Matematikos Pratimai I Ikelimui I Int

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS KATEDRA

A. Bartaeviius, R. Didgalvis, J. Kaminskien,
A. Lapinskas, E. Laurinaviius

M
M
A
A
T
T
E
E
M
M
A
A
T
T
I
I
K
K
O
O
S
S
P
P
R
R
A
A
T
T
I
I
M
M
A
A
I
I

I dalis
A An na al li iz zi in n g ge eo om me et tr ri ij ja a i ir r d di if fe er re en nc ci ia al li in ni is s
s sk ka ai i i ia av vi im ma as s
Metodiniai patarimai

y
x
( ) 0 , 2 / p F
2 / p
O
d
( ) y x M ,
d
2 / p
px y 2
2
=

AKADEMIJA
2008
UDK 517.3 + 517.9(075.8)
In - 154

A. Bartaeviius, R. Didgalvis, J. Kaminskien, A. Lapinskas,
E. Laurinaviius

MATEMATIKOS PRATIMAI
I dalis
Analizin geometrija ir diferencialinis skaiiavimas


Recenzavo lekt. dr. D. Rimkuvien (LU)

Aprobuota:
Matematikos katedros posdyje 2007 11 17, protokolo numeris 0-115
FMSI metodins komisijos posdyje 2008 03 20, protokolo numeris 8

Kalb redagavo Laima Jonikien

E. Laurinaviius, 2008
Lietuvos ems kio universitetas, 2008

2

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS KATEDRA

E. Laurinaviius

M
M
A
A
T
T
E
E
M
M
A
A
T
T
I
I
K
K
O
O
S
S
P
P
R
R
A
A
T
T
I
I
M
M
A
A
I
I

I dalis
A An na al li iz zi in n g ge eo om me et tr ri ij ja a i ir r d di if fe er re en nc ci ia al li in ni is s
s sk ka ai i i ia av vi im ma as s


Fakultetas ............................................................................................
Studento vardas, pavard ..................................................................
Kursas......................................... Grup.............................................
Studij knygels Nr. ...........................................................................

3

PRATARM

Matematikos literatros vadovli ir udavinyn auktj mokykl studentams
lietuvi kalba sraas nra didelis. Dar labai trksta udavinyn su udavini
sprendimo metodais, kurie padt studentams sisavinti auktosios matematikos
pagrindus ir matematikos taikymo gdius pasirinktoje specialybje.
Metodinis leidinys Matematikos pratimai. I dalis. Analizin geometrija ir
diferencialinis skaiiavimas (apimtis 100 p.) skirtas Lietuvos ems kio
universiteto abiej ininerini fakultet (ems kio ininerijos ir Vandens kio ir
emtvarkos) I kurso pirmo semestro dieninio ir neakivaizdinio skyri studentams.
Leidinio turinys atitinka moduli FMMA B01 ir FMMA B04 programas. Autoriai
stengsi traukti kuo daugiau taikomojo pobdio udavini. Kiekvienai temai yra
paruotos individualios nam darb uduotys ir tipiniai j sprendim pavyzdiai.
Leidin sudaro klasikiniai auktosios matematikos skyriai: tiesin ir vektorin
algebra, erdvs ir ploktumos analizin geometrija, funkcij ribos, vieno ir keli
kintamj funkcij diferencijavimas ir taikymai inineriniuose skaiiavimuose.
Autoriai dkoja Matematikos katedros recenzentei lekt. Daivai Rimkuvienei ir
referentei Danutei Lukoeviitei u vertingas pastabas ir kruopt darb.
Autoriai laukia kritini pastab, kurias siskite adresu: LU, FMSI,
Matematikos katedra, Universiteto g. 10219, LT-53361, Akademija.

4
MATRICOS, DETERMINANTAI, LYGI SISTEM
SPRENDIMAS

PRATIMAI

g grups numeris 20 1 = g ;
m studento numerio grups srae pirmas skaitmuo 3 , 2 , 1 , 0 = m ;
n studento numerio grups srae antras skaitmuo 9 0 = n .

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
1 0 0
0 1 0
0 0 1
4 2
3 1
2 5
2 2
1 3
0 1
14
2 0
6 3 1
E
n
m
g
D
n
m
g
B
g m
n A

|
|
\
|
=
|
|
\
|
+ +

=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
n
m
P
g m
C n R m H G
1 2 1
6 4 2
2
4
6
3
14
8

( )
( )
2 1
3 2 1
) 4 2 (
7
3
1
2 1 0
5 3 0
6 2 3
0 2
y y Y
x x x X
n g V
m
n
g
Q
n
m
g
g g
F
=
=
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
|
|
\
|
=

1. B A B A S + = 3
2
1
. Koks matricos S elementas
32
s ?
2. D R S
T
= . Apskaiiuoti matricos S element sum.
3. Apskaiiuoti matricos F determinant. ? det = F
4.
3
A S = . Apskaiiuoti matricos S elemento
22
s reikm. ?
22
= s
5.
1
= B S . Koks matricos S elementas ?
32
= s
6. Rasti lygties R X D
T
= sprendinio trumpiausi atstum iki tako ) ; ; ( n m g M .
7. Kokia turi bti parametro reikm, kad lygi sistem
T
G C Y = bt
suderinta?
8. Rasti lygties P X E C
T
= sprendinio trumpiausi atstum iki tako
) ; ; ( n m g M .
9. Rasti neinomojo
1
x reikm lygties H A BX
T
= sprendinyje.
10. Rasti lygties H X A
T
= sprendinio trumpiausi atstum iki tako ) ; ; ( n m g M .

Atsakymus urayti 0,01 tikslumu.

5
Pavyzdys.
10 grup 7 numeris ( 7 0 10 = = = n m g )

1. B A B A S + = 3
2
1
. Koks matricos S elementas
32
s ?
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
+
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
2 7 2
0 1 3
0 1 10
3
14 10 0
7 2 0
6 3 1
2
1
2 7 2
0 1 3
0 1 10
14 10 0
7 2 0
6 3 1
S

kairiosios matricos eiluts dauginamos su deiniosios matricos stulpeliais,

=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
33 32 31
23 22 21
13 12 11
33 32 31
23 22 21
13 12 11
b b b
b b b
b b b
a a a
a a a
a a a
B A
|
|
|
\
|
+ + + + + +
+ + + + + +
+ + + + + +
=
33 33 23 32 13 31 32 33 22 32 12 31 33 33 21 32 11 31
33 23 23 22 13 21 32 23 22 22 12 21 31 23 21 22 11 21
33 13 23 12 13 11 32 13 22 12 12 11 31 13 21 12 11 11
b a b a b a b a b a b a b a b a b a

matric dauginant i skaiiaus, visi matricos elementai dauginami i to
skaiiaus
|
|
|
\
|

=
|
|
|
\
|
=
33 32 31
23 22 21
13 12 11
33 32 31
23 22 21
13 12 11
a a a
a a a
a a a
a a a
a a a
a a a
A

|
|
|
\
|
+
|
|
|
\
|
+ + + + + +
+ + + + + +
+ + + + + +
=
7 5 0
5 , 3 1 0
3 5 , 1 5 , 0
2 14 0 10 0 3 7 14 1 10 1 0 2 14 3 10 10 0
2 7 0 2 0 0 7 7 1 2 1 0 2 7 3 2 10 0
2 6 0 3 0 1 7 6 1 3 1 1 2 6 3 3 10 1

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|

+
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
29 92 52
5 , 17 49 11
15 5 , 44 5 , 1
1 16 6
5 , 3 2 9
3 5 , 1 5 , 29
28 108 58
14 51 20
12 46 31
6 21 6
0 3 9
0 3 30

Ats.: =
32
s 92.

2. D R S
T
= . Apskaiiuoti matricos S element sum.

Matrica transponuojama sukeiiant vietomis matricos eilutes su atitinkamais
stulpeliais, pvz.:
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
33 23
32 22
31 21
33 32 31
23 22 21
a a
a a
a a
a a a
a a a A
T
T
13
12
11 13 12 11
a
a
a a a a

6
( ) =
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
= =
7 4 2
0 3 1
2 5 10
2 7 4
4 2
3 1
2 5
2
4
n
m
g
n D R S
T
T

( ) ( ) 22 49 43 7 2 0 7 2 4 4 2 3 7 5 4 ) 2 ( 2 1 7 10 4 = + + + + + + = .

114 22 49 43
13 12 11
= + + = + + = s s s suma
Ats.: = suma 114.

3. Apskaiiuoti matricos F determinant. ? det = F

Skleidimo taisykl: matricos determinanto reikm lygi bet kurios eiluts (arba
stulpelio) element ir t element adjunkt sandaug sumai:

32 32 22 22 12 12 13 13 12 12 11 11
33 32 31
23 22 21
13 12 11
det A b A b A b A b A b A b
b b b
b b b
b b b
B + + = = + + = = K

ij
A elemento
ij
b adjunktas.
Naudinga pasirinkti eilut (arba stulpel), kurioje daugiausia nulini element, todl
verta determinant pertvarkyti, kurioje nors eilutje (arba stulpelyje) gaunant kuo
daugiau nulini element.

Determinanto reikm nepasikeis:
T1kuri eilut (stulpel) padauginus i skaiiaus ir sudjus su kita eilute
(stulpeliu);
T2 bendr daugikl iklus i eiluts (arba stulpelio) prie determinant.

( )
=
=
|
|
\
|
=
=
5
2 1 7
5 3 0
6 10 3
10 0 2
2
2 ikeliamas
stulpelio antro I T2.
2 1 0 7
5 3 0 0
6 10 2 3
10 0 10 2
det
0
0
1
5
F
( )
=

=
|
|
\
|
=
2 1 7
5 3 0
6 10 3
20 50 13
2
eilute pirma su sudedama
ir 5 - i dauginama eilut Antra T1.
0
0
1
0

=
|
|
\
|
+
+ +
=
|
|
\
|
=
42 32 22 12
42 32 22 12
0 0 1 0 2
elementais stulpelio
antro a Skleidiam
M
A
M
A
M
A
M
A
ij
M elemento
ij
b minoras determinantas, kuris likt i skaiiuojamojo
determinanto ibraukus i-tj eilut ir j-tj stulpel.
ij ij
M A = , jei + j i lyginis skaiius.
7
ij ij
M A = , jei + j i nelyginis skaiius.

( )
( )
( ) ( ) =

=

= =
32
32 22
1 2
2 7
11 21
120 363
2 T1
50 3 2 7
5 0
20 13
2 1 2
M
A M
1
0
0
1
3
50
( ) ( ) . 2946 ) 1473 ( 2 120 21 ) 363 ( 11 2
11 21
120 363
2 2
32
= = =

= = M
Ats.: = F det 2946.

4.
3
A S = . Koks matricos S elementas
22
s ?

=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
= = =
14 10 0
7 2 0
6 3 1
14 10 0
7 2 0
6 3 1
14 10 0
7 2 0
6 3 1
3
A A A A S

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
4914 3000 0
2086 932 0
2043 1251 1
14 10 0
7 2 0
6 3 1
266 170 0
112 74 0
111 69 1
.
Ats.: =
22
s 932.

5.
1
= B S . Koks matricos elementas ?
32
= s

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
= =

33 23 13
32 22 12
31 21 11
33 32 31
23 22 21
13 12 11
1
det
1
det
1
A A A
A A A
A A A
B
A A A
A A A
A A A
B
B S
T
;
=
|
|
|
\
|
= =
1
1
2 7 2
0 1 3
0 1 10
B S

( )( )
= =
+ +
=

=
12 32 22 12
32 22 12
0 0 1
2 68
0 7
0 10 7 1
2 7 2
0 1 3
0 1 10
det M
M
A
M
A
M
A B
0
0
1

( ) ( ) 0 14 68 0 2 7
2 68
0 7
1 = =
= .
1
B egzistuoja.

2 0 2
2 7
0 1
11 11
= = = = M A 6
2 2
0 3
12 12
= = = M A 19
7 2
1 3
13 13
= = = M A
2
2 7
0 1
21 21
= = = M A 20
2 2
0 10
22 22
= = = M A 68
7 2
1 10
23 23
= = = M A
8
0
0 1
0 1
31 31
= = = M A 0
0 3
0 10
32 32
= = = M A 7
1 3
1 10
33 33
= = = M A

|
|
|
|
|
\
|

=
|
|
|
\
|

=
|
|
|
\
|

=
2
1
7
34
14
19
0
7
10
7
3
0
7
1
7
1
7 68 19
0 20 6
0 2 2
14
1
7 0 0
68 20 2
19 6 2
14
1
T
.
1
B apskaiiuota teisingai, jei
|
|
|
\
|
= = =

1 0 0
0 1 0
0 0 1
1 1
E B B B B .
Patikrinimas:

=
|
|
|
\
|
|
|
|
|
|
|
\
|
2 7 2
0 1 3
0 1 10
2
1
7
34
14
19
0
7
10
7
3
0
7
1
7
1
1
B B
|
|
|
\
|
=
|
|
|
|
|
|
\
|
+ + +
+ + + + + +

=
1 0 0
0 1 0
0 0 1
2
2
1
0
7
34
0
14
19
7
2
1
1
7
34
1
14
19
2
2
1
3
7
34
10
14
19
2 0 0
7
10
0
7
3
7 0 1
7
10
1
7
3
2 0 3
7
10
10
7
3
2 0 0
7
1
0
7
1
7 0 1
7
1
1
7
1
2 0 3
7
1
10
7
1
.

Matrica
1
B apskaiiuota teisingai. 8571 , 4
7
34
32
= = s
Ats.: =
32
s 4,86.

6. Apskaiiuoti lygties R X D
T
) ; ; ( n m g M .

( )
|
|
|
\
|
+ +
+
+ +
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
3 2 1
2 1
3 2 1
3
2
1
3 2 1
7 4 2
3
2 5 10
7 4 2
0 3 1
2 5 10
4 2
3 1
2 5
x x x
x x
x x x
x
x
x
x x x
n
m
g
X D
T T

Dviej lygi matric lygs ir atitinkami j elementai, todl:

= + +
= +
= + +
=
2 7 4 2
7 3
4 2 5 10
3 2 1
2 1
3 2 1
x x x
x x
x x x
R X D
T
.
9
Tokios lygi sistemos sprendimas Kramerio ar atvirktins matricos metodais
reikalaut atlikti daug skaiiavim: Kramerio metodu tekt apskaiiuoti keturis
treios eils determinantus, atvirktins matricos metodu vien treios eils ir
devynis antros eils determinantus. ia, inoma, kalbama apie sprendim ranka, t.
y. naudojantis gal bt tik kalkuliatoriumi.
i lygi sistem sprsime Gauso metodu. I lygi sistemos koeficient
sudarome matric-lentel:
|
|
|
\
|
2
7
4
7 4 2
0 3 1
2 5 10
3 2 1
x x x
,

A B
kuri sudaro dviej matric A ir B elementai. Matrica A vadinama pagrindine lygi
sistemos matrica, o visa lentel iplstine lygi sistemos matrica B A .

Sprendim Gauso metodu galima suskirstyti du etapus:
I. Iplstins matricos pertvarkymas trapecin matric.
II. Sprendimo baigms nustatymas ir sprendinio apskaiiavimas (jei lygi sistema
suderinta, t. y. jei lygi sistema turi bent vien sprendin).

I etapas. Iplstins matricos pertvarkymas trapecin matric.

Lentel tvarkoma tol, kol gaunama trapecin matrica. Trapecine vadinama
matrica, kurioje visi (arba kiek manoma daugiau) pagrindins striains elementai
nelygs nuliui, o visi elementai po pagrindine striaine tik nuliniai. Pagrindin
striain sudaro elementai, kuri abu elemento viet ymintys indeksai vienodi
( ) K ; ;
22 11
a a . Lentel iplstin matrica pertvarkoma nepaeidiant matric
ekvivalentumo, t. y. pertvarkymo metu ilieka tokie patys matric A ir B A rangai.
Rango svok apibrime vliau. Matricos rangas nesikeiia (lentels pertvarkymo
taisykls):
T1. Bet kuri eilut dauginant i skaiiaus ir sudedant su kita eilute.
T2. Eilut dauginant (dalinant) i nelygaus nuliui skaiiaus.
T3. Sukeiiant vietomis lentels eilutes arba matricos A stulpelius.
T4. Nulin eilut, t. y. eilut, kurioje visi elementai nuliniai, paalinant i
lentels.

Sprendim tikslinga pradti nuo pirmo stulpelio pertvarkymo. Pirmame
stulpelyje pagrindinje striainje skaiius 10. Kiti stulpelio elementai skaiiai 1 ir
2. Vengiant veiksm su trupmenomis, naudinga pirmo stulpelio ir pagrindins
striains susikirtime turti skaii vis emiau pagrindins striains esani
stulpelio element dalikl. Pirmam stulpeliui tai pasiekiama sukeitus 1- ir 2-
eilutes (T3):

10
~
2
4
7
7 4 2
2 5 10
0 3 1
~
2
7
4
7 4 2
0 3 1
2 5 10
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|

Nesunku sugalvoti, kad 1 padauginus i (-10) ir sudjus su 10 gaunamas 0.
Taiau T1 leidia tok veiksm tik su eilutmis, todl 1-os eiluts elementai
dauginami i (-10) ir sudedami su 2-os eiluts elementais:
( ) ( ) ( ) 2 2 10 0 , 25 5 10 3 , 0 10 10 1 = + = + = + .
Analogikai 1-os eiluts elementai dauginami i 2 ir sudedami su 3-os eiluts
elementais:
~
16
66
7
7 10 0
2 25 0
0 3 1
~
) 2 ( ) 10 (
2
4
7
7 4 2
2 5 10
0 3 1
~
|
|
|
\
|

|
|
|
\
|

Gavus visus nulinius elementus 1-ame stulpelyje, toliau tvarkomos tik 3 2
eiluts. 2-ame stulpelyje pagrindinje striainje elementas 25
22
= a nepatogus
tolimesniam pertvarkymui. Naudinga antro stulpelio ir pagrindins striains
susikirtime turti skaii vis tame stulpelyje emiau pagrindins striains
esani element dalikl. Tai pasiekiama trei eilut dauginant i 3 ir sudedant su
antra eilute (T1):
~
16
18
7
7 10 0
23 5 0
0 3 1
~
) 3 ( 16
66
7
7 10 0
2 25 0
0 3 1
~
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|

Toliau nulinis elementas po pagrindine striaine antrame stulpelyje gaunamas antr
eilut dauginant i 2 ir sudedant su treia eilute (T1):

|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
52
18
7
39 0 0
23 5 0
0 3 1
~ ) 2 (
16
18
7
7 10 0
23 5 0
0 3 1
~

Matrica A pertvarkyta trapecin: 39 , 5 , 1
33 22 11
= = = a a a , o visi elementai po
pagrindine striaine nuliniai, t. y. i j i a
ij
< = = , 3 , 2 , 0 K .

II etapas. Sprendimo baigms nustatymas ir sprendinio apskaiiavimas

iame etape suinoma, kaip pasibaigs lygi sistemos sprendimas: ar lygi
sistema neturi sprendini ( ) , turi tik vien sprendin (1) ar turi labai daug
sprendini ( ) . Tai nustatoma matric A ir B A rangais. Matricos rangas lygus
didiausiai eilei nelygaus nuliui determinanto, kur galima sudaryti i matricos
eilui ir stulpeli element. Galima rodyti, kad matric pertvarkius trapecin, jos
rangas lygus nenulini eilui skaiiui trapecinje matricoje. Nenuline eilute
vadinama tokia eilut, kurioje bent vienas elementas nelygus nuliui.
Sprendimo baigm apibria Kronekerio-Kapelli teorema:
11
jei ( ) ( ) B A R A R , lygi sistema sprendini neturi ( ) / ,
jei ( ) ( ) n B A R A R = = , lygi sistema turi tik vien sprendin (1),
jei ( ) ( ) n B A R A R < = , lygi sistema turi labai daug sprendini ( ) ,
ia n lygi sistemos neinomj skaiius.
Lygi sistema vadinama suderinta, jeigu ji turi bent vien sprendin (t. y. (1) arba
( ) ). Jei lygi sistema sprendini neturi, ji vadinama nesuderinta.

( ) ( ) 3
52
18
7
39 0 0
23 5 0
0 3 1
3
39 0 0
23 5 0
0 3 1
=
|
|
|
\
|
= =
|
|
|
\
|
= B A R B A A R A
( ) ( ) 3 = = = n B A R A R .
Vadinasi, lygi sistema turi vien sprendin (suderinta). Apskaiiuojamas
sprendinys. I paskutins po pertvarkymo gautos lentels uraoma lygi sistema:
=
= +
= +
|
|
|
\
|
52 39
18 23 5
7 3
52
18
7
39 0 0
23 5 0
0 3 1
3
3 2
2 1
x
x x
x x
.

Paskutin lygtis turi tik vien neinomj
3
x , todl j isprendus gaunama:
39
52
3
= x .
Gauta
3
x reikm statoma 2- lygt ir i jos apskaiiuojama
2
x reikm:
( )
39
494
39
1196 702
39
1196
18 5 18
39
52
23 5
2 2
=
+
= + = =
+ x x
= =
=
39
8 , 98
5 39
494
2
x
Surastoji
2
x reikm statoma 1- lygt ir apskaiiuojama
1
x reikm:
39
4 , 23
39
4 , 296 273
39
4 , 296
7 7
39
8 , 98
3
1 1
=
= = = + x x

39
4 , 23
1
= x

|
\
|

39
52
;
39
8 , 98
;
39
4 , 23
.
Btina patikrinti, ar teisingai isprsta. Sprendinys turi tenkinti visas sistemos
= + +
= +
= + +
2 7 4 2
7 3
4 2 5 10
3 2 1
2 1
3 2 1
x x x
x x
x x x

lygtis.
: a - 1 ( ) 4
39
156
39
104 494 234
39
52
2
39
8 , 98
5
39
4 , 23
10 = =
+
= +
|
\
|
+
|
\
|

: a - 2 7
39
273
39
4 , 296 4 , 23
39
8 , 98
3
39
4 , 23
= =
+
=
|
\
|
+
|
\
|

12
: a - 3 ( ) 2
39
78
39
364 2 , 395 8 , 46
39
52
7
39
8 , 98
4
39
4 , 23
2 = =
+
= +
|
\
|
+
|
\
|

Visos lygtys tenkinamos.
Geometrin gautojo vienintelio lygi sistemos sprendinio prasm takas N
trimatje erdvje: ( ) 3333 , 1 ; 5333 , 2 ; 6 , 0 N . ia sprendinio neinomj reikms
ireiktos apytiksliai deimtainmis trupmenomis. Apvalinta didesniu tikslumu, nei
to reikalauja atsakymo tikslumas. Atstumas tarp tak ( )
M M M
z y x M ; ; ir
( )
N N N
z y x N ; ; apskaiiuojamas pagal formul:

2 2 2
) ( ) ( ) (
M N M N M N
z z y y x x MN + + =

Gautasis sprendinys vienintelis, todl jo atstumas iki tako ) 7 ; 0 ; 10 ( M tuo paiu
bus ir trumpiausias.
7194 , 13 2215 , 188 ) 7 3333 , 1 ( ) 0 5333 , 2 ( ) 10 6 , 0 (
2 2 2
= = + + = MN

Ats.: = d 13,72.

