Professional Documents
Culture Documents
STATYBOS TAISYKLĖS
ST 300026902.300.20.01:2013
Teikė medžiagą ir dalyvavo rengiant: dr. Vaidotas Šarka, Mag. Justinas Bureikis
TURINYS
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................................................................2
II skyrius. NUORODOS.......................................................................................................................2
III skyrius. PAGRINDINĖS SĄVOKOS.............................................................................................5
IV skyrius. LAUKO VANDENTIEKIO, NUOTAKYNO TINKLŲ ĮRENGIMAS............................6
1 skirsnis. Bendrieji reikalavimai.......................................................................................................6
2 skirsnis. Medžiagos.......................................................................................................................11
3 skirsnis. Žemės darbai...................................................................................................................14
4 skirsnis. Šulinių įrengimas.............................................................................................................18
5 skirsnis. Vamzdžių jungimas.........................................................................................................31
6 skirsnis. Vamzdynų bandymai.......................................................................................................40
V skyrius. VANDENTVARKOS ŪKIO EKSPLOATAVIMAS.........................................................41
IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS...............................................................................45
1. Šios statybos taisyklės nustato lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo
pagrindinius tiesimo reikalavimus.
2. Taisyklių nustatyti lauko vandentiekio ir nuotekų šalintuvo tiesimo reikalavimai taikomi bet
kurios paskirties vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais bei įvairių
gamintojų montavimo nurodymais ir instrukcijomis.
II skyrius. NUORODOS
4. Taisyklių nuostatų teisės šaltiniai yra šie Lietuvos Respublikos teisės aktai:
4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr.32-788; 2001, Nr.101-3597; 2002,
Nr.73-3093, Nr.124-5625);
4.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin.,
2006, Nr. 82-3260);
4.3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-
3170);
4.4. STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2007, Nr. 131-
5326);
4.5. STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir
pastovumas (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
4.6. STR 2.01.01(2):2000 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr.17-
424; 2002, Nr.96-4233)
4.7. STR 2.01.01(3):2000 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos
apsauga“ (Žin., 2000, Nr.8-215; 2002, Nr.106-4776);
4.8. STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr.
1-34);
4.9. STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2008.,
Nr. 35-1256);
6. Lauko vandentiekis:
6.1. lauko vandentiekis – vandentiekio dalis (vamzdynas, siurblinės, talpyklos), tiekianti
vartotojams išgautą ir (arba) paruoštą vandenį;
6.2. komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis aprūpinamoje
teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį;
6.3. magistralė – vandentiekio tinklo dalis esminiam vandens paskirstymui po rūpinamąją
teritoriją, paprastai be vartotojų įvadų jungčių;
6.4. paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo;
6.5. požeminis vanduo – žemiau žemės paviršiaus esantis natūraliai susikaupęs ar infiltruotas
vanduo, kurį galima paimti;
6.6. siurblinė – įrenginys, palaikantis reikiamą slėgį ir debitą vandentiekio tinkle;
6.7. skirstomoji linija – vandentiekio tinklo dalis, jungianti magistralę su vartotojo įvadais;
6.8. vandens talpykla – rezervuaras vandeniui laikyti;
6.9. vandentakis – vamzdynas, jungiantis vandens ėmyklą, ruošyklą, talpyklą ir vandentiekio
tinklą;
6.10. vandentieka – vartotojų aprūpinimas vandeniu;
6.11. vandentiekio šulinys – požeminė kamera su dangčiu uždengiama landa įlipti, įrengiama
vandentiekio tinklo armatūros įmontavimo vietose;
6.12. vandentiekio tinklas – vamzdynas ir pagalbiniai statiniai išgautam ir (arba) paruoštam
vandeniui paskirstyti po rūpinamąją teritoriją ir patiekti į vartotojų įvadus;
6.13. vandens vartotojas – juridinis arba fizinis asmuo, aprūpinamas vandeniu iš vandentiekio ir
(arba) suleidžiantis nuotekas į nuotakyną;
6.14. vandentvarkos abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs vandens tiekimo ir (arba)
nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju ir (arba) nuotekų šalintoju.
7. Lauko nuotakynas:
7.1. lauko nuotakynas – nuotakų ir kitų inžinerinių statinių (įskaitant talpyklas ir siurblines)
sistema nuotekoms tekinti iš išvadų į valyklas ar kitokias šalinimo vietas;
7.2. apžiūros šulinėlis – išvado arba nuotako atvamzdis su nuimamu dangčiu, pro kurį išvadą
arba nuotaką galima pasiekti iš paviršiaus, tačiau prie jų negali patekti žmogus;
7.3. išleistuvas – nuotako galas, iš kurio nuotekos suleidžiamos į valyklą arba nuotekų
priimtuvą;
7.4. kolektorius – požeminis pratakas, į kurį suteka nuotekos iš keleto nuotakų;
7.5. kritimo šulinys – šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą arba nuotaką;
7.6. lietaus nuotakynas – nuotakų ir pagalbinių statinių sistema paviršinėms nuotekoms tekinti į
šalinimo vietas;
7.7. nuotakas (lauko) – paprastai požeminis vamzdis ar kitoks įtaisas vartotam vandeniui ir
(arba) paviršinėms nuotekoms tekinti iš keleto šaltinių;
7.8. nuotakyno šulinys – rentinys su nuimamu dangčiu, įrengtas ant išvado arba nuotako, kad
galėtų įlipti žmogus;
7.9. slėgvamzdis – vamzdis, kuriuo siurbliu bėgdinamos nuotekos;
7.7. Vandentakiai montuojami su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 0,002. Kuomet reljefas labai
lygus, leidžiama nuolydį imti 0,0005. Rekomenduojamas vamzdžių įgilinimas 1,80-2,00
m.
7.8. Minimalus galimas nuotakyno vamzdžių įgilinimas 0,8 m nuo žemės paviršiaus iki
vamzdžio viršaus. Minimalus nuolydis ne mažesnis už atvirkštinį dydį vamzdžio
skersmeniui 1/D.
7.9. Vandentiekio tinklo atšakos nuo magistralių daromos trišakiais, įtaisant uždarymo
armatūrą. Trišakis ir uždarymo armatūra statomi šulinyje arba grunte. Įvadų atšakos
paprastai jungiamos balnais. Atstumai tarp uždarymo armatūros neturi viršyti:
skirstomuosiuose tinkluose - 2 km; magistralėse - 1 km; kaimo vandentiekio tinkle ir miesto
skirstomosiose linijose - 0,3 km.
7.10. Vandentiekiuose, slėginiuose lauko nuotakynuose turi būti įrengiamos atramos vamzdžių
horizontalių ir vertikalių posūkių vietose (kai atsiradusių įtempių negali perimti vamzdžių
jungtys); kai vandentiekis, nuotakynas klojamas iš plieninių vamzdžių (juos suvirinant),
atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30º ir didesnis. Jei
vamzdžiai sujungiami movomis, atramos įrengiamos kai kampas yra didesnis nei 10º.
