Fizikos Evoliucija, A. EINŠTEINAS IR L. INFELDAS

A . EINTEINAS IR L.
INFELDAS
FIZIKOS EVOLIUCIJA
IDJ RAIDA
NUO PIRMYKI SVOK
IKI RELIATYVUMO IR KVANT TEORIJOS
VALSTYBIN
PO L ITIN S IR M O K S L I N S L I T E R A T R O S LEIDYKLA
V I L N I U S 1959
Si knyga supaindina sk aitytoj su pagrindini
fizikos idj vystym osi istorija. J i parodo, kaip
atsirado m echanistin paira gamt, kodl ji
paskui sunyko, kaip pasaulio sandar supranta i
dien fizika. I ios knygos m atyti, kad naujos
fizikos svokos ir teorijos atsiranda ir vystosi ne
atsitiktinai, kaip pakliuvo, o spiriam os reikalo
isprsti prietaravim us, kylanius tarp senj s
vok ir teo rij ir naujosios mokslo praktikos.
Knyga parayta taip m eistrikai, kad ji prieinam a
ir ne fizikams.
T U R I N Y S
B. V oronkovas. A pie kai kuriuos A. Einteino m okslins k ry

bos bruous .................................................................................... 7
Pratarm ...............................................................................................29
I. MECHANISTINS PAIROS SUKLESTJIMAS
Didioji apysaka apie gamtos p a s l a p t i s ............................... . 33

Pirmoji pagrindin i d j a .................................................................... 35
V ektoriai ............................................................... ............................... 41
Judjim o msl .................................................................................... 48
Dar viena pagrindin i d j a ............................................................... 61
A r iluma substancija? .................................................................... 65
Pramog k a l n i u k a s ............................................................................... 73
Pavirtimo m atas ...............................................................................77
Filosofins pairos .......................................................... 81
Kinetin m aterijos teorija ...............................................................84
II. MECHANISTINS PAIROS SMUKIMAS
Du elektriniai s k y s i a i ..........................................................................95
M agnetiniai skysiai ..........................................................................106
Pirma rim ta k l i t i s ............................................................................... 111
viesos g r e i t i s ............................................................................... 1 1 6
viesa kaip substancija .....................................................................119
Spalvos msl . . . . ............................................................... 122
Kas y ra banga? .......................................................................... 126
Bangin viesos teorija .......................................................... . 131
Iilgins ar skersins viesos b a n g o s ? ..........................................140
Eteris ir m echanistin p a i r a .......................................................... 142
5
6 TURINYS
III. LAUKAS, RELIATYVUMAS
Laukas kaip v a i z d i n y s ..................................................... ..... 149

Du lauko teorijos pagrindai .......................................................... 161
Lauko realumas .....................................................................................166
Laukas ir eteris .................................................................................... 174
M echaniniai pastoliai .......................................................................... 177
Eteris ir j u d j i m a s ............................................................................... 188
Laikas, atstumas, r e l i a t y v u m a s .......................................................... 202
Reliatyvum as ir m e c h a n i k a ............................................................... 217
Erdvs-laiko kontinuum as ............................................................... 224
Visuotinis reliatyvum as .....................................................................234
Lifte ir alia j o ..................... ............................................................... 239
G eom etrija ir eksperim entas .......................................................... 247
Visuotinis reliatyvum as ir jo patikrinim as ................................260
Laukas ir m e d i a g a ............................................................................... 266
IV. KVANTAI
Tolydumas, diskretum as .....................................................................273

Elem entarieji mediagos ir elektros k v a n t a i ............................... 275
viesos kvantai .......................................................................... 2 8 1
viesos spektrai .................................................................................... 288
Mediagos bangos ............................................................................... 294
Tikim ybs bangos ............................................................................... 302
Fizika ir t i k r o v ....................................................................................316
Rodykl .................................................................................................... 323
A pie a u t o r i u s ..........................................................................................326
PRATARM
Prie praddami skaityti, js turite teis laukti
atsakym o kai kuriuos paprastus klausimus. Kokiu
tikslu parayta i knyga? Kas tasai sivaizduojamas
skaitytojas, kuriam ji skiriama?
Sunku pradti aikiu ir tikinamu atsakym u
iuos klausimus. Kur kas lengviau juos atsakyti
knygos gale, nors tai bt visikai nebereikalingas
daiktas. Mums atrodo, kad lengviau bus pasakyti,
kuo i knyga nesistengia bti. Mes neram e fizikos
vadovlio. ia nra sistemingai idstyt elem enta
rij fizikos fakt ir teorij. Greiiau bus ms no
rta stambiais trichais atvaizduoti mogaus proto
mginimus surasti ry tarp idj pasaulio ir reikini
pasaulio. Mes stengms parodyti tas aktyvisias j
gas, kurios veria moksl kurti idjas, atitinkanias
m s pasaulio tikrov. Taiau ms dstymas turi
bti paprastas. Pro fakt ir svok labirint mes tu
rjom e pasirinkti viekel, kuris mums atrod bdin
giausias ir reikmingiausias. Tuos faktus ir teorijas,
kuri nebuvo prie pasirinktojo kelio, mes turjome
praleisti. Pagrindinis ms tikslas vert mus pasirinkti
tam tikrus faktus ir tam tikras idjas. Apie problemos
svarbum nereikia sprsti i jai skirt puslapi skai
iaus. Kai kurios esmins minties kryptys praleistos
ne dl to, kad jos mums atrod nesvarbios, o todl,
kad j nra prie to kelio, kur mes pasirinkome.
Raydami i knyg, mes ilgai ginijoms dl m
s idealizuoto skaitytojo pobdio ir labai dl jo
nerimavome. Tai, kad jis neturi joki konkrei
29
30 PRATARM
ini i fizikos ir matematikos, mes ilyginome, priskir

dami jam daugel ger ypatybi. Mes laikme, kad
jis domisi fizikos ir filosofijos idjomis, ir buvome
priversti digauti dl tos kantrybs, su kuria jis.
kaparnojasi per ne tokius domius ir sunkiau kandamus,
ivediojimus. Jis aikiai inojo, kad, nordamas sup
rasti kok nors puslap, jis turi atidiai perskaityti
ankstesniuosius puslapius. Jis inojo, kad mokslin,
nors ir populiari, knyg ne taip lengva skaityti k aip
koki novel.
Knyga tai pokalbis tarp ms ir js. Ji gali
jum s bti nuobodi ar domi, varginanti ar jaudinanti,
bet ms tikslas bus pasiektas, jeigu ie puslapiai
duos jums ioki toki nuovok apie amin iradingo
mogaus proto kov dl nuodugnesnio fizinius rei
kinius tvarkani dsni supratimo.
A. Einteinas
L. Infeldas
I
MECHANISTINS PAIROS
SUKLESTJIMAS
I
MECHANISTINS PAIROS SUKLESTJIMAS
D idioji apysaka apie gamtos paslaptis. Pirm oji pagrin
din idja. V ektoriai. Jud jim o msl. Dar viena
pagrindin idja. A r iluma substancija? Pramog
kalniukas. Pavirtimo matas. Filosofins pairos.
K inetin m aterijos teorija.
DIDIOJI APYSAKA APIE GAMTOS PASLAPTIS
sivaizduokim e tobul detektyvin apysak. Tokia

apysaka duoda mums visus svarbiausius silo galus
ir veria mus paius kurti savo teorij apie tai, kas
atsitiko. Jeigu mes atidiai sekame apysakos fabul,
tai mums visikai paaikja visos aplinkybs dar
anksiau, negu autorius jas atskleidia knygos gale.
Pats tas atskleidimas, jeigu tai nebloga apysaka, m
s nenuvilia: maa to, atomazga ateina kaip tik tuo
momentu, kada mes jos laukiame.
A r galime mes tokios knygos skaitytoj palyginti
su mokslininkais, kurie per visas viena po kitos einan
ias kartas vis stengiasi atskleisti paslaptis gamtos kny
goje? Palyginimas netikslus, ir j reiks vliau atmesti,
bet jis turi iok tok pateisinim; j reikia praplsti ir
pakeisti, kad jis labiau atitikt mokslo pastangas
minti visatos paslapt.
Ta didioji apysaka apie paslaptis dar nebaigta. Mes
net negalime bti tikri, kad ji turi toki atomazg.
3 A. E i n t e i n a s i r L. I n f e l d a s 33
34 FIZIKOS EVOLIUCIJA
Bet jau pats skaitymas daug k mums dav. Jis

imok mus gamtos kalbos pagrind. Jis leido mums
suprasti daugel gamtos rakt; i jo sroveno diaugs
mas ir pasitenkinimas, danai sunkiai engiant moks
lui priek. Bet mes aikiai suprantame, kad, nepai
sant vis perskaityt ir inagrint tom, mes dar
toli nuo visikos atomazgos, jeigu, inoma, tokia
atomazga i viso yra. Kiekvienoje stadijoje mes sten
giams surasti paaikinim, kuris neprietaraut jau
atskleistoms idjoms. Teorijos, priimtos kaip mgini
mai k iaikinti, paaikino daug fakt, taiau jokio
bendro sprendimo, suderinam o su visu tuo, k mes
inome, tuo tarpu dar neprieita. Labai danai tobula
pairti teorija, toliau beskaitant, pasirodydavo ne
teisinga. Ikyla nauj fakt, kurie prietarauja teori
jai arba kuri ji negali paaikinti. Kuo daugiau skai
tome, tuo geriau ir labiau vertinam e tobul knygos
konstrukcij, nors visikas jos paslapi minimas,
atrodo, vis tolsta, beskaitant mums toliau.
Nuo puiki Konan Doilio apsakym laik kiek
vienoje detektyvinje novelje ateina toks momentas,
kada tardytojas jau turi surinks visus faktus, kuri
jam reikia bent jau tam tikrai problemos fazei. Tie
faktai danai atrodo labai keisti, nenuosekls ir apskri
tai nesusij. Taiau didysis detektyvas nutaria, kad
tuo mom entu jam nereikia nieko toliau iekoti ir kad
tiktai grynas mstymas pads jam surasti ry tarp
surinktj fakt. Jis groja sm uiku arba, atsilos
krsle, rko sau pypk, tik staiga, o Jupiteri, nagi
tai kas! Jis ne tik jau turi rankose visos bylos silo
gal, bet ir ino, kokie kiti vykiai turjo atsitikti.
Kadangi jis dabar tiksliai ino, kur j iekoti, jis
MECHANISTINS PAIROS SUKLESTJIMAS 35
gali, jei tik panors, eiti toliau rinkti duomen savo

teorijai pagrsti.
Mokslininkas, skaitydamas gamtos knyg, jei tik
mums leista kartoti i banali fraz, turi pats minti,
bet jis negali, kaip kad danai daro nekantrus skaityto
jas, atsiversti knygos pabaigos. Ms atv eju skaityto
j a s tai taip pat tardytojas, kuris ieko, kaip paai
kinti, bent jau i dalies, vyki tarpusavio ry.
Nordamas nors i dalies isprsti t udavin, moksli
ninkas turi rinkti nesutvarkytus atitinkamus faktus ir
savo krybiniu mstymu susieti juos ir padaryti
suprantamus.
Ms tikslas toliau bendrais bruoais aprayti,
koks yra fizik darbas, atitinkantis gryn tardytojo
mstym. Mes daugiausia kalbsime apie mini ir
idj vaidmen drsiuose tyrinjimuose, kuri tiks
las painti fizin pasaul.
PIRMOJI PAGRINDINE IDJA
Mginimai perskaityti didij apysak apie gam

tos paslaptis tokie pat seni, kaip ir pats moni
mstymas. Taiau tik iek tiek daugiau kaip prie
tris imtus m et m okslininkai pradjo suprasti tos
apysakos kalb. Nuo to laiko, kitaip sakant, nuo
Galiljaus ir Niutono laik, skaityti seksi gana grei
tai. Isivyst tyrinjim o technika, sistemingi metodai
pagrindinms idjoms surasti ir istudijuoti. Buvo
isprstos kai kurios gamtos msls, nors daugelis
t sprendim, toliau betyrinjant, pasirod bes lai
kini ir pavirutiniki.
Pati pagrindin problema, likusi itisus tkstanius
met neisprsta dl jos sudtingum o, t a i judjim o
problema. Bet koks judjim as, su kuriuo mes susidu
riam e gamtoje, mesto or akmens judjimas, plau

kianio garlaivio judjim as, gatve traukiamo veimo
judjim as, i tikrj labai sudtingas. Norint suprasti
visus tuos reikinius, geriausia pradti nuo papras
iausi manom atv ej ir palaipsniui irtis prie su-
dtingesnij. Panagrinkime parimus, visai n eju
dant kn. N orint pakeisti tokio kno padt, reikia
j kokiu nors bdu paveikti, pastumti arba pakelti,
arba priversti kitus knus, pavyzdiui, arkl arba ga
ro main, veikti j. Ms intuicija sieja judjim
su tokiais veiksmais, kaip stmimas, klimas arba
traukimas. Bandymo kartojim as priverst mus idrsti
toliau teigti, kad, jeigu mes norime, kad knas judt
greiiau, mes turime j stumti stipriau. Atrodo nat
ralu ivesti, kad kuo stipresnis veiksmas, kur patiria
knas, tuo didesnis bus jo greitis. Karieta, kuri
pakinkyti keturi arkliai, vaiuoja greiiau negu ka
rieta, kuri pakinkyta pora arkli. Vadinasi, intuicija
sako mums, kad greitis labai susijs su ioriniu
poveikiu.
Detektyvini prasimanym skaitytojai jau priprato,
kad netikras silo galas supainioja apysak ir atitolina
jos atomazg. Intuicijos primestas samprotavimo m e
todas buvo netikras ir prived prie klaiding min
i apie judjim , ir tos mintys isilaik itisus imt
meius. Galimas daiktas, kad svarbiausias tokio ilgo
tikjim o ta intuityvia idja pagrindas buvo didelis
Aristotelio autoritetas visoje Europoje. Mechanikoje,
kuri jau du tkstaniai met priskiriama jam, skai
tome:
Judantis knas sustoja, jeigu j stum ianti jga liaujasi j
veikusia.
Galiljaus padarytasis atradim as ir jo mokslinio

samprotavimo metod pritaikym as buvo vienas svar
biausi laimjim mogaus minties istorijoje ir reikia
tikrj fizikos pradi. Tas atradimas moko mus, kad
intuityviomis ivadomis, padarytomis i tiesioginio
stebjimo, ne visada galima pasitikti, nes jos kartais
uveda ant netikr pdsak.
Bet kur intuicija veda klaidas? A r bus teisyb
pasakyti, kad karieta, kuri pakinkyta ketvertas
arkli, turi vaiuoti greiiau u t, kuri tepakinky-
ta tik pora?
Patikrinkime nuodugniau pagrindinius judjim o
faktus, praddami nuo paprast kasdieninio patyrimo
dalyk, monijai gerai pastam nuo civilizacijos
pradios ir gaut arioje kovoje dl bvio.
Tarkime, kad kakas eina. su bagao veimliu
lygiu keliu ir staiga liaujasi stms veiml. Veim
lis rieds dar kur laik ir nueis nedidel atstum, o
paskui sustos. Klausiame: kaip galima padidinti t
atstum? Tam y ra vairs bdai, pavyzdiui, rat te
pimas arba lygesnio kelio taisymas. Kuo lengviau
sukasi ratai ir kuo lygesnis kelias, tuo toliau nurieds
veimlis. O k gi duoda tas rat tepimas arba kelio
nelygum ilyginimas? Tik viena: sumaja iorin
taka. Sumaja tas efektas, kur sukelia trintis tiek
ratuose, tiek ir tarp rat ir kelio. Tai jau teorinis
pastebim duomen aikinimas, aikinimas, kuris tuo
tarpu dar savavalikas. Geras ingsnis toliau, ir mes
pateksime ant teising pdsak. sivaizduokime vi
sai lyg keli ir ratus, visikai neturinius trinties.
Tada niekas nebestabdys veimlio, ir jis rieds am
inai. i ivada prieita tiktai mstymu apie idealizuot
eksperiment, kurio niekuom et negalima padaryti.
nes negalim a paalinti vis iorini tak. Tas ideali

zuotasis eksperim entas rodo keli, kuriuo i tikrj
buvo nustatyti judjim o mechanikos pagrindai.
Lygindami iuos abu problemos traktavim o meto
dus, mes galime pasakyti, kad intuityvioji idja tokia:
kuo didesnis poveikis, tuo didesnis greitis. Vadinasi,
greitis parodo, ar veikia kn iorins jgos. O
naujasis kelias, parodytas Galiljaus, toks: jeigu niekas
nestm nia ir netraukia kno arba jeigu niekas to kno
neveikia jokiu kitu bdu, trum piau sakant, jeigu kno
neveikia jokios jgos, jis rymo arba juda tiesia linija
ir vienodai, atseit, visada vienodu greiiu, palei ties.
Vadinasi, pats greitis neparodo, veikia kn iorins
jgos ar ne. Teising Galiljaus ivad, prajus vienos
kartos amiui, suformulavo Niutonas kaip inercijos
dsn. Tas dsnis tai paprastai pirmas dalykas i
fizikos, kur mes m okykloje mokoms atmintimi, ir
daugelis i ms gali j prisiminti.
Bet koks knas ilaiko rim ties arba tolygaus judjim o tiesia
linija bsen, jei tik jo n everia keisti tos bsenos j veikianios
jgos.
Mes matme, kad inercijos dsnio negalima ivesti

tiesiog i eksperimento. J manoma ivesti tik spe
k u liaty v iai mstymu, suderintu su stebjimu. Idea
lizuoto eksperim ento niekada negalima padaryti tik
rovje, nors jis padeda aikiai suprasti tikruosius
eksperimentus.
I daugybs sudting judjim o atvej aplinkinia
me pasaulyje pirm ajam pavyzdiui mes pasirenkame
tolyg tiesiaeig judjim . Tas judjim as paprasiau
sias, nes taip judanio kno neveikia jokios iorins
jgos. Taiau tiesiaeigio ir tolygaus judjimo niekada
negalima padaryti; mestas i bokto akmuo arba keliu
stumiamas veimlis niekuom et negali judti absoliu

iai tiesia linija ir visikai vienodu greiiu, nes mes
negalime visikai paalinti iorini jg takos.
Gerai paraytoje detektyvinje apysakoje aikiau
sias silo galas danai veda klaidingus tarinjimus.
Besistengdami suprasti gamtos dsnius, mes panaiu
bdu prieinam e ivad, kad aikiausias intuityvus
aikinimas danai esti klaidingas.
mogaus mstymas kuria aminai kintant visatos
paveiksl. Galiljaus indlis moksl buvo tai, kad
jis sugriov intuityvi pair ir pakeit j nauja.
Tuo ir reikmingas Galiljaus atradimas.
Bet tuojau pat kyla kitas klausimas, lieiantis ju
djim. Jei ne greitis yra kn veikianios jgos
rodiklis, tai kas gi tada? Atsakym pagrindin
klausim surado Galiljus, o tiksliau Niutonas; tas
atsakymas sudaro nauj pagrindin idj, kuria mes
vadovaujam s savo tyrinjimuose.
Kad galtume teisingai atsakyti t klausim, mes
turim e iek tiek giliau simstyti bandym su vei
mliu absoliuiai lygiame kelyje. Ms idealizuota
jame bandyme knas judjo tiesia linija ir vienodu
greiiu todl, kad nebuvo veikiamas joki iorini
jg. Dabar sivaizduokim, kad tiesia linija ir vienodu
greiiu riedantis veimlis gauna stum teljim rie
djimo kryptimi. Kas tada atsitiks? Aiku, jo greitis
padids. Taip pat aiku, kad stum teljim as riedjimui
prieinga kryptim i tu ri sumainti veimlio greit.
Pirmuoju atveju stum teljimas veimlio riedjim
pagreitina, antruoju sultina. Ivada i karto aiki:
iorins jgos poveikis keiia greit. Vadinasi, ne
pats greitis, o jo pakitimas y ra stum teljim o arba
trkteljim o pasekm. Jg a arba padidina, arba
sumaina greit, irint kaip ji veikia: judjim o krypti

mi ar jam prieinga kryptimi. Galiljus mat tai aikiai
ir para savo veikale PasikaIbjimai apie du naujus
m okslus:
. . . greitis, k art suteiktas judaniam knui, iliks tiksliai
toks pat, kol paalintos iorins greitjim o arba ltjim o prieas
tys, slyga, kuri randam a tik horizontalioje ploktum oje, nes
tuo atveju, kai knas ju d a nuoulnia ploktum a emyn, ja u yra
greitjim o prieastis, tuo tarp u kai ju d an t jam nuoulnia ploktum a
auktyn, turim e ltjim ; i to ieina, k ad judjim as horizontalia
ploktum a aminas, nes, jeigu greitis bus pastovus, judjim as
negali sum ati arba susilpnti, o tuo labiau inykti.
Eidami iuo teisingu keliu, mes geriau suprantame

judjim o problem. Klasikins mechanikos, kaip j
suformulavo Niutonas, pagrindas yra ryys tarp jgos
ir greiio kitimo, o ne tarp jgos ir paties greiio,
kaip mes manme, pasikliaudami intuicija.
Mes pasinaudojome dviem svokomis, vaidinanio
mis principin vaidmen klasikinje mechanikoje: j
ga ir greiio kitimu. Mokslui toliau besivystant, abi ios
svokos pleiamos ir bendrinamos. Todl jas reikia
inagrinti nuodugniau.
Kas yra jga? Intuityviai mes jauiame, k btent
ymi is terminas. i svoka atsiranda i pastang,
kurias mes dedame stumteldami, mesdami arba trauk
dami, i to raum en pojio, kuris lydi visus tuos
veiksm us. Taiau i svok apibendrinim as toli ieina
u toki paprast pavyzdi rib. Mes galime galvoti
apie jg, net nesivaizduodami arklio, traukianio
veim! Mes kalbam e apie traukos jg tarp Sauls
ir ems, tarp ems ir Mnulio, ir apie tokias jgas,
kurios sukelia potvynius ir atoslgius. Mes kalbame
apie jg, kuria em veikia visus daiktus aplink
mus, nulaikydama juos savo takos sferoje, ir apie

vjo jg, sukeliani jros bangas ir judinani
medi lapus. Kada ir kur tik pastebime greiio ki
tim, tada ir ten tai dedasi dl iorins jgos bendriau
sia prasme. Savo Principuose Niutonas ra:
V eikianti jg a y ra veiksmas, kuriuo siekiam a pakeisti k n o
rim ties arba tolygaus tiesiaeigio judjim o bsen.
Ta jg a pasireikia tik veikim u, ji neilieka kne, k ai v eik s
mas liaujasi, nes knas ilaiko b e t koki n au j bsen, k u ri jis
gyja, vien tik savo inercijos dka. V eikianiosios jgos esti
vairios kilms: tokios y ra smgio, spaudimo, centrins jgos.
Jeigu akmuo krinta i bokto virns, jo ju d ji

mas netolygus: jo greitis didja bekrintant. Mes ive
dame, kad judjim o kryptim i veikia iorin jga, arba,
kitaip sakant, kad em traukia akmen. Imkime kit
pavyzd. Kas dedasi, kai akmen metame staiai v ir
? Greitis m aja tol, kol akmuo pasiekia aukiausi
tak ir pradeda kristi. greiio majim sukelia
ta pati jga, kuri veria greitti krintant kn. Vienu
atveju jga veikia judjim o kryptimi, kitu atveju
prieinga kryptimi. Jga ta pati, bet ji sukelia arba
greiio didjim, arba jo majim tai priklauso
nuo to, ar akmuo krinta, ar jis imestas lekia auktyn.
VEKTORIAI
Visais tais atvejais, kuriuos mes k tik nagrinjo

me, judjim as tiesiaeigis, kitaip sakant, tai judjim as
tiesia linija. Dabar mes turime engti dar ingsn.
Mes perprantam e gamtos dsnius, nagrindami pa
prasiausius atvejus ir praleisdami pirmuosiuose savo
mginimuose visus sudtingesnius dalykus. Tiesi linija
paprastesn u kreiv. Taiau tenkintis vien tiesiaeigio
judjim o nagrinjim u negalima. Mnulio, ems ir
planet judjim as yra kaip tik tie judjimo atvejai,

kuriem s taip puikiai buvo pritaikomi mechanikos
principai, tai vis judjim as kreivais keliais. Perji
mas nuo tiesiaeigio judjim o prie kreivaeigio atnea
nauj sunkum. Mums turi pakakti drsos jiems
veikti, jeigu mes norime suprasti klasikins m echa
nikos principus, mechanikos, davusios mums pirm j
pagrindin idj ir tuo paiu sudariusios pat pradin
tak mokslui vystyti.
Inagrinkime kit idealizuot eksperiment, k u
riam e visikai lygus rutulys rieda lygiu stalu. Mes
inome, kad jeigu rutul stumtelsime, kitaip sakant,
jeigu leisime j paveikti iorinei jgai, tai jo greitis
pasikeis. Tarkime dabar, kad smgio kryptis nesutampa
su judjim o linija, kaip kad buvo pavyzdyje su ve
imliu. Tegul smgio kryptis kitokia, sakysim, stat
m ena tai linijai. Kas itinka rutul? Galima skirti tris
judjim o stadijas: pradin judjim , jgos poveik ir
galin judjim , po to, kai jga liaujasi veikusi. Pagal
inercijos dsn greitis tiek prie jgos poveik, tiek
ir po jo absoliuiai pastovus. Bet yra skirtumas tarp
tolygaus judjim o iki jgos poveikio ir po jo: pasikeit
kryptis. Rutulio pradinio judjim o kryptis ir jgos
veikimo kryptis statm enos viena kitai. Galinis ju d
jim as vyks ne kuria nors viena i t dviej linij,
o kakur tarp j, ariau jgos krypties, jeigu smgis
stiprus, o pradinis greitis maas, ir ariau pradins
judjim o linijos, jeigu stumteljim as menkas, o p ra
dinis greitis didelis. Ms naujoji ivada, pagrsta
inercijos dsniu, tokia: iorins jgos poveikis keiia
n e tiktai judjim o greit, bet ir jo krypt. io fakto
supratim as paruoia mus apibendrinimui, vestam fi
zikoje vektoriaus svoka.
Mes galime ir toliau taikyti ms tiesiogin sam pro

tavim metod. Pradin idja ir vl tas Galiljaus
inercijos dsnis. Mes d ar toli grau neismme tos
vertingos pagrindins idjos pasekmi, sprsdami ju
djimo msl.
Panagrinkime du rutulius, riedanius vairiomis
kryptim is lygiu stalu. Kad bt tiksliau, tarkime, jog
abi tos kryptys statmenos 'viena kitai. Kadangi joki
iorini jg nra, tai rutuliai rieda absoliuiai vieno
dais, vis tais paiais greiiais. Tarkim toliau, kad
skaitins greii reikms yra lygios, atseit, abu ru
tuliai per t pat laiko tarp nueina vienod atstum.
Bet a r galima pasakyti, kad abiej rutuli greitis
vienodas? A tsakyti galima tik arba taip, arb a ne!
Jeigu dviej automobili spidometrai rodo keturias
deimt kilom etr per valand, tai paprastai sakoma,
kad jie vaiuoja vienodu greiiu, vistiek, kokia k ry p
timi jie vaiuoja. Bet mokslas savo reikalam s turi
kurti sav kalb, savo svokas. Mokslins svokos
danai prasideda nuo svok, vartojam paprastoje
kasdieninio gyvenimo kalboje, bet jos vystosi visikai
kitaip. Jos pasikeiia ir netenka dviprasmikumo, su
sijusio su paprasta kalba, jos pasidaro tikslios, todl
jas ir galima vartoti moksliniame mstyme.
Fizikos poiriu kur kas naudingiau pasakyti, jog
dviej rutuli, riedani vairiomis kryptimis, grei
iai yra skirtingi. Nors tai tik susitarimo dalykas,
bet daug patogiau pasakyti, kad keturi automobiliai,
vaiuojantieji i tos paios vietos vairiais keliais,
turi ne t pat greit, net jeigu j spidometr ure
gistruotos skaitins greii reikms visos lygios ke
turiasdeimiai kilom etr per valand. Tas skirtumas
tarp greiio, paimto pagal absoliut dyd, ir greiio,
kuriam e atsivelgiama krypt, pailiustruoja, kaip

fizika, praddam a nuo kasdieniniam e gyvenime v arto
jam os svokos, keiia j tokiu bdu, kuris pasirodo
vaisingas, mokslui toliau besivystant.
Jeigu ilgis imatuotas, tai rezultatas ireikiamas
tam tikru vienet skaiiumi; atkarpos ilgis gali bti
lygus 3 m 7 cm; kurio nors objekto svoris 2 kg 3 g;
imatuotas laiko tarpas lygus tiek ir tiek m inu
i arba sekundi. Kiekvienu tokiu atveju m atavi
mo rezultatas ireikiamas skaiiumi. Taiau vieno tik
skaiiaus nepakanka kai kurioms fizikos svokoms
aprayti. io fakto pripainimas reikia ym laim
jim moksliniame tyrinjim e. Kryptis, kaip ir skaiius,
yra svarbus dalykas, pavyzdiui, greiiui apibdinti.
Toks dydis, kuris tu ri ir skaitin reikm, ir krypt,
vadinamas vektorium i. prastas simbolis jam rodykl.
Greit galima atvaizduoti rodykle, arba, trum piau sa
kant, vektoriumi, kurio ilgis kokioje nors pasirinktoje
vienet skalje reikia skaitin greiio reikm ir
kurio kryptis yra judjim o kryptis.
\
1 pav.
Jeigu keturi automobiliai vaiuoja skaitikai vie

nodu greiiu i vieno tako, tai j greiius galima
atvaizduoti keturiais vienodo ilgio vektoriais, kaip
m atyti i 1 paveiksllio. Pasirinktojoje skalje centi
m etras atstoja eiolika kilom etr per valand. itaip
bet koks greitis gali bti paymtas
vektoriumi, ir, atvirkiai, jeigu i
noma skal, tai i tokios vektori
diagramos galima surasti greit.
Jeigu du automobiliai vaiuoja 2 pav.
keliu vienas pro kit ir j spidometrai rodo po ketu
riasdeimt kilom etr per valand, tai mes apibdiname
j greiius dviem skirtingais vektoriais, kuri smaiga
liai rodo i prieingas puses (2 pav.). Lygiai taip pat
ir rodykls, rodanios krypt miest ir i miesto
N iujorko metro, turi bti nusmailintos prieingomis
kryptimis. Taiau visi traukiniai, kurie eina miest su
skaitikai lygiu greiiu, turi vienod greit ir k rypties
3 pav.
atvilgiu, ir t greit galima atvaizduoti tuo paiu vek

toriumi. Taiau vektorius nieko nesako, koki stot
traukinys pravaiuoja arba kuriais i daugelio lygiagre
i bgi jis eina. Kitaip sakant, pagal pasirinktj s
lyg visi tokie vektoriai, kokie nupieti emiau (3 pav.),
gali bti laikomi lygiais: jie guli arba iilgai tos paios
linijos, arba iilgai jai lygiagrei linij ir turi ta
paia kryptim i nusmailintas rodykles. Gretimas toles
nysis paveiksllis rodo skirtingus vektorius, nes jie
skiriasi arba ilgio, arba krypties atvilgiu, arba ir v ie

nu, ir kitu drauge. Tuos paius keturis vektorius ga
lima nupieti kitaip, taip, kad visi jie eit i vieno
tako (5 pav.). Kadangi ia pradios takas nesvarbu,
tai tie vektoriai gali vaizduoti
greiius keturi automobili, v a
iuojani i vienos vietos, arba
greiius toki keturi automobi
li, kurie keliauja nurodytais grei
iais ir nurodytomis kryptimis
vairiose alies vietose.
it vektorin vaizdavim ga-
lima pritaikyti anksiau svarsty
tiesiems tiesiaeigio judjim o fak
tams aprayti. Mes kalbjome
apie veiml, riedant tolygiai
tiesija ir gaunant judjimo kryptimi postm, kuris
padidina jo greit. Grafikai tai galima atvaizduoti
dviem vektoriais: trum pu, yminiu greit iki postmio,

ir ilgu, turiniu t pai krypt ir yminiu greit po
postmio (6 pav.). Punktyrinio vektoriaus reikm
aiki. Jis vaizduoja postmio sukelt greiio pakitim.
- 3 ....................... >
--------- i ------- >
6 pav.
Tuo atveju, kai jga nukreipta prie judjim ir ju

djimas sultja, diagrama atrodo kitaip. Punktyrinis
vektorius vl atitinka greiio pakitim, bet iuo atveju
jo kryptis kitokia. Aiku, kad ne tiktai patys greiiai,
bet ir j pakitimai taip pat vektoriai. Bet kiekvienas
greiio pakitimas yra sukeltas iorins jgos; vadinasi,
ir jga taip pat turi bti atvaizduota vektoriumi. N o
rint apibdinti jg, negana nustatyti, kokiomis pastan
gomis mes stumiame veiml; mes taip pat turim e
pasakyti, kokia kryptim i mes stumiame. Jga, kaip
ir greitis bei jo pakitimas, turi bti atvaizduota v ek
toriumi, o ne tiktai vienu skaiiumi. Todl iorin j
ga tai taip pat vektorius, kuris turi turti t pai
------- _ ? X -------------------
7 pav.
krypt, kaip ir greiio pakitimas. Abiejuose paveiks

lliuose punktyriniai vektoriai rodo tiek jgos krypt,
tiek ir greiio pakitim.
Skeptikas ia gali prikiti, kad jis nemato jokios
naudos i vektori vedimo. Visa, kas ia padaryta,
tai anksiau pripaint fakt ivertimas neprast
ir paini kalb. ioje stadijoje i tikrj bt sunku

tikinti skeptik, kad jis neties sako. I tikrj, tuo
tarpu jo teisyb. Bet mes pamatysime, kad kaip tik
i keista kalba leidia padaryti svarbius apibendrini
mus, kuriuose vektoriai yra reikmingas daiktas.
JUDJIM O MSL
Tol, kol mes teturim e reikal su tiesiaeigiu jud

jimu, mums toli iki gamtoje pastebim judesi supra
timo. Mes turime inagrinti kreivaeigius judesius.
Sekantis ms ingsnis nusakyti dsnius, kurie val
do tokius judesius. Tai nelengvas udavinys. Tiesia
eigio judjim o atveju greiio, greiio kitimo ir jgos
svokos pasirodo besanios nepaprastai naudingos.
Bet taip be niekur nieko mes nematome, kaip juos
galima pritaikyti kreivaeigiam judjimui. I tikrj,
galim a sivaizduoti, kad senosios svokos pasirodys
nebetinkam os aprayti judjim ui bendruoju atveju
ir kad reikia kurti naujas svokas. A r mums reikia
eiti senaisiais keliais, ar iekoti nauj?
Svok apibendrinimas ta i procesas, kuris moks
le danai taikomas. Apibendrinimo metodas apibrtas
nevienareikm ikai, nes paprastai yra daug bd jam
realizuoti. Taiau bet kokio apibendrinimo atveju
turi bti grietai ilaikyta viena slyga: bet kuri api
bendrintoji svoka turi grti pradin svok, kai
tik ipildytos pirmykts slygos.
Geriausiai tai galima paaikinti pavyzdiu, su ku
riuo mes turime reikal dabar. Mes galime pabandyti
apibendrinti ankstesnisias greiio, greiio kitimo ir
jgos svokas kreivaeigio judjim o atvejui. Kalbdami
apie kreiv, mes apimame tja svok ir ties. Ties
yra atskiras trivialus kreivs pavyzdys. Todl, jeigu
greitis, greiio kitimas ir jga vesti judjim ui kreive,

tai jie tuo paiu autom atikai vedami ir judjimui,
vykstaniam tiese. Bet tas rezultatas neturi prietarauti
anksiau gautiems duomenims. Jeigu kreiv virsta
tiese, tai visos apibendrintosios svokos turi virsti
paprastomis svokomis, apraaniomis tiesiaeig jud
jim. Taiau ito susiaurinimo nepakanka, norint vie
nareikm ikai apibrti apibendrinim . Jis palieka
daug galimybi. Mokslo istorija rodo, kad paprasiausi
apibendrinim ai kartais ieina nusisek, o kartais ne.
I pradi mes turim e splioti. Ms nagrinjam u
atveju nesunku surasti teising apibendrinimo metod.
Naujos apibendrintos svokos pasirodo besanios la
bai vykusios ir padeda mums suprasti tiek mesto
akmens judjim , tiek ir planet judjim.
K gi reikia odiai greitis, greiio kitim as
ir jga bendruoju kreivaeigio judjim o atveju?
Pradkime nuo greiio. Tegul iilgai kreivs i kairs
8 pav.
dein slenka labai maas knas. Toksai maas k

nas danai vadinamas dalele. Takas ant kreivs ms
paveiksllyje rodo dalels padt tam tikru laiko
momentu. Koks yra greitis, atitinkantis t laiko mo
ment ir t padt? Ir vl pagrindin Galiljaus idja
uveda mus ant to kelio, kuriuo vestas greitis. Mes
turim e dar kart pasinaudoti savo vaizduote ir si
vaizduoti idealizuot eksperim ent. Dalel slenka
iilgai kreivs i kairs j dein, veikiama iorini
4 A. E i n t e i n a s i r L. I n f e l d a s
jg. sivaizduokime, kad kalbam uoju laiko momentu

tame take, kuris paymtas paveiksllyje, visos tos
jgos staiga liaujasi veikusios. Tada pagal inercijos
dsn judjim as turi bti tolygus ir tiesiaeigis. Prak
tikai mes, inoma, niekuom et negalime atpalaiduoti
kno nuo vis iorini tak. Mes tegalime tik pri
leisti: kas turi atsitikti, jeigu... ir sprsti apie ms
prielaidos tinkam um i t ivad, kurias galima i
jos padaryti, ir patikrinimo, ar tos ivados atitinka
eksperiment.
Kitame paveiksllyje vektorius rodo spjam j
tiesiaeigio judjim o krypt, jeigu visos iorins jgos
inyko. Tai vadinam oji tangentin, arba lieiamosios,

kryptis. Jeigu judani dalel irsime pro m ikros
kop, tai tegalsime pam atyti labai nedidel jos kelio
dal, kuri sudarys nedidel, vos truputl ikreipt
atkarpl. Lieiamosios linija yra jos tsa. Tokiu bdu
nupietas vektorius vaizduoja greit kalbam uoju mo
mentu. Greiio vektorius guli ant lieiamosios linijos,
Jo ilgis vaizduoja skaitin greiio dyd, arba t greit,
k ur parodo, pavyzdiui, automobilio spidometras.
Ms idealizuotojo eksperimento, kuriam e panai
kintos jgos, kad galima bt surasti greiio vektori,
negalima laikyti per daug rim tu dalyku. Jis tik padeda
mums suprasti, k mes turime vadinti greiio vekto
riumi kreivaeigio judjim o atveju, ir leidia mums
surasti j kalbam ajam momentui kalbam ajam e take.
10 paveiksllyje parodyti greiio vektoriai trims

vairioms dalels, judanios iilgai kreivs, pad
tims. Tuo atveju, dalelei judant, keiiasi ne tiktai
kryptis, bet ir greiio dydis, kaip kad m atyti i vekto

ri ilgio.
A r patenkina i naujoji greiio svoka reikalavim,
suformuluot visiems apibendrinimams? Kitaip sakant,
a r ji pavirsta pirm esnija greiio svoka, jeigu kreiv
virsta tiese? Aiku, taip. Tiess lieiamoji yra pati
ties. Greiio vektorius guli judjim o linijoje, taip
pat kaip kad buvo vaiuojanio veimlio arba rie
danio rutulio atveju.
Sekantis ingsnis tai iilgai kreivs judanios
dalels greiio pakitimo vedimas. Tai galima padaryti
vairiais bdais, i k uri mes pasirinksime paprasiau
si ir patogiausi. Paskutinysis paveiksllis vaizdavo
kelet greiio vektori, rodani judjim iilgai k rei
vs vairiuose takuose. Pirmuosius du i j vl gali
ma nupieti taip, kad jie eit i bendro pradinio tako
(11 pav.), o su vektoriais, kaip jau matme, taip daryti
J 1 pav.
galima. Punktyrin vektori mes vadiname greiio

pakitimu. Jo pradinis takas yra pirm ojo vektoriaus
galas, o galinis takas antrojo vektoriaus galas.
Tuo ir apibrtas greiio pakitimas. Toks apibrimas
i pirmo vilgsnio gali pasirodyti dirbtinis ir beprasmis.
Jis pasidaro kur kas aikesnis atskiru atveju, kuriuo
vektoriai 1 ir 2 turi vienod krypt (12 pav.). inoma,
tai reikia perjim prie tiesiaeigio judjimo. Jeigu
----------- L ^ ------------- - - - >
-
12 pav.
abu vektoriai turi t pat pradin tak, tai punktyrinis

vektorius vl jungia galinius j takus. 12 paveiksllis
sutampa su 6 paveikslliu 49 puslapyje, o ankstesnioji
svoka pasirodo besanti atskiras naujosios svokos
atvejis. Reikia pasakyti, kad mes turjom e paveiksl
lyje tas dvi linijas iskirti, nes kitaip jos bt su ta
pusios ir nebeirimos.
Dabar mes turim e engti paskutin ingsn ap i
bendrinimo procese. Tai bus svarbiausias spjimas i
vis, kuriuos mes iki iol padarme. Ryis tarp jgos
ir greiio kitimo turi bti nustatytas taip, kad mes
galtume suformuluoti pagrindin idj, leidiani
mums suprasti bendrj judjim o problem.
Pagrindin idja paaikinti judjim ui iilgai tiess
buvo labai paprasta: iorin jga sukelia greiio pa
kitim; jgos vektorius turi t pai krypt, kaip ir
greiio pakitimas. Bet k dabar reikia laikyti pagrin
dine idja kreivaeigiam judjimui? Visikai t pat!
Vienintelis skirtum as yra tai, kad greiio kitimas turi
dabar bendresn reikm negu anksiau. vilgterjus
punktyrinius vektorius dviejuose pastaruosiuose pa-
veik slliuose, tai i karto visikai paaikja. Jeigu

greitis inomas visiems kreivs takams, tai jgos
krypt bet kuriam e take galima i karto surasti. Rei
kia tik nubrti greiio vektorius dviem momentams,
atskirtiems labai trum pais laiko tarpais, vadinasi, ati
tinkantiems tokias padtis, kurios yra labai artimos
viena kitai. Vektorius, ivestas i pirm ojo vektoriaus
galo antrojo gal, rodo veikianios jgos krypt. Bet
svarbu, kad abu greiio vektoriai turi bti atskirti
tik labai trumpu laiko intervalu. Tikslus toki o
di, kaip labai artimas, labai trumpas, nagrin
jimas toli grau ne toks jau paprastas. Kaip tik toks
nagrinjim as prived N iuton ir Leibnic prie diferen
cialinio skaiiavimo atradimo.
Kelias, kuris prived Galilj prie pagrindins id
jos apibendrinimo, ilgas ir vingiuotas. Mes negalime
ia parodyti, kokios gausios ir vaisingos buvo to
apibendrinimo pasekms. Taikant j, galima paprastai
ir patogiai iaikinti daugel fakt, kurie iki tol buvo
nesuderinti ir nesuprantami.
13 p a v .
I visos judesi vairovs mes paimsime tik papras

iausi ir pritaikysim e jam paaikinti k tik suformu
luotus dsnius.
Kulka, ilkusi i autuvo, akmuo, mestas kampu
horizont, vandens iurkl, tryktanti i vamzdio,
visi jie lekia gerai inoma to paties tipo trajektorija

parabole. sivaizduokime, kad prie akmens prijungtas
spidometras ir kad, vadinasi, akmens greiio vektori
galima suinoti bet kuriam momentui. Rezultatas a t
vaizduotas 13 paveiksllyje. Akmen veikianios jgos
2
14 pav.
kryptis visikai tokia pat kaip ir greiio kitimo kryptis;

mes jau matme, kaip tai galima suinoti. Sekantis
paveiksllis parodo, kad jga vertikali ir nukreipta
emyn. Visikai t pat mes matome, nagrindami
mesto i bokto virns akmens judes. Keliai, taip

pat ir greiiai, visikai skirtingi, bet greii kitimai
turi vienod krypt ems centr.
Akmuo, ritas virvuts gal ir sukamas horizon

talioje ploktumoje, lekia apskritimu. Visi vektoriai,
vaizduojantieji t judes, yra vienodo ilgio, jeigu
greiio dydis pastovus (15 pav.). Vis dlto greiio
vektorius nuolat keiiasi, nes trajektorija nra tiesi
linija. Tiktai tolygiame tiesiaeigiame judesyje neda
lyvauja jokios jgos. O ia jga yra, ir greitis keiia
si, tik ne didumo, o krypties atvilgiu. Jga, sukelianti
t kitim, veikia tarp akm ens ir rankos, laikanios
virvut. I karto kyla kitas klau
simas: kokia kryptim i veikia jga? ,
Ir vl vektori diagrama atsako. ^
16 paveiksllyje parodyti greiio
vektoriai dviem labai artimiems
takams ir surastas pagreitis. M ato
me, kad tas pastarasis vektorius
turi bti nukreiptas iilgai v irv u
ts apskritimo centr ir visada
statmenas greiio vektoriui, arba lieiamajai. Kitaip
sakant, ranka per virvut veikia akmen tam tikra jga.
Visikai panaus, bet svarbesnis pavyzdys M nu
lio sukimasis aplink em. Mnulio sukimsi galima
laikyti madaug tolygiu apskritim iniu judesiu. Mnul
veikianti jga nukreipta em; tai galima ivesti tuo
paiu pagrindu, kokiu pereitam e pavyzdyje ivesta,
kad jga buvo nukreipta rank. Jokios virvuts,
siejanios M nul su eme, nra, -bet mes galime
sivaizduoti linij tarp abiej t kn centr; jga
guli toje linijoje ir nukreipta ems centr, kaip ir
jga, veikianti akmen, imest or arb a krintant
i bokto.
Vis, k mes sakme apie judjim , galima su
traukti vien teigin. Jga ir greiio kitim as yra
vektoriai, turintieji t pai krypt. Tai nepaprastai

svarbi pagrindin idja, bet jos nepakanka visiems
pastebimiems judesiams visikai iaikinti. Perjimas
nuo aristotelikojo mstymo bdo prie galiljikojo
padjo svarbiausi kertin akmen mokslo pamatams.
Kai ledai tuo bdu buvo pralauti, tolesns raidos
linija buvo aiki. Mums ia rpi pirm ykt vystymosi
stadija, pradins pagrindins idjos nagrinjimas, pa
rodymas, kaip gimsta naujos fizikos svokos iaurioje
kovoje su senosiomis idjomis. Mes palietme tik
novatorikus mokslo darbus, kuriais buvo surasti
nauji ir netikti raidos keliai; mes palietme tik tai,
kas progresyvu m okslinje mintyje, kurianioje am
inai kintant pasaulio paveiksl. Pradiniai ir pagrindi
niai ingsniai visuomet esti revoliucinio pobdio.
M okslin vaizduot pastebi, kad senosios svokos
per daug siauros, ir pakeiia jas naujomis. Vystymasis,
eins kokia nors priim ta linija, y ra daugiau evoliucinio
pobdio, kol prieinamas sekantis poskio punktas,
kai reikia ukariauti nauj tyrinjim o lauk. Bet nor
dami suprasti, kokiais sumetimais ir dl koki sunku
m keiiamos pagrindins svokos, mes turime inoti
ne tiktai pradines pagrindines idjas, bet ir ivadas,
kurias galima i j padaryti.
Vienas bdingiausi i laik fizikos bruo yra
tai, kad ivados, padarytos i pradini idj, yra ne
tiktai kokybinio, bet ir kiekybinio pobdio. Vl pa
nagrinkim e akmen, krintant i bokto. Mes matme,
kad jo greitis didja bekrintant, bet mes nortume
inoti kur kas daugiau. Btent, koks tas kitimas?
Kokia akmens padtis ir koks jo greitis bet kuriuo
mom entu po to, kai jis pradjo kristi? Mums nortsi
ipranaauti vykius ir eksperim entais patikrinti, ar
stebjim as patvirtina tuos pranaavimus, o tuo paiu

ir pradinius teiginius.
Nordami padaryti kiekybines ivadas, mes turime
pasinaudoti matematikos kalba. Daniausiai paios
pagrindins mokslo idjos i esms yra paprastos, ir
paprastai jas galima ireikti kiekvienam suprantam a
kalba. Bet, norint aprpti visas pasekmes, iplaukian
ias i vienos ar kitos bendrosios idjos, reikia inoti
labai itobuljusi tyrinjim o technik. Ir jeigu mes
norime padaryti ivadas, kurias galima palyginti su
eksperimento duomenimis, mums reikalinga matema
tika, kaip tyrinjim o rankis. Kadangi mes kalbame
tik apie paias pagrindines fizikos idjas, tai galime
vengti matematikos, kalbos. ioje knygoje mes tai
darome nuosekliai, todl mes turime kartais vien pa
siremti be rodym kai kuriais duomenimis, reikalin
gais suprasti pagrindinms idjoms, ikylanioms
mokslui toliau besivystant. U t atsisakym nuo m ate
matikos kalbos mokame tikslumo stoka ir tuo, kad
kartkartm is esame priversti remtis duomenimis, n e
pasak, kaip jie buvo pasiekti.
Labai svarbus judjim o pavyzdys ems suki
masis aplink Saul. inome, kad jos kelias y ra udara
kreiv, vadinam a elipse. Greiio kitimo vektorin
diagram a rodo, kad em veikianti jga nukreipta
Saul. Bet po visa to, k ia sakme, tai skurdi
informacija. Mes nortum e mokti ipranaauti ems
ir kit planet padt bet kuriam laiko momentui.
Mums nortsi ipranaauti artimiausi Sauls ute
mim ir daugel kit astronom ini vyki. Visa tai
galima padaryti, bet ne remiantis viena tik pagrindine
aukiau minta idja, nes reikia inoti ne tik jgos
krypt, bet ir jos absoliuij reikm, jos dyd. U
valg ios aplinkybs spjim mes turime bti d

kingi Niutonui. Pagal jo visuotins traukos dsn,
traukos jga, veikianti tarp dviej kn, tiesioginiu
bdu priklauso nuo tarpusavio atstumo: ji maja,
17 pav.
kai didja tas atstumas. Kai atstum as padvigubja,

ji sumaja 2X 2 = 4 kartus, kai atstumas padidja
tris kartus, ji sumaja 3X 3 = 9 kartus.
Taigi matome, kad visuotins traukos jgos atveju
mums pasisek paprastu bdu ireikti jgos priklau
somyb nuo atstum o tarp judani kn. Panaiai
mes darom e visais kitais atvejais, kai veikia kit
ri jgos, pavyzdiui, elektrins, magnetins ir ki
tokios. Mes stengiams duoti jgai paprast iraik.
Toks jos ireikimas pasiteisina tik tuo atveju, kai
i jo galima padaryti ivad, kurias patvirtina eksperi
mentas.
Taiau vienos tik visuotins traukos jgos inojimo
nepakanka planet judjim ui aprayti. Mes matme,
kad vektoriai, vaizduojantieji jg ir greiio kitim
bet kokiam trum pam laiko tarpui, turi t pai krypt,
bet mes turime paskui Niuton engti dar vien
ingsn ir prileisti, kad j ilgi tarpusavio santykis

y ra paprastas. Jeigu paimsime visas kitas slygas
vienodas, kitaip sakant, jei to paties kno judjim
ir greiio kitim tirsime, praleisdami vienodus laiko
tarpus, tai, pasak Niutono, greiio kitimas bus pro
porcingas jgai.
Vadinasi, kiekybinms ivadoms apie planet ju
djim padaryti reikalingos dar dvi prielaidos. V ie
n a bendro pobdio, nustatanti ry tarp jgos ir
greiio kitimo. Kita speciali: ji nustato tiksli
nagrinjam osios jgos atskiros ries priklausomyb
nuo atstumo tarp kn. Pirmoji tai Niutono visuo
tinis judjim o dsnis, a n tro ji jo visuotins traukos
dsnis. Abi drauge jos nusako planet judjim . Tai
galima iaikinti itokiu, iek tiek nevykusiai skam
baniu samprotavimu. Tarkime, kad tam tikru mo
m entu tiek planetos padt, tiek ir jos greit galima
nustatyti ir kad jga mums inoma. Tokiu atv eju pa
gal Niutono dsn mes suinosime greiio pakitim
per labai trum p laiko tarp. inodami pradin greit
ir jo kitim, mes galime surasti planetos greit ir jos
padt m intojo laiko tarpo gale. Kartodami t p ro
ces, mes galime apeiti vis judjim o keli, nebesi
griebdami daugiau pradini duomen. Tai, i principo,
y ra tas bdas, kuriuo m echanika i anksto nusako ju
danio kno busimj keli, bet ia pritaikomas
metodas vargu ar praktikas. Praktikai tokia nuosekli
procedra bt tiek pat nuobodi, kiek ir netiksli.
Laim, kad ji nebtina: m atem atika duoda mums
trum pesn keli ir leidia tiksliau aprayti judes,
iliejant kur kas maiau raalo, negu mes suvartojam e
tik vienam sakiniui parayti. Pasiektas tokiu bdu
ivadas galima rodyti arba sugriauti stebjimu.
Tokios pat ries, kaip ir inagrintajam e ems

judjim o pavyzdyje, iorin jg galima pastebti
ore krintanio akmens judesyje ir Mnulio sukimesi
savo orbita; tai ems traukos jga, veikianti ma
terialius knus. Niutonas nustat, kad krintani
akm en judjimas, Mnulio ir planet judjim as
tai tik labai specials pasireikimai universalios trau
kos jgos, veikianios tarp bet koki dviej kn.
Paprastais atvejais judes galima aprayti ir i anksto
nusakyti, pasinaudojant matematika. Atskirais, nepa
prastai sudtingais atvejais, kai nagrinjam a daugelio
kn sveika, m atematinis apraymas ne toks papras
tas, bet pagrindiniai principai tie patys.
Mes matome, kad ivados, kurias mes prijome,
sekdami savo pradine pagrindine idja, atitinka mesto
akm ens judjim , Mnulio, ems ir planet judjim .
Tokia i tikrj visa ms teigini sistema, kuri
turi bti rodyta arba sugriauta eksperimentu. N vie
no i t teigini negalim a iskirti ir nepriklausom ai
bandyti. Nustatyta, kad aplink Saul skriejani pla
net atvilgiu mechanikos sistema veikia kuo pui
kiausiai. Ir vis dlto mes lengvai galime sivaizduoti,
kad kita mechanikos sistema, pagrsta kitomis prie
laidomis, gali pasirodyti besanti tokia pat gera.
Fizikos svokos yra laisvi mogaus proto kriniai
ir nevienareikm ikai nulemti iorinio pasaulio, kaip
kad kartais gali pasirodyti. Besistengdami suprasti re
alyb, mes i dalies panas mog, kuris nori supras
ti udaryto laikrodio mechanizm. Jis mato ciferblat
ir judanias rodykles, net girdi tiksjim, bet jis ne
turi priemoni atidaryti laikrodio korpusui. Jeigu
jis nuovokus, jis gali nusibraiyti kok mechanizmo
vaizd, kuris atitikt visk, k jis mato, bet jis niekada
negals bti visikai tikras, kad jo susidarytasis vaiz

das vienintelis, kuris galt paaikinti tai, k jis
pastebi. Jis niekuom et negals palyginti savojo vaizdo
su realiuoju mechanizmu, ir jis negali net sivaizduoti
tokio palyginimo galimybs arba prasms. Bet jis,
inoma, tikras, kad, bedidjant jo inioms, jo realybs
vaizdas darysis vis paprastesnis ir paprastesnis ir
paaikins vis daugiau ir daugiau jo jutim ini suvoki
m. Jis gali taip pat tikti, kad y ra ideali inojimo
riba ir kad mogaus protas artja prie tos ribos. T
ideali rib jis gali pavadinti objektyvija tiesa.
DAR VIENA PAGRINDIN IDJA
Kas pirm kart m okosi mechanikos, tam susidaro

spdis, kad toje mokslo akoje viskas paprasta,
pagrsta ir galioja visiems laikams. V argu a r kas
nors tar, jog egzistuoja n au ja svarbi pagrindin
idja, kurios niekas nepastebjo itisus tris imtus
met. Toji u akiraio pasilikusi idja susijusi su
viena i pam atini mechanikos svok su mass
svoka. ,
Grkime vl prie paprasto idealizuoto eksperim en
to, btent prie veimlio ant visikai lygaus kelio.
Jeig u veimlis i pradi stovi, o paskui gauna
niuks, tai jis rieds tiesia linija ir vienodai tam tikru
greiiu. Tarkime, kad jgos poveik parimusiam vei
mliui galima kartoti kiek patinka, vadinasi, niuksuo-
jantis mechanizmas veikia kiekvien kart vienodai
ir sukelia vienod jg, veikiani t pat veiml.
Taiau, kiek bebt kartojam as tas eksperimentas,
galutinis veimlio greitis bus visuomet tas pats. Bet
kas atsitiks, jei eksperim entas pakeiiamas, jeigu
anksiau veimlis buvo tuias, o dabar jis prikrautas?
Prikrautas veimlis turs maesn galutin greit

negu tuias. Ivada tokia: jeigu ta pati jga veikia
du skirtingus knus, k urie abu i pradi stovi, tai
j galutiniai greiiai bus nevienodi. Mes sakome, kad
galutinis greitis priklauso nuo kno mass, kad jis
maesnis, jei kno mas didesn.
Todl mes inome, bent jau teorikai, kaip nusta
tyti kno mas arba, tiksliau sakant, kaip suinoti,
kiek kart viena mas didesn u kit. Tegul vienodos
jgos veikia dvi parimusias mases. Surad, kad p ir
mosios mass greitis tris kartus didesnis u antrosios:
greit, mes ivedame, jog pirm oji mas tris k artu s
maesn u antrj. inoma, tai nelabai patogus bdas
dviej masi santykiui nustatyti. Vis dlto mes leng
vai galime sivaizduoti, kad tai galima padaryti a rb a
m intuoju bdu, arba panaiu bdu, pagrstu inercijos
dsnio pritaikymu.
O kaipgi mes i tikrj nustatome mas praktiko
je? inoma, ne tokiu bdu, koks k tik ia apraytas.
Kiekvienas ino, kaip tai atisakyti. Mes suinome
j, pasverdam i ant svarstykli.
A psvarstykim e nuodugniau tuos du skirtingus b
dus masei nustatyti.
Pirmasis eksperim entas neturi nieko bendro su
svoriu, traukim u prie ems. Veimlis, gavs stum te
ljim, vaiuoja absoliuiai lygia horizontalia p lo k
tuma. Svorio jga, priverianti veiml pasilikti ant
ploktumos, nesikeiia ir neturi jokios reikms mass
nustatyme. is mass nustatymas skiriasi nuo svrimo.
Mes niekada nieko negaltum e pasverti svarstyklmis,
jeigu em netraukt kn, jeigu nebt svorio. A bu
tie mass nustatymo bdai skiriasi tuo, kad pirmasis.
niekaip nesusijs su svorio jgos buvimu, tuo tarpu

antrasis remiasi tiktai juo.
Klausiame: jeigu mes nustatysime dviej masi
santyk abiem tais bdais, kurie aukiau aprayti,
tai ar gausime vienod rezultat? Atsakymas, kur
dav eksperimentas, visikai aikus. Rezultatai visikai
vienodi! ios ivados negalima buvo i anksto nuspti:
ji remiasi stebjimu, o ne samprotavimu. Kad bt
paprasiau, pirm uoju bdu surast mas pavadinkime
inertine mase, o antruoju bdu surastj gravitacine
mase. Ms pasaulyje jos lygios, bet mes lengvai
galtume sivaizduoti tok atvej, kuriuo anaiptol tos
lygybs nebt. Tuojau pat kyla kitas klausimas:
ar ta abiej masi lygyb visikai atsitiktin, ar ji
turi gilesn prasm? Klasikins fizikos poiriu
atsakym as toks: abiej masi lygyb atsitiktin, ir
nra jokios prasms manyti, jog tas faktas turi didel
reikm,. i laik fizikos atsakymas visikai priein
gas: abiej masi lygyb turi pagrindin reikm ir
sudaro nauj, labai svarbi pagrindin idj, vedani
gilesn pasaulio supratim. I tikrj, tai buvo viena
i svarbiausi idj, i kuri isivyst vadinamoji
visuotin reliatyvum o teorija.
Mums atrodo, kad apysaka apie tam tikras paslap
tis maiau verta, jeigu ji paslaptingus vykius aprai
nja kaip atsitiktinius dalykus. inoma, mus labiau
patenkint tokia apysaka, kuri sekt protingu pavyz
diu. Lygiai taip pat ir teorija, kuri iaikina, kodl
gravitacin mas ir inertin mas yra lygios, geresn
u teorij, laikani j lygyb tam tikru atsitiktinumu,
suprantama, jeigu abi tos teorijos vienodai atitinka
pastebtus faktus.
Kadangi inertins mass ir gravitacins mass ly

gyb sudar pam at reliatyvum o teorijai suformuluoti,
mes ia smulkiau pakalbsime apie jos patikrinim. Ko
kie eksperim entai tikinamai rodo, kad abi mass vieno
dos? tai atsak senas Galiljaus eksperimentas, k u
riame jis m et vairios mass knus i bokto. Jis
pastebjo, kad laikas, kurio reikjo knams nukristi,
visada buvo vienodas, kitaip sakant, krintanio kno
judesys nepriklauso nuo mass. Norint susieti t
paprast, bet labai svarb eksperimento rezultat su
abiej masi lygybe, reikalingi sudtingesni sampro
tavimai.
Pasiduodamas iorins jgos poveikiui, parims
knas ima judti ir pasiekia tam tikr greit. Jis pa
siduoda jgos poveikiui lengviau arba ne taip lengvai,
irint kokia jo inertin mas, stipriau prieinasi ju
desio pakitimui tada, kai jo mas didel, negu tuomet,
kai ji maa. Nepretenduodam i tikslum, mes galime
pasakyti: tas jautrum as, kuriuo knas atsiliepia i
orins jgos poveik, priklauso nuo jo inertins mass.
Jeigu em traukt visus knus vienoda jga, tai
didiausioji mas krisdam a turt judti liau negu
bet kuri kita. O i tikrj visi knai krinta vienodai.
Tai reikia, kad jga, kuria em traukia save
vairias mases, skirtinga. Pavyzdiui, em, traukdama
akm en tam tikra jga, nieko neino apie jo inertin
mas. aukiamoji ems jga priklauso nuo gra
vitacins mass. Atsakomasis akmens judesys p ri
klauso nuo inertins mass. Kadangi atsakomasis
judesys visada vienodas visi knai krinta i to pa
ties aukio vienodai, tai ieina, kad gravitacin ma
s ir inertin mas lygios.
T pai ivad fizikas formuluoja pedantikiau:

krintanio kno pagreitis didja proporcingai jo svo
rio masei, o m aja proporcingai jo inertinei masei.
Kadangi visi krintantieji knai turi t pat pastov
pagreit, tai abi mass turi bti lygios.
Ms apysakoje apie didisias gamtos paslap
tis nra problem, kurios bt visikai isprstos ir
nusistovjusios visiems laikams. Prajus trims im
tams met, mes vl turjom e grti prie pirm ykts
judjim o problemos, pataisyti tyrinjim o procedr, su
rasti pagrindin idj, kuri anksiau nebuvo surasta,
ir tuo paiu sukurti nauj aplinkinio pasaulio pa
veiksl.
AR ILUMA SUBSTANCIJA?
ia mes pradedam e tirti nauj pagrindin idj,

ikilusi ilumos reikini srityje. Taiau mokslo ne
galima suskirstyti atskirus nesusijusius skyrius. I
tikrj, mes netrukus pamatysime, kad ia vestos
naujosios svokos glaudiai susipina su jau inomomis
svokomis ir su tomis svokomis, kurias mes dar
sutiksim. M ini eiga, ivystyta vienoje mokslo a
koje, danai gali bti pritaikyta aprayti i pairos
visikai skirtingiem s reikiniams. Tame procese pir
mykts svokos danai keiiamos, norint geriau
suprasti tiek tuos reikinius, i kuri jos yra kilusios,
tiek ir tuos, kuriem s jos naujai taikomos.
Paios pagrindins svokos ilumini reikini
aprayme, tai temperatra ir iluma. Mokslo istori
joje prireik nepaprastai daug laiko tam, kad abi
tos svokos bt iskirtos, bet kai tik tai buvo pada
ryta, mokslas m spariai engti priek. Nors dabar
5 A . E in te in a s ir L. I n f e l d a s
tas svokas ino kiekvienas, mes inagrinsime jas

nuodugniau, pabrdami j skirtingum.
M s lytjimo pojtis visikai aikiai mums pran e
a, kad vienas knas iltas, o kitas altas. Bet tai
grynai kokybikas kriterijus, nepakankam as kiekybi
kam apraymui, o kartais net dviprasmikas. Tai
patvirtina gerai inomas eksperimentas: tegul mes tu
rime tris indus, kuriuose yra palyginti alto, ilto ir
karto vandens. Jeigu mes kiime vien rank alt,
o kit kart vanden, tai pajusime, kad pirm a
sis vanduo altas, o antrasis kartas. Jeigu paskui
merksime abi rankas t pat ilt vanden, tai gau
sime du prietaraujanius pojius. Tais paiais sume
timais iaurs ir pusiaujo krat gyventojai, susitik
N iujorke pavasario dien, bt skirtingos nuomons
dl to, koks oras buvo j susitikimo metu: iltas ar
altas. Mes visus tuos klausimus isprendiame, pasi
naudodam i termometru, taisu, kur gana prim ityviai
suprojektavo Galiljus. Ir vl tas pats pastamas
vardas! Termometro pritaikym as pagrstas tam tikro
mis aikiomis fizikos prielaidomis. Mes priminsime
jas, pacituodami kelet eilui i paskaitos, skaitytos
madaug prie imt penkiasdeimt m et Bleko, kuris
prisidjo prie to didio reikalo iaikinti sunkumus,
susijusius su abiem tomis svokomis: ilumos svoka
ir tem peratros svoka.
To taiso pritaikym o dka m es suinojom e, kad jeig u paim si

m e tkstant arba daugiau vairi mediagos ri, toki, kaip
m etalai, akmenys, druskos, medis, plunksnos, vilna, vanduo ir
didiul daugyb k it skysi, ir dar jeig u jie i pradi bus
skirtingos ilumos, padsim e jas drauge t p at kam bar be
ugnies ir be sauls viesos, tai ilum a persiduos i to kno, kuris
iltesnis, tam, kuris altesnis, gal bt, p e r k elet valand arba
n e t per dien, o to laiko tarp o pabaigoje term om etras, paeiliui

pridtas prie vis kn, parodys tiksliai t pat ilimo laipsn .
Kursyvu iskirtas odis iluma pagal dabartin ter

minologij turi bti pakeistas odiu temperatra.
Gydytojas, irdamas termometr, kuriuo jis
k tik m atavo serganio mogaus tem peratr, gali
sam protauti madaug taip: Termometras rodo savo
paties tem peratr savo gyvsidabrio stulpelio ilgiu.
Mes spjame, kad gyvsidabrio stulpelio ilgis didja
proporcingai didjaniai tem peratrai. Bet term om et
ras buvo kelet minui prisiliets prie mano paciento,
tad ir pacientas, ir term ometras turi t pai tem pe
ratr. Todl a ivedu, kad mano paciento tem pera
tra ta pati, kaip ir term ometro uregistruotoji tempe-
ratra. Gydytojas, tikriausia, veikia mechanikai, bet
jis taiko fizikos dsnius, nesamprotaudam as apie juos.
Bet ar term ometras turi t pat kiek ilumos, kaip
ir mogaus knas? inoma, ne. Kad galima bt pri
leisti, jog du knai turi vienod kiek ilumos kaip
tik dl to, kad j tem peratros vienodos, reikia, kaip
pastebjo Blekas,
laikytis labai skubotos pairos dalyk. Tai reikia m aiyti
ilumos kiek vairiuose knuose su jo s bendra jg a arba intensy
vumu, nors aiku, jo g tai nevienodi dalykai, kuriuos reikia
skirti, kai mes galvojam e apie ilum os pasiskirstym .
Tas skirtum as pasidaro suprantamas, inagrinjus

labai paprast eksperiment. Pakeisti kilogramo van
dens tem peratrai nuo kam bario tem peratros iki vi
rimo tem peratros reikia tam tikro laiko. Kur kas
daugiau laiko reikia uvirinti dvylikai kilogram van
dens tame paiame inde ant tos paios liepsnos. Mes
aikiname t fakt kaip enkl, kad dabar reikia
daugiau kako, ir t kak mes vadiname iluma.
Kita svarbi svoka specifin iluma, gauta i i

tokio eksperimento: tegul viename inde yra kilogra
mas vandens, o kitame kilogramas gyvsidabrio ir
tegul jie abu ildomi vienodai. Gyvsidabris pasidarys
kartas k u r kas greiiau negu vanduo ir tuo paiu
parodys, kad tereikia maiau ilumos pakelti gyv
sidabrio tem peratrai vienu laipsniu. Apskritai sakant,
ildyti vienu laipsniu, sakysim, nuo keturi iki penki
laipsni Celsijaus, vairioms mediagoms, tokioms,
kaip vanduo, gyvsidabris, geleis, varis, medis ir t . t .,
visoms vienodos mass, reikia skirtingo kiekio ilu-
mos. Mes sakome, kad kiekviena mediaga turi savo
individual imlum ilumai, arba specifin ilum.
Gav ilumos svok, mes galime tirti jos prigimt
[nuodugniau. Tarkime, mes turim e du knus: vien
kart, o kit alt, arba, tiksliau, vien kn auk
tesns tem peratros negu kit. Sulieskime juos ir a t
palaiduokim e nuo vis kit iorini tak. Mes ino
me, kad gal gale jie pasidarys vienodos tem pera
tros. Bet kaip tai atsitinka? Kas dedasi nuo to laiko,
kai jie suliesti, iki jie pasiekia vienod temperatr?
galv ateina toks vaizdas: iluma tartum teka i
vieno kno kit panaiai, kaip vanduo teka i auk
tesnio lygio emesn. is, nors ir primityvus, vaizdas,
pasirodo, atitinka daugel fakt, ir galima daryti an a
logij:
Vanduo iluma
Auktesnis lygis Auktesn tem peratra
emesnis lygis emesn tem peratra
Tekjimas trunka tol, kol abu lygiai, atseit, abi
temperatros, neisilygina. i naivi pair galima
padaryti naudingesn kiekybikam nagrinjim ui. J e i
gu sumaiomos krv tam tikros mass vandens ir
spirito, specifini ilum inojimas leidia i anksto

pasakyti, kokia bus galutin miinio temperatra.
Atvirkiai, galutins tem peratros stebjim as ir ioks
toks algebros inojimas leidia mums surasti dviej
specifini ilum santyk.
Mes prieinam e ilumos svok, kuri ia yra panai
kitas fizikos svokas. Pagal ms pair, iluma
tai mediaga, tokia pat, kaip ir mas mechanikoje.
Jos kiekis gali arba keistis, arba likti pastovus, pana
iai kaip pinigai, kuriuos galima arba atidti seif,
arba ileisti. Pinig kiekis seife liks nekintamas tol, kol
seifas lieka urakintas; lygiai taip pat liks nekintami
mass ir ilumos kiekiai izoliuotame kne. Idealus ke
lions termosas panaus tok seif. Dar daugiau, kaip
mas izoliuotoje sistemoje lieka nekintama, net jeigu
vyksta chemin reakcija, taip ir iluma ilieka net ir tuo
atveju, kai ji pereina nuo vieno kno kit. Net jei
gu iluma vartojam a ne kno tem peratrai kelti, o,
sakysim, ledui tirpinti arba vandeniui garais paversti,
mes galime ir toliau galvoti apie j kaip apie media
g, nes galime j vl atgauti, usaldydami vanden
arba suskystindami gar. Senieji pavadinim ai slap
toji tirpimo iluma arba slaptoji garavim o iluma
rodo, kad ios svokos gautos i ilumos kaip media
gos vaizdinio. Slaptoji iluma laikinai pasislepia pa
naiai kaip pinigai, padti seif, bet j galima pa
naudoti, jei inomas urakto mechanizmas.
Taiau iluma, suprantam a, ne mediaga ta prasme,
kaip mas. Mas galima pasverti svarstyklmis, o ar
galima pasverti ilum? A r geleies gabaliukas sveria
daugiau, kai jis kaitintas iki raudonumo, palyginus
su tuo atveju, kai jis altas kaip ledas? Eksperimen
tas rodo, kad ne. Jeigu ilu m a mediaga, tai ji
nesvari mediaga. ilumin mediaga paprastai b

davo vadinamas kaloriu; per j mes pirm kart susi
painome su itisa eima nesvari mediag. Vliau
mes tursime progos pervelgti itos nesvarij eimos
istorij, jos kilim ir smukim. O dabar pakanka pa
ymti atskiro tos eimos nario gimim.
Bet kokios fizikos teorijos tik sla s paaikinti kaip
galima platesn reikini srit. Ji pasiteisina tik tiek,
kiek daro reikinius suprantamus. Mes matme, kad
substancin teorija paaikina daug ilumini reiki
ni. Taiau netrukus paaiks, kad tai vl klaidinga
idja, kad ilumos negalima laikyti mediaga, nors
ir nesvaria. Tai paaiks, jei mes prisiminsime kai
kuriuos paprastus eksperim entus i civilizacijos
pradios.
Apie mediag mes galvojame kaip apie kak,
kas niekuomet negali bti nei sukurta, nei sugriauta. T a
iau pirm yktis mogus trintim i sukr ilum, pa
kankam mediui udegti. Pavyzdi, kaip nuo trin
ties yla daiktai, yra per daug ir jie per gerai inomi,
kad apie juos reikt pasakoti. Visais tais atvejais
susidaro tam tikras kiekis ilumos, tai faktas, kur
sunku paaikinti substancins teorijos poiriu. Tiesa,
kad tos teorijos gynjas gali sugalvoti argum ent tam
faktui paaikinti. Jo samprotavimas turi bti madaug
toks: Substancin teorija gali paaikinti tariam i
lumos (sukrim. Imkime paprasiausi pavyzd, kada
du medio gabalai trinami vienas kit. Tad tai
trintis tai kakas, kas veikia med ir keiia jo sa
vybes. Be to, tos savybs keiiasi taip, kad nekinta
mas ilumos kiekis turi sudaryti auktesn tem pera
tr negu anksiau. Gal gale vienintelis dalykas,
kur mes pastebime, tai tem peratros pakilimas. Ga-
lim as daiktas, kad trintis pakeiia medio imlum i

lumai, o ne bendr ilumos kiek.
ioje svarstymo stadijoje bt bergdias darbas
ginytis su substancins teorijos gynju; tai klausi
mas, kur galima isprsti tik eksperimentu. sivaiz
duokime du vienodus medio gabalus ir tarkime, kad
j tem peratra pakeista vienodai, bet skirtingais m e
todais; vienu atveju, sakysim, trintimi, kitu prilie-
iant prie radiatoriaus. Jeigu abu gabalai, pasiek
nauj tem peratr, tebeturi vienod imlum ilumai,
tai griva visa substancin teorija. Yra labai paprast
metod ilumos imlumui nustatyti, ir tos teorijos li
kimas priklauso kaip tik nuo toki m atavim rezul
tato. Fizikos istorijoje danai pasitaiko toki bandy
m, kurie gali padaryti nuosprend dl teorijos gy
venimo ar mirties; jie vadinami lemiamaisiais ekspe
rimentais (crucial experiments). Tokio eksperimento
teismo nuosprendiu tegali bti iteisinta tik viena
reikini teorija. Dviej tos paios ries kn spe
cifini ilumos imlum nustatymas, kai j tem peratra
vienoda, bet pasiekta vieno trintimi, o kito ilumos
srautu, yra tipikas lemiamojo eksperimento pavyz
dys. T eksperim ent prie kok imt penkiasdeimt
m et padar Rumfordas; jis sudav m irtin -smg
substancinei ilumos teorijai.
Rumfordo praneim e skaitome:
Danai pasitaiko, kad paprasti kasdieniki dalykai ir usi
mimai sudaro mums prog stebti kai kuriuos dom iausius gamtos
procesus; labai domius fizikos eksperim entus neretai galima p a
daryti be ypating rpesi ir ilaid, pasinaudojant mechanizmu,
sugalvotu atlikti nesudtingiem s m echanikiem s udaviniam s am a
tuose ir gam yboje.
M an danai pasitaikydavo pro g tokiem s stebjim am s, ir a
sitikindavau, k ad protis atidiai stebti visa, kas pasitaiko paprastoje
darbinio gyvenim o eigoje, atvesdavo, taip sakant, atsitiktinai

arba gyvose vaizduots ekskursijose, kurios kildavo, susimsius
dl pai paprasiausi reikini, p rie nauding ab ejo n i ir i
m inting tyrinjim o ir tobulinim o p lan k u r kas daniau, negu
kad ir labiausiai tem pti fizik m stym ai specialiai moksliniam s
usimimams skirtom is valandom is.
N eseniai, bdam as pareigotas irti, kaip griamos patrankos
karo arsenalo gam yklose M une, a nustebau dl to didelio ilumos
laipsnio, kur gydavo v arin p atranka p er trum p grimo laik;
dar intensyvesn (daug intensyvesn negu verdanio vandens i
luma, kaip a patyriau bandymu) buvo m etalo droli, atskirt
nuo patrankos griant, iluma.
I k u r ateina iluma, i tik r j susidaranti aukiau m intam e
m echanikam e procese?
A r j pristato m etalo drols, kurios atskiriam os griant nuo
kietos m etalo mass?
Jeig u taip i ties bt, tai pagal dabartin teo rij apie
slaptj ilum ir apie kalor j imlumas ilumai ne tiktai turt
pasikeisti, bet ir pats tas pasikeitim as tu r t bti gana didelis,
kad galt paaikinti vis pagam intj ilum.
T aiau jokio tokio pakitim o nebuvo; a tai patyriau, pams
lygius svorio atvilgiu kiekius t droli, o taip p at plon to
paties m etalinio ruoinio juosteli, atpiaut sm ulkiu pikleliu,
ir djs jas, visas vienodos tem peratros (verdanio vandens
tem peratros) indus su altu vandeniu, k urio abiejuose induose
buvo po tiek pat (pavyzdiui, 59,5 tem peratros pagal Farenheit);
vanduo, kur buvo dtos drols, sprendiant i viso ko, neilo
daugiau arba maiau n egu kita dalis vandens, ku r buvo dtos
m etalo juostels .
Pagaliau mes prieinam e Rumfordo ivad:

Svarstydami dalyk, mes neturim e pam irti tos labai
nuostabios aplinkybs, kad trinties pagim dytas ilumos altinis
pasirod tuose eksperim entuose aikiai neisemiamas.
Labai reikia pridurti, kad tasai kakas, kuo bet kuris
izoliuotas knas arba k n sistema gali bti n uolat aprpinam i
be joki apribojim, negali bti m ateriali substancija; ir man
atrodo nepaprastai sunku, jeig u ne visai nem anom a, susidaryti
koki nors tiksli dj apie kak, kas gali bti suadinama
ir perduodam a panaiai, kaip suadinam a ir perduodam a tuose

eksperim entuose iluma, jeigu tik neprileidiam a, kad tasai kakas
yra judjim as.
Vadinasi, mes matome, kaip griva senoji teorija,

arba, kad pasakytum e tiksliau, mes matome, jog sub
stancin teorija neieina u ilumos srauto problem
rib. Ir vl, kaip pastebjo Rumfordas, mes turime
iekoti naujos pagrindins idjos. Nordami tai p a
daryti, palikime kuriam laikui ilumos problem ir
grkime prie mechanikos.
PRAMOG KALNIUKAS
Pairkime, kaip vaiuos maas vagonlis, ukel

tas ant aukiausio banguoto kalnelio tako. Kai tik
jis paleidiamas, tuoj im a riedti emyn, veikiamas
svorio jgos, o paskui kyla ir leidiasi iilgai keistai
iraitytos linijos, versdam as keleivius atriai pergy
venti savo kelion dl staigaus greiio kaitaliojimosi.
Kiekvienas keliuko zigzagas turi savo aukiausi
tak. Bet niekuomet per vis savo vaiavim vago
nas nepasieks to paties aukio, i kurio jis pradjo
vaiuoti. Pilnas judjim o apraymas bt labai sud
tingas. I vienos puss, tai mechanikos problema, nes
ia kinta greitis ir padtis laiko atvilgiu. I kitos pu
ss, yra trintis, vadinasi, susidaro ilumos bgiuose ir
ratuose. Vienintelis svarbus pagrindas suskirstyti fizi
niam procesui tuos du aspektus tai galimyb pa
naudoti anksiau apsvarstytas svokas. Tas atskyri
mas veda prie idealizuoto eksperimento, nes fizikai
proces, kuriam e pasireikia tik mechaninis aspektas,
galima tiktai sivaizduoti, beit niekada jo negalima
realizuoti.
Idealizuotam eksperim entui mes galime sivaizduo

ti, kad kakas imoko visikai paalinti trint, kuri
visada lydi judjim . Jis nusprendia pritaikyti savo
atradim naujo atrakciono konstrukcijai banguotam
kalniukui ir turi surasti, kaip j pastatyti. Vagonas
turi bgti auktyn ir emyn nuo savo pradinio tako,
sakysim, trisdeimties m etr auktyje vir ems ly

gio. Besimokydamas i patyrimo ir klaid, jis n etru
kus suinos, kad jis gali laikytis labai paprastos tai
sykls: jis gali daryti savo kalniuk bet kokios formos,
kokios tik panors, su slyga, kad n vienas jo k e
liuko takas nebus ikils aukiau pradinio tako.
Jeigu vagonas vaiuos be trinties iki paties kalniuko
galo, tai pakeliui jis gals pasiekti trisdeimties m etr
aukt tiek kart, kiek ms konstruktorius panors,
bet niekuomet jis negals to aukio praokti. Realiai
padarom am e kalnelyje pradinio aukio vagonas nie
kuom et negali pasiekti dl trinties, o m;s sivaiz
duojam ajam ininieriui nra reikalo nagrinti trint.
Pairkim, kaip idealizuotu kalniuku rieda idea
lizuotas vagonas, kuris pradeda vaiuoti emyn nuo
pradinio tako. Bevaiuojant jo atstumas nuo ems
M e c h a n istin s p a i ro s s u k le s t jim a s 75
maja, bet jo greitis didja. is sakinys i pirmo

vilgsnio prim ena mums vien i kalbos pamok: A
neturiu n vieno pietuko, o js turite eis apelsi-
nus. Taiau jis ne toks jau kvailas. N ra jokio ryio
tarp to, kad a neturiu n vieno pietuko, o js turite
eis apelsinus, bet yra laibai realus santykis tarp va
gono atstumo nuo ems ir jo greiio. Mes galime
tiksliai apskaiiuoti vagono greit bet kuriuo mo
mentu, jeigu inome, kokiu aukiu virum ems jis
.pakils; taiau mes esame priversti praleisti ia t
skaiiavim dl jo kiekybiko pobdio, geriausiai
ireikiam o matematikos formule.
Aukiausiame take vagono greitis lygus nuliui,
o auktis trisdeimiai m etr nuo ems. emiau
siam e take vagono atstumas nuo ems lygus nuliui,
bet jo greitis didiausias. iuos faktus galima ireikti
kitais odiais. Aukiausiame take vagonas turi
potencins energijos, bet neturi kinetins energijos,
arb a judjim o energijos. emiausiame take vagonas
turi daugiausia kinetins energijos, bet n kiek nebe
tu ri potencins energijos. Visose tarpinse padtyse,
kuriose vagonas turi ir tam tikr greit, ir y ra pakils
tam tikru aukiu nuo ems, jis turi ir kinetins, ir
potencins energijos. Potencin energija didja beky
lant, tuo tarpu kinetin energija darosi didesn, did
jant greiiui. M echanikos princip pakanka ju d ji
mui paaikinti. M atem atinje formulje yra du energi
jos reikiniai, kuri kiekvienas judant keiiasi, nors
j suma lieka ta pati. Vadinasi, galima tiksliai m ate
m atikai vesti abi tas svokas: potencins energijos,
priklausanios nuo padties, ir kinetins energijos,
priklausanios nuo greiio. A biej t pavadinim ve
dimas yra, inoma, savavalikas ir pateisinam as tik
patogumu. Dviej kieki suma lieka nekintam a ir

vadinam a judjim o konstanta. Vis energij, kinetin
plius potencin, galima palyginti, pavyzdiui, su pi
nigais, kuri dydis nepasikeit, bet kurie nuolat buvo
keiiami pagal tvirt kurs ia vien valiut, ia
kit, sakysim dolerius, svarus ir atvirkiai.
Tikrame kalnelyje, kuriuo riedaniam vagonui trin
tis kliudo vl pakilti iki pradinio tako aukio, vyksta
19 pav.
nuolatin abipus apykaita tarp kinetins ir potencins

energijos. Taiau ia j suma ne ilieka pastovi, o
darosi vis maesn ir maesn. Dabar reikia engti
svarb ir drs ingsn susieti mechanikj ju d ji
mo aspekt su iluminiu. Koki reikm turi pasekms
ir apibendrinimai, padaryti i to ingsnio, pam aty
sime toliau.
iuo atveju mes imame nagrinti kak daugiau
negu kinetin ir potencin energij, btent ilum,
kuri sukuria trintis. Ar atitinka toji iluma m echa
nins, atseit, kinetins ir potencins, energijos suma
jim? N auja prielaida neivengiama. Jeigu ilum
galim a irti kaip energijos form, tai, gal bt,

vis trij energij ilumos, kinetins energijos ir
potencins energijos suma lieka pastovi. Ne viena
iluma, o iluma ir kitos energijos formos, paimtos
drauge, nesunaikinamos panaiai kaip substancija.
Panau tai, tartum mogus, keisdamas savo dolerius
svarus, turt i t pai pinig sumokti frankais
u keitimo komisij; bendra pinig suma taip pat
ilieka, ir doleri, svar ir frank suma sudaro tam
tik r apibrt dyd, kur galima nustatyti pagal tam
tik r keitimo kurs.
Mokslo paanga sugriov senj ilumos, kaip
substancijos, svok. Mes bandome sukurti nauj
substancij, energij, kurios viena forma ir yra iluma.
PAVIRTIMO MATAS
Maiau kaip prie imt met M ajeris ved, o

Daulis patvirtino eksperim entais nauj idj, kuri
atved prie ilumos, kaip energijos formos, svokos.
Nuostabu, kad beveik visus pagrindinius darbus
apie ilumos prigimt nuveik ne fizikai profesio
nalai, o mones, kurie laik fizik vien tik savo
m gjiku usimimu. Tai buvo daug kuo dom
jsis kotas Blekas, vokiei gydytojas M ajeris ir
didelis Amerikos verteiva grafas Rumfordas, kuris pas
kui gyveno Europoje ir, be vis kit usimim, tapo
Bavarijos karo ministru. Buvo j tarpe ir angl aluda
ris Daulis, padars laisvu laiku nemaa labai svarbi
eksperim ent, lieiani energijos isilaikym.
Daulis eksperim entais patvirtino prielaid, kad
iluma tai energijos forma, ir nustat pavirtimo
mat.
Ne pro al kiek sugaiti ir pairti, kokie buvo

tie jo bandymai.
Kinetin ir potencin sistemos energija drauge
sudaro jos mechanin energij. Mes spjome, kad,
vaiuojant vagonui pramog kalneliu, dalis m echani-
nins energijos pavirsta iluma. Jeigu tai tiesa, tai
tiek iame, tiek ir visuose kituose panaiuose fiziniuose
procesuose turi bti tam tikras mechanins energijos
pavirtimo ilumine energija matas (mechaninis ilu
mos ekvivalentas). Tai grietai kiekybinis klausimas,
bet tas faktas, kad duotasis kiekis mechanins energi
jos gali bti paverstas tam tikru kiekiu ilumos, labai
svarbus. Mums nortsi inoti, kokiu skaiiumi i
reikiamas pavirtim o matas, atseit, kiek ilumos mes
gausime i duotojo kiekio mechanins energijos.
To skaiiaus nustatym as kaip tik ir buvo Daulio
tyrim objektas. Vieno i jo eksperim ent mechaniz
mas labai panaus laikrodio su pasvarais m echa
nizm. Toks laikrodis uvedamas, pakeliant du svars
ius ir tuo suteikiant sistemai potencins energijos.
Pasvarai pamau leidiasi emyn, ir laikrodio uve
dimas nyksta. Tam tikro laiko tarpo gale pasvarai
pasieks savo emiausi padt, ir laikrodis sustos.
Kas atsitiko su energija? Potencin pasvar energija
pavirto kinetine mechanizmo energija, o paskui pa
mau isisklaid kaip iluma.
Sumanus pakeitim as tokios ries mechanizme
leido Dauliui imatuoti tuos ilumos nuostolius, o
tuo paiu ir pavirtim o mat. Jo prietaise du svarsiai
vert suktis m entt rat, panert vanden (20 pav.).
Potencin svarsi energija virto kinetine judani
vandens daleli energija, atseit, iluma, kuri didino
vandens tem peratr. Daulis m atavo t tem peratros
pasikeitim ir, inodamas vandens imlum ilumai,

apskaiiavo sugertos ilumos kiek. Jis apibendrino
daugelio bandym duomenis itokiais teiginiais:
1. Kn, k iet arba skyst, trinties pagam intos ilumos kiekis

visada proporcingas suvartotos jgos kiekiui (jga Daulis vadi
no energij). Ir
2. ilumos kiekiui, reikalingam pakelti svaro vandens (pasver
to vakuum e, kai jo tem p erat ra tarp 55 ir 60) tem peratrai per
1 Farenheito, ivystyti reik ia suvartoti m echanins jgos (energi
jos), kuri duoda 772 sv ar kritim as i vienos pdos aukio*.
Kitaip sakant, 772 svar, pakelt per vien pd

virum ems, potencin energija yra ekvivalenti
ilumos kiekiui, reikalingam pakelti vieno svaro van
dens tem peratrai nuo 55 iki 56 pagal Farenheito
* Perskaiiavus m etriniais m atais, tek ste cituotasis teiginys
skambs itaip:
ilumos kiekiui, reikalingam p akelti kilogram o vandens (pa
sverto vakuum e, kai jo tem peratra tarp 14 ir 15) tem peratrai
vienu laipsniu Celsijaus, ivystyti reikia suvartoti m echanins
energijos, k u ri duoda 427 kilogram kritim as i vieno m etro
aukio (V ert. pastaba.)
skal. Vliau daryti eksperim entai iek tiek patikslino

tuos duomenis, bet mechaninis ilumos ekvivalen
tas tai tas esminis dalykas, kur Daulis surado
savo pionierikame darbe.
Kai tik tas svarbus darbas buvo padarytas, tolesn
paanga jo greitai. Netrukus buvo pripainta, kad
mechanin energija ir ilumin energija tai tik dvi
rys i daugelio energijos form. Visa, kas gali bti
paversta kokia nors i t form, taip pat yra energijos
forma. Sauls skleidiami spinduliai y ra energija, nes
dalis jos pavirsta emje iluma. Elektros srov turi
energijos, nes ji kaitina laidinink ir suka motoro roto
ri. Anglis turi chemins energijos, atsipalaiduojanios
ir gyjanios ilumos pavidal degimo metu. Kiekviena
me gamtos reikinyje viena energijos forma visada
virsta kita jos forma, vadinasi, yra kakoks visikai api
brtas tokio pavirtim o matas. Udaroje sistemoje, izo
liuotoje nuo iorini tak, energija ilieka ir, vadinasi,
elgiasi panaiai kaip substancija. Vis galim energijos
form suma tokioje sistemoje pastovi, nors bet kurios
i t energijos ri kiekis gali keistis. Jeigu irime
vis visat kaip udar sistem, mes galime drau
ge su devynioliktojo imtmeio fizikais ididiai p a
reikti, kad visatos energija nekintama, kad jokia jos
dalis niekada negali bti sukurta ar sunaikinta.
Vadinasi, yra dvi substancijos svokos: mediaga
ir energija. Abi jos pavaldios isilaikymo dsniams:
izoliuotos sistemos mas ir visa energija negali pasi
keisti. M ediaga turi svor, energija nesvari. Todl
mes turim e dvi skirtingas svokas ir du isilaikymo
dsnius. A r ir iki iol tos idjos tebra priimtinos? O
gal tas, be abejo, gerai pagrstas, vaizdas dabar dl
t naujausij tyrinjim pasikeit? Taip, pasikeit!
Tolesnieji pakitim ai abiejose tose svokose y ra susij

su reliatyvum o teorija. V liau mes grime prie to
klausimo.
FILOSOFINS PAIROS
Dl mokslinio tyrinjim o duomen danai pasikei

ia filosofins pairos problemas, kurios siekia kur
kas toliau negu ribotos paties mokslo sritys. Koks moks
lo tikslas? Ko reikalaujam a i teorijos, kuri stengiasi
aprayti gamt? Tie klausimai, nors jie ir ieina u fizi
kos rib, glaudiai susij su ja, nes mokslas duoda
t mediag, i kurios jie iauga. Filosofiniai apibend
rinimai turi remtis mokslo duomenimis. Taiau, kart
ikil ir paplit, jie danai daro takos tolesnei moks
lins minties raidai, rodydami vien i daugelio gali
m vystymosi linij. Skmingas sukilimas prie p ri
imt pair danai sukelia nelaukt ir visikai nauj
raidos uol, virsta nauj filosofini pair altiniu.
ios pastabos neivengiamai skamba neaikiai ir lk
tai tol, kol jos nepailiustruotos pavyzdiais, paimtais
i fizikos istorijos.
Mes pasistengsime ia aprayti pirmsias filoso
fines idjas apie mokslo tikslus. Tos idjos dar dide
l tak fizikos raidai tol, kol, madaug prie imt
met, jos nebuvo atmestos, gavus nauj duomen,
nauj fakt ir ikilus naujoms teorijoms, kurios su
dar nauj pagrind mokslui.
Visoje mokslo istorijoje nuo graik filosofijos iki
i dien fizikos nuolat buvo mginama suvesti iorin
gamtos reikini sudtingum kai kurias paprastas
pagrindines idjas ir santykius. Tai pagrindinis visos
gamtos filosofijos principas. Jis rykus jau atomist
6 A . E i n t e in a s i r L. I n f e l d a s
darbe. Prie dvideimt tris imtmeius Demokritas

ra:
Susitarimo dalykas saldu, susitarim o dalykas kartu, susita
rimo dalykas karta, susitarim o dalykas alta, susitarim o dalykas
spalva. O tikrovje egzistuoja atom ai ir tutum a. Atseit, jutim
objektai laikomi realiais, ir norm alu laikyti juos tokiais, b e t i
tik r j j nra. Reals tik atom ai ir tutum a .
Si mintis senovs filosofijoje lieka ne kas kita kaip

nuovokus vaizduots prasimanymas. Gamtos dsni,
nustatani vienas paskui kit einani vyki ry,
graikai neinojo. Mokslas, susiejs teorij su ekspe
rimentu, i tikrj prasidjo nuo Galiljaus darb.
Mes pervelgme pirmuosius jo vystymosi ingsnius,
kuriais prieita prie judjim o dsni. Per itisus du
imtus mokslinio tyrinjim o met jga ir m aterija
buvo pagrindins svokos visuose mginimuose su
prasti gamt. Nemanoma sivaizduoti vien be kitos,
nes m aterija teparodo savo buvim kaip jgos alti
nis savo poveikiu kitai materijai.
Inagrinkime paprasiausi pavyzd: dvi daleles,
tarp kuri veikia jgos. Lengviausia sivaizduoti trau
kimo ir stmimo jgas. Abiem atvejais jg vekto
riai guli linijoje, jungianioje materialius takus
(21 pav.). Paprastumo reikalavimas priveda mus prie
viena kit traukiani arba stumiani daleli vaizdo;
bet kokia kita prielaida dl veikiani jg krypties
privest prie kur kas sudtingesnio vaizdo. Ar galime
padaryti toki pat paprast prielaid dl jgos vektori
ilgio? Jeigu panorsim e ivengti perdaug specia
li spliojim, mes galime samprotauti taip: jga, vei
kianti tarp dviej kuri daleli, priklauso tik nuo
atstumo tarp j, panaiai kaip traukos jgos. i prie
laida pasirodo gana paprasta. Galima bt sivaizduo
ti daug sudtingesnes jgas, pavyzdiui, priklausanias

ne tiktai nuo atstumo, bet ir nuo abiej daleli grei
i. Su m aterija ir jga, kaip pagrindinmis svoko
mis, mes vargu ar galime susieti paprastesnes prielai
das negu tos, kad jgos veikia iilgai linijos, rianios
tas daleles, ir priklauso tik nuo atstumo. Bet ar galima
aprayti visus fizinius reiki
nius, pasinaudojant vien tik Traukimas
tos ries jgomis? ^ ^ ~~~
Miliniki laimjimai visose
mechanikos akose, jos nuo
stabus pasisekimas astronomijos _ stmimai
vystyme, jos idj pritaikym as ^
tokioms problemoms, kuri po- 21 pav-
bdis, matyt, skiriasi nuo mechanikos pobdio, visa
tai padjo susidaryti sitikinimui, kad paprastomis
jgomis, veikianiomis tarp nekintam objekt, gali
ma aprayti visus gamtos reikinius. Per itisus du
imtmeius, jusius po Galiljaus laik, toks mgini
mas, smoningas ar nesmoningas, pasireikia beveik
visuose mokslo darbuose. Ypa aikiai j suformulavo
Helmholcas apie devynioliktojo imtmeio vidur:
Vadinasi, mes laikome, k ad fizikos m okslo udavinys gal
gale y ra suvesti fizikos reikinius nekintam as traukim o ir
stmimo jgas, k u ri dydis visikai priklauso nuo atstum o. To
udavinio isprendiam um as y ra slyga gam tai visikai suprasti.
Vadinasi, pasak Helmholco, mokslo vystymosi li

nija apibrta ir laikosi grietai nustatyto kurso:
Jo paaukim as bus vykdytas, kai gamtos reikiniai bus
suvesti paprastas jgas ir bus rodyta, kad tai vienintelis ga
limas suvedimas, k u r leidia reikiniai .
Dvideimtojo amiaus fizikui i paira atrodo to
lima ir naivi. Jam baisu bt pagalvoti, kad didin
giausi tyrinjim o laimjimai galt netrukus pasibaig

ti, liautis jaudin protus, jeigu neklaidingas visatos
sandaros vaizdas nustatytas visiems laikams.
N ors tos dogmos suvest vis vyki aprainjim
paprastas jgas, jos paliko neisprst klausim
dl tikslios jg priklausomybs nuo atstumo. Galimas
dalykas, kad vairiems reikiniams i priklausomyb
skirtinga. Tai, kad reikia vesti daug vairi jg ri
vairiems vykiams, inoma, nepatenkina ms filo
sofijos poiriu. Ir vis dlto ta vadinam oji mechanis
tin paira, aikiausiai suformuluota Helmholco, su
vaidino kitados svarb vaidmen. M aterijos kinetins
teorijos ivystymas y ra vienas i didingiausi mokslo
laimjim, betarpikai atsirads dl mechanistins pa
iros.
Prie parodydami jos smukim, tuo tarpu imkime
laikytis to poirio, kurio laiksi prajusio imtmeio
fizikai, ir pairkim, kokias ivadas galime padaryti
i to iorinio pasaulio vaizdo.
KINETIN MATERIJOS TEORIJA
A r galima iaikinti iluminius reikinius term ino

logija, lieiania sveikojani tarp savs paprasto
mis jgomis daleli judjim? Tarkime, kad udarame
inde yra tam tikra mas duj, pavyzdiui, oro tam
tikros tem peratros. ildydami or, mes keliame jo
tem peratr ir tokiu bdu didiname jo energij. Bet
kaip toji energija susijusi su judjimu? Kad toks ry
ys galimas, mums teigia ir ms dogmatikai p ri
imta filosofin paira, ir tai, kad ilum pagimdo
judjim as. iluma turi bti ne kas kita kaip m e
chanin energija, jeigu kiekviena problema yra mecha
nikos problema. Kinetins teorijos udavinys pateik
ti m aterijos svok kaip tik tokiu bdu. Pagal t teo

rij dujos yra gausyb daleli, arba m olekuli, judan
i visomis kryptimis, atsitrenkiani viena kit ir
keiiani savo judjim o krypt po kiekvieno susid
rimo. Tokiose dujose turi bti vidutinis molekuli
greitis, panaiai kaip moni visuom enje y ra vidu
tinis amius arba vidutins pajamos. Todl turi bti
ir vidutin kinetin daleli energija. Kuo daugiau
ilumos tame inde, tuo didesn vidutin kinetin ener
gija. Vadinasi, pagal vaizd iluma nra specifin
energijos forma, skirtinga nuo mechanins; ji y ra ne
kas kita kaip molekuli judjim o kinetin energija.
Bet koki apibrt tem peratr atitinka tam tikra vi
dutin kinetin molekuli energija. I tikrj, tai ne
savavalikas spjimas. Mes esame priversti irti
kinetin molekuli energij kaip duj tem pera
tros mat, jeigu norime sukurti nuosekl mechanis-
tin mediagos sandaros vaizd.
Si teorija tai kakas daugiau negu paprastas
vaizduots aismas. Galima parodyti, kad kinetin du
j teorija ne tik sutaria su eksperimentu, bet ir i
tikrj padeda giliau suprasti faktus. Tai galima pa
iliustruoti keliais pavyzdiais.
Tegul mes turim e ind, udaryt stmokliu, kuris
gali laisvai slankioti. Inde y ra tam tikras kiekis duj,
kuri tem peratra turi likti nekintama. Jeigu stmok
lis i pradi rymi tam tikroje padtyje, tai j galima
pakelti vir arba, pridedant krvio, nuleisti emyn.
Norint pastumti stmokl emyn, reikia pavartoti j
g, veikiani prie duj vidaus slgim. Koks to vi
daus slgimo mechanizmas pagal kinetin teorij?
Didiul daugyb daleli, sudarani dujas, ju d a v i
somis kryptimis. Jos bom barduoja visas sieneles ir
stmokl, atokdamos atgal kaip kokie sviediniai,

mesti sien. Tas nuolatinis daugybs daleli bom
bardavim as palaiko stmokl tam tikram e auktyje,
prieindamasis svorio jgai, valaniai stmokl su
krviu emyn. V iena kryptimi veikia nuolatin trau
kos jga, o kita labai daug chaotik molekuli
smgi. Galutinis vis t ma netvarking jg, vei
kiani stmokl, poveikio "rezultatas turi bti lygus
traukos jgos poveikio rezultatui, jeigu isilaiko pu
siausvyra.
Tarkime, jog stmokl pastmme emyn taip, kad
jis suspaud dujas iki tam tikros dalies j pirmykio
trio, sakysim, iki puss, o
j tem peratra liko nepasi
keitusi. Ko mes turime lauk
ti tuo atveju pagal kinetin
teorij? A r jga, kylanti
i molekuli bombardavimo,
bus efektyvesn negu prie
tai, ar nebus? Dabar dalels
upildo ind ankiau negu
pirma. Nors vidutin kineti
n energija vis dar ta pati,
daleli smgiai stmokl
dabar danesni, vadinasi, ir
visa j jga bus didesn. I to vaizdo, nupieto kinetins
teorijos, aiku, kad, norint nulaikyti stmokl toje
em esnje padtyje, reikia didesnio krvio. itas
paprastas eksperim entinis faktas gerai inomas, bet jo
ipranaavimas logikai iplaukia i kinetins pai
ros materij.
Inagrinkime kit eksperiment. Paimkime du in
dus, kuriuose yra po vienod tr vairi duj, aky-
sim, vandenilio ir azoto, abiej vienodos tem perat

ros. Tarkime, kad abu indai udaryti vienodais st
mokliais, ant kuri udti vienodi krviai. Trumpiau
sakant, tai reikia, kad abejos dujos turi vienod tr,
vienod tem peratr ir vienod slgim. Kadangi
tem peratra vienoda, tai pagal teorij tokia pat ir
vidutin kinetin daleli energija. Kadangi slgimas
vienodas, tai abu stmokliai bombarduojami su ta pa
ia bendra jga. Vidutinikai kiekviena dalel turi
t pai energij, o abiej ind triai lygs. Todl,
nors dujos chemikai ir skirtingos, m olekuli skaiius
kiekvienam e inde turi bti vienodas. is rezultatas
labai svarbus daugeliui chemini reikini suprasti.
Jis reikia, kad molekuli skaiius duotame tryje,
esant tam tikrai tem peratrai ir tam tikram slgimui,
yra toks dalykas, kuris bdingas ne kokioms nors
atskiroms dujoms, o visoms joms. N uostabiausia tai,
kad kinetin teorija ne tik ipranaauja esant tok
universal skaii, bet ir leidia mums surasti j. Prie
to klausimo mes netrukus grime.
Kinetin m aterijos teorija iaikina tiek kiekybi
kai, tiek ir kokybikai duj dsnius, surastus ekspe
rimentais. Dar daugiau, toji teorija nesitenkina dujo
mis, nors didiausi jos laimjimai buvo pasiekti toje
srityje.
Dujas galima suskystinti, mainant j tem perat
r. Mediagos tem peratros kritimas reikia viduti
ns kinetins jos daleli energijos majim. Todl
aiku, kad vidutin kinetin skysio daleli energija
maesn u vidutin kinetin atitinkam duj daleli
energij.
Skysio daleli judjim pirm kart nuostabiai
padem onstravo vadinamasis Brauno judjimas, kurio
nepaprasti reikiniai bt lik paslaptingi ir visikai

nesuprantam i be m aterijos kinetins teorijos. Pirm
kart j pastebjo botanikas Braunas, o iaikintas
jis tebuvo tik prajus nuo to laiko atuoniasdeimiai
met, io imtmeio pradioje. Vienintelis prietaisas,
reikalingas Brauno judjim ui stebti, tai m ikrosko
pas, dar net ir ne ypatingos kokybs.
Braunas dirbo su kai kuri augal grdeliais, at
seit, jo odiais:
nepaprastai mao didum o dalelm is arba grdeliais, nuo
vienos keturiatkstantosios iki vienos penkiatkstantosios colio
dalies ilgumo.
Toliau jis pasakoja:

Tikrindamas t vanden p an ard in t daleli formas, a
m aiau, kad daugelis i j aikiai ju d a ... Tie ju desiai buvo tokie,
k ad po daugelio p ak arto tin i stebjim a sitikinau, jo g jie
atsiranda ne nuo srovi skystyje ir n e nuo jo lto garavim o,
o priklauso paiom s dalelm s .
Tai, k mat Braunas, buvo nuolatinis vandeny

grimzdini ir pro mikroskop stebim grdeli v ir
pjimas. Tai nuostabus reginys!
A r ia svarbus kai kuri augal pasirinkimas tam
reikiniui stebti? Nordamas atsakyti klausim,
Braunas pakartojo bandym su daugeliu vairi auga
l grdeli ir pamat, kad visi grdeliai, jeigu tik
jie pakankamai mai, atsidr vandenyje, juda tokiu
pat bdu. Dar daugiau, jis pastebjo, kad taip pat
nenustygstamai, netvarkingai ju d a labai daugelis
mayi daleli, tiek organini, tiek ir neorganini m e
diag. N et ir sumalto dulkes akmens dalels dar
t pat! (r. klij.)
Kaip galima paaikinti t judjim ? Atrodo, kad
jis prietarauja visam ankstesniam patyrimui. Stebint,
sakysim, kas dvideimt sekundi, kaip keiiasi vie

nos kurios grimzdinios ir taip judanios dalels vie
ta, galima pamatyti, kokios fantastikos formos keliu
ji slenka. Nuostabu, kad jos judjim as, matyti, yra
aminas. Svyruojanti svyruokl, kita vanden, grei
tai sustos, jei tik jos nestumdys kokia nors iorin
jga. Tas niekuomet nem ajantis judjim as, atrodo,
prietarauja visam ankstesniajam patyrimui. sun
kum puikiausiai iaikino kinetin m aterijos teorija.
Jeigu irinsime vanden net ir pro galingiausi
mikroskop, mes negalsime pam atyti molekuli ir
j judjimo, nupieto mums m aterijos kinetins teo
rijos. I to galima ivesti, kad jeigu vandens, kaip
daleli visumos, supratimas ir teisingas, tai tos dalels
tokio didumo, kad j negalima pam atyti n pro ge
riausius mikroskopus. Vis dlto liksime itikimi teori
jai ir tarsime, kad ji duoda nuosekl tikrovs vaizd.
Brauno daleles, matomas pro mikroskop, bom bar
duoja maesns dalels, sudaranios vanden. Tos da
lels tokios maos, kad atsiranda Brauno judjimas.
Jis kyla todl, kad tasai bombardavimas nevienodas
i vis pusi ir negali bti ibalansuotas dl savo
chaotiko ir atsitiktinio pobdio. Vadinasi, matoma
sis judjim as yra nematomo judjim o rezultatas. Di
deli daleli elgesys i dalies atspindi molekuli el
ges, taip smarkiai j padidindamas, kad jis pasidaro
irimas pro mikroskop. Chaotikas ir atsitiktinis
Brauno daleli kelio pobdis atspindi maesnij da
leli, kurios sudaro mediag, kelio chaotikum. I
to, kas ia sakyta, mes galime ivesti, kad kiekybi
kas Brauno judjim o tyrinjim as gali leisti mums gi
liau prasiskverbti kinetin m aterijos teorij. Aiku,
kad matomasis Brauno judjim as priklauso nuo n e
FIZIKOS EVOLIUCIJA
matom bom barduojani molekuli didumo. Brauno

judjim o i viso nebt, jeigu bombarduojanios mo
lekuls neturt tam tikro kiekio energijos, arba, ki
taip sakant, jeigu jos neturt mass ir greiio. Todl
nenuostabu, kad Brauno judjim o tyrinjim as gali pri
vesti prie molekuli mass nustatymo.
Kruoptus tyrinjimas, tiek teorinis, tiek ekspe
rimentinis, dav kiekybini kinetins teorijos duo
men. Mintis, kilusi tyrinjant Brauno judjim , buvo
viena i t, kuri prived prie kiekybini duomen.
Tuos paius duomenis galima gauti vairiais bdais,
remiantis visikai skirtingomis prielaidomis. Tas fak
tas, kad visi tie metodai y ra tos paios pairos atra
ma, labai svarbus, nes tai rodo vidin m aterijos ki
netins teorijos nuoseklum.
ia mes priminsime tik vien i daugelio duo
men, pasiekt eksperim entu ir teorija. Tarkime, kad
mes turim e vien gram lengviausio i vis elem en
t vandenilio ir klausiame: kiek daleli tame gra
me? Atsakymas apibdins ne tik vandenil, bet ir ki
tas dujas, nes mes jau inome, kokiomis slygomis
dvejos dujos turi vienod skaii daleli.
Teorija leidia mums atsakyti klausim,
remiantis tam tikrais Brauno atrasto suspenduot
(vandenyje pakibusi) daleli judjim o matavimais.
A tsakym sudaro nesivaizduojamai didelis skaiius:
trejetas, po kurio eina dvideimt trys kiti skaitmenys.
M olekuli vienam e grame vandenilio tiek:
303 000 000 000 000 000 000 000.
sivaizduokim, kad gramo vandenilio molekuls
taip padidjo, jog pasidar irimos pro mikroskop,
o j skersmuo pasiek vien dvitkstantj centimetro,
I a. Brauno dalels, matomos p ro m ikroskop. (Fotogralavo
2. Perenas.)
I b. V iena Brauno dale

l, nufotografuota ilgu
ilaikymu. (Fotogralavo
Brumbergas ir Vavilovas.)
I c. I eils einan- I d Kelias, ives-

ios padtys, pate- tas i t paeiliui
betos vienai i einani padi
Brauno daleli
!
\
-
m
atseit, toks pat kaip ir Brauno daleli skersmuo. Tada

joms sudti glaudiai viena prie kitos mes turtum e
paimti toki d, kurios kiekvienas onas bt apie
puss kilometro ilgio!
Mes lengvai galime apskaiiuoti vienos vandenilio
molekuls mas, padalydami vienet i aukiau mi
nto skaiiaus. Ieina fantastikai maas skaiius:
0, 000 000 000 000 000 000 000 003 3 gramo,
reikiantis vandenilio molekuls mas.

Eksperimentai su Brauno judjim u tra tik vienas
i daugelio nepriklausom eksperiment, kuriais su
randamas is skaiius, vaidinantis nepaprastai svarb
vaidmen fizikoje.
Kinetinje materijos teorijoje mes matome sik
nijant bendr filosofijos program: iaikinti visus
reikinius mechanine m aterijos daleli sveika.
REZIUMUOJAM:
M echanikoje bsim j judanio kno keli galima

ipranaauti, o jo praeit galima atskleisti, jeigu ino
mos dabartiniam m om entui kno judjim o slygos
ir j veikianios jgos. Pavyzdiui, galima ipranaauti
bsimus vis planet kelius. Jas veikianios jgos
yra Niutono atrastos traukos jgos, priklausanios
tik nuo atstumo. M iliniki klasikins mechanikos
duom enys pera mums mint, kad mechanistin pai
r galima nuosekliai pritaikyti visom s fizikos akoms,
kad visus reikinius galima iaikinti veikim u jg,
kurios yra ne kas kita kaip traukimas arba stmimas,
priklauso tik nuo atstumo ir veikia tarp nekintam
daleli.
K inetinje materijos teorijoje mes matome, kaip

toji paira, atsiradusi i mechanikos problem, apima
ilumos reikinius ir kaip ji priveda prie didel pasi
sekim turinio materijos sandaros vaizdo.
II
MECHANISTINS PAIROS
SMUKIMAS
MECHANISTINS PAIROS SMUKIMAS
Du elektriniai skysiai. M agnetiniai skysiai. Pirmoji
rimta klitis. viesos greitis. viesa kaip substanci
ja. Spalvos msl. Kas yra banga? Bangin viesos
teorija. Iilgins ar skersins viesos bangos? Ete
ris ir m echanistin paira.
DU ELEKTRINIAI SKYSIAI
D a b a r per kelet puslapi nuobodiai pasakosime

apie kai kuriuos labai paprastus eksperimentus. Pa
sakojimas bus nuobodus ne tiktai dl to, kad bandym
aprainjim as nedomus, palyginus su j darymu, bet
ir dl to, kad ir pati eksperim ent prasm neaiki
tol, kol jos neiaikina teorija. Ms tikslas paro
dyti ryk pavyzd, kuris nusakyt teorijos vaidmen
fizikoje.
1. Tarkime, kad metalinis strypelis pritaisytas ant
stiklinio pastovo, o strypelio galai sujungti metaliniais
laidais su elektroskopu. Kas y ra elektroskopas? Tai
paprastas prietaisas, kurio pagrindins dalys y ra du
aukso folijos lapeliai, prikabinti prie trumpo metalinio
stiebo galo. Jie taisyti stikliniame inde arba butelyje,
ir metalas tesusilieia tik su nemetaliniais knais, k u
rie vadinami izoliatoriais. Be elektroskopo ir metalinio
strypelio, mes dar turime kiet kauiukin lazdel
ir gaball flanels.
95
Prie praddami bandym, atkreipkim e dmes

tai, ar lapeliai kaba susiglaud draugn, nes tai j
norm ali bkl, ar ne. Jeigu pasitaikyt, kad jie ne-
susiglaud, tai, palietus pirtu metalin stieb, jie
prisilies vienas prie kito. Kai jau tie paruoiam ieji
darbai padaryti, flanele energingai patrinkim e kau
iuko lazdel ir palieskime ja metal. Lapeliai tuojau
pat atsitrauks vienas nuo kito! Jie liks taip stovti
n et ir po to, kai kauiuko lazdel atitrauksim e a
l (23 pav.).
2. Padarykim e kit eksperiment, pasinaudodami
tais paiais prietaisais, kaip ir anksiau, bet pirma
23 pav.
atvar elektroskopo lapelius pirm ykt padt, kada

jie laisvai kabo, liesdami vienas kit. Dabar mes ne
liesime kauiuko lazdele metalinio strypo, o tik prine
ime j arti prie metalo. Elektroskopo lapeliai vl
prasiskiria! Taiau tas lapeli isiskyrimas dabar jau
visai kitoks. Kai kauiuko lazdel atitraukiam e, visai
nepaliet j ja metalo, lapeliai, uuot lik stovti p ra
MECHANISTINS PAIROS SMUKIMAS 97
siskyr, tuojau pat susiglaudia, grta savo normali

padt.
3. Treiam eksperim entui iek tiek pakeisime prie
taisus. Tarkime, kad metalinis strypas sudarytas i
dviej gabal, sujungt draugn. Patriname kauiuki-
n lazdel flanele ir prineam e j arti prie metalo.
Vl tas pats reikinys lapeliai prasiskiria. Bet dabar
i pradi atskirkime metalinio strypo dalis vien nuo
kitos ir tik po to atitraukim e kauiuko lazdel al.
Matome, kad iuo atveju lapeliai lieka prasiskyr,
o ne susiglaudia iki savo normalios padties, kaip
kad buvo antrajam e eksperim ente (24 pav.).
V argu ar ie paprasti ir naivs bandymai gali
k nors labai sudominti arba sukelti entuziazm.
Viduramiais tas, kas juos dar, bt, tikriausiai,

pasmerktas; mums jie atrodo ir nuobods, ir nelogiki.
Bt labai sunku be susierzinimo juos pakartoti, p er
skaiius t saus pasakojim, kaip jie daromi. Taiau
ioks toks teorinis samprotavimas padaro juos supran
tamus. Mes galtume pasakyti daugiau: vargu ar ga
lima sivaizduoti, kad tokie eksperim entai buvo
padaryti kaip koks atsitiktinis vaizduots aismas, be
anksiau turt daugiau ar maiau aiki mini apie
j reikm.
Dabar mes pasakysime tas idjas, kurios sudaro
pagrind labai paprastai ir naiviai teorijai, iaikinan
iai visus tuos ia apraytus faktus.
7 A . E i n t e in a s i r L. I n f e l d a s 1
Yra du elektriniai skysiai, vienas vadinamas tei

giamuoju skysiu (+ ), o kitas neigiamuoju ().
Jie panas substancijas aukiau aikinta prasme:
j sumos negalima nei padidinti, nei sumainti, ir
j visuma ilieka bet kokioje izoliuotoje sistemoje.
Taiau is atvejis labai skiriasi nuo to, kuriuo turta
reikalo su iluma, mediaga arba energija. Mes turime
dvi elektrines substancijas. ia negalima pritaikyti
jau mintos analogijos su pinigais, nepadarius tam
tikro apibendrinimo. Knas elektrikai neutralus, jeigu
teigiamasis ir neigiamasis elektrinis skystis visikai
panaikina vienas kit. mogus nieko neturi arba dl
to, kad jis i tikrj plikas kaip tilvikas, arba dl
to, kad jo seife atidt pinig suma y ra tiksliai lygi
jo skol sumai. Su dviem elektrini skysi rimis
mes galime palyginti debet ir kredit buhalterijos
knygose.
Toliau, teorija mano, kad abu vienodos ries
elektriniai skysiai atstum ia vienas kit, tuo tarpu
du prieingos ries skys
iai traukia vienas kit.
Tai galima atvaizduoti
grafikai itaip (25 pav.).
Reikalinga dar paskutin
teorin prielaida:
Yra dvi kn rys:
knai, kuriuose tie skys
iai gali laisvai judti,
vadinam ieji laidininkai,
25 pav.
ir knai, kuriuose jie
negali judti, vadinam ieji izoliatoriai. Kaip ir
visada tokiais atvejais, t kn skirstym
dvi ris negalima irti perdaug rimtai. Idealus
MECHANISTINS PAIROS SMUKIM AS 99
laidininkas, kaip ir idealus izoliatorius, tai abstrak

cijos, kuri niekada negalima realizuoti. M etalai, em,
mogaus knas tai vis laidinink pavyzdiai, nors
ir nevienodos kokybs. Stiklas, guma, porcelianas ir
juos panas knai tai izoliatoriai. Oras tik i
dalies tra izoliatorius tai ino kiekvienas, kas mat
ms apraytuosius eksperimentus. Blogi elektrostati
ni eksperim ent rezultatai danai esti dl oro drg
numo, nuo kurio padidja jo laidumas.
i teorini teigini jau pakanka trims apraytie
siems eksperim entams iaikinti. Mes inagrinsime
juos dar kart ta paia tvarka, kaip ir anksiau, bet
jau pagal elektrini skysi teorij.
1. Kauiuko lazdel, kaip ir visi kiti knai norm a
liomis slygomis, elektrikai neutrali. Jo je y ra abiej
skysi, teigiam ojo ir neigiamojo, ir abiej po lygiai.
Trindami lazdel flanel, mes juos iskiriame. Sis
teigimas danai tra lygtinis, nes tai teorijos sukurtos
terminologijos taikymas trinties procesui aprayti. Ta
elektros ris, kurios kauiukin lazdel turi per daug,
vliau buvo pavadinta neigiam ja elektra, tas pava
dinimas, inoma, tra tik susitarimo dalykas. Jeigu
tie bandymai bt daryti su stikline lazdele, trinam a
kats kailiuku, mes turtum e pavadinti ant jos esant
elektros pertekli teigiam ja elektra, kad neprietarau
tume jau priimtiems teiginiams. Bet pasakokime toliau.
Mes perduodam e elektrin skyst metaliniam laidinin
kui, paliesdami j kauiuku. Tame laidininke jis juda
laisvai, pasklisdamas po vis metal, skaitant ir auk
so lapelius. Kadangi neigiam ieji skysiai vienas kit
atstumia, tai abu lapeliai stengiasi nutolti vienas nuo
kito, kiek tai galima, o dl to jie ir prasiskiria. M eta
las pritaisytas ant stiklinio stovo arba ant kokio nors
kito izoliatoriaus taip, kad skystis ilieka ant laidinin

ko, kiek tai leidia oro laidumas. Dabar mes supranta
me, kodl turime paliesti p ir tu . metal eksperim en
to pradioje. Tuo atveju metalas, mogaus knas ir
em sudaro vien didel laidinink, po kur isilieja
elektrinis skystis taip, kad ant elektroskopo praktikai
nieko nelieka.
2. A ntras eksperim entas prasideda taip pat kaip
ir pirmasis. Bet dabar kauiukas nelieia metalo, o
tik prineamas prie jo. Abu skysiai laidininke, ga
ldami laisvai judti, isiskiria; vien j lazdel
traukia, o kit stumia. Jie vl susimaio, kai kau
iuko strypelis atitraukiam as al, nes prieingos
ries skysiai vienas kit traukia.
3. Paskui, laikydami arti trint kauiuko lazdel,
mes perskiriam e metalin stryp dvi dalis ir pagaliau
atitraukiam e lazdel. iuo atveju, paalinus kauiuko
lazdel, skysiai nesusimaio, ir aukso lapeliuose i
lieka vieno elektrinio skysio perteklius, todl jie
nesusiglaudia.
Laikantis tos paprastos teorijos, visi ia m intieji
faktai atrodo suprantami. Ta pati teorija duoda dau
giau, leisdama mums suprasti ne tik iuos, bet ir dau
gel kit elektrostatikos srities fakt. Bet kokios te
orijos tik sla s vesti mus prie nauj fakt, duoti mint
apie naujus eksperim entus ir privesti prie nauj rei
kini ir nauj dsni atradimo. Pavyzdys tai paaikins.
sivaizduokime pakeitim antrajam e eksperimente.
Tarkime, kad a palieku kauiuko lazdel alia m eta
lo ir kartu lieiu m etal savo pirtu. Kas dabar atsitiks?
Teorija atsako: lazdels stumiamas neigiamasis ()
skystis dabar gali pasialinti pro mano kn, vadinasi,
metaliniame strype liks tik vienas skystis, teigiam a

sis (+ ). Prasiskyr liks tik tie elektroskopo lapeliai,
kurie ariau kauiuko lazdels. Ir i tikrj, eksperi
mentas patvirtina t pranaavim.
Teorija, apie kuri mes dabar pasakojame, inoma,
naivi ir nesutam pa su i laik fizikos poiriu. Ir vis
dlto tai geras pavyzdys, parodantis bet kokios fizi

kos teorijos bdinguosius bruous.
Moksle nra amin teorij. Visada atsitinka taip,
kad kai kuriuos teorijos ipranaautus faktus eksperi
mentas atmeta. Kiekviena teorija turi savo vystymosi
ir triumfo laikotarp, po kurio ji gali greitai smukti.
ilumos substancins teorijos, apie kuri ia jau buvo
kalbta, suklestjim as ir smukimas yra vienas i dau
gelio toki pavyzdi. Kiti pavyzdiai, gilesni ir svar
besni, bus svarstomi vliau. Beveik kiekvienas didelis
laimjimas moksle atsiranda i senosios teorijos k ri
zs; j pagimdo mginimas isikapstyti i susidariusi
sunkum. Mes turime patikrinti sensias idjas, sen
sias teorijas, nors jos ir priklauso praeiiai, nes tai
vienintelis bdas suprasti naujj idj svarbum ir
j teisingumo ribas.
Pirmuosiuose ms knygos puslapiuose mes lygi

nome tyrintojo vaidmen su detektyvo vaidmeniu,
detektyvo, kuris, surinks reikalingus faktus, suranda
teising sprendim grynu mstymu. Vienu labai svar
biu atvilgiu t palyginim reikia laikyti nepaprastai
pavirutiniku. Ir gyvenime, ir detektyvinse nove
lse nusikaltimas duotas. Detektyvas turi perirti
laikus, pirt atspaudus, kulkas, ginklus, taiau jis
bent jau ino, kad mogudyst vyko. Mokslininkui
kitas dalykas. Bt nesunku sivaizduoti mog, kuris
nieko neino apie elektr; visi senovs mons gana
laimingai gyveno, nieko apie j neinodami. Tarkime,
kad tam mogui duotas metalas, aukso laktelis, b u te
liai, kauiuko lazdel, flanel, odiu, visa mediaga,
reikalinga tiems trims ms eksperimentams padaryti.
Jis gali bti labai kultringas asmuo, bet jis, greiiau
siai, prisipils butelius vyno, flanel panaudos valymo
reikalams, ir jam niekada neaus galv mintis pada
ryti tuos eksperimentus, kuriuos mes aprame. De
tektyvui nusikaltimo faktas duotas, ir udavinys nu
sakomas taip: kas nuud Kuk Robin? Mokslininkas
turi, bent jau i dalies, pats padaryti t nusikaltim,
o paskui j itirti. Dar daugiau, jo udavinys iai-
kiti ne tiktai t vien, jam duot atvej, o visus
su juo susijusius reikinius, kurie vyko arba dar
gali vykti.
Skysi svokos vedimo fakte mes matome tak
t mechanistini idj, kurios stengiasi visa iaikinti
substancijomis ir paprastomis jgomis, veikianiomis
tarp t substancij. Nordami matyti, ar galima me-
chanistin poir pritaikyti elektros reikiniams apra
yti, mes turim e inagrinti itoki problem. T ar
kime, kad mums duoti du nedideli rutuliai, turintieji
MECHANISTINS PAIROS SM U KIM AS 103
elektros krv, atseit, kurio nors vieno elektrinio skys

io pertekli. inome, kad rutuliai arba trauks vienas
kit, arba stums vienas kit. Bet ar jga priklauso
tik nuo atstumo ir, jeigu taip, tai kokiu bdu? Papras
iausia bus spti, kad i jga priklauso nuo atstumo
taip pat, kaip ir traukos jga, kuri sumaja, sakysim,
iki vienos devintosios savo pradinio dydio, jeigu
atstumas padidja tris kartus. Kulono daryti bandymai
parod, kad tas dsnis i tikrj teisingas. Prajus
imtui met po Niutono, atradusio traukos dsn,
Kulonas pastebjo toki pat elektros jgos priklauso
myb nuo atstumo. Taiau Niutono dsnis ir Kulono
dsnis labai skiriasi iais dviem atvilgiais. G ravita
cin trauka yra visada, tuo tarpu elektros jgos egzis
tuoja tik tuo atveju, jeigu knai turi elektros krv.
Traukos dsnis ino tik traukim, o elektros jgos
gali ir traukti, ir stumti.
ia kyla tas pats klausimas, kur mes nagrinjom e
ryium su iluma. A r elektriniai skysiai y ra nesvarios
substancijos, ar ne? Kitaip sakant, ar metalo gabalo
svoris bus vienodas ir kada jis neutralus, ir kada
elektrintas? Svarstykls jokio skirtumo nerodo. Mes
ivedame, kad elektriniai skysiai taip pat yra ne
svarij substancij eimos nariai.
Kad galima bt engti toliau priek, elektros
teorijoje reikia vesti dvi svokas. Mes vl vengsime
griet apibrim, naudosims vietoj j jau inom
svok analogijomis. Prisimename, koks svarbus buvo
ilumos reikiniams suprasti skirtumas tarp ilumos
ir temperatros.
Lygiai taip pat ir ia svarbu skirti elektros poten
cial ir elektros krv. Koks skirtumas tarp i s
vok, paaiks i ios analogijos:
Elektrinis potencialas Tem peratra

Elektros krvis iluma
Du laidininkai, pavyzdiui, du nevienodo didumo
rutuliai, gali turti vienod krv, atseit, vienod
elektrinio skysio pertekli, bet j potencialas bus
skirtingas, btent: maesnio rutulio jis auktesnis,
o didesnio emesnis. Elektrinis skystis bus tankes
nis, vadinasi, labiau suspaustas, ant maojo laidininko.
Kadangi stumianiosios jgos turi didti, didjant
tankumui, tai krvio tendencija isisklaidyti bus di
desn maajame rutulyje negu didiajame. Toji krvio
tendencija pabgti nuo laidininko y ra tiesioginis jo
potencialo matas. Nordami aikiai parodyti skirtum
tarp krvio ir potencialo, mes suformuluosime kelet
teigini, kuriais apraomas kaitint kn elgesys, ir
kelet juos atitinkani teigini, kurie lieia elekt
rintus laidininkus.
iluma Elektra
Du knai, turintieji i p ra Du izoliuoti laidininkai, tu
di skirting tem peratr, p ra rin tieji i pradi skirtingus p o
jus kuriam laikui po j sulie tencialus, labai greitai po sulie
timo, pasidaro tos paios tem tim o pasidaro to paties p o
peratros. tencialo.
Lygs ilumos kiekiai suke Lygs elektros k r v i dydiai
lia skirtingus tem peratros p aki sukelia skirtingus elektros p o
tim us dviejuose knuose, jeigu tencial pakitim us dviejuose
t kn imlumas ilum ai n e knuose, jeig u t k n im lu
vienodas. m as elektrai nevienodas.
Term om etras, bdam as p ri Elektroskopas, turdam as

glaustas prie kokio nors kno, k on tak t su kokiu nors laidi
savo gyvsidabrio stulpelio ilgiu ninku, auksini lapeli prasi
rodo savo paties tem peratr, skyrim u rodo savo paties elekt
o k artu ir to kno tem peratr. ros potencial, o k artu ir laidi
ninko elektros potencial.
Taiau tokios analogijos negalima tsti perdaug

toli. tai pavyzdys, kuris rodo tiek panaum, tiek
ir skirtum. Jeigu kartas knas priglaustas prie alto,
tai iluma teka i kartojo kno altj. A ntra vertus,
tarkime, kad mes turime du izoliuotus laidininkus,
turinius lygius, bet prieingus krvius, teigiam j ir
neigiamj. J potencialai skirtingi. Susitarta poten
cial, atitinkant neigiam krv, laikyti emesniu u
potencial, kuris atitinka teigiam krv. Jeigu abu
tie laidininkai pristumti vienas prie kito taip, kad
susilieia, arba sujungti viela, tai i elektrini skys
i teorijos eina, kad juose mes nepastebsime jokio
krvio, o tai reikia, kad visikai jokio elektrinio po
tencialo nra. Mes turime sivaizduoti, kad elektros
krvis nuo vieno laidininko kit nuteka per labai
trum p laik, per kur potencial skirtumas isilygina.
Bet kaip tai atsitinka? A r teigiamasis skystis teka
neigiamai elektrint kn, ar neigiamasis tei
giamai elektrint?
ia nagrintuose faktuose mes nematme jokio
pagrindo iam klausimui isprsti. Galime spti, kad
tai atsitinka arba vienaip, arba kitaip, arba ir vienaip
ir kitaip, atseit, kad elektra teka tuo pat metu abiem
kryptimis. Tai tik klausimas, kaip susitarti, ir nega-
27 pav.
ima laikyti to pasirinkimo svarbiu dalyku, nes mes

inome, kad nra jokios galimybs isprsti t klau
sim eksperimentu. Tolesn raida, vedanti kur kas
gilesn elektros teorij, isprend t problem, kuri
visikai beprasm, kol ji traktuojam a ios primityvios

elektrini skysi teorijos poiriu. Toliau mes sa
kysime taip: elektriniai skysiai teka nuo laidininko,
kurio potencialas auktesnis, laidinink, kurio po
tencialas emesnis. Vadinasi, ms t dviej laidinin
k atveju elektra teka nuo teigiamai elektrinto laidi
ninko neigiamai elektrint laidinink. Tas pasaky
mas tai grynai tik susitarimo dalykas ir iuo poiriu
visikai savavalikas.
Visi tie sunkumai rodo, kad analogija tarp ilumos
ir elektros anaiptol nra visika.
Mes matme, kokia galimyb pritaikyti mechanis
tin pair elementariems elektrostatikos faktams
aprayti. T pat galima padaryti m agnetini reikini
atvilgiu.
MAGNETINIAI SKYSIAI
ia mes elgsims taip pat kaip ir anksiau, prad

sime nuo labai paprast fakt, o paskui iekosime,
kaip juos teorikai iaikinti.
1. Tarkime, kad mes turime du ilgus magnetus;
vienas i j laisvai parem tas ties viduriu taip, kad
jis laikosi horizontaliai, o antr paimkime rank.
Jeigu abiej t m agnet galus prikiime vien prie ki-
to, tai pastebsime, kad jie vienas kit stipriai traukia.