7. Kokia turi bti parametro reikm, kad lygi sistema
T
G C Y = bt
suderinta?
( )
|
|
|
\
|
=
|
|
\
|
= =
14
8
11 2 1
6 4 2
2 1
G C y y Y
( ) ( )
2 1 2 1 2 1 2 1
11 6 2 4 2
11 2 1
6 4 2
y y y y y y y y C Y + + + =
|
|
\
|

=
( ) ( ) 14 8 11 6 2 4 2
2 1 2 1 2 1
= + + + = y y y y y y G C Y
T

= +
= +
= +
14 11 6
8 2 4
2
2 1
2 1
2 1
y y
y y
y y

Tokia lygi sistema sprendiama tik Gauso metodu

( )
|
|
|
\
|

+
|
|
|
\
|
+
|
|
|
\
|
+
|
|
|
\
|

42 4
4
0 0
2 0
1 2
~ 7
14 3
4
14 0
2 0
1 2
~ 2 :
14 3
2 8
14 0
4 0
1 2
~
3 2
14
8
11 6
2 4
1 2

Gauta trapecin matrica. ( ) 2 = A R . Lygi sistema bt suderinta, jei
( ) ( ) A R B A R = , t. y. reikia, kad ir ( ) B A R bt lygus 2. Btina, kad treios eiluts
elementas matricoje B bt lygus nuliui, todl:
13
5 , 10
4
42
0 42 4
=
=
=

Ats.: = 10,5.

8. Rasti lygties P X E C
T
) ; ; ( n m g M .
|
|
\
|
+ +

=
|
|
|
\
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
|
|
\
|
=
3 2 1
3 2 1
3
2
1
3
2
1
11 2
6 4 2
11 2 1
6 4 2
1 0 0
0 1 0
0 0 1
11 2 1
6 4 2
x x x
x x x
x
x
x
x
x
x
X E C
T
= + +
=
|
|
\
|
=
|
|
\
|
+ +

=
7 11 2
0 6 4 2
7
0
11 2
6 4 2
3 2 1
3 2 1
3 2 1
3 2 1
x x x
x x x
x x x
x x x
P X E C
T

Gaut lygi sistem galima isprsti tik Gauso metodu:

( )
|
|
\
|

|
|
\
|

|
|
\
|

|
|
\
|
7
7
14 4 0
11 2 1
~
1
0
7
3 2 1
11 2 1
~
2 : 0
7
6 4 2
11 2 1
~
7
0
11 2 1
6 4 2

Gauta trapecin matrica. ( ) ( ) 3 2 , 2 = = = n B A R A R .
( ) ( ) n B A R A R < = , todl lygi sistema turi labai daug sprendini.
I paskutins lentels gaunama tokia lygi sistema:
=
= + +
7 14 4
7 11 2
3 2
3 2 1
x x
x x x

I dviej lygi galima apskaiiuoti tik dviej neinomj reikmes, todl
kairje pusje paliekami tik du neinomieji. Patogiausia pasilikti tuos
neinomuosius, kuri koeficientai yra pagrindinje striainje, t. y.
1
x ir
2
x :
+ =
= +
3 2
3 2 1
14 7 4
11 7 2
x x
x x x

Deinje pusje esantys neinomieji vadinami laisvaisiais. Jiems laisvai galima
suteikti bet kuri reikm. Tarkime, kad t x =
3
. Jeigu t skaiius, tai paskutin
lygtis turi tik vien neinomj. J galime rasti:
t x
t x
5 , 3 75 , 1
14 7 4
2
2
=
+ =

Gaut
2
x reikm staius 1- lygt, apskaiiuojama neinomojo
1
x reikm:
( )
t x
t t x
4 5 , 3
11 7 5 , 3 75 , 1 2
1
1
=
= +

Lygi sistemos bendras sprendinys yra ( ) t t t N ; 5 , 3 75 , 1 ; 4 5 , 3 , i kurio,
keiiant t reikm, galima gauti labai daug sprendini. Geometrikai sprendinys N
trimatje erdvje reikia ties. Udavinyje reikalaujama rasti trumpiausi atstum d
iki tako ) ; ; ( n m g M , taigi reikia rasti artimiausi takui M sprendiniu
apibriamos tiess tak.
A B
14
= + + = =
2 2 2
) ( ) ( ) (
M N M N M N
z z y y x x MN d
= + + =
2 2 2
) 7 ( ) 0 5 , 3 75 , 1 ( ) 10 4 5 , 3 ( t t t
= + + + + + + =
2 2 2
14 49 25 , 12 25 , 12 0325 , 3 16 13 25 , 42 t t t t t t
. 2825 , 94 25 , 13 25 , 29
2
+ = t t
Apskaiiuojamas atstumas priklauso nuo parametro t reikms. inome, kad
kvadratins funkcijos c bx ax y + + =
2
maiausia reikm, kai 0 > a , gaunama
parabols virnje, kai a b x 2 / = . Todl
234
53
7 , 11
65 , 2
5 , 58
25 , 13
25 , 29 2
25 , 13
= = =
= t .
Radome parametro t reikm, su kuria gaunama maiausia paaknio, o tuo paiu
iekomo atstumo, reikm:
= +
|
\
|

|
\
|
= 2825 , 94
234
53
25 , 13
234
53
25 , 29
2
d
632 , 9
) 234 (
57 , 5162532 5 , 164326 25 , 32163
2
=
+
=
Ats.: = d 9,63.

9. Rasti neinomojo
1
x reikm matricins lygties H A BX
T
= sprendinyje.

( )
|
|
|
\
|
+ +
+
+
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
3 2 1
2 1
2 1
3
2
1
3 2 1
2 7 2
3
10
2 7 2
0 1 3
0 1 10
2 7 2
0 1 3
0 1 10
x x x
x x
x x
x
x
x
x x x BX
T T

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
+ +
+ +
+ +
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
=
84
42
39
6 14 0 10 3 0
6 7 0 2 3 0
6 6 0 3 3 1
6
0
3
14 10 0
7 2 0
6 3 1
H A .

Vienod format matricos lygios, kai lygs atitinkami matric elementai, todl i
matricins lygties H A X B
T
= seka tokia tiesini lygi sistema:
= + +
= +
= +
84 2 7 2
42 3
39 10
3 2 1
2 1
2 1
x x x
x x
x x
.
Galimi trys tokios tiesini lygi sistemos sprendimo metodai: Kramerio,
atvirktins matricos, Gauso. Kramerio ir atvirktins matricos metodais tiesini
lygi sistema isprendiama tik tada, kai pagrindinis matricos determinantas
nelygus nuliui.
Sprsime Kramerio metodu:
15
Pagrindinis lygi sistemos determinantas
2 7 2
0 1 3
0 1 10
= D sudarytas i vis lygi
sistemos koeficient prie neinomj.
Pagalbiniai lygi sistemos determinantai
84 7 2
42 1 3
39 1 10
2 84 2
0 42 3
0 39 10
2 7 84
0 1 42
0 1 39
3 2 1
= = =
x x x
D D D ,
t. y. determinantai, sudaryti i pagrindinio determinanto, kuriame koeficientai prie
atitinkamo neinomojo keiiami laisvaisiais nariais.

Kramerio taisykls:
jei , 0 D lygi sistema turi vienintel sprendin, apskaiiuojam taip:
D
D
x
D
D
x
D
D
x
x x
x 3 2
3 2 1
; ; = = = ;
jei 0 = D ir visi 0
3 2 1
= = =
x x x
D D D , lygi sistema turi labai daug
sprendini arba i viso j neturi;
jei 0 = D ir bent vienas i 0 , ,
3 2 1

x x x
D D D , lygi sistema sprendini
neturi.

Apskaiiuojamas pagrindinis lygi sistemos determinantas D. Jei jo reikm
bus lygi nuliui, toliau Kramerio metodu nesprendiama. Tada sprendiama Gauso
metodu (pasinaudoti 7 arba 8 udavini sprendimo pavyzdiais).
Skleidiama treio stulpelio elementais:

( ) 14 3 10 2
1 3
1 10
2 2
2 7 2
0 1 3
0 1 10
33
33
= = = = =
M
A D .

0 14 = D , todl lygi sistema turi vienintel sprendin. Jo radimui
apskaiiuojamos vis pagalbini determinant reikms:

( ) 6 42 39 2
1 42
1 39
2 2 2
2 7 84
0 1 42
0 1 39
33 33
33
1
= = = = = = M A D
M
x
.

( ) 606 117 420 2
42 3
39 10
2 2
2 84 2
0 42 3
0 39 10
33
2
33
= = = = =
M
A D
x
.

16
1527
189 68
3 7
1
189 0 68
3 0 7
39 1 10 ) 7 ( ) 1 (
84 7 2
42 1 3
39 1 10
12 12
12
3
=

= = =

=

=

M A D
M
x
.
Tada
14
1527
,
14
606
,
14
6 3 2 1
3 2 1

= = = =
= =
D
D
x
D
D
x
D
D
x
x x x
.
( )
14
1527
;
14
606
;
14
6

Patikrinimas.
Sprendinys turi tenkinti visas sistemos lygtis:

1-a lygtis: 2-a lygtis: 3-a lygtis:
84 84 42 42 39 39
84
14
1176
42
14
588
39
14
546
84
14
1527
2
14
606
7
14
6
2 42
14
606
14
6
3 39
14
606
14
6
10
84 2 7 2 42 3 39 10
3 2 1 2 1 2 1
= = =
= = =
=
|
\
|
+ +
|
\
|
= +
|
\
|
= +
|
\
|
= + + = + = + x x x x x x x

Ats.: =
=
14
6
1
x -0,43.

10. Rasti lygties H X A
T
) ; ; ( n m g M .

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
6
0
3
14 10 0
7 2 0
6 3 1
3
2
1
H
x
x
x
X A
T

I matricins lygties H X A
T
= gaunama tokia tiesini lygi sistema:
= +
= +
= +
6 14 10
0 7 2
3 6 3 1
3 2
3 2
3 2 1
x x
x x
x x x

Lygties H X A
T
= sprendimas atvirktins matricos metodu:
H A X A A
T
=
1 1

H A X E
T
=
1

H A X
T
=
1

=
|
|
|
\
|
= =
1
1
14 10 0
7 2 0
6 3 1
A S

17
0 42 70 28
14 10
7 2
1
14 10 0
7 2 0
6 3 1
det
11 11
= = = = = = M A A .
1
A egzistuoja.

42
14 10
7 2
11 11
= = = M A 0
14 0
7 0
12 12
= = = M A 0
10 0
2 0
13 13
= = = M A
18
14 10
6 3
21 21
= = = M A 14
14 0
6 1
22 22
= = = M A 10
10 0
3 1
23 23
= = = M A
9
7 2
6 3
31 31
= = = M A 7
7 0
6 1
32 32
= = = M A 2
2 0
3 1
33 33
= = = M A

|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
2 10 0
7 14 0
9 18 42
42
1
2 7 9
10 14 18
0 0 42
42
1
T
.

Apskaiiuojamas lygi sistemos sprendinys:
|
|
|
|
\
|
=
|
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
=
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|
= =
|
|
|
\
|
=

7
2
1
7
12
42
12
1
42
72
12
42
72
42
1
6
0
3
2 10 0
7 14 0
9 18 42
42
1 1
3
2
1
H A
x
x
x
X
T

Patikrinimas.
1-a lygtis: 2-a lygtis: 3-a lygtis:

6 6 0 0 3 3
6
7
2
14
7
7
10 0
7
2
7
7
7
2 3
7
2
6
7
7
3
7
12
1
6 14 10 0 7 2 3 6 3
3 2 3 2 3 2 1
= = =
=
|
\
|
+
|
\
|
=
|
\
|
+
|
\
|
=
|
\
|
+
|
\
|
+
|
\
|
= + = + = + + x x x x x x x

Lygi sistemos sprendinys ( )
7
2
; 1 ;
7
12
N . Sprendinys vienintelis, todl jo atstumas
iki tako ) 7 ; 0 ; 10 ( M kartu yra ir trumpiausias:
0785 , 11
7
6014
49
2601 49 3364
) 7
7
2
( ) 0
7
7
( ) 10
7
12
(
2 2 2
= =
+ +
= + + = MN

Ats.: = d 11,08.

Atsakym lentel

1 lentel
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
92 114 -2946 932 -4,86 13,72 -10,5 9,63 -0,43 11,08

18
VEKTORIN ALGEBRA IR ANALIZIN GEOMETRIJA
ERDVJE

PRATIMAI

g grups numeris 20 1 = g ;
m studento numerio grups srae pirmas skaitmuo 3 , 2 , 1 , 0 = m ;
n studento numerio grups srae antras skaitmuo 9 0 = n .

Prizms virns takai:

) 5 ; 7 ; 2 (
) 3 5 ; 11 2 ; 2 (
) 5 ; 1 ; 2 (
) 5 ; 3 ; 2 (
+ +

+ +

g m n A
n m g C
n m g B
A

A
B
C
A
A
B
C
D
T
Q
H

1 pav.

Apskaiiuoti (0,01 tikslumu):

1. Trikampio ABC perimetr.
2. Sienos C C B B trumpesns striains ilg.
3. Didiausi trikampio ABC vidaus kamp (laipsniais).
4. Trikampio C B A

plot.
5. Prizms oninio paviriaus plot.
6. Prizms auktins H ilg.
7. Briaunos A A

su trikampiu ABC sudarom kamp (laipsniais).
8. Atkarpos AD ilg. D statmens i virns ' B kratin AC pagrindas.
9. Tako A

abscis. A

tako A
projekcija sienoje C C B B .
10. Tako C nuotol nuo sienos B B A A .

19
PAVYZDYS

7 ; 0 ; 10 = = = n m g .

) 5 ; 7 ; 2 (
) 3 5 ; 11 2 ; 2 (
) 5 ; 1 ; 2 (
) 5 ; 3 ; 2 (
+ +

+ +

g m n A
n m g C
n m g B
A

) 15 ; 7 ; 9 ( '
) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 5 ; 3 ; 2 (
A
C
B
A

Pirmiausia rasime neinom prizms virni koordinates. Prizm
briaunainis, kurio pagrindai (iuo atveju trikampiai) lygiagrets, o onins sienos
lygiagretainiai.
Rasime virn C . Tegu ( ) z y x C ; ; . Tako C radimui panaudosime kok
nors lygiagretain, kuriame neinomos tik tako C koordinats. Akivaizdu, kad
toks lygiagretainis yra tik lygiagretainis C C A A . Lygiagretainio prieingos
kratins lygios ir lygiagreios, tai C C A A = .
inant vektoriaus pradios ir galo tak koordinates, vektoriaus projekcijos
(arba spindulio vektoriaus koordinats) randamos i galo tako koordinai
atimant pradios tako koordinates:
{ } { }
C C C C C C A A A A A A
z z y y x x C C z z y y x x A A =

; ; ; ; ; .
stat atitinkamas tak koordinai reikmes gausime:
( ) { } { }
( ) ( ) ( ) { } { } 16 ; 11 ; 8 16 ; 11 ; 8
10 ; 4 ; 7 5 15 ; 3 7 ; 2 9
+ + + = =
= =
z y x x y x C C
A A

Du vektoriai lygs, jei lygios j atitinkamos koordinats:
Jei C C A A = , tai
=
=
=
z z
y y
x x
C C A A
C C A A
C C A A
. Todl
=
=
=
+ =
+ =
+ =
6
15
1
16 10
11 4
8 7
z
y
x
z
y
x

( ) 6 ; 15 ; 1 C .

Pasinaudodami lygiagretainiu B B A A arba B B C C , analogikai
apskaiiuotume tako B koordinates: ( ) 22 ; 3 ; 19
B .
Btina pasitikrinti, ar gerai apskaiiuota. Patikrinimui tikslinga naudoti kitok
to paties udavinio sprendimo keli (bd) arba pasinaudoti kokiu nors matematiniu
faktu, padsianiu sitikinti skaiiavim teisingumu.
Skaiiavimui naudojome vektorius A A ir C C . Jeigu teisingai apskaiiuotos
tako C koordinats, vektoriai AC ir C A taip pat turi bti lygiagrets ir lygs.
Apskaiiuosime vektori AC ir C A koordinates.
( ) { } { }
( ) { } { } 21 ; 8 ; 10 15 6 ; 7 15 ; 9 1
21 ; 8 ; 10 5 16 ; 3 11 ; 2 8
= =
= =
C A
AC

Akivaizdu, kad vektoriai AC ir C A lygs ir lygiagrets. Vadinasi, tako
( ) 6 ; 15 ; 1
C koordinats apskaiiuotos teisingai.

20
1. Apskaiiuoti trikampio ABC perimetr.
Trikampio ABC perimetras trikampio kratini ilgi suma. Kratins ilgis
lygus kratins galus jungianio vektoriaus ilgiui. Vektoriaus ilgis (arba modulis)
lygus kvadratinei akniai i vektoriaus projekcij kvadrat sumos:
2 2 2
z y x
a a a a + + = . Todl:
( ) { } { } 7 ; 4 ; 10 5 12 ; 3 1 ; 2 12 = = AB
{ } { } 28 ; 12 ; 20 12 16 ; 1 11 ; 12 8 = = BC
( ) ( ) ( ) { } { } 21 ; 8 ; 10 16 5 ; 11 3 ; 8 2 = = CA
( ) ( ) ( ) 845 , 12 165 7 4 10
2 2 2 2 2 2
= + + = + + =
z y x
AB AB AB AB
( ) ( ) ( ) 442 , 36 1328 28 12 20
2 2 2
= + + = BC
597 , 24 605 21 8 10
2 2 2
= = + + = CA
Atsakym btina pateikti apskaiiuot 0,01 tikslumu, todl tarpini
skaiiavim rezultatus reikia apvalinti 0,001 arba didesniu tikslumu.
. 884 , 73 597 , 24 442 , 36 845 , 12 = + + = + + = + + =
CA BC AB CA BC AB P
ABC

Ats.: =
ABC
P 73,88.

2. Apskaiiuoti sienos C C B B

trumpesns striains ilg.

) 15 ; 7 ; 9 ( '
) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 6 ; 15 ; 1 (
A
C
B
C

2 pav.

Brinyje pavaizduotas sienos C C B B eskizas. Tikrj sienos virni tak
C B B , , ir C padt trimatje erdvje nra lengva sivaizduoti, todl sunku i
anksto pasakyti, kuri sienos striain trumpesn. Apskaiiuosime abiej striaini
ilgius ir atsakyme pateiksime trumpesns ilg.
{ } { } 18 ; 16 ; 13 12 6 ; 1 15 ; 12 1 ' = = BC
( ) ( ) ( ) 368 , 27 749 18 16 13 '
2 2 2
= + + = BC
{ } { } 38 ; 14 ; 27 22 16 ; 3 11 ; 19 8 ' = = C B
( ) ( ) ( ) 672 , 48 2369 38 14 27 '
2 2 2
= + + = C B
Ats.: = ' BC 27,37.

B C
B C
21
3. Apskaiiuoti didiausi trikampio ABC vidaus kamp (laipsniais).

) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 5 ; 3 ; 2 (

C
B
A

3 pav.

Kamp trimatje erdvje galima rasti pasinaudojant kampo tarp vektori
apskaiiavimo formule. Patogiausia pasinaudoti vektori skaliarins sandaugos
formule:
|
|
\
|
=

b a b a b a cos ,
i kurios gaunama:
b a
b a
b a
=
|
|
\
|

cos ir
|
|
\
|
=
|
|
\
|
b a
b a
b a
b a
b a
1
cos arccos .
Vektori, ireikt projekcijomis, skaliarin sandauga lygi vektori projekcij
sandaug sumai:
z z y y x x
b a b a b a b a + + = .
A kampas tarp vektori, ieinani i virns A, t. y. tarp vektori AB ir AC:
|
|
\
|
= =

AC AB
AC AB
AC AB A
1
cos .
( ) { } { } . 165 7 4 10 , 7 ; 4 ; 10 5 12 ; 3 1 ; 2 12
2 2 2
= + + = = = AB AB
( ) { } { } ( ) ( ) ( ) . 605 21 8 10 , 21 ; 8 ; 10 5 16 ; 3 11 ; 2 8
2 2 2
= + + = = = AC AC

( ) ( ) ( ) 279 147 32 100 21 7 8 4 10 10 = = + + = AC AB .
I gauto skaliarins sandaugos rezultato ( 279 = AC AB ) jau galima teigti,
kad kampas tarp vektori (tuo paiu ir A ) bus didesnis nei
0
90 . Tai bt ir
didiausias trikampio vidaus kampas. Nepaisant to, apskaiiuosime visus trikampio
kampus ir taip pasitikrinsime skaiiavim teisingum.
=
|
\
|
=
|
|
\
|
= =

605 165
279
cos cos
1 1
AC AB
AC AB
AC AB A
( ) . 012 , 152 ... 8830 , 0 cos
... 9502 , 315
279
cos
99825
279
cos
0 1 1 1
= =
|
\
|
=
|
\
|

=

|
|
\
|
=
|
|
\
|
= =

BC BA
BC BA
BC BA
BC BA
BC BA B
1
cos arccos
A
B
C
22
{ } { } 165 7 ; 4 ; 10 7 ; 4 ; 10 = = = = = AB BA AB BA .
{ } { }
( ) ( ) ( ) . 1328 28 12 20
; 28 ; 12 ; 20 12 16 ; 1 11 ; 12 8
2 2 2
= + + =
= =
BC
BC
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 444 196 48 200 28 7 12 4 20 10 = + + = + + = BC BA .
( )
. 466 , 18
... 9485 , 0 cos
219120
444
cos
1328 165
444
cos cos
0
1 1 1 1
=
= =
|
\
|
=
|
\
|
=
|
|
\
|
=

BC BA
BC BA
B

. cos arccos
1
|
|
\
|
=
|
|
\
|
= =

CB CA
CB CA
CB CA
CB CA
CB CA C
{ } { } 605 21 ; 8 ; 10 21 ; 8 ; 10 = = = = = AC CA AC CA .
{ } { } 1328 28 ; 12 ; 20 28 ; 12 ; 20 = = = = = BC CB BC CB .
884 588 96 200 28 21 12 8 20 10 = + + = + + = CB CA .
=
|
\
|
=
|
\
|
=
|
|
\
|
=

803440
884
cos
1328 605
884
cos cos
1 1 1
CB CA
CB CA
C
( ) . 521 , 9 ... 9862 , 0 cos
0 1
= =

Jeigu skaiiavimai teisingi, trikampio kamp suma turi bti lygi
0
180 .
Patikrinsime:
0
180 999 , 179 = = + + C B A . Skaiiavimai teisingi.

Ats.: = A 152,01
o
.

4. Apskaiiuoti trikampio C B A

plot.

) 6 ; 15 ; 1 (
) 22 ; 3 ; 19 (
) 15 ; 7 ; 9 (

C
B
A

4 pav.

I vektorins algebros kurso inome, kad dviej vektori vektorins sandaugos
rezultatas vektorius, statmenas abiems dauginamiems vektoriams, o io vektoriaus
ilgis lygus vektorinio lygiagretainio, sudaryto i dviej dauginamj vektori,
plotui, t. y.:
C A B A n =
=
=

0
0
C A n
B A n
C A n
B A n

' ' ' ' C D B A
S n =
Akivaizdu, kad trikampio C B A plotas lygus pusei lygiagretainio ' ' ' ' C D B A ploto:
n S S
C D B A C B A
= =

2
1
2
1
.
A
B n
C
D
23
Pasinaudodami pateiktomis formulmis, apskaiiuojame reikaling plot:
( ) { } { } 7 ; 4 ; 10 15 22 ; 7 3 ; 9 19 = =

B A .
( ) { } { } 21 ; 8 ; 10 15 6 ; 7 15 ; 9 1 = =

C A .
= + = + + =

= =

k M j M i M A k A j A i
k j i
C A B A n
M M M
13 12 11 13 12 11
13 12 11
21 8 10
7 4 10
( ) ( )
( ) { }. 40 ; 140 ; 28 40 140 28 40 80
70 210 56 84
8 10
4 10
21 10
7 10
21 8
7 4
= + = + +
+ + + =

+

=
k j i k
j i k j i

( ) ( ) ( ) 270 , 148 21984 1600 19600 784 40 140 28
2 2 2
= = + + = + + = n .
135 , 74 270 , 148
2
1
2
1
= = =

n S
C B A
.

Ats.: =
C B A
S 74,14.

