TESTAS

1. Paaiškinkite pabrauktus skyrybos ženklus.

1. Kai automobilis įvažiavo į stovėjimo aikštelę, jis, atgręžęs mums nugarą, nuėjo
sau. 2. Darius, paprastai nenustygstantis nenustygstantis vietoje, dabar atrodė visiškai
išvargęs.
1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
5. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Nurodykite sakinių rūšį (sudėtinis sujungiamasis, sudėtinis

prijungiamasis, vientisinis).

1. Keli nedideli deimantai nukrito į prarają ir buvo prarasti amžiams. (. . . . . . . . . . . .)

2. Be abejo, visi jau žinojo. (. . . . . . . . . . . .)
3. Mes žinojome, ko mums trūko. (. . . . . . . . . . . .)
4. Mokykla buvo per toli, kad galėčiau į ją nueiti pėsčiomis. (. . . . . . . . . . . .)
5. Saulė nusileido, ir visas miestas užmigo. (. . . . . . . . . . . .)

3. Įrašykite praleistas raides.

1. Plien__is peilis greit nugrim__o į š__tą ežero dugną. 2. Kr__mynai buvo per
tankūs. 3. Iš r__stų r__stą plaustą pasiglemžė upė. 4. Važiuodamas dviračiu į kalnel__
visada užd__stu. 4. Nuo sm__gio netekau s__monės, o ją atgav__s pradėjau aiškintis,
kas nutiko. 5. Į šį __žuolą žaibas trenkė jau penkt__ kart__!

4. Išbraukite nevartotinas frazes ar žodžius.

Nespėti ant autobuso, maikė, šliurės, čeinikas, mygtukas, baranka, fundyk kavos,
tapkės, riestainis, sklendė, juška, trumpikės, pliotkai, kompiuterio vaizduoklis.

5. Morfologiškai išnagrinėkite paryškintus žodžius.

1. Į bažnyčią įleistas velnias ir ant altoriaus užsilips. 2. Kai reikia, tai niekur nerasi,
bus kur dingęs.
Žodis Kalbos Giminė Skaičius Linksnis Laikas Rūšis Asmuo Laipsnis
dalis
įleistas
altoriaus
reikia
niekur
dingęs
 Testas

1. Pabraukite sakinio dalis.

1. Jonukas, gryžęs iš parduotuvės, atsigulė į lovą ir užmigo.

2. Per šia sausrą neauga niekas: nei gėlės, nei daržovės ir net medžiai lapus pradeda
mesti!
3. Mano kieme augantis, alyvų krūmas nustelbia visų kitų gėliu kvapą.
4. Dykumoje dienos karštos, ir naktys tokios šalkos, kokios buvo karštos dienos.
5. Ačiū, jums, už šią nuostabią dovaną.

2. Padėkite skyrybos ženklus.

1. Gyvenimas nėra toks kokio norėtume bet mes esame tik žmonės ir po vieną
padaryti galime labai nedaug. 2. Už kiekvieną gerą darbą paprastai būna atlyginama kitu
geru darbu. 3. Visi męs darome klaidų ir po to dažniausiai iš jų mokomės. 4. Nežinau
kodėl bet žiema mano mėgstamiausias metų laikas. 5. Nieko nėra geriau už stiklinę šalto
vandens karštą vasaros dieną.

3. Paaiškinkite pabrauktų raidžių rašybą.

Tęsti, tyso, kąsti, einančiųjų, perkėlęs, išgąstis, iššūkis, slenksčius, jūroj.

.....................................................................
.....................................................................
.....................................................................
.....................................................................
.....................................................................

4. Sutartiniais ženklais pažymėkite reikšmines žodžio dalis.

1. paplūdimys 2. pasaulis 3. rugiagėlė 4. dviratis 5. parsinešęs 6. užuvėjis

5. Morfologiškai išnagrinėkite paryškintus žodžius.

1. Vėjas į burę pūstelėjo, taip smarkiai, kad vos jos nesuplėšė.

2. Pašėlusios, tos jaunystės dienos...
Žodis Kalbos Giminė Skaičius Linksnis Laikas Rūšis Asmuo Laipsnis
dalis
burę
kad
nesuplėšė
Pašėlusios
jaunystės
 Testas
1. Kodėl žodyje kąsti rašoma -ą-, o ne -a-?
a) nes tai įsimintinos rašybos žodis
b) nes keičiant laiką nosinę raidę pakeičia mišrusis dvigarsis -an-
c) žodyje kąsti -ą- nereikalinga
d) teisingo varianto nėra
2. Kuris morfologinis, žodžio ruošdamasis, išnagrinėjimas yra teisingas?
a) tai padalyvis, vyriškos giminės, vienaskaitos, sąngražinis
b) tai pusdalyvis, vyriškos giminės, vienaskaitos, įvardžiuotinis
c) tai pusdalyvis, vyriškos giminės, vienaskaitos, sąngražinis
d) teisingo varianto nėra
3. Kiek žodyje berniūkščiui yra garsų?
a)10
b)12
c)9
d) teisingo varianto nėra
4. Kuris iš šių žodžių lietuvių kalboje yra svetimybė?
a)tapkė
b)šlepetė
c)šliurė
d)visi žodžiai vartotini
5. Kuri iš šių taisyklių apibūdina šio žodžio rašybą (raganą)?
a)Daugiskaitos kilmininke, žodžio galūnėje, rašoma nosinė raidė.
b)Tai yra daugiskaitos esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvio galūnė -ąs.
c)Vienaskaitos galininko galūnėje rašoma nosinė raidė.
d)Nė vienas variantas netinka.
6. Kur šiame sakinyje trūksta kablelio? Be abejo visur yra gerai, bet namie - geriausia.
a)po bet
b)po visur
c)prieš yra
d)prieš visur
7. Kokios rūšies yra šis šalutinis sakinys? Viskas buvo puiku, kol nepasirodė jis.
a)priežasties
b)būdo aplinkybės
c)vietos aplinkybės
d)pažyminio
8. Kuris sakinys yra sudėtinis prijungemasis?
a)Jis nesitikėjo, kad jis pralaimės lažybas.
b)Aš išėjau, jie išpaskos.
c)Lukas, kuris gyven netoli manęs, vakar išvyko atostogauti.
d)Nieko nėra paprasta...
 Testas 1

Atidžiai perskaitykite tekstą ir atsakykite į po juo pateiktus klausimus.

Baltasai šešėlis
Prakalbos vietoje
O jaunosios dienos mano! Kaip melsvam ore gervės nykstat jūs, tiktai ką
pasirodžiusios... Žiūriu į jus pralėkusias, kaip į sapną gražų, ir matau tik, kad jau artinas
ruduo gyvenimo mano.
O Ramūta! Kodėl nepažinau tavęs, dar mažutis, nekaltas būdamas! Tada tokios
gražios, laimingos buvo dienos. Būtume, už rankų susitvėrę, Šventosios pakrančiais
vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę. Būčiau tave po miškus ir krūmus išvedžiojęs,
paukščių lizdus parodęs, išsirpusių uogų parinkęs. Bet tu buvai toli nuo manęs, toli, ir aš
net nežinojau, kad tu gyveni pasaulyje...
Taip, nežinojau... Bet jaučiau... Nuo pat mažų dienų tavo paveikslas mano širdyje
gyveno. O kai, mokiniu būdamas, traukiniu gimnazijon važiuodavau ir tavo tėvynės
mirguojančius klonius ir laukus ir gimtąjį sodžių pro langą išvysdavau, mano krūtinėje
netikėtai sujudėdavo naujas, geras jautimas: kaip paukštis pro šalį pralėkdavau, bet ilgai
dar į išsitiesusį paveikslą žiūrėdavau, kolei jis visai iš akių išnykdavo... Ir kažin ko gaila
man būdavo... Ką tu tada, mano mažutėle, veikei? Gal sodne po senąja grūšia sėdėdama,
gražių pasakų ir dainų klauseis? O gal lakstei po žydinčius laukus ir pievas ir, išvydusi,
kaip pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys, žiūrėjai į jį išsigandusiom ir
nustebusiom akelėm, su drebančia širdele? Nežinojai, kad tenai pravažiavo tasai, kuriam
paskum tu būsi artimiausia...
Biliūnas J. Raštai. V., 1980. T. 1.

1. Koks kūrinio žanras?

2. Kuo tas kūrinys ypatingas?
3. Kokią prasmę turi palyginimai pirmojoje pastraipoje?
4. Kokia yra kūrinio įžangos nuotaika?
5. Paaiškinkite, į ką pasakotojas kreipiasi Ramūtos vardu.
6. Ką iš teksto sužinote apie pasakotoją?
7. Kuo ši įžanga artima visai apysakai?
8. Kuo šis kūrinys „biliūniškas“?
9. Kuo ypatinga šios ištraukos (įžangos) sintaksė?
 Testas 2

Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

Paskui ji sėdėjo ant lovos savo kambaryje. Viena musė skraidė ratu, žemyn, aukštyn.
Ji zirzė, plakėsi sparneliais į lango stiklą. Ji atskrido iš lauko ir neberanda kelio atgal, –
svarstė Kristina, sekdama didelę, žalią, laukinę musę. Nieko daugiau ir nebuvo tenai,
tame kambaryje, išskyrus musės zirzimą. Ir savęs nejuto, nė rankų, nė kojų. Liežuvį lyg
žirklėmis įkirpo, surakino žandus. Nieko nebūtų ištarusi, bet kažkas kitas už ją vienodai ir
nuobodžiai gręžė galvon, sukosi kaip vilkutis, baigdamas savo įsibėgimo ratą aplink save
ir šlūbščiodamas: pasileidėlė, pasileidėlė...
Ilgai jos vienos ten nepaliko. Motina vis šnekino, pridususi iš didelio susirūpinimo,
geruoju ir piktuoju.
– Geresnio vyro niekur nerasim. Pamislyti reikia, kokia ūkė!.. Dalys visiems išmokėtos
– ponia vartysies minkštuose krėsluose ir varinėsi šeimyną. Laimė pati tavęs ieško...
Ji žiūrėjo pro langą. Obelų šakos apsunkusios žiedų pumpurais. Viena šakelė siekė
stiklą ir, judinama vėjo, brūžinosi. Ir iš vidaus ton vieton atsidauždama zirzė musė. Už
obelų, už jauno sodnelio, plito tolybėn laukai. Jie buvo beužsiimą blausiai žaliuoti. Ir
tušti. Ar niekas nepasirodys tame apžvelgiamame plote ir neateis jos išvaduoti? Kas nors
turėtų skubėti – nejau išmiręs sodžius ir nė vieno jauno nebėra, nė vieno smarkaus vyro?

1. Kokia ištraukos nuotaika?

2. M. Katiliškis – estetinės (gražios) tikrovės kūrėjas. Ar ši ištrauka tai patvirtina?
Atsakymą pagrįskite bent dviem pavyzdžiais.
3. Kas yra ištraukos veikėja? Apibūdinkite ją.
4. Kurią ištraukos detalę, ypač reikšmingą veikėjos vidinei būsenai nusakyti,
galėtumėte išskirti ir kodėl?
5. Kokius bent tris archetipus išskirtumėte šioje ištraukoje? Paaiškinkite juos
remdamiesi tekstu.
6. Kokia ištraukos problematika? Pakomentuokite ją.
7. Kokios meninės priemonės padeda atskleisti Kristinos vidinę būseną? Parinkite bent
tris.
8. Nurodykite bent du jums žinomų autorių kurinius, kurių tema artima šios ištraukos
temai.
 Testas 3

Just. Marcinkevičius. „Žodžiai“

Atidžiai perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
– pabusiu – pabūsiu – pajusiu –
esamas – jau – esu –
lauktas – nelauktas – jūsų –
visas – visiems – visų –

artimas – tolimas – savas –

kartu – atskirai – pro tave –
į seną – neatrastą – salą –
į tave – į save –

į daiktą – į žodį – į mintį –

tikėt – nusivilti – laukt –
pažinti – atmesti – priimti –
ir mažai – ir per daug –
1971 m.

1. Kaip konstruojamas eilėraštis?

2. Kokia pagrindinė eilėraščio mintis?
3. Kurių kalbos dalių žodžiai sudaro trečią strofą?
1 eilutė
2 ir 3 eilutės
4 eilutė
4. Kokią teksto prasmę kuria toks kalbos dalių grupavimas?
5. Raskite antonimus (trečioje strofoje). Kokį opozicinį vaizdą jie kuria?
6. Sukirčiuokite:
į daiktą – į žodį – į mintį –
tikėt – nusivilti – laukt –
pažinti – atmesti – priimti –
ir mažai – ir per daug –
7. Koks metras (parašykite konkretų pavadinimą) vyrauja?
8. Apibendrindami įrodykite, jog čia eiliuotas tekstas, o ne prozinė kalba.