VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

FUNDAMENTINI MOKSL FAKULTETAS

INFORMACINI TECHNOLOGIJ KATEDRA








Nuotolinio mokymosi infrastruktra
Nam darbas



Atliko: IFN 2/2 gr. stud. Aidas epleviius
Tikrino: doc. dr. Irma ileikien









Vilnius, 2013

Turinys
vadas ......................................................................................................................................... 3
Darbo udaviniai ........................................................................................................................ 3
Nuotolinio mokymosi tendencijos ir poreikis bendrojo lavinimo mokykloje ........................... 3
Nuotolinio mokymosi poreikio tyrimas Kulautuvos vidurinje mokykloje .............................. 5
Nuotolinio mokymosi kurso realizavimas ................................................................................. 9
Moodl virtuali mokymosi aplinka ........................................................................................ 9
Nuotolinio mokymosi infrastruktros projektas ...................................................................... 10
Nuotolinio mokymosi infrastruktros komponentai ............................................................ 10
mogikieji itekliai......................................................................................................... 10
Mokymo itekliai ............................................................................................................. 11
Technologij infrastruktra ............................................................................................. 11
Bendravimo bei bendradarbiavimo schema ..................................................................... 12
Nuotolinio mokymo kurso komponent detalizavimas ....................................................... 13
Ivados ..................................................................................................................................... 15
Literatros sraas .................................................................................................................... 16



vadas
Lietuvos nuotolinio vietimo vizija pltojant nuotolinio mokymosi tinkl,
utikrinti kiekvienam alies pilieiui prieinam vis gyvenim trunkant mokymsi,
grindiam moderni informacini komunikacini technologij panaudojimu. Studijuojant
nuotoliniu bdu yra galimyb moksl derinti su darbu, pateikiami glaustesni, intensyvesni
kursai. Besimokantysis jam patogiu metu, pagal jo pasirinkt temp patogioje vietoje gilina
savo inias. Nuotolinis mokymasis tai kokybikai naujas mokymosi bdas, atsirads dl
nauj informacini technologij tobuljimo, orientuotas besimokaniojo lkesius ir
poreikius, prieinamas visiems nepriklausomai nuo amiaus, socialins padties ir
gyvenamosios vietos. Svarbiausias nuotolinio mokymosi bruoas yra tas, kad besimokantysis
pats pasirenka mokymosi viet ir temp, turi teis gauti individualias konsultacijas, gali
bendrauti ir bendradarbiauti su metodiniu vadovu ir bendrakursiais.
Darbo udaviniai:
1. Panagrinti nuotolinio mokymosi situacij Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose,
iskirti nuotolinio mokymosi poreikio grupes.
2. Sociologine apklausa itirti nuotolinio mokymosi poreik Kulautuvos vidurinje
mokykloje, j lemianius veiksnius ir poreikio grupes.
3. Sukurti nuotolinio mokymosi infrastruktros projekt, kur bt galima gyvendinti
Kulautuvos vidurinje mokykloje
Nuotolinio mokymosi tendencijos ir poreikis bendrojo lavinimo mokykloje
Dabartinis nuotolinis mokymasis tai kokybikai naujas mokymosi bdas, kurio
iskirtinis bruoas yra tai, kad besimokantysis, tenkindamas savo poreikius, pasirenka
mokymosi viet ir temp, turi galimyb individualiai bendrauti ir bendradarbiauti. Lietuvos
vietimo politika skatina informacini komunikacini technologij gaus vietimo sistemoje,
vartotoj informacini gebjim formavim. Bendrojo lavinimo mokyklos pakankamai
aprpintos informacinmis komunikacinmis sistemomis ir yra pasirengusios nuotolinio
mokymosi teikimui. vietimo ir informacini technologij centro duomenimis, 2007 m.
galimyb naudotis internetu turjo 98,5% bendrojo lavinimo mokykl, o kompiuterizacijos
lygis mokyklose yra gana auktas (www.ipc.lt). Tai daro prielaid skmingai nuotolinio
mokymo(si) pltrai bendrojo lavinimo mokyklose.
Pagrindins bendrojo lavinimo mokini grups, suinteresuotos nuotoliniu mokymusi,
yra laikinai i ugdymo sistemos ikrit mokiniai, besigydantys sanatorijose ir ligoninse,
savarankikai besimokantys mokiniai ar besimokantys atskir dalyk, besirengiantys
egzaminams, usienyje gyvenantys lietuviai ir j vaikai, vaikai su fizine negale ar mokiniai,
kurie negali tam tikr laik lankyti mokyklos dl ligos ar traumos ( Vilkonis,Barabanova
2010). Kalbant apie emigravusius vaikus, Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
2010 m. savo ivykim deklaravo 83 157 gyventoj, kurie ivyko vien ar kit usienio
valstyb gyventi ir dirbti. I j - 7579 mokyklinio amiaus (10 19 met) vaik ir paaugli .
Tarp ivykusi 2011 m. 5565 mokyklinio amiaus vaikai ir paaugliai (Lietuvos statistikos
departamento duomenys). Apie tai, kokias demografines, ekonomines, politines, socialines
problemas lemia is faktas yra diskutuojama nuolatos tiek iniasklaidoje, tiek politinje bei
mokslinje erdvse. Taiau emigracijos procesas vyksta nuolatos ir deklaruoti duomenys apie
ivykusiuosius yra tik dalis realios situacijos.
Nuotolinio mokymosi tendencijas ir poreik skatinantys veiksniai bendrojo lavinimo
mokykloje gali bti apibriami sekaniai:
Naujos informacini technologij galimybs
Informacini technologij prieinamumas mokykloje
Naujos mokymo formos, skatinanios naudoti IKT ugdymo procese
Dauguma mokini turi namuose kompiuter ir internet, kas sudaro tinkamas
slygas nuotoliniam mokymui
Dalis mokini yra emigrav kartu su tvais usien ir nort mokytis nuotoliniu
bdu savarankikai
Trumpalaikis nuotolinio mokymosi poreikis, kai mokinys kur laik serg (arba turi
traum)
Mokiniams turintiems fizin negali, galimyb mokytis nuotoliniu bdu
Specialaus ugdymo poreikio mokiniai, kuriems taikomos lanksios ir
individualizuotos mokymo programos
Mokiniams, turintiems elgesio ir lankomumo problem, kurie nelanko mokyklos,
kaip galimyb jos nemesti ir ubaigti mokslus nuotoliniu bdu
Galimyb gabiems mokiniams gilintis mokomj dalyk, ruoiantis olimpiadoms,
egzaminams ( Vilkonis,Barabanova 2010).
Kalbant apie nuotolin mokym skatinanius veiksnius reikt paanalizuoti ir
mokym ribojanias galimybes bei gyvendinimo aspektus. Viena i pagrindini ir
reikmingiausi rib yra mokytoj informacini technologij taikymo ir naudojimo
kompetencija bei nuostatos. Tikrai dalis pedagog neturi pakankamo kompiuterinio
ratingumo, kuris ypa irykt susidrus su nuotolinio mokymo programomis. Taip pat
daugelio pedagog (ypa vyresnio amiaus) nepakankamos pastangos priimti naujoves,
kurios atsirast su nuotoliniu mokymu. Labai svarbi yra ir mokytoj nuostata dl
pasitikjimo mokiniais ir j savarankiko mokymosi bei savikontrols. Manoma, kad
nuotoliniu bdu besimokantiems savarankikai vaikams vis tiek btina tv ir mokytoj
prieira. Kiti ribojantys veiksniai gali bti susij su nuotolinio mokymo technologinmis
klitimis ir NM reikalingos technikos trkumu mokykloje. Aktualus yra ir resurs stokos
klausimas: ribotos galimybs naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis, nra didelis
el.vadovli skaiius , mokymo kurso sukrimui reikalingos didels laiko snaudos, kurias
riboja mokytoj darbo krviai.
Nuotolinio mokymosi poreikio tyrimas Kulautuvos vidurinje mokykloje

Mano tiriama institucija, kurioje dirbu, yra bendrojo lavinimo vidurin mokykla, esanti
Kauno rajone Kulautuvoje. Mokykla nra didel, turinti apie 200 mokini ir 30 mokytoj
kolektyv. Mokyklos informacini technologij baz yra i dalies pakankama: yra 11 viet
kompiuteri klas, 11 kompiuterizuot viet biblioteka, kiekviename mokytojo kabinete yra
kompiuteris, yra keletas projektori (bt idealu kiekviename mokomo dalyko kabinete) ,
yra 1 interaktyvi lenta.
Apklausa vykdyta internetu respondentams patogiu laiku. Buvo apklausiami 10 12
klasi moksleiviai (viso apklausoje dalyvavo 49 moksleiviai). Tuo tikslu buvo parengta
elektronin anketa i 10 udar klausim, pildoma internete elektroninio TAMO dienyno
aplinkoje (prieiga per internet www.tamo.lt )
Moksleivi apklausai parengta anketa (1 priedas) buvo siekiama nustatyti bendrojo
lavinimo mokykl mokini nuotolinio mokymo(si) poreik, pasitelkiant iuolaikines
informacines technologijas ir kompiuter. Isiaikinti, kaip mokiniai naudotsi nuotolinio
mokymosi aplinkomis ir mokymosi mediaga.
Norint isiaikinti, kaip danai mokiniai patiria mokymosi nutraukim dl vairi
prieasi, suformuluoti sekantys klausimai:

1 pav. Atsakym pasiskirstymas pagal 1 klausim

2 pav. Atsakym pasiskirstymas pagal 2 klausim

3 pav. Atsakym pasiskirstymas pagal 3 klausim
Siekiant isiaikinti mokini bendravimo ypatumus, nustatyti mokini savarankiko
mokymosi patirt ir norint suprasti IKT ar interneto vaidmen mokini savarankiko
TAIP
88%
NE
12%
Ar teko neiti mokykl dl ligos
(traumos ar panaiai), kuri netrukd
mokytis namuose?
TAIP
18%
NE
82%
Ar teko gydytis sanatorijoje mokslo
met bgyje?
TAIP
22%
NE
78%
Ar teko ivykti su tvais (ar vien i j)
usien ilgesniam nei savait laikui
mokslo met eigoje?
mokymosi kontekste, suformuluoti klausimai apie mokini bendravimo ypatumus mokantis
namuose ir elektronins (i interneto) mokomosios mediagos panaudojim:

4 pav. Mokini tarpusavio bendravimo bdas savarankiko mokymosi metu namuose

5 pav. Mokomosios mediagos internete panaudojimas

6 pav. Informacijos, rastos internete, naudingumas mokiniams
0
10
20
30
40
50
Internetu Susitinkate
namuose
Susitinkate
kitur
Nebendrauju
41
10
13
5
Ar bendrauji su kitais mokiniais mokydamasis
namuose ir kaip ?
Nesinaudoju
6%
Kelet kart
per savait
65%
Kelet kart
per mnes
23%
Kelet kart
per mokslo
metus
6%
Ar naudojats, mokydamasi(s) namuose,
informacija rasta internete?
Daniausiai
maai
naudinga
6%
Daniausiai
pakankamai
naudinga
65%
Visada
naudinga
29%
Ar informacija internete tau buvo naudinga mokantis?
Norint nustatyti bendrojo lavinimo mokykl mokytoj vaidmen formuojant
mokini nuotolinio mokymosi patirt , mokiniams pateikti klausimai apie mokytoj indl
savarankiko mokymosi formavimo procese, taip pat buvo praoma pateikti nuomon bei
inias apie nuotolin mokymsi:

7 pav. Mokomosios mediagos internete pasila mokiniams

8 pav. NM parengtos mediagos poveikis mokini savarankiko mokymosi namuose skatinimui
Analizuojant mokini atsakymus, kai kurias nuotolinio mokymosi poreikio grupes
galima aptikti ir mokini apklausos imtyje. Net 88 proc. respondent negaljo lankyti
tradicini pamok mokyklos klasje dl ligos (traumos ar pan.), kuri netrukd savarankikai
mokytis namuose. 18 proc. respondent gydsi sanatorijose. Net 22 proc. respondent teigia,
jog bent kart per mokslo metus ivyksta kartu su tvais u Lietuvos rib, dl ko tenka
nutraukti mokymosi proces. Galima teigti, kad nuolatinio nuotolinio mokymosi galimyb
yra aktuali nedidelei daliai mokini, taiau laikino pasinaudojimo nuotoliniu mokymosi
galimyb aktuali gana nemaai mokini daliai, o miraus mokymo modelis (derinant
tradicinio, nuotolinio ir elektroninio mokymo elementus) pagerint mokymosi slygas
visiems mokiniams.
TAIP
90%
NE
10%
Ar dalyk mokytojas/ai yra sil pasinaudoti
mokomja mediaga internete?
Skatint
29%
Manau, kad
skatint
48%
Abejoju
15%
Manau, kad
neturt
takos
8%
Neturt
takos
0%
Kaip manai, ar internete mokytojo parengta, susisteminta
mokymosi mediaga su savikontrols testais skatint tave
savarankikam mokymuisi namuose (ar kitur)?

Nuotolinio mokymosi kurso realizavimas
Moodl virtuali mokymosi aplinka
Dbr ji pliusii nudojm ir yra loklizuot, lidinti lngvi ir lnksii
orgnizuoti mokymosi pros. i plink pim dug viri mokymosi vikl, nrikluj
lbi didlio imnymo, nudojnt ir kurint kursus.
Pagrindins Moodle galimybs:
Pritaikyta organizuoti nuotoliniam mokymuisi, taip pat tinka ir tradiciniam mokymui
papildyti;
Moodle nuotolinio mokymosi sistema yra: paprasta, lengvai naudojama, efektyvi,
suderinama su vairiais produktais, nekelia dideli reikalavim naryklei;
Sistema gali bti lengvai instaliuojama daugel platform, kurios palaiko PHP;
Sistemai reikalinga tik viena duomen baz;
Sistemoje yra apraomas kiekvienas joje esantis kursas;
Kursai gali bti sugrupuoti kategorijomis;
Didelis dmesys skirtas sistemos saugumui;
Daugelis puslapi gali bti redaguojami naudojantis diegtais redaktoriais.
Pagrindins Moodle funkcins galimybs.
Svetains valdymas:
Svetains valdym vykdo administratorius;
Svetains nustatym keitimas gali bti vykdomas ir instaliavimo metu ir kai Moodle
sistema yra naudojama;
Esant poreikiui galima iplsti Moodle sistemos funkcines galimybes naudojant
papildomus modulius;
Galima atlikti Moodle sistemos lokalizacij, bet kuriai kalbai ir bet kuriai aliai;
Naudojantis Moodle atviro kodo galimybmis galima daryti vairius pakeitimus
sistemoje.
Kurs valdymas:
Dstytojas turi visas kurso redagavimo galimybes (kurso redagavimo galimybs
gali bti apribotos administratoriaus);
Kursams ruoti gali bti naudojami vairs formatai. (SCROM)
Nuotolinio mokymosi sistema silo daug ir vairi interaktyvi element: forumai,
testai ir t.t.
Kiekviename kurse yra kaupiama informacija apie klausytoj pasiekimus;
Nuotolinio mokymosi sistema Moodle yra integruota su pato sistema.
Nuotolini kurs elementai gali bti importuojami i kit kurs.
Nuotolinio mokymosi infrastruktros projektas
Nuotolinio mokymosi infrastruktros projekte pristatomi naudojami komponentai,
kuriuos sudaro: mogikieji itekliai; mokymo itekliai; technologij infrastruktra (r. 9
pav.). Nuotoliniai mokymosi kursai realizuojami Kulautuvos vidurinje mokykloje.

9 pav. Nuotolinio mokymosi infrastuktros projekto schema-

Nuotolinio mokymosi infrastruktros komponentai
mogikieji itekliai
mogikuosius iteklius sudaro: moksleiviai, mokytojai-kuratoriai, IT specialistas,
administratorius .
Lentel Nr. 1. Mokytojo - kuratoriaus funkcijos
Mokytojo - kuratoriaus Administratoriaus IT specialisto funkcijos
Komponentai
mogikieji itekliai
Moksleiviai, mokytojai-
kuratoriai,
administratorius, IT
specialistas
Mokymo itekliai
E.mokymosi mediaga,
uduotys
Technologijos
Technin, programin
ranga
funkcijos funkcijos
Ruoia mokymosi mediag,
metodin mediag.
Rpinasi informacijos apie
NM sklaid mokykloje.
Rpinasi NM technine ir P.
Teikia atgalin ry
moksleiviams.
Tiria ir analizuoja NM
poreik.
Konsultuoja IT klausimais
kitus NM dalyvius.
Palaiko mokymosi proces. Registruoja norinius
mokytis.

Veda pamokas, palaiko
diskusijas, veda pokalbius
realiame laike.
Organizuoja mokymosi
proces.

Numato vertinimo sistem. Registruoja moksleivius.
Naudoja vairius mokymo
metodus.
Priiri VMA, nustato
vartotoj teises.

Ikilus techniniams
klausimams konsultuojasi su
specialistais.

Informuoja moksleivius apie
atsiskaitymus.

Turi priirti mokymo
aplink (diskusijas, el. pat,
mokymo mediag tobulina,
papildo).


Mokymo itekliai
Mokymo iteklius sudarys nuotolinio mokymo(si) aplinka, kuri bus diegta Kulautuvos
vidurinje mokykloje, t.y. bus sukurta virtuali mokymosi aplinka Moodle, kuri vliau bus
patalpinta kaip nuoroda mokyklos tinklapyje. Mokymosi aplinkoje bus kelta elektronin
mokymosi mediaga bei vaizdo paskait raai, naujien skelbimo lenta, nuorodos
papildom mediag, uduotys.
Lentel Nr.2 Mokymo itekliai
Mokymo itekliai
Elektronin mokymosi mediaga
Vaizdo paskaitos ir j raai
Naujien skelbimo lenta
Uduotys
Nuorodos papildom mediag

Technologij infrastruktra
Skyriuje apraoma kokios rangos reikia vartotojui, aplinkos palaikymui bei kurso
krimui. Mokykloje yra viena kompiuteri klas, kurioje yra 11 kompiuteri ir 11
kompiuteri bibliotekoje. Kadangi kursas bus patalpintas mokyklos tinklalapyje, tai suteiks
galimybs moksleiviams papildomai mokytis namuose, pasirinkus patog laik.



10 pav. Programins ir technins rangos schema
Bendravimo bei bendradarbiavimo schema
emiau pateikiama schema (r. 11 pav.), kurioje matome bendravimo proceso
organizacin schema, t.y. schemoje matome, kad bendravimas vyksta per server, kuris
palaiko Moodle mokymosi sistem. Moksleivis gali mokytis i nam ir i klass. Mokytojas
gali bendrauti su moksleiviais ir kompiuteri klasje ir su nutolusiais moksleiviais, kurie
dirba namuose.
Programin ir technin
ranga
Vartotojo palaikymo
ranga
Aplinkos palaikymo
ranga
Nuotolinio kurso krimo
programin ranga
Programin ranga: MS
Windows 7, MS Office
2010, Windows Media
Player
Programin ranga: MS
Windows 7, MS Office 2010
,Adobe PhotoShop, Adobe
Dreamweaver, Audacity,
Windows Media Encoder.
Programin ranga:
Windows 2007 Server
Technin ranga:
kompiuteris, audio ausins,
web kamera, spartusis
internetas.
Technin ranga:
kompiuteris
serveris, spartusis
internetas.
Technin ranga:
kompiuteris, audio ausins,
web kamera, spartusis
internetas.

11 pav. Bendravimo schema
Nuotolinio mokymo kurso komponent detalizavimas










12 pav. Nuotolinio mokymo kurso komponent detalizavimas
12 paveiksllyje pristatomas nuotolinio mokymosi kurso komponent detalizavimas,
kur sudaro:
Nuotolinio mokymo aplinka kurioje vyksta diskusijos, pateikiama autentika video
audio mediaga bei iorinis elektroninis patas;
Klasje dirbantys moksleiviai ir mokytojai bei administratorius priirintis server;
Moksleiviai ir mokytojai dirbantys i nam.
S
e
r
v
e
r
i
s

Duomen
baz
Nuotolinio mokymo
aplinka: diskusijos, e.
mokymosi mediaga,
el. patas.
Darbas i klass
(moksleiviai,
mokytojai,
administratorius)
Darbas i nam
(moksleiviai,
mokytojai)
Informacijos apsikeitimas tarp ankiau mint komponent vykst serveryje, kuris ir
palaiko i interaktyvi aplink.


Ivados

1. Bendrojo lavinimo mokykloje nuotolinis mokymasis iandien aktualus
neturintiems galimybi dalyvauti akivaizdiai tradicinio mokymo pamokose, t. y.
besigydantiems ligoninse, sanatorijose bei namuose, ivykusiems gyventi usien,
taiau pageidaujantiems mokytis ir gyti vidurin isilavinim.
2. Nuotolin mokymo kurs galima bus naudoti kaip sinchroniniam taip ir
asinchroniniam bendravimui.
3. Moksleiviai gals ne tik bendrauti su mokytoju realiame laike, bet ir nesant mokytojui
prisijungus gals matyti ra arba parayti elektronin inut, kuri mokytojas gals
perskaityti.


Literatros sraas

1. Rutkauskien D., Targamadz A., Kovertait V. ir kt. (2003). Nuotolinis
mokymasis. Kaunas: Technologija.
2. Rutkauskien D., Targamadz A., Lenkeviius A. ir kt. (2007). Nuotolinio
mokymosi dstytojo vadovas. Kaunas: Technologija.
3. Barabanova, I., Vilkonis, R. (2010). Nuotolinis mokymasis bendrojo lavinimo
mokykloje: situacijos ir poreikio analiz. Ms socialinis kapitalas inios 2010:
jubiliejins10-osios student mokslins konferencijos praneim mediaga .
Panevys: KTU.
4. Valstybin vietimo strategija 20032012 m. [irta 2013-11-10]. Prieiga per
internet: < www.smm.lt/ti/docs/strategija2003-12.doc>.
5. Vilniaus Ozo vidurins mokyklos tinklalapis [interaktyvus] [irta 2013-11-
10]. Prieiga per internet: <http://www.ozogimnazija.lt/>.
6. Vaiinait D. (2012) Nuotolinis mokymasis: mokymosi galimybi ipltimas
[irta 2013-11-16]. Prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Nuotolinis_mokymas.pdf