5. Apskaiiuoti prizms oninio paviriaus plot.

) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 5 ; 3 ; 2 (

C
B
A

) 6 ; 15 ; 1 (
) 22 ; 3 ; 19 (
) 15 ; 7 ; 9 (

C
B
A

5 pav.

C C B B B B A A C C A A on
S S S S

+ + = .
Kiekvienos sienos plotui apskaiiuoti pasinaudosime 5 udavinio sprendimo
metodika. Nesunku pastebti, kad { } 10 ; 4 ; 7 = =
l C C B B A A , todl
l AC S
C C A A
=

, l AB S
B B A A
=

, l BC S
C C B B
=

.

{ } { } { } 28 ; 12 ; 20 7 ; 4 ; 10 21 ; 8 ; 10 = = = BC AB AC
= + = + + =
=

k M j M i M A k A j A i
k j i
l AC
M M M
13 12 11 13 12 11
13 12 11
10 4 7
21 8 10
=

= k j i
4 7
8 10
10 7
21 10
10 4
21 8

( ) ( ) ( ) = + + + = k j i 56 40 147 100 84 80
A
B
C
A
B
C

24
{ }. 96 ; 47 ; 164 96 47 164 = + = k j i
( ) ( ) ( ) 758 , 195 38321 96 47 164
2 2 2
= = + + = =

l AC S
C C A A
.
=
= k j i
k j i
l AB
4 7
4 10
10 7
7 10
10 4
7 4
10 4 7
7 4 10
( ) ( ) ( ) { }. 68 ; 51 ; 68 68 51 68 28 40 49 100 28 40 = = + + = k j i k j i
( ) ( ) 853 , 108 11849 68 51 68
2 2 2
= = + + = =

l AB S
B B A A
.
=
= k j i
k j i
l BC
4 7
12 20
10 7
28 20
10 4
28 12
10 4 7
28 12 20
( ) ( ) ( ) = + + + = k j i 84 80 196 200 112 120
{ } 164 ; 4 ; 232 164 4 232 = + + = k j i

141 , 284 80736 164 4 ) 232 (
2 2 2
= = + + = =

l BC S
C C B B
.
752 , 588 141 , 284 853 , 108 758 , 195 = + + = + + =
C C B B B B A A C C A A on
S S S S .

Ats.: =
on
S 588,75.

6. Apskaiiuoti prizms auktins H ilg.
A
B
C
A
B
C
H

6 pav.

I stereometrijos kurso inome, kad prizms tris lygus jos pagrindo ploto ir
auktins sandaugai, t. y.:
H S V
ABC s prizm
=

.
I ia seka
ABC
s prizm
S
V
H
= .
Apskaiiuosime prizms tr.

25
A
A
B
C

n
E
) 15 ; 7 ; 9 ( '
) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 5 ; 3 ; 2 (
A
C
B
A

{ }
{ }
{ } 10 ; 4 ; 7
21 ; 8 ; 10
7 ; 4 ; 10
=
=
=
A A
AC
AB

7 pav.

I vektorins algebros kurso inome, kad bet kuri trij nekomplanari
(nesani vienoje ploktumoje) vektori miriosios sandaugos modulis
geometrikai reikia tr gretasienio, kurio briaunos sutampa su dauginamaisiais
vektoriais. Prizms tris sudaro pus gretasienio trio, todl
( ) = = = A A AC AB V V
nio gretasie s prizm
2
1
2
1

= =
=

=
17 0 17
7 0 10
7 4 10
2
1
1 2
10 4 7
21 8 10
7 4 10
2
1
2
1
z y x
z y x
z y x
A A A A A A
AC AC AC
AB AB AB

( ) = + =
= = 7 10 68
2
1
1 1
7 10
17 4
2
1
17 17
7 10
4
2
1
4
2
1
12
12
M
A
578 17 34 17 68
2
1
17 68
2
1
= = = = .
C B A ABC
S S

= , todl pasinaudodami jau sprsto 4-o udavinio rezultatu, gauname
797 , 7
135 , 74
578
= = =
C B A
s prizm
S
V
H .

Ats.: = H 7,80.

7. Apskaiiuoti briaunos A A

su trikampiu ABC sudarom kamp
(laipsniais).

) 15 ; 7 ; 9 ( '
) 16 ; 11 ; 8 (
) 12 ; 1 ; 12 (
) 5 ; 3 ; 2 (
A
C
B
A

{ }
{ }
{ } 10 ; 4 ; 7
21 ; 8 ; 10
7 ; 4 ; 10
=
=
=
A A
AC
AB

8 pav.
A
B
C
A
B
C
26
Kampu tarp tiess ir ploktumos laikomas smailus kampas tarp tiess ir tos
tiess projekcijos ploktumoje, t. y.
AE A A AE A . Vektoriai AB ir AC
priklauso ploktumai (guli trikampio ABC ploktumoje, tai i vektori vektorin
sandauga n AC AB = ). Vektorius n bus statmenas ploktumai. E A A A n

, , guli
vienoje ploktumoje ( E A
taip pat statmenas trikampio ABC ploktumai), tai

kamp
AE A
gausime i
0
90
atm kamp tarp vektori
A A
ir
n
.
=

+

=

= = k j i
k j i
AC AB n
8 10
4 10
21 10
7 10
21 8
7 4
21 8 10
7 4 10
( ) ( ) ( ) { } 40 ; 140 ; 28 40 140 28 40 80 70 210 56 84 = + = + + + + = k j i k j i .
Reikia sitikinti, ar vektorius n su vektoriumi A A

sudaro smail kamp. Tai
parodo vektori skaliarin sandauga
( ) ( ) . 1156 400 560 196 10 40 4 140 7 28 = = + + =
A A n
Skaliarins sandaugos rezultatas neigiamas skaiius, todl kampas tarp n ir
A A

bukas (didesnis nei
0
90 ). Norint gauti teising udavinio sprendimo
rezultat, reikia pakeisti kurio nors vektoriaus krypt. Pakeisime vektoriaus n
krypt: { } 40 ; 140 ; 28 = n . Rasime kamp .
|
|
\
|

= =

A A n
A A n
A A n
1
cos .
( ) ( ) . 165 10 4 7 ; 21984 40 140 28 ; 1156
2 2 2 2 2 2
= + + = = + + = = A A n A A n
( ) . 6297 , 52 ... 6069 , 0 cos
21984 165
1156
cos cos
1 1 1
= = |
\
|
=
|
|
\
|

= =

A A n
A A n
A A n
0 0 0 0
37 , 37 6297 , 52 90 90 = = =
AE A .

Ats.: =
AE A 37,37.

8. Apskaiiuoti atkarpos AD ilg.

) 16
) 22
) 5
; 11
; 3
; 3
; 8 (
; 19 (
; 2 (

C
B
A

9 pav.
A
B
C
A
B
C
D
T
Q
27
D statmens i prizms virns ' B kratin AC pagrindas. Udavinio
sprendim tikslinga atlikti tokia tvarka:
1) parayti lygt ploktumos per tak ' B , statmenos kratinei AC;
2) rasti tak D paraytos ploktumos ir tiess per takus A ir C susikirtimo
tak;
3) apskaiiuoti AD AD = .

Ploktumos Q per tak ( )
M M M
z y x M ; ; , statmenos vektoriui { } c b a n ; ; =
lygtis yra tokia:
( ) ( ) ( ) 0 : = + +
M M M
z z c y y b x x a Q .

Ploktuma Q ivedama per tak ( ) 22 ; 3 ; 19 ' B . Ploktuma Q statmena
kratinei AC (vektoriui { } n AC = = 21 ; 8 ; 10 ), todl

( ) ( ) ( ) 0 22 21 ) 3 ( 8 19 10 = z y x
Sutvark parayt lygt, gausime:
0 462 24 190 21 8 10 = + + z y x
0 628 21 8 10 : = + + z y x Q

Tiess T per tak ( )
M M M
z y x M ; ; , lygiagreios krypties vektoriui { } n m l s ; ; =
lygtis yra:
n
z z
m
y y
l
x x
T
M M M

=
: .

Kratins AC lygiai parayti pasirinksime tak ( ) 5 ; 3 ; 2 A . Vektorius
{ } 21 ; 8 ; 10 = AC lygiagretus tiesei (yra tiesje), todl AC s = . Tada kratins
AC lygtis tokia:
21
5
8
3
10
2
:
+
=
z
y
x
T
AC
.
Tiess kanonines lygtis pertvarkome parametrines:
+ =
=
+ =
+
=
+
=
5 21
3 8
2 10
21
5 2
8
3
10
2
21
5
8
3
10
2
t z
t y
t x
t
t
y
t
x
t
z y x

Apskaiiuojame ploktumos Q ir tiess
AC
T susikirtimo tako D koordinates,
sprsdami lygi sistem:
+ =
=
+ =
= + +
5 21
3 8
2 10
0 628 21 8 10
:
t z
t y
t x
z y x
T
Q
D
( ) ( ) ( ) 0 628 5 21 21 3 8 8 2 10 10 = + + + + t t t
0 628 105 441 24 64 20 100 = + + t t t
0 527 605 = t
28
605
527
= t
( )
605
6480
2
605
527
10 2 10 = + = + = t x
( )
605
2401
3
605
527
8 3 8 = = = t y
( )
605
14092
5
605
527
21 5 21 = + = + = t z
( )
605
14092
;
605
2401
;
605
6480
D
{ } ( )
605
11067
;
605
4216
;
605
5270
5
605
14092
; 3
605
2401
; 2
605
6480
= + = AD
( ) ( ) ( ) 426 , 21 168026045
605
1
605
11067
605
4216
650
5270
2 2 2
= = + + = = AD AD

Ats.: = AD 21,43.

9. Apskaiiuoti tako A abscis. A tako A projekcija sienoje C C B B .

) 6
) 22
) 15
; 15
; 3
; 7
; 1 (
; 19 (
; 9 (
) 16
) 12
) 5
; 11
; 1
; 3
; 12 (
: 12 (
; 2 (

C
B
A
C
B
A

10 pav.

Takas k nors projektuojamas trumpiausiu keliu, t. y. takas A turi bti
statmenyje i tako A sien (ploktum) C C B B . Todl tako A radimo
ingsniai tokie:
1) parayti ploktumos Q (sienos C C B B ) lygt;
2) parayti tiess T per A , statmenos ploktumai Q, lygt;
3) apskaiiuoti A tiess T ir ploktumos susikirtimo tako koordinates.

1) takai B, C ir C yra sienoje C C B B , todl pasinaudosime ploktumos,
ivestos per tris takus, lygtimi:
0 =

B C B C B C
B C B C B C
B B B
z z y y x x
z z y y x x
z z y y x x

=

18 16 13
28 12 20
12 1 12
0
12 6 1 15 12 1
12 16 1 11 12 8
12 1 12 z y x z y x

A
B
C
A
B
C
A
29
(i antros eiluts prie determinant ikeliame 4, i treios ikeliame 1)

. 0
18 16 13
7 3 5
12 1 12
0
18 16 13
7 3 5
12 1 12
4 =

=

z y x z y x

( ) ( ) ( ) 0 12 1 12
13 12 11
13 12 11
= + +
M M M
A z A y A x .

( ) ( ) ( ) 0 12
16 13
3 5
1
18 13
7 5
12
18 16
7 3
= + z y x .
( ) ( ) ( ) ( ) ( )( )
0 203 41 58
0 ) 12 ( 41 1 ) 12 ( 58
0 12 39 80 1 91 90 12 112 54
= + + +
= + +
= +
z y x
z y x
z y x

0 203 41 58 : = z y x Q .

2) ties per tak A turi bti statmena ploktumai Q, todl iai ploktumai
statmenas vektorius { } 41 ; 1 ; 58 = n bus lygiagretus tai tiesei. Todl tiess krypties
vektorius n s . Tada tiess per ( ) 15 ; 7 ; 9
A , lygiagreios vektoriui
{ } 41 ; 1 ; 58 = s , lygtis tokia:
41
15
1
7
58
9
:
+
=
z
y
x
T .
Pertvark parametrines lygtis, gauname:
+ =
=
+ =
15 41
7
9 58
:
t z
t y
t x
T

3)
+ =
=
+ =
=

15 41
7
9 58
0 203 41 58
:
:
:
t z
t y
t x
z y x
T
Q
A
I paskutini trij lygi statome pirm:
( ) ( ) ( ) 0 203 15 41 41 7 9 58 58 = + + t t t
0 203 615 7 522 1681 3364 = + + + + t t t
289 5046 = t
5046
289
= t
stat gaut t reikm paskutines lygi sistemos lygtis, gausime:
( ) 3218 , 12
5046
62176
9
5046
289
58 9 58 = = + = + = t x
0573 , 7
5046
35611
7
5046
289
7 = = = = t y
30
( ) 6518 , 12
5046
63841
15
5046
289
41 15 41 = = + = + = t z
( ) 6518 , 12 ; 0573 , 7 ; 3218 , 12

A
Teko atlikti daug skaiiavim. Btina sitikinti, ar teisingai suskaiiuota.
Patikrinsime:
ar takas ( ) 6518 , 12 ; 0573 , 7 ; 3218 , 12

A yra sienos C C B B ploktumoje?
Jei takas A yra sienos ploktumoje, tai jo koordinats turi tenkinti
ploktumos Q lygt.
statome tako A koordinates ploktumos Q lygt:
( ) ( ) ( ) 0 203 6518 , 12 41 0573 , 7 3218 , 12 58 =
0 203 7238 , 518 0573 , 7 6664 , 714 = +
0 0001 , 0 = 0 0
Tako A

koordinats pagal reikalaujam tikslum tenkina ploktumos lygt,
todl takas A

priklauso ploktumai Q.

ar vektoriai A A ir n lygiagrets?
Jei vektoriai lygiagrets, j atitinkam projekcij santykiai turi bti lygs.
( ) { } { } 3482 , 2 ; 0573 , 0 ; 3218 , 3 15 6518 , 12 ; 7 0573 , 7 ; 9 3218 , 12 ' ' ' = = A A
{ } 3482 , 2 ; 0573 , 0 ; 3218 , 3 ' ' ' = A A
{ } 41 ; 1 ; 58 = n
0573 , 0 0573 , 0 0573 , 0
41
3482 , 2
1
0573 , 0
58
3218 , 3
' ' ' = =
= = n A A

Projekcij santykiai lygs. Vektoriai lygiagrets. Apskaiiuota teisingai.

Ats.: =
A
x 12,32.

10. Apskaiiuoti tako C nuotol nuo sienos B B A A .

) 15 ; 7 ; 9 (
) 16
) 12
) 5
; 11
; 1
; 3
; 12 (
: 12 (
; 2 (
A
C
B
A

11 pav.

Paraysime ploktumos Q (sienos B B A A ) lygt, pasinaudodami ploktumos
lygties per tris takus formule:
0
' ' '
=

A A A A A A
A B A B A B
A A A
z z y y x x
z z y y x x
z z y y x x

A
B
C
A
B
C
d
31
0
10 4 7
7 4 10
5 3 2
0
5 15 3 7 2 9
5 12 3 1 2 12
5 3 2
=
+
=
+
+
+ z y x z y x

( ) ( ) ( ) 0 5 3 2
13 12 11
13 12 11
= + + +
M M M
A z A y A x
( ) ( ) ( ) 0 5
4 7
4 10
3
10 7
7 10
2
10 4
7 4
=
+ +
z y x

( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 0 5 28 40 3 49 100 2 28 40 = + + + z y x
( ) ( ) ( ) 0 5 68 3 51 2 68 = + z y x
0 340 153 136 68 51 68 = + z y x
0 51 68 51 68 : = + z y x Q
Tako ( )
M M M
z y x M ; ; atstumas iki ploktumos 0 = + + + d cz by ax
apskaiiuojamas pagal normuot ploktumos lygties formul:

( )
2 2 2
; ;
2 2 2
.
c b a
d cz by ax
c b a
d cz by ax
d
M M M
z y x M
MPl
M M M
+ +
+ + +
=
+ +
+ + +
= .

Tako ( ) 16 ; 11 ; 8 C atstumas iki ploktumos Q:
( )
( )
( ) ( ) ( )
=
+
=
+ +
+
=

11849
51 16 68 11 51 8 68
68 51 68
51 68 51 68
16 ; 11 ; 8
2 2 2
C
CQ
z y x
d
62 , 10 6198 , 10
11849
1156
= = = .
Ats.: = d 10,62.

Atsakym lentel

2 lentel
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
73,88 27,37 152,01 74,14 588,75 7,80 37,37 21,43 12,32 10,62

32
ANALIZIN GEOMETRIJA PLOKTUMOJE

g - grups numeris (g=1,...,12)
m - srao numerio pirmas skaitmuo (m=0,...,3)
n - srao numerio antras skaitmuo (n=0,...,9)

Trikampio virns takai:
A( g; g+10)
B(m+3; n-12)
C(n-10; g-5)

1. Apskaiiuoti trikampio ABC pusiaukratini susikirtimo tako D atstum iki
koordinai pradios tako O(0;0).

2. Apskaiiuoti trikampio ABC auktini susikirtimo tako E atstum iki tako A.

3. Apskaiiuoti trikampio ABC statmen, ikelt i kratini viduri, susikirtimo
tako F atstum iki kratins AB.

4. Apskaiiuoti perimetr trikampio, gauto per trikampio ABC virnes ivedus
lygiagreias prieingoms kratinms tieses.

5. Apskaiiuoti kreivs 0 ) 2 (
2
= + + m x n y g y idinio nuotol nuo virns.

6. Apskaiiuoti kreivs 9 ) 6 ( ) 5 (
2 2
= + + + + y n y x m x spindul.

7. Apskaiiuoti kreivs 130 ) 5 ( ) 2 (
2 2
+ = + + + g y n x m ekscentricitet.

8. Apskaiiuoti tiess 0 ) 4 ( 2 = + n y x atkarpos, atkertamos kreivs
g x n y + = + 2 ) 3 (
2
akomis, ilg.

9. Nustatyti, kiek bendr tak turi kreivs
0 ) ( ) ( 2 2
2 2 2
= + n m y n m y x g x ir ) 1 ( 4 2
2
+ = m g x g x y g

10. Ploktumos srit S nustato ei nelygybi sistema:
+ +
+ + +
+ + +
+ +
0 ] 6 [
0 ] 5 [
1 ) 6 ( ] 4 [
1 ) 11 ( ) 8 ( ] 3 [
1 ) 7 ( ) 1 ( ] 2 [
1 ) ( ) 6 ( ] 1 [
y
x
y n g
y n g x m
y n g x m
y n g x m

Apskaiiuoti didiausi funkcijos y n g F + + = ) 6 ( reikm srityje S.

33
PAVYZDYS

g m n
12 2 6
) 7
) 6
) 22
; 4 (
; 5 (
; 12 (
) 5
) 12
) 10
; 10 (
; 3 (
; (
+
C
B
A
g
n
g
n C
m B
g A

1. Apskaiiuoti trikampio ABC pusiaukratini susikirtimo tako D atstum iki
koordinai pradios tako ( ) 0 ; 0 O .
A
C
B
D
O
A'
B'
C'

12 pav.

Brinyje (ia ir toliau) parodytas tik udavinio eskizas. Sprendjui verta
nusibrti tiksl brin. Jis pads bent vizualiai patikrinti sprendimo teisingum.
Pusiaukratin tiess atkarpa, jungianti virn su prieingos kratins
vidurio taku, todl pirmiausia apskaiiuojamos kratini vidurio tak koordinats:
( )
5 , 0
2
7 6
2
5 , 0
2
4 5
2
' '
=
+
=
+
= =
+
=
+
=
C B
A
C B
A
y y
y
x x
x ( ) 5 , 0 ; 5 , 0 A

( )
5 , 14
2
7 22
2
4
2
4 12
2
' '
=
+
=
+
= =
+
=
+
=
C A
B
C A
B
y y
y
x x
x ( ) 5 , 14 ; 4 ' B
8
2
) 6 ( 22
2
5 , 8
2
5 12
2
' '
=
+
=
+
= =
+
=
+
=
B A
C
B A
C
y y
y
x x
x ( ) 8 ; 5 , 8 ' C
Tiess, ivestos per du takus, lygtis tokia:
1 2
1
1 2
1
x x
x x
y y
y y

Lygtis tiess-pusiaukratins ' AA :
5 , 11
12
5 , 21
22
12 5 , 0
12
22 5 , 0
22
:
' '
x
y
x
y
x x
x x
y y
y y
T
A A
A
A A
A
A A

258 5 , 21 253 5 , 11 + = + x y .
Lygtis pertvarkoma bendrj lygt 0 = + + c by ax , kurioje c b a , , sveiki skaiiai.
Tam abi lygties puss dauginamos i 2 ir visi nariai sukeliami kair lygties pus.
Tada
0 10 23 43 : =
y x T
A A
.
Verta pasitikrinti, ar lygtis parayta teisingai. Jei tiess lygtis parayta teisingai,
tako, priklausanio tiesei, koordinats turi tenkinti lygt.
34
Patikrinimas:
Ar ? ) 22 ; 12 ( =
A A
T A
0 0 0 10 506 516 0 10 22 23 12 43 = = = . Taip.
Ar ? ) 5 , 0 ; 5 , 0 ( =
A A
T A
0 0 0 10 5 , 11 5 , 21 0 10 5 , 0 23 5 , 0 43 = = = . Taip.
Analogikai paraomos kit pusiaukratini lygtys.
=
+
1
5
5 , 20
6
5 4
5
) 6 ( 5 , 14
) 6 (
:
' '
x
y
x
y
x x
x x
y y
y y
T
B B
B
B B
B
B B

5 , 102 5 , 20 6 = x y
0 193 2 41 :
'
= + y x T
BB

+
=
5 , 12
4
1
7
) 4 ( 5 , 8
) 4 (
7 8
7
:
' '
x
y x y
x x
x x
y y
y y
T
C C
C
C C
C
C C

4 5 , 87 5 , 12 + = x y
0 183 25 2 :
'
= + y x T
CC

Takas D vis trikampio pusiaukratini susikirtimo takas, todl
=
= +
=
183 25 2
193 2 41
10 23 43
:
'
'
'
y x
y x
y x
T
T
T
D
CC
BB
AA
.
Tokia lygi sistema sprendiama tik Gauso metodu. Jeigu visos tiesi lygtys
paraytos teisingai, lygi sistema turs tik vien sprendin, t. y. kuri nors viena
eilut turi btinai tapti nuline ir bti paalinta i lentels.

( )( )
( )( )
|
|
|
\
|

|
|
|
\
|

|
|
|
\
|

7889
0
3853
1029 0
0 0
502 1
~
2 1
183
3853
3853
25 2
502 1
502 1
~
20 21 183
193
10
25 2
2 41
23 43

Lygi sistema turi tik vien sprendin. Gautas inomo geometrinio teiginio,
kad visos trikampio pusiaukratins susikerta viename take, patvirtinim. sitikinta,
kad visos lygtys paraytos teisingai. Toliau sprendiant likusi lygi sistem,
gaunamos iekomo tako D koordinats.
=
=
= =
= +
=
= +
3 / 23
3 / 13
3 / 23 1029 / 7889
2853 ) 3 / 23 ( 502
7889 1029
3853 502
y
x
y
x
y
y x
( )
3
23
;
3
13
D .

inoma, tak D galima apskaiiuoti daug paprasiau, pasinaudojant inomu
geometriniu teiginiu: pusiaukratini susikirtimo takas dalina pusiaukratines
santykiu 1 / 2 2 = = , skaiiuojant nuo virns tako. Tako, dalinanio atkarp
santykiu , koordinats apskaiiuojamos taip:

+
+
=
+
+
=
1
;
1
g p
D
g p
D
y y
y
x x
x ,
ia
p p
y x , atkarpos pradios tako koordinats;

g g
y x , atkarpos galo tako koordinats;

d d
y x , atkarp dalinanio tako koordinats.
35
Pavyzdiui, pasinaudojant pusiaukratins A A

tak koordinatmis, tako D
koordinats apskaiiuojamos taip:

3
23
2 1
2 5 , 0 22
1 3
13
2 1
2 5 , 0 12
1
' '
=
+
+
=
+
+
= =
+
+
=
+
+
=

A A
D
A A
D
y y
y
x x
x

Atstumas tarp dviej tak ) ; (
M M
y x M ir ) ; (
N N
y x N apskaiiuojamas pagal formul:
2 2
) ( ) (
M N M N MN
y y x x d + =
Tako D atstumas iki koordinai pradios tako ( ) 0 ; 0 O :
( ) ( ) ( ) ( ) 807 , 8
3
698
3
23
3
13
0
3
23
0
3
13
2 2 2 2
= = + = =
OD
d .
Ats.: 8,81.

2. Apskaiiuoti trikampio ABC auktini susikirtimo tako E atstum iki tako
A.
C
A
B
E
?

13 pav.

Auktin ties, ivesta per trikampio virn ir statmena tai virnei
prieingai kratinei. Udavinys sprstinas tokia tvarka: paraomos vis auktini
lygtys, randamas j susikirtimo takas E, apskaiiuojamas reikalaujamas atstumas
tarp tak A ir E.
Auktins lygiai parayti naudotina lygties per tak ) ; (
M M
y x M , inant tiess
krypties koeficient k , formul:
) (
M M
x x k y y = .

Raoma auktins i virns A lygtis, t. y. ties
AE
T :
inomas tiess takas ( ) 22 ; 12 A , todl:
( ) 12 22 = x k y
Lygtyje neinomas krypties koeficientas k . I analizins geometrijos kurso inoma,
kad dviej statmen tiesi krypi koeficientus sieja lygtis 1
2 1
= k k . Ties
AE
T
(auktin) statmena kratinei-tiesei BC, todl
BC AE
T T
k k / 1 = . Tiess, ivestos per
du takus, krypties koeficientas apskaiiuojamas pagal formul:
36
1 2
1 2
x x
y y
k
= .
13
9
9
13
1
5 4
) 6 ( 7
1 1 1
=
=
B C
B C
BC
T
AE
T
x x
y y k
k
Tada
AE
T : ( ) 12
13
9
22 = x y .
Gauta lygtis pertvarkoma bendrj tiess lygt:
( ) 0 178 13 9 108 9 286 13 12
13
9
22 = + = = y x x y x y
0 178 13 9 : = + y x T
AE
.

Analogikai paraomos kit auktini lygtys:
( ) 6 ; 5 : B T
BE
( ) 5 6 = + x k y
BE
T statmena kratinei AC, todl
) 5 (
15
16
6
15
16
16
15
1
12 4
22 7
1 1 1
= +
= x y ir
x x
y y k
k
A C
A C
AC
T

0 10 15 16 80 16 90 15 ) 5 (
15
16
6 = + + + = +
= + y x x y x y

0 10 15 16 : = + + y x T
BE

( ) 7 ; 4 : C T
CE
( ) ( ) ) 4 ( 7 4 7 + = = x k y x k y
CE
T statmena kratinei AB, todl
) 4 (
4
1
7
4
1
7
28
1
12 5
22 6
1 1 1
+
= x y ir
x x
y y k
k
A B
A B
AB
T
.
0 24 4 4 28 4 ) 4 (
4
1
7 = + = +
= y x x y x y
0 24 4 : = + y x T
CE

Takas E vis trikampio auktini susikirtimo takas, todl:

= +
= +
=
= +
= + +
= +
24 4
10 15 16
178 13 9
0 24 4
0 10 15 16
0 178 13 9
:
y x
y x
y x
y x
y x
y x
T
T
T
E
CE
BE
AE
.
Lygi sistema sprendiama Gauso metodu.
( )( )
( )
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|

|
|
|
\
|

24
0
394
4 1
0 0
49 0
~
1
24
394
394
4 1
49 0
49 0
~
9 16 24
10
178
4
15 16
13 9
1

Lygi sistema turi tik vien sprendin. sitikinta, kad visos auktini lygtys
paraytos teisingai. Toliau sprendiant likusi lygi sistem, gaunamos iekomo
tako E koordinats:
37
|
\
|

=
=
=
=
= +
=
49
394
;
49
400
49 / 400
49 / 394
49 / 394 4 24
49 / 394
24 4
394 49
E
x
y
x
y
y x
y

( ) ( ) ( ) ( ) 524 , 24
49
1444000
49
684
49
988
22
49
394
12
49
400
2 2 2 2
= =
=
AE
d

Ats.: 24,52.

3. Apskaiiuoti trikampio ABC statmen, ikelt i kratini viduri, susikirtimo
tako F atstum iki kratins AB .
C
B
A
B'
A'
C'
F
?

14 pav.

Kratini vidurio takai jau buvo apskaiiuoti 1 uduotyje. J koordinats
tokios:
) 8
) 5 , 14
) 5 , 0
; 5 , 8 (
; 4 (
; 5 , 0 (
C
B
A

Udavinys sprstinas tokia tvarka: paraomos vis statmen lygtys, randamos
j susikirtimo tako F koordinats, apskaiiuojamas reikalaujamas tako F atstumas
iki kratins AB. Statmens lygiai parayti naudojama lygties per tak
) ; (
M M
y x M , inant tiess krypties koeficient k , formul: ) (
M M
x x k y y = .
Raoma tiess F A lygtis. Statmens F A ties ivedama per tak ) 5 , 0 ; 5 , 0 ( A

ir statmena kratinei BC , kurios lygties krypties koeficientas jau rastas 2 uduotyje
9
13
=
BC
T
k , todl
( ) ( )
0 2 13 9 5 , 4 9 5 , 6 13
5 , 0
13
9
5 , 0 5 , 0
9
13
1
5 , 0
:
= + =
=
y x x y
x y x y T
F A

0 2 13 9
:
= +
y x T
F A
.
Analogikai paraomos kit statmen-tiesi lygtys.
38
Statmens-tiess : ' F B ( )
15
16
16
15
1 1
5 , 14 ; 4
'
AC
T
BF
T
k
k B
0 5 , 281 15 16 64 16 5 , 217 15 ) 4 (
15
16
5 , 14
:
= + + =
y x x y x y T
F B

0 5 , 281 15 16
:
= +
y x T
F B
.
Statmens-tiess : ' F C ( )
4
1 1
8 ; 5 , 8
'
AB
T
F C
T
k
k C
0 5 , 40 4 5 , 8 32 4 ) 5 , 8 (
4
1
8
:
= + + =
y x x y x y T
F C

0 5 , 40 4
:
= +
y x T
F C
.
Takas F vis trikampio statmen, ikelt i kratini vidurio tak ' , ' , ' C B A ,
susikirtimo takas, todl:
= +
= +
=
= +
= +
= +
5 , 40 4
5 , 281 15 16
2 13 9
0 5 , 40 4
0 5 , 281 15 16
0 2 13 9
:
'
'
'
y x
y x
y x
y x
y x
y x
T
T
T
F
F C
F B
F A

Lygi sistema sprendiama Gauso metodu.
( ) ( )
( )
|
|
|
\
|
|
|
|
\
|

|
|
|
\
|
5 , 40
0
5 , 366
4 1
0 0
49 0
~
1
5 , 40
5 , 366
5 , 366
4 1
49 0
49 0
~
9 16 5 , 40
5 , 281
2
4
15 16
13 9
1

Lygi sistema turi tik vien sprendin. sitikinta, kad visos lygtys paraytos
teisingai. Toliau sprendiant lygi sistem, gaunamos iekomo tako F
koordinats:
|
\
|
= =
=
= +
=
49
5 , 366
;
49
5 , 518
49 / 5 , 518 49 / 5 , 366 4 5 , 40
49 / 5 , 366
5 , 40 4
5 , 366 49
F
x
y
y x
y

Tako ( )
M M
y x M ; atstumas iki tiess T: 0 = + + c by ax apskaiiuojamas
pagal formul:
2 2
) ; (
2 2
b a
c y b x a
b a
c by ax
d
M M
y x M
MT
M M
+
+ +
=
|
|
\
|
+
+ +
= .
Kratins AB lygtis, panaudojant tak ) 22 ; 12 ( A ir jau inom ios tiess krypties
koeficient 4 =
AB
T
k :
0 26 4 48 4 22 ) 12 ( 4 22 : = = = y x x y x y T
AB

0 26 4 : = y x T
AB
.
Tako
|
\
|
49
5 , 366
;
49
5 , 518
F atstumas iki tiess 0 26 4 : = y x T
AB
:
146 , 2
17 49
5 , 433
17
49
5 , 433
17
26
49
5 , 366
49
5 , 518
4
) 1 ( 4
26 4
2 2
= = =

=
+

=
F F
AB
FT
y x
d
Ats.: 2,15.

39
4. Apskaiiuoti perimetr trikampio, gauto per trikampio ABC virnes ivedus
lygiagreias prieingoms kratinms tieses.

Udavinys sprstinas tokia tvarka: paraomos naujojo trikampio ' ' ' C B A
kratini lygtys, randamos trikampio ' ' ' C B A virns, apskaiiuojamas perimetras.

) 7
) 6
) 22
; 4 (
; 5 (
; 12 (
C
B
A

15 pav.

Kratini-tiesi lygtims parayti naudojama lygties per tak ) ; (
M M
y x M ,
inant tiess krypties koeficient k , formul: ) (
M M
x x k y y = .
Raoma tiess, ivestos per virn A lygiagreiai trikampio ABC kratinei
BC lygtis. inomas tiess takas ( ) 22 ; 12 A , todl:
( ) 12 22 = x k y
I analizins geometrijos kurso inoma, kad dviej lygiagrei tiesi krypi
koeficientai lygs, t. y. krypi koeficientus sieja lygtis
2 1
k k = . Ties
' 'C B
T
lygiagreti tiesei BC, todl
BC C B
T T
k k =
' '
. Pasinaudosime 2 uduotyje jau
apskaiiuotu kratins-tiess
BC
T krypties koeficientu:
9
13
=
BC
T
k :
( ) 0 354 9 13 156 13 198 9 12
9
13
22 = + + =
= y x x y x y
0 354 9 13 :
' '
= + y x T
C B

:
' 'C A
T ( ) ( ) 0 171 16 15 5
16
15
) 6 ( = = = y x x y x x k y y
B
AC
T B

0 171 16 15 :
' '
= y x T
C A

:
' 'B A
T ( ) ( ) 0 23 4 ) 4 ( 4 7 = + = = y x x y x x k y y
C
AB
T C

0 23 4 :
' '
= + y x T
B A

Trikampio ' ' ' C B A virns randamos, lygi sistemas sprendiant Kramerio
metodu.
C
B
A
A'
C'
B'
40
=
=
=
= +
171 16 15
23 4
0 171 16 15
0 23 4
: '
' '
' '
y x
y x
y x
y x
T
T
A
C A
B A

1029
171 15
23 4
539
16 171
1 23
49
16 15
1 4
=
= =

= =
=
y x

) 21 ; 11 ( ' 21
49
1029
11
49
539
' '
=
= =
= A y x
y
A
x
A

= +
=
= +
= +
354 9 13
23 4
0 354 9 13
0 23 4
: '
' '
' '
y x
y x
y x
y x
T
T
B
C B
B A

1715
354 13
23 4
147
9 354
1 23
49
9 13
1 4
=
= =

= =
=
y x

) 35 ; 3 ( ' 35
49
1715
3
49
147
' '
B y x
y
B
x
B
= =
= = =
= +
=
= +
=
354 9 13
171 16 15
0 354 9 13
0 171 16 15
: '
' '
' '
y x
y x
y x
y x
T
T
C
C B
C A

3087
354 13
171 15
7203
9 354
16 171
343
9 13
16 15
= = =
= =
=
y x

) 9 ; 21 ( ' 9
343
3087
21
343
7203
' '
C y x
y
C
x
C
= =
= = =
=

Apskaiiuojami trikampio ' ' ' C B A kratini ilgiai ir perimetras:

3332 ' ' 3332 56 14 )) 21 ( 35 ( )) 11 ( 3 (
2 2 2 2
= = + = + =

B A B A
1000 ' ' 1000 ) 26 ( 18 ) 35 9 ( ) 3 21 (
2 2 2 2
= = + = + =

C B C B
1924 ' ' 1924 ) 30 ( ) 32 ( ) 9 21 ( ) 21 11 (
2 2 2 2
= = + = + =

A C A C

2097 , 133 8634 , 43 6228 , 31 7235 , 57 1924 1000 3332 ' ' ' ' ' ' = + + = + + = + + = A C C B B A P

Ats.: 133,21.

5. Apskaiiuoti kreivs ( ) 0 2
2
= + + m x n y g y idinio nuotol nuo virns.

g=12 m=2 n=6
0 2 8 12
2
= + x y y
Darbe bus naudojamos tik tokios antros eils lygtys, kuriose nra antros eils
nario su kintamj sandauga y x , t. y: 0
2 2
= + + + + E Dy Cx By Ax . Btina antros
eils lygties slyga 0
2 2
+ B A . Kitaip tariant, lygtyje turi bti bent vienas antro
laipsnio narys.
Pagal lygties koeficient A ir B reikmes galima nustatyti kreivs tip:
41
Jei 0 = B A , tai parabol arba dvi lygiagreios tiess (realios arba menamos).
Jei 0 > B A , tai apskritimas ) ( B A kai = arba elips ) ( B A kai . (Reals
arba menami)
Jei 0 < B A , tai hiperbol arba dvi susikertanios tiess (realios arba
menamos).

Antros eils kreivs lygt 0
2 2
= + + + + E Dy Cx By Ax btina pertvarkyti
kanonin lygt. Kanonin lygtis yra tokia lygties forma, i kurios galima suinoti
pagrindinius kreivs parametrus. Jeigu lygtis 0
2 2
= + + + + E Dy Cx By Ax gali
bti pertvarkyta lygtis
( ) ( )
V V
x x G y y =
2
arba ( ) ( )
V V
y y G x x =
2
, kai 0 G ,
tai lygtis parabols lygtis. I jos nustatomi: 1) pagrindinio kreivs tako
virns koordinats ) ; (
V V
y x V ; 2) idinio ) ( F tako nuotolis d nuo virns V ,
kuris lygus
4
G
d = ; 3) parabols ak kryptis (jei G>0, akos nukreiptos teigiama
kintamojo, su kuriuo sandaugoje yra G, reikmi kryptimi, jei G<0 neigiama
kintamojo reikmi kryptimi).
Pagrindinis pertvarkymo kanonin lygt instrumentas pilno kvadrato
iskyrimo formul:
2 2
2
2 2
|
\
|
\
|
=
p p
x px x

Nustatomas antros eils kreivs tipas:
1 , 0 2 12 8 1 0 0 2 8 12
2 2 2
= = + + = + B A y x y x x y y
0 1 0 = = B A , todl kreiv parabol arba dvi lygiagreios tiess. Kuris i t
dviej atvej yra, suinoma toliau pertvarkant lygt.
Iskiriamas pilnas kvadratas:
36 ) 6 (
2
12
2
12
12
2
2 2
2
+ =
|
\
|
\
|
+ = + y y y y
Tada
= + = + = + 0 38 8 ) 6 ( 0 2 8 36 ) 6 ( 0 2 8 12
2 2 2
x y x y x y y

( ) ( )
|
\
|
=
|
\
|
+ = + + = + )
4
19
( 8 ) 6 (
8
38
8 6 38 8 ) 6 (
2 2 2
x y x y x y
I kanonins lygties ( )
|
\
|
= )
4
19
( 8 ) 6 (
2
x y nustatoma:
Kreiv parabol, nes ireikta lygtimi ( ) ( )
V V
x x G y y =
2
;
Virn
|
\
|

6 ;
4
19
V ;
idinio F nuotolis nuo virns 2
4
8
4
= = =
G
d ;
Parabols akos nukreiptos teigiam (G=8>0) x reikmi kryptimi.
42
F
y
V
x
V
V
x
y

16 pav.

Nesunku apskaiiuoti idinio koordinates:
|
\
|

=
|
\
|
+
= + = 6 ;
4
11
6 ; 2
4
19
) ; ( ) ; ( F F y d x F y x F
V V F F
.
Brinys patvirtina skaiiavim teisingum.

Ats.: 2.

6. Apskaiiuoti kreivs ( ) ( ) 9 6 5
2 2
= + + + + + y n y x m x spindul.

g=12 m=2 n=6
9 12 7
2 2
= + + + y y x x

1 1 0 9 12 7 1 1 9 12 7
2 2 2 2
= = = + + + = + + + b a y x y x y y x x
0 1 1 1 > = = B A , todl kreiv apskritimas, nes ) ( B A = .
Apskritimo kanonin lygtis tokia:
( ) ( )
2 2
0
2
0
R y y x x = + .
I jos suinoma:
pagrindinis apskritimo takas centras ) ; (
0 0
y x C ;
apskritimo spindulys
2
R R =

17 pav.

17 pav.
X
0
=-3,5
y
0
=-6
R
C
x
y
43
Iskiriamas pilnas kvadratas:
( )
2 2 2
2 2
2
6 6 12
2
7
2
7
7 + = +
|
\
|
\
|
+ = + y y y x x x
( ) ( ) = + +
|
\
|
+ = + +
|
\
|
\
|
+ 9 36 6
4
49
2
7
9 6 6
2
7
2
7
2
2
2 2
2 2
y x y x
( ) ( )
4
229
) 6 (
2
7
36
4
49
9 ) 4 (
2
7
2
2
2
2
= + |
\
|
|
\
|
+ + = + |
\
|
|
\
|
y x y x
I lygties ( )
4
229
) 6 (
2
7
2
2
= + |
\
|
|
\
|
y x nustatoma:
centras ( ) 6 ;
2
7
O ; spindulys 566 , 7
4
229
= = R
Ats.: 7,57.

7. Apskaiiuoti kreivs ( ) ( ) 130 5 2
2 2
+ = + + + g y n x m ekscentricitet.

g=12 m=2 n=6
142 11 4
2 2
= + y x
0 44 , , 11 , 4 142 11 4
2 2
> = = = = + B A B A B A y x , todl kreiv-elips.
Kanonin elipss lygtis tokia: 1
2
2
2
2
= +
b
y
a
x
. I jos suinomi:
pagrindinis elipss takas centras ) 0 ; 0 ( C ;
pusas b ir a ( didioji ir maoji);
142 : / 142 11 4
2 2
= + y x
b a b a
y x y x
> = = = + = +
11
142
4
142
1
11
142
4
142
1
142
11
142
4
2 2
2 2 2 2

c elipss idinio nuotolis nuo centro (apskaiiuojamas):
2 2
b a c = arba
2 2
a b c = ;
ekscentricitetas (apskaiiuojamas):
b
c
arba
a
c
= = ;
a
b a
2 2
= , jei b a > arba

b
a b
2 2
= , jei a b > .

44

18 pav.

Ekscentricitetas parodo apskritimo suspaudimo laipsn:
kai b a = , tai 0 = apskritimas nesuspaustas (elipss nra);
kai b a >> , tai 1 apskritimas suspaustas a 2 ilgio
atkarp
798 , 0
11
7
4
142
11 4
142 4 142 11
4
142
11
142
4
142
2 2
= =
=
a
b a

Ats.: 0,80.

8. Apskaiiuoti tiess ( ) 0 4 2 = + n y x atkarpos, atkertamos kreivs
( ) g x n y + = + 2 3
2
akomis ilg ( AB ilg)
g=12 m=2 n=6

Ties 0 10 2 = y x T : .

( ) ( ) ( ) ( ) 6 2 3 12 2 3 12 2 3 6
2 2 2
+ = + = + = + x y x y x y
Kreivs lygtis ireikta vienu i parabols pavidal.
Parabol: ( ) ( ) 6 2 3 :
2
+ = x y P .
) 3 ; 6 ( V .

19 pav.

akos dein (teigiam x reikmi link). Randamos kreivi susikirtimo tak
koordinats:
a
b
C
F2
F1
x
y
V
B
A
x
y
45
( ) ( )
+ =
=
6 2 3
0 10 2
: ,
2
x y
y x
P
T
B A
I pirmos lygties 10 2 = x y statomas antr:
( ) ( ) 12 2 169 52 4 12 2 ) 13 2 12 2 3 10 2
2 2 2
+ = + + = + = x x x x x x x
0 157 54 4
2
= + x x
404 157 4 4 54
2
= = D
3 , 9
8
404 54
2 , 4
8
404 54
2 1

+
=
= x x
5 1
4
404 14
10
4
404 54
10
8
404 54
2 10 2
1 1
,
= = x y
5 8
4
404 14
10
4
404 54
10
8
404 54
2 10 2
2 2
,
+
=
+
=
+
= = x y

|
|
\
|

4
404 14
8
404 54
; A
|
|
\
|
+ +
4
404 14
8
404 54
; B

=
|
\
|

+
+
|
\
|

+
=
2 2
4
404 14
4
404 14
8
404 54
8
404 54
AB
236 , 11
16
404 5
4
404
16
404
2
404
4
404
2 2
=
= + =
|
\
|
+
|
\
|
=

Ats.: 11,24.

9. Nustatyti, kiek bendr tak turi kreivs ( ) 1 4 2
2
+ = m g x g x y g ir
( ) ( ) 0 2 2
2 2 2
= + + n m y n m y x g x .

g=12 m=2 n=6
0 16 8 24
2 2
= + + + y y x x
12 48 2 12
2
+ = x x y

Nustatomas kreivi tipas:
0 16 8 1 24 1
2 2
= + + + y y x x
0 1 1 1 > = = = B A B A ,
Apskritimas.
Iskiriamas pilnas kvadratas
( ) ( ) 0 16 4 4 12 12
2
2
2
2
= + + + y x
( ) ( ) 144 4 12
2 2
= + + y x
centras ( ) 4 12 ; O
spindulys 12 144 = = R
12 48 2 12
2
+ = x x y
y x x 6 6 24
2
= +
( ) y x 6 6 12 12
2
2
= +
( ) 138 6 12
2
+ = y x
( ) ) ( 23 6 12
2
+ = y x
Parabol.
virn ( ) 23 12 ; V
akos vir.

46
Kiek susikirtimo (ar lietimosi) tak turi kreivs, suinoma sukertant jas.
( ) ( )
( )
+ =
= + +
) 23 ( 6 12
144 4 12
2
2 2
y x
y x

( ) ) 23 ( 6 12
2
+ = y x i antros lygties statant pirmj.

( ) 0 10 14 144 16 8 138 6 144 4 138 6
2 2 2
= + + = + + + + = + + + y y y y y y y
156 40 196 10 4 14
2
= = = D

24 13
2
156 14
1
,

= y
( )
|
|
\
|
+

= 23
2
156 14
6 12
2
x
( ) ( ) 5 58 156 32 3 12
2
, = x
5 58 12 , = x
35 4 5 58 12
1
, , = x
65 19 5 58 12
2
, , + = x
75 0
2
156 14
2
,
+
= y
( )
|
|
\
|
+
+
= 23
2
156 14
6 12
2
x
( ) ( ) 5 133 156 32 3 12
2
, + = x
5 133 12 , = x
45 0 5 133 12
3
, , = x
55 23 5 133 12
4
, , + = x

Kreivs turi keturis bendrus takus.
C
V
x
y

20 pav.

Brinys patvirtina skaiiavimo rezultatus: kreivs susikerta keturiuose
takuose.

Ats.: 4.

10. Ploktumos srit S nustato ei nelygybi sistema:
+ +
+ + +
+ + +
+ +
0 ] 6 [
0 ] 5 [
1 ) 6 ( ] 4 [
1 ) 11 ( ) 8 ( ] 3 [
1 ) 7 ( ) 1 ( ] 2 [
1 ) ( ) 6 ( ] 1 [
y
x
y n g
y n g x m
y n g x m
y n g x m

Apskaiiuoti didiausi funkcijos y n g F + + = ) 6 ( reikm srityje S.
47
g=12 m=2 n=6
Sritis S:

+
+
+
0 ] 6 [
0 ] 5 [
1 22 ] 4 [
1 29 10 ] 3 [
1 25 ] 2 [
1 18 4 ] 1 [
y
x
y
y x
y x
y x

Funkcija y F 24 = .

