Psichologijos apibrimas, akos, tyrim sritys, tyrim metodai. Psichologija - mokslas apie mogaus elges ir mentalinius procesus.

Psichologija- mokslas, tiriantis psichinius reikinius, mechanizmus, j kilm, raid, reikimosi formas, psichikos savybes, mogaus vidinio gyvenimo reikinius. Psichologija siekia atsakyti aib klausim, susijusi su mogumi. Kodl mogus taip elgiasi? Psichologija mokslas siekiantis sudarinti svok ir teorij sistem, kuri ufiksuot ir apibdint mog. Tokios sistemos sudarymas - tai pastangos didinti mogaus gyvenimo gerov, noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti. Taigi, psichologija tiria mogaus ir gyvn vidaus procesus, reikinius ir j iorines apraikas, utikrinanius organizmo egzistavim ir raid (tobuljim) prisitaikant prie tikrovs, t. y. fizins ir socialins aplinkos slyg, keiiant t aplink ir savo elges. Tai apima paveldtus, gimtus ir gytus veiksnius, lemianius painimo procesus, emocijas ir jausmus, vidinio ir iorinio elgesio formavimo mechanizmus. T reikini visuma vadinama psichika. Psichologija yra mokslas apie mogaus ir gyvn psichikos faktus, dsningumus ir mechanizmus. ymus vokiei psichologas H. Ebbinghausas yra pasaks, kad psichologijos mokslas turi sen praeit, bet trump istorij. Psichikos reikiniais domtasi jau gilioje senovje, kai psichologija dar nebuvo savarankika mokslo sritis. Jos aknis galime rasti medicinoje ir filosofijoje. Jau senovs mokslininkai atkreip dmes moni elgesio, jausm igyvenimo, tarpasmenini santyki skirtumus ir band juos paaikinti kno sandaros ir fiziologini proces ypatybmis. Senovs graik gydytojas Hipokratas suskirst mones tipus, priklausanius nuo gyvyb palaikani skysi (kraujo, tulies, juodosios tulies ir gleivi) santykinio kiekio organizme: sangvinikai, melancholikai cholerikai ir flegmatikai. Antikos ir vlesni laik filosofai nagrinjo sielos esms, valios ir painimo klausimus. Taigi, psichologija buvo filosofijos mokslo dalis. Psichologijos, kaip mokslo, istorija trumpa, nes savarankiku mokslu ji tapo tik XIX amiuje, kai empiriniais metodais buvo pradta fiksuoti ir matuoti psichikos reikinius, tirti fizikinio pasaulio ir suvokimo ssajas (E. H. Veber, G. H. Fechner, H. Helmholtz). W. Wundtas 1879 metais Leipcige steig pirmj psichologijos laboratorij, kurioje atliko sistemingus tyrimus. Jis tyr asociacijas, atmint, mstym bei vaist poveik smonei. Psichologijos laboratorijos Leipcige steigimo data laikoma savarankiko psichologijos mokslo pradia. Parapsichologija pseudomokslas, tiriantis vadinamuosius paranormalius psichologijos fenomenus: telepatij (mini skaitymas), telekinez (daikt judinimas ir keitimas minties galia), proskopij (ateities vyki matymas) ir bekontakt gydym (mintimi, kartais rankomis, nelieiant paciento). Lietuvoje ji nra oficialiai pripastam moksl srae. Parapsichologijos sriiai nepriskiriami vaiduokliai, spiritizmas, astrologija, ateiviai ir skraidanios lkts, vairs netradiciniai gydymo bdai, piramids efektai ir t. t. Danai parapsichiniai fenomenai ikraipomi, neprofesionaliai tiriami tik imituojant mokslin metod, kartais visk bandoma paaikinti statistiniais metodais, umerkiant akis nepaaikinamus atvejus. Vokietijoje parapsichiniai fenomenai intensyviai tirti naci laikais. Pirmoji pasaulyje psy reikinius tirianti organizacija Society for Psychical Research steigta Londone 1882 m. Psichologijos vieta moksl sistemoje ir jos akos Psichologija, pradjusi taikyti stebjimo ir eksperimentines tyrim metodikas, spariai pltojosi. Jos viet moksl sistemoje vaizdiai parodo B. M. Kedrovo pasilyta moksl klasifikavimo schema (r. 1 pav.).

1 pav. Psichologijos vieta moksl sistemoje. Kairje schemos pusje nurodyti moksl tyrimo objektai. Deinje pusje mokslai, kuri trikampio virnse nurodyti pagrindiniai mokslai: gamtos, socialiniai ir filosofijos (sujungti storesne linija). Kiti mokslai susij su keliais pagrindini moksl skyriais (sujungti plonesne linija). Pavyzdiui, technikos mokslai susij ir su gamtos (fizika, chemija ir kt.), ir su visuomeniniais (gamtos objekt pertvarkymas ir panaudojimas mogaus ir visuomens poreikiams tenkinti) mokslais. Jie yra tarpiniai mokslai, susij antros eils ryiais, paymtais plonesne linija. Psichologija ioje schemoje uima pozicij, kurioje susisieja visi pagrindiniai mokslai. Norint atskleisti mogaus psichikos dsningumus, btina inoti: 1) smegen nerv sistemos veiklos ypatumus (biologijos mokslai); 2) visuomens gyvenimo subtilumus, nes mogaus nemanoma suprasti ignoruojant socialin aplink, kurioje jis gyvena (visuomeniniai mokslai). Be to, atskiro mogaus pasaulio painimas, gyvenimo prasms supratimas, valios ir mstymo problem tyrimas psichologij priartina prie filosofijos moksl. mogaus psichikos reikini dsningum tyrimas reikalauja pasinaudoti t moksl laimjimais ir jais remtis. Taip psichologija atsiranda j sandroje. Moksl sistemoje esama moksl, kurie remiasi psichologijos iniomis. Tai pedagogika, medicina, teis, vadyba ir net technikos mokslai. Pleiantis psichologijos tyrimams, susiformavo vairios psichologijos akos. Bendroji psichologija teorikai ir empirikai tiria bendruosius psichikos reikimosi dsnius, tvirtina svarbiausias psichologijos svokas, kuria j sistem, pagrindia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kit psichologijos ak svok metodologinis pamatas, kita vertus, pleia savo turin remdamasi j duomenimis. Raidos psichologija tiria dsningus kiekybinius ir kokybinius psichikos proces pokyius filogenezje ir ontogenezje. Filogenez apima psichikos evoliucijos pagrindini etap nustatym gyvn biologinje raidoje arba monijos ir jos etnini, socialini, kultrini grupi raidoje. Ontogenez apima psichikos struktr susidarym per vis vieno organizmo (mogaus ir gyvno) gyvenim. 2

