Vandentiekio Ir Nuoteku Salinimo Tinklu Tiesimas V01 - 130206

STATYBOS TAISYKLĖS “VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ
ŠALINIMO TINKLŲ TIESIMAS”

ST 300026902.300.20.01:2013
STATYBOS TAISYKLĖS
VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO

TINKLŲ TIESIMAS
ST 300026902.300.20.01:2013
LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA

VILNIUS 2013
Rengė: VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA
Recenzavo: LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA
© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 1 /43

ST 300026902.300.20.01:2013
Teikė medžiagą ir dalyvavo rengiant: dr. Vaidotas Šarka, Mag. Justinas Bureikis
TURINYS
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................................................................2
II skyrius. NUORODOS.......................................................................................................................2
III skyrius. PAGRINDINĖS SĄVOKOS.............................................................................................5
IV skyrius. LAUKO VANDENTIEKIO, NUOTAKYNO TINKLŲ ĮRENGIMAS............................6
1 skirsnis. Bendrieji reikalavimai.......................................................................................................6
2 skirsnis. Medžiagos.......................................................................................................................11
3 skirsnis. Žemės darbai...................................................................................................................14
4 skirsnis. Šulinių įrengimas.............................................................................................................18
5 skirsnis. Vamzdžių jungimas.........................................................................................................31
6 skirsnis. Vamzdynų bandymai.......................................................................................................40
V skyrius. VANDENTVARKOS ŪKIO EKSPLOATAVIMAS.........................................................41
IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS...............................................................................45
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios statybos taisyklės nustato lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo
pagrindinius tiesimo reikalavimus.
2. Taisyklių nustatyti lauko vandentiekio ir nuotekų šalintuvo tiesimo reikalavimai taikomi bet
kurios paskirties vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais bei įvairių
gamintojų montavimo nurodymais ir instrukcijomis.
II skyrius. NUORODOS
4. Taisyklių nuostatų teisės šaltiniai yra šie Lietuvos Respublikos teisės aktai:
4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr.32-788; 2001, Nr.101-3597; 2002,
Nr.73-3093, Nr.124-5625);
4.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin.,
2006, Nr. 82-3260);
4.3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-
3170);
4.4. STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2007, Nr. 131-
5326);
4.5. STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir
pastovumas (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
4.6. STR 2.01.01(2):2000 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr.17-
424; 2002, Nr.96-4233)
4.7. STR 2.01.01(3):2000 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos
apsauga“ (Žin., 2000, Nr.8-215; 2002, Nr.106-4776);
4.8. STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr.
1-34);
4.9. STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2008.,
Nr. 35-1256);

ST 300026902.300.20.01:2013
4.10. STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos

išsaugojimas“ (Žin., 2008., Nr. 35-1255);
4.11. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr.59-
2682);
4.12. STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569);
4.13. STR 2.05.05:2005 "Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas" (Žin., 2005, Nr.
17-550);
4.14. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko
inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804, pakeitimas Žin., 2009, Nr. 35-1348);
4.15. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės. (Žin., 1996, Nr. 125-2923, 2011, Nr. 10-464);
4.16. Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklės (Žin., 1996, Nr. 63-
1493);
4.17. Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.18. Lietuvos higienos normos HN 44-2000 „Gėlo ir mineralinio požeminio vandens
vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros
higienos normos bei taisyklės“ (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 28
d. įsakymu Nr. 115);
4.19. Nuotekų tvarkymo reglamentas (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
4.20. DT 3-99 Vandentvarkos darbų saugos taisyklės. VI skyrius. Saugus vandentvarkos ūkio
eksploatavimas;
5. Taisyklių nuostatų teisės šaltiniai yra šie Europos Sąjungos teisės aktai:
5.1. LST EN 752:2008 Lauko nuotakynų sistemos;
5.2. LST EN 124 Kelių kanalizacijos lietaus trapai ir apžiūros šulinių liukai. Konstrukcijos
reikalavimai, bandymas, ženklinimas, kokybės kontrolė;
5.3. LST EN 681-1+A1:2001/A3:2005 Elastomeriniai tarpikliai. Reikalavimai, keliami
vandentiekio ir drenažo vamzdžių jungių tarpiklių medžiagoms. 1 dalis. Guma;
5.4. LST EN 805:2004 Vandentieka. Lauko sistemos ir jų dalys. Reikalavimai;
5.5. LST EN 588-2:2002 Nuotakyno fibrocemenčio vamzdžiai. 2 dalis. Šuliniai ir apžiūros
šulinėliai;
5.6. LST EN 598:2008+A1:2009 Kaliojo ketaus nuotakynų vamzdžiai, jungiamosios detalės,
pagalbiniai reikmenys ir jų jungtys. Reikalavimai ir bandymo metodai;
5.7. LST EN ISO 12162:2010 Slėginių vamzdžių ir jungiamųjų detalių termoplastinės
medžiagos. Klasifikavimas, skaičiavimo koeficientas ir žymėjimas;
5.8. LST EN 12666-1:2005+A1:2011 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių
vamzdynų sistemos. Polietilenas (PE). 1 dalis. Vamzdžių, jungiamųjų detalių ir sistemos
aprašai;
5.9. LST EN 12201-1:2011 Požeminės ir antžeminės slėginės bendrosios paskirties vandens,
drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos. Polietilenas (PE). 1 dalis. Bendrieji
dalykai;
drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos. Polietilenas (PE). 2 dalis. Vamzdžiai;
5.11. LST EN 12201-3:2011 Vandentiekio ir slėginio drenažo bei nuotakyno plastikinių
vamzdynų sistemos. Polietilenas (PE). 3 dalis. Jungiamosios detalės;
drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos. Polietilenas (PE). 5 dalis. Sistemos
tinkamumas pagal paskirtį;

ST 300026902.300.20.01:2013
5.13. LST EN 13476-1:2007 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų

sistemos. Neplastifikuoto polivinilchlorido (PVC-U), polipropileno (PP) ir polietileno (PE)
profiliuotųjų sienelių vamzdynų sistemos. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir eksploatacinės
charakteristikos;
5.14. LST EN 13380:2002 Bendrieji dalių, naudojamų lauko nuotakų ir sausintuvų sistemoms
atnaujinti ir taisyti, reikalavimai;
5.15. LST EN 13508-1:2004 Lauko nuotakyno būklė. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai;
sistemos. Neplastifikuotas polivinilchloridas (PVC-U). 1 dalis. Vamzdžių, jungiamųjų
detalių ir sistemos techniniai reikalavimai;
5.17. LST CEN/TS 14758-3:2006 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių
vamzdynų sistemos. Polipropilenas su mineraliniais modifikatoriais (PP-MD). 3 dalis.
Įrengimo vadovas;
sistemos. Polipropilenas su mineraliniais modifikatoriais (PP-MD). 1 dalis. Vamzdžių,
jungiamųjų detalių ir sistemos techniniai reikalavimai;
5.19. LST EN 14654-1:2006 Išvadų ir nuotakų valymo darbų vadyba ir kontrolė. 1 dalis.
Nuotako valymas;
5.20. LST EN ISO 1452-5:2010 Vandens tiekimo ir požeminės bei antžeminės slėginės drenažo
ir nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos. Neplastifikuotas polivinilchloridas (PVC-U).
5 dalis. Sistemos tinkamumas naudoti;
3 dalis. Jungiamosios detalės;
2 dalis. Vamzdžiai;
5.23. LST ISO 4435:2004 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų
sistemos. Neplastifikuotas polivinilchloridas (PVC-U);
5.24. LST EN 1433:2003 Transporto ir pėsčiųjų eismo zonų paviršiniai nuotakai.
Klasifikavimas, projektavimo ir bandymo reikalavimai, ženklinimas, atitikties įvertinimas;
5.25. LST EN 1610:2000 Nuotakyno tiesimas ir bandymas;
5.26. LST EN 1671:2000 Slėginiai lauko nuotakynai;
5.27. LST CEN/TS 1852-3+A1:2005 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių
vamzdynų sistemos. Polipropilenas (PP). 3 dalis. Įrengimo vadovas;
sistemos. Polipropilenas (PP). 1 dalis. Vamzdžių, jungiamųjų detalių ir sistemos techniniai
reikalavimai;
5.29. LST EN 1916:2003 Betono, plienpluoščio betono ir gelžbetonio vamzdžiai ir jungliai;
5.30. LST EN 1917:2003 Betono, plienpluoščio betono ir gelžbetonio šuliniai ir apžiūros
šulinėliai;
5.31. LST EN 545:2010 Kaliojo ketaus vandentiekio vamzdžiai, jungiamosios detalės,
pagalbiniai reikmenys ir jų jungtys. Reikalavimai ir bandymo metodai.
5.32. www.statybostaisykles.lt naudojimosi taisyklės.
III skyrius. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

ST 300026902.300.20.01:2013
6. Lauko vandentiekis:
6.1. lauko vandentiekis – vandentiekio dalis (vamzdynas, siurblinės, talpyklos), tiekianti
vartotojams išgautą ir (arba) paruoštą vandenį;
6.2. komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis aprūpinamoje
teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį;
6.3. magistralė – vandentiekio tinklo dalis esminiam vandens paskirstymui po rūpinamąją
teritoriją, paprastai be vartotojų įvadų jungčių;
6.4. paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo;
6.5. požeminis vanduo – žemiau žemės paviršiaus esantis natūraliai susikaupęs ar infiltruotas
vanduo, kurį galima paimti;
6.6. siurblinė – įrenginys, palaikantis reikiamą slėgį ir debitą vandentiekio tinkle;
6.7. skirstomoji linija – vandentiekio tinklo dalis, jungianti magistralę su vartotojo įvadais;
6.8. vandens talpykla – rezervuaras vandeniui laikyti;
6.9. vandentakis – vamzdynas, jungiantis vandens ėmyklą, ruošyklą, talpyklą ir vandentiekio
tinklą;
6.10. vandentieka – vartotojų aprūpinimas vandeniu;
6.11. vandentiekio šulinys – požeminė kamera su dangčiu uždengiama landa įlipti, įrengiama
vandentiekio tinklo armatūros įmontavimo vietose;
6.12. vandentiekio tinklas – vamzdynas ir pagalbiniai statiniai išgautam ir (arba) paruoštam
vandeniui paskirstyti po rūpinamąją teritoriją ir patiekti į vartotojų įvadus;
6.13. vandens vartotojas – juridinis arba fizinis asmuo, aprūpinamas vandeniu iš vandentiekio ir
(arba) suleidžiantis nuotekas į nuotakyną;
6.14. vandentvarkos abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs vandens tiekimo ir (arba)
nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju ir (arba) nuotekų šalintoju.
7. Lauko nuotakynas:
7.1. lauko nuotakynas – nuotakų ir kitų inžinerinių statinių (įskaitant talpyklas ir siurblines)
sistema nuotekoms tekinti iš išvadų į valyklas ar kitokias šalinimo vietas;
7.2. apžiūros šulinėlis – išvado arba nuotako atvamzdis su nuimamu dangčiu, pro kurį išvadą
arba nuotaką galima pasiekti iš paviršiaus, tačiau prie jų negali patekti žmogus;
7.3. išleistuvas – nuotako galas, iš kurio nuotekos suleidžiamos į valyklą arba nuotekų
priimtuvą;
7.4. kolektorius – požeminis pratakas, į kurį suteka nuotekos iš keleto nuotakų;
7.5. kritimo šulinys – šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą arba nuotaką;
7.6. lietaus nuotakynas – nuotakų ir pagalbinių statinių sistema paviršinėms nuotekoms tekinti į
šalinimo vietas;
7.7. nuotakas (lauko) – paprastai požeminis vamzdis ar kitoks įtaisas vartotam vandeniui ir
(arba) paviršinėms nuotekoms tekinti iš keleto šaltinių;
7.8. nuotakyno šulinys – rentinys su nuimamu dangčiu, įrengtas ant išvado arba nuotako, kad
galėtų įlipti žmogus;
7.9. slėgvamzdis – vamzdis, kuriuo siurbliu bėgdinamos nuotekos;
IV skyrius. LAUKO VANDENTIEKIO, NUOTAKYNO TINKLŲ ĮRENGIMAS

ST 300026902.300.20.01:2013
1 skirsnis. Bendrieji reikalavimai
7.1. Lauko vandentiekis susideda iš vandentiekio vamzdyno, siurblinių tiekiančių vandenį į

vandentiekio tinklą ir palaikančių jame slėgį ir talpyklų vandens atsargoms laikyti ar
slėgiui palaikyti. Vandentiekio vamzdyną sudaro vandentakiai, magistralės, skirstomosios
linijos, įvadai į pastatus ir vandentiekio tinklo įranga (uždarymo armatūra, kompensatoriai,
hidrantai ir kt.) [4.14].
7.2. Lauko nuotakynas gali būti savitakis ir slėginis. Savitakis nuotakynas susideda iš kiemo
nuotakyno, nuotakų ir kolektorių. Į kiemo nuotakyną, kurio skersmuo paprastai būna nuo
110 iki 200 mm, jungiami išvadai iš pastatų. Kiemo nuotakynai jungiasi į gatvių nuotakus -
200 - 300 mm (paviršinių nuotekų - 250) skersmens požeminius vamzdynus. Nuotekų
kolektoriais vadinami 300 mm ir didesnio skersmens požeminiai vamzdynai, į kuriuos
subėga nuotekos iš gatvių nuotakų. Slėginis nuotakynas yra slėginės linijos nuo nuotekų
siurblinių, diukeriai po upėmis ar daubomis ir kiti vamzdynai, kuriais nuotekos teka
užpildydamos visą skerspjūvį.
7.3. Šiose taisyklėse reglamentuojama lauko vandentiekio ir nuotakyno vamzdyno tiesimo
tvarka.
7.4. Horizontalus atstumas nuo lauke įrengto vandentiekio vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip
[4.14]:
7.4.1. 5,0 m iki pastato išorinės sienos;
7.4.2. 1,5 m iki buitinių ar gamybinių nuotekų kanalų, kai vamzdžio skersmuo yra iki 200
mm, ir 3,0 m – esant didesniam vamzdžio skersmeniui;
7.4.3. 1,5 m iki lietaus nuotakų, drenažo, šiluminių tinklų;
7.4.4. 1,0 m iki mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio tinklų ar elektros kabelių;
7.4.5. 2,0 m iki medžių kamienų (iki krūmų atstumas nenormuojamas).
7.5. Vertikalus atstumas nuo vandentiekio vamzdžio paviršiaus iki kitų komunikacijų paviršiaus
turi būti ne mažesnis kaip [4.14]:
7.5.1. 0,2 m iki kitos paskirties vamzdžių (išskyrus nuotakyno vamzdžius);
7.5.2. 0,5 m iki kabelių. Jeigu kabeliai pakloti plastmasiniuose ar kituose dėkluose, atstumą
galima sumažinti iki 0,25 m, kertant elektros kabelius, ir iki 0,15 m – ryšio kabelius;
7.5.3. geriamąjį vandentiekį reikia kloti 0,4 m virš nuotekų vamzdžių. Kai vandentiekio
vamzdis yra iki 150 mm, nuotakas gali būti virš vandentiekio, bet ne arčiau kaip 0,5 m.
7.6. Horizontalus atstumas nuo lauke įrengto nuotakyno vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip
[4.14]:
7.6.1. iki elektros kabelių – 1,0 m; iki ryšio kabelių – 0,5 m;
7.6.2. iki šiluminių trasų – 1,5 m (savitakinio nuotakyno – 1,0 m);
7.6.3. iki žemo ir vidutinio slėgio dujotiekių – 1,0 m, kai slėgis (0,3–0,6 MPa) – 2,0 m,
aukšto slėgio (>0,6 MPa) – 5,0 m;
7.6.4. iki istorinių ir kultūros paminklų – 15,0 m;
7.6.5. iki pastatų pamatų – 5 m;
7.6.6. tarp vandentiekio ir savitakio nuotakyno – 1,5 m (kai skersmuo iki 200mm), 3 m
(esant didesniam skersmeniui);
7.6.7. tiesiant vienoje tranšėjoje dvi slėgines linijas, atstumas tarp vamzdžių turi būti ne
mažesnis kaip 0,4.

ST 300026902.300.20.01:2013
7.7. Vandentakiai montuojami su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 0,002. Kuomet reljefas labai
lygus, leidžiama nuolydį imti 0,0005. Rekomenduojamas vamzdžių įgilinimas 1,80-2,00
m.
7.8. Minimalus galimas nuotakyno vamzdžių įgilinimas 0,8 m nuo žemės paviršiaus iki
vamzdžio viršaus. Minimalus nuolydis ne mažesnis už atvirkštinį dydį vamzdžio
skersmeniui 1/D.
7.9. Vandentiekio tinklo atšakos nuo magistralių daromos trišakiais, įtaisant uždarymo
armatūrą. Trišakis ir uždarymo armatūra statomi šulinyje arba grunte. Įvadų atšakos
paprastai jungiamos balnais. Atstumai tarp uždarymo armatūros neturi viršyti:
skirstomuosiuose tinkluose - 2 km; magistralėse - 1 km; kaimo vandentiekio tinkle ir miesto
skirstomosiose linijose - 0,3 km.
7.10. Vandentiekiuose, slėginiuose lauko nuotakynuose turi būti įrengiamos atramos vamzdžių
horizontalių ir vertikalių posūkių vietose (kai atsiradusių įtempių negali perimti vamzdžių
jungtys); kai vandentiekis, nuotakynas klojamas iš plieninių vamzdžių (juos suvirinant),
atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30º ir didesnis. Jei
vamzdžiai sujungiami movomis, atramos įrengiamos kai kampas yra didesnis nei 10º.
7.11. Betoninių atramų įrengimo pavyzdžiai ir rekomenduojami vamzdyno lenkimo spinduliai
pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
7.12. Slėgiminių lygių movinių vamzdynų sistemose vietoje betoninių atramų galima naudoti
movinius užraktus, kuriais sutvirtinami abu sujungiami vamzdžiai, neleisdami jiems
pasislinkti ašine kryptimi. Užraktų kiekis vamzdyno krypties kitimo vietoje priklauso nuo
vamzdžio skersmens ir tranšėjos gylio (2 lentelė).

ST 300026902.300.20.01:2013
1 pav. Movinių užraktų panaudojimo pavyzdžiai
2 lentelė
Užraktų kiekis
Dangos Vamzdžio skersmuo, mm

storis, m 160 225 280 315 400
Iki 2 1 1 2 2 3
2-3 - 1 1 1 2
3-4 - - - 1 1
7.13. Vamzdyne, įklotame grunte, kuris gali nusėsti; slėginių lauko nuotakynų plieniniame
vamzdyne, klojamame tuneliuose, kanaluose, ant estakadų ar atramų; vamzdynų, kurių
jungtys nekompensuoja poslinkių, sukeliamų grunto temperatūros pasikeitimų turi būti
įrengti kompensatoriai ašiniams poslinkiams kompensuoti. Аtstumai tarp kompensatorių ir
nejudamų atramų apskaičiuojami projektavimo metu priklausomai nuo jų konstrukcijos.
7.14. Jei lauko nuotakynas klojamas žemėje iš plieninių vamzdžių su suvirinimo jungtimis,
kompensatoriai įrengiami junginės ketinės armatūros montavimo vietose. Tuo atveju, kai
junginė ketinė armatūra apsaugota nuo ašinių įtempiu (kietai įtvirtinus plieninius
vamzdžius šulinio sienose, įrengiant specialius arba apslegiant vamzdžius sutankintu
gruntu), leidžiama kompensatorių neįrengti. Apslegiant vamzdžius gruntu prieš junginę
ketinę armatūrą turi būti naudojamos paslankios jungtys (pailginta įmova, mova ir pan.).
Kompensatoriai ir paslankios jungtys turi būti įrengiamos šuliniuose (kai lauko nuotakynas
klojamas žemėje).
7.15. Turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo arti lauko tinklų (viršuje, apačioje, greta)
esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių (ar jų dalių) bei jų naudojimo apkrovų ir
poveikių neigiamų pasekmių. Tinklai į dėklus įmaunamos pagal žemiau išvardintus
reikalavimus [4.14]:
7.15.1. vandentiekio perėjose (kertant susisiekimo komunikacijas) po viešojo naudojimo
geležinkeliais ir po valstybės bei krašto keliais;
7.15.2. dėklai įrengiami vykdant statybą uždaru arba atviru būdu;
7.15.3. vertikalus atstumas nuo dėklo išorinės sienelės viršaus iki bėgio apačios arba iki kelio
dangos viršaus nustatomas norminiais reikalavimais;
7.15.4. klojant atviru būdu dėklo vidaus skersmuo turi būti 200 mm didesnis už vamzdžio
išorinį diametrą;
7.16. Vandentiekio tinklų diukeriai įrengiami po upėmis, upeliais ir kitais vandens telkiniais.
Paprastai tiesiamos dvi diukerio gijos, su prošvaisa tarp jų 1,5 m, o vamzdžių viršus

ST 300026902.300.20.01:2013
įgilinamas upės dugne 0,5 m (kai upė laivybinė – 1,0 m). Diukerio galai gali kilti ne
didesniu kaip 20º pasvirimu. Diukerio galuose įrengiamos kameros vamzdžiams sujungti.
7.17. Nuotakyno tinklo diukerio vamzdžio povandeninės dalies gylis nuo vandens telkinio dugno
iki vamzdžio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o laivakelio ribose – ne mažesnis
kaip 1 m, įvertinant galimą vandens telkinio vagos išplovimą ir pasikeitimą;
7.18. Vykdant vamzdynų, sklendžių, surenkamų šulinių sekcijų iškrovimo, pristatymo,
tvarkymo, transportavimo, saugojimo operacijas į vietą, rangovas turi naudoti tokius
metodus ir įrangą, kad būtų išvengta vamzdžių, sklendžių, surenkamų šulinių sekcijų
pažeidimų arba sužalojimų. Laikinas įpakavimas, apdangos, įpakavimo elementai neturėtų
būti nuimti. Laikotarpis, kai vamzdžiai išdėstyti išilgai vamzdyno trasos arba sudėti šalia
statybvietės turi būti kuo trumpesnis. Jei šis laikotarpis viršija 1 mėnesį, vamzdžiai turi būti
sudėti ant medinių padėklų. Jungiamosios dalys, sklendės turi būti saugojamos uždengtos.
Visi gaminiai turi būti su atitikties sertifikatais.
7.19. Atsižvelgiant į vamzdžių iš plastiko specifines savybes, reikia laikytis šių papildomų
reikalavimų:
7.19.1. Vamzdžius reikia vežti tik turinčiais kėbulą sunkvežimiais arba automobiliais, su
šoninėmis atramomis, atstumas tarp kurių siekia 2 metrus, o vamzdžiai gali būti išlindę
už automobilio kėbulo ne daugiau kaip 1 metrą.
7.19.2. Jeigu yra pervežami pavieniai vamzdžiai, tai juos kraunant į krūvas automobilyje,
reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir sandėliuojant. Vamzdžių krūvos aukštis
automobilyje neturi viršyti automobilio borto aukščio daugiau kaip1 m.
7.19.3. Laisvai kraunami vamzdžiai turi būti apsaugoti gofruotu kartonu ar lentelėmis nuo
subraižymo bei surišti grandinėmis, sutvirtinančiomis šonines atramas.
2 pav. Vamzdžių transportavimo pavyzdžiai
7.19.4. Atskirus vamzdžius iškrauti arba pernešti galima rankomis arba keltuvu ar krautuvu, o
supakuotus vamzdžius krauti į krūvas galima keltuvu ar kranu; tam reikia naudoti ne
metalinius lynus, o juostas arba travers su dviguba pakaba iš minkšto lyno. Juostos
arba traversa tvirtinamos medinio skersinio paviršiuje.

ST 300026902.300.20.01:2013
3 pav. Vamzdžių pakrovimo pavyzdžiai
7.19.5. Vamzdžiai turi būti saugomi originaliame gamykliniame įpakavime. Vamzdžiai

sukraunami į krūvas ant ne siauresnių, kaip 10 cm, ir ne plonesnių, kaip 2,5 cm
padėklų. Jeigu vamzdžiai sukrauti ant žemės, jų aukštis negali būti didesnis kaip 2 m.
Kai atskiri vamzdžiai sukrauti piramidės forma, apatiniai vamzdžiai gali deformuotis,
ypač esant šiltam orui, todėl piramidės aukštis turi būti ne didesnis kaip 1 m.
4 pav. Vamzdžių sandėliavimo pavyzdžiai
7.19.6. Kraunant vamzdžius, jų movos turi būti nukreiptos į priešingas puses, o sluoksnius
reikia atskirti mediniais tarpikliais;
5 pav. Movinių vamzdžių sandėliavimas
7.19.7. Jeigu sandėliuojami vamzdžiai per 12 mėnesių nebus sumontuoti, juos reikia apdengti
nepermatoma plėvele iš PVC ar PE arba uždengti stogu, siekiant apsaugoti nuo
ultravioletinių spindulių poveikio. Uždengti reikia taip, kad laisvai cirkuliuotų oras.
2 skirsnis. Medžiagos

ST 300026902.300.20.01:2013
8. Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai turi būti sumontuoti iš tokių statybos produktų,
kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius
vandentiekio, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų) reikalavimus [4.14].
8.1. Statybos produktų, iš kurių sumontuotas lauko vandentiekis ir nuotakynas (vamzdžių,
armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose,
vadovaujantis standartais ir techniniais liudijimais.
8.2. Lauko vandentiekio ir nuotakyno statybos produktams, pagamintiems iš plieno, ketaus,
plastmasės ir kt. medžiagų techninėse specifikacijose turi būti pateikti [4.14]:
8.2.1. matmenų nuokrypiai;
8.2.2. patvarumas vidaus slėgio atžvilgiu;
8.2.3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;
8.2.4. patvarumas išorinio lenkimo atžvilgiu;
8.2.5. patvarumas ilgio kitimo atžvilgiu;
8.2.6. ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes, bei grunte esamų ar į jį
įvairiais būdais pernešamų medžiagų veikimą.
8.3. Geriamojo vandentiekio tinklams naudojami vamzdžiai turi turėti ne maisto prekės
higieninį pažymėjimą, leidžiantį juos naudoti geriamojo vandens vandentiekio sistemai, ir
atitikties sertifikatą, išduotus Lietuvoje. Nuotakyno tinklams naudojami vamzdžiai turi būti
pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO 9001 reikalavimus.
8.4. Jei kitaip nenustatoma statinio projekto techninėse specifikacijose rekomenduojama
vadovautis sekančiomis rekomendacijomis:
8.4.1. PE vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti EN 12666 [5.8] standarto reikalavimus.
PE slėgio vamzdžiai, kurie naudojami geriamam vandeniui ir slėginiam nuotakynui
turi atitikti EN 12201 [5.9, 5.10, 5.11] standartų reikalavimus. Saugos koeficientas PE
vamzdžiams ne < 1,25. Jei kitaip nenurodyta, vamzdžiai ir sujungiamosios vamzdyno
dalys turi tikti mažiausiai PN10 darbiniam slėgiui.
3 lentelė
Vidutiniai PE vamzdžių išoriniai skersmenys
4 lentelė
PE100 PN10 SDR17 vamzdžių matmenys

ST 300026902.300.20.01:2013
8.4.2. Savitakinėmis drenažo ir nuotekų sistemoms skirti PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys
turi atitikti EN 1401 [5.16], LST ISO 4435 [5.23] standartų reikalavimus. PVC slėgio
vamzdžiai atitinka EN 1452 [5.20, 5.21, 5.22] standartus. Jungtys turi būti su
lanksčiais gamykloje pagamintais guminiais žiedais. Guminės tarpinės gaminamos iš
SBR (butadienstirolo) gumos arba naftos produktams atsparios NBR (butadienitrilo)
gumos. Saugos koeficientas PVC vamzdžiams ne < 2,0, vamzdžių atsparumas
smūgiams turi būti patikrintas gamykloje prie 20 0C, turi išlaikyti apkrovą pagal
stiprumo klasę iki 4 kN/m2.
5 lentelė
PVC vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai (pagal stiprumo klases)
8.4.3. Visi PP vamzdžiai turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO
9001 reikalavimus ir turi atitikti EN 1852 [5.27, 5.28] ir EN 14758 [5.17, 5.18]
standartų reikalavimus.
6 lentelė
PP vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai

ST 300026902.300.20.01:2013
8.4.4. Kalaus ketaus vandentiekio vamzdynai ir fasoninės dalys turi atitikti EN 545 [5.31] ir
EN 598 standartų reikalavimus [5.6], turi turėti Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos respublikos mitybos centro leidimą geriamojo vandens
vandentiekiui montuoti. Naudojami vamzdžiai turi atitikti projekte nurodytą slėgio
klasę, turi būti atsparūs korozijai ir elektrokorozijai, turėti geras hidraulines savybes.
Kalaus ketaus vamzdžiai turi tūrėti ženklus. Moviniai vamzdžiai: movos tipas,
gamykla, pagaminimo metai, medžiaga. Flanšiniai vamzdžiai: gamykla, DN, PN,
darbinis ilgis, pagaminimo metai.
7 lentelė
Kalaus ketaus vandentiekio vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai
8 lentelė
Kalaus ketaus nuotakyno vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai

ST 300026902.300.20.01:2013
3 skirsnis. Žemės darbai
9. Reikalavimai vamzdžių tiesimui [4.12]:

9.1. Vykdant žemės darbus ir įrengiant pagrindus, turi būti surašyti dengtų darbų aktai.
Tranšėjos požeminiams vamzdynams kasamos tokioje linijoje, tokio nuolydžio ir gilumo,
kaip nurodyta projektiniuose brėžiniuose.
9.2. Prieš pradedant kasti tranšėją, būtina tiksliai pažymėti tranšėjos trasą ir patikrinti natūralų
žemės paviršiaus lygį. Mechanizuotai tranšėja kasama iki projektinės altitudės, neiškasus
+10 cm. Iki projektinės altitudės kasimas atliekamas rankiniu būdu, išsaugant natūralų
pagrindą po vamzdžiais. Tranšėjų kasimą galima pradėti tik tada, kai visos reikalingos
medžiagos jau atvežtos į objektą. Gruntas, iškastas iš tranšėjų, verčiamas ant tranšėjos
šlaito ne < 0,5 m atstumu nuo šlaito briaunos.
9.3. Paruošiamieji darbai:
9.3.1. Buldozeriu išlyginti žemės paviršių ekskavatoriaus judėjimo zonoje;
9.3.2. Atlikti vamzdyno ašies ir tranšėjos ribų nužymėjimą, sukalant kuoliukus kas 10-15 m;
9.3.3. Išardyti esamas kelių dangas;
9.3.4. Įtvirtinti kuoliukais kas 20 m ekskavatoriaus judėjimo ašį, jeigu ekskavatorius judės
šalia tranšėjos;
9.3.5. Atšurfuoti esamas komunikacijas ir sustatyti specialius ženklus;
9.3.6. Įrengti laikinus vandens nuvedimo latakus iki esamų griovių ar nuotakyno tinklų;
9.3.7. Nivelyro pagalba ant tranšėjos šlaito pastatyti aptvarus kas 50 m vamzdžių nuolydžių
nužymėjimui.
9.4. Ten, kur reikia apsaugoti tranšėjų kraštus nuo įgriuvimo arba apsaugoti gretimas
komunikacijas, būtina įrengti atitinkamus kasimo vietos sutvirtinimus. Horizontalus arba
vertikalus sutvirtinimas turi būti įrengtas iš lentų ar kanalinių ramsčių. Tarp sutvirtinimo ir
grunto atsiradusias tuštumas būtina užpildyti ir sutankinti. Sutvirtinimas turi prigulti visu
plotu prie grunto ir išsikišti virš teritorijos paviršiaus mažiausiai 5 cm. Per plyšius ir
sandūras neturi byrėti gruntas.
6 pav. Šlaitų tvirtinimo būdai
9.5. Iškasų šlaitų pastovumas priklauso nuo grunto natūralaus byrėjimo kampo, iškasos gylio.
9.5.1.Kai iškasa negili šlaitai gali būti vertikalūs. Didžiausias vertikalios sienutės aukštis
normuojamas pagal gruntą.
Smėlis, žvyras h < 1,0 m
Priesmėlis h < 1,25 m
Priemolis, molis h < 1,5 m
Labai tankus neuolinis h < 2,0 m
9.6. Be skaičiavimu nustatyto iškasos stabilumo negalima viršyti tokių šlaito kampų dydžių:
a) birus arba minkštas rišlus gruntas β ≤ 450;
b) kietas arba pusiau tvirtas rišlus gruntas β = 600;
c) uoliena β = 800.
9.7. Būtina atsižvelgti į kranų, transporto priemonių ir statybos mašinų apkrovos poveikį į
gruntą ir laikytis saugaus atstumo. Neapkrauti mažiausiai 0,60 m pločio apsauginį ruožą
prie viršutinio iškasos krašto. Jei iškasos yra viešojo kelių eismo zonoje, turi būti
užtikrintas saugus eismas. Nustatyta tvarka reikia gauti savininko leidimą ir suderinti su
kelių policija.

Horizontalus tvirtinimas
STATYBOS TAISYKLĖS
Apvalios medienos ramsčiai “VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ
Medinės lentos (min 5cm) ŠALINIMO TINKLŲ TIESIMAS”
Priekinis tašas (min 8x16cm) ST 300026902.300.20.01:2013
7 pav.
Transporto
≥ 1m – kai bendra masė iki 12t priemonių,
≥ 2m – kai bendra masė > 12t statybos
Vertikalus tvirtinimas mašinų saugus
Apvalios medienos ramsčiai eismas
Kabinimo įrenginys (kilpos, grandinės ir pan.)
Atstumas gali būti mažesnis, jeigu:
Diržo laikiklis (plieno profilis arba pjautinė 9.7.1. T
mediena min 12x16cm) r
tvirta kelio danga
Kelių ir statybinių naudojamos storos arba dvigubos
a
Lentos
automobilių saugūs n
lentos
atstumai prie s
apkrova atitinkamai paskirstoma
nesutvirtintų iškasų ir
tranšėjų su šlaitais
naudojant paklotus p
o
r
to priemonių ir statybos mašinų saugus atstumas iki sutvirtintų tranšėjų ar iškasų turi
būti didesnis negu 0,60 m, kai transporto priemonės iki 44 t bendro svorio;
ekskavatoriai ir kėlimo priemonės iki 18 t bendro svorio, kurie be apkrovos važiuoja
išilgai tranšėjos; ekskavatoriai ir kėlimo priemonės darbo metu iki 12 t bendro svorio.
9.7.2. Transporto priemonių ir statybos mašinų saugus atstumas iki sutvirtintų tranšėjų ar
iškasų turi būti didesnis negu 1,00 m, kai transporto priemonės su didele ašine
apkrova; statybos mašinos darbo metu, kurios dėl savo ašinės apkrovos neleistinos
viešajame eisme; ekskavatoriai ir kėlimo priemonės nuo 12 iki 18 t darbo metu; kai
kelio dangos storis mažiau kaip 15 cm arba kai kelio dangos būklė neužtikrina
pakankamo apkrovos paskirstymo.
9.8. Vandentiekis turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio išorės sienelės apačia būtų
0,5 m giliau nei oro temperatūros 0º C prasiskverbimo į gruntą gylis. Savitakis lauko
nuotakynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip
0,8 m nuo žemės paviršiaus; kai lauko nuotakyno kolektorius tiesiamas tuneliniu
(skydiniu) būdu, mažiausias jo išorės įgilinimas nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis
kaip 3 m.
9.9. Vandentiekio ir nuotakyno pagrindas klojant grunte turi būti parenkamas priklausomai nuo
grunto laikomosios gebos ir apkrovų dydžio:
9.9.1. visuose gruntuose, išskyrus uolas, durpes, dumblą, vamzdžiai klojami ant natūralaus
nepažeistos struktūros grunto, prieš tai jį išlyginant ir, jei reikia, profiliuojant pagrindą;
9.9.2. uoliniuose gruntuose turi būti numatytas pagrindo išlyginimas smėliu 10 cm virš uolos
iškyšų. Leidžiama tam tikslui naudoti vietinį gruntą (priesmėlį ir priemolį) su sąlyga,
kad jis bus sutankintas iki grunto skeleto tankio 1,5 t/m3 ;
9.9.3. šlapiuose, rišliuose gruntuose (priemolis, molis) būtinumas įrengti smėlio pagrindą
nustatomas atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto pažeminimą, taip pat į
vamzdžių tipą;
9.9.4. dumbluose, uždurpėjusiuose ir kituose silpnuose vandeninguose gruntuose turi būti
įrengiamas dirbtinis pagrindas;
9.10. Tranšėjos dugno minimalus plotis yra 0,6 m plius išorinis vamzdžio skersmuo, jei kitaip
nenurodo gamintojas. Tiesiamas vamzdis turi visu savo ilgiu ir mažiausiai 1/4 savo
skersmens remtis į pagrindą, movoms būtina paruošti pakankamo dydžio įdubas.

ST 300026902.300.20.01:2013
a)
b)
8 pav. a) Tranšėjos be pagrindo įrengimas, b) Tranšėjos su pagrindu įrengimas (X = 100-150 mm) ( d1 – išorinis
vamzdžio diametras; H – aukštis nuo vamzdžio iki žemės sklypo, gatvės ir pan.; B – tranšėjos plotis, minimalus dydis
(d + 600mm))
9.11. Tranšėjos neužpilamos tol, kol iš jų nepašalinamos visos atliekos ir kitos trukdančios
medžiagos. Tranšėjos užpilamos nedelsiant, bet ne anksčiau, kol nebus apžiūrėti ir
patikrinti vamzdžiai. Negalima naudoti gruntų, jei juose yra organinių ar kitų priemaišų.
9.12. Gruntas, naudojamas vamzdžių užpylimui – 200-300 mm virš vamzdžio turi būti smėlis.
Gruntas sutankinimui pilamas sluoksniais, kurių storis nuo 250-600 mm, priklausomai nuo
naudojamo grunto, tankinimo mechanizmo. Vamzdžiai ir šuliniai užpilami vienu metu iš
abiejų pusių. Galima pilti ir tankinti sekantį grunto sluoksnį tik tada, kada yra sutankintas ir
patikrintas apatinis sluoksnis. Kiekvienas sluoksnis atskirai sutankinamas iki tankio, kuris
turi siekti ne mažiau, nei 95 % maksimalaus tankio, gauto modifikuotu Proctor testu ten,
kur bus tiesiami keliai ir ne mažiau, nei 90 % ten, kur viršuje eismo nėra.
9.13. Mechaniškai tankinti gruntą virš vamzdžio galima tik tada, kai virš vamzdžio yra užbertas
apsauginis sluoksnis, kurio minimalus rekomenduojamas storis yra nurodytas 10 lentelėje.
10 lentelė
Apsauginio sluoksnio matmenys
*iki kol sutankinimui virš vamzdžio lygio bus panaudoti įrenginiai;

**sutankinimui vienu metu iš abiejų vamzdžio pusių.

ST 300026902.300.20.01:2013
9.14. Jei kitaip nebuvo nurodyta ar patvirtinta, užpylimui ir užpildymui naudojamos iškastos
medžiagos, kurių dalelės dydis neviršija 75mm. Prieš užpylimo darbus medžiagos
parenkamos be riedulių, akmenų, uolienos fragmentų ir panašių ne didesnių nei 50 mm
nominalaus dydžio dalykų. Atvežtinės užpilo medžiagos sudėtis turi būti: žvyro 7 – 15
mm; smėlio 0 – 7 mm; upės riedulių 8 – 15 mm.
9.15. Jei kitaip nenurodyta, toliau joks sutankinto užpilo paviršiaus taškas negali būti aukščiau
nei 0,005 m virš projektinio (ar esamo) paviršiaus lygio ir daugiau nei 0,05 m žemiau
projektinio paviršiaus lygio.
4 skirsnis. Šulinių įrengimas
10. Įrengiant apžiūros, valymo ir kitos paskirties šulinius būtina vadovautis norminiais aktais,
gamintojų nurodymais ir projekto sprendimais.
10.1. Vandentiekio šulinių ir kamerų mažiausias leistinas darbo kameros aukštis 1,5 m,
rekomenduojamas – 1,8 m. būtinieji mažiausi vamzdyno padėties šulinyje atstumai
nurodyti 11 lentelėje [4.14].
11 lentelė
Atstumai šulinių ir kamerų dydžiui nustatyti
10.2. Šuliniai, į kuriuos turi įlipti nuotakyno priežiūros personalas, turi būti ne mažesnio dydžio
plane, kaip: apskriti – 1000 mm skersmens, stačiakampiai – 750 ×1200 mm, apvalaini –
900 ×1100 mm. Šuliniai darbuotojui su reikmenimis prireikus įlipti gali būti daromi
mažesni, tačiau ne mažesnio kaip 800 mm skersmens ir kai šulinio gylis mažesnis kaip 3.0 m.
Įlipimo anga turi būti ne mažesnio kaip 600 mm skersmens; šulinių, skirtų kolektorių valymo
prietaisams nuleisti, anga turi būti priderinta prie nuleidžiamos įrangos matmenų. Apžiūros
šulinėliai paprastai daromi mažesnio kaip 800 mm vidinio skersmens [4.14].
10.3. Kritimo šuliniai įrengiami, kai reikalinga sumažinti nuotako įgilinimą vandens tekėjimo
greitį, išspręsti sankirtas su kitomis komunikacijomis, įrengti apsemtus išleistuvus.
Nedideliems perkryčiams ir debitams įrengiami vertikalaus kritimo šuliniai, didesniems -
šlaitiniai (slenksčiai); kritimo šulinio konstrukcija turi garantuoti krentančio srauto
energijos nuslopinimą Lietaus nuotakyne perkryčiui iki 1,0 m įrengiami vertikalaus kritimo
šuliniai; kai perkrytis nuo 1,0 m iki 3,0 m - kritimo šuliniai su vandens energijos slopinimo
grotomis; kai perkrytis nuo 3,0 m iki 4,0 m - kritimo šuliniui su dvigubomis vandens
energijos slopinimo grotomis [4.14].
10.4. Paviršinių (lietaus) nuotekų įlajos – lietaus šulinėliai, trapai – įrengiami gatvių sankryžose,
automobilių parkavimo aikštelėse, tiesiog gatvėse, žemesnėse parkų ir kiemų vietose.
Lietaus šulinėlių išdėstymas priklauso nuo gatvės (aikštelės) išilginio nuolydžio, nuotėkio
ploto ir apskaičiuojamas, imant nuotėkio srauto plotį prieš šulinėlius iki 2 m. Atstumas tarp
lietaus šulinėlio ir nuotakyno šulinio neturi viršyti 40 m. Lietaus šulinėlio viršuje turi būti
grotos su tarpais iki 50 mm. Dangčiai, esantys važiuojamojoje dalyje turi atlaikyti
mažiausiai 40 t apkrovą, ir 12,5 t apkrovą nevažiuojamoje dalyje [5.2].

ST 300026902.300.20.01:2013
10.5. Jei kitaip nenurodyta projekto techninėse specifikacijose paviršinio vandens surinkimo
latakai turi atitikti sekančius reikalavimus:
10.5.1. Paviršinio vandens surinkimo latakai turi atitikti EN 1433 [5.24] normos reikalavimus
ir priskiriami E600 apkrovų klasei. Grotelės turi atitikti EN 1433 [5.24] normos
reikalavimus ir priskiriamos C250 apkrovų klasei. Cheminis atsparumas: atsparūs
naftos produktų, keliams naudojamų druskų cheminiam poveikiui.
10.5.2. Latakai ir jų grotelės paprastai transportuojami ir sandėliuojami ant Europadėklų.
Sandėliavimo vieta nėra svarbi, gali būti uždaroje patalpoje arba lauke. Elementus
reikia saugoti nuo stiprių smūgių.
10.5.3. Latakai yra klojami į iškastus griovius, įstatomi į cementbetoninį paklotą (pagrindą).
Griovys turi būti iškastas tokių išmatavimų, kad po lataku ir iš latako šonų būtų min
200 mm betono sluoksnis (įskaitant bordiūrus, jei jie naudojami), kad latako sienelių
neveiktų horizontalios jėgos.
10.5.4. Kasant griovį, reikia atsižvelgti į paties latako aukštį, griovio centras turi sutapti su
projekte numatytu latako linijos centru. Priklausomai nuo grunto tankio, gali būti
padidinti cementbetonio pagrindo storis.
10.5.5. Montavimas pradedamas nuo nuotekų tinklo dalies. Tada klojami likusieji latakai
priešinga vandens tekėjimui kryptimi. Kol latakai nėra tvirtai įstatyti į cemenbetonio
pagrindą, jie turi būti prilaikomi reikiamame aukštyje. Linija užbaigiama (uždaroma)
polimerbetonine sienute.
10.5.6. Kad latako sienelės ir sandūros nebūtų pažeistos betono klojimo ir tankinimo metu,
grotelės turi būti latake. Pageidautina groteles užkloti, kad jos nebūtų užterštos
cementbetoniu. Besiribojantis dangos paviršius turi būti 3-5 mm aukščiau nei grotelių
paviršius su nedideliu nuolydžiu link grotelių.
10.5.7. Latako linija turi būti nelaidi vandeniui. Kad tai pasiekti, latakų sandūrose turi būti
specialūs grioveliai, kurie, sumontavus liniją, yra užpildomi gamintojo pateikta
specialia aukšto cheminio atsparumo sandarinimo medžiaga. Kietėjimas: 24 val. prie
200C temperatūros. Grotelės nuvalomos ir uždedamos atgal.
10.6. Jei kitaip nenurodyta projekte šuliniai statomi iš surenkamų gelžbetoninių elementų ir
atitikti EN 1917 [5.30] reikalavimus. Plytų muro šuliniai negali būti naudojami. Jei
nenurodyta kitaip, jie turi būti tiekiami kartu su gelžbetonine perdengimo plokšte, kaliojo
ketaus dangčių ir ketinių jo rėmų arba kaip nurodyta brėžiniuose.
9 pav. Tipinės šulinių konstrukcijos: 1 – korekcinis elementas – komponentas be sandūros arba įtaisytos lipynės
bendram statinio aukščiui koreguoti; 2 – dangos plokštė – horizontalus šulinio uždengimo elementas su įlipimo landa,
kartu su pritaikytu korekciniu elementu ir dangčiu; 3 – landos elementas – vertikalus elementas su lipynėmis arba be jų;
4 – pagrindo elementas – vertikalus komponentas kartu su dugnu; 5 – kūgis – šulinio elementas, smailėjantis iki įlipimo
landos matmenų, naudojamas kaip viršutinis arba tarpinis elementas; 6 – darbo kameros elementas arba landos

ST 300026902.300.20.01:2013
elementas – vertikalus tuščiaviduris vienodo skerspjūvio elementas; 7 – pereigos plokštė – pereigos elementas
horizontaliam šulinio perdengimui su anga, atitinkančia virš jo dedamą landos elementą.
10.7. Įrengiant surenkamus gelžbetoninius apžiūros, valymo ir kitos paskirties šulinius

vadovaujamasi projekto sprendiniais ir šiomis nuostatomis:
10.7.1. prieš šulinių įrengimą visi elementai turi būti išoriškai apžiūrimi. Ant šulinių elementų
neturi būti pažeidimų turinčių įtakos šulinio ilgaamžiškumui bei sandarumui.
10.7.2. prieš montavimą nuo šulinio elementų turi būti nuvalytas purvas, sniegas, ledas,
tepalai ir kiti nešvarumai;
10.7.3. po šuliniu turi būti įrengiamas pagrindas, atitinkantis projekto reikalavimus; šulinio
pagrindas turi būti įrengiamas ant nejudinto grunto. Jeigu, kasant iškasą ji buvo
perkasta - tose vietose užpilamas gruntas ir iškasos dugnas sutankinamas;
10.7.4. šulinių dugnai turi būti montuojami iki vamzdžių klojimo tranšėjoje;
10.7.5. šulinių kamerų elementai montuojami po vamzdžių paklojimo, sujungimo, fasoninių
dalių ir sklendžių sumontavimo;
 flanšų ir įmovų atstumas iki šulinio dugno turi būti ne mažesnis kaip 10 cm;
 flanšų ir įmovų atstumas (išilgai vamzdyno) iki Šulinio kameros sienos turi būti ne
mažesnis kaip 10 cm;
 flanšų atstumas (statmenai vamzdynui) iki šulinio kameros sienos turi būti ne
 įmovų atstumas (statmenai vamzdynui) iki šulinio kameros sienos turi būti ne
10.8. Montuojant šulinius iš surenkamų betoninių elementų labai svarbu tinkamai užtaisyti visas
sandūras tarp šulinio elementų. Taip pat būtina užsandarinti vamzdžių prijungimo ar
perėjimo per žiedus vietas. Įvertinant jėgas, veikiančias gruntą, tikslinga įrengti elastingas
šulinio elementų sandūras. Tas užtikrina ilgaamžį šulinio hermetiškumą. Sandarinimo
medžiagos turi atitikti standartus.
10.8.1. Elastingos šulinių elementų sandūros įrengiamos naudojant specialų poliuretano
hermetiką. Jeigu nėra galimybės šulinio elementų sandūrų įrengimui naudoti
hermetiko, galima naudoti specialų besiplečiantį skiedinį.
10.8.2. Bendras šulinio žiedo ir į jį įeinančio vamzdžio sandūros užtaisymo vaizdas pateiktas
10 paveiksle. Siūlių tarp sumontuotų šulinio elementų storis turi būti 5-10 mm.
Kiaurymių skersmuo vamzdžiams turi būti didesnis už vamzdžių skersmenį, kad juos
sumontavus liktų tarpas, kuris po to užsandarinamas besiplečiančiu skiediniu arba
hermetiku.
10 pav. Šulinio žiedo ir vamzdžio užtaisymo bendras vaizdas

ST 300026902.300.20.01:2013
10.8.3. Vietose, kur vamzdžiai kerta šulinio žiedo sienelės reikia įdėti įdėklus ir juos
užsandarinti elastingu hermetiku. Bendras šulinio žiedo ir į jį įeinančio slėginio
vamzdžio sandūros užtaisymo vaizdas pateiktas 11 paveiksle.
11 pav. Šulinio žiedo ir slėginio vamzdžio užtaisymas
10.9. Nuotekų šalinimo tinklų apžiūros ir valymo šulinių dugnų latakai yra betonuojami. Latakų
forma gaunama naudojant specialius šablonus. Nuolydis nuo šulinio sienelių link latako
turi būti ne mažesnis kaip i=0,01. Jeigu latakas yra sumūrytas, ant jo turi būti užlietas
betono sluoksnis. Betono paviršius turi būti užglaistomas cementiniu skiediniu ir
užgeležinamas. Latakai turi būti aptakios formos. Latakų konfigūracija ir gylis priklauso
nuo į šulinį sueinančių vamzdžių kiekio ir jų skersmens.
12 pav. Latakų schemos
10.10. Šulinio, apžiūros šulinėlio ar požeminės armatūros antvožo dangtis turi būti viename
lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50–70 mm virš žaliosios vejos gyvenamuosiuose
kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus neužstatytose teritorijose.

ST 300026902.300.20.01:2013
13 pav. Šulinio įrengimo pavyzdys
10.10.1.Jei kitaip nenurodyta projekte dangčiai, esantys važiuojamojoje dalyje, turi atlaikyti
mažiausiai 40 tonų apkrovą (D 400 klasė) ir mažiausiai 12,5 tonų apkrovą (B 125
klasė) nevažiuojamojoje dalyje bei atitikti LST EN 124 [5.2] reikalavimus.
10.10.2.Pastatų, skirtų vaikams (vaikų darželiai, vaikų namai, mokyklos ir kt. panašios
paskirties pastatai) teritorijoje šulinių dangčiai privalo turėti papildomus įtaisus,
kliudančius juos lengvai atidaryti. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų
patekti į šulinį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp pakopų 350 mm vertikalioje
padėtyje.
14 pav. Apkrovų grupių suskirstymas [5.2]
10.10.3. Dangčio korpusas turi būti įrengtas ant betoninės ar gelžbetoninės konstrukcijos. Jei
kitaip nenurodo gamintojas šulinių dangčiai gali būti įrengiami laikantys sekančių
nurodymų:
Šulinio liuko montavimas, klojant naują kelią
 Panaudodami įprastinius žiedus, viršutinę šulinio šachtos briauną pakelti į reikiamą šulinio liuko
montavimo aukštį, t.y. 170–230 mm žemiau baigto kloti kelio lygio (15 pav., a).

ST 300026902.300.20.01:2013
 Kelio pakraštyje ar ant bordiūro pažymėti šulinio šachtos vietą.

 Šulinio šachtos angą uždengti plienine plokšte.
 Pakloti nešantįjį sluoksnį.
 Pakloti jungiamąjį sluoksnį.
 Pakloti viršutinę dangą.
 Atidengti šulinio šachtą, t. y. pašalinti paklotus sluoksnius ir išimti plieninę plokštę (15 pav., b).
 Ant šachtos briaunos uždėti adaptacinį žiedą. Į adaptacinį žiedą įstatyti montavimo klojinį (15
pav., c).
 Montavimo klojinio išorinėje pusėje esantį plyšį 40–80 mm storio sluoksniais užpilti karštu
bitumo mišiniu (stipriai tankindami/spausdami), sulyginti su paviršiumi. Atsargiai į viršų
ištraukti montavimo klojinį ir įstatyti rėmą su dangčiu (15 pav., d).
 Panaudodami vibruojantįjį volą ir ne mažesnę kaip 20 kN jėgą, apžiūros šulinio dangtį įvibruoti
lygiai su paviršiumi (15 pav., e).
a) b)
c) d)
e)
15 pav. Šulinio dangčio montavimas, klojant naują kelią
Šulinio liuko montavimas, naujo kelio statyboje, kai klojamas viršutinis sluoksnis
Montavimo seka galioja keliams su įprastais sluoksnių storiais, kurie lygūs: jungiamojo sluoksnio:
nuo 60 iki 80 mm; viršutinio sluoksnio: apie 40 mm. Jeigu viršutinis šulinio šachtos ar reguliavimo
žiedo kraštas yra maždaug 100 mm žemiau nešančiojo sluoksnio viršutinio krašto, patartina atlikti
toliau aprašytus veiksmus:
 Panaudodami įprastinius reguliavimo žiedus, viršutinę šulinio šachtos briauną pakelti į reikiamą
šulinio dangčio montavimo aukštį, t. y., 100 mm žemiau viršutinio nešančiojo sluoksnio krašto
(16 pav., a).

ST 300026902.300.20.01:2013
 Ant šulinio šachtos viršaus uždėti adaptacinį žiedą (16 pav., b).
 Kelio pakraštyje ar ant bordiūro pažymėti šulinio šachtos vietą.
 Šulinio šachtos angą uždengti plienine plokšte.
 Pakloti nešantįjį sluoksnį ir atidengti ant šachtos esančią plieninę plokštę. Pakloti jungiamąjį
sluoksnį. Prieš sutankindami jungiamąjį sluoksnį, atlikti šiuos veiksmus:
 Atidengti ir nuimti ant šachtos esančią plieninę plokštę. Uždėti montavimo klojinį (16 pav.,
c).
 Montavimo klojinio išorinėje pusėje esantį plyšį 40–80 mm storio sluoksniais užpildyti
karštu bitumo mišiniu, sulyginti su paviršiumi ir stipriai sutankinti (16 pav., d).
 Atsargiai į viršų ištraukti montavimo klojinį ir įstatyti šulinio rėmą su dangčiu (16 pav., e).
 Šulinio dangtį įvoluoti lygiai su paviršiumi.

 Prieš klojant viršutinį sluoksnį, patartina iš jungiamojo sluoksnio kirtikliu ar laužtuvu išimti
rėmą. Kad nepriliptų bitumas, prieš klojant viršutinį sluoksnį, dangčio paviršių plonai
padengti smėliu ar uždengti alavuota skarda.
 Pakloti viršutinį sluoksnį.
 Nukloti dangtį. Patraukti dangtį į viršų ir po išlindusia briauna visu paviršiumi ir lygiai su šalia
esančios dangos paviršiumi pripilti karšto bitumo mišinio.
 Paspausti dangtį žemyn tiek, kad apatinė išlindusios briaunos dalis paliestų paviršių.
 Įvoluoti dangtį lygiai su paviršiumi.
a) b)
c) d)
e)
16 pav. Šulinio liuko montavimas, naujo kelio statyboje, kai klojamas viršutinis sluoksnis
10.11. Montuojant šulinius rekomenduojama laikytis leidžiamu nuokrypiu (12 lentelė).

ST 300026902.300.20.01:2013
12 lentelė
Šulinių montavimo nuokrypiai
Iškasos dugno altitudės nuokrypis ± 50mm

Šulinio viršutinės dalies ašies nuokrypis nuo vertikalės 12 mm
Smėlio išlyginamojo sluoksnio altitudės nuokrypis ± 15 mm
Šulinio ašies nuokrypis nuo projektinės padėties 8mm
Šulinio dugno altitudės nuokrypis ±5 mm
10.12. Šuliniuose turi būti įrengtos lipynės arba kopėčios, nuotakyno šuliniuose, kuriuose
įrengtos armatūros negalima prižiūrėti ar remontuoti stovint šulinio dugne, turi būti
įrengtos priežiūros aikštelės.
10.13. Vandentiekio tinkluose armatūros statymo vietose ir priešgaisriniame vandentiekyje
gali būti naudojami plastikiniai šuliniai. Šuliniai gali būti gaminami su reikalingų skaičių
pajungimais. Priešgaisrinių šulinių konstrukcija leidžia įrenginėti gaisrinį hidrantą su
atitinkamą armatūra.
13 lentelė
Plastikinių vandentiekio apžiūros šulinių pagrindinės charakteristikos

ST 300026902.300.20.01:2013
17 pav. Apžiūros šulinio (D1400) pavyzdys
10.14. Kai statybos aikštelėje prie šulinio reikia prijungti papildomą vamzdį,
rekomenduojama naudoti specialios movos su guminiais žiedais.
10.14.1. Papildomo vamzdžio prijungimo montavimas atliekamas sekančiai:

 nustatyti ir pažymėti prijungimo centrą;
 išgręžti atitinkamo skersmens skylę;
 įstatyti įvorę;
 nuvalyti ir hermetiku sutepti vidinę įvorės dalį ir išorinę movos dalį;
 įstatyti movą su guminiu žiedu į įvorę;
 prijungti vamzdį.
18 pav. Prijungimo pavyzdys
10.15. Nuotekyne taip pat naudojami 315, 400/425, 600/630 plastikiniai šuliniai, atsparus
grunto poslinkiams, gruntiniam vandeniui, įšalui, vertikalioms apkrovoms. 315, 400/425
šuliniai įrengiami iš PVC – PP gofruoto vamzdžio, 600/630 – iš PP gofruoto vamzdžio.
Gofruotą vamzdį galima sutrumpinti pjaunant paprastu rankiniu pjūklu arba prailginti
naudojant specialią movą. Viso šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomis
tarpinėmis, apsaugančiomis nuo infiltracijos ir atvirkščiai. Šulinio dugnas pagamintas iš
PP. Jis turi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje reikiamu
nuolydžiu išformuotais latakais. Visos šulinio jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį.

ST 300026902.300.20.01:2013
14 lentelė
Plastikinių nuotakyno šulinių pagrindinės charakteristikos
19 pav. Nuotakyno šulinio įrengimo pavyzdys
10.15.1.Surenkamojo šulinio surinkimas gali būti atliekamas sekančiai (20 pav.):

 Šulinio dugnas pastatomas ant tinkamai paruošto, lygaus pagrindo.
 Nuvalomas šulinio dugno kraštas.
 Įstatoma šulinio dugno tarpinė. Tarpinė turi būti išvalyta ir sutepta montavimo pasta.
 Šulinio dalys rankomis įstatomos į šulinio dugną, o po to įspaudžiamos iki pažymėtos
vietos.
 Šulinys paruoštas montavimui.

ST 300026902.300.20.01:2013
20 pav. Šulinio surinkimas
10.15.2.PVC vamzdžio prijungimas prie šulinio gali būti atliekamas sekančiai (21 pav.):

Nuvalomas šulinio įtekėjimo dalies kraštas

Įstatoma tarpinė.

Tarpinė ir prijungiamo vamzdžio kraštai išvalomi ir sutepami montavimo pasta.

Vamzdis įstatomos į šulinį, įspaudžiamas iki pažymėtos vietos.

Paruošiamas šulinio ištekėjimo dalies kraštas, nuimama faskė 15mm/300

Šulinio kraštas ir prijungiamo vamzdžio tarpinė sutepami montavimo pasta.

Prijungiamas vamzdis.

Kitų vamzdžių prijungimams naudojami perėjimai (22 pav.)
21 pav. PVC vamzdžio prijungimas prie šulinio

ST 300026902.300.20.01:2013
22 pav. Perėjimų panaudojimas PE, PP vamzdžių prijungimui
10.15.3.Papildomo vamzdžio prijungimas atliekamas sekančiai (23 pav.):

 Nustatyti ir pažymėti prijungimo centrą.
 Išgręžti atitinkamo skersmens skylę.
 Nuvalyti ir sutepti kraštą.
 Įstatyti tarpinę.
 Prijungti PVC vamzdį.
 Gofruotiems PVC ir PE vamzdžiams naudoti perėjimus.
23 pav. Papildomo vamzdžio pajungimas
10.16. Vandentiekio, nuotakyno tinklų, šulinių vietos turi būti nurodytos informacinėse
lentelėse, pritvirtinamose prie pastovių konstrukcijų aiškiai matomose vietose.
Informacinės lentelės turi būti patvarios ir atsparios orų poveikiui. Šios lentelės skirtos
vandentiekio, nuotekų tinklų, priešgaisrinių hidrantų, vandentvarkos ūkio šulinių
žymėjimui. Lentelės turi būti pagaminti iš plastiko, atsparaus ekstremalioms oro sąlygoms,
temperatūrų svyravimams ir smūgiams, UV spinduliams. Lentelės tvirtai prisukamos prie
paviršiaus keturių varžtų pagalba.
10.16.1. Lentelių spalvos: vandentiekiui - mėlyna lentelė su baltomis raidėmis; nuotekoms -
žalia lentelė su baltais užrašais; hidrantams - balta lentelė, raudonu apvadu su juodais

ST 300026902.300.20.01:2013
užrašais. Žymėjimo lentelių matmenys: 140 x 100 mm - vandentiekis, nuotekos; 200 x

250 mm – hidrantai.
10.17. Komunikacinių ženklų stovai turi būti pagaminti iš vandens-dujų apvalaus vamzdžio
(išorinis diametras 32 mm), minimalus sienelės storis 2,9 mm. Tvirtinimo plokštelė
gaminama iš plieno (minimalus storis 1,5mm), apačioje ir viršuje užlenktomis briaunomis,
kurios apsaugo šulinių žymėjimo lentelę nuo išorinio fizinio poveikio. Užlenktos briaunos
plotis yra 12 mm. Tvirtinimo plokštelė virinama prie stovo. Stovo apačioje (100 mm nuo
vamzdžio apačios) privirinta armatūra (minimalus diametras 10 mm). Bendras stovo
aukštis - 1450 mm. Visas komunikacinių ženklų stovas yra karštai cinkuotas. Gaisrinių
hidrantų stovai yra karštai cinkuoti ir dažomi UV (ultravioletiniams) spinduliams atspariais
dažais, raudona spalva.
24 pav. Informacinių ženklų, stovų pavyzdžiai
5 skirsnis. Vamzdžių jungimas
11. Montuojant vamzdžius, reikia laikytis gamintojo ir tiekėjo nustatytų taisyklių, reglamentų ir
statybos normatyvų.
11.1. Vamzdžių sujungimų būdai gali būti įvairūs priklausomai nuo naudojamų vamzdžių rūšies,
skersmens ir pan. Plieniniai vamzdžiai jungiami juos suvirinant. Kietinių vamzdžių
jungimo pagrindiniai būdai yra: movinis su gumine tarpine; movinis, naudojant suveržimo
žiedus ir flanšinis. Plastikiniai PVC vamzdžiai jungiami movomis su guminiais žiedais.
Plastikiniai PE vamzdžiai gali būti jungiami trimis būdais: sulydant sandūras, kai vamzdžių
galai įdedami ir sujungiami specialioje sandūrų sulydymo mašinoje; elektros movų
pagalba, kai vamzdžiai jungiami specialiomis fasoninėmis dalimis su spiralės pavidalo
viela, įtaisyta sulydymo movos vidinėje pusėje; jungiamųjų detalių pagalba.
11.2. Vykdant vamzdžių sujungimą suvirinant, suvirintojai turi būti atestuoti nustatyta tvarka.
11.2.1. Vamzdžių pasislinkimas vienas kito atžvilgiu neturi būti didesnis kaip 20% vamzdžio
sienutės storio, bet ne didesnis kaip 3 mm. Prieš suvirinimą vamzdžiai turi būti
centruojami. Vamzdžių dalys, kurios yra įlenktos daugiau kaip 3,5% vamzdžio
diametro turi būti išpjaunamos. Taip pat nupjaunami vamzdžių galai, jei juose yra
įdubimai didesni negu 6 mm.
11.2.2. Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo vamzdyno atramos turi būti ne arčiau kaip 0,2 m.
Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo kertamos konstrukcijos arba išorinės kameros
sienos turi būti ne arčiau kaip 0,3 m. Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo pritvirtinamų
atvamzdžių turi būti ne arčiau kaip 0,1 m.
11.2.3. Visos suvirinimo siūlės yra tikrinamos išoriškai jas apžiūrint (vizualiai). Suvirinimo
siūlė laikoma kokybiška, jeigu apžiūrint nerasta siūlės ir zonoje šalia jos įtrūkimų,
išlaikyta siūlės forma, nėra metalo sudeginimo požymių.
11.2.4. Fizikiniu būdu (radiografiniu, ultragarsiniu, rentgeniniu arba kitu neardomuoju būdu)
tikrinama pasirinktinai kartu su užsakovo atstovu:
 slėginiai vandentiekio ir nuotakyno vamzdynai, kai slėgis iki 1 MPa - 2% kiekvieno
suvirintojo siūlių, bet ne mažiau kaip po 1 kiekvieno suvirintojo siūlę;

ST 300026902.300.20.01:2013
 slėginiai vandentiekio ir nuotakyno vamzdynai, kai slėgis nuo 1 iki 2 MPa - 5%

kiekvieno suvirintojo siūlių, bet ne mažiau kaip po 2 kiekvieno suvirintojo siūles;
 slėginiai vandentiekio ir nuotakyno vamzdynai, kai slėgis virš 2 MPa-10% kiekvieno
suvirintojo siūlių, bet ne mažiau kaip po 3 kiekvieno suvirintojo siūles.
11.2.5. Fizikiniu būdu (radiografiniu, ultragarsiniu, rentgeniniu arba kitu neardomuoju būdu)
tikrinamos visos siūlės :
 kai kertamas geležinkelis, po 40 m į kiekvieną pusę;
 kai kertamas automobilių kelias, po 25 m į kiekvieną pusę;
 kai kertamos kitos komunikacijos, po 4 m į kiekvieną pusę.
11.2.6. Jeigu po numatyto kiekio siūlių patikrinimo rasti defektai, tai pašalinus juos,
tikrinamas dvigubas siūlių skaičius. Jeigu ir po to randamas brokas - tikrinamos visos
to suvirintojo atliktos siūlės.
11.3. Kietiniai vamzdžiai gali būti jungiami sekančiais būdais:
11.3.1. Movinis sujungimas su gumine tarpine lengvai pasiekiamas surinkimo metu įstūmus
lygųjį galą į movą.
25 pav. Movinis sujungimas
11.3.2. Movinis sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:

 Nuvalomas vamzdžio galas ir mova. Patikrinama, ar lygusis galas turi tinkamą
nuožulną (26 pav., a).
 Tarpinė įdedama į movą, sandarinimo briauna nukreipiama link movos užpakalinės
pusės. Patikrinama, ar tarpinė gerai prigula prie lizdo pagal visą apskritimą (26 pav.,
b).
 Tepimo pasta sutepama vamzdžio kraštutinė dalis ir nuožulna, tarpinės paviršius (26
pav., c).
 Vamzdžio galas pažymimas tokiu atstumu nuo krašto, kuris ekvivalentinis movos
gyliui minus 10 mm. Lygusis vamzdžio galas įstumiamas į movą iki tol, kol žyma
sutaps su movos kraštu. Kontroliuojamas centravimas (26 pav., d)
a) b)
c)

ST 300026902.300.20.01:2013
d)
26 pav. Movinio sujungimo montavimas
11.3.3. Mechaninio sujungimo sandarumas pasiekiamas elestomerinio sandariklio ašinio

gniuždymo dėka. Tarpinė gniuždoma suveržimo mova, tvirtinama varžtais,
užsikabinančiais už kito vamzdžio movos antbriaunio.
27 pav. Sujungimas suveržimo žiedo pagalba
11.3.4. Mechaninis sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:

 Nuvalomas vamzdžio galas ir mova. Patikrinama, ar lygusis galas turi tinkamą
nuožulną (28 pav., a).
 Ant vamzdžio galo uždedamas suveržimo žiedas ir tarpinė taip, kad nuožulnus tarpinės
paviršius būtų nukreiptas lygiojo galo krašto link (28 pav., b).
 Vamzdžio galas įstumiamas į movą, tikrinamas detalių centravimas, po to vamzdis
ištraukiamas maždaug 1 cm atstumu (28 pav., c).
 Žiedas pastumiamas iki lietimosi su tarpine, įdedami varžtai ir susukamos veržlės iki
tol, kol kontaktuos su suveržimo mova (28 pav., d).
 Patikrinama suveržimo žiedo pozicija, po to dinamometriniu veržliarakčiu didinant
sukimo momentą ir laikantys nuoseklumo užveržiamos veržlės (28 pav., e).
a) b)
c)

ST 300026902.300.20.01:2013
d) e)
28 pav. Sujungimo montavimas
11.3.5. Atliekant flanšinį sujungimą tarp flanšų dedami sandarinimo tarpikliai (metaliniai,
guminiai žiedai). Parenkant tarpiklio medžiagą būtina įvertinti temperatūrą, slėgį,
atsparumą korozijai. Tarpiklis neturi siekti varžtų ir nutolti per 2-3 mm nuo vamzdžio.
Flanšai sujungiami varžtais. Visos varžtų galvutės turi būti vienoje sujungimo pusėje.
Horizontaliuose flanšuose (vamzdis vertikalus) – varžtai sukišami iš viršaus, o veržlės
veržiamos iš apačios. Užsukant ant varžtų veržles, flanšai neturi persikreipti, varžtų
galai neturi išsikišti iš veržlių daugiau kaip per pusę varžto skersmens, bet ne mažiau 3
vijos. Veržlės užveržiamos laikantys nuoseklumo, parodyto 29 pav.
29 pav. Flanšinio sujungimo montavimas
11.4. Visų matmenų PVC vamzdžiai ir jungiamosios detalės yra tiekiami su sandarinimo
tarpinėmis, kad būtų galima sujungti kuo lengviau ir patikimiau. Vamzdžiuose yra
gamykloje įstatyti guminiai žiedai sutepti specialiu silikono tepalu. Tam, kad vamzdžių
vidus liktų švarus, net suklojus juos į tranšėjas, abu vamzdžių galai yra uždaromi
sandariais plastmasiniais gaubtais.
11.4.1. Beslėgių PVC movinių vamzdžių sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:
 Nuo vamzdžio galo su mova ir nuo kito vamzdžio lygaus galo nuimamas apsauginis
sandarus gaubtas.
 Vamzdžiai nuvalomi nuo nešvarumų. Gale padaroma 150 nuožulną.

ST 300026902.300.20.01:2013
 Lygus vamzdžio galas įstumiamas į movą, kol jis pasieks įstatomo gylio atžymą. Tai
gali būti padaryta rankomis. Jei reikia, galima naudoti plieninį laužtuvą ir medinę
kaladėlę. Jei laužtuvo svirties jėgos nepakanka, galima naudoti specialius sujungimo
blokus (gervė su lynais) arba domkratą ir ekskavatoriaus kaušą kaip atramą.
30 pav. Naudojami įrankiai
 Sujungdami armatūros detales lygus vamzdžio galas sutepamas silikono tepalu. Būtina
tikrinti, kad lygusis galas būtų įstatomas į movą tinkamu kampu.
 Jei vamzdžius reikia pjaustyti, jų nupjautus galus užapvalinti ir nuvalyti dilde ar
peiliuku.
31 pav. PVC vamzdžio montavimas
11.5. Atliekant PE vamzdžių sujungimą vamzdžiams, jungiamosioms detalėms sujungti naudojama

speciali lydymo įranga. Įranga turi būti tiekiama su gamintojo sudarytu techniniu pasu ir
atitikties sertifikatu. PE vamzdžių lydymo įranga turi būti su kompiuterine lydymo proceso
valdymo ir kontrolės sistema.

ST 300026902.300.20.01:2013
a)
b)
c)
32 pav. Sujungimui naudojama įranga (a - lydymo įranga su mechaninės pavaros centratoriumi; b - lydymo įranga su
centravimu mechaninio sraigto pagalba; c - lydymo įranga su hidraulinės pavaros centratoriumi)
11.5.1. Sudurtinis PE vamzdžių sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:

 Vamzdžių galai ir (arba) jungiamosios detalės nuvalomi, apsisaugoma nuo dulkių ir
kitų teršalų poveikio;
 Paruoštos detalės suveržiamos centratoriaus pagalba. Centruojant pirmiausiai
užspaudžiamos 2 ir 3 centratoriaus veržlės, po to 1 ir 3 (33 pav.).
33 pav. Vamzdžio centravimas
 Tikrinamas paviršiaus nulyginimas bei tarpelis tarp jungiamųjų detalių ir (arba)

vamzdžio galų. Tarpelis neturi viršyti dydžių, nurodytų 15 lentelėje.
15 lentelė
Leidžiamo tarpelio dydžiai

ST 300026902.300.20.01:2013
 Vamzdžių galai glotniai ir lygiagrečiai sulyginami elektriniu suapvalinimo

prietaisu (34 pav.).
34 pav. Vamzdžių suapvalinimas
 Sureguliuojamas lydymo įrangos veikimas.

 Vamzdžių galai įkaitinami teflonu padengta kaitinimo plokšte, kurios
temperatūra reguliuojama termostato.
 Kai vamzdžių galai pakankamai išsilydo, plokštė išimama, o
vamzdžių galai prispaudžiami vienas prie kito ir laikomi, kol atauš.
 Rekomenduojama vadovautis 16 lentelėje pateiktais dydžiais.
16 lentelė
Lydymo proceso rekomenduojami dydžiai
 Apžiūrimos siūlės vidinė ir išorinė pusės, nustatoma jungties kokybė

(17 lentelė).

ST 300026902.300.20.01:2013
17 lentelė
Sudurtinės jungties kokybės patikra
11.5.2. Movinis PE vamzdžių sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:

 Prieš sulydant lydoma vieta turi būti švariai nuvalyta, neoksiduota. Vamzdžių galai
nušlifuojami iki atitinkamos žymos. Sulydymo mova nuvaloma prieš pat montavimą
(35 pav.).
35 pav. Vamzdžio paruošimas
 Sulydymo mova užmaunama ant lygaus galo. Paruoštos detalės užfiksuojamos

centravimo prietaise. Jungiamų vamzdžių galai turi būti visiškai įleisti į jungiamąją
detalę ir pasiekti jos viduje esančius ribotuvus. Tai nustatoma pagal ant jungiamų
vamzdžių galų prieš jungiamosios detalės sumontavimą paženklintus žymenis (tašką
arba liniją) (36 pav.).
36 pav. Vamzdžių centravimas

ST 300026902.300.20.01:2013
 Įjungiamas sulydymo transformatorius ir, elektros srovei tekant kaitinimo elementu,

sienelės susilydo. Po suvirinimo movos indikatoriai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 2
mm (37 pav.).
37 pav. Vamzdžių lydymas
 Aušinant vamzdis ir detalės turi būti tvirtai laikomi, tam naudojant tinkamas sankabas.
Sujungimas apžiūrimas, nustatoma jungties kokybė (18 lentelė).
18 lentelė
Elektrinio lydymo jungiamosiomis detalėmis patikra
6 skirsnis. Vamzdynų bandymai

ST 300026902.300.20.01:2013
12.1. Baigus visi vamzdynai, šuliniai ir pan., gerai išvalomi ir išplaunami švariu vandeniu.
Vamzdžiai, į kuriuos žmogus negali patekti, gerai išvalomi stūmokliu su guminiu antgaliu,
kurio skersmuo yra lygus vamzdžio kiaurymės vidiniam skersmeniui, užtikrinant, kad
vamzdyje neliktų jokių pašalinių objektų.
12.2. Sumontuotų vamzdynų bandymas vykdomas dviem etapais:
12.2.1. Pirmas – išankstinis bandymas stiprumui ir hermetiškumui. Atliekamas nepilnai
užpilant vamzdžius ir neužpilant gruntu jungčių, jų vizualiai apžiūrai;
12.2.2. Antras – galutinis bandymas stiprumui ir hermetiškumui. Atliekamas esant
projektiniam užpylimui gruntu, dalyvaujant techninės priežiūros atstovui. Pagal
veikiančius standartus surašomas darbų priėmimo aktas.
12.3.Prieš atliekant bandymą slėgiu, reikia laikytis šių reikalavimų:
12.3.1. Galinės aklės sumontuotos ant visų bandomos sistemos galų;
12.3.2. Visos galinės aklės turi būti inkaruojamos;
12.3.3. Bandymo vietoje turi būti pasiruošta vandens nutekėjimui;
12.3.4. Sistema turi būti pripildyta vandens bent 24 val. prieš pradedant bandymą slėgiu.
Įsitikinti, kad iš visos sistemos išleistas oras;
12.3.5. Per pirmas 6 valandas slėgis sistemoje turi atitikti 1,3× nominalaus slėgio. Ši bandymo
dalis turi būti patvirtinta būtinais dokumentais.
12.4.Atliekant bandymą slėgiu:
12.4.1. Matuojamas faktinis slėgis, jei reikia, sistemos vanduo papildomas;
12.4.2. Sistema veikiama slėgio, atitinkančio 1,3× nominalaus slėgio (bandymo slėgis);
12.4.3. Šis slėgis išlaikomas 2 valandas, sistemos vandenį galima papildyti;
12.4.4. Per kitas 60 minučių sistemos vandens papildyti negalima;
12.4.5. Po 60 minučių matuojamas slėgis ir prileidžiama vandens, kol slėgis vėl pasiekia 1,3×
nominalaus slėgio (bandymo slėgis) Pb=60 m.v.st.;
12.4.6. Slėgio kritimas ir papildomo vandens kiekis neturi viršyti toliau nurodytų ribų:
 slėgio kritimas nuo pradinio slėgio = 2%;
 vandens kiekis l/m = 0,02 di – 0,001 + V (di = vidinis skersmuo, m).
12.4.7. atlikus bandymą slėgiu, galinės aklės išmontuojamos.
12.5.Savitakinių nuotekų vamzdynų išbandymas atliekamas sekančiai:
12.5.1. Žemutinis nuotakyno galas ir reikiamos prijungtosios atšakos užkemšamos
tinkamais vandeniui nelaidžiais kamščiais ir vamzdžių sistema užpildoma
vandeniu. Mažuose vamzdžiuose aukštutiniame gale galima laikinai prijungti
alkūnę ir prie jos statmeną vamzdelį, pakankamo ilgio išbandymui reikalingai
patvankai sudaryti.
12.5.2. Bandomojo slėgio vandens patvankos dydis yra 1,2 m virš nuotekų vamzdžio
viršaus vidinio paviršiaus aukštutiniame gale ir ne daugiau negu 6 m žemutiniame
gale (naudojant statmeną vamzdį). Jeigu išbandant visą statesnio nuolydžio
nuotakyno atkarpą būtų viršyta aukščiau nurodytoji didžiausia patvanka, jis
išbandomas mažesnėmis atkarpomis.
12.5.3. Susigerti leidžiama vieną valandą. Išmatuojamas vandens nuostolis per 30 minučių:
iš matavimo indo kas 10 min. įpilama vandens, pasižymint, kiek vandens reikia
įpilti, kad statvamzdyje atsistatytų pradinis vandens lygis. Vidutinis įpilamo
vandens kiekis negali viršyti norminiuose dokumentuose nurodytų reikšmių.
12.5.4. Iki 450 mm skersmens nuotakynus galima prieš tai išbandyti oru, tačiau visą
vamzdyną, prieš jį priimant, būtina išbandyti vandeniu.
12.6.Visi kolektoriai, šuliniai ir apžiūros kameros užbaigus išbandomos, ar į jas neįsiskverbia
vanduo arba oras (kaip nurodyta); patikrinama viso kolektoriaus ilgio konstrukcija ir
užpylimas. Visi įvadai į sistemą sandariai uždaromi.

ST 300026902.300.20.01:2013
12.7.Prieš pradedant eksploatuoti, geriamojo vandentiekio vamzdynas turi būti sterilizuotas.

Pagal veikiančias normas vamzdynus reikia sterilizuoti chloruotu vandeniu (dozė 10 dalių
chlorkalkių prie milijono). Sterilizuojantis tirpalas turi likti vamzdynuose minimaliam 30
minučių laikotarpiui. Po to išplaunamas švariu vandeniu, kol lieka nedaugiau 0,3-0,5 mg/l
chloro.
V skyrius. VANDENTVARKOS ŪKIO EKSPLOATAVIMAS
13. Vandentvarkos ūkio eksploatavimo bendrieji reikalavimai:

13.1. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius, pastatus galima pradėti eksploatuoti tik
juos priėmus Valstybinei komisijai pagal nustatytą naudojimo tvarką.
13.2. Eksploatuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas būtina vadovautis nustatytais
eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
13.3. Norint išvengti avarijų dėl pastatų bei įrenginių griuvimo, reikia periodiškai tikrinti jų
techninę būklę.
13.4. Darbui su įrengimais turi būti parengtos saugaus jų eksploatavimo instrukcijos.
14. Siurblinių eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
14.1. Siurblines, hidroforines, orpūtines/kompresorines gali eksploatuoti personalas, susipažinęs
su įrengimų konstrukcija, jų paleidimu ir stabdymu, priežiūra bei remontu ir turintis
kvalifikacijos pažymėjimą;
14.2. Vandenviečių siurblinės:
14.2.1. Montuojant ir demontuojant siurblius gręžiniuose reikia naudoti automobilinius
kranus, užregistruotus Valstybinės technikos priežiūros įstaigoje ir turinčius techninio
patikrinimo dokumentus. Kranų montavimas ir darbų vykdymas turi būti atliekamas
laikantis kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo reikalavimų;
14.2.2. Gręžinių siurblinėse su paviljonais montavimo ir demontavimo darbus reikia pradėti
per montavimo angą. Kelti ir nuleisti siurblį reikia vamzdžiais, naudojant pavalkus.
Pavalkų dydis turi atitikti vamzdžio skersmenį. Pavalkai tvirtinami vamzdžio flanšo
apačioje;
14.2.3. Eksploatuojant dirbtinius požeminio vandens didinimo infiltracinius baseinus, jų
valymo darbams, kuriems naudojamos statybos mašinos ir mechanizmai, vykdyti turi
būti sudaryta darbų technologinė schema (mechanizmų įvažiavimo vieta, jų judėjimo
kryptys, grunto krovimo vietos ir kt.). Darbai vykdomi laikantis darbų saugos
norminių aktų reikalavimų.
14.2.4. Paviršinio vandens atvirųjų telkinių vandenvietėse, skirtose požeminio vandens
atsargoms papildyti ar pramonės įmonių gamybiniams vandens poreikiams tenkinti,
vamzdžio antgalio grotas apžiūrėti, taisyti ir valyti galima tik išjungus siurblius.
Valantieji grotas privalo mokėti plaukti, turėti gelbėjimo priemones. Šildant grotas
elektra, darbai dirbami laikantis elektros įrenginių eksploatavimo nustatytais
reikalavimais.
14.3. Nuotėkų siurblinės:
14.3.1. Prieš įeinant į grotų ir priimamųjų rezervuarų patalpas turi būti įjungti ventiliatoriai ne
trumpiau kaip 10 min. ir turi veikti visą laiką, kol patalpose dirba aptarnaujantysis
personalas;
14.3.2. Grotų ir priimamųjų rezervuarų patalpose draudžiama naudotis atvira ugnimi ir rūkyti;
14.3.3. Kai darbams atlikti reikia nusileisti į priimamąjį rezervuarą, būtina laikytis saugaus
darbo reikalavimų dirbant lauko nuotekų šuliniuose;
14.3.4. Grotose sulaikyti nešmenys turi būti laikomi konteineriuose ne ilgiau kaip 1 parą ir
išvežami į sąvartynus, kompostavimo laukus;

ST 300026902.300.20.01:2013
14.3.5. Mašinų salės patalpos turi būti vėdinamos, pakeičiant orą 5 kartus per valandą;
15. Lauko vandentiekio tinklų ir įrenginių eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
15.1. Tinklus gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
15.2. Išorinę trasos apžiūrą, neatidarant šulinių dangčių, atlieka vienas asmuo, kuris turi dėvėti
signalinę liemenę ar kostiumą su šviesos atšvaitais.
15.3. Tinklų trasos apžiūrą, atidarant šulinių dangčius, atlieka du asmenys, turintys priemonių
šulinių dangčiams nuvalyti ir atidaryti, kilnojamuosius aptvarus, kelių ženklus, signalines
liemenes ar kostiumus su šviesos atšvaitais.
15.4. Draudžiama leistis į šulinius, rūkyti prie atidaryto šulinio, mesti uždegtą degtuką ar deglą į
apžiūrimą šulinį.
15.5. Darbus rezervuaruose turi atlikti brigada, susidedanti ne mažiau kaip iš 4 asmenų.
15.6. Rezervuarai, prieš lipant į juos, turi būti išvėdinti, atidarant landas arba priverstinai
tiekiant orą.
15.7. Visiems darbams, atliekamiems tinkluose, šuliniuose, kamerose ar rezervuaruose, ir
likviduojant avarijas ilgiau kaip 24 valandas turi būti išduota paskyra - leidimas.
16. Lauko nuotakų, kolektorių ir įrenginių eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
16.1. Nuotakyną gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
16.2. Nuimtus šulinių dangčius reikia dėti transporto eismo kryptimi. Visi šuliniai turi būti
aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir kelių ženklais.
16.3. Praeinamųjų kanalų techninė apžiūra pradedama tik po 6-8 valandų po nuotekų pašalinimo
ir kanalo išvėdinimo.
16.4. Profilaktinį nuotakų, kolektorių valymą turi atlikti brigada iš keturių - šešių darbininkų,
atsižvelgiant į vamzdyno skersmenį, eismo gatvėje intensyvumą ir naudojamą įrangą.
16.5. Valant nuotakyną guminiais rutuliais, mediniais cilindrais ar šepečiais, reikia naudoti
gerves. Darbininkams draudžiama būti šuliniuose, sukti plieninį lyną ant gervės būgno
rankomis. Gervės krumpliaračiai turi būti uždengti.
16.6. Naudojant specialiąsias hidraulines mašinas, turi būti laikomasi šių mašinų naudojimo
instrukcijų.
16.7. Valomo nuotako šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių
ženklais.
16.8. Užsikimšusius nuotakus turi valyti ne mažiau kaip keturių žmonių brigada. Kamščiams
likviduoti naudojama plieninė juosta, viela, lazdos, specialiosios hidrodinaminės mašinos.
Jei dirbama gatvės važiuojamojoje dalyje, šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais
aptvarais ir paženklinti kelių ženklais, o nuotekų tekėjimas sustabdytas aukščiau
remontuojamo ruožo.
16.9. Brigada, atliekanti techninę apžiūrą, profilaktiškai valanti nuotakus, kolektorius,
užsikimšusius nuotakus, likviduojanti avarijas, turi turėti specialiuosius automobilius su
įranga.
16.10. Visiems darbams nuotakuose, kolektoriuose, kanaluose atlikti turi būti išrašoma
paskyra-leidimas.
17. Nuotekų valyklų eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
17.1. Nuotėkų valyklos turi būti eksploatuojamos laikantis nustatytų eksploatacijos bei kitų
norminių aktų reikalavimų.
17.2. Aptarnaujantysis personalas turi turėti reikiamus įrankių komplektus, akumuliatorinius ar
kitokius 12 V žibintus, darbo drabužius ir darbo avalynę.
17.3. Kėlimo mechanizmai, naudojami montuojant ir demontuojant įrengimus, turi atitikti
nustatytus kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo reikalavimus.
17.4. Armatūrai, įrengimams montuoti, demontuoti turi būti išrašyta paskyra-leidimas.
17.5. Mechaninio valymo įrenginių eksploatavimas:

ST 300026902.300.20.01:2013
17.5.1. Valant smėliagaudžių, pirminių sodintuvų nuotekų paskirstomųjų ir surenkamųjų

latakų briaunas bei šalinant išplūdas atitinkamais įtaisais, draudžiama vaikščioti latakų
briaunomis, sodintuvų sienų kraštais iš vidinės aptvėrimo tvorelės pusės, kad
aptarnaujantysis personalas neįkristų į įrenginius. Personalas valymo metu turi dėvėti
gelbėjimo liemenes;
17.5.2. Draudžiama valyti horizontaliųjų ir radialiųjų sodintuvų latakų briaunas dirbant
mechaniniams dumblo šalinimo įrenginiams;
17.5.3. Draudžiama remontuoti, tepti guolius, keisti diržus, grandines, tepalus mechaninių
grandiklių pavarose neišjungus elektros srovės.
17.6. Biologinio valymo įrenginių eksploatavimas:
17.6.1. Prie eksploatuojamų biologinių tvenkinių, aerokanalų turi būti iškabinti gelbėjimo ratai
su virvėmis;
17.6.2. Draudžiama vaikščioti eksploatuojamų aerotankų sienomis, galima vaikščioti tik
aptvertais tilteliais;
17.6.3. Eksploatuojant biologinio azoto šalinimo iš nuotėkų įrenginius, kai naudojamas
papildomas anglies šaltinis (metanolis, etanolis, acetonas ir kt.), turi būti laikomasi
medžiagų laikymo reikalavimų.
17.6.4. Užsikimšusius reaktyvinius ir stacionarius biologinių filtrų drėkintuvus galima valyti
tik nustojus tiekti nuotekas. Personalo darbuotojai darbo metu turi dėvėti darbo
drabužius ir darbo avalynę;
17.7. Dumblo apdorojimo įrenginių eksploatavimas:
17.7.1. Dumblo siurblinės turi būti eksploatuojamos laikantis 14.3. punkto reikalavimų;
17.7.2. Aptvertoje metantankų, dujų rezervuarų ir dumblo siurblinės aikštelėje draudžiama
rūkyti, naudoti atvirą ugnį, atlikti suvirinimo darbus;
17.7.3. Prieš remontuojant metantankus, dujų rezervuarus, dumblo šulinius, atliekant
suvirinimo darbus, minėti įrenginiai turi būti išvėdinti natūraliai (atidarant angas
metantankų bei dujų rezervuarų apačioje ir viršuje, o šuliniuose atidengiant dangčius)
arba dirbtinai (orpūtėmis ar ventiliatoriais). Darbus galima pradėti tik nustačius
biodujų sudėtį dujų analizatoriais ir įsitikinus, kad biodujų nėra;
17.7.4. Eksploatuojamus dumblo mechaninio sausinimo įrenginius - centrifugas, vakuuminius
filtrus, filtrpresus - draudžiama valyti, remontuoti, tepti guolius veikiant įrenginiams.
Darbus galima pradėti tik išjungus elektros srovę.
18. Vandens vartotojo prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkos reikalavimai:
18.1. Norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus
vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir
teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose,
vartotojas turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines
sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka.
18.2. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų
pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės
kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja tiekėjo
įgaliotas atstovas.
18.3. Prijungti objektus vien tik prie vandentiekio tinklo, jeigu šalia yra
nuotekų tinklas, neleidžiama. Šiuo atveju išduodami leidimai objektams
prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo.
18.4. Vanduo vartotojui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius
techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus
išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų

ST 300026902.300.20.01:2013
įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų

šalinimo sutartį.
18.5. Juridinis ir fizinis asmuo, norintis prijungti objektą prie vandentiekio ir
nuotekų tinklo, turi ne vėliau kaip prieš 7 d. iki pageidaujamos objekto
prijungimo dienos paduoti paraišką tiekėjui. Per tris darbo dienas
tiekėjas privalo nurodyti pareiškėjui galimo prijungimo dieną. Ši diena
nebūtinai turi sutapti su pareiškėjo pageidavimu.
18.6. Prie nuotekų tinklo, esant atskirtajai nuotekų sistemai, draudžiama
jungti drenažo ir paviršiaus nuotekų tinklą.
19. Vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių priėmimo naudoti reikalavimai:
19.1. Tiekėjas turi tikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių, jeigu
jie bus prijungti prie gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklo,
statybos darbų kokybę. Tiekėjo pastabos ir nurodymai yra privalomi.
19.2. Statybos metu keisti projektą galima tik suderinus tai su projektine
organizacija, projektavusia šį objektą, ir su tiekėju.
19.3. Užkasant bei bandant vandentiekio ir nuotekų tinklą ar įrenginius, turi
dalyvauti tiekėjo atstovas ir pasirašyti atitinkamą aktą. Be tiekėjo
atstovo parašo aktas negalioja.
19.4. Vamzdynų ir įrenginių hidraulinio (pneumatinio) bandymo ir plovimo
laikas derinamas su tiekėju.
19.5. Pastatytą vandentiekio tinklą ir įrenginius išvalo ir dezinfekuoja juos
stačiusi organizacija. Atliekant šiuos darbus ir imant vandens
pavyzdžius, dalyvauja tiekėjo atstovas. Kai tiekėjo atstovas nedalyvauja
priimant pastatytą ar rekonstruotą objektą, priėmimo naudoti komisija
gali objektą priimti naudoti remdamasi tiekėjo pažyma, patvirtinančia,
kad objektas prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo pagal
techninius reikalavimus ir tinka naudoti.
19.6. Ruošdamas priėmimo naudoti aktą, užsakovas (statytojas) pateikia:
vieną projektinės dokumentacijos egzempliorių, kuriame užfiksuoti
statinyje statybos metu padaryti pakeitimai, priėmimo naudoti komisijos
akto apie statinio priėmimą naudoti kopiją, atliktų darbų bei hidraulinių
(pneumatinių) bandymų aktus ir inžinerinių komunikacijų geodezines
nuotraukas, taip pat objekto vandentiekio tinklo vandens cheminės ir
bakteriologinės analizių korteles.
19.7. Priimant naudoti vandentiekio ir nuotekų tinklą, prieš priėmimo
(galutinį) bandymą, vamzdžių ir jų sandūrų kokybė turi būti patikrinama
televizinės aparatūros pagalba.
IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20.1. Šios Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos parengtos ir Lietuvos

statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei
tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba Lietuvos santechnikų
asociacijos, arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos „STATAI“ nare
ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju
dokumentu. Jos yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis
dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos darbus.
Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos
taisyklių versiją.

ST 300026902.300.20.01:2013
20.2. Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka

nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [5.32].
20.3. Įmonė gali pasitvirtinti ir griežtesnius nei nustatyta šiose Statybos
taisyklėse reikalavimus.
20.4. Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento
versija pagal nutylėjimą laikoma sutarties su Užsakovu pasirašymo metu
galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių
versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine
Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.
20.5. Visi ginčai tarp Rangovų ir Užsakovų dėl šių taisyklių taikymo
sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Vandentiekio Ir Nuoteku Salinimo Tinklu Tiesimas V01 - 130206

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Vandentiekio Ir Nuoteku Salinimo Tinklu Tiesimas V01 - 130206

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

STATYBOS TAISYKLĖS “VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ

ŠALINIMO TINKLŲ TIESIMAS”

VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO

LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA

Rengė: VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

Recenzavo: LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 1 /43

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 2 /43

4.10. STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 3 /43

5.13. LST EN 13476-1:2007 Beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų

III skyrius. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 4 /43

IV skyrius. LAUKO VANDENTIEKIO, NUOTAKYNO TINKLŲ ĮRENGIMAS

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 5 /43

1 skirsnis. Bendrieji reikalavimai

7.1. Lauko vandentiekis susideda iš vandentiekio vamzdyno, siurblinių tiekiančių vandenį į

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 6 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 7 /43

1 pav. Movinių užraktų panaudojimo pavyzdžiai

Dangos Vamzdžio skersmuo, mm

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 8 /43

2 pav. Vamzdžių transportavimo pavyzdžiai

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 9 /43

3 pav. Vamzdžių pakrovimo pavyzdžiai

7.19.5. Vamzdžiai turi būti saugomi originaliame gamykliniame įpakavime. Vamzdžiai

4 pav. Vamzdžių sandėliavimo pavyzdžiai

5 pav. Movinių vamzdžių sandėliavimas

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 10 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 11 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 12 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 13 /43

3 skirsnis. Žemės darbai

9. Reikalavimai vamzdžių tiesimui [4.12]:

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 14 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 15 /43

*iki kol sutankinimui virš vamzdžio lygio bus panaudoti įrenginiai;

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 16 /43

4 skirsnis. Šulinių įrengimas

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 17 /43

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 18 /43

10.7. Įrengiant surenkamus gelžbetoninius apžiūros, valymo ir kitos paskirties šulinius

10 pav. Šulinio žiedo ir vamzdžio užtaisymo bendras vaizdas

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 19 /43

11 pav. Šulinio žiedo ir slėginio vamzdžio užtaisymas

12 pav. Latakų schemos

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 20 /43

13 pav. Šulinio įrengimo pavyzdys

14 pav. Apkrovų grupių suskirstymas [5.2]

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 21 /43

 Kelio pakraštyje ar ant bordiūro pažymėti šulinio šachtos vietą.

15 pav. Šulinio dangčio montavimas, klojant naują kelią

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 22 /43

 Šulinio dangtį įvoluoti lygiai su paviršiumi.

10.11. Montuojant šulinius rekomenduojama laikytis leidžiamu nuokrypiu (12 lentelė).

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 23 /43

Iškasos dugno altitudės nuokrypis ± 50mm

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 24 /43

17 pav. Apžiūros šulinio (D1400) pavyzdys

10.14.1. Papildomo vamzdžio prijungimo montavimas atliekamas sekančiai:

18 pav. Prijungimo pavyzdys

© LIETUVOS SANTECHNIKŲ ASOCIACIJA 25 /43