Udavinio sprendimo tvarka tokia: 1) randama sritis S, kuri nustato nelygybi
sistema: 2) srityje S randamas takas su didiausia y reikme; 3) apskaiiuojama
funkcijos F reikm surastame take.
Nelygybi sistemos sprendinys atskir nelygybi sprendini bendroji dalis.
Kitaip sakant, reikia isprsti kiekvien nelygyb atskirai, o paskui rasti t
ploktumos dal, kurios tak koordinats tenkina visas nelygybes.
Sprendiama [1] nelygyb. Ji pertvarkoma taip: 0 1 18 4 + y x . inoma, kad
bet kuri dviej kintamj x ir y lygtis 0 ) ; ( = y x f geometrikai reikia koki nors
kreiv ploktumoje. Bet kurio ios kreivs tako koordinats tenkina lygt. Tak,
nesani kreivje, koordinats lygties netenkina. Tada 0 ) ; ( > y x f arba 0 ) ; ( < y x f .
Lygtis 0 1 18 4 = + y x tiess lygtis. Visi ios tiess takai tenkina lygt, o tuo
paiu ir [1] nelygyb. Nubrta ties padalina ploktum dvi (slyginai apatin ir
virutin) pusploktumes. Parenkant apatinje pusploktumje bet kur tak (pvz.
O(0;0)) ir statant jo koordinates nelygyb, gaunama: 0 1 1 0 18 0 4 < + .
Vadinasi, apatins pusploktums takai tenkina [1] nelygyb. Parenkant bet kur
tak virutinje pusploktumje (pvz., P(0,2;0,06)) ir statant jo koordinates
nelygyb, gaunama 0 88 , 0 1 06 , 0 18 2 , 0 4 > + . Virutins pusploktums
takai [1] nelygybs netenkina. Ivada: [1] nelygybs sprendinys visi tiess
0 1 18 4 = + y x ir apatins pusploktums takai. Grafikai nelygybs sprendinys
paymtas nelygybs numer ([1]) paraant toje tiess pusje, kurioje
pusploktums tak koordinats tenkina nelygyb.
4
x
+
1
8
y
=
1
[
1
]
P(0,2; 0,06)
O(0;0)
0
0,04
0,08
-0,05 0,05 0,15 0,25
x
y

24 pav.

Nelygybs 0 x sprendinys visi y aies takai ir visi takai, esantys deinje
pusje nuo y aies. Nelygybs 0 y sprendinys visi x aies takai ir visi takai,
esantys vir x aies. Analogikai isprendus visas nelygybes nustatoma, kad sritis
S daugiakampis OABCD. I jo vizualiai nustatoma, kad didiausi y reikm, kuri
48
reikalinga funkcijos F reikms apskaiiavimui, gali turti srities S takai A, B arba
C. Takai O ir D akivaizdiai emiau. Nors vizualiai aukiausiai ikils takas C,
taiau verta funkcijos F reikmes apskaiiuoti takuose A, B ir C. Taip
pasitikrinama tikroji i tak padtis. Funkcijoje F reikalinga tik kintamojo y
reikm, todl apsiribojama tik tak y koordinats apskaiiavimu.
Takas A tiesi [3] ir [5] susikirtimo takas, todl

=
=
=
= +
0
1 29
0
1 29 10
:
] 5 [
] 3 [
x
y
x
y x
T
T
A
0345 , 0 .. 03448 , 0 29 / 1 1 29 = = = =
A
y y y

Takas B tiesi [2] ir [3] susikirtimo takas, todl

= +
=
= +
= +
1 29 10
10 250 10
1 29 10
1 25
:
] 3 [
] 2 [
y x
y x
y x
y x
T
T
B
0407 , 0 .. 0407 , 0 221 / 9 9 221 = = = =
B
y y y

[1]
[2]
[3]
[4]
[6]
[5]
O
A
B
C
D
x
y

25 pav.

Takas C tiesi [1] ir [2] susikirtimo takas, todl

= +
= +
= +
= +
4 100 4
1 18 4
1 25
1 18 4
:
] 3 [
] 1 [
y x
y x
y x
y x
T
T
C
04237 , 0 .. 04237 , 0 118 / 5 5 118 = = = =
C
y y y

Apskaiiuojame funkcijos y F 24 = reikm take C:
0169 , 1 118 / 5 24 = = F .

Ats.: 1,02.
Atsakym lentel

3 lentel
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
8,81 24,52 2,15 133,21 2 7,57 0,80 11,24 4 1,02

49
FUNKCIJOS RIBA

FUNKCIJ RIB SKAIIAVIMO PAVYZDIAI

Funkcijos riba skaiiuojama naudojant pagrindines rib teoremas.
Jeigu egzistuoja ribos
a x
lim
( )
1
b x f =
ir
a x
lim
( )
2
b x g =
, tai:

1)
a x
lim ( ) ( ) ( ) = x g x f
a x
lim ( ) x f
a x
lim
( )
2 1
b b x g =
;

2)
a x
lim ( ) ( ) ( ) = x g x f
a x
lim ( ) x f
a x
lim
( )
2 1
b b x g =
;
3)
a x
lim
( )
( )
( )
( )
2
1
lim
lim
b
b
a x
x g
a x
x f
x g
x f
=
= (kai 0
2
b );
4)
a x
lim ( ) C x f C =
a x
lim
( )
1
b C x f =
(kai = C konstanta).
Neapibrtumai: ( )
\
|
\
|
1 , ,
0
0
.

Sprsdami udavinius, dar naudojame ias inomas ribas:
0
lim
x
; 1
sin
=
x
x

x
lim

e
x
x
=
|
\
|
+
1
1

1 pavyzdys. Apskaiiuokime rib
2
lim
x
8 14 5
4 8 3
2
2
+
+
x x
x x
.
Sprendimas. raome 2 = x duotj trupmen ir gauname neapibrtum
|
\
|
0
0
. is neapibrtumas naikinamas skaidant skaitikl ir vardikl dauginamaisiais.
Suprastiname vienodus reikinius ir vl raome 2 = x . Kvadratinis trinaris, kuris
turi realias aknis
1
x ir
2
x , skaidomas pagal formul
( )( )
2 1
2
x x x x a c bx ax = + + . Kartais tenka pasinaudoti formule
( )( ) b a b a b a + =
2 2
.
2
lim
x
=
= =
= +
= =
= +
=
|
\
|
=
+
+
;
5
4
, 2
, 0 8 14 5
;
3
2
, 2
, 0 4 8 3
0
0
8 14 5
4 8 3
2 1
2
2 1
2
2
2
x x
x x
x x
x x
x x
x x
2
lim
x
( )
( )
|
\
|

|
\
|

5
4
2 5
3
2
2 3
x x
x x
=
50
=
2
lim
x
=
|
\
|

|
\
|

5
4
5
3
2
3
x
x
2
lim
x
=
4 5
2 3
x
x
.
3
2
6
4
=

x
lim
11 2 7 4
4 9 2 3
2 3
2 3
+
+
x x x
x x x
.
Sprendimas. Neapibrtumas
|
\
|
naikinamas padalijant skaitikl ir vardikl

i vienodo aukiausio x laipsnio, t. y. iuo atveju i
3
x . Pritaikome rib
x
lim
0
1
=
n
x
.
x
lim
=
|
\
|
=
+
+
11 2 7 4
4 9 2 3
2 3
2 3
x x x
x x x
x
lim
=
+
+
3 3 3
2
3
3
3 3 3
2
3
3
11 2 7 4
4 9 2 3
x x
x
x
x
x
x
x x
x
x
x
x
x

=
x
lim
4
3
0 0 0 4
0 0 0 3
11 2 7
4
4 9 2
3
3 2
3 2
=
+
+
=
+
+
x x
x
x x
x
.

0
lim
x
2 4 3
2
2
+ x x
x
.
Sprendimas. Neapibrtumas
|
\
|
0
0
, kai yra iracionals reikiniai, naikinamas
dauginant skaitikl ir vardikl i reikini, jungtini iracionaliesiems.

0
lim
x
=
|
\
|
=
+
0
0
2 4 3
2
2
x x
x
0
lim
x
( )
( )( )
=
+ + +
+ +
2 4 3 2 4 3
2 4 3 2
2 2
2
x x x x
x x x

=
0
lim
x
( )
=
+
+ +
4 4 3
2 4 3 2
2
2
x x
x x x
0
lim
x
( )
( )
=

+ +
1 3
2 4 3 2
2
x x
x x x

=
0
lim
x
( )
8
1 3
2 4 3 2
2
=
+ +
x
x x
.

0
lim
x
x
x
2
sin 4
cos 7 7
.
51
Sprendimas. Kai yra trigonometrins funkcijos, stengiams pasinaudoti
inoma riba
0
lim
x
1
sin
=
x
x
. Danai tenka naudoti formules
2
cos 2 cos 1
2
x
x = + ,
2
sin 2 cos 1
2
x
x = ,
ctgx
tgx
1
= ir pan.
0
lim
x
=
|
\
|
=
0
0
sin 4
cos 7 7
2
x
x
0
lim
x
( )
=
x x
x
sin sin 4
cos 1 7
0
lim
x
=

x
x
x
x
x
x
x
sin sin
4
2
sin 2 7
2
=
= 1
sin
0
lim
x
x
x
0
lim
x
=

2
2
2
2
4
2
sin
2
sin 2 7
x x
x x
8
7
1
2
2
sin
0
lim
=
x
x
x
.

x
lim
3
2
2
2
1
6

|
|
\
|
+
x
x
x
.
Sprendimas. Esant neapibrtumui ( )
1 reikinys pertvarkomas taip, kad bt

galima panaudoti inom rib
x
lim
e
x
x
=
|
\
|
+
1
1 . Skliaustuose esanti trupmena
yra netaisyklingoji, todl iskiriame sveikj dal arba skliaustuose pridedame
vienet ir tiek pat atimame.

x
lim
( ) = =
|
|
\
|
1
1
6
3
2
2
2
x
x
x
x
lim
=
|
|
\
|
+
+
3
2
2
2
1
1
6
1
x
x
x

=
x
lim
=
|
|
\
|
+ +
+
3
2
2 2
2
1
1 6
1
x
x
x x
x
lim
=
|
\
|
+
3
2
2
1
7
1
x
x

=
x
lim
( )
( )
=
= = =
|
|
|
|
\
|
1
21 7
lim
1
3 7
lim
3
1
7
7
1
2
2
2
2
2
2
2
2
7
1
1
1
x
x
x
x
x
x
x
x
x
e e
x

=
7
1
1
21
7
lim
2
2
e e
x
x
X
=

.

52
0
lim
x
( )
2
3 1 ln
5
x
x
+
, naudodamiesi Liopitalio
taisykle.
Sprendimas.

Liopitalio taisykl: jeigu funkcijos ( ) x f ir ( ) x g yra apibrtos ir
diferencijuojamos tako a x = aplinkoje, o
a x
lim
( ) = x f
a x
lim
( ) = x g arba
a x
lim
( ) = x f
a x
lim
( ) 0 = x g , tai teisinga
a x
lim
( )
( )
=
x g
x f
a x
lim
( )
( ) x g
x f
, jei tik
ivestini santykio riba egzistuoja.
Liopitalio taisykl galima taikyti tik tada, kai yra neapibrtumai
|
\
|
0
0
arba
|
\
|
.
0
lim
x
( )
=
|
\
|
=
+
0
0
3 1 ln
5
2
x
x
0
lim
x
( )
( ) ( )
=
2
3 1 ln
5
x
x
0
lim
x
=
+
x
x
6
3 1
1
5
2

=
0
lim
x
( )
=
+
x
x
6
3 1 5
2
0
lim
x
=
+
x
x
6
15 5
2
= =
+
0
5
0 6
0 15 5
.

PRATIMAI

Apskaiiuokite ribas:

1 variantas
1.
1
lim
x
.
3 4
2 3
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
2
7 2 1
2 4
4
x x x
x x
+
+
3.
0
lim
x
.
5 5
3
x x
x
+

4.
0
lim
x

.
4 cos 1
2
x
x
5.
x
lim

.
1 2
1 2
2 3 +
|
\
|
+
x
x
x
6.
x
lim
.
2
2
x
x
(Liopitalio taisykl).
2 variantas
1.
3
lim
x
.
9
15 2
2
2
+
x
x x
2.
x
lim
.
1 5 6
4 25
2
2
+
+
x x
x x
3.
3
lim
x
.
9
3 9
2
+
x
x x

4.
0
lim
x

.
4
x
x tg
5.
x
lim

.
2 3
3
2
2
x
x x
x x
|
|
\
|
+
6.
4
lim
x
.
4
cos sin
x
x x
(Liopitalio
taisykl).

53
3 variantas
1.
5
lim
x
.
5 16 3
10 17 3
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
1 2 18
5 2 16
3
2 3
+
+ +
x x
x x x
3.
1
lim
x
.
1
1 2 2
2
+
x
x x

4.
0
lim
x

.
2 sin
sin
x
tgx x
5.
x
lim

.
2
3 2
2
2
x
x x
x
|
|
\
|
+
6.
1
lim
x
.
2
cos
1
x
x
(Liopitalio
taisykl).

4 variantas
1.
5
lim
x
.
25
10 7
2
2
+
x
x x
2.
x
lim
.
3 8
1 5 2
3
4 3
+
+ +
x x
x x
3.
0
lim
x
.
1 2 4
1 2 1
+ +
+
x x
x

4.
0
lim
x

.
cos 1
2
x
x
5.
x
lim

.
3
2
2
2
x
x x
x x
|
|
\
|
+
6.
0
lim
x
.
1 cos
1
2
x
e
x
(Liopitalio
taisykl).

5 variantas
1.
2
lim
x
.
8 6
6 5
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
7 6 2
3 5 18
3
4 2
+
+
x x
x x x
3.
3
lim
x
.
9
1 2 13
2
+ +
x
x x

4.
0
lim
x

.
2
1 3 cos
x tg x
x

5.
x
lim

.
1
1 2
2
2
+
|
|
\
|
x
x
x x
6.
0
lim
x
.
sin ln
2 sin ln
x
x
(Liopitalio
taisykl).

6 variantas
1.
2
lim
x
.
12 8
8 6
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim

.
1 2 4
3
3
3 2
+ +
+
x x
x x x
3.
0
lim
x
.
5 25
9 3
2
2
+
+
x
x

4.
0
lim
x

( )
.
cos 1
sin
2
x
x tgx x
+
5.
x
lim

.
1 2
3
1
x
x
|
\
|
+
+
6.
0
lim
x
.
12
5 5
x
e
x
(Liopitalio
taisykl).

54
7 variantas
1.
3
lim
x
.
9
24 3
2
2

x
x x
2.
x
lim
.
4
1 6 14 2
3 2
2 3
x x
x x x
+ +
3.
0
lim
x
.
1 1
2
x
x +

4.
0
lim
x
.
sin 5
5 sin
x
x
5.
x
lim
.
3 2
1 2
2
|
\
|
+
x
x
x
6.
0
lim
x
( )
x
x 3 1 ln +
(Liopitalio
taisykl).

8 variantas
1.
0
lim
x
x x
x x
5 2
2 3
2
2
. 2.
x
lim
1 2 3 4
4 3 2
2 3
2 3
+ +
+ + +
x x x
x x x
. 3.
6
lim
x
3 3
6
+
x
x
.
4.
0
lim
x
2
2
cos 3 3
x
x
. 5.
x
lim
4
2
2
3
2
2

|
|
\
|
+
x
x
x
. 6.
0
lim
x

( )
2
cos ln
x
x
(Liopitalio
taisykl).

9 variantas
1.
2
lim
x
6
8 2 3
2
2

+
x x
x x
. 2.
x
lim
11 3
3 2
3
2 4
+
x
x x
. 3.
4
lim
x
2
3 2 1
+
x
x
.
4.
0
lim
x
tgx x
x
2 cos 1
. 5.
x
lim
x
x x
x x
4
3
2
2
|
|
\
|
+
. 6.
0
lim
x
tgx
x arcsin
(Liopitalio
taisykl).

10 variantas
1.
3
lim
x
x x
x x
9 3
6 5
2
2
+
. 2.
x
lim
1 3 4
4 3 3 2
3 2
2 3

+ +
x x
x x x
. 3.
0
lim
x
x x
x
+ 5 5
2
.
4.
0
lim
x
.
cos cos
3 sin
3
x x
x x
5.
x
lim
.
2 2
1 2
3
1
3
3
x
x
x
+
|
|
\
|
+
6.
1
lim
x
1
1
3
4
+
x
x
(Liopitalio
taisykl).

55
11 variantas
1.
3
lim
x
.
6 7 3
15 2
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
( )
.
1
4 2 15
2
2
3
+
+
x
x x
3.
4
lim
x
.
1 2 3
2
+

x
x

4.
0
lim
x
.
2 sin
cos 1
2
x x
x
5.
x
lim
4
3
4
2
2
+
|
|
\
|
+
+
x
x
x x
. 6.
1
lim
x
1
ln
2
x
x x
(Liopitalio
taisykl).

12 variantas
1.
2
lim
x
6
2 3
2
2 3

+ +
x x
x x x
. 2.
x
lim
( )
2
2
2 4
2 1
3 8
x
x x x
+
+
. 3.
3
lim
x
1 2
2 1

+
x
x
.
4.
0
lim
x
x x
x x x
2 sin
cos sin sin
2

. 5.
x
lim
2
1 3
5 3
2
2
x
x
x
|
|
\
|
+
+
. 6.
1
lim
x
x x
e e
x
ln 2 2
2
+


13 variantas
1.
2
lim
x
.
10 3
2
2
+

x x
x
2.
x
lim
.
3 2
2 4 5
5 3
2 4 5
x x x
x x x

+ +
3.
7
lim
x
.
49
3 2
2

x
x

4.
0
lim
x
.
2 cos 1
3
x
x tg x
5.
x
lim
.
3
1
1
2
2
+
|
|
\
|
+
+
x
x
x x
6.
0
lim
x

x
e
x
2 sin
1
2
(Liopitalio
taisykl).

14 variantas
1.
5
lim
x
.
20 9
10 7
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
2 4 2
1 3 2 4
2 3
4 5
+ +
+
x x x
x x x
3.
5
lim
x
.
1 2 3
5

x
x

4.
0
lim
x
.
2 sin
cos 1
x x
x
5.
x
lim
.
4
1
3
2
3
3
x
x
x
|
|
\
|
+
6.
0
lim
x
.
) 1 ln(
x
e
x
+
(Liopitalio
taisykl).

56
15 variantas
1.
1
lim
x
.
1 2
1
2
2

x x
x
2.
x
lim
.
1 3
4
2 3
2 3
+

x x
x x
3.
0
lim
x
.
4 16
1 1
2
2
+
+
x
x

4.
0
lim
x
.
3
5 cos 1
2
x
x
5.
x
lim
.
7
2
2
2
2
x
x
x
|
|
\
|
+
+
6.
0
lim
x
.
5 sin
1
x
e
x

16 variantas
1.
2
lim
x
.
2 11 5
2 7 4
2
2
+

x x
x x
2.
x
lim
.
1 3 2
2 3
3 4
3
+
+
x x x
x x
3.
5
lim
x
.
5
2 1

x
x

4.
0
lim
x
.
3 sin
5
x
x tg
5.
x
lim
1 2
2
2
3
|
|
\
|
+
x
x
x x
6.
1
lim
x
.
ln 1
2
e e
x x
x
+

17 variantas
1.
2
lim
x
.
2 3
2 5 2
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
1 2 4
2 3 8
3
2 3
+
+
x x
x x x
3.
3
lim
x
.
3 3 2
2 1
+

x
x

4.
0
lim
x

.
5 sin
3 sin
x
x
5.
x
lim
.
2 3
2 3
5x
x
x
|
\
|
+
6.
0
lim
x
.
cos
2
x
x e
x
(Liopitalio
taisykl).

18 variantas
1.
1
lim
x
.
1 4 3
2 3
2
2
+ +
+
x x
x x
2.
x
lim
.
4
16 13
5 4
5 4
x x x
x x
+
+
3.
9
lim
x
.
2 2 4
3

x
x

4.
0
lim
x

.
5
3 sin
2
x tg x
x
5.
x
lim

.
2
3 2
5x
x
x
|
\
| +
6.
0
lim
x
.
cos sin 1
cos sin 1
x x
x x

+
(Liopitalio
taisykl).

19 variantas
1.
2
lim
x
.
2
8 2 3
2
2
x x
x x
+

2.
x
lim
.
3 3
9
2
2
+
+
x x
x
3.
1
lim
x
.
1
x
x x

57
4.
0
lim
x

.
1 cos
sin
x
x x
5.
x
lim

.
3 2
4 2
1 5
|
\
|
x
x
x
6.
0
lim
x

.
1
2 sin
x
e
x
(Liopitalio
taisykl).

20 variantas
1.
5
lim
x
.
15 2
15 7 2
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim
.
1 3 12
7 4 5
2 3
3
+
+ +
x x
x x
3.
4
lim
x
.
5 1
5 3
x
x

+

4.
0
lim
x

.
2 cos 1
4 cos 1
x
x
5.
x
lim

.
2
1
2
2
2
2
x
x
x
|
|
\
|
+
6.
0
lim
x
( )
x
x 7 1 ln
(Liopitalio
taisykl).

21 variantas
1.
2
lim
x
.
14 9
6 2
2
2
+

x x
x x
2.
x
lim

( )
.
9
3 7 14
2
2

x
x x
3.
0
lim
x
.
1 1
2
2
x
x

4.
0
lim
x

.
sin
6 cos 1
2
x
x
5.
x
lim

.
1
1
2
2
2
+
|
|
\
|
+
x
x
x
6.
0
lim
x
.
3 sin
1
x
e
x
(Liopitalio
taisykl).

22 variantas
1.
1
lim
x
.
1 4 3
2 3
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim

.
11 4 7 3
9 12
2 3
3
+

x x x
x
3.
9
lim
x
.
3
5 7 2
x
x
+

4.
0
lim
x

.
sin
sin
3
x
x tgx
5.
x
lim

.
3
5 3
2x
x
x
|
\
| +
6.
1
lim
x
.
ln
1
2
x x
x

(Liopitalio
taisykl).

23 variantas
1.
3
lim
x
.
18 9
15 11 2
2
2
+
+
x x
x x
2.
x
lim

.
1 2
7 15
2 3
2
+

x x x
x
3.
0
lim
x
.
3
1 1
2
2
x
x +

58
4.
0
lim
x

.
2
3 sin
2
x tg x
x
5.
x
lim
.
3
2
1
2
2
2
+
|
|
\
|
+
x
x
x
6.
x
lim
.
11 12
3 5 27
2
3
+ +
x
x x
(Liopitalio
taisykl).

24 variantas
1.
2
1
lim
x
.
1 6 8
1 4
2
2
+

x x
x
2.
x
lim

.
2 5 3
1 2 3
3
2 3
+
+
x x
x x
3.
0
lim
x
.
5
1 1
x
x +

4.
0
lim
x
.
sin
3
x
x tgx
5.
x
lim

.
4 3
2 3
5 2 x
x
x

|
\
|
+
6.
x
lim

.
4
5 4 2
3
2
+
+
x
x x
(Liopitalio
taisykl).

25 variantas
1.
2
1
lim
x
.
2
3 5 2
2 3
2
x x
x x
+

2.
x
lim

.
5 6 4
3 5
2
3
+
+
x x
x x
3.
3
lim
x
.
1 2
2 2 2
+

x
x

4.
0
lim
x
.
2 sin
cos cos
3
x x
x x

5.
x
lim
.
3
1
3
2
2
2
+
|
|
\
|
+
+ +
x
x x
x x
6.
0
lim
x
.
cos sin x x
e e
x x

(Liopitalio
t.)

26 variantas
1.
1
lim
x
.
1 4 3
2 3
2
2
+

x x
x x
2.
x
lim

.
1 2
2
2
+ +
+
x x
x
3.
4
lim
x
.
3 1 2
3 1
+

x
x

4.
0
lim
x
.
4
sin
2
2
x
x
5.
x
lim

.
2 4
1 4
3 1 x
x
x

|
\
|
+
6.
0
lim
x

( )
.
2 ln 2 ln
x
x +
(Liopitalio
taisykl).

27 variantas
1.
1
lim
x
.
1 2
3
2
x x
x x
+
2.
x
lim .
5 3
9 3 4
2
2
x
x x
+
3.
0
lim
x
.
4 2
4 16
2
2
+
+
x
x

4.
0
lim
x
.
3 sin
2 cos 1
x x
x
5.
x
lim

.
4 2
4 1
3 2
|
\
|
x
x
x
6.
0
lim
x
.
3 sin
2 sin
x x
x x
+
(Liopitalio
taisykl).
59

28 variantas
1.
1
lim
x
.
2 3
7 5 2
2
2
+

x x
x x
2.
x
lim

.
1 5
2
3
2
+
+
x
x x
3.
5
lim
x
.
5
6 2 3 1
2
x x
x x
+ +

4.
0
lim
x
.
2 cos 1
2
2
x
x
5.
x
lim

.
5 1
5 6
3x
x
x
|
\
|
+
+
6.
0
lim
x
.
2 3
x
x arctg x
(Liopitalio
taisykl).

29 variantas
1.
1
lim
x
.
2 3
1
2
2
+ +

x x
x
2.
x
lim .
3
8 2 5
3 2
3
x x x
x x

+
3.
4
lim
x
.
2
5 1 6
x
x
+

4.
0
lim
x
.
3 cos 1
5 cos 1
x
x
5.
x
lim

.
5 1
5 3
2
1
2
2
x
x
x

|
|
\
|
6.
0
lim
x
.
3 sin
1
2
x
e
x

30 variantas
1.
1
lim
x
.
1 2 3
3 7 4
2
2

+
x x
x x
2.
x
lim

.
1 2
1 2
5
3

x x
x x
3.
0
lim
x
.
3 3 x x
x
+

4.
0
lim
x
.
7 sin
10 cos 1
x
x
5.
x
lim

.
5
4
1 4
|
\
|
x
x
x
6.
2
lim
x
x
x
2
cos


FUNKCIJ IVESTINS

PAGRINDINS DIFERENCIJAVIMO TAISYKLS IR FORMULS

1. 0 = c ,
2. ( ) v u v u =
,
3. ( ) , u c cu =

4. ( ) v u v u v u + =
,
5.
2
v
v u v u
v
u
=
\
|
,
x u x
u y y = ,
( )
( )
( )
( ) t x
t y
y
t y y
t x x
x
=
=
,
,
.

60
( ) ,
1
=
a a
ax x
2
1 1
x
x
=
\
|
,
( )
x
x
2
1
=
.
( )
x x
e e =
,
( ) a a a
x x
ln =
.
( )
x
x
1
ln =
,
( )
a x
x
a
ln
1
log =
,
( ) x x cos sin =
.
( ) . sin cos x x =

( )
x
tgx
2
cos
1
=
.
( )
x
ctgx
2
sin
1
=
.
( )
2
1
1
arcsin
x
x
.
( )
2
1
1
arccos
x
x
.
( )
2
1
1
x
arctgx
+
=
.
( )
2
1
1
x
arcctgx
+
=
.
( ) ,
1
u u a u
a a
=

u
u
u
=
\
|
2
1 1
,
( ) ,
2
1
u
u
u =

( ) ( ) u e e
u u
=
,
( ) u a a a
u u
=
ln .
( ) u
u
u =
1
ln ,
( ) u
a u
u
a
=
ln
1
log .
( ) u u u =
cos sin .
( ) . sin cos u u u =

( ) u
u
tgu =
2
cos
1
.
( ) u
u
ctgu =
2
sin
1
.
( ) u
u
u
2
1
1
arcsin .
( ) u
u
u
2
1
1
arccos .
( ) u
u
arctgu
+
=
2
1
1
.
( ) u
u
arcctgu
+
=
2
1
1
.

Apskaiiuokime duotj funkcij ivestines:

1 pavyzdys. 12 4 ) 3 2 ln(
3
2 cos
5
3
+
+
= x arctg x
x tg x
x x
y .
Sprendimas. Pirmiausia pritaikome funkcij sandaugos ( ) v u v u v u + =
ir
funkcij santykio
2
v
v u v u
v
u
=
\
|
taisykles ivestinms rasti. Funkcijoms ( ) x u ir
( ) x v diferencijuoti taikomos kitos taisykls: ( ) , u c cu =
( ) v u v u =
bei
sudtins funkcijos ( ) ( ) x u f y = diferencijavimo taisykl
x u x
u y y = .
61
( ) ( ) ( )( )
( )
( ) ( )( ) ( ) ( )
( )
( )( ) ( )
( )
( )( ) ( )
( )
.
16 1
) 3 2 ln( 4
3 2
4 2
3
3 cos
3
5 2 cos 3 2 sin 2 3
16 1
4
) 3 2 ln(
4
3 2
2
3
3 cos
1
3 5 2 cos 3 2 sin 2 3
0 ) 4 (
) 4 ( 1
1
) 3 2 ln( 4 ) 3 2 (
3 2
1
3
3
3 cos
1
5 2 cos 3 2 2 sin 3
) 12 ( ) 4 (
) 3 2 ln( 4 ) ) 3 2 (ln(
3
3 2 cos 3 2 cos
2
2
5
2
4 3 5 2
2
2
5
2
4 3 5 2
2
2
5
2
4 3 5 2
2
5
5 3 5 3
x
x
x
x arctg
x tg x
x
x x x x tg x x x
x
x
x arctg
x
x tg x
x
x x x x tg x x x
x
x
x x arctg x
x
x tg x
x
x
x x x x tg x x x x
x arctg
x x arctg x
x tg x
x tg x x x x tg x x x
y
+

+
+
+
+
|
\
|
+ + +
=
+
+
+
+
+
|
\
|
+ + +
=
= +
+
+
+
+
+
|
\
|
+ +
+
=
+ +
+
+ +
=

2 pavyzdys. . sin ln arcsin 3 sin
2 3 2
x x x y + + =
Sprendimas. Naudojame sudtins funkcijos ( ) ( ) x u f y = diferencijavimo
taisykl
x u x
u y y = .
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( )
.
sin 2
cos
1
2
3 sin
3 cos 2
2
1
.
sin
cos
1
2
3 cos
3 sin
1
2 cos
sin
1
2
1
1
3 3 cos 3 sin
3
2
sin
sin
1
) ( 1
1
3 sin 3 sin
3
2
4
3
4
3
4
3
1
2
2 2
3
1
x x
x
x
x
x
x
x x
x
x
x
x
x
x x
x
x
x
x x x x
x
x
x
x x y
+
+ =
= +
+ =
+
+
=

3 pavyzdys. ( ) . 2 ln
2
3

+ =
x
x x y
Sprendimas. Funkcija
) (
) (
x v
x u y = vadinama sudtine rodikline funkcija.
Logaritmuojame abi duotosios lygybs puses:

2 3
) 2 ln ln( ln

+ =
x
x x y , ( ). 2 ln ln 2 ln
3
x x x y + =
Abi gautosios lygybs puses diferencijuojame. Pritaikome funkcij sandaugos
taisykl ivestinei rasti:
( ) ( ) ( ) ( )
+ + +
= x x x x x x y 2 ln ln 2 2 ln ln 2 ) (ln
3 3
,
( ) , ) 2 ln (
2 ln
1
2 2 ln ln ) 2 (
2 2
1 1
3
3
3
y x x
x x
x x x x
x
y
y
+
+
+ +
=

62
( )
|
|
|
|
\
|
+
|
\
|
+
+
+
=
x x
x
x x
x
x x
y y
2 ln
2
2
1
3 2
2 2
2 ln ln
3
2
3

( )
( )

|
|
|
|
\
|
+
|
\
|
+
+
+
+ =

x x
x
x x
x
x x
x x y
x
2 ln
1
3 2
2 2
2 ln ln
2 ln
3
2
3
2
3

4 pavyzdys.
=
+ =
.
1
1
, 1
2
2
t
t
y
t x

Sprendimas. Funkcija yra nusakyta parametrinmis lygtimis
( )
( )
=
=
t y y
t x x
ir
pirmoji ivestin randama pagal formul
( )
( ) t x
t y
y
x
= .

( ) ( ) ( )
( )
( )
( )
=
+
+ +
=
|
|
\
|
+
=
+
=
+
=
+
+
=
+ =
2
2
2 2
/
2
2 2
2
2
2
1
1 ) 1 ( 1 ) 1 (
1
1
.
1
2
1 2
1
1
1 2
1
1
t
t t t t
t
t
t y
t
t
t
t
t
t
t t x
t t
t
t
t

( )
=
+ +
+ +
=
+
+

+
=
+
+
+
+
=
1 ) 1 (
1
1
1
) 1 (
1
1
1
1 2
1
) 1 ( 1
2 2
2 2
2
2
2
2
2
2
2
t t
t t t
t
t
t t
t
t
t
t
t t
t

( )
.
1 1
1
2 2
+ +
+
=
t t
t

( )
( )
( )
.
) 1 (
1
1 ) 1 (
1 ) 1 (
1
1 1
1
2
2 2
2
2
2 2
+
+
=
+ +
+ +
=
+
+ +
+
=
=
t t
t
t t t
t t
t
t
t t
t
t x
t y
y
x

5 pavyzdys. Raskime y
/
, kai funkcija apibrta lygtimi
. 3
4
ln cos
3 4 3
+ + = +
x
y x y x tg y
Sprendimas. Funkcija yra neireiktin, todl panariui diferencijuojame abi
duotosios lygties puses argumento x atvilgiu, kartu turdami galvoje, kad y yra
argumento x funkcija (sudtins funkcijos diferencijavimo taisykl):
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) , 3
1
4
1
3 sin
3 4 3 4 2
\
|
+
+ =

x
y x y x y
y
tgx x tg y y
63
. 0
1
4 3
4
1 1
cos
1
3
2
1
sin
2
2 4 3
4
3
2
2
+ + = +

x
y y x y x y
y
x
x tg y
y
y
I ios lygybs, kaip lygties, randame y
/
:
, ) 1 (
cos
3 4
4
1
3
1
2
1
sin
2
2
2
3
4
3
2 4
=

x
x tg
x
y x y y x y
y
y
y
y
,
4
cos
3 4
3
1
2
sin
4 3
3
2
2
2
2 4
x
y
x
x tg
x
y x
y y
y
y + =
|
|
\
|
+ +
+ +
+
=
2 4
4 3
3
2
2
2
3
1
2
sin
4
cos
3 4
y x
y y
y
x
y
x
x tg
x
y

PRATIMAI

Apskaiiuokite ivestines:

1 variantas
1. . cos
arcsin
4 2
2
x x
arctgx
x
y + = 2. . 21 3 cos
5 arcsin
+ = x e y
x

3. ( ) . ln
x tg
x x y + = 4.
=
+ =
. 1 cos
, 1 sin
t e y
t e x
t
t
5. . ln sin
2
3
3
y y x y x + = +

2 variantas
1.
( )
. 7 cos ) 1 3 (
4
2
4
2
x x
e
x
y
x
+
=

2. ( ) . sin 2 1
3 3 5
x x arctg y =
3. ( ) . 2 sin
2
2
x
x x y + = 4.
=
=
. 3 cos 2
, 3 sin 4
2
2
t y
t x
5. ( ) . sin ln
1
2 2
x y x x y
x
y = + + +

3 variantas
1. . 11 2 sin
1
2 1
3
2

+
+
=
x
e x
x
x x
y 2. ). 2 3 ( cos 10 arcsin ln
5 3
+ = x x y
3. ( ) . 3 cos
2 arcsin x
x x y + = 4.
+ =
+ =
. ln
, 1 ln
2
t t y
t x
5. y y xy y x ln sin ) (cos
3 2 2
+ + = + .

4 variantas
1.
x tg
x
x x y
2
3 sin
sin
6 5
+ = . 2. x x y
2
sin 1 arcsin ln + + = .
64
3. ( )
3
ln 1
x
x y + = . 4.
=
+ =
. 2
, 2
2
2
t
t
te y
e t x
5. 12 7 sin ln
3 2
+ + = + x y x x y .

5 variantas
1. ( ) x tg x
x x
x x
y 2 5 cos
sin 3
3 sin
2
+
+
= . 2.
x
x arctg
e
e y
arcsin
1
ln
+ = .
3. ( )
2
1 7
x
x tg y + = . 4.
=
+
=
.
1
1
,
1
2
2
2
2
t
t
y
t
t
x
5. 1
1
cos
1
sin
2
2
+ = +
x
x y
y
y .

6 variantas
1.
x x
x arctg
x x y
3
3
sin 2 cos
2
2
+
+ = . 2. x arctg x y + + = ) 2 cos 3 ln(
2
.
3. ( ) . 2 5 cos
3 2
+ + =
x
x x y 4.
+ =
=
. 1
4
cos 3
, 1
4
sin 2
2
2
t
y
t
x

5. 1 5 cos arccos
2 3
+ + = + x xy x tg y .

7 variantas
1. ( ) . 2 ) 2 8 sin(
2 cos sin
cos 2 sin
x tg x
x x
x x
y +
+
= . 2.
2
11 arcsin 12 6 x x tg y + = .
3. ( )
x
x x y
2
sin
2 6 + = . 4.
+ =
=
. 2
,
2
t e y
e t x
t
t
5. ( ) 1 5 sin ln
3 2 2
+ = + + xy x y x .

8 variantas
1. ( )( )
x
ctgx tgx
x x x x y
sin
2 sin 3 cos 3 sin 2 cos

+ + = . 2. ) 4 ln(
2
+ = x e y
x arctg
.
3. ( )
2
3
6 ln 1
x
x y + = . 4.
=
+ =
. 12
3
, 3
3
2
t
t
ctg y
t
t
tg x
5. x x x y e x
y
2 6 ln ) 4 3 (
3
+ = + .

9 variantas
1.
2 4
3 arcsin
1
2
+ + =
x
x
e x tg y
x
. 2. ( )
x
e x y
3 sin
4
2
3 sin 2 1 + = .
3. ( )
x
x tg x y
2 arcsin
2 6 + = . 4.
=
+ =
. cos 2
, sin 2
2 3
2 3
t t y
t t x
5. x y x y ye
x
ln 12
2 3
+ = .

65
10 variantas
1. ) 4 ( sin
1
1
5 2
2
2
x x x
e
e
y
x
x
+
+
. 2. ( ) x x y 3 sin ln 1 3 cos ln
2
+ + = .
3. ( )
x ctg
x y
4
3
cos 2 1+ = . 4.
+ =
=
. cos 3
, sin 2
3
3
t t y
t t x
5. 3
1
3 ln ln
2
2
+ = +
x
y x
y
x
.

11 variantas
1.
( ) x x
x
tgx x y
ln ln
1
arcsin
+
+ = . 2. . ln arcsin ) 5 3 sin(
3
x x y + =
3. ( )
x
x y
2 ln
5 sin 3 1+ = . 4.
( )
( )
=
=
. cos 2
, sin 2
2
2
t t y
t t x
5. 21 cos sin
2 2
+ = + x y x y y .

12 variantas
1. ( )
x
x
x x x x y
2
2
2 3
sin
4
2
1
4 1 3 +
|
\
|
+ + = . 2. ( )
3
2 2
3
sin 2 x tg arctgx
x
y + + = .
3.
2 3
2
1

|
\
|
+ =
x
x
x
y . 4.
=
+ =
. 1 cos
, sin
2 2
2 2
t t y
t t t x
5.
x
y y y x y
1
2 ln sin
2
3
= + + .

13 variantas
1. ( )( )
2
2 2
1
4 3
x
x
x tg x tgx x y
+
+
+ = . 2. ( )
x tg
x x y
3 1 2
2 1 ln

+ + + = .
3. ( )
x tg
x x y
7
4
2 3 + = . 4.
( )
( )
=
+ =
. sin 2
, cos 3
2 2
2 2
t t y
t t x
5. 2 4 2 1 6
2 3 2
+ = + y x x y tg x .

14 variantas

1. ( )
x
x
x tg x x y
4 sin
3
5 sin 7
2
2
+ + = . 2. ) 3 6 ( ln ) 2 3 (
2 2
3
+ = x x arctg y .
3. ( )
3 2
2
3
3 sin
+
+ =
x
x x y . 4.
=
+ =
.
2
cos 4
,
2
sin 3
3
4
t
t y
t
t x
5. 1 arcsin cos
2
+ = y tgx y y .

15 variantas
1. ) 5 ( 3 ln
2
1
3
2
x tg x
x arctg
x
y +
+
= . 2. ) 4 2 ( sin 1
2 2
+ + = x arctg x y .
3. ( )
x arctg
x x y
2
sin 3 + = . 4.
=
+ =
. 3 cos
, 3 sin
2
2
t t y
t t x
5.
x x y
e y x e e
3
2 2
+ = +

.

66
16 variantas
1. ( )
2
2
2 sin
ctgx
x
x tg x y + = . 2. x x y ln arcsin ln cos
3
= .
3. ( )
5 3
2
2
ln 2 1

+ =
x
x y . 4.
+ =
=
. 1
3
cos 4
,
3
sin 4
2
2
t
y
t
t
x
5. x x y
y
x
sin 5 ln
3
+ + = .

17 variantas
1. x x
ctgx x
x tg x
y
2
cos 3
2 cos
2 sin
+
+
= . 2. ( )
x tg
e x y
6 5
2
2
5 sin 1 + = .
3.
x
x
x arctg y
7 ln
2
1
2
|
\
|
+ = . 4.
=
+ =
. cos
, sin
2 3
2 3
t t y
t t x

5.
x
e x y x x + + = + 1 ) 4 2 ( ln
2 2
.

18 variantas
1. x tgx
x x
x x
y
2
2
cos
2 sin cos
2 cos 2 sin
+
+
= . 2. ( ) x arctg x y sin 2 sin 5 ln + = .

3. ( )
tgx x
x x y
4 sin 7
2
+
+ = . 4.
=
+ =
. cos 8
, sin 7
2
3
t t y
t t x

5. x y x arctgy
x
sin 3 2
1
= + .

19 variantas
1.
tgx x
x tg
x x y
+ =
3
4
cos cos
2
2 2
. 2. ( )
3
2 ln 1 cos 3 x x ctg y + + = .
3. ( )
x
x ctgx y
2 cos
7
5 6 + = . 4.
=
=
. sin 4
, 1 cos 4
3
3
t t y
t x

5. 12
1
arcsin 3
6 4 2
+ = +
x
y x y x .

20 variantas
1. ( ) 5 2 cos
13 3
3
3
+
+
= x x
x
x
y . 2. ) ln 7 sin( 3 sin 2
2 2 2
x x x x y + = .
3. ( )
9 2
2
cos 5 1

+ =
x
x y . 4.
+ =
+ =
. 4
, 3
3
t e y
t e x
t
t
5. 6 sin sin
2 2 3 3 2
+ + = + x x y x y x .

21 variantas
1. x x
ctgx x
tgx x
y
3 3
sin 4 ln
11
10
+
+
= . 2. ( )
3
2 2
7 cos 1 x tg x x arctg y + = .
67
3. ( )
x
x ctg x y
3 1
2 4
+
+ = . 4.
=
+ =
. cos 2
, sin 3
2
2
t t y
t t x
5. 1 ln
2 2
4
4 4
+ + = y x y
y x
.

22 variantas
1. ( ) 4 5 sin 1
4
6 cos
2
2
+ + +
= x x
x
x
y . 2.
4 2
3 ) arcsin(ln x tg x y = .
3. ( )
x
x x y
3 arcsin
2
cos 4 10 + = . 4.
=
+ =
. 3 ln 3
, ln
3 2
2
t t y
t t t x

5. 5
ln
1
cos 5
3 4 3
+ =
y
x y y x .

23 variantas
1. ( ) 1 sin 2 2 cos
sin 2
2 2 cos
2
+
+

= x x
x tgx
x x
y . 2. 1
2 5
3 5
2
3
+ +
|
\
|
+
= x tg
x
x
y .
3. ( )
2
6
2
2 sin 2
x
x x y + = . 4.
=
+ =
. 2
1
cos 4
, 2
1
sin 4
3
3
t
t
y
t
t
x

5. 24 3 sin
2 2 2
2
+ + = y tg x y
x
y
.

24 variantas
1. ) 1 4 ( cos
4
6 sin
3 7 2
2
+ +
= x x x
x x
x
y . 2.
3 2 2
1 cos

+ + =
x tg
e x tg y .
3. ( )
x
x x ctg y
2 ln
3
6 5 + = . 4.
=
+ =
. 1 arccos
, 1 arcsin
t t y
t t x

5. 12 sin
1
4
3
3
2 3
+ = + y x
x
y x .

25 variantas
1. ) 4 3 (
sin
1
5 cos 2
5 sin 2
3 7
x tgx
x x x
x x
y +
+
= . 2. ( ) x x x y
2 2
2
cos log cos arccos + + = .
3. ( )
x arctg
x x y
3
2 sin 4 + = . 4.
+ =
=
. 3
3
sin
, 3
3
cos
2
2
t
t
y
t
t
x

5. ( ) 2 2 2 1 ln
2
+ = + + arctgx y y
y x
.

26 variantas
1.
x
x
x x y
2 cos
4 3 sin
sin
3 4

+ = . 2. ( ) ) 1 ( ln 3 ln
3 3 2
x ctg x x tg y + + = .
68
3. ( )
2
9
2
6 cos 1
x
x y + = . 4.
( )
( )
=
=
. cos 1 5
, sin 5
t y
t t x

5. ( ) 11
1
sin 2 ln
3 8 2
+ = + + y
x
y y x x .

27 variantas
1. ( )( ) x x x x
x
x
y 3 cos 3 sin
sin
2 2
2
+ = . 2.
3
7
2
3 3
3 1
x x tg
x ctg
tgx
y +
|
|
\
|
= .
3. ( )
x tg
x x y
2 6
4
2 3 sin + + = . 4.
+ =
=
. 2 sin
, 2 cos
2
2
t t tg y
t t ctg x

5.
y x
y x x
1 1
6 5 sin 3 cos
2
+ + = + .

28 variantas
1. ( ) x x ctgx
x x
x
y sin cos
12
5 cos 1
4
2
+ +
= . 2. x x arctg y
2
ln cos 4 ln + = .
3.
3 2
3
2
1
4 ln
\
|
=
x
x
x y . 4.
=
+ =
. 3 arccos 1
, 1 3 arcsin
2
2
t t y
t t x

5. 4 3 sin cos
3 3 2
+ = + y y x x y .

29 variantas
1. ( ) x x arctg
x
x
y 4 ln 3
sin ln
cos ln
2
+ = . 2. 1 1 3 sin
2
sin 3
+ =
x
e x y .
3. ( )
) 3 2 sin(
2
5 3

+ =
x
x x tg y . 4.
=
+ =
.
3
cos 4
,
3
sin 4
t
t
y
t
t
x
5. 6
1 1
2 cos
2
3 2
+ = +
x
y
x tg y x .

30 variantas
1. x x tg
x
x
y 2 ln
cos 1
5 sin 2
3
2
3
+
+
= . 2. 12 6 ln ) 2 ln(
2
2
+ = x tg e y
x
.
3. ( )
1 7
5
2
3 3
+
+ =
x
x tg x arctg y . 4.
=
+ =
. 1 sin
, 1 sin
2
t t y
t t x

5.
x x
e xy y x 2 arcsin
2
2 3
+ = +

.

69
EKSTREMUM UDAVINIAI

y
y=f(x)
O x
x
1
x
2

25 pav.

Apibrimai. Takas
1
x vadinamas funkcijos ( ) x f y = lokaliuoju
maksimumo taku, jei jo aplinkoje ( ) ( )
1
x f x f < . Takas
2
x vadinamas funkcijos
( ) x f y = lokaliuoju minimumo taku, jei jo aplinkoje ( ) ( )
2
x f x f > . Maksimumo
ir minimumo takai kartu vadinami funkcijos ekstremumo takais.

Btina ekstremumo slyga. Jei tolydi funkcija ( ) x f y = take
1
x turi
ekstremum, tai ( ) 0
1
= x f arba ( )
1
x f neegzistuoja.

Pakankama ekstremumo slyga. Jei funkcijos ( ) x f y = ivestin ( ) 0
1
= x f
arba neegzistuoja ir ( ) x f tako
1
x aplinkoje keiia enkl i + , tai
1
x yra
funkcijos maksimumo takas. Jei ( ) 0
2
= x f arba neegzistuoja ir ( ) x f tako
2
x
aplinkoje keiia enkl i +, tai
2
x yra funkcijos minimumo takas.
Funkcijos ekstremumus galima tirti naudojant funkcijos antrj ivestin.

Teorema. Jei ( ) 0
1
= x f ir ( ) 0
1
< x f , tai
1
x yra funkcijos maksimumo
takas. Jei ( ) 0
2
= x f ir ( ) 0
2
> x f , tai
2
x yra funkcijos minimumo takas.

Pastaba. Jei ( ) 0
1
= x f ir ( ) 0
1
= x f , tai takas
1
x x = gali bti ekstremumo
takas. Tada ekstremumus tirti geriausia taikant pirmosios ivestins taisykl.

Ekstremumo udavinio sprendimo pavyzdys

I 1 m
2
kvadrato formos skardos lapo gaminama atvira (be dangio) d.
Kokie turi bti ds matmenys, kad jos tris bt didiausias?
70
12x
1 m
x

26 pav.

Paymkime ds auktin x. Tada ds dugno kvadrato pagrindo ilgis yra
x 2 1 , o ds tris V lygus
( ) ( ) x x x x x x x x V + = + = =
2 3 2 2
4 4 4 4 1 2 1 .
Skaiiuojame V . 1 8 12
2
+ = x x V . Taikome btin ekstremumo poym 0 = V .
Sprendiame lygt: 0 1 8 12
2
= + x x , m x
6
1
1
= , m x
2
1
2
= (i reikm netinka, nes
m x 1 2
2
= ir ds negalima pagaminti). Turime vien kritin ekstremumo reikm
m x
6
1
= . Toliau taikome pakankam ekstremumo poym. iam pavyzdiui
lengviau taikyti V . 8 24 = x V ir 0 4 8
6
1
24
6
1
< = =
|
\
|
V , todl
6
1
= x yra
trio V maksimali reikm.
3
2
max
27
2
6
1
6
1
2 1 m V =
|
\
|
= .
Ats.: ds matmenys m m m
6
1
3
2
3
2
.

Ekstremum udaviniai savarankikam darbui

1. Dviej teigiam skaii suma lygi 30, o vieno i j sandauga i kito kvadrato yra
didiausia. Raskite tuos skaiius.
Ats.: 10 ir 20.
2. Reikia aptverti staiakampio formos fiksuoto ploto S ems sklyp i trij pusi
vielos tinklu. Kokie turi bti staiakampio matmenys, kad iam plotui aptverti
reikt maiausiai vielos tinklo?
Ats.: S x y 2 2 = = .
3. Kvadrato formos dugno atviro baseino tris
3
32m V = . Apskaiiuoti io baseino
matmenis taip, kad jo apdailai reikt maiausiai mediagos.
Ats.: m m m 2 4 4 .
4. R spindulio rutul reikia brti cilindr taip, kad jo oninis pavirius bt
didiausias. Kokie turi bti cilindro matmenys?
Ats.:
2
, 2
R
r R H = = .
71
5. Valstietis turi 600 m vielos tinklo, kuriuo jis nori aptverti staiakampio formos
sod. Kokie turi bti staiakampio matmenys, kad jo plotas bt didiausias?
Ats.: m m 150 150 .
6. V trio talpa yra cilindro formos. Kokie turi bti jos matmenys, kad jai
pagaminti reikt maiausiai mediagos?
Ats.:
3
V
R H = = .
7. kg reikia brti cilindr taip, kad j ays ir pagrind centrai sutapt. Kaip
parinkti cilindro matmenis, kad jo oninis pavirius bt didiausias?
Ats.: .
2
,
2
H
h
R
r = =
8. Per tak A (1;2) nubrti ties taip, kad ji pirmame ketvirtyje su koordinai
aimis sudaryt didiausio ploto trikamp.
Ats.: 1
4 2
= +
y x
.
9. Tarkime, kad | | 1 ; 0 x . Koki didiausi reikm iame intervale gali gyti
skaiius
2
x x ?
Ats.:0,25.
10. I staiakampio formos skardos lapo, kurio matmenys 50 cm ir 80 cm,
gaminama atvira be dangtelio dut. Kokie turi bti ds matmenys, kad jos
tris bt didiausias?
Ats.: cm cm cm 60 30 10 .
11. Dviej teigiam skaii suma lygi 48. Apskaiiuokite j kvadrat sumos
maiausi reikm.
Ats.:1152.
12. Staiakampis, kurio perimetras 36 cm, sukasi apie vien savo on. Kokie turi
bti staiakampio matmenys, kad gauto cilindro tris bt didiausias?
Ats.: cm cm 6 12 .
13. Dviej teigiam skaii suma lygi 10. Apskaiiuokite j kub sumos maiausi
reikm.
Ats.:250.
14. Staiakampio striain lygi 16 cm. Kokie turi bti staiakampio matmenys, kad
jo plotas bt didiausias?
Ats.: cm cm 2 8 2 8 .

72
15.

10m
5m

27 pav.

kininkui lauke prie tvarto kampo reikia aptverti staiakampio formos tvor
gyvuliams. Jis turi 85 m vielos tinklo. Kokie turi bti staiakampio aptvaro
matmenys, kad aptvertas plotas bt didiausias?
Ats.: m m 25 25 .
16. Dviej teigiam skaii suma lygi 20. Apskaiiuokite t skaii didiausi
sandaug.
Ats.:100.
17. Tiesje 3 2 = + y x raskite tak, kuris bt ariausiai tako ( ) 2 ; 3 A .
Ats.: ( ) 1 ; 1 B .
18. duot kg reikia brti didiausio trio cilindr. Kaip parinkti tokio cilindro
spindul r ir auktin h?
Ats.: H h R r
3
1
,
3
2
= = .
19. Dut yra cilindro formos, kurios tris
3
16 cm V = . Kokie turi bti duts
spindulys ir auktin, kad jai pagaminti reikt maiausiai skardos?
Ats.: cm h cm r 4 , 2 = = .
20. Udaros staiakampio gretasienio formos ds tris
3
576cm V = , o pagrindas
yra staiakampis, kurio ilgis du kartus didesnis u plot. Kokie turi bti ds
matmenys, kad jos viso paviriaus plotas bt maiausias?
Ats.: cm cm cm 8 12 6 .
21. Apskaiiuokite teigiamo skaiiaus ir jo atvirktinio maiausi sum.
Ats.: 2.
22. Gaminama udara
3
72cm staiakampio gretasienio, kurio pagrindo kratini
ilgi santykis lygus 0,5, formos dut. Kokie turi bti duts matmenys, kad
jai pagaminti reikt maiausiai mediagos?
Ats.: cm cm cm 4 6 3 .
23. Taisyklingos trikamps prizms tris lygus V . Kokio ilgio turi bti pagrindo
kratin, kad prizms pilnasis pavirius bt maiausias?
Ats.:
3
4V .
24. Lygiaonis trikampis, kurio perimetras lygus p 2 , sukamas apie pagrind. Kokio
ilgio turi bti trikampio kratins, kad gauto kno tris bt didiausias?
Ats.:
2
ir
4
3 p p
.
73
25. Lygiaonis trikampis, kurio perimetras lygus p 2 , sukamas apie auktin,
nuleist pagrind. Kokio ilgio turi bti trikampio kratins, kad gauto kgio
tris bt didiausias?
Ats.:
5
4
ir
5
3 p p
.
26. rutul brkite didiausio trio cilindr. Apskaiiuokite jo auktin.
Ats.:
3
3 2R
.
27. rutul brkite didiausio trio kg. Apskaiiuokite jo auktin.
Ats.: R
3
4
.
28. pusskritul brkite didiausio perimetro staiakamp. Apskaiiuokite jo
kratines.
Ats.:
5
5
5
5 4 R
ir
R
.
29. Apie duot cilindr apibrkite maiausio trio kg (cilindro ir kgio ays ir
pagrind centrai sutampa). Apskaiiuokite kgio spindul.
Ats.: r R
2
3
= .
30. Vir R spindulio skritulio formos aiktels centro pakabinta lemput. Aiktels
apviestumas yra proporcingas viesos kritimo kampo kosinusui ir atvirkiai
proporcingas atstumo kvadratui. Kokiame auktyje reikia pakabinti lemput, kad
aiktels kratas bt geriausiai apviestas?
Ats.:
2
2 R
.

BENDRA FUNKCIJOS TYRIMO SCHEMA IR JOS GRAFIKO
BRIMAS

PAGRINDINIAI APIBRIMAI

Apibrimas Funkcijos ( ) x f y = apibrimo sritis
f
D yra tokios argumento x
reikms, kurioms apskaiiuojama ( ) x f reikm yra reali

Apibrimas Funkcija ( ) x f y = vadinama lygine, jei ( ) ( ) x f x f = visoms
f
D x . Lygins funkcijos grafikas yra simetrikas Oy aies
atvilgiu.

Apibrimas Funkcija ( ) x f y = vadinama nelygine, jei ( ) ( ) x f x f = , visoms
f
D x . Nelygins funkcijos grafikas simetrikas tako ( ) 0 ; 0 O
atvilgiu.
74
Apibrimas Funkcija ( ) x f y = yra periodin, jei jos reikms kartojasi prie
argumento x pridjus ar atmus skaiius K , 3 , 2 , T T T , t. y.
( ) ( ) kT x f x f + = , K , 2 , 1 , 0 = k Skaiius T vadinamas ios
funkcijos periodu.

Apibrimas Takas a x = vadinamas funkcijos ( ) x f y = trkio taku, jei
( ) ( ) x f
a x
x f
a x 0
lim
0
lim
+

.

Apibrimas Ties a x = vadinama funkcijos ( ) x f y = vertikalija asimptote, jei
( ) =

x f
a x 0
lim , arba ( ) =
+
x f
a x 0
lim

Apibrimas Ties b kx y + = vadinama kreivs ( ) x f y = pasvirja asimptote, jei
kreiv artja prie ios tiess, kai x , t. y.
x
lim
0 = MN (r.
28 pav.).

x
O

M
P
N
t
( ) x f y =

b kx y + =
y

28 pav.

Pasvirosios asimptots b kx y + = koeficientai k ir b apskaiiuojami i formuli:

Pastaba. Jei bent viena i i rib reikmi yra lygi , tai nagrinjamai
funkcijai pasviroji asimptot neegzistuoja.

FUNKCIJOS DIDJIMO IR MAJIMO INTERVALAI

Apibrimas Funkcija ( ) x f y = intervale vadinama didjania, jei ( ) ( )
2 1
x f x f < ,
kai
2 1
x x < , ir majania, jei ( ) ( )
4 3
x f x f > , kai
4 3
x x <
(r. 29 pav.).
= k
x
lim
( )
,
x
x f

= b
x
lim
( ) ( ). x k x f
75

x
y
O x
1
x
2
x
3
x
4

29 pav.

Teorema
Jei ( ) 0 > x f intervale, tai ( ) x f y = iame intervale yra kylanti (didjanti)
funkcija.
Jei ( ) 0 < x f intervale, tai ( ) x f y = iame intervale yra besileidianti
(majanti) funkcija.

FUNKCIJOS IGAUBIMO IR GAUBIMO INTERVALAI

Apibrimas
Funkcijos ( ) x f y = grafikas intervale vadinamas igaubtu, jei jis yra emiau
liestins, ivestos kiekviename kreivs take, priklausaniame intervalui (r. 30
pav.).
Funkcijos ( ) x f y = grafikas intervale vadinamas gaubtu, jei jis yra
aukiau liestins, ivestos kiekviename kreivs take, priklausaniame intervalui
(r. 30 pav.).

x
y
Vingio takas
Ikila auktyn
(igaubta)
Ikila emyn
(gaubta)

30 pav.

76
Apibrimas Takas, kuris skiria grafiko igaubt ir gaubt dalis, vadinamas
vingio taku (r. 30 pav.).

Teorema
Jei funkcija ( ) x f y = | | b a; turi antrj ivestin ir visuose intervalo takuose
( ) 0 < x f , tai funkcijos ( ) x f y = grafikas yra igaubtas, o
jei ( ) 0 > x f | | b a x ; , tai funkcijos ( ) x f y = grafikas yra gaubtas.

Teorema
Jei takas
1
x yra funkcijos ( ) x f y = vingio takas, tai jame funkcijos antra
ivestin lygi nuliui ( ( ) 0
1
= x f ) arba neegzistuoja.

Remiantis inagrinta mediaga, galima sudaryti toki funkcijos tyrimo
schem:
1) nustatome funkcijos apibrimo srit, funkcijos lygikum, periodikum, trkio
takus, susikirtimo su koordinai aimis takus;
2) nustatome funkcijos vertikalias ir pasvirusias asimptotes;
3) nustatome funkcijos didjimo, majimo intervalus ir ekstremumo takus;
4) nustatome funkcijos gaubimo, igaubimo intervalus ir vingio takus;
5) briame grafik.

PAVYZDYS

Itirti funkcij ( )
1
2
2
+
= =
x
x
x f y ir nubrti jos grafik.

1.1. Funkcija apibrta, kai 1 x .
1.2. Funkcija nei lygin, nei nelygin, nes ( )
( )
( )

+
=
x f
x f
x
x
x f
1
2
2
.
1.3. Kai 0 = x , 2 = y , t. y. funkcijos grafikas kerta Oy a take ( ) 2 ; 0 A ; Ox
aies grafikas nekerta, nes 0 2
2
+ x .
1.4. Funkcija nra periodin.
2.1. Funkcija
1
2
2
+
=
x
x
y take 1 = x trki, nes
0 1
lim
x
( ) = x f
0 1
lim
x
=
+
1
2
2
x
x
,
0 1
lim
+ x
( ) = x f
0 1
lim
+ x
+ =
+
1
2
2
x
x

Ivada. Ties 1 = x yra funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y vertikalioji asimptot. Funkcijos
grafiko eiga apie asimptot 1 = x parodyta 31
a
pav.

77

31 pav. Funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y grafiko eiga
a) apie vertikalij asimptot 1 = x
b) apie pasvirj asimptot 1 + = x y

2.2. Nustatome pasvirj asimptot. Darome prielaid, kad yra pasviroji
asimptot, kurios lygtis yra b kx y + = .
Skaiiuojame k ir b:
( )
( )
; 1
2
2
lim
1 2
2
lim
2
lim
2
lim
1
2
lim
) (
lim
2
2
2
2
2
= =
=
+
=
|
\
|
+
=
+
= =

x
x x x x x
x
x
x x
x
x x
x
x
x
x
x
x f
k

( ) . 1
1
1
lim
1
2
lim
1
) 1 ( 2
lim 1
1
2
lim ) ( lim
2 2
= =
+
=
+
=
|
|
\
|

+
= =
x x x x x
x
x
x
x x x
x
x
x
kx x f b
Pasvirosios asimptots lygtis yra 1 + = x y . Funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y grafiko eiga apie
pasvirj asimptot 1 + = x y parodyta 31
b
pav.
3. Nagrinjame funkcijos didjimo ir majimo intervalus.
3.1. Skaiiuojame funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y ivestin y :
( ) ( ) ( )( )
( )
( ) ( )
( )
( )
2
2
2
2
2
2 2 2
1
2 2
1
1 2 1 2
1
1 2 1 2
1
2

=
=
+
=
+
=
|
|
\
|
+
=
x
x x
x
x x x
x
x x x x
x
x
y

78
3.2. Funkcija
1
2
2
+
=
x
x
y didja, kai 0 > y , t. y.
( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
| | | |. ; 3 1 3 1 ;
0 3 1 3 1 0 2 2 0
1
2 2
2
2
2
+
> + > >

U x
x x x x
x
x x

Kai | | | | 3 1 ; 1 1 ; 3 1 + U x , funkcija maja. iame intervale 0 < y .
3.3. Takas 3 1
1
= x yra ekstremumo (maksimumo) takas.
Apskaiiuojame funkcijos maksimum:
( )
( )
5 , 1
3
6 3 2
1 3 1
2 3 1
3 1
2
max

=

+
= = f y .
Maksimumo takas ( ) 5 , 1 ; 3 1
1
M . Take 1 = x funkcijos ivestin
neegzistuoja. is takas nepriklauso funkcijos apibrimo sriiai. Funkcijos eig
apie tak 1 = x nustatme apskaiiuodami ribas
1
1
lim
2
1

+
x
x
x
(r. 31 pav.).
Nustatme, kad ties 1 = x yra funkcijos
1
1
2
+
x
x
vertikalioji asimptot.
Takas 3 1
2
+ = x irgi yra ekstremumo (minimumo) takas. Apskaiiuojame
funkcijos minimum.
( )
( )
5 , 5
3
3 2 6
1 3 1
2 3 1
3 1
2
min

+
=
+
+ +
= + = f y .
Minimumo takas ( ) 5 , 5 ; 3 1
2
+ M .
4. Nagrinjame funkcijos igaubimo ir gaubimo intervalus.
4.1. Skaiiuojame funkcijos antrj ivestin:
( )
( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( )
( )( ) ( ) ( )
( )
( )( )
( )
( )
.
1
6
1
2 2 1 2 1 2
1
1 2 2 2 1 2 2
1
1 2 2 1 2 2
1
2 2
3
4
2 2
4
2 2
4
2 2 2 2
2
2
=
=
+ + +
=

=
=
|
|
\
|
=
x
x
x x x x x
x
x x x x x
x
x x x x x x
x
x x
y y

4.2. Funkcija
1
2
2
+
x
x
igaubta, kai 0 < y , t. y.
( )
1 0 1 0
1
6
3
< < <
x x
x
.
Intervale | | 1 ; x funkcija igaubta, o intervale | | ; 1 x funkcija gaubta.
Takas 1 = x nra vingio takas, nes jame funkcija neapibrta. Funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y grafikas pavaizduotas 32 pav.

79

32 pav. Funkcijos
1
2
2
+
=
x
x
y grafikas

Nam darb individualios uduotys

Itirkite funkcij
m cx
b ax
y
+
+
=
2
ir nubrkite jos grafik. Koeficient a, b, c, m
reikmes parinkite i 4 lentels.

4 lentel
Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
a -1 -2 -3 3 1 2 3 4 1 3 2 -1 3 4 1
b 0 1 -1 2 2 0 -1 -3 4 0 -1 3 1 -1 -3
c 3 -2 2 -3 2 3 2 2 2 4 2 1 -3 4 1
m -2 3 4 1 3 2 -3 1 3 1 -3 2 4 2 3

4 lentels tsinys
Nr. 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30
a 2 2 3 2 4 2 3 4 2 3 1 3 -1 2 3
b 1 -1 1 -2 -1 -2 2 -3 1 2 -2 2 3 -1 -2
c 3 2 3 3 3 2 1 -3 -2 1 -2 2 1 2 -2
m -1 1 1 2 2 -3 3 1 1 2 1 3 3 3 1

80
DVIEJ KINTAMJ FUNKCIJA

Duota funkcija ( ) y x f z , = .
1. Apskaiiuoti ir pavaizduoti funkcijos lygio linijas
1
C ,
2
C ,
3
C ir urayti
vektori
( )
0 0 0
; y x M
z grad
.
2. Skaiiuodami
dt
z d
linijoje
( )
( )
=
=
t h y
t g x
rodykite, kad i linija yra funkcijos
( ) y x f z , = lygio linija. Paraykite ios linijos lygt ( ) C y x f = , ir nubraiykite
j. Pavaizduokite vektoriaus
( )
0 0 0
; y x M
z grad
krypt.
3. Apskaiiuokite funkcijos ( ) y x f z , = ivestines take ( )
0 0
, y x M linijos
( )
( )
=
=
t h y
t g x
normals iame take kryptimi ir kryptimi
1 0
M M , kur ( )
1 1 1
; y x M .
4. Paraykite paviriaus ( ) y x f z , = lieianios ploktumos ir normals lygtis take
( ) ( )
0 0 0 0
, , , y x f y x N .

Pastaba. Konkreias ( ) ( ) ( ) t h t g y x f , , , iraikas bei
1
C ,
2
C ,
3
C ,
0
x ,
0
y ,
1
x ,
1
y
pagal savo varianto numer parinkite i 5 lentels.

5 lentel
Nr. ( ) y x f , ( ) t g ( ) t h
1
C
2
C

3
C

0
x
0
y
1
x
1
y
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
1.
( ) 1 ln
2 2
+ y x
t 2 cos 4 t 2 sin 4 -1 0 1 2
3 2

1
3 4

2.
( ) 3 lg
2 2
+ y x
t 3 sin 2 t 3 cos 2 -1 0 1 1
3

3
3
3.
5
2 2
2
+y x

t 5 cos 2 t 5 sin 2 2 4 8 -1
3

-2
3 2

4.
2 2
7
2
y x

t 4 sin 4 t 4 cos 4 0,5 2 8
3 2

-2
3
2
5.
2
2 2
+y x
e
( ) t 1 cos 2

( ) t 1 sin 2 1 2 8
2 2

2 3 2
6.
( )
2 2
arcsin y x +
( )
3
2 2 cos t

( )
3
2 2 sin t

6

6
1

6
3

6
5

6
3

7.
( ) 4
2 2
+ y x arctg
t 3 sin 3 t 3 cos 3 0
6

2
2 3

2
2 3

2
2

2
2

8.
2
2 2
+ y x
2
sin 2 t
2
cos 2 t
1 2 3
2

2

2 3

2
9.
( ) 2 4 ln
2 2
+ y x
( ) t 1 cos 2

( ) t 1 sin 0 1 2
3
2
1

3 2
1
10.
( ) 1 4 lg
2 2
+ y x
t 4 cos t 4 sin 2 0 1 2
2
1

3

1
3 5

81
11.
( ) 2 9 4 ln
2 2
+ y x
t 2 sin 6 t 2 sin 4 -1 0 1
2 3
-2
2
4
12.
( ) 1 4 9 lg
2 2
+ y x
t 3 cos 4 t 3 sin 6 -1 0 1
2 2

2 3 2 2 2
13.
1
2
9
2
2
+ y x

( ) t 1 sin 3 ( ) t 1 cos 1 4 8 0 -1 3 2
14.
2
9
2
7
2
y x

t 3 cos
3
3 sin t

1 4 8 0 -1 -1 -3
15.
1
2 2
4
3
+y x

( ) t 3 cos 2

( ) t 3 sin 4

1 3 9 -1
3 2

3
3
16.
2 2
4 9 6
3
y x

( ) t 2 sin 4

( ) t 2 cos 6

1 3 9 2
3 3

1
3 5

17.
( )
2 2
4 arcsin y x +
2
3 sin t

4
3 cos t

6

4
1

8
3

4
3

8
3

18.
( )
2 2
9 arcsin y x +
( )
6
2 1 sin t

( )
2
2 1 cos t

6

6
1

0
6
5

1
19.
( ) 1 9 4
2 2
+ y x arctg

t 2 cos 3 t 2 sin 2 0
6

2
3 3

-1
2
3

2
20.
( )
2 2
4 9 y x arctg +
( ) t 1 cos 4

( ) t 1 sin 6
6

-2
3 3
1
3
21.
2 2
4 y x +
( ) t 2 1 sin 2

( ) t 2 1 cos 4

1 2 3
2 2 2 2

2
22.
2 2
9 4 y x +
t 3 cos 6 t 3 sin 4 0 1 2 0 -2 1 3
23.
( ) 3 2 ln
2
+ x y
t 2
( )
2
1 2 t
-1 0 1 4 -6 5 1
24.
( ) 1 4 lg
2
+ x y
t 1
1 4 8
2
t t

-1 0 1 1 -1 3 2
25.
( ) 2 2 ln
2
x y ( ) 1 2
2
t
t 2 -1 0 1 6 -4 -3 1
26.
( ) 2 2 lg
2
+ x y ( )
2
1 2 t
t 2 -1 0 1 0 2 4 -4
27.
4 2
2
2
+ x y

( ) 1 2
2
+ t
t 2 2 4 8 4 2 1 3
28.
4 2
2
2
y x

t 2
( ) 1 2
2
t
1 2 4 4 6 0 1
29.
( ) 4 2
2
+ x y arctg ( )
2
1 2 t
t 2
6

2
3

1 2 -4
30.
( ) y x arctg +
2
4
3
t 4
6
t
6

-1 -3 3 -1
31. ( ) 2 ln xy
1
2
t
1
4
2
t

0 1 2 2 2 6 0
32. xy 2
2
tgt
ctgt 2 1 2 4 1 2 3 5
33.
xy + 3
t
e
2

t
e
2
3

0 1 2 1 3 -1 -2

82
PAVYZDYS

Nr. ( ) y x f , ( ) t g ( ) t h
1
C
2
C
3
C
0
x
0
y
1
x
1
y
34
2 2
1
5
y x

t 2 sin 8 t 2 cos 8
25
1

1
5
1

4
3 4
3
3 2
2 2
1
5
y x
z

= ; t x 2 sin 8 = ; t y 2 cos 8 = ; ( ) 3 4 ; 4
0
M ; ( ) 3 2 ; 3
1
M .

1. Lygio linijos lygtis C z = .
a) Kai
25
1
= C , tai
2 1
5 5 ;
25
1
2 2

= =
y x
z
2 1
2 2
= y x
3
2 2
= + y x

b) Kai 1 = C , tai
0 1
5 5 ; 1
2 2
= =
y x
z
0 1
2 2
= y x
1
2 2
= + y x

c) Kai
5
1
= C , tai
1 1
5 5 ,
5
1
2 2

= =
y x
z
2
2 2
= + y x
Visos trys lygio linijos yra apskritimai su spinduliais 1 ; 7 , 1 3
2 1
= = r r ir
4 , 1 2
3
= r .

33 pav.
83

2.
dt
dy
y
z
dt
dx
x
z
dt
z d
=
Jei 0 =
dt
z d
, tai const z = .
( ) ( ) ( )
( ) . 0 2 sin 2 cos 8 2 cos 2 sin 8 32 5 ln 5
2 sin 16 5 ln 2 5 2 cos 16 5 ln 2 5
2 2
2 2 2 2
1
1 1
= + =
= + =

t t t t
t y t x
dt
z d
y x
y x y x

Ivada: C z = .

Lygio linij lygtis
C
y x
=

2 2
1
5
( ) t t
C
2 2
sin cos 64 1
5
+
=
63
5
= C
63 1
5 5
2 2

=
y x

63 1
2 2
= y x
64
2 2
= + y x
2 2 2
8 = + y x

y
0
8 4
-7
0
M
z grad
x

34 pav.

Lygio linija apskritimas su spinduliu 8 = r . Vektorius
0
M
z grad
yra
statmenas liestinei take
0
M .

3.
3.1. Skaiiuojame funkcijos
2 2
1
5
y x
z

= ivestin take
0
M linijos
t x 2 sin 8 = , t y 2 cos 8 = normals n
r
iame take kryptimi.
84
( )
( ) ( ) = + =
|
|
\
|
+
|
|
\
|
= =

2
63
2
63
2 2
;
5 5 ln 3 8 5 5 ln 8
0 0
0 0
M M
y x M
x
z
x
z
z grad
n
z
57 63
10 5 , 2 2 5 ln 5 8

= .
Ji sutampa su tos funkcijos ivestine vektoriaus gradz kryptimi ir lygi to vektoriaus
moduliui.
Skaiiuojame z grad
( )
57 63 1
10 25 , 1 5 ln 5 8 ; 2 5 ln 5
0
2 2

=
M
y x
x
z
x
x
z

( )
57 63 1
10 16 , 2 5 ln 5 3 8 ; 2 5
0
2 2

=
M
y x
y
z
y
y
z

j i j i z grad
r r r r
57 57 63 63
10 16 , 2 10 25 , 1 5 5 ln 3 8 5 5 ln 8

+ + =
Skaiiuojame funkcijos
2 2
1
5
y x
z

= ivestin take
0
M kryptimi
1 0
M M l =
r
:
cos cos
0
0 M
M
y
z
x
z
l
z
.
3.2. Vektoriaus
1 0
M M projekcijos
{ } { } { } 3 6 ; 1 3 4 3 2 ; 4 3 ;
0 1 0 1 1 0
= + = = y y x x M M ,
ir modulis bus:
( ) ( ) 109 3 6 1
2
2
1 0
= + = M M .
Skaiiuojame vektoriaus
1 0
M M krypties kosinusus:
109
1
cos
1 0
0 1
=
=
M M
x x
;
109
3 6
cos
1 0
0 1
=
=
M M
y y
.
Funkcijos z ivestin kryptimi
1 0
M M l =
r
bus
( ) . 10 34 , 1 3 6 1
109
5 ln 5 8
109
3 6
5 ln 5 3 8
109
1
5 ln 5 8
57
63
63 63
= + |
\
|
=
l
z

4. ( )
63
0
1
5 ; 3 4 ; 4 , 5
2 2

= N z
y x
.
Paviriaus
2 2
1
5
y x
z

= lieiamosios ploktumos lygtis
( )( ) ( )( )
0 0 0 0 0 0 0
; ; y y y x f x x y x f z z
y x
+ = (P)
58 63 1
0
10 67 , 9 5 5
2
0
2
0

= =
y x
z , ( )
57
0 0
10 25 , 1 ;

y x f
x
, ( )
57
0 0
10 16 , 2 ;

y x f
y
,
tai, stat ias reikmes ploktumos lygt (P) ir sutvark, gauname:
0 10 03 , 9 10 16 , 2 10 25 , 1
57 57 57
= + +

y x z .
Normals parametrins lygtys:
85
( )
( )
( )
+ =
+ =
+ =
. ;
, ;
, ;
0 0 0
0 0 0
0 0
x t y x f x
y t y x f y
y x f t z
x
y
,
stat jau inomas reikmes gauname:
+ =
=
+ =
. 4 10 25 , 1
, 93 , 6 10 16 , 2
, 10 67 , 9
57
57
58
t x
t y
t z

NETIESIOGINI MATAVIM PAKLAID VERTINIMAS

1. Staiajame trikampyje, pavaizduotame 1 paveiksllyje, tiesiogiai
imatuojami du i penki , , , h b a , S ( S trikampio plotas) parametrai ir pagal
i matavim rezultatus apskaiiuojamas treias parametras. Tiesiogiai
imatuojam parametr reikms bei j santykins paklaidos suraytos 6
lentelje.

6 lentel
a ( ) %
a
b ( ) %
b
h ( ) %
h

( ) %
S ( ) %
S

10 2 11 3 5 1 0,46 3 25 4

h
a
b
S

35 pav. Nagrinjamas trikampis

Pagal savo uduoties varianto numer i 6 lentels parink tiesiogiai
matuojamus ( ) y x, ir skaiiuojamj ( ) z trikampio parametrus apskaiiuokite
skaiiuojamojo parametro nominali reikm, absoliutin ir santykin paklaidas

7 lentel
Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
y x,
b a; b a; b a; h a; h a; h a;
; a ; a ; a S a;
z h
S b
S b h S b
7 lentels tsinys
Nr. 11 12 13 14 15 16 17 18 19
y x,
S a; S a;
h b; h b; h b; ; b ; b ; b S b;
z h
a S a h S

86
7 lentels tsinys
Nr. 20 21 22 23 24 25 26 27 28
y x,

; h ; h ; h S h; S h; S h; S ; S ; S ;
z a b S a b
a b h

ctg h b h b h tg a ah a b a S
2 2 2 2 2 2 2
2
1
2 sin
4
1
2
1
3
1
2
1
2
1
= = = = = = ;
2 2 2
2 4
arcsin
2
1
arcsin
2
arccos
h
S
arcctg
b
S
b
h
a
S
arctg
h
a
arctg
b
a
= = = = = = ;
Stg b
a
S
atg a b h 2 sin
2
2 2
= = = = = ;

2
4 2 4 2
2 2
sin
2
4
sin
4
cos
S
h
h S h
a
a S a
h a b =
+
= =
+
= = + = ;
ctg S
h
S
ctg h b h b a = = = = = 2
2
cos
2 2
.

PAVYZDYS

b
a
h

36 pav.

Staiajame trikampyje tiesiogiai imatuojami du parametrai a ir h ir pagal i
parametr rezultatus apskaiiuojamas treias parametras P (trikampio perimetras).
Tiesiogiai imatuojam parametr reikms ir j santykins paklaidos yra tokios:
a a ; 3 = (%) 2 = %; h h ; 4 = (%) 1 = %.
Trikampio perimetras
2 2
h a h a P + + + = . Nominali parametro P reikm
take ( ) 4 ; 3
12 5 4 3 16 9 4 3
0
= + + = + + + = P
5
8
5
3
1
16 9
3
1 ; 1
0
2 2
= + =
+
+ =
+
+ =
P
a
P
h a
a
a
P

5
9
5
4
1
16 9
4
1 ; 1
0
2 2
= + =
+
+ =
+
+ =
P
h
P
h a
h
h
P

Skaiiuojame parametr a ir h maksimalias absoliutines paklaidas a * ir
h * :
( )
06 , 0
100
3 2
% 100
%
* =
=
a a
a

,
87
( )
04 , 0
100
4 1
100
%
* =
=
h h
h

.
Skaiiuojame maksimali absoliutin perimetro P paklaid P * :
h
h
P
a
a
P
P * * *
=
168 , 0 072 , 0 096 , 0 04 , 0
5
9
06 , 0
5
8
* = + = + = P .
Skaiiuojame parametro P santykin paklaid P :
013 , 0
12
168 , 0 *
=
=
P
P
P .
Santykin paklaida procentais bus
( ) % 1 % 100 % = P P .

KELI KINTAMJ FUNKCIJOS EKSTREMUMAI

1. Apskaiiuokite funkcijos F Ey Dx Cxy By Ax z + + + + + =
2 2
ekstremumus.
2. Apskaiiuokite funkcijos C By Ax z + + = slyginius ekstremumas, kai
F Ey Dx = +
2 2
.

Koeficient F B A ... , skaitines reikmes pagal savo variant parinkite i 8
lentels.

8 lentel
Nr.
A B C D E F
1 -1 -2 1 2 1 1
2. -2 -2 -1 3 2 2
3. -3 -1 2 3 1 3
4. -2 -1 -2 2 2 4
5. 1 3 1 4 3 5
6. 3 2 -1 5 2 4
7. 2 1 2 6 1 3
8. -1 -2 -2 5 3 2
9. 3 1 1 1 2 1
10. 2 3 -1 -2 1 2
11. 2 2 2 3 4 4
12. 5 1 -2 2 2 3
13. -3 -2 1 1 3 3
14. 2 4 -1 4 2 2
15. -2 -3 2 2 2 5
16. 1 3 -2 2 4 2
17. 2 2 1 5 3 1
18. -3 -3 -1 3 2 2
19. -2 -3 2 2 2 2
20. 3 1 -2 1 5 3
88
21. -3 -2 1 4 5 3
22. 2 1 -1 2 6 3
23. 1 3 2 3 2 2
24. -2 -1 -2 1 2 2
25. -3 -2 1 2 1 2
26. 2 1 -1 1 2 6
27. -2 -2 2 2 5 6
28. -1 -3 -2 4 6 7
29. 3 2 1 3 3 9
30. 2 1 -1 2 3 4

PAVYZDYS

1. Apskaiiuokite funkcijos 10 7 3 4
2 2
+ + + + = y x xy y x z ekstremumus.
Sprendimas.
7 3 8 + + = y x z
x
;
1 3 2 + + = x y z
y
.
Btinos ekstremumo slygos yra:
= +
= +
= + +
= + +
1 2 3
7 3 8
0 1 2 3
0 7 3 8
y x
y x
y x
y x

Lygi sistem sprendiame Gauso metodu:
|
|
|
|
\
|

|
|
|
|
\
|

|
|
|
\
|
\
|
8
13
8
7
8
7
0
8
3
1
~
8
13
8
7
8
7
0
8
3
1
~
1
8
7
2 3
8
3
1
~
1
7
2 3
3 8
.
;
8
7
8
3
;
7
13
;
8
13
8
7
= + = = y x y y
7
11
56
39
8
7
= + = x .
Kritinis takas
|
\
|
7
13
;
7
11
M . Patikriname pakankamas ekstremumo slygas, t.
y. enkl:
( )
2
xy yy xx
z z z =
3 ; 2 ; 8 = = =
xy yy xx
z z z .
0 7 9 2 8 > = = , todl ekstremumas take M egzistuoja. 0 8 > =
xx
z , tai jame
bus funkcijos z minimumas:
43 , 5 10
7
13
7
11
7
7
13
7
11
3
7
13
7
11
4
2 2
min
+
|
\
|
+
|
\
|
+
|
\
|
+
|
\
|
= z .

2. Apskaiiuoti funkcijos 3 2 4 + + = y x z ekstremumus su slyga
10 7
2 2
= + y x .
89
Sprendimas. Uraome Lagrano funkcij ( ) ( ) ( ) y x y x f y x F ; ; ; ; + = .
( ) 10 7 ;
2 2
+ = y x y x .
( ) ( ) 10 7 3 2 4 ; ;
2 2
+ + + + = y x y x y x F .
Ekstremumo btinos slygos:
( )
=
=
. 0 ;
; 0
; 0
y x
y
F
x
F

. 2 2 ; 14 4 y
y
F
x
x
F
+ =
+ =

Taigi:
= +
= +
= +
. 0 10 7
; 0 2 2
; 0 14 4
2 2
y x
y
x

Sprendiame i lygi sistem:
. 5 , 2
11
70
; 714 , 0
11
70
7
2
;
70
11
; 10
7
11
; 10
1
7
4
;
1
;
7
2
2 , 1
2 , 1
2 , 1
2 2 2
m m
m m
=
=
= = = +
= =
p y
x
y x

Kritiniai takai yra tokie:
kai ( ) 5 , 2 ; 714 , 0 ;
70
11
1 1
= M ;
kai ( ) 5 , 2 ; 714 , 0 ;
70
11
2 2
M = .
Slyginio ekstremumo egzistavimas yra nustatomas vertinant F d
2
enkl
kritiniame take M:
( ) ( )
2
2
2 2
2
2
2
2
dy
y
F
dxdy
y x
F
dx
x
F
F d
M M M
M
= .
0 ; 2 ; 14
2
2
2
2
2
=

y x
F
y
F
x
F
.
( ) ( )
2 2 2
2 14 dy dx F d + = .
Take
1
M daugiklis 0 > ir 0
2
> F d , todl iame take yra funkcijos z
slyginis minimumas:
856 , 4
min
= z .
90
Take
2
M daugiklis 0 < ir 0
2
< F d , todl jame yra funkcijos z slyginis
maksimumas:
856 , 10
max
= z .

MAIAUSI KVADRAT METODAS

( ) ( )
=

n
i
i i
x b a f y
1
2
min ; ;
( )
( ) ( )
2
2
2
2
2
; ; ;

= + =
i i
i i i i i
i i
i i i i
x x n
y x x y x
b
x x n
y x y x n
a b ax x b a f /
Maiausi kvadrat metodu takus ( )
i i
y x M ; aproksimuokite tiesine regresijos
priklausomybe b ax y + = . Skaiiavimo rezultatus pavaizduokite grafiku. Takus
( )
i i i
y x M ; priklausomai nuo varianto numerio imkite i 9 lentels.

9 lentel
Nr.
1 1
; y x
2 2
; y x
3 3
; y x
4 4
; y x
5 5
; y x
1. -2; -2 -2; -3 -1; -2 0; 2 1; 3
2. -3; -4 -2; -3 -2; -2 0; -1 1;4
3. 0; -1 1; 1 1; 2 2; 4 3; 6
4. 1; -1 1; 0 0; 2 1; 3 2;5
5. -2; 4 -2; 3 -1; 1 1; -1 2; -4
6. 3; 2 3; 1 2; 4 1; 6 0; 8
7. 2; -1 3; 0 3; 1 3; 3 4; 2
8. -2; 5 -1; 4 -1; 2 0; -2 1; -1
9. -3; 6 2; 5 1; 2 0; -1 1; -1
10. 0; 5 1; 2 2; -3 2; 1 3; -1
11. 0; -4 1; -3 2; -4 3; 1 3; -2
12. -2; 6 -1; 1 0; 1 1; 1 2; -4
13. -1; 2 0; 3 1; 4 2; 7 3; 5
14. -2; 6 -1; 3 0; 4 1; 2 2; 0
15. -3; 5 -2; 1 -1; 2 0; 1 1; -2
16. -2; 1 -1; 4 0; 3 0; 2 1; 6
17. -3; -5 -2; 0 -1; 0 0; 2 1; 6
18. -5; 5 -4; 4 -3; 0 -2; 1 -1; 1
19. -4; -1 -3; 3 -3; 2 0; 1 0; 5
20. 1; 6 2; 1 2; 3 1; 2 0; 1
21. -2; -6 -1; 1 1; 5 1; 3 2; 3
22. 1; 3 2; 2 3; -2 5; -4 5; -2
23. -3`; 2 -1; 0 0; 1 1; -2 1; -5
24. -2; -4 0; 2 1; 1 2; 2 3; 5
25. -3; 2 -2; 1 0; -2 1; -5 2; -3
26. -3; -1 -2; 3 0; 3 1; 5 2; 5
91
27. -2; -3 -1; 4 0; 5 1; 6 2; 6
28. -1; -3 0; 2 1; 3 2; 6 3; 7
29. -3; -3 -1; 4 -1; 2 0; 6 1; 8
30. -2; -1 0; 3 1; 5 2; 7 3; 9
31. -2; 5 -1; 1 1; -2 2; -5 3; -6
32. -2; 3 0; 1 1; -2 2; -5 3; -6

PAVYZDYS

Maiausi kvadrat metodu takus ( )
i i
y x M ; aproksimuokite tiesine regresijos
priklausomybe b ax y + = . Skaiiavimo rezultatus pavaizduokite grafiku

Nr.
1 1
y x
2 2
y x
3 3
y x
4 4
y x
31 ( ) 1 ; 1 ( ) 2 ; 1 ( ) 4 ; 3 ( ) 3 ; 5

Sudarome lentel ( ) 4 = n :
i
i
x
i
y
i x
2
i i
y x
1 1 1 1 1
2 1 2 1 2
3 3 4 9 12
4 5 3 25 15

Suma
10 10 36 30

45 , 0
11
5
10 36 4
10 10 30 4
2
=

= a .
36 , 1
11
15
10 36 4
10 30 10 36
2
==

= b .
Tiesin priklausomyb tokia:
36 , 1 45 , 0 + = x y .
-1
0
1
2
3
4
5
-2 -1 0 1 2 3 4 5 6
y
36 , 1 45 , 0 + = x y
x

36 pav.
92

LITERATRA:

1. Matulionis J. Auktoji matematika: auktj technikos mokykl kursas:
vadovlis respublikos auktj mokykl techninms specialybms. I dalis.
Vilnius: Mintis, 1963.
2. Rumas P. Trumpas auktosios matematikos kursas: vadovlis auktj
mokykl ekonomikos ir gamtos moksl specialybi studentams. Vilnius:
Mokslas, 1976, 559 p.
3. Bartaeviius A., Didgalvis R. Auktosios matematikos konspektas, I dalis.
Kaunas: LU Leidybos centras, 2000, 120 p.
4. Pekarskas V. Diferencialinis ir integralinis skaiiavimas, 1 dalis. Kaunas:
Technologija, 1997.
5. Vilkelien R., Didgalvis R. Tiesin algebra. Kaunas: LU Leidybos centras,
2001, 100 p.
6. Bartaeviius A., Kaminskien J., Lapinskas A. Funkcij ribos, ivestins ir
grafikai. Kaunas: LU Leidybos centras, 2001, 61 p.
7. Bartaeviius A., Kaminskien J., Rakinien D. Techninio pobdio udaviniai
ininerini specialybi studentams. Kaunas: LU Leidybos centras, 2003,
28 p.
8. Vilkelien R. Dviej kintamj funkcijos diferencialinio skaiiavimo metodin
priemon. Kaunas: LU Leidybos centras, 2002, 48 p.
9. Miseviius G., Pinceviius A., Rakauskas R. J., Eidukeviius R. Auktoji
matematika. Vilnius: TEV, 1999, 470 p.
10. Bartaeviius A., Lapinskas A., Liubertien J., Laurinaviius E. Matematikos
uduotys savarankikam darbui. Kaunas: LU Leidybos centras, 2002, 51 p.
11. Bartaeviius A., Ruseckas K., Skurkait M., ipienyt D. Auktosios
matematikos pratimai. D.1. Kaunas Akademija: LA Leidybos centras,
19901992, 1990, 62 p.
12. Pekarskas V. Trumpas matematikos kursas: vadovlis auktj mokykl
studentams. Kaunas: Technologija, 2005, 463 p.

93
TURINYS

MATRICOS, DETERMINANTAI, LYGI SISTEM SPRENDIMAS .. 4
PRATIMAI...........................................................................................................4
VEKTORIN ALGEBRA IR ANALIZIN GEOMETRIJA
ERDVJE........................................................................................................... 18
PRATIMAI...........................................................................................................18
ANALIZIN GEOMETRIJA PLOKTUMOJE........................................... 32
FUNKCIJOS RIBA............................................................................................ 49
FUNKCIJ RIB SKAIIAVIMO PAVYZDIAI ........................................49
PRATIMAI...........................................................................................................52
FUNKCIJ IVESTINS................................................................................. 59
PAGRINDINS DIFERENCIJAVIMO TAISYKLS IR FORMULS.......59
PRATIMAI...........................................................................................................63
EKSTREMUM UDAVINIAI ...................................................................... 69
BENDRA FUNKCIJOS TYRIMO SCHEMA IR JOS GRAFIKO
BRIMAS ........................................................................................................ 73
PAGRINDINIAI APIBRIMAI......................................................................73
FUNKCIJOS DIDJIMO IR MAJIMO INTERVALAI ...........................74
FUNKCIJOS IGAUBIMO IR GAUBIMO INTERVALAI .........................75
DVIEJ KINTAMJ FUNKCIJA ............................................................... 80
NETIESIOGINI MATAVIM PAKLAID VERTINIMAS................... 85
KELI KINTAMJ FUNKCIJOS EKSTREMUMAI............................... 87
MAIAUSI KVADRAT METODAS......................................................... 90
LITERATRA................................................................................................... 92

Matematikos Pratimai I Ikelimui I Int

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Matematikos Pratimai I Ikelimui I Int

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS

C koordinats apskaiiuotos teisingai.

taip pat statmenas trikampio ABC ploktumai), tai

= , jei b a > arba

naikinamas padalijant skaitikl ir vardikl

1 reikinys pertvarkomas taip, kad bt

= . 2. ( ) x arctg x y sin 2 sin 5 ln + = .

You might also like