Tai galima visada patikrinti (28 pav.). Jei galai vienas
kito netraukia, mes turime apsukti magnet ir pam
ginti prikiti kit gal. M agnet galai vadinami j po
liais. Tsdami eksperiment, mes stumiame magneto,
kur laikome rankoje, poli iilgai kito magneto. Pa
stebime, kad traukim as maja, o kai polius pasiekia
parem tojo magneto vidur, tai joki jg nebepastebi
me. Jeigu polius slenka toliau ta paia kryptimi, tai jau
pastebime stmim, kuris pasidaro stipriausias prie
parem tojo magneto antrojo poliaus.
2. Aukiau atpasakotas pavyzdys kelia itoki
mint. Kiekvienas magnetas turi du polius. A r nega
lima vieno i j izoliuoti? Atrodo, kad labai paprastas
dalykas tai padaryti, btent: perlauti m agnet dvi
lygias dalis. Mes matme, kad jokios sveikos tarp
vieno magneto poliaus ir kito magneto vidurio nra.
Bet jeigu mes magnet i tikrj perlauime, tai re
zultatas bus nuostabiai nelauktas. Jeigu pakartosime
eksperim ent, aprayt po 1 numerio, tik su puse pa
rem tojo magneto, tai rezultatai bus visikai tokie pat
kaip ir anksiau! Ten, kur anksiau nebuvo n pdsa
ko magnetins jgos, dabar yra stiprus magneto po
lius.
Kaip reikia tuos faktus aikinti? Mes galime pa
mginti apmesti magnetizmo teorij, panai elekt
rini skysi teorij. Tai pera toji aplinkyb, kad ia,
kaip ir elektros reikiniuose, mes susiduriame ir su
traukim u, ir su stmimu. sivaizduokime du rutulikus
laidininkus, kurie turi lygius elektros krvius, vie
nas teigiam, kitas neigiam. ia odis lygius
reikia dydius, turinius vienod absoliui reikm:
pavyzdiui, + 5 ir - 5 turi vienod absoliui reikm.
Tarkime, kad rutuliai sujungti izoliatoriumi, pavyzdiui,

stikliniu strypu. Schemikai tais galima atvaiz
duoti rodykle, nukreipta nuo neigiamai elektrinto
laidininko teigiamai elektrintj. Pavadinsime tai
elektriniu dipoliu. Aiku, kad du tokie dipoliai elgtsi
visikai taip pat, kaip ir magneto strypai pirm ajam e
29 pav.
eksperimente. Jeigu mes irime savo iradim kaip

realaus magneto model, tai, spdami egzistuojant
magnetinius skysius, galime pasakyti, kad m agne
tas tai ne kas kita kaip magnetinis dipolis, turintis
galuose du vairi ri skysius. i paprasta teorija,
pam gdiojanti elektros teorij, visikai tinka pirm a
jam eksperim entui iaikinti. Pagal t teorij viena
me gale turi reiktis traukimas, kitam e stmimas,
o per vidur skirtingos ir prieingos jgos isilygina,
atsveria vienos kitas. Bet kaipgi su antruoju eksperi
mentu? Perlaudami elektrinio dipolio stiklin stryp,
30 pav.
mes padarome du izoliuotus polius. Tas pats turt

bti ir su magnetinio dipolio geleiniu strypu. Bet tai
prietarauja antrojo eksperimento rezultatams. Vadi-
nai, tas prietaravim as veria mus vesti iek tiek

tikslesn teorij. Vietoj ms pirmykio modelio mes
galime sivaizduoti, kad m agnetas sudarytas i labai
ma elementari m agnetini dipoli, kuri negali
ma perlauti atskirus polius. Visame m agnete vie
patauja tvarka, nes visi elem entarieji dipoliai jame
turi vienod krypt. Mes be niekur nieko matome, dl
ko, perpjovus magnet, atsiranda du nauji poliai nau
juose galuose ir dl ko i subtilesn teorija iaikina
tiek pirmojo, tiek ir antrojo eksperim ento faktus.
Daugel fakt galima iaikinti ir be io teorijos
patikslinimo. Imkime pavyzd: mes inome, kad mag
netas traukia geleies gabaliukus. Kodl? Paprastos
geleies gabale abu m agnetiniai skysiai susimai
taip, kad negalima pastebti jokio gryno efekto. Pri
netas teigiamasis polius veikia kaip sakymas i
siskirti skysiams, nes neigiam j geleies skyst jis
traukia save, o teigiam j stumia alin. Dl to gal
gale atsiranda traukim o jga tarp geleies ir magneto.
Je i m agnetas atitrauktas, skysiai daugiau arba ma
iau grta savo pirm ykt padt tai priklauso
nuo to, kiek jie beatsimena t sakant iorins jgos
bals.
Reikia t pasakyti ir apie kiekybin ios pro
blemos pus. Turdami du labai ilgus magneto stry
pus, mes galtume tirti, kaip j poliai traukia (arba
stumia) vienas kit, bdami labai suartinti. Jeigu
strypai pakankam ai ilgi, tai t stryp kit gal taka
labai menka. Kaip priklauso traukim as ir stmimas
nuo atstumo tarp poli? Atsakymas, kur dav Kulo
no eksperimentas, toks: priklausomyb nuo atstumo
tokia pat kaip ir Niutono traukos dsnyje ir Kulono
elektrostatikos dsnyje.
ioje teorijoje mes vl matome pritaikyt bend

rj poir: tendencij aprayti visus reikinius trau
kimo ir stmimo jgomis, priklausaniomis tik nuo
atstumo ir veikianiomis tarp nekintam daleli.
ia praverst paminti vien gerai inom fakt,
kuriuo mes pasinaudosime toliau. em tai didelis
magnetinis dipolis. N ra n maiausio pdsako, pagal
kur bt galima iaikinti, kodl taip. Geografinis
iaurs polius beveik sutampa su neigiamuoju ()
m agnetiniu poliumi, o geografinis Piet polius su
teigiam uoju (+ ) magnetiniu poliumi. Pavadinimai tei
giamasis ir neigiamasis tai tik susitarimo dalykas,
bet, kadangi kart jie taip paymti, tai mes turime
ir bet kuriais kitais atvejais atitinkam ai skirti polius.
M agnetin adat, udta ant vertikalios aies, klauso
ems m agnetins jgos sakymo. Ji nukreipia sa
vo (+ ) poli geografin ems poli, atseit, ()
magnetin ems poli.
N ors ia sumint elektrini ir m agnetini reiki
ni srityje mes galime nuosekliai pritaikyti m echa-
nistin poir, nra jokio pagrindo tuo didiuotis a r
ba diaugtis dl to. Kai kurie tos teorijos bruoai,
inoma, yra nepatenkinami, jeigu ne veriantys nu
leisti rankas. Mes turjom e irasti naujas substancij
ris: du elektrinius skysius ir elementariuosius mag
neto dipolius. A r tik ne per daug bus t vairi
substancij?
Jgos paprastos. Jos vienodai ireiktos traukos,
elektros ir magnetizmo jgoms. Taiau u t papras
tum sumokta daug: vestos naujos nesvariosios
substancijos. Tai gerokai dirbtins svokos ir visikai
nesusijusios su pagrindine substancija mase.
PIRMA RIMTA KLITIS
Mes jau pasiruo tiek, kad galtume konstatuoti

pirm rim t sunkum, ikilus taikant ms bendrj
filosofin poir. Vliau pamatysime, kad is sunku
mas drauge su kitais, dar rimtesniais, sunkumais vi
sikai sugriov sitikinim, kad visus reikinius galima
iaikinti mechanikai.
Elektra, kaip mokslo ir technikos aka, ypa spar
iai m vystytis po elektros srovs atradimo. ia
mes randam e mokslo istorijoje vien i labai negausi
pavyzdi, kuriuose atsitiktinumas suvaidino labai
svarb vaidmen. Varls letenos konvulsij istorija
pasakota daugeliu variant. Nesivarant dl smulkme
n, galima pasakyti, kad nra jokios abejons, jog
atsitiktinis Galvanio atradim as dav pagrind Vol
tai atuonioliktojo imtmeio gale sukonstruuoti prie
tais, inom V o ltos baterijos vardu. Dabar ji prak
tikai nenaudojama, bet ji dar tebeminima kaip labai
paprastas srovs altini pavyzdys mokykl pratybose
ir vadovliuose.
Jos konstrukcijos principas paprastas. Imama kele
tas stiklini, kuri kiekvienoje y ra vandens ir iek
tiek sieros rgties. Kiekvienoje stiklinje yra dvi me
talins ploktels viena varin, o kita - i cinko;
ploktels panertos tirpal. Vienos stiklins vario
ploktel sujungta su gretimos stiklins cinko plok
tele, ir tik pirmosios stiklins cinko ploktel ir pasku
tins stiklins vario ploktel lieka nesujungtos. Mes
galime pastebti pirmosios stiklins vario ploktels
ir paskutins stiklins cinko ploktels potencial
skirtum labai jautriu elektroskopu, jei element,
atseit, stiklini su ploktelmis, skaiius pakankamai
didelis.
Mes pasakojam e apie t baterij i keleto

elem ent tik tam, kad gautume kak, lengvai ima
tuojam jau apraytu prietaisu. Tolesniems sam prota
vimams lygiai gerai tiks ir vienas toks elementas.
Galima pastebti, kad vario potencialas auktesnis
u cinko potencial. odis auktesnis ia vartojam as
ta paia prasme, kuria + 2 daugiau u 2. Jeigu
vienas laidininkas sujungtas su laisvja vario plokte
le, o kitas su cinku, tai abu jie taps elektrinti,
pirmasis teigiamai, o antrasis neigiamai. ioje sam
protavimo stadijoje nieko ypatingai naujo arba nuosta
baus nra, ir mes galime pamginti pritaikyti ms
ankstesniuosius vaizdinius, lieianius potencial skir
tum. Matme, kad potencial skirtum tarp dviej
laidinink galima greitai panaikinti, sujungiant tuos
laidininkus viela, kuria ima tekti elektrinis skystis
nuo vieno laidininko kit. is procesas panaus
tem peratros isilyginim per ilumos sraut. Bet ar
atlieka srautas Voltos baterijoje darb?
Voltos odiais tariant, ploktels elgiasi kaip lai
dininkai:
. . . silpnai elektrinti, k u rie veikia n uolat arba taip, kad
j krvis po kiekvieno isielektrinim o vl atsinaujina; odiu,
k u rie tiekia neribot kr v arba sukelia nuolatin elektrinio skys
io veikim arba impuls.
io eksperim ento rezultatas nuostabus todl, kad

potencial skirtumas tarp vario ir cinko plokteli
neinyksta, kaip kad atsitinka tuo atveju, kai du
elektrinti laidininkai sujungti viela. Tas skirtumas
lieka nekintamas, vadinasi, pagal skysi teorij turi
atsirasti nuolatin elektrinio skysio srov, tekanti
nuo auktesnio potencialo lygio (vario ploktels)
emesn (cinko ploktel). M gindami igelbti skys-
i teorij, mes galime tarti, kad veikia kakokia

pastovi jga, kuri atnaujina potencial skirtum ir
sukelia elektrinio skysio sraut. Bet apskritai tas
reikinys kelia nusistebjim , jeigu j nagrinsime
energetiniu poiriu. Vieloje, kuria teka srov, atsi
randa nemaa ilumos, kurios utenka net vielai su
lydyti, jeigu ji plona. Todl vieloje susidaro ilumins/
energijos. Bet visa Voltos baterija y ra izoliuota sis
tema, nes ji negauna energijos i alies. Jeigu mes
norime igelbti energijos isilaikymo dsn, mes tu ri
me surasti viet, kurioje vyksta kitimai, sukuriantieji
t ilum. Nesunku nustatyti, kad baterijoje vyksta
sudtingi cheminiai procesai, kuriuose aktyviai daly
v auja tiek pats skystis, tiek ir j panertas varis ir
cinkas. Energetiniu poiriu ia y ra reakcij grandin:
chemin energija -> tekanio elektrinio skysio, atseit,
srovs, energija - > iluma. Voltos baterija neisilaiko
aminai, dl chemini kitim, susijusi su elektros
srautu, po kurio laiko baterija pasidaro nedarbinga.
Eksperimentas, kuris i tikrj sukl daug sunku
m mechanistinms idjoms pritaikyti, pirm kart
apie j girdiniam mogui turi skambti keistai. J
padar Erstedas madaug prie imt dvideimt met.
Jis rao:
Tie eksperim entai, regis, parod, kad m agnetin adat
pastm jo i jo s vietos galvaninis prietaisas, ir k aip tik tada,
kai galvanin grandin buvo sujungta, o ne ijungta, kaip k ad be
reikalo m an prie kelet m et tli labai garss fizikai.
Tarkime, kad mes turim e Voltos baterij ir gabal

metalins vielos. Jeigu viela sujungta su vario plokte
le, bet nesusisiekia su cinko ploktele, tai potencial
skirtum as yra, bet srov negali tekti. Sakykim, kad
toji viela sulenkta ied, kurio centre taisyta mag-
8 A . E i n t e i n a s i r L. I n f e l d a s
netin adata, ir tiek vielos iedas, tiek ir adata guli

toje paioje ploktumoje. Kol viela nelieia cinko
ploktels, nieko neatsitinka. Joki veikiani jg
nra, o potencial skirtumas nedaro jokios takos
adatos padiai. Atrodo, sunku suprasti, kodl labai
garss fizikai, kaip sako Erstedas, lauk tokios takos.
31 pav.
Dabar sujunkim e viel su cinko ploktele. Tuojau

pat atsitiks keisti dalykai. M agnetin adata ieina i
savo pirm ykts padties. Vienas jos polius dabar
atsuktas skaitytoj, jeigu ios knygos puslapis yra
iedo ploktuma (31 pav.). Efektas rodo, kad magneto
poli veikia jga, statmena iedo ploktumai. M atyda
mi eksperim ento faktus, mes vargu ar galsime i
vengti tokios ivados apie veikianios jgos krypt.
is eksperim entas domus pirm iausia tuo, kad jis
parodo ry, siejant du i pirmo vilgsnio visikai
skirtingus reikinius magnetizm ir elektros srov.
Yra dar ir kitas, netgi svarbesnis momentas. Sveikos
jga, pasireikianti tarp magneto poliaus ir ma vie
MECHANISTINS PAIROS SM U K IM AS 115
los atkarp, kuriomis teka srov, negali eiti iilgai

linijos, jungianios viel ir adat arba tekanio elekt
rinio skysio daleles ir elementariuosius m agnetinius
dipolius. Jg a statm ena tai linijai! Pirm kart pasiro
do jga, visikai skirtinga nuo t jg, j kurias,
laikydamiesi savo mechanistinio poirio, mes sten
gms suvesti visus iorinio pasaulio poveikius. Mes
atsimename, kad traukos, elektrostatikos ir magnetiz
mo jgos, paklstanios Niutono ir Kulono dsniams,
veikia iilgai linijos, jungianios abu vienas kit trau
kianius arba stumianius knus.
sunkum dar labiau pabr eksperimentas, kur
labai sumaniai padar Roulandas beveik prie e
iasdeimt met. Apeidami technines smulkmenas, mes
galtume aprayti t eksperim ent itaip. sivaizduo
kime ma elektrint rutul (32 pav.). Toliau sivaiz
duokim, kad tasai rutulys
labai greitai skrieja aps-
kritimu, kurio centre tai-
syta magnetin adata. I
principo is eksperim entas
toks pat kaip ir Erstedo t
i
eksperimentas; vienintelis *
skirtumas yra tai, kad vie

toj paprastos srovs mes
ia turime mechanikai
32 pav.
vykstant elektrinio k r
vio judjim . Roulandas pamat, kad jo eksperim en
to rezultatas i tikrj panaus t, kuris pastebimas,
kai vielos vija teka elektros srov. M agnet pakrei
pia statmena jga.
Tegul dabar tas krvis skrieja greiiau. Dl to
jga, veikianti magneto poli, padidja; magnetas
daugiau nukrypsta nuo savo pradins padties. Tas

faktas yra nauja didel komplikacija. Jga ne tik ne
sutam pa su linija, jungiania krv ir magnet, bet
ir jos intensyvumas priklauso nuo krvio greiio.
Visas mechanistinis poiris rmsi sitikinimu, kad
visus reikinius galima iaikinti vien jgomis, pri
klausaniomis tiktai nuo atstumo, bet ne nuo greiio.
Roulando eksperim ento duomenys, inoma, pakerta
t sitikinim. Vis dlto mes galime pamginti likti
konservatyvs ir iekoti ieities, neperengdami se
nj idj rib.
Tokie sunkumai, netiktos ir nelauktos klitys
trium falikoje teorijos raidoje, danai ikyla moksle.
Kartais paprastas senj idj apibendrinimas sudaro,
bent jau kuriam laikui, ger ieit. Pavyzdiui, iuo
atveju, atrodyt, pakanka iplsti ankstesnj poir
ir vesti bendresn jg, veikiani tarp elem entarij
daleli, svok. Taiau labai danai senosios teorijos
nebegalim a pataisyti, ir dl ikilusi sunkum ji ima
smukti, kyla nauja teorija. iuo atveju turjo reikms
ne tik elgesys tos m enkuts adatls, kuri sugriov
i pirmo vilgsnio gerai pagrstas ir klestinias mecha
nistines teorijas. Kit smg, dar smarkesn, jos gavo
i visikai kitos puss. Bet tai kita pasaka, ir mes j
papasakosime vliau.
v i e s o s g r e it is
Galiljaus Pasikalbjim uose apie du naujus m oks

lus mes randam e m okytojo ir jo mokini pokalb
apie viesos greit:
S a g r e d o: Bet kokiu ir kokio didum o mes turim e laikyti
t viesos greit? A r viesos greitis y ra mom entalus, ar jam,
panaiai kaip k it k n judjim ui, reikia laiko? A r galim e mes

tai isprsti eksperim entu?
S i m p 1 i i o: Kasdieninis patyrim as rodo, k ad viesos sklidi
mas mom entalus, nes, kai m es i toli stebim e artilerijos veikim ,
tai liepsna pasiekia m s akis, nesugaidam a laiko, o garsas
pasiekia ausis tik po geroko laiko tarpo.
S a g r e d o: Na, Simpliio, a tegaliu i to visiem s inomo
patyrim o ivesti tik tai, k ad garsas, eidam as j m s ausis, k e
liauja liau u vies; tai dar nepasako, a r viesa p linta m o
m entaliai, ar ji, nors ir ju d a n epaprastai greitai, vis dlto
sugaita la ik o ...
S a l v i a t i s . Tai, kad tie ir kiti panas stebjim ai maa
k terodo, k art p riv ert m ane irasti m etod, kuriu o galima
bt tiksliai sitikinti, ar apvietim as, atseit, viesos sklidimas,
i tik r j mom entalus. ..
Toliau Salviatis aikina savo eksperim ento metod.

Kad suprastume jo idj, sivaizduokime, kad viesos
greitis ne tik baigtinis, bet ir maas, kad viesos ju
djimas sultjo panaiai, kaip gali sultti realus
judjimas, irint ltai einant film. Du mons, A ir
B, laiko udarytus ibintus ir stovi, sakysim, per vien
kilometr vienas nuo kito. Pirmasis mogus, A, atida
ro savo ibint. Abu jie susitar, kad B atidarys savo
ibint tuo momentu, kai jis pamatys A vies. T ar
kime, kad ms viesa, ltai eidama, nueina vien
kilometr per sekund. A siunia signal, atidarydam as
savo ibint, B pam ato tai po sekunds ir siunia
atsakom j signal. T signal A gauna, prajus dviem
sekundm po to, kai jis pasiunt signal. Atseit, jei
viesa eina vieno kilometro per sekund greiiu, tai
praeis dvi sekunds tarp A signalo pasiuntimo ir
primimo, jeigu tarsime, kad B stovi nutols nuo jo
per vien kilometr. Atvirkiai, jeigu A neino vie
sos greiio, bet mano, jog jo kompanionas veikia, kaip
susitarta, ir jis pastebi, kad B atidar savo ibint,
prajus dviem sekundms po to, kai jis (A) atidar

savj, tai jis gali ivesti, jog viesos greitis lygus
vienam kilometrui per sekund.
Su ta eksperim entine technika, kuri buvo Galil
jaus laikais, jis maa teturjo ans nustatyti viesos
greit tokiu bdu. Jei atstumas bt koks kilometras,
tai jis turt imatuoti kokios imtatkstantosios se
kunds dalies laiko tarpus.
Galiljus suformulavo viesos greiio suinojimo
problem, bet jis jos neisprend. Suformuluoti pro
blem danai esti svarbiau, negu j isprsti, nes jos
sprendimas gali bti tik matematikos arba eksperi
mentinio sumanumo dalykas. Naujiems klausimams
ikelti, naujoms galimybms ivystyti, senosioms prob
lemoms naujuoju poiriu inagrinti reikia krybins
vaizduots, ir tokie krybiniai veiksm ai atspindi tikr
paang moksle. Inercijos principas, energijos isilai
kymo dsnis buvo prieiti tik nauju ir originaliu m sty
mu apie jau gerai inomus eksperim entus ir reikinius.
Daug tokios ries pavyzdi galima rasti tolesniuose
ios knygos puslapiuose, kuriuose bus pabrta, kaip
svarbu inagrinti inomus faktus naujoje viesoje,
ir apraytos naujos teorijos.
Grdami prie palyginti paprasto klausimo kaip
suinoti viesos greit, mes galime paymti, kad
nuostabu, dl ko Galiljus nenustat, kad jo ekspe
rim ent galt daug paprasiau ir tiksliau padaryti
vienas mogus. Uuot stats tam tikru atstumu nuo
savs savo kompanion, jis galt ten pastatyti veid
rod, kuris automatikai mest atgal signal, vos tik
j gavs.
Prajus madaug dviem imtam penkiasdeimiai
met, veidrodiu tam reikalui pasinaudojo Fizo, kuris
pirmasis nustat viesos greit eksperimentu, pasinau

dodamas emiku viesos altiniu. Astronominiais
stebjim ais viesos greit buvo nustats Riomeris kur
kas anksiau, nors ir ne taip tiksliai.
Visikai aiku, kad dl miliniko didumo viesos
greitis tegaljo bti imatuotas tik imant atstumus,
kurie bt madaug tokie kaip tarp ems ir kit
Sauls sistemos planet, arba pasinaudojant labai to
bula eksperim entine technika. Pirmasis metodas tai
Riomerio metodas, o antrasis Fizo metodas. Nuo t
pirm j eksperim ent laiko viesos greitis, sudarantis
labai impozantik dyd, buvo imatuotas daug kart
ir vis didesniu tikslumu. Ms laikais tam tikslui
M aikelsonas irado labai tobul aparatr. i eks
perim ent duomenis galima nusakyti paprastai: viesos
greitis vakuum e apytikriai lygus 300 000 kilometr
per sekund.
VIESA KAIP SUBSTANCIJA
Mes ir vl pradedame nuo kai kuri eksperim en

tini fakt. K tik mintas dydis y ra viesos greitis
vakuum e. viesa tuo greiiu eina tuioje erdvje.
Mes galime m atyti ir pro tui stiklin ind, kai i
jo paalintas oras. Mes matome planetas, vaigdes,
dangaus knus, nors viesa nuo j eina ms akis
pro tui erdv. Tas paprastas faktas, kad mes galime
m atyti pro stiklin ind, vis tiek, ar y ra jo viduje oro,
ar jo ten nra, rodo mums, kad oras labai maai teturi
reikms. Todl mes galime daryti optinius eksperi
mentus paprastam e kam baryje ir gauti t pat efekt,
kaip ir tada, jei ten nebt oro.
Vienas paprasiausi optini fakt y ra tai, kad
viesa sklinda tiesiomis linijomis. Apraysime prim i
tyvius eksperimentus, kurie tai patvirtina. Prieais

takin viesos altin pastatytas ekranas su skylute.
Takinis altinis tai labai maas viesos altinis,
sakysim, maa skylut udarytam e ibinte. Ant tolo
kai esanios sienos pakabintam e ekrane toji skylut
atsimu kaip viesi dm tamsiame fone. 33 paveiks
llis rodo, kaip tas reikinys y ra susijs su tiesiaeigiu
33 pav.
viesos sklidimu. Visus tokius reikinius net ir su

dtingesniais atvejais, kuriais, be viesos ir elio,
pasirodo dar ir puseliai, galima iaikinti, tik tarus,
kad tiek vakuum e, tiek ir ore viesa sklinda tiesiomis
linijomis.
Imkime kit atsitikim, kai viesa eina pro m e
diag. Tegul viesos pluotelis praeina pro vakuum
ir krinta stiklo ploktel. Kas atsitinka? Jeigu tiesia
eigio judjim o dsnis bt, kaip ir anksiau, teisingas,
tai viesos pluotelio kelias eit iilgai linijos, kuri
34 paveiksllyje parodyta punktyru. Bet i tikrj y ra
ne taip. Spindulys lta, kaip parodyta tame paveiks
llyje. Reikinys, kur mes ia matome, vadinasi
ref rakcija (limas). Vienas i daugelio pavyzdi,

dem onstruojani refrakcij, y ra inomas bandym as
su lazda, kuri, pusiau kita vanden, atrodo p er
lauta.
i fakt pakanka elem entariai mechanistinei vie
sos teorijai sudaryti. Ms tikslas ia parodyti, k aip
34 pav.
substancijos, daleli ir jg idjos skverbiasi optikos

srit ir kaip pagaliau sugriva senasis filosofinis po
iris.
Teorija ia ireikiama paprasiausiai ir prim ity
viausiai. Tarkime, kad visi vytintieji knai skleidia
viesos daleles, arba korpuskules, kurios, krisdamos
ms akis, sukelia jose viesos pojt. Mes jau taip
pratinti vedinti naujas substancijas, jeigu tik jos
reikalingos mechanistiniam aikinimui, kad, daug ne
dvejodami, galime tai padaryti dar kart. Tos kor-
puskuls, lkdamos i inercijos, turi eiti tiesiomis
linijomis pro tui erdv inomu greiiu ir praneti
ms akims apie tuos knus, kurie jas leidia. Visi
reikiniai, kurie rodo, kad viesa sklinda tiesiomis
linijomis, visi jie patvirtina korpuskulin viesos
T22 FIZIKOS EVOLIUCIJA
teorij, nes kaip tik toji judjim o ris ir priskirta k o r

puskulms. Teorija labai paprastai iaikina ir viesos
atsispindjim nuo veidrodio; tas atsispindjimas
tokios pat ries, kaip ir atsispindjimas, pastebimas
mechanikos eksperim entuose su stangriais sviediniais,
metamais sien, kaip rodo 35 paveiksllis.
Refrakcij iaikinti iek tiek sunkiau. Nesileisda
mi smulkmenas, mes vis dlto matome, kad j ga
lima mechanistikai iaikin
ti. Jeigu korpuskuls krinta,
/ pavyzdiui, stiklo paviri,
t tai galimas daiktas, kad jas
t
\ veikia jga, sukuriama m e
/
I diagos daleli; tiesa, toji
t
% / jga keistoka, nes veikia tik
visikai prie pat mediagos.
Kaip mes inome, bet kuri
jga, veikianti judani da
35 pav.
lel, keiia jos greit. Jeigu
jga, veikianti viesos korpuskul, yra traukimas, stat
menas stiklo paviriui, tai naujoji spindulio judjim o
kryptis eis kakur tarp pirmykio kelio ir statmens
stiklo paviriui. Atrodo, kad is elem entarus iaikini
mas ada pasisekim korpuskulinei viesos teorijai.
Taiau, nordami suinoti, kiek i teorija naudinga ir
kiek ji teisinga, mes turime itirti naujus ir sudtin
gesnius faktus.
SPALVOS MSLE
Visas tas gausias gamtos spalvas pirmasis iaikino

n e kas kitas, kaip vis tas pats genialusis Niutonas.
ia mes apraome vien i Niutono eksperiment jo
paties odiais:
1666 m et pradioje (tuo laiku a buvau usims kito k i

n eg u sferiniai stikl lifavimu) a gavau trikam p stiklo prizm,
nordam as ja daryti bandym us su garsiuoju sp alv reikiniu.
Tam tikslui, utem ds savo kam bar ir padars nedidel skyl
langinje, k ad pro j p raeit k iek reikia sauls viesos, a padjau
prizm ten, k u r eina viesa, taip, kad ji galjo ulti prieais
stovini sien. Ir ia susidariusi gyv ir ryki spalv reginys
m an teik m alonaus pasitenkinim o.
Sauls viesa balta. Prajus jai pro prizm, pa

sirodo visos spalvos, kurios egzistuoja matomajame
pasaulyje. Pati gamta atgamina tuos paius rezultatus
graiojoje spalv juostoje vaivoryktje. Mginimai
iaikinti reikin labai seni. Biblijos legenda, pasak
kurios vaivorykt tai enklas, kad dievas nebe
pyksta ant mogaus, tam tikra prasme yra taip pat
teorija. Bet ji negali patenkinam ai iaikinti, dl
ko vaivorykt kartkartm is pasikartoja ir kodl jos
pasirodym as visada susijs su lietumi. Visa spalvos
msl pirm kart imta mokslikai svarstyti didiajame
N iutono veikale; jam e ir paymta, kaip j isprsti.
Vienas vaivorykts kratas visada raudonas, o
kitas violetinis. Tarp j susiklosiusios visos kitos
spalvos. Papasakosime, kaip Niutonas aikina reiki
n. Kiekviena spalva jau y ra baltoje viesoje. Visos
spalvos ateina per tarpplanetines erdves ir atmosfer
unisonu ir duoda baltos viesos spd. Balta viesa
tai, taip sakant, vairi korpuskuli, priklausani
skirtingoms spalvoms, miinys. Niutono eksperim ente
prizm iskaido jas erdvje. Anot mechanistins te
orijos, dl refrakcijos kaltos jgos, kurios eina i
stiklo daleli ir veikia viesos daleles. Tos jgos n e
vienodos dalelms, priklausanioms prie vairi spal
v, jos didiausios violetins spalvos dalelms ir
maiausios raudonos spalvos dalelms. Kiekvienos
atskiros spalvos korpuskuli kelias lu savaip ir atsi

skirs nuo kit, kai viesa ieis i prizms. V aivoryk
tje prizmes atstoja vandens laai.
Substancin viesos teorija dabar painesn negu
anksiau. Mes jau turime ne vien viesos substancij,,
o daugyb j, ir kiekviena j priklauso atskirai spal
vai. Taiau, jeigu toje teorijoje yra dalis tiesos, tai
jos pasekms turi sutarti su stebjimu.
Baltos sauls viesos spalv serijos, aptiktos N iu
tono eksperimentu, vadinamos sauls spektru arb a,
tiksliau, m atom uoju spektru. ia apraytasis baltos
viesos suskaidymas jos komponentus vadinasi
viesos dispersija. Iskirtas spektro spalvas galima b
t vl sumaiyti draugn antra, tam tikru bdu p ri
taikyta prizme, jeigu tik is aikinimas nra klaidingas.
Procesas bt kaip tik atvirkias prie tai buvusiam
procesui. Mes gautume balt vies i anksiau iskirt
spalv. Niutonas eksperim entu patvirtino, kad i tikr
j iuo bdu galima gauti balt vies i jos spektro, o
spektr i baltos viesos tiek kart, kiek mums pa
tinka. Tie eksperim entai sudar tvirt pam at teorijai,
kurioje korpuskuls, priklausanios kiekvienai spalvai,
elgiasi kaip nekintamos substancijos. Ta proga N iu
tonas ra:
. . . tos spalvos neatsirado naujai, o tik pasidar m atomos
dl iskyrimo, nes jeig u jas vl visas sumaiysime, tai jos vl
sudarys t vies, k u ri jo s buvo sudariusios prie suskaidym .
Dl tos prieasties pakitim ai, k u rie susidaro sujungiant vairias
spalvas, n ra reals, nes, je i skirtingus spindulius v l iskirsime,
jie duos vl visikai tas paias spalvas, kaip ir prie eidam i
miin. Kaip j s inote, m lyni ir geltoni milteliai, labai gerai
sum aiyti, plikai akiai atrodo ali, o vis dlto miin sudarani
daleli spalvos i tik r j nepasikeit, tik susimai. Nes, pai
rj p ro ger m ikroskop, pamatysime, k ad jos, kaip ir anksiau,
atrodo tik m lynos ir geltonos.
Tarkime, kad mes iskyrme labai siaur spektro

ruoel. Tai reikia, kad i visos daugybs spalv mes
leidome tik vienai praeiti pro ply, o kitas sulaikme
ekranu. Spindulys, kuris praeina pro ply, bus suda
rytas i vienalyts (monochromatins) viesos, atseit,
i viesos, kurios nebegalim a suskaidyti tolesnius
komponentus. Tai teorijos ivada, ir j lengva patik
rinti eksperimentu. Tokio vienalyts spalvos spindu
lio jokiu bdu nebegalim a toliau suskaidyti. Yra
paprastas bdas pasidaryti vienalyts viesos altin.
Pavyzdiui, kaitintas natris skleidia vien gelton vie
s. Daryti paprastus optinius eksperim entus su viena
lyte viesa danai labai naudinga, nes tuomet lengva
suprasti, kad iuo atveju gautas rezultatas bus daug
paprastesnis.
sivaizduokime, kad staiga atsitiko labai keistas
vykis: ms saul m viesti tik vienos tam tikros
spalvos viesa, sakysim, geltona. Tada toji milinika
spalv vairov emje bem atant inykt. Visa atro
dyt arba geltona, arba juoda!
is pranaavim as y ra viesos substancins teorijos
pasekm, nes nauj spalv negalima sukurti. A r jis
teisingas, galima patikrinti eksperimentu: kam baryje,
k u r vienintelis viesos altinis yra kaitintas natris,
viskas atrodo arba geltona, arba juoda. Spalv gausy
b pasaulyje atspindi vairov t spalv, i kuri su
dary ta balta viesa.
Substancin viesos teorija visais tais atvejais vei
kia kuo puikiausiai, nors toji aplinkyb, kad reikia
vesti tiek substancij, kiek yra spalv, ir gali sukelti
mums iok tok nerim. Prielaida, kad visos viesos
korpuskuls turi t pat greit tuioje erdvje, taip
p a t atrodo labai nenatrali.
Visikai manoma sivaizduoti, kad kiti teiginiai,

visikai kitokio pobdio teorija, tikt taip pat gerai
ir visk, k tik reikia, iaikint. I tikrj, netrukus
mes sitikinsime, kad y ra kita teorija, pagrsta visai
kitokiomis svokomis ir vis dlto iaikinanti t pai
optini reikini srit. Taiau, prie nusakydami tei
ginius, sudaranius tos teorijos pagrind, mes turim e
atsakyti klausim, visikai nesusijus su tais opti
niais reikiniais. Mes turime grti prie mechanikos ir
paklausti:
KAS YRA BANGA?
Kokia nors paskala, prasidjusi Vaingtone, labai

greitai pasiekia N iujork, nors jos platinime dalyvavo
ne tik vienas asmuo, keliavs tarp t miest. Yra
du visikai skirtingi bdai perduoti arba skleisti gan
dams i Vaingtono N iujork ir keliauti asmenims,
kurie ineioja gandus.
Vjas, lkdamas virum jav lauko, sukelia ban
gas, kurios eina per vis lauk. Ir ia mes turime
skirti bangos judjim nuo atskiro augalo sibavimo:
augalai daro tik nedidelius judesius. Visi mes matme
bangas, kurios sklinda vis platesniais ir platesniais
ratais, kai eero vanden metamas akmuo. Bangos
judjim as labai skiriasi nuo vandens daleli judjimo.
Dalels juda tik auktyn ir emyn. Matomas bangos
judjim as tai tik mediagos bsenos sklidimas (slin
kimas), o ne paios mediagos. Plduriuojantis ant ban
gos kamtis tai aikiai parodo, nes jis supasi tik auk
tyn ir emyn, pamgdiodamas tikr vandens judjim,
o neina su banga tolyn.
Nordami geriau suprasti bangos mechanizm, vl
inagrinkime idealizuot eksperiment. Tarkime, kad
MECHANISTINS PAIROS SMUKIMAS 12?
didiul erdv visa pilna vandens arba oro, arba ko

kios nors kitos aplinkos. Kakur centre y ra rutulys
(36 pav.). Eksperimento pradioje i viso jokio ju d
jimo nra. Staiga rutulys pradeda ritmikai kvpuo
ti, isipsdamas ir susitraukdamas, bet vis laik lik
damas sferikos formos. Kas dedasi aplinkoje? Prad
kime irti nuo to momento, kai rutulys ima plstis.
Aplinkos daleles, esanias prie pat rutulio, jo pavir

ius stumia tolyn, ir dl to prie rutulio prigulanio
vandens arba oro sluoksnio tankum as padidja, paly
ginus su jo norm aliu tankumu. Lygiai taip pat, kai
rutulys traukiasi, tai tos aplinkos dalies, kuri betar
piai prigludusi prie rutulio, tankumas mas. ie tan
kumo kitimai plinta po vis aplink. Aplink suda
ranios dalels tik neymiai sibuoja, bet visas
judjim as tai lekianios bangos judjimas. I esms
nauja ia yra tai, kad ia mes nagrinjam e, kaip juda
kakas, kas nra mediaga, o energija, sklindanti me

diagoje.
Pasinaudodami pulsuojanio rutulio pavyzdiu, mes
galime vesti dvi bendras fizikos svokas, svarbias
bangoms apibdinti. Pirmoji tai greitis, kuriuo
plinta banga. Ji priklausys nuo aplinkos ir, pavyzdiui,
bus skirtinga vandeniui ir orui. A ntroji svoka tai
bangos ilgio svoka. Jros arba ups paviriaus ban
gose bangos ilgis tai atstumas nuo vieno bangos
dubos iki gretimos bangos dubos arba atstumas nuo
vienos bangos ikilos iki gretimos bangos ikilos. J
ros bang ilgis didesnis negu ups bang. Ms ban
gose, susidaraniose dl rutulio pulsavimo, bangos
ilgis tai atstumas, paimtas tam tikru apibrtu mo
m entu tarp dviej gretim rutulik sluoksni, ku
ri tankum as tuo pat metu esti didiausias arba ma
iausias. Aiku, kad tas atstumas priklauso ne tik nuo
aplinkos. Didel reikm turs rutulio pulsavimo grei
tis; pavyzdiui, bangos ilgis bus trumpesnis, jei pulsa
vim as pagreits, ir ilgesnis, jei pulsavimas sults.
Bangos svoka pasirodo besanti labai svarbi fizi
koje. Tai yra tikrai mechanin svoka. Tas reikinys
iaikinamas judjim u daleli, kurios, pasak kineti
ns teorijos, y ra sudtin m aterijos dalis. Vadinasi,
kiekviena teorija, kuri vartoja bangos svok, gali
bti, apskritai imant, laikoma mechanine teorija. Pa
vyzdiui, akustikos reikini aikinimas i esms re
miasi tja svoka. V irpantieji knai, pavyzdiui, tokie,
kaip vargon stygos arba violonels stygos, sukelia
garso bangas, kurios sklinda ore panaiai, kaip kad
daro bangos, susidaranios nuo pulsuojanio rutulio.
Vadinasi, pasinaudojant bangos svoka, galima visus
akustinius reikinius suvesti mechaninius.
Jau buvo pabrta, kad mes turime skirti daleli

judjim nuo paios bangos, kuri y ra aplinkos b
sena, judjimo. Abu judjim ai visikai skirtingi, bet
aiku, kad ms pulsuojanio rutulio pavyzdyje abu
tie judjim ai vyksta iilgai tos paios tiess. Aplinkos
dalels juda iilgai trum p linijos segment (atkar
p), ir tankum as didja ir m aja periodikai sutar

tinai su tuo judjim u. Kryptis, kuria plinta banga, ir
kryptis, iilgai kurios vyksta virpesiai, y ra ta pati.
io tipo bangos vadinamos iilginmis bangomis. Bet
ar is bang tipas vienintelis?
Tolesniems ms samprotavimams svarbu aikiai
sivaizduoti, kad gali bti ir kito tipo banga, kuri v a
dinama skersine banga.
Pakeiskime ms prie tai mint pavyzd. T ar
kime, kad mes tebeturim e rutul, bet jis grimzdi ki
tokioje aplinkoje: vietoj oro arba vandens paimta
kakas panau drebuius. Dar daugiau, rutulys nebe
pulsuoja, o sukaliojasi nedideliu kampu: i pradi

vien pus, paskui atvirki, vis tuo paiu
ritm u ir apie tam tikr a. Drebuiai limpa prie rutu
lio, ir limpanios dalels turi kartoti jo judesius. Tos
dalels veria kartoti t judes daleles, esanias kiek
tolliau, ir t. t.; vadinasi, aplinkoje (drebuiuose) at
siranda banga. Jei mes prisimename skirtum tarp
aplinkos judjim o ir bangos judjimo, tai matome,
kad iuo atveju jie aikiai nesutampa. Banga sklinda
rutulio spindulio kryptimi, o aplinkos dalels juda
statm enai tai krypiai. Vadinasi, mes suklme sker
sin bang.
Vandens paviriumi sklindanios bangos yra sker
sins. Plduriuojantis kamtis sibuoja auktyn ir
emyn, o banga eina iilgai horizontalios ploktumos.
A ntra vertus, garso bangos y ra mums inomiausias
iilgini bang pavyzdys.
Dar viena pastaba: banga, sukelta pulsuojanio
arba krypuojanio vienalytje aplinkoje rutulio,
tai sferin banga. Ji taip vadinama todl, kad bet ku
riuo paimtu momentu visi aplinkos takai, esantieji
bet kurioje sferoje, apsupanioje pulsavimo arba k ry
pavimo altin, elgiasi vienodai. Inagrinkime dal
38 pav.
MECHANISTIN S PAIROS SM U K IM AS 131
tokios sferos toli nuo altinio (38 pav.). Kuo toliau

nuo altinio imame toki sferos dal ir kuo maesn
dal mes imam, tuo labiau ji panai ploktumos da
l. Nesivaikydami per didelio tikslumo, mes galime
pasakyti, kad nra didelio skirtumo tarp ploktumos
dalies ir sferos dalies, jei tos sferos spindulys pakan
kamai didelis. Labai danai mes kalbame apie nedi
del toli nuo altinio nujusios bangos paviriaus dal
kaip apie ploki bang. Kuo toliau nuo sferos cent
ro mes dedam e paveiksllyje ubrkniuot paviriaus
dal ir kuo maesnis kampas tarp spinduli, tuo la
biau ji priartja prie plokios bangos sklypelio.
Plokios bangos svoka, panaiai kaip ir daugelis
fizikos svok, tra ne daugiau kaip abstrakcija, ku
ri mes tegalime realizuoti tik tam tikru tikslumu.
Ir vis dlto tai naudinga svoka, ir toliau ji mums
pravers.
BANGIN VIESOS TEORIJA
Prisiminkime, kodl mes liovms aprainj op

tikos reikinius. Mes norjom e vesti kit viesos
teorij, skirting nuo korpuskulins teorijos, bet taip
pat besistengiani iaikinti t pai fakt srit. Kad
galtume tai padaryti, mes turjom e liautis pasakoj
ir vesti bangos svok. Dabar mes galime grti prie
savojo dalyko.
Pirmasis, kuris ikl visikai nauj viesos teo
rij, buvo Niutono bendraamis Hiuigensas. Savo trak
tate apie vies jis ra:
Jeigu, be to, viesai eiti reikia laiko, tai m es tuojau
patikrinsim e, tai i to seka, kad tasai judjim as, perduotas ap
linkos m aterijai, y ra sukcesyvus; todl jis panaus gars, sklinda
sferiniais paviriais ir bangom is: a vadinu tai bangom is dl to
panaum o, kuris prim ena bangas, susidaranias an t vandens, kai
j m etam as akmuo, ir einanias viena paskui k it vis p latjan

iais ratilais, nors jo s ir atsiranda dl kitos prieasties ir eina
tik plokiu paviriumi.
Anot Hiuigenso, viesa tai banga, energijos, o

ne substancijos perdavimas. Matme, kad korpusku-
lin teorija iaikina daug pastebt fakt. Ar gali
tai padaryti ir bang teorija? Mes vl turime kelti
tuos klausimus, kuriuos jau atsakme, padedami
korpuskulins teorijos, kad pamatytume, ar gali ban
g teorija atsakyti juos taip pat gerai. Padarysime
tai dialogu tarp N ir H, kur N panekovas, sitiki
ns Niutono korpuskulins teorijos teisingumu, o H
sitikins Hiuigenso teorijos teisingumu. Nei vienam,
nei kitam nevalia griebtis argument, gaut po to, kai
jau abiej didij m eistr darbas buvo baigtas.
N. K orpuskulinje teorijoje viesos greitis turi v i
sikai apibrt prasm. Tai y ra greitis, kuriuo kor-
puskuls lekia tuioje erdvje. K jis reikia bang
teorijoje?
H. inoma, jis reikia viesos bangos greit. Kiek
vienas ino, kad banga sklinda tam tikru apibrtu
greiiu, ir tas pats turi bti su viesos bangomis.
N. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Garso ban
gos sklinda oru, jros bangos vandeniu. Kiekviena
banga turi turti m ateriali aplink, kurioje ji sklin
da. Bet viesa praeina pro vakuum , o garsas nepra
eina. Tarti, kad banga sklinda tuia erdve, reikia
nepripainti jokios bangos.
H. Taip, tai sunkumas, nors jis ir ne naujas man.
M ano mokytojas j labai atidiai istudijavo ir nu
sprend, kad vienintel ieitis spti, jog egzistuoja
hipotetin substancija, eteris, perduodanioj i aplin
ka, kurios pilna visa visata. Visata, taip sakant, grimzdi
eteryje. Jeigu mes turime drsos vesti t svok,

tai viskas paaikja.
N. Bet a atm etu toki prielaid. Pirma, ji veda
nauj hipotetin substancij, o mes jau turim e daug
t substancij fizikoje. Yra taip pat ir kitas pagrindas
jai atmesti. Js neabejojate, kad mes turime visk
iaikinti viena mechanika. O kaip su eteriu? A r js
galite atsakyti paprast klausim kaip eteris su
darytas i savo elem entari daleli ir kaip jis pasi
reikia kituose reikiniuose?
H. Pirmasis js argumentas, inoma, teisingas.
Taiau, vesdami tl dirbtin nesvar eter, mes i
karto atsikratom e kur kas labiau dirbtini viesos
korpuskuli. Mes teturim e vien paslaptingj sub
stancij vietoj nesuskaitomos daugybs j, atitinkan
ios gausyb spalv spektre. A r jum s neatrodo, kad
tai ir yra tikra paanga? Bent jau visos bdos sutelk
tos vien viet. Mums nebereikia dirbtins prielaidos,
kad dalels, priklausanios vairioms spalvoms, lekia
tuo paiu greiiu tuioje erdvje. A ntrasis js prie
kaitas taip pat teisingas. Mes negalime mechanikai
iaikinti eterio. Bet nra jokios abejons, kad, toliau
betiriant optinius ir, gal bt, kitus reikinius, paaiks
ir jo struktra. Dabar mes turime laukti nauj ekspe
rim ent ir ivad, bet a tikiuosi, kad gal gale mes
galsime isprsti mechanins eterio struktros prob
lem.
N. Atidkim kuriam laikui t klausim, nes jo
dabar negalima isprsti. A noriau matyti, kaip
js teorija, net jei mes atmesime sunkumus, iaikina
tuos reikinius, kurie tokie aiks ir suprantam i kor-
puskulinje teorijoje. Imkime, pavyzdiui, t fakt,
kad viesos spinduliai eina vakuum e arba ore tiesio
mis linijomis. Gabalas popieriaus, ukitas u lempos,

meta ant sienos aik ir rykiai apibrt el.
Ryki kontr eli negalt bti, jeigu bang
teorija bt teisinga, nes bangos apeit popieriaus
kratus ir tuo paiu padaryt el pasklid. Maas
laivas nra klitis jros bangoms, kaip js inote,
jos staiai apeina j, nemesdamos elio.
H. is argum entas netikina. Imkime upje trum pas
bangas, plakanias didelio laivo bort. Bang, kylan
i vienoje laivo pusje, nepamatysime kitoje jo pu
sje. Jeigu bangos pakankamai maos, o laivas pakan
kamai didelis, pasirodo labai rykus elis. Labai
galimas dalykas, kad viesa atrodo mums einanti
tiesiomis linijomis tik dl to, kad jos bangos ilgis
yra labai maas, palyginus su eksperimentuose nau
dojam paprast klii ir skyli didumu. Gal bt,
kad, jeigu mes galtume sudaryti pakankamai maas
klitis, tai jokio elio ir nebt. Mes galime susi
durti su dideliais eksperimentiniais sunkumais, kon-
s tru o d a m i prietaisus, kurie galt parodyti, ar gali
viesa aplenkti klitis. Ir vis dlto, jei tok eksperi
ment ir bt galima padaryti, tuomet tas eksperi
mentas nulemt kov tarp bangins ir korpuskulins
viesos teorijos.
N. Bang teorija gali atvesti prie nauj fakt
ateityje, bet a neinau joki duomen, kurie j
tikinamai patvirtint. Kol visikai aikiai eksperi
mentais nerodyta, kad viesa gali aplenkti klitis,
a nem atau jokio pamato atsisakyti nuo korpuskulins
teorijos, kuri man atrodo paprastesn ir dl to geres
n u bang teorij.
ia mes galime nutraukti t pasikalbjim, nors
jo objektas anaiptol nra isemtas.
Lieka dar parodyti, kaip bang teorija iaikina

viesos lim ir spalv vairum. Kaip mes inome,
korpuskulin teorija gali tai padaryti. Pradsime nuo
limo, bet pirm a bus naudinga inagrinti pavyzd,
neturint nieko bendra su optika. Tegul po didel
atvir lauk vaiktinjasi du mons, laikydami tarp
savs nelankst stryp. I pradi jie eina tiesiai
priek, abu vienodu greiiu. Kol j greiiai vienodi,
dideli jie ar m ai vis tiek, strypas slinks lygiagre
iai, kitaip sakant, jis nesisukalios ir nekeis savo
krypties. Visos nuosekliai viena po kitos einanios
strypo padtys lygiagreios viena kitai. Bet dabar
sivaizduokim, kad labai trum p laiko tarp, gal koki
dal sekunds, abiej t moni jimas pasidar ne
vienodas. Kas atsitiks? Aiku, kad per t laik strypas
pasisuks, ir jis jau nebeslinks lygiagreiai savo pir
myktei padiai. Kai mons vl ims eiti vienodais
greiiais, jo kryptis skirsis nuo p ir i
mykts krypties. Tai aikiai paro
dyta paveiksllyje. Kryptis pasikei
ia per t laik, kur abu ms H
pstieji eina skirtingu greiiu.
Tas pavyzdys leis mums suprasti
bangos lim. Eteryje einanios
bangos pavirius atsimua stiklo
paviri. Kitame paveiksllyje mes
matome bang su palyginti plaiu
frontu, kuris eina priek. Bangos
39 pav.
frontas tai ploktuma, kurioje bet
kuriuo laiko momentu visos eterio dalys y ra vienodos
bsenos. Kadangi greitis priklauso nuo aplinkos, pro
kuri kalbam uoju laiko momentu eina viesa, tai grei
tis stikle skirsis nuo greiio tuioje erdvje. Per t
labai trum p laik, per kur bangos frontas eina

stikl, vairios bangos fronto dalys turs skirtingus
greiius. Aiku, kad tos dalys, kurios jau pasiek
stikl, juds viesos greiiu stikle, tuo tarpu kitos da
lys tebejuda viesos greiiu eteryje. Dl to greiio skir
tumo iilgai bangos fronto per vis grimzdimo
stikl laik paios bangos kryptis keisis.
Taigi matome, kad ne tik korpuskulin, bet ir
bang teorija iaikina lim. Tolesnis nagrinjim as
ir ioks toks matematikos pritaikym as parodo, kad

bang teorijos aikinimas paprastesnis ir geresnis ir
kad jos ivados visikai derinasi su stebjimu. I
tikrj, kiekybiniai nagrinjim o metodai leidia mums
ivesti viesos greit lauianioje aplinkoje, jeigu mes
inome, kaip lta spindulys, kai jis j eina. Tie
sioginiai matavimai puikiausiai patvirtina spjim,
o tuo paiu ir bangin viesos teorij.
Lieka dar spalvos klausimas.
Reikia prisiminti, kad banga apibdinama dviem

skaiiais jos greiiu ir ilgiu. Labai svarbus y ra is
bangins viesos teorijos teiginys: vairaus ilgio ban
gos atitinka vairias spalvas. V ienalyts geltonos vie
sos bangos ilgis skiriasi nuo mlynos arba violetins
bangos ilgio. Vietoj dirbtinio vairioms spalvoms
priklausani korpuskuli skirstymo mes turime n a
tral skirtum pagal bangos ilg.
I to ieina, kad Niutono eksperimentus, lieian
ius viesos dispersij, galima aprayti dviem skirtin
gomis kalbomis korpuskulins teorijos kalba ir
bang teorijos kalba. Pavyzdiui:
Korpuskulin kalba Bang teorijos kalba
Korpuskuls, priklausanios Skirtingo ilgio b an g spin-
skirtingom s spalvoms, turi vie- du liai, p riklausantieji vairiom s
nod greit vakuum e, b et skir- spalvoms, tu ri vienod greit
ting greit stikle. etery je, b et stikle j greitis
skirtingas.
Balta viesa tai visuma
korpuskuli, priklausani vai- Balta viesa tai vis ilgi
riom s spalvoms, tuo tarpu spekt- bang visuma, o spektre jos
ruose jo s iskirtos. iskirtos.
Atrodo, bt imintinga vengti dviprasmikumo,

kylanio i to fakto, kad yra dvi t pai reikini
teorijos, ir apsisprsti vienos kurios j naudai, atidiai
inagrinjus kiekvienos j gersias ypatybes ir ydas.
Pasikalbjimas tarp N ir H rodo, kad tai nelengvas
udavinys. Apsisprendimas iuo poiriu bt daugiau
skonio, o ne mokslinio sitikinimo dalykas. Niutono
laikais ir daugiau kaip imt met vliau dauguma
fizik laik geresne korpuskulin teorij.
Istorija padar savo nuosprend bang teorijos
naudai ir prie korpuskulin te o rij daug vliau,
devynioliktojo imtmeio vidury. N savo pasikalbjim e
su H pareik, kad i principo bt galima eksperi

mentu isprsti gin tarp t dviej teorij. Kor
puskulin teorija neleidia viesai aplenkti klii
ir reikalauja, kad eliai bt ryks. A ntra vertus,
pagal bang teorij, pakankam ai maos klitys nesu
darys jokio elio. Jungo ir Frenelio darbuose is
rezultatas gautas eksperimentikai, ten pat buvo pa
darytos ir teorins ivados.
Mes jau svarstme labai paprast eksperiment,
kuriam e ekranas su skyle buvo pastatytas prieais
takin viesos altin, o elis krito sien. Toliau
mes eksperim ent padarysim e dar paprastesn, ta r
dami, kad altinis skleidia vienos spalvos vies. Kad
duomenys bt kuo geriausi, viesos altinis turi bti
stiprus. sivaizduokime, kad skyl ekrane vis maina
ma ir mainama. Jeigu mes turime stipr viesos al
tin ir mums sekasi padaryti skyl pakankamai ma,
tai pastebime naujus ir nuostabius reikinius, visikai
nesuprantam us korpuskulins teorijos poiriu. N ebra
rykios ribos tarp viesos ir tamsos. viesa palaipsniui
blanksta, pereidam a viesi ir tamsi ied serij.
Tie iedai yra btini bang teorijos poiriu. Kodl
tie viess iedai kaitaliojasi su tamsiaisiais, paaikja,
sitaisius kiek kitok eksperimentin rengim. Tarkime,
kad mes turime lap juodo popieriaus su dviem siau
rais plyiais, pro kuriuos gali praeiti viesa. Jeigu tie
plyiai yra arti vienas kito ir labai mai ir jei viena
lyt viesa pakankam ai stipri, tai ant sienos pasirodys
daugyb viesi ir tamsi juosteli, kurios palaipsniui
vis silpnja, artdamos tams fon. Paaikinimas
labai paprastas. Tamsus ruoas atsiranda ten, kur
bangos nuo vieno plyio duba susitinka su bangos
nuo kito plyio ikila, ir viena kit panaikina. viesos
II a. V iruje m atom e nufotogra
fuotas dvi viesos dmes po to,
kai du spinduliai p rajo pro dvi
maas skylutes vienas po kito (i
pradi buvo atidarytas vienas ply
ys; paskui jis udarytas ir atida
rytas antrasis). A paioje matome
juostas, susidariusias dl to, kad
spindulys p rajo pro abi tas maas
skylutes vienu m etu. (Fotogralavo
V . A rkadjevas.)
II b. viesos di- II c. viesos

frakcija, susida difrakcija susi
riusi dl to, dariusi einant
kad spindulys spinduliui pro
aplenk labai labai ma sky
ma klit. (Fo lut. (Fotograla
togralavo V. A r - vo V. Arkad-
kad levas.) evas.)
MECHANISTINS PAIROS SM U K IM AS 139
ruoas ten, kur susitinka dvi bang, einani nuo

abiej plyi, ikilos arba dvi dubos ir sustiprina
viena kit. Painiau paaikinti tamsiuosius ir viesiuo
sius iedus pereitam e pavyzdyje, kuriam e mes naudo
jam s ekranu su viena skylute. Bet i principo ten
tas pats. viesi ir tamsi ruo pasirodym, einant
viesai pro du plyius, ir tamsi bei viesi ied
atsiradim, kai viesa skverbiasi pro vien skylut,
reikia sidmti, nes vliau mes grime svarstyti
abiej t skirting vaizd. ia apraytieji eksperi
m entai rodo viesos difrakcij viesos sklidimo tie
siomis linijomis sutrikim, kai viesos bang kelyje
y ra ma skyli arba ma klii (r. klij).
iek tiek padedami matematikos, mes galime nu
eiti kur kas toliau. Galima nustatyti, kokio didumo,
tikriau sakant, kokio maumo, turi bti bangos ilgis,
kad sudaryt tok m antr piein. Vadinasi, ia apra
ytieji eksperim entai leidia mums suinoti vienalyts
viesos bangos ilg. Kad bt aikiau, kokie mai tie
dydiai, mes paminsime kratutini sauls spektro
spinduli bang ilgius, atseit, raudon ir violetini
spinduli bang ilgius.
Raudonos viesos bangos ilgis lygus 0,00008 cen
timetro.
Violetins viesos bangos ilgis lygus 0,00004 cen
timetro.
Mes turime stebtis, kad ie dydiai labai mai.
Tiksli apybrai elis, kitaip sakant, viesos skli
dimo tiesiomis linijomis reikinys, pastebimas gamtoje
tik todl, kad paprastai pasitaikanios skyls ir klitys
y ra nepaprastai didels, palyginus su viesos bangos
ilgiu. Savo bangik prigimt viesa parodo tik tuomet,
kai ji eina pro labai maas skylutes arba sutinka

labai maas klitis.
Taiau tyrinjim istorija viesos teorijai anaip
tol nra baigta. Devynioliktojo imtmeio nuosprendis
nebuvo paskutinis ir galutinis. i laik fizikams vl
reikia sprsti vis problem kuri teorij pasirinkti:
bangin ir korpuskulin, tik dabar toji problem a ne
palyginamai gilesn ir painesn. Priimsime korpusku
lins teorijos pralaimjim, kol pripainsime, kad ban
g teorijos pergal yra problematiko pobdio.
IILGINS AR SKERSINS VIESOS BANGOS?
Visus optinius reikinius mes nagrinjome, kalb

dami bang teorijos kalba. viesos ilinkimas apie
maas klitis ir viesos limo iaikinimas tai stip
riausi argum entai jos naudai. Vadovaudamiesi m echa
nistiniu poiriu, mes pripastame, kad lieka dar vie
nas klausimas, kur reikia atsakyti: m echanini
eterio savybi nustatymas. iai problemai isprsti
svarbu inoti, kokios tos viesos bangos. eteryje
iilgins ar skersins. Kitaip sakant: ar viesa sklinda
panaiai kaip garsas? A r bang sukelia aplinkos ta n
kumo kitimas, atseit, ar sibuoja dalels viesos skli
dimo kryptimi? O gal eteris panaus stangrius dre
b u iu s toki aplink, kurioje tegali eiti tik skersi
ns bangos ir kurioje dalels juda statmenai pai
bang sklidimo krypiai?
Prie sprsdami i problem, pamginkime nusta
tyti, kok atsakym reikia pasilyti. T u r b t , mes
turtum e diaugtis, jei viesos bangos pasirodyt be
sanios iilgins. Tuo atveju aprayti mechanin eter
nebt taip sunku. Eterio struktros vaizdas, greiiau
siai, galt bti kakas panau duj sandaros m echa
nin vaizd, kuris paaikina garso bang sklidim.

Bt kur kas sunkiau sukurti skersines bangas p er
duodanio eterio struktros vaizd. sivaizduoti aplink
kaip drebuius arba kaip el, sudaryt i daleli
taip, kad j ja (ta aplinka)
sklinda skersins bangos,
tai nelengvas udavinys. Hiui
gensas buvo sitikins, kad
eteris greiiau bus orikas
negu drebutikas. Bet gamta
labai maa tepaiso ms nor.
A r gamta iuo atveju buvo
gailestinga fizik mginimams
suprasti visus reikinius mecha
nistiniu poiriu? Kad galtume
atsakyti klausim, mes
turim e inagrinti kai kuriuos
naujus eksperimentus.
Mes nuodugniai inagrin
sim e tik vien i daugelio 41 pav.
eksperim ent, kuris gali mums
klausim atsakyti. Tarkime, kad mes turime labai
plon ploktel i turm alino kristalo, ipiaut
ypatingu bdu, kurio ia nra reikalo aprai
nti. Kristalo ploktel turi bti tokia plona,
kad pro j bt galima m atyti viesos altin.
Imkime dabar dvi tokias plokteles ir pastatykim e jas
tarp aki ir viesos. K mes pamatysime? Vl viesos
tak, jeigu ploktels pakankam ai plonos. Labai dide
l tikimyb, kad eksperim entas patvirtins tai, ko mes
laukiame. Neusibrdami tikslo nustatyti, kokia ta
tikimyb, tarkime, kad mes jau matome viesos tak
pro abu kristalus. Dabar pamau keisime vieno kristalo
padt, sukdami j. is pasilymas bus prasmingas tik

tuo atveju, jeigu aies, apie kuri mes sukame krista
l, padtis bus fiksuota. Tai aiai paimkime linij,
kuri nustato pro plokteles eins spindulys. Tai rei
kia, kad mes judinam e visus vieno kristalo takus,
iskyrus tuos, kurie guli ayje. Bet kas per keistenyb!
viesa darosi vis silpnesn ir silpnesn, kol pagaliau
visikai inyksta. Paskui, ploktel toliau besukant,
ji vl pasirodo ir, kai pasiekiama pirm ykt padtis,,
pasidaro tokia pat, kokia i pradi buvo.
Nesigilindami toki eksperim ent smulkmenas,
mes galime paklausti: ar galima iaikinti tuos reiki
nius, jeigu viesos bangos iilgins? Jeigu bangos bt
iilgins, eterio dalels turt judti iilgai aies, v a
dinasi, ta paia kryptimi, kuria eina spindulys. Jei
kristalas sukamas, iilgai aies niekas nesikeiia. Ta
kai ayje nejuda, ir tik nedaug tejuda tie takai, kurie
yra arti aies. Tokio aikiai irimo pakitimo, kaip
viesos vaizdo inykimas ir vl jo pasirodymas, nega
lt bti iilginei bangai. , taip pat ir daugel kit
panai reikini, tegalima iaikinti tik tuo atveju,
jei prileidiame, kad viesos bangos ne iilgins, o
skersins! Arba, kitaip sakant, reikia tarti, kad eteris
yra drebutikas.
Tai labai lidnas dalykas! Mes turime bti pasiren
g sutikti neveikiamas klitis, bemgindami mecha
nikai aprayti eter.
ETERIS IR MECHANISTIN PAIRA
Svarstyti visus vairius mginimus aprayti mecha

nin eterio, kaip aplinkos viesai sklisti, prigimt b
t ilga istorija. M echanika konstrukcija reikia, kaip
mes inome, kad substancija susideda i daleli, ta rp
kuri iilgai jas jungianios tiesios linijos veikia j

gos, priklausanios tik nuo atstumo. Nordami suda
ryti eter kaip drebutik substancij, fizikai turi pri
imti kelet nepaprastai keist, nenatrali prielaid.
Mes ia j neminsim: jos priklauso jau beveik u
mirtai praeiiai. Bet rezultatas buvo nuostabus ir
svarbus. Vis t prielaid dirbtinumas, reikalas vesti
toki daugyb j, ir dar visikai nepriklausani vie
na nuo kitos, viso to pakako sugriauti sitikinimui,
kad mechanistinis poiris teisingas.
Bet yra kit ir paprastesni argum ent prie eter,
negu tie sunkumai sudaryti j. Jeigu mes norime i
aikinti optinius reikinius mechanistikai, tai reikia
sutikti, kad eterio y ra visur. Jeigu viesa sklinda tik
aplinkoje, tai negali bti jokios tuios erdvs.
Taiau i mechanikos mes inome, kad tarpvaig
din erdv nekliudo materialiems knams judti, n e
siprieina jiems. Pavyzdiui, planetos eina eteriu-e
le, nesutikdamos jokio pasiprieinimo savo judjim ui,
o j turt daryti m ateriali aplinka. O jeigu eteris
nekliudo mediagai judti, tai negali bti jokios s
veikos tarp eterio daleli ir mediagos daleli. vie
sa praeina pro eter, taip pat pro stikl ir vanden,
bet jos greitis pastarosiose substancijose pasikeiia.
Kaip galima iaikinti t fakt mechanistikai? M a
tyt, tik spjant, kad tarp eterio daleli ir mediagos
daleli yra tam tikra sveika. Mes k tik matme,
kad laisvai judani kn atvilgiu reikia prileisti,
jog tokios sveikos nra. Kitaip sakant, y ra sveika
tarp eterio ir mediagos optiniuose reikiniuose, bet
nra jokios sveikos tarp j mechaniniuose reiki
niuose! Tai, inoma, labai paradoksika ivada!
Matyt, i vis t bd tebus vienintel ieitis.

M ginant suprasti gamtos reikinius mechanistiniu po
iriu, per vis mokslo vystymosi laik iki dvideim
tojo amiaus reikjo vedinti dirbtines substancijas,
tokias, kaip elektriniai ir magnetiniai skysiai, vie
sos korpuskuls arba eteris. Dl to visi tie sunkumai
koncentravosi keliuose svarbiuose punktuose, tokiuo
se, kaip eteris optini reikini atveju. ia visi berg
di mginimai sudaryti eter paprastu bdu, taip pat
ir kiti argumentai, rodo, kad klaida gldi pagrindi
niame teiginyje, pasak kurio, visus gamtos reikinius
galima iaikinti mechanistiniu poiriu. Mokslui ne
pasisek nuosekliai gyvendinti mechanistins prog
ramos, ir iandien n vienas fizikas nebetiki, kad j
galima vykdyti.
Trumpai apvelgdami principines fizikos idjas,
mes susidrme su kai kuriomis neisprstomis pro
blemomis, prijom e tokius sunkumus ir klitis, kurios
privert nuleisti rankas mokslininkus, besistengian
ius suformuluoti viening ir nuosekli pair visus
iorinio pasaulio reikinius. Klasikinje m echa
nikoje mes utikome nepastebt pagrindin tyrin
jimo sil svariosios ir inertins mass lygyb. Pa
tirta taip pat, kad elektrinis ir magnetinis skystis yra
dirbtinio pobdio. Elekros srovs ir magnetins ada
tos sveikoje pasitaik neisprst sunkum. Reikia
priminti, kad tos sveikos jga veik ne tja linija,
kuri jungia laidinink ir magneto poli, ir priklaus
nuo judanio krvio greiio. Jos krypt ir dyd i
reikiantis dsnis buvo nepaprastai sudtingas. Ir p a
galiau ikilo didels bdos su tuo eteriu.
i laik fizika atakavo visas tas problemas ir
isprend jas. Bet, bekovojant dl t sprendim, at
sirado naujos ir didesns problemos. Ms inios

dabar gausesns ir gilesns u devynioliktojo imt
meio fiziko inias, bet tokios pat ir ms abejons
bei sunkumai.
REZIUMUOJ AM :
Mes matome, kad senoji elektrini skysi teorija,

korpuskulin ir bangin viesos teorijos toliau m
gina pritaikyti mechanistin pair. Taiau elektros
ir optikos reikini srityje tai labai sunku padaryti.
Judantis krvis veikia magnetin adat, ir jga
priklauso ne tiktai nuo atstumo, bet ir nuo krvio
greiio. Toji jga ne stumia ir ne traukia, o veikia
statmenai tai linijai, kuri jungia adat ir krv.
O ptikoje i t dviej teorij (korpuskulins ir
bangins) mes turime pasirinkti bangin viesos teo
rij. Bangos, sklindanios aplinkoje, sudarytoje i da
leli, tarp kuri veikia 'mechanins jgos, tai, i
noma, mechanikos svoka. Bet kokia gi ta aplinka,
kurioje sklinda viesa, ir kokios jos mechanins sa
vybs? Nra joki vili suvesti optinius reikinius
mechaninius, kol t klausim nra atsakymo. Bet
sunkum ai tai problemai isprsti tokie dideli, kad mes
turime nuo jos atsisakyti, vadinasi, turime taip pat
atsisakyti ir nuo mechanistiniu pair.
III
LAUKAS, RELIATYVUMAS
LAUKAS, RELIATY VUM AS
Laukas kaip vaizdinys. Du lauko teorijos pagrin
dai. Lauko realumas. Laukas ir eteris. M echani
niai pastoliai. Eteris ir ju d jim a s. Laikas, erdv, re
liatyvum as. R eliatyvum as ir mechanika. Erdvialaikis
kontinuum as. Visuotinis reliatyvum as. Salia ir vid u j
lifto. G eometrija ir patyrimas. Visuotinis relia tyvu
mas ir jo patikrinimas. Laukas ir mediaga.
LAUKAS KAIP VAIZDINYS
A ntrojoje devynioliktojo amiaus pusje fizik

buvo vestos naujos ir revoliucingos idjos; jos a t
vr keli naujai filosofinei pairai, kuri skiriasi nuo
mechanistins pairos. Faradjaus, M aksvelo ir H er
co darbai atved prie i laik fizikos, prie nauj s
vok, sudarani nauj tikrovs vaizd.
Dabar ms udavinys aprayti perversm, kur
padar moksle tos svokos, ir parodyti, kaip jos pa
mau iaikjo ir sigaljo. Mes pasistengsime nubr
ti vystymosi linij logikai, nelabai tesirpindami dl
chronologins tvarkos.
Naujosios svokos atsirado, betiriant elektros rei
kinius, bet geriau jas vesti pirm a per mechanik.
Mes inome, kad dvi dalels traukia viena kit ir kad
toji j traukim o jga maja proporcingai atstumo
kvadratui. Mes galime atvaizduoti t fakt kitaip;
tai mes ir padarysime, nors ir sunku suprasti, kuo tas
149
naujasis metodas geresnis. Maas apskritimas 42 pa

veiksllyje vaizduoja traukiant kn, sakysim, Saul.
I tikrj t vaizd reikt parodyti kaip model erd
vje, o ne kaip piein ploktumoje. Tada tas nedide
lis apskritimas virst erdvje sfera, sakysim, Saule.
Knas, kur mes vadinsime bandomuoju knu, tno
kur nors greta Sauls, ir Saul j trauks, o traukos
jga eis linija, jungiania abiej t kn centrus. V a
dinasi, linijos ms paveiksllyje rodo Sauls traukos
krypt vairioms bandomojo kno padtims. Rodyk
ls ant kiekvienos linijos rodo, kad jga nukreipta
Saul; tai reikia, kad toji jga yra traukos jga.
Tai gravitacijos (traukos) lauko jgos linijos. Tuo
tarpu tai tik pavadinimas, ir nra reikalo apie j smul
kiau kalbti. Ms figra turi bding ivaizd, kuria
vliau mes susidomsime. Jgos linijos ibrtos
erdvje, kur nra jokios mediagos. Kol kas tos
linijos, trum piau sakant, laukas, teparodo tik,
42 pav.
LAUKAS, REL IAT YV U M A S 151
kaip elgsis bandomasis knas, prinetas arti sferinio

kno, kuriam nubraiytas laukas.
Linijos ms erdviniame modelyje visada statm e
nos sferos paviriui. Kadangi jos eina visas puses i
vieno tako, jos tankiau isidsiusios arti sferos ir
kuo toliau nuo jos, tuo labiau tolsta ir vienos nuo
kit. Jeigu padidinsime atstum nuo sferos du arba
tris kartus, tai linij tankum as ms erdviniam e mo
delyje, bet ne paveiksllyje, bus keturis arba devynis
kartus maesnis. Vadinasi, linijos tinka dviem tiks
lams. Viena, jos rodo krypt t jg, kurios veikia
kn, atsidrus greta sferos Sauls, antra, jgos
linij isidstymo tankum as rodo, kaip jga kinta,
kintant atstumui. Lauko atvaizdas paveiksllyje, tei
singai aikinamas, apibdina gravitacijos jgos krypt
ir jos priklausomyb nuo atstumo. Tokiame paveiks
llyje traukos (gravitacijos) dsn galima perskaityti
taip pat gerai, kaip ir i jo veikimo apraymo odiais
arba tikslia ir ykia matematikos kalba. Tasai lau
ko vaizdinys, kaip mes j pavadinsime, gali atrodyti
aikus ir domus, bet nra pagrindo manyti, kad jo
vedimas reikia kok nors real progres. Sunku
bt rodyti, kad jis naudingas gravitacijai iaikinti.
Gal bt, kas pamanys, kad naudinga tas linijas laikyti
ne paprastu pieiniu, o kakuo daugiau, ir sivaiz
duoti realius jg poveikius einant iilgai linij. Tai
galima padaryti, bet tada veikimo iilgai jgos
linij greit reikia laikyti be galo dideliu! Jga, vei
kianti tarp dviej kn, pagal Niutono dsn, priklau
so tik nuo atstumo; laiko ia nepaisoma. Perduoti
jgai nuo vieno kno kit nereikia laiko! Taiau,
kadangi judjim as begaliniu greiiu nieko nesako n
vienam protingam mogui, tai mginimas padaryti i
ms pieinio k nors daugiau negu model, nieko

gero neduoda.
Bet mes neketinam e svarstyti dabar traukos prob
lemos. Ja mes pasinaudojome tik kaip vadu, pade
daniu paprasiau iaikinti panaius samprotavimo
metodus elektros teorijoje.
Pirmiausia apsvarstykim e eksperiment, kuris pri
ved prie rim t sunkum m echanistinje pairoje.
Tarkime, kad mes turime srov, tekani apskritimo
formos laidininku. Tos vijos centre yra magnetin
adata. Srovs atsiradimo momentu pasirodo nauja
jga, veikianti magneto poli ir statm ena linijai, ju n
gianiai viel ir poli. Si jga, sukelta ratu skriejan
io elektros krvio, priklauso, kaip parod Roulando
eksperimentas, nuo krvio greiio. Tie eksperim en
tiniai faktai prietarauja filosofinei pairai, pagal
kuri, visos jgos turi veikti iilgai daleles jungian
ios linijos ir tegali priklausyti tik nuo atstumo.
Tiksliai ireikti jg, kuria srov veikia magneto
poli, labai sudtingas dalykas; i tikrj, j kur kas
sunkiau ireikti negu traukos jgas. Bet mes galime
pasistengti atvaizduoti jos veikim taip pat aikiai,
kaip kad padarme su traukos jga. Ms klausimas
toks: kokia jga veikia srov magneto poli, prinet
kur nors arti laidininko, kuriuo eina srov? Bt sun
koka aprayti t jg odiais. N et ir matematikos
formul bt sudtinga ir nepatogi. Daug geriau a t
vaizduoti visa, k mes inome apie jg veikim,
pasinaudojant pieiniu, arba, tiksliau, pasinaudojant
erdviniu modeliu su jgos linijomis. iok tok keb
lum sudaro tai, kad magneto polius egzistuoja tik ry
ium su kitu magneto poliumi, sudarydamas dipol.
Taiau mes visada galime sivaizduoti tokio ilgumo
LAUKAS, R EL IAT Y V U M A S 153
magnetin dipol, kad galima bus paisyti tik jgos,,

veikianios tiktai t poli, kuris yra arti srovs. Kit
poli galima laikyti esaniu taip toli, kad j veikian
ios jgos galima nebeirti. Kad nebt neaikum,
laikysime, jog arti vielos laikomas' magneto polius
yra teigiamas.
Kokia bus jga, veikianti t teigiam j magneto
poli, galima pam atyti 43 paveiksllyje.
\ Rodykls arti vielos rodo srovs krypt, i auk
tesnio potencialo emesn. Visos kitos linijos kaip
tik yra tos srovs lauko jgos linijos, gulinios
tam tikroje ploktumoje. Jeigu pieinys padarytas
1 kaip reikia, tai tos linijos parodo mums tiek jgos
vektoriaus, nusakanio, kaip srov veikia t magneto
poli, krypt, tiek ir to vektoriaus ilg. Jga, kaip mes
inome, yra vektorius, ir, nordami j suinoti, mes
turime inoti vektoriaus krypt ir jo ilg. Mums
daugiausia rpi poli veikianios jgos kryptis. M-
t s klausimas toks: kaip, remdamiesi pieiniu, mes ga
lime surasti jgos krypt bet kuriam e erdvs take?'
i
Taisykl jgos krypiai nustatyti tokiam modeliui

ne tokia paprasta kaip praeitam e pavyzdyje, kur j
gos linijos buvo tiesios. Kad bt lengviau sampro
tauti, kitoje diagram oje (44 pav.) nubrta tik viena
jgos linija. Jgos vektoriaus
kryptis tokia, koki rodo rodykl
ant jgos linijos. Vadinasi, ro
dykli kryptis tai kryptis, ku
ria jga veikia magneto poli
tame take. Geras pieinys arba,
tikriau, geras modelis, pasako
mums t ir apie jgos vekto
riaus ilg bet kuriam e take. Tas
vektorius turi bti ilgesnis ten,
kur linijos sugulusios tankiau,
atseit, arti laidininko, ir trum pes
nis ten, kur linijos sugulusios ne taip tankiai, atseit,
toli nuo laidininko.
iuo metodu jgos linijos, kitaip sakant, lau
kas, leidia mums nusakyti jgas, veikianias mag
neto poli bet kuriam e erdvs take. Tuo tarpu tai
y ra vienintelis pateisinimas kruopiam lauko suda
rinjimui. inodami, k reikia laukas, mes su dides
niu susidomjimu inagrinsime jgos linijas, ati
tinkanias srov. Tos linijos y ra apskritimai; jos ap
supa laidinink ir guli ploktumoje, statm enoje tai
ploktumai, kurioje guli laidininkas. N ag rin d am i j
gos pobd i pieinio, mes dar kart prieiname iva
d, kad jga veikia tokia kryptimi, kuri yra statmena
bet kuriai linijai, jungianiai laidinink ir poli, nes
apskritimo lieiamoji visada statm ena jo spinduliui.
Vis ms inojim apie jg veikim mes galime
glaustai ireikti lauko sudarymu. Mes vedame lau
LAUKAS, RELIATYV U M A S 155
ko svok greta srovs ir magneto poliaus svok

tam, kad galtume paprasiau atvaizduoti veikianias
jgas.
Bet kokia elektros srov susijusi su m agnetiniu
lauku, kitaip sakant, magneto poli, prikit arti lai
dininko, kuriuo teka srov, visada veikia tam tikra
45 pav.
jga. Tarp kitko paymsime, kad i srovs savyb

leidia mums s u k o n stru o ti jau tr prietais srovei ap
tikti. K art imok atpainti m agnetini jg pobd i
susijusio su srove lauko modelio, mes visuomet piei
me lauk, supant laidinink, kuriuo teka srov, kad ga
ltume atvaizduoti magnetini jg veikim bet k u
riam e erdvs take. Kaip pirm pavyzd inagrinsime
vadinam j solenoid. Tai yra vielos spiral, kaip
parodyta 45 paveiksllyje. Ms udavinys itirti
bandym u visa, k galima suinoti apie magnetin
lauk, susijus su solenoidu tekania srove, ir suvie
nyti tas inias lauko struktroje. Pieinys vaizduoja
mums rezultat. Kreivos jgos linijos udaros; jos ap
supa solenoid, apibdindamos srovs magnetin lauk.
M agnetinio strypo sudarom lauk galima atvaiz

duoti tokiu pat bdu kaip ir srovs lauk. Tai matyti
i 46 paveiksllio. Jgos linijos nukreiptos nuo
teigiam ojo poliaus j neigiamj. Jgos vektorius v i
sada guli ant jgos linijos lieiamosios ir y ra di
diausias arti poliaus, nes jgos linijos tankiau
sios kaip tik tose vietose. Jgos vektorius reikia
magneto poveik teigiam ajam magneto poliui. iuo
atveju magnetas, o ne srov, yra lauko altinis.
Reikia atidiai sulyginti du paskutiniuosius pa
veiksllius. Pirmuoju atveju mes turime solenoidu
tekanios srovs magnetin lauk; antruoju mag
neto strypo lauk. Nekreipsime dmesio tas sritis,
kurias uima solenoidas ir strypas, o inagrinsime
tik iorin lauk, kur jie sukuria. I karto krinta
akis, kad jie y ra visikai vienodo pobdio; abiem
atvejais jgos linijos eina nuo vieno solenoido
arba strypo galo kit.
Lauko vaizdinys duoda pirm j vaisi! Labai sun
ku bt irti kok nors ryk panaum tarp so
lenoidu tekanios srovs ir magneto strypo, jei tai
neparodyt lauko struktra.
Lauko svok dabar galima panaudoti rimtesniam

udaviniui. Netrukus pamatysime, ar jis y ra kakas
daugiau negu naujas veikiani jg vaizdinys. Mes
galtume pasakyti: tarkim e kuriam laikui, kad laukas,
ir tiktai jis, apibdina visus veiksmus, kuriuos lemia
altinis. Tai tik prielaida. Ji reikt, kad, jeigu so
lenoidas ir magnetas turi vienod lauk, tai ir visi
j veiksmai turi bti taip pat vienodi. Ji reikt, kad
du solenoidai, kuriais teka elektros srov, elgiasi pa
naiai kaip du magneto strypai; kad jie traukia arba
stumia vienas kit, irint kaip jie stovi vienas kito
atvilgiu, lygiai taip pat, kaip kad daro du magneto
strypai. Ji taip pat reikt, kad solenoidas ir magneto
strypas traukia ir stumia vienas kit tokiu pat bdu
kaip ir du strypai. Trum piau tariant, ji reikt, kad
visi solenoido, kuriuo teka srov, veiksmai ir atitin
kamo magneto strypo veiksmai yra vienodi, nes ia
svarbu tik vienas laukas, o laukas abiem atvejais yra
47 pav.
vienodo pobdio. Eksperimentas visikai patvirtina

ms prielaid!
Kaip sunku bt numatyti tuos faktus be lauko
svokos! M atem atin formul ireikti jgai, veikian
iai tarp laidininko, kuriuo teka srov, ir magneto
poliaus, labai sudtinga. Dviej solenoid atveju mes
turtum e tirti jgas, kuriomis abi srovs veikia vie
na kit. Bet jeigu mes tai darome, pasinaudodami
lauku, mes i karto nusakome vis t veiksm pobd,
kai tik paaikja, kad solenoido laukas panaus mag
neto strypo lauk.
Mes turime teis manyti, kad laukas yra kakas
daug daugiau, negu i pradi manme. Pasirodo, kad
paties lauko savybs yra esminis dalykas reikiniui
aprayti. O lauko altini skirtingumas nesvarbus.
Lauko svokos reikm ikelia tai, kad ji veda prie
nauj eksperim entini fakt.
Pasirodo, kad laukas y ra labai naudinga svoka.
Jis atsirado kaip kakas, terptas tarp altinio ir
48 pav.
LAUKAS, REL IAT Y V U M A S 159
magnetins adatos, kad galima bt aprayti vei

kiani jg. Apie j buvo galvota kaip apie srovs
agent, per kur srov atlieka visus savo veiksmus.
Bet dabar tas agentas veikia ir kaip vertjas, iver
iantis dsnius paprast, aiki, lengvai suprantam
kalb.
Pirmas skmingas apraymas, pasinaudojant lauku,
parod, kad toji svoka gali bti naudinga visiems
srovi, m agnet ir krvi veiksmams nagrinti ne
tiesioginiu bdu, atseit, nagrinti ne betarpikai, o
pasinaudojant lauku kaip vertju. lauk galima i
rti kaip kak, visuomet susijus su srove. Jis yra,
net ir tada, kai nra magneto poliaus, kuriuo galima
pastebti, kad laukas yra. Pasistengsime nuosekliai
eiti tuo keliu, kur rodo is kelrodis silas.
elektrinto laidininko lauk galima vesti beveik
tokiu pat bdu kaip ir traukos lauk arba srovs ar
magneto lauk. Imkime ir vl paprasiausi pavyzd!
Nordami nupieti teigiamai elektrintos sferos lauk,
mes turime savs paklausti: kokios jgos veikia ma
elektrint bandom j kn, prinet arti lauko alti
nio, atseit, arti elektrintos sferos? Tas faktas, kad
mes imame teigiamj, o ne neigiamj bandomojo
kno krv, tra paprastas susitarimas, kuris nusako,
kuria kryptimi turi bti nupietos jgos linij
rodykls. Tas modelis yra visikai panaus traukos
lauko model (42 pav.) dl to, kad Kulono dsnis pa
naus Niutono dsn. Vienintelis dalykas, kuriuo ie
modeliai skiriasi, yra tai, kad rodykls guli priein
gomis kryptimis. I tikrj, du teigiami krviai vie
nas kit atstumia, o dvi mass traukia viena kit.
Taiau neigiamai elektrintos sferos laukas bus v i
sikai toks pat kaip ir traukos laukas, nes ma
teigiam ai elektrint bandomj krv lauko altinis

trauks prie savs.
Jeigu ir elektros krvis, ir magneto polius yra
parim , tai tarp j nra jokios sveikos: nei traukimo,
nei stmimo. Nusakydami tok fakt lauko kalba, mes
galime pasakyti: elektrostatinis laukas neveikia magne
tinio lauko ir atvirkiai. Pasakymas statinis laukas
reikia, kad kalbam a apie lauk, kuris nesikeiia lai
kui bgant. M agnetai ir krviai galt aminai likti
vieni alia kit, jeigu jokia iorin jga nesutrikdyt
j bsenos. Elektrostatiniai, magnetostatiniai ir gravi
taciniai laukai visi y ra skirtingo pobdio. Jie nesusi
maio: kiekvienas laukas ilaiko savo individualum
nepriklausomai nuo kit.
Grkime prie elektrins sferos, kuri iki iol buvo
parimusi, ir tarkime, kad ji pradjo judti, veikiama
iorins jgos. elektrintoji sfera juda. Lauko kalba
is teiginys reikia: elektros krvio laukas keiiasi
laikui bgant. Taiau tos elektringos sferos judjim as
ekvivalentus elektros srovei, kaip jau inome i Rou-
lando bandymo. Toliau, kiekvien srov lydi m agne
tinis laukas. Vadinasi, ms ivad grandin tokia:
krvio judjim as -> elektrinio lauko kitimas
i
srov - magnetinis laukas, susijs su srove.
Todl mes ivedame: elektrinio lauko kitim, s u
kelt krvio judjimo, visada lydi magnetinis laukas.
M s ivada pagrsta Erstedo bandymu, taiau
joje yra kakas daugiau. J ja pripastama, kad elekt
rinio lauko, kintanio laikui bgant, ryys su m ag
netiniu lauku yra labai svarbus tolesnms ms i
vadoms.
LAUKAS, R ELIATY V U M A S 161
Kol krvis lieka parims, tra tik elektrinis lau

kas. Bet vos tik krvis ima judti, atsiranda m agne
tinis laukas. Mes galime pasakyti daugiau. Krvio
judjim o sukeltas magnetinis laukas bus tuo stip
resnis, kuo didesnis tas krvis ir kuo greiiau jis
juda. Tai taip pat ivada i Roulando bandymo. Vl,
pasinaudodami lauko kalba, mes galime pasakyti: kuo
greiiau keiiasi elektrinis laukas, tuo stipresnis j
lydintis magnetinis laukas.
Mes pasistengsime ia iversti jau mums ino
mus faktus i skysi teorijos kalbos, ivystytos pagal
sensias mechanistines pairas, naujj lauko kal
b. Vliau mes pamatysime, kokia aiki, pamokoma
ir visa aprpianti ta ms naujoji kalba.
DU LAUKO TEORIJOS PAGRINDAI
Elektrinio lauko kitim lydi magnetinis laukas.

Jeigu sukeisime odius magnetinis ir elektrinis,
tai tas sakinys atrodys taip: magnetinio lauko kitim
lydi elektrinis laukas. Teisingas is teiginys ar ne
gali isprsti tik eksperimentas. Taiau pai mint
suformuluoti t teigin piro lauko kalbos vartojim as.
iek tiek daugiau kaip prie imt met Faradjus
padar eksperiment, privedus prie didiojo induk
cini srovi atradimo.
49 pav.
Pademonstruoti t reikin labai paprastas dalykas

(49 pav.). Reikia tik solenoido arba keli vielos vij,
magnetinio strypo ir dar kokio nors vieno i t vai
ri tip prietais elektros srovei uregistruoti. Pir
miausia paliksime m agnetin stryp ramiai stovti
alia solenoido, sudaranio udar grandin Jokia
srov laidininku neteka, nes nra jokio altinio. Yra
tik magnetostatinis magneto strypo laukas, nesikei
iantis laikui bgant. Dabar imkime greitai keisti
magneto padt, tolindami j nuo solenoido arba ar
tindami prie jo, kaip mums patinka. Tuo momentu
laidininke trum pam laikui atsiras srov, o paskui
inyks. Kiekvien kart, kai tik keiiasi magneto
padtis, vl atsiranda srov; j galima pastebti pa
kankam ai jautriu prietaisu. Taiau lauko teorijos po
iriu srov reikia, kad y ra elektrinis laukas, suke
liantis elektrini skysi sraut laidininke. Srov, v a
dinasi, ir elektrinis laukas, inyksta, kai magnetas vl
parimsta.
sivaizduokim, kad lauko kalbos mes neinome ir
io bandymo rezultatus turim e aprayti tiek kiekybi
kai, tiek kokybikai mechanikos svok kalba. Tada
ms bandymas rodo tai k: magnetinio dipolio
judjim as sukl nauj jg, varani elektrinius
skysius laidininke. Kyla klausimas: nuo ko priklau
so toji jga? A tsakyti bt labai sunku. Mes turtum e
itirti, kaip ta jga priklauso nuo magneto greiio,
nuo jo formos ir vij formos. Dar daugiau, aikinamas
senja kalba, tas eksperim entas i viso nieko nepasa
kyt mums apie tai, ar gali atsirasti indukcin srov
dl to, kad juda kitas solenoidas, kuriuo teka srov
ir kuriuo mes pakeisime judant magneto stryp.
Visikai kitas dalykas, jei mes kalbame lauko kai-
LAUKAS, R EL IAT YV U M A S 163
ba ir vl pasikliaujam e tuo principu, kad veiksm

nulemia laukas. Mes i karto matome, kad solenoidas,
kuriuo teka srov, veiks taip pat kaip ir magneto
strypas. 50 paveiksllyje atvaizduoti du solenoidai:
vienas nedidelis, kuriuo teka srov, o kitas didesnis,
50 pav.
kuriam e pastebim a indukcin srov. Mes galtume

judinti maj solenoid, kaip anksiau judinome mag
neto stryp, ir sukelti didesniajam e solenoide induk
cin srov. Maa to, uuot judin maj solenoid,
mes galtume adinti ir trikdyti m agnetin lauk sro
vs adinimu ir jos nutraukinjim u, kitaip sakant,
grandins ijunginjim u ir sujunginjim u. Dar kart
naujus lauko teorijos pranaavimus patvirtina ban
dymas!
Imkime paprastesn pavyzd. Tarkime, kad mes
turim e udar elektros grandin be jokio srovs al
tinio. Tegul kur nors arti yra magnetinis laukas. Mums
vis tiek, ar to m agnetinio lauko altinis yra kita vi
ja, kuria teka srov, ar magneto strypas. 51 paveiks
llis vaizduoja udar vij ir magnetines jgos
linijas. Kokybinis ir kiekybinis indukcijos reikini
apraymas lauko term inologija yra labai paprastas.
Kaip m atyti i paveiksllio, kai kurios jgos linijos
eina pro vijos sudaryt apskritim. Tol, kol laukas
nekinta, jokios srovs nra, kad ir koks bebt

didelis lauko stiprumas. Bet kai tik keiiasi j
gos linij, einani pro udaros elektros grandins
sudaryt rat, skaiius, jo je tuojau atsiranda srov.
Srov sukelia einani pro to rato aprpiam pavir
i jgos linij skaiiaus kitimas, vis tiek, kas t ki
tim suadina. Tas jgos linij skaiiaus kitimas
yra vienintel svarbi svoka indukcinei srovei ap

rayti tiek kokybikai, tiek ir kiekybikai. Linij
skaiius keiiasi tai reikia, kad keiiasi linij su
siklostymo tankumas, o tai, kaip prisimename, rei
kia, kad keiiasi lauko stiprumas.
Tai yra svarbiausias momentas ms sam prota
vim grandinje: magnetinio lauko kitim as->indukci-
n sro v ->krvio judjim as->elektrinis laukas.
I ia ieina: kintant magnetin lauk lydi elekt
rinis laukas.
Vadinasi, mes radome du labai svarbius pagrin
dus elektrinio ir magnetinio lauko teorijai. Pirmasis
tai ryys tarp kintanio elektrinio lauko ir m agneti
nio lauko. Jis parem tas Erstedo bandymu, kuris paro

d, kad magnetin adata, veikiam a srovs lauko, pa
krypsta, ir pera ivad: kintant elektrin lauk lydi
magnetinis laukas.
A ntrasis susieja kintant magnetin lauk su in
dukcine srove ir pagrstas Faradjaus bandymu. Abu
jie sudaro pagrind kiekybiniam apraymui.
Ir vl elektrinis laukas, lydintis kintant magne
tin lauk, ikyla kaip kakas realu. Mes jau anksiau
turjom e prileisti, kad magnetinis srovs laukas eg
zistuoja ir nesant bandom ojo poliaus. Panaiai mes
turime laikyti, kad ir elektrinis laukas egzistuoja, ne
sant udaro laidininko, kuriuo konstatuojam a, kad
yra indukcin srov.
I tikrj tuos du pagrindus, kuriais remiasi lau
kas, galima suvesti vien vienintel, btent t,
kuris remiasi Erstedo bandymo duomenimis. I j,
pasinaudojant energijos isilaikymo dsniu, galima
ivesti ir Faradjaus bandymo duomenis. Laukui su
kurti mes griebms dviej pagrind tik tam, kad
bt aikiau ir greiiau.
Pabrime dar kart apraymo, pasinaudojant lau
ku, reikm. Tegul mes turime vij, kuria teka srov,
kylanti, pavyzdiui, i Voltos baterijos. Staiga laidi
ninko ry su srovs altiniu nutraukiame. Dabar, i
noma, jokios srovs nebra! Bet to trumpo nutrau
kimo momentu vyksta sudtingas procesas, kur taip
pat gali ipranaauti lauko teorija. Prie nutraukiant
srov, aplink laidinink buvo magnetinis laukas. Jis
liovsi egzistavs tuo momentu, kai srov buvo nu
traukta. Vadinasi, dl srovs nutraukim o magnetinis
laukas inyko. Jgos linij, einani pro grandi
ns apjuost paviri, skaiius labai greitai pasikeit.
Taiau toks greitas pasikeitimas, kaip jis bevykt,

turi sukelti indukcin srov. Kas i tikrj ia svar
bu tai tas magnetinio lauko pasikeitimas, suadi
nantis indukcin srov, tuo stipresn, kuo didesnis
lauko pasikeitimas. Si ivada yra antras teorijos p a
tikrinimas. Srovs nutraukim turi lydti stipri, trum pai
trunkanti indukcin srov. Eksperimentas vl patvir
tina t teorijos pranaavim. Tas, kas kada nors i-
junginjo srov, turjo pastebti, kad tuo atveju oka
kibirktis. Toji kibirktis rodo milinik potencial
skirtum, sukelt greito magnetinio lauko keitimosi.
T pat proces galima inagrinti ir kitu poiriu,
energijos poiriu. M agnetinis laukas inyko, bet pa
sirod kibirktis. Kibirktis turi tam tikr energij,
todl ir magnetinis laukas turi turti energijos. N o
rdami nuosekliai taikyti lauko svok ir jos kalb,
mes turime laikyti, kad magnetinis laukas turi ener
gijos atsarg. Tik stoj keli, mes galsime apra
yti magnetinius ir elektrinius reikinius, neprasilenk
dami su energijos isilaikymo dsniu.
Laukas, i pradi buvs tik pagalbinis modelis,
darosi vis realesnis ir realesnis. Energijos priskyrimas
laukui yra tolesnis ingsnis toje raidoje, kurioje lau
ko svoka darosi vis reikmingesn, o substancins
koncepcijos, bdingos mechanistiniam poiriui, vis
daugiau traukiasi upakal.
LAUKO REALUMAS
Kiekybikai, matematikai lauko dsniai suformu

luoti vadinamosiose M aksvelo lygtyse. Aukiau su
mintieji faktai prived prie t lygi suformulavimo,
bet jos daug turiningesns, negu mes galjome paro
LAUKAS, R ELIA T Y V U M A S 167
dyti. Paprasta j forma pridengia gelm, aptinkam

tik nuodugniai tas lygtis studijuojant.
T lygi suformulavimas yra svarbiausias vykis
nuo Niutono laik ne tik dl j turinio vertingu
mo, bet ir dl to, kad jos yra naujo tipo dsni pa
vyzdys.
Bdingj Maksvelo lygi ypatyb, kuri pasi
reikia ir visose kitose i laik fizikos lygtyse, ga
lima nusakyti vienu sakiniu: M aksvelo lygtys yra
dsniai, ireikiantieji lauko struktr.
Kodl Maksvelo lygtys skiriasi formos ir pobdio
atvilgiu nuo klasikins mechanikos lygi? K rei
kia pasakymas, kad tos lygtys aprao lauko struktr?
A r tiesa, kad po Erstedo ir Faradjaus bandym mes
galime sudaryti naujo tipo dsn, kuris pasirodo toks

svarbus tolesnei fizikos raidai?
Mes jau matme i Erstedo bandymo, kaip magne
tinio lauko stiprumo linijos aprieia kintant elektri
n lauk ir usidaro. I Faradjaus bandymo matme,
kaip elektrinio lauko stiprumo linijos aprieia kin
.168 FIZIKOS EVOLIUCIJA
tant magnetin lauk ir usidaro. Nordami apibrti

kai kurias bdingas M aksvelo teorijos ypatybes, su
telkime vis dmes vien i t bandym, sakysim,
Faradjaus bandym. Pakartokime piein, kuris
parodo, kaip elektros srov indukuojasi dl kintanio
m agnetinio lauko takos. Mes jau inome, kad induk
cin srov atsiranda, kintant jgos linij, einani
pro laidininko aprpt paviri, skaiiui. Srov at
siras tada, kada pasikeis magnetinis laukas, arba de
formuosis vija, arba kada ji juds, odiu, kada kei
sis einani pro t paviri m agnetini linij skai
ius, vis tiek, kas besukelt t kitim. Jeigu reikt
atsivelgti visas tas vairias galimybes, svarstyti
atskiras kiekvienos j takas, tai teorija ieit labai
sudtinga. Bet ar negalime io udavinio padaryti
paprastesnio? Pasistengsime imesti i ms nagrin
jim o visa, kas lieia vijos form, jos ilg, laidininko
apjuost paviri. sivaizduokim, kad vija, atvaizduo
ta paskutiniam e paveiksllyje, vis maja ir maja,
pamau susitraukdam a labai ma vij, apimani
tik tam tikr erdvs tak. iuo kratutiniu atveju,
kai udara kreiv susitraukia tak, jos dydis ir for
ma automatikai inyksta i ms nagrinjimo, ir mes
gauname dsnius, susiejanius magnetinio lauko ir
elektrinio lauko kitimus bet kuriuo momentu, bet
kuriam e erdvs take.
Tai vienas i principini ingsni, vedani
M aksvelo lygtis. Tai vl idealizuotas bandymas,
padarytas vaizduotje, kartojant Faradjaus bandym
su vija, susitraukiania tak.
I tikrj j greiiau reikt pavadinti pusiau
ingsniu negu visu ingsniu. Iki iol ms dmesys
buvo sutelktas Faradjaus bandym. Bet taip pat
atidiai ir taip pat panaiu bdu reikia inagrinti

ir kit lauko teorijos pagrind, kuris remiasi Erstedo
bandymu. iame bandyme magnetins jgos lini
jos aprieia srov ir usidaro. Sutraukdami magnetini
jgos linij vijas tak, mes darome antraj
ingsnio pus, o visas ingsnis duoda ry tarp mag
netini ir elektrini lauk kitim bet kuriam e erdvs
take ir bet kuriuo momentu.
Bet reikalingas dar kitas svarbus ingsnis. Pagal
Faradjaus bandym reikalingas laidininkas, kuriuo
galima pastebti, ar yra elektrinis laukas, lygiai taip
pat kaip ir Erstedo bandyme reikalingas magneto po
lius arba adata, kuri parodyt, ar yra magnetinis lau
kas. Naujos teorins M aksvelo idjos eina toliau i
eksperim entini fakt. Elektrinis laukas ir magnetinis
laukas, arba, trum piau sakant, elektromagnetinis lau
kas, yra, pasak Maksvelo teorijos, kakas realu. Elekt
rin lauk sukuria kintantis magnetinis laukas visi
kai nepriklausomai nuo to, ar yra laidininkas jo eg
zistavimui aptikti. M agnetin lauk sukuria kintantis
elektrinis laukas visikai nepriklausomai nuo to, ar
yra magneto polius jo egzistavimui nustatyti.
Vadinasi, M aksvelo lygtis atveda du svarbs
ingsniai. Pirmasis ingsnis: inagrintuose Erstedo
ir Roulando bandymuose apskritimins magnetinio
lauko linijos, apjuosianios srov ir kintant elektrin
lauk ir usidaranios, turi bti sutrauktos tak;
inagrintam e Faradjaus bandyme apskritimins
elektrinio lauko linijos, apjuosianios kintant mag
netin lauk ir usidaranios, taip pat turi bti su
trauktos tak. A ntrj ingsn sudaro paira lau
k kaip kak, kas realu. Kart sukurtas elektro
magnetinis laukas egzistuoja, veikia ir kinta pagal

Maksvelo dsnius.
Maksvelo lygtys aprao elektromagnetinio lauko
struktr. i dsni arena y ra visa erdv, o ne tik
tie vieni takai, kuriuose y ra mediagos ir krviai,
kaip kad mechanikos dsniams.
Prisiminkime, kokie buvo reikalai mechanikoje.
inant daleli padt ir greit pradiniu laiko momentu,
inant veikianias jgas, galima num atyti vis tra
jektorij, kuria dalel lks ateityje. Maksvelo teori
joje, jeigu tik mes inome lauk kokiu nors laiko
momentu, mes galime i tos teorijos nustatyt lygi
ivesti, kaip keisis visas laukas erdvje ir laike. M aks
velo lygtys leidia mums sekti lauko istorij taip
pat, kaip mechanikos lygtys leido sekti materiali
daleli istorij.
Bet yra dar vienas svarbus skirtumas tarp m echa
nikos dsni ir Maksvelo dsni. Niutono gravita
cijos dsni ir Maksvelo lauko dsni palyginimas
pabria kai kuriuos bdingus bruous, ireiktus to
mis lygtimis.
Pasinaudodami Niutono dsniais, mes galime i
vesti ems judjim , jei inome, kokia jga veikia
tarp Sauls ir ems. Tie dsniai susieja ems ju
djim su tolimos Sauls veikimu. Ir em, ir Saul,
nors jos ir toli viena nuo kitos, dalyvauja jg
aisme.
Maksvelo teorijoje nra mediagini veiksmo da
lyvi. Tos teorijos matematins lygtys ireikia ds
nius, tvarkanius elektromagnetin lauk. Jie nesie
ja, kaip kad daro Niutono dsnis, dviej plaiai a t
skirt vyki, jie nesieja to, kas atsitiko ia, su
slygomis ten. Laukas ia ir dabar priklauso nuo lau
k o visikoje kaim ynystje k tik prajusiu momentu.

Tos lygtys leidia mums numatyti, kas atsitiks truput
tolliau erdvje ir iek tiek vlliau laike, jeigu mes
inome, kas dedasi ia ir dabar. Jos leidia mums di
dinti ms lauko inias maais ingsneliais. Mes ga
lime ivesti tai, kas dedasi ia, i to, kas atsitiko toli,
sumuodami tuos labai maus ingsnelius. O Niutono
teorijoje, atvirkiai, leistini tik dideli ingsniai, sie-
jantieji tolimus vykius. Erstedo ir Faradjaus ban
dym us galima inagrinti M aksvelo teorijos poiriu,
bet tiktai sumuojant maus ingsnius, kuri kiekvien
tv ark o M aksvelo lygtys.
Nuodugnesnis matematikas M aksvelo lygi nag
rinjim as rodo, kad i j galima padaryti nauj ir
i tikrj nelaukt ivad, o vis teorij galima i
bandyti kur kas geriau, nes teorins pasekms dabar
ja u yra kiekybinio pobdio ir pagrindiamos visa
logik argum ent grandine.
sivaizduokime vl ideal bandym. Nedidel
elektrinta sfera, veikiam a iorini jg, turi greit
ir ritmikai svyruoti kaip kokia svyruokl. Kaip, rem
damiesi jau ms turimomis iniomis apie lauko kiti
mus, mes aprainsime lauko kalba visa tai, kas ry
ium su tuo nutinka?
Krvio svyravim ai sukuria kintant elektrin lauk.
J visada lydi kintantis magnetinis laukas. Jeigu kur
nors arti yra laidininkas, sudarantis udar grandin,
tai kintant m agnetin lauk lyds elektros srov
grandinje. Visa tai tra tik jau inom fakt k ar
tojimas, bet M aksvelo lygi nagrinjim as leidia kur
kas giliau prasiskverbti elektros krvio svyravimo
problem. Pasinaudodami m atem atine ivada i M aks
velo lygi, mes galime nustatyti, kokio pobdio
tas laukas, kuris supa svyruojant krv, suinoti jo

struktr arti altinio ir toli nuo jo ir jo kitim laikui
bgant. Tokios ivados rezultatas yra elektrom agneti
ns bangos. Svyruojantis krvis spinduliuoja energij,
kuri sklinda erdvje baigtiniu greiiu; taiau energijos
perdavimas, bsenos judjimas, bdingas visiems ban
g reikiniams.
Mes jau nagrinjom e vairius bang tipus. Kai
aplinkoje sklido tankumo kitimai, mes turjom e i
ilgin bang, sukelt sferos pulsavimo. Drebutikoje
aplinkoje sklido skersins bangos. Tuo atveju pro
aplink keliavo drebutikos mass deformacija, su
kelta sferos sukaliojimosi. Bet kokie gi kitimai sklin
da dabar, elektrom agnetini bang atveju? Tai
elektrom agnetinio lauko kitimai! Kiekvienas ir bet
koks elektrinio lauko kitimas sukelia magnetin lau
k; kiekvienas ir bet koks to magnetinio lauko kiti
mas sukelia elektrin lauk; kiekvienas ir bet koks
elektrinio lauko. . . ir t. t. Kadangi laukas turi ener
gijos, visi tie kitimai, sklindantieji erdvje baigtiniu
greiiu, sudaro bang. Elektrins ir magnetins jg
linijos, kaip rodo teorins ivados, visada guli plok
tumoje, kuri yra statmena sklidimo krypiai. Vadinasi,
susidariusioji banga yra skersin. Pirmykiai lauko
vaizdo, kur mes nupieme, remdamiesi Erstedo ir
Faradjaus bandymais, bruoai dar tebra ilik, bet
mes dabar konstatuojam e, kad laukas turi gilesn
reikm.
Elektromagnetin banga sklinda tuioje erdvje.
Tokia nauja tos teorijos ivada. Jeigu svyruojantis
krvis liaujasi judjs, tai jo laukas pasidaro elekt-
rostatikas. Taiau serija bang, sukelt krvio svy
ravimo, sklinda toliau. Bangos egzistuoja nepriklau
somai, ir j kitim istorij galima sekti visikai taip

pat, kaip ir bet kurio kito materialaus objekto k i
timo istorij.
Mes prieiname ivad, kad ms elektrom agneti
ns bangos, sklindanios baigtiniu greiiu erdvje ir
kintanios lauko atvilgiu, vaizdas iplaukia i M aks
velo lygi tik todl, kad jos aprao elektrom ag
netinio lauko struktr bet kuriam e erdvs take ir
bet kuriam laiko momentui.
Yra kitas labai svarbus klausimas. Kokiu greiiu
sklinda elektrom agnetin banga erdvje? Remdamasi
kai kuriais duomenimis, gautais i paprast bandym,
nieko bandra neturini su tikru bang sklidimu,
M aksvelo teorija aikiai atsako: elektromagnetins
bangos greitis lygus viesos greiiui.
Erstedo ir Faradjaus bandymai sukr pagrind,
ant kurio pastatyti M aksvelo dsniai. Visos ms
taip toli siekianios ivados padarytos, remiantis ati
di t dsni, ireikt lauko kalba, nagrinjimu.
Teorinis elektromagnetins bangos, sklindanios vie
sos greiiu, atradimas yra vienas didiausi laimjim
mokslo istorijoje.
Eksperimentas patvirtino teorijos pranaavimus.
Prie penkiasdeimt met Hercas pirmasis rod, kad
elektrom agnetins bangos egzistuoja, ir eksperim en
tais patvirtino, kad j greitis lygus viesos greiiui.
Ms dienomis milijonai moni ino, kaip tos elekt
romagnetins bangos siuniamos ir priimamos. J
prietaisai kur kas sudtingesni negu tie, kuriais nau
dojosi Hercas, ir jie parodo bangas esant ne tiktai u
keli metr, bet net ir u tkstani kilometr nuo
j altinio.
LAUKAS IR ETERIS
Elektromagnetin banga skersin ir sklinda viesos

greiiu tuioje erdvje. Tas faktas, kad j greiiai,
lygs, pera mint, kad optiniai ir elektrom agnetiniai
reikiniai yra glaudiai susij.
Kai mes turjom e pasirinkti vien i dviej teori
j korpuskulin ar bang, linkome bang teorij.
Stipriausias argumentas, nulms ms apsisprendim,
buvo viesos difrakcija. Bet mes neprietarausim e
n vienam optini fakt aikinimui, jeigu greta to
dar pareikim, kad viesos banga yra elektrom agne
tin banga. Atvirkiai, galima padaryti dar ir kit i
vad ios prielaidos naudai. Jeigu i tikrj taip, tai
turi bti tam tikras ryis tarp optini ir elektrini
mediagos savybi, ir j, t ry, bt galima i
vesti i M aksvelo teorijos. Tas faktas, kad tokias
ivadas i tikrj galima padaryti ir kad jos ilaik
eksperim entin patikrinim, y ra svarbus argumentas,
u elektrom agnetin viesos teorij.
U nuostab rezultat turim e bti dkingi lauko
teorijai. Dvi, atrodyt, nesusijusias mokslo akas su
vienija viena teorija. Tos paios M aksvelo lygtys;
aprao ir elektrom agnetin indukcij, ir optin re
frakcij (viesos lim). Jeigu ms tikslas apra
yti visa, kas kada nors atsitiko arba gali atsitikti,
pasinaudojant viena teorija, tai optikos ir elektros
suvienijimas, be abejo, y ra labai didelis ingsnis ta
kryptimi. Fizikos poiriu vienintelis skirtumas ta rp
paprastos elektrom agnetins bangos ir viesos bangos
y ra bangos ilgis: viesos bang, kurias pastebi mo
gaus akis, jis labai maas, o elektrom agnetini bang,
kurias pagauna radijo imtuvas, jis didelis.
Senoji m echanistin paira mgino suvesti visus

gamtos reikinius jgas, veikianias tarp mediagos
daleli. ia m echanistine paira rmsi pirm oji naivi
elektrini skysi teorija. Devynioliktojo imtmeio
pradios fizikui lauko nebuvo. Jis stengsi aprayti
dviej elektros krvi veikim, pasinaudodamas vien
tik tomis svokomis, kurios betarpiai lieia abu tuos
krvius.
I pradi lauko svoka buvo ne daugiau kaip b
das, kuris palengvina suprasti reikinius m echanistiniu
poiriu. N aujoji ms kalba tai lauko apraymas
tarp t dviej krvi, o ne pai krvi; lauko apra
ymas ir yra svarbus, esminis dalykas krvi veiki
mui suprasti. N aujj svok pripainimas vis stip
rjo, kol pagaliau laukas nustm substancij
upakal. Paaikjo, kad fizikoje atsitiko kakoks
labai svarbus dalykas. Buvo sukurta nauja realyb,
nauja svoka, kuriai nebuvo vietos mechanistiniame
aprainjime. Pamau lauko svoka isikovojo va
dovaujam j viet fizikoje ir sigaljo kaip viena
i pagrindini fizikos svok. i laik fizikui elektro
magnetinis laukas toks pat realus kaip ir kd, ant
kurios jis sdi.
Taiau bt klaida manyti, kad naujoji p ai ra
lauko teorija ilaisvino moksl i senosios elektri
ni skysi teorijos apsirikim arba kad naujoji te
orija griauna senosios laimjimus. N aujoji teorija
ikelia aiktn tiek gersias senosios teorijos puses,
tiek ir jos ribotum ir leidia mums vertinti sensias
svokas gilesniu poiriu. Tai tinka pasakyti ne tiktai
dl elektrini skysi ir lauko teorij, bet ir dl
vis pakeitim, darom fizikos teorijose, kad ir kaip
revoliucingos jos beatrodyt. Pavyzdiui, M aksvelo
teorijoje mes dar teberandame elektros krvio svok,

nors krvis suprantam as tiktai kaip elektrinio lauko
altinis. Taip pat teisingas ir Kulono dsnis; j apima
M aksvelo lygtys, i kuri j galima ivesti kaip vie
n i daugelio pasekmi. Mes galime taikyti senj
teorij kiekvien kart, kai tiriame faktus toje sri
tyje, kurioje ji teisinga.
Bet lygiai taip pat skmingai mes galime taikyti
ir naujj teorij, nes visi inomi faktai neieina i
t rib, tarp kuri ji teisinga.
Palyginimui mes galtume pasakyti, kad naujos
teorijos krimas nepanaus seno svirno griovim
ir naujo dangoraiio statym jo vietoje. Jis greiiau
panaus kopim kaln, nuo kurio atsiskleis nauji
ir plats vaizdai, i kuri netiktai paaiks ryys
tarp ms ieities tako ir jo turtingos apylinks.
Bet takas, i kurio mes ikeliavome, tebeegzistuo
ja, ir j galima matyti, nors jis atrodo m aesn is ir
tesudaro mayt dal plataus ms vilgsniui atsivru-
sio gamtovaizdio. Toki padt, i kurios atsiskleidia
tokios plaios perspektyvos, mes pasiekme, drsiai
nugalj klitis, pasitaikiusias mums pakeliui, beko
piant auktyn.
I tikrj, prajo daug laiko, kol buvo pripain
tas didelis M aksvelo teorijos turiningumas. I pradi
lauk buvo irima kaip kak, k paskui bus
galima iaikinti mechanistikai, pasinaudojant ete
riu. Ilgainiui paaikjo, kad tos programos negali
ma gyvendinti, kad lauko teorijos laimjimai pasi
dar jau per daug nuostabs ir svarbs, kad juos
bt galima pakeisti mechanistinmis dogmomis.
A ntra vertus, udavinys sugalvoti mechanin eterio
model atrod vis maiau ir maiau domus ir re
zultatas dl priverstinio ir dirbtinio prielaid pob

dio vis daugiau ir daugiau apviliantis.
M atyt, vienintel ieitis tai prileisti, kad erdv
turi fizin savyb perduoti elektrom agnetines bangas,
ir per daug nesirpinti, k is teiginys reikia. Galima
dar vartoti od eteris, bet tik tam, kad ireiktume
m intj fizin erdvs savyb. odis eteris keit
savo prasm daug kart, mokslui besivystant. Dabar
jis jau nebevartojam as ymti aplinkai, sudarytai
i daleli. Jo istorij, anaiptol dar nebaigt, tsia
reliatyvum o teorija.
MECHANINIAI PASTOLIAI
Pasiek i istorijos stadij, mes turim e grti

pradi prie Galiljaus inercijos dsnio. Pacituo
sime j dar kart:
Bet koks knas ilaiko rim ties arba tolygaus judjim o tiesia
linija bsen, je i tik jo n everia keisti jo s veikianios j j g o s .
Jeigu jau kart inercijos idja suprasta, tai atro

do keista, k dar galima apie j pasakyti. Taiau,
nors toji problem a jau ir svarstyta, ji nieku gyvu
dar neisemta.
sivaizduokime rim t mokslinink, kuris mano,
kad inercijos dsn galima patvirtinti arba sugriauti
tiesioginiais eksperimentais. Jis stumia nedidelius
rutuliukus iilgai horizontalaus stalo ir stengiasi kiek
galima paalinti trint. Jis pastebi, kad judjim as
darosi vis tolygesnis, kai stalas ir rutuliukai tampa
vis lygesni. Ir tai tuo momentu, kai jis jau pasiruo
s paskelbti inercijos princip, kakas pradeda
krsti jam pokt. Ms fizikas dirba kam baryje
be lang ir neturi jokio ryio su ioriniu pasauliu.
Poktininkas pasidaro kakok mechanizm, leidiant

jam greitai sukti vis kam bar aplink a, einani
per jo centr. Kai tik sukimas prasidjo, ms fizi
kas pastebi naujus ir nelauktus faktus. Rutulys, k
tik riedjs tolygiai, dabar stengiasi atitolti nuo cent
ro ir kaip galima daugiau priartti prie kambario
sien. Jis pats pajunta keist jg, stumiani j
prie sienos. Jis patiria tok pat jausm, kaip mogus,
sdintis traukinyje arba automobilyje, kuris vaiuoja
labai lenktu keliu, arba net daugiau, kaip mogus
besisukanioje karuselje. Visi jo prie tai pasiekti
rezultatai sudta ipulius.
Ms fizikas turt kartu su inercijos dsniu
atmesti ir visus mechanikos dsnius. Inercijos dsnis
buvo jo ieities takas; jeigu jis keiiasi, tai keiiasi
ir visos i jo sekanios ivados. Stebtojas, nuspren
ds vis gyvenim praleisti besisukaniame kam ba
ryje ir padaryti ten visus savo bandymus, turt
tokius mechanikos dsnius, kurie skiriasi nuo ms
mechanikos dsni. A ntra vertus, jeigu jis eit
t kam bar su nuodugniomis mokslo iniomis ir tvir
tu sitikinimu, kad fizikos principai teisingi, tai jis
iaikint tariam mechanikos dsni sutrikim, pri-
leisdamas, kad kam barys sukasi. Mechanikos bandy
mais jis galt nustatyti, kaip jis btent sukasi.
Kodl mes taip susidomjome tuo stebtoju besi
sukaniame kam baryje? Tik todl, kad mes emje
i dalies pergyvenam e t pat. Nuo Koperniko laik
mes inome, kad em sukasi apie savo a ir skrieja
aplink Saul. N et i paprasta idja, tokia aiki kiek
vienam, neliko nepaliesta mokslo progreso. Bet mes
kime kuriam laikui t klausim ir priimkime Koper
niko poir. Jeigu ms besisukantis stebtojas
LAUKAS, R EL IATY V U M A S 179
negaljo patvirtinti mechanikos dsni, tai ir mes

emje negaltum e to padaryti. Taiau ems su
kimasis palyginti ltas, ir jo efektas nelabai tepaste
bimas. Ir vis dlto y ra daug bandym, rodani ne
didel nukrypim nuo mechanikos dsni, ir tai, kad
visi tie nukrypim ai vieni su kitais derinasi, gali
bti laikoma ems sukimosi rodymu.
Bda, kad mes negalime sikurti kur nors tarp
Sauls ir ems, kad galtume ten rodyti, jog iner
cijos dsnis visikai teisingas, ir pavelgti besisu
kani em. Tai galima padaryti tik vaizduotje.
Visus savo bandymus mes turime daryti emje,
kurioje mes priversti gyventi. Tas faktas mokslo
kalba danai pasakomas taip: ms koordinai sis
tema yra em.
Nordami aikiai parodyti i odi prasm, im
kime paprast pavyzd. Mes galime i anksto pasakyti,
kur bus mestas i bokto akmuo bet kuriuo laiko mo
mentu, ir galime patikrinti pranaavim stebjimu.
Jei prie bokto pastatytas mastelis, mes galime i kal
no pasakyti, ties kuria to mastelio padala atsidurs
krintantis knas bet kuriuo i anksto nustatytu laiko
momentu. Suprantama, boktas ir mastelis neturi bti
padaryti i gumos arba kokios nors kitos mediagos,
kurios matmenys kit bandymo metu. I tikrj, ne
judam ai surito su eme mastelio nekintamum as ir
geras laikrodis tai visa, ko mums i principo tam
bandymui reikia. Jeigu mes juos turime, tai galime
nekreipti dmesio ne tiktai bokto architektr, bet
net ir tai, ar pats boktas yra. Anksiau mintos
prielaidos labai trivialios, ir nra reikalo smulkiai
aprainti tokius bandymus. Bet i analiz rodo, kiek
daug slapt prielaid gldi bet kokiame ms pareis-
kime. iuo atveju mes tarme, kad yra kietas mastelis

ir idealus laikrodis, be kuri nebt galima patikrinti
Galiljaus dsnio apie kn kritim. Padedami t pap
rast, bet pagrindini fizikos prietais mastelio ir
laikrodio, mes galime patvirtinti mintj mecha
nikos dsn tam tikru tikslumu. Jeigu eksperimentas
padarytas rpestingai, jis ikelia aiktn t nesutiki
m su teorija, kuris priklauso nuo ems sukimosi,
arba, kitaip sakant, to fakto, kad mechanikos dsniai,
kaip jie ia suformuluoti, ne visikai tiksliai teisingi
koordinai sistemoje, nejudamai susietoje su eme.
Visuose mechanikos eksperimentuose, vis tiek, ko
kio jie tipo, mes turim e nustatyti m ateriali tak
padt tam tikru laiko momentu, taip pat, kaip ir
aukiau mintame bandyme su krintaniu knu. Bet
padtis visada turi bti nustatinjam a kako atvil
giu, panaiai kaip pereituoju atveju ji buvo nustati
njam a bokto ir mastelio atvilgiu. Nordami nusta
tyti kn padt, mes turime turti tai, k vadiname
atskaitym o (ataskaitos) knu, arba atskaitym o sistema,
kitaip sakant, turim e turti tam tikrus mechaninius
pastolius. Pavyzdiui, nustatant daikt ir moni vie
t mieste, tokia atskaitymo sistema y ra gatvs ir pros
pektai. Iki iol mes nesukome sau galvos, kad reikia
nusistatyti atskaitym o sistem, kai cituodavome me
chanikos dsnius, nes mes gyvename emje ir mums
jokiu atskiru atveju nekyla sunkum, kai mes pasi
renkam e atskaitymo sistem, kietai susiet su eme.
Ta atskaitymo sistema, su kuria mes siejame visus
ms stebjimus, sudaryta i kiet nekintam kn,
vadinam a koordinai sistema.
Visi ms fizikos srities teiginiai turjo tam tikr
yd. Mes nekreipm e dmesio t fakt, kad visi ste
LAUKAS, R ELIA TY V U M A S 181
bjimai turi bti daromi tam tikroje apibrtoje koor

dinai sistemoje. Uuot aprainj tos koordinai
sistemos struktr, mes ignoravome t fakt, kad ji
yra. Pavyzdiui, kada mes rame knas juda toly
giai..., mes turjom e rayti: knas juda tolygiai
pasirinktos koordinai sistemos atvilgiu... M in
tasis pavyzdys su besisukaniu kam bariu pamok mus,
kad eksperim ento rezultatai gali priklausyti nuo pasi
rinktos koordinai sistemos.
Jeigu dvi koordinai sistemos sukasi viena kitos
atvilgiu, tai mechanikos dsniai negali bti teisingi
abiejose sistemose. Jeigu vandens pavirius baseine,
susidarantis vienoje i t koordinai sistem, horizonta
lus, tai besisukanioje sistemoje tokio pat baseino v an
dens pavirius gys kreiv form, panai t, kuri gy
ja kavos pavirius stiklinje, kai ji maioma aukteliu.
Kada formulavome principinius mechanikos ds
nius, mes tada praleidome vien svarb moment.
Mes nenustatme, kokioje koordinai sistem oje jie
teisingi. Dl to visa klasikin mechanika kabo ore,
nes mes neinome, kokiai atskaitym o sistemai ji pri
skirta. Taiau laikinai praeikim e negirdomis pro i
yd. Padarykime iek tiek netiksli prielaid, kad kla
sikins mechanikos dsniai teisingi kiekvienoje koor
dinai sistemoje, kietai susietoje su eme. Tai da
roma tam, kad koordinai sistema bt fiksuota ir
ms teiginiai pasidaryt apibrti. Nors ms tei
ginys, kad em y ra tinkam a atskaitymo sistema, ir
ne visikai tikras, mes vis dlto j tuo tarpu priim
kime.
Vadinasi, mes tariame, kad yra viena koordinai
sistema, kuriai mechanikos dsniai teisingi. A r ji vie
nintel? Tarkime, kad mes turim e toki koordinai
sistem, kaip ems atvilgiu judantis traukinys, gar

laivis arba lktuvas. Ar mechanikos dsniai bus tei
singi ir ioms naujoms koordinai sistemoms? Mes
tikrai inome, kad jie ne visada teisingi, pavyzdiui,
poskiu einaniame traukinyje arba garlaivyje, kuris
sibuoja audros metu, arba lktuve, skrendaniame
per torm. Pradsime paprastu pavyzdiu. Tegul ko
kia nors koordinai sistema juda tiesia linija ir to
lygiai ms geros koordinai sistemos atvilgiu,
atseit, sistemos, kurioje mechanikos dsniai teisingi,
atvilgiu. Pavyzdiui, tegul tai bus idealus traukinys
arba garlaivis, plaukiantis nuostabiai tykiai ir nekin
tamu greiiu iilgai tiess. I kasdieninio patyrim o
inome, kad jeigu abi sistemos bus geros, tai fizi
kos bandymai, padaryti tiesia linija ir tolygiai einan
iame traukinyje arba garlaivyje, duos tuos paius
duomenis kaip ir ant ems. Bet jeigu traukinys stoja
arba staigiai greitja, arba jeigu jra audringa, tai
dedasi keisti dalykai. Traukinyje emodanai ikrinta
i bagao tinkleli, laive apvirsta stalai ir kds, o
keleiviai serga jros liga. Fizikos poiriu tai terei
kia, kad mechanikos dsni negalima pritaikyti toms
koordinai sistemoms, kad jos yra blogos sistemos.
rezultat galima ireikti vadinamuoju Galil
jaus reliatyvum o principu:
Jeigu mechanikos dsniai teisingi vienoje koordi
nai sistemoje, tai jie teisingi ir bet kurioje kitoje
sistemoje, judanioje tiesia linija ir tolygiai pirmo
sios atvilgiu.
Jeigu dvi koordinai sistemos juda viena kitos
atvilgiu netolygiai, tai mechanikos dsniai negali
bti teisingi abiejose sistemose tuo pat met. Ger-
sias koordinai sistemas, atseit, tokias, kuriose me
chanikos dsniai teisingi, mes vadinam e inertinmis

sistemomis. Klausimas, ar i viso egzistuoja inertin
sistema, dar neisprstas. Bet jeigu y ra viena tokia
sistema, tai j y ra begalin daugyb. Kiekviena sis
tema, judanti tiesia linija ir tolygiai pirmosios atvil
giu, yra taip pat inertin sistema.
Inagrinkime tok atvej: dvi sistemos ikeliauja
i vieno punkto ir eina tiesia linija ir tolygiai viena
kitos atvilgiu tam tikru greiiu. Kas bevelija konk
reius vaizdinius, gali galvoti apie garlaiv arba trau
kin, judant ems atvilgiu. M echanikos dsniai gali
bti patvirtinti eksperim entais vienodu tikslumu tiek
emje, tiek ir traukinyje ar garlaivyje, judaniam e
tiesia linija ir tolygiai. iokie tokie sunkumai atsi
randa tik tada, kai stebtojai abiejose koordinai
sistemose pradeda svarstyti to paties vykio stebjimo
rezultatus savosios koordinai sistemos poiriu.
Kiekvienas nori iversti antrojo stebjimus savo pa
ties kalb. Vl paprastas pavyzdys: tas pats dalels
judjim as stebimas i dviej koordinai sistem
nuo ems ir i traukinio, einanio tiesia linija ir to
lygiai. Abi sistemos inertins. A r gana inoti, kas m a
tyti vienoje sistemoje, kad galima bt surasti, kas
m atyti kitoje, jeigu inomi greiiai, kuriais sistemos
juda viena kitos atvilgiu, ir abiej t sistem pad
tys kuriuo nors laiko momentu? Kaip pereiti nuo v ie
nos koordinai sistemos prie kitos? Tai labai svarbu
inoti, nes abi sistemos ekvivalenios (lygiaverts) ir
gamtos vykiams aprayti vienodai tinka. I tikrj
visikai pakanka inoti duomenis, gautus stebtojo
vienoje sistemoje, kad galima bt pasakyti, kokius
duomenis gavo stebtojas kitoje sistemoje.
Inagrinkime i problem abstrakiau, be gar

laivio arba traukinio. Kad bt paprasiau, gvilden
sime tik judjim tiesiomis linijomis. Mes turime kie
t stryp su skale ir ger laikrod. Kietas strypas
paprastam tiesiaeigio judjim o atvejui yra koordina
i sistema, lygiai taip pat kaip mastelis prie bokto
Galiljaus bandyme. Visada paprasiau ir geriau ne
kreipti dmesio boktus, sienas, gatves ir panaius
dalykus, o galvoti apie koordinai sistem kaip apie
stand stryp tiesiaeigio judjim o atveju ir stand
kam pain i trij statm en stryp bet kokio judjim o
erdvje atveju. Tarkime, kad mes turim e paprasiausiu
atveju dvi koordinai sistemas, atseit, du standius
strypus; padkime vien stryp ant kito ir pavadin
kime juos atitinkam ai virutine ir apatine koordi
nai sistema. Tarkime, kad abi koordinai sistemos
juda viena kitos atvilgiu apibrtu greiiu, vadinasi,
vienas strypas slenka iilgai kito. A tsargiau bus tarti,
kad abu strypai be galo ilgi ir turi pradinius takus,
bet neturi galini. Abiem sistemoms pakanka turti
vien laikrod, nes laikas jose eina vienodai. Pradiniu
stebjim o laiko momentu pradiniai abiej stryp ta
kai sutampa. M aterialaus tako padtis tuo momentu
apibdinama abiejose sistemose tuo paiu skaiiumi.
M aterialaus tako padtis sutampa su kokiu nors ta
ku strypo skalje; vadinasi, mes gaunam e skaii,
nustatant to m aterialaus tako padt. Taiau, jeigu
strypai juda tolygiai vienas kito atvilgiu, tai skaiiai,
<----------------------
TBZnZZZtZ2EZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ&&EZ2ZZZZ.
>
53 pav.
LAUKAS, R E U A T Y V U M A S 185
nustatantieji tako padt abiejuose strypuose, bus po

kurio laiko, sakysim, po sekunds, skirtingi. Pasekime
m aterial tak, rymint ant virutinio strypo (53
pav.). Skaiius, kuris nusako jo padt virutinje
koordinai sistemoje, nesikeiia laikui bgant. Ta
iau atitinkamas skaiius ant apatinio strypo keisis.
Vietoj odi: skaiius, nusakantis tako padt
mes danai sakysime: tako koordinat. I paveiksl
lio matome, kad nors sekantis sakinys ir skamba pai
niai, jis vis dlto yra teisingas ir reikia kak labai
paprasta. Tako koordinat apatinje koordinai sis
tem oje lygi jo koordinatei virutinje sistemoje plius
virutins sistemos pradios koordinat apatins sis
temos atvilgiu. Labai svarbu, kad mes visada galime
apskaiiuoti dalels padt vienoje koordinai siste
moje, jeigu inome jos padt kitoje sistemoje. Tam
mes turime inoti nagrinjam koordinai sistem
padt viena kitos atvilgiu bet kuriuo laiko momentu.
Nors visa tai skamba mokslininkikai, i tikrj tai
labai paprastas dalykas ir visikai vertas tokio nuo
dugnaus nagrinjimo, nekalbant jau apie tai, kad tai
bus naudinga vliau.
Reikia paymti, kad yra skirtum as tarp tako
padties nustatymo ir vykio laiko nustatymo. Kiek
vienas stebtojas turi savo stryp, kuris sudaro jo
koordinai sistem, bet laikrodis vis tas pats. Lai
kas yra kakas absoliutu ir eina vienodai visiems
stebtojam s visose sistemose.
Dabar kitas pavyzdys. mogus vaiktinja iilgai
didelio laivo denio trij kilom etr per valand grei
iu. Tai jo greitis laivo atvilgiu, arba, kitaip sakant,
greitis koordinai, nejudam ai susiet su laivu, at
vilgiu. Jeigu laivo greitis kranto atvilgiu trisde
imt kilometr per valand ir jeigu tiesiaeigiai ir

tolygs laivo ir mogaus judjim ai yra tos paios
krypties, tai vaiktinjanio mogaus greitis ant kran
to stovinio stebtojo atvilgiu lygus trisdeimt trims
kilometrams per valand, o laivo atvilgiu trims
54 pav.
kilometrams per valand. Mes galime nusakyti t

fakt bendriau: judanio materialaus tako greitis
apatins koordinai sistemos atvilgiu lygus greiiui
virutins sistemos atvilgiu plius arba minus viruti
ns sistemos greitis apatins sistemos atvilgiu, atsi
velgiant tai, ar greii kryptys vienodos, ar jos
prieingos viena kitai (54 pav.). Vadinasi, mes visada
galime perkelti i vienos koordinai sistemos kit
ne tiktai koordinates, bet ir greiius, jeigu inom san
tykinius abiej sistem greiius (t sistem greiius
viena kitos atvilgiu). Padtys, arba koordinats, ir
greiiai yra pavyzdiai toki dydi, kurie skiriasi
vairiose koordinai sistemose ir kurie susij vieni
su kitais tam tikrais, iuo atveju paprastais, transfor
macijos dsniais.
Bet yra dydi, kurie vienodi abiejose sistemose
ir kuriems nereikia joki transformacijos dsni. Im
kime ne vien, o du apibrtus takus ant virutinio
strypo ir inagrinkime atstum tarp j. Tas atstumas
yra abiej tak koordinai skirtumas. Nordami
surasti dviej tak padtis vairi koordinai sis
tem atvilgiu, mes turime pasinaudoti transform a
cijos dsniais. Bet, sudarant dviej koordinai skir

tum , tai, k nea antroji koordinai sistema, paden
giam a ir inyksta, kaip m atyti i 55 paveiksllio. Mes
turim e pridti, o paskui atimti atstum tarp abiej
sistem pradi. Todl atstumas tarp dviej tak
I<---- >|
VZ2Z7ZZZZZZZZ2ZZZZZZZZZZZ2ZZZZ&ZZZZZZZZ$ZZ2ZZZZr"
*.----- >
55 pav.
lieka invariantikas, atseit, nepriklauso nuo koordina

i sistem pasirinkimo.
Kitas nepriklausomo nuo koordinai sistemos dy
dio pavyzdys yra greiio kitimas svoka, gerai
mums inoma i mechanikos. Tegul vl materialus
takas, judantis iilgai tiess, stebimas dviejose koor
dinai sistemose. Jo greiio pakitimas stebtojui
kiekvienoje sistemoje y ra skirtum as tarp dviej grei
i, o tai, k nea tolygus santykinis abiej koordi
nai sistem judjim as, inyksta beskaiiuojant skir
tum . Vadinasi, greiio kitimas invariantikas, nors,
suprantam a, tik su slyga, kad santykinis abiej koor
dinai sistem judjim as tolygus. Prieingu atveju
greiio pakitim as bt skirtingas kiekvienai i t
dviej koordinai sistem; tas skirtumas atsiranda
dl to, kad kinta abiej stryp, atstojani mums
koordinai sistemas, reliatyvaus judjim o greitis.
Pagaliau paskutinis pavyzdys! Tegul mes turime
du m aterialius takus, tarp kuri veikia jga, pri
klausanti tiktai nuo atstumo. Tiesiaeigio judjim o
atveju atstumas, vadinasi, ir jga, yra invariantai.
Todl Niutono dsnis, susiejantis jg su greiio
kitimu, bus teisingas abiejose koordinai sistemose.

Dar kart gauname ivad, kuri patvirtina kasdieninis
patyrimas: jeigu mechanikos dsniai teisingi vienoje
koordinai sistemoje, tai jie teisingi ir visose sis
temose, judaniose tolygiai ir tiesia linija pirmosios
atvilgiu. inoma, ms pavyzdys buvo labai pa
prastas, nagrinjom e tiesiaeig judjim , kuriam koor
dinai sistem galjome atvaizduoti kietu strypu.
Bet ms ivados teisingos apskritai, ir jas galima
itaip glaustai atpasakoti.
1. Mes neinome jokios taisykls inertinei siste
mai surasti. Taiau, jeigu duota viena inertin siste
ma, tai mes galime surasti begalin daugyb j, nes
visos koordinai sistemos, judanios tiesia linija ir
tolygiai viena kitos atvilgiu, y ra inertins, jeigu iner
tin viena i j.
2. Laikas, atitinkantis t pat vyk, vienodas v i
sose koordinai sistemose. Taiau koordinats ir
greiiai skirtingi ir keiiami pagal transformacijos dsn.
3. Nors koordinats ir greiiai keiiasi, pereinant
i vienos koordinai sistemos kit, jga ir greiio
kitimas, vadinasi, ir mechanikos dsniai invariantiki
(nesikeiia) transform acij atvilgiu.
Transformacijos dsnius, aukiau ms nusakytus
koordinatms ir greiiams, vadinsime klasikins m e
chanikos transformacijos dsniais, arba, trumpiau,
klasikinm is transformacijomis.
ETERIS IR JUDJIMAS
Galiljaus reliatyvum o principas teisingas mecha

nikos reikiniams. Visose inertinse sistemose, judan
iose viena kitos atvilgiu, tinka tie patys m echani
kos dsniai. A r teisingas tas principas ir nemechani-
LAUKAS, R E L IA T Y V U M A S 189
niams reikiniams, ypa tiems, kuriems lauko svokos

pasirod besanios tokios svarbios? Visos problemos,
kurios telkiasi apie klausim, i karto atveda mus
prie pradinio reliatyvum o teorijos tako.
Mes prisimename, kad viesos greitis vakuum e,
arba, kitaip sakant, eteryje, lygus 300 000 kilometr
per sekund ir kad viesa tai elektromagnetins
bangos, sklindanios eteryje. Elektromagnetinis lau
kas nea energij, kuri, kart ispinduliuota i savo
altinio, toliau egzistuoja nepriklausomai. Tuo tarpu
mes ir toliau laikysime, kad eteris y ra aplinka, kurioje
sklinda elektromagnetins, vadinasi, ir viesos, ban
gos, nors ir gerai inome, kiek daug sunkum susij
su jo mechanine struktra.
sivaizduokime, kad mes sdime udarytame kam
baryje, taip izoliuotame nuo iorinio pasaulio, kad
oras negali nei eiti, nei ieiti i jo. Jei mes kalbame,
tai, fizikos poiriu, sukeliame garso bangas, kurios
sklinda ore nuo j parimusio altinio garso greiiu.
Jeig u tarp burnos ir ausies nebt oro arba kitos me
diagins aplinkos, tai mes negaltum e garso girdti.
Bandymas parod, kad garso greitis ore vienodas vi
somis kryptimis, jeigu nra vjo ir oras stovi ramiai
pasirinktosios koordinai sistemos atvilgiu.
Dabar sivaizduokime, kad ms kam barys juda
tiesia linija ir tolygiai erdvje. mogus i lauko pu
ss mato pro stiklines judanio kam bario (arba trau
kinio, jeigu jum s patinka) sienas visa, kas dedasi v i
duje. I vidinio stebtojo matavim jis gali surasti
garso greit savo koordinai sistemos atvilgiu, sis
temos, susietos su aplinka, kurios atvilgiu juda kam
barys. ia vl ikyla sena, daug kart svarstyta prob
lema kaip nustatyti greit vienoje koordinai sis

temoje, jeigu jis jau inomas kitoje sistemoje.
Stebtojas kam baryje sako: garso greitis man vie
nodas visomis kryptimis.
Iorinis stebtojas sako: garso, sklindanio lekian-
iame kam baryje, greitis, nustatytas mano koordina
i sistemoje, nevienodas visomis kryptimis. Jis di
desnis u nustatytj garso greit kam bario judjim o
kryptim i ir maesnis prieinga kryptimi.
ios ivados iplaukia i klasikins transform aci
jos ir gali bti rodytos eksperimentais. Kam barys
neasi su savimi jam e esani m ateriali aplink, or,
kuriam e sklinda garso bangos, ir dl to garso greiiai
bus skirtingi ioriniam ir vidiniam stebtojui.
I garso teorijos mes galime padaryti kelet iva
d apie tai, kaip sklinda banga m aterialioje aplinko
je. Jeigu mes nenorim e girdti kalbaniojo, mes gali
me pasielgti itokiu, kad ir ne paprasiausiu, bdu,
btent: bgti tokiu greiiu, kuris y ra didesnis u g ar
so greit oratori supanio oro atvilgiu. Tada sukel
tos garso bangos niekuom et negals pasiekti m s
aus. A ntra vertus, jeigu mes praleidome od, kuris
niekada nebebus pakartotas, mes turime bgti tokiu
greiiu, kuris yra didesnis u garso greit, kad pavy
tume nujusi bang ir pagautum e seniai itart od.
N viename i t pavyzdi nra nieko, kas bt n e
logika, iskyrus tai, kad abiem atvejais mes turim e
bgti madaug keturi imt m etr per sekund grei
iu, bet mes visikai galime sivaizduoti, kad tolesnis
technikos vystymasis padarys tokius greiius m ano
mus. Ijusi i autuvo kulka i tikrj lekia greiiau
u gars, ir mogus, dtas tokios kulkos vid, nie
kada neigirst vio garso.
Visi tie pavyzdiai grynai mechaniko pobdio,

ir mes dabar galime suformuluoti labai svarbius klau
simus: ar galima visa tai, kas k tik sakyta apie gar
so bang, pakartoti apie viesos bang? A r galima
Galiljaus reliatyvum o princip ir klasikines trans
formacijas pritaikyti, greta mechanini, taip pat ir
optikos bei elektros reikiniams? Bt rizikinga atsa
kyti tuos klausimus paprastu taip arba ne, ne
sigilinant j prasm.
Garso bangos, sklindanios kam baryje, judaniam e
iorinio stebtojo atvilgiu tiesia linija ir tolygiai,
atveju labai svarbios ms ivadoms ios aplinkybs.
Judantis kam barys neasi su savimi or, kuriame
sklinda garso bangos.
Greiiai, pastebimi abiejose koordinai sistemose,
judaniose viena kitos atvilgiu tiesia linija ir toly
giai, yra suriti klasikine transformacija.
Atitinkam a problema viesai turi bti nusakoma
kiek kitaip. Stebtojai kam baryje nebesikalba, o siun
ia visomis kryptim is viesos signalus, arba viesos
bangas. Toliau, tarkime, kad altiniai, spinduliuojan
tieji viesos signalus, vis laik lieka kam baryje. vie
sos bangos sklinda eteryje panaiai, kaip garso ban
gos sklinda ore.
Ar neasi su savimi eter kambarys, kaip jis anks
iau nesi or? Kadangi eterio mechaninio modelio
mes neturime, atsakyti t klausim nepaprastai sun
ku. Jeigu kam barys udarytas, tai jo viduje esantis
oras turi judti kartu su juo. M atyt, nra jokios pras
ms kergti tuos paius samprotavimus prie eterio, nes
jam e grimzdi visa m aterija ir jis visur praeina. Ete
riui nra udar dur. Judantis kambarys dabar
tereikia tik judani koordinai sistem, su kuria
nejudam ai susietas viesos altinis. Taiau mes visi

kai galime sivaizduoti, kad judantis kambarys drau
ge su viesos altiniu neasi ir eter panaiai, kaip
kad jis udarytas nesi garso altin ir or. Bet lygiai
taip pat mes galime sivaizduoti ir prieing dalyk:
kam barys iriasi eteriu, kaip laivas iriasi absoliuiai
lygia jra, nesinedamas su savimi aplinkos daleli,
o skverbdamasis pro jas. Pirmajame ms vaizde
judantis kam barys drauge su viesos altiniu neasi
ir eter. Tokiu atveju galima analogija su garso ban
ga, ir galima padaryti visikai tokias pat ivadas.
A ntrajam e vaizde judantis kam barys drauge su vie
sos altiniu nesinea eterio. iuo atveju analogija su
garso banga negalima, ir ivados, padarytos garso
bangai, viesos bangai netinka. Tai dvi kratutins
galimybs. Mes dar galtume sivaizduoti sudtinges
n galimyb, kai judantis kam barys su viesos alti
niu tik i dalies tesinea eter. Bet nra jokio pagrin
do svarstyti sudtingesnes prielaidas, kol neiaikinta,
kur i dviej paprastesni kratutini atvej patvir
tina bandymas.
Pradkime nuo pirm ojo vaizdo ir kuriam laikui
tarkime, kad judantis kam barys ir nejudam ai su juo
suritas viesos altinis neasi kartu ir eter. Jeigu
mes tikri, kad transformacijos principas garso bang
greiiams teisingas, tai dabar galime pritaikyti ms
ivadas taip pat ir viesos bangoms. N ra jokio pa
grindo abejoti paprastu m echaniniu transformacijos ds
niu, kuris tik nustato, kad greiius tam tikrais atve
jais reikia sudti, o kitais atimti. Todl dabar mes
tarsime ir kad eter neasi judantis kam barys su vie
sos altiniu, ir kad galioja klasikin transformacija.
Jeigu a jungiu vies, kurios altinis kietai su

sietas su mano kambariu, tai viesos signalo greitis,
kaip rodyta eksperimentais, lygus 300 000 kilom etr
per sekund. Taiau iorinis stebtojas pastebs kam
bario judjim , vadinasi, ir viesos altinio judjim
ir, kadangi eteris juda k artu su kam bario ir viesos
altiniu, turs padaryti ivad: viesos greitis vairio
mis kryptim is iorinje koordinai sistemoje skir
tingas. Jis didesnis u nustatytj viesos greit kam
bario judjim o kryptimi ir maesnis prieinga kryptimi.
Ms ivada tokia: jeigu kam bario ir viesos al
tinio judjim as nea eter ir jeigu mechanikos ds
niai teisingi, tai viesos greitis turi priklausyti nuo
viesos altinio greiio. viesa, patenkanti mums akis
i judanio altinio, turt didesn greit, jei altinis
artt mus, ir maesn, jeigu jis tolt nuo ms.
Jeigu mes turtum e greit, didesn u viesos grei
t, tai galtume pabgti nuo viesos signalo. Pasivydami
viesos bangas, pasistas anksiau, mes galtume ma
tyti praeities vykius. Mes pagautume jas atvirkia
tvarka negu toji, kuria jos buvo pasistos, ir vyki
grandin emje atrodyt mums panai film, kuris
irimas atvirkia tvarka, pradedant nuo laimingo
galo. Visos, tos ivados seka i prielaidos, kad koor
dinai sistemos judjim as nea eter ir kad m echa
niniai transformacijos dsniai teisingi. Jeigu taip, tai
tarp viesos ir garso y ra visika analogija.
Taiau nra jokio pagrindo teigti, kad ios ivados
teisingos. Atvirkiai, jos prietarauja visiems ste
bjimams, atliktiems, norint jas patikrinti. Dl tokio
nuosprendio tikrumo nra n maiausios abejons,
nors jis padaromas gerokai aplinkiniais eksperim en
tais dl dideli technini sunkum, kuriuos sudaro
13 A . E i n t e in a s i r L. I n f e ld a s
milinikas viesos greitis. viesos greitis visada vie

nodas visose koordinai sistemose, vis tiek, juda
spinduliuojantis altinis ar ne, ir vis tiek, kaip jis
juda.
Neaprainsime t gausi eksperiment, i kuri
galima padaryti i svarbi ivad. Taiau galime pa
minti labai paprast argument, kuris jeigu nerodo,
kad viesos greitis nepriklauso nuo viesos altinio
judjimo, tai vis dlto daro t fakt tikinam ir
suprantam.
Ms planet sistemoje em ir kitos planetos
sukasi aplink Saul. Mes neinome, ar yra kit pla
net sistem, panai msik. Bet yra labai daug
sistem vadinam j dvigubj vaigdi, suda
ryt i dviej vaigdi, skriejani aplink tak,
kuris vadinamas j svorio centru. i dvigubj
vaigdi stebjimas rodo, kad ir joms Niutono trau
kos dsnis teisingas. Tarkime dabar, kad viesos grei
tis priklauso nuo spinduliuojanio kno greiio. Tada
viesos spindulys, ijs i vaigds, sklis greiiau
arba liau, irint koks buvo vaigds greitis vie
sos spindulio ijimo momentu. Tuo atveju visas ju
djimas atrodyt mums nepaprastai supainiotas, ir
dl dvigubj vaigdi tolumo nebt galima pa
tvirtinti, kad joms teisingas tas pats traukos dsnis,
kuris tvarko ms planet sistemos judjim.
Inagrinkime kit bandym, pagrst labai pa
prasta idja. sivaizduokime labai greitai besisukant
rat. Pagal ms prielaid, judjim as neasi eter, ir
is dalyvauja judjim e. viesos banga, praeidama arti
rato, turt skirting greit pagal tai, ar ratas pari
ms, ar jis sukasi. viesos greitis parimusiame eteryje
skirtsi nuo viesos greiio eteryje, kur neasi rato
LAUKAS, R ELIAT Y V U M A S 195
judjim as, taip pat kaip garso bangos greitis keiiasi

tykiomis ir vjuotom is dienomis. Taiau tokio skirtumo
nepastebima! Vis tiek, kokiu kampu mes artinams prie
daikto, vis tiek, kok eksperim ent besugalvojame,
ivada visuomet prietarauja prielaidai, kad ju d ji
mas nea eter. Vadinasi, ms tyrinjim duomenys,
palaikomi detalesni technini argument, tokie.
viesos greitis nepriklauso nuo spinduliuojanio
altinio greiio. Negalima manyti, kad judantieji k
nai velka su savimi aplinkin eter.
Todl mes turime atmesti analogij tarp garso ir
viesos bang ir grti prie antrosios galimybs, b
tent, tarti, kad m aterija juda pro eter, kuris visikai
nedalyvauja judjime. Tai reikia, kad mes prileidia
me, j og yra eterio jra, kurios atvilgiu visos koordi
nai sistemos arba parimusios, arba juda. Tuo tarpu
nesirpinkim, ar eksperim entas t teorij patvirtino,
ar jis j sugriov. Geriau nuodugniau susipainkime
su tos naujos prielaidos reikme ir ivadomis, kurias
galima i jos padaryti.
Jeigu mes priimsime t prielaid, tai tursime p ri
painti, kad yra koordinai sistema, parimusi eterio
jros atvilgiu. M echanikoje nebuvo galima iskirti
n vienos i daugelio koordinai sistem, judani
tiesia linija ir tolygiai viena kitos atvilgiu. Visos
tokios koordinai sistemos buvo vienodai geros
arba blogos. Jeigu mes turime dvi koordinai sis
temas, judanias tiesia linija ir tolygiai viena kitos
atvilgiu, tai mechanikoje nra prasms klausti, kuri
i j juda, o kuri stovi. Stebti galima tiktai reliatyv
tiesiaeig ir tolyg judjim . Dl Galiljaus reliaty
vumo principo mes negalime kalbti apie absoliut
tiesiaeig tolyg judjim . Kas turima galvoje, kai
sakoma, kad yra absoliutus, o ne reliatyvus tiesiaeigis

ir tolygus judjimas? Tik tai, kad yra viena koordi
nai sistema, kurioje gamtos dsniai skiriasi nuo
dsni visose kitose sistemose. Vadinasi, tai reikia,
kad kiekvienas stebtojas gali pastebti, ar jo siste
ma yra parimusi, ar ji juda, palygindamas dsnius,
teisingus jo sistemai, su dsniais, teisingais vienoje
vienintelje sistemoje, kuri turi absoliut monopol
ir eina pavyzdiu. ia dalykai kitoki, negu sako kla
sikin mechanika, kurioje absoliutus tiesiaeigis ir to
lygus judjim as neturi jokios prasms dl Galiljaus
reliatyvum o principo.
Kokias ivadas bt galima padaryti dl lauko
reikini, jeigu tartume, kad judjim as vyksta pro
eter? Tai reikt, kad yra viena koordinai sistema,
skirtinga nuo vis kit, parimusi eterio jros atvil
giu. Visikai aiku, kad kai kurie gamtos dsniai turi
skirtis toje koordinai sistemoje, kitaip pasakymas
judjimas pro eter neturt prasms. Jeigu Galil
jaus reliatyvum o principas teisingas, tai judjim as pro
eter i viso neturi prasms. Sutaikyti i dviej id
j nemanoma. Jeigu y ra viena ypatinga koordinai
sistema, susijusi su eteriu, tai yra tam tikra prasm kal
bti apie absoliut judjim arba absoliui rimt.
I tikrj mes negalime pasirinkti. Mes mginome
igelbti Galiljaus reliatyvum o princip, tardami, kad
sistemos bejuddamos nea su savimi eter, bet pri
jome ivadas, kurios prietarauja patyrimui. Lieka
vienintel ieitis atsisakyti nuo Galiljaus reliaty
vumo principo ir ibandyti prielaid, kad visi knai
juda ram ioje eterio jroje.
Sekantis ingsnis bus inagrinti kai kurias iva
das, prietaraujanias Galiljaus reliatyvumo princi-
LAUKAS, R ELIAT Y V U M A S 197
pui ir kalbanias u judjim pro eter; paskui tas

ivadas reikia patikrinti eksperimentais. Tokius eks
perim entus gana lengva sivaizduoti, bet labai sunku
padaryti. Bet kadangi mes ia domims tiktai idjo
mis, mums neteks rpintis dl technini sunkum.
Grkime vl prie judanio kam bario su dviem
stebtojais: viduje ir alia jo. Iorinis stebtojas vaiz
duosis pagrindin koordinai sistem, susijusi su ete
rio jra. Tai ypatinga koordinai sistema, kurioje
viesos greitis visada vienodo dydio. Bet koki al
tini skleidiamos viesos greitis visada vienodas, vis
tiek, ar jie juda, ar stovi parim. Kambarys ir steb
tojas juda pro eter. sivaizduokime, kad viesa kam
bario vidury ia siiebia, ia ugsta, ir, be to, si
vaizduokime, kad kambario sienos permatomos, ir
viesos greit gali imatuoti abu stebtojai, tiek vidi
nis, tiek iorinis. Jei mes paklaustume abiej steb
toj, kokius rezultatus jie tikisi gauti, tai jie atsakyt
madaug taip:
Iorinis stebtojas. Mano koordinai sistema su
sijusi su eterio jra. viesos greitis mano sistemoje
pastovus. M an nra reikalo irti, juda viesos al
tinis arba kiti knai, ar ne, nes jie niekada nenea su
savimi eterio jros. Mano koordinai sistema skiriasi
nuo vis kit, ir viesos greitis toje sistemoje turi bti
pastovus, vis tiek, kokia viesos spindulio kryptis, ir
vis tiek, ar jos altinis juda, ar ne.
Vidinis stebtojas. Mano kambarys, juda pro ete
rio jr. Priekin kambario siena tolsta nuo viesos,
o upakalin artja prie jos. Jeigu kam barys judt
eterio jros atvilgiu viesos greiiu, tai ispinduliuota
kam bario centre viesa niekuom et nepasiekt nuo jos
tolstanios sienos. Jeigu kam barys judt maesniu
greiiu negu viesos greitis, tai banga, pasista i

kam bario centro, pasiekt vien sien anksiau negu
antr. T sien, kuri lekia pasitikti viesos bangos, pa
staroji pasiekt anksiau negu t, kuri nuo jos tolsta.
Todl, nors viesos altinis ir nejudamai susietas su
mano koordinai sistema, viesos greitis nevienodas
visomis kryptimis. Jis bus maesnis ta kryptimi, kuria
vyksta judjim as eterio atvilgiu, nes siena bga to
lyn, ir didesnis prieinga kryptimi, nes siena tartum
bga pasitikti viesos bangos.
Vadinasi, tik vienoje koordinai sistemoje, su
sijusioje su eterio jra, viesos greitis bt vienodas
visomis kryptimis. Kitoje sistemoje, judanioje eterio
jros atvilgiu, jis priklausys nuo krypties, kurioje
matuojama.
K tik inagrintasis eksperimentas galina mums
patikrinti teorij, prileidiani judjim pro eterio
jr. Gamta i tikrj dav mums sistem, judani
pakankam ai dideliu greiiu em, per metus ap-
skriejani aplink Saul.
Jeigu ms prielaida bt teisinga, tai viesos grei
tis ems judjim o kryptim i skirtsi nuo viesos grei
io prieinga kryptimi. Galima apskaiiuoti susidaran
ius greiio skirtumus ir sugalvoti atitinkam ekspe
rimentin patikrinim. Kadangi i teorijos seka, kad
laiko skirtumai ia tra nedideli, tai reikia sugalvoti
labai irading tais. Tai ir buvo padaryta garsiaja
me Maikelsono-Morlio bandyme. Jo rezultatas buvo
mirties nuosprendis tai teorijai, pagal kuri, visa ma
terija juda pro parimusio eterio jr. Jokios viesos
greiio priklausomybs nuo krypties nepastebta. Ta
iau, pagal eterio jros teorij, ne tiktai viesos grei
tis, bet ir kiti lauko reikiniai parodyt, kad jie pri
klauso nuo krypties judanioje koordinai sistemoje.

Visi bandymai dav tokius pat neigiamus duomenis,
kaip ir Maikelsono-Morlio bandymas; jokios priklau
somybs nuo ems judjim o krypties neaptikta.
Dalykai darsi vis rimtesni. Buvo patikrintos dvi
prielaidos. Pirmoji, kad judantieji daiktai neasi ete
r. Tas faktas, kad viesos greitis nepriklauso nuo al
tinio judjimo, prietarauja iai prielaidai. A ntroji,
kad yra viena ypatinga koordinai sistema ir kad
judantieji knai nenea su savimi eterio, o eina pro
nuolat rymini eterio jr. Jeigu taip, tai Galiljaus
reliatyvum o principas neteisingas, ir viesos greitis
negali bti vienodas bet kurioje koordinai sistemo
je. Ir vl mes prietaraujam e bandymo duomenims.
Buvo sugalvota ir nenatralesni teorij, prilei
diani, kad teisyb gldi kakur tarp t dviej
kratutini atvej, btent, teorij, pradedani nuo to,
kad judantieji knai nea paskui save eter tik i
dalies. Bet paaikjo, kad visos jos nepagrstos! Kiek
vienas mginimas iaikinti elektromagnetinius reiki
nius judaniose koordinai sistemose, pasinaudojant
eterio judjimu, judjim u pro eter arba abiem tais
judjimais, buvo bergdias.
Taip susidar viena i dramatikiausi situacij
mokslo istorijoje. Visos prielaidos dl eterio elgesio
nieko gero nedav. Eksperimento nuosprendis visada
buvo neigiamas. Pervelg fizikos raid, matome, kad
eteris, vos gims, jau virto enfant terrible (isigim
liu) fizini substancij eimoje. Pirma, sudaryti papras
t mechanin eterio model pasirod nemanomas d a
lykas, ir j numota ranka. Tai gana ymiai prisidjo
prie mechanistinio poirio kracho. Antra, mes tu r
jome prarasti vilt, kad eterio j ra pads iskirti
vien koordinai sistem, o tai leist mums atpainti

ne tiktai reliatyv, bet ir absoliut judjim. Tai b
t vienintelis bdas (jei neskaitysime bang neimo),
kuriuo eteris galt parodyti ir pateisinti savo egzis
tencij. Visi ms mginimai padaryti eter realiu da
lyku nujo niekais. Jis neparod nei savo mechanins
sandaros, nei absoliutaus judjimo. I vis eterio sa
vybi neliko nieko, iskyrus t savyb, dl kurios jis
ir buvo sugalvotas, btent savyb perduoti elektro
magnetines bangas. Visi mginimai atskleisti eterio sa
vybes ved sunkumus ir prietaravimus. Po tiek ne
skmi ateina laikas visikai pamirti eter ir pasi
stengti niekada jo nebeminti. Mes sakysime: ms
erdv turi savyb perduoti bangas, ir tuo paiu iveng
sime to odio, kurio nutarm e atsisakyti.
Taiau odio imetimas i ms odyno, inoma,
nra vaistas. Ms bdos i tikrj perdaug didels,
kad jas galima bt isprsti tokiu bdu!
Dabar surinkime krv tuos faktus, kurie pakan
kam ai patikrinti bandymais, nebesirpindami daugiau
ta e------o problema.
1. viesos greitis tuioje erdvje visada pastovus
ir nepriklauso nuo viesos altinio arba jos imtuvo
judjimo.
2. Dviejose koordinai sistemose, judaniose tie
sia linija ir tolygiai viena kitos atvilgiu, visi gam
tos dsniai visikai vienodi, ir nra joki priem o
ni pastebti absoliuiam tiesiaeigiam ir tolygiam ju
djimui.
Yra daug eksperiment, patvirtinani abu tuos
teiginius, ir nra n vieno, kuris prietaraut kuriam
nors i j. Pirmasis teiginys ireikia viesos greiio
pastovum, antrasis apibendrina Galiljaus reliatyvu
mo princip, suformuluot mechanikos reikiniams,

viskam, kas gam toje vyksta.
M echanikoje mes matme, kad jeigu materialaus
tako greitis vienos koordinai sistemos atvilgiu yra
toks, tai kitoks jis bus kitoje sistemoje, judanioje tie
sia linija ir tolygiai pirmosios atvilgiu. Tai iplaukia
i paprast mechanins transformacijos princip. Juos
betarpiai duoda ms intuicija (mogus, judantis lai
vo ir kranto atvilgiu), ir, matyt, ia nra jokios klai
dos! Taiau tas transformacijos dsnis prietarauja
viesos greiio pastovumui. Kitaip sakant, mes pride
dame trei princip.
3. Vienos inertins sistemos koordinats ir greiiai
transformuojami kitai inertinei sistemai pagal klasi
kin transformacij.
Prietaravimas aikus. Mes negalime suvienyti t
trij aukiau mint princip.
Klasikin transform acija pasirodo besanti perdaug
paprasta, ir reikia pam ginti j pakeisti. Mes jau ban
dme pakeisti pirmuosius du principus, bet tam prie
tarauja eksperimentas. Visos e ------o judjim o teori
jos reikalauja pakeisti pirmuosius du principus Ta
iau tai nedav jokios naudos. Dar kart sitikiname,
kokios rimtos ms bdos. Reikia naujo kelio. Tas k e
lia s pripainti, kad pirm ieji du teiginiai yra tie, nuo
kuri reikia pradti, ir, nors tai ir atrodo keista, at
sisakyti nuo treiojo teiginio. Naujasis kelias praside
da nuo pai pagrindini ir paprasiausi svok ana
lizs. Mes parodysime, kaip toji analiz veria mus
pakeisti sensias pairas ir paalina visus ms sun
kumus.
202 F'ZIKOS EVOLIUCIJA
LAIKAS, ATSTUMAS, RELIATYVUMAS
M s naujieji teiginiai yra:

1. viesos greitis vakuum e vienodas visose koor
dinai sistemose, judaniose tiesia linija ir tolygiai
viena kitos atvilgiu.
2. Visi gamtos dsniai vienodi visose koordinai
sistemose, judaniose tiesia linija ir tolygiai viena k i
tos atvilgiu.
Reliatyvum o teorija prasideda nuo i dviej tei
gini. Nuo iol mes nebesinaudosime klasikine trans
formacija, nes inome, kad ji prietarauja pradiniams
teiginiams.
iuo atveju, kaip ir visada moksle, svarbu atsisa
kyti nuo giliai siaknijusi, danai nekritikai k arto
jam prietar. Kadangi mes matme, kad abiej t
teigini pakeitim ai prietarauja eksperimentui, tai mes
turime drsti tvirtai nustatyti, kad jie teisingi, ir upul
ti vien, galimas daiktas, silpn punkt, btent, t bd,
kuriuo koordinats ir greiiai transform uojam i i vie
nos koordinai sistemos kit. Mes norime padaryti
ivadas i t dviej teigini, pairti, kur ir kaip tie
teiginiai prietarauja klasikinei transformacijai, ir su
rasti fizikin gautj duomen prasm.
Galima dar kart pasinaudoti pavyzdiu su judan
iu kam bariu ir stebtojais viduje ir iorje. Tegul
viesos signalas vl sklinda i kam bario centro, ir vl
mes klausiame tuos du mones, k jie pastebi, tar,
kad teisingi tiktai tie du aukiau minti principai, ir
pamir, kas buvo pirm a sakyta apie aplink, pro kuri
eina viesa. tai j atsakymai:
Vidinis stebtojas: viesos signalas, einantis i kam
bario centro, sienas pasiekia vienu laiku, nes visos
sienos vienodai nutolusios nuo viesos altinio, o vie

sos greitis vienodas visomis kryptimis.
Iorinis stebtojas: M ano koordinai sistemoje
viesos greitis visikai toks pat kaip stebtojo, judan
io kartu su kambariu, sistemoje. M an nerpi, a r vie
sos altinis juda mano sistemoje, ar ne, nes jo ju dji
mas nedaro takos viesos greiiui. Tai, k a matau,
tai viesos signalas, einantis pastoviu greiiu, vie
nodu visomis kryptimis. V iena kam bario siena sten
giasi nubgti nuo viesos signalo, o kita priartti
prie jo. Todl nubganij sien viesos signalas pa
sieks iek tiek vliau negu artjanij. Nors tas vie
sos signalo atvykimo laiko skirtumas tebus labai men
kas, jei kam bario greitis maas, palyginus su viesos
greiiu, vis dlto viesos signalas nepasieks abiej
prieing sien, stovini statmenai judjim o krypiai,
visikai vienu metu.
Lygindami abiej stebtoj pranaavimus, mes pa
stebime labai keist dalyk, kuris aikiai prietarauja,
be abejons, gerai pagrstoms klasikins fizikos s
vokoms. Abu vykiai du viesos spinduliai pasiekia
sienas vyksta tuo pat laiku vidaus stebtojui ir ne
tuo pat laiku iors stebtojui. Klasikinje fizikoje mes
turjom e vien laikrod, vien laiko jim visiems ste
btojam s visose sistemose. Laikas, taigi ir tokie o
diai kaip tuo pat metu, anksiau, vliau. tu r
jo absoliui reikm, nepriklausom nuo kokios nors
sistemos. Du vykiai, vykstantieji tuo paiu laiku vie
noje koordinai sistemoje, btinai vyko tuo paiu
laiku visose koordinai sistemose.
A ukiau m intieji teiginiai, atseit, reliatyvum o te
orija, veria mus atsisakyti ios pairos. Mes ap ra
me du vykius, kurie vyksta tuo pat metu vienoje
204 II7IK O S EVOLIUCIJA
koordinai sistemoje, bet skirtingu laiku kitoje siste

moje. Ms udavinys suprasti i pasekm, suprasti,
k reikia sakinys: Du vykiai, vykstantieji tuo pat
m etu vienoje koordinai sistemoje, kitoje sistem oje
gali vykti ne tuo pat metu.
K mes paymime odiais: du vienu metu vykstan
tieji vykiai vienoje koordinai sistemoje? Intuity
viai kiekvienas mogus mano, kad jis supranta to sa
kinio prasm. Bet bkime atsargs ir pasistenkime tiks
liai apibrti, nes mes inome, kaip pavojinga per daug
pasikliauti intuicija. Atsakykim i pradi paprast
klausim.
Kas yra laikrodis?
Primityvus subjektyvus laiko jimo jausm as lei
dia mums sutvarkyti ms spdius, sprsti, kad v ie
nas vykis vyksta anksiau, kitas vliau. Bet kad ga
ltume parodyti, jog laiko tarpas tarp dviej vyki
lygus deimiai sekundi, reikalingas laikrodis. Laik
rodio pritaikymo dka laiko svoka pasidaro o bjek
tyvi. Kaip laikrod galima panaudoti bet kok fizin
reikin, jei tik j galima kartoti tiek kart, kiek rei
kia. Jeigu mes imsime interval tarp tokio vykio p ra
dios ir jo pabaigos laiko vienetu, tai bet kokius laiko
intervalus galsime matuoti to fizinio proceso k a r
tojimu. Visi laikrodiai, nuo paprasto smlio laikro
dio iki tobuliausio laikrodio, pagrsti ia idja. N au
dojantis smlio laikrodiu, laiko vienetu bus interva
las, per kur smlis ibyra i virutinio indo apatin.
T pat fizin proces galima kartoti, apveriant ind.
Tegul dviejuose toli nuo vienas kito esaniuose
erdvs takuose yra du idealiai einantys laikrodiai,
kurie tiksliai rodo t pat laik. Tas teiginys bus tei
singas, kad ir kaip atsargiai mes j betikrintume. Bet

k i tikrj tai reikia? Kaip mes galime sitikinti,
kad du vienas nuo kito labai toli padti laikrodiai v i
sada rodo t pat laik? Galima pasinaudoti vienu i
galim metod televizija. Lengva suprasti, kad te
levizija imama kaip pavyzdys, o pati ji ms ivadoms
nesvarbi. A galiau stovti prie vieno laikrodio ir
irti kito laikrodio atvaizd televizoriaus ekrane.
Tada a galiau sprsti, ar rodo tas kitas laikrodis
k artu t pat laik, ar ne. Taiau tai nebt geras ro
dymas. Atvaizdas televizoriuje perduodamas elektro
magnetinm is bangomis, vadinasi, jis atlekia viesos
greiiu. Televizoriaus ekrane a m atau atvaizd, p a
sist prie labai trum p laik, tuo tarpu alia mans
stoviniam e laikrodyje m atau tai, kas y ra iuo mo
mentu. i klit galima lengvai veikti. Reikia tik i
rti abiej laikrodi atvaizdus tokiame take, kuris
y ra vienodai toli nuo kiekvieno i j, kitaip sakant,
irti juos take, guliniame ties paiu atstumo tarp
laikrodi viduriu. Tuomet, jeigu signalai pasisti vie
nu metu, jie pasieks mane tuo paiu momentu. Jeigu
d u geri laikrodiai, stebimi i tokio tako, kuris yra
viduryje tarp j, rodo vienod laik, tai jie teisingai
pastatyti vyki dviejuose tolimuose takuose laikui
rodyti.
M echanikoje mes naudojoms tik vienu laikrodiu.
Bet tai buvo ne labai patogu, nes mes turjom e daryti
visus matavimus arti to laikrodio. irdami toli
m laikrod, pavyzdiui, pro televizori, mes visada
turim e atsiminti: tai, k matome dabar, i tikrj at
sitiko anksiau, panaiai kaip Sauls vies mes pam a
tome, tik prajus atuonioms minutms po to, kai j
Saul ispinduliuoja. Visus laikrodio mums duodamus
206 i 'I Z I K b s E V O L I U C I J A
duomenis mes turime taisyti, atsivelgdami ms

atstum nuo laikrodio.
Todl nepatogu teturti tik vien laikrod. Bet da
bar, kai jau mes inome, kaip patikrinti, ar du arba
apskritai daug laikrodi rodo vienu metu t pat laik,
eidami tuo paiu keliu, mes lengvai galime sivaizduoti
turim oje koordinai sistemoje tiek laikrodi, kiek
mums patinka.
Kiekvienas j leis mums nustatyti visikai prie pat
j vykstani vyki laik. Visi laikrodiai y ra parim
koordinai sistemos atvilgiu. Jie yra geri laikro
diai; jie sinchronizuoti, tai reikia, kad jie tuo pat
metu rodo t pat laik.
M s samprotavimuose apie laikrodius nra niekoP
kas bt nuostabu ar keista. Vietoj vieno vienintelio
laikrodio mes naudojams dabar daugeliu sinchroni
zuot laikrodi ir todl galime lengvai patikrinti, ar
vienu metu vyksta du tolimi vykiai turim oje koordina
i sistemoje, ar ne vienu. Jie vyksta vienu laiku, jeigu
sinchronizuotieji laikrodiai arti j rodo vienod laik
tuo momentu, kai vykiai vyksta. Dabar tvirtinimas,
kad vienas tolimas vykis vyksta anksiau u kit, turi
apibrt prasm. J galima patikrinti sinchronizuotais:
laikrodiais, parimusiais ms koordinai sistemoje.
Visa tai neprietarauja klasikinei fizikai ir dar su
derinama su klasikine transformacija.
vyki vienalaikikumui nustatyti laikrodiai sin
chronizuoti, pasinaudojant signalais. Ms sam protavi
muose svarbu tai, kad signalai siuniami viesos grei
iu, kuris vaidina tok svarb, pagrindin vaidmen
reliatyvum o teorijoje.
Kadangi mes norime isprsti svarbi transform aci
jos dviem koordinai sistemoms, judanioms tiesia Ii-
nija ir tolygiai viena kitos atvilgiu, problem, tai tu

rime inagrinti du strypus, turinius savo laikrodius.
K iekvienoje i t dviej sistem, judani viena kitos
atvilgiu, stebtojas turi dabar savo mastel su savo
laikrodi rinkiniu, nejudam ai pritaisytu prie mastelio.
M atuodami k klasikinje mechanikoje, mes nau
dojoms vienu laikrodiu visose koordinai sistemose.
Dabar mes turime daug laikrodi kiekvienoje koordi
nai sistemoje. is skirtumas nesvarbus. Vieno laikro
dio pakako, bet niekas negali drausti mums naudotis
daugeliu laikrodi, kol jie eina kaip gerai sinchroni
zuoti laikrodiai.
Dabar mes artjam e prie svarbaus punkto, parodan
io, kur klasikin transform acija prietarauja reliatyvu
mo teorijai. Kas dedasi, kai du laikrodiai juda tiesia
linija ir tolygiai vienas kito atvilgiu? Fizikas, kuris lai
kosi klasikini pair, atsakyt: nieko; j ritmas lieka
vienodas, ir mes galime naudotis laikui parodyti judan
t laikrod taip pat, kaip ir parimus. Vadinasi, pasak
klasikins fizikos, du vykiai, vienalaikiai vienoje ko
ordinai sistemoje, bus vienalaikiai ir bet kurioje k i
toje sistemoje.
Taiau tai nra vienintelis galimas atsakymas. Mes
lygiai taip pat galime sivaizduoti judant laikrod, k u
rio ritmas skiriasi nuo parimusio laikrodio ritmo. A p
svarstykim e dabar i galimyb, tuo tarpu nesprsdami,
ar laikrodiai juddam i i tikrj keiia savo ritm, ar
ne. K reikia teigimas, kad judantis laikrodis keiia
savo ritm? Kad bt paprasiau, tarkime, kad viruti
nje sistemoje mes teturim e tik vien laikrod, o apa
tin je daug. Vis laikrodi mechanizmas vienodas,
ir apatiniai laikrodiai sinchronizuoti, kitaip sakant, jie
tuo pat metu rodo t pat laik. Mes atvaizdavome tris
viena po kitos einanias abiej sistem, judani vie

na kitos atvilgiu, padtis. Pirmajame paveiksllyje vir
utinio ir apatini laikrodi rodykli padtys, kad b
t patogiau, paimtos vienodos; taip mes jas nustatm e
(5 _
d)
patys. Visi laikrodiai rodo t pat laik. A ntrajam e

paveiksllyje matome, kaip tos sistemos stovi viena k i
tos atvilgiu, prajus kuriam laikui. Visi laikrodiai
apatinje sistemoje rodo vienod laik, bet laikrodis
virutinje sistemoje ijo i bendro ritmo. Jo ritmas

pasikeit, ir laikas skiriasi todl, kad laikrodis juda
apatins sistemos atvilgiu. Treiajam e paveiksllyje
matote, kad, laikui bgant, skirtum as tarp rodykli pa
di padidjo. Stebtojas, tns apatinje koordina
i sistemoje, pasakyt, kad judantis laikrodis pakei
t savo ritm. inoma, tas pat ieit, jeigu laikrodis
judt to stebtojo atvilgiu, kuris tno parims v ir
utinje koordinai sistemoje; tuo atveju virutinje
sistemoje turt bti daug laikrodi, o apatinje
tik vienas. Gamtos dsnis turi bti vienodas abiejose
sistemose, judaniose viena kitos atvilgiu.
Klasikinje m echanikoje buvo tylomis prileidiama,
kad judanio laikrodio ritmas nesikeiia. Tai atrod
toks aikus dalykas, kad vargu ar verta buvo tai mi
nti. Taiau nieko nereikia laikyti perdaug aikiu
dalyku; jeigu mes i tikrj norime bti atsargs, tu
rime analizuoti visus teiginius, iki iol priimtus fizi
koje.
Negalima laikyti, kad koks nors teiginys bepras
mis tik dl to, kad jis skiriasi nuo klasikins fizikos
teiginio. Mes galime lengvai sivaizduoti, kad judan
io laikrodio ritmas kinta, kol to kitimo dsnis vie
nodas visoms inertinm s sistemoms.
Dar vienas pavyzdys. Imkime metrin stryp; tai
reikia, kad strypo ilgis vienas metras, kol jis yra
parim usioje koordinai sistemoje. Tegul jis juda tie
sia linija ir tolygiai, slinkdamas iilgai mastelio, vaiz
duojanio koordinai sistem. Ar ir iuo atveju jo il
gis bus vienas metras? Mes turim e i anksto inoti, kaip
nustatyti jo ilg. Kol strypas nejudjo, jo galai sutapo
su m astelyje paymtomis jo gal vietomis, tarp ku
ri atstumas lygus vienam metrui. I to mes ivedme:
210 F IZ IKOS E V O L I U C I J A
parim usio strypo ilgis lygus vienam metrui. Kaip mes

m atuojam e to strypo ilg jo judjim o metu? Tai gali
ma bt padaryti itokiu bdu. N ustatytu laiko mo
m entu du stebtojai tuo paiu metu daro dvi momenti
nes fotografijos nuotraukas: vienas fotografuoja ju
daniojo strypo pradi, kitas jo gal. Kadangi
nuotraukos daromos tuo paiu metu, mes i j galime
sulyginti, su kokia mastelio padala sutampa judaniojo
strypo pradia ir su kokia jo galas. Tokiu bdu
mes nustatysime jo ilg. Abu stebtojai turs atymti
vienu metu, bet vairiose kalbamosios sistemos dalyse
vykstanius vykius. N ra jokio pagrindo manyti, kad
toki matavim rezultatas bus toks pat, kaip ir tuo
atveju, kada strypas nejuda. Kadangi fotografijos tu
ri bti daromos vienu metu, o vienalaikikumas, kaip
mes inome, yra reliatyvi svoka, tai visikai galimas
dalykas, kad t matavim duomenys bus skirtingi ir
vairiose sistemose, judaniose viena kitos atvilgiu.
Mes galime lengvai sivaizduoti, kad ne tik judan
tis laikrodis keiia savo ritm, bet ir judantis strypas
keiia savo ilg, jeigu kitim dsniai vienodi visoms
inertinm s koordinai sistemoms.
Mes tik svarstm e kai kurias naujas galimybes, ne
duodami koki nors argum ent u j primim.
Prisiminkime: viesos greitis vienodas visose iner
tinse koordinai sistemose. is faktas nesuderinamas
su klasikine transformacija. T rat reikia kurioje nors
vietoje pertraukti. A r negalima tai padaryti kaip tik
ia? A r negalime mes prileisti, kad judanio laikro
dio ritmas ir judanio strypo ilgis i tikrj kinta,
kad viesos greiio pastovumas seks tiesiog i t prie
laid? I tikrj galime! ia pirm kart reliatyvum o
teorija ir klasikin fizika radikaliai nebesutaria. Ms
argum ent galima suformuluoti kitaip: jeigu viesos

greitis vienodas visose sistemose, tai judani stryp
ilgis turi keistis, judani laikrodi ritmas turi keis
tis, o tie dsniai, pagal kuriuos vyksta m intieji kiti
mai, turi bti grietai apibrti.
Ir ia nra nieko, kas bt paslaptinga arba nepro
tinga. Klasikinje fizikoje visada buvo prileidiama,
kad laikrodis, tiek stovdamas, tiek ir juddamas, ei
na vienodu ritmu, kad masteliai, tiek parim, tiek
juddami, turi tiek pat ilgio. Jeigu viesos greitis vie
nodas visose koordinai sistemose, jeigu reliatyvum o
teorija teisinga, tai mes turim e paaukoti t teigin.
Sunku atsikratyti giliai siaknijusi prietar, taiau
kito kelio nra. Reliatyvumo teorijos poiriu, seno
sios svokos atrodo savavalikos. Kodl reikia tikti,
kaip kad mes darm e anksiau, absoliuiu laiku, ei
naniu vienodai visiems stebtojam s visose sistemo
se? Kodl reikia tikti nekintam u atstumu? Laikas nu
statomas laikrodiais, erdvs koordinats masteliais,
ir i nustatym duomenys gali priklausyti nuo t mas
teli ir laikrodi elgesio, kada jie juda. N ra pagrin
do manyti, kad jie elgsis taip, kaip mes nortume.
Netiesioginis stebjimas, btent, elektromagnetinio
lauko reikini stebjimas, rodo, kad kinta judanio
laikrodio ritmas, o judanio mastelio ilgis, tuo ta r
pu, remdamiesi mechanikos reikiniais, mes nemanme,
kad taip galt bti. Mes turime priimti reliatyvaus
kiekvienoje koordinai sistemoje laiko svok, nes
tai geriausia ieitis i sunkum. Tolesni mokslo lai
mjimai, pasiekti reliatyvum o teorijos, rodo, kad
i naujj pair nra reikalo irti kaip lidn
neivengiam yb, nes reliatyvum o teorijos laimjimai
pasirod bes labai dideli.
Iki iol mes stengms parodyti, kas atved prie

pagrindini reliatyvum o teorijos teigini ir kaip relia
tyvumo teorija vert mus perirti ir keisti klasikin
transformacij, naujai traktuodam a laiko ir erdvs s
vokas. Ms tikslas suminti idjas, sudaranias
nauj fizikos ir filosofijos pair pagrind. Tos id
jos paprastos; taiau toki, kaip jos ia suformuluotos,
j dar nepakanka, kad galima bt daryti ne tiktai
kokybines, bet ir kiekybines ivadas. Mes vl turime
griebtis ms senojo metodo aikinti tik principines
idjas ir formuluoti tik kai kurias ivadas be rodym.
Nordami isiaikinti, koks skirtumas tarp senojo
fiziko (pavadinkime j S), tikinio klasikine trans
formacija, pairos ir naujojo fiziko (pavadinkime j
N), pripastanio reliatyvum o teorij, pairos, si
vaizduokime tok j pasikalbjim.
S. A tikiu Galiljaus reliatyvum o principu m e
chanikoje, nes inau, kad mechanikos dsniai vienodi
dviejose sistemose, judaniose tiesia linija ir tolygiai
viena kitos atvilgiu, arba, kitaip sakant, kad tie
dsniai invariantiki klasikins transformacijos at
vilgiu.
N. Bet reliatyvum o princip reikia taikyti visiems
iorinio pasaulio vykiams. Ne tiktai mechanikos ds
niai, bet ir visi gamtos dsniai turi bti vienodi sis
temose, judaniose tiesia linija ir tolygiai viena ki
tos atvilgiu.
S. Bet kaip gamtos dsniai gali bti vienodi visose
sistemose, judaniose viena kitos atvilgiu? Ju k lauko
lygtys, atseit, Maksvelo lygtys, invariantikos klasiki
ns transformacijos atvilgiu. Tai aikiai matyti, pa
mus pavyzdiu viesos greit. Pagal klasikin transfor
LAUKAS, R ELIATYVU M AS 213
m acij tas greitis nebt vienodas dviejose sistemose,

judaniose viena kitos atvilgiu.
N. Tai tik rodo, kad klasikins transformacijos
negalima naudoti, kad ryys tarp dviej koordinai
sistem turi bti kitoks ir kad mes negalime sieti
koordinai ir greii vairiose koordinai sistemose
taip, kaip kad padaryta tuose transformacijos dsniuo
se. Mes turime pakeisti juos naujais dsniais, ivestais
i pagrindini reliatyvum o teorijos teigini. N esir
pinsime, kaip tas naujasis transformacijos dsnis i
reikiamas matematikai, ir pasitenkinsime tuo, kad
jis skiriasi nuo klasikinio. Trumpai mes j vadinsime
Lorenco transformacija. Galima parodyti, kad M aks
lo lygtys, atseit, lauko dsniai, y ra invariantiki
Lorenco transformacijos atvilgiu, panaiai kaip me
chanikos dsniai invariantiki klasikins transform a
cijos atvilgiu. Prisiminkime, kokie buvo reikalai kla
sikinje fizikoje. Mes turjom e transformacijos dsnius
koordinatms, transformacijos dsnius greiiams, ta
iau mechanikos dsniai buvo vienodi abiem koor
dinai sistemoms, judanioms tiesia linija ir tolygiai
viena kitos atvilgiu. Mes turjom e transformacijos
dsnius erdvei, bet ne laikui, nes laikas buvo vienodas
visose koordinai sistemose. Bet ia, reliatyvum o te
orijoje, jis skirtingas. ia mes turim e erdvs, laiko
ir greii transformacijos dsnius, skirtingus nuo kla
sikini dsni. Taiau gamtos dsniai vl turi bti
vienodi visose koordinai sistemose, judaniose tie
sia linija ir tolygiai viena kitos atvilgiu. Gamtos ds
niai turi bti invariantiki, bet ne klasikins trans
formacijos atvilgiu, kaip anksiau, o naujojo tipo
transformacijos atvilgiu vadinamosios Lorenco
transformacijos. Visose inertinse sistemose teisingi
tie patys dsniai, o perjim i vienos sistemos kit

duoda Lorenco transformacija.
S. A tikiu jums, bet man bt domu inoti, kuo
skiriasi klasikin transform acija nuo Lorenco trans
formacijos.
N. Atsakyti js klausim geriausia itaip. Imkime
kai kuriuos bdingus klasikins transformacijos bruo
us, ir a pasistengsiu iaikinti, ar jie ilieka Lorenco
transformacijoje, o jeigu ne, tai kaip jie pasikeiia.
S. Jeigu kas nors atsitinka kokiame nors erdvs
take kokiu nors laiko momentu mano koordinai
sistemoje, tai stebtojas, esantis kitoje koordinai
sistemoje, judanioje tiesia linija ir tolygiai manosios
atvilgiu, atymi kit skaii, nustatant t viet, kur
vyksta vykis, bet, inoma, t pat laik. Mes naudoja
ms tuo paiu laikrodiu visose sistemose, vis tiek,
juda jie ar ne. Js poiriu ar tai teisinga?
N. Anaiptol ne. Kiekviena sistema turi turti savo
laikrod, kuris jo je nejuda, nes laikrodio judjim as
keiia jo ritm. Du stebtojai, esantieji vairiose ko
ordinai sistemose, atymi ne tiktai skirtingus skai
ius, nustatanius vykio viet, bet ir skirtingus skai
ius, nustatanius laik, kuriuo tas vykis vyksta.
S. Tai reikia, kad laikas nebra invariantas. Kla
sikinje transform acijoje laikas visada tas pats visose
sistemose. Lorenco transform acijoje jis kinta ir elgiasi
panaiai, kaip koordinat senojoje transform acijoje,
domu inoti, kas dedasi su ilgiu. Pagal klasikin m e
chanik, kietas strypas ilaiko savo ilg tiek juddamas,
tiek ir parims. A r ir dabar taip?
N. Ne taip. I tikrj, i Lorenco transformacijos
ieina, kad judantis strypas sutrum pja judjim o kryp
timi, ir tas sutrumpjimas tuo didesnis, kuo didesnis
greitis. Kuo greiiau juda strypas, tuo trumpesnis jis

pasidaro. Taiau toks trum pjim as vyksta tik judjim o
kryptimi. Paveiksllyje js matote stryp, kuris su
trum pja iki puss savo pirmykio ilgio, kai jis juda
57 pav.
greiiu, lygiu 0,9 viesos greiio. Bet judjim ui stat

mena kryptim i jis netrum pja tai a ir pasistengiau
atvaizduoti paveiksllyje.
S. Tai reikia, kad judani laikrodi ritmas ir
judani stryp ilgis priklauso nuo greiio. Bet kaip?
N. Pakitimas darosi labiau pastebimas, didjant
greiiui. I Lorenco transformacijos ieina, kad strypas
sutrumps iki nulio, jeigu jo greitis pasieks viesos
greit. Panaiai ir judanio laikrodio ritmas sultja,
palyginus su laikrodiais, pro kuriuos jis praeina i
ilgai strypo; laikrodis visikai sustot, jeigu jis galt
judti viesos greiiu ir jeigu tai bt geras laik
rodis.
S. A trodo, kad visa tai prietarauja visam ms
patyrimui. Mes inome, kad vagonas nepasidaro trum
pesnis, kai jis vaiuoja, ir mes taip pat inome, kad
mainistas visada gali sulyginti savo ger laikrod
su tais laikrodiais, pro kuriuos jis pravaiuoja, ir
sitikinti, kad jie gerai suderinti vienas su kitais, nors

js ir sakote kitaip,
N. Tai, inoma, teisyb. Taiau visi greiiai me
chanikoje labai mai, palyginus su viesos greiiu,
todl nesmon taikyti reliatyvumo teorij tiems rei
kiniams. Kiekvienas mainistas gali sau ramiai taikyti
58 pav.
klasikin fizik, net jeigu jis padidins savo greit

imtus tkstani kart. Mes galtume laukti nesuta
pimo tarp eksperimento ir klasikins transformacijos
tik tuo atveju, kai greitis priartja prie viesos grei
io. A r Lorenco transformacija teisinga, galima patik
rinti, tik esant labai dideliems greiiams.
S. Bet yra ir kita bda. Pagal mechanik a galiu
sivaizduoti knus, kuri greiiai didesni u viesos
greit. Knas, judantis viesos greiiu plaukianio lai
vo atvilgiu, juda didesniu greiiu u viesos greit
kranto atvilgiu. Kas atsitiks su strypu, kuris sutrum
ps iki nulio, kai jo greitis susilygins su viesos grei
iu? Mes galime tvirtai laukti neigiamo ilgio, jeigu
greitis didesnis u viesos greit.
N. I tikrj nra jokio pagrindo tokiai ironijai!

Reliatyvumo teorijos poiriu m aterials knai negali
turti didesnio greiio u viesos greit. viesos grei
tis yra aukiausia greii riba visiems materialiems
knams. Jeigu kno greitis laivo atvilgiu lygus vie
sos greiiui, tai ir kranto atvilgiu jis taip pat bus
lygus viesos greiiui. Paprastas mechaninis greii
sudties ir atimties dsnis nebeteisingas arba, tiksliau
sakant, teisingas tik apytikriai maiems greiiams, bet
ne greiiams, artimiems viesos greiiui. viesos
greit ireikiantis skaiius aikiai eina Lo
renco transform acij ir vaidina kratutinio atve
jo vaidmen, tok, kaip begalinis greitis klasi
kinje mechanikoje. i bendresn teorija neprietarauja
klasikinei transform acijai ir klasikinei mechanikai.
Atvirkiai, mes grtame prie senj svok
kaip prie kratutinio atvejo, kada greiiai m a
i. Naujosios teorijos poiriu aiku, kokiais atvejais
teisinga klasikin fizika ir kur jos ribos. Bt nes
mon taikyti reliatyvum o teorij automobili, laiv
ir traukini judjim ui, kaip nesmon griebtis skaiia
vimo mainos ten, kur visikai pakanka daugybos le n
tels.
RELIATYVUMAS IR MECHANIKA
Reliatyvumo teorija neivengiamai atsiranda i

rim t ir dideli prietaravim senojoje teorijoje, toki
prietaravim , i kuri, atrod, nebuvo ieities. N aujo
sios teorijos jg sudaro tas darnumas ir paprastumas,
kuriuo ji isprendia visus tuos sunkumus, naudodam a
si tik nedaugeliu labai tikinam prielaid.
Nors toji teorija atsirado i lauko problemos, ji
turi apimti visus fizikos dsnius. Bda, matyt, ir bus
ia. Lauko dsniai, i vienos puss, ir mechanikos

dsniai, i kitos, y ra visikai skirtingo pobdio. Elekt
romagnetinio lauko lygtys invariantikos Lorenco
transformacijos atvilgiu, o mechanikos lygtys inva
riantikos klasikins transformacijos atvilgiu. Bet
reliatyvum o teorija reikalauja, kad visi gamtos dsniai
bt invariantiki Lorenco, o ne klasikins transform a
cijos atvilgiu. Pastaroji tra tik specialus, kratutinis
Lorenco transformacijos atvejis, kai santykiniai abiej
koordinai sistem greiiai labai mai. O jeigu taip,
tai klasikin mechanik reikia pakeisti, kad ji bt
invariantika Lorenco transformacijos atvilgiu. Arba,
kitaip sakant, klasikin mechanika negali bti teisinga,
jeigu greiiai priartja prie viesos greiio. Pereiti
i vienos koordinai sistemos kit tegalima tik
vieninteliu keliu per Lorenco transformacij.
Klasikin mechanik nesunku buvo pakeisti taip,
kad ji neprietaraut nei reliatyvum o teorijai, nei
gausybei mediagos, gautos stebjim u ir iaikintos
klasikins mechanikos. Senoji mechanika teisinga ma
iems greiiams ir sudaro kratutin naujosios m echa
nikos atvej.
domu inagrinti kok nors pavyzd, i kurio bt
matyti, kaip reliatyvum o teorija pakeiia klasikin
mechanik. Galimas daiktas, kad tuo bdu mes priei
sime kai kurias ivadas, kurias gali patvirtinti arba
sugriauti eksperimentas.
Tarkime, kad knas, turintis tam tikr mas, juda
iilgai tiess ir y ra veikiamas iorins jgos, veikian
ios judjim o kryptimi. Jga, kaip mes inome, pro
porcinga greiio kitimui. Arba, kad pasakytume ai
kiau: nesvarbu, ar to kno greitis padidja per vien
sekund nuo 100 iki 101 metro per sekund, ar nuo
LAUKAS, RELIAT Y V U M A S 219
100 kilometr iki 100 kilom etr ir vieno metro per

sekund, ar nuo 290 000 kilom etr iki 290 000 kilo
m etr ir vieno metro per sekund. Jga, kurios reikia,
kad tas knas gyt tam tikr apibrt greiio paki
tim, visada ta pati.
A r teisingas is teiginys reliatyvum o teorijos po
iriu? Jokiu bdu ne! Tas dsnis teisingas tik maiems
greiiams. Koks gi, pasak reliatyvum o teorijos, dsnis
dideliems greiiams, artjantiem s prie viesos greiio?
Jeigu greitis didelis, tai reikia nepaprastai didels
jgos jam pakeisti. Anaiptol ne tas pats padidinti
vienu m etru per sekund greit, lyg madaug 100 m et
r per sekund, ar padidinti tuo paiu vienu m etru
per sekund tok greit, kuris artja prie viesos grei
io. Kuo greitis artimesnis viesos greiiui, tuo sunkiau
j padidinti. Kai greitis lygus viesos greiiui, tai jo
nebegalim a padidinti. Vadinasi, tai, k n auja nea
reliatyvum o teorija, nra nuostabus daiktas. viesos
greitis yra virutin riba visiems greiiams. Jokia baig
tin jga, kad ir kokia ji bebt didel, negali padidinti
greiio virum tos ribos. Vietoj senojo mechanikos
dsnio, susiejanio jg su greiio kitimu, atsiranda
sudtingesnis dsnis. N aujuoju ms poiriu klasi
kin mechanika paprasta todl, kad beveik visuose
stebjimuose mes tesusiduriame su tokiais greiiais,
kurie daug maesni u viesos greit.
Parims knas turi tam tikr mas, vadinam j
rimties, mas. Mes inome i mechanikos, kad bet koks
knas prieinasi jo judjim o pakeitimui; kuo didesn
mas, tuo didesnis tas pasiprieinimas, kuo maesn
mas, tuo silpnesnis pasiprieinimas. Taiau reliatyvu
mo teorijoje mes turim e kak daugiau. Knas stip
riau prieinasi ne tiktai tuo atveju, kada jo rimties
mas didesn, bet ir tuo, kada jo greitis didesnis.

Knai, kuri greitis priartt prie viesos greiio,
labai stipriai prieintsi iorinms jgoms. Klasikinje
m echanikoje kno pasiprieinimas visada yra kakas
nekintama, apibdinama tik jo mass. Reliatyvumo
teorijoje jis priklauso ir nuo rimties mass, ir nuo
greiio. Pasiprieinimas darosi be galo didelis, artjan t
greiiui prie viesos greiio.
K tik mintos ivados leidia mums patikrinti
reliatyvum o teorij eksperimentais. A r viesos grei
iui artimais greiiais lekiantieji sviediniai taip prie
inasi iorinei jgai, kaip kad pranaauja teorija?
Kadangi reliatyvum o teorijos teiginiai iuo atvilgiu
yra kiekybinio pobdio, tai mes galtume patvirtinti
arba sugriauti teorij, jeigu turtum e sviedini, le
kiani tokiais greiiais, kurie yra artimi viesos
greiiui.
I tikrj mes randam e gam toje sviedini, lekiani
tokiais greiiais. Radioaktyvij mediag, pavyzdiui,
radio, atomai veikia panaiai, kai baterija, audanti
sviediniais, kurie lekia milinikais greiiais. Nesigi
lindami smulkmenas, mes galime pam inti tik vien
i svarbiausi i dien fizikos ir chemijos pair.
Visa mediaga pasaulyje sudaryta i elementari da
leli, kuri ri tra nedaug. Panaiai viename mieste
trobesiai nevienodo didumo, vairios konstrukcijos ir
architektros, taiau visi jie, nuo lnos iki dangorai
io, pastatyti tik i labai nedaugelio ri plyt,
vienod visuose trobesiuose. Taigi, visi inomieji ms
m aterialiojo pasaulio cheminiai elementai nuo leng
viausio vandenilio iki sunkiausio urano pastatyti i
vienod plyt, atseit, tos paios ries elem entarij
daleli. Sunkiausieji elementai sudtingiausi pada
rai nestabils, ir jie irsta, arba, kaip mes sakome,

jie radioaktyvs. Kai kurios plytos, atseit, elem entario
sios dalels, i kuri sudaryti radioaktyvieji atomai,
imetamos kartais labai dideliais greiiais, artimais
viesos greiiui. Elemento, sakysim, radio, atomas,
pagal ms dabartines pairas, patvirtinam as gausi
eksperim ent, yra sudtingos struktros, ir radioak
tyvusis irimas yra vienas i t reikini, kuriuose
irykja, kad atomas sudarytas i paprastesni ply
t elem entarij daleli.
Labai sumaniai sugalvotais ir sudtingais ekspe
rim entais mes galime pastebti, kaip dalels prieinasi
iorinms jgoms. Eksperimentai rodo, kad t daleli
darom as pasiprieinimas priklauso nuo greiio kaip tik
taip, kaip kad pranaauja reliatyvum o teorija. Dauge
liu kit atvej, kuriais buvo galima pastebti pasi
prieinimo priklausomyb nuo greiio, buvo nustatyta,
kad reliatyvum o teorija visikai sutaria su eksperi
mentu. Mes dar kart matome svarbiausius krybinio
darbo bruous moksle: teorija ipranaauja tam tikrus
faktus, o eksperimentas juos patvirtina.
is rezultatas toliau priveda prie svarbaus api
bendrinimo. Parims knas turi mas, bet neturi k i
netins energijos, atseit, judjim o energijos. Judantis
knas turi ir mas, ir kinetin energij. Jis prieinasi
greiio pakitimui stipriau negu parims knas. Atrodo,
tartum judanio kno kinetin energija padidina jo
pasiprieinim. Jeigu du knai turi vienod rimties
mas, tai knas su didesne kinetine energija priei
nasi iorinms jgoms stipriau.
sivaizduokime d, piln pridt rutuli; tegul
ta d su rutuliais stovi parimusi ms koordinai
sistemoje. Jai ijudinti, jos greiiui padidinti reikia
tam tikros jgos. Bet ar toji jga sukels t pat greiio

padidjim per t pat laiko tarp, jeigu rutuliai d
je greitai juds visomis kryptimis, panaiai kaip
molekuls dujose, tik su vidutiniais greiiais, artim ais
viesos greiiui? Dabar reiks didesns jgos, nes pa
didjusi kinetin rutuli energija sustiprina ds
pasiprieinim. Energija, bent jau kinetin energi
ja, prieinasi judjim ui taip pat, kaip ir svorio mas.
A r galima t pat pasakyti ir apie visas energijos
ris?
Reliatyvumo teorija, remdamasi pagrindiniais savo
teiginiais, duoda t klausim aik ir tikinam at
sakym ir vl kiekybinio pobdio atsakym: bet
kokia energija prieinasi judjim o kitimui; kiekviena
energija elgiasi panaiai kaip mediaga; geleies ga
balas sveria daugiau, kai jis kaitintas, negu jis sveria
altas bdamas; Sauls skleidiami ir pro erdves atei
nantieji spinduliai turi energijos ir dl to turi ir mas;
Saul ir visos spinduliuojanios vaigds netenka ma
ss dl to spinduliavimo. i ivada, visikai bendro po
bdio, yra svarbus reliatyvum o teorijos laimjimas
ir atitinka visus faktus, kuri tik buvo griebtasi jai
patikrinti.
Klasikin fizika ved dvi substancijas: mediag
ir energij. Pirmoji turjo svor, o antroji buvo nesva
ri. Klasikinje fizikoje mes turjom e du isilaikymo
dsnius: Aden mediagai, kit energijai. Mes jau
klme klausim, ar tebesilaiko i dien fizika tos
pairos dvi substancijas ir du isilaikymo dsnius.
Atsakymas toks: ne. Pasak reliatyvum o teorijos, nra
esminio skirtumo tarp mass ir energijos. Energija
turi mas, o mas reikia energij. Vietoj dviej i
silaikymo dsni mes teturim e tik vien: m ass-energi
gijos isilaikymo dsn. i naujoji paira pasirod

besanti labai vaisinga tolesnje fizikos raidoje.
Kaip tai atsitiko, kad tas faktas, jog energija turi
mas, o mas reikia energij, taip ilgai liko neino
mas? A r kaitintos geleies gabalas sveria daugiau
negu altas? Dabar mes atsakom e taip, o anksiau
(r. 69 psl.) atsakm e ne. Puslapiai, kurie guli tarp
t dviej atsakym, suprantama, negali nuslpti to
prietaravimo.
ia mums ikil sunkumai y ra tokio pat galo, kaip
ir tie, su kuriais mes anksiau susidurdavome. Relia
tyvumo teorijos ipranaautas mass pakitimas yra
neim atuojamai maas, jo negalima pastebti tiesiogi
niu pasvrimu, net jei svarstykls ir labai jautrios.
rodyti, kad energija nra nesvari, galima daugeliu
labai tikinam, bet aplinkini bd.
To tiesioginio akivaizdumo nra todl, kad abipu
ss apykaitos tarp mediagos ir mass dydis yra labai
maas. Energija mass atvilgiu panai nuvertint
valiut, paimt auktos verts valiutos atvilgiu. V ie
nas pavyzdys tai paaikins. ilumos kiekis, galintis
paversti trisdeimt tkstani ton vandens garais,
svert madaug vien gram! Energija taip ilgai buvo
laikoma nesvaria tik dl to, kad mas, kuri ji atstoja,
perdaug maa.
Senoji energija-substancija y ra antroji reliatyvum o
teorijos auka. Pirmoji buvo aplinka, pro kuri sklido
viesos bangos.
Reliatyvumo teorijos taka ieina toli u t prob
lem, i kuri ji atsirado, rib. Ji paalina lauko te
orijos sunkumus ir prietaravim us; ji formuluoja bend
resnius mechanikos dsnius; ji pakeiia du isilaikymo
dsnius vienu; ji pakeiia ms klasikin absoliutaus
laiko svok. Ji galioja ne tiktai fizikos sferoje; ji

sudaro bendrus griauius, apimanius visus gamtos
reikinius.
ERDVS-LAIKO KONTINUUMAS
Prancz revoliucija prasidjo Paryiuje 1789 m e

t liepos 14 dien. Siame sakinyje nustatyta vykio
vieta ir laikas. Tam, kas teigin girdi pirm kart
ir kas neino, k reikia Paryius, galima bt pa
sakyti: tai miestas ms emje, esantis ties 2 ryt
ilgum os. ir 49 iaurs platumos. Du skaiiai tada
nusakyt viet, o 1789 met liepos 14 dien laik,
kuriuo atsitiko tas vykis. Fizikoje tikslus nusakymas,
kur ir kada atsitiko vykis, nepaprastai svarbus, kur
kas svarbesnis negu istorijoje, nes tie skaiiai sudaro
pagrind kiekybiniam apraymui.
Kad bt paprasiau, mes nagrinjom e pirma tiktai
judjim iilgai tiess. Ms koordinai sistema buvo
standus strypas, turintis pradi, bet neturintis galo.
Ilaikykime t susiaurinim. Imkime ant strypo vai
rius takus; kiekvieno j viet galima nusakyti tik
vienu skaiiumi tako koordinate. Pasakyti, kad
tako koordinat lygi 7,586 metro, reikia, kad jo
atstumas nuo strypo pradios lygus 7,586 metro. A t
virkiai, jeigu kas nors duoda man bet kok skaii
ir matavimo vienet, a visada galiu surasti tak
ant strypo, atitinkant t skaii. Mes matome, kad
kiekvien skaii atitinka tam tikras takas ant stry
po, o kiekvien tak atitinka tam tikras skaiius.
T fakt matematikai ireikia tokiu sakiniu: visi stry
po takai sudaro vienm at kontinuum. Tada yra takas,
kiek patinka artimas kalbamajam strypo takui. Mes
LAUKAS, R E L IA T Y V U M A S 225
galime susieti du tolimus stypo takus eile atkarp,

suklot viena paskui kit, kuri kiekviena kiek patinka
maa. Vadinasi, tas faktas, kad tolimus takus ju n
gianios atkarpos gali bti kiek nori maos, y ra kon
tinuumo charakteristika.
Imkime kit pavyzd. Tarkime, kad mes turime
ploktum arba, jeigu js pageidaujate konkreiau,
staiakampio stalo paviri (59 pav.). Tako viet ant
to stalo galima ' apibdinti
dviem skaiiais, o ne vienu,
kaip anksiau. Tie du skai
iai yra atstumai nuo dvie
j statmen stalo krat. Ne
vienas skaiius, o tik skai
i pora atitinka kiekvien
ploktumos tak; kiekvien 59 pav.
skaii por atitinka tam
tikras takas. Kitaip sakant: ploktuma yra dvimatis
kontinuumas. Tada y ra tak, kiek patinka artim kal
bamajam ploktumos takui. Du tolimus takus gali
ma susieti kreive, suskirstyta kiek nori maas atk ar
pas. Vadinasi, neaprtas maumas atkarp, viena
paskui kit isitenkani kreivje, jungianioje du
tolimus takus, kuri kiekvien galima nusakyti
dviem skaiiais, yra dvimaio kontinuumo charakte
ristika.
Dar vienas pavyzdys. sivaizduokime, kad js no
rite nagrinti kaip koordinai sistem savo kambar.
Tai reikia, kad js norite bet koki kno padt nu
sakyti kam bario sien atvilgiu. Lempos, jeigu ji ne
juda, galiuko padt galima aprayti trimis skaiiais:
du i j nustato jo atstum nuo dviej statm en sie
n, o treiasis atstum nuo grind arba lub. Kiek-
vien erdvs tak atitinka trys apibrti skaiiai;

kiekvienus tris skaiius atitinka tam tikras takas
erdvje. Tai ireikiama sakiniu: ms erdv yra tri
matis kontinuumas. Yra tak, labai artim kiekvie
nam duotajam erdvs takui. Ir vl: tolimus takus,
kuri kiekvienas nusakytas trimis skaiiais, jungian
ios linijos atkarp neaprtas maumas y ra trimaio
kontinuumo charakteristika.
Taiau visa tai vargu ar fizika. Norint grti prie
fizikos, reikia inagrinti m ateriali daleli judjim.
Norint tirti ir pranaauti reikinius gamtoje, reikia

nagrinti ne tik fizini vyki viet, bet ir j laik.
Imkime vl labai paprast pavyzd.
Maas akmenlis, kur mes laikysime dalele, krin
ta i bokto. Tarkime, kad bokto auktis lygus 80
metr. Nuo Galiljaus laik mes galime i anksto pa
sakyti akmens koordinates bet kuriuo laiko momentu
po kritimo pradios. iame puslapyje dta laiko len
tel, apraanti akmens padt po 1,2,3 ir 4 sekundi.
L a ik a s A u k tis v ir u m em s
s e k u n d m is m e tr a is
O 80
75
2 60
3 35
4 O
Ms laiko lentelje uregistruoti penki vykiai,

kuri kiekvienas nusakytas dviem skaiiais kiek
vieno vykio laiku ir jo erdvs koordinate. Pirmasis
vykis yra akmens judjim o i 80 m etr aukio nuo
ems pradia tuo momentu, kuris lygus nuliui. A nt
rasis vykis yra akmens sutapimas su ms kietuoju
strypu (boktu) 75 m etr auktyje nuo ems. Tai
atsitinka, prajus vienai sekundei. Paskutinis vykis
yra akmens smgis em.
Tas inias, kurios uraytos laiko lentelje, ga
ltume pateikti kitaip. Penkias jos skaii poras ga
lima bt duoti kaip penkis takus ploktumoje. I p ra
di nusistatykim e mastel. Pavyzdiui: tegul viena
atkarpa reik metr, o kita sekund (61 pav.).
20 m
61 pav.
Paskui nubrkime dvi statmenas linijas, vien j,

sakysim, horizontalij, pavadinkim e laiko aimi, o
kit vertikalij erdvs aimi. I karto matome,
kad t ms laiko lentel galima vaizduoti pen
kiais takais erdvialaikje (erdvs-laiko) ploktumoje
(62 pav.).
Tak atstumai nuo erdvs aies reikia laiko

koordinates, suymtas pirm ojoje laiko lentels
skiltyje, o atstumai nuo laiko aies j erdvs koor
dinates.
Visikai tie patys dalykai ireikti dviem bdais:
laiko lentele ir takais ploktumoje. Vien galima
------------ 1------------ ------------- - i -----------------------------------------
0 1 2 3 4 3 Sekunds
Laiko ais
62 pav.
sudaryti i kito. Kur i t vaizdavimo bd pasirink

t i vien skonio dalykas, nes i tikrj jie abu ly
giaveriai.
Dabar enkime dar vien ingsn. sivaizduokime
pagerint laiko lentel, duodani padtis ne kiek
vienai sekundei, o, sakysim, kiekvienai imtajai arba
tkstantajai sekunds. Tada mes tursime daug tak
savo erdvialaikje ploktumoje. Pagaliau, jeigu pa
dtis duodama kiekvienai akimirkai, arba, kaip sako
matematikai, jeigu erdvs koordinat duodama kaip
laiko funkcija, tai tak visuma virsta itisine linija.
LA U K A S, R EL IAT YV U M A S 229
Todl sekantis ms paveiksllis duoda inias ne i

traukomis, kaip anksiau, o vaizduoja itis akmens
judjim .
Judjim as iilgai kieto strypo (bokto), atseit, ju
djimas vienm atje erdvje, ia atvaizduotas kreive
dvimaiame erdvialaikiame kontinuume. Kiekvien
tak ms erdvialaikiame kontinuume atitinka pora
skaii, kuri vienas ymi laiko, o kitas erdvs
koordinat. Atvirkiai: takas ms erdvialaikje
ploktumoje atitinka tam tikr skaii por, apib
dinani vyk. Du gretimi takai vaizduoja du vy
kius, atsitikusius viena kitai artimose vietose ir to
kiais laiko momentais, kurie eina tuojau pat vienas
po kito.
Dl to ms vaizdavimo bdo js galtumte pa
sakyti: maa prasms tame laiko vieneto vaizdavime
atkarpa, tame mechanikame jo susiejime su erdve,
sudarania dvimat kontinuum i dviej vienmai
63 pav.
kontinuum. Bet tada js turtum te lygiai tokiu pat

rimtumu protestuoti prie visus grafikus, vaizduojan
ius, pavyzdiui, tem peratros matavim N iujorke
per itis prajusi vasar, arba prie grafikus, vaiz
duojanius pragyvenimo brangumo kitim per pasku
tinius kelerius metus, nes kiekvienu i atvej nau
dojamas tas pats metodas. Tem peratros grafikuose
vienmatis tem peratros kontinuumas sujungiamas su
vienmaiu laiko kontinuumu dvimat temperatros-
laiko kontinuum.
Grkime prie dalels, krintanios i 30 m etr
auktumo bokto. Ms grafinis judjim o paveikslas
yra naudingas susitarimas, nes jis leidia mums api
bdinti dalels padt bet kuriuo mums patinkam u
laiko momentu. inodami, kaip dalel juda, mes no
rtum e atvaizduoti jos judjim dar kart. Padaryti
tai galima dviem bdais.
Prisiminkime, kaip vaizduojamos dalels, keiian
ios savo padt vienm atje erdvje laikui bgant.
Mes vaizduojame judjim kaip eil vyki vienma
iame erdvs kontinuume. Mes nemaiome laiko ir
erdvs, naudodamiesi dinamiku paveikslu, kuriam e
padtys keiiasi k artu su laiku.
Bet galima atvaizduoti t pat judjim kitu bdu.
Mes galime sudaryti statik paveiksl, nagrindami
kreiv dvimaiame erdvialaikiame kontinuume. Dabar
judjim irima kaip kak, kas yra, kas egzis
tuoja dvimaiame erdvialaikiam e kontinuume, o ne
kaip kakoks dalykas, kintantis vienmaiame erdvs
kontinuume.
Abu tie paveikslai visikai lygiaveriai, ir vieno
kurio i j pasirinkimas tra tik susitarimo ir skonio
dalykas.
ia nieko nepasakyta apie tai, kaip iuos du ju

djimo paveikslus iri reliatyvum o teorija. Abu tie
vaizdavimo bdai gali bti vienodai skmingai nau
dojami, nors klasikin fizika greiiau pasirinkt di
nam ikj judjim o apraymo paveiksl, vaizduojant
tai, kas vyksta erdvje, negu statikj, kuris aprao
judjim erdvje-laike. Bet reliatyvum o teorija pa
keit t pair. Ji aikiai pasirinko statikj pa
veiksl ir irjo iame judjimo, kaip to, kas egzis
tuoja erdvj e-laike, vaizdavim e patogesn ir objek
tyvesn tikrovs vaizd. Mes dar turim e atsakyti
klausim, kodl tie du paveikslai lygiaveriai kla
sikins fizikos poiriu ir nelygiaveriai reliatyvumo-
teorijos poiriu?
Atsakymas bus suprantamas, jeigu mes vl inagri-
nsime dvi koordinai sistemas, judanias tiesia linija
ir tolygiai viena kitos atvilgiu.
Pasak klasikins fizikos, stebtojai abiejose sis
temose, judaniose tiesia linija ir tolygiai viena kitos
atvilgiu, ras tam paiam vykiui skirtingas erdvs
koordinates, bet t pai laiko koordinat. Vadinasi,
ms pavyzdyje akmens atsitrenkim em apib
dina ms pasirinktoje koordinai sistem oje laiko
koordinat 4 ir erdvs koordinat 0. Pagal klasi
kin mechanik, stebtojai, judantieji tiesia linija
ir tolygiai pasirinktosios koordinai sistemos atvil
giu, pastebs, kad akmuo atsitrenks em, prajus
keturioms sekundms po kritimo pradios. Taiau
kiekvienas i t stebtoj atstum sieja su savo koor
dinai sistema, ir jie, apskritai kalbant, sies skirtin
gas erdvs koordinates su atsitrenkim o vykiu, nors
to vykio laiko koordinat bus ta pati visiems kitiems
stebtojams, judantiem s tiesia linija ir tolygiai vienas
kito atvilgiu. Klasikin fizika ino tik absoliut

laik, einant vienodai visiems stebtojams. Kiekvie
nai koordinai sistemai dvimat kontinuum galima
suskaldyti du vienmaius kontinuumus: laik ir erd
v. Dl absoliutaus laiko pobdio perjim as nuo
statiko prie dinamiko judjim o paveikslo kla
sikinje fizikoje turi objektyvi prasm.
Bet mes jau sitikinome, kad klasikins transfor
macijos negalima taikyti fizikoje bendruoju atveju.
Praktikos poiriu jos dar tinka maiems greiiams,
bet netinka sprsti pagrindiniams fizikos klausimams.
Pagal reliatyvum o teorij, akmens atsitrenkimo
em momentas nebus tas pats visiems stebtojams.
Ir laiko koordinat, ir erdvs koordinat bus skirtingos
dviejose skirtingose koordinai sistemose, ir laiko
koordinats pakitim as bus labai pastebimas, jei san
tykinis sistem greitis artja prie viesos greiio. Dvi
maio kontinuumo negalima suskaldyti du vienm a
ius kontinuumus, kaip klasikinje fizikoje. Mes ne
galime nagrinti erdvs ir laiko skyrium, nustatydami
erdvs-laiko koordinates kitoje koordinai sistemoje.
Dvimaio kontinuumo suskaidymas du vienmaius
kontinuumus reliatyvum o teorijos poiriu y ra sa
vavalikas procesas, neturintis objektyvios prasms.
Visa tai, k mes ia k tik kalbjome, nesunku
apibendrinti tiesiaeigio judjim o atvejui. I tikrj,
vykiams gam toje aprayti reikia ne dviej, o ketu
ri skaii. Fizin erdv, pagim dyta objekt ir j ju
djimo, turi tris matavimus, ir objekt padtis nu
sakoma trimis skaiiais. vykio momentas yra ketvir
tas skaiius. Kiekvien vyk atitinka keturi apibrti
skaiiai; kokius nors keturis skaiius atitinka tam
tikras vykis. Todl: vyki pasaulis sudaro keturma-
t kontinuum . ia nra nieko mistika, ir pastarasis

sakinys vienodai teisingas tiek klasikinei fizikai, tiek
ir reliatyvum o teorijai. Ir vl skirtumas ikyla tik
tada, kai nagrinjam os dvi koordinai sistemos, ju
danios viena kitos atvilgiu. Tegul juda kambarys,
o stebtojai jo viduje ir iorje nustatinja t pai
vyki erdvs-laiko koordinates. Klasikins fizikos a
lininkas suskaldys keturm at kontinuum trimat
erdv ir vienm at laiko kontinuum. Senasis fizikas
tesirpina vien erdvs transformacija, nes laikas jam
absoliutus. Jam keturm aio pasaulio kontinuumo su
skaidymas erdv ir laik yra natralus ir patogus.
Bet reliatyvum o teorijos poiriu laikas, kaip ir erd
v, keiiasi, pereinant i vienos koordinai sistemos
kit, ir Lorenco transform acija nagrinja transfor
macines keturm aio erdvialaikio kontinuumo m
s keturm aio vyki pasaulio savybes.
vyki pasaul galima aprayti dinamikai tokiu
paveikslu, kuris keiiasi laiko atvilgiu ir nubraiy
tas trim ats erdvs fone. Bet j galima aprayti taip
pat ir statiku paveikslu, nubraiytu keturm aio erd
vialaikio kontinuumo fone. Klasikins fizikos poiriu
abu paveikslai, dinamikasis ir statikasis, lygia
veriai. Bet reliatyvum o teorijos poiriu, statikasis
paveikslas patogesnis ir objektyvesnis.
Net ir reliatyvum o teorijoje mes dar galime nau
dotis dinamikuoju paveikslu, jeigu jis mums geriau
patinka. Bet mes turime atsiminti, kad tasai skirsty
mas laik ir erdv neturi objektyvios prasms, nes
laikas nebe absoliutus. Vliau mes dar naudosims
dinamikja, o ne statikja kalba, bet kartu v i
sada tursime galvoje, kad ji ribota.
VISUOTINIS RELIATYVUMAS
Lieka iaikinti dar vien moment. Tuo tarpu

dar neisprstas vienas svarbiausi klausim: ar yra
inertin sistema? Mes t suinojome apie gamtos
dsnius, j invariantikum Lorenco transformacijos
atvilgiu ir j teisingum visose inertinse sistemose,
judaniose tiesia linija ir tolygiai viena kitos atvil
giu. Mes turim e dsnius, bet neinome tos atskaitymo
sistemos, kuriai juos reikia priskirti.
Kad daugiau inotume apie tuos sunkumus, pasi
kalbkime su fiziku, stoviniu klasikins fizikos po
zicijose, ir paklauskime jo keleto paprast dalyk:
Kas yra ta inertin sistema?
Tai koordinai sistema, kurioje teisingi m echa
nikos dsniai. Knas, kurio neveikia iorins jgos,
juda tokioje sistemoje tiesia linija ir vis tuo paiu
greiiu. Vadinasi, toji savyb leidia mums atskirti
inertin sistem nuo bet kokios kitos.
Bet k reikia, kad kno neveikia jokios iori
ns jgos?
Tai tereikia, kad knas juda tiesia linija ir
tolygiai inertinje koordinai sistemoje.
ia js galtum te d ar kart paklausti: 0 kas gi
ta inertin koordinai sistema? Bet, kadangi dar
yra maa viltis, kad tas fizikas atsakys mums kiek
kitaip, negu anksiau atsak, pasistengsime gauti
konkrei informacij, pakeisdami klausim:
A r koordinai sistema, nejudamai susieta su
eme, yra inertin?
Ne, nes mechanikos dsniai nra visikai tei
singi emje, ji sukasi. Koordinai sistem, nejuda
mai susiet su Saule, galima laikyti inertine, spren
L A U K A S, RELIATYV U M A S 235
diant daugel problem; bet, kai mes kalbame apie

Sauls sukimsi, mes vl ivedame, kad nejudam ai
su ja susietos koordinai sistemos negalima laikyti
visikai inertika.
Tad kas gi konkreiai y ra toji js inertin
koordinai sistema ir kaip reikia pasirinkti jos ju
djimo bsen?
Tai tik naudinga fikcija, ir a neturiu jokio
supratimo, kaip j realizuoti. Jeigu tik a galiau
izoliuotis nuo vis m ateriali kn ir atsipalaiduoti
nuo vis iorini tak, tai mano koordinai sistema
bt inertin.
Bet k js turite galvoj, kalbdamas apie koor
dinai sistem, laisv nuo vis iors tak?
Tuo a noriu pasakyti, kad koordinai siste
ma inertin.
tai mes ir vl prie ms pirmykio klausimo!
Ms pasikalbjimas ikelia rimt klasikins fizi
kos bd. Mes turime dsnius, bet neinome, koks tas
atskaitym o knas, su kuriuo juos reikia susieti, ir pa
aikja, kad visas ms fizikos pastatas imrytas
ant smlio.
Mes galime pavelgti t bd ir i kitos puss.
Pasistenkim sivaizduoti, kad visoje visatoje tra tik
tai vienas knas, sudarantis ms koordinai sistem.
Tas knas pradeda suktis. Pagal klasikin mechanik
fizikos dsniai besisukaniam knui skiriasi nuo ds
ni nesisukaniam knui. Jeigu inercijos principas
teisingas vienu atveju, tai jis neteisingas kitu. Bet
visa tai skamba abejotinai. A r leistina nagrinti tik
vieno kno judjim visatoje? Kno judjim u mes
visada suprantam e jo padties keitimsi kito kno
atvilgiu. Todl kalbti apie vieno vienintelio kno
judjim reikia prietarauti sveikam protui. Klasi

kin mechanika ir sveikas protas labai nesutaria iame
punkte. Niutono receptas toks: jeigu inercijos prin
cipas galioja, tai koordinai sistema stovi parimusi
arba juda tiesia linija ir tolygiai. Jeigu inercijos p rin
cipas negalioja, tai knas nejuda tiesia linija ir toly
giai. Vadinasi, ms ivada apie judjim ar rimt
priklauso nuo to, ar pritaikom i visi fizikos dsniai
tai koordinai sistemai, ar jie nepritaikomi.
Imkime du knus, pavyzdiui, Saul ir em J u
djimas, kur mes pastebime, taip pat reliatyvus. J
galima aprayti, pasinaudojant koordinai sistema,
susieta arba su eme, arba su Saule. iuo poiriu
didysis Koperniko laimjimas tra koordinai siste
mos perklimas nuo ems Saul. Bet kadangi ju
djimas reliatyvus ir galima imti bet kok atskaitym o
kn, tai ieina, kad nra jokio pagrindo laikyti vie
n koordinai sistem geresne u kit.
Vl sikia fizika ir pakeiia ms vis priim t
poir. Koordinai sistema, susieta su Saule, y ra
panaesn inertin sistem, negu sistema, susieta
su eme. Fizikos dsnius geriau taikyti Koperniko
sistemoje negu Ptolemjaus sistemoje. Koperniko at
radimo didyb tegali bti auktai vertinta tik fizikos
poiriu. Fizika parodo, kad planet judjim ui apra
yti koordinai sistema, nejudam ai susieta p u Saule,
turi milinik pranaum.
Klasikinje fizikoje nra jokio absoliutaus tiesia
eigio ir tolygaus judjim o. Jeigu dvi koordinai sis
temos juda tiesia linija ir tolygiai viena kitos atvil
giu, tai nra jokio pagrindo sakyti: Si sistema stovi
parimusi, o ana juda. Bet jeigu abi koordinai
sistemos juda netiesia linija ir netolygiai viena kitos
atvilgiu, tai yra visikas pagrindas pasakyti: is

knas juda, o anas stovi (arba juda tiesia linija ir
tolygiai). Absoliutus judjim as ia turi visikai api
brt prasm. ioje vietoje tarp sveiko proto ir kla
sikins fizikos ioji plati praraja. Mintosios bdos, lie
ianios inertin sistem, ir tie sunkumai, kurie lie
ia absoliutj judjim , y ra glaudiai tarp savs
susij dalykai. Absoliutus judjim as pasidaro m ano
mas tik dka inertins sistemos, kuriai teisingi me
chanikos dsniai.
Gali pasirodyti, kad tartum ir nra ieities i t
sunkum, tartum jokia fizikos teorija negali j i
vengti. J altinis yra tai, kad gamtos dsniai teisin
gi tik ypatingai koordinai sistemos klasei, btent,
tik inertinm s sistemoms. Galimyb isprsti iuos
sunkumus priklauso nuo atsakym o itok klausim.
A r galime suformuluoti fizikos dsnius taip, kad jie
bt teisingi visoms koordinai sistemoms, ne tik
sistemoms, kurios juda tiesia linija ir tolygiai, bet ir
toms sistemoms, kurios ju d a bet kaip viena kitos
atvilgiu? Jeigu tai galima padaryti, tai ms sunku
mai bus veikti. Tada mes galsime taikyti gamtos
dsnius bet kokioje koordinai sistemoje. Kova tarp
Ptolemjaus ir Koperniko pair, tokia iauri moks
lo kdikysts dienomis, tada pasidaryt visikai be
prasmika. Bet kokia koordinai sistema tada vieno
dai tikt. Du sakiniai Saul stovi, em juda ir
Saul juda, em stovi tereikt tik du skirtingus
susitarim us dl dviej skirting koordinai sistem.
A r galtume mes sukurti reali reliatyvistin fi
zik, teising visose koordinai sistemose, fizik,
kurioje bt ne absoliutus, o tik reliatyvus judjimas?
Pasirodo, kad tai i tikrj galima padaryti!
Mes turim e mai maiausiai vien, nors ir labai

silpn, gair, kuri rodo, kaip reikia statyti n au jj
fizik. I tikrj, reliatyvistin fizika turi bti pritai
koma visose koordinai sistemose, vadinasi, ir tuo
specialiuoju atveju inertinje sistemoje. Mes ja u
inome dsnius tai inertinei koordinai sistemai.
N aujieji bendri dsniai, teisingi visoms koordinai
sistemoms, turi specialiu inertins sistemos atv eju
pavirsti senaisiais, inomais dsniais.
Fizikos dsni bet kokiai koordinai sistemai su
formulavimo problem isprend vadinamoji visuoti
n reliatyvum o teorija; ankstesnioji teorija, taikoma
tik inertinm s sistemoms, vadinasi specialioji reliaty
vum o teorija. ios dvi teorijos, suprantama, negali
prietarauti viena kitai, nes mes visada turime trau k
ti senuosius specialiuosios reliatyvumo teorijos ds
nius bendruosius dsnius inertinei sistemai. Bet je i
gu anksiau inertin koordinai sistema buvo vienin
tel, kuriai buvo suformuluoti fizikos dsniai, tai
dabar ji tesudarys atskir kratutin atvej, nes leisti
nos bet kokios koordinai sistemos, judanios bet
kaip viena kitos atvilgiu.
Tokia yra visuotins reliatyvumo teorijos progra
ma. Taiau, vaizduodami t keli, kuriuo ji buvo k u
riama, mes turime kalbti dar nekonkreiau, negu kad
iki iol kalbjome. Nauji sunkumai, ikylantieji m oks
lui besivystant, veria ms teorij darytis, vis abs
traktesn ir abstraktesn. Ms laukia dar keletas neti
ktum. Bet ms galutinis tikslas vis geriau ir
geriau suprasti tikrov. Prie logikos grandins, siejan
ios teorij su stebjimu, prisideda naujos grandys.
Nordami paalinti i kelio, vedanio nuo teorijos prie
eksperimento, nereikalingas ir dirbtines prielaidas, nor

dami aprpti vis platesn fakt srit, mes turime daryti
t grandin vis ilgesn ir ilgesn. Kuo paprastesns
ir fundamentalesns darosi ms prielaidos, tuo sud
tingesns matematins ms samprotavimo priem o
ns; kelias nuo teorijos stebjim darosi ilgesnis,
subtilesnis ir painesnis. Nors tai ir skamba kaip pa
radoksas, mes galime pasakyti: i laik fizika pa
prastesn u senj fizik, ir dl to ji atrodo sunkesn
ir painesn. Kuo paprastesnis ms iorinio pasaulio
paveikslas ir kuo daugiau fakt jis apima, tuo ry
kiau jis atspindi ms protuose visatos harmonij.
N aujoji ms idja paprasta: sukurti fizik, tei
sing visoms koordinai sistemoms. Tos idjos gy
vendinimas atnea formali komplikacij ir veria
mus griebtis matematikos metod, kitoki negu tie,
kurie iki iol fizikoje buvo taikomi. Mes ia parody
sime tik ry tarp tos programos gyvendinimo ir
dviej principini problem: gravitacijos ir geom et
rijos.
LIFTE IR SALIA JO
Inercijos dsnis yra pirmas didelis fizikos laim ji

mas, faktikai tikroji jos pradia. Jis buvo prieitas
mstymu apie idealizuot eksperim ent, apie kn,
kuris nuolat juda be trinties ir be koki nors kit
iorini jg takos. I to pavyzdio, o vliau i dau
gelio kit suinojome, koks svarbus tas idealizuotas
eksperim entas, sukurtas mstymu. ia taip pat bus
svarstomi idealizuoti eksperimentai. Nors jie gali at
rodyti ir labai fantastiki, vis dlto jie pads mums
suprasti reliatyvum tiek, kiek tai ms paprastais
metodais manoma padaryti.
A nksiau mes turjom e idealizuot eksperim ent

su tiesia linija ir tolygiai judaniu kambariu. ia mes
tursime krintant lift.
sivaizduokime didiul lift, taisyt dangoraiyje,
kur kas auktesniame u bet kok i tikrj pasta
tyt dangorai. Staiga lynas, kuris laiko lift viruje,
nutrksta, ir liftas laisvai krinta emyn. Kritimo metu
stebtojai lifte daro bandymus. Apraydami juos, mes
galime nesirpinti dl oro pasiprieinimo ir trinties,
nes ms idealizuotomis slygomis j galima nepai
syti. Vienas stebtoj isiima i kiens nosin ir
laikrod ir paleidia juos i rank. Kas atsitinka su
tais daiktais? Ioriniam stebtojui, kuris iri pro lif
to lang, ir nosin, ir laikrodis krinta emyn su vie
nodu pagreiiu. Mes prisimename, kad krintani k-
n pagreitis visikai nepriklauso nuo j mass, ir tai
buvo tas faktas, kuris padjo pastebti svariosios ir
inertins mass lygyb (r. 64 psl.). Mes taip pat pri
simename, kad abiej masi svariosios ir inerti
ns lygyb klasikins mechanikos pairiu buvo vi
sikai atsitiktinis faktas ir neturjo jokios reikms
jos struktroje. Taiau ia toji lygyb, atsispindjusi
vis krintani kn pagreiio lygybje, yra svarbi
ir sudaro vis ms samprotavim pagrind.
Grkime prie krintanio laikrodio ir nosins; i
oriniam stebtojui abu tie daiktai krinta su vienodu
pagreiiu. Bet toks pat ir lifto, jo sien, grind ir
lub pagreitis. Todl atstumas tarp abiej t kn
ir grind nesikeis. Vidiniam stebtojui abu tie daik
tai lieka visikai- toje paioje vietoje, kur jie buvo
tuo momentu, kai stebtojas paleido juos i rank.
Vidinis stebtojas gali ignoruoti gravitacijos Jauk,
nes jo altinis y ra ne jo koordinai sistemoje. Jis
prieina ivad, kad jokios jgos lifto viduje neveikia

t dviej kn, todl jie ir lieka parim, visikai taip
pat, kaip jie likt parim inertinje sistemoje. Keisti
dalykai dedasi lifte! Jeigu stebtojas pastum ia kn
kokia nors kryptimi, pavyzdiui, auktyn arba emyn,
tai jis visada juda tiesia linija ir vis tuo paiu grei
iu (tolygiai), kol atsimua lifto lubas arba grindis.
Trumpiau sakant, klasikins mechanikos dsniai tei
singi stebtojui lifto viduje. Visi knai elgiasi taip,
kaip ir reikjo laukti pagal inercijos dsn. Ms nau
joji koordinai sistema, nejudam ai susieta su laisvai
krintaniu liftu, tesiskiria nuo inertins sistemos tik
vienu atvilgiu. Inertinje koordinai sistemoje ju
dantis knas, kurio neveikia jokios jgos, visada
toliau juda tiesia linija ir tolygiai. Inertin koordina
i sistema, nagrinjam a klasikinje fizikoje, neturi
rib nei erdvs, nei laiko atvilgiu. Gi ia nagrinja
mas atvejis su lifto viduje esaniu stebtoju kitoks.
Inertinis jo koordinai sistemos pobdis aprtas
erdvs ir laiko atvilgiu. Anksiau ar vliau tiesia
linija ir tolygiai judantis knas susidurs su lifto sie
nelmis; tada tiesiaeigis ir tolygus judjim as sutriks.
Anksiau ar vliau visas liftas atsitrenks em, us
ir stebtojai, ir j bandymai. i koordinai sistema
tra tik kieninis inertins sistemos leidinys.
Tas lifte esanio stebtojo koordinai sistemos
vietinis pobdis labai svarbus. Jeigu ms sivaizduo
jamas liftas bt tokio didumo, kaip nuo iaurs ai
galio iki pusiaujo, ir nosin bt padta ties iaurs
aigaliu, o laikrodis ties pusiauju, tai ioriniam ste
btojui tie knai neturt vienodo pagreiio; jie ne
bt parim vienas kito atvilgiu. Visi ms sampro
tavimai sugrit! Liftas turi bti tokio didumo, kad
galima bt tarti, jog vis kn pagreiiai iorinio

stebtojo atvilgiu yra lygs.
itaip apribota koordinai sistema, susieta su
krintaniu liftu, ioriniam stebtojui bus inertika.
Tada mes bent galsime pasakyti, kad itoje koordi
nai sistemoje teisingi visi fizikos dsniai, nors ji ir
aprta laiko ir erdvs atvilgiu. Jeigu mes sivaizduo
sime kit koordinai sistem, kit lift, judant tie
sia linija ir tolygiai laisvai krintaniojo lifto atvilgiu,
tai abi tos koordinai sistemos bus lokaliai inerti
kos. Visi dsniai visikai vienodi abiejose sistemose.
Perjim i vienos sistemos kit duoda Lorenco
transformacija.
Pairkime, kaip abu tie stebtojai, iorinis ir
vidinis, aprao tai, kas dedasi lifte.
Iorinis stebtojas pastebi lifto ir vis jam e esan
i kn judjim , ir jam atrodo, kad tas judjim as
atitinka Niutono traukos dsn. Jam judjim as yra
ne tiesiaeigis ir tolygus, o greitjantis dl ems trau
kos lauko takos.
Taiau lifte gimusi ir uaugusi fizik karta
sam protaut visikai kitaip. J i bt sitikinusi, kad
jos koordinai sistema inertika, ir visus gamtos
dsnius priskirt savo liftui, be joki dvejoni sa
kydami, jog dsniai gyja specialiai paprast form
j koordinai sistemoje. Jiem s bt natralus da
lykas laikyti t lift parim usiu ir savo koordinai
sistem inertika.
Negalima surasti principinio skirtumo tarp iori
nio ir vidinio stebtojo. Kiekvienas j galt preten
duoti teis sieti visus vykius su savo koordinai
sistema. Abudu vyki apraymus galima bt pada
ryti vienodai nuoseklius.
I to pavyzdio matome, kad nuosekliai aprayti

fizinius reikinius dviejose skirtingose koordinai
sistemose galima net ir tada, jeigu jos juda ne tiesia
linija ir netolygiai viena kitos atvilgiu. Taiau tokiam
apraymui mes turim e atkreipti dmes gravitacij
(trauk), kuri, taip sakant, sudaro tilt pereiti i vie
nos koordinai sistemos kit. Gravitacijos laukas
ioriniam stebtojui egzistuoja, o vidiniam stebtojui
jo nra. Lifto judjim as su pa
greiiu egzistuoja ioriniam steb
tojui, vidiniam stebtojui jo nra,
jo sistema parimusi. Bet tas til
tas, atseit, gravitacijos laukas,
galinantis aprayti vykius abie
jose koordinai sistemose, lai
kosi ant vienos labai svarbios at
ramos: svariosios ir inertins ma
ss ekvivalentumo. Be ios pagrin
dins idjos, kuri liko nepastebta
t
klasikinje fizikoje, dabartiniai
ms samprotavimai neturt jo
kios prasms. 64 pav.
Imkime kiek kitok idealizuot
eksperiment. Tarkime, kad mes turime inertin koor
dinai sistem, kurioje inercijos dsnis teisingas.
Mes jau aprainjome, kas dedasi lifte, parimusiame
tokioje inertinje sistemoje. Bet dabar mes pakeisime
t vaizd. Kakas i lauko puss pririo prie lifto ly
n ir traukia j pastovia jga ta kryptimi, kuri paro
dyta paveiksllyje. Nesvarbu, kaip tai padaryta. Ka
dangi mechanikos dsniai toje koordinai sistemoje
teisingi, tai visas liftas juda su pastoviu pagreiiu
judjim o kryptimi. Vl pasiklausykime, kaip aikina
lifte vykstanius reikinius iorinis stebtojas ir kaip

vidinis.
Iorinis stebtojas. Mano koordinai sistema iner
tika. Liftas juda su pastoviu pagreiiu, nes j veikia
pastovi jga. Stebtojai lifto viduje juda absoliuiai,
jiems mechanikos dsniai neteisingi. Jiem s neatrodo,
kad knai, kuri neveikia jgos, stovi parim. Jeigu
knas liks laisvas, tai jis greitai atsitrenks lifto grin
dis, nes grindys juda auktyn, kno link. Tai vienodai
lieia ir laikrod, ir nosin. M an atrodo labai keista,
kad stebtojas lifto viduje visada turi bti ant <'grin-
d, nes kai tik jis oka auktyn, grindys vl j p a
siekia.
Vidinis stebtojas. A nem atau jokio pagrindo ma
nyti, kad mano liftas juda absoliuiai. Sutinku, kad
mano koordinai sistema, nejudam ai susieta su lif
tu, i tikrj nra inertika, bet a nemanau, kad
reikia susitaikyti su absoliuiu judjimu. Mano laik
rodis, nosin ir visi knai krinta todl, kad visas lif
tas yra gravitacijos lauke. A pastebiu visikai tokios
pat ries judjim , kaip ir mogus ant ems. Jis
iaikina j labai paprastai gravitacijos (traukos)
lauko taka. Toks pat aikinimas tinka ir man.
ie du apraymai vienas iorinio, o kitas v i
dinio stebtojo visikai nuosekls, ir negalima i
sprsti, kuris i j teisingas. Reikiniams lifte apray
ti mes galime priimti bet kur i j: arba drauge su
ioriniu stebtoju tarti, kad judjim as netolygus ir
gravitacijos lauko nra, arba drauge su vidiniu ste
btoju teigti, kad jo sistema parimusi gravitacijos
lauke.
Iorinis stebtojas gali tarti, kad liftas juda abso
liuiai netolygiai. Bet judjimo, kur sunaikina prie
LAUKAS, RELIATY V U M A S 245
laida apie gravitacijos lauko tak, negalima laikyti

absoliuiu judjimu.
Galimas dalykas, kad y ra ieitis i to neapibr
tumo, atsiradusio dl to, kad y ra du vairs apray
mai, ir, gal bt, galima bt apsisprsti u kur nors
vien, atm etant tuo paiu antrj. sivaizduokime, kad
viesos spindulys eina lift horizontaliai pro onin
lang ir, prajus labai trum pam laikui, pasiekia prie
ais stovini sien. Pairkime, k pasakys abu m
s stebtojai dl to spindulio kelio.
Iorinis stebtojas, kuris mano, kad liftas juda su
pagreiiu, teigt: viesos spindulys eina pro lang
ir eina horizontaliai iilgai tiess pastoviu greiiu
prieingosios sienos link. Bet liftas juda auktyn, ir
per t laik, per kur viesa pasiekia sien, lifto
padtis pasikeis. Todl viesa kris tok tak, kuris
guli ne tiksliai prieais jimo tak, o iek tiek e
miau (65 pav.). Nesutapimas bus
labai nedidelis, bet vis dlto jis
egzistuoja, ir viesos spindulys ei
na lifto atvilgiu ne iilgai tiess,
o iilgai iek tiek lenktos linijos.
Tai todl, kad per t laik, kol
spindulys eina lifto vidumi, pats
liftas pasistm ja tam tikru ats
tumu.
Vidinis stebtojas, kuris mano,
kad visus objektus lifte veikia
gravitacijos laukas, pasakyt: lifto judjim o su pagrei
iu nra, o yra tik gravitacijos lauko taka. viesos
spindulys nesvarus, ir todl gravitacijos laukas jo ne
veiks. Jeigu j leisime horizontaliai, jis kris sien
tokiame take, kuris stovi tiksliai prieais jo jim o

tak.
I to svarstymo ieina, kad galima pasirinkti vien
i t dviej prieing poiri, nes reikinys bt
skirtingas tiems ms stebtojams. Jei n viename
i ia k tik m int aikinim nra nieko, kas bt
nelogika, tai visi ankstesnieji ms samprotavimai
sugriva, ir mes negalime nuosekliai aprainti vis
reikini dviem metodais, arba priimdami gravitaci
jos lauk, arba atsisakydami nuo jo.
Bet, laim, vidinio stebtojo samprotavimuose yra
rim ta klaida, igelbstinti ankstesnisias ivadas. Jis
pasak: viesos spindulys nesvarus, ir todl gravi
tacijos laukas jo neveiks. Bet tai neteisyb! viesos
spindulys nea energij, o energija turi mas. Bet
kiekvien inertin mas traukos laukas veikia, nes
inertin ir svarioji mass ekvivalenios. viesos spin
dulys ikryps traukos lauke taip pat, kaip ikrypsta
viesos greiiu horizontaliai mesto kno trajektorija.
Jeigu vidinis stebtojas sam protaut tiksliai ir a t
kreipt dmes viesos spinduli ikrypim gravi
tacijos lauke, tai jo ivados bt visikai tokios pat,
kaip ir iorinio stebtojo ivados.
inoma, ems traukos laukas perdaug silpnas,
kad viesos spindulio ikrypim jam e bt galima pa
stebti tiesioginiu eksperimentu. Taiau tam tikri ban
dymai, daryti Sauls utemim metu, tikinamai, nors
ir netiesiog, rodo traukos lauko tak viesos spindu
lio keliui.
I t pavyzdi ieina, kad y ra visikai pagrsta
viltis suformuluoti reliatyvistin fizik. Bet tam mes
turime pirma isprsti traukos problem.
I pavyzdio su viesa mes matme, kad galimi du

nuosekls apraymai. Galima tarti, kad judjim as ne
tolygus, bet galima apsieiti ir be to. Mes galime i
mesti i ms pavyzdi absoliut judjim , pade
dami traukos lauko. Bet tada netolygus judjim as ne
turi nieko absoliutaus. Traukos laukas gali j visikai
sunaikinti.
Absoliutaus judjim o ir inertins koordinai sis
temos mklas i fizikos galima paalinti ir sukurti
nauj reliatyvistin fizik. Ms idealizuoti bandymai
rodo, kaip glaudiai susijusi visuotins reliatyvum o
teorijos problem a su traukos problema ir dl ko sva
riosios ir inertins mass ekvivalentum as toks svar
bus tam ryiui. Aiku, kad traukos problemos spren
dimas visuotinje reliatyvum o teorijoje turi skirtis nuo
niutonikojo jos sprendimo. Gravitacijos dsniai, kaip
ir visi gamtos dsniai, turi bti suformuluoti visoms
galimoms koordinai sistemoms, tuo tarpu Niutono
suformuluotieji klasikins mechanikos dsniai teisingi
tik inertinje koordinai sistemoje.
GEOMETRIJA IR EKSPERIMENTAS
Sekantis ms pavyzdys bus fantastikesnis u p a
vyzd su krintaniu liftu. Mes turime prieiti prie nau
jos problemos, visuotins reliatyvum o teorijos ir geo
m etrijos ryio problemos. Pradsime apraym u tokio
pasaulio, kuriam e gyvena dvimats, o ne trimats, kaip
kad mes patys, btybs. Kinematografas pripratino mus
prie dvimai btybi, veikiani dvimaiame ekrane.
Dabar sivaizduokime, kad tos elins figros, atseit,
aktoriai ekrane, i tikrj egzistuoja, kad jos gali
mstyti, kad jos gali kurti savo moksl, kad joms tas
dvimatis ekranas y ra geometrins erdvs knijimas.
Tos btybs nesugeba vaizdiai sivaizduoti trim ats

erdvs, lygiai taip pat, kaip mes nesugebame sivaiz
duoti keturi matavim pasaulio. Jie gali ilenkti tie
si linij; jie ino, kas yra apskritimas, bet jie negali
nubraiyti sferos, nes tai reikt palikti savo dvimat
ekran. Ms padtis tokia pat. Mes sugebame ilenk
ti ir linijas, ir pavirius, bet mes sunkiai tesivaizduo-
jam kreiv erdv.
Begyvendamos, bemstydamos ir beeksperimentuo-
damos, ms elins figros, gal bt, ir sugebt i
mokti dvimats euklidins geometrijos. Vadinasi, jos
galt rodyti, kad trikampio kamp suma lygi 180
laipsni. Jos galt nubrti du apskritimus su bendru
centru, vien labai ma, o kit didel. Jos surast, kad
dviej toki apskritim ilgi santykis lygus j spin
duli santykiui surast rezultat, kuris taip pat b
dingas euklidinei geometrijai. Jeigu ekranas bt be
galo didelis, tai tos ms elins btybs prieit i
vad, kad, syk ikeliavusios tiese priek, jos niekuo
met nebesugrt savo ieities tak.
Dabar sivaizduokime, kad tos dvimats btybs
gyvena kitokiomis slygomis. Tarkime, kad kakas i
iors, i treiojo matavimo, perkl jas nuo ek ra
no ant labai didelio spindulio sferos paviriaus. Jei
tie eliai labai mai, palyginus su visu paviriumi.,
jeigu jie neturi tolimojo susisiekimo priemoni ir ne
gali labai toli n u slin k ti, tai jie nepastebs kokio nors
pakitimo. Kamp suma mauose trikampiuose dar te
besudaro 180 laipsni. Dviej ma apskritim, tu rin
i bendr centr, spinduli santykis dar tebelygus j
apskritim ilgi santykiui. Ikeliav iilgai tiesios li
nijos, jie niekada nebesugrt t pat viet, i ku
rios ikeliavo.
Bet tegul tos elins btybs ilgainiui ivysto sa

vo teorin ir technin painim. Sakykime, kad jos
surado toki susisiekimo priemoni, kurios leidia joms
greitai nukeliauti milinikus atstumus. Tada jos pa
matys, kad, ikeliavusios tiesiai priek, jos gal gale
gr savo ieities tak. Tiesiai priek reikia
iilgai didiojo sferos apskritimo. Jos taip pat patirs,
kad dviej koncentrik apskritim ilgi santykis ne
lygus spinduli santykiui, jeigu vienas i t spinduli
maas, o kitas didelis.
Jeigu tos ms dvimats btybs konservatyvios,
jeigu itisos j kartos studijavo euklidin geom etrij
praeityje, kada jos negaljo toli nukeliauti ir kada to
ji geom etrija atitiko pastebtuosius j faktus, tai jos,
inoma, padarys visa, k tik gals, jai ilaikyti, nors
j matavimai ir visikai aiks. Jos pasistengs privers
ti fizik vilkti t prietaravim nat. Jos prads ie
koti koki nors fizikini argument, sakysim, tem pe
ratros skirtumo, deformuojanio linijas ir sukelianio
t nukrypim nuo euklidins geometrijos. Bet anks
iau ar vliau jos turs patirti, kad yra kur kas lo
gikesnis ir nuoseklesnis bdas tiems reikiniams ap
rayti. Jos visikai supras, kad j pasaulis turi gal,
kad jo geom etriniai principai skiriasi nuo t, kariuos
jos studijavo. Nors ir nesugebdamos sivaizduoti savo
pasaulio, jos supras, kad jis yra dvimatis sferos pa
virius. Jos netrukus istudijuos naujus geometrijos
principus, pamatys, kad nors toji geom etrija ir skiriasi
nuo euklidins geometrijos, vis dlto j galima sufor
muluoti taip pat nuosekliai ir logikai j j dvimaiam
pasauliui. N aujajai kartai, iaukltai sferins geom etri
jos painimu, senoji euklidin geom etrija atrodys su
dtingesn ir nenatralesn, nes ji neatitinka mato

m fakt.
Grkime prie trimai ms pasaulio btybi.
K reikia pasakymas, kad ms trim at erdv yia
euklidinio pobdio? Tai reikia, kad visus logikai
rodytus euklidins geometrijos teiginius galima patvir
tinti tikrais eksperimentais. Pasinaudodami kietais k
nais arba viesos spinduliais, mes galime sudaryti ob
jektus, kurie atitinka idealizuotus euklidins geomet
rijos objektus. Liniuots briauna arba viesos spindulys
atitinka ties. I plon nelanksi stryp sudaryto tri
kampio kamp suma lygi 180 laipsni. Dviej kon
centrik apskritim, padaryt i plonos stangrios vie
los, spinduli santykis lygus t apskritim ilgi san
tykiui. itaip iaikinta euklidin geom etrija tampa
fizikos galva, nors ir labai bloga jos galva.
Bet mes galime sivaizduoti, kad aptikti prietara
vimai: pavyzdiui, kad didelio trikampio, sudaryto i
stryp, kurie daugeliu sumetim turjo bti laikomi
standiais (nelanksiais), kamp suma nra lygi 180
laipsni. Kadangi mes jau stvrm s minties konkre
iai sudaryti euklidins geometrijos objektus i stan
di kn, tai mes, greiiausiai, imtume iekoti koki
nors fizini jg, privertusi taip nelauktai pasielgti
tuos ms strypus. Mes pasistengtume suinoti fizin
t jg prigimt ir j tak kitiems reikiniams. N or
dami igelbti euklidin geometrij, mes apkaltintume
objektus, kad jie nekieti, kad jie netiksliai atitinka
euklidins geom etrijos objektus. Mes pasistengtume
surasti geresnius knus, kurie elgiasi taip, kaip lau
kiama pagal euklidin geometrij. Bet jeigu mums ne
pasisekt sujungti euklidins geom etrijos ir fizikos
paprast ir nuosekl vaizd, tai mes turtume atsisa
kyti minties, kad ms erdv euklidika, ir iekoti nuo

seklesnio tikrovs vaizdo, remdamiesi bendresnmis
prielaidomis dl ms erdvs geom etrini savybi.
Kad tai neivengiamas dalykas, galima pailiustruo
ti idealizuotu eksperimentu, kuris parodo, kad i tik
r j reliatyvistin fizika negali remtis euklidine geo
m etrija. Ms samprotavimai suponuos, kad jau ino

mos ivados, lieianios inertin koordinai sistem,
kad inoma ir specialioji reliatyvum o teorija.
sivaizduokime didel skritul su dviem jam e i
brtais koncentriniais apskritimais; vienas i t ap
skritim maas, kitas labai didelis. Skritulys greitai
sukasi. Jis sukasi iorinio stebtojo atvilgiu; tarkime,
kad yra dar vidinis stebtojas, sitaiss ant skritulio.
Tarkim e toliau, kad iorinio stebtojo koordinai sis
tema inertika. Iorinis stebtojas gali nusibraiyti sa
vo inertinje sistemoje du tokius pat apskritimus
ma ir didel, parimusius jo sistemoje, bet sutam pan

ius su apskritimais, nubrtais besisukaniame skri
tulyje. Euklidin geometrija teisinga jo koordinai
sistemoje, nes jo sistema inertika, joje apskritim
ilgi santykis lygus j spinduli santykiui. O kaip a t
rodo stebtojui ant skritulio. Klasikins fizikos poi
riu, taip pat ir specialiosios reliatyvumo teorijos po
iriu, jo koordinai sistema neleistina. Bet jeigu mes
stengiams surasti naujos formos fizikos dsnius, tei
singus bet kokioje koordinai sistemoje, tai mes tu
rime vienodu rimtumu traktuoti ir stebtoj ant skri
tulio, ir iorin stebtoj. Dabar mes i lauko sekame,
kaip vidinis stebtojas mgina imatuoti apskritim ir
j spinduli ilgius ant besisukanio skritulio. Jis m a
tuoja tokiu pat nedideliu matavimo masteliu, kokiu
matavo iorinis stebtojas. Tokiu pat reikia arba i
tikrj tuo paiu, tiesiog iorinio stebtojo perduotu
vidiniam, arba vienu i dviej masteli, turini vie
nod ilg parim usioje koordinai sistemoje.
Vidinis stebtojas ant skritulio pradeda matuoti m a
ojo apskritimo ilg ir spindul. Jo gauti duomenys turi
bti tokie pat, kaip ir iorinio stebtojo duomenys.
Ais, ant kurios sukasi skritulys, eina per centr. Tos
skritulio dalys, kurios yra arti centro, sukasi labai n e
dideliais greiiais. Jeigu apskritimas pakankamai m a
as, mes galime ramiai taikyti klasikin mechanik
ir nekreipti dmesio specialij reliatyvumo teorij.
Tai reikia, kad atkarpos ilgis vienodas tiek ioriniam,
tiek ir vidiniam stebtojui, ir matavim rezultatas bus
vienodas jiems abiem. Dabar stebtojas ant skritulio
m atuoja didiojo apskritimo spindul. Ant spindulio
paklota atkarpa slenka iorinio stebtojo atvilgiu. Ta
iau tokia atkarpa netrum pja ir turi vienod ilg
abiem stebtojams, nes judjim o kryptis statmena at

karpai (kuria matuojama). Vadinasi, trys matavimai
vienodi abiem stebtojams: du spinduliai ir maasis ap
skritimas. Bet kitas dalykas su ketvirtuoju matavimu!
Didiojo apskritimo ilgis bus skirtingas ms stebto
jams. Atkarpa, paklota ant apskritimo judjim o kryp
timi, ioriniam stebtojui pasirodys trumpesn, paly
ginus su j atitinkania parimusia atkarpa. Greitis ant
iorinio apskritimo daug didesnis u greit ant vidinio
apskritimo, ir t sutrumpjim reikia atsivelgti. To
dl, jeigu pritaikysim e specialiosios reliatyvum o teori
jos ivadas, ms sprendimas bus toks: didiojo ap
skritim o ilgis turi bti skirtingas, jeigu j m atuoja abu
stebtojai. Kadangi tiktai vienas i t keturi ilgi, i
m atuot abiej stebtoj, nebus vienodas abiem, tai
vidiniam stebtojui abiej spinduli santykis negali
bti lygus j apskritim santykiui, kaip kad yra i
oriniam stebtojui. Tai reikia, kad stebtojas ant skri
tulio negali pasakyti, jog jo sistemoje euklidin geo
m etrija teisinga.
Gavs tokius duomenis, stebtojas ant skritulio ga
li pasakyti, kad jis nenori nagrinti koordinai siste
mos, kurioje euklidin geom etrija neteisinga. Euklidi-
ns geom etrijos paeidimas atsirado dl absoliutaus
sukimosi, dl to fakto, kad jo koordinai sistema blo
ga ir neleistina. Bet taip teigdamas, jis atm eta svarbi
visuotins reliatyvum o teorijos idj. A ntra vertus,
jeigu mes norime atmesti absoliutj judjim ir ilai
kyti visuotin reliatyvum o idj, tai visa fizika turi
bti pagrsta bendresne geom etrija u euklidin. N e
galima ivengti i pasekmi, jeigu leistinos visos ko
ordinai sistemos.
Visuotins reliatyvum o teorijos padarytieji pakei

timai negali tenkintis vien erdve. Specialiojoje relia
tyvumo teorijoje mes turjom e laikrodius, parim u
sius kiekvienoje koordinai sistemoje, turinius vie
nod ritm ir sinchronizuotus, atseit, rodanius
vienod laik tuo paiu momentu. Kas itinka laikrod
neinertinje koordinai sistemoje? Idealizuotas ekspe
rimentas su skrituliu vl bus mums naudingas. Iorinis
stebtojas turi savo inertinje koordinai sistemoje
tobulus laikrodius, kurie visi sinchronizuoti, visi ei
na vienodu ritmu. Vidinis stebtojas ima du tos paios
ries laikrodius ir pastato vien j ant maojo ap
skritimo, o kit ant didiojo iorinio apskritimo. Laik
rodio ant vidinio apskritimo greitis labai maas i
orinio stebtojo atvilgiu. Todl mes galime ramiai sa
kyti, kad jo ritmas bus vienodas su iorinio laikrodio
ritmu. Bet laikrodis ant didiojo apskritimo juda di
deliu greiiu, keiianiu jo ritm, palyginus su iorinio
stebtojo laikrodio ritmu, vadinasi, ir palyginus su
laikrodiu, pastatytu ant maojo apskritimo. Taigi, du
besisukantys laikrodiai turs skirting ritm, o taiky
dami specialiosios reliatyvum o teorijos ivadas, mes
vl matome, kad negalime besisukanioje sistemoje su
kurti koki nors prietais, panai prietaisus iner
tinje koordinai sistemoje. Nordami iaikinti, ko
kias ivadas galima padaryti i to ir i anksiau ap
rayt idealizuotj eksperiment, atpasakosime dar
kart pasikalbjim tarp senojo fiziko S, kuris tiki
klasikine fizika, ir i laik fiziko N, kuris pripasta
visuotin reliatyvum o teorij. Tegul S bus iorinis ste
btojas inertinje koordinai sistemoje, o N steb
tojas ant besisukanio skritulio.
S. Js koordinai sistemoje euklidin geom etrija

neteisinga. A stebjau js matavimus ir sutinku,
kad dviej apskritim santykis js sistemoje nra
lygus j spinduli santykiui. Bet tai rodo, kad js
koordinai sistema neleistina. O manoji sistem a
inertika, ir a laisvai galiu taikyti euklidin geomet
rij. Js skritulys absoliuiai juda ir klasikins fizikos
poiriu sudaro neleistin koordinai sistem, kurioje
mechanikos dsniai neteisingi.
N. A nenoriu nieko girdti apie absoliut jud
jim. M ano sistema taip pat gera, kaip ir jsik. A
tik pastebjau, kad js sukats mano skritulio atvil
giu. Niekas negali man udrausti visus judesius sieti
su m anuoju skrituliu.
S. Bet ar nejutote keistos jgos, stumianios jus
nuo skritulio centro? Jeigu js skritulys nebt grei
tai besisukanti karusel, tai dviej dalyk, kuriuos
js matte, nebt buv. J s nebtum te pastebj
jgos, stumianios jus skritulio pakrat, ir nebtu
mte pastebj, kad euklidin geom etrija nepritaikom a
js sistemoje. A r nepakanka i fakt jum s tikinti,
kad js sistema absoliuiai juda?
N. Anaiptol ne! A, inoma, pastebjau abu tuos
faktus, kuriuos js suminjote, bet a manau, kad
abu juos sukelia stiprus traukos laukas, veikiantis
mano skritul. Traukos laukas, nukreiptas nuo skritulio
centro, deformuoja mano kietus knus ir keiia mano
laikrodio ritm. Traukos laukas, neeuklidin geomet
rija, laikrodiai su skirtingu ritmu visa tai man
atrodo glaudiai susij dalykai. Naudodamasis kokia
nors koordinai sistema, a turiu kartu prileisti, kad
yra atitinkamas traukos laukas, kuris veikia mano
kietuosius knus ir laikrod.
S. Bet js inote tas bdas, kurias sukl ta js

visuotin reliatyvum o teorija? A noriau paaikinti
savo poir paprastu nefizikiniu pavyzdiu. sivaiz
duokime idealizuot am erikietik miest, iraiyt
lygiagrei gatvi su lygiagreiais prospektais, einan
iais statmenai joms. Atstumas tarp gatvi ir tarp
prospekt visur tas pats. O jeigu taip, tai ir kvartalai
visikai vienodo didumo. Vadinasi, a galiu lengvai
apibdinti bet kurio kvartalo padt. Taiau i kon
strukcija bt nemanoma be euklidins geometrijos.
Tokiu bdu, pavyzdiui, mes negalime nukloti visos
ms ems vienu dideliu amerikietiku idealiu mies
tu. Vos vilgtelj gaubl, js sitikinsit, kad tai
tiesa. Bet mes negaltum e nukloti ir js skritulio
tokia amerikietika miesto konstrukcija. Js skun
diats, kad js strypus deformavo traukos laukas.
Tas faktas, kad js negaltum te rodyti Euklido teo
remos apie spinduli ir apskritim santyki lygyb,
rodo, kad, jeigu js pra-
tsite toki gatvi ir pro-
----------------------- spekt statyb gana toli, tai
anksiau arba vliau js
susidursite su sunkumais ir
____________________ patirsite, kad js skri
tulyje tai nemanoma pa-
daryti. Js geometrija pa-
________ ______ _ nai i geometrij ant krei
67 pav.
vo paviriaus, kuriame, i-
noma, mintasis gatvi ir
prospekt iplanavimas pakankamai didelje paviriaus
dalyje nemanomas. Kad pavyzdys bt fizikesnis,
imkime nelygiai kaitint ploktel, toki, kurios vai
ri paviriaus dali tem peratra skirtinga. Ar js ga
lite i nedideli geleini stryp, kuri ilgis didja

nuo kaitinimo, sudaryti t lygiagrei-statmen fi
gr, kuri a nupieiau emiau? inoma ne! Js
traukos laukas kreia su js strypais t pat pok
t, kaip ir tem peratros kitimas su nedideliais gele
iniais virbais.
N. Visa tai mans negsdina. Gatvi ir prospekt
konstrukcija reikalinga tam, kad galtume nusta
tyti tak padt, laikrodis kad galtume nusta
tyti vyki tvark. Anaiptol nebtina, kad miestas bt
68 pav.
am erikietikas; jis visikai taip pat gali bti ir senovinis

europietikas. sivaizduokime idealizuot miest, pa
statyt i plastikos mediagos, o paskui deformuot.
A dar tebegaliu suskaiiuoti kvartalus ir atpainti
gatves bei prospektus, nors jie nebetiess ir nebe
vienodai nutol vienas nuo kito. Panaiai ilgumos ir
platumos ymi tak padt ms emje, nors joje
ir negalima gyvendinti amerikietiko mietos struk
tros.
S. Bet a m atau dar vien bd. Js priversti nau
dotis ta savo europietikojo miesto struktras. Sutin-
17 A. E i n t e in a s i r L. I n f e l d a s
ku, kad js galite nustatyti tak tvark arba vyki

laik, taiau toji struktra supainioja visus atstum
matavimus. Ji neduos jums metrini erdvs savybi,
kaip kad duoda manoji struktra. Imkime pavyzd.
A inau, kad, nueidamas am erikietikam e mieste de
imt kvartal, a du kartus nueisiu penki kvartal
atstum. inodamas, kad visi kvartalai lygs, a i
karto galiu pasakyti, kaip toli y ra viena vieta nuo
kitos tame mieste.
N. Tai tiesa. Savo europietikoje miesto strukt
roj e a negaliu i karto nustatyti atstumo deformuot
kvartal skaiiumi. A turiu inoti t daugiau; a
turiu inoti savojo paviriaus geom etrines savybes.
Lygiai taip pat kiekvienas ino, kad atstumas tarp
0 ir 10 ilgumos ties pusiauju nra lygus atstumui
tarp t pai ilgum arti iaurs aigalio. Taiau
kiekvienas turmanas ino, kaip vertinti atstum tarp
dviej toki tak ms emje, nes jis ino jos
geometrines savybes. Jis gali tai padaryti arba skai
iavimu, remdamasis sferine trigonom etrija, arba
eksperimentiniu bdu, vesdamas savo laiv nuo vieno
tako iki kito tuo paiu greiiu. Js atveju visa
problem a labai jau lkta, nes visos gatvs ir pros
pektai vienodai nutol vieni nuo kit. Jeigu imsime m
s em, tai ji jau sudtingesn. Du m eridianai 0 ir 10
susitinka ems aigaliuose ir labiausiai nutolsta vie
nas nuo kito ties pusiauju. Panaiai ir a, nordamas
nustatyti atstumus, turiu inoti to savo europietikojo
miesto struktroje t daugiau, negu js savojoje
amerikietikoje miesto struktroje. A galiu gauti
tas papildomsias inias, studijuodamas manojo kon
tinuumo geometrines savybes kiekvienu atskiru atveju.
LAUKAS, R ELIA T YV U M A S 259
S. Visa tai tik parodo, kok nepatogum ir painia

v mes siveliame, atsisakydami euklidins geom etrijos
paprastos struktros dl t paini konstrukcij, kurias
js turite vartoti. A r i tikrj tai reikalingi dalykai?
N. Bijau, kad taip, jeigu mes norime taikyti savo
fizik bet kokioje koordinai sistemoje, nesigrieb
dami paslaptingosios inertins sistemos. A sutinku,
kad mano matematinis aparatas sudtingesnis u j
sik, bet mano fizikins prielaidos paprastesns ir
natralesns.
Diskusija teliet dvimat kontinuum. Gino ob
jektas visuotinje reliatyvum o teorijoje dar sudtin
gesnis, nes ten ne dvimatis, o keturm atis erdvs-
laiko kontinuumas. Bet idjos ir ten tos paios kaip
ir ia, dvimaio kontinuumo atveju. V isuotinje re
liatyvum o teorijoje mes negalime taikyti mechanini
konstrukcij, pasinaudodami lygiagreiais-statmenais
strypais ir sinchronizuotais laikrodiais, kaip kad dar
me specialiojoje reliatyvum o teorijoje. Laisvai pasi
rinktoje koordinai sistemoje mes negalime nustatyti
tako, kuriam e atsitiko vykis, ir laiko momento, kuriuo
jis atsitiko ia mums nepads kieti strypai ir sin
chronizuoti laikrodiai, kaip kad padjo specialiosios
reliatyvum o teorijos inertinje koordinai sistemoje.
Mes, kaip ir pirma, galime nustatyti vyki tvark,
pasinaudodami tais savo neeuklidiniais strypais ir
laikrodiais su skirtingu ritmu. Taiau tikri m atavi
mai, kuriem s reikia standi stryp ir tobulo ritmo
bei sinchronizuot laikrodi, tegali bti padaryti tik
lokalinje inertinje sistemoje. Tokiai sistemai tei
singa visa specialioji reliatyvum o teorija. Bet ta ms
geroji koordinai sistema tiktai lokali, jos inerti
kumas ribotas erdvs ir laiko atvilgiu. N et ir ms
laisvai pasirinktoje koordinai sistemoje mes galime

num atyti lokalinje inertinje sistemoje padaryt m a
tavim duomenis. Bet tam mes turime inoti ms
erdvs-laiko kontinuumo geometrin pobd.
Ms idealizuotieji eksperimentai teparodo tik
bendrj naujosios reliatyvistins fizikos pobd. Jie
rodo, kad pagrindin problema yra traukos problema.
Jie mums taip pat rodo, kad visuotin reliatyvum o
teorija atveda prie tolesnio laiko ir erdvs svok
apibendrinimo.
VISUOTINIS RELIATYVUMAS IR JO PATIKRINIMAS
Visuotin reliatyvum o teorija mgina suformuluoti

fizikos dsnius visoms koordinai sistemoms. Pagrin
din reliatyvum o teorijos problem a yra traukos prob
lema. Reliatyvumo teorija padar pirm nuo Niutono lai
k rim t mginim i naujo suformuluoti traukos dsn.
A r i tikrj tai reikia padaryti? Mes jau suinojome
apie Niutono teorijos laimjimus, apie milinik as
tronomijos isivystym, pagrst jo traukos dsniu.
Niutono dsnis dar tebra vis astronomini skaiia
vim pagrindas. Bet mes suinojome ir apie kai kuriuos
priekaitus senajai teorijai. N iutono dsnis teisingas
tik klasikins fizikos inertinje koordinai sistemoje,
tokioje koordinai sistemoje, kuri, kaip mes atsim e
name, yra apibrta slyga, kad jo je turi bti teisingi
mechanikos dsniai. Jga, veikianti tarp dviej masi,
priklauso nuo atstumo tarp j. Ryys tarp jgos ir
atstumo, kaip atsimename, invariantikas klasikini
transform acij atvilgiu. Bet tas dsnis neatitinka
specialiosios reliatyvum o teorijos struktros. Atstumas
neinvariantikas Lorenco transform acijos atvilgiu.
M es galtume stengtis tai mes ne veltui ir darm e
judjim o dsni atvilgiu apibendrinti traukos ds

n, padaryti j tok, kuris atitinka specialij reliaty
vumo teorij, arba, kitaip sakant, suformuluoti j taip,
kad jis bt invariantikas ir Lorenco transformacijos
atvilgiu, o ne tik klasikins transformacijos atvilgiu.
Taiau tas Niutono traukos dsnis atkakliai prieinasi
visoms ms pastangoms padaryti j paprastesn ir
pritaikyti prie specialiosios reliatyvum o teorijos sche
mos. Net jeigu mums tai ir pasisekt padaryti, bt
reikalingas dar tolesnis ingsnis, ingsnis nuo specia
liosios reliatyvum o teorijos inertins koordinai sis
temos prie visuotins reliatyvum o teorijos laisvai pa
sirenkamos (bet kokios) sistemos. A ntra vertus,
idealizuotasis eksperim entas su krintaniu liftu ai
kiai rodo, kad nra vilties suformuluoti visuotins
reliatyvum o teorijos, neisprendus gravitacijos prob
lemos. I savo samprotavim matome, kodl gravita
cijos problemos sprendimas bus skirtingas klasikinje
fizikoje ir visuotinje reliatyvum o teorijoje.
Mes dar kart pasistengme parodyti keli, vedant
mus visuotin reliatyvum o teorij, ir tas prieastis,
kurios veria mus pakeisti savo sensias pairas.
Nesigilindami formali teorijos struktr, mes api
bdinsime kai kuriuos naujuosius traukos bruous,
kad galtume palyginti su senja teorija. Nebus p er
daug sunku suprasti abiej t teorij skirtingum
prigimt, inant tai, kas anksiau pasakyta.
1. Visuotins reliatyvum o teorijos gravitacins lyg
tys gali bti taikomos bet kokiai koordinai sistemai.
Pasirinkti koki nors atskir koordinai sistem spe
cialiu atveju tra tik patogumo dalykas. Teorikai
leistinos visos koordinai sistemos. Ignoruodami trau
k, mes automatikai grtame prie specialiosios re

liatyvum o teorijos inertins sistemos.
2. Niutono suformuluotasis traukos dsnis sieja
kno judjim ia ir dabar su kito kno jam daroma
taka tuo paiu laiku, bet i labai toli. Tas dsnis virto
pavyzdiu visai mechanistinei pasaulirai. Bet m e
chanistin pasaulira sulugo. Maksvelo lygtys yra
ms sukurtas naujas gamtos dsni pavyzdys. M aks
velo lygtys yra struktriniai dsniai. Jos sieja vykius,
kurie vyksta dabar ir ia, su vykiais, kurie vyksta
truputl vlliau ir greta, visikai prie pat. Jos yra
dsniai, kurie aprao elektromagnetin lauk. Ms
naujosios gravitacins lygtys yra taip pat struktriniai
dsniai, apraantieji traukos lauko kitim. Schemikai
mes galime pasakyti: perjimas nuo Niutono sufor
m uluotojo traukos dsnio prie visuotinio reliatyvumo
i dalies panaus perjim nuo elektrini skysi
teorijos ir Kulono dsnio prie Maksvelo teorijos.
3. Ms pasaulis neeuklidikas. Geometrin jo p ri
gimt sudaro mass ir j greiiai. Visuotins reliaty
vumo teorijos gravitacins lygtys stengiasi atskleisti
geometrines ms pasaulio savybes.
Tarkime kuriam laikui, kad mums pasisek nuo
sekliai vykdyti visuotins reliatyvumo teorijos prog
ram. Bet ar negresia mums pavojus susivilioti spe
kuliacijomis, perdaug tolimomis nuo tikrovs? Mes
inome, kaip gerai senoji teorija iaikina astronom
pastebtus faktus. A r galima pastatyti tilt tarp nau
josios teorijos ir stebjimo duomen? Kiekvien sam
protavim reikia patikrinti eksperimentu, ir bet kokias
ivadas, kad ir kokios jos bt viliojanios, turime
atmesti, jeigu jos neatitinka fakt. Kaip ilaik nau
joji gravitacijos teorija eksperimentin patikrinim?
klausim galima atsakyti tokiu sakiniu: senoji te

orija yra atskiras kratutinis naujosios teorijos atv e
jis. Jeigu gravitacijos jgos palyginti silpnos, senasis
Niutono dsnis bus geras priartjim as prie naujj
traukos dsni. Vadinasi, visi stebjimai, kurie patvir
tina klasikin teorij, patvirtina ir visuotin reliaty
vumo teorij. Mes vl ateinam e prie senosios teorijos
i auktesnio naujosios teorijos lygio.
N et jeigu nebt galima nurodyti papildom ste
bjimo duomen naujosios teorijos naudai, jeigu jos
aikinimai tebt tik tokie pat geri, kaip ir senosios
teorijos aikinimai, ir jeigu mes galtume laisvai p a
sirinkti bet kuri i t teorij, mes turtum e apsi
sprsti naujosios teorijos naudai. Naujosios teorijos
lygtys formaliuoju poiriu painesns, bet j prielai
dos, pagrindini princip poiriu, daug paprastesns
Inyko du baiss vaiduokliai absoliutusis laikas ir
inertin sistema. N epaprastai svarbi svariosios ir iner
tins masi ekvivalentumo idja neliko nepastebta.
N ebereikia prielaid, lieiani traukos jgas ir j pri
klausomyb nuo atstumo. Traukos lygtys y ra struk
trini dsni formos, kurios reikia visiems fizikos
dsniams nuo didi lauko teorijos laimjimo laik.
I naujj gravitacini dsni galima padaryti ir
nauj ivad, kuri nebuvo Niutono suformuluotuose
traukos dsniuose. Vien ivad, btent, viesos spin
dulio pakrypim traukos lauke, jau minjom. Pateik
sime dar dvi kitas pasekmes.
Jeigu senieji dsniai iplaukia i naujj, kada
traukos jgos silpnos, tai nukrypim nuo Niutono
suformuluotojo traukos dsnio tegalima laukti, tik
esant palyginti didelms traukos jgoms. Imkime ms
Sauls sistem. Planetos, j tarpe ir ms em,
skrieja eliptinmis orbitomis aplink Saul. M erkuri

j u s planeta, kuri skrieja ariausia prie Sauls.
Trauka tarp Sauls ir M erkurijaus stipresn negu tarp
Sauls ir bet kurios kitos planetos, nes jo atstumas
nuo Sauls maesnis. Jeigu yra kokia nors viltis ap
tikti nukrypim nuo Niutono dsnio, tai didiausia
galimyb M erkurijaus judjimas. I klasikins teo
rijos ieina, kad M erkurijaus daromas kelias yra tokio

pat pavidalo, kaip ir bet kurios kitos planetos kelias,
ir skiriasi tik tuo, kad jis eina ariau Sauls. Pagal
visuotin reliatyvum o teorij, jo judjim as turi bti
iek tiek kitoks. Ne tiktai M erkurijus turi suktis aplink
Saul, bet ir elips, kuria jis skrieja, turi labai i lto
suktis su Saule susijusios koordinai sistemos at
vilgiu. Tas elipss sukimasis reikia nauj visuotins
reliatyvum o teorijos efekt. M erkurijaus elips visikai
apsisukt aplink per tris milijonus met! Matome,
koks menkas tasai efektas ir koks beviltikas bt
darbas iekoti jo toms planetoms, kurios sukasi aplink
Saul didesniu atstumu. M erkurijaus planetos orbitos

nukrypim as nuo eliptins orbitos buvo suinotas pir
miau, negu buvo suformuluota visuotin reliatyvum o
teorija, bet niekaip jo negalta iaikinti. A ntra vertus,
visuotin reliatyvum o teorija vystsi be jokio ryio
su tomis specialiomis problemomis. Ivada, kad elips
sukasi, planetai skriejant aplink Saul, buvo padaryta
vliau i naujj gravitacini lygi. Teorija gerai
iaikino, kodl tikrasis M erkurijaus judjim as ski
riasi nuo to judjimo, kur jam nustato Niutono dsnis.
Bet yra dar viena ivada, kuri buvo padaryta i
visuotins reliatyvum o teorijos ir palyginta su ban
dymu. Mes ja u matme, kad laikrodio, pastatyto ant
besisukanio skritulio didiojo apskritimo, ritmas ski
riasi nuo laikrodio, pastatyto ant maojo apskritimo,
ritmo. Panaiai i reliatyvum o teorijos seka, kad ant
Sauls padto laikrodio ritmas skirtsi nuo ant ems
padto laikrodio ritmo, nes traukos lauko taka kur
kas stipresn ant Sauls negu ant ems.
125 puslapyje matme, kad kaitintas natris sklei
dia vienalyt gelton tam tikro bangos ilgio vies.
iuo spinduliavimu atomas parodo vien i savo ritm;
atomas yra, taip sakant, laikrodis, o ispinduliuotosios
bangos ilgis vienas i jo ritm. Pagal visuotin
reliatyvum o teorij, natrio atomo, esanio, sakysim,
Saulje, ispinduliuotos viesos bangos ilgis turi bti
kiek didesnis u ms emje esanio natrio atomo
ispinduliuotos viesos bangos ilg.
Visuotins reliatyvum o teorijos pasekmi patikri
nimo stebjim ais problem a sudtinga ir tiksliai dar
anaiptol neisprsta. Kadangi mums terpi principins
idjos, mes nenorime daugiau t dalyk gilintis, o
tik konstatuojam e, kad eksperimento nuosprendis, m a

tyt, toks: patvirtinti ivadas, padarytas i visuotins
reliatyvum o teorijos.
LAUKAS IR MEDIAGA
Mes matme, kaip ir kodl mechanistinis poiris

sulugo. Nepavyko iaikinti vis reikini, tarus, kad
tarp nekintam daleli veikia paprastos jgos. Pirmieji
mginimai atsisakyti mechanistins pairos ir vesti
lauko svokas buvo labai skmingi elektromagnetini
reikini srityje. Buvo suformuluoti struktriniai ds
niai elektromagnetiniam laukui, dsniai, kurie su
sieja erdvs ir laiko atvilgiu gretimus vykius. Tie
dsniai atitinka specialiosios reliatyvumo teorijos po
bd, nes jie invariantiki Lorenco transformacijos
atvilgiu. Vliau visuotin reliatyvumo teorija sufor
mulavo traukos dsnius. Ir itie yra struktriniai ds
niai, kurie aprao traukos lauk tarp materiali daleli.
Lygiai taip pat buvo lengva apibendrinti M aksvelo
lygtis taip, kad jas galima bt taikyti bet kokiai
koordinai sistemai, panaiai, kaip visuotins relia
tyvum o teorijos suformuluotuosius traukos dsnius.
Mes turime dvi realybes: mediag ir lauk. Nra
abejons, kad dabar mes negalime sivaizduoti visos
fizikos, pagrstos mediagos svoka, kaip kad dar
fizikai devynioliktojo imtmeio pradioje. Dabar mes
priimame abi ias svokas. Bet ar galime laikyti m e
diag ir lauk dviem skirtingomis realybmis? T ar
kime, kad mums duota maut mediagos dalel; mes
galtume naiviai sivaizduoti, kad yra tam tikras da
lels pavirius, kur ji liaujasi egzistavusi ir kur atsi
randa jos traukos laukas. Ms sivaizduotame p a
veiksle sritis, kurioje teisingi lauko dsniai, yra

grietai atribota nuo tos srities, kurioje y ra mediaga.
Bet kas yra tas fizinis kriterijus, kuris skiria mediag
nuo lauko? Prie nagrindami reliatyvum o teorij, mes
btum e link atsakyti t klausim itaip: mediaga
turi mas, tuo tarpu laukas jos neturi. Laukas reikia
energij, mediaga reikia mas. Bet mes jau inome,
kad dabar, kai mes jau turim e nauj ini, tokio at
sakymo nebepakanka. I reliatyvum o teorijos inome,
kad mediaga reikia gausi energijos atsarg ir kad
energija reikia mediag. itaip mes negalime su
rasti kokybinio skirtumo tarp mediagos ir lauko, nes
skirtum as tarp mediagos ir lauko ne kokybinis. Kur
kas didesn energijos dalis susitelkusi mediagoje, bet
dalel supantis laukas taip pat reikia energij, nors
jos ten nepalyginam ai maiau. Todl mes galtume
pasakyti: mediaga y ra ten, kur energijos koncentra
cija didel, laukas ten, kur energijos koncentracija
maa. Bet' jeigu taip, tai skirtumas tarp mediagos
ir lauko greiiau kiekybinis negu kokybinis. N ra
prasms laikyti mediagos ir lauko dviem kokybmis,
visikai skirtingomis viena nuo kitos. Mes negalime
sivaizduoti rykaus paviriaus, aikiai atskirianio
lauk nuo mediagos.
Tie patys sunkumai ikyla krviui ir jo laukui. A tro
do, kad negalima duoti aikaus kokybinio kriterijaus
atskirti mediagai nuo lauko arba krviui nuo lauko.
Struktriniai dsniai, atseit, M aksvelo dsniai ir
gravitaciniai dsniai, nepritaikom i labai didelei ener
gijos koncentracijai, arba, kitaip sakant, jie nebegalioja
ten, kur tno lauko altiniai, atseit, elektros k r
viai arba mediaga. Bet ar negalima iek tiek modi
fikuoti ms lygi taip, kad jos bt teisingos visur,
net ir tose srityse, kur energija milinikai sukon

centruota?
Mes negalime pagrsti fizikos tiktai viena svoka
mediagos svoka. Bet, pripainus mass ir energijos
ekvivalentum, skirstymas mediag ir lauk yra
kakas dirbtina ir neaikiai apibrta. Ar negalime
atsisakyti nuo mediagos svokos ir sukurti' gryn
lauko fizik? Tai, kas veikia ms jutimo organus
kaip mediaga, i tikrj tra milinika energijos
koncentracija palyginti maoje erdvje. Mes galtume
laikyti mediaga tokias erdvs sritis, kur laukai ne
paprastai stiprs. Tokiu bdu galima bt sukurti
naujosios filosofijos pagrindus. Galutinis jos tikslas
bt iaikinti visus gamtos vykius struktriniais
dsniais, teisingais visada ir visur. iuo poiriu, mes
tas akmuo yra kintantis laukas, kuriam e intensyviausia
lauko bsena lekia erdvje akmens greiiu. N aujojoje
ms fizikoje nebt vietos ir laukui, ir mediagai,
nes vienintel realyb bt laukas. i nauj pair
pera miliniki lauko fizikos laimjimai, skmingas
elektros, magnetizmo, traukos dsni ireikimas struk
triniais dsniais ir pagaliau mass ir energijos ekvi
valentumas. Svarbiausias ms udavinys bt modi
fikuoti lauko dsnius taip, kad jie galiot ir toms
sritims, kuriose energija yra milinikos koncentracijos.
Taiau ligi iol mums nepasisek nuosekliai ir ti
kinamai vykdyti tos programos. A r galima j vykdy
ti parodys ateitis. Dabar visuose svarbiausiuose teo
riniuose samprotavimuose mes vis dar tebeturim e
tarti, kad yra dvi realybs laukas ir mediaga.
Pagrindins problemos dar tebelaukia ms ispren
diamos. Mes inome, kad visa mediaga sudaryta tik
i keli ri daleli. Kaip vairios mediagos formos
pastatytos i i elem entarij daleli? Kaip tos ele

mentariosios dalels sveikoja su lauku? Beiekant
atsakym o iuos klausimus, prieita nauj fizikos idj,
kvant teorijos idj.
REZ1U M U O JA M :
Fizikoje atsirado nauja svoka, svarbiausias lai
mjimas nuo Niutono laik: laukas. Prireik didels
m okslins vaizduots, kad isiaikintume, jog ne kr
viai ir dalels, o laukas erdvje tarp t krvi ir
daleli yra svarbus fizikos reikiniams aprayti. Lauko
svoka pasirodo besanti labai nusisekusi ir priveda
prie M aksvelo lygi suformulavimo, t lygi, kurios
aprao elektromagnetinio lauko struktr, valdo tiek
elektrinius, tiek ir optinius reikinius.
Reliatyvum o teorija atsiranda i lauko problem.
Senj teorij prietaravimai ir nenuoseklum ai veria
mus priskirti naujas savybes erdvs-laiko kontinuum ui,
tai arenai, kurioje vyksta visi ms fizinio pasaulio
vykiai.
Reliatyvum o teorija isivysto dviem etapais. Pir
masis etapas atveda prie vadinamosios specialiosios
reliatyvum o teorijos, taikomos tiktai inertinms koor
dinai sistemoms, atseit, sistemoms, kuriose teisingas
inercijos dsnis, toks, ko k j suformulavo Niutonas.
Specialioji reliatyvum o teorija remiasi dviem pagrin
diniais teiginiais: fizikos dsniai vienodi visose koor
dinai sistemose, judaniose tiesia linija ir tolygiai
viena kitos atvilgiu; viesos greitis visada tas pats.
I t teigini, visikai patvirtint eksperimentais, i
vestas judani stryp ilgio ir judani laikrodi
ritmo kitimas, priklausantis nuo greiio. Reliatyvum o
teorija keiia mechanikos dsnius. Senieji dsniai ne
teisingi, jeigu judanios dalels greitis artja prie

viesos greiio. Naujuosius kno judjim o dsnius,
suformuluotus reliatyvum o teorijos, puikiausiai patvir
tina eksperimentas. Tolesnis reliatyvum o teorijos
(specialiosios) padarinys yra ryys tarp mass ir ener
gijos. Mas yra energija, o energija turi mas. A bu
isilaikymo dsnius mass isilaikymo dsn ir ener
gijos isilaikymo dsn reliatyvum o teorija sujungia
vien dsn, mass-energijos isilaikymo dsn.
Visuotin reliatyvum o teorija dar nuodugniau
ianalizuoja erdvs-laiko kontinuum. Reliatyvum o teo
rija teisinga ne tik inertinms koordinai sistemoms.
Si teorija imasi traukos problemos ir suformuluoja
naujus struktrinius dsnius traukos laukui. Ji veria
mus inagrinti t vaidmen, kur vaidina geometrija,
apraant fizin pasaul. Svariosios ir inertins mass
ekvivalentum ji laiko labai svarbiu, o ne atsitiktiniu
faktu, kokiu j laik klasikin mechanika. Eksperimen
tiniai visuotins reliatyvum o teorijos padariniai tik tru
putl tesiskiria nuo klasikins mechanikos padarini.
Jie ilaiko eksperim entin patikrinim visur, kur tik
galima palyginti. Taiau toji teorija stipri tuo, kad
ji viduje darni ir kad pagrindiniai jos teiginiai pa
prasti.
Reliatyvum o teorija pabria lauko svokos svar
bum fizikoje. Bet mums dar nepavyko suformuluoti
grynos lauko fizikos. Dabar mes dar turime tarti, kad
yra ir laukas, ir mediaga.
IV
KVANTAI
KVANTAI
T olyd u m a s, d isk re tu m a s. E le m e n ta rieji m e d ia g o s ir
e le k tro s k v a n ta i. v ie so s k va n ta i. v ie so s sp e k tra i.
M ed ia g o s bangos. T ik im y b s bangos. F izika ir
tik ro v .
TOLYDUMAS, DISKRETUMAS
P rie a is mus guli iskleistas Niujorko miesto ir

jo apylinki emlapis. Klausiame: kurias vietas tame
em lapyje galima pasiekti traukiniu? Perirj tas
vietas geleinkeli tv ark aratyje, mes atymime jas
emlapyje. Paskui mes keiiame klausim ir klausia
me: kokias vietas galima pasiekti automobiliu? Jeigu
mes nubrime em lapyje linijas, vaizduojanias vi
sus kelius, kurie prasideda N iujorke, tai kiekvien
punkt, gulint prie t keli, galima pasiekti automo
biliu. Abiem atvejais turime eil tak. Pirmuoju at
veju jie atskirti vienas nuo kito ir vaizduoja vairias
geleinkelio stotis, o antruoju tai takai iilgai plen
t. Treias ms klausimas kiek kelio iki kiekvieno
i t tak nuo N iujorko arba, kad bt tiksliau, nuo
tam tikros vietos tame mieste? Pirmuoju atveju takus
em lapyje atitinka tam tikri skaiiai. Tie skaiiai
keiiasi nereguliariai, bet visada baigtiniu dydiu,
uoliu. Mes sakome: atstumai nuo Niujorko iki t vie
t, kurias galima pasiekti traukiniu, keiiasi tik trkiai
18 A . E i n t e in a s i r L. I n f e l d a s 273
(diskreiai, ne tolydiai). Taiau atstumai iki t viet,

kurias galima pasiekti automobiliu, gali keistis kiek
patinka maais tarpais, jie gali keistis tolydiai. A ts
tum kitim galima padaryti kiek patinka ma, ke
liaujant automobiliu, bet ne traukiniu.
Akmens anglies kasykl produkcij galima keisti
tolydiai. Ikasamos anglies kiek galima didinti arba
mainti bet kokio didumo porcijomis. Bet dirbani
angliakasi skaii tegalima keisti tik trkiai. Bt
visika nesmon sakyti: Nuo vakar dienos dirban
ij skaiius padidjo 3,783.
mogus, paklaustas, kiek jis turi pinig kienje,
gali pasakyti ne bet kok kiek patinka ma dyd,
o tik tok dyd, kur sudaro tik du deimtainiai enk
lai. Pinig suma gali keistis tik uoliais, trkiai. Ame
rikoje maiausias galimas pakitimas, arba, kaip mes
j vadinsime, elementarus Amerikos pinig kvan
tas, yra vienas centas. Elementarus Anglijos pinig
kvantas yra vienas fartingas, vertas tik puss ele
m entaraus amerikinio kvanto. ia mes turime dviej
elem entarij kvant pavyzd; vieno j dyd galima
palyginti su kito dydiu. J dydi santykis turi api
brt prasm, nes vieno j vert du kartus didesn
u antrojo vert.
Mes galime pasakyti: kai kurie kiekiai gali keis
tis tolydiai, o kiti tegali keistis tik trkiai, porcijo
mis, kuri toliau nebegalim a sumainti. Tos nedali
jamos porcijos vadinamos elementariaisiais t dydi
kvantais.
Mes galime sverti sml didiuliais kiekiais ir lai
kyti jo mas tolydia, nors aiku, kad jo struktra
grdika. Bet jeigu smlys pasidaryt labai brangus,
o jam sverti vartojam os svarstykls labai jautrios,
KVANTAI 275
mes turtum e pripainti fakt, kad smlio mas visada

keiiasi tokiu dydiu, kuris yra vienos maiausios
dalels mass kartotinis skaiius. Tos maiausios dale
ls mas bt ms elementarusis kvantas. I to pa
vyzdio matome, kaip dydio, iki tol laikyto tolydi,
netolydumas (diskretumas) irykja, padidjus ms
matavim tikslumui.
Jeigu mes turtum e vienu sakiniu apibdinti svar
biausias kvant mechanikos idjas, tai galtume pa
sakyti: reikia tarti, kad kai kurie fiziniai dydiai, iki
tol laikyti tolydiais, susideda i elementarij kvant.
Kvant teorijos apimama fakt sritis nepaprastai
didel. ie faktai atrasti dl to, kad i dien ekspe
rim entin technika labai isivyst. Kadangi mes nega
lime nei parodyti, nei aprayti kad ir svarbiausi
eksperim ent, mes danai tursim e dogmatikai su
minti j duomenis. Ms tikslas iaikinti tik prin
cipines, pagrindines idjas.
ELEMENTARIEJI MEDIAGOS IR ELEKTROS KVANTAI
Kinetins teorijos nupietame mediagos struktros

paveiksle visi elementai sudaryti i molekuli. Imkime
paprasiausi pavyzd lengviausi element vande
nil. Mes matme (91 psl.), kaip, betiriant Brauno at
rastj judjim , buvo nustatyta vandenilio molekuls
mas. Ji lygi
0,000 000 000 000 000 000 000 003 3 gramo.
Tai reikia, kad mas trki, diskreti. Paimto van
denilio kiekio mas gali keistis tik sveiku maiausij
porcij, kuri kiekviena atitinka vienos vandenilio
molekuls mas, skaiiumi. Taiau cheminiai proce
sai parod, kad vandenilio molekul galima suskaldyti
dvi dalis, arba, kitaip sakant, kad vandenilio molekul
sudaryta i dviej atom. Cheminiame procese elem en

tariojo kvanto vaidmen vaidina atomas, o ne m oleku
l. Dalydami aukiau mintj skaii i dviej, su
randam e vandenilio atomo mas; ji apytikriai lygi
0,000 000 000 000 000 000 000 001 7 gramo.
Mas yra diskretus dydis. Bet, inoma, mums nra
ko nerim auti dl to, nustatant kno svor prastu b
du. Net ir jautriausios svarstykls toli grau nepasie
kia tokio tikslumo, kuris leist pastebti trk (diskre-
t) kno mass kitim.
Bet grkime prie gerai inomo fakto. Laidininkas
sujungtas su srovs altiniu. Srov teka laidininku nuo
auktesnio potencialo emesn. Mes prisimename,
kad daugel eksperim entini fakt iaikino paprasta
laidininku tekani elektrini skysi teorija. Mes
taip pat nepamirome (106 psl.), kad klausimas, ar tei
giamasis skystis teka nuo auktesniojo potencialo e
mesnj, ar neigiamasis skystis bga nuo emesniojo
potencialo auktesnj, buvo tiktai susitarimo dalykas.
Nekreipkim e kuriam laikui dmesio vis vlesnj
progres, iplaukiant i lauko svokos. Net jeigu mes
samprotausime tja paprasta elektrini skysi teorijos
terminologija, vis dar liks keletas klausim, kuriuos
reikia isprsti. Kaip rodo pats pavadinimas skystis,
elektra anksiau buvo laikoma tolydi dydiu. Pagal
tas sensias pairas, krvio dydis galjo keistis bet
kokio maumo dalimis. Nebuvo reikalo tarti, kad yra
elem entars elektros kvantai. M aterijos kinetins teo
rijos laimjimai paruo mus naujam klausimui: ar
egzistuoja elem entarieji elektrini skysi kvantai?
Sekantis klausimas, kur reikia ikelti, tai klausimas,
KVANTAI 277
ar elektros srov sudaro teigiamj, ar neigiamj

skysi srautas? O gal tai yra ir vien, ir kit skysi
srautas?
Vis eksperiment, kurie turjo atsakyti tuos
klausimus, tikslas buvo iskirti elektrin skyst i lai
dininko, priversti j eiti tuia erdve, kad jis nebetur
t jokio ryio su mediaga, o paskui itirti jo savybes,
kurios tomis slygomis turi labiau irykti.
Daug toki eksperim ent buvo padaryta devynio
liktojo imtmeio pabaigoje. Prie aikindami ekspe
rim entins technikos idj, bent jau vienu atveju, pa
teiksime galutinius rezultatus. Laidininku tekantis
elektrinis skystis yra neigiamas, taigi, jis teka nuo
emesniojo potencialo auktesnj. Jeigu tai bt
inota i pat pradi, kada buvo sukurta elektrini
skysi teorija, mes, inoma, btume sukeit term i
nus ir pavadin kauiuko lazdels elektr teigiama,
o stiklo lazdels elektr neigiama. Tada laidininku
tekant skyst bt patogiau laikyti teigiamu. Bet ka
dangi pirm ykt ms prielaida buvo klaidinga, tai
dabar mes turime vilkti tos nepatogios terminologijos
nat.
Kitas svarbus klausimas: ar to neigiamojo skysio
struktra grdika, arba, kitaip: ar jis sudarytas
i elektros kvant? Ir vl daugyb vienas nuo kito
nepriklausani eksperim ent rodo, kad nra jokios
abejons, jog egzistuoja tos neigiamosios elektros
elem entarieji kvantai. Neigiamasis elektrinis skystis
sudarytas i grdeli, panaiai kaip pliaas susideda
i atskir smilteli arba kaip namas pastatytas i at
skir plyt. rezultat aikiausiai suformulavo D.
D. Tomsonas madaug prie keturiasdeim t met.
Neigiamosios elektros elem entarieji kvantai vadinami
elektronais. Kiekvienas neigiamas elektros krvis su

darytas i daugybs elem entarij krvi elektro
n. Neigiamasis krvis, kaip ir mas, tegali bti tr
kus (diskretus). Bet elementarusis elektros krvis toks
maas, kad daugelyje tyrim vienodai galima, o k ar
tais net ir patogiau, laikyti elektros krv i viso to
lydi dydiu. Vadinasi, atom ir elektron teorijos
70 pav.
veda moksl diskreius fizinius dydius, kurie gali

kisti tik uoliais.
sivaizduokime dvi lygiagretes metalines plokte
les, aplink kurias visas oras paalintas. Viena plok
tel elektrinta teigiamai, kita neigiamai. Bandomj
teigiam krv, kit tarp t dviej plokteli, tei
giamai elektrintoji stums alin, o neigiamai elektrin
toji trauks prie savs. Vadinasi, elektrinio lauko j
gos linijos bus nukreiptos nuo teigiamai elektrinto
sios ploktels neigiamai elektrintj. Jga, veikianti
neigiamai elektrint bandomj kn, bt prieingos
krypties. Jeigu ploktels pakankamai didels, jgos
linij tankum as tarp j bus visur vienodas. Vis tiek,
KVANTAI 279
kuri viet bekitume bandom j kn, j veikianti

jga, taigi, ir jgos linij tankumas, bus vienodi. Elekt-
ronai, patek kur nors tarp t plokteli, elgtsi pa
naiai, kaip lietaus laai ems traukos lauke, lkt
lygia greta vienas kito nuo neigiamai elektrintos
ploktels prie teigiamai elektrintos. Yra daug ino
m eksperim entini bd sudaryti elektron liiai
tokiame lauke, kuris visus juos nukreipia vien
pus. Vienas paprasiausi toki bd tai kiti
kaitint viel tarp elektrint plokteli. Tokia kai
tinta viela skleidia (emituoja) elektronus, kuriuos
paskui nukreipia iorinio lauko jgos linijos. Pa
vyzdiui, iuo principu padarytos visos inomos k a
todins lempos.
Su elektron pluoteliu padaryta daug labai su
maniai sugalvot eksperiment. Itirta, kaip kinta j
trajektorijos vairiuose ioriniuose elektriniuose ir
magnetiniuose laukuose. Buvo net izoliuotas atskiras
elektronas ir nustatytas jo krvis ir mas, atseit, jo
inertinis pasiprieinimas iorins jgos poveikiui. ia
mes paminsime tik elektrono mass dyd. Paaikjo,
kad jis madaug du tkstanius kart maesnis u
vandenilio atomo mas. Vadinasi, vandenilio atomo
mas, kad ir kokia ji maa, y ra didel, palyginus su
elektrono mase. Nuoseklios lauko teorijos poiriu,
visa elektrono mas, kitaip sakant, visa jo energija,
yra jo lauko energija; didel dalis lauko energijos
sutelkta labai nedidels sferos viduje, o toliau nuo
elektrono centro laukas labai silpnas.
Anksiau mes sakme, kad bet kurio elemento
atomas yra jo maiausias elementarusis kvantas. Tuo
buvo tikta labai ilg laik. Taiau dabar taip jau
nebegalvojama! Mokslas sukr nauj pair, kuri
parodo senosios ribas. Vargu ar koks nors kitas

teiginys fizikoje tviriau pagrstas faktais u t, ku
ris sako, kad atom struktra sudtinga. I pradi
atjo patvirtinimas, kad elektronas elementarusis
neigiamojo elektrinio skysio kvantas taip pat yra
vienas i sudedamj atomo element, viena i t
elem entarij plyt, i kuri pastatyta visa mediaga.
A ukiau mintas pavyzdys su kaitinta viela, sklei
diania elektronus, yra tiktai vienas i gausi bd
toms dalelms i mediagos itraukti. is rezultatas,
glaudiai susiejantis mediagos struktros problem
su elektra, be jokios abejons iplaukia i daugelio
nepriklausom eksperimentini fakt.
Iplti i atomo elektronus, kuri jam e yra, ne
taip jau sunku. Tai galima padaryti kaitinimu, kaip
kad ms pavyzdyje su kaitinta viela, arba kitu
bdu, pavyzdiui, bombarduojant tuos atomus kitais
elektronais.
sivaizduokime, kad plona, iki raudonumo kai
tinta metalin viela kita iretint vandenil. Viela
leis elektronus visas puses. Ioriniu elektriniu lau
ku jiems bus varytas tam tikras greitis. Elektrono
greitis didja panaiai, kaip ir akmens, krintanio
traukos lauke. iuo metodu galima sudaryti pluotel
elektron, lekiani nustatyta kryptimi tam tikru grei
iu. V eikiant elektronus labai stipriais laukais, ms lai
kais galima pasiekti toki greii, kuriuos jau galima
lyginti su viesos greiiu. Kas gi atsitiks, jei elektro
n pluotelis tam tikru greiiu atsitrenks iretinto
vandenilio molekules? Pakankamai greito elektrono
smgis ne tiktai perdau vandenilio molekul du
jos atomus, bet ir ipl elektron i vieno t atom.
KVANTAI 281
Laikysime faktu, kad elektronai yra mediagos

sudedamosios dalys. Tokiu atveju atomas, i kurio
imutas elektronas, nebegali bti elektrikai neut
ralus. Jeigu jis anksiau buvo neutralus, tai jis nebe
gali bti neutralus dabar, nes jis neteko vieno ele
m entaraus krvio. Tai, kas liko, turi turti teigiam
krv. Dar daugiau, kadangi elektrono mas daug ma
esn u lengviausio atomo mas, mes nedvejodami
galime ivesti, kad kur kas didesn mass dal sudaro
ne elektronai, o kitos elementariosios dalels, kur
kas sunkesns u elektronus. it sunkij atomo dal
mes vadinam e branduoliu.
i laik eksperim entin fizika irado metodus
atom branduoliams sudauyti, vieno elemento ato
mams paversti kito elemento atomais ir iplti i
branduoli sunkiosioms elementariosioms dalelms, i
kuri jie sudaryti. is fizikos skyrius, inomas kaip
branduolio fizika, prie kurios ivystymo daug pri
sidjo Rezerfordas, eksperim entiniu poiriu y ra do
miausias. Bet iuo metu vis dar nra paprastos, pap
rast pagrindini idj teorijos, kuri suvienyt
turting fakt vairov branduolins fizikos srityje.
Kadangi ioje knygoje mes tesidomime tik bendromis
fizikos idjomis, tai skyri praleisime, nors jis ir
labai svarbus i dien fizikai.
VIESOS KVANTAI
Panagrinkime sien, pastatyt iilgai jros kran
to. Jros bangos be atvangos plaka t sien, kas k ar
tas vis k nors nuplaudamos nuo jos paviriaus ir
atsitraukdamos, kad kitos bangos galt prieiti. Sie
nos mas maja, ir mes galime paklausti, kokio di
dumo dal jos nuplauna, sakysim, per metus. O dabar
atvaizduokime kit proces. Mes norime sumainti

sienos mas tuo paiu kiekiu, kaip ir anksiau, bet
kitu bdu. Mes audome sien ir iardome j tose
vietose, kur pataiko kulkos. Sienos mas mas, ir
mes lengvai galime sivaizduoti, kad abiem atvejais
pasiekiamas tas pats mass sumajimas. Bet i sie
nos ivaizdos mes lengvai galtume pamatyti, ar t
sien veik tolydios jros bangos, ar trki, netolydi
kulk litis. Reikiniams, kuriuos mes ia aprain
jame, suprasti naudinga atsiminti t skirtum tarp
jros bang ir kulk lities.
A nksiau minjome, kad kaitinta viela skleidia
elektronus. ia mes vesime nauj bd elektronam s
i metalo imuti. Tegul metalo paviri krinta vie
nalyt viesa, pavyzdiui, violetin, turinti, kaip mes
inome, tam tikr bangos ilg. viesa imua i me
talo elektronus. Elektronai isiveria i metalo, ir j
litis lekia priek tam tikru greiiu. Remdamiesi
energijos isilaikymo dsniu, mes galime pasakyti:
dalis viesos energijos virsta kinetine ipltj elekt
ron energija. Eksperimentin i laik technika lei
dia mums suskaiiuoti tuos elektronus-sviedinius,
nustatyti j greit, vadinasi, j energij. Tas viesos
spinduli atliekamas elektron iplimas i metalo
vadinasi fo toelektrinis efektas.
Mes nagrinjame, kaip veikia vienoda tam tikro
apibrto intensyvumo viesos banga. Kaip ir kiek
viename eksperimente, mes dabar turime pakeisti
eksperim ento slygas, kad galtume pamatyti, ar tu
rs tai nagrinjam ajam efektui kokios nors takos.
Pirmiausia pakeiskime vienalyts violetins vie
sos, krintanios metalin ploktel, intensyvum ir
stebkime, kiek ilekiani elektron energija pri
KVANTAI 283
klauso nuo viesos intensyvumo. Pamginkime su

r asti atsakym samprotavimu, o ne eksperimentu.
M es galtume sam protauti itaip: fotoelektriniam e
efekte tam tikra apibrta spinduliavimo energijos
porcija pavirsta elektron judjim o energija. Jeigu
mes vl apviestume m etal to paties bangos ilgio
viesa, bet i galingesnio altinio, tai ilekiani elekt
ron energija turt bti didesn, nes spinduliai turi
daugiau energijos. Todl mes turime laukti, kad sklei
diam elektron greitis padids, jeigu padids vie
sos intensyvumas. Bet eksperim entas vl prietarauja
ms pranaavimui. Mes dar kart matome, kad gamtos
dsniai ne tokie, kokius mes juos nortum e matyti.
Mes susidrme su vienu eksperimentu, kuris prie
tarauja ms spjimui ir tuo paiu sugriauna teori
j, kuria jis buvo paremtas. I tikrj, bang teorijos
poiriu, to eksperim ento duomenys atrodo keisti.
Visi stebimieji elektronai turi vienod greit, vienod
energij, kuri nesikeiia, didjant viesos intensy
vumui.
Bang teorija negaljo ipranaauti to eksperi
mento duomen. ia vl naujoji teorija atsiranda i
senosios teorijos konflikto su eksperimentu.
Tyia pamirkime didiulius viesos bang teorijos
laimjimus, tartum ji nebt puikiai iaikinusi, ko
dl spindulys ilinksta apie labai maas klitis (vie
sos difrakcija). Sutelk dmes fotoelektrin efekt,
pareikalaukim e, kad bang teorija j kaip reikiant
iaikint. Aiku, kad i bang teorijos mes negalime
ivesti elektron energijos nepriklausomumo nuo vie
sos intensyvumo, tos viesos, kuri juos itraukia i
m etalo ploktels. Todl mes imginsime kit teori
j. Prisiminkime, kad korpuskulin Niutono teorija,
iaikinusi daug pastebim reikini, subankrutavo,

beaikindama viesos difrakcij reikin, kurio mes
dabar tyia nepaisome. Niutono laikais energijos s
vokos nebuvo. Anot Niutono, viesos korpuskuls
buvo nevarios. Kiekviena spalva ilaik savo nuosa
v substancin pobd. Vliau, kai buvo sukurta ener
gijos svoka ir pripainta, kad viesa nea energij,
niekas nem an taikyti i svok korpuskulinei vie
sos teorijai. Niutono teorija mir, ir iki ms amiaus
apie jos atgaivinim niekas rimtai nepagalvojo.
Nordami ilaikyti principin Niutono teorijos id
j, mes turime prileisti, kad vienalyt viesa y ra su
daryta i energijos grdeli, ir pakeisti sensias vie
sos korpuskuls viesos kvantais, kitaip sakant, n e
didelmis energijos porcijomis, lekianiomis erdvje
viesos greiiu. Mes vadinsime tuos viesos kvantus
fotonais. Niutono teorijos atgaivinimas ia n au jja
forma priveda prie kvantins viesos teorijos. Ne tik
tai mediaga ir elektros krvis, bet ir spinduliavimo
energija yra grdikos struktros, kitaip sakant, su
daryta i viesos kvant. Greta mediagos kvant ir
elektros kvant y ra taip pat ir energijos kvantai.
viesos kvant idj pirmasis ikl Plankas io
imtmeio pradioje, nordamas iaikinti kur kas su
dtingesnio pobdio efektus, negu fotoelektrinis efek
tas. Taiau fotoefektas aikiau ir paprasiau parodo,
kad reikia pakeisti sensias ms svokas.
I karto aiku, kad kvantin viesos teorija iai
kina fotoelektrin efekt. Foton srautas krinta m e
talo ploktel. Sveik tarp spinduli ir mediagos
ia sudaro labai daugelis elem entari proces, k u
riuose fotonas trenkia atom ir imua i jo elekt
ron. Tie elem entarieji procesai panas vienas kit.
KVANTAI 285
ir ipltas elektronas turs kiekvienu atveju vienod

energij. Mums aikja, kad viesos intensyvumo
didinimas ms naujja kalba reikia krintani foto
n skaiiaus didjim. Tuo atveju i metalo plokte
ls bt iplta daugiau elektron, bet kiekvieno
atskiro elektrono energija nepasikeist. Tad matome,
kad toji teorija visikai sutaria su stebjimo duo
menimis.
Kas atsitiks, jeigu metalo paviri kris kitos k u
rios vienos spalvos, sakysim, raudonos vietoj viole
tins, viesos pluotelis? Leiskime eksperim entui at
sakyti klausim. Skleidiam elektron energij
galim a imatuoti ir palyginti su violetins viesos i
muam elektron energija. Pasirodo, kad raudonos
viesos imuam elektron energija maesn u ener
g ij t elektron, kuriuos iplia violetin viesa.
Tai reikia, kad vairi spalv viesos kvant ener
gija skirtinga. Raudono spindulio foton energija du
kartus maesn u violetinio spindulio fotono ener
gij. Arba, tiksliau sakant: vienalyio viesos spindu
lio kvanto energija m aja proporcingai bangos ilgio
didjimui. Tai yra esminis skirtumas tarp energijos
kvanto ir elektros kvanto. viesos kvantai skirtingi
kiekvienam bangos ilgiui, tuo tarpu elektros kvantai
vienodi. Jeigu mes panortum e pritaikyti vien i m
s ankstesnij analogij, tai viesos kvant palygin
tum e su maiausi pinig kvantu, kuris kiekvienai
aliai skirtingas.
Kritikuokime toliau bangin viesos teorij ir ta r
kime, kad viesos struktra grdika, kad viesa su
daryta i viesos kvant, kitaip sakant, foton, le
kiani erdve viesos greiiu. Vadinasi, naujajam e
ms paveiksle viesa yra foton litis, o fotonas
y ra elem entarus viesos energijos kvantas. Taiau,

jeigu bang teorija atmesta, bangos ilgio svoka i
nyksta. Kokia nauja svoka uima jos viet? viesos
kvant energija! Teiginius, ireiktus bang teorijos
term inologija, galima iversti kvantins spindulia
vimo teorijos teiginius. Pavyzdiui:
Bang t eo ri jos Kvant teorijos

terminologija terminologija
V ienalyt viesa turi api- V ienalyt viesa sudaryta
brt bangos ilgj. S pektro rau- i apibrtos energijos foton,
donojo galo bangos ilgis du R audonj spektro gal atitin -
kartus didesnis u violetinio jo kanio spindulio fotono e n e rg ija
galo bangos ilg. du k artu s m aesn u violeti
nio spindulio fotono en erg ij .
Dabar fizikos reikalus trum pai galima itaip nu

sakyti: yra reikini, kuriuos galima iaikinti tik
kvant teorija, o ne bang. Tokio reikinio pavyzdys
yra fotoefektas. Yra reikini, kuriuos galima iai
kinti tik bang teorija, o ne kvant. Tipikas pavyz
dys yra viesos difrakcija. Pagaliau yra reikini,
kuriuos galima iaikinti tiek viesos kvant teorija,
tiek ir jos bang teorija, pavyzdiui, viesos sklidi
mas tiesiomis linijomis.
Bet kas gi ta viesa i tikrj? Banga ar foton
litis? Pana klausim mes jau klme anksiau:
kas yra viesa banga ar viesos korpuskuli litis?
Tuo laiku buvo visikas pagrindas atmesti korpusku
lin teorij ir priimti bang teorij, iaikinusi v i
sus reikinius. Taiau dabar problem a kur kas sud
tingesn. Matyt, nra jokios vilties nuosekliai apray
ti viesos reikinius, pasirinkus tiktai vien kuri i
t dviej galim teorij. Reikalai tokie, kad mes tu
KVANTAI 287
rime taikyti kartais vien, o kartais kit teorij, o

retkariais ir vien, ir kit kartu. Mes susidrme su
nauju, visai kitokiu sunkumu. Turime du prietarau
janius vienas kitam tikrovs paveikslus, bet n vie
nas i j skyrium neiaikina vis viesos reikini,
o abu kartu juos iaikina!
Kaip galima sujungti abu tuos paveikslus? Kaip
suprasti abi tas visikai skirtingas viesos puses? N e
lengva iaikinti t naujj sunkum. Ir vl mes su
siduriame su pagrindinmis problemomis.
Priimkime dabar fotonin viesos teorij ir p a
sistenkime jos padedami suprasti faktus, iki iol ai
kintus, remiantis bang teorija. Tuo paiu mes pabr
ime sunkumus, kurie i pirmo vilgsnio daro abi
tas teorijas nesuderinamas.
Kaip prisimename, vienalyts viesos spindulys,
eidamas pro ma skylut, sudaro viesius ir tamsius
iedus (138 psl.). Kaip suprasti t reikin viesos kvan
tins teorijos poiriu? Tegul fotonas eina pro sky
lut. Mes galtume laukti, kad ekranas turi bti vie
sus, jei fotonas praeina pro skylut, ir tamsus, jeigu
jis nepraeina. Vietoj to mes matome viesius ir tam
sius iedus. Galtume pam ginti samprotauti itaip:
galimas daiktas, kad tarp skyluts krato ir fotono yra
tam tikra sveika, dl kurios ir atsiranda difrakcijos
iedai. inoma, teigin tik i bdos tegalim a laikyti
iaikinimu. Geriausiu atveju jis nuymi aikinimo
program, sudarydamas bent ioki toki vilt iai
kinti difrakcij ateityje per mediagos ir foton
sveik.
Taiau net ir i menk vilt sudauo kiti ekspe
rim entiniai faktai. Imkime dvi maas skylutes. V ie
nalyt viesa, eidama pro abi tas skylutes, sudaro
ekrane viesias ir tamsias juostas. Kaip reikia suprasti

t efekt viesos kvant teorijos poiriu? Galtume
sam protauti taip: fotonas praeina pro kuri nors vie
n i t skylui. Jeigu vienalyts viesos fotonas
y ra elem entari viesos dalel, mes sunkiai sivaizduo
jame, kaip jis gali pasidalyti ir praeiti pro abi skylu
tes. Bet tokiu atveju efektas turt bti visikai toks
pat, kaip ir pirm uoju atveju: viess ir tamss ie
dai, o ne viesios ir tamsios juostos. Kodl antroji
skylut visikai pakeiia efekt? Matyt, skylut, pro
kuri fotonas nepraeina, net jeigu ji toli nuo antro
sios, pakeiia iedus juostas! Jeigu fotonas elgiasi
panaiai kaip korpuskul klasikinje fizikoje, jis te
gali praeiti tiktai pro vien i t dviej skylui. Bet
tokiu atveju difrakcijos reikiniai atrodo visikai n e
suprantami.
Mokslas veria mus kurti naujas svokas, naujas
teorijas. J tikslas sugriauti prietaravim sien,
kuri danai utveria keli mokslo paangai. Visos
svarbiausios mokslo idjos gim dramatikame kon
flikte tarp tikrovs ir ms mginim j suprasti. ia
mes vl susiduriame su problema, kuriai isprsti
reikia nauj princip. Prie nagrindami i laik
fizikos pastangas iaikinti prietaravim tarp kvan
tinio ir banginio viesos aspekto, parodysime, kad
tos paios bdos ikyla ir tada, kai mes susiduriame
su mediagos kvantais vietoj viesos kvant.
v i e s o s s p e k t r a i
Mes jau inome, kad visa mediaga susideda i

daleli, kuri tra nedaug ri. Elektronai yra tos
elementariosios mediagos dalels, kurios buvo at
KVANTAI 289
rastos pirmos. Bet elektronai yra taip pat ir elem en

tarieji neigiamosios elektros kvantai. Be to, mes su
inojome, kad kai kurie reikiniai veria mus spti;
kad ir viesa sudaryta i elem entarij viesos kvan
t, skirting vairiems bang ilgiams. Prie eidami
toliau, mes turim e inagrinti kai kuriuos fizikos rei
kinius, kuriuose greta spinduli svarb vaidmen vai
dina mediaga.
Saul skleidia spindulius, kuriuos galima prizme
suskaidyti sudtines dalis. Vadinasi, galima gauti
itisin Sauls spektr. Tarp abiej matomojo spektro
gal yra bet kuris i tarpini bang ilgi. Imkime
kit pavyzd. Anksiau jau buvo minta, kad kaitin
tas natris skleidia vienalyt vies, vienos spalvos
ir vieno bangos ilgio vies. Jeigu kaitint natr pa
dsime prieais prizm, tai pamatysime tik vien gel
ton linij. O apskritai, jei spinduliuojant kn pa
dedame prie prizm, tai jo skleidiama viesa su
siskaido sudtines jos dalis ir duoda spektr, kuris
yra bdingas tik tam spinduliuojaniam knui. Elekt
ros ilydis duj pripildytam e vam zdelyje sudaro
viesos altin, pana t, kur mes matome neono
vamzdeliuose, vartojam uose viesos reklamoms. sivaiz
duokime, kad toks vamzdelis pastatytas prieais spekt
roskop.
Spektroskopas tai prietaisas, kuris veikia pana
iai kaip prizm, tik daug tiksliau ir jautriau; jis su
skaido vies jos konponentus (spindulius, i kuri
ji sudaryta), kitaip sakant, jis analizuoja vies. Pra
jusi pro spektroskop sauls viesa sudaro itisin
spektr; jam e yra visi bang ilgiai. Bet jeigu viesos
altinis yra dujos, kuriomis teka elektros srov, spekt
ras jau bus kitoks. Vietoj itisinio, daugiaspalvio sau-
19 A . E i n t e in a s i r L. I n f e ld a s
ls spektro itisiniame tamsiame fone pasirodo atsk i

ros plaios juostos. Kiekviena juosta, jeigu ji pakan
kamai siaura, atitinka tam tikr spalv arba, kalbant
bang teorijos kalba, tam tikr bangos ilg. Pavyz
diui, jeigu spektre m atyti dvideimt linij, tai kiek
viena j bus ymima vienu i dvideimties skaii,
reikiani atitinkamus bang ilgius. vairi elemen
t garai turi skirtingas linij sistemas ir, vadinasi,
skirtingas kombinacijas skaii, reikiani bang il
gius, i kuri susideda spinduliuojamasis spektras.
N ra dviej toki element, kurie turt identikas
juost sistemas jiems budinguose spektruose, lygiai
taip pat kaip nra dviej toki moni, kuri pirt
atspaudai bt visikai tokie pat. Sudarinjant fizi
kams i linij katalogus, pamau iaikjo, kad yra
tam tikri dsniai ir kad pairti nesusijusius tarp
savs bang ilgius reikiani skaii stulpelius ga
lima susieti viena paprasta matematine formule.
Visa, kas ia k tik sakyta, galima iversti foton
kalb. Juostos atitinka tam tikr bangos ilg, arba,
kitaip sakant, tam tikros energijos fotonus. Vadinasi,
vytinios dujos skleidia fotonus, kuri energija yra
ne bet kokia, o tik bdinga tai mediagai. Tikrov
vl apria, susiaurina galimybi gausyb.
Kurio nors elemento, sakysim, vandenilio, atomas
gali spinduliuoti tik tam tikros apibrtos energijos
fotonus. Skleisti galima tik apibrtos energijos kvan
tus, o visus kitus kvantus spinduliuoti udrausta. Kad
bt paprasiau, sivaizduokime, jog tlas elementas
spinduliuoja tik vien linij, atseit, visikai apibr
tos energijos fotonus. Atomas turi daugiau energijos
prie spinduliavim ir maiau po jo. I energijos i
silaikymo dsnio ieina, kad atomo energijos lygmuo
KVANTAI 291
auktesnis prie spinduliavim ir emesnis po jo ir

kad skirtum as tarp abiej t lygmen turi bti lygus
imesto fotono energijai. Vadinasi, t fakt, kad tam
tikro elemento atomas skleidia tik vieno bangos
ilgio spindulius, atseit, tik apibrtos energijos foto
nus, galima ireikti dar kitaip: to elemento atome
tegalimi tik du energijos lygmenys, ir fotono ispin
duliavimas atitinka atomo perjim i auktesnio ener
gijos lygmens emesn.
Bet paprastai element spektruose linij esti dau
giau negu viena. Ispinduliuotieji fotonai atitinka dau
gel energijos kieki, o ne tik vien. Arba, kitaip
sakant, mes turime spti, kad atome gali bti daugelis
energijos lygmen ir kad fotono ileidimas atitinka
atomo perjim i auktesnio energijos lygmens e
mesn. Bet svarbu tai, kad ne kiekvienas energijos
lygmuo leistas, nes elemento spektre atsiduria ne
bet koks bangos ilgis, ne kokios pakliva energijos
fotonas. Uuot pasak, kad kiekvieno atomo spekt
rui priklauso tam tikros apibrtos linijos, tam tikri
apibrti bang ilgiai, mes galime sakyti, kad kiek
vienas atomas turi tam tikrus apibrtus energijos
lygmenis ir kad viesos kvanto imetimas susijs su
atomo perjim u i vieno energijos lygmens kit.
Paprastai energijos lygmenys nesti itisiniai, o disk
retus. Mes vl matome, kad tikrov yra aprusi
galimybes.
Boras buvo pirmas, kuris parod, kodl btent tos,
o ne kitos linijos atsiduria spektruose. Jo teorija, su
formuluota prie dvideimt penkerius metus, nupie
atomo sandaros vaizd, i kurio, bent jau paprastais
atvejais, galima apskaiiuoti element spektrus, ir i
pairos nesusij nuobods skaiiai, tos teorijos nu

viesti, staiga pasidaro susij.
Boro teorija buvo tarpin pakopa pakeliui giles
n ir bendresn teorij, pavadint bang arba kvan
t mechanika. Mes norime paskutiniuose puslapiuose
apibdinti principines tos teorijos idjas. Bet prie
tai mes turime priminti specialesnio pobdio teori
n ir eksperim entin rezultat.
Ms matomasis spektras prasideda nuo violeti
ns spalvos, atitinkanios tam tikr bangos ilg, ir
baigiasi raudona spalva, kuri taip pat atitinka tam
tikr bangos ilg. Arba, kitaip sakant, matomojo spekt
ro foton energija visuomet sprausta tarp dviej ri
b, kurias sudaro violetins ir raudonos spalvos fo
ton energijos. ios ribos tra, inoma, tik mogaus
aki savyb. Jeigu skirtumas tarp koki nors ener
gijos lygmen pakankam ai didelis, tai bus spinduliuo
jam as ultravioletins viesos fotonas, duodantis linij
u matomojo spektro rib. Plika akimi jos negalima
pamatyti; reikia griebtis fotografins ploktels.
Rentgeno spinduliai taip pat sudaryti i kur kas
didesns energijos foton, negu matomosios viesos
fotonai, arba, kitaip tariant, Rentgeno spinduli ban
gos ilgis daug maesnis. Jis tkstanius kart maes
nis negu m atomj spinduli bangos ilgis.
Bet ar galime eksperimentikai nustatyti tok m a
bangos ilg? Tai gana sunku buvo padaryti net m a
tom ajai viesai. Reikjo turti maas klitis arba maas
skylutes. Dvi adatos drimo skyluts, duodanios p a
prastosios viesos difrakcij, pradurtos labai arti vie
na prie kitos; jos turi bti tkstanius kart maes
ns ir stovti tkstanius kart ariau viena prie k i
tos, kad galt duoti Rentgeno spinduli difrakcij.
KVANTAI 293
Kaip tokiu atveju mes galime imatuoti t spin

duli bangos ilg? Pati gamta ateina mums padti.
Kristalas yra atom konglomeratas, kuriam e ato
mai taisyklingai isidst labai arti vienas kito. 71 pa
veiksllis rodo paprast kristalo struktros model.
Vietoj ma skylui ia yra nepaprastai maos kli
tys, sudarytos elemento atom, isidsiusi labai
glaudiai vienas prie kito ir absoliuiai taisyklinga
tvarka. Atstumai tarp atom, kaip iaikino kristal

struktros teorija, tokie mai, kad galima tiktis
gauti Rentgeno spinduli difrakcijos efekt. Eksperi
mentas patvirtino, kad i tikrj galima gauti Rent
geno spinduli difrakcij, pasinaudojant tomis glau
diai supakuotomis klitimis, isidsiusiomis taisyk
linga trim ate gardele, kuri pasitaiko kristale.
Tarkime, kad Rentgeno spinduli pluotelis krinta

kristal, o paskui, prajs pro j, uregistruojam as
fotografinje ploktelje. Ploktelje tokiu atveju i
rykja difrakcijos vaizdas. Rentgeno spinduli spekt
rams itirti, apibrtoms ivadoms i difrakcijos vaiz
do padaryti apie bangos ilg buvo griebiamasi vairi
metod. Tai, k mes ia papasakojome keliais odiais,
pripildyt itisus tomus, jeigu bt idstytos visos
teorins ir eksperim entins smulkmenos. III klijoje
knygos gale mes duodame tik vien difrakcijos vaiz
d, gaut vienu i t vairi metod. Ir vl matome
tamsius ir viesius iedus, tokius bdingus bang
teorijai. Centre m atom e nedifragavusio spindulio pd
sak. Jeigu tarp Rentgeno spinduli altinio ir foto
grafins ploktels nebt padta kristalo, tai, be i
to pdsako, ploktelje nieko daugiau ir nepam atytu
me. I toki fotografij galima apskaiiuoti Rentgeno
spektr bang ilgius, o, antra vertus, jeigu bangos
ilgis inomas, tai galima i jo sprsti apie kristalo
struktr.
MEDIAGOS BANGOS
Kaip iaikinti t fakt, kad element spektruose

tra tik tam tikri bdingi bang ilgiai?
Fizikoje danai pasitaikydavo, kad svarbus laim
jimas bdavo pasiekiamas, darant nuosekli analogi
j tarp i pairos nesusijusi reikini. ioje kny
goje mes danai matme, kaip idjos, sukurtos ir
ipuoseltos vienoje mokslo akoje, vliau buvo sk
mingai pritaikytos kitoje.
M echanistiniu pair ir lauko teorijos vystymasis
duoda daug toki pavyzdi. Isprst problem sie
jimas su neisprstomis problemomis, teigdamas nau-
III. Spektro linijos. (Fotografavo A. Senstonas.)
IV. Rentgeno spinduli difrakcija.

(Fotografavo Lastovjevskis i i Gre
goias.)
V. Elektronini bang difrakcija. (Fotografavo Loria ir Klin-

geris.)
KVANTAI 295
j idj, gali naujai nuviesti ir ms sunkumus.

Lengva surasti pavirutinik panaum, kuris i tik
rj nieko nereikia. Taiau atskleisti kokius nors
bendrus esminius bruous, slypinius po iorini skir-
72 pav.
tybi paviriumi, sukurti tuo pagrindu nauj skmin

gai besivystani teorij tai svarbus krybinis dar
bas. Vadinamosios bang mechanikos vystymasis, ku
ris prasidjo nuo de Broilio ir redingerio darb, ma
daug prie penkiolika met, yra tipikas pavyzdys t
laimjim, kuriuos pasiek progresuojanti teorija, i
vesta gili ir vykusi analogij bdu.
Pradinis ms takas tai klasikinis pavyzdys, ku
ris nieko bendra neturi su i laik fizika. Imkime
rank labai ilgos lanksios gumins arnels arba
spyruokls gal ir judinkim e j ritmikai auktyn ir
emyn taip, kad tas galas svyruot. Tokiu atveju, kaip
matme i daugelio pavyzdi, svyravim as sukelia
bang, einani arnele tam tikru greiiu. Jeigu si
vaizduosime be galo ilg arnel, tai bang grups,
kart pasistos, eis savo begalinje kelionje be in
terferencijos.
Imkime kit pavyzd. Abu tos paios arnels ga
lai tvirtinti. Jei patinka, galima pasinaudoti smuiko
styga. Kas dedasi dabar, kai vienam e gumins arnels
arba stygos gale sukeliama banga? Toji banga, kaip
ir pereituoju atveju, prads keliauti, bet ji greitai
atsimu nuo kito arnels galo. Dabar mes turim e dvi
bangas: vien, sukelt svyravimo, o kit, sukelt a t

spindio; jos eina prieingomis kryptimis ir interfe-
ruoja viena su kita. Nesunku bt pasekti t bang
interferencij ir nustatyti, kokio pobdio banga su
sidaro i j sudties; ji vadinam a stovinija banga.
I---------------------------------------1
V*----------------------
73 pav.
Tie du odiai, stovinioji ir banga, atrodo, prie

tarauja vienas kitam; vis dl to j kombinacij patei
sina t dviej bang susiklojimo viena ant kitos re
zultatas.
Paprasiausias stoviniosios bangos pavyzdys yra
u abiej gal tvirtintos stygos judjim as auktyn
74 pav.
ir emyn, kaip parodyta 73 paveiksllyje. Tas jud

jimas susidaro dl to, kad viena banga usikloja ant
kitos, kai jos abi eina prieingomis kryptimis. Bdin
gas to judjim o bruoas yra tai, kad nejuda tik du
KVANTAI 297
galiniai takai. Jie vadinami mazgais. Banga, taip sa

kant, nusistovi tarp dviej mazg, visi stygos takai
vienu metu, pasiekia savo nukrypim maksimum ir
minimum.
Bet tai tik paprasiausias stovinij bang pa
vyzdys. Yra ir kit. Pavyzdiui, stovinioj i banga ga
li turti ir tris mazgus po vien kiekvienam e gale
75 pav.
ir vien per vidur. Tuo atveju nejuda trys takai.

I 74 paveiksllio i karto matyti, kad ia bangos il
gis du kartus maesnis negu pavyzdyje su dviem maz
gais. Panaiai, stoviniosios bangos gali turti ketu
ris, penkis ir daugiau mazg. is skaiius tegali bti
tik sveikas ir gali keistis tik uoliais. Toks sakinys,
kaip mazg skaiius stovinioje bangoje lygus
3,576 yra gryna nesmon. Vadinasi, bangos ilgis
gali keistis tik diskreiai. ia, toje klasikinje proble
moje, mes atpastame jau inomus kvant teorijos
bruous. Smuikininko sukelta stovinioj i banga i tik
rj dar sudtingesn, nes ji y ra miinys, sudarytas
i labai daug bang su dviem, trimis, keturiais, pen
kiais ir daugiau mazg, vadinasi, miinys i vairaus
ilgio bang. Fizika gali suskaidyti tok miin pa
prastas stovinisias bangas, i kuri jis sudarytas.
Arba, laikydamiesi ankstesniosios ms term inologi
jos, mes galime pasakyti, kad virpanti styga turi savo
spektr, taip pat, kaip ir elementas, skleidiantis spin
dulius. Ir taip pat, kaip ir elemento spektro atveju, ia
leistini tik tam tikri bang ilgiai, o visi kiti neleistini.
Vadinasi, mes atradome tam tikr panaum tarp

virpanios stygos ir atomo, skleidianio spindulius.
Keista, kad ia gali bti kokio panaumo, bet dary
kime kitas ivadas i jo ir pamginkime tsti palygi-
nim toliau, jeigu jau kart pradjome.
Kiekvieno elemento atomas sudarytas i elem enta
rij daleli: i sunkij, sudarani branduol, ir i
lengvj elektron. Tokia daleli sistema elgiasi
panaiai kaip maas akustikos instrumentas, kuriame
sukeliamos stoviniosios bangos.
Taiau stovinioji banga y ra dviej arba daugiau
judanij bang interferencijos rezultatas. Jeigu m
s analogijoje yra kokia dalis tiesos, tai sklindani
bang turi atitikti paprastesn struktra u atomo
struktr. O kas gi yra paprasiausios struktros? M a
terialiajam e ms pasaulyje nieko negali bti papras
tesnio u elektron, t elem entarij dalel, kurios ne
veikia jokios jgos, kitaip sakant, u tok elektron,
kuris stovi parims arba juda tiesia linija ir tolygiai.
Mes galtume pridti nauj grand ms analogijos
grandinje: tiesia linija ir tolygiai judantis elektra-
nas -> tam tikro ilgio bangos. Tai buvo nauja ir drsi
de Brailio mintis.
Anksiau buvo sakyta, kad yra tiek reikini, ku
riuose viesa parodo savo bangin pobd, tiek ir to
ki reikini, kuriuose ji parodo savo korpuskulin
pobd. Jau susigyven su mintimi, kad viesa yra
banga, mes nustebome pamat, kad kai kuriais atve
jais, pavyzdiui, fotoelektriniame efekte, viesa elgia
si kaip foton litis. Dabar su elektronais ieina at
virkiai. Mes pripratom e manyti, kad elektronai
tai dalels, elementars elektros ir mediagos kvan
tai. Buvo surastas j krvis ir mas. Bet jeigu de Broi
KVANTAI 299
lio idjoje yra kiek nors tiesos, tai turi bti ir toki
reikini, kuriuose mediaga parodo savo bangin po
bd. i ivada, gauta todl, kad mes sekme akusti
ne analogija, i pradi atrodo keista ir nesupranta
ma. Kaip gali judanti korpuskul turti k bendro su
banga? Taiau su tokiais sunkumais fizikoje mums te
ko susidurti ne pirm kart. Su tomis paiomis proble
momis mes turjom e reikalo ir viesos reikini sri
tyje.
Kuriant fizikos teorij, svarbiausi vaidmen vai-,
dina pagrindins idjos. Fizikos knygos pilnos sud
ting matematini formuli. Taiau fizikos teorija pra
sideda mintimis ir idjomis, o ne formulmis. Idjos
vliau turi gyti matematin kiekybins teorijos for
m, pasidaryti tokios, kad jas galima bt palyginti
su eksperimentu. Tai galima paaikinti, pamus pa
vyzdiu t problem, su kuria mes dabar turime rei
kal. Svarbiausia spjimas, atjs iuo atveju galv,
yra tai, kad tolygiai judantis elektronas elgsis kai ku
riuose reikiniuose panaiai kaip banga. Tarkime, kad
elektronas arba elektron litis su slyga, kad vis
j greitis vienodas juda tolygiai. Kiekvieno indivi
dualaus elektrono mas, krvis ir greitis inomi. J e i
gu mes norime kokiu nors bdu susieti bangos Svo
k su tolygiai judaniu elektronu arba elektronais, tai
turim e paklausti: o kas gi tas bangos ilgis? is klau
simas kiekybinis, ir daugiau arba maiau kiekybin
teorija turi bti sudaryta taip, kad galt j atsakyti.
I tikrj tai paprastas dalykas. De Bro ilio darbo, a t
sakanio klausim, m atematinis paprastum as yra
nepaprastai nuostabus. Tuo laiku, kada jis para t
savo darb, kit fizikos teorij m atem atin technika
buvo, reliatyviai sakant, labai subtili ir sudtinga.
M atematiniai veiksmai udavinyje, kuris lieia media

gos bangas, nepaprastai elementars, taiau idjos gi
lios ir toli siekianios.
Anksiau, kalbant apie viesos bangas ir fotonus,
buvo parodyta, kad kiekvien teigin, suformuluot
bang teorijos kalba, galima iversti foton arba
viesos korpuskuli kalb. T pat galima pasakyti ir
dl elektronini bang. Korpuskulin kalba dl
tolygiai judani elektron jau pastama. Bet
kiekvien teigin, ireikt korpuskulin kalba, ga
lima iversti bang kalb, kaip kad buvo pa
daryta, kalbant apie fotonus. Du raktai suformula
vo vertim o taisykl. Vienas raktas tai analogija tarp
viesos bang ir elektronini bang arba tarp foton
ir elektron. Mes taikome t pat vertimo metod tiek
mediagai, tiek ir viesai. Kit rakt duoda specialioji
reliatyvum o teorija. Gamtos dsniai turi bti invarian
tiki Lorenco transformacijos atvilgiu, bet ne klasiki
ns transformacijos atvilgiu. Abu ie raktai apibria
bangos ilg, kuris atitinka judant elektron. I teori
jos seka, kad elektronas, judantis, sakysim, 16 000 k i
lom etr per sekund greiiu, turi tok bangos ilg, k u
r galima lengvai apskaiiuoti ir kuris, pasirodo, guli
toje paioje srityje, kaip ir Rentgeno spinduli ban
gos ilgis. I ia mes toliau darome ivad, kad jeigu
galima pastebti bangin mediagos pobd, tai tatai
galima padaryti eksperim entikai tokiu pat bdu, ko
kiu buvo aptiktos Rentgeno spinduli bangins savy
bs.
sivaizduokime pluotel elektron, judani toly
giai duotuoju greiiu, arba, jeigu vartosime bang ter
minologij, vienalyt elektronin bang ir tarkime, kad
tas pluotelis krinta labai plon kristal, vaidinant
KVANTAI 301
difrakcijos gardels vaidmen. Atstumai tarp difraguo

jani element kristale tokie mai, kad jie gali su
kelti Rentgeno spinduli difrakcij. Galima laukti pa
naaus efekto ir elektroninms bangoms, turinioms
tos paios klass bangos ilg. Fotografin ploktel tu
ri uregistruoti t pro plon kristalo sluoksn einan
i elektronini bang difrakcij. Eksperimentas i
tik r j parodo elektronini bang difrakcijos reikin,
o tai, be abejo, y ra didelis teorijos laimjimas. Elekt
ronini bang difrakcijos ir Rentgeno spinduli di
frakcijos panaumas ypa pastebimas, palyginus fo
tografijas, dtas III klijoje.
Mes inome, kad toks vaizdas leidia mums nusta
tyti Rentgeno spinduli bangos ilg. Tai galioja ir
elektroninm s bangoms. Difrakcijos vaizdas duoda m e
diagos bangos ilg, o visikas kiekybinis teorijos ir
eksperim ento sutarimas puikiausiai patvirtina, kad
ms samprotavimai teisingi.
ie rezultatai praplt ir pagilino pirmesni uosius
m s sunkumus. Tai galima isiaikinti, pasinaudojant
pavyzdiu, panaiu t, kurio griebms viesos ban
gai. Elektroninis sviedinys, eidamas pro labai ma
skylut, nukryps panaiai kaip viesos banga. Foto
grafinje ploktelje matome viesius ir tamsius ie
dus. Yra iokia tokia viltis iaikinti iuos reikinius
sveika tarp elektrono ir skyluts krato, nors toks
aikinimas, berods, daug ko neada. Bet kas atsitinka,
kai yra dvi skyluts? Vietoj ied atsiranda juostos.
Kodl ta antroji skylut visikai pakeiia efekt? Elekt
ronas nedalomas ir tegali, atrodyt, praeiti tik pro vie
n i dviej skylui. Kaip elektronas, eidamas pro
skylut, galjo inoti, kad kiek atokiau yra kita sky
lut?
Anksiau mes klausme: kas yra viesa? Ar ji -

korpuskuli litis, ar banga? Dabar klausiame: kas
yra mediaga, kas tas elektronas? Dalel jis ar ban
ga? Elektronas elgiasi kaip dalel, kada jis juda iori
niame elektriniam e ar magnetiniame lauke. Jis elgia
si panaiai kaip banga, kai difraguoja, eidamas pro
kristal. Su elem entariuoju mediagos kvantu mes pra
jome pro tokius pat sunkumus, su kuriais susidrme,
tirdami viesos kvantus. Vienas i pai svarbiausi
klausim, kuriuos ikl i laik mokslo laimjimai,
yra klausimas, kaip suderinti tas dvi prietaraujanias
pairas mediag ir bang. Tai vienas i t pagrin
dini sunkum, kurie, kart suformuluoti, turi prives
ti, kad ir ilgu keliu, prie mokslo paangos. Fizika sten
gsi isprsti t problem. Ateitis turi parodyti, ar i
dien fizikos teigtas sprendimas yra galutinis, ar tik
laikinas.
TIKIMYBS BANGOS
Pagal klasikin mechanik, jeigu inome turimo
materialaus tako padt ir greit bei iorines veikian
ias jgas, tai, remdamiesi mechanikos dsniais, ga
lime i anksto nusakyti vis bsim jo keli. Klasiki
nje m echanikoje pasakymas: materialus takas turi
tokias ir tokias koordinates ir tok ir tok greit tokiu
ir tokiu momentu turi visikai apibrt prasm, je i
gu tas teiginys netekt prasms, tai ms samprota
vimai (60 psl.) apie busimojo kelio ipranaavim b
t klaidingi.
Devynioliktojo imtmeio pradioje mokslininkai
norjo suvesti vis fizik paprastas jgas, kurios vei
kia materialias daleles, turinias apibrtas koordina
tes ir apibrt greit tam tikru laiko momentu. Prisi
KVANTAI 303
minkime, kaip mes aprainjome judjim , kada nag

rinjome mechanik, pradj keliauti po fizikos prob
lem karalyst. Mes nupieme takus iilgai tam tik
ro kelio, rodanius tikslias kno padtis tam tikrais
laiko momentais, o paskui ivedme vektorius, kurie
rodo greii kryptis ir dydius. Tai buvo ir paprasta,
ir patogu. Taiau to negalima pakartoti elem entarie
siems mediagos kvantams elektronams arba ener
gijos kvantams fotonams. Mes negalime nupieti fo
tono arba elektrono kelions tokiu pat bdu, kokiu
vaizdavome judjim klasikinje mechanikoje, Pavyz
dys su dviem skylutmis parodo tai labai aikiai. A t
rodo, kad elektronas ir fotonas turi praeiti pro abi sky
lutes. Vadinasi, negalima iaikinti to efekto, pieiant
elektrono arba fotono keli senuoju klasikiniu bdu.
inoma, mes turime prileisti, kad yra elementars
veiksmai, tokie, kaip elektron arba foton prajimas
pro skylutes. Kad yra elementars mediagos ir ener
gijos kvantai, dl to negalima abejoti. Taiau juos
tvarkani dsni negalima suformuluoti koordinai
ir greii nustatymu bet kuriuo momentu klasikins
mechanikos prasme.
Todl pabandykime k kita. Be atvangos kartosime
tuos paius elementarius procesus. Tegul elektronai
siuniami vienas paskui kit pro skylutes. odis elekt
ronas ia vartojamas, kad bt konkreiau; ms
samprotavimai teisingi taip pat ir fotonams. Tas pats
eksperim entas kartojam as daug kart visikai tokiu
pat bdu; visi elektronai turi vienod greit ir lekia
skylui link. Reikia gerai atsiminti, kad tai idea
lizuotas eksperimentas, kurio negalima padaryti tik
rovje, bet kur lengva sivaizduoti. Mes negalime
imesti atskir foton arba elektron nustatytais laiko

momentais, panaiai kaip kulkas i autuvo.
Kartojam eksperim ent serijos rezultatas vl turi
bti tamss ir viess iedai, jei bandymas daromas
su viena skylute, ir tamsios bei viesios juostos, jei
bandymas daromas su dviem skylutmis. Bet ia yra
vienas svarbus skirtumas. Vieno individualaus elektro
no atveju eksperimento rezultatas buvo nesupranta
mas. Kai eksperimentas kartojam as daug kart, mes
galime pasakyti, kad viesios juostos atsiranda ten,
kur krinta daug elektron. Juostos darosi tamsesns
tose vietose, kuriose elektron krinta maiau. Visi
kai tamsi dm reikia, kad t viet nepateko n
vienas elektronas. inoma, mes negalime manyti, kad
visi elektronai praeina pro vien i t skylui. Jeigu
taip bt, tai bt visikai vis tiek, ar antroji skylut
udaryta, ar ji atvira. Bet mes jau inome, kad tuo at
veju, kai antroji skylut udaryta, rezultatas ieina vi
sikai kitoks. Kadangi dalel nedalijama, tai mes nega
lime sivaizduoti, kad ji praeina pro abi skylutes. Tas
faktas, kad eksperimentas buvo pakartotas daug kar
t, rodo kit ieit. Kai kurie elektronai galjo praeiti
pro pirm j skylut, o kiti pro antrj.
Mes neinome, kodl individuals elektronai pasi
renka t arba kit skylut, taiau galutinis itisos eks
perim ent serijos rezultatas turi parodyti, kad abi sky
luts praleidia elektronus i altinio ekran. Jeigu
mes nustatome tik tai, kas atsitinka su elektron vi
suma, kai eksperim entas kartojam as, ir nekreipiame
dmesio individuali daleli elges, tai skirtumas tarp
t dviej vaizd difrakcijos ied ir difrakcijos
juost pasidaro suprantamas. Eksperiment eils
nagrinjim as pagimd nauj idj apie visum, suda
KVANTAI 305
ryt i individualybi, kuri elgesio negalima i anks

to nusakyti.
Mes negalime i anksto pasakyti, kaip elgsis vienas
vienintelis elektronas, bet galime ipranaauti, kad
galutinis rezultatas bus viesios ir tamsios juostos ek
rane.
M eskime kuriam laikui kvant fizik.
Klasikinje fizikoje matme, kad jeigu inome ma
terialaus tako koordinates ir greit tam tikru laiko
mom entu ir j veikianias jgas, tai galime i anksto
pasakyti, kokia bus jo trajektorija. Mes taip pat ma
tme, kaip mechanistinis poiris buvo taikomas kine
tinei m aterijos teorijai. Bet toje teorijoje atsiranda ir
nauja idja. Toliau dstomiems samprotavimams su
prasti ne pro al bus nuodugniai susipainti su ta
idja.
Sakykime, kad turim e ind, kuriam e y ra duj. M
gindami pairti, kaip juda kiekviena dalel, tur
tum e pirm iausia surasti pradines vis daleli padtis,
atseit, vis j pradines koordinates ir pradinius grei
ius. Net jeigu tai ir bt galima padaryti, tai mo
gaus gyvenimo neutekt vien tik rezultatams urayti
popieriuje, nes reikt inagrinti milinik daugyb
daleli. Jeigu mes paskui pabandytum e pritaikyti i
nomus klasikins mechanikos metodus galutinms dale
li padtims apskaiiuoti, sunkumai bt nebeveikia
mi. I principo galima pasinaudoti tuo metodu, kuris
taikomas nagrinti planet judjimui, bet praktikai
tas metodas nepritaikom as ir turi uleisti viet statis
tiniam metodui. Taikant metod, nereikia kokio nors
tikslaus pradini bsen inojimo. Mes maiau tei
nome apie sistem bet kuriuo duotuoju momentu ir,
vadinasi, maiau k tegalime pasakyti apie jos praeit
2 0 A . E i n t e in a s ir L. I n f e l d a s
arba ateit. Mums nerpi duj individuali daleli li

kimas. Ms udavinys kitoks. Pavyzdiui, mes ne
klausiame: Koks kiekvienos dalels greitis iuo mo
mentu?)). Bet mes norime inoti: Kiek daleli turi ne
maesn kaip 1000 m etr ir ne didesn kaip 1100 m etr
per sekund greit?. Mes nesirpiname atskirais in
dividais. Tai, k mes norime nustatyti, yra vidutins
reikms, tipikos visai visumai. Aiku, kad statistin
samprotavimo metod galima pritaikyti tik tada, kai
sistema susideda i labai didelio skaiiaus individ.
Taikydami statistin metod, mes negalime i anks
to pasakyti, kaip elgsis atskiras visumos individas. M es
tegalime i anksto nusakyti tikim yb, kad jis elgsis tam
tikru apibrtu bdu. Jeigu ms statistiniai dsniai
sako mums, kad vienas tredalis daleli turi greit
tarp 1000 ir 1100 m etr per sekund, tai tatai reikia,
kad, kartodami daugelio daleli stebjimus, mes i tik
rj gausime t vidurk, arba, kitaip sakant, tai rei
kia, kad tikimyb surasti dalel su greiiu, telpaniu
tame intervale, lygi vienai treiajai.
Lygiai taip pat gimim didelje bendruom enje
skaiiaus inojimas dar nereikia, kad mes jau inome
bet kuri atskir eim, susilaukusi kdikio. Tai tik
tereikia, kad mes inome statistikos duomenis, ku
riuose atskiros asmenybs nevaidina jokio vaidmens.
Stebdami didelio skaiiaus vagon numerius, mes
netrukus pamatysime, kad tredalis t numeri dali
jasi i trij. Bet mes negalime pasakyti, ar vagono,
kuris praeis sekaniuoju momentu, numeris- turs i
savyb, ar jos neturs. Statistinius dsnius tegalima
taikyti tik didelms visumoms, bet ne atskiriems indi
vidams, sudarantiems tas visumas.
Dabar galime grti prie savo kvant problem.
KVANTAI 307
Kvant fizikos dsniai y ra statistinio pobdio ds

niai. Tai reikia, kad jie taikomi ne vienai vienintelei
sistemai, o identik sistem visumai; j negalima pa
tvirtinti matavimu, atliktu atskir individ atvilgiu;
juos tepatvirtina tik pakartotini matavim serija.
Radioaktyvusis irimas y ra vienas i daugelio rei
kini, kuriems kvant fizika mgina suformuluoti ds
nius, tvarkanius savaimini vieno elemento virtim
kitu elementu. Pavyzdiui, mes inome, kad per
1600 met pus gramo radio suyra, o pus pasilieka
nesuirusi. Mes galime i anksto pasakyti, kiek ma
daug atom suirs per sekant pusvaland, bet negalime
pasakyti net ms teoriniam e aprayme, kodl b
tent tie atskiri atomai pasm erkti ti. Pagal dabartines
ms inias, mes neturim e priemoni nurodyti indivi
dual atom, pasm erkt suirti. Atomo likimas nepri
klauso nuo jo amiaus. N ra n maiausio pdsako
dsni, tvarkani j individual elges. Galima su
form uluoti tik statistinius dsnius, dsnius, kurie tvarko
dideles atom visumas.
Imkime kit pavyzd. Tegul kurio nors elemento,
padto prieais spektroskop, vytini duj spektras
susideda i tam tikro bangos ilgio linij. Diskreios
tam tikr bangos ilgi serijos pasirodymas yra bdin
gas atominiams reikiniams, kuriuose irykja, kad
egzistuoja elem entarieji kvantai.
Bet yra dar ir kita ios problemos pus. Kai kurios
spektro linijos labai rykios, o kitos silpnos. Linija
ryki, jeigu jai priklausanio bangos ilgio foton
ilekia palyginti daug; linija silpna, jeigu jai priklau
sanio bangos ilgio foton ilekia palyginti nedaug.
T eorija vl gyja tik statistin pobd. Kiekviena linija
atitinka perjim i auktesnio energijos lygmens
emesn. Teorija teduoda tik kiekvieno i t galim

perjim tikimybs, bet nieko nesako apie tikr kurio
nors skyrium paimto atomo perjim. Teorija veikia
puikiai, nes visuose tuose reikiniuose dalyvauja di
dels visumos, o ne atskiri individai.
Atrodo, kad naujoji kvant fizika iek tiek panai
kinetin m aterijos teorij: abi jos statistinio po
bdio ir abi taikomos didelms visumoms. Bet tai ne
tiesa! ioje analogijoje labai svarbu suprasti ne tik
panaumus, bet ir skirtingumus. Kinetin m aterijos te
orija panai kvant fizik daugiausia tuo, kad abi
jos yra statistinio pobdio. Bet kuo jos skiriasi?
Jeigu mes norime inoti, kiek vyr ir moter,
vyresni kaip dvideimties met, gyvena mieste, mes
turime duoti kiekvienam pilieiui upildyti anket
su klausimais: vyras, moteris, amius. M anyda
mi, kad kiekvienas atsakymas teisingas, mes galime,
suskaiiav ir suskirst atsakymus, gauti statistinio
pobdio duomenis. atsakymuose nurodytus indivi
dualius vardus ir adresus ia nebus kreipiam a dmesio.
M s statistin ivada gauta, remiantis susipainimu
su kiekvienu atskiru individu. Panaiai kinetinje m a
terijos teorijoje turime statistinius dsnius, tvarkanius
visum elges ir gautus, remiantis individualiais ds
niais.
Bet kvant fizikoje visikai kitas dalykas. ia sta
tistiniai dsniai duoti betarpikai. Individualij ds
ni nra. Pavyzdyje su fotonu arba elektronu, einan
iais pro dvi skylutes, matme, kad mes negalime
aprayti elem entarij daleli judjimo erdvs ir laiko
atvilgiu taip, kaip darme klasikinje fizikoje. Kvan
t fizika atsisako nuo elem entarij daleli in
dividuali dsni ir tiesiog nustato statistinius ds
KVANTAI 309
nius, kurie tvarko visumas. Remiantis kvant fizika,

negalima aprayti elementariosios dalels padi ir
greii arba i anksto nusakyti jos busimj keli,
kaip kad buvo galima klasikinje fizikoje. Kvant
fizika teusiima tik visumomis, ir jos dsniai yra ds
niai toms visumoms, o ne atskiriems individams.
Negailestinga btinyb, o ne spekuliacija arba
naujovi geismas spiria mus keisti sensias klasikines
pairas. Kad sunku pritaikyti sensias pairas, te
buvo parodyta tik vienu pavyzdiu, difrakcijos rei
kiniais. Bet galima bt suminti ir daugel kit,
vienodai tikinam pavyzdi. Ms mginimas su
prasti tikrov vert mus nuolat keisti pairas. Bet
visuomet tik ateitis tegali isprsti, ar mes pasirinkome
vienintel galim ieit ir geriausiai isprendme v i
sus sunkumus.
Mes turjom e atsisakyti nuo individuali atsitikim,
kaip objektyvi reikini erdvje ir laike, aprain
jimo; mes turjom e vesti statistinio pobdio dsnius.
Jie yra pagrindin dabartins kvant fizikos charak
teristika.
Anksiau, kada mes kalbjome apie naujas fizines
realybes, apie elektrom agnetin lauk ir traukos lau
k, mes stengms bendrais odiais aprayti bdin
guosius bruous t lygi, kuriomis buvo matematikai
formuluojamos idjos. T pat dabar padarysim e su
kvant fizika, tik labai trum pai tepaliesdami Boro,
de Broilio, redingerio, Heizenbergo, Dirako ir Borno
darbus.
Panagrinkime vien elektron. Elektronas gali
bti veikiam as bet kokio iorinio elektromagnetinio
lauko arba laisvas nuo bet koki iorini poveiki.
Pavyzdiui, jis gali judti atomo branduolio lauke
arba gali difraguoti, eidamas pro kristal. Kvant

fizika moko mus, kaip formuluoti matematines lygtis
kai kurioms i t problem.
Mes jau minjome analogij tarp virpanios sty
gos, membranos, puiamojo instrum ento arba bet kokio
kito muzikos instrumento, i vienos puss, ir spindu
liuojanio atomo i kitos. iek tiek panaios ir m a
tematins lygtys, tvarkanios akustikos problemas
lygtis, kurios tvarko kvant fizikos problemas. Bet
ir vl fizikinis iais atvejais naudojam dydi aiki
nimas visikai skirtingas. Fiziniai dydiai, kuriais ap
raoma virpanti styga ir spinduliuojantis atomas, turi
visikai skirting reikm, nors lygtys formaliai ir
y ra iek tiek panaios. Stygos atveju mes klausiame,
koks yra bet kurio tako nukrypim as nuo jo norm a
liosios padties bet kuriuo laiko momentu. inodami
virpanios stygos form duotuoju laiko momentu, mes
inome visa, ko mums reikia. Nukrypim nuo norm a
liosios padties galima apskaiiuoti bet kuriam kitam
laiko momentui i matematini lygi, sudaryt v ir
paniai stygai. Tas faktas, kad tam tikras apibrtas
nukrypim as nuo normaliosios padties atitinka kiek
vien stygos tak, tiksliau nusakomas itaip: bet
kuriuo laiko momentu nukrypim as nuo normaliosios
padties yra stygos koordinai funkcija. Visi stygos
takai sudaro vienmat kontinuum, ir nukrypim as yra
funkcija, apibriam a tame vienmaiame kontinuume
ir apskaiiuojama i stygos virpjim o lygi.
Panaiai ir elektrono atveju tam tikra funkcija
yra apibrta bet kuriam e erdvs take bet kuriuo
laiko momentu. Pavadinkime t funkcij tikim ybs
banga. Ms analogijoje tikimybs banga atitinka
nukrypim nuo normaliosios padties akustiniam e u
KVANTAI 311
davinyje. Tikimybs banga duotajam momentui yra

trimaio kontinuumo funkcija, tuo tarpu stygos atveju
nukrypim as duotajam laiko momentui y ra vienmaio
kontinuumo funkcija. Tikimybs banga sudaro ms
ini apie kvantin sistem katalog ir leidia mums
atsakyti visus protingus klausimus, lieianius t
sistem. Ji nepasako mums, kokia bus elektrono pa
dtis ir koks bus jo greitis bet kuriuo laiko momentu,
nes toks klausimas neturi prasms kvant fizikoje.
Bet ji pasako mums, kokia tikimyb utikti elektron
vienoje ar kitoje vietoje, arba pasako, kur mes turime
daugiausia ans sutikti elektron. Rezultatas lieia
ne vien, o daugel kartojam matavim.
Vadinasi, kvant fizikos lygtys nustato tikimybs
bang taip pat, kaip M aksvelo lygtys apibria elekt
romagnetin lauk, o gravitacins lygtys apibria
traukos lauk. Kvant fizikos dsniai vl yra struk
triniai dsniai. Taiau fizikos svok, kurias apibr
ia tos kvant fizikos lygtys, prasm y ra kur kas
abstraktesn negu elektrom agnetinio lauko ir traukos
lauko atveju; jos teduoda tik m atematin priemon
statistinio pobdio klausimams sprsti.
Iki iol mes nagrinjom e elektron kokiame nors
ioriniame lauke. Jeigu tai bt ne elektronas, maiau
sias i vis galim krvi, o koks nors krvis, api
mantis bilijon elektron, mes galtume atmesti vis
kvant teorij ir sprsti udavin pagal ms senj
priekvantin fizik. Kalbdami apie sroves laidinin
kuose, apie elektrintus laidininkus, apie elektrom ag
netin lauk, mes galime taikyti savo senj fizik,
gldini M aksvelo lygtyse. Bet mes nebegalime to
padaryti, kada kalbame apie fotoelektrin efekt, apie
spektro linij intensyvum, radioaktyvum, elektro
FIZIKOS EVOLIUCIJA
nini bang difrakcij ir daugel kit reikini, kuriuo

se irykja kvantinis mediagos ir energijos pobdis.
Tada mes turime eiti, taip sakant, vienu auktu auk
iau. Jei klasikinje fizikoje mes kalbjome apie
vienos dalels koordinates ir greiius, tai dabar mes
turim e nagrinti tikimybs bangas, atitinkanias tri
maiame kontinuume vienos dalels problem.
Jeigu anksiau mes imokome aikinti udavin
klasikins fizikos poiriu, tai kvant mechanika duo
da savo recept analogikam udaviniui aikinti.
Vienai elem entariajai dalelei, elektronui arba fo
tonui, mes turim e tikimybs bangas trimaiame konti
nuume, apibdinanias statistin sistemos elges, jeigu
eksperim entai danai kartojami. Bet kokie reikalai
tada, kai turime ne vien, o dvi sveikaujanias dale
les, pavyzdiui, du elektronus, elektron ir foton
arba elektron ir branduol? Mes negalime nagrinti
j skyrium ir aprainti kiekvien j, pasinaudodami
tikimybs banga trimaiame kontinuume kaip tik dl
to, kad jos sveikauja viena su kita. I tikrj, ne labai
sunku suprasti, kaip reikia aprainti kvant mechani
koje sistem, susidedani i dviej sveikaujani da
leli. Mes turim e nusileisti vienu auktu emyn,
grti kuriam laikui klasikin fizik. Dviej mate
riali tak padt erdvje bet kuriuo laiko momentu
apibdina ei skaiiai, po tris kiekvienam takui. Visos
galimos dviej m ateriali tak padtys sudaro ei
matavim kontinuum, o ne trij matavim, kaip
kad buvo vieno tako atveju. Jeigu dabar mes vl
pasikelsime per vien aukt, kvant fizik, tai tu
rsime tikimybs bangas ei matavim, o ne trima
iame kontinuume, kaip kad buvo vienos dalels at
veju. Panaiai trims, keturioms ir daugiau daleli ti
KVANTAI 313
kimybs bangos bus funkcijos devyni, dvylikos ir

daugiau matavim kontinuume.
Tai aikiai rodo, kad tikimybs bangos abstrak
tesns u elektrom agnetin lauk ir gravitacijos lauk,
egzistuojanius ir plintanius trim atje ms erdvje.
Daugelio matavim kontinuumas sudaro pagrind ti
kimybs bangoms, ir tik vienai dalelei matavim
skaiius pasidaro lygus fizins erdvs matavim skai
iui. V ienintel fizin tikimybs bangos reikm yra
tai, kad ji mums leidia atsakyti protingus statistinio
pobdio klausimus tiek daugelio daleli, tiek ir vienos
dalels atveju. Pavyzdiui, vieno elektrono atveju mes
galtume klausti, kokia tikimyb rasti elektron kurio
je nors apibrtoje vietoje. Dviej daleli atveju m
s klausimas bt toks: kokia tikimyb rasti dvi da
leles dviejose duotose vietose tuo paiu duotu laiko
momentu?
Pirmasis ms pasitraukim as nuo klasikins fizikos
buvo atsisakymas aprainti individualius atvejus, kaip
objektyvius vykius erdvje ir laike. Mes buvome
priversti pasinaudoti statistiniu metodu, kur i anksto
nulm tikimybs bangos vedimas. Kart pasuk iuo
keliu, mes turime ir toliau eiti abstrakcij keliu. Todl
reikia vesti ir tikimybs bangas daugelyje m atavi
m (daugelio matavim kontinuume), atitinkani u
davin su daugeliu daleli.
Kad bt trumpiau, visa, iskyrus kvant fizik,
pavadinsime klasikine fizika. Klasikin ir kvant fi
zika radikaliai skiriasi. Klasikins fizikos tikslas
aprayti erdvje egzistuojanius objektus ir suformu
luoti dsnius, kurie tvarko j kitim laiko atvilgiu.
Bet reikiniai, kuriuose pasireikia diskreti ir bangin
mediagos ir spinduliavimo prigimtis, neabejotinas
21 A . E i n t e in a s ir L. I n f e l d a s
statistinis pobdis toki elementari reikini, kaip

radioaktyvusis irimas, difrakcija, spektro linij spin
duliavimas ir daugelis kit, veria mus atsisakyti nuo
ios pairos. Kvant fizikoje nra vietos tokiems
pasakymams, kaip: is objektas toks ir toks, jis turi
toki ir toki savyb. Vietoj j turime tokius teigi
nius: Yra tokia ir tokia tikimyb, kad individualus
objektas yra toks ir toks ir kad jis turi toki ir toki
savyb. Kvant fizikoje nra vietos dsniams, tv ar
kantiems individualaus objekto kitimus laiko atvilgiu.
Vietoj j ten mes turime dsnius, kurie tvarko tiki
mybs kitimus laiko atvilgiu. Tiktai tas pagrindinis
pakeitimas, kur padar fizikoje kvant teorija, lei
do adekvaiai iaikinti vykius, neabejotinai diskre
taus ir statistinio pobdio, toje reikini srityje,
kurioje pastebimas elem entarij mediagos ir spindu
liavimo kvant egzistavimas.
Taiau ikyla naujos dar sunkesns problemos,
tuo tarpu dar ne visikai nustatytos. Priminsime tik
kai kurias i t neisprst problem. Mokslas nra
ir niekada nebus uversta knyga. Kiekvienas svarbus
laimjimas atnea nauj klausim. Bet koks vystym a
sis ikelia naujus ir didesnius sunkumus.
Mes jau inome, kad paprastu vienos arba dauge
lio daleli atveju mes galime pereiti nuo klasikinio
aprainjim o prie kvantinio, nuo objektyvaus vyki
aprainjim o erdvs ir laiko atvilgiu prie tikimybs
bang. Bet mes atsimename labai svarbi lauko svok
klasikinje fizikoje. Kaip aprayti sveik tarp ele
m entarij mediagos kvant ir lauko? Jeigu deim
ties daleli kvantiniam apraymui reikia tikimybs
bangos trisdeimties matavim kontinuume, tai kvan
tiniam lauko apraymui reikt tikimybs bangos su
KVANTAI 315
begaline daugybe matavim. Pereiti i klasikins lau

ko svokos atitinkam tikimybs bang problem
kvant fizikoje tai labai sunkus ingsnis. Pasikelti
per vien aukt ia nelengvas udavinys, ir visus
iki iol darytus mginimus isprsti t problem reikia
laikyti nepatenkinamais. Yra ir dar viena pagrindin
problema. Visuose savo samprotavimuose apie per
jim i klasikins fizikos kvant fizik mes naudojo
ms senuoju priereliatyvistiniu aprainjimu, kuriame
erdv ir laikas traktuojam i skyrium.
Bet jeigu mes pabandysime pradti nuo klasikinio
aprainjimo, kaip j supranta reliatyvum o teorija,
tai ms mginimas pakilti iki kvantinio udavinio
pasirodys bess kur kas sunkesnis. i antroji proble
ma, prie kurios plkiasi i dien fizika, tai udavi
nys, kuris toli grau dar nra visikai ir patenkinam ai
isprstas. Yra dar kitas sunkumas, su kuriuo susidu
riama, kuriant nuosekli branduol sudarani sunkij
daleli fizik. Nepaisant daugybs eksperim entini
duomen ir daugybs mginim nuviesti branduolio
problem, mes dar neinome, kaip isprsti kai kuriuos
paius svarbiausius tos srities klausimus,
N ra abejons, kad kvant fizika iaikino labai
gausi fakt vairov, pasiek daugeliu atvej pui
kiausio sutarimo tarp teorijos ir stebjimo duomen.
N aujoji kvant fizika nuveda mus dar toliau nuo se
nosios mechanistins pairos, ir atsitraukim as
pirmesn padt atrodo dabar labiau negu bet kada
netikimas. Bet taip pat nra jokios abejons, kad
kvant fizika vis dar turs remtis dviem svokomis
mediagos ir lauko svokomis. Ta prasme ji dualis
tin teorija, kuri n per ingsn nepriartina ms
senosios problemos suvesti visa lauko svok

sprendimo.
Ar fizika toliau vystysis kvant fizikos pasirinkta
kryptimi, ar j tai labiau tikimas dalykas
bus vestos naujos revoliucingos idjos? Ar nepadarys
progreso kelias vl staigaus poskio, kaip kad jis
danai darydavo praeityje?
Per paskutiniuosius kelerius metus kvant fizikos
sunkumai susikoncentravo aplink kelet principini
punkt. Fizika nekantriai laukia j sprendimo. Taiau
i anksto negalima pasakyti, kada ir kur ie sunkumai
bus iaikinti.
FIZIKA IR TIKROV
Kokias bendras ivadas galima padaryti i fizikos

vystymosi, nupieto ia bendrais bruoais, teparo
daniais tik paias svarbiausias idjas? Mokslas anaip
tol nra dsni kolekcija, nesusijusi fakt rinkinys.
Jis yra mogaus proto krinys su jo laisvai irastomis
idjomis ir svokomis. Fizikos teorijos stengiasi su
daryti realybs vaizd ir nustatyti jo ryius su plaiu
jutim ini suvokim pasauliu. Vadinasi, vienintelis
ms proto krini pateisinimas yra tai, ar sudaro ir
kokiu bdu sudaro toki grand ms teorijos.
Mes matme naujas realybes, sukurtas fizikos prog
reso. Bet t krimo grandin galima pasekti ir upa
kaly, toli nuo pradinio fizikos tako. Viena i pai
pirmyki svok yra objekto svoka. Medio, ark
lio, bet kokio materialaus kno svoka tai kriniai,
sukurti remiantis patyrimu, nors suvokimai, i kuri
jos atsiranda, yra primityvs, palyginus su fizini
reikini pasauliu. Pel draskanti kat taip pat kuria
mstyme savo prim ityvi realyb. Tas faktas, kad
KVANTAI 317
kat visada vienodai reaguoja bet kuri jai pasitai

kani pel, rodo, kad ji kuria svokas ir teorijas,
kuriomis ji vadovaujasi savo paios jutim ini suvo
kim pasaulyje.
Svoka trys mediai yra kakas, kas skiriasi nuo
svokos du mediai. O svoka du mediai skiriasi
nuo svokos du akmenys. Abstraki skaii
2, 3, 4,. .. svokos, laisvos nuo objekt, i kuri jos
kilusios, yra mstanio proto kriniai, kurie aprao
ms pasaulio realybes.
Psichologinis subjektyvus laiko jausm as leidia
mums sutvarkyti savo spdius, nustatyti, kad vienas
vykis atsitiko anksiau u kit. Bet susieti kiekvien
laiko moment su skaiiumi, nagrinti, pasinaudojant
laikrodiu, laik kaip vienm at kontinuum, tai jau
iradimas. Tokios pat yra ir euklidins ir neeuklidins
geom etrijos svokos ir ms erdv, suprasta kaip trij
matavim kontinuumas.
Fizika i tikrj prasideda nuo mass, jgos ir
inertins sistemos sukrimo. Visos tos svokos yra
laisvi iradimai. Jie priveda prie mechanistinio po
irio suformulavimo.
Devynioliktojo imtmeio pradios fizikui ms
iorinio pasaulio tikrov buvo sudaryta i daleli,
tarp kuri veikia paprastos jgos, priklausanios tik
nuo atstumo. Jis stengsi ilaikyti, kiek galima, savo
tikjim, kad jam pasiseks iaikinti visus vykius
gam toje tomis pagrindinmis realybs svokomis. Sun
kumai, susij su magnetins adatos pakrypimu, bdos,
kilusios dl eterio struktros, piro mums mint su
kurti subtilesn realyb. Pasirod svarbus elektrom ag
netinio lauko atradimas. Reikjo drsios mokslins
vaizduots, kad galtume visikai suprasti, jog ne kn
FIZIKOS EVOLIUCIJA
elgesys, o kako, kas yra tarp j, atseit, lauko, elgesys

gali bti esminis dalykas vyki krypiai ir j su
pratimui.
Vlesniojo vystymosi duomenys sugriov sensias
svokas ir sukr naujas. Reliatyvumo teorija atmet
absoliut laik ir inertin koordinai sistem. Pagrin
das visiems vykiams buvo jau ne vienmatis laikas
ir trimatis erdvs kontinuumas, o keturm atis erdvs-
laiko kontinuumas, kitas laisvas iradimas, su naujo
mis transformacijos savybmis. Inertin koordinai
sistema pasidar nebereikalinga. Paaikjo, kad bet
kokia koordinai sistema vienodai tinka gamtos rei
kiniams aprayti.
Kvant teorija atskleid naujus ir svarbius ms
tikrovs bruous. Diskretumas um tolydumo viet.
Vietoj individualybes tvarkani dsni atsirado tiki
mybi dsniai.
i laik fizikos sukurtoji realyb, inoma, toli
nujo nuo praeities dien realybs. Taiau bet kokios
fizikos teorijos tikslas tas pats kaip ir pirma.
Fizikos teorijom is mes bandome susirasti keli pro
pastebt fakt labirint, sutvarkyti ir suprasti ms
jutimini suvokim pasaul. Mes norime, kad paste
btieji faktai logikai sekt i ms realybs svokos.
Be tikjimo tuo, kad galima aprpti tikrov ms teori
nmis konstrukcijomis, be tikjim o vidine ms pa
saulio harm onija negalt bti jokio mokslo. Tas
tikjimas yra ir visuomet bus pagrindinis bet kokios
mokslins krybos motyvas. Visose ms pastangose,
kiekvienoje dram atikoje kovoje tarp senj ir nau
jj pair mes atpastame amin verimsi pa
inti, nepajudinam tikjim ms pasaulio harm oni
ja, tikjim, kur tik stiprina klitys painim.
KVANTAI 319
REZIU M U O J A M :
Gausi fakt vairov atomini reikini srityje
vl spiria mus kurti naujas fizikos svokas. Mediaga
yra grdikos struktros; ji susideda i elementarij
daleli elementarij mediagos kvant. Grdikos
struktros yra elektros krvis ir, o tai yra svarbiau
sias dalykas kvant teorijos poiriu, grdikos
struktros yra ir energija. Fotonai tai energijos
kvantai, i kuri susideda viesa.
A r viesa yra banga, ar ji foton litis? Ar
elektron pluotelis yra elementarij daleli litis,
ar jis banga?
iuos pagrindinius klausimus primet fizikai eks
perimentas. Beiekodami atsakym o juos, mes turime
atsisakyti nuo atomini reikini aprainjimo kaip
reikini erdvje ir laike, mes turime dar labiau nutolti
nuo senosios mechanistins pairos. Kvant fizika
formuluoja dsnius, kurie tvarko visumas, o ne in
dividus. Aprainjamos ne savybs, o tikim ybs, for
muluojami ne dsniai, kurie atvers bsimas sistemas,
o tokie dsniai, kurie tvarko tikim ybi kitim us laiko
atvilgiu ir lieia dideles individ visumas.
RODYKL
A bsoliuti koordinai sistema judjim o 59
194, 233, 236 transform acijos 186
A bsoliutus laikas 209, 232, 263 traukos 58
A pibendrinim as 48 Difrakcija, elektronini bang
A ristotelis 36 302
Bandomasis knas 150 Rentgeno spinduli 293
Bangin viesos teorija 131 viesos 139
Bangos, elektrom agnetins 172 Dipolis, elektrinis 108
elektronins 303 m agnetinis 108
iilgins 129, 140 Dirakas 309
m echanins 126 Dispersija 124
m ediagos 294 Daulis 7780
plokios 131 Ekvivalentum as, energijos ir
sferins 130 m ass 222
skersins 129, 140 Elektriniai skysiai 95, 113
stovinios 296, 297 Elektrom agnetin viesos teo ri
tikim ybs 303- ja 173
Bangos greitis 173 Elektrom agnetins bangos 172
ilgis 128, 137, 139 Elektrom agnetinis laukas 169
Blekas 66. 67, 77 Elektronas 278, 302
Boras 310 Elektronins bangos 302
Bornas 310 Elektroskopas 95
B randuolio fizika 281 Elektros krvis 104
B randuolys 281 potencialas 104
Braunas 87, 88 Elem entarieji kvantai 274
Brauno judjim as 87 Elem entariosios dalels 220
De Broilis 295, 298 , 299, 309 Energija, elektros 166
D em okritas 82 kinetin 75
Dsnis, inercijos 38 lygm uo 290
324 RODYKL
m agnetin 166 Jg a 38, 48, 52, 55, 58

m echanin 76, 78 J g linijos 150, 154
potencialin 75, 78 Judjim as, absoliutus 194, 236,
ilum in 76, 77 255
Erdv 224 Brauno 87
d v iej matavim (dvimat) 225 k reiv a linija 48
vieno matavimo (vienmat) reliatyvus 194, 236
224 tiesiaeigis 41
trij matavim (trimat) 226 Judjim o, dinam inis p aveikslas
k etu ri matavim (keturma- 230
t) 233 statinis paveikslas 230
Erstedas 113, 167 173 Ju n g as 138
Eteris 132, 135, 140, 188 Kaloris 70
Faradjus 167 169, 171, 172, K inetin teo rija 84
173 K lasikins transform acijos 188
Fizo 118 K oordinai sistem a 180
Fotoelektrinis efektas 282 K oordinats, tako 185
Fotonai 284, 300 K opernikas 178, 235, 236
Frenelis 138 K orpuskuls, viesos 121
G aliljus 3540, 43, 53, 64, K ristalas 293
66, 116, 118, 182 turm alino 141
G aliljaus inercijos dsnis 38, Kulonas 103, 109, 114, 262
177 K vantai 273, 274, 281
reliatyvum o principas 182 Laidininkai 98
G ravitacin (svarioji) mas 63, Laikrodi sinchronizacija 206
240 Laukas 149
Greiio vektorius 50 jo stru k t ra 167
Greitis, elektrom agnetini bang statikas 151, 157, 158
119, 173 Leibnicas 53
H eizenbergas 309 Lorenco transform acijos 213, 260
M agnetai 106
H elm holcas 83, 84
H ercas 173 M agnetiniai skysiai 106
H iuigensas 131, 141 M aikelsonas 119, 199
Inertin koordinai sistema M aksvelas 166, 262
M aksvelo lygtys 166, 171, 262
183, 237
M as 63
aprta 241 .
Inertin mas 63, 240 elektrono 279
Invariantas 187 in ertin 63, 240 .
Izoliatorius 98 judanio kno 221
RODYKL 325
rim ties 221 Roulandas 115, 116

svarioji 63, 240 Rumfordas 7173, 77
vandenilio atom o 276 Sistema koordinai 179, 224,
m olekuls 90, 275 225, 226, 233
M atas, pavirtim o 77 Solenoidas 155, 156
M echanins bangos 126 Specifin iluma 68
M echaninis ilumos ekvivalen Specialusis reliatyvum as 217,
tas 78 238
M ejeris 77 Spektro linijos 290
M erkurijus 264 Spektras, matom asis 124, 289
M etrins erdvs savybs 258 Spektroskopas 289
M olekuls 85, 90 Statistika 305
M olekuli skaiius 90 Statikas judjim o paveikslas 230
M orlis 199 iluma 65, 67
N esvariosios substancijos 65, 68, ilumos imlumas 68
104 ilumos energija 77
N iutonas 35, 40, 41, 53, 58, 59, substancija 65
60, 103, 131, 137, 260 redingeris 295, 309
"Pasikalbjim ai apie du naujus viesa, balta 119, 123
m okslus (Galiljaus ratai) kaip substancija 119
40, 116 v ienalyt 125
Plankas 284 viesos atsispindjim as 122
Principai (Niutono ratai) 41 dispersija 124
Ptolem jus 236, 237 ikrypim as traukos lauke 245
R adioaktyvioji mediaga 221, kvantai 281
307 limas 121, 135
R adioaktyvusis irim as 221, 307 sklidim as tiesiom is linijomis
Radis 221, 307 119, 245
R efrakcija 121 Tem peratra 65
R eliatyvum as, visuotinis 234, Tomsonas D. D. 277
238, 260 Transform acijos dsniai 186
Transform acijos, klasikins 188
specialusis 217, 238
Lorenco 213, 260
R entgeno spinduliai 293 V ektoriai 41, 50
R ezerfordas 281 V olta 111, 112
R iom eris 119 V oltos elem entas 111
APIE AUTORIUS
ALBERTAS e i n t e i n a s gim 1879 m. Ulme, piet V o

kietijoje. Studijavo jis Ciuricho Politechhikume (auk
toji mokykla) ir nuo 1902 iki 1909 m. dirbo kaip ini
nierius Berno Patent Biure. Nuo 1909 m. iki 1914 m.
buvo fizikos profesorius Ciuricho ir Prahos univer
sitetuose ir Ciuricho Politechnikume. Pasibaigus Pir
majam pasauliniam karui, profesorius Einteinas buvo
irinktas Prsijos Moksl akademijos nariu, kuriuo
ibuvo iki 1932 m. Tada jis ivyko i Vokietijos pro
fesoriauti Princetono A uktesnij tyrinjim -institute,
Niu-Dersio valstijoje, kur 1955 m. ir mir.
LEOPOLDAS i n f e l d a s gim 1898 m. Krokuvoje, kuri
tada priklaus A ustrijai-V engrijai (dabar Lenkijai) ir
yra vienas seniausij universitetini miest visoje
Europoje. Studijavo jis Krokuvos ir Berlyno universi
tetuose ir 1930 m. tapo Lenk universiteto Lvove
lektoriumi. 1933 1935 metus jis praleido Kembride,
Anglijoje, kaip Rokfelerio stipendiatas ir nuo 1936
iki 1950 m. dirbo Princetono A uktesnij tyrinjim
institute, Niu-Dersyje ir Toronte. 1950 m. jis gro
Lenkij ir dabar vadovauja Varuvos universiteto
teorins fizikos institutui.
AjibSepr S f t H i i i T e H H n J le o n o J ib A H m <}> e ji ba
3BOJ1K5U.HJI 4>H3HKM
Ha JIHTOBCKOM H 3bIKe
nepeB oa c aH rjiK H C K oro H 3biK a
focn o ^H T H ay H 3 flaT JIh t. CCP, 1959.
I angl kalbos v e rt A . ukas

Redaktorius A . Petraitis
V irelis V. V ilpiausko
Techn. redaktorius L. Lukoeviius
K orektorius /. Kondratait
L e id in y s N r. 5122. (23) T i r a a s 4 000 e g z .
P a s i r a y t a s p a u s d in ti 1959.I I . 17.
P o p ie r iu s 84X 108733=5,125 n o p . la p o , 16,81 s p . la n k o
+ 3 ik i 14,61 a p s k . le id . la n k o , 34,779 . 1 s p . la n k e .
K a in a R b . 6,20.
S p a u s d in o P e r g a l s s p . V iln u ije , L a ta k o g . 6.
U s a k . N r. 2049.
A.EINTE1NAS L.INFELDAS
fizikos
evoliucija

Fizikos Evoliucija, A. EINŠTEINAS IR L. INFELDAS

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Fizikos Evoliucija, A. EINŠTEINAS IR L. INFELDAS

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

A . EINTEINAS IR L.

B. V oronkovas. A pie kai kuriuos A. Einteino m okslins k ry

I. MECHANISTINS PAIROS SUKLESTJIMAS

Didioji apysaka apie gamtos p a s l a p t i s ............................... . 33

II. MECHANISTINS PAIROS SMUKIMAS

III. LAUKAS, RELIATYVUMAS

Laukas kaip v a i z d i n y s ..................................................... ..... 149

Tolydumas, diskretum as .....................................................................273

ini i fizikos ir matematikos, mes ilyginome, priskir

DIDIOJI APYSAKA APIE GAMTOS PASLAPTIS

sivaizduokim e tobul detektyvin apysak. Tokia

Bet jau pats skaitymas daug k mums dav. Jis

gali, jei tik panors, eiti toliau rinkti duomen savo

PIRMOJI PAGRINDINE IDJA

Mginimai perskaityti didij apysak apie gam

riam e gamtoje, mesto or akmens judjimas, plau

Galiljaus padarytasis atradim as ir jo mokslinio

nes negalim a paalinti vis iorini tak. Tas ideali

Mes matme, kad inercijos dsnio negalima ivesti

stumiamas veimlis niekuom et negali judti absoliu

sumaina greit, irint kaip ji veikia: judjim o krypti

Eidami iuo teisingu keliu, mes geriau suprantame

mus, nulaikydama juos savo takos sferoje, ir apie

Jeigu akmuo krinta i bokto virns, jo ju d ji

Visais tais atvejais, kuriuos mes k tik nagrinjo

planet judjim as yra kaip tik tie judjimo atvejai,

Mes galime ir toliau taikyti ms tiesiogin sam pro

kuriam e atsivelgiama krypt, pailiustruoja, kaip

Jeigu keturi automobiliai vaiuoja skaitikai vie

atvilgiu, ir t greit galima atvaizduoti tuo paiu vek

skiriasi arba ilgio, arba krypties atvilgiu, arba ir v ie

dviem vektoriais: trum pu, yminiu greit iki postmio,

Tuo atveju, kai jga nukreipta prie judjim ir ju

krypt, kaip ir greiio pakitimas. Abiejuose paveiks

ir paini kalb. ioje stadijoje i tikrj bt sunku

Tol, kol mes teturim e reikal su tiesiaeigiu jud

greitis, greiio kitimas ir jga vesti judjim ui kreive,

dein slenka labai maas knas. Toksai maas k

jg. sivaizduokime, kad kalbam uoju laiko momentu

inyko. Tai vadinam oji tangentin, arba lieiamosios,

10 paveiksllyje parodyti greiio vektoriai trims

kryptis, bet ir greiio dydis, kaip kad m atyti i vekto

galima. Punktyrin vektori mes vadiname greiio

abu vektoriai turi t pat pradin tak, tai punktyrinis

veik slliuose, tai i karto visikai paaikja. Jeigu

I visos judesi vairovs mes paimsime tik papras

visi jie lekia gerai inoma to paties tipo trajektorija

kryptis visikai tokia pat kaip ir greiio kitimo kryptis;

mesto i bokto virns akmens judes. Keliai, taip

Akmuo, ritas virvuts gal ir sukamas horizon

vektoriai, turintieji t pai krypt. Tai nepaprastai

stebjim as patvirtina tuos pranaavimus, o tuo paiu

valg ios aplinkybs spjim mes turime bti d

kai didja tas atstumas. Kai atstum as padvigubja,

ingsn ir prileisti, kad j ilgi tarpusavio santykis

Tokios pat ries, kaip ir inagrintajam e ems

negals bti visikai tikras, kad jo susidarytasis vaiz

DAR VIENA PAGRINDIN IDJA

Kas pirm kart m okosi mechanikos, tam susidaro

Prikrautas veimlis turs maesn galutin greit

niekaip nesusijs su svorio jgos buvimu, tuo tarpu

Kadangi inertins mass ir gravitacins mass ly

T pai ivad fizikas formuluoja pedantikiau: