà tirti Barenco ir Baltosios jûrø þu-
vø. Anuomet tai buvo pirmas tokio tipo
mokslinis þvejybinis laivas su gerve tralui
(velkatinkliui) iðkelti. Kiek vëliau panaðø lai-
và Michael Cape pasistatë norvegai.
Vitiaz (pastatytas 1936 m. Bremen-
hafene, pirminis pavadinimas Mars. Nuo
1946 m. sausio 31 d. repatrijuotas ir per-
vadintas Ekvator). 1947–1948 m. Ode-
sos uoste 109,4 m ilgio ir 14 m ploèio
dyzelinis laivas perstatytas á mokslinio
tyrimo laivà Vitiaz. Jame buvo 14 labo-

32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

 mokslo srièiø specialistai. Mokslininkai
plaukë Danijos kariniø pajëgø 112,5 m il-
gio ir 14,5 m ploèio Thetis klasës fregata
„Vaedderen“ (F 359). Laivas pastatytas
1988–1995 m. ir specialiai pritaikytas ðiai
kelionei. Ekspedicijos dalyviai ið Kopen-
hagos uosto iðkilmingai iðlydëti 2006 m.
rugpjûèio mënesá. Kelionë truko 258 die-
nas, nuplaukta 34 000 jûrmyliø.
Kelionës pradþioje fregata pasuko á šiau-
ræ ir apiplaukë iðilgai pietvakarinës Gren-
Danijos
ekspedicija
„Galathea 3“
landijos pakrantës. Ðiais tyrimais atkreipia-
mas pasaulinës visuomenës dëmesys á kli-
mato ðiltëjimo padarinius Šiaurës aðigaliui
ir vadinamajai Þemës orø virtuvei. Taip pri-
sijungta prie Tarptautinës meteorologø or-
ganizacijos renginiø Poliariniams metams
paþymëti. Jø trukmë 2007–2008 metai. Ren-
giniuose primenama apie prieš 100 metø
pradëtus nuoseklius Þemës aðigaliø tyri-
mus ir juos supanèiø ledjûriø tyrinëjimus,
ávairiai paþenklintas atmintines datas, liudi-
janèias legendines keliones á Ðiaurës ir Pietø
ašigalius ir þmoniø pastangas juos paþinti.
Atlikti ledjûrio gamtos tyrimai bus sugreti-
nami su Antarkties tyrimais. Vëliau gráþta at-
gal á pietus ir plaukta palei vakariná Afrikos
þemyno pakraðtá á Indijos vandenynà. Toly-
dþio atliekant tyrimus ekspedicija tæsësi link
Naujosios Zelandijos ir Naujosios Gvinëjos
salø. Vëliau laivas pasuko išilgai Pietø Ame-
rikos vakarinës pakrantës ir plaukë pusiau-
jo link. Á Atlanto vandenynà áplaukta per Pa-
namos kanalà. Ilgëliau apsistota Sargaso
jûroje. 2007 m. balandþio mënesá dalyviai
sugráþo á gimtàjá uostà. Juos sutiko dþiû-
gaujanti ir smalsaujanti Kopenhagos mies-
tieèiø ir sveèiø minia.
Atlanto vandenyne
ratorijø, iki 60 þmoniø personalas. Priklau-
së Rusijos Širšovo okeanologijos institu-
tui. Ilgus metus buvo priskirtas Tolimøjø
Rytø institutui. Juo vykta á 65 ekspedici-
jas Ramiajame ir Atlanto vandenynuose.
Tirtas Marijanø lovys. 1979 m. atplaukë á
Kaliningradà. 1990 m. balandþio 12 d. jis
tapo Kaliningrado m. „Pasaulinio vande-
nyno muziejumi“. 1994 m. muziejus ati-
darytas lankytojams.
Akademikas Mstislav Keldysh
(1981m.) giliavandeniams tyrimams 122
m ilgio, 60 m ploèio laivas priklauso Kali-
Medþiagos keliø deðimtmeèiø
tyrimams
Ekspedicijoje dalyvavo jûros biologai,
hidrologai, geofizikai, etnografai ir kitø
mokslo srièiø atstovai. Tyrimø grupiø ste-
bëjimai ir duomenys šiuo metu apiben-
drinami, gretinami su ankstesniø ekspe-
dicijø rinkiniais. Jûrinës aplinkos tyrimø
rezultatus numatoma paskelbti Tarptau-
tinës jûrø tarybos mokslinio þurnalo 7 nu-
meryje, metinëse konferencijose. Bet vi-
suomenei jau dabar pristatyta dalis nau-
jø moksliniø atradimø.
Þuvityros mokslui atstovavo ichtiologai
Michaelis M.Hansenas ir Henrikas Spar-
holdas. Pripaþinta, kad ekspedicijoje ne-
iðvengta nesëkmiø. Pvz., dugniniu velka-
tinkliu atviruose vandenyse pavyko þvejo-
ti tik devynis kartus. Kai kuriuose vande-
nyno plotuose sugauta labai maþai þuvø.
Pasak mokslininkø, tai buvus „tikra biolo-
ginë dykvietë“. Daug þalos padarë tralo
praradimas. Laivo kapitono þurnale áraðy-
ta, kad po devinto valksmo tralas uþkliuvo
uþ kaþko kieto ir labai didelio (spëjama,
banginio ar povandeninio laivo) ir nutrû-
ko. Visas þvejybinis árenginys ir jo turinys
buvo visam laikui prarasti. Netektá vidury
vandenyno bandyta uþpildyti kitais van-
dens gyvûnijos tyrimø árankiais. Vandens
storymës gyvûnai gaudyti vidurinio sluoks-
nio smulkiaakiu keliamuoju tinklu. Juo su-
gauta vandens storymës vëþiukø, þuvø ler-
vø ir kitø gyviø. Prie naujø šiandienos
mokslui atradimø priskirtina Grenlandijos
priekrantëje sugauta þuvis Patagonijos il-
gadantë (Dissosticus eleginoides). Arti-
miausios jø giminaitës sugaunamos tik
Antarkties vandenyse. Zoologai svarsto,
kaip ði þuvø rûðis galëjo èia atsirasti. Spë-
jama, kad tai prieš dvidešimt ar daugiau
tûkstantmeèiø vykusiø Šiaurës pusrutulio
apledëjimo liudininkai, kai Šiaurës ir Pietø
ningradui. Išnuomotas 2001 m. ekspe-
dicijai á Titaniko tyrimø ir filmavimo vie-
tà, 2005 m. á Bismarko nuskendimo vie-
tà netoli Brest (Prancûzija). Šiuo laivu
atlikta daugiau kaip 50 ekspedicijø.
Alkoras ir Walther Herwig I, II ir
III – Vokietijos moksliniø tyrimø laivai
ávairiems tikslams. Plaukioja nuo 1993
metø.
AtlantNIRO ir Baltica. Rusijos ir
Lenkijos þvejybiniai moksliniø tyrimø
laivai ekspedicijas vykdo Baltijoje nuo
1950 m. iki ðiø dienø.
Prie Grenlandijos
pietinës pakrantës
sugauta mokslui neþino-
mos rûðies þuvis
aðigaliø ðiø þuvø protëviai gyvenæ kartu ir
tik vëliau buvo perskirti ðiltø vandens ma-
siø ir þemynø. Ne maþiau ádomios Antark-
tidos šaltuosiuose vandenyse sugautos
þuvys Pachycara, giminingos Šiaurës pus-
rutulio, tarp jø ir Baltijos jûros vandenyse
gyvenanèioms gyvavedëms vëgëlëms
(Zoarces viviparus L.), mokslui naujos rû-
ðys: Aphyniadae šeimos (Barathronus),
Bythitidae šeimos (Tuamotuichtys). Nau-
jai atrastos þuvys saugomos Kopenhagos
universiteto Zoologijos muziejuje. Tirtos ðiø
ledjûrio þuvø prisitaikymo gyventi arktinio
ðalèio vandenyse fiziologinës ir gyvenimo
bûdo savybës.
Unguriø gimtinëje
Iðsamûs tyrimai atlikti Sargaso jûro-
je prie Bermudø salø – ichtiologø vadi-
namoje unguriø gimtinëje, kur išsirita un-
guriø lervos ir vëliau paplinta po Atlanto
vandenis. Paaugæ unguriai nuklysta á
upes ir eþerus. Ðios ekspedicijos metu
tirti Sargaso jûros gamtinë aplinka, smul-
kûs vandens storymës gyvûnai ir auga-
lai. Jau prieð ekspedicijà ties Airijos kran-
tais buvo paleisti 22 unguriai su pritvir-
tintais þymekliais – radijo bangø siøstu-
vais. Ðiais árenginiais norëta stebëti jø
plaukimo á nerðtavietes kelià. Sugauti pa-
kankamam kiekiui þymëtøjø unguriø bu-
vo iðmestos ûdos, taèiau nieko nesugau-
ta. Iš þymëtøjø unguriø atsekti per nuo-
tolá pavyko tik penkiolika, septyniø ne-
pavyko atrasti. Taèiau tokie praradimai
didelës apimties tyrimuose áprasti.
Unguriai nerðia nuo vasario iki bir-
þelio mënesio esant jaunaèiai. Taèiau ið
turimø stebëjimø duomenø neršto lai-
ko patikslinti nepavyko. Liko neatsaky-
tas klausimas, kodël europinis ir ameri-
kinis unguriai tarpusavyje nesikryþmina
ir koks gamtinis kliuvinys juos skiria.
Smulkiaakiais tinklais iš 100 m gylio su-
gautos 230 unguriø gluosnialapës ler-
vos – leptocefalai. Lervutës tiriamos la-
boratorijoje. Bus nustatytas jø skrandþio
maisto derinys ir genetinës ypatybës.
Ðias þinias mokslininkai pritaikys ungu-
riø þuvininkystëje. Juolab kad keliose
pasaulio laboratorijose jau ásibëgëjo
ambicingas dirbtinio unguriø narðindi-
nimo ir paauginimo projektas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 33

Ekstremaliø
reiðkiniø vaidmuo
reljefo pokyèiams
Mokslinës konferencijos ir VIII Lenkijos
geomorfologø suvaþiavimo áspûdþiai
Prof. habil. dr.
Olegas PUSTELNIKOVAS
Ði konferencija vyko rugsëjo 10–13 die-
nomis Slupske – Pamario vaivadijos po-
viato (rajono) administraciniame centre,
nedideliame Lenkijos mastu mieste, turin-
èiame apie 105 tûkst. gyventojø. Jame
esanèioje Pamario akademijoje (PA) stu-
dijuoja apie 9,5 tûkst. studentø, yra huma-
nitarinë, socialinë ir gamtos (fiziniø) mokslø
studijø kryptys. Pastarojoje bene svarbiau-
sias yra Geografijos institutas, kuriame yra
5 ávairiakryptës katedros, turinèios net 10
habilituotø daktarø – profesoriø, ið kuriø 3
turi valstybinio profesoriaus vardà. Tarp ge-
ografiniø padaliniø labai svarius fizinës ge-
ografijos problemø mokslinius tyrimus vyk-
do Kvartero geomorfologijos ir geologijos
katedra. Jos darbuotojai 2005 m. Kroku-
voje vykusioje konferencijoje padarë net
21 praneðimà! Ðis svarus pasirodymas lei-
do naujai išrinktai Lenkijos geomorfologø
draugijos (LGD) tarybai pasiûlyti surengti
eilinæ konferencijà, kartu ir LGD suvaþiavi-
mà Slupske aktualia tematika.
Prisimindamas ðá puikiai organizuotà
renginá, negaliu nepaminëti jo globëjø –
PA rektoriaus prof. habil. dr. Romano
Drozdo ir Slupsko miesto prezidento Ma-
ciejaus Kobylinskio. Renginá rëmë vaiva-
dijos aplinkos apsaugos ir vandens ûkio
fondas, Lenkijos mokslo ir aukðtøjø mo-
kyklø ministerija, Slovënø nacionalinis
2008 m. rugsëjo 5 d. Vilniuje buvo
pristatytas naujas istorinis leidinys „Þyd-
rosios liepsnos sergëtojai“. Tai unikali
knyga, kurioje dujininkystës istorija at-
skleidþiama ne tik pateikiant faktus ir do-
kumentus, bet ir kalbinant buvusius ir
esamus sistemos darbuotojus, pateikia-
mi „gyvi“ ðiø þmoniø prisiminimai.
AB „Lietuvos dujos“ veteranø klubas,
susibûræs 2005 metais, nutarë iðleisti sis-
temos praeitá ir dabartá atspindinèià kny-
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
parkas, stambi firma GRAS, maþosios
hidroenergetikos susivienijimas, Lenkijos
geografø draugija.
Suderintà plenariná ir net 8 sekcijø dar-
bà, taip pat originaliai parengtas 4 lauko
iðvykas dëkingai paþymëjo praneðëjai ir
diskusijø dalyviai. Atkreiptinas dëmesys á
iðskirtinæ 3 mokslininkø kartø simbiozæ.
Ðalia praþilusiø emeritø, þinomø Lenkijos
geografijos korifëjø (prof. prof. J.Mojskis,
A.Kostševskis, L.Stazkel, S.Rudovskis,
E.Mycielska-Dovgialo) dalyvavo ðiuolai-
kiniai vidutinës kartos jø darbø tæsëjai
(prof. prof. V.Florekas, Z.Zvolinskis, L.An-
dþejevskis, R.Boruvka, A.Vojciechovskis,
E.Zavadska-Kaliau, A.Pazdur, K.Kðemenj,
E.Smolska, Z.Ranèkovska, P.Migonj) ir itin
daug jaunosios kartos atstovø (asisten-
tai, doktorantai, magistrantai), sudariusiø
bene pusæ visø konferencijos dalyviø.
Tarp praneðëjø buvo 4 lietuviai, 3 slova-
kai, 2 èekai, portugalas, vietnamietis...
Pagrindiniams konferencijos uþdavi-
niams spræsti skirta net 15 apibendrinan-
èiø praneðimø trijuose plenariniuose po-
sëdþiuose (sesijose). Jø autoriai (bendra-
autoriai) buvo 17 þymiausiø Lenkijos ge-
ografø. Pirmajame buvo aptarti bendra-
lenkiški ir regioniniai geomorfologiniai ty-
rimai. Praneðimuose ádomiai ákomponuo-
tas XX a. antrosios pusës reljefà keièian-
èiø ðlaitinio nuotëkio ir fliuvialiniø proce-
sø modeliø aktualumas dabarèiai. Origi-
naliai pateiktas geomorfologijos vaidmuo
Nauja unikali knyga ið dujininkystës
gà. Jà parengti pakvietë dujininkystës in-
þinieriø Antanà Macijauskà ir vilnietá lite-
ratà Sigità Krivickà. Pateikdami skaitytojø
teismui ðá darbà, sudarytojai siekë, kad
jis bûtø ádomus ne tik dujininkystës ve-
teranams, specialistams, bet ir plaèiajai
visuomenei, nes ði energijos rûðis reika-
linga visiems.
Ðiuolaikinë gamtiniø dujø tiekimo sis-
tema – tai ðimtø darbininkø, inþinieriø, va-
globaliam ir lokaliam gamtiniam bei kul-
tûriniam paveldui išsaugoti. Klimato poky-
èiai, jø atspindys kvartero nuogulose ir jû-
rinëse nuosëdose, taip pat Baltijos jûros
kaip Ðiaurinës Europos ðelfo dalies raida
buvo pateikti praneðimuose, átikinamai pa-
rodanèiuose holoceniniø transgresijø 1150
ir 2230 metø ciklus ir diskutuojanèiuose
net galimà cunamio vaidmená persistu-
miant didþiuliams reljefo blokams. Vaiz-
dþiai analizuota ir pleistoceniniø srièiø ðiuo-
laikinës morfosistemos bûklë.
Antroji plenarinës sesijos dalis buvo
skirta Tarptautiniams poliariniams me-
tams. Keturiuose praneðimuose apiben-
drinti moksliniø tyrimø Ðpicbergene ir Is-
landijoje rezultatai, sietini tiek su dabarti-
niu globalinio atðilimo fenomenu, tiek ir
su ledyno dinamikos poveikiu jo pakrað-
èio morfogenezei maþosios ledynmeèio
epochos metu. Naujø tyrimø poþiûriu pa-
teikta Vyslos (Nemuno) ledyninio lobuso
(lieþuvio) dinamika paskutiniojo apledë-
jimo bei periglacialinio reljefo ðiuolaikiniai
pokyèiai Europos kalnø masyvuose.
Baigiamojoje preliminariø posëdþiø
dalyje nagrinëti lokalûs ekstreminiai reið-
kiniai Lenkijos eþerynuose, Dunojaus slë-
nyje bei palaidoto ledo luitø tirpsmo vëly-
vajame pleistocene ir holocene padari-
niai. Itin perspektyvûs ekstremaliø ávykiø
rekonstrukcijai atrodo pirmieji gausiø 14C
datavimø duomenys.
Ávairiakrypèiai gamtiniø procesø loka-
liø ekstremaliø ávykiø tyrimai pateikti net
83-uose (28 ið jø posteriai) praneðimuo-
se 8-iose sekcijinëse sesijose. Ðiø pra-
neðimø autoriai – 172 mokslininkai. Sek-
cijø tematika susieta su pagrindiniais ge-
omorfologijos mokslo uþdaviniais – relje-
fo formø ir jas formavusiø procesø tyri-
mais. Jie apëmë ledyniniø ir prieledyni-
niø (þemumos ir kalnø sritys), kranto zo-
nos (jûrinë ir baseinas), fliuvialiniø (þemu-
mos ir kalnai bei aukðtumos), eoliniø, ðlai-
tinio nuotëkio (kalnø sritys ir aukðtumos
bei þemumos) dariniø paplitimo sritis. At-
skirose sesijose buvo svarstomi naujau-
siø geomorfologiniø tyrimø metodai, rel-
jefo raidos paleogeografiniai bruoþai bei
þmogaus ir vietovës reljefo santykiai.
dovø kûrinys, stabiliai veikiantis per pus-
penkto deðimtmeèio. Susiklostë taip, kad
gamtiniø dujø atëjimo á Lietuvà istorija su-
tampa su AB „Lietuvos dujos“ istorija. O
kaip knygoje sako bendrovës generali-
nis direktorius Viktoras Valentukevièius:
„Ðios pramonës ðakos istorija – tai neat-
siejama mûsø ðalies istorijos dalis“.
Knygos sudarytojai pakalbino per
ðimtà buvusiø ir dabartiniø sistemos dar-
 Prof. Vaclavas
Florekas atidaro
8-àjá lenkø
geomorfologø
suvaþiavimà

Mareko MAJEVSKIO nuotr.

Prof. Jozefas
Edvardas Mojskis
pristato suvaþiavi-
mui profesoriø
Algirdà Gaigalà
Lenkijos geomor-
fologø draugijos
garbës nario
vardui suteikti

jos mokslo krypèiø. Esant tokiai simbio-

Šiame rašinyje sunku bûtø išanali-
zuoti visos konferencijos rezultatus ir itin
plaèius tyrimus Lenkijoje. Pabrëþtina tai,
jog ðiuo atveju geomorfologija suvienijo
keliolika geografijos – kvartero geologi-
zei neabejotinai gims naujø idëjø ir pa-
siûlymø ávertinti civilizacijos raidà, pla-
nuoti gamybinæ-ûkinæ veiklà ar gamto-
saugines priemones. Itin svarûs rezulta-
tai pateikti naudojant naujus metodus,
iš kuriø paþymëtini 14C, termoliumines-
cencinis, 137Cs, 210Pb ir kt. amþiaus ir fizi-
niai-cheminiai mikrokiekiø ávairaus am-
þiaus terpëse nustatymo, paleogeogra-
finës analizës ir kt. metodai. Jø rezulta-
tai buvo akivaizdûs praneðimuose apie
gamtiniø procesø eigà ir jø ciklus pole-
dynmeèio epochoje ir dabartyje, taip pat
apibendrinanèiuose darbuose apie ant-
ropogeniná poveiká globaliems ir loka-
liems jø pokyèiams. Naujø metodø duo-
menø dëka praneðimus eoliniø procesø
þmogaus ir vietovës reljefo santykiø bei
fliuvialiniø (þemumos) procesø sekcijose
praneðimus skaitë ir mûsø ðalies atstovai
(prof. A.Gaigalas, prof. J.Maþeika, dr.
R.Guobytë ir ðiø eiluèiø autorius) kartu su
bendraautoriais ið Lenkijos.
Lauko tyrimø sesijos programoje bu-
vo ádomus Slovënø nacionalinio parko
aplankymas (prieð konferencijà), dvi išvy-
kos ledyninio ir fliuvialinio reljefo, þmo-
gaus átakos fliuvialiniams ir ðlaitø nuotë-
kio procesams civilizacijos eigoje ir da-
bartyje tematika ir viena – priekrantës te-
matika (abrazija, geologinë sandara ir
priekrantës srièiø raida, þmogaus ûkinës
veiklos átaka krantodarai).
Iðspausdinta konferencijos medþiaga,
Prof. Algirdas Gaigalas dëkoja
uþ garbingo vardo suteikimà
pasiþyminti itin gera leidybos kokybe, da-
lyviams buvo áteikta registracijos metu. Ji
sudaro LGD reguliaraus leidinio „Land-
form analysis“ 6, 7 ir 8 tomus. Pavydëti-
nas operatyvumas, kruopðtumas ir per-
spektyvus màstymas – taip galiu charak-
terizuoti šios Draugijos tarybos ir konfe-
rencijos organizatoriø veiklà.
Po konferencijos posëdþiø vakare vy-
ko VIII LGD suvaþiavimas, kuriame sveèiø
teisëmis dalyvavome ir mes. Draugijos na-
riai (Slupske jø buvo 85) teigiamai ávertino
Tarybos veiklà (prezid. prof. P.Migonj), de-
taliai iðanalizavo lëðø panaudojimà, iðrinko
naujà Tarybà ir prezidentà (prof. Z.Zvolins-
kis). Konferencijos darbo apibendrinimas
leido suvaþiavimui nutarti skirti (ir papildo-
mai ieðkoti) lëðø naujam prietaisui (1,1 mln.
zlotø vertës!) ásigyti, kad jo bûsimi ðeimi-
ninkai – Gdansko universiteto geografai ga-
lëtø naujais tyrimø metodais atlikti analizes
visiems suinteresuotiems LGD nariams. Ne-

istorijos buotojø. Bendraujant su gamtiniø dujø
sektoriui savo gyvenimà paskyrusiais
þmonëmis, nors jie visi skirtingi, iðryð-
këjo ir bendrø bruoþø. Tai – atsidavimas
pasirinktai profesijai ir darbui, bendrumo
jausmas, optimizmas. Autoriams teko
lankytis Varðuvos dujininkystës muzie-
juje, Esene, bendrovës „E.ON Ruhrgas“
bûstinëje esanèioje ekspozicijoje „Ga-
seum“. Padirbëta Lietuvos valstybës is-
torijos archyve, kur saugoma vertingø
dokumentø ið Vilniaus dujø fabriko isto-
rijos XIX ðimtmetyje. Taip atkeliaujama
iki 1961 metø, kai á Lietuvà atëjo gamti-
nës dujos ir, padedant visiems paðne-
kovams, kuriamas bendras ðios pramo-
nës ðakos ir jos puoselëtojø portretas.
Sigita Petrikonytë-Jurkûnienë
AB „Lietuvos dujos“ atstovë spaudai,
Sigitas Krivickas
Vienas knygos autoriø

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 35


galiu apeiti ir maloniø Lietuvos moks-
lui ðio suvaþiavimo momentø. Jo me-
tu buvo iðrinkti du LGD Garbës nariai
– buvæs ilgametis LGD prezidentas
prof. A.Kostðevskis ir Vilniaus univer-
siteto profesorius emeritas A.Gaiga-
las. Abiejø Garbës nariø ánaðas á ge-
omorfologijos ir kvartero geologijos
mokslà labai svarus. Gerai þinoma
prof. A.Gaigalo ávairiapusë veikla Lie-
tuvoje – Gamtos draugijos preziden-
tas, geologø sàjungos narys, paren-
gë keliolika daktarø, yra daugelio
knygø, per 600 moksliniø straipsniø
autorius ir kt. Prof. J.Mojskis suva-
þiavime pristatë jo bendradarbiavimà
su Lenkijos mokslinëmis institucijo-
mis ir veiklos rezultatus – 65 bendri
moksliniai praneðimai bei publikaci-
jos Lietuvoje, Lenkijoje, Anglijoje,
JAV, Olandijoje ir kt. ðalyse. Prof.
A.Gaigalas jau bene 40 metø akty-
viai veikia su Lenkijos kolegomis ið
Liublino, Krokuvos, Varðuvos,
Gdansko universitetø, Slupsko Pa-
mario akademijos, Glivicës techni-
kos universiteto, Geologijos institu-
to Varðuvoje. Suvaþiavime dalyvavo
dalis kolegø – bendraautoriø.
Prof. A.Gaigalas, net ir emeritu bû-
damas, turi daug kûrybiniø jëgø ir
naujø idëjø. Dëkodamas uþ garbin-
gà pripaþinimà, jis, bûdamas ISI no-
menklatûrinio leidinio „Geologija“ vyr.
redaktoriumi, kvietë kolegas lenkus
bûti ðio þurnalo autoriais. Uþsienio au-
toriai – tai ir tarptautinis Lietuvos gam-
tamokslinës krypties pripaþinimas!
Baigdamas savo pastebëjimus
ið svaraus Lenkijos geomorfologø
draugijos renginio, turiu vilties, kad
ir mûsø gamtamokslinës draugijos
bei universitetai sugebës plaèiau
skleisti savo mokslinius laimëjimus.
Geros kloties!
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
Kazys Ðeðelgis
Ðiø metø devintajame ,,Mokslo ir
gyvenimo” numeryje prie Editos
JUÈIÛTËS straipsnio ,,Jubiliejiniai
„Kazio Ðeðelgio skaitymai“ buvo
iðspausdinta ne ta nuotrauka.
Atsipraðome autorës ir skaitytojø.
36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
Pusë amþiaus
statistikos
Prof. Algirdas STANAITIS
baruose
Statistika – kiekvienos ðalies gyveni-
mo veidrodis. Be jos duomenø negalima
racionali ekonomikos ir kultûros raida. Ati-
tinkanèiø tikrovæ duomenø surinkimas, jø
sutvarkymas, pateikimas visuomenei – il-
gas, sunkus ir kartais, atrodo, „nuobo-
dus“ darbas. Ypaè tai sudëtinga keièian-
tis politinëms sistemoms, kai reikia ágy-
vendinti naujus reikalavimus, naudoti
naujus metodus. Ðá sudëtingà, daug lai-
ko ir gebëjimø reikalaujantá darbà sëkmin-
gai atlikti gali tik aukðtos kvalifikacijos ir
savai profesijai pasiðventæ þmonës.
Vienas jø – Petras Adlys, statistikos sis-
temoje dirbæs 50 metø, pabuvæs visose
statistikos sistemos pareigybëse. Pradë-
jæs rajono statistikos inspektoriumi, iškilo
iki Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybës generalinio di-
rektoriaus. Jam puikiai þinomas sudëtin-
gas statistikos darbuotojø darbas prade-
dant duomenø kaupimu, baigiant publi-
kavimu ðalies mastu. Apie ilgalaiká darbà
statistikos baruose, apie patirtus sunku-
mus ir pasiektus laimëjimus, apie statisti-
kos sistemoje dirbanèius þmones ir dar
daug apie kà bei save P.Adlys pasakoja
prisiminimø knygoje „Kà radome, turime,
paliksime“. 430 puslapiø apimties knygà
2008 m. iðleido leidyklà „Margi raðtai“.
Knygoje gausu faktiniø duomenø ne
tik iš statistikos. Èia daug ávairiais metais
sutiktø þmoniø vardø ir pavardþiø, gau-
siø susitikimø, konferencijø, simpoziumø
apraðymø. O jø per 50 metø bûta daug ir
ávairiø tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje. Taip
detaliai apibûdinti þmones, atkurti buvu-
sius ávykius galima tik sistemingai iðtisus
deðimtmeèius kaupiant duomenis. Nors
prisiminimø knygoje daug faktø (kaip sta-
tistikoje ir bûtina), taèiau ji skaitoma su
ádomumu, nëra nuobodi, paraðyta
sklandþia kalba. Tai byloja ne tik apie pro-
fesinës veiklos autoriaus sugebëjimus. Ne
veltui P.Adlys yra keleto knygø ir apie 150
moksliniø ir populiariø straipsniø autorius.
Prisiminimø knyga ádomi ir tuo, kad
autorius labai nuoðirdþiai ir geranoriškai
pasakoja apie asmeniná gyvenimà, ben-
dradarbius, sutiktus þmones, apie darbo
problemas ir rûpesèius. Jis su dzûkiðku
atvirumu ir nuoðirdumu tik teigiamai kal-
ba apie asmenis, su kuriais jam teko ben-
drauti. Taèiau jis ne tik nuoširdus, bet ir
principingas, vertina þmones pagal jø dar-
bà, kurá jie dirbo seniau ir dabar. Daþnai
lygina ávykius skirtingomis politinëmis sà-
lygomis, pasako savà nuomonæ.
Toká charakterio bruoþà suformavo gy-
venimas. Sunkiomis pokario sàlygomis
siekë mokslo, buvo ðiek tiek materialiai ar-
timø þmoniø remiamas. Jis anksti paþino
duonos kàsnio vertæ, dël to uþsispyræs sie-
kë mokslo þiniø, nuolatinio tobulëjimo.
Siekti mokslo þiniø jam daþniausiai teko
dirbant, neakivaizdiniu bûdu. Taèiau tai ne-
sutrukdë kilti profesinës karjeros laiptais.
Kaip þinomam statistikos specialistui
praktikui, jam teko dalytis sukaupta dar-
bo patirtimi Konge, Laose, Vietname. Apie
tai jis pasakojo periodinëje spaudoje, o
apie darbà Kongo Liaudies Respublikoje
paraðë ádomià knygà „Prie Kongo slenks-
èiø“. Joje kalbama ne tik apie profesiná
darbà, bet ir apie ðalies gamtà, ekonomi-
kà, kultûrà, gyventojus, gyvenimo bûdà,
paproèius. Jis detaliai apibûdina ðalies
kraðtovaizdþius, upes, krioklius, saulëly-
dþius, netgi þmoniø aprangà, ðukuose-
nà, maistà. Ði knyga prilygsta patiems ge-
riausiems lietuviø autoriø leidiniams apie
tolimus egzotinius kraštus.
Taèiau daugiausia vietos prisiminimø
knygoje autorius skiria statistikai, Lietuvos
statistikos departamento kolektyvui. Jis
plaèiai pasakoja apie sudëtingà statistikos
darbuotojø darbà, ypaè prisitaikant prie
naujø Europos Sàjungos reikalavimø.
Siekiant ágyvendinti naujus reikalavi-
mus, teko jam ir kitiems darbuotojams
mokytis, dalyvauti ávairiuose kursuose uþ-
sienyje, daug bendrauti su didesná paty-
rimà turinèiais Lenkijos specialistais. Juk
reikëjo modernizuoti statistiniø duomenø
rinkimà, jø parengimà kompiuterizavimui,
taikyti naujus metodinius sprendimus. Vi-
sa tai ágyvendinti padëjo Vokietijos, Islan-
dijos, Suomijos ir kitø ðaliø specialistai,
Pasaulio banko finansuojami ekspertai.
Jautriai autorius aprašo Statistikos de-
partamento kolektyvo didþiules pastangas
ir siekius greièiau pertvarkyti darbà. Jis kal-
ba apie didelá darbuotojø pasiðventimà, kai
buvo dirbama ne tik darbo valandomis,
bet ir laisvalaikiu. Akcentuoja jø pasiauko-
jimà siekiant iðsaugoti svarbiausius duo-
menis nuo galimø netikëtumø.
Daug vietos prisiminimø knygoje ski-
riama Statistikos departamento jau nepri-
klausomybës metø atliktiems svarbiems

Petras Gediminas Adlys
suraðymams, kuriuos organizuo-
ti teko autoriui. Tai „Gyventojø ir
bûstø suraðymas“ 2001 m. ir „Vi-
suotinis þemës ûkio suraðymas“
2003 metais. Surašymai buvo
atliekami naujomis sàlygomis,
pareikalavo daug jëgø ir laiko.
Autorius detaliai apibûdi-
na pasirengimo „Gyventojø ir
bûstø suraðymui“ laikotarpá, kai teko
atlikti daug ávairiø darbø. Tai ir suraðymo
lapo klausimø formulavimas, jø klasifika-
vimas pagal ES reikalavimus, naujø spe-
cifiniø klausimø átraukimas, jø derinimas
ávairiose institucijose. Daug ir kûrybingai
teko dirbti parengiant suraðymui gyven-
tojus, suraðinëtojus, bendrauti su savival-
dybiø vadovais, surengti bandomàjá su-
raðymà ir kt. Teko rengti suraðymo meto-
dinæ literatûrà, organizuoti tam skirtas
konferencijas, raðyti periodinëje spaudo-
je, atlikti daug kitø darbø.
Knygoje autorius dalijasi ávairiø sura-
ðymo metu buvusiø susitikimø mintimis,
apraðo duomenø tvarkymo peripetijas, ko-
davimo sunkumus. Be to, jis analizuoja su-
rašymo duomenis, juos lygina su kitø ða-
liø duomenimis. Keistai autoriui atrodo
aukðèiausios Lietuvos valdþios abejingu-
mas gyventojø suraðymui. Atlikæ sunkø ir
sudëtingà, atsakingà darbà, surašymo
darbuotojai nebuvo netgi paþymëti, o su-
raðymo iðvakarëse neatsirado në vieno va-
dovo, kuris kreiptøsi á gyventojus raginda-
mas aktyviai dalyvauti gyventojø ir bûstø
suraðyme, pabrëþtø jo svarbà.
Pasikeitus politinëms ir ekonominëms
sàlygoms, þlugus kolûkinei sistemai, di-
deliø pokyèiø ávyko šalies þemës ûkyje.
Apie juos trûko duomenø, nors jie buvo
bûtini tolesnei þemës ûkio raidai numa-
tyti. Dël to teko organizuoti visuotiná þe-
mës ûkio suraðymà. Autorius pasakoja
apie pasirengimà surašymui, jo vyksmà,
buvusius sunkumus. Teko analizuoti
uþsienio patirtá, parengti suraðymui kai-
mo visuomenæ. Rengiantis surašymui
buvo einama nauju keliu, daug laiko skir-
ta pasirengimui, suraðymo duomenø
analizei ir publikavimui.
Knygoje apraðyta gyventojø ir bûstø, vi-
suotinio þemës ûkio suraðymo bei jo duo-
menø publikavimo patirtis – tai prasmingas
indëlis ateièiai. O naujas gyventojø suraðy-
mas jau ne taip toli – 2011 metais.
Prisiminimø knygoje autorius daþnai
labai nuoðirdþiai kalba apie vyresniuosius
kolegas, ið kuriø jis daug mokësi, sten-
gësi tæsti jø pradëtus darbus, dëkoja uþ
bendradarbiavimà. Jis statistikos darbuo-
tojams linki sëkmës, iðtvermës, didesnio
valdþios atstovø dëmesio. Jam rûpi ir bû-
simasis 2011 metø gyventojø suraðymas.
P.Adlys, ilgà laikà eidamas Statistikos
departamente vadovaujanèias pareigas,
daug dëmesio skyrë statistikai populia-
rinti, gyventojams supaþindinti su statis-
tiniø duomenø naudojimu. Jis ne tik pats
skelbë populiarius ir mokslinius straips-
nius, bet ir skatino šalies mokslo darbuo-
tojus naudotis statistikos duomenimis.
Sistemingai buvo bendradarbiaujama su
Mokslø akademijos darbuotojais, aukð-
tøjø mokyklø mokslininkais. Su jais tradi-
ciðkai buvo rengiamos mokslinës-prakti-
nës konferencijos, jo padedamas ne vie-
nas mokslo darbuotojas dar tarybiniais
metais galëjo gauti duomenø, kurie tuo
metu nebuvo viešai publikuojami.
Prisimenama, kad, siekiant sudomin-
ti visuomenæ Statistikos departamento
publikacijomis, plaèiau naudotis jø duo-
menimis, 1993 m. buvo ákurtas Statisti-
kos metodikos centras su biblioteka. Ðiuo
centru ir biblioteka plaèiai naudojasi ne
tik mokslo darbuotojai, bet ir aukðtøjø mo-
kyklø bei kolegijø studentai. Populiarinti
statistikà tarp gyventojø padëjo ir statisti-
kos ákûrimo Lietuvoje 80-èio iðkilmingas
paminëjimas 1999 metais.
Ilgalaikë darbo patirtis, nuolatinis me-
todinis-profesinis tobulëjimas leido auto-
riui aktyviai dalyvauti, pareikðti svarià nuo-
monæ profesiniais klausimais. Tai ne visuo-
met sutapdavo su iðankstine oficialia nuo-
stata, ne visuomet jam tai buvo naudinga.
Prisiminimuose kalbama apie sunkumus
rengiant Statistikos ástatymo projektà, gin-
èus dël Statistikos departamento priklau-
somybës, naujø duomenø rinkimo meto-
dikø pagrástumo, darbo modernizavimo
sunkumus ir daug kitø dalykø.
Kaip aktyvus Lietuvos pilietis P. Adlys
nevengia pareikðti savo nuomonæ ávairiais
gyvenimo klausimais, kritikuoti jam sun-
kiai suvokiamus sprendimus. Ilgalaikë
darbo patirtis leido palyginti tarybiniø lai-
kø biurokratizmà su dabartiniu valdininkø
darbu. Jis abejoja dël ávairiø abejotino rei-
kalingumo posëdþiø ir pasitarimø, komisi-
jø, komitetø, darbo grupiø gausos, nes toli
graþu ne visos jos padeda tobulinti darbà.
Já jaudina valdþios abejingas poþiûris á nuo-
ðirdþiai dirbanèius þmones, keistus, bet ne-
retus vadovø skyrimo ir jø skatinimo meto-
dus ir daug kitø gyvenimo klausimø.
P.Adlio prisiminimø knyga „Kà rado-
me, turime, paliksime“ – tai 50-ties darbo
metø ir asmeninio gyvenimo ataskaita vi-
suomenei. Joje apraðomas ávairaus lygio
sudëtingas statistikos darbuotojø darbas,
jø stropumas ir pasiðventimas.
Iðliekamàjà vertæ turës ne tik perei-
namojo laikotarpio Statistikos departa-
mento atliktø darbø apraðymas, bet ir su-
kaupta patirtis vykdant „gyventojø ir bûs-
tø“ bei „visuotiná þemës ûkio“ suraðymà.
Prisiminimø knyga padës mûsø visuome-
nei geriau suvokti statistikos darbo spe-
cifikà, skatins plaèiau naudotis jos publi-
kuojamais duomenimis, gal kels didesná
pasitikëjimà jais.
Petrui Adliui reikia labai nuoðirdþiai pa-
dëkoti uþ turiningà ir kruopðèiai atliktà dar-
bà – 50-ties metø statistikos veiklos isto-
rijà. Linkime autoriui stiprios sveikatos, ge-
ros nuotaikos ir toliau visuomenëje po-
puliarinti specifiná, bet labai svarbø sta-
tistikos darbuotojø darbà.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 37
 panijos miestas, Aragono sostinë – Sa-
ragosa. Kartu su parkavimo aikðtelëmis
ir logistikos centrais paroda buvo iðsi-

„Lietaus namø”
dësèiusi 34,5 hektarø plote (grynai pa-
rodai, laikantis tokiø parodø reglamen-
to, skirta 25 hektarø teritorija). Visas ðis

sëkmë Ispanijoje –
kompleksas sukurtas ant miesto pakrað-
Atkelta ið 23 p. tyje ið privaèiø asmenø iðpirktos þemës.
Ðalia valstybiø dalyviø paviljonø, kurie po

tiesus kelias á
parodos bus pritaikyti verslo biurams,
pasaulinës parodos organizatorë Ispa-
nija pastatë ir árengë áspûdingus teminius

Ðanchajø
paviljonus (atsinaujinanèiø energijos ðal-

Paskutinëmis
dienomis lankytojø
Susipaþinti su Lietuva lankytojams buvo ypaè daug
padëjo 12 keliomis uþsienio kalbomis
kalbanèiø gidø, pasipuoðusiø ryðkiais
mëlynais ir þaliais drabuþiais. Ðias spal-
vas drabuþiams pasiûlë dizainerës Jo-
lanta Rimkutë ir Ieva Ðeviakovaitë. Anot
jø, ðis spalvø derinys turëjo puikiai derë-
ti prie pagrindinës Lietuvos ekspozicijos
temos – draugiðko lietaus: mëlyna – van-
dens spalva, o þalia – visa gyvybë, atsi-
randanti ið lietaus.
Vienintelës ið trijø Baltijos ðaliø parodo-
je dalyvaujanèios Lietuvos pristatymui pa-
sirinkta birþelio 23 d. (Joniniø arba Rasø
ðventës iðvakarës). Nacionalinës dienos
metu parodoje lankësi oficiali Lietuvos de-
legacija, vadovaujama Premjero Gedimino
Kirkilo. Ðiai dienai skirtà koncertinæ pro-
gramà parengë berniukø ir jaunuoliø cho-
ras „Àþuoliukas“, Lietuvos valstybinis or-
kestras „Trimitas“, tautiðka kapelija „Suta-
ras“, lietuviø liaudies ðokiø kolektyvas „Vil-

Ispanijos paviljonas, kurá aplankyti

buvo kiekvieno ispano garbës
reikalas. Po parodos èia ásikurs
vandens moksliniø tyrimø institutas
niaus pynimëlis“, kanklininkiø trio „Basom“,
skrabalø virtuozas Regimantas Ðilinskas,
merginø trio „Electric Ladies“, „Lithuanian
Jazz Trio“ ir solistë Asmik Grigorian.
Pasaulinës parodos komisaras Emi-
~
lio Fernandez-Castano, sveikindamas
Lietuvos delegacijà, pasakë, jog „paro-
dos Saragosoje organizatoriams Lietu-
va yra pavyzdinë narë, tiek pasiruoðimo
parodai metu, tiek dabar, jai vykstant.
Dëkojame Lietuvai uþ profesionalumà ir
þmogiðkumà, kuriuos pademonstravo vi-
so ðio proceso metu“. Pasak jo, „taiklus
Lietuvos paviljono dizaino ir turinio pa-
sirinkimas pavertë jà viena ið parodos
þvaigþdþiø, kuri jau spëjo ágyti ávairaus
amþiaus publikos simpatijas. Lietuva
mokëjo ne tik perteikti didþiulei publikai
savo ðalies groþá, bet taip pat pateikë la-
bai svarbià, mus vienijanèià temà“.
Sëkmingas Lietuvos dalyvavimas pa-
rodoje teigiamai atsilieps Lietuvos ir Is-
panijos ryðiø stiprinimui. Neabejotinai
keisis paprastø Ispanijos pilieèiø poþiû-
ris á Lietuvà, nors dar visai neseniai, jei-
gu tikësime visuomenës nuomonës ir
rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ duome-
nimis, jie ið viso nieko neþinojo apie Lie-
tuvà arba atsiliepdavo apie jà tik neigia-
mai, nors Ispanijoje gyvena ir dirba ne-
maþai mûsø tautieèiø.
Po parodos labai pasikeis ir pati Is-
panija, o ypaè penktasis pagal dydá Is-
tiniø, sausrø, vandens stichijø, miestø ant
vandens ir kt.), modernø vandens parkà
ir didþiausià pasaulyje upiø akvariumà.
Naujaisiais miesto simboliais taps spe-
cialiai parodai suprojektuoti savitos ar-
chitektûros statiniai – Tilto paviljonas
(projekto autorë irakietë Zaha Hadid),
Vandens bokðtas ir Aragono ir Ispanijos
paviljonai, beje, pastarajame po parodos
ásikurs Vandens moksliniø tyrimø insti-
tutas. Ið esmës pertvarkyta miesto infra-
struktûra: pastatyti ðeði nauji transporto
ir pësèiøjø tiltai, nutiesta 111 kilometrø
dviraèiø takø, iðvalyta Ebro upës vaga ir
ðiuolaikiðkai sutvarkytos krantinës.
Áspûdingiausias renginys laukia
Ðanchajuje, bet pasaulá galëtume
susikviesti ir mes…
Dalyvaudama pasaulinëse parodose
Lietuva turi puikià galimybæ gerinti vals-
tybës ávaizdá, pristatyti ðalies laimëjimus
paèiose ávairiausiose srityse, skatinti tu-
rizmà ir ðaliø bendradarbiavimà. Dar ne-

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10


pasibaigus „Expo Zaragoza 2008“, Lie-
tuva jau pradëjo ruoðtis pasaulinei pa-
rodai „EXPO 2010“ Ðanchajaus mieste
Kinijoje. „Geresnis miestas, geresnis gy-
venimas“ – pagrindinë bûsimos paro-
dos tema, taigi Lietuva ir vël turës pro-
gà pasirodyti pasauliui, kà yra pasieku-
si urbanistikos ir architektûros, miestø
planavimo ir infrastruktûros srityse.
Pasaulinë paroda Ðanchajuje, kaip
ir neseniai pasibaigusios Vasaros olim-
pinës þaidynës Pekine, be abejonës,
taps vienu áspûdingiausiø ðio ðimtme-
èio renginiø. Daugiau kaip penkiø
kvadratiniø kilometrø teritorijoje abipus
Huangpu upës iðkils beveik visø pasau-
lio valstybiø (iki ðiol paraiškas dalyvauti
yra pateikusios 177 valstybës, ið Euro-
pos kol kas dar neapsisprendusios tik
Andora, Latvija ir Lichtenðteinas), pus-
ðimèio tarptautiniø organizacijø ir keliø
deðimèiø stambiausiø Kinijos bei tarp-
tautiniø kompanijø paviljonai. Ambicin-
gus projektus jau yra parengusios ir
pradëjusios ágyvendinti pasauliniø pa-
rodø lyderës: Prancûzija, kuriai pavil-
jonas kainuos 50 mln. eurø, Vokietija
(30 mln. eurø), Australija (60 mln. Aust-
ralijos doleriø), ne maþiau áspûdingi ir
Italijos, Danijos bei kitø pasaulio vals-
tybiø projektai. Visi jie susilies á vienin-
gà ateities miestà, kurá per ðeðis paro-
dos mënesius aplankys apie 70 milijo-
nø þmoniø ið Kinijos ir viso pasaulio.
Jau þinomos ir dar dvi bûsimos pa-
saulinës parodos – 2012 m. EXPO, skir-
ta pakranèiø temai, vyks Korëjoje, o
2015 m. pasaulinë paroda, skirta mû-
sø planetos maitinimo problemoms ir
gastronomijai – Italijos mieste Milane.
Pasaulines parodas koordinuoja, jø
vykimo vietà, laikà ir pagrindines temas
nustato Tarptautinis pasauliniø parodø
biuras (Bureau International des Expo-
sitions arba B.I.E. – pranc.), kurio cen-
trinë bûstinë yra Paryþiuje. Lietuva, nors
ir aktyviai dalyvauja pasaulinëse paro-
dose, nëra ðios tarptautinës organiza-
cijos, vienijanèios 154 pasaulio valsty-
bes (tarp jø – 22 ES valstybës), narë,
todël dar negali naudotis visomis jos
teikiamomis galimybëmis.
Narystë Tarptautiniame pasauliniø
parodø biure ne tik suteiktø mûsø ðaliai
politiniø dividendø, bet ir prisidëtø prie
Lietuvos valstybës ávaizdþio gerinimo.
Ástodama á ðià organizacijà Lietuva ne
tik de facto, bet ir de jure taptø ðios sri-
ties lydere tarp Baltijos ðaliø ir jau nuo
2017 m. pati galëtø pretenduoti á pasau-
linës parodos surengimà Lietuvoje.
Dykumø
Atkelta ið 25 p.
alsavimas
Poveikis klimatui gali pasireikðti per Dar vienas ádomus aspektas – grunti-
debesø kondensavimosi intensyvëjimà, nio vandens lygio svyravimai. Atrodytø, ky-
oro masiø konvekcijos, jûros biologinio lantá gruntiná vandená turëtø bûti lengviau
produktyvumo pakitimà. Dulkës veikia at- išgauti, pasiekti kastiniais ðuliniais, taèiau
mosferos, sausumos ir vandenynø fizinius ið tikrøjø sparèiai kylantis gruntinis vanduo
ir biogeocheminius apykaitos procesus. intensyviai garuoja, tampa druskingas ir ne-
Be to, á vandenynus, paviršinius vandens tinkamas vartoti. Dël didelio garavimo net-
telkinius ir dirvoþemá dulkiø pavidalu pa- gi formuojasi specifiniai mineralai – evapo-
tenka maistiniø medþiagø (pvz., geleþies), ritai. Plaèiai þinomi gipso kristalai – „dyku-
atnešamø ið toli esanèiø ðaltiniø. mø roþës“ formuojasi nuo vieno iki keliø
Dulkiø audros skatina dirvoþemio ero- metrø gylyje ir yra gruntinio vandens kili-
zijà, intensyvina dykumëjimà. Pavyzdþiui, mo rodikliai. Dar daugiau, dël kylanèio grun-
1930 m. dël sausrø ir dulkiø audrø buvo tinio vandens buvæ sausi gruntai, ypaè mo-
susiformavæs „Dulkiø katilas“, labai smar- lis, brinksta, didëja jø tûris ir deformuojasi
kiai paveikæs þemës ûkio produktyvumà ant tokiø gruntø stovinèiø pastatø pamatai.
Ðiaurës Amerikos prerijose. Ðio proceso pavyzdys – irstanti Ibio ðven-
tykla Khargos oazëje, Vakarø Egipte.
Pokyèiai dykumose – arba apie kà Negalima nepaminëti galingiausios
byloja dykumos roþës ir moliûgai? gamtinës jëgos dykumoje – vëjo, kurio dë-
Gamtiniø sàlygø visuma dykumoje yra ka formuojasi bûdingiausi reljefo bruoþai,
labai sudëtinga ir jos pokyèiai priklauso
ne vien tik nuo klimato. Veikia ir hidrolo-
giniai, hidrogeologiniai, endogeniniai
veiksniai. Antra vertus, paèios dykumos,
dykumëjimui ágijus atitinkamus mastus,
taip pat veikia klimatà.
Gamtinei ávairovei klestëti ir þmogui
gyventi svarbiausi yra vandens iðtekliai,
priklausantys nuo natûralaus klimato hu-
midiðkumo ir nuo prieinamø poþeminio
vandens ðaltiniø. Pavyzdþiui, visai netoli-
moje geologinëje praeityje, maþdaug
prieð 5–4 tûkst. metø, didesnëje Sacha-
ros dalyje augo drëgni miðkai su pelkiø ir
eþerø sistemomis, kuriose klestëjo van-
dens gyvûnija ir augmenija. Tai liudija pa-
leogeografiniø, archeologiniø tyrimø duo-
menys, tuo galime ásitikinti daugelyje da-
bartinës Sacharos vietø matydami kroko- „Dykumos roþës“ – daþniausiai ið Sacharos ke-
dilø, begemotø ir kitø vandens gyvûnø, liautojø parveþami suvenyrai. Gamtiniu poþiû-
kuriems sàlygos gyventi Sacharoje da- riu ðie gipso kristalai yra svarbus poþeminio
vandens lygio kilimo aridinëmis sàlygomis ro-
bar neámanomos, piešinius uolose.
diklis, poþeminio vandens druskëjimo, garavi-
Dabar tinkamos gyventi þmonëms sà-
mo ir kristalizacijos procesø rezultatas
lygos aridinëje aplinkoje yra tik oazëse, ku-
aktyvios kopos ir jø masyvai, eolinio smë-
rios susiformavusios aplink natûralius ar
lio dangos, kuriamos erozinës skulptûros
dirbtinius vandens ðaltinius. Ádomu, kad da-
– „dykumø sfinksai“ ir „moliûgai“, sukelia-
bartinëje sausoje Sacharoje slûgso pakan-
mi dulkiø debesys ir kiti reiðkiniai.
kamai dideli gëlo poþeminio vandens ba-
Tyrimø Mauritanijoje, gretimose Sacha-
seinai. Vadinamasis Nubijos vandeningas
ros ðalyse, Egipte duomenys rodo, kad
kompleksas slûgso nuo 500 iki 3000 m gy-
aktyvios kopos juda nuo penkiø iki 100 m
lyje, taigi pasiekiamas græþiniais, ið kuriø
(pvz., Abu Muharik kopø masyvas, Vaka-
daugelyje Sacharos vietø siurbiamas gë-
rø dykuma Egipte) per metus, okupuoda-
las, nors labai geleþingas ir ðiltas vanduo,
mos iki tol smëliu neuþpustytus plotus. Pa-
susikaupæs pleistoceno metu. Ið Nubijos
stebima, kad Sachara pleèiasi ir lemia
vandeningojo komplekso yra iðgaunamas
vanduo Egipto Dahlos, Parafros, Bahtary- gamtinës aplinkos pokyèius ne tik Ðiau-
jos, Khargos ir kitose oazëse, kurias netgi rës Afrikoje, bet ir gerokai plaèiau. Taigi
ketinama sujungti á vientisà Naujàjá slëná, tikëtina, kad Sacharos alsavimà jausime
derlingojo Nilo slënio analogà. vis aiškiau ir bûdami tolokai nuo jos.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 39
 Nesuskaièiuojama

,Lanka, Ðri Lanka...

daugybe ávairiausiø
lipdiniø iðpuoðtos
tamilø ðventyklos

Irena ÐALKAUSKIENË

Nelengva buvo apsispræsti – vykti á Ðri
Lankà ar vis dëlto rinktis kità egzotiðkà
kraðtà, nes dar palyginti neseniai ðalá bu-
vo nusiaubusi negailestinga cunamio
banga. Be to, likus savaitei iki išvykimo,
suþinojome, jog grupæ sudarysime tik
mes dviese – að ir mano vyras. Tiesa, ke-
lioniø patirtá abu turëjome nemaþà – per
abu jau buvome aplankæ apie 60 ðaliø...
Nors iðvykome spalio viduryje, kai Lie-
tuvoje paskutinius medþiø lapus baigë plë-
ðyti rudeninis vëjas, Ðri Lanka mus pasiti-
ko didele tvankuma ir ðiltà duðà primenan-
èiu lietumi. Pirmieji áspûdþiai, ásëdus á kom-
fortiðkà tos ðalies lëktuvà, buvo kuo ge-
riausi. Ypaè gerà áspûdá paliko jo aptarnau-
jantis personalas – nacionaliniais drabu-
þiais apsirengusios stiuardesës ir stiuar-
dai, firminiai patiekalai ir kt. Ðri Lankos vals-
tybës veikëjos S.Bandaranaikës vardu pa-
vadintas oro uostas, á kurá atskridome, irgi
tviskëjo ðvara ir tvarka. Netrukus, susitvar-
kæ bûtinus formalumus, prie durø paste-
bëjome uþraðà su mûsø pavardëmis be-
laikantá vyriðká – Dþenekà, kuris ir globojo
mus per visà kelionæ. Bemat iðgaravo ir
nuovargis, ir jaudulys. Dþeneka puikiai kal-
bëjo rusiðkai (mat studijas buvo baigæs
Maskvoje ir ten iðgyvenæs 13 metø).
Apie 4 val. nakties ið oro uosto vaþiuo-
dami á vieðbutá, pakelëse ir gatvëse matë-
me labai daug þmoniø. Pasirodo, ðrilankie-
èiai (apie 74 proc. vietiniø gyventojø èia yra
sinhalai) tokiu laiku jau skuba á darbà. Iš
pradþiø, kol ðiek tiek apsipratome, nejau-
kiai jautëmës vaþiuodami kairiàja kelio pu-
se. Tai Didþiosios Britanijos, kurios kolonija
yra buvusi Ðri Lanka (anksèiau vadinta Cei-
lonu), palikimas. Ðalyje radome nemaþai ne
tik britø, bet ir portugalø bei olandø, taip pat
karaliavusiø ðioje þemëje, pëdsakø. Gal dël
to tiek paèioje sostinëje Kolombe, tiek visur
kitur pakelëse matëme nemaþai Kristaus ir
Marijos skulptûrø, kryþiø bei katalikiðkø ir
liuteroniðkø baþnyèiø. Vienoje ið jø apsilan-
këme ir mes. Buvo labai keista matyti tenai
mûsiðkai besimeldþianèius tamsaus gymio
ir nacionaliniais drabuþiais apsirengusius
vietinius gyventojus.
Numigæ keletà valandø po ilgos kelio-
nës, nutarëme, jog laikas – pinigai. Mûsø
Dþeneka labai dþiaugësi gavæs lietuviðkos
juodos duonos ir mûsiðko sûrio. Jis uoliai
dirbo savo darbà, stengdamasis kuo dau-
giau ir su didele meile papasakoti apie sa-
vo tëvynæ. Sëdome á bene paèià populia-
riausià Ðri Lankos transporto priemonæ, va-
dinamàjá tuktukà, kuris primena dengtà tri-
ratá motociklà, ir pradëjome paþintá su Ko-
lombu. Tarpais ið siaubo net uþsimerkda-
vome, daugybæ kartø patekæ á, rodos, be-
,
viltiðkà situacijà. Atrodë, kad tuoj tuoj mû-
sø tuktukas trenksis á kità tokià pat maði-
nà ne maðinà arba uþlëks ant vos per cen-
timetrà nuo mûsø triraèio lyg ið po þemiø
iðdygusá pëstájá. Taèiau per visà mûsø dvie-
jø savaièiø vieðnagæ matëme tik vienà su-
dauþytà maðinà patvoryje. Tø tuktukø ten
nesuskaièiuojama galybë. Nemaloniausia
tai, kad jie visi leidþia juodþiausius smir-
danèius dûmus, o per jø burzgesá vos ga-
lima susikalbëti. Dël to nemaþai þmoniø
vaþinëja ant nosies uþsidëjæ medþiaginæ
kaukæ. Neatsistebëjome ir tuo, jog dvira-
èiais motociklais daugelis veþa ir maþus
vaikus, o kartais – ir po kelis. Nors gatvë-
se daug policininkø, taèiau á tokius vaiz-
dus jie visiðkai nekreipia dëmesio.
Kolombas paliko gana slogø áspûdá.
Jis pasirodë labai chaotiðkas, purvinas ir
apleistas, pilnas ðiukðliø, duobëtomis gat-
vëmis ir iðsiklaipiusiais ðaligatviais. Ste-
bino beveik miesto centre ásikûrusios di-
delës kareivinës ir uþ menkiausià paslau-
gëlæ uþmokesèio kaulijantys ir vaikai, ir
suaugusieji. Nepaisant to, didelá áspûdá
paliko sinhalø, ypaè tamilø ðventyklos.
Ypaè puoðnumu iðsiskiria pastarøjø mal-
dos namai, aplipinti daugybe ávairiausiø
ðventøjø skulptûrëliø.

40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

 Milþiniðkoje uoloje iðkaltas
budistø vienuolynas saugo
daugybæ skulptûrø ir pieðiniø
Irenos ÐALKAUSKIENËS nuotr.
Vienos didþiausiø gulinèio
Budos skulptûrø kojos
Ne vienos budistø ðventyklos kieme
buvo prirakinta po didþiulá dramblá. Gidas
pasakojo, jog dar ir dabar gajus paprotys
patiems suaugusiesiems perlásti ar per-
vesti (o kartais ir perneðti) per dramblio
papilvæ vaikus, kad bûtø laimingi. Ðven-
tyklø kieme auga po didþiulá medá susiraiz-
giusiomis šakomis, po kuriuo neva gimæs
Buda. Áeinant á vidø, bûtinai reikia nusiauti
apavà. Tik èia bûdami suþinojome, jog mir-
tingajam – þmogui nevalia fotografuotis
Budos fone. Taip esà bus áþeidþiami tikin-
èiøjø jausmai (prieðingai nei Japonijoje, kur
tai gali daryti nedraudþiamas).
Kità dienà labai prastais keliais kratë-
mës á tolimà kelionæ stebëti nepaprastai
áspûdingo reginio. Vaþiavome á drambliø
prieglaudà, kurioje laikoma apie 100 dram-
bliø ir drambliukø, rastø suþeistø dþiunglë-
se ar paliktø be tëvø globos. Pinaveloje
iðvydome pritrenkiantá vaizdà. Drambliai
kaip ðapelius netruko sudoroti sunkveþi-
miais atveþtus savo pietus – ràstø storio
medþius. Pasistiprinæ jie paklusniai rikia-
vosi á didþiulæ kolonà ir per visà miestelá,
genami varovø, þingsniavo á akmeningà
Ðri Lankos
,,madona”
Irenos ÐALKAUSKIENËS nuotr.
upæ maudytis, ið kraðtø saugodami nuo
jø në kiek neatsiliekanèius savo maþylius.
Vienas ið didþiøjø drambliø buvo be prie-
kinës letenos – jà buvo nutraukusi mina.
Tokio áspûdingo reginio paþiûrëti buvo su-
sirinkæ daugybë þmoniø. Per didelius karð-
èius tokiems milþinams vanduo buvo di-
dþiausia pramoga. Ruoðiantis keliauti to-
liau, prie mûsø su aukø dëþute priëjo ka-
reivis. Jis rinko aukas savo armijai. Uþ tai
gavome lipdukø. Ðalyje ávairiems tikslams
daþnai renkamos aukos. Miestuose daþ-
nai bûna pastatytos aukø dëþës.
Pakeliui teko matyti besidraikanèias
baltas popierines girliandas. Tai þenklas,
kad tuose namuose yra paðarvotas nu-
mirëlis. Mirus vyrui, þmona tris mënesius
neðioja gedulà – vaikðto baltai apsiren-
gusi. Vyrai nelabai laikosi tokiø paproèiø.
Iðkeliavusieji Anapilin po mirties pamini-
mi po 7 dienø, 3 mënesiø ir vienø metø.
Tada á namus pasikvieèiamas vienuolis
(jie Ðri Lankoje labai gerbiami). Jis pa-
Tai tik maþa
dalelë ið 154
senoviniame
vienuolyne
ákurdintø
ðventøjø
skulptûrø
Vienas ið
puoðniausiø
ðalies Budø
skaito koká nors filosofiná tekstà. Uþ tai mi-
rusiojo artimøjø bûna apdovanojamas
drabuþiais, knygomis (jei mokosi), pagal-
vëmis, ryþiais, darþovëmis ir kt.
Kiekvienas mûsø aplankytas objektas
vis kuo nors nustebino. Atvykome á vienà
ið septyniø UNESCO saugomø ðalies ob-
jektø – Dambulà, kuris lietuviðkai reiðkia
„neskubëk”. Pirmiausia auksu suðvito di-
dþiulë Budos statula ðalia puoðnios ðven-
tyklos. Visai netoliese þado netekome ið-
vydæ dar vienà þmogaus rankø stebuklà.
Milþiniðkoje uoloje buvo árengtos 5 didþiu-
lës salës. Jose akys raibo nuo visokiau-
siø pieðiniø, kuriems jau daugiau kaip 2
tûkstanèiai metø, ir 154 skulpûrø, kuriø
viena pagrindiniø – 14 m ilgio gulinèio Bu-
dos statula, iðkalta ið vientiso akmens lui-
to. Ðio áspûdingo reginio prieigose be per-
stojo zujo miklios beþdþionaitës, kuriø në
kiek netrikdë smalsiø turistø þvilgsniai.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10 41
 Antrasis mûsø aplankytas UNESCO
saugomas objektas – buvusioji Ðri Lan-
kos sostinë Polonaruva. Iðlikæ galingø sta-
tiniø – rûmø, ðventyklø griuvësiai liudija
didingà jos praeitá.
Kiekviename vieðbutyje, kuriame gyve-
nome, buvo ásikûræ Ajurvedos centrai. Gai-
la, kad pasinaudoti jø paslaugomis neuþ-
teko laiko, bet darbo priemonës ir árankiai
mums buvo mielai parodyti. Mes juokau-
dami sakëme, kad jau net nuo tokio vaiz-
do – labai tvarkingai surûðiuotø ávairiausiø
þolynëliø ir jø kvapø, nuo labai maloniø ten
dirbanèiø þmoniø galima iðsigydyti bet ko-
kià ligà. Kai kuriuose vieðbuèiuose ásikûræ
ir chiromantai, keliauninkams ið rankø pa-
sirengæ iðpranaðauti ateitá.
Populiariausios ir pigiausios transporto
priemonës ,,tuktukai” laukia keleiviø
Bûti Ðri Lankoje ir nepamatyti Sigiri-
jos uolos (taip pat saugomos UNESCO)
– tai tas pats, kas lankantis Vilniuje nepa-
matyti Gedimino pilies. Tuo labiau, kad
toji uola tokia áspûdinga. Lietuviškai Sigi-
rija reiðkia „Liûto uolà”. Nuo jos apaèios
iki virðaus – 1200 laipteliø. Virðûnëje iðli-
kusios tvirtovës liekanos. Ji ádomi ir tuo,
kad jos viduje yra dar V a. tapytø freskø,
o virðuje, veidrodinëje sienoje, – iðbars-
tyta daugiau kaip 700 eilëraðèiø, lankyto-
jø uþraðytø nuo V iki XIII amþiaus.
Didelá áspûdá paliko ir vienos kaimo ðei-
mos privatus etnografinis muziejus, kuria-
me jo ðeimininkai parodë viskà, kà galima
iðgauti ið kokoso augalo. Èia pat ið jo plau-
ðø buvo nuvyta stipri virvë, ið lapø pradëta
pinti stogo danga, tverti tvorelë, ið vaisiø –
pagamintas kokoso pienas, aliejus ir t.t.
42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10
Dramblys tik turistams egzotika – vietiniams gyventojams tai didelis pagalbininkas
Netoliese esantis prieskoniø sodas ir-
gi daug kuo nustebino. Jo gidas mokëjo
rusiðkai, todël galëjome klausinëti á va-
lias. Labiausiai ásidëmëjau tai, jog ana-
nasø sultys padeda sulieknëti ir maþina
cholesterolá. Nustebau pamaèiusi dide-
lius kakavmedþio vaisius, o garsusis ko-
kaino medelis – visiðkai neáspûdingas. Èia
pat, sode, veikë ir Ajurvedos parduotu-
vëlë su gausybe ávairiausiø preparatø nuo
ðimto negalavimø.
Tolesnis mûsø marðrutas atvedë á ant-
ràjá pagal dydá Kandþio miestà, kuris daug
simpatiðkesnis uþ paèià sostinæ. Pasido-
mëjus sariais vienoje parduotuvëje, pa-
slaugios pardavëjos tuoj pat juo mane ap-
rengë, nors ir neketinau pirkti. Ðiame
mieste pamatëme ir nacionalinius ðrilan-
kieèiø ðokius bei jø religines apeigas be-
ne garsiausioje Ðri Lankos budistø ðven-
tykloje, kurioje saugomas Budos dantis.
Vienuoliø jis parodomas kas ðeðeri me-
tai. Taip pat Kandyje apþiûrëjome bran-
gakmeniø ir batikos dirbtuves, kur pama-
tëme nepaprastai graþiø dirbiniø. Uþvis
labiausiai ðiame mieste suþavëjo nepa-
prastai ádomus Karaliðkasis botanikos so-
das, kurá ákûrë paskutinysis ðios ðalies ka-
ralius. Jame yra apie 3 tûkstanèius tropi-
niø augalø. Ypaè ástrigo atmintin medis,
vedantis dvigubus kokoso rieðutus – „dvy-
nukus”, kuriø vaisiai bræsta 10–11 metø ir
sveria nuo 10 iki 20 kilogramø. Niekur ki-
tur neteko matyti ypatingo medþio, vieti-
niø vadinamo „Kiaulës uodega”. Jis ple-
èiasi ið þemën nusileidusiø ûgliø – po juo
palindæs jautiesi tarsi mistiniame pasakø
pasaulyje. O koks stebuklas geltonasis
bambukas, per dienà iðaugantis iki 6 cen-
timetrø, duonmedis su kamuoliukus pri-
menanèiais vaisiais! Ilgam atmintyje iðliks
ir pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino
pasodintas medis graþiais oranþiniais þie-
dais. Ne vienos moters ðirdá suvirpintø ir
pasakiðkø orchidëjø namelis.
Þado netekome pamatæ daugybæ á
medþio ðakas þemyn galvomis ásikabinu-
siø klykaujanèiø viðtos didumo ðikðnos-
parniø, kurie pabaidyti iðskleidë didþiu-
lius sparnus.
Ðri Lanka neásivaizduojama be aukð-
èiausios rûðies èia gaminamos Ceilono
arbatos. Daugybæ kilometrø tæsiasi skais-
èiai þaliuojanèios kaskadomis iðsidësèiu-
sios arbatþoliø plantacijos. Daugiausia jo-
se dirba moterys. Darbas nepaprastai sun-
kus – visà dienà ant kojø stovinti pasilen-
kusi arbatþoliø rinkëja uþdirba tik 150 ru-
pijø, arba 1,5 dolerio. Vaþiuodami á vienà
ið garsesniø arbatos fabrikø, patyrëme ádo-
mø nuotyká. Labai aukðtai kalnuose, kur
debesys braukë vos ne per nosis, staiga
maðina sustojo. Ir uþ mûsø, ir prieð mus
nusidriekë didþiulë automobiliø eilë. No-
rëdami iðsiaiðkinti, kas atsitiko, iðlipome
ið maðinos. Pasirodo, ant vidurio kelio ið
dar aukðtesniø kalnø buvo nuriedëjæs
didþiulis akmuo. Turëjome laukti, kol ava-
rinës tarnybos paðalins netikëtà kliûtá.
Prie visø mûsø matytø ádomybiø dar
norëèiau paminëti ir turiningà iðvykà á Uda
Valavos nacionaliná parkà, kuriame gavo-
me nemaþai adrenalino. Visureigiu atviru
stogu iðsirengëme á safará ir dþiungles, ku-
rie knibþdëte knibþdëjo ávairiausiø gyvû-
nø. Ábridæ á aukðtà iðdþiûvusià þolæ, ganë-
si daugybë laukiniø drambliø, kurie beveik
visiðkai nekreipë dëmesio á mûsø maðinà.
Iðskyrus vienà, kuris ne juokais mums bu-
vo ávaræs baimës. Jis stovëjo visiðkai arti
mûsø, á ðonus mosikuodamas straubliu,
garsiai ðnypðdamas ir nenuleisdamas nuo
mûsø akiø. Staiga patyræs tokiø iðvykø pa-
lydovas nuo galvos nusikëlë ryðkiai mëly-
nà kepuræ ir ja smarkiai pradëjo mosuoti Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
drambliui prieð akis, kaþkà rëkaudamas.
Milþinas apsiramino ir pamaþu pradëjo
trauktis atatupstas. Padràsinti pirmosios
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008
sëkmës, duobëtais keliukais brovëmës to-
liau. Netrukus, visiðkai prisiderinæs prie su-
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS 10
dþiûvusios þolës spalvos, á jà ásliuogë sto- Lietuvos mokslo istorikø Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.10 (600) spalis
ras pitonas. Labai keista buvo matyti gra- draugija, Klaipëdos univer-
þuolius povus – mûsø dvarø puoðmenas, sitetas, Kultûros, filosofijos ir
ramiai tupinèius ant nudþiûvusiø medþiø ða- meno institutas, Lietuvos Tu r i n y s
kø. Visiðkai netikëtai prie beveik iðdþiûvu- gamtos draugija, VGTU
sios pelkës pamatëme iðsiþiojusá krokodi- J.VAITKUS Didysis hadronø kolaideris
Vyriausiasis redaktorius
là, ðalia kurio be jokios baimës stoviniavo pradëjo darbà .......................................................... 2
JUOZAS BALDAUSKAS
gervë. Po tankius brûzgynus straksëjo dau- V.BALTRÛNAS,B.KARMAZA Nusimetanti
gybë beþdþioniø, o gráþdami atgal matë- Redakcijos kolegija
ledo ðarvus ............................................................... 5
VALDAS ADAMKUS
me atokaitoje besilepinantá didþiulá varanà.
JUOZAS BANIONIS
Visø matytø gyvûnø në neiðvardysi. Pake- A.POVILIÛNAS Pekinas. Nors mûsø tik
EDMUNDAS ÈAPAS
lëse daug kur varganose parduotuvëlëse ALGIRDAS GAIGALAS ,,trys milijonai” .......................................................... 8
arba pavieniui sorongais (languotais sijo- ALGIRDAS GAIÞUTIS
M.NAUJOKAITË Apie mokslà ir kuklumà .............. 10
nais) apsirengæ vyrai ir sariais – moterys JONAS GRIGAS
pardavinëjo vaisius ir darþoves. Didþioji da- GEDIMINAS ILGÛNAS A.JOCEVIÈIENË Pasàmonë: biomedicininiai
PAULIUS JURKUS
lis ðalies þmoniø gyvena kaimuose. pagrindai ................................................................ 11
JUOZAS ALGIMANTAS
Vaþiavome ir pro vietovæ, kur ne taip KRIKÐTOPAITIS J.NORKEVIÈIUS, R.MAÈIULAITIS Mokslininko
seniai buvo praûþusi cunamio banga. Ten JONAS KUBILIUS
laboratorijoje – gamybos aktualijos ....................... 14
dar ne viskas buvo atstatyta. Kokia tai bu- KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
vo galinga jëga, gali paliudyti vienas krau- VYTAUTAS MERKYS B.JAUNIÐKIS Kas tame veidrodyje? ...................... 16
GUIDO MICHELINI
pus faktas. Dþeneka pasakojo, jog toje STASYS VAITEKÛNAS J.A.KRIKÐTOPAITIS Europos mokslo istorikø
vietoje, pro kurià pravaþiavome, prieð ke- JURGIS VILEMAS forumas Austrijos sostinëje .................................... 18
letà metø garsioji 10 m aukðèio banga ALEKSANDRAS VITKUS
ásiverþë apie 2 km á ðalies gilumà ir, pa- G.DIENYS, I.MATIJOÐYTË Biotechnologija
Redakcijos darbuotojai
griebusi tuo metu ten vaþiavusá keleiviná Lietuvoje ir Europoje .............................................. 20
Redaktorë
traukiná su maþdaug 1000 þmoniø, já kaip ELENA MICKEVIÈIENË Knyga, kuri nepaliks abejingø ............................... 21
ðapelá nusineðë á Indijos vandenynà. Meninis redaktorius
Niûrias mintis apie cunamá praskaid- VILIUS JAUNIÐKIS R.JANKAUSKAS
rino mûsø aplankytas vëþliø inkubatorius, Konsultantë „Lietaus namø”
kuriame pamatëme, kaip gelbëjami nuo SAULË MARKELYTË
sëkmë Ispanijoje
Rinkëja
þûties maþi vëþliukai. Vëþliø kiauðiniai rû- VIOLETA SADAUSKIENË – tiesus
pestingai sudedami á ðilto smëlio duobu- kelias á
tes ir perinami. Iðsiritæ vëþliukai dar ðiek REDAKCIJOS ADRESAS Ðanchajø ...... 22
tiek paauginami, kol sustiprës, tik po to “Mokslas ir gyvenimas”,
paleidþiami á vandenynà savarankiðkam Antakalnio g. 36, LT-10305,
Vilnius
gyvenimui. Tarp jø matëme ir vienà visið-
kai baltà. Iš 50–60 tûkstanèiø vëþliø gims- TELEFONAI J.SATKÛNAS Dykumø alsavimas .......................... 24
ta tik vienas albinosas. Vandenyno pa- vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
V.JUODKAZIS Klaipëdos kraðtà prisimenant... ...... 26
krantëje labai dideliu greièiu, tarytum redaktoriø 2 34 41 00.
skraidydami þeme, lakstë didesni ir visai Faksas 2 34 15 72 D.KULVIECAITË Pasaulinë mokslo diena .............. 31
maþiukai krabai, kartais pasislëpdami á Elektroninis paðtas
mgredakcija@post.skynet.lt E.BACEVIÈIUS
smëlyje iðsiraustas duobutes. Danijos mokslininkø
Á kelionës pabaigà suþinojome nema- ekspedicija
lonø dalykà. Eiliná kartà, reikalaudami ne- Pasiraðyta spaudai 2008-10-09.
„Galathea 3“ ...... 32
priklausomybës, vël buvo pradëjæ siautëti SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
Popierius ofsetinis.
tamilai. Šie ateiviai iš Indijos šalyje sudaro Kaina 3,95 Lt,
apie 15 proc. gyventojø. Tamilø daugiau-
Spausdino AB ,,Spauda”
sia gyvena aðaros formà primenanèioje Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
ðiaurinëje Ðri Lankos dalyje. Prieð kelias
dienas jie susprogdino 13 kariðkø maðinø SCIENCE AND LIFE O.PUSTELNIKOVAS Ekstremaliø reiðkiniø
ið 15-os – visai netoli tos vietos, kur prieð Science popular and vaidmuo reljefo pokyèiams .................................... 34
kelias dienas buvome apsilankæ ir mes. historical monthly.
Editor-in Chief J.Baldauskas S.PETRIKONYTË-JURKÛNIENË, S.KRIVICKAS
Vaþiuojant á oro uostà, daug kartø mûsø Nauja unikali knyga ið dujininkystës istorijos ......... 34
“Mokslas ir gyvenimas”,
maðinà stabdë ir dokumentus tikrino ka- Antakalnio st. 36,
riðkiai ir policininkai. Nepaisant to, dar ir A.STANAITIS Pusë amþiaus
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
ðiandien mintyse skamba ðrilankieèiø an- statistikos baruose ................................................. 36
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008
samblio atliekama melodinga daina „Lan- I.ÐALKAUSKIENË ,,Lanka, Ðri Lanka...” ................ 40
ka, Ðri Lanka…” („Lanka” – lietuviðkai reið- Interneto svetainë
kia þemë, o „Ðri” – turtinga). http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas
Mokslasir irgyvenimas
gyvenimas2008
2008Nr.
Nr.109 43
 Virgilijus Alekna
Mûsø ðalies sportininkai, Pekino (disko metimas)
olimpiadoje laimëjæ medalius su garbingu
bronzos medaliu

Edvinas Krungolcas ir
Andrejus Zadneprovskis
(ðiuolaikinë penkiakovë)
iðkovojo atitinkamai sidabro
ir bronzos medalius

Mindaugas
Mizgaitis
(graikø
romënø
imtynës)
dþiaugiasi
bronzos
medaliu

Broniaus
ÈEKANAUSKO ir
Alfredo PLIADÞIO
nuotr.

Buriuotoja Gintarë
Volungevièiûtë laimëjo
sidabro medalá

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.10, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt