STR Plienines Konstrukcijos

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro
2005 m. vasario 18 d.
sakymu Nr. D1-101
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.08:2005
PLIENINI KONSTRUKCIJ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINS NUOSTATOS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.is statybos techninis reglamentas (toliau Reglamentas) nustato privalomuosius plienini
laikanij konstrukcij projektavimo reikalavimus.
2.Reglamentas netaikomas projektuojant tilt, transporto tuneli ir vamzdyn plienines
konstrukcijas.
3.Projektuojant plienines konstrukcijas ypatingoms naudojimo slygoms (pvz.,
magistralinius ir technologinius vamzdynus, specialiosios paskirties talpyklas, pastat
konstrukcijas, kurias veikia intensyvs temperatros poveikiai ar agresyvioji aplinka,
hidrotechnini jros statini konstrukcijas ir kt.), unikali pastat ir statini konstrukcijas, taip pat
specialij tip konstrukcijas (i anksto temptsias, erdvines, kabamsias ir kt.), btina laikytis
papildom reikalavim, nustatyt atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.
4.Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims,
projektuojantiems plienines statini konstrukcijas ir rengiantiems plienini konstrukcij
projektavimo ir kontrols normatyvinius dokumentus.
5.Kol bus vertinti visi europin (EN) ir tarptautin (ISO) sistemas sudarantys standartai,
projektuojant plienines konstrukcijas gali bti naudojamos ir kitos mediagos bei jungimo
priemons, nei nurodyta Reglamente, taiau j fizikins ir mechanins savybs turi bti ne
blogesns u nurodytas iame Reglamente.
6.Kol nra parengt kit reglament, reglamentuojani plienini konstrukcij projektavimo
reikalavimus, nepateiktus iame Reglamente, nustatyta tvarka gali bti naudojami kit ali
normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys plienini konstrukcij projektavim.
II SKYRIUS. NUORODOS
7.Reglamente pateiktos nuorodos iuos dokumentus:
7.1. LST ISO 8930:2004 Bendrieji konstrukcij patikimumo principai. Terminai;
7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcij projektavimo pagrindai. ymjimo sistema.
Bendrieji ymenys;
7.3. STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai (in., 2003,
Nr. 59-2682);
7.4. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos (in., 2003, Nr. 59-2683);
7.5. LST EN 439:1998 Suvirinimo mediagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsaugins
dujos;
7.6. LST EN 440:1997 Suvirinimo mediagos. Elektrodin viela ir sils metalas.
Nelegiruotj ir smulkiagrdi plien lankinis suvirinimas lydiuoju elektrodu apsauginse dujose.
Klasifikavimas;
7.7. LST EN 499:1997 Suvirinimo mediagos. Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam
nelegiruotj ir smulkiagrdi plien suvirinimui. Klasifikavimas;
7.8. LST EN 756:2004 Suvirinimo mediagos. Nelegiruotj ir smulkiagrdi plien
lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos fliuso ir miltelins vielos fliuso
deriniai. Klasifikacija;
7.9. LST EN 757:1999 Suvirinimo mediagos. Glaistytieji elektrodai atspariems plienams
suvirinti rankiniu lankiniu bdu. Klasifikavimas;
7.10. LST EN 758:2000 Suvirinimo mediagos. Nelegiruotj ir smulkiagrdi plien
lankinio suvirinimo apsauginse dujose elektrodins vielos arba savisaugs vielos. Klasifikavimas;
7.11. LST EN 760:2000 Suvirinimo mediagos. Lankinio suvirinimo po fliusu fliusai.
Klasifikavimas;
7.12. LST EN ISO 887:2002 Bendrosios paskirties metrini vart, sraigt ir verli
poverls. Bendrasis projektas (ISO 887:2000);
7.13. LST EN ISO 898 - 1:2000 Anglinio ir legiruotojo plieno tvirtinimo detali
mechanins savybs. 1 dalis. Vartai, sraigtai ir smeigs (ISO 898 - 1:1999);
7.14. LST 1585:2001 Plieno ymjimo sistemos. Papildomieji simboliai (CR
10260:1998);
7.15. LST EN ISO 2320:2001 Plienins eiakamps verls su spraudiamja dalimi.
Mechaniniai ir naudojimo reikalavimai (ISO 2320:1997);
7.16. LST EN ISO 4016:2002 Vartai su eiakampmis galvutmis. C klass gaminiai
(ISO 4016:1999);
7.17. LST EN ISO 4014:2002 Vartai su eiakampmis galvutmis. A ir B klasi
gaminiai (ISO 4014:1999);
7.18. LST EN ISO 4017:2002 Sraigtai su eiakampmis galvutmis. A ir B klasi
7.19. LST EN ISO 4018:2002 Sraigtai su eiakampmis galvutmis. C klass gaminiai
(ISO 4018:1999);
7.20. LST EN ISO 4032 :2002 eiakamps verls, 1 tipas. A ir B klasi gaminiai (ISO
4032:1999);
7.21. LST EN ISO 4033:2002 eiakamps verls, 2 tipas. A ir B klasi gaminiai (ISO
4033:1999);
7.22. LST EN ISO 4034:2002 eiakamps verls. C klass gaminiai (ISO 4034:1999);
7.23. LST EN ISO 7089:2002 Poverls. Vidutins serijos. A klass gaminiai (ISO
7089:2000);
7.24. LST EN ISO 7090:2002 Nusklembtosios poverls. Vidutins serijos. A klass
7.25. LST EN ISO 7091:2002 Poverls. Vidutins serijos. C klass gaminiai (ISO
7091:2000);
7.26. LST EN ISO 9692 - 1:2004 Suvirinimas ir panas procesai. Jungi paruoimo
rekomendacijos. 1 dalis. Plien rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydiuoju
elektrodu apsauginse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluotinis suvirinimas (ISO
9692 - 1:2003);
7.27. LST EN ISO 9692 - 2+AC:2001 Suvirinimas ir panas procesai. Jungi
paruoimas. 2 dalis. Plien rankinis suvirinimas po fliusu (ISO 9692 - 2:1998);
7.28. LST L ENV 1090 - 1:2002 Plienini konstrukcij darbai. 1 dalis. Bendrosios ir
pastat taisykls;
7.29. LST EN 10025 - 2:2005 Kartai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis.
Nelegiruotojo konstrukcinio plieno technins tiekimo slygos;
Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrdio konstrukcinio
plieno technins tiekimo slygos;
Termomechanikai valcuoto suvirinamojo smulkiagrdio konstrukcinio plieno technins tiekimo
slygos ;
Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno technins tiekimo slygos;
7.33. LST EN 10027 - 1:1997 Plien ymjimo sistemos. 1-oji dalis. Plieno marks.
Pagrindiniai simboliai;
7.34. LST EN 10164:2000 Plieno gaminiai su pagerintomis deformacijos statmenai
gaminio paviriui savybmis. Technins tiekimo slygos;
7.35. LST EN 10210 - 1:2002 Kartuoju bdu pagaminti nelegiruotj ir smulkiagrdi
konstrukcini plien tuiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai;
7.36.LST EN 10219 - 1:2000 Nelegiruotojo ir smulkiagrdio plieno altai formuoti
virintieji tuiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai;
7.37. LST EN 10264 - 1:2003 Plienin viela ir vielos gaminiai. Plienin lyn viela. 1 dalis.
Bendrieji reikalavimai;
7.38. LST EN 12534:2000 Suvirinimo mediagos. Aukto stiprumo plien lankinio
suvirinimo apsauginse dujose elektrodins ir pridtins vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas.
Klasifikavimas;
7.39. LST EN 12535:2000 Suvirinimo mediagos. Aukto stiprumo plien lankinio
suvirinimo apsauginse dujose elektrodins miltelins vielos su upildu. Klasifikavimas;
7.40. LST EN ISO 10511:2001 eiakamps plonos verls su spraudiamja dalimi (su
nemetaliniu dklu) (ISO 10511:1997);
7.41. LST EN ISO 10512:2001 eiakamps verls su spraudiamja dalimi (ir
nemetaliniu dklu). 1 tipas. Metrinis smulkaus ingsnio sriegis. 6, 8 ir 10 kokybs klass (ISO
10512:1997);
7.42. LST EN ISO 10513:2001 Metalins eiakamps verls su spraudiamja dalimi.
2 tipas. Metrinis smulkaus ingsnio sriegis. 8, 10 ir 12 kokybs klass (ISO 10513:1997);
7.43. LST EN ISO 12944 - 2:2000 Daai ir lakai. Plienini konstrukcij apsauga nuo
korozijos apsauginmis da sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija (ISO 12944 - 2:1998);
7.44. LST EN 20898 - 2:2000 Mechanins tvirtinimo detali savybs. 2 dalis. Verls su
nustatytais apskaiiuotos apkrovos dydiais. Stambusis sriegis (ISO 898 - 2:1992);
7.45. LST EN 50149:2002/AC:2003 Geleinkelio taikmenys. Stacionarioji ranga.
Elektrin trauka. Vario ir vario lydini kontaktiniai laidai su grioveliais;
7.46. LST EN 50182+AC:2002 Oro linij laidai. Laidai i koncentrikais sluoksniais
susuktos apvaliosios vielos;
7.47. LST EN 50183:2001 Oro linij laidininkai. Aliuminio, magnio ir silicio lydinio
laidai;
7.48. LST EN 50189:2001 Oro linij laidininkai. Cinkuoti plieniniai laidai.
8. iame Reglamente datuotais ir nedatuotais altiniais pateikti duomenys i kit leidini.
Datuotos nuorodos, j pataisos ir papildymai io Reglamento dalimi tampa tik tada, kai traukiami
Reglament kaip priedai arba papildymai.
III SKYRIUS. PAGRINDINS SVOKOS
9.Reglamente vartojamos pagrindins svokos ir j apibrimai atitinka LST ISO 8930:2004
[7.1] ir LST ISO 3898:2002 [7.2] pateiktas svokas ir j apibrimus.
IV SKYRIUS. YMENYS IR SUTRUMPINIMAI
10.Pagrindiniai raidiniai ymenys vartojami iame Reglamente:
A skerspjvio plotas
b
A

varto skerspjvio plotas
net b
A
,
varto grynasis (neto) skerspjvio plotas
eff
A
skaiiuojamasis skerspjvio plotas
f
A
juostos (lentynos) skerspjvio plotas
net
A
grynasis (neto) skerspjvio plotas
w
A
sienels skerspjvio plotas
wf
A
kertins (kampins) sils metalo skerspjvio plotas
wz
A
kertins (kampins) sils sulydymo srities skerspjvio plotas
E tamprumo modulis
F charakteristin jga, apkrova
Rd v b
F
, ,
skaiiuotinis varto kerpamasis atsparis
Rd bh
F
,
skaiiuotinis vieno varto ir vienos trinties ploktumos jungties atsparis
Rd p b
F
, ,
skaiiuotinis vartu glemiam jungiamj element atsparis
Rd t b
F
, ,
skaiiuotinis varto tempiamasis atsparis
d
F

skaiiuotin jga, apkrova
Cd p
F
,
skaiiuotin tempiamojo (stipriojo) varto iankstinio tempimo jga
y
F

charakteristin jga, apkrova y aies kryptimi
d y
F
,

skaiiuotin jga, apkrova y aies kryptimi
z
F

charakteristin jga, apkrova z aies kryptimi
d z
F
,

skaiiuotin jga, apkrova z aies kryptimi
G lyties modulis
b
I
antdklo skerspjvio ploto inercijos momentas
c
I
rmo kolonos skerspjvio ploto inercijos momentas
d
I
spyrio skerspjvio ploto inercijos momentas
f
I
juostos (lentynos) skerspjvio ploto inercijos momentas
r
I rmo sijos skerspjvio ploto inercijos momentas
l r
I
,
rmo apatins sijos skerspjvio ploto inercijos momentas
u r
I
,
rmo virutins sijos skerspjvio ploto inercijos momentas
s
I

sstandos, antdklo skerspjvio ploto inercijos momentas
tor
I
skerspjvio ploto sukamasis inercijos momentas
y
I
skerspjvio ploto inercijos momentas apie y a
z
I skerspjvio ploto inercijos momentas apie z a
net y
I
,
grynasis (neto) skerspjvio ploto inercijos momentas apie y a
net z
I
,
grynasis (neto) skerspjvio ploto inercijos momentas apie z a
I
skerspjvio ploto sektorinis inercijos momentas
Ed
M
skaiiuotinis lenkiamasis momentas
Rd b
M
,
skaiiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis
Rd c
M
,
skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis tamprusis stiprumo atsparis
Rd fl
M
,

skaiiuotinis sijos su lanksija (klupija) sienele lenkiamasis stiprumo atsparis
Rd pl
M
,
skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis atsparis pagal takumo rib
Rd y pl
M
, ,

skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis atsparis pagal takumo rib y aies
atvilgiu
Rd z pl
M
, ,

skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis atsparis pagal takumo rib z aies
atvilgiu
Rd u
M
,
skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo rib
Ed y
M
,
skaiiuotinis lenkiamasis momentas apie y a
Ed z
M
,
skaiiuotinis lenkiamasis momentas apie z a
Ed
N
skaiiuotin ain jga
Ed c
N
,
labiausiai apkrautos rmo kolonos skaiiuotin ain jga
Rd c
N
,
skaiiuotinis centrikai gniudomo elemento pastovumo atsparis
Rd c NM
N
, ,
skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo elemento pastovumo atsparis
Rd TF NM
N
, ,

skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo elemento lenkiamasis sukamasis
pastovumo atsparis
Rd yz NM
N
, ,

skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo dviejose ploktumose elemento pastovumo
atsparis
Rd pl
N
,

skaiiuotinis ains jgos veikiamo skerspjvio stiprumo atsparis pagal takumo
rib
Rd TF
N
,
skaiiuotinis centrikai gniudomo elemento sukamasis pastovumo atsparis
Rd u
N
,

skaiiuotinis ains jgos veikiamo skerspjvio stiprumo atsparis pagal stiprumo
rib
y
S

skerspjvio dalies statinis momentas y aies, einanios per sunkio centr,
atvilgiu
z
S
skerspjvio dalies statinis momentas z aies, einanios per sunkio centr,
atvilgiu
Ed loc
T
,

vietinis skaiiuotinis sukamasis momentas
Rd c
V
,
skaiiuotinis skerspjvio kerpamasis atsparis
m Rd c
V
, ,
skaiiuotinis skerspjvio kerpamasis vidutinis atsparis
Ed
V
skaiiuotin skersin (kerpamoji) jga
fic
V
skaiiuotin spragotojo skerspjvio strypo slygin skersin jga
Rd fl
V
,

skaiiuotinis sijos su lanksija (klupija) sienele kerpamasis atsparis
Ed F
Q
,
sutelktosios jgos sukelta juostini jungi ra ilgio vienetui
Ed V
Q
,
lyties sukelta juostini jungi ra ilgio vienetui
c
W
skerspjvio labiausiai gniudomo krato atsparumo momentas
y
W
skerspjvio atsparumo momentas apie y a
min , ,net y
W
grynasis (neto) skerspjvio maiausias atsparumo momentas apie y a
z
W skerspjvio atsparumo momentas apie z a
min , ,net z
W
grynasis (neto) skerspjvio maiausias atsparumo momentas apie z a
wf
W
kertins (kampins) sils metalo skerspjvio atsparumo momentas
wz
W
kertins (kampins) sils sulydymo srities skerspjvio atsparumo momentas
eff
a
skaiiuojamasis lankstytj profiliuoi ulank plotis
s
a
atstumas tarp skersini sstand
eff
b
skaiiuojamasis plotis
f
b
juostos (lentynos) plotis
s
b
sstand plotis
d varto skersmuo
w
d
elektrodins vielos skersmuo
0
d
varto skyls skersmuo
e
ekscentricitetas
rel
e
santykinis ekscentricitetas
eff rel
e
,
santykinis lyginamasis ekscentricitetas
1
e
atstumas nuo elemento krato iki artimiausios skyls (varto) centro jgos
veikimo kryptimi
2
e
atstumas nuo elemento krato iki artimiausios skyls (varto) centro statmena
jgos veikimo kryptimi
d ba
f
,
skaiiuotinis pamat inkarini vart tempiamasis plieno stipris
d bh
f
,
skaiiuotinis tempiamj (stiprij) vart tempiamasis plieno stipris
d bp
f
,
skaiiuotinis vart glemiamo plieno stipris
d bs
f
,
skaiiuotinis vart kerpamasis plieno stipris
d bt
f
,
skaiiuotinis vart tempiamasis plieno stipris
d bv
f
,
skaiiuotinis U formos varto tempiamasis plieno stipris
bu
f
charakteristinis vart plieno stipris pagal stiprumo rib
d c
f
,
skaiiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniudomasis stipris
d dh
f
,

skaiiuotinis stipriosios plienins vielos, naudojamos pluotams ir vijoms,
tempiamasis plieno stipris
d l
f
,

skaiiuotinis glaudaus lietimosi ritinini lankst (arnyr) vietinis glemiamasis
stipris
d p
f
,
skaiiuotinis glemiamasis plieno stipris
s
f
charakteristinis kerpamasis plieno stipris
d s
f
,
skaiiuotinis kerpamasis plieno stipris
d th
f
,
skaiiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi
u
f

charakteristinis tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal
stiprumo rib
d u
f
,

skaiiuotinis tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal
stiprumo rib
d v
f
,
skaiiuotinis varginamasis plieno stipris
u vw
f
,
charakteristinis kertins (kampins) sils metalo stipris pagal stiprumo rib
d f vw
f
, ,
skaiiuotinis kertins (kampins) sils kerpamasis metalo stipris
d s w
f
, ,
skaiiuotinis sudurtins sils kerpamasis metalo stipris
d u vw
f
, ,
skaiiuotinis kertins (kampins) sils metalo stipris pagal stiprumo rib
d z vw
f
, ,

skaiiuotinis kertins (kampins) sils sulydymo srities kerpamasis metalo
stipris
y
f

charakteristinis tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal
takumo rib
d y
f
,

skaiiuotinis tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal
takumo rib
d u w
f
, ,

skaiiuotinis sudurtins sils gniudomasis, tempiamasis, lenkiamasis metalo
stipris pagal stiprumo rib
d y w
f
, ,

skaiiuotinis sudurtins sils tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis metalo
stipris pagal takumo rib
z , pl y , pl pl
c , c , c
ribotj plastini deformacij koeficientai
i skerspjvio inercijos spindulys
min
i maiausias skerspjvio inercijos spindulys
y
i
skerspjvio inercijos spindulys y aies atvilgiu
z
i skerspjvio inercijos spindulys z aies atvilgiu
h auktis, skerspjvio auktis
f
h
atstumas tarp skerspjvio juost sunkio centr
eff
h
skaiiuojamasis auktis
w
h
sienels auktis
eff w
h
,
skaiiuojamasis klupiosios sienels auktis
f
k
kertins (kampins) sils statinis
shape
k
skerspjvio formos koeficientas
l ilgis, tarpatramis
c
l
rmo vieno aukto kolonos ilgis, statramsio ilgis
d
l
spyrio ilgis
eff d
l
,
spyrio skaiiuojamasis ilgis
eff
l
skaiiuojamasis ilgis
y eff
l
,
skaiiuojamasis elemento ilgis y aies atvilgiu
z eff
l
,
skaiiuojamasis elemento ilgis z aies atvilgiu
r
l rmo vieno tarpatramio sijos ilgis
w
l
virintins (lydytins) sils ilgis
eff w
l
,
skaiiuojamasis virintins (lydytins) sils ilgis
s
n
varto kirpimo ploktum skaiius
sl
n
vartins jungties trinties paviri skaiius
d
p
skaiiuotinis slgis kevalo paviri
1
p atstumas tarp skyli (vart) eili centr jgos veikimo kryptimi
2
p atstumas tarp skyli (vart) eili centr statmena jgos veikimo kryptimi
m
r
kevalo vidurinio paviriaus kreivio spindulys
t
storis
f
t
juostos (lentynos) storis
s
t
sstandos storis
w
t
sienels storis
wf
kertins (kampins) sils metalo lydymo gylio koeficientas

wz
kertins (kampins) sils sulydymo srities metalo koeficientas
centrikai gniudomojo elemento klupumo koeficientas (centrikai gniudomojo

elemento, skaiiuotinio klupumui, skaiiuotinio stiprio pagal takumo rib
sumainimo koeficientas)
b

sijos lenkiamojo sukamojo klupumo koeficientas (lenkiamojo elemento,
skaiiuotinio klupumui pagal lenkimo-susisukimo praradimo form,
skaiiuotinio stiprio pagal takumo rib sumainimo koeficientas)
e

ekscentrikai gniudomojo elemento klupumo koeficientas (ekscentrikai
gniudomojo elemento, skaiiuotinio klupumui, skaiiuotinio stiprio pagal
takumo rib sumainimo koeficientas)
yz e,

dviejose ploktumose ekscentrikai gniudomojo elemento klupumo
koeficientas (dviejose ploktumose ekscentrikai gniudomojo elemento,
klupumui, skaiiuotinio stiprio pagal takumo rib sumainimo koeficientas)
b
vartins jungties darbo slyg koeficientas

c
elemento darbo slyg koeficientas

F
apkrovos patikimumo koeficientas
1 F
krano rato slgio koeficientas
h
jungties tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais patikimumo koeficientas

M
mediagos patikimumo koeficientas
Mw

virintins (lydytins) sils metalo mediagos patikimumo koeficientas
u
patikimumo koeficientas pagal stiprumo rib

elemento liaunis
slyginis elemento liaunis

L
lyginamasis spragotojo elemento liaunis
L
slyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis
u
ribinis elemento liaunis

y
elemento liaunis ploktumoje, statmenoje y aiai

z
elemento liaunis ploktumoje, statmenoje z aiai
w
slyginis sienels liaunis
wu
ribinis sienels liaunis

wu

slyginis ribinis sienels liaunis
skaiiuojamojo ilgio koeficientas
eff c,

labiausiai apkrautos rmo kolonos skaiiuojamojo ilgio koeficientas
h
jungi tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais trinties koeficientas

y
skaiiuojamojo ilgio koeficientas ploktumoje, statmenoje y aiai

z
skaiiuojamojo ilgio koeficientas ploktumoje, statmenoje z aiai
plieno skersins deformacijos (Puasono) koeficientas

Rd cr,
kritinis normalinis sijos sienels tempis

Rd loc cr , ,
kritinis normalinis vietinis sijos sienels tempis

Ed x,
skaiiuotinis normalinis tempis x aies kryptimi

Ed y,
skaiiuotinis normalinis tempis y aies kryptimi

Ed z,
skaiiuotinis normalinis tempis z aies kryptimi

Ed c w , ,

skaiiuotinis normalinis sijos sienels gniudomasis tempis
Ed loc w , ,
skaiiuotinis vietinis sienels tempis

Ed t w , ,

skaiiuotinis normalinis sijos sienels tempiamasis tempis
Rd cr,
kritinis tangentinis sijos sienels tempis

Ed xz,
skaiiuotinis tangentinis tempis z aies kryptimi

Ed w,
skaiiuotinis tangentinis sijos sienels tempis

11.Bendruoju atveju elemento ays yra:
x
iilgai elemento,
y
ir
z
skerspjvio ays.
Skerspjvio ays:
y
lygiagreti su juosta (lentyna),
z
statmena juostai, iskyrus kampuoi: j
y
lygiagreti su maesnija kampuoio lentyna,
z
statmena maesniajai kampuoio lentynai.
Kiti element skerspjvio ai naudojimo atvejai aptariami tekste.
12.Atliekant skaiiavimus rekomenduojami ie SI sistemos vienetai:
jga, apkrova
2
, ,
m
kN
m
kN
kN ,
momentas (lenkimas) kNm,
mas
kg
,
tankis
3
m
kg
,
trinis svoris
3
m
kN
,
tempis, stipris
,
_
MPa
m
MN
mm
N
,
2 2
.
V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PAGRINDAI
13.Plienins konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis bendrosiomis statybini
konstrukcij projektavimo taisyklmis [7.3]. Konstrukcij patikimumas utikrinamas taikant dalini
koeficient metod. Atskirais atvejais konstrukcij patikimumas gali bti utikrinamas taikant
dalini koeficient su bandymais metod. Saugos ir tinkamumo ribini bvi skaiiavimo taisykls
pateikiamos io Reglamento VII, VIII ir X skyriuose.
14.Poveikiai ir apkrovos, veikiantys laikanisias plienines konstrukcijas, apskaiiuojami
pagal STR 2.05.04:2003 [7.4]. Poveiki ir apkrov deriniai ir j daliniai koeficientai imami i [7.4]
10 priedo.
15.Plienins konstrukcijos taip pat turi bti projektuojamos apsaugai nuo korozijos ir
gaisrinei saugai. Didinti valcuotj ir lankstytj gamini ir vamzdi sieneli stor norint
apsaugoti nuo korozijos ir padidinti konstrukcij atsparumo ugniai rib neleidiama.
16.Visos konstrukcijos turi bti prieinamos apirti, valyti, dayti, taip pat neturi sulaikyti
drgms ir apsunkinti vdinimo.
17.Projektuojant plienines konstrukcijas btina: parinkti techniniu ir ekonominiu poiriu
tinkamiausias statini schemas ir element skerspjvius; naudoti ekonomikus valcuotj gamini
profilius; naudoti paangias konstrukcijas (erdvines sistemas i standartini element,
konstrukcijas, sutapatinanias laikanisias ir atitvarines funkcijas; i anksto temptsias,
kabamsias, plonasienes laktines ir sudtines konstrukcijas i vairaus plieno); numatyti
konstrukcij gamybos ir montavimo technologikum; naudoti konstrukcijas, utikrinanias
maiausias gamybos, transportavimo ir montavimo snaudas; numatyti gamyklines ir
montuojamsias progresyvi tip jungtis.
18.Projektuojant pastatus ir statinius btina imti konstrukcines schemas, kurios utikrint
pastat, statini ir j element stiprum, pastovum bei erdvin nekintamum transportuojant,
montuojant ir naudojant.
19.Skaiiuojamosios schemos ir pagrindins skaiiavimo prielaidos turi atitikti plienini
konstrukcij tikrsias elgsenos slygas. Plienines konstrukcijas paprastai btina skaiiuoti kaip
bendras erdvines sistemas. Dalijant erdvines konstrukcijas plokisias, btina vertinti element
tarpusavio sveik ir sveik su pamatais.
20.Plienines konstrukcijas paprastai btina skaiiuoti vertinant netamprisias plieno
deformacijas.
21.Plienini konstrukcij ras ir deformacijas paprastai btina skaiiuoti pagal
deformuotj bv.
22.Plienini konstrukcij elementai turi bti maiausi skerspjvi ir atitikti io Reglamento
reikalavimus.
VI SKYRIUS. KONSTRUKCIJ IR JUNGI MEDIAGOS

I SKIRSNIS. STATYBINIS PLIENAS
23.Atsivelgiant pastat ir statini konstrukcij svarb, j naudojimo slygas, visos
plienins konstrukcijos skirstomos keturias grupes. Pastat ir statini konstrukcijoms plienas
parenkamas pagal 6.1 lentel.
24.Flanins jungtys ir rm mazg laktai gaminami i valcuotj gamini pagal LST EN
10164.
6.1 lentel
Pastat ir statini konstrukcij plienas
Plienas Standartas
1 g r u p . Suvirintosios konstrukcijos arba j elementai, naudojami ypa sunkiomis slygomis arba tiesiogiai
veikiami dinamini, vibracini arba slankij apkrov (pokranins, darbo aikteli sijos; bunkeri ir krovimo
estakad konstrukcij elementai, tiesiogiai laikantys judani sstat apkrov; santvar mazgo laktai; transporto
galerij rmai; suvirintosios elektros linij atramos, kuri auktis didesnis nei 60 m; stieb atotamp ir j mazg
elementai; hidrotechnikos statini kran sijos ir pan.)
S275
S355
S420
S450
S460
LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1
LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST
EN 10219-1
LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1
LST EN 10025-2
LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1
2 g r u p . Suvirintosios konstrukcijos arba j elementai, veikiami statini apkrov (santvaros; rm, perdang,
laiptataki sijos; atramos, iskyrus suvirintsias atramas; atvir skirstomj pastoi rangos atramos, j ijungikli
atramos; transporto galerij atramos; transporto kontaktinio tinklo elementai (skersiniai, inkarins atotampos,
sankabos); proektori stiebai; sudtiniai anten statini elementai; hidroelektrini ir siurblini vamzdynai;
vandentaki aptaisas; dtins utvar dalys ir kiti tempiamieji, tempiamieji lenkiamieji ir lenkiamieji elementai),
taip pat 1-os grups konstrukcijos ir j elementai, kai nra suvirintini jungi, ir kabamieji keliai i dvitj, kai nra
suvirintini montuojamj jungi
S275
S355
S420
S450
S460
EN 10219-1
LST EN 10025-2
3 g r u p . Suvirintosios konstrukcijos arba j elementai, veikiami statini apkrov (kolonos; statramsiai;
atramins plokts; perdang pakloto elementai; konstrukcijos, laikanios technologin rang; vertikals kolon
ramsiai, kai ramsi tempiai virija 0,4 f
y,d
; transporto kontaktinio tinklo inkarins, laikaniosios ir fiksuojaniosios
konstrukcijos (atramos, skersins standumo sijos, fiksuokliai); atvirj skirstomj pastoi rangos atramos,
iskyrus ijungikli atramas; anten statini kamien ir bokt elementai; betono tiekimo estakad kolonos, stogo
perdang ilginiai ir kiti gniudomieji bei gniudomieji lenkiamieji elementai), taip pat 2-os grups konstrukcijos ir
j elementai, kai nra suvirintini jungi
S235
S275
S355
S420
S450
S460
EN 10219-1
EN 10219-1
LST EN 10025-2.
4 g r u p . Pastat ir statini nepagrindins konstrukcijos (ramsiai, iskyrus nurodytus 3-ioje grupje; sienos
strypyno elementai; laiptai; aiktels, atitvaros; kabeli kanal metalo konstrukcijos; nepagrindini statini
elementai ir pan.), taip pat 3-ios grups konstrukcijos ir elementai, kai nra suvirintini jungi
S235
S275
EN 10219-1
Pastabos:
1. ios lentels reikalavimai netaikomi specialij statini plieninms konstrukcijoms: magistraliniams ir
technologiniams vamzdynams, specialiosios paskirties skysi talpykloms, lydymo krosni apvalkalams,
oro ildytuvams ir pan. Plienai ioms konstrukcijoms parenkami pagal kitus normatyvinius dokumentus.
2. Konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia dinamins, vibracins arba judamosios apkrovos, priskiriamos
konstrukcijos ar j elementai, kuriuos reikia skaiiuoti patvarumui arba kurie skaiiuojami vertinant
dinaminius koeficientus.
3. Konstrukcinio plieno smginio tsio ir santykinio pailgjimo reikms pateiktos 5 priedo 16 lentelse.
II SKIRSNIS. JUNGIMO PRIEMONS
25.Plieninms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti: rankiniam suvirinimui
glaistytuosius elektrodus pagal LST EN 499 [7.7], LST EN 757 [7.9]; elektrodin viel pagal LST
EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10] ar LST EN 12535 [7.39]; fliusus pagal LST
EN 760 [7.11]; apsaugines dujas pagal LST EN 439 [7.5].
26.Suvirinimo mediagos ir suvirinimo technologija turi utikrinti virintins (lydytins)
sils metalo laikinj stipr pagal stiprumo rib, ne maesn nei pagrindinio metalo charakteristin
plieno stiprio pagal stiprumo rib reikm f
u
, taip pat suvirintini jungi metalo kietumo, smginio
tsio ir santykinio pailgjimo reikmes, atitinkanias norminius dokumentus.
27.Vartinms jungtims parenkami plieniniai vartai, atitinkantys LST EN ISO 898 - 1
[7.13], verls, atitinkanios LST EN ISO 20898 - 2 [7.44] ar LST EN ISO 2320, ir poverls,
atitinkanios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus.
Vartai naudojami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO
4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19], o ribojant jungi deformacijas A gaminio klass vartai
pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18], i kokybs klasi:
a)konstrukcijoms, kuri patvarumas neskaiiuojamas 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9;
b)konstrukcijoms, kuri patvarumas skaiiuojamas 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei vartai yra
tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei vartai yra kerpami.
Verls parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN
ISO 4034 [7.22].
Naudojamos apvalios poverls pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir
LST EN ISO 7091 [7.25]. Prireikus gali bti naudojamos ambiosios ar spyruoklins poverls,
atitinkanios tokio surinkimo reikalavimus.
Vartin surinkim su netempiamaisiais vartais turi sudaryti: vartas, verl ir poverl
pagal 6.2 lentelje pateiktus derinius.
28. Pamat inkarini vart mechanins savybs paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8,
8.8, 10.9 vart kokybs klases. Pamat inkariniai vartai gali bti pagaminti i kartai valcuotj
plien S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 2 [7.29] arba i plien S275 ar S355 pagal LST
EN 10025 - 3 [7.30] ar LST EN 10025 - 4 [7.31]. Jei naudojami pamat inkariniai vartai, kuri
galas pamate ulenktas kampu (r. 6.1 a pav.), inkaravimo ilgis turi bti toks, kad suirimas nevykt
iki varto plienas pasieks takumo rib. Inkaravimo ilgis turi bti apskaiiuojamas. Naudojant tokio
tipo pamat inkarinius vartus, charakteristinis tempiamasis, gniudomasis, lenkiamasis plieno
stipris pagal takumo rib negali bti didesnis nei 300 N/mm
2
.
6.2 lentel
Netempiamj vart surinkimas pagal LST L ENV 1090 - 1 [7.28]
Vartai Verls Poverls
Kokybs
klas
Standartas
2)
Standartas Kokybs klas Standartas Kietumo
klas
4.6
4.8
LST EN ISO 4016
LST EN ISO 4018
LST EN
4034
4, kai d > M16
5, kai d M16
5.6 LST EN ISO 4014
LST EN ISO 4017
LST EN
4034
5
5.8
1)
- - -
6.8
1)
- - -
LST EN ISO 7091
6)
100HV
8.8 LST EN ISO 4014
LST EN ISO 4017
LST EN
4032
8
3) 4)
10
3) 4)
LST EN ISO 7089
LST EN ISO 7090
200HV
200HV
10.9 LST EN ISO 4014
LST EN ISO 4017
LST EN
4032
10
3) 5)
LST EN
4033
12
5)
LST EN ISO 7089
LST EN ISO 7090
300HV
300HV
Pastabos:
1)
Kadangi nra CEN ar ISO standart, kuriuose bt pateikti 5.8 ir 6.8 kokybs klasi vart ir verli
surinkimo reikalavimai, ie vartai gali atitikti LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017
[7.18] ar LST EN ISO 4018 [7.19] standart reikalavimus pagal matmenis ir tolerancijas (nors jie nenumatyti iuose
standartuose). Verli matmenys ir tolerancijos gali atitikti LST EN 4032 [7.20] ar LST EN 4034 [7.22] (nors jie
nenumatyti iuose standartuose) su slyga, kad yra atitinkamos kokybs klass pagal LST EN 20898 - 2 [7.44].
2)
5.6, 8.8 ir 10.9 kokybs klasi vartai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4016 [7.16],
LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie nenumatyti iuose standartuose).
3)
8 ar 10 kokybs klass verls pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus
(nors jie nenumatyti iuose standartuose).
4)
Jei 8.8 kokybs klass vartai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip
numatyta
2)
pastaboje) yra dengti metalu, verls turi bti 10 kokybs klass.
5)
Jei 10.9 kokybs klass vartai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip
numatyta
2)
pastaboje) yra dengti metalu, verls turi bti 12 kokybs klass ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21].
6)
140 HV kietumo klass poverls, atitinkanios LST EN ISO 7089 [7.23], taip pat gali bti naudojamos.
6.1 pav. Pamat vart inkaravimo bdai:
a ulenkiant gal kampu, b naudojant inkarin ploktel, tvirtinam verlmis
29.U formos vartai anten statini atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamat vartai
elektros linij atramoms turi bti gaminami i kartai valcuotj plien S235, S275 ar S355 pagal
LST EN 10025 - 2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025 - 3 [7.30] ar LST EN 10025 - 4
[7.31].
30.Pamat inkarini ir U formos vart verls turi atitikti LST EN 20898 - 2 [7.44] ir vien
i kokybs klasi.
Leidiama naudoti verles i plieno, atitinkanio vart plien.
31.Jungtys tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais kai jungtyse veikianios ros
perduodamos trintimi, atsirandania tarp jungiamj element slyio paviri, i anksto tempus
vartus.
Vartinms jungtims su tempiamaisiais vartais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybs klass vartus
pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18]. Taip pat galima imti ir kitokius
stipriuosius vartus, verles ir poverles, kuri mechanins savybs atitinka nurodytus
reikalavimus: vart LST EN ISO 898 - 1 [7.13], verli LST EN ISO 20898 - 2 [7.44],
poverli LST EN ISO 887 [7.12].
32.Kabamj dengini laikaniosioms konstrukcijoms, elektros linij ir atvir skirstomj
pastoi rangos atram atotampoms, stiebams ir boktams, taip pat temptj konstrukcij
tempiamiesiems elementams naudojami spiraliniai, dvivijai udarieji lynai, lygiagrei viel
pluotai ir vijos i lyn vielos, atitinkanios LST EN 10264 - 1 [7.37].
III SKIRSNIS. MEDIAG IR JUNGIMO PRIEMONI CHARAKTERISTIKOS
33.Laktini gamini, ilgj valcuotj, tuiaviduri statybini profiliuoi skaiiuotiniai
stipriai, esant vairiems tempi bviams, nustatomi pagal formules, pateiktas 6.3 lentelje.
6.3 lentel
Plieno skaiiuotini stipri nustatymas
tempi bvis ymuo
Laktini, valcuotj gamini ir
vamzdi plieno skaiiuotinis stipris
Tempimas, gniudymas ir
lenkimas
Pagal takumo rib f
y,d f
y,d
= f
y
/
M
Pagal stiprumo rib
f
u ,d f
u ,d
= f
u
/
M
lytis
f
s,d f
s,d
= 0,58 f
y
/
M
Galinio paviriaus glemimas (prigludinus pavirius)
f
p ,d f
p ,d
= f
u
/
M
Vietinis glemimas ritininiuose lankstuose (arnyruose)
glaudaus slyio atveju
f
l ,d f
l ,d
= 0,5 f
u
/
M
Ritinio (parito) skersinis gniudymas laisvo lietimosi
atveju
f
c ,d f
c ,d
= 0,025 f
u
/
M
Tempimas gamini storio kryptimi (iki 60 mm)
f
th ,d f
th ,d
= 0,5 f
u
/
M
ymuo.
M
mediagos patikimumo koeficientas (r. 35 p.)
34.Naudojamos fizikini plieno savybi reikms pateiktos 6.4 lentelje.
6.4 lentel
Fizikins plieno savybs
Savyb Reikm
Tamprumo modulis E = 210000 N/mm
2
lyties modulis G = E/2(1+)
Plieno skersins deformacijos (Puasono) koeficientas = 0,3
Tiesinio iluminio pltimosi koeficientas = 1210
-6
C
-1
(T 100C)
Tankis = 7850 kg/m
3
35.Laktini gamini, ilgj valcuotj, tuiaviduri (apvali, keturkampi) statybini
profiliuoi mediagos patikimumo koeficientas
M
= 1,1.
36.Laktini ir ilgj valcuotj statybini profiliuoi tempiamieji, gniudomieji,
lenkiamieji plieno charakteristiniai stipriai pateikti 6.5 lentelje, kartuoju bdu i konstrukcini
plien pagamint tuiaviduri statybini profiliuoi 6.7 ir 6.8 lentelse, o altai formuot
virintini tuiaviduri statybini profiliuoi i konstrukcinio plieno 6.9 ir 6.10 lentelse.
Konstrukcinio plieno ioksidinimo metodas, plieno pogrupiai, santykinio pailgjimo rodikliai bei
smginio tsio reikms pateiktos 5 priedo 16 lentelse.
6.5 lentel
Kartai valcuotj gamini konstrukcinio plieno mechanins savybs
Standartas ir
plienai
Stipris pagal takumo rib f
y
(N/mm
2
)
Stipris pagal stiprumo rib f
u
(N/mm
2
)
Nominalusis storis
1)
, mm Nominalusis storis
1)
, mm
16 > 16
40
> 40
63
> 63
80
> 80
100
> 100
150
> 150
200
> 200
250
< 3 3
100
> 100
150
> 150
250
LST EN 10025 - 2
[7.29]
Nelegiruotasis konstrukcinis plienas
S235JR
S235J0
S235J2
235 225 215 215 215 195 185 175 360 360 350 340
S275JR
S275J0
S275J2
275 265 255 245 235 225 215 205 430 410 400 380
S355JR
S355J0
S355J2
S355K2
355 345 335 325 315 295 285 275 510 470 450 450
S450J0
2)
450 430 410 390 380 380 550 530
E295
3)
295 285 275 265 255 245 235 225 490 470 450 440
E335
3)
335 325 315 305 295 275 265 255 590 570 550 540
E360
3)
360 355 345 335 325 305 295 285 690 670 650 640
LST EN 10025 3
[7.30]
Normalizuotasis/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrdis
konstrukcinis plienas
S275N/NL 275 265 255 245 235 225 215 205 370 370 350 350
S355N/NL 355 345 335 325 315 295 285 275 470 450 450 450
S420N/NL 420 400 390 370 360 340 330 320 520 500 500 500
S460N/NL 460 440 430 410 400 380 370 540 540 530
4)
LST EN 10025 5
[7.32]
Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas
S235J0W
S235J2W
235 225 215 215 215 195 360 360 350
S355J0W
S355J2W
S355K2W
355 345 335 325 315 295 510 470 450
Pastabos:
1)
Ilgj valcuotj gamini nominalusis storis atitinka skerspjvio lentynos stor.
2)
Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.
3)
ie plienai loviams, kampuoiams ir profiliuoiams gaminti paprastai nenaudojami.
4)
Iki 200 mm storio gaminiams.
6.6 lentel
Kartai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. Termomechanikai valcuoto suvirinamojo
smulkiagrdio konstrukcinio plieno mechanins savybs pagal LST EN 10025-4 [7.31]
Plienai
y
(N/mm
2
) Stipris pagal stiprumo rib f
u
(N/mm
2
)
Nominalusis storis
1)
, mm Nominalusis storis
1)
, mm
16 >16
40
>40
63
>63
80
>80
100
>100
120
2)
40 >40
63
>63
80
>80
100
>100
120
S275M/ML 275 265 255 245 245 240 370 360 350 350 350
S355M/ML 355 345 335 325 325 320 470 450 440 440 430
S420M/ML 420 400 390 380 370 365 520 500 480 470 460
S460M/ML 460 440 430 410 400 385 540 530 510 500 490
Pastabos:
1)
Ilgj valcuotj gamini nominalusis storis atitinka skerspjvio lentynos stor.
2)
Ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams iki 150 mm storio.
6.7 lentel
Kartuoju bdu i nelegiruotojo konstrukcinio plieno pagamint tuiaviduri statybini
profiliuoi plieno charakteristikos
Standartas ir plienai
y
(N/mm
2
)
Stipris pagal stiprumo rib f
u
(N/mm
2
)
Nominalusis storis, mm Nominalusis storis, mm
LST EN 10210 - 1
[7.35]
16 >16 40 > 40 65 < 3 3 65
S235JRH 235 225 215 360 340
S275J0H
S275J2H
275 265 255 430 410
S355J0H
S355J2H
355 345 335 510 490
6.8 lentel
Kartuoju bdu i smulkiagrdio konstrukcinio plieno pagamint tuiaviduri statybini
profiliuoi plieno charakteristikos
y
(N/mm
2
)
Stipris pagal stiprumo rib
f
u
(N/mm
2
)
Nominalusis storis, mm
LST EN 10210 - 1
[7.35]
16 >16 40 > 40 65
S275NH
S275NLH
275 265 255 370
S355NH
S355NLH
355 345 335 470
S460NH
S460NLH
460 440 430 550
6.9 lentel
altai formuot virintini tuiaviduri statybini profiliuoi i nelegiruotojo konstrukcinio
plieno, kai storis maesnis arba lygus 40 mm
1)
, plieno charakteristikos
y
(N/mm
2
u
(N/mm
2
)
LST EN 10219 - 1 [7.35] 16 >16 40 < 3 3 40
S235JRH 235 225 360 340
S275J0H
S275J2H
275 265 430 410
S355J0H
S355J2H
355 345 510 490
Pastaba.
1)
Tik apvalij vamzdi sienuts storis galimas didesnis nei 24 mm.
6.10 lentel
altai formuot virintini tuiaviduri statybini profiliuoi i smulkiagrdio
konstrukcinio plieno, kai storis maesnis arba lygus 40 mm
1)
, plieno charakteristikos
y
(N/mm
2
u
(N/mm
2
)
LST EN 10219 - 1 [7.36] 16 >16 40 40
S275MH
2)
S275MLH
275 265 360
S275NH
2)
S275NLH
275 265 370
S355MH
S355MLH
355 345 450
S355NH
S355NLH
355 345 470
S420MH
S420MLH
420 400 500
S460NH/ MH
S460NLH/ MLH
460 440 550
Pastabos:
1)
Tik apvalij vamzdi sienels storis galimas didesnis nei 24 mm.
2)
aliavos tiekimo slygos:
N normalizuotoji/normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybs plienui;
M termomechanikai valcuota, M ir ML kokybs plienui.
37.Liejini i anglingojo plieno ir pilkojo ketaus charakteristiniai stipriai imami i
atitinkam standart.
38.vairi tip bei tempi bvi veikiam suvirintini jungi skaiiuotiniai stipriai
nustatomi pagal 6.11 lentel.
6.11 lentel
Suvirintini jungi skaiiuotini stipri nustatymas
Suvirintins
jungtys
tempi bvis
Slyginis
ymuo
Suvirintini jungi
skaiiuotinis stipris
Sandrins Gniudymas, tempimas ir lenkimas
suvirinant automatiniu, pusiau
automatiniu ar rankiniu bdu ir
atliekant fizikin sili kokybs
kontrol
Pagal takumo
rib
f
w,y,d
f
w,y,d
= f
y,d
Pagal stiprumo
rib f
w,u,d
f
w,u,d
= f
u ,d
Tempimas ir lenkimas suvirinant
automatiniu, pusiau automatiniu ar
rankiniu bdu
Pagal takumo
rib f
w,y,d
f
w,y,d
= 0,85 f
y,d
lytis f
w,s,d
f
w,s,d =
f
s,d
Kertinmis
(kampinmis)
silmis
Kirpimas (slyginis) Per sils
metal
f
vw,f,d
f
vw,f,d
= 0,55
Mw
u vw
f
,
Per sulydymo
srities metal
f
vw,z,d
f
vw,z,d =
0,45 f
u
Pastabos:
1. Rankiniu bdu virinamoms silms f
vw,u
reikms imamos lygios sils metalo charakteristinms stiprio
pagal stiprumo rib reikmms, nurodytoms LST EN 499 [7.7] ir LST EN 757 [7.9].
2. Automatiniu ar pusiau automatiniu bdu virinamoms silms f
vw.u
reikms nurodytos LST EN 440 [7.6],
LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10], LST EN 12534 [7.38], ar LST EN 12535 [7.39] (r. io
Reglamento 1215 lenteles).
3. Virintins (lydytins) sils metalo mediagos patikimumo koeficiento
Mw
reikms imamos lygios:
1,25 kai f
vw,u
ne didesnis nei 560 N/mm
2
; 1,35 kai f
vw,u
lygus 610 N/mm
2
ar didesnis.
39.Sudurtini sili skaiiuotiniai stipriai, jungiant elementus i plieno, kurio
charakteristiniai stipriai skirtingi, turi bti imami kaip sudurtinms silms, jungianioms
elementus i plieno, kurio charakteristinis stipris maesnis.
40.Kertini (kampini) virintini (lydytini) sili, suvirint glaistytaisiais elektrodais,
metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.12 lentelje.
41.Nelegiruotojo ir smulkiagrdio plieno lankinio suvirinimo apsauginse dujose
elektrodine viela sils metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.13 lentelje.
42.Nelegiruotojo ir smulkiagrdio plieno lankinio suvirinimo apsauginse dujose
elektrodine arba savisauge viela sils metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.14 lentelje.
43.Stipriojo plieno lankinio suvirinimo apsauginse dujose elektrodine milteline viela su
upildu sils metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.15 lentelje.
44.Nelegiruotojo ir smulkiagrdio plieno lankinio suvirinimo po fliusu elektrodine viela
sils metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.16 lentelje.
6.12 lentel
Kertini (kampini) virintini (lydytini) sili, suvirint glaistytaisiais elektrodais, metalo
charakteristiniai stipriai
ymuo Standartas f
vw,u
N/mm
2
E 35
E 38
E 42
E 46
E 50
LST EN 499 [7.7]
440
470
500
530
560
E 55
E 62
E 69
E 79
E 89
ST EN 757 [7.9]
610
690
760
880
980
6.13 lentel
Kertini (kampini) virintini (lydytini) sili, suvirint apsauginse dujose elektrodine
viela, metalo charakteristiniai stipriai
ymuo Standartas f
vw,u
N/mm
2
G 35
G 38
G 42
G 46
G 50
LST EN 440 [7.6]
440
470
500
530
560
G 55
G 62
G 69
G 79
G 89
LST EN 12534 [7.39]
640
700
770
880
940
6.14 lentel
arba savisauge viela, metalo charakteristiniai stipriai
ymuo Standartas f
vw,u
N/mm
2
T 35
T 38
T 42
T 46
T 50
LST EN 758 [7.10]
440
470
500
530
560
6.15 lentel
milteline viela su upildu, metalo charakteristiniai stipriai
ymuo Standartas f
vw,u
N/mm
2
T 55
T 62
T 69
T 79
T 89
LST EN 12535 [7.38]
640
700
770
880
940
6.16 lentel
Kertini (kampini) virintini (lydytini) sili, suvirint po fliusu elektrodine viela, metalo
charakteristiniai stipriai
ymuo Standartas f
vw,u
N/mm
2
S 35
S 38
S 42
S 46
S 50
LST EN 756 [7.8]
440
470
500
530
560
45.Jungi, sujungt vienu vartu, skaiiuotiniai stipriai nustatomi pagal formules, pateiktas
6.17 lentelje.
46.Charakteristiniai vart plieno stipriai pagal takumo ir stiprumo ribas pateikti
6.18 lentelje.
6.17 lentel
Vartini jungi skaiiuotini stipri nustatymas
tempi bvis
y
m
u
o
Jungi, sujungt vienu vartu, skaiiuotiniai stipriai
Kerpant ir tempiant vartus, kuri kokybs klass
Glemiant jungiamuosius
elementus, kuri plieno
takumo riba iki 440 N/mm
2
4.6 5.6 6.8 4.8 5.8 8.8 10.9
Kirpimas f
bs,d
f
bs,d
= 0,38 f
bu
f
bs,d
= 0,4 f
bu
f
bs,d
= 0,4 f
bu
Tempimas f
bt,d
f
bt,d
= 0,42 f
bu
f
bt,d
= 0,4 f
bu
f
bt,d
= 0,5 f
bu
Glemimas:
a) A gaminio
klass vartai
b) B ir C gaminio
klasi vartai
f
bp,d
f
bp,d
= (0,6+410
u
u
f
E
f
)
f
bp,d
= (0,6+340
u
u
f
E
f
)
Pastaba. Naudojam 8.8 ar 10.9 kokybs klass netempiamj vart skaiiuotinis stipris f
bp,d
nustatomas kaip B ir
C gaminio klasi vart.
6.18 lentel
Charakteristiniai vart plieno stipriai pagal LST EN ISO 898 - 1 [7.13]
Vart kokybs klas 4.6 4.8 5.6 5.8 6.8 8.8 10.9
f
by
(N/mm
2
) 240 320 300 400 480 640 900
f
bu
(N/mm
2
) 400 400 500 500 600 800 1000
47.Pamat inkarini vart, pagamint i kartai valcuotojo plieno, skaiiuotinis
tempiamasis stipris f
ba,d
apskaiiuojamas pagal formul
f
ba,d
= 0,5 f
u
. (6.1)
48.U formos vart, vardyt 29 p., skaiiuotinis tempiamasis plieno stipris f
bv,d
nustatomas
pagal formul
f
bv,d
= 0,45 f
u
. (6.2)
49.I anksto tempiamj 8.8 ir 10.9 kokybs klasi vart skaiiuotinis tempiamasis plieno
stipris f
bh,d
f
bh,d
= 0,7 f
bu
, (6.3)
ia f
bu
charakteristinis vart plieno stipris pagal stiprumo rib, 8.8 ir 10.9 kokybs klass
vartams imamas i 18 lentels.
50.Skaiiuotinis stipriosios plienins vielos, naudojamos pluotams ir vijoms, tempiamasis
plieno stipris f
dh,d
nustatomas pagal formul
f
dh,d
= 0,63 f
u
. (6.4)
51.Plieninio lyno skaiiuotinis atsparis (ra) tempimui apskaiiuojamas lyno visiko
nutraukimo jg, nustatyt pagal plienini lyn standartus ar tiekimo slygas, dalijant i
patikimumo koeficiento
M
= 1,6.
VII SKYRIUS. SAUGOS RIBINIAI BVIAI
IV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJ DARBO SLYG KOEFICIENTAI
52.Konstrukcini element darbo slyg koeficiento
c
reikms imamos vadovaujantis

7.1 lentele, 55 p. ir atitinkamais Reglamento skyriais.
53.Patikimumo koeficiento
u
reikm lygi 1,3. Jis taikomas skaiiuojant konstrukcij

stiprum, kai naudojamas plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo rib
u
f
.
54.Vartini jungi darbo slyg koeficiento
b
reikms imamos i 7.33 lentels bei

Reglamento atitinkam skyri.
7.1 lentel
Element darbo slyg koeficientas
Konstrukcij elementai
Darbo slyg
koeficiento
c
reikms
1. Vientisosios perdang sijos ir gniudomieji santvar elementai po teatr, klub, kino teatr
salmis, tribnomis, po parduotuvi, knyg saugykl, archyv ir t. t. patalpomis, kai
konstrukcij svoris yra lygus ar didesnis u laikinsias apkrovas.
0,9
2. Visuomenini pastat kolonos ir vandentiekio bokt atramos. 0,95
3. Dengini ir perdang suvirintini santvar tinklelio pagrindiniai gniudomieji (iskyrus
atraminius) sudtinio tjinio i kampuoi skerspjvio elementai, kai strypo liaunis 60 .
0,8
4.
Itisins (nekarpytosios) sijos, skaiiuojant bendrj pastovum, kai
0 , 1 <
b
.
0,95
5. Valcuotojo plieno templs, stygos, atotampos, pakabos. 0,9
6. Perdang strypini konstrukcij elementai:
a) gniudomieji (iskyrus udarus vamzdinius skerspjvius), skaiiuojant j pastovum; 0,95
b) tempiamieji suvirintosiose konstrukcijose; 0,95
c) tempiamieji, gniudomieji, taip pat veikiami statins apkrovos vartini jungi antdklai
konstrukcijose (iskyrus konstrukcijas su tempiamaisiais vartais) i plieno su takumo riba iki
440 N/mm
2
, skaiiuojant j stiprum.
1,05
7. Vientisosios sudtins sijos, kolonos, taip pat veikiami statins apkrovos jungi antdklai i
plieno su takumo riba iki 440 N/mm
2
vartinse jungtyse (iskyrus jungtis su tempiamaisiais
vartais), skaiiuojant j stiprum.
1,1
8. Valcuotj ir suvirintini element skerspjviai, taip pat veikiami statins apkrovos antdklai i
plieno su takumo riba iki 440 N/mm
2
vartini jungi (iskyrus jungi su tempiamaisiais
vartais) vietose, skaiiuojant stiprum:
a) vientisojo skerspjvio sij ir kolon; 1,1
b) perdang strypini konstrukcij. 1,05
9. Erdvini spragotj konstrukcij i pavieni lygiaoni ar nelygiaoni kampuoi (tvirtinam
didija lentyna) gniudomieji elementai:
a) pritvirtinti tiesiogiai prie juost viena lentyna virintinmis silmis arba dviem ir daugiau
vartais, idstytais iilgai kampuoio:
spyriai pagal 7.9 a pav.; 0,9
skersiniai pagal 7.9 b, c pav.; 0,9
spyriai pagal 7.9 c, d, e pav.; 0,8
b) pritvirtinti tiesiogiai prie juost viena lentyna ir vienu vartu (iskyrus nurodytus ios
lentels 9 c p.), taip pat pritvirtinti profiline detale, nepaisant jungimo bdo;
0,75
c) sudtingo kryminio tinklelio vieno varto jungtyse pagal 7.9 f pav. 0,7
10. Gniudomieji elementai i pavieni kampuoi, pritvirtint viena lentyna (nelygiaoniams
kampuoiams tik maesnija lentyna), iskyrus konstrukcij elementus, nurodytus ios lentels
9 p., spyrius pagal 7.9 b pav., pritvirtinti tiesiogiai prie juost virintinmis silmis arba dviem
ir daugiau vart, idstyt iilgai kampuoio ir plokij santvar i pavieni kampuoi
element.
0,75
11. Statins apkrovos veikiamos atramins plokts i plieno su takumo riba iki 285 N/mm
2
, kai
storis, mm:
a) 40 ir maiau; 1,2
b) daugiau nei 40, iki 60; 1,15
c) daugiau nei 60, iki 80. 1,1
Pastabos:
1.
Darbo slyg koeficient
1 <
c
skaiiuojant vienu metu nevertinti.
2. Darbo slyg koeficientus, pateiktus 1 ir 6 b; 1 ir 7; 1 ir 8; 2 ir 7; 2 ir 8 a; 3 ir 6 c p., skaiiuojant vertinti kartu.
3. Darbo slyg koeficient, pateikt 3; 4; 6 a, c; 7; 8; 9 ir 10, taip pat 5 ir 6 b p. (iskyrus suvirintsias sandrines
jungtis), nevertinti skaiiuojant nurodyt element jungtis.
4.
ioje lentelje neaptartais atvejais imti
1
c
.
55.Skaiiuojant element i pavieni kampuoi, kuri plieno takumo riba nevirija
380 N/mm
2
, skerspjvi stiprum pagal (7.5) formul, kai kampuotis tvirtinimas viena lentyna
vartais, idstytais viena eile, ir kai atstumai ros veikimo kryptimi nuo elemento krato iki
artimiausios skyls centro
0 1
5 , 1 d e
ir tarp skyli centr
0 1
2d p
(ia
0
d
varto skyls
skersmuo), darbo slyg koeficientas
c

2
1 ,
1
+
net
net
c
A
A
, (7.1)
ia:
net
A
grynasis (neto) kampuoio skerspjvio plotas;
1 , net
A
tvirtinamos kampuoio lentynos skerspjvio dalies tarp skyls krato ir lentynos
krato skerspjvio plotas;
1
ir
2
koeficientai, kai atstumai nuo varto aies iki kampuoio kampo ne maesni kaip
b 5 , 0 (ia b kampuoio lentynos plotis) ir iki lentynos krato ne maesni kaip
0
2 , 1 d
, nustatomi
pagal 7.2 lentel.
Skaiiuojant
net
A
,
1 , net
A
ir
0
d
reikmes, btina vertinti teigiam varto skyls tolerancij.
Jungi su vienu vartu, kai atstumas ros kryptimi nuo elemento krato iki varto centro
0 1 0
35 , 1 2 d e d
, (7.6) formulje darbo slyg koeficientas
c
,
_
+ 05 , 0 74 , 1
1 ,
net
net
c
A
A
, (7.2)
ia:
1
, kai
0 1
2d e
;
85 , 0
, kai
0 1
5 , 1 d e
, ir
65 , 0
, kai
0 1
35 , 1 d e
.
Darbo slyg koeficientai
c
, nustatyti iame punkte ir 7.1 lentels 5 p., vienu metu

nevertinami.
7.2 lentel
1
ir
2
koeficientai
Koeficientas
1
ir
2
reikms, kai vart skaiius eilje

2 3 4 5
1
1,82 1,49 1,20 0,87

2
0,195 0,37 0,48 0,61

V SKIRSNIS. CENTRIKAI TEMPIAMIIEJI IR CENTRIKAI GNIUDOMIEJI
ELEMENTAI
56.Tikrinant centrikai tempiamojo arba gniudomojo elemento bet kurio skerspjvio
stiprum, turi bti tenkinama slyga
0 , 1
,

Rd pl
Ed
N
N
, (7.3)
ia: Ed
N
skaiiuotin ains jgos reikm;
Rd pl
N
,
skaiiuotinio ains jgos veikiamo skerspjvio stiprumo atspario pagal takumo
rib reikm apskaiiuojama taip:
c d y net Rd pl
f A N
, ,
. (7.4)
Tempiamj element i pavieni kampuoi, pritvirtint viena lentyna vartais,
skerspjvi pritvirtinimo vietose stiprumas apskaiiuojamas pagal (7.3) ir (7.5) formules. iuo
atveju (7.5) formulje
c
reikm apskaiiuojama pagal 55 p. nurodymus.

57.Tikrinant centrikai tempiamojo elemento bet kurio skerspjvio stiprum, kai
d y
u
d u
f
f
,
,
>

ir kurio naudojimas galimas plienui pasiekus takumo rib, turi bti tenkinama slyga
0 , 1
,

Rd u
Ed
N
N
, (7.5)
ia
Rd u
N
,
skaiiuotinio ains jgos veikiamo skerspjvio stiprumo atspario pagal stiprumo
rib reikm, apskaiiuojama taip:
c
u
d u
net Rd u
f
A N
,
,
, (7.6)
ia
u
imamas vadovaujantis 53 p.
58.Tikrinant centrikai gniudomo elemento pastovum, turi bti tenkinama slyga
0 , 1
,

Rd c
Ed
N
N
, (7.7)
ia
Rd c
N
,
skaiiuotinio centrikai gniudomo elemento pastovumo atspario reikm,
apskaiiuojama taip:
c d , y Rd , c
f A N
. (7.8)
Centrikai gniudomo elemento klupumo koeficiento
reikm apskaiiuojama pagal

formules:
kai 5 , 2 0 < ,

,
_

E
f
d y,
53 , 5 073 , 0 0 , 1
; (7.9)
kai 5 , 4 5 , 2 < ,
2
, , ,
53 , 5 0275 , 0 3 , 27 371 , 0 0 , 13 47 , 1
,
_
,
_

E
f
E
f
E
f
d y d y d y
; (7.10)
kai 5 , 4 > ,
( )

51
332
2 . (7.11)
Slyginis elemento liaunis apskaiiuojamas taip:
E
f
d y,
. (7.12)
Skaitins reikms pateiktos 1 priedo 1 lentelje.
59.Centrikai gniudomi strypai i pavieni kampuoi skaiiuojami pagal 58 p.
reikalavimus. Nustatant i stryp liaun, kampuoio skerspjvio inercijos spindulys i ir
eff
l
imami vadovaujantis 95102 p. nurodymais.
Skaiiuojant erdvini konstrukcij i pavieni kampuoi juostas ir tinklelio elementus, turi
bti laikomasi Reglamento 337 p. reikalavim.
60.Atvirojo formos skerspjvio gniudomuosius itisinmis sienelmis elementus, kai
z y
< 3
, kur
y

ir
z
elemento skaiiuojamieji liauniai ploktumose, statmenose
y
ir
z
aims
(r. 7.1 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdklais arba tinkleliu. iuo atveju turi bti tenkinami
61 ir 63 p. reikalavimai.
Elementai, kuri skerspjviai nesustiprinti antdklais arba tinkleliu, be skaiiavimo pagal
(7.5) formul, tikrinami, kad neprarast pastovumo susisukdami, pagal iraik
0 , 1
,

Rd TF
Ed
N
N
. (7.13)
Skaiiuotin centrikai gniudomojo elemento sukamojo pastovumo atspario reikm
apskaiiuojama taip:
c d , y z Rd , TF
f A c N
. (7.14)
Centrikai gniudomojo elemento klupumo koeficientas
z
apskaiiuojamas pagal 58 p.
reikalavimus.
Koeficientas c nustatomas pagal formul
( )
+ + +
2
2
16
1 1
2
c
, (7.15)
ia

4
, (7.16)
2
2 2
156 , 0
8
z
tor
z
Ah
I
h I
I
+

, (7.17)
h
y
/
santykinis atstumas tarp skerspjvio sunkio ir lenkimo centr.
ia
2
2
+
+

Ah
I I
z y
, (7.18)
3
3
1
i i tor
t b I , (7.19)
I
skerspjvio ploto sektorinis inercijos momentas;
i
b
ir
i
t
skerspjv sudarani staiakampi element plotis ir storis.
Skerspjvio, pateikto 7.1 a pav.,
2
h I
I
z
,
2
Ah
I
tor
ir reikms nustatomos pagal formules:
( )
2 2
6
2 39
+
+
h I
I
z
, (7.20)
2
2
3
1
,
_
h
t
Ah
I
tor
, (7.21)

( )
( ) ( ) + +
+

6 2
3 4
, (7.22)
ia
h b/
.
a) b) c)
7.1 pav. formos element skerspjviai: a atvirasis; b, c sustiprintas antdklais
arba tinkleliu
61.Spragotojo skerspjvio gniudomj stryp, kuri akos sujungtos antdklais arba
tinkleliu, koeficientas laisvosios aies (statmenos antdkl arba tinkleli ploktumoms) atvilgiu
nustatomas pagal (7.9)(7.11) formules, keiiant jose

L
. Slyginis lyginamasis spragotojo
elemento liaunis apskaiiuojamas taip:
E
f
d y
L
L
,
, (7.23)
ia lyginamojo spragotojo elemento liaunio
L
reikms apskaiiuojamos pagal formules, pateiktas
7.3 lentelje.
Spragotojo skerspjvio stryp su tinkleliu, be viso strypo pastovumo tikrinimo, btina
tikrinti atskir ak tarp tinklelio mazg pastovum.
Atskir ak tarp antdkl liauni
3 2 1
, ,
reikms turi bti ne didesns kaip 40.
Spragotojo skerspjvio stryp su tinkleliu atskir ak liaunis tarp mazg turi bti ne
didesnis kaip 80 ir neturi bti didesnis u viso spragotojo elemento lyginamj liaun
L
.
Kai vietoje antdkl vienoje i ploktum yra itisinis laktas (r. 7.1 b, c pav.), akos liaunis
apskaiiuojamas pagal puss skerspjvio inercijos spindul aies, statmenos antdkl ploktumai.
7.3 lentel
Spragotojo skerspjvio gniudomj element lyginamasis liaunis
Skers
-
pjvio
tipas
Skers-
pjvio
schema
Su antdklais
5 <
b I
l I
b
s
5
b I
l I
b
s
Su tinkleliu
1 ( ) n
z L
+ + 1 82 , 0
2
1
2
(7.24)
2
1
2
+
z L

(7.27)
1
1
2
d
z L
A
A
+
(7.30)
2
( ) ( ) [ ]
2
2
2 1
2
1
2
1 1 82 0 n n ,
L
+ + + +
(7.25)
2
2
2
1
2
+ +
L

(7.28)

,
_
+
2
2
1
1 2
d d
L
A A
A
(7.31)
3 ( )
3
2
3
2
3 1 82 , 0 n
L
+ + (7.26)
2
3
2
3 , 1 +
L

(7.29)
d
L
A
A
3
2
1
2
+
(7.32)
ymenys:
b atstumas tarp ak ai;
l atstumas tarp antdkl centr;
didiausias viso strypo liaunis;
3 2 1
, ,

atskir ak liauniai ploktumose, statmenose 1, 2 ir 3 aims, tarpuose tarp antdkl (viesoje) arba tarp
kratini vart centr;
A visas strypo skerspjvio plotas;
2 1 d d
A A ,

tinklelio spyri skerspjvi plotai (kai yra susikertantis tinklelis i dviej spyri) ploktumose,
statmenose atitinkamai 1 ir 2 aims;
d
A

tinklelio spyrio skerspjvio plotas (kai yra susikertantis tinklelis i dviej spyri), esanio vienos
briaunos ploktumoje (tribriaunio lygiaonio strypo);
2 1
,

koeficientai, nustatomi pagal formul
l b
a
2
3
10 ,
ia
l b a , ,
matmenys, nustatomi pagal 7.2 pav.;
3 2 1
n n n n , , ,

koeficientai, nustatomi pagal formules:
l I
b I
n
s
b1
;
l I
b I
n
s
b
1
1
1

;
l I
b I
n
s
b
2
2
2

;
l I
b I
n
s
b3
3

;
ia:
3 1 b b
I I ,
ak skerspjvio inercijos momentai atitinkamai 1 ir 3 ai atvilgiu (1 ir 3 tipo skerspjvi);
2 1 b b
I I ,
tas pats dviej kampuoi atitinkamai 1 ir 2 ai atvilgiu (2 tipo skerspjvi);
s
I
vieno antdklo skerspjvio inercijos momentas nuosavos y aies atvilgiu (r. 7.3 pav.)
2 1 s s
I I ,
vieno i antdkl skerspjvio inercijos momentas ploktumoje, statmenoje atitinkamai 1 ir 2
aims (2 tipo skerspjvio).

7.2 pav. Spyrinio tinklelio schema 7.3 pav. Spragotasis strypas su antdklais
62.Sudtiniai elementai i kampuoi, lovi ir pan., sujungti glaudiai arba su intarpais,
skaiiuojami kaip vientisojo skerspjvio su slyga, kad didiausias atstumas tarp privirint antdkl
(viesoje) arba tarp kratini vart centr nevirija:
gniudomj element 40 i ,
tempiamj element 80 i ,
ia i tjini ar dvitj skerspjvi kampuoio ar lovio inercijos spindulys, imamas aies,
lygiagreios su antdkl idstymo ploktuma, atvilgiu, o krymini skerspjvi imamas
maiausias spindulys.
Visame gniudomojo elemento ilgyje dedami ne maiau kaip du intarpai.
63.Gniudomj spragotj stryp jungiamj element (antdkl, tinklelio) skaiiuotin
slygin skersin jga
fic
V
, kuri laikoma pastovia visu elemento ilgiu, apskaiiuojama pagal formul
,
_

Ed
d y
fic
N
f
E
V
,
6
2330 10 15 , 7
, (7.33)
ia:
Ed
N
spragotojo elemento skaiiuotin ain jga;
centrikai gniudomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjvio

strypui jungiamj element ploktumoje.
Slygin skersin jga
fic
V
paskirstoma:
a)kai yra tik antdklai (tinklelis) po lygiai tarp antdkl (tinklelio), esani
ploktumose, statmenose aiai, kurios atvilgiu tikrinimas pastovumas;
b)kai yra itisinis laktas ir antdklai (tinklelis) po lygiai laktui ir antdklams
(tinkleliui), esantiems ploktumose, lygiagreiose su laktu;
c)skaiiuojant lygiakraius tribriaunius spragotuosius strypus, skaiiuotin slygin
skersin jga, tenkanti jungiamj element sistemai, esaniai vienoje ploktumoje, imama lygi
fic
V 8 , 0
.
64.Jungiamieji antdklai ir j prijungimas (r. 7.3 pav.) skaiiuojamas kaip bespyri
santvar element, veikiam jgos
1 , d
F
, kerpanios antdkl ir momento
1 , d
M
, lenkianio antdkl
jos ploktumoje. ie dydiai apskaiiuojami taip:
b
l V
F
, fic
, d
1
1
, (7.34)
2
1 ,
1 ,
l V
M
fic
d
, (7.35)
ia
1 , fic
V
skaiiuotin slygin skersin jga, tenkanti vienos briaunos antdklui.
65.Jungiamasis tinklelis skaiiuojamas kaip santvaros tinklelis. Skaiiuojant krymin
tinklel su statramsiais (r. 7.4 pav.), btina vertinti papildom r Ed ad
N
, , atsirandani
kiekviename spyryje dl juost apspaudimo. i ra apskaiiuojama pagal formul
1
1
1
A
A
N N
d
Ed , Ed , ad

, (7.36)
ia:
Ed
N
, 1
skaiiuotin ra vienoje elemento akoje;
1
A vienos akos skerspjvio plotas;
1 d
A
vieno spyrio skerspjvio plotas;
koeficientas, apskaiiuojamas pagal formul

3 3
2
2b a
l a
+
, (7.37)
ia l b a , , matmenys, parodyti 7.4 pav.
7.4 pav. Kryminio tinklelio su statramsiais schema
66.Stryp, kuriais mainamas gniudomj element skaiiuojamasis ilgis, ra lygi
skaiiuotinei slyginei skersinei jgai pagrindiniame gniudomajame elemente ir nustatoma pagal
(7.33) formul.
VI SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI
67.Vienoje i svarbiausi ploktum lenkiamj element (iskyrus sijas su klupija ar
perforuotja sienele ir pokranines sijas) stiprumas tikrinamas pagal formul
0 , 1
,

Rd c
Ed
M
M
, (7.38)
ia:
Ed
M
skaiiuotin lenkiamojo momento reikm;
Rd c
M
,
skaiiuotinio skerspjvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikm,
apskaiiuojama taip:
c d y net Rd c
f W M
, min , ,
. (7.39)
Tikrinant lenkiamj element kerpamj stipr, turi bti tenkinama slyga
0 , 1
,

Rd c
Ed
V
V
, (7.40)
ia:
Ed
V
skaiiuotin skersins jgos reikm;
Rd c
V
,
skaiiuotinio skerspjvio kerpamojo atspario reikm, apskaiiuojama taip:
c d s Rd c
f
S
t I
V
, ,
. (7.41)
Kai sienel yra susilpninta vart skylmis,
Rd c
V
,
reikm (7.41) formulje dalijama i
koeficiento
, apskaiiuojamo pagal formul

0
d a
a

, (7.42)
ia: a skyli ingsnis;
0
d
skyli skersmuo.
68.Skaiiuojant sijos sienels stiprum sutelktj apkrov virutins juostos pridjimo
vietose ir atraminiuose pjviuose, kai sienel nesutvirtinta sstandomis, vietinis tempis
c d y
eff w
d
Ed loc w
f
l t
F

, , , , (7.43)
ia:
d
F
skaiiuotin sutelktosios apkrovos (jgos) reikm;
eff
l
skaiiuojamasis apkrovos
iskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrmimo slygas. Atrmimo, parodyto 7.5 pav., atveju
f f eff
t b l 2 +
, (7.44)
ia
f
t
sijos virutins juostos storis, jeigu apatin sija suvirintin (r. 7.5 a pav.), arba atstumas
nuo juostos viraus iki vidinio sienels uapvalinimo pradios, jeigu apatin sija valcuotoji
(r. 7.5 b pav.).
a) b)
7.5 pav. Sutelktosios apkrovos iskirstymo sijoje skaiiuojamojo ilgio nustatymo schema:
a suvirintinje; b valcuotojoje
69.Sij, skaiiuojam pagal (7.38) formul, sienels turi tenkinti slygas:
0 1
15 1
3
2 2 2
,
f ,
c d , y
Ed , xz , w Ed , z , w Ed , z , w Ed , x , w Ed , x , w
+ +
, (7.45)
0 1,
f
c d , s
Ed , xz , w
, (7.46)
ia:
z
I
M
net y
Ed y
Ed x w
,
,
, ,

normaliniai tempiai sienels vidurinje ploktumoje, lygiagrets su
iilgine sijos aimi;
Ed z w , ,
tas pats, tik statmeni sijos iilginei aiai, taip pat ir

Ed loc w , ,
, nustatomi pagal
(7.43) formul;
w net y
f Ed
Ed xz w
t I
S V
,
, ,

tangentiniai tempiai; kai sienel susilpninta vart skylmis,
Ed xz w , ,
didinami koeficientu
, kuris apskaiiuojamas pagal (7.42) formul.

tempiai
Ed x w , ,
,
Ed z w , ,
,
Ed xz w , ,
nustatomi tame paiame sijos take. tempiai

Ed x w , ,
,
Ed z w , ,
(7.45) formulje imami su savo enklais.

70.Dvitjo skerspjvio sijos, lenkiamos sienels ploktumoje ir tenkinanios 67 ir 69 p.
reikalavimus, pastovumas tikrinamas pagal formul
0 , 1
,

Rd b
Ed
M
M
. (7.47)
Skaiiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis apskaiiuojamas taip:
c d y c b Rd b
f W M
, ,
, (7.48)
ia:
b
sijos sukamojo klupumo koeficientas, nustatomas pagal 2 pried;

c
W
sijos skerspjvio gniudomojo krato atsparumo momentas.
Nustatant
b
reikm, sijos skaiiuojamasis ilgis

eff
l
imamas lygus atstumui tarp
gniudomosios juostos tak, tvirtint nuo skersini poslinki (iilgini ar skersini ramsi
mazg, standiojo pakloto tvirtinimo tak);
l l
eff

, kai ramsi nra (ia l sijos tarpatramis);
skaiiuojamasis gembs ilgis imamas
l l
eff

, kai gembs gale gniudomoji juosta netvirtinta
horizontaliojoje ploktumoje (ia l gembs ilgis) arba atstumui tarp gniudomosios juostos
tvirtinimo tak horizontaliojoje ploktumoje, kai juosta tvirtinta gale ir visu gembs ilgiu.
71.Sij pastovumo nereikia tikrinti:
a)kai apkrova perduodama per stand paklot, itisai paremt ir patikimai sujungt su
gniudomja sijos juosta (gelbetonins plokts i sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono, plokias
ir profiliuotas metalo paklotas ir pan.);
b)kai yra simetrinio arba su platesne gniudomja juosta, kurio tempiamosios juostos
plotis sudaro ne maiau kaip 0,75 gniudomosios juostos ploio, dvitjo skerspjvio sijos ir kai
sijos skaiiuojamojo ilgio
eff
l
ir gniudomosios juostos ploio
f
b
santykis nevirija reikmi,
nustatom pagal 7.4 lentels formules.
Gniudomosios juostos tvirtinimo stiprumas horizontaliojoje ploktumoje turi bti
apskaiiuotas esant faktinei arba slyginei skersinei jgai. iuo atveju slygin skersin jga
nustatoma taip:
a)kai juosta tvirtinta atskiruose takuose, slygin skaiiuotin skersin jga
apskaiiuojama pagal (7.33) formul, kurioje nustatomas imant liaun
i
l
eff
(ia i
gniudomosios juostos inercijos spindulys horizontaliojoje ploktumoje), o
Ed
N
apskaiiuojamas
pagal formul
( )
d y w f Ed
f A A N
,
25 , 0 +
; (7.49)
b)kai juosta pritvirtinta visu ilgiu, slygin skaiiuotin skersin jga apskaiiuojama
pagal formul
l
V
q
fic
fic
3 , (7.50)
ia:
fic
q
slygin skersin jga sijos juostos ilgio vienetui;
fic
V
slygin skersin jga, nustatoma pagal (7.33) formul, kurioje
0 , 1
, o
Ed
N

nustatoma pagal (7.49) formul.
7.4 lentel
Didiausios valcuotj ir suvirintini sij santykio
f
eff
b
l
reikms
Apkrovos pridjimo vieta
Didiausios
f
eff
b
l
reikms, kai valcuotj ir suvirintini sij pastovumo
nereikia skaiiuoti (kai
6 1
f
f
b
h
ir
35 15
f
f
t
b
)
Virutin juosta
d y f
f
f
f
f
f
f
eff
f
E
h
b
t
b
t
b
b
l
,
02 , 0 76 , 0 0032 , 0 35 , 0
1
1
]
1
,
_
+ +
(7.51)
Apatin juosta
d y f
f
f
f
f
f
f
eff
f
E
h
b
t
b
t
b
b
l
,
02 , 0 92 , 0 0032 , 0 57 , 0
1
1
]
1
,
_
+ +
(7.52)
Neatsivelgiant apkrovos
pridjimo viet, skaiiuojant sijos
tarp tarp ramsi arba grynojo
lenkimo atveju
d y f
f
f
f
f
f
f
eff
f
E
h
b
t
b
t
b
b
l
,
016 , 0 73 , 0 0032 , 0 41 , 0
1
1
]
1
,
_
+ +
(7.53)
ymenys:
f
b
ir f
t

atitinkamai gniudomosios juostos plotis ir storis;
f
h

atstumas (auktis) tarp juost lakt sunkio centr.
Pastabos:
1.
f
eff
b
l
reikms dauginamos i koeficiento 1,2, kai sij juostos su sienele sujungtos tempiamaisiais vartais.
2. Formulse imama
15
f
f
t
b
, kai santykis
15 <
f
f
t
b
.
72.Dviejose svarbiausiose ploktumose lenkiamj element stiprumas tikrinamas pagal
formul
c d y
net z
Ed z
net y
Ed y
f y
I
M
z
I
M
t
,
,
,
,
,
, (7.54)
ia y ir z nagrinjamojo tako koordinats svarbiausi ai atvilgiu.
Sijos, skaiiuojamos pagal (7.54) formul, sienels stiprumas turi bti patikrintas dviejose
svarbiausiose lenkimo ploktumose pagal (7.40), (7.45) ir (7.46) formules.
Kai tenkinami 71a p. reikalavimai, sij, lenkiam dviejose ploktumose, pastovumo tikrinti
nereikia.
73.Veikiamos statins apkrovos vientisojo skerspjvio karpytosios sijos i plieno, kurio
takumo riba nevirija 530 N/mm
2
ir kurios tenkina 7476, 115 ir 134 p. reikalavimus, stiprumas
apskaiiuojamas vertinant plastines deformacijas pagal formules:
a)lenkiant vienoje i svarbiausi ploktum, kai tangentiniai tempiai
d s
f
,
9 , 0

(iskyrus atraminius pjvius):
0 , 1
,

Rd pl
Ed
M
M
, (7.55)
ia skaiiuotinio skerspjvio lenkiamojo atspario pagal takumo rib reikm apskaiiuojama taip:
c d y net pl Rd pl
f W c M
, min , 1 , ,
; (7.56)
b)lenkiant dviejose svarbiausiose ploktumose, kai tangentiniai tempiai
d s
f
,
5 , 0

(iskyrus atraminius pjvius):
0 , 1
, ,
,
, ,
,
+
Rd z pl
Rd z
Rd y pl
Ed y
M
M
M
M
, (7.57)
ia skaiiuotini skerspjvio lenkiamojo elemento atspari pagal takumo rib apie y ir z ais
reikms apskaiiuojamos taip:
c d y net y y pl Rd y pl
f W c M
, min , , , , ,
, (7.58)
c d y net z z pl Rd z pl
f W c M
, min , , , , ,
, (7.59)
ia:
Ed
M
,
Ed y
M
,
ir
Rd z
M
,
skaiiuotini lenkimo moment absoliutins reikms;
1 , pl
c
koeficientas, nustatomas pagal (7.63) ir (7.64) formules;
y pl
c
,
ir
z pl
c
,
koeficientai, imami i 7.5 lentels.
Atraminio sijos pjvio, kai
0
Ed
M
;
0
,

Ed y
M
ir
0
,

Ed z
M
, stiprumas tikrinimas taip:
0 , 1
, ,

Rd c w
Ed
V
V
, (7.60)
ia skaiiuotinio skerspjvio kerpamojo vidutinio atspario reikm apskaiiuojama pagal formul
c d s w w Rd c w
f h t V
, , ,
. (7.61)
Grynojo lenkimo zonoje sijos stiprumas tikrinamas pagal (7.55) ir (7.57) formules, o vietoj
koeficient
1 , pl
c
,
y pl
c
,
ir
z pl
c
,
atitinkamai (7.56), (7.58) ir (7.59) formulse imami ie koeficientai:
( )
pl m pl
c c + 1 5 , 0
1 ,
,
( )
y pl ym pl
c c
, ,
1 5 , 0 +
,
( )
z pl zm pl
c c
, ,
1 5 , 0 +
. (7.62)
Kai pjvyje vienu metu veikia momentas
Ed
M
ir skersin jga
Ed
V
, koeficientas
1 , pl
c

nustatomas pagal formules:
kai
d s Ed w
f
, ,
5 , 0
,
pl pl
c c
1 ,
; (7.63)
kai
d s Ed w d s
f f
, , ,
9 , 0 5 , 0 <
,
pl , pl
c , c 05 1
1
, (7.64)
ia
w w
Ed
Ed w
h t
V

, , (7.65)
2
,
,
2
,
,
1
1
,
_
,
_

d s
Ed w
d s
Ed w
f
f
, (7.66)
ia:
pl
c
,
y pl
c
,
,
z pl
c
,
koeficientai, imami i 7.5 lentels;
w
t
ir
w
h
atitinkamai sienels storis ir auktis;
koeficientas; 7 , 0 dvitjam skerspjviui, lenkiamam sienels ploktumoje; 0

kitos formos skerspjviams;
1 , pl
c
koeficientas, ne maesnis kaip 1,0 ir ne didesnis u koeficient
pl
c
.
Siekiant optimizuoti sijas, jas skaiiuojant pagal 75, 115, 134 ir 211 p. reikalavimus
koeficient
1 , pl
c
,
y pl
c
,
ir
z pl
c
,
reikmes (7.56), (7.58) ir (7.59) formulse leidiama imti maesnes,
negu pateiktos 7.5 lentelje, bet ne maesnes kaip 1,0.
Kai sienel susilpninta vart skylmis, tangentini tempi
Ed , w
reikms dauginamos, o
skaiiuotinio skerspjvio kerpamojo atspario
Rd c
V
,
ir skaiiuotinio skerspjvio kerpamojo vidutinio
atspario
m Rd c
V
, ,
reikms dalijamos i koeficiento
, nustatomo pagal (7.42) formul.

74.Kintamojo skerspjvio sijos stiprumas, vertinant plastines deformacijas, tikrinamas tik
viename pjvyje, kuriame veikia nepalankiausias
Ed
M
ir
Ed
V
r derinys. Kituose pjviuose
plastins deformacijos neleidiamos.
Lenkiamj element i plieno, kurio takumo riba nevirija 530 N/mm
2
, veikiam
dinamini, vibracini ir judamj apkrov, stiprum leidiama tikrinti atsivelgiant plastines
deformacijas, jei jos netrukdo naudoti konstrukcij ir rang.
75.Sij, skaiiuojam vertinant plastines deformacijas, pastovumui utikrinti reikia, kad
bt ipildyti 71a p. reikalavimai arba sijos skaiiuojamojo ilgio ir gniudomosios juostos ploio
santykio
f eff
b l /
didiausios reikms, nustatytos pagal 7.4 lentels formules, bt sumaintos,
dauginant jas i koeficiento:
( )
1
1 7 , 0 1
1 ,

pl
pl
c
c
, (7.67)
ia
pl pl
c c <
1 ,
1
.
Skaiiuojant sijas, kuri gniudomoji juosta yra maesn kaip tempiamoji, vertinti plastines
deformacijas leidiama tada, jei tenkinamos 71a p. slygos.
76.Sij, kurios skaiiuojamos vertinant plastines deformacijas, sienels turi bti sustiprintos
sstandomis pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus. Sstandos visada dedamos sutelktj apkrov
vietose.
7.5 lentel
Plienini konstrukcij stiprumo skaiiavimo, vertinant ribotas plastines deformacijas,
n c c c
z pl y pl pl
, ), (
, ,
koeficientai
Skersp-
jvio
tipas
Skerspjvio schema
w
f
A
A
Koeficient reikms
) (
, y pl pl
c c
z pl
c
,
n kai
*
0
z
M
1
a) b)
0,25 1,19
0,5 1,12
1,0 1,07
2,0 1,04
1,47 1,5
2
0,5 1,40
1,0 1,28
2,0 1,18
1,47 2,0
3
0,25 1,19 1,07
0,5 1,12 1,12
1,0 1,07 1,19
2,0 1,04 1,26
1,5
4
0,5 1,40 1,12
1,0 1,28 1,20
2,0 1,18 1,31
2,0
5
a) b)
1,47 1,47
a) 2,0
b) 3,0
6
0,25
0,5
1,0
2,0
1,47
1,04
1,07
1,12
1,19
3,0
7 1,26 1,26 1,5
8
a) b) c) d)
1,60 1,47
a) 3,0
b) 1,0
9

0,5
1,0
2,0
1,60
1,07
1,12
1,19
a) 3,0
b) 1,0
*
)
kai
0
z
M
,
5 , 1 n
, iskyrus 5a tipo skerspjv, kurio 2 n , ir 5b tipo skerspjv, kurio 3 n .
Pastaba. Nustatant koeficientus tarpinms w f
A A /
reikmms taikoma tiesin interpoliacija.
77.Veikiamos statins apkrovos, pastovaus dvitjo skerspjvio lenkiamosios didiausio
standumo ploktumoje nekarpytosios tvirtintais galais sijos, kai gretim tarpatrami ilgiai skiriasi
ne daugiau kaip 20 % ir yra vykdyti 75, 76, 115 ir 134 p. reikalavimai, skaiiuojamos pagal (7.55)
formul, vertinant moment persiskirstym atramose ir tarpatramiuose.
Skaiiuotin lenkimo momento reikm nustatoma pagal formul
max Ed
M M
, (7.68)
ia:
max
M
didiausias lenkimo momentas tarpatramyje ar atramoje, nustatomas imant
nekarpytj sijos skaiiuojamj schem ir tamprij mediagos elgsen;
moment persiskirstymo koeficientas, nustatomas pagal formul
,
_
+
max
1 5 , 0
M
M
eff
. (7.69)
Momentas
eff
M
lygus:
a)nekarpytj sij su laisvai atremtais galais didiausiai i reikmi:
,
_
l
a
M
M
eff
1
max
1
, (7.70)
2
5 , 0 M M
eff

, (7.71)
ia simbolis max reikia, kad btina rasti didiausi ios iraikos reikm;
1
M lenkimo momentas kratiniame tarpatramyje, apskaiiuojamas kaip laisvai paremtai
vieno tarpatramio sijai;
2
M didiausias lenkimo momentas tarpiniame tarpatramyje, apskaiiuojamas kaip laisvai
paremtai vieno tarpatramio sijai;
a atstumas nuo pjvio, kuriame veikia momentas
1
M , iki kratins atramos;
l kratinio tarpatramio ilgis;
b)vieno tarpatramio ir nekarpytj sij su standiai tvirtintais galais:
3
5 , 0 M M
eff

, (7.72)
ia
3
M
didiausias i moment, apskaiiuot kaip lanksiai atremtoms sijoms;
c)sijos su vienu standiai tvirtintu ir kitu laisvai paremtu galu
eff
M
reikm
apskaiiuojama pagal (7.70) formul.
Skersins jgos
Ed
V
reikm (7.65) formulje imama
max
M
veikimo vietoje. Btina
patikrinti atramin sijos pjv, jei
max
M
yra momentas tarpatramyje.
.78Nekarpytj ir standiai tvirtint sij, atitinkani 77 p. reikalavimus, kai jos yra
lenkiamos dviejose svarbiausiose ploktumose ir
d , s Ed , w
f ,5 0
,

skerspjvio atspariai skaiiuojami
pagal (7.58) ir (7.59) formules, vertinant atramini ir tarpatramio moment persiskirstym dviejose
svarbiausiose ploktumose pagal 77 p. reikalavimus.
VII SKIRSNIS. AINS JGOS IR LENKIAMJ MOMENT
VEIKIAMI ELEMENTAI
79.Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj element stiprumo skaiiuoti pagal
(7.73) formul nereikia, kai santykinio lyginamojo ekscentriciteto reikm
20
,

eff rel
e
, nra
susilpnint skerspjvi ir yra vienodos lenkimo moment reikms, kurios imamos elemento
stiprumui ir pastovumui skaiiuoti.
80.Ekscentrikai gniudom, gniudomj-lenkiamj, ekscentrikai tempiamj ir
tempiamj-lenkiamj element i plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm
2
, neveikiam
tiesiogini dinamini apkrov ir kai
d , s Ed , w
f ,5 0
ir
1 , 0
,
>
d y net
Ed
f A
N
, stiprumas tikrinamas pagal
formul
0 , 1
, ,
,
, ,
,
,
+ +
,
_
Rd z pl
Ed z
Rd y pl
Ed y
n
Rd pl
Ed
M
M
M
M
N
N
, (7.73)
ia:
Ed
N
,
Ed y
M
,
ir
Ed z
M
,
atitinkamai skaiiuotins ains jgos ir lenkimo moment
nepalankiausiuose deriniuose absoliutins reikms;
Rd pl
N
,
,
Rd y pl
M
, ,
,
Rd z pl
M
, ,
skaiiuotiniai skerspjvio atspariai pagal takumo rib,
apskaiiuojami pagal (7.4), (7.58) ir (7.59) formules;
n
imamas i 7.5 lentels.
Jei
1 0,
f A
N
d , y net
Ed
, tai taikant (7.73) formul turi bti tenkinamos 115 ir 134 p. slygos.
Kitais atvejais skaiiuojama pagal formul
c d y
net z
Ed z
net y
Ed y
net
Ed
f y
I
M
z
I
M
A
N
,
,
,
,
,
t t
, (7.74)
ia y ir z skerspjvio nagrinjamojo tako koordinats svarbiausi ai atvilgiu.
81.Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj element pastovumas
skaiiuojamas momento veikimo ploktumoje (plokiojo pastovumo praradimo forma) ir i
momento veikimo ploktumos (lenkiamojo-sukamojo pastovumo praradimo forma).
82.Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj pastoviojo skerspjvio element
(vertinant Reglamento 83 ir 88 p. reikalavimus) pastovumas momento veikimo ploktumoje,
sutampanioje su simetrijos ploktuma, tikrinamas pagal formul
0 , 1
, ,

Rd c NM
Ed
N
N
. (7.75)
Skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo elemento pastovumo atsparis lenkimo ploktumoje
c d , y e Rd , c , NM
f A N
. (7.76)
Ekscentrikai gniudomo elemento klupumo koeficientas
e
nustatomas:
a)vientisojo skerspjvio stryp pagal 1 priedo 2 lentel, atsivelgiant slygin strypo
liaun
ir santykin lyginamj ekscentricitet

eff rel
e
,
, kuris nustatomas pagal formul
rel shape eff rel
e k e
,
, (7.77)
ia: shape
k
skerspjvio formos koeficientas, nustatomas pagal 7.6 lentel;
c
rel
W
eA
e
santykinis ekscentricitetas (ia e ekscentricitetas;
c
W
skerspjvio atsparumo
momentas labiausiai gniudomo krato atvilgiu);
b)spragotojo skerspjvio stryp su tinkleliu arba antdklais, idstytais ploktumose,
lygiagreiose su lenkimo ploktuma, pagal 1 priedo 3 lentel, atsivelgiant spragotojo elemento
slygin lyginamj liaun
L
(
L
nustatomas pagal 7.3 lentel) ir santykin ekscentricitet
rel
e
,
apskaiiuojam pagal formul
I
a A
e e
rel

, (7.78)

ia a atstumas nuo svarbiausios skerspjvio aies, statmenos lenkimo ploktumai, iki labiausiai
gniudomos akos, bet ne maiau kaip atstumas iki akos sienels aies.
Apskaiiuojant ekscentricitet
Ed Ed
N M e /
,
Ed
M
ir
Ed
N
reikms imamos vadovaujantis
84 p. reikalavimais.
Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj tribriauni spragotj stryp su
tinkleliu ar antdklais ir per vis elemento ilg vienodu lygiaoniu skerspjviu pastovumas
tikrinamas pagal XLIII skirsnio reikalavimus.
Vientisojo skerspjvio stryp, kai
20
,
>
eff rel
e
, ir spragotojo skerspjvio stryp, kai
20 >
rel
e
, pastovumo skaiiuoti nereikia. iais atvejais elementai skaiiuojami kaip lenkiamieji elementai.
7.6 lentel
Skerspjvio formos koeficientas
Skers-
pjvio
tipas
Skerspjvio schema
w
f
A
A
Koeficiento
shape
k
reikms
5 0 5 >
5 1 , 0
rel
e 20 5 <
rel
e 5 1 , 0
rel
e 20 5 <
rel
e
1

1,0 1,0
2

25 , 0
h
t
0,85 0,85
3 + 02 , 0 75 , 0 0,85
4

25 , 0
h
t

( )
( )

rel
rel
e
e
5 01 , 0
05 , 0 35 , 1
1,1 1,1
5

15 , 0 /
1
h a

0,25
( )
( )

rel
rel
e
e
5 01 , 0
05 , 0 45 , 1
1,2 1,2
0,50
( )
( )

rel
rel
e
e
5 02 , 0
1 , 0 75 , 1
1,25 1,25
0 , 1
( )
( )

rel
rel
e
e
6 02 , 0
1 , 0 90 , 1
02 , 0 4 , 1 1,30
6

15 , 0
1

h
a
( )
1
]
1
h
a
e
k
rel
shape
1
5 ,
5 3 , 0 1
5 , shape
k
5 , shape
k
7

15 , 0
1

h
a

,
_
h
a
k
shape
1
5 ,
8 , 0 1
,
_
h
a
k
shape
1
5 ,
8 , 0 1
8

0,25
( )
( ) +
+ +
rel
rel
e
e
5 01 , 0
05 , 0 75 , 0
1,0 1,0
0,50
( )
( ) +
+ +
rel
rel
e
e
5 02 , 0
1 , 0 50 , 0
1,0 1,0
0 , 1
( )
( ) +
+ +
rel
rel
e
e
5 03 , 0
15 , 0 25 , 0
1,0 1,0
9

0,50
( )
( ) +
+
rel
rel
e
e
5 01 , 0
05 , 0 25 , 1
1,0 1,0
0 , 1
( )
( ) +
+
rel
rel
e
e
5 02 , 0
1 , 0 50 , 1
1,0 1,0
10

0,5 1,4 1,4
1,0 ( )
rel
e 5 01 , 0 6 , 1 1,6
rel
e 05 , 0
35 , 1
+
+
1,6
2,0 ( )
rel
e 5 02 , 0 8 , 1 1,8
rel
e 1 , 0
3 , 1
+
+
1,8
11

0,5
rel
e 04 , 0 45 , 1 +
1,65
rel
e 04 , 0
45 , 1
+
+
1,65
1,0
rel
e 12 , 0 8 , 1 +
2,4
rel
e 12 , 0
8 , 1
+
+
2,4
1,5 + + 1 , 0 25 , 0 0 , 2
rel
e
2,0 + + 1 , 0 25 , 0 0 , 3
rel
e
Pastabos:
1. Skaiiuojant 57 skerspjvi tip w f
A A /
reikmes, lentyn vertikalij element plotas neskaitomas.
2.
6 ir 7 skerspjvi tip 5 , shape
k
imamas lygus 5-ojo skerspjvio tipui shape
k
, kai w f
A A /
reikms yra tos
paios.
83.Ekscentrikai gniudom element i plieno, kurio takumo riba didesn kaip 530 N/mm
2
,
turini rykiai nesimetrin skerspjv (10 ir 11 skerspjviai 7.6 lentelje), be skaiiavimo pagal
(7.75) formul, stiprumas turi bti patikrintas pagal formul
0 , 1
, ,

Rd u
Ed
Rd u
Ed
M
M
N
N
, (7.79)
ia
Rd u
N
,
apskaiiuojama pagal (7.6) formul, o skaiiuotinis skerspjvio lenkiamasis atsparis pagal
stiprumo rib apskaiiuojamas taip:
c
u
d , u
t , net Rd , u
f
W M

. (7.80)
Grynojo atsparumo momento
t net
W
,
reikm apskaiiuojama skerspjvio tempiamojo krato
atvilgiu, o koeficientas nustatomas pagal formul
EA
N
Ed
2
2
1
. (7.81)
84.Skaiiuotins ains jgos
Ed
N
ir lenkimo momento
Ed
M
reikms apskaiiuojamos
esant nedeformuotam bviui ir taikant plieno tamprij deformacij prielaid. ros imamos i to
paties skaiiuotini apkrov situacij derinio.
iuo atveju
Ed
M
reikms imamos:
a)rmini sistem pastoviojo skerspjvio kolon didiausiam momentui per vis
kolonos ilg;
b)pakopini kolon didiausiam kolonos dalies, kurioje yra pastovusis skerspjvis,
momentui;
c)kolon su vienu standiai tvirtintu galu ir kitu laisvu galu momentui tvirtinimo
pjvyje, bet ne maiau kaip pjvyje, nutolusiame per kolonos ilgio tredal nuo tvirtinimo;
d)gniudomj virutini santvar ir struktrini ploki juost, apkraut nemazgine
apkrova, didiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame tredalyje, apskaiiuotam imant
juost kaip tamprij nekarpytj sij;
e)gniudomj stryp lanksiai (arnyrikai) tvirtintais galais, kuri skerspjviai turi
vien simetrijos a, sutampani su lenkimo ploktuma, momentui, nustatomam pagal
7.7 lentels formules.
Gniudomiesiems strypams lanksiai (arnyrikai) tvirtintais galais, kuri skerspjviai turi
dvi simetrijos ais, ekscentricitet
eff rel
e
,
reikms nustatomos pagal 1 priedo 4 lentel.
7.7 lentel
Skaiiuotins
Ed
M
reikms
Santykinis
ekscentricitetas,
atitinkantis
max , Ed
M
Skaiiuotins
Ed
M
reikms, kai slyginis elemento liaunis lygus
4 < 4
3
rel
e
( )
1 , max , max , 2 ,
4
Ed Ed Ed Ed Ed
M M M M M
1 , Ed Ed
M M
20 3 <
rel
e
( )
2 , max , 2 ,
17
3
Ed Ed
rel
Ed Ed
M M
e
M M
+ ( )
1 , max , 1 ,
17
3
Ed Ed
rel
Ed Ed
M M
e
M M
+
ymenys:
max , Ed
M
didiausias lenkimo momentas per vis strypo ilg;
1 , Ed
M
didiausias lenkimo momentas viduriniame strypo tredalyje, bet ne maiau kaip max ,
5 , 0
Ed
M
;
rel
e
santykinis ekscentricitetas, apskaiiuojamas pagal formul
c Ed
Ed
rel
W N
A M
e
max ,
.
Pastaba. Visais atvejais btina imti max ,
5 , 0
Ed Ed
M M
.
85.Ekscentrikai gniudom pastoviojo skerspjvio element pastovumas i momento
veikimo ploktumos, lenkiant juos didiausio standumo ploktumoje (
z y
I I >
), sutampanioje su
simetrijos ploktuma, tikrinamas pagal formul
0 , 1
, ,

Rd TF NM
Ed
N
N
. (7.82)
Skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo elemento lenkiamasis-sukamasis pastovumo atsparis
apskaiiuojamas taip
c d , y z Rd , TF , NM
Af c N
, (7.83)
ia:
c
koeficientas, apskaiiuojamas pagal 86 p. reikalavimus;
z
koeficientas, nustatomas pagal 58 p. reikalavimus.
86.Koeficientas
c
(7.83) formulje nustatomas:
a)kai santykinio ekscentriciteto reikm
5
,

y rel
e
, pagal formul
y , rel
e
c
+
1
, (7.84)
ia
ir
koeficientai, imami i 7.8 lentels;

b)kai santykinio ekscentriciteto reikm
10
,

y rel
e
, pagal formul
b
z
y rel
e
c
,
1
1
, (7.85)
ia
b
koeficientas, nustatomas pagal 70 p. ir 2 pried kaip sijai su dviem ir daugiau

gniudomosios juostos tvirtinim; udarj skerspjvi
0 , 1
b
;
c)kai santykinio ekscentriciteto reikm
10 5
,
< <
y rel
e
, pagal formul
( ) ( ) 1 2 , 0 2 , 0 2
, 10 , 5
+
y rel y rel
e c e c c
, (7.86)
ia:
5
c
nustatomas pagal (7.84) formul, teigiant, kad
5
,

y rel
e
;

10
c
pagal (7.85) formul, teigiant, kad
10
,

y rel
e
.
Nustatant santykin ekscentricitet
y rel
e
,
, skaiiuotinio momento
Ed y
M
,
reikm teigiama
esanti lygi:
a)stryp lanksiai (arnyrikai) tvirtintais galais, sutvirtint nuo pasislinkimo statmenai
momento veikimo ploktumai, didiausiam momentui strypo ilgio viduriniame tredalyje, bet ne
maiau kaip pus didiausio visame strypo ilgyje veikianio momento;
b)stryp vienu standiai tvirtintu galu ir kitu laisvu galu momentui standiame
tvirtinime, bet ne maiau kaip momentas pjvyje, nutolusiame per strypo ilgio tredal nuo
tvirtinimo.
Kai liaunis
d y
c z
f
E
,
14 , 3 >
, koeficientas
c
neturi bti didesnis kaip:
a)udarojo skerspjvio stryp 1,0;
b)dvitjo skerspjvio su dviem simetrijos aimis reikmi, nustatom pagal formul
( )
2
, 2
max
16
1 1
2
,
_
+ + +
h N
M
c
Ed
Ed y
, (7.87)
ia

4
, (7.88)
2
f
z y
Ah
I I +

, (7.89)
2
2
156 , 0 2
z
f
tor
Ah
I
+
, (7.90)
3
433 , 0
i i tor
t b I
, (7.91)
ia:
i
b
ir
i
t
skerspjv sudarani lakt plotis ir storis;
f
h
atstumas tarp juost skerspjvi sunkio centro ai;
c)dvitj ir tjini skerspjvi su viena simetrijos aimi koeficientai
c
neturi viryti
reikmi, nustatyt pagal 1 priedo 1 formul.
87.Ekscentrikai gniudom element, lenkiam maesnio standumo ploktumoje (
z y
I I <

ir 0
z
e ), kai
z y
>
, skaiiuojam pagal (7.75) formul, taip pat tikrinamas pastovumas i
momento veikimo ploktumos kaip centrikai gniudom stryp pagal (7.7) formul. Skaiiuojant
(7.7) formuls nar
Rd c
N
,
pagal (7.8) formul, teigiama, kad
y

, ia
y
nustatoma pagal 58 p.
reikalavimus.
Kai
z y

,

pastovumo i momento veikimo ploktumos tikrinti nereikia.
88.Spragotj ekscentrikai gniudom stryp su tinkleliais ploktumose, lygiagreiose su
lenkimo ploktuma, be viso strypo pastovumo skaiiavimo pagal (7.75) formul, turi bti
patikrintos atskiros akos kaip centrikai gniudomi elementai pagal (7.7) formul.
Kiekvienos akos ain jga nustatoma vertinant papildom ain jg nuo momento. ios
papildomos ains jgos dydis nustatomas pagal formules: lenkiant ploktumoje, statmenoje z aiai
(r. 7.3 lentel),
b M N
Ed ab Ed
/
,

1-ojo ir 3-iojo tipo skerspjviams,
( ) b M N
Ed ab Ed
2 /
,

2-ojo
tipo skerspjviams; lenkiant ploktumoje, statmenoje y aiai,
b M N
Ed ab Ed
/ 16 , 1
,

3-iojo tipo
skerspjviams (ia b atstumas tarp ak ai).
Ekscentrikai gniudom spragotj su antdklais stryp atskir ak pastovumas
tikrinamas kaip ekscentrikai gniudom element, vertinant ras nuo momento ir ak vietinio
lenkimo, atsirandanio nuo tikrosios ar slygins skersins jgos (kaip bespyrs santvaros juostose).
Taip pat reikia tikrinti pagal 91 p. reikalavimus.
7.8 lentel
ir
koeficient reikms
Skerspjvio tipas
Koeficient reikms
, kai
, kai
y rel
e
,
5 1
,
<
y rel
e
c z

c z
>
Atvirasis

0,7
y rel
e
,
05 , 0 65 , 0 +
1
z
c

1
2
3 , 0 1
I
I
( )
1
2
,
05 , 0 35 , 0 1
I
I
e
y rel

1

,
_
,
_
1 2 1 1
1
2
I
I
z
c
kai
5 , 0
1
2
<
I
I

1
Udarasis
su tinkleliu
(su antdklais)
vientisasis

0,6 y rel
e
,
05 , 0 55 , 0 +
1
z
c
ymenys:
1
I
ir
2
I

didesns ir maesns juost apie z a inercijos momentai;
c
reikm, kai
d y
c z
f
E
,
14 , 3
.
Pastaba. Spragotojo skerspjvio strypams su tinkleliu arba antdklais ir turintiems ne maiau kaip dvi tarpines
diafragmas visame strypo ilgyje koeficient
ir
reikmes reikia imti kaip vientisojo skerspjvio strypams.

Prieingu atveju koeficient reikmes reikia imti kaip atvirojo dvitjo skerspjvio strypams.
89.Gniudomj ir lenkiamj dviejose svarbiausiose ploktumose vientisojo skerspjvio
stryp, kai standesn ploktuma (
z y
I I >
) sutampa su simetrijos ploktuma, pastovumas tikrinamas
pagal formul
0 , 1
, ,

Ed yz NM
Ed
N
N
, (7.92)
ia
Ed yz NM
N
, ,
skaiiuotinis ekscentrikai gniudomo dviejose ploktumose elemento pastovumo
atsparis apskaiiuojamas taip:
c d , y yz , e Ed , yz , NM
f A N
. (7.93)
Ekscentrikai gniudomo dviejose ploktumose elemento klupumo koeficientas
apskaiiuojamas taip:
( )
4 3
, ,
4 , 0 6 , 0 c c
z e yz e
+ , (7.94)
ia
z e,
nustatomas pagal 82 p. reikalavimus, pakeiiant formulse

rel
e
ir atitinkamai
z rel
e
,
ir
z
, o
c
nustatomas pagal 86 p. reikalavimus.
Skaiiuojant dvitjo skerspjvio stryp su nevienodomis lentynomis santykin lyginamj
ekscentricitet
z rel shape z eff rel
e k e
, , ,

, koeficientas
shape
k
nustatomas i 7.6 lentels kaip 8 tipo
skerspjvio.
Jei
y rel z eff rel
e e
, , ,
<
, tai, be skaiiavimo pagal (7.92) formul, papildomai tikrinama pagal
(7.75) ir (7.82) formules, teigiant, kad 0
z
e .
Santykini ekscentricitet reikms apskaiiuojamos pagal formules:
c , z
z z , rel
c , y
y y , rel
W
A
e e ;
W
A
e e
, (7.95)
ia
c y
W
,
ir
c z
W
,
skerspjvio labiausiai gniudomo krato atsparumo momentai atitinkamai
apie y ir z ais.
Jei
z y
>
tai, be skaiiavimo pagal (7.92) formul, reikia skaiiuoti ir pagal (7.75)
formul, teigiant, kad 0
z
e .
Kai didiausio standumo ploktuma (
z y
I I >
) nesutampa su simetrijos ploktuma
y rel
e
,
,
reikm didinama 25 %.
90.Gniudomj ir lenkiamj dviejose svarbiausiose ploktumose spragotj stryp i
dviej vientisojo skerspjvio ak, simetrik z aiai (r. 7.6 pav.), su tinkleliais dviejose
lygiagreiose ploktumose, pastovumas tikrinamas taip:
a)viso strypo ploktumoje, lygiagreioje su tinkleli ploktumomis, pagal 82 p.
reikalavimus, kai 0
z
e ;
b)atskiros akos kaip ekscentrikai gniudomi elementai pagal (7.75) ir (7.82)
formules; iuo atveju kiekvienos akos ain jga apskaiiuojama vertinant ain jg nuo
momento
Ed y
M
,
pagal 88 p. reikalavimus, o momentas
Ed z
M
,
paskirstomas tarp ak proporcingai
j standumams (jei momentas
Ed z
M
,
veikia vienos i ak ploktumoje, teigiama, kad visas
perduodamas iai akai). Skaiiuojant pagal (7.75) formul atskiros akos liaunumas nustatomas
pagal 108 p. reikalavimus, o skaiiuojant pagal (7.82) formul imant didiausi atstum tarp
tinklelio mazg.
91.Spragotj ekscentrikai gniudomj stryp jungiamieji antdklai ar tinklelio elementai
skaiiuojami skersinei jgai pagal 64 ir 65 p. reikalavimus. Skaiiuojant imama didesn i dviej
reikmi: skaiiuotins skersins jgos
Ed
V
arba skaiiuotins slygins skersins jgos
fic
V
,
apskaiiuotos pagal 63 p. reikalavimus.
Spragotj ekscentrikai gniudomj stryp akas jungti antdklais, kai skaiiuotin
skersin jga didesn u slygin skersin jg, nerekomenduojama.
7.6 pav. Strypo i dviej ak spragotasis skerspjvis
VIII SKIRSNIS. ATRAMINS DALYS
92.Nejudamsias lankstines (arnyrines) atramas su centruojaniomis tarpinmis, o labai
dideli reakcij atvejais balansyrines atramas btina naudoti, kai reikia grietai tolygiai paskirstyti
slg po atrama.
Plokiosios arba ritinins slankiosios atramos naudotinos atvejais, kai emiau esani
konstrukcij btina apsaugoti nuo horizontalij jg, atsirandani sijas ar santvaras nejudamai
atrmus.
Trinties koeficientas plokiose slankiosiose atramose lygus 0,3, o ritininse 0,03.
93.Balansyrini atram glemiamasis stiprumas ritininiuose lankstuose (arnyruose), kai
paviri susilietimo centrinis kampas lygus ar didesnis kaip /2, tikrinamas pagal formul
0 , 1
25 , 1
,

c d l
d
f l r
F
, (7.96)
ia
d
F
skaiiuotinis slgis (jga) atram;
r
ir l lanksto (arnyro) spindulys ir ilgis;
d l
f
,
skaiiuotinis glaudaus lietimosi ritinini lankst (arnyr) vietinis glemiamasis
stipris,
nustatomas pagal 33 p. reikalavimus.
94.Gniudomj ritini stiprumas esant skersiniam gniudymui tikrinamas pagal formul
0 , 1
,

c d c
d
f l d n
F
, (7.97)
ia
n
ritini skaiius;
d ir l ritinio skersmuo ir ilgis;
d c
f
,
skaiiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniudomasis stipris, imamas vadovaujantis
33 p.
IX SKIRSNIS. PLOKIJ SANTVAR IR RAMSI ELEMENT
SKAIIUOJAMIEJI ILGIAI
95.Plokij santvar ir ramsi element skaiiuojamieji ilgiai l
eff
, iskyrus kryminio
santvar tinklelio elementus, imami i 7.9 lentels.

7.9 lentel
Plokij santvar ir ramsi skaiiuojamieji ilgiai
Klupimo kryptis
Skaiiuojamasis ilgis l
eff
Juost Atramini spyri ir
atramini statramsi
Kit tinklelio
element
1. Santvaros ploktumoje:
a) santvar, iskyrus
nurodytas 1b;
b) santvar i pavieni
kampuoi ir santvar su
sudurtinai prie juost
prijungtais tinklelio
elementais
2. Santvaros ploktumai statmena kryptimi (i
santvaros ploktumos):
a) santvar, iskyrus nurodytas 2b;
b) santvar su juostomis i udarj
profiliuoi sudurtinai prie juost
prijungtais tinklelio elementais
l
l
l
1
l
1
l
l
l
1
l
1
0,8 l
0,9 l
l
1
0,9 l
1
ymenys (r. 7.7 pav.):
l geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazg centr) santvaros ploktumoje;
l
1
atstumas tarp mazg, tvirtint nuo poslinkio i santvaros ploktumos (santvaros juostomis, specialiais
ramsiais, standiomis perdang ploktmis, prijungtomis prie juost virintinmis silmis arba vartais ir pan.).
96. Elemento, kurio ilgyje veikia gniudomosios ains jgos N
Ed1
ir N
Ed2
(N
Ed1
> N
Ed2
),
skaiiuojamasis ilgis l
eff
i santvaros ploktumos (r. 7.7 c, d pav.; 7.8 pav.) apskaiiuojamas pagal
formul
.
1
2
1
25 , 0 75 , 0

,
_
+
Ed
Ed
eff
N
N
l l
(7.98)
iuo atveju pastovumas skaiiuojamas jgai N
Ed1
.
97. Kryminio tinklelio element, sujungt tarpusavyje (r. 7.7 e pav.), skaiiuojamieji ilgiai
imami ie:
a) santvaros ploktumoje lygs atstumui nuo santvaros mazgo centro iki element
sankirtos tako (l
eff
= l);
b) i santvaros ploktumos: gniudomj element pagal 7.10 lentel; tempiamj
element lygs visam geometriniam elemento ilgiui (l
eff
= l
1
).
98. Element i pavieni kampuoi skerspjvi inercijos spinduliai i imami:
a) kai elemento skaiiuojamasis ilgis lygus l arba 0,9 l (ia l atstumas tarp artimiausi
mazg) maiausias (i = i
min
);
b) kitais atvejais kampuoio aies, statmenos arba lygiagreios su santvaros ploktuma,
atvilgiu (i = i
z
arba i = i
y
, atsivelgiant klupimo krypt).
7.10 lentel
Gniudomj element skaiiuojamieji ilgiai i santvaros ploktumos
Tinklelio element sankirtos jungties
konstrukcija
eff
i santvaros ploktumos, kai palaikantysis
elementas
tempiamasis neveiksnusis gniudomasis
Abu elementai nepertraukiami
Palaikantysis elementas pertraukiamas
ir perdengiamas mazgo laktu:
a) nagrinjamas elementas
nepertraukiamas;
b) nagrinjamas elementas
pertraukiamas ir
perdengiamas mazgo laktu
l
0,7 l
1
0,7 l
1
0,7 l
1
l
1
l
1
1,4 l
1
ymenys (r. 7.7 e pav.):

l atstumas nuo santvaros mazgo centro iki element sankirtos tako;
l
1
geometrinis elemento ilgis.
a) b) c)
d) e)
7.7 pav. Santvar tinklelio schemos element skaiiuojamiesiems ilgiams nustatyti: a trikampis
su statramsiais; b spyrinis; c trikampis paspyrinis; d pusiau spyrinis; e kryminis
a) b)
7.8 pav. Schemos santvaros juostos skaiiuojamajam ilgiui i ploktumos nustatyti:
a santvaros schema; b ramsi tarp santvar schema (vaizdas i viraus)
X SKIRSNIS. ERDVINI SPRAGOTJ KONSTRUKCIJ ELEMENT
99. Skaiiuojant gniudomj ir neapkrautj element i pavieni kampuoi liaunius, j
skaiiuojamieji ilgiai l
eff
ir skerspjvi inercijos spinduliai i imami i 7.11 lentels.
100. Skaiiuojant tempiamj element i pavieni kampuoi liaunius, j skaiiuojamieji
ilgiai l
eff
ir skerspjvi inercijos spinduliai i imami:
a) juostoms i 7.11 lentels;
b) kryminiams spyriams pagal 7.9 a, e, f pav.: briaun ploktumoje lygs ilgiui l
d
ir
skerspjvio inercijos spinduliui i
min
; i briaun ploktumos visam spyrio geometriniam ilgiui L
d
,
kuris lygus atstumui tarp pritvirtinam prie juost mazg, ir skerspjvio inercijos spinduliui i
y
aies,
lygiagreios su briaun ploktuma, atvilgiu;
c) spyriams pagal 7.9 b, c, d pav.: lygs ilgiui l
d
ir skerspjvio inercijos spinduliui i
min
.
Element i vamzdi ir dvigub kampuoi skaiiuojamieji ilgiai l
eff
ir skerspjvio inercijos
spindulys i imami pagal IX skirsnio reikalavimus.
7.11 lentel
Element i pavieni kampuoi skaiiuojamieji ilgiai ir skerspjvi inercijos spinduliai
Elementai l
eff
i
Juostos:
pagal 7.9 a, b, c pav.
pagal 7.9 d, e, f pav.
Spyriai:
pagal 7.9 b, c, d pav.
pagal 7.9 a, e pav.
pagal 7.9 f pav.
Statramsiai:
pagal 7.9 b pav.
pagal 7.9 c pav.
l
f
1,14 l
f
d
l
d
d
l
d
l
d
0,8 l
c
0,65 l
c
i
min
i
y
arba i
z
i
min
i
min
i
min
i
min
i
min
ymenys (r. 7.9 pav.):
l
dc
slyginis spyrio ilgis, imamas i 7.12 lentels;

d
spyrio skaiiuojamojo ilgio koeficientas, imamas i 7.13 lentels.
Pastabos:
1. Spyriai pagal 7.9 a, e, c pav. sankirtos takuose turi bti tarpusavyje sujungti.
2. Spyrius pagal 7.9 f pav. btina papildomai patikrinti i briaun ploktumos, atsivelgiant skaiiavim pagal
deformuotj bv.
3. Statramsi pagal 7.9 c pav. l
eff
reikm pateikta lygiaoniams kampuoiams.

7.12 lentel
Slyginis spyrio ilgis
Tinklelio element sankirtos jungties
konstrukcija
Slyginis spyrio ilgis l
dc
, kai palaikantysis elementas
tempiamasis neveiksnusis gniudomasis
1. Abu elementai nepertraukiami
2. Palaikantysis elementas pertraukiamas ir
perdengiamas mazginiu laktu; nagrinjamas
elementas nepertraukiamas:
a) konstrukcijose pagal 7.9 a pav.
b) konstrukcijose pagal 7.9 e pav.:
kai 1 < n 3,
kai n > 3
3. Element sankirtos mazgas pritvirtintas,
kad nesislinkt i briaunos ploktumos
(diafragma ir t. t.)
l
d
1,3 l
d
(1,75 0,15n) l
d
1,3 l
d
l
d
1,3 l
d
1,6 l
d
(1,9 0,1n) l
d
1,6 l
d
l
d
0,8 L
d
L
d
L
d
L
d
l
d

ymenys:
d
L
spyrio ilgis pagal 7.9 a, e pav.;

f d
d f
l I
l I
n
min ,
min ,
,
ia min , f
I

ir min , d
L
juostos ir spyrio skerspjvio maiausieji inercijos momentai.

7.13 lentel
Spyrio skaiiuojamojo ilgio koeficientas
Elemento jungimas prie
juost
n
Skaiiuojamojo ilgio koeficiento
d
reikm, kai l / i
min
yra l
< 60 60 l / i
min
< 160 160
Virintinmis silmis,
vartais (ne maiau
kaip dviem), idstytais
iilgai elemento, be
mazgini lakt
Iki 2
1,14
0,54+36
l
i min
0,765
Daugiau kaip 6
1,04
0,56+28,8
l
i min
0,74
Vienu vartu be
mazginio lakto
Neatsivelgiant
n 1,12
0,64+28,8
l
i min
0,82
ymenys:
n r. 7.12 lentel;
l ilgis imamas: l
d
pagal 7.9 b, c, d pav.; l
dc
i 7.12 lentels (element pagal 7.9 b, e pav.).
Pastabos:
1. Skaiiuojamojo ilgio koeficiento
d
reikm, kai n kinta nuo 2 iki 6, nustatoma tiesine interpoliacija.
2. Kai vienas spyrio galas privirinamas prie juostos arba pritvirtinamas vartais, o antras galas jungiamas per
mazgin lakt, spyrio skaiiuojamojo ilgio koeficientas imamas lygus 0,5 (1 +
d
); jungiant abu spyrio
galus per mazginius laktus,
d
= 1,0.
3. Spyri galai pagal 7.9 c pav. kaip prasta prijungiami be mazgini lakt. iuo atveju, kai jie jungiami prie
statramsio ir juostos virintinmis silmis arba vartais (ne maiau kaip dviem), idstytais iilgai juostos,
koeficiento
d
reikm imama i eiluts, kai n iki 2. Galus jungiant vienu vartu, koeficiento
d
reikm
imama i eiluts vienu vartu be mazginio lakto; apskaiiuojant l
cff
reikm pagal 7.11 lentel, vietoje
d
imama 0,5 (1 +
d
).
a) b) c)
d) e) f)
7.9 pav. Erdvini spragotj konstrukcij schemos: , b, c mazgais, sutapdintais gretutinse
briaunose; d, e, f mazgais, nesutapdintais gretutinse briaunose
101. Plokij travers (r. 10.3 pav.) element skaiiuojamieji ilgiai l
eff
ir skerspjvio
inercijos spinduliai i liauni reikmms apskaiiuoti imami i 7.14 lentels.
7.14 lentel
Plokij travers element skaiiuojamieji ilgiai
Skersins sijos konstrukcija
eff
ir skerspjvio inercijos spindulys i
juost tinklelio
l
eff
i l
eff
i
Su juostomis ir tinkleliu i pavieni
kampuoi (r. 10.3 a pav.)
l
f
l
f1
i
min
i
y
l
d
, l
c
i
min
Su juostomis i lovi ir tinkleliu i pavieni

kampuoi (r. 10.3 b pav.)
l
f
1,12 l
f1
i
z
i
y
l
d
, l
c
i
min
ymenys:
i
y
skerspjvio inercijos spindulys aies, lygiagreios su traversos tinklelio ploktuma, atvilgiu.
XI SKIRSNIS. STRUKTRINI KONSTRUKCIJ ELEMENT
102. Struktrini konstrukcij element skaiiuojamieji ilgiai l
eff
imami i 7.15 lentels.
Skaiiuojant liaunius struktrini konstrukcij element skerspjvi inercijos spinduliai
imami:
a)gniudomiesiems-lenkiamiesiems elementams aies, statmenos arba lygiagreios su
lenkimo ploktuma, atvilgiu (i = i
y
arba i = i
z
);
b)kitais atvejais maiausias (i = i
min
).

7.15 lentel
Struktrini konstrukcij element skaiiuojamieji ilgiai
Struktrini konstrukcij elementai Skaiiuojamasis ilgis l
eff
1. Iskyrus nurodytus 2 ir 3 poz.
2. Nekarpytosios (nepertraukiamos mazguose) juostos ir sudurtinai privirinamos
mazguose prie rutulini arba cilindrini mazgini element
3. I pavieni kampuoi, prijungt mazguose viena lentyna:
a) virintinmis silmis arba vartais (ne maiau kaip dviem),
idstytais iilgai element, kai l / i
min
:
iki 90
nuo 90 iki 120
nuo120 iki 150 (tik tinklelio elementams)
nuo150 iki 200 (tik tinklelio elementams)
b) vienu vartu, kai l / i
min
:
iki 90
nuo 90 iki 120
nuo 120 iki 150 (tik tinklelio elementams)
nuo 150 iki 200 (tik tinklelio elementams)
l
0,85 l
l
0,9 l
0,75 l
0,7 l
l
0,95 l
0,85 l
0,8 l
ymenys:
l geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp struktrini konstrukcij mazg).

XII SKIRSNIS. KOLON IR STATRAMSI SKAIIUOJAMIEJI ILGIAI
103. Pastoviojo skerspjvio kolon ir statramsi arba laiptuotj kolon atskir dali
skaiiuojamieji ilgiai l
eff
apskaiiuojami pagal formul

,
c eff
l l
(7.99)
ia: l
c
kolonos ar jos atskiros dalies ilgis arba aukto auktis;
skaiiuojamojo ilgio koeficientas.
104. Pastoviojo skerspjvio kolon ir statramsi skaiiuojamojo ilgio koeficientas
imamas atsivelgiant j gal tvirtinim bei apkrov.
Kai kuriems kolon ir statramsi tvirtinimo atvejams bei apkrovoms reikms pateiktos
3 priedo 6 lentelje.
105. Pastoviojo skerspjvio kolon skaiiuojamojo ilgio koeficientai rmo ploktumoje,
kai rmo sija standiai tvirtinama prie kolon, nustatomi:
a)laisviesiems rmams, kai virutiniai mazgai yra vienodai apkrauti, pagal 7.16 lentel;
b)nelaisviesiems rmams pagal formul

pn n p
pn n p
71 , 0 ) ( 93 , 0 1
18 , 0 ) ( 46 , 0 1
+ + +
+ + +
. (7.104)
(7.104) formulje p ir n imami:
a)vienaaukiam rmui

c r
c l r
I l
l I
p
,
;
c r
c u r
I l
l I
n
,
;
b)daugiaaukiam rmui
virutiniam auktui ); ( 5 , 0
2 1
p p p + ;
2 1
n n n +
viduriniam auktui ); ( 5 , 0
2 1
p p p + ); ( 5 , 0
2 1
n n n +
apatiniam auktui ;
2 1
p p p + ); ( 5 , 0
2 1
n n n +
ia p
1
, p
2
, n
1
, n
2
nustatomi i 7.16 lentels.
Vienaaukiams rmams (7.101) formulje ir daugiaaukiams rmams (7.102), (7.103) ir
(7.104) formulse, kai apatins ir virutins rmo sijos lanksiai (arnyrikai) tvirtinamos prie
kolon, imama: p = 0 arba n = 0 (I
r,l
= 0 arba I
r,u
= 0), kai tvirtinamos standiai p = 50 arba
n = 50 (I
r,l
= arba I
r,u
= ).
Kai santykis H / B > 6 (ia H bendras daugiaaukio rmo auktis, B rmo plotis),
btina patikrinti rmo, kaip pamate standiai tvirtinto sudtinio strypo, bendrj pastovum.
Rmas laikomas laisvuoju (nelaisvuoju), kai rmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas turi
(neturi) galimyb pasislinkti kryptimi, statmena kolonos aiai rmo ploktumoje.
7.16 lentel
Laisvj rm skaiiuojamojo ilgio koeficientai
Laisvj rm skaiiuojamosios
schemos
Formuls koeficientui apskaiiuoti
Koeficientai n ir p (7.100), (7.101),
(7.102) ir (7.103) formulse
vienaangi
rm
daugiaangi rm
(k 2)

n
38 , 0
1 2 + (7.100)
14 , 0
56 , 0
+
+
n
n
(7.101)
c r
c ru
I l
l I
n

1
) (
2 1
+
+
k
n n k
n
kai n 0,2
n n p p
n p
1 , 0 ) 08 , 0 )( 9 , 0 ( 68 , 0
22 , 0 ) 68 , 0 (
+ + +
+ +
;
(7.102)
kai n
>
0,2
n p pn
n p
1 , 0 ) 9 , 0 (
28 , 0 ) 63 , 0 (
+ +
+ +
. (7.103)
Virutinis auktas
c r
c ru
I l
l I
n
c r
c rl
I l
l I
p
2
Vidurinis auktas
c r
c ru
I l
l I
n
2
c r
c rl
I l
l I
p
2
Apatinis auktas
c r
c ru
I l
l I
n
2
c r
c rl
I l
l I
p
Virutinis auktas
1
) ( 2
2 1
+
+
k
n n k
n
1
) (
2 1
+
+
k
p p k
p
Vidurinis auktas
1
) (
2 1
+
+
k
n n k
n
1
) (
2 1
+
+
k
p p k
p
Apatinis auktas
1
) (
2 1
+
+
k
n n k
n
1
) ( 2
2 1
+
+
k
p p k
p
ymenys:

c r
c ru
I l
l I
n
1 ,
1 ,
1

;
c r
c ru
I l
l I
n
2 ,
2 ,
2

;
c r
c rl
I l
l I
p
1 ,
1 ,
1

;
c r
c rl
I l
l I
p
2 ,
2 ,
2

k ang (tarpatrami) skaiius;
I
c
ir l
c
tikrinamos kolonos skerspjvio inercijos momentas ir ilgis;
l
r
, l
r1
ir l
r2

rmo tarpatramiai;
I
ru
, I
ru1,
I
ru2
ir I
rl
, I
rl1,
I
rl2
prie tikrinamosios kolonos virutini ir apatini gal prijungt rmo sij skerspjvi
inercijos momentai.
Pastaba. Kratins laisvojo daugiaatramio (daugiaangio) rmo kolonos koeficientas apskaiiuojamas kaip
vienaangio rmo kolon.

106. Pastato laisvojo vienaaukio rmo, kurio virutiniai mazgai yra nevienodai apkrauti ir
vis jo kolon viruje yra rengtas standusis perdangos diskas arba iilginiai ramsiai, labiausiai
apkrautos kolonos skaiiuojamojo ilgio koeficientas rmo ploktumoje apskaiiuojamas pagal
formul

ci c
ci c
eff c
I N
N I

,
, (7.105)
ia: tikrinamosios kolonos skaiiuojamojo ilgio koeficientas, apskaiiuojamas pagal 7.16
lentel;
I
c
ir N
c
nagrinjamojo rmo labiausiai apkrautos kolonos skerspjvio inercijos momentas
ir skaiiuotin ra;

ci
N
ir
ci
I
vis nagrinjamojo rmo ir keturi gretutini rm (po du i kiekvienos puss)
kolon skaiiuotini r ir inercijos moment suma; visas ras N
ci
btina apskaiiuoti esant tam
paiam apkrov deriniui, kuris sukelia r tikrinamojoje kolonoje.
Skaiiuojamojo ilgio koeficiento
c,eff
reikms, apskaiiuotos pagal (7.105) formul, turi
bti imamos ne maesns kaip 0,7.
107. Pakopini kolon atskirj dali skaiiuojamojo ilgio rmo ploktumoje koeficientai
imami vadovaujantis 3 priedu.
Skaiiuojant vienaauki pramons pastat rm laiptuotj kolon atskirj dali
skaiiuojamojo ilgio koeficientus , leidiama:
a)nevertinti gretutini kolon apkrovimo laipsnio ir j standumo;
b)apskaiiuoti kolon skaiiuojamuosius ilgius tik esant tam apkrov deriniui, dl kurio
atsiranda didiausios aini jg reikms atskirose kolonos dalyse, ir gautas reikmes panaudoti
kitiems apkrov deriniams;
c)daugiaauki rm (su dviem ir daugiau ang), turini standj perdangos disk arba
iilginius ramsius, jungiani visas kolonas viruje ir utikrinani erdvin statinio elgsen, kolon
skaiiuojamuosius ilgius apskaiiuoti kaip statramsi, neslankiai tvirtint rygeli lygyje;
d)vienpakopi kolon koeficiento reikmes, kai l
2
/ l
1
0,6 ir N
Ed1
/ N
Ed2
3, imti i
7.17 lentels.
108. Skaiiuojamieji kolon ilgiai pastato iilgins aies kryptimi (i rmo ploktumos)
imami lygs atstumams tarp tvirtint nuo poslinki i rmo ploktumos tak (kolon, pokranini
sij ir posantvari atram; ramsi ir rmo sij tvirtinimo mazg ir t. t.). Skaiiuojamuosius ilgius
leidiama nustatyti pagal skaiiuojamj schem, vertinani faktines kolon gal tvirtinimo
slygas.
109. Transportavimo galerij plokij atram ak (juost) skaiiuojamasis ilgis imamas:
a) iilgine galerijos kryptimi atramos aukiui (nuo pdos apaios iki santvaros arba
sijos apatins juostos aies), padaugintam i koeficiento , nustatomo kaip pastoviojo skerspjvio
statramsiams, atsivelgiant j gal tvirtinimo slygas;
b) skersine galerijos kryptimi (atramos ploktumoje) atstumui tarp mazg centr; iuo
atveju turi bti patikrintas atramos, kaip sudtinio strypo, standiai tvirtinto pamate ir laisvu galu
viruje, bendrasis pastovumas.
7.17 lentel
Vienpakopi kolon skaiiuojamojo ilgio koeficientai
Kolonos virutinio galo tvirtinimo slygos
Kolonos dalies koeficientai
apatins, kai I
2
/ I
1
lygus
nuo 0,1 iki 0,3 nuo 0,05 iki 0,1
virutins
1. Laisvas galas
2. Galas tvirtintas, kad nesisukt
3. Neslankus, lanksiai (arnyrikai)
atremtas galas
4. Neslankus galas, tvirtintas, kad nesisukt
2,5
2,0
1,6
1,2
3,0
2,0
2,0
1,5
3,0
3,0
2,5
2,0
ymenys:
I
1
kolonos apatins dalies skerspjvio inercijos momentas;
I
2
kolonos virutins dalies skerspjvio inercijos momentas.
XIII SKIRSNIS. GNIUDOMJ IR TEMPIAMJ ELEMENT RIBINIAI LIAUNIAI
110. Gniudomj element liauniai neturi viryti reikmi, pateikt 7.18 lentelje.
Tempiamj element liauniai neturi viryti reikmi, pateikt 7.19 lentelje.

7.18 lentel
Gniudomj element ribinis liaunis
Gniudomj element ribinis
liaunis
1. Juostos, atraminiai spyriai ir statramsiai, perduodantys atramines reakcijas:
a) plokij santvar, struktrini konstrukcij ir erdvini
konstrukcij (iki 50 m aukio) i vamzdi ir dvigub
kampuoi;
b) erdvini konstrukcij i pavieni kampuoi, erdvini
konstrukcij (daugiau nei 50 m aukio) i vamzdi ir
dvigub kampuoi
180 60
120
2. Elementai, iskyrus nurodytus 1 ir 7 poz.:
c) plokij santvar, virintini erdvini ir struktrini
konstrukcij i pavieni kampuoi, erdvini ir struktrini
konstrukcij i vamzdi ir dvigub kampuoi;
d) erdvini ir struktrini konstrukcij i vartais sujungt
pavieni kampuoi
3. Santvar virutins juostos, nesutvirtintos montavimo metu (sumontavus
ribinis liaunis imamas pagal 1 poz.)
4. Pagrindins kolonos
5. Nepagrindins kolonos (sienos karkas ir vieslangi statramsiai ir pan.),
kolon tinklelio elementai, vertikalij ramsi tarp kolon (emiau pokranini
sij) elementai
6. Ramsi elementai, iskyrus nurodytus 5 poz., taip pat strypai, skirti
gniudomj stryp skaiiuojamajam ilgiui sumainti, ir kiti neapkrauti
(neveiksns) elementai, iskyrus nurodytus 7 poz.
7. Erdvini konstrukcij tjinio ir kryminio skerspjvio gniudomieji ir
neapkrauti (neveiksns) elementai, kuriuos veikia vjo apkrova, kai tikrinami
liauniai vertikaliojoje ploktumoje
210 60
220 40
220
180 60
210 60
200
150
ymenys:

Rd
Ed
N
N

koeficientas, imamas ne maesnis kaip 0,5 (btinais atvejais apskaiiuojant
Rd
N

vietoj imamas
e
).

7.19 lentel
Tempiamj element ribinis liaunis
Tempiamj element ribinis liaunis, kai konstrukcij veikia
apkrovos
dinamins (tiesiogiai
veikianios
konstrukcij)
statins
kran (r. 4 pastab)
ir geleinkelio sstat
1. Plokij santvar (skaitant stabdymo
santvaras) ir struktrini konstrukcij
juostos ir atraminiai spyriai
2. Santvar ir struktrini konstrukcij
elementai, iskyrus nurodytus 1 poz.
3. Pokranini sij ir santvar apatins
juostos
4. Vertikalij ramsi tarp kolon
elementai (rengti emiau pokranini sij)
5. Kiti ramsi elementai
6. Juostos, statramsi ir skersini sij
atraminiai spyriai, elektros linij, atvir
skirstomj rengini ir
transporto linij kontaktini tinkl
skersini sij templs
7. Elektros linij atram elementai, iskyrus
nurodytus 6 ir 8 poz.
8. Erdvini konstrukcij tjinio ir kryminio
skerspjvio elementai, veikiami vjo
apkrov, tikrinant liaun vertikaliojoje
ploktumoje
250
350
300
400
250
350
150
400
400
300
400
250
300
150
200
300
Pastabos:
1.Konstrukcijos, kurios neveikia dinamins apkrovos, tempiamj element liaunis tikrinamas tik
vertikaliojoje ploktumoje.
2.Tempiamj i anksto temptj element liaunis neribojamas.
3.Tempiamj element, kuri ros enklas gali pasikeisti dl pavojingos apkrov padties, ribinis liaunis
nustatomas kaip gniudomj element; iuo atveju jungiamieji intarpai sudtinio skerspjvio elementams
rengiami ne reiau kaip kas 40i.
4.Dinaminms apkrovoms (kurios tiesiogiai veikia konstrukcijas) priskiriamos apkrovos patvarumui skaiiuoti arba
skaiiuojant vertinti dinaminius koeficientus.
XIV SKIRSNIS. LENKIAMJ ELEMENT SIENELS PASTOVUMAS
111. Norint utikrinti sij sieneli pastovum, btina jas sustandinti:
a)skersinmis pagrindinmis sstandomis, rengiamomis per vis sienels aukt;
b)skersinmis pagrindinmis ir iilginmis sstandomis;
c)skersinmis pagrindinmis ir tarpinmis trumpomis sstandomis bei iilgine sstanda
(iuo atveju tarpins trumpos sstandos idstomos tarp gniudomosios juostos ir iilgins
sstandos).
Btina skaiiuoti sieneli staiakampi sekcij (plokteli), apribot juostomis ir
gretimomis pagrindinmis sstandomis, pastovum. iuo atveju tikrinamos ploktels
skaiiuojamieji matmenys yra tokie:
a
s
atstumas tarp skersini pagrindini sstand;
h
eff
sienels skaiiuojamasis auktis (r. 7.10 pav.); suvirintini sij jis lygus visam
sienels aukiui, sij su tempiamj (stiprij) vart juostinmis jungtimis atstumui tarp
artimiausi sijos aiai juostini kampuoi krat, o sij i valcuotj profiliuoi atstumui tarp
vidini ulank pradios, o kai yra sijos i lankstyt profiliuoi (r. 7.11 pav.) atstumui tarp
ulank krat;
t
w
sienels storis.
a) b) c)
7.10 pav. Sudtins sijos skaiiuojamasis sienels auktis: a suvirintins i lakt; b sujungtos
tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais; c suvirintins su tjiniais profiliuoiais
7.11 pav. Lankstyt profiliuoi skerspjvi schemos
112. Sij sieneli pastovumas skaiiuojamas vertinant visus tempi deformacij bvio
komponentus (
w,x,Ed
,
w,xz,Ed
,
w,loc,Ed
).
tempiai
w,x,Ed
,
w,xz,Ed
,
w,loc,Ed
apskaiiuojami tampriosios bkls bruto skerspjvyje
nevertinant koeficiento
b
.
Gniudomieji tempiai
w,x,Ed
prie sienels skaiiuotinio krato imami su pliuso enklu, ir
vidutiniai tangentiniai tempiai
w,xz,Ed
apskaiiuojami pagal formules:
z
I
M
y
Ed y
Ed x w
,
, ,

, (7.106)
h t
V
w
Ed
Ed xz w

, ,
, (7.107)
ia h visas sienels auktis;
M
y,Ed
ir V
Ed
momento ir skersins jgos vidutins reikms staiakampje sienels sekcijoje
(ploktelje); jei sekcijos ilgis didesnis u jos skaiiuojamj aukt, tai M
y,Ed
ir V
Ed
apskaiiuojami
labiau temptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukiui; jei sekcijoje momentas ar skersin jga
keiia enkl, tai j vidutins reikms skaiiuojamos sekcijos zonoje su vienodu enklu.
Vietinis tempis sienelje po sutelktja jga
w,loc,Ed
nustatomas pagal 68 ir 277 p.
reikalavimus (kai
F1
= 1,1).
Sekcijose, kur sutelktoji jga pridta prie tempiamosios juostos, btina vienu metu vertinti
tik du tempi ir deformacij bvio komponentus:
w,x,Ed
ir
w ,xz,Ed
arba
w,loc,Ed
ir
w, xz,Ed.
.
Vienpuss juostins virintins sils turi bti naudojamos sijose, kuriose tikrinant
sieneli pastovum (7.108) formuls kairiosios puss reikms nevirija 0,9
c
, kai
w < 3,8, ir
c
,
kai
w
3,8.
113. Sij sieneli pastovumo nereikia tikrinti, jei tenkinant (7.45) ir (7.46) slygas sienels
slyginis liaunis
E
f
t
h
d y
w
eff
w
,
nevirija reikmi:
3,5 kai nra vietini tempi sijoje su dvipusmis juostinmis virintinmis silmis;
3,2 tas pats, sijose su vienpusmis juostinmis virintinmis silmis;
2,5 kai yra vietinis tempis sijose su vienpusmis juostinmis virintinmis silmis.
Visais atvejais rengiamos skersins pagrindins sstandos pagal 120, 122 ir 123 p.
reikalavimus.
114. Simetrinio skerspjvio sij sieneli, sustandint tik skersinmis pagrindinmis
sstandomis, pastovumas, kai nra vietinio tempio (
0
, ,

Ed loc w
) ir kai sienels slyginis liaunis

w
6, apskaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr w
Ed xz w
Rd cr w
Ed x w
,
_
,
_
2
, ,
, ,
2
, ,
, ,
, (7.108)
ia
c
koeficientas, imamas i 7.1 lentels;
2
,
, ,
w
d y cr
Rd cr w
f c

, (7.109)
2
,
2 , ,
76 , 0
1 3 , 10
eff
d s
Rd cr w
f
n
,
_
+
. (7.110)
(7.109) formulje koeficientas c
cr
imamas:
a) suvirintinms sijoms pagal 7.20 lentel, atsivelgiant koeficiento reikmes:
3
,
_

w
f
eff
f
t
t
h
b
, (7.111)
ia: b
f
ir t
f
sijos gniudomosios juostos plotis ir storis; koeficientas, imamas i 7.21 lentels;
b) sij, sujungt tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais, c
cr
= 35,2.

(7.110) formulje

E
f
t
d
d y
w
eff
,
,
ia: d maesnioji ploktels kratin (h
eff
arba a
s
);
n ploktels didiosios kratins santykis su maesnija.
7.20 lentel
Koeficiento c
cr
reikms
0,8 1,0 2,0 4,0 6,0 10,0 30
c
cr
30,0 31,5 33,3 34,6 34,8 35,1 35,5
7.21 lentel
Koeficiento reikms
Sijos Gniudomosios juostos elgsenos slygos
Pokranins Krano bgiai neprivirinti
Krano bgiai privirinti
2
Kitos sijos Kai perdangos plokts atremtos itisai

Kitais atvejais

0,8
Pastaba. Skaiiuojant pokranini sij sekcij, kuri sutelktoji apkrova tiesiogiai veikia tempiamj juost,
koeficient , reikia imti = 0,8.
115. Simetrinio skerspjvio sij sieneli pastovumas, vertinant plastines deformacijas, kai
nra vietinio tempio (
w,loc,Ed
= 0) ir
w,xz,Ed
0,9 f
s,d
, o A
f
/ A
w
0,25 ir 2,2 <
w
6,
,
_
+
w
f
w eff c d y Ed y
A
A
t h f M
2
, ,
, (7.112)
ia
2 3
2
,
,
) 2 , 2 ( 10 5 , 8 15 , 0 24 , 0
,
_

w
d s
Ed w
f
,
ia
c
imamas i 7.1 lentels, o
w,xz,Ed
nustatomas pagal (7.107) formul.
116. Simetrinio skerspjvio sij sieneli, sustiprint tik skersinmis pagrindinmis
sstandomis (r. 7.12 pav.), pastovumas, kai yra vietiniai tempiai (
w,loc,Ed
0), apskaiiuojamas
pagal formul
c
Rd cr w
Ed xz w
Rd loc cr w
Ed loc w
Rd cr w
Ed x w
,
_
,
_
+
2
, ,
, ,
2
, , ,
, ,
, ,
, ,
, (7.113)
ia:
c
imamas i 7.1 lentels;
w,x,Ed
,
w,xz,Ed
,
w,loc,Ed

nustatomi pagal 112 p. reikalavimus;
w,cr,Rd
nustatomas pagal (7.110) formul.
tempiai
w,cr,Rd
ir
w,cr,loc, Rd
(7.113) formulje nustatomi:
a)kai a
s
/ h
eff
0,8,
Rd cr w , ,
pagal (7.109) formul;

2
, 1
, , ,
a
d y
Rd loc cr w
f c

, (7.114)
ia c
1
koeficientas, imamas i 7.22 lentels, suvirintinms sijoms atsivelgiant santykio
eff s
h a /
ir reikm, apskaiiuot pagal (7.111) formul, o sijoms su tempiamaisiais vartais
atsivelgiant tik santyk
eff s
h a /
;
E
f
t
a
d y
w
s
a
,
.
Jei apkrauta tempiamoji juosta, tai vertinus sienelje tik
w,loc,Ed
ir
w,xz,Ed
skaiiuojant
koeficient pagal (7.111) formul vietoj b
f
ir t
f
imami apkrautos juostos plotis ir storis;
a) b)
7.12 pav. Sijos, sustandintos skersinmis pagrindinmis sstandomis, schema: a sutelktoji
apkrova, tiesiogiai veikianti gniudomj juost; b sutelktoji apkrova, tiesiogiai veikianti
tempiamj juost

7.22 lentel
Koeficiento c
1
reikms
Suvirintinms sijoms
c
1
reikms, kai a
s
/ h
eff
0,5 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0
1 11,5 12,4 14,8 18,0 22,1 27,1 32,6 38,9 45,6
2 12,0 13,0 16,1 20,4 25,7 32,1 39,2 46,5 55,7
4 12,3 13,3 16,6 21,6 28,1 36,3 45,2 54,9 65,1
6 12,4 13,5 16,8 22,1 29,1 38,3 48,7 59,4 70,4
10 12,4 13,6 16,9 22,5 30,0 39,7 51,0 63,3 76,5
30 12,5 13,7 17,0 22,9 31,0 41,6 53,8 68,2 83,6
Sijoms su tempiamaisiai vartais
a
s
/ h
eff
0,5 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0
c
1
13,7 15,9 20,8 28,4 38,7 51,0 64,2 79,8 94,9
b)kai a
s
/ h
eff
> 0,8 ir santykis
w,loc,Ed
/
w,x,Ed
virija 7.23 lentelje pateiktas reikmes,
w,cr,Rd
nustatomas pagal formul:
2
, 2
, ,
w
d y
Rd cr w
f c

, (7.115)
ia
2
c koeficientas, nustatomas pagal 7.24 lentel.
tempiai
w,loc,cr,Rd
apskaiiuojami pagal (7.114) formul, kurioje kai a
s
/ h
eff
> 2 imama
a
s
= 2h
eff
;
c) kai a
s
/h
eff
> 0,8 ir santykio
w,loc,Ed
/
w,x,Ed
reikms yra ne didesns nei nurodytos 7.23
lentelje, tempiai apskaiiuojami taip:
w,cr,Rd
w,loc,cr,Rd
pagal (7.114) formul, bet skaiiuojant
a
vietoj a
s
imama 0,5a
s
pagal
(7.114) formul ir 7.23 lentel.
Visais atvejais
w,cr,Rd
apskaiiuojamas pagal tikruosius sekcijos matmenis.
7.23 lentel
Didiausios santykio
Ed x w Ed loc w , , , ,
/
reikms
Sijos

w,loc,Ed
/
w,Ed
reikms, kai a
s
/ h
eff

0,8 0,9 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0
Suvirintins 1 0 0,146 0,183 0,267 0,359 0,445 0,540 0,618
2 0 0,109 0,169 0,277 0,406 0,543 0,652 0,799
4 0 0,072 0,129 0,281 0,479 0,711 0,930 1,132
6 0 0,066 0,127 0,288 0,536 0,874 1,192 1,468
10 0 0,059 0,122 0,296 0,574 1,002 1,539 2,154
30 0 0,047 0,112 0,300 0,633 1,283 2,249 3,939
Sujungtos
tempiamaisiais
(stipriaisiais) vartais
0 0,121 0,184 0,378 0,643 1,131 1,614 2,347
7.24 lentel
Koeficiento c
2
reikms
a
s
/ h
eff
0,8 0,9 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0
2
c
Pagal 7.20 lentel
cr
c c
2
37,0 39,2 45,2 52,8 62,0 72,6 84,7
117. Simetrinio skerspjvio sijos sienelje, sustandintoje ne tik skersinmis pagrindinmis
sstandomis, bet dar ir viena iilgine sstanda atstumu h
1
nuo skaiiuotinio (gniudomosios)
sekcijos krato (r. 7.13 pav.), abi plokteles, kurias i sstanda dalija sekcij, btina skaiiuoti
atskirai:
a)3-ij ploktel, esani tarp gniudomosios juostos ir iilgins sstandos, pagal
formul
c
Rd cr w
Ed xz w
Rd loc cr w
Ed loc w
Rd cr w
Ed x w
,
_
+ +
2
1 , , ,
, ,
1 , , , ,
, ,
1 , , ,
, ,
, (7.116)
ia
c
imamas i 7.1 lentels, o Ed x w , ,
, Ed xz w , ,
, Ed loc w , ,
apskaiiuojami pagal 112 p. reikalavimus.

tempiai
1 , , , Rd cr w
ir
1 , , , , Rd loc cr w
nustatomi pagal formules:

kai
Ed loc w , ,
= 0,
1 ,
,
1
1 , , ,
1
76 , 4
w
d y
eff
Rd cr w
f
h
h

,
_
, (7.117)
ia
E
f
t
h
d y
w
w
,
1
1 ,
;
kai
Ed loc w , ,
0 ir
2 /
1 1
h a n
s
,

1 ,
2
,
1
1 , , ,
1
19 , 1
w
d y
eff
Rd cr w
f
h
h

,
_

; (7.118)
2
,
1 1 , , , ,
) 476 , 0 24 , 1 (
a
d y
Rd loc cr w
f
n
+
, (7.119)
ia
,
_
+
E
f
t
a
n
n
d y
w
s
a
,
2
1
1
1
. (7.120)
Jei
2 /
1
> h a
s
, tai skaiiuojant
1 , , , Rd cr w
ir
1 , , , , Rd loc cr w
imama
1
2h a
s

;
1 , , , Rd cr w

apskaiiuojamas pagal (7.110) formul, statant j tikrinamosios ploktels matmenis;
b) 4-j ploktel, esani tarp iilgins sstandos ir tempiamosios juostos pagal
formul
c
Rd cr w
Ed xz w
Rd loc cr w
Ed loc w
Rd cr w
eff
Ed x w
h
h
,
_
+
1
1
1
1
1
]
1
,
_
2
2 , , ,
, ,
2
2 , , , ,
2 , , ,
2 , , ,
1
, ,
2
1
, (7.121)
ia
w
d y
eff
Rd cr w
f
h
h
2
,
2
1
2 , , ,
5 , 0
43 , 5
1
1
1
1
1
]
1
,
_

. (7.122)
ia:
2 , , , , Rd loc cr w
apskaiiuojamas pagal (7.114) formul ir 7.22 lentel, kai = 0,8, pakeiiant

santykio
eff s
h a /
reikm
) /(
1
h h a
eff s

reikme;
2 , , , Rd cr w
nustatomas pagal (7.110) formul, statant j tikrinamosios ploktels matmenis;

Ed loc w Ed loc w , , 2 , , ,
4 , 0
, kai apkrova pridta prie gniudomosios juostos;
Ed loc w Ed loc w , , 2 , , ,

, kai apkrova pridta prie tempiamosios juostos.
Koeficientas
c
nustatomas i 7.1 lentels.
a)
b)
7.13 pav. Sijos, sustiprintos skersinmis sstandomis ir iilgine sstanda, schema:
a sutelktoji apkrova, pridta prie gniudomosios juostos; b tas pats, prie tempiamosios;
1 skersin pagrindin sstanda; 2 iilgin sstanda; 3 ploktel prie gniudomosios
juostos; 4 ploktel prie tempiamosios juostos
118. Sustandinant 3-ij ploktel papildomomis trumpomis skersinmis sstandomis, jas
btina pratsti iki iilgins sstandos (r. 7.14 pav.).
iuo atveju 3-ioji ploktel skaiiuojama pagal (7.116) (7.120) formules, kuriose a
s
dydis
pakeiiamas a
1
dydiu, ia a
1
atstumas tarp gretim trumpj sstand ai (r. 7.14 pav.);
4-oji ploktel skaiiuojama pagal 117 b p. reikalavimus.
7.14 pav. Sijos, sustiprintos skersinmis pagrindinmis sstandomis (1), iilgine
sstanda (2), dalijania sienels sekcij ploktel (3) prie gniudomosios juostos ir
ploktel (4) prie tempiamosios juostos, taip pat trumpomis sstandomis (5), schema
119. Asimetrinio skerspjvio sij sieneli (su didesnija gniudomja juosta) pastovumas
skaiiuojamas pagal 114, 116118 p., vertinant iuos pakeitimus:
a)sienelms, sustandintoms tik skersinmis sstandomis, (7.109) ir (7.115) formulse ir
7.24 lentelje
eff
h
reikm imama lygi dvigubam atstumui nuo neutraliosios aies iki sekcijos
skaiiuotinio (gniudomojo) krato. Kai
8 , 0 / >
eff s
h a
ir
Ed loc w , ,

0, skaiiuojama abu kartus, kaip
nurodyta 116 b ir c p., neatsivelgiant
w,loc,Ed
/
w,x,Ed
reikmes;
b)sienelms, sustandintoms skersinmis sstandomis ir viena iilgine sstanda, rengta
gniudomojoje zonoje:
4 (7.117), (7.118) ir (7.121) formulse vietoj
eff
h h /
1
statoma
eff
h
h
2
1
;
(7.122) formulje vietoj
) / 5 , 0 (
1 eff
h h
statoma
,
_
eff h
h
1
1
,
ia

Ed x w
t Ed x w Ed x w
, ,
, , , , ,
,
ia
w,x,Ed,t
tempimo tempis (su minuso enklu) prie skaiiuotinio sekcijos krato.
Esant didesniajai tempiamajai (neapkrautai) juostai, kai tuo pat metu veikia tempiai
w,x,Ed
ir
w,xz, Ed
, pastovumas skaiiuojamas pagal (7.124) formul.
120. Sijos sieneles btina sustandinti skersinmis sstandomis, jei sijos sienels slyginio
liaunio
w
reikms virija 3,2, kai nra

judamosios apkrovos, ir 2,2 kai sijos juosta veikiama
judamosios apkrovos.
Atstumai tarp pagrindini skersini sstand neturi viryti 2h
eff
, kai
w
> 3,2 , ir 2,5 h
eff
, kai
w
3,2.
Leidiama padidinti nurodytus atstumus tarp sstand iki 3h
eff
reikms su slyga, kad sijos
sienel tenkina 114, 116 119 p. reikalavimus ir bendras sijos pastovumas yra utikrinamas 71 a
arba 71 b p. reikalavim. iuo atveju gniudomosios juostos l
eff
/ b
f
reikms neturi viryti reikmi,
nustatom pagal 7.4 lentels formules, kai apkrovos veikia virutin juost.
Dideli sutelktj nejudamj jg pridjimo vietose ir atramose btina rengti skersines sstandas.
Sienelje, sustandintoje tik skersinmis sstandomis, j porins simetrins sstandos
isikiusios dalies b
s
plotis turi bti ne maesnis kaip h
eff
/ 30 + 40 mm, vienpuss sstandos ne
maesnis kaip h
eff
/ 24 + 50 mm; sstandos storis t
s
turi bti ne maesnis kaip 2b
s
E f d y / ,
.
Sij sieneles leidiama sustiprinti vienpusmis skersinmis sstandomis i pavieni
kampuoi, privirinam prie sienels lentyna. Tokios sstandos skerspjvio inercijos momentas,
apskaiiuojamas aies, sutampanios su artimiausiu sstandai sienels kratu, turi bti ne maesnis
u dvigub simetrini sstand skerspjvio inercijos moment.
121. Sienel standinant viena iilgine sstanda, reikiami i sstand skerspjvi inercijos
momentai nustatomi:
a) skersini sstand pagal formul
3
3
w eff s
t h I ; (7.123)
b) iilgins sstandos pagal 7.25 lentels formules, vertinant jos ribines reikmes.
Idstant iilgin ir skersines sstandas i vienos sienels puss, kiekvieno sienels
skerspjvio inercijos momentai skaiiuojami aies, sutampanios su artimiausiu sstandai sienels
kratu, atvilgiu. Maiausi isikiusios skersini ir iilgins sstand dali matmenys turi bti
imami pagal 120 p. reikalavimus.
7.25 lentel
Iilgins sstandos inercijos momento
sl
I
reikms
eff
h
h
1 Btinas iilgins briaunos inercijos
momentas I
sl
Ribins reikms
maiausi min , sl
I
didiausi max , sl
I
0,20
eff
s
eff
s
h
t a
h
a
3 2
5 , 0 5 , 2

,
_
3
5 , 1
w eff
t h
3
7
w eff
t h
0,25
eff
s
eff
s
h
t a
h
a
3 2
4 , 0 5 , 1

,
_
3
5 , 1
w eff
t h
3
5 , 3
w eff
t h
0,30
3
5 , 1
w eff
t h
Pastaba. Apskaiiuojant I
sl
tarpines h
1
/ h
eff
reikmes leidiama tiesin interpoliacija.
122. Btina apskaiiuoti sudtinio skerspjvio sijos sienels ruoo vir atramos,
sustandinto sstandomis, pastovum i ploktumos kaip statramst, apkraut atramine reakcija. io
statramsio skaiiuotin skerspjv traukiami skersins sstandos skerspjvis ir sienels 0,65 t
w
d y
f E
,
/
ploio juostos i kiekvienos sstandos puss skerspjvis. Statramsio skaiiuojamasis
auktis imamas lygus sienels aukiui.
Atramini sstand apatiniai galai (r. 7.15 pav.) turi bti nudroti arba glaudiai priglud
prie sijos apatins juostos, arba privirinti prie jos. tempiai iuose skerspjviuose, veikiant atraminei
reakcijai, neturi viryti: pirmuoju atveju (r. 7.15 a pav.) skaiiuotinio glemiamojo plieno stiprio
f
p,d
, kai a
p
1,5 t
p
, ir skaiiuotinio gniudomojo plieno stiprio f
y,d
, kai a
p
>1,5 t
p
; antruoju atveju
(r. 7.15 b pav.) skaiiuotinio glemiamojo plieno stiprio f
p,d
.
Jei atramin sstanda privirinta prie sijos apatins juostos, virintins sils turi bti
apskaiiuotos atramins reakcijos poveikiui.
123. Vienpus sstanda, rengta sutelktosios apkrovos pridjimo prie virutins juostos
vietoje, skaiiuojama kaip ekscentrikai gniudomas statramstis su ekscentricitetu, lygiu atstumui
nuo sienels vidurins ploktumos iki statramsio skaiiuotinio skerspjvio sunkio centro. io
statramsio skaiiuotin skerspjv traukiami sstandos skerspjvis ir sienels 0,65 t
w d y
f E
,
/

ploio juostos i kiekvienos sstandos puss skerspjvis. Statramsio skaiiuojamasis auktis
imamas lygus sienels aukiui.
a) b)
7.15 pav. Atramins sstandos konstrukcija:
a galas nudrotas; b nutolusi nuo galo ir glaudiai prigludusi
arba privirinta prie apatins juostos
XV SKIRSNIS. CENTRIKAI, EKSCENTRIKAI GNIUDOM IR GNIUDOMJ-
LENKIAMJ ELEMENT SIENELS PASTOVUMAS
124. Centrikai gniudom, taip pat ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj
element sienels skaiiuojamojo aukio santykis su storiu h
eff
/t
w
(r. 7.16 pav.), iskyrus atvejus,
nurodytus 127 p., kaip prasta neturi viryti
d y
wu
f
E
,
reikmi, kai slyginio ribinio sienels

liaunio
wu

reikm nustatoma i 7.26 lentels.
7.16 pav. Ekscentrikai gniudom dvitjo ir dinio skerspjvio element
schema
125. Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj dvitjo ir dinio skerspjvio
element (r. 7.16 pav.), skaiiuojam pagal (7.82) formul, sienels skaiiuojamojo aukio
santykis su storiu h
eff
/t
w
nustatomas atsivelgiant reikm
( )
Ed c w
Ed w Ed c w
, ,
1 , , , ,

; ia:
Ed c w , ,

didiausi gniudymo tempiai prie sienels skaiiuotinio krato, imami su + enklu ir
skaiiuojami nevertinant koeficient
e
,
e,yz
ar c
z
; 1 , , Ed w
atitinkami tempiai prie sienels

prieingo skaiiuotinio krato ir imami ne didesni reikmi, nustatom:
a)kai 0,5 pagal 124 p.;
b)kai 1 pagal formul
( )
d y
Ed c w
w
eff
f
E E
t
h
,
2 2
, ,
8 , 3
) 4 2 (
1 2
35 , 4
+ +

, (7.124)
ia

( )
Ed c w
Ed w
, ,
,
1 2 4 , 1

,
eff w
Ed
Ed w
h t
V

, vidutiniai tangentiniai tempiai nagrinjamame skerspjvyje;
c)kai 0,5 < < 1, taikoma tiesin interpoliacija tarp reikmi, apskaiiuot, kai
5 , 0 ir = 1.
7.26 lentel
Slyginiai ribiniai sieneles liauniai
Santykinis
ekscentricitetas
Elemento skerspjvis ir
1
reikms
Formuls
wu
nustatyti
0
rel
e
Dvitjis
0 , 2 <
0 , 2
2
15 , 0 30 , 1 +
wu
+ 35 , 0 20 , 1
wu
, bet ne daugiau kaip 2
Dinis, lovinis
valcuotasis
0 , 1 <
0 , 1
2 , 1
wu
+ 2 , 0 0 , 1
wu
, bet ne daugiau kaip 1,6
Lovinis, iskyrus
valcuotj
8 , 0 <
8 , 0
0 , 1
wu
+ 19 , 0 85 , 0
wu
1
rel
e Dvitjis, dinis
0 , 2
1
<
0 , 2
1

2
1
15 , 0 30 , 1 +
wu
1
35 , 0 20 , 1 +
wu
ymenys:

elemento slyginis liaunis, imamas skaiiuojant pastovum centrinio gniudymo atveju;

1
elemento slyginis liaunis, imamas skaiiuojant pastovum momento veikimo ploktumoje.

Pastabos:
1. Diniams priskiriami udarieji staiakampiai profiliuoiai (sudtiniai, lankstyti staiakampiai ir
kvadratiniai).
2. Diniame skerspjvyje, kai
0 >
rel
e
,
wu
reikm nustatoma sienelei, lygiagreiai su lenkimo momento

ploktuma.
3. Kai 0 < e
rel
< 1,0,
wu
reikm nustatoma tiesikai interpoliuojant reikmes, apskaiiuotas, kai e

rel
= 0 ir
e
rel
= 1,0.
126. Ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj kitokio nei dvitjo ir dinio
(iskyrus tjinio) skerspjvio element pagal 125 p. nustatytos santykio h
eff
/t
w
reikms turi bti
dauginamos i koeficiento 0,75.
127. Centrikai, ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj tjinio skerspjvio
element, kuri slyginis liaunis nuo 0,8 iki 4, tjo sienels skaiiuojamojo aukio santykis su
storiu, kai 1 b
f
/h
eff
2 , neturi viryti reikmi, apskaiiuot pagal formul
( )
d y eff
f
w
eff
f
E
h
b
t
h
,
2 25 , 0 1 07 , 0 40 , 0
,
_
+ +
, (7.125)
ia: b
f
tjo lentynos plotis;
h
eff
skaiiuojamasis tjo sienels auktis.
Kai < 0,8 arba > 4, tai (7.125) formulje imami atitinkamai = 0,8 arba = 4.
Kai elemento skerspjvis parenkamas pagal ribin liaun, taip pat atitinkamai pagrindus
skaiiavimais, didiausios h
eff
/ t
w
reikms dauginamos i koeficiento
Ed
m d y
f
,
(ia
m
= arba
m
=
e
;
A
N
Ed
Ed

), bet ne didesnio kaip 1,25.
128. Centrikai gniudom dvitjo skerspjvio element sienelms su skaiiuojamuoju
aukiu h
eff
ir sustandintomis dviguba sienels viduryje iilgine sstanda h
eff
/t
w
reikm, apskaiiuota
pagal 124 p., turi bti padauginta i koeficiento , nustatyto, kai
6
3

w eff
sl
t h
I
pagal formul
,
_
+
3 3
1 , 0 1 4 , 0 1
eff
sl
eff
sl
h
I
h
I
, (7.126)
ia
sl
I
iilgins sstandos skerspjvio inercijos momentas.
Kai ekscentrikai gniudomo ar gniudomojo-lenkiamojo elemento sienel sustandinama
sienels viduryje rengta iilgine sstanda su inercijos momentu
3
6
w eff sl
t h I , tai labiau apkrauta
sienels dalis tarp juostos ir sstandos aies turi bti nagrinjama kaip atskira ploktel ir tikrinama
pagal 124 arba 125 p. reikalavimus.
129. Kai sstanda rengiama i vienos sienels puss, jos inercijos momentas turi bti
apskaiiuojamas aies, sutapdintos su artimiausiu sienels kratu, atvilgiu.
Iilgins sstandos traukiamos skaiiuotin elemento skerspjv.
Kai iilgin sstanda konstruojama kaip sienels klost, tai skaiiuojant h
eff
vertinamas
itiesintos klosts ilgis.
Isikiusios iilgins sstandos dalies maiausi matmenys imami pagal 120 p. reikalavimus.
130. Kai faktin h
eff
/ t
w
reikm virija reikm, nustatyt pagal 124 p. (centrikai
gniudomiems elementams ne daugiau kaip du kartus), skaiiuojamosiose formulse vietoj
A reikms imama A
red
reikm, apskaiiuota, kai sienels auktis yra h
red,w
(kai yra dinis
skerspjvis h
red,w
ir h
red,w,1
nustatomi ploktelms, sudaranioms skerspjv ir idstytoms atitinkamai
lygiagreiai ir statmenai lenkimo ploktumai):
a)dvitjo ir lovinio skerspjvio
( )
w w red eff red
t h h A A
,
;
b)dinio skerspjvio:
centrikai gniudomo elemento
( ) ( )
1 , 1 , , 1 , ,
2 2
w w red eff w w red eff red
t h h t h h A A
;
ekscentrikai gniudomo ir gniudomojo-lenkiamojo elemento
( )
w w red eff red
t h h A A
,
2
.
131. Sienels aukio h
red,w
reikm 130 p. nustatoma:
a) centrikai gniudomo lovinio skerspjvio elemento pagal formul
d y
wu w w red
f
E
t h
,
,

, (7.127)
ia
uw
slyginis ribinis lovinio skerspjvio sienels liaunis, imamas i 7.26 lentels;
b) centrikai gniudomo dvitjo ir dinio skerspjvio elemento pagal formul
( )
d y
wu
wu
w
wu w w red
f
E
k t h
,
,
1
1
]
1
,
_

, (7.128)
ia:
uw

slyginis ribinis atitinkamo skerspjvio sienels liaunis, imamas i 7.26 lentels, kai
e
rel
= 0,

E
f
t
h
d y
w
eff
w
,
slyginis sienels liaunis; kai skaiiuojamas h
red,w,1
, imamas lygus
E
f
t
h
d y
w
w red
w
,
1
1 , ,
1
,
k koeficientas, imamas lygus:
dvitjo skerspjvio k = 1,2 + 0,15 (kai > 3,5, imama = 3,5);
dinio skerspjvio k = 2,9 + 0,2
0,7
w
(kai
w
> 2,3, imama

w
= 2,3),
ia slyginis elemento liaunis, imamas i 7.26 lentels;
c) ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj element pagal (7.128)
formul, ia
wu
reikm skaiiuojama i 7.26 lentels, o k reikm imama esant slygai =

1
.
Nurodyti sienels skaiiuojamojo aukio pakeitimai imami tik apskaiiuojant skerspjvio
plot A, kai skaiiuojama pagal (7.7), (7.75) ir (7.92) formules.
132. Itisini kolon sieneles, kai h
eff
/t
w
2,3
d y
f E
,
/
, reikia sustandinti skersinmis
sstandomis, idstytomis viena nuo kitos atstumu (2,5 3)h
eff
; kiekviename siuniamame elemente
turi bti ne maiau kaip dvi sstandos (dvigubos arba viengubos).
Skersini sstand isikiusios dalies maiausi matmenys turi bti imami pagal 120 p.
reikalavimus.
XVI SKIRSNIS. CENTRIKAI, EKSCENTRIKAI GNIUDOM, GNIUDOMJ-
LENKIAMJ IR LENKIAMJ ELEMENT JUOST LAKT PASTOVUMAS
133. Juost lakt (lentyn) skaiiuojamasis nuosvyr plotis imamas lygus atstumui:
suvirintini element nuo sienels krato (kai yra vienpuss sils nuo sienels krato i sili
puss) iki juostos lakto (lentynos) krato; valcuotj profiliuoi nuo vidinio ulanko pradios
iki lentynos krato; lankstytj profiliuoi (r. 7.11 pav.) nuo sienels iraitos iki juostos lakto
(lentynos) krato.
134. Centrikai, ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj element, kuri
slyginis liaunis yra nuo 0,8 iki 4, juostos lakto (lentynos) nuosvyros skaiiuojamojo ploio
santykis su storiu imamas ne didesnis nei apskaiiuotas pagal 7.27 lentels formules.
Kai <0,8 arba > 4 , 7.27 lentels formulse imama atitinkamai = 0,8 arba = 4.
135. Lenkiamj element gniudomosios juostos nuosvyros ploio b
eff
santykis su storiu t
f
imamas ne didesni reikmi, nei apskaiiuotos pagal 7.28 lentels formules.
136. Lentyn sustandinanios sstandos (ulankos) auktis a
eff
,

matuojamas nuo jos aies,
turi bti ne maesnis kaip 0,3b
eff
elementuose, nesustiprintuose antdklais (r. 7.11 pav.), ir turi bti
ne maesnis kaip 0,2b
eff
elementuose, sustiprintuose antdklais; sstandos storis turi bti ne
maesnis kaip
E
f
a
d y
eff
,
2 .
7.27 lentel
Didiausios santykio
f
eff
t
b
reikms
Lentynos (juostos lakto) ir elemento skerspjvio charakteristika Didiausias santykis
f
eff
t
b
Nesustandinto dvitjo ir tjo
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
10 , 0 36 , 0 +
Sustandinto sstanda dvitjo ir tjo
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
15 , 0 54 , 0 +
Nesustandint lygiaoni kampuoi ir lankstyt profiliuoi (iskyrus lov)
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
07 , 0 40 , 0 +
Sustandint sstanda lygiaoni kampuoi ir lankstyt profiliuoi
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
18 , 0 50 , 0 +
Nesustandinto lovio ir nelygiaonio kampuoio didioji lentyna
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
08 , 0 43 , 0 +
Lankstytj profiliuoi, sustiprint antdklais ir sustandint ulankomis
( )
d y f
eff
f
E
t
b
,
19 , 0 85 , 0 +
7.28 lentel
Didiausios santykio
f
eff
t
b
reikms
Lenkiamj element skaiiavimas
Nuosvyros
charakteristika
Didiausios santykio
f
eff
t
b

reikms
Nevirijant tamprij deformacij
(tamprioji stadija)
Nesustandinta
d y f
eff
f
E
t
b
,
5 , 0
Sustandinta
d y f
eff
f
E
t
b
,
75 , 0
Atsivelgiant plastines
deformacijas
1)
Nesustandinta
w
d w
f
eff
t
h
t
b
,
11 , 0
, bet ne daugiau kaip
d y
f
E
,
5 , 0
Sustandinta
w
d w
f
eff
t
h
t
b
,
16 , 0
, bet ne daugiau kaip
d y
f
E
,
75 , 0
ymenys:
eff
h
skaiiuojamasis sijos sienels auktis;
w
t

sijos sienels storis.
Pastaba.
Kai
d y w
eff
f
E
t
h
,
7 , 2
, didiausia santykio
f
eff
t
b

reikm imama:
nesustandintos lentynos
d y f
eff
f
E
t
b
,
3 , 0
; sustandintos lentynos
d y f
eff
f
E
t
b
,
45 , 0
.
137. Centrikai gniudom dinio skerspjvio element didiausias juostos skaiiuojamojo
ploio ir storio santykis
f eff
t b /
imamas pagal 7.26 lentel kaip dinio skerspjvio sienelms.
Ekscentrikai gniudom ir gniudomj - lenkiamj dinio skerspjvio element
didiausias santykis
f eff
t b /
imamas:
a)kai e
rel
0,3, kaip centrikai gniudom element;
b)kai
0 , 1
rel
e
ir
rel
e 04 , 0 2 + ,
d y f
eff
f
E
t
b
,
;
c)kai
0 , 1
rel
e
ir
rel
e 04 , 0 2 + > ,
( )( )
d y
rel
f
eff
f
E
e
t
b
,
01 , 0 1 3 , 0 4 , 0 +
.
Kai santykinio ekscentriciteto reikms 0,3 < e
rel
< 1, didiausios b
eff
/ t
f
reikms nustatomos
tiesikai interpoliuojant tarp b
eff
/ t
f
reikmi, apskaiiuot, kai e
rel
= 0,3 ir e
rel
= 1.
138. Parenkant skerspjvius pagal ribin liaun centrikai, ekscentrikai gniudomiems ir
gniudomiesiems-lenkiamiesiems elementams, o lenkiamiesiems elementams pagal ribinius
linkius, taip pat atitinkamai pagrindus skaiiavimais, didiausios nuosvyros skaiiuojamojo ploio
santykis su storiu
f
eff
t
b

turi bti dauginamas i koeficiento
Ed
m d y
f
,
, bet ne didesns reikms
kaip 1,25.
ia btina imti:
a)centrikai, ekscentrikai gniudomiems ir gniudomiesiems-lenkiamiesiems
elementams:
m
maiausia i
,
e
,
eyz
,
c
reikmi, naudot tikrinant elemento pastovum;
A
N
Ed
Ed
;
b)lenkiamiesiems elementams:
m
= 1;
Ed
didiausia i tempi reikmi

b c
Ed
Ed
W
M

arba
.
, ,
y
I
M
z
I
M
z
Ed z
y
Ed y
Ed
t
XVII SKIRSNIS. SUVIRINTINS JUNGTYS
139. Konstruojant plienines suvirintines konstrukcijas, btina paalinti liekamj
deformacij kenksmingos takos galimyb, numatant tam tikrus konstrukcinius sprendimus (su
manomai tolygiu tempi pasiskirstymu elementuose ir detalse, be staigi skerspjvio pokyi ir
kitoki tempius koncentruojani sprendini) bei technologines priemones (surinkimo ir
suvirinimo eilikum, iankstin ilink, mechanin apdirbim droiant, frezuojant, valant
abrazyviniu bdu ir kt.).
140. Plienini konstrukcij suvirintinms jungtims utikrinti btina paalinti trapiosios
montuojam ir eksploatuojam konstrukcij irties galimyb dl nepalankaus i veiksni poveikio:
a)dideli vietini tempi dl sutelktj apkrov poveikio ar jungties detali
deformacij, taip pat liekamj tempi;
b)staigi skerspjvio pokyi (tempi koncentratori) dideli vietini tempi ruouose
ir orientuot skersai veikiani tempimo tempi;
c)em temperatr, kuriose plienas dl chemins sudties, struktros ir valcuotojo
gaminio storio tampa trapus.
141. Konstruojant suvirintines konstrukcijas, btina vertinti, kad konstrukcijose su itisine
sienele yra maesn tempi koncentracija ir, palyginti su spragotosiomis konstrukcijomis, jos ne
tokios jautrios ekscentricitetams.
142. Konstrukcijoms su suvirintinms jungtimis btina:
a)numatyti naius mechanizuotus suvirinimo bdus;
b)utikrinti laisv prijim prie suvirintini jungi virinimo viet, vertinant pasirinkt
suvirinimo bd ir technologij.
143. Suvirinimui jungtys paruoiamos pagal LST EN ISO 9692 - 1 [7.26] ir LST EN ISO
9692 - 2 [7.27].
Virintini (lydytini) kertini (kampini) sili matmenys ir forma parenkami vertinant
tokias slygas:
a)statiniai k
f
turi bti ne didesni nei 1,2 t, kur t ploniausio i jungiamj element
storis;
b)statiniai k
f
apskaiiuojami, bet imami ne maesni nei nurodyti 7.29 lentelje;
c)sils skaiiuojamasis ilgis turi bti ne maesnis nei 4 k
f
ir ne maesnis nei 40 mm;
d)onins sils skaiiuojamasis ilgis turi bti ne didesnis nei 85
wf
k
f
(
wf

koeficientas, imamas i 7.30 lentels), iskyrus siles, kuriose ra veikia visu sils ilgiu;
e)ulaidos plotis turi bti ne maesnis kaip penki ploniausio i suvirinam element
storiai;
f)sils statini santykis daniausiai esti 1:1. Kai suvirinami skirtingo storio elementai,
leidiamos asimetrikos (nevienodo statinio aukio) sils; iuo atveju statinis ariausiai
plonesniojo elemento turi atitikti 143 a p. reikalavimus, o statinis alia storesniojo elemento
143 b p. reikalavimus;
g)konstrukcij, veikiam dinamini ir vibracini apkrov, sils turi bti gaubtos ir
sklandiai pereiti pagrindin metal. Tai pagrindiama patvarumo arba stiprumo skaiiavimu, kai
atsivelgiama trapij irt.
144. Sstandas, diafragmas ir juostas virintiniuose dvitjuose pagal 112, 113, 244 ir 265 p.
bei 4-os grups konstrukcijose leidiama prijungti vienpusmis virintinmis silmis, kuri statinius
k
f
btina apskaiiuoti, bet jie neturi bti maesni nei nurodyta 7.29 lentelje.
7.29 lentel
Maiausi kertini (kampini) sili statiniai
Jungtis
Suvirinimo
bdas
Plieno takumo
riba, N/mm
2
Maiausi sili statiniai k
f
, mm, kai storesniojo i
suvirinam element storis t, mm
45 610 1116 1722 2332 3340 4180
Tjin su
dvipusmis
kertinmis
(kampinmis)
silmis; uleistin
ir kampin
Rankinis 430 4 5 6 7 8 9 10
> 430 530 5 6 7 8 9 10 12
Automatinis
ir pusiau
automatinis
430 3 4 5 6 7 8 9
> 430 530 4 5 6 7 8 9 10
Tjin su
vienpusmis
kertinmis
(kampinmis)
silmis
Rankinis
Automatinis
ir pusiau
automatinis
380 5 6 7 8 9 10 12
4 5 6 7 8 9 10
Pastabos:
1. Konstrukcij i plieno, kurio takumo riba virija 530 N/mm
2
, taip pat i vis plien, kai elemento storis
virija 80 mm, kertini (kampini) sili statiniai parenkami pagal specialisias technines slygas.
2. 4-os grups konstrukcij maiausi vienpusi kertini (kampini) sili statiniai mainami 1 mm, kai
virinam element storis siekia iki 40 mm, ir 2 mm, kai element storis didesnis nei 40 mm.
145. Vienpusi sili naudoti neleidiama:
1-os grups konstrukcijose;
konstrukcijose, eksploatuojamose vidutiniko, aukto ir labai aukto korozikumo
kategorijos aplinkoje pagal LST EN ISO 12944 - 2 [7.43].
146. Turi bti nurodytas virintini sili tipas, elektrodai arba suvirinimo viela, sils
padtis virinant.
147. Laktai paprastai jungiami skersinmis sudurtinmis virintinmis silmis, kurios turi
bti visikai virintos ir naudojant pridtines sils pradios ir pabaigos plokteles.
Montavimo slygomis leidiamas vienpusis suvirinimas su sils aknies virinimu ir
suvirinimas ant liekamojo plieninio padklo.
148. Naudoti mirisias jungtis, kai ros dal perima virintin sil, o dal vartai,
neleidiama.
149. Naudoti trkisias siles, taip pat virintines kniedytines, virinamas rankiniu bdu i
anksto igrtose skylse, leidiama tik 4 - os grups konstrukcijoms.
150. Centrikai tempiamos arba gniudomos suvirintins sandrins jungtys skaiiuojamos
pagal formul
0 , 1
, , ,

c d y w eff w
Ed
f l t
N
, (7.129)
ia: t ploniausiojo i jungiamj element storis;
l
w,eff
virintins (lydytins) sils skaiiuojamasis ilgis, lygus visam jos ilgiui, sumaintam
2t, arba visam jos ilgiui tuo atveju, kai sils galai ivedami u jungties rib.
Skaiiuojant element, apskaiiuot pagal 57 p., suvirintines sandrines jungtis, (7.129)
formulje vietoj f
w,y,d
imama f
w,u,d
/
u
.
151. Suvirintini sandrini jungi skaiiuoti nereikia, jei naudojamos III skirsnyje
nurodytos suvirinimo mediagos, virintin sil yra visikai virinta ir fizikai kontroliuojama
tempiamj sili kokyb.
152. Suvirintins jungtys su kertinmis (kampinmis) silmis, veikiant iilginei ir skersinei
jgoms, turi bti skaiiuojamos slyginiam kirpimui dviejuose pjviuose (r. 7.17 pav.):
per sils metal (1 pjvis):
0 , 1
, , ,

c d f vw eff w f wf
Ed
f l k
N
, (7.130)
per sulydymo srities metal (2 pjvis):
0 , 1
, , ,

c d z vw eff w f wz
Ed
f l k
N
, (7.131)
ia: l
w,eff
vienos virintins (lydytins) sils skaiiuojamasis ilgis, imamas 10 mm trumpesnis
nei visas jos geometrinis ilgis;
wf
ir
wz
koeficientai, naudojami, kai virinam plienini element takumo riba:
iki 530 N/mm
2
pagal 7.30 lentel;
didesn kaip 530 N/mm
2
, neatsivelgiant suvirinimo bd, sils padt ir
elektrodins vielos skersmen
wf
= 0,7 ir
wz
= 1.
7.17 pav. Suvirintins jungties su kertine (kampine) sile skaiiuotini pjvi schema:
1 pjvis per sils metal; 2 pjvis per sulydymo srities metal
153. Tjins jungtys, skaiiuojamos tempimo jgai dviejuose pjviuose pagal 152 p.,
papildomai turi bti skaiiuojamos tempimui per pagrindin metal pjvyje, statmename jgos
veikimo krypiai (r. 7.18 pav. 3 - 3 pjv).
Neparuota jungtis su dvipuse sile (r. 7.18 a pav.) 3-3 pjvyje skaiiuojama pagal
formul
0 , 1
8 , 2
,

c d th w f wf
Ed
f l k
N
. (7.132)
Jungtis su dvipuse sile ir prijungiamojo elemento K nuosklemba 3-3 pjvyje turi bti
skaiiuojama pagal formul
kai sil visikai virinta (r. 7.18 b pav.)
0 , 1
3 , 1
,

c d th w
Ed
f l t
N
; (7.133)
kai sil nevisikai virinta (r. 7.18 c pav.)
( )
0 , 1
15 , 0 2
,

+
c d th w p
Ed
f l t h
N
; (7.134)
tjin jungtis su vienpuse sudurtine sile ir pusine prijungiamojo elemento
nuosklemba (r. 7.18 d pav.) 3-3 pjvyje turi bti skaiiuojama pagal formul
0 , 1
15 , 1
,

c d th w
Ed
f l t
N
. (7.135)
(7.132 ) (7.135) formulse: l
w
vienpuss virintins sils ilgis; t jungiamojo elemento
storis; h
p
nuosklembos gylis; f
th,d
skaiiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi
(r. 7.3 lentel).
154.Jungtis (r. 7.18 pav.) 3-3 pjvyje neskaiiuojama tokiais atvejais:
a) kai jungtys su dvipuse kertine (kampine) sile neparuotos (r. 7.18 a pav.), taip pat
kai yra paruotos su nevisikai virinta sile, prijungiania jungiamj element (r. 7.18 c pav.),
galiojant slygai, kad suvirinam element plieno charakteristiniai stipriai pagal stiprumo rib yra
f
u,1
f
u,2
;
b)kai yra jungtys su dvipuse kertine (kampine) sile ir prijungiamojo elemento
K nuosklemba (r. 7.18 b pav.), galiojant slygai f
y,1
0,65 f
u,2
.
Suvirinimo mediagas reikia parinkti taip, kad virintins sils metalo stipriai pagal
takumo ir stiprumo rib, pailgjimas, smginis tsumas bt ne maesni u suvirinam
element plieno atitinkamas charakteristikas.
155. Plienini element, kuri takumo riba iki 285 N/mm
2
, kertinms (kampinms) silms,
kai matmenys apskaiiuojami, turi bti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodin viela pagal
Reglamento 38 p., kuri skaiiuotinis kerpamasis sils metalo stipris f
vw,f,d
turi bti didesnis u
f
vw,z,d
, o virinant rankiniu bdu ne maiau kaip 1,1 karto viryt sils sulydymo srities skaiiuotin
kerpamj metalo stipr f
vw,z,d
, bet neviryt f
vw,z,d

wz
/
wf
; elementams i plieno, kurio takumo riba
virija 285 N/mm
2
, leidiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodin viel, kurie tenkina
slyg
wz
wf
d z vw d f vw d z vw
f f f
<
, , , , , ,
. (7.136)
a) b)
c) d)
7.18 pav. Tjins jungties skaiiuotinio pjvio per pagrindin metal, statmeno
tempimo krypiai, schemos
156. Suvirintins jungtys su kertinmis (kampinmis) silmis, kai momentas veikia
ploktumoje, statmenoje sili ploktumai, skaiiuojamos dviejuose pjviuose:
per sils metal
0 , 1
, ,

c d f vw wf
Ed
f W
M
; (7.137)
per sulydymo srities metal
0 , 1
, ,

c d z vw wz
Ed
f W
M
, (7.138)
ia: W
wf
kertins (kampins) sils metalo skerspjvio atsparumo momentas;
W
wz
kertins (kampins) sils sulydymo srities skerspjvio atsparumo momentas.
157. Suvirintins jungtys su kertinmis (kampinms) silmis, kai momentas veikia i
sili ploktumoje, turi bti skaiiuojamos dviejuose pjviuose
per sils metal
( )
0 , 1
, ,
2 2
+
+
c d f vw fz fy
Ed
f I I
z y M
; (7.139)
per sulydymo srities metal
( )
0 , 1
, ,
2 2
+
+
c d z vw zz zy
Ed
f I I
z y M
, (7.140)
ia: I
fy
ir I
fz
skaiiuotinio pjvio per sils metal inercijos momentas svarbiausi ai
atvilgiu;
I
zy
ir I
zz
tas pats per sulydymo srities metal;
y ir z sils tako, labiausiai nutolusio nuo sili skaiiuotinio pjvio sunkio centro,
koordinats io pjvio svarbiausi ai atvilgiu.
7.30 lentel
Koeficientai
wf
ir
wz
Suvirinimo bdas, kai
elektrodins vielos skersmuo d
w
,
mm
Sils padtis Koeficientas

wf
ir
wz
koeficient reikms, kai sili
statiniai, mm
38 912 1416 18 ir daugiau
Automatinis, kai d
w
= 35 Laiveliu
wf
1,1 0,7
wz
1,15 1,0
emutin
wf
1,1 0,9 0,7
wz
1,15 1,05 1,0
Automatinis ir pusiau
automatinis, kai d
w
= 1,42
Laiveliu
wf
0,9 0,8 0,7
wz
1,05 1,0
emutin,
gulsioji, staioji

wf
0,9 0,8 0,7
wz
1,05 1,0
Rankinis; pusiau automatinis
vientisojo skerspjvio viela,
d
w
< 1,4 arba milteline
elektrodine viela
Laiveliu,
emutin,
gulsioji, staioji,
lubin
wf
0,7
wz
1,0
Pastaba. Koeficient reikms atitinka normalius suvirinimo reimus.

158. Suvirintins sandrins jungtys, kuri kokyb nekontroliuojama fizins kontrols
bdais, vienu metu viename ir tame paiame pjvyje, veikiant normaliniams ir tangentiniams tempiams,
turi bti patikrintos pagal (7.45) formul, kurioje
w,x,Ed
,
w,z,Ed
,
w,xz,Ed
ir f
y,d
reikms yra:
w,x,Ed
=
wy
ir
w,z,Ed
=
wz
normaliniai tempiai suvirintinje jungtyje dviem tarpusavyje
statmenomis kryptimis;
w,xz,Ed
=
wyz
tangentiniai tempiai suvirintinje jungtyje; f
y,d
= f
w,y,d
.
159. Skaiiuojant suvirintines jungtis su kertinmis (kampinms) silmis, vienu metu
veikiamas ains ir skersins jg ir momento, turi bti tenkinamos slygos:
c d f vw wf
f
, ,
ir
c d z vw wz
f
, ,
, (7.141)
ia
wf
ir
wz
tempiai skaiiuotiniame pjvyje atitinkamai per sils metal ir per sulydymo srities
metal. Jie lygs geometrinms sumoms tempi, sukelt ains ir skersins jg bei momento.
XVIII SKIRSNIS. VARTINS JUNGTYS
160. Naudoti mirisias jungtis, kai ros dal perima vartai, o dal virintin sil,
neleidiama.
161. Skyls plienini konstrukcij detalse griamos vadovaujantis LST L ENV 1090 [7.28].
A gaminio klass vartai naudojami surinkt element jungtyse, kuriose igrtos
projektinio skersmens skyls. Taip pat ir tada, kai pavieniuose elementuose ir detalse skyls
pragrtos ar prakirstos pagal konduktorius maesnio skersmens, o vliau surinktuose elementuose
pragriamos iki projektinio skersmens.
B ir C gaminio klasi vartai naudojami daugiavartse jungtyse konstrukcijoms,
gaminamoms i plieno, kurio takumo riba iki 380 N/mm
2
.
Mazge elementus leidiama jungti vienu vartu.
162. Vart, kuri nesriegtoje dalyje yra skirtingo skersmens ruoai, neleidiama naudoti
jungtyse, kur ie vartai yra kerpami.
163. Po vart verlmis btina dti apvalias poverles pagal LST EN ISO 7091 [7.24], po
tempiamj vart galvutmis ir verlmis btina dti poverles pagal LST EN ISO 7089 [7.23],
LST EN ISO 7090 [7.24] arba analogikas.
164. Konstrukcijose po tempiamaisiais vartais, kuri galvuts ir verls didesns u
prastini bei skirtumas tarp nominaliojo skyls ir varto skersmens nevirija 3 mm, leidiama
padti vien poverl po verle, o konstrukcijose, pagamintose i plieno, kurio laikinasis stipris ne
maesnis nei 440 N/mm
2
ir kai skirtumas tarp nominaliojo skyls ir varto skersmens nevirija
4 mm, po iais vartais taip pat leidiama padti vien poverl po verle.
165. Varto, veikiamo lyties ros, sriegtoji dalis neturi bti giliau nei pus elemento,
prigludusio prie verls, storio arba giliau nei 5 mm, iskyrus struktrines konstrukcijas, elektros
linij atramas ir atvirus skirstomuosius renginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur sriegtoji
dalis turi bti jungiamj element iorje.
166. Vartus (taip pat tempiamuosius) btina idstyti taip, kaip nurodyta 7.31 lentelje.
7.31 lentel
Maiausi ir didiausi vart idstymo atstumai
Atstumo charakteristika Vart idstymo atstumai
1. Atstumai tarp vart centr bet kuria kryptimi:
a) maiausi
b) didiausi kratinse eilse, kai nra sustandinani kampuoi
tempiant ir gniudant
c) didiausi vidurinse eilse, taip pat kratinse eilse, kai yra
sustandinantys kampuoiai:
tempiant
gniudant
2. Atstumas nuo varto centro iki elemento krato:
a) maiausias ros kryptimi
b) tas pat statmena rai kryptimi
kai kratai apipjauti
kai kratai valcuoti
c) didiausias
d) maiausias tempiamiesiems vartams esant bet kokiam krato
apdirbimui ir bet kokios krypties rai
2,5 d
0

1)
8 d
0
arba 12 t
16 d
0
arba 24 t
12 d
0
arba 18 t
2 d
0
1,5 d
0
1,2 d
0
4 d
0
arba 8 t
1,3 d
0
Pastaba.
1)
Jungiamiesiems elementams i plieno, kurio takumo riba virija 380 N/mm
2
, maiausias
atstumas tarp vart imamas 3d
0
.
ymenys:
d
0
varto skyls skersmuo;
t ploniausiojo iorinio elemento storis.
167. Jungiamieji vartai jungtyse ir mazguose paprastai idstomi maiausiais atstumais.
168. Vartus idstant achmatine tvarka, atstumai tarp j centr ros veikimo kryptimi
turi bti ne maesni nei p
2
+ 1,5d
0
, ia p
2
atstumas tarp eili statmenai ros veikimo krypiai,
d
0
varto skyls skersmuo. Taip idsius vartus, elemento pjvis A
net
nustatomas vertinant jo
susilpnjim dl skyli, idstyt tik viename pjvyje statmenai rai (ne zigzagu).
169. Prijungiant kampuot viena lentyna, skyl vartui, labiausiai nutolusi nuo jo galo,
griama ant rio, esanio ariausiai kampo.
170. Jungtyse su A, B ir C gaminio klasi vartais (iskyrus nepagrindini konstrukcij
jungim ir jungtis su tempiamaisiais vartais) turi bti numatytos priemons, neleidianios
verlms atsisukti (spyruoklins poverls ar antverls arba verls su spraudiamja dalimi).
171. Vartinse jungtyse, veikiant ainei jgai N, einaniai per jungties sunkio centr, ios
jgos pasiskirstymas tarp vart laikomas vienodu.
172. Skaiiuotinis vieno varto atsparis apskaiiuojamas:
kerpamasis
s b b d bs Rd v b
n A f F
, , ,

; (7.142)
glemiamasis
t d f F
b d bp Rd p b , , ,
; (7.143)
tempiamasis
net b d bt Rd t b
A f F
, , , ,

. (7.144)
(7.142)(7.144) formuli ymenys:
f
bs,d
, f
bp,d
, f
bt,d
vartini jungi skaiiuotiniai stipriai;
d varto skersmuo;
A
b
= d
2
/ 4 varto skerspjvio plotas;
A
b,net
varto grynasis (neto) skerspjvio plotas; varto su metriniais sriegiais A
b,net
reikm
imama i 7.32 lentels ir vadovaujantis LST EN ISO 898 1:2000 [7.13];
t maiausias suminis element, glemiam viena kryptimi, storis;
n
s
varto kirpimo ploktum skaiius;
b
vartins jungties darbo slyg koeficientas, imamas i 7.33 lentels.
7.32 lentel
Vart grynieji (neto) skerspjvio plotai pagal LST EN ISO 898 1:2000 [7.13]
d (mm) M16 M18 M20 M22 M24 M27 M30 M33 M36 M39
A
b,net
(mm
2
) 157 192 245 303 353 459 561 694 817 976
7.33 lentel
Vartini jungi darbo slyg koeficientas
Jungties charakteristika
Jungties darbo slyg
koeficientas
b
1.Daugiavart, skaiiuojant kirpimui ir glemimui, kai vartai:
A gaminio klass;
B ir C gaminio klasi, tempiamieji su nereguliuojamu tempimu
2.Vienvart ir daugiavart, skaiiuojant glemimui, kai e
1
= 1,5 d
0
, ir
p
1
= 2 d
0
konstrukcij elementams i plieno, kurio takumo riba, N/mm
2
: 285
> 285 380
1,0
0,9
0,8
0,75
ymenys:
e
1
atstumas nuo elemento krato iki artimiausios skyls centro jgos veikimo kryptimi;
p
1
atstumas tarp skyli eili centr jgos veikimo kryptimi;
d
0
varto skyls skersmuo.
Pastabos:
1. 1 ir 2 poz. nustatyti koeficientai vertinami vienu metu.
2. Kai e
1
ir p
1
reikms yra tarp nurodyt 2 poz. ir 7.31 lentelje, koeficientas
b
nustatomas tiesine
interpoliacija.
173. Btina vertinti vienvari jungi darbo slyg koeficient
c
vadovaujantis 174 p. reikalavimais.
174. Vart, esani vienoje jungties pusje, skaiius n, veikiant ainei jgai N
Ed
,
min
F
N
n
c
Ed
, (7.145)
ia F
min
vieno varto maiausia skaiiuotinio atspario reikm, apskaiiuota pagal 172 p.
175. Kai jungt veikia lenkimo momentas, sukeliantis jungiamj element pasislinkim,
r pasiskirstymas vartams imamas proporcingai atstumams nuo jungties sunkio centro iki
nagrinjamojo varto.
176. Vienu metu kerpami ir tempiami vartai turi bti atskirai patikrinti kirpimui, tempimui
bei j poveikio atstojamajai.
Vartai, kerpami dl vienu metu veikiani ains jgos ir lenkimo momento poveikio, turi
bti tikrinami lygiavertei rai.
177. Vienam elementui tvirtinti prie kito tarpikliais ar kitais tarpiniais elementais, taip pat
jungtims su vienpusiais antdklais vart skaiius, lyginant su skaiiavimo rezultatais, turi bti
padidintas 10 %.
178. Jungiant kampuoi ar lovi lentynas trumpainiais, vart, pritvirtinani vien i
trumpainio lentyn, skaiius, lyginant su skaiiavimo rezultatais, turi bti padidintas 50 %.
XIX SKIRSNIS. JUNGTYS TEMPIAMAISIAIS VARTAIS
179. Jungtys tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais skaiiuojamos teigiant, kad jungtyse
veikianios ros perduodamos trintimi, atsirandania tarp jungiamj element lietimosi paviri
tempus vartus. iuo atveju teigiama, kad ain jga tarp vart pasiskirsto vienodai.
Vart idstymo reikalavimai pateikti XVIII skirsnyje.
180. Skaiiuotinis vieno varto ir vienos trinties ploktumos atsparis
Rd bh
F
,
h
h net b b d bh
Rd bh
A f
F
, ,
,
, (7.146)
ia: f
bh,d
skaiiuotinis tempiamj vart tempiamasis plieno stipris;
h
jungties tempiamaisiais vartais trinties koeficientas, imamas i 7.34 lentels;
h
jungties tempiamaisiais vartais patikimumo koeficientas, imamas i 7.34 lentels;
A
b,net
varto grynasis (neto) skerspjvio plotas, nustatomas pagal 7.32 lentel ir
LST EN ISO 898 - 1 [7.13];
b
vartins jungties darbo slyg koeficientas, priklausantis nuo vart, btin skaiiuotinei
rai perimti, skaiiaus n ir imamas lygus:
0,8, kai n < 5;
0,9, kai 5 n < 10;
1,0, kai n 10.
181. Jungtyje, veikiamoje ains jgos, i anksto tempiamj vart skaiius, esantis
vienoje jungties pusje, apskaiiuojamas pagal formul
c sl Rd bh
Ed
n F
N
n
,
, (7.147)
ia n
sl
vartins jungties trinties paviri skaiius.
tempiamasis vartas turi bti i anksto tempiamas aine jga
net b d bh Cd p
A f F
, , ,

. (7.148)
182. Jungiamj element, susilpnint tempiamj vart skylmis, atsparis skaiiuojamas
vertinant, kad pus ros, tenkanios kiekvienam vartui, nagrinjamame pjvyje jau perduota
trinties jgomis. Todl susilpnintieji pjviai tikrinami teigiant: veikiant dinaminms apkrovoms
grynj (neto) plot A
net
, statinms apkrovoms bruto skerspjvio plot A, kai A
net
0,85 A arba
slygin plot A
c,d
= 1,18 A
net
, kai A
net
< 0,85 A.
7.34 lentel
Jungties tempiamaisiais vartais patikimumo ir trinties koeficientai
Jungiamj paviri apdirbimo
(nuvalymo) bdas
Vart
tempimo
reguliavi-
mo bdas
Trinties
koeficien-
tas
h
Koeficientai
h
, atsivelgiant apkrovos pobd bei
skyli ir vart nominalij skersmen skirtum , mm
dinamin ir kai = 3 - 6;
statin ir kai = 5 - 6
dinamin ir kai = 1;
statin ir kai = 1 - 4
1. Dviej paviri valymas
ratais ar rat srautu
nekonservuojant
2. Tas pats ir konservuojant
(metalizavimas purkiant
cinku arba aliuminiu)
3. ratais vien paviri
konservuojant polimeriniais
klijais ir pabarstant
karborundiniais milteliais, o
kit paviri plieniniais
epeiais ir nekonservuojant
4. Duj liepsna dviej paviri
nekonservuojant
5. Dviej paviri apdirbimas
plieniniais epeiais
nekonservuojant
6. Be apdirbimo
M
0,58
0,58
0,50
0,50
0,50
0,50
0,42
0,42
0,35
0,35
0,25
0,25
1,35
1,20
1,35
1,20
1,35
1,20
1,35
1,20
1,35
1,25
1,70
1,50
1,12
1,02
1,12
1,02
1,12
1,02
1,12
1,02
1,17
1,06
1,30
1,20
Pastabos: 1. Vart tempimo reguliavimo bdas M reikia reguliavim pagal sukimo moment, o pagal verls
poskio kamp.
2. Leidiama naudoti kitus jungiamj paviri apdirbimo bdus, utikrinanius trinties koeficient
h
reikmes ne maesnes, nei nurodytos lentelje.
XX SKIRSNIS. JUNGTYS FREZUOTAIS GALAIS
183. Element su frezuotais galais jungtyse (kolon bazi sandrose ir pan.) gniudymo jga
visikai perduodama galais.
184. Ekscentrikai gniudom ir gniudomj - lenkiamj element virintins sils ir
vartai, skaitant tempiamuosius vartus, jungtyse frezuotais galais skaiiuojami didiausiai
tempimo rai nuo momento ir ains jgos nepalankiausio derinio poveikio, taip pat nuo skersins
jgos sukeltos lyties ros.
XXI. JUNGTYS SUDTINSE SIJOSE
185. Sudtini dvitj sij sieneles ir juostas, jungianias virintines siles ir tempiamuosius
vartus, btina skaiiuoti pagal formules, pateiktas 7.35 lentelje.
186. Kai nra sstand didelms neslankiosioms sutelktosioms apkrovoms perduoti,
virutins juostos prijungim btina skaiiuoti nuo judamosios sutelktosios apkrovos.
187. Kai neslankioji sutelktoji apkrova pridta prie sijos apatins juostos, virintins sils ir
tempiamieji vartai, prijungiantys i juost prie sienels, skaiiuojami pagal 7.35 lentelje
pateiktas (7.154) (7.156) formules, neatsivelgiant tai, ar yra sstandos apkrovos vietose.
188. tempiamaisiais vartais sujungtose sijose su daugialakiais juostiniais paketais
kiekvieno lakto prijungimas prie savo teorins irties vietos turi bti apskaiiuotas pusei ros, kuri
gali bti perimta lakto skerspjvio. Kiekvieno lakto prijungimas ruoe tarp tikrosios jo trkio
vietos ir prie j esanio lakto trkio vietos turi bti apskaiiuotas visai rai, kuri gali perimti
lakto skerspjvis.
7.35 lentel
Sudtini dvitj sij sienels ir juost jungi skaiiavimas
Apkrova Jungimo bdas Sudtini sij juost jungi skaiiavimo formuls
Nejudamoji Kertins (kampins) sils:
Dvipuss
0 , 1
2
, ,

c d f vw f wf
Ed
f k
T
(7.149)
0 , 1
2
, ,

c d z vw f wz
Ed
f k
T
(7.150)
Vienpuss
0 , 1
, ,

c d f vw f wf
Ed
f k
T
(7.151)
0 , 1
, ,

c d z vw f wz
Ed
f k
T
(7.152)
tempiamieji vartai
0 , 1
c sl Rd bh
Ed
n F
T a
(7.153)
Judamoji Dvipuss kertins
(kampins) sils
0 , 1
2
, ,
2 2

+
c d f vw f wf
cd Ed
f k
F T
(7.154)
0 , 1
2
, ,
2 2

+
c d z vw f wz
cd Ed
f k
F T
(7.155)
tempiamieji vartai
0 , 1
,
2 2
+
c sl Rd bh
cd Ed
n F
F T a
(7.156)
ymenys:
I
S V
T
Ed
Ed

skersins (kerpamosios) jgos V
Ed
sukelta juost jungi ra ilgio vienetui; ia S sijos
juostos bruto statinis momentas neutraliosios aies atvilgiu;
eff
F
cd
l
F
F

sutelktosios jgos F sukelta juost jungi ra ilgio vienetui (pokraninms sijoms nuo
krano rato slgio be dinaminio koeficiento), ia
F
apkrovos patikimumo koeficientas,
imamas i STR 2.05.04:2003 [7.4], l
eff
skaiiuojamasis sutelktosios apkrovos iskirstymo
ilgis, imamas i Reglamento 68 ir 277 p.;
koeficientas, kai apkrova veikia virutin sijos juost, prie kurios sienut pritaikyta
droiant, yra = 0,4, o kai sienut nepritaikyta prie virutins juostos arba apkrova pridta
prie apatins juostos, tuomet = 1;
a tempiamj vart virutinje juostoje ingsnis;
Rd bh
F
,
skaiiuotinis vieno varto ir vienos trinties ploktumos jungties atsparis, apskaiiuotas
n
sl
vartins jungties trinties paviri skaiius.
XXII SKIRSNIS. LAKTINI KONSTRUKCIJ STIPRUMO IR PASTOVUMO
SKAIIAVIMAS

189. Laktini konstrukcij (sukamj keval) stiprumas skaiiuojamas, kai yra
bemomentinis tempi bvis, pagal formul

c
d y
Ed zy Ed z Ed z Ed y Ed y
f

+ +
,
2
,
2
, , ,
2
,
3
, (7.157)

ia:
Ed y,
ir
Ed z,

normaliniai tempiai dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis;

c
konstrukcij darbo slyg koeficientas, imamas pagal pramons statini projektavimo
reikalavimus.
iuo atveju svarbiausi tempi absoliutins reikms turi bti ne didesns nei skaiiuotini
stipri reikms, padaugintos i koeficiento
c
.
190. tempiai bemomeniuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose (r.7.19 pav.) nuo
skysio, duj arba birij mediag slgio nustatomi pagal ias formules:
t
p
r r
d
m
Ed
m
Ed
2 ,
2 ,
1 ,
1 ,
, (7.158)

cos 2
1 ,
t r
F
m
d
Ed , (7.159)
ia:
1 , Ed
ir
2 , Ed
atitinkamai meridianinis ir iedinis tempiai;

1 , m
r
ir
2 , m
r
kreivumo spinduliai svarbiausiomis keval vidurinio paviriaus kryptimis;

d
p
skaiiuotinis slgis kevalo paviri;
t kevalo storis;

d
F
kevalo viso skaiiuotinio slgio, veikianio kevalo dal abc (r. 7.19 pav.) projekcija x
a;

m
r
ir spindulys ir kampas, parodyti 7.19 pav.

7.19 pav. Sukamojo kevalo 7.20 pav. Kginio sukamojo
schema kevalo schema
191. tempiai udaruose bemomeniuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose,
veikiamuose tolygaus vidinio slgio, apskaiiuojami pagal formules:
a) cilindrini keval
t
r p
m d
Ed
2
1 ,
,
t
r p
m d
Ed

2 ,
; (7.160)
b) sferini keval
t
r p
m d
Ed Ed
2
2 , 1 ,
; (7.161)
c) kgini keval

cos 2
1 ,
t
r p
m d
Ed , (7.162)

cos
2 ,
t
r p
m d
Ed , (7.163)
ia:
d
p
skaiiuotinis vidinis slgis kevalo paviri;

m
r

vidutinis kevalo paviriaus spindulys (r. 7.20 pav.);
kevalo sudaromosios ir jos x aies kampas (r. 7.20 pav.).
192. Keval formos ir storio, taip pat apkrovos pasikeitimo vietose turi bti atsivelgta
vietinius tempius (kratin efekt).
193. Udar cilindrini sukamj keval, tolygiai gniudom lygiagreia su sudaromja
kryptimi, pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed

1 , ,
1 ,
, (7.164)
ia:
1 , Ed
skaiiuotiniai kevalo tempiai;

1 , , Rd cr
kritinis tempis, lygus maesnei i reikmi

d y
f
,

arba
m
r
t E c
(ia
m
r
kevalo
vidurinio paviriaus spindulys; t kevalo storis).
Koeficient
reikms, kai 300 0 <

t
r
m
, nustatomos pagal formul
t
r
E
f
m
d y
,
_
+
,
95 , 0 00025 , 0 97 , 0
. (7.165)
Koeficient c reikms nustatomos i 7.36 lentels.
Ekscentrinio gniudymo lygiagreiai su sudaromja arba grynojo lenkimo diametraliojoje
ploktumoje atveju, kai tangentiniai tempiai didiausio momento vietoje nevirija reikms
2
3
07 , 0

,
_
m
r
t
E
, tempiai
1 , , Rd cr
turi bti padidinti
,
_
+
1 ,
min , 1 ,
1 , 0 1 , 1
Ed
Ed
kart; ia
1 , Ed
maiausi
tempiai (tempimo tempiai laikomi neigiamaisiais).
7.36 lentel
Koeficient c reikms
t
r
m
100 200 300 400 600 800 1000 1500 2500
c 0,22 0,18 0,16 0,14 0,11 0,09 0,08 0,07 0,06
194. Vamzdiai, skaiiuojami kaip gniudomieji arba gniudomieji-lenkiamieji strypai, kai
j slyginis liaunis 65 , 0
,

E
f
d y
, turi atitikti slyg
d y
m
f
E
t
r
,
14 , 3
. (7.166)
Toki vamzdi pastovumas skaiiuojamas pagal VII skyriaus nuorodas, neatsivelgiant
sieneli vietinio pastovumo skaiiavim. Besili ar suvirintini vamzdi pastovumo skaiiuoti
nereikia, jei r
m
/t reikm nevirija puss reikms, apskaiiuotos pagal (7.166) formul.
195. Cilindrins plokts, atremtos dviem sudaromosiomis ir dviem lank kreipiamosiomis,
tolygiai gniudomos iilgai sudaromj, kai 20 ) /(
2
t r b
m
(ia b plokts plotis, imatuotas pagal
kreipiamosios lank), pastovumas turi bti skaiiuojamas kaip ploktels pagal ias formules:
a) kai skaiiuotiniai tempiai
d y Ed
f
,
8 , 0
,
Ed
E
t
b
9 , 1
; (7.167)
b) kai skaiiuotiniai tempiai
d y Ed
f
,

,
E
f t
b
d y,
500 1
37
+
. (7.168)
Kai 0,8 f
y,d
<
Ed
< f
y,d
, didiausias b/t santykis nustatomas tiesine interpoliacija.
Jei 20 ) /(
2
> t r b
m
, plokts pastovumas skaiiuojamas kaip kevalo pagal 193 p.
reikalavimus.
196. Udaro cilindrinio sukamojo kevalo, veikiamo iorinio tolygaus normaliniam onin
paviri slgio, pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed

2 , ,
2 ,
, (7.169)
ia:
t r p
m d Ed
/
2 ,

skaiiuotiniai iediniai kevalo tempiai;

2 , ,Rd c
kritiniai tempiai, nustatomi pagal formules:

a) kai
10 5 , 0
m
r
l
,
2
3
2 , ,
55 , 0

,
_

m
m
Rd cr
r
t
l
r
E
; (7.170)
b) kai
20
m
r
l
,
2
2 , ,
17 , 0

,
_

m
Rd cr
r
t
E ; (7.171)
c) kai
20 10 < <
m
r
l
, tempiai
cr,Rd,2
nustatomi tiesine interpoliacija,
ia l cilindrinio kevalo ilgis.
To paties kevalo, bet sustandinto iedinmis sstandomis, idstytomis tarp ai ingsniu
s 0,5r
m
, pastovumas skaiiuojamas pagal (7.169) (7.170) formules, statant jas vietoj reikms
l reikm s.
Turi bti tenkinama sstandos pastovumo savo ploktumoje kaip gniudomojo strypo slyga
pagal 58 p. reikalavimus, kai
s r p N
m d Ed

ir skaiiuojamasis strypo ilgis
m eff
r l 8 , 1
. iuo atveju
sstandos skerspjvis apima kevalo ruous i abiej sstandos pusi ploiu
d y
f
E
t
,
65 , 0
, o slyginis
strypo liaunis
E
f
d y,
neturi viryti 6,5.
Kai sstanda yra vienpus, jos skerspjvio inercijos momentas skaiiuojamas aies,
sutampanios su artimiausiu kevalo paviriumi, atvilgiu.
197. Udaro apskritiminio cilindrinio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrov,
nurodyt 193 ir 196 p., pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed
Rd cr
Ed

2 , ,
2 ,
1 , ,
1 ,
, (7.172)
ia
cr,Rd,1
turi bti apskaiiuotas pagal 193 p., o
cr,Rd,2
pagal 196 p. reikalavimus.
198. Kginio sukamojo kevalo, kai kgikumo kampas 60
o
, veikiamo iilgai aies
gniudymo jgos
Ed
N
(r. 7.21 pav.), pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed
N
N

,
, (7.173)
ia
Rd cr
N
,
sukamojo kevalo pastovumo atsparis, apskaiiuojamas pagal formul

2
1 , , ,
cos 28 , 6
Rd cr d Rd cr
t r N
, (7.174)
ia: t kevalo storis;

1 , ,Rd cr
tempiai, apskaiiuoti pagal 193 p. reikalavimus, keiiant spindul r

m
spinduliu r
d
,
lygiu:
cos
1 , 0 9 , 0
1 2 m m
d
r r
r
+
. (7.175)
7.21 pav. Kginio sukamojo kevalo, veikiamo iilgins gniudomosios jgos, schema
199. Kginio sukamojo kevalo, veikiamo iorinio normalinio oniniam paviriui tolygaus
slgio
d
p
, pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed

2 , ,
2 ,
, (7.176)
ia:
t
r p
d d
Ed
kevalo iediniai skaiiuotiniai tempiai;

cr,Rd,2
kritiniai tempiai, apskaiiuojami pagal formul
2
3
2 , ,
55 , 0

,
_

d
d
Rd cr
r
t
h
r
E
, (7.177)
ia: h kginio kevalo auktis (tarp pagrind);
r
d
spindulys, apskaiiuojamas pagal (7.175) formul.
200. Kginio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrov, nurodyt 198 ir 199 p.,
pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed
Rd cr
Ed
N
N

+
2 , ,
2 ,
,
, (7.178)
ia N
cr,Rd
ir
cr,Rd,2
reikms, apskaiiuojamos pagal (7.174) ir (7.177) formules.
201. Sferinio kevalo (arba jo segmento), kai r
m
/ t 750 ir veikiamo iorinio normalinio jo
paviriui tolygaus slgio
d
p
, pastovumas skaiiuojamas pagal formul
c
Rd cr
Ed

,
, (7.179)
ia:
t
r p
m d
Ed
2
skaiiuotiniai tempiai;

m
Rd cr
r
t E
1 , 0
, kritiniai tempiai, imami ne didesni kaip f
y,d
;
r
m
sferos vidurinio paviriaus spindulys.
XXIII SKIRSNIS. PAGRINDINIAI MEMBRAN
KONSTRUKCIJ REIKALAVIMAI

202. Skaiiuojant membran konstrukcijas, membranos krat atramas kontro
tampriuosius elementus btina laikyti lanksiai (arnyrikai) atremtas linijoje ir galinias perduoti
lyt kontro elementams.
203. Membran konstrukcijos turi bti skaiiuojamos vertinant membranos ir kontro
sveik bei atsivelgiant membranos deformuotj bv ir geometrin netiesikum.
204. Normaliniai ir tangentiniai tempiai, pasiskirst membranos kratuose, laikomi esantys
pusiausvyri atraminio kontro gniudymui ir lenkimui tangentinje ploktumoje.
Skaiiuojant membran konstrukcij kontro atraminius elementus btina vertinti:
a) lenkim tangentinje ploktumoje;
b) ain gniudym kontro elementuose;
c) gniudym, kur sukelia tangentiniai tempiai membranos slyio linijoje su kontro
elementais;
d) lenkim vertikaliojoje ploktumoje.
205. Kai membrana pritvirtinama su ekscentricitetu kontro element skerspjvio sunkio
centro atvilgiu, btina, iskyrus veiksnius, nurodytus 204 p., skaiiuojant kontr vertinti ir
sukim.
206. Apskaiiuojant tempius apvali plane ploki membran centre, leidiama teigti, kad
atraminis kontras nesideformuoja.
207. Apskaiiuojant tempius elipss formos membranos centre, tvirtintos deformuojamame
kontre, leidiama taikyti 206 p. reikalavimus, pakeiiant spindulio reikm didesns svarbiausios
pusas spindulio reikme (didesns pusas su maesnija santykis turi bti ne didesnis kaip 1,2).
XXIV SKIRSNIS. ELEMENT PATVARUMAS
208.Plienins konstrukcijos ir j elementai (pokranins sijos, darbo aikteli sijos, bunkeri ir
estakad konstrukcijos ir kt.), tiesiogiai laikantys daugkartines veikianias judamsias, vibracines ar
kitokio pavidalo apkrovas su apkrovimo cikl skaiiumi
5
10 ir daugiau, kurie gali turti takos
nuovargiui, turi bti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukelianius didels
tempi koncentracijos, ir turi bti tikrinamas j patvarumas.
Apkrovimo cikl skaiius imamas pagal technologinius eksploatavimo reikalavimus.
Aukt statini (anten, kamin, stieb, bokt, klimo ir transportavimo statini ir kt.)
konstrukcij, tikrinam rezonansui nuo vjo apkrovos, turi bti skaiiuojamas ir patvarumas.
Konstrukcij patvarumui skaiiuoti apkrovos imamos i STR 2.05.04:2003 [7.4].
209.Element patvarumas tikrinamas pagal formul
v d v
f
, max
, (7.180)
ia:
d v
f
,
skaiiuotinis varginamasis plieno stipris, imamas i 7.37 lentels, atsivelgiant
skaiiuotin plieno stipr pagal stiprumo rib ir konstrukcijos element grupes, pateiktas 4 priedo
1 lentelje;
koeficientas, vertinantis apkrovimo cikl skaii

n
ir apskaiiuojamas:
kai
6
10 9 , 3 < n , pagal formules:
1 ir 2 element grupi
75 , 1
10
5 , 0
10
064 , 0
6
2
6
+
,
_
,
_

n n
; (7.181)
38 element grupi
2 , 2
10
64 , 0
10
07 , 0
6
2
6
+
,
_
,
_

n n
; (7.182)
kai
6
10 9 , 3 n , koeficientas 77 , 0 ;
v
koeficientas, imamas i 7.38 lentels, atsivelgiant tempi bv ir tempi asimetrijos

koeficient
max
min

; ia
max
ir
min
atitinkamai didiausias ir maiausias tempiai pagal
absoliutin reikm, apskaiiuoti grynajam skerspjviui, nevertinant dinaminio koeficiento ir
koeficient
b e
, ,
. tempi asimetrijos koeficientas imamas su enklu, kai tempiai yra
skirting enkl.
Skaiiuojant element patvarum pagal (7.180) formul, turi bti tenkinama slyga
u
d u
v d v
f
f

,
,
. (7.183)
210.Plienins konstrukcijos ir j elementai, tiesiogiai veikiami apkrov su cikl skaiiumi,
maesniu nei
5
10 , turi bti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukelianius
didels tempi koncentracijos. Prireikus skaiiuojamas maaciklis stiprumas.
7.37 lentel
Varginamojo plieno skaiiuotinis stipris
Element
grups
d v
f
,
(N/mm
2
) reikms, kai skaiiuotinis plieno stipris pagal stiprumo rib
d u
f
,
(N/mm
2
)
420
,
<
d u
f 440 420
,
<
d u
f 520 440
,
<
d u
f 580 520
,
<
d u
f 635 580
,
<
d u
f
1 120 128 132 136 145
2 100 106 108 110 116
3 90
4 75
5 60
6 45
7 36
8 27
7.38 lentel
Formuls
v
koeficientui apskaiiuoti
max
tempi asimetrijos
koeficientas
Formuls
v
koeficientui apskaiiuoti
Tempimas
0 1

5 , 1
5 , 2
v
8 , 0 0 <

2 , 1
0 , 2
v
1 8 , 0 < <

0 , 1
0 , 1
v
Gniudymas
1 1 <

0 , 1
0 , 2
v
VIII SKYRIUS. TINKAMUMO RIBINIAI BVIAI
XXV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJ LINKIAI IR POSLINKIAI
211.Konstrukcij element linkiai ir poslinkiai turi atitikti reglamente STR 2.05.04:2003
[7.4] pateiktus tinkamumo ribinio bvio reikalavimus. linkiai ir poslinkiai nustatomi pagal
reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 pried. Jie neturi viryti ribini dydi, nurodyt reglamento
STR 2.05.04:2003 [7.4] XVII skyriuje.
212.Specialiosios paskirties plieno konstrukcij ribiniai linkiai ir poslinkiai pateikti
Reglamento XLIII ir XLIV skirsniuose.
XXVI SKIRSNIS. DINAMINIS POVEIKIS
213. Projektuojant btina atsivelgti sutelktsias apkrovas, galinias sukelti smgius,
svyravimus ar vibracij. Esant ribiniam tinkamumo bviui turi bti atsivelgta galim vibracij,
sukeliam rengim, ir svyravim altinius, galinius sukelti rezonans. Esminiai konstrukcij
dinamins elgsenos reikalavimai yra pateikti reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedo 4 p.
214. Siekiant ivengti nejaukios moni savijautos, konstrukcij, vir kuri vaikto mons,
vibracija ir svyravimai turi bti apriboti. Patalp perdang konstrukcij, jeigu jomis reguliariai
vaikto mons, emiausias savj svyravim danis turi bti ne emesnis nei 3 ciklai per sekund.
is apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras linkis, nustatytas pagal daninio derinio (STR
2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, nevirys 28 mm. io apribojimo galima netaikyti perdangoms
su auktomis dinaminmis svyravim slopinimo charakteristikomis.
Jeigu perdanga yra ritmikai apkraunama okant ar okinjant (oki ar sporto salse ir
pan.), emiausias savj svyravim danis turi bti ne emesnis nei 5 ciklai per sekund. is
apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras linkis, nustatytas pagal daninio derinio (STR
2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, nevirys 10 mm.
Prireikus gali bti atliekama dinamin analiz, galinti patvirtinti, kad pagreiiai ir daniai
nesukels nejaukumo ar nepaeis pastate esanios rangos.
215. Kaip nurodyta reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XII skyriuje, projektuojant auktus
ir liaunus statinius, btina atsivelgti vjo sukeltus svyravimus vjo veikimo ploktumoje ir jai
statmenoje ploktumose.
XXVII SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP TEMPERATRINI SILI
216. Didiausi atstumai tarp vienaauki pastat ir statini plienini karkas
temperatrini sili turi neviryti nurodyt 8.1 lentelje. Daugiau negu 5 % virijus 8.1 lentelje
pateiktus atstumus, taip pat didinant pastato standum sienomis ar kitomis konstrukcijomis,
skaiiuojant btina vertinti aplinkos temperatros poveikius, netamprisias konstrukcij
deformacijas ir mazg slankum.
8.1 lentel
Didiausi plieninio karkaso temperatrini blok matmenys
Pastato ir statinio charakteristika
Didiausi atstumai, m
Tarp temperatrini sili
Bloko ilgiu
(iilgai pastato)
Bloko ploiu
(skersai pastato)
Nuo temperatrins sils ar
pastato galo iki artimiausio
vertikaliojo ramsio aies
ildomi pastatai
Neildomi pastatai ir kartieji
cechai
Atviros estakados
230
200
130
150
120
90
75
50
Pastaba. Kai tarp pastato ar statinio temperatrini sili yra du vertikalieji ramsiai, atstumas tarp j ai neturi
viryti: pastat 50 m ir atvir estakad 30 m.
IX SKYRIUS. STRYPINI KONSTRUKCIJ ANALIZ
XXVIII SKIRSNIS. KONSTRUKCIJ MODELIAVIMAS
217.Konstrukcij skaiiavimo modelis ir pagrindins prielaidos turi tam tikru tikslumu
perteikti konstrukcijos elgsen pagal ribinius saugos ir tinkamumo bvius bei numatom
skerspjvi, element, jungi ir ramsi elgsen.
218.Metodai, taikomi konstrukcij analizei, turi bti tokie, kad bt galima vertinti priimtas
projektavimo prielaidas.
219.Tikroji jungi elgsenos taka (tikrasis standumas ir/ar stiprumas) r ir deformacij
pasiskirstymui konstrukcijoje apskritai gali bti nevertinama.
Skaiiuojant konstrukcijas tikroji jungi elgsena turi bti vertinama, kai turi pakankamai
didel tak r ir/ar deformacij pasiskirstymui. Pagal mazg standumo ir/ar stiprumo tak
analizs rezultatams mazgai skirstomi :
a)paprastus (lankstinius), negalinius perduoti lenkimo momento;
b)vientisuosius (standiuosius), dl pakankamo standumo galinius utikrinti visik
mazgo vientisum ir galinius perduoti visas veikianias ras;
c)pusiau vientisus (pasiduodanius), kuri standumas (tam tikrais atvejais ir stiprumas)
turi bti vertintas pagal konstrukcij analizs metodus.
220.Konstrukcij analizje, jei aktualu, turi bti vertintos pagrindo deformacijos.
XXIX SKIRSNIS. NETOBULUMAI
221.Atitinkamos leistinosios tolerancijos turi bti vertintos neapkrautos konstrukcijos
netobulumais, kurie turi apimti liekamuosius tempius ir geometrinius netikslumus (nuokrypis nuo
vertikals, tiess (tiesumas), ploktumos, nuokrypiai suleidimuose ir atsitiktiniai ekscentricitetai
jungtyse ir kt.).
222.Ekvivalentiniai netobulumai, kurie turi bti vertinti:
a)bendrieji (globaliniai) rm ir ramsi netobulumai;
b)vietiniai paskir element netobulumai.
223.Bendrieji rm netobulumai (r. 9.1 pav.) apskaiiuojami taip:
s c
k k
0

, (9.1)
ia
200
1
0
; (9.2)
c
c
n
k
1
5 , 0 +
,
1
c
k
; (9.3)
s
s
n
k
1
2 , 0 +
,
1
s
k
, (9.4)
ia:
s
n
aukt skaiius,
c
n
kolon skaiius, skaitant tik tas kolonas, kuriose veikianti ra
Ed
N
yra ne maesn u kolon, esani vienoje vertikaliojoje ploktumoje, 50 % vidutins ros
reikms.
Turi bti numatyta galimyb vertinti bendruosius rm netobulumus visomis j galimomis
idstymo kryptimis. Vienu metu ie netobulumai gali bti pridti tik viena kryptimi.
Skaiiavimo patogumui bendrieji rmo netobulumai gali bti pakeisti ekvivalentinmis
kiekvienos kolonos jgomis (r. 9.2 pav.).
224. Atliekant ramsi sistemos analiz turi bti numatyta galimyb vertinti ramsi kaip
visos sistemos netobulumus. Ramsi sistemos netobulumai (r. 9.3 pav.) apskaiiuojami taip:
500
0
l k
e
r
, (9.5)
ia: l ramsi sistemos tarpatramis;

r
r
n
k
1
2 , 0 +
, 0 , 1
r
k , (9.6)
ia
r
n suvaryt element skaiius.
9.1 pav. Ekvivalentiniai bendrieji rm netobulumai
9.2 pav. Bendrj rm netobulum
pakeitimas ekvivalentinmis jgomis
9.3 pav. Ramsi netobulumai ir j pakeitimas ekvivalentinmis jgomis
225.Vietiniai atskir element netobulumai imami remiantis atitinkamais normatyviniais
dokumentais.
XXX SKIRSNIS. BENDROJI STRYPINI KONSTRUKCIJ ANALIZ
226.Bendruoju atveju ros ir deformacijos gali bti nustatytos taikant:
a)pirmosios eils analiz, naudojant pradin (nedeformuot) konstrukcijos geometrij;
b)antrosios eils analiz, vertinant deformuot konstrukcijos bv.
Konstrukcijos deformuotos geometrijos (antrosios eils efekt) taka turi bti vertinta, jei tai
labai padidina ras ir/ar deformacij reikmes ar keiiasi j enklas (kryptis).
227.Bendruoju atveju rmo ar jo dali pastovumas turi bti tikrinamas vertinant
netobulumus ir antrosios eils efektus.
Atsivelgiant rm tip antrosios eils efektai ir/ar netobulumai gali bti vertinti vienu i
i metod:
a)visikai taikant bendrj (globalin) analiz;
b)i dalies taikant bendrj analiz ir i dalies tikrinant paskir element pastovum
pagal VVII skirsni reikalavimus;
c)tikrinant paskir element pastovum pagal VVII skirsni reikalavimus.
228.Bendruoju atveju paskir element netobulum taka rm pastovumui gali bti
nustatyta vienu i i metod:
a)jei antrosios eils efektai atskiruose elementuose ir element netobulumai yra iki galo
vertinti bendrosios analizs metu paskiro elemento pastovumo tikrinti nereikia;
b)jei antrosios eils efektai atskiruose elementuose ir element netobulumai yra ne iki
galo vertinti bendrosios analizs metu paskiro elemento pastovumas tikrinamas pagal VVII
skirsni reikalavimus vertinant netobulumus, kuriuos nebuvo atsivelgta bendrosios analizs metu.
Kai rmo pastovumas yra utikrinamas, tikrinant paskir element pastovum imami
skaiiuojamieji element ilgiai turi bti pagrsti bendrja pastovumo analize vertinant element ir
mazg standum, gniudomj jg pasiskirstym. iuo atveju ros apskaiiuojamos pagal
pirmosios eils teorij nevertinant netobulum.
229.Plienines konstrukcijas paprastai btina skaiiuoti vertinant netamprisias plieno
deformacijas. Projektuojant konstrukcijas i VI skyriuje nurodyt mediag taikomas idealiai
tamprios plastins mediagos modelis. Vertinant netamprisias plieno deformacijas, ros ir
deformacijos gali bti apskaiiuotos:
a)taikant tamprij bendrj analiz;
b)taikant tamprij-plastin bendrj analiz (plastini lankst (arnyr) arba plastini
zon koncepcija).
Tamprioji bendroji analiz gali bti taikoma visais atvejais projektuojant elementus
tampriosios ar tampriosios plastins bkls pagal io reglamento nuostatas. Tamprioji plastin
bendroji analiz gali bti taikoma tik tuomet, jei yra suderinti bendrosios analizs ir paskir
element skaiiavimo metodai.
X SKYRIUS. PAPILDOMI REIKALAVIMAI
PASTAT IR STATINI KONSTRUKCIJ PROJEKTAVIMUI
XXXI SKIRSNIS. PAGRINDINS NUOSTATOS
230. Projektuojant pastatus ar statinius, btina atsivelgti ias ypatybes:
a) konstrukcij naudojimo;
b) mechanins konstrukcij elgsenos;
c) konstrukcij veikiani apkrov.
231. iame skyriuje pateiktos nuostatos turi bti taikomos drauge su kit Reglamento skyri
reikalavimais.
XXXII SKIRSNIS. SANTVAROS IR STRUKTRINS PLOKTS
232. Santvar ir struktr stryp ays paprastai centruojamos visuose mazguose. Strypai
suvirintose santvarose turi bti centruojami pagal skerspjvi sunkio centrus (apvalinant iki 5 mm),
o sujungtose vartais pagal ariausi kampuoio kampui vart ymjimo a.
233. Santvaros juost ai nesutapimo, keiiantis skerspjviui, galima nevertinti, jei jis
nevirija 1,5 % juostos skerspjvio aukio.
234. Jeigu mazguose susidaro ekscentricitetai, santvar ir struktr elementai turi bti
skaiiuojami vertinant atitinkamus ekscentricitet sukeltus lenkimo momentus.
235. Jeigu apkrovos pridtis yra ne santvaros mazguose, jos juostos turi bti skaiiuojamos
bendram ains jgos ir lenkimo momento poveikiui.
236. Kai stogo santvar tarpatramis virija 36 m, btina numatyti statybin pakyl, lygia
linkiui nuo tariamai nuolatinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrov. Kai yra ploktieji
stogai, statybin pakyla turi bti numatyta nepaisant tarpatramio dydio, laikant j lygia linkiui nuo
charakteristinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrov, pridedant 1/200 tarpatramio
dydio.
237. Kai skaiiuojama santvara su elementais i kampuoi ar tj, mazg jungtis leidiama
laikyti lankstinmis. Taikant H tipo ir vamzdinius skerspjvius, santvar skaiiuoti pagal lankstin
(arnyrin) schem leidiama, jei skerspjvio aukio santykis su elemento ilgiu nevirija 1/10.
Virijus santyk, btina vertinti papildomus lenkimo momentus elementuose, susidaranius dl
mazg standumo.
238. Atstumas tarp tinklelio ir juost element krat suvirint santvar mazguose su
mazginiais laktais turi bti ne maesnis kaip 20 6 t a mm, bet ne didesnis kaip 80 mm (ia t
mazginio lakto storis, mm).
239. Tarp santvaros juost jungiamj element gal, perdengiam antdklais, paliekamas
ne maesnis kaip 50 mm plyys.
240. Virintines siles, prijungianias santvaros tinklelio elementus prie mazgini lakt,
btina pratsti 20 mm u elemento galo.
241. Santvar mazguose su juostomis i tj, dvitj ir pavieni kampuoi mazgini lakt
tvirtinamasis sudrimas prie juost lentyn turi bti atliekamas virinant per vis mazginio lakto
stor. 1-os grups konstrukcij mazginius laktus prie juost btina prijungti pagal 4 priedo 1-os
lentels 7-j eilut.
XXXIII SKIRSNIS. KOLONOS
242. Spragotj kolon su tinkleliais dviejose ploktumose montuojamuosius elementus
btina sustandinti diafragmomis, idstomomis montuojamojo elemento galuose.
243. Spragotj kolon su jungiamuoju tinkleliu vienoje ploktumoje diafragmos
idstomos ne reiau kaip kas 4 m.
244. Centrikai gniudomoms kolonoms ir statramsiams su vienpusmis juostinmis
silmis, atitinkaniomis 144 p. reikalavimus, ramsi, sij, spyri ir kit element tvirtinimo
mazguose ros perdavimo zonoje btina naudoti dvipuses juostines siles, ieinanias i
kiekvienos tvirtinamojo elemento kontro (mazgo) puss 30k
f
ilgiu.
245. Kertins (kampins) sils, tvirtinanios sujungiamojo tinklelio mazginius laktus prie
kolon su ulaida, apskaiiuojamos ir idstomos i mazginio lakto dviej pusi iilgai kolonos
tarpais achmatine tvarka. iuo atveju atstumas tarp toki sili gal neturi viryti 15 mazginio
lakto stori.
246. Konstrukcij, gaminam virinant rankomis, sils turi bti nenutrkstamos visu
mazginio lakto ilgiu.
247. Kolon montuojamosios jungtys turi bti rengiamos su frezuotais galais, virinant
sudurtinai, naudojant antdklus, prijungtus virintinmis silmis arba paprastaisiais ar
tempiamaisiais vartais. Virinam antdkl sils i kiekvienos puss turi nesiekti sandros per
30 mm. Leidiama naudoti flanines jungtis, kurios perduoda gniudomsias ras glaudaus
lietimosi paviriais, o tempiamsias vartais.
XXXIV SKIRSNIS. RAMSIAI
248. Projektuojant plienines konstrukcijas btina numatyti ramsius, utikrinanius statinio
ir jo element erdvin nekintamum montavimo ir naudojimo metu, parenkant juos pagal
geometrinius statinio parametrus ir jo naudojimo ypatybes (konstrukcin schema, tarpatramio,
kran tipai ir j darbo reimai, temperatros poveikiai ir t. t.).
249. Kiekviename pastato temperatriniame bloke btina numatyti savarankik ramsi
sistem.
250. Ilgesni nei 12 m pokranini sij ir santvar apatins juostos turi turti
horizontaliuosius ramsius.
251. Vertikalieji ramsiai tarp pagrindini kolon, emiau pokranini sij lygio, esant
dviakms kolonoms turi bti idstyti kiekvienos kolonos akos ploktumoje. Tokiu atveju ak
ramsiai tarpusavyje turi bti sujungti tinkleliu.
252. Skersinius horizontaliuosius ramsius btina numatyti gegnini santvar virutini arba
apatini juost lygyje kiekviename pastato tarpatramyje temperatrini blok galuose. Kai
temperatrinio bloko ilgis virija 144 m, btina numatyti skersinius horizontaliuosius ramsius.
253. Gegnines santvaras, tiesiogiai nesujungtas su skersiniais ramsiais, btina sujungti i
ramsi idstymo ploktumoje spyriais ir templmis.
254. Skersini ramsi idstymo vietose btina numatyti vertikaliuosius ramsius tarp
santvar.
255. Kai virutini juost lygyje yra standusis stogo diskas, reikia numatyti inventorinius
nuimamuosius ramsius konstrukcij projektinei padiai ir j pastovumui montavimo metu
utikrinti.
256. Pastatuose su kranais, atitinkaniais darbo reim grupes 6K8K pagal STR
2.05.04:2003 [7.4] 5 priede pateikt klasifikacij, stogams su pogegninmis santvaromis, vieno
tarpatramio ir dviej tarpatrami pastatuose su 10 T (100 kN) ir galingesniais tiltiniais kranais
iilgai kratini kolon eili btina numatyti iilginius horizontaliuosius ramsius gegnini santvar
apatini juost ploktumoje, o kai gegnini konstrukcij apatin altitud virija 18 m nepaisant
kran keliamosios galios.
257. Pastatams su daugiau negu 3 tarpatramiais horizontaliuosius iilginius ramsius btina
numatyti ir iilgai vidurini kolon eili, ne reiau kaip kas antras tarpatramis pastatuose su 6K -
8K darbo reimo grups kranais ir kas du tarpatramiai kituose pastatuose.
258. Transporto galerij karpytj santvar virutini ir apatini juost horizontaliuosius
ramsius btina konstruoti atskirai kiekvienam tarpatramiui.
259. Naudojant dengini ramsiams kryminius tinklelius, leidiama juos skaiiuoti pagal
slygin schem, tarus, kad spyriai perima tik tempimo ras.
260. Nustatant ras ramsi elementuose, santvar juost apspaudimas paprastai
nevertinamas.
261. rengiant membranin paklot santvar apatini juost ploktumoje, leidiama vertinti
membranos poveik.
262. Kabamiesiems denginiams su plokiosiomis laikaniosiomis sistemomis
(dvijuostmis, baigtinio lenkiamojo standumo, lyn sistemomis ir t. t.) tarp laikanij sistem
reikia numatyti vertikaliuosius ir horizontaliuosius ramsius.
XXXV SKIRSNIS. SIJOS
263. Suvirintini dvitj sij juostoms lakt paketai paprastai nenaudojami. Sij su
tempiamaisiais vartais juostoms leidiama naudoti paketus, susidedanius i ne daugiau kaip trij
lakt, iuo atveju juost kampuoi skerspjvio plotas turi sudaryti ne maiau kaip 30 % viso
juostos skerspjvio ploto.
264. Suvirintini sij juostins sils, taip pat sils, prie pagrindinio sijos skerspjvio
prijungianios pagalbinius elementus (pvz., sstandas), turi bti nepertrkstamos.
265. Vienpuss dvitj suvirintini sij juostins sils, laikanios statines apkrovas, gali
bti naudojamos iais atvejais:
a) kai skaiiuotin apkrova pridta simetrikai sijos skerspjvio atvilgiu;
b) kai utikrintas sijos gniudomosios juostos pastovumas pagal 71 a p. reikalavimus;
c) kai sutelktj jg pridjimo prie sijos juostos vietose rengtos skersins sstandos.
266. Rmini konstrukcij sijose prie atramini mazg btina naudoti dvipuses juostines
siles.
267. Sijose, skaiiuojamose pagal 7378 p. reikalavimus, negalima naudoti vienpusi
juostini sili.
268. Suvirintini sij sstandos turi bti nutolintos nuo sienels sandrini jungi ne
maesniu kaip 10 sienels stori atstumu. Sijos sienels sudurtini sili sankirtos su iilgine
standumo briauna vietose sils, pritvirtinanios briaun prie sienels, turi nesiekti sudurtins sils
per 40 mm. Suvirintinms dvitjms sijoms, pagal Reglamento 1 lentel priklausanioms
24 konstrukcij grupei, naudotinos vienpuss sstandos.
269. Sijoms su vienpusmis juostinmis silmis sstandas btina idstyti prieingoje
vienpusi juostini sili idstymui sienels pusje.
XXXVI SKIRSNIS. POKRANINS SIJOS
270. Pokranini sij stiprumas turi bti skaiiuojamas numatomam vertikalij ir
horizontalij apkrov poveikiui pagal 72 p. reikalavimus.
271. 7K ir 8K darbo reimo grupi kranams (pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 pried)
pokranini sij sieneli stiprumas (iskyrus sijas, kuri patvarumas skaiiuojamas) skaiiuojamas
pagal (7.45) ir (7.46) formules, kuriose skaiiuojant nekarpytj sij atraminius pjvius vietoj
koeficiento 1,15 naudojamas koeficientas 1,3.
272. Pokranini sij pastovumas turi bti skaiiuojamas pagal 70 p.
273. Pokranini sij sieneli ir juost lakt pastovumas turi bti tikrinimas pagal VII
skyriaus reikalavimus.
274. Pokranini sij patvarumas turi bti skaiiuojamas pagal XXIV skirsnio reikalavimus,
taikant = 0,77, kai kranai atitinka 7K ir 8K darbo reim grupes pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5
pried, ir = 1,1 kitais atvejais.
275. Pokranini sij, skirt 7K ir 8K darbo reim grupi kranams, papildomai turi bti
skaiiuojamas sieneli patvarumas pagal 278 p.
276. Pokranini sij stiprumo ir patvarumo skaiiavimas turi bti atliekamas krano
apkrovoms, nustatomoms pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.
277. Pokranins sijos i plieno, kurio takumo riba iki 400 N/mm
2
, sieneli gniudomojoje
zonoje turi atitikti iuos reikalavimus:
0 , 1
) ( 3 ) ( ) (
,
2
, , , , ,
2
, , , , , , , , , , ,
2
, , , , ,
+ + + +
d y
Ed loc xz w Ed xz w Ed loc z w Ed loc z w Ed loc x w Ed x w Ed loc x w Ed x w
f
, (10.1)
0 , 1
,
, , , , ,
+
d y
Ed loc x w Ed x w
f
, (10.2)
0 , 1
,
, , , , , ,
+
d y
Ed T x w Ed loc x w
f
, (10.3)
0 , 1
,
, , , , , , , ,
+ +
d s
Ed T xz w Ed loc xz w Ed xz w
f
, (10.4)
ia:
;
,
,
, ,
net y
Ed y
Ed x w
W
M

;
,
, ,
w w
Ed z
Ed xz w
t h
V

;
1
, , ,
eff w
d F
Ed loc z w
l t
F

, 25 , 0
, , , , , , Ed loc z w Ed loc x w

(10.5)
; 3 , 0
, , , , , , Ed loc z w Ed loc xz w

;
2
,
, , ,
tor
w Ed loc
Ed T z w
I
t T
. 25 , 0
, , , , , Ed T z w T xz w

, (10.6)
ia:
koeficientas: karpytj sij atramini pjvi = 1,15, nekarpytj sij
atramini pjvi = 1,3;
M
y,Ed
, V
z,Ed
skaiiuotinis lenkimasis momentas ir skersin jga, veikiantys sijos
skerspjvyje;
1 F
vertikaliosios koncentruotos apkrovos, sukeltos vieno krano rato, padidinimo
koeficientas, parenkamas pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus;
F
d
skaiiuotinis krano rato slgis be dinaminio koeficiento;
l
eff
skaiiuojamasis ilgis, nustatomas pagal (10.7) formul;
T
loc,Ed
vietinis skaiiuotinis sukamasis momentas, nustatomas pagal (10.8) formul;
3
3
,
f f
r tor tor
t b
I I +
bgio ir juostos savj sukamj inercijos moment suma, ia t
f
ir b
f

atitinkamai sijos virutins (gniudomosios) juostos storis ir plotis.
Skaiiuojamasis ilgis:
3
,
,
w
r f
eff
t
I
c l (10.7)
ia:
c
koeficientas: suvirintini ir valcuotj sij
25 , 3 c
, o sij su tempiamaisiais
vartais
5 , 4 c
;
I
f,r
sijos juostos ir krano bgio skerspjvi plot savj inercijos moment suma
arba bgio ir juostos bendrasis skerspjvio ploto inercijos momentas tuo atveju,
kai bgis privirinamas, utikrinant bendr bgio ir sijos juostos darb;
, 75 , 0
, , r H d d Ed loc
h F e F T +
(10.8)
ia:
e slyginis ekscentricitetas, lygus 15 mm;
F
d,H
skaiiuotin horizontali apkrova, sukelta tiltinio krano susiskersavimo ir krano
bgi nelygiagretumo, parenkama pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus;
h
r
krano bgio auktis.
(10.1) (10.6) formulse visi tempiai naudojami su pliuso enklu.
278. Sudtins pokranins sijos sienels virutins zonos patvarumas skaiiuojamas pagal
formul
0 , 1
5 , 0 4 , 0 36 , 0 5 , 0
,
, , , , , ,
2
, ,
2
, ,
+ + +
d v
Ed T z w Ed loc z w Ed xz w Ed x w
f
, (10.9)
ia f
,d
vis plieno ri, suvirintini sij ir sij su tempiamaisiais vartais skaiiuotinis
varginamasis plieno stipris, atitinkamai lygus: f
,d
= 75 N/mm
2
ir 95 N/mm
2
gniudomosios
virutins sienels zonos (pjviai vidurinje sijos dalyje); f
,d
= 65 N/mm
2
ir 89 N/mm
2

tempiamosios virutins sijos sienels zonos (nekarpytosios sijos atraminiai pjviai).
279. tempi dydis (10.9) formulje turi bti nustatomas pagal 277 p. reikalavimus nuo
krano apkrov, atitinkani STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.
280. Kran, atitinkani pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 7K ir 8K darbo reim grupes,
virutins sij juostos sils turi bti virinamos visu sienels storiu.
281. Pokranini sij ir darbo aikteli sij, tiesiogiai perimani judamsias apkrovas,
tempiamj juost laisvieji kratai turi bti valcuoti, droti arba apipjauti mechanizuotu deguonies
arba plazminiu-lankiniu pjovimo bdu.
282. Pokranini sij sstand matmenys turi atitikti 120 p. reikalavimus, o dvipuss
sstandos atsikiusios dalies plotis turi bti ne maesnis kaip 90 mm. Dvipuss skersins sstandos
neturi bti privirinamos prie sijos juost. Sstand galai turi bti glaudiai pridti prie sijos
virutins juostos, o kran, atitinkani 7K ir 8K darbo reim grupes, sij sstand galus,
prigludusius prie virutins juostos, btina droti.
283. Kran, atitinkani 1K - 5K darbo reimo grupes, sijoms leidiama naudoti vienpuses
sstandas, virinamas prie sienels ir virutins juostos bei idstomas pagal 268 ir 269 p.
reikalavimus.
284. Pakabinamj krano bgi (monobgi) stiprumas turi bti skaiiuojamas vertinant
vietinius normalinius tempimus, sukeltus krano rato ir veikianius iilgai ir skersai sijos aies.
XXXVII SKIRSNIS. SIJOS SU KLUPIJA SIENELE
285. Karpytosioms simetrinio dvitjo skerspjvio sijoms su klupija sienele, laikanioms
statin apkrov ir lenkiamoms sienels ploktumoje, turi bti naudojamas plienas su takumo riba iki
430 N/mm
2
.
10.1 pav. Sijos su klupija sienele schema
286. Karpytj simetrinio dvitjo skerspjvio sij, laikani statin apkrov, lenkiam
sienels ploktumoje, sustiprint tik skersinmis sstandomis (r. 10.1 pav.), kai slyginis sienels
liaunis
13 6 w
, stiprumas tikrinamas pagal formul
0 , 1
4
,
,
4
,
,
,
_
,
_
Rd fl
Ed z
Rd fl
Ed y
V
V
M
M
, (10.10)
ia: M
y,Ed
ir V
z,Ed
skaiiuotiniai momento ir skersins jgos dydiai nagrinjamame sijos
pjvyje;
M
fl,Rd
skaiiuotinis lenkiamasis atsparis pagal takumo rib, skaiiuojamas pagal formul
1
]
1
,
_
+
w w w w
f
w w d y Rd fl
h t
A
h t f M
1
1
85 , 0
2
, ,
; (10.11)
V
fl,Rd
skaiiuotinis kerpamasis atsparis, skaiiuojamas pagal formul
1
1
]
1
,
_
2
1
,
, ,
,
,
, ,
1
1 3 , 3
n
n
f f
h t f V
d s
Rd cr w
d s
Rd cr
w w d s Rd fl
. (10.12)
(10.11) ir (10.12) formulse:
t
w
ir h
w
sijos sienels storis ir auktis;
A
f
sijos juostos skerspjvio plotas;
w,cr,Rd
ir n kritinis tangentinis tempis ir sienels ruoo matmen santykis, nustatomi
pagal 114 p.;
1
koeficientas, apskaiiuojamas pagal (10.13) ir (10.14) formules.
Koeficientas
1
:
jeigu 0,03, tai
15 , 0 5 05 , 0
1
+ ; (10.13)
jeigu 0,03<0,1, tai
40 , 0 3 11 , 0
1
+ , (10.14)
ia
( )
2 2
2 2
min
8
s w
s w w
a h
a h t
W
+
,
ia:
W
min
maiausias tjinio skerspjvio, susidedanio i sijos gniudomosios juostos ir
prigludusios prie jos
d y w
f E t
,
/ 5 , 0
aukio sienels dalies, atsparumo momentas
(savosios tjo aies, lygiagreios su sijos juosta);
a
s
sstand ingsnis.
287. Skersini sstand skerspjvis turi bti ne maesnis, nei nurodyta 120 p., ir turi bti
tikrinamas j pastovumas kaip strypo, gniudomo jga N
stiff
, kuri apskaiiuojama pagal formul
2
1
,
,
,
1
1 3 , 3
n
n
f
h t f N
d s
Rd cr
w w d s stiff
+
,
_

. (10.15)
Jos dydis turi bti ne maesnis nei sutelktosios apkrovos, esanios vir sstandos.
Skaiiuojamasis strypo ilgis l
eff
= h
w
(1
1
), bet ne maesnis kaip 0,7h
w
. Skaiiuojamas simetrins
dvipuss sstandos centrikasis gniudymas, vienpuss ekscentrikasis gniudymas su
ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienels aies iki skaiiuotinio strypo skerspjvio sunkio centro.
Skaiiuotin strypo skerspjv sudaro sstanda ir
d y w
f E t
,
/ 65 , 0
ploio sienels dalys abi puses
nuo sstandos.
288. Sijos sienels dalis, esanti vir atramos, turi bti sutvirtinta dvipuse atramine sstanda,
atitinkania 122 p. reikalavimus.
289. Papildoma dvipus sstanda turi bti statoma atstumu, ne maesniu nei jos plotis ir ne
didesniu nei
d y w
f E t
,
/ 3 , 1
nuo atramins sstandos. Ji turi atitikti 287 p. reikalavimus.
290. Sijos pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami Reglamento 71 p. reikalavimai arba kai
d y f eff
f E b l
,
/ 21 , 0
, ia b
f
gniudomosios juostos plotis.
291. Sijos gniudomosios juostos lentynos ploio santykis su jos storiu turi bti ne didesnis
kaip
d y
f E
,
/ 38 , 0
.
292. Vietiniai sijos sienels tempiai
Ed loc w , ,
, nustatyti pagal (7.43) formul, turi bti ne

didesni kaip 0,75f
yd

naudojant skaiiuojamj ilg, nustatom pagal (10.7) formul.
293. Nustatant sijos, turinios tarpatramyje sstandas, link, jos skerspjvio ploto inercijos
bruto momentas mainamas dauginant i koeficiento
w 033 , 0 2 , 1 , o sij, neturini sstand
tarpatramyje, i
l
h
w
w 033 , 0 2 , 1 .
294. Jeigu sijos, apibdintos 285 p., sienels liaunis patenka rius 10 7
w
ir jeigu j
veikia tolygiai paskirstytoji apkrova arba penkios ir daugiau vienodo dydio tolygiai sijos ilgiu
idstytos sutelktosios apkrovos, sijos sienel gali bti nesutvirtinama sstandomis. iuo atveju
apkrova turi bti pridta simetrikai sijos sienels ploktumai. Toki sij stiprumas tikrinamas pagal
formul
0 , 1
1
1
4 , 1
2
,
,
1
]
1
,
_
+
w w w w
f
w w d y
Ed y
h t
A
h t f
M
, (10.16)
ia koeficientas, vertinantis skersins jgos tak laikomajai sijos galiai ir nustatomas pagal
formul
l A
h A
w
w f
6 , 5
1
.
Taip pat turi bti tenkinamos slygos
w w f
t t 3 , 0
ir
1 , 0 025 , 0
l A
h A
w
w f
.
XXXVIII SKIRSNIS. SIJOS SU PERFORUOTJA SIENELE
295. Sijos su perforuotja sienele projektuojamos i valcuotj dvitj sij, paprastai i
plieno, kurio takumo riba siekia iki 530 N/mm
2
. Sandrini sieneli jungi virintins sils yra
visikai virinamos.
296. Sij, lenkiam sienels ploktumoje (r. 10.2 pav.), stiprumas skaiiuojamas pagal 10.1
lentels formules.
297. Sij pastovumas skaiiuojamas pagal 70 p. reikalavimus, j geometrines
charakteristikas skaiiuojant pjvyje su kiauryme sienelje. Sij pastovumo tikrinti nereikia, jei
tenkinami 71 p. reikalavimai.
298. Sijos sienel atraminiuose pjviuose stiprinama sstandomis ir skaiiuojama pagal
122 p. reikalavimus, kai
40 /
min ,
>
w eff
t h
(ia t
w,min
maesnysis sienels storis), be to, atraminio
pjvio nesusilpninta sienels dalis imama c 250 mm (r. 10.2 pav.).
299. Jeigu
d y w eff
f E t h
, min ,
/ 5 , 2 / >
arba kai netenkinami 68 p. reikalavimai, turi bti
numatomos sstandos pagal 120 p. reikalavimus.
300. Sutelktosios apkrovos turi bti idstomos tik nesusilpnjusiose dl sienels kiaurymi
sijos pjviuose.
301. Gniudomojo tjinio skerspjvio sienels auktis turi atitikti Reglamento 129 p.
reikalavimus, (8.125) formulje taikant 4 , 1 .
302. Nustatant sijos link, jeigu
12
eff
h
l
(ia l sijos tarpatramis), sijos skerspjvio su
kiauryme inercijos momentas dauginamas i koeficiento 0,95.
10.2 pav. Sijos dalies su perforuotja sienele schema
10.1 lentel
Sijos su perforuotja sienele skerspjvi stiprumo tikrinimo formuls
Virutinio tjinio Apatinio tjinio Atraminio
1 takas
c d y
y
Ed
y
Ed y
f
W
a V
I
h M
+
1 , ,
max , 1
1 , 1 ,
2
3
takas
c d y
y
Ed
y
Ed y
f
W
a V
I
h M
+
2 , ,
max , 2
2 , 2 ,
2
2 takas
u
c d u
y
Ed
y
Ed y
f
W
a V
I
d M
+
1 , ,
min , 1
1 , 1 ,
2
4
takas
u
c d u
y
Ed
y
Ed y
f
W
a V
I
d M
+
2 , ,
min , 2
2 , 2 ,
2
c d s
w
Ed
f
h a t
s V

,
3 min ,
3 ,
Lentelje pateikt tempi skaiiavimo takai parodyti 10.2 pav.
ymenys:
M
y,Ed
skaiiuotinis lenkiamasis momentas nagrinjamame sijos pjvyje;
2 1
1
, 1 ,
y y
y
Ed z Ed
I I
I
V V
+
skaiiuotins skersins jgos dalis, perimama virutinio tjo;

2 1
2
, 2 ,
y y
y
Ed z Ed
I I
I
V V
+
skaiiuotins skersins jgos dalis, perimama apatinio tjo;

3 , Ed
V
skaiiuotin skersin jga, veikianti sijos skerspjvyje atstumu (c+s0,5a) nuo
atramos;
V
z,Ed
skaiiuotin skersin jga nagrinjamame sijos pjvyje;
1 y
I
ir
2 y
I
virutinio ir apatinio tj plot inercijos momentai savj ai y1 ir y2 atvilgiu;
I
y
sijos skerspjvio ploto ties kiauryme sienelje inercijos momentas y aies atvilgiu;
W
y1,max
ir W
y1,min
virutinio tjo skerspjvio didiausias ir maiausias atsparumo momentai;
W
y2,max
ir W
y2,min
apatinio tjo skerspjvio didiausias ir maiausias atsparumo momentai;
f
y,d,1
, f
u,d,1
, f
y,d,2
, f
u,d,2
virutinio ir apatinio tj plieno skaiiuotiniai stipriai.
XXXIX SKIRSNIS. LAKTINS KONSTRUKCIJOS
303. Keval skersini sstand elementai turi bti projektuojami udarojo kontro.
304. Sutelktosios laktini konstrukcij apkrovos turi bti perduodamos numatytiems
standumo elementams. Skirtingos formos keval sujungimo vietose btinos glodiosios pereigos
vietiniams tempiams mainti.
305. Visas sudurtini jungi siles btina suvirinti arba i dviej pusi, arba i vienos,
virinant sils akn ar naudoti padklus.
Projekte dert nurodyti konstrukcij jungi, kur to reikia, sandarumo btinum.
306. Laktinse konstrukcijose turi bti naudojamos suvirintins sandrins jungtys. 5 mm
ir maesnio storio lakt jungtims, taip pat montuojamosioms jungtims leidiama konstruoti
uleistines jungtis.
307. Konstruojant laktines konstrukcijas, btina numatyti pramoninius j gamybos ir
montavimo metodus:
a) naudojant dideli matmen laktus bei juostas;
b) naudojant susuktus ritinius, kiauto pavidalo ruoinius ir kt.;
c) karpant, tuo utikrinant maesn atliek kiek;
d) automatikai suvirinant;
e) montavimo metu naudojant maiausi virintini sili skaii.
308. Projektuojant staiakampes ar kvadratines plane plokisias perdang membranas,
atramini kontr kampuose reikia naudoti didesnio atsparumo korozijai plien.
XL SKIRSNIS. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS
309. Konstrukcijas reikia dalyti montuojamuosius elementus, vertinant leistinuosius
gabenimo gabaritus, racional ir ekonomik konstrukcij veim statybviet bei mainant joje
atliekamus konstrukcij gamybos darbus.
310. Prireikus reikia numatyti montuojamuosius element tvirtinimus (rengti montavimo
stalelius ir pan.), gerinanius konstrukcij montavimo tikslum ir saugum.
311. Montuojamosioms jungtims tikslinga naudoti B ir C gaminio klasi bei
tempiamuosius (stipriuosius) vartus.
312. Montuojamosiose jungtyse su didelmis vertikaliosiomis romis (santvar, rmo sij,
rm ir kt.) reikia numatyti atraminius stalelius.
313. Montuojamosiose jungtyse veikiant lenkiamiesiems momentams, naudojami
tempiamieji B ir C gaminio klasi vartai.
314. Pastat ir statini montuojamosios jungtys su pokraninmis sijomis, kuri skaiiuotas
patvarumas, taip pat su konstrukcijomis, skirtomis geleinkelio sstatams, turi bti suvirinamos
arba naudojami tempiamieji (stiprieji) vartai.
315. B ir C gaminio klasi vartus montuojamosioms jungtims leidiama naudoti iais
atvejais:
a)ilginiams, konstrukciniams stoglangi elementams, santvar virutini juost
ramsiams (kai yra ramsiai apatini juost lygyje arba esant standiai denginio konstrukcijai),
santvar ir stoglangi vertikaliesiems ramsiams, taip pat fachverko elementams tvirtinti;
b)santvar apatini juost ramsiams, kai yra standioji denginio konstrukcija
(gelbetoninms arba armuotosioms ploktms i akytojo betono, plieniniam profiliniam paklotui ir
t. t.) tvirtinti;
c)jungti gegninms ir pogegninms santvaroms prie kolon ir gegninms santvaroms
prie pogegnini, perduodant vertikalij atramin reakcij per stalel;
d)karpytosioms pokraninms sijoms tarp savs, taip pat apatinei j juostai prie kolon,
prie kuri nejungiami vertikalieji ramsiai, tvirtinti;
e)darbo aikteli sijoms, kuri neveikia dinamins apkrovos, tvirtinti;
f)nepagrindinms konstrukcijoms tvirtinti.
XLI SKIRSNIS. KARKASINIAI PASTATAI
316. Rmini sistem lenkimo momentams perskirstyti gali bti naudojami kolonos ir rmo
sijos jungties plieniniai antdklai, kuriuose leistinos plastins deformacijos. i antdkl plieno
takumo riba turi neviryti 345 N/mm
2
. Antdkl ros turi bti nustatomos, kai yra maiausia
takumo riba
y,min
= f
y
ir didiausia takumo riba
y,max
= f
y
+ 100 N/mm
2
. Toki antdkl iilginiai
kratai turi bti droti arba frezuoti.
XLII SKIRSNIS. KABAMOSIOS PERDANGOS
317. Kabamosioms laikaniosioms konstrukcijoms turt bti naudojami vairs lynai ir
stiprioji viela. Leidiama naudoti ir valcuotuosius gaminius.
318. Kabamojo stogo atitvaros turt bti rengtos tiesiogiai ant laikanij lyn ir atkartoti
j sudaryt pavidal. Stogo atitvaras leidiama pakelti vir laikanij lyn, atremiant jas ant
speciali pagalbini konstrukcij arba pakabinti po laikaniaisiais lynais. iuo atveju stogo atitvar
pavidalas gali nesutapti su laikanij lyn apybra.
319. Atramini kontr forma numatoma atsivelgiant skaiiuotini apkrov sukelt r
slg nuo prijungt prie j laikanij lyn.
320. Kabamj dengini pradins formos stabilumas turt bti skaiiuojamas nuo laikinj
apkrov, skaitant vjo apkrovos trauk. Pradins formos stabilumas turi utikrinti parinktos stogo
atitvaros hermetikum. Be to, turt bti tikrinamas kabamojo denginio kreivio pokytis iilgai ir
skersai lyn.
321. Reikalingas pradins formos stabilumas pasiekiamas konstrukcinmis priemonmis:
didinant laikanij lyn temp stogo perdangos svorio sskaita arba i anksto tempiant; rengiant
speciali stabilizuojanij konstrukcij; naudojant baigtinio lenkiamojo standumo laikanisias
konstrukcijas; jungiant kabamj lyn sistem ir denginio ploktes bendr konstrukcij.
322. Laikaniosiomis kabamj dengini konstrukcijomis gali bti:
a)vairs tinklai i lygiagreiai, ortogonaliai arba radialiai idstyt lyn;
b)plokiosios arba erdvins dvijuosts i anksto temptosios lyn sistemos;
c)vantins sijins ir miriosios sistemos i lyn;
d)vienjuosts arba dvijuosts baigtinio lenkiamojo standumo konstrukcijos i valcuotj
profiliuoi.
323. Laikanij lyn skerspjvis turi bti parinktas didiausiai skaiiuotins apkrovos
sukeltai rai, nustatytai atsivelgiant kabamojo denginio pradins formos pokyius. Tinklini
sistem element skerspjviai turi bti patikrinti laikinj apkrov, pridt tik iilgai laikaniojo
lyno sukeltai rai.
324. Laikanij kabamj lyn vertikalieji ir horizontalieji poslinkiai bei ros juose turi
bti apskaiiuojami atsivelgiant j netiesin elgsen.
325. Laikanij kabamj lyn ir j tvirtinimo jungi darbo slyg koeficientai imami
pagal XLIV skirsnio nuorodas. Stabilizuojanij lyn, jei jie nra atraminio kontro templs,
darbo slyg koeficientas
c
= 1.
326. Laikanij kabamj konstrukcij i valcuotj profiliuoi atraminiai mazgai turt
bti lankstiniai (arnyriniai).
XLIII SKIRSNIS. ELEKTROS LINIJOS, ATVIR SKIRSTOMJ RENGINI IR
TRANSPORTO LINIJ KONTAKTINIAI TINKLAI
327. Elektros oro linij atramoms, atviros skirstomosios rangos konstrukcijoms bei
transporto kontaktini tinkl linijoms naudojami plienai, kuri charakteristikos pateiktos
510 lentelse (iskyrus S420, S460 plienus).
328. Iki 100 m aukio oro linij atramoms ir atviros skirstomosios rangos konstrukcijoms
A, B ir C gaminio klasi vartus reikia naudoti kaip konstrukcijoms, kuri patvarumas
neskaiiuojamas, o atramoms, virijanioms 100 m aukt, kaip konstrukcijoms, kuri patvarumas
skaiiuojamas.
329. Oro linij atramoms, atviros skirstomosios rangos konstrukcijoms ir kontaktini tinkl
linijoms skaiiuoti naudojami darbo slyg koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.2
lentelje, 342 ir 55 p.
10.2 lentel
Oro linij, transporto linij kontaktini tinkl, atviros skirstomosios rangos element darbo
slyg koeficientai
Konstrukcijos elementai Darbo slyg koeficientai
c
1. Laisvai stovini atram gniudomosios juostos i pavieni
kampuoi pirmuose dviejuose tarpmazgiuose nuo pagrindo, kai
mazgai sujungti:
a) virinant;
b) vartais
2. Ploki spragotj travers i pavieni lygiaoni kampuoi,
pritvirtinam viena lentyna (r. 10.3 pav.), gniudomieji elementai,
kai:
a) juostos pritvirtinamos prie atramos tiesiogiai dviem ir
daugiau vart;
b) juostos pritvirtinamos prie atramos vienu vartu arba per
mazgin lakt;
c) spyriai ir statramsiai
3. Atotampos i plienini lyn ir stipriosios vielos pluot:
a) tarpinms atramoms normaliomis darbo slygomis;
b) inkarinms, inkarinms kampinms ir kampinms atramoms:
normaliomis darbo slygomis;
avarinmis darbo slygomis
0,95
0,9
0,9
0,75
0,75
0,9
0,8
0,9
Pastaba. Lentelje nurodyti darbo slyg koeficientai netaikomi skaiiuojant element mazgus.
a) b)
10.3 pav. Travers schemos:
a su trikampiu tinkleliu; b su trikampiu tinkleliu su statramsiais
330. Atram konstrukcini element stiprumas gali bti skaiiuojamas pagal 57 p. tik
tempiamj element i pavieni kampuoi jungimo viena lentyna vietoje.
331. Nustatant lyginamj liaun pagal 7.3 lentel, viso spragotojo strypo didiausias liaunis
skaiiuojamas pagal ias formules:
a)keturbriaunio lankstais (arnyrikai) atremto galuose strypo su lygiagreiomis
juostomis
b
l 2
; (10.17)
b)tribriaunio lankstais (arnyrikai) atremto galuose lygiaonio strypo su lygiagreiomis
juostomis
b
l 5 , 2
; (10.18)
c)laisvai stovinio piramids formos strypo
b
b
h
1
2

, (10.19)
5 , 3 75 , 2 25 , 1
2
1
+
,
_
,
_

b
t
b
t
b
b
b
b
. (10.20)
(10.17) (10.20) formulse:
l spragotojo strypo geometrinis ilgis;
b atstumas tarp siaurosios briaunos juost ai;
h laisvai stovinios spragotosios atramos auktis;
b
t
ir b
b
atstumai tarp piramids formos atramos juost ai atitinkamai virutinje ir
apatinje dalyse siauriausiame atramos one;
1
skaiiuojamojo ilgio koeficientas.
332. Pastoviojo skerspjvio ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj spragotojo
skerspjvio stryp pastovumas skaiiuojamas pagal VII skyriaus reikalavimus.
333. Lygiaoni tribriauni pastoviojo spragotojo skerspjvio stryp su tinkleliu ar
jungiamaisiais laktais (antdklais) santykinis ekscentricitetas e
rel
skaiiuojamas pagal formules:
lenkiant ploktumoje, statmenoje vienai i onini ploktum,
b N
M
e
Ed
Ed
rel

48 , 3
, (10.21)
lenkiant ploktumoje, lygiagreioje su viena i onini ploktum,
b N
M
e
Ed
Ed
rel

3
, (10.22)
ia: b atstumas tarp juost ai oninje ploktumoje;
koeficientas, lygus 1,2, kai elementai jungiami vartais, ir 1,0, kai suvirinami.
334. Skaiiuojant ekscentrikai gniudomus ir gniudomuosius-lenkiamuosius spragotojo
skerspjvio strypus pagal Reglamento 82 p. reikalavimus, jeigu elementai jungiami vartais,
ekscentricitetas dauginamas i koeficiento 1,2.
335.Tikrinant ekscentrikai gniudom ir gniudomj-lenkiamj spragotojo skerspjvio
atram su atotampomis atskir juost pastovum, ain jga kiekvienoje juostoje nustatoma
vertinant r nuo lenkimo momento M
2nd,Ed
, apskaiiuoto pagal deformuot schem. io momento
dydis lankstais (arnyrikai) tvirtintos atramos viduryje turi bti nustatomas pagal formul
) (
0
1
, 2
w w
N
M M
Ed
q Ed nd
+
+
, (10.23)
ia:
1
EI
l N
Ed
2
1 , 0
1 ,
M
q
lenkiamasis momentas atramos viduryje nuo statmenos jos aiai apkrovos,
nustatomas kaip prastose sijose;
I atramos skerspjvio ploto inercijos momentas aies, statmenos apkrovos veikimo
ploktumai, atvilgiu;
l atramos ilgis;
w linkis atramos viduryje nuo statmenos jos aiai apkrovos, nustatomas kaip prastinse
sijose;
0
w pradinis atramos ilinkis, lygus l/750;
koeficientas, nurodytas 333 p.
336.Skersin jga V
Ed
gniudomosiose-lenkiamosiose ir lankstais (arnyrikai) paremtose
pastoviojo spragotojo skerspjvio atramose su atotampomis imama pastovi visu ilgiu ir nustatoma
pagal formul
) (

14 , 3
0
1
max ,
w w
l
N
V V
Ed
Ed Ed
+
+
, (10.24)
ia V
Ed,max
didiausia skaiiuotin skersin jga nuo iorini apkrov. Kiti ymenys (10.24)
formulje yra tie patys, kaip ir (10.23) formulje.
337.Gniudomj stryp i pavieni kampuoi pastovumas daniausiai skaiiuojamas
vertinant ekscentrik aini jg pridt. Tokius strypus leidiama skaiiuoti pagal (7.7) formul
kaip centrikai gniudomus, dauginant ain jg i koeficient
m
ir
d
, ne maesni nei 1,0.
Erdvini vartini konstrukcij, kuri konstrukcins schemos atitinka pateiktas 7.9 pav.
(iskyrus schem 7.9 c ir galines atramas), jungiam vartais mazguose, centruojant strypus i
pavieni lygiaoni kampuoi pagal vart idstymo ais, kai vartai tinklelio elementuose
idstyti viena eile ir spyriai pritvirtinami mazge i dviej juostos lentynos pusi, koeficient
m
ir
d
reikms nustatomos taip:
a)juostoms, kuri slyginis liaunis 5 , 3 (jeigu 5 , 3 > , skaiiuojant naudojama
5 , 3 ), pagal formules:
kai 66 , 0 55 , 0
b
c
ir
7 , 0
,
Ed
Ed pr
N
N
,
Ed
Ed pr
m
N
N
b
c
,
) 05 , 0 2 , 0 ( 55 , 0 1
1
]
1
+ +
; (10.25)
kai 55 , 0 4 , 0 <
b
c
ir ) 58 , 0 33 , 2 ( /
,

b
c
N N
Ed Ed pr
,
Ed
Ed pr
m
N
N
b
c
b
c
,
) 05 , 0 2 , 0 ( 62 , 0 34 , 0 1 , 0 95 , 0
1
]
1
+ + +
; (10.26)
b)spyriams, kuriems atstumo nuo vart aies iki kampuoio kampo santykis su
kampuoio lentynos ploiu telpa rius nuo 0,54 iki 0,60, prijungt prie skaiiuojamojo juostos
tarpmazgio, pagal formules:
kai 66 , 0 55 , 0
b
c
ir
7 , 0
,
Ed
Ed pr
N
N
,
Ed
Ed pr
d
N
N
b
c
b
c
,
86 , 0 8 , 1 36 , 0 18 , 1

,
_
+
; (10.27)
kai 55 , 0 4 , 0 <
b
c
ir
58 , 0 33 , 2
,

b
c
N
N
Ed
Ed pr
,
Ed
Ed pr
d
N
N
b
c
b
c
,
41 , 0 36 , 0 04 , 0 1

,
_
+
. (10.28)
338. Erdvinms vartais sujungtoms konstrukcijoms, kuri schemos atitinka pateiktas 10.9
d, e, f pav., (10.26) ir (10.28) formulse naudojamas santykis c/b turi tenkinti slyg 0,45 c/b <
0,55.
Erdvinms suvirintosioms konstrukcijoms, pagamintoms i pavieni lygiaoni kampuoi,
atitinkani 10.9 b, d pav. pavaizduotas schemas (iskyrus galines atramas) su spyri pritvirtinimu
mazge tik i vidins juostos puss, kai N
pr,Ed
/ N
Ed
0,7, taikomos ios koeficient
m
ir
d
reikms:
a)centruojant strypus mazguose pagal skerspjvi sunkio centrus
m
=
d
= 1,0;
b)centruojant spyri ais mazguose juostos kampuoio kamp
m
=
d
=1 + 0,12 N
pr,Ed
/ N
Ed
;
c)skaiiuojant konstrukcijas nuo bendro vertikali ir skersini apkrov ir sukimo
momento poveikio, kur sukelia laid ar lyn trkis, leidiama taikyti
m
=
d
= 1,0.
(10.25) - (10.28) formulse naudoti ie ymenys:
c atstumas, statmenas juostos aiai nuo juostos kampuoio kampo iki mazgo
centravimo aies;
b juostos kampuoio lentynos plotis;
slyginis juostos liaunis;

N
Ed
skaiiuotin ain jga juostos tarpmazgyje;
N
pr,Ed
r spyriuose, prijungtuose prie tos paios lentynos, projekcij juostos a
suma, perduodama mazge, nustatoma tam paiam apkrov deriniui kaip ir N
Ed
;
skaiiuojant juost imama didesn i N
pr,Ed
reikmi, gaut tarpmazgio galuose, o
skaiiuojant spyrius mazgo, prie kurio spyris yra prijungtas.
339.Pirmojo nuo apaios laisvai stovinios spragotosios atramos spyrio i pavienio
kampuoio liaunis neturi viryti 160.
340.Atram viraus nuokrypiai ir vertikalieji travers linkiai neturi viryti 10.3 lentelje
pateikt ribini dydi.
341.Diafragmos oro linij ir atviros skirstomosios rangos atram metalinse konstrukcijose
i pavieni kampuoi idstomos ne reiau kaip kas 15 m. Jos taip pat turi bti numatomos
sutelktj jg pridjimo ir juost aies li vietose.
342.Tinklelio element (spyri ir statramsi) jungtyse vienu vartu, iskyrus nuolat
perimanius tempim, kai lentynos storis iki 6 mm ir plieno takumo riba iki 380 N/mm
2
, atstumas
nuo elemento krato iki skyls centro gali bti 1,35
0
d
; ia
0
d
skyls skersmuo be mainanios
gamybins tolerancijos, tai nurodoma projekte. Skaiiuojant jungiamj element glemim, mazgo
darbo slyg koeficientas
b
(7.143) formulje imamas 0,65.
343. Nuolat perimani tempim element (travers templi, element, prijungt prie laid
ir lyn tvirtinimo mazg ir rangos tvirtinimo vietose) jungtyse vienu vartu atstumas nuo elemento
krato iki skyls centro ros kryptimi imamas ne maesnis nei 2
0
d
.
344. Jeigu spyriai tvirtinami prie juost vartais viename mazge, jie idstomi dviejose
juostos kampuoio lentynos pusse.
345. Juostini lygiaoni kampuoi vartinse sandrose turi bti numatomas porinis
vart skaiius, juos idstant kampuoio lentynose po lygiai.
346. Vart skaiius, kai jie idstomi viena eile ar achmat tvarka, taip pat vart skersini
eili skaiius, kai jie idstomi dviem eilmis, neturi viryti penki vienoje kampuoio lentynoje
kiekvienai sandros pusei.
10.3 lentel
Oro linij, atviros skirstomosios rangos, transporto linij kontaktini tinkl
konstrukcij ribiniai poslinkiai ir linkiai
Konstrukcijos apibudinimas ir
nuokrypio kryptis
Atram
santykins
nuokrypos
Santykiniai travers linkiai
(tarpatramio arba gembs ilgiui)
Vertikalieji Horizontalieji
tarpatra-
myje
gembje tarpatra-
myje
gembje
1. Galins ir kampins inkarinio tipo oro
linij atramos iki 60 m aukio iilgai
laid
2. Inkarinio tipo oro linij atramos iki
60 m aukio iilgai laid
3. Tarpins oro linij atramos (iskyrus
pereinamsias) iilgai laid
4. Pereinamosios vis tip oro linij
atramos, auktesns nei 60 m iilgai
laid
5. Atviros skirstomosios rangos atramos
iilgai laid
6. Atviros skirstomosios rangos atramos
skersai laid
7. rangos atramos
8. rangos sijos
1/120
1/100
Neribojama
1/140
1/100
1/70
1/100
1/200
1/200
1/150
1/200
1/200
Neribo-
jama
1/300
1/70
1/70
1/50
1/70
1/70
Neribo-
jama
1/250
Neribo-
jama
Neribo-
jama
Neribo-
jama
Neribo-
jama
1/200
Neribo-
jama
Neribo-jama
Neribo-jama
Neribo-jama
Neribo-jama
1/70
Neribo-jama
Pastabos: 1. Kai yra avariniai ir montainiai reimai, atviros skirstomosios rangos atram ir oro linij travers
atram nuokrypiai nenormuojami.
2. Nuokrypiai ir linkiai, pateikti 7 ir 8 poz., turi bti sumainti, jei rangos eksploatacijos technins
slygos numato grietesnius apribojimus.
XLIV SKIRSNIS. TELEKOMUNIKACINI ANTEN STATINI KONSTRUKCIJOS
347. iame poskyryje pateikiami papildomi telekomunikacini anten statini, kuri auktis
nevirija 500 m, reikalavimai.
348. Projektuojant telekomunikacinius anten statinius, reikia siekti:
a)sumainti statinio ir jo element aerodinamin pasiprieinim;
b)racionaliai paskirstyti ras konstrukcijos elementuose, naudojant veiksmingas
konstrukcines schemas ir iankstin tempim;
c)sugretinti laikanisias ir radiotechnines funkcijas.
349. Anten statini konstrukcijoms turi bti naudojami plienai, pateikti 510 lentelse
(iskyrus S420 ir S460).
350. Anten rengini atotampoms ir elementams gali bti naudojami cinkuoti neskieji
viengubo arba neskieji dvigubo kryminio vijimo (spiraliniai) lynai su metaline erdimi.
Lynams turi bti naudojama altai tempta arba altai valcuota plieno viela, atitinkanti
standarto LST EN 10264 - 1 [7.37] reikalavimus. Atotampos roms, virijus lyn i plienins
vielos laikomj gali, leidiama naudoti udaruosius plieninius lynus i z ar pleitinio
skerspjvio cinkuotos vielos. Viela, naudojama lynams, turi bti kartai cinkuota. Cinko sluoksnio
storis turi bti ne plonesnis nei 45 . Vidiniai lyno tarpai turi bti pripildyti hidrofobinio tepalo,
sauganio nuo drgms patekimo lyno vid.
351. Plienini lyn galai vorse arba movose gali bti uliejami cinko, cinko ir aliuminio
lydiniu arba epoksidine derva su plieno ratais, utikrinant patikim plieno viel inkaravim
nepasireikiant ilgalaikiam valknumui.
352. Anten sistem elementams turi bti naudojami laidai pagal standartus LST EN
50189:2001 [7.48], LST EN 50183:2001 [7.47], LST EN 50182+AC:2002 [7.46]. Variniai laidai
naudojimi tik technologinio btinumo atvejais.
353. Laid ir viel skaiiuotinio atspario (ros) reikm imama lygi trkio ros reikmei,
nustatytai galiojaniame standarte, padalytai i mediagos patikimumo koeficiento
M
:
a)aliuminini ir varini laid
M
= 2,5;
b)plienini ir aliumininio laid, kai j nominalusis skerspjvis, mm
2
:
16 ir 25
M
= 2,8;
35 95
M
= 2,5;
120 ir daugiau
M
= 2,2;
c)bimetaliams plieniniams ir variniams laidams
M
= 2,0.
354. Projektuojant anten sistem konstrukcijas, turi bti taikomi darbo slyg koeficientai,
nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.4 lentelje.
355. Santykiniai atram poslinkiai turi neviryti reikmi, nurodyt 10.5 lentelje, iskyrus
atramas, kurioms technine projektavimo uduotimi yra numatyti kiti leistinj poslinki dydiai.
10.4 lentel
Anten sistem element darbo slyg koeficientai
Konstrukcij elementai Darbo slyg koeficientai
c
I anksto tempti tinklelio elementai
Flanai:
iediniai
kitos formos
Plieniniai stieb atotamp arba anten tinkl element lynai, kai j skaiius:
3 - 5 atotampos arba tinklo elementai vienam lygyje
6 - 8 atotampos viename lygyje
9 ir daugiau atotamp viename lygyje
Galini lyno kilp tvirtinimas svaromis arba takiniu vori presavimu
Lyno pynimas galinse kilpose arba ant izoliatoriaus
Atotampos, anten sistemos, laidai, spyriai atramines konstrukcijas ir
inkarinius pamatus
Inkarins templs be sriegini jungi, kai jos dirba tempimui su lenkimu
Tempiamieji laktai, maunami ant aies
Plienini lyn tvirtikli ir jungi detals:
mechanins, iskyrus lankst (arnyr) ais
lankst (arnyr) ays glemiant
0,90
1,10
0,90
0,80
0,90
0,95
0,75
0,55
0,90
0,65
0,65
0,80
0,90
10.5 lentel
Ribiniai anten statini poslinkiai
Apkrovos atvejis
Santykiniai poslinkiai
Vjo arba apledjimo apkrova
Vienpusis anten tvirtinimas, kai nra vjo
1/100
1/300
356. Atramos dinaminio skaiiavimo atveju pritvirtint prie atramos anten sistemos
(tinklo) mas galima neatsivelgti.
357. Vjo ir apledjimo apkrov dydis gali bti nustatomas tarpo tarp atotamp tvirtinimo
viet viduryje, o lynams j ilgio dviej tredali auktyje, pridedant j kaip tolygiai iskirstyt
stiebo (lyno) ilgiu.
358. Sutelktosios lyn apkrovos, sukeliamos izoliatori svorio ir j apledjimo, gali bti
keiiamos tolygiai iskirstytja ekvivalentine sukeliamo momento poiriu apkrova.
359. Skaiiuojant pasviruosius anten sistem elementus (stieb atotampas, anten sistem
elementus, ramsius), skaiiavimais btina vertinti tik statmen j aiai arba stygai apkrov
dedamj.
360. Bendras stiebo ir atskir jo element pastovumas turi bti tikrinamas iais apkrov
atvejais:
a)veikiant atotamp montavimo tempimo jgoms be vjo apkrovos;
b)veikiant vjo apkrovai vienos i atotamp kryptimi;
c)veikiant apledjimui be vjo apkrovos;
d)veikiant apledjimo apkrovai ir vjo apkrovai vienos i atotamp kryptimi.
361. Tikrinant bendr stiebo pastovum, nustatyta kritin jga turi ne maiau kaip 1,3 karto
viryti veikianij bendrj skaiiuotin jg.
362. Projekte turi bti nurodyta atotamp tempimo jga, esant vidutinei metinei
temperatrai pagal stiebo statybos vietov, taip pat esant t 40
o
C.
363. Konstrukcij element montuojamosios jungtys, perduodanios skaiiuotines ras,
paprastai projektuojamos su B gaminio klass, netempiamaisiais 8.8 arba 10.9 kokybs klass
vartais. Veikiant enkl keiianioms roms, btina naudoti jungtis tempiamaisiais (stipriaisiais)
vartais arba suvirintines jungtis.
364. Flaninse jungtyse paprastai naudojami i anksto netempti 8.8 arba 10.9 kokybs
klass vartai.
365. Didesnio negu 250 liaunio kryminio tinklelio spyriai susikirtimo vietose turi bti
tarpusavyje sujungti.
366. Diafragm spyri ir technologini aikteli element linkiai vertikaliojoje ir
horizontaliojoje ploktumose neturi viryti 1/250 j tarpatramio.
367. Spragotosiose atramose diafragmos turi bti rengiamos ne reiau kaip trigubas
vidutinis maiausias sekcijos skerspjvio matmuo, taip pat koncentruotj apkrov pridties ir
juost ai lio vietose.
368. Vamzdini element flanini jungi vartai idstomi tolygiai vienodu maiausiu
spinduliu.
369. Spragotj konstrukcij tinklelio elementai, sueinantys viename mazge, centruojami
juostos ir j ai persikirtimo vietoje. Spyri jungimo prie flan vietose leidiamas ai nuokrypis
dydiu, ne didesniu nei tredalis juostos skerspjvio matmens. Esant didesniems nuokrypiams,
skaiiuojant turi bti vertinami susidarantys papildomi mazginiai momentai.
370. pjautuose mazginiuose laktuose, skirtuose tinklelio strypams i apvaliojo plieno
tvirtinti, pjvio gale griama skyl, 1,2 karto didesn nei tinklelio strypo skersmuo.
371. Stieb su spragotuoju kamienu atotampos centruojamos juost ir spyri ai
susikirtimo vietas. Atotampos slygine aimi turi bti imama jos styga.
372. Laktins kilpos atotampoms tvirtinti turi bti sustiprinamos sstandomis,
apsauganiomis jas nuo sulenkimo.
373. Atotamp tvirtinimo mazg konstrukcijos, kurios netelpa stieb kamien sekcij
gabenimo gabarit, projektuojamos kaip atskiri standieji diafragminiai intarpai.
374. Atramin stiebo sekcija paprastai projektuojama kaip perduodanti apkrov i stiebo
kamieno pamat per atramin lankst (arnyr).
375. Gembs ir pakabos technologinms aiktelms tvirtinti turi bti rengiamos pagrindini
kamieno konstrukcij mazguose.
376. tempimo renginiai (movos), naudojami stiebo atotamp ilgiui reguliuoti ir tvirtinti,
prie inkaravimo (pamato) element turi bti tvirtinami per intarp, pagamint i lyno. Intarpo i
lyno ilgis tarp vori gal turi bti ne maesnis nei 20 lyno skersmen.
377. Turi bti ibandytas standartini anten sistem elementams naudojam mechanini
detali stiprumas ir patvarumas. Tempiamj element sriegiai turi bti su apvalija duba.
378. Stieb atotampose ant horizontali anten sistem laid ir lyn vibracijoms slopinti
btina rengti nuosekl porini emojo danio (12,5 Hz) ir auktojo danio (440 Hz) lings arba
kito tipo vibracij slopintuv. emojo danio slopintuvai parenkami atsivelgiant atotampos, laido
ar lyno pagrindinio tono dan. Atstumas s iki slopintuv pakabinimo vietos nustatomas pagal
formul
m
F
d s
p
00041 , 0 , (10.29)
ia:
d lyno ar laido skersmuo, mm;
m lyno ar laido 1 m mas, kg;
F
p
iankstinio lyno ar laido tempimo jga, N.
379. Auktojo danio slopintuvai rengiami atstumu s aukiau nei emojo danio
slopintuvai. Slopintuvai btinai rengiami, kai anten sistem laid ir lyn tarpatramiai virija 300
m arba jeigu j iankstinio tempimo jga virija 10 % lyno trkio jgos.
380. Jeigu slopintuvai nerengiami, pirmus naudojimo metus turi bti dmiai stebimos lyn
vibracijos ir prireikus rengiami slopintuvai.
381. Didels amplituds svyravimams slopinti rengiami keiiantys laisvj lyno ilg
pavadliai su svoriais. Tas pat efektas gali bti pasiektas didiausiosios svyravim amplituds
vietoje jungiant laikaniuosius lynus pagalbiniais lynais poromis arba po tris. Tvirtinant pavadlius
ar pagalbinius lynus, btina imtis priemoni, mainani vietin lyno lenkim. Papildomos stiebo ir
lyn apkrovos, atsirandanios naudojant mintas slopinimo sistemas, turi bti vertintos
skaiiavimais.
382. Radijo ryio anten renginius btina dayti kintamj spalv ymjimo juostomis
pagal galiojanias Aukt statini enklinimo taisykles.
383. Mechanins atotamp, izoliatori tvirtinimo detals ir lietins detals turi bti kartai
cinkuotos.
XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
384.Giniai dl Reglamento taikymo sprendiami Lietuvos Respublikos statym nustatyta
tvarka.

STR Plienines Konstrukcijos

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

STR Plienines Konstrukcijos

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PATVIRTINTA

kertins (kampins) sils metalo lydymo gylio koeficientas

kertins (kampins) sils sulydymo srities metalo koeficientas

centrikai gniudomojo elemento klupumo koeficientas (centrikai gniudomojo

vartins jungties darbo slyg koeficientas

elemento darbo slyg koeficientas

jungties tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais patikimumo koeficientas

patikimumo koeficientas pagal stiprumo rib

slyginis elemento liaunis

ribinis elemento liaunis

elemento liaunis ploktumoje, statmenoje y aiai

ribinis sienels liaunis

jungi tempiamaisiais (stipriaisiais) vartais trinties koeficientas

skaiiuojamojo ilgio koeficientas ploktumoje, statmenoje y aiai

plieno skersins deformacijos (Puasono) koeficientas

kritinis normalinis sijos sienels tempis

kritinis normalinis vietinis sijos sienels tempis

skaiiuotinis normalinis tempis x aies kryptimi

skaiiuotinis normalinis tempis y aies kryptimi

skaiiuotinis normalinis tempis z aies kryptimi

skaiiuotinis vietinis sienels tempis

kritinis tangentinis sijos sienels tempis

skaiiuotinis tangentinis tempis z aies kryptimi

skaiiuotinis tangentinis sijos sienels tempis

reikms imamos vadovaujantis

reikm lygi 1,3. Jis taikomas skaiiuojant konstrukcij

reikms imamos i 7.33 lentels bei

nustatomas pagal formul

nustatomas pagal formul

, nustatyti iame punkte ir 7.1 lentels 5 p., vienu metu

reikms, kai vart skaiius eilje

1,82 1,49 1,20 0,87

0,195 0,37 0,48 0,61

reikm apskaiiuojama pagal 55 p. nurodymus.

reikm apskaiiuojama pagal

centrikai gniudomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjvio

koeficientas, apskaiiuojamas pagal formul

, apskaiiuojamo pagal formul

tas pats, tik statmeni sijos iilginei aiai, taip pat ir

, kuris apskaiiuojamas pagal (7.42) formul.

nustatomi tame paiame sijos take. tempiai

(7.45) formulje imami su savo enklais.

sijos sukamojo klupumo koeficientas, nustatomas pagal 2 pried;

reikm, sijos skaiiuojamasis ilgis

koeficientas; 7 , 0 dvitjam skerspjviui, lenkiamam sienels ploktumoje; 0

, nustatomo pagal (7.42) formul.

moment persiskirstymo koeficientas, nustatomas pagal formul

ir santykin lyginamj ekscentricitet

koeficientai, imami i 7.8 lentels;

koeficientas, nustatomas pagal 70 p. ir 2 pried kaip sijai su dviem ir daugiau

reikmes reikia imti kaip vientisojo skerspjvio strypams.

nustatomas pagal 82 p. reikalavimus, pakeiiant formulse

ymenys (r. 7.7 e pav.):

Su juostomis i lovi ir tinkleliu i pavieni

) ir kai sienels slyginis liaunis

Kitos sijos Kai perdangos plokts atremtos itisai

pagal (7.109) formul;

apskaiiuojami pagal 112 p. reikalavimus.

nustatomi pagal formules:

apskaiiuojamas pagal (7.114) formul ir 7.22 lentel, kai = 0,8, pakeiiant

nustatomas pagal (7.110) formul, statant j tikrinamosios ploktels matmenis;

reikmi, kai slyginio ribinio sienels

atitinkami tempiai prie sienels

elemento slyginis liaunis, imamas skaiiuojant pastovum centrinio gniudymo atveju;