Pedagogin psichologija tiria psichikos reikinius ir dsnius, kurie pasireik mogaus mokymosi ir aukljimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybs ugdymo metod kriterijus. Ji glaudiai susijusi su amiaus tarpsni (raidos) ir diferencine (individuali skirtum) psichologija ir pedagogika. Amiaus tarpsni psichologija tiria mogaus psichikos raid nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus ir senyv moni (gerontopsichologija) psichikos bei elgesio kitimus ir dsningumus. Diferencin psichologija tiria individ ir j grupi skirtumus, t skirtum prieastis ir padarinius. Darbo psichologija tiria dirbanio mogaus psichikos veiklos ypatumus. Organizacij psichologijos tyrimai apima vairi srii darbo organizavimo psichologinius aspektus: gamybins, ekonomins, karins, prekybos, komercins, paslaug sferas, vietimo ir sveikatos staig ir kt. Ji tiria personalo parinkimo, darbuotoj santyki derinimo, mogaus veiklai optimali darbo viet rengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus. Tai plati psichologijos aka, jungianti darbo, ininerins ir valdymo psichologijos akas. Medicinos psichologija psichologijos inias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai. Svarbiausios ir paios bendriausios problemos medicinos personalo ir ligonio santykiai, ligonio psichologija, psichologini veiksni reikm ligai atsirasti ir gydyti. Specialiosios medicinos psichologijos problemos susijusios su viena arba kita medicinos aka. Klinikin psichologija tiria mogaus elgesio sutrikimus, nesugebjimo prisitaikyti prie gyvenimo slyg, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas t problem prevencijai bei terapijai. Socialin psichologija tiria psichikos reikinius, atsirandanius monms bendraujant, sveikaujant vairiose neorganizuotose (atsitiktinse vienas su kitu nesusijusi individ grupse, minioje) ir organizuotose grupse. Juridin psichologija tiria tokios moni psichikos veiklos dsningumus ir mechanizmus, kuri reikiasi teiss reguliuojam santyki sferoje. XIX a. psichologijos tyrimai. Daugiausia buvo tiriama liudytoj parodym ir tardymo psichologija (A. Binet, H. Gross ir kt.), dalyvavimo nusikaltime diagnostika (K. G. Jungas ir kt.), teismo ir tardymo darbas, teisinink profesinio parinkimo ir mokymo psichologiniai pagrindai (H. Mnsterberg). ios akos terpje isiskyr juridins psichologijos akos: kriminalin psichologija, tirianti nusikalstamo elgesio psichikos mechanizmus ir nusikaltlio psichologij; teismo psichologija, apimanti klausimus, susijusius su teistumo vykdymu, teismo psichologins ekspertizs klausimais; peraukljimo psichologija, nagrinjanti nusikaltli aukljimo problemas; teiss psichologija, tirianti teisin smon, jos ugdymo principus ir deformacijos prieastis. Specialioji psichologija tiria dl gimt ar gyt nerv arba kno sistemos trkum sutrikusios psichins raidos mones: akl ir silpnaregi (tiflopsichologija), kuri ir neprigirdini (surdopsichologija), silpnaproi (oligofrenopsichologija), ltesns psichikos raidos ir sutrikusios kalbos vaik psichik. Karo psichologija tiria vairi karins veiklos ri psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomenins istorins slygos, karo technikos lygis, kareivio ir kari kolektyvo savybs, karinio rengimo metodai. Karo psichologija sudaro rekomendacijas, kaip tobulinti kari painimo, atrankos, mokymo, aukljimo teorij ir praktik, psichologikai rengti karius ir vadus. Karo psichologijos problemos sprendiamos vadovaujantis karybos idjomis, socialins, darbo, ininerins, pedagogins ir kit psichologijos ak duomenimis. Sporto psichologija tiria psichologines sporto ir kno kultros problemas. Jo objektas sportins veiklos ir sportininko asmenybs psichologiniai ypatumai. Sportin psichologija kuria asmen atrankos ir j specialaus rengimo konkreioms sporto akoms priemones, sportininko elgesio ir veiklos vairiuose varyb etapuose psichologinio reguliavimo metodus, tiria psichologines sportininko bsenas vairiose sudtingose situacijose. Svarbiausias sporto psichologijos teorini ir praktini tyrim udavinys padti optimizuoti sportin veikl, kuriai bdinga dalyvi lenktyniavimas, ir tai, kad j reglamentuoja tam tikros 3

taisykls, vertina visuomen. Sporto psichologija pltoja sportinio meistrikumo pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judesi gdius, mokant valdyti kn, ugdant sportininko vali ir dorovines savybes. Psichologijos akos skiriamos ir pagal tiriamas sritis. Pavyzdiui, paauglio, asocialaus elgesio, atminties, asmenybs psichologijos ir t. t. Psichologijos savitumas ir reikm Psichologija isiskiria i kit moksl tuo, kad tyrimo objektas ir tiriantis subjektas i dalies sutampa, nes mogus tiria mogaus, t. y. savo paties psichikos reikinius. Nenuostabu, kad kiekvienas mogus apie tai k nors ino ir smoningai ar nesmoningai to net nesuprasdamas naudojasi tomis iniomis siekdamas savo tiksl. Bendraudami su kitais monmis visada pasirenkame toki taktik, kuri duot laukiam rezultat, todl kalbdami su vaiku, suaugusiuoju ar senyvu mogumi, su liudininku ar tariamuoju, su verslo partneriu ar konkuruojanios bendrovs atstovu, visada remiams savo iniomis apie tam tikro asmens bd, elges, netgi jo pomgius ir pan. Tai parodo net bdingas mao vaiko (4 met) elgesys. Pavyzdiui, moiuts gimtadien atvyksta svei. Vaikas, pamats atsinet tort, kurio moiut dar nepamat, pareikalauja: Noriu torto. Bendrame sveikinimosi urmulyje niekas jo praym nekreipia dmesio ir vaikas ima verkti. Paklaustas atjusios vienios, ko verkia, vaikas atria: A ne tau verkiu, a moiutei verkiu. is maylis jau ino, k gali pasiekti aaromis, ir tuo puikiai naudojasi. Ms individualios inios apie moni psichikos veiklos ypatumus ir naudojimasis jomis vadinamas kasdiene psichologija. Kasdiens psichologijos inios yra konkreios, t. y. susijusios su konkreiais udaviniais, monmis, situacijomis. Jomis naudojams sprsdami kasdienius, pragmatikus udavinius. Net vaikas, siekdamas patenkinti savo norus, vienaip elgsis bendraudamas su mama, kitaip su tvu, dar kitaip su senele. Jo elgesys kiekvienu atveju su savo eimos nariais gali duoti ger rezultat, bet vargu ar tas pats elgesys bus skmingas bendraujant su kit vaik mamomis ar senelmis. Kasdien psichologija yra intuityvaus pobdio. Kiekvienas asmuo ini gyja individualiai, stebdamas, praktikai bandydamas, to net nesismonindamas. Tai ypa gerai atskleidia vaik elgesys. Taiau neretai ir suaugusieji mokytojai, treneriai, tardytojai ir kiti asmenys bandydami ir klysdami siekia savo tiksl. I patirties gytos inios nra nei apibendrinamos, nei tiksliai formuluojamos, vartojami terminai, svok turinys daugiareikmis, nra aikiai apibrtas ir tikslus, inios nesusistemintos. Toks praktikai gyt ini ir patirties perdavimas yra labai ribotas. Galime kelis kartus perskaityti ymaus raytojo ir gero mogaus sielos igyvenim inovo F. Dostojevskio ratus, bet kain ar tapsime tokiais pat valgiais psichologais, koks buvo jis. Mokslo psichologijos inios kaupiamos taikant gerai apgalvot strategij ir metodikas. Tyrim duomenys tvarkomi taikant matematinius metodus. Gauti tyrim duomenys apibendrinami, vartojamos mokslins svokos, atspindinios esmingiausias daikt ar reikini savybes, bendrus j ryius ir santykius. Mokslo psichologijos inios yra racionalios ir visikai sismonintos. Svokos tiksliai apibrtos, suderintos tarpusavyje. Nustatomi tiriam reikini kilms ir raidos dsningumai. Mokslins svokos kartais sutampa su kasdiens psichologijos svokomis savo iorine forma, t. y. ireikiamos tais paiais odiais, taiau vartojam termin turinys ir odi reikm neretai skiriasi. Mokslo psichologija yra sukaupusi gausi, vairi ir danai unikali faktin mediag, kuri nevisai prieinama kasdiens psichologijos atstovui. Isami mediaga apie psichikos reikinius leidia naujai pamatyti ir kok nors vien konkret tiriam reikin. Mokslo psichologijos sukaupta, susisteminta ir prasminta mediaga, ireikta tiksliai suformuluotais dsniais ir svokomis, gali bti skmingai perduota kitiems asmenims i kartos kart. Visikai atskirti mokslo ir kasdiens psichologijos negalima. Kasdienje psichologijoje kyla daug klausim, kuriuos atsakymo ieko mokslo psichologija. Ininierius F. Tayloras, stebdamas pakrovj 4

darb, band isiaikinti, kodl darbininkai nedirba visu pajgumu. Taip atsirado fiziolog ir psicholog tyrimai, susij su darbo veiksm tobulinimu, darbo reimo reguliavimu, ranki tobulinimu, juos pritaikant pagal mogaus galimybes ir net darbo motyvacijos tyrimus. Tai leido pagerinti darbo naum, kokyb ir moni darbo slygas. Psichologija praturtina filosofijos, sociologijos, pedagogikos, ergonomikos, menotyros, technikos ir kitus mokslus iniomis apie moni dvasin gyvenim, padeda siekti geresni rezultat vairiose veiklos ryse, utikrinti asmenybs tobuljim dirbant. Dl to ir ms alies auktosiose mokyklose psichologij studijuoja bsimieji pedagogai, medikai, teisininkai, vadovai ir kiti specialistai, kuri profesins veiklos esmin dal sudarys bendravimas su monmis. Psichologijos inios btinos kiekvienam mogui, kad jis geriau galt painti kit moni ir savo vidin pasaul bei galt skmingiau bendrauti su savo eimos nariais, draugais ir bendradarbiais, tapti naudingesnis visuomenei. Paindamas teigiamas ir neigiamas savo psichikos ypatybes, mogus gali skmingiau tobulinti save. PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI Tyrimo stadijos ir metodai Psichologai mogaus psichikos veikl tiria remdamiesi nuostata, kad jos painimas tik tada bus mokslikas, kai bus taikomi metodai, atskleidiantys objektyvi ties, tikruosius psichikos reikini ryius ir sveikas, j nuolatinio kitimo dsnius. Labai svarbu tiriamus reikinius patikrinti moni praktine veikla. mogaus prot, jausmus, norus, charakter ir sugebjimus turime tikrinti remdamiesi jo darbais ir poelgiais, o ne tuo, k jis pats apie save kalba. Tikrovs daiktai ir reikiniai tiriami iaikinant esminius j ryius ir santykius. Tai vienas i pagrindini tyrimo princip. psichikos reikinius reikia irti kaip nulemtus iorinio ir vidinio poveiki ir neatskiriamai susijusius su mogaus vidinmis ir iorinmis reakcijomis bei veiksmais. Turi bti tiriama psichikos reikini raida. Viskas, kas egzistuoja, aminai juda, kinta, vystosi. mogaus psichikos reikinius galima painti tik atskleidus j atsiradimo slygas, stebint j kait. Gyvn elgsenos vairiose j raidos pakopose tyrinjimas padeda painti mogaus psichikos dsnius, iaikinti smons atsiradimo ir isivystymo prieistor. Ontogenetinis psichikos raidos tyrimas rodo jos pokyius vairiais mogaus amiaus laikotarpiais. Siekiant atskleisti psichikos raidos dsnius, labai svarbu itirti psichikos reikini pokyius vairioje moni veikloje: dirbant, mokantis, aukljant, naudojant specialiai organizuotus, turinius aik tiksl poveikius, kurie padeda susiformuoti psichikos veiklai bei asmens savybms. Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iklimu. Psichologinje literatroje nurodomi 4 problem iklimo altiniai: stebjimai, ankstesni tyrimai, teorija ir praktins problemos. Tai, kas pastebima kasdien, gali sukelti daug problem. Pavyzdiui, nevienodas moni elgesys kritikose situacijose gali sukelti nor patyrinti toki elgesio skirtum prieastis, t. y. isiaikinti, nuo ko tai priklauso nuo amiaus, lyties, temperamento, sitikinim ar dar kit veiksni. Susipainus su kit mokslinink atlikt tyrim rezultatais arba paiam atlikus kokius nors tyrimus, gali kilti mintis pratsti tyrimus kitokiomis slygomis. vairi teorij studijavimas gali paskatinti patikrinti jas empiriniais tyrimais. Daug tyrim atliekama sprendiant praktines problemas. Jas danai pasilo vienais ar kitais konkreiais dalykais suinteresuoti asmenys. Pavyzdiui, mons vadovybei gali rpti isiaikinti ir isprsti darbuotoj konflikt prieastis, parinkti tam tikrai profesijai tinkamiausius mones. Kita tyrimo stadija hipotezs iklimas. Hipotez tai mginimas atsakyti tyrimo problemos klausimus, remiantis visa tyrjui prieinama informacija (kit tyrim duomenimis, teorinmis prognozmis, preliminarini tyrim rezultatais). 5

Metodas tai gamtos ir visuomens gyvenimo reikini painimo ir tyrimo bdas. Psichologinje literatroje skiriami trys tyrimo metodai (kai kurie autoriai, nordami juos grieiau apibrti ir atskirti nuo konkrei empirini duomen rinkimo bd metodik, juos vadina strategija (E. Rimkut, 1983): 1. Stebjimas, arba apraomasis metodas, kai tyrjas, pats nekeisdamas slyg, sistemingai registruoja ir aprao natraliai vykstanius reikinius. 2. Eksperimentas, kai reikiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keiiant slygas bei tiksliai registruojant duomenis. 3. Koreliacinis tyrimas, kai nekontroliuojant slyg ir j nekeiiant, statistikos metodais vertinamas tam tikr empirini duomen ryys. Toliau tyrjas turi pasirinkti tyrimo metodik ir sudaryti tyrimo plan, t. y. numatyti duomen rinkimo, j analizs ir interpretavimo metodik. Tik gerai susipainus su tyrimo metodikomis ir j taikymo galimybmis galima sudaryti efektyv tyrimo plan. Metodika tai konkreti empirini duomen rinkimo ir j registravimo procedra, kai tiksliai nurodomos visos tyrimo slygos ir atliekam veiksm eiga. Be to, btina mokslinio tyrimo stadija surinkt duomen analiz, kuri atlikus pasirenkamas tikinamiausias j interpretavimas. Stebjimas Stebdamas tyrintojas konstatuoja (fiksuoja) mogaus iorinio elgesio faktus, kurie padeda nustatyti ir paaikinti psichikos reikini ypatumus. Stebjimas gali bti atsitiktinis, neturintis i anksto numatyto tikslo ir atliktas nesilaikant joki taisykli. Tokie stebjimai danai atliekami gyvenime, ypa pedagogo, gydytojo, urnalisto, teistvarkos darbuotojo ir kit specialist. J veiklos apibrtas pobdis, danas situacij pasikartojimas sudaro slygas atlikti originalius ir vertingus stebjimus. Gydytojas Fer atkreip dmes danus ligons skundus, kad, esant altam ir sausam orui, ji junta kibirktles ant odos ir plauk. Jis imatavo statin odos krv ir atrado psichogalvanin refleks. Taiau tokie stebjimai tik retais atvejais turi mokslin vert. Moksliniu tyrimu galima laikyti tik sisteming stebjim, kuris turi aik tiksl ir vykdomas pagal i anksto sudaryt plan. Toks stebjimas taikomas tiriant vaiko psichikos raid, psichikos proces pasireikim vairiose situacijose, moni tarpusavio santykius, j veikl ir t. t. Teistvarkos pareignai stebjim labai danai praktikai taiko savo profesinje veikloje. Tardytojas, apklausdamas tariamj ar liudinink, stebi, kaip pastarasis reaguoja pateiktus klausimus, kaip atsako ar ikart igirds klausim, ar kakiek udelss, taip pat stebi apklausiamojo laikysen ir visa tai fiksuoja savo protokole arba atmintyje. Kolonijoje galima stebti bausm atliekanio asmens elges, jo pasikeitimus. Patrulins tarnybos darbuotojai stebi moni elges turguje, gatvje ir pan. Jie stebimi daniausiai ne mokslini tyrim tikslais, o siekiant isiaikinti profesiniu poiriu reikmingus klausimus. Taiau t stebjim isamumas, tikslus atskir fakt ymjimas gali bti labai reikmingas priimant svarbius sprendimus. Teistvarkos pareign stebjimai savo pobdiu artimi moksliniams tyrimams, todl labai svarbu laikytis moksliniam stebjimui keliam reikalavim. Yra dvi stebjimo metodo formos: objektyvusis stebjimas, arba ekstrospektinis metodas, ir savistaba, arba introspektinis metodas. Objektyvusis stebjimas yra toks stebjimas, kai tyrintojas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elges (jo veiksmus, gestus, mimik, kalb) natralaus gyvenimo slygomis. Stebimi mogaus veiksmai yra iorins vienoki arba kitoki psichikos proces apraikos, todl duomenys, surinkti stebint, leidia daryti ivadas apie mogaus psichikos procesus, bsenas bei asmenybs savybes. 6

Objektyvaus stebjimo metodas vertingas tuo, kad mogaus psichikos veikla stebima natraliomis slygomis, taiau taikant metod, susiduriama ir su tam tikrais sunkumais. Stebjimas ne visada leidia atskirti atsitiktinius, nesvarbius faktus nuo esmini dsningum. Stebjimas paremtas suvokimo duomenimis, kurie priklauso nuo tyrintojo kryptingumo, nusistatymo, patirties. Be to, mes ne visada visk suvokiame, todl stebdami kartais praleidiame, neufiksuojame kai kuri duomen. Stebim veiksm trumpalaikikumas sukelia sunkum, dl to ne visk spjame uregistruoti. Tiriamo reikinio daniausiai negalima pakartotinai stebti, o jei tai daroma, slygos, kuriomis vyksta reikinys, jau bna pasikeitusios. Teisingai organizuotas stebjimas turi atitikti iuos reikalavimus: 1. Turi bti aikiai numatytas tikslas ir udaviniai. 2. Tiriam reikin turi stebti tiriamajam prastinmis slygomis, nekeiiant jo natralios eigos. Stebjimas neturi keisti stebimo reikinio. 3. Duomenys turi bti renkami pagal i anksto numatyt plan (program), atitinkant tyrimo udavinius. Tai palengvina objektyvios mediagos apie tiriam reikin atrinkim. 4. Stebjimas turi bti atliekamas sistemingai, kelet kart, keli tyrintoj. Stebim asmen turi bti pakankamai daug, kad gauti duomenys bt reikmingi. 5. Tiriam reikin reikia stebti vairiomis, dsningai besikeiianiomis slygomis, pavyzdiui, mokini nuovarg reikia tirti pirm ir paskutini pamok metu. 6. Stebint reikia atsivelgti vairias aplinkybes, susijusias su tiriamu reikiniu. 7. Btina tiksliai registruoti stebjimo rezultatus: vesti stebjim protokol, tiksliai j urayti visus rodiklius, pagrindinius ir antraeilius faktus. Stebimus faktus reikia registruoti nedarant atrankos ir iimi: protokolas turi bti tiksli stebimo reikinio fotografija. Rekomenduojama i anksto susidaryti registruojam veiksm sra, panaudoti skales veiksm intensyvumui ir trukmei fiksuoti. Skal gali turti tris, penkias ar septynias intensyvumo padalas. Pavyzdiui, rank drebjimo intensyvumui fiksuoti galima naudoti trij laipsni skal: labai dreba, vidutinikai dreba, visai nedreba. ymas galima daryti tiesje, kurios vienas galas paymtas didiausio, o kitas maiausio intensyvumo laipsniu. yma (x) tiesje rodo stebimo asmens rank drebjimo intensyvum. 8. Jeigu galima, stebim reikin reikia nufilmuoti, tiriamojo kalb rayti. Tai leis pakartotinai stebti tiriam reikin (perirint film ar pan.), papildyti stebjim, patikslinti atskirus momentus. Taiau toks tiriamojo elgesio fiksavimas turi bti atliekamas jam to neinant. Stebint danai rengiami specials kambariai, kur tiriamieji jauiasi vieni, o i ties jie stebimi vaizdo kamera arba per tik i vienos puss permatom sien. Stebjimas gali bti itisinis ir atrenkamasis. Itisinio stebjimo metu tam tikr laik fiksuojamos visos mogaus psichikos veiklos iorins apraikos. Pavyzdiui, kolonijos aukltinis gali bti stebimas darbo, pamok metu, laisvalaikiu, aidiant, bendraujant su jam artimais ir nepastamais asmenimis. Atrenkamojo stebjimo metu registruojami tik tie faktai, kurie tiesiogiai susij su siauru tiriamuoju klausimu. Pavyzdiui, tiriant jaunuolio jautrum fiksuojamos tik jo emocins reakcijos situacij ir j iraikos pobdis. Savistaba (introspekcija) Savistaba (introspekcija) yra toks metodas, kada tiriamasis stebi savo vidinius igyvenimus, j iorines iraikas ir daro ivadas apie psichikos gyvenimo dsningumus. Empirins psichologijos atstovai savistab laik pagrindiniu ir vieninteliu metodu, leidianiu velgti psichikos reikini esm. Taiau

savistaba gali bti taikoma tik kaip pagalbinis metodas kitais metodais gautiems duomenims papildyti arba kaip bsimojo tyrimo ieities takas. Kartais atliekamas iprovokuotas stebjimas, kai nelaukiama, kad natrali situacija sukelt tiriam reikin. Tiriamajam neinant specialiai sudaroma situacija, sukelianti tiriamojo reakcij. Toliau tiriamojo elgesys fiksuojamas kaip prastai. Eksperimentas Eksperimentas. is tyrimo metodas gali padti atskleisti naujus dsningumus, patikrinti jau inom psichikos proces raid, tipines asmenybs savybes. Taikant metod, objektyvus veiksnys nepriklausomas kintamasis (aplinkos slygos, operacijos nuoseklumas, paaliniai dirgikliai ir t. t.) keiiamas ir irima, kaip kinta kiti reikiniai priklausomi kintamieji (elgesys, emocijos, dmesio sutelkimas, nuovargis ir t. t.). Tyrjas ne pasyviai stebi vykstanius reikinius, o pats juos aktyviai sukelia pagal tam tikr plan dirbtinai keisdamas mog veikianias slygas. Daug kart kaitaliodamas slygas, tyrjas gali tiksliai nustatyti prieastis, kurios sukelia vienokius arba kitokius psichikos reikinius, stebti t reikini kitim bei raid. Eksperimento metodui bdingos ios savybs: 1. Tyrjas pats sukelia j dominant reikin tada, kai j reikia tirti. 2. Eksperimentui atlikti sukuriama speciali aplinka, leidianti tiriam reikin stebti gryn, izoliuot nuo atsitiktini veiksni. 3. Tiriamas reikinys sukeliamas tiek kart, kad bt galima nustatyti dsningumus. Dl to daugelis tiriamo reikinio savybi labai tiksliai imatuojamos. 4. Slygos, kuriomis vyksta tiriamas reikinys, dsningai keiiamos. Tai leidia painti tiriamo reikinio esm ir jo ry su kitais reikiniais. 5. Eksperimentiniuose tyrimuose vartojama speciali tiksli matavimo aparatra, kuria imatuojama kiekybin tiriamo reikinio charakteristika. Gauti duomenys analizuojami statistikai. Psichologijoje atliekami du svarbiausi eksperimentai: laboratorinis ir natralusis. Laboratorinis eksperimentas atliekamas specialiose patalpose (laboratorijose) naudojantis daugiau ar maiau sudtinga aparatra. iuo metodu galima tiksliai apskaiiuoti ir iorinius poveikius (dirgikli stiprum, veikimo laik, j eils tvark arba vairias kombinacijas su kitais dirgikliais), ir atsakomsias reakcijas (veiksmus bei odius) tuos dirgiklius. Pavyzdiui, tiriant pojius ir suvokimus, tiksliai apskaiiuojamas vairi dirgikli stiprumas ir j eils tvarka bei vairios mogaus atsakomosios reakcijos; tiriant atmint, apskaiiuojamas simintinos mediagos kiekis ir kokyb, vairs siminimo bdai (itisinis, dalinis, garsinis ir t. t.), kartojim skaiius ir pan. Sugretinus visus iuos duomenis, nustatomos geriausios slygos siminti ar suvokti mediag. Laboratorijose galima imituoti ir itirti gamybos situacijas, operacij eig. Per laboratorin eksperiment specialia aparatra galima ufiksuoti ir organizme vykstanius fiziologinius pokyius, nustatyti j ry su tiriamu psichikos reikiniu. Pvz.: galima nustatyti kraujo apytakos ir kvpavimo sistem veiklos pokyius dl emocini reakcij, biosrovi pokyius dirbant protin darb ir pan. Eksperiment metu naudojama aparatra gali bti ir labai paprasta, ir sudtinga. Daugeliui tyrim atlikti pakanka paprasiausio popieriaus lapo, pietuko ir chronometro. Atliekant suvokimo tyrimus, plaiai vartojami prietaisai, reguliuojantys suvokiam objekt ekspozicijos trukm. mogaus reakcijos matuojamos refleksonometrais, biosrovs uraomos elektroencefalografais ir t. t. Suvokimo, mstymo procesai tiriami naudojant aparatr akies judesiams fiksuoti.

Maiau aparatros reikia kalbai ir mstymui simboliais tirti. Nesudtinga ir gausi aparatra lemia eksperimento vert, o turiningos hipotezs ir tiksli kontrol. Svarbu, kad tyrimams naudojami prietaisai bt: 1) pakankamai tiksls ir patikimi; 2) geros konstrukcijos, danai negest; 3) nekelt paalini efekt (pvz., triukmo), kurie gali paveikti tiriamojo elges; 4) automatikai registruot tiriam reikin; 5) bt lengvi ir patogs. Laboratorinis tyrimas turi ir trkum. Tyrimai atliekami tiriamajam neprastomis, nenatraliomis slygomis: specialioje patalpoje, vairia aparatra. Tai gali ne tik atitraukti jo dmes nuo pagrindinio udavinio, bet ir sukelti tarum, nepasitikjim, vadinasi, gali pakisti tiriam reikini pobdis. Todl tiriam asmen labai svarbu atitinkamai paruoti bandymui: supaindinti su aplinka, aparatra, paaikinti, pademonstruoti (kiek leidia tyrimo slygos), kas bus tiriama. Taiau ne visada galima ivengti neigiamos dirbtini slyg takos tyrimo rezultatams. Rus psichologas A. Lazurskis 1911 m. pasil tiriant naudoti natralj eksperiment, kuris atliekamas ne laboratorijoje, o mogui prastomis gyvenimo ir darbo slygomis. Pvz.: gamybos eksperimentas. is eksperimentas atliekamas beveik natraliomis slygomis. Pakeiiamos tik kai kurios darbo aplinkos ar operacijos atlikimo aplinkybs ir stebima t pakeitim taka darbinink elgesiui, darbo eigai ir jo rezultatams. Natraliajam eksperimentui bdingi teigiami stebjimo ir laboratorinio eksperimento metod bruoai. J atliekant, galima panaudoti ir vairi aparatr. Pokalbis iuo metodu i anksto numatytais, apgalvotais klausimais i vairi asmen renkami duomenys apie dominani problem: asmens interesus, polinkius, tiriamojo santykius su kolektyvu, savo pareig supratim, sitikinimus ir kt. Pokalbio metodu galima surinkti tiek bendruosius, tiek papildomus duomenis apie tiriamj, kai pats tyrimas atliekamas kitais metodais. Norint, kad tyrimas pokalbio metodu bt skmingas, reikia laikytis i slyg: 1) reikia umegzti ry su tiriamuoju; 2) gerai apgalvoti pokalbio plan ir numatyti klausimus. Pokalbis bna vaisingas, jei tiriamasis pasitiki pokalb organizuojaniu asmeniu ir supranta jo reikm. Tada tiriamojo atsakymai atviresni, nuoirdesni. Kad bt umegztas ryys, reikia i anksto surinkti apie tiriamj visus manomus duomenis ir susipainti su juo. Tiriamasis turi bti tikras, kad surinktos inios nebus panaudotos nei prie j, nei prie kitus asmenis. Pokalb galima pradti tiesiogiai, be ang arba kalbant apie kitus abu asmenis dominanius klausimus. Tyrimo iuo metodu skm lemia ir pokalbio vieta. Pokalbis gali vykti tyrjo kabinete, laboratorijoje, darbo vietoje, namuose ir t. t. Geriausia kalbtis tiriamajam prastoje aplinkoje (darbo vietoje, namuose, kartu einant i darbo), kur jis laisvai jauiasi. Svarbu, kad pokalbiui bt parinktas toks laikas, kai tiriamasis laisvas, niekur neskuba, nepavargs. Negalima kalbtis su tiriamuoju prie kok nors jam labai atsaking darb arba pasitarim, pavyzdiui, prie kvalifikacijos patikrinimo egzamin. Pokalbio rezultatai ir kokyb priklauso nuo klausim parinkimo ir j sudarymo. Klausimai turi atitikti tyrim tiksl. Jie turi bti tiksls ir aiks, nedviprasmiki, ne per sunks, i tiriamajam asmeniui artimos srities, taiau ir ne perdaug primityvs, kuriuos atsakymai savaime aiks. Reikia vengti klausim, kurie gali sukelti tiriamojo tarim, baim, bti jam nemalons ar eisti j. Rekomenduojama pateikti kontrolini, krymini klausim atsakym pagrstumui ir patikimumui patikrinti. Geriau tinka ne tiesioginis klausimas, o aplinkinis. Tiriant jaunuoli interesus, nepatariama klausti: Kuo js domits?, Ko siekiate gyvenime?. Geriau umegzti 9

pokalb apie literatros, mokslo laimjimus, kitus gyvenimo klausimus. Taip iryks jaunuolio iprusimas, interesai, paira darb, draugus. Nerekomenduojami klausimai, kuriuos galima atsakyti trumpai taip arba ne. Geriau siekti isamesnio atsakymo. Klausim reikia taip formuluoti, kad jame neslypt jokia galimo atsakymo uuomina. Jie negali bti taigs. Reikia turti atsargoje ir papildom klausim, kuri gali prireikti, kai tiriamojo atsakymai nukreipia pokalb nenorima linkme arba kai jie nepakankamai isams. Kartu reikia numatyti, ko tiriamasis gali paklausti. iuos klausimus svarbu ufiksuoti, nes kartais jie suteikia ne maiau naudingos mediagos negu patys atsakymai. Atsakymus reikia urayti po pokalbio. Dar geriau juos rayti garsajuost. Pokalbis gali bti vedamas tiksliai laikantis numatyto plano, klausimus pateikiant i anksto numatyta tvarka. Pokalbis gali bti vedamas ir laisvesne forma, jo metu keiiant klausimus ir pateikiant naujus, i anksto nenumatytus. Tokio pokalbio svarbiausia slyga visapusikas tyrjo pasirengimas: jis turi gerai painti pokalbio objekt ir turti pakankamai daug duomen apie tiriamj. Tai pads jam surinkti daugiau vertingos mediagos ir rasti ieit pokalbiui pakrypus nenumatyta linkme. Pokalbio metodu duomenys gali bti renkami ne tik i paties tiriamojo, bet ir i kit asmen: meistr, bendradarbi, tv, mokytoj ir t. t. Anketos Anket metodas padeda gvildenti problem pasitelkiant daugelio moni apklausos duomenis. Apklausai suraomi specials klausim sraai, spausdinamos anketos. Tiriamieji turi atsakyti ratu. Anket metodas turi tam tikr pranaum, nes vienu metu tiriama daug moni, maiau veikia vairs nekontroliuojami atsitiktiniai veiksniai. Daugelio tiriamj apklausa leidia atskleisti tokius faktus, kurie likt nepastebti tiriant nedidel grup asmen kitais metodais. Jei apklaustume kelis specialistus, koki savybi reikia norint dirbti pagal j specialyb, antraeili savybi jie nurodyt beveik tiek pat kiek ir pagrindini, vadinasi, pagrindins nebt atskleistos, o apklausus labai daug specialist ir gavus daug atsakym, atskir savybi nurodymo danis skirsis, ir savybs, labiausiai reikalingos iai profesijai, bus geriau atskleistos. Didelis atsakym skaiius yra gera j tarpusavio kontrols priemon: kuo daugiau atsakym, tuo patikimesns ivados. is metodas atskleidia ir tiriam moni individualius skirtumus. Anketos bna dviej ri: standartizuotos ir laisvo pobdio. Standartizuotose anketose pateikiami ne tik klausimai, bet keli galim atsakym variantai. Tokiomis anketomis gautus duomenis lengva inagrinti naudojant skaiiavimo technik, taiau jos apriboja tiriamj atsakym analizs galimybes ir nesudaro slyg padaryti subtilesnes ivadas. Laisvo pobdio anketose pateikiami klausimai, ir tiriamasis laisvai formuluoja ir urao atsakym. Taip surinkt gausyb mediagos sunku sutvarkyti, analizuoti, esminiai dalykai neretai pradingsta tarp antraeili fakt. Kartais per daug dmesio skiriama statistikos duomenims, skaiiams, per maai analizuojama kokybikai, todl ivados bna pavirutinikos, nepagrstos. Pasak ymaus psipsichologo A. Bin (A. Binet), anketos privalumas yra tas, kad surenkama daug duomen, taiau fakt gausumas, jeigu jie nepakankamai tiksls, yra tik tiesos miraas. Kai kuri psicholog nuomone, anketos metodu negalima painti mogaus vidinio pasaulio, jo bsen, intelekto. Galima surinkti tik formali duomen apie jo gyvenimo slygas, eimos padt, ami ir pan. Anketose, j manymu, ufiksuojami tik ioriniai faktai ir reikiniai. I tikrj anketa turi nemaai trkum, bding savistabai, nes ji pagrsta tiriamojo nuomone apie save ir savo elges. iuo poiriu ji nelabai tinka tirti jaunuolius ir mokinius, kurie nesugeba tiksliai vertinti savo igyvenim. Anketomis surinkta mediaga danai nra isami nei kokybikai, nei kiekybikai. Antai imto asmen poiris mirties bausms taikym negali bti apibendrintas, nes ie asmenys sudaro tik labai ma visuomens dal. Taikant anketos metod, svarb vaidmen vaidina atsitiktinumas, nes danai anketas atsako skirtingo amiaus, isilavinimo bei skirting individuali savybi turintys mons, o analizuojant gautus 10

duomenis, tai neatsivelgiama. iuo metodu gali bti tiriami tik atskiri psichologijos klausimai. Nepaisant i trkum, anket metodu gali bti skmingai tiriami kai kurie su mogaus psichika susij klausimai, kolektyvo nari tarpusavio santykiai. Surinkti duomenys gali bti svarbs hipotezei suformuluoti. Tyrimas anket metodu atliekamas taip: 1) iaikinamas tyrimo tikslas ir udaviniai, sudaromas klausim sraas; 2) apklausiama; 3) surinkta mediaga tvarkoma, nagrinjama ir apibendrinama. Svarbiausia atidiai, kruopiai numatyti anketos klausimus atsivelgiant tyrimo tikslus ir udavinius. Anketos bna vairi ri ir form, svarbu, kad bt aikiai apibrta tiriama sritis, pavyzdiui, aplinkos slyg poveikis, darbo gdi susidarymas, santykiai su bendradarbiais ar kt. Vienos anketos klausimai gali reikalauti atsakym, grindiam savistaba (atsako pats tiriamasis), kitos kit asmen ar darbo proces stebjimais (apie tiriamj kalba kiti asmenys), treios ir savistaba, ir kit stebjimais. Anketos priklauso ir nuo to, kaip tyrjas surinktus duomenis nori analizuoti ar kokybikai (kokybin anketa), ar kiekybikai (kiekybin anketa). Anketos skiriasi klausim skaiiumi: nuo vieno iki 500 ir daugiau (interes inventarijuose). Praktika rodo, kad geriausios yra 1015 klausim anketos. Gerai pasiruous ir sudominus tiriamuosius galima skmingai tirti ir 2530 klausim anketa. Daugiau klausim galima pateikti tada, kai atliekami specials tyrimai, pavyzdiui, kvalifikuot darbuotoj, suprantani savo atsakomyb ir labai suinteresuot tyrimu. Anketose reikia vengti nereikaling ir klaidinani klausim. Klausimus reikia suformuluoti pagal tuos paius reikalavimus, kaip ir pokalbio metodu, tik ia ypa svarbu tikslumas. Pokalbio metu suprasti klausim padeda klausianiojo intonacija, visas elgesys ir kiti veiksniai, o upildydamas anket, tiriamasis susitelkia tik tai, kas parayta. Pirmiausia anketoje pateikiami klausimai, reikalingi bendrai informacijai suinoti, t. y. apie ami, lyt, isilavinim, profesij, socialin padt ir pan. Naudojant anket, apklausa gali vykti dvejopai: 1) anketos idalijamos ir tiriamieji individualiai upildo jas ia pat, dalyvaujant tyrjui; 2) anketos upildomos namuose. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju svarbu, kad tyrjas odiu arba ratu (anketos pradioje) glaustai, bet isamiai painstruktuot tiriamuosius. Instrukcijoje reikia: 1) pabrti tyrimo tiksl; 2) paprayti atvirai bei nuoirdiai atsakyti klausimus (neigiamai nusiteikus, nenorint atsakyti klausimus anketos reikt nepildyti); 3) pabrti, kad anketa anonimika, todl nereikia minti nei savo, nei kit pavardi; 4) nurodyti, kad tokiu atveju, kai klausimas nelabai suprantamas ir j sunku atsakyti, geriau visai neatsakyti (parayti brkn). Atsakymus rayti kuo aikiau. Jei anket pildo grup moni, jiems negalima leisti kalbtis tarpusavyje, garsiai reikti mintis. Jei klausimai skaitomi, skaityti reikia aikiai, pakartoti klausimus tris kartus: antr kart prajus 5 sekundms po pirmojo, trei 1015 sekundi po antrojo skaitymo. Prie skaitydamas nauj klausim tyrjas turi spti tiriamuosius: Dabar skaitysiu nauj klausim. Paymkite jo numer.... Surinkta mediaga turi bti rpestingai peririma, suklasifikuojama ir analizuojama. Darant ivadas, reikia atsivelgti io metodo pranaumus ir trkumus.

11

Kitos metodikos Veiklos produkt analiz. Tai metodas, kai apie mogaus sugebjimus ir gdius, poir darb, pat darb bei su juo susijusi mogaus psichikos veikl sprendiama i jo darbo rezultat: dienorai, raini, pieini, gamini ir t. t. Ypa svarbu sugretinti darbo rezultatus su paruoiamja mediaga (juodraiais, eskizais, raini variantais ir t. t.). Jaunuolio pieini ar raini analiz gali atskleisti jo polinkius, sugebjimus, asmenines problemas ir kt.; nusikaltimo vietos apira, darbo produkt, gyvenamosios vietos, dokument tyrimas gali daug pasakyti apie tariamj. Biografinis metodas. Juo tiriami labai gabi moni raytoj, kompozitori, mokslinink, iradj veiklos ypatumai. Analizuojant j biografijos duomenis nustatomos aplinkybs ir asmens savybs, kurios padjo pasiekti labai ger veiklos rezultat. Kartu galima psichologikai nuodugniau susipainti su profesijomis. Klinikinis metodas. is empirini duomen rinkimo bdas stebjimo kontroliuojamomis slygomis ir laisvo, nestandartizuoto pokalbio derinys. Tiriamajam pateikiama uduotis, kuri atlikdamas, jis aikina savo veiksmus, atsako tyrjo klausimus, susijusius su uduotimi. Pavyzdiui, jaunuolio klausiama, kaip jis pasielgt tam tikroje situacijoje. Jam atsakius, klausiama, kodl jis taip elgtsi. Atsakymas nulemia tolesnes uduotis ir klausimus. bd plaiai taik ymus veicar psichologas . Pia, tyrs vaik mstym ir pasaulir. Testavimas. Gauti objektyvi kiekybikai ireikiam duomen apie individo ypatybes padeda testavimas (test taikymas). Testas tai standartizuotos uduotys, i kuri atlikimo rezultat sprendiama apie tam tikr psichikos funkcij ir asmens ypatybi isivystymo laipsn ir bkl. Pavyzdiui, i atsakym, kaip pratsti tam tikra tvarka idstyt skaii eil, sprendiama apie mogaus sugebjim mstyti. Taigi, testas yra psichologijos matavimo rankis. Savarankiko darbo uduotis: perirti pasirinkt filmuot mediag, kurioje pateikiama suvaidinta situacija, ir sudaryti stebjimo protokol, bei j upildyti fiksuojant stebim moni emocines reakcijas neprastas aplinkos slygas.

12

PROTOKOLO PAVYZDYS Stebjimas, skirtas isiaikinti individo reakcij vairov netipines aplinkos slygas. STEBJIMO PROTOKOLAS DATA____________

Nr. 1 2 3 4 5 6 7

Indikatorius ypsena Usimerkimas Pagalbos iekojimas Pasimetimas Pyktis Gestikuliacijos

Stebimasis Nr. 1

Stebimasis Nr. 2

Stebimasis Nr. 3

Stebimasis Nr. 4

Stebimasis Nr. 5

13