7.11. Betoninių atramų įrengimo pavyzdžiai ir rekomenduojami vamzdyno lenkimo spinduliai
pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
7.12. Slėgiminių lygių movinių vamzdynų sistemose vietoje betoninių atramų galima naudoti
movinius užraktus, kuriais sutvirtinami abu sujungiami vamzdžiai, neleisdami jiems
pasislinkti ašine kryptimi. Užraktų kiekis vamzdyno krypties kitimo vietoje priklauso nuo
vamzdžio skersmens ir tranšėjos gylio (2 lentelė).
2 lentelė
Užraktų kiekis
7.13. Vamzdyne, įklotame grunte, kuris gali nusėsti; slėginių lauko nuotakynų plieniniame
vamzdyne, klojamame tuneliuose, kanaluose, ant estakadų ar atramų; vamzdynų, kurių
jungtys nekompensuoja poslinkių, sukeliamų grunto temperatūros pasikeitimų turi būti
įrengti kompensatoriai ašiniams poslinkiams kompensuoti. Аtstumai tarp kompensatorių ir
nejudamų atramų apskaičiuojami projektavimo metu priklausomai nuo jų konstrukcijos.
7.14. Jei lauko nuotakynas klojamas žemėje iš plieninių vamzdžių su suvirinimo jungtimis,
kompensatoriai įrengiami junginės ketinės armatūros montavimo vietose. Tuo atveju, kai
junginė ketinė armatūra apsaugota nuo ašinių įtempiu (kietai įtvirtinus plieninius
vamzdžius šulinio sienose, įrengiant specialius arba apslegiant vamzdžius sutankintu
gruntu), leidžiama kompensatorių neįrengti. Apslegiant vamzdžius gruntu prieš junginę
ketinę armatūrą turi būti naudojamos paslankios jungtys (pailginta įmova, mova ir pan.).
Kompensatoriai ir paslankios jungtys turi būti įrengiamos šuliniuose (kai lauko nuotakynas
klojamas žemėje).
7.15. Turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo arti lauko tinklų (viršuje, apačioje, greta)
esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių (ar jų dalių) bei jų naudojimo apkrovų ir
poveikių neigiamų pasekmių. Tinklai į dėklus įmaunamos pagal žemiau išvardintus
reikalavimus [4.14]:
7.15.1. vandentiekio perėjose (kertant susisiekimo komunikacijas) po viešojo naudojimo
geležinkeliais ir po valstybės bei krašto keliais;
7.15.2. dėklai įrengiami vykdant statybą uždaru arba atviru būdu;
7.15.3. vertikalus atstumas nuo dėklo išorinės sienelės viršaus iki bėgio apačios arba iki kelio
dangos viršaus nustatomas norminiais reikalavimais;
7.15.4. klojant atviru būdu dėklo vidaus skersmuo turi būti 200 mm didesnis už vamzdžio
išorinį diametrą;
7.16. Vandentiekio tinklų diukeriai įrengiami po upėmis, upeliais ir kitais vandens telkiniais.
Paprastai tiesiamos dvi diukerio gijos, su prošvaisa tarp jų 1,5 m, o vamzdžių viršus
įgilinamas upės dugne 0,5 m (kai upė laivybinė – 1,0 m). Diukerio galai gali kilti ne
didesniu kaip 20º pasvirimu. Diukerio galuose įrengiamos kameros vamzdžiams sujungti.
7.17. Nuotakyno tinklo diukerio vamzdžio povandeninės dalies gylis nuo vandens telkinio dugno
iki vamzdžio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o laivakelio ribose – ne mažesnis
kaip 1 m, įvertinant galimą vandens telkinio vagos išplovimą ir pasikeitimą;
7.18. Vykdant vamzdynų, sklendžių, surenkamų šulinių sekcijų iškrovimo, pristatymo,
tvarkymo, transportavimo, saugojimo operacijas į vietą, rangovas turi naudoti tokius
metodus ir įrangą, kad būtų išvengta vamzdžių, sklendžių, surenkamų šulinių sekcijų
pažeidimų arba sužalojimų. Laikinas įpakavimas, apdangos, įpakavimo elementai neturėtų
būti nuimti. Laikotarpis, kai vamzdžiai išdėstyti išilgai vamzdyno trasos arba sudėti šalia
statybvietės turi būti kuo trumpesnis. Jei šis laikotarpis viršija 1 mėnesį, vamzdžiai turi būti
sudėti ant medinių padėklų. Jungiamosios dalys, sklendės turi būti saugojamos uždengtos.
Visi gaminiai turi būti su atitikties sertifikatais.
7.19. Atsižvelgiant į vamzdžių iš plastiko specifines savybes, reikia laikytis šių papildomų
reikalavimų:
7.19.1. Vamzdžius reikia vežti tik turinčiais kėbulą sunkvežimiais arba automobiliais, su
šoninėmis atramomis, atstumas tarp kurių siekia 2 metrus, o vamzdžiai gali būti išlindę
už automobilio kėbulo ne daugiau kaip 1 metrą.
7.19.2. Jeigu yra pervežami pavieniai vamzdžiai, tai juos kraunant į krūvas automobilyje,
reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir sandėliuojant. Vamzdžių krūvos aukštis
automobilyje neturi viršyti automobilio borto aukščio daugiau kaip1 m.
7.19.3. Laisvai kraunami vamzdžiai turi būti apsaugoti gofruotu kartonu ar lentelėmis nuo
subraižymo bei surišti grandinėmis, sutvirtinančiomis šonines atramas.
7.19.4. Atskirus vamzdžius iškrauti arba pernešti galima rankomis arba keltuvu ar krautuvu, o
supakuotus vamzdžius krauti į krūvas galima keltuvu ar kranu; tam reikia naudoti ne
metalinius lynus, o juostas arba travers su dviguba pakaba iš minkšto lyno. Juostos
arba traversa tvirtinamos medinio skersinio paviršiuje.
7.19.6. Kraunant vamzdžius, jų movos turi būti nukreiptos į priešingas puses, o sluoksnius
reikia atskirti mediniais tarpikliais;
7.19.7. Jeigu sandėliuojami vamzdžiai per 12 mėnesių nebus sumontuoti, juos reikia apdengti
nepermatoma plėvele iš PVC ar PE arba uždengti stogu, siekiant apsaugoti nuo
ultravioletinių spindulių poveikio. Uždengti reikia taip, kad laisvai cirkuliuotų oras.
2 skirsnis. Medžiagos
8. Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai turi būti sumontuoti iš tokių statybos produktų,
kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius
vandentiekio, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų) reikalavimus [4.14].
8.1. Statybos produktų, iš kurių sumontuotas lauko vandentiekis ir nuotakynas (vamzdžių,
armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose,
vadovaujantis standartais ir techniniais liudijimais.
8.2. Lauko vandentiekio ir nuotakyno statybos produktams, pagamintiems iš plieno, ketaus,
plastmasės ir kt. medžiagų techninėse specifikacijose turi būti pateikti [4.14]:
8.2.1. matmenų nuokrypiai;
8.2.2. patvarumas vidaus slėgio atžvilgiu;
8.2.3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;
8.2.4. patvarumas išorinio lenkimo atžvilgiu;
8.2.5. patvarumas ilgio kitimo atžvilgiu;
8.2.6. ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes, bei grunte esamų ar į jį
įvairiais būdais pernešamų medžiagų veikimą.
8.3. Geriamojo vandentiekio tinklams naudojami vamzdžiai turi turėti ne maisto prekės
higieninį pažymėjimą, leidžiantį juos naudoti geriamojo vandens vandentiekio sistemai, ir
atitikties sertifikatą, išduotus Lietuvoje. Nuotakyno tinklams naudojami vamzdžiai turi būti
pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO 9001 reikalavimus.
8.4. Jei kitaip nenustatoma statinio projekto techninėse specifikacijose rekomenduojama
vadovautis sekančiomis rekomendacijomis:
8.4.1. PE vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti EN 12666 [5.8] standarto reikalavimus.
PE slėgio vamzdžiai, kurie naudojami geriamam vandeniui ir slėginiam nuotakynui
turi atitikti EN 12201 [5.9, 5.10, 5.11] standartų reikalavimus. Saugos koeficientas PE
vamzdžiams ne < 1,25. Jei kitaip nenurodyta, vamzdžiai ir sujungiamosios vamzdyno
dalys turi tikti mažiausiai PN10 darbiniam slėgiui.
3 lentelė
Vidutiniai PE vamzdžių išoriniai skersmenys
4 lentelė
PE100 PN10 SDR17 vamzdžių matmenys
8.4.2. Savitakinėmis drenažo ir nuotekų sistemoms skirti PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys
turi atitikti EN 1401 [5.16], LST ISO 4435 [5.23] standartų reikalavimus. PVC slėgio
vamzdžiai atitinka EN 1452 [5.20, 5.21, 5.22] standartus. Jungtys turi būti su
lanksčiais gamykloje pagamintais guminiais žiedais. Guminės tarpinės gaminamos iš
SBR (butadienstirolo) gumos arba naftos produktams atsparios NBR (butadienitrilo)
gumos. Saugos koeficientas PVC vamzdžiams ne < 2,0, vamzdžių atsparumas
smūgiams turi būti patikrintas gamykloje prie 20 0C, turi išlaikyti apkrovą pagal
stiprumo klasę iki 4 kN/m2.
5 lentelė
PVC vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai (pagal stiprumo klases)
8.4.3. Visi PP vamzdžiai turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO
9001 reikalavimus ir turi atitikti EN 1852 [5.27, 5.28] ir EN 14758 [5.17, 5.18]
standartų reikalavimus.
6 lentelė
PP vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai
8.4.4. Kalaus ketaus vandentiekio vamzdynai ir fasoninės dalys turi atitikti EN 545 [5.31] ir
EN 598 standartų reikalavimus [5.6], turi turėti Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos respublikos mitybos centro leidimą geriamojo vandens
vandentiekiui montuoti. Naudojami vamzdžiai turi atitikti projekte nurodytą slėgio
klasę, turi būti atsparūs korozijai ir elektrokorozijai, turėti geras hidraulines savybes.
Kalaus ketaus vamzdžiai turi tūrėti ženklus. Moviniai vamzdžiai: movos tipas,
gamykla, pagaminimo metai, medžiaga. Flanšiniai vamzdžiai: gamykla, DN, PN,
darbinis ilgis, pagaminimo metai.
7 lentelė
Kalaus ketaus vandentiekio vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai
8 lentelė
Kalaus ketaus nuotakyno vamzdžių išoriniai diametrai ir senelės storių dydžiai
9.5. Iškasų šlaitų pastovumas priklauso nuo grunto natūralaus byrėjimo kampo, iškasos gylio.
9.5.1.Kai iškasa negili šlaitai gali būti vertikalūs. Didžiausias vertikalios sienutės aukštis
normuojamas pagal gruntą.
Smėlis, žvyras h < 1,0 m
Priesmėlis h < 1,25 m
Priemolis, molis h < 1,5 m
Labai tankus neuolinis h < 2,0 m
9.6. Be skaičiavimu nustatyto iškasos stabilumo negalima viršyti tokių šlaito kampų dydžių:
a) birus arba minkštas rišlus gruntas β ≤ 450;
b) kietas arba pusiau tvirtas rišlus gruntas β = 600;
c) uoliena β = 800.
9.7. Būtina atsižvelgti į kranų, transporto priemonių ir statybos mašinų apkrovos poveikį į
gruntą ir laikytis saugaus atstumo. Neapkrauti mažiausiai 0,60 m pločio apsauginį ruožą
prie viršutinio iškasos krašto. Jei iškasos yra viešojo kelių eismo zonoje, turi būti
užtikrintas saugus eismas. Nustatyta tvarka reikia gauti savininko leidimą ir suderinti su
kelių policija.
7 pav.
Transporto
≥ 1m – kai bendra masė iki 12t priemonių,
≥ 2m – kai bendra masė > 12t statybos
Vertikalus tvirtinimas mašinų saugus
Apvalios medienos ramsčiai eismas
Kabinimo įrenginys (kilpos, grandinės ir pan.)
Atstumas gali būti mažesnis, jeigu:
Diržo laikiklis (plieno profilis arba pjautinė 9.7.1. T
mediena min 12x16cm) r
tvirta kelio danga
Kelių ir statybinių naudojamos storos arba dvigubos
a
Lentos
automobilių saugūs n
lentos
atstumai prie s
apkrova atitinkamai paskirstoma
nesutvirtintų iškasų ir
tranšėjų su šlaitais
naudojant paklotus p
o
r
to priemonių ir statybos mašinų saugus atstumas iki sutvirtintų tranšėjų ar iškasų turi
būti didesnis negu 0,60 m, kai transporto priemonės iki 44 t bendro svorio;
ekskavatoriai ir kėlimo priemonės iki 18 t bendro svorio, kurie be apkrovos važiuoja
išilgai tranšėjos; ekskavatoriai ir kėlimo priemonės darbo metu iki 12 t bendro svorio.
9.7.2. Transporto priemonių ir statybos mašinų saugus atstumas iki sutvirtintų tranšėjų ar
iškasų turi būti didesnis negu 1,00 m, kai transporto priemonės su didele ašine
apkrova; statybos mašinos darbo metu, kurios dėl savo ašinės apkrovos neleistinos
viešajame eisme; ekskavatoriai ir kėlimo priemonės nuo 12 iki 18 t darbo metu; kai
kelio dangos storis mažiau kaip 15 cm arba kai kelio dangos būklė neužtikrina
pakankamo apkrovos paskirstymo.
9.8. Vandentiekis turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio išorės sienelės apačia būtų
0,5 m giliau nei oro temperatūros 0º C prasiskverbimo į gruntą gylis. Savitakis lauko
nuotakynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip
0,8 m nuo žemės paviršiaus; kai lauko nuotakyno kolektorius tiesiamas tuneliniu
(skydiniu) būdu, mažiausias jo išorės įgilinimas nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis
kaip 3 m.
9.9. Vandentiekio ir nuotakyno pagrindas klojant grunte turi būti parenkamas priklausomai nuo
grunto laikomosios gebos ir apkrovų dydžio:
9.9.1. visuose gruntuose, išskyrus uolas, durpes, dumblą, vamzdžiai klojami ant natūralaus
nepažeistos struktūros grunto, prieš tai jį išlyginant ir, jei reikia, profiliuojant pagrindą;
9.9.2. uoliniuose gruntuose turi būti numatytas pagrindo išlyginimas smėliu 10 cm virš uolos
iškyšų. Leidžiama tam tikslui naudoti vietinį gruntą (priesmėlį ir priemolį) su sąlyga,
kad jis bus sutankintas iki grunto skeleto tankio 1,5 t/m3 ;
9.9.3. šlapiuose, rišliuose gruntuose (priemolis, molis) būtinumas įrengti smėlio pagrindą
nustatomas atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto pažeminimą, taip pat į
vamzdžių tipą;
9.9.4. dumbluose, uždurpėjusiuose ir kituose silpnuose vandeninguose gruntuose turi būti
įrengiamas dirbtinis pagrindas;
9.10. Tranšėjos dugno minimalus plotis yra 0,6 m plius išorinis vamzdžio skersmuo, jei kitaip
nenurodo gamintojas. Tiesiamas vamzdis turi visu savo ilgiu ir mažiausiai 1/4 savo
skersmens remtis į pagrindą, movoms būtina paruošti pakankamo dydžio įdubas.
a)
b)
8 pav. a) Tranšėjos be pagrindo įrengimas, b) Tranšėjos su pagrindu įrengimas (X = 100-150 mm) ( d1 – išorinis
vamzdžio diametras; H – aukštis nuo vamzdžio iki žemės sklypo, gatvės ir pan.; B – tranšėjos plotis, minimalus dydis
(d + 600mm))
9.11. Tranšėjos neužpilamos tol, kol iš jų nepašalinamos visos atliekos ir kitos trukdančios
medžiagos. Tranšėjos užpilamos nedelsiant, bet ne anksčiau, kol nebus apžiūrėti ir
patikrinti vamzdžiai. Negalima naudoti gruntų, jei juose yra organinių ar kitų priemaišų.
9.12. Gruntas, naudojamas vamzdžių užpylimui – 200-300 mm virš vamzdžio turi būti smėlis.
Gruntas sutankinimui pilamas sluoksniais, kurių storis nuo 250-600 mm, priklausomai nuo
naudojamo grunto, tankinimo mechanizmo. Vamzdžiai ir šuliniai užpilami vienu metu iš
abiejų pusių. Galima pilti ir tankinti sekantį grunto sluoksnį tik tada, kada yra sutankintas ir
patikrintas apatinis sluoksnis. Kiekvienas sluoksnis atskirai sutankinamas iki tankio, kuris
turi siekti ne mažiau, nei 95 % maksimalaus tankio, gauto modifikuotu Proctor testu ten,
kur bus tiesiami keliai ir ne mažiau, nei 90 % ten, kur viršuje eismo nėra.
9.13. Mechaniškai tankinti gruntą virš vamzdžio galima tik tada, kai virš vamzdžio yra užbertas
apsauginis sluoksnis, kurio minimalus rekomenduojamas storis yra nurodytas 10 lentelėje.
10 lentelė
Apsauginio sluoksnio matmenys
9.14. Jei kitaip nebuvo nurodyta ar patvirtinta, užpylimui ir užpildymui naudojamos iškastos
medžiagos, kurių dalelės dydis neviršija 75mm. Prieš užpylimo darbus medžiagos
parenkamos be riedulių, akmenų, uolienos fragmentų ir panašių ne didesnių nei 50 mm
nominalaus dydžio dalykų. Atvežtinės užpilo medžiagos sudėtis turi būti: žvyro 7 – 15
mm; smėlio 0 – 7 mm; upės riedulių 8 – 15 mm.
9.15. Jei kitaip nenurodyta, toliau joks sutankinto užpilo paviršiaus taškas negali būti aukščiau
nei 0,005 m virš projektinio (ar esamo) paviršiaus lygio ir daugiau nei 0,05 m žemiau
projektinio paviršiaus lygio.
10. Įrengiant apžiūros, valymo ir kitos paskirties šulinius būtina vadovautis norminiais aktais,
gamintojų nurodymais ir projekto sprendimais.
10.1. Vandentiekio šulinių ir kamerų mažiausias leistinas darbo kameros aukštis 1,5 m,
rekomenduojamas – 1,8 m. būtinieji mažiausi vamzdyno padėties šulinyje atstumai
nurodyti 11 lentelėje [4.14].
11 lentelė
Atstumai šulinių ir kamerų dydžiui nustatyti
10.2. Šuliniai, į kuriuos turi įlipti nuotakyno priežiūros personalas, turi būti ne mažesnio dydžio
plane, kaip: apskriti – 1000 mm skersmens, stačiakampiai – 750 ×1200 mm, apvalaini –
900 ×1100 mm. Šuliniai darbuotojui su reikmenimis prireikus įlipti gali būti daromi
mažesni, tačiau ne mažesnio kaip 800 mm skersmens ir kai šulinio gylis mažesnis kaip 3.0 m.
Įlipimo anga turi būti ne mažesnio kaip 600 mm skersmens; šulinių, skirtų kolektorių valymo
prietaisams nuleisti, anga turi būti priderinta prie nuleidžiamos įrangos matmenų. Apžiūros
šulinėliai paprastai daromi mažesnio kaip 800 mm vidinio skersmens [4.14].
10.3. Kritimo šuliniai įrengiami, kai reikalinga sumažinti nuotako įgilinimą vandens tekėjimo
greitį, išspręsti sankirtas su kitomis komunikacijomis, įrengti apsemtus išleistuvus.
Nedideliems perkryčiams ir debitams įrengiami vertikalaus kritimo šuliniai, didesniems -
šlaitiniai (slenksčiai); kritimo šulinio konstrukcija turi garantuoti krentančio srauto
energijos nuslopinimą Lietaus nuotakyne perkryčiui iki 1,0 m įrengiami vertikalaus kritimo
šuliniai; kai perkrytis nuo 1,0 m iki 3,0 m - kritimo šuliniai su vandens energijos slopinimo
grotomis; kai perkrytis nuo 3,0 m iki 4,0 m - kritimo šuliniui su dvigubomis vandens
energijos slopinimo grotomis [4.14].
10.4. Paviršinių (lietaus) nuotekų įlajos – lietaus šulinėliai, trapai – įrengiami gatvių sankryžose,
automobilių parkavimo aikštelėse, tiesiog gatvėse, žemesnėse parkų ir kiemų vietose.
Lietaus šulinėlių išdėstymas priklauso nuo gatvės (aikštelės) išilginio nuolydžio, nuotėkio
ploto ir apskaičiuojamas, imant nuotėkio srauto plotį prieš šulinėlius iki 2 m. Atstumas tarp
lietaus šulinėlio ir nuotakyno šulinio neturi viršyti 40 m. Lietaus šulinėlio viršuje turi būti
grotos su tarpais iki 50 mm. Dangčiai, esantys važiuojamojoje dalyje turi atlaikyti
mažiausiai 40 t apkrovą, ir 12,5 t apkrovą nevažiuojamoje dalyje [5.2].
10.5. Jei kitaip nenurodyta projekto techninėse specifikacijose paviršinio vandens surinkimo
latakai turi atitikti sekančius reikalavimus:
10.5.1. Paviršinio vandens surinkimo latakai turi atitikti EN 1433 [5.24] normos reikalavimus
ir priskiriami E600 apkrovų klasei. Grotelės turi atitikti EN 1433 [5.24] normos
reikalavimus ir priskiriamos C250 apkrovų klasei. Cheminis atsparumas: atsparūs
naftos produktų, keliams naudojamų druskų cheminiam poveikiui.
10.5.2. Latakai ir jų grotelės paprastai transportuojami ir sandėliuojami ant Europadėklų.
Sandėliavimo vieta nėra svarbi, gali būti uždaroje patalpoje arba lauke. Elementus
reikia saugoti nuo stiprių smūgių.
10.5.3. Latakai yra klojami į iškastus griovius, įstatomi į cementbetoninį paklotą (pagrindą).
Griovys turi būti iškastas tokių išmatavimų, kad po lataku ir iš latako šonų būtų min
200 mm betono sluoksnis (įskaitant bordiūrus, jei jie naudojami), kad latako sienelių
neveiktų horizontalios jėgos.
10.5.4. Kasant griovį, reikia atsižvelgti į paties latako aukštį, griovio centras turi sutapti su
projekte numatytu latako linijos centru. Priklausomai nuo grunto tankio, gali būti
padidinti cementbetonio pagrindo storis.
10.5.5. Montavimas pradedamas nuo nuotekų tinklo dalies. Tada klojami likusieji latakai
priešinga vandens tekėjimui kryptimi. Kol latakai nėra tvirtai įstatyti į cemenbetonio
pagrindą, jie turi būti prilaikomi reikiamame aukštyje. Linija užbaigiama (uždaroma)
polimerbetonine sienute.
10.5.6. Kad latako sienelės ir sandūros nebūtų pažeistos betono klojimo ir tankinimo metu,
grotelės turi būti latake. Pageidautina groteles užkloti, kad jos nebūtų užterštos
cementbetoniu. Besiribojantis dangos paviršius turi būti 3-5 mm aukščiau nei grotelių
paviršius su nedideliu nuolydžiu link grotelių.
10.5.7. Latako linija turi būti nelaidi vandeniui. Kad tai pasiekti, latakų sandūrose turi būti
specialūs grioveliai, kurie, sumontavus liniją, yra užpildomi gamintojo pateikta
specialia aukšto cheminio atsparumo sandarinimo medžiaga. Kietėjimas: 24 val. prie
200C temperatūros. Grotelės nuvalomos ir uždedamos atgal.
10.6. Jei kitaip nenurodyta projekte šuliniai statomi iš surenkamų gelžbetoninių elementų ir
atitikti EN 1917 [5.30] reikalavimus. Plytų muro šuliniai negali būti naudojami. Jei
nenurodyta kitaip, jie turi būti tiekiami kartu su gelžbetonine perdengimo plokšte, kaliojo
ketaus dangčių ir ketinių jo rėmų arba kaip nurodyta brėžiniuose.
9 pav. Tipinės šulinių konstrukcijos: 1 – korekcinis elementas – komponentas be sandūros arba įtaisytos lipynės
bendram statinio aukščiui koreguoti; 2 – dangos plokštė – horizontalus šulinio uždengimo elementas su įlipimo landa,
kartu su pritaikytu korekciniu elementu ir dangčiu; 3 – landos elementas – vertikalus elementas su lipynėmis arba be jų;
4 – pagrindo elementas – vertikalus komponentas kartu su dugnu; 5 – kūgis – šulinio elementas, smailėjantis iki įlipimo
landos matmenų, naudojamas kaip viršutinis arba tarpinis elementas; 6 – darbo kameros elementas arba landos
elementas – vertikalus tuščiaviduris vienodo skerspjūvio elementas; 7 – pereigos plokštė – pereigos elementas
horizontaliam šulinio perdengimui su anga, atitinkančia virš jo dedamą landos elementą.
10.8.3. Vietose, kur vamzdžiai kerta šulinio žiedo sienelės reikia įdėti įdėklus ir juos
užsandarinti elastingu hermetiku. Bendras šulinio žiedo ir į jį įeinančio slėginio
vamzdžio sandūros užtaisymo vaizdas pateiktas 11 paveiksle.
10.9. Nuotekų šalinimo tinklų apžiūros ir valymo šulinių dugnų latakai yra betonuojami. Latakų
forma gaunama naudojant specialius šablonus. Nuolydis nuo šulinio sienelių link latako
turi būti ne mažesnis kaip i=0,01. Jeigu latakas yra sumūrytas, ant jo turi būti užlietas
betono sluoksnis. Betono paviršius turi būti užglaistomas cementiniu skiediniu ir
užgeležinamas. Latakai turi būti aptakios formos. Latakų konfigūracija ir gylis priklauso
nuo į šulinį sueinančių vamzdžių kiekio ir jų skersmens.
10.10. Šulinio, apžiūros šulinėlio ar požeminės armatūros antvožo dangtis turi būti viename
lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50–70 mm virš žaliosios vejos gyvenamuosiuose
kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus neužstatytose teritorijose.
10.10.1.Jei kitaip nenurodyta projekte dangčiai, esantys važiuojamojoje dalyje, turi atlaikyti
mažiausiai 40 tonų apkrovą (D 400 klasė) ir mažiausiai 12,5 tonų apkrovą (B 125
klasė) nevažiuojamojoje dalyje bei atitikti LST EN 124 [5.2] reikalavimus.
10.10.2.Pastatų, skirtų vaikams (vaikų darželiai, vaikų namai, mokyklos ir kt. panašios
paskirties pastatai) teritorijoje šulinių dangčiai privalo turėti papildomus įtaisus,
kliudančius juos lengvai atidaryti. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų
patekti į šulinį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp pakopų 350 mm vertikalioje
padėtyje.
10.10.3. Dangčio korpusas turi būti įrengtas ant betoninės ar gelžbetoninės konstrukcijos. Jei
kitaip nenurodo gamintojas šulinių dangčiai gali būti įrengiami laikantys sekančių
nurodymų:
Šulinio liuko montavimas, klojant naują kelią
Panaudodami įprastinius žiedus, viršutinę šulinio šachtos briauną pakelti į reikiamą šulinio liuko
montavimo aukštį, t.y. 170–230 mm žemiau baigto kloti kelio lygio (15 pav., a).
a) b)
c) d)
e)
Šulinio liuko montavimas, naujo kelio statyboje, kai klojamas viršutinis sluoksnis
Montavimo seka galioja keliams su įprastais sluoksnių storiais, kurie lygūs: jungiamojo sluoksnio:
nuo 60 iki 80 mm; viršutinio sluoksnio: apie 40 mm. Jeigu viršutinis šulinio šachtos ar reguliavimo
žiedo kraštas yra maždaug 100 mm žemiau nešančiojo sluoksnio viršutinio krašto, patartina atlikti
toliau aprašytus veiksmus:
Panaudodami įprastinius reguliavimo žiedus, viršutinę šulinio šachtos briauną pakelti į reikiamą
šulinio dangčio montavimo aukštį, t. y., 100 mm žemiau viršutinio nešančiojo sluoksnio krašto
(16 pav., a).
Ant šulinio šachtos viršaus uždėti adaptacinį žiedą (16 pav., b).
Kelio pakraštyje ar ant bordiūro pažymėti šulinio šachtos vietą.
Šulinio šachtos angą uždengti plienine plokšte.
Pakloti nešantįjį sluoksnį ir atidengti ant šachtos esančią plieninę plokštę. Pakloti jungiamąjį
sluoksnį. Prieš sutankindami jungiamąjį sluoksnį, atlikti šiuos veiksmus:
Atidengti ir nuimti ant šachtos esančią plieninę plokštę. Uždėti montavimo klojinį (16 pav.,
c).
Montavimo klojinio išorinėje pusėje esantį plyšį 40–80 mm storio sluoksniais užpildyti
karštu bitumo mišiniu, sulyginti su paviršiumi ir stipriai sutankinti (16 pav., d).
Atsargiai į viršų ištraukti montavimo klojinį ir įstatyti šulinio rėmą su dangčiu (16 pav., e).
a) b)
c) d)
e)
16 pav. Šulinio liuko montavimas, naujo kelio statyboje, kai klojamas viršutinis sluoksnis
12 lentelė
Šulinių montavimo nuokrypiai
10.12. Šuliniuose turi būti įrengtos lipynės arba kopėčios, nuotakyno šuliniuose, kuriuose
įrengtos armatūros negalima prižiūrėti ar remontuoti stovint šulinio dugne, turi būti
įrengtos priežiūros aikštelės.
10.13. Vandentiekio tinkluose armatūros statymo vietose ir priešgaisriniame vandentiekyje
gali būti naudojami plastikiniai šuliniai. Šuliniai gali būti gaminami su reikalingų skaičių
pajungimais. Priešgaisrinių šulinių konstrukcija leidžia įrenginėti gaisrinį hidrantą su
atitinkamą armatūra.
13 lentelė
Plastikinių vandentiekio apžiūros šulinių pagrindinės charakteristikos
10.14. Kai statybos aikštelėje prie šulinio reikia prijungti papildomą vamzdį,
rekomenduojama naudoti specialios movos su guminiais žiedais.
10.15. Nuotekyne taip pat naudojami 315, 400/425, 600/630 plastikiniai šuliniai, atsparus
grunto poslinkiams, gruntiniam vandeniui, įšalui, vertikalioms apkrovoms. 315, 400/425
šuliniai įrengiami iš PVC – PP gofruoto vamzdžio, 600/630 – iš PP gofruoto vamzdžio.
Gofruotą vamzdį galima sutrumpinti pjaunant paprastu rankiniu pjūklu arba prailginti
naudojant specialią movą. Viso šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomis
tarpinėmis, apsaugančiomis nuo infiltracijos ir atvirkščiai. Šulinio dugnas pagamintas iš
PP. Jis turi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje reikiamu
nuolydžiu išformuotais latakais. Visos šulinio jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį.
14 lentelė
Plastikinių nuotakyno šulinių pagrindinės charakteristikos
10.15.2.PVC vamzdžio prijungimas prie šulinio gali būti atliekamas sekančiai (21 pav.):
Nuvalomas šulinio įtekėjimo dalies kraštas
Įstatoma tarpinė.
Tarpinė ir prijungiamo vamzdžio kraštai išvalomi ir sutepami montavimo pasta.
Vamzdis įstatomos į šulinį, įspaudžiamas iki pažymėtos vietos.
Paruošiamas šulinio ištekėjimo dalies kraštas, nuimama faskė 15mm/300
Šulinio kraštas ir prijungiamo vamzdžio tarpinė sutepami montavimo pasta.
Prijungiamas vamzdis.
Kitų vamzdžių prijungimams naudojami perėjimai (22 pav.)
10.16. Vandentiekio, nuotakyno tinklų, šulinių vietos turi būti nurodytos informacinėse
lentelėse, pritvirtinamose prie pastovių konstrukcijų aiškiai matomose vietose.
Informacinės lentelės turi būti patvarios ir atsparios orų poveikiui. Šios lentelės skirtos
vandentiekio, nuotekų tinklų, priešgaisrinių hidrantų, vandentvarkos ūkio šulinių
žymėjimui. Lentelės turi būti pagaminti iš plastiko, atsparaus ekstremalioms oro sąlygoms,
temperatūrų svyravimams ir smūgiams, UV spinduliams. Lentelės tvirtai prisukamos prie
paviršiaus keturių varžtų pagalba.
10.16.1. Lentelių spalvos: vandentiekiui - mėlyna lentelė su baltomis raidėmis; nuotekoms -
žalia lentelė su baltais užrašais; hidrantams - balta lentelė, raudonu apvadu su juodais
11. Montuojant vamzdžius, reikia laikytis gamintojo ir tiekėjo nustatytų taisyklių, reglamentų ir
statybos normatyvų.
11.1. Vamzdžių sujungimų būdai gali būti įvairūs priklausomai nuo naudojamų vamzdžių rūšies,
skersmens ir pan. Plieniniai vamzdžiai jungiami juos suvirinant. Kietinių vamzdžių
jungimo pagrindiniai būdai yra: movinis su gumine tarpine; movinis, naudojant suveržimo
žiedus ir flanšinis. Plastikiniai PVC vamzdžiai jungiami movomis su guminiais žiedais.
Plastikiniai PE vamzdžiai gali būti jungiami trimis būdais: sulydant sandūras, kai vamzdžių
galai įdedami ir sujungiami specialioje sandūrų sulydymo mašinoje; elektros movų
pagalba, kai vamzdžiai jungiami specialiomis fasoninėmis dalimis su spiralės pavidalo
viela, įtaisyta sulydymo movos vidinėje pusėje; jungiamųjų detalių pagalba.
11.2. Vykdant vamzdžių sujungimą suvirinant, suvirintojai turi būti atestuoti nustatyta tvarka.
11.2.1. Vamzdžių pasislinkimas vienas kito atžvilgiu neturi būti didesnis kaip 20% vamzdžio
sienutės storio, bet ne didesnis kaip 3 mm. Prieš suvirinimą vamzdžiai turi būti
centruojami. Vamzdžių dalys, kurios yra įlenktos daugiau kaip 3,5% vamzdžio
diametro turi būti išpjaunamos. Taip pat nupjaunami vamzdžių galai, jei juose yra
įdubimai didesni negu 6 mm.
11.2.2. Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo vamzdyno atramos turi būti ne arčiau kaip 0,2 m.
Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo kertamos konstrukcijos arba išorinės kameros
sienos turi būti ne arčiau kaip 0,3 m. Vamzdžių suvirinimo siūlės nuo pritvirtinamų
atvamzdžių turi būti ne arčiau kaip 0,1 m.
11.2.3. Visos suvirinimo siūlės yra tikrinamos išoriškai jas apžiūrint (vizualiai). Suvirinimo
siūlė laikoma kokybiška, jeigu apžiūrint nerasta siūlės ir zonoje šalia jos įtrūkimų,
išlaikyta siūlės forma, nėra metalo sudeginimo požymių.
11.2.4. Fizikiniu būdu (radiografiniu, ultragarsiniu, rentgeniniu arba kitu neardomuoju būdu)
tikrinama pasirinktinai kartu su užsakovo atstovu:
slėginiai vandentiekio ir nuotakyno vamzdynai, kai slėgis iki 1 MPa - 2% kiekvieno
suvirintojo siūlių, bet ne mažiau kaip po 1 kiekvieno suvirintojo siūlę;
a) b)
c)
d)
26 pav. Movinio sujungimo montavimas
a) b)
c)
d) e)
11.3.5. Atliekant flanšinį sujungimą tarp flanšų dedami sandarinimo tarpikliai (metaliniai,
guminiai žiedai). Parenkant tarpiklio medžiagą būtina įvertinti temperatūrą, slėgį,
atsparumą korozijai. Tarpiklis neturi siekti varžtų ir nutolti per 2-3 mm nuo vamzdžio.
Flanšai sujungiami varžtais. Visos varžtų galvutės turi būti vienoje sujungimo pusėje.
Horizontaliuose flanšuose (vamzdis vertikalus) – varžtai sukišami iš viršaus, o veržlės
veržiamos iš apačios. Užsukant ant varžtų veržles, flanšai neturi persikreipti, varžtų
galai neturi išsikišti iš veržlių daugiau kaip per pusę varžto skersmens, bet ne mažiau 3
vijos. Veržlės užveržiamos laikantys nuoseklumo, parodyto 29 pav.
11.4. Visų matmenų PVC vamzdžiai ir jungiamosios detalės yra tiekiami su sandarinimo
tarpinėmis, kad būtų galima sujungti kuo lengviau ir patikimiau. Vamzdžiuose yra
gamykloje įstatyti guminiai žiedai sutepti specialiu silikono tepalu. Tam, kad vamzdžių
vidus liktų švarus, net suklojus juos į tranšėjas, abu vamzdžių galai yra uždaromi
sandariais plastmasiniais gaubtais.
11.4.1. Beslėgių PVC movinių vamzdžių sujungimas gali būti atliekamas sekančiai:
Nuo vamzdžio galo su mova ir nuo kito vamzdžio lygaus galo nuimamas apsauginis
sandarus gaubtas.
Vamzdžiai nuvalomi nuo nešvarumų. Gale padaroma 150 nuožulną.
Lygus vamzdžio galas įstumiamas į movą, kol jis pasieks įstatomo gylio atžymą. Tai
gali būti padaryta rankomis. Jei reikia, galima naudoti plieninį laužtuvą ir medinę
kaladėlę. Jei laužtuvo svirties jėgos nepakanka, galima naudoti specialius sujungimo
blokus (gervė su lynais) arba domkratą ir ekskavatoriaus kaušą kaip atramą.
Sujungdami armatūros detales lygus vamzdžio galas sutepamas silikono tepalu. Būtina
tikrinti, kad lygusis galas būtų įstatomas į movą tinkamu kampu.
Jei vamzdžius reikia pjaustyti, jų nupjautus galus užapvalinti ir nuvalyti dilde ar
peiliuku.
a)
b)
c)
32 pav. Sujungimui naudojama įranga (a - lydymo įranga su mechaninės pavaros centratoriumi; b - lydymo įranga su
centravimu mechaninio sraigto pagalba; c - lydymo įranga su hidraulinės pavaros centratoriumi)
15 lentelė
Leidžiamo tarpelio dydžiai
17 lentelė
Sudurtinės jungties kokybės patikra
Aušinant vamzdis ir detalės turi būti tvirtai laikomi, tam naudojant tinkamas sankabas.
Sujungimas apžiūrimas, nustatoma jungties kokybė (18 lentelė).
18 lentelė
Elektrinio lydymo jungiamosiomis detalėmis patikra
12.1. Baigus visi vamzdynai, šuliniai ir pan., gerai išvalomi ir išplaunami švariu vandeniu.
Vamzdžiai, į kuriuos žmogus negali patekti, gerai išvalomi stūmokliu su guminiu antgaliu,
kurio skersmuo yra lygus vamzdžio kiaurymės vidiniam skersmeniui, užtikrinant, kad
vamzdyje neliktų jokių pašalinių objektų.
12.2. Sumontuotų vamzdynų bandymas vykdomas dviem etapais:
12.2.1. Pirmas – išankstinis bandymas stiprumui ir hermetiškumui. Atliekamas nepilnai
užpilant vamzdžius ir neužpilant gruntu jungčių, jų vizualiai apžiūrai;
12.2.2. Antras – galutinis bandymas stiprumui ir hermetiškumui. Atliekamas esant
projektiniam užpylimui gruntu, dalyvaujant techninės priežiūros atstovui. Pagal
veikiančius standartus surašomas darbų priėmimo aktas.
12.3.Prieš atliekant bandymą slėgiu, reikia laikytis šių reikalavimų:
12.3.1. Galinės aklės sumontuotos ant visų bandomos sistemos galų;
12.3.2. Visos galinės aklės turi būti inkaruojamos;
12.3.3. Bandymo vietoje turi būti pasiruošta vandens nutekėjimui;
12.3.4. Sistema turi būti pripildyta vandens bent 24 val. prieš pradedant bandymą slėgiu.
Įsitikinti, kad iš visos sistemos išleistas oras;
12.3.5. Per pirmas 6 valandas slėgis sistemoje turi atitikti 1,3× nominalaus slėgio. Ši bandymo
dalis turi būti patvirtinta būtinais dokumentais.
12.4.Atliekant bandymą slėgiu:
12.4.1. Matuojamas faktinis slėgis, jei reikia, sistemos vanduo papildomas;
12.4.2. Sistema veikiama slėgio, atitinkančio 1,3× nominalaus slėgio (bandymo slėgis);
12.4.3. Šis slėgis išlaikomas 2 valandas, sistemos vandenį galima papildyti;
12.4.4. Per kitas 60 minučių sistemos vandens papildyti negalima;
12.4.5. Po 60 minučių matuojamas slėgis ir prileidžiama vandens, kol slėgis vėl pasiekia 1,3×
nominalaus slėgio (bandymo slėgis) Pb=60 m.v.st.;
12.4.6. Slėgio kritimas ir papildomo vandens kiekis neturi viršyti toliau nurodytų ribų:
slėgio kritimas nuo pradinio slėgio = 2%;
vandens kiekis l/m = 0,02 di – 0,001 + V (di = vidinis skersmuo, m).
12.4.7. atlikus bandymą slėgiu, galinės aklės išmontuojamos.
12.5.Savitakinių nuotekų vamzdynų išbandymas atliekamas sekančiai:
12.5.1. Žemutinis nuotakyno galas ir reikiamos prijungtosios atšakos užkemšamos
tinkamais vandeniui nelaidžiais kamščiais ir vamzdžių sistema užpildoma
vandeniu. Mažuose vamzdžiuose aukštutiniame gale galima laikinai prijungti
alkūnę ir prie jos statmeną vamzdelį, pakankamo ilgio išbandymui reikalingai
patvankai sudaryti.
12.5.2. Bandomojo slėgio vandens patvankos dydis yra 1,2 m virš nuotekų vamzdžio
viršaus vidinio paviršiaus aukštutiniame gale ir ne daugiau negu 6 m žemutiniame
gale (naudojant statmeną vamzdį). Jeigu išbandant visą statesnio nuolydžio
nuotakyno atkarpą būtų viršyta aukščiau nurodytoji didžiausia patvanka, jis
išbandomas mažesnėmis atkarpomis.
12.5.3. Susigerti leidžiama vieną valandą. Išmatuojamas vandens nuostolis per 30 minučių:
iš matavimo indo kas 10 min. įpilama vandens, pasižymint, kiek vandens reikia
įpilti, kad statvamzdyje atsistatytų pradinis vandens lygis. Vidutinis įpilamo
vandens kiekis negali viršyti norminiuose dokumentuose nurodytų reikšmių.
12.5.4. Iki 450 mm skersmens nuotakynus galima prieš tai išbandyti oru, tačiau visą
vamzdyną, prieš jį priimant, būtina išbandyti vandeniu.
12.6.Visi kolektoriai, šuliniai ir apžiūros kameros užbaigus išbandomos, ar į jas neįsiskverbia
vanduo arba oras (kaip nurodyta); patikrinama viso kolektoriaus ilgio konstrukcija ir
užpylimas. Visi įvadai į sistemą sandariai uždaromi.
14.3.5. Mašinų salės patalpos turi būti vėdinamos, pakeičiant orą 5 kartus per valandą;
15. Lauko vandentiekio tinklų ir įrenginių eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
15.1. Tinklus gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
15.2. Išorinę trasos apžiūrą, neatidarant šulinių dangčių, atlieka vienas asmuo, kuris turi dėvėti
signalinę liemenę ar kostiumą su šviesos atšvaitais.
15.3. Tinklų trasos apžiūrą, atidarant šulinių dangčius, atlieka du asmenys, turintys priemonių
šulinių dangčiams nuvalyti ir atidaryti, kilnojamuosius aptvarus, kelių ženklus, signalines
liemenes ar kostiumus su šviesos atšvaitais.
15.4. Draudžiama leistis į šulinius, rūkyti prie atidaryto šulinio, mesti uždegtą degtuką ar deglą į
apžiūrimą šulinį.
15.5. Darbus rezervuaruose turi atlikti brigada, susidedanti ne mažiau kaip iš 4 asmenų.
15.6. Rezervuarai, prieš lipant į juos, turi būti išvėdinti, atidarant landas arba priverstinai
tiekiant orą.
15.7. Visiems darbams, atliekamiems tinkluose, šuliniuose, kamerose ar rezervuaruose, ir
likviduojant avarijas ilgiau kaip 24 valandas turi būti išduota paskyra - leidimas.
16. Lauko nuotakų, kolektorių ir įrenginių eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
16.1. Nuotakyną gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
16.2. Nuimtus šulinių dangčius reikia dėti transporto eismo kryptimi. Visi šuliniai turi būti
aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir kelių ženklais.
16.3. Praeinamųjų kanalų techninė apžiūra pradedama tik po 6-8 valandų po nuotekų pašalinimo
ir kanalo išvėdinimo.
16.4. Profilaktinį nuotakų, kolektorių valymą turi atlikti brigada iš keturių - šešių darbininkų,
atsižvelgiant į vamzdyno skersmenį, eismo gatvėje intensyvumą ir naudojamą įrangą.
16.5. Valant nuotakyną guminiais rutuliais, mediniais cilindrais ar šepečiais, reikia naudoti
gerves. Darbininkams draudžiama būti šuliniuose, sukti plieninį lyną ant gervės būgno
rankomis. Gervės krumpliaračiai turi būti uždengti.
16.6. Naudojant specialiąsias hidraulines mašinas, turi būti laikomasi šių mašinų naudojimo
instrukcijų.
16.7. Valomo nuotako šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių
ženklais.
16.8. Užsikimšusius nuotakus turi valyti ne mažiau kaip keturių žmonių brigada. Kamščiams
likviduoti naudojama plieninė juosta, viela, lazdos, specialiosios hidrodinaminės mašinos.
Jei dirbama gatvės važiuojamojoje dalyje, šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais
aptvarais ir paženklinti kelių ženklais, o nuotekų tekėjimas sustabdytas aukščiau
remontuojamo ruožo.
16.9. Brigada, atliekanti techninę apžiūrą, profilaktiškai valanti nuotakus, kolektorius,
užsikimšusius nuotakus, likviduojanti avarijas, turi turėti specialiuosius automobilius su
įranga.
16.10. Visiems darbams nuotakuose, kolektoriuose, kanaluose atlikti turi būti išrašoma
paskyra-leidimas.
17. Nuotekų valyklų eksploatavimo bendrieji reikalavimai:
17.1. Nuotėkų valyklos turi būti eksploatuojamos laikantis nustatytų eksploatacijos bei kitų
norminių aktų reikalavimų.
17.2. Aptarnaujantysis personalas turi turėti reikiamus įrankių komplektus, akumuliatorinius ar
kitokius 12 V žibintus, darbo drabužius ir darbo avalynę.
17.3. Kėlimo mechanizmai, naudojami montuojant ir demontuojant įrengimus, turi atitikti
nustatytus kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo reikalavimus.
17.4. Armatūrai, įrengimams montuoti, demontuoti turi būti išrašyta paskyra-leidimas.
17.5. Mechaninio valymo įrenginių eksploatavimas: