MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Lyra Vysockien

PABGLI TEIS
Monografija

Vilnius 2005

UDK 341.4
Vi286

Recenzavo:
EB pirmosios instancijos teismo teisjas, Vilniaus universiteto Teiss
fakulteto prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas;
Europos mogaus Teisi Teismo teisja, Vilniaus universiteto Teiss
fakulteto doc. dr. Danut Joien

Monografija svarstyta Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto

Tarptautins teiss katedros 2005 m. kovo 10 d. posdyje (protokolo iraas
Nr. 1TEK-1) ir rekomenduota spausdinti

Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2005 m. birelio 29 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-5) leidin patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali
bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.

ISBN 9955-19-015-9

Mykolo Romerio universitetas, 2005

Lyra Vysockien, 2005

PABGLI TEIS

TURINYS

PRATARM...................................................................................................10
VADAS....................................................................................................................11
SUTRUMPINIM SRAAS.................................................................. 13
PIRMAS SKYRIUS.
BENDRIEJI PABGLI TEISS KLAUSIMAI............................ 16
1. Pabgli teiss svoka, itakos, altiniai............................................ 16
1.1. Pabgli teis kaip tarptautins mogaus teisi teiss dalis........ 16
1.1.1. Prieglobsio svoka pabgli teiss poiriu..................... 16
1.1.2. Pabgli teiss svoka ir santykis su mogaus teisi teise 17
1.2. Pabgli teiss raida...................................................................... 21
1.2.1. Pabgli teiss itakos ir raida tarptautiniu bei Europos
Sjungos mastu................................................................... 21
1.2.2. Pabgli teiss itakos ir raida Lietuvoje............................ 25
1.3. Pagrindiniai pabgli teiss altiniai.............................................. 27
1.3.1. Tarptautins sutartys ir 1951 m. konvencijos aikinimo
problema.............................................................................. 27
1.3.2. Regionins sutartys............................................................... 31
1.3.3. Kiti altiniai............................................................................ 33
2. Pagrindins pabgli teiss svokos..................................................... 36
2.1. Tarptautin apsauga ir jos santykis su nacionaline apsauga,
tarptautins apsaugos subsidiarus pobdis...................................... 36
2.2. Ilgalaikiai pabgli problemos sprendimo bdai.......................... 37
2.3. Asmenys, kuriems reikalinga tarptautin apsauga: prieglobsio
praytojai, pabgliai, alies viduje perkeltieji asmenys............... 39
3. Tarptautins organizacijos, galiotos sprsti pabgli problemas......... 43
4. Pagrindiniai pabgli teiss principai.................................................. 47
4.1. Asmens negrinimo principas tarptautinje teisje...................... 47
4.1.1. Asmens negrinimo principo taikymas............................. 53
4.1.1.1. Asmens negrinimo principo taikymas subjektams........................................................................ 53
4.1.1.2. Asmens negrinimo principo taikymas teritorijos
atvilgiu.................................................................. 56
3

PABGLI TEIS

4.1.1.3. Draudiamos veikos pagal asmens negrinimo

princip................................................................... 59
4.1.1.4. Asmens negrinimo principas ir ekstradicija....... 62
4.1.2. Asmens negrinimo principas masinio antpldio atvejais....................................................................................... 63
4.1.3. Asmens negrinimo principas ir iimtys........................... 64
4.1.4. 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalies santykis su 32
straipsniu............................................................................. 68
4.1.5. 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalies santykis su 1
straipsnio F dalimi................................................................ 69
4.2. Atsakomybs netaikymo u neteist atvykim ar buvim alyje
principas......................................................................................... 70
4.2.1. Atsakomybs netaikymo slygos......................................... 71
4.2.2. Atsakomybs netaikymo slyg nesilaikymo padariniai.... 75
4.2.3. Atsakomybs u neteist atvykim netaikymo principas
valstybi praktikoje............................................................. 77
4.3. Konfidencialumo principas............................................................. 80
ANTRAS SKYRIUS.
PABGLIO STATUSAS TARPTAUTINJE, EUROPOS
SJUNGOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISJE.................... 83
1. Pabglio statuso reikm ir pobdis.................................................... 83
2. 1951 m. konvencijos 1 straipsnio aikinimas....................................... 85
3. Pabglio statuso taikymo nuostatos..................................................... 86
3.1. Visikai pagrsta persekiojimo baim: objektyvusis ir subjektyvusis persekiojimo baims aspektas........................................... 86
3.2. Persekiojimas..................................................................................... 87
3.2.1. Persekiojimo apibrimo problematika.............................. 87
3.2.2. Persekiojimo ir diskriminacijos santykis.............................. 93
3.2.3. Persekiojimo pagal 1951 m. konvencij ir persekiojimo u
teiss paeidim santykis...................................................... 93
3.2.4. Persekiojimo subjektai........................................................... 96
3.2.4.1. Diskusijos dl persekiojimo subjekt..................... 96
3.2.4.2. Atsakomybs ir apsaugos pozicijos....................... 98
3.2.4.3. Persekiojimo subjekt svokos aikinimas istoriniame ir iuolaikiniame kontekste.......................... 100
3.2.4.4. Individualaus persekiojimo reikalavimas............... 109
3.2.5. Persekiojimo prieastys ir prieastinio ryio reikalavimas. 110
3.2.5.1. Ras.................................................................................. 112
3.2.5.2. Religija..................................................................... 112
3.2.5.3. Tautyb....................................................................... 113
4

PABGLI TEIS

3.2.5.4. Priklausymas tam tikrai socialinei grupei............... 114

3.2.5.5. Politiniai sitikinimai............................................... 129
3.2.5.6. Specifiniai persekiojimo atvejai.............................. 130
3.3. Buvimas u kilms valstybs rib..................................................133
3.4. Negaljimas pasinaudoti kilms valstybs apsauga ar j grti... 135
3.4.1. Veiksminga apsauga............................................................. 138
3.4.2. Vidinio persiklimo alternatyva.......................................... 141
4. Pabglio statuso netaikymo nuostatos.................................................. 152
4.1. Netaikymo nuostat svoka ir klasifikacija................................... 152
4.2. Prieglobsio ir netaikymo nuostat santykis.................................. 154
4.3. Pabglio statuso netaikymo padariniai.......................................... 155
4.4. 1 straipsnio F dalies aikinimas ir taikymas.................................... 157
4.4.1. Pabglio statuso netaikymas dl padaryt karo nusikaltim ir nusikaltim taikai bei monikumui
(1 straipsnio F dalies a punktas).......................................... 157
4.4.2. Pabglio statuso netaikymas dl padaryto sunkaus
nepolitinio pobdio nusikaltimo (1 straipsnio F dalies
b punktas).............................................................................. 159
4.4.3. Pabglio statuso netaikymas dl veikos, kuri paeidia
JT Chartij (1 straipsnio F dalies c punktas)....................... 164
4.4.3.1. JT tiksl ir princip aikinimas.............................. 164
4.4.3.2. Taikymo subjektams problematika........................ 165
4.5. Procesiniai 1 straipsnio F dalies taikymo aspektai.........................169
4.5.1. 1 straipsnio F dalies taikymas procesins stadijos poiriu. 169
4.5.2. rodinjimo lygis ir rodymai taikant 1 straipsnio F dal.....171
4.5.3. Individualios atsakomybs reikalavimas.............................. 176
4.6. Netaikymo nuostatos masinio antpldio situacijoje..................... 177
4.7. Netaikymo nuostatos ir kova su terorizmu.................................... 178
4.8. 1 straipsnio F dalies santykis su kitais 1951 m. konvencijos
straipsniais (32 straipsniu ir 33 straipsnio 2 dalimi).................... 186
5. Pabglio statuso pasibaigimo nuostatos............................................... 189
5.1. Pasibaigimo nuostat svoka, reikm ir taikymo padariniai........ 189
5.2. 1951 m. konvencijos 1 straipsnio C dalies aikinimas.................... 191
5.2.1. Pasibaigimo nuostatos, susijusios su pabglio veiksmais. 191
5.2.2. Pasibaigimo nuostatos, susijusios su pokyiais kilms
valstybje............................................................................. 192
5.3. Pasibaigimo nuostat taikymo iimtys............................................ 194
5.4. Pasibaigimo nuostat taikymas pabgli grupms.......................196
5.5. Pasibaigimo nuostat taikymo procesiniai aspektai........................ 197
5

PABGLI TEIS

TREIAS SKYRIUS.
KITOS PABGLI APSAUGOS FORMOS
TARPTAUTINJE, EUROPOS SJUNGOS IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISJE.................................................................... 199
I. PAPILDOMA APSAUGA......................................................................... 199
1. Papildomos apsaugos itakos ir teisiniai pagrindai................................ 199
1.1. Europos mogaus teisi konvencija, jos taikymo praktika ir papildoma apsauga............................................................................. 200
1.2. Kitos tarptautins sutartys, kuriomis grindiama papildoma apsauga...............................................................................................201
1.3. Papildoma apsauga Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos
teisje............................................................................................. 202
2. Papildomos apsaugos svoka ir atskyrimas nuo kit apsaugos form 203
2.1. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo pabglio statuso............... 205
2.2. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo laikinos apsaugos.............. 206
2.3. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo humanitarins apsaugos.... 206
3. Asmenys, kurie naudojasi papildoma apsauga.....................................208
4. Papildomos apsaugos suteikimo procesiniai aspektai.......................... 212
4.1. Bendros procedros privalumai ir trkumai.................................... 212
4.2. Papildomos apsaugos netaikymo ir pasibaigimo nuostatos........... 213
5. Elgesio su papildom apsaug gavusiais asmenimis reikalavimai ir
iems asmenims suteikiamos teiss....................................................... 215
6. Papildomos apsaugos suteikimo probleminiai aspektai..........................221
II. LAIKINA APSAUGA........................................................................... 223
1. Laikinos apsaugos itakos ir teisiniai pagrindai................................... 223
2. Pabgli apsauga masinio antpldio situacijoje ir prima facie statusas...................................................................................................... 227
3. Laikinos apsaugos svoka ir atskyrimas nuo kit apsaugos form: laikino prieglobsio, papildomos apsaugos, pabglio statuso................. 230
4. Asmenys, kurie naudojasi laikina apsauga...........................................233
5. Procesiniai laikinos apsaugos suteikimo ir panaikinimo aspektai....... 235
5.1. Laikinos apsaugos trukm............................................................... 235
5.2. Laikinos apsaugos suteikimo procedra ir jos santykis su pabglio statuso nustatymu pagal 1951 m. konvencij................... 236
5.3. Laikinos apsaugos pasibaigimas.................................................... 237
6. Elgesio su laikin apsaug gavusiais asmenimis reikalavimai ir i
asmen teiss............................................................................................ 240
7. Laikinos apsaugos suteikimo probleminiai aspektai............................ 243

PABGLI TEIS

KETVIRTAS SKYRIUS.
PABGLIO STATUSO NUSTATYMO PROCESINIAI
ASPEKTAI IR PRIEGLOBSIO PROCEDRA............................... 245
1. Pabglio statuso nustatymo procesiniai aspektai: rodinjimo nata ir
lygis, patikimumo nustatymas, abejons privilegija, konfidencialumo
principas............................................................................................... 245
2. Prieglobsio procedroms keliami minimals reikalavimai................ 250
3. Prieglobsio praytoj primimo slygos prieglobsio procedros
metu...................................................................................................... 258
4. Tarptautiniai ir regioniniai procesiniai reikalavimai, darantys tak
prieglobsio procedroms.................................................................... 261
4.1. Teis veiksming teisin gynyb pagal tarptautinius mogaus teisi dokumentus ir kitos procesins teiss....................... 261
4.2. Teis veiksming teisin gynyb pagal Europos mogaus teisi
konvencijos 13 straipsn................................................................. 264
5. Prieglobsio procedros valstybi praktikoje........................................ 270
6. Prieglobsio praym priimtinumo procedros, praym nagrinjimas skubos ir prastine tvarka.............................................................. 272
6.1. Prieglobsio praym priimtinumo procedros Dublino mechanizmas Europos Sjungoje....................................................... 272
6.1.1. Dublino reglamento santykis su Dublino konvencija......... 276
6.1.2. Atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim nustatymo kriterijai pagal Dublino reglament...................... 277
6.1.3. Atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim nustatymo procesiniai aspektai.................................................... 280
6.1.4. Dublino reglamento gyvendinimo perspektyvos................ 283
6.2. Prieglobsio praym nagrinjimas skubos tvarka........................ 284
7. Lietuvos Respublikos prieglobsio procedra..................................... 289
8. Prieglobsio procedr raidos perspektyvos........................................ 291
PENKTAS SKYRIUS.
PABGLI TEISS RAIDOS EUROPOS SJUNGOJE
SPECIFINIAI BRUOAI.............................................................. 293
1. Europos Sjungos prieglobsio teisynas (acquis)................................ 293
2. Prieglobsio teiss derinimas................................................................. 295
2.1. Prieglobsio teiss derinimui bdingi bruoai................................ 295
2.2. Derinimo raida................................................................................. 297
2.2.1. Derinimo pradia................................................................ 297
2.2.2. Nuo Mastrichto iki Amsterdamo sutarties.......................... 298
2.2.3. Bandymai siekti tikro prieglobsio teiss derinimo Amsterdamo sutartimi................................................................ 300
7

PABGLI TEIS

2.3. Derinimo sritys ir svarbiausi derinimo rezultatai.......................... 304

2.4. Derinimo taka Europos Sjungos valstybms narms ir naujoms
valstybms narms......................................................................... 309
2.5. Derinimo metu priimt dokument statusas ir teisin galia.......... 310
2.5.1. Teisin galia pagal Mastrichto sutart................................ 310
2.5.2. Ar pasikeit ES dokument teisin galia po Amsterdamo
sutarties? ............................................................................. 313
3. Amsterdamo reforma.............................................................................. 316
3.1. Prieglobsio reglamentavimo pokyiai ES: paanga ar nauji trkumai? ........................................................................................... 316
3.2. Reformos padariniai Europos Bendrijos institucijoms ir valstybms narms................................................................................... 320
4. ES prieglobsio teiss norm taka Lietuvos Respublikos teisei......... 324
ETAS SKYRIUS.
SPECIFINIAI PABGLI TEISS KLAUSIMAI........................... 326
1. Saugios treiosios valstybs nuostata................................................... 326
1.1. Saugios treiosios valstybs nuostatos svoka ir teisinis reglamentavimas.................................................................................... 326
1.2. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo slygos: materialiniai kriterijai ir procesins garantijos...................................... 329
1.3. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymas valstybi praktikoje...............................................................................................340
1.4. Ar egzistuoja teis pasirinkti prieglobsio valstyb? .................... 341
1.5. Treiosios saugios valstybs nuostatos taikymas 1951 m.
konvencijos ir Europos mogaus teisi konvencijos poiriu..... 345
2. Saugios kilms valstybs nuostata........................................................350
2.1. Saugios kilms valstybs nuostatos svoka ir teisinis reglamentavimas........................................................................................... 350
2.2. Saugios kilms valstybs nuostatos taikymo slygos: materialiniai kriterijai ir procesins garantijos..................................... 353
2.3. Amsterdamo sutarties Ispanijos protokolo taikymo
problematika................................................................................. 357
2.4. Saugios kilms valstybs nuostatos taikymas valstybi
praktikoje....................................................................................... 360
3. Akivaizdiai nepagrsti prieglobsio praymai.....................................361
3.1. Akivaizdiai nepagrsto prieglobsio praymo svoka ir teisinis
reglamentavimas............................................................................ 361
3.2. Akivaizdiai nepagrst praym atvejai ir j taikymo problematika.................................................................................................. 363
8

PABGLI TEIS

3.3. Procesiniai akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym nagrinjimo aspektai....................................................................... 368

4. eimos vienybs principas ir teis susijungti su eima........................ 370
4.1. Pabgli eimos apsaugos problemos ir tarptautiniai teisiniai
ios apsaugos pagrindai.................................................................. 370
4.2. eimos vienybs principas ir jo taikymas...................................... 372
4.3. eimos apibrimo problematika...................................................374
4.4. Pabgli eimos susijungimo apibrimas ir jo taikymas............ 377
4.4.1. Pabgli eimos susijungimas tarptautinje teisje........... 377
4.4.2. Pabgli teis susijungti su eima pagal Europos Sjungos teis................................................................................ 382
4.4.3. Pabgli eimos susijungimo taikymas valstybi praktikoje...................................................................................... 384
4.5. eimos susijungimo procesiniai klausimai......................................385
5. Prieglobsio praytoj sulaikymo problematika.................................. 387
5.1. Prieglobsio praytojai ir teis asmens laisv.............................. 387
5.2. Prieglobsio praytoj sulaikymo svoka...................................... 388
5.2.1. Tarptautinje teisje.............................................................. 388
5.2.2. Valstybi nacionalinje teisje............................................. 391
5.3. Sulaikymo teistumo slygos ir alternatyvios sulaikymui priemons............................................................................................. 392
5.4. Sulaikymo pagrindai..........................................................................395
5.4.1. Sulaikymo pagrindai tarptautinje ir Europos Sjungos
teisje...................................................................................395
5.4.2. Sulaikymo pagrindai valstybi praktikoje.......................... 400
5.5. Sulaikymo trukm............................................................................ 402
5.6. Procesins sulaikymo garantijos......................................................404
5.6.1. Teis bti supaindintam su sulaikymo prieastimis.......... 404
5.6.2. Teis ginyti sulaikymo teistum pateikiant skund dl
sprendimo sulaikyti............................................................... 405
5.6.3. Teis reguliari sulaikymo perir.................................. 406
5.6.4. Teis kompensacij dl neteisto sulaikymo.................... 407
5.7. Sulaikymo slygos........................................................................... 408
5.8. Specifiniai prieglobsio praytoj sulaikymo atvejai.................... 410
5.8.1. Nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikymas............... 410
5.8.2. Prieglobsio praytoj sulaikymas oro uostuose.................. 413
EXECUTIVE SUMMARY............................................................................416
BIBLIOGRAFIJA...................................................................................... 455
1 PRIEDAS....................................................................................................... 490
2 PRIEDAS......................................................................................................... 494
9

PABGLI TEIS

PRATARM
iuolaikiniame Lietuvos teiss moksle ir praktikoje pabgli teisinio
statuso bei j apsaugos nagrinjimas yra tikrai sveikintinas. ios problematikos analiz glaudiai susijusi su mogaus teisi apsauga, tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss norm tinkamu gyvendinimu. Todl rimt
susidomjim turi sukelti dr. Lyros Vysockiens knyga Pabgli teis,
kuri pasiymi detalia ir nuodugnia visos ios problematikos analize, suteikia
daug informacijos. Galiau teigti, kad i knyga yra savotika pabgli teiss enciklopedija, suteikianti daug ini apie pabgli status pagal tarptautin, Europos Sjungos bei Lietuvos Respublikos teis. Kartu akivaizdi
ios knygos mokslin vert, nes, be detalumo ir kompleksikumo, knyga
taip pat pasiymi ir vertinga moksline analize. Autor puikiai susipainusi
su usienio teiss doktrina ir ja tinkamai naudojasi. Ji detaliai analizuoja
Europos mogaus teisi konvencijos, ES teiss akt prieglobsio srityje,
taip pat Lietuvos teiss akt taikymo praktik. Svarbu ir tai, kad Pabgli
teisje lyginamuoju aspektu nagrinjama kit ES valstybi nari (Austrijos, Vokietijos, Jungtins Karalysts ir kt.) praktika, j statymai ioje srityje.
Nra abejons, kad dr. Lyra Vysockien yra ymiausia pabgli teiss
specialist Lietuvoje: jos daktaro disertacija buvo skirta pabgli teisei, ji
dsto pabgli teis Vilniaus universiteto Teiss fakultete ir Mykolo Romerio universitete, pagaliau jos profesin veikla ilg laik buvo skirta Jungtini Taut Pabgli reikal vyriausiojo komisaro tarnybai.
Atskirai noriau iskirti isam asmens negrinimo principo ir jo iimi nagrinjim, atsakomybs u neteist atvykim netaikymo principo
analiz, persekiojimo svokos, prieasi ir form nagrinjim, taip pat
knygos dalis, kuriose L. Vysockien nagrinja prieglobsio praym procedras pagal ES ir Lietuvos Respublikos teis bei ES prieglobsio teisyn
(acquis). Praktikai ir teorikai taip pat svarbi saugios treiosios valstybs,
akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym ir pabgli eim susijungimo problematika, kuri nagrindama autor puikiai atskleidia atitinkam
ES teiss norm specifik, j taikymo problemas.
Manau, kad i knyga tikrai praturtins lietuvik teisin literatr. Ji bus
labai naudinga teisininkams praktikams, mokslininkams, studentams, visiems, besidomintiems tarptautini santyki ir tarptautins bei Europos Sjungos teiss, mogaus teisi problematika.
Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas
Liuksemburgas, 2005 m. sausio 10 d.
10

PABGLI TEIS

VADAS
Visuotin mogaus teisi deklaracija 1948 metais pripaino asmens
teis iekoti prieglobsio nuo persekiojimo. Taiau teis gauti prieglobst
iki iol nra visuotinai pripainta. Tarptautinje teisje galioja taisykl, kad
usieniei atvykimo ir buvimo valstybs teritorijoje kontrol priklauso paios valstybs kompetencijai. Taiau prajus daugiau kaip 50-iai met nuo
Visuotins mogaus teisi deklaracijos primimo jau galima teigti, kad
valstybi teis laisvai kontroliuoti usieniei atvykim ir buvim savo teritorijoje yra suvaryta. ie suvarymai kyla i valstybi prisiimt sipareigojim pagal tarptautines bei regionines sutartis. Svarbiausia i toki tarptautini sutari yra 1951 m. Jungtini Taut konvencija dl pabgli statuso
(toliau 1951 m. konvencija) ir 1967 m. protokolas dl pabgli statuso
(toliau 1967 m. protokolas), tvirtinantys vien svarbiausi sipareigojim
negrinti asmen ten, kur jiems gresia pavojus. 1951 m. konvencija sudaro slygas suteikti pabglio status asmenims, kurie persekiojami savo
kilms valstybse ir dl tokio persekiojimo negali pasinaudoti tos valstybs
apsauga. Tarptautins paprotins teiss norma tapusio asmens negrinimo
principo apimtis yra daug platesn, nei tvirtinta 1951 m. konvencijoje, todl jo teikiama apsauga gali naudotis ne tik pabgliai, bet ir kiti asmenys,
kurie dl kankinim, iauraus elgesio arba bausms, ar kit pavoj, kylani kilms valstybje, negali pasinaudoti tos valstybs apsauga. 1950 m.
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos bei kit
tarptautini sutari taikymo praktikos pagrindu formuojasi papildomos
asmen apsaugos reimas. Be to, dl pastaruoju metu ypa iplitusi plataus
masto konflikt, skatinani didelius asmen judjimus, valstybse atsiranda laikinos apsaugos reimas. Todl galima teigti, kad prieglobsio suteikimas iuolaikinje tarptautinje teisje suprantamas daug plaiau nei priimant Visuotin mogaus teisi deklaracij. iuo metu jis apima ne tik politini pabgli, bet ir kit, savo kilms valstybs apsauga negalini pasinaudoti asmen apsaug, kuri teikia usienio valstybs ir tarptautins organizacijos.
1990 metais Lietuvai atkrus nepriklausomyb ir atvrus sienas, susidurta su vis didjanio migracijos srauto problema. Nebuvo reikiam teisini mechanizm, todl nebuvo manoma atskirti usieniei, kuriems reikalinga tarptautin apsauga, nuo migrant, iekani geresnio gyvenimo Vakar ir iaurs Europos valstybse. Pabgli teiss itakos Lietuvoje siekia
11

PABGLI TEIS

pirmj teiss akt, reglamentuojani pabglio statuso suteikim, primim 1995 metais. 1951 m. konvencijos ir jos protokolo ratifikavimas 1997
m., taip pat btinyb suderinti nacionalinius teiss aktus su Europos Sjungos prieglobsio teisynu paskatino naujos redakcijos pabgli statymo
primim 2000 metais ir visikai naujo statymo dl usieniei teisins padties primim 2004 metais. Lietuvoje galioja visos iuo metu tarptautinje ir Europos Sjungos teisje inomos pabgli apsaugos formos: pabglio statusas, papildoma apsauga ir laikina apsauga, tvirtintos naujame 2004
m. statyme dl usieniei teisins padties.
Lietuvos stojimo Europos Sjung procesas lm dar didesnius sipareigojimus suteikti apsaug asmenims, negalintiems pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga. Lietuvai tapus ES valstybe nare, jos rytin siena tapo iorine Europos Sjungos siena, todl tiktina, kad ateityje padids asmen, iekani apsaugos Lietuvoje, srautai. Todl buvo btina tinkamai
pasirengti ne tik kontroliuoti asmen srautus per valstybs sien, bet ir imokti nustatyti, kuriems i atvykstanij turi bti suteikta apsauga ir tarptautiniu mastu pripastamos teiss.
Monografijos Pabgli teis tikslas supaindinti studentus, teisininkus, valstybs tarnautojus, pareignus, visuomenini organizacij darbuotojus, statymo leidjus bei visus, kurie domisi pabgli teisi apsauga,
jos problemomis ir ieko i problem sprendimo bd, su tarptautiniu, regioniniu bei nacionaliniu apsaugos reimu, taikomu specifinei usieniei
kategorijai asmenims, kuriems reikalinga tarptautin apsauga. Nors Vilniaus universitete ir Mykolo Romerio universitete pabgli arba prieglobsio teiss kursas dstomas jau kelet met, tai pirmoji monografija Lietuvoje, skirta iimtinai iai temai nagrinti. Monografijoje analizuojamais tarptautins teiss, mogaus teisi ir pabgli teisi apsaugos klausimais nemaai ra akademikas Pranas Kris, profesorius Vilenas Vadapalas, dr.
Danut Joien, Kstutis ilinskas, Laurynas Bieka ir kiti Lietuvos tarptautins teiss doktrinos atstovai. Monografijoje stengtasi nagrinti visus
iuolaikinius pabgli teiss klausimus, todl norisi tikti, kad ji pads rasti atsakymus daugel pabgli apsaugos klausim.

Dr. Lyra Vysockien

2005 m. sausis

12

PABGLI TEIS

SUTRUMPINIM SRAAS
angl. k. angl kalba
AJIL American Journal of International Law
art. article
aut. autorius
AVO Afrikos vienybs organizacija
BYIL Baltic Yearbook of International Law
BRYIL British Yearbook of International Law
ch. chapter
CHRLR Columbia Human Rights Law Review
COE Council of Europe
cit. cituota
d. diena
dok. dokumentas
dol. doleris
dr. daktaras
EB Europos Bendrija
ECOSOC Ekonomin ir socialin taryba
ECRE Europos pabgli ir tremtini taryba
ed. edition
EECR East European Constitutional Review
EEE Europos ekonomin erdv
EFAR European Foreign Affairs Review
EHRLR European Human Rights Law Review
EHRR Essex Human Rights Review
EJIL European Journal of International Law
EJML European Journal of Migration and Law
ELR European Law Review
EP Europos Parlamentas
ES Europos Sjunga
ET Europos Taryba
ETPT Europos tremtini ir pabgli taryba
ETK Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija
ETT Europos mogaus Teisi Teismas
GA Generalin asamblja
GYIL German Yearbook of International Law
13

PABGLI TEIS

HHRJ Harward Human Rights Journal

HRC Human Rights Committee
HRQ Human Rights Quaterly
JAV Jungtins Valstijos
JK Jungtin Karalyst
JT Jungtins Tautos
JTGA Jungtini Taut Generalin asamblja
JTPDA Jungtini Taut Pagalbos darb agentra Palestinos pabgliams
Artimuosiuose Rytuose
JTVPK Jungtini Taut pabgli reikal vyriausiasis komisaras
IARLJ International Association of Refugee Law Judges
ICJ International Court of Justice
ICLQ International and Comparative Law Quarterly
ICTY International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia
IDP Internally Displaced Persons (alies viduje perkeltieji asmenys)
IJRL International Journal of Refugee Law
ILM International Legal Materials
k. kalba
kt. kiti, kita
liet. k. lietuvi kalba
LNTS League of Nations Treaty Series
LR Lietuvos Respublika
m. metai
mn. mnuo
MJIL Michigan Journal of International Law
mln. milijonas
NJIL Nordic Journal of International Law
Nr. numeris
No. number
p. puslapis
pan. panaiai
punk. punktas
pp. puslapiai
pranc. k. prancz kalba
prof. profesorius
pvz. pavyzdiui
RSQ Refugee Survey Quarterly
str. straipsnis
TESKTP Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas
TPPTP Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas
14

PABGLI TEIS

TRKK Tarptautinis Raudonojo Kryiaus komitetas

t. t. taip toliau
t. y. tai yra
URM Usienio reikal ministerija
v. versus (prie)
val. valanda(-os)
VFR Vokietijos Federacin Respublika
VK Vykdomasis komitetas
Vol. volume (tomas)
VRM Vidaus reikal ministerija
VSAT Valstybs sienos apsaugos tarnyba
V. . Valstybs inios
VTD Visuotin mogaus teisi deklaracija
VU Vilniaus universitetas
r. irti

15

PABGLI TEIS

Pirmas skyrius.
BENDRIEJI PABGLI TEISS
KLAUSIMAI

1. PABGLI TEISS SVOKA, ITAKOS, ALTINIAI

1.1. Pabgli teis kaip tarptautins mogaus
teisi teiss dalis
1.1.1. Prieglobsio svoka pabgli teiss poiriu
1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija 14 straipsnyje skelbia,
kad kiekvienas mogus turi teis prieglobsio nuo persekiojimo iekoti kitoje alyje. Kadangi priimant deklaracij prieglobstis buvo suprantamas
kaip valstybs suvereni teis apsaugoti politinius pabglius, buvo pripainta tik teis iekoti, bet ne teis gauti prieglobst. Vlesni bandymai tarptautiniu mastu pripainti teis gauti prieglobst taip pat buvo neskmingi. Ir
nors iki iol teis prieglobst nra visuotinai pripainta kaip mogaus teis,
o prieglobsio suteikimas ilieka kiekvienos valstybs suvereniu reikalu,
tarptautinje teisje egzistuoja sipareigojimai suteikti apsaug. ie sipareigojimai lemia, jog valstybs tam tikrais atvejais yra priverstos suteikti prieglobst, kad bt apsaugoti asmenys, kurie negali pasinaudoti savo valstybs apsauga. Pabgliui prieglobsio suteikimas reikia apsaug nuo isiuntimo kilms al ir galimyb pasilikti prieglobsio valstybs teritorijoje
nuolatos arba laikinai. Tarptautins teiss institutas 1950 met sesijoje apibr prieglobst kaip apsaug, kuri valstyb teikia savo teritorijoje arba
kokioje nors kitoje vietoje valstybs jurisdikcijoje esaniam asmeniui, kuris
jo ieko. Taigi pabgli teis nagrinja prieglobst ne kaip konstitucins
teiss institut arba kaip politinio prieglobsio institut, kai kiekviena valstyb turi diskrecij suteikti prieglobst tam tikriems asmenims remdamasi
16

PABGLI TEIS

savo konstitucija, bet kaip valstybi tarptautini sipareigojim suteikti apsaug pabgliams idav. Todl pabgli teisje tarptautini valstybi
sipareigojim analiz yra svarbi tiek, kiek ie sipareigojimai apriboja valstybs suvereni teis kontroliuoti usieniei atvykim savo teritorij.
Visuotinai priimta, kad prieglobsio suteikimas yra nepolitinio pobdio humanitarinis veiksmas, kurio kitos valstybs negali vertinti kaip nedraugiko veiksmo. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikoje suteikus prieglobst
kaimynins valstybs opozicijos dalyviui, nuo to neturt pablogti diplomatiniai santykiai tarp ali. Kyla klausimas, koks gi yra santykis tarp prieglobsio ir pabglio statuso. ios svokos nra tapaios, taiau jos glaudiai susijusios. Kaip minta, prieglobsio suteikimas yra valstybs diskrecijos reikalas, o pabglio statuso suteikim reglamentuoja tarptautins sutartys, kuri dalyvs yra daugelis pasaulio valstybi. Remiantis konstitucija,
prieglobstis valstybje gali bti suteikiamas net ir asmenims, kurie nra pabgliai, taip, kaip juos apibria tarptautin teis. Pabgliu asmuo gali bti pripastamas tik tada, kai jis atitinka tarptautinje ar/ir nacionalinje teisje nustatytus reikalavimus. Taiau pabglio statuso suteikim neretai lyds prieglobsio suteikimas, t. y. leidimas pasilikti valstybs teritorijoje.
Vis dlto kai kuriose valstybse prieglobsio suteikimas ir pabglio statuso
suteikimas yra iskiriamas dvi atskiras kategorijas. Kita vertus, pavyzdiui, Lietuvoje pabglio statuso suteikimas kartu reikia ir prieglobsio
pabgliui suteikim. 2004 m. balandio 29 d. statyme dl usieniei teisins padties (toliau 2004 m. usieniei statymas) numatytos trys Lietuvos Respublikoje suteikiamo prieglobsio formos: pabglio statusas, papildoma apsauga ir laikina apsauga1. Taigi galima teigti, kad prieglobstis
yra platesn svoka, o pabglio statusas yra tik viena i prieglobsio form.
1.1.2. Pabgli teiss svoka ir santykis su mogaus teisi teise
Tarptautin pabgli teis (angl. k. international refugee law) yra
mogaus teisi teiss sistemos dalis2. Kartais ji dar vadinama prieglobsio
teise (angl. k. asylum law). i teiss aka, panaiai kaip ir humanitarin teis, atsirado siekiant apsaugoti asmenis tam tikromis aplinkybmis, btent
persekiojimo bei karini konflikt atvejais. Tarptautins pabgli teiss
1
Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties, 2004 m. balandio 29
d., Nr. IX-2206 // V. . 2004. Nr. 73-2539.
2
Pabgli apsauga: tarptautins pabgli teiss vadovas. Vadovas parlamentarams.
Nr. 2-2001. 2001. P. 18.

17

PABGLI TEIS

prasm yra mogaus orumo isaugojimas. iuo poiriu humanitarizmas

yra neatsiejama pabgli teiss dalis3. Ir nors mogaus teisi teis buvo ipltota daug vliau, labai svarbu nagrinti pabgli apsaug ir prieglobsio
teis mogaus teisi kontekste. Taigi pabgli teis bendrja prasme galima apibdinti kaip mogaus teisi teiss dal, reglamentuojani santykius,
kylanius tarp valstybs ir jos teritorijoje esanio ar jurisdikcijai priklausanio usienieio, kuris ieko apsaugos nuo savo kilms valstybje gresianio pavojaus. Pabgli teis, bdama mogaus teisi teiss dalis, yra
glaudiai susijusi su mogaus teismis ir j apsauga. Koks gi ryys tarp pabgli ir mogaus teisi? Pagrindins mogaus teiss taikomos universaliu
mastu. Jomis gali naudotis visi asmenys: pilieiai, usienieiai, pabgliai ir
prieglobsio praytojai, asmenys be pilietybs, nepaisant to, ar jie yra teistai ar neteistai valstybs teritorijoje. Pavyzdiui, asmuo, kad ir kur jis bt,
negali bti kankinamas. mogaus teisi suvarymai leidiami retai, o nuo
kai kuri mogaus teisi, kaip inoma, apskritai negali bti nukrypstama.
mogaus teiss vaidina ypa svarb vaidmen pabglio atveju, nes asmenys tampa pabgliais btent dl j teisi kilms valstybje paeidimo, kadangi pabgliai yra mogaus teisi paeidim aukos. Pavyzdiui, 1999
met pavasar apie 800 tkst. Kosovo gyventoj pasitrauk kaimynines
valstybes dl Kosove vykdom mogaus teisi paeidim4. Todl laikino ar
nuolatinio prieglobsio valstybje btina garantuoti, kad su pabgliais elgiamasi remiantis visuotinai priimtais elgesio standartais. Siekiant, kad pabglis galt saugiai grti kilms valstyb, taip pat btina garantuoti, kad
toje alyje bt atkurta tinkama mogaus teisi padtis, kuri leist pabgliui savanorikai grti namo. Kosovo atveju, vedus tarptautines taikos palaikymo pajgas ir sukrus laikinj Kosovo administracij, pamau buvo
kuriamos slygos, kurios paskatino pabgli savanorik grim Kosov
2000 metais. Taigi apibendrinant galima teigti, kad pabglis:
1) bga nuo mogaus teisi paeidimo;
2) prieglobsio valstybje be teiss iekoti prieglobsio tampa vis kit mogaus teisi subjektu;
3) grta, kai nebra pagrindini mogaus teisi paeidim kilms
valstybje.
Nors neretai mogaus teises tvirtina tam tikros tarptautins sutartys,
praktin teisi apsauga danai neveiksminga. Todl prieglobsio instituto
tikslas suteikiant prieglobst yra tapti tam tikra atramine sistema indivi3

Edward Kwakwa. Article 1F (c): Acts Contrary to the Purposes and Principles of the
United Nations. IJRL. Vol. 12, 2000. Special Supplementary Issue. P. 81.
4
BBC News. World: Europe Refugees Flee Kosovo Horror, March 30, 1999.
18

PABGLI TEIS

dams, kuri teiss neginamos kilms valstybje. Taigi j mogaus teiss apsaugomos usienyje padedant prieglobsio institutui5. Tarptautin mogaus
teisi teis yra daug sudtingesn nei pabgli teis jau vien dl to, kad j
sudaro be galo daug altini. Taiau, nepaisant skirtum, yra nemaai bendr mogaus teisi teiss sveikos su pabgli teise aspekt. Tiek 1951 m.
konvencija, tiek ir kitos tarptautins mogaus teisi sutartys turi bendr
tiksl apsaugoti mogaus teises ir laisves.
Pirmiausia tais atvejais, kai pabgli teises gina ir pabgli, ir mogaus teisi teis, galima teigti, kad mogaus teisi teis sustiprina pabgli
teiss vaidmen. Pavyzdiui, Jungtini Taut Pabgli reikal vyriausiojo
komisaro (toliau JTVPK) tarnybos Vykdomojo komiteto (toliau VK) ivados nra privalomo pobdio, taiau j nuostatos grindiamos tam tikr
mogaus teisi sutari nuostatomis: 22-ojoje ivadoje teigiama, kad niekas negali bti diskriminuojamas dl rass, religijos [...], panaios nuostatos numatytos Visuotins mogaus teisi deklaracijos, kurios tam tikros
nuostatos jau yra tapusios tarptautins paprotins teiss dalimi, 2 ir 7
straipsniuose, taip pat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (toliau
TPPTP) 2 straipsnio 1 dalyje, Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto (toliau TESKTP) 2 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos
dl rasins diskriminacijos panaikinimo 2 ir 5 straipsniuose. mogaus teisi
sutartys sustiprina ir tam tikr ypa paeidiam pabgli, pavyzdiui, pabgli moter ir vaik, apsaug (1989 m. Vaiko teisi konvencija, 1979 m.
Konvencija dl moter vis diskriminacijos form panaikinimo).
Antra, tais atvejais, kai pabgli teises gina tik mogaus teisi teis, i
teis gali papildyti pabgli teis. Pavyzdiui, 1951 m. konvencija nereglamentuoja garantij, taikom prieglobsio praytoj sulaikymo atveju. Taiau tai nereikia, kad sulaikyti prieglobsio praytojai neturi joki teisi,
nes tokios garantijos gali bti taikomos remiantis, pavyzdiui, TPPTP arba
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau
ETK) pagrindu. Taip pat ir teis susijungti su eima. Nors jos tiesiogiai
netvirtina 1951 m. konvencija, j universaliu ir regioniniu mastu garantuoja daugelis mogaus teisi dokument (pvz., TPPTP 17 ir 23 straipsniai,
ETK 8 straipsnis ir pan.). Tarptautin mogaus teisi teis yra svarbi aikinant kai kurias 1951 m. konvencijos nuostatas. Pavyzdiui, konvencija
neapibria persekiojimo svokos, taiau remiantis kitomis mogaus teisi
apsaugos sutartimis galima suprasti, kad persekiojimas yra mogaus teisi
paeidimas, daniausiai pasireikiantis teiss gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb paeidimu.
5

Nathwani, Niraj. The Purpose of Asylum. IJRL. Vol. 12, No. 3, 2000. P. 364.
19

PABGLI TEIS

Treia, visuotinai pripaintos mogaus teiss padeda veiksmingai gyvendinti pabgli teises. Pavyzdiui, jei valstyb nra 1951 m. konvencijos
dalyv, gali bti labai sunku utikrinti pabgli teises tokios valstybs teritorijoje. Egzistuojanios visuotinai priimtos mogaus teiss padeda tai padaryti, nes jos tapusios tarptautins paprotins teiss dalimi. Gali bti, kad
valstyb nra pabgli teiss altini dalyv, bet yra kit mogaus teisi
apsaugos sutari dalyv. Pavyzdiui, valstyb yra 1951 m. konvencijos dalyv, taiau taiko geografin apribojim, t. y. pabgliais pripasta tik i
Europos atvykstanius asmenis. Bet jei toji valstyb taip pat yra Jungtini
Taut konvencijos prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges arba bausmes (toliau JT konvencija prie kankinimus) dalyv,
remdamasi ioje konvencijoje tvirtintu asmens negrinimo principu, privals apsaugoti asmen nuo isiuntimo, jei jam gresia kankinimai kilms alyje, net jei toks asmuo atvyksta ne i Europos regiono. Taigi pabgliams
ne i Europos regiono taip pat turs bti suteikta apsauga btent iuo pagrindu.
Ketvirta, mogaus teisi teisje egzistuojantys veiksmingi teisi gynimo mechanizmai gali padti ginti pabgli teises. Paymtina, kad, skirtingai nei, pavyzdiui, Europos mogaus teisi konvencija, 1951 m. konvencija nenumato tam tikros institucijos, galiotos nagrinti peticijas dl pabgli teisi paeidimo. Nors konvencijos 38 straipsnis numato valstybi
galimyb pateikti pareikimus Tarptautiniam Teisingumo Teismui dl gin
taikant ar aikinant konvencij, iki iol nebuvo pateikta n vieno tokio pareikimo. Praktikoje gali pasitaikyti atvej, kai vairios tarptautins sutartys
numato skirtingus mogaus teisi apsaugos reikalavimus. Pavyzdiui, 1951
m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalis numato, kad tam tikrais atvejais pabgliai negali naudotis apsauga nuo isiuntimo, jei jie padar ypa sunkius
nusikaltimus ir kelia visuotin pavoj aliai. Taiau Europos mogaus teisi
konvencijos 3 straipsnis, aikinamas kaip apimantis draudim isisti asmen persekiojimo valstyb, numato absoliui apsaug nuo isiuntimo,
t. y. netaikant joki iimi. Tokiu atveju kilt klausimas, kuriomis normomis turt bti vadovaujamasi. iuo atveju turt bti taikoma taisykl,
kad asmenims taikytinos palankiausios nuostatos, kadangi valstyb, kuri yra
sipareigojusi pagal iuos dokumentus, gals gyvendinti savo sipareigojimus tik tada, kai ji suteiks didesn apsaug individui.

20

PABGLI TEIS

1.2. Pabgli teiss raida

1.2.1. Pabgli teiss itakos ir raida tarptautiniu bei Europos
Sjungos mastu
Pabgli problema yra sena kaip istorija, ir, matyt, egzistuos tol, kol
pasaulyje vyks konfliktai. Taiau tarptautins bendruomens sipareigojim
suteikti pabgliams apsaug pradia siekia Taut Sjungos laikus. Pabgli problema egzistavo ir iki tol, taiau po Antrojo pasaulinio karo ji tapo
ypa aktuali, nes po karo Europoje buvo apie 1 milijonas pabgli, kuriems reikjo surasti ieit i j padties. Tuo metu pabgli problemos
sprendimas buvo susijs su norveg diplomato Fridtjofo Nanseno, kuris buvo pirmasis pabgli reikal komisaras ir yra vadinamas tarptautins pabgli apsaugos ir paramos jiems sistemos pradininku, vardu. Jo manymu,
mogaus kani palengvinimas yra ne tik labdaros dalykas, bet ir valstybs
reikalas. 19211930 metais, padedamas Taut Sjungos, F. Nansenas reng
visuotines pagalbos pabgliams akcijas atliekant dideles humanitarines
operacijas ir u darb buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Nansenas taip pat svarbus tuo, kad jo dka buvo pirm kart vesti iki iol naudojami pabglio kelions dokumentai, dar vadinami Nanseno pasu.
Taut Sjungos laikais ir pastangomis buvo sudaryta nemaai susitarim dl pabgli. iems susitarimams buvo bdingas vienas bruoas jie
visi buvo skirti tam tikros konkreios pabgli grups apsaugai. Pavyzdiui, 1938 m. konvencija dl pabgli i Vokietijos statuso6 arba 1926 m.
susitarimas dl Rusijos ir Armnijos pabgli7. Taiau iki 1951 m. nebuvo
n vieno tarptautinio dokumento, kuris bt numats vis pabgli, nepriklausomai nuo j tautybs, apsaug. Vis dlto iki 1951 m. konvencijos priimti susitarimai yra svarbs, nes jie padjo pabgli teiss pagrind. 1951
m. Jungtini Taut Organizacija prim Konvencij dl pabgli statuso,
kuri tvirtino bendr pabglio apibrim ir nustat pagrindinius pabgli
apsaugos reikalavimus bei elgesio su pabgliais valstybi sipareigojimus.
Konvencija sigaliojo 1954 m. balandio 22 d. 1951 m. priimtoje konvencijoje buvo nustatyti tam tikri jos taikymo apribojimai, kadangi valstybs siek isprsti tik tuo metu egzistuojani problem, susijusi su Antrojo pasaulinio karo pabgliais, taiau nebuvo linkusios prisiimti sipareigojim
6
1938 Convention Concerning the Status of Refugees Coming from Germany: 191
LNTS 4461.
7
Arrangement Relating to the Issue of Identity Certificates to Russian and Armenian Refugees. 12 May, 1926: 84 LNTS, 2004.

21

PABGLI TEIS

ateiiai. Konvencijos 1 straipsnyje buvo tvirtinti du apribojimai, pirmiausia

geografinis, reikiantis, kad konvencija taikoma tik tiems pabgliams,
kurie atvyksta i Europos regiono. Konvencij pasiraanti valstyb galjo
pasirinkti, ar taikyti konvencij taip pat ir pabgliams i kit region. Pavyzdiui, kai Lietuva 1997 metais ratifikavo konvencij, buvo numatyta,
kad pasirenkamas 1 straipsnio B(1) punktas8, t. y. Lietuvos Respublika ios
konvencijos 1 straipsnio A dalyje odius vykiai, buv iki 1951 m. sausio
1 d. vertina kaip reikianius vykius, buvusius Europoje ir kitur iki 1951
m. sausio 1 d. Antrasis apribojimas nustat, kad konvencija taikoma tik asmenims, tapusiems pabgliais iki 1951 m. sausio 1 d., t. y. dl Antrojo pasaulinio karo atsiradusiems pabgliams9. is apribojimas dar vadinamas
laiko apribojimu. Taiau praktika parod, kad pabgli problema nepasibaig Antrojo pasaulinio karo padarini likvidavimu. Atsirado nauj pabgli sraut, ypa i kit pasaulio region. Todl tapo aiku, kad konvencija
nra tinkama esant tokiai padiai. Atsivelgiant tebesitsianias pabgli problemas ir 1951 m. konvencijos taikymo apribojimus, 1965 m. balandio mnes Italijoje buvo surengtas koliokviumas dl pabgli problem
teisini aspekt. io susitikimo rezultatas buvo dalyvi susitarimas, kad
1951 m. konvencija turi bti pritaikyta siekiant patenkinti naujai ikilusias
pabgli problemas ir veikti vis didjant skirtum tarp konvencijos ir
JTVPK statuto10. Koliokviume taip pat buvo sutarta, kad tinkamiausias
bdas 1951 m. konvencijai pritaikyti bt priimti protokol, kuris panaikint laiko limit (1951 m. sausio 1 d.) konvencijos 1 straipsnio A dalies 2
punkte11. iuo klausimu parengtas protokolo projektas ir pridtas prie koliokviumo ataskaitos. 1967 m. buvo priimtas protokolas dl pabgli statuso, kuriuo panaikintas konvencijoje tvirtintas laiko apribojimas. 1967 m.
protokolas numato, kad konvencijos geografinis apribojimas gali bti ilaikomas tik tada, jei valstyb taik apribojim prisijungdama prie konvencijos12. Protokolas sigaliojo 1967 m. spalio 4 d. Primus protokol konvencija tapo universaliu dokumentu. Skirtingai nei kiti protokolai, pavyzdiui,
Europos mogaus teisi konvencijos protokolai, 1967 m. protokolas dl pa8

Lietuvos Respublikos statymo dl 1951 m. konvencijos dl pabgli statuso ir 1967

m. protokolo dl pabgli statuso ratifikavimo papildymo statymas, 1997 m. balandio 22
d., Nr. VIII-193 // V. . 1997. Nr. 12-227.
9
Ten pat. 1(B) (1a) str.
10
Colloquium on the Legal Aspects of Refugee Problems, Note by the High Commissioner. A/AC.96/INF.40. 5 May 1965, 2.
11
Ten pat. 3.
12
Protocol Relating to the Status of Refugees of 31 January 1967, Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. I.
Universal Instruments, Geneva 1995, p. 39, 1 str. 3 d.
22

PABGLI TEIS

bgli statuso yra savarankikas dokumentas, prie kurio valstybs gali prisijungti neprisijungdamos prie 1951 m. konvencijos (pvz., Jungtins Valstijos yra tik protokolo, bet ne konvencijos dalyv). Taip yra todl, kad protokolo valstyb dalyv pagal protokol prisiima sipareigojimus taikyti konvencij be laiko apribojimo. Jei valstyb prisijungia tik prie protokolo, ji
nebegali taikyti ir geografins ilygos. 2005 m. liepos 15 d. konvencijos
valstybs dalyvs buvo 142 alys, protokolo 142, 139 valstybs buvo kartu ir konvencijos, ir protokolo dalyvs, nors konvencij su geografine ilyga
taiko tik keletas valstybi, pavyzdiui: Turkija, Kongas, Monakas, Madagaskaras13. 1998 m. sausio 8 d. Vengrija panaikino geografin ilyg. domu paymti, kad i Baltijos regiono ali, kai 1997 met liepos mn. Latvija ratifikavo konvencij, ji buvo padariusi geografin ilyg, taiau jau t
pai met rugpjio mnes Latvijos Seimas j atauk14. 2004 m. vasario
1 dien naujausios valstybs nars buvo Moldova, Baltarusija ir Ukraina. 4
valstybs yra vien tik konvencijos nars ir 3 valstybs yra vien tik protokolo
nars.
Pastaraisiais metais kai kurios valstybs kl klausim ar 1951 m.
konvencija, kuri priimta prie daugiau kaip 50 met, atitinka iandienos realijas? Neretai pasigirsta nuomon, kad konvencija turi bti keiiama ar priimamas naujas dokumentas, atspindintis naujausias pabgli teiss problemas. 2000 met spalio mnes JTVPK inicijavo pasaulines konsultacijas
dl tarptautins apsaugos, kad valstybs ir kiti partneriai bt traukti dialog dl pabgli apsaugos. i konsultacij tikslas buvo inagrinti bdus, kaip bt galima toliau taikyti egzistuojant pabgli apsaugos reim, drauge utikrinant jo lankstum sprendiant naujas problemas15. i
konsultacij rezultatas Apsaugos darbotvark (angl. k. Agenda for Protection), kuri 2002 m. patvirtino JTVPK Vykdomasis komitetas. Apsaugos
darbotvark pripasta, kad 1951 m. konvencija lieka kaip tarptautins pabgli apsaugos pagrindas, taiau jos vienos nepakanka, todl darbotvark
numato papildomas priemones, kurios grindiamos konvencija. ias priemones tuometinis pabgli reikal vyriausiasis komisaras Ruudas Lubbersas vadino Konvencija plius16. i darbotvark nubr tam tikras pabgli teiss raidos artimiausiame deimtmetyje gaires. Nors darbotvark nra
13

UNHCR, State Parties to the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees and
the 1967 Protocol, www.unher.ch, r. 2005 07 15.
14
Constitution Watch, A Country-by-country Update on Constitutional Politics in Eastern
Europe and the ex-USSR EECR, Vol. 6, No. 4, Fall 1997.
15
UNHCR, Agenda for Protection. Second Edition, March 2003, A/AC.96/965/Add.1.
P. 5.
16
Ten pat. P. 6.
23

PABGLI TEIS

teisikai pareigojantis dokumentas, jos politinis vaidmuo yra svarus, kadangi ji atspindi plat konsensus dl specifini veiksm, kuri galt ir turt bti imtasi siekiant apsaugoti pabglius. Apsaugos darbotvark numato konkreius tikslus ir veikl, kuri suskirstyta pagal eis tarpusavyje susijusius tikslus:
1. sustiprinti 1951 m. konvencijos ir jos 1967 m. protokolo gyvendinim (gerinant konkrei valstybi prieglobsio procedras, jas derinant, teikiant papildomas apsaugos formas tiems, kuriems jos reikia, bet kurie neatitinka 1951 m. konvencijos pabglio svokos, kuriant palankesnes pabgli primimo slygas);
2. apsaugoti miriais migracijos srautais atvykstanius pabglius (skatinant valstybes pltoti migracijos valdymo politik, kuri nekenkia
pabgli apsaugai; utikrinant, kad bet kokios imigracijos kontrols priemons, kuri imasi valstybs, numato saugiklius, leidianius pasinaudoti tarptautine apsauga asmenims, kuriems jos reikia;
kovojant su asmen gabenimu);
3. tiksliau pasidalyti nat ir atsakomyb, sudaryti galimybes priimti ir
apsaugoti pabglius (sudarant natos pasidalijimo susitarimus; plaiau taikant perklimo treij al procedr);
4. veiksmingiau sprsti saugumo problemas (imantis priemoni, utikrinani, kad valstybs ir JTVPK kartu stengtsi isaugoti civilin
prieglobsio pobd);
5. skaitant pastangas iekoti ilgalaiki pabgli problem sprendim
(valstybms gerbiant asmens teis grti savo valstyb ir utikrinant tokiems grtantiems asmenims fizin, teisin ir materialin saugum; pleiant perklimo treij al galimybes);
6. sprsti moter ir vaik pabgli apsaugos problemas (garantuojant,
kad moterys ir vaikai lygiomis teismis dalyvaut priimant sprendimus, kurie daro tak j gyvenimui; utikrinant, kad kuriant, gyvendinant ir vertinant paramos pabgliams programas bt atsivelgiama lyties ir amiaus veiksnius)17.
alia tarptautini pabgli teisi apsaug reguliuojani norm pltojamas regioninis Europos Sjungos (toliau ES) pabgli apsaugos reimas. Pabgli teis Europos Sjungoje pradta pltoti jau 1985 metais,
kai Europos Komisijos Baltojoje knygoje pripaintas bendros politikos treij ali piliei atvilgiu btinumas. Pirmiausia ji buvo pltojama valstybi nari bendradarbiavimo prieglobsio politikos klausimais pagrindu, o
17
UNHCR, Agenda for Protection. Second Edition, March 2003, A/AC.96/965/Add.1.
P. 11-19.

24

PABGLI TEIS

nuo 1997 metais priimtos Sutarties dl ES sutarties, EB steigimo sutari ir

kai kuri su jomis susijusi akt patais primimo (toliau Amsterdamo
sutartis) Bendrijos teiss akt pagrindu. ES priimt dokument ir valstybi praktikos analiz rodo, kad ES kol kas nra bendros pabgli teiss,
kuri galiot visose valstybse narse, taiau bandoma j kurti derinant prieglobsio teiss normas18. Atsivelgiant tai, kad 2004 m. gegus 1 dien
jau buvo priimti beveik visi Amsterdamo sutartyje numatyti pabgli teiss apsaugos privalomo pobdio teiss aktai, kurie tam tikru atvilgiu skiriasi nuo 1951 m. konvencijos aikinimo ir taikymo, galima kalbti apie regioninius pabgli teiss aspektus19.

1.2.2. Pabgli teiss itakos ir raida Lietuvoje

1990 metais Lietuvai atkrus nepriklausomyb ir atvrus sienas, buvo
susidurta su vis didjani migracijos sraut problema. Nebuvo teisini
mechanizm, padedani atskirti usienieius, kuriems reikalinga tarptautin apsauga, nuo migrant, iekani geresnio gyvenimo Vakar ir iaurs
Europos valstybse. Todl neretai su asmenimis, kuriems reikalinga tarptautin apsauga, Lietuvoje buvo elgiamasi kaip su nelegaliais migrantais,
nesuteikiant jiems joki teisi ir danai sulaikant neribotam laikotarpiui. Be
abejo, Lietuva tuo metu neturjo nei teisins, nei i klausim sprendimo
materialins bazs. Pabgli teiss itakos Lietuvoje siekia pirmj teiss
akt, reglamentuojani pabglio statuso suteikim, primim 1995 metais. 1995 m. liepos 4 d. buvo priimtas pirmasis statymas dl pabgli
Lietuvos Respublikoje statuso (toliau 1995 m. pabgli statymas). T
pai dien buvo priimtas Seimo nutarimas dl statymo gyvendinimo, kuriuo pabgli statymo sigaliojimas ir usieniei praym dl pabglio
statuso nagrinjimo pradia buvo susieta su dviej slyg vykdymu:
a) statymo gyvendinimo teisins bazs parengimu;
b) materialins prieglobsio praytoj primimo bazs sukrimu.
1997 m. pradioje ios slygos buvo vykdytos, taiau statymas dar
negaliojo. 1997 m. sausio 21 d. ratifikuota 1951 m. konvencija ir 1967 m.
protokolas dl pabgli statuso, ir tai, matyt, paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1997 m. kovo 3 d. priimti nutarim, kuriuo Vidaus reikal
ministerijai buvo leista pradti nagrinti prieglobsio praymus, nors pabgli statymo sigaliojimas buvo numatytas t pai met liepos 27 d., kar18

Vysockien L. Prieglobstis: valstybi tarptautiniai sipareigojimai ir Europos Sjungos

teis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas. Vilnius, 2001. P. 135.
19
Plaiau apie pabgli teiss raid Europos Sjungoje r. 5 skyri.
25

PABGLI TEIS

tu su konvencijos sigaliojimu Lietuvoje. 1995 m. pabgli statymas vliau buvo keistas i esms tris kartus: pirm kart buvo panaikinta pabgli
primimo kvota, prietaravusi 1951 m. konvencijai; antr kart buvo iplsta apeliacins institucijos prieglobsio bylose sudtis ir trei kart buvo iplstas pabglio statuso nesuteikimo nuostatos taikymas tam tikroms pabgli kategorijoms, vliau i nuostata susilauk nemenkos kritikos. Primus nauj statymo redakcij 2000 metais, 1995 m. pabgli statymo komentaras nra toks aktualus. Vis dlto verta paminti du dalykus. 1995 m.
pabgli statyme buvo numatyta trij pakop prieglobsio procedra, t. y.
pirm sprendim dl pabglio statuso priimdavo vidaus reikal ministras,
nors praktikai iuos klausimus nagrinjo Migracijos departamentas prie
VRM, toliau toks sprendimas galjo bti skundiamas institucijai prie Vyriausybs Pabgli reikal tarybai, o antra apeliacin instancija buvo
Vilniaus apygardos teismas. Be to, statymas numat tam tikr iankstin
praymo nagrinjimo procedr, kuri neatitiko 1951 m. konvencijos, nes
ios procedros metu buvo sprendiama, kurie praymai bus nagrinjami, o
kurie ne, nors valstyb yra atsakinga u vis praym nagrinjim, nebent
yra treioji saugi alis, atsakinga u konkret praym. Taigi statymo netobulumas ir btinyb suderinti j su Europos Sjungos prieglobsio teisynu
paskatino naujos redakcijos pabgli statymo primim 2000 met birelio 29 dien (toliau 2000 m. pabgli statymas). Darbo grups statymo
pataisoms rengti veikla utruko, nes pradioje buvo planuojama tik keisti
statym, o vliau rengti visikai nauj redakcij. 2000 m. pabgli statymas numat i esms kitoki prieglobsio procedr, tvirtino daug nauj
svok, kurios anksiau nebuvo vartojamos, taip pat itais 1995 m. pabgli statymo trkumus ir problemikus aspektus tarptautins teiss atvilgiu. Taiau 2000 m. pabgli statymas nebuvo visikai be yd. statymas
sigaliojo 2000 m. rugsjo 1 dien, bet jau t pat ruden buvo pradti rengti
nauji statymo pakeitimai. Daugiausia ie pakeitimai buvo susij su derinimo su ES teisynu reikalavimais. 2002 m. sausio 15 d. ie pakeitimai buvo
priimti. Jie tvirtino nelydim nepilnamei prieglobsio praytoj teises,
nustat alternatyvias pabgli sulaikymui priemones, sulaikymo procesines garantijas ir kitas svarbias nuostatas. Taiau pabgli statymo tobulinimo darbas nesustojo. 2004 m. balandio 29 d. buvo priimtas naujas Usieniei teisins padties statymas, kuris sujung ir pabgli teiss normas, reglamentuotas 2000 m. pabgli statyme. Usieniei statyme pabgli apsaugos klausimus reguliuoja statymo IV skyrius Prieglobsio
Lietuvos Respublikoje suteikimas. is skyrius apima tiek pabglio statuso, tiek papildomos bei laikinos apsaugos suteikimo klausimus. Kai kurios
pabgli teiss normos tvirtintos kituose statymo skyriuose. 2000 m. pa26

PABGLI TEIS

bgli statymas reglamentavo tik pabglio statuso suteikimo klausimus,

o naujasis Usieniei teisins padties statymas jau daug plaiau reglamentuoja pabgli teis apimdamas taip pat ir kitas pabgli apsaugos
formas. Akivaizdu, kad pabgli teiss raida Lietuvoje nesibaigs naujo
Usieniei teisins padties statymo primimu. alia nacionalini i raid lemiani veiksni iliks svarbi Europos Sjungos teiss akt taka Lietuvos pabgli teisei.

1.3. Pagrindiniai pabgli teiss altiniai

1.3.1. Tarptautins sutartys ir 1951 m. konvencijos aikinimo
problema
Skirtingai nei tarptautin vieoji teis ar mogaus teisi teis, pabgli teis neturi tiek daug altini. Pabgli teiss altiniai i esms nustato
elgesio su pabgliais reikalavimus. Svarbiausias pabgli teiss altinis
yra tarptautins sutartys. Pagrindine tarptautine sutartimi laikoma 1951 m.
konvencija dl pabgli statuso, taip pat 1967 m. protokolas. ie dokumentai nustato pagrindinius bendrus pabgli apsaugos reikalavimus ir
tvirtina elgesio su pabgliais valstybi sipareigojimus. Kaip ir bet kurios
kitos konvencijos atveju, valstybs, tapdamos 1951 m. konvencijos dalyvmis, gali padaryti tam tikras konvencijoje numatyt sipareigojim ilygas. Taiau kai kuriems konvencijos straipsniams ilygos negali bti daromos atsivelgiant i straipsni svarb. Esminiai straipsniai, kuri apribojimas nra leidiamas, yra: 1 straipsnis, numatantis pabglio apibrim, 3
straipsnis, numatantis draudim diskriminuoti pabglius dl rass, religijos
ar kilms valstybs, ir 33 straipsnis, numatantis draudim isisti pabglius. Konvencija taip pat ivardija ir kitus straipsnius, kuri atvilgiu ilygos
negalimos20.
1951 m. konvencijoje dl pabglio statuso pirm kart buvo tvirtinta
bendra pabglio svoka, nes iki konvencijos primimo pabgliai buvo
siejami tik su konkrei tautybi asmenimis. Pabglio svoka pateikiama
konvencijos 1 straipsnyje, kuriame teigiama, kad pabgliu pripastamas
asmuo, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini siti20

1951 m. konvencijos 42 str. 1 d., Lietuvos Respublikos statymas dl 1951 m. konvencijos dl pabgli statuso ir 1967 m. protokolo dl pabgli statuso ratifikavimo. 1997 m.
balandio 22 d., Nr. VIII-85 // V. . 1997. Nr. 12-227.
27

PABGLI TEIS

kinim yra u savo pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos alies rib

ir negali arba bijo naudotis savo valstybs apsauga ar j grti. Konvencijoje tvirtint pabglio svok taip pat sudaro nuostatos, kurios numato,
kokie asmenys, nors ir atitinkantys pabglio svokoje ivardytus kriterijus,
negali bti laikomi pabgliais. Pabglio svoka taip pat apima nuostatas,
kada asmuo nustoja bti pabgliu. Apibrdama pabglio svok, konvencija numat ir minimalius elgesio su pabgliais reikalavimus, pabgli
teises, pareigas bei atsakomyb. Konvencijoje tvirtinamos vairios pabgli teiss, kurioms taikomas skirtingas reimas. Pavyzdiui, religijos ipainimo laisvs, kreipimosi teism, nemokamos teisins pagalbos ir atleidimo
nuo teismo ilaid, pradinio mokslo, socialinio aprpinimo, mokesi, autoriaus ir pramonini teisi atvilgiu valstybs, kuri teritorijoje yra pabgliai, turi taikyti nacionalin reim, t. y. elgtis su pabgliais taip pat, kaip
su savo pilieiais. Taiau, pavyzdiui, turto sigijimo, asociacij laisvs, teiss darb, profesij laisvs, gyvenamojo ploto, auktesniojo mokslo atvilgiu taikomas didiausio palankumo reimas, t. y. ne maiau palanki padtis nei kit valstybje esani usieniei.
velgiant konvencijos pavadinim dl pabgli statuso, atrodyt,
jog ji taikoma tik asmenims, kurie jau pripainti pabgliais. Taiau svarbu
atsivelgti tai, kad dalis konvencijos nuostat yra aikinamos kaip taikytinos tiek prieglobsio praytojams, kol j pabglio statusas nebuvo nustatytas, tiek ir pabgliams, kuri statusas jau buvo nustatytas. Pavyzdiui, laikoma, kad draudimas isisti asmen i valstybs, tvirtintas 33 straipsnio 1
dalyje, turi bti taikomas ir iki tol, kol nustatomas asmens, pasipraiusio
prieglobsio, statusas, nes tik taip valstyb gali apsisaugoti ir neisisti pabgli. Taiau, pavyzdiui, 32 konvencijos straipsnis, numatantis garantijas, taikomas pabgliams iki isiuntimo, taikytinas tik tiems asmenims, kurie jau buvo pripainti pabgliais, nes straipsnyje kalbama apie teistai
valstybs teritorijoje gyvenanius pabglius. Svarbi garantija prieglobsio
praytojams konvencijos 31 straipsnis, numatantis atsakomybs u neteist atvykim al netaikym asmenims, iekantiems prieglobsio21. Du
konvencijos straipsniai, susij su asmens ar kelions dokumentais (27 ir 28
straipsniai), patvirtina, kad natralu, jog negaldami pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga prieglobsio praytojai ar pabgliai gali neturti
dokument. Konvencijos 27 straipsnis numato valstybs pareig iduoti kok nors asmens dokument prieglobsio praytojams, neturintiems galiojani dokument. Paprastai valstybs iduoda tam tikr registracijos ar identifikacijos paymjim, kuriuo asmuo naudojasi, kol vyksta jo statuso nusta21

Plaiau apie princip r. 1 skyriaus 4.2 dal.

28

PABGLI TEIS

tymo procedra. 28 straipsnis numato kelions dokument idavim asmenims, kuriems jau buvo suteiktas pabglio statusas. Toks kelions dokumentas atstoja kilms valstybs pas ir yra vadinamas pabglio kelions
dokumentu. Pamintinas ir konvencijos 35 straipsnis, numatantis valstybs
pareig bendradarbiauti su Jungtini Taut Pabgli reikal vyriausiojo
komisaro staiga gyvendinant konvencij.
Pabgli teiss altini klausimas glaudiai susijs su 1951 m. konvencijos aikinimo problema. Nors 1951 m. konvencijoje elgesys su pabgliais reglamentuotas gana isamiai, praktikoje kyla nemaai problem,
susijusi su konvencijos nuostat aikinimu. Tai susij su tuo, kad 1951 m.
konvencija nenumato steigti specifin institucij, kuri galt aikinti ios
konvencijos nuostatas ar konstatuoti valstybi sipareigojim pagal dokument paeidimus. 1951 m. konvencijos 38 straipsnis bei JT Chartijos 94
straipsnio 1 dalis numato, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas gali sprsti
ginus tarp 1951 m. konvencijos valstybi nari, kylanius dl konvencijos
nuostat aikinimo ar taikymo, jei toki gin negalima isprsti kitomis
priemonmis. Taiau iki iol Tarptautiniam Teisingumo Teismui nebuvo
pateikta jokio praymo iuo atvilgiu. Kadangi 1951 m. konvencija yra
tarptautins vieosios teiss dalis, j gali aikinti valstybs nars22. Valstybi konvencijos nari nacionaliniai teismai atlieka svarb vaidmen, nustatydami sutarties norm turin, taiau j pozicijos gali labai skirtis vairiais klausimais. Neretai dl tokio savito valstybi aikinimo, sutarties norm turinys nukrypsta nuo 1951 m. konvencijos tarptautins prasms. Konvencijos 35 straipsnyje numatyta JTVPK kompetencija priirti konvencijos nuostat taikym, todl galima teigti, kad i institucija yra kompetentinga aikinti konvencijos nuostatas. Kai kurie autoriai, pavyzdiui, Hailbronneris, nesutinka su tokiu JTVPK kompetencijos aikinimu. Jo nuomone,
tarptautini organizacij padaryti pareikimai dl sutarties aikinimo gali
vaidinti papildom vaidmen, taiau negali pakeisti dominuojanios valstybi praktikos svarbos. Tarptautini organizacij rezoliucijos turi pareigojant pobd valstybms narms tiek, kiek sutartis numato aiki arba numanom kompetencij aikinti sutart tam tikrai institucijai. JTVPK tokia
teis nebuvo suteikta. Nors JTVPK turi pareig priirti konvencijos nuostat taikym pagal konvencijos 35 straipsnio 1 dal ir JTVPK statuto 8
straipsnio a punkt, konvencijoje nebuvo nustatyta aiki institucijos kompetencija priimti pareigojanius pareikimus dl 1951 m. konvencijos nuostat aikinimo, taip pat tokia kompetencija nra numanoma i konvencijos te22
Brownlie J. Principles of Public International Law. Clarendon Press, 4th edition, 1990.
P. 626.

29

PABGLI TEIS

ksto. Panaiai ir kitos tarptautins organizacijos, pavyzdiui, Europos Komisija, neturi kompetencijos priimti pareigojani pareikim dl sutari
aikinimo23. Nebandant palaikyti ar paneigti tokios nuomons dl JTVPK
kompetencijos aikinti 1951 m. konvencij, reikt atsivelgti tai, kad organizacija per 50 darbo su pabgliais met sukaup tam tikr patirt ir yra
visuotinai valstybi pripastama kaip kompetentinga institucija pabgli
apsaugos srityje, jos pozicija gali bti naudinga sprendiant tam tikrus ginytinus klausimus. Aikinant 1951 m. konvencij svarbu atsivelgti tai,
kad konvencijos tikslas apsaugoti pabglius, todl bet koks konvencijos
nuostat aikinimas neturt nukrypti nuo io tikslo. Jungtins Karalysts
byloje Adan prie vidaus reikal ministr buvo pabrta, kad tikroji 1
straipsnio A dalies 2 punkto konstrukcija lengviau suvokiama iekant visos
konvencijos poiriu reikmingos prasms ir tiksl, kuri siek konvencijos
rengjai konvencijos poiriu, nei koncentruojantis vien tik konvencijos
tekst (kalb). Btinas platesnis, ne vien tik siauras lingvistinis poiris24.
1997 m. teisjas Weeramantry GabikovoNagymaros byloje dl mogaus
teisi dokument yra pasaks: sutartys, kurios susijusios su mogaus teismis, negali bti taikomos tokiu bdu, kuris apskritai paneigt mogaus
teises taip, kaip jos suprantamos j taikymo metu. Buvo pabrta, kad teismas negali patvirtinti t laik standartais veiksm, kurie paeidia mogaus teises, vien tik dl to, kad j imtasi remiantis sutartimi, kurios sudarymo metu tokie veiksmai dar nebuvo laikomi mogaus teisi paeidimu25.
1951 m. konvencija yra akivaizdiai humanitarinio pobdio sutartis. Tai
iplaukia i t konvencijos preambuls punkt, kuriuose JT pastebi nuoird susirpinim dl pabgli ir tiksl utikrinti, kad pabgliai galt kaip
manoma plaiau naudotis pagrindinmis teismis ir laisvmis, numatytomis 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje. Taip pat joje valstybs pripasta socialin ir humanitarin pabgli problemos pobd26.
1951 m. konvencijos humanitarinis pobdis iplaukia i jos rengimo istorijos, t. y. Ad hoc komiteto pilietybs neturjimo klausimo nagrinjimo. Be
to, vliau valstybi humanitariniai sipareigojimai pabgli atvilgiu remiantis 1951 m. konvencija buvo ne kart patvirtinti Vykdomojo komiteto
ivadose.

23
Hailbronner K. Immigration and Asylum Law and Policy of the EU. Kluwer Law International. 2000. P. 374.
24
(1999) 1 AC. P. 305.
25
Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary/Slovakia), Judgement, ICJ Reports 1997. P.
7., at pp. 114.
26
1951 m. konvencijos preambul. 5, cit. op. 20.

30

PABGLI TEIS

1.3.2. Regionins sutartys

alia universali pabgli apsaugos sutari egzistuoja ir regioniniai
pabgli apsaugos dokumentai. Regioniniai pabgli apsaugos dokumentai numato tam tikr pabgli svokos specifik. 1965 metais Afrikoje buvo apie 850 tkst. pabgli27. Dauguma asmen, pasitraukusi i savo alies dl judjimo u nepriklausomyb, galjo grti namo po gana neilgo
laiko, nes kaip tik tuo metu vyko dekolonizacijos procesas. Taiau nauji
konfliktai lm naujus srautus, o deimtmeio pabaigoje pabgli skaiius
jau siek beveik 1 milijon. Savo dydiu, pobdiu ir poreikiais pabgli
srautai Afrikoje labai skyrsi nuo padties Europoje, todl buvo btinas
naujas poiris pabglio statuso nustatymo klausimus. Tuo metu pabgliams Afrikoje nebuvo taikomas joks tarptautinis teisinis apsaugos mechanizmas, nes 1951 m. konvencija dl pabglio statuso buvo taikoma tik pabgliams i Europos ir asmenims, kurie tapo pabgliais dl 1951 m. vyki. Dar 1963 metais Afrikos vienybs organizacija nusprend, kad btina
regionin sutartis, kuri atspindt Afrikos pabgli specifik. Todl 1969
m. rugsjo 10 d. Afrikos vienybs organizacija prim konvencij dl specifini pabgli problemos Afrikoje aspekt (toliau 1969 m. AVO konvencija). Ji sigaliojo 1974 m. birelio 20 d. Todl birelio 20 d. pasaulyje
paymima kaip Afrikos pabgli diena. Pastaruoju metu i diena gavo pasaulins pabgli dienos vaidmen. Konvencija labai svarbi tuo, kad ji iplt 1951 m. konvencijoje pateikt pabglio svok ir tvirtino kelet
svarbi nuostat, kurios neatsispindjo ioje konvencijoje.
Pirmiausia, nors jokia tarptautin sutartis nepripasta teiss prieglobst, 1969 m. AVO konvencija patvirtina, kad valstybs stengsis priimti
pabglius ir utikrinti j sikrim28.
Antra, konvencija ipleia asmens negrinimo principo, numatyto
1951 m. konvencijoje, taikym tiesiogiai vardijant draudim neleisti prieglobsio praytojo valstybs teritorij. 2 straipsnyje, kuris vadinasi prieglobstis, numatyta, kad niekas negali bti atstumtas nuo valstybs sienos,
isiuniamas ar grinamas, kas priverst grti ar pasilikti teritorijoje, kurioje jo gyvybei, asmeniui ar laisvei gali grsti pavojus dl tam tikr prieasi. Be to, skirtingai nei 1951 m. konvencijoje, 1969 m. AVO konven-

27

UNHCR, The State of the Worlds Refugees. Fifty Years of Humanitarian Action.
Oxford University Press, 2000. P. 52.
28
OAU Convention Governing the Specific Aspects of Refugee Problems in Africa, Collection of International Instruments and other legal texts concerning refugees and displaced
persons, Vol. II. Regional Instruments, Geneva, 1995. P. 5. II str. 1 d.
31

PABGLI TEIS

cijoje asmens negrinimo principas tvirtinamas kaip absoliutus, t. y. be

joki iimi.
Treia, joje pirm kart tarptautiniame teisiniame kontekste tvirtinamas savanorikos repatriacijos principas. 5 straipsnyje pripastama, kad
valstybs turi gerbti savanorik repatriacijos pobd ir kad joks pabglis
nebt repatrijuojamas prie savo vali.
Ketvirta, konvencija nustato prieglobsio ir kilms valstybs pareig
nebausti prieglobsio praytoj u ivykim i alies ir suteikti param grti namo.
Penkta, tais atvejais, kai susiduriama su dideliu pabgli srautu, valstybms siloma vadovautis natos pasidalijimo principu.
1969 m. konvencijoje pabglio svok sudaro dvi dalys: pirmoji atkartoja 1951 m. pabglio statuso slygas, antroji ipleia aplinkybes, dl
kuri asmuo buvo priverstas palikti savo al, t. y. alia 1951 m. konvencijos pabglio svokos priduriama, kad pabgliu taip pat bus laikomas asmuo, kuris dl iors agresijos, okupacijos, usienio valstybs dominavimo
ar veiksm, iurkiai paeidiani viej tvark tam tikroje arba visoje
valstybs teritorijos dalyje, yra priverstas palikti savo nuolatin gyvenamj
viet siekdamas iekoti prieglobsio usienyje29. Taigi, lyginant su 1951 m.
konvencijos pabglio svoka, kurioje asmenys pripastami pabgliais dl
jiems gresianio persekiojimo, 1969 m. AVO konvencija pabgliais taip
pat laiko asmenis, kurie priversti pasitraukti i alies dl kit ivardyt prieasi. Todl asmenys i toki ali gali bti pripainti pabgliais net ir
nebijodami persekiojimo. Kai kurios valstybs Afrikos regione (pvz., Centrin Afrikos Respublika, Angola, Egiptas, Etiopija, Kenija, Siera Leon ir
kt.) yra tiek 1951 m. konvencijos, tiek 1969 m. AVO konvencijos dalyvs.
Todl kyla klausimas, koks gi ryys tarp i abiej dokument? I ties
1969 m. AVO konvencija turt bti laikoma papildania 1951 m. konvencij. 1969 m. konvencijos preambul pripasta 1951 m. konvencij kaip
pagrindin ir universal dokument dl pabgli statuso. Afrikos regione
taip pat galioja 1981 m. Afrikos mogaus teisi chartija, kuri numato asmen, bgani nuo persekiojimo, teis ne tik iekoti prieglobsio, taiau ir j
gauti30.
1984 m. lapkriio mn. Amerikos regione, atsakydama pabgli kriz Centrinje Amerikoje, valstybs tarnautoj, akademik ir teisinink grup i Centrins Amerikos, Meksikos ir Panamos susitiko Kartagenoje, Ko29

1969 m. AVO konvencijos I str. 2 d.

African Charter on Human and Peoples Rights, 26 June 1981, Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol.
II. Regional Instruments, Geneva, 1995. P. 15. 12 str. 3 d.
30

32

PABGLI TEIS

lumbijoje, ir prim deklaracij, kuri vadinama Kartagenos deklaracija dl

pabgli (toliau Kartagenos deklaracija). i deklaracija grindiama 1951
m. konvencijos nuostatomis. Panaiai kaip ir 1969 m. AVO konvencija,
Kartagenos deklaracija ipleia 1951 m. konvencijos pabglio apibrim,
dabar jis apima ir tuos priverstus ivykti i kilms alies asmenis, kuri gyvybei ar laisvei kyla pavojus dl visuotinai paplitusios prievartos, usienio
valstybs agresijos, vidinio konflikto, masini mogaus teisi paeidim ar
kit aplinkybi, kurios rimtai paeidia viej tvark31. Nors deklaracija
teisikai nepareigoja valstybi, j ne kart patvirtino Amerikos valstybi
organizacijos Generalin asamblja. Dauguma Centrins ir Lotyn Amerikos ali yra 1951 m. konvencijos dl pabgli statuso valstybs dalyvs,
taiau daugelis i j taiko deklaracijoje pateikt iplstin pabglio apibrim savo praktikoje, o kai kurios net inkorporavo i svok savo nacionalinius teiss aktus. Be to, 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija ir
1948 m. Amerikos deklaracija dl mogaus teisi ir pareig numato teis
iekoti ir gauti prieglobst32. Amerikos mogaus teisi konvencija taip pat
tvirtina asmens negrinimo princip. Taiau nei Azijos, nei Europos regione nebuvo priimta jokio specifinio pabgli teises reglamentuojanio
dokumento, todl iuose regionuose yra taikoma 1951 m. konvencija.

1.3.3. Kiti altiniai

Ne visos valstybs yra tarptautini pabgli apsaugos sutari valstybs dalyvs, taiau pagrindiniai pabgli apsaugos principai galioja universaliu mastu. Daugelis t valstybi, kurios nra i sutari dalyvs, yra
suteikusios prieglobst daugybei pabgli ir laikosi tarptautins pabgli
teiss princip. Pavyzdiui, Pakistanas, kuris nra 1951 m. konvencijos
valstyb dalyv, yra viena i t valstybi, kuriose prieglobst rado daugiausia pabgli (vien pabgli i Afganistano Pakistane yra apie du milijonai). Be tarptautini sutari, svarbus pabgli teiss altinis yra tarptautin paprotin teis. Pavyzdiui, 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje
tvirtintas asmens negrinimo principas yra taps tarptautins paprotins
teiss dalimi, todl net jei valstyb nra tarptautins sutarties dalyv, papro31

Cartagena Declaration on Refugees, 22 November 1984, Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. I. Universal Instruments, Geneva, 1995. P. 208. III d. 3 p.
32
American Convention on Human Rights, Collection of International Instruments and
other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. I. Universal Instruments,
Geneva, 1995. P. 141. 22 str. 7 d.; American Declaration on the Rights and Duties of Man;
ten pat. P. 198. XXVII str.
33

PABGLI TEIS

tin teis j pareigoja negrinti pabgli ten, kur jiems gresia pavojus.
Aikinant 1951 m. konvencijos nuostatas neretai vadovaujamasi pabgli
teiss altiniu laikomu Pabglio statuso nustatymo procedr ir kriterij
vadovu (toliau vadovas), kur 1979 m. ileido JTVPK. Vadovas pakartotai
ileistas 1992 metais. Jame apibendrinama valstybi, konvencijos dalyvi,
ir tarptautini organizacij praktika taikant 1951 m. konvencijos nuostatas,
ir nors vadovas nra teisikai pareigojanio pobdio altinis, jame tvirtintos nuostatos padeda geriau suprasti konvencijos nuostat turin bei gyvendinti pabgli teises. is vadovas gali bti vertinamas kaip rekomendacinio pobdio konvencijos nuostatas aikinantis dokumentas. Daugelio valstybi praktikoje vadovas taikomas ne tik administracini organ, bet ir teism praktikoje.
Kitas svarbus su JTVPK susijs pabgli teiss altinis yra JTVPK
Vykdomojo komiteto priimamos ivados. Nors ir nra privalomo pobdio
dokumentai, jos ireikia tarptautin susitarim tam tikrais klausimais. is
susitarimas formuluojamas kaip bendra ivada ir atspindi pozityvi prieglobsio teiss raid. Todl nors ios ivados ir nesukuria teisini sipareigojim valstybms, jos prisideda prie opinio juris formavimo. alia i altini galima paminti daugel kit dokument, kurie tvirtina svarbius pabgli teiss principus, tai: 1967 met JT deklaracija dl teritorinio prieglobsio33 (i deklaracija atkartoja Visuotins mogaus teisi deklaracijos
14 straipsn ir tvirtina asmens negrinimo princip; be to, numato, kad
prieglobsio suteikimas yra taikus ir humanitarinis veiksmas, kuris negali
bti laikomas nedraugiku aktu), atskiros JT Generalins asambljos rezoliucijos vairiais su pabgliais susijusiais klausimais, tarptautini, regionini bei nacionalini teism praktika ir teiss doktrina. Kalbant apie doktrin, pamintini vieni ymiausi pabgli teiss doktrinos atstov yra Guy
Goodwin-Gillas, Jamesas Hathawayus, Grahlas Madsenas, Kay Hailbronner ir kiti.
Regioniniu mastu besiformuojaniai Europos Sjungos pabgli teisei
taip pat bdingi savi altiniai. Iki Amsterdamo sutarties sigaliojimo 1999
metais, iskyrus kai kurias iimtis, Europos Sjungos pabgli teiss altiniai valstybi nari atvilgiu buvo teisikai nepareigojanio pobdio, taiau po 1999 met buvo priimamos privalomo pobdio direktyvos ir reglamentai. Visi ie ivardyti altiniai yra btent pabgli teiss altiniai, taiau prie j galima priskirti ir kit tarptautini dokument nuostatas. Pa33
United Nations Declaration on Territorial Asylum, adopted by the General Assembly
of the United Nations on 14 December 1967 (Resolution 2312 (XXII)), Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. I.
Universal Instruments, Geneva, 1995. P. 73.

34

PABGLI TEIS

vyzdiui, Europos mogaus teisi konvencija arba Vaiko teisi konvencija

gali bti laikomos pabgli teiss altiniais tiek, kiek j nuostatos gina pabgli teises. Vis svarbesn vaidmen formuojant ir tvirtinant pabgli
teiss principus vaidina Europos mogaus Teisi Teismo priimti sprendimai su prieglobsiu susijusiose bylose. Kai kurie kiti tarptautiniai dokumentai, nors specifikai nesusij su pabgliais, bet tam tikrais atvejais pasitarnauja ginant pabgli teises. Pavyzdiui, 1954 m. JT konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso, numatanti asmen be pilietybs status.
Tam tikru atvilgiu pabglius taip pat galima laikyti asmenimis de facto be
pilietybs. Taiau kai kuriais atvejais pabgliai gali neturti pilietybs ir de
jure. Be to, 1961 m. JT konvencija dl bepilietybs atvej mainimo yra
ypa svarbi pabgli vaikams, kurie yra gim prieglobsio valstybs teritorijoje ir gali de facto neturti savo tv kilms valstybs pilietybs. Svarbios ir humanitarins teiss konvencijos, pavyzdiui, 1949 m. IV konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu tvirtina nuostatas dl pabgli
ir alies viduje perkeltj asmen. ios konvencijos papildomo 1977 m.
protokolo 73 straipsnis numato, kad tokie asmenys turi bti apsaugoti pagal
konvencij.
Lietuvoje pabgli teiss pagrindiniu nacionaliniu altiniu 19952004
m. buvo pabgli statymas. Taiau nuo 2004 m. gegus 1 d. pabgli
teiss klausimus reglamentuoja naujas Usieniei teisins padties statymas. alia io statymo yra priimta daugelis kit teiss akt, kurie sudaro
pagrind pabgli teisei pltoti Lietuvoje34.

34

ie kiti teiss aktai bus aptarti nagrinjant atskirus Lietuvos pabgli teiss klausimus.
35

PABGLI TEIS

2. PAGRINDINS PABGLI TEISS

SVOKOS

2.1. Tarptautin apsauga ir jos santykis

su nacionaline apsauga, tarptautins
apsaugos subsidiarus pobdis
Pabgli teis yra neatsiejamai susijusi su tarptautins apsaugos institutu, todl btina atskleisti jos svok. Normaliomis aplinkybmis valstybs
pareiga yra apsaugoti savo pilieius, t. y. suteikti tam tikras teises ir saugoti
nuo i teisi paeidim. Usienyje esaniam valstybs pilieiui tokia apsauga pasireikia per diplomatins ar konsulins gynybos institut. Taiau
pabglio atveju ryys su kilms valstybs institucijomis yra nutrks, o
nacionalin apsauga prarasta. Tai gali atsitikti dl vairi prieasi: persekiojimo, vykstanio konflikto ar rimt mogaus teisi paeidimo. Pabglis, atvyks kit valstyb, yra usienietis toje bendruomenje, kurioje jis
ieko prieglobsio. Todl tarptautin valstybi bendruomen, priimdama
tarptautinius dokumentus, siek pakeisti nutrkus apsaugos ry. Tai buvo padaryta silant garantijas dl minimali apsaugos standart, kurie atstot prarast kilms valstybs apsaug. Taigi tarptautin apsauga bendrja
prasme reikia siekim garantuoti, kad su pabgliais elgiamasi pagal tarptautinius standartus. Todl valstyb, kuri atvyksta pabglis, privalo suteikti jam teisin apsaug, t. y. apsaugoti nuo isiuntimo, suteikti socialines,
ekonomines ir kitas teises, kurios padt pabgliui susigrinti bent dal to,
k jis prarado kilms valstybje. Taiau kartais btina utikrinti ne tik teisin, bet ir fizin pabgli apsaug, pavyzdiui, tais atvejais, kai pabgliai
gyvena stovyklose, esaniose netoli kilms valstybs, JTVPK iskiria iuo
poiriu pagalb ir apsaug.
Pagalba yra parama, teikiama norint patenkinti asmen, kuriais rpinasi JTVPK, fizinius ir materialinius poreikius35. Apsauga suprantama daugiau kaip teisin apsauga36. Tarptautin apsauga taip pat reikia ilgalaiki
pabgli problemos sprendimo bd paiek. Tarptautin apsauga pasiy35
36

Pabgli apsauga: tarptautins pabgli teiss vadovas, cit. op. 2. P. 30.

Ten pat. P. 31.
36

PABGLI TEIS

mi subsidiariu poymiu. Visuotinai pripastama, kad pabgli apsaugos

normos yra suformuluotos mogaus teisi kontekste ir kad 1951 m. konvencijos tikslas yra suteikti apsaug ir garantuoti sining elges su asmeniu tais atvejais, kai nacionalin apsauga neprieinama. Tai atspindi papildomumo ar pakeiiamumo principas, kur konceptualiai ipltojo profesorius Hathawayus37. Tarptautins apsaugos subsidiarus pobdis pasireikia
tuo, kad vienu metu negali egzistuoti ir tarptautin, ir nacionalin apsauga.
Todl tarptautin apsauga pradeda veikti tik tada, kai asmuo netenka ar negali pasinaudoti kilms valstybs apsauga38, o nustoja veikti, kai asmuo vl
gali naudotis nacionaline apsauga39.

2.2. Ilgalaikiai pabgli problemos

sprendimo bdai
Siekiant palengvinti pabglio padt, btina surasti ilgalaik jo problemos sprendimo bd. Tokiais bdais laikoma savanorika repatriacija,
integracija prieglobsio valstybje arba perklimas treij al40. Savanorika repatriacija ilg laik buvo laikoma priimtiniausia ieitimi pabglio
situacijai isprsti. Taiau savanorika repatriacija gali bti vykdoma tik tada, kai kilms valstybje susiklosto tokios aplinkybs, kurios leidia saugiai
grti. Tai svarbu siekiant ivengti, kad asmeniui netekt antr kart pasitraukti ir jis vl netapt pabgliu. Sakykim, pabglis ivyko i kilms
valstybs dl to, kad vykus kariniam perversmui jis atsidr tarp naujos
valdios persekiojam opozicijos nari. Taiau vliau opozicin valdia
buvo paskelbta teista ir per rinkimus gavo tredal viet parlamente. Opozicijos narius nustota persekioti, todl usienyje esantis pabglis gali nusprsti, jog jam saugu grti namo. iuo atveju labai svarbu, kad pabgliui
bt suteikta objektyvi informacija apie padt kilms valstybje ir kad,
remdamasis ia informacija, jis galt nusprsti, ar gali saugiai grti.
Sprendim dl savanorikos repatriacijos turi priimti pats pabglis, kadangi savanorika repatriacija galima tik tuomet, kai yra ireiktas asmens savanorikas sutikimas. Tuo savanorika repatriacija skiriasi nuo deportacijos,
kai asmuo isiuniamas kilms ar treij al, nepaisant, ar jis su tuo sutinka, ar ne. Taip pat btina utikrinti, kad asmenims iduodami kelions
37

Hathaway J. The Law of Refugee Status, Butterworths, 1991. P. 124-125.

Plaiau apie pabglio statuso taikymo nuostatas r. 2 skyriaus 3 dal.
39
Plaiau apie pabglio statuso pasibaigimo nuostatas r. 2 skyriaus 5 dal.
40
UNHCR, Agenda for Protection, cit. op. 15. P. 15.
38

37

PABGLI TEIS

dokumentai, kurie pads pasiekti gyvenamsias vietas. Be to, repatriacija

turi bti vykdoma gerbiant asmens orum ir saugiai. Repatriacija gali vykti
individualiai, kai atskiri individai nusprendia grti, arba gali bti organizuota, kai tam tikroms asmen grupms padedama grti. Pavyzdiui, tokias
didelio masto repatriacijos programas reng JTVPK: 19951997 m. Angol padjo grti 140 tkst. asmen, Mozambik 400 tkst. asmen,
19841999 m. apie 42 tkst. asmen padjo grti i Meksikos Gvatemal41.
Tais atvejais, kai repatriacija nenumatoma artimoje ateityje, tinkamiausia ieitis yra apgyvendinti pabglius toje alyje, kuri jie atvyko. Toks
pabgli padties palengvinimas vadinamas vietine integracija: asmuo sikuria prieglobsio valstybje, ia jam suteikiamas tam tikras statusas ir iduodamas leidimas gyventi alyje. Kai pabglis pasilieka prieglobsio
valstybje, tai nebtinai reikia, kad jis pasiliks ia nuolatos ir kad savanorikos repatriacijos galimyb nebebus taikoma. Gali atsitikti taip, kad kur
laik pagyvenus prieglobsio valstybje pasikeitusi padtis kilms valstybje gali lemti pabglio apsisprendim grti namo. Tada, kai nei savanorika
repatriacija, nei vietin integracija nra manomos, pabglis gali bti perkeltas treij al, kurioje jam bt suteikta apsauga. Praktikoje taip gali
atsitikti, pavyzdiui, tuomet, kai prieglobsio valstyb taiko geografin
1951 m. konvencijos ilyg ir priima tik pabglius i Europos. Pavyzdiui,
Turkij atvykus prieglobsio praytojui i Irako, vienintel galimyb apsaugoti tok pabgl yra perklimas treij saugi al, kadangi Turkija
nepriima pabgli ne i Europos region.
Paymtina, kad perklimo procedr daniausiai vykdo JTVPK, nors
tam tikras perklimo programas gali rengti ir imigracins valstybs: JAV,
Kanada, Australija. Perklimo procedra veikia madaug taip: JTVPK nustato asmens status ir, jei toks asmuo pripastamas pabgliu, tam tikrai
valstybei pateikiamas pasilymas dl jo primimo. Paprastai toks pasilymas teikiamas valstybei, kuri turi nustaiusi pabgli perklimo kvot alia t pabgli, kurie atvyksta valstyb patys. Tarp toki valstybi yra
tradicins imigracins valstybs, taip pat Danija, vedija, Nyderlandai ir kitos. Jei valstyb, kuriai buvo pateiktas pasilymas priimti konkret pabgl, sutinka j priimti, tokiu atveju asmeniui iduodami tos valstybs kelions
dokumentai ir jis perkeliamas t valstyb.

41
JTVPK informacija; taip pat UNHCR, The State of the Worlds Refugees, cit. op. 27.
P. 137.

38

PABGLI TEIS

2.3. Asmenys, kuriems reikalinga tarptautin apsauga:

prieglobsio praytojai, pabgliai, alies viduje
perkeltieji asmenys
Pabgli teis yra susijusi su migracija. Pabgli teis nagrinja, kas
skiria pabglius nuo kit asmen ir kaip turt bti apibriamas is skiriamasis kriterijus. Skirtum tarp migranto ir pabglio galima atskleisti
nagrinjant j veiksm ivykti i kilms valstybs pasirinkimo laisv.
Nors migrantas gali pasilikti kilms valstybje, net jei tai reikt tam tikrus
sunkumus jam, pabglis realiai tokio pasirinkimo neturi, nes jo atveju egzistuoja btinumas ivykti. Pabglio ivykimas gali bti savanorikas tuo
atvilgiu, kad jis galjo pasirinkti ir neivykti, taiau btinumas jo atveju
lemia jo ivykimo skirtum nuo kit savanorikai ivykstani migrant. Jei
pabglis turt pasirinkimo galimyb, tai jam tekt rinktis tarp jo teisi
paeidimo ir statymo paeidimo (neteisto ivykimo i alies). Taiau i jo
negalima tiktis, kad jis liks tam, kad patirt persekiojim. Btinumo koncepcija reikia veiksm prieastis, kurios yra tokios tvirtos ir nenugalimos,
kad negali bti tikimasi jokio kito veiksmo i individo42. Todl galima teigti, kad pabglis vis dlto neturi pasirinkimo laisvs, todl jo ivykimas i
kilms valstybs yra tam tikru atvilgiu prievartinio pobdio.
Kartais bandoma atskirti pabglius nuo kit migrant remiantis pastarj galimybe pasinaudoti kilms valstybs diplomatine gynyba. Kitaip tariant, pabgliai, skirtingai nei kiti migrantai, negali pasinaudoti savo valstybs diplomatine gynyba. Taiau paymtina, kad diplomatins gynybos
teis yra valstybs privilegija tarptautinje erdvje, kurios trkumas nra
tiesiogiai susijs su pabgliais. Todl diplomatins gynybos trkumas pabglio atveju nra pakankamas poymis atskirti pabglius nuo kit migrant ir pateisinti prieglobsio suteikim43.
Koks pabglio santykis su asmenimis be pilietybs? Pabgliai tam
tikru atvilgiu gali bti priskiriami prie tam tikros asmen be pilietybs
grups, kadangi j santykiai su kilms valstybe nutraukti. Galima teigti, kad
asmenys be pilietybs neturi pilietybs de jure, o pabgliai yra asmenys be
pilietybs de facto44. Taiau vis dlto pabgli problema skiriasi nuo asmen be pilietybs problemos. Tai pripastama ir 1954 m. konvencijoje dl
42

Nathwani, Niraj, The Purpose of Asylum, cit. op. 5. P. 369.

Ten pat. P. 359.
44
Ten pat. P. 361.
43

39

PABGLI TEIS

pilietybs neturini asmen statuso, kuri i esms skiriasi nuo 1951 m.

konvencijos. Pavyzdiui, asmenims be pilietybs netaikoma apsauga nuo
nuobaud u neteist atvykim ir buvim alyje, kaip tai taikoma pabgliams remiantis 1951 m. konvencijos 31 straipsniu. Be to, asmenims be pilietybs daniausiai negresia persekiojimas kilms alyje45. Kalbant apie
pabglius, reikt detalizuoti i svok. Pabgliai plaija prasme suprantami pirmiausia kaip asmenys, pripastami pabgliais pagal 1951 m. konvencijoje tvirtint pabglio apibrim (t. y. asmenys, ivykstantys i savo
kilms valstybs dl gresianio persekiojimo, susijusio su rase, religija, tautybe, politiniais sitikinimais ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei,
baims). Danai i asmen grup dar vadinama konvenciniais pabgliais.
Pabglio svoka plaija prasme taip pat apima asmenis, ivykstanius i
kilms alies ne dl gresianio persekiojimo, bet dl visuotinai paplitusios
prievartos ar karini veiksm. Neretai tokie asmenys vadinami faktiniais
arba karo pabgliais ir jiems suteikiama papildoma arba laikina apsauga
prieglobsio valstybje. Bendras i asmen skaiius kartu su konvenciniais
pabgliais 2005 m. sausio 1 d. sudar apie 9,2 milijono asmen. Pastebtinas sumajimas, palyginti su 2003 m., kai pabgli buvo 9,7 milijono46.
Prie pabgli bendrja prasme priskiriami prieglobsio praytojai arba
prieglobsio iekotojai, t. y. asmenys, kurie kreipsi dl prieglobsio suteikimo, bet kuri statusas dar nenustatytas. Prieglobsio praytoj visame pasaulyje skaiius 2005 m. sausio 1 d. sudar 839 200 asmen. I viso 2005
m. sausio 1 d. pasaulyje buvo apie 19,2 milijono asmen, kuriems pagalb
teik JTVPK47. Remiantis Migracijos departamento duomenimis, vien 2004
metais Lietuvoje pabglio statusas suteiktas 12 atvej, o papildoma apsauga 407 atvejais, 2003 metais pabglio statusas buvo suteiktas tik 3 atvejais, o papildoma apsauga net 485 atvejais.
Paymtina, kad vienas i pabglio svokos element yra tarptautins
sienos kirtimas. Btent iuo aspektu pabgliai skiriasi nuo alies viduje perkeltj asmen (angl. k. internally displaced persons). ie asmenys, nors ir
nevadinami pabgliais, bet taip pat negali pasinaudoti savo valstybs apsauga, todl j padtis yra panai pabgli. alies viduje perkeltieji asmenys yra asmenys, priversti palikti savo namus dl t pai ar panai
prieasi, kaip ir pabgliai, taiau kurie, skirtingai nei pabgliai, nekirto
tarptautins savo valstybs sienos, kitaip tariant, nepasitrauk i kilms
valstybs usien. 2005 m. sausio 1 d. pasaulyje buvo apie 5,6 milijono a45

Nathwani, Niraj, The Purpose of Asylum, cit. op. 5. P. 363.

UNHCR. Refugees by Numbers. 2005 Edition.
47
Ten pat.
46

40

PABGLI TEIS

lies viduje perkeltj asmen48. Skirtingai nei pabgli atveju, alies viduje perkeltj asmen teisinio statuso specifikai nereglamentuoja joks tarptautinis susitarimas, taip pat nra tarptautins organizacijos, kuri bt galiota visais atvejais rpintis iais asmenimis. Taip yra dl to, kad tol, kol
asmuo nra kirts savo valstybs sienos, laikoma, kad jis priklauso savo
valstybs jurisdikcijai, todl toji valstyb privalo juo rpintis. Tokiems asmenims taip pat nra teikiama ir tarptautin apsauga, nes tarptautin apsauga yra subsidiari, t. y. gali bti teikiama tik tada, kai asmuo negali pasinaudoti kilms valstybs apsauga. Taiau akivaizdu, kad tam tikrais atvejais
kilms valstyb nenori arba negali suteikti jiems apsaugos, nes, pavyzdiui,
yra praradusi kai kuri region kontrol savo teritorijoje, kur negali utikrinti tinkamos valdios institucij veiklos. Siekiant sukurti teisin perkeltj
asmen apsaugos reim, buvo imtasi tam tikr pastang. Francis Dengas,
kuris dar 1992 metais buvo paskirtas JT generalinio sekretoriaus atstovu alies viduje perkeltj asmen klausimui sprsti, 1998 m. JT mogaus teisi
komisijai pateik Pagrindinius principus dl perklimo alies viduje49. ie
principai, grindiami tarptautine mogaus teisi teise, humanitarine ir pabgli teise, jungia vien dokument vairias tarptautinje teisje egzistuojanias nuostatas, taikomas alies viduje perkeltiesiems asmenims. iame
dokumente pabriama, kad alies viduje perkeltieji asmenys negali bti
prievarta grinti pavojingas slygas. Principai nustato specialias moter ir
vaik apsaugos priemones, taip pat numato, kad perkeltieji asmenys turi teis kompensacij ar reparacijas netekus nuosavybs. Juose minima teis
nebti perkeltaisiais, ivardijami pagrindai ir slygos, kada perklimas laikomas neteistu, nustatomos minimalios garantijos, kuri turi bti laikomasi asmenims persikeliant. Vis dlto principai nra teisikai pareigojantis
dokumentas, per pakankamai trump laiko tarp jie gijo plat pripainim.
Nors, kaip minta, nra kokios nors specialios tarptautins organizacijos,
kuri bt galiota rpintis specifinmis perkeltj asmen problemomis,
tam tikrais atvejais JTVPK gali bti specialiai galiotas teikti param ir pagalb alies viduje perkeltiesiems asmenims. JTVPK dirba su perkeltaisiais
asmenimis jau nuo 1960 met, taiau 1990 metais veikla ypa isiplt.
Nors JT Pabgli reikal komisaro valdybos statute nra jokios nuorodos
dl perkeltj asmen, 9 straipsnyje pripastama, kad pabgli reikal
komisaras alia darbo su pabgliais gali vykdyti Generalins asambljos
nustatyt veikl. 1993 m. JT Generalins asambljos rezoliucija Nr. 48/116
nustat svarbius kriterijus, kuriais pabgli komisaras vadovaujasi priim48
49

UNHCR. Refugees by Numbers. 2005 Edition.

Guiding Principles on Internal Displacement, UN Doc. E/CN.4/1998/53/Add.2 (1998).
41

PABGLI TEIS

damas sprendim dl to, kokiais atvejais jis turt pradti teikti pagalb ir
apsaug perkeltiesiems asmenims. Taigi, skirtingai nei pabgli atveju, su
kuriais dirbant JTVPK nereikia specialaus mandato, alies viduje perkeltj
asmen atveju reikia specialaus galiojimo suteikimo50.

50

Plaiau apie JTVPK io skyriaus 3 dalyje.

42

PABGLI TEIS

3. TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, GALIOTOS

SPRSTI PABGLI PROBLEMAS
Kalbant apie pabgli apsaug, reikt paminti ir tarptautines institucijas, kurios galiotos sprsti pabgli problemas. Pabgli problema,
kaip viena i prioritetini srii, buvo traukta JT Generalins asambljos
sesijos darbotvark dar 1946 m., kai buvo ikeltas klausimas steigti tarptautin institucij, kuri bt atsakinga u vis pabgli, nepriklausomai
nuo tautybs, problem sprendim ir paramos jiems teikim. Taigi 1946 m.
Generalin asamblja steig Tarptautin pabgli organizacij, kaip specializuot JT staig ribotam laikotarpiui. Ji buvo galiota sprsti asmen,
tapusi pabgliais po Antrojo pasaulinio karo, problemas. Tai buvo pirmoji organizacija, kuri visapusikai sprend pabgli problemas, nes iki tol
egzistavusios institucijos buvo galiotos rpintis tik tam tikromis pabgli
grupmis. Tarptautin pabgli organizacija savo darb baig 1951 m. Jos
veikla buvo kritikuojama, ypa Ryt bloko ali, nes i organizacija daugiau akcentavo pabgli perklim treij al, o ne repatriacij namo.
Pavyzdiui, tik 73 tkst. asmen buvo padta repatrijuoti, o kitas valstybes
buvo perkelta apie 1 milijonas asmen51. 1949 m. gruodio 3 d. rezoliucija
Nr. 319 (IV) JT Generalin asamblja nusprend steigti Jungtini Taut
Pabgli reikal vyriausiojo komisaro staig, kuri atlikt funkcijas, ivardytas rezoliucijos priede, ir tokias funkcijas, kurias Generalin asamblja
retkariais jai suteiks52. 1950 m. gruodio 14 d. rezoliucija Nr. 428 (V) JT
Generalin asamblja patvirtino organizacijos statut (toliau JTVPK statutas)53. Organizacija turjo veikti trejus metus, pradedant 1951 m. sausio 1
d. JTVPK buvo steigtas kaip pagalbin JT Generalins asambljos institucija remiantis Jungtini Taut Chartijos 22 straipsniu. Nors formaliai
JTVPK buvo kurta kaip laikina institucija, jos veikla pratsiama iki iol
(kas penkerius metus). Laikinas organizacijos veiklos pobdis atspindjo
vis laik egzistavusi vilt, kad pabgli problema yra laikina, taiau akivaizdu, kad i ties taip nra. Vyriausij komisar renka Generalin asamblja ir skiria generalinis sekretorius. Organizacija atsiskaito Generalinei
asambljai per Ekonomin ir socialin taryb.
51

UNHCR, The State of the Worlds Refugees, cit.op. 27. P. 17.

A/RES/319(IV). 3 December 1949. 1.
53
A/RES/428 (V), 14 December 1950.
52

43

PABGLI TEIS

Pirminis JTVPK tikslas buvo teikti tarptautin apsaug ir materialin

pagalb pabgliams. Laikui bgant, ios organizacijos vaidmuo kito, o jos
mandatas buvo iplstas daug platesniam asmen ratui. JTVPK statuto 9
straipsnis nustato, kad JTVPK vykdys papildom JT Generalins asambljos numatyt veikl []. Per daugiau kaip 50 met Generalin asamblja
iplt JTVPK kompetencij. Dabar JTVPK kompetencijai priklauso visos
kategorijos asmen, kuriems reikalinga apsauga ir kurie nebtinai atitinka
statute pateikiam apibrim. Atsivelgiant tai buvo patvirtinta iplstin
pabglio svoka. Pirmiausia JTVPK buvo galiotas teikti param ir apsaug asmenims, kurie laikomi pabgliais pagal 1951 m. konvencijoje ir
1967 m. protokole tvirtint svok. Vliau JT Generalin asamblja iplt
JTVPK mandat ir galiojo rpintis ir kitais asmenimis. Pavyzdiui, JTVPK
kompetencijai buvo priskirti pabgliai, bgantys nuo bendro smurto pavojaus alyje54. Taigi laipsnikai organizacijos mandatas buvo iplstas i
asmen atvilgiu:
1) alies viduje perkeltj asmen (nuo 1975 m. atskir GA rezoliucij suteiktais galiojimais);
2) kai kuri karinio konflikto paliest gyventoj grupi;
3) kai kuri buvusios Taryb Sjungos piliei, kurie jai suirus tapo
asmenimis be pilietybs.
JTVPK staiga veikia vadovaudamasi savo statutu, kuris vardija ias
JTVPK funkcijas:
1) teikti tarptautin apsaug pabgliams;
2) iekoti ilgalaiki pabgli problemos sprendimo bd55.
Atlikdama ias funkcijas organizacija siekia, kad kuo daugiau valstybi tapt tarptautini dokument, reglamentuojani pabgli apsaug, dalyvmis; kad pabgliai bt leisti valstybs teritorij, kad valstybse bt sukurta teisin ir pabgli primimo sistema, kad pabgliams bt suteikta pagalba repatrijuoti kilms al arba integruotis prieglobsio valstybje. Pabgli reikal komisaro veikla yra nepolitin, humanitarinio pobdio. Konflikto atveju organizacija teikia param ir pagalb pabgliams i
abiej konfliktuojani pusi. Svarbu paminti, kad 1951 m. konvencija
pareigoja valstybes, konvencijos dalyves, bendradarbiauti su pabgli reikal komisaro institucija sprendiant pabgli klausimus. Per savo vieti-

54

A/RES/1499(XV), 5 December 1960; A/RES/1673(XVI), 18 December 1961;

A/RES/2039(XX), 7 December 1965; A/RES/31/35, 30 November 1976.
55
Statute of the Office of the United Nations High Commissioner for Refugees, Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced
Persons, Volume I. Universal Instruments, Geneva, 1995, p. 5, Chapter I, point 1.
44

PABGLI TEIS

nius biurus pabgli komisaro valdyba priiri, kaip valstybse gyvendinama 1951 m. konvencija.
Paprastai pabglio statuso suteikimas yra tam tikros valstybs, prisimusios tarptautinius sipareigojimus, atsakomyb, taiau tam tikrais atvejais JTVPK gali suteikti asmeniui pabglio status. Tokiu atveju kalbama
apie mandatinius pabglius, t. y. asmenis, pripaintus pabgliais pagal
JTVPK statut. Toks statusas paprastai nustatomas valstybse, kurios nra
tarptautini pabgli apsaug reglamentuojani dokument dalyvs arba
kuriose pabglio statusas suteikiamas tik tam tikroms asmen kategorijoms. Pavyzdiui, Turkija yra 1951 m. konvencijos dl pabgli statuso
dalyv, taiau ji priima tik pabglius atvykstanius i Europos regiono, todl vis kit pabgli status nustato JTVPK.
Skirtingai nei kitos JT institucijos, JTVPK neturi vadovaujani organ. JT GA 1957 m. lapkriio 26 d. rezoliucija Nr. 1166 (XII) kreipsi
Ekonomin ir socialin taryb praydama steigti [] Vyriausiojo komisaro programos Vykdomj komitet, kur sudaryt 2025 valstybs, JT nars
ar specializuot staig valstybi nari atstovai, kuriuos irinkt taryba,
remdamasi plaiausiu geografiniu pagrindu t valstybi, kurios parod susidomjim ir atsidavim sprendiant pabgli problemas. Komitetui buvo
priskirtos ios funkcijos: a) patarti vyriausiajam komisarui jo praymu atliekant funkcijas pagal organizacijos statut; b) patarti vyriausiajam komisarui, ar tinkama teikti tarptautin param, siekiant padti isprsti specifines pabgli problemas, kurios iliko neisprstos po 1958 m. gruodio 31
d. []; c) patvirtinti paramos pabgliams projektus []56. 1958 m. balandio 30 d. rezoliucija Nr. 672 (XXV) ECOSOC steig Vyriausiojo komisaro programos Vykdomj komitet. Taigi Vykdomasis komitetas i
esms yra atsakingas u kasmetini pagalbos program tvirtinim ir atlieka
patariamsias funkcijas. Vykdomj komitet sudar 24 valstybs. Vliau jo
sudtis isiplt ir 2005 m. j sudar 68 valstybs57. Kadangi Vykdomj
komitet steig ECOSOC, jis formaliai nra priklausomas nuo JTVPK ir

56

A/RES/1166(XII), 26 November 1957, 6.

Komiteto nars yra: Alyras, Argentina, Australija, Austrija, Bangladeas, Belgija,
Brazilija, il, Gana, Kanada, Kinija, Kolumbija, Dramblio Kaulo Krantas, Kipras, Demokratin Kongo Respublika, Danija, Etiopija, Ekvadoras, Egiptas, Suomija, Pranczija, Vokietija,
Graikija, Gvinja, ventasis Sostas, Vengrija, Indija, Iranas, Ispanija, Airija, Izraelis, Italija,
Japonija, Kenija, Korjos Respublika, Libanas, Lesotas, Madagaskaras, Meksika, Marokas,
Mozambikas, Namibija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Nikaragva, Nigerija, Norvegija, Pakistanas, Filipinai, Lenkija, Rumunija, Rusijos Federacija, Serbija ir Juodkalnija, Somalis,
Piet Afrika, Sudanas, vedija, veicarija, Tanzanija, Tailandas, Tunisas, Turkija, Uganda,
Jungtin Karalyst, Jungtins Valstijos, Venesuela, Jemenas, Zambija.
57

45

PABGLI TEIS

veikia kaip atskira JT institucija. Vykdydamas savo mandat Vykdomasis

komitetas priima ivadas dl tarptautins apsaugos58.
Be JTVPK, mintina dar viena pabgli problemomis besirpinanti
organizacija JT Pagalbos darb agentra Palestinos pabgliams Artimuosiuose Rytuose (toliau JTPDA) (angl. k. United Nations Relief and
Works Agency for Palestine Refugees in the Near East, UNRWA). 1948 m.
gegus 14 d. paskelbus apie Izraelio valstybs sukrim, tarp arabikos ir
hebrajikos Palestinos dalies kilo nesutarim, dl kuri apie 750 tkst. palestiniei buvo priversti pasitraukti arba buvo ivaryti i vietovi, kurias
kontroliavo hebrajai. Pabgliams i Palestinos pirm kart pagalb pradjo
teikti nevyriausybins organizacijos, kurias vienijo Jungtini Taut Pagalbos Palestinos pabgliams organizacija. 1949 metais JT Generalin asamblja nusprend kurti JT pagalbos darb agentr Palestinos pabgliams
Artimuosiuose Rytuose. ios organizacijos, skirtingai nei JT Pabgli komisaro, geografin veiklos sritis yra ribota. Ji veikia Libane, Sirijoje, Jordanijoje, Vakar krante ir Gazos regione. Tik tada, kai palestinietis ivyksta i
ios organizacijos veikimo rib, jis patenka JT pabgli reikal komisaro
apsaug ir jam taikoma 1951 m. konvencija. Pavyzdiui, Latvijoje pabglio statusas buvo suteiktas pabgliui i Palestinos pagal 1951 m. konvencij. Skirtingai nei JTVPK, JTPDA neturi savo statuto, taiau jos veiklos
praktikoje nusistovjo tam tikras pabgli apibrimas. Taigi pagal i svok Palestinos pabgliu laikomas asmuo, kurio prastin gyvenamoji vieta buvo Palestinoje bent dvejus metus iki 1948 m. konflikto arba kuris dl
io konflikto prarado savo namus, pragyvenimo altin ir rado prieglobst
1948 m. tuose regionuose, kuriuose savo veikl vykdo Pagalbos Palestinos
pabgliams organizacija. Taip pat organizacijos veikla vykdoma ir Palestinos pabgli palikuoni atvilgiu. Skirtingai nei JTVPK, JTPDA darbas
neapima ilgalaiki Palestinos pabgli problem sprendimo bd paiekos. Taip yra todl, kad organizacijos galiojimai susij su paramos, o ne
tarptautins apsaugos teikimu. Pagalbos Palestinos pabgliams darb
agentra buvo kurta kaip laikina staiga, taiau jau 1950 m. ji rpinosi beveik 1 milijonu Palestinos pabgli59.

58
59

Plaiau apie ivadas r. io skyriaus 1.3 dal.

UNHCR, The State of the Worlds Refugees, cit. op. 27, Geneva. P. 21.
46

PABGLI TEIS

4. PAGRINDINIAI PABGLI TEISS

PRINCIPAI

4.1. Asmens negrinimo principas tarptautinje teisje

Asmens atvykimas valstyb, kurioje jis prao prieglobsio, taip pat
apsaugos suteikimas pabgliams pagal 1951 m. konvencij neapsieina be
atitinkam padarini atsiradimo valstybei. i valstyb ne tik privalo garantuoti tokiems asmenims pagrindines mogaus teises ir laisves, bet ir suteikti
papildomas pabgli apsaugos garantijas, btinas atsivelgiant ypating
pabglio padt, palyginti su kitais valstybje esaniais usienieiais. Vienas svarbiausi pagal 1951 m. konvencij teikiamos apsaugos element yra
draudimas grinti pabgl al, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Tai pagrindinis ir svarbiausias valstybi, 1951 m. konvencijos dalyvi,
tarptautinis sipareigojimas prieglobsio srityje, kuris apibriamas bendru
terminu asmens negrinimo principas (arba terminu pranc. k. nonrefoulement). Kartu jis yra svarbiausias pabgli teiss principas ir kertinis
tarptautins pabgli apsaugos aspektas. 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 1 dalis numato, kad n viena susitarianioji valstyb jokiu bdu neisiunia ir negrina pabglio al, kur jo gyvybei ar laisvei grst pavojus
dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl
politini sitikinim. Kadangi 33 straipsnio 1 dalies formuluot yra gana
lakonika, praktikoje kyla nemaai iame straipsnyje tvirtinto asmens negrinimo principo aikinimo klausim, pavyzdiui:
1) ar is principas taikomas tik asmenims, kurie jau pripainti pabgliais, ar taip pat prieglobsio praytojams;
2) kokios yra valstybs sipareigojimo pagal asmens negrinimo princip teritorins ribos;
3) kokias veikas principas draudia;
4) ar is principas draudia grinim tik pabglio kilms valstyb,
ar taip pat apima grinimo treisias valstybes draudim;
5) ar galimos io principo iimtys?
Asmens negrinimo princip tvirtina ne tik 1951 m. konvencija. Dar
iki ios konvencijos primimo j numat 1949 m. rugpjio 12 d. enevos
konvencijos dl civili apsaugos karo metu 49 straipsnis. Be to, princip
tvirtina ir 1966 m. TPPTP 7 straipsnis bei 1984 m. JT konvencijos prie
47

PABGLI TEIS

kankinimus 3 straipsnis. Bene labiausiai ipltota io principo taikymo ir

aikinimo praktika yra pagal ETK 3 straipsn60. ETK draudia kankinimus, iaur, nemonik ar asmens orum eminant elges arba bausmes61.
Sprendimas isisti prieglobsio praytoj i valstybs gali bti problemikas taikant konvencijos 3 straipsn, jeigu yra svari ir pagrst motyv, kad
suinteresuotam asmeniui gresia realus pavojus, jog jis bus kankinamas,
baudiamas ar kad su juo bus nemonikai bei eminaniai elgiamasi valstybje, kuri jis isiuniamas62. Todl iuo atveju asmens buvimo valstyb
turt susilaikyti nuo isiuntimo tuo suteikdama apsaug pagal konvencij.
Tiek bendrame mogaus teisi, tiek prieglobsio praytoj bei pabgli
kontekste, tapdamos konvencijos dalyvmis, valstybs prisiima sipareigojimus pagal ETK ne tik savo piliei, bet ir treij ali piliei atvilgiu63. Europos mogaus teisi komisijos nuomone, jei slygos vienoje ar
kitoje valstybje yra tokios, kurios patenka 3 straipsnio taikymo apimt,
sprendimas dl asmens isiuntimo, idavimo arba grinimo tokiomis slygomis sukelia tok sprendim priimanios susitarianios valstybs atsakomyb [...]64. Apsaugos teikimo pagal straipsn idja grindiama ne tuo,
kad valstyb, kuri asmuo isiuniamas, paeidia kokias nors konvencijoje tvirtintas teises, nes tokiu atveju atsakomyb bt nemanoma, jei tokia
valstyb nra konvencijos dalyv, taiau tuo, kad asmen isiunianti valstyb paeis savo sipareigojimus, jei bus isiuniama inant apie gresianius
mogaus teisi paeidimus valstybje, kuri siuniama. Pavyzdiui, jei kuri nors Europos valstyb nors isisti asmen Lotyn Amerik, kur jam
grs kankinimai, atsakomyb kils iai Europos valstybei primus sprendim
dl isiuntimo, nes toks isiuntimas pats savaime kels pavoj, jog su asmeniu bus netinkamai elgiamasi. Taigi jei isiunianti valstyb gali numatyti,
kad su isistu asmeniu bus elgiamasi taip, kaip draudia 3 straipsnis, ji turt susilaikyti nuo tokio isiuntimo, nes prieingu atveju paeis konvencij. Tai leidia teigti, jog isiunianiosios valstybs atsakomyb priklauso
ne nuo 3 straipsniu draudiamo elgesio teisinio vertinimo, taiau nuo to, ar
i valstyb galjo numatyti, kad dl isiuntimo su asmeniu bus netinkamai
60

Plaiau apie tai r. 3 skyriaus 1 dal.

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies pakeista protokolu
Nr. 11, su papildymais // V. . 2000. Nr. 96-3016. 3 str. P. 2.
62
Cruz Varas prie Jungtin Karalyst, 1991 m. kovo 20 d. sprendimas, Series A, Vol.
201. P. 28. 69 ir 70; taip pat Vilvarajah ir kiti prie Jungin Karalyst, 1991 m. lapkriio
30 d. sprendimas, Series A, Vol. 215. 103.
63
Donna, Gomien, Short Guide to the European Convention on Human Rights, Council
of Europe Press, 1997. P. 14.
64
Kirkwood prie Jungtin Karalyst, 10479/83, 37 D&R 158.
61

48

PABGLI TEIS

elgiamasi. Nors Europos mogaus teisi konvencija negarantuoja teiss

prieglobst, 3 straipsnis yra svarbus prieglobsio praytojams tuo, kad
ETT praktikoje per pastarj deimtmet jis nuosekliai aikinamas kaip apimantis draudim grinti asmen ten, kur jam gresia kankinim, nemoniko ar eminanio elgesio ar bausms pavojus, ir tai apriboja suvereni valstybs teis isisti usieniet. Pavyzdiui, 2000 m. liepos 11 d. priimtame
sprendime byloje Jabari prie Turkij teismas draudiamu elgesiu pagal 3
straipsn pripaino prieglobsio praytojai i Irano gresiant umtym akmenimis u santuokin neitikimyb65, todl jos isiuntimas i Turkijos
Iran paeist konvencijos 3 straipsn.
Nors iuo metu asmen, kuriems reikia tarptautins apsaugos, atvilgiu
asmens negrinimo principas yra sitvirtins teismo praktikoje kaip vienas
i 3 straipsnio aspekt, pirm kart jis buvo pamintas visikai su prieglobsio praytojais ar pabgliais nesusijusiame kontekste. 1989 m. ETT
pripaino potencial straipsnio paeidim byloje Soering prie Jungtin
Karalyst66, kai jaunam Vokietijos pilieiui, kurio ekstradicijos i Jungtins
Karalysts pra JAV dl kaltinim mogudyste, grs ilgas sulaikymo
laikotarpis laukiant vadinamajame mirties koridoriuje. Nors teismas pripaino, jog mirties bausm JAV pati savaime nra neteista, kadangi ETK
2 straipsnis leidia j taikyti tam tikrais atvejais, taiau mirties koridoriaus
sindromo pasireikimas pareikjo atvilgiu bt paeids jo teises pagal 3
straipsn, nes tai bt laikoma psichologiniu kankinimu ir Jungtin Karalyst bt u tai atsakinga pagal konvencij67. Toje paioje byloje teismas taip
pat nurod, kad tuo atveju, jei valstyb, konvencijos dalyv, grint asmen kit al, kurioje yra rimt prieasi manyti, jog tokiam asmeniui,
jei jis bus isistas, grs realus kankinimo ar nemoniko arba eminanio
elgesio ar bausms pavojus praaniojoje valstybje, bus paeistas 3
straipsnis. Nors ETT ioje byloje patvirtino bendr princip, kad konvencijos paeidimas gali bti nagrinjamas tik tada, kai jau vykdytas paeidimas, jis taip pat numat, kad tam tikrais atvejais gali bti nukrypstama nuo
io principo. Teismas teig: konvencijos institucijoms paprastai nra bdinga pripainti konvencijos potencial paeidim. Taiau kai pareikjas
teigia, jog sprendimas j iduoti kitai valstybei, jei bus vykdytas, paeis 3
straipsn dl to, kad galima numatyti tokio idavimo pasekmes, atsivel65
Jabari prie Turkij, 2000 m. liepos 11 d. sprendimas, Application No. 40035/98.
31-32, 41-42.
66
Soering prie Jungtin Karalyst, 1989 m. liepos 7 d. sprendimas, Series A, Vol. 161,
CAS/COE/003.
67
Donna Gomien, Short Guide to the European Convention on Human Rights, cit. op. 63.
P. 21.

49

PABGLI TEIS

giant rimt ir neatitaisom al, kuri gali kilti, siekiant garantuoti iame
straipsnyje tvirtint teisi veiksming laikymsi, btina nesilaikyti bendro
principo68. Taigi 3 straipsnis yra pagrindas norint ukirsti keli draudiamam elgesiui tam tikro asmens atvilgiu. Todl galima paymti, kad konvencijos taikym priirini organ praktikoje paprastai nesiekiama nustatyti, ar buvo paeidimas, bet pripainti, kad valstyb nar paeis konvencij, jei isis asmen i savo teritorijos, t. y. konstatuojamas potencialus paeidimas. inoma, tuo atveju, jei asmuo jau buvo isistas, valstyb taip pat
gali bti laikoma atsakinga u 3 straipsnio paeidim. Tok poir patvirtino ETT sprendimas byloje Cruz Varas ir kiti prie vedij, kurioje, nors 3
straipsnio paeidimas nebuvo pripaintas, tvirtintas svarbus principas, kad
3 straipsnio dl isiuntimo principas galioja ir isiuntimo atvejais, ir a fortiori vykdytiems isiuntimams69. Svarbu atkreipti dmes tai, kad ETT
gali pripainti potencial 3 straipsnio paeidim tik tada, jei asmeniui i ties gresia isiuntimas. Jei nra priimtas sprendimas dl isiuntimo, teismas
gali ir nepripainti pareikjo paeidimo auka pagal ETK70. Dl panaios prieasties 2000 m. spalio 17 d. ETT atsisak pripainti prieglobsio
praytoj peticij priimtina byloje Adjara Ahmadi, Amirdjan Saberdjan ir
Omar Khan prie Lietuv, motyvuodamas tuo, kad pareikjams jau negrs isiuntimo pavojus. Taiau jei isiuntimo procedros pradtos faktikai
vykdyti, tai, kad nra sprendimo dl isiuntimo, negali sutrukdyti teismui
pripainti real isiuntimo pavoj.
Panaiai kaip ir ETK atveju, 1984 m. JT konvencijos prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges arba bausmes tekstas
nereglamentuoja su prieglobsiu susijusi klausim. Vienas svarbiausi
valstybi sipareigojim tarptautinje pabgli teisje asmens negrinimo principas iplaukia i ios konvencijos 3 straipsnio. is straipsnis tam
tikrais atvejais suteikia apsaug nuo prievartinio grinimo asmenims, kuriems gresia isiuntimas kilms valstyb, nes nei viena valstyb dalyv
neturi isisti, grinti (refouler) ar iduoti kokio nors asmens kitai valstybei, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad jam grs kankinimai. Nustatydami,
ar toks pagrindas yra, kompetentingi valdios organai atsivelgia visas su
tuo susijusias aplinkybes, taip pat nuolatinius grubius, nemonikus ir masinius mogaus teisi paeidimus atitinkamoje valstybje71. 1994 m. lapk68

Soering prie Jungtin Karalyst, cit. op. 66. 90.

Cruz Varas prie Jungtin Karalyst, cit. op. 62.
70
Vijayanathan ir Pusparajah prie Pranczij, 1992 m. rugpjio 27 d. sprendimas, Series A, Vol. 241-B.
71
Maliauskas R. (sud.), mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Mintis, 1991.
P. 170.
69

50

PABGLI TEIS

riio 15 d. Pakistano pilieio byloje Khan prie Kanad pagal konvencij

kurtas Komitetas prie kankinimus atsivelg tai, kad Pakistane plaiai
paplit politini disident, taip pat ir paprast sulaikytj kankinimai, taiau komitetas nenustat nuolatins grubi, nemonik ir masini mogaus teisi paeidim praktikos, kaip tai buvo padaryta 1994 m. balandio
27 d. kitoje byloje Mutombo prie veicarij72. Taigi, remdamasis 3
straipsnio 2 dalimi, komitetas turi atsivelgti visas aplinkybes, taip pat ir
nuolatin iurki, nemonik arba masini mogaus teisi paeidim
praktik. Tokio vertinimo tikslas nustatyti, ar konkreiam asmeniui kils
kankinim grsm alyje, kuri jis grta. I to neiplaukia, kad tokia praktika tam tikroje alyje leidia daryti ivadas, kad grinamam asmeniui grs
kankinimai, turi bti papildom duomen, liudijani, kad grsm kils btent suinteresuotam asmeniui. Taip pat ir tokios praktikos nebuvimas dar
nereikia, kad asmeniui negali atsirasti kankinim grsm konkreiomis aplinkybmis.
Taikant taisykl, kad tarptautins sutarties nuostatos pareigoja tik jos
dalyves73, atrodyt, kad asmens negrinimo principo galt nesilaikyti
valstybs, nesanios 1951 m. konvencijos dalyvmis. 2003 m. pabaigoje
pasaulyje buvo apie 50 valstybi, nesani 1951 m. konvencijos ir 1967 m.
protokolo dalyvmis. Taiau tai, kad valstyb nra konvencijos nar ar taiko konvencij atsivelgdama geografin apribojim, nereikia, kad ji turi
absoliui diskrecij priimant sprendimus dl pabgli leidimo savo teritorij ar leidimo gyventi joje jiems idavimo. Taip yra todl, kad asmens
negrinimo principas iuo metu visuotinai pripastamas kaip tarptautins
paprotins teiss norma, kuri reikalauja, kad numatyto grinimo draudimo
laikytsi taip pat ir valstybs, nesanios konvencijos dalyvmis74. Atsivelgiant tai, kad 169 valstybs, atstovaujanios didiajai tarptautins bendruomens daliai, yra pareigotos pagal vien ar kit sutart laikytis io principo, jo reikm pasaulio mastu yra didel. Tarptautinje teisje netgi diskutuojama, ar asmens negrinimo principas jau tapo jus cogens norma. Jus
cogens norm svok pateikia 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini
sutari teiss 53 ir 64 straipsnis. ios nuostatos numato, kad sutartys nega72
UN Doc. CAT/C/12/D/13/1993 (pareikjas dezertyravo i Zairo kariuomens ir teig,
jog buvo sulaikytas ir kankintas).
73
1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss // V. . 2002. Nr. 13-480, 26
str.
74
Sara Egelund, The Potential of the European Convention of Human Rights in Securing
International Protection of Forcibly Displaced Persons, in: UNHCR Regional Bureau for Europe, The European Convention of Human Rights and the Protection of Refugees, Asylumseekers and Displaced Persons, European Series, Vol. 2, No. 3, July 1996. P. 11.

51

PABGLI TEIS

lioja nuo j sudarymo momento arba gali bti vliau nutrauktos, jei j turinys prietarauja privalomo pobdio tarptautins bendrosios teiss normai,
kuri tarptautin valstybi bendrija pripasta norma, nuo kurios nukrypimas neleidiamas. Tarptautin valstybi bendruomen numat dvi j elgesio reguliavimo teiss ris jus cogens ir jus dispositivum. Jus dispositivum
yra teis, nuo kurios valstybs gali nukrypti, t. y. gali bti situacija, kai
valstybs, nors ir paeisdamos tarptautin sipareigojim, gali remtis aplinkybmis, kurios paalina neteistum75. Jus cogens normos neleidia tokio
nukrypimo, nes jos yra auktesns normos, kuri paeidimas neleidiamas.
Jokiomis aplinkybmis valstyb negali paeisti i norm, nes jos laikomos
tokiomis svarbiomis tarptautinje sistemoje, kad j paeidimas sukelt pavoj visos sistemos egzistavimui76. Goodwin-Gillas teigia, kad nors asmens negrinimo principas gali bti pripaintas tarptautins paprotins teiss dalimi, teiginys, kad jis yra jus cogens norma, yra ne toks tvirtas ir nedaug tikriausiai bus pasiekta tikinant, kad jis turi tok status77. Taiau Jean Allain nesutinka su tokia nuomone. 1996 m. Vykdomasis komitetas padar ivad, kad asmens negrinimo principas gijo jus cogens normos pobd, kai buvo nurodyta, kad nuo asmens negrinimo principo negalima
nukrypti (daryti ilygas)78. Be to, 1984 m. Kartagenos deklaracija dl pabgli pripaino [] asmens negrinimo principo svarb ir reikm (apimant ir draudim neleisti valstybs teritorij isiuntim nuo sienos) kaip
kertin tarptautins pabgli apsaugos akmen. is principas yra imperatyvus pabgli atvilgiu, dabartinje tarptautins teiss stadijoje turi bti
pripaintas ir jo turi bti laikomasi kaip jus cogens normos79. Taiau Lauri
Hanukainen teigia, kad 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalis numato
iimties galimyb, todl asmens negrinimo principas niekada negali gyti
jus cogens normos pobdio, nes jame tvirtinta iimtis80. Nuo to laiko, kai
Lauri Hanukainen atliko tyrim, Vykdomojo komiteto valstybs nars patvirtino normos jus cogens pobd, pripaindamos, kad asmens negrinimo principo atvilgiu negali bti daromos iimtys81. io principo pobd
75
Allain, Jean, The Jus Cogens Nature of Non-Refoulement, IJRL Vol. 13. No. 4, Oxford
University Press, 2002. P. 534-535.
76
Ten pat. P. 535.
77
Goodwin-Gill, G. S., The Refugee in International Law, 2nd edition, 1996. 168. P. 34.
78
Excom Conclusion No 79 (XLVII), General Conclusion on International Protection,
1996. i.
79
Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees
and Displaced Persons: Regional Instruments, 1995, 206. 5.
80
Hanukainen, Lauri, Preemptory Norms (Jus Cogens) in International Law: Historical
Development, Criteria, Present Status, 1988, pp. 261-3.
81
Excom Conclusion No 79, cit. op. 78.

52

PABGLI TEIS

kaip to, nuo kurio negalima nukrypti, pabr tiek Vykdomasis komitetas,
tiek ir JT GA82. Vykdomasis komitetas net pabr, kad asmens negrinimo principas [] laipsnikai gyja tarptautins teiss normos, nuo kurios
nukrypimai negalimi, pobd83.
Lietuvos Respublikos usieniei teisins padties statyme asmens
negrinimo principas apima tiek 1951 m. konvencijoje numatytus, tiek ir
kituose mogaus teisi dokumentuose tvirtintus draudimus. statymo 130
straipsnio 1 dalis teigia: draudiama isisti arba grinti usieniet valstyb, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei
ar dl politini sitikinim, arba valstyb, i kurios jis gali bti vliau nusistas toki valstyb, o 2 dalis numato, kad usienietis neisiuniamas
i Lietuvos Respublikos arba negrinamas valstyb, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje usienietis bus kankinamas, su juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba eminamas jo orumas ar jis bus tokiu bdu baudiamas.

4.1.1. Asmens negrinimo principo taikymas

4.1.1.1. Asmens negrinimo principo taikymas
subjektams
Nagrinjant asmens negrinimo principo taikym ratione personae
atvilgiu, reikt paymti, kad asmens negrinimo principas taikomas asmenims, kurie atitinka 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalyje ivardytus
kriterijus. Tai apima tiek pabglius, tiek ir prieglobsio praytojus, nors 33
straipsnyje minimas terminas pabglis. Toks pleiamasis asmens negrinimo principo aikinimas yra taikomas todl, kad asmuo tampa pabgliu
ne tada, kai jis tokiu pripastamas, taiau nuo to momento, kai jis atitinka
pabglio svokoje tvirtintus kriterijus84. io principo plataus taikymo prasm subjekt atvilgiu buvo iaikinta JTVPK Vykdomojo komiteto 1977
m. priimtoje ivadoje Nr. 6 dl asmens negrinimo principo (toliau ivada Nr. 6), kurioje pabriama, jog asmens negrinimo principas taikomas
nepaisant to, ar asmuo buvo oficialiai pripaintas pabgliu85. Be to, 1993
82

Excom Conclusion No 79, cit.op. 78, (i); A/RES/51/75, 12 February 1997. 3.

Excom Conclusion No 25 (XXXIII), General, 1982. (b).
84
JTVPK, Pabglio statuso nustatymo procedr ir kriterij vadovas pagal 1951 m.
konvencij ir 1967 m. protokol dl pabgli statuso. Pozicija, 1996. 28. P. 17.
85
Office of the United Nations High Commissioner for Refugees, Conclusions on the International Protection of Refugees adopted by the Executive Committee of the UNHCR Programme, 1995, (c) punktas. P. 14.
83

53

PABGLI TEIS

m. JTVPK dokumente dl tarptautins apsaugos buvo teigiama, kad principo laikymasis reikalauja, jog prieglobsio praytojai, t. y. asmenys, kurie
teigia es pabgliai, bt apsaugoti nuo sugrinimo al, kurioje j gyvybei ar laisvei grst pavojus, nebent j pabglio statusas buvo patikimai
nustatytas. Kiekvienas pabglis vis pirma yra prieglobsio praytojas.
Todl, siekiant apsaugoti pabglius, su prieglobsio praytojais turi bti
elgiamasi taip, lyg jie bt pabgliai tol, kol nustatomas j statusas86.
Vykdomojo komiteto 1996 m. ivadoje Nr. 79 (XLVII) ir 1997 m. ivadoje
Nr. 81 (XLVIII) teigiama panaiai: Vykdomasis komitetas [] (j) patvirtina asmens negrinimo principo esmin svarb, is principas draudia isiuntim ir grinim pabgli bet kokiu bdu ten, kur j gyvybei ar laisvei gresia pavojus dl rass, [] nepriklausomai nuo to, ar jiems oficialiai
(formaliai) pripaintas pabglio statusas87. 1998 m. vasario 9 d. JT GA
rezoliucija Nr. 52/103 patvirtino, kad kiekvienas asmuo turi teis kitose alyse iekoti ir naudotis prieglobsiu nuo persekiojimo, ir kadangi prieglobstis yra neatsiejamas pabgli apsaugos rankis, visos valstybs buvo kvieiamos susilaikyti nuo priemoni, kurios kelt pavoj prieglobsio institutui, ypa isiuniant pabglius ar prieglobsio praytojus, paeidiant tarptautin mogaus teisi teis ir humanitarin bei pabgli teis88. GA pakartotinai prim rezoliucijas, kuriose teigiama, kad asmens negrinimo
principas taikomas ne tik tiems, kuriems buvo suteiktas pabglio statusas,
bet ir tiems, kurie ieko prieglobsio. Tai, pavyzdiui, iliustruoja 2001 m.
vasario 12 d. JT GA rezoliucija Nr. 55/74, kurioje, inter alia, teigiama: GA
[] 6. Patvirtina, kaip numatyta VTK 14 straipsnyje, kiekvieno asmens
teis iekoti ir naudotis kitose alyse prieglobsiu nuo persekiojimo ir kvieia visas valstybes susilaikyti nuo priemoni, kurios kelt pavoj prieglobsio institutui, ypa grinant ar isiuniant pabglius ar prieglobsio praytojus paeidiant tarptautinius standartus; [] 10. Smerkia visus veiksmus,
kurie kelia grsm pabgli ir prieglobsio praytoj saugumui ir gerovei,
tokius kaip refoulement89. Be to, tai patvirtina ir Europos Tarybos priimta
Rekomendacija dl asmen, kurie atitinka 1951 m. konvencijos slygas, bet
nra formaliai pripainti pabgliais, apsaugos. Rekomendacijoje pripastama, kad asmens negrinimo principas taikomas visiems asmenims, kurie
pagrstai bijo persekiojimo, nepriklausomai nuo to, ar jie pripainti pabg86
UNHCR. An Overview of Protection Issues in Western Europe: Legislative Trends and
Positions Taken by UNHCR. Vol. 1, Nr. 3, 1995. P 26.
87
Excom Conclusion No 79 (XLVII), cit. op. 78, (j); Conclusion No 81 (XLVIII), General Conclusion on International Protection, 1997. (i).
88
A/RES/52/103, 9 February 1998. 5.
89
A/RES/55/74, 12 February 2001. 6, 10.

54

PABGLI TEIS

liais90. Taigi, kad galt pasinaudoti io principo teikiama apsauga, asmuo

turi bti arba pabglis, arba bent jau prieglobsio praytojas, laukiantis
sprendimo dl pabglio statuso suteikimo. Nepaisant tokio pleiamojo aikinimo, 1951 m. konvencijoje tvirtinto asmens negrinimo principo apimtis ratione personae yra gerokai apribota, palyginti su kitais tarptautiniais
dokumentais, tvirtinaniais asmens negrinimo princip, nes pagal kai kuriuos i j apsauga teikiama visiems asmenims, kuriems gresia pavojus,
neskirstant j pabglius ar prieglobsio praytojus ir neatsivelgiant j
status91. Pavyzdiui, 1984 m. konvencija prie kankinimus taikoma ne tik
prieglobsio praytojams ar pabgliams, bet ir kitok teisin status turintiems asmenims. Be to, skirtingai nei pagal 1951 m. konvencij, 1984 m.
konvencijos prie kankinimus valstybs dalyvs gali pripainti individualios peticijos teis asmenims, kurie mano, kad j teiss pagal konvencij
buvo paeistos.
Lietuvoje, asmens negrinimo principas buvo tvirtintas 2000 m. pabgli statymo 7 straipsnyje, kuris atspindjo 1951 m. konvencijos 33
straipsnio 1 dalies nuostat. 2004 m. primus nauj usieniei teisins padties statym, asmens negrinimo princip tvirtina statymo 130 straipsnis92, kuriame numatytas ne tik draudimas isisti persekiojimo valstyb,
bet taip pat valstyb, kur gresia kankinimai.

90
Recommendation No. R (84) 1 Relating to the Protection of Persons who Fulfil the
Conditions of the Geneva Convention but who are not Formally Recognised as Refugees, in:
Collection of International Instruments and Other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. II, Regional Instruments, Division of International Protection of the Office of the UNHCR, 1995. P. 406.
91
Hlne Lambert, Protection against Refoulement from Europe: Human Rights Law
Comes to the Rescue, ICLQ, Vol. 48, Part 3, July 1999. P. 522.
92
130 straipsnis. Draudimas isisti arba grinti usieniet:
1. Draudiama isisti arba grinti usieniet valstyb, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim, arba valstyb, i kurios jis gali bti vliau
nusistas toki valstyb.
2. Usienietis neisiuniamas i Lietuvos Respublikos arba negrinamas valstyb, jeigu
yra rimtas pagrindas manyti, kad joje usienietis bus kankinamas, su juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba eminamas jo orumas ar jis bus tokiu bdu baudiamas.
3. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos usienieiui, kuris dl svarbi prieasi
kelia pavoj Lietuvos Respublikos saugumui arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas
u sunk arba labai sunk nusikaltim ir kelia pavoj visuomenei.

55

PABGLI TEIS

4.1.1.2. Asmens negrinimo principo taikymas

teritorijos atvilgiu
Kartais manoma, kad is principas draudia tik isisti asmen i valstybs teritorijos, kuri jis atvyko, o tais atvejais, kai asmuo, besikreipiantis
dl prieglobsio, yra, pavyzdiui, pasienyje arba oro uosto tranzito zonoje,
linkstama manyti, kad jis dar nra valstybs teritorijoje ir todl negali naudotis asmens negrinimo principo apsauga. Kaip rodo tarptautin teis ir
praktika, toks vertinimas nra teisingas. Asmens negrinimo principo taikymas ratione loci yra susijs ne tik su valstybs teritorijos ribomis, taiau
ir su valstybs pareign veiksmais, lemianiais tos valstybs atsakomyb.
Siekiant nustatyti valstybs atsakomyb u tam tikrus veiksmus (iuo atveju
asmens negrinimo principo paeidim), btina nustatyti, kad tokia valstyb vykd jurisdikcij tam tikro asmens atvilgiu. Valstybs atsakomyb u
jos elges ir u elges t, kurie veikia jos vardu, nra apribota jos teritorijoje
vykdoma veikla. Paprastai valstyb yra atsakinga u veiksmus, kurie vykdomi asmen, esani ar patenkani jos jurisdikcij, atvilgiu, todl galima konstatuoti, kad tokio prieglobsio praytojo atvilgiu vykdoma valstybs jurisdikcija93. Ar asmuo patenka valstybs jurisdikcij, priklauso ne
nuo to, ar jis yra valstybs teritorijoje, taiau nuo to, ar dl tariam veiksm
jis pateko veiksming kontrol ir j paveik tie, kurie veikia valstybs, apie
kuri kalbama, vardu94. Taigi turt bti nagrinjama ne tai, ar tam tikras
veiksmas vykdomas valstybs teritorijoje ar u jos rib, o tai, ar toks
veiksmas gali bti priskiriamas valstybei95. iuo atveju pakanka, kad valstybs pareignai atlieka tam tikrus veiksmus asmens atvilgiu, pavyzdiui,
priima praym dl prieglobsio. Tai leidia teigti, jog asmens negrinimo
principas taikomas valstybs valdios pareign veiksmams arba asmenims, veikiantiems valstybs vardu, nepriklausomai nuo to, kur tie veiksmai
vykdomi, ir apima ne tik isiuntimo i valstybs teritorijos draudim asmen, esani jos teritorijoje, atvilgiu, bet ir neleidimo valstybs teritorijos

93

Toki nuostat tvirtina daugelis mogaus teisi dokument, pvz., TPPTP 2 str., ETK

1 str.
94

Sir Elihu Lauterpacht QC and Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of Non-Refoulement, in: Refugee Protection in International Law. UNHCRs Global Consultations on International Protection. Ed. By Erika Feller, Volker Trk and Frances Nicholson, Cambridge University Press, 2003. P. 110. 63.
95
Ten pat. P. 110. 62.
56

PABGLI TEIS

draudim asmen, esani pasienyje ir praani apsaugos, taip pat asmen,

esani oro uost tranzito zonose arba atviroje jroje96, atvilgiu97.
Rengiant 1951 m. konvencijos tekst buvo susidurta su vairiomis
nuomonmis iuo klausimu, taiau iuo metu aikinant asmens negrinimo
princip btina atsivelgti daugiau kaip per 50 met susiformavusi valstybi ir tarptautini organizacij praktik. Paprastai tiek praktikoje, tiek ir
tvirtinant valstybi pozicijas pripastama, kad is principas veikia ir tuo
momentu, kai prieglobsio iekantis asmuo kreipiasi su praymu leisti j
valstybs teritorij98. Toki normos evoliucij ne kart patvirtino ir vairs
dokumentai, priimti po 1951 m. konvencijos: 1984 m. JT konvencijos prie
kankinimus nuostatos, Jungtini Taut Generalins asambljos rezoliucijos
ir kiti dokumentai. Pavyzdiui, Vykdomojo komiteto ivada Nr. 6 patvirtina, kad principo taikymas apima tiek pasienyje, tiek valstybs teritorijoje
esanius asmenis, kurie persekiojami savo alyje. Vliau tai buvo patvirtinta ir kitoje komiteto ivadoje Nr. 22 dl prieglobsio praytoj apsaugos
masinio antpldio metu. Joje teigiama, kad visais atvejais pagrindinio
asmens negrinimo principo, skaitant draudim neleisti teritorij asmen, esani pasienyje, turi bti siningai laikomasi99. Panai nuostat,
kad jokiam asmeniui [...], [iekaniam apsaugos nuo persekiojimo], negali
bti taikomos tokios priemons kaip: neleidimas valstybs teritorij, o jei
jis jau yra valstybs, kurioje ieko prieglobsio, teritorijoje, isiuntimas ar
priverstinis grinimas kit al, kurioje jis gali bti persekiojamas100,
tvirtina 1967 m. JT GA deklaracijos dl teritorinio prieglobsio 3 straipsnis. Toks aikinimas taip pat grindiamas bendraisiais tarptautins teiss
principais, nes tarptautiniai teisiniai valstybs sipareigojimai gali bti ipleiami u jos fizins teritorijos rib. JT mogaus teisi komitetas nustat,
kad 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto valstyb dalyv,
remiantis 2 straipsnio 1 dalimi101, laikoma atsakinga u ginam teisi pa96
iuo atveju kalbama apie pabglius, atvykstanius jra, dl kuri 1998 m. VK ivadoje Nr. 53 teigiama, kad kaip ir kiti prieglobsio praytojai, jra atvykstantys pabgliai turi
bti apsaugoti nuo priverstinio sugrinimo kilms valstyb.
97
Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. 67. P. 111.
98
Guy C. Goodwin-Gill. Status beenca b medunarodnom prave, Juniti. 1997. P. 154.
99
Conclusions on International Protection of Refugees adopted by the Executive Committee of the UNHCR Programme, cit. op. 85. P. 49.
100
UN Declaration on Territorial Asylum, cit. op. 33.
101
Valstybs, io Pakto dalyvs, sipareigoja gerbti ir garantuoti visiems esantiems jos
teritorijoje ir priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims teises, pripastamas iame Pakte[...], Maliauskas R. (sud.), mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Mintis,
1991. P. 32-33.

57

PABGLI TEIS

eidimus, kuriuos padar jos pareignai kitos valstybs teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar toji valstyb prie to prisidjo. Komiteto nuomone, terminas esantis jos teritorijoje ir priklausantis jos jurisdikcijai apima ne viet, kurioje buvo padarytas paeidimas, bet santyk tarp individo ir atitinkamos valstybs dl kurios nors i pakte tvirtint teisi paeidimo, nepriklausomai nuo to, kur jis padaromas102.
Vienas i asmens negrinimo principo taikymo teritorijos atvilgiu
specifini aspekt yra jo taikymas asmen, atvykstani jra, atveju. Dar
1979 metais Vykdomasis komitetas savo ivadoje Nr. 15 pabr, kad vis
pakrants valstybi humanitarin pareiga yra leisti laivams, patyrusiems katastrof, iekoti apsaugos j vandenyse ir suteikti prieglobst ar bent laikin
prieglobst asmenims i laivo, kurie siekia prieglobsio103. Taip pat 1988
met Vykdomojo komiteto ivada Nr. 53 dl prieglobsio praytoj, atvykstani jra, teigia, kad kaip ir kiti prieglobsio praytojai, tie, kurie
atvyksta jra, turi bti apsaugoti nuo priverstinio grinimo j kilms al104. Bet koks elgesys, dl kurio asmeniui galt kilti persekiojimo pavojus, turi bti udraustas. Taiau valstybi praktika rodo, kad kartais ios
nuostatos nepaisomos. Pavyzdiui, 2001 m. rugpjio 26 d. Indijos vandenyne tarp Indonezijos ir Australijos Kald salos norveg laivas Tampa,
reaguodamas Australijos pakrants tarnybos praneim, igelbjo skstanio Indonezijos laivo keleivius. I viso 424 asmenys (i Afganistano, Pakistano, ri Lankos ir Indonezijos) buvo igelbti i skstanio laivo. Vliau
Australijos valdios institucijos atsisak sileisti laiv Tampa su pabgliais savo teritorinius vandenis. Jos specialiosios pajgos buvo trumpam
sulaikiusios laiv: pabgliai buvo perkelti karin laiv, o is nuplukd
juos Nauru. Australija su Nauru sudar 20 mln. Australijos doleri (12
mln. JAV dol.) sandr, kad priimt Tampos keleivius ir dar 217 irakiei
ir palestiniei, surinkt pakeliui. Ir nors dl Australijos veiksm pabgliai
nebuvo sugrinti valstyb, kurioje jiems grs pavojus, iuos jos veiksmus plaiai kritikavo ne tik tarptautins organizacijos, bet ir visa tarptautin
bendruomen.

102

De Lopez v. Uruguay, Communication No. 52/1979, HRC, Selected Decisions under

the Optional Protocol, JT dok. CCPR/C/OR/1-1985.
103
Excom Conclusion No 15 (XXX), Refugees Without and Asylum Country, 1979.
(c).
104
Excom Conclusion No 53 (XXXIX), Stowaway Asylum Seekers, 1988. 1.
58

PABGLI TEIS

4.1.1.3. Draudiamos veikos pagal asmens negrinimo

princip
Draudimas grinti prieglobsio praytoj ar pabgl ten, kur jam gresia pavojus, apima valstybs veiksm, kuriuo asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai veriamas grti al, kurioje bijo persekiojimo. Tai patvirtina 1951 m.
konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje tvirtintas terminas jokiu bdu negrinti pabgli. is terminas apima vairias veikas, t. y. jis reikia tiek priverstin deportacij kilms al, tiek draudim ilipti krant, jei prieglobsio praytojas atvyko jra ir toks draudimas lemia pabglio sugrim
persekiojimo valstyb, taip pat draudim neleisti prieglobsio praytojo
valstybs teritorij, idavim kilms valstybei arba ekstradicij. 33 straipsnio 1 dalyje nurodomas terminas kur jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus.
K tai reikia? Atsivelgiant vidin konvencijos nuostat sek galima teigti, kad pavojus gyvybei ar laisvei 33 straipsnio 1 dalyje gali bti aikinamas kaip apimantis tas teritorijas, kur asmuo turi visikai pagrst baim dl
persekiojimo105. Be to, is terminas apima ir tuos atvejus, kai asmeniui
gresia kankinimai ar iaurus, nemonikas arba eminantis elgesys ar
bausm, arba kitokia grsm jo gyvybei, saugumui ar laisvei106. Pabrtina,
kad pabgliai ne visada atvyksta tiesiogiai i savo kilms alies, kartais jie
kerta kit valstybi teritorijas, todl daugelis prieglobsio valstybi laikosi
nuomons, kad jie turt pasinaudoti apsauga treiosiose valstybse. Gali
bti, jog iose valstybse taip pat egzistuoja faktin ar potenciali grsm
asmens laisvei arba gyvybei ar grsm bti toliau persistam kilms al.
Todl asmens negrinimo principo laikymasis reikalauja negrinti prieglobsio praytojo ar pabglio ne tik jo kilms al, bet ir treij al,
kuri neutikrina apsaugos nuo persiuntimo persekiojimo valstyb107. Remiantis 1951 m. konvencijos parengiamaisiais dokumentais, 33 straipsnio 1
dalyje buvo numatyta kitokia formuluot kur jo gyvybei ar laisvei grst
pavojus nei 1 straipsnio A dalies 2 punkte visikai pagrsta persekiojimo
baim. Tai buvo padaryta siekiant aikiai parodyti, kad asmens negrinimo principas taikomas ne tik kilms valstybs atvilgiu, kur gresia persekiojimas, bet ir bet kurios kitos valstybs, kurioje individui gali grsti pavojus, atvilgiu. Kita vertus, 33 straipsnio 1 dalyje tvirtintas terminas kur jo
105

Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. P. 123, 123.
106
Ten pat. P. 125. 133.
107
The Refugee Convention, 1951. The Travaux PreparatoiresAanalysed with a Commentary by Dr. Paul Weis. Cambridge International Documents Series, Vol. 7. 1995. P. 341.
59

PABGLI TEIS

gyvybei ar laisvei grst pavojus nereikia ir vien tik draudimo grinti

treij valstyb, nes persekiojimas, kuris lemia asmens tapim pabgliu
pagal konvencij, gali bti laikomas grsme gyvybei ar laisvei, kaip numatyta 33 straipsnyje108. Be to, rengiant 1951 m. konvencijos 31 straipsn,
numatant atsakomybs netaikym pabgliams u neteist atvykim, buvo
patvirtinta, kad terminas atvykimas prieglobsio al i teritorijos, kurioje
asmeniui gresia pavojus nebtinai gali reikti atvykim i kilms valstybs, tai taip pat gali bti ir treioji valstyb, per kuri asmuo vyko tranzitu.
Nepaisant to, kad rengiant io straipsnio tekst Pranczijos ir Italijos atstovai teig, jog atleidimas nuo nuobaud gali bti taikomas tik tada, kai asmuo atvyksta prieglobsio al tiesiogiai i kilms alies, ir netaikytinas
jokiems kitiems tolesniems judjimams109, buvo prieita prie ivados, kad
vis dlto atvykimas i teritorijos, kur gresia pavojus, gali reikti atvykim i
kilms valstybs tiesiogiai arba atvykim i tarpins valstybs, kurioje asmuo buvo tik labai trump laik ir kurioje jam nebuvo suteiktas prieglobstis. Taigi valstyb, isiunianti prieglobsio praytoj ar pabgl al, kuri
nesuteikia jam apsaugos, bet persiunia toliau persekiojimo valstyb, veikia paeisdama asmens negrinimo princip110. Tokie atvejai vadinami netiesioginiu grinimu. Panaiai asmens negrinimo princip, grindiam 3
straipsniu, aikina ir Europos mogaus Teisi Teismas, kuris numato, kad
draudimas grinti asmen tam tikr valstyb apima ne tik draudim isisti kilms valstyb, bet ir treij valstyb, kurioje gresia 3 straipsniu
draudiamas elgesys arba kuri neutikrina apsaugos nuo grinimo kilms
valstyb. Pavyzdiui, bylos T. I. prie Jungtin Karalyst sprendime dl priimtinumo teismas numat, kad grinimas tarpin valstyb neatleidia
Jungtins Karalysts nuo sipareigojimo utikrinti, kad dl isiuntimo su
asmeniu nebus elgiamasi paeidiant konvencijos 3 straipsn111.
Praktikoje taikydamos asmens negrinimo princip pagal Europos
mogaus teisi konvencijos 3 straipsn, kai kurios valstybs yra linkusios
taikyti siaurinamj aikinim dl 3 straipsnyje draudiamas veikas kilms
valstybje vykdani subjekt, t. y. konvencijos straipsnis taikomas tik tada, kai draudiamas veikas vykdo oficialiai valdiai kilms valstybje atstovaujantys asmenys, o ne privats asmenys. Taiau ETT pripaino
108

The Refugee Convention, 1951. The Travaux PreparatoiresAanalysed with a Commentary by Dr. Paul Weis. Cambridge International Documents Series, Vol. 7. 1995. P. 303,
341.
109
Ten pat. P. 296.
110
UNHCR, An Overview of Protection Issues in Western Europe, cit. op. 86. P. 26.
111
T.I. prie Jungtin Karalyst, 2000 m. kovo 7 d. sprendimas dl peticijos priimtinumo,
Nr. 43844/98.
60

PABGLI TEIS

prieingai, t. y. kad draudiamas elgesys nebtinai turi bti valstybs ar vyriausybs pareign veiksm rezultatas kilms valstybje. Pagal konvencijos 3 straipsn su asmeniu netinkamai gali elgtis ir privats subjektai. Taiau jei asmuo teigia, jog jam gresia 3 straipsnyje draudiamas elgesys, kai
su juo netinkamai elgiasi privats subjektai, privalu nustatyti, kad tokia
grsm yra reali ir kad kilms valstybs oficialios valdios institucijos nenori arba negali utikrinti tokio asmens apsaugos112. iuo poiriu, kaip ir
1951 m. konvencijos poiriu, lemiamas momentas yra tas, kad valstyb
negali utikrinti asmens apsaugos nuo gresianio pavojaus. Toks poiris
buvo patvirtintas ETT praktikoje Ahmed prie Austrij113 ir Chahal prie
Jungtin Karalyst114 bylose. Taip pat byloje D prie Jungtin Karalyst
ETT teig, kad nors 3 straipsnis iki iol buvo taikomas [...], kai pavojus,
jog su asmeniu bus elgiamasi netinkamai, kildavo i vieosios valdios kilms valstybje tyia vykdom veiksm arba i nevalstybini subjekt ioje
alyje, kai valdios institucijos nesugeba suteikti tinkamos apsaugos [...],
teismas gali sprsti dl 3 straipsnio paeidimo ir tais atvejais, kai draudiamo elgesio altiniai negali tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti tos valstybs vieosios valdios institucij atsakomybs115. Taiau kai kurios valstybs nesutiko su tokiu aikinimu. Pavyzdiui, Vokietija oficialiai pareik, jog nelaiko savs pareigota tokiu aikinimu, todl ir toliau pripains tik valstybini subjekt vykdom veikl, kuri draudia 3 straipsnis. Skirtingai nei
1951 m. konvencijos ir ETK taikymo atveju, dl kuri valstybs laikosi
nevienodos pozicijos, koki subjekt atliekami draudiami veiksmai priklauso i dokument taikymo sriiai, 1984 m. konvencijoje prie kankinimus yra aikiai vardytas subjektas, kurio neleistini veiksmai priklauso ios
konvencijos taikymo sriiai. Konvencijos prie kankinimus 1 straipsnis
numato, kad neleistini yra tik tokie tame paiame straipsnyje apibrti
veiksmai, kuriuos vykdo valstybs pareignas ar kitas oficialus asmuo, arba kai tai daroma jiems kurstant ar inant arba tyliai sutinkant. Taiau
Komiteto prie kankinimus praktikoje aplinkybs, kai individams grs
kankinimai ar kitoks netinkamas elgesys net ir tada, kai tokius veiksmus
vykd nevalstybiniai subjektai, buvo pripaintos 1984 m. konvencijos prie
kankinimus 3 straipsnio paeidimu. Byloje Elmi prie Australij komitetas
112

H.L.R. prie Pranczij, 1997 m. balandio 29 d. sprendimas. Reports 1997 - III. 40.
Ahmed prie Austrij, 1996 m. gruodio 17 d. sprendimas, 71/1995/577/663, in: IJRL,
Vol. 9, No. 1, 1997.
114
Chahal eima prie Jungtin Karalyst, 1995 m. birelio 27 d. sprendimas, Nr.
22414/93.
115
D prie Jungtin Karalyst, 1997 m. gegus 2 d. sprendimas, 146/1996/767/964,
1997, 24 EHRR 49.
113

61

PABGLI TEIS

pripaino, jog Somalio pilieio grinimas Somal paeist konvencijos 3

straipsnyje tvirtint asmens negrinimo princip. Nors Somalyje ir neegzistuoja valstybin valdia, kankinimus vykdantis Somalio klanas buvo pripaintas valstybiniu subjektu, kadangi Somalyje nebuvo nacionalins
vyriausybs, tarptautin bendruomen ved derybas su kariaujaniomis
frakcijomis alyje, kai kurios frakcijos steig kvazivalstybines institucijas
ir derjosi dl bendros administracijos steigimo, taip pat Mogadiu vietov,
i kurios kils pareikjas, veiksmingai kontroliavo Hawiye klanas, kuris
steig kvazivalstybines institucijas ir kuris oficialiai ar kaip nors kitaip neadjo Shikal klano, kuriam priklauso pareikjas, apsaugos116.

4.1.1.4. Asmens negrinimo principas ir ekstradicija

Nors 1951 m. konvencijoje tiesiogiai nenumatyta, asmens negrinimo
principas taip pat draudia ekstradicij tais atvejais, kai asmuo atitinka pabglio svok einanius kriterijus. Pabgli idavimo klausimas 1980 m.
buvo nagrinjamas Vykdomajame komitete. Komitetas dar kart patvirtino
fundamental asmens negrinimo principo pobd ir pripaino, kad btina apsaugoti pabglius nuo idavimo valstybei, kurioje esama svarbi
prieasi bijoti persekiojimo dl pagrind, ivardyt 1951 m. konvencijos
1(A) straipsnyje117. Jei bt leidiamas pabgli idavimas, apsauga pagal 1951 m. konvencij nebt veiksminga, nes suteikt galimyb kilms
valstybei susigrinti asmen, motyvuojant nusikaltimo padarymu, ir toliau
j persekioti. Tai bt nesuderinama su 1951 m. konvencijos humanitariniu
objektu. Taigi kalbti apie ekstradicij prieglobsio kontekste galima tik tuo
atveju, jei prieglobstis ar pabglio statusas buvo panaikintas remiantis
1951 m. konvencija. Taip pat 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 1 dalis turt bti taikoma ekstradicijai pagal analogij. 1957 m. Europos konvencija
dl ekstradicijos draudia idavim, jei praym gavusi valstyb turi svarbi prieasi tikti, kad praymas iduoti asmen u kriminalin nusikaltim buvo pateiktas siekiant persekioti j teismo tvarka ar bausti dl jo rass,
religijos, tautybs ar politini sitikinim ir kad tokiam asmeniui gali bti
padaryta ala dl vienos i i prieasi118. Tokios pat nuostatos dl draudimo iduoti persekiojamus asmenis tvirtinamos valstybi tarpusavio susi116
Sadiq Shek Elmi v. Australia, Committee against Torture and other cruel, inhuman or
degrading treatment or punishment, 25 May 1999, Communication No. 120/1998,
CAT/C/22/D/120/1998.
117
Excom Conclusion No. 17 (XXXI), Problems of Extradition Affecting Refugees, c.
P. 37.
118
LR Seimo 1995 m. balandio 4 d. nutarimas Nr. I-839, 1 priedlis, 3 str.

62

PABGLI TEIS

tarimuose dl ekstradicijos. Pavyzdiui, Lietuvos, Estijos ir Latvijos sutarties dl teisins pagalbos 61 straipsnyje teigiama, kad asmuo neiduodamas,
jei asmuo, kur praoma iduoti, yra [] asmuo, kuriam ioje valstybje
suteikta prieglobsio teis. Dugard ir Van den Wyngaert paymjo, kad
kai kalbama apie mogaus teisi paeidimus, asmens negrinimo principas
turi triumfuoti net prie ekstradicijos sutartis119. Be to, Europos mogaus
Teisi Teismas byloje Soering prie Jungtin Karalyst teig, kad ekstradicija iais atvejais, nors tiesiogiai nenurodyta 3 straipsnyje, bt akivaizdiai prieinga straipsnio dvasiai ir ketinimams, ir, teismo nuomone, i neatsiejama pareiga nevykdyti ekstradicijos taip pat taikoma ar ipleiama tais
atvejais, kai bglys priimaniojoje valstybje susidurs su realiu nemoniko
ar eminanio elgesio arba bausms, kur draudia is straipsnis, pavojumi120. Vliau teismas tokius argumentus nurod ir bylose, susijusiose su
isiuntimu ir grinimu (pavyzdiui, Cruz Varas, Vilvarajah, Chahal bylose).

4.1.2. Asmens negrinimo principas masinio

antpldio atvejais
Masinio antpldio atvejais prieglobsio praytojus turi priimti valstyb, kurioje jie pirmiausia kreipsi prieglobsio. Jei ta valstyb nesugeba priimti j ilgam laikui, ji visada turi priimti bent jau laikinai ir suteikti apsaug
remdamasi asmens negrinimo principu121. Tos paios nuomons Vykdomasis komitetas laiksi ir 1994 m. kilus krizei tuometinje Jugoslavijoje122.
Taigi asmens negrinimo principas taikomas ir masinio prieglobsio praytoj atvykimo atvejais. Tai numato ES direktyva, nustatanti minimalius
laikinos apsaugos suteikimo standartus persiklusij asmen masinio antpldio atveju ir priemones, skatinanias pusiausvyr tarp valstybi nari
priimant tokius asmenis ir i to kylanius padarinius (toliau direktyva dl
laikinos apsaugos)123. Tokiais atvejais paprastai suteikiama laikina apsauga

119

John Dugard and Christine Van den Wyngaert, Reconciling Extradition with Human
Rights, 92 AJIL 187, 194-5, 1998.
120
Soering v. United Kingdom, cit. op. 66. 88.
121
Excom Conclusion No 22 (XXXII), Protection of Asylum Seekers in Situations of
Large-Scale Influx. 1981.
122
Excom Conclusion No 74 (XLV), General, 1994.
123
Council Directive 2001/55/EC of 20 July 2001 on minimum standards for giving temporary protection in the event of mass influx of displaced persons and on measures promoting
a balance of efforts between Member States in receiving such persons and bearing the consequences thereof, OJ L 212/12, 7.8.2001, 3 str. 2 d.
63

PABGLI TEIS

prieglobsio valstybje124. 2001 m. vasario mn. JTVPK, vertindamas valstybi praktik pabgli apsaugos klausimu masinio antpldio atveju, pabr, kad grupinis (pabglio statuso) nustatymas prima facie pagrindu i
esms reikia, kad valstybs pripasta pabglio status visikai akivaizdi, objektyvi aplinkybi, sukeliani masin ivykim kilms valstybje,
pagrindu. Jos tikslas utikrinti saugum, apsaug nuo sugrinimo ir esmin humanitarin elges su tais, kuriems akivaizdiai jos reikia.125 Praktikoje, deja, ne visuomet utikrinamas asmens negrinimo principo veiksmingas laikymasis masinio pabgli antpldio atvejais.

4.1.3. Asmens negrinimo principas ir iimtys

1951 m. konvencijoje tvirtintas asmens negrinimo principas nra
absoliutus. io principo atvilgiu leidiamos iimtys, kurios yra susijusios
su valstybs saugumo ir pavojaus visuomenei prieastimis. Tai iplaukia i
1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalies, numatanios, kad teiss nebti
isistu negali reikalauti pabglis, kurio atvilgiu yra rimt prieasi
manyti, jog jis kelia grsm valstybs saugumui [...], arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas u itin sunkaus nusikaltimo padarym ir keliantis pavoj visuomenei. Kadangi iimi taikymas iuo atveju sukelt sunki padarini, nes asmuo bt grinamas persekiojimo valstyb, jas taikant vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. turi bti nagrinjamas
padarini, kurie gali kilti pabgliui, jei jis bus grintas ar isistas kit
valstyb, sunkumo laipsnis. 33 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai itin
sunkus nusikaltimas padarytas prieglobsio valstybje arba kitur po to, kai
asmuo buvo priimtas kaip pabglis. Reikmingas veiksnys yra tas, jog
valstybs negali remtis iimtimi, kad pateisint isiuntim aplinkybmis,
kuriomis pabglis buvo nuteistas u nusikaltim jo kilms valstybje ar kitur, iki tol, kol jis buvo priimtas prieglobsio valstyb kaip pabglis126.
Nusikaltimas, minimas 33 straipsnio 2 dalyje, ir jo akivaizdi grsm visuomenei turi bti ypa sunks, kad nusvert t pavoj, kuris gresia asmens
gyvybei ar laisvei. i 33 straipsnio dalis numato bendro principo, tvirtinto
to paties straipsnio pirmoje dalyje, iimt, ir todl, kaip ir visos iimtys, ji
turi bti aikinama siaurinamai. Taigi ne bet kokia nacionalinio saugumo
prieastis bus tinkama siekiant pritaikyti i iimt. 33 straipsnio 2 dalyje
124

Plaiau apie laikinj apsaug r. 3 skyriaus 2 dal.

UNHCR, Protection of Refugees in Mass Influx Situations: Overall Protection
Framework, EC/GC/01/4, 19 February 2001. 6.
126
Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. P. 139. 185.
125

64

PABGLI TEIS

minimas itin sunkus nusikaltimas patvirtina, kad asmens negrinimo principo iimtis galima tik itin specifinmis aplinkybmis. Pamintini tokie nusikaltimai, kuriems taikoma i iimtis: nuudymas, iprievartavimas, ginkluotas apiplimas, padegimas ir pan.127. Taiau ia esminis veiksnys yra ne
tai, kad pabglis padar nusikaltim, bet tai, kad dl padaryto nusikaltimo
jis kelia pavoj alies visuomenei128. Pavojus visuomenei taip pat reikia
labai rimt, o ne bet kok pavoj. is reikalavimas nelaikomas vykdytu
vien dl to, kad asmuo buvo nuteistas u itin sunk nusikaltim129. Pabrtina, kad asmens negrinimo principo iimi jokiais kitais pagrindais negali bti daroma, nes 1951 m. konvencijos 42 straipsnis, reglamentuojantis
ilygas, priskiria 33 straipsn prie t, kuri atvilgiu ilygos negalimos.
Be to, valstyb negals remtis nacionalinio saugumo ar vieosios tvarkos prieastimis, jei asmens isiuntimas pritaikius asmens negrinimo
principo iimt lems kankinim, iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio grsm asmeniui, nes tai draudia sipareigojimai pagal kitus mogaus
teisi dokumentus. Skirtingai nei 1951 m. konvencijoje tvirtintas asmens
negrinimo principas, ETK 3 straipsnis numato absoliutaus pobdio apsaug130 nuo isiuntimo tada, kai nustatoma draudiamo elgesio grsm,
nors tai nra tiesiogiai numatyta paiame straipsnyje. is straipsnis nesuteikia joki galimybi balansuoti tarp individuali ir vie interes, t. y. vieosios tvarkos, sveikatos ar morals, nacionalinio saugumo ar visuomens
saugumo buvimo valstybje. Taigi 3 straipsnyje tvirtintos teiss visuotinai
pripastamos absoliuiomis131. Konvencija nepateikia absoliuios teiss
ar absoliutaus draudimo svokos. Taiau galima teigti, kad 3 straipsnyje
tvirtint draudim pripainimas absoliuiais rutuliojosi kartu su ETK taikym priirini organ praktika. inoma, nei buvusi Europos mogaus
teisi komisija, nei teismas taip pat tiesiogiai neapibr absoliuios teiss
svokos. Taiau akademikai ir praktikai teises vadina absoliuiomis, jei neleidiami j apribojimai, iimtys ir nukrypimai132. Taigi skaitant konvencijos 3 straipsn kartu su 15 straipsnio antra dalimi tampa akivaizdu, kad nuo
jo negali bti nukrypta net karo ar nepaprastosios padties atvejais. Toks
127
Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. P. 139. 186.
128
Ten pat. P. 139. 188.
129
Ten pat. P. 140. 191.
130
Harris D. J., O'Boyle M., Warbrick C. Law of the European Convention on Human
Rights, Butterworths, 1995. P. 55.
131
Michael K. Addo and Nicholas Grief, Does Article 3 of the European Convention on
Human Rights Enshrine Absolute Rights?, EJIL, No. 9, 1998. P. 510.
132
Ten pat. P. 513.

65

PABGLI TEIS

konvencijos rengj poiris atsispindi ET konsultacins asambljos diskusijose dl konvencijos primimo133. Nors kai kurios valstybs band ginyti
absoliut straipsnio pobd, ETT praktikoje buvo aikiai patvirtinta, jog
negali bti joki 3 straipsnio ilyg. Byloje Airija prie Jungtin Karalyst
teismas teig: konvencija absoliuiai draudia kankinimus ir nemonik
ar eminant elges arba bausm, neatsivelgiant aukos elges. Skirtingai
nei dauguma kit konvencijoje ir jos 1 ir 4 protokoluose tvirtint materialini teisi, 3 straipsnis nenumato iimi ir todl, remiantis 15 straipsnio 2
dalimi, negali bti joki nukrypim net nepaprastosios padties, kelianios
pavoj tautos gyvenimui, atveju134. Prieglobsio byloje Ahmed prie Austrij teismas taip pat nurod, kad 3 straipsnio nuostatos yra absoliutaus pobdio ir negali bti joki j iimi ar ilyg. Absoliutus 3 straipsnio pobdis reikia ne vien tik ilyg draudim, taiau ir visa apimant jo taikym
specifinse situacijose, kuriomis bandoma pateisinti apsaugos pagal 3
straipsn prieglobsio praytojams ar pabgliams nesuteikim. Toje paioje
byloje teismas ts, kad pareikjo veikla, nesvarbu, ar ji netinkama, ar pavojinga, negali bti esminis pagrindas netaikyti apsaugos pagal 3 straipsn.
Byloje Chahal prie Jungtin Karalyst Jungtins Karalysts atstovas teig,
kad 3 straipsnis nra absoliutaus pobdio, todl galima jo nesilaikyti, kai
tai susij su grsme nacionaliniam saugumui. Taiau teismas konstatavo,
kad nacionalinis saugumas negali pateisinti isiuntimo valstyb, kurioje
gresia draudiamas elgesys, ir kad 3 straipsnis yra absoliutaus pobdio, todl negalimos jokios iimtys. Taip pat ir byloje D prie Jungtin Karalyst
teismas teig, kad 3 straipsnio teikiama apsauga taikoma neatsivelgiant
pareikjo elges. 3 straipsnis bus taikomas net ir tuo atveju, jei pareikjas
yra nusikaltlis, kuriam gresia kankinimai. 79 punkte teismas teig, kad i
absoliuti apsauga taikoma neatsivelgiant pareikjo elges, o 80 punkte,
kad i apsauga yra taip pat absoliuti isiuntimo atvejais, todl tada, kai nurodomos svarbios prieastys, jog individui grs realus draudiamo elgesio
pavojus, valstyb bus atsakinga u jo apsaug nuo tokio elgesio. iomis aplinkybmis individo veikla, kad ir kokia ji bt nepageidaujama ar pavojinga, negali turti esmins reikms. Filosofas Alanas Gewirthas band konceptualizuoti absoliui teisi termin ir perm ETT taikyt svok,
kad absoliuti teis yra ta, kuri jokiu bdu negali bti paeista, todl ji turi

133
Council of Europe, Collected Edition of the Travaux Prparatoires, 1975, Vol. I. P.
252254, Vol. II. P. 4, 10, 14, 38, 84.
134
Airija prie Jungtin Karalyst, 1978 m. sausio 18 d. sprendimas. Series A. Vol. 25
(1978) 2 EHRR 25. 162.

66

PABGLI TEIS

bti visada gerbiama ir gyvendinama be joki iimi135. Taikant analogij, absoliuias teises galima prilyginti jus cogens normoms, todl jei kils
kolizija tarp absoliuios teiss ir kit teisi, bus taikoma pirmoji. Kitaip tariant, absoliuti teis yra aukiau u kitas teises, kurios nra tokio paties
pobdio. Pavyzdiui, lyginant konvencijos 3 straipsn su konvencijos 7
protokolo 1 straipsnio 2 dalimi, kuri numato galimyb isisti usieniet,
pastaroji negals bti taikoma, jei tokiam usienieiui gresia kankinimai ar
kitoks draudiamas elgesys jo kilms ar treiojoje valstybje. 1984 m. konvencijoje prie kankinimus numatytas draudimas isisti asmen valstyb,
kurioje jam gresia kankinimai, prieingai nei pagal 1951 m. konvencij, yra
absoliutaus pobdio.
Apibendrinant asmens negrinimo principo taikym pagal 1951 m.
konvencij, ETK ir 1984 m. konvencij prie kankinimus, galima teigti,
kad atsivelgiant absoliut ETK 3 straipsnio pobd tampa akivaizdu,
jog apsauga pagal straipsn yra platesn, nei numatyta 1951 m. konvencijoje, nes ios konvencijos 33 ir 32 straipsniai numato galimyb netaikyti apsaugos, jei asmuo, pavyzdiui, yra teroristas ar padars kitok sunk nusikaltim. 33 straipsnis tokiu atveju numato asmens negrinimo principo iimties taikym. Todl gali bti, kad asmeniui bus paskirtas isiuntimas nepaeidiant 1951 m. konvencijos, bet toks isiuntimas nebus vykdomas, jei
tai paeist ETK. Todl ETK 3 straipsnio teikiama apsauga papildo
1951 m. konvencijos pagrindu teikiam apsaug ir suteikia asmeniui platesnes garantijas dl isiuntimo. iuo poiriu abi konvencijos skiriasi ir pagal
apsaugos, kuri jos suteikia, pobd. Skirtingai nei 1951 m. konvencija,
ETK numato tik tai, kad asmuo negali bti isiuniamas, taiau ji nereguliuoja ir netvirtina teisins padties, kuri turi bti suteikiama tokiam asmeniui prieglobsio valstybje. Tuo tarpu 1951 m. konvencija numato nemaai
teisi asmenims, kurie negali bti isiuniami i valstybs. Pabrtina ir tai,
kad, palyginti su 1951 m. konvencija, kuri sieja persekiojim su penkiomis
ivardytomis prieastimis, ETK 3 straipsnis iuo poiriu yra beslygikas136, nes jame kankinimai, iaurus, nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm nra siejami su tam tikromis prieastimis. 1984 m. konvencijos
reikalavimai grietesni 1 straipsnyje reikalaujama nustatyti konkreius
vykdomo kankinimo tikslus, o ETK tiesiog tvirtina netinkamo elgesio
draudim. Lietuvoje asmens negrinimo principo iimtis 2000 m. pabgli statyme buvo tvirtinta 7 straipsnio 2 dalyje: io straipsnio 1 dalies
135

Gewirth A. Human Rights: Essays on Justification and Applications, 1982, chapter 9.

P. 219.
136
Sara Egelund, The Potential of the European Convention of Human Rights in Securing
International Protection of Forcibly Displaced Persons, in: cit. op. 74. P. 8.

67

PABGLI TEIS

nuostata netaikoma usienieiui, kuris dl svarbi prieasi laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas u sunk ar labai sunk nusikaltim ir kelia pavoj visuomenei. J pakeitusio 2004 m. usieniei teisins padties statymo 130
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos usienieiui, kuris dl svarbi prieasi kelia pavoj Lietuvos Respublikos saugumui arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas u sunk arba labai sunk nusikaltim ir kelia pavoj visuomenei.

4.1.4. 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalies santykis

su 32 straipsniu
Kalbant apie 1951 m. konvencijos 33 straipsn, btina paminti ir konvencijos 32 straipsn, kuris numato galimyb isisti pabglius, kai tai btina valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais. Koks gi skirtumas
tarp 33 straipsnio 2 dalies, t. y. asmens negrinimo principo iimi, ir 32
straipsnyje numatyt galimybi isisti pabgl? Isiuntimo klausimu valstybs, 1951 m. konvencijos dalyvs, pripaino, kad pabgli isiuntimas
yra susijs su ypatingomis problemomis, todl remdamosi 32 straipsniu, jos
sipareigojo [] neisisti teistai j teritorijoje gyvenani pabgli, iskyrus, kai tai btina valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais. 32
straipsnis yra taikytinas asmenims, kurie jau formaliai pripainti pabgliais, iimtiniais atvejais, kai jie padaro nusikalstamas veikas prieglobsio
valstybje. Remiantis iuo straipsniu isiuniama kit nei kilms al, t. y.
koki nors al, kur pabgliui negrst pavojus. Taiau leidiama valstybs
veikimo laisv sprsti dl isiuntimo nesuteikia jai teiss prievarta isisti
asmen valstyb, kurioje jo laisvei ar gyvybei gali grsti pavojus, nebent
valstybs veiksmas yra susijs su asmens negrinimo principo iimties taikymu. Taigi galima teigti, kad 32 straipsnis leidia isisti pabgl valstybs saugumo ar vieosios tvarkos sumetimais tik valstyb, kurioje jam negresia pavojus, o 33 straipsnio 2 dalis tam tikrais atvejais leidia isiuntim
valstyb, kurioje pabgliui gresia pavojus. Ir vl svarbus aspektas yra tas,
kad isiuniant pabgl jo pabglio statusas nra panaikinamas, nes pabglio statuso panaikinimo pagrindai yra isamiai ivardyti konvencijoje, taiau isiuntimo atveju gali bti panaikintas leidimas gyventi alyje.

68

PABGLI TEIS

4.1.5. 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 dalies santykis

su 1 straipsnio F dalimi
I abiej straipsni formuluoi atrodyt, kad 1951 m. konvencijos 1
straipsnio F dalyje ir 33 straipsnio 2 dalyje numatytos iimtys sutampa. Taiau reikt paymti, kad 33 straipsnio 2 dalis numato auktesnius reikalavimus nei 1 straipsnio F dalis, t. y. tam, kad 33 straipsnis bt taikomas,
pabglis turi kelti pavoj prieglobsio valstybs saugumui ar visuomenei.
Taigi nuostata nurodo ateities grsm, o ne tam tikr veiksm praeityje. Todl, jei pabglio elgesys nra ypa blogas, kad bt galima netaikyti jam
apsaugos pagal 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dal, jo atvejis vargu ar
patenkins dar didesnius reikalavimus, numatytus 33 straipsnio 2 dalyje137.
Antra vertus, 1 straipsnio F dalis numato, kad konvencija netaikoma asmeniui, dl kurio yra rimt prieasi manyti, kad jis padar sunk nepolitinio pobdio nusikaltim u prieglobsio valstybs rib, prie priimant j
al kaip pabgl. 33 straipsnio 2 dalyje numatyta prieingai apsaugos
negali reikalauti pabglis, kuris nuteistas u itin sunk nusikaltim, kelia
grsm tos valstybs, kurioje jis yra, visuomenei. Tai yra ia neusimenama
apie tai, kur nusikaltimas turi bti padarytas138. Skaitant 33 straipsnio 2 dal
logika reikalauja, kad jis apimt aplinkybes, nesusijusias su numatytomis 1
straipsnio F dalyje. Prieingu atveju abi nuostatos bt labai panaios ir kelt klausim, kam apskritai reikia 33 straipsnio 2 dalies. Todl visos 1951 m.
konvencijos kontekste 33 straipsnio 2 dalis turt bti aikinama kaip taikytina nubaudimo u itin sunk nusikaltim, padaryt prieglobsio valstybje
arba kur nors kitur po to, kai asmuo priimtas kaip pabglis, atveju, o tai
lemia ivad, kad toks pabglis kelia grsm valstybs, kurioje jis yra, visuomenei139. mogaus teisi kontekste neleidiamos asmens negrinimo
principo iimtys. Reikt pabrti, kad 33 straipsnio 2 dalyje numatyta
grsm, dl kurios taikoma asmens negrinimo principo iimtis, turi bti
prieglobsio valstybei, o ne kitai valstybei ar visai tarptautinei bendruomenei apskritai. Nors 33 straipsnio 2 dalis neapibria, kokios prieastys gali
lemti pripainim, kad asmuo kelia pavoj valstybs saugumui, nes tai patenka valstybs diskrecijos srit, bet jis tvirtina tam tikrus apribojimus taikant pagrind. Pirmiausia turi bti rimtos prieastys, t. y. turi bti numatyta ateities grsm (bsima) ir tai pagrindiantys rodymai. Aikinda137
Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. P. 129. 147.
138
Ten pat. P. 129, 148.
139
Ten pat. P. 130, 149.

69

PABGLI TEIS

mas konvencij, Grahl-Madsenas paminjo kelet pavyzdi: jei asmuo

dalyvauja veikloje, kuria siekiama padti ugrobti valdi alyje, kai jis yra
valstybje, o tai kelia pavoj alies saugumui. Taip pat taikoma, kai asmuo
veikia siekdamas nuversti vyriausyb savo buvimo vietos valstybje naudodamas jg ar kitas neteistas priemones (pvz., rinkim rezultat klastojimas, smurtas prie rinkjus ir t. t.) arba jei asmuo dalyvauja veikloje, kuri
yra nukreipta prie usienio vyriausyb, ir dl to kyla grsm buvimo valstybs vyriausybei ir gali bti rimt padarini. nipinjimas, sabotaas, karini rengini ir teroristin veikla yra tarp t veiksm, kurie paprastai enklinami kaip grsms nacionaliniam saugumui140. Taip pat prieingai nei 1
straipsnio F dalies b punkte, 33 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad bt
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi negali bti remiamasi vien tarimu. Galutinis nuosprendis reikia tok nuosprend, kai nebelieka apskundimo galimybs141.

4.2. Atsakomybs netaikymo u neteist atvykim ar buvim

alyje principas
1951 m. konvencijos 31 straipsnio 1 dalis tvirtina jos dalyvi sipareigojim netaikyti atsakomybs asmenims, kurie neteistai kirto j sien iekodami prieglobsio. Pabgli, kurie bga nuo persekiojimo ir dl ios
prieasties slaptai kerta valstybs sien, atleidimas nuo nuobaud yra neatsiejama prieglobsio savyb142, nes pabgliai nesinaudoja savo kilms
valstybs apsauga, todl ne visuomet turi kelions dokumentus, su kuriais
gali teistai ivykti. is valstybi sipareigojimas tvirtintas 1951 m. konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad susitarianios valstybs neskiria nuobaud u neteist vaiavim ar neteist buvim j teritorijoje pabgliams, kurie, atvyk i teritorijos, kur j gyvybei ir laisvei grs 1 straipsnyje numatytas pavojus, vaiuoja i valstybi teritorij arba
yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdios organams
ir isamiai paaikina (tekste angl k. pateikia tinkamas prieastis) savo
neteist vaiavim ar buvim. ios nuostatos tvirtinimas konvencijoje
reikia, jog pripastama, kad tam tikromis aplinkybmis gali bti svarbi
140

Grahl-Madsen, Commentary on the Refugee Convention 1951, 1997, Geneva. P. 235

236.
141

Sir Elihu Launterpacht, Daniel Bethlehem, The Scope and Content of the Principle of
Non-refoulement, cit. op. 94. P. 139. 185.
142
Ten pat. P. 293.
70

PABGLI TEIS

prieasi, dl kuri pabgliai atvyksta al neteistai, ir kad jie neturt

nukentti vien tik dl i prieasi. 31 straipsnio 1 dalis apima kelis aspektus, susijusius su atsakomybs netaikymo principu, t. y.:
1) apsaugos pagal princip apimt (kam taikoma);
2) taikymo slygas (atvyksta tiesiogiai, nedelsdami, tinkamos
prieastys);
3) i slyg nevykdymo padarinius ir
4) atleidimo pobd (nuobaudas).
Nors straipsnyje minimas terminas pabglis, i nuostata bt visikai neveiksminga, jei ji nebt taikoma taip pat prieglobsio praytojams,
arba, teismo odiais Adimi byloje, preziumuojamiems pabgliams143.
Toks aikinimas atsivelgia deklaratyv pabglio statuso pobd144. Antroji io straipsnio dalis skirta judjimo laisvs apribojimo klausimui ir sulaikymui, kai i priemoni naudojimas yra btinas145. Tarptautinje praktikoje Europos mogaus Teisi Teismas tiesiogiai atsivelg 1951 m. konvencijos 31 straipsn bylos Amuur prie Pranczij, kur taip pat buvo svarstomas ir sulaikymo klausimas, sprendime146.

4.2.1. Atsakomybs netaikymo slygos

Atleidimas nuo nuobaud skyrimo pagal 1951 m. konvencijos 31
straipsnio 1 dal priklauso nuo tam tikr slyg, kurios keliamos pabgliams, atvykusiems ar esantiems alyje neteistai. Remiantis straipsnio formuluote galima iskirti tokias slygas:
1. atvykimas i teritorijos, kurioje gresia pavojus 1 straipsnio taikymo
atvilgiu;
2. prisistatymas nedelsiant valdios organams tos valstybs, kuri atvykstama ar kurioje esama neteistai;
3. pateikimas tinkam prieasi (angl. k. good cause) dl neteisto
atvykimo ar buvimo.
Atvykimas prieglobsio valstyb i teritorijos, kurioje asmeniui gresia
pavojus, nebtinai gali reikti atvykim i kilms valstybs, tai taip pat gali
bti ir treioji valstyb, per kuri asmuo vyko tranzitu. Galima konstatuoti,
143

R v UxbridgeMagistrates Court, ex parte Adimi, [1999] Imm AR 560, United King-

dom.
144

Pabglio statuso pripainimas ne padaro asmen pabgliu, bet paskelbia j tok

esant, cit. op. 84. 28. P. 17.
145
Apie sulaikym r. 6 skyriaus 5 dal.
146
Ammur prie Pranczij, 1996 m. birelio 25 d. sprendimas. Application No.
17/1995/523/609, Reports 1996-III.
71

PABGLI TEIS

kad i pabgli neturi bti reikalaujama, kad jie atvykt tiesiogiai i kilms
valstybs. 31 straipsn buvo ketinta taikyti ir jis aikinamas kaip taikomas
asmenims, kurie trumpai vyko tranzitu per kitas valstybes, kurie negali surasti apsaugos nuo persekiojimo pirmoje valstybje arba valstybse, kurias
jie atvyksta, arba tiems, kurie turi svarbi prieasi nesikreipti prieglobsio ioje valstybje ar valstybse.
Nors rengiant io straipsnio tekst Pranczijos ir Italijos atstovai teig,
kad atleidimas nuo nuobaud gali bti taikomas tik tada, kai asmuo atvyksta prieglobsio al tiesiogiai i kilms alies, ir netaikytinas jokiems kitiems tolesniems judjimams147, buvo prieita prie ivados, kad vis dlto atvykimas i teritorijos, kur gresia pavojus, gali reikti atvykim i kilms
valstybs tiesiogiai arba atvykim i tarpins valstybs, kurioje asmuo buvo
tik labai trump laik ir kurioje jam nebuvo suteiktas prieglobstis. Kadangi
rengiant konvencij tuometinis 26 straipsnis (vliau taps 31-uoju) buvo
laikomas susijusiu su delikaiomis valstybs suvereniteto sritimis, t. y. leidimu valstybs teritorij ir prieglobsiu, 1951 m. enevos konferencijoje
Pranczija buvo susirpinusi, kad straipsnis neleist tiems, kurie jau rado
prieglobst [], laisvai judti i vienos valstybs kit nesilaikant sienos
kirtimo reikalavim148. Taiau jei prieglobsio praytojas bt atvyks i
Pranczijos koki kit al, vargu ar galima bt taikyti straipsn, atsivelgiant tai, kad Pranczijoje tokiam asmeniui negrs pavojus. Konferencijoje kitos alys vis dlto pripaino, kad tam tikrais atvejais pabgliai
gali turti svarbi prieasi ivykti i pirmo prieglobsio valstybs. Pavyzdiui, Danija citavo pavyzd, kaip Vengrijos pabglis, kuris gyveno Vokietijoje ir kuris galjo, nors nebuvo tiesiogiai persekiojamas, jaustis priverstas
iekoti prieglobsio kitoje alyje; arba kaip lenk pabglis, gyvenantis ekoslovakijoje, kurio gyvybei ir laisvei grs pavojus ioje alyje, ivyko
kit al. Danija pasil Pranczijai pakeisti savo pateikt pasilym (numatant imunitet tik tiems asmenims, kurie atvyksta tiesiogiai i kilms
valstybs) nuorod apie atvykim i bet kurios teritorijos, kurioje pabglio gyvybei ar laisvei gresia pavojus149. Diskutuojant klausim Jungtini
Taut pabgli reikal vyriausiasis komisaras dr. Van Heuvenas Goedhartas pareik susirpinim dl btino tranzito ir sunkum, su kuriais susiduria pabgliai, atvykstantys nesveting al. Jis prisimin, kaip pats ivyko i Olandijos dl persekiojimo 1944 metais: penkias dienas slapstsi
147

The Refugee Convention, 1951. The Travaux Preparatoires analysed with a Comentry
by Dr. Paul Weis, cit. op. 107. P. 296.
148
Conference of Plenipotentiaries on the Status of Refugees and Stateless Persons, Summary Records: UN doc. A/CONF.2/SR.13, (M. Colemar, France).
149
Ten pat. P. 15; UN doc. A/CONF.2/SR.35. P. 18.
72

PABGLI TEIS

Belgijoje, po to, kadangi ten irgi grs pavojus, rezistentai padjo jam atvykti Pranczij, i ten Ispanij ir galiausiai Gibraltar, kur jam jau
buvo saugu. Todl bt neteisinga, teig jis, jei pabgliai panaiomis aplinkybmis bt baudiami u tai, kad neatvyko tiesiogiai galutin prieglobsio valstyb150. Taigi konvencijos rengjai siek, kad atleidimas nuo
nuobaud nebt taikomas pabgliams, kurie laikinai ar nuolatos sikr
kitoje valstybje151. 31 straipsnis apima grsm gyvybei ar laisvei kaip galimas prieastis neteistai atvykti ar neteistai bti valstybs teritorijoje;
smoningai susilaikoma nuo tokios grsms susiejimo su pabglio kilms
valstybe; ir pripastama, kad pabgliai gali turti svarbi prieasi neteistai atvykti ne vien dl persekiojimo kilms valstybje152. Taiau kai kuri
valstybi praktikoje reikalaujama, kad kitose valstybse ar teritorijose, kurias kirto pabglis, bt buvs realus arba potencialus pavojus jo gyvybei
ar laisvei, arba, kad tolesnis ivykimas bt buvs nulemtas kit valstybi
atsisakymu suteikti apsaug ar prieglobst, arba taikoma saugios treiosios
valstybs ar saugios kilms valstybs nuostata bei nustatomi laiko limitai153.
Nors valstybs gali susitarti ir tam tikrais atvejais susitaria dl atsakomybs
paskirstymo u prieglobsio praym nagrinjim, iuolaikinje tarptautinje teisje prieglobsio praytojas, kuris keliauja neteistai ar su suklastotais
dokumentais, neturi pareigos pateikti prieglobsio praym tam tikrame kelions etape, kai jis bga nuo pavoj154. Jei tam tikra valstyb imasi veiksm savo teritorijoje, pavyzdiui, dl suklastot dokument naudojimo, tai
tokia valstyb, o ne valstyb, kuri ketina pasiekti prieglobsio praytojas,
prisiima atsakomyb utikrinti, kad jam bt taikomos bent jau tokios 1951
m. konvencijos nuostatos kaip 31 ir 33 straipsnis arba atitinkami mogaus
teisi apsaugos dokumentai, pavyzdiui, Europos mogaus teisi konvencijos 3, 6 ir 13 straipsniai, kuri taikymas nepriklauso nuo teisto buvimo ar
gyvenimo alyje155. Taigi terminas tiesiogiai turt bti aikinamas ne
siaurinamai ir ne paodiui, bet siejant su bylos faktais, taip pat atsivelgiant pavojus vairiuose kelions etapuose.

150
Conference of Plenipotentiaries on the Status of Refugees and Stateless Persons, Summary Records: UN doc. A/CONF.2/SR.14. P. 4.
151
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees: Non-penalization, Detention and Protection. A paper prepared for the UNHCR Global Consultations, October 2001 (neskelbta). P. 3334. 103.
152
Ten pat. 25. P. 8.
153
Ten pat. 28. P. 9.
154
Ten pat. 93. P. 32.
155
Ten pat. 94. P. 32.

73

PABGLI TEIS

Nors straipsnyje tvirtinto termino prisistato nedelsiant konvencija

nedetalizuoja, tai turt bti suprantama tik kaip labai trumpas buvimas alyje. Prisistatymas valdios organams ibuvus alyje neteistai kelet mnesi ar met akivaizdiai negalt bti kaip pagrindas neskirti nuobaud u
neteist atvykim ar buvim alyje. Taiau reikt atsivelgti tai, kad asmuo gali prisistatyti po keli savaii ar mnesi dl objektyvi prieasi,
pavyzdiui: kelion organizavs agentas laiko apgyvendins (udars),
sveikatos problem, kalbos barjero, baims susitikti su uniformuotu pareignu ir kit prieasi.
Atsivelgiant tai, kad prisistatymas suprantamas kaip savanorikas
veiksmas, asmuo, esantis alyje neteistai ir prisistats valdios pareignams tik tada, kai jie j aptinka, negals pasinaudoti io straipsnio teikiama
apsauga nuo nuobaud skyrimo156. Taigi terminas nedelsiant priklauso
nuo bylos aplinkybi, atsivelgiant patarimo galimybs buvim ir tai, ar
tam tikro prieglobsio praytojo atvilgiu jurisdikcij vykdanti valstyb yra
i ties tranzito valstyb157. Nei 31 straipsnis, nei kitos konvencijos nuostatos nepateikia paaikinimo, kas gali bti laikoma tinkamomis ar svarbiomis prieastimis atvykti prieglobsio al ar bti joje neteistai. Tai vertinamoji kategorija, kuri palikta prieglobsio valstybs diskrecijai, taiau jau
vien faktas, jog siekdamas ivengti persekiojimo asmuo negaljo atvykti
kit al teistai (t. y. buvimo pabgliu, kuris visikai pagrstai bijo persekiojimo, faktas), pats savaime gali bti tinkama prieastis158, nors pabgliai gali pateikti ir kitas prieastis. Btent dl to is terminas nesukl aikinimo sunkum. Be to, is kriterijus laikomas svarbiu vertinant prieastis,
dl kuri pabglis ar prieglobsio praytojas pasirinko nepasilikti pirmoje
prieglobsio ar tranzito valstybje159. Terminas svarbios prieastys yra
fakto klausimas, kur gali lemti prieglobsio praytojo suvokimas, informacijos apie prieglobsio procedr trkumas arba treij ali instrukcij ar
patarim pagrindu kil veiksmai. Pripastama, kad atvykimas tiesiogiai i
valstybs, kurioje gresia persekiojimas, pats savaime yra svarbi prieastis, pateisinanti neteist atvykim. Tiesioginis atvykimas i tokios alies
per kit valstyb ar valstybes, kuriose pareikjui taip pat gresia pavojus arba kuriose nra suteikiama apsauga, taip pat pripastamas svarbia prieastimi pateisinti neteist atvykim. Kitos faktins aplinkybs, pavyzdiui,
156

The Refugee Convention, 1951, cit. op. 107. P. 295.

Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. 98. P. 33.
158
The Refugee Convention, 1951, cit. op. 107. P. 297, 303.
159
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. 35. P. 11.
157

74

PABGLI TEIS

artimi eiminiai ryiai prieglobsio valstybje, taip pat gali bti svarbi
prieastis. Taigi svarbi prieasi kriterijus yra pakankamai lankstus,
leidiantis atsivelgti individualias aplinkybes160.
Paymtina, kad terminas neteistas atvykimas ar buvimas taip pat
nesukl gin dl io termino aikinimo. Pirmasis atvejis apimt atvykim
valstybs teritorij naudojant suklastotus ar netikrus dokumentus, kitokios
apgauls bdu, taip pat slaptas atvykimas (pvz., pasislpus laive) ir atvykimas valstybs teritorij vedliams ar moni gabentojams padedant. Tam
tikras atvykimo bdas vis dlto gali turti praktini padarini pabgliui ar
prieglobsio praytojui. Neteistas buvimas apima teist atvykim ir pasilikim alyje pasibaigus leidiamam buvimui arba, pavyzdiui, pasibaigus
tranzitui161. Atsakomybs netaikymo aspektas, susijs su suklastotais dokumentais, reikalauja detalesnio aptarimo. 1989 m. Vykdomojo komiteto
ivadoje Nr. 58 (XL) pripastama, kad aplinkybs gali priversti pabgl
ar prieglobsio praytoj naudotis suklastotais dokumentais ivykstant i alies, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Nesant toki aplinkybi,
suklastot dokument naudojimas nepateisinamas []162. Bendra valstybs politika, pasireikianti prieglobsio praytoj, kurie naudojasi suklastotais dokumentais, baudiamuoju persekiojimu neatsivelgiant individualias aplinkybes ir nesuteikiant galimybs, kad bet kur prieglobsio praym
nagrint atsakinga centrin institucija prie pradedant baudiamj persekiojim, yra 1951 m. konvencijos 31 straipsnio paeidimas. Toki prieglobsio praytoj baudiamasis persekiojimas kaip valstybs jurisdikcijos
vykdymas reikia atsakomybs prisimim elgtis su juo pagal 31 straipsnio
1 dal163.

4.2.2. Atsakomybs netaikymo slyg nesilaikymo padariniai

1951 m. konvencija leidia bausti asmenis u neteist atvykim tik
tais atvejais, kai jie po atvykimo skubiai neprisistato valdios atstovams arba nevykdo kit 31 straipsnio 1 dalyje tvirtint slyg. Taiau konvencija
nenumato joki kit teisi, ivardyt jos tekste, suvarymo. Ypa tai susij
160

Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. 104. P. 34.
161
Ten pat. 34. P. 11.
162
UNHCR. Report of the 40th Session of the Executive Committee: UN doc.
A/AC.96/737. P. 23.
163
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 32-33. 97.
75

PABGLI TEIS

su 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies nuostatomis, kurios numato

apsaugos netaikymo galimyb padarius teiss paeidim. Todl valstybs
negali remtis neteistu atvykimu ir neprisistatymu laiku kaip pagrindu atimti konvencijoje ivardytas teises i neteistai atvykusi prieglobsio praytoj, kurie yra pabgliai164. Kitaip tariant, valstybs gali taikyti tik atsakomyb u neteist atvykim al, jei asmuo nesilaiko 31 straipsnyje tvirtint reikalavim, taiau negali kitaip suvaryti konvencijoje tvirtint tokio
asmens teisi. Neteistas atvykimas pats savaime negali bti pagrindas atsisakyti nagrinti prieglobsio praym. Nors kiekvienas asmuo, atvykstantis
al neteistai, paeidia tam tikras normas, bausm u tok paeidim negali bti teiss pasinaudoti prieglobsio procedra atmimas 165. Tuo atveju,
jei pabgliai nevykdo iame straipsnyje keliam slyg, j prieglobsio
praymai turi bti vis tiek nagrinjami, o nuobaud skyrimo procedra turi
bti sustabdyta iki tol, kol bus inagrintas praymas166. Termino nuobaudos konvencijos 31 straipsnis neapibria, taiau atrodo, kad konvencijos
rengjai turjo omenyje tokias priemones kaip baudiamasis persekiojimas,
baudos ir kalinimas dl neteisto atvykimo ar buvimo alyje, kiti judjimo
laisvs apribojimai167; administracinis sulaikymas neeina io straipsnio
taikymo srit168, nes j leidia io straipsnio 2 dalis169. Taip pat io straipsnio taikymo srit neeina ir isiuntimo, kaip nuobaudos, taikymas. Nebaudiamumas u neteist asmen, kuriems taikomas 31 straipsnis, atvykim
yra pripaintas tarptautiniu mastu. Todl baudiamojo proceso pradjimas,
neatsivelgiant tai, kad ie asmenys kreipiasi dl pabglio statuso ir/arba
nesuteikiant galimybs pateikti prieglobsio praym, bt laikomas mogaus teisi paeidimu170. Taip pat ir valdios institucij atsisakymas inagrinti prieglobsio praym i esms ar nesugebjimas tai atlikti dl bendros
baudiamojo persekiojimo politikos beveik neivengiamai lems valstybs
tarptautini sipareigojim paeidim171. Reikt atkreipti dmes tai, kad

164

Walter Kalin, Non-admissibility of Applications for Asylum in the Case of Absence of

Identity Papers or Unlawful Presence, 1998 (nepublikuota).
165
Ten pat.
166
The Refugee Convention, 1951, cit. op. 107. P. 303.
167
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 34. 108.
168
r. 1951 m. konferencijos diskusijas, JT dok. A/CONF.2/SR.13, p. 13, SR 14. P. 4. SR
35. P. 1020.
169
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 9. 29.
170
Ten pat. 49. P. 20-21.
171
Ten pat. 99. P. 33.
76

PABGLI TEIS

vejai neturt bti baudiami u neturinio tinkam dokument keleivio

veim, kai vliau nustatoma, kad toks asmuo yra pabglis172.

4.2.3. Atsakomybs u neteist atvykim netaikymo principas

valstybi praktikoje
Atsakomybs netaikymo pabgliams, kurie atvyksta ar yra valstybs
teritorijoje neteistai, princip patvirtino tiek nacionalin valstybi teis,
tiek ir daugelio valstybi, 1951 m. konvencijos ar 1967 m. protokolo dalyvi, teismin praktika, Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija ir
kit valstybi praktika. Pavyzdiui Jungtini Valstij teis173 numato iimt
dl kaltinim pateikimo u dokument klastojim valstyb atvykstantiems
pabgliams: Imigracijos ir natralizacijos tarnyba nepriims sakymo
skirti baud u dokument klastojimo veiksmus, kuriuos vykd usienietis, su slyga, kad jis atvyko tiesiogiai i alies, kurioje jis visikai pagrstai
bijo persekiojimo arba kurioje yra rimtas pavojus, kad usienietis bt grintas valstyb, kurioje gresia persekiojimas, taip pat su slyga, kad toks
usienietis prisistato nedelsdamas ios tarnybos pareignams ir pateikia
svarbi prieast dl neteisto atvykimo ar buvimo []174. Pagal Lesoto
valstybs statymus prieglobsio praytojas turi prisistatyti artimiausiam
imigracijos pareignui ar kitam galiotam pareignui per 14 dien nuo atvykimo ir gali pateikti prieglobsio praym175. Malavyje numatyta alternatyva dl termino, t. y. reikia prisistatyti per 24 valandas arba per kit ilgesn
laikotarp, kur kompetentingas pareignas laiko tinkamu. Vokietijoje prisistatymo laikas yra viena savait. veicarijoje Federalinis teismas teig, kad
pabglis turi svarbi prieasi atvykti neteistai, ypa kai jis turi svarbi
prieasi bijoti, kad pateikus praym prastiniu bdu veicarijos pasienyje jam nebus leista vaiuoti veicarij []. Taigi svarbios prieastys
pripastamos usienieiui, kuris, jei yra laikomas pabgliu, vaiuoja
veicarijos teritorij neteistai bijodamas sulaikymo tam, kad galt pateikti prieglobsio praym valstybs viduje176. Jungtinje Karalystje is
172
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. 112. P. 35.
173
8 Code of Federal Regulations Part 270-Penalties for Document Fraud. Sec. 270.2 Enforcement procedures, paragraph (j).
174
8 U.S.C. 1101, 1103, ir 1342 c.
175
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 14. 40.
176
Swiss Federal Court (Bundesgericht, Kasstionshof, Urteil vom 17 Mrz 1999), reported in Asyl 2/99. 21-23.

77

PABGLI TEIS

klausimas buvo nagrinjamas byloje Alimas Khaboka prie vidaus reikal

ministr177. Apeliacinis teismas, nors ir palaiks vidaus reikal ministro
sprendim isisti pareikj Pranczij, teig, kad terminas pabglis
taip pat apima prieglobsio praytoj, kurio prieglobsio praymas dar neinagrintas ir kuriam taikomas 1951 m. konvencijos 31 straipsnis. Kitoje
Jungtins Karalysts byloje R prie Uxbridge magistrato teism, ex parte
Adimi178 teismas paymjo, kad faktas, jog 31 straipsnis taip pat taikomas
ne tik tiems, kuriems galiausiai suteikiamas pabglio statusas, bet taip pat
tiems, kurie kreipiasi dl prieglobsio suteikimo gera valia (preziumuojami
pabgliai), yra neginijamas. Taip pat neginytina tai, kad 31 straipsnio
apsauga gali bti taikoma ir tiems, kurie naudojasi suklastotais dokumentais, ir tiems, kurie atvyksta slapta valstyb. Sprendimas Adimi byloje
turbt yra viena isamiausi 31 straipsnio taikymo apimties ir teikiamos apsaugos analiz. Teisjas lordas Simonas Brownas pabr, kad nuo to laiko,
kai 31 straipsnis buvo suraytas, jo poreikis nesumajo. Viz reikalavim
ir vej atsakomybs reikalavim poveikis lm tai, kad pabgliams beveik nemanoma atvykti prieglobsio valstybes nesinaudojant suklastotais
dokumentais. Tad kyla klausimas, kada is straipsnis turi bti taikomas.
S. Brownas nustat plat tiksl, kurio siekiama tam, kad bt galima suteikti imunitet pabgliams, kuri prieglobsio iekojimas lm tai, kad jie
turjo paeisti statym, pridurdamas, kad straipsnis taikomas tiek pabgliams, tiek preziumuojamiems pabgliams, taip pat ir tiems, kurie atvyksta naudodamiesi suklastotais dokumentais ar slapta. Teismas nagrinjo
tris kvalifikuojanias slygas, pirmiausia atsivelgdamas vyriausybs argument, kad 31 straipsnis neleidia pabgliui pasirinkti vietos, kurioje pateikti prieglobsio praym, ir kad tik tstinio saugumo prieastys pateisint nebaudiamum u tolesn keliavim. Teisjas S. Brownas atmet
argument ir pripaino tam tikr pasirinkimo galimyb. Jis teig: []
bet koks vien tik trumpas sustojimas pakeliui tok siekiam prieglobst negali panaikinti apsaugos pagal straipsn, ir [] pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos turt bti vertinamas apsaugos taikymas, yra buvimo laikas
tarpinje valstybje, usilaikymo joje prieastys (net esminis usilaikymas
nesaugioje treiojoje valstybje bt laikomas protingu, jei usilaikymas
buvo susijs su l tolesnei kelionei gavimu), taip pat ar pabglis siek ir
rado apsaug toje valstybje de jure ar de facto nuo persekiojimo, nuo kurio
jis bgo. Tas pats teisjas atmet vyriausybs argument, kad i prieglobs177

Alimas Khaboka v. Secretary of State for the Home Department [1993] Imm AR 484,
United Kingdom.
178
R v. Uxbridge Magistrates Court, ex parte Adimi, cit. op. 143.
78

PABGLI TEIS

io praytojo reikalaujama tam tikro savanoriko reabilituojanio veiksmo, pavyzdiui, kreiptis dl prieglobsio ikart po atvykimo. Teismo
nuomone, pakanka to, kad pareikjas ketino siekti prieglobsio netrukus
(per trump laik) po atvykimo. Vienas i Vokietijos teism teig, kad 1951
m. konvencijos 31 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai prieglobsio praytojui padjo vedlys179. Taiau toks aikinimas nra pagrstas paties
straipsnio formuluote arba parengiamaisiais darbais, taip pat ir valstybi
praktika. Be to, kad toks aikinimas yra nesuderinamas su Protokolo prie
migrant gabenim eme, oru ir jra 3 straipsnio tekstu ir dvasia: migrantams neturi bti taikoma baudiamoji procedra pagal protokol u tai,
kad jie buvo pergabenti180. Ispanijoje neteistai atvyks prieglobsio praytojas nebus baudiamas, jei toks asmuo atitinka pabglio statuso kriterijus, su slyga, kad jis prisistato nedelsdamas kompetenting institucij181.
Kritikuotina Ukrainos praktika, kai laiku nesikreipusiems pareignus prieglobsio praytojams apskritai neleidiama pasinaudoti prieglobsio procedra.
Lietuvoje atsakomybs u neteist atvykim ar buvim valstybs teritorijoje netaikymo princip pirm kart tvirtino iuo metu jau negaliojantis
statymas dl pabglio statuso. statymo 6 straipsnis teig, kad usienieiui, neteistai atvykusiam Lietuvos Respublikos teritorij (t. y. atvykusiam ne per valstybs sienos perjimo punktus Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka) i valstybs, kurioje
jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomyb u neteist atvykim ir
buvim Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas atvyksta
io statymo 8 straipsnyje nurodytas institucijas182 ir isamiai paaikina apie
savo neteist atvykim Lietuvos Respublik bei buvim joje. Ankstesnje statymo redakcijoje buvo numatytas konkretus prisistatymo valstybs
institucijas terminas, taiau jis buvo pripaintas neatitinkaniu 1951 m.
konvencijos 31 straipsnio reikalavim, todl ilgainiui atsirado nuostata
prisistatymas nedelsiant. Praktikoje problem dl io straipsnio taikymo
ikildavo tuomet, kai usienieiai bdavo sulaikomi kaip nelegals migrantai, jiems buvo keliamos baudiamosios bylos u neteist valstybs sienos
kirtim ar neteist buvim valstybs teritorijoje, taiau vliau tokie usienieiai kreipdavosi dl pabglio statuso suteikimo. Pabgli statym pa179

Bayerische Oberstate Landesgericht, 14 January 2000.

Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151, p. 26, 73.
181
4.1 str., Law No. 9/94.
182
Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos tarnyba, teritorin policijos staiga,
Usieniei registracijos centras, kitos valstybs ar savivaldybi institucijos bei staigos.
180

79

PABGLI TEIS

keitusio 2004 m. usieniei teisins padties statymo 70 straipsnis tvirtina analogik nuostat.

4.3. Konfidencialumo principas

Konfidencialumo principas yra viena pagrindini teisini garantij,
taikom prieglobst gavusiems asmenims, remiantis tarptautine teise bei
Lietuvos teiss aktais, reglamentuojaniais i asmen teisin padt Lietuvoje. Konfidencialumo principas reikia, kad informacija apie prieglobsio
praymo pateikim yra laikoma konfidencialia ir negali bti atskleista asmenims, nesusijusiems su prieglobsio praymo nagrinjimu. Konfidencialumo principas grindiamas pirmiausia bendraisiais mogaus teisi apsaugos principais. Tarptautin mogaus teisi teis reikalauja, kad bt imamasi veiksming priemoni, siekiant utikrinti, kad informacija apie asmens privat gyvenim nepatekt rankas treij asmen, kurie galt panaudoti toki informacij nesuderinamais su mogaus teisi teise tikslais183.
Taiau konfidencialumo principas pabgli bylose grindiamas ne tik asmens teiss privat gyvenim gerbimu. Pabgli bylose is principas susijs dar ir su paties pabglio ir jo eimos nari saugumu. Nors 1951 m.
konvencija tiesiogiai netvirtina io principo, jis iplaukia i pabglio, kaip
asmens, nesinaudojanio savo kilms valstybs apsauga, teisinio statuso.
Prieglobst gav usienieiai laikomi asmenimis, nutraukusiais faktinius ryius su kilms valstybe. Todl, vadovaujantis konfidencialumo principu,
prieglobsio valstybs institucijos ar kitos institucijos, organizacijos ir asmenys, kuriems i informacija yra inoma, negali teikti informacijos, kurioje bt nurodyti prieglobst gavusi asmen duomenys, pabgli kilms
valstybs institucijoms arba kitoms institucijoms, kurios perduot informacij kilms valstybei. Konfidencialumo principo laikymasis labai svarbus,
kadangi informacijos apie prieglobsio praym atskleidimas gali lemti neigiamus padarinius prieglobsio praytojo atvilgiu, jeigu viea informacija
bus prieinama individo kilms valstybs atstovams, reziduojantiems prieglobsio valstybje. Jei tokiam asmeniui atsisakoma suteikti pabglio status, informacija apie prieglobsio praymo pateikim, inoma jo kilms
valstybs institucijoms, gali lemti neigiam padarini atsiradim asmeniui
grus kilms al, o tai tam tikrais atvejais gali tapti net nauju pagrindu
prayti prieglobsio kitoje alyje. Jei informacijos atskleidimas sukelt nei183
HRC, General Comment No. 16 on Article 17 of the ICCPR, 32nd session, 1988, paragraph 10, HRI/GEN/1/Rev.1. P. 23.

80

PABGLI TEIS

giam padarini asmeniui esant prieglobsio valstybje, tai galt lemti, jog
i valstyb bus pripainta nesaugia valstybe asmenims, iekantiems tarptautins apsaugos. Be to, tokiomis priemonmis siekiama utikrinti prieglobst
gavusi asmen eimos nari, likusi kilms valstybje, saugum.
Lietuvoje pareiga laikytis konfidencialumo principo pirm kart buvo
numatyta iuo metu jau negaliojanio statymo dl pabgli statuso 8
straipsnio 1 dalyje: Lietuvos Respublikos valstybs sienos perjimo punkto pasienio policijai, miesto (rajono) policijos komisariatui, Usieniei registracijos centrui ar kitoms valstybs ar savivaldybs institucijoms bei
staigoms pateikto prieglobsio praymo faktas ir informacija apie praymo
pateikim laikoma konfidencialia, nebent prieglobsio praytojas pageidaut, kad tokia informacija bt atskleista, arba tokia informacija teikiama
JTVPK. i statymo nuostat detalizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2001 m. spalio 5 d. sakymas Nr. 528 (iuo metu taip pat neteks galios), kuriuo buvo patvirtinta Praym suteikti pabglio status
nagrinjimo ir asmens dokument idavimo tvarka184. Tvarkos 37 punktas
draud Migracijos departamento pareignams sisti paklausimus prieglobsio praytojo kilms valstybs institucijoms, kai paklausime tiesiogiai nurodomi prieglobsio praytojo duomenys. Tvarkos 122, 123 punktuose buvo numatyta, kad dokumentams, susijusiems su prieglobsio praytoj praym nagrinjimu, pabgli asmens ir kelions dokument idavimu, registracijos urnalams suteikiama slaptumo yma Riboto naudojimo, ISS.
Su nurodytais dokumentais turi teis dirbti pareignai, Vidaus reikal ministerijos nustatyta tvarka gav leidim dirbti su slaptinta informacija.
Reikt paymti, kad riboto naudojimo ymos taikymas kelia praktini
problem. Pavyzdiui, i yma neleidia net paiam prieglobsio praytojui
susipainti su priimto sprendimo motyvais, nors konfidencialumo principo
tikslas ginti prieglobsio praytojo interesus. O informacijos neatskleidimas kitu tikslu gali bti laikomas piktnaudiavimu konfidencialumo principu.
Pabgli statym pakeits 2004 m. usieniei teisins padties statymas taip pat tvirtina konfidencialumo princip. 68 straipsnio pirmojoje
dalyje teigiama informacija, susijusi su praymo suteikti prieglobst pateikimu ir nagrinjimu, yra slaptinama statym nustatyta tvarka, iskyrus io
statymo 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus arba tokius atvejus, kai prieglobsio praytojas ratu sutinka, kad tokia informacija
184

LR vidaus reikal ministro sakymas Dl Praym suteikti pabglio status nagrinjimo ir asmens dokument idavimo tvarkos patvirtinimo // V. . 2001 m. spalio 5 d., Nr.
528, Nr. 87-3057.
81

PABGLI TEIS

bt atskleista. io straipsnio antroji dalis numato, kad usienieio prayme suteikti prieglobst pateikta informacija bei praymo nagrinjimo metu gauta informacija usienieio kilms valstybei neteikiama. 2004 m. lapkriio 15 d. nauju vidaus reikal ministro sakymu (pakeitusiu pirmiau mint 2001 m. spalio 5 d. sakym Nr. 528) patvirtinto Usieniei praym
suteikti prieglobst nagrinjimo, sprendim primimo ir j vykdymo tvarkos aprao (toliau Praym nagrinjimo tvarka)185 8 punkte detalizuojama, kokia informacija, susijusi su praymo suteikti prieglobst pateikimu ir
nagrinjimu, turi bti slaptinta, t. y. dokumentai, kuriuose nurodyti prieglobsio praytojo asmens duomenys ir faktas, kad jis pateik prieglobsio
praym.
Paymtina, kad konfidencialumo principas nra absoliutus. Informacijos atskleidimas galimas tuomet, kai pats prieglobsio praytojas ar pabglis su tuo sutinka. Taip pat informacija gali bti atskleidiama JTVPK. 2004
m. usieniei teisins padties statymas konfidencialumo principo iimtis
be prieglobsio praytojo sutikimo numato 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai
Migracijos departamentas atlieka tyrim, siekdamas nustatyti valstyb, atsaking u praymo suteikti prieglobst nagrinjim, ir tai darydamas bendradarbiauja, o prireikus teikia reikaling informacij kit Europos Sjungos
valstybi nari kompetentingoms institucijoms; ir 91 straipsnyje, t. y. teikiant informacij JTVPK. Galimyb netaikyti konfidencialumo principo
JTVPK susijusi su tuo, kad tarp pabgli, prieglobsio praytoj, asmen
be pilietybs ir kit susijusi asmen bei JTVPK egzistuoja specifinis ryys. is ryys grindiamas JTVPK pareiga rpintis visais asmenimis, kurie
priklauso organizacijos kompetencijai. Be to, kiti asmenys ar organizacijos,
kurios atstovauja pabglio interesams, taip pat gali tam tikrais atvejais
gauti informacij apie pabglius.
Taikant asmens negrinimo principo iimtis labai svarbu, kad prieglobsio praytojo sutikimui gauti bt taikomos grietos slygos. Pavyzdiui, prieglobsio praytojui, noriniam atskleisti savo praymo pateikimo
fakt, turt bti iaikinti galintys kilti padariniai, kadangi asmuo ne visuomet bna susipains su teisinio statuso klausimais. Be to, sutikimas gali
bti duodamas tik tam tikram informacijos atskleidimo atvejui konkreiu
tikslu, bet ne kaip bendras sutikimas, kur galima bt taikyti bet kada ir bet
kokiu tikslu. Toks sutikimas turi bti raytins formos. Be to, turi bti numatyta galimyb ataukti tok sutikim.
185

Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymas Dl Usieniei praym suteikti prieglobst nagrinjimo, sprendim primimo ir j vykdymo tvarkos aprao patvirtinimo // V. . 2004 m. lapkriio 15 d. Nr. 1V-361, Nr. 168-6196.
82

PABGLI TEIS

Antras skyrius.
PABGLIO STATUSAS TARPTAUTINJE,
EUROPOS SJUNGOS IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISJE

1. PABGLIO STATUSO REIKM

IR POBDIS
Kai pabglis atvyksta valstyb, pateiks prieglobsio praym, jis i
karto gyja tik tam tikras teises kaip prieglobsio praytojas, t. y. apsaug
nuo isiuntimo, atleidim nuo atsakomybs u neteist sienos kirtim, teis
valstybs param, kol bus nustatytas jo statusas. Kad asmuo galt pasinaudoti 1951 m. konvencijos pabgliams suteikiamomis teismis, jo, kaip
pabglio, statusas turi bti nustatytas remiantis pabglio svokoje ivardytomis slygomis. Toks nustatymas vadinamas pabglio statuso nustatymo procedra. Nustaius, kad asmuo atitinka pabglio poymius, jam suteikiamas pabglio statusas ir paprastai iduodamas leidimas gyventi alyje. Pabglio status galima apibdinti kaip visum tam tikr teisi ir pareig, kurias gyja asmuo, atitinkantis pabglio svokoje ivardytus kriterijus.
Kodl gi neminimas asmuo, pripaintas pabgliu, o tik tas, kuris atitinka
pabglio svokos kriterijus? Ar i ties asmuo tampa pabgliu ivykdamas i alies ar tik tada, kai jis tokiu pripastamas? Pabglio statuso pripainimas yra i esms deklaratyvaus pobdio, taigi tai reikia, kad ne pripainimas padaro asmen pabgliu, o jo ivykimas i kilms alies dl ivardyt prieasi lemia jo tapim pabgliu186. Pripainimas yra tik konstatavimas, kad jis yra pabglis. Atsivelgiant tai, kad asmuo netampa pabgliu dl to, kad tokiu pripastamas, bet pripastamas, nes yra pabglis, asmens nesugebjimas vykdyti formali, technini reikalavim, pavyzdiui, kai kuriose valstybse187 numatom termin pateikti prieglobsio
186

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 28. P. 17.

Pvz., Ukrainos statymas dl pabglio statuso, 9 straipsnis, i: http://www.ukremb.
com/consular/law-refugees.html, irta 2004 10 01.
187

83

PABGLI TEIS

praym nesilaikymas, nepaneigia asmens buvimo pabgliu188. Jei teigtume, kad pripainimas pabgliu yra tik deklaratyvus, tada kilt klausimas,
kokia gi pabglio statuso pripainimo reikm. Pabglio statuso ir jo pripainimo reikm yra jau minta galimyb pasinaudoti tam tikromis teismis, kurias numato tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teiss aktai. Be to,
pripainus asmen pabgliu, jam taikomas specifinis reimas, kuris skiriasi
nuo kit usieniei, esani toje paioje valstybje, reimo, t. y. pabglis
naudojasi tarptautine apsauga.

188
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, Geneva, April 2001. 9.

84

PABGLI TEIS

2. 1951 M. KONVENCIJOS 1 STRAIPSNIO

AIKINIMAS
Kad asmuo bt pripaintas pabgliu pagal 1951 m. konvencij, turi
bti vykdytos tam tikros slygos, kurios yra apibrtos 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalyje pateiktame pabglio apibrime. 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalis numato, kad pabgliu laikomas asmuo, kuris
dl visikai pagrstos baims bti persekiojamam dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim yra u
savo pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos alies rib ir negali arba
bijo naudotis savo valstybs apsauga ar j grti. Remiantis ia svoka
skiriami keturi pabglio svokos kriterijai:
1. Asmuo turi visikai pagrstai bijoti persekiojimo.
2. Persekiojimas turi bti grindiamas bent viena i penki prieasi:
rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba
politiniais sitikinimais.
3. Asmuo turi bti u savo kilms valstybs rib.
4. Jis negali pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga arba ten grti
bijodamas persekiojimo.
Pabgli teisje ie keturi pabglio svokos elementai vadinami pabglio statuso taikymo nuostatomis (angl. k. inclusion clauses), kuri buvim nustaius asmuo gali bti pripaintas pabgliu. Taikymo nuostatos
sudaro pozityv pabglio statuso suteikimo pagrind. Svarbu paymti,
kad visos ios slygos turi bti vykdytos in corpore, kad asmuo bt pripaintas pabgliu, nepakanka vykdyti tik kelias i j. Esmine asmens pripainimo pabgliu savybe laikomas persekiojimo pavojus dl 1951 m. konvencijoje nurodytos prieasties189. Vis dlto reikt priminti, kad nors pabglio svoka siekiant detalios analizs iskaidoma tam tikrus sudtinius
elementus, taiau i ties ji sudaro nedalom visum. Jungtins Karalysts
byloje Horvath prie vidaus reikal ministr lordas Clydeas teig, kad per
detalus sudtini element nagrinjimas gali iblakyti ir nukreipti dmes
nuo esminio tikslo, kurio siekiama190.

189
190

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 37. P. 21.

6 July 2000, 3 W.L.R. 379.
85

PABGLI TEIS

3. PABGLIO STATUSO TAIKYMO

NUOSTATOS

3.1. Visikai pagrsta persekiojimo baim: objektyvusis

ir subjektyvusis persekiojimo baims aspektas
Pirmasis pabglio svokos elementas visikai pagrsta baim dl
persekiojimo. Kadangi baim yra subjektyvi bsena, io kriterijaus taikymas nra paprastas. Tai kad 1951 m. konvencija reikalauja, jog baim turi
bti visikai pagrsta, reikia, jog pabglio statuso pripainim lemia ne
vien dvasin besikreipianiojo asmens bsena, bet ir tai, ar tokia bsena pagrsta objektyvia padtimi kilms valstybje191. Todl yra iskiriamas subjektyvusis ir objektyvusis ios slygos aspektas, nors toks iskyrimas yra
slyginis. Kartais ribos tarp i aspekt apskritai inyksta. Subjektyvi baim
gali bti preziumuojama, jei objektyvi padtis rodo tok akivaizd pavoj,
kad baims nebuvimas neturt jokios reikms. Taip pat ir prieingai gali
bti, kad objektyvios aplinkybs paios savaime neatrodo galinios sukelti
ypating baim, taiau, atsivelgiant konkretaus individo padt, tikjim
ar veikl, jos gali patvirtinti to individo baim, nors kitas individas tomis
paiomis aplinkybmis nebtinai patirt t pai baim. Baim nebtinai
turi bti pagrsta asmenine prieglobsio praytojo patirtimi192. Baim dl
persekiojimo gali rodyti tai, kas, pavyzdiui, atsitiko asmens giminms,
bendraygiams, tos paios partijos ar socialins grups atstovams. Atsivelgiant tai, kad baim yra subjektyvi bsena, vairs asmenys vairius su
jais susijusius atsitikimus gali reaguoti skirtingai. Paprastai asmuo turi pateikti tikinam prieast, dl ko jis bijo persekiojimo, nors asmenikai nra
persekiojamas. 1951 m. konvencija tvirtina persekiojimo baims reikalavim, o ne paties persekiojimo reikalavim. Taigi asmuo nebtinai turi
bti jau patyrs persekiojim. Pakanka, kad jis ivyko i alies stengdamasis
ivengti persekiojimo, t. y. bijodamas persekiojimo193. Kalbant apie objektyvj baims veiksn, btina vertinti asmens pareikimus informacijos apie
191

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 38. P. 21.

Ten pat. 43. P. 23.
193
Ten pat. 45. P. 24.
192

86

PABGLI TEIS

kilms valstyb kontekste. Tai atliekama lyginant tai, k teigia asmuo, su

tuo, kas yra inoma i informacijos apie kilms al. Kai yra vertinama teisin sistema kilms alyje (pvz., asmuo teigia, kad partijos, kuriai jis priklauso, veikla draudiama statymo, o jos nariai persekiojami), svarbu vertinti ne tik paius statymus, taiau ir j taikymo praktik. Objektyvusis
baims kriterijus atspindi btent fraz visikai pagrsta. Jei asmuo gali
rodyti, kad jo buvimas kilms valstybje yra netoleruotinas arba taps netoleruotinas jam grus dl 1951 m. konvencijoje ivardyt prieasi, jo
baim pripastama visikai pagrsta. Taigi apibendrinant galima teigti,
kad visikai pagrstos baims buvimui nustatyti reikia, kad asmens pareikimai atitikt inom padt kilms valstybje. Todl praktikoje asmenys, vertinantys prieglobsio praytoj pareikimus, turi bti pakankamai
susipain su padtimi prieglobsio praytojo kilms valstybje.
Visikai pagrstos baims vertinimo aikinimas tam tikrais aspektais
per pastaruosius kelet met sukl ypating problem. Tai susij su reikalavimu, kad individas persikelt kit savo kilms alies dal ir saugiai ten
gyvent, uuot iekojs prieglobsio nuo persekiojimo u kilms valstybs
rib. is reikalavimas dar vadinamas vidinio persiklimo alternatyvos
nuostata, arba relokacijos principu. Plaiau apie i nuostat r. io skyriaus 3.4.2 dal.

3.2. Persekiojimas
3.2.1. Persekiojimo apibrimo problematika
I 1951 m. konvencijos pabglio apibrimo akivaizdu, kad asmuo turi bijoti kilms valstybje ne iaip ko nors, bet su ioje konvencijoje ivardytomis prieastimis susijusio persekiojimo. 1951 m. konvencija, taip pat ir
kiti tarptautiniai pabgli apsaugos dokumentai neapibria persekiojimo
svokos. Nepaisant prieasi, dl kuri persekiojimas nebuvo apibrtas
1951 m. konvencijoje, akivaizdu, kad btent jo teisinis neapibrtumas yra
svarbus rodymas, jog remdamiesi ankstesne patirtimi konvencijos rengjai
ketino apimti visas ateityje galinias atsirasti persekiojimo formas194. Taiau kaip nustatyti, kas gali bti laikoma persekiojimu 1951 m. konvencijos
atvilgiu? Pirmiausia galima remtis 1951 m. konvencijos 33 straipsniu, i
kurio akivaizdu, kad pavojus gyvybei ar laisvei dl ivardyt prieasi gali
bti laikomas persekiojimu. Antra, JTVPK vadove teigiama, kad kiti iurk194
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 16.

87

PABGLI TEIS

ts mogaus teisi paeidimai dl t pai prieasi taip pat reikia persekiojim195. Todl kyla klausimas, ar bet koki mogaus teisi paeidimai
prilygsta persekiojimui. Taigi vertinant, kas gali bti laikoma persekiojimu,
galima remtis pagrindiniais mogaus teisi standartais, tvirtintais vairiuose
tarptautiniuose mogaus teisi dokumentuose. Viena vertus, grsm gyvybei ar laisvei ir kiti rimti mogaus teisi paeidimai visada prilygs persekiojimui. Kita vertus, tokie veiksmai kaip diskriminacija pati savaime persekiojimui neprilygs. Be to, yra veiksm, kurie tam tikromis aplinkybmis irgi gali prilygti persekiojimui196. Galima taikyti ir mogaus teisi hierarchin model, kur pasil profesorius Hathawayus. Jo nuomone, 1951 m.
konvencija neapsaugo asmens nuo bet koki ir nuo absoliuiai vis didels
alos form. Turi egzistuoti pavojus tokios alos, kuri bt nesuderinama
su valstybs pareiga apsaugoti savo gyventojus197. iuo poiriu Hathawayus iskiria 4 mogaus teisi ir atitinkamai valstybs pareig ris (tipus)198:
1. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje numatytos teiss, kurios
pareigojania forma tvirtintos Tarptautiniame pilietini ir politini
teisi pakte. Tai laisv nuo neteisto gyvybs atmimo; kankinim
ar iauraus, nemoniko arba eminanio elgesio ar bausms draudimas; teis bti pripaintu teisini santyki subjektu; vergijos
draudimas; savavaliko sulaikymo draudimas; minties, sins ir religijos laisv. Tarptautinje teisje pripastama, kad nuo i teisi
negali bti nukrypstama net esant nepaprastajai padiai alyje. i
teisi paeidimas prilygsta persekiojimui, jei dl io paeidimo asmens buvimas kilms valstybje tampa netoleruotinas. Hathawayus
teigia, kad bet koks incidentas, kuriuo paeidiama absoliuti teis,
yra pakankamas tai pripainti.
2. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje numatytos ir pareigojania
forma Tarptautiniame pilietini ir politini teisi pakte patvirtintos
teiss, nuo kuri valstyb gali nukrypti esant oficialiai paskelbtai
nepaprastajai padiai, kai kyla grsm tautos gyvavimui. Tai laisv
nuo savavaliko sumimo ar sulaikymo; lygiateisikumas statymui;
teisingas baudiamasis procesas; asmens ir eimos gyvenimo privatumas ir nelieiamyb; vidin judjimo laisv; laisv ivykti ir grti
savo al; nuomons, iraikos, susibrim ir asociacijos laisv;
195

JTVPK vadovas, cit. op. 84, 51. P. 26.

Seminar for New Refugee Law Judges. Training Module. International Association of
Refugee Law Judges, 1999. Chapter 4. P. 14.
197
James C. Hathaway. The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 103-104.
198
Ten pat. P. 109-111.
196

88

PABGLI TEIS

teis steigti ir jungtis profesines sjungas; teis dalyvauti valstybs

valdyme; teis uimti pareigas vieojoje tarnyboje be diskriminacijos ir teis balsuoti. i teisi paeidimas paprastai reik valstybs
pareigos teikti apsaug paeidim, nebent gali bti rodyta, kad valstybs veiksmai buvo btini esant nepaprastajai padiai ir nra nesuderinami su tarptautine teise, taip pat nebuvo taikomi diskriminuojaniai.
3. VTD numatytos teiss, kurios tvirtintos Tarptautiniame ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte. Skirtingai nei TPPTP,
TESKTP nepriskiria absoliui pareig ir rezultato sipareigojim, o
reikalauja, kad valstyb imtsi priemoni, leidiani kuo geriau
panaudoti jai prieinamus iteklius ar pajgumus progresyviai gyvendinant ias teises be diskriminacijos. Tarp i teisi yra teis
darb, bst, sveikatos apsaug, socialin apsaug ir pradin isilavinim arba moksl; eimos apsaug, ypa vaik ir moter. Nors
ios teiss nra tokios absoliuios kaip pirmosios dvi kategorijos,
valstyb laikoma paeidusia savo pagrindinius sipareigojimus, jei ji
ignoruoja iuos interesus nepaisydama savo ido pajgum juos patenkinti arba jei nesuteikia i galimybi joje gyvenanioms maumoms. Be to, tam tikr socialini ir ekonomini teisi atmimas,
pavyzdiui, teiss usidirbti pragyvenimui, ar maisto, pastogs ar
sveikatos apsaugos nesuteikimas tam tikru mastu gali prilygti gyvybs atmimui ar iauriam, nemonikam arba eminaniam elgesiui
ir neabejotinai bus laikomas persekiojimu.
4. Teiss, kurias pripasta VTD, taiau kuri nekodifikuoja n vienas i 1966 m. pakt. Pavyzdiui, teis nuosavyb ir apsaug nuo
nedarbo. i teisi paeidimas savaime dar nereikia valstybs apsaugos nebuvimo ar negaljimo ja pasinaudoti.
Hathawayus apibria persekiojim kaip ilgalaik ar sisteming pagrindini mogaus teisi paeidim, parodant valstybs nesugebjim suteikti apsaug199. Anker taip pat pateikia tam tikrus principus, kuriais remiantis reikt analizuoti od persekiojimas200. Pirmiausia persekiojimas
turi bti aikinamas universaliu ir lanksiu bdu. Antra, persekiojimas reikalauja, kad bt nustatyta didel ala, taiau jis neapsiriboja vien tik fizine
ala arba grsme gyvybei ar laisvei. Anker nurodo nediskriminavimo princip kaip mogaus teisi pagrind, neatsiejam nuo tarptautins teiss201.
199

James C. Hathaway. The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 104-105.
Anker D. Law of Asylum in the United States, 1999. P. 176-177.
201
Ten pat. P. 179.
200

89

PABGLI TEIS

Treia, persekiojimo nustatymas reikalauja, kad valstyb fundamentaliai

nesugebt suteikti apsaug nuo tokios alos. Galima pridurti ir ketvirt
princip: valstyb nebtinai turi bti persekiotoja; persekioti gali ir nevalstybiniai subjektai, jei valstyb nenori ar nesugeba prisiimti pareigos apsaugoti savo pilieius, pavyzdiui, kontroliuoti toki nevalstybini subjekt
vykdom veikl202.
Remiantis Jungtins Karalysts teism praktika iuo klausimu, galima
teigti, kad ie teismai pripasta, jog 1951 m. konvencija yra gyvas dokumentas, kur reikia aikinti dinamikai. Teismai reikalauja nustatyti didel al, taiau pripasta, kad persekiojimas neapsiriboja didele fizine ala
arba grsme gyvybei ar laisvei. Byloje Horvath prie vidaus reikal ministr Lord Rmai nustat, kad didel ala negali prilygti persekiojimui, nebent ji yra ilgalaik, nuolatin ir sisteminga. Taiau Lord Rmai sprend
byl, susijusi ne su atskiru alos padarymo incidentu, ir nustat, kad diskriminacini veiksm, kuriuos patyr pareikjas, pastovumas ir svarbumas
lm persekiojim.
JTVPK Vykdomojo komiteto dokumente dl tarptautins apsaugos
remiantis skirtingomis teisi kategorijomis irgi bandoma apibrti persekiojim teigiant, kad persekiojimas daniausiai pasireikia teiss asmens gyvyb, laisv ar saugum paeidimu, apimant kankinimus arba iaur, nemonik elges ar bausm, pagrst rasiniu, religiniu, tautiniu pagrindu,
priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais sitikinimais. Be to,
asmenys, kuriems neleidiama naudotis kitomis pilietinmis, politinmis,
ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis, gali pagrstai prayti
pabglio statuso, jei toks atsisakymas remiasi bet kuria i nurodyt prieasi ir sukelia pragaitingus ar alingus padarinius asmeniui tiek, kad
prastinis gyvenimas tampa netoleruotinas. Dideli, ypa kumuliatyviniai teiss nuomons ir iraikos laisv, taiki susibrim, teiss dalyvauti alies
valdyme, pagarbos eimos gyvenimui, teiss nuosavyb, darb ir moksl
paeidimai taip pat gali bti svarbios prieastys prayti pabglio statuso.
Taip gali atsitikti, kai asmuo yra nukentjs nuo vairi kit poveikio priemoni, savaime neprilygstani persekiojimui. Vertinamos atskirai ios
prieastys galbt neprilygs persekiojimui, taiau tam tikrais atvejais persekiojimas gali bti pagrstas prieasi visuma203. Ar numatoma ala prilygsta persekiojimui, priklauso ne nuo nelankstaus ir mechaniko i teisi
kategorij taikymo, taiau nuo sudtingo veiksni visumos vertinimo, kuris
apima ne tik teisi, kuri paeidimai gresia, pobd, bet ir alos pavoj ar
202
203

Anker D. Law of Asylum in the United States, 1999. P. 178, 181.

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 53. P. 26.
90

PABGLI TEIS

teiss apribojimo rimtum. Be to, btina atsiminti, kad visos mogaus teiss
ir pagrindins laisvs yra visuotins, nedalomos, viena nuo kitos priklausanios ir tarpusavyje susijusios204. 1996 m. kovo 4 d. ES bendroje pozicijoje dl svokos pabglis apibrimo pagal 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencijos dl pabgli statuso 1 straipsn suderinto taikymo (toliau
bendra pozicija dl pabglio svokos aikinimo), persekiojimas nra apibriamas, kadangi net ir 1951 m. konvencijoje nra pateikiama jo svoka,
ivardijami tam tikri kriterijai, kurie leidia nustatyti, ar gresiantys arba patirti veiksmai prilygsta persekiojimui. T. y. ie veiksmai turi bti pakankamai rimti (pvz., pagrindini mogaus teisi teiss gyvyb, laisv bei asmens nelieiamyb paeidimas) ir turi bti nustatyta, kad ie veiksmai
buvo vykdomi ar gresia pareikjui dl vienos i 1951 m. konvencijoje ivardyt prieasi. Kartais kai kurie atskiri veiksmai neprilygsta persekiojimui, taiau, vertinami visi kartu, jie gali pagrstai tapti persekiojimo prieastimi. 2004 m. balandio 29 d. Tarybos direktyvoje, nustatanioje treij
ali piliei ir asmen be pilietybs pripainimo pabgliais arba asmenimis, kuriems dl kit prieasi reikia tarptautins apsaugos, ir statuso suteikimo jiems minimalius standartus (toliau ES direktyva dl pabglio
svokos ir papildomos apsaugos), persekiojimo apibrimas nepateikiamas,
taiau nurodoma, kokio pobdio veiksmai turt bti, kad juos bt galima pripainti persekiojimu, taip pat nurodoma, kokios situacijos eina persekiojimo termin. Persekiojimo veiksmai pagal 1951 m. konvencijos 1
straipsnio A dal turi bti:
1) pakankamai rimti pagal savo pobd arba pakartotiniai, tokiu bdu
keliantys didel pagrindini mogaus teisi paeidim, ypa t teisi, nuo kuri nukrypti negalima (remiantis ETK 15 straipsnio 2
dalimi); arba
2) apimantys vairias priemones, tarp j mogaus teisi paeidimus,
kurie yra pakankamai rimti, kad paveikt individ panaiu bdu,
kaip pirmiau nurodytas205.
Pripastamos tokios persekiojimo situacijos:
1) fizinis ir psichologinis smurtas, tarp j ir seksualinis smurtas;
204
Vienna Declaration and Programme of Action adopted at the World Conference on
Human Rights (A/CONF.157/24, 25 June 1993), Chapter 1, 5; and the Platform of Action
adopted at the Beijing Fourth World Conference on Women (A/CONF.177/20, 17 October
1995). Chapter 1. 2.
205
Council Directive 2004/83/EC of 29 April 2004 on minimum standards for the qualification and status of third country nationals or stateless persons as refugees or as persons who
otherwise need International Protection and the content of protection granted. O.J. L 304/12.
30.9. 2004. 9 str. 1 d.

91

PABGLI TEIS

2) teisins, administracins, policijos ir/arba teismins priemons, kai

jomis diskriminuojama arba jos gyvendinamos diskriminuojaniai;
3) neproporcingas arba diskriminuojantis baudiamasis persekiojimas
arba bausm;
4) teisins gynybos nesuteikimas, dl kurio paskiriama neproporcinga
ar diskriminuojanti bausm;
5) baudiamasis persekiojimas arba bausm u atsisakym atlikti karin tarnyb konflikto atvejais, jei karins tarnybos atlikimas reikt
dalyvavim darant nusikaltimus ar atliekant veiksmus, priklausanius pabglio statuso netaikymo sriiai;
6) specifiniai veiksmai, susij su lytimi ar vaikais206.
Direktyvos projekte ie atvejai buvo pateikti daug detaliau, t. y.:
1) rimtos ir nepateisinamos alos padarymas arba diskriminacija rass,
religijos, tautybs, politins nuomons ar priklausymo tam tikrai
socialinei grupei pagrindu (i ala turi bti pagal savo pobd gana
rimta arba daroma pakartotinai, sukeliant didel pavoj asmens gyvybei, laisvei ar saugumui arba ukertanti keli pareikjui toliau
gyventi savo kilms valstybje);
2) teisins, administracins, policijos ir/arba teismins priemons, kai
jos skirtos arba gyvendinamos diskriminuojaniai dl t pai,
kaip ir pirmiau ivardytos, prieasi (tuo atveju, jei tai kelia rimt
pavoj asmens gyvybei, laisvei ar saugumui arba ukerta keli pareikjui toliau gyventi savo kilms valstybje);
3) baudiamasis persekiojimas arba bausm u nusikaltimo padarym,
jei dl pirmiau mint prieasi pareikjui nesuteikiama teisins
gynybos galimyb arba paskirta bausm yra neproporcinga padarytam nusikaltimui arba taikoma diskriminuojant; taip pat jei baudiamoji veika, dl kurios pareikjui gresia baudiamasis persekiojimas arba bausm, i ties reikia, kad jis baudiamas u tai,
kad gyvendina savo fundamentalias teises;
4) persekiojimas arba bausm u atsisakym atlikti karin tarnyb dl
pirmiau ivardyt prieasi, jei pareikjui nesuteikiama teisins
gynybos galimyb arba bausm yra neproporcinga veikai ar taikoma diskriminuojant; taip pat karinio konflikto atvejais, jeigu pareikjas gali rodyti, kad karins tarnybos atlikimas reikalaut jo dalyvavimo kariniuose veiksmuose, kurie nesuderinami su pareikjo
206
Council Directive 2004/83/EC of 29 April 2004 on minimum standards for the qualification and status of third country nationals or stateless persons as refugees or as persons who
otherwise need International Protection and the content of protection granted. O.J. L 304/12.
30.9. 2004. 9 str. 2 d.

92

PABGLI TEIS

tvirtais moraliniais, religiniais ar politiniais sitikinimais, arba dl

kit sins prieasi207.

3.2.2. Persekiojimo ir diskriminacijos santykis

Ne vienas asmuo teigia, jog yra diskriminuojamas savo kilms valstybje. Kyla klausimas, ar diskriminacija dl 1951 m. konvencijoje ivardyt
prieasi gali bti laikoma persekiojimu konvencijos atvilgiu. Didesni ar
maesni elgesio su vairiomis grupmis skirtumai egzistuoja kiekvienoje visuomenje. Taiau asmenys, su kuriais elgiamasi skirtingai, nebtinai yra
persekiojimo aukos. Pati savaime diskriminacija nra pakankama, kad bt
galima iuo pagrindu pripainti asmen pabgliu. Turi bti daromas skirtumas tarp mogaus teisi paeidimo ir persekiojimo, nes ne kiekvienas
mogaus teisi paeidimas prilygsta persekiojimui208. Taigi diskriminacija
prilygs persekiojimui tik tam tikromis aplinkybmis, t. y. jei diskriminacins priemons lemia asmeniui i esms pragaitingus padarinius209. Atkreiptinas dmesys moter diskriminavim, kadangi neretai diskriminacijos padarinius moterys labiau junta nei vyrai. 1979 m. konvencija dl vis
form diskriminacijos panaikinimo moterims diskriminacij apibria kaip
skirtum, iimi ar apribojim darym lyties pagrindu siekiant varyti ar
panaikinti pripaintas moter teises ir pagrindines laisves nepriklausomai
nuo j eimins padties politinje, ekonominje, socialinje, kultrinje,
pilietinje ar kurioje nors kitoje srityje, neleisti jomis naudotis ar jas gyvendinti lygiomis teismis su vyrais210.

3.2.3. Persekiojimo pagal 1951 m. konvencij ir persekiojimo

u teiss paeidim santykis
Kartais kyla neaikum dl persekiojimo, vykdomo pagal statym u
teiss paeidim (toliau baudiamasis persekiojimas), ir persekiojimo dl
1951 m. konvencijoje numatyt prieasi. ios svokos neabejotinai ski207
Proposal for a Council Directive on minimum standards for the qualification and status of third country nationals and stateless persons as refugees or as persons who otherwise
need International Protection, COM(2001) 510 final. 2001 m. rugsjo 12 d.). 11 str. 1 d.
208
James C. Hathaway. The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 103104.
209
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 54. P. 2627; UNHCR, Interpreting Article 1 of the
1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 17.
210
Konvencijos 1 straipsnis. Priimta 1979 m. gruodio 18 d. JT Generalins asambljos
rezoliucija Nr. 34/180, mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Mintis, 1991.
P. 89-103.

93

PABGLI TEIS

riasi, taiau lietuvi kalboje nra skirtumo tarp i dviej odi. Angl
kalboje is skirtumas rykus, nes jam apibdinti vartojami du skirtingi terminai: persecution (persekiojimas pagal konvencij) ir prosecution
(baudiamasis persekiojimas). Reikt paymti, kad asmenys, bgantys nuo
baudiamojo persekiojimo, pabgliais paprastai nelaikomi211. Taiau tam
tikrais atvejais is skirtumas tampa problemikas dl sunkum, su kuriais
susiduriama siekiant atskirti persekiojim pagal 1951 m. konvencij nuo
baudiamojo persekiojimo. Galima iskirti du atvejus, kai baudiamasis
persekiojimas prilygsta persekiojimui pagal 1951 m. konvencij:
1) kai valstybs teis ar politika pati savaime yra persekiojamojo pobdio dl 1951 m. konvencijos prieasi, t. y. statymai neatitinka
mogaus teisi reikalavim. Pavyzdiui, valstybje, kurioje draudiamos opozicins politins partijos, j nariai persekiojami baudiamja tvarka arba tvai yra baudiami u vaik religin mokym;
2) kai asmeniui u tam tikro nusiengimo padarym taikoma per
grieta bausm dl 1951 m. konvencijos prieasi arba bausm
taikoma diskriminuojaniai. Prie toki bausmi paprastai priskiriamos vairios religins bausms: rank, koj nukirtimas, umtymas
akmenimis, plakimas ir pan. iuo atveju ne pats statymas, bet jo
taikymas yra persekiojamojo pobdio.
Nustatyti, ar baudiamasis persekiojimas tam tikrais atvejais prilygsta
persekiojimui pagal konvencij, yra pakankamai sudtinga. iuo atveju btina gerai imanyti kilms valstybs statymus ir j taikymo praktik, taip
pat nustatyti, ar bausm yra proporcinga vykdytai veikai.
Bene daniausiai persekiojimo pagal 1951 m. konvencij ir baudiamojo persekiojimo atskyrimo klausimas kyla tais atvejais, kurie susij su
atsisakymu atlikti privalomj karin tarnyb, vengiant jos arba savavalikai pasialinant. Taip pat gali kilti ir kitais atvejais, pavyzdiui, kai teiss
taikymas turi skirting poveik asmeniui ar asmen grupei dl vienos i
1951 m. konvencijoje ivardyt prieasi arba kai statym gyvendinimas
paeidia ar gali paeisti mogaus teises212. Siekiant atskirti paprast baudiamj persekiojim nuo persekiojimo pagal 1951 m. konvencij, btina
atsivelgti ir inagrinti bent jau kai kuriuos i i veiksni:
1. ar statymas atitinka mogaus teisi reikalavimus, ar jis nra savaime persekiojamojo pobdio, pavyzdiui, draudia teist religin
211

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 56. P. 27.

UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 18.
212

94

PABGLI TEIS

nuomon (sitikinimus ar veikl);

2. ar statymas gyvendinamas tokiu bdu, kuris prilygsta persekiojimui dl 1951 m. konvencijoje nurodytos prieasties. ia reikt atsivelgti tai, ar:
2.1. asmenims, kurie kaltinami pagal statym, suteikiama tinkamo
proceso galimyb dl 1951 m. konvencijoje nurodytos prieasties;
2.2. baudiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobdio
(pvz., kai persekiojami tik tam tikros etnins grups nariai);
2.3. bausm skiriama diskriminuojaniai (pvz., prastin bausm
yra 6 mn. kalinimo, taiau asmenys, besilaikantys tam tikr
politini sitikinim, reguliariai baudiami kalinimu vieneriems metams);
2.4. bausm pagal statym prilygsta persekiojimui (pvz., atvejai,
kai bausm pati savaime yra iaurus, nemonikas ar eminantis elgesys);
2.5. atsisakymo atlikti karin tarnyb atveju gali bti papildomi
aspektai, tarp j:
2.5.1. ar kariuomenje vykdomas persekiojimas dl 1951 m.
konvencijos prieasties;
2.5.2. ar tarnyba, kuri reikalaujama atlikti, priklauso tiems
kariniams veiksmams, kuriuos tarptautin bendrija pasmerk kaip prietaraujanius pagrindinms mogiko
elgesio taisyklms;
2.5.3. ar u karins tarnybos vengim ar pasialinim i kariuomens dl 1951 m. konvencijos prieasi numatyta neproporcingai didel bausm;
2.5.4. ar yra specifini individuali aplinkybi, susijusi su
nuoirdiais sitikinimais ir tikjimu (religinio, politinio, humanitarinio ar filosofinio pobdio arba, pvz.,
vidinio etninio konflikto atveju, aplinkybi, susijusi su
etnine kilme), dl kuri negalima tiktis, kad individas
atliks karo tarnyb;
2.5.5. ar yra numatyta karins prievols iimtis dl sitikinim
ir ar i iimtis yra priimtina bei proporcinga213.
Kalbant apie baudiamj persekiojim, reikt usiminti apie atvejus,
kai kilms valstyb numato bausm u neteist ivykim i alies arba
213
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 18.

95

PABGLI TEIS

kreipimsi dl prieglobsio kitoje alyje. Tokiu atveju nepakanka, kad asmuo teigt, jog bus persekiojamas kilms valstybje dl to, jog ivyko i alies neteistai. Turi bti atsivelgta ivykimo motyvus, kurie turi atitikti
1951 m. konvencijoje tvirtintas prieastis. Esant pagrindo tikti, kad asmeniui u neteist ivykim ar neleistin pasilikim usienyje bus paskirta
grieta bausm, jo pripainimas pabgliu bus pateisinamas, jei bus rodyta,
kad jo ivykimo ar pasilikimo u alies rib motyvai yra susij su 1951 m.
konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ivardytomis prieastimis214.

3.2.4. Persekiojimo subjektai

3.2.4.1. Diskusijos dl persekiojimo subjekt
Svarbus klausimas, keliantis nesibaigianias teoretik ir praktik diskusijas, yra persekiojimo vykdytojai, arba subjektai. 1951 m. konvencijoje
pateiktame pabglio svokos apibrime nra vardijama, koki subjekt
vykdomas persekiojimas gali tapti pagrindu suteikti pabglio status. Todl kyla klausimas, ar pabglio statuso suteikimas pagal konvencij pateisinamas tik tuo atveju, kai galima nustatyti tiesiogin ar netiesiogin valstybs atsakomyb padedant, palengvinant, bendrininkaujant ar toleruojant
persekiojimo veiksmus, nukreiptus prie individ. klausim galima atsakyti tik iaikinant 1951 m. konvencijos nuostatas, o toks aikinimas turi
bti grindiamas tarptautinje teisje galiojaniais reikalavimais.
Pripastama, kad paprastai persekioja kilms valstybs valdios institucijos. Tradicikai pagrindin prieglobsio suteikimo prieastis buvo piktnaudiavimas valstybine valdia individ, kurie buvo laikomi valdios
oponentais, atvilgiu. Todl kai kurios prieglobsio valstybs istorikai sieja apsaugos suteikimo btinum su valstybs valdios atstov vykdomu
persekiojimu. Pastaruoju metu pasaulyje padaugjo situacij, ypa susijusi
su mogaus teisi paeidimais, kai al individams, paeisdamos tos valstybs statymus, daro vairios visuomenins grups, kurios neturi jokio ryio su valstybe. Tokie atvejai daniausiai susij su netarptautinio pobdio
ginkluotais konfliktais, kuri per pastarj deimtmet ypa padaugjo. Taigi kai kuriais atvejais ir kit subjekt vykdomas persekiojimas gali bti laikomas persekiojimu 1951 m. konvencijos atvilgiu. Tokiais subjektais gali
bti tam tikra gyventoj dalis, grupuots, kuri veiksmus valdios institucijos toleruoja arba atsisako suteikti ar nesugeba suteikti apsaugos nuo j
214

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 61. P. 28-29.

96

PABGLI TEIS

vykdomo persekiojimo. Pavyzdiui, Somalyje, kur nra centrins valdios,

17 Somalio klan kovoja tarpusavyje. ri Lankoje, kur vyksta konfliktas
tarp tamil ir sinhal, pagrindinis vyriausybs prieininkas yra Tamil Elamo isivadavimo tigr judjimas (toliau LTTE), taiau yra susikr nemaai grupuoi, kurios lyg ir atstovauja tamilams, nors i ties vykdo vyriausybs politik susidorojant su asmenimis, tariamais bendradarbiavimu
su LTTE.
Problema ioje srityje kyla dl to, kad kai kurios valstybs apriboja
persekiojimo svok 1951 m. konvencijos atvilgiu numatydamos, kad jis
kyla tik dl paios valstybs ar jos agent. Pavyzdiui, Vokietija nesuteikia
pabglio statuso asmenims, kurie yra persekiojami nevalstybini subjekt.
Toki valstybi poiriu, asmenys, pasitrauk i kilms valstybs, kurioje
valdios institucijos nori suteikti apsaug, bet nesugeba kontroliuoti privai subjekt, arba kai valdios institucijos prarado valdi, nra pabgliai
1951 m. konvencijos atvilgiu. Toks skirtingas persekiojimo svokos aikinimas vairiose valstybse susijs su jau mintu io termino neapibrtumu.
Galima bt iskirti ias situacijas, susijusias su persekiojimo subjektais:
1) Persekiojim vykdo valstybs institucijos ar pareignai iuo atveju persekiojimo subjektas yra valstyb.
2) Persekiojim vykdo valstyb panas faktiniai valdios dariniai
tais atvejais, kai valstybin valdia lugusi ir j atstoja grupuots,
vykdanios valstybin valdi tai subjektas, kuris prilyginamas
valstybiniam.
3) Persekiojim vykdo privats asmenys ar grupuots, taiau valstybs
institucijos toleruoja tok persekiojim arba net ir bendrininkauja
iuo atveju persekiojimo subjektas nevalstybinis, taiau susijs ir
priskiriamas valstybei.
4) Persekiojim vykdo privats asmenys ar grupuots, kurios nesudaro
faktins valdios, taiau nuo kuri valstybs institucijos, net ir nordamos, nesugeba utikrinti apsaugos, nes nekontroliuoja tam tikr
valstybs teritorij tai nevalstybinio persekiojimo subjekto pavyzdys.
5) Persekiojim vykdo privats asmenys ar grupuots, o valstybiniai
dariniai yra lug iuo atveju kalbama apie nevalstybin persekiojimo subjekt.
Visuotinai sutariama dl to, kad tarptautin apsauga turt bti teikiama asmenims, priskiriamiems pirmosioms trims kategorijoms, t. y. pabg-

97

PABGLI TEIS

lio svoka apima valstybs vykdom ar jai priskiriam persekiojim215. Net

ir tos valstybs, kurios apriboja persekiojimo subjekt rat valstybiniais
subjektais, pripasta faktins valdios vykdom persekiojim kaip pagrind
suteikti tarptautin apsaug. Taiau dl paskutini dviej kategorij kyla
gin.

3.2.4.2. Atsakomybs ir apsaugos pozicijos

Bandant atsakyti klausim, ar 1951 m. konvencija pripasta tik valstybini subjekt vykdom persekiojim, reikt atsivelgti dvi pozicijas,
kurios vyrauja tarptautinje teisje216:
1) Atsakomybs pozicija, pagal kuri persekiojimu laikomi tik tie atvejai, kai valstyb arba kiti tarptautins teiss subjektai yra atsakingi u mogaus teisi paeidimus. i pozicij pagrindia valstybs atsakomybs teorija. Tarptautins teiss komisijos dokumentas dl valstybs atsakomybs
numato sukilli judjimo, sudariusio vyriausyb ar nauj valstyb, atsakomyb217. Taigi remiantis atsakomybs pozicija pagal 1951 m. konvencij
pabglio statusas gali bti suteiktas asmenims tais atvejais, kai persekiojim galima susieti su valstybe ar faktine valdia. Atsakomybs pozicija neatsiejama nuo partikuliarinio poirio, kuris remiasi tarptautins teiss, kaip
tarpvalstybinio reikinio, idja. Nesant valstybinio darinio, remiantis iuo
poiriu, nra ir valstybei priskiriamo paeidimo. Maa to, nesant galimybs priskirti paeidim valstybei, toks paeidimas neeina tarptautins pabgli teiss bei tarptautins mogaus teisi teiss teikiamos apsaugos srit. Vadovaujantis ia pozicija valstybs lugimo atveju partikuliaristams tekt pripainti, kad pareiga ginti mogaus teises taip pat inyksta. i pozicija
susilaukia kritikos dl to, kad reikalavimas, jog bt nustatyta atsakomyb
u persekiojim valstybei, apriboja apsaugos teikim, be to, labai sudtinga
nustatyti atsakomyb pagal tarptautin teis valstybse, kuriose nra valstybini ar faktini valdios struktr. Teismai Vokietijoje ir Pranczijoje remiasi atsakomybs pozicija, pagal kuri, jei ji taikoma grietai, 1951 m.
konvencijos pabglio statusas netaikomas tais atvejais, kai valstyb egzistuoja, taiau jos valdios institucijos nra pajgios suteikti veiksming apsaug nuo persekiojimo. Kitais odiais tariant, valstyb negali bti atsa215
EP, Directorate General for Reasearch, Asylum in the EU Member States, Working
paper, 2000. P. 10.
216
B. Vermeulen, T. Spijkerboer, K. Zwaan, R. Fernhout, Persecution by Third Parties,
University of Nijmegen/Centre for Migration Law, May 1998. P. 11.
217
International Law Commission, Articles on the Responsibility of States for Internationally Wrongful Acts, A/CN.4/L. 602, 31 May 2001. 10 str.

98

PABGLI TEIS

kinga, jei ji siekia suteikti apsaug, o nesant valstybs atsakomybs, nra ir

persekiojimo 1951 m. konvencijos atvilgiu.
Atsivelgiant Vokietijos praktik, galima bt teigti, kad ia vadovaujamasi atsakomybs pozicija, nes nesant valstybs ar jos kalts manoma,
jog negali bti ir atsakomybs u daromus paeidimus, nors iki 1980 m. pabaigos Vokietijoje valstybs atsakomyb galjo bti nustatyta net ir tais atvejais, kai valstyb negaljo ar nenorjo suteikti individui apsaugos. Atsakomybs pozicijos laikymsi patvirtina Vokietijos teism sprendimai. Pavyzdiui, Vokietijos Braunveigo administracinis teismas vienoje byloje pateik toki motyvacij: Politinis persekiojimas i esms yra valstybs vykdomas persekiojimas, nes valstybei priklauso aukiausioji valdia. Turima
aukiausia valdia leidia valstybei utikrinti taik alies viduje ir sudaryti
slygas individui gyventi mogui priderant gyvenim kartu su kitais bendruomens nariais. Vadovaujantis tuo ir visuotins valstybs teorijos bei
tarptautins teiss kriterijais pagrindinis valstybs bruoas yra esmin jgos
monopol turinti organizuota aukiausia valdia, veiksmingai ir ilg laik
vykdoma apibrtoje teritorijoje gyventoj, laikani save vieno likimo
bendruomene, atvilgiu. Politinis persekiojimas yra tarsi io reikinio ivirkioji pus tai piktnaudiavimas aukiausios valdios galiomis, i
visuotins taikios santvarkos iskiriant pavienius asmenis dl toki asmenini bruo kaip ras, religija, tautyb, priklausymas tam tikrai socialinei
grupei arba politiniai sitikinimai. Kadangi pavienis asmuo be valstybins
santvarkos teikiamos apsaugos negali gyventi mogui prideranio gyvenimo, prieglobsio teis suteikia jam pagalbin prieglobst tuo atveju, jei jis
yra persekiojamas jo pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos valstybs. Pagal susiklosiusi ir patikim teismo praktik politinio persekiojimo
svoka reikia, kad persekiojimo veiksm imasi btent valstybins galios
turtojas, kuris faktikai sugeba visoje valstybs teritorijoje vykdyti valstybin valdi, kaip suveren pranaum, treij asmen atvilgiu. Jeigu tokia faktin veiksminga valstybs arba valstybs tipo organizacijos valdia
teritorijoje neegzistuoja, politinis persekiojimas nevyksta. mogaus teis
prieglobst negarantuoja apsaugos nuo pasekmi, kurias sukl anarchin
situacija ar valstybins valdios panaikinimas218. Pagrindin prieastis,
kodl Vokietijoje btent taip aikinama pabglio svoka, yra ta, kad Vokietijos pabgli apsaugos koncepcija i esms buvo pltojama konstitucikai garantuotos individualios teiss politin prieglobst pagrindu, taip
218

1999 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Nr. 2A 74/99; taip pat Federalinio administracinio teismo 1996 m. rugpjio 6 d. nutartis byloje Nr. 9C 172.95, Neue Zeitschrift fr Verwaltungsrecht, 1997. P. 194.
99

PABGLI TEIS

pat remiantis prielaida, kad tik valstybinis persekiojimas gali bti politinis219.
2) Apsaugos pozicija, kuri pabria, kad tarptautins apsaugos koncepcija taikoma tokiomis aplinkybmis, kai persekiojamas asmuo negali bti
dl koki nors prieasi apsaugomas jo kilms valstybje. Todl remiantis
ia pozicija, jei nra tinkamos apsaugos nuo persekiojimo, tai yra pakankama slyga konstatuoti, kad vyksta persekiojimas, nepriklausomai nuo to, ar
toks persekiojimas gali bti priskiriamas valstybei, ar valstyb ketina tai daryti ir ar apskritai yra valstybs institucijos. Valstybs nesugebjimas suteikti apsaug nepakeiia fakto, jog asmuo yra persekiojamas. Tokia pozicija atspindi universal poir, nes akcentuoja individo apsaugos poreikius.
Remiantis iuo poiriu, siekiama nustatyti teisin ry tarp paeidimo aukos ir valstybs, kurioje siekiama apsaugos. ios pozicijos laikosi dauguma
valstybi Europoje, taip pat JAV, Kanada, Australija.

3.2.4.3. Persekiojimo subjekt svokos aikinimas

istoriniame ir iuolaikiniame kontekste
Jau i 1951 m. konvencijos primimo aplinkybi aiku, kad persekiojimas, pilietinis karas ir lugusios valstybs nra vien tik iuolaikinis reikinys, nes net iki konvencijos primimo buvo sudaryti tarptautiniai susitarimai, reglamentav ias situacijas. Pirminiai susitarimai ioje srityje buvo
btent dl asmen, bgani nuo specifini persekiojimo atvej, apsaugos.
Pavyzdiui, susitarimai dl specifini pabgli grupi lugus Osman imperijai, susitarimai dl Ispanijos pilietinio karo pabgli, susitarimai dl
asmen, bgani i Rusijos po bolevik revoliucijos 1917 m., padties220.
i pabgli grups, kurias konvencijos rengjai mini parengiamuosiuose
dokumentuose, tai nebuvo vien tik asmenys, bgantys nuo valstybs vykdomo persekiojimo. Tai, kad jie buvo traukti konvencijos taikymo srit
pagal 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalies 1 punkt, atskirai neiskiriant persekiojimo kilms klausimo, patvirtina, kad konvencijos rengjai
neskyr ypatingo dmesio iam klausimui. Be to, skirtingai nei ankstesns
konvencijos, kurios minjo specifines persekiojimo situacijas, 1951 m.
konvencijoje pirm kart pateikiama bendra, universaliai taikoma pabglio

219
Guy S. Goodwin-Gill, The Margin of Interpretation: Different or Disparate?, IJRL,
Vol. 11, No. 4, 1999. P. 732.
220
Arrangement Relating to the Issue of Identity Certificates to Russian and Armenian refugees, 12 May 1926; 89 LNTS 47 (1926).

100

PABGLI TEIS

svoka221, kuri nebuvo susijusi su specifine pabgli kategorija ar pabgli grupe. Jacksonas patikslina, kad konvencijoje tvirtinta pabglio svoka
tapo bendra svoka tik panaikinus joje laiko ilyg 1967 m. protokolu222.
Konvencijos universalumas taip pat pasireikia tuo, kad ji ivardija penkis
skirtingus persekiojimo pagrindus, kurie gali atsirasti bet kokioje visuomenje, o ne specifines nacionalines ar religines grupes, kurioms kyla pavojus
konkreiose visuomense223. Todl papildyti konvencij specifiniais persekiojimo atvejais, pavyzdiui, numatant, jog tai tik toks persekiojimas, kur
vykdo valstybins valdios institucijos, reikt grti prie ankstesnio ad hoc
reglamentavimo.
Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nevardijama tai, kad nevalstybini
subjekt vykdomo persekiojimo aukoms neturt bti suteiktas pabglio
statusas, taip pat ir konvencijos 33 straipsnyje neminima, kad tik valstybini subjekt vykdomo persekiojimo aukos turt bti apsaugotos nuo isiuntimo. Persekiojimas 1951 m. konvencijos atvilgiu siejamas su vieno i
penki pagrind buvimu, o tai, kad valstyb turi bti persekiojimo vykdytoja, pagal konvencij nra btina slyga. Jei teigtume, kad pabglio statuso
suteikim pateisina tik toks persekiojimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai
susijs su valstybs bendrininkavimu, toks io straipsnio aikinimas pridt
papildom slyg pabglio statusui gauti, btent, kaip nurodo GoodwinGillas, atsakomybs priskyrimo element224, kuris nra numatytas 1
straipsnio A dalyje. Be to, tokia papildoma slyga bt nesuderinama su
konvencijos 42 straipsniu, draudianiu ilygas pabglio svokos atvilgiu. Taip pat i JTVPK vadovo 65 punkto iplaukia, kad persekiojim gali
vykdyti ne tik valdios institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai, jeigu apie
tai inodamos valstybs valdios institucijos tok persekiojim toleruoja, atsisako suteikti veiksming apsaug arba nepajgia jos utikrinti. Todl neatsiejama persekiojimo savyb nra tai, kad j turi vykdyti valstyb. Svarbiausias elementas yra tai, ar individas pagrstai bijo persekiojimo dl vie221

Patricia Hyndman, The 1951 Convention Definition of Refugee: An Appraisal with

Particular Reference to the Case of Sri Lankan Tamil Applicants, HRQ, Vol. 9, 1987, p. 49;
taip pat Daniele Joly, A New Asylum Regime in Europe, in: Frances Nicholson&Patrick
Twomey (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving International Concepts and Regimes,
Cambridge University Press, 1999. P. 339-340.
222
Ivor C. Jackson, The Refugee Concept in Group Situations, Martinus Nijhoff Publishers, 1999. P. 70.
223
Maryellen Fullerton, The International and National Protection of Refugees, in: Hurst
Hannum (ed), Guide to International Law and Practice, IInd edition, University of Pensylvania Press, 1992. P. 213.
224
Guy S. Goodwin-Gill, The Margin of Interpretation: Different or Disparate?, cit. op.
219. P. 730.
101

PABGLI TEIS

nos i konvencijoje ivardyt prieasi. Jei nustatoma visikai pagrsta

persekiojimo baim, tokio persekiojimo vykdytojui bdingi bruoai nra
esminiai.
Taikant 1951 m. konvencij, vargu ar galima bt vadovautis atsakomybs pozicija, nes i konvencija nenumato valstybi atsakomybs u jos
vykdomus persekiojimo veiksmus. Prieingai, konvencija reglamentuoja
valstybi sipareigojimus suteikti tarptautin apsaug tais atvejais, kai dl
koki nors prieasi netenkama nacionalins apsaugos ir paeidiamos
pagrindins mogaus teiss kilms valstybje, nes jos tikslas nra nustatyti
persekiojim vykdanios valstybs atsakomyb225. Tarptautins bendruomens vaidmuo remiantis tarptautine pabgli teise yra ne pasmerkti kilms valstyb, bet suteikti apsaug pabgliui226. Todl nubaudimas bt
nesuderinamas su konvencijos humanitarine ir nepolitine prigimtimi. Taigi
nra pateisinama ar btina apriboti apsaugos teikim atsakomybs pagal
tarptautin teis nustatymo reikalavimu. Maa to, toks reikalavimas padaryt pabglio statuso suteikim priklausom nuo sudting ir danai ginytin tarptautins teiss ir sociologijos klausim vertinimo, toki kaip valstybs pobdis, faktins valdios apibrimas, teritorinei valdiai keliamos btinos slygos, atsakomyb u persekiojim pagal tarptautin teis ir pan.
Taigi aikinant konvencijos nuostatas reikt vadovautis apsaugos pozicija.
Tai patvirtina ir Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 31
straipsnis, kuriame teigiama, kad tarptautin sutartis turi bti aikinama
vadovaujantis prastine jos nuostat prasme sutarties tikslo ir dalyko kontekste. 1951 m. konvencijos 33 straipsnis draudia grinti pabglius prie
teritorij, kuriose jiems gresia pavojus, sien. I termino prie teritorij sien galima sprsti, kad teksto rengjai mini geografin, o ne institucin srang, t. y. teritorijas, kuriose pabgliui gresia pavojus, o ne valstybes, kurios jiems grasina. Todl pakanka, kad grsm egzistuot tam tikroje teritorijoje. Reikalavimas dl tokios grsms altinio nekeliamas. Tai patvirtina,
kad teksto rengjai neturjo ketinimo susiaurinti pagal konvencij teikiamos
apsaugos apimties tik tais atvejais, kai persekiojim vykdo valstybiniai subjektai. 1951 m. konvencijos tikslas utikrinti, kad individams, kurie pagrstai bijo persekiojimo dl konvencijoje ivardyt prieasi, bt suteikta tarptautin apsauga, t. y. pabglio statusas, kuris kompensuot nacionalins apsaugos trkum. Taigi siaurinamasis konvencijos aikinimas, kad
individams, bijantiems nevalstybini subjekt vykdomo persekiojimo, ne225
B. Vermeulen, T. Spijkerboer, K. Zwaan, R. Fernhout, Persecution by Third Parties,
cit. op. 216. P. 16.
226
Jan-Yves Carlier, Dirk Vanheule, Klaus Hullmann&Carlos Pea Galiano (eds), A
Comparative Case Law Study Who is a Refugee, Kluwer Law International, 1997. P. 706.

102

PABGLI TEIS

gali bti suteiktas pabglio statusas, akivaizdiai prietaraut 1951 m.

konvencijos tikslams ir dalykui. Kaip teigia Vevstad, aikinimas, kuriuo daromas skirtumas tarp valstybini ir nevalstybini persekiojimo subjekt, gali bti vertinamas tik kaip priimaniosios valstybs protekcionizmas, todl pagrindinis konvencijos tikslas suteikti apsaug pabgliams
tokiu aikinimu bt pamintas227. Nors Vienos konvencijos atvilgiu tai
laikoma tik papildomu aikinimo metodu, skirtu bendrai prasmei patvirtinti228, aikinant 1951 m. konvencijos nuostatas reikt atsivelgti ir parengiamuosius konvencijos dokumentus ar darbus (pranc. k. travaux
prparatoires), kuriuose, nors nuorod persekiojimo subjektus nra apstu,
taip pat nra ir joki poymi, kurie pagrst atsakomybs pozicij ir leist
teigti, jog io dokumento rengjai siek tvirtinti reikalavim, kad nevalstybini subjekt vykdomo persekiojimo aukoms nebt suteiktas pabglio
statusas. Nors rengiant konvencij buvo plaiai diskutuojamas sipareigojim pagal konvencij apribojimas, buvo numatyta pabglio svok apriboti
tik laiko ir fakultatyvine geografine ilyga. Be to, ir pats 1951 m. konvencijos tekstas patvirtina, kad konvencijos pagrindu teikiamos apsaugos apribojimai yra tiksliai ir isamiai vardyti, pavyzdiui, konvencijos 1 straipsnio
C, F dalyse, 32 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad persekiojimas pagal konvencij susietas su bent vieno i penki pagrind buvimu,
taip pat galima bt laikyti pagal j teikiamos apsaugos apribojimu. Atsivelgiant tai, kad dokumente isamiai vardijami visi pabgli apsaugos
apribojimai, galima bt daryti prielaid, kad teksto rengjai siek akivaizdiai ir sistemingu bdu tvirtinti tokius apribojimus. I to galima daryti ivad, kad konvencijos teksto rengjai nesiek apriboti persekiojimo svokos, kuri bt siejama tik su valstybs ar faktins valdios vykdomais
veiksmais. Jei konvencij rengusios valstybs bt norjusios apriboti persekiojimo svok politiniu arba valstybiniu persekiojimu, jos nesunkiai
bt galjusios tai padaryti, pavyzdiui, priddamos odius [] visikai
pagrstai bijo valstybs arba oficialios valdios persekiojimo []. Toks
apribojimas buvo tvirtintas 1984 m. konvencijos prie kankinimus 1
straipsnyje pateiktame kankinim apibrime229. Visa tai patvirtina, kad
1951 m. konvencijos rengjai realizavo savo siekius apriboti pabglio svok tiek, kiek jie norjo j apriboti. Be to, remiantis analogija, galima teigti, jog tai, kad apribojimas nra numatytas, reikia tai, kad apribojimo ir
227

Vigdis Vevstad, Refugee Protection, A European Challenge, Tano Aschehoug. P. 67.

Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss, cit. op. 73. 32 str.
229
ioje Konvencijoje svoka kankinimas reikia kiekvien veiksm, kuriuo kokiam
nors asmeniui tyia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas arba kania [] kai tok
skausm ar kani sukelia valstybs pareignas ar kitas oficialus asmuo [].
228

103

PABGLI TEIS

nra. Kankinim draudimas, tvirtintas TPPTP 7 straipsnyje, taip pat netvirtina reikalavimo, kad tik tie kankinimai, kuriuos vykdo valstybiniai subjektai, suteikia galimyb prayti apsaugos. mogaus teisi komitetas Bendrame komentare dl 7 straipsnio paymjo, kad valstyb nar turi pareig
suteikti apsaug kiekvienam, taikydama statymo ar kitokias priemones, kuri reikt prie veiksmus, draudiamus 7 straipsniu, nepriklausomai nuo to,
ar tokie veiksmai kilt dl oficialias pareigas virijant galiojimus vykdani asmen, ar privai asmen.
Nors 1951 m. konvencija nekalba apie persekiojimo altin, ji pripasta ry tarp apsaugos ir persekiojimo baims. Pabglio svoka valstybs
neidentifikuoja kaip btino bijomo persekiojimo autoriaus ar subjekto. 1
straipsnyje ivis nekalbama apie persekiojimo pobd: valstyb minima
kaip negalinti sustabdyti persekiojimo, o ne apibriant jos status kaip persekiotojo per se230. Todl vadovaujantis 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A
dalies formuluote pabglio statuso suteikimas priklauso nuo dviej slyg:
nustaius visikai pagrst persekiojimo baim dl vieno ar keli pagrind,
btina nustatyti, ar persekiojamas asmuo gali pasinaudoti valstybs apsauga. Kitaip tariant, lemiamas kriterijus norint nustatyti, ar pabglio statusas
gali bti suteiktas, yra tai, kad individas pagrstai bijo persekiojimo, ir todl
negali arba dl tokios baims nenori pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga. Vertinamasis kriterijus yra nacionalins apsaugos nebuvimas, nes
tai pagrindia btinum suteikti tarptautin apsaug pagal konvencij. Taigi
tuo atveju, jei individas negali pasinaudoti nacionaline apsauga, jam turi bti suteikta tarptautin apsauga, nepriklausomai nuo to, ar tokios apsaugos
nebuvimas siejamas su valstybs siekiais padaryti tokiam individui al.
Paprastai, kai persekiojim tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo valstyb, daroma
prielaida, kad asmuo negali pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga231.
Bet kokia specifin nuoroda tai, kad asmuo neturt galimybs pasinaudoti valstybs apsauga, neturt prasms, taiau tai turt reikms tuo atveju,
jei persekiojim vykdyt treiosios alys. Vadovaujantis tarptautins apsaugos subsidiarumo principu, tokiomis aplinkybmis turt bti nustatyta, kad
nra nacionalins apsaugos nuo treij ali vykdomo persekiojimo. Taip
pat ir tokie atvejai, kai valstyb nesugeba, nors ir siekia, garantuoti nacionalins apsaugos nuo persekiojimo, kur vykdo nevalstybiniai subjektai, daro
tak aplinkybms, kuriomis individas negali pasinaudoti savo valstybs apsauga. Tais atvejais, kai valstyb nustoja egzistavusi, tada ipso facto ji ne230

Jennifer Moore, From Nation State to Failed State: International Protection from
Human Rights Abuses by Non-state agents, CHRLR, Vol. 31, No. 1, Fall 1999. P. 102.
231
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 126.
104

PABGLI TEIS

gali apsaugoti savo piliei nuo persekiojimo232. Valstybei susilpnjus ar

visikai lugus, ypa padaugja plataus masto pagrindini mogaus teisi
paeidim, kuriuos daro nuo buvusios oficialios vyriausybs nepriklausomos individ grups, nuo j valstybs apsaugos nemanoma gauti. Pabglio svoka grindiama mogaus teisi apsauga, todl btina pabglio svok traukti ir nevalstybini subjekt vykdom persekiojim.
Iliustruojant persekiojimo subjekt svokos aikinim, galima pateikti
kelet nacionalini teism priimt sprendim pavyzdi. Jungtins Karalysts Lord Rmai byloje Adan teig233: 1 straipsnio A dalies 2 punktas apima kelias pabgli kategorijas tai asmenys, esantys u kilms valstybs
rib ir bijantys persekiojimo dl vienos i konvencijoje ivardyt prieasi
bei negalintys pasinaudoti savo valstybs apsauga. Jei i kategorija asmen
apimt tik tuos pabglius, kuriems gresia valstybs vykdomas persekiojimas, tada galima bt teigti, kad tokie asmenys negali pasinaudoti valstybs
apsauga. Taigi konvencijoje tvirtinti odiai prarast prasm. Todl galima
teigti, kad pirmoji pabgli kategorija neapsiriboja tik iais asmenimis. Ji
taip pat apima svarbi dal asmen, kuriuos persekioja valstybje veikianios grupuots. Jei valstyb gali suteikti apsaug tokiems asmenims, nra
joki prieasi suteikti jiems pabglio status. Jie atitikt baims kriterij, taiau ne apsaugos kriterij. Taigi jei tokie asmenys gali pasinaudoti savo valstybs apsauga, nra jokios prasms, kad kita alis jiems toki apsaug suteikt. Taiau jei dl koki nors prieasi valstyb negali suteikti apsaugos nuo toki valstybje veikiani grupuoi, tada laikoma, kad ie
asmenys atitinka pabglio statuso kriterijus, nes jie atitinka tiek baims,
tiek ir apsaugos kriterijus. Didiosios Britanijos apeliacinis teismas laiksi
panaios nuomons Aitseguer byloje, kurioje buvo prieita prie tos paios ivados, kad klausimas, kur reikia atsakyti, yra tai, ar 1 straipsnio A dalies 2
punkto taikymas ipleiamas asmen, kurie bijo nevalstybini subjekt
vykdomo persekiojimo, atvilgiu tomis aplinkybmis, kai valstyb nebendrininkauja vykdant persekiojim, bet nenori ar negali (taip pat ir tais
atvejais, kai nra veiksmingos valstybins valdios) suteikti apsaug234.
Analogikai, net ir aikinant 1951 m. konvencijoje tvirtint pabglio
svok vadovaujantis atsakomybs pozicija, galima bt teigti, kad nevalstybini subjekt vykdomas persekiojimas taip pat gali bti pagrindas su232
ECRE, Position on the Interpretation of Article 1 of the Refugee Convention, September 2000. 28. P. 5.
233
House of Lords, R v. Secretary of State for the Home Department ex parte Adan, 2
April 1998 (1999) AC 293, 304 C, 305H, 306C.
234
R v. Secretary of State for the Home Department, ex parte Hamid Aitseguer, 1999,
INLR 176. 71.

105

PABGLI TEIS

teikti pabglio status. Taikant atsakomybs pozicij, reikt remtis paprotine teise dl valstybi atsakomybs, kurios tam tikri elementai atsispindi
Tarptautins teiss komisijos dokumente dl valstybs atsakomybs. Tarptautinje praktikoje yra pripainta, kad atsakomyb u mogaus teisi paeidimus tenka ne tik valstybms. Pirmieji trys pirmiau ivardyti persekiojimo atvejai gali bti grindiami atsakomybs pozicija. Taiau atsakomybs
pozicija ne visikai atitinka 1951 m. konvencijos prigimt, nes i konvencija
yra apsaug reglamentuojantis dokumentas, kuris lyg ir konstatuoja trij
subjekt buvim: bent jau dviej valstybi (persekiojanti valstyb ir apsaug teikianti valstyb) ir individo, kuriam teikiama apsauga. O valstybi atsakomyb yra daugiau grindiama santykiais tarp dviej valstybi. Taigi jei
btina nustatyti atsakomyb u persekiojim pagal tarptautin teis, tai turi
bti padaryta remiantis atitinkamomis tarptautins teiss nuostatomis. Remiantis tarptautine teise, valstybs laikomos atsakingomis u mogaus teisi paeidimus, jei jos nesugeba imtis veiksming prevencijos ar represini
priemoni, kad bt ivengta veiksm, kuriais paeidiama tarptautin teis. Tai iplaukia i pozityvi valstybs pareig, nes ji privalo ne tik susilaikyti nuo mogaus teisi paeidim per savo agentus, bet ir ukirsti keli arba atsakyti paeidimus, kuriuos daro kiti subjektai235. Valstybs nesugebjimas suteikti saugum gals bti pagrindas laikyti valstyb atsakinga pagal
tarptautin teis u privaius prievartos veiksmus. Be to, daliniai tarptautins teiss subjektai, pavyzdiui, faktin valdia, gali bti laikomi atsakingi
u tarptautins teiss paeidimus. Taip pat tarptautins baudiamosios teiss raida patvirtina, kad tarptautin atsakomyb u rimtus mogaus teisi
paeidimus priskiriama ir nevalstybiniams subjektams. 1998 m. Romoje
priimtame Tarptautinio baudiamojo teismo statute236 nusikaltimas monikumui apibriamas kaip identifikuojamos grups ar kolektyvo persekiojimas dl politini, rasini, tautini, etnini, kultrini ir religini prieasi arba lyties pagrindu vykdomas persekiojimas237. Tai reikia, kad valstybs, rengusios statuto tekst (taip pat ir Vokietija), sutar, kad persekiojim, kaip nusikaltim monikumui, gali vykdyti tiek valstyb, tiek nevalstybiniai subjektai. Kilt prietaravimas, jei tarptautin bendruomen kvalifikuot tok persekiojim kaip nusikaltim pagal baudiamj teis ir baust jo vykdytojus, taiau atsisakyt pripainti persekiojimo nusikaltim pagal pabgli teis ir suteikti tinkam tarptautin apsaug jo aukoms.
235

Jennifer Moore, From Nation State to Failed State: International Protection from
Human Rights Abuses by Non-State agents, cit. op. 230. P. 92.
236
Rome Statute of the International Criminal Court, UN doc. A/CONF. 183/9. 17 July
1998.
237
Ten pat. 7 str. h punktas.
106

PABGLI TEIS

Atsivelgiant pirmiau pateiktus motyvus, galima teigti, kad tarptautin teis nenumato atsisakymo suteikti apsaug treij ali vykdomo persekiojimo aukoms pagal 1951 m. konvencij. Tuo atveju, jei bt vadovaujamasi atsakomybs pozicija, reikt atsisakyti suteikti apsaug asmeniui
taip pat ir tada, kai persekiojim vykdanti valstyb nra mogaus teisi dokument dalyv. Be to, nelogika netraukti treij ali vykdom persekiojim 1951 m. konvencijos taikymo srit, kartu taikant vidinio persiklimo alternatyvos koncepcij tiek, kiek ji susijusi su nevalstybiniais subjektais (plaiau r. io skyriaus 3.4.2 dal). Nors kai kurios valstybs atsisako
suteikti apsaug nevalstybinio persekiojimo aukoms, jos mini, kad pabgliai gali pasinaudoti treij ali apsauga, pasinaudodami vidinio persiklimo alternatyva238.
Persekiojimo subjekt klausimas, kaip vienas i pabglio svokos
problemini aikinimo aspekt, aktualus ir Europos Sjungos prieglobsio
teiss kontekste. ES bendra pozicija dl pabglio svokos numato, kad nevalstybini subjekt vykdomas persekiojimas paprastai nesuteikia pagrindo
gauti pabglio status. Bendros pozicijos 5 straipsnio 1 dalyje teigiama,
kad persekiojimas paprastai yra valstybs institucijos (centrins ar federalins vyriausybs, regionini ar vietini valdios institucij), nepriklausomai nuo jos statuso tarptautinje teisje, arba valstyb kontroliuojani partij ar organizacij veiksmas. Bendros pozicijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatomi tam tikri kriterijai dl treij ali vykdomo persekiojimo. Jame
numatoma, kad treij ali vykdomam persekiojimui bus taikoma enevos konvencija tais atvejais, jei jis grindiamas viena i konvencijos 1
straipsnio A dalyje ivardyt prieasi, yra individualaus pobdio ir valdios institucij skatinamas ar toleruojamas. Kai valstybins valdios institucijos neveikia, persekiojimo klausimas turt bti sprendiamas individualiai nagrinjant konkret praym dl pabglio statuso, atsivelgiant nacionalin teism praktik, ypa tai, ar toks nesugebjimas veikti buvo tyinis. Tokie asmenys gali bti apsaugoti pagal atitinkamas apsaugos, teikiamos pagal nacionalin teis, formas. Taigi pagal bendr pozicij reikalaujama, kad persekiojimo subjektas bt bent jau faktin valdia arba valdios institucijos toleruot ar skatint persekiojim. Jei persekiojimo subjektas yra kitas, pagal bendr pozicij tokiems atvejams 1951 m. konvencija
netaikoma, nebent tai numato valstybi nacionalin teis. Taiau bendra
pozicija neapibria, kas gali bti laikoma faktine valdia, todl ilieka galimyb vairiai aikinti i svok. Pavyzdiui, Vokietijos federalinis admi238
Vermeulen B., Spijkerboer T., Zwaan K., Fernhout R. Persecution by Third Parties,
cit. op. 216. P. 14, 17, 22.

107

PABGLI TEIS

nistracinis teismas apibr termin kaip kvazivalstybinius darinius239.

Teismo nuomone, teritorinis suverenitetas gali bti panaus valstybin tik
tuo atveju, jei jis grindiamas veiksminga ir stabilia valdia, kuri yra ilgalaik ir veiksmingai organizuota valstybs forma. Veiksmingumas ir stabilumas reikalauja tam tikro tstinumo ir ilgalaikikumo, knyto pirmiausia
nuolatinse valdios struktrose, taip pat ir j gebjimu sitvirtinti240. Danija ir vedija padar bendros pozicijos ilyg dl persekiojimo kilms, teigdamos, kad persekiojimo apibrimo kriterijai pagal konvencij laikomi
vykdytais net ir tais atvejais, kai valstyb nesugeba suteikti apsaugos241.
Skirtingai nei 1951 m. konvencijoje, bendroje pozicijoje vadovaujamasi atsakomybs (arba valstybs bendrininkavimo) pozicija, t. y. kai galima nustatyti kilms valstybs ar j panai darini atsakomyb u veiksmus,
skatinim arba neveikim toleruojant treij ali vykdom persekiojim,
taiau tik nustaius tyin neveikim. Bendroje pozicijoje pateiktas persekiojimo subjekt aikinimas neapima t atvej, kai valstyb, net ir nordama, nra pajgi suteikti apsaug nuo treij asmen vykdomo persekiojimo dl to, jog nekontroliuoja tam tikr teritorij arba valstybin valdia yra
visikai lugusi ir nra j pakeiianio valstyb panaaus darinio. Bendra
pozicija tvirtino btent tok poir, nes jos primimo metu tokia praktika
buvo nusistovjusi kai kuriose ES valstybse. Todl neretai teigiama, kad
pozicijos tekstas atspindjo btent i valstybi praktik, o ne bendr sutarim. Dl to apgailestavim pareik ne tik pabgli teises ginanios grups bei organizacijos, bet ir ES komisar, atsakinga u prieglobsio ir imigracijos klausimus242.
2004 m. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos,
pakeitusi ES bendr pozicij dl pabglio svokos, pripasta, kad visai
nesvarbu, ar persekiojimas kyla i valstybs, valstyb kontroliuojani ali
ar organizacij, nevalstybini subjekt (tais atvejais, kai valstyb nesugeba
arba nenori suteikti veiksmingos apsaugos)243. Turi bti atsivelgta tai, ar
kilms valstybs valdios institucijos msi priemoni, kad bt ukirstas
kelias persekiojimui, ir ar veiksminga valstybs apsauga buvo prieinama
239

1996 m. rugpjio 6 d. Federalinio administracinio teismo sprendimas, Buchholz

402.25 1 AsylVfG No.190.
240
Ten pat.
241
Reservations entered by Sweden and Denmark on the EU Joint Position on the Harmonized Application of the Definition of the Term Refugee in Article 1 of the Geneva Convention, March 1999, 96/196/JHA.
242
r. Anita Gradin komentar, padaryt Teisingumo ir vidaus reikal taryboje po to, kai
buvo priimtas pasilymas, 1995 m. lapkriio mn., Reuter Textline Agence Europe, 1995 m.
lapkriio 28 d.
243
2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 6 str.
108

PABGLI TEIS

asmeniui244. Taigi akivaizdu, kad poiris Europos Sjungos mastu nevalstybini subjekt vykdom persekiojim kinta, artdamas prie 1951 m.
konvencijoje tvirtinto poirio. Iki 2004 m. Lietuvoje tiek valstybs institucijos, tiek teismai laiksi poirio, kad persekiojimas pagal 1951 m. konvencij apima ne tik valstybini subjekt vykdom persekiojim. 2004 m.
primus Usieniei teisins padties statym, ios monografijos raymo
metu dar nebuvo pakankamai praktikos, kuri leist apibendrinti, kurio poirio laikosi Lietuvos kompetentingos institucijos, aikindamos pabglio
svok iuo klausimu. Taiau 2004 m. lapkriio 15 d. patvirtinta praym
nagrinjimo tvarka numato, kad prieglobsio praytojas gali bti pripaintas pabgliu, jeigu jis patyr valstybs institucij arba kit organizacij ar
struktr, kontroliuojani dal valstybs teritorijos, persekiojim, t. y. prie
j buvo nukreipti valstybs institucij pakankamai rimti arba besikartojantys
veiksmai, paeidiantys jo pagrindines teises, arba toks persekiojimas jam
realiai gresia. Persekiojimas, kur vykd ne valstybs institucijos ar kitos
iame punkte nurodytos organizacijos, gali bti pripaintas pagrindu suteikti pabglio status, jeigu valstybs institucijos ar kitos iame punkte nurodytos organizacijos nesteng ar negaljo utikrinti jo apsaugos nuo tokio
persekiojimo245.

3.2.4.4. Individualaus persekiojimo reikalavimas

Kalbant apie persekiojim, reikt paymti, kad kai kuri valstybi
praktikoje siekiant asmen pripainti pabgliu reikalaujama rodyti, kad
persekiojimas buvo nukreiptas btent prie konkret asmen. Kitaip tariant,
reikalaujama, kad persekiojimas bt individualizuotas. Tais atvejais, kai
valstybs politins, ekonomins ar socialins priemons ar vykdomas smurtas yra nukreiptas prie tam tikr visuomens grup, reikalavimas, kad persekiojimas bt susijs su konkreiu individu, atrodyt keistas. Persekiojimas dl 1951 m. konvencijos prieasi gali grsti itisai bendruomenei ar
individ grupei, todl faktas, jog su visais tokios grups nariais elgiamasi
vienodai blogai, jokiu bdu nepaneigia individualaus prieglobsio praymo
esms. iuo atveju pakanka, kad individas priklauso tokiai grupei asmen,
prie kuriuos nukreiptos persekiojimo priemons. Taigi nebtina, kad asmuo bt individualiai persekiojamas, norint pripainti j pabgliu, pakanka, jei jis gali rodyti, kad kiti asmenys panaiomis aplinkybmis buvo per244

2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 7 str.

245

Praym nagrinjimo tvarka, cit. op. 185. 66.1 punk.

2 d.
109

PABGLI TEIS

sekiojami246. Tokiu atveju net galima teigti, kad persekiojimas, kur vykd
valdios institucijos, kokiu nors bdu iskyr individus ar individ grupes
dl 1951 m. konvencijoje nustatytos prieasties.

3.2.5. Persekiojimo prieastys ir prieastinio ryio

reikalavimas
1951 m. konvencija reikalauja, kad visikai pagrsta persekiojimo baim bt susijusi su viena ar keliomis konvencijoje ivardytomis prieastimis: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politiniais sitikinimais. is ryys kartais dar vadinamas prieastiniu ryiu, jo esm iame kontekste yra ta, kad visikai pagrsta baim kilo btent dl tam
tikros prieasties, kuri tvirtinta 1951 m. konvencijoje. Daugelyje valstybi
reikalaujama, kad is ryys bt aikiai ir tiksliai nustatytas (bendrosios teiss tradicijos valstybse), nors kitose valstybse tai nra atskiras reikalavimas, taiau laikoma, kad jis eina kitus konvencijos reikalavimus, nustatant bendr asmens atitikt pabglio svokos kriterijams247. Prieastinio ryio tarp kai kuri prieasi ir persekiojimo nustatymas praktikai nra toks
sudtingas, nors kai kuriais atvejais, nesant visuotinio sutarimo, kyla tam
tikr problem dl aikinimo ir taikymo. Gali bti, kad asmuo persekiojamas dl vienos prieasties, gali bti dl keli, be to, jos gali sutapti. Pavyzdiui, etnikumas gali bti susijs net su dviem prieastimis rase ir tautybe248. Atsivelgiant tai, kad pareikjo padtis turi bti susijusi su 1951 m.
konvencijoje tvirtinta prieastimi, nepakanka pabglio statuso suteikim
pateisinti tuo, kad subjektyvi baim grindiama konvencijoje nustatyta
prieastimi. Prieastinis ryys tarp pareikjo padties ir konvencijos prieasties gali bti nustatytas rodius prieastis, kurios arba lm tam tikros
alos padarym, pavojaus atsiradim, arba lm tai, kad kilms valstyb nesuteikia veiksmingos apsaugos nuo privai asmen sukelto pavojaus249.
Reikalaujamas prieastinis ryys gali bti nustatytas arba tiesioginiais, arba
netiesioginiais (atsitiktiniais) rodymais250. Kaip minta, persekiojimo baim dl konvencijoje nurodyt prieasi asmuo gali patirti arba individua246

Seminar for New Refugee Law Judges. Training Module, cit. op. 196. Chapter 4.

P. 15.
247

The Michigan Guidelines on Nexus to a Convention Ground, March 25, 2001. 1

and 2.
248

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 66-67. P. 30-31.

Rodger Haines, QC, Deputy Chairperson, New Zealand Refugee Status Appeals Authority, Gender-Related Persecution, August 2001. P. 6 (unpublished). 48.
250
The Michigan Guidelines on Nexus to a Convention Ground, cit. op. 247. 14.
249

110

PABGLI TEIS

liai, arba kaip grups narys. Todl pakanka rodymo, kad asmenims, kurie
su pareikju yra susij (tos paios rass, religijos, tautybs, priklausymo
tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim), gresia persekiojimo pavojus, lyginant su kitais kilms alyje esaniais asmenims. Toki netiesiogini rodym pakanka, norint nustatyti, jog konvencijoje nurodytos prieastys prisideda prie persekiojimo pavojaus251. Taiau neturt bti reikalaujama, kad pareikjui pavojus jo kilms alyje grst labiau nei kitiems
asmenims ar grupms. Svarbiau yra tai, ar konvencijoje nurodyta prieastis
ir pareikjo padtis yra tarpusavyje susijusios, nepaisant to, ar kiti individai arba grups taip pat visikai pagrstai bijo persekiojimo dl tos paios ar
kitos konvencijoje nurodytos prieasties252. iuo metu visuotinai pripastama, kad pabglio praymo pagrindu gali bti priskiriamos ar numanomos
prieastys arba visikas politinis neutralumas253. Tai reikia, kad asmuo i
ties gali neturti tam tikros politins nuomons ar nesilaikyti tam tikros religijos. Taiau jei jo persekiotojas (valstyb ar nevalstybinis subjektas) mano, kad asmuo turi toki nuomon arba ipasta tam tikr religij, t. y. priskiria tam tikr prieast asmeniui, tokiais atvejais toks priskyrimas ar numanymas, jei jis sukelia persekiojimo pavoj, dl tos paios prieasties yra
pakankamas, kad bt nustatytas prieastinis ryys. iuo poiriu svarbus ir
lemiantis yra persekiotojo poiris arba nuomon254.
Gali bti atvej, kai asmuo yra nukentjs nuo daugelio vairaus pobdio veiksm, pavyzdiui, diskriminacijos, kuri yra susijusi su bendra nesaugia padtimi valstybje. Tokiais atvejais gali bti nustatyta, kad nors visos ios prieastys atskirai pamus nesudaro persekiojimo, taiau j visuma
gali prilygti persekiojimui255. Pabgli teisje ie atvejai vadinami persekiojimo pripainimu kumuliaciniais pagrindais. Nagrinjant persekiojimo
klausim, reikt plaiau aptarti kiekvien i 1951 m. konvencijoje nurodyt
galim persekiojimo pagrind ar prieasi.

251

The Michigan Guidelines on Nexus to a Convention Ground, cit. op. 247. 15.
Ten pat. 16.
253
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 25.
254
Ten pat. 25.
255
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 53. P. 26.
252

111

PABGLI TEIS

3.2.5.1. Ras
Ras turt bti suprantama plaiausia prasme, apimant ir etnines grupes. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos ras apibdina odos spalvos, kilms ar priklausymo tam tikrai etninei grupei poymiais256. Rasin diskriminacija, kuri draudia tarptautin teis, prilygsta
persekiojimui 1951 m. konvencijos atvilgiu257. Vien priklausymas tam tikrai rasei nra pakankamas pagrindas prayti pabglio statuso. Vis dlto kai
kuriais atvejais vien asmens priklausymas tam tikrai rasei arba tam tikras
etnikumas gali bti pagrindas bijoti persekiojimo258. Pavyzdiui, 1994 metais buvo vykdomas genocidas prie tutsius Ruandoje, 1999 metais Kosovo
alban persekiojimas, Talibano valdymo metu Afganistane tadikai buvo
siejami su priklausymu iaurs aljansui ir persekiojami tuo pagrindu.

3.2.5.2. Religija
Religija yra taip pat viena i prieasi, dl kuri asmuo gali bijoti persekiojimo. Religijos laisv yra visuotinai pripainta mogaus teis. Ji apima, bet neapsiriboja teise:
1) keisti religij;
2) skelbti savo religij mokant jos vieai ir privaiai;
3) praktikuoti tikjim savo paties pasirinktu bdu, laikant pamaldas ir
atliekant apeigas259.
Asmens priklausymas tam tikrai religinei bendruomenei pats savaime
nra pakankamas pagrindas prayti pabglio statuso. Persekiojimas dl religijos gali pasireikti religinio mokymo ar net apskritai tam tikros religijos
ipainimo draudimu (pvz., bahaj religijos Irane), u kurio nesilaikym
numatytos grietos bausms; bet kurios kitos religijos nei islamas draudimu
(pvz., Saudo Arabijoje). Tais atvejais, kai religija priskiria moterims tam
tikr vaidmen ar reikalauja laikytis tam tikro elgesio kodekso, moteris, atsisakanti ar nevykdanti jai priskirto vaidmens arba nepaklstanti elgesio
kodeksui, gali visikai pagrstai bijoti persekiojimo dl religijos. Nepaklusimas tokiam kodeksui gali bti vertinamas kaip rodymas, kad moteris laikosi nepriimtinos religins nuomons ar sitikinim, nesvarbu, k ji i ties
256

ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 10 str. 1(a) d.
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 69. P. 31.
258
Ten pat. 70. P. 31.
259
Immigration Appellate Authority, Asylum Gender Guidelines (November 2000), United Kingdom. 3.12.
257

112

PABGLI TEIS

mano apie religij260. Be to, moters religinis identitetas gali bti sutapatinamas su kit jos eimos nari ar jos bendruomens identitetu. Todl svarbu atsivelgti ne tik tuos atvejus, kai asmuo laikosi tam tikr religini sitikinim ir u juos yra persekiojamas, bet taip pat tuos atvejus, kai asmeniui, visai neturiniam joki sitikinim, tokie sitikinimai priskiriami ir dl
to jis gali bti taip pat persekiojamas.

3.2.5.3. Tautyb
Tautyb, kaip vienas i persekiojimo pagrind, taikom praktikoje,
kartais kelia tam tikr sumait, nes tas pats terminas vartojamas asmens etnikumui ar tautinei bei etninei kilmei paymti ir tas pats asmens pilietybei ar teisiniam ryiui tarp individo ir valstybs nustatyti261. Vis dlto tautybs sutapatinimas su pilietybe nra visai teisingas, kadangi tai daugiau susij su etnikumu. Taip pat prie tautybs gali bti priskirtos ne tik etnins, bet
ir tam tikros kultrins ar kalbins grups, o kartais tautyb gali sutapti su
rase. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos apibria tautyb kaip priklausym tam tikrai grupei kultriniu, etniniu, kalbiniu
pagrindu, turiniai bendrus geografinius ar politinius valdymo organus ar
susijusiai su kitos valstybs gyventojais262. Paymtina, kad asmen be pilietybs statuso klausim specifikai nagrinja kiti tarptautiniai dokumentai
(1954 m. konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso ir 1961 m.
konvencija dl pilietybs neturjimo atvej mainimo263), o ne 1951 m.
konvencija. Vien pilietybs neturjimas nra pagrindas suteikti pabglio
status. Taiau tai nereikia, kad asmuo be pilietybs negali tapti pabgliu
pagal 1951 m. konvencij dl t pai prieasi, kaip ir kiti asmenys, arba
tapti pabgliu, pavyzdiui, dl to, kad pats pilietybs neturjimas skatina
iauri jo diskriminacij, prilygstani persekiojimui264.
Pastaruoju metu, kai daugelyje ali, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, j prieastys yra etnins kilms, is pagrindas gijo ypating reikm.
Persekiojimas tautybs pagrindu gali pasireikti netoleruotinomis priemonmis, nukreiptomis prie tam tikr tautin maum. Danai is pagrindas
260
Immigration Appellate Authority, Asylum Gender Guidelines (November 2000), United Kingdom. 3.13-3.14.
261
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 26.
262
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 10 str. 1(c) d.
263
UN doc A/CONF.9/15/1961, NY, 30 August 1961.
264
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 26.

113

PABGLI TEIS

yra susijs su politini sitikinim kriterijumi, nes jei valstybje kyla konfliktas tarp skirting tautybi gyventoj, paprastai tokioms skirtingoms tautybms atstovauja tam tikri politiniai judjimai ar grups. Pavyzdiui, Tamil Elamo isivadavimo tigr judjimas, atstovaujantis tamil maumai
ri Lankoje, kovoja u tamil liaudies nepriklausomyb. Daniausiai gali
pasitaikyti, kad valstybje gyvenanti dauguma persekioja tautin maum,
kaip jau mintu ri Lankos atveju sinhal dauguma persekioja tamil maum. Taiau gali bti, kad valstybin valdia priklauso maumai, kuri persekioja daugum265.

3.2.5.4. Priklausymas tam tikrai socialinei grupei

a) Socialins grups apibrimo problematika: du poiriai
Socialins grups pagrindas yra domus ne vien dl to, kad jis labai neapibrtas ir neaikus, bet ir dl to, kad traukti j 1951 m. konvencijos tekst nebuvo i anksto planuota ir tai vyko paskutiniu konvencijos teksto
svarstymo momentu. Galbt todl jo taikymas praktikoje yra sukls bene
daugiausia diskusij ir yra maiausiai aikus. Paprastai socialin grup
1951 m. konvencijos atvilgiu yra aikinama kaip panai proi, panaios
kilms ar socialins padties asmenys266. Valstybi praktikoje socialine
grupe 1951 m. konvencijos atvilgiu buvo pripaintos moterys, eimos,
klanai, profesins grups ir asmenys, kurie teigia, kad yra persekiojami dl
homoseksuali pair. Persekiojimo dl priklausymo tam tikrai socialinei
grupei pavyzdiai valstybi praktikoje yra: smurtas eimoje, homoseksualumas, priverstin eimos planavimo politika, moter genitalij alojimas
(angl. k. Female Genital Mutilation, FGM) ir negalij diskriminacija267.
1951 m. konvencijos parengiamuosiuose dokumentuose yra nedaug informacijos apie pagrind, todl praktikoje jis buvo aikinamas labai vairiai.
Konvencijos travaux prparatoires tvirtina vedijos delegato teigin, kad
remiantis patirtimi, kai kurie pabgliai persekiojami, nes jie priklaus tam
tikroms socialinms grupms268. Taigi visai tiktina, kad is pagrindas buvo trauktas siekiant apimti ir tuos asmenis, kuri apsaugos poreikis buvo
265

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 76. P. 32-33.

Ten pat. 77. P. 33.
267
T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions. Background paper for Track Two of the Global Consultations (unpublished).
268
UNGA, Conference of Plenipotentiaries on the Status of Refugees and Stateless Persons, Summary Record of the Third Meeting, held at the Palais des Nations, Geneva, 3 July
1951; UN doc. A/CONF.2/SR.3, 19 November 1951. P. 14.
266

114

PABGLI TEIS

grindiamas aplinkybmis, besiskirianiomis nuo t, kuriomis asmenys priskiriami kitoms kategorijoms. JTVPK vadove ( 7779) priklausymo tam
tikrai socialinei grupei pagrindas aptariamas labai bendrais bruoais. Tai
nenuostabu, nes tuo metu, kai vadovas buvo parengtas, io pagrindo taikymas nebuvo plaiai paplits. iuo metu aikinant pagrind yra dvi nuomons:
1) Vienos nuomons atstovai teigia, kad priklausymas tam tikrai socialinei grupei tai persekiotojo ar/ir visuomens poiris, priskiriantis asmen tam tikrai socialinei grupei, akcentuojant tam tikras
savybes, veikl, tikjim, sitikinimus, interesus ar tikslus. Tais atvejais, kai visuomen priskiria tam tikrus individus grupms, tai yra
susij su tuo, jog tam tikrose valstybse su individais, kurie priskiriami tokioms grupms, elgiamasi skirtingai.
2) Kitos nuomons atstovai mano, kad tam tikr socialin grup jungia
jos nariams bdingi poymiai. Daniausiai ie bendri bruoai yra
prigimtiniai, neatsiejami nuo individo, todl j negalima pakeisti,
arba tokie, kuriuos galima pakeisti, taiau neturt bti reikalaujama to daryti, nes jie taip artimai susij su asmens identitetu, asmenybe arba su esmini mogaus teisi gyvendinimu, kad j pakeitimas prilygt tam tikro identiteto atmimui arba tai bt nesuderinama su asmens teismis ar sitikinimais269.
Pirmj savybi pavyzdiai gali bti: lytis, seksualin orientacija ir palikimas arba paveldas. Antrj pavyzdiai gali bti: profesins sjungos naryst, urnalisto ar kritiko profesija270.
Taigi apibendrinant abu iuos poirius socialine grupe galima laikyti
grup asmen, kuriuos jungia tam tikri bendri bruoai, skirtingi nuo jiems
gresianio persekiojimo pavojaus, arba kuriuos visuomen vertina kaip
grup ar laiko grupe. Tie bruoai neretai bus gimti, nekintami arba tokie,
kurie yra esminiai, fundamentals identiteto, sins ar mogaus teisi gyvendinimo atvilgiu271. Panaiai socialin grup apibria ir ES direktyva
dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos. Direktyva taip pat nurodo,
kad, atsivelgiant aplinkybes kilms valstybje, tam tikra socialine grupe
galt bti ir grup, apibrta bendromis lytins orientacijos savybmis272.
269

In Matter of Acosta, US Board of Immigration Appeals, 1985.

UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 27.
271
UNHCR, New Guidelines on International Protection: Gender-Related Persecution
and Membership of a Particular Social Group, 7 May 2002 (unpublished). 29.
272
2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 10 str.
1(d) d.
270

115

PABGLI TEIS

2004 m. birelio 30 d. ET MK rekomendacija taip pat apibria socialin

grup kaip grup asmen, kurie turi arba kuriems priskiriami bendri bruoai (nesusij su persekiojimo pavojumi) ir kuriuos visuomen laiko grupe,
arba juos tokia laiko valstyb ar persekiotojai273. ie du poiriai atsispindi ir kai kuriuose teism sprendimuose. Pavyzdiui, Kanados Aukiausiojo
Teismo teisjas La Forest byloje Ward teig, kad priklausymo tam tikrai
socialinei grupei pagrindas apima:
1. grupes, apibdinamas gimtais ar nekintamais bruoais bei savybmis (lytis, gimtoji kalba, seksualin orientacija);
2. grupes, kurioms priklauso asmenys, vienijami prieasi, esani
tokiomis neatsiejamomis nuo j mogikojo orumo, kad negalima
bt juos versti j atsisakyti (pvz., mogaus teisi aktyvistai), t. y.
ios savybs yra labai svarbios, nors ir kintanios;
3. grupes, kurias sieja tam tikras ankstesnis statusas, kuris yra nepakeiiamas dl istorinio pastovumo274.
Paymtina, kad is testas velgia vidinius grups bruous, o ne iorinius, t. y. kaip yra velgiama grups narius i alies, todl jis atspindi antrj poir socialin grup. ymi byla Australijoje Applicant A v. Minister
for Immigration and Ethnic Affairs275 buvo susijusi su Kinijos priverstine
eimos planavimo politika. ioje byloje buvo pabrtas btent iorinis poiris tam tikr grup, kaip socialin grup. Teismo nuomone, tokios
grups egzistavimas priklauso daugiausia nuo iorinio poirio toki grup, t. y. terminas tam tikra socialin grup reikia asmenis, kurie apibdinami kaip atskira socialin grup dl tam tikr poymi, bruo, savybi,
veiklos, tikjimo, juos jungiani interes ar tiksl276. is teismas pabr
dar vien svarb dalyk, kuris iuo metu plaiai pripastamas aikinant
pagrind, t. y. grup negali bti apibriama kaip grup vien tik persekiojimo pagrindu. Kitaip tariant, grup vienijantis veiksnys negali bti bendra
persekiojimo baim277. Skirtingai nei Ward byloje, ia buvo iekoma tam
tikr iorini veiksni, t. y. ar visuomenje i grup vertinama kaip isiskirianti, o ne siekiant identifikuoti tam tikrus bruous, kurie apibdina t grup. Kita su Kinijos sterilizacijos politika susijusi byla Australijos Aukiau273
Recommendation Rec(2004)9 of the Council of Ministers to Member States on the
Concept of Membership of a Particular Social Group in the Context of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, adopted by the Council of Ministers on 30 June 2004,
at the 890th meeting of the Ministers Deputies.
274
Attorney General v. Ward, 103 D.L.R. (4th), 1993. at 3334.
275
142 A.L.R.331; [1997] INLR 1.
276
Australijos Aukiausiojo Teismo sprendimas. 264.
277
Ten pat, teisjas Dawson. 242.

116

PABGLI TEIS

siame Teisme buvo Chen Shi Hai v. Minister for Immigration and Multicultural Affairs. 2000 m. Aukiausiasis Teismas patvirtino Pabgli periros tribunolo sprendim, kad vadinamieji juodi vaikai vaikai, gim paeidiant eimos planavimo politik, sudar tam tikr socialin grup Kinijoje. i ivada grindiama tuo, kad tokie vaikai laikomi ir su jais elgiamasi
kaip su skirtinga grupe Kinijoje. Taigi, teismo nuomone, alingas elgesys
su tokiais vaikais prilygo persekiojimui ir buvo taikomas dl j priklausymo
tam tikrai socialinei grupei, o ne dl to, kad j tvai nesilaik eimos planavimo politikos278.
b) Priklausymo tam tikrai socialinei grupei pagrindo aikinimo
problemos
Socialins grups pagrindo aikinimas praktikoje yra sukls kelet
problemini aikinimo klausim:
1. Ar tam, kad bt galima pripainti asmen pabgliu persekiojimo
dl priklausymo socialinei grupei pagrindu, reikia nustatyti, kad visiems tai socialinei grupei priklausantiems asmenims gresia persekiojimas?
2. Ar tam tikros socialins grups egzistavimo pripainimas reikia,
kad visiems tai socialinei grupei priklausantiems asmenims turi bti
suteiktas pabglio statusas?
3. Ar turi egzistuoti tarpusavio ryiai tarp tam tikros socialins grups
nari?
Atsakant pirmj klausim, nebtina, kad visi socialinei grupei priskiriami nariai bt persekiojami, siekiant nustatyti, kad egzistuoja tam tikra
socialin grup279. Taip pat ir kit persekiojimo prieasi atveju nereikia
rodyti, kad visi tam tikrai politinei partijai ar tam tikrai tautybei priklausantys asmenys kokiu nors bdu persekiotojo iskiriami. Pavyzdiui, kai kurie
grups nariai gali visikai nebijoti persekiojimo dl to, kad jie slepia jiems
bdingus bruous, dl kuri bt persekiojami, arba persekiotojai apie juos
neino, arba jie bendradarbiauja su persekiotojais. Daugelyje valstybi homoseksualai bdavo priskiriami socialinei grupei, taiau ne visiems jiems
grsdavo persekiojimo pavojus (tai priklaus nuo to, kaip atvirai jie reikdavo savo seksualin orientacij, ir nuo to, ar jie turjo sjunginink vyriausybje)280. Galima bt paminti kelet pavyzdi i teism praktikos,
278

Cituota i T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 8.
279
COE, Recommendation (2004)9, cit. op. 273. 3.
280
T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 28.
117

PABGLI TEIS

kur pasisakyta iuo klausimu. Jungtins Karalysts Lord Rm sprendimai

Islam ir Shah bylose281 buvo susij su itekjusiomis Pakistano moterimis,
prie kurias eimoje j vyrai naudojo rimt fizin prievart ir kurios buvo
priverstos palikti namus. iose bylose tam tikra socialine grupe buvo laikomos Pakistano moterys, apkaltintos paeidusios tam tikras socialines
normas, i moter neapsaugo j vyrai ar kiti vyrikos lyties giminaiiai.
Lord Rmai pabr, kad faktas, jog tam tikriems socialins grups nariams negresia pavojus, nepaneigia grups egzistavimo fakto ar apibrimo282. Be to, ioje byloje buvo pripaintas svarbus momentas, kad ne persekiojimas apibria socialin grup. Taigi apibendrinant galima teigti, kad
svarbu atsivelgti tai, kad nra reikalaujama pareikjui rodyti kiekvieno
tam tikros socialins grups nario visikai pagrst persekiojimo baim. Jei
bt toks reikalavimas, tai socialin grup bt apibriama pagal persekiojim. Kitoje byloje, teisjas McHughas teig, kad nors persekiojimo elgesys (veiksmai) negali bti pagrindas apibriant socialin grup, persekiotoj veiksmai gali bti pagrindas identifikuojant ar net lemiant tam tikros socialins grups susikrim visuomenje. Kairiarankiai vyrai nra tam tikra
socialin grup. Taiau jei jie bt persekiojami dl to, kad yra kairiarankiai, jie, be abejons, greitai tapt atpastami savo bendruomenje ar visuomenje kaip tam tikra socialin grup. J persekiojimas dl to, kad yra
kairiarankiai, sukurt vie nuomon, kad jie yra tam tikra socialin grup.
Bet btent buvimo kairiarankiu savyb, o ne persekiojimo veiksmai apibdint ar identifikuot juos kaip tam tikr socialin grup283.
Antras probleminis klausimas yra susijs su kartais pasigirstaniomis
nuomonmis, kad didelis socialinei grupei priklausani asmen skaiius
tarsi suponuoja ivad, kad tokie asmenys negali bti pripastami pabgliais persekiojimo dl priklausymo tam tikrai socialinei grupei pagrindu.
iuo poiriu reikt pabrti, kad faktas, jog dideliam asmen skaiiui gresia persekiojimas, neturt bti pagrindas atsisakyti teikti jiems tarptautin
apsaug, jei ji reikalinga. Kartais praktikoje stengiamasi aikinti pagrind
nepleiamai, nes bijomasi, kad didelis asmen skaiius bt priskiriamas
tam tikrai socialinei grupei. Taiau toks poiris vargu ar pateisinamas. Visi
konvenciniai pabgliai yra asmenys, kuri mogaus teiss paeistos. Ta281

Islam prie vidaus reikal ministr ir R. v. Immigration Appeal Tribunal and Secretary of State for the Home Department ex parte Shah [1999] 2W.L.R. 1015; [1999] INLR 144,
taip pat IJRL, Vol. 11. P. 496, 1999.
282
T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 10.
283
264, Ten pat. P. 20; McHugh, J., in Applicant A v. Minister for Immigration and
Ethnic Affairs, (1997) 190 CLR 225, 264, 142 ALR 331.
118

PABGLI TEIS

iau pats mogaus teisi paeidimo faktas nra pagrindas suteikti pabglio
status, taip pat nebtinai ir asmen grup, kuri mogaus teiss paeistos,
sudaro tam tikr socialin grup pabglio svokos atvilgiu. Taiau mogaus teisi paeidimas yra svarbus persekiojimui nustatyti. Faktas, kad asmen grups patyr mogaus teisi paeidimus, gali bti svarbus elementas, siekiant nustatyti, kad egzistuoja tam tikra socialin grup. Svarbu atsivelgti tai, kad paeidimas taikomas asmenims, kurie gali bti identifikuoti nepriklausomais ar atskirais bruoais, nes gali rodyti, kad grup laikoma
grupe visuomenje, kurioje ji yra, t. y. grup identifikuojama kaip persekiojama arba pritraukia persekiojim dl bruo, kurie jai yra bendri284.
Socialins nuomons testas gali bti ginijamas kaip lemiantis labai plat
socialins grups aikinim. Taiau, laikantis taisykls, kad grup turi egzistuoti ne persekiojimo pagrindu, tai socialins grups kategorija bus daug
siauresn. Be to, ivada, kad tam tikrais atvejais egzistuoja tam tikra socialin grup, nesuponuoja nuomons, kad visiems tos grups nariams turi bti
suteiktas pabglio statusas. alia to j apriboja kiti pabglio svokos kriterijai ar reikalavimai, pavyzdiui, pareikjas dar turi rodyti visikai pagrstos baims dl persekiojimo, kad priklauso tokiai grupei, buvim285. Juk
1951 m. konvencija siekiama suteikti apsaug ne visoms persekiojimo aukoms, bet tik toms, kurios atitinka konvencijoje tvirtintas prieastis. Todl
aikinimas, kad socialins grups pagrindas apima visas asmen, kurie kerta sienas ar patiria mogaus teisi paeidimus, grupes, prietaraut konvencijos struktrai286.
Treiuoju klausimu reikt pabrti, kad kai kurie teismai, nagrindami
socialins grups pagrind, reikalaudavo, kad grups nariai bt tarpusavyje kaip nors susij (vadinamasis rilumo/susietumo reikalavimas). Taiau
toks poiris buvo atmestas, pavyzdiui, Islam ir Shah bylose. Taip pat ir
ET rekomendacija (2004)9 nurodo, jog nra reikalavimo, kad grups nariai
bt tarpusavyje susij, siekiant pripainti juos tam tikra socialine grupe287.
Daugeliu su socialine grupe susijusi atvej sudtingumas gldi ne tiek siekiant pabrti socialin grup, kiek siekiant surasti prieastin ry, kitaip tariant, vykdyti reikalavim, kad bt persekiojama dl priklausymo tokiai
grupei288. Tai ypa sudtinga, kai persekioja nevalstybiniai subjektai, ka284

T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 25.
285
Ten pat. P. 29-30.
286
Ten pat. P. 18.
287
COE, Recommendation (2004)9, cit. op. 273. 3.
288
T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 31.
119

PABGLI TEIS

dangi reikia nusprsti, ar persekiotojo elgesys ir/ar valstybs apsaugos nebuvimas yra dl tos prieasties, kad asmuo priklauso tam tikrai socialinei
grupei. Pavyzdiui, smurto eimoje atveju sutuoktin ne visada gals rodyti, kad jos vyras vartoja prievart prie j dl to, kad ji priklauso tam tikrai
socialinei grupei, dl jos politins nuomons ar kitos konvencijoje numatytos prieasties. Juk neretai vyras, kuris vartoja prievart prie savo sutuoktin, tai daro ne dl to, kad ji priklauso tam tikrai socialinei grupei, bet dl to,
kad ji yra jo sutuoktin. Tokiu atveju galima pasiremti JK Pabgli tarybos
pirmininko Haineso odiais: prieastinis ryys tarp konvencijoje nurodytos prieasties ir persekiojimo gali bti nustatytas arba pagal rimtos alos
aspekt, arba pagal valstybs apsaugos nebuvimo aspekt. Tai reikia, kad
jei prieglobsio praytojui gresia rimtas pavojus nuo nevalstybinio subjekto
(pvz., sutuoktinio, partnerio ar kito nevalstybinio subjekto) dl prieasi,
kurios nra susijusios su konvencijos prieastimis, taiau valstybs apsauga
nesuteikiama btent dl konvencijoje minimos prieasties, prieastinis ryys laikomas nustatytu. Ir atvirkiai, jei nevalstybinio subjekto daroma ala susijusi su konvencijoje nurodyta prieastimi, taiau valstybs apsauga
nesuteikiama dl kit prieasi prieastinio ryio reikalavimas vis tiek
laikomas vykdytu. Taip yra todl, kad persekiojimas yra dviej atskir, bet
btin element konstrukcija, btent rimtos alos pavojaus ir valstybs apsaugos nebuvimo289. Kitaip tariant, nors valstyb ir neketina atsisakyti suteikti apsaug dl konvencijoje tvirtint prieasi, asmuo gals rodyti savo praymo suteikti pabglio status pagrstum, jei daroma ala grindiama valstybs nenoru apsaugoti dl konvencijoje tvirtint prieasi290.
Taigi prieastin ry iuo atveju galima nustatyti:
1) kai gresia rimtas pavojus i nevalstybinio subjekto dl prieasi,
kurios susijusios su viena i 1951 m. konvencijoje tvirtint prieasi, nepaisant to, ar valstybs nesugebjimas apsaugoti pareikj yra susijs su konvencijos prieastimis; arba
2) kai nevalstybinio subjekto vykdomo persekiojimo pavojus nra susijs su konvencijoje tvirtintomis prieastimis, taiau valstybs nesugebjimas ar nenoras suteikti apsaug yra susijs su konvencijoje
tvirtinta prieastimi291.

289

r. Islam ir Shah bylas; Refugee Appeal No. 71427[99].

UNHCR, Guidelines on International Protection: Membership of a Particular Social
Group within the context of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or its 1967 Protocol
relating to the Status of Refugees, HCR/GIP/02/02, 7 May 2002 (unpublished). 22.
291
Ten pat. 23.
290

120

PABGLI TEIS

Persekiojimo dl priklausymo tam tikrai socialinei grupei pavyzdys yra

Matter of Acosta byla292. Joje i fraz JAV teismas interpretavo kaip persekiojim, kuris nukreiptas prie individ, esant nariu tam tikros grups
asmen, kuriems bdingi neatimami ir bendri bruoai. ie bruoai gali bti
gimti, t. y. lytis, odos spalva ar giminysts ryiai293.
Nors priklausymas tam tikrai socialinei grupei yra savarankikas pabglio pripainimo pagrindas, danai jis bus susietas kartu su kitais pagrindais, tarkim, tautybe, politiniais sitikinimais. Pavyzdiui, i moters Afganistane, valdant Talibano reimui, dl to, jog ji moteris, buvo atimta teis
moksl, sveikatos apsaug, darb ir pan. Kadangi ios priemons tapatinamos su valstybs politika, j nepaisaniai moteriai gali bti priskiriamos
politins pairos. Socialins nuomons atvejai gali apimti ir asmenis, tikinius vertybmis, kurios skiriasi nuo tos visuomens, kurioje jie gyvena,
socialini norm. Tokie atvejai neretai vertinami kaip politins nuomons
ar priskiriamos politins nuomons atvejai. Pavyzdiui, tiktina, kad moteris, kurios nesutinka su j lytini organ alojimu arba atsisako neioti tradicinius apdangalus, bus irima kaip priklausanias atskirai socialinei
grupei, nes jos priepastat save kultrinms, religinms ar politinms j visuomens tradicijoms (praktikai)294. Paymtina, kad kalbant apie pabglio svok 1951 m. konvencijoje ir JTVPK statute vienintelis skirtumas yra
btent priklausymo socialinei grupei kriterijus, kuris nra numatytas
JTVPK statute.
c) Persekiojimas dl lyties
Priklausymo tam tikrai socialinei grupei kriterijus neretai buvo diskutuojamas kalbant apie vadinamj persekiojim dl lyties. Kadangi is
terminas ir jo taikymas yra sukls be galo daug diskusij, reikt j aptarti
atskirai. Nors lytis kaip persekiojimo prieastis ar pagrindas nebuvo trauktas 1951 m. konvencijos pabglio apibrim, yra nemaai atvej, kai
moterys yra pripastamos pabglmis dl to, kad kai kuriose valstybse su
jomis nemonikai elgiamasi. 1985 metais JTVPK Vykdomasis komitetas
39-ojoje ivadoje kviet valstybes tais atvejais, kai paeidusioms nusistovjusias visuomens normas moterims taikomos nemonikos arba iaurios
bausms, priskirti jas prie tam tikros socialins grups konvencinio pabg292

19 IN Dec. 211, 233; 1985.

Regina Germain. AILAS Asylum Primer. A Practical Guide to U.S. Asylum Law and
Procedure, 3rd edition; Americal Immigration Lawyers Association, 2003. P. 38.
294
T. Alexander Aleinikoff. Membership in a Particular Social Group: Analysis and Proposed Conclusions, cit. op. 267. P. 27.
293

121

PABGLI TEIS

lio svokos atvilgiu295. Persekiojimas dl lyties tai terminas, kuris per

se neturi teisins reikms. Jis vartojamas apibdinant vairius atvejus, kai
lytis vaidina svarb vaidmen nustatant pabglio status296. Taip pat persekiojimas dl lyties reikia patirt moter, kurios persekiojamos dl to, kad
jos yra moterys, t. y. dl savo tapatybs ar statuso kaip moterys. Su lytimi
susijs persekiojimas (angl. k. gender specific persecution) pasireikia rimta
ala, daroma btent moterims297. Romos tarptautinio baudiamojo teismo
statute seksualin prievarta buvo pripainta nusikaltimu monijai ir karo
nusikaltimu. I pabglio svokos akivaizdu, kad svoka taikoma visiems
asmenims, nepaisant j lyties, amiaus, negalios, seksualins orientacijos,
eimins padties, rass, religini sitikinim, etnins ar tautins kilms, politini sitikinim ar bet kokios kitos padties ar bruo. Vienintel kategorija, neeinanti i svok, yra asmenys, ivardyti 1951 m. konvencijos 1
straipsnio C, D, E ir F dalyse. Nors galimyb pasinaudoti pabgli apsaugos reimu yra universali, pabglio svoka vis dlto yra grietai apibrta
ir reikalauja specifini asmens bruo bei aplinkybi analizs.
Lietuvi kalboje inomas tik odis lytis, taiau kitose kalbose yra
daugiau toki odi. Pavyzdiui, angl kalboje odiai sex ir gender,
nors susij, nra sinonimiki. Sex tai biologin savyb, o gender reikia itis socialin aplink. Taigi terminas persekiojimas dl lyties reikia
abi ias formas ir persekiojimo prieastis298. Matyt, galima teigti, kad geriausias bt tas poiris, kuris apimt abu mintus aspektus.
Ir nors tiek moterys, tiek vyrai gali patirti vairi persekiojimui prilygstani al, jie taip pat gali patirti su j lytimi specifikai susijus persekiojim. Tarptautini teism ir apskritai tarptautin praktika patvirtina, kad
tam tikr mogaus teisi paeidimai, pavyzdiui, iprievartavimas, yra pripastamas persekiojimu. Daniausiai pasitaikantys persekiojimo dl lyties
pavyzdiai yra seksualin prievarta, prievarta eimoje, priverstinis eimos
planavimas, moters lytini organ alojimas, bausms u socialini norm
paeidimus ir homoseksual diskriminacija. Diskriminacija dl lyties daniausiai vykdoma statymo pagrindu, nors gali bti ir socialins praktikos
dalis. Taiau moters praymas dl pabglio statuso negali bti pagrstas
295
Executive Committee, Conclusion No. 39 (XXXVI) on Refugee Women and International Protection, 1985. k.
296
UNHCR, Guidelines on International Protection: Gender Related Persecution within
the Context of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or its 1967 Protocol Relating to the
Status of Refugees. HCR/GIP/02/01, 7 May 2002. 1.
297
Rodger Haines, Gender-Related Persecution, cit. op. 249. P. 6.
298
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 27.

122

PABGLI TEIS

vien faktu, kad jai taikoma nacionalin politika ar teis, kuriai ji prietarauja299. Iskiriamos ios persekiojimo, susijusio su lytimi, formos (is sraas
nra baigtinis ir isamus):
1) Valstybs statymai numato tam tikr diskriminacij ar net persekiojim. Daniausiai tokie statymai kyla i tradicini ar kultrini
norm ir praktikos, kuri gali net prietarauti tarptautinei teisei. Tokiu atveju pareikja turi rodyti, kad pagrstai bijo persekiojimo,
galinio kilti toki statym pagrindu. Gali bti, kad statymas, numatantis persekiojim, galioja, taiau jis nebetaikomas. Tokiu atveju i ties asmens baim nebus pagrsta.
2) Gali bti, kad valstybs statymai draudia tam tikr persekiojimo
praktik (pvz., moters lytini organ alojim), taiau valstyb ir
toliau toleruoja toki praktik arba negali veiksmingai ukirsti jai
kelio. Tokiais atvejais i praktika gali bti laikoma persekiojimu,
gresianiu asmeniui, nepaisant to, kad statymai numato k kita.
Taigi faktas, kad buvo priimtas statymas, kuriuo siekiama udrausti ar pasmerkti tam tikr persekiojimo praktik, pats savaime nra
pakankamas siekiant apibrti, kad pareikjo praymas dl pabglio statuso nepagrstas300. Be to, jeigu valstyb, vykdydama politik, nesuteikia individo teisi apsaugos ar apsaugos nuo rimt paeidim, tada diskriminacija suteikiant apsaug, kai dl nebaudiamumo padaroma rimta ala, gali prilygti persekiojimui301. Pavyzdiui, tam tikrais atvejais neteistas gabenimas prievartins prostitucijos ar seksualinio inaudojimo tikslu gali bti pagrstas pagrindas prayti pabglio statuso, kai valstyb negali ar neketina apsaugoti nuo tokios alos, alos pavojaus arba grsms302.
3) Kai bausm, kuri numatyta u tam tikr paeidim, yra labai iauri
ir turi lyties aspekt, pavyzdiui, bausm moterims, kurios paeidia statym nesilaikydamos socialini norm visuomenje, laikoma iauria ir todl prilygsta persekiojimui303 (pvz., moteris u
santuokin neitikimyb Irane gali bti nubausta mirtimi, taiau vyrams taikomos pakankamai velnios bausms). Taip pat ir persekiojimas dl seksualins orientacijos gali bti pagrindas pabglio sta299

UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 18.
300
UNHCR, Guidelines on International Protection: Gender-Related Persecution, cit. op.
296. 11.
301
Ten pat. 15.
302
Ten pat. 18.
303
Ten pat. 12.
123

PABGLI TEIS

tusui gauti, jei kilms valstybje homoseksualumas draudiamas, o

homoseksuals asmenys baudiami grietomis bausmmis u homoseksual elges, kas prilygsta persekiojimui, taip pat kaip ir, pavyzdiui, grietos bausms kai kuriose visuomense u apdangalo
neneiojim.
4) Atvejai, kai galioja tam tikri statymai, kurie patys savaime nepaeidia mogaus teisi, taiau j gyvendinimas paeidia. Pavyzdiui, visuotinai priimta, kad eimos planavimas yra normalus gyventoj daugjimo problemos sprendimo bdas. Taiau kai jis taikomas naudojant priverstinius ntumo nutraukimus, sterilizacij,
kurie laikomi pagrindini mogaus teisi paeidimais, tokia praktika gali prilygti persekiojimui.
ios formos yra tiesioginiai persekiojimo dl lyties atvejai. Taiau gali
bti situacij, kai lytis vaidina tam tikr vaidmen nustatant persekiojim
pagal bet kur i penki kriterij, pavyzdiui, kai kuriose visuomense moter politiniai sitikinimai, ras, tautyb arba socialiniai ryiai neretai siejami su j eimos nariais ar giminmis. Taigi persekiojimo dl lyties klausim
galima nagrinti dviem atvilgiais: pirma, atvejai, kai persekiojama btent
dl lyties (inagrinta pirmiau), ir, antra, kaip lytis daro tak persekiojimui
dl 1951 m. konvencijoje tvirtint prieasi.
JAV teismas byloje Fatin v. INS304 buvo pirmasis teismas JAV, nustats, kad moterys yra socialin grup. i ivada tapo neivengiama po Acosta
bylos, kadangi lytis yra neatimamas bruoas305. Be to, prieglobstis buvo suteiktas i Haiio atvykusiai moteriai, kuri iprievartavo grup bandit, pabriant, kad ji buvo ne vien visuotinai paplitusio smurto auka306.
d) Lyties taka persekiojimui dl vairi 1951 m. konvencijoje tvirtint
prieasi
Neretai moterims priskiriamos j eimos nari ar kit vyrikos lyties
giminaii politins pairos. Nors is aspektas gali bti vertinamas kaip
priskiriama politin nuomon, jis taip pat gali bti vertinamas priklausymo
tam tikrai socialinei grupei pagrindu, t. y. tos konkreios moters priklausymu tam tikrai eimai. Taigi persekiojimo dl lyties klausim galima nagrinti ir kiekvienos i 1951 m. konvencijoje ivardytos persekiojimo prieasties poiriu. Pavyzdiui, kaip lytis gali daryti tak persekiojimui dl poli304

Fatin vs. INS, Third Circuit, 12 F. 3d 1233, 1993.

Stephen H. Legomsky, Immigration and Refugee Law and Policy, 2003. P. 826.
306
Matter of D.V., Int. Dec. 3252 (BIA 1993), cit. i: Regina Germain. AILAS Asylum
Primer. cit.op. 293. P. 47.
305

124

PABGLI TEIS

tini sitikinim? Politinio pabglio vaizdis, kaip asmens, kuris bga nuo
persekiojimo u jo tiesiogin dalyvavim politinje veikloje, ne visuomet
atspindi realyb, k moterys patiria tam tikrose visuomense. ia reikt
pirmiausia paminti, kad moterys, skirtingai nei vyrai, daug reiau dalyvauja aukto lygmens politinje veikloje, daug daniau jos vykdo maiau svarbi politin veikl, kuri atspindi dominuojanius lyi vaidmenis. Pavyzdiui, jos gydo sueistus sukillius, dalyvauja agituojant tapti rmjais ar
rengiant ir platinant lankstinukus. Nagrinjant moter praymus btina atsivelgti iuos veiksnius307. Paymtina, kad tarp religijos ir politini sitikinim pagrind yra tam tikras sutapimas, ypa kai kalbama apie priskiriamus politinius sitikinimus. Kadangi kai kurios religins normos reikalauja
tam tikro moter elgesio, prieingas elgesys gali bti laikomas netinkamos
politins nuomons rodymu. Tai ypa taikytina alims, kuriose valstybs
institucijos, teis ir doktrina praktikai neatskirtos nuo religijos. Pavyzdiui,
moteris teigia, kad ji persekiojama dl to, kad atsisako neioti tradicin apdar. Atsivelgiant visuomen, kurioje ji gyvena, toks persekiojimas gali
bti pripastamas politini sitikinim pagrindu, jei jos elges valstyb vertina kaip nepageidaujam politin pareikim. Taip pat ir religijos pagrindu,
jei valstybin religija pasisako kitaip, arba priklausymo socialinei grupei
pagrindu. Politin nuomon gali bti ir nuomon apie lyi vaidmen visuomenje. Tam tikrose visuomense atviros politins nuomons demonstravimas moterims gali bti nemanomas, kadangi joms oficialiai neleidiama dalyvauti politiniame gyvenime. Kai kur privaioje srityje vykdoma
veikla vertinama kaip pati savaime nepolitin arba pati savaime politin
veikla. Tai, ar veikla politin ar ne, priklauso nuo jos konteksto. Privats
dalykai, paprastai asocijuojami su moterimis, nra patys savaime maiau
politiki nei tie, kurie vyksta vieoje srityje. Konfliktai dl ribos, kur prasideda privatumas (pvz., laisv pasirinkti, ar neioti yd, mokytis ar dirbti
tam tikr darb, bti seksualiai aktyvia, pasirinkti partner, nepriklausyti
nuo vyro dominavimo ir smurto, naudotis eimos planavimo teismis ir nepaklusti ar nesutikti su moters lytini organ alojimu) tai politinio pobdio konfliktai308. Jei moteris prieinasi smurto prie moteris plitimui, jos
pasiprieinimas yra politinis309. Moter nuomon socialiniais bei ekonominiais klausimais ir j veikl iose srityse kilms valstybs valdios instituci307
UNHCR, Guidelines on International Protection: Gender-Related Persecution, cit. op.
296. 33.
308
Thomas Spijkerboer, Women and Refugee Status: Beyond the Public/Private Distinction. Emanicipation Council, the Hague, September 1994. P. 46.
309
Immigration Appellate Authority, Asylum Gender Guidelines, cit. op. 259. 3.253.26.

125

PABGLI TEIS

jos gali vertinti kaip politin nuomon. Socialins ir ekonomins teiss gali
bti paeidiamos dl politini prieasi310. Turi bti pripainta, kad moter priespauda religini statym ar religini apeig pagrindu turi politin
pobd. Kai religins dogmos reikalauja tam tikro elgesio i moter, prieingas elgesys gali bti vertinamas kaip nepriimtinos politins nuomons
rodymas, neatsivelgiant tai, kuo pati moteris i ties tiki311.
Kaip persekiojimas gali bti susijs su lytimi tautybs pagrindu? Pirmiausia jis gali bti susijs su lytimi tokiu bdu, kad taikomi persekiojimo
metodai gali bti siejami su lytimi ar lyi vaidmenimis. Pavyzdiui, tam
tikros etnins grups moterys persekiojamos jas prievartaujant, bet ne dl j
lyties, o dl j tautybs ar religijos. ia galima pasiremti Tarptautinio baudiamojo tribunolo Jugoslavijai 2001 m. vasario 22 d. sprendimu byloje
Kunarac, Kovac ir Vukovic, kurioje baudiamosios teiss atvilgiu diskutuojamas iprievartavimas kaip persekiojimas etniniu pagrindu312. iuo
sprendimu 3 etniniai serbai buvo nuteisti kalti u tai, kad prievartavo moteris vadinamojoje prievartavim stovykloje netoli Foos, nedidelio Bosnijos miestelio, pietryius nuo Sarajevo. is sprendimas atspindi ryk pasistmjim priek tarptautinje teisje. Juo pripastama, kad iprievartavimas yra nusikaltimas monijai ir gali bti laikomas kankinimu313. Be to,
persekiojimo prieastimis gali atrodyti tam tikroje visuomenje tam tikros
lyties atstovams priskirti vaidmenys, taiau i tikrj tai gali bti grindiami vienu ar keliais i keturi kit pagrind. Pavyzdiui, praymas, kuriame
teigiama, kad moteris persekiojama u socialini norm paeidim, gali bti nagrinjamas religijos, politini sitikinim ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei kontekste, todl pareikja i esms neprivalo tiksliai identifikuoti prieast, kodl ji persekiojama. Religijos kontekste gali bti, kad
moteris nevykdo to vaidmens, kur jai priskiria religija, arba nesilaiko tam
tikr taisykli. Moteris gali bti u tai nubausta ir todl pagrstai bijo persekiojimo religijos pagrindu. Tam tikr taisykli nesilaikymas gali bti vertinamas kaip rodymas tam tikroje visuomenje, kad moters elgesys yra nepriimtinas egzistuojanios religijos kontekste ir tai daroma nepriklausomai
nuo to, k i ties ta moteris mano apie savo elges. Konkretus pavyzdys
gali bti atsisakymas neioti tam tikr aprang ar elgtis taip, kaip tikimasi i
moters. Tai gali bti nepriimtina valdios institucijoms. iuo atveju persekiojimas vykdomas ne dl lyties to individo, kuris atsisako elgtis taip, kaip
nustatyta, taiau dl to, kad toks atsisakymas nurodo tokio individo nepri310

Rodger Haines, Gender-Related Persecution, cit. op. 249. 80.

Ten pat. 32.
312
Plaiau r. http:/www.un.org/icty/foca/trialc2/judgement/index.
313
r. 436-464.
311

126

PABGLI TEIS

imtin religin ar politin nuomon314. Taigi akivaizdu, kad neretai ie atvejai priklausys kitoms persekiojimo prieastims ir daniausiai tik tada, kai
nepriklausys kitoms prieastims, bus svarstomi pagal priklausymo tam tikrai socialinei grupei pagrind. Persekiojimas lyties pagrindu gali bti svarstomas tokiu atveju, kai jis patiriamas dl asmens lyties, jo seksualins
orientacijos ar vaidmens, kur visuomen priskiria tai lyiai, kartais tai taip
pat gali bti susij su priklausymu tam tikrai grupei. Pavyzdiui, homoseksualus transvestitas gali bti persekiojamas dl elgesio ir nuomons, su kuria asocijuojama i grup315. Tam tikrais atvejais smurto eimoje atvejai buvo pripainti priklausaniais 1951 m. konvencijos 1 straipsnio taikymo sriiai priklausymo tam tikrai socialinei grupei pagrindu316. Toks io pagrindo
aikinimas leidia manyti, kad btent dl to konvencijoje nebuvo trauktas
specialus persekiojimo, susijusio su lytimi, pagrindas, nes manoma, kad j
apima persekiojimo dl priklausymo socialinei grupei pagrindas.
Daugelyje visuomeni moter politiniai sitikinimai, ras, tautyb, religija ar socialiniai ryiai neretai vertinami kaip susij su giminmis, kolegomis arba bendruomene. Todl svarbu atsivelgti tai, ar moteris persekiojama dl konvencijoje nurodytos prieasties, kuri buvo jai priskirta317. eimos ar giminysts ryiai gali apibrti tam tikr socialin grup. Tam tikrais
atvejais moterys persekiojamos vien dl j eimos ar giminysts ryi. Pavyzdiui, moteris gali bti persekiojama siekiant tokiu bdu demoralizuoti
ar nubausti jos eimos ar bendruomens narius arba siekiant priversti j atskleisti tam tikr informacij318. Net jei moteris tiesiogiai arba smoningai
neginija nustatyt norm ar elgesio, jai vis tiek gali bti priskiriama tam
tikra politin nuomon. Tai gali bti, pavyzdiui, apibdinant iprievartaut
moter kaip neitikim; netekjusi ar isiskyrusi moter, nali ar lesbiei socialin izoliacija arba visuomens atstmimas, taip pat netyinio aprangos kodekso paeidimo politizavimas319. Persekiojim lyties pagrindu
kartais bandoma pateisinti tuo, kad tai yra kultros, istorijos, tradicij ar religijos dalis. Taiau tarptautini baudiamj teism (Ruandos, Jugoslavijos ir Tarptautinio baudiamojo teismo) praktika patvirtina, kad veiksmai,
kuriais iurkiai paeidiamos mogaus teiss, negali bti pateisinami, pa314
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 2930.
315
US Court of Appeals, Hernandez-Montiel v. INS, 24 August 2000, (9th Cir. 2000).
316
Pavyzdiui, House of Lords, Islam v. Secretary of State for the Home Department,
Regina v. Immigration Appeal Tribunal, ex parte Shah 25 March 1999, [1999] 2 A.C. 629.
317
Immigration Appellate Authority, Asylum Gender Guidelines, cit. op. 259. 3.3.
318
Rodger Haines, Gender-Related Persecution, cit. op. 249. 40.
319
Ten pat. 45.

127

PABGLI TEIS

aikinami ar toleruojami motyvuojant istorinmis, kultrinmis, tradicinmis, religinmis ar kitokiomis prieastimis. Taip pat ir 1994 m. deklaracija
dl moter diskriminavimo panaikinimo teigia, kad valstyb negali remtis
jokiais paproiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais siekdama ivengti
sipareigojim panaikinti prievart prie moteris320. mogaus teisi komitetas pabr valstybi nari pareig utikrinti, kad tradicijos, istorinis, religinis ar kultrinis poiris nebt naudojamas siekiant pateisinti moter lygiateisikumo statymui paeidim, ir vienod naudojimsi visomis TPPTP
tvirtintomis teismis321. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos
apsaugos taip pat numato, kad nustatydamos pabglio status pagal 1951
m. konvencij valstybs nars turi atsivelgti persekiojim, susijus su lytimi322. Lietuvos praktikoje yra inoma keletas pabglio statuso suteikimo
atvej.
e) Procesiniai persekiojimo dl lyties aspektai
Nagrinjant praymus, susijusius su persekiojimu dl lyties, reikia atsivelgti tai, kad persekiotojo motyvas nra svarbus, o tam tikrais atvejais
moteris gali net neinoti prieasi, dl ko ji persekiojama. Be to, prastiniai
rodinjimo bdai iose bylose gali bti neprieinami. Pavyzdiui, ataskaitose apie kilms al ne visuomet bus informacija ar statistika apie seksualin
smurt arba smurt eimoje, nes neretai ie atvejai vieai nefiksuojami. Statistiniai duomenys ir seksualinio smurto apimties ataskaitos taip pat gali bti neprieinamos, nes apie tokius atvejus retai praneama policijai ar retai
vykdomas baudiamasis persekiojimas323.

320

Deklaracijos 4 str.
HRC, General Comment 28: Equality of Rights between Men and Women (2000). 5.
322
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 9 str. 2(f) d.
323
UNHCR, Guidelines on International Protection: Gender-Related Persecution, cit. op.
296. 37.
321

128

PABGLI TEIS

3.2.5.5. Politiniai sitikinimai

is pagrindas yra bene labiausiai paplits ir danai pabglio statusas
klaidingai sutapatinamas su politinio pabglio statusu, nors pabglio statusas gali bti suteiktas ne vien dl politini sitikinim. Vien tai, kad asmuo laikosi skirtingos nuomons nei egzistuojanti valstybje, nra pakankamas pagrindas gauti pabglio status. Asmuo privalo pagrsti, kad u tokius sitikinimus jis yra ar bus persekiojamas, t. y. kad valdios institucijos
ino arba gali suinoti apie tokias pairas ir j netoleruoja arba netoleruot324. Nors toki atvej vis dlto pasitaiko, gan retai asmuo persekiojamas
tiesiogiai motyvuojant jo politiniais sitikinimais. Daug daniau kilms
valstybs institucijos taiko sankcijas u tariamai kriminalin veik. Tokiais
atvejais sudtinga nustatyti prieastin ry tarp sitikinim ir atitinkam
poveikio priemoni, nuo kuri asmuo nukentjo ar kuri bijo. Todl btina
nustatyti asmens politines pairas, kurios lemia jo elges ir fakt, kad toks
elgesys baigsi ar galjo baigtis persekiojimu325. Gali bti atvej, kai asmuo
neturi joki politini sitikinim, taiau valdios institucijos jam priskiria
tam tikras pairas. Pavyzdiui, kurdas, gyvenantis Turkijos pasienyje, kur
Kurdistano darbo partija (sutrumpinimas angl. k. PKK) vykdo karinius
veiksmus, gali bti tariamas remis ios partijos vykdom veikl. Taip pat
ir atuntajame bei devintajame deimtmeiais tkstaniai Irako feili kurd
buvo itremti Iran vien dl to, kad buvo tariami palaikantys Irano politik, kuri tuo metu buvo nukreipta prie Irak. Konvencijoje tvirtintas pabglio apibrimas numato politin nuomon ar sitikinimus, o ne politin
veikl. Taigi siekiant pripainti asmen pabgliu nereikalaujama, kad pareikjas bt vykds tam tikr veikl, grindiam jo sitikinimais iki ivykimo i kilms alies326. Persekiojimas dl politini sitikinim gali bti teistas pagrindas prayti pabglio statuso atsivelgiant persekiojimo subjekto ir pareikjo kilms valstybs valdios institucij reakcij327. Taiau
tai nereikia reikalavimo, kad asmuo bt vieai skelbs savo pairas arba
kad jomis bt susidomjusios valdios institucijos. Gali bti, kad asmuo
niekada nereik savo pair, nors jos ir labai tvirtos, taiau galima pagrstai numanyti, kad anksiau ar vliau jos bus ireiktos ir sukels jo ir valdios institucij konflikt. Jei yra pagrindo tai numanyti, galima teigti, kad
asmuo igyvena baim bti persekiojamas dl politini pair328.
324

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 80. P. 33.

Ten pat. 81. P. 34.
326
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 149.
327
Thomas Spijkerboer, Women and Refugee Status, cit. op. 308. P. 58.
328
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 82. P. 34.
325

129

PABGLI TEIS

Atsivelgiant tai, kad neretai kilms alies valdios institucijos, persekiojanios politinius oponentus, tai daro naudodamos kaltinimus u tariamai kriminalin veik, svarbu skirti, ar baudiamasis persekiojimas taikomas u politinius sitikinimus, ar u politikai motyvuotus veiksmus. Nustatant, ar politinis statymo paeidjas gali bti laikomas pabgliu, reikt
atkreipti dmes pareikjo asmenyb, jo politines pairas, jo poelgi
prieast, pobd, baudiamojo persekiojimo pobd ir motyvus, pagaliau ir
statymo, kuriuo remiantis vykdomas baudiamasis persekiojimas, pobd329. Tai gali padti nustatyti, ar toks asmuo bijo bti persekiojamas, ar bijo
tik baudiamojo persekiojimo ir bausms pagal statym u vykdytus
veiksmus.

3.2.5.6. Specifiniai persekiojimo atvejai

a) Persekiojimas karo ar ginkluoto konflikto atveju
Kartais teigiama, kad 1951 m. konvencija netinka iuolaikinms realijoms, kadangi danai pabgli problemos atsiranda karo ar ginkluoto konflikto atveju. Todl manoma, kad pabglio statusas neturi bti suteikiamas
asmenims, kurie yra karo aukos, motyvuojant tuo, tarsi jie nra individualiai persekiojami. JTVPK vadovo 164 punkte teigiama, kad asmenys, kurie
priversti pasitraukti dl pilietinio karo kilms valstybje, pagal 1951 m.
konvencij pabgliais paprastai nelaikomi. I ties tais atvejais, kai prieglobsio praytojai ivyksta i alies, kurioje vyksta pilietinis karas, vien dl
plaiai paplitusios prievartos alyje, bendro smurto pavojaus nepatenka
1951 m. konvencijos pabglio svokos apibrimo taikymo srit. Todl kai
kuriose valstybse laikomasi nuomons, kad siekiant nustatyti, ar prieglobsio praytojas yra persekiojamas, persekiotojas j turi kokiu nors bdu
iskirti i kit arba turi bti individualiai j ksinamasi330 (plaiau r.
3.2.4.4 dal). Iliustruojant vairias situacijas karinio konflikto metu galima
bt pacituoti Vokietijos federalinio administracinio teismo teisjo teigin
dl prieglobsio praytoj, atvykstani i ali, kuriose vyksta pilietinis
karas, praym: Bendra taisykl, kad enevos pabgli konvencija nenumato apsaugos nuo bendro pobdio padarini, kylani dl pilietinio karo, yra teisinga, taiau neretai taikoma per plaiai. I ties pavojus patekti
kovos lauk ir prarasti gyvyb daugma netyia yra bendro pobdio karo
329

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 86. P. 35.

UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 20.
330

130

PABGLI TEIS

padarinys. Be to, kojos praradimas umynus ant minos taip pat yra bendras
karo padarinys. Vandens, maisto, elektros ar ildymo, medicinos prieiros
trkumas ir daugyb kit kani yra bendri karo padariniai. Taiau, mano
poiriu, visa tai gali prilygti persekiojimui, jei viena i kariaujani pusi
kaip strategij taiko prieo bendruomens nari plaiai paplitusius moter
prievartavimus; jei kariaujanios alys taiko etninio valymo praktik, net
ir tais atvejais, kai ie baisumai yra kasdieninis iuolaikini kar bruoas,
visa tai nukreipta prie asmenis kaip individus ir ie veiksmai nra tiesiog
neivengiami kaip kiti karo padariniai. Taigi jei kuri nors kariaujanti alis ar
alys iskiria individ ar individ grup dl vienos i 1951 m. konvencijoje
nurodytos prieasties ir vykdo prie juos rimtus mogaus teisi paeidimus,
tai akivaizdiai laikoma persekiojimu331.
Taigi tam tikrais atvejais asmenys, bgantys nuo karo, gali bti laikomi
1951 m. konvencijos pabgliais, kadangi:
1) net ir karo ar konflikto atveju asmenys gali bti priversti palikti al
dl visikai pagrstos persekiojimo baims 1951 m. konvencijos pagrindu. iuo atveju paties karo prieastis gali bti susijusi su konvencijos prieastimi332. Taiau tais atvejais, kai karo metu asmuo
patiria persekiojimui prilygstant elges, susijus su mogaus teisi
paeidimais (pvz., jei su asmenimis susidorojama dl to, kad jie
priklauso tam tikrai tautybei ar religijai), ie asmenys taip pat gali
bti laikomi pabgliais pagal 1951 m. konvencij. Siekiant tai nustatyti, reikia vertinti visas aplinkybes, tarp j ir karinio konflikto
pobd333;
2) karas ar prievarta patys savaime danai naudojami kaip persekiojimo rankiai. Neretai tai persekiotoj pasirinktos priemons, siekiant
numalinti ar sunaikinti tam tikras grupes, kurios puolamos dl j
etnikumo ar kitokios priklausomybs334. 1998 m. JTVPK Vykdo331
Dr. Joachim Henkel, Judge, German Federal Administrative Court. Excerpt from to
the International Judicial Conference on Asylum Law and Procedures, London, November
1995, at pp. 3-4. p. 17 of the IARLJ training module. Cited in the Canadian IRB Guidelines,
Civilian Non-combatants Fearing Persecution in Civil War Situations, Ottawa, Canada,
March 7, 1996.
332
The Michigan Guidelines on Nexus to a Convention Ground, cit. op. 247. 17.
333
Seminar for New Refugee Law Judges. Training Module, cit. op. 196, Chapter 4. P.
16.
334
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188, 20; taip pat r. Australijos Aukiausiojo Teismo byl, Minister for
Immigration and Multicultural Affairs v. Ibrahim, 26 October 2000, [2000] HCA 55, para
196-199 (Kirby J.); Australijos federalinio teismo sprendim, MIMA v. Abdi, 26 March 1999
[1999] 87 FCR 280.

131

PABGLI TEIS

mojo komiteto dokumente dl tarptautins apsaugos teigiama, kad

asmenys, priversti pasitraukti dl karo ar konflikto, gali visikai
pagrstai bijoti persekiojimo. Karas pats savaime gali bti persekiojimo priemon, persekiotoj pasirinktas metodas (nesvarbu, ar persekiotojai priklauso valstybs organams, ar ne) vykdyti represijas ar
inaikinti itisas asmen grupes dl j tautybs ar kit pagrind.
ia pasakytina, kad moter persekiojimas karo atveju yra specifinis, nes jos neretai persekiojamos vartojant seksualin smurt kaip
karo ginkl.
Kartais net ir tuomet, kai nustatyta, kad asmeniui gresia rimti mogaus
teisi paeidimai, kad jo baim visikai pagrsta ir yra didel tikimyb, kad
jis bus sulaikytas ar kalintas, jei gr, vis dlto laikomasi pozicijos, kad ie
veiksniai negali bti priskiriami valdios institucij ketinimams persekioti
individ dl vienos i konvencijoje nurodyt prieasi, todl pabglio statusas neturi bti suteiktas. Taiau i nuomon galima paneigti vadovaujantis bendrais argumentais dl nevalstybini subjekt vykdomo persekiojimo
pripainimo tokiais pat pagrindais, kaip ir to, kur vykdo valstybiniai subjektai. Be to, paymtina, kad pabgliai pripastami tokiais dl pabglio
svokos apibrime ivardyt prieasi, neatsivelgiant tai, ar ios prieastys atsiranda pilietinio karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar taikos
metu. pabglio svokos apibrim nra traukta n vieno poymio, kuris
leist netaikyti pabglio statuso tais atvejais, kai asmenys teigia es pabgliai, atvyk i ali, kuriose vyksta pilietinis karas.
ES bendroje pozicijoje dl pabglio svokos aikinimo buvo aptariama pilietinio karo arba kitokio vidinio ar paplitusio ginkluoto konflikto situacija, kuri vertinama kaip nesudaranti pagrindo pabglio statusui suteikti, nebent jei persekiojimas vykdomas individualiai dl prieasi, ivardyt
1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalyje. Taigi vadovaujantis bendra pozicija ginkluoto konflikto metu prie tam tikr gyventoj dal vykdomas etninis valymas nra prieastis suteikti pabglio status, nes jis nra pagrstas individualiais poymiais. Taigi bendra pozicija gali bti vertinama kaip
susiaurinanti 1951 m. konvencijoje tvirtintos pabglio svokos tarptautin
aikinim. 2004 m. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos priskiria pavojaus asmens gyvybei ar asmeniui dl nepasirinktinio
pobdio smurto tarptautinio ar vidinio karinio konflikto metu situacij prie
t, kurios lemia papildomos apsaugos suteikim pagal direktyv335. Taiau
nenumato konkrei nuostat, kurios leist teigti, kad ginkluoto konflikto
335
2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 15 str.
(c) punk.

132

PABGLI TEIS

atveju negali bti pabgli 1951 m. konvencijos atvilgiu. Lietuvos praktika iuo klausimu yra nevienoda, nes pabglio statusas keliais atvejais buvo suteiktas taip pat ir asmenims, atvykstantiems i karinio konflikto alies
dl 1951 m. konvencijoje nurodyt prieasi.
b) Dezertyrai ir karo tarnybos vengiantys asmenys
Valstybi praktikoje nra bendro atsakymo tai, ar karo tarnybos vengiantiems arba i jos pasialinusiems asmenims turt bti suteiktas pabglio statusas dl gresianios grietos bausms u tokias veikas. Kiekvienoje valstybje, kurioje karo tarnyba yra privaloma, jos vengimas yra baudiamas pagal statym, o dezertyravimas laikomas nusikaltimu. vairiose
alyse bausms yra skirtingos, taiau pati bausm savaime paprastai nelaikoma persekiojimu. Karo tarnybos vengimo ar dezertyravimo prieastis, jei
asmuo paprasiausiai bijo kariauti ar nenori tarnauti, nra pakankama prieastis suteikti pabglio status. Taiau gali pasitaikyti atvej, kai vengimas
ar dezertyravimas yra susijs su 1951 m. konvencijoje numatytais motyvais.
Pavyzdiui, asmuo atsisako kariauti valstybinje kariuomenje prie savo
etnin grup. Konkreiu pavyzdiu gali bti Irako kurdai, kurie buvo veriami dalyvauti naudojant chemin ginkl prie taikius kurd gyventojus.
Kitas atvejis, kai karo tarnybos vengiantis asmuo ar dezertyras gali pretenduoti pabglio status, yra toks, kai u toki veik yra numatytos neproporcingos bausms btent dl rass, religijos ar kit konvencijoje tvirtint
prieasi336. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos
prie persekiojimo pagal 1951 m. konvencij priskiria atvejus, kai asmeniui
gresia baudiamasis persekiojimas ar bausm u atsisakym atlikti karo tarnyb dl konvencijoje tvirtint prieasi337.

3.3. Buvimas u kilms valstybs rib

Nustatyti, ar asmuo atitinka buvimo u kilms valstybs rib kriterij,
yra bene paprasiausia, palyginti su visais kitais pabgli svokos kriterijais, todl dl jo praktikoje kyla maiausiai problem. i slyga reikalauja,
kad asmuo bt ivyks i savo kilms valstybs, t. y. bt u jos rib. Ji
reikalinga siekiant atskirti pabglius nuo, pavyzdiui, alies viduje perkel336
337

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 169. P. 6465.

ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 9 str. 2 d (e)

punk.
133

PABGLI TEIS

tj asmen, nes kol asmuo yra savo valstybs teritorijoje, jis negali naudotis tarptautine apsauga, o tik savo valstybs apsauga. Gali pasitaikyti atvej,
kai asmuo ivyko i kilms valstybs dl visai kit prieasi nei nurodyta
1951 m. konvencijoje, pavyzdiui, iekodamas darbo ar dl mokslo, tarnybos ir pan. Taiau gali atsitikti, kad jam nesant kilms valstybje padtis ten
pasikeiia taip, kad jis nebegali grti, pavyzdiui, udraudiama partija,
kuriai jis priklauso ir kurios veikl jis vykdo net ir bdamas usienyje,
vykdomas karinis perversmas. Tokiais atvejais asmuo gali bti pripaintas
pabgliu sur place338, t. y. asmeniu, kuris ivyksta i alies nebdamas pabgliu, taiau vliau juo tampa. Kartais iskiriami du aspektai, susij su
pabgli sur place kategorija. Pirmasis, kad asmuo gali tapti pabgliu sur
place dl veiksm, nepriklausani nuo jo valios (pvz., karinio perversmo
kilms valstybje). Kitas atvejis kai asmens tapimas pabgliu sur place
yra nulemtas ar glaudiai susijs su paties asmens veiksmais (pavyzdiui,
vairiais vieais pasisakymais, kurie yra prieingi kilms valstybs valdios
politikai). iuos aspektus svarbu vertinti, nes kai kuri prieglobsio valstybi politika skiriasi atsivelgiant tai, ar asmens tapimas pabgliu sur place buvo nulemtas jo paties, ar koki nors iorini veiksni. Kai kurios valstybs savo praktikoje yra linkusios ginyti atvejus, kai pats asmuo imasi
veiksm, lemiani jo tapim pabgliu. iuo atveju svarbu tai, kokie yra
toki veiksm padariniai, nors taip pat svarbus ir asmens nuoirdumas, kadangi veiksm gali bti imtasi siekiant piktnaudiauti prieglobsio procedra. iuo atveju taip pat svarbu, ar tokie veiksmai yra inomi valdios institucijoms kilms valstybje ir kaip ios valdios institucijos vertins tokius
asmens veiksmus. Nepaisant tokios valstybi praktikos, t. y. gilintis asmens veiksm nuoirdum tarptautins pabgli teiss poiriu, ie svarstymai vargu ar gali turti tokius teisinius padarinius, kurie ukirst keli
pripainti tok asmen pabgliu. Taigi jei nustatoma, kad dl toki veiksm
asmeniui grs persekiojimas jo kilms valstybje, nebus galima jo isisti ir
todl jam turt bti suteiktas pabglio statusas339. Apie pabglius sur
place kalbama ir ES direktyvoje dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos. Direktyvos 5 straipsnyje pripastama, kad pabgliais sur place
asmenys gali bti pripainti tiek dl vyki kilms valstybje, atsiradusi po
to, kai jie ivyko; tiek ir dl savo pai veiksm, iskyrus atvejus, kai tokie
veiksmai atliekami dl vienintels prieasties sukurti slygas, padedanias
338

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 94-96. P. 38.

Toki atvej pavyzdi galima rasti nacionalini teism sprendimuose: UK Court of
Appeal, Danian v. Secretary of State for the Home Department [2000] Imm. A.R. 96 (28 October 1999); German Federal Administrative Court (BVerwG), 10 January 1995, 9 C 276.94,
(1995) DVBI. P. 573.
339

134

PABGLI TEIS

gauti tarptautin apsaug. Lietuvos 2004 m. lapkriio 15 d. praym nagrinjimo tvarka taip pat tvirtina sur place pabglio svok, t. y. kai prieglobsio praytojui jo ivykimo i kilms valstybs momentu negrs persekiojimas, taiau is persekiojimo pavojus dl objektyvi prieasi atsirado jam bnant u valstybs, i kurios jis atvyko, rib ir dl ios prieasties
prieglobsio praytojas negali grti i valstyb340.

3.4. Negaljimas pasinaudoti kilms valstybs apsauga

ar j grti
Ketvirtasis paskutinis pabglio svokos elementas negaljimas pasinaudoti kilms valstybs apsauga arba negaljimas j grti. Kadangi
bendras konvencijos tikslas yra garantuoti alternatyvi apsaug, kai apsauga
neprieinama nacionaliniu lygmeniu, valstybs apsaugos nebuvimas yra
centrinis klausimas visoje konvencijos sistemoje341. Konvencija iskiria du
atvejus:
1) Pirmasis kai asmuo negali pasinaudoti apsauga dl to, jog valstyb atsisako j suteikti (pvz., persekiodama individ) arba kai ji neveiksminga (pvz., kilms valstybje vyksta pilietinis karas).
2) Antrasis atvejis susijs su tuo, kad asmuo nenori pasinaudoti apsauga btent dl to, jog bijo persekiojimo.
io pagrindo taikymas yra sukls nemaai gin, kadangi kartais suprantamas ir aikinamas kaip susijs su vidine apsauga paios kilms valstybs viduje, o kartais kaip iorin apsauga, t. y. diplomatin ar konsulin
gynyba. Iorins apsaugos trkumas gali pasireikti, pavyzdiui, valdios
institucij atsisakymu iduoti pilieio pas, pratsti jo galiojim arba leisti
vaiuoti savo alies teritorij. Kalbant apie apsaug kaip apie vidin valstybje egzistuojani apsaug, reikt kriterij vertinti kartu su visikai
pagrstos baims kriterijumi. Kita vertus, kartais argumentuojama, kad jei
kilms valstyb nesugeba suteikti apsaugos nuo persekiojimo (nepriklausomai nuo to, ar toks nesugebjimas nulemtas silpn valstybs pastang, ar
dl to, kad valdios institucijos apskritai nustojo funkcionuoti), tokiu atveju
aukai grs persekiojimas, jeigu grt, ir todl asmuo turi ger prieast ne-

340

2004 m. praym nagrinjimo tvarka, cit. op. 185, 66.4 punk.

Hlne Lambert, The Conceptualisation of Persecution by the House of Lords: Horvath v. Secretary of State for the Home Department, IJRL, Vol. 13, No. 1/2, Oxford University Press, 2001. P. 24.
341

135

PABGLI TEIS

norti dl tokios baims pasinaudoti tos valstybs apsauga342. is poiris

parodo akivaizd tarpusavio ry tarp persekiojimo ir valstybs apsaugos
nebuvimo. Kitaip tariant, jei asmuo bus persekiojamas kilms valstybje,
taiau i suteiks apsaug nuo tokio persekiojimo, asmuo nebus laikomas
pabgliu. Todl siekdamas atitikti pabglio svokos kriterijus asmuo turi
tiek pagrstai bijoti persekiojimo, tiek ir negalti pasinaudoti kilms valstybs apsauga. Profesorius Hathawayus nurodo dar glaudesn ry: siekiant
nustatyti, ar asmeniui gresia persekiojimas, btina nustatyti rimto pavojaus
buvim kilms alyje ir vertinti valstybs galimyb ir nor veiksmingai reaguoti pavoj343. Tai atspindi formul:
Persekiojimas = rimta ala + valstybs apsaugos nebuvimas
Goodwin-Gillas teigia, kad persekiojimas apima paeidimus, kai apsaugos, kurios tikimasi i vyriausybs, trksta arba j atsisakoma suteikti344. Pabgli teiss tikslas utikrinti apsaug tais atvejais, kai valstyb
nesilaiko savo pareigos j suteikti. Taiau apsauga suteikiama ne dl vis
teisi paeidim, o tik dl t, kuriems valstyb turi ukirsti keli. Reziumuojant galima teigti, kad daugelis ymi autori sutaria, kad valstybs apsaugos nebuvimas ar nesugebjimas j suteikti yra esminis persekiojimo
koncepcijos elementas345.
Byloje Horvath prie vidaus reikal ministr346 Jungtins Karalysts
Lord Rm buvo praoma inagrinti termino visikai pagrsta persekiojimo baim reikm tuo atveju, kai persekiojimas kyla i nevalstybini
subjekt vykdom veiksm, u kuriuos valstyb tiesiogiai neatsako. Kitaip
tariant, esminis teiss klausimas, keliamas skunde, buvo toks: kada valstybs nesugebjimas apsaugoti savo pilieius vaidina esmin vaidmen nustatant pabglio status: kai nustatoma, ar pareikjo patirtas smurtas prilygsta persekiojimui, ar tik vliau, kai nustatoma visikai pagrsta persekiojimo
baim dl 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodyt prieasi? Skunde buvo keliami du klausimai, juos glaustai inagrinjo Lord Rmai. Pirma, buvo keliamas klausimas, ar siekiant nustatyti nevalstybini subjekt vykdo342
Walter Kllin, Non-State Agents of Persecution and the Inability of the State to Protect, October 2000 (unpublished), section 3.2.
343
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 125.
344
Goodwin-Gill, G. S., The Refugee in International Law, 1st ed., 1983. P. 38-46.
345
Hlne Lambert, The Conceptualisation of Persecution by the House of Lords. cit.
op. 341. P. 20.
346
Horvath v. Secretary of State for the Home Department, [2001] 1 AC 489; [2000] 3
WLR 379.

136

PABGLI TEIS

mo persekiojimo baim reikia nustatyti tik j vykdomo persekiojimo fakt ar taip pat reikia nustatyti tai, kad valstybs apsaugos nra arba ji nesugeba j suteikti. Atsakydama esmin klausim Lord Rm dauguma sutiko su pastarja nuomone. Antras klausimas, ikeltas Lord Rmams, buvo
toks: kada galima konstatuoti, kad valstyb suteikia pakankam apsaug?
Skund pateik rom tautybs slovakas, kuris teig, jog j persekioja skustagalviai (angl. k. skinheads) ir kad Slovakijos policija nesuteikia apsaugos
rom tautybs asmenims. Jis teig, kad jis ir jo eima bijo grti Slovakij,
nes juos ir toliau puldins skustagalviai ir policija j neapsaugos. Nors vidaus reikal ministras jo praym atmet, Imigracinis apeliacinis tribunolas
nustat, kad pareikjo baim dl skustagalvi vykdomo smurto yra pagrsta. Taiau jis pripaino, kad i baim neprilygsta persekiojimui, kadangi
romas nerod, jog valstyb nesugeba jo apsaugoti347. Apeliacinis teismas
tradicikai laiksi nuomons, kad persekiojimas turi bti aikinamas remiantis prastine jo prasme, nurodyta odyne, ir todl neapm valstybs
apsaugos klausimo. Taiau Lord Rmai nusprend, kad nevalstybini subjekt vykdomas persekiojimas apima tiek rimt al, tiek valstybs apsaugos nebuvim348. Taigi nors Horvath byloje buvo nustatyta, kad diskriminaciniai veiksmai pasiek rimtumo ir pastovumo laipsn, kurio reikalaujama
pabgli konvencijoje, buvo pripainta, jog Slovakija suteikia pakankam
apsaug rom tautybs asmenims349. Taigi, brit teism nuomone, persekiojimas reikia valstybs apsaugos nuo rimtos alos, taip pat ir nuo nuolatini diskriminacini veiksm trkum (nebuvim)350.
Atkreiptinas dmesys atvejus, kai asmuo turi keli valstybi pilietyb. Tokiu atveju btina nustatyti, kad jis negali naudotis n vienos i i pilietybs valstybi apsauga. Reikalavimas dl negaljimo grti kilms
valstyb yra susijs su pabgliais, kurie neturi pilietybs. Pabgli be pilietybs atveju fraz alis, kurios pilietis jis yra pakeista fraze alimi, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, o fraz bijo naudotis
apsauga pakeista fraze bijo j grti. i asmen atveju naudojimosi
kilms valstybs apsauga klausimas nekyla. Be to, kart paliks al, kurioje
anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, dl pabglio svokoje nurodyt prieasi asmuo be pilietybs grti j negali351.

347

Horvath v. Secretary of State for the Home Department, [1999] Imm AR 121.
(2000) Imm AR 205.
349
Hlne Lambert, The Conceptualisation of Persecution by the House of Lords. cit.
op. 341. P. 24-25.
350
Ten pat. P. 30.
351
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 101. P. 40.
348

137

PABGLI TEIS

3.4.1. Veiksminga apsauga

Nustatant, ar asmuo gali naudotis kilms valstybs apsauga, kartais keliamas klausimas, kokio apsaugos lygio pakakt konstatuoti, jog asmuo gali
naudotis savo valstybs apsauga. Vienareikmio atsakymo klausim nra. Taiau galima teigti, kad valstybs apsaugos lygis turi bti toks, kuris
taip sumaint pareikjui gresiant pavoj, kad bt galima konstatuoti,
jog persekiojimo baim jau nebegali bti visikai pagrsta352. Taiau nereikalaujama, kad asmuo rizikuot savo gyvybe siekdamas neveiksmingos
valstybs apsaugos vien tam, kad parodyt, jog ji neveiksminga353. Kita
vertus, valstybs pareiga nra panaikinti vis ar bet kok alos pavoj354.
Horvath byloje lordas Clydeas ikl tok klausim: tam, kad bt nustatytas persekiojimo pavojus, btina nustatyti valstybs apsaugos lyg. Lordo
Barwicko poiris skyrsi nuo sprendim primusios daugumos. Jis vis dlto persekiojim ir valstybs apsaugos trkum laik dviem skirtingais dalykais. Jis rmsi savo analize Adan byloje355, atsivelgdamas baims testo ir apsaugos testo skirtumus, kurie kyla i 1 straipsnio A dalies 2 punkto. Taigi, remiantis jo pozicija, btent t priemoni, kuri imamasi, rimtumas ir pastovumas paveria diskriminacij persekiojimu, o ne valstybs apsaugos nebuvimas []356. Lordas pridr, kad jei toks ryys egzistuot, tai
j konvencijos rengjai bt numat. Kadangi jie to nepadar, ne Lord
Rmai turt sukurti tok ry tarp subjekt veiksm ir valstybs diskriminacijos, kad bt iplstas konvencijos aikinimas panaudojant teismo
sprendim, taip pat apribota persekiojimo reikm traukiant persekiojimo
svok valstybs apsaugos koncepcij357. Byloje Horvath Apeliacinio teismo teisj ir Lord Rm teisj dauguma nusprend, kad apsaugos laipsnis, kur garantuoja kilms valstyb Slovakija, buvo esminis nustatant persekiojim. i ivada lm tolesn klausim, t. y. ar nacionalins apsaugos
buvo pakankamai. Valstybs apsaugos pakankamumas tais atvejais, kai persekiojimo subjektas yra nevalstybinis, gali bti matuojamas remiantis
dviem standartais. Pirmiausia jis gali bti matuojamas pagal tai, ar valstybje yra baudiamosios teiss, kuri baudia u persekiotoj veiksmus, sistema
ir taip pat egzistuoja protingas valstybs noras gyvendinti tok statym.
352

Rodger Haines, Gender-Related Persecution, cit. op. 249. 29.

Canada (Attorney General) v. Ward [1993] 2 SCR 689, 724 (SC; Can); Contrast
Horvath v. Secretary of State for the Home Department, cit. op. 346.
354
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 105.
355
House of Lords (1999) 1 AC 293.
356
(2000) 3 WLR 391 E-F.
357
Ten pat. 393 D-E.
353

138

PABGLI TEIS

Antra, gali bti matuojamas pagal tai, ar valstybs apsauga yra tokia, kad
negali bti persekiojimo baims358. Dauguma Lord Rm nari pasisak
u pirmj nuomon. Jie ypa pripaino, kad veiksminga ar pakankama
apsauga nereikalauja absoliuiai garantuojamo nelieiamumo. Viskas, ko
reikalaujama, tai protingas [] policijos, taip pat ir teism noras iaikinti,
persekioti baudiamja tvarka ir nubausti paeidjus359. Taiau ar tai reikia, kad i valstybs tikimasi, kad ji imtsi veiksm siekdama ukirsti keli
bet kokiems kitiems asmenims, paeidiantiems ias teises? Imigracijos
apeliacinis tribunolas nusprend teigiamai (pvz., byloje Yousfi prie vidaus
reikal ministr360), taiau i nuomon buvo atmesta Horvath byloje. Lordas Clydeas teig, kad apsaugos pakankamumas nra matuojamas tuo,
kad egzistuoja realus teisi paeidimo pavojus, taiau tuo, kad egzistuoja
piliei apsaugos sistema ir protingas valstybs noras i sistem gyvendinti361. Panau, jog brit teism pozicija yra tokia, kad asmuo gali bti
grinamas savo kilms valstyb nepaisant to, kad jis bijo persekiojimo
dl konvencijoje numatytos prieasties vien dl to, kad valstyb stengiasi
gyvendinti savo piliei pagrindini teisi apsaugos sistem362. Be jokios
abejons, tai negali bti teisinga atsivelgiant 1951 m. konvencijos 33
straipsnio 1 dal, kuri draudia pabglio isiuntim ar grinim al, kurioje jo gyvybei ar laisvei grst pavojus dl konvencijoje tvirtintos prieasties363. Naujosios Zelandijos pabglio statuso apeliacin valdyba nusprend nesekti Lord Rm poiriu Horvath byloje. Apeliacins valdybos nuomone, tinkamas poiris valstybs apsaug yra tyrimas, ar valstybs teikiama apsauga sumains rimtos alos pavoj, kad jis tapt maesnis, nei reikalauja visikai pagrstos baims testas, arba, kaip Naujojoje
Zelandijoje suprantama, emiau realios galimybs, kad kils rimta ala. Vis
dlto valstybs pareiga nra panaikinti vis alos atsiradimo pavoj364. Atrodyt, kad toks poiris silo kiek suprantamesn valstybs apsaugos lygio
test nei tas, kur pasil Lord Rmai. Tokio pat poirio laikosi ir Europos mogaus Teisi Teismas. Tai iliustruoja jo sprendimas byloje Osman
prie Jungtin Karalyst365. Kaip ir Naujosios Zelandijos apeliacin valdy358

(2000) 3 WLR 382 G.

Ten pat. 398 D-E.
(1998) INLR, 198.
361
(2000) 3 WLR 403 E-F.
362
Hlne Lambert, The Conceptualisation of Persecution by the House of Lords, cit.
op. 341. P. 28.
363
Ten pat. P. 28.
364
Refugee Appeal No. 71427/99, decision of 16 August 2000. 66.
365
Case No. 87/1997/871/1083, 28 Oct. 1998.
359
360

139

PABGLI TEIS

ba, Europos mogaus Teisi Teismas akcentuoja pavoj ir pavojaus panaikinim. Valstybs sipareigojimus jis vertina kaip negatyvias pareigas (btent sipareigojimas susilaikyti nuo veiksm, kurie paeist Europos mogaus teisi konvencij) ir pozityvias pareigas (t. y. pareiga imtis veiksm
siekiant utikrinti jos jurisdikcijai priklausani asmen teises). Teismo
nuomone, pastaroji pareiga taip pat apima valstybs atstov pozityvi pareig imtis prevencini priemoni apsaugant individ, kurio gyvybei gresia
pavojus, nuo kit individ baudiamj veik366, taiau protingu bdu,
t. y. tokiu bdu, kuris neudeda nemanomos ar neproporcingos natos valdios institucijoms367. Tai paskatino teismo ivad, kad kai kalbama apie
pozityvaus sipareigojimo paeidim, pareikjui pakanka parodyti, kad
valdios institucijos nepadar visko, ko i j protingai tikimasi, kad bt ivengta realaus ar gresianio pavojaus gyvybei, apie kur jie inojo ar turjo
inoti368. Lord Rm sprendimas Horvath byloje yra pirmasis, kuriame
buvo bandoma inagrinti ry tarp rimtos alos ir valstybs nesugebjimo
suteikti apsaug persekiojimo kontekste. Kanados Aukiausiojo Teismo
sprendime Kanada (teisingumo ministras) prie Ward byloje369 taip pat
pirm kart buvo nagrinjamas is klausimas, taiau sprendime buvo aikinama, kad visikai pagrsta persekiojimo baim (o ne persekiojimas per
se) apima treij ali veiksmus, kai valstyb negali ar nenori apsaugoti
pareikjo. Be to, sprendimas buvo priimtas dl 1976 m. Kanados imigracijos statymo 2 straipsnio 1 dalies, kuri ymiai skiriasi nuo 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkto. ES direktyvos dl pabglio svokos ir
papildomos apsaugos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad apsaugos suteikim
gali liudyti tai, jog apsaug teikiantys subjektai msi proting priemoni,
siekdami ukirsti keli persekiojimui ar nustatyti rimt al, inter alia, gyvendinant veiksming teisins apsaugos sistem, taip pat vykdyti baudiamj persekiojim ir bausti u persekiojimo veiksmus ar rimt al. Taiau
taip pat svarbu atsivelgti tai, ar nacionalin apsauga yra asmeniui prieinama. Tuomet, kai veiksminga apsauga veikia ir prieinama asmeniui kilms
valstybje, jo persekiojimo baim nebus laikoma pagrsta.
Kai kurios ES direktyvos dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos nuostatos dl apsaugos yra ypa kritikuotinos. Pavyzdiui, direktyva
numato, kad apsaug gali teikti ne tik valstyb, bet ir alys ar organizacijos,
tarp j ir tarptautins organizacijos, kontroliuojanios vis ar ymi dal
366

Osman Case No. 87/1997/871/1083, 28 Oct. 1998. 115.

Ten pat. 116.
368
Ten pat. 116.
369
(1993) 2 SCR, 689-755.
367

140

PABGLI TEIS

valstybs teritorijos370. Reikt pabrti, kad valstybin valdi panas dariniai nra ir negali bti tarptautini mogaus teisi sutari dalyviai ir todl negali bti nustatyta j atsakomyb u tarptautini pabgli ir mogaus
teisi apsaugos reikalavim paeidimus371. Todl vargu ar galima bt teigti, kad 1951 m. konvencijoje numatyt valstybs apsaug galt teikti kiti
dariniai.

3.4.2. Vidinio persiklimo alternatyva

Kai kuri valstybi praktikoje vadovaujamasi vidinio persiklimo ar
apsaugos alternatyvos koncepcija. Pagal j reikalaujama, kad asmuo, prie
praydamas prieglobsio kitur, bt inaudojs visas galimybes gauti apsaug kilms valstybs teritorijoje. i koncepcija nra sitvirtinusi kaip
principas, o jos taikymas susilaukia nemaai kritikos, kadangi i esms ji
galt bti taikoma tik tada, jei prieglobsio valstyb galt asmen grinti
tam tikr saugi kilms valstybs teritorij, kur jam negrst persekiojimas.
Nors galima numanyti, kad 1951 m. konvencijos tikslas suteikti apsaug pabgliams tik tuomet, kai visoje j kilms valstybs teritorijoje nra veiksmingos apsaugos, vis dlto nei paioje konvencijoje, nei jos parengiamuosiuose dokumentuose vidinio persiklimo alternatyvos galimyb nra numatyta. Taip pat ir pabglio svokos apibrime tiesiogiai nenurodoma, kad pareikjas turi rodyti, jog persekiojimo baim jam gresia visoje
savo kilms valstybs teritorijoje372. Paymtina, kad kiti svarbs regioniniai dokumentai dl pabgli taip pat nenumato vidinio persiklimo alternatyvos, kaip kriterijaus pabglio statusui gauti. Pavyzdiui, 1969 m. konvencijos dl pabgli problemos Afrikoje specifini aspekt I straipsnio
12 punktuose tvirtinama pabglio svoka: [...] Pabgliu taip pat laikomas kiekvienas asmuo, kuris dl iors agresijos, okupacijos, usienio valstybs dominavimo ar vyki, rimtai paeidiani viej tvark tam tikroje
ar visoje jo kilms arba pilietybs alies teritorijoje, priverstas ivykti i savo gyvenamosios vietos iekoti prieglobsio kitoje vietoje, u savo kilms
370

2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 7 str.

1 d.
371
ECRE Information Note on the Council Directive 2004/83/EC of 29 April 2004 on
minimum standards for the qualification of third country nationals and stateless persons as refugees or as persons who otherwise need International Protection and the content of the protection granted, IN1/10/2004/ext/CN, October 2004, at: www.ecre.org.
372
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test: The Jurisprudence Re-examined,
IJRL, Vol.10, No.3, Oxford University Press, 1998. P. 501.

141

PABGLI TEIS

ar pilietybs valstybs rib373. Taigi jei nustatomas persekiojimo ar jo

grsms buvimas, t. y. patenkinus vien i konvencijos pabglio svokos
reikalavim, btina nustatyti, ar individas gali pasinaudoti nacionaline kilms valstybs apsauga nuo tokio persekiojimo.
Kiekviena valstyb privalo suteikti savo pilieiams apsaug, todl jie
turi teis j gauti374. Atsivelgiant tai, kad pareiga suteikti apsaug individui priklauso kilms valstybei, pabglio statusas pagal 1951 m. konvencij
gali bti suteiktas tik tada, kai kilms valstyb nesugeba, nenori ar negali
gyvendinti ios pareigos. Hathawayus vadina i koncepcij nacionalins
apsaugos pirmenybs principu375. Tokiu atveju laikoma, kad nacionalin
apsaug turi pakeisti tarptautin apsauga, nes pabglio statusas grindiamas prielaida, jog nacionalin apsauga individui neprieinama376. Kadangi
suteikti tarptautin apsaug manoma tik tuo atveju, jei valstyb nevykdo
savo pareigos suteikti nacionalin apsaug, kyla klausimas, kaip nustatyti,
jog pareiga paeista. Vieninteliu kriterijumi, kuris leidia sprsti apie tarptautins apsaugos poreik konkretaus individo atvilgiu, 1951 m. konvencija
numato negaljim arba nenorjim pasinaudoti kilms valstybs apsauga. Taiau nei konvencijos tekstas, nei jos parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, kada galima teigti, jog individas negali pasinaudoti savo kilms
valstybs apsauga, arba kada pateisinamas individo nenoras pasinaudoti
kilms valstybs apsauga. Nagrinjant klausim galima bt iskirti dvi
situacijas:
1) kai nacionalins apsaugos nra arba ji yra neveiksminga konkretaus
individo atvilgiu;
2) kai nacionalin apsauga yra, bet dl tam tikr prieasi konkreiam individui ji yra neprieinama.
Situacij, kai nacionalins apsaugos nra ar ji yra neveiksminga, galima bt susieti su tais atvejais, kai asmens persekiojim vykdo valstybs
institucijos ar pareignai, nes tada galima teigti, kad kilms valstyb tokiu
bdu paeidia savo pareig apsaugoti individ nuo persekiojimo377, net jei
tos paios valstybs institucijos susilaiko nuo persekiojimo kitose valstybs
teritorijos dalyse. Tokia ivada iplaukia i prielaidos, kad valstybs valdios institucijos gali gyvendinti savo valdi visoje suverenios valstybs
373

OAU Convention Governing the Specific Aspects of Refugee Problems in Africa, cit.
op. 28. P. 4.
374
Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija // Justitia. 2000. P. 28.
375
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 133-134.
376
Ten pat.
377
Pvz., Vokietijoje: BverwG (9th Senate), 10 May 1994, C 434/93, cit. i: Hugo Storey,
The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 508-509.
142

PABGLI TEIS

teritorijoje, nebent bt nustatyta, kad vis dlto valstybin valdia nra

vykdoma tam tikroje valstybs teritorijos dalyje, kurioje kiti faktiniai valdios dariniai galt suteikti apsaug individui. Remiantis pabglio svoka, persekiojimas ir apsaugos teikimas tuo paiu metu yra du nesuderinami
dalykai. Jei valdios pareignai, persekiodami individ, veikia atlikdami
oficialias funkcijas, galima daryti prielaid, kad toks individas negali pasinaudoti nacionaline kilms valstybs apsauga, nes persekiojim vykdantys
pareignai atstovauja valstybei, nebent jie veikt vedami privai interes
ir piktnaudiaudami jiems valstybs suteiktais galiojimais. Taiau net ir tokiu atveju, pavyzdiui, TPPTP numato apsaugos suteikim pagal 7 straipsn, jei draudiam veik prie individ vykdo savo galiojimais piktnaudiaujantys valstybs pareignai. Nors nra visuotinio sutarimo iuo klausimu, dauguma valstybi ir autori i esms sutaria, kad valstybs vykdomo
ar jai priskiriamo persekiojimo (kai pati nevykdo, bet bendrininkauja, padeda ar toleruoja kit subjekt vykdom persekiojim) atveju nacionalins apsaugos nebuvimas preziumuojamas. Tai, kad tinkamos apsaugos nebuvimas
arba trkumas yra numanomas ir tada, kai privats subjektai vykdo persekiojim, o valstyb tik netiesiogiai bendrininkauja, jiems padeda ar smoningai toleruoja tok persekiojim, patvirtina valstybi atsakomybs teis378. Kai valstybin valdia yra lugusi, pareikjas gali gauti apsaug i
valstybins policijos arba sukilli kontroliuojamos kariuomens ar civilinio valdios altinio. Nors negalima teigti, kad tarptautinje praktikoje pasiekta sutarimo iuo klausimu, galima bt pacituoti Belgijos teisj de
Moffarts, kuris lyg ir apibendrina iuo metu egzistuojani pozicij: [...]
apsaugos aspektas yra esminis pabglio apibrimo elementas ir vidinio
persiklimo alternatyvos atvilgiu. enevos konvencija nepateikia subjekto,
galinio suteikti apsaug alyje, apibrimo. Jei centrin valdia kontroliuoja tik labai nedidel alies teritorijos dal arba jei alyje nra centrins valdios, faktins valdios institucijos gali suteikti reikming apsaug savo
faktiniams pilieiams []. Veiksminga apsauga, kuri suteikia bet kas, ar
tai bt klano, ar milicijos apsauga, turt bti laikoma atitinkania enevos konvencij379. Kad nra natralios nacionalins apsaugos, galima
konstatuoti ir tuo atveju, kai valstyb nustojo egzistavusi ir joje nra kitokios vieos ar faktins valdios, kuri bt pajgi suteikti apsaug kaip vien
i valstybs funkcij, nes btent vieai valdiai priklauso piliei apsauga.
Apibendrinant galima teigti, kad aktyvus valstybins valdios gyvendini378
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37, p.126; taip pat r. Guy S.
Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, IInd edition, Clarendon Press Oxford,
1972. P. 73.
379
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 520.

143

PABGLI TEIS

mas (persekiojant) arba pasyvus neveikimas (nesugebjimas ar nenoras apsaugoti) ar kitos vieos valdios, kuri galt suteikti apsaug, nebuvimas
suteikia pagrind tarptautins apsaugos sipareigojimams atsirasti380. Todl
iais atvejais asmens persiklimas kit valstybs teritorijos dal neturi esmins reikms, nes normalus apsaugos ryys tarp valstybs ir individo yra
paeistas arba visikai nutrks. Nagrindamas diplomatins gynybos klausim, Jilek panaiai teigia, kad pabglis kaip tik ir apibdinamas tuo, kad
jis praranda arba laikinai netenka veiksmingo ryio su kilms valstybe,
siekdamas gauti diplomatin gynyb381. Apsaugos pareigos paeidimas, padarytas valstybs ar vieosios valdios, leidia individui pagrstai tiktis,
kad valstybs apsauga nebus veiksminga ir kitose jos teritorijos dalyse. Todl vidinio persiklimo alternatyvos koncepcijos taikymas iuo atveju neturi
pagrindo.
Taip pat yra toki atvej, kai nacionalin apsauga valstybje egzistuoja, taiau dl tam tikr aplinkybi asmuo negali ja pasinaudoti. Gali kilti
klausimas, ar toks atvejis nra identikas pirmiau mintajam, nes ir pirmuoju atveju valstybs apsauga egzistuoja, bet ne konkretaus individo atvilgiu.
I ties ir pirmuoju (iskyrus lugusias valstybes), ir antruoju atveju kalbama apie situacij, kai valstyb paprastai teikia apsaug kitiems savo pilieiams, todl ji apskritai egzistuoja valstybje, taiau konkretaus individo atvilgiu apsaugos nra ar ji neveiksminga. Antrasis atvejis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad ryys tarp individo ir valstybs nra nutrks ir valstyb siekia
toki apsaug suteikti, nes ji visikai nedalyvauja vykdant persekiojim.
Asmens negaljimas pasinaudoti ia valstybje egzistuojania nacionaline
apsauga nulemtas to, kad valstyb dl tam tikr prieasi nra pajgi suteikti toki apsaug. Objektyvus negaljimas, nepaisant valstybs noro suteikti apsaug, iuo atveju yra tolygus negaljimui pasinaudoti tos valstybs
apsauga, nes tai nepakeiia individo padties ir jis lieka neapsaugotas382.
Skirtumo tarp to, kai valstybin valdia nenori teikti apsaugos, ir to, kai ji
nori, bet negali, nebuvimas iplaukia i to, kad nustatant pabglio status
pirmiausia keliamas individui gresianios alos ir/arba persekiojimo klausimas383. Kai kurie autoriai tokius atvejus vadina individui neprieinama
apsauga, neprasminga apsauga ar neveiksminga apsauga. Vidinio per380

Elspeth Guild, Discretion, Competence and Migration in the EU, EJML, Law, Vol. 1,
No. 1, 1999. P. 63.
381
Dalibor Jilek, Right to Seek Asylum vs. Right to Choose Country of Asylum: States
Responsibilities under International Law (unpublished). P. 21.
382
Patricia Hyndman, The 1951 Convention Definition of Refugee, cit. op. 221. P. 67.
383
R v. Secretary of State for the Home Department ex parte Hamid Aitsegeur, 1999,
INLR 176.
144

PABGLI TEIS

siklimo alternatyvos taikymo galimyb iuo atveju taip pat atkrinta. Taiau
jei vienintel tokio valstybs negaljimo suteikti apsaug prieastis yra teritorinis aspektas, t. y. kad valstyb negali suteikti apsaugos individui, esaniam jos nekontroliuojamoje teritorijoje, tokiu atveju galt kilti vidinio
persiklimo alternatyvos taikymo klausimas, nes vidinio persiklimo alternatyva btent ir grindiama tuo, kad valstybs valdios institucijos nori apsaugoti individo teises, taiau negali to padaryti tam tikrose alies teritorijos
dalyse384. Taigi tokiu atveju i esms galt bti reikalaujama i individo
persikelti toki teritorij, kur jam bt suteikta alternatyvi vidin apsauga.
Todl vidinio persiklimo alternatyv tikslingiau bt vadinti vidins apsaugos alternatyva (angl. k. internal protection alternative), nes jos taikymo
pagrindas nra pats persiklimas, bet apsaugos galimyb. vairs autoriai
laikosi skirtingos nuomons dl to, kokios turt bti keliamos slygos tokiai alternatyviai vidinei apsaugai. Hathawayus teigia, kad nacionalin
apsauga iame kontekste reikia prieinam ir veiksming apsaug385, Goodwin-Gillas sieja apsaug kitoje kilms valstybs teritorijos dalyje su socialinmis ir ekonominmis slygomis tokiam individui igyventi386, Storey
numato saugum ir pasiekiamum (prieinamum)387. JTVPK reikalauja,
kad alternatyvioje vietovje asmens gyvenimas bt saugus. Saugumas, susijs su vidinio persiklimo alternatyva, pirmiausia reikia fizin saugum,
taiau turi bti atsivelgiama ir kitus aspektus, pavyzdiui, apsaugos prasmingum. Veiksminga vidinio persiklimo alternatyva gali bti tik tokiomis aplinkybmis ir toje vietovje, kurios atitinka minimalius 1951 m. konvencijoje ir kituose pagrindiniuose mogaus teisi dokumentuose tvirtintus
standartus. Be saugumo aspekto, toje vietovje turi bti gerbiamos ir pagrindins pilietins, politins, socialins bei ekonomins teiss. Maa to,
vidinio persiklimo alternatyva turi bti saugiai pasiekiama ir ilgalaikio pobdio388. Valstybi nuostata dl to, kada ir kokiomis aplinkybmis gali bti taikoma vidinio persiklimo alternatyva, taip pat nra vienareikm. Kai
kuriose valstybse reikalaujama, kad vidinio persiklimo alternatyva bt
tiek priimtina, tiek ir saugi (Austrija, Danija, Jungtin Karalyst). vertinus visus silomus variantus, galima bt iskirti tris pagrindinius kriteri-

384

UNHCR. An Overview of Protection Issues in Western Europe, cit. op. 86. P. 31.
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 133-134.
386
Guy Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, cit. op. 378. P. 74-75.
387
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 487.
388
UNHCR, Draft Update of Overview of Protection Issues in Western Europe (unpublished), 2000.
385

145

PABGLI TEIS

jus, kurie turi svarbiausi reikm vertinant alternatyvi vidin apsaug389 ir

kuriais galima apibdinti vidins apsaugos alternatyv:
1) alternatyvioje vietovje individui turi bti suteikta veiksminga apsauga nuo persekiojimo pavojaus (tai reikt, jog individui negresia
persekiojimas pabglio svokos atvilgiu);
2) alternatyvioje vietovje individui neturi grsti kiti pavojai, kurie gali bti prilyginami persekiojimo pavojui (tai susij su draudimu
grinti asmen vietov, kurioje jo gyvybei ar laisvei grst pavojus);
3) alternatyvioje vietovje esanios vietins slygos turi atitikti bent
jau 1951 m. konvencijos minimalios apsaugos reikalavimus (tai
siejama su tuo, kad jei tarptautin apsauga atstoja nacionalin, tai j
turinys turt bti bent jau panaus).
Lietuvos 2004 m. praym nagrinjimo tvarka prie 2 punkte pateikiam svok apibria vidinio persiklimo alternatyvos nuostat kaip reali
galimyb prieglobsio praytojui persikelti kit gyvenamj viet kilms
valstybs teritorijoje, kurioje jis gali gauti valstybs apsaug nuo persekiojimo.
Kai kurie autoriai, taip pat teismai, nagrindami ir taikydami vidinio
persiklimo alternatyv, iskiria ir protingumo kriterij, t. y. konkreiu
atveju gali bti protinga persikelti vietov, kuri atitinka alternatyvios vidins apsaugos slygas. JTVPK taip pat nurodo, kad asmeniui neturt bti
atsisakyta suteikti pabglio status vien dl to, kad jis galjo siekti prieglobsio kitoje tos paios alies vietoje, jei remiantis visomis aplinkybmis
asmeniui nra protinga tai daryti390. Taigi turi bti nustatyta, jog bet kokiomis aplinkybmis prieglobsio praytojui bt protinga iekoti apsaugos toje vietovje, siekiant ivengti visikai pagrstos persekiojimo baims. Protingumo kriterijus aikinamas siejant su svoka kas protinga visomis aplinkybmis, nesvarbu, ar tai susij su saugios vietos buvimu, patekimu
saugi viet ir pan. Taiau protingumas aikinamas remiantis ne nuostata,
k daryt protingas mogus, bet kas gali bti laikoma protinga tomis aplinkybmis konkreiam individui, kurio byla nagrinjama, todl koncentruojamasi ties konkretaus individo ketinimais bei elgesiu391. Tai galima bt iliustruoti Naujojoje Zelandijoje nagrinta byla Re RS 523/92: [tikrinama] ne tai, ko tikimasi i protingo mogaus, kad jis padarys. Tai suteikt
nagrinjamam dalykui kitoki prasm. Tikrinama, kas yra protinga konkre389
The Michigan Guidelines on the Internal Protection Alternative, MJIL, Vol. 21, No. 1,
Fall 1999. P. 137.
390
JTVPK vadovas, cit. op. 84, 91. P. 37.
391
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 513.

146

PABGLI TEIS

iomis aplinkybmis konkreiam individui, kurio byla nagrinjama. Svarbiausias aspektas yra ne hipotetikas protingas mogus, taiau kas yra protinga konkreiomis aplinkybmis, kurias pateko konkretus pareikjas.
Aikindamas protingumo kriterij, Kanados federalinio teismo teisjas
Marceau byloje Ahmed teig: vidinio persiklimo alternatyva, kylanti i
tarptautins apsaugos subsidiarios prigimties, reikalauja nustatyti, kad pareikjas gali protingai ir be perdto sunkumo surasti savo kilms alyje
saugi viet, pakeiiani namus, nuo tos vietos, kurioje jis buvo arba gali
bti persekiojamas392. Tokia formul buvo perimta ir kitose valstybse.
Taiau, nepaisant visuotinio protingumo kriterijaus taikymo valstybi nacionaliniuose teismuose, i ties jo taikymas nedaro esmins takos nustatant vidins apsaugos alternatyv. Tai galima teigti susiejant vidins apsaugos alternatyvos egzistavimo klausim su atspirties taku laiko atvilgiu,
taip pat su tuo, kad nustaius mintas slygas tarptautin teis nereikalauja
vertinti protingumo nagrinjant grimo saug region klausim393.
vairs autoriai bei teism praktika nevienodai pasisako dl to, su kokiu laikotarpiu turi bti siejama vidins apsaugos alternatyva, t. y. ar su asmens
ivykimo laikotarpiu, ar su prieglobsio praymo buvimo valstybje nagrinjimo laikotarpiu. Atsivelgiant tai, kad klausimas, ar asmuo gali pasinaudoti tarptautine apsauga, yra nagrinjamas asmens negrinimo principo
kontekste, matyt, tikslingiausia sieti galimyb pasinaudoti vidine apsauga
su tuo laikotarpiu, kai nagrinjamas klausimas, ar asmuo yra pabglis, nes,
kaip teigia Storey, dabarties testo atlikimas pasiekia glaudiausi santyk
tarp pabglio svokos ir asmens negrinimo principo394. JTVPK poiriu,
galimyb rasti saugum valstybje paprastai turi egzistuoti ivykimo i alies metu, ji turi bti prieinama ir tuo metu, kai priimamas sprendimas dl
pabglio statuso395. Taiau Macdonald ir Blake teigia prieingai: vidins
apsaugos galimyb nagrinjama siejant su pareikjo ivykimo laiku, o ne
su nuo to laiko pasikeitusiomis aplinkybmis396. Pagrindinis tokios perspektyvos argumentas yra tas, kad bt neteisinga reikalauti i pareikjo,
kuris gali rodyti visikai pagrst baim ivykimo i kilms valstybs metu,

392
Ahmed v. MEI, FCA, No. A-89-92, 14 July 1993, cit. i: Hugo Storey, The Internal
Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 513.
393
The Michigan Guidelines on the Internal Protection Alternative, cit. op. 389. P. 139-140.
394
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 510-511.
395
UNHCR, Draft Update of Overview of Protection Issues in Western Europe, cit. op.
388.
396
I. Mcdonald, N. Blake, Macdonalds Immigration Law and Practice, 4th edition, Butterworths, 1995. P. 336.

147

PABGLI TEIS

tstins baims pagrindus, nes tai udt papildom nat pareikjui397.

Vadovaujanioje Australijos byloje Chan teisjas Masonas teig: Nesant
fakt, patvirtinani esmin padties kilms valstybje pasikeitim, pareikjas neturt bti veriamas pagrsti baims, kuri jis rod kaip visikai
pagrst tuo metu, kai ivyko i kilms alies, buvimo tstinum. Ypa tai
susij su atvejais, kai negalima i pareikjo tiktis, kad jis su visais politini aplinkybi pasikeitimais, kurie galjo vykti jam ivykus, bt susipains daugiau nei teismas398. Taiau ie teiginiai kalba daugiau apie rodinjimo natos klausimus ir nepaneigia poirio, kad vidins apsaugos galimybs turi bti nagrinjamos dabarties perspektyvoje. Didjantis pritarimas
nagrinjimui dabarties perspektyvoje buvo sustiprintas ETT 1996 m.
sprendimu byloje Chahal prie Jungtin Karalyst, kurioje teismas turjo
nustatyti vidinio persiklimo alternatyvos turin sikho i Punjabo atveju. Sikhas teig, kad jo grinimas Indij paeis ETK 3 straipsn. JK teisje
toks dabartyje atliekamo testo terminas jau 1995 m. buvo patvirtintas Ravichandran byloje priimtame sprendime399.
Pabglio statuso nesuteikimas taikant vidinio persiklimo galimyb
tais atvejais, kai nacionalins apsaugos netenkama dl valstybs nenoro ar
objektyvaus negaljimo ginti individ nuo persekiojimo, neturi pagrindo
1951 m. konvencijoje. Jei vis dlto nustatyta, kad valstyb nori ir objektyviai gali toki apsaug suteikti alternatyvios vidins apsaugos vietovje, kurioje asmuo gals ja pasinaudoti, o isiunianti valstyb gals tok asmen
grinti btent alternatyvios vidins apsaugos vietov, tokiu bdu, nepaeidiant asmens negrinimo principo, asmuo gali bti pripaintas neatitinks tarptautins apsaugos, kaip nacionalins apsaugos substituto, teikimo
slyg, nes jis neatitinka negaljimo pasinaudoti apsauga slygos pagal
1951 m. konvencijoje tvirtint pabglio svok. Taigi atsakant pradioje
ikelt klausim: ar tam, kad individas bt pripaintas pabgliu pagal
1951 m. konvencij, jam turi grsti persekiojimas visoje valstybs teritorijos dalyje, galima teigti, kad remiantis 1951 m. konvencija nra btina, jog
toks persekiojimas grst asmeniui visoje kilms valstybs teritorijoje. Jei
nustatomas persekiojimo faktas net ir tam tikroje kilms valstybs teritorijos dalyje dl vienos ar keli pabglio svokoje ivardyt prieasi, konvencijoje nereikalaujama, kad persekiojimas ar jo grsm bt nustatyti kit
valstybs teritorijos dali atvilgiu, nes pagal konvencij pakanka persekiojimo baims, dl kurios individas gali nenorti pasinaudoti savo vals397

Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 509.
Chan v. Minister for Immigration and Ethnic Affairs, 1989, 169 CLR 379, 391, cit. i:
Hugo Storey, The Internal Flight Alternative Test, cit. op. 372. P. 510.
399
Ravichandran, [1996] Imm AR 97.
398

148

PABGLI TEIS

tybs apsauga. Jei ryys tarp valstybs ir individo paeistas ar nutrks,

asmuo turi bti pripaintas pabgliu pagal konvencij, nes esmin tarptautins apsaugos, kaip nacionalins apsaugos substituto, slyga yra vykdyta.
Toki ivad patvirtina ir JTVPK vadovo 91 punktas: baim bti persekiojamam ne visuomet turi sietis su visa pabglio alies, kurios pilietis jis yra,
teritorija [...] persekiojama gali bti ir vienoje alies dalyje. Tokiais atvejais neturi bti atsisakyta suteikti pabglio status vien todl, kad jis galjo iekoti prieglobsio kitoje tos paios alies dalyje. Be to, 2000 m. sausio
25 d. ET Parlamentin asamblja prim Rekomendacij Nr. 1440, kurioje
teigiama, kad valstybs, siekianios tinkamai gyvendinti sipareigojimus,
turi pabglio statuso nustatymo procedrose pripainti, kad i prieglobsio praytoj neturi bti reikalaujama rodyti, jog, prie siekdami tarptautins apsaugos, jie bt ism visas galimybes gauti apsaug kilms valstybs viduje (vadinam vidinio persiklimo alternatyva)400. Tokia nuostata
patvirtina ivad, kad nra btina, jog draudiamo elgesio grsm egzistuot visoje kilms valstybs teritorijoje. Todl valstybs nars gali pripainti
pabgliais asmenis, kurie bijo persekiojimo tik vienoje savo kilms valstybs teritorijos dalyje401 ir negali arba nenori pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga.
Tarptautins mogaus teisi organizacijos, ypa JTVPK, pasisako u
tai, kad vidinio persiklimo alternatyvos koncepcijos taikymas nesiderina
su 1951 m. konvencijoje tvirtintos pabglio svokos kriterijais. Kai persekiojim galima susieti su valstybe (tiesiogiai persekiojant, remiant, padedant ar toleruojant kit subjekt vykdom persekiojim), pakanka persekiojimo vienoje vietovje, kad asmuo jaust persekiojimo baim, nepriklausomai nuo to, ar tokia baim formaliai galiot visos teritorijos ar tik tam tikros jos dalies atvilgiu, nes ryys tarp valstybs ir individo bt paeistas ar
nutrauktas persekiojimo faktu, o nacionalins apsaugos nebuvimas tokiu atveju bt preziumuojamas. Taiau neginytina tai, kad vidins apsaugos
vertinimas yra neatsiejamas nagrinjimo, ar asmuo negali pasinaudoti kilms valstybs apsauga, aspektas, todl negalima bt teigti, kad vidinio
persiklimo alternatyva pati savaime prietarauja 1951 m. konvencijos nuostatoms. Taiau jos taikymas kaip reikalavimas, kad persekiojimas pagal
konvencij bt vykdomas visoje valstybs teritorijos dalyje, nepagrstai
susiaurint pabglio svok ir pridt papildom slyg prie konvencijos
400
COE, Recommendation 1440 (2000), adopted by the Parliamentary Assembly on 25
January 2000.
401
The Michigan Guidelines on the Internal Protection Alternative, cit. op. 389. P. 135136.

149

PABGLI TEIS

pabglio svokoje tvirtint kriterij, o tai bt nesuderinama su konvencijos 42 straipsnio reikalavimu netaikyti ilyg 1 straipsnio A dalies atvilgiu.
ES bendra pozicija dl pabglio svokos aikinimo patvirtino praktik
t valstybi, kurios persekiojimu pripasta tik tokius draudiamus veiksmus, kurie paplit visoje kilms valstybs teritorijoje, o jei asmuo gali gauti
apsaug tam tikroje valstybs teritorijos dalyje, jis turi tuo pasinaudoti. Vadovaujantis bendra pozicija, tais atvejais, kai yra persiklimo kilms alies
viduje galimyb, asmeniui neturt bti suteikiamas pabglio statusas pagal 1951 m. konvencij. I bendros pozicijos teksto iplaukiantis reikalavimas, kad persekiojimas turi bti vykdomas visoje kilms alies teritorijoje,
neatitiko 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dalyje tvirtintos pabglio
svokos tarptautinio aikinimo. Persekiojimo grsm patvirtinama faktais,
kad individas jau anksiau buvo persekiojamas arba jam tiesiogiai grs
persekiojimas. Taiau jei pareikjui prie ivykstant i kilms alies tai nevyko, dar nereikia, jog jis nebus persekiojamas j grinus kilms al,
kadangi persekiojimo grsm gali taip pat atsirasti po asmens ivykimo i
kilms alies. Todl bendra pozicija apm ir vadinamj sur place pabgli kategorij. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos
tvirtina vidins apsaugos koncepcij 8 straipsnyje. Jis numato, kad vertindama praym valstyb nar gali nustatyti, kad pareikjui nereikia tarptautins apsaugos, jei kilms valstybs dalyje nra visikai pagrstos persekiojimo baims arba realaus ir rimto pavojaus patirti al, ir galima pagrstai
tiktis, kad pareikjas galt apsistoti ioje alies dalyje. Atlikdama vertinim, valstyb nar turi atsivelgti bendr padt toje valstybs dalyje ir
individualias asmens aplinkybes402. Direktyvos projekte buvo nurodyta iek
tiek kitokia formuluot, t. y. reikt vadovautis prielaida, jog vidin apsauga
negalima tuomet, kai persekioja valstyb ar su ja susij dariniai. Jei vidins
apsaugos koncepcija taikytina, valstybs nars turi vertinti saugumo, politines ir socialines slygas toje kilms valstybs dalyje, taip pat pagarb
mogaus teisms, asmenines pareikjo aplinkybes (ami, sveikatos bkl,
lyt, eimos padt, etninius, kultrinius ar socialinius ryius)403. Kritikuotina direktyvoje tai, kad vidinio persiklimo alternatyva gali bti taikoma net
ir esant techninms klitims sugrinti asmen kilms valstyb404. Kaip
teigia Europos tremtini ir pabgli taryba, tokios nuostatos padarinys bus
toks, jog bus atsisakoma suteikti apsaug asmeniui, kuris neturi realios vi402

ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 8 str. 2 d.

Proposal for a Council Directive on minimum standards for the qualification and status of third country nationals and stateless persons as refugees or as persons who otherwise
need International Protection, cit. op. 207. 10 str.
404
ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 8 str. 3 d.
403

150

PABGLI TEIS

dinio persiklimo galimybs. Asmuo, kuris realiai negali bti grintas, logikai turt bti vertinamas kaip asmuo, kuris negali pasinaudoti kilms
valstybs apsauga pagal 1951 m. konvencij, net jei tokia apsauga kur nors
ir egzistuoja. Todl ETPT grietai pasisako prie i nuostat direktyvoje405.

405

ECRE Information Note on the Council Directive, 2004/83/EC, cit. op. 371.
151

PABGLI TEIS

4. PABGLIO STATUSO NETAIKYMO

NUOSTATOS

4.1. Netaikymo nuostat svoka ir klasifikacija

1951 m. konvencijos pabglio svoka alia taikymo nuostat taip pat
numato ir negatyvius pabglio statuso aspektus, vadinamsias netaikymo
nuostatas (angl. k. exclusion clauses). Netaikymo nuostatomis vadinamos
slygos, kai dl tam tikr prieasi asmuo, atitinkantis pabglio svokoje
ivardytas slygas, negali bti pripaintas pabgliu. Pagal konvencij iskiriamos trys grups prieasi, kurios tvirtintos 1 straipsnio D, E ir F dalyse.
Pirmiausia pabgliais neturt bti pripainti asmenys, kurie atitinka
pabglio svokoje nustatytus kriterijus, taiau jau naudojasi Jungtini Taut Organizacijos apsauga ir parama406. Taiau ie atvejai neapima asmen,
kurie naudojasi JTVPK apsauga. I esms i nuostata, tvirtinta konvencijos
1 straipsnio D dalyje, yra susijusi su tais asmenimis, kuriems pagalb teikia
Jungtini Taut Pagalbos darb agentra Palestinos pabgliams Artimuosiuose Rytuose407. Taiau ios organizacijos veiklos teritorija yra ribota.
Todl, pavyzdiui, jei pabglis i Palestinos atvykt kuri nors al Europoje, 1951 m. konvencija jam bt taikoma.
Antra grup asmen, kuriems pabglio statusas pagal konvencij nesuteikiamas, tai asmenys, kuriems nereikia tarptautins apsaugos dl to, kad
toji valstyb, kurioje jie gyvena, suteikia jiems identikas teises, kaip ir savo pilieiams408. Kai buvo rengiama i konvencijos nuostata, konvencijos
rengjai turjo omenyje Vokietijos Federacin Respublik atvykusius vokiei kilms pabglius, kuriems buvo pripaintos Vokietijos piliei teiss ir pareigos. Taikant i nuostat btina atsivelgti ne tik tai, kad asmenims suteikiamos teiss, bet taip pat tai, ar jie i ties tomis teismis gali
pasinaudoti. Ypa atsivelgiant konvencijos 33 straipsnyje tvirtint asmens negrinimo princip, asmenys turi bti apsaugoti nuo isiuntimo, tik
tada galima teigti, kad i nuostata gali bti naudojama netaikant pabglio
406

1951 m. konvencija, 1 str. D d.

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 142. P. 54.
408
1951 m. konvencija, 1 str. Ed., cit. op. 20.
407

152

PABGLI TEIS

statuso409. Treioji grup slyg, kai pabglio statusas nesuteikiamas asmenims, atitinkantiems pabglio svokos reikalavimus, yra susijusi su tais
atvejais, kai prieglobsio praytojas vykd tam tikr nusikalstam veik,
dl kurios jis laikomas nevertu tarptautins apsaugos. Prie ios grups slyg, tvirtint konvencijos 1 straipsnio F dalyje, reikt detaliau apsistoti.
Konvencijos 1 straipsnio F dalyje pateikiami trys atvejai, kai pabglio statusas nesuteikiamas, jei yra rimt prieasi manyti, kad:
a) asmuo padar nusikaltim taikai, karo nusikaltim ar nusikaltim
monijai, kaip jie apibriami tarptautiniuose dokumentuose, sudarytuose tam, kad bt imamasi priemoni prie tokius nusikaltimus;
b) asmuo padar sunk nepolitinio pobdio nusikaltim u prieglobsio valstybs rib tada, kai dar nebuvo leistas al kaip pabglis;
c) asmuo kaltas veika, prietaraujania JTO tikslams ir principams.
Panaios nuostatos tvirtintos ir JTVPK statuto 7 straipsnio d dalyje bei
1969 m. AVO konvencijos dl specifini pabgli apsaugos aspekt 1
straipsnio 5 dalyje. Galima teigti, kad i vis pabglio statuso netaikymo
nuostat ias nuostatas taikyti sunkiausia. Jos grindiamos tuo, kad kai kurie asmenys vykd tokias sunkias nusikalstamas veikas, kad net ir tai, jog
jie visikai pagrstai bijo persekiojimo dl konvencijoje tvirtint prieasi,
nepateisina pabglio statuso jiems suteikimo, kadangi j asmeninis elgesys
laikomas tokiu nepakeniamu, kad tai daro juos nevertus gauti apsaug pagal 1951 m. konvencij410. Pabglio statuso netaikymo nuostatas tvirtina
ne tik 1951 m. konvencija. Jas identikai formuluoja ir ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos. Direktyvos 12 straipsnyje pateikta
netaikymo nuostat klasifikacija. Kita vertus, ES direktyvos 14 straipsnio 5
dalis leidia remtis nacionalinio saugumo prieastimis atsisakant suteikti
pabglio status iki tol, kol jis dar buvo nustatytas. i nuostata akivaizdiai
prietarauja 1951 m. konvencijai, nes neleistinai ipleia netaikymo nuostat sra pagal konvencij. Tokios pat nuomons laikosi ir kai kurios tarptautins organizacijos, kurios tik primus direktyv msi kritikuoti i nuostat411.
Lietuvoje 2004 m. usieniei teisins padties statymas tvirtina pabglio statuso netaikymo nuostatas kartu su papildomos apsaugos netaikymo nuostatomis (plaiau apie papildom apsaug r. 3 skyriaus 1 dal) 88
straipsnyje. Kai kurios iame straipsnyje tvirtintos netaikymo nuostatos
409

JTVPK vadovas, 145, cit. op. 84. P. 55.

UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 41.
411
r., pavyzdiui, ECRE Information Note on the Council Directive 2004/83/EC, cit.
op. 371.
410

153

PABGLI TEIS

pagal savo formuluot iek tiek skiriasi nuo tvirtint 1951 m. konvencijos
1 straipsnio F dalyje. Pavyzdiui, 88 straipsnio 3 punkte numatoma nesuteikti pabglio statuso, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo
Lietuvos Respublik asmuo padar sunk nepolitin nusikaltim arba yra
kaltinamas veika, prietaraujania Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir
principams. O 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies c punkte numatyta,
kad asmuo kaltas vykds minim veik. Kitoje nuostatoje papildomai daroma nuoroda tarptautinius susitarimus, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublika, t. y. numatoma, kad pabglio statusas nebus suteikiamas, jei yra
rimtas pagrindas manyti, kad asmuo padar nusikaltim monikumui ar
karo nusikaltim arba vykd genocid, kaip jie apibriami Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ir kituose tarptautins teiss altiniuose412.

4.2. Prieglobsio ir netaikymo nuostat santykis

Netaikymo nuostat tikslas yra neleisti sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims naudotis tarptautine pabgli apsauga ir ukirsti keli tokiems asmenims pasinaudoti prieglobsiu, siekiant ivengti atsakomybs u
tokias veikas413. Taiau netaikymo nuostatos nereikia, kad pabglio statusas nebus teikiamas asmenims, padariusiems bet kokius, net ir maiausius,
paeidimus. Asmenys, padar smulkius paeidimus, vis tiek yra verti tarptautins apsaugos kaip pabgliai, nes j pripainimas tokiais nepakenks viso prieglobsio instituto patikimumui. Kita vertus, pabglio statusas turt
bti netaikomas tada, kai bylos kriminalinis aspektas, susijs su nusikaltusiojo asmenybe ir aplinkybi pobdiu, taip dominuoja, kad pabglio statuso suteikimas tokiam asmeniui sukelt pavoj ikreipti prieglobsio humanitarin pobd ir paeisti esminius prieglobsio suteikimo tikslus414. Taiau, kita vertus, netaikymo nuostat tikslas nra baudiamosios funkcijos
atlikimas tuo atvilgiu, kad prie individ bt pradtos teisins procedros.
Tokios funkcijos, be abejo, nenumat konvencijos rengjai, o pabglio statuso nustatymo procedroms akivaizdiai trksta galimybi vykdyti baudiamj proces415. Netaikymo nuostatos yra dalis humanitarinio teisinio
412

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 88 str. 4 punk.

UNHCR, Guidelines on International Protection: Application of the Exclusion Clauses: Article 1 F of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, HCR/GIP/03/05,
4 September 2003. 2.
414
Michael Kingsley Nyinan, Exclusion under Article 1F: Some Reflections on Context,
Principles and Practice. IJRL, Vol. 12, Special Supplementary Issue. P. 297.
415
Ten pat. P. 298.
413

154

PABGLI TEIS

konteksto, kurio svarbiausias tikslas yra persekiojam asmen apsauga.

Taigi subalansuotas ir tinkamas poiris netaikymo nuostatas reikalauja,
kad esmin tiksl visuomet bt atsivelgiama, kad baudiamasis ar iimtinis pobdis nepradt nepagrstai vyrauti. Aplinkoje, kuri nra entuziastingai nusiteikusi ar net prieika prieglobsio suteikimui, labai lengva
prarasti pusiausvyr, kurios reikalaujama tinkamai taikant netaikymo nuostatas. Dl padidjusio susidomjimo netaikymo nuostatomis ir grieto
prieglobsio konteksto sutapimo atsirado polinkis, bent jau kai kuriais atvejais, nesilaikyti teisingo proceso ir kit prieglobsio praytoj teisi grasinant pabgliams, kurie verti apsaugos, kad jiems nebus taikomas statusas416.
Netaikymo nuostatos neturt bti painiojamos su karini subjekt atskyrimu pabgli stovyklose. Kombatantams ir asmenims, dalyvaujantiems neteistuose veiksmuose pabgli stovyklose, nebtinai taikytinos
statuso netaikymo nuostatos417. Karini subjekt atskyrimas nuo prieglobsio praytoj ir pabgli gali bti apibriamas kaip veiksmas ar procesas
identifikuojant tam tikrus asmenis, kurie turi bti atskirti nuo kit prieglobsio praytoj ir pabgli. Skirtingai nei statuso netaikymas, atskyrimas nra teisin koncepcija418. Atskyrimas ir statuso netaikymas turi skirting teisin apimt ir vaidina skirting, nors kartais ir susijus, vaidmen
pabgli apsaugos sistemoje419. Atskyrimo vaidmuo statuso nustatymo
procese neapibria ar nelemia jokio teisinio statuso. Tai tam tikra tarpin,
laikina priemon, po kurios paprastai taikomos kitos teisinio statuso formos420.

4.3. Pabglio statuso netaikymo padariniai

Pabglio statuso nesuteikimas dl netaikymo nuostat savaime nereikia, kad pareikjui nebebus taikomos ir kitos apsaugos formos. Asmuo,
kuriam pritaikytos netaikymo nuostatos, gali bti vis tiek apsaugotas pagal
416

Michael Kingsley Nyinan, Exclusion under Article 1F: Some Reflections on Context,
Principles and Practice. IJRL, Vol. 12, Special Supplementary Issue. P. 304.
417
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses: Summary Findings of the Project and a Lawyers Committee for Human
Rights Perspective. IJRL, Vol. 12 Special Supplementary Issue, 2000. P. 320.
418
Ten pat. P. 321.
419
Chaloka Beyani, International Legal Criteria for the Separation of Members of Armed
Forces, Armed Bands and Militia from Refugees in the Territories of Host States. IJRL, Vol.
12 Special Supplementary Issue, 2000. P. 252.
420
Ten pat. P. 258.
155

PABGLI TEIS

nacionalin arba tarptautin teis, pavyzdiui, pagal TPPTP 7 straipsn,

1984 m. konvencijos prie kankinimus 3 straipsnio 1 dal, ETK 3 straipsn, 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencijos 5 straipsnio 2 dal arba
22 straipsnio 8 dal bei 1981 m. Afrikos mogaus teisi chartijos 5 straipsn.
Tai priklauso nuo to, ar konkretaus asmens atvejis yra susijs su apsauga
pagal iplstin asmens negrinimo principo aikinim. Taip pat paymtina, kad valstybs, pritaikiusios netaikymo nuostatas, neprivalo imtis koki
nors veiksm, susijusi su tokio asmens patraukimu atsakomybn u veikos, kuri tapo pagrindu netaikyti pabglio statuso, padarym. Kita vertus,
reikt pabrti, kad nesuteikus pabglio statuso prieglobsio praytojas gali patirti baudiamj persekiojim. Taip gali atsitikti todl, kad kai kurie
nusikaltimai, dl kuri statusas netaikomas, yra tokie sunks tarptautins
teiss atvilgiu, kad bet kuri valstyb gali juos tirti, patraukti atsakomybn
ir nubausti j vykdytojus pagal universalios jurisdikcijos princip. Ypa tai
susij su nusikaltimais, nurodytais 1 straipsnio F dalies a punkte (pvz., genocidas, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui). Vien tik netaikyti
pabglio statuso i nusikaltim vykdytojams nepakanka: valstybs turi
pareig vykdyti baudiamj toki asmen persekiojim nacionaliniuose ar
tarptautiniuose teismuose. Iskiriami trys pagrindiniai bdai siekiant utikrinti, kad mogaus teisi paeidimus padar asmenys bt pristatyti teisingumui421:
a) valstybs gali vykdyti tokio asmens baudiamj persekiojim remdamosi universalia jurisdikcija;
b) valstybs gali iduoti tok asmen teisti valstybje, kurioje padaryti
nusikaltimai, arba treiojoje valstybje, jei remiantis tarptautine
mogaus teisi teise bus utikrintas tokio asmens saugumas ir teisingas teismas;
c) valstybs gali iduoti tok asmen teisti tarptautiniam teismui. Jei
tarptautinis teismas reikalauja iduoti individ, valstyb privalo paklusti tokiam reikalavimui.
Taiau asmens, kuriam pabglio statusas nebuvo suteiktas ir kuriam
taikomas baudiamasis persekiojimas, padtis nebus reglamentuojama 1951
m. konvencija. Tai susij su tuo, kad i konvencija pirmiausia yra mogaus
teisi apsaugos sutartis, todl jos nuostatos nra taikomos baudiant asmen
u jo padarytas veikas.
Nagrinjant pabglio statuso netaikymo nuostat padarinius, btina
atsivelgti ir padarinius, kuriuos pajunta eimos nariai. Paprastai eimos
421
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 322.

156

PABGLI TEIS

vienybs principas taikomas asmen naudai, o ne atvirkiai422. Taigi jei

pagrindiniam pareikjui pabglio statusas netaikomas, eimos nariams
nebus automatikai atsisakoma suteikti pabglio status. eimos nari praymai nagrinjami individualiais pagrindais. eimos nariui gali bti suteiktas pabglio statusas net ir tais atvejais, kai persekiojimo baim kyla dl
susietumo su eimos nariu, kuriam pabglio statusas netaikytas423. eimos
nariams pabglio statusas gali bti netaikomas pagal 1 straipsnio F dal tik
tuomet, kai yra rimt prieasi manyti, kad jie taip pat individualiai atsakingi u nusikaltimus, lmusius pabglio statuso netaikym. Kita vertus,
jei vienas i eimos nari pripastamas pabgliu, asmuo, kuriam pabglio statusas netaikytas, negals pretenduoti pabglio status vien eimos
vienybs pagrindu. Pabglio statuso netaikymo padarinius labai aikiai
apibr ES direktyvos dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos projektas, 14 straipsnio 4 dalyje numats, kad pabglio statuso netaikymas
negali jokiu bdu daryti tak valstybi nari sipareigojimams pagal tarptautin teis. Primus direktyv, ios nuostatos, deja, nebeliko.

4.4. 1 straipsnio F dalies aikinimas ir taikymas

Prie pradedant nagrinti straipsn, kaip pagrind apsaugoti valstybes
nuo nusikaltli, reikt atkreipti dmes tai, kad 1951 m. konvencija nra
kovos su nusikalstamumu sutartis. Konvencija pirmiausia numato pabgli
apsaug, t. y. jos tikslas apsaugoti asmenis, kuriems gresia persekiojimas,
ir suteikti jiems tam tikras teises. Todl jei tam tikros konvencijos nuostatos
taikomos ioms teisms apriboti, j aikinimas ir j pagrindu taikomi apribojimai turi bti suderinami su konvencijos tikslu ir objektu, taikomi siaurai
ir tik iskirtiniais atvejais424.

4.4.1. Pabglio statuso netaikymas dl padaryt karo

nusikaltim ir nusikaltim taikai bei monikumui
(1 straipsnio F dalies a punktas)
Iki 1951 m. sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose dl pabgli
nebuvo numatyta galimyb atsisakyti suteikti pabglio status asmenims,
kurie padar rimtus nusikaltimus. Taiau po Antrojo pasaulinio karo vyko
422

UNHCR, Background Note on the Application of the Exclusion Clauses. 94.

Ten pat. 94.
424
1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss, cit. op. 73. 31 str.
423

157

PABGLI TEIS

tarptautiniai baudiamieji procesai (pvz., Niurnbergo, Tokijo), todl konvencij rengusios valstybs man esant reikalinga apriboti karo nusikaltli
galimybes gauti pabglio status ir tuo pasinaudojant slptis nuo teisingumo prieglobsio valstybse. Taigi, siekiant taikyti ias nuostatas, btina imanyti 1 straipsnio F dalies a punkte ivardytas veikas. Tokia formuluot,
kuri buvo tvirtinta konvencijoje, t. y. nusikaltimai, kaip jie apibrti tarptautiniuose dokumentuose, palieka galimyb tarptautins teiss raidai i
veik atvilgiu. Todl iuo metu akivaizdu, kad tie tarptautiniai dokumentai, kurie apibr nusikalstamas veikas konvencijos primimo metu, jau
vargu ar bt taikomi. Pirmiausia turima omenyje 1945 met Londono susitarimas ir Tarptautinio karinio tribunolo statai. Be abejo, iuo metu ie dokumentai yra prarad savo aktualum, todl dabar bt vadovaujamasi 1998
m. Tarptautinio baudiamojo teismo statute (Romos statute) pateiktais apibrimais425, taip pat aikinant ias veikas galima bt remtis 1948 m. konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, keturiomis 1949 m. enevos konvencijomis dl karo auk apsaugos ir 1977 m.
papildomais protokolais bei tarptautini baudiamj teism Ruandai ir
tuometinei Jugoslavijai statutais. Netaikymo nuostat atvilgiu ypa aktuals yra Romos statuto 6, 7 ir 8 straipsniai, apibriantys genocid, nusikaltimus monikumui ir karo nusikaltimus. Nusikaltim taikai apibrim pateikia tik 1945 m. Londono statai. Nusikaltimu taikai laikomas karo planavimas, pasiruoimas karui ar jo pradjimas arba karas, vykdomas paeidiant tarptautines sutartis, susitarimus ar garantijas, arba bendrininkavimas
siekiant prie tai vardyt veiksm426. Be to, nusikaltimai taikai gali bti
daromi tik karo ar karinio konflikto planavimo arba jo pradjimo kontekste.
Atsivelgiant tai, kad karai ar ginkluoti konfliktai vyksta tarp valstybi arba kvazivalstybini darini, nusikaltimus taikai paprastai gali bti padar
tik asmenys, atstovaujantys valstybei ar valstybiniam dariniui427. Karo nusikaltimai bendrja prasme apima tarptautins humanitarins teiss paeidimus, pavyzdiui, kait mim, civili udym ir pan. Nusikaltimai monikumui smoningi didelio masto arba sistemingi civili upuolimai. Paymtina, kad ie nusikaltimai turt bti aikinami atsivelgiant tarptautins teiss raid per pastaruosius deimtmeius. Pavyzdiui, karo nusikaltimai, minimi 1 straipsnio F dalies a punkte, anksiau buvo apibriami tik
tarptautinio ginkluoto konflikto kontekste. Buvo daroma prielaida, kad to425

Lietuvos Respublikos statymas dl tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo. 2003 m. balandio 1 d. Nr. IX-1408 // Valstybs inios. 2003. Nr. 49-2156.
426
UNHCR, Background Note on the Application of the Exclusion Clauses, cit. op. 422.
26.
427
Ten pat. 28.
158

PABGLI TEIS

kie nusikaltimai buvo daromi tik esant tarptautiniam, bet ne vidiniam ginkluotam konfliktui. Taiau iuo metu visuotinai pripastama, kad karo nusikaltimai gali bti daromi esant tiek vidiniam, tiek ir tarptautinio pobdio
ginkluotam konfliktui428. Tarptautinis baudiamasis teismas tuometinei Jugoslavijai Tadic byloje pripaino, kad karo taisykls ir paproiai taip pat apima draudim veiksm, kurie vykdomi esant tiek vidiniam, tiek tarptautiniam konfliktui, nepaisant gynybos teigini, kad kaltinamasis negali bti
teisiamas u karo taisykli ir paproi paeidim, nes pagal teismo statut
tokie paeidimai gali bti daromi tik esant tarptautiniam konfliktui429. is
teismo sprendimas patvirtina, kad pastaruoju metu pripastama, jog karo
nusikaltim neapibdina ar neapriboja konflikt, kuriems esant jie daromi,
pobdis. Panaiai nusikaltimus monikumui 1951 m. konvencijos primimo metu Londono statai apibr kaip veiksmus, vykdytus prie ar karo
metu, iuo metu jau pripastama, kad nusikaltimai monikumui gali bti
daromi taikos metu ir ne karo atveju; jie taip pat nebtinai yra susij su karo
nusikaltimais ar kariniais konfliktais. iuos nusikaltimus gali bti vykdiusios ginkluotos grupuots ar judjimai, kurie veikia nepriklausomai nuo
valstybins valdios.
Reikt atkreipti dmes, kad, skirtingai nei taikant 1 straipsnio F dalies b punkt, ios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, kur ir kada buvo
padarytas nusikaltimas, u kur pabglio statusas nesuteikiamas.

4.4.2. Pabglio statuso netaikymas dl padaryto sunkaus

nepolitinio pobdio nusikaltimo
(1 straipsnio F dalies b punktas)
1 straipsnio F dalies b punktas yra susijs su pabglio statuso netaikymu u tai, kad prieglobsio praytojas padar sunk nepolitinio pobdio
nusikaltim. Jau i paios konvencijos teksto akivaizdu, kad toks nusikaltimas turi bti padarytas ne prieglobsio valstybje430, todl i nuostata neturt bti painiojama su atvejais, kai prieglobsio praytojas padaro sunk
nusikaltim prieglobsio valstybje. Taigi nusikaltimas, apie kur kalbama,
turi bti padarytas u prieglobsio valstybs rib dar iki tol, kol asmuo buvo priimtas j kaip pabglis. Tai tiesiogiai numato ir ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, t. y. nusikaltimo padarym susieja
428

Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 86.

Prosecutor v Dusko Tadic, Decision on the Defence Motion on Jurisdiction, ICTY Case No. IT-94-1-T (19 August 1995).
430
JTVPK vadovas, cit. op. 84, 153. P. 58.
429

159

PABGLI TEIS

su laikotarpiu iki leidimo gyventi idavimo remiantis suteiktu pabglio statusu431.

Prieglobsio valstybje padarytas nusikaltimas patenka ios valstybs
baudiamj jurisdikcij, todl ji gali vykdyti u j baudiamj persekiojim. ia nuostata siekiama ivengti situacij, kai prieglobsio valstybs teritorija naudojama nusikaltliams slpti. Konvencija iskiria nusikaltimo
nepolitin pobd kaip kriterij atskirti nusikaltlius nuo vadinamj politini kalini, t. y. asmen, kurie persekiojami baudiamja tvarka u j
politinius sitikinimus. Politinio nusikaltimo ilyga pradioje buvo taikoma
siekiant apsaugoti asmenis, kovojanius u demokratij. Taip pat tai iskiriama pripastant, kad asmuo turi teis reikti savo politin nuomon, kuri
nekenkia kitiems, ir u tai negali bti atsisakyta suteikti jam pabglio status. Nepolitinis pobdis reikia, kad tai baudiamoji veika, vykdyta ne dl
politini tiksl, bet dl koki nors kit prieasi, pavyzdiui, kerto ar asmenins naudos432. Kita vertus, kai kurie nusikaltimai, net ir padaryti siekiant politini tiksl, gali priklausyti io straipsnio taikymo sriiai. Nusikaltimai, kuriems gali bti taikoma politini nusikaltim ilyga, skirstomi dvi
kategorijas:
1) Absoliuts politiniai nusikaltimai. Tai nusikaltimai valstybei. Jie
yra iimtinai politinio pobdio, pavyzdiui, idavyst, oficiali paslapi atskleidimas, rinkim sutrukdymas arba publikacij, reikiani neapykant vyriausybei, platinimas. Sudtiniai ar kompleksiniai politiniai nusikaltimai yra baudiamosios veikos, sutampanios su absoliuiais politiniais nusikaltimais. Pavyzdiui, premjero
nuudymas, kuris drauge yra ir nuudymas, ir gali bti idavyst
iuo atveju bus sudtinis ar kompleksinis politinis nusikaltimas.
2) Santykiniai politiniai nusikaltimai. Tai baudiamosios veikos, kurios nra kompleksikos ar susijusios su absoliuiu politiniu nusikaltimu, bet vykdomos turint politin motyv433.
Tarptautins konvencijos dl kovos su terorizmu projektas taip pat iskiria ias nusikaltim ris: politinius, susijusius su politiniu nusikaltimu ir
nusikaltimus, kvptus politinio motyvo434. Nagrinjant konkret atvej
431
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 12 str. 2 d.
(b) punk.
432
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 152. P. 57-58.
433
Nico Keijzer, The Political Offence Exception in Extradition Law, cit. i: P. J. Van
Krieken (ed.), Refugee Law in Context: The Exclusion Clause. 1999, T.M.C. Asser Press, The
Hague. P. 163-164.
434
Draft Comprehensive Convention on International Terrorism. UN doc. A/C.6/55/1, 28
August 2000, i: http://www.sisde.it/sito/Rivista20.nsf/ServNavigE/16, irta 2004 10 01, 2 str.

160

PABGLI TEIS

praktikoje, kai asmuo yra padars tam tikr veik, gali bti sudtinga atskirti, kuris nusikaltimas yra politinio pobdio, kuris ne. Paprastai atsivelgiama iuos aspektus435:
1) irima motyv, t. y. ar nusikaltimas buvo padarytas politiniais
motyvais, asmeninmis paskatomis ar siekiant naudos.
2) Jei veika buvo siekiama politinio tikslo, tarp tokio tikslo ir veikos
turi bti tiesioginis prieastinis ryys.
3) Turi bti nustatyta, ar siekiamas politinis tikslas proporcingas vykdytai veikai. Pastaraisiais metais pasitaik keletas lktuvo ugrobimo atvej, pavyzdiui, 1999 m. vasario mn. afganistaniei grup
privert nusileisti lktuv Jungtinje Karalystje. Lktuvo ugrobjai teig, jog lktuvas buvo ugrobtas siekiant politini tiksl, ir
kreipsi dl prieglobsio Jungtins Karalysts valdios institucijas. iuo metu primus nemaai tarptautini susitarim dl kovos
su orlaivi ugrobimais, lktuvo ugrobim, ypa jei naudojami itin
iaurs veiksmai prie keleivius, vargu ar galima bt laikyti politiniu veiksmu, nes veika laikoma neproporcinga siekiamam tikslui.
Pavyzdiui, ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos taip pat numato, kad ypa iaurs veiksmai, net jei vykdyti
turint politin tiksl, gali bti klasifikuojami kaip sunks nepolitinio
pobdio nusikaltimai436.
veicarijos federalinis teismas pareng dominavimo test ekstradicijos atveju, kuris taikomas ypa santykiniams politiniams nusikaltimams. Jis
numato pusiausvyr tarp politinio ir baudiamojo aspekto nusikaltimo atveju. Tik tuomet, kai politinis aspektas nusveria, atsisakoma asmen iduoti.
Viena i pirmj byl, kurioje is testas taikytas, buvo 1961 m. KTIR byla.
Ktiras buvo Nacionalinio isivadavimo fronto (sutrumpinimas pranc. k.
FLN) narys. Vykdydamas organizacijos sakymus, jis nuud mog, vliau pasitrauk veicarij, o Pranczija papra j iduoti. Politinio nusikaltimo iimtis nebuvo taikyta, o ekstradicijos praymas buvo patenkintas,
nes Ktiro veiksmas nebuvo dominuojanio politinio pobdio. Vlesnse
bylose is dominavimo testas buvo dar labiau ipltotas. iuo metu laikoma,
kad jis apima tokius elementus:
a) politin motyv, susijus su kova u valdi arba u diktatoriko reimo nuvertim;
b) veiksming metod pasiekti politin tiksl;
435

JTVPK vadovas, cit. op. 84, 152. P. 5758.

ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 12 str. 2 d.
(b) punk.
436

161

PABGLI TEIS

c) tiesiogin ry su politiniais padariniais;

d) subsidiar pobd, t. y. turi bti priimtinos taikesns priemons;
e) proporcingum: nusikaltimas turi bti proporcingas siekiamam tikslui437.
Jei vadinamas politinis nusikaltimas yra ypa alingas ar neproporcingas savo padariniais, palyginti su politiniu tikslu, kurio buvo siekiama,
pabglio statusas asmeniui gali bti netaikomas neatsivelgiant tai, kad
tokio nusikaltimo motyvas buvo politinis. Kita vertus, jei nusikaltimo padarymas, pavyzdiui, yra vienintelis bdas pabgti nuo represinio reimo
vykdomo persekiojimo, toks nusikaltimas gali bti pateisinamas ir netaikymo nuostatos gali bti netaikomos, atsivelgiant individualaus atvejo
aplinkybes438.
Taikant ir aikinant 1 straipsnio F dalies b punkt kyl klausimas, kaip
apibrti, kas yra sunkus nusikaltimas, nes vairiose valstybse egzistuoja
skirtingi klasifikavimai. Neymus nusiengimas, nors ir baudiamas pagal
baudiamj statym kilms valstybje ir vadinamas nusikaltimu, nra
tas pats, kaip nurodyta straipsnyje, sunkus nusikaltimas439. Nusikaltimo
apibdinimas kaip sunkaus nra susijs vien su tuo, kaip nacionalin teis j
vertina, daug svarbiau atsivelgti lyginamuoju poiriu ir kitus nacionalinius bei tarptautinius reikalavimus. Tai susij su klausimu, kuris gali kilti
iuo atveju: pagal kurios valstybs teis turi bti vertinamas nusikaltimo
sunkumas? Iskiriama keletas veiksni, kurie gali padti nustatyti nusikaltimo sunkumo laipsn440:
1) naudojama procedra vykdant persekiojim u toki veik ar tai
kaltinamoji veika, ar sprendiama pagal supaprastint proces;
2) numatyta bausm, taip pat kalinimo slygos ir laikotarpis;
3) ar yra tarptautinis sutarimas, pripastantis, kad is nusikaltimas yra
tarp sunkiausi nusikaltim;
4) ar u nusikaltim taikoma ekstradicija (ar galima prayti asmen
u tok nusikaltim iduoti kitai valstybei), ar yra pagrindas taikyti
u nusikaltim universali baudiamj jurisdikcij;
5) reali ala, padaryta iuo nusikaltimu.

437

Nico Keijzer, The Political Offence Exception in Extradition Law, cit. i: P.J.Van
Krieken (ed.), Refugee Law in Context: The Exclusion Klause. 1999, T.M.C. Asser Press, The
Hague. P. 164-165.
438
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 159-161. P. 60-61.
439
Ten pat. 155. P. 58-59.
440
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 45.
162

PABGLI TEIS

Vienose alyse pats odis nusikaltimas gali reikti tik sunkaus pobdio nusiengimus, o kitose gali bti suprantamas plaiai, t. y. pradedant
smulkia vagyste ir baigiant nuudymu. Taiau iame kontekste sunkus
nusikaltimas yra toks, u kur baudiama mirties ar kita grieta bausme441.
Smulkesni nusiengimai, u kuriuos skiriamos vidutinio sunkumo bausms,
nra pagrindas nesuteikti pabglio statuso pagal 1 straipsnio F dalies b
punkt, net jei alies baudiamojoje teisje jie vadinami nusikaltimais. Pabrtina, kad jei asmuo, kuris buvo nuteistas u nusikaltimo padarym, jau
atliks bausm ar jam pritaikyta amnestija arba suteikta malon, i nuostata
nebetaikytina442.
Nors 1 straipsnio F dalis numato, kad konvencijos nuostatos netaikomos asmenims [...], neretai teigiama, kad taikant io straipsnio F dalies b
punkt vis dlto btina nustatyti santyk tarp padaryto nusikaltimo ir j padariusiam asmeniui gresianio persekiojimo. Jei persekiojimas, kuris gresia
asmeniui, yra daug rimtesnis nei jo vykdyta nusikalstama veika, gali bti
svarstomas klausimas dl pabglio statuso jam suteikimo. is klausimas
yra vienas i diskutuojam klausim dl netaikymo nuostat ir susijs su
tuo, kad net jei sprendim priimantis asmuo nustat rimt prieasi manyti, jog pareikjas padar nusikaltim, buvim, u kur statusas netaikomas, vis tiek yra tam tikr aplinkybi, kai netaikymo nuostatos neturt bti taikomos. Tai vadinama balanso testu. io testo esm yra ta, kad kai
statuso nustatymo klausimai glaudiai susij su prieglobsio praytojo tariamais nusikalstamais veiksmais, sprendimas turi bti grindiamas pusiausvyra tarp tariamos nusikalstamos veikos ir gresianio persekiojimo.
Sprendimas dl statuso netaikymo paprastai bus laikomas pagrstu, jei i io
pusiausvyros proceso iplaukia ivada, kad individo veikos kriminalinis pobdis nusveria jo poreik gauti pabgliui taikom apsaug443. mogaus teisi teisinink patariamoji grup padar ivad, kad is testas reikalauja, jog
sprendim priimantis asmuo pasvert sunkum nusikaltimo, kur tariama
padar pareikjas, ir persekiojim, kuris jam grs, jei bus grintas kilms
al. Netaikymo nuostatos turt bti taikomos tik tuomet, kai nusikaltimo
pobdis nusveria persekiojimo pavoj444. Valstybi praktika iuo poiriu
yra miri. Pastaraisiais metais is testas buvo ginijamas kai kuriose valstybse ir tarp kai kuri akademik, o trij valstybi teismuose apskritai buvo

441

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 155. P. 58-59.

Ten pat. 157. P. 59.
443
M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 306.
444
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 335.
442

163

PABGLI TEIS

atmestas445. JAV, Jungtin Karalyst, Naujoji Zelandija, Australija ir Kanada nepripasta io balanso testo446. Teiss patariamoji grup laiksi
nuomons, kad is testas yra netaikymo nuostat dalis, nes jis atspindi proporcingumo idj apribojant pagrindines mogaus teises447. Taiau paymtina, kad pritariantys balanso testo taikymui paprastai j taiko tik 1 straipsnio F dalies b punkte nurodytiems nusikaltimams448. Pavyzdiui, GoodwinGillas teigia, jog atsivelgiant tai, kad nusikaltimai, nurodyti 1 straipsnio F
dalies a punkte, yra itin sunks, nelieka jokios galimybs lyginti veikos
sunkum su persekiojimo grsms rimtumu.

4.4.3. Pabglio statuso netaikymas dl veikos, kuri paeidia

JT Chartij (1 straipsnio F dalies c punktas)
4.4.3.1. JT tiksl ir princip aikinimas
1 straipsnio F dalies c punkte numatytas atvejis, kai pabglio statusas
nesuteikiamas asmeniui, atitinkaniam pabglio svokoje ivardytus kriterijus, taiau susijusiam su veika, paeidiania JT Chartij. Grahl-Madsenas
paymi, kad ilik konvencijos rengimo uraai rodo, kad tie, kurie reikalavo traukti i nuostat, tik abstrakiai sivaizdavo, k reikia fraz veiksmai, prieingi JT tikslams ir principams []. Todl nesunku suprasti, kodl Ekonomins ir socialins tarybos Socialini reikal komitetas pareik
susirpinim dl nuostatos atvirumo aikinimui, nes tai gali skatinti piktnaudiavimus ja. Taiau atrodo, jog buvo sutarta, kad i fraz bus aikinama siaurinamai ir labai grietai449. Siekiant suprasti io straipsnio formuluot, btina isiaikinti Jungtini Taut tikslus ir principus. Frazs JT tikslai
ir principai reikm yra specifin ir apsiriboja tais principais, kurie numatyti JT Chartijos 1 ir 2 straipsniuose bei preambulje. Tikslai, tvirtinti
445

r. Pvz. Gil v Canada [1994] 1 F.C.508 (Fed. C.A); T v Secretary of State for the Home Department [1996] 2 All E.R. 865 (H.L.); ir S v Refugee Status Appeals Authority [1998]
2 N.Z.L.R. 301 (H.C.1997); INS v Aguirre- Aguirre, 119 S.Ct. 1439 (1999).
446
Persons Deemed Unworthy of International Protection (Article 1F): An Australian Perspective. A Paper Prepared as a Contribution to the UNHCRs expert Round Table series.
Refugee and Humanitarian Division, Department of Immigration and Multicultural Affairs.
Canbera, Australia. October 2001. P. 6.
447
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 335.
448
Ten pat. P. 335.
449
Atle Grahl-Madsen, The Status of Refugee in International Law, Vol. I. 1972. P. 282283.
164

PABGLI TEIS

Jungtini Taut Chartijos 1 straipsnyje, yra tokie: tarptautins taikos ir saugumo palaikymas; draugik ryi tarp taut palaikymas, grindiamas pagarba lygi teisi ir taut laisvo apsisprendimo principui; tarptautinio bendradarbiavimo siekimas sprendiant socialines, ekonomines, kultrines ir
humanitarines problemas ir pagarbos mogaus teisms skatinimas; buvimas
centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gyvendinti.
Chartijos 2 straipsnis apibdina JT principus, tarp kuri: suvereni taut lygyb, siningas sipareigojim pagal Chartij vykdymas, taikus tarptautini gin sprendimas, tarptautiniuose santykiuose susilaikymas nuo grasinimo jga ir jos naudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu
su Jungtini Taut tikslais. Tam tikru atvilgiu i nuostata sutampa su 1
straipsnio F dalies a punktu, nes nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui laikomi veikomis, prietaraujaniomis JT tikslams
ir principams. Vis dlto, skirtingai nei 1 straipsnio F dalies a ir b punktai,
nra tarptautini dokument, kurie aikiai apibrt ar paaikint fraz
veiksmai, prieingi JT tikslams ir principams. Fraz yra tiesiog paimta i
Visuotins mogaus teisi deklaracijos 14 straipsnio 2 dalies. Akivaizdu,
kad a ir b punktuose minimi labai specifiniai nusikaltimai, taiau c punktas
nebtinai reikia tam tikrus nusikaltimus, nes kalba apie tiesiog veiksmus.

4.4.3.2. Taikymo subjektams problematika

1 straipsnio F dalies c punkto aikinimas ir taikymas susijs su sudtingu klausimu, kuris keliamas tiek teorijoje, tiek praktikoje, t. y. ar jis taikomas tik valstybiniams dariniams arba asmenims, veikiantiems valstybs
vardu, ar taip pat asmenims, kurie veikia patys. Nuomoni gausa pasisako
u io punkto taikym tik valstybs pareignams ir kitiems asmenims, kuri
padtis yra panai450. Tai grindiama tuo, kad JT Chartijos tikslai ir principai skirti vadovautis valstybms pltojant tarpusavio santykius, todl juos
gali paeisti tik tie asmenys, kurie veikia valstybs vardu arba kuri nusikaltimai kelia pavoj tarpvalstybiniam saugumui ar stabilumui. Pranczijos
atstovas, kuris pasil straipsn galiotini konferencijos metu, teig, kad
i nuostata nereik paprasto mogaus i gatvs, taiau yra susijusi su asmenimis, uimaniais valstybinius postus, tokiais kaip valstybs vadovai,
ministrai ir kiti aukti pareignai []451. Taigi 1 straipsnio F dalies c atve450

Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 84.

Economic and Social Council, Official Records of the Eleventh Session, Summary
Record of the 166th Meeting of the Social Committee, p. 6, UN doc. E/AC.7/SR.166(1950).
451

165

PABGLI TEIS

jis yra ypatingas tuo, kad paprastai asmuo gali bti laikomas paeidusiu JT
principus ar tikslus, jei jis uima labai aukt post valstybje. Todl yra inoma labai nedaug ios nuostatos taikymo atvej. Hathawayus panaiai
teigia, kad 1 straipsnio F dalies c punktas kalba apie vyriausyb, o individai daugiausia gali paeisti net tiksl ar princip dvasi darydami nusikaltimus taikai ir saugumui arba vykdydami sunkias baudiamsias veikas452.
ES bendra pozicija dl pabglio svokos aikinimo taip pat patvirtino, kad
1 straipsnio F dalies c punktas skirtas valstybs pareignams453. Taiau,
remiantis profesoriumi Goodwin-Gillu, netaikymo nuostata, tvirtinta 1
straipsnio F dalies c punkte, gali bti taip pat taikoma privatiems asmenims,
kaip ir valstybs pareignams. Jo nuomone, 1 straipsnio F dalies c punkto
rengimo istorija kartu su valstybi teismine ir administracine praktika bei
sprendimais nustato tokius bendrus pabglio statuso netaikymo subjektams
atvejus pagal straipsn:
1) politikai ir tie, kurie um politikai atsakingus postus tuo metu,
kai buvo padaryti mogaus teisi paeidimai ar atlikti kiti veiksmai,
prietaraujantys JT tikslams ir principams, ir kai gali bti nustatyta,
kad ie veiksmai buvo atliekami jiems vadovaujant;
2) toki politik gyvendinantys asmenys, skaitant vyriausybs departament ar kit staig tarnautojus, kurie inojo ar turjo inoti, kas
vyksta, ir vyriausybini ar kit organizacij, kurios dalyvavo vykdant persekiojim, paeidiant JT tikslus ir principus, nariai;
3) priklausantys ar nepriklausantys organizacijoms individai, kurie
asmenikai dalyvavo persekiojant kitus ar paeidiant mogaus teises454.
Panaiai ir Edwardas Kwakwa teigia, kad, nepaisant siaurinamojo aikinimo, individai, kurie neturi jokio ryio su valstybe ir veikia patys, vis
dlto taip pat gali paeisti JT tikslus ir principus455, o 1 straipsnio F dalies c
punktas neturt bti apribotas taikymu tik valstybs pareign ar panai
asmen vykdomiems veiksmams. Jo nuomone, yra tam tikros aplinkybs,
kuriomis individai, veikdami kaip privats asmenys, yra akivaizdiai atsa452

James Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 229.
Joint Position of 4 March 1996, as defined by the Council on the basis of Article K.3
of the Treaty on European Union on the harmonized application of the definition of the term
refugee in Article 1 of the Geneva Convention of 28 July 1951 relating to the Status of Refugees, L 63 Official Journal of the European Communities 2, 7 (13 March 1996).
454
Guy S. Goodwin-Gill, Loss and Denial of Refugee Status and its Benefits, cit. i: P. J.
Van Krieken (ed.), Refugee Law in Context: The Exclusion Klause. 1999, T.M.C. Asser Press,
The Hague. P. 75.
455
Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 80.
453

166

PABGLI TEIS

kingi u veiksm, prieing JT tikslams ir principams, vykdym456. Kaip

pripastama, persekiojim gali vykdyti taip pat nevalstybiniai subjektai,
kuri valstyb nesugeba kontroliuoti. Taigi, jo nuomone, teigti, kad 1
straipsnio F punkto c dal gali paeisti tik valstybs ar kvazivalstybs pareignai, reikt, kad nebt pripastamas toki nepripaint nevalstybini
darini dalyvavimas vykdant persekiojimo veiksmus. Galiausiai 1 straipsnio F dalies c punktas turt bti aikinamas tokiu bdu, kuris atspindi
iuolaikin tarptautin teis. iuo poiriu akivaizdu, kad tarptautin teis
neiliko statika per pastaruosius kelis deimtmeius. Kwakwa mano, kad
jei individuali atsakomyb u karo nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui nereikalauja ryio tarp individo ir valstybs ar valstyb panaaus darinio, neturt bti jokios teisins ar politins prieasties, kodl toks ryys turt egzistuoti tuo atveju, kai kalbame apie veiksmus, prieingus JT tikslams ir principams457. Taiau, nors kai kurie sukilli, milicijos ar ginkluot
civili veiksmai galt patekti c punkto taikymo srit, iuos veiksmus bt
geriau vertinti remiantis 1 straipsnio F dalies a punktu458.
Kalbant apie io punkto taikym, paymtina, kad yra labai nedaug jo
taikymo praktikos. Kai kuriose valstybse beveik nra byl, kuriose buvo
priimami sprendimai remiantis iuo punktu. ymesni byl iuo klausimu
galima rasti Kanados ir Pranczijos jurisprudencijoje. Kanados teismai i
esms remdavosi ia nuostata nesuteikdami statuso vairiems individams,
kurie daniausiai Kanadoje vykd vairias baudiamsias veikas. Dauguma
i byl buvo susijusios su prekyba narkotikais, taiau kai kurios buvo susijusios su pasiksinimu nuudyti ir net nusikaltimais, susijusiais su rinkimais
ir rinkim biuleteni klastojimu459. Byloje Pushpanathan prie Kanad460
buvo keliami keturi klausimai:
1) ar 1 straipsnio F dalies c punktas taikomas nusikaltimams, padarytiems prieglobsio valstybje;
2) ar is punktas taikomas prieglobsio praytojui, kuris jau nuteistas
u nusikaltim;
3) ar is punktas taikomas asmeniui, kuris veik ne valstybs ar vyriausybs vardu;
4) ar slaptas susitarimas neteistai gabenti narkotikus gali bti laikomas veiksmu, prieingu JT tikslams ir principams.

456

Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 85.

Ten pat. P. 86.
458
Ten pat. P. 86-87.
459
Ten pat. P. 87.
460
Pushpanathan v Canada [1996] 2 F.C. 49 (Fed. C.A.).
457

167

PABGLI TEIS

Apeliacinis teismas atsak taip visus keturis klausimus461. Apskundus

sprendim, Kanados Aukiausiasis Teismas palaik visas ivadas dl trij punkt, taiau dl ketvirto pabr, kad i netaikymo nuostata taikoma
iomis aplinkybmis:
1) jei tarptautinje teisje visuotinai sutinkama su tuo, kad veiksmas
yra prietaraujantis JT tikslams ir principams; arba
2) jei nagrinjami veiksmai yra pakankamai rimti ir ilgalaikiai mogaus teis paeidimai, kad iuo pagrindu galt bti pripainti
prietaraujaniais JT tikslams ir principams; arba
3) jei visuotinai priimta tarptautin sutartis ar JT rezoliucija tiesiogiai
priskyr iuos veiksmus prie t, kuriais paeidiami JT tikslai ir
principai462.
Taigi Aukiausiasis Teismas panaikino Apeliacinio teismo sprendim
ir tiesiogiai numat, kad slaptas susitarimas neteistai gabenti narkotikus
nebuvo 1 straipsnio F dalies c punkto paeidimas. Iki io teismo sprendimo
Kanados teismai taikydavo punkt kaip visa apimani nuostat. Ypa ji
buvo taikoma atsisakant suteikti status asmenims, kurie buvo nuteisti Kanadoje u padarytus nusikaltimus, susijusius su narkotikais. i praktika galt bti laikoma akivaizdiai klaidinga ir per daug plaia, todl nesistebtina, kad ji buvo sukritikuota. Pranczijoje Valstybs taryba ir Pabgli
apeliacin komisija pradioje taik 1 straipsnio F dalies c punkt tik rimtiems mogaus teisi paeidimams, kuriuos padar valstybs vadovai ar kiti
aukti valstybs pareignai. Pamau nuostata pradta taikyti ir emesnio
rango pareignams, kurie buvo laikomi atsakingais u veiksmus, vykdytus
tarnyb, kuriose jie dirbo, taip pat asmenims, kurie neum vadovaujanij post, taiau asmenikai vykd veiksmus, prieingus JT tikslams ir
principams, gyvendindami savo vyresnij sakymus463. Kwakwa daro ivad, kad 1 straipsnio F dalies c punktas neturt bti taikomas jokiu atveju, kuris taip pat galt priklausyti a ar b punkto taikymo sriiai; jis turi bti
taikomas tik toms kelioms ir iimtinms situacijoms, kai nagrinjami
veiksmai nepriklauso a ir b punktuose tvirtint netaikymo nuostat taikymo sriiai ir yra grsmingi bei nepaprasti mogaus teisi paeidimai, kurie
akivaizdiai paeidia JT tikslus ir principus464.

461

Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 87.

Pushpanathan v Canada, Supreme Court of Canada, [1998] 1 S.C.R. 982.
463
Pvz. Muntumosi Mpemba, CCR No. 238.444 (29 Oct. 1993), Mayela Simpi Cyprien,
CCR No. 237.952 (22 Jul. 1994).
464
Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 91.
462

168

PABGLI TEIS

4.5. Procesiniai 1 straipsnio F dalies taikymo aspektai

4.5.1. 1 straipsnio F dalies taikymas procesins stadijos
poiriu
Vienas svarbiausi pabglio statuso netaikymo nuostat taikymo procesinis aspektas yra tas, kad jos gali bti taikomos tik tuomet, kai yra nustatyta, jog asmuo atitinka pabglio svokos reikalavimus465. Tai grindiama
tuo, kad taikymo ir netaikymo nuostatos yra sudtins pabglio statuso dalys, ir todl abi turi bti inagrintos tinkamai apvelgiant visus faktus. Kadangi btent prieglobsio praymas yra ta prieastis, kuri atveda pareikj
netaikymo nuostat procedr, natralus teisingumas reikalauja, kad pareikjui bt suteikta galimyb ir priemons paaikinti savo prieglobsio
praymo esm466. Vis dlto kai kurios alys, pavyzdiui, Australija ir Kanada, pirmiausia taiko netaikymo nuostatas, o tik tuomet taikymo nuostatas,
nes j poiriu, jei taikomos netaikymo nuostatos, tai asmuo nra pabglis
pagal konvencij nepriklausomai nuo to, kokios yra jo bylos aplinkybs467.
Kai kuriose valstybse netaikymo nuostatos taikomos ir nagrinjamos paioje prieglobsio procedros pradioje, dar iki pradedant taikyti taikymo
nuostatas. Pateisinti tok poir bandoma imperatyvia 1 straipsnio F dalies
formuluote i konvencija netaikoma []. io poirio rmjai taip pat
bando remtis Visuotins mogaus teisi deklaracijos 14 straipsnio 2 dalimi:
i teis (prieglobsio teis) netaikoma baudiamojo persekiojimo, kylanio
i nepolitini nusikaltim ar veiksm, prieing JT tikslams ir principams,
atvejais. Tai nra visikai tinkama, nes ikreipiamas santykis tarp teiss
iekoti prieglobsio ir teiss juo naudotis. Asmuo tampa pabgliu ikart,
kai atitinka pabglio kriterijus ir gyja teis apsaug pagal asmens negrinimo princip, nebent ir iki tol, kol prieglobsio praymas atmetamas arba
nustatoma, kad statusas jam nebus taikomas. Taigi tik iuo momentu gali
bti remiamasi tuo, kad teiss naudotis prieglobsiu jis negalt reikalauti468. I esms ie odiai turt reikti, kad visa konvencija netaikoma, jei
nustatomos netaikymo nuostatos. iuos argumentus galima atremti keliais
pagrindais. Vienas i j toks argumentas grindiamas paodiniu 1 straipsnio F dalies aikinimu, kuris visikai neatsivelgia 1951 m. konvencijos
465

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 176177. P. 67.

M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 300.
467
Persons Deemed Unworthy of International Protection (Article 1F): An Australian Perspective, cit. op. 446. P. 7.
468
M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 304.
466

169

PABGLI TEIS

humanitarin kontekst ir jos tikslus bei objekt. 1951 m. konvencijos centrinis objektas yra apsaugoti tuos, kuriems reikia apsaugos. Todl pirminiu
statuso nustatymo procedros tikslu ir udaviniu turt bti ne iaikinti nusikaltlius, bet identifikuoti tas paeidiamas aukas, kurioms reikalinga apsauga. Netaikymo nuostatos yra akivaizdiai pabgli teiss tarptautin
apsaug iimtis. J taikymu ketinama apimti tas iimtines situacijas, kai
asmuo, kuris prieingu atveju turt teis apsaug, diskvalifikuojamas btent dl savo veiksm. Todl netaikymo nuostat taikymas sprendiant praymo priimtinum yra nesuderinamas su netaikymo nuostat iimtine prigimtimi. Toks taikymas sukuria netaikymo prielaid, kuri skatina klaiding sivaizdavim, kad netaikymo nuostatos yra potencialiai taikytinos
visiems prieglobsio praytojams kaip savaime suprantamas dalykas. Dl to
netaikymo nuostatos paklina dominuojani padt, kurios statuso nustatymo procedroje iomis nuostatomis niekada nebuvo siekiama469. 1
straipsnio F dalies taikymas priimtinumo procedroje taip pat gali paeisti
natralaus teisingumo ir teisingo proceso reikalavimus. Natralus teisingumas reikalauja, kad prieglobsio praytojas, pateiks prieglobsio praym,
turi bti iklausytas visikai ir kad negali bti joki klii visapusikai ir
teisingai inagrinti praym. Pirmenybs prie taikymo klausimus suteikimas netaikymo nuostatoms gali sumainti prieglobsio praytojo galimybes
pagrsti savo praym dl pabglio statuso. Taip pat rizikuojama i anksto
sukurti nusistatym, akcentuojant kriminalinius klausimus, proporcingai neinagrinjus persekiojimo klausim470. Maa to, reikt paymti, kad atvejai, kai netaikymo nuostatoms suteikiama pirmenyb prie taikymo nuostatas, yra nenusistovjs poiris, kuris neatitinka ilgamets valstybi praktikos471. Taiau JTVPK teigia, kad trimis atvejais netaikymo nuostatos galt
bti taikomos specifikai nenagrinjant taikymo nuostat, t. y.:
1) kai tarptautinis baudiamasis teismas yra pareiks kaltinim;
2) kai yra akivaizdi ir prieinam rodym, liudijani, kad pareikjas dalyvavo darant itin sunkius nusikaltimus, ypa 1 straipsnio F
dalies c punkte numatytais atvejais;
3) kai apeliacinje instancijoje sprendiamas netaikymo nuostat
klausimas.
Konstatuojant, kad pabglio statusas gali bti netaikomas nagrinjant
prieglobsio praym, kyla klausimas, ar netaikymo nuostatos gali bti taikomos po to, kai asmeniui suteikiamas pabglio statusas. Atsakant
469

M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 305.

Ten pat. P. 305.
471
Ten pat. P. 306.
470

170

PABGLI TEIS

klausim reikt paymti, kad tam tikrais atvejais pabglio statuso netaikym lemiantys faktai gali paaikti tik po to, kai pabglio statusas suteiktas. Tokiu atveju pabglio statusas bt ataukiamas. Nors 1951 m. konvencija nenumato pabglio statuso ataukimo, tokia galimyb grindiama
tuo, kad jei pabglio statuso netaikym lemiantys faktai bt buv inomi
anksiau, pabglio statusas nebt buvs suteiktas. Todl ataukimas itaisyt toki padt. 2004 m. ES direktyvos dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos 14 straipsnio 3 dalis numato ne tik pabglio statuso ataukimo pagrind, bet taip pat ir nuostatos, kai pabglio status gavs asmuo
pateik melagingus faktus arba nuslp kai kuriuos faktus ar dokumentus,
kurie tiesiogiai daro tak pabglio statuso suteikimo procedrai. Be to,
direktyva toliau numato, kad valstybs nars gali ataukti pabglio status
tais atvejais, kai:
a) yra rimt prieasi manyti, kad asmuo yra pavojingas valstybs,
kurioje jis yra, saugumui;
b) jis nuteistas u itin sunk nusikaltim ir kelia pavoj tos valstybs
visuomenei472.
ie atvejai nesuderinami su 1951 m. konvencija473. i konvencija numato baigtin statuso nesuteikimo pagrind sra, o statuso ataukimo ivis
nenumato, taigi pabglio statuso ataukimas direktyvoje numatytais pagrindais negalimas, nes prieingu atveju j taikanti valstyb rizikuot paeisti 1951 m. konvencij.

4.5.2. rodinjimo lygis ir rodymai taikant

1 straipsnio F dal
Nagrinjant 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies punkt taikym,
reikt paminti, kad pakanka rimt prieasi manyti, jog asmuo vykd
mintas neteistas veikas, nebtina rodyti t veik padarym, asmens pripainim kaltu ir nuteisim u toki veik. Taip pat pabrtina, kad taikant
netaikymo nuostatas, rodinjimo nata tenka valstybei474. 1 straipsnio F dalis nustato tam tikr rodinjimo lyg, kuris vardijamas kaip rimtos prieastys manyti, kad asmuo padar mintus nusikaltimus. Kita vertus, tai apsunkina io termino taikym, kadangi sunku utikrinti tokio rodinjimo lygio bendr aikinim, t. y. kiek reikia rodyti, kad galt bti taikoma i ne472

ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 14 str. 4 d.

ios nuomons taip pat laikosi, pavyzdiui, ETPT, r. ECRE Information Note on the
Council Directive 2004/83/EC, cit. op. 371.
474
UNHCR, Inter-Office Memorandum No. 053/2003, 8 September 2003.
473

171

PABGLI TEIS

taikymo nuostata. Pavyzdiui, kai kuriose Australijos bylose475 buvo patvirtinta, kad 1 straipsnio F dalies formuluotje nra nieko, kas skirt pareig
priimaniai aliai taikyti baudiamojo rodinjimo laipsn, reikalaujant sitikinti tiek, kad nelikt pagrst abejoni. Todl pakanka, kad yra rimt rodym, o ne tik tarimas dl nusikaltimo padarymo476. Daugumoje teisini
sistem rimtos prieastys manyti standartas nra inomas, todl pats savaime neapibria aikaus ir tikslaus testo477. Valstybi praktikos analiz
rodo, kad taikomi patys vairiausi standartai. Federalinis apeliacinis Kanados teismas, pavyzdiui, pareik, kad rimtos prieastys manyti nurodo
emesn rodinjimo standart nei tikimybi pusiausvyra478. Vlesnje byloje buvo vartota aiki ir tikinani rodym formuluot479. mogaus teisi teisinink patariamoji grup padar ivad, kad rimtos prieastys manyti yra toks standartas, kuris yra tarp dviej poli: kaltinimo ir pripainimo kaltu. Jie pasil tai aikinti kaip aikias ir tikinamas prieastis, reikalaujant aiki ir tikinam rodym. ie rodymai turi bti detals, specifiniai ir patikimi pagal savo pobd480. Jie pasil tam tikr rodym
pavyzdius, kuriais galt bti grindiamas sprendimas, kad yra aikios ir
tikinamos prieastys, tai: tarptautinio teismo kaltinimas, nacionalinio teismo galutinis sprendimas, priimtas po teisingo teismo proceso, patikimas
pareikjo prisipainimas ir aiki bei tikinama informacija481. Paymtina,
kad vien tai, jog pareikjas yra kaltinamas, ypa kai tai susij su kilms
valstybe, automatikai nereik rimt prieasi manyti. Be to, sprendimus
priimantys asmenys turt bti ypa budrs ir sitikinti, kad kaltinimai ar
procesai nebuvo pradti ar vykdomi kaip persekiojimo metodai, pateikiami
umaskuotai kaip baudiamasis persekiojimas482. Faktas, kad prieglobsio
praytojas buvo nuteistas u nusikaltim, dl kurio statusas nesuteikiamas,
yra taip pat svarbus rodymas. Taiau egzistuoja pavojus, kad baudiamasis
475

Dhayakpa v MIEA (1995) 62 FCR 556, Ovcharuk v MIMA (1998) 1414 FCA, Arquita
v MIMA (2000) FCA 1889. 53.
476
Persons Deemed Unworthy of International Protection (Article 1F): An Australian Perspective, cit. op. 446. P. 5.
477
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 328.
478
Ramirez v Canada [1992] 2 FC 306, 311-13.
479
Cardenas v Canada, 23 IMM. L.R. 9 (2d) 244 (1994). Jerome A.C.J. pareik, kad
atsivelgiant potencial pavoj, kuris gresia iam pareikjui, Taryba turi pagrsti savo
sprendim tik aikiais ir tikinamais rodymais, ne iaip tariamu ar splionmis, 252.
480
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 329.
481
Ten pat. P. 330.
482
Ten pat. P. 331.
172

PABGLI TEIS

persekiojimas gali bti taikomas kaip persekiojimo rankis arba kai teisminis procesas neatitinka minimali baudiamojo proceso reikalavim pagal
tarptautin teis, kad nuteisimas nepatikimas visa tai taip pat turi bti atsivelgiama483. Taiau jei prie pareikj kaltinim yra pateiks tarptautinis teismas, tai paprastai sprendim priimantis asmuo gali tuo pasitikti ir
teigti, kad yra rimt prieasi manyti484. Akivaizdu, kad tarptautinio teismo kaltinimas iuo atveju bt laikomas atlaikiusiu rimt prieasi manyti test. Be to, pabriama teismo tarptautinio pobdio svarba kaip
priepriea nacionaliniams teismams, kadangi nacionalins valdios institucijos per teismus ar tribunolus tam tikrais atvejais gali siekti nutildyti prieus ar kritikus, taikydamos baudiamj persekiojim. Paymtina, kad 1
straipsnio F dalies c punkte vartojama fraz kaltas atrodo silyt auktesn standart kaltumui nustatyti. Taigi, skirtingai nei a ir b punktai, c punktas
reikalauja, kad asmuo bt kompetentingos staigos pripaintas kaltu485.
Atsivelgiant tai, kad pabglio statuso nesuteikimas asmeniui, kuris
persekiojamas kilms valstybje, gali turti pragaiting padarini, i nuostat taikymas turi bti aikinamas siaurinamai. Jau vien 1951 m. konvencijos primimo istorija akivaizdiai rodo, kad 1 straipsnio F dalies c punktas
turi bti aikinamas siaurinamai, o 1951 m. konvencijoje tvirtint netaikymo nuostat sraas yra baigtinis. Taip pat turi bti atsivelgta, ar asmuo turjo moralinio pasirinkimo laisv nusikalstamos veikos atlikimo atvilgiu.
Gali bti, kad asmuo buvo veriamas vykdyti tam tikr veikl, jam buvo
grasinama susidoroti su jo eimos nariais arba juo paiu, jei nevykdys.
Atskiro dmesio reikalauja tie atvejai, kai asmenys, prie kuriuos nukreipti rimti paeidimai, naudoja savo kaip aukos status tam, kad pateisint savo pai veiksmus, kuriais jie persekiojo kitus. Tai ypa ryku tais atvejais, kai tam tikros grupuots kovoja u politin pripainim. iuo klausimu aktuali Fedorenko byla, kuri 1981 m. nagrinjo JAV Aukiausiasis
Teismas486. Tai vadovaujanti natralizacijos byla, kurioje nagrintas klausimas, ar individas gali bti pripaintas pabgliu, jei jis dalyvavo ar padjo
persekioti kitus. Ukrainos pilietis Fedorenka dirbo sargybiniu naci stovykloje Treblinkoje, Lenkijoje, ia buvo nuudyta daug yd. Taiau JAV nesutiko ataukti jam suteikt pilietyb, nes buvo nustatyta, kad jo tarnyba
stovykloje nebuvo savanorika, o nesavanoriki veiksmai negali bti pagrindas netaikyti teiss pasilikti. ios pozicijos nepalaik Federalinis Auk483

Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 331.
484
Ten pat. P. 332.
485
Edward Kwakwa, Article 1F (c), cit. op. 3. P. 84.
486
449 U.S. 490, 101 S. Ct. 737, 66 L. Ed. 2 d 686 (1981).
173

PABGLI TEIS

iausiasis Teismas, taiau jis pabr svarb princip, kad turi bti vertinami individo poelgiai, siekiant nustatyti, ar jis padjo persekioti kitus. Teismas pateik kontrasting elgesio, kuris bt buvs laikomu dalyvavimu
persekiojant arba ne, pavyzdi. Pavyzdiui, plauk kirpimas kalinei prie
vykdant jai mirties bausm negali bti laikomas civili gyventoj persekiojimu. Kita vertus, negali bti abejoni, kad sargybinis, dvintis uniform ir
ginkluotas, kuriam buvo mokamas atlyginimas, buvo leidiama reguliariai
ivykti i koncentracijos stovyklos ir apsilankyti gretimame kaime ir kuris
pripasta auds bglius stovyklos vado sakymu, patenka t kategorij
asmen, kurie laikomi padj persekioti kitus. iuo metu ios bylos pagrindu JAV teismai vykdo vadinamj Fedorenkos tyrim, kurio tikslas nustatyti, ar asmuo dalyvavo ir padjo persekioti kitus individus. Kitoje taip
pat JAV nagrintoje byloje buvo svarstoma, kas laikoma kit asmen persekiojimu. Byloje JAV prie Dailid487 Dailids veiksmai apklausiant kalinius Lukiki kaljime, kuris buvo tarsi tarpin stotel Panerius (masini
audym viet), buvo pripainti moraliniu-psichologiniu persekiojimu. Taigi persekiojimas gali bti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. JAV teismuose
taip pat buvo pripainta, kad tie, kurie propaguoja kit persekiojim, laikomi patys padj persekioti, net jei fizikai nepadjo kankinti ar atlikti kitus
nemonikus veiksmus488. Pagalbos teikimas grupms, kurios persekioja kitus, padaro asmen pat persekiotoju489. Tam, kad asmuo bt pripaintas
persekiotoju, nebtina, kad jis turt asmenin motyv persekioti arba kad
persekiojimas kilt i asmenini sitikinim490. Matter of RodriguezMajano491 byloje Imigracin apeliacin valdyba nustat, kad tam tikri
veiksmai, susij su pilietiniu karu, nelaikomi persekiojimu. ala, kuri gali
bti netyinio elgesio, nukreipto kit tiksl, rezultatas, vyriausybs nuvertimas ar vyriausybs gynyba nuo oponent nelaikoma persekiojimu. Analizuojant prieglobsio praymus pilietinio karo kontekste, turi bti analizuojama grasinanios padaryti al grups motyvacija. Taiau tame paiame
sprendime buvo pabrta, kad kai kurie veiksmai, jei jie vykdomi dl vienos i 5 apsaugos prieasi, yra persekiojimas net karo metu. Atviroje kovoje karo veiksmai, kuri imamasi siekiant politini tiksl, nebtinai laikomi persekiojimu. Tarptautin teis, reglamentuojanti kar, gali bti nau-

487

227 F. 3d 385, 393/6th Cir. 2000.

United States v Koreh, 59 F. 3 d 431/3rd Cir. 1995; United States v Sokolov, 814 F. 2 d
864 (2d Cir. 1987).
489
Naujalis v INS, 240 F. 3d 642 (7th Cir. 2001).
490
Matter of Fedorenko, 19 I&N Dec. 57 (BIA 1984).
491
19 I&N Dec. 811 (BIA 1988).
488

174

PABGLI TEIS

dinga nustatant, kokie veiksmai karo veiksm kontekste gali bti laikomi
persekiojimu ar teistais karo veiksmais.
Siekiant taikyti asmeniui 1 straipsnio F dal, btina, kad jis bt inojs, jog dalyvauja darant nusikaltim. Paprastai vien tik priklausymas tam
tikrai organizacijai nra pakankamas pagrindas nustatyti bendrininkavim.
Taiau asmens dalyvavimas (naryst) organizacijoje, kurios veikla akivaizdiai nukreipta naudoti jg (pvz., slaptoji policija), gali prilygti dalyvavimui persekiojimo veiksmuose. Tam tikrais atvejais, pavyzdiui, smurto
naudojimo prie asmen, savigynos atveju gali bti netaikoma baudiamoji
atsakomyb. Kanadoje, savigyna ar smurtas prie asmen gali bti naudojama pateisinant dalyvavim tam tikruose nusikaltimuose, jei j vykdytojui
grs neivengiamas pavojus ir toks pavojus jam buvo rimtesnis ar tapatus,
kaip ir ta ala, kuri jis padar kitiems, su slyga, kad vykdytojas nebuvo
ios alos planuotojas492. Veikimas auktesnij sakym pagrindu gali bti
gynyba, iskyrus atvejus, kai karinis sakymas buvo akivaizdiai neteistas
ar akivaizdiai neteisingas493.
Nors netaikymo nuostatos nagrinjamos ir taikomos administracinse
procedrose, gali bti numatyta taikyti tam tikras procesines garantijas, kurios taikytinos pagal baudiamj teis494. Draudiama naudoti rodymus,
kurie yra slapti, taikant statuso netaikymo nuostatas. Jei rodym pobdis
yra toks, kad net bendras j turinys negali bti atskleidiamas prieglobsio
praytojui, tokiais rodymais neturi bti remiamasi taikant netaikymo nuostatas495. Kaip Europos mogaus Teisi Teismas pripaino, jog yra bdai,
kurie gali bti taikomi atspindint teist susirpinim dl operatyvins informacijos altini ir pobdio saugumo, taip pat suteikiant individui esmin procesinio teisingumo priemon496.
mogaus teisi teisinink patariamoji grup nustat, kad bt nesuderinama su pagrindiniais procesinio teisingumo principais, jei i prieglobsio
praytojo bt reikalaujama rodyti, kad jis nra susijs su nusikaltimais,
dl kuri nesuteikiamas statusas, nes tai i esms reikt rodyti savo nekaltum. Taigi, nors rodinjimo nata prieglobsio bylose dalijasi pareikjas
ir valstyb, netaikymo nuostat atveju rodinjimo nata tenka valstybei497.
492

Ramirez v Canada, cit. op. 478.

R. v Finta [1994] 1 S.C.R. 701.
494
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 324.
495
Ten pat. P. 344.
496
Chahal v United Kingdom, ECtHR, No. 70/1995/576/662. 131.
497
UNHCR, Background Note on the Application of the Exclusion Clauses, cit. op. 422.
105.
493

175

PABGLI TEIS

Pavyzdiui, jurisprudencija JAV ir Kanadoje patvirtina, kad valstyb turi

rodyti, jog egzistuoja rimtos prieastys manyti, kad pareikjas dalyvavo
atliekant nurodytus veiksmus498. Kyla klausimas, ar gali bti vertinama kaip
nebendradarbiavimas asmens tyljimas ir ar tuo pagrindu galima pateisinti
statuso netaikym. Pastarieji pokyiai tarptautinje baudiamojoje teisje
pabr, kad teis tylti yra esmin baudiamojo proceso dalis499. Jei pareikjas nepaneigia rodym, kurie rodo jo dalyvavim veiksmuose, dl
kuri nesuteikiamas statusas, tai gali reikti sutikim su tokiais tvirtinimais500. Kita vertus, rodinjimo nata, kad nusikaltimas, kuris buvo padarytas, priklauso prie politini nusikaltim iimi, daniausiai tenka paiam
pareikjui. Taip pat asmuo turi paneigti tam tikr pabglio statuso netaikomumo prielaid (kai asmeniui kaltinimus yra pareiks tarptautinis baudiamasis teismas).

4.5.3. Individualios atsakomybs reikalavimas

1 straipsnio F dalies taikymo procesas reikalauja, kad bt nustatyta
asmenin prieglobsio praytojo atsakomyb u nusikaltim, u kur netaikomas pabglio statusas. Vertinant asmens padarytas veikas btina inagrinti asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje laipsn. Kolektyvin atsakomyb nra taikoma, jei asmuo, pavyzdiui, neinojo apie organizacijos,
kuriai jis priklaus, nusikalstam veikl. Sprendimas dl pabglio statuso
netaikymo gali bti pateisinamas tik tada, kai nustatomas ryys tarp tam tikr prieglobsio praytojo veiksm ir aplinkybi bei teisini element, apimani actus reus (tyia) ir mens rea (kalt) elementus, sudaranius nusikaltimus, u kuriuos statusas nesuteikiamas501. Netaikymo nuostatos turt
bti vienodai taikomos tiek bendrininkams, tiek pagalbininkams, tiek ir organizatoriams. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos
taip pat numato, kad netaikymo nuostatos taikomos asmenims, kurie kursto
arba kitokiu bdu dalyvauja darant nusikaltimus502. Vien tik faktas, kad asmuo kitados gyvenime yra buvs narys tam tikros organizacijos ar vyriausybs, kuri yra inoma kaip vykdiusi tokius veiksmus, nra pakankamas
pagrindas rodyti jo atsakomyb u nusikaltimus, u kuriuos nesuteikiamas
498

Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 325.
499
Rome Statute of the International Criminal Court, cit. op. 236, 67 str. 1 d. (d) punk.
500
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 327.
501
M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 300.
502
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 12 str. 3 d.
176

PABGLI TEIS

pabglio statusas503. Reikt pabrti, kad individualios atsakomybs imperatyvas patvirtina, kad grupinis netaikymo nuostat taikymas yra nesuderinamas su statuso netaikymo doktrina504. Taigi tam, kad galt bti taikoma
pabglio statuso netaikymo nuostata, prieastys turi bti specifikai susijusios btent su konkreiu individu ir jo veiksmais ar neveikimu.
Netaikymo nuostat taikymas i esms nesiskiria suaugusiems ir nepilnameiams prieglobsio praytojams, iskyrus kai kurias iimtis. Taiau
kartais laikomasi nuomons, kad maameiams ir paaugliams niekada neturt bti taikomos 1 straipsnio F dalies netaikymo nuostatos505. Motyvuojama tuo, kad sprendimai dl pabglio statuso netaikymo grindiami asmenins atsakomybs u nusikaltimus rodymais. Siekiant nustatyti toki
asmenin atsakomyb, turi bti mens rea elementas. Tai reikia, kad veiksmai, u kuriuos statusas netaikomas, turi bti vykdyti savanorikai, suprantant ar nuspjant i veiksm moralinius padarinius ir juos vykd asmenys
turi turti moralinio pasirinkimo laisv. Manoma, kad nepilnamei atveju,
ypa kai kalbama apie vaikus kareivius, visuotinai inoma, kad jie veikia
kratutins prievartos aplinkybmis506. Be to, mogaus teisi teisinink patariamoji grup pareik nuomon, kad vargu ar apskritai tarptautins apsaugos netaikymo nuostatos kada nors gali bti suderinamos su vaiko interes pirmumo principu, kuriuo vadovaujamasi visuose veiksmuose dl vaik507. J nuomone, netaikymo nuostatos negali jokiu bdu bti taikomos
vaikui iki 16 met508. Remdamosi Vaiko teisi konvencijos 40 straipsnio 3
dalies a punktu, valstybs turi pareig nustatyti minimal baudiamosios atsakomybs ami. Todl vaikams, kurie nra sukak tokio amiaus, negali
bti taikomos netaikymo nuostatos, jei nenustatoma mens rea. Taiau net ir
tais atvejais, kai nepilnameiui taikomos netaikymo nuostatos, jis vis tiek
bus apsaugotas nuo isiuntimo.

4.6. Netaikymo nuostatos masinio antpldio situacijoje

Masinio antpldio aplinkybs sukl ypatingas dilemas praktinio 1
straipsnio F dalies taikymo poiriu. Kadangi iais atvejais pabglio statu503
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 42.
504
Nyinan M. K. Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 300.
505
Ten pat. P. 308.
506
Ten pat. P. 308.
507
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 336.
508
Ten pat. P. 337.

177

PABGLI TEIS

sas pripastamas prima facie pagrindu arba pagal 1969 m. konvencij, gali
susidaryti spdis, kad esant tam tikrai nepaprastajai padiai nusikaltim
vykdytojai pradioje gaus apsaug ir param kartu su persekiojimo aukomis. Tokiomis aplinkybmis gyvybs igelbjimo humanitarinis imperatyvas reikalauja, kad pradioje asmenys bt leidiami valstyb, kurioje utikrinamas saugumas, ir aprpinami materialine parama, o tik po to identifikuojami tie, kurie neverti pabglio statuso. Taigi i esms netaikymo nuostat taikymo procesas tiems, kurie prima facie pripainti pabgliais, turt prasidti kaip galima greiiau, kai tampa praktikai manoma bet kurioje
pabgli situacijoje. Taiau paymtina, kad net masinio antpldio atveju
netaikymo nuostat taikymo galimyb gali bti inagrinta tik nustatant individual status509.

4.7. Netaikymo nuostatos ir kova su terorizmu

Nuo 2001 m. rugsjo 11 d. vyki Jungtinse Valstijose intensyviai keliamas klausimas ar 1951 m. konvencija numato tinkam atsak tais atvejais, kai jos teikiama apsauga gali bandyti pasinaudoti teroristines veikas
vykd ar terorizmu tariami asmenys. 2001 m. rugsjo 28 d. JT Saugumo
Taryba prim rezoliucij Nr. 1373, numatani nemaai kovos su terorizmu priemoni. Kai kurios rezoliucijos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su
prieglobsio praytojais ir pabgliais. Pavyzdiui, rezoliucijos 3 punkto f
dalis kvieia valstybes, prie suteikiant prieglobst, imtis tinkam priemoni pagal nacionalin ir tarptautin teis, utikrinani, kad prieglobsio
praytojas nedalyvavo planuojant, skatinant ar vykdant teroristin veikl510. Taip pat ir Bendrosios konvencijos dl tarptautinio terorizmo projekto 7 straipsnis numato, kad [] susitarianios alys, prie suteikdamos
prieglobst, imasi tinkam priemoni, utikrinani, kad prieglobstis nebus
suteiktas asmenims, kurie yra pagrstai laikomi vykd veikas, numatytas 2
straipsnyje511. 2002 m. liepos 11 dien Europos Tarybos Ministr komitetas prim Vadovaujanias gaires dl mogaus teisi ir kovos su terorizmu,
kurios, kaip teig Europos Tarybos generalinis sekretorius, yra pirmasis
tarptautinis teisinis dokumentas mogaus teisi ir kartu kovos su terorizmu
tema. 5 gairs 2 dalis numato, kad kai tam tikromis priemonmis suvaro509

M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 313314.

Resolution 1373, adopted by the Security Council at its 4385th meeting, 28 September
2001.
http://www.ods-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N01/633/01/PDF/N0163301.pdf?
OpenElement.
511
Draft Comprehensive Convention on International Terrorism, cit. op. 434.
510

178

PABGLI TEIS

mos mogaus teiss, tokie suvarymai turi bti apibrti kaip manoma tiksliau, turi bti btini ir proporcingi siekiamam tikslui512. 12 gair numato,
kad visi prieglobsio praymai turi bti nagrinjami individualiai, o dl priimto sprendimo turi bti suteikiama veiksminga gynybos priemon. 16
principas patvirtina, kad vykdydamos kov prie terorizm valstybs negali
veikti taip, kad paeist absoliuias tarptautins teiss normas arba tarptautin humanitarin teis, kai ji taikoma513. Kita vertus, dl vis didjanio susirpinimo tarptautinio terorizmo problemomis rykja prieglobsio praytoj ir pabgli kriminalizavimo tendencijos. Neretai prieglobsio valstyb atvykstantys prieglobsio praytojai vertinami tariai vien dl j atvykimo al bdo ar tautybs (pvz., i Afganistano, Irako), nes j tautin ar
religin kilm gali bti tokia pati ar panai t, kurie padar sunkius nusikaltimus. Taiau reikt atsivelgti, kad labai danai pabgliai patys bga
nuo persekiojimo ir prievartos, kuri neretai apima ir teroristinius aktus, todl jie nra per se i veiksm vykdytojai. Be to, galima teigti, kad tarptautiniai pabgli apsaugos dokumentai nesuteikia saugaus prieglobsio teroristams ir neapsaugo j nuo baudiamojo persekiojimo514. Nors tuo metu,
kai buvo rengiama 1951 m. konvencija, kova su terorizmu ir jo prevencija
nebuvo tokia aktuali kaip iame deimtmetyje, konvencija silo tinkam atsak iuolaikines problemas. Ji numato kelet nuostat, kurias valstybs
taiko kaip priemon, siekdamos utikrinti, kad pabglio statusu nesinaudot asmenys, vykd ar tariami vykd teroristines veikas.
1951 m. konvencija numato, kad tarptautin apsauga nebus taikoma
nusikaltliams, todl ji neturt bti laikoma klitimi tarptautiniu mastu
kovoti su terorizmu. io klausimo kontekste reikt nagrinti konvencijos 1
straipsnio F dalyje tvirtintas pabglio statuso netaikymo nuostatas. Akivaizdu, kad tinkamas konvencijos nuostat, tarp j ir 1 straipsnio F dalies,
taikymas yra pakankamas atsisakyti leisti naudotis prieglobsiu asmenims,
kurie tariami dalyvav teroristinje veikloje515. Nepriklausom Europos
Sjungos ekspert ataskaita nurodo, kad kai kuri valstybi praktika patvirtina, jog valstybs suaktyvino pasikeitim informacija tarp prieglobsio
praymus nagrinjani institucij. Dl to prieglobsio praymai buvo atmesti kaip nepriimtini remiantis 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalimi,
jei buvo prieasi manyti, kad prieglobsio praytojas vykd teroristin
512
2002 m. liepos 11 d. Europos Tarybos Ministr komiteto vadovaujanios gairs dl
mogaus teisi ir kovos su terorizmu. P. 8.
513
Ten pat. P. 12.
514
Addressing Security Concerns without Undermining Refugee Protection. UNHCR Perspective. Geneva, November 2001 (neskelbta). P. 1.
515
M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 312.

179

PABGLI TEIS

veikl516. Taiau kyla klausimas, kaip is straipsnis galt bti taikomas

asmenims, vykdiusiems ar tariamiems vykdius teroristines veikas, jei
jame net neminimas odis terorizmas, kaip, beje, ir kituose 1951 m. konvencijos straipsniuose. Paymtina, kad terorizmas pats savaime nra savarankikas statuso netaikymo pagrindas, ypa kai tarptautinje bendruomenje nra visuotinio sutarimo dl tikslaus terorizmo apibrimo ir jo sudedamj element. Nors is straipsnis nemini terorizmo, atsivelgiant aplinkybes, jis vis dlto gali patekti bet kur i trij 1 straipsnio F dalies
punkt. Norint nustatyti, kaip ios nuostatos gali bti taikomos asmenims,
vykdiusiems ar tariamiems vykdius teroristines veikas, reikia pirmiausia apibrti, kas laikytina terorizmu. Problemika yra tai, kad tarptautinje
teisje nra jokio universalaus terorizmo apibrimo. Tarptautin terorizmo
pobd apibria tai, kad teroristinje veikloje dalyvauja bent keli valstybi pilieiai arba veikla vykdoma bent keli valstybi teritorijoje. Pavyzdiui, Tarptautins teiss asociacija apibr terorizm kaip veiksmus, sukelianius kolektyvin pavoj asmens gyvybei, fiziniam saugumui ar laisvei, ir ie asmenys nra susij su teroristins veiklos motyvais517. 2000 m.
rugpjio mn. Bendrosios tarptautinio terorizmo konvencijos projektas yra
bene vienintel tarptautin sutartis, kuri, skirtingai nei visos kitos, ivardijanios atskiras veikas, bando apibrti terorizm tam tikrais poymiais
(pvz., veiksmais, kurie daro didel al valstybei ar valstybs staigai, vieojo transporto, komunikacijos sistemoms ar infrastruktrai siekiant sukelti
visik tokios staigos ar sistemos sunaikinim arba kai toks sunaikinimas
lemia ar gali nulemti esminius ekonominius nuostolius)518. vairios tarptautins sutartys numato, pavyzdiui, kait mim, nusikaltimus diplomatams,
nusikaltimus, padarytus lktuvuose, ir pan. Remiantis Elagab, terorizmas
reikia baudiamuosius veiksmus, grindiamus jgos naudojimu ar grasinimu naudoti jg, kurie nukreipti prie al ar jos gyventojus ir kuriais siekiama sukurti baims bsen vyriausybs tarnautoj, individ smonje, taiau daug daniau tai organizuot grupi, kuri filosofija grindiama teorija, kad pasekms pateisina priemones, veiksmai519. Nei Europos mogaus
teisi konvencija, nei teismo praktika nenumato apibendrintos terorizmo
svokos, nes teismas laikosi poirio, kad tai gali bti nustatyta tik konkre516

EU Network of Independent Experts in Fundamental Rights (CFR-CDF). The balance

between Freedom and Security in the Response by the European Union and its Member States to theTerrorism Threats. Thematic Comment. 31 March 2003. P. 38.
517
Report of the Sixty-third Conference. Warsaw, 1035 (1988) (neskelbta).
518
Draft Comprehensive Convention on International Terrorism, cit. op. 434.
519
Peter J. van Krieken, Additional comments, cit. i: P. J. Van Krieken (ed.), Refugee
Law in Context: The Exclusion Clause. 1999, T.M.C. Asser Press, The Hague. P. 169.
180

PABGLI TEIS

ioje byloje. Apibendrinant tarptautines sutartis, kuriose ivardijami ie

veiksmai, teroristinei veiklai bt galima priskirti iuos poymius:
1. Teroristiniai veiksmai sukelia ar gali sukelti pavoj asmens gyvybei
ar fiziniam saugumui.
2. Prievartos veiksmai yra nukreipti prie neapibrt asmen grup
arba turintys specifin tiksl ir yra nukreipti prie tam tikrus asmenis, kuriems reikia apsaugos.
3. Veiksmai vykdomi turint tiksl priversti valstyb ar jos atstovus nesiimti arba imtis tam tikr veiksm520.
Veiksmai, paprastai apibriami kaip terorizmas, kartais atitinka veik,
u kurias pabglio statusas netaikomas, apibrim karo nusikaltimai,
nusikaltimai monikumui, rimti nepolitinio pobdio nusikaltimai ir iimtiniais atvejais tam tikri veiksmai, prieingi JT tikslams ir principams. Siekiant taikyti konvencijos 1 straipsnio F dal teroristins veikos atvejams btina nustatyti, ar tariam teroristini veiksm pobdis atitinka veik, u
kurias pabglio statusas nesuteikiamas, apibrim. Jei taip, tada pabglio
statusas netaikomas ne dl to, kad pareikjas priskiriamas teroristams, taiau dl to, kad jo vykdyti veiksmai priskiriami netaikymo nuostatoms521.
Nagrinjant pabglio statuso netaikymo nuostatas kovos su terorizmu
poiriu, pirmiausia galima kalbti apie tai, kad tokius veiksmus, kurie buvo vykdyti 2001 m. rugsjo 11 d. Jungtinse Valstijose, apima nusikaltim
monikumui svoka. Tarptautinio baudiamojo teismo statutas numato,
kad nusikaltimai monikumui turi bti didelio masto ar sistemingo upuolimo, vykdomo prie bet kokius civilius gyventojus, dalis522. Tarptautins
baudiamosios teiss pltot iuo metu pripasta, kad nusikaltimai monikumui gali bti daromi ne tik karo, bet ir taikos metu. Terorizmas gali bti
laikomas nusikaltimu monikumui, nes vienas i terorizmo poymi yra
tai, kad tai nepasirinktinio pobdio civili gyventoj upuolimas523. Atsivelgiant tai, kad nusikaltimus monikumui pagal Romos statut gali daryti ir organizacijos, tai taip pat rodo, kad i nuostata gali bti taikoma ir terorizmui. Be to, karo aplinkybmis vykdyti teroristiniai veiksmai gali bti

520
Klin W., Knzli J. Article 1F(b): Freedom Fighters, Terrorists, and the Notion of Serious Non-political Crimes // IJRL, 2000. Vol. 12, Special Supplementary Issue. P. 75.
521
M. K. Nyinan, Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 311.
522
LR statymas dl tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo, cit. op.
425.
523
Report of the United Nations High Commissioner for Human Rights, GAOR, UN doc.
A/56/36, 31 October 2001, 2; Report of the Policy Working Group on the United Nations
and Terrorism, A/57/273, S/2002/875. http://www.un.org/terrorism/a57273.doc. 26.

181

PABGLI TEIS

laikomi karo nusikaltimais524. Antra pabglio statuso nesuteikimo nuostata

(1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies b punktas) gali bti laikoma
svarbiausia taikant tarptautinio terorizmo atvejais, nes joje minimas sunkus
nepolitinio pobdio nusikaltimas. Sunkaus nepolitinio pobdio nusikaltimo svoka yra platesn nei terorizmas. Skiriasi tai, kad tam tikr veiksm
pavadinimas teroristiniais priklauso nuo politinio pasirinkimo. Tuo tarpu
sunks nepolitinio pobdio nusikaltimai iplaukia i imtmeio senumo
teism sprendim tradicijos, kuri bent jau i pirmo vilgsnio reikia nepolitinio sprendimo primim525. Nepaisant to, kad terorizmas tiesiogiai neminimas, 1 straipsnio F punkto b dalis vis dlto taikoma sunkiems nusikaltimams, jei veiksmas yra visikai neproporcingas politiniam motyvui526.
Nagrinjant terorizm politinio ar nepolitinio nusikaltimo atskyrimo bei
1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies b punkto poiriu, btina paliesti
klausim, kuris sukl nemaai ne tik akademik, bet ir politik gin, t. y.
ar teroristai gali ivengti konvencijos 1 straipsnio F dalies b punkto taikymo
remdamiesi politiniais motyvais, kitaip tariant, teigdami, kad j vykdytais teroristiniais veiksmais siekiama politini tiksl. Aptariant i situacij,
galima pateikti lktuvo ugrobimo pavyzd. Anksiau, kai tik buvo priimta
1951 m. konvencija, kai kurie lktuv ugrobjai buvo laikomi padar politin nusikaltim, atsivelgiant reimo, dl kurio jie buvo priversti ivykti,
pobd. iuo metu padtis yra visikai kitokia, nes po 1951 met buvo priimta nemaai konvencij dl civilins aviacijos saugumo, ir todl iuo metu
lktuvo ugrobimas laikomas priemone, kuri neproporcinga siekiamam politiniam tikslui. Pavyzdiui, afganistanieiams, kurie 1999 m. vasario mn.
ugrob lktuv ir privert j nusileisti Jungtinje Karalystje, pabglio
statusas nebuvo suteiktas, nors jiems dl tuometins padties Afganistane
buvo suteikta apsauga nuo isiuntimo. iuo metu vargu ar kas abejot, kad
sunks nepolitinio pobdio nusikaltimai apima teroristinius veiksmus neatsivelgiant i veiksm politinius motyvus, nes laikoma, kad politinio
motyvo nepakanka, siekiant apsaugoti pareikj nuo statuso netaikymo,
kadangi, be pareikjo subjektyvi prieasi imtis smurto, taip pat turi bti
524
Commission of the European Communities, Commission Working Document. The
Relationship between Safeguarding Internal Security and Complying with International Protection Obligations and Instruments. Brussels, 5 December 2001 (COM (2001) 743 final).
P. 7.
525
Gilbert G. Asylum, Terrorism and Extradition: or Refugee Status, Serious NonPolitical Crimes and Extraditability. A Paper for the Conference on Terrorism in Warshaw,
2002 (neskelbta). P. 3.
526
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under the
Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 333.

182

PABGLI TEIS

vertinti ir kiti veiksniai. Turi bti nustatyta, ar yra tiesioginis ir glaudus

prieastinis ryys tarp prievartos veiksmo ir politinio tikslo, kurio siekiama,
ir ar prievartinio veiksmo pobdis yra proporcingas jo padariniams. ie
prieastingumo ir proporcingumo testai pasisako u statuso netaikym, kai,
pavyzdiui, panaudotos priemons ir taikinio pasirinkimas paskatina kratutin teror ar rimtus civili sualojimus ar mirt527. Kai kuri valstybi praktika pateikia konkrei pavyzdi, kaip buvo atmesti politiniai motyvai vertinant teroristin veik. Pavyzdiui, Australijos teismai anksiau motyv
laik svarbiausiu veiksniu nustatant, ar nusikaltimas yra politinis, taiau
iuo metu ypa daug dmesio teism praktikoje teikiama nusikaltimo padarymo konteksto ir proporcingumo reikalavimo analizei528. Byloje Singh
prie Imigracijos reikal ministerij buvo konstatuota, kad yra toki nusikaltim, kurie, nepriklausomai nuo j motyv ir ryio su politiniais tikslais,
bus laikomi nepolitiniais. Atskyrimas grindiamas pusiausvyros analize,
kuri btina atlikti vertinant nusikaltim: nusikaltimas nelaikomas politiniu,
jei jis akivaizdiai neproporcingas keliamam politiniam tikslui arba jei nusikaltimas yra ypa iaurus529. Taigi iuo metu valstybi praktikoje daniausiai naudojami tam tikri testai (pvz., proporcingumo ar dominavimo),
kuriais galima nustatyti, ar padaryti veiksmai turt bti vertinami kaip politiniai. ie testai, taikomi teroristiniams veiksmams, paprastai parodo, kad
teroristiniai veiksmai nra proporcingi siekiamiems tikslams arba jie tokie
iaurs, kad kriminalinis veiksmo pobdis nustelbia politinius motyvus
(pusiausvyros testas). Pavyzdiui, Jungtins Karalysts Lord Rmai patvirtino Apeliacinio teismo sprendim byloje T. prie vidaus reikal ministr, kad sprogdinimai Alyro oro uoste, kuriuos vykd islamo fundamentalistai, nepaisant kovos u valstybin valdi politinio konteksto ir pareikjo politini motyv, neturt bti pripastami santykiniu politiniu nusikaltimu, atsivelgiant pavoj, kuris kilo daugeliui nekalt moni530. iuo
poiriu reikt atkreipti dmes, kad tarptautins sutartys, reglamentuojanios ekstradicijos klausimus, jau nebenumato nuostat dl politinio nusikaltimo, nes smurtiniai nusikaltimai, tokie kaip terorizmas, matyt, neilaikyt
valstybi taikom test siekiant vertinti, ar padarytas nusikaltimas yra politinis. Paprastai nelaikomi politiniais, pavyzdiui, tokie nusikaltimai: lktuvo
ugrobimas, pasiksinimas diplomat gyvybes, moni grobimas, kait
mimas, sprogdinimai ir pan. Kiti sunks nusikaltimai, kurie i pirmo
527

Nyinan M. K. Exclusion under Article 1F, cit. op. 414. P. 311.

Persons Deemed Unworthy of International Protection (Article 1F): An Australian Perspective, cit. op. 446. P. 16.
529
Singh v MIMA (2000) FCA 1125. 22.
530
T. v Secretary of State for the Home Department. 1996. 2 All E.R. 865.
528

183

PABGLI TEIS

vilgsnio gali pasirodyti politiniai, pritaikius proporcingumo princip pasirodys es nepolitiniai.

Nagrinjant treij pabglio statuso netaikymo nuostat, susijusi su
veika, prieinga Jungtini Taut tikslams ir principams (konvencijos 1
straipsnio F dalies c punktas), reikt atkreipti dmes, kad i nuostata nra
pakankamai apibrta. Todl btina atidiau pavelgti, kaip ji galt bti
taikoma kai kurioms baudiamosioms veikoms. Valstybi praktikoje buvo
keletas bandym taikyti i nuostat baudiamosioms veikoms. Pavyzdiui,
byloje Pushpanathan prie Kanad Kanados Aukiausiasis Teismas
sprend klausim, ar prekyba narkotikais gali bti laikoma veika, paeidiania JT tikslus ir principus norint taikyti 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies c punkt. Daugumos pritarimu teismas nusprend, kad prekyba
narkotikais nepatenka 1 straipsnio F dalies c punkto taikymo apimt531.
Argumentai, kuriuos pateik Kanados vyriausyb, rmsi tuo, kad JT Chartija, tvirtinanti JT tikslus ir principus, taikoma valstybms, o 1951 m. konvencija individams, todl turt bti tam tikras iuos du dokumentus siejantis elementas. Buvo manoma, kad toks elementas galt bti tarptautin
baudiamoji teis. Todl Kanados vyriausyb identifikavo tam tikrus tarptautinse konvencijose numatytus nusikaltimus, kuri padarymas galt bti pagrindas netaikyti pabglio statuso. Tarp i nusikaltim buvo paminta prekyba narkotikais ir teroristin veikla. Taiau Kanados Aukiausiasis
Teismas atmet tok poir ir nurod, kad 1 straipsnio F dalies c punktas
gali bti taikomas tik iais atvejais:
1) kai tarptautinje teisje visuotinai sutinkama su tuo, kad veiksmas
prietarauja JT tikslams ir principams; arba
2) kai teismas pats gali pripainti tam tikrus veiksmus rimtais, rodytais ir sistemingais pagrindini mogaus teisi paeidimais, kurie
prilygsta persekiojimui;
3) kai visuotinai priimta tarptautin sutartis ar JT organ rezoliucija
skelbia, kad tam tikri veiksmai yra prieingi JT tikslams ir principams.
Taigi nors prekyba narkotikais nebuvo pripainta patenkania 1951
m. konvencijos 1 straipsnio F dalies c punkto taikymo apimt, remiantis teismo pateiktais argumentais, teroristiniai veiksmai, matyt, bt buv pripainti tokiais, nes Jungtins Tautos pripaino, kad terorizmo bdai ir praktika
yra prieinga JT tikslams ir principams532. 2001 m. lapkriio 12 d. priimta
531

Pushpanathan v Canada Minister for Citizenship and Immigration (SC Canada). 4

June 1998.
532
General Assembly, Declaration on Measures to Eliminate International Terrorism,
184

PABGLI TEIS

JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1377 toliau pabria, kad tarptautinio

terorizmo veiksm finansavimas, planavimas, rengimas bei kitokio pobdio parama yra taip pat veiksmai, prieingi JT Chartijoje tvirtintiems tikslams ir principams533. Taikant 1 straipsnio F dalies c punkt gali kilti klausimas, kuris skiria i nuostat nuo kit 1 straipsnio F dalies punkt: ar iame punkte numatytus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo? Kitaip tariant,
ar Jungtini Taut tikslus ir principus gali paeisti eilinis asmuo? Nustaius, kad terorizmas pats savaime patenka ios nuostatos taikymo apimt,
reikt nustatyti, ar bet kuriam teroristui gali bti atsisakyta suteikti pabglio status remiantis 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies c punktu.
Praktikoje i pabglio statuso netaikymo nuostata buvo taikoma labai retai.
Ne vien dl to, kad veiksmai, dl kuri pabglio statusas netaikomas, neretai tuo pat metu susipina su kitomis dviem pabglio statuso netaikymo
nuostatomis, bet dar ir dl to, kad ji taikoma labai specifiniams subjektams.
Paprastai buvo laikoma, kad i nuostata galt bti taikoma tik asmenims,
veikiantiems valstybs ar kvazivalstybini darini vardu, nes JT tikslai ir
principai skirti valstybi tarpusavio santykiams, o ne paprast individ santykiams reguliuoti534. is aikinimas patvirtina, kad nors 1 straipsnio F dalies c punktas reikalauja individualios atsakomybs, kaip ir taikant kitas dvi
nuostatas, jis negali bti taikomas eiliniam privaiam individui, ir tuo skiriasi nuo 1 straipsnio F dalies a ir b punkt. Taiau kai kuri valstybi praktikoje pastebimi atvejai, kaip kad Pushpanathan prie Kanad byloje, kai
kartais nacionaliniai teismai ipleia 1 straipsnio F dalies c punkto nuostat
taikym ir asmenims, kurie nra aukti valstybs pareignai. Be to, nors teroristiniai veiksmai buvo pripainti prieingais JT tikslams ir principams,
iuo klausimu dar nesusiformavo visuotinai paplitusi valstybi praktika, kuri leist teigti, jog i pabglio statuso netaikymo nuostat galima bt taikyti platesniam asmen ratui. Vienas bendras bruoas, susijs su visomis
trimis 1951 m. konvencijoje tvirtintomis pabglio statuso netaikymo nuostatomis, yra tas, kad jos reikalauja asmens individualios atsakomybs, t. y.
asmeninio ir inomo asmens dalyvavimo teroristiniuose veiksmuose. Taiau kaip vertinti situacij, kai asmuo priklauso ekstremist grupei, kuri yra
tarptautiniu mastu pripainta teroristine grupe, ir i grup atlieka veiksmus,
panaius tuos, kurie buvo vykdyti 2001 m. rugsjo 11 dien? Kyla klauAnnexed to Resolution 49/60. Measures to Eliminate International Terrorism, UN doc.
A/RES/49/60, 9 December 1994. 2.
533
Resolution 1377, adopted by the Security Council at its 4413th meeting, 12 November
2001.
http://www.ods-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N01/633/01/PDF/N0163301.pdf?
OpenElement.
534
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 163. P. 62.
185

PABGLI TEIS

simas, ar vien narysts tokioje grupje faktas bus pakankamas pagrindas netaikyti pabglio statuso tokiam asmeniui. Pabrtina, kad jei naryst tokioje grupje yra savanorika, narysts faktas pats savaime gali prilygti asmeniniam ir inomam dalyvavimui. Taiau nagrinjant tokius atvejus vis dlto
reikt atkreipti dmes tai, kokia buvo asmens pozicija tokioje organizacijoje, taip pat tokius faktus kaip smurto prie asmen vartojimas, savigyna, moralinio pasirinkimo galimyb535. Jei asmuo tebra aktyvus grups narys, bt sunku atskirti jo narysts grupuotje fakt nuo teroristins veiklos
vykdymo536. Be to, nors priklausymas tam tikrai organizacijai ar vyriausybei gali bti svarbus rodymas, sprendim priimantis asmuo turs nustatyti
individuali baudiamj atsakomyb u tam tikrus veiksmus537. Kaip nustat JK Lord Rmai, asmeniui negali bti netaikoma konvencija vien tik
dl to, kad jis, jo veiksmai ar jo organizacija buvo pripainta teroristine;
dmesys turi bti kreipiamas prieglobsio praytojo asmenin baudiamj atsakomyb u nusikaltimus, dl kuri statusas nesuteikiamas. Be to, turi
bti taikomos prastins procesins garantijos538. Btina atsivelgti ir tai,
kad tam tikrose kilms valstybse bandoma atsikratyti politins opozicijos
pavadinant j teroristais. Taigi jei valstyb pavadina politin opozicin
grup teroristine organizacija, tai automatikai nereikia, kad individualiems ios grups nariams bus atsisakyta suteikti pabglio status.

4.8. 1 straipsnio F dalies santykis su kitais 1951 m.

konvencijos straipsniais
(32 straipsniu ir 33 straipsnio 2 dalimi)
Reikt paymti, kad kartais keliamas klausimas dl 1 straipsnio F dalies ir kai kuri kit 1951 m. konvencijos straipsni tarpusavio santykio.
Pavyzdiui, profesorius Gilbertas netgi silo panaikinti konvencijos 1
straipsnio F dalies b punkt ir vietoj jo rayti nauj straipsn, t. y. 33
straipsnio 3 dal, numatani, kad is straipsnis netaikomas pabgliui, kurio nepolitinis nusikaltimas, padarytas prie atvykstant prieglobsio al,
yra toks sunkus, kad nusveria persekiojimo baim, iskyrus vis valstybi
sipareigojim jokiu bdu neisisti n vieno asmens valstyb, kurioje
535
Commission of the European Communities, Commission Working Document, cit. op.
524, 1.1.3., punk. P. 8.
536
Ten pat.
537
Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of Refugees under
the Exclusion Clauses, cit. op. 417. P. 332.
538
Ten pat. P. 333.

186

PABGLI TEIS

jiems gresia kankinimai, nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm539. Vertinant pasilym reikt atkreipti dmes, kad tokia nuostata
supainiot pabglio statuso netaikymo koncepcij su pabgli apsauga
nuo isiuntimo. Todl reikt detaliau panagrinti i straipsni santyk. 1
straipsnio F dalis numato pabglio statuso netaikym, taigi jei asmuo nepripastamas pabgliu, jam netaikomas asmens negrinimo principas (33
straipsnio 1 dalis), ir todl nra jokio reikalo remtis 1951 m. konvencijos 33
straipsnio 2 dalimi, norint pateisinti tokio asmens isiuntim. 33 straipsnio 2
dalis numato, kad apsauga nuo isiuntimo netaikoma pabgliams dl
svarbi prieasi laikomiems pavojingais alies, kurioje jie yra, saugumui,
arba nuteistiems sigaliojusiu nuosprendiu u ypa sunk nusikaltim ir
keliantiems visuotin pavoj aliai540. ia numatyti asmenys, kurie padar
tam tikras nusikalstamas veikas ir kurie gali bti isiuniami kilms valstyb neatsivelgiant tai, ar jiems ten grs persekiojimas. Skirtingai nei
konvencijos 1 straipsnio F dalis, kuri taikoma atsisakant suteikti pabglio
status dl prieglobsio praytojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos,
33 straipsnio 2 dalis daniausiai taikoma norint isisti nusikaltus pabgl
i prieglobsio valstybs u joje padaryt nusikalstam veik, t. y. dl ateityje galinios kilti grsms tai valstybei541. Taigi siekiant taikyti 33 straipsnio 2 dal btina, kad asmuo arba jau bt pripaintas pabgliu, arba bent
jau bt nustatyta, kad jam bus taikomas pabglio statusas. is straipsnis
taikytinas tokiais atvejais, kai asmuo, kuriam suteiktas pabglio statusas,
padaro sunk nusikaltim, pavyzdiui, vykdo teroristin akt prieglobsio
valstybje. iuo atveju gali bti atsisakyta jam teikti apsaug nuo isiuntimo pagal konvencij. Taip pat paymtina, kad 1 straipsnio F dalies b
punktas taikomas tik nusikaltimams, padarytiems u priimaniosios alies
rib, o 1 straipsnio F dalies a ir c punktai bei 33 straipsnio 2 dalis ir priimaniojoje alyje padarytiems nusikaltimams. Be to, nusikaltimai, kurie
buvo padaryti prieglobsio valstybje t asmen, kurie jau pripainti pabgliais toje valstybje, daniausiai vertinami remiantis konvencijos 32
straipsniu. is straipsnis numato, kad susitarianios valstybs neisiunia
teistai j teritorijoje gyvenani pabgli, iskyrus atvejus, kai tai yra btina valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais542. is straipsnis susijs su atvejais, kai asmeniui jau buvo suteiktas pabglio statusas ir jis
padar sunk nusikaltim prieglobsio valstybje, pavyzdiui, vykd tero539

Gilbert G. Asylum, Terrorism and Extradition, cit. op. 525. P. 15.

1951 m. konvencija, cit. op. 20.
541
UNHCR, Guidelines on International Protection: Application of the Exclusion Clauses, cit. op. 413. B.4.
542
LR statymas dl 1951 m. konvencijos ratifikavimo, cit. op. 20.
540

187

PABGLI TEIS

ristin veikl. Tokie asmenys gali bti isiuniami saugi al neatimant

pabglio statuso, o tik panaikinant leidim gyventi alyje. Kita vertus, btina atsivelgti tai, kad tuo atveju, kai asmeniui, kuriam netaikoma apsauga nuo isiuntimo pagal 1951 m. konvencij, gresia kankinimai valstybje,
kuri ruoiamasi j isisti, jis nebus isiuniamas remiantis Europos mogaus teisi konvencijos 3 straipsniu.

188

PABGLI TEIS

5. PABGLIO STATUSO PASIBAIGIMO NUOSTATOS

5.1. Pasibaigimo nuostat svoka, reikm ir

taikymo padariniai
Treioji grup nuostat, kurios taip pat priskiriamos prie pabglio svokos 1951 m. konvencijos 1 straipsnyje, tai atvejai, kai pabglio statusas
jau buvo suteiktas, taiau dl tam tikr aplinkybi asmuo nustoja bti pabgliu. Tokios aplinkybs vadinamos pabglio statuso pasibaigimo nuostatomis (angl. k. cessation clauses). ios nuostatos dar kart patvirtina subsidiar tarptautins apsaugos pobd, t. y. kai asmuo jau gali pasinaudoti savo
valstybs nacionaline apsauga, tarptautin apsauga neturt bti teikiama,
nes ji galioja tik tol, kol nacionalin apsauga neprieinama. Paymtina, kad
kart nustatytas asmens pabglio statusas lieka galioti, nebent taikytina
viena i pasibaigimo nuostat. Taip siekiama utikrinti, kad pabglio statusas nebt nuolatos peririmas dl laikin, neesmini pokyi kilms
valstybje543. Pagrindinis skirtumas tarp pabglio statuso pasibaigimo ir
netaikymo nuostat pasireikia tuo, kad netaikymo nuostatos yra taikomos
pabglio statuso nustatymo procedros metu, t. y. priimant sprendim dl
to, ar asmuo yra pabglis, o pasibaigimo nuostatos taikomos tik po to, kai
asmuo jau buvo pripaintas pabgliu. Pabglio statuso pasibaigimo nuostatas tvirtina 1951 m. konvencijos 1 straipsnio C dalis. Jos apima i viso
eis atvejus, kai asmuo nustoja bti pabgliu:
1) kai savanorikai vl pasinaudojo pilietybs valstybs apsauga;
2) neteks pilietybs j vl savanorikai gijo;
3) gijo nauj pilietyb ir naudojasi naujos pilietybs valstybs apsauga;
4) savanorikai vl sikr alyje, kurioje buvo persekiojamas;
5) neliko prieasi, dl kuri buvo pripaintas pabgliu;
6) kaip pilietybs neturintis asmuo gali grti nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, nes nebra aplinkybi, dl kuri buvo pripaintas pabgliu.
Pirmieji keturi atvejai yra susij su paties pabglio veiksmais, dl kuri jis nustoja bti pabgliu. O du paskutiniai grindiami esminiais pad543

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 112. P. 43.

189

PABGLI TEIS

ties pokyiais kilms valstybje (aplinkybi inykimu). Pastarasis atvejis

dar siejamas su persekiojimo veiksni visiku inykimu. Kaip ir netaikymo
nuostat atveju, taip ir pasibaigimo nuostat sraas 1951 m. konvencijoje
yra isamus, todl valstybs negali vesti joki papildom slyg, numatani pabglio statuso pasibaigim. Nors konvencijos 1 straipsnio C dalyje
nieko nekalbama apie pabglio statuso panaikinim, pripainus asmen
pabgliu, gali iaikti tam tikros aplinkybs, dl kuri, jei jos bt buvusios inomos anksiau, pabglio statusas nebt buvs suteiktas. Akivaizdiausias pavyzdys, kai pabglis status gavo apgauls bdu. Todl valstybs nacionaliniuose teiss aktuose yra nustaiusios galimyb ataukti pabglio status, jei jis buvo gautas apgauls bdu. Taiau pasibaigimo nuostatos neturt bti painiojamos su pabglio statuso ataukimu. 1951 m.
konvencijoje tvirtintas pabglio statuso pasibaigimo nuostatas 11 straipsnyje atkartoja ir ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos. Lietuvos 2004 m. usieniei teisins padties statyme pasibaigimo
nuostatos vardijamos kaip pabglio statuso panaikinimo nuostatos544. Prie
i nuostat statyme taip pat priskiriamas pabglio statuso ataukimo atvejis, kai pabglio status Lietuvos Respublikoje asmuo gavo apgauls
bdu, iskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturjo esmins takos priimant sprendim suteikti jam pabglio status.
Kokie gi pasibaigimo nuostat taikymo padariniai? Pasibaigimo nuostat taikymas nebtinai reikia grim kilms valstyb ar nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, kadangi tam tikrais atvejais pabgliai jau bna
gij pilietyb ar kitas teises; gali bti, kad jie sukr eim su prieglobsio
valstybs pilieiu, o j vaikai lanko mokykl, yra visikai integravsi prieglobsio valstybs visuomen ir turi teis ten pasilikti kitais nei prieglobsio pagrindais. Taigi, nors manoma, kad pritaikius pasibaigimo nuostatas
gali bti ataukiamas leidimas gyventi prieglobsio valstybje, pasibaigimo
nuostatos neturt lemti tai, kad asmuo paklius neapibrt padt. J rezultatas turi bti tam tikras ilgalaikis sprendimas atsivelgiant tokio asmens situacij.
Pasibaigimo nuostatos nra danai taikomos valstybi bei tarptautini
organizacij praktikoje. Neretai prieastis yra ta, kad j taikymas susijs su
nemaomis administracinmis ilaidomis, kadangi reikia perirti daugelio
asmen bylas ir jau priimtus sprendimus. Be to, net ir perirjus ias bylas
ir pritaikius pasibaigimo nuostatas, asmenys, kuri pabglio statusas pasibaig, nebtinai ivyks i valstybs, nes, kaip minta, jau gali bti gij kit
teist pagrind pasilikti valstybs teritorijoje arba teis natralizuotis.
544

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 90 str.

190

PABGLI TEIS

5.2. 1951 m. konvencijos 1 straipsnio C dalies

aikinimas
5.2.1. Pasibaigimo nuostatos, susijusios su
pabglio veiksmais
Pirmj keturi 1 straipsnio C dalies atvej taikymo pagrindas yra paties pabglio veiksmai. Btina nustatyti, kad tie veiksmai tikrai savanoriki, nes prieingu atveju pabglio statusas neturt nustoti galios. Pirmasis
pabglio statuso pasibaigimo atvejis kai asmuo savanorikai vl pasinaudojo pilietybs valstybs apsauga, reikalauja trij slyg vykdymo.
Taigi turi bti nustatytas savanorikumas, asmens ketinimas (t. y. pabglis
ketino vl pasinaudoti kilms valstybs apsauga) ir pakartotinis pasinaudojimas apsauga (t. y. toki apsaug pabglis turi i tikrj gauti ir ji turi bti
veiksminga). Jei asmuo turi atlikti tam tikrus veiksmus, kurie nepriklauso
nuo jo valios, tokiu atveju nebus laikoma, kad jis savanorikai pasinaudojo
apsauga. Pavyzdiui, jam reikia kreiptis kilms valstyb dl ituokos, jei
santuoka negali bti nutraukta jokioje kitoje alyje. Toks atvejis nebt laikomas savanoriku pasinaudojimu apsauga ir dl to asmuo pabglio statuso nepraras. Siekiant nustatyti, ar i nuostata taikytina, reikia atskirti faktin pakartotin pasinaudojim apsauga nuo atsitiktini kontakt su kilms
valstybs valdios institucijomis. Gali bti, kad pabglis kreipsi kilms
valstybs valdios institucijas dl vairi dokument gavimo (pvz., gimimo
liudijimo, santuokos liudijimo ir pan.), tokiais atvejais tai nebtinai reikia,
kad jis ketina pasinaudoti tos valstybs apsauga. Taiau, kai kreipiamasi dl
paso kilms valstybs institucijas, galima manyti, kad asmuo ketina pasinaudoti tos valstybs apsauga, nebent bt prieing rodym545. Antrasis
atvejis neteks pilietybs j vl savanorikai gijo taikomas tik tuomet, kai asmuo pilietyb gyja savanorikai, pavyzdiui, kreipdamasis
kilms valstybs institucijas. Taiau i nuostata negali bti taikoma tada,
kai kilms valstyb automatikai statymu suteikia asmenims pilietyb. Tais
atvejais, kai pabglis turi galimyb vl gyti kilms valstybs pilietyb, taiau pasirenka ia galimybe nepasinaudoti (pvz., mano, kad politin padtis
kilms valstybje gali pablogti), i pasibaigimo nuostata nebus taikoma546.
Tai motyvuojama tuo, kad tokiu atveju nra asmens savanorikumo, kuris
545

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 121. P. 4647.

Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection
under Article 1 C of the 1951 Refugee Convention and Article I.4 of the 1969 OAU Convention. 27.
546

191

PABGLI TEIS

yra btina ios nuostatos taikymo slyga. Treioji nuostata gijo nauj pilietyb ir naudojasi naujos pilietybs valstybs apsauga susijusi su natralizacijos atvejais, kai pabglis ilg laik gyvena prieglobsio valstybje
ir gyja ios valstybs pilietyb. is atvejis kelia bene maiausiai taikymo
problem praktikoje. Natralizacija, kaip teisins padties pasikeitimas,
kartais gali vykti ir formaliai nepanaikinus pabglio statuso. Ketvirtj atvej savanorikai vl sikr alyje, kurioje buvo persekiojamas reikia
suprasti kaip pabglio grim ir apsigyvenim kilms valstybje. Kaip
teigia Grahl-Madsen, pabglio statusas turt logikai pasibaigti ikart po
to, kai asmuo vl sikuria savo kilms valstybje, kadangi jis nebeatitinka 1
straipsnio A dalyje minimos buvimo u kilms valstybs rib slygos547.
Vis dlto automatiko statuso pasibaigimo kaip nuobaudos taikymas pabgliui, grusiam kilms valstyb, yra nepateisinamas548. Be to, laikinas
apsilankymas kilms valstybje dl svarbi prieasi negali bti vertinamas kaip sikrimas ioje valstybje. Kol apsilankymo laikas trumpas ir pabglis vis dar gyvena prieglobsio valstybje, toks apsilankymas kilms
valstybje neturt lemti pabglio statuso pasibaigimo. iuo atveju galima
bt paminti iaurs ali praktik, kai pasibaigus neramumams Bosnijoje
ir Hercegovinoje buvo organizuojami vadinamieji nuvyk ir pamatyk
(angl. k. go and see) pabgli vizitai Bosnij, kad galt apsisprsti, ar
jau gali grti namo. Tokie vizitai nebuvo vertinami kaip pagrindas pabglio statusui pasibaigti. Btinumas sitikinti, kad asmuo vl sikr kilms
valstybje, taikant i pasibaigimo nuostat, motyvuojamas tuo, kad statuso
pasibaigimas dl trumpalaikio sugrimo kilms valstyb nesiekiant ten
pasilikti paskatint naujus pabgli srautus ir nebt suderinamas su tarptautine apsauga.

5.2.2. Pasibaigimo nuostatos, susijusios su pokyiais

kilms valstybje
Penktasis ir etasis pabglio statuso pasibaigimo atvejai neliko
prieasi, dl kuri buvo pripaintas pabgliu ir kaip pilietybs neturintis asmuo gali grti nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, nes nebra
aplinkybi, dl kuri buvo pripaintas pabgliu yra analogiki, nes viename kalbama apie pilietyb turinius pabglius, kitame apie pabglius
be pilietybs. ie atvejai yra daug sudtingesni nei pirmieji keturi, kadangi
547

Atle Grahl-Madsen, The Status of Refugees in International Law, 1966. P. 370371.

Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection,
cit. op. 546. 37.
548

192

PABGLI TEIS

jie abu susij su tokiais esminiais pokyiais kilms valstybje, kurie lemia
tai, kad prieastys, dl kuri asmuo tapo pabgliu, inyko549. Tam tikr
diskusij taikant ias nuostatas sukl aplinkybi pasikeitimo ar inykimo
pobdis ir laipsnis. Taigi pokyiai kilms valstybje turi bti:
a) esminiai;
b) stabils;
c) ilgalaikiai;
d) susij su pabglio baime dl persekiojimo550.
iuo atveju nepakanka, kad padtis pasikeist, btina, kad tai bt esminiai pokyiai, jie vykt visos valstybs teritorijoje, o ne iaip atskiruose
regionuose, taip pat kad tie pokyiai turt ilgalaik poveik. Taigi jei nagrinjant taikymo nuostatas reikia nustatyti aplinkybi, dl kuri prasidjo
persekiojimas, buvim, taikant pasibaigimo nuostatas reikia nustatyti toki
aplinkybi inykim. Kartais linkstama manyti, kad, pavyzdiui, naujos
partijos atjimas valdi rinkim bdu jau yra pakankamas pagrindas manyti, jog padtis kilms valstybje pasikeit. Taiau reikt atkreipti dmes
tai, kad toks pasikeitimas dar neutikrina, kad visikai inyks aplinkybs,
dl kuri asmuo buvo persekiojamas. Didelio masto savanorika pabgli
repatriacija gali reikti, kad kilms valstybje padtis i esms pasikeit.
Taiau kartais pabgliai grta kilms al dar iki esmini ir ilgalaiki pokyi, todl is veiksnys turt bti vertinamas atsargiai. Siekiant taikyti
pasibaigimo nuostatas btina nustatyti ne tik, kad pokyiai kilms alyje
buvo esminiai, taiau ir tai, kad jie buvo ilgalaikiai. Padtis, kuri pasikeit,
taiau ir toliau kinta, yra nepastovi, pati savaime nra stabili, todl negalt
bti apibdinta kaip ilgalaik551. Turt praeiti tam tikras laikotarpis, kad
bt galima konstatuoti, jog padtis stabili. Taikant 56 punkte numatytas
pasibaigimo nuostatas, keliamas klausimas, kokio laikotarpio pakanka konstatuoti, kad pasikeitimai kilms valstybje ilgalaikiai. JTVPK rekomendavo 1218 mnesi laikotarp, taiau praktikoje pati organizacija danai taiko ir 45 met laikotarp. Daniausiai manoma, kad jei pokyiai vyko demokratiniu bdu, tai toks pereinamasis laikotarpis bus trumpesnis, jei nedemokratiniu bdu ilgesnis. Taiau praktikoje kartais atsitinka prieingai.
Kalbant apie pilietybs neturinius pabglius, reikt atkreipti dmes
tai, kad nepakanka vien esmini pokyi kilms valstybje, btina, kad pabglis, kaip pilietybs neturintis asmuo, turt galimyb grti, nes btent
dl to, jog jis neturi pilietybs, tai ne visuomet manoma552. 1 straipsnio C
549

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 135. P. 51.

Excom Conclusion No 69 (XLIII) on Cessation of Refugee Status, 1992. b-c.
551
UNHCR, Note on the Cessation Clauses. 21.
552
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 139. P. 52.
550

193

PABGLI TEIS

dalies 56 punktuose tvirtint nuostat taikymo specifika, palyginti su 14

punktais, pasireikia tuo, kad ia nereikalaujama asmens savanorikumo, o
akcentuojama padtis kilms valstybje, t. y. veiksmingos apsaugos buvimo
nustatymas. Todl pabglio atsisakymas grti kilms valstyb dl asmeninio pobdio prieasi (nebent taikomos vliau nagrinjamos pasibaigimo nuostat iimtys) nra pagrindas ivengti pabglio statuso pasibaigimo.
Taigi jei pabglis atsisako vl gyti prarast pilietyb, taiau kilms valstyb sutinka priimti j atgal, o persekiojimo veiksniai inyk, pabglio statuso pasibaigimas pagal 1 straipsnio C dalies 6 punkt gali bti taikytinas.
Kita vertus, jei kilms valstyb (buvusi pabglio pilietybs valstyb) atsisako tok asmen priimti atgal, pabglio statuso pasibaigimo iuo pagrindu
turt bti vengiama, nepaisant to, kad persekiojimo veiksniai jau inyk.
Prieingu atveju pabglio statuso pasibaigimas tokioje situacijoje lemt
tai, kad asmens nebt manoma isisti i prieglobsio valstybs, o teisinio
statuso jis jau nebeturt.

5.3. Pasibaigimo nuostat taikymo iimtys

1 straipsnio C dalies 56 punktai numato pasibaigimo nuostat taikymo iimtis, t. y. [...] nuostatos netaikomos pabgliams [...], jeigu jie turi
pakankamai argument, susijusi su ankstesniu persekiojimu, atsisakyti
naudotis alies, kurios pilieiai jie yra, gynyba (atitinkamai [...] atsisakyti
grti al, kurioje anksiau buvo j nuolatin gyvenamoji vieta). Tokie
atvejai gali bti susij su pabgliais, patyrusiais itin iaur persekiojim.
Todl gali pasitaikyti atvej, kai ios nuostatos, nepaisant pokyi kilms
valstybje, nebus taikomos. Tokia iimtimi pripastama, kad kai kurios
persekiojimo formos ir pabgli patirtis yra tokia iauri ar baisi ir turi tokius psichologinius padarinius, kad net po esminio aplinkybi pasikeitimo
individas neturt bti veriamas grti kilms valstyb prie savo vali553.
Jei yra numanomas pavojus, kad persekiojimas atsinaujins, nes nepasitvirtino, kad pasikeitusios aplinkybs yra esmins, ilgalaiks ir veiksmingos, pasibaigimo nuostat slygos negali bti laikomos nustatytomis554. Tokiu atveju nereikia taikyti iimties, kadangi pabglio statusas galioja ir nra pagrind j nutraukti. JTVPK Vykdomojo komiteto ivadoje Nr. 69 pripastama dar viena pasibaigimo nuostat iimtis. Vadinamoji humanitarin i553

Ten pat. 136. P. 51.

Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection,
cit. op. 546. 74.
554

194

PABGLI TEIS

lyga taikoma tais atvejais, kai asmens buvimas prieglobsio valstybje lemia glaudius socialinius, eiminius ar ekonominius ryius555. Taiau Vykdomasis komitetas sakmiai nenumato, kad pabglio statusas ir toliau galiot, o tik kvieia valstybes rimtai apsvarstyti tinkam status pasiliekantiems prieglobsio valstybje asmenims, tarp j ir pabglio statuso galiojimo tsim556.
Kartais keliamas klausimas, ar aplinkybs, kai asmuo bijo persekiojimo, kuris jau pasibaigs (angl. k. past persecution), pateisina pabglio statuso tolesn galiojim, grindiam pasibaigimo nuostat iimi taikymu, ar
kokia nors kita apsaugos forma turt tokiu atveju bti suteikiama asmeniui, negaliniam grti kilms valstyb. 1 straipsnio C dalies 5 punktas
numato pabglio statuso pasibaigimo nuostat netaikymo galimyb, taiau
kai kuriose alyse (pvz., JAV) net pirminis pabglio statuso suteikimas yra
manomas tuo pagrindu, kad asmuo buvo praeityje persekiojamas. Vykdomojo komiteto ivadoje Nr. 69 taip pat rekomenduojama ankstesnio persekiojimo aukoms ir asmenims, kurie prieinasi sugrimui, nepanaikinti pabglio statuso arba suteikti papildom apsaug557. Apibendrinant skirtingas
nuomones ir valstybi praktik taikant iimtis, paymtina, kad pasibaigimo
nuostat iimtys taikomos:
a) asmenims, kurie patirt rimt traum, jei bt sugrinti kilms
valstyb, dl ankstesnio j pai ar j eimos nari persekiojimo;
b) asmenims, kurie patirt kitoki al nei persekiojimas.
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos tiesiogiai
netvirtina pasibaigimo nuostat taikymo iimi, taiau 11 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad nagrindamas klausim, ar pabglis vl gali naudotis
kilms valstybs apsauga, valstybs nars turi atsivelgti, ar pasikeitimai
kilms valstybje i ties tokie esminiai ir ilgalaikiai, kad pabglio baim
dl persekiojimo negali bti laikoma visikai pagrsta. Lietuvoje 2004 m.
usieniei teisins padties statymas apskritai nenumato pasibaigimo nuostat taikymo iimi.

555

Excom Conclusion No 69 (XLIII), cit. op. 550. e.

Ten pat. e.
557
Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection,
cit. op. 546, 61.
556

195

PABGLI TEIS

5.4. Pasibaigimo nuostat taikymas pabgli

grupms
Pasibaigimo nuostatos taikomos tiek atskiriems individams, tiek j
grupms. Kai kurios tarptautins organizacijos, pavyzdiui, JTVPK, numat
kelet veiksni, kuriuos turt bti atsivelgiama vertinant, ar pasikeitimai buvo tokie, kad pasibaigimo nuostatas galima bt taikyti asmen grupei, o ne tik atskiro individo atvilgiu. Tai veiksniai, kuriais siekiama nustatyti, ar buvo esminis padties pasikeitimas558:
a) politinio stabilumo lygis, kur galima nustatyti vairiais bdais
(pvz., jei vyko demokratiniai rinkimai, kuriuos tarptautin bendrija
pripaino teistais (teisingais ar siningais);
b) nediskriminuojantys statymai, kuriais saugomos pagrindins teiss
ir laisvs, tarp j ir pilietins, politins, ekonomins, socialins bei
kultrins teiss;
c) mechanizmas, utikrinantis teistvark ir gynyb tais atvejais, kai
paeidiamos mogaus teiss (pvz., funkcionuojanti policija, kurios
veikla nra diskriminuojanti, nepriklausomi teisjai ir veikiantys
teismai);
d) bendras pagarbos mogaus teisms lygis, galimyb naudotis ir gyvendinti savo teises;
e) tais atvejais, kai buvo konfliktas, nacionalinio susitaikymo lygis ir
taikos sutari gyvendinimas.
Praktikoje inomi atvejai, kai JTVPK paskelb bendr deklaracij dl
pasibaigimo nuostat taikymo tam tikroms asmen grupms (pvz., 1999 m.
buvo paskelbta bendra pabglio statuso pasibaigimo deklaracija Etiopijos
pabgliams i mengist reimo, taiau i deklaracija nebuvo taikoma pabgliams, kurie ivyko i Etiopijos jau po io reimo, kadangi 1998 m. tarp
Etiopijos ir Eritrjos kils karas galjo sukelti naujus pabgli srautus)559.
Paymtina, kad 19731999 m. laikotarpiu JTVPK paskelb bendr pabglio statuso pasibaigim 21 atveju. ie atvejai buvo susij su tokiais aplinkybi kilms valstybje pokyiais:
a) nepriklausomybs paskelbimu ir valstybs sukrimu (pvz., 1995 m.
Namibijoje);
558
UNHCR, Guidelines on Application of the Cessation Clauses, April 1999,
www.unhcr.ch.
559
Summary Conclusions Cessation of Refugee Status, Lisbon Expert Roundtable,
Global Consultations on International Protection, 3-4 May 2001, 15, http://www.unhcr.ch
/cgi-bin/texis/vtx/home/opendoc.pdf?tbl=PROTECTION&page=PROTECT&id=3bfe1cd84,
irta 2004 01 20.

196

PABGLI TEIS

b) skmingu perjimu demokratij, susijusiu su reimo alyje pasikeitimu (pvz., 1997 m. Rumunijoje, 1999 m. Etiopijoje);
c) pilietinio konflikto isprendimu (pvz., 1973 m. Sudane ir 1996 m.
Mozambike)560.
Taiau klaidinga bt manyti, kad pasibaigimo nuostatos tam tikrai
grupei asmen reikia taip pat ir pripainim, kad valstyb, i kurios tie asmenys atvyksta, yra saugi kilms valstyb. Tokiu atveju reikt atskirti pabglio statuso pasibaigim nuo prieglobsio praytoj padties kilms
valstybje vertinimo jiems tik atvykus prieglobsio valstyb.
Tais atvejais, kai manoma, kad dl vykusi pasikeitim grups pabgli statusas turt nustoti galios, individui, kuriam taip pat taikomos ios
nuostatos, turt bti suteikta galimyb prayti individualaus jo bylos perirjimo ir vertinimo, jei yra tam tikr veiksni, dl kuri pasibaigimo
nuostatos tokio asmens pabglio statuso atvilgiu neturt bti taikomos561.

5.5. Pasibaigimo nuostat taikymo procesiniai

aspektai
Pabglio statuso pasibaigimo nuostat taikymo procedr reikt skirti
nuo pabglio statuso nustatymo procedros, kuri vykdoma iki sprendimo
dl pabglio statuso suteikimo ar nesuteikimo primimo. Tai taip pat reikia, kad pasibaigimo nuostatos taikomos tik asmenims, pripaintiems pabgliais. Fitzpatrick teigia, kad individualiai suteiktas pabglio statusas gali
pasibaigti ar bti nutraukiamas tik individualios procedros bdu, taikant
procesines garantijas (individualios apklausos galimyb, bealikai priimam sprendim ir rodinjimo nat, tenkani prieglobsio valstybei, teis
vertim ir teis pateikti skund)562. Pagrindinis dmesys ia turt bti skiriamas nustatymui, ar esminiai pokyiai kilms valstybje lm persekiojimo veiksni inykim ir nacionalins apsaugos atnaujinim. 1 straipsnio C
560
Bonoan, Rafael, When is International Protection No Longer Necessary? The Ceased Circumstances Provisions of the Cessation Clauses: Principles and UNHCR Practice,
1973-1999, Executive Summary; taip pat Feller, Erica, Trk, Volker, and Nicholson, Frances
(ed), Refugee Protection in International Law. UNHCRs Global Consultations on International Protection. 2003, Cambridge University Press. P. 501.
561
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 56.
562
Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection,
cit. op. 546. 50.

197

PABGLI TEIS

dalies 56 punktuose nurodomas aplinkybi, dl kuri jis buvo pripaintas

pabgliu, inykimas, kas pabria ne apskritai visos mogaus teisi padties kilms valstybje vertinim, bet daug svarbiau individuali asmens
padt kilms valstybje.
Pasibaigimo nuostatas paprastai taiko prieglobsio valstybs valdios
institucijos. Taiau JTVPK taip pat taiko ias nuostatas pagal savo statut ir
pataria valstybms dl nuostat taikymo atskiroms pabgli grupms. Tam
tikrais atvejais JTVPK msi iniciatyvos pateikti prieglobsio valstybms
savo vertinim dl to, ar pokyiai kilms valstybje leidia taikyti pasibaigusi aplinkybi nuostatas. Pavyzdiui, 1996 m. birelio mnes
JTVPK prisidjo prie Panamos vyriausybs priimto sprendimo dl individualaus pasibaigimo nuostat taikymo pabgliams i Haiio563. 1998 metais JTVPK patar Nyderland vyriausybei netaikyti pasibaigusi aplinkybi nuostat pabgliams i Bosnijos, kadangi pokyiai Bosnijoje nebuvo
esminiai ir ilgalaikiai564.
Pabgli teisje pripastama, kad rodinjimo nata dl pasibaigimo
nuostat taikymo tenka valstybei, o ne pabgliui, t. y. rodyti, kad veiksminga apsauga jau prieinama kilms valstybje, kurioje anksiau pabglis
buvo persekiojamas565. Taiau jei pabglis msi koki nors veiksm, kurie gali lemti pasibaigimo nuostat taikym, jis privalo tokius veiksmus paaikinti. Tai iplaukia i nuostatos, kad savanorikumo ir ketinim, kuri
reikalaujama taikant pasibaigimo nuostatas, nemanoma nustatyti be paties
pabglio paaikinim566. 2004 m. usieniei teisins padties statymas
nurodo, kad sprendim dl pabglio statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas567.

563

Bonoan, Rafael, When is International Protection No Longer Necessary?, cit. op. 560.

20.
564

Ten pat. 46.

Joan Fitzpatrick, Jeffrey & Susan Brotman, Current Issues in Cessation of Protection,
cit. op. 546. 5 ir 34.
566
Ten pat. 20.
567
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 90 str. 3 d.
565

198

PABGLI TEIS

Treias skyrius.
KITOS PABGLI APSAUGOS
FORMOS TARPTAUTINJE, EUROPOS
SJUNGOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISJE

I. PAPILDOMA APSAUGA
1. PAPILDOMOS APSAUGOS ITAKOS IR
TEISINIAI PAGRINDAI
Pagrindinis pabgli apsaugos dokumentas, kuriuo grindiamas pabglio statuso suteikimas, yra 1951 m. konvencija dl pabgli statuso. Taiau asmens negrinimo principas, kuriuo grindiama tarptautin pabgli apsauga, iuo metu apima draudim grinti ne tik asmenis, kuriems
gresia persekiojimas kilms valstybje, kaip numato 1951 m. konvencijos
33 straipsnis, bet taip pat asmenis, kuriems gresia kankinimai, iaurus elgesys arba bausm ar kitokie pavojai kilms valstybje ir dl to jie negali pasinaudoti tos valstybs apsauga. Atsivelgiant i iplst asmens negrinimo principo taikymo apimt, kit tarptautini dokument pagrindu formuojasi papildomos, arba komplementarios, pabgli apsaugos reimas.
Taigi kai kuriose valstybse papildoma apsauga suteikiama tais atvejais, kai
asmens isiuntimas paeist Europos mogaus teisi konvencijos 3 straipsn, 1984 m. konvencijos prie kankinimus 3 straipsn ir/arba TPPTP 7
straipsn, t. y. bt laikoma nemoniku ar iauriu elgesiu ir pan. ie dokumentai gali bti laikomi papildomos apsaugos itakomis ir tarptautiniais teisiniais papildomos apsaugos pagrindais.

199

PABGLI TEIS

1.1. Europos mogaus teisi konvencija, jos taikymo

praktika ir papildoma apsauga
Pirmiausia, kalbant apie tarptautines papildomos apsaugos itakas,
reikt paminti, kad Europos mogaus teisi konvencijos taikymo praktika
Europos mogaus Teisi Teisme ymiai prisidjo prie papildomos apsaugos raidos. Paioje konvencijoje nerasime odi pabglis ar prieglobstis. Taip pat akivaizdu, kad i konvencija negina teiss prieglobst ar teiss vaiuoti valstybs teritorij. Nors bta pasilym traukti straipsn dl
prieglobsio konvencijos protokolus, is pasilymas nebuvo priimtas. Taiau per pastarj deimtmet Europos mogaus Teisi Teismo ir buvusios
komisijos praktika pateik kelet princip, susijusi su ia konvencija ir pabgli apsauga. Taigi, nors konvencija netvirtina teiss prieglobst, prieglobsio praytojo isiuntimas i valstybs teritorijos tam tikrais atvejais gali lemti konvencijos 3 straipsnio, draudianio kankinimus, iaur arba nemonik elges ar bausm, paeidim. Pavyzdiui, ETK negina teiss
sveikatos apsaug, taiau byloje D prie Jungtin Karalyst Europos mogaus Teisi Teismas nustat, kad asmens palikimas be medicinos pagalbos
iuo atveju bt lms nemonik elges su pareikju, tok elges draudia
konvencijos 3 straipsnis. Papildomos pabgli apsaugos pagrindas iplaukia i konvencijos 3 straipsnio, draudianio kankinimus. is straipsnis laikomas asmens negrinimo principo pagrindu pagal konvencij, nors netvirtintas paiame straipsnyje. is draudimas iplaukia i nuoseklios Europos mogaus Teisi Teismo praktikos taikant straipsn. Jei valstyb, kuri
ruoiasi asmen isisti, gali numatyti, kad su isistuoju bus elgiamasi taip,
kaip draudia 3 straipsnis, ji turt susilaikyti nuo isiuntimo. Pavyzdiui,
2000 m. liepos 11 d. priimtame sprendime byloje Jabari prie Turkij teismas draudiamu elgesiu pagal 3 straipsn pripaino prieglobsio praytojai
i Irano gresiant umtym akmenimis u santuokin neitikimyb, todl
jos isiuntimas i Turkijos Iran buvo pripaintas paeisianiu konvencijos
3 straipsn. Pabgli kontekste asmens negrinimo principas kaip vienas
i konvencijos 3 straipsnio aspekt buvo patvirtintas keliose su prieglobsiu
susijusi byl: Vilvarajah ir kiti prie Jungtin Karalyst (1991 m.), Chahal
prie Jungtin Karalyst (1995 m.), Ahmed prie Austrij (1996 m.), Jabari
prie Turkij (2000 m.) ir kitose. ETK numato absoliut asmens negrinimo pobd (t. y. principas taikomas be joki iimi), todl galima teigti,
kad apsauga pagal straipsn yra platesn, nei numatyta 1951 m. konvencijoje, nes konvencijos 33 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis numato galimyb
netaikyti apsaugos, jei asmuo yra, pavyzdiui, teroristas ar vykds kitok
200

PABGLI TEIS

sunk nusikaltim. Atsivelgiant tai, gali bti, kad asmeniui bus paskirtas
isiuntimas nepaeidiant 1951 m. konvencijos, bet toks isiuntimas nebus
vykdomas, jei tai paeist ETK. Todl ETK 3 straipsnio teikiama apsauga gali bti laikoma papildania 1951 m. konvencijos pagrindu teikiam
apsaug ir suteikiania platesnes garantijas, kad asmuo nebus isistas. Taiau iuo poiriu abi konvencijos skiriasi ir pagal apsaugos, kuri jos suteikia, pobd. Skirtingai nei 1951 m. konvencija, ETK numato tik tai, kad
asmuo negali bti isiuniamas, taiau ji nereguliuoja ir netvirtina elgesio
su tokiu asmeniu reikalavim prieglobsio valstybje. Tuo tarpu 1951 m.
konvencija numato nemaai teisi asmenims, kurie negali bti isiuniami
i valstybs.

1.2. Kitos tarptautins sutartys, kuriomis grindiama

papildoma apsauga
Antrasis dokumentas, kuriame tvirtintas asmens negrinimo principas ir kuris taip pat turjo takos papildomos apsaugos formavimuisi valstybi praktikoje, yra 1984 m. konvencija prie kankinimus. Kaip ir ETK atveju, 1984 m. konvencijos prie kankinimus tekstas tiesiogiai nereglamentuoja prieglobsio teiss. Taiau asmens negrinimo principas iplaukia i
ios konvencijos 3 straipsnio. Jame teigiama, kad n viena valstyb dalyv
neturi isisti, grinti (refouler) ar iduoti kokio nors asmens kitai valstybei, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad jam gali grsti kankinimai. Nustatydami, ar toks pagrindas yra, kompetentingi valdios organai atsivelgia
visas su tuo susijusias aplinkybes, taip pat nuolatinius iurkius, nemonikus ir masinius mogaus teisi paeidimus atitinkamoje valstybje. Dar
viena pamintina nuostata yra TPPTP 7 straipsnis dl kankinim draudimo,
kuris taip pat aikinamas kaip apimantis asmens negrinimo princip. Atsivelgiant tai, kad daugelis valstybi yra i dokument dalyvs, jos pareigotos susilaikyti nuo isiuntimo asmen, kurie neeina 1951 m. konvencijoje tvirtintos pabglio svokos taikymo srit, taiau kuriems gresia kitoks pavojus kilms valstybje (kankinimai, kitoks iaurus, nemonikas ar
eminantis elgesys arba bausm). Todl remiantis atskir valstybi nacionaline teise alia 1951 m. konvencijos pabglio statuso dar yra suteikiami
humanitarinis, de facto ir kitoks statusas asmenims, kurie, nors ir neeina
1951 m. konvencijos pabglio svokos taikymo srit, taiau dl panai
prieasi kaip konvencijos pabgliai negali pasinaudoti kilms valstybs
apsauga. Tokio papildomo statuso alia pabglio statuso suteikimo reika201

PABGLI TEIS

lavimai nra suvienodinti, todl valstybi praktika iuo poiriu formavosi

daugiausia pagal pai valstybi nacionalin specifik, o ir pats statuso pavadinimas buvo nevienodas: papildoma ar subsidiari apsauga, humanitarinis
statusas, de facto statusas ir pan. Akivaizdu, kad nesant tok status apibriani bendr reikalavim, j turini asmen teiss skyrsi vairiose valstybse. Todl nagrinjant papildomos apsaugos klausim btina apibrti
asmen, kuriems turt bti teikiama i apsauga, rat, taip pat tinkam tokios apsaugos teisin pagrind ir apsaugos pobd, nustatyti elgesio su asmenimis, gavusiais toki apsaug, reikalavimus bei aptarti procesinius ios
apsaugos formos suteikimo aspektus.

1.3. Papildoma apsauga Europos Sjungos ir

Lietuvos Respublikos teisje
Nors iuo metu vis dar nra jokio tarptautinio dokumento, kuris isamiai reglamentuot papildomos apsaugos suteikimo klausimus, bene isamiausias dokumentas iuo klausimu Europos Sjungoje yra 2004 m. direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos. i direktyva skirta pabglio statuso suteikimo klausimams reglamentuoti, taiau joje tvirtintos
ir isamios papildomos apsaugos suteikimo normos. Direktyvos 18 straipsnis tvirtina valstybi nari pareig suteikti papildom apsaug asmenims,
atitinkantiems jos suteikimo kriterijus pagal direktyv. Paymtina, kad tai
pirmas kartas, kai tarptautinis dokumentas tvirtina sipareigojim suteikti
apsaug asmenims, neatitinkantiems pabglio svokos568. Lietuvoje papildomos apsaugos suteikimo klausimus reglamentuoja 2004 m. usieniei
teisins padties statymas, kurio 8790 straipsniai skirti papildomos apsaugos suteikimo atvejams, nesuteikimo prieastims, pasibaigimo pagrindams ir dokument idavimo tvarkai aptarti. Papildoma apsauga, kaip viena
i pabgli apsaugos form, pirm kart Lietuvoje reglamentuota btent
iame statyme. Iki statymo primimo papildoma apsauga buvo suteikiama
ankstesnio Usieniei teisins padties statymo pagrindu, taiau buvo
vardyta kaip leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dl humanitarinio pobdio prieasi. Tokio leidimo idavimas i ties skyrsi nuo to, kaip papildoma apsauga suprantama tarptautiniu ir Europos Sjungos mastu.

568

ECRE Information Note on the Council Directive 2004/83/EC, cit. op. 371.
202

PABGLI TEIS

2. PAPILDOMOS APSAUGOS SVOKA IR ATSKYRIMAS

NUO KIT APSAUGOS FORM
Tarptautiniu mastu nra visuotinai priimtos papildomos apsaugos
(angl. k. complementary protection) svokos. Taip yra todl, kad i pabgli apsaugos forma buvo pltojama valstybi praktikos, o ne bendr tarptautini sutari pagrindu. Valstybi praktikoje i apsauga buvo suprantama
labai vairiai, kaip, beje, vairus buvo ir individuali valstybi atsakas problemas, su kuriomis susiduria asmenys, nepatenkantys 1951 m. konvencijos pabglio svokos taikymo srit, taiau kuriems dl kit prieasi taip
pat reikia tarptautins apsaugos. Taip atsirado vairi status suteikimo
praktika, pavyzdiui, B statusas, subsidiari apsauga, de facto statusas ir humanitarinis statusas. ie statusai skyrsi teismis, kurios suteikiamos juos
gavusiems asmenims. Taigi galima teigti, kad papildoma apsauga reikia
vairius status tipus, suteikiamus asmenims, kuri praymai pagal 1951 m.
konvencij buvo atmesti po individualaus nustatymo, bet kuriems vis vien
reikia tarptautins apsaugos, pavyzdiui, pagal Konvencijos prie kankinimus 3 straipsn arba Afrikos vienybs organizacijos ar Kartagenos apibrim (jei tokie asmenys yra u Afrikos ir Vidurio Amerikos rib)569. Kai
kuriose valstybse asmen, neatitinkani 1951 m. konvencijos pabglio
svokos, nors reikaling tarptautins apsaugos, valstybs neisisdavo, taiau jokio teisinio statuso nesuteikdavo. Akivaizdu, kad vien tai, jog valstyb nesiima isiuntimo, dar nereikia papildomos apsaugos570. Papildomos
apsaugos svok pirm kart bandyta derinti Europos Sjungos mastu. ES
direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos pateikia papildomos
apsaugos svok. ios direktyvos 2 straipsnio f dalis nurodo, kad papildomos apsaugos statusas reikia valstybs nars pripainim, kad treiosios
alies pilietis ar asmuo be pilietybs atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Direktyvos 2 straipsnio e punktas numato, kad asmenys, turintys teis gauti papildom apsaug, yra tie, kurie neatitinka pabglio
569
UNHCR, Complementary Forms of Protection, UN doc. EC/GC/01/18, 4 September
2001; UNHCR, Complementary Forms of Protection: Their Nature and Relationship to the
International Refugee Protection Regime, UN doc. EC/50/SC/CRP.18, 9 June 2000.
570
Boldizsar Nagy, Subsidiary Form of Protection. LARC Workshop on the Ideal Reader,
Budapest, 9 November 2001, 2.2.1; r. taip pat: ECRE, Position on Complementary Protection, September 2000. 11. P. 3.

203

PABGLI TEIS

statuso suteikimo kriterij, taiau dl kuri yra rimt prieasi manyti, kad
jei bus grinti kilms valstyb arba buvusi nuolatins gyvenamosios
vietos valstyb (asmenims be pilietybs), jiems grs realus rimtos alos, kuri apibriama 15 str., pavojus, [...] ir jie negali arba dl io pavojaus nenori
pasinaudoti ios alies apsauga. Taigi i papildomos apsaugos svoka yra
nukreipiamo pobdio, todl nra labai aiki. 2001 m. lapkriio 27 d. Europos Tarybos Ministr komitetas prim rekomendacij dl papildomos apsaugos571. Rekomendacija nurodo, kad papildom apsaug valstybs nars
turt teikti asmeniui, dl kurio, remiantis kompetenting organ individualiai priimtu sprendimu, pripastama, kad jis neatitinka pabglio statuso
kriterij pagal 1951 m. konvencij ir jos 1967 m. protokol, taiau jam reikia tarptautins apsaugos [dl kit prieasi]572.
Nors neretai asmenys, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat
vadinami pabgliais, akivaizdu, kad papildoma apsauga kaip pabglio teisins padties iraika skiriasi nuo pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij. ET rekomendacijos dl papildomos apsaugos preambulje patvirtinama, kad ne visi asmenys, kuriems reikia tarptautins apsaugos, patenka
1951 m. konvencijos taikymo srit. Taip pat pabriama, kad priemons,
kuriomis siekiama papildyti tvirtintas 1951 m. konvencijoje, turi bti gyvendinamos tokiu bdu, kad bt galima papildyti, o ne paneigti egzistuojant tarptautins apsaugos reim. Be to, papildomos apsaugos egzistavimas neturt ukirsti kelio asmens teisei kreiptis dl pabglio statuso. Taigi galima teigti, kad papildoma apsauga teikiama tuomet, kai asmuo neatitinka pabglio statuso suteikimo kriterij pagal 1951 m. konvencij. I to
iplaukia ir papildomos apsaugos pavadinimas (kaip papildomos) alia
apsaugos pagal 1951 m. konvencij. Kartais papildoma apsauga dar vadinama subsidiaria, taiau reikt pabrti, kad ir 1951 m. konvencijos pagrindu teikiama tarptautin apsauga yra subsidiaraus pobdio (plaiau apie
tarptautins apsaugos subsidiar pobd r. 1 skyriaus 2.1 dal), todl toks
papildomos apsaugos pavadinimas nra tikslus.

571
COE, Recommendation Rec (2001) 18 of the Committee of Ministers to Member States on Subsidiary Protection (adopted by the Committee of Ministers on 27 November 2001
at the 774th meeting of the Ministers Deputies).
572
Ten pat. 1.

204

PABGLI TEIS

2.1. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo

pabglio statuso
Papildoma apsauga skiriasi nuo pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij ne tik aplinkybmis, dl kuri ji suteikiama, taiau ir pagal teisi,
kurios suteikiamos apsaug gavusiems asmenims, apimt. Tai susij su tuo,
kad, kaip minta pirmiau, nra bendro dokumento, skirtingai nei 1951 m.
konvencija, apibrianio papildom apsaug gavusi asmen teisi rinkin.
Vienose valstybse papildomos apsaugos suteikiam teisi apimtis beveik
nesiskiria nuo numatytos 1951 m. konvencijoje (pvz., Danijoje, Suomijoje,
Nyderlanduose, vedijoje, Portugalijoje), taiau kitose ymiai skiriasi. ES
direktyvoje dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos i asmen teisi
apimtis yra panai, taiau egzistuoja ir esminiai skirtumai. Skiriasi:
1) leidim gyventi prieglobsio valstybje galiojimo trukm;
2) teiss dirbti gyvendinimas (papildom apsaug gavusiems asmenims teis dirbti taip pat suteikiama nedelsiant, bet atsivelgiant
padt darbo rinkoje, remiantis nacionaline teise) ir galimybs naudotis profesiniu mokymu (pagal valstybs nars nacionalinius statymus ar teis);
3) galimybs pasinaudoti socialins integracijos programomis (tik
tuomet, kai valstyb nar mano, kad tikslinga suteikti galimyb
naudotis iomis programomis);
4) kelions dokument idavimo tvarka (papildom apsaug gavusiems asmenims iduodami tik tuomet, kai jie negali gauti nacionalinio paso ar kit dokument, suteikiani teis keliauti, bent jau
humanitariniais tikslais);
5) galimybs naudotis socialine parama ir sveikatos prieiros paslaugomis (gali bti apribotos ios galimybs paliekant tik pagrindines
paalpas).
Taip pat papildom apsaug gavusi asmen eimos nari teisi gyvendinimo poiriu valstybs nars gali nustatyti tam tikras slygas573. Taigi visos ios nuostatos rodo, kad direktyva numato labai daug iimi. Tuo
tarpu direktyvos projektas buvo numats daug maesnius skirtumus tarp
pabglio status ir papildom apsaug gavusi asmen.

573

ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 23 str. 2 d.

205

PABGLI TEIS

2.2. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo

laikinos apsaugos
Papildoma apsauga neturt bti painiojama su laikina apsauga. Pastaroji apibriama kaip iimtin nepaprastosios padties priemon, skirta reaguoti sudting padt, kai yra akivaizdus apsaugos poreikis, taiau galimybs nustatyti iuos poreikius individualiai ir per trump laik yra nedidels ar j ivis nra574. Papildoma apsauga reikia tam tikr status, kuris suteikiamas individualiai nustaius apsaugos poreikius. Tuo tarpu laikinos apsaugos suteikimas reikia toki poreiki nustatym grupiniu pagrindu, remiantis padtimi kilms valstybje, o papildoma apsauga yra atsakas individualius poreikius. Laikina apsauga paprastai yra trumpalaik, nors valstybi praktikoje yra ir iimi. Kita vertus, papildoma apsauga yra daniausiai ilgalaik ir iuo poiriu panaiausia 1951 m. konvencijos teikiam
apsaug. Papildomos apsaugos skirtumus nuo laikinos apsaugos patvirtina
ir ET rekomendacija dl papildomos apsaugos. Joje pabriama, kad papildoma apsauga tai individualios apsaugos kategorija, besiskirianti nuo laikinos apsaugos, kuri yra iimtin praktin priemon, apribota laiko atvilgiu ir teikiama masinio ar netikto antpldio metu575. Europos Sjungos
mastu papildoma apsauga suteikiama remiantis individualiais valstybi nari priimamais sprendimais, o apie masin antpld, lemiant laikinos apsaugos paskelbim, pranea Europos Sjungos Ministr Taryba.

2.3. Papildomos apsaugos atskyrimas nuo

humanitarins apsaugos
Papildoma apsauga i esms yra viena i tarptautins apsaugos, teikiamos pabgliams (suprantant pabglio svok plaiausia prasme), ri ar
form. Btent tarptautins apsaugos, kaip jos pagrindo, poreikis vienija papildom apsaug su apsauga pagal 1951 m. konvencij ir laikina apsauga.
Toks panaumas grindiamas tuo, kad visiems asmenims, kuriems ji suteikiama, taip pat reikia tarptautins apsaugos.
Papildoma apsauga, kaip tarptautins pabgli apsaugos forma, turt
bti skiriama nuo humanitarinio statuso, suteikiamo kai kuriose valstybse
asmenims iimtinai dl humanitarinio pobdio prieasi, kurios neturi
574

UNHCR, The International Protection of Refugees. Complementary Forms of Protection. Geneva. April 2001. 27.
575
COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571.
206

PABGLI TEIS

nieko bendra su pabgliais. Svok atskyrimo problematika iuo atveju

kyla dl to, kad kai kuriose valstybse btent per humanitarin status realizuojama papildoma apsauga. Galima bt panagrinti Lietuvos pavyzd, kai
1998 m. statyme dl usieniei teisins padties buvo numatyta suteikti
papildom apsaug remiantis statymo 19 straipsnio 3 dalimi. is straipsnis
numat, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali bti iduodamas dl humanitarinio pobdio prieasi576. Nors humanitarins
prieastys statyme nebuvo apibrtos, praktikoje taikant io straipsnio nuostatas humanitarinmis prieastimis galjo bti laikomos tiek prieastys,
skatinanios papildomos apsaugos poreik (pvz., karo pabgli atveju),
tiek nieko bendra su tarptautine apsauga neturinios prieastys (pvz., iimtinai humanitarins, bendramogikos prieastys asmens liga, senyvas
amius ir pan.). Vadinamasis humanitarinis statusas bdavo suteikiamas
tiek pabgliams plaija prasme, tiek asmenims, kuriems nereikia tarptautins apsaugos. Tai sukl tam tikr gin dl socialins integracijos paramos tokiems asmenims poreikio diferencijavimo. 2004 m. statyme dl usieniei teisins padties ios asmen grups yra aikiai atskirtos. 2004 m.
usieniei statyme humanitarinio statuso apskritai neliko, iskyrus nuostatas dl leidimo laikinai gyventi idavimo, susijusias su aplinkybmis, dl
kuri atidedamas usienieio isiuntimas (pvz., dl eimini ryi su asmenimis, gyvenaniais Lietuvoje, socialini, ekonomini ir kit ryi su Lietuva) arba dl pavojingos organizmo bkls, kai reikalinga neatidliotina
btinoji medicinos pagalba577. ios nuostatos galt bti laikomos humanitarinmis prieastimis.

576

LR statymas dl usieniei teisins padties, Nr. VIII-978, 1998 m. gruodio 17 d. //

V. . 1998. Nr.115-3236 (nebegalioja).
577
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 40 str. 1 d.
207

PABGLI TEIS

3. ASMENYS, KURIE NAUDOJASI PAPILDOMA

APSAUGA
Papildoma apsauga atsirado ir buvo pltojama atsivelgiant asmen,
kuriems reikalinga tarptautin apsauga, poreikius. Nors toki asmen ratas,
nesant bendro papildom apsaug reglamentuojanio dokumento, nebuvo
tiksliai apibrtas ar vardytas, vis dlto atsirandant naujoms situacijoms,
lemianioms tarptautins apsaugos poreik, is ratas pltsi. iuo metu skirtingi tarptautiniai, daniausiai nepareigojanio pobdio dokumentai tvirtina plat rat asmen, kuriems reikia tarptautins apsaugos. Europos Sjungos mastu toks asmen ratas yra tiksliai apibriamas. Kol kas net ir ES
valstybi nari nacionaliniuose teiss aktuose papildom apsaug turini
teis gauti asmen ratas apibriamas nevienodai. ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos numato iuos asmenis, kuriems turt
bti suteikta papildoma apsauga, kai gresia toks rimtos alos pavojus kaip:
1) mirties bausm kilms valstybje;
2) kankinimai arba nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm;
3) rimtas ir individualus pavojus asmens gyvybei ar asmens saugumui
dl nepasirinktinio smurto, kylanio dl tarptautinio ar vidinio karo
konflikto578.
Direktyvos projekte buvo numatytos daug paangesns nuostatos, t. y.
asmenims papildoma apsauga turjo bti suteikiama, jei jie yra u savo
kilms valstybs rib ir negali ten grti dl visikai pagrstos baims, kad
jiems gresia toks rimtos ir nepateisinamos alos pavojus:
1) kankinimai, nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm;
2) toks mogaus teisi paeidimas, kuris yra pakankamai rimtas, kad
bt taikomi valstybs nars tarptautiniai sipareigojimai;
3) grsm jo gyvybei, saugumui ar laisvei dl nepasirinktins prievartos, kylanios dl ginkluoto konflikto arba dl sisteming ar plaiai
paplitusi mogaus teisi paeidim579.
ET Ministr komitetas rekomendavo, kad remiantis kompetentingo
valdios organo priimtu individualiu sprendimu papildoma apsauga bt
suteikiama asmeniui, kuris neatitinka 1951 m. konvencijoje ir 1967 m. pro578

ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 15 str.

Proposal for a Council Directive on minimum standards for the qualification and status of third country nationals and stateless persons as refugees or as persons who otherwise
need International Protection, cit. op. 207. 15 str.
579

208

PABGLI TEIS

tokole tvirtint pabglio statuso kriterij, taiau kuriam reikia tarptautins

apsaugos dl toki prieasi580:
1) asmeniui gresia kankinim ar nemoniko arba eminanio elgesio
ar bausms pavojus kilms valstybje, arba
2) asmuo buvo priverstas ivykti ar pasilikti u kilms valstybs rib
dl pavojaus jo gyvybei, saugumui ar laisvei, kylanio dl nepasirinktins prievartos tokiose situacijose, pavyzdiui, kaip karinis
konfliktas; arba
3) dl kit prieasi, kurias numato valstybi nari statymai ar praktika, ir todl negali bti grintas kilms valstyb.
Taigi, nors kai kurios asmen, kuriems rekomenduojama suteikti papildom apsaug, grups yra tapaios toms, kurias numato ES direktyvos
dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos projektas, vis dlto ET rekomendacijoje paliekama galimyb traukti ir visus kitus asmenis, kuriems,
valstybi nari nuomone, reikt tarptautins apsaugos.
Apibendrinti, kuriems asmenims reikia tarptautins apsaugos ir kuriems turt bti teikiama papildoma apsauga, band ir JTVPK. ios organizacijos nuomone, pirmiausia prie toki asmen reikt priskirti asmenis,
kuriems turjo bti suteikta apsauga pagal 1951 m. konvencij, taiau jiems
buvo atsakyta dl to, kad toje valstybje, kur nustatomas j statusas, pabglio svoka aikinama siaurai (tai gali bti dl to, kad, pavyzdiui, valstyb nepripasta nevalstybini subjekt vykdomo persekiojimo dl konvencijos tvirtintos prieasties). Nors daugumoje ali jie pripastami pabgliais pagal konvencij, kai kurios valstybs atsisako suteikti pabglio status ir suteikia papildom apsaug. Be to, kai kurios valstybs nepripasta
pabgliais asmen, atvykstani i ginkluoto konflikto apimt valstybi,
pavyzdiui, kai kuriose valstybse tokie asmenys laikomi nepasirinktins
prievartos aukomis ir jiems suteikiama papildoma apsauga. Kitose valstybse tokie atvejai yra vertinami kaip pagrindas pabglio statusui gauti, nes
konfliktai neretai susij su etniniais, religiniais ar politiniais skirtumais, kurie specifikai apibdina besitraukianius nuo tokio konflikto. Dar viena
grup asmen asmenys, kurie bijo ar patyr persekiojim dl lyties arba
kurie dl kit prieasi atitinka konvencijos slygas. Taiau daugelyje
valstybi jiems suteikiama papildoma apsauga, uuot pripainus juos pabgliais. Kitose valstybse iems asmenims suteikiamas pabglio statusas,
nes pripastama, kad jie atitinka 1951 m. konvencijos kriterijus581. Pana580

COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 1.

UNHCR, The International Protection of Refugees. Complementary Forms of Protection, cit. op. 574. 23.
581

209

PABGLI TEIS

ias grupes iskiria ir Bodizsaras Nagy, pamindamas alia kit taip pat ir
nevalstybini persekiojimo subjekt vykdomo persekiojimo dl konvencijoje nurodyt prieasi aukas, persekiojimo dl lyties aukas bei i karins
tarnybos pasialinusius asmenis582. Dl i asmen priskyrimo tiems, kuriems turt bti teikiama papildoma apsauga, reikt pabrti, kad faktas,
jog asmenims nesuteikiamas pabglio statusas pagal 1951 m. konvencij,
pats savaime nereikia, kad i asmen tarptautins apsaugos poreikis yra
skirtingas nei pabgli pagal 1951 m. konvencij. Tokie padariniai kyla
dl netinkamo konvencijos aikinimo, taiau ne dl to, kad iems asmenims
i ties turt bti suteikiama papildoma apsauga, o ne apsauga pagal 1951
m. konvencij. Juolab kad kai kurios valstybs iems asmenims suteikia pabglio status, o ne papildom apsaug. Antra, JTVPK priskiria prie asmen, kuriems turt bti teikiama tarptautin apsauga, taip pat asmenis,
kurie turi rimt prieasi kreiptis dl apsaugos, taiau t prieasi neapima 1951 m. konvencija. Daniausiai tai asmenys, kuri gyvybei, laisvei ar
saugumui gresia pavojus kilms valstybje, taiau is pavojus nra susijs
su viena ar keliomis 1951 m. konvencijoje tvirtintomis prieastimis. Pavyzdiui, kai tokia grsm kyla iimtinai dl nepasirinktinio plaiai paplitusio smurto ir j lydinios netvarkos konflikto situacijoje, nesant jokio persekiojimo elemento. Tokiais atvejais asmenys vargu ar pateks 1951 m. konvencijos pabglio apibrimo taikymo srit, bet jiems vis tiek reikia tarptautins apsaugos583. i asmen grup i dalies sutampa su ES direktyvoje ir
visikai sutampa su ET rekomendacijoje numatytomis asmen, kuriems turt bti suteikiama papildoma apsauga, grupmis.
Kaipgi ios asmen grups atsispindi valstybi praktinje veikloje?
Praktika patvirtina, kad papildoma apsauga teikiama dl pai vairiausi
prieasi. Kai kurios i prieasi yra visai nesusijusios su apsaugos poreikiu, bet iimtinai su humanitarinio ar praktinio pobdio prieastimis, taiau gali bti ir tiesiogiai susijusios su apsaugos poreikiu, pavyzdiui, dl
plaiai paplitusio vykstanio ginkluoto konflikto584. Teisiniu atvilgiu pastaroji prieastis yra bene svarbiausia, nes kitas, humanitarinio pobdio
prieastis, matyt, suvienodinti bt labai sunku, nes jos gali bti susijusios
su paiais vairiausiais gyvenimo atvejais (pvz., liga, amiumi, eiminiais
ryiais, iskyrus eimos susijungimo atvejus, sveikatos bkle). Kai kuriais
atvejais nemanoma isisti asmens dl to, kad negalimas transportavimas,
nra kelions dokument arba nemanoma j gauti. Tuomet daniausiai
582

Boldizsar Nagy, Subsidiary form of protection, cit. op. 570. 2.3.

UNHCR, The International Protection of Refugees. Complementary Forms of Protection, cit. op. 574. 11.
584
Ten pat. 5.
583

210

PABGLI TEIS

valstybs suteikia galimyb tokiam asmeniui laikinai pasilikti savo teritorijoje, toleruodamos jo buvim, taiau nesuteikdamos pabglio statuso. Bodizsaras Nagy ia priskiria net ir stichini nelaimi aukas, asmenis, ivykstanius dl bado ar netekusius gamtini itekli dl tyini valstybs ar
kvazikarini grupuoi veiksm, taip pat atvejus, kai suteikiamas toleravimo statusas. Tokie asmenys gali bti iaip usienieiai, gali bti ir prieglobsio praytojai, kuri praymai buvo atmesti, ir taip pat kiti asmenys.
Paymtina, kad visus iuos atvejus reikt skirti nuo atvej, kai asmeniui
suteikiama apsauga pagal asmens negrinimo princip, kadangi jis tvirtintas ne tik 1951 m. konvencijoje, bet taip pat kai kuriuose kituose jau mintuose tarptautiniuose mogaus teisi apsaugos dokumentuose. Todl papildoma apsauga turt bti aikiai skiriama nuo vis kit valstybse suteikiam galimybi pasilikti jos teritorijoje. Prieingu atveju skirtumas tarp
pabgli ir kit usieniei, kuri problemos nra susijusios su tarptautine
apsauga, tapt nerykus arba visai inykt.
Lietuvoje asmen, kuriems turt bti suteikta papildoma apsauga, ratas apibriamas labai panaiai, kaip ir ES direktyvoje dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos. statymas buvo rengiamas atsivelgiant direktyvos nuostatas, taiau kadangi tuo metu tai buvo tik direktyvos projektas,
priimtos direktyvos nuostatos iek tiek skiriasi. 2004 m. usieniei teisins
padties statymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikim tam tikriems asmenims. Straipsnis numato, kad papildoma apsauga
gali bti suteikta prieglobsio praytojui, kuris yra u savo kilms valstybs
rib ir negali ten grti dl visikai pagrstos baims, kad:
1. jis bus kankinamas, su juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba
bus eminamas jo orumas ar jis bus tokiu bdu baudiamas;
2. yra grsm, kad jo, kaip mogaus, teiss ir pagrindins laisvs bus
paeistos;
3. yra grsm jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dl paplitusios
prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro slygas
sistemingiems mogaus teisi paeidimams.
Taigi, primus tokias statymo nuostatas, buvo tiksliai atskirti asmenys,
kuriems reikia papildomos apsaugos ir kuriems turi bti iduotas leidimas
dl iimtinai humanitarinio pobdio prieasi.

211

PABGLI TEIS

4. PAPILDOMOS APSAUGOS SUTEIKIMO

PROCESINIAI ASPEKTAI
4.1. Bendros procedros privalumai ir trkumai
Panaiai kaip ir nustatant pabglio status pagal 1951 m. konvencij,
taip ir nustatant papildom apsaug, turi bti tam tikros procedros, kuriomis vertinamas tokios apsaugos poreikis ir pagrstumas konkreiu atveju.
Kai kuriose valstybse vesta vadinamoji bendra procedra, t. y. visi galimi
apsaugos poreikiai (pagrindai) vertinami ar nustatomi vienu metu. Tokia
procedra pasibaigia arba pabglio statuso suteikimu, arba papildomos apsaugos suteikimu, arba atsisakymu suteikti apsaug, jei nenustatyta, kad
asmuo atitinka jos suteikimo kriterijus. Taip pat akivaizdu, kad ir koks bt
tokios procedros rezultatas, jog asmeniui turi bti suteikiama teis pateikti
skund dl priimto sprendimo. ET rekomendacija dl papildomos apsaugos
rekomenduoja taikyti vadinamj bendr procedr585. Europos pabgli
ir tremtini taryba teigia, kad i asmens tik turt bti tikimasi, kad jis
kreipsis kompetenting institucij, taiau neturt bti tikimasi, kad jis pateikt praym dl konkreios apsaugos formos. Tokia kompetentinga institucija, EPTT nuomone, inagrinjusi visus bylos aspektus, turt priimti
vien i i sprendim:
a) pripainti asmen pabgliu pagal 1951 m. konvencij ir suteikti
jam prieglobst;
b) motyvuotai atsisakyti suteikti pabglio status ir suteikti papildom apsaug;
c) atsisakyti suteikti bet koki apsaugos form, taiau leisti asmeniui
pasilikti dl humanitarinio ar praktinio pobdio prieasi;
d) atsisakyti suteikti bet koki apsaugos form ir pareigoti asmen ivykti i alies586.
Egzistuoja keletas prieasi, kodl valstybs, nustatydamos visus
manomus apsaugos poreikius, taiko bendr procedr vietoje dviej ar
daugiau atskir. Pirmiausia bendra procedra leidia taupyti laiko ir mo585

COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 2.

ECRE, Position on Complementary Protection, September 2000. 36. P. 6. At:
www.ecre.int.
586

212

PABGLI TEIS

gikj itekli snaudas, padeda visapusikai vertinti byl. Kita vertus, kai
kurios valstybs, vykdydamos toki bendr procedr, linkusios lengviau ir
greiiau pasitenkinti papildomos apsaugos suteikimu, nei kad atlikti sudting nagrinjim, ar asmuo atitinka 1951 m. konvencijos pabglio apibrim. Remiantis ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, pirmiausia turi bti nustatoma, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu
pagal 1951 m. konvencij, ir jei ne, tik tada turt bti nustatoma, ar jam
reikia papildomos apsaugos587. Vienintel iimtis gali bti tuo atveju, jei pateikdamas prieglobsio praym asmuo prao suteikti jam btent papildom
apsaug, o ne pabglio status588. Lietuvoje pabglio statuso nustatymo ir
papildomos apsaugos nustatymo procedra buvo vykdoma vienu metu dar
iki priimant 2004 m. usieniei teisins padties statym. Pradioje nustatoma, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu 1951 m. konvencijos atvilgiu,
o jei ne, tuomet sprendiamas klausimas, ar tokiam asmeniui reikia papildomos apsaugos. Taigi prieglobsio procedros rezultatas Lietuvoje gali
bti pabglio statuso suteikimas, papildomos apsaugos suteikimas arba atsisakymas suteikti ias apsaugos formas.

4.2. Papildomos apsaugos netaikymo ir pasibaigimo

nuostatos
Daniausiai papildomos apsaugos netaikymo ir pasibaigimo slygos
yra panaios arba identikos pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij
netaikymo ir pasibaigimo nuostatoms. Pavyzdiui, ES direktyvoje dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos 17 straipsnis atkartoja kai kurias
1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies a ir c punkt nuostatas, kai apsauga neteikiama. Taiau kiti papildomos apsaugos netaikymo pagrindai
skiriasi. T. y. apsauga nesuteikiama, jei yra rimt prieasi manyti, kad
asmuo:
1) padar sunk nusikaltim;
2) kelia grsm valstybs nars, kurioje jis yra, visuomenei ar saugumui589.
Taiau reikt atsivelgti tai, kad priimant sprendimus dl papildomos
apsaugos netaikymo ir pasibaigimo turi bti atsivelgiama ETK 3
straipsn, kitus mogaus teisi dokumentus, kuriuose tvirtinamas asmens
587

Explanatory Memorandum to the Proposal, Article 5 (2).

Ten pat.
589
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 17 str. 2 d.
588

213

PABGLI TEIS

negrinimo absoliutus pobdis590. 2004 m. usieniei teisins padties

statymo 88 straipsnyje pateiktos prieastys, dl kuri pabglio statusas arba papildoma apsauga Lietuvoje nesuteikiama. ios prieastys yra tapaios
pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij nesuteikimo pagrindams, t. y.
papildoma apsauga nesuteikiama, jei:
1. prieglobsio praytojas naudojasi Jungtini Taut institucij ar organizacij, iskyrus Jungtini Taut Pabgli reikal vyriausiojo
komisaro valdyb, pagalba ir apsauga;
2. valstybs, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripasta
jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybs pilietybe;
3. yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo Lietuvos Respublik
jis padar sunk nepolitin nusikaltim arba yra kaltinamas veika,
prietaraujania Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams;
4. yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padar nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim arba vykd genocid, kaip jie apibriami
Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ir kituose tarptautins
teiss altiniuose.

590

COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 3.

214

PABGLI TEIS

5. ELGESIO SU PAPILDOM APSAUG GAVUSIAIS

ASMENIMIS REIKALAVIMAI IR IEMS ASMENIMS
SUTEIKIAMOS TEISS
Nesant bendro tarptautinio dokumento, nustatanio elgesio su papildom apsaug gavusiais asmenims reikalavimus, iems asmenims suteikiam teisi apimtis vairiose valstybse skiriasi. Aiku, atsivelgiant tai, kad
i asmen padtis panai pabgli, galt bti vadovaujamasi 1951 m.
konvencijoje ivardijamomis minimaliomis teismis. Taiau kai kurios
valstybs praktinje veikloje suteikia net didesnes nei konvencijoje pabgliams ivardytos teises. Manoma, kad asmeniui turt bti suteikiamas bent
jau tam tikras statusas, t. y. neutenka vien sustabdyti isiuntim, kadangi
asmeniui reikalingas tam tikras stabilumas ir galimyb integruotis. Tokiems
asmenims turt bti suteikiamas tam tikras formalus statusas, suteikiantis
teis naudotis tam tikromis teismis ir nustatantis tam tikras pareigas, ir jam
turi bti iduodamas dokumentas, patvirtinantis jo status591. Toks statusas
turi lemti galimyb naudotis pagrindinmis mogaus teismis, kurias tvirtina tarptautiniai ir regioniniai dokumentai. Pavyzdiui, ES direktyva dl
pabglio svokos ir papildomos apsaugos numato, kad, skirtingai nei suteikus pabglio status (iduodamas leidimas bent jau 3 metams, kuris pratsiamas automatikai), papildom apsaug gavusiems asmenims iduodamas leidimas gyventi bent vieneriems metams. Taiau ET rekomendacijoje
dl papildomos apsaugos tuo atveju, jei i asmen buvimas alyje utrunka
dl tstinumo prieasi, dl kuri buvo suteikta papildoma apsauga, siloma tokiems asmenims iduoti ilgalaik leidim gyventi, ypa tuo atveju,
jei jie prabuvo alyje ilgiau kaip 5 metus592. Toks leidim gyventi trukms
skirtumas, kur tvirtina direktyva, nra pagrstas, kadangi neretai papildomos apsaugos asmenims reikia ne trumpiau nei pabglio statuso pagal
1951 m. konvencij. 2003 m. lapkriio 25 d. Tarybos direktyva dl ilg laik gyvenani alyje treij valstybi piliei nra taikoma asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga593. Reikt pabrti, kad kaip ir pabglio
statusas, taip ir papildoma apsauga nra suteikiama visam laikui pagal savo
591

UNHCR, The International Protection of Refugees. Complementary Forms of Protection, cit. op. 574. 20.
592
COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 7.
593
Council Directive 2003/109/EC of 25 November 2003 concerning the status of thirdcountry nationals who are long term residents, O.J. L 16/44, 23.1.2004, 3 str. 2 d. (c) punk.
215

PABGLI TEIS

pobd, tai patvirtina ir papildomos apsaugos pasibaigimo nuostatos. Valstybse leidimo gyventi alyje trukm skirtinga. Pavyzdiui, Austrijoje toks
leidimas iduodamas vieneriems metams, taip pat yra galimyb pratsti leidim iki 3 met594. Suomijoje leidimas gyventi iduodamas laikotarpiui iki
trej met, po to iduodamas leidimas nuolatos gyventi595. Lietuvoje asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, leidimas gyventi iduodamas
vieneriems metams, taiau pratsiamas kiekvienais metais, jei apsaugos poreikis neinyksta. Taiau po 5 met teisto gyvenimo gali bti iduodamas
leidimas nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje596.
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos tvirtina
asmen, kuriems suteikta papildoma apsauga, teises. Tarp i teisi pripastama:
1. Teis gauti kelions dokumentus tais atvejais, kai asmuo negali gauti savo kilms valstybs dokument597. Paymtina, kad, pavyzdiui,
ET rekomendacija dl papildomos apsaugos patvirtina btinyb iduoti ne tik kelions dokument, taiau ir dokument, kuris patvirtint asmens teisin status.
2. Teis naudotis pagrindinmis socialinmis ir ekonominmis teismis, t. y:
2.1. Teis sidarbinti skirtingai nei pabgliams, kuriems tokia
teis suteikiama beslygikai, papildom apsaug gavusiems
asmenims ios teiss gyvendinimas gali bti siejamas su padtimi valstybs nars darbo rinkoje (i nuostata atsirado dl
diskusij priimant direktyvos projekt, ar suteikti teis naudotis darbo rinka ikart, ar tik prajus tam tikram laikui nuo statuso suteikimo). Tuo tarpu teis naudotis profesiniu mokymu
jie gali gyvendinti tik pagal valstybs nars nustatytas taisykles598.
2.2. Socialins paramos teiss papildom apsaug gavusiems asmenims nesiskiria nuo t, kurios suteikiamos pabgliams, galintiems naudotis jomis lygiomis teismis su prieglobsio
valstybs pilieiais599. Taiau yra ios bendros taisykls iim-

594

ECRE, Complementary/Subsidiary Forms of Protection in the EU Member States. An

Overview. December 2003. P. 6.
595
Ten pat. cit. op. 594. P. 20.
596
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 53 str. 1 d. 8 punk.
597
ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 25 str. 2 d.
598
Ten pat. 26 str. 4 d.
599
Ten pat. 28 str. 1 d.
216

PABGLI TEIS

tis: valstybs nars gali apriboti socialin param, palikdamos

tik pagrindines paalpas.
2.3. Teis sveikatos apsaug ir psichologin param nustatoma
kaip ir prieglobsio valstybs pilieiams, taigi iuo poiriu
pabgli ir papildom apsaug gavusi asmen padtis yra
vienoda. Taiau ia taip pat direktyva leidia valstybms narms daryti bendros taisykls iimtis, paliekant tik galimyb
naudotis pagrindinmis paslaugomis. Be to, direktyva numato
specialias priemones asmenims su ypatingais poreikiais, pavyzdiui, besilaukianioms moterims, negaliesiems, asmenims, patyrusiems kankinimus, iprievartavim ar kitok
psichologin, seksualin ar fizin smurt, arba nepilnameiams,
kurie patyr inaudojim, kankinimus, buvo apleisti, patyr
iaur, nemonik arba eminant elges ar nukentjo nuo karo konflikto600.
2.4. Teis tinkam gyvenamj bst ir param sigyti bst asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, suteikiama taip
pat, kaip ir pabgliams, lygiomis teismis su teistai valstybje gyvenaniais treij ali pilieiais601.
3. Teis moksl nepilnameiams ir diplom pripainim suteikiama
lygiomis teismis su prieglobsio valstybs pilieiais, tiek pabgliams, tiek asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga602. Tuo
tarpu suaugusiems suteikiama galimyb pasinaudoti bendra vietimo
sistema ir perkvalifikavimo galimybmis tomis paiomis slygomis,
kaip teistai valstybje gyvenantiems treij ali pilieiams603.
4. Teis laisvai judti prieglobsio valstybs teritorijoje remiantis direktyva garantuojama ir apribojama tomis paiomis slygomis, kaip
ir teistai valstybje gyvenantiems treij ali pilieiams604. ET
rekomendacija dl papildomos apsaugos numato, kad i teis gali
bti apribota, pavyzdiui, nacionalinio saugumo ar vieosios tvarkos
interesais605.
Direktyva taip pat numato papildomas garantijas nelydimiems nepilnameiams, kuriems turi bti skiriamas globjas606, integracin param
600

ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 29 str.

Ten pat. 31 str.
602
Ten pat. 27 str. 1 ir 3 d.
603
Ten pat. 27 str. 2 d.
604
Ten pat. 32 str.
605
COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 5.
606
ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 30 str. 12 d.
601

217

PABGLI TEIS

(skirtingai nei pabgliams, papildom apsaug gavusiems asmenims galimyb pasinaudoti tokiomis integracinmis programomis bus suteikiama tik
tuomet, jei valstyb mano tai esant reikalinga)607 ir galimyb pasinaudoti
savanoriko grimo programomis608. ET rekomendacija dl papildomos
apsaugos alia i teisi numato taip pat teis kreiptis teismus ir administracinius organus609 bei eimos susijungimo teis610. Valstybs pareig skatinti papildom apsaug gavusi asmen eimos susijungim numato kita
ET Ministr komiteto rekomendacija611. Teiss susijungti su eima utikrinimo btinyb net kelis kartus pabr ir Vykdomasis komitetas612. ES direktyvoje dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos nieko nekalbama
apie teis susijungti su eima, kadangi ios teiss gyvendinim reglamentuoja 2003 m. rugsjo 22 d. ES Tarybos direktyva dl teiss susijungti su
eima613, nors i direktyva nenumato jos nuostat taikymo asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, o ne pabglio statusas614.
Be to, pilietini ir politini teisi atvilgiu asmenys, kuriems suteikta
papildoma apsauga, turt bti apsaugoti nuo grinimo kilms valstyb ir
isiuntimo i jos615, jie neturt bti diskriminuojami dl rass, religijos,
politins nuomons, tautybs, kilms valstybs, lyties, fizins negalios ar
koki nors kit prieasi; taip pat jie neturi bti kankinami, su jais neturi
bti iauriai elgiamasi ar nemonikai arba eminaniai elgiamasi ar baudiama.
Lietuvoje pabgli ir asmen, kuriems suteikta papildoma apsauga,
padtis suteikiam teisi poiriu iek tiek skiriasi. Pavyzdiui, kelions
dokumentas pabgliams iduodamas visais atvejais, o usienieio pasas
papildom apsaug gavusiam asmeniui iduodamas tik tuomet, kai asmuo
neturi galiojanio usienio valstybs pilieio paso ar j atitinkanio kelions
dokumento arba is dokumentas yra pamestas ar sunaikintas, ir dl objekty607

ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 33 str.

Ten pat. 34 str.
609
COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571, 5; taip pat r. Complementary
Forms of Protection. 22.
610
COE, Recommendation Rec (2001) 18, cit. op. 571. 6.
611
COE, Recommendation No R (99) 23 of the Committee of Ministers on Family Reunion for Refugees and other Persons in Need of Protection. 1.
612
Excom Conclusion No 85 (XLIX) on International Protection, 1998, A/AC.96/911,
21; Excom Conclusion No 88 (L) on Protection of the Refugee's Family, 1999, A/AC.96/928.
21.
613
Council Directive 2003/86/EC of 22 September 2003 on the right to family reunification, O.J. L 251/12, 3.10.2003.
614
Ten pat. 3 str. 2 d. (c) punk.
615
ES direktyva dl pabglio statuso ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 21 str. 1 d.
608

218

PABGLI TEIS

vi prieasi asmuo negali jo gauti i savo kilms valstybs kompetenting staig616. Papildom apsaug gavusi asmen teis dirbti gyvendinama
panaiai. T. y. tiek pabgliai, tiek papildom apsaug gav asmenys turi
teis dirbti, nereikalaujant sigyti leidim dirbti. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato, kad papildom apsaug gav asmenys atleidiami nuo pareigos sigyti leidim dirbti617. gyvendinant kitas socialines ir
ekonomines teises, papildom apsaug gav usienieiai gali susidurti su
tam tikromis problemomis, kadangi dauguma sveikatos apsaugos, socialins paramos ir kit statym i teisi gyvendinim sieja su nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje, o leidimus laikinai gyventi gavusiems asmenims ios teiss yra ribotos apimties (pvz., teikiama tik btinoji medicinos pagalba ir
pan.). Iki 2004 m. usieniei teisins padties statymo galiojusi Prieglobst gavusi asmen socialins integracijos tvarka (toliau Socialins integracijos tvarka), patvirtinta Vyriausybs nutarimu, 2004 m. spalio 21 d. buvo
pakeista618. Kadangi Socialins integracijos tvarka patvirtinta ne statymo
lygmens teiss aktu, o socialins apsaugos ir darbo ministro sakymu, ji neisprs vis problem, su kuriomis susiduria papildom apsaug gav asmenys. Taigi btina keisti socialins apsaugos statymus, kuriuose vis dar
egzistuoja klitys papildom apsaug gavusiems asmenims gyvendinti
jiems pripastamas teises. 2004 m. usieniei teisins padties statymas
numato visiems prieglobst gavusiems asmenims, taip pat ir papildom apsaug gavusiems asmenims valstybs param jiems integruojantis valstybins kalbos mokymo, vietimo, uimtumo, aprpinimo gyvenamja patalpa,
socialins apsaugos, sveikatos apsaugos ir visuomens informavimo apie
usieniei integracij srityse. Usieniei, gavusi prieglobst, integracija
suprantama kaip konkretaus asmens (eimos) adaptacijos svetimoje aplinkoje procesas, kurio metu jam pagal poreikius suteikiamos vietimo, medicinos, socialins ir kitos paslaugos siekiant padti sijungti bendruomen ir
darbo rink619. Socialins integracijos tvarka nedaro skirtumo paramos teikimo atvilgiu tarp nuolatin ir laikin leidim gavusi asmen, kuriems suteiktas prieglobstis (iskyrus tvarkos 47 punkte numatyt atvej620). Taiau,
616

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 37 str.

Ten pat. 58 str.
618
LR socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Dl Lietuvos valstybs paramos
teikimo usieniei, gavusi prieglobst Lietuvos Respublikoje, integracijos tvarkos aprao
patvirtinimo. 2004 m. spalio 21 d., Nr. A1-238 // V. . 2004. Nr. 157-5741.
619
Ten pat. 3.3 punk.
620
Prieglobst gavusi usieniei, kuriems suteikus pabglio status iduotas leidimas
nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, socialins apsaugos klausimai pasibaigus integracijos
laikotarpiui sprendiami utikrinant vienod teiss akt, reglamentuojani socialin apsaug,
taikym vis Lietuvos Respublikoje gyvenani asmen atvilgiu.
617

219

PABGLI TEIS

nors integracins paramos teikimo metu teikiamos paramos slygos praktikai nesiskiria, papildom apsaug gavusi asmen socialins paramos gavimo problemos iliks, nes tvarka nereglamentuoja ios paramos teikimo
slyg pasibaigus integracijos periodui. O kiti statymai vis dar nepakeisti,
kad bt galima suteikti vienodas slygas pabgliams ir papildom apsaug gavusiems asmenims.
Papildom apsaug gavusi asmen teiss moksl gyvendinimas taip
pat priklausys nuo to, ar bus padaryti atitinkam i srit reglamentuojani
statym pakeitimai. Kaip ir ES direktyvoje, papildom apsaug gavusiems
asmenims pagal 2004 m. usieniei teisins padties statym numatyti
bendri, kaip ir visiems kitiems usienieiams, galimi judjimo laisvs apribojimai. statymo 112 straipsnis numato, kad tokie apribojimai galimi, jeigu
tai btina valstybs saugumui, vieajai tvarkai utikrinti, moni sveikatai
ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kit asmen teisms
ir laisvms apsaugoti. Papildom apsaug gavusi asmen teiss apsksti
priimtus sprendimus pagal usieniei statym yra tokios paios, kaip ir
pabgli. Tuo tarpu eimos susijungimo klausimu 2004 m. usieniei teisins padties statymas 30 straipsnio antroje dalyje numato, kad papildom
apsaug gav usienieiai teiss eimos susijungim neturi. Papildom apsaug gavusiems asmenims Lietuvoje taip pat numatyta apsauga nuo isiuntimo, t. y. usieniei statymo 130 straipsnio 2 dalis numato, kad usienietis neisiuniamas i Lietuvos Respublikos ir negrinamas valstyb,
jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje usienietis bus kankinamas, su
juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba eminamas jo orumas ar jis
bus tokiu bdu baudiamas. Taiau paymtina, kad i apsauga nuo isiuntimo neapima vis atvej, nes ne visiems asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, grs kankinimai ar kitoks iaurus elgesys. Kai kurie i j,
pavyzdiui, negals grti dl to, kad kilms valstybje vyksta karas arba
plaiai paplit mogaus teisi paeidimai, kurie neprilygsta kankinimams.
Tokiu atveju neaiku, kaip Lietuvoje papildom apsaug gavusiems asmenims bus utikrinta apsauga nuo isiuntimo.

220

PABGLI TEIS

6. PAPILDOMOS APSAUGOS SUTEIKIMO

PROBLEMINIAI ASPEKTAI
Neabejotina, kad papildomos apsaugos suteikimas asmenims, nepatenkantiems 1951 m. konvencijos pabglio svokos taikymo srit, turi teigiam poveik, nes tokiu bdu suteikiama galimyb apsaugoti ne tik persekiojamus asmenis, bet ir kitus asmenis, kuriems j kilms valstybje gresia
pavojus. Taiau papildomos apsaugos traukimas valstybi praktinje veikloje turjo ne tik teigiam padarini. Vis dlto valstybi praktika teikiant
papildom apsaug turi sav minus. Pirmiausia tarptautins organizacijos
paymi, kad papildomos apsaugos vedimas padar tak pabglio statuso
suteikimo statistikai, t. y. kartais papildoma apsauga kritikuojama dl to,
kad manoma, jog vis daugiau asmen pripastami pagal i apsaugos form, o tai lemia pripainimo pabgliais pagal 1951 m. konvencij laipsnio
sumajim. Kitaip tariant, pastebta, kad kai kurios valstybs buvo linkusios suteikti daug paprasiau nustatom papildom apsaug asmenims, kurie i ties galjo bti pripainti pabgliais 1951 m. konvencijos atvilgiu621. Pavyzdiui, 19971999 met laikotarpiu Danija, Suomija, Vokietija,
Graikija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir vedija suteik daugiau papildomos apsaugos nei pabglio statuso. Papildomos apsaugos proporcijos,
palyginti su vis apsaugos form suteikimu, siek daugiau kaip 70 procent
Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir vedijoje622. 19981999 m.
laikotarpiu asmen, kuriems buvo suteikta papildoma apsauga, skaiius, palyginti su pabglio statuso suteikimo statistika, beveik padvigubjo Nyderlanduose, Graikijoje, Suomijoje, vedijoje, Danijoje ir Portugalijoje623.
Taigi keliamas valstybi sipareigojim pripainti pabgliais asmenis, atitinkanius 1951 m. konvencijos reikalavimus, tinkamo vykdymo klausimas.
Pavyzdiui, Jensas Vedsted-Hansenas teigia, kad Danijoje, 1983 m. usie621
UNHCR, The International Protection of Refugees. Complementary Forms of Protection, cit. op. 574. 3.
622
European Commission Directorate General for Justice and Home Affairs, Study on the
Legal Framework and Administrative Practices in the Member States of the European Communities Regarding Reception Conditions for Persons Seeking International Protection: Final
Report, November 2000. P. 38.
623
McAdam Jane, The European Union Proposal on Subsidiary Protection: an Analysis
and Assessment, Working paper No. 74, New Issues in Refugee Research, December 2002,
www.unhcr.ch, P. 6.

221

PABGLI TEIS

niei statymu vedus papildomos apsaugos form sumajo 1951 m. konvencijos taikymo atvej624. Jo nuomone, papildoma apsauga turt bti teikiama tik tuomet, kai byl nagrinjanti institucija sugeba rodyti, jog nra
persekiojimo pavojaus konkreioje byloje, todl 1951 m. konvencija netaikytina625. Taip pat paymtina, kad papildoma apsauga tapo tam tikru pasiteisinimu valstybms, kurios siaurai aikina pabglio svok pagal 1951
konvencij. Pavyzdiui, Vokietija nesuteikia pabglio statuso asmenims,
kuriuos persekioja nevalstybiniai persekiojimo subjektai, taiau suteikia tokiems asmenims papildom apsaug. Taip pat kai kurios valstybs nesuteikia pabglio statuso asmenims, kurie persekiojami dl j lyties (pvz., vedija, Suomija, Danija)626 arba atvyksta i kilms valstybs, kurioje vyksta
ginkluotas konfliktas627. Tokia praktika vargu ar gali bti suderinama su
1951 m. konvencijoje tvirtintos pabglio svokos aikinimu. iais atvejais
papildomos apsaugos suteikimas gali lemti apsaugos pagal 1951 m. konvencij sumenkinim, vis dlto papildoma apsauga turi papildyti 1951 m.
konvencij, o ne pakeisti ar veikti pabglio statuso pagal j suteikim.
Toks nevienodas apsaugos suteikimas lemia tai, kad kai kurie prieglobsio
praytojai labiau siekia atvykti btent tas Europos Sjungos valstybes nares, kuriose jiems pabglio statusas bt suteiktas, nei tas, kur tiems patiems prieglobsio praytojams bt suteikta tik papildoma apsauga.

624
Jens Vedsted-Hansen, Complementary or Subsidiary Protection? Offering an Appropriate Status Without Undermining Refugee Protection. Working Paper No. 52, 2002, (unpublished), at: www.unhcr.ch. P. 2.
625
Ten pat. P. 3.
626
McAdam Jane, The European Union Proposal on Subsidiary Protection: an Analysis
and Assessment, cit. op. 623. P. 19; taip pat Complementary Protection Legislation and Practices of Selected Countries, Cross-Border Co-operation/Sderkping Process Secretariat,
2004. P. 8.
627
Ten pat. P. 1516.

222

PABGLI TEIS

II. LAIKINA APSAUGA

1. LAIKINOS APSAUGOS ITAKOS IR TEISINIAI
PAGRINDAI
Laikinos apsaugos terminas nra aikiai apibrtas tarptautinje teisje.
Galima bt teigti, kad tai buvo tam tikras regioninis atsakas pabgli
masinius antpldius Amerikos ir Afrikos regionuose. Laikina apsauga buvo pltojama ir Europos regione, kai kurioms Europos Sjungos valstybms
narms imantis priemoni atsakant masin prieglobsio praytoj antpld
i tuometins Jugoslavijos. Taigi laikina apsauga valstybse buvo vesta susiklosius ypatingoms aplinkybms, kai reikjo suderinti asmen, bgani
nuo karinio konflikto, apsaugos poreikius, su valstybi nenoru priimti daug
apsaugos iekotoj i konflikt zon. Todl pasirinkta tai, kas buvo praktikai manoma. Valstybi nacionaliniuose teiss aktuose buvo priimtos tam
tikros teisins nuostatos, kurios leido paskubinti sprendim primim dl
laikino asmen apgyvendinimo siekiant ivengti ilgai trunkani prieglobsio procedr taikymo. Jugoslavijos pabgli kriz buvo didiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo. 1994 met viduryje buvo daugiau kaip 3,3
milijono pabgli ir alies viduje perkeltj asmen tuometins Jugoslavijos teritorijoje. alia pabgli paios Jugoslavijos viduje daugiau kaip 600
tkst. asmen pra prieglobsio u Jugoslavijos rib. I viso apie 4,5 mln.
asmen buvo priversti pasitraukti i gyvenamj vietovi dl Jugoslavijos
krizs. Pavyzdiui, vien vedijoje 1992 m. birelio mn. daugiau kaip 10
tkst. asmen per savait kreipdavosi dl prieglobsio. Buvo akivaizdu, kad
egzistuojantis tarptautins apsaugos reimas nra visikai tinkamas Jugoslavijos krizs atveju, nes jis akcentavo individual pabglio statuso nustatymo pobd, taip pat prieastys, dl kuri asmenys bgo, ne visuomet atitiko tas, kurios buvo numatytos 1951 m. konvencijoje. Buvo pripainta, kad
i ties nemanoma nustatyti individual pabglio status dl didelio atvykstanij skaiiaus ir atvykim intensyvumo. Kadangi dauguma pabgli i tuometins Jugoslavijos pasitrauk dl vadinamosios paplitusios
prievartos, kai grsm buvo nukreipta prie tam tikr gyventoj dal, o ne
prie konkret individ, dauguma i buvusios Jugoslavijos pasitraukusi
asmen formaliai neatitiko 1951 m. konvencijos pabglio apibrimo. O
kadangi JTVPK mandatas buvo rpintis konvencij atitinkaniais pabg223

PABGLI TEIS

liais, tai reik, kad JTVPK nra formaliai galiota inicijuoti humanitarines
misijas konvencijos reikalavim neatitinkantiems pabgliams. Todl buvo
btinas netradicinis sprendimas teisinti tarptautinius veiksmus pabgli,
esani tuometins Jugoslavijos viduje bei u jos rib, atvilgiu. Taigi buvo
priimtos atitinkamos JT Ekonomins ir socialins tarybos bei Generalins
asambljos rezoliucijos, suteikianios papildom mandat JTVPK. 1992
metais, kai Jugoslavijos kriz pasiek aukiausi tak, Europos valstybs
stengsi priimti bendr veiksm plan dl tarptautins natos pasidalijimo
tokiais atvejais kaip Jugoslavijos kriz. Taiau to nepavyko pasiekti daugiausia dl to, kad ias iniciatyvas blokavo Pranczija, Jungtin Karalyst ir
Ispanija. Vis dlto 1992 metais buvo priimta nepareigojanio pobdio ivada dl asmen, persiklusi dl konflikto tuometinje Jugoslavijoje. ioje
ivadoje buvo rekomenduojama suteikti laikin apsaug, pagalb asmenims
gyjant leidimus dirbti, socialines garantijas bei mokymus, kurie pravers
grus namo, buvo numatyta evakuacija i buvusios Jugoslavijos tam tikrais
atvejais pagal specialiai tam sudaryt plan bendradarbiaujant su JTVPK ir
Raudonojo Kryiaus Tarptautiniu komitetu ir parama primimo centrams
tuometins Jugoslavijos teritorijoje. Vliau is klausimas pateko Europos
Sjungos Ministr Tarybos darbotvark. Jugoslavijos krizs metu Vakar
valstybs prim skirtingus ad hoc sprendimus dl pabgli primimo savo alyse, kol pasibaigs konfliktas. Paymtina, kad tokie sprendimai buvo
priimti dar iki nustatant teisinius laikinos apsaugos pagrindus tam tikrose
alyse. Pavyzdiui, 1994 metais Austrijoje laikin prieglobst buvo gav
apie 55 tkst. asmen, vedijoje toki buvo apie 70 tkst. ir pan.628. Remdamosi Sutartimi dl Europos Sjungos (toliau Mastrichto sutartis), ES
valstybs nars prim du dokumentus:
1) 1995 m. rugsjo 25 d. Tarybos rezoliucij dl prievoli, susijusi su
perkeltj asmen laikinu primimu ir apgyvendinimu, pasidalijimo629;
2) 1996 m. kovo 4 d. Tarybos sprendim 96/198/JHA dl to, kaip ypatingos skubos tvarka pasidalyti prievoles, susijusias su perkeltj
asmen laikinu primimu ir apgyvendinimu630.
i dokument primimas buvo susijs su Jugoslavijos krizs padariniais, taiau jie taip ir nebuvo gyvendinti. 1999 m. gegus 27 d. Europos
628

JTVPK informacija.
Council Resolution on burden-sharing with regard to the admission and residence of
displaced persons on temporary basis, OJ C 262, 7.10.1995.
630
Council Decision 96/198/JHA on an alert and emergency procedure for burdensharing with regard to the admission and residence of displaced persons on a temporary basis,
OJ L 63, 13.3.1996.
629

224

PABGLI TEIS

Sjungos Taryba prim ivadas dl perkeltj asmen i Kosovo. iose ivadose buvo pripaintas poreikis suteikti laikin apsaug asmenims i Kosovo ir daromos nuorodos dl apsaugos ir socialini teisi apimties. Vis
dlto galima teigti, kad pastangos sukurti laikinos apsaugos reim Europos
regione dav rezultat tik 2001 metais, kai liepos 20 d. buvo priimta direktyva dl laikinos apsaugos631. domu tai, kad Jungtin Karalyst, kuri nedalyvauja pagal Amsterdamo sutart priimtose priemonse prieglobsio srityje, 2000 m. rugsjo 27 d. laiku nusprend taikyti ios direktyvos nuostatas.
Taiau taikant direktyv nedalyvauja nei Airija, nei Danija. Europos Taryba
taip pat prim kelet dokument, susijusi su laikina apsauga. Pirmiausia
mintina 1997 m. Parlamentins asambljos rekomendacija Nr. 1348 dl
asmen, priverst palikti savo al, laikinos apsaugos632, taip pat 2000 m.
gegus 3 d. Ministr Tarybos rekomendacija Nr. R (2000) 9 dl laikinos
apsaugos633.
Nepaisant i regionini pastang, kol kas nra bendro pareigojanio
tarptautinio dokumento, reglamentuojanio laikinos apsaugos suteikimo
klausimus. Taiau tarptautiniu mastu buvo priimta nemaai nepareigojanio pobdio dokument, kurie suteikia turin laikinai apsaugai. 1994 metais pirm kart laikinos apsaugos klausimas buvo diskutuojamas tarptautiniu mastu ne vien tik siejant su tuometine Jugoslavija, bet bendrja prasme.
Iki tol Vykdomasis komitetas prim kelet dokument, vienaip ar kitaip
susijusi su laikina apsauga. Pirmiausia 1980 m. buvo priimta ivada Nr. 19
dl laikino prieglobsio634. i ivada numat, kad siekiant utikrinti asmens
negrinimo principo laikymsi turi bti suteiktas bent jau laikinas prieglobstis635. Taip pat pabr, kad klausim reikt detaliau inagrinti komitete636, todl 1981 m. buvo priimta ivada Nr. 22 dl prieglobsio praytoj apsaugos masinio antpldio situacijose637. iuo metu valstybi praktikoje jau yra visuotinai pripainta, kad btinyb suteikti tarptautin apsaug
asmenims, kurie pasitraukia dl ginkluoto konflikto ar pilietins kovos kilms alyje, nepriklausomai nuo to, ar jie patenka 1951 m. konvencijos pabglio svokos taikymo srit, ar ne, yra humanitarin pareiga. Apibendri631

Council Directive 2001/55/EC, cit. op. 123.

COE, Parliamentary Assembly Recommendation No. 1348 of (1997) on the temporary
protection of persons forced to flee their country, www.coe.int.
633
COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9 on temporary protection, 3 May 2000, www.coe.int.
634
Excom Conclusion No. 19(XXXI) on Temporary Refuge, 1980.
635
Ten pat. b(i).
636
Ten pat. g.
637
Excom Conclusion No. 22(XXXII), cit. op. 121.
632

225

PABGLI TEIS

nant laikinos apsaugos teisinius pagrindus galima teigti, kad kol kas vienintelis pareigojantis dokumentas yra regioninis ES direktyva dl laikinos
apsaugos, pareigojanti btent ES valstybes nares suteikti laikin apsaug,
taiau tarptautiniu mastu laikinos apsaugos suteikimas pripastamas tik
kaip humanitarin, taiau ne teisin pareiga. Lietuvoje laikinos apsaugos
reimo pirmosios uuomazgos buvo 1999 m., kai 1999 m. gegus 25 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb prim nutarim dl pabgli i Kosovo
primimo638. Taiau tuomet, nesant nei teisins klausim reglamentuojanios bazs, nei praktinio pasirengimo priimti pabglius pagal speciali
evakuacijos program, is nutarimas liko negyvendintas. Laikina apsauga
kaip asmens statusas Lietuvos Respublikos statymuose reglamentuota tik
2004 m. primus nauj Usieniei teisins padties statym, kurio ketvirtas skirsnis skirtas visiems su laikina apsauga susijusiems klausimams reglamentuoti. io skirsnio nuostatos atspindi ES direktyvos dl laikinos apsaugos nuostatas. Iki 2005 m. vidurio laikinos apsaugos reimas pagal
statym n karto nebuvo taikytas.

638
LR Vyriausybs nutarimas dl pabgli i Kosovo primimo, Nr. 647. // V. . 1999.
Nr. 471479.

226

PABGLI TEIS

2. PABGLI APSAUGA MASINIO ANTPLDIO

SITUACIJOJE IR PRIMA FACIE STATUSAS
Laikina apsauga neatsiejama nuo masinio antpldio situacij, todl
btina atskleisti tokio pabgli atvykimo prieglobsio valstybes specifik. 1994 metais Vykdomojo komiteto diskusijose laikina apsauga buvo pripainta kaip atsakas masinio antpldio situacijas. Masinis antpldis buvo
apibrtas kaip iimtin situacija, kai intensyvus prieglobsio praytoj atvykimas gali viryti valstybje egzistuojanias primimo galimybes, ypa
nustatant j individual status. Pabglio statuso nustatymas paprastai yra
individualaus pobdio aktas, kai nagrinjamos konkretaus individo aplinkybs. Tam tikrais atvejais nemanoma individualiai nustatyti pabglio statuso. Tokiais atvejais pagalb pasitelkiamas vadinamasis prima facie (nesant prieingo rodym) statusas, reikiantis, kad asmenys, priklausantys
tam tikrai grupei, yra pripastami pabgliais grupiniu pagrindu remiantis
aplinkybmis, privertusiomis grup asmen pasitraukti i kilms valstybs.
Masinis pabgli atvykimas, arba masinis antpldis, paprastai bna dideli
humanitarini krizi atvejais, kai gyvenamsias teritorijas bna priverstos
palikti didels gyventoj grups. Pavyzdiui, 1994 m. balandio 6 d. apie
250 tkst. prieglobsio praytoj kirto Ruandos ir Tanzanijos sien per 24
val. (tai buvo didiausias i laik masinis ivykimas)639, 1991 m. tuometins Jugoslavijos kriz, 1999 met Kosovo, Makedonijos atvejis. Akivaizdu,
kad vienu metu atvykstant tokiam dideliam skaiiui asmen net ir fizikai
nemanoma nustatyti, kurie i j yra pabgliai, todl visi atvykusieji grupiniu pagrindu pripastami pabgliais. Masinio antpldio situacijose galioja tam tikros taisykls dl prieglobsio praytoj ir pabgli primimo bei
apsaugos. 1981 m. Vykdomojo komiteto ivada Nr. 22 dl prieglobsio praytoj apsaugos masinio antpldio situacijose numato, kad pirmiausia tokiais atvejais reikalaujama, jog pirmoji valstyb, kuri atvyksta prieglobsio praytojai, leist juos savo teritorij. i taisykl iplaukia i asmens
negrinimo principo. Tuo atveju, jei i valstyb negali priimti pabgli ilgam laikui, ji turi leisti jiems pasilikti bent jau laikinai640. Prieglobsio praytojams turi bti garantuojamos bent jau pagrindins mogaus teiss:
639

Statement of Mr. Dennis Mcnamara before the House Committee on International Relations, Sub-Committee on International Operations and Human Rights. Hearing on Ruanda:
Genocide and the Continuing Circle of Violence, 5 May 1998, p. 48, in: RSQ, Vol. 17. No.
2. 1998.
640
Excom Conclusion No. 22(XXXII), cit. op. 121., II.A (1).
227

PABGLI TEIS

a) jie neturi bti baudiami, jei atvyko neteistai, taip pat jiems neturt bti taikomi judjimo laisvs apribojimai, nebent to reikt vieosios tvarkos ar sveikatos sumetimais;
b) jiems turi bti suteikiamos pagrindins pilietins teiss;
c) turi bti patenkinti j btinieji poreikiai, t. y. suteikiamas maistas,
pastog ir minimalios sveikatos prieiros ir sanitarins slygos;
d) su iais asmenimis negali bti elgiamasi nemonikai ar iauriai;
e) jie neturi bti diskriminuojami;
f) jie turi bti pripainti teisini santyki subjektais, turti teis kreiptis teismus ir administracines institucijas;
g) jie turt bti apgyvendinami atsivelgiant j saugum ir prieglobsio valstybs interesus;
h) turi bti gerbiama j eimos vienyb ir teikiama pagalba iekant
eimos nari;
i) turi bti tinkamai apsaugoti nepilnameiai ir nelydimi vaikai;
j) turi bti leista sisti ir gauti laikus;
k) turi bti leista gauti materialin draug ar gimini param;
l) turi bti sudarytos slygos registruoti civilins bkls aktus;
m) turi bti sudaromos slygos surasti priimtin ilgalaik j padties
sprendim;
n) jiems turi bti leidiama gabenti sigyt turt valstyb, kurioje
jiems suteikiama ilgalaik apsauga;
o) turi bti imamasi vis manom priemoni siekiant palengvinti savanorik grim641.
Ivadoje taip pat pripainta, kad masinis antpldis udeda labai didel
nat toms valstybms, kurios priima pabglius, todl kitos valstybs,
remdamosi tarptautinio solidarumo ir natos pasidalijimo principais, turt
padti masinio antpldio metu pabglius priimanioms valstybms. Masinio antpldio svok bandyta pateikti ir ES direktyvoje dl laikinos apsaugos. Direktyvoje pateikiami elementai, apibdinantys masin antpld:
tai didelis asmen, atvykstani i tam tikros alies ar geografins vietovs,
skaiius, neatsivelgiant tai, ar j atvykimas buvo spontanikas ar jiems
buvo pagelbta, pavyzdiui, evakuacijos programos parama642. Akivaizdu,
kad nebt manoma objektyviai vardyti tikslaus skaiiaus asmen, kuri
atvykimas prieglobsio valstyb bt vertinamas kaip masinis antpldis.
Tai susij su tuo, kad vairios prieglobsio valstybs yra skirtingo dydio ir
jose yra skirtingas gyventoj skaiius. Todl tai, kas vienoje valstybje bt
641
642

Excom Conclusion No. 22(XXXII), cit. op. 121., II.A (1). 2 (a-p).
Direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 2 str. d) d.
228

PABGLI TEIS

laikoma vos keliais prieglobsio praytojais, nedidelje valstybje galt

bti laikoma beveik masiniu pabgli antpldiu. Pavyzdiui, 2000 metais, kai Lietuvoje buvo rengiami teiss aktai, reglamentuojantys nepaprastosios padties atvejus, masiniu antpldiu buvo pripaintos situacijos, kai
daugiau kaip 20 prieglobsio praytoj atvyksta valstyb per vien savait,
taiau vliau ios nuostatos atsisakyta. Taip pasielgta todl, kad toks skaiius asmen, net ir Lietuvos mastu, vargu ar galt bti laikomas masiniu
antpldiu. Taip pat ir rengiant ES direktyv dl laikinos apsaugos buvo pasirinktas kokybinis, o ne kiekybinis masinio antpldio apibrimo kriterijus, t. y. siejant su prieglobsio procedr galimybmis priimti tam tikr
asmen skaii. Prieglobsio praytojai turi atvykti per tam tikr laikotarp,
kadangi masiniu antpldiu nebt laikomos situacijos, kai prieglobsio
praytoj skaiius prieglobsio valstybje laipsnikai didja, net jei toks padidjimas yra labai rykus. Pavyzdiui, Slovakijoje 2001 m. prieglobsio
praym skaiius padidjo 423 procentais, palyginti su 2000 metais, taiau
tai nebuvo laikoma masinio antpldio padtimi643.
Kartais keliamas klausimas, kuo masinio antpldio situacijoje teikiama laikina apsauga skiriasi nuo prima facie pabglio statuso nustatymo
grupiniu pagrindu pagal 1951 m. konvencij. Paymtina, kad pabglio
statusas pagal 1951 m. konvencij grupiniu pagrindu gali bti nustatytas tik
tuomet, kai pati padtis kilms valstybje leidia daryti ivad, kad visi tam
tikrai grupei priklausantys asmenys persekiojami dl konvencijoje numatytos prieasties (pvz., tutsi persekiojimas etniniu pagrindu Ruandoje 1994
metais). Laikina apsauga masinio antpldio metu suteikiama tuomet, kai
prieastys, dl kuri atvyksta pabgliai, yra mirios (pvz., persekiojimas,
karinis konfliktas ir t. t.).

643

JTVPK informacija.
229

PABGLI TEIS

3. LAIKINOS APSAUGOS SVOKA IR ATSKYRIMAS NUO

KIT APSAUGOS FORM: LAIKINO PRIEGLOBSIO,
PAPILDOMOS APSAUGOS, PABGLIO STATUSO
Nra visuotinai priimto laikinos apsaugos apibrimo. Bendrja prasme galima teigti, kad ji reikia laikin priemon, kuri suteikia prieglobsio
praytojui galimyb atvykti al ir bti apsaugotam nuo sugrinimo, kol
padtis kilms valstybje pagerja. Taigi laikina apsauga paprastai apima:
a) leidim valstybs teritorij;
b) apsaug nuo sugrinimo;
c) pagrindini mogaus teisi gerbim;
d) saug grim kilms al, kai slygos joje tai leidia644.
ES direktyva dl laikinos apsaugos pateikia laikinos apsaugos apibrim Europos Sjungos mastu. Laikina apsauga suprantama kaip iimtin
tvarka, kai esant i treij ali perkeltj asmen, negalini grti savo
kilms al, masiniam srautui arba kylant tokio srauto pavojui, tokiems asmenims suteikiama neatidliotina ir laikina apsauga pirmiausia tais atvejais,
kai kyla pavojus, kad pagal prieglobsio sistem bus nemanoma suvaldyti
io srauto nepakenkus jos veiksmingam funkcionavimui atitinkam ir kit
apsaugos praani asmen labui645. Taigi laikina apsauga nelaikoma treia
apsaugos priemone alia 1951 m. konvencijos teikiamos apsaugos ir papildomos apsaugos, o tik tam tikra priemone, padedania utikrinti bendros
prieglobsio sistemos Europoje egzistavim. 2004 m. usieniei teisins
padties statymas nepateikia laikinos apsaugos apibrimo, taiau, atsivelgiant tai, kad laikina apsauga Lietuvoje bus teikiama vadovaujantis ES
direktyva, tiktina, kad bus vadovaujamasi btent direktyvoje tvirtinta laikinos apsaugos svoka.
Laikin apsaug reikt atskirti nuo laikino prieglobsio, nors kartais
ios svokos gali ir sutapti. Laikinas prieglobstis nra tam tikras statusas, tai
tik tarpin priemon, taikoma tuo metu, kai nustatomas asmens statusas. i
priemon reikia, kad prieglobsio praytojui leidiama pasilikti alyje, kol
nustatoma, ar jam turi bti suteikta apsauga, t. y. iki galutinio sprendimo
primimo. Pavyzdiui, leidus prieglobsio praytoj Lietuvos Respubli644
645

Executive Committee, Conclusion No. 74 (XLV), cit. op. 122, r.

Direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 2 str. a d.
230

PABGLI TEIS

kos teritorij, siekiant inagrinti jo praym suteikiamas laikinas teritorinis

prieglobstis, pateisinantis asmens buvim valstybs teritorijoje praymo
nagrinjimo laikotarpiu. 2004 m. usieniei teisins padties statyme laikinas teritorinis prieglobstis yra usienieiui statymo nustatyta tvarka suteikta teis bti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinjamas jo praymas
suteikti prieglobst646. O laikina apsauga reikia, kad asmens statusas jau
yra nustatytas. Laikinos apsaugos trukm paprastai taip pat ilgesn nei laikino prieglobsio.
Koks laikinos apsaugos santykis su pabglio statusu? io santykio
klausimas kyla asmens atvykimo prieglobsio valstyb momentu ir tuomet, kai laikina apsauga pasibaigia. Pripastama, kad laikinos apsaugos suteikimas masinio antpldio metu atvykstantiems prieglobsio praytojams
neturt ukirsti kelio pasinaudoti individualia pabglio statuso nustatymo
procedra pagal 1951 m. konvencij. Kai buvo vesta laikina apsauga dl
Jugoslavijos krizs, JTVPK i karto pareik, jog i apsauga neturi ukirsti
kelio asmenims, kurie nori prayti pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij, pasinaudoti prieglobsio procedra. Tai susij su tuo, kad laikina apsauga turt bti vertinama kaip laikina priemon, taiau ne 1951 m. konvencijos teikiamos apsaugos ar papildomos apsaugos pagal kitus tarptautinius dokumentus pakaitalas. Kyla klausimas, kuo asmenys, kuriems suteikta laikina apsauga, skiriasi nuo paprast prieglobsio praytoj. Prieglobsio praytoj apsaugos poreikis iki tol, kol pasibaigs prieglobsio procedra, dar nra nustatytas, o apsaugos poreikis asmenims, kuriems suteikta laikina apsauga, jau yra nustatytas. Kita vertus, pasibaigus laikinai apsaugai,
kai kuriems asmenims, kurie naudojosi ia apsauga, gali reikti prieglobsio
net ir pagerjus padiai kilms valstybje. iems asmenims turt bti suteikta galimyb pasinaudoti pabglio statuso nustatymo procedra pagal
1951 m. konvencij. Kartais keliamas klausimas, kuo gi skiriasi laikina apsauga kaip laikina priemon nuo apsaugos pagal 1951 m. konvencij, kurios
1 straipsnio C dalies 5 punktas taip pat numato apsaugos pagal konvencij
pasibaigim, kas parodo ios apsaugos laikinum. I ties iuo poiriu atrodyt, kad laikina apsauga nesiskiria nuo apsaugos pagal 1951 m. konvencij. Taiau, nors apsauga pagal 1951 m. konvencij pati savaime yra laikino pobdio (t. y. teikiama tol, kol asmuo negali naudotis savo kilms valstybs apsauga), valstybs paprastai iduoda asmenims, kuriems suteiktas
pabglio statusas pagal konvencij, leidim nuolatos gyventi valstybje,
laikinos apsaugos atveju tik leidim laikinai gyventi valstybje. Be to,
kartais gali skirtis ir asmen, kuriems teikiama laikina apsauga, ratas. Lai646

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 2 str. 12 d.

231

PABGLI TEIS

kina apsauga i esms pirm kart buvo vesta siekiant apsaugoti asmenis,
bganius nuo karinio konflikto savo kilms alyje, o 1951 m. konvencijos
pabgliai asmenys, bgantys nuo persekiojimo. Taiau kaipgi valstybei,
kuri atvyksta prieglobsio praytojai, nusprsti, kada vesti laikinos apsaugos reim, o kada nustatyti individual pabglio status? Vienas i aspekt, kur galima atsivelgti, yra trunkanio karinio konflikto ilgalaikikumo
vertinimas. Jei manoma, kad karinis konfliktas pagal savo pobd kilms
valstybje truks ilg laik, tokiu atveju laikina apsauga nra ieitis, nes jos
pagrindinis elementas yra greitas pabgli sugrimas namo. Skirtingai nei
apsauga pagal 1951 m. konvencij, ji nustatoma grupiniu pagrindu. Be to,
laikinos apsaugos suteikimas neukerta kelio pripainti tam tikrus asmenis
pabgliais pagal 1951 m. konvencij prima facie ar individualiu pagrindu.
Laikina apsauga skiriasi ir nuo papildomos apsaugos, kuri paprastai
teikiama asmenims individualiais pagrindais, neatitinkantiems 1951 m.
konvencijos pabglio svokos, taiau kurie dl kit prieasi negali pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga. O laikina apsauga visuomet teikiama grupiniu pagrindu. Be to, papildoma apsauga pagal savo pobd yra
daug ilgesns trukms nei laikina apsauga, kuri teikiama tuomet, kai tikimasi, jog aplinkybs, suklusios masin pabgli sraut, inyks ar netrukus
pasikeis. Pagal 2004 m. usieniei teisins padties statym Lietuvoje laikina apsauga iskiriama kaip viena i prieglobsio form647.

647

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 2 str. 23 d.

232

PABGLI TEIS

4. ASMENYS, KURIE NAUDOJASI LAIKINA

APSAUGA
Nors nra visuotinai priimtos asmen, kuriems gali bti suteikta laikina
apsauga, svokos, apibendrinant kai kuri Europos valstybi praktik galima teigti, kad i esms tai tam tikra sintez prieasi, ivardyt 1969 m.
AVO konvencijoje bei 1984 m. Kartagenos deklaracijoje. Galima iskirti
tokias asmen, kuriems galt bti suteikiama laikina apsauga, grupes:
a) asmenys, ivykstantys i kilms valstybs dl ginkluoto konflikto ar
visuotinai paplitusio smurto;
b) asmenys, kuri mogaus teiss buvo paeistos arba kuriems gresia
paeidimas, apimant religin bei etnin persekiojim;
c) asmenys, kurie pateko specifines situacijas, kilusias dl konflikto
(pvz.: nepriimtin karini veiksm vengimas, btinyb ivykti dl
sutuoktinio(-s) skirtingos religijos ar etnikumo).
1997 metais Europos Tarybos Parlamentin asamblja rekomendacijoje Nr. 1348 dl asmen, kurie priversti palikti savo al, laikinos apsaugos648 pripaino, kad Europoje daugelis moni yra priversti pasitraukti i
savo kilms valstybi dl karo, pilietins kovos, plaiai paplitusio smurto
veiksm arba stichini nelaimi, kurie nebtinai patenka 1951 m. konvencijos pabglio svokos taikymo srit. Rekomendacija kviet tokiems asmenims suteikti laikin apsaug. Antra kategorija asmen, kuriems turt bti
teikiama laikina apsauga, tai asmenys, kuri praym nemanoma vertinti
individualiai, nes tokie asmenys atvyksta masinio antpldio metu649. 2000
m. gegus 3 d. Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija dl laikinos apsaugos650 taip pat kviet valstybes priimti savo teritorij asmenis,
kuriems reikia tarptautins apsaugos, tarp kuri gali bti ir pabgli pagal
1951 m. konvencij. Remiantis ES direktyva dl laikinos apsaugos, apsauga
teikiama treij ali pilieiams arba asmenims be pilietybs, kurie buvo
priversti palikti savo kilms al ar region arba buvo evakuoti i j pirmiausia atsiliepiant tarptautini organizacij praym, ir negali saugiai ilgam laikui grti dl slyg, susiklosiusi toje alyje. Prie toki asmen direktyva priskiria asmenis, kurie:
648

COE, Parliamentary Assembly Recommendation No. 1348 of (1997), cit. op. 632.
Ten pat. 1 punk.
650
COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9, cit. op. 633.
649

233

PABGLI TEIS

a) atitinka 1951 m. konvencijos pabglio apibrim;

b) ivyko i ginkluoto konflikto viet arba viet, kur vyrauja smurtas;
c) ivyko dl sisteming ar visuotinai paplitusi mogaus teisi paeidim651.
Taiau valstybs nars gali nustatyti ir kitas kategorijas asmen, kuriems taikoma laikina apsauga. Be to, paymtina, kad direktyva apima ne
tik tuos asmenis, kurie atvyko valstybes nares patys, taiau ir asmenis,
evakuotus i kit valstybi, pavyzdiui, evakuotus pagal tarptautini organizacij programas. Numatyta, kad direktyva netaikoma asmenims, kurie
buvo priimti pagal laikinos apsaugos planus prie jai sigaliojant652. Remiantis 2004 m. usieniei teisins padties statymu, laikina apsauga Lietuvoje bt teikiama toms paioms kategorijoms asmen, kurias ivardija
direktyva, nors paiame statyme ios kategorijos nra ivardytos. statymo
92 straipsnis tik numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb priima
sprendim dl laikinos apsaugos suteikimo, jei ES Taryba priima sprendim, kad yra masinis usieniei srautas Europos Sjung.

651
652

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 2 str. c punk.

Ten pat. 3 str. 4 d.
234

PABGLI TEIS

5. PROCESINIAI LAIKINOS APSAUGOS SUTEIKIMO

IR PANAIKINIMO ASPEKTAI

5.1. Laikinos apsaugos trukm

Jau pagal savo apibrim laikina apsauga yra ribota laiko atvilgiu,
taiau nemanoma vardyti tiksliai, kokia jos trukm, kadangi laikina apsauga reikalinga tol, kol padtis kilms valstybje yra tokia, kad asmenys
negali ten grti. Pagal savo esm laikina apsauga turt trukti tol, kol nra
galimybi vertinti asmen status individualiais pagrindais. Taiau praktikai valstybse taikomi vairs laikotarpiai, taip pat ir vairs regioniniai
dokumentai vardija laikinos apsaugos trukm. Manoma, kad jei padtis
kilms valstybje nekinta ilg laik, tokiu atveju turt bti teikiama apsauga kitais pagrindais, pavyzdiui, suteikiant papildom apsaug, kuri suteikia
teis naudotis panaiomis teismis, kaip ir 1951 m. konvencijoje nurodytas
prieastis atitinkantiems pabgliams, nes prieingu atveju laikina apsauga
prarast savo laikinumo pobd. Pirmuosiuose Jugoslavijos krizs etapuose
dauguma valstybi iduodavo leidimus gyventi eis mnesius. Vliau ir
6 mn., ir, be to, buvo galima pratsti 1 metams arba net ilgiau. Paprastai
dl laikinos apsaugos pratsimo valstybs konsultuodavosi tarpusavyje.
JTVPK rekomenduoja po 2 met suteikti nuolatin prieglobst, jei padtis
kilms valstybje nekinta. Remiantis ES direktyva dl laikinos apsaugos,
apsauga pirmiausia suteikiama vieneriems metams, vliau gali bti automatikai pratsiama du kartus 6 mnesi laikotarpiui ne ilgiau kaip vienerius
metus ir, jei laikinos apsaugos prieastys ilieka, dar vienerius metus Tarybos sprendimu653. Kai kurie nepriklausomi ekspertai mano, kad laikina apsauga turt trukti nuo 6 mnesi iki 2 met, nes vliau turt bti suteiktas
saugesnis statusas654, o dvej met turt utekti, kad bt surastos galimybs nustatyti asmens status individualiais pagrindais. ET rekomendacija
dl laikinos apsaugos Nr. 1348 taip pat rekomenduoja suteikti stabilesn status asmeniui ir visas teises, kaip ir toje alyje gyvenantiems asmenims, jei
po dvej met naudojimosi laikina apsauga jis vis dlto negali grti kil653

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 4 str. 12 d.

ECRE, Position on Temporary Protection in the Context of the Need for a Supplementary Refugee Definition, March 1997, www.ecre.org.
654

235

PABGLI TEIS

ms valstyb. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato, kad

laikina apsauga suteikiama vieneriems metams ir gali bti pratsta, bet ne
ilgiau kaip vienerius metus655.

5.2. Laikinos apsaugos suteikimo procedra ir jos santykis

su pabglio statuso nustatymu pagal 1951 m.
konvencij
Laikinos apsaugos suteikimo poreikis atsiranda konstatavus, jog egzistuoja masinio antpldio situacija. Remiantis ES direktyva dl laikinos apsaugos, tok masin antpld nustato ne atskiros valstybs nars, bet Taryba,
priimdama sprendim, ir laikina apsauga vedama visose valstybse narse656. Laikina apsauga suteikiama visiems prieglobsio praytojams, atvykstantiems i tam tikros kilms valstybs ar regiono, t. y. jie priimami grupiniu pagrindu. Taigi j statusas nustatomas prima facie, o ne individualiai
nagrinjant kiekvieno tokio asmens atvej. Beveik visi laikin apsaug reglamentuojantys dokumentai numato, kad nagrindamos laikinos apsaugos
vedim ar panaikinim valstybs arba institucijos, prie priimdamos sprendim dl laikinos apsaugos, turt konsultuotis su JTVPK657. ES direktyva
numato galimyb netaikyti laikinos apsaugos tam tikriems asmenims. Tai
identiki atvejai 1951 m. konvencijos 1 F straipsniui bei 33 str. 2 daliai658.
Skirtingai nei laikinos apsaugos suteikimas grupiniu pagrindu, ios apsaugos netaikymas arba jos atsisakymas galimas tik individualiais pagrindais.
T patvirtina ir direktyvos 28 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad laikina apsauga netaikoma tik remiantis asmenine veikla, o sprendimai ar priemons
nesuteikti laikinos apsaugos turi remtis proporcingumo principu. 2004 m.
usieniei teisins padties statymas iek tiek kitaip reglamentuoja laikinos apsaugos nesuteikimo atvejus. Kitaip tariant, ES direktyvos dl laikinos
apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas tvirtina tik du pagrindus, kurie
identiki 1951 m. konvencijos 33 straipsnio 2 daliai, t. y.:
a) pakankamas pagrindas laikyti j asmeniu, pavojingu priimaniosios
valstybs nars saugumui; arba
b) siteisjus galutiniam teismo sprendimui dl itin sunkaus nusikaltimo, jis pavojingas priimaniosios valstybs nars visuomenei.
655

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 92 str. 3 d.

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 5 str.
657
Pvz., ES direktyvos dl laikinos apsaugos 3 str. 3 d.; ET MK rekomendacijos dl laikinos apsaugos 1 punk., ET PA rekomendacijos Nr. 1348 9 (ii) punk.
658
ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 28 str.
656

236

PABGLI TEIS

2004 m. usieniei teisins padties statymas numato daug platesn

antr iimt: pirma, usienieio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia pavoj
valstybs saugumui arba vieajai tvarkai; antra, jis yra nuteistas u sunk
arba labai sunk nusikaltim. Tokios iimtys ne visikai atitinka direktyvos
nuostatas, nes pagal direktyv vien tik asmens pavojingumas vieajai tvarkai ar nusikaltimo padarymas nra pagrindas nesuteikti laikinos apsaugos.
Tik tuomet, kai asmuo dl padaryto nusikaltimo yra pavojingas visuomenei,
laikina apsauga gali bti nesuteikiama.
Kadangi visi asmenys turi teis pateikti prieglobsio praym, o laikinos apsaugos paskelbimas negali ios asmens teiss apriboti, kyla klausimas, koks laikinos apsaugos suteikimo grupiniu pagrindu santykis su individualia prieglobsio procedra. Paymtina, kad suteikus laikin apsaug
asmens teis pateikti prieglobsio praym ilieka, taiau valstybs gali
numatyti, kad asmuo vienu metu negali bti ir prieglobsio praytojas, ir
laikina apsauga besinaudojantis asmuo659. Praktikai valstybs paprastai sustabdo individuali statuso nustatymo procedr prieglobsio praytojams,
kuriems taikoma laikina apsauga, tol, kol tokia apsauga galioja. Panaikinus
ar pasibaigus laikinai apsaugai t asmen pateikti praymai turt bti nagrinjami individualiai. 2004 m. usieniei teisins padties statymas santykio tarp pabglio statuso suteikimo pagal 1951 m. konvencij ir laikinos
apsaugos nenumato.

5.3. Laikinos apsaugos pasibaigimas

Nors Jugoslavijos krizs metu apie laikinos apsaugos panaikinim tam
tikrai grupei asmen turjo bti sprendiama valstybms konsultuojantis su
JTVPK, vis dlto tarp valstybi buvo juntama tendencija individualiai nusprsti dl laikinos apsaugos panaikinimo. Tokie individuals sprendimai,
nevertinus vis aplinkybi kilms valstybje, gali lemti antrinius pabgli
judjimus. Uuot gr kilms valstyb, pabgliai gali pasitraukti treij al, iekodami apsaugos ten. Vienos valstybs sprendimas panaikinti laikin apsaug, be abejons, paveiks ir kaimynines alis, ios taip pat bus priverstos panaikinti apsaug, siekdamos ukirsti keli tokiai situacijai, kai
asmenys, kuriems buvo panaikinta laikina apsauga kaimyninje valstybje,
atvyksta ir praosi apsaugos jos teritorijoje. Tais atvejais, kai grupiniu pagrindu suteikiama laikina apsauga masinio antpldio metu, jos pasibaigimas yra analogikas pabglio statuso pasibaigimo nuostatoms. Pagal ES
659

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 19 str. 1 d.

237

PABGLI TEIS

direktyv dl laikinos apsaugos apsauga pasibaigia, pasibaigus jos ilgiausios trukms laikotarpiui arba bet kada Tarybos sprendimu660. Toks sprendimas priimamas tuomet, kai nustatoma, kad padtis kilms valstybje yra
tokia, kad asmuo gali saugiai grti namo ir toks grimas bus ilgalaikis.
Apie Tarybos sprendim panaikinti laikin apsaug turi bti praneama Europos Parlamentui661. ET Ministr komiteto rekomendacija dl laikinos apsaugos taip pat numato, kad laikina apsauga panaikinama tuomet, kai aplinkybs kilms valstybje, suklusios masin antpld, pasikeit tiek, kad asmenys gali saugiai grti namo. Jei padtis kilms valstybje nesikeiia gana ilg laikotarp, tada valstybs turi nutraukti laikin apsaug ir pasilyti
ilgalaik ieit bei atitinkamas asmenims suteikiamas teises662. Pasibaigus
laikinai apsaugai asmenys turi grti kilms valstyb, taiau asmen, siekiani pabglio statuso pagal 1951 m. konvencij, praymai turi bti nagrinjami individualiai. Joan Fitzpatrick iuo poiriu iskiria du laikinos
apsaugos pasibaigimo aspektus. Pirmiausia laikina apsauga gali bti panaikinama, o ja pasinaudoj asmenys repatrijuojami tuomet, kai slygos kilms
valstybje yra tokios, kurios lemia saug grim gerbiant mogaus orum.
Antra, laikina apsauga turt bti panaikinta, o ieitis, iskyrus nesavanorik grim, surasta tais atvejais, kai pavojus kilms valstybje vis dar egzistuoja, taiau laikina apsauga besinaudojantys asmenys negali bti laikomi neinioje ar nesuteikiant jiems bent jau minimali teisi663. Kadangi
mogaus teisi teis draudia masin ar kolektyvin usieniei isiuntim,
taikant pasibaigimo nuostatas grupiniu pagrindu, laikinosios apsaugos atveju tai btina atsivelgti. Todl pasibaigus laikinai apsaugai kalbama apie
savanorik asmen repatriacij, o valstybs nars turi imtis priemoni, kad
tokia savanorika repatriacija vykt. Taip pat, pasibaigus laikinai apsaugai,
valstybs turt leisti asmenims, kurie gydosi, arba vaikams, kurie mokosi,
pasilikti valstybje narje, kol baigsis gydymas ar mokslo semestras664. Direktyva numato ir apsilankym kilms valstybje galimyb, neprarandant
laikinos apsaugos, siekiant, kad asmenys objektyviai priimt sprendim dl
savanoriko grimo665. ET Ministr komiteto rekomendacija taip pat numato, kad kai valstybs nusprendia panaikinti laikin apsaug ir grinti
asmen namo, joms rekomenduojama atsivelgti humanitarines prieastis,
660

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 6 str. 1 d.

Ten pat. 6 str. 2 d.
662
COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9, cit. op. 633, 9 punk.
663
Fitzpatrick, Joan, Temporary Protection of Refugees: Elements of a Formalized Regime, AJIL, Vol. 94, April 2000.
664
ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 23 str.
665
Ten pat. 21 str. 1 d.
661

238

PABGLI TEIS

kurios konkreiu atveju gali ikilti666. Taigi akivaizdu, kad laikinosios apsaugos pasibaigimas ar panaikinimas ne visuomet reikia asmens grim
kilms valstyb. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato
kiek kitokius laikinos apsaugos panaikinimo pagrindus. statymo 96
straipsnis numato, kad usienieiui suteikta laikina apsauga panaikinama,
jeigu:
1) usienietis gali grti kilms valstyb;
2) usienietis ivyksta gyventi usienio valstyb;
3) paaikja prieastys, dl kuri laikina apsauga turjo bti nesuteikta.
Taigi akivaizdu, kad statyme tvirtintas pasibaigimo pagrind ratas yra
platesnis nei ES direktyvoje dl laikinos apsaugos, nes joje nra numatyta
galimyb panaikinti laikin apsaug tais atvejais, kai usienietis ivyksta
gyventi kit valstyb arba kai paaikja prieastys, susijusios su apsaugos
nesuteikimo pagrindais.

666

ET MK rekomendacija dl laikinos apsaugos, 14 punk.

239

PABGLI TEIS

6. ELGESIO SU LAIKIN APSAUG GAVUSIAIS

ASMENIMIS REIKALAVIMAI IR I
ASMEN TEISS
Kadangi nra bendro tarptautinio dokumento, tvirtinanio bendrus elgesio su laikin apsaug gavusiais asmenimis reikalavimus, valstybi praktika iuo klausimu nevienoda. Beveik visose valstybse garantuojama teis
lankyti pradin ir vidurin mokykl, o kai kuriose valstybse taip pat suteikiama auktojo ar auktesniojo mokslo galimyb. Daugelyje valstybi asmenims, kurie naudojasi laikina apsauga, suteikiama teis dirbti. Kai kur
tokia teis suteikiama nedelsiant po atvykimo, kai kur po tam tikro laikotarpio, pavyzdiui, 3 mn. Daugelyje valstybi suteikiama parama gyvenamajam bstui, kai kur asmenys apgyvendinami primimo centruose. Taip
pat suteikiama socialin parama, galimyb naudotis nacionaline sveikatos
prieiros sistema, teis susijungti su eimos nariais. Viena svarbiausi garantij iems asmenims yra leidimo gyventi ir kit btin dokument idavimas. ET rekomendacijoje Nr. 1348 buvo numatyta, kad valstybs netaikyt viz reikalavim, kai asmenys siekia apsaugos masinio antpldio metu667. Vlesn 2000 m. gegus 3 d. Ministr Tarybos rekomendacija dl
laikinos apsaugos numato pirminius priimaniosios valstybs veiksmus,
t. y. asmen registravim ir leidim pasilikti teritorijoje, kol bus taikomas
laikinos apsaugos reimas. Taip pat ir Ministr komiteto rekomendacijoje
dl laikinos apsaugos rekomenduojama tik minimaliai taikyti formalius reikalavimus dl vaiavimo668. ES direktyva dl laikinos apsaugos numato
grietesn reikalavim, t. y. kad valstybs nars sudaryt visas galimybes
sigyti btinas vizas, skaitant tranzitines, o pai valstybi vizos turt bti
iduodamos neatlygintinai arba j kaina turt bti kuo maesn669. Direktyvoje taip pat numatyta iduoti laikina apsauga besinaudojantiems asmenims leidimus gyventi valstybje, galiojanius vis laikinos apsaugos suteikimo laikotarp, taip pat iduoti dokument asmeniui suprantama kalba, kuriame aikiai nurodytos laikin apsaug reguliuojanios ir su ja tiesiogiai

667

ET rekomendacija Nr. 1348, 9 (iv,a) punk., cit. op. 632.

COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9, cit. op. 633. 1 punk.
669
ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 8 str. 3 d.
668

240

PABGLI TEIS

susijusios nuostatos670. ES direktyva numato ir kitas teises, kurias valstybs

nars turi suteikti laikin apsaug gavusiems asmenims:
1) galimyb dirbti savarankikai arba pagal samdos sutart, naudotis
vietimo suaugusiesiems, profesinio mokymo ir praktins darbo
vietos patirties galimybmis. Taiau valstybs nars dl darbo rinkos politikos krypi gali teikti pirmenyb ES ir Europos ekonomins erdvs sutarties valstybi pilieiams bei teistai j teritorijoje
gyvenantiems treij ali pilieiams, kurie gauna bedarbio paalpas671;
2) teis tinkamas apgyvendinimo slygas arba prireikus teis gauti
las bstui sigyti. Taip pat valstybs pareigojamos priimti nuostatas dl asmen teiss gauti btin socialins apsaugos param, jei
jie neturi pakankamai pajam, taip pat dl sveikatos prieiros
(bent jau skubios pagalbos ir btino ligos gydymo, o asmenims, turintiems speciali poreiki, pvz., nelydimiems nepilnameiams,
kankinim, smurto aukoms, taip pat dl kitoki sveikatos prieiros
form)672;
3) teis moksl asmenims iki 18 met ji suteikiama tokiomis paiomis slygomis kaip prieglobsio valstybs pilieiams, taiau
valstybs nars gali numatyti, kad tokia teis utikrinama tik valstybinse mokyklose. Suaugusiesiems taip pat suteikiama galimyb
naudotis bendrojo lavinimo sistema673;
4) teis susijungti su eima. Tais atvejais, kai skirtingose valstybse
narse yra tos paios eimos nariai, kurie naudojasi laikina apsauga,
valstybs leidia eimoms susijungti. Paymtina, kad direktyva
numato, jog eimos nariais gali bti laikomi ne tik sutuoktinis ir
nepilnameiai vaikai, taiau ir kiti artimi giminaiiai, kurie gyveno
kartu tuo metu, kai atsirado masinis srautas, jei jie tuo metu buvo
priklausomi674. Taiau, jei vieni eimos nariai yra ES valstybje narje, o kiti u jos rib, tokiu atveju eimos susijungimo teis suteikiama tik sutuoktiniui ir nepilnameiams vaikams, o kitiems artimiems giminaiiams tokia teis bus suteikiama tik tuomet, kai bus
nustatyta, jog jie patirs sunk imginim, jeigu nesusijungt675.
eimos nariams taip pat iduodami leidimai gyventi, taiau eimos
670

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 8 str. 1 d. ir 9 str.

Ten pat. 12 str.
672
Ten pat. 13 str.
673
Ten pat. 14 str.
674
Ten pat. 15 str. 1 d.
675
Ten pat. 15 str. 3 d.
671

241

PABGLI TEIS

nariui ivykus i vienos valstybs nars, jo leidimas gyventi ioje

valstybje panaikinamas, o iduodamas naujas toje valstybje, kuri jis atvyksta676.
Direktyvoje numatomos ir specialios teiss tam tikriems laikin apsaug gavusiems asmenims. Pavyzdiui, nelydimiems nepilnameiams turi bti
paskirtas globjas677. Jei asmuo, kuriam suteikta laikina apsauga vienoje
valstybje narje ivyksta kit valstyb nar neteistai, tai pirmoji valstyb
turi priimti j atgal, kadangi ji laikoma u j atsakinga. ET Ministr komiteto rekomendacijoje dl laikinos apsaugos reikalaujama, kad asmen judjimo laisv nebt be reikalo apribota678. Labai svarbu, kad jei asmuo siekia
natralizuotis (gyti prieglobsio valstybs pilietyb), pasibaigs laikinos
apsaugos laikotarpis bt skaiiuotas reikalaujam teisto pragyvenimo
alyje laikotarp. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato
leidimo laikinai gyventi idavim, o usienieiams, gavusiems laikin apsaug, taiau vis dar esantiems usienio valstybs teritorijoje, iduodamas
kelions dokumentas atvykti Lietuvos Respublik679. statyme numatytos
laikin apsaug gavusiems asmenims suteikiamos teiss yra labai panaios,
kaip ir tos, kurias tvirtina direktyva. Taiau dl teiss susijungti su eima
nurodoma, kad i teis gyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad
eimos nariai buvo iskirti dl vyki, po kuri usienieiui buvo suteikta
laikina apsauga Lietuvos Respublikoje680. Pagal statym nenumatyta riboti laikin apsaug gavusi asmen judjimo laisvs, taiau jie gali bti apgyvendinti Vyriausybs nustatytoje vietoje681.

676

ES direktyva dl laikinos apsaugos, cit. op. 123, 15 str. 6 d.

Ten pat. 16 str. 1 d.
678
COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9, cit. op. 633. 2 punk.
679
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 95 str.
680
Ten pat. 94 str. 4 d.
681
Ten pat. 92 str. 2 d.
677

242

PABGLI TEIS

7. LAIKINOS APSAUGOS SUTEIKIMO

PROBLEMINIAI ASPEKTAI
Vertinant laikinos apsaugos, kaip pabgli apsaugos priemons, vedim, reikt kelti klausim, ar laikina apsauga vis dlto buvo teigiama ar
neigiama priemon. Vertinant tai kaip ieit masinio antpldio atvejais, i
ties tai buvo skminga priemon, kuri lm tai, kad daugelis valstybi,
anksiau nenorjusi priimti pabgli, nusprend priimti asmenis, bganius nuo karinio konflikto Jugoslavijoje. Tai suteik galimyb greitai reaguoti ir patenkinti didelio asmen skaiiaus apsaugos poreikius. Be to, asmenys, kuriems buvo suteikta laikina apsauga, gavo daug palankesn status nei paprasti prieglobsio praytojai, nes laikina apsauga lm tai, kad apsauga buvo suteikta nedelsiant po atvykimo prieglobsio valstyb kartu su
aikiai apibrtomis teismis. O prieglobsio praytojai kartais statuso nustatymo laukia labai ilgai ir negali naudotis tam tikromis teismis (pvz., teise dirbti). Valstybms laikina apsauga palengvino procesini klausim
sprendim, nes individualios pabglio statuso nustatymo procedros bt
ilgai utrukusios, jei vis i karinio konflikto pasitraukiani asmen statusas bt buvs nustatomas ne grupiniu pagrindu, o atliekant individual
vertinim. Taiau, nepaisant laikinos apsaugos suteikimo teigiam bruo,
paymtina, kad jos suteikimas sukl tam tikr problem, ypa pirminiais
jos taikymo metais. Kartais laikina apsauga buvo kritikuojama teigiant, kad
kai kurios valstybs gali pradti j naudoti siekdamos ivengti sipareigojim, iplaukiani i 1951 m. konvencijos, nes gali bti patogiau apsaugoti
asmenis laikinai, nei suteikti jiems nuolatin prieglobst. Taiau vargu ar is
susirpinimas gali pasitvirtinti, ypa turint omenyje, kad pripastama, jog
tai negali bti alternatyvi apsaugos priemon konvencijos ir papildomai apsaugai. Daug rimtesns kritikos laikina apsauga susilaukia dl to, kad jai
pasibaigus labai sunku integruoti asmenis prieglobsio valstybs visuomen. Tuo metu, kai pirm kart atsirado laikinos apsaugos koncepcija, buvo
manoma, kad pabgliai netrukus gr namo, todl apsauga buvo orientuota
savanorik repatriacij kaip pabgli problemos sprendimo bd. Taigi
laikin apsaug teikianios valstybs nesisteng integruoti laikin apsaug
gavusi asmen. Taiau pamau buvo pripainta, kad pabgliui, kur laik
pagyvenus prieglobsio valstybje, laikina apsauga kelia neigiam padarini, nes kelet met nesiimant integracijos priemoni, paaikjus, kad ir po
243

PABGLI TEIS

io laikotarpio individas negals grti kilms valstyb, kyla tokio asmens

integracijos problema. Todl iuo metu laikinos apsaugos koncepcija siekiama apimti tiek savanorikos repatriacijos aspekt, tiek traukti bent tam
tikras minimalias integracijos priemones. Laikinos apsaugos taikymas per
ilg laikotarp praktinje veikloje lm tai, kad ja besinaudojantys asmenys
patiria psichologines problemas, kylanias dl nesaugumo alyje ir socialins j izoliacijos682. Kita problema, susijusi su laikina apsauga, yra santykis
tarp laikinos apsaugos suteikimo procedr ir individuali pabglio statuso
nustatymo procedr. I esms asmenys, kuriems suteikta laikina apsauga,
turi teis pateikti prieglobsio praym, taiau daugelyje valstybi tokie
praymai nra nagrinjami.

682

ECRE, Position on Temporary Protection, cit. op. 654.

244

PABGLI TEIS

Ketvirtas skyrius.
PABGLIO STATUSO NUSTATYMO
PROCESINIAI ASPEKTAI IR PRIEGLOBSIO
PROCEDRA
1. PABGLIO STATUSO NUSTATYMO PROCESINIAI
ASPEKTAI: RODINJIMO NATA IR LYGIS,
PATIKIMUMO NUSTATYMAS, ABEJONS PRIVILEGIJA,
KONFIDENCIALUMO PRINCIPAS
Pabgli teisje galioja taisykl, kad rodinjimo nata (t. y. rodyti
prieglobsio praymo pagrind) prieglobsio bylose tenka prieglobsio praym pateikianiam asmeniui. Kadangi pabglio ivykimo i kilms valstybs aplinkybs gali lemti tai, jog jis negali paremti savo teigini rodymais, pareiga isiaikinti ir nustatyti visus faktus dalijasi tiek pareikjas,
tiek ir jo byl tiriantis ar status nustatantis asmuo683. Tais atvejais, kai pareikjo teiginiai atrodo tikinami, nuosekls, neprietarauja visuotinai inomiems faktams, o pats pareikjas kelia pasitikjim, dl teigini, kurie
lieka nerodyti, turt bti sprendiama asmens naudai, o i pabglio neturi
bti reikalaujama rodyti kiekvien atskir fakt684. i taisykl pabgli
teisje vadinama abejons privilegija. J tvirtina ir 2004 m. direktyva dl
pabglio svokos ir papildomos apsaugos685. Toki taisykl tvirtina ir
2004 m. usieniei teisins padties statymo 83 straipsnis. Straipsnyje
teigiama, kad kai nagrinjant prieglobsio praytojo praym suteikti prieglobst nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susij duomenys, nepaisant
prieglobsio praytojo nuoirdi pastang, negali bti patvirtinti raytiniais
rodymais, ie duomenys vertinami prieglobsio praytojo naudai ir praymas suteikti prieglobst laikomas pagrstu, jei prieglobsio praytojo paai683

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 196. P. 74.

Ten pat. 203. P. 76.
685
Direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 4 str. 5 d.
684

245

PABGLI TEIS

kinimai i esms neprietaringi bei nuosekls ir neprietarauja visuotinai

inomiems faktams. statymas taip pat numato, kad abejons privilegijos
principas netaikomas ir duomenys, kurie negali bti patvirtinti raytiniais
rodymais, atmetami, jei prieglobsio praytojo praymo nagrinjimo metu
prieglobsio praytojas klaidina tyrim, savo veiksmais ar neveikimu j vilkina, bando sukiauti arba nustatomi prietaravimai tarp prieglobsio praytojo nurodyt fakt, turini esmin tak prieglobsiui suteikti686. Taiau
reikt paymti, kad prietaravimai prieglobsio praytojo teiginiuose galt bti vertinami asmens nenaudai tik tuo atveju, jei jie yra esminiai. Nagrinjant pabglio statuso netaikymo ar pasibaigimo nuostat taikym, rodinjimo nata turt tekti byl nagrinjaniam asmeniui, kuris teigia, kad
ios nuostatos taikytinos. rodinjimas prieglobsio bylose yra susijs su
asmens patikimumo nustatymu, nes siekiant priimti sprendim dl pabglio statuso, nesant pakankam rodym, turi bti nustatytas prieglobsio
praytojo patikimumas. Kaip teigia Gorlickas, bendras prieglobsio praytojo patikimumas yra esmin abejons privilegijos taikymo slyga687. Paprastai toks patikimumas nustatomas remiantis asmens teigini, pateikiam
gera valia, vertinimu. Patikimumas laikomas nustatytu, jei pareikjas pateik praym, kuris yra nuoseklus ir tiktinas, neprietarauja visuotinai inomiems faktams ir todl juo galima tikti688. Pabglio statuso nesuteikimas tam tikrais atvejais grindiamas tuo, kad asmens pateikti teiginiai negali bti laikomi patikimais. Taiau paymtina, kad prieglobsio praymas
iuo pagrindu gali bti atmestas tik tuomet, kai prieglobsio praytojo parodymuose ikil prietaravimai turi esmins reikms nustatant pabglio
status. Tuo tarpu smulks neatitikimai, prietaravimai ar tam tikros informacijos nutyljimas neturt lemti nepatikimumo, jei jie neturi esmins
reikms nustatant pabglio status689. inoma, pareikjas privalo sakyti
ties, taiau btina atsivelgti tai, kad dl patirt traum asmeniui gali bti
sunku laisvai kalbti apie savo igyvenimus, taip pat dl seniai vykusi
vyki ar j intensyvumo pareikjas gali neatsiminti vis faktini detali
arba tiksliai ir neklysdamas j apibdinti. Taigi gali bti, kad jis neaikiai ar
ne visai tiksliai pateiks tam tikras detales. Nustatant asmens patikimum ga686

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 83 str. 2 d.

Gorlick, Brian, Common Burdens and Standards: Legal Elements in Assessing Claims
to Refugee Status, New Issues in Refugee Research, Working Paper No. 68, October 2002,
www.unhcr.ch. P. 9.
688
UNHCR, Note on Burden and Standard of Proof in Refugee Claims, 16 December
1998. 11.
689
Extracts from a Module Prepared by the International Association of Refugee Law
Judges, June 1999. P. 513.
687

246

PABGLI TEIS

lima atsivelgti negaljim prisiminti ar pateikti visas detales ar neymias

detales, taip pat nedidelius prietaravimus, neesminius neaikumus ar netikslius teiginius, kurie nra esminiai, taiau visa tai negali bti lemiami
veiksniai vertinant asmens patikimum690. JT Komiteto prie kankinimus
praktika patvirtina, kad kankinim aukos ne visuomet gali pateikti tikslias
detales, susijusias su j prieglobsio praymu691. Be to, gali bti sudtinga
vertinti patikimum dl vairi kultrini prieasi ir dl to, kad apklausiant pareikj yra pasitelkiamas vertjas, kuris ne visuomet tiksliai perduoda pareikjo teigini detales. Todl vertinant patikimum, kai buvo pakviestas vertjas, rizikuojama vertinti ne tai, k pasak pareikjas, bet vertjo pateikt versij. Problemos nustatant patikimum dl kultr skirtum
gali kilti, pavyzdiui, dl to, kad tam tikrose valstybse politini partij, kurios yra neteistos toje valstybje, nariai paprastai yra tvirtai sismonin
slaptum ir tarum paalini atvilgiu. Tokiems asmenims gali bti sunku
atvirai pasakoti apie savo veikl ir priklausym tam tikrai grupuotei, nes tai
darydami jie nusiengt pagrindinms savo kultros normoms. Jei ie asmenys prieglobsio apklausos metu suvokia, kad apklaus atliekantis asmuo nepalaiko j ideologijos ar politini pair, tiktina, kad jie bus santrs ir nerytingi pateikdami savo aplinkybes, todl gali susidaryti spdis,
kad jie pateikia fragmentik ir paini istorij692.
Nagrinjant procesinius klausimus, reikt pabrti, kad ES direktyva
dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos numato prieglobsio prayme pateikt fakt ir aplinkybi vertinim. Direktyvos 4 straipsnyje nurodoma, kad valstybs nars gali laikytis nuostatos, kad prieglobsio praytojo pareiga yra pateikti visas aplinkybes, btinas jo praymui pagrsti. Bendradarbiaujant su pareikju, valstybs nars pareiga yra vertinti ias aplinkybes (tai pareikjo teiginiai ir visi pareikjui prieinami dokumentai, susij su jo amiumi, kilme, tapatybe, tautybe, buvusiomis gyvenamosios vietos
valstybmis, ankstesniais prieglobsio praymais, kelions marrutais, tapatybs bei kelions dokumentais ir prieastimis, dl kuri praoma tarptautins apsaugos)693. Reikt atkreipti dmes, kad prieglobsio praytoj galimybs gauti kilms valstybs iduotus dokumentus, norint patvirtinti savo
pasakojim, yra gana menkos, o kartais ir ivis nemanomos, todl pareig
pateikti dokumentus btina vertinti lanksiai.
690

UNHCR, Note on Burden and Standard of Proof in Refugee Claims, cit. op. 688. 9.
Gorlick, Brian, Common Burdens and Standards, cit. op. 687. P. 14.
692
Klin, Walter, Troubled Communication: Cross-Cultural Misunderstandings in the
Asylum Hearing, International Migration Review, Volume XX, No. 2, 1986. P. 232.
693
2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 4 str.
12 d.
691

247

PABGLI TEIS

Reikt atkreipti dmes ir kit direktyvos nuostat 4 straipsnio 5 dalies d punkte leidiama valstybms narms vlyv prieglobsio praymo pateikim vertinti kaip keliant grietus reikalavimus, kad visi pareikjo pareikimai bt pagrsti dokumentiniais ar kitais rodymais, nebent pateikiamas tinkamas paaikinimas dl praymo vlyvo pateikimo. Taiau i nuostata kritikuotina. Pavyzdiui, Europos pabgli ir tremtini taryba mano,
kad nra joki prieasi manyti, kad vlyvas praymo pateikimas galt
kaip nors daryti tak statuso nustatymo procedrai, todl i nuostata vertinama kaip netinkama 1951 m. konvencijos 31 straipsnio poiriu. is
straipsnis numato galimyb tik taikyti imigracines nuobaudas u vlyv
praymo pateikim, bet ne daryti poveik nustatant, ar asmuo yra pabglis,
ar ne694.
Svarbus procesinis klausimas, kylantis nagrinjant prieglobsio praym, yra rodinjimo lygis, t. y. kiek asmuo turi rodyti, kad jam gresia persekiojimas. Bendrosios teiss alyse baudiamosiose bylose reikalaujama
rodyti tiek, kad nelikt pagrst abejoni. Civilinse bylose nereikalaujama tokio aukto rodinjimo lygio, pakanka tikimybi pusiausvyros,
t. y. labiau tiktina nei ne. Panaiai ir prieglobsio bylose nebtina, kad
praym nagrinjantis asmuo bt visikai sitikins dl kiekvieno teiginio,
kur pateikia prieglobsio praytojas, teisingumo. Praym nagrinjantis
asmuo turi nusprsti, ar remiantis pateiktais rodymais bei pareikjo teiginiais tiktina, kad pareikjo praymas yra patikimas695. Taigi rodinjimo
lygis prieglobsio bylose yra emesnis nei tikimybi pusiausvyra, taikoma
civilinse bylose696. Siekiant pripainti, jog egzistuoja visikai pagrsta persekiojimo baim, visuotinai sutariama, kad persekiojimas turi bti rodytas
kaip pagrstai manomas, o rodinjimo lygis laikomas pasiektu, jei pareikjas nurod rimt galimyb, rimt prieast, pagrst pagrind
arba reali ar proting galimyb, kad jis bus persekiojamas697. Valstybi
praktinje veikloje rodinjimo lygio prieglobsio bylose klausimas buvo
nagrinjamas teismuose. Pavyzdiui, ymus sprendimas iuo klausimu yra
JAV Aukiausiojo Teismo sprendimas byloje Cardoza-Fonseca prie
Imigracijos ir natralizacijos tarnyb698. ioje byloje teismas pabr, kad
siekdamas rodyti visikai pagrst persekiojimo baim usienietis ne694

ECRE Information Note on the Council Directive 2004/83/EC, cit. op. 371.
UNHCR, Note on Burden and Standard of Proof in Refugee Claims, cit. op. 688, 8,
taip pat JTVPK vadovas, cit. op. 84. 195. P. 74;
696
UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees, cit. op. 188. 10.
697
Gorlick, Brian, Common Burdens and Standards, cit. op. 687. P. 12.
698
INS v. Cardoza-Fonseca, 480 U.S. 421 (1987).
695

248

PABGLI TEIS

privalo rodyti, kad labiau tiktina nei ne, kad jis patirs persekiojim savo
kilms valstybje.
Kadangi pabglio statuso nustatymo metu prieglobsio praytojas pateikia asmens duomenis, kuri atskleidimas kilms valstybs institucijoms
galt sukelti pavoj kilms valstybje likusiems pabglio eimos nariams,
visa prieglobsio praytojo pateikta informacija pareignui, nagrinjaniam
jo byl, yra konfidenciali, o prieglobsio valstybs institucijos privalo laikytis konfidencialumo principo699. Todl, pavyzdiui, draudiama kreiptis
kilms valstybs institucijas siekiant patvirtinti ar paneigti tam tikrus asmens pateiktus faktus. Be prieglobsio valstybs kompetenting institucij,
nagrinjani prieglobsio praym, galimyb gauti duomenis apie pabgl
turi JTVPK700.

699

Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), Global Consultations on

International Protection, EC/GC/01/12, 31 May 2001, www.unhcr.ch, 50(m). P. 13.
700
Plaiau apie konfidencialumo princip r. 1 skyriaus 4.3 dal.
249

PABGLI TEIS

2. PRIEGLOBSIO PROCEDROMS KELIAMI

MINIMALS REIKALAVIMAI
1951 m. JT konvencija ir 1967 m. protokolas dl pabgli statuso
numato tik pabglio svok ir teises, kurios suteikiamos asmenims, atitinkantiems pabglio svokoje ivardytus kriterijus. Taiau n vienas i i
dokument nenumato joki specifini procedr, kuriomis bt nustatomas
pabglio statusas, t. y. patikrinama, ar konkretus asmuo atitinka pabglio
svokoje tvirtintus kriterijus. Taigi akivaizdu, kad tam, jog valstybs, konvencijos nars, galt gyvendinti konvencijos ir protokolo nuostatas, jos
turi identifikuoti pabglius. Toks identifikavimas, t. y. pabglio statuso
nustatymas, nors minimas konvencijoje, taiau specialiai joje nereglamentuojamas. Todl kiekviena valstyb turi teis nustatyti toki procedr, kuri
jai atrodo tinkamiausia, atsivelgdama toje valstybje galiojani konstitucin ir administracin sandar701. Nors tarptautiniu mastu nra priimta
bendro dokumento, nustatanio prieglobsio procedr reikalavimus, tai
nereikia, kad tokioms nacionalinms prieglobsio procedroms nekeliami
jokie reikalavimai. Dar 1977 metais Vykdomasis komitetas prim ivad
Nr. 8 dl pabglio statuso nustatymo702, joje buvo numatyti reikalavimai,
kuriuos turi atitikti bet kurios valstybs prieglobsio procedra. ie reikalavimai buvo apibdinti kaip minimalios prieglobsio procedros garantijos.
Jie apm reikalavim, kad:
1) prieglobsio praym priimt kompetentingi pareignai, kuriems
duotos tikslios instrukcijos, kaip elgtis su prieglobsio praytojais;
jie turi laikytis asmens negrinimo principo ir perduoti praym
svarstyti auktesnei instancijai, kuri kompetentinga j nagrinti. Pavyzdiui, paprastai pasienio ar migracijos pareignai priima praym ir atlieka tam tikrus pirminius veiksmus byloje (pvz., ufiksuoja
minimalius asmens duomenis), toliau praymas perduodamas centrinei institucijai migracijos tarnybai, tam tikrai ministerijai ar
pan., kuri galiota sprsti klausim, ar asmuo gali bti pripaintas
pabgliu. Lietuvoje prieglobsio praym priimti ir asmens pirmin apklaus atlikti gali pasienio ar policijos pareignas, taiau to701
702

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 189. P. 71.

Executive Committee Conclusion No. 8(XXVIII), Determination of Refugee Status,

1977.
250

PABGLI TEIS

liau jis perduoda byl Migracijos departament sprendimui priimti;

2) prieglobsio praytojui bt suteikta informacija apie prieglobsio
procedr, vertjo paslaugos, jei jis nepakankamai supranta prieglobsio valstybs kalb, taip pat jis turi bti supaindamas su galimybe kreiptis JTVPK. Lietuvoje taip pat numatyta galimyb
nemokamai naudotis vertjo paslaugomis703 ir teis kreiptis
JTVPK atstovus, su jais susitikti704;
3) tiems prieglobsio praytojams, kuri praymai atmesti, bt suteikiama teis apsksti sprendim per pakankam laik. Bendr skundo pateikimo teis dl vis sprendim, priimt usieniei atvilgiu, numato ir Lietuvos 2004 m. usieniei teisins padties statymo X skyrius;
4) prieglobsio praytojui bt leista pasilikti valstybs teritorijoje,
kol nagrinjamas jo praymas. Lietuvoje tokia bendra teis taip pat
numatyta705.
Tam tikrais atvejais sprendim dl prieglobsio praymo priimantys
asmenys naudojasi tokiais informacijos altiniais, kurie neprieinami prieglobsio praytojui ar jo teisiniam atstovui (pvz., diplomatini atstovybi
ataskaitos, vairios paymos dl valstybs saugumo). Tokiais atvejais nesuteikimas prieglobsio praytojui galimybs susipainti su mediaga, kuria
grindiamas sprendimas jo byloje, gali paeisti procesin teisingum, nes
jam nebus suteikta galimyb paneigti pateiktus rodymus706.
Regioniniu mastu buvo priimta Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija R(1981)16 dl nacionalini prieglobsio procedr derinimo
(toliau ET rekomendacija dl prieglobsio procedr)707. i rekomendacija kviet valstybes savo teisje ir administracinje praktikoje taikyti iuos
principus:
a) visi prieglobsio praymai turi bti nagrinjami objektyviai ir nealikai;
b) sprendim dl prieglobsio gali priimti tik centrin staiga;

703

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 71 str. 1 d. 5 punk.

Ten pat. 71 str. 1 d. 8 punk.
705
Ten pat. 139 str.
706
Gorlick, Brian, Common Burdens and Standards, cit. op. 687. P. 5.
707
COE, Committee of Ministers, Recommendation R(81) 16 on the Harmonisation of
National Procedures Relating to Asylum, in: UNHCR, Collection of International Instruments
and Other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. II. Regional Instruments, Geneva, 1995. P. 404405.
704

251

PABGLI TEIS

c) visoms kitoms institucijoms, taip pat ir pasienieiams turi bti duodamos aikios instrukcijos dl prieglobsio praym;
d) kol nagrinjamas asmens praymas, jam turi bti leidiama pasilikti
valstybs teritorijoje (iskyrus akivaizdiai nepagrstus praymus);
e) apskundimo galimyb ir sustabdomasis skundo poveikis;
f) vertjo ir teisininko pagalba;
g) konfidencialumo principas708.
Europos Sjungoje irgi bta bandym priimti prieglobsio procedras
reglamentuojanius teiss aktus, kuriais siekiama suvienodinti ar suderinti
vairiose valstybse narse taikomas procedras. Taip 1995 m. birelio 20
d. buvo priimta ES rezoliucija dl minimali prieglobsio procedros garantij (toliau Rezoliucija dl minimali garantij)709. is dokumentas tiesiogiai reglamentavo prieglobsio procedras, nustatydamas tam tikrus reikalavimus, kuriuos turi atitikti Europos Sjungos valstybi nari prieglobsio procedros. ia rezoliucija buvo siekiama, kad sprendimai dl prieglobsio praym bt priimami remiantis lygiavertmis procedromis visose ES valstybse narse. Rezoliucijos pavadinime atsispindintys odiai
minimalios garantijos patvirtina, kad iuo dokumentu buvo siekiama sukurti Europos Sjungos procesin teis prieglobsio srityje, kuri pakeist
valstybi nari nacionalinius statymus visa apimania Europos teise. Remiantis rezoliucija turjo bti nustatyti tik minimals reikalavimai, nedraudiantys valstybms narms taikyti savo procesin teis, su slyga, kad i
teis atitinka minimalius reikalavimus. Pabrtina, kad rezoliucijoje tvirtintos garantijos labai panaios numatytas Vykdomojo komiteto ivadoje Nr.
8. Kelet i reikalavim vertt panagrinti:
1) reikalaujama, kad sprendim dl prieglobsio praymo priimt tik
centrin institucija, taiau rezoliucija numato ios bendros taisykls
iimt, kad taikant saugios treiosios alies nuostat, nebtinai centrin institucija nagrint prieglobsio praym, nagrinti gali, pavyzdiui, ir pasienio pareignai;
2) reikalaujama, kad neigiamo sprendimo atveju bt suteikta galimyb pateikti skund nepriklausomai apeliacinei institucijai710. Kokia
institucija yra nepriklausoma, rezoliucija tiesiogiai nepasako, taiau
708

COE, Committee of Ministers, Recommendation R(81) 16 on the Harmonisation of

National Procedures Relating to Asylum, in: UNHCR, Collection of International Instruments
and Other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. II. Regional Instruments, Geneva, 1995.
709
Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures, 20 June 1995,
O.J. No. C 274 of 19 September 1996.
710
Ten pat. 16 punk.
252

PABGLI TEIS

i jos 19 punkto galima konstatuoti, kad tai institucija, nesusijusi su

prieglobsio praym tiriania institucija;
3) rezoliucijoje taip pat tvirtinamos minimalios teiss, kurios turi bti
suteikiamos prieglobsio praytojui nagrinjant jo byl ir neigiamo
sprendimo atveju. Pagrindinis rezoliucijos principas yra tas, kad
prieglobsio praytojui turi bti leista pasilikti valstybs nars teritorijoje, kol nagrinjamas prieglobsio praymas. Tai taikoma tiek
nagrinjant praym pirmoje, tiek ir apeliacinje instancijoje. Taiau rezoliucija numato kelet ios teiss iimi, susijusi su akivaizdiai nepagrst praym nagrinjimo procedra ir saugios treiosios valstybs nuostatos taikymu711. Rezoliucija tvirtina konfidencialumo princip, reikiant, kad informacijos apie prieglobsio
praytoj jokiu bdu negalima atskleisti jo kilms valstybs atstovams ar institucijoms, atsivelgiant tai, jog asmuo ivyko i alies
bijodamas i institucij vykdomo persekiojimo712. Kita svarbi teis teis apklaus, t. y. pripastama, jog nemanoma objektyviai
priimti sprendimo dl to, ar asmeniui reikia tarptautins apsaugos,
jei pats asmuo individualiai neapklausiamas713. Rezoliucija taip pat
tvirtina ir teis turti vertj, teis teisin pagalb ir supaindinim su prieglobsio procedra714.
Nagrinjant ias garantijas, gali susidaryti spdis, kad viskas yra labai
teigiama, taiau taip nra, nes rezoliucija tvirtina tiek daug i garantij iimi, kad gali pasirodyti, jog tam tikru atvilgiu ji pati paneigia tvirtintas
garantijas. Daugiausia iimi numatyta tais atvejais, kai valstybs isiunia
asmenis saugias treisias valstybes arba nagrinjami praymai, kuriuos
valstyb pripasta akivaizdiai nepagrstais. Pavyzdiui, kai prieglobsio
praymas atmetamas kaip akivaizdiai nepagrstas, reikalavimas dl sprendimo apskundimo galimybs netaikomas, jei tok sprendim patvirtino nepriklausoma institucija715. Be to, akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym atveju valstybs nars gali apriboti svarbaus principo, susijusio su teise pasilikti valstybs teritorijoje, kol nagrinjamas skundas, taikym. Taiau iuo atveju vis tiek reikalaujama, kad sprendim priimt centrin institucija, turinti pakankam kompetencij prieglobsio srityje716. Toks pats ap711

Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures, 20 June 1995,

O.J. No. C 274 of 19 September 1996. 17 punk.
712
Ten pat. 11 punk.
713
Ten pat. 14 punk.
714
Ten pat. 13 punk.
715
Ten pat 19 punk.
716
Ten pat. 21 punk.
253

PABGLI TEIS

ribojimas gali bti taikomas ir sprendiant klausim dl prieglobsio praytojo isiuntimo saugi treij al, taiau iuo atveju apribojimas daug
grietesnis, nes nereikalaujamos papildomos garantijos, i dalies kompensuojanios apribojim taikym. Be bendr prieglobsio procedroms taikom garantij, rezoliucija dl minimali garantij tvirtina specialias ar
papildomas garantijas tam tikram subjekt ratui: nelydimiems nepilnameiams ir moterims. Tais atvejais, kai prieglobsio praytojai yra nelydimi
nepilnameiai, jiems turi bti skirtas atstovas, galintis atstovauti tokio nepilnameio interesams prieglobsio procedros metu717. Atsivelgiant tai,
kad prieglobsio praytojos gali bti moterys, kurioms dl patirt igyvenim ar kultrini prieasi gali bti sunku idstyti savo praymo prieastis, valstybs nars turi stengtis, kad prieglobsio praymus nagrinjaniose institucijose dirbt kuo daugiau moter718.
iuo metu nra teisikai pareigojanio dokumento, isamiai reglamentuojanio prieglobsio procedras Europos Sjungoje. Taiau tiktina, kad
netrukus bus priimtas direktyvos dl minimali prieglobsio procedr garantij projektas (toliau prieglobsio procedr direktyvos projektas)719.
i direktyva pakeis 1995 m. ES rezoliucij dl minimali prieglobsio procedros garantij. Prieglobsio procedr direktyvos projektas kritikuotinas
dl to, kad jis taikomas tik asmenims, kurie pateikia praymus dl pabglio
statuso pagal 1951 m. konvencij. Taiau valstybms paliekama galimyb
taikyti direktyvos nuostatas taip pat ir toms procedroms, kuriose nagrinjami praymai dl apsaugos, kurie nra susij su 1951 m. konvencija720. Direktyvos projektas numato svarbi nuostat dl galimybs pateikti prieglobsio praym. Projektas reikalauja, kad praymui pateikti nebt taikomi jokie terminai, kuri nesilaikymas daryt tak praymo nepriimtinumui ar atmetimui721. Direktyvos projektas reikalauja, kad visi sprendimai
dl prieglobsio praymo bt pateikiami ratu722. Numatomos ir procesins garantijos, taikomos prieglobsio praytojams723:
1) jie turi bti informuojami apie prieglobsio procedr ir savo teises
bei pareigas statuso nustatymo metu;
717

Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures, 20 June 1995,

O.J. No. C 274 of 19 September 1996. 26 punk.
718
Ten pat. 28 punk.
719
Commission of the European Communities, Amended Proposal for a Council Directive on minimum standards on procedures in Member States for granting and withdrawing refugee status, 03.07.2002, COM(2002) 326 final/2.
720
Ten pat. 3 str. 3 d.
721
Ten pat. 5 str. 1 d.
722
Ten pat. 8 str. 1 d.
723
Ten pat. 9 str. 1 d.
254

PABGLI TEIS

2) jiems turi bti teikiamos vertimo paslaugos. Tuo atveju, jei vertj
kvieia staiga, tada ios paslaugos turi bti mokamos i viej
fond;
3) i j neturi bti atimta galimyb bendrauti su JTVPK;
4) jiems turi bti praneta apie sprendim dl praymo per proting
laikotarp ta kalba, kuri supranta; sprendime turi bti nurodyta informacija dl sprendimo apskundimo galimybs; suteikiama asmenins apklausos prie priimant sprendim teis724, taiau valstybs
nars gali numatyti, kad nepilnameiai iki tam tikro amiaus nra
apklausiami. Numatytos ir individualios apklausos iimtys: kai galima priimti teigiam sprendim remiantis turimais rodymais, dl
medicinos prieasi, kai per proting laik nesurandamas vertjas,
kai pareikjas neatvyksta be svarbi prieasi725. Taiau tokiais
atvejais, kai daromos individualios apklausos iimtys, pareikjui
turi bti suteikiama galimyb pateikti savo pastabas prie priimant
sprendim726. Apklausos paprastai atliekamos nedalyvaujant eimos
nariams727;
5) numatyta teis teisin pagalb, neigiamo sprendimo atveju teisini
paslaug teikimas yra nemokamas728. Teisin pagalb teikiantys
teisininkai turi teis patekti net sulaikymo vietas729.
Direktyvos projektas iskiria atskiras garantijas nelydimiems nepilnameiams. 15 straipsnyje numatoma, kad nepilnameiams skiriamas atstovas
ir kad sprendim dl tokio nepilnameio priima tik toks asmuo, kuris imano specifinius nepilnamei poreikius. Direktyvos projektas reglamentuoja
procedr tais atvejais, kai pareikjas atsisako savo praymo arba tiesiog
apleidia j. Tokiu atveju nagrinjimas nutraukiamas arba priimamas neigiamas sprendimas, jei tam yra pakankamai informacijos730. Jei asmuo vl
pasirodo byla atnaujinama731 nuo to momento, kur ji buvo nutraukta. Lietuvoje 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato panaius atvejus. Remiantis statymo 85 straipsniu, nutraukti tok nagrinjim galima
tuomet, kai:
724

Commission of the European Communities, Amended Proposal for a Council Directive on minimum standards on procedures in Member States for granting and withdrawing refugee status, 03.07.2002, COM(2002) 326 final/2. 10 str. 1 d.
725
Ten pat. 10 str. 2 d.
726
Ten pat. 10 str. 3 d.
727
Ten pat. 11 str. 1 d.
728
Ten pat. 13 str. 12 d.
729
Ten pat. 14 str. 1 d.
730
Ten pat 20 str. 1 d.
731
Ten pat. 20 str. 2 d.
255

PABGLI TEIS

a) prieglobsio praytojas ratu pareikia nor nutraukti praymo nagrinjim;

b) prajo vienas mnuo nuo sprendimo sustabdyti prieglobsio praytojo praymo suteikti prieglobst nagrinjim primimo dienos; arba
c) prieglobsio praytojas mir, iskyrus atvejus, kai jis pateik praym suteikti prieglobst nepilnamei eimos nari vardu.
Nutraukus praymo nagrinjim iais pagrindais, nra numatyta galimyb atnaujinti nagrinjim. Tokiu atveju prieglobsio praytojas gali pateikti tik nauj pakartotin praym, bet jis bus nagrinjamas tik tuomet, jei
nurodomos naujos aplinkybs.
Prieglobsio procedr direktyvos projekto 21 straipsnis reglamentuoja
JTVPK vaidmen, kuris ia apibriamas gana plaiai teis susisiekti su
prieglobsio praytoju net sulaikymo vietose arba jr ar oro uostuose; teis
gauti informacij apie individualius prieglobsio praymus ir sprendimus,
jei prieglobsio praytojas sutinka; pateikti nuomon dl individuali praym. Beveik tapaias JTVPK teises numato ir Lietuvos 2004 m. usieniei teisins padties statymas732.
Prieglobsio procedr direktyvos projektas detaliai reguliuoja pabglio statuso nustatymo apeliacin procedr. Nors taisykls, reglamentuojanios i procedr, pradedamos teiss veiksming teisin gynybos priemon deklaravimu 38 straipsnio 1 dalyje, vis dlto dl kai kuri direktyvos
projekte numatyt priemoni veiksmingumo galima bt diskutuoti. Apeliacin procedra pagal direktyvos projekt reikia galimyb kreiptis teism, kuris nagrins skund i esms, t. y. bylos faktus ir taikytin teis733.
Nors direktyvos projektas daro skirtum tarp apeliacijos nagrinjimo dl
sprendim, priimt prastins procedros metu, ir nagrinjimo skubos tvarka metu, atrodo, kad ios taisykls praktikai nedaug skiriasi. Pavyzdiui,
jei skundas nagrinjamas dl sprendimo, priimto prastine tvarka, tai pareikjui turi bti leidiama pasilikti valstybs teritorijoje, kol bus inagrintas skundas734. Taiau to paties straipsnio 2 dalyje numatoma, kad jei
valstybs nars iki io pasilymo primimo ios taisykls netaik, tai jos ir
toliau gals taikyti ios nuostatos iimt, tik utikrindamos, kad tokiu atveju
bt galimyb teismui priimti atskir sprendim dl tokio leidimo pasilikti
valstybs teritorijoje, kol bus nagrinjamas skundas735. Taiau tais atvejais,
kai reikalauja nacionalinio saugumo ar vieosios tvarkos interesai, net ir
732

r. 2004 m. usieniei teisins padties statymo 91 str.

Amended Proposal for a Council Directive on minimum standards on procedures in
Member States for granting and withdrawing refugee status, cit. op. 719, 38 str. 2 d.
734
Ten pat. 39 str. 1 d.
735
Ten pat. 39 str. 3 d.
733

256

PABGLI TEIS

ios garantijos gali bti nepaisoma, t. y. pareikjas gali bti isiuniamas i

valstybs teritorijos iki teismui priimant tok sprendim736. ios nuostatos i
esms panaikina apeliacins procedros skirtumus dl t sprendim, kurie
buvo priimti skubos tvarka ir prastine tvarka, nes iuo atveju valstybs taip
pat gali numatyti, kad pareikjas gals bti isiuniamas anksiau, nei priimamas sprendimas dl jo skundo737. Projektas nenustato taisykli, bet palieka valstybms narms paioms nustatyti terminus, per kuriuos turi bti
inagrinti skundai, taip pat teismo galiojimus, t. y. teismas turi teis tik
panaikinti sprendim ar gali ir priimti visai nauj sprendim pareikjo atvilgiu738. Lietuvoje 2004 m. usieniei teisins padties statymas nenumato atskiros sprendim nesuteikti apsaugos pabgliams ar prieglobsio
apskundimo tvarkos, nes pagal statym visi sprendimai [...] gali bti
skundiami739. Pagal statymo 139 straipsn sprendimo vykdymas sustabdomas tuomet, kai apskundiamas sprendimas nesuteikti prieglobsio, nutraukiamas praymo nagrinjimas arba prieglobstis panaikinamas.

736

Amended Proposal for a Council Directive on minimum standards on procedures in

Member States for granting and withdrawing refugee status, cit. op. 719, 39 str. 4 d.
737
Ten pat. 40 str. 1 d.
738
Ten pat. 41 str.
739
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 136 str.
257

PABGLI TEIS

3. PRIEGLOBSIO PRAYTOJ PRIMIMO SLYGOS

PRIEGLOBSIO PROCEDROS METU
Prieglobsio procedr vykdymas susijs ne tik su procesinmis garantijomis, kurios suteikiamos prieglobsio praytojams. Ne maiau svarbus
klausimas yra prieglobsio praytoj teisi ir gyvenimo slyg utikrinimas
tol, kol vyksta prieglobsio procedra ir j statusas yra nenustatytas. Valstybi praktika iuo klausimu yra vairi. Vienintelis teisikai pareigojantis
dokumentas, isamiai reglamentuojantis prieglobsio praytoj primimo
klausimus, yra 2003 m. sausio 27 d. ES direktyva, nustatanti minimalius
prieglobsio praytoj primimo reikalavimus (toliau Primimo slyg direktyva)740. Pagrindinis direktyvos tikslas suderinti primimo slygas ES
valstybse narse, kas padt sumainti prieglobsio praytoj antrini judjim atvejus tarp ES valstybi nari. Primimo slygos apibriamos
kaip kompleksas priemoni, kurias valstyb nar [...] suteikia prieglobsio
praytojams741. Direktyva taikoma tiems prieglobsio praytojams, kurie
pateikia praymus suteikti pabglio status pagal 1951 m. konvencij, taiau valstybs nars skatinamos j taip pat taikyti prieglobsio praytojams,
pateikiantiems papildomos apsaugos praymus. Primimo slyg direktyva
numato valstybi nari sipareigojimus. Pavyzdiui, ji reikalauja, kad prieglobsio praytojams bt suteikta galimyb susisiekti su asmenimis ir organizacijomis, teikianiomis teisin pagalb, taip pat valstybs pareigojamos suteikti informacij apie tokius teisins pagalbos teikjus ir informacij
apie tai, ko prieglobsio praytojas gali tiktis utikrinant primim buvimo
valstybje742. Be to, teisins pagalbos teikjams turt bti garantuota galimyb susitikti su prieglobsio praytojais. Svarbi direktyvos nuostata, numatanti privalom dokument idavim prieglobsio praytojui. Tokie dokumentai turi bti iduoti per tris dienas nuo praymo pateikimo momento
ir jie turi patvirtinti asmens, kaip prieglobsio praytojo, status arba patvirtinti, kad jam leista pasilikti valstybs teritorijoje, kol bus nagrinjamas jo
praymas. Jei apribojama prieglobsio praytojo judjimo laisv, tokiame
740

Council Directive 2003/9/EC of 27 January 2003, laying down minimum standards for
the reception of asylum seekers, Official Journal of the European Community No. L 31/18,
6.2.2003.
741
Ten pat. 2 str. i) punk.
742
Ten pat. 5 str. 1 d.
258

PABGLI TEIS

dokumente turi bti raas apie tai743. Remiantis direktyva prieglobsio praytojams turi bti garantuojama judjimo laisv valstybs teritorijoje. Ji gali
bti apribota tam tikra vietove (ne tam tikra staiga, kas prilygt sulaikymui) vieosios tvarkos ar skubaus prieglobsio praymo nagrinjimo sumetimais. Jei judjimo laisv apribota tam tikra vietove, turt bti sukurtas
mechanizmas leidimui ivykti i ios teritorijos gauti744. Primimo slyg
direktyva numato tokias prieglobsio praytoj teises:
a) vaik teis moksl (i teis turi bti suteikiama ne vliau kaip per
3 mnesius nuo praymo pateikimo momento);
b) teis dirbti ir profesinio mokymosi galimyb, neatsivelgiant tai,
ar jie turi galimyb dirbti (valstybs nars gali nustatyti, ar jos i
teis suteiks ikart ar tik prajus tam tikram laikotarpiui po prieglobsio praymo pateikimo); taiau valstybs nars gali darbo rinkos politikos sumetimais teikti pirmenyb sidarbinant ES pilieiams arba EEE ali pilieiams bei teistai gyvenantiems treij
ali pilieiams. Pastaroji nuostata apriboja prieglobsio praytoj
sidarbinimo galimybes;
c) teis materialines primimo slygas, t. y. bst (centruose arba
apgyvendinant privaiai), sveikatos prieir (bent btinj pagalb
ir btin ligos gydym), maist ir drabuius. Visos ios materialins
primimo slygos gali bti utikrinamos natra, iduodant pinigines
paalpas arba specialius talonus745.
Primimo slyg direktyva taip pat apibria situacijas, kai primimo
slygos gali bti sumaintos ar ivis panaikintos, t. y. kai prieglobsio praytojas:
a) ivyksta i nustatytos gyvenamosios vietos be leidimo ar neinformavs;
b) nesilaiko pareigos prisistatyti atitinkam staig;
c) pateikia pakartotin prieglobsio praym toje paioje valstybje
narje;
d) nuslepia finansinius iteklius, tuo nepagrstai pasinaudodamas materialinmis primimo slygomis746.
Taiau, jei ios situacijos pasikeiia, primimo slygos turt bti atkurtos. Be to, turi bti numatyta galimyb pateikti skund dl tokio pri743
Council Directive 2003/9/EC of 27 January 2003, laying down minimum standards for
the reception of asylum seekers, Official Journal of the European Community No. L 31/18,
6.2.2003. 6 str. 1 d.
744
Ten pat. 7 str. 5 d.
745
Ten pat. 1015 str.
746
Ten pat. 16 str.

259

PABGLI TEIS

mimo slyg sprendimo. Tais atvejais, kai prieglobsio praytojas turi sav
finansini itekli (pvz., jau kur laik dirba), jis gali bti praomas prisidti
prie savo materiali primimo slyg utikrinimo. Direktyva numato specialias garantijas paeidiamiems asmenims, pavyzdiui, nelydimiems nepilnameiams (kuriems turi bti paskirtas globjas ar kitas teisinis atstovas)
ir kankinim aukoms (reabilitacijos paslaugos).
Lietuvoje prieglobsio praytoj primimo slygos tiek anksiau galiojusiame pabgli statyme, tiek ir 2004 m. usieniei teisins padties
statyme reglamentuojamos tik tvirtinant prieglobsio praytoj teises praymo nagrinjimo laikotarpiu. i teisi gyvendinimo tvark numato postatyminiai aktai, pavyzdiui, reglamentuojantys asmen buvim pabgli
primimo ir registracijos centruose. Usieniei statymas 71 straipsnyje
numato tokias prieglobsio praytoj primimo slygas ar teises:
a) apgyvendinimo slyg utikrinim;
b) pagalb tvarkant dokumentus dl praymo nagrinjimo;
c) valstybs garantuojam teisin pagalb ir nemokamas vertjo paslaugas;
d) visuomeninio transporto ilaid kompensavim, bet tik tuomet, jei
tai susij su praymo nagrinjimu;
e) btin medicinos pagalb ir socialines paslaugas bei pinigin paalp.
Kaip ir direktyvoje, statyme numatytos specialios priemons nepilnameiams, t. y. teis mokytis bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose;
taip pat nelydimi nepilnameiai prieglobsio praytojai apgyvendinami Pabgli primimo centre, nors visi kiti prieglobsio praytojai Usieniei
registracijos centre747. Jei prieglobsio praytojas turi finansini l, tikimasi, kad jis prisids prie primimo slyg utikrinimo. Lyginant su direktyva, statyme numatytas net trumpesnis laikotarpis, per kur prieglobsio
praytojui turi bti iduodamas dokumentas, patvirtinantis jo, kaip prieglobsio praytojo, status. statymo 78 straipsnis numato usienieio registracijos dokumento idavim bet kokio amiaus prieglobsio praytojui,
kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, t. y. per 48 val. Paymtina, kad statyme dokumento idavimo terminas skaiiuojamas nuo laikino
teritorinio prieglobsio suteikimo dienos (tai gali utrukti iki 48 val., nors
yra galimyb tam tikrais atvejais pratsti termin dar 24 valandoms), o
direktyvoje nuo praymo padavimo dienos. Taigi praktikai dokumento
idavimas pagal usieniei statym gali utrukti ir ilgiau nei direktyvoje
numatytos 3 dienos.
747

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 79 str.

260

PABGLI TEIS

4. TARPTAUTINIAI IR REGIONINIAI PROCESINIAI

REIKALAVIMAI, DARANTYS TAK PRIEGLOBSIO
PROCEDROMS

4.1. Teis veiksming teisin gynyb pagal

tarptautinius mogaus teisi dokumentus ir
kitos procesins teiss
Nei 1951 m. konvencija, nei ETK nereglamentuoja praym suteikti
pabglio status ar kitoki apsaug buvimo valstybje nagrinjimo procedr. Taiau teis apsksti neigiam sprendim dl praymo suteikti apsaug buvimo valstybje iplaukia i bendr mogaus teisi reikalavim. Pabrtina, kad praktikai valstybse nekyla tiek daug problem dl prieglobsio sprendim primimo pirmoje instancijoje, kaip kad dl apeliacini
procedr, t. y. kai asmeniui atsisakoma suteikti pabglio status ar prieglobst ir jis tok sprendim apskundia apeliacinei institucijai. i problem nagrinjim reikt sieti su asmens teise veiksming teisin gynyb.
Paprastai teisin gynyba suprantama kaip skundo pateikimas dl neigiamo
sprendimo pareikjo atvilgiu. inoma, bendri mogaus teisi dokumentai
nesieja teiss veiksming teisin gynyb konkreiai su prieglobsio procedra, kaip tai daro prieglobsio teiss altiniai. Taiau tarptautinje mogaus teisi teisje galima surasti tam tikr nuostat, netiesiogiai susijusi su
prieglobsio procedromis. Tai nuostatos, kurios numato tam tikrus reikalavimus, taikomus usieniei isiuntimo i valstybs teritorijos procedroms. iuo poiriu pamintinas TPPTP 13 straipsnis, numatantis, kad usienietis, teistai esantis kurios nors valstybs teritorijoje, gali bti isistas
tik vykdant sprendim, priimt pagal statym ir, jeigu imperatyviniai valstybs saugumo sumetimai nereikalauja kitaip, jis turi turti galimyb pateikti argument prie savo isiuntim, o kompetentingas valdios organas turi
perirti jo byl, jis taip pat turi teis, kad jam atstovaut ioje institucijoje748. Nuomons skiriasi dl to, ar is straipsnis gali bti taikomas visiems
prieglobsio praytojams, nes minimi tik teistai esantys valstybs teritorijoje usienieiai. iuo poiriu mogaus teisi komitetas, priirintis
748

V. . 2002. Nr. 773288.

261

PABGLI TEIS

TPPTP gyvendinim, pareik, kad io straipsnio nuostatos gina tuos usienieius, kurie yra teistai valstybs teritorijoje, todl sprendiant dl
straipsnio taikymo btina atsivelgti nacionalinius statymus, reglamentuojanius atvykim ir buvim alyje, taigi asmenys, atvyk neteistai arba
usibuv alyje ilgiau, nei leidia j viza ar kitoks leidimas, negali pasinaudoti io straipsnio teikiama apsauga749. Taiau manoma, kad yra argument teigti, jog straipsnis taip pat turi bti taikomas ir neteistai al atvykusiems prieglobsio praytojams. Pirmiausia, nors atvykimas ar buvimas alyje yra neteistas pagal nacionalin teis, teis iekoti prieglobsio numatyta Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, taip pat ir 1951 m. konvencijos 31 straipsnis numato atsakomybs netaikym u neteist atvykim, jei
prieglobsio praytojas nedelsdamas prisistato pareignams ir paaikina savo neteist atvykim.
Antra, mogaus teisi komitetas teig, kad jei usienieio buvimo ar
atvykimo teritorijoje teistumas nra aikus, bet koks sprendimas iuo klausimu priimamas vadovaujantis 13 straipsniu750.
Treia, TPPTP 2 straipsnis garantuoja visiems asmenims, kuri teiss,
pripastamos pakte, paeidiamos, teis veiksming teisin gynyb. Taip
pat mogaus teisi komitetas teig, kad 7 straipsnio teikiama apsauga nuo
kankinim taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ruoiamasi isisti asmen
valstyb, kur jam gresia kankinimai. Todl asmenims, kurie bijo, jog gali
bti paeistas kankinim draudimas, turi bti suteikta veiksminga teisin
gynyba. Taigi akivaizdu, kad turi bti taikomos ir 13 straipsnio nuostatos.
Pagaliau mogaus teisi komitetas, nagrindamas valstybi ataskaitas dl
pakto gyvendinimo, ne kart 13 straipsnio atvilgiu yra uklauss valstybes
nares dl j prieglobsio procedr. Pabrtina, kad pakto 13 straipsnis taikomas tik isiuntimo procedroms. Kai kuriose valstybse prieglobsio ir
isiuntimo procedros yra atskirtos. Pavyzdiui, jei asmens prieglobsio
praymas buvo atmestas, bet jis nra isiuniamas, tokiu atveju 13 straipsnis
jam nebus taikomas. Taiau jei prieglobsio ir isiuntimo procedros yra
sujungtos vien, kitaip tariant, jei prieglobsio nesuteikimas lemia beveik
automatik sprendimo dl isiuntimo primim, tada turt bti taikomas
konvencijos 13 straipsnis. Taigi remiantis TPPTP 13 straipsniu galima iskirti tokias procesines garantijas:
1) sprendimas turi bti priimtas pagal statym, kas reikia, kad nacionalinje teisje turt bti tvirtintos nuostatos dl pabglio apsau749
HRC, General Comment 15, The Position of Aliens under the Covenant (Twentyseventh session, 1986), Compilation of General Comments and General Recommendations
Adopted by Human Rights Treaty Bodies, U.N. Doc. HRI\GEN\1\Rev.1 at 18 (1994). 9.
750
Ten pat.

262

PABGLI TEIS

gos nuo isiuntimo;

2) usienieiui prie isiuntim turt bti suteikta galimyb pateikti
argumentus, t. y. prieglobsio praytojui turi bti suteikta pakankamai laiko tam pasiruoti ir galimyb pateikti iuos argumentus
dalyvaujant posdyje, kuriame svarstomas jo isiuntimo klausimas;
3) asmuo, kuris turi bti isistas, turi teis, kad jo byl perirt
kompetentinga institucija. Prieglobsio praytojams tai reikt, kad
jie turi teis pateikti skund, kurio nagrinjimo metu jiems bt
leista pasilikti valstybs teritorijoje;
4) teis bti atstovaujamam. I esms tai reikia teisininko pagalb
skundo nagrinjimo metu.
Pabrtina, kad 13 straipsnyje numatytos teiss gali bti apribotos tik
nacionalinio saugumo sumetimais, pavyzdiui, kai yra rimta politin ar karin grsm visai tautai.
Regioniniu mastu isiuntimo procedras, kurios susijusios su prieglobsio praytojais, reglamentuoja ir Europos mogaus teisi konvencija.
ETK 6 straipsnis numato tam tikras procesines garantijas, kurios taikomos
nustatant asmens pilietines teises ir pareigas. Taiau kol kas 6 straipsnis nra taikomas prieglobsio procedroms, nes Europos mogaus Teisi Teismo praktika patvirtina, kad prieglobsio teiss nra pilietins teiss 6
straipsnio atvilgiu. Pavyzdiui, 2001 m. sausio 25 d. priimtame sprendime
dl peticijos priimtinumo byloje Daruish Al-Nashi ir kiti prie Bulgarij
teismas pripaino t dal peticijos, kuri buvo susijusi su 6 straipsniu, nepriimtina, remiantis tuo, kad 6 straipsnis netaikomas imigracijos procedroms.
Taiau reikt paymti, kad asmens isiuntimas valstyb, kurioje nebus
suteikta teis teising proces, gali lemti 6 straipsnio paeidim. Byloje
Soeringas prie Jungtin Karalyst Europos mogaus Teisi Teismas neatmet galimybs, kad 6 straipsnio nuostatos iimties bdu galt bti taikomos ekstradicijos bylose, kai ekstradijuojamam asmeniui nebus suteikta
teis teising proces. Taiau ioje byloje tokio pavojaus nebuvo, todl
teismas nenagrinjo 6 straipsnio paeidimo klausimo iuo poiriu. Vis dlto Europos mogaus teisi konvencijoje galima rasti nuostat, kurios taikomos arba isiuntimo, arba netiesiogiai prieglobsio procedroms. Konvencijos 7 protokolo 1 straipsnis tvirtina analogikus procesini garantij,
taikom isiuniant usieniet i valstybs teritorijos, pagrindus, kaip ir numatyti TPPTP 13 straipsnyje, t. y. sprendimas dl isiuntimo turi bti priimtas pagal statym, usienieiui turi bti suteikta galimyb pateikti argumentus prie isiuntim, pateikti praym dl bylos perirjimo, dalyvauti
posdyje nagrinjant jo klausim.
263

PABGLI TEIS

4.2. Teis veiksming teisin gynyb pagal Europos

mogaus teisi konvencijos 13 straipsn
Teis veiksming teisin gynyb tvirtina Europos mogaus teisi
konvencijos 13 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam asmeniui, kurio teiss, pripaintos konvencijoje, paeistos, turi bti suteikta teis pasinaudoti
veiksminga teisine gynyba nacionalinse institucijose. 13 straipsnis nra
savarankikas, nepriklausantis nuo kit ETK straipsni, kadangi jis numato teisin gynyb ne nuo bet kokio neteistumo, o tik nuo tokio, kuris susijs su konvencijos ginamomis teismis751. Taiau vis dlto galima teigti, jog
btent is straipsnis gali suteikti galimybes prieglobsio praytojams pagal
1951 m. konvencij ginti savo teises. Taip atsitinka dl to, kad tarp 1951 m.
konvencijos pabglio svokoje numatyto persekiojimo ir ETK 3 straipsnio yra ryys, pasireikiantis tuo, kad kankinimai, nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm neretai patys savaime yra persekiojimo priemons
ir kartais ie veiksmai, kaip rimti mogaus teisi paeidimai, gali net prilygti persekiojimui pagal 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dal752. Paymtina, kad pagal 13 straipsn nebtinai konvencijoje tvirtintos teiss paeidimas jau turi bti vyks, o prieglobsio bylose, kai praoma apsaugos nuo
isiuntimo, kaip tik ir btina ukirsti keli paeidimui. Todl Europos mogaus Teisi Teismas, sprsdamas dl konvencijos 13 straipsnio paeidimo
kartu su 3-uoju straipsniu, svarstys klausim dl potencialaus konvencijoje
tvirtintos teiss paeidimo. Tokia specifika susijusi su tuo, kad asmen isiuntus gali kilti neatitaisoma ala. Veiksmingos teisins gynybos samprata
nra aiki 13 straipsnio formuluotje. Todl io straipsnio turin reikt aikinti remiantis Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija bylose, kurios buvo susijusios su prieglobsio klausimais. Nors straipsnis nenumato,
k reikia teisin gynyba, tai plaija prasme galt bti suprantama kaip
asmens teis kreiptis atitinkam nacionalin institucij siekiant apginti paeist teis753. Remiantis 13 straipsniu nepakanka, kad nacionalinje teisje
bt numatyta galimyb apsksti neigiam sprendim dl pabglio statuso,
reikalaujama, kad tokia priemon bt veiksminga. Apibendrinant Europos
mogaus Teisi Teismo praktik pagal straipsn, galima iskirti keturis
veiksmingumo kriterijus, kuriuos kai kurie autoriai vardija itaip754:
751

Harris D. J., OBoyle M., Warbrick C. Law of the ECHR, cit. op.130. P. 445.
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 51. P. 26.
753
Vysockien L. Effective Remedy in Asylum Cases with Particular Focus on Lithuania,
BYIL, Vol. 2, 2002. P. 106.
754
Harris D. J., O'Boyle M., Warbrick C. Law of the ECHR, cit. op.130. P. 451454.
752

264

PABGLI TEIS

1) institucinis (skund nagrinjanti institucija turi bti nepriklausoma

nuo paeidim padariusio subjekto);
2) esms (pareikjo argumentai turi bti inagrinti i esms);
3) alos atitaisymo (skund nagrinjanti institucija turi turti galiojimus priimti sprendim byloje iklausius pareikjo argumentus,
sprendimas turt suteikti galimybes atlyginti paeidimu padaryt
al);
4) materialinis veiksmingumas (turi bti suteikta reali galimyb pasinaudoti ia gynyba dar esant valstybs teritorijoje).
Pirmiausia reikt pabrti, kad ie teisins gynybos veiksmingumo kriterijai btent prieglobsio bylose nusistovjo tik pastarajame deimtmetyje
pltojantis Europos mogaus Teisi Teismo praktikai. Institucinis veiksmingumas reikia, kad institucija, nagrinjanti skund, turt bti nepriklausoma nuo sprendim primusios institucijos, kuri kaltinama paeidus
konvencij755. Tai, kad byl nagrinjantis asmuo priklauso institucijai, kuri
prim sprendim, tariamai paeidiant konvencij, dar nereikia, kad teisin gynyba bus savaime neveiksminga. Btina nustatyti, kad apeliacin
institucija paprasiausiai patvirtina ginijamus sprendimus, nevertindama
fakt756. Nors nra btin reikalavim dl to, ar institucija turi bti teismin, ar administracin, praktikai vairiose valstybse egzistuoja skirtingos
apeliacins institucijos. Pavyzdiui, vedijoje Apeliacin taryba, Vokietijoje administraciniai teismai, Lietuvoje administraciniai teismai. Esminis veiksmingumas reikalauja, kad asmuo turt galimyb pateikti skund
btent dl paeidimo konkreios teiss, kuri bt tvirtinta nacionalinje
teisje, kitaip tariant, nacionalinje teisje turi bti numatyta galimyb apsksti sprendim dl prieglobsio nesuteikimo ir isiuntimo i valstybs teritorijos. Be to, esms veiksmingumas yra glaudiai susijs su institucinio
veiksmingumo reikalavimu, t. y. institucija turi turti teis ne tik patvirtinti
pirmos instancijos sprendim, bet ir atlikti nauj tyrim byloje. Tai reikia,
kad apeliacin institucija turi inagrinti byl i esms, sprsdama ne tik teiss, bet ir fakto klausimus757. I dalies atskirojoje nuomonje byloje Vilvarajah ir kiti prie Jungtin Karalyst teisjas Walshas, prie kurio prisijung
teisjas Russo, teig, kad nacionalin sistema, kuria remiantis teigiama,
755

Silver and others v. The United Kingdom, Application Nos. 5947/72, 6205/73,
7052/75, 7061/75, 7107/75, 7113/75, 7136/75, European Court of Human Rights, 1983,
116; taip pat, Leander v. Sweden, Application No. 9248/81, European Court of Human
Rights, 1987. 81; taip pat r. Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit.
op. 699. 43. P. 10.
756
M bei EF prie veicarij, 1987, 12573/86, 51 DR 283.
757
Vilvarajah and others v. the United Kingdom, cit. op. 62.
265

PABGLI TEIS

jog ji suteikia veiksming teisin gynyb nuo konvencijos paeidimo ir kuri

neturi kompetencijos priimti sprendim dl bylos esms, negali atitikti 13
straipsnio reikalavim758. Kitoje byloje Chahal prie Jungtin Karalyst
Europos mogaus Teisi Teismas vienbalsiai pripaino konvencijos 13
straipsnio paeidim, nes Jungtins Karalysts institucija nenagrinjo nacionalinio saugumo klausimo, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas isisti Chahal759. Pareikjas kartu su eimos nariais teig, kad jo isiuntimas paeis jo ir jo eimos nari teises pagal konvencijos 3 ir 8 straipsnius,
jie teig neturj veiksmingos teisins gynybos galimybs. 1994 m. rugsjo
1 d. tuometin Europos mogaus teisi komisija pripaino pareikjo skund priimtinu, o 1996 m. lapkriio 16 d. ETT konstatavo 13 straipsnio paeidim kartu su kit konvencijos straipsni paeidimu. ETT ioje byloje
pripaino, kaip jis buvo padars ir ankstesnse bylose, kad tais atvejais, kai
kalbama apie nacionalinio saugumo klausimus, veiksminga teisin gynyba pagal 13 straipsn reikia toki gynyb, kuri yra kiek manoma veiksminga, atsivelgiant btinum remtis slaptais informacijos altiniais760.
Taiau toliau teismas pripaino, kad iose bylose buvo kalbama apie konvencijos 8 bei 10 straipsnius, o reikalavimas, kad gynyba bt kiek manoma veiksminga, nra tinkamas tuo atveju, kai asmens isiuntimas gali
lemti real pavoj jo atvilgiu, kad su juo bus elgiamasi paeidiant 3-j
straipsn, kuriame nacionalinio saugumo klausimai buvo pripainti neturiniais esmins reikms. Tokiais atvejais, atsivelgiant neatitaisom alos
pobd, kuri gali bti padaryta asmeniui, jei praktikai pasireik pavojus dl
draudiamo elgesio, ir svarb, kuri teismas teikia 3 straipsniui, veiksminga
teisin gynyba pagal 13 straipsn reikalauja, kad bt nepriklausoma praymo tyrimo institucija, nustatanti, ar egzistuoja esmins prieastys bijoti
persekiojimo, paeidianio 3 straipsn761. Reikalavim, kad apeliacin institucija nagrint ir skundo esm, Teismas pakartojo savo sprendime byloje
Jabari prie Turkij762. 2001 m. kovo mnes priimtame sprendime byloje
Hilal prie Jungtin Karalyst, Teismas padar ivad, kad Tanzanijos pilieio isiuntimas i Jungtins Karalysts Zanzibar lemt netinkamo elgesio pasikartojim Hilal atvilgiu, t. y. bt paeistas konvencijos 3 straips758
Partly Dissenting Ppinion of J. Walsh joined by J. Russo, Vilvarajah and others v. the
United Kingdom, cit. op. 62. 3.
759
Chahal v. the United Kingdom, Application No. 22414/93, European Court of Human
Rights, 1996. 153.
760
Klass ir kiti prie Vokietijos Federacin Respublik, 1978 m. rugsjo 6 d. sprendimas,
Series A, Vol. 28. 69; Leander v. Sweden, cit. op. 755. 84.
761
Chahal v. the United Kingdom, cit. op. 759. 150151.
762
Jabari v. Turkey, cit. op. 65. 50.

266

PABGLI TEIS

nis, taiau teismas nepripaino 13 straipsnio paeidimo. Vis dlto nagrindamas konvencijos 13 straipsnio paeidimo klausim teismas teig, kad 13
straipsnis reikalauja apskundimo priemons, kuri nagrint skundo esm763.
is kriterijus pripastamas ne tik teismo jurisprudencijoje, taiau ir teiss
doktrinoje. Pavyzdiui, Storey teigia, kad 13 straipsnio gyvendinimas manomas tik tuomet, kai egzistuoja nacionalin veiksmingos gynybos sistema,
kuri garantuoja nepriklausom, nealik ir sining vieosios teiss gin
isprendim ir kuri turi galinimus inagrinti teistumo ir fakt klausimus764.
Treiasis kriterijus alos atlyginimo veiksmingumas jau pats savaime
suponuoja alos atlyginim, paeistos teiss atkrim765. Tai nereikia, kad
teismas ar periros institucija priimt teigiam sprendim766, nes svarbiausias aspektas yra tas, kad nacionalin institucija, pripainusi pareikjo argumentus, galt suteikti galimyb atlyginti paeidimu padaryt al767. is
kriterijus taip pat susijs su vadinamuoju skundo sustabdomuoju (suspensyviniu) poveikiu, reikianiu, kad kol nagrinjamas skundas, asmuo neturi
bti isiuniamas i valstybs teritorijos, nes prieingu atveju nebelikt galimybs atkurti paeidimu padaryt al. Todl akivaizdu, kad tuo atveju,
jei asmuo yra isiuniamas i valstybs teritorijos anksiau, nei inagrinjamas jo skundas dl to, kad toks isiuntimas paeis konvencijos 3 straipsn,
skundo pateikimas apskritai nebetenka reikms. 2000 m. liepos 11 d. priimtame sprendime byloje Jabari prie Turkij Europos mogaus Teisi
Teismas laiksi nuomons, kad atsivelgiant neatitaisom alos, kuri gali
bti padaryta isiuntus asmen, pobd veiksminga teisin gynyba pagal 13
straipsn, be kit slyg, reikia ir btinyb sustabdyti sprendimo dl isiuntimo gyvendinim768. Kai kurie autoriai net teigia, kad skundo pateikimo
teis, be sustabdomojo poveikio, yra tik teiss pavadinimas769, ir pripasta, jog reikalavimas, kad skundo pateikimas sustabdyt sprendimo vykdy763
Hilal v. the United Kingdom, Application No. 45276/99, European Court of Human
Rights, 2001.
764
H. Storey, Implications of Incorporation of the ECHR in the Immigration and Asylum
Context: Some Chalenges for Judicial Decision-Making, 1998, 3 EHRLR. P. 452.
765
Armalyt O., Pasis L. Angl-lietuvi kalb teiss odynas. Alma Litera, 1998. P.
408.
766
Vilvarajah ir kiti prie Jungtin Karalyst, cit. op. 62, 122; taip pat T.I. prie Jungtin Karalyst, cit. op. 111.
767
Soering prie Jungtin Karalyst, cit.op. 66, 120; Valstybins tarnybos sjung taryba prie Jungtin Karalyst, Nr. 11603/85, 50 DR 228, 243, 1987.
768
Jabari v. Turkey, cit. op. 65. 50.
769
Rosemary Byrne, Andrew Shacknove, The Safe Country Notion in European Asylum
Law, HHRJ, Vol. 9, Spring 1996.

267

PABGLI TEIS

m, neatsiejamas nuo teiss veiksming teisins gynybos priemon770, arba net mini absoliuiai privalom skundo sustabdomj poveik prieglobsio
bylose771. Laikin priemoni, kuriomis siekiama ukirsti keli su prieglobsiu susijusi teisi paeidimui, svarb prieglobsio bylose patvirtina
Europos mogaus Teisi Teismo 39 taisykl, kuri teigia: rmai, arba kai
tai tinkama, prezidentas gali alies ar kito susijusio asmens praymu arba
savo iniciatyva nustatyti alims laikin priemon, kuri, jo manymu, turi bti
priimta siekiant utikrinti ali interesus ir tinkam proceso teisme vykdym772. i taisykl taikoma tik tais atvejais, kai yra neatitaisomos alos pavojus, t. y. bylose, susijusiose su konvencijos 2 ir 3 straipsniais. Byloje
Cruz Varas ir kiti prie vedij teismas teig, kad taisykl Nr. 36773 taikoma [...] tik iimtinmis aplinkybmis. Laikin priemoni tikslas isiuntimo
(ar ekstradicijos) bylose yra perspti susitarianias valstybes, kad [...] pareikjui gali bti padaryta neatitaisoma ala tuo atveju, jei jis bus isistas
ir kad yra rimt prieasi manyti, jog toks isiuntimas gali paeisti konvencijos 3 straipsn774. Net jei visi ivardyti teisins gynybos reikalavimai
vykdomi, bet pareikjas neturi realios skundo pateikimo galimybs, negalima bt teigti, kad tokia gynyba yra veiksminga. Nepakanka, jog nacionaliniu lygmeniu egzistuot teisins gynybos galimyb, btina, kad pareikjas turt galimyb veiksmingai ja pasinaudoti. is reikalavimas vadinamas
materialiniu veiksmingumu. Byloje Vilvarajah ir kiti prie Jungtin Karalyst tuometin Europos mogaus teisi komisija nustat, kad skundas dl
sprendimo isisti perirjimo i esms, kuris galjo bti pateiktas tik po
to, kai pareikjas ivyko i Jungtins Karalysts, nebuvo veiksminga teisins gynybos priemon nagrinjant skund dl to, jog isiuntimas paeist
konvencijos 3 straipsn775. Teismas io klausimo nenagrinjo, nes nustat,
kad teisin gynyba bus veiksminga, kadangi Jungtins Karalysts vyriausyb paadjo neisisti pareikjo, kol vyks teismo procesas776. Kitoje byloje
770
Sara Egelund, The Potential of the European Convention of Human Rights in Securing
International Protection of Forcibly Displaced Persons, cit. op. 74.
771
Kristina Stenman, Harmonisation of the Asylum System in the EU. A View by ECRE,
Presentation for the Workshop on Freedom of Movement in bo Academi Human Rights Institute, 15 September 1999, p. 7; taip pat r. The EU and Refugees, in Special Issue of the Finish Refugee Council Magazine, October 1999. P. 19.
772
European Court of Human Rights, Rules of Court, Strasbourg, 1999. At
www.echr.coe.int.
773
Po ETK gyvendinim priirini organ sistemos reformos 1998 m. lapkriio mn.
tuometins komisijos taisykli 36 taisykl pakeit taisykl Nr. 39.
774
Cruz Varas prie Jungtin Karalyst, cit. op. 62. 103.
775
Vilvarajah ir kiti prie Jungtin Karalyst. Komisijos ataskaita. 153.
776
Ten pat. 125.

268

PABGLI TEIS

Cruz Varas prie vedij teismas nusprend, kad pareikjo isiuntimas

kliud realizuoti peticijos teis. Praktin galimyb pasinaudoti gynyba prieglobsio bylose ypa svarbi, nes prieglobsio praytoj, kuri praymai atmesti, sulaikymas tarptautini oro uost tranzitinse zonose ar sulaikymo
centruose valstybs teritorijoje, kur galimybs pasinaudoti teisininko ir vertjo pagalba yra ribotos, gali daryti neigiam tak realiai galimybei pateikti
tinkam skund atsakingai institucijai per nustatyt termin777. Chahal byloje Europos mogaus Teisi Teismas paymjo, kad patariamosios grups procedros metu pareikjui nebuvo suteikta teisin pagalba ir jam buvo pateikta tik santrauka pagrind, kuriais buvo grindiamas sprendimas dl
isiuntimo [...], todl iomis aplinkybmis teismas konstatavo, kad patariamosios grups procedra nesuteik pakankam procesini garantij 13
straipsnio atvilgiu778.
Aikinant Europos mogaus teisi konvencijos 13 straipsnio nuostatas
svarbu atsivelgti 1998 m. rugsjo 18 d. Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacij dl prieglobsio praytoj teiss pasinaudoti veiksminga
teisine gynyba dl isiuntimo sprendimo Europos mogaus teisi konvencijos 3 straipsnio kontekste779. i rekomendacija numato procesines prieglobsio procedros garantijas, kylanias i teiss pasinaudoti veiksminga
teisine gynyba, kaip numatyta ETK 13 straipsnyje. Pagal rekomendacij
veiksminga teisine gynyba gali bti tik tokia, kuri atitinka iuos reikalavimus:
1) nesvarbu, ar institucija yra teismo, ar ne, ji turi bti sudaryta i nepriklausom nari;
2) i institucija turi turti kompetencij sprsti dl slyg pagal 3
straipsn ir suteikti pagrind atitaisyti al;
3) teisins gynybos priemon turi bti prieinama prieglobsio praytojui;
4) sprendimas dl isiuntimo turi bti sustabdytas, kol priimamas
sprendimas dl to, ar isiuntimu bus paeistas 3 straipsnis780.
Nors i rekomendacija nra privalomo pobdio, ji patvirtina Europos
mogaus Teisi Teismo ipltotus kriterijus dl teisins gynybos veiksmingumo.
777

Vysockien L. Effective Remedy in Asylum Cases with Particular Focus on Lithuania,

cit. op. 753. P. 113.
778
Chahal v. the United Kingdom, cit. op. 759. 154.
779
COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(98) 13 on the Right of rejected asylum seekers to an effective remedy against decisions on expulsion in the context of Article 3 of the ECHR, www.coe.int.
780
Ten pat. 2.
269

PABGLI TEIS

5. PRIEGLOBSIO PROCEDROS VALSTYBI

PRAKTIKOJE
Daniausiai pagal 1951 m. konvencij pabglio status nustato valstybs, ios konvencijos dalyvs. Taiau tam tikrais atvejais i procedr atlieka JTVPK (pvz., Turkijoje prieglobsio praytojams i ne Europos regiono, nes Turkijoje galioja 1951 m. konvencijos taikymo geografinis apribojimas). Kadangi 1951 m. konvencija nereglamentuoja prieglobsio procedr, kiekviena valstyb turi savas prieglobsio procedras. Pavyzdiui, Danijoje, pasienieiai negali priimti sprendimo dl prieglobsio praytojo leidimo valstybs teritorij, jie turi persisti visus praymus Danijos imigracijos tarnybai, kuri priklauso Vidaus reikal ministerijai. Danijos imigracijos tarnyba laikoma centrine institucija prieglobsio procedroje. Danija yra
viena i nedaugelio valstybi, kurios prieglobsio procedroje kaip lygiavert partner dalyvauja nevyriausybin organizacija Danijos pabgli
taryba. i institucija gali vetuoti praymo pripainim kaip akivaizdiai nepagrst. Visi neigiami sprendimai dl pabglio statuso automatikai skundiami Pabgli reikal apeliacinei valdybai (j sudaro pirmininkas, kuris
yra teisjas, ir keturi nariai, paskirti i vairi institucij, pvz., Usienio reikal ministerijos). apeliacins valdybos sudt eina ir dvi visuomenins
organizacijos: Danijos pabgli taryba ir Advokat ir teiss draugijos generalin taryba781. ios valdybos sprendimai yra galutiniai ir neskundiami.
Vokietijoje centrin staiga yra Federalinis usienio pabgli pripainimo
biuras. Vokietijos apeliacin procedra domi tuo, kad io biuro priimt teigiam sprendim gali uginyti federalinis prieglobsio reikal komisaras,
kuris yra administracin institucija, priklausanti VRM782. Skundas dl pabglio statuso nesuteikimo gali bti pateiktas administraciniam teismui,
taip pat auktesniam administraciniam teismui, jei byla yra ypatingos svarbos, o jei byla susijusi su tam tikru principiniu klausimu gali bti toliau
skundiama Federaliniam administraciniam teismui arba Federaliniam
Konstituciniam Teismui. Pranczijoje dl leidimo valstybs teritorij
781

Vedsted-Hansen, Jens, Europes Response to the Arrival of Asylum Seekers: Refugee

Protection and Immigration Control, New Issues in Refugee Research, Working Paper No. 6,
May 1999, www.unhcr.ch. P. 11.
782
Fabrice Liebaut, Legal and Social Conditions for Asylum Seekers and Refugees in
Western European Countries. Danish Refugee Council, May 2000. P. 110.
270

PABGLI TEIS

sprendia Vidaus reikal ministerija, konsultuodamasi su URM. Pirmja

prieglobsio procedros instancija yra Pranczijos pabgli ir apatrid apsaugos biuras, kuris yra nepriklausoma institucija, taiau priirima URM.
io biuro priimt neigiam sprendim galima sksti Apeliacinei pabgli
tarybai, kuri sudaro trij asmen teismas, jame vienas narys yra i JTVPK,
vienas i Nacionalinio pabgli biuro ir vienas teisjas (gali bti i Valstybs tarybos, administracinio teismo ar vieojo administravimo teismo ir
pan.). Neigiami sprendimai gali bti toliau skundiami Valstybs tarybai,
kuri nagrinja skund jau nebe i esms, o tik tikrina teistumo klausim.
Latvijoje pirma instancija, nagrinjanti prieglobsio praymus, yra Pabgli reikal departamentas (priklausantis Vidaus reikal ministerijai). Skundus dl neigiam sprendim nagrinja Pabgli reikal apeliacin taryba,
kuri priiri Teisingumo ministerija. i taryb sudaro pirmininkas ir keturi vyriausybs skiriami nariai. Estijoje pirmoji instancija yra Pilietybs ir
migracijos valdyba783, o skundai dl pirmos instancijos sprendimo gali bti
paduodami administraciniams teismams. Lietuvoje pagrindin prieglobsio
praymus nagrinjanti institucija yra Migracijos departamentas, o jo priimti
sprendimai nesuteikti apsaugos gali bti skundiami administraciniams teismams.

783

Estonian Refugees Act, passed 18 February 1997. 2(1), www.legaltext.ee, r. 2004

03 12.
271

PABGLI TEIS

6. PRIEGLOBSIO PRAYM PRIIMTINUMO

PROCEDROS, PRAYM NAGRINJIMAS SKUBOS IR
PRASTINE TVARKA
Nagrinjant atskir valstybi prieglobsio procedras reikt pabrti,
kad prieglobsio procedros kai kuriose j yra skirstomos procedras, kuriose praymai nagrinjami prastine tvarka, ir skubias procedras, t. y. praymo nagrinjim skubos tvarka. Reikt skirti praym nagrinjim skubos
tvarka nuo praymo nagrinjimo prioritetine tvarka. Pastaroji reikia, kad,
pavyzdiui, nepilnamei prieglobsio praytoj praymai turt bti nagrinjami pirmiau vis kit praym, atsivelgiant tai, kad jiems dl j paeidiamos padties reikia kuo skubiau nustatyti apsaugos poreikius. O
skubios procedros arba prieglobsio praymo nagrinjimas skubos tvarka
paprastai taikomas kaip tam tikra neigiama prieglobsio praytojo atvilgiu
priemon, t. y. kai akivaizdiai nra pagrind suteikti apsaug kaip pabgliui arba kai asmuo akivaizdiai piktnaudiauja prieglobsio procedra. Tokiais atvejais valstybs numato skubi procedr, arba dar kartais vadinam
akivaizdiai nepagrst praym procedr, taikym. Be to, alia prastinio
prieglobsio praym nagrinjimo ir nagrinjimo skubos tvarka galima paminti ir prieglobsio praym priimtinumo procedras, kuri taikymo
klausimas kyla pirmiausia, prieglobsio praytojui dar esant pasienyje.

6.1. Prieglobsio praym priimtinumo procedros

Dublino mechanizmas Europos Sjungoje
Prieglobsio praymo priimtinumo procedr taikymas daniausiai siejamas su tais atvejais, kai:
a) prieglobsio praytojas jau rado veiksming apsaug kitoje alyje ir
vis dar gali pasinaudoti ia apsauga (vadinamoji pirmoji prieglobsio alis);
b) kai atsakomyb u tam tikro prieglobsio praymo nagrinjim i
esms prisiima treioji alis, kurioje prieglobsio praytojas bus apsaugotas nuo isiuntimo ir gals iekoti bei naudotis prieglobsiu
remdamasis tarptautiniais reikalavimais (vadinamoji saugi treioji
272

PABGLI TEIS

alis)784. Kai kuriose valstybse saugios treiosios valstybs nuostata (plaiau apie i nuostat ir jos taikym r. 6 skyriaus 1 dal)
taikoma vairiai: kaip prieastis atsisakyti pradti prieglobsio procedr (taip pat ir pasienyje), nukreipti prieglobsio praym nagrinti skubos tvarka ir/arba apriboti apskundimo galimybes785;
c) kai gyvendinamas valstybi susitartas atsakomybs u prieglobsio
praymo nagrinjim nustatymo ir paskirstymo mechanizmas (Dublino mechanizmas, taikomas Europos Sjungoje).
Priimtinumo procedr metu prieglobsio praymas nra nagrinjamas
i esms786, kadangi j tikslas nustatyti valstyb, atsaking u prieglobsio praymo nagrinjim787. i procedr taikymo padarinys gali bti toks,
kad prieglobsio procedra (iuo konkreiu atveju prieglobsio praymo
nagrinjimas i esms) tam tikroje valstybje tam prieglobsio praytojui
nebus toliau vykdoma. ES direktyvos dl prieglobsio procedr projektas
numato, kad priimtinumo procedra gali bti vykdoma tuomet, kai:
1) kita valstyb nar arba Norvegija ar Islandija prisim atsakomyb
u prieglobsio praymo nagrinjim;
2) pareikjas atvyko i pirmos prieglobsio valstybs;
3) pareikjas atvyko i saugios treiosios valstybs;
4) kita valstyb nei pareikjo kilms alis pateik ekstradicijos praym ir toji valstyb gali bti laikoma saugia pareikjui;
5) Tarptautinis baudiamasis teismas pateik kaltinim788.
Tokiais atvejais direktyvos projektas pripasta prieglobsio praymus
nepriimtinais. Lietuvoje nepriimtinais praymais pripastami praymai asmen, kurie atvyko i saugios treiosios valstybs789, taip pat tie praymai,
u kuri nagrinjim yra atsakinga kita Europos Sjungos valstyb790. Tokiais atvejais praymas nenagrinjamas i esms. Paymtina, kad 2004 m.
usieniei statymas numato, jog priimtinumo ir skubios praymo nagrinjimo procedros netaikomos nelydimam nepilnameiui791.
Atsivelgiant Europos Sjungoje veikianio atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim paskirstymo mechanizmo svarb, klausim
784

Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit. op. 699. 8. P. 3.
Ten pat. 12. P. 4.
Prieglobsio praymo nagrinjimas i esms reikia, kad taikoma pabglio svoka,
siekiant nustatyti, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu pagal svokoje ivardytus kriterijus.
787
Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit. op. 699. 7. P. 3.
788
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 25 str.
789
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 77 str. 1 d.
790
Ten pat. 73 str. 2 d.
791
Ten pat. 77 str. 3 d.
785
786

273

PABGLI TEIS

vertt detaliau panagrinti. Pirmiausia tam tikros atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim nustatymo nuostatos buvo tvirtintos dar
1990 m. birelio 19 d. engeno gyvendinimo konvencijos 7 skyriuje792.
Vliau sigaliojo 1990 m. birelio 15 d. priimta konvencija, nustatanti valstyb, atsaking u vienoje i Bendrijos valstybi nari pateikto prieglobsio
praymo nagrinjim (toliau Dublino konvencija), kuri buvo skirta reguliuoti iimtinai klausim793. Konvencija buvo siekiama reglamentuoti atsakomybs paskirstym tarp ES valstybi nari u prieglobsio praym,
pateikt Sjungos teritorijoje, nagrinjim. Todl jos tikslas parengti bendrus kriterijus, skirtus nustatyti vienai valstybei narei, kuri konkreiu atveju
galt bti atsakinga. Konvencija buvo siekiama ivengti atvej, kai tas pats
prieglobsio praymas pateikiamas keliose valstybse narse arba pakartotinai, drauge utikrinant, kad prieglobsio praymas bus inagrintas bent
vienoje i valstybi nari. Taigi pagrindinis principas, kuriuo grindiama
konvencija, buvo prieglobsio praym nagrinjimo pasidalijimo sistemos,
kuri remiasi pirmos saugios prieglobsio alies koncepcija, vedimas. Ji
reikia, kad ios konvencijos nars pripaino viena kit saugiomis prieglobsio valstybmis, todl isiuniant prieglobsio praytoj kit valstyb
nar jos saugumas nebra atskirai nustatinjamas. Manoma, kad pagal Dublino konvencij, nagrindama prieglobsio praym, bet kuri valstyb nar
veik visos ES vardu. Todl buvo laikoma, kad atitinkamos valstybs atlikto pabglio statuso nustatymo rezultatai turi bti pripastami kit susitariani valstybi. Konvencijoje tvirtinti kriterijai buvo skirti atsakomybei
u prieglobsio praymo nagrinjim priskirti tai valstybei narei, kuri suvaidino svarbiausi vaidmen treiosios alies pilieiams atvykstant ES
valstybs nars teritorij ar iduodant leidimus gyventi794. Nors Dublino
konvencija buvo siekiama kilnaus tikslo, t. y. utikrinti, kad visi prieglobsio praymai bt inagrinjami, vis dlto jos taikymo laikotarpiu ji susilauk nemaai kritikos795. Be to, Dublino konvencijos taikymo problemos
lm tai, kad prieglobsio praytojo perdavim i vienos valstybs nars
kit pagal Dublino konvencij buvo imta ginyti teismuose. Pavyzdiui,
792

Schengen Convention on the Application of the Schengen Agreement of 14 June 1985

relating to the Gradual Abolition of Controls at Common Frontiers, Between the Governments of State Members of the Benelux Economic Union, the Federal Republic of Germany
and the French Republic, 30 ILM (1991) 84.
793
Plaiau apie Dublino konvencij ir jos taikym r. Vysockien L. Dublino reglamentas
nauja prieglobsio praytoj paskirstymo sistema Europos Sjungoje? // Jurisprudencija,
2004. Nr. 54(46).
794
Commission Staff Working Paper. Evaluation of the Dublin Convention,
SEC(2001)756. Brussels, 13.06.2001 (neskelbta). P. 1.
795
Plaiau apie i kritik r. Vysockien L., cit. op. 793.
274

PABGLI TEIS

Minority Bosnians byloje796 prieglobsio praytoj eima i Bosnijos buvo

gavusi prieglobst Vokietijoje, taiau Vokietijos valdios institucijos pareikalavo, kad jie ivykt i alies, kadangi man, jog jie gali saugiai grti.
eima ivyko vedij ir kreipsi ten dl prieglobsio. vedija papra Vokietijos prisiimti atsakomyb u j praymus ir Vokietija sutiko tai padaryti
pagal Dublino konvencijos 5 straipsnio 1 dal ir 4 straipsn. Taigi pareikjai turjo bti perduoti Vokietijai, taiau jie sprendim apskund ir Usieniei apeliacin valdyba perdav gin sprsti vedijos vyriausybei.
2000 m. birelio 20 d. vedijos vyriausyb nusprend suteikti pareikjams
nuolatin leidim gyventi vedijoje dl politini ir humanitarini prieasi.
Nors vyriausyb man, kad praym pagal Dublino konvencij galt nagrinti Vokietija, joje prieglobsio praytojams i Bosnijos ir Hercegovinos
danai nebuvo suteikiama apsauga. Todl vedija sutiko neperduoti pareikj Vokietijai, nes vedijoje tokiems asmenims vis dar bdavo suteikiama
apsauga. Kitoje Adan and Aitseguer byloje797 i Somalio kils Adanas bijojo jam prieiko klano persekiojimo, o Aitsegueris buvo kils i Alyro ir
jam grasino Islamique Arm grupuot, nuo kurios valdios institucijos negaljo jo apsaugoti. Jungtins Karalysts Lord Rmai nusprend, kad pareikj isiuntimas atitinkamai Vokietij ir Pranczij, kur nevalstybini
subjekt persekiojimas nebuvo pripastamas ir tokiems prieglobsio praytojams nebt buvus suteikta apsauga, paeist statym, kadangi ios alys
nevalstybini subjekt poiriu per siaurai aikina 1951 m. konvencijos 1
straipsnio A dal. Dublino konvencijos taikymas buvo nagrinjamas ir Europos mogaus Teisi Teisme. Pavyzdiui, byloje T. I. prie Jungtin Karalyst798. Nors buvo pripainta, kad peticija nepriimtina, joje buvo svarstytas klausimas dl siauro pabglio svokos pagal 1951 m. konvencij aikinimo ir prieglobsio praytojo isiuntimo i Jungtins Karalysts Vokietij. 1996 m. prieglobsio praytojas i ri Lankos kreipsi dl prieglobsio
Vokietijoje, taiau ji pabglio statuso jam nesuteik, nes nepripasta nevalstybini subjekt vykdomo persekiojimo. Tada jis pateik prieglobsio
praym Jungtinje Karalystje, kuri papra Vokietij prisiimti atsakomyb pagal Dublino konvencij, ir Vokietija sutiko. Taiau pareikjas teig,
kad jo isiuntimas Vokietij paeis Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencij. Europos mogaus Teisi Teismas pabr,
796

The Minority Bosnians Decision. UD 98/780/MP.

U.K. House of Lords, Regina v. Secretary of State for the Home Department, ex parte
Adan. Regina v. Secretary of State for the Home Department, ex parte Aitseguer, Judgements
of 19 December 2000 (unpublished).
798
Decision as to the Admissibility of Application No 43844/98 by T.I. against the U.K.,
7 March 2000 (unpublished).
797

275

PABGLI TEIS

kad isiuntimas tarpin valstyb neatleidia Jungtins Karalysts nuo pareigos utikrinti, kad nebt paeistas Europos mogaus teisi konvencijos
3 straipsnis (kankinim draudimas), net jei toks isiuntimas vykdomas pagal Dublino konvencij799. Kita vertus, teismas nustat, kad pareikjui gali
bti suteikta apsauga Vokietijoje pagal usieniei statym kitais pagrindais. Nors peticija buvo pripainta akivaizdiai nepagrsta iuo pagrindu,
vis dlto teismas pasiliko galimyb tam tikrais atvejais nagrinti klausim
dl perklim pagal Dublino konvencij teistumo. ios ir kitos Dublino
konvencijos taikymo problemos lm tai, kad 2003 m. vasario 18 d. ji buvo
pakeista Tarybos priimtu reglamentu, nustataniu kriterijus ir procedras,
apibrianias valstyb nar, atsaking u vienoje i valstybi nari pateikto treiosios alies pilieio prieglobsio praymo nagrinjim (toliau Dublino reglamentas)800.

6.1.1. Dublino reglamento santykis su Dublino konvencija

Dublino reglamentas sigaliojo 2003 m. kovo 16 dien, taiau realiai
pradtas taikyti tik nuo 2003 m. rugsjo 1 d., kadangi reikjo priimti j gyvendinanius teiss aktus. Reglamentas vadinamas Dublino reglamentu, arba Dublinas II, nes jis pakeiia Dublino konvencij801 ir taip pat tvirtina
atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim paskirstymo sistem Europos Sjungoje. Ir nors reglamentas pakeiia Dublino konvencij, vis dlto
jis nebus taikomas visoms Europos Sjungos valstybms. iuo poiriu reglamentas nustato santyk tarp jo ir Dublino konvencijos taikymo, t. y. konvencija ilieka galioti ir bus taikoma tarp Danijos ir valstybi nari, kurios
sipareigojo pagal reglament iki tol, kol bus priimtas susitarimas dl Danijos dalyvavimo reglamente802. Jungtin Karalyst ir Airija, kurios remdamosi Amsterdamo sutarties dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos
protokolo 3 straipsniu atsisak dalyvauti gyvendinant prieglobsio srityje
priimamus dokumentus, pareik nor dalyvauti gyvendinant Dublino reglament. Be to, kaip ir Dublino konvencija, jis bus taikomas ir Norvegijai
bei Islandijai.
799
Decision as to the Admissibility of Application No 43844/98 by T.I. against the U.K.,
7 March 2000 (unpublished). 16.
800
Council Regulation (EC) No 343/2003 of 18 February 2003 Establishing the criteria
and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an asylum application lodged in one of the Member States by a third country national. O. J. No L 50/1,
25.2.2003.
801
Ten pat. 24 str. 1 d.
802
Ten pat. 19 str.

276

PABGLI TEIS

6.1.2. Atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim

nustatymo kriterijai pagal Dublino reglament
Remdamosi Dublino reglamentu, valstybs nars pareigojamos inagrinti prieglobsio praym, kur pateikia bet kuris prieglobsio praytojas
valstybs nars pasienyje ar teritorijoje803. Taiau tai bendras principas, o
atsakomyb u praymo nagrinjim nustatoma remiantis tam tikrais kriterijais. Vis dlto tam tikrais atvejais valstybs nars gali nagrinti praym,
net jei jos nra atsakingos804. Be to, Dublino reglamento 15 straipsnis numato vadinamj humanitarin ilyg, t. y. valstyb nar gali imtis nagrinti
prieglobsio praym, net jei ji nra atsakinga pagal reglament, jei tuo bt sujungta eima bei kiti ilaikomi giminaiiai dl humanitarini prieasi. Tai ji gali daryti paprayta kitos valstybs nars, jei pareikjas sutinka.
Taigi net jei valstyb ir neatsakinga u nagrinjim, bet vis tiek nusprendia
nagrinti, tada ji tampa atsakinga. Kita vertus, Dublino reglamentas numato
ir iimt, kai praymas gali bti nenagrinjamas, o atsakingos valstybs nustatymo procedra net nepradedama. Tai saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo atvejai, t. y. kai prieglobsio praytojas isiuniamas valstyb u Europos Sjungos rib, kurioje jam buvo ar galjo bti suteikta apsauga805. Atsakomybs nustatymo kriterijai Dublino reglamente ivardyti
hierarchine tvarka, todl turi bti taikomi vienas po kito.
Pirmiausia reglamentas numato specifin nepilnamei prieglobsio
praytoj padt, t. y. jeigu prieglobsio praym pateikia nepilnametis, tai
atsakinga u jo praymo nagrinjim bus ta valstyb, kurioje teistai yra tokio nepilnameio eimos nariai, taiau tik su ta slyga, kad toks nagrinjimas geriausiai atitiks vaiko interesus806. is kriterijus susiaurintas tuo atvilgiu, kad jei tvai ar kiti eimos nariai yra kitoje valstybje neteistai,
vaiko praymas nebus nagrinjamas j buvimo valstybje, nebent bus taikoma humanitarin iimtis. Tais atvejais, kai toki eimos nari kitoje valstybje nra, tai valstyb, kurioje pateiktas praymas, ir bus atsakinga u tokio nepilnameio praymo nagrinjim. Tai reikia, kad visi kiti atsakomybs nustatymo kriterijai nepilnameiams prieglobsio praytojams netaikomi.
803

Council Regulation (EC) No 343/2003 of 18 February 2003 Establishing the criteria

and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an asylum application lodged in one of the Member States by a third country national. O. J. No L 50/1,
25.2.2003. 3 str. 1 d.
804
Ten pat. 3 str. 2 d.
805
Ten pat. 3 str. 3 d.
806
Ten pat. 6 str.
277

PABGLI TEIS

Antrasis ir vienas svarbiausi atsakomybs nustatymo kriterij yra

eimos kriterijus, t. y. jei prieglobsio praytojas pateikia praym vienoje
valstybje, o kitoje valstybje narje yra jo eimos narys, tai u prieglobsio
praymo nagrinjim bus atsakinga ta valstyb, kurioje yra eimos narys.
eima suprantama kaip prieglobsio praytojo sutuoktinis (-) arba partneris (-), su kuriuo susiklost stabils ryiai (tais atvejais, kai valstybs nars
statymai ar praktika prilygina nesusituokusias usieniei poras susituokusioms). eimos nariams taip pat priskiriami sutuoktini nepilnameiai vaikai arba pareikjo vaikai su slyga, kad jie neved ir priklausomi. Neatsivelgiama tai, ar vaikai gim santuokoje, ar ne, arba vaikinti. Jei pareikjas ar pabglis yra nepilnametis ir neveds vaikas, jo eimos nariais laikomi tvas, motina ar globjas807. Skirtingai nei Dublino konvencijoje, pagal
kuri eimos nario buvimo vietos valstyb galjo bti atsakinga tik tuomet,
kai tas eimos narys buvo gavs pabglio status, pagal reglament tai nebtina. eimos narys gali bti tiesiog prieglobsio praytojas, laukiantis statuso nustatymo. Aiku, is eimos kriterijus bus taikomas tik tuo atveju, jei
patys eimos nariai to pageidauja. Gali bti, kad tos paios eimos nariai
skirtingu laiku pateikia prieglobsio praym toje paioje valstybje narje,
ir jei taikant atsakomybs nustatymo kriterijus jie bt iskirti, tai atsakinga
u visus eimos narius bus paskirta ta valstyb, kurioje yra daugiausia eimos nari arba kurioje yra vyriausias eimos narys808. Pagal Dublino konvencij eimos susijungimo kriterijus buvo taikomas labai retai: per 1998
1999 metus jis buvo taikomas 1 atveju i 286 Portugalijoje, 16 atvej i 961
Belgijoje, 20 atvej i 295 Jungtinje Karalystje ir 64 atvejais i 1464 Nyderlanduose. Galbt tai galima paaikinti tuo, kad tvirtinti apribojimai leido susijungti tik su eimos nariu, kuris jau pripaintas pabgliu.
Treiasis kriterijus susijs su valstybs nars iduotu leidimu gyventi809, t. y. jei prieglobsio praytojas prao prieglobsio, pavyzdiui, Pranczijoje, taiau jau prie tai yra gavs leidim gyventi vedijoje, tai u jo
prieglobsio praymo nagrinjim bt laikoma atsakinga pastaroji.
Tas pats taikoma, jei tam tikra valstyb nar idav tokiam prieglobsio praytojui viz810. Tada viz idavusi valstyb bus atsakinga u tokio
praymo nagrinjim. Todl reglamente is kriterijus nurodomas ketvirtuo807

Council Regulation (EC) No 343/2003 of 18 February 2003 Establishing the criteria

and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an asylum application lodged in one of the Member States by a third country national. O. J. No L 50/1,
25.2.2003. 2 (i) str.
808
Ten pat. 14 str.
809
Ten pat. 9 str. 1 d.
810
Ten pat. 9 str. 2 d.
278

PABGLI TEIS

ju. Vienintel iimtis gali bti tik ta, jei viz i valstyb idav remdamosi
kitos valstybs praymu ar galiojimu. Gali bti, kad prieglobsio praytojas
turi ne vien, o kelis leidimus gyventi ar vizas, tokiu atveju bus irima, kurio galiojimo laikas ilgiausias811. Pabrtina, kad leidimo gyventi ir vizos
idavimo kriterijai buvo labiausiai taikomi valstybse pateikiant praymus
prisiimti atsakomyb pagal Dublino konvencij. Taip pat dl praym,
grindiam iais kriterijais, buvo gaunama daugiausia teigiam atsakym.
Penktasis atsakomybs nustatymo kriterijus pagal Dublino reglament
yra neteisto sienos kirtimo faktas, t. y. atsakinga u prieglobsio praym
bus toji valstyb, kurios ems, oro ar jros sien neteistai kirto prieglobsio praytojas, atvykstantis i treiosios alies812. is kriterijus buvo numatytas ir Dublino konvencijoje, taiau reglamentas nustat laiko apribojim,
t. y. jei neteistai siena kirsta seniau kaip prie 12 mnesi, tokiu atveju ta
valstyb, kurios sien neteistai kirto prieglobsio praytojas, jau nebus atsakinga.
Be to, reglamentas numato nauj kriterij jei valstyb nar toleravo
neteist prieglobsio praytojo buvim savo teritorijoje ilgiau kaip 5 mnesius iki praymo pateikimo momento, tai i valstyb bus atsakinga813. Jei
prieglobsio praytojas tok laikotarp igyveno net keliose valstybse narse, tai bus atsakinga ta, kurioje jis pastaruoju metu gyveno. Aktualus klausimas taikant iuos pagrindus yra tai, kokiais rodymais remiantis nustatoma
valstybs atsakomyb iais atvejais. Gali bti bandoma isiaikinti remiantis prieglobsio praytojo pareikimu arba esant tiesioginiams rodymams.
Taiau praktikai prieglobsio praytojo pareikimus atsivelgiama tik jei
jie yra tiksls ir detals bei juose yra informacijos, kuri galima patikrinti814. Vis dlto neretai, keiiantis informacija tarp valstybi nari apie prieglobsio praytojus, buvo susiduriama su sunkumais dl vard raymo, kadangi vard raids buvo raomos skirtingai.
Kai kurios valstybs nars netaiko viz tam tikr treij ali pilieiams, todl gali bti, kad prieglobsio praytojas atvyksta toki al be vizos, t. y. teistai, taiau nesant vidini sien kontrols vliau atsiduria kitoje
valstybje narje jau nebe teistai ir pateikia prieglobsio praym. Taigi
811
Council Regulation (EC) No 343/2003 of 18 February 2003 Establishing the criteria
and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an asylum application lodged in one of the Member States by a third country national. O. J. No L 50/1,
25.2.2003. 9 str. 3 d.
812
Ten pat. 10 str. 1 d.
813
Ten pat. 10 str. 2 d.
814
Commission Staff Working Paper. Evaluation of the Dublin Convention, cit. op. 794.
P. 6.

279

PABGLI TEIS

iuo atveju bus atsakinga valstyb, per kuri prieglobsio praytojas atvyko
be vizos815. Reglamentas nelaiko oro uost tranzito zonos tam tikra niekieno teritorija, skirtingai nei kai kurios valstybs, todl numato, kad ten
pateikus prieglobsio praym tokia valstyb nar ir bus atsakinga, inoma,
jei nra kit kriterij, kurie gali bti taikomi.
Galiausiai, jei n vienas i ivardyt kriterij negali bti pritaikytas, tada atsakinga u praymo nagrinjim laikoma pirmoji valstyb nar, kurioje
pateiktas prieglobsio praymas816. is pagrindas buvo antrasis i taikomiausi atsakomybs nustatymo pagrind pagal Dublino konvencij. Remiantis juo atsakomyb nustatoma pagal praymo pateikimo viet. Taigi,
iskyrus tik eimos susijungimo ir praymo pateikimo vietos kriterijus, kurie skiriasi pagal savo pobd, visi kiti kriterijai siekia priskirti atsakomyb
tai valstybei narei, kuri labiausiai prisidjo prie prieglobsio praytojo atvykimo ar apsigyvenimo valstybi nari teritorijoje, iduodama jam viz ar
leidim gyventi arba leisdama atvykti be vizos, taip pat netinkamai saugodama iorines sienas. Paymtina, kad tarptautins organizacijos, kritikuodamos Dublino konvencij, ir rengiant reglament neretai reik nuomon,
kad praymo pateikimo faktas turt bti bene vienintelis atsakomybs nustatymo pagrindas, nes gali bti vairi objektyvi prieasi, dl kuri
prieglobsio praymas pateikiamas btent tam tikroje valstybje.

6.1.3. Atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim

nustatymo procesiniai aspektai
Dublino reglamentas tvirtina ne tik atsakomybs nustatymo kriterijus,
taiau ir procesinius tokio nustatymo aspektus. Kaip ir Dublino konvencija,
reglamentas nenumat kokios nors institucijos steigimo, kuri bt atsakinga u atsakomybs nustatymo procedros vykdym. Taigi procedr vykdo
paios valstybs nars. Reglamentas tik 27 straipsnyje numato, kad bus
steigtas komitetas. Dublino konvencijos 18 straipsnis taip pat buvo numats Ministr komiteto, atsakingo u bet koki klausim, kylani dl konvencijos aikinimo ir taikymo, nagrinjim, steigim. is komitetas prim
vairius sprendimus, numaiusius rekomendacijas ir vadovaujanias gaires,
kad bt pagerintas konvencijos gyvendinimas, ypa sutrumpinant terminus ir paaikinant kai kurias konvencijoje numatytas nuostatas. Vis atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim nustatymo proces pagal
Dublino reglament galima suskirstyti kelet slygik stadij:
815
816

Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800. 11 str.

Ten pat. 13 str.
280

PABGLI TEIS

1) Atsakomybs nustatymo kriterij taikymas ir praymo prisiimti atsakomyb pateikimas. Jei valstyb nar, kurioje buvo pateiktas prieglobsio
praymas, mano, kad kita valstyb nar yra atsakinga u praymo nagrinjim, ji turi per 3 mnesius nuo praymo pateikimo dienos kreiptis j dl
atsakomybs nustatymo817. Paymtina, kad Dublino konvencija numat 6
mnesi termin, per kur buvo btina kreiptis su praymu kit valstyb
nar818. Jei pavluojama kreiptis arba tik po 3 mnesi paaikja, kad prieglobsio praytojas prie tai buvo kitoje valstybje narje, jau nebegalima
kreiptis dl atsakomybs nustatymo.
2) Susirainjimas tarp valstybi nari dl atsakomybs nustatymo. Atsakomyb valstyb nar pagal Dublino reglament prisiims tik tada, kai bus
rodyta, jog egzistuoja bent vienas i reglamente numatyt kriterij. Todl
praanti valstyb turi pateikti rodymus (nebtinai formalius rodymus, gali
bti tam tikros aplinkybs, rodanios t valstyb esant atsaking). Atsakymas dl atsakomybs nustatymo turi bti pateiktas per 2 mnesius nuo praymo prisiimti atsakomyb gavimo dienos819. Jei neatsakoma per laikotarp, tai reikia sutikim820. Tam tikrais atvejais (pvz., kai prieglobsio praytojas yra sulaikytas) galima prayti skubaus atsakymo dl atsakomybs
nustatymo, taiau bet kokiu atveju turi bti duodama bent savait atsakymui
pateikti821. Pabrtina, kad kaip praymo pateikimo, taip ir atsakymo terminai Dublino reglamente ymiai sutrumpinti, palyginti su Dublino konvencijoje numatytu 3 mnesi terminu atsakymui pateikti822.
3) Prieglobsio praytojo perdavimas prisimus atsakomyb. Valstybei
narei prisimus atsakomyb u prieglobsio praym, prieglobsio praytojas turi bti perduotas jai ne vliau kaip per 6 mnesius nuo praymo dl atsakomybs nustatymo patenkinimo dienos823. Pagal Dublino konvencij
buvo numatytas 1 mnuo. Taiau valstybs man, kad is terminas yra per
trumpas, nes reikia praneti sprendim prieglobsio praytojui, suorganizuoti ir atlikti perdavim. Antras su perklimu susijs momentas yra tas,
kad reglamentas, skirtingai nuo Dublino konvencijos, kuri tokios teiss tiesiogiai netvirtino, numato galimyb apsksti sprendim perduoti prieglobs817

Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800. 17 str. 1 d.

Convention Determining the State Responsible for Examining Applications for Asylum Lodged in one of the Member States of the Community. O.J., No C 254, 19.8.1997. 11
str. 1 d.
819
Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800, 18 str. 1 d.
820
Ten pat. 18 str. 7 d.
821
Ten pat. 17 str. 2 d.
822
Ten pat. 11 str. 4 d.
823
Ten pat. 19 str. 3 d.
818

281

PABGLI TEIS

io praytoj kit valstyb nar. Taiau toks apskundimas nesustabdo

sprendimo vykdymo, nebent tok sustabdym numato teismas, kai nacionalin teis tai leidia824. Taip pat numatyta, kad prieglobsio praytojui, reikalui esant, gali bti iduodamas kelions dokumentas825. Taikydamos Dublino konvencij, valstybs laiksi nuomons, kad kuo ilgiau trunka procedra, tuo maiau lieka galimybi, kad perdavimas i tikrj vyks826. Prieglobsio praytoj perklimas kit valstyb nar buvo vienas sunkiausi
Dublino konvencijos gyvendinimo praktini klausim. Viena i prieasi
prieglobsio praytojas galjo lengvai ivengti konvencijos taikymo slapstydamasis, nebent tik jis bdavo sulaikomas praneus jam sprendim dl kitos valstybs nars paskyrimo atsakinga. Todl patikimiausiu perklimo
bdu buvo laikomi perklimai su palyda, nes tada buvo garantuojamas
sprendim pagal konvencij veiksmingumas. Taiau danas palydos naudojimas lm prieglobsio praytoj teisi suvarym, ypa judjimo laisvs,
taip pat didesnes administracines ilaidas ir policijos personalo poreik827.
4) Prieglobsio praytojo, kurio praymas buvo inagrintas ir atmestas
ir kuris vliau ivyko kit valstyb nar ir ten pateik prieglobsio praym, grinimas atsaking valstyb. Dublino reglamentas grindiamas taisykle, kad valstyb nar, kuri atsakinga u prieglobsio praymo nagrinjim, yra taip pat atsakinga u tokio prieglobsio praytojo isiuntim i Europos Sjungos teritorijos, jei jo praymas buvo atmestas. O jei ji nesim
priemoni tok prieglobsio praytoj isisti ir jis ivyksta kit valstyb
nar neteistai, tai pirmoji privalo j priimti atgal828 per 6 mnesius nuo atsakomybs u tai pripainimo829. Taigi grinimas atsaking valstyb nar
yra susijs su atvejais, kai:
a) prieglobsio praytojas ivyko kit valstyb nar, kol dar buvo
nagrinjamas jo praymas pirmojoje valstybje830;
b) prieglobsio praytojas atsim savo praym valstybje, kurioje
pirm kart j pateik, ir pateik praym kitoje valstybje narje831;
c) prieglobsio praymas buvo atmestas ir prieglobsio praytojas neteistai ivyko kit valstyb832.
824

Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800. 19 str. 2 d.

Ten pat. 19 str. 3 d.
826
Commission Staff Working Paper. Evaluation of the Dublin Convention, cit. op. 794.
P. 10.
827
Ten pat. P. 17.
828
Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800, 16 str. 1(e) d.
829
Ten pat. 20 str. 1(d) d.
830
Ten pat. 16 str. 1(c) d.
831
Ten pat. 16 str. 1(d) d.
832
Ten pat. 16 str. 1(e) d.
825

282

PABGLI TEIS

ie grinimo atvejai gali bti laikomi readmisijos mechanizmu833.

Dublino konvencijos taikymo praktika patvirtino, kad paprastai bdavo
lengviau rodyti poreik priimti prieglobsio praytoj atgal, nei rodyti pirmin kitos valstybs nars atsakomyb.

6.1.4. Dublino reglamento gyvendinimo perspektyvos

2003 m. rugsjo 2 d. Europos Komisija prim Dublino reglament
gyvendinant reglament (toliau gyvendinimo reglamentas)834. reglament prim btent Europos Komisija, kadangi pagal savo pobd jis skirtas nustatyti Dublino reglamento gyvendinimo taisyklms bei jo galiojimo
nuostatoms ir nereikalauja deryb ES Taryboje ar jos patvirtinimo. Siekiant
veiksmingai gyvendinti Dublino reglament, buvo btina ipltoti kelet
procedr (pvz., kurti elektronin tinkl, utikrinti saug duomen perdavim tarp valstybi nari pagal Dublino reglamento 22 straipsn), taip pat
iaikinti kai kuriuos klausimus (pvz., humanitarins nuostatos taikym pagal Dublino reglamento 15 straipsn). gyvendinanio reglamento I skyriaus
I ir II skirsniai paaikina, kaip turi bti parengti ir pateikti praymai dl atsakomybs nustatymo ir primimo atgal ir kokia turi bti reakcija iuos
praymus; kaip juose turi atsispindti EURODAC835 ivados; kaip turi bti
pateikiamas skubus atsakymas paklausim ir kaip teigiamai ar neigiamai
atsakyti paklausim dl atsakomybs nustatymo ar primimo atgal. III
skirsnis numato perklimo detales. IV skirsnis reglamentuoja humanitarins
ilygos taikym, nes Dublino reglamente valstybs nars pareigotos sujungti prieglobsio praytoj su jo eimos nariais, jei jie yra priklausomi
vieni nuo kit. Taigi iame skyriuje vardijamos priemons, kaip vertinti
priklausomumo situacij. V skirsnio 17 straipsnis paaikina, kad asmenys,
susij su Dublino reglamento 7 straipsnio taikymu (susijungimas su eimos
nariu, kuris yra pripaintas pabgliu kitoje valstybje narje), 8 straipsniu
(susijungimas su eimos nariu prieglobsio praytoju kitoje valstybje nar833

Commission Staff Working Paper. Evaluation of the Dublin Convention, cit. op. 794.

P. 7.
834
Commission Regulation (EC) No 1560/2003 of 2 September 2003 laying down detailed rules for the application of Council Regulation (EC) No 343/2003 establishing the criteria
and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an asylum application lodged in one of the Member States by a third-country national. O.J. No L 222/3,
5.9.2003.
835
EURODAC automatin pasikeitimo pirt atspaudais ir j saugojimo sistema Europos Sjungoje, sukurta remiantis 2000 m. gruodio 11 d. Tarybos reglamentu Nr. 2725/2000
dl EURODAC pirt atspaud palyginimo sistemos sukrimo siekiant veiksmingai taikyti
Dublino konvencij.

283

PABGLI TEIS

je, jei dl pastarojo praymo dar nebuvo priimtas pirmos instancijos sprendimas i esms), 15 straipsnio 1 dalimi (fakultatyvinis eimos susijungimas
humanitariniais pagrindais) ir 21 straipsnio 3 dalimi (pasikeitimas informacija tarp valstybi nari dl prieglobsio praymo esms) visais iais atvejais turi duoti savo sutikim ar pareikti ketinim ratu.
Vienas i Dublino konvencijos praktini taikymo trkum buvo tas,
kad visas susirainjimas vyko nesinaudojant elektroninmis bendravimo
priemonmis, kurios bt utikrinusios daug greitesn pasikeitim informacija. Paradoksalu buvo tai, kad pradjusi veikti EURODAC sistema sudar
slygas beveik nedelsiant gauti pirt atspaud rezultatus elektroniniu bdu,
nors patys paklausimai pagal Dublino konvencij tokiu bdu negaljo bti
perduodami. inoma, prieglobsio praytoj duomen persiuntimas elektroniniu bdu buvo galimas tik visikai utikrinus i duomen apsaug.
Taiau is klausimas bent jau teisiniu lygmeniu buvo isprstas. gyvendinanio reglamento II skyrius numato saugi elektroniniu bdu perduodam
duomen bendravimo sistem, vadinam Dublinet.

6.2. Prieglobsio praym nagrinjimas

skubos tvarka
Prieglobsio praym nagrinjimas skubos tvarka paprastai siejamas su
piktnaudiavimu prieglobsio procedra arba vadinamaisiais akivaizdiai
nepagrstais praymais. Akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym svok dar 1983 metais pateik Vykdomasis komitetas. Kalbdamas apie
praymus dl pabglio statuso, kuriuos pateik asmenys, akivaizdiai negalintys bti laikomi pabgliais remiantis atitinkamais kriterijais, Vykdomasis komitetas teig, kad gali bti naudinga nacionalines pabglio
statuso nustatymo procedras traukti tam tikras nuostatas dl skubaus nagrinjimo toki praym, kurie yra tokie akivaizdiai be pagrindo, kad neverta juos nagrinti visose procedros stadijose. Tokie praymai buvo pavadinti akivaizdiai nepagrsti arba akivaizdiai piktnaudiaujantys ir
apibriami kaip tokie, kurie yra aikiai melagingi arba nesusij su pabglio statuso suteikimo kriterijais, numatytais 1951 m. JT konvencijoje dl
pabglio statuso, taip pat su jokiais kitais kriterijais, pateisinaniais prieglobsio suteikim836. Vykdomasis komitetas taip pat numat tam tikras
procesines garantijas priimant sprendimus dl akivaizdiai nepagrst pra836
Excom Conclusion No. 30 (XXXIV) on the Problem of Manifestly Unfounded or
Abusive Applications for Refugee Status or Asylum, 1983, section (d).

284

PABGLI TEIS

ym, nes buvo manoma, kad neteisingo sprendimo padariniai bt labai

rimti. Tarp i garantij Vykdomasis komitetas numat teis :
a) asmenin apklaus, kuri atlikt kompetentingas pareignas;
b) tai, kad prieglobsio praym nagrint prieglobsio srityje kompetentinga institucija;
c) tai, kad galima bt apsksti priimt sprendim, nors tokia perira
gali bti supaprastinta, palyginti su prastinmis procedromis837.
Plaiau apie akivaizdiai nepagrst praym nuostat r. 6 skyriaus 3
dal. Kaip ir kiti ES dokumentai, 1992 m. rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst priglobio praym tvirtino vidinio persiklimo alternatyvos bei
saugios kilms valstybs nuostatas, kurias siejo su skubiomis procedromis.
Be to, be jau ivardyt kategorij praym, kurie gali bti nagrinjami skubos tvarka, net jei jie ir nra akivaizdiai nepagrsti, rezoliucija prie nepagrst praym priskyr ir tokius praymus, kurie susij su padarytais teiss
paeidimais, 1951 m. konvencijos 1 straipsnio F dalies taikymo atvejais ar
susijusius su valstybs saugumo interesais838. Taiau iais atvejais praymo
nagrinjimas bna ypa sudtingas, nes reikia vertinti apsaugos btinumo
ir padaryto nusiengimo santyk, o toks vertinamas atliekamas tik nagrinjant prieglobsio praym i esms. Todl skubios procedros iuo atveju,
kaip ir vidinio persiklimo alternatyvos bei saugios kilms valstybs nuostatos taikymo atveju, nra tinkamos. Skirtingai nei priimtinumo procedrose, nagrinjant prieglobsio praym skubos tvarka, toks praymas nagrinjamas i esms.
ES prieglobsio procedr direktyvos projekte nenumatytas privalomas praym nagrinjimas skubos tvarka, o tik pateikiama galimyb valstybms narms taikyti toki procedr. Taiau atvejai, kada tokia procedra
gali bti taikoma, yra riboti pagal projekt. 23 straipsnis numato, kad praymas gali bti nagrinjamas skubos tvarka siekiant:
a) inagrinti praymus, kurie buvo pripainti nepriimtinais (praymai,
pateikti saugi kilms valstybi piliei ar asmen, atvykusi i
saugi treij valstybi);
b) nagrinti akivaizdiai nepagrstus praymus;
c) nagrinti pakartotinius praymus;
d) priimant sprendim dl prieglobsio praytojo vaiavimo valstybs nars teritorij.
837

Excom Conclusion No. 30 (XXXIV) on the Problem of Manifestly Unfounded or

Abusive Applications for Refugee Status or Asylum, 1983, Section (e); taip pat Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit. op. 699. 32. P. 78.
838
Resoliution on manifestly unfounded applications for asylum, 30 November and 1 December 1992, Document WGI 1282. Rev 1.
285

PABGLI TEIS

Taip pat galimi ir kiti atvejai, kai praymas gali bti nagrinjamas skubos tvarka, tai839:
a) kai pareikjas be svarbi prieasi suklaidino jo praym nagrinjanius pareignus dl savo tapatybs pateikdamas klaiding informacij ar nuslpdamas tam tikr informacij, kuri galjo neigiamai paveikti sprendim;
b) jei pareikjas nepateik informacijos, skirtos nustatyti jo tapatybei
tam tikru laipsniu, ir yra rimt prieasi manyti, kad jis tyia sunaikino ar atsikrat tapatyb patvirtinani ar kelions dokument,
kurie bt padj nustatyti jo tapatyb;
c) pateikdamas rodymus, pagrindianius prieglobsio praym, pareikjas tyia pateik melaging ar klaidinani esmin informacij;
d) pareikjas pateik pakartotin praym, kuriame nra nauj reikming fakt dl su juo susijusi aplinkybi ar padties jo kilms
valstybje;
e) be pateisinamos prieasties pareikjas nepateik savo praymo,
nors turjo pakankamai galimybi tai padaryti, o praym pateik
tik siekdamas udelsti ar sukliudyti vykdyti ankstesn sprendim,
kuris nulemt jo isiuntim;
f) pareikjas nesilaik sipareigojim bendradarbiauti nagrinjant jo
praym, pasialino nepranes, nesilaik prisistatymo tvarkos;
g) pareikjas atvyko valstybs nars teritorij neteistai ar neteistai
pasiliko joje ir be svarbios prieasties neprisistat valdios atstovams kaip manoma greiiau, atsivelgiant jo atvykimo aplinkybes;
h) pareikjas kelia pavoj valstybs nars saugumui ar tos valstybs
nars visuomenei, nes jis nuteistas galutiniu sprendimu u itin sunk nusikaltim.
Nors direktyvos projekte ivardyta nemaai pagrind, kada praymas
gali bti nagrinjamas skubos tvarka, vis dlto jis numato ir tam tikr garantij, kad valstybs nepiktnaudiaut iuo gana ilgu srau. Direktyvos
projektas numato, kad praymas iais atvejais gali bti atmetamas tik nustaius, kad pareikjas neatitinka pabglio svokoje ivardyt kriterij840.
Lietuvoje 2004 m. usieniei statymas numato du atvejus, kai praymas
nagrinjamas skubos tvarka, t. y. kai paaikja, kad asmuo atvyko i sau-

839
840

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719, 32 str.

Ten pat. 32 str.
286

PABGLI TEIS

gios kilms valstybs arba pateik akivaizdiai nepagrst praym suteikti

prieglobst841.
Skubus nagrinjimas pagal direktyvos projekt skiriasi nuo praymo
prastinio nagrinjimo pirmiausia terminais. Tokiu atveju praymas turi bti
inagrinjamas per 3 mnesius nuo praymo pateikimo dienos, nors dl
svarbi prieasi is terminas gali bti pratstas842, taiau tokiu atveju pareikjas ar jo atstovas turi bti i anksto apie tai informuoti. Tuo tarpu Lietuvoje prastine tvarka nagrinjamas praymas turi bti inagrintas per 3
mnesius. Toks terminas yra akivaizdiai per trumpas. Todl numatyta galimyb tok termin pratsti, jei dl objektyvi prieasi nemanoma inagrinti praymo per termin. Taiau pratsti galima ne daugiau kaip dar
trims mnesiams843. Akivaizdiai nepagrsti praymai pagal statym nagrinjami per 48 valandas, bet yra galimyb termin pratsti iki 7 dien844.
Kai kuriose valstybse laikomasi nuomons, kad pakartotinis prieglobsio praymo pateikimas turt bti laikomas piktnaudiavimu, ir todl
tokie praymai turt bti nagrinjami skubos tvarka845. Todl ir direktyvos
projekte numatyta, kad valstybs nars gali nustatyti specifin procedr,
skirt pakartotiniams praymams nagrinti, t. y. tam tikr preliminari procedr, kurios metu bt nustatoma, ar pareikjui atsisakius savo praymo
arba primus galutin sprendim dl jo praymo pasikeit pareikjo asmenin ar teisin padtis, ar yra naujos informacijos, kuri lemt daug palankesn sprendim pareikjui, ar ankstesnis sprendimas buvo klaidingas, ar
yra kitos pagal nacionalin teis numatytos prieastys toliau nagrinti tok
pakartotin praym846. Jei nustatoma bent viena i i prieasi ir jei ji ne
dl pareikjo kalts negaljo bti anksiau nustatyta, tuomet pakartotinis
praymas nagrinjamas toliau847. Direktyvos projektas numato, jog preliminar pakartotinio praymo nagrinjim turi atlikti ta pati institucija, kuri
nagrinjo ir pirmin praym848. Lietuvoje toks pakartotinis praymas nra
vertinamas kaip akivaizdiai nepagrstas, taiau jis nagrinjamas tik tuomet,
jei naujai pateiktame prayme suteikti prieglobst nurodytos naujos aplinkybs849.
841

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 77 str. 2 d.

Ten pat. 24 str. 12 d.
Ten pat. 81 str. 2 d.
844
Ten pat. 81 str. 3 d.
845
Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit. op. 699. 31. P. 7.
846
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719, 33 str. 1 d.
847
Ten pat. 33 str. 2 d.
848
Ten pat. 34 str. 3 d. a punk.
849
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 85 str. 3 d.
842
843

287

PABGLI TEIS

Direktyvos projekte, be jau nurodyt vairi praymo nagrinjimo procedr specifikos, dar atskirai iskiriama pasienio procedra, kuri valstybs nars gali ilaikyti tam, kad galt priimti sprendim dl leidimo valstybs teritorij. Pasienyje sprendimai turt bti priimami per dvi savaites,
toks terminas gali bti pratstas dar dviem savaitms850. Jei priimamas
sprendimas neleisti valstybs teritorij, pareikjui turi bti suteikiama
teis tok sprendim apsksti. Paymtina, kad 35 straipsnio 6 punktas numato, inter alia, kad atsisakymas leisti teritorij negali bti viresnis u
sprendim dl prieglobsio praymo, nebent jis grindiamas prieglobsio
praymo atmetimu po to, kai prieglobsio klausimais kompetentinga institucija inagrinjo visus bylos faktus. Tais atvejais, kai valstyb nar nori
anuliuoti ar panaikinti suteikt pabglio status, turi bti atliekama ta pati
procedra, kaip ir nustatant pabglio status851.
Prieglobsio procedr direktyvos projektas numato atvejus, kai praymas gali bti laikomas akivaizdiai nepagrstu. Nors projektas reglamentuoja saugios treiosios ir saugios kilms valstybs nuostat taikym, jame
nra pateikiami i nuostat apibrimai, o tik priede pateikiami kriterijai,
kaip juos nustatyti. Plaiau apie ias nuostatas r. 6 skyriaus 12 dal.
Kai kurie komentatoriai teigia, kad valstybs turi turti ne tik procedras, pagal kurias skubos tvarka nagrinjami akivaizdiai nepagrsti praymai, taiau ir procedras, kuriomis bt skubos tvarka pripastamas pabglio statusas, kai praymas yra akivaizdiai pagrstas852. Toki pavyzdi yra Kanadoje ir Australijoje.

850

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719, 35 str. 4 d.

Ten pat. 37 str. 1 d.
852
Vedsted-Hansen, Jens, Europes Response to the Arrival of Asylum seekers, cit. op.
781. P. 16.
851

288

PABGLI TEIS

7. LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEGLOBSIO

PROCEDRA
Prieglobsio procedr Lietuvoje reglamentuoja 2004 m. usieniei
teisins padties statymas. Iki io statymo primimo prieglobsio procedra Lietuvoje perjo kelis raidos etapus. Pirm kart pabglio statuso nustatymo procedra Lietuvoje pradta vykdyti 1997 metais, tuomet ji pasiymjo tuo, kad jos metu buvo nagrinjami tik apsaugos pagal 1951 m. konvencij poreikiai. Be to, prieglobsio procedroje dalyvavo trys institucins
grandys:
1) Vidaus reikal ministras pasiraydavo sprendim dl pabglio statuso suteikimo ar nesuteikimo, nors pai byl nagrindavo ir atitinkam sprendim byloje silydavo Migracijos departamentas.
2) Pabgli reikal taryba buvo apeliacin institucija vidaus reikal
ministro sprendimams nesuteikti pabglio statuso.
3) Vilniaus apygardos teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, nagrinjo skundus dl Pabgli reikal tarybos sprendimo.
2000 m. birelio 29 d. primus nauj statymo dl pabglio statuso redakcij, prieglobsio procedr sudar jau tik dvi grandys: Migracijos departamentas, kaip prieglobsio praymo nagrinjimo pirmoji instancija, ir
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip apeliacin instancija. Be
to, nuo 2001 m. birelio mn. prieglobsio procedra apm ne tik apsaugos pagal 1951 m. konvencij poreiki nagrinjim, taiau ir papildom apsaugos poreiki nagrinjim, siekiant iduoti leidim laikinai gyventi Lietuvoje dl humanitarinio pobdio prieasi (tokia apsaugos forma, kaip
papildoma alia 1951 m. konvencijoje numatyto pabglio statuso, buvo
tvirtinta ir iki 2004 m. galiojusio statymo dl usieniei teisins padties
19 straipsnio 3 dalyje). Prieglobsio procedra vl pakito 2004 m., primus
nauj Usieniei teisins padties statym. alia i pagrindini institucij prieglobsio procedroje taip pat dalyvauja ir Valstybs sienos apsaugos
tarnyba, teritorins policijos staigos bei Usieniei registracijos centras,
kuri pareignai bei darbuotojai galioti priimti prieglobsio praymus.
Visus pagrindinius sprendimus dl pateikto prieglobsio praymo priima Migracijos departamentas, t. y.:
a) per 48 valandas nuo prieglobsio praymo pateikimo priima sprendim dl to, kuri valstyb atsakinga u io praymo nagrinjim853;
853

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 72 str. 1 d.

289

PABGLI TEIS

b) nustaius, kad Lietuvos valstyb atsakinga u io praymo nagrinjim, sprendiama, ar nra pagrind neleisti prieglobsio praytojo
valstybs teritorij854;
c) nesant toki pagrind, Migracijos departamentas suteikia laikin
teritorin prieglobst, leidiant prieglobsio praytojui pasilikti valstybs teritorijoje, kol bus nagrinjamas jo praymas;
d) suteikus laikin teritorin prieglobst, prieglobsio praymas nagrinjamas i esms855, todl tokio nagrinjimo rezultatas yra sprendimas suteikti arba nesuteikti apsaug;
e) suteikus apsaug, iduodamas leidimas gyventi Lietuvoje (atitinkamai pagal apsaugos form), atsisakius suteikti apsaug, prieglobsio praytojas gali Migracijos departamento sprendim apsksti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o teismo
sprendim Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7
dienas nuo sprendimo primimo856.
Pabrtina, kad kaip ir kitose Europos Sjungos valstybse narse, kuriose veikia ES direktyva dl laikinos apsaugos, prieglobsio procedra suteikiant i apsaugos form yra kiek specifika, nes grindiama ne individualiu, bet grupiniu praym nagrinjimu. Tai susij su tuo, kad sprendimas
dl masinio usieniei srauto, lemiantis laikin apsaug, priimamas ne
valstybi nari individualiai, bet tok sprendim priima Europos Sjungos
Taryba. Sprendim dl laikinos apsaugos suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausyb vidaus reikal ministro teikimu857. Remiantis Migracijos departamento duomenimis, skubi procedra (dl akivaizdiai nepagrst
praym arba saugios kilms valstybs nuostatos taikymo) 2004 metais Lietuvoje buvo taikyta 27 asmenims (12 j iki 2004 m. usieniei statymo
sigaliojimo; 15 asmen po io statymo sigaliojimo).

854

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 76 str. 1 d.

Ten pat. 80 str.
856
Ten pat. 138 str.
857
Ten pat. 92 str. 1 d.
855

290

PABGLI TEIS

8. PRIEGLOBSIO PROCEDR RAIDOS

PERSPEKTYVOS
Prieglobsio teiss derinimo Europos Sjungoje pagal Amsterdamo sutart procese pradta kalbti apie esmines prieglobsio procedr reformas
ES valstybse narse. Kai kurios valstybs nars (pvz., Jungtin Karalyst)
pateik net konkreius pasilymus, kaip perirti prieglobsio procedras.
Pagrindinis toki pasilym aspektas yra tas, kad prieglobsio praytoj
praymus siloma nagrinti kuo ariau kilms valstybs regiono, kol ie
asmenys dar neatvyko ES teritorij, kuri atitinkamai bt leidiami tik
tie prieglobsio praytojai, kuri apsaugos poreikis jau nustatytas. Tokios
procedros vadinamos saugaus atvykimo procedromis (angl. k. protected entry procedures). ios procedros reikia, kad treiosios alies pilieiui
leidiama kreiptis su prieglobsio praymu potenciali prieglobsio valstyb bnant u jos teritorijos rib ir gauti leidim vaiuoti i al, jei jo
praymas patenkinamas, nesvarbu, ar priimant preliminar, ar galutin
sprendim858. Toks procesas dar vadinamas ioriniu prieglobsio praym
nagrinjimu (t. y. u ES rib). Tok nagrinjim 2000 metais Lisabonoje
vykusioje konferencijoje dl prieglobsio suteikimo pasil Jungtins Karalysts vidaus reikal ministras Jackas Straw. Jo pasilym sudar trys aspektai:
1) teikti param valstybms, esanioms kilms valstybs regione;
2) gerinti galimybes pasinaudoti prieglobsio procedra tikriems pabgliams;
3) mainti galimybes asmenims, nesantiems pabgliais, naudotis
1951 m. konvencijos teikiamomis teismis859.
2000 m. lapkriio mnes Europos Komisija prim komunikat Bendros prieglobsio procedros ir bendro, visoje ES galiojanio statuso asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, link860. Komunikate Komisija teig,
858
European Commission, Communication to the Council and the European Parliament.
Towards More Accessible, Equitable and Managed Asylum Systems, 3 June 2003,
COM(2003) 315 final.
859
Speech by UK Home Secretary Jack Straw at the European Conference on Asylum.
Towards a Common Asylum Procedure, Lisbon, 16 June 2000.
860
European Commission, Communication to the Council and the European Parliament,
Towards a Common Asylum Procedure and a Uniform Status, Valid Throughout the Union
for Persons, Granted Asylum, 22 November 2000, COM(2000)755.

291

PABGLI TEIS

kad prieglobsio praym nagrinjimas kilms valstybs regione ir pagalba

pabgliams atvykstant valstybs nars teritorij, vykdant perklimo procedr galt bti tie bdai, kuriais bt utikrintos pabgli galimybs
greitai pasinaudoti apsauga, uuot priklausius nuo neteistos imigracijos ar
moni gabentoj malons bei ilgo laukimo, kol bus pripaintas j statusas.
Taiau drauge Komisija pabr, kad i galimyb turt bti papildoma ir
nepaeidianti individuali praym, kuriuos pateik spontanikai atvyk
prieglobsio praytojai, nagrinjimo tvarkos861. 2001 m. komunikate dl
bendros prieglobsio politikos Komisija vl paminjo iorin praym nagrinjimo tvark, o 2003 m. birelio 3 d. priimtame komunikate Komisija
pasil valstybms narms apsvarstyti saugaus atvykimo procedr ir perklimo procedr vedimo galimyb862. Taiau kai kurie stebtojai perspja,
kad ias procedras valstybs nars gali imti naudoti kaip pretekst pateisinti dar grietesn apsaugos u ES teritorijos rib politik.

861

European Commission, Communication to the Council and the European Parliament,

Towards a Common Asylum Procedure and a Uniform Status, Valid Throughout the Union
for Persons, Granted Asylum, 22 November 2000, COM(2000)755.2.3.2. skyrius.
862
Communication to the Council and the European Parliament. Towards More Accessible, Equitable and Managed Asylum Systems, cit. op. 858.
292

PABGLI TEIS

Penktas skyrius.
PABGLI TEISS RAIDOS EUROPOS
SJUNGOJE SPECIFINIAI BRUOAI

1. EUROPOS SJUNGOS PRIEGLOBSIO TEISYNAS

(ACQUIS)
Pirm kart prieglobsio klausimai pateko Europos Bendrijos kontekst 1992 m. Mastrichte primus Europos Sjungos sutart. Prieglobstis ir
imigracija ioje sutartyje tapo valstybi nari bendr interes dalimi. ioje
sutartyje prieglobstis kartu su imigracijos, iorini sien apsaugos ir kitais
klausimais sudar vadinamj ES treij ramst (sutarties IV skyrius),
pagal kur ES valstybs nars susitar derinti savo interesus bendradarbiaudamos. Visos normos, reglamentuojanios valstybi nari veiksmus prieglobsio srityje ir priimtos gyvendinant tarpvalstybin bendradarbiavim, ir
taisykls, skirtos ES tikslams ioje srityje pasiekti, vadinamos prieglobsio
teisynu (acquis)863. Taisykls kyla tiek i pareigojani, tiek ir i nepareigojani ES altini. Taigi prieglobsio teisynas apima vis ES teis sutartis ir teiss akt leidyb. ios normos kyla i ES valstybi nari bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikal srityse, nors kai kurios i j yra susijusios su sritimis, patenkaniomis Bendrijos kompetencij864. iuo poiriu ES prieglobsio teisynas negali bti tapatinamas su terminu acquis
communautaire865, kur sudaro Bendrijos sutartys ir antrin teis, nes prie863
Boldizr Nagy, The Acquis of the EU Concerning Refugees and Law of the Associated
States, in UNHCR, 3rd International Symposium on the Protection of Refugees in Central Europe, 23-25 April 1997, Budapest, Report on Proceedings. European Series, Vol. 3, No. 2,
December 1997. P. 52.
864
Agenda 2000 Commission Opinion on Lithuanias Application for Membership of
the European Union, DOC/97/15, Brussels, 15 July 1997. 3.7.
865
Acquis communautaire (pranc. k.) reikia EB gyt, t.y. teiss norm visum, r. Armalyt O., Pasis L. Angl-lietuvi kalb teiss odynas. Alma Littera. 1998. P.18.

293

PABGLI TEIS

globsio teisynas kyla iimtinai i ES teiss. Prieglobsio srit ES reguliuojanios normos nra statikos, jos nuolatos evoliucionuoja, todl iki iol nra susiformavusi galutin prieglobsio teisyno svoka. Prieglobsio teisyno
dalis taip pat yra tarptautiniai mogaus teisi apsaugos dokumentai, kuriems ES teis neturi prietarauti. Taiau vis dlto didij prieglobsio teisyno dal sudaro dokumentai, valstybi nari priimti derinant prieglobsio
teis. Tai teiss aktai, reglamentuojantys valstybs nars atsakomybs u
prieglobsio praymo nagrinjim nustatym, saugios treiosios valstybs
nuostat, pabglio svokos aikinim ir taikym, saugios kilms valstybs
nuostat, akivaizdiai nepagrst praym nuostat, minimali prieglobsio
procedros garantij ir kitus klausimus866. 1998 m. Vienos susitikimo metu
priimtame Sutarties dl ES sutarties, EB steigimo sutari ir kai kuri su
jomis susijusi akt patais primimo (toliau Amsterdamo sutartis) gyvendinimo veiksm plane pabriama, kad is teisynas skiriasi nuo kit ES
srii teisyno ir ES pltros periodu jis dar labiau pasikeis867. Prieglobsio
teisynui bdinga tai, kad iki Amsterdamo sutarties primimo j daugiausia
sudar nepareigojanio pobdio teiss aktai (rezoliucijos, ivados, bendros pozicijos), o po Amsterdamo sutarties priimami valstybes nares teisikai pareigojantys teiss aktai.

866
Vysockien L. Lietuvos teiss derinimas su Europos Sjungos prieglobsio teisynu
(acquis): pagrindiniai aspektai ir problemos. Europos Sjungos teis ir Lietuva, Europos teiss departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs // Justitia, Vilnius, 2002. P. 157.
867
Vienna Action Plan of the Council and the Commission on how best to implement the
provisions of the Treaty of Amsterdam on an area of freedom, security and justice, adopted
by the JHA Council on 3 December 1998 // O.J. No. C 19/1, 1999. 21.

294

PABGLI TEIS

2. PRIEGLOBSIO TEISS DERINIMAS

2.1. Prieglobsio teiss derinimui bdingi bruoai

Derinimas (harmonizavimas) bendrja prasme reikia bendr taisykli
primim ir bendros praktikos pltr tarp ES valstybi nari konkreiose
srityse868, taip pat tolyg toki taisykli aikinim869, siekiant panai prieglobsio statym bei sutarimo dl to, ar nagrinti praym, ar ne (priimtinumo kriterijus)870. Taigi derinimo procesas reikalauja veiksm trim skirtingais lygiais871:
a) bendr norm krimo ir primimo;
b) i norm gyvendinimo;
c) i norm aikinimo, kurio imtis turt nepriklausoma institucija,
kad bt garantuotas bendras taikymas ir aikinimo dinamikumas.
Prieglobsio srityje derinimas yra susijs su teiss normomis, kuriomis
siekiama garantuoti asmen judjimo laisv ES ir vidini sien panaikinim, todl jis laikomas neatsiejamu nuo bendros rinkos pltros. Taiau derinimas ioje srityje kartu yra ir visikai kitoks, nei jis paprastai suprantamas
EB sutari kontekste. Iki priimant Amsterdamo sutart, buvo derinama ne
Bendrijos direktyvomis, bet valstybi nari bendradarbiavimo metu priimtomis normomis. is procesas buvo grindiamas individuali vyriausybi
pateikiamomis pozicijomis, kurios vliau buvo sujungiamos vien tekst.
Deryb metu kiekviena vyriausyb gyn savo politik, todl visas procesas
buvo netolygus. Kita vertus, derinimas ES skiriasi ir nuo tarptautins teiss
raidos, kuri grindiama bendrais tekstais (pvz., sutartimis), su kuriais vyriausybs turi suderinti savo politik. Jis pasiymi ltomis ir sunkiomis derybomis, o priimami sprendimai daugybe ilyg ir iimi, kuriomis valstybs nars bando apsaugoti savo pai specifin praktik, kodifikuodamos
868

UNHCR and Its Partners in Europe, Briefing Handbook. UNHCR, 1995. P. 30.
Roland Bank, The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees. The New Framework
Set by the Treaty of Amsterdam: Landmark or Standstill?, NJIL, Vol. 68, No. 1, 1999, Kluwer Law International. P. 14.
870
Advisory Committee on Human Rights and Foreign Policy, Advisory Report No. 10 on
Harmonisation of Asylum Law in Western Europe, 1990. P. 18.
871
Roland Bank, The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees, cit. op. 869. P. 16.
869

295

PABGLI TEIS

skirtumus, o ne prieidamos prie bendros nuomons872. Iki iol derinimo bdu buvo priimta keletas vis grietesni dokument, o dauguma priimt dokument grindiami emiausiu bendru vardikliu. Be to, kol buvo derinama
ES treiojo ramsio kontekste (teisingumo ir vidaus reikalai), derinimas buvo tarpvyriausybinis, vykdomas diplomatiniu lygiu ir todl tik netiesiogiai
veikiamas demokratini mechanizm (pvz., Europos Parlamento vaidmuo
buvo labai neymus).
Paymtina, kad iki Amsterdamo sutarties derinimo proceso metu ES
valstybi nari poiriai prieglobsio klausimus treij ali piliei atvilgiu buvo skirtingi873. Pagal vien poir imigracijos ir kontrols strategijos turjo bti atskirtos nuo pabgli apsaugos temos, siekiant pabrti
prieglobsio teiss humanitarin pobd, kuris apskritai skiriasi nuo imigracijos klausim874. Toks poiris buvo tvirtintas Europos Komisijos 1991
m. komunikate dl prieglobsio teiss ir imigracijos. iame dokumente
Komisija teig, kad nors abi temos yra susijusios, kiekvien i j reguliuoja specifins priemons ir taisykls, kurios atspindi fundamentaliai skirtingus principus875. Ieities takas buvo 1951 m. konvencija kaip pagrindinis
bendras teisinis dokumentas, kurio pagrindu valstybs nars formulavo
nacionalinius statymus, paalinanius galimyb atsisakyti diskrecijos pagrindu leisti prieglobsio praytoj savo teritorij. 1951 m. konvencijoje
tvirtint humanitarini princip laikymasis buvo paskelbtas ieities taku876. Antrasis poiris, kuris galbt ir labai nesiskiria nuo pirmojo, numat, kad ios sritys yra tarpusavyje susijusios, taiau priemons neatspindjo
tarpusavio sveikos. is poiris irykjo 1999 m. Tampers aukiausiojo
lygio susitikimo ivadose, kuriose nurodoma, kad prieglobstis ir imigracija
yra atskiros, bet susijusios sritys, kuri kiekvienai reikia atskiro reglamentavimo europiniu lygmeniu877. Tok poir patvirtina ir 2000 m. lapkriio
872

Johannes Van der Klaauw, Refugee Protection in Western Europe: A UNHCR Perspective, in: Yves Carlier&Dirk Vanheule (eds), Europe and Refugees: A Challenge, Kluwer
Law International, 1997. P. 231.
873
G.Noll, J.Vedsted-Hansen, Non-communitarians: Refugee and Asylum Policies, in: P.
Alston (ed), The EU and Human Rights, Oxford, 1999.
874
Grete Brochmann, European Integration and Immigration from Third Countries,
Scandinavian University Press, 1996. P. 95.
875
European Commission, Communication from the Commission to the Council and the
European Parliament on the Right of Asylum, SEC (91) 1857, Brussels 11 October 1991. 2.
876
Ten pat, 45; taip pat r. 3: toks derinimas negali bti naudojamas kaip pasiteisinimas sumainti pagal enevos konvencij prisiimtus humanitarinius sipareigojimus.
877
Tampere European Council: Presidency Conclusions, 16 October 1999, SN 200/99,
Bull. EU 10-1999; UNHCR Update on EU Asylum Matters, August-September-October
1999. P. 1.
296

PABGLI TEIS

22 d. Komisijos priimti du komunikatai, vienas j dl bendros imigracijos

politikos878, o kitas dl bendros prieglobsio procedros ir bendro pabglio statuso visoje ES879. Komisija pateik abu komunikatus, siekdama pabrti abiej srii atskir, bet tarpusavyje susijus pobd880. Treiasis poiris remiasi tuo, kad imigracijos kontrols ir prieglobsio sritys laipsnikai susilieja, nes sveikaudamos jos tam tikrais aspektais susipina asmen,
kuriems jos taikomos, bei koncepcij, kuriomis jos grindiamos, poiriu881. Geriausiai j iliustruoja 1994 m. vasario 23 d. Europos Komisijos
komunikatas Tarybai bei Europos Parlamentui, kuriame prieglobsio ir
imigracijos politika buvo traukta bendr migracijos valdymo kontekst882.

2.2. Derinimo raida

2.2.1. Derinimo pradia
Derinimo (harmonizavimo) proceso pradia siekia Europos vieningo
akto primim 1986 m. Taiau dar 1985 m. Komisijos Baltoji knyga pripaino bendros politikos btinum treij ali piliei atvilgiu. Dar anksiau, siekdama panaikinti vidini sien kontrol 1992 metais, Komisija turjo inicijuoti pasilymus dl direktyv imigracijos, prieglobsio ir pabglio statuso bei viz politikos srityse883. Kai kuri direktyv projektai buvo
pateikti 1988 metais, taiau nebuvo priimti. Valstybi nari prieglobsio
teiss derinimo tikslas buvo vl pamintas 1989 m., kai Europos Taryba
prim vadinamj PALMA dokument (Laisvas asmen judjimas. Koor878
Communication from the Commission to the Council and the European Parliament on
a Community immigration policy, COM/2000/0757 final, www.europa.eu.int.
879
Communication to the Council and the European Parliament, Towards a Common
Asylum Procedure and a Uniform Status, Valid Throughout the Union for Persons, Granted
Asylum, cit. op. 860.
880
UNHCR Update on EU Asylum and Related Matters, August-December 2000. P. 8.
881
Hans Ulrich Jessurun dOliveira, Expanding External and Shrinking Internal Borders:
Europes Defense Mechanisms in the Areas of Free Movement, Immigration and Asylum, in
David OKeeffee&Patricia M. Twomey (ed), Legal Issues of the Maastricht Treaty, Chancery
Law Publishing, 1994. P. 265.
882
European Commission, Communication from the Commission to the Council and the
European Parliament on Immigration and Asylum Policies, COM (94) 23 final, 23 February
1994.
883
European Commission, Realisation of the Single Market, White Paper to the Milano
European Council, COM (85) 310, June 1985. P. 1415.

297

PABGLI TEIS

dinatori grups ataskaita Europos Sjungos Tarybai)884, kuriame buvo ireikta viltis, kad per tam tikr apibrt laikotarp bus gyvendintos priemons iose srityse:
1) bendr tarptautini sipareigojim prieglobsio srityje pripainimas. is tikslas buvo pasiektas, kai Italija panaikino 1951 m. konvencijos taikymo geografin apribojim;
2) Europos sistemos steigimas atsakomybei u prieglobsio praymo
nagrinjim nustatyti;
3) supaprastintos arba pirmenybins procedros akivaizdiai nepagrstiems prieglobsio praymams vedimas;
4) judjimo tarp valstybi nari taisykls prieglobsio praytojams.
Pirmasis ingsnis, gyvendinant iuos tikslus, buvo Dublino konvencijos primimas ir konvencijos dl iorini sien kontrols projekto parengimas, i konvencija taip ir nebuvo priimta. Ne taip, kaip engeno, Dublino
konvencij pasira ir ratifikavo visos valstybs nars. Taiau ios konvencijos sigaliojimas utruko iki pat 1997 met. Galbt tai buvo viena i prieasi, kodl tolesnis derinimas prieglobsio srityje buvo vykdomas ne
konvencij, taiau kitoki dokument pagrindu.

2.2.2. Nuo Mastrichto iki Amsterdamo sutarties

Atsivelgiant tai, kad ad hoc Imigracijos grups, kuri buvo steigta
1986 m. paraleliai vykstanio Europos politinio bendradarbiavimo kontekste, darbas nepasiek lauktos paangos, buvo imtasi vairi priemoni siekiant derinimo, kai buvo rengiamasi perirti EB sutart 19911992 m.
tarpvyriausybinje konferencijoje. Imigracijos ministrai Tarybos susitikime
Mastrichte prim imigracijos ir prieglobsio politikos ataskait, kurioje
nagrinjo derinim valstybse narse885. Ataskaitoje buvo numatyta darbo
programa, kuri numat eias derinimo sritis:
a) Dublino konvencijos gyvendinim bei konvencijoje taikom koncepcij bendro aikinimo nustatym;
b) materialins prieglobsio teiss derinim (apimant aiki slyg
nustatym akivaizdiai nepagrstiems praymams, pirmos saugios
valstybs nuostatos bendros svokos nustatym bei taikymo derinim, bendr padties kilms valstybje vertinim tiek primimo,
884

Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU.
Adopted Conventions, Resolutions, Recommendations, Decisions and Conclusions. Compilation and Commentary, Kluwer Law International, 2000. P. 443.
885
Report from the Ministries Responsible for Immigration to the European Council
Meeting in Maastricht on Immigration and Asylum Policy, SN 4038/91, WG 930, 1991 12 03.
298

PABGLI TEIS

tiek isiuntimo tikslu, pabglio svokos pagal 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dal bendr taikym);
c) isiuntimo politikos derinim;
d) informacinio centro steigim;
e) teisin nagrinjim (derinimo prieglobsio srityje taikymo utikrinimo problemos nagrinjim); ir
f) prieglobsio praytoj primimo slygas.
Mastrichto tarpvyriausybins konferencijos pastang rezultatas Mastrichto sutartis, kurioje tarpvyriausybinis bendradarbiavimas prieglobsio
srityje buvo iplstas ir derinant prieglobsio teis. Be to, Mastrichto sutarties VI skyriuje buvo pirm kart apibrtas EB institucij vaidmuo derinimo procese prieglobsio srityje, nes iki sutarties primimo visas darbas buvo atliekamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygiu, Bendrijos institucijoms vaidinant tik labai neym vaidmen886. Prieglobsio klausimus reikjo derinti bendrai priimtomis priemonmis, kurios pagal K.3 straipsn buvo
apibdinamos kaip bendros pozicijos, bendri veiksmai ir konvencijos.
ES sutarties priedas Deklaracija dl prieglobsio numat, kad [] proceso metu, kuris nurodytas K.1 ir K.3 straipsniuose, susijusiuose su bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikal srityje, Tarybos prioritetu bus laikomi klausimai dl valstybi nari prieglobsio politikos, siekiant iki 1993
m. priimti bendrus veiksmus derinant jos aspektus, vadovaujantis prieglobsio ataskaitoje numatyta darbo programa ir tvarkaraiu, kurie buvo
parengti Europos Sjungos Tarybos susitikimo Liuksemburge metu 1991
m. birelio 28 ir 29 d.. Nepaisant to, kad Mastrichto sutartyje nutarta priimti teisikai pareigojanius dokumentus prieglobsio sriiai suderinti, iskyrus kelias iimtis, praktikoje buvo priimti tradiciniai nepareigojantys
dokumentai rezoliucijos ir rekomendacijos. Tok neveiksmingum priimant dokumentus ir lt derinim galima buvo paaikinti sudtinga sprendim primimo procedra, numatyta pagal sutarties VI skyri, nes dokumentus Taryboje reikjo priimti balsuojant vienbalsiai. 1991 m. Tarybos
priimtas veiksm planas siekiant suderinti tam tikrus prieglobsio teiss aspektus turjo bti gyvendintas iki Mastrichto sutarties sigaliojimo, taiau
taip nevyko. Iki 1993 m., kai sigaliojo Mastrichto sutartis, nebuvo priimti
visi numatyti dokumentai, pavyzdiui, dl pabglio svokos vienodo aikinimo, prieglobsio praym primimo ir nagrinjimo slyg. Todl 1993
m. Taryba prim papildom veiksm plan, kuriame nustat imigracijos
politikos prioritetus, skelbianius tiksl suderinti 1951 m. konvencijos pabglio svokos taikym ir nustatyti bendras minimalias prieglobsio pro886

Vigdis Vevstad, Refugee Protection, cit. op. 227. P. 189.

299

PABGLI TEIS

cedr garantijas, kad prieglobsio praymai galt bti nagrinjami remiantis panaiais materialiniais bei procesiniais standartais887. is tikslas
buvo pasiektas tik 19951996 m., primus bendr pozicij pirmuoju klausimu888 ir rezoliucij antruoju889.
Vertinant derinimo proces laikotarpiu nuo Mastrichto sutarties primimo iki sutarties perirjimo iniciatyv pradios, galima teigti, kad, nors
ir buvo priimta nemaai dokument, kuriais buvo siekiama derinti prieglobsio teis, vis dlto is derinimas nebuvo pakankamas. Nors tam tikros
normos buvo priimtos, jos numat daugyb valstybi nari nacionalins
praktikos iimi ir valstybs nars siek per ias normas patvirtinti savo
nacionalin praktik, o derinimo sipareigojimas reikalauja pasirengimo atsisakyti tam tikros nacionalins praktikos dl bendro europinio poirio890.
Negalima teigti, jog buvo pasiekta ir visiko priimt priemoni gyvendinimo. Valstybse narse ir toliau galiojo skirtingos prieglobst reglamentuojanios nacionalins normos, egzistavo skirtingos prieglobsio sistemos, o
su asmenimis, iekaniais prieglobsio vairiose ES valstybse, buvo elgiamasi nevienodai. Be to, neveik jokia nepriklausoma institucija, kuriai bt
suteikti galiojimai utikrinti vienod priimt norm aikinim, nes Europos
Teisingumo Teismas pagal Mastrichto sutarties VI skyri galjo turti jurisdikcij tik tuo atveju, jei bt buv priimtos konvencijos, tiesiogiai numaiusios j norm aikinimo galiojimus iam teismui. Toki konvencij
imigracijos ar prieglobsio srityje Mastrichto sutarties galiojimo metu nebuvo priimta. Todl neivengiamai reikjo keisti proces, nes siekiant derinimo reikia priimti pareigojanias normas. Prieingu atveju veiklos rezultatas tik valstybi politikos koordinavimas891, kur vargu ar galima bt
pavadinti prieglobsio teiss derinimu.

2.2.3. Bandymai siekti tikro prieglobsio teiss derinimo

Amsterdamo sutartimi
1997 m. birelio mnes pasirayta ir 1999 m. gegus 1 d. sigaliojusia
Amsterdamo sutartimi prieglobsio klausimai buvo perkelti i ES treiojo
887

Kay Hailbronner, Immigration and Asylum Law and Policy of the EU, cit. op. 23. P. 362.
Joint Position of 4 March 1996, cit. op. 453.
889
Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures, cit. op. 709.
890
Cornelis D. de Jong, Is there a Need for a European Asylum Policy?, in: Frances
Nicholson&Patrick Twomey (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving International Concepts and Regimes, Cambridge University Press, 1999. P. 364.
891
Bank R. The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees, cit. op. 869. P. 16.
888

300

PABGLI TEIS

ramsio pirmj. Tai reik, kad tarptautinis valstybi nari bendradarbiavimas pakeistas Bendrijos kompetencija. Todl, skirtingai nei iki Amsterdamo sutarties, derinimas nuo iol turi bti vykdomas tradicinms EB
priemonms (direktyvomis ir reglamentais), kurios yra teisikai pareigojanio pobdio. Taiau tik dvylika i penkiolikos ES valstybi sutar dl
kompetencijos prieglobsio srityje perdavimo Bendrijai. Trys i penkiolikos
valstybi: Jungtin Karalyst, Airija bei Danija, turi atskirus Amsterdamo
sutarties protokolus, kurie leidia joms nedalyvauti Bendrijos priimtose
priemonse, nebent jos paios nusprst dalyvauti specifinse priemonse892. Amsterdamo sutarties 63 straipsnio 1 dalis numato, kad per penkeri
met laikotarp nuo ios sutarties sigaliojimo Taryba turjo priimti priemones dl prieglobsio pagal 1951 m. konvencij ir 1967 m. protokol bei kitas susijusias sutartis, t. y.:
a) kriterijus ir mechanizmus nustatyti, kuri valstyb nar atsakinga u
treiosios alies pilieio vienoje i valstybi nari pateikto prieglobsio praymo nagrinjim. i nuostata reik, kad Dublino
konvencij pakeis pirmojo ramsio dokumentas. Be to, tiek 1992
m. Londono rezoliucijas893, tiek ir rezoliucij dl minimali prieglobsio procedros garantij reikjo i esms perirti, nes jos turjo tapti EB teiss, taikomos prieglobsio procedroms, dalimi;
b) minimalius prieglobsio praytoj primimo valstybse narse
standartus. Skirtingai nei dauguma derinimo srii, minimals prieglobsio praytoj primimo standartai nepakeit jokio specifinio
iki tol ES galiojusio dokumento. Galima teigti, jog tai nauja derinimo sritis, kuri numato Amsterdamo sutartis, todl nebuvo aiku,
kokius klausimus apims terminas primimas. Buvo manoma, kad
tai pabgli gyvenimo ir valstybs paramos jiems teikimo slygos.
Aikinant plaiai, terminas primimas gali apimti tokius klausimus kaip teis dirbti, galimyb mokytis, eimos susijungimas, socialin parama, judjimo laisv bei kelions ar asmens tapatybs
dokumentai894;
c) minimalius pripainimo pabgliais reikalavimus treij ali pilieiams. i nuostata apm 1951 m. konvencijoje tvirtintos pab892

Guild E. The Impetus to Harmonize: Asylum Policy in the EU, in: Frances Nicholson
and Patrick Twomey (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving International Concepts and
Regimes, Cambridge University Press, 1999. P. 333.
893
ia kalbama apie rezoliucij dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym, rezoliucij dl suderinto poirio treisias saugias alis ir ivadas dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms.
894
Kay Hailbronner, Immigration and Asylum Law and Policy of the EU, cit. op. 23. P. 386.
301

PABGLI TEIS

glio svokos aikinimo derinim, nes tiesiogiai minimi pripainimo pabgliais standartai. Bendr pozicij dl vienodo pabglio svokos taikymo pakeit Bendrijos teiss aktas 2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos;
d) minimalius procesinius reikalavimus pripainti asmenis pabgliais
ir ataukti pabglio status. i nuostata yra susijusi su tuo, kad
prieglobsio procedr derinimas iki Amsterdamo sutarties buvo
atliktas neisamiai. Taigi siekiama sukurti bendr prieglobsio procedr.
Be to, Taryba turjo priimti priemones dl pabgli ir alies viduje
perkeltj asmen tokiose srityse kaip:
a) minimals laikinos apsaugos suteikimo perkeltiesiems asmenims i
treij ali, kurie negali grti savo kilms alis, standartai;
b) minimals standartai asmenims, kuriems dl kit prieasi reikia
tarptautins apsaugos. i nuostata numat anksiau valstybi nari
kolektyviai nenagrint srit minimali standart nustatym, suteikiant laikin apsaug perkeltiesiems asmenims ir apsaugant
asmenis, kuriems taip pat reikia tarptautins apsaugos. Pirmoji
sritis apima perkeltj asmen i treij ali apsaug masinio
antpldio metu, o antroji papildomos apsaugos status asmenims, kurie neatitinka pabglio svokos kriterij, numatyt 1951
m. konvencijoje, taiau kuriems dl kit prieasi nei pabgliams
reikia tarptautins apsaugos remiantis tarptautine teise ir kurios poreikis nustatomas individualiu, ne grupiniu, pagrindu. ios nuostatos traukimas buvo labai pozityvus, nes apm plai kategorij
asmen, kuri statusas iki tol nebuvo reglamentuotas895. Taiau dar
1998 m. birelio 24 d. Europos Komisija paskelb apie du bendr
veiksm projektus, i kuri vienas reglamentavo laikin perkeltj
asmen apsaug, o kitas natos pasidalijimo (solidarumo) nuostat priimant asmenis, kuriems suteikta laikina apsauga, taiau ie
Komisijos pasilymai nebuvo priimti.
Prieglobsio srities perklimas Bendrijos kompetencij ir konkrei
priemoni priimti bendras minimalias taisykles skirtingais aspektais numatymas rodo, kad Amsterdamo sutartimi buvo siekiama derinimo896, taiau
tai, kad joje buvo ilaikytas Tarybos sprendim primimo vienbalsiai principas, kuris buvo vienas didiausi stabdi Mastrichto sutarties taikymo
895

Gerald Simpson, Asylum and Immigration in the EU after the Treaty of Amsterdam,
European Public Law, Vol.5, Issue 1, March 1999. Kluwer Law International. P. 95.
896
Roland Bank, The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees, cit. op. 869. P. 22.
302

PABGLI TEIS

laikotarpiu, vert abejoti, jog per penkeri met laikotarp, numatyt ivardytoms priemonms priimti897, bus realiai suderinta prieglobsio teis. Tai,
kad sutartis numato balsavimo procedros perirjim siekiant vesti daugumos balsavimo princip, neturjo esmins reikms, nes toki perir
numatoma vykdyti tik po penkeri met, kai jau visos priemons prieglobsio srityje bus priimtos. Be to, nors numatoma derinimo procese priimtas
normas aikinti Europos Teisingumo Teisme, jo jurisdikcijos apribojimai
vargu ar leis teismui garantuoti vienod bendr norm prieglobsio srityje
aikinim ir veiksming gyvendinimo prieir. Trij ES valstybi nari
Jungtins Karalysts, Airijos bei Danijos nedalyvavimas iame procese dar
labiau sustiprino abejones dl tinkamo prieglobsio teiss derinimo.
1999 m. Tampers aukiausiojo lygio susitikime buvo ireikta mintis
dl visa apimanio prieglobsio srities derinimo, kuriuo siekiama steigti
bendr Europos prieglobsio sistem, grindiam tinkamu 1951 m. konvencijos taikymu898. Toki sistem sudaryt visos Amsterdamo sutarties 63
straipsnio 1 dalyje ivardytos priemons, taip pat bendra prieglobsio procedra ir vienodas statusas visiems tiems, kuriems suteikiamas prieglobstis,
galiojantis visoje ES teritorijoje. is sipareigojimas suteik vili dl tinkamo prieglobsio teiss derinimo. Remiantis 1999 m. Tampers ivadomis, bendra Europos prieglobsio sistema apima ias sritis:
1. valstybi atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim nustatym;
2. teisingos ir veiksmingos prieglobsio procedros reikalavimus;
3. prieglobsio praytoj primimo slygas;
4. pabglio statuso suteikimo slygas ir tokio statuso turin.
Taip pat i sistem buvo nusprsta dar papildyti papildomos apsaugos
suteikimo slyg nustatymu. Taigi visi ie elementai laikomi pirmu prieglobsio teiss derinimo ingsniu. Antras ingsnis jau turt bti vienoda
prieglobsio procedra ir vienodo statuso vedimas Europos Sjungoje.

897
EB sutarties, pakeistos Amsterdamo sutartimi, 61 str. 1(a) punktas, cit. i: Treaty of
Amsterdam. Consolidated Versions of the Treaty on EU and the Treaty Establishing the EC,
Finnish Lawyers Printing, 1998.
898
Tampere European Council: Presidency Conclusions, cit. op. 877. P. 3.

303

PABGLI TEIS

2.3. Derinimo sritys ir svarbiausi derinimo

rezultatai
1994 m. Komisijos komunikate dl prieglobsio ir imigracijos buvo iskirtos trys derinimo (harmonizavimo) sritys899: pabglio svoka; asmen,
kurie negali bti priimti kaip pabgliai, bet kuri valstybs nars negals
grinti kilms valstybes dl jose susiklosiusios bendros padties, apsauga; laikina apsauga. Nors ios trys sritys nebuvo visikai suderintos, buvo
imtasi derinimo kitose srityse, ypa siekiant suderinti procesins teiss
normas. Vienintelis bandymas suderinti pabglio svokos aikinimo skirtumus valstybse narse buvo 1996 m. kovo 4 d. priimta Bendra pozicija
dl enevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje tvirtintos pabglio svokos vienodo taikymo900. iuo dokumentu buvo siekiama derinti valstybse
narse taikomus kriterijus nustatant, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu
pagal 1951 m. konvencijos 1 straipsnio A dal. Pabglio svokos aikinimui valstybse narse turjo takos ir 1992 m. lapkriio 30 d. priimtos Ivados dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms901.
Tai ES valstybi nari ministr dokumentas, priimtas u EB sutari rib.
Ivados skirtos rezoliucijai dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym papildyti. Paprastai tokius praymus pateikia asmenys, siekiantys piktnaudiauti prieglobsio procedra, o kadangi toki nepagrst praym pateikiama gana daug, tai apsunkina valstybi nari prieglobsio procedras ir
kelia pavoj, kad asmenims, kuriems i ties reikia apsaugos, ji gali bti suteikta pavluotai. Procesiniai klausimai buvo derinti primus 1995 m. birelio 20 d. rezoliucij dl minimali prieglobsio procedros garantij, kuria
siekiama, kad sprendimai dl prieglobsio praym bt priimami remiantis
lygiavertmis procedromis visose valstybse narse902. Todl ji nustato
minimalias garantijas, kurios turi bti taikomos prieglobsio procedroms
valstybse narse. Tai valstybi nari dokumentas, priimtas remiantis ES
sutarties K.1 straipsnio 3 dalimi. Derinant prieglobsio teis ES taip pat buvo priimti dokumentai, susij su specifini prieglobsio svok taikymu.
Pirmasis i dokument 1992 m. gruodio mn. priimta Rezoliucija dl
suderinto treiosios primimo alies principo taikymo903. Rezoliucija priim899
Communication from the Commission to the Council and the European Parliament on
Immigration and Asylum Policies, cit. op. 882. 6, 8, 9.
900
96/196/JHA, O. J. No. L 63 of 13 March 1996.
901
30 November and 1 December 1992, Document WGI 1281.
902
O.J. No. C 274 of 19 September 1996.
903
Document WGI 1283.

304

PABGLI TEIS

ta ES valstybi nari tarpvyriausybinio bendradarbiavimo kontekste, taigi

ne remiantis EB sutartimi. Antrasis i specifines sritis reglamentuojani
dokument 1992 m. lapkriio 30 d. priimta rezoliucija dl akivaizdiai
nepagrst prieglobsio praym904. J prim EB valstybi nari ministrai
tarpvyriausybinio bendradarbiavimo kontekste. iuo dokumentu siekiama
derinti valstybi nari teis ir praktik taikant akivaizdiai nepagrst praym nuostat. Rezoliucija reikalauja, kad i nuostata bt traukta valstybi nari teiss aktus, reglamentuojanius prieglobst905. alia ivardyt dokument buvo derinami ir teisikai pareigojantys dokumentai. Visos ES
valstybs nars tapo 1990 m. birelio 15 d. Dublino konvencijos valstybmis dalyvmis. Konvencija buvo tarpvyriausybinio bendradarbiavimo,
grindiamo Europos vieningu aktu, kuris tvirtino ES tiksl sukurti erdv
be vidini sien laisvam asmen judjimui, padarinys 906. domu tai, kad ji
buvo parengta pateikiant nuorod EB sutart, taiau ne Bendrijos struktr
kontekste. Taigi Dublino konvencija yra tarptautin sutartis, sudaryta tarp
12 tuometins EB valstybi nari, remiantis tarptautine vieja teise. Ji sigaliojo 1997 m. rugsjo 1 d. Bet kuri valstyb, tapusi ES valstybe nare, privaljo tapti ios Konvencijos dalyve.
Remiantis Amsterdamo sutarties 63 straipsniu buvo priimti arba laukia
primimo ie prieglobsio teiss aktai ar j projektai:
1) 2000 m. rugsjo 28 d. Tarybos sprendimas dl Europos pabgli
fondo steigimo, kuriuo bandoma patvirtinti tam tikr finansins
natos paskirstymo mechanizm kalbant apie pabgli ir perkeltj asmen skaii atskirose valstybse907. iuo sprendimu siekiama
paremti valstybi nari veiksmus pabgli primimo, integracijos
ir savanorikos repatriacijos srityse. Be to, fondo los gali bti
naudojamos skubioms laikinos apsaugos priemonms finansuoti tuo
atveju, kai susiduriama su masiniu perkeltj asmen antpldiu.
Tokios formos fondas veik iki 2004 m. gruodio 31 d. pagal valstybi nari kasmet pateikiamas programas. 2004 m. gruodio 2 d.
Taryba prim nauj sprendim dl Europos pabgli fondo 2005
2010 metams.
2) 2000 m. gruodio 11 d. Tarybos reglamentas dl pirt atspaud sulyginimo sistemos EURODAC steigimo, siekiant veiksmingai gy904

Document WGI 1283, cit. op. 838.

Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 36.
906
Ten pat. P. 113.
907
Council Decision 2000/596/EC, Establishing a European Refugee Fund, O.J. No. 252,
6.10.2000.
905

305

PABGLI TEIS

vendinti Dublino konvencij, t. y. sistemos, kurioje bus kaupiami

pirt atspaudai, skirti palyginimui, kai reikia nustatyti, kuri valstyb atsakinga u prieglobsio praymo nagrinjim908. iuo reglamentu siekiama utikrinti veiksming Dublino konvencijos (iuo
metu j pakeitusio Dublino reglamento) gyvendinim.
3) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva dl laikinos apsaugos suteikimo perkeltiesiems asmenims masinio antpldio metu ir valstybi
nari pastang priimant iuos asmenis ir su tuo susijusi padarini
subalansavimo, kuri nustato ios apsaugos slygas909. i direktyva
reglamentuoja atvejus, kai prieglobsio valstybs susiduria su masiniu prieglobsio praytoj srautu ir taikant j prastines prieglobsio procedras nemanoma priimti tiek daug asmen, todl btinos
specialios priemons, galinios utikrinti veiksming daugybs
prieglobsio praytoj apsaug. Direktyva nustato laikinosios apsaugos suteikimo pagrindus, laikotarp, kur gali bti teikiama laikinoji apsauga, laikin apsaug gavusiems asmenims suteikiamas
teises, laikinos apsaugos santyk su prieglobsio procedra ir laikinosios apsaugos pabaigos padarinius910. (Plaiau apie direktyv r.
3 skyriaus II dal.)
4) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva dl minimali prieglobsio
praytoj primimo standart911. i direktyva yra vienintelis dokumentas, nepakeiiantis jokio Mastrichto sutarties pagrindu priimto
dokumento. Ji skirta prieglobsio praytoj primimui reglamentuoti, t. y. reglamentuoja vairi teisi suteikim prieglobsio praytojams ir j pareigas nuo prieglobsio praymo pateikimo momento
iki tol, kol valstybje narje bus priimtas galutinis sprendimas dl
tokio praymo912. (Plaiau apie direktyv r. 4 skyriaus 3 dal.)
5) 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas, nustatantis kriterijus ir
procedras, apibrianias valstyb nar, atsaking u vienoje i
valstybi nari pateikto treiosios alies pilieio prieglobsio praymo nagrinjim913. Tai vienas i dokument, numatyt priimti
908
Council Regulation (EC) No. 2725/2000, Creating a European Database of Asylum
Seekers Fingerprints (EURODAC), O.J. No. L316, 15.12.2000.
909
Council Directive 2001/55/EC, cit. op. 123.
910
Vysockien L. Prieglobsio teiss raidos po Amsterdamo sutarties probleminiai aspektai // Jurisprudencija. 2002. Nr. 31(23) tomas. P. 15.
911
Council Directive 2003/9/EC, cit. op. 740.
912
Vysockien L. Prieglobsio teiss raidos po Amsterdamo sutarties probleminiai aspektai, cit. op. 910. P. 16.
913
Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800.

306

PABGLI TEIS

pagal 1997 m. Amsterdamo sutart, kai prieglobsio klausimai buvo

perduoti i valstybi nari Bendrijos kompetencijos srit. iuo reglamentu siekiama paskirstyti ES valstybi nari atsakomyb u
prieglobsio praym nagrinjim, t. y. reglamentuoti priimtinumo
procedras ES. (Plaiau apie reglament r. 4 skyriaus 6.1 dal.)
6) 2003 m. rugsjo 2 d. Komisijos reglamentas, skirtas Dublino reglamentui gyvendinti914. Reglamentas skirtas Dublino reglamento
gyvendinimo taisyklms ir jo galiojimo nuostatoms apibrti, siekiant, kad jis galt bti veiksmingai gyvendinamas. Komisijos
reglamentas reguliuoja praym dl atsakomybs nustatymo ir primimo atgal rengim ir teikim, taip pat atsakym paklausimus
dl atsakomybs nustatymo ar primimo atgal procedros ir asmen perklimo i vienos ES valstybs nars kit detales. Taip pat
detalizuojamas humanitarins ilygos taikymas ir kiti su Dublino
reglamentu susij klausimai. (Plaiau apie reglament r. 4 skyriaus
6.1.4 dal.)
7) 2004 m. balandio 29 d. Tarybos direktyva, nustatanti treij ali
piliei ir asmen be pilietybs pripainimo pabgliais arba asmenimis, kuriems dl kit prieasi reikia tarptautins apsaugos, ir
statuso suteikimo jiems minimalius standartus. i direktyva detaliai
reglamentuoja pabglio svokos pagal 1951 m. konvencij kriterij aikinimo klausimus, taip pat pabglio statuso netaikymo ir pasibaigimo nuostat taikymo atvejus. Direktyva taip pat jungia papildomos apsaugos suteikimo, nesuteikimo ir panaikinimo atvejus.
Taiau direktyva nereglamentuoja laikinos apsaugos suteikimo atvej, nes tai reglamentuoja atskiras dokumentas. (Plaiau apie direktyv r. 2 skyri.)
8) Prieglobsio procedr direktyvos projektas. i direktyva bus skirta
minimalioms prieglobsio procedrose taikomoms garantijoms,
prieglobsio praytoj teisms bei specifini procedr (pvz., pasienio procedr, akivaizdiai nepagrst praym, saugios treiosios valstybs ir saugios kilms valstybs ir pan.) taikymo taisyklms nustatyti. (Plaiau apie direktyvos projekt r. 4 skyri.)
Daugelis nauj derinimo norm atkartoja Mastrichto sutarties pagrindu
priimt dokument nuostatas, uuot itaisiusios j trkumus. 1999 m. prasidjus prieglobsio teiss akt rengimo pagal Amsterdamo sutarties 63
straipsn procesui daugelis stebtoj ir mogaus teisi organizacij ireik
vilt, kad vairs anksiau nustatyti trkumai bus itaisyti. I ties kai kurios
914

Commission Regulation (EC) No 1560/2003, cit. op. 834.

307

PABGLI TEIS

nuostatos buvo kritikuojamos, todl nebebuvo trauktos Bendrijos teiss

akt leidybos proces. Pavyzdiui, skirtingai nei 1996 m. bendra pozicija
dl pabglio svokos taikymo, kuri i esms nepripaino nevalstybini
subjekt vykdomo persekiojimo kaip pagrindo suteikti pabglio status
pagal 1951 m. konvencij, direktyva dl pabglio svokos ir papildomos
apsaugos jau pripasta, kad persekiojimas gali kilti ir i nevalstybini subjekt, kai valstyb negali arba nenori suteikti apsaugos915. Taip pat ir Dublino reglamente buvo isprstas klausimas dl prieglobsio praytoj galimybs prisijungti prie eimos nari dar tuo metu, kai jiems taikoma prieglobsio procedra, nes pagal Dublino konvencij prieglobsio praytojas
galjo susijungti tik su tokiu kitoje valstybje narje esaniu eimos nariu,
kuriam buvo suteiktas pabglio statusas916. Antra vertus, paymtina, kad
daugelis ankstesni problemini Mastrichto dokument nuostat naujuose
dokumentuose buvo tiesiog pakeistos panaiomis ir vienintelis skirtumas
yra tik tas, kad pastarosios jau yra teisikai pareigojanio pobdio. Pavyzdiui, galima kalbti, kad nra skundo sustabdomojo poveikio tais atvejais,
kai prieglobsio praymas atmetamas pasienyje arba skubi procedr metu. Tai leido 1995 m. rezoliucija dl minimali prieglobsio procedros garantij917, o vliau i nuostata buvo atkartota ir prieglobsio procedr direktyvos projekte918. Direktyvos projektas, palyginti su rezoliucija, suteikia
netgi daugiau galimybi netaikyti skundo sustabdomojo poveikio. Rezoliucija siejo ios taisykls iimtis su akivaizdiai nepagrstais praymais arba
tais atvejais, kai taikoma saugios treiosios valstybs nuostata, o direktyvos
projektas i esms leidia iimtis visais atvejais, kai valstybs tai buvo numaiusios nacionaliniuose statymuose iki direktyvos primimo919, grsms
nacionaliniam saugumui ar vieajai tvarkai920 ir kitais atvejais.

915

2004 m. direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205, 6 str.
Convention Determining the State Responsible for Examining Applications for Asylum Lodged in one of the Member States of the Community, cit. op. 818, 4 str.
917
Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures, cit. op. 709, 21
22, 2425 punk.
918
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719, 39-40 str.
919
Ten pat. 39 str. 2 d. str.
920
Ten pat. 39 str. 4 d.
916

308

PABGLI TEIS

2.4. Derinimo taka Europos Sjungos valstybms narms

ir naujoms valstybms narms
Derinimo (harmonizavimo) proceso rezultatas prieglobsio teisynas
turjo tak prieglobsio politikai ir praktikai ne tik ES valstybse narse,
bet ir kitose valstybse, kurios laikosi ES sprendim siekdamos ivengti didelio ES nebepageidaujam prieglobsio praytoj srauto. Be to, siekdamos
tapti ES narmis, Vidurio Europos ir Baltijos valstybs privaljo gyvendinti dokumentus, priimtus ES teiss derinimo metu.
Nagrinjant derinimo tak ES valstybi nari prieglobsio reglamentavimui, reikt pabrti, jog iki Amsterdamo sutarties vykdyto derinimo rezultatai tik i dalies paveik valstybi nari praktik. Pavyzdiui, kai kurios
valstybs nars taik saugi kilms valstybi sraus, nors Ivados dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms, numat individual padties kilms valstybje vertinim. Tokius sraus naudojo Danijos imigracijos tarnyba, kuri nusprsdavo, kurios valstybs turi bti trauktos sra. Taiau, nors ir buvo taikomas toks sraas, pati svoka neatsispindjo prieglobst reglamentuojaniuose Danijos statymuose. Saugi
kilms valstybi sraas Vokietijoje buvo tiesiogiai tvirtinamas statymuose. Be to, nors kai kurie i teisyno dokument nebuvo teisikai pareigojantys valstybes nares, imigracijos ministrai susitar utikrinti, kad j valstybi
statymai bus suderinti su iuose dokumentuose tvirtintais principais. ES
stojanioms valstybms teisyne tvirtinti principai buvo pareigojantys, kadangi juos reikjo perimti stojimo procese. Taiau, valstybse narse taikant teisikai nepareigojani dokument nuostatas, praktikai nei vyriausybs, nei statym leidjai, nei teismai nebuvo link iplsti savo nacionalines procedras ir viryti minimali teisikai nepareigojanio pobdio
dokumentuose tvirtint kriterij ribas. Galima ivardyti vairias prieastis,
paaikinanias tok derinimo proceso rezultat gyvendinimo valstybse narse neveiksmingum, taiau akivaizdu, kad, iskyrus Dublino konvencij,
priimt dokument neaikus statusas ir teisin galia dar didel tak tokiam valstybi nari poiriui derinimo rezultatus. Taip pat buvo akivaizdu, kad derinimo rezultatai Amsterdamo sutarties nuostat pagrindu turi
daug didesn tak valstybms narms jau vien dl tos prieasties, kad priimti dokumentai yra privalomojo pobdio.

309

PABGLI TEIS

2.5. Derinimo metu priimt dokument statusas

ir teisin galia
2.5.1. Teisin galia pagal Mastrichto sutart
Nagrinjant derinimo procese priimt dokument status ES ir j teisin gali, reikt iskirti tuos dokumentus, kurie buvo priimti dar iki Mastrichto sutarties primimo, taip pat dokumentus, kurie buvo priimti Mastrichto sutarties treiojo ramsio kontekste, bei teiss aktus, kurie priimti pagal EB sutarties 63 straipsn. Visus iuos dokumentus vienija materialins
bei procesins prieglobsio teiss derinimo tikslas, nors j statusas bei teisin galia skiriasi. Kadangi ES dokumentai buvo priimti netradiciniu bdu
ir EB nebdingomis priemonmis, kildavo nesutarim dl i dokument
statuso bei j teisins galios. Iki Mastrichto sutarties buvo priimti tik du dokumentai, suderin prieglobsio teiss procesinius aspektus: Dublino ir
engeno konvencijos. Dl i dokument kilo maiausiai gin, nes jie buvo priimti remiantis tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu pagal tarptautini
teiss akt rengimo tvark, todl buvo laikomi tarptautinmis sutartimis.
Taigi j galiojim apibr tarptautin teis, pagal kuri ie dokumentai,
kadangi juos ratifikavo valstybs nars, buvo privalomi ir turjo bti gyvendinami j dalyvmis esaniose valstybse921. i dokument santykio su
Bendrijos teise atvilgiu jie buvo priimti u EB kompetencijos rib, todl
nejo Bendrijos teiss sudt, taiau pareigojo valstybes nares pltojant
tarpusavio santykius. Kita vertus, jie sudar prieglobsio teisyn, kurio
permimas privalomas naujoms ES valstybms narms. Dokumentai, kuriais buvo derinama prieglobsio teis ES Mastrichto sutarties treiojo
ramsio kontekste (rezoliucijos, rekomendacijos, bendros pozicijos bei ivados), taip pat buvo priimti remiantis tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu,
jiems nebuvo taikomas EB sutartyje numatytas teiss akt leidybos procesas, todl jie nebuvo Bendrijos teiss dalis, nebuvo tiesiogiai taikomi valstybi nari teiss sistemose ir neturjo virenybs prie nacionalin teis.
Nra aikaus apibrimo, k reikia, pavyzdiui, bendra pozicija arba bendras veiksmas (nors pastarasis kaip dokumento forma buvo numatytas
Mastrichto sutartyje, prieglobsio srityje nebuvo priimtas). ie dokument
tipai minimi taip pat ES sutarties V skyriuje dl bendros usienio ir saugumo politikos (ES antrasis ramstis). iame kontekste bendri veiksmai ir ben921

Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss, 26 str. pacta sunt servanda, cit.

op. 73.
310

PABGLI TEIS

dros pozicijos pareigoja valstybes nares veikti nacionaliniu ir tarptautiniu

lygiu922. Kadangi terminas bendra pozicija ar bendras veiksmas pats
savaime nenurodo io dokumento privalomos teisins galios pagal tarptautin teis, manoma, kad jiems reikjo tiesiogiai numatyti toki privalom
gali antrojo ramsio kontekste923. Analogikai atrodyt, kad bendros pozicijos ir bendri veiksmai, priimti treiojo ramsio kontekste, taip pat turjo
bti laikomi privalomais. Taiau galima ir kita nuomon: remiantis tuo, kad
tokio paties paaikinimo dl privalomos teisins galios nebuvo Mastrichto
sutarties VI skyriuje (treiasis ramstis), bendras veiksmas ar pozicija treiojo ramsio kontekste neturjo tos paios teisins galios, kokia jiems suteikta
pagal antrj ramst. Bendr pozicij atvilgiu Mastrichto sutarties K.5
straipsnis numat, kad valstybs nars privalo ginti bendr pozicij nuostatas tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose, taiau dokumente nieko daugiau nekalbama apie i dokument teisin gali.
Be to, nors Mastrichto sutartyje buvo numatyta priimti konvencijas,
kurias Taryba galjo silyti valstybms narms imigracijos ir prieglobsio
srityje, jos taip ir nebuvo pasilytos. domu paymti, kad ES sutartyje nebuvo minima galimyb priimti rezoliucijas, rekomendacijas ar ivadas. Kitaip tariant, ie metodai nebuvo formaliai sutartyje teisinti, todl nenuostabu, kad Mastrichto sutartis nenumat j statuso valstybi nari teiss sistemose, taip pat netvirtino teisins galios. Galima bt bandyti aikinti tuo,
kad valstybs nars siek ubaigti toki praktik, t. y. nepareigojani dokument primim. Taiau, kaip parod laikas, i ties tai nebuvo valstybi
ketinimas, nes toks sprendim primimo bdas isilaik net ir be formalaus
sutarties pagrindo. Matyt, geriausia bt i dokument status ir teisin
gali nustatyti pagal tarptautinje teisje taikomas taisykles924. Remiantis
tarptautine teise, bendra pozicija gali bti palyginta su rekomendacija ar
deklaracija, todl valstybi nari nepareigoja pltojant j vidaus santykius,
taiau, remiantis Mastrichto sutartimi, pareigoja jas pltojant tarptautinius
santykius. Kai kuri autori nuomone, tarp priimt priemoni, kurios nebuvo numatytos Mastrichto sutartyje, egzistavo aiki hierarchija. Rezoliucija
buvo stipresn nei rekomendacija, kuri buvo stipresn nei ivados925. Pagal
922
Mastrichto sutartis, O.J. No. C191 of 29 July 1992, J.2 straipsnio 2 dalis ir J.3 straipsnio 4 dalis.
923
Gregor Noll, Negotiating Asylum. The EU Acquis, Exterritorial Protection and the
Common Market of Deflection, Martinus Nijhoff Publishers, 2000. P. 52.
924
I. D.Hendry, The Third Pillar of Maastricht: Co-operation in the Fields of Justice and
Home Affairs, GYIL, Vol. 36, 1993, Duncker&Humblot. P. 310.
925
E. Guild, J. Niessen, The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 62.

311

PABGLI TEIS

Vienos konvencij i dokument teisinis privalomumas priklaus nuo ali

dalyvi ketinimo bei paiame dokumente tvirtint nuostat. Kaip ir kit
tarptautini dokument atvilgiu, iuo atveju dokumento pavadinimas neturjo lemiamos reikms926. Dvi rezoliucijos dl akivaizdiai nepagrst
praym ir dl treiosios priimaniosios alies buvo ypatingi dokumentai,
nes jie buvo surayti sakmia kalba ir numat konkreias datas, iki kada jos
turi bti gyvendintos. Atskiroje nuomonje Voting Procedures byloje, kuri
buvo nagrinjama Tarptautiniame Teisingumo Teisme, seras Launterpachtas teig, kad rezoliucija, numatanti valstybei tam tikr veiksm sek, sukuria teisin pareigojim, kuris, nors bdamas primityvus, lankstus ir netobulas, vis tiek yra teisinis sipareigojimas927. Kita vertus, ios rezoliucijos
nenumat jokios teisins j permimo bei gyvendinimo struktros. Todl
iuo atvilgiu jos nebuvo klasikiniai valstybi tarpusavio susitarim pavyzdiai, nes nereikalavo ratifikavimo, taip pat joms nebuvo taikomas ir gyvendinimo bei taikymo prieiros mechanizmas928. Kai kurie i i dokument tam tikru atvilgiu patys apribojo savo teisin gali numatydami, kad
jie nepareigoja valstybi nari teismo bei statym leidybos institucij. Taiau buvo neaiku, koki teisin gali jie turi valstybi nari vykdomosioms
institucijoms. Tai, kad jie tiesiogiai numat privalomos galios iimt teismo
bei statym leidybos institucijoms, lyg ir reik, kad tokia privaloma galia
taikoma vykdomj institucij atvilgiu, nes jei visas dokumentas yra nepareigojantis, nebt prasms tvirtinti tok apribojim. Beveik visuose
iuose dokumentuose buvo numatyta, kad valstybs arba vadovausis jais
nagrindamos prieglobsio praymus, arba suderins savo teiss aktus su j
nuostatomis. Kai kuriais atvejais i dokument normos akivaizdiai nustat sipareigojimus, kitais atvejais ireik tik ketinimus. Taigi galima teigti, kad jie paliko pakankam erdv valstybms narms gyvendinti juos savo nuoira929. Apibendrinant galima teigti, jog Mastrichto sutarties treiojo ramsio kontekste priimti dokumentai buvo tarpvyriausybinio bendradarbiavimo rezultatas. Jie turjo specifin status Bendrijos teiss atvilgiu
ir, nors bendrja prasme nebuvo privalomojo pobdio valstybi nari teiss sistemose (nebent nacionalin kompetentinga institucija bt primusi
iuo poiriu atitinkam teiss akt), jie pareigojo valstybes nares ta apimtimi, kuri apibrta pagal kiekvien i i dokument, nes jais bandoma
siekti tiksl, nustatyt ES valstybi nari bendradarbiavimo kontekste sie926

Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss, cit. op. 73, 2 str. 1 d. a) punk.
ICJ Reports, 1955. P. 118.
928
E. Guild, The Impetus to Harmonize, cit. op. 892. P. 323.
929
E. Guild, J. Niessen, The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 36.
927

312

PABGLI TEIS

kiant prieglobsio teiss derinimo. Hillgenberg iskiria atskir dokument

r, t. y. tuos, kuriais ketinama siekti tam tikro bendro tikslo, o j gyvendinimas paliekamas pai ali diskrecijai930. Treiojo ramsio kontekste
priimtus dokumentus, matyt, reikt priskirti prie toki dokument, kurie
pareigoja valstybes nares tik ta apimtimi, kiek jais siekiama bendro tikslo
atsivelgiant ketinimus, kuriuos susitarimo alys tvirtino tekste. Naujoms
ES valstybms ie dokumentai, kaip ir Dublino bei engeno konvencijos,
sudar prieglobsio teisyn, kurio permimas buvo privalomas siekiant narysts ES.
Nagrinjant EB sutarties, pakeistos Amsterdamo sutartimi, nuostatas
dl teiss akt, kuriuos numatyta priimti pagal 63 straipsn derinant prieglobsio teis, skirtingai nei ankstesni derinimo metu priimt dokument
atvilgiu, atrodo, jog naujai priimti dokumentai turi pakankamai apibrt
status ir teisin gali. Jie priimti pagal Bendrijos kompetencij taikant
Bendrijos teiss akt rengimo procedr, todl laikomi Bendrijos teiss dalimi. Dar iki juos priimant buvo numanoma, kad jie bus valstybes nares teisikai pareigojantys virnacionaliniai dokumentai ir galbt net bus tiesiogiai taikomi valstybi nari teiss sistemoje bei turs virenyb prie nacionalinius statymus prieglobsio srityje931.

2.5.2. Ar pasikeit ES dokument teisin galia po

Amsterdamo sutarties?
Analizuojant EB sutarties, pakeistos Amsterdamo sutartimi, 63 straipsnio nuostatas bei io straipsnio pagrindu jau priimtus teiss aktus, akivaizdu, kad iki Amsterdamo sutarties priimti tarpvyriausybiniai dokumentai
keiiami Bendrijos teiss aktais. Taigi kyla klausimas, ar pasikeit pagal
treij ramst priimt dokument teisin galia primus Amsterdamo sutart.
Pirmiausia tai susij su Dublino ir engeno konvencijomis. Skirtingai nuo
engeno sutarties, kurios transformavim EB teis Amsterdamo sutartis
numat tiesiogiai, EB sutarties IV skyrius nenumat automatiko pagal
Mastrichto treij ramst priimt teiss akt perklimo EB teiss akt krimo proceso. Amsterdamo sutartyje nebuvo joki nuorod apie tai, kokia
bus i dokument teisin galia, taiau bandant nustatyti j status bei teisin gali reikt atsivelgti iuos aspektus. Pirma, Amsterdamo sutartis nepriskiria Mastrichto treiojo ramsio teisyno prie naujai tvirtintos teisins
930

Hillgenberg H. A Fresh Look at Soft Law, EJIL,1999, Vol. 10(3). P. 512513.

Kay Hailbronner, The Treaty of Amsterdam and Migration Law, EJML, Vol.1, No.1,
1999. Kluwer Law International. P. 18.
931

313

PABGLI TEIS

bazs. Antra, sigaliojus Amsterdamo sutariai, ES sutarties VI skyrius jau

neapima dokument, susijusi su prieglobsio teise, primimo. Treia, naujas EB sutarties skyrius numato teismo periros taisykles, kurios i esms
skiriasi nuo Mastrichto treiojo ramsio taisykli, numaiusi, jog teismas
turi kompetencij tik ten, kur nurodo konvencijos. Ketvirta, Vienos konvencijos 30 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad dokumentai, priimti pagal
teisin pagrind, kuris nustojo galios, lieka galioti, kol j turin pakeis dokumentai, grindiami paskesnmis normomis, patvirtina, jog nepaisant
Mastrichto sutarties K.1K.9 straipsni panaikinimo, i nuostat pagrindu
priimti dokumentai liko galioti. Taigi manoma, kad treiojo ramsio dokument galia iliko kaip tarpvyriausybini dokument, turini ribot pareigojani gali932 iki tol, kol juos visikai pakeis Bendrijos teiss normos
pagal EB sutarties IV skyri.
Taiau primus naujas normas ikilo kita problema: treiojo ramsio
dokument santykio su trimis valstybmis narmis (Danija, Jungtin Karalyst ir Airija), kurios, primus Amsterdamo sutart, nusprend nedalyvauti
priimant naujas priemones prieglobsio srityje. Viena vertus, nauj teiss
akt primimas suteikia galimyb Jungtinei Karalystei ir Airijai sprsti, ar
jos nori dalyvauti priimant specifines priemones. Jei jos dalyvauja, problema dl Mastrichto treiojo ramsio dokument galiojimo neikyla. Kai jos
nedalyvauja, lieka neisprstas klausimas, ar nauj dokument primimas
veikia j sipareigojimus pagal pakeiiamus dokumentus, kurie buvo priimti
iki Amsterdamo sutarties. Danija net negali pasirinkti, ar dalyvauti priimamose priemonse, nebent ji visikai atsisakyt savo pozicijos dl nedalyvavimo. Pirmiausia reikt nustatyti, koks gi i valstybi santykis su Dublino
konvencij pakeitusiu reglamentu. Ar tai reikia, kad Dublino konvencija
nustojo galios ir trij valstybi sipareigojimai pagal i konvencij inyko,
ar Dublino konvencija taikoma i trij valstybi atvilgiu ir galioja kartu
su nauju dokumentu? Atsivelgiant tai, kad Dublino konvencija yra tarptautin sutartis, jai taikomos tarptautins teiss taisykls dl sutari galiojimo. iuo atveju galima bt taikyti Vienos konvencijos 30 straipsn dl
paskesni sutari, reglamentuojani t pat klausim. Tuo atveju, jei vlesnje sutartyje nedalyvauja visos ankstesns sutarties valstybs nars, pagal io straipsnio 4 dalies b punkt valstybs, kuri yra abiej sutari dalyv, ir valstybs, kuri yra tik vienos i sutari dalyv, tarpusavio teiss ir
pareigos bus reglamentuojamos ta sutartimi, kurios dalyvs yra abi valstybs. Taigi remiantis Vienos konvencijos taisyklmis santykiai tarp ES vals932
Kay Hailbronner, The Treaty of Amsterdam and Migration Law, EJML, Vol.1, No.1,
1999. Kluwer Law International. P. 74.

314

PABGLI TEIS

tybi nari, dalyvaujani gyvendinant reglament, pakeiiant Dublino

konvencij, reglamentuojami naujos sutarties nuostatomis933. Dokument,
priimt pagal Mastrichto sutarties VI skyri, pakeitimas naujais dokumentais neveikia trij mint valstybi nari tarptautini sipareigojim kitoms
valstybms narms. I to iplaukia ivada, kad Danijos, Airijos ir Jungtins
Karalysts tarpusavio santykiai su kitomis ES valstybmis narmis reglamentuojami Dublino konvencijos nuostatomis. Be to, galiojimo klausimas
svarbus ir kit treiojo ramsio dokument atvilgiu. Matyt, kaip ir Dublino
konvencijos atvilgiu, nauj dokument primimas neveikia ankstesni dokument galiojimo nedalyvaujani nari atvilgiu. Taigi kiti treiojo
ramsio dokumentai Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei formaliai galioja
ta apimtimi ir atsivelgiant tuos sipareigojimus, kuriuos valstybs nars
ketino prisiimti pagal iuos dokumentus.

933

Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss, cit. op. 73, 30 str. 4 d. (a) punk.
315

PABGLI TEIS

3. AMSTERDAMO REFORMA
3.1. Prieglobsio reglamentavimo pokyiai ES: paanga
ar nauji trkumai?
Amsterdamo sutartyje tvirtintos prieglobsio srities reglamentavimo
reform reikt vertinti lyginant j su Mastrichto sutarties nuostatomis ir
analizuojant ios sutarties trkumus, kurie ilg laik buvo kritikuojami ir
paskatino EB sutartyje taikyti naujoves Amsterdamo pakeitimais. Reformai
vertinti reikt atsakyti klausim: ar Amsterdamo sutarties reforma prieglobsio reglamentavimo srityje isprend Mastrichto sutarties problemas,
ar padar nauj trkum? Labiausiai kritikuojamos Mastrichto sutarties
normos buvo susijusios su aiki tiksl nebuvimu bei prieglobsio klausim
sprendimu tarpvyriausybiniu lygiu, kuriam buvo bdingas neaikus Komisijos vaidmuo, sudtinga sprendim primimo procedra, neaiki treiojo
ramsio kontekste priimt dokument teisin galia bei nepakankama demokratin ir teismin kontrol934. Amsterdamo sutartis tvirtina bendr tiksl kurti ir pltoti Sjung kaip laisvs, teisingumo ir saugumo erdv935,
todl primus Amsterdamo sutart anksiau vadinta teisingumo ir vidaus
reikal sritis pavadinta laisvs, saugumo ir teisingumo sritimi936. Asmen judjimo laisvs tikslas ir anksiau buvo tvirtintas Mastrichto sutartyje,
o Amsterdamo sutartis neatskleidia naujai tvirtint teisingumo bei
saugumo svok. Todl vargu ar galima pasakyti, jog Amsterdamo sutartimi numatyti tikslai yra visikai aiks. Palyginti su ankstesniu prieglobsio srities reglamentavimu ES, Amsterdamo sutartis vis dlto numat tam
tikr pokyi. Galima bt iskirti tris pagrindines ioje sutartyje numatytas
reglamentavimo naujienas. Pirmiausia Amsterdamo sutartis numat skirting prieglobsio ir imigracijos klausim teisin reglamentavim tuo atvilgiu, kad ios sritys jau nepriklauso tarpvalstybinio bendradarbiavimo sri-

934
Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 60.
935
ES sutarties 2 str., cit. i: Treaty of Amsterdam, cit. op. 897.
936
akoius A. ES valstybi bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityse (ES
laisvs, saugumo ir teisingumo sritis), Europos integracijos studij centras, Europos Sjunga.
Institucin sranga ir politikos aktualijos. Eugrimas, 2000. P. 73.

316

PABGLI TEIS

iai, o perkeliamos i vadinamojo treiojo ramsio ES pirmj ramst937.

Tokiu perklimu buvo siekiama perduoti prieglobsio srit Bendrijos kompetencijai. Nors prieglobsio ir imigracijos klausim perklimas i treiojo
ramsio pirmj buvo i esms numatytas jau Mastrichto sutarties K.9
straipsnyje, nebuvo imtasi joki priemoni iai teisinei ir institucinei reformos galimybei pagal i sutart gyvendinti. Amsterdamo sutartis numat
prieglobsio ir imigracijos klausim perklim Bendrijos kompetencijai
vairiais lygiais, t. y. teisiniu, instituciniu ir politiniu lygiu. Teisiniu atvilgiu ramsi kaita vyko jau paioje Amsterdamo sutartyje. Remiantis nauju
EB sutarties IV skyriumi, viz, prieglobsio, imigracijos ir kitos sritys, susijusios su laisvu asmen judjimu, reguliuojamos Bendrijos priimamais teiss aktais, kurie teisikai pareigoja valstybes nares. Taigi buvo numatyta
visus treiojo ramsio dokumentus pakeisti Bendrijos teiss aktais, nes
remdamasi Amsterdamo sutarties 63 straipsnio 1 dalimi Taryba gali priimti
pareigojanio pobdio priemones ioje srityje. Kadangi ilg laik buvo
ginijamasi dl treiojo ramsio dokument teisins galios ir ilgo delsimo
ratifikuoti iame kontekste priimtas konvencijas, tokia nuostata tam tikru
atvilgiu isprendia Mastrichto sutarties kontekste priimt teiss akt teisins galios klausim. Teigiama iuo atvilgiu buvo ir tai, kad Tarybai buvo
nustatytas konkretus penkeri met laikotarpis, per kur ji turjo priimti
Bendrijos teiss aktus938. Kita vertus, sutartis nedraud Tarybai priimti nepareigojanio pobdio teiss akt, pavyzdiui, rekomendacij ar nuomoni939.
Taiau reforma dl prieglobsio srities perklimo i tarpvalstybinio
bendradarbiavimo lygio Bendrijos kompetencijai buvo apribota tuo, kad kai
kurios ES valstybs nesutiko dalyvauti keiiant tok reglamentavim. Remdamosi Amsterdamo sutarties dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos
B.4 protokolu, ios valstybs nedalyvauja pagal IV skyri priimtose priemonse. Taiau protokolo 3 straipsnis numat, kad abi valstybs gali trej
met laikotarpiu prisijungti prie bet koki priemoni pagal IV skyri. Danijai buvo suteiktas panaus statusas, tvirtintas Amsterdamo sutarties dl Danijos pozicijos B.5 protokole, taiau atsivelgiant tai, kad Danija yra engeno sutarties valstyb dalyv, jos padtis sudtingesn. Danija turi apsisprsti, ar ji dalyvaus Tarybos priimtose priemonse dl engeno teisyno.
Jei ji sutiks dalyvauti, toks sprendimas sudarys pagrind sipareigojimams
937

Action Plan of the Council and the Commission on how best to implement the provisions of the Treaty of Amsterdam on an area of freedom, security and justice. Note from Presidency to Council. 12028/5/98 Rev.5, DGH Brussels, 2 December 1998. P. 3.
938
EB sutarties 63 str., cit. i: Treaty of Amsterdam, cit. op. 897.
939
Roland Bank, The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees, cit. op. 869. P. 24.
317

PABGLI TEIS

tarp Danijos ir kit engeno valstybi nari, taiau ne pagal Bendrijos sutartis, bet pagal tarptautin teis940.
Antroji Amsterdamo sutartyje numatyta naujiena buvo ta, kad tarpvyriausybinis engeno susitarimas tapo Bendrijos teiss dalimi. Tai reik,
kad nuo Amsterdamo sutarties sigaliojimo dienos engeno normos jau taikomos visoms valstybms narms. Amsterdamo sutartyje engeno normos
buvo tvirtintos atskirame Amsterdamo sutarties protokole, kuris reguliuoja
engeno teisyno integravim ES kontekst941. is protokolas, dar vadinamas B.2 protokolu, pareigojo trylika ES valstybi nari glaudiai bendradarbiauti engeno sutari kontekste ir numat, kad is bendradarbiavimas
turi bti vykdomas pagal ES institucin bei teiss sistem942. engeno vykdomojo komiteto funkcijas perm Taryba, kuri turjo imtis btin priemoni traukti engeno teisyn EB teis943.
Labai svarbus treiasis Amsterdamo sutartimi tvirtintas pokytis atsako
t Mastrichto sutarties kritikos aspekt, kad ia sutartimi nebuvo numatyta
Europos Teisingumo Teismo kompetencija prieglobsio srityje. Vienintel
iimtis buvo tie atvejai, kai teismui kompetencija galjo bti suteikta pagal
treij ramst priimtomis konvencijomis. Tai, kad nra tokios kompetencijos, kritikavo ir pats teismas, 1995 metais ireiks susirpinim dl individ, kuriuos veikia teisingumo ir vidaus reikal srityje priimtos priemons,
teisins apsaugos944. sigaliojus Amsterdamo sutariai, Bendrijos kompetencijai perduotos sritys automatikai pateko Teisingumo Teismo jurisdikcij. Amsterdamo nuostatomis pakeistos EB sutarties 68 straipsnis numat
iankstini sprendim primimo galimyb Teisingumo Teisme tais atvejais,
kai valstybs nars teismo nagrinjamoje byloje kyla klausimas dl IV skyriaus nuostat aikinimo arba EB teiss akt, priimt io skyriaus kontekste,
aikinimo ar pagrstumo. Taiau, palyginti Teisingumo Teismo bendr iankstini sprendim kompetencij su Bendrijos kompetencijos sritimis, jo
kompetencija prieglobsio srityje yra apribota. Taigi teigiam pokyt silpnina tai, kad nustatoma ne tradicin EB sutartyje numatyta, bet modifikuota su vairiais apribojimais susijusi teismo kompetencija. Tokie teismo valdios kompetencijos apribojimai iki tol nebuvo inomi Europos integracijos
940
Jrg Monar, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam: Reform on the
Price of Fragmentation, ELR, Vol. 23, No. 4, Sweet&Maxwell, August 1998. P. 334.
941
Protocol Integrating the Schengen Acquis into the Framework of the EU, Amsterdam,
2 October 1997.
942
Ten pat. 1 str.
943
Ten pat. 2 str. 1 d.
944
Jrg Monar, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam, cit. op. 940. P.
330.

318

PABGLI TEIS

istorijoje. EB sutarties 68 straipsnis numat tris apribojimus dl teismo

vaidmens IV skyriaus kontekste:
1) Apribojimas, susijs su nacionaliniais teismais, kurie dl iankstinio
sprendimo primimo gali teikti paklausimus teismui. Iankstinis
sprendimas dl sutarties IV skyriaus nuostat aikinimo, t. y. EB
kompetencijos arba antrins teiss akt, priimt remiantis ia sutartimi, galiojimo ir aikinimo, gali bti priimtas tik tuo atveju, jei paklausim pateikia prieglobsio byl nagrinjantis paskutins instancijos nacionalinis teismas, dl kurio sprendimo skundo pateikimo
galimyb nenumatyta945, nors pagal EB sutarties 234 straipsn ir
emesns instancijos teismai turi teis prayti iankstinio sprendimo. Be to, net ir paskutins instancijos teismo galimybei kreiptis
dl iankstinio sprendimo keliama slyga, kad sprendimas dl konkretaus aspekto byloje yra btinas nacionaliniam teismui priimant
sprendim toje byloje. Taigi nacionaliniams teismams suteikiama
tam tikra diskrecijos galimyb sprendiant klausim dl paklausimo
Teisingumo Teismui, nors 234 straipsnis numato, kad tik emesns
instancijos teismai turi toki diskrecij rinktis, o paskutins instancijos teismai privalo pateikti paklausim Teisingumo Teismui. Toks
reglamentavimas gali kelti problem emesns instancijos nacionaliniams teismams, kurie susidurs su dilema: viena vertus, jie negals pateikti bylos Teisingumo Teismui, kuris turi kompetencij paskelbti EB teiss norm neteista, kita vertus, jie ir patys negals
paskelbti tokios priemons neteista. Maa to, atsivelgiant tai,
kad Teisingumo Teismo kompetencija siejama su konkreia byla,
kurioje btinas teismo sprendimas siekiant j isprsti nacionaliniu
lygmeniu, akivaizdu, kad nebus galimi abstrakts praymai priimti
sprendim dl EB sutarties arba antrins teiss akt aikinimo.
2) Apribojimas, susijs su teismins kontrols EB visiku netaikymu
tam tikrose srityse. is apribojimas numat, kad teismas neturi jurisdikcijos dl sprendim ir priemoni, susijusi su teistvarkos palaikymu ir vidinio saugumo utikrinimu valstybse narse946, nors
teismui lieka galimyb perirti saugumo prieasi, kuriomis remiasi valstyb nar, pagrstum. Tokia bendros teismo kompetencijos ilyga atsirado dl to, kad rengiant sutart kai kurios valstybs
nars buvo susirpinusios dl galimo teismo kiimosi j kompe945

EB sutarties IV skyriaus 68 str. 1 dalis, cit. i: Treaty of Amsterdam, cit. op. 897. P.

946

Ten pat. 68 str. 2 dalis.

21.
319

PABGLI TEIS

tencij, siekiant nacionalinio saugumo sumetimais kontroliuoti asmen atvykim947.

3) Apribojimas, susijs su teismo aikinamj sprendim galia nacionalini sprendim atvilgiu. Remdamasi EB sutarties 68 straipsnio
3 dalimi, Taryba, Komisija ir valstyb nar gali prayti Teisingumo
Teismo priimti sprendim dl sutarties IV skyriaus aikinimo, taip
pat dl Bendrijos institucij veiksm pagal skyri. Taiau tokie
Teismo sprendimai negalioja nacionalini teism sprendim, tapusi res judicata, atvilgiu, todl individai negali retroaktyviai pasinaudoti tokiu teismo sprendimu.
Vertinant Amsterdamo sutarties nuostatas dl Europos Teisingumo
Teismo vaidmens prieglobsio srityje reglamentavimo, turbt neginytina
yra tai, kad ji labiausiai padidino Teismo vaidmen, lyginant su kitomis
Bendrijos institucijomis, ir kartu upild Mastrichto sutarties trkum dl
teismo kontrols. Taiau svarbu atsivelgti ir tai, kad ji numato daug svarbi ilyg, kurios menkina teismo vaidmen ioje srityje. Nors sutarties 67
straipsnio 2 dalis numato galimyb perirti teismo galiojimus EB sutarties IV skyriaus atvilgiu prajus penkeri met pereinamajam laikotarpiui,
ios galimybs realizavimas priklauso nuo Tarybos sprendimo, kur reiks
priimti vienbalsiai948. Kadangi dalis Mastrichto sutarties trkum yra susij
su Bendrijos institucij vaidmeniu priimant sprendimus prieglobsio srityje,
toliau nagrinjamos su iais klausimais susijusios Amsterdamo sutarties
normos.

3.2. Reformos padariniai Europos Bendrijos institucijoms

ir valstybms narms
Perkeldama didij dal Mastrichto sutarties treiojo ramsio srii
Bendrijos sistem, Amsterdamo sutartis sukr nauj, iki iol nebding
Bendrijos kompetencij, naujas procedras, priimant vairias priemones
prieglobsio srityje ir naujai perskirstant galiojimus tarp Bendrijos ir valstybi nari teisingumo ir vidaus reikal srityje, kurios viena i neatsiejam
dali yra prieglobsio sritis949. Atrodyt, kad prieglobsio perklimas i
tarpvyriausybinio bendradarbiavimo srities Bendrijos kompetencijai turjo
947

Madeleine Colvin and Peter Noorlander, Human Rights and Accountability after the
Treaty of Amsterdam, EHRLR, Vol. 3, Sweet&Maxwell, 1998. P. 195.
948
Jrg Monar, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam, cit. op. 940. P.
332.
949
Ten pat. P. 323.
320

PABGLI TEIS

radikaliai pakeisti santykius tarp Bendrijos institucij ir valstybi nari stiprinant Europos institucij vaidmen, taiau tai toli grau nebuvo reali padtis dl toliau nurodyt prieasi.
Sprendim primimo procedra treiojo ramsio, kuris apm prieglobsio srit, kontekste buvo vienas i labiausiai kritikuotin dalyk Mastrichto sutartyje, nes numat sprendim primim vienbalsiai. Taiau to nepavyko pakeisti Amsterdamo sutartimi, nes Vokietija blokavo daugumos
balsavimo vedim prieglobsio ir imigracijos srityse, todl galiausiai buvo
numatytas kompromisas. Amsterdamo sutartis sprendim prieglobsio srityje primimo atvilgiu nustat penkeri met pereinamj laikotarp, kurio
metu galioja tarpvyriausybinio bendradarbiavimo principai, nepaisant to,
kad prieglobsio sritis buvo perkelta Bendrijos kompetencijos sistem.
Kaip ir anksiau, po Amsterdamo sutarties sigaliojimo Taryba vienbalsiai
priima sprendimus dl priemoni pagal IV skyri950. Prajus penkeri met
pereinamajam laikotarpiui Taryba gali priimti sprendim dl daugumos balsavimo procedros pagal sutarties 251 straipsn vedimo visoms ar kai kurioms sritims, nurodytoms IV skyriuje951. Taiau verta paymti, kad tok
sprendim dl vienbalsikumo panaikinimo taip pat reikia priimti vienbalsiai. Nuostata dl pereinamojo laikotarpio atspindjo valstybi nari nenor
perduoti savo kompetencij iose srityse952. Todl buvo sunku prognozuoti,
ar vienbalsikumas, kaip viena i prieasi, lmusi neveiksming prieglobsio teiss derinim Mastrichto sutarties kontekste, gali bti apskritai
panaikintas. Tai, kad visas pagrindines priemones prieglobsio srityje buvo
numatyta priimti btent pereinamojo laikotarpio metu, kai vis dar taikomas
vienbalsikumas, kl rimt abejoni, ar Amsterdamo sutartis atsak
anksiau pareikt kritik iuo klausimu. iame kontekste svarbs 2000 m.
gruodio 79 d. Europos vadov susitikime Nicoje padaryti EB sutarties
pakeitimai. Susitikime turjo bti isprstas kvalifikuotos daugumos balsavimo klausimas prieglobsio ir imigracijos srityse. Taiau dl Vokietijos
prietaravimo, panaiai kaip ir 1997 metais priimant Amsterdamo sutart,
balsavimo procedrose buvo ilaikytas vienbalsikumas. Vis dlto EB sutarties 67 straipsnis buvo papildytas 5 punktu, numataniu, kad kaip vienbalsio balsavimo reikalavimo, numatyto 67 straipsnio 1 dalyje, iimtis taikomas 251 straipsnio metodas, t. y. kvalifikuotos daugumos Taryboje balsavimas bei bendro sprendimo procedra Europos Parlamente, taikomi
prieglobsio klausimams, numatytiems 63 straipsnio 1 dalies ad punktuose
950

EB sutarties 67 str. 12 d., cit. i: Treaty of Amsterdam, cit. op. 897.

Ten pat. 67 str. 4 d.
952
Sandra Lavenex, Asylum, Immigration, and Central-Eastern Europe: Challenges to
EU Enlargement. EFAR 3: 275-294, 1998. P. 277.
951

321

PABGLI TEIS

ir 63 straipsnio 2 dalies a punkte, jeigu Taryba vienbalsiai priims visus teiss aktus, kuriuos ji turi priimti per penkeri met pereinamj laikotarp.
Kitaip tariant, vienbalsikumo prieglobsio srityje bus atsisakyta, o Europos
Parlamentui bus suteikti galiojimai, bdingi bendro sprendimo procedrai,
taiau tai vyks tik tada, kai visos numatytos priemons prieglobsio srityje
jau bus priimtos. Praktikai tai reik, kad veto teis bus panaikinta tik po
2004 met ar net vliau, jei nebus priimtos priemons prieglobsio srityje
iki penkeri met pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jos panaikinimas
anksiau numatytos datos manomas tik tuo atveju, jei remdamasi sutarties
67 straipsnio antra dalimi Taryba vienbalsiai priimt sprendim dl kvalifikuotos bals daugumos procedros vedimo.
Nagrinjant Europos Komisijos vaidmen po Amsterdamo sutarties pakeitim, verta atkreipti dmes tai, kad nors prieglobsio srities perklimas
Bendrijos kompetencijai turjo i esms sustiprinti jos silpn vaidmen priimant sprendimus prieglobsio srityje, vis dlto pagal EB sutarties 67
straipsn Komisija vis dar turjo dalytis iniciatyvos teise su valstybmis narmis naujose srityse EB sutarties IV skyriuje nurodytu penkeri met pereinamuoju laikotarpiu. Tik pasibaigus iam laikotarpiui, Komisija turjo
gyti iskirtin iniciatyvos teis. Taigi iuo poiriu Amsterdamo sutartis
pakeit Mastrichto sutarties nuostatas dl Komisijos vaidmens tik tiek, kad
nustat laikotarp, po kurio Komisija gyja iimtin iniciatyvos teis prieglobsio srityje, nors srityse, kurios priklauso Bendrijos kompetencijai vadinamojo Sjungos pirmojo ramsio kontekste, paprastai Komisija vienintel turi iniciatyvos teis. Be to, Komisijos kompetencija net ir po pereinamojo laikotarpio bus apribota, nes valstybs nars nepanoro atiduoti iniciatyvos teiss visose srityse, todl ji negals veikti srityse, kurios susijusios su
teistvarkos palaikymu ir vidinio saugumo utikrinimu valstybse narse953,
taip pat turs susilaikyti nuo tolesns integracijos inicijavimo iose valstybi nacionalins kompetencijos srityse.
Amsterdamo sutartis iek tiek sustiprino Europos Parlamento vaidmen
prieglobsio srityje. Pagal EB sutarties 67 straipsn pereinamojo laikotarpio
metu su Parlamentu tik konsultuojamasi dl priemoni pagal IV skyri primimo. Kita vertus, prajus pereinamajam laikotarpiui, taikoma bendro
sprendim primimo procedra pagal EB sutarties 251 straipsn visose arba
Bendrijos kompetencijai perkeltose naujose srityse. Kaip tai vyks, priklausys nuo Tarybos vienbalsiai priimto sprendimo954.

953
954

EB sutarties 64 str. 1 d., cit. i: Treaty of Amsterdam, cit. op. 897.

Jrg Monar, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam, cit. op. 940. P. 329.
322

PABGLI TEIS

Atsivelgiant visus specifikumus, kuriuos numato Amsterdamo sutartis IV skyriaus atvilgiu, galima teigti, kad tam tikra prasme is skyrius
yra atskiras ramstis pirmajame Bendrijos teiss ramstyje955. Visos ios sutarties ilygos patvirtina tai, kad valstybs nars turi labai vairius besiskirianius interesus, kuriuos ne visada gali suderinti tarpusavyje, taip pat tokios nuostatos nustato tam tikr precedent dl tarpvalstybini procedr
perklimo Bendrijos kontekst. Pasibaigus penkeri met laikotarpiui gali
pasireikti padariniai valstybms narms, nes jos vis labiau atsisakys savo
suvereniteto dalies dl bendros ES naudos956. Tai sumains valstybi nari
galimybes, kadangi priemons, skirtos Amsterdamo sutariai gyvendinti,
priimamos remiantis jau ne atskir valstybi pateikiamomis pozicijomis,
bet Komisijos pasilymais. Be to, priimtos priemons yra privalomos valstybms narms, skirtingai nei dauguma iki Amsterdamo sutarties priimt
teiss akt, kuri teisine galia buvo abejojama. Kita vertus, Amsterdamo
sutartis ilaik ir svarb valstybi nari vaidmen, nes btent Taryba turs
nusprsti, koks bus tolesnis Bendrijos institucij ir valstybi nari vaidmuo
po pereinamojo laikotarpio. Be to, svarbu atsivelgti tai, kad jau Amsterdamo sutarties nuostat atvilgiu kai kurios valstybs nars (Jungtin Karalyst, Airija, Danija) atsisak dalyvauti priemonse, priimamose Bendrijos
kompetencijos kontekste. Tos paios valstybs gali pasiprieinti dar didesnms nuolaidoms, kurias dar valstybs nars Bendrijos institucij labui.
Apibendrinant Amsterdamo reformos padarinius Bendrijos institucijoms ir valstybms narms, akivaizdu, kad iek tiek padidinamas Komisijos
bei Parlamento vaidmuo, o Teisingumo Teismui tenka labai svarbus vaidmuo. Nors, matyt, negalima apie Amsterdamo sutarties nuostatas pasakyti
to paties, kas buvo sakoma dl Mastrichto sutartyje tvirtint prieglobsio
norm, kaip valstybi nari pergals prie Komisij957, vis dlto akivaizdu,
kad EB sutarties IV skyrius ilaik valstybi nari teis tarti paskutin od
dl materialini bei procesini prieglobsio srities klausim. Btent dl ios
prieasties Amsterdamo reformos padarini galutinis vertinimas lieka atviru
klausimu, kur bus galima atsakyti tik prajus penkeri met pereinamajam laikotarpiui.

955

Jrg Monar, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam, cit. op. 940. P. 329.
David OKeeffe, Can the Leopard Change its Spots? Visas, Immigration and Asylum
Following Amsterdam, in: David OKeeffe&Patrick Twomey (ed), Legal Issues of the Amsterdam Treaty, Hart Publishing, 1999. P. 284.
957
Hans Ulrich Jessurun dOliveira, Expanding External and Shrinking Internal Borders,
cit. op. 881. P. 263.
956

323

PABGLI TEIS

4. ES PRIEGLOBSIO TEISS NORM TAKA

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISEI
Vertinant apskritai narysts ES siekiani valstybi teiss derinimo
proces, reikt paymti, kad bendr ES standart perklimas Vidurio Europ ir Baltijos alis i esms turjo teigiam poveik pabgli apsaugai
iose alyse. Taiau tose srityse, kur ES standartai yra emesni nei tarptautiniai, kilo pavojus, kad naujos ES valstybs nars nesusiaurint pabgli
apsaugos btent derindamosi prie ES standart958. Lietuvos Respublikos
teiss akt, reglamentuojani pabgli teisi apsaugos klausimus, derinimas su ES teiss aktais prieglobsio srityje buvo viena i stojimo ES slyg. Todl nuo 2000 met Lietuvoje vyko intensyvus derinimo procesas959. is procesas lm nauj, iki tol Lietuvoje neinom ir netaikyt nuostat atsiradim Lietuvos Respublikos teiss aktuose. Rengiant nauj Pabgli statymo redakcij Lietuvoje, buvo atsivelgta ES reikalavimus dl
materialins ir procesins teiss norm. Nauja statymo redakcija patvirtino,
kad vyko derinimo procesas, nes statyme buvo tvirtintos nuostatos dl
saugi treij valstybi, akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym,
saugios kilms valstybs ir pan. 2004 m. usieniei statymo rengimas taip
pat lm tiesiogin ES teiss akt nuostat perklim statymo tekst. Buvo vesta pabgli papildoma ir laikina apsauga960, atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim paskirstymo mechanizmas, grindiamas
Dublino reglamento nuostatomis961, numatytos naujos prieglobsio praytoj primimo slygos, praym nagrinjimo tvarka, pabgli teiss susijungti su eimos nariais gyvendinimo tvarka962 ir pan. Vis dlto galima daryti ivad, kad kartu su teigiamais pabgli teiss raidos ES aspektais Lietuva perm nuostatas, kurios kritikuojamos dl atitikties tarptautines mogaus teises reglamentuojani sutari nuostatoms. Pavyzdiui, apskun958
Vysockien L. Lietuvos teiss derinimas su Europos Sjungos prieglobsio teisynu
(acquis), cit. op. 866. P. 163.
959
2000 m. liepos 28 d. LR Vyriausyb prim Nacionalin veiksm prieglobsio srityje
plan, kuriame alia institucini gebjim pltros bei finansini ir mokymo poreiki buvo
numatytos teiss akt derinimo su ES teisynu priemons.
960
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 8890 str. ir ketvirtasis
skirsnis.
961
Ten pat. Antrasis skirsnis.
962
Ten pat. Pirmasis ir treiasis skirsniai.

324

PABGLI TEIS

diant sprendim neleisti prieglobsio praytoj valstybs teritorij nebuvo numatytas skundo sustabdomasis poveikis, saugios treiosios valstybs
nuostatos reglamentavimas bei saugios kilms valstybs nuostatos taikymas
buvo problemikas procesini garantij utikrinimo poiriu963. Primus
2004 m. usieniei statym dalis i trkum buvo itaisyti. Taiau atsirado nauj problemini aspekt, pavyzdiui, sulaikymo taikymo reglamentavimas, akivaizdiai nepagrst praym nagrinjimo procedra ir kt.

963
Plaiau apie iuos probleminius aspektus r. Vysockien L. Lietuvos teiss derinimas
su Europos Sjungos prieglobsio teisynu (acquis), cit. op. 866. P. 163175.

325

PABGLI TEIS

etas skyrius.
SPECIFINIAI PABGLI TEISS KLAUSIMAI

1. SAUGIOS TREIOSIOS VALSTYBS NUOSTATA

1.1. Saugios treiosios valstybs nuostatos svoka

ir teisinis reglamentavimas
Saugios treiosios valstybs arba pirmosios prieglobsio valstybs
nuostatos taikymas reikia, kad prieglobsio praytojo praymas nebus nagrinjamas i esms buvimo valstybje, o pats asmuo bus grintas saugi
treij valstyb. Toks atsisakymas nagrinti prieglobsio praym grindiamas tuo, kad asmeniui buvo suteikta arba galjo bti suteikta apsauga
kitoje nei buvimo valstybje. Nors abi nuostatos danai taikomos viena kit
pakeiiant, jos skiriasi savo prasme. Pirmos prieglobsio valstybs nuostata
susijusi su atvejais, kai prieglobsio praytojams jau buvo suteikta apsauga
kitoje valstybje kaip prieglobsio praytojams arba jau suteiktas prieglobstis toje alyje. Saugios treiosios valstybs nuostata yra susijusi su atvejais,
kai asmuo galjo ir turjo kreiptis apsaugos kitoje valstybje964. Vevstad
pateikia iek tiek kitoki abiej koncepcij svok ES kontekste. Pirmosios
prieglobsio valstybs svok ji sieja su ES valstybe nare, kuri pirmiausia
prieglobsio praytojas atvyksta, o nauja svoka buvo irasta pavadinti
valstybms u ES rib, kurios laikomos atsakingomis u prieglobsio praym, taigi vadinamos saugiomis treiosiomis valstybmis965. Bet kurios
i i nuostat taikymas reikia asmens isiuntim treij valstyb, bet ne
kilms valstyb. iuo atveju yra bent trys valstybs, susijusios su konkreiu
individu, kurio isiuntimo klausimas yra sprendiamas: asmens kilms vals964

COE, First Country of Asylum. Refugees in Orbit. Responsibility for Examining Asylum Request, CAHAR (86), of 17 March, 1986. P. 3.
965
Vigdis Vevstad, Refugee Protection, cit. op. 227. P. 225.
326

PABGLI TEIS

tyb, asmens pirmojo atvykimo valstyb ir asmens buvimo valstyb. Europos Sjungos kontekste ias nuostatas galima atskirti pagal tai, kada gyvendinamas Dublino reglamentas, taikoma pirmos prieglobsio alies nuostata, kuri galbt teisingiau bt vadinti atsakomybs perdavimo procedra, nes prieglobsio praytojas perduodamas kitai ES valstybei narei; o treiosios saugios valstybs nuostata virija Dublino reglamento taikymo ribas, kai prieglobsio praytojas isiuniamas i ES teritorijos.
Danija buvo tarp valstybi, kurios pirmos ved saugios treiosios valstybs nuostat savo nacionalin teis tai buvo vadinamoji Danijos ilyga,
padaryta dar 1986 metais. i nuostata greitai paplito kitose valstybse ir buvo tvirtinta Dublino konvencijoje bei daugelyje dviali sutari dl readmisijos tarp ES valstybi nari ir treij valstybi. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikym reglamentuoja ES dokumentas 1992 m. rezoliucija dl suderinto treiosios primimo alies principo taikymo (toliau rezoliucija dl saugi valstybi)966, kuri pakeis ES prieglobsio procedr direktyva, kai bus priimta. ia rezoliucija buvo siekiama Europos mastu suderinti saugios treiosios alies nuostat, kuri taikant individas gali bti grinamas valstyb ne ES nar, jei jis turjo galimyb pateikti prieglobsio
praym toje valstybje. Tuo metu, kai buvo priimta Dublino konvencija,
rezoliucija neegzistavo, taiau valstybs taik saugios treiosios alies nuostat savo prieglobsio procedrose. Rezoliucija dl saugi valstybi buvo
priimta siekiant suderinti ios nuostatos taikym tarp skirting valstybi nari, remiantis nacionaliniais statymais, joms gyvendinant Dublino konvencijos 3 straipsnio 5 punkt ir grinant prieglobsio praytojus valstybes u ES rib, kad j praymai bt nagrinjami tenai. Nuostata grindiama idja, jog valstyb, kuri atvyksta apsaugos iekantis asmuo, turi suteikti jam toki apsaug, nes tarptautinje bendruomenje vis plaiau siekiama taikyti natos pasidalijimo principus. Poreikis priimti toki rezoliucij kilo dl to, jog kaip nurodoma rezoliucijos preambulje, didel dalis
prieglobsio praytoj ir pabgli, iekodami prieglobsio kitose valstybse, neteistai ivyksta i t valstybi, kuriose jiems jau buvo suteikta apsauga arba buvo suteikta veiksminga galimyb gauti apsaug. Vadovaujantis
rezoliucijoje suderintomis procesinmis normomis, saugios treiosios alies
nuostata yra taikoma pirmiau, nei nustatoma valstybs, kuri turs nagrinti
prieglobsio praym, atsakomyb. Taigi iuo atveju bandoma perkelti atsakomyb u praymo nagrinjim valstybms, nesanioms Dublino konvencijos narmis, t. y. valstybms u ES rib. Dublino reglamentas saugios
treiosios valstybs nuostat tvirtina 3 straipsnio 3 dalyje. Lietuvoje sau966

1992 m. gruodio mn. Document WGI 1283.

327

PABGLI TEIS

gios treiosios valstybs nuostata tvirtinta dar 2000 m. Pabgli statyme

(iuo metu jau nebeteks galios), kurio nuostatas iuo klausimu detalizavo
2001 m. rugsjo 28 d. vidaus reikal ministro sakymas Nr. 517 dl Saugios
kilms alies ir saugios treiosios alies nustatymo ir usienieio grinimo
arba isiuntimo jas tvarkos patvirtinimo (toliau 2001 m. saugi valstybi
nustatymo tvarka), taip pat neteks galios. Primus 2004 m. usieniei teisins padties statym, saugios treiosios valstybs nuostata tvirtinta statymo 2 straipsnyje. ia pateikiama saugios treiosios valstybs svoka
valstyb, kuri nra usienieio kilms valstyb, taiau yra 1951 m. Konvencijos dl pabgli statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dl pabgli statuso, taip pat 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto
dalyv, gyvendinanti i dokument nuostatas ir pagal nacionalinius statymus suteikianti reali galimyb prayti prieglobsio bei nustatyta tvarka j
gauti967. Taiau statymas toliau nedetalizuoja ios nuostatos taikymo tvarkos. Tai daro 2004 m. lapkriio 15 d. praym nagrinjimo tvarka, kurios
IV skyriaus 30 punktas saugia treija valstybe prieglobsio praymo pateikimo momentu laiko valstyb, kurioje galioja ir ji visikai gyvendina:
1. 1951 m. enevos konvencij dl pabgli statuso ir (arba) 1967 m.
Niujorko protokol dl pabgli statuso (valstyb laikoma visikai
gyvendinania i tarptautini dokument reikalavimus, jeigu joje
prieglobsio praytojai gali pasinaudoti veiksminga prieglobsio
suteikimo procedra; prieglobsio praytojui negrs persekiojimas
dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim; nevaromai steigiamos ir veikia nevyriausybins organizacijos, teikianios pagalb prieglobsio praytojams ir pabgliams).
2. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencij ir (arba) 1966 m. Tarptautin pilietini ir politini teisi
pakt (valstyb laikoma visikai gyvendinania i tarptautini dokument reikalavimus, jeigu joje prieglobsio praytojui negrs
kankinimai, su juo nebus iauriai, nemonikai ar eminant jo orum elgiamasi ar jis nebus tokiu bdu baudiamas; prieglobsio praytojas bus apsaugotas nuo isiuntimo valstyb, kurioje jo gyvybei
ar laisvei gali grsti pavojus arba kurioje jis gali bti kankinamas,
su juo gali bti iauriai, nemonikai arba eminant jo orum elgiamasi ar jis gali bti tokiu bdu baudiamas). Taip pat numatyta,
kad treioji valstyb, atitinkanti ivardytus kriterijus, gali bti pri967

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 2 str. 25 punk.

328

PABGLI TEIS

painta nesaugia prieglobsio praytojui, jeigu jis atvyko i tos

valstybs dalies, kurioje dl vykstanio ginkluoto konflikto, vidini
neramum, stichins nelaims ar plaiai paplitusio smurto jis laikinai negaljo pasinaudoti prieglobsio suteikimo procedra.

1.2. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo

slygos: materialiniai kriterijai ir
procesins garantijos
Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymas yra susijs su materialini kriterij taikymu (tai slygos, kuri buvim nustaius, galima konstatuoti, jog treioji valstyb yra saugi) ir procesinmis garantijomis, kurios turi utikrinti valstybs sipareigojim pagal asmens negrinimo princip
laikymsi taikant i nuostat. Kadangi valstyb, taikanti saugios treiosios
valstybs nuostat, nenagrinja, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu, o
grina j kit valstyb neinodama, ar toks asmuo yra pabglis, kuriam
turt bti taikomas asmens negrinimo principas, procesini garantij
taikymas turi labai svarbi reikm. Nors saugios treiosios valstybs nuostata nra pripainta tarptautinje teisje kaip principas, tokie daugiaaliai
susitarimai dl readmisijos kaip engeno gyvendinimo susitarimas ir Dublino konvencija bei reglamentas perkl i nuostat tarptautin teis Europos regiono kontekste968. sigaliojus Dublino konvencijai, saugios treiosios ar pirmos prieglobsio valstybs nustatymo procedra ES buvo pakeista atsakomybs perdavimo procedra. Kitaip tariant, visos ES valstybs nars laiko save saugiomis treiosiomis valstybmis. Taigi, nagrinjant saugi
treij valstybi klausim Europos kontekste, turimos omenyje u ES rib
esanios valstybs. Nors Europos Sjungos mastu saugios treiosios valstybs nuostatos taikym reglamentuojanti rezoliucija dl saugi valstybi nra tokios pat teisins galios dokumentas kaip, pavyzdiui, Dublino konvencija, ES valstybs nars turjo inkorporuoti rezoliucijos principus savo teis bei praktik vliausiai iki Dublino konvencijos sigaliojimo. Rezoliucija
netvirtino saugios treiosios alies svokos, taiau nustat materialines
normas keturis kriterijus, kuriais remiantis gali bti nustatoma valstyb,
laikoma saugia prieglobsio praytojo grinimo atvilgiu.
Pirmiausia, siekiant pripainti treij valstyb saugia, reikjo nustatyti, kad joje prieglobsio praytojo gyvybei ar laisvei negresia pavojus re968
engeno gyvendinimo susitarimo 29 str. 2 dalis; Dublino konvencijos 3 str. 5 dalis,
O.J. No. C 254 of August 1997.

329

PABGLI TEIS

miantis 1951 m. konvencijos 33 straipsniu. is punktas buvo vertinamas

kaip problemikas, nes jis akcentavo tik apsaug pagal 1951 m. konvencij,
o kitus apsaugos poreikius neatsivelg, nors jos apimtis buvo platesn nei
ios konvencijos. is reikalavimas buvo daug plaiau suformuluotas 1997
m. ET rekomendacijoje dl saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo
gairi969. ET rekomendacija numat, kad saugi treioji valstyb turi laikytis
tarptautini mogaus teisi reikalavim, tvirtint regioniniuose bei universaliuose dokumentuose (vienas toki reikalavim visikas 1951 m.
konvencijos gyvendinimas). Be to, atsivelgiant tai, kad rezoliucijos
nuostata nenumat, jog treioji valstyb bt 1951 m. konvencijos valstyb
dalyv, o tik reikalavo laikytis ios konvencijos 33 straipsnyje tvirtinto sipareigojimo, buvo sudtinga sivaizduoti, kaip isiunianioji valstyb gals
utikrinti, kad treiojoje valstybje taikomas 33 straipsnis, jei treioji valstyb nra konvencijos dalyv ir ji nra nacionalins teiss dalis.
Antrasis rezoliucijoje tvirtintas reikalavimas numat, kad prieglobsio
praytojui treiojoje alyje neturi grsti kankinimas arba nemonikas ar
eminantis elgesys. iame punkte numatyta apsauga apm tik netinkamo
elgesio draudim treiojoje alyje, taiau nieko neminjo apie grinimo
draudim, todl tai neatspindjo valstybs sipareigojim pagal asmens negrinimo princip, tvirtint ETK ir 1984 m. konvencijos prie kankinimus
3-iuose straipsniuose.
Treiasis reikalavimas numat, kad pareikjui jau turjo bti suteikta
apsauga treiojoje valstybje arba jis turjo galimyb tos valstybs pasienyje ar jos teritorijoje susisiekti su tos valstybs valdios atstovais siekdamas
j apsaugos, iki atvykstant valstyb, kurioje iuo metu prao prieglobsio,
arba yra aiki rodym, kad jis bus priimtas treij valstyb. Vien tai,
kad valstyb yra fizikai saugi konkretaus prieglobsio praytojo atvilgiu,
dar nereikia, jog saugios treiosios valstybs koncepcija yra taikytina. is
reikalavimas rezoliucijoje sujung kelet skirting element, kurie nebtinai tarpusavyje susij. Tuo atveju, kai prieglobsio praytojui jau buvo suteikta apsauga treiojoje valstybje, kyla klausimas, ar tokia apsauga yra
tinkama ir ar treioji alis gali garantuoti tokios apsaugos teikimo tstinum. vertinimas, ar prieglobsio praytojas turjo galimyb susisiekti su treiosios valstybs valdios atstovais siekdamas j apsaugos, yra subjektyvus
vertinimas. iuo atveju reikia nustatyti, ar tokia galimyb buvo tikra, ar

969

COE, Recommendation No. R (97) 22, CAHAR (99) 6, Selected Texts Concerning
Territorial Asylum and Refugees Adopted within the Council of Europe, Vol.1, Strasbourg,
June 1999. P. 97.
330

PABGLI TEIS

iliuzin970. I ios rezoliucijos nuostatos akivaizdu, kad ji nepalaiko iki jos

primimo daugelyje Vakar Europos valstybi vyravusios pozicijos, kad
prieglobsio praytojui prieglobsio procedra neturt bti taikoma tik tuo
atveju, jei jis tam tikr laik gyveno saugioje treiojoje valstybje, todl jau
rado apsaug971. Rezoliucijos dl saugi valstybi tekst galima palyginti su
VK ivada tuo paiu klausimu, kuri buvo priimta dalyvaujant ES valstybms narms ir kuri rezoliucija daro nuorod preambulje. Skirtingai nei
ivada Nr. 58, kuri numato, jog prieglobsio praytojas gali bti grinamas
treij valstyb tik tada, kai jam jau buvo suteikta apsauga joje972, rezoliucijos reikalavimai daug maesni, t. y. pakanka, kad pareikjas turjo
galimyb treiosios valstybs pasienyje ar jos teritorijoje susisiekti su tos
valstybs valdios atstovais tam, kad siekt j apsaugos, arba yra aiki
rodym dl jo primimo treij al. Verta paymti, kad nuo VK ivados primimo prajus tik trejiems metams ES valstybi nari, dalyvavusi
priimant i ivad (Belgija, Danija, Pranczija, Vokietija, Graikija, Italija,
Nyderlandai ir Jungtin Karalyst), poiris i esms pasikeit. Panai ivada iplaukia ir i ET rekomendacijos, kuri, nors ir patvirtina, jog galimyb
susisiekti su valstybs pareignais yra pakankamas pagrindas taikyti saugios treiosios valstybs nuostat prieglobsio praytojo atvilgiu, taiau
priduria, kad turi bti aiki rodym ne tik dl prieglobsio praytojo primimo treij valstyb, bet ir dl to, kad toks primimas bt nulemtas
prieglobsio praytojo asmeninmis aplinkybmis, taip pat ir jo ankstesniais
santykiais su treija valstybe. Kalbant apie grinamo asmens priimtinum
gali kilti klausimas, kodl gi treioji valstyb negalt remtis tuo paiu argumentu ir teigti, kad asmuo turi veiksming galimyb iekoti apsaugos
buvimo valstybje. Btina nustatyti, ar asmuo turs veiksming galimyb
pasinaudoti toje valstybje veikiania pabglio statuso nustatymo procedra, siekdamas, kad jo prieglobsio praymas bt inagrintas i esms. Jei
tokia galimyb konkreioje treiojoje valstybje neprieinama, asmens isiuntimas toki valstyb neutikrint apsaugos, kuri tokiems asmenims
reikalinga, veiksmingumo, nes prieglobsio praymas likt neinagrintas,
o reikiama apsauga nesuteikta.

970

Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 173.
971
Kay Hailbronner, Immigration and Asylum Law and Policy of the EU, cit. op. 23. P.
445.
972
Excom Conclusion No. 58 (XL), on Problem of Refugees and Asylum Seekers who
Move in an Irregular Manner from a Country in which they had already Found Protection,
1989. (b).
331

PABGLI TEIS

Ketvirtasis rezoliucijoje dl saugi valstybi tvirtintas reikalavimas

numat, kad prieglobsio praytojui treiojoje valstybje turi bti suteikta
veiksminga apsauga nuo isiuntimo 1951 m. konvencijos atvilgiu. Ir is
kriterijus numat tik apsaug pagal 1951 m. konvencijos reikalavimus, taiau nenumat apsaugos nuo grinimo nei pagal ETK, nei pagal 1984 m.
konvencij prie kankinimus. ET rekomendacija iuo poiriu numat, kad
treiojoje valstybje turt bti suteikta galimyb iekoti ir naudotis prieglobsiu. I rezoliucijos teksto nra labai aiku, kuo paskutinis kriterijus
skiriasi nuo pirmojo, nes jie abu atspindi du asmens negrinimo principo
aspektus: tiesioginio grinimo draudim ir netiesioginio grinimo draudim. Rezoliucijoje numatytas svarbus principas, kuriuo remdamasi kiekviena valstyb nar vertina ivardytus saugios treiosios valstybs kriterijus individualiai, nes tam tikra treioji valstyb gali bti saugi vieniems
prieglobsio praytojams, taiau nesaugi kitiems. Todl valstybs nars neturt taikyti vadinamj saugi treij valstybi sra, kurie ivardija
valstybes, prima facie laikomas saugiomis, nes tokiu atveju bt paeistas
individualaus saugios treiosios valstybs nustatymo principas.
Nors atrodyt, jog saugios treiosios valstybs nustatymas neturt
skirtis valstybse narse, kadangi rezoliucija tvirtino treiosios valstybs
saugumo nustatymo kriterijus, joje nebuvo numatytas mechanizmas, kuris
utikrint vienod idstyt saugumo reikalavim aikinim. Skirtingas rezoliucijos aikinimas valstybi praktikoje rod, kad paliktos plaios ribos
jos nuostatoms aikinti.
Nagrinjant procesinius saugios treiosios valstybs taikymo kriterijus,
paymtina, kad rezoliucijoje dl saugi valstybi tvirtinti pagrindiniai
penki procesiniai principai sudaro procesin saugios treiosios valstybs
nuostatos taikymo pagrind. ie procesiniai principai yra susij su praktinmis gairmis, taikant treiosios saugios valstybs nuostat, taiau rezoliucija nenumato procesini garantij, taikom jau po to, kai buvo nusprsta
asmen isisti treij valstyb. Procesins garantijos ypa svarbios siekiant utikrinti, kad prieglobsio praytojas bt priimtas treij al ir
kad jo praymas bt inagrintas i esms, siekiant nustatyti, ar jis gali bti
laikomas pabgliu. 1999 m. kovo mn. darbiniame dokumente Europos
Komisija pabr, kad saugios treiosios valstybs nuostata gali bti taikoma tik kartu su grietomis procesinmis garantijomis, siekiant utikrinti
asmens negrinimo principo laikymsi. Kadangi rezoliucijos 4 punktas
numato, jog procedros, kuri metu nustatomas treij valstybi saugumas, prireikus turi bti perirtos ir kad turi bti atsivelgta tai, ar btinos papildomos priemons, Komisija, vadovaudamasi ES Ministr Tarybos
332

PABGLI TEIS

sprendimu dl dokument, susijusi su prieglobsiu, taikymo prieiros973,

atliko nacionalins valstybi praktikos palyginim. Buvo paymta, kad
valstybi nari praktika iuo poiriu labai skiriasi. Komisija taip pat nustat sritis, kurios turt bti apsvarstytos, siekiant alia esam priimti papildomas priemones. Komisija nurod ias sritis:
a) kontakt su treija alimi btinum ir dokument idavim, siekiant utikrinti, kad prieglobsio praytojas bus priimtas treij
al ir kad treioji alis inos apie tai, jog pareikjo praymas nebuvo inagrintas;
b) rezoliucijos 2 dalies d punkte tvirtinto reikalavimo, kad pareikjui
turi bti suteikta veiksminga apsauga treiojoje valstybje nuo isiuntimo, pakeitim, numatant, kad veiksminga apsauga taip pat apima veiksming teisin gynyb treiojoje alyje;
c) tvirtinim pareigojimo vertinti, ar saugi treioji valstyb atitinka
kriterijus kiekvienoje individualioje byloje;
d) treij ali bendr vertinim apimtis, siekiant nustatyti, ar asmens gyvybei arba laisvei grs pavojus treiojoje valstybje (rezoliucijos 2 dalies a punktas) ir ar pareikjas bus kankinamas, ar su
juo bus nemonikai, eminant jo elges elgiamasi treiojoje valstybje (rezoliucijos 2 dalies b punktas), taip pat ir saugi treij
valstybi sraus;
e) nuostatos taikym vien tik tranzito (angl. k. mere transit) atvejais.
is ivardyt klausim sraas akivaizdiai rodo, kad nors rezoliucijoje
ir tvirtinti principai, valstybs nars laikosi skirting poiri saugios treiosios valstybs taikymo nuostat.
Tarp procesini reikalavim, kuri turi bti laikomasi taikant i nuostat, rezoliucija numat, kad pirmiausia saugios treiosios valstybs nuostata taikoma prie pradedant nagrinti prieglobsio praym i esms, taip
atskiriant formali ir isami prieglobsio praymo nagrinjimo procedr,
siekiant ivengti situacij, kai prieglobsio praymas bt nagrinjamas pakartotinai skirtingose valstybse. Taigi formal nagrinjim atlieka valstyb, kurioje yra prieglobsio praytojas, o nagrinjim i esms atlieka treioji valstyb, kuri asmuo isiuniamas. Todl paprastai valstybs taiko
saugios treiosios alies nuostat sprsdamos klausim dl prieglobsio praytojo leidimo valstybs teritorij, t. y. pasienyje taikomose procedrose.

973
Council Decision on Monitoring the Implementation of Instruments Concerning Asylum, O.J., 1997 L 178/6.

333

PABGLI TEIS

Savo ataskaitoje 1991 metais974 ad hoc imigracijos grup, kuri sudar

ES valstybi nari imigracijos ministrai, buvo pateikusi tris variantus dl
pirmos prieglobsio valstybs ar saugios treiosios alies nuostatos taikymo. Pirmasis buvo grindiamas kai kuri valstybi praktika, kad prieglobsio praytojas gali bti grinamas kit valstyb tik prasidjus prieglobsio procedrai ir nustaius prieglobsio praymo pagrstum.
Antrasis, kad koncepcija turi bti taikoma kiekvienam prieglobsio
praytojui, neatsivelgiant jo pabglio status, o tai reik, kad joks prieglobsio praymas nebus nagrinjamas, jei egzistuoja pirmojo prieglobsio
ar saugi treioji alis. Treiasis variantas buvo tarpinis tarp dviej pirmj,
numats nuostatos taikym pirmuoju atveju tik tiems, kurie jau yra valstybs teritorijoje, ir antruoju esantiems valstybs pasienyje.
Antrasis procesinis principas pagal rezoliucij numat, kad saugios treiosios valstybs nuostata taikoma visiems prieglobsio praytojams, neatsivelgiant tai, ar jie gali bti laikomi pabgliais. Tai reik, kad nagrinjant bet kurio prieglobsio praytojo praym sprendiama, ar toji valstyb(-s), per kuri(-ias) jis atvyko buvimo valstyb, galjo suteikti apsaug
pareikjui, ir jei taip, tai ar pareikjas gali bti grintas toki valstyb.
iuo poiriu nesvarbu, ar asmuo, kurio atvilgiu i nuostata taikytina, galt bti pripaintas pabgliu buvimo valstybje, net jei jis akivaizdiai
atitinka pabglio svokoje ivardytus kriterijus.
Treia, nustaius, kad saugi treioji valstyb egzistuoja, prieglobsio
praymas gali bti nenagrinjamas, o pareikjas grinamas toki valstyb, taigi taikomi materialiniai saugios treiosios valstybs nustatymo kriterijai, ir jei juos valstyb atitinka, sprendiamas klausimas dl grinimo.
Ketvirtas principas buvo susijs su atvejais, kai grinimas treij
saugi valstyb yra nemanomas (pvz., atsisako priimti asmen), tokiu atveju saugios treiosios valstybs nuostata netaikoma ir btina svarstyti pareikjo praym i esms buvimo valstybje. Pavyzdiui, Vokietijos statymai
nustato 3 mnesi termin, per kur neisiuntus prieglobsio praytojo
saugi treij al, jo atvilgiu prieglobsio procedra Vokietijoje turi bti
tsiama975.
Penkta, bet kuri valstyb nar gali neisisti prieglobsio praytojo
saugi treij al dl humanitarini prieasi. Taip gali atsitikti tada, kai
jau buvo nusprsta, jog asmuo turjo galimyb gauti apsaug treiojoje
saugioje valstybje ir galt bti j isistas, taiau ikyla tam tikros hu974
Report from the Ministers Responsible for Immigration to the European Council Meeting in Mastricht on Immigration and Asylum Policy, SN 4038/91, WG 930, 1991 m. gruodio 3 d. P. 4142.
975
VFR statymas dl prieglobsio procedros. 1992 m. birelio 26 d., 29 str. 2 d.

334

PABGLI TEIS

manitarinio pobdio prieastys, dl kuri toks isiuntimas nra tikslingas.

Pavyzdiui, vedijoje isiuntimas gali bti netaikomas dl humanitarini
prieasi, kai individas turi labai stipr ry su vedija. Taiau leidimas
pasilikti prieglobsio praytojui buvimo valstybje dl humanitarini prieasi, kai treiosios saugios alies nuostata yra taikytina, priklauso nuo
valstybs diskrecijos, o prieglobsio praytojas neturi teiss to reikalauti.
Kadangi rezoliucija neminjo vien tik tranzito svokos, prieglobsio
praytojas galjo bti grinamas al, kurioje jis buvo vien tik vykdamas
tranzitu. Nors Dublino konvencijos 7 straipsnyje buvo numatyta, kad tranzitas kitos valstybs oro uoste nelaikomas vaiavimu al, tai taikoma tik
nustatant valstyb, atsaking u prieglobsio praymo nagrinjim ES teritorijoje, bet tokia pati garantija netaikoma grinant prieglobsio praytoj
treij al u ES rib. Taiau praktikai ios garantijos nebuvo paisoma
net ir tarp ES valstybi nari, nes daugumoje j taikoma vien tik tranzito
taisykl, kurios pagrindu gali bti atsisakyta leisti prieglobsio praytojui
pasinaudoti pabglio statuso nustatymo procedra (Austrija, Danija, Suomija, Pranczija, Vokietija, vedija, Jungtin Karalyst). Reikalavimas, kad
saugios treiosios valstybs nuostata neturt bti taikoma vien tik tranzito atvejais, kyla i to, kad tinkamos apsaugos treiojoje valstybje suteikimo garantijos reikalauja tam tikro laiko, kur asmuo bt praleids treiojoje valstybje, o vykimas tranzitu neutikrina pakankam ryi, kurie galt
bti pagrindas taikyti tokiam asmeniui treiosios valstybs apsaug, umezgimo su treija valstybe. Kita vertus, jei asmuo ilg laik gyveno treiojoje alyje, galima teigti, jog jis jau pasirinko al, kurioje siekia apsaugos976. Rezoliucija buvo susijusi su Dublino konvencija, nes ji tiesiogiai
tvirtino nuorod Dublino konvencijos 3 straipsnio 5 dalies, kuri numat
valstybs nars galimyb taikyti saugios treiosios alies nuostat, gyvendinim. Nors atrodyt, kad treiosios saugios valstybs nuostatos taikymas
liko kaip fakultatyvin priemon (nes susilaikymas j taikyti neturjo sukelti joki padarini taikant Dublino konvencij), akivaizdu, kad Dublino konvencijos nuostata dl saugi treij ali977 reik, jog valstybs nars nagrins prieglobsio praytoj praymus tik tais atvejais, kai prieglobsio praytojo nemanoma isisti treij saugi al u ES rib. T pat patvirtino
ir rezoliucijos dl saugi valstybi 1 dalies d punktas, kad konvencijos nuo976
Reinhard Marx, Non-refoulement, Access to Procedures and Responsibility for Determining Refugee Claims, in: S.Goulbourne (ed), Law and Migration, The International Library of Studies and Migration, 1998. P. 111.
977
Dublino konvencijos 3 str. 5 dalis: Bet kuri valstyb nar isaugos teis pagal nacionalinius statymus isisti prieglobsio praytoj treij valstyb, laikantis enevos konvencijos nuostat [].

335

PABGLI TEIS

statos taikomos tik tuomet, kai prieglobsio praytojas praktikai negali bti
isistas saugi treij valstyb. Taigi atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim paskirstymas tarp valstybi nari neukerta kelio paskesniam saugi treij ali paskirstymui u ES rib. Dublino konvencijos 3
straipsnio 5 dalis leido valstybei isisti prieglobsio praytoj treij al, jei laikomasi asmens negrinimo principo. T pat leidia Dublino reglamentas, jei laikomasi enevos konvencijos nuostat978. Taiau nesant tinkam gairi dl saugumo slyg treiojoje alyje vertinimo, io straipsnio
taikymas galjo lemti grandinin isiuntim ir galiausiai grinim kilms
al. Panaios asmens negrinimo principo laikymosi problemos gali kilti
ir tarp ES valstybi nari, nes j atvilgiu saugumas nevertinamas. Kai kurie autoriai teigia, kad isiuntimas treij valstyb u ES rib yra nesuderinamas su Dublino konvencijos ir reglamento objektu ir tikslu, t. y. kad
bent viena alis inagrint asmens praym. Pagrindinis skirtumas tarp
saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo pagal rezoliucij dl saugi
valstybi ir pagal Dublino konvencij ir reglament yra tas, kad pirmuoju
atveju asmens isiuntimas yra vienaalikas, o antruoju isiuntimas grindiamas konvenciniu susitarimo mechanizmu, kuris pareigoja inagrinti
praym. Prieglobsio praytojas iuo atveju bus isistas treij al tik
tada, kai atsakinga valstyb sutiks j priimti ir inagrinti jo praym979. Todl domu tai, kad rezoliucija buvo bandoma paskirti pareig inagrinti
prieglobsio praym treiosioms valstybms, kurios net nebuvo io dokumento valstybs dalyvs. Kita vertus, nebuvo tvirtintas tarpusavio sipareigojimas valstybms narms priimti prieglobsio praytojus i treij ali.
Todl iuo atvilgiu rezoliucija i ties buvo netipikas dokumentas, kuriuo
viena valstyb ar valstybi grup band vienaalikai ar sutari pagrindu
pareigoti kitas valstybes, kurios nei dalyvavo priimant rezoliucij, nei prisim kokius nors sipareigojimus980. Kai kurie autoriai net teigia, kad treiosios alys turi pakankam pagrind pagal tarptautin teis atsisakyti priimti prieglobsio praytojus, grinamus i ES valstybi nari, ir primetamos pareigos pagal rezoliucij, remdamosi tuo, kad VTD 14 straipsnyje
tvirtinta teis iekoti prieglobsio nra apribota tokio prieglobsio iekojimu vienoje valstybje981. Valstybi nari priimtoje rezoliucijoje dl saugi valstybi kartu su rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio
978

Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800. 3 str. 3 d.

Hurwitz A. The 1990 Dublin Convention: A Comprehensive Assessment, IJRL, Vol.
11, No. 4, 1999. P. 647, 649.
980
Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 168.
981
Ten pat. P. 170171.
979

336

PABGLI TEIS

praym tvirtinti principai gali bti vertinami kaip nustatantys tam tikr
teiss iekoti prieglobsio kvaziteritorin apribojim, o 1967 m. protokolas
btent ir panaikino bet kokius teritorinius apribojimus. Taigi atrodyt, kad
valstybs nars tokiomis nuostatomis band sugrti prie teritorinio prieglobsio svokos.
Rezoliucijos dl saugi valstybi nuostatas pakeisiantis ES prieglobsio procedr direktyvos projektas tvirtina naujus saugios treiosios valstybs nustatymo materialinius ir procesinius kriterijus. Paymtina, kad direktyvos projektas iskiria dvi svokas pirmojo prieglobsio valstyb ir
saugi treioji valstyb. Remiantis projektu, pirmo prieglobsio valstyb
apibriama kaip valstyb, kuri prieglobsio praytojas buvo priimtas
kaip pabglis arba dl kit prieasi, pateisinani apsaugos suteikim,
jis taip pat vis dar gali naudotis apsauga tos valstybs, kuri atitinka nustatytus tarptautinje teisje standartus982. O direktyvos projektas neapibria
saugios treiosios valstybs svokos, tik priede pateikia kriterijus, kuriais
remiantis ji gali bti nustatoma. Treiosios valstybs, kurios remiantis kriterijais nustatomos kaip saugios, gali bti laikomos saugiomis treiosiomis
valstybmis konkreiam pareikjui tik tuo atveju, jei vykdoma keletas slyg. i nuostata labai svarbi, nes ukerta keli automatikam vadinamj
saugi treij valstybi sra taikymui, kadangi reikalaujama individualaus vertinimo. Taigi is individualus vertinimas pasireikia tuo, kad btina nustatyti, ar:
a) prieglobsio praytojas turi artim ryi su ta valstybe; ar jis turjo
galimyb pasinaudoti tos valstybs apsauga;
b) yra prieasi manyti, kad is konkretus pareikjas bus priimtas
atgal i valstyb;
c) yra koki nors ypating aplinkybi, kurios paneigt, jog i valstyb
yra saugi iam konkreiam pareikjui983.
Direktyvos projektas apibria principus, kuriais remiantis nustatoma
saugi treioji valstyb. Kad valstyb bt laikoma saugia treija valstybe,
ji turi atitikti du pagrindinius kriterijus, t. y. ji turi nuolatos laikytis:
a) tarptautinje teisje tvirtint pabgli apsaugos reikalavim;
b) pagrindini mogaus teisi teiss tvirtint mogaus teisi apsaugos
reikalavim, nuo kuri nukrypti negalima net karo ar kitokios nepaprastosios padties metu, kai kyla pavojus tautos ilikimui984.
Pirmasis kriterijus direktyvos projekte detalizuojamas, ivardijant tuos
standartus, kuri turi laikytis treioji valstyb. Reikalaujama, kad ji bt ra982
983
984

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 26 str.

Ten pat. 28 straipsnio 1 dalis.
Ten pat, cit. op. 719. Priedas Nr. 1. Saugi treij ali nustatymo principai, I punk.
337

PABGLI TEIS

tifikavusi 1951 m. konvencij, laikytsi jos nuostat t asmen atvilgiu,

kurie pripainti ir priimti kaip pabgliai, ir joje veikt prieglobsio procedra. Toliau nurodomi tokios prieglobsio procedros reikalavimai:
a) Procedra turi bti numatyta statymu.
b) Sprendimai turi bti priimami objektyviai ir bealikai.
c) Prieglobsio praytojams turi bti leista pasilikti valstybs teritorijoje ar pasienyje, kol priimamas sprendimas dl prieglobsio praymo (iuo poiriu domu pabrti tai, kad valstybse narse gali
bti daromos ios procesins garantijos iimtys, o treij ali reikalaujama j laikytis beslygikai).
d) Prieglobsio praytojas turi turti teis asmenin apklaus, prireikus turi dalyvauti ir vertjas.
e) Pareikjui turi bti leidiama susitikti su JTVPK ar kita, j pakeiiania organizacija.
f) Turi bti numatyta administracinio skundo ar skundo teismui galimyb arba turi bti vykdoma veiksminga sprendimo perira.
g) JTVPK turi turti galimyb susisiekti su prieglobsio praytojais,
gauti informacij apie individualius prieglobsio praytojus ir atstovauti individualiems prieglobsio praytojams985.
Direktyvos projekto priede taip pat nurodoma, kad tam tikrais atvejais
saugia treija valstybe gali bti pripainta ir tokia valstyb, kuri neratifikavo 1951 m. konvencijos tuo atveju, jei ji vykdo tam tikras slygas (laikosi asmens negrinimo principo, joje veikia prieglobsio procedra, joje suteikiama minimali pabgli apsauga, jei JTVPK patvirtina, kad ioje alyje
veikia atsakas tarptautins apsaugos poreik)986. Taip pat detalizuojami ir
mogaus teisi reikalavimai, kuri treioji valstyb turi laikytis (pagrindini mogaus teisi apsaugos dokument ratifikavimas ir gyvendinimas,
veiksmingos teisins gynybos priemons, garantuojanios, kad prieglobsio
praytojas neisiuniamas paeidiant ETK 3 straipsn arba TPPTP 7
straipsn ir Konvencijos prie kankinimus 3 straipsn)987. Taip pat priede
numatomi procesiniai reikalavimai, kaip nustatyti saugias treisias valstybes. Jie i esms susij su informacijos altiniais, kuriais gali bti remiamasi nustatant saugias treisias valstybes (diplomatini atstovybi ataskaitos,
tarptautini ir nevyriausybini organizacij ataskaitos bei spaudos pranei-

985
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. Priedas Nr. 1. Saugi treij ali nustatymo principai. A (1) punk.
986
Ten pat. I d. A punk. 2 papunktis.
987
Ten pat. B punk.

338

PABGLI TEIS

mai, ypa atsivelgiant JTVPK informacij)988. Direktyvos projektas taip

pat reikalauja, kad tais atvejais, kai taikoma saugios treiosios valstybs
nuostata, pareikjui bt iduota payma treiosios valstybs kalba, jog jo
praymas nebuvo inagrintas i esms989. Akivaizdu, kad didelis direktyvos projekto trkumas yra tas, kad jis nenumato reikalavim, jog saugios
treiosios valstybs nuostata bt taikoma tik tuomet, kai treioji valstyb
priims tok prieglobsio praytoj atgal. Be ios garantijos, treiosios saugios valstybs nuostatos taikymas vargu ar bus veiksmingas. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymas pagal direktyvos projekt priskiriamas
prie priimtinumo procedr, t. y. taikant i nuostat prieglobsio praymas
bt pripaintas nepriimtinu ir nebt nagrinjamas i esms990.
Lietuvoje 2004 m. usieniei teisins padties statyme pateikiama tik
saugios treiosios valstybs svoka, detalesni procesiniai ir materialiniai jos
taikymo kriterijai tvirtinti 2004 m. praym nagrinjimo tvarkoje. Taiau
statymo 2 straipsnio 25 punkte pateiktos svokos apibrime galima bt
iskirti kelet materialini kriterij, kuriais remiantis taikoma saugios treiosios valstybs nuostata, t. y. treioji valstyb turi bti:
1) 1951 m. Konvencijos dl pabgli statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dl pabgli statuso dalyv;
2) 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto dalyv;
3) pirmiau mintos tarptautins sutartys gyvendinamos praktikoje;
4) suteikiama reali galimyb prayti prieglobsio ir nustatyta tvarka j
gauti.
Usieniei statymas priskiria saugios treiosios valstybs nuostatos
taikym prie prieasi, dl kuri prieglobsio praytojas neleidiamas
Lietuvos teritorij ir jam nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis. Jei
Migracijos departamentas nustato, kad i nuostata taikytina, tuomet prieglobsio praytojas pareigojamas ivykti i Lietuvos saugi treij valstyb, jis isiuniamas j arba grinamas991. I svokos iplaukianiuose
kriterijuose nieko neminima apie galimyb sugrti treij valstyb. Taiau galima numanyti, kad tuomet, jei treioji valstyb atsisako priimti
prieglobsio praytoj, jo isiuntimas gali bti sustabdomas remiantis u-

988

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. Priedas Nr. 1. Saugi treij ali nustatymo principai, II dalis.
989
28 str. 2 d.
990
Prieglobsio procedr direktyvos projekats, cit. op. 719. 25 str. c) d.
991
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 77 str. 1 d.
339

PABGLI TEIS

sieniei statymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punktu992. Vis dlto toks sprendimo vykdymo sustabdymas nra visikai tinkamas ioje situacijoje, nes jei
treioji valstyb nepriima prieglobsio praytojo, tuomet jo praym gavusi
valstyb turi j nagrinti i esms.

1.3. Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymas

valstybi praktikoje
Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo apimtis vairiose valstybse skiriasi. Pavyzdiui, pagal Vokietijos nuostat traukiama neginijama prielaida remiantis saugi kilms valstybi sraais, kuriuos numato
Pagrindinis statymas (dl ES valstybi nari) arba statymai (dl kit treij ali). i nuostata nepalieka galimybi administracinei diskrecijai individualiai vertinti treij valstybi saugum. Kitos valstybs nars taiko
saugios treiosios valstybs nuostat kaip paneigiam prielaid, kai i prieglobsio praytojo reikalaujama pateikti faktus arba rodymus, galinius
paneigti saugumo prielaid. Kai kurios valstybs nars taiko nuostat tik
kaip vien i keli kriterij, kurie turi bti vertinti nagrinjant prieglobsio
praym993. Nors 1992 metais buvo susitarta suderinti saugios treiosios alies nuostatos taikymo praktik, ES valstybs nars skirtingai aikina i
nuostat, taip pat skirtingai j taiko, t. y. taiko skirtingus treij saugi ali nustatymo kriterijus. Europos pabgli ir tremtini taryba mano, jog
skirtumai tarp ES valstybi nari praktikos taikant saugios treiosios valstybs nuostat yra tokie rimti, jog siloma visikai atsisakyti jos taikymo,
kol bus priimtos procesins garantijos iuo atvilgiu994. Dauguma valstybi
nari prim savit saugios treiosios valstybs nuostatos svok, taiau jos
remiasi procesiniais bei materialiniais kriterijais, kurie tvirtinti rezoliucijoje dl saugi valstybi. Keturios valstybs nars (Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtin Karalyst) taiko saugi treij ali sraus. Danijoje ir
Jungtinje Karalystje jie taikomi administracinje praktikoje, o Vokietijoje
ir Nyderlanduose tvirtinti statymuose995. Nuo 2000 m. sausio mn., remiantis 1999 m. prieglobsio statymo nuostatomis, Jungtinje Karalystje
visos Dublino konvencijos valstybs nars, taip pat Norvegija, veicarija,
992
Sprendimo dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu [] usieniet atsisako priimti usienio valstyb, kuri jis gali bti isistas.
993
Kay Hailbronner, Immigration and Asylum Law and Policy of the EU, cit. op. 23. P.
447.
994
ECRE: Guarding Standards Shaping the Agenda, May 1999. P. 9.
995
Vokietijos Konstitucijos 16 a str. 2 d. ir Nyderland usieniei statymo 15 str. 5 d.

340

PABGLI TEIS

Kanada ir JAV, automatikai laikomos saugiomis prieglobsio valstybmis.

Dauguma valstybi nari taiko panaius materialinius kriterijus, kurie buvo
numatyti rezoliucijos dl saugi valstybi 2 straipsnio ad punktuose. Tai
reikia, kad grinanti alis negali numatyti, ar valstyb, kuri grinamas
prieglobsio praytojas, suteiks jam veiksming apsaug, nes rezoliucija
neapm vis apsaugos nuo grinimo form, taip pat nereikalavo, kad asmuo bt priimtas saugi treij al ir jam bt taikoma jos prieglobsio
procedra. Todl gali bti atvej, kai toks prieglobsio praytojas i treiosios alies isiuniamas toliau al, kuri nebt pirmosios isiunianiosios
valstybs laikoma saugia. Prieglobsio praymas ES valstybse narse gali
bti atmetamas, taikant i nuostat vairiais atvejais, pavyzdiui, jei prieglobsio praytojas atvyko netiesiogiai i savo kilms valstybs arba valstybs, kurioje jam gresia persekiojimas; jei jis gyveno treiojoje valstybje
iki tol, kol kreipsi prieglobsio kitoje alyje; vyko per valstyb, esani
1951 m. konvencijos valstybe nare; jam negresia persekiojimas valstybje,
per kuri vyko tranzitu, arba jei jis buvo apsaugotas nuo sugrinimo valstybje, per kuri vyko tranzitu. Saugios treiosios valstybs nuostata su kai
kuriomis ilygomis taikoma visose ES valstybse narse (ia minimos valstybs nars dar iki 2004 m. ES pltros), iskyrus Airij, i kurios, remiantis
pirmos prieglobsio valstybs nuostata, prieglobsio praytojas gali bti isistas treij al tik tuo atveju, jei jis turi teis ten gyventi arba jau pateik prieglobsio praym toje valstybje. Taiau kitas ES valstybes nares
asmenys isiuniami remiantis Dublino reglamentu. I vis ES valstybi nari vien Nyderlandai isiunia prieglobsio praytoj treij saugi valstyb tik po to, kai gaunamas ios valstybs sutikimas asmen priimti ir suteikti galimyb pasinaudoti prieglobsio procedra. Lietuvoje saugios treiosios valstybs nuostata pagal 2000 m. pabgli statym buvo taikyta
vos kelet kart, o nuostatos taikymo praktikos pagal 2004 m. usieniei
statym dar nra. Pavyzdiui, 2002 m. dl saugios treiosios valstybs
nuostatos taikymo Lietuv nebuvo leisti 3 prieglobsio praytojai, 2003
m. 5 prieglobsio praytojai (nors keturi i j vliau vis dlto buvo leisti),
o 2004 metais i nuostata apskritai nebuvo n karto taikyta996.

1.4. Ar egzistuoja teis pasirinkti prieglobsio valstyb?

Saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo prieglobsio praytojo
atvilgiu padarinys yra tai, kad jis, turdamas teis iekoti prieglobsio, ne996

Migracijos departamento duomenys, 2004 08 06; 2005 01 28.

341

PABGLI TEIS

gali pasirinkti potencialios prieglobsio valstybs997. Todl kyla klausimas,

ar saugios treiosios valstybs nuostatos taikymas neukerta kelio ios teiss realizavimui. Kai kurie autoriai teigia, kad tokia teis apskritai neegzistuoja. Pagrsdamas toki pozicij, Jilekas remiasi Morgenstern teorija, kad
pozityviojoje tarptautinje teisje neegzistuoja teis pasirinkti prieglobsio
alies, kadangi tarptautinje teisje prieglobsio teis yra valstybi teis, o
ne individ998. Anot jo, prieglobsio suteikimas yra valstybs suvereniteto
idava, o ne asmens laisvs idava999. Morgenstern teigimu, teis gauti
prieglobst pasirinktoje valstybje bt rimtas tos valstybs suvereniteto paeidimas1000. Negalima sutikti su tokia nuomone, nes nuo to laiko, kai Morgenstern ra savo veikal, valstybi suverenios teiss ioje srityje buvo apribotos, ypa kai valstybs prim ETK ir 1951 m. konvencij. Be to, atrodyt, kad Morgenstern savo teorijoje remiasi teise gauti prieglobst, kuri
iki i dien nra pripainta savarankika mogaus teise. Taiau, kalbant
apie teis pasirinkti prieglobsio al, btina atsivelgti tai, kad iuo atveju
tai gali bti siejama tik su teise iekoti prieglobsio, kaip numatyta VTK,
ir galimybe pasirinkti al, kurioje tokio prieglobsio iekoma. Kiti autoriai,
pavyzdiui, Cornelis D. de Jong, aikina teiss pasirinkti prieglobsio valstyb nebuvim 1951 m. konvencijos 31 straipsniu1001, kuris, jo manymu,
reikia, kad prieglobsio praytojai turi prayti prieglobsio pirmoje valstybje, kuri jie atvyksta, todl neturi teiss pasirinkti bsimos prieglobsio
valstybs. Taip pat teigiama, kad Dublino konvencijos taisykl, jog prieglobsio praytojas turi pateikti prieglobsio praym pirmoje alyje, kuri
atvyksta, jo nuomone, grindiama io straipsnio pirmja dalimi1002. Taiau
negalima bt sutikti su tokia nuomone, nes aikinant straipsn, atsivelgiant jo tiksl, akivaizdu, kad saugios treiosios valstybs nuostata negali
bti grindiama iuo straipsniu, nes jo tikslas yra ne patvirtinti, kad i prieglobsio praytojo turi bti reikalaujama atvykti tiesiogiai i kilms valstybs, bet suteikti apsaug pabgliui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso
997

Vigdis Vevstad, Refugee Protection, cit. op. 227. P. 231, 237.

F. Morgenstern, The Right of Asylum, BRYIL, 1949. P. 336.
999
Dalibor Jilek, Right to Seek Asylum vs. Right to Choose Country of Asylum, cit. op.
381. P. 7.
1000
F. Morgenstern, The Right of Asylum, cit. op. 998. P. 336.
1001
31 str. 1 d.: susitarianios valstybs neskiria nuobaud u neteist vaiavim ar neteist buvim j teritorijoje pabgliams, kurie, atvyk i teritorijos, kur j gyvybei ar laisvei
grs 1 straipsnyje (pabglio svoka) numatytas pavojus, vaiuoja i valstybi teritorij
arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdios organams ir isamiai
paaikina savo neteist vaiavim ar buvim.
1002
Cornelis D. de Jong, Is there a Need for a European Asylum Policy?, cit. op. 890. P.
375.
998

342

PABGLI TEIS

atvykus al, taip pat tvirtinti nebaudimo u neteist atvykim princip.

Pagrindin nuostata, kurios formuluot 31 straipsnio 1 dalies tekste sukelia
diskusijas tarp vairi autori, yra tiesiogiai atvyk i teritorijos, kur j gyvybei ar laisvei grs pavojus (tekste angl. k. i nuostata atsispindi aikiau
nei iversta liet. k. coming directly from a territory where their life or
freedom was threatened). Taiau i konvencijos parengiamj dokument
teksto galima daryti ivad, kad terminas coming directly apima tiek asmenis, kurie atvyksta tiesiogiai i j kilms valstybs arba i valstybs, kurioje j gyvybei ar laisvei gresia pavojus, tiek ir asmenis, kurie trump laik
buvo tarpinje valstybje, kai toks buvimas nelm prieglobsio suteikimo
joje1003. Vedsted-Hansenas teigia, kad vienintelis apribojimas pagal 1951
m. konvencij pabgliams pasirinkti prieglobsio al yra konvencijos 1
straipsnio E dalis1004, kurioje numatoma, kad: i konvencija netaikoma
asmenims, kuriems alies, kurioje jie gyvena, kompetentingos valdios institucijos pripasta teises ir pareigas, susijusias su tos alies pilietybe. Taiau ia nuostata, kaip teigia autorius, siekiama pabrti, kad tokie asmenys
jau nebelaikomi pabgliais pagal konvencij, nes jiems nebereikalinga
tarptautin apsauga. Tai susij su tuo, kad tinkama apsauga jau buvo gauta
dl gyvenimo toje alyje. Taigi iuo atveju pareikjas turt bti jau gyvens kitoje alyje, kad jam bt taikoma i nuostata, kadangi tokiu atveju galima bt teigti, kad tokiu gyvenimu asmuo jau pasirinko valstyb, kurioje
jis siekia prieglobsio. Be to, iuo atveju reikalaujama, kad asmuo turt
teises, kurios kyla i tos valstybs pilietybs. Dar svarbesnis aspektas, kaip
priepriea vien tik gyvenimui kitoje alyje, yra teis grti t al ir bti
beslygikai apsaugotam nuo isiuntimo ar deportacijos i tos alies. Hathawayus taip pat palaiko nuomon, kad tarptautinje teisje vis dlto egzistuoja teis pasirinkti prieglobsio al. Jis teigia, jog konvencijoje nra
jokio reikalavimo, kad prieglobsio praytojas iekot apsaugos artimiausioje nuo jo nam alyje, arba net ir pirmoje alyje, kuri jis pasitraukia.
Taip pat nra reikalaujama, kad pareikjas atvykt tiesiogiai i pirmojo
prieglobsio valstybs valstyb, kurioje jis ketina iekoti ilgalaiks apsaugos. 1967 m. primus protokol dl pabglio statuso, universali tapusi pabgli teis leidia daugumai pabgli patiems pasirinkti al, kurioje jie
prays prieglobsio1005. iuo poiriu, tokias schemas kaip Dublino kon1003

Hlne Lambert, Protection against Refoulement from Europe, cit. op. 91. P. 302.
Jens Vedsted-Hansen, Non-admission Policies and the Right to Protection: Refugees
Choise Versus States Exclusion?, in: F. Nicholson, P. Twomey (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving International Concepts and Regimes, Cambridge University Press, 1999. P.
267.
1005
James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 46.
1004

343

PABGLI TEIS

vencija Hathawayus apibdina kaip neatitinkanias 1951 m. konvencijos

dvasios, nes, iskyrus tai, jei tik pabglis usitikrina tikr ar faktin pilietyb kitoje alyje, jis turi teis, kad jam pabglio statusas bt nustatytas jo
pasirinktoje alyje1006. Nagrindama tas paias Europos sistemas Lambert
1995 m. padar kitoki ivad, t. y. kad individualus pabglis neturi teiss
pasirinkti. Ji teig, kad i pabglio tikimasi, kad jis kreipsis apsaugos
pirmoje alyje, kuri jis atvyksta, su slyga, kad toje alyje yra saugu persekiojimo ir grinimo ar isiuntimo atvilgiu. Pabglis, kuris prie atvykdamas jo kelions paskirties valstyb buvo pirmoje prieglobsio alyje
arba saugioje treiojoje valstybje, daniausiai gali bti sugrintas t
valstyb. is principas taikomas beveik visose valstybse, kurios yra enevos konvencijos dalyvs []. I esms pabglis negali pasirinkti prieglobsio alies. Dl to pabglis, kuris galjo iekoti ir kuriam galjo bti
suteiktas prieglobstis kitoje alyje, turi bti j grintas. Dl principo taikymo turi nusprsti valstyb, kuri pabglis atvyksta1007. Taiau Lambert nepateikia jokio specifinio teisinio pagrindo savo pozicijai paremti.
Taigi atsakymo klausim teiss teorijoje vis dar nra, o diskusijos iki
iol neisemtos. Atrodo, kad viena pozicija yra absoliuti ginant i teis, o
kita visikai stengiasi paneigti tokios teiss egzistavim arba ignoruoja pasirinkimo laisv. Goodwin-Gillas cituoja pastraip, dl kurios, jo manymu,
buvo pasiektas susitarimas 1977 m. JT konferencijoje dl teritorinio prieglobsio1008. Joje teigiama, kad neturt bti atsisakyta suteikti prieglobst
vien tuo pagrindu, kad jo galima buvo iekoti kitoje alyje. Tai patvirtina,
kad i ties pareiga nagrinti prieglobsio praym neinyksta vien dl to,
jog kita valstyb gali tai geriau atlikti. Be to, nei pati konvencija, nei kokios
nors kitos tarptautins teiss nuostatos nenumato, kad tam tikrais atvejais
valstyb gali bti atleidiama nuo pareigos inagrinti asmens praym.
Saugios treiosios valstybs nuostata toli grau dar nra pripainta principu
tarptautins teiss1009, kuri suteikt galimyb perkelti atsakomyb nustatant,
ar valstybs teritorijoje arba jos jurisdikcijai priklausantis asmuo gali bti
laikomas pabgliu. Vienintel tarptautin sutartis, kuri tvirtina tokios atsakomybs perklim kitai valstybei, yra Dublino konvencija, kuri 2003
m. pakeit ES dokumentas reglamentas. Taiau i konvencija galjo bti
taikoma tik ES valstybms narms, kurios susitar pasiskirstyti atsakomyb
1006

James C. Hathaway, The Law of Refugee Status, cit. op. 37. P. 47.
Hlne Lambert, Seeking Asylum: Comparative Law and Practice in Selected European Countries, Martinus Nijhoff, Dordrecht, 1995. P. 91, 98.
1008
Guy S. Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, Clarendon Press, 1986. P.
55.
1009
Vigdis Vevstad, Refugee Protection, cit. op. 227. P. 231.
1007

344

PABGLI TEIS

u prieglobsio praymo nagrinjim, taiau ji negaljo pareigoti treij

valstybi, kurios nebuvo ios konvencijos valstybs dalyvs. Taigi, nors
tarptautin teis ir leidia valstybms susitarti tarpusavyje, kuri i j nustatys pabglio status, kai asmuo kirto sien ar turi ryi su keliomis valstybmis, kartu ji apriboja bet koki praktik ar valstybi susitarimus, kurie
tiesiogiai ar netiesiogiai paeist asmens negrinimo princip1010. Taip pat
nors nacionalin ir tarptautin praktika patvirtina, kad ne pabglis nusprendia, kuri valstyb yra atsakinga u jo praymo nagrinjim, akivaizdu, kad jei valstyb, kuriai jis pateikia praym, atsisako atsakomybs, ma maiausiai ji privalo utikrinti, kad kita valstyb inagrins jo praym.
Prieingu atveju, kaip teigia Vevstad, tarptautin apsauga bt visikai beprasm1011.

1.5. Treiosios saugios valstybs nuostatos taikymas

1951 m. konvencijos ir Europos mogaus teisi
konvencijos poiriu
Saugios treiosios valstybs nuostata nra tvirtinta 1951 m. konvencijoje, ji kyla iimtinai i valstybi praktikos. Neretai teigiama, kad saugios
treiosios valstybs nuostata neatitinka 1951 m. konvencijos ir ETK nuostat. Kadangi 1951 m. konvencijoje tvirtinama pabglio svoka, valstyb, kuri toks asmuo atvyksta, privalo inagrinti jo praym, siekdama
nustatyti, ar jis yra pabglis. Be to, remiantis konvencijos 33 straipsniu,
grinimo treij valstyb atvilgiu pripastama, kad kiekviena konvencijos valstyb nar yra sipareigojusi susilaikyti nuo pabglio ar prieglobsio praytojo grinimo treij al, i kurios jis toliau bus persistas
persekiojimo al. Goodwin-Gillas teigia, kad rimtos problemos kyla [],
kai prieglobsio praytojas nebuvo oficialiai pripaintas, jam nebuvo suteiktas prieglobstis ar apsauga kitur, bet valstyb, kurioje jis pateik savo
praym, vis tiek mano, jog jis priklauso kurios nors kitos valstybs atsakomybei1012. Individas gali atsidurti limbo situacijoje, kai negali grti tariam prieglobsio al arba reikalauti, kad jo praymas bt nagrinjamas
ir suteikiamas statusas valstybje, kurioje jis yra. iuo atveju tai, kad tarp
valstybi nra susitarim dl atsakomybs, procesini apribojim, reguliuo1010
Guy S. Goodwin-Gill, Who to Project, How and the Future?, Editorial, IJRL, Vol. 9,
No. 1, Oxford University Press, 1997. P. 3.
1011
Vigdis Vevstad, Refugee Protection, cit. op. 227. P. 274.
1012
Guy S. Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, cit. op. 1008. P. 55.

345

PABGLI TEIS

jani prieglobsio praymus, vairov ir valstybi tendencija aikinti savo

pai bei kit valstybi pareigas, atsivelgiant savus suverenius interesus,
prisideda prie negatyvios situacijos, kuri potencialiai gali lemti fundamentalaus asmens negrinimo principo paeidim. Teorikai atrodyt, jog
prietaravimas tarp prieglobsio praytojo grinimo saugi treij valstyb ir asmens negrinimo principo laikymosi yra nemanomas, nes jau
pats saugios treiosios valstybs pavadinimas lemia tai, jog tokia valstyb
yra asmeniui saugi. Taiau materialini kriterij, apibdinani svok
saugi, taikymas turi lemiam reikm utikrinant, kad grinimas toki
valstyb atstot apsaug, kuri turi suteikti valstyb asmeniui, dl pagrst
prieasi bijaniam persekiojimo ar netinkamo elgesio kilms valstybje.
Be to, procesini garantij taikymas yra ne maiau svarbus utikrinant asmens negrinimo principo laikymsi taikant saugios treiosios valstybs
nuostat. Problemos gali kilti tuo atveju, jei isiuntus prieglobsio praytoj
saugi treij al jo prieglobsio praymas nebus nagrinjamas arba pastaroji valstyb apskritai atsisakys tok asmen priimti. Taip gali atsitikti dl
to, kad iuo metu tarptautin teis leidia grinti pabglius ir prieglobsio
praytojus kitas valstybes, jei yra aiki rodym, kad jie bus priimti, pavyzdiui, jeigu turi konvencijos kelions dokument ar kit leidim vaiuoti al1013. Be to, nra rodym, taip pat ir susiformavusios praktikos ar
opinio juris dl to, kad egzistuoja i tarptautins paprotins teiss kylanti
pareiga priimti treij ali pilieius ir asmenis be pilietybs, nesant toki
rodym. Tarptautinje teisje visuotinai pripastamas tik savo piliei primimo principas. Susitarimai dl readmisijos numato treij ali piliei
primimo pareig, net jei jie nevykdo alies, kuri pirmiausia atvyko, reikalavim dl vaiavimo ar buvimo alyje. Taiau u i sutari rib visuotinai pripaintos pareigos priimti tokius asmenis nra. Taigi, nors treiosios saugios valstybs nuostata pati savaime neprietarauja 1951 m. konvencijos nuostatoms, negalima pasakyti, kad 1951 m. konvencijos atvilgiu
yra susiformavusi vlesn valstybi praktika taikant sutart, kuri atspindt ali susitarim dl jos aikinimo taikant i nuostat1014. Nesant jokio
taikytino susitarimo, tokie grinimai treisias valstybes gali paeisti
konvencijos 33 straipsn. Be to, valstybs neturi teiss isisti asmen treisias valstybes be pastarj sutikimo1015. Kaip teigia Marx, nors piktnaudiavimo teismis principas nra tvirtai sigaljs tarptautinje teisje,
isiuntimas be valstybs, kuri neprivalo priimti isiuniamojo, sutikimo yra
1013

Guy S. Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, cit. op. 344. P. 343.
Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss, cit. op. 73, 31 str. 3 d. b punk.
1015
T. Clark, Human Rights and Expulsion: Giving Content to the Concept of Asylum,
IJRL, Vol. 4, 1992. P. 189.
1014

346

PABGLI TEIS

neteistas ir gali bti laikomas savavaliku isiuntimu1016 bei piktnaudiavimu treiosios valstybs teismis1017. Toki problem galt bti ivengta tik tuo atveju, jei atsakomybs u prieglobsio praymo nagrinjim
perdavimas tarp ES valstybi ir treij ali bt reglamentuotas susitarimais dl tokios atsakomybs perdavimo arba valstybs turt siekti tiesiogini garantij, jog prieglobsio praytojai bus apsaugoti nuo isiuntimo ar
grinimo kilms arba kit al, kur jiems netaikoma apsauga, kad j praymai bus inagrinti i esms ir jiems bus suteiktas pabglio statusas, jei
jie atitinka pabglio svokoje tvirtintus kriterijus. Atsakomyb u prieglobsio praymo nagrinjim tarp ES valstybi nari gali bti perduodama
tik su slyga, jei valstybje, kuri perduodamas prieglobsio praytojas,
jam bus suteikta ne maesn, jeigu ne tokia pati, apsauga, kokia bt suteikta isiunianiojoje valstybje, jei jo praymas bt ten nagrinjamas.
Be to, saugios treiosios valstybs nuostata neturt bti vertinama kaip sudedamoji prieglobsio procedros dalis, taiau kaip besipltojanti nuostata
natos pasidalijimo Europoje kontekste1018.
Greta saugios treiosios valstybs nuostatos taikymo atitikties valstybs sipareigojimams pagal 1951 m. konvencij klausimo kyla klausimas, ar
nuostatos taikymas gali sukelti problem valstybms narms, gyvendinant
savo sipareigojimus pagal ETK 3 straipsn. Taip pat ar Dublino konvencijoje ar reglamente numatytas atsakomybs perdavimo mechanizmas neprietarauja valstybi sipareigojimams pagal ETK 3 straipsn? Pagal
ETK 3 straipsn konvencija taikoma ir u valstybi nari teritorijos rib
(eksteritorinis galiojimas), nes jos privalo vykdyti pagal konvencij prisiimtus sipareigojimus ne tik savo teritorijoje, bet taip pat jos negali iduoti ar
isisti asmens valstyb, esani u ETK taikymo rib, kurioje jam gresia kankinim ar kitokio netinkamo elgesio pavojus. Tai, kad asmens negrinimo principas taikomas ne tik kilms valstybs atvilgiu, bet ir treij
valstybi atvilgiu, ETT patvirtino byloje Amuur prie Pranczij, kurioje
teig, jog netiesioginis grinimas arba grandininis grinimas gali lemti
ETK 3 straipsnio paeidim. Tuo atveju, kai isiunianioji valstyb neutikrina, kad prieglobsio praytojas bus priimtas treij al, gali bti nustatytas ryys tarp grinimo pirmojo prieglobsio al ir draudiamo elgesio pavojaus. Taip pat kadangi tokiu grinimu isiunianioji valstyb pastmt individ situacij, kuri draudia 3 straipsnis, nustatant isiunian1016

Savavaliko isiuntimo terminas vartojamas JT mogaus teisi komiteto bendruose

komentaruose dl TPPTP 13 str., r. UN Doc. HRI/GEN/Rev.1, 29 July 1994. No. 10.
1017
Reinhard Marx, Non-refoulement, cit. op. 976. P. 108.
1018
Kay Hailbronner, Immigration and Asylum Law and Policy of the EU, cit. op. 23. P.
451.
347

PABGLI TEIS

iosios valstybs atsakomyb, nebt svarbu, ar viena, ar daugiau valstybi

dalyvavo grinant ir tai lm asmens isiuntim ten, kur jam gresia draudiamas elgesys. Konkrets reikalavimai siekiant nustatyti, k galima laikyti saugia treija valstybe, buvo apibrti Amuur byloje, kurioje ETT kritikavo Pranczijos vyriausyb, pripainusi Sirij saugia treija alimi ir
grinusi j penkis Somalio pilieius. Teismas, vertindamas tai, ar treioji alis yra saugi, ar ne, atsivelg tai, ar toji alis yra 1951 m. konvencijos
valstyb dalyv ir ar teikiama apsauga gali bti prilyginama tai, kurios galjo tiktis individas buvimo valstybje. ioje byloje buvo nustatyta, kad abu
ie kriterijai negali bti vykdyti. Taigi rezoliucijoje dl saugi valstybi
netvirtinus reikalavimo, kad treiojoje valstybje bt utikrinta apsauga
nuo isiuntimo valstyb, kurioje gresia kankinimai, galjo kilti rimt padarini tuo atveju, jei valstybs nars, isisdamos prieglobsio praytojus
treisias alis, neatsivelgia tai, ar tokia apsauga treiojoje valstybje egzistuoja.
Kitas klausimas, susijs su apsaugos nuo kankinim apimtimi, yra tas,
kad kai kurios valstybs pagal konvencij nelaiko kankinimais nevalstybini subjekt elgesio. 2000 m. kovo 7 d. ETT nagrinjo peticijos pagal byl T.I. prie Jungtin Karalyst priimtinumo klausim. ioje byloje pareikjas i ri Lankos ginijo JK teis isisti j Vokietij pagal Dublino
konvencij, motyvuodamas tuo, kad dl 1951 m. konvencijos aikinimo ioje alyje jam nebus suteiktas pabglio statusas. Vokietijos vyriausyb teig, kad apsauga nuo grsms, kuri kyla i nevalstybini subjekt, gali bti
suteikta pagal Vokietijos usieniei statymo 53 straipsnio 6 dal, suteikiani valdios institucijoms diskrecij sustabdyti asmens isiuntim tuo
atveju, jei usienieio gyvybei ar laisvei gresia rimtas pavojus. Pareikjas
nenorjo su tuo sutikti, teigdamas, kad tokios apsaugos suteikimas priklauso nuo valstybs institucij diskrecijos, taiau ETT pasitenkino Vokietijos
vyriausybs garantijomis, kad i nuostata i ties reikia sipareigojim suteikti apsaug. Teismas pabr, kad tariamas apsaugos trkumas, kylantis
dl Vokietijos poirio nevalstybini subjekt keliam pavoj, yra paalintas, bent jau tam tikra apimtimi, Vokietijos institucijoms taikant usieniei statymo 53 straipsnio 6 dal1019. Nors i peticija buvo pripainta
nepriimtina, ji akivaizdiai iliustravo tai, kad prie isiuniant pareikj
kit ES valstyb nar pagal Dublino konvencij btinos tam tikros garantijos dl to, kad jam bus suteikta apsauga kitoje ES valstybje narje. Tuo atveju, jei Vokietija nebt suteikusi garantij dl apsaugos, teismas bt galjs pripainti pareikjo isiuntim i JK neteistu. Nagrindamas peticij
1019

T.I. v. the United Kingdom, cit. op. 111. 18.

348

PABGLI TEIS

teismas teig, kad paprasiausias faktas, jog priimanioji valstyb yra valstyb nar, neatleidia isiunianiosios valstybs nuo atsakomybs pagal
ETK. Jis taip pat paymjo, kad isiunianioji valstyb negali remtis vien
tik Dublino konvencijos mechanizmu, nes konvencijos veiksmingum gali
sumainti vairi valstybi praktikoje taikomi skirtingi poiriai dl teikiamos apsaugos apimties. Isiunianioji valstyb (iuo atveju Jungtin Karalyst) turt laikytis savo sipareigojim pagal ETK 3 straipsn, btent
nustatyti, ar pareikjui gresia netinkamas elgesys jo kilms valstybje ir
koki padt paklit pareikjas tuo atveju, jei jo praymas bt atmestas
(iuo atveju Vokietijoje). Taiau svarbu paymti, kad teismo pozicija ioje
byloje patvirtina tai, kad nra sprendiamas statuso klausimas priimaniojoje valstybje, kas, matyt, iplaukia i ETK 3 straipsnio, kaip nesuteikianio specifinio statuso asmeniui, prigimties. Kai kurie autoriai (pvz., Jilekas)
sieja tai su tuo, kad tarptautiniai sipareigojimai reikalauja, kad tam tikras
rezultatas bt pasiektas valstybje (nagrinjamu atveju apsaugos suteikimas priimaniojoje valstybje, nepriklausomai nuo to, ar tai bt pabglio statusas, ar papildoma apsauga), todl nepripasta paeidimo tuo atveju,
jei is ar ekvivalentikas rezultatas pasiekiamas tam tikru valstybs elgesiu.
Todl, Jileko poiriu, paeidimas bus tik tuo atveju, jei kitokiu elgesiu
valstyb nepasiekia rezultato1020. I teismo nagrint byl galima susidaryti
spd, kad treiosios saugios valstybs nuostata pati savaime neprietarauja
ETK 3 straipsniui, taiau jos taikymas gali daryti tak valstybi tarptautini sipareigojim pagal ETK veiksmingam gyvendinimui tuo atveju, jei
nra tinkam materialini ir procesini garantij, kad asmeniui bus suteikta
apsauga priimaniojoje valstybje.

1020
Dalibor Jilek, Right to Seek Asylum vs. Right to Choose Country of Asylum, cit. op.
381. P. 21.

349

PABGLI TEIS

2. SAUGIOS KILMS VALSTYBS NUOSTATA

2.1. Saugios kilms valstybs nuostatos svoka ir teisinis

reglamentavimas
Saugios kilms valstybs nuostata nra tvirtinta 1951 m. konvencijoje,
taip pat ir jokioje kitoje tarptautinje mogaus teisi apsaugos sutartyje. Ji
kyla i valstybi praktikos ir kai kuri Europos Sjungos teiss akt nuostat. Saugios kilms valstybs nuostata reikia prielaid, kad valstyb, i kurios atvyko prieglobsio praytojas, yra saugi, t. y. tokia, kurioje nevyksta
persekiojimas 1951 m. konvencijos atvilgiu, todl jo pabglio statuso nustatymo procedra iuo atveju gali bti supaprastinta. ES lygmeniu toki
saugi kilms valstybi iskyrimas pirmiausia buvo grindiamas 1992 m.
ivadose dl valstybi, kuriose paprastai nra rimto persekiojimo pavojaus
(toliau 1992 m. ivados)1021, nustatytais kriterijais. Praktikai valstybs
nars saugios kilms valstybs nuostat taiko remdamosi nacionalini teiss
akt nustatytais saugumo kriterijais saugi kilms valstybi sraais,
kurie arba tvirtinti t valstybi nacionaliniuose teiss aktuose, arba naudojami administracinje veikloje. 1992 m. ivad tikslas nustatyti minimalius kriterijus siekiant vertinti tam tikros kilms valstybs saugum prieglobsio praytojo atvilgiu. Vadovaudamasi iomis ivadomis kiekviena
valstyb nar gali nusprsti, kad tam tikroje valstybje bendrja prasme nra rimtos persekiojimo grsms. Ivadose nepateikiamas nuostatos apibrimas, tik tam tikri aspektai, kuriais remiantis turi bti rodyta, kad toji alis
normaliomis aplinkybmis nra pabgli srautus paskatinanti valstyb arba tos aplinkybs, kurioms anksiau buvo taikoma 1951 m. konvencija, inyko1022. Saugios kilms valstybs nuostata buvo numatyta ir 1995 m. rezoliucijoje dl minimali prieglobsio procedros garantij. Tiesa, ia saugios
kilms valstybs nuostatos taikymas buvo siejamas su ES valstybi nari
pripainimu saugiomis. Rezoliucijos 20 punkte buvo teigiama, kad [...] atsivelgiant 1951 m. enevos pabgli konvencij, nei faktiniu, nei teisi1021
Ivados dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms // 1992 m.
lapkriio 30 d., Document WGI 1281.
1022
Report from Immigration Ministers to the European Council Meeting in Maastricht
on Immigration and Asylum Policy, SN 4038/91, WG 930, 1991 m. gruodio 3 d. P. 38.

350

PABGLI TEIS

niu pagrindu pabglio statusas neturt bti suteikiamas prieglobsio praytojui, kuris yra kitos valstybs nars pilietis. Iki 1995 m. rezoliucijos
primimo kai kurios ES valstybs nars taik saugios kilms valstybs nuostat ne tik ES valstybi nari pilieiams, bet ir kit treij ali pilieiams remdamosi 1992 m. ivadomis ir savo nacionaliniais statymais. Po
Amsterdamo sutarties primus pareigojanio pobdio Bendrijos teiss aktus, saugios kilms valstybs nuostat reglamentuos prieglobsio procedr
direktyva, kai ji bus priimta. Direktyvos projekto 2 priedas pateikia saugios
kilms valstybs apibrim. Pagal j saugi kilms valstyb yra tokia valstyb, kuri nuolatos gerbia pagrindinius mogaus teisi teiss reikalavimus,
nuo kuri nukrypimas neleidiamas net karo ar kitos nepaprastosios padties atveju, kai kyla pavojus tautai, ir taip pat atitinka kitus priede numatytus reikalavimus. Kai kurios ES valstybs nars taiko savus saugi kilms
valstybi apibrimus. Pavyzdiui, Vokietija vadina saugia kilms valstybe
toki al, kurios teisin padtis, teiss taikymas ir bendra politin padtis
patvirtina prielaid, kad ioje alyje nevykdomas politinis persekiojimas,
taip pat su niekuo nra iauriai ar eminaniai elgiamasi ar baudiama1023.
Lietuvoje saugios kilms valstybs svok pirm kart apibr 2000 m.
pabgli statymo (iuo metu jau neteks galios) 2 straipsnio 14 punktas:
saugi kilms alis yra asmens kilms alis, kurioje teiss sistema, taikomos
teiss normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas
dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba
dl politini sitikinim ir niekas nra kankinamas, su niekuo nesielgiama
iauriai, nemonikai ar eminaniai ir taip nebaudiama, taip pat nepaeidiamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs. Saugios kilms valstybs
nuostata Lietuvoje atsirado derinant Lietuvos teis su ES reikalavimais
prieglobsio srityje, kai buvo priimta nauja pabgli statymo redakcija.
Tai patvirtina ir saugios kilms valstybs kriterijai, kurie, iskyrus du pirmuosius, atspindi tuos, kurie numatyti 1992 m. ivadose. ios nuostatos
gyvendinim detalizavo 2001 m. Saugi valstybi nustatymo tvarka (iuo
metu jau netekusi galios), kurioje buvo nurodomi ie kriterijai:
1) nevyksta ginkluotas konfliktas,
2) nra vykusi stichin nelaim,
3) valstyb gyvendina pagrindinius tarptautinius mogaus teisi dokumentus,
4) joje veikia demokratins institucijos bei teisins apsaugos ir alos
atlyginimo teisinis mechanizmas,
1023

Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucija (Pagrindinis statymas), 16 a str. 3

dalis.
351

PABGLI TEIS

5) taip pat padtis toje valstybje yra stabili1024.

2004 m. usieniei teisins padties statyme saugi kilms valstyb
apibriama kaip usienieio kilms valstyb, kurioje teiss sistema, taikomos teiss normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei
grupei arba dl politini sitikinim ir niekas nra kankinamas, su niekuo
nesielgiama iauriai, nemonikai ar eminaniai ir taip nebaudiama, taip
pat nepaeidiamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs1025. statym detalizuojanios 2004 m. praym nagrinjimo tvarkos 31 punktas plaiau iskleidia i svok, t. y. saugia kilms valstybe prieglobsio praymo pateikimo momentu laikoma valstyb, kurioje galioja ir ji visikai gyvendina
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij
ir (arba) 1966 m. Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt ir joje utikrinamos pagrindins mogaus teiss bei laisvs, ivardytos iuose tarptautiniuose dokumentuose. Valstyb laikoma visikai gyvendinania j reikalavimus, jeigu:
1. ji leidia nevyriausybinms organizacijoms stebti, kaip ji laikosi
tarptautini sipareigojim mogaus teisi apsaugos srityje;
2. rinkim, politinio pliuralizmo, odio laisvs apsaugos srityse efektyviai veikia demokratins institucijos bei teisins apsaugos ir alos
atlyginimo teisinis mechanizmas.
Tvarkoje taip pat numatyta, kad nagrinjant padt kilms valstybje
btina atsivelgti ios valstybs piliei arba joje nuolat gyvenani usieniei, pateikusi prieglobsio praymus ES valstybse narse, skaii ir
toki usieniei, gavusi prieglobst ES valstybse narse, skaii. Tam
tikrais atvejais kilms valstyb, atitinkanti ivardytus kriterijus, gali vis dlto bti pripainta nesaugia prieglobsio praytojui. Taip gali atsitikti tuomet, jei prieglobsio praytojas atvyko i tos valstybs dalies, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, vidiniai neramumai, vyko stichin nelaim ar yra
plaiai paplits smurtas, ir jis negaljo persikelti kit valstybs dal.

1024

LR vidaus reikal ministro ir usienio reikal ministro sakymas Dl Saugios kilms

alies ir saugios treiosios alies nustatymo ir usieniei grinimo arba isiuntimo tvarkos
patvirtinimo, 2000 m. spalio 27 d., Nr. 418/136 // V. . 2000. Nr. 942966, 4 (neteko galios).
1025
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1, 2 str. 24 p.
352

PABGLI TEIS

2.2. Saugios kilms valstybs nuostatos taikymo slygos:

materialiniai kriterijai ir procesins garantijos
Nustatant, ar konkreti kilms valstyb gali bti laikoma saugia prieglobsio praytojams, t. y. vertinant bendr persekiojimo grsm toje alyje, remiantis 1992 m. ivadomis valstybms narms buvo privalu atsivelgti
tam tikrus aspektus1026:
1) ankstesn pabgli skaii ir j pripainimo pabgliais lyg;
2) mogaus teisi padt;
3) demokratini institut buvim;
4) stabilum alyje.
Kai kurie i i aspekt buvo kritikuotini, pavyzdiui, statistikos kriterijus yra gana slyginis, atsivelgiant tai, kad padtis konkreioje kilms
valstybje gali staiga i esms pasikeisti (pvz., dl vykdyto valdios perversmo), kas lemt potencial pabgli atsiradim, nepaisant to, jog anksiau pabgli i tos valstybs galjo ir nebti. Be to, toks vertinimas yra
labai slygikas dar ir dl to, kad vairiose valstybse labai skiriasi tos paios kilms valstybs pabgli pripainimo lygis. Nors paprastai demokratins valstybs laikomos prima facie saugiomis, tai neturi automatikai
reikti, kad visi prieglobsio praytojai, atvykstantys i t ali, negali bti
laikomi pabgliais, nes net ir demokratinje valstybje gali atsirasti individ, kurie pagrstai bijo persekiojimo 1951 m. konvencijos atvilgiu. is materialini kriterij sraas neisamus, gali bti taikomi ir kiti kriterijai, kurie
padeda nustatyti, ar tam tikra valstyb yra saugi konkreiam prieglobsio
praytojui. Panaius principus, skirtus saugioms kilms valstybms nustatyti, tvirtina ir prieglobsio procedr direktyvos projekto antrasis priedas.
Reikalaujama, kad siekiant pripainti tam tikr valstyb saugia kilms valstybe bt nustatyta, jog:
1) joje veikia demokratins institucijos ir nuolatos gerbiamos ios teiss: minties, sins ir religijos laisv, teis laisvai reikti savo
nuomon, teis jungtis taikius susibrimus, asociacij laisv, taip
pat teis steigti bei jungtis profesines sjungas ir teis tiesiogiai ar
per irinktus atstovus dalyvauti valstybs valdyme;
2) nevyriausybinms ir tarptautinms organizacijoms leidiama stebti, kaip laikomasi mogaus teisi;
3) i valstyb vadovaujasi statymais ir nuolatos gerbiamos ios teiss:
asmens laisv ir saugumas, teis bti pripaintu teisini santyki
1026
Ivados dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms, cit. op.
1021. 4 str.

353

PABGLI TEIS

subjektu ir lygyb pagal statym;

4) joje veikia veiksmingos teisins gynybos priemons prie i pilietini ir politini teisi paeidimus, ir kur, btina, specialios priemons;
5) padtis ioje valstybje yra stabili1027.
Antroji priedo dalis numato nuostatas dl informacijos altini, kuriais
vadovaujamasi nustatant saugias kilms valstybes (diplomatini atstovybi
ataskaitos, tarptautini ir nevyriausybini organizacij ataskaitos ir spaudos
praneimai, ypa atsivelgiant JTVPK informacij)1028. Be to, ataskaitos
apie tam tikros valstybs bendr vertinim turi bti vieos. Remiantis direktyvos projektu, valstyb, kuri laikoma saugia kilms valstybe pagal 2
priede nustatytus kriterijus, gali bti laikoma saugia kilms valstybe konkreiam prieglobsio praytojui tik tuomet, jei jis turi tos valstybs pilietyb
arba jei jis yra asmuo be pilietybs, tai yra jo buvusios nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, ir jei nra prieasi manyti, kad i valstyb nebt saugi
kilms valstyb konkreiomis prieglobsio praytojo aplinkybmis1029.
Nagrinjant procesinius nuostatos taikymo aspektus pabrtina, kad ji
taikoma tik kaip prielaida, jog tam tikra valstyb asmeniui saugi, taiau asmuo, pateikdamas savo bylos individualias aplinkybes, gali toki prielaid
paneigti. Taigi prielaida, kad tam tikra valstyb yra i esms saugi, neturt
automatikai lemti, jog vis prieglobsio praytoj, atvykstani i ios alies, prieglobsio praymai bus atmesti. Btent dl ios prieasties kiekvieno asmens praymas turi bti nagrinjamas individualiai, nes tik taip prieglobsio praytojui gali bti suteikta veiksminga galimyb paneigti egzistuojani prielaid dl jo kilms valstybs saugumo. Atsivelgdamos tai,
kad saugios kilms valstybs nuostata taikoma individualiais pagrindais,
valstybs neturt naudoti vadinamj saugi kilms valstybi sra, ivardijani valstybes, i kuri atvykstantys asmenys nelaikomi pabgliais.
Kita vertus, kai kurios valstybs (Vokietija, Danija) tokius sraus turi ir
taiko praktikai. Pavyzdiui, ekijos Respublikoje usieniei statymas
nenumato saugi kilms valstybi srao, taiau tok sra Prieglobsio ir
migracijos politikos departamentas patvirtino kaip vidines gaires. 2004 m.
gegus mn. iame srae buvo 15 tuometini Europos Sjungos valstybi
nari, taip pat JAV, Kanada, Bulgarija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva,
Vengrija, Slovakija, Lenkija, Rumunija ir Slovnija. Latvijoje saugi kil1027
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. Priedas Nr. II. Saugi kilms valstybi nustatymo principai, I d.
1028
Ten pat. II d.
1029
Ten pat. 31 str.

354

PABGLI TEIS

ms valstybi sraas buvo panaikintas1030. iuo metu jau netekusi galios

saugi valstybi nustatymo tvarka Lietuvoje taip pat numat saugi kilms
valstybi srao sudarymo galimyb1031. Toki sra taikymas praktikoje
gali sukelti neigiam padarini gyvendinant 1951 m. konvencij, nes asmens praymo pagrstumas bt nustatomas remiantis ne individualiomis
prieglobsio praytojo aplinkybmis, bet tuo, kad jo kilms valstyb prima
facie laikoma saugia. Tokia praktika nebt suderinama su 1951 m. konvencija, kuri pareigojo valstyb individualiai inagrinti asmens praym
dl apsaugos, i pareiga iplaukia i individualizuotos konvencijoje tvirtintos pabglio svokos. Be to, tokiu atveju, jei asmens praymas bt atmestas vien remiantis tuo, kad jo kilms valstyb yra rayta tarp saugi kilms
valstybi, isiuniant asmen gali kilti pavojus paeisti asmens negrinimo
princip pagal 1951 m. konvencijos 33 straipsn ir Europos mogaus teisi
konvencijos 3 straipsn, nes individualiai nevertinusi persekiojimo grsms
asmeniui valstyb isiunia j neinodama, ar jam grs persekiojimas arba
kankinimai kilms alyje.
1992 m. ivados leido nagrinti prieglobsio praytoj i tariamai saugi kilms valstybi praymus skubos tvarka1032. Tokia praym nagrinjimo tvarka buvo numatyta ir 1992 m. rezoliucijoje dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym. Taip pat ir 1995 m. rezoliucija dl minimali prieglobsio procedros garantij numat, kad remiantis ia nuostata prieglobsio praymai, kuriuos pateik pilieiai i saugiomis laikom ES valstybi
nari, buvo laikomi akivaizdiai nepagrstais ir nagrinjami skubos tvarka,
taikant maesnes procesines garantijas nei tos, kurios taikomos nagrinjant
prieglobsio praymus prastine tvarka. 1995 m. rezoliucijos dl minimali
prieglobsio procedros garantij 20 punkte buvo teigiama, kad iuo atveju vienos i valstybi nari pilieio pateikto prieglobsio praymo atvilgiu
bus taikoma ypa greita ir supaprastinta procedra, atsivelgiant valstybs
nars taisykles ir praktik, taiau pabriama, kad valstybs nars ir toliau
turi laikytis sipareigojimo individualiai inagrinti kiekvien prieglobsio
praym, kaip numatyta enevos konvencijoje, kuria remiasi ES sutartis.
Paymtina, kad ES prieglobsio procedr direktyvos projekto 29 straipsnio b dalis numato, kad prieglobsio praymas gali bti atmestas kaip akivaizdiai nepagrstas, jei nustatyta, kad asmuo yra i saugios kilms valstybs. Projektas taip pat leidia nagrinti prieglobsio praytoj, atvykusi i
saugi kilms valstybi, praymus kaip akivaizdiai nepagrstus skubos
1030

JTVPK informacija, 2004 rugsjis.

Saugi valstybi nustatymo tvarka, cit. op. 1024, II skyriaus 8 punk.
1032
Ivados dl valstybi, kuriose paprastai nra rimtos persekiojimo grsms, cit. op.
1021. 3 str.
1031

355

PABGLI TEIS

tvarka1033. Skubos tvarka pagal projekt praymas turi bti inagrintas per
3 mnesius nuo jo pateikimo dienos1034. is terminas dl pateisinam prieasi gali bti pratstas dar 3 mnesius.
Lietuvoje 2000 m. pabgli statymas (iuo metu jau neteks galios)
numat, kad jei prieglobsio praytojas atvyko btent i saugios kilms alies, jo praymas turi bti nagrinjamas skubos tvarka1035, taiau i esms.
2004 m. usieniei teisins padties statymas 77 straipsnio 2 dalyje numato, kad pabglio statusas, papildoma apsauga arba laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas, jei inagrinjus prieglobsio praytojo praym paaikja, kad jis atvyko i saugios kilms valstybs. i nuostata netaikoma
nelydimam nepilnameiui prieglobsio praytojui remiantis to paties
straipsnio 3 dalimi.
Praktikai saugios kilms valstybs nuostatos kaip pagrindo atmesti
prieglobsio praym taikymas yra problemikas. Pirmiausia tokia nuostata
gali lemti, kad neigiamas sprendimas bus priimtas vien remiantis tuo, kad,
pavyzdiui, valstyb traukta saugi kilms valstybi sra, nesuteikiant
galimybs prieglobsio praytojui paneigti toki prielaid. Be to, pabglio
statusas gali bti nesuteikiamas tik tuomet, kai asmuo neatitinka 1951 m.
konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostat arba kai taikomos pabglio statuso netaikymo nuostatos. Taiau konvencija nenumato, kad status galima
bt atsisakyti suteikti dl tam tikr procesini nuostat taikymo, t. y. dl
to, kad asmuo atvyko i saugios kilms valstybs. I ties tam tikra valstyb
gali bti saugi daugeliui joje gyvenani asmen, taiau tai nebtinai reikia, kad n vienam j paliekaniam asmeniui neturt bti suteiktas pabglio statusas. Nors saugios kilms valstybs nuostat taikant praktikai gali
kilti neigiam padarini veiksmingai gyvendinant Lietuvos tarptautinius
sipareigojimus, vis dlto iuo metu tvirtintos teiss akt nuostatos dl ios
nuostatos taikymo neleidia vienareikmikai teigti, jog jos prietarauja tam
tikriems Lietuvos tarptautiniams sipareigojimams. Daug svarbesnis klausimas yra tas, kad Lietuvai ipleiamas Amsterdamo sutarties dl Europos
Sjungos valstybi nari piliei prieglobsio praym protokolo (toliau
Ispanijos protokolas)1036 taikymas. Lietuvos kreipimasis dl laikinj priemoni taikymo Ispanijos protokolo atvilgiu pirmaisiais narysts Europos
1033

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 29 str. b) d.

Ten pat. 24 str. 1 d.
1035
LR statymas dl pabglio statuso, 2000 m. birelio 29 d., Nr. VIII-1784 // V. .
2000. Nr. 561651, 14 str. 2 d. 1 punk. (neteks galios).
1036
Protocol on Asylum for Nationals of Member States of the EU, Annexed to the Treaty
on EU and to the Treaty Establishing the EC, 6 October 1997, Doc. No.CONF 4007/97,
TA/P. P. 24.
1034

356

PABGLI TEIS

Sjungoje metais padties nepakeist, nes ji vis tiek neturt galimybs visikai atsisakyti taikyti tam tikras Bendrijos teiss nuostatas atsivelgdama
tai, kad ji, kaip ir kitos naujos valstybs nars, turi visikai gyvendinti
prieglobsio teisyn. Ieitis iuo atveju galt bti ilygos taikymas, kaip tai
padar Belgija dl io protokolo taikymo. Tik tokiu atveju Lietuva galt
ivengti neigiam padarini, susijusi su protokolo taikymu, tarptautiniams
sipareigojimams pagal mintas tarptautines mogaus teisi sutartis. Taiau
tokios ilygos Lietuva nra padariusi.

2.3. Amsterdamo sutarties Ispanijos protokolo taikymo

problematika
Viena i pagrindini problem, kylani dl saugios kilms valstybs
nuostatos, yra susijusi su vadinamojo Amsterdamo sutarties Ispanijos protokolo taikymu. Kartu su Amsterdamo sutartimi buvo priimtas Ispanijos delegacijos pasilytas protokolas. Tai teisikai pareigojantis ir procedras
reglamentuojantis dokumentas ES prieglobsio srityje. iuo protokolu ES
valstybs nars pripastamos saugiomis kilms valstybmis ir juo apribojama ES valstybi nari piliei galimyb iekoti prieglobsio kitos ES
valstybs nars teritorijoje. Taigi jei prieglobsio praytojas, kuris yra vienos valstybs pilietis, pateiks prieglobsio praym kitoje valstybje narje,
tokiu atveju pastaroji turi nenagrinti jo praymo, o jei nusprendia nagrinti, tai turi j nagrinti kaip akivaizdiai nepagrst. Ispanijos protokole teigiama, kad atsivelgiant pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaugos
lyg ES valstybse narse, valstybs nars laikomos saugiomis kilms valstybmis viena kitos atvilgiu vis teisini ir praktini prieglobsio procedr kontekste. Atitinkamai bet kuris valstybs nars pilieio pateiktas praymas gali bti nagrinjamas ar pripastamas priimtinu nagrinti kitoje valstybje narje tik iais atvejais:
a) jei valstyb nar, kurios pilietis yra pareikjas, po Amsterdamo sutarties sigaliojimo, remdamasi Pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos 15 straipsniu, imasi priemoni, kuriomis
nukrypstama nuo sipareigojim pagal konvencij;
b) jei buvo pradta ES sutarties F straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta procedra, kol Taryba dar neprimusi sprendimo;
c) jei Taryba, veikdama pagal ES sutarties F straipsnio 1 dalies 1
punkt, valstybs nars, kurios pilietis yra pareikjas, atvilgiu nu357

PABGLI TEIS

stat, kad valstyb rimtai ir nuolatos paeidia F straipsnio 1 dalyje

ivardytus principus;
d) jei valstyb nar vienaalikai nusprend tai daryti kitos valstybs
nars pilieio pateikto praymo atvilgiu, turi bti nedelsiant praneta Tarybai, o praymas turi bti nagrinjamas vadovaujantis
prielaida, kad jis akivaizdiai nepagrstas, jokiu bdu nepaeidiant
valstybs nars sprendimo primimo teiss.
Protokolas nustato bendr taisykl, kad kitos valstybs nars pilieio
pateiktas praymas nebus nagrinjamas remiantis saugios kilms valstybs
nuostata, iskyrus keturis ivardytus atvejus. Trys i i atvej apibria slygas, kuriomis paneigiama i valstybi saugumo prielaida. Svarbu paymti, kad ios galimybs yra labai ribotos, nes priklauso arba nuo ETK
tvirtint teisi nesilaikymo, arba nuo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatytos procedros, kuri bt taikoma tik iimtiniais atvejais. Kita vertus,
paskutinis atvejis numato valstybs nars, kurioje iekoma prieglobsio,
sprendimo primimo teis, drauge nustatomos ir tam tikros procesins tokio
nagrinjimo slygos. Protokolo primimo metu kilo gin dl Ispanijos ir
Belgijos konflikto, susijusio su ETA organizacijos bask separatist prieglobsio praymais, todl prie Ispanijos protokolo buvo priimta deklaracija
dl ES valstybi nari piliei prieglobsio protokolo ir Belgijos deklaracija dl ES valstybi nari piliei prieglobsio protokolo. Pirmojoje deklaracijoje teigiama, kad protokolas nepaeidia kiekvienos valstybs nars teiss imtis organizacini priemoni, kurios, jos manymu, yra reikalingos siekiant gyvendinti savo sipareigojimus pagal 1951 m. konvencij1037. Taigi
deklaracija apsaugo valstybi teis gyvendinti btinas procedras, siekiant
vykdyti savo sipareigojimus pagal 1951 m. konvencij. Belgija yra pareikusi, kad ji individualiai nagrins kitos valstybs nars pilieio pateikt
prieglobsio praym1038. Belgijos deklaracija dl praym nagrinjimo
atitinka protokolo d punkt, todl utikrina Belgijos sipareigojim pagal
protokol vykdym. Vis dlto Ispanijos protokolas yra teisikai pareigojantis dokumentas ir sudaro neatsiejam ES sutarties dal, todl net jei valstybs nars gals nagrinti prieglobsio praym nepriklausomai nuo trij
pirmj slyg, jos turs informuoti Taryb ir nagrinti tok praym vadovaudamosi prielaida, kad jis akivaizdiai nepagrstas. Ir nors protokolas
numato, jog ia procedra nebus paeista valstybs nars sprendimo primimo teis, i ties tokiai teisei turi takos tai, kad pagal ketvirtj slyg
1037
Declaration relating to Protocol on Asylum of Nationals of Member States of the EU,
Annexed to the Treaty of Amsterdam.
1038
Declaration by Belgium on the Protocol on Asylum for Nationals of Member States of
the EU, Annexed to the Treaty of Amsterdam.

358

PABGLI TEIS

valstybs nars yra pareigotos nagrinti tokius praymus kaip akivaizdiai

nepagrstus. ios nuostatos gali bti problemikos, nes tam tikru atvilgiu
nustato nauj geografin apribojim, kur panaikino 1967 m. protokolas,
t. y. nenagrinjami i ES atvykusi asmen praymai. Antra vertus, net jei
praymas nagrinjamas, jis turi bti nagrinjamas remiantis prielaida, kad
jis akivaizdiai nepagrstas. Taigi tokios nuostatos, be abejons, gali prilygti
diskriminacijai tautybs pagrindu, nes prieglobsio praytojai i ES valstybi nari pakliva blogesn padt nei kiti prieglobsio praytojai btent
tautybs pagrindu. Tai grindiama tuo, kad praktikoje prielaida dl praymo
nepagrstumo retai kada paneigiama, nes prieglobsio praytojui nesuteikiamos tokios paios galimybs tai padaryti, kaip kitiems asmenims, kuri
praymai nagrinjami prastine tvarka. Taigi ketvirtasis punktas lyg ir suponuoja valstybs pareig atmesti kit valstybi nari piliei pateiktus praymus kaip akivaizdiai nepagrstus. Kadangi ES valstybi nari pilieiai
daug reiau prao prieglobsio nei treij valstybi pilieiai, priemons,
kuriomis siekiama apsaugoti prieglobsio procedras nuo piktnaudiavimo,
nra proporcingos btent dl to, kad iems prieglobsio praytojams udedama didesn rodinjimo nata, j prieglobsio praymai nagrinjami skubos tvarka ir taikant daug maesnes procesines garantijas, tuo ymiai sumainant galimybes paneigti praymo nepagrstumo prielaid.
Europos integracijos atvilgiu toks dokumentas kaip Ispanijos protokolas yra unikalus, nes valstybs nars smoningai numato savo pilieiams
maiau palanki padt nei kit valstybi pilieiams. Paymtina, kad nors
ES pilietyb suteikia papildomas teises (laisvas asmen judjimas, bendra
diplomatin gynyba, peticijos Europos Parlament teis ir kt.), dl Ispanijos protokolo ES pilietyb tampa trkumu, jei ES pilietis ieko prieglobsio
kitoje valstybje narje. Be to, ES pltros proceso metu i nuostata bus taikoma ir naujoms ES valstybms narms, pavyzdiui, Turkijai, kuri yra viena i pagrindini pabgli kilms valstybi Europoje, siekianti narysts.
Galbt dl i prieasi Ispanijos protokolas yra vertinamas kaip rykus
ingsnis atgal ES prieglobsio srityje1039.

1039
Gerald Simpson, Asylum and Immigration in the EU after the Treaty of Amsterdam,
European Public Law, Vol. 5, Issue 1, March 1999, Kluwer Law International. P. 95.

359

PABGLI TEIS

2.4. Saugios kilms valstybs nuostatos taikymas

valstybi praktikoje
Iskyrus Airij ir Italij, kuriose saugios kilms valstybs nuostata nra
taikoma1040, visose kitose ES valstybse narse (ia minimos ES valstybs
nars iki 2004 m. ES pltros) taikomos procedros patvirtina, kad nors
prieglobsio praymas nagrinjamas individualiai ir todl automatikai neatmetamas be jokio vertinimo, taiau jis bus nagrinjamas skubos tvarka
taikant maesnes procesines garantijas nei kitiems praymams, kurie nagrinjami prastine tvarka. Be to, praymo nagrinjimas skubos tvarka taip pat
lemia, kad nebus sustabdytas sprendimo dl isiuntimo vykdymas saugi
kilms valstybi nuostatos taikymo bylose kai kuriose i valstybi nari, o
tai ymiai sumenkina tokio skundo pateikimo prasm. Pavyzdiui, Belgijoje
saugios kilms valstybs nuostata buvo traukta prieglobst reglamentuojanius statymus 1991 m., taiau 1993 m. Belgijos arbitrao teismas paskelb, kad saugios kilms valstybs nuostatos taikymas neatitinka Pagrindinio statymo nuostat, tvirtinani vienodo elgesio princip ir diskriminacijos draudim, kadangi kai kuri saugi valstybi pilieiai ir kiti prieglobsio praytojai buvo skirstomi iimtinai pagal tautyb1041. Po io sprendimo Belgijoje pradta taikyti taisykl, kad visos kilms valstybs yra saugios, o prieglobsio praytojas turi tai paneigti, rodydamas, kad jis yra persekiojamas. Todl manoma, kad saugios kilms valstybs nuostata yra taikoma vis prieglobsio praytoj atvilgiu nepriklausomai nuo tautybs ir ji
nra diskriminuojanti. Lietuvoje saugios kilms valstybs nuostata praktikai taikoma gana retai.

1040
EP, Directorate General for Research, Asylum in the EU: the Safe Country of Origin
Principle, Working Document, November 1996. P. 15.
1041
Judgement No. 20/93, 25 March 1993, p. 6392, cit. i: EP, Asylum in the EU: the
Safe Country of Origin Principle,cit. op. 1040. P. 5.

360

PABGLI TEIS

3. AKIVAIZDIAI NEPAGRSTI PRIEGLOBSIO

PRAYMAI
3.1. Akivaizdiai nepagrsto prieglobsio praymo svoka
ir teisinis reglamentavimas
ios nuostatos apibrimo nra nei 1951 m. konvencijoje, nei kitose
tarptautinse sutartyse. i nuostata kyla i Europos Sjungos teiss bei kai
kuri valstybi nacionalins teiss. Akivaizdiai nepagrsto praymo klausim pirm kart nagrinjo 1992 m. lapkriio 30 d. priimta ES rezoliucija
dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym1042. J prim EB valstybi nari ministrai pltodami vyriausybi bendradarbiavim. iuo dokumentu buvo siekiama suderinti valstybi nari teis ir praktik taikant akivaizdiai nepagrst praym nuostat. Rezoliucija reikalavo, kad i nuostata bt traukta valstybi nari teiss aktus, reglamentuojanius prieglobst1043. Ji apibr, koks praymas gali bti laikomas akivaizdiai nepagrstu
valstybse narse, t. y. kai akivaizdu, kad:
1) praymas neatitinka n vieno i esmini kriterij pagal 1951 m.
konvencij ir 1967 m. protokol dl to, kad pareikjo tvirtinimas,
jog jis bijo persekiojimo savo kilms alyje, yra akivaizdiai nepagrstas;
2) arba praymas yra aikiai melagingas, arba juo piktnaudiaujama
prieglobsio procedra1044.
Kadangi rezoliucijos preambulje buvo daroma nuoroda VK ivad
Nr. 30 dl pabglio statuso ar prieglobsio praym, kurie yra akivaizdiai
nepagrsti arba jais piktnaudiaujama, reikt atsivelgti tai, kad ioje ivadoje akivaizdiai nepagrstu praymu pripastamas toks praymas, kuris
yra aikiai melagingas arba kuris nra susijs su pabglio statuso suteikimo kriterijais pagal 1951 m. konvencij ar kitais kriterijais, pateisinaniais
prieglobsio suteikim. Tuo tarpu akivaizdu, kad rezoliucija dl nepagrst
praym nenumat joki kit kriterij, susijusi su prieglobsio suteikimu,
tarp kuri svarbiausias yra apsaugos pagal ETK ir 1984 m. konvencij
1042

Rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym, cit. op. 838.

E. Guild, J. Niessen, The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU,
cit. op. 884. P. 36.
1044
Rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym, cit. op. 838.
1043

361

PABGLI TEIS

prie kankinimus suteikimas. Svarbu ne tai, kad iuo poiriu rezoliucija

neatitiko VK ivados nuostat, kurias ji skelb gerbianti preambulje, taiau tai, kad ji nereglamentavo atvej, kai apsauga asmeniui gali bti suteikta dl kit nei 1951 m. konvencijoje tvirtint prieasi. Tai, kad valstybs nenumat santykio tarp 1951 m. konvencijos ir papildomos apsaugos
form bendros procedros metu, lyg ir sukuria prielaid, kad apsaugos poreikis bus nagrinjamas skirtingose procedrose to paties individo atvilgiu.
Tai nesiderino su valstybi nari pareiktu ketinimu paspartinti sprendim
primim prieglobsio bylose1045. Kaip ir kiti ES dokumentai, rezoliucija
dl nepagrst praym tvirtino vidinio persiklimo alternatyvos ir saugios
kilms valstybs nuostatas, kurias siejo su skubiomis procedromis. Taiau
iais atvejais akivaizdiai nepagrst praym procedros taikymas nebuvo
visikai tinkamas, nes i nuostat nagrinjimas yra susijs su kriterij, apibdinani pabglio svok, taikymu, taigi praymo nagrinjimu i esms,
kuris yra ypa sudtingas ir reikalauja daugiau laiko, nei skiriama skubioms
procedroms. Be to, prie praym, kurie galjo bti nagrinjami skubos
tvarka, nors ir nevadinami akivaizdiai nepagrstais, rezoliucija dl nepagrst praym priskyr ir tokius praymus, kurie susij su padarytais teiss
paeidimais 1951 m. konvencijos 1 straipsnio 1 dalies taikymo atvejais ar
valstybs saugumo interesais1046. Taiau iais atvejais praymo nagrinjimas bna ypa sudtingas, nes reikia vertinti apsaugos btinumo ir padaryto nusiengimo santyk, o toks vertinimas atliekamas tik nagrinjant prieglobsio praym i esms. Todl skubios procedros iais atvejais taip pat
nra tinkamos. Priimta prieglobsio procedr direktyva reglamentuot
akivaizdiai nepagrst praym nuostatos taikym ir pakeist rezoliucijos
nuostatas. Direktyvos projektas neapibria akivaizdiai nepagrsto praymo svokos, tik ivardija atvejus, kuriais praymas gali bti atmestas kaip
akivaizdiai nepagrstas. Remiantis direktyvos projektu tokie atvejai yra
tuomet, kai nustatoma, kad:
a) pareikjas, pateikdamas savo praym ir faktus, ikl tik tas aplinkybes, kurios neturi nieko bendra su 1951 m. konvencija;
b) pareikjas yra i saugios kilms valstybs [];
c) pareikjui prima facie netaikomas pabglio statusas []1047.
Lietuvoje akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym nuostata pirm
kart atsirado 2000 m. pabgli statyme (iuo metu jau neteks galios). i
nuostata taip pat yra ir 2004 m. usieniei statyme, kurio 2 straipsnio 1
1045
Guild E., Niessen J. The Developing Immigration and Asylum Policies of the EU, cit.
op. 884. P. 155.
1046
Rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym, cit. op. 838. 11 str.
1047
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 29 str.

362

PABGLI TEIS

dalis pateikia tokio praymo apibrim: akivaizdiai nepagrstu praymu

suteikti prieglobst vadinamas toks usienieio praymas suteikti prieglobst
Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdiai nra persekiojimo pavojaus
kilms alyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudiaujama prieglobsio suteikimo tvarka ir kuris dl mint prieasi
akivaizdiai neatitinka iame statyme nustatyt kriterij suteikti prieglobst
Lietuvos Respublikoje. Akivaizdiai nepagrst praym taikymo atvejus
detalizuoja 2004 m. praym nagrinjimo tvarka.

3.2. Akivaizdiai nepagrst praym atvejai ir

j taikymo problematika
Nagrinjant rezoliucijoje dl nepagrst praym ivardytus akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym atvejus paymtina, kad tokiu praymas gali bti pripaintas tuomet, kai jo pagrindai nra susij su 1951 m.
konvencijoje ivardytomis persekiojimo prieastimis (ratione materiae).
iuo atveju pareikjas savo prieglobsio praym grindia ne persekiojimo
baime, bet kitomis prieastimis, pavyzdiui, darbo ar geresnio gyvenimo
iekojimu. is pagrindas taip pat gali apimti atvejus, kai prayme nenurodoma visikai joki pagrind, pavyzdiui, pareikjas nedaro joki nuorod
persekiojimo baim arba savo pasakojime nenurodo nieko, kas bt susij
su juo asmenikai. Be to, pirmoji slyga apima tokius atvejus, kai prieglobsio praytojas yra visikai nepatikimas, nes jo pasakojimas yra nenuoseklus, prietaringas arba i esms netiktinas, todl pareikjo patikimumas negali bti nustatytas. Konkrei ES valstybi nari teiss aktuose io
atvejo taikymo pagrindas gana platus. Pavyzdiui, Vokietijoje praymo pateikimas dl ekonomini prieasi arba siekiant ivengti bendro pobdio
nepaprastosios padties ar karinio konflikto kilms valstybje, taip pat nepagrsti ar prietaringi praymai gali bti laikomi akivaizdiai nepagrstais1048. Antroji slyga, t. y. praymas yra aikiai melagingas arba juo piktnaudiaujama prieglobsio procedra, apima tuos atvejus, kai tinkamai nepaaikins pareikjas nurod neteising tapatyb arba pateik suklastotus
dokumentus, apie kuriuos paklaustas vis laik teig, jog jie tikri; kai pateik melagingus duomenis, nordamas pagrsti savo praym; kai, turdamas
pakankamai galimybi pateikti prieglobsio praym anksiau, j pateik tik
tam, kad bt sustabdytas jo isiuntimas; kai iurkiai paeid esmines pa1048

VFR statymas dl prieglobsio procedros, 1992 m. birelio 26 d., 29 str. a) d.

363

PABGLI TEIS

reigas, numatytas nacionaliniuose teiss aktuose, kurie taikomi prieglobsio

procedroms; kai pateik praym jau po to, kai ankstesnis praymas buvo
atmestas laikantis vis procesini garantij ir vadovaujantis 1951 m. konvencijos nuostatomis ir t. t.1049. Visos ios slygos turi vienod gali ir n
viena negali bti svarbesn nei persekiojimo baim pagal 1951 m. konvencij. Visi ie pagrindai atsispindi ES valstybi nari nacionalinje teisje.
Taiau kai kuri i i slyg taikymas kaip pagrindas laikyti prieglobsio
praym akivaizdiai nepagrstu yra diskutuotinas, pavyzdiui, tuo atveju,
kai prieglobsio praymas pateikiamas tam, kad bt sustabdytas isiuntimas. Valstybi sipareigojimas laikytis asmens negrinimo principo kaip
tik ir taikomas tuo metu, kai ruoiamasi asmen isisti. Tai, kad jis pavlavo pateikti prieglobsio praym, neatleis valstybs nuo atsakomybs
pagal asmens negrinimo princip. Reikalavimas, kad asmuo pateikt praym vos atvyks valstybs teritorij, ir draudimas pateikti j po kurio laiko prietaraut pabglio sur place svokai, nes asmenys negalt bti pripainti pabgliais, kai padtis kilms valstybje pasikeiia jiems bnant
usienyje. Terminai, taikomi praymui pateikti, vairiose valstybse svyruoja nuo 24 valand iki vieneri met, taiau reikt pabrti, kad toki termin taikymas kaip prieastis atsisakyti nagrinti prieglobsio praym priimtinumo etape buvo pripaintas paeidianiu tarptautins apsaugos principus1050. Antra, prieglobsio praymo pripainimo akivaizdiai nepagrstu
pagrindas, susijs su ankstesnio prieglobsio praymo nagrinjimu kitoje
valstybje, neatsivelgia pasikeitusi aplinkybi kilms valstybje galimyb, kuri gali lemti asmens tapim pabgliu jau po to, kai jo prieglobsio
praymas buvo inagrintas ir atmestas. Reikt taip pat paymti, kad tam
tikr dokument neturjimas arba netikr dokument naudojimas pats savaime nepaveria prieglobsio praymo piktnaudiaujaniu ar melagingu.
Taigi tai neturt bti pagrindas netaikyti prieglobsio praytojui procedros, kadangi bet kokia piktnaudiavimo prielaida turi bti inagrinta, siekiant nustatyti jos pagrstum1051.
Nagrinjant ES prieglobsio procedr direktyvos projekte numatytus
akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym atvejus, reikia pabrti, kad
pirmuoju atveju direktyvos projektas, kaip ir rezoliucija dl nepagrst praym, neatsivelgia tai, kad pareikjas gali ikelti faktus ar aplinkybes,
kurios, nors nra susijusios su 1951 m. konvencija, taiau lemia tarptautins
apsaugos suteikim kitais pagrindais, pagal kitas apsaugos formas. Tokiais
1049

Rezoliucija dl akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym, cit. op. 838. 9 str.

r. Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas Jabari prie Turkij byloje, 40;
taip pat r. Excom Conclusion No 15 (XXX), cit. op. 103. I.
1051
Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), cit. op. 699. 35. P. 8.
1050

364

PABGLI TEIS

atvejais bt netikslinga prieglobsio praym pripainti akivaizdiai nepagrstu, juolab kad nustatant vairius apsaugos poreikius taikoma viena procedra. ia galima pasiremti Vykdomojo komiteto ivada Nr. 30, kuri, apibdindama akivaizdiai nepagrstus praymus, nurodo tuos, kurie nra susij nei su pabglio statuso suteikimo kriterijais [...], nei su jokiais kitais
kriterijais, pateisinaniais prieglobsio suteikim1052. Antrasis atvejis, susijs su saugios kilms valstybs nuostatos taikymu, gali bti kritikuojamas
dl to, kad siekiant paneigti prielaid, jog kilms valstyb saugi konkreiam
prieglobsio praytojui, turt bti nagrinjamos individualios io prieglobsio praytojo aplinkybs, t. y. gilinamasi prieglobsio praymo esm.
Direktyvos projektas priskiria akivaizdiai nepagrstus praymus prie t,
kuri nagrinjimas i esms nra btinas1053. Taiau problemikiausias yra
treiasis direktyvos projekte nurodytas akivaizdiai nepagrsto praymo atvejis, kai prieglobsio praytojui netaikomas pabglio statusas. Atvejai,
kai nagrinjamos pabglio statuso netaikymo nuostatos, yra ypa sudtingi, juos nagrinti reikia daug atsargiau ne tik dl to, kad iuo atveju kyla labai sunks padariniai prieglobsio praytojui, bet taip pat siekiant vertinti
visus rodymus. Todl, pavyzdiui, JTVPK pasisako prie ios nuostatos
traukim direktyv tokiu bdu1054. Tam tikrus atvejus, kuriuos 1992 m.
rezoliucija priskyr prie akivaizdiai nepagrst praym, prieglobsio procedr direktyvos projektas priskiria prie atvej, kai praymas gali bti
nagrinjamas skubos tvarka, nors ir nevadinamas akivaizdiai nepagrstu.
iuos atvejus ivardija projekto 32 straipsnis, t. y.:
1) jei pareikjas be pateisinamos prieasties suklaidino valdios atstovus dl savo tapatybs ir/arba tautybs, pateikdamas melaging
informacij arba neatskleisdamas tam tikros informacijos, kuri bt
padariusi neigiam tak sprendimui;
2) pareikjas nepateik informacijos, btinos jo tapatybei ar tautybei
nustatyti, ir yra rimt prieasi manyti, kad jis bloga valia sunaikino, atsikrat tapatybs arba kelions dokument, kurie bt padj nustatyti jo tapatyb ar tautyb;
3) pareikjas smoningai pateik klaidinanius esminio pobdio
duomenis dl rodym, kuriais jis grindia savo prieglobsio praym;

1052

Excom, Conclusion No. 30 (XXXIV), cit. op. 836. d.

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719, preambul, 14 punk.
1054
UNHCR, Summary Observations on the Amended Proposal by the European Commission for a Council Directive on Minimum Standards on Procedures in Member States for
Granting and Withdrawing Refugee Status, COM(2000)326 final/2, 18 June 2002.
1053

365

PABGLI TEIS

4) pareikjas pateik pakartotin praym, kuriame nra joki svarbi

nauj fakt dl jo aplinkybi ar padties kilms valstybje;
5) pareikjas be pateisinamos prieasties nepateik praymo anksiau, nors turjo visas galimybes tai padaryti, ir pateik praym
vien tik siekdamas ivengti ar atidti priimto sprendimo, kuris lemt jo isiuntim, vykdym;
6) pareikjas nesilaik pareig, susijusi su reikalavimu pateikti vis
informacij nustatant faktus jo byloje, taip pat kai jis neprisistat
nustatytu laiku ar nepateik laiku informacijos apie save arba be
leidimo ivyko i vietovs, kurioje gyveno ar kurioje buvo apgyvendintas;
7) pareikjas neteistai atvyko valstybs nars teritorij arba neteistai joje buvo be pateisinamos prieasties, neprisistat valdios atstovams kaip manoma skubiau, atsivelgiant jo atvykimo aplinkybes;
8) pareikjas kelia grsm valstybs nars saugumui ar tos valstybs
nars visuomenei, nuteisus j u itin sunk nusikaltim.
Kai kurie i i pagrind kritikuotini. Dl pirmj dviej atvej reikt
pabrti, kad ne bet kokios klaidingos informacijos pateikimas turt bti
laikomas klaidinimu, o tik toks, kuris padarytas smoningai ir turi reikm
sprendimo primimui. Taip pat dokument neturjimas pats savaime neturt lemti tai, kad prieglobsio praymas bt pripaintas melagingu, nes
prieglobsio praytojai neretai priversti neteistai ivykti i kilms valstybs, bgdami nuo persekiojimo. Prieglobsio praytojai gali bti sunaikin
ar atsikrat kelions arba tapatybs dokument, nes juos tai gali bti privert daryti moni gabentojai. ias aplinkybes turt bti atsivelgiama.
Taip pat turi bti atkreipiamas dmesys tai, kad pareikjo elgesys pats
savaime nepaneigia visikai pagrstos persekiojimo baims1055. Penktuoju
atveju nurodyta situacija panai numatyt rezoliucijoje dl nepagrst praym ir ji neatsivelgia sur place pabgli kategorij bei tuos atvejus, kai
prieglobsio praytojai galjo gyventi prieglobsio valstybje iki praymo
pateikimo kitais teisiniais pagrindais. Paymtina, kad atuntojo atvejo nenumato Vykdomojo komiteto ivada Nr. 30, reglamentuojanti praymo nagrinjimo skubos tvarka atvejus. Taiau iais atvejais praymas gali bti atmestas tik tuomet, kai nustatyta, jog pareikjo atvilgiu nra visikai pagrstos persekiojimo baims. Tai patvirtina, kad visais iais atvejais pray1055

UNHCR, Summary Observations on the Amended Proposal by the European Commission for a Council Directive on Minimum Standards on Procedures in Member States for
Granting and Withdrawing Refugee Status, COM(2000)326 final/2, 18 June 2002.
366

PABGLI TEIS

mas turi bti nagrinjamas i esms, nors ir skubos tvarka1056. Visi ie atvejai pagal direktyvos projekt vadinami ne akivaizdiai nepagrstais, bet tiesiog nepagrstais praymais1057.
Lietuvoje vedus akivaizdiai nepagrsto praymo nuostat buvo numatyti tokie akivaizdiai nepagrst praym atvejai:
1) kai prayme akivaizdiai nra persekiojimo pavojaus kilms alyje
pagrindimo;
2) kai praymas paremtas apgaule;
3) kai praymu piktnaudiaujama prieglobsio suteikimo tvarka.
2004 m. praym nagrinjimo tvarkos 16.3 punkte atsispindi tie patys
atvejai. Pirmasis atvejis identikas numatytam direktyvos projekte, todl jis
kritikuotinas dl to, kad neatsivelgia kitus apsaugos pagrindus (t. y. ne tik
persekiojim, bet ir kankinim ar kitokio draudiamo elgesio pavoj, taip
pat grsm, kad bus paeistos mogaus teiss ir pagrindins laisvs ar kils
grsm gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dl paplitusio smurto iais
pagrindais grindiamas papildomos apsaugos suteikimas pagal usieniei
statym). Antruoju ir treiuoju atveju labai svarbu, kad ie pagrindai bt
detalizuojami, t. y. nustatoma, kaip suprantama apgaul ar piktnaudiavimas. Paymtina, kad neyms prietaravimai prieglobsio praytojo teiginiuose neturt bti vertinami kaip apgaul ar melaging duomen pateikimas. Praktikoje akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym nuostata
remiantis iki 2004 m. gegus mnesio galiojusiu 2000 m. pabgli statymu buvo taikyta kelet kart. Pavyzdiui, kai 2000 metais buvo priimti
pabgli statymo pakeitimai, laikotarpiu nuo 2000 m. rugsjo 1 d., kai ie
pakeitimai sigaliojo, iki t pai met pabaigos akivaizdiai nepagrstais
praymais buvo pripainti 5 praymai i 53 pateikt. Sprendimai dl i
praym buvo grindiami tokiais motyvais:
a) persekiojimo pavojus nebuvo grindiamas viena i pabglio svokoje nurodyt slyg;
b) praymas neatitiko reikalavim pabglio statusui gauti;
c) persekiojimas nebuvo realus, o tik numanomas;
d) nesinaudojimas vidinio persiklimo alternatyva buvo pagrstas ekonominmis prieastimis;
e) prieglobsio praymas buvo pateiktas siekiant ivengti isiuntimo1058.
1056

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 32 str.

Ten pat. 23 str. 1 d. c) punk.
1058
Rosemary Byrne, Gregor Noll and Jens Vedsted-Handsen (eds). New Asylum Countries? Migration Control and Refugee Protection in an Enlarged European Union. Kluwer Law
International, 2002. P. 248.
1057

367

PABGLI TEIS

Pagal 2004 m. usieniei statym iki 2005 m. pradios akivaizdiai

nepagrst prieglobsio praym taikymo atvej dar nebuvo.

3.3. Procesiniai akivaizdiai nepagrst prieglobsio

praym nagrinjimo aspektai
Rezoliucija dl nepagrst praym leido valstybms pasirinkti tarp
praymo nagrinjimo skubos tvarka procedros taikymo akivaizdiai nepagrst prieglobsio praym atveju arba priimtinumo procedr, kuriomis
besiremdamos jos galt labai greitai atmesti prieglobsio praymus, motyvuodamos objektyviomis prieastimis. Taiau procesini garantij klausimas buvo silpnoji rezoliucijos vieta, nes nebuvo tvirtinta valstybi pareiga
suteikti galimyb pateikti skund dl sprendimo, kuriuo praymas pripastamas akivaizdiai nepagrstu. Vis dlto net ir tais atvejais, kai tokia galimyb egzistavo, rezoliucija negarantavo, kad tokio skundo pateikimas sustabdys sprendimo dl isiuntimo vykdym. Taiau iais atvejais akivaizdiai nepagrst praym procedros nagrinjant praym skubos tvarka
taikymas nra visikai tinkamas, nes ios nuostatos nagrinjimas yra susijs
su kriterij, apibdinani pabglio svok, taikymu, taigi praymo nagrinjimu i esms, kuris yra ypa sudtingas ir reikalauja daugiau laiko, nei
skiriama skubioms procedroms. Prieglobsio procedr direktyvos projekte akivaizdiai nepagrsti praymai priskiriami prie nagrinjam skubos
tvarka (sprendimas priimamas per 3 mn., gali bti pratsiamas dar 3 mn.).
Procesini garantij poiriu, nors direktyvos projekto 6 straipsnis nurodo,
kad prieglobsio praytojams visais atvejais turi bti leidiama pasilikti
valstybs teritorijoje, kol priimamas sprendimas (iskyrus atvejus, kai valstyb nar gali padaryti iimt nagrindama pakartotinius praymus), vis dlto apeliacinje instancijoje direktyva leidia iimtis. Pagal projekt tuomet,
kai nagrinjamas skundas dl sprendimo, priimto skubos tvarka, valstyb
nar gali nustatyti atvejus, kai tokio sprendimo apskundimas nesustabdo jo
vykdymo1059. Tokiu atveju turi bti leista teismui nusprsti, ar konkreiam
prieglobsio praytojui toks sustabdymas galimas1060. Taiau net ir iuo atveju isiuntimas iki tokio teismo sprendimo primimo vis dar galimas, jei
valstyb nar itai numatys tais atvejais, kai praymas laikomas nepriimtinu, kai jau toks praymas teismui kart buvo atmestas ir nra nauj aplin1059
1060

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 40 str. 1 d.

Ten pat. 40 str. 2 d.
368

PABGLI TEIS

kybi, kai pakartotinis praymas nebus nagrinjamas, taip pat nacionalinio

saugumo ar vieosios tvarkos sumetimais1061.
Lietuvoje pagal 2000 m. pabgli statym (iuo metu jau netekus
galios) akivaizdiai nepagrsti praymai galjo bti nagrinjami pasienio
procedroje (sprendimas priimamas per 48 val.) ir skubos tvarka, nagrinjant praym i esms. Buvo akivaizdu, kad nelogika taikyti t pai nuostat dviejose skirtingose procedrose. Akivaizdiai nepagrsti praymai
pagal 2004 m. usieniei statym nagrinjami priimtinumo valstybs
teritorij etape. Taiau paymtina, kad iuo atveju praymas nagrinjamas
i esms ir priimamas sprendimas nesuteikti pabglio statuso arba papildomos apsaugos, arba laikino teritorinio prieglobsio1062. Tokiu atveju praymas turi bti inagrinjamas per 48 valandas. Terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip 7 dienas1063. Tokie terminai, atsivelgiant tai, kad
praymas nagrinjamas i esms, yra ne itin reals, siekiant tinkamai, visapusikai ir objektyviai inagrinti prieglobsio praym.

1061

Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 40 str. 3 d.

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 77 str. 2 d.
1063
Ten pat. 81 str. 3 d.
1062

369

PABGLI TEIS

4. EIMOS VIENYBS PRINCIPAS IR TEIS

SUSIJUNGTI SU EIMA

4.1. Pabgli eimos apsaugos problemos ir tarptautiniai

teisiniai ios apsaugos pagrindai
Tai, kad asmuo tampa pabgliu, neretai sukelia neigiam padarini
pabglio eimai ir jos nariams. Pavyzdiui, danai dl slapto ar neplanuoto
vieno i eimos nari ivykimo i kilms valstybs kiti tokio pabglio eimos nariai gali ilg laik nieko neinoti apie j; kartais pabglio eimos nariai ivyksta i kilms valstybs skirtingu metu; gali bti, kad prieglobsio
jie siekia skirtingose valstybse neinodami vieni kit buvimo vietos arba
negaldami tokios vietos pasiekti; kartais vaikai pasimeta nuo tv ivykdami i kilms valstybs ar keliaudami prieglobsio valstyb. Neplanuotas
ir nepageidautas isiskyrimas su eima sukelia neigiam padarini pabgliams: ne tik psichologini, kilusi dl isiskyrimo ir neinios dl artimj,
taiau, kaip rodo valstybi praktika, taip pat ir integracijos prieglobsio
valstybje problem. Todl tarptautinje pabgli teisje tvirtinamos nuostatos, kuriomis pirmiausia norima apsaugoti pabgli eimas siekiant ivengti j isiskyrimo, t. y. utikrinama pabglio ar prieglobsio praytojo
teis eimos vienyb ir eimos apsaug, antra vertus jei eima buvo iskirta, siekiama, kad ji galt susijungti. Susijungimas prieglobsio valstybje yra vienintelis bdas utikrinti pabglio eimos vienyb tiems asmenims, kurie bdami pabgliai negali grti savo kilms valstyb. Pabgli teis eimos vienyb ir eimos susijungim kelia praktini taikymo
problem, nes ji neretai susikerta su valstybi teise priimti sprendimus dl
usieniei atvykimo valstybs teritorij ir gyvenimo joje. Taiau, nepaisant i teis gyvendinant kylani problem, ji bendrja prasme yra visuotinai pripastama valstybi praktikoje1064.
Bendrame mogaus teisi teiss ir humanitarins teiss kontekste eimos teis gyventi kartu kaip integrali visum patvirtina vairs mogaus
teisi tarptautiniai dokumentai. ie dokumentai patvirtina, kad egzistuoja
1064

Hlne, Lambert, The European Court of Human Rights and the Right of Refugees
and Other Persons in Need of Protection to Family Reunion, IJRL Vol. 11, No. 3, 1999. P.
449.
370

PABGLI TEIS

universalus susitarimas, jog eima, kaip pagrindinis visuomens vienetas,

turi bti gerbiama ir saugoma1065. Pavyzdiui, Visuotins mogaus teisi
deklaracijos 12 straipsnis skelbia teis eimos gyvenimo gerbim, o 16
straipsnis numato teis tuoktis ir valstybs bei visuomens garantuojam
eimos apsaug. mogaus teisi komitetas, priirintis Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto gyvendinim, komentuodamas pakto 23
straipsnio nuostatas (eima yra natrali ir esmin visuomens dalis, kuri
turi teis valstybs ir visuomens apsaug), pareik, kad galimyb gyventi kartu reikia tinkam priemoni primim tiek vidiniu lygmeniu, tiek
priklausomai nuo aplinkybi, bendradarbiaujant su kitomis valstybmis, garantuojant eimos vienyb ar susijungim, ypa kai eimos nariai iskirti dl
politini, ekonomini ar panai prieasi1066. Nepilnamei teis susijungti su tvais numato 1989 m. JT vaiko teisi konvencija, kurioje teigiama, kad valstybs turi humanikai, operatyviai ir teigiamai svarstyti vaiko
ar jo tv pareikimus dl eimos susijungimo1067. Nelydimi nepilnameiai
turi teis naudotis eimos susijungimo su savo tvais toje valstybje, kurioje
jie gavo prieglobst, teise, ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Nepakanka, kad vaikas bt tik su vienu tvu eimoje, kurioje anksiau buvo du
tvai, nes pripastama teis bti su abiem tvais1068. Vienintel leidiama
iimtis gali bti Vaiko teisi konvencijos 9 straipsnio 1 dalies taikymas,
t. y. jei susijungimas neatitikt vaiko interes.
Nors 1951 m. konvencija tiesiogiai nereglamentuoja eimos vienybs
ar eimos susijungimo klausimo pabgli atveju, taiau tai, kad nra tokios
nuorodos, nereikia, kad jos rengjai man, jog pabgli eimos apsauga
nra valstybi pareiga. JT galiotoj atstov konferencijos dl pabgli ir
asmen be pilietybs statuso, kuri prim 1951 m. konvencijos tekst, priimtas baigiamasis aktas rekomendavo utikrinti pabglio eimos vienybs
ilaikym. Baigiamasis aktas kviet valstybes imtis btin priemoni pabglio eimai apsaugoti, siekiant utikrinti pabglio eimos vienybs ilaikym, ypa tais atvejais, kai eimos galva vykd btinas slygas, kad
bt priimtas tam tikr al1069. Be to, kai kurie paios 1951 m. konvenci1065

Visuotin mogaus teisi deklaracija, 16 str. 3 d.; TPPTP, 1966, 999 UNTS 171, 23
str. 1 d.; Amerikos mogaus teisi konvencija, 17 str. 1 d.; Europos socialin chartija, 1996
(ETS 163, revisiting the European Social Charter). 16 str.
1066
HRC, General Comment 19 on Article 23 (thirty-ninth session, 1990),
HRI/GEN/1/Rev. 3. P. 30. 5.
1067
Jungtini Taut vaiko teisi konvencija // V. . 1995. Nr. 60150. 10 str. 1 d.
1068
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, in:
UNHCR, Refugee Protection in International Law, UNHCRs Global Consultations on International Protection. P. 578.
1069
Baigiamojo akto B dalies 1 punktas, cit. i JTVPK vadovas, cit. op. 84. P. 83.
371

PABGLI TEIS

jos straipsniai numato tam tikr pabgli eimos apsaug. Pavyzdiui, 4

straipsnis, kuriame kalbama apie pabgli vaik religin aukljim; 12
straipsnio 2 dalis, susijusi su vedybinmis teismis ir pan. 1969 m. AVO
konvencijoje nra tiesiogini nuostat dl eimos vienybs ar eimos susijungimo. O Kartagenos deklaracija tiesiogiai pripasta eimos susijungim
kaip pagrindin princip, kuriuo turi bti grindiamas humanitarinis elgesys
su pabgliu prieglobsio valstybje1070. Bene isamiausias dokumentas,
reglamentuojantis usieniei, tarp j ir pabgli, eimos susijungimo
klausimus, yra 2003 m. rugsjo 22 d. direktyva dl teiss eimos susijungim (toliau eimos susijungimo direktyva)1071. ioje direktyvoje pabgli eimos susijungimas iskiriamas atskir skyri, pabriant, kad pabgli eimos susijungimo klausimai sprendiami specifikiau nei vis kit
valstybje esani usieniei ir kad jiems turt bti sudarytos palankesns slygos naudotis teise eimos susijungim1072. Taip pat ir ES direktyva
dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos numato, kad valstybs nars
turi utikrinti eimos vienybs ilaikym1073. Laikin apsaug gavusi pabgli eimos susijungim reglamentuoja ES direktyva dl laikinos apsaugos, 15 straipsnio 2 dalyje numatydama, kad suteikusios laikin apsaug
valstybs nars, atsivelgusios eimos nari nor, sujungia eimos narius.
Lietuvoje pabgli eimos vienybs ir susijungimo klausim pirm kart
reglamentavo 2000 m. pabgli statymas. 2004 m. usieniei statyme
ie klausimai taip pat numatyti.

4.2. eimos vienybs principas ir jo taikymas

eimos vienybs principas reikia, kad jei vienas i eimos nari pripastamas pabgliu, kitiems eimos nariams taip pat suteikiamas pabglio
statusas1074. Pabgli eimos vienyb taip pat reikia, kad valstyb neturi
iskirti eimos nari ir privalo imtis priemoni, kad eimos vientisumas bt ilaikytas1075. Vis dlto tais atvejais, kai pabglio eimos nariai yra prie1070
Cartagena Declaration on Refugees, adopted by the Colloquium on the International
Protection of Refugees in Central America, Mexico and Panama, held in Cartagena on 1922
November 1984, 13 punktas.
1071
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613.
1072
Ten pat, preambul, 8 punk.
1073
ES direktyva dl pabglio svokos ir papildomos apsaugos, cit. op. 205. 23 str. 1 d.
1074
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 184. P. 69.
1075
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 571.

372

PABGLI TEIS

globsio valstybs pilieiai arba kitos valstybs pilieiai, kurie naudojasi i

valstybi apsauga, suteikti pabglio status eimos vienybs pagrindu
jiems netikslinga1076. Pabglio statusas visuomet lemia daug maesnes teises nei tam tikros valstybs pilietybs pagrindu suteikiamos teiss. Daugumos 1951 m. konvencijos valstybi dalyvi praktika pasiymi tuo, kad artimiems pabglio eimos nariams suteikiamas toks pat statusas, kaip ir pabgliams. Tai daroma siekiant utikrinti, kad eima galt gyventi kartu
prieglobsio valstybje ir naudotis tokiomis paiomis teismis, kurios suteikiamos pabgliams pagal 1951 m. konvencij ir 1967 m. protokol.
Toks eimos nariams suteikiamas statusas kartais vadinamas ivestiniu1077.
Taiau valstybi praktika iuo poiriu nra vienoda. Pavyzdiui, Vokietijos Federacins Respublikos federalinis administracinis teismas nustat, kad
pabglio ilaikytiniai gali gauti pabglio status tik tuo atveju, jei jie patys atitinka pabgliams keliamas slygas1078. Jastram ir Newland teigia,
kad tokia praktika paneigia eimos vienybs tiksl pabgli kontekste1079.
Lietuvoje, suteikus pabglio status vienam eimos nariui, kitiems iai
eimai priklausantiems nariams pabglio statusas suteikiamas automatikai. Reikt pabrti, kad eimos vienybs principas veikia asmen naudai,
todl jei eimos galva nra pripastamas pabgliu, tai neukerta kelio kitiems eimos nariams savarankikais pagrindais kreiptis dl pabglio statuso suteikimo1080. Visi eimos nariai turi teis bti individualiai apklausiami
siekiant nustatyti j teisin status1081. Taip pat ir tuo atveju, jei pabglio
statusas vienam eimos nariui nesuteikiamas pritaikius netaikymo nuostatas, kiti eimos nariai gali prayti pabglio statuso savarankikais pagrindais. Tokiu atveju j praymai gali bti nagrinjami ne tik j savarankik
aplinkybi kontekste, bet ir t aplinkybi, dl kuri kilo persekiojimo pavojus tam eimos nariui, kuriam pabglio statusas netaikytas. Tai susij su
tuo, kad persekiojimo pavojus jiems gali kilti dl artimo susietumo su asmeniu, kuris dalyvavo veikloje, u kuri pabglio statusas jam buvo netaikytas1082. Taiau tais atvejais, jei vienam i pabglio eimos nari buvo at1076

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 184. P. 6970.

Excom Conclusion No 88 (L), cit. op. 612, b(iii), 85(XLIX) 1998, cit. op. 612, v,
Excom Conclusion 47(XXXXVIII) on Refugee Children, 1987, h; Excom Conclusion
24(XXXII) on Family Reunification, 1981. 8.
1078
1982 m. balandio 27 d. sprendimas, 9 BVerw G. 239 P. 80.
1079
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 561.
1080
JTVPK vadovas, cit. op. 84. 185. P. 70.
1081
Excom Conclusion No 88 (L), cit. op. 612. b(iii).
1082
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 573.
1077

373

PABGLI TEIS

sisakyta suteikti pabglio status pritaikius pabglio statuso netaikymo

nuostatas, jis negals reikalauti pabglio statuso jam suteikimo eimos
vienybs principo pagrindu1083.

4.3. eimos apibrimo problematika

Nagrinjant tiek eimos vienybs ilaikymo, tiek eimos nari susijungimo klausim pirmiausia tenka nustatyti, kas gali bti laikoma eima ir jai
priskiriamais eimos nariais. Tarptautiniuose bei regioniniuose dokumentuose nenustatyta, kokie pabglio giminaiiai gali bti laikomi eimos nariais, turiniais teis eimos vienyb ir susijungim su pabgliu. Pamintina, kad TPPTP mogaus teisi komitetas, komentuodamas pakto 17 ir 23
straipsnius, teig, kad odis eima reikalauja plataus aikinimo ta prasme,
kad vairiose valstybse narse egzistuoja skirtingas kultrinis supratimas1084.
Nors nra visuotinai priimto eimos apibrimo, eimos susijungimo
tikslu daniausiai sutinkama su nuomone, kad eim sudaro eimos branduolio nariai. Taigi paprastai eimos nariais laikomas sutuoktinis ar sutuoktin ir nesudar santuokos nepilnameiai vaikai. Taiau eimos nariais kartais gali bti pripastami ir senyvo amiaus tvai, kurie gyvena kartu, arba
kiti asmenys, kurie yra priklausomi nuo pabglio status gavusio asmens
ar kartu gyvena1085. JTVPK Vykdomasis komitetas skatina valstybes taikyti
lanksius kriterijus siekiant visapusiko eimos susijungimo1086.
Nacionaliniu lygmeniu, pavyzdiui, Rusijos Federacijos teismas pakeit sprendim, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pabglio status neitekjusiai pilnametei pabglio seseriai, kuri buvo priklausoma. Teismas rmsi
vieni moter padtimi ir iplstine eimos svoka pabglio kilms alyje1087. Pragmatin eimos svoka galt pripainti ekonominio ir emocinio
priklausomumo veiksnius bei kultrinius veiksnius. JTVPK poiriu, eimos svoka turt apimti sutuoktinius, pagal paprot susituokusius asmenis,
1083

JTVPK vadovas, cit. op. 84. 188. P. 70.

HRC, General Comment 16, cit. op. 183. 5; taip pat General Comment 19 cit. op.
1066. 2.
1085
JTVPK vadovas, cit. op. 84, 185, p. 70; taip pat COE, Parliamentary Assembly, Recommendation 1327 (1997), 24 April 1997 on the protection and reinforcement of human
rights of refugees and asylum seekers ir Europe. 8. vii(o).
1086
Excom Conclusion No 88 (L), cit. op. 612. b(ii).
1087
S.A.K. v Moscow and Moscow Regional Immigration Control Department, Civil Case
No. 2-3688, Moscow Central Administrative District, Zamoskvoretsky Municipal Court, 10
May 2001.
1084

374

PABGLI TEIS

ilg laik kartu gyvenanius asmenis, taip pat ir tos paios lyties poras bei
nepilnameius vaikus, bent jau kol jiems sukaks 18 met1088. Tam tikromis
aplinkybmis turt bti leidiama susijungti tokiems eimos nariams kaip
suaugusiems priklausomiems ir nevedusiems bet kokio amiaus vaikams;
priklausomiems giminaiiams ir kitiems priklausomiems eimos nariams;
vaikams, vaikiams bei suadtiniams1089. Nors nra visuotinai priimto apibrimo, paprastai priklausomumo terminas apima tiek ekonomin, tiek
emocin ar psichologin priklausomum. Nesant vienareikmio atsakymo
dl to, kas gali bti laikoma eimos nariais, vairios valstybs taiko skirtingus apibrimus. I to iplaukia, kad vairiose valstybse eimos nari, kuriems garantuojama eimos vienyb ir kuriems leidiama susijungti su pabglio status gavusiu asmeniu, ratas yra skirtingas. Kai kurios valstybs
apriboja eimos susijungimo galimybes leisdamos susijungti tik sutuoktiniams ir vaikams, nors kitos leidia susijungti ir su senyvo amiaus tvais
(reikalaujama, kad jie atitikt priklausomumo kriterij). Daugumoje valstybi, esani 1951 m. konvencijos dalyvmis, tolimesniems giminaiiams,
pavyzdiui, ddms, tetoms arba pusbroliams bei pusseserms, leidiama
susijungti su eimos nariais tik iimtiniais atvejais.
ES eimos susijungimo direktyva eimos nariais pripasta pabglio
sutuoktin arba sutuoktin; pabglio arba sutuoktins(-io) nepilnameius
vaikus, skaitant vaikius; nepilnameius vaikus, kai pabgliui ar jo sutuoktinei(-iui) priklauso j globa ir vaikai yra jo ilaikomi. Tokie nepilnameiai vaikai neturi bti susituok1090. Tam tikrais atvejais direktyva leidia, kad remiantis nacionaliniais statymais eimos nariais taip pat bt
pripainti:
a) pabglio pirmos giminysts eils pagal tiesij auktutin linij
gimins, jei jie yra pabglio ilaikytiniai ir neturi eimos paramos
kilms valstybje;
b) pabglio ar jo sutuoktins(-io) suaug nesusituok vaikai, jei ie
objektyviai negali tenkinti savo reikmi dl sveikatos bkls1091.
eimos nariais pagal direktyv gali bti pripainti ir nesusituok partneriai bei j vaikai, taiau tik tuomet, jei valstybs nars statymai pripasta toki partneryst1092. Pabgli eimos nariais taip pat gali bti pripainti
1088

Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 584.
1089
UNHCR, Division of International Protection, Resettlement Handbook, revised ed.,
Geneva, April 1998, ch. 4.6.7 b).
1090
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 4 str. 1 d.
1091
Ten pat. 4 str. 2 d.
1092
Ten pat. 4 str. 3 d.
375

PABGLI TEIS

ir kiti, direktyvoje nenurodyti eimos nariai, jei jie yra pabglio ilaikomi1093. ES direktyva dl laikinos apsaugos laikin apsaug gavusi pabgli eimos nariais pripasta sutuoktin(-) arba nevedus nuolatin partner
(jei valstyb nar pripasta toki partneryst), nesudariusius santuokos nepilnameius vaikus (vaikius), taip pat kitus artimus giminaiius, kurie
anksiau gyveno kartu kaip eimos nariai ir visikai arba didele dalimi priklaus nuo laikina apsauga besinaudojanio asmens1094.
Lietuvoje 2000 m. pabgli statyme eimos nariais buvo pripastami: sutuoktinis(-) ir vaikai bei vaikiai iki 18 met, jeigu ie nesudar santuokos, taip pat dl amiaus arba invalidumo nedarbingi tvai, su kuriais
pabglis anksiau tvark bendr k1095. 2004 m. usieniei teisins padties statyme eimos nariais pripastami: sutuoktinis arba asmuo, sudars
partnerysts sutart, jei eima jau egzistavo kilms valstybje, vaikai (vaikiai) iki 18 met, skaitant sutuoktinio arba asmens, sudariusio partnerysts
sutart, vaikus, jeigu jie nesudar santuokos ir yra priklausomi nuo tv,
taip pat pirmos eils giminaiiai pagal tiesij auktutin linij, kurie ilaikomi ne maiau kaip vienerius metus ir negalintys pasinaudoti kit eimos
nari, gyvenani usienio valstybje, parama1096. eimos apibrimo klausim savo praktikoje ne kart yra nagrinjs Europos mogaus Teisi Teismas, kuris pabr faktin eimos gyvenimo buvim tarp asmen, o ne formalj eimos nari priklausomum.
Kartais nagrinjant eimos susijungim keliamas klausimas, ar turt
bti leista susijungti tik toms eimoms, kurios susikr iki pabglio ivykimo i kilms alies, ar taip pat toms, kurios susikr vliau. iuo poiriu
ES direktyva dl eimos susijungimo nedaro skirtumo tarp eim, kurios
susikr dar iki usienieiui atvykstant ES valstyb, ir t, kurios susikr
jau atvykus toki valstyb1097. ES direktyva dl laikinos apsaugos tiesiogiai nereglamentuoja io klausimo, taiau i 2 straipsnio 2 dalyje pateikto
eimos susijungimo apibrimo ir 15 straipsnio 1 dalies formuluots tais
atvejais, kai kilms alyje eimos jau buvo sukurtos, bet iskirtos dl aplinkybi [...] atrodyt, kad eimos susijungimas galimas tiek tais atvejais, kai
eima buvo sukurta kilms valstybje iki atvykstant prieglobsio valstyb,
tiek ir vliau. Lietuvos Respublikoje poiris nra visikai aikus, kadangi
2004 m. usieniei statymo atskiros nuostatos skiriasi. Pavyzdiui, 2
straipsnio 26 punktas, numatantis eimos narius, nurodo tuos narius, kurie
1093

Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 10 str. 2 d.

Council Directive 2001/55/EC, cit. op. 123. 15 str. 1 d.
1095
LR statymas dl pabglio statuso, cit. op. 1035 (neteks galios). 26 str. 1 d.
1096
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 2 str. 26 punk.
1097
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 2 str. d) punk.
1094

376

PABGLI TEIS

priklauso eimai, egzistavusiai kilms valstybje, o to paties straipsnio 27

punktas, apibrdamas eimos susijungim, nurodo, kad nesvarbu, ar eimos santykiai atsirado prie atvykstant Lietuv, ar jau atvykus.

4.4. Pabgli eimos susijungimo apibrimas

ir jo taikymas
4.4.1. Pabgli eimos susijungimas tarptautinje teisje
Pabglio teis susijungti su eima nra visuotinai pripainta tarptautiniu mastu kaip mogaus teis. Taiau pabgli eimos susijungimo gyvendinimas grindiamas Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje nustatytais principais, Europos Sjungos teiss akt nuostatomis ir valstybi nacionalins teiss pagrindu. Atsivelgiant tai, kad eimos susijungimo klausimu per pastaruosius deimtmeius tarptautin teis buvo pltojama paangiai, galima teigti, kad iuo metu pripastama, jog valstyb turi pareig
sujungti artimus eimos narius, kurie negali naudotis eimos vienybe kur
nors kitur1098. Pavyzdiui, mogaus teisi komitetas aikiai pabr, kad
TPPTP nuostatos dl eimos apsaugos taikomos ir pabgliams, o j teiss
susijungti su eima tam tikromis aplinkybmis gali sukelti valstybs sipareigojimus, esanius aukiau nei jos interesai saugoti sienas1099.
eimos susijungimas gali bti suprantamas kaip procedra, kuri lemia
iskirt pabglio eimos nari apsigyvenim kartu. ES eimos susijungimo
direktyva eimos susijungim apibria kaip valstybje narje teistai gyvenanio treiosios alies pilieio eimos nari atvykim ir gyvenim toje
valstybje narje, kad bt isaugota eima, nepaisant, ar eimos santykiai
atsirado prie atvykstant tam gyventojui, ar jam atvykus1100. Vykdomojo
komiteto 24 ivada dl eimos susijungimo numato, kad taikant eimos
vienybs princip ir dl akivaizdi humanitarini prieasi turi bti stengiamasi garantuoti iskirt pabgli eim susijungim. Ivadoje taip pat
reikiama viltis, kad prieglobsio valstybs taikys lanksius kriterijus identifikuodamos tuos eimos narius, kurie gali bti leisti al padedant eimai
susijungti. 2000 m. Lietuvos Respublikos pabgli statymas nepateik
eimos susijungimo apibrimo, tik nurod, kokius asmenis pabglis turi
1098
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 576.
1099
HRC, General Comment 19, cit. op. 1066. 5.
1100
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 2 str. d) d.

377

PABGLI TEIS

teis pakviesti atvykti gyventi Lietuvos Respublik. O 2004 m. usieniei

teisins padties statymas apibria eimos susijungim kaip Lietuvos
Respublikoje teistai gyvenanio usienieio, kuris nra ES pilietis, eimos
nari atvykim ir gyvenim Lietuvos Respublikoje, kad bt isaugota eima, nepaisant to, ar eimos santykiai atsirado prie atvykstant usienieiui,
ar jam atvykus1101.
Nagrinjant eimos susijungimo klausimus ETK kontekste, reikt paanalizuoti konvencijos 8 straipsn, kuris garantuoja pagarb eimos gyvenimui. Konvencijos 8 straipsnis negarantuoja teiss atvykti valstybs teritorij eimos susijungimo arba apsaugos nuo isiuntimo tikslu, kai tokiu isiuntimu bt iskirta eima. Taiau Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje 8 straipsnio nuostatos aikinamos kaip tvirtinanios tam tikras pareigas valstybms, apribojant j teis atsisakyti leisti usienieius savo teritorij arba juos isisti. io straipsnio taikymas prieglobsio bylose yra susijs su eimos vienybs principo gyvendinimu ir eimos susijungimo palengvinimu. Europos mogaus teisi komisija ne kart laiksi nuomons,
kad dl atsisakymo leisti prieglobsio valstyb pabglio ilaikytinius gali
bti paeistas eimos vienybs principas1102. Kadangi teismo praktikoje nedaug nagrinta byl, susijusi su pabgliais ir kitais asmenimis, kuriems
reikia tarptautins apsaugos, nagrinjant straipsn remiamasi tomis bylomis, kurios susijusios su usieniei teisi gynyba pagal 8 straipsn apskritai. Pagal straipsn valstybs privalo gerbti eimos gyvenim. Siekdamos
garantuoti pagarb eimos gyvenimui, valstybs turi ne tik negatyvi pareig nesikiti eimos gyvenim, t. y. susilaikyti nuo veiksm, lemsiani
eimos isiskyrim, bet taip pat, kaip Europos mogaus Teisi Teismas iaikino bylose X ir Y prie Nyderlandus, Airey prie Airij, Marckx prie
Belgij bei Gl prie veicarij, valstyb turi ir pozityvi pareig gerbti
privat bei eimos gyvenim1103, t. y. imtis priemoni ilaikyti eimos vienyb ir sujungti eimos narius, kurie buvo iskirti1104. Prieglobsio kontekste tokia pozityvi pareiga atsiranda tada, kai usienietis siekia atvykti valstybs nars teritorij, nordamas susijungti su joje gyvenaniu eimos nariu,
1101

2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 2 str. 27 punk.

Problems Raised by Certain Aspects of the Present Situation of Refugees from the
Standpoint of the European Convention of Human Rights. Human rights files, No. 9. COE
Press, 1993. P.12.
1103
Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, cit. op.
1068. P. 558.
1104
Summary Conclusions: Family Unity. Expert Round Table Organised by the UNHCR
and the Graduate Institute of International Studies, Geneva, Switzerland, 89 November,
2001, 5; in Refugee Protection in International Law. P. 605.
1102

378

PABGLI TEIS

kuris, pavyzdiui, yra pripaintas pabgliu ar naudojasi kitokia apsauga

valstybje narje. Kitas valstybs nars pareigos gerbti eimos gyvenim
aspektas yra eimos nari, neturini teiss pasilikti valstybs nars teritorijoje, kurioje jau gyvena vienas i eimos nari, padtis. Taigi galima iskirti
du atvejus, susijusius su usieniei teise eimos gyvenimo gerbim, ie
atvejai gali bti eimos susijungimo ar eimos vienybs utikrinimo garantas. Pirmas atvejis yra susijs su usieniei atvykimu valstybs teritorij,
siekiant susijungti su eima, antrasis su isiuntimu i valstybs teritorijos,
kai toks isiuntimas gali paeisti teis eimos gyvenimo gerbim1105.
Pirmuoju atveju Europos mogaus Teisi Teismas pirm kart pripaino konvencijos 8 straipsnio taikymo galimyb usienieiams, siekiantiems atvykti valstybs teritorij, kad galt susijungti su sutuoktiniais, byloje Abdulaziz, Cabales ir Balcandali prie Jungtin Karalyst1106. Vliau
tokia 8 straipsnio taikymo galimyb buvo iplsta ir nepilnamei, ketinani atvykti valstybs teritorij, kad galt susijungti su tvais, atveju bylose Gl prie veicarij, Nsona prie Nyderlandus ir Ahmut prie Nyderlandus1107. Atsisakymas leisti asmeniui atvykti valstybs nars teritorij, kad
galt susijungti su eima, gali bti laikomas neteistu kiimusi eimos
gyvenim 8 straipsnio atvilgiu, jei vykdomi trys reikalavimai:
1. turi bti nustatyta, kad egzistuoja eimos gyvenimas;
2. valstyb, prie kuri pateikiama peticija, turi bti paeidimo subjektas;
3. nra galimybi susijungti su eima kurioje nors kitoje valstybje
(pastarasis reikalavimas iplaukia i teismo pripainto principo, kad
pozityvi pareiga gerbti eimos gyvenim nereikia bendro valstybi
sipareigojimo gerbti susituokusi asmen teis pasirinkti al, kurioje jie gyvens, ar pareigos leisti eimai susijungti savo teritorijoje.
I esms valstybs atsisakymas leisti atvykti pabglio ar asmens, kuriam taip pat reikia apsaugos, eimos nariui reikia, kad tikimasi, jog toks
asmuo gali grti savo valstyb ir gyventi kartu su eima tenai. Todl teismas nenustat 8 straipsnio paeidimo tais atvejais, kai nebuvo vykdytas
is reikalavimas. Byloje Abdulaziz, Cabales ir Balcandali prie Jungtin
Karalyst teismas nusprend, kad pareikjos nerod, jog buvo klii susijungti su eima savo pai ar j vyr kilms alyse arba kad buvo ypatin1105
Hlne, Lambert, The European Court of Human Rights and the Right of Refugees
and Other Persons in Need of Protection to Family Reunion, cit. op. 1064. P. 427.
1106
Abdulaziz, Cabales and Balcandali v. the United Kingdom, 1985 m. sprendimas, Series A. Vol. 94.
1107
1996 m. vasario 19 d. sprendimas, 53/1995/559/645; 1996 m. lapkriio 28 d. sprendimas. Reports 1996-V, 23366/94; 1996 m. lapkriio 28 d. sprendimas, 73/1995/579/ 665.

379

PABGLI TEIS

g prieasi, kodl nebt galima to i j tiktis 1108, nes pozityvi pareiga

gerbti eimos gyvenim nereikia bendro valstybi sipareigojimo gerbti
susituokusi asmen teis pasirinkti al, kurioje jie gyvens, ar pareigos
leisti eimai susijungti savo teritorijoje1109. Panai ivad teismas padar
ir byloje Gl prie veicarij. i byla buvo tiesiogiai susijusi su prieglobsiu, nes Turkijos pilietis ponas Gl atvyko veicarij ir kreipsi dl politinio prieglobsio. Atmetus jo praym, jam buvo suteiktas laikinas leidimas
gyventi dl humanitarinio pobdio prieasi. veicarijos valdios institucijos atsisak leisti atvykti dviem Gl snums, kurie buvo lik Turkijoje ir
norjo susijungti su tvais veicarijoje. Nors teismas nustat eimos gyvenimo buvim, jis nenustat neteisto kiimosi, nes ponui Gl bt visai
nesudtinga grti Turkij ir gyventi ten su savo snumis, kadangi nebuvo
prieasi, dl kuri jie nebt galj gyventi kartu su eima Turkijoje1110.
Vienas i teismo motyv darant toki ivad buvo tas, kad ponas Gl galjo
saugiai grti Turkij. Remdamasis ta paia prieastimi, kad pareikjas
galjo skmingai gyventi kartu su eima savo kilms valstybje, teismas
nepripaino 8 straipsnio paeidimo ir byloje Ahmut prie Nyderlandus, kurioje buvo manoma, kad pareikjas gali grti Marok. Nors teismo praktika pabgli eimos susijungimo teiss klausimu nra labai ipltota, galima teigti, kad kai usienietis negali kartu su savo eima gyventi kitoje alyje, t. y. savo kilms ar treiojoje valstybje, atsisakymas leisti tok usieniet ar jo eimos narius valstybs teritorij gali bti laikomas neteistu kiimusi eimos gyvenim, nes usienieio leidimo gyventi prieglobsio alyje pagrindas yra jo negaljimas pasinaudoti kilms valstybs apsauga ir
daugeliu atveju treij valstybi apsauga. Todl pabglio padtis pagal
8 straipsn yra ypatinga, nes jis negali susijungti su eima savo kilms valstybje1111. I to iplaukia, kad tais atvejais, kai vienintel galimyb eimai
susijungti yra btent atvykimas prieglobsio valstybs teritorij, valstyb
turt leisti tokiam susijungimui vykti1112. iuo poiriu teismas turi vertinti padties saugum kilms valstybje, o kartais pareikjo santykius su
treiosiomis valstybmis. Toks vertinimas susieja konvencijos 8 straipsn
su 3-uoju. Jei pripainta, kad asmuo yra prieglobsio valstybje btent 3
1108

Abdulaziz, Cabales ir Balcandali v. the United Kingdom, cit. op. 1106. 65, 68.
Ten pat, 68; taip pat Gl v. Switzerland, 1996 m vasario 19 d. sprendimas,
53/1995/559/645. 38.
1110
Gl v. Switzerland, ten pat. 42.
1111
Richard Plender, Summary of the Closing Session of the Colloquy / Organised by the
Council of Europe and the UNHCR, 2-3 October 1995, Strasbourg. P. 79.
1112
Abdulaziz, Cabales ir Balcandali v. the United Kingdom, cit. op. 1106; taip pat Ahmut prie Nyderlandus, 1996 m. lapkriio 28 d. sprendimas, 73/1995/579/665.
1109

380

PABGLI TEIS

straipsnio pagrindu ir nra treiosios valstybs, kurioje jis galt susijungti

su eima, akivaizdu, kad vienintel galimyb eimai susijungti yra prieglobsio valstybje. Valstybi praktikoje teis susijungti su eima paprastai
pripastama tik pabgliams, todl kitiems usienieiams, kuriems taip pat
reikia tarptautins apsaugos, 8 straipsnis suteikia galimyb prayti eimos
susijungimo remiantis 3 straipsniu.
Antruoju atveju, ne taip, kaip pirmuoju, teismas laikosi liberalesnio
poirio dl usieniei, jau esani valstybs teritorijoje. Jei nustatomas
eimos gyvenimo buvimas, teismas paprastai pripasta, kad isiuntimas gali bti laikomas neteistu kiimusi 8 straipsnio atvilgiu. Kadangi eimos
gyvenimo esm yra teis gyventi kartu, valstybs privalo gerbti eimos gyvenim ir leisti jam ir toliau egzistuoti. Todl teismo praktikoje svarbi
reikm turi tai, ar sutuoktiniai ir kiti eimos nariai gyveno kartu, ar eimos
santykiai galjo bti nustatyti kitokiu bdu, pavyzdiui, tarp tvo ir snaus,
net jei sutuoktiniai isiskyr1113. Atsivelgdamas tai, kad konvencija negina teiss gyventi valstybje narje, sprendiant eimos gyvenimo egzistavimo klausim isiuntimo i valstybs teritorijos atveju, teismas laiksi
nuomons, jog galimyb sutuoktiniui, pasiliekaniam valstybje narje, ivykti kartu su isiuniamu sutuoktiniu garantuoja pagarb eimos gyvenimui. Viena svarbiausi byl iame kontekste yra Berrehab prie Nyderlandus, kurioje teismas, pripains eimos gyvenimo buvim, nusprend, kad
atsisakymas pratsti pono Berrehab leidim gyventi ir i to iplaukiantis isiuntimas gali bti laikomi kiimusi 8 straipsnio atvilgiu1114. Isiuntim
i valstybs teritorijos teismas kvalifikavo kaip kiimsi 8 straipsnio atvilgiu ir kitose bylose, pavyzdiui, Moustaquim prie Belgij1115, Beldjoudi prie Pranczij1116, Nasri prie Pranczij1117 ir Boughanemi prie
Pranczij1118. Atsivelgiant tai, kad pagarba eimos gyvenimui nra absoliuti asmens teis, toks kiimasis gali bti pateisinamas tam tikrais atvejais. Todl jei asmuo gali gyventi su eima kurioje nors kitoje valstybje,
jo isiuntimas i valstybs teritorijos gali bti pateisinamas. Btent vadovaujantis iuo motyvu, byloje Cruz Varas prie vedij buvo nustatyta, kad

1113
Ciliz v. the Netherlands byloje ETT pareik, kad pareikjo skyrybos nebuvo klitis nustatyti eimos gyvenim pagal ETK. 2000 m. liepos 11 d. sprendimas. Nr. 29192/95.
1114
Berrehab v. the Netherlands, 1988 m. birelio 21 d. sprendimas, 3/1987/126/177.
23.
1115
Moustaquim v. Belgium, 1991 m. vasario 18 d. sprendimas, Series A, Vol. 193. 36.
1116
Beldjoudi v. France, 1992 m. kovo 26 d. sprendimas, 55/1990/246/317. 25.
1117
Nasri v. France, 1995 m. liepos 13 d. sprendimas, 18/1994/465/546. 34.
1118
Boughanemi v. France, 1996 m. balandio 24 d. sprendimas, 16/1995/522/608. 35.

381

PABGLI TEIS

pareikjas galjo tsti eimos gyvenim savo kilms valstybje1119. Taiau, rodius, kad vieno i eimos nari isiuntimas i valstybs nars lems
tai, jog eimos gyvenimas taps beveik nemanomas, valstyb turs pareig
tokio eimos nario neisisti1120. I to iplaukia, kad asmenims, kurie yra
pripainti pabgliais, arba asmenims, kuriems reikia apsaugos pagal konvencijos 3 straipsn, nebt sudtinga rodyti, kad isiuntimas kilms al
lemt eimos gyvenimo paeidim, jei nra jokios treiosios valstybs, kurioje jie galt tsti eimos gyvenim. Todl teismas tokiu atveju gali net
nesvarstyti 8 straipsnio paeidimo klausimo, jei buvo nustatyta, jog isiuntimu bt paeistas 3 straipsnis. Kadangi prieglobsio praytoj ar pabgli isisti kilms valstyb ar treij valstyb esant konvencijos 3 straipsnyje ivardytoms aplinkybms negalima, vadinasi, galima teigti, kad nesant
galimybs susijungti su eimos nariais ar tsti eimos gyvenimo kitoje valstybje 8 straipsnio pirmoji dalis turt bti aikinama kaip reikalaujanti i
valstybs konvencijos dalyvs leisti pareikjui susijungti su kitais eimos
nariais, nepaisant to, ar prieglobst reglamentuojantys valstybs nars statymai pareigoja taip elgtis1121. Panaiai ir mogaus teisi komitetas sprend klausim, k daryti tais atvejais, kai vienas i eimos nari turi bti isiuniamas ir tokiu isiuntimu bt iskirta eima. Pavyzdiui, mogaus
teisi komitetas pripaino, kad Australijos pasilymas isisti pilietybs neturinius tvus (Indonezijos gyventojus), kuri trylikametis vaikas buvo
Australijos pilietis, paeist net kelet TPPTP nuostat, tarp j laisv nuo
savavaliko ir neteisto kiimosi eimos gyvenim, eimos teis valstybs apsaug ir vaiko teis apsaug nediskriminuojant1122. Komitetas pabr, kad Australija turi pareig garantuoti, jog pakto paeidimai panaiomis aplinkybmis nepasikartos ateityje1123.

4.4.2. Pabgli teis susijungti su eima pagal

Europos Sjungos teis
Pabgli teis susijungti su eima Europos Sjungoje reglamentuojama vairiais teiss aktais, atsivelgiant tai, kokia apsauga pabgliui suteikiama (pabglio statusas, papildoma ar laikina apsauga). Pirmiausia ES
eimos susijungimo direktyva tiesiogiai tvirtina pabglio status pagal
1119

Cruz Varas v. Sweden, cit. op. 62. 65.

DJ Harris, M O'Boyle, Law of the ECHR, cit. op.130. P. 332333.
1121
Ten pat. P. 332.
1122
HRC, Winata and Li v. Australia, Communication No. 930/2000, UN doc.
CCPR/C/72/D/930/2000, 16 August 2001. 8.
1123
Ten pat. 9.
1120

382

PABGLI TEIS

1951 m. konvencij gavusi asmen eimos susijungimo teis1124. Taiau

tokia teis pagal direktyv nepripastama prieglobsio praytojams1125, laikin ir papildom apsaug gavusiems asmenims1126. Paymtina, kad eimos susijungimo direktyvos V skyrius, reglamentuojantis pabgli eimos
susijungim, nustato specifines slygas pabgliams, skirtingai nuo t, kurios taikomos visiems usienieiams apskritai. Pavyzdiui, jei pabglis negali pateikti oficiali dokumentini eimos santyki rodym, atsivelgiama
kitus toki santyki rodymus, o praym atmetantis sprendimas negali
bti grindiamas tik tuo, kad trksta dokumentini rodym1127. Be to, pabgliui netaikomas reikalavimas igyventi prieglobsio valstybje tam tikr laikotarp iki jo eimos nario prisijungimo prie jo1128. Taiau direktyva
numato ir neigiam nuostat, leidiani valstybms narms reikalauti, kad
pabglis atitikt tam tikras eimos susijungimui keliamas slygas, kaip ir
kiti usienieiai (gyvenamj patalp turjimas, ligos draudimas, pajam
turjimas1129), tuo atveju, jei praymas dl eimos susijungimo nebuvo pateiktas per 3 mnesius nuo pabglio statuso suteikimo1130. Nors eimos susijungimo teis prieglobsio praytojams nesuteikiama, ES Dublino reglamentas numato atsakomybs paskirstym eimos kriterijaus pagrindu nepilnamei prieglobsio praytoj ir kit prieglobsio praytoj atveju. Kitaip
tariant, valstyb, kurioje yra eimos narys, nors jis ir yra prieglobsio praytojas, bus atsakinga u prieglobsio praymo nagrinjim, jei asmenys to
pageidauja1131. Taigi tai taip pat reikia eimos susijungim. Tiek Europos
Taryba, tiek nevyriausybins organizacijos (pvz., ETPT) rekomenduoja suteikti teis susijungti asmenims, kurie dar tik laukia sprendimo, kad j praymai bt nagrinjami vienoje valstybje1132. Laikin apsaug gavusi
asmen eimos susijungimo teis numato ES direktyva dl laikinos apsaugos1133. Paymtina, kad pagal direktyv skirting eimos nari eimos susijungimo teis gyvendinama nevienoda apimtimi. Pavyzdiui, sutuokti1124
Pabgli eimos susijungimo klausimus reglamentuoja eimos susijungimo direktyvos V skyrius.
1125
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 3 str. 2 d. a) punk.
1126
Ten pat. 3 str. 2 d. b)-c) punk.
1127
Ten pat. 11 str. 2 d.
1128
Ten pat. 12 str. 2 d.
1129
Ten pat. 7 str. 1 d.
1130
Ten pat. 12 str. 1 d.
1131
Council Regulation (EC) No 343/2003, cit. op. 800. 8 str.
1132
COE, Parliamentary Assembly, Recommendation 1327 (1997), cit. op. 1085; ECRE,
Position on Refugee Family Reunification, July 2000. 14, www.ecre.org.
1133
eimos susijungimo klausimus reglamentuoja ES direktyvos dl laikinos apsaugos 15
str.

383

PABGLI TEIS

niams ir vaikams, kurie yra skirtingose valstybse narse, visuomet leidiama susijungti, o kitiems artimiems giminaiiams leidiama susijungti
tik atsivelgiant padarini, kurie kilt neleidus susijungti, sunkum1134.
Papildom apsaug gavusi pabgli eimos susijungimo teiss nereglamentuoja kol kas n vienas ES prieglobsio teiss aktas, taigi tokios teiss
gyvendinimas bus manomas tik remiantis tarptautine praktika ir valstybi
nacionaliniais statymais. Reikt pabrti, kad lyginant papildom apsaug
gavusi asmen padt ir poreik susijungti su eima su pabglio status
gavusi asmen galima teigti, jog j padtis yra panai pabgli tuo, kad
jie irgi negali grti kilms valstyb, todl jiems turi bti taip pat suteikta
teis susijungti su eima btent prieglobsio valstybje. Praktikoje daugelis
valstybi suteikia eimos susijungimo teis asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, taiau ne visos, pavyzdiui, JAV tokios teiss nesuteikia.

4.4.3. Pabgli eimos susijungimo taikymas

valstybi praktikoje
Pabglio teis susijungti su eima tam tikru mastu pripastama daugelyje valstybi, esani 1951 m. konvencijos dalyvmis. Kai kuri kit
valstybi praktikoje pabglio eimos nari susijungimas priklauso nuo
vairi slyg vykdymo. Pavyzdiui, Vokietijoje, tai lemia atitinkamo gyvenamojo ploto turjimas. Jungtinje Karalystje reikalaujama, kad pabglis turt galimyb ilaikyti eimos narius ir utikrinti jiems apgyvendinim1135. Kai kurios valstybs reikalauja igyventi tam tikr laikotarp prieglobsio valstybje, prie suteikiant teis susijungti su eima. Paymtina,
kad valstybs turt numatyti tam tikras eimos susijungimo nuostatas pabgliams, nes bendros imigracins taisykls nra tinkamos ir nepadeda atsivelgti specifin pabgli padt. Tuo atveju, jei toki slyg vykdyti
nemanoma ir dl to asmeniui, kuris negali susijungti su eimos nariu kitoje
valstybje, draudiama atvykti valstybs teritorij, tai gali lemti teiss
pagarb eimos gyvenimui paeidim, nes remiantis ETT praktika galima
teigti, kad esminis klausimas sprendiant, ar neleidimas valstybs teritorij arba isiuntimas i jos nepaeis eimos vienybs, yra tas, ar eimos nariai
gali gyventi kartu kitoje valstybje.
Jei pabglis arba asmuo, kuriam reikalinga tarptautin apsauga dl
panai prieasi, atlieka nusikalstam veik ir negali rodyti eimos gyvenimo valstybje, jis gali bti apsaugotas nuo isiuntimo tik pagal ETK 3
1134
1135

Council Directive 2001/55/EC, cit. op. 123. 15 str. 2 d.

Immigration Directorate, Instructions, December 2000, ch. 11, section 2, Art. 1.4.3.
384

PABGLI TEIS

straipsn. Taigi iuo atvilgiu pabgli padtis skiriasi nuo kit usieniei, kurie siekia susijungti su savo eimos nariais tam tikroje valstybje ir
kuri eimos susijungimo klausim sprendimas grindiamas platesne valstybi diskrecija. Lietuvoje pabgli eimos susijungimo teis ilg laik
buvo gyvendinama remiantis bendromis visiems usienieiams taikytomis
1998 m. usieniei teisins padties statymo nuostatomis. 2000 m. pabgli statymas tvirtino tik teis, taiau nenustat eimos susijungimo tvarkos ir slyg. Toks teisinis reglamentavimas sukl nemaai problem pabgliams gyvendinant eimos susijungimo teis. Pavyzdiui, pabgliams
buvo taikomas reikalavimas pateikti dokumentinius rodymus, pagrindianius eimos nari tarpusavio santykius, nepaisant to, kad pabgli atveju
turti dokumentus yra daugiau iimtis nei taisykl. 2004 m. primus nauj
Usieniei teisins padties statym, taip pat nebuvo atsivelgta tai, kad
pabgliams turt bti taikomos skirtingos nei kitiems usienieiams eimos susijungimo taisykls. Be to, io statymo nuostatos dl eimos susijungimo teiss suteikimo laikin apsaug gavusiems pabgliams yra nevienareikms. 30 straipsnio 2 dalis prie usieniei, kurie neturi teiss
eimos susijungim, priskiria ir usienieius, kuriems suteikta laikina apsauga, nors 94 straipsnio 4 dalis toki teis priskiria. Taigi statymas dar turs bti tobulinamas, kad atitikt tiek ES, tiek tarptautinius teiss susijungti
su eima reikalavimus.

4.5. eimos susijungimo procesiniai klausimai

Sprendimus dl eimos susijungimo paprastai priima valstyb, kuri
norima pakviesti eimos nar atvykti. eimos susijungimo procedra gali
vykti arba paioje prieglobsio valstybje, arba per tos valstybs atstovybes
usienyje. Paprastai tose valstybse, kuriose nra eimos susijungimo procedr, praymai pateikiami diplomatinse atstovybse. Kitur procedr
inicijuoja eimos narys prieglobsio valstybje. Pastarasis atvejis daug
veiksmingesnis ir greitesnis jau vien dl to, kad nereikia ilgai trunkanio
susirainjimo tarp valstybi.
Valstybi praktikoje pareikjai neretai susiduria su problema gauti informacij apie eimos susijungimo procedras. ES eimos susijungimo direktyva numato, kad praymo dl eimos susijungimo tvark nustato paios
valstybs nars. Remiantis direktyva, praymas turi bti pateikiamas tuomet, kai eimos nariai dar yra u prieglobsio valstybs rib, taiau jei jie
jau atvyk prieglobsio valstyb, tuomet j praymo pateikimo galimyb
priklausys nuo to, ar toji valstyb nar numato, kad tam tikromis aplinky385

PABGLI TEIS

bmis praymas tokiu atveju gali bti priimamas1136. Sprendim dl pateikto praymo susijungti su eima valstybs nars kompetentingos institucijos
pareikjui turi pateikti ne vliau kaip per 9 mnesius, o iskirtiniais atvejais is laikotarpis gali bti pratstas. Jei toks praymas atmetamas, turi bti
nurodomi motyvai, dl kuri praymas atmestas1137. Patenkinus praym
susijungti su eima, prieglobsio valstyb leidia eimos nariams atvykti ir
sudaro visas slygas gauti reikiamas vizas; taip pat bent vieneriems metams
tokiems eimos nariams iduoda pirmj leidim gyventi, kuris vliau atnaujinamas1138. Panaiai ir ES direktyva dl laikinos apsaugos laikin apsaug gavusi pabgli eimos nariams, kuriems leista atvykti prieglobsio valstyb, numato iduoti leidimus gyventi1139, taiau paios susijungimo
procedros nereglamentuoja. Lietuvoje 2004 m. usieniei teisins padties statymas taip pat nenumato eimos susijungimo procedros, kadangi
i klausim reglamentavimas priskiriamas vidaus reikal ministro sakymu
tvirtinamai tvarkai. statyme tik numatyta, kad eimos susijungimo atveju
leidimas laikinai gyventi iduodamas vieneriems metams1140.
Vykdant eimos susijungimo procedr svarbus eimini santyki rodym pateikimo klausimas. Ypa jis aktualus pabgliams, kurie neretai
dokumentini rodym neturi. ES eimos susijungimo direktyvoje atsivelgiama i specifin pabgli situacij, todl valstybs nars nesant toki
dokument atsivelgia kitus toki santyki buvimo rodymus, jie vertinami pagal nacionalin teis, o atmesti praym dokument trkumo pagrindu
nra leidiama1141. Toki nuostat Lietuvos 2004 m. usieniei statyme
dar trksta.

1136

Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 5 str. 3 d.

Ten pat. 5 str. 4 d.
1138
Ten pat. 13 str. 12 d.
1139
Council Directive 2001/55/EC, cit. op. 123. 15 str. 6 d.
1140
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 43 str. 2 d.
1141
Council Directive 2003/86/EC, cit. op. 613. 11 str. 2 d.
1137

386

PABGLI TEIS

5. PRIEGLOBSIO PRAYTOJ SULAIKYMO

PROBLEMATIKA

5.1. Prieglobsio praytojai ir teis

asmens laisv
Teis asmens laisv pripastama fundamentalia mogaus teise, kuri
garantuoja daugelis tarptautini ir regionini dokument bei valstybi nacionalin teis. Ji apima apsaug nuo neteisto laisvs atmimo ir taikoma
visiems valstybs teritorijoje esantiems ar jos jurisdikcijai priklausantiems
asmenims: valstybs pilieiams, asmenims be pilietybs ir usienio valstybs pilieiams. Taiau laisv nuo sulaikymo nra absoliuti, kadangi leidiama sulaikyti asmen paeidus valstybs statymus. Problem kyla ne tik
sulaikant valstybs pilieius prastine tvarka u teiss paeidimus, ypa
problemikas yra usieniei, taip pat ir prieglobsio praytoj sulaikymas
dl imigracini prieasi.
Sulaikymas prieglobsio praytojams i esms gresia dviem atvejais:
atvykstant al ir pateikiant prieglobsio praym bei atsisakius patenkinti
praym ir laukiant isiuntimo. Nors neteistai al atvyk usienieiai tam
tikrais atvejais gali bti sulaikomi dl imigracini prieasi, prieglobsio
praytoj ir pabgli padtis yra visikai skirtinga. Taip yra todl, kad dl
kilms alyje susiklosiusi aplinkybi jie gali bti priversti neteistai kirsti
prieglobsio valstybs sien, kad ivengt persekiojimo. Todl 1951 m.
konvencijos 31 straipsnis esant tam tikroms aplinkybms draudia bausti
pabglius u neteist atvykim al (t. y. be galiojanio kelions dokumento ar vizos), nors kit usieniei atvilgiu toks baudimas bt pateisinamas. Atsivelgiant tai, kad dauguma prieglobsio praytoj nra atlik
jokios baudiamosios veikos ir nra tariami j atlik, vis daniau valstybi
praktikoje taikomos sulaikymo priemons kelia didel susirpinim tiek dl
j teiss laisv utikrinimo, tiek ir sulaikymo slyg poiriu.

387

PABGLI TEIS

5.2. Prieglobsio praytoj sulaikymo svoka

5.2.1. Tarptautinje teisje
Tarptautinje teisje nra jokios tarptautins sutarties, kuri specifikai
reglamentuot prieglobsio praytoj sulaikym, todl nra ir tarptautiniu
mastu priimtos pareigojanios prieglobsio praytoj sulaikymo svokos.
Nustatyti, kas vadinama sulaikymu, yra svarbu todl, kad dl sulaikymo neretai ginijamasi, siekiant pateisinti procesini garantij netaikym. Be to,
prieglobsio praytoj sulaikymas danai yra specifinis savo forma, kuri
griauna nusistovjusius asmen sulaikymo stereotipus (pvz., prieglobsio
praytoj laikymas vairiuose centruose, oro uost tranzito zonose ir panaiose vietose, kurios nra pripastamos per se kalinimo ar laisvs atmimo
vietomis), todl kelia nemaai gin valstybi, kurios nelinkusios pripainti
tokius asmens laisvs apribojimo atvejus sulaikymu, praktikoje.
Nesant specifins pareigojanios prieglobsio praytoj sulaikymo svokos, jai atskleisti tenka vadovautis analogija. mogaus teisi komitetas,
steigtas pagal TPPTP 28 straipsn, Bendrame komentare Nr. 8 teig, kad
valstybs, Tarptautinio pakto nars, siaurai suprato sulaikym, o Komitetas laikosi nuomons, kad 9 straipsnio 1 dalis1142 taikoma visoms laisvs atmimo rims, ar tai bt baudiamj byl, ar kitais atvejais, pavyzdiui,
psichins ligos, valkatavimo, narkotik vartojimo, vietimo tikslais ar imigracijos kontrols tikslais1143. 1990 m. Jungtini Taut taisykli dl nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos (toliau Taisykls dl sulaikyt
nepilnamei apsaugos) 11 b punkte teigiama, kad laisvs atmimas apima
bet koki sulaikymo ar kalinimo form arba asmens udarym vie ar
privai prieiros institucij, i kurios asmeniui neleidiama ivykti savo
valia bet kurios teismo, administracins ar kitokios vieosios valdios sakymu (nurodymu)1144. ios taisykls nra pareigojanio pobdio, taiau
atspindi valstybi konsensus tam tikrais minimali princip, kuri turt
bti laikomasi, klausimais.
1142
9 str. 1 dalis: Kiekvienas mogus turi teis laisv ir asmens nelieiamyb. Niekas
negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir remiantis tokia procedra, kuriuos yra nustats statymas.
1143
HRC, General Comment No. 8. Compilation of General Comments and General Recommendations adopted by Human Rights Treaty Bodies, HRI/GEN/1/Rev.3, 15 August
1997. P. 9.
1144
United Nations Rules for the Protection of Juveniles Deprived of their Liberty, adopted by General Assembly resolution 45/113 of 14 December 1990, i: http:
www.unhchr.ch/html/menu3/b/h_comp37.htm.

388

PABGLI TEIS

Nors tarptautini institucij patirtis prieglobsio praytoj sulaikymo

klausimu nra didel, Europos mogaus Teisi Teismo praktika taikant
ETK 5 straipsn pateikia tam tikras gaires dl sulaikymo svokos. Nagrindamas bylas dl sulaikymo, mogaus Teisi Teismas pirmiausia bando
atsakyti klausim, ar laisv buvo atimta. Tik nustats laisvs atmim,
sprendia klausim, ar toks atmimas buvo teistas, t. y. ar toks laisvs atmimas numatytas pagal kur nors i pagrind, kuriuos leidia is straipsnis,
ir ar sulaikymas buvo vykdomas pagal procedr, numatyt statymo.
Nustatyti, kas laikoma sulaikymu, yra itin svarbu 5 straipsnio atvilgiu, kadangi iame straipsnyje tvirtintos garantijos nebus taikomos, jei asmens
laisvs apribojimas neprilygsta sulaikymui. Ir nors 5 straipsnis nepateikia
sulaikymo apibrimo, taiau jame kalbama apie laisvs atmim, o ne
vien tik judjimo laisvs apribojim. Tuo is straipsnis skiriasi nuo ETK
4 protokolo 2 straipsnio, numatanio judjimo laisvs apribojimus valstybs
saugumo, vieosios tvarkos ir kitais sumetimais. Remiantis mogaus Teisi
Teismo praktika galima teigti, kad bet koks laisvs apribojimas, kuris yra
daugiau nei judjimo laisvs apribojimas, gali bti laikomas sulaikymu1145.
Be to, 5 straipsnis skirtas asmens fizinei laisvei. Vien tik laisvs apribojimas nebtinai bus pripastamas sulaikymu 5 straipsnio atvilgiu. Byloje,
kuri nebuvo susijusi su prieglobsio praytojais, taiau kurioje pateikiamas
aikinimas, k reikt vadinti sulaikymu Guzzardi prie Italij, mogaus
Teisi Teismas nusprend, kad nam aretas nedidelje saloje prilygo laisvs atmimui, nes buvo atsivelgta tai, kad asmeniui skirta erdv buvo itin
apribota, jo socialiniai kontaktai buvo taip pat apriboti, jis buvo nuolatos
stebimas, o laikotarpis, kur buvo taikomos ios priemons, virijo 16 mnesi1146. Teismas pripaino, kad vertinant visus iuos faktus atskirai nebt manoma kalbti apie laisvs atmim, taiau vertinami kartu jie eina
Konvencijos 5 straipsnio taikymo srit1147. Byloje Amuur prie Pranczij
mogaus Teisi Teismas teig, kad siekiant nustatyti, ar buvo atimta laisv 5 straipsnio atvilgiu, pirmiausia turi bti nagrinjama konkreti asmens
padtis, taip pat turi bti atsivelgta daugel kit kriterij: ginijamos
priemons tip, trukm ir gyvendinimo bd. Skirtumas tarp laisvs apribojimo ir laisvs atmimo pasireikia ne savo pobdiu ar turiniu, bet intensyvumo laipsniu1148. i byla buvo susijusi su prieglobsio praytojais, So1145
Vitkauskas D. The Protection of Asylum Seekers and Refugees under the European
Convention on Human Rights, a Paper for a Seminar on Detention of Asylum Seekers, 3-4
April 2000, Vilnius, (neskelbta).
1146
Guzzardi prie Italij, 1980 m. lapkriio 6 d. sprendimas. Series A, No. 39. 95.
1147
Ten pat.
1148
Ammur prie Pranczij, cit. op. 146. 42.

389

PABGLI TEIS

malio pilieiais, kurie lktuvu i Sirijos atvyko Pranczij. Kadangi j pasai buvo suklastoti, pasienio policija neleido j al ir sulaik juos oro
uosto tranzito zonoje, kol vidaus reikal ministras priims sprendim. Jie
buvo laikomi oro uosto tranzito zonoje apie 20 dien, vliau isisti Sirij
kaip saugi treij al. Vis sulaikymo laikotarp pareikjai buvo grietai
policijos priirimi ir jiems nebuvo teikiama nei teisin, nei socialin parama. Pranczijos vyriausyb laiksi nuomons, kad i prieglobsio praytoj laisvs apribojimas oro uosto tranzito zonoje neprilygsta sulaikymui, nes
pareikjai gali bet kada ivykti i alies, tuo pakeisdami savo padt. mogaus Teisi Teismo tokia motyvacija nepatenkino ir jis nusprend, kad
vien tai, jog prieglobsio praytojai galjo savanorikai ivykti i alies,
kurioje jie norjo gauti prieglobst, nepaneigia to, kad j laisv buvo atimta1149. Be to, mogaus Teisi Teismas pabr, kad i ivykimo i alies
galimyb yra tik teorin, jei jokia kita alis nesuteikia apsaugos, kuri bt
panai t apsaug, kuri pareikjas tikisi rasti valstybje, kurioje ieko
prieglobsio1150. Todl, atsivelgdamas ilg laikotarp, kur pareikjai
buvo sulaikyti, mogaus Teisi Teismas nusprend, kad j judjimo laisvs
apribojimas prilygo laisvs atmimui pagal 5 straipsn.
Sprendiant klausim, ar prieglobsio praytojams valstybi praktikoje
taikomi apribojimai prilygsta sulaikymui, galima vadovautis ir JTVPK gairmis dl prieglobsio praytoj sulaikymo, kuriose sulaikymas apibriamas kaip asmens laikymas apribotoje vietovje, t. y. kaljime, udaroje
stovykloje, sulaikymo vietoje ar oro uost tranzito zonoje, kur asmens judjimo laisv yra i esms apribota, ir kai vienintel galimyb palikti i apribot viet yra ivykti i valstybs teritorijos1151. Nors ir nepareigojanio
pobdio, i svoka grindiama vairi tarptautini susitarim nuostatomis,
taip pat vairi organ, priirini i susitarim vykdym, praktika (pvz.,
mogaus teisi komiteto, Europos mogaus Teisi Teismo). Be to, iuo
metu pastebimi bandymai apibrti prieglobsio praytoj sulaikymo svok pareigojanio pobdio dokumente. Europos Sjungoje prieglobsio
procedr direktyvos projektas apibria sulaikym kaip valstybs nars
vykdom prieglobsio praytojo udarym apribot viet, kurioje jo judjimo laisv yra i esms suvaryta1152. 2002 m. balandio 24 d. priimta Tarybos direktyva dl minimali prieglobsio praytoj primimo valstybse
narse standart apibria sulaikym kaip valstybs nars vykdom prieglobsio praytojo udarym speciali viet, kurioje pareikjui netaikoma
1149

Ammur prie Pranczij, cit. op. 146. 48.

Ten pat.
1151
UNHCR, Revised Guidelines on the Detention of Asylum Seekers, 1999 (neskelbta).
1152
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 21 str. j) punk.
1150

390

PABGLI TEIS

judjimo laisv1153. Matyti, jog i svoka beveik identika JTVPK gairse

dl prieglobsio praytoj sulaikymo pateiktai svokai. 2003 m. balandio
16 d. priimta Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija dl prieglobsio praytojams taikom sulaikymo priemoni apibria sulaikymo
priemones, kurios reikia bet kok prieglobsio praytojo izoliavim tam
tikroje apibrtoje ar apribotoje vietovje, kurioje i j atimta laisv. Asmenys, kuriems taikomi gyvenamosios vietos apribojimai, nra laikomi patenkantys sulaikymo priemoni taikymo srit1154.

5.2.2. Valstybi nacionalinje teisje

Valstybi praktikoje sulaikymo svok yra pai vairiausi. Pavyzdiui, Austrijos usieniei statyme sulaikymas apibriamas kaip asmens
laikymas aretavus su slyga, kad toks veiksmas btinas kaip procesin
saugumo priemon, susijusi su udraudimu gyventi alyje, sprendimu dl
isiuntimo, kol jie bus vykdyti, arba su saugumo priemonmis dl deportacijos, priverstinio isiuntimo ar tranzito1155. Lietuvoje prieglobsio praytoj sulaikym iki 2004 m. gegus mn. reglamentavo 2000 m. pabgli
statymas, kuriame sulaikymas buvo suprantamas kaip judjimo laisvs
apribojimas statyme nustatytais pagrindais1156. i svoka i esms reik,
kad nedaromas skirtumas tarp judjimo laisvs apribojimo ir sulaikymo.
Taip pat ir 2004 m. usieniei teisins padties statyme is skirtumas nedaromas. statymo 2 straipsnio 31 punktas pateikia vis usieniei, taip pat
ir prieglobsio praytoj, sulaikymo apibrim: tai usienieio laikinas
apgyvendinimas Usieniei registracijos centre, apribojant jo judjimo
laisv io statymo nustatytais pagrindais ir terminais.

1153

Council Directive 2003/9/EC, cit. op. 740, 2 str. k) punk.

COE, Recommendation Rec(2003)5 of the Committee of Ministers to Member States
on measures of detention of asylum seekers, adopted by the Committee of Ministers on 16
April 2003 at the 837th Meeting of the Ministers Deputies. 1.
1155
Federal Law concerning the Entry, Residence and Settlement of Aliens, 14 July 1997,
Federal Gazette of the Republic of Austria, FLG I No. 75/1997, Article 61(1).
1156
LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 2 str. 4 d.
1154

391

PABGLI TEIS

5.3. Sulaikymo teistumo slygos ir alternatyvios

sulaikymui priemons
Dauguma sulaikymo klausimus reglamentuojani tarptautini teiss
akt numato tam tikr reikalavim vykdym, kad sulaikymas bt laikomas teistu, t. y. toks sulaikymas turi bti vykdomas pagal statymo nustatyt tvark ir statymo numatytais pagrindais1157. K gi reikia sulaikymas
pagal statym? Ar statymas suprantamas plaija prasme, apimant bet
kur tarptautin ar nacionalin teiss akt, ar turt bti aikinamas siaurinamai? iuo atveju kalbama apie valstybs nacionalin teis, todl btinas
statymo lygmens teiss aktas, kuris numatyt sulaikymo galimyb. Galimybs sulaikyti asmen numatymas emesns teisins galios akte (pvz., postatyminiame akte, ministro sakyme, ministerijos ar departamento instrukcijoje ir pan.) nra tinkamas. Be to, prieglobsio praytoj sulaikymo galimybs numatymas baudiamajame statyme taip pat nra tinkamas, atsivelgiant tai, kad jie sulaikomi ne dl neteistos veikos padarymo. Todl
valstybi praktikoje prieglobsio praytoj sulaikymo klausimai daniausiai
reglamentuojami usieniei, prieglobsio statymuose. Pavyzdiui, Austrijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Lietuvoje sulaikymo klausimai
traukti usieniei statymo turin. Nenumatant nacionaliniuose statymuose, sulaikymas gali bti laikomas neteistu, k pripaino Europos mogaus Teisi Teismas Amuur byloje, nes tuo metu Pranczijos statymai nenumat sulaikymo oro uosto tranzito zonoje galimybs. ioje byloje buvo
nustatyta, kad usieniei sulaikym tranzito zonoje reglamentavo tik neskelbtos vidaus reikal ministro instrukcijos atitinkamoms policijos institucijoms, kuri tikslas buvo nustatyti imigracins kontrols oro uostuose gaires.
Instrukcijose nebuvo numatytos sulaikymo garantijos, pavyzdiui, teismo
atliekamas sulaikymo teistumo patikrinimas, vertjo paslaugos ar gydytojo
pagalba ir galimyb susisiekti su teisininku. Atsivelgdamas ias aplinkybes, teismas nustat, kad Pranczijos teiss aktai, kurie buvo taikomi iuo
atveju, nepakankamai garantavo asmens teis laisv, todl teismas konstatavo ETK 5 straipsnio 1 dalies paeidim. Be to, svarbu, kad statymas bt prieinamas individui ir suformuluotas pakankamai aikiai, kas leist individui atitinkamai planuoti savo elges.
Taigi jei sulaikymo galimyb numatyta statymo lygmens teiss aktu,
k reikia pagal statymo numatyt procedr? mogaus Teisi Teismas
1157

TPPTP, 9 str. 1 d., Vaiko teisi konvencija, 37 str. b) punk., ETK, 5 str. 1 d.,
JTVPK Vykdomojo komiteto ivada Nr. 44, b) punk., Jungtini Taut kodeksas dl sulaikyt
asmen apsaugos, 2 principas.
392

PABGLI TEIS

byloje Conka prie Belgij teig, kad kai keliamas klausimas dl sulaikymo teistumo, skaitant klausim, ar buvo laikytasi statymo numatytos procedros, Konvencija i esms nurodo ne tik pareig laikytis materialins ir
procesins nacionalins teiss nuostat, taiau taip pat reikalaujama, kad
laisvs atmimas bt vykdomas atsivelgiant 5 straipsnio tiksl apsaugoti individus nuo savivals1158. Taigi ETK, nukreipdama nacionalin
statym, papildomai reikalauja nepaeisti 5 straipsnio tikslo1159. Todl galima teigti, kad sulaikymo teistumas iuo poiriu apima du aspektus. Pirma, taikant sulaikym turi bti laikomasi nacionaliniame statyme, kuris turi bti pats teistas, numatytos procedros, ir, antra, sulaikymas gali bti
taikomas tik tokiu bdu, kuris nepaeidia 5 straipsnio tikslo. Panaiai ir
byloje Albert W. Mukong prie Kamern mogaus teisi komitetas teig,
kad Tarptautinio pakto 9 straipsnio 1 dalies rengimo istorija patvirtina, jog
savavalikumas negali bti tapatinamas su nukreiptu prie statym, taiau turi bti aikinamas daug plaiau, apimant netinkamumo, neteisingumo, tiktinumo stokos ir teisingo teisminio proceso elementus1160. Pirmuoju
atveju gali susidaryti situacija, kai sulaikymo galimyb numatyta statyme,
taiau kompetentingos institucijos i galimyb taiko netinkamai. Galima
pateikti kelet pavyzdi, kai mogaus Teisi Teismas pripaino pareign
ar institucij savavalikum, kuris lm sulaikymo neteistum. Pavyzdiui,
usienieio ekstradicijos byloje Bozano prie Pranczij Europos mogaus
Teisi Teismas numat, kad teistumas reikia savavalikumo nebuvim1161, o ioje byloje Pranczijos veiksmai sulaikant ir iduodant pareikj
buvo neleistini pagal 5 straipsn, atsivelgiant sulaikym supant slaptum
ir pareikjo sulaikymo bd. Italijos pilietis Bozano, nuteistas u aki
Italijoje ir prisiglauds Pranczijoje, buvo slapta suimtas ioje alyje ir nepaymta policijos maina ivetas veicarij. i alis idav j Italijos teissaugos institucijoms. Prieglobsio praytoj byloje Conka prie Belgij
nagrintas keturi rom tautybs slovak atvejis: Belgijos policijos pareignai apgaule ikviet pareikjus papildyti bylas dl prieglobsio, taiau
atvyk jie buvo nedelsiant sulaikyti siekiant isisti juos i alies. mogaus
Teisi Teismas nepripaino toki priemoni teistomis1162.
1158
Conka prie Belgij, 2002 m. vasario 5 d. sprendimas, Reports of Judgements and
Decisions 2002-I, Application No. 51564/99. 39.
1159
Ammur prie Pranczij, cit. op. 146, 50; Bozano prie Pranczij, 1986 m. gruodio 18 d. sprendimas, Series A, No. 111, p. 23, 54; Chahal prie Jungtin Karalyst, cit.
op. 759, 118; Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 39.
1160
Albert W. Mukong prie Kamern, HRC, Communication No. 458/1991, U.N. Doc.
CCPR/C/51/D/458/1991 (1994). 9.8.
1161
Bozano prie Pranczij, cit. op. 1159. 59.
1162
Conka prie Belgij,cit. op. 1158. 42.

393

PABGLI TEIS

Antruoju atveju, siekiant vertinti, ar sulaikymas nebuvo savavalikas,

btina atlikti vadinamj proporcingumo test. Sulaikymas negali bti taikomas tiesiog savavalikai, bet turi bti grindiamas tam tikrais rodymais,
kuriais remiantis jis pateisinamas. Sprendiant, ar prieglobsio praytojo sulaikymas btinas, turi bti atsivelgta tai, ar protinga tai daryti ir ar tai
proporcinga tikslams, kuri siekiama. Taigi proporcingumo reikalavimo
esm yra vertinti, ar taikomos priemons pateisina tiksl siekim. Pavyzdiui, ar prielaida, kad asmuo gali pasialinti i apgyvendinimo vietos ir
bandyti patekti kit valstyb, yra tokia rimta, jog btina sulaikyti prieglobsio praytoj. Kartais proporcingumas siejamas su btinybe, kitaip tariant, sulaikymas bus pateisinamas tik tada, jei jis btinas atsivelgiant
specifinius individualaus atvejo faktus1163. Panaiai ir JTVPK Vykdomojo
komiteto ivadoje Nr. 44 reikalaujama, kad sulaikymas bt btinas siekiant tam tikr tiksl. Valstybi nacionalinje teisje, pavyzdiui, Suomijoje, sulaikant usieniet turi bti laikomasi proporcingumo principo, t. y. usienieio teiss negali bti apribotos labiau nei btina1164. Paymtina, kad
kai kuriose valstybse sulaikymo kaip nubaudimo ar bauginimo priemons
taikymas yra visikai netinkamas, nes tai prietarauja paties sulaikymo tikslui. Tai, kad sulaikyti btina, manoma nustatyti tik kiekvienu konkreiu atveju, t. y. vienam prieglobsio praytojui konkreioje situacijoje sulaikymas
bus btinas, taiau kito tokioje paioje padtyje esanio prieglobsio praytojo sulaikymas visikai nereikalingas. Todl galima teigti, kad sulaikymas,
nevertinus konkreiu atveju, ar jis btinas ir proporcingas tikslams, kuri
siekiama tokia priemone, bt laikomas savavaliku. Btinybs sulaikyti
prieglobsio praytoj nustatymo svarba yra akivaizdi, nes kartais tikslingiau taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, o ne pat sulaikym kaip
priemon. Todl valstybi praktikoje neretai taikomos btent alternatyvios
sulaikymui priemons, kurios padeda pasiekti t pai tiksl, kaip ir sulaikymas, taiau remiantis prieglobsio praytojo teises daug maiau apribojaniomis priemonmis. Taikyti tokias alternatyvias sulaikymui priemones
individualiose bylose prie sulaikant prieglobsio praytoj rekomenduoja
ir Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija1165. Lietuvoje tokios
alternatyvios sulaikymui priemons pirm kart buvo numatytos 2000 m.
pabgli statyme, 2002 m. sausio 15 d. padarius io statymo pakeiti-

1163

Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 53.

Johanna Keski-Koukkari, Detention and Expulsion Practices in Finland,a Paper for a
Regional Seminar Administrative and Legal Procedures for Detention, pending Expulsion
and Expulsion, 1617 May 2002, nepublikuota, Vilnius.
1165
COE, Recommendation Rec(2003)5, cit. op. 1154. 6.
1164

394

PABGLI TEIS

mus1166. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato, kad teismas, atsivelgdamas tai, kad usienieio tapatyb nustatyta, jis nekelia
grsms valstybs saugumui ir vieajai tvarkai, teikia pagalb teismui nustatant jo teisin padt Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendim nesulaikyti usienieio ir skirti jam alternatyvi sulaikymui
priemon1167. io straipsnio antroje dalyje ivardijamos Lietuvoje taikomos alternatyvios sulaikymui priemons, t. y.:
1) usienietis nustatytu laiku periodikai turi atvykti atitinkam teritorin policijos staig;
2) usienietis ryio priemonmis nustatytu laiku turi praneti atitinkamai teritorins policijos staigai apie savo buvimo viet;
3) patikti atitinkamai socialinei staigai priirti nelydim nepilnamet usieniet;
4) patikti priirti usieniet Lietuvos Respublikos pilieiui arba
Lietuvos Respublikoje teistai gyvenaniam usienieiui, turintiems giminysts ryi su usienieiu, kurio sulaikymo klausimas
sprendiamas, jei is asmuo sipareigojo rpintis juo ir j ilaikyti;
5) apgyvendinti usieniet Usieniei registracijos centre netaikant
judjimo laisvs apribojim.
ios alternatyvios priemons atitinka tas, kurios buvo numatytos dar
2002 metais pabgli statyme, iskyrus tai, kad usieniei teisins padties statyme 5 punkte numatyta nauja priemon, o anksiau numatyta priemon patikti priirti usieniet nevyriausybinei organizacijai, jei i organizacija sipareigoja rpintis usienieiu1168, jau nebenumatoma. inoma,
jei alternatyvios priemons, kurias, kaip ir sulaikym, skiria teismas, nevykdomos, tuomet kreipiamasi dl sulaikymo skyrimo konkreiam prieglobsio praytojui1169.

5.4. Sulaikymo pagrindai

5.4.1. Sulaikymo pagrindai tarptautinje ir
Europos Sjungos teisje
Nors teis asmens laisv nra absoliuti, asmuo gali bti sulaikytas tik
iimtiniais atvejais. Prieglobsio praytoj sulaikymas yra specifikas, ka1166

LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12(1) str.
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 115 str. 1 d.
1168
LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12(1) str. 1(4) d.
1169
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 115 str. 3 d.
1167

395

PABGLI TEIS

dangi sulaikoma ne dl padaryto paeidimo ar nusikaltimo, taiau dl specifini prieasi, susijusi su prieglobsio praymo nagrinjimo procedra.
Atitinkamai skiriasi ir sulaikymo tvarka, taigi prieglobsio praytoj sulaikymo klausimai sprendiami ne baudiamja, bet administracine tvarka.
Tarptautiniai teiss aktai daniausiai nenumato pagrind, kuriais asmuo gali
bti sulaikomas, srao, tiesiog tvirtinama teis asmens laisv. Taiau,
kaip ir bet kurie kiti mogaus teisi apribojimai, ypa atsivelgiant fundamental teiss asmens laisv pobd bei remiantis bendrais aikinimo
principais, asmens laisvs apribojimo atvejai praktikoje turt bti aikinami ir taikomi grietai bei siaurinamai. Prieglobsio praytojo atveju jie turt bti taikomi tik iki tol, kol teisinamas j statusas prieglobsio alyje arba
gaunamas leidimas vaiuoti kit al1170. Vis dlto keletas tarptautini bei
regionini teiss akt tvirtina isamius sulaikymo pagrind sraus. Pavyzdiui, ETK 5 straipsnis tvirtina tok sra, taiau jame tik vienas pagrindas specifikai susijs su prieglobsio praytojais arba asmenimis, kuri
praymai buvo atmesti ir kurie laukia isiuntimo. ETK 5 straipsnio 1 dalies f punktas leidia sulaikym, kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo
deportavimo ar idavimo kitai valstybei procesas. ie atvejai patvirtina,
kad prieglobsio praytojams sulaikymas gali bti taikomas tik tada, kai atvykus valstybs teritorij, pateikus prieglobsio praym ir j inagrinjus
atsisakoma j patenkinti ir gresia isiuntimas. Taikant iuos pagrindus, Europos mogaus Teisi Teismas pirmiausia atsivelgs tai, ar sulaikymo
tikslas konkreioje byloje i ties buvo ukirsti keli usienieiui patekti
al be leidimo arba utikrinti jo isiuntim ar ekstradicij. Remiantis teismo praktika, sulaikymas siekiant isisti gali bti pripaintas neprietaraujaniu 5 straipsnio 1 dalies f punktui, jei buvo imtasi veiksm asmen isisti1171. Tai reikt, kad isiuntimo procedra jau turi bti prasidjusi. Kita vertus, jei tokia procedra vykdoma netinkamai, tokiu atveju sulaikymas
gali neatitikti reikalavim. Indijos pilietis Chahalas buvo sulaikytas Jungtinje Karalystje isiuntimo tikslu. Jis buvo pateiks prieglobsio praym ir
buvo laikomas sulaikytas vis prieglobsio procedros vykdymo laikotarp,
remiantis tuo, kad kl rimt pavoj nacionaliniam saugumui1172. Prieglobsio procedra truko ilgiau nei 3,5 met. Taiau Europos mogaus Teisi Teismas nepripaino Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punkto paeidimo. Teismas pripaino, kad Chahalo sulaikymo trukm neabejotinai kelia
1170
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 10, 31.
1171
Chahal prie Jungtin Karalyst, cit. op. 759. 112.
1172
Ten pat. 43.

396

PABGLI TEIS

susirpinim, taiau atsivelgiant bylos aplinkybes ir faktus, kad nacionalins valdios institucijos veik su tinkamu rpestingumu isiuntimo procedros metu ir kad buvo pakankamai garantij prie savavalik jo laisvs
atmim, jo sulaikymas atitiko 5 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimus1173. 2002 m. pradioje priimtame sprendime Conka byloje mogaus
Teisi Teismas teig, kad btina priminti, kad iimi dl teiss laisv,
kurias numato 5 straipsnio 1 dalis, sraas yra isamus ir kad bet koks aikinimas turi atitikti ios dispozicijos tiksl1174. Paymtina, kad Europos
Sjungos pagrindini teisi chartija (toliau ES chartija) nenumato joki
specifini nuostat dl sulaikymo. ios chartijos 6 straipsnyje tvirtinta asmens teis laisv yra ETK 5 straipsnio atspindys, ir remiantis chartijos
52 straipsnio 3 dalimi jos prasm ir apimtis yra tokia pati. Taigi bet kokie
ios laisvs apribojimai negali viryti leistin pagal ETK 5 straipsn1175.
domu paymti, kad nors ETK numato tik vienintel pagrind sulaikyti prieglobsio praytoj, specifinis dokumentas JTVPK Vykdomojo
komiteto ivada Nr. 44 numato daug platesnes sulaikymo galimybes. Remiantis ia ivada, prieglobsio praytojai gali bti sulaikyti, kai reikia:
a) patvirtinti asmens tapatyb (ET 2003 m. rekomendacijoje (2003)5
detalizuojamas is pagrindas nurodant, kad jis taikomas tuomet, kai
abejons atveju turi bti patikrinta asmens tapatyb, taip pat tautyb, ypa tais atvejais, kai prieglobsio praytojas sunaikino savo kelions ar tapatybs dokumentus arba naudojasi suklastotais dokumentais, siekdamas suklaidinti priimaniosios valstybs valdios
atstovus1176);
b) nustatyti motyvus, kuriais grindiamas prieglobsio praymas ar
praymas dl pabglio statuso (ET rekomendacija detalizuoja
atvej, t. y. kai ie motyvai nesulaikius prieglobsio praytojo nebt nustatyti);
c) nagrinti atvejus, kai prieglobsio praytojai ar pabgliai sunaikino savo kelions dokumentus ir/ar asmens tapatyb patvirtinanius
dokumentus arba naudojosi suklastotais dokumentais, siekdami suklaidinti valstybs, kurioje jie ketina prayti prieglobsio, pareignus (is pagrindas ET rekomendacijoje pateikiamas kartu su asmens
tapatybs nustatymo klausimais);
1173

Chahal prie Jungtin Karalyst, cit. op. 759. 123.

Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 42.
1175
Council of the European Union. Charter of Fundamental Rights of the European Union. Explanations Relating to the Complete Text of the Charter. Luxembourg, Office for Official Publications of the European Communities, 2001. P. 23.
1176
COE, Recommendation Rec(2003)5, cit. op. 1154. 3.
1174

397

PABGLI TEIS

d) utikrinti nacionalin saugum ar viej tvark (ET rekomendacija

nurodo dar vien pagrind: kai btina priimti sprendim dl teiss
vaiuoti suinteresuotos valstybs teritorij).
Pirmuoju atveju reikt pabrti, kad vien tai, jog prieglobsio praytojas neturi asmens tapatyb patvirtinani dokument, nebtinai reikia, kad
jis turi bti sulaikytas. iuo atveju svarbu atsivelgti tai, kad dauguma
prieglobsio praytoj yra priversti ivykti be dokument arba neturi galimybi gauti dokumentus i savo kilms valstybs valdios institucij, nes
bijo j persekiojimo. Antruoju atveju prieglobsio praytojas gali bti sulaikomas pirmins apklausos metu, kai siekiama nustatyti, kodl jis pateik
prieglobsio praym, taiau tai neapima tolesnio praymo nagrinjimo.
Taigi is pagrindas negali bti taikomas visos prieglobsio procedros laikotarpiui. Treiuoju atveju tam, kad is pagrindas galt bti taikomas, turi
bti nustatyta, kad pareikjas siekia suklaidinti pareignus. Todl is pagrindas neturt bti taikomas prieglobsio praytojams, kurie atvyksta be
dokument negaldami j gauti kilms valstybje. Paskutinis atvejis gali
bti taikomas ne iaip imantis prevencini priemoni, siekiant kolektyviai
sulaikyti prieglobsio praytojus, nes, pavyzdiui, didelis j skaiius valstybje gali destabilizuoti padt toje alyje, taiau kai individualaus asmens
veika liudija apie padarytus teiss paeidimus, kurie gali suponuoti ivad,
jog toks asmuo yra pavojingas valstybs saugumui ar vieajai tvarkai. Pavyzdiui, Belgijoje, usieniei statymas numato prieglobsio praytoj
sulaikym vieosios tvarkos ar nacionalinio saugumo pagrindais1177. Vieosios tvarkos ilyga tvirtinta taip pat ir 1951 m. konvencijos 32 straipsnyje.
Nors jos reikm nei ioje Konvencijoje, nei Vykdomojo komiteto ivadoje
nebuvo aikiai apibrta, valstybi praktika ir konvencijos parengiamieji
dokumentai patvirtina, kad ie atvejai susij su sunki nusikaltim padarymu. Pavyzdiui, prieglobsio praytoj sulaikymas dl paprasiausios vagysts bt per platus vieosios tvarkos aikinimas tarptautini standart
kontekste.
Taiau remiantis vien iais pagrindais negalima teigti, kad sulaikymas
iais atvejais bus automatikas, nes tokiu atveju bt ignoruojamas jau mintas proporcingumo reikalavimas. Taip pat akivaizdu, kad n vienas i ivardyt pagrind nenumato galimybs sulaikyti prieglobsio praytoj visam prieglobsio procedros laikotarpiui vien dl neteisto atvykimo al.
Tai susij su 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio reikalavimais. is straipsnis taip pat numato, kad prieglobsio praytojams neturt bti taikomi ju1177
Belgijos usieniei statymas, Loi du 15 Decembre 1980 sur laccess au territoire, le
sejour, ltablissement et leloignement des etrangers, 29 str. 5 d.

398

PABGLI TEIS

djimo laisvs apribojimai, iskyrus tuos, kurie btini, ir tik tol, kol bus nustatytas j teistas buvimas alyje. Kai taikomas 31 straipsnis, neterminuotas sulaikymas t, kurie patenka jo taikymo srit, gali lemti pripainim,
kad tokia priemon nra btina, kaip reikalauja straipsnio antra dalis. Konferencijos raai byloja, kad nepaisant keli dien, skirt tyrimui atlikti, tolesnis sulaikymas gali bti btinas tik tais atvejais, kai kyla grsm saugumui arba kai yra didelis ir netiktas antpldis1178.
Europos Sjungoje prieglobsio procedr direktyvos projektas taip
pat tvirtina nuostat, kad paprastai prieglobsio praytojas negali bti sulaikomas vien tik dl to, kad jis prieglobsio praytojas ir kad turi bti nagrinjamas jo prieglobsio praymas1179. Sulaikymas yra iimtis, turi bti
vykdomas pagal procedr, nustatyt statymo, kai objektyviai btina
veiksmingam praymo nagrinjimui ir kai remiantis pareikjo asmeniniu
elgesiu yra didel tikimyb, kad jis pasialins1180. Taip gali bti sulaikoma
siekiant priimti sprendim, jei judjimo laisvs apribojimas btinas priimant greit sprendim, tokiu atveju sulaikymas negali viryti 2 savaii1181. Kita vertus, pripastamas valstybi nari poreikis sulaikyti kai kuriuos prieglobsio praytojus. Nors ankstesniame direktyvos projekte buvo
ivardijami ie sulaikymo pagrindai, t. y.:
a) patikslinti ar patvirtinti asmens tapatyb arba tautyb;
b) nustatyti tapatyb ar tautyb tais atvejais, kai asmuo sunaikino ar
atsikrat savo kelions ir/ar tapatyb patvirtinani dokument arba
atvykstant valstyb nar naudojosi suklastotais dokumentais, siekdamas suklaidinti valdios institucijas;
c) nustatyti motyvus, kuriais grindiamas prieglobsio praymas, jei
ios aplinkybs prieingu atveju bus prarastos;
d) atliekant procedr, kurios metu sprendiama dl asmens teiss vaiuoti teritorij;
dabartiniame direktyvos projekto tekste nurodomi tik du pirmiau minti atvejai. Sulaikymas galimas pagal direktyvos projekt, jei u pareikj
prisim atsakomyb kita valstyb nar, ir, kol jis bus perduotas jai, yra tikimyb, kad jis pasialins, taiau iuo atveju sulaikymas negali viryti 1
mnesio1182. Komisijos pasilymo aikinamasis memorandumas i pagrin-

1178
Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 10. 32.
1179
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 17 str. 1 d.
1180
Ten pat. 17 str. 1 d.
1181
Ten pat. 17 str. 2 d.
1182
Ten pat. 18 str.

399

PABGLI TEIS

d detaliau nepaaikino, o kol direktyvos projektas nra priimtas ir nra io

dokumento taikymo praktikos, bet koks j aikinimas bt tik teorinis.

5.4.2. Sulaikymo pagrindai valstybi

praktikoje
Valstybi praktikoje sulaikymas taip pat numatytas iimtiniais atvejais.
Pavyzdiui, Vokietijoje, nesant baudiamj statym paeidimo, prieglobsio praytojai nra sulaikomi, kol priimamas sprendimas dl j prieglobsio praymo. Iimtys yra susijusios su galimybe sulaikyti atliekant
prieglobsio procedr oro uoste (t. y. kai prieglobsio praytojai faktikai
sulaikomi procedros metu ir neigiamo sprendimo atveju kol bus vykdytas sprendimas), taip pat Prieglobsio procedros statymo 14 straipsnio 4
dalies numatytais atvejais, kai usienieiai pateikia praymus dl prieglobsio jau bdami sulaikyti dl kit prieasi1183. Dar vienas pagrindas kai
prieglobsio praytojai sulaikomi, jei j praymas dl prieglobsio buvo
atmestas ir jie atsisako savanorikai ivykti, todl btina vykdyti priverstin
isiuntim. Norvegijoje prieglobsio praytojai gali bti sulaikyti pasienyje,
jei nemanoma nustatyti j tapatybs arba ji neaiki1184. Airijoje prieglobsio praytojai (iskyrus nepilnameius) gali bti sulaikomi, pavyzdiui, jei
yra pagrindo manyti, kad prieglobsio praytojas padar sunk nepolitinio
pobdio nusikaltim u buvimo valstybs rib, siekia ivengti isiuntimo
i valstybs tuo atveju, jei jo prieglobsio praymas bus perduotas kitai
valstybei pagal Dublino konvencij1185. Prieglobsio praytojams, kurie atvyksta Jungtines Valstijas neturdami tinkam dokument, taikomas 1996
m. statymas, numatantis skub isiuntim. Tam tikros nuostatos, sigaliojusios 1997 m. balandio 1 d., leidia nedelsiant isisti usienieius, kurie
atvyksta su suklastotais dokumentais arba ivis be dokument. Jei jie pareikia nor pateikti prieglobsio praym arba teigia bij persekiojimo
kilms valstybje, jie bus sulaikomi ir nukreipti apklausai su prieglobsio
pareignu, siekiant nustatyti, ar jie pagrstai bijo persekiojimo. Jei nustatoma, kad jie pagrstai bijo persekiojimo, skiriamas imigracinio teismo
1183
Vokietijos prieglobsio procedros statymas, Asylverfahrensgesetz, 27 July 1993
(Bundesgesetzblatt I p. 1361).
1184
Norvegijos usieniei statymas, Regulations concerning the Entry of Foreign Nationals into the Kingdom of Norway and their Presence in the Realm (Immigration Regulations) of 1 January 1991. 37 str.
1185
Airijos pabgli statymas, Refugee Act No. 17 of 1996, as amended by section
11(1) of the Immigration Act 1999 and section 9 of the Illegal Immigrants (Trafficking) Act
2000 (unofficial consolidation), 9 str. 8 d.

400

PABGLI TEIS

posdis ir teorikai jie gali bti paleidiami i sulaikymo. Pagrsta baim

apibriama kaip ymi tikimyb, kad asmuo atitinka prieglobsio suteikimo kriterijus JAV1186. Jei priimamas sprendimas, kad j baim nra pagrsta, jie turi teis perir, kuri atlieka imigracijos teisjas. Perira
turi bti atlikta, jei tik manoma, per 24 valandas ir bet kokiu atveju ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo pradinio neigiamo sprendimo. Praktikoje, priklausomai nuo sulaikymo viet uimtumo ir bealikumo individualiose bylose, kai kurie prieglobsio praytojai paleidiami iki teismo posdi dl j
isiuntimo ir galutinio sprendimo primimo. Tai taip pat apima prieglobsio
praytojus, kurie buvo paskirti skubaus isiuntimo procedr ir kuri atvilgiu buvo nustatyta, kad jie pagrstai bijo persekiojimo1187. Lietuvoje
2000 m. pabgli statymas numat, kad usienietis negali bti sulaikytas,
iskyrus atvejus, kai siekiama utikrinti, kad jis negalt be leidimo atvykti
al; kai imamasi veiksm j isisti; kai siekiama isiaikinti prieastis,
dl kuri jis naudojosi suklastotais asmens dokumentais arba juos sugadino,
kai siekiama ukirsti keli infekcinms ligoms plisti bei kit statym nustatytais pagrindais1188. 2004 m. usieniei teisins padties statymas numato, kad usienietis, taip pat ir prieglobsio praytojas gali bti sulaikytas
iais pagrindais:
1) kad negalt be leidimo atvykti Lietuvos Respublik;
2) kai neteistai atvyko Lietuvos Respublik ar neteistai joje yra;
3) kai siekiama usieniet, kuris neleidiamas Lietuvos Respublik,
grinti valstyb, i kurios jis atvyko;
4) kai tariama, kad usienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
5) kai priimamas sprendimas isisti i Lietuvos Respublikos;
6) kai siekiama ukirsti keli pavojingoms ar ypa pavojingoms ukreiamosioms ligoms plisti;
7) kai usienieio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba moni sveikatai1189.
Nors is statymas neilgai taikomas, akivaizdu, kad prieglobsio praytoj sulaikymo specifikos neiskyrimas i kit usieniei statyme yra problemikas, nes jame neatsivelgiama ypating prieglobsio praytoj padt1190.
1186

Guy S. Goodwin-Gill, Article 31 of the 1951 Convention relating to the Status of Refugees, cit. op. 151. P. 29, 84.
1187
Ten pat. 86. P. 29.
1188
LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12 str.
1189
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 113 str.
1190
Plaiau apie i pagrind taikymo problematik r. Bieka L. Prieglobsio praytoj
sulaikymas Lietuvos Respublikoje // Jurisprudencija (pateikta spaudai, 2005 m.).
401

PABGLI TEIS

5.5. Sulaikymo trukm

Tarptautin praktika reikalauja, kad sulaikymas trukt kuo trumpiau.
Taiau nra nustatyta, kokiam konkreiam laikotarpiui prieglobsio praytojas gali bti sulaikomas. Tai susij su individualaus atvejo aplinkybmis,
todl bendr termin nustatymas iuo atveju nebt tinkamas. Vis dlto atsivelgiant tai, kad sulaikymas yra rimtas fundamentalios mogaus teiss
teiss laisv apribojimas, jis turt trukti tik tol, kol tai btina, norint
pasiekti tuos tikslus, kuriais taikomos ios priemons. Kadangi sulaikymas
gali bti taikomas tik esant tam tikriems pagrindams, jiems inykus, asmuo
turt bti nedelsiant paleistas i sulaikymo vietos. Dl ios prieasties kai
kuriuose tarptautiniuose teiss aktuose reikalaujama, kad prieglobsio praytojo sulaikymas bt reguliariai peririmas1191. Tokia sulaikymo btinumo kontrol yra dar vienas poymis, dl kurio prieglobsio praytoj sulaikymas kokybikai skiriasi nuo sulaikymo baudiamj statym nustatyta tvarka, kai asmens laisv bus atimta tiek, kiek numato teismo paskirta
sankcija u tam tikro nusikaltimo padarym, nebent atsiras prieasi paleisti asmen anksiau laiko. ETK 5 straipsnis taip pat nenumato sulaikymo termin. Taiau nekelia abejoni tai, kad sulaikymas negali bti neterminuotas. Tai iplaukia i 5 straipsnio 1 dalies f punkto formuluots, kuri,
nors ir netvirtindama maksimalaus sulaikymo termino, mini kokybikai apribot laikotarp, t. y. ukertant keli neteistai patekti al ir kai imamasi veiksm asmen isisti. Prieglobsio praytoj, kurie dar tik laukia
sprendimo dl prieglobsio, atveju, atsivelgiant tai, kad kalbama apie
kelio ukirtim neteistai patekti al, galima teigti, jog sulaikymas galimas tik tada, kai dar neisprstas jo leidimo al klausimas, ir iki tol, kol
priimamas sprendimas dl asmens leidimo valstybs teritorij. Jei prieglobsio praytojui buvo leista vaiuoti al, jo sulaikymas prieglobsio
procedros metu remiantis iuo pagrindu neatrodyt pateisinamas, nes asmuo jau yra pateks alies teritorij, todl kelio ukirtimas neteistai j
patekti natraliai nebetenka prasms. ia reikt pabrti, kad i nuostata
nereikia, kad valstyb gali sulaikyti asmen siekdama ukirsti keli ivykti
i savo teritorijos savanorikai kit al1192. Antrasis terminas yra dar neaikesnis, taiau akivaizdu, kad jei tam tikr veiksm asmen isisti buvo
1191

Body of Principles for the Protection of All Persons under Any Form of Detention or
Imprisonment, Adopted by General Assembly Resolution 43/173 of 9 December 1998, i:
http: www.unhcjr.ch/html/menu3/b/h_comp36.htm, 11(3) princ.
1192
Jane Huges and Fabrice Liebaut (eds.), Detention of Asylum Seekers in Europe: Analysis and Perspectives. Martinus Nijhoff publishers, 1998. P. 171.
402

PABGLI TEIS

imtasi ir isisti nepavyko, tolesnis asmens sulaikymas vargu ar bt pateisinamas. Kita vertus, Europos mogaus Teisi Teismas yra pasisaks u
tai, kad prieglobsio praytojo laisvs apribojimas neturt bti taikomas
per daug ilgai, nes kitaip jis pavirsta laisvs atmimu1193. Sulaikymo terminas buvo ginijamas ir Chahal prie Jungtin Karalyst byloje, nes pareikjas buvo sulaikytas beveik 4 metus, kol buvo nagrinjamas jo praymas
dl pabglio statuso. Taiau ioje byloje teismas neman sulaikymo trukm esant per ilga, atsivelgdamas tai, kad pareikjo praymo motyvai buvo susij su sudtingais klausimais, kuriuos reikjo labai detaliai ir atsargiai
inagrinti1194.
Valstybi praktikoje, pavyzdiui, Belgijos usieniei statymas sieja
prieglobsio praytoj sulaikymo termin su grietai btinu laikotarpiu,
kuris neturi viryti 2 mnesi1195. Vokietijoje prieglobsio praytoj, kuri
praymai buvo atmesti, sulaikymas deportacijos tikslu gali trukti iki 2 savaii su slyga, kad pasibaig savanoriko ivykimo terminas, ir jei akivaizdu, kad asmen galima isisti. is terminas gali bti pratstas iki 6 mnesi, nebent nustatoma, kad nemanoma asmen isisti per artimiausius
tris mnesius ne dl isiuniamo asmens kalts. Taiau jei usienietis pats
trukdo isiuntimui, sulaikymas gali bti pratsiamas iki 12 mnesi, taigi
visas sulaikymo laikotarpis laukiant isiuntimo gali bti iki 18 mnesi1196.
Austrijoje sulaikymas isiuntimo tikslu negali trukti ilgiau kaip 2 mnesius1197. Akivaizdu, kad daugiausia ie terminai susij su atvejais, kai asmens praymas dl prieglobsio buvo atmestas ir ruoiamasi j isisti.
Norvegijoje prieglobsio praytojas negali bti sulaikytas ilgesniam kaip 12
savaii laikotarpiui. Taiau tie prieglobsio praytojai, kuri praymai buvo atmesti, gali bti sulaikyti isiuntimo tikslu iki 2 savaii, termin teismas gali pratsti 2 savaitms, taiau maksimalus laikotarpis negali viryti
6 savaii1198. Lenkijoje prieglobsio praytojai, kurie atvyko al neteistai arba kurie neturi kelions dokument, gali bti sulaikomi iki 90 dien1199. Lietuvoje 2000 m. pabgli statymas numat maksimal sulaiky1193

Amuur prie Pranczij, cit. op. 146. 43.

Chahal prie Jungtin Karalyst, cit. op. 759. 115.
1195
Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 25.
1196
Vokietijos usieniei statymas, Act Concerning the Entry and Residence of Aliens
in the Territory of the Federal Republic (Aliens Act), as amended (Bundesgesetzblatt I p.
310), 57 str. 3 d.
1197
Federal Law concerning the Entry, Residence and Settlement of Aliens of Austria, cit.
op. 1155, 69 str. 2 d.
1198
Norvegijos usieniei statymas, cit. op. 1184, 41 str.
1199
Lenkijos usieniei statymas, Journal of Laws of 2001, No. 127, item 1400, 59 str.
4 d.
1194

403

PABGLI TEIS

mo termin 12 mnesi, skaiiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos1200, o

2004 m. usieniei statymas nevardina maksimalaus sulaikymo termino,
bet termin paveda nustatyti teismui1201.

5.6. Procesins sulaikymo garantijos

Sulaikymo teistumas priklauso ne tik nuo materialini kriterij vykdymo, taiau ir nuo procesini garantij suteikimo. Galima bt iskirti kelias pagrindines procesines garantijas, kurios turi bti taikomos prieglobsio
praytojams, sulaikytiems prieglobsio procedros metu.

5.6.1. Teis bti supaindintam su sulaikymo prieastimis

i garantij numato TPPTP 9 straipsnio 2 dalis, Europos mogaus teisi konvencijos 5 straipsnio 2 dalis, Sulaikyt asmen apsaugos kodekso
1014 principai. Nors TPPTP 9 straipsnio 2 dalyje tvirtintas reikalavimas
supaindinti asmen su sulaikymo prieastimis ir kaltinimu taikomas tik
asmenims, kuriems pateikiami baudiamieji kaltinimai1202, reikalavim
pagal analogij galima taikyti prieglobsio praytoj sulaikymo atvejais.
Europos mogaus Teisi Teismas iuo poiriu teig, kad Konvencijos 5
straipsnio 2 punktas tvirtina esmin garantij, kuri yra sudedamoji 5
straipsnio teikiamos apsaugos schemos dalis1203. TPPTP 9 straipsnio 2 dalies nuostata nedetalizuoja tokio supaindinimo formos, taiau byloje Monja Jaona prie Madagaskar mogaus teisi komitetas pabr, kad toks
supaindinimas turi bti pakankamai detalus dl fakt ir teiss, kuriais remiantis leidiama asmen sulaikyti, siekiant, kad asmuo galt nustatyti, ar
jo sulaikymas atitinka statym1204. Be to, supaindinama turi bti ta kalba,
kuri asmuo supranta, ir, kaip mogaus Teisi Teismas pabr byloje Fox,
Campbell ir Hartley prie Jungtin Karalyst, tai turi bti pateikta paprastais, mogui suprantamais terminais1205.

1200

LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12(5) str.
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 116 str. 4 d.
1202
HCR, General Comment No. 8, cit. op. 1143. 1 punk.
1203
Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 50.
1204
Monja Jaona prie Madagaskar, HRC, Communication No. 132/1982 (1 April
1985), U.N. Doc. Supp. No. 40 (A/40/40) at 179 (1985).
1205
Fox, Campbell ir Hartley prie Jungtin Karalyst, 1990 m. birelio 26 d. sprendimas, Application No. 12244/86-12245/86-12383/86. 40.
1201

404

PABGLI TEIS

5.6.2. Teis ginyti sulaikymo teistum pateikiant skund

dl sprendimo sulaikyti
TPPTP 9 straipsnio 4 dalis numato, kad kiekvienas, kuriam atimta
laisv dl sulaikymo ar sumimo, turi teis kreiptis teism, kad is nedelsdamas priimt nutarim dl jo sulaikymo teistumo ir nusprst j paleisti,
jeigu sulaikytas neteistai. Skirtingai nei io straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios
taikomos tik baudiamosiose bylose, 4 dalyje tvirtinta garantija taikoma visiems sulaikytiems asmenims1206, taigi ir prieglobsio praytojams. Panai
nuostat numato ETK 5 straipsnio 4 dalis ir kiti tarptautiniai dokumentai1207. Be to, skundo pateikimo galimyb iplaukia ir i bendr princip,
pavyzdiui, TPPTP 2 straipsnio 3 dalies a punkto ir ETK 13 straipsnio,
kurie tvirtina teis veiksming teisin gynyb. Pabrtina, kad to, jog nacionalin teis numato galimyb ginyti sulaikymo teistum, dar nepakanka, kad bt vykdytas reikalavimas dl teismins sulaikymo kontrols. Tokia kontrols procedra turi bti veiksminga, t. y. pateikus praym teismui turi bti suteiktos papildomos garantijos: galimyb pasisakyti paiam
arba per atstov1208, galimyb naudotis teisine pagalba ir vertjo paslaugomis, siekiant tinkamai pateikti savo byl1209. Visi ie reikalavimai gali bti
apibdinami kaip minimalios garantijos, kuri turi bti laikomasi1210. Pavyzdiui, Norvegijoje, kiekvienam sulaikytam prieglobsio praytojui skiriamas teisinis atstovas1211. Panaiai kaip ir apskundimo atveju, vien i garantij numatymas nacionaliniuose statymuose nra pakankamas, btina,
kad asmuo turt reali galimyb iomis teismis pasinaudoti, nes garantijos negali bti vien teorins ar iliuzins, bet turi bti praktins ir veiksmingos1212. Byloje Conka prie Belgij Europos mogaus Teisi Teismas nustat, kad valstyb nesudar slyg pareikjams realiai pasinaudoti vertjo
ir teisininko pagalba, todl buvo paeista Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis1213.

1206

HCR, General Comment No. 8, cit. op. 1143. 1 punk.

Pvz., Vaiko teisi konvencija, 37 str. d) d., JTVPK Vykdomojo komiteto ivada Nr.
44, e) punk., Sulaikyt asmen apsaugos kodeksas, 4, 9, 11 ir 32 principai.
1208
Winterwerp prie Nyderlandus, 1979 m. spalio 24 d. sprendimas, Series A, No. 33.
60.
1209
Boumar prie Belgij, 1988 m. vasario 20 d. sprendimas, Series A, No. 12. 60.
1210
Jane Huges and Fabrice Liebaut (eds.), Detention of Asylum Seekers in Europe, cit.
op. 1192. P. 177.
1211
Norvegijos usieniei statymas, cit. op. 1184. 42 str.
1212
Conka prie Belgij, cit. op. 1158. 46.
1213
Ten pat.
1207

405

PABGLI TEIS

Kalbant apie skundo pateikimo teis, minimas teismas ar kita periros

institucija, kuri turi bti nepriklausoma. Pavyzdiui, byloje Mario Ines Torres prie Suomij buvo pripainta, kad policijos sprendimo sulaikyti Ispanijos piliet perira, kuri galjo atlikti tik Vidaus reikal ministerija, paeid TPPTP 9 straipsnio 4 dal. Be to, visi tarptautiniai teiss aktai pabria
periros skubum, t. y. kad asmens skundas dl sulaikymo teistumo bt
svarstomas nedelsiant ar skubiai arba greitai. Taiau neaiku, k reikia
ie terminai, kadangi tikslaus laiko limito, per kiek laiko apeliacija turi bti
inagrinta teisme, nenumato joks tarptautinis dokumentas. Matyt, tai turt
bti vertinama kaip keli savaii, taiau ne mnesi laikotarpis. Vienoje i
byl mogaus Teisi Teismas pripaino, kad 3 mnesi laikotarpis, kur teko laukti pareikjui, buvo per ilgas1214, o kitoje byloje 5 savaii laikotarpis buvo pripaintas per ilgu1215. Austrijoje bet kuris sulaikytas asmuo,
remdamasis usieniei statymu, turi teis pateikti skund Administraciniam senatui (Unabhngiger Verwaltungssenat), kuris yra nepriklausoma
kvaziteismin institucija. Sulaikytas asmuo gali pateikti skund dl sulaikymo Senatui nuo sulaikymo dienos iki ei savaii po jo paleidimo i
sulaikymo. Sprendimai dl tolesnio sulaikymo isiuntimo tikslu turi bti
priimti per savait, nebent usienieio sulaikymas jau prie tai buvo pasibaigs1216. Lietuvoje 2004 m. usieniei statymas numato, kad prieglobsio praytojas gali ginyti sulaikymo teistum, pateikdamas skund Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui1217.

5.6.3. Teis reguliari sulaikymo perir

TPPTP 9 straipsnio 4 dalies reikalavim, ETK 5 straipsnio 4 dalies
nuostat reikia suprasti ne tik kaip pirmin sprendimo sulaikyti teistumo
kontrol, taiau ir i to iplaukiani teis periodin perir, nors tokios
periodins sulaikymo periros reikalavimo ios nuostatos tiesiogiai nenumato. Tokia perira btina atsivelgiant tai, kad nors sulaikymo metu
toks sulaikymas buvo teistas, padtis gali pasikeisti po tam tikro laiko
(pvz., inyko sulaikymo pagrindas). Perira turi apimti ne tik procesin sulaikymo teistumo, taiau ir sulaikymo pagrind patikrinim, siekiant nustatyti, ar sulaikanti institucija nepiktnaudiavo savo galiojimais. Remiantis ETK 5 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, i kurio atimta laisv, turi bti su1214

Communication No. 291/1988.

Communication No. 253/1987.
1216
Federal Law concerning the Entry, Residence and Settlement of Aliens of Austria, cit.
op. 1155. 7, 73 str. 2(2) d.
1217
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 117 str. 1 d.
1215

406

PABGLI TEIS

teikta galimyb reikalauti periodins jo sulaikymo periros1218. Teisme individui turi bti suteikta galimyb ginyti sulaikym taikant adversari procedr. Chahal prie Jungtin Karalyst byloje nacionaliniai teismai negaljo perirti sprendimo sulaikyti pareikj, kadangi byla buvo susijusi su
nacionalinio saugumo prieastimis. Tam tikr sulaikymo kontrol galjo
vykdyti speciali valstybs institucija, taiau i institucija negaljo bti laikoma teismu konvencijos 5 straipsnio 4 dalies atvilgiu. Todl mogaus
Teisi Teismas pripaino, kad iuo atveju i nuostata buvo paeista.
Prieglobsio procedr direktyvos projekte taip pat reikalaujama, kad
valstybs nars statymuose numatyt sulaikymo pirmins periros ir vlesni reguliari teismo sulaikymo perir galimyb1219. Valstybi praktikoje, pavyzdiui, Belgijoje, nacionalin teis nenumato automatins sulaikymo periros galimybs, taiau prieglobsio praytojas gali pateikti apeliacij dl sulaikymo teismo institucijai. Danijoje perira dl teismo sulaikymo numatyta kas mnes (4 savaites)1220, Norvegijoje kas trei savait1221. Sulaikant usieniet prieglobsio procedros metu Suomijoje, reikalaujama, kad sulaikymas bt perirtas kas 14 dien1222. Lietuvoje periros galimyb, vadinam pakartotiniu svarstymu, numato 2004 m. usieniei statymo 118 straipsnis, kurio 2 dalyje teigiama, kad inykus usienieio sulaikymo pagrindams, usienietis turi teis, o usienieio sulaikym
inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis apylinks teism pagal
usienieio buvimo viet su praymu pakartotinai svarstyti sprendim sulaikyti usieniet.

5.6.4. Teis kompensacij dl neteisto sulaikymo

i garantij tvirtina ETK 5 straipsnio 5 dalis, taip pat ir TPPTP 9
straipsnio 5 dalis1223. Europos mogaus Teisi Teismas byloje Fox, Campbell ir Hartley prie Jungtin Karalyst, kuri nebuvo susijusi su prieglobsio praytojais, taiau joje buvo nagrinjamas kompensacijos klausimas,
teig, kad [...] paeidimo aukoms nebuvo suteikta galimyb prayti kom1218
Vitkauskas D. The Protection of Asylum Seekers and Refugees under the European
Convention on Human Rights, cit. op. 1145.
1219
Prieglobsio procedr direktyvos projektas, cit. op. 719. 17 str. 3 d.
1220
Danijos usieniei statymas, Aliens (Consolidation) Act No. 191 of 20 March 2001,
with the amendments following from Act No. 458 of 7 June 2001, Danish Law Gazette of 8
June 2001, 37 str. 3 d.
1221
Norvegijos usieniei statymas, cit. op. 1184.
1222
Johanna Keski-Koukkari, Detention and Expulsion Practices in Finland, cit. op. 1164.
1223
r. taip pat Sulaikyt asmen apsaugos kodekso 35 princip, cit. op. 1191.

407

PABGLI TEIS

pensacijos iaurs Airijos teismuose, todl buvo konstatuotas konvencijos

5 straipsnio 5 dalies paeidimas1224. Kompensacija gali bti mokama prieglobsio praytojui, jei buvo nustatytas arba konvencijos 5 straipsnio 1 dalies, arba procesini garantij paeidimas.
Nors tiek TPPTP, tiek ETK tvirtina ias procesines garantijas, ES
prieglobsio procedr direktyvos projektas iuo atvilgiu iek tiek nuvilia.
Visos kitos procesins sulaikymo garantijos, kurios turt bti taikomos sulaikytiems prieglobsio praytojams, iskyrus tik sulaikymo periros reikalavim ir direktyvos projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyt reikalavim
utikrinti, kad teismai, nagrinjantys sulaikymo klausimus, bt kompetentingi perirti sulaikym remdamiesi direktyva, direktyvos projekte nra
numatytos. Jame taip pat nereglamentuojamas ir sulaikymo slyg klausimas.
Lietuvoje 2000 m. pabgli statyme, 2002 metais padarius esminius
pakeitimus, susijusius su prieglobsio praytoj sulaikymo reglamentavimu,
buvo tvirtintos svarbios procesins sulaikymo garantijos: btino dalyvavimo teismo posdyje, kuriame sprendiamas klausimas dl sulaikymo; valstybs garantuojamos teisins pagalbos1225; supaindinimo su teismo nutarimu nedelsiant1226; teiss apsksti apylinks teismo sprendim sulaikyti Vyriausiajam administraciniam teismui1227 ir teiss sprendimo dl sulaikymo
perir inykus sulaikymo pagrindams1228. 2004 m. usieniei teisins
padties statymas numato tokias pat procesines garantijas1229.

5.7. Sulaikymo slygos

Neteistas sulaikymas gali paeisti ETK 5 straipsn, o tais atvejais,
kai sulaikymas prilygsta kankinimams arba nemonikam ar eminaniam
elgesiui, tuo gali bti paeistas konvencijos 3 straipsnis1230. Kaip ir kit sulaikyt asmen, taip ir sulaikyt prieglobsio praytoj sulaikymo slygos
turi atitikti bendruosius mogaus teisi reikalavimus. Tinkamos prieglobsio praytoj sulaikymo slygos ypa svarbios dl to, kad sulaikymo sly1224

Fox, Campbell ir Hartley prie Jungtin Karalyst, cit. op. 1205. 46.
LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12(2) str. 1d.
Ten pat. 12(2) str. 3 d.
1227
Ten pat. 12(3) str. 1 d.
1228
Ten pat. 12(4) str. 1 d.
1229
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 116 str. 1 d. ir 3 d.; 117 str.
1 d.; 118 str. 1 d.
1230
Vitkauskas D. The Protection of Asylum Seekers and Refugees under the European
Convention on Human Rights, cit. op. 1145.
1225
1226

408

PABGLI TEIS

gos ar netinkamas elgesys su prieglobsio praytojais tam tikrais atvejais

gali sukelti tokias paias traumas, kaip ir kankinimas ar persekiojimas, kuriuos jie anksiau patyr kilms valstybje. Kartais netinkamos prieglobsio
praytoj sulaikymo slygos gali prilygti kankinimams ar nemonikam,
iauriam elgesiui su asmeniu, todl gali kilti ETK 3 straipsnio paeidimo
klausimas. Kankinimai gali bti susij tiek su fizinmis sulaikymo slygomis, tiek su staigos, kurioje laikomi sulaikyti prieglobsio praytojai, personalo elgesiu, sulaikyto prieglobsio praytojo galimybmis pasinaudoti
teismo ar administracinmis procedromis ir galimybmis pasinaudoti pagalba (teisininko, mediko).
Sulaikymo slyg klausimas atsispindi ne viename tarptautiniame ir
regioniniame dokumente. Pavyzdiui, TPPTP 10 straipsnio 1 dalis numato,
kad su visais asmenimis, kuriems atimta laisv, turi bti elgiamasi humanikai ir gerbiant mogaus asmenybei bding orum. Vykdomojo komiteto ivados Nr. 44 f punkte kalbama apie tai, kad [...] pabgli ir prieglobsio praytoj sulaikymo slygos turi bti humanikos. Sulaikymo slygas detalizuoja JTVPK gairs dl prieglobsio praytoj sulaikymo, kurios reikalauja, kad sulaikyti prieglobsio praytojai turi bti laikomi atskiriant vyrus nuo moter, nebent jie sudaro eim, o vaikus nuo suaugusij,
nebent jie bt gimins. Taip pat numatoma, kad prieglobsio praytojai turt bti laikomi atskirai nuo kit sulaikyt asmen (pvz., nuo asmen, kurie kaltinami vykd baudiamsias veikas)1231. is reikalavimas grindiamas specifine prieglobsio praytoj padtimi. Paprastai prieglobsio praytojai sulaikomi ne dl nusikaltimo padarymo, taiau dl administracini reikalavim paeidimo. Pana reikalavim, taikom visiems asmenims, numato Jungtini Taut tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls, kuriose teigiama, kad sulaikytieji administracine tvarka turi bti laikomi atskirai nuo sulaikytj baudiamja tvarka, t. y. suskirstoma kategorijas pagal
sulaikymo prieast. reikalavim tvirtina ir valstybi nacionaliniai statymai. Pavyzdiui, 2002 m. vasario mnes Suomijoje buvo priimtas statymas, kuriuo numatyta sukurti slygas atskirti prieglobsio praytojus nuo
kit sulaikyt asmen. Prieglobsio praytoj sulaikymo slyg klausimu
nemaai pasisak Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (toliau Europos komitetas),
steigtas pagal 1987 m. Europos konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim 1 straipsn. Europos komitetas pripaino nepateisinama valstybi praktik, kai prieglobsio praytojai
buvo ilg laik sulaikomi policijos aretinse kartu su asmenimis, tariamais
1231

r. taip pat Sulaikyt asmen apsaugos kodekso 8 princip, cit. op. 1191.
409

PABGLI TEIS

padarius kriminalinius nusikaltimus1232. Prieglobsio praytoj sulaikymo

kaljimuose klausimu komitetas laiksi nuomons, kad pagal apibrim
kaljimas nra tinkama vieta laikyti asmenims, kurie nra nuteisti arba tariami padar kriminalin nusikaltim, todl tokia valstybi praktika buvo
vertinta neigiamai1233. Sulaikytiems prieglobsio praytojams turi bti suteikiama galimyb reguliariai bendrauti su draugais, giminmis, religiniais,
socialiniais ar teisiniais patarjais. Jiems turi bti teikiama tinkama medicinos pagalba, galimyb manktintis, mokytis, praktikuoti savo religij, galimyb naudotis btiniausiomis priemonmis, t. y. lova, sanitarinmis priemonmis ir pan. Jiems taip pat turi bti suteikta galimyb skstis dl sulaikymo slyg1234. Belgijoje sulaikytiems prieglobsio praytojams automatikai skiriamas nemokamas teisinis atstovas, prieglobsio praytojams taip
pat suteikiama teis nemokamai susisiekti telefonu su savo teisiniu atstovu.
Belgijoje paprastai vienii vyrai, vienios moterys ir eimos apgyvendinami
atskirose patalpose, o nelydimi nepilnameiai danai apgyvendinami su suaugusiuoju, su kuriuo jie geriausiai sutaria. Lietuvoje nei 2000 m. pabgli
statymas, n 2004 m. usieniei teisins padties statymas detaliai nereglamentuoja prieglobsio praytoj sulaikymo slyg, tik nurodo, kad sulaikyti prieglobsio praytojai apgyvendinami Usieniei registracijos centre1235. iuos klausimus reglamentuoja postatyminiai teiss aktai.

5.8. Specifiniai prieglobsio praytoj

sulaikymo atvejai
5.8.1. Nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikymas
Nepilnameiai prieglobsio praytojai daniausiai atvyksta su tvais ar
kitais asmenimis, kurie juos teistai globoja. Taiau pasitaiko, kad nepilnameiai atvyksta prieglobsio valstyb visikai vieni. Tokie nuo tv ar teist globj atskirti nepilnameiai (toliau atskirti vaikai) Europoje kasmet
1232
Itrauka i Septintosios bendrosios ataskaitos. Europos komitetas prie kankinim ir
kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Bendrj ataskait svarbiausieji
skyriai. Strasbras, 1999 m. lapkriio 5 d., [CPT/Inf (97) 10], 27 punk.
1233
Ten pat. 28 punk.
1234
UNHCR, Revised Guidelines on the Detention of Asylum Seekers, cit. op. 1151.
10(iv-x) punk.
1235
LR statymas dl pabglio statuso (neteks galios), cit. op. 1035. 12 str. 2 d.; 2004 m.
usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 114 str. 2 d.

410

PABGLI TEIS

sudaro apie 11 proc. vis prieglobsio praytoj. Nepilnamei prieglobsio

praytoj sulaikymas yra specifinis, nes sulaikymo psichologiniai ir fiziniai
padariniai vaikui gali bti daug skaudesni nei suaugusiajam dl ypa paeidiamos jo padties. Kartais keliamas klausimas dl to, ar vaikas turi bti
sulaikomas kartu su tvais, kurie praosi prieglobsio, ar atskiriamas nuo
tv tol, kol jie bus paleisti laisv pasibaigus sulaikymo pagrindams. Valstybi praktikoje iais atvejais daniausiai vaikas neatskiriamas nuo eimos,
nepaisant alingo poveikio, kur gali sukelti sulaikymas, nes manoma, kad
isiskyrimas su eima gali sukelti daug daugiau aling padarini. Su atskirtais vaikais valstybse elgiamasi vairiai, taiau bendra taisykl, kuria
vadovaujamasi, yra ta, kad nepilnameiai gali bti sulaikomi tik kratutiniu
atveju. Pavyzdiui, Norvegijoje nepilnameiai sulaikomi labai retai, nors
speciali norm dl nepilnamei sulaikymo nra. Belgijos statymai ivis
nenumato joki speciali taisykli dl nepilnamei prieglobsio praytoj
sulaikymo, taiau praktikoje sulaikymas vis dlto taikomas. veicarijos
statymai numato, kad nepilnameiai iki 15 met apskritai negali bti sulaikomi1236. Po 1997 m. Liuksemburge kilusio skandalo, kai sulaikymo centre
buvo apgyvendintas 11 met vaikas, nepilnameiai prieglobsio praytojai
ioje alyje nebesulaikomi, nebent jie padaro teiss paeidim1237.
Sprendiant dl nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikymo, pirmiausia reikt atsivelgti tai, kad jiems galioja speciali tarptautin sutartis, atspindinti nepilnamei paeidiam padt 1989 m. Jungtini Taut
vaiko teisi konvencija. Konvencijoje pripastama nepilnameio teis
kreiptis dl pabglio statuso, nepriklausomai nuo to, ar j lydi, ar nelydi tvai arba kiti asmenys1238. Be to, nors Konvencija tiesiogiai nekalba apie nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikym, taikytinas 37 straipsnis, tvirtinantis reikalavim, kad n i vieno vaiko neteistai ar savavalikai nebt
atimta laisv, o vaiko aretas, sulaikymas ar kalinimas bt vykdomi pagal
statym ir taikomi tik kaip kratutin priemon ir kiek manoma trumpiau.
Tok pat reikalavim numato ir ET rekomendacija (2003)51239. Kita vertus,
ETK numato vienintel specifin nepilnameio sulaikymo atvej, nesusijus
su baudiamj statym taikymu kai nepilnameiui laisv atimama pagal
teist sprendim atiduoti j aukljimo prieirai, kai jis teistai suimamas,

1236
veicarijos usieniei statymas, The Law on Stay and Residence of Aliens of 26
March 1931, 13 str. k) d.
1237
Sandy Ruxton, Separated Children Seeking Asylum in Europe: A Programme for Action, Save the Children, 2000. P. 54.
1238
JT vaiko teisi konvencija, cit. op. 1067. 22 str.
1239
COE, Recommendation Rec(2003)5, cit. op. 1154. 20.

411

PABGLI TEIS

kad bt pristatytas kompetentingai institucijai1240. Konvencija nenumato

nepilnamei sulaikymo galimybs prieglobsio procedros metu. Taip pat
ir JTVPK gairs dl prieglobsio praytoj sulaikymo laikosi bendros taisykls, kad nepilnameiai negali bti sulaikomi prieglobsio procedros
metu. Taiau tais atvejais, kai sulaikymas vis dlto taikomas, tai turt bti
atliekama tik kratutiniais atvejais ir tik trumpiausiam manomam laikotarpiui1241. Pavyzdiui, vedijoje nepilnametis usienietis gali bti sulaikytas
ne ilgiau kaip 72 valandas, o iimtiniais atvejais dar iki 72 valand1242.
Taigi, skirtingai nei suaugusij prieglobsio praytoj, kurie gali bti sulaikyti iimtiniais atvejais, nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikymo
galimybs dar labiau apribotos, nes sulaikymas leidiamas tik kratutiniais
atvejais. Nors nra apibrimo, kas laikoma kratutiniu atveju, vis dlto
akivaizdu, kad tai negali bti paprasiausias tapatybs dokument trkumas, kuris bdingas didiajai daugumai prieglobsio praytoj. Kratutinumas taip pat galt reikti tai, kad visos kitos priemons, iskyrus sulaikym, nemanomos.
Tuo atveju, jei nepilnameiai prieglobsio praytojai sulaikomi, jiems
turt bti taikomos ne maesns garantijos nei suaugusiesiems: teis gauti
teisin ir kitoki pagalb, teis ginyti savo laisvs atmimo teistum ir
teis reikalauti, kad neatidliojant bt priimtas sprendimas dl bet kurio
procesinio veiksmo; sulaikytiems nepilnameiams turi bti padedama suprasti savo teises ir pareigas sulaikymo laikotarpiu1243. Taisykls dl sulaikyt nepilnamei apsaugos numato bendrus reikalavimus, keliamus dl
nepilnamei sulaikymo slyg, t. y. sulaikymas galimas tik tokiomis slygomis, kurios utikrina vaiko vystimuisi reikalingos veiklos galimybes, o su
sulaikytais vaikais dirbantis personalas turi bti atitinkamai apmokytas1244.
Specifikas nepilnamei sulaikymo slyg reikalavimas tai, kad sulaikyti
nepilnameiai turt bti laikomi atskirai nuo pilnamei, nebent tai prietarauja vaiko interesams, o j bylos bt sprendiamos per kuo trumpiausi
laik1245. Be to, sulaikytiems nepilnameiams turi bti leidiama palaikyti
ryius su eima (iskyrus iimtinius atvejus, kai tai gali pakenkti vaiko inte1240

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, cit. op. 61. 5 str. (1d) d.
r. taip pat Taisykli dl sulaikyt nepilnamei apsaugos 2 punk., cit. op. 1144.
Sandy Ruxton, Separated Children Seeking Asylum in Europe, cit. op. 1237. P. 55.
1243
JT vaiko teisi konvencija, cit. op. 1067. 37 str. 1(d) d.; UN Rules for the Protection
of Juveniles Deprived of their Liberty, cit. op. 1144. 25 punk.
1244
UN Rules for the Protection of Juveniles Deprived of their Liberty, cit. op. 1144. 6,
28, 85 punk.
1245
reikalavim tvirtina, pvz., TPPTP, 10 str. 2 d. b) punk., Vaiko teisi konvencija,
37 str. 1 d. c) pnk., Taisykls dl sulaikyt nepilnamei apsaugos, 29 punk.
1241
1242

412

PABGLI TEIS

resams)1246. Nepilnamei prieglobsio praytoj sulaikymas negali daryti

takos j teisei mokytis, kadangi vaiko lavinimas nepriklauso nuo teisinio
statuso valstybje, ir jo vystimasis neturt nutrkti. Teis mokytis turi bti
gyvendinama u sulaikymo vietos rib, jei tai manoma1247. Lietuvoje 2004
m. usieniei statymas numato, kad usienietis, kuriam nesukako 18 met, gali bti sulaikytas tik kratutiniu atveju, atsivelgiant geriausius jo interesus1248. Taiau joki kit specifini sulaikymo slyg nepilnameiams
statymas nenumato.

5.8.2. Prieglobsio praytoj sulaikymas

oro uostuose
Kai kurios valstybs teigia, kad oro uost tarptautins zonos nra j
nacionalins teritorijos dalis, todl nepatenka nacionalin jurisdikcij. Taiau, pavyzdiui, Pranczijoje Konstitucinis teismas aikiai pasisak prie
tokius argumentus 1992 m. vasario 25 d. sprendime, kuriame teig, kad nacionalin teis turi numatyti teismo galimyb sikiti, kai usienietis prao
prieglobsio oro uosto tarptautinje zonoje (zone dattente)1249. Daugelis
Europos valstybi, kurios laik savo oro uost dal tarptautinmis zonomis,
motyvavo tai tuo, kad al neva leidiama tik tada, kai keliaujantysis
pereina muitins ir imigracin kontrol, todl i vieta dar nra valstybs suvereni teritorija. ios zonos apibriamos kaip apimanios atstum tarp isilaipinimo vietos iki imigracins kontrols vietos, o kartais taip pat apima ir
apgyvendinimo ar sulaikymo centrus1250.
Motyvuodamos tuo, kad ios zonos nepriklauso j teritorijai, valstybs
teigia, kad j tarptautiniai sipareigojimai netaikomi tarptautinse zonose.
Kaip teigia Europos tremtini ir pabgli taryba, tarptautins zonos yra
tam tikra teisin anomalija, kuriose valstybs nepaiso savo sipareigojim,
kylani i valstybs konstitucijos ir kit teiss akt, taiau kartu valstybs
taiko savo baudiamuosius statymus, valiutos taisykles bei imigracinius
statymus iose teritorijose. Nors prieglobsio praytoj sulaikymas yra plaiai paplits Europos valstybi oro uostuose, daugelis valstybi teigia, kad
taip nra, nes prieglobsio praytojai gali bet kuriuo metu laisvai ivykti i
1246

reikalavim tvirtina, pvz., Vaiko teisi konvencija, 37 str. 1 d. c) punk., Taisykls

dl sulaikyt nepilnamei apsaugos, 59 punk.
1247
UNHCR, Revised Guidelines on the Detention of Asylum Seekers, cit. op. 1151, 6 d.;
UN Rules for the Protection of Juveniles Deprived of their Liberty, cit. op. 1144. 38 punk.
1248
2004 m. usieniei teisins padties statymas, cit. op. 1. 114 str. 3 d.
1249
ECRE, Working Paper on Airport Procedures in Europe. February 1993 (neskelbta).
1250
Ten pat.
413

PABGLI TEIS

alies. Pavyzdiui, pagal Austrijos usieniei statym prieglobsio praytoj sulaikymas oro uostuose isiuntimo tikslu nelaikomas sulaikymu, nes
manoma, kad tokie prieglobsio praytojai gali ivykti i teritorijos bet kuriuo metu. Panaius argumentus paneig Europos mogaus Teisi Teismas
byloje Amuur prie Pranczij, kurioje pripaino, kad vien tai, kad prieglobsio praytojas gali savanorikai ivykti i valstybs, kurioje ieko
prieglobsio, nepaneigia jo laisvs atmimo fakto1251. Komitetas prie
kankinimus visuomet laiksi nuomons, kad buvimas tranzito arba tarptautinje zonoje, priklausomai nuo aplinkybi, gali prilygti laisvs atmimui
Europos mogaus teisi konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punkto atvilgiu1252. Taigi pabrtina, kad tarptautins zonos nra pripastamos atskiru
teritoriniu vienetu nei tarptautinje, nei valstybi nacionalinje teisje, todl
jose vykdomi valstybs pareign veiksmai turi atitikti tos valstybs sipareigojimus pagal tarptautin teis.
Oro uostuose prieglobsio praytojai daniausiai sulaikomi policijos
vienutse, neretai jie turi ten bti kartu su tariamais nusikaltliais, tuo paeidiant reikalavim sulaikytus prieglobsio praytojus atskirti nuo asmen, sulaikyt tarus nusikaltim padarymu. Valstybi praktikoje, pavyzdiui, Belgijoje, prieglobsio praytojai apgyvendinami oro uosto teritorijoje esaniame centre ir laikoma, kad jie yra tranzito teritorijoje, todl dar nevaiav Belgijos teritorij. Tranzito teritorija remiantis Belgijos teiss aktais laikomas ir prieglobsio praytoj apgyvendinimo centras, esantis ne
oro uosto teritorijoje. Vokietijoje oro uostuose prieglobsio praytojai laikomi udarose patalpose iki 23 dien, kol j praymas bus atmestas kaip
akivaizdiai nepagrstas. Taiau teisikai toks faktinis sulaikymas nelaikomas laisvs atmimu1253, nors praktikai prieglobsio praytojai, kuri praymai buvo atmesti ir kuri nemanoma isisti, praleidia net kelet mnesi udarame centre oro uoste. 1996 m. gegus mnes Frankfurto civilinis
teismas, remdamasis Europos mogaus Teisi Teismo sprendimu byloje
Amuur prie Pranczij, nusprend, kad prieglobsio praytojo, kurio praymas buvo atmestas ir kuris buvo laikomas oro uoste septynis mnesius,
padtis turt bti kvalifikuota kaip sulaikymas ir todl buvo neteistas1254.

1251

Amuur prie Pranczij, cit. op. 146. 48.

Itrauka i Septintosios bendrosios ataskaitos, cit. op. 1232. 25 punk.
1253
1996 m. gegus 14 d. Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas, Bundesverfassungsgericht, 2 BvR 1516/93.
1254
1996 m. gegus mn. Frankfurto civilinio teismo sprendimas, Oberlandesgericht
Frankfurt am Main, Beschluss 2OW 352/96, LG Frankfurt am Main 2/29 T 71/96, 934 XIV
1322/96.
1252

414

PABGLI TEIS

Atsivelgiant tai, kad vargu ar sulaikym oro uostuose galima bt

laikyti nepatenkaniu valstybs jurisdikcij, oro uoste sulaikytam prieglobsio praytojui turi bti taikomos tos paios garantijos, kaip ir kitiems
prieglobsio praytojams, esantiems valstybs teritorijoje. 2000 m. priimta
Europos Tarybos Parlamentins asambljos rekomendacija pabr, kad turi bti pagerintos prieglobsio praytoj sulaikymo slygos, ypa utikrinant, kad jie nebt laikomi kartu su nusikaltliais1255. Rekomendacija taip
pat paragino valstybes apibrti maksimal sulaikymo oro uoste termin.
Lietuvoje 2004 m. usieniei statymas nenumato joki specifini nuostat
dl prieglobsio praytoj sulaikymo oro uostuose.

1255
Recommendation 1475 (2000). Arrival of Asylum Seekers at European Airports,
www.assembly.coe.int, 10(e) punk.

415

PABGLI TEIS

EXECUTIVE SUMMARY
Background
The Universal Declaration of Human Rights recognized in 1948 a right
to seek and enjoy asylum from persecution. However, since the adoption of
the declaration, the right to obtain asylum has not become an internationally
recognised human right. International law leaves the right to regulate the
entry and stay of foreigners in the territory of a state to the competence of
nation states themselves. Having said that, more than 50 years after the
adoption of the 1948 Declaration, one may assert that the right of states to
freely control the entry and stay of foreigners on its territory is no longer
absolute. The limitations on the enjoyment of this right flow from the obligations of states under international and regional human rights treaties. The
most important of those is the 1951 United Nations Convention Relating to
the Status of Refugees (further the 1951 Convention) and its 1967 Protocol Relating to the Status of Refugees (further the 1967 Protocol). It embodies the cornerstone of international protection of Refugees an obligation to refrain from returning people to the situations of danger. The 1951
Convention provides for possibilities to grant refugee status to persons persecuted in their countries of origin and due to such persecution unable to
enjoy the protection of their countries. Having become a norm of customary
law, the principle of non-refoulement has nowadays a much wider scope
than provided in the 1951 Convention. The benefit of its protection may be
enjoyed not only by Refugees, but also by other persons, who as a result of
torture, cruel and degrading treatment or punishment or other dangers are
unable to avail of the protection of their country of origin. The practice under the 1950 European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms (further ECHR) and other international and regional human rights
treaties has contributed significantly to formation of complementary protection regime. Also, wide-spread conflicts, forcing entire populations to move, provoked the emergence of temporary protection regime in the regional
and state practise. It could therefore be asserted that granting of asylum in
contemporary international law is understood much widely than at the time
when the Human Rights Declaration was adopted. It currently covers protection provided by states and international organisations not only to politi416

PABGLI TEIS

cal Refugees but also to other people who are unable to avail of the protection of their country of origin.
Having regained the independence in 1990 and having opened its borders, Lithuania faced with increasing migration flows. Absence of legal
mechanisms on the issue at that time lead to the situation whereby it was
not possible to legally separate foreigners in need of international protection
from those migrants who came or were transiting Lithuania with the aim of
seeking a better life in Western European or the Nordic countries. The roots
of refugee legislation/law in Lithuania extend to the adoption of first legal
acts regulating refugee status determination process in 1995. The ratification of the 1951 Convention and its 1967 Protocol, as well as necessity to
align national legal acts with the European Union (further the EU) asylum
acquis prompted the adoption of a new version of the Law on Refugee Status in 2000. Further legislative developments lead to a merge of the Law on
Refugee Status and the Law on Legal Status of Aliens of 1998 to a completely new Law on Legal Status of Aliens in the Republic of Lithuania
(further Aliens Law), adopted on 29 April 2004. Three forms of protection (asylum) are operational in Lithuania: refugee status, complementary
protection and temporary protection. All those are regulated by one single
law on aliens.
The process of Lithuanias accession to the European Union prompted
even larger obligations to provide protection to people who cannot enjoy
the protection of their country of origin. Lithuanias Eastern border became
at the same time the external border of the EU. This may likely increase the
flows of people seeking protection in Lithuania in the future. This calls not
only for strengthening control over this border, but even more importantly,
creating capacities and awareness necessary to identify in a fair and efficient manner those who out of all, arriving to Lithuania, should be afforded
protection and internationally recognised refugee rights.
This was the primary aim lying behind the preparation of this monograph to familiarise lawyers, state employees, officials, NGOs, legislative
bodies, students and all those who work on a daily basis or have specific interest in the protection of refugee rights, its challenges and seek solutions to
problems arising from applying the legal regime to refugee protection, with
international, regional and national regime of protection, applied to a particular category of foreigners, i.e. persons in need of international protection. Though the subject of Refugee (Asylum) Law has been lectured at
Vilnius University and Mykolas Romeris University for some years already
and a number of prominent authors have been writing on refugee and related human rights issues (Vilenas Vadapalas, Pranas Kris, Danut Joien
417

PABGLI TEIS

and others), this is so far the first comprehensive monograph on this subject
in Lithuania. Given that the monograph aims to present and analyse not
only traditional issues of refugee protection, but also contemporary and currently most acute challenges of refugee law, one would hope that it may
help to provide useful answers and advise on many questions of refugee
protection in Lithuania.
The monograph is divided into six Chapters and also contains a list of
main definitions of Refugee Law and a short dictionary in three languages:
English, Lithuanian and Russian of the main terminology of Refugee Law,
with the aim of unifying the various unsettled terms in Lithuania on this subject.

Chapter I. General Questions of Refugee Law

This first Chapter analyses those issues of refugee law that constitute
the basis of international regime of refugee protection, including the definition of refugee law, its roots and sources; historical overview of its development; main definitions of refugee law; overview of international organisations working with Refugees and the main principles of refugee law.
1. Definition of refugee law, its development and sources
Perception of asylum in the context of refugee law differs from its perception under the constitutional law. Generally, asylum may be defined as
protection granted by a state to a person who is seeking it in its territory or
any other place under the jurisdiction of this state. While under constitutional law asylum is understood as discretion of state under its constitution
to grant protection to certain persons; asylum under international law is the
outcome of international obligations of states to provide protection to Refugees. Three forms of asylum are recognised in Lithuania: refugee status,
complementary protection and temporary protection.
Refugee law is part of human rights law, regulating relations arising
between the states on the one hand and the individual on the other, who seeks the protection from the threat in his country of origin and is in the territory or the jurisdiction of the former state. Refugee law is closely linked to
human rights law, because:
- the violations of human rights are most common causes of persons
becoming Refugees, thus restoration of proper human rights situation
in the country of origin is an important step towards resolution of refugee problem;
418

PABGLI TEIS

- human rights law reinforces the role of refugee law, supplements it,
assists in its interpretation, while universally recognised human
rights help to implement the rights of Refugees, as well as effective
mechanisms of human rights protection assist in defending the rights
of Refugees;
- in case of varying human rights standards in different international
documents more favorable provisions shall be applied.
Refugee law developed throughout the years. At the beginning of international protection of Refugees were the initiatives by the League of Nations. Several international agreements for protection of Refugees were
adopted under the auspices of the League of Nations. However, all those
agreements were assigned for concrete groups of Refugees (usually according to nationality, e.g. for Refugees from Russia, Germany, etc.). In 1951
the Geneva Convention Relating to the Status of Refugees was adopted and
after having been supplemented by its 1967 New York Protocol, it became
a universal agreement to cover all Refugees irrespective of their nationality.
On a regional level, developments have been underway in Africa, America
and the European Union. In Africa, the reasons for emergence of a specific
legal regulation were related to quite different flows of Refugees from those
in Europe, also at that time the 1951 Convention was not applicable to Refugees from Africa. Thus the Organisation for African Unity (further
OAU) decided in 1963 that a regional treaty reflecting the specificity of Refugees from Africa is necessary. The significance of the Organisation of African Unity Convention Regulating the Specific Aspects of Refugee Problem in Africa (further the 1969 OAU Convention), adopted in 1969, was
in that a refugee definition was extended to cover not only persecuted persons, but also persons, who, owing to external aggression, occupation, foreign domination or events seriously disturbing public order in either part or
the whole of the country of origin were compelled to leave it. Besides,
new provisions not reflected in the 1951 Convention, were introduced: it
recognised that a state shall make an effort to receive Refugees and safeguard their settlement; directly prohibited rejection of asylum seekers at the
border; formulated the principle of non-refoulement as absolute one; included for the first time the principle of voluntary repatriation; set a duty of
a state not to punish Refugees for illegal departure; provided for the beginning of the principle of burden-sharing. Relationship between the 1951
Convention and the 1969 OAU Convention is based on the premise that the
later complements the former. Also, the African Charter of Human and Peoples Rights provides for a right to seek and receive asylum.
419

PABGLI TEIS

In America, the 1984 Cartagena Declaration on Refugees was a response to refugee crisis in Central America. Significance of the 1984 Cartagena Declaration is that it extends the refugee definition to cover also persons, who have fled their country because their lives, safety or freedom
have been threatened by generalised violence, foreign aggression, internal
conflicts, massive violation of human rights or other circumstances which
have seriously disturbed the public order. Further, the American Convention on Human Rights of 1969 and American Declaration of the Rights and
Duties of Man of 1948 provide for a right to seek and obtain asylum. No
separate agreements developed in Asian and European regions, thus the
1951 Convention applies there. But there have been some specific refugee
law developments in the European Union, where the development of refugee/asylum law started on the basis of co-operation among the Member States in the field of asylum policy. Since the Amsterdam Treaty of 1997 it develops on the basis of Community legislation, whereby regulations and directives, binding upon the Member States, are adopted. In Lithuania, the
emergence of legal basis was prompted by uncontrollable migration flows
following regaining of independence in 1990 and the absence of mechanisms for the protection of refugee rights. The first Law on Refugee Status
was adopted in 1995 and the subsequently amended in 2000 and 2002,
while in April 2004, a new Law on Legal Status of Aliens, also covering refugee related provisions, was adopted. Lithuanias accession to international instruments on Refugees and the process of alignment of legislation
with asylum law of the EU has significantly influenced the development of
refugee law in the country.
The main sources of refugee law are: customary law (e.g. the principle
of non-refoulement/non-return) and international treaties, among which the
most prominent being the 1951 Convention and its 1967 Protocol. As of 15
July 2005, 139 states were parties to both instruments. There are some interpretation problems related to the 1951 Convention, because it does not
establish an effective supervision mechanism for application of its provisions by states. Differences in interpretation follow from various interpretations by the state parties. The Office of the United Nations High Commissioner for Refugees (further - UNHCR) established in 1951 and throughout
the years remaining the only organisation of this type to take care of Refugees, is not an officially authorised agency to interpret the Convention, but
its vast experience in working with Refugees over the years is taken into
account by states in respect of positions adopted by the organisation as concerns one or another provision in the Convention. Among the regional sources the 1969 OAU Convention (Africas region), as well as the 1984 Cart420

PABGLI TEIS

agena Declaration on Refugees (Americas region) could be mentioned. In

the EU, non-binding documents (with some exceptions) were adopted before the Amsterdam treaty, while since 1999 directives and regulations
have been regulating the relations between the Member States. Besides international treaties in Lithuania, the main source for the period of 19952004 was the Law on Refugee Status, while certain complementing provisions were found in the Law on Legal Status of Aliens. A new Aliens Law
of 2004 is currently regulating the status of aliens, including Refugees.
There are also auxiliary sources of refugee law, e.g. the Handbook on procedures and criteria for determining refugee status of 1979 (it reflects the
practice of state parties to the 1951 Convention in implementing and interpreting the Convention), conclusions of the UNHCR Executive Committee
(it express international consensus on various refugee protection issues),
1967 UN Declaration on Territorial Asylum, various UN General Assembly
resolutions related to asylum/Refugees, jurisprudence of national courts, as
well as doctrine (e.g. Guy Goodwin-Gill, James Hathaway, Grahl Madsen,
Kay Hailbronner, and others). Other sources of importance to the refugee
law, though not directly linked to it are: the ECHR, Convention on the
Rights of the Child, jurisprudence of the European Court of Human Rights
in asylum related cases and others.
2. Main notions/concepts of refugee law
International protection lies as a foundation of the solutions to the problems of Refugees. International protection commences when there is a
lack or absence of national protection, and ends when national protection is
restored. Under normal circumstances, national protection is granted to citizens, while Refugees are persons who are deprived of/lost national protection. Thus international protection is used to substitute that lacking national
protection. The nature of international protection is therefore subsidiary. International protection means an effort to guarantee that Refugees are treated
in accordance with international requirements. International protection also
means the search for durable solutions to the problem of Refugees. It may
be legal protection from expulsion, social and economic rights, etc., as
well as physical in some cases. UNHCR is pointing out three durable solutions to refugee problems: voluntary repatriation, local integration and resettlement to a third country.
International protection is provided to persons, who are in need of it:
asylum seekers and Refugees. A refugee differs from other migrants due to
its involuntary flight, absence of national protection and inability to return.
It also differs from stateless persons, though sometimes stateless persons
421

PABGLI TEIS

may be recognised as Refugees. Term refugee is a generalised definition

encompassing the following:
a) Persons recognized as Refugees under the refugee definition in the
1951 Geneva Convention (Convention Refugees);
b) Persons, flying the country of origin not due to persecution, but due
to a wide-spread violence or military actions (de facto/war Refugees). The number of these persons together with Convention Refugees all over the world constituted 9.2 m. in the beginning of 2005;
c) Asylum seekers - persons, who apply for asylum, but whose status
has not been determined yet. The number of these persons globally
was about 839 200 in the beginning of 2005. There is a presumption that these persons are considered Refugees until proved otherwise.
Internally displaced persons (further - IDPs) are persons whose situation is similar to that of Refugees, but who have not crossed the international border of their country of origin. There is no international document
regulating the status of these persons, except the Guidelines on Internal Displacement of 1998 by Francis Deng. This document consolidates various
international provisions applicable to IDPs. The number of IDPs globally
was around 5.6 m. in the beginning of 2004. There is no international organisation, authorised to deal with these persons, though UNHCR can provide them with assistance under special authorisation.
3. International organisations dealing with Refugees
International Refugee Organisation operated during 1947-1951 with
the mandate to resolve the problems of the Second World War Refugees. In
1951 UNHCR started its operations as a subsidiary body of the United Nations for a limited period and since then the mandate has been regularly extended. UNHCR provides international protection and humanitarian assistance to Refugees and seeks durable solutions to their problems. It has a
global geographical coverage and operates on the basis of its Statute, adopted in 1950. In 1958 Executive Committee (further EXCOM) was established (constituted from 64 member states in 2003). The 1951 Convention
obliges the state parties to co-operate with UNHCR, which through its national offices supervises the way states implement the 1951 Convention.
Another agency that could be mentioned is the United Nations Relief and
Works Agency for Palestine Refugees in the Near East (further
UNRWA), operating since 1949. Its geographical coverage Lebanon, Syria, Jordan, West Bank, Gaza region. Palestine refugee is considered to be a
person whose habitual residence was in Palestine at least 2 years before the
422

PABGLI TEIS

1948 conflict, or who lost his place of residence and source of income due
to this conflict and found asylum in the regions covered by the Agency for
Palestine Refugees (it also covers the descendants of Palestine Refugees).
4. Main principles of refugee law
Among the main principles of refugee law, the principle of nonrefoulement, the principle of non-applicability of responsibility for illegal
entry, as well as the principle of confidentiality may be mentioned.
First principle to consider the principle of non-refoulement (nonreturn, non-expulsion) under the 1951 Convention means that no contracting state shall expel or return (refouler) a refugee in any manner whatsoever to the frontiers of territories where his life or freedom would be threatened on account of his race, religion, nationality, membership of a particular social group or political opinion (Article 33(1) of the Convention). The
principle of non-refoulement is a norm of international customary law and
many authors are of the opinion that it has become a norm of jus cogens.
Several aspects of applicability of the principle of non-refoulement are
worth mentioning:
a) Applicability ratione personae
The principle applies not only in respect of persons who are recognised
officially as Refugees, but also to asylum seekers, whose status is yet to be
determined (Excom Conclusion No 6 of 1977, No 79 of 1996, No 81 of
1997; Council of Europe Recommendation No R (84) 1 concerning protection of persons, who fulfill the criteria of the 1951 Convention, but who are
not formally recognised as Refugees). The scope of the principle under the
1951 Convention ratione personae is narrower in comparison with other international instruments providing protection against expulsion to all persons, who face danger, without requiring them to be Refugees or asylum
seekers and irrespective of their status.
b) Applicability ratione loci
The principle applies equally to persons who are already in the territory of a state, as well as to those, who are seeking protection as Refugees
at the border. Belonging of a person to the jurisdiction of a particular state
derives not from the fact of him being in the territory of such a state, but
from the actions effectively exercised by the state agents acting on its behalf vis--vis the individual. This allows asserting that the principle of nonrefoulement applies in respect of actions of the state officials or actions of
persons acting on behalf of a state irrespective of where these actions take
place. The principle of non-refoulement thus covers both the prohibition of
expulsion from the territory of the state as well as prohibition of rejection at
423

PABGLI TEIS

the border, including persons at transit zones of international airports and

ports. The principle also applies in those cases, when asylum seekers arrive
by ships (stowaway situations).
c) Prohibited actions
Prohibition to return an asylum seeker or a refugee to a place where he
would face dangers implies any action of a state, whereby the person is directly or indirectly (by sending to a third country, which does not provide
protection from further return) is forced to return to a country, where he fears persecution. This is confirmed first of all by the phrase in Article 33(1)
of the 1951 Convention in any manner whatsoever. This phrase includes
a number of acts, i.e. it means prohibition of forcible deportation to a country of origin, prohibition to get ashore, if an asylum seeker arrived by sea
and such prohibition results in his return to a country of persecution; as well
as prohibition to prevent asylum seeker from entry to the territory at the
border, extradition to the country of origin.
d) The principle of non-refoulement and extradition
The 1957 European Convention on Extradition prohibits extradition if
the requested state has serious reasons to believe that request to extradite a
person has been submitted with the aim to prosecute him or punish on account of his race, religion, nationality or political opinion and such a person
may be harmed due to any of these reasons. The principle of nonrefoulement under the 1951 Convention protects a refugee from extradition.
Thus the question of extradition in the context of Refugees may arise only
if asylum or refugee status ceased under the 1951 Convention.
The principle of non-refoulement under the 1951 Convention is not absolute in its nature. Article 33(2) of the 1951 Convention provides for exception: the principle may not be applied to a refugee for whom there are
reasonable grounds for regarding him as a danger to the security of the
country in which he is, or who, having been convicted by a final judgment
of a particularly serious crime, constitutes a danger to the community of
that country. In applying the exceptions, the principle of proportionality
should be applied (i.e. the consequences for a refugee arising from expulsion should be compared with the seriousness of the criminal act committed). The state will not be able to rely on grounds of national security or
public order if expulsion of refugee having applied the exception from the
principle would result in his torture, inhuman or degrading treatment, as it
is prohibited by other obligations of states under human rights instruments.
The principle of non-refoulement also applies in situations of mass-influx
of Refugees. As a rule, asylum seekers are granted temporary protection in
these situations.
424

PABGLI TEIS

Second principle analysed - the principle of non-applicability of responsibility for illegal entry and stay in asylum country, is embodied in Article 31(1) of the 1951 Convention. It provides that the contracting states
shall not impose penalties, on account of their illegal entry or presence, on
Refugees, who, coming directly from a territory where their life or freedom
was threatened in the sense of Article 1 [refugee definition], enter or are
present in their territory without authorisation, provided they present themselves without delay to the authorities and show good cause for their illegal
entry or presence. Illegal entry in itself cannot be a basis to refuse the examination of asylum application. There are conditions for non-applicability
of responsibility for illegal entry, which a refugee needs to comply with:
- entry from a territory of persecution (it does not necessarily mean arrival directly from the country of origin, refugee may arrive from a
third country, which he merely transited on his way to an asylum
country);
- presentation without delay (the Convention does not explain this time limit, but it should be understood as a very short stay in the country; presentation should be understood as a voluntary act);
- presentation of appropriate reasons (the Convention does not specify
the reasons, but the mere fact that a person fled the country aiming to
escape persecution and could not arrive legally, may in itself be considered an appropriate reason; other factual circumstances, e.g. close
family links in asylum country can also be appropriate reasons).
Illegal entry means arrival to the territory of the state using forged or
falsified documents, other fraud, as well as covert (secret) arrival (e.g. as
stowaway) and arrival to the territory with assistance of smugglers or traffickers. Illegal stay should be understood as stay in the country after expiration of permitted stay, or e.g. after permitted transit came to an end. Policy of a state, whereby asylum seekers using forged documents are prosecuted without considering their individual circumstances and without providing them with an opportunity before starting prosecution for any asylum
application to be considered by a competent central authority, may be considered a violation of Article 31 of the 1951 Convention. If a person fails to
comply with the requirements stated in Article 31, a state may apply responsibility for illegal entry to the territory only, but cannot otherwise limit
the rights of such a person embodied in the Convention (e.g. refuse to accept or examine an asylum application, or reject it as manifestly unfounded). The Convention does not define a term penalty, but it is considered to cover prosecution, fines and imprisonment for illegal entry or
stay in the country, as well as other restrictions on the freedom of move425

PABGLI TEIS

ment. The implementation of this principle is illustrated by decisions of national courts. In the decision in R v. Magistrate court of Uxbridge, ex parte
Adimi (United Kingdom, 1999) it was stated that the fact that Article 31 applies not only to those who are finally granted refugee status, but also to
those who apply for asylum in good faith (presumed Refugees) is incontestable. Also incontestable is that protection under Article 31 may equally be
applied to those using forged documents as to those who arrive clandestinely.
Third principle - the principle of confidentiality, means that the information about the submission of asylum application is considered confidential and cannot be revealed to any persons, except those who are determining the status of a refugee. This principle is not explicitly mentioned in the
1951 Convention, but follows from the status of a refugee, as a person not
enjoying the protection of his country of origin. In accordance with the
principle of confidentiality, the state bodies or other institutions, organisations and persons in the asylum country, who are in possession of information about the refugee, cannot provide the information with data on asylum
seekers/Refugees to the authorities of the country of origin or other bodies
capable of transmitting such information to the country of origin. Revealing
information on asylum applications may endanger the family members of
asylum seeker/refugee, left behind in the country of origin and have other
negative consequences for the protection of the person. The principle of
confidentiality is not absolute, however. Revealing of information is possible with an explicit written consent of the asylum seeker, as well as it may
be shared with UNHCR.

Chapter II. Refugee Status under International, EU and

Lithuanian Law
This Chapter analyses issues related to the importance and nature of refugee status; interpretation of Article 1 of the 1951 Convention; criteria to
recognise a refugee under the 1951 Convention, exclusion and cessation
clauses in a contemporary context under the 1951 Convention.
Refugee status provides an opportunity to enjoy the rights afforded to
Refugees by the 1951 Convention. Refugee status could be broadly defined
as the aggregate of rights and duties of the person fulfilling the criteria of a
refugee definition. It has a declarative nature, because not recognition makes a person a refugee, but the circumstances, he flees. In accordance with
the 1951 Convention, a refugee is a person who, owing to a well-founded
fear of being persecuted for reasons of race, religion, nationality, member426

PABGLI TEIS

ship of a particular social group or political opinion, is outside the country

of his citizenship or former habitual residence and is unable or unwilling to
enjoy the protection or return to it. Refugee status determination composes
three types of provisions in the 1951 Convention: refugee status inclusion
clauses, exclusion clauses and cessation clauses.
1. Refugee status inclusion clauses
Inclusion clauses are defined as conditions, fulfillment of which makes
the person a refugee. All conditions have to be fulfilled in corpore in order
for the person to be recognised as refugee. Among those conditions are the
following:
a) Well-founded fear of persecution (traditionally described as objective element well founded and subjective element state of mind of the
person). The fear must not necessarily be based on personal experience of
the applicant, while persecution must not necessarily be already experienced. Fear is considered well-founded, if the situation of the person becomes intolerable or would become intolerable if returned to the country of
origin.
b) Persecution. There is no definition of persecution in refugee law, but
one could refer to Article 33 of the 1951 Convention (threat to life or freedom) and other serious violations of human rights. Persecution should be
based on at least one of the five reasons: race, religion, nationality, membership in a particular social group or political opinion. But there could be
cumulative grounds as well. Mere discrimination in itself may not be a
ground to claim refugee status under the 1951 Convention, but may amount
to persecution in certain limited circumstances, i.e. when discriminatory
measures result in disastrous effects to the person. As regards the relationship between prosecution for criminal acts and persecution in the meaning
of the 1951 Convention, it should be first of all recalled that persons, fleeing from prosecution are generally not considered Refugees. However, under certain circumstances, prosecution may amount to persecution under the
1951 Convention, for instance if:
- the policy or the laws of a state is in itself of a persecutory nature on
the 1951 Convention reasons (e.g. parents are punished for religious
instruction of their children);
- the punishment for commission of an offence is clearly disproportionate on account of the reasons in the 1951 Convention or punishment is being applied in a discriminatory manner.
Sometimes it is claimed that the applicant fears punishment for illegal
departure from the country of origin. However, this reason in itself may not
427

PABGLI TEIS

be sufficient for the person to be recognised as refugee. What is essential in

this case is to establish whether the motives of departure were related to the
1951 Convention reasons, and if so, whether it might raise grounds to refugee status.
One of the most controversial issues related to interpretation of persecution has for some time been the question, whether to be recognised as Refugees under the 1951 Convention persons should have been persecuted by
state agents, or also persecution by private agents may amount to persecution under the 1951 Convention. There could be several situations in practice, e.g.:
- persecution is carried out by a state;
- persecution is carried out by entities of de facto power, similar to a
state in case of its failure;
- persecution is carried out by private persons, but condoned by a state
or the state is an accomplice in such a persecution;
- persecution is carried out by private persons, who do not constitute
de facto power, but the state is not able to protect;
- persecution is carried out by private persons, while state entities have
failed.
The answer to the question depends on the type of theory applied by
the asylum country. There exists a theory of responsibility (according to
this theory, the state cannot be responsible for persecution, if it seeks to
protect individuals, but is not able to do so, i.e. there is no responsibility of
the state, thus there is no persecution in the meaning of the 1951 Convention) and a theory of protection (according to this theory, a fact that there is
no proper protection from persecution is sufficient to conclude the existence
of a need of international protection irrespective if persecution comes from
the state or not, whether the state intends to protect and whether state institutions are at all existent). Though the EU Joint Position on the Harmonized
application of the definition of the term refugee in article 1 of Geneva
Convention, adopted in 1996, followed the theory of responsibility, the EU
Directive on minimum standards and status of third country nationals as
Refugees or persons who otherwise need international protection (further EU Directive on refugee definition and complementary protection of 2004,
also referred to as Qualification Directive) recognised persecution by private agents.
In practice of states, the applicants were required to prove that they have been targeted by persecution individually. However, it is sufficient that
an individual belongs to a group of individuals who are targeted for persecution.
428

PABGLI TEIS

c) Grounds of persecution. There is a requirement under the 1951 Convention that a causal link is established between the well-founded fear of
persecution and one or several reasons mentioned in the Convention, including:
- race (in its broadest terms, covering also ethnic groups). Racial discrimination is prohibited by international law and amounts to persecution under the 1951 Convention. However, the mere fact of belonging to a particular race is not sufficient to qualify for refugee
status;
- religion (mere fact of belonging to a particular religion is not a sufficient ground). Persecution on account of religion may manifest itself
in punishment for actions where religious education is prohibited or
even for confessing a certain religion);
- nationality (ethnic, linguistic, cultural groups; frequently this ground
is interlinked with political convictions). Persecution on account of
nationality may manifest itself by intolerable measures against certain national minority;
- belonging to a particular social group (people with similar background, origin or social status). The mere fact of belonging to a particular social group is not a sufficient ground. There are two approaches to social group: natural belonging to a social group and social group formed by the opinion of society. Social group could thus
be defined as a group of people, who are united by certain common
characteristics, different from the threat of persecution, or who are
considered as a group by the society. Social group cannot be defined
merely on the basis of persecution; i.e. it should have existed before
persecution.
One of the acute issues under discussion in contemporary refugee law
is so called gender-based/related persecution. Gender is not included in Article 1(A) of the 1951 Convention as a ground of persecution. However,
some countries recognise women as Refugees due to cruel and inhuman
treatment applied to them in certain societies. Most common examples of
gender based persecution is sexual violence, domestic violence, compulsory family planning, female genital mutilation, punishment for violation of
social norms and discrimination of homosexuals. The following may be the
forms of gender-based persecution: laws of the state provide for discrimination or persecution; laws prohibit certain actions, but these take place in
practice; the state provides for a cruel punishment for certain gender-related
activities or violation of social norms; the laws of the state are applied in a
persecutory way. These are cases of direct gender-based persecution. How429

PABGLI TEIS

ever, gender may have a significant role in determining persecution on account of any of the five criteria in the Convention. For instance, sometimes
women are persecuted on account of their family relations or kinship.
Though gender-based persecution is sometimes based on certain culture,
history, religion or traditions, the jurisprudence of international criminal
courts confirms that actions, which seriously violate human rights, cannot
be justified on these reasons.
- political opinion (mere holding of opinion is not a sufficient ground,
such an opinion should be different from that of the state, the state
authorities must be aware of it or likely to become aware and such
opinion is not tolerated by the state). It could happen that a person
does not have any political opinion, but the authorities impute certain
opinions on the person (imputed political opinion). There is no requirement that political activity should have been carried out, holding of opinion is sufficient.
Two issues related to persecution under the 1951 Convention require
particular attention:
- prosecution of draft deserters and evaders. A reason that a person is
afraid of fighting or does not like fighting is not in itself a sufficient
reason to grant him refugee status. Draft evasion or desertion might
be a ground to claim refugee status if: it is related to the motives of
the 1951 Convention; or such actions imply disproportional or discriminatory punishment on account of race, religion or other reasons
of the 1951 Convention;
- persecution in civil war situations. If a person flees merely because
of a wide-spread violence in a country of a civil war situation, he does not fall under the 1951 Convention refugee definition. However, if
any of the military sides singles out the individual or a group of individuals on account of any reason in the 1951 Convention and seriously violates their human rights, this may be considered persecution
under the Convention. Thus in certain cases persons fleeing armed
conflict situation may be considered Refugees in the meaning of the
1951 Convention, because even in situation of an armed conflict
such persecution may take place and also, because war or violence
during a conflict may be used as tools of persecution. Therefore persons may be recognised as Refugees on the basis of them fulfilling
the criteria of refugee definition notwithstanding that such reasons
arise in a situation of war, international armed conflict or peace.
d) Being outside the country of origin (a person can be recognised as
refugee only if he fled his country of origin for the 1951 Convention rea430

PABGLI TEIS

sons and is in a foreign country; however there are Refugees sur place
when a person fled his country of origin not being a refugee, but for other
reasons (e.g. for the purpose of education or employment abroad), and has
become a refugee in the meaning of the 1951 Convention while being abroad due to changes in his country of origin or his own actions in the country
of residence.
e) Unable to enjoy the protection of the country of origin or return to it
fearing persecution (this situation may occur when a state refuses to protect
by persecuting the individual or is unable to protect, or a person is unwilling to enjoy the protection as he fears persecution). It is clear that the elements of the refugee definition in the 1951 Convention are closely interlinked and for instance persecution and lack of state protection should usually be analysed inseparably. In the decision in Horvath vs. Minister for the
Home Department (United Kingdom, 2001) persecution was recognized to
cover not only serious harm, but also a lack of state protection. What is the
level of protection that should be provided by a country of origin? The level
of protection should be such as to diminish the threat of harm to the level
when the fear of persecution can no longer be well-founded.
Another issue related to the test of whether state protection is available,
is the concept of internal flight/protection alternative, whereby some states
require that the person exhausts all possibilities to obtain the protection of
his country of origin before applying for asylum elsewhere. This concept is
not recognised as a principle in practise of states and its application is frequently criticized. For instance, the Recommendation No. 1440 (25 January
2000) of the Parliamentary Assembly of the Council of Europe states that
asylum seekers should not be required to prove that before seeking international protection they have exhausted all possibilities to obtain protection
inside their country of origin. In principle, it could be applied only if the
asylum country is able to return the person to a particular place in his country of origin where he would be safe from persecution and his fundamental
human rights would be guaranteed there. If the notion is applied, certain requirements should be fulfilled (access to the alternative place and realistic
possibilities to reach it; effective protection against persecution and other
dangers; safeguarding of fundamental human rights in the alternative place;
durability of protection, etc.). Refugee status should not be refused merely
because a person could have sought protection in other part of the country,
if this would not be reasonable to expect him to do. The notion should not
be applied in case of state persecution (the violation of a duty to protect by
the state or public authority allows the individual to believe that state protection is not going to be effective also in other parts of its territory).
431

PABGLI TEIS

2. Refugee status exclusion clauses

Exclusion clauses define the conditions, under which a person, who
would have otherwise be considered a refugee, shall not be granted refugee
status under the 1951 Convention. Not all of the exclusion clauses have a
negative connotation (e.g. clauses in Article 1(D) and (E), which mention
those persons, who, while fulfilling refugee definition, are not in need of
protection under the Convention, because either they are taken care by the
United Nations (further the UN) organisation, except UNHCR, or are afforded a better standard of treatment than that of Refugees, by the host state
the same, which is applied to nationals of that state). However, Article
1(F) of the 1951 Convention is a reflection of a concern by the international
community that the Convention shall not be misused by war and common
criminals. It therefore provides that the Convention shall not apply to any
person with respect to whom there are serious reasons for considering that:
(a) he has committed a crime against peace, a war crime, or a crime
against humanity, as defined in the international instruments drawn up to
make provision in respect of such crimes (crimes against humanity and war
crimes are currently defined by the Rome Statute of the International Criminal Court of 1998 and whenever needed, these contemporary definitions
should be referred to, considering that international criminal law has developed significantly throughout the years);
(b) he has committed a serious non-political crime outside the country
of refuge prior to his admission to that country as a refugee (it is clear already from the provision itself that it applies only in situations, when a crime is committed outside the country of asylum, while there is no similar requirement for applying provisions under item a) or c); the difficulties in applying this provision rest in: 1) defining what is a serious crime; 2) what
crimes are or are not considered political, because nowadays some crimes,
which are disproportional or especially cruel acts leading to a threat to many civilians, may no longer be considered as political crimes despite their
political motive; 3) how to distinguish persecution for political crime from
prosecution for a political act; 4) how to act in situations when the risk to
the applicants life or freedom clearly outweighs a non-political crime
committed);
(c) he has been guilty of acts contrary to the purposes and principles of
the United Nations (this clause is applied least, not only because it is the
least clear, but also because usually criminal acts that may be committed
fall under the previous exclusion clauses and there is no need to apply this
rather abstract clause; there are discussions in the theory and among the
practitioners, if the clause may be applied only in respect of high level state
432

PABGLI TEIS

officials, who are responsible for state policies, or also recognise that private individuals may commit acts contrary to the UN Charter, embodying
the purposes and principles of the UN).
The application and interpretation of these provisions created a number
of problems in state practice. In particular, recent concerns about terrorism
to a certain extent had an influence on the increased use of exclusion clauses by states. On the other hand, several states have raised concerns as if the
1951 Convention does not sufficiently protect states from terrorists. But it
should be mentioned indeed, that though terrorism is not figuring in any of
the exclusion clauses mentioned above, terrorist acts, if committed by a person applying for asylum, could be, depending on the circumstances, covered by any, and in particular b) provision in Article 1(F) of the Convention, thereby enabling any state to exclude such a person from protection
under the Convention. However, in this context, it is essential to consider
that the application of exclusion clauses is a serious sanction for a person
who fulfils all the criteria in refugee definition, but cannot be accepted as
refugee by the asylum country by virtue of being undeserving protection
under the 1951 Convention. Therefore, the clauses shall be interpreted and
applied in a restrictive manner. The object and purpose, as well as the logical frame of the 1951 Convention allows to assert that exclusion clauses
may be applied only after the inclusion clauses have been applied, because
the aim of the Convention is to identify Refugees and not to start with a
presumption that all of them may potentially be criminals. Also, if the person does not qualify as refugee, there would be no need to further apply exclusion clauses, which require sophisticated examination. However, as
noted from the developments in the EU within the Proposal for Asylum
Procedures Directive, there might be some exceptional cases, when exclusion clauses may apply in the first place (when an international criminal
court has issued charges against the applicant; in case of manifest and accessible evidence, confirming applicants participation in committing particularly serious crime; while examining the applicability of exclusion
clauses in appeal procedure). But there is still no wide recognition for these
exceptions. On procedural side, also important to note is that it is not necessary for the state to have all evidences proving the applicants involvement
in acts mentioned by Article 1(F) of the Convention. The Convention is not
a criminal law document, thus it is sufficient for the state to establish the
existence of serious reasons to consider that the applicant was involved in
the commission of those acts in order for the clauses to be applied. As concerns the burden of proof, in contrast with the application of inclusion
clauses, in applying the exclusion clauses the state has the burden of proof,
433

PABGLI TEIS

while the applicant should not be requested to prove that he has not been
involved in committing crimes. As collective responsibility does not have
place in contemporary international criminal law, Refugees also can not be
excluded from refugee status on the basis of collective responsibility. This
means that exclusion clauses may be applied only in respect of the acts
committed by a concrete individual.
The effect of applying exclusion clauses is that the person is not recognised as refugee and thus not protected by the principle of non-refoulement
under Article 33(1) of the Convention. Notwithstanding, important to note
is that there might be certain limited situations, where such a person may
still be protected from expulsion by virtue of expanded scope of nonrefoulement under other human rights instruments (in case of torture or other unacceptable treatment in the country of origin).
3. Refugee status cessation clauses
Cessation clauses define the circumstances, when refugee status, having been granted, is no longer necessary to the individual, or justified.
These clauses follow from the subsidiary nature of international protection
it should not be provided when no longer necessary. Procedurally, application of cessation clauses differs from that of inclusion and exclusion clauses, in that the former applies only after refugee status has been granted, but
not during the refugee status determination procedure. These clauses are
embodied in Article 1(C) of the 1951 Convention. Proper application of
cessation clauses is essential, because if protection is withdrawn from the
refugee earlier than needed, he may be forced to become a refugee again.
As mentioned in Article 1(C), the 1951 Convention shall cease to apply to
any refugee if:
a) he has voluntarily re-availed himself of the protection of the country
of his nationality (in this case three conditions need to be fulfilled: 1) it
should be established that a refugee intended to re-avail of the protection; 2)
the intention was voluntary; and 3) repeated re-availment he shall obtain
the protection in reality, not theoretically; carrying out of certain activities
that are beyond the will of the applicant, shall not be considered a reavailment of protection); or
b) having lost his nationality, he has voluntarily re-acquired it (can be
applied only when citizenship is re-acquired voluntarily; if country of origin
automatically grants citizenship to all its nationals, this does not necessarily
mean this cessation clause shall apply), or
c) he has acquired a new nationality, and enjoys the protection of the
country of his new nationality (the application of this ground creates least
434

PABGLI TEIS

problems in practice, because transfer from refugee status to a status of a citizen of the asylum country through naturalisation is a natural process and it
can happen even without formal withdrawal of refugee status); or
d) he has voluntarily re-established himself in the country which he left
or outside which he remained owing to a fear of persecution (this should be
understood as return to the country of origin and settlement there; short visits for compelling reasons may not justify the application of this clause,
otherwise a refugee may be forced to flee again); or
e) he can no longer, because the circumstances in connection with
which he has been recognized as a refugee have ceased to exist, continue to
refuse to avail himself of the protection of the country of his nationality
(extremely important in applying this clause is the establishment that situation changes in the country of origin are substantial, stable, durable and related to a fear of persecution of the applicant; insignificant changes can not
be a basis to apply this provision);
f) being a person who has no nationality he is, because of the circumstances in connection with which he has been recognized as a refugee have
ceased to exist, able to return to the country of his former habitual residence
(the application of this ground is very similar to the previous one, except
that it applies to stateless Refugees; in addition to cessation of circumstances that had caused the flight of a refugee, it should be ascertained that
a stateless person will be readmitted by his country of origin, because this
may not always be possible due to a lack of citizenship of that country).
Two exceptions are provided to the clauses e) and f), meaning that the later
may not be applied if a refugee may invoke compelling reasons arising out
of previous persecution for refusing to return to the country of origin. Application of these exceptions may be related to a very cruel past persecution, serious psychological and physical traumas that were caused to the applicant by past persecution, due to which it would be unreasonable to expect the applicant to return to the country of origin even if the situation having caused the flight ceases to exist.
The first four clauses are related to the acts of a refugee himself, while
the two last are related to the fundamental changes in the country of origin
that are beyond the will of the refugee. Cessation could be individual, but
there have been situations when cessation to the whole group of Refugees
coming from a particular country has been announced by UNHCR. This
does not automatically imply that there could be no new Refugees coming
from the same country. The burden of proof that effective protection is
again available in the country of origin for a particular individual rests
within the state, which is in a better position and possession of adequate in435

PABGLI TEIS

formation about the situation in the country of origin. However, if a refugee

himself undertook certain actions that justify cessation of refugee status,
then he should be able to explain that to the authorities of the asylum country. The effect of applying cessation clauses is not always that a former refugee will repatriate to his country of origin. This is due to the fact that a refugee might have stayed in the asylum country sufficiently long time, as to
be able to apply for citizenship, or has formed a family with a citizen of the
asylum country and other similar situations. The list of cessation clauses in
the 1951 Convention is exhaustive, thus no other reasons would justify cessation of refugee status.
Cessation clauses shall not be mixed with revocation of refugee status
in situations, when the applicant obtains refugee status by fraud. Though
there is no mention of revocation of refugee status in the 1951 Convention,
if fraud comes to light, it is clear that such a person should not have received refugee status in the first place. Obviously, fraud as such is not a
ground for revoking refugee status, but only if such a fraud relates to the essentials of the claim, proving that indeed the person is not a refugee.

Chapter III. Other Forms of Protection under International,

EU and Lithuanian Law
This Chapter overviews the main aspects and challenges of subsidiary
(complementary) protection and temporary protection of Refugees.
1. Subsidiary protection in international law, EU law and the law
of the Republic of Lithuania
The principle of non-refoulement covers nowadays not only the prohibition to refoule a person fearing persecution to the country of origin, as
provided in Article 33 of the 1951 Convention, but also protection of persons fearing torture, cruel and inhuman treatment or punishment or other
serious dangers in their country of origin, leading to their inability to enjoy
the protection of their country. Given this expanded scope of the principle
of non-refoulement on the basis of other international documents and jurisprudence, a regime of subsidiary (complementary) protection emerged.
Therefore subsidiary protection is granted in some countries when expulsion would be in conflict with Article 3 of the European Convention of
Human Rights, Article 3 of the 1984 UN Convention against torture and/or
Article 7 of the International Covenant on Civil and Political Rights (further
- ICCPR), because such acts would be considered inhuman or cruel treatment. These international treaties could be considered as a legal basis for
436

PABGLI TEIS

emergence of subsidiary protection regime. Though ECHR does not provide for a right to asylum, it follows from the jurisprudence of the European
Court of Human Rights for the past decade that expulsion of asylum seeker
from the territory of a state may under certain circumstances entail the violation of Article 3 of the Convention, which prohibits torture, cruel or inhuman treatment or punishment (court decisions in Soering v. the United
Kingdom (1989), Vilvarajah and others v. the United Kingdom (1991),
Amuur v. France (1995), Ahmed v. Austria (1996), Chahal v. the United
Kingdom (1996), Jabari v. Turkey (2000), admissibility decision in T.I. v.
the United Kingdom (2000) and others).
Protection under Article 3 of the ECHR differs from that under the
1951 Convention, because:
a) it provides for wider protection than in the 1951 Convention, because Articles 32 and 33 of the later provide for exception to the
principle of non-refoulement in certain cases, while Article 3 of
ECHR protection from expulsion is absolute;
b) provides for prohibition of expulsion, but does not regulate and
provide standards to be applied to protected person in asylum country, while the 1951 Convention envisages such standards;
c) the 1951 Convention links persecution to the five mentioned reasons, while Article 3 of ECHR does not provide for any conditions
in this respect. Torture, cruel, inhuman or degrading treatment or
punishment is not related to any particular reasons.
The principle of non-refoulement also flows from Article 3 of the 1984
UN Convention: no state may expel, return (refoule) or extradite any person to another country, if there are serious grounds to believe that he may
be exposed to torture. In determining such grounds, the competent authorities shall take into account all related circumstances and constant, inhuman
and widespread violations of human rights in a particular country. In contrast with the 1951 Convention and the ECHR, whereby various countries
have differing positions as to the agent of prohibited acts, the 1984 Convention provides explicitly the persons whose prohibited activities fall under
the ambit of the Convention (Article 1: actions by the state official or any
other official person, or when it is done with their intent or knowledge or silent agreement). However, the Committee against Torture in its practice
recognised a violation of Article 3 of the Convention in those situations
where individuals were in risk of torture or other prohibited treatment even
when such acts were committed by non-state agents (e. g. case of Sadiq
Sheh Elmi v. Australia). Article 7 of the ICCPR prohibiting torture is interpreted as also covering the principle of non-refoulement.
437

PABGLI TEIS

There is no widely recognised definition of complementary/subsidiary

protection in international law, because this form of refugee protection
emerged from the state practice and state commitments under the general
obligations of the human rights treaties. Various states applied this form of
protection differently, thus the approaches from various states were different to the problems faced by individuals who do not fall under the refugee
definition of the 1951 Convention, but who otherwise need international
protection for similar reasons. The application of various solutions to these
problems resulted in emergence of practice whereby different statuses were
granted, e.g. status B, subsidiary protection, de facto status and humanitarian status. However mere suspension of deportation does not mean
complementary protection.
In the European Union, a Directive on refugee definition and complementary protection (Qualification Directive) was adopted in 2004 and for
the first time established an obligation of the EU Member States to grant
subsidiary/complementary protection status to persons who do not qualify
as Refugees, but are nevertheless in need of international protection.
Subsidiary protection is granted only when a person does not fulfill the
criteria of granting refugee status under the 1951 Convention. Subsidiary
protection differs from refugee status under the 1951 Convention not only
by grounds on which it is granted, but also by scope of rights granted to the
persons enjoying it. In contrast with temporary protection, subsidiary protection means a particular status granted after an individual determination
of protection needs, while temporary protection is granted following a
group determination of the needs on the basis of situation in the country of
origin. Temporary protection is usually of a very short duration, though
some exceptions exist in the practice of states. On the other hand, subsidiary protection is usually much longer and in this respect very similar to that
provided under the 1951 Convention. Subsidiary protection should not be
confused with humanitarian status, granted by some states to persons exceptionally on compassionate grounds having no relation to Refugees.
There is no international document, listing all persons that may be eligible for subsidiary protection, but EU Directive on refugee definition and
complementary protection provides three categories of individuals to whom
this protection may apply, i.e. persons who because of reason of death penalty or execution; torture or inhuman or degrading treatment or punishment
in the country of origin; or serious and individual threat to life or person by
reason of indiscriminate violence in situations of international or internal
armed conflict are unable, or owing to such a risk, unwilling to avail themselves of the protection of the country of origin. In the practice of states,
438

PABGLI TEIS

subsidiary protection is granted for a variety of reasons. In Lithuania, the

eligible persons are defined similarly like in the EU Directive, but in addition include those, who are threatened by serious or systematic violations of
human rights.
Eligibility for subsidiary protection is determined in each individual
case. Some states apply so called single procedure, whereby all protection
needs are assessed comprehensively, some others prefer to determine the
compliance with the 1951 Convention criteria first and only in case of failure of such a compliance to see if the person is in need of international
protection for different reasons. Applicability of such a single procedure
was recommended by the Council of Europe in 2001. The applicant should
not be requested to submit a particular type of application, because he may
not know all the specificities of one or another form of protection. Thus it
should be for the state to determine on the basis of an asylum application,
which form of protection shall be granted to the applicant.
Exclusion and cessation clauses for subsidiary protection, as defined in
the EU Directive, are very similar to those applied under the 1951 Convention for refugee status. However, the question remains, what kind of protection would be granted to persons, who are excluded from subsidiary protection by reason of having committed a serious crime, but are unable to return
to the country of origin due to threat of torture. The directive seems to fail
in certain respects to ensure the absolute nature of non-refoulement in case
of torture.
As there is no international document codifying such standards, various standards apply in different states. The Directive on refugee definition
and complementary protection sets a list of rights for persons enjoying subsidiary protection. In contrast with its draft version, the adopted directive
provides for less generous treatment of these persons if compared with persons granted refugee status. Differences in treatment exist with regard to
exercising e.g. the right to obtain documents, right to employment and vocational training, social benefits. However, with regard to exercising e.g.
the right to education, health care and psychological support, assistance in
obtaining housing, the situation of these persons is identical to Refugees
and in some cases to nationals of the host country. The problem remains
with regard to family reunification, which is not provided by any EU directive to these persons, though state practice recognises the need for such a
right. In Lithuania, the main problem is that the standards of treatment of
persons enjoying subsidiary protection are almost identical to nationals only
during the state supported integration programme period. But once the state
support for integration ends, the persons are not able to have the same ac439

PABGLI TEIS

cess to social benefits and health care, because Lithuanian laws require permanent residence or citizenship for full exercise of these rights. These laws
remain to be amended.
It is without doubt that introduction of subsidiary protection regime
had a positive effect on all persons, who were not protected as they fell out
the strict refugee definition in the 1951 Convention. Notwithstanding, the
subsidiary protection regime has been criticized for having impacted on the
statistics for recognising refugee status under the 1951 Convention; also
that it became a good ground for some states to justify their failure to properly apply the 1951 Convention refugee definition. These and other reasons
have had an impact on the secondary movements, e.g. in the EU Member
States (illustrative in this respect are cases of Adan and Aitseguer v. Secretary of State for the Home Department in the UK; T.I. v. the United Kingdom).
2. Temporary protection in international law, EU law and
the law of the Republic of Lithuania
Temporary protection emerged as a regional initiative in response to
massive refugee influxes in Africa, Americas and Europe. Countries facing
huge numbers of asylum seekers were unable to process their cases on individual basis within their asylum procedures, thus some countries introduced
into their legislation particular norms that have accelerated the decision
making for persons in need of protection. Besides, the reasons, for fleeing
the country of origin not always corresponded to those in the 1951 Convention. Though several documents regulating this situation have been adopted
in the European Union in relation to the Yugoslav and Kosovo crisis, the
legal basis for the establishment of a temporary protection regime in Europe
was adopted only on 20 July 2001 (Directive on Temporary Protection).
This is currently the only legally binding document, which comprehensively regulates all questions related to temporary protection. Emergence of
temporary protection in Lithuania relates to the adoption of Government
Resolution on 25 May 1999 on reception of Kosovo Refugees. There was
no legal basis regulating this question at that time, as well as no practical
preparedness to receive Refugees under a special evacuation programme.
Therefore this resolution was never implemented. Currently, temporary protection regime is envisaged in the new Law on Legal Status of Aliens of
2004, which is aligned with the EU Directive on this issue.
Temporary protection is closely related to the situation of mass influx
of Refugees. When it is not possible to determine refugee status individually, so called prima facie (without the evidence to the contrary) status is
440

PABGLI TEIS

being used. This status means that persons belonging to a particular group
are recognised as Refugees on a group basis on account of circumstances
that have forced them to flee the country of origin. However, contemporary
movements of people are usually mixed and it is not always evident that all
of them are Refugees. Thus they are all granted temporary protection until
the situation in the country of origin changes substantially, or until it becomes possible to determine the status individually. Definition of a mass influx is included in the EU Directive on Temporary Protection. The directive
defines the elements constituting a mass influx: a big number of persons
arriving from a particular country or a geographical region irrespective if
their arrival to the Community was spontaneous or assisted, e.g. through an
evacuation programme. Definition of a mass influx on a quantity basis
would be inappropriate.
There is no widely accepted definition of temporary protection in international law, however one could assert that it is a temporary measure,
which provides an asylum seeker with an opportunity to arrive to asylum
country and enjoy the protection from expulsion until the situation in the
country of origin improves. According to the EU Directive on Temporary
protection, it is understood as exceptional procedural measure, which in the
case of a mass influx or threatening mass influx situation provides temporary protection to persons, in particular when there is a risk that asylum procedures will not be able to receive such a number of individuals without
detriment to those who seek protection. In contrast, temporary asylum is not
a form of status, but only an interim measure, which means that a person is
allowed to remain in the country until his protection needs are determined
and final decision taken. Temporary protection, on the other hand, means
that the status of person is already determined. The duration of temporary
protection is usually longer than that of temporary asylum.
Article 1(C) of the 1951 Convention confirms the temporary nature of
refugee status under the Convention, however the states issue permanent residence permits to persons granted refugee status. Persons granted temporary protection are issued temporary residence permits in the country of
asylum. Granting of temporary protection to asylum seekers arriving in
mass influx should not prevent them from applying for individual status
under the 1951 Convention. Once temporary protection terminates, certain
persons will need asylum even after the situation in the country of origin
improves. These persons should be afforded a possibility to make use of the
refugee status determination procedure under the 1951 Convention.
Subsidiary protection is determined on individual basis and is of a longer duration (e.g. in case of torture). Temporary protection is granted to the
441

PABGLI TEIS

groups of individuals. Subsidiary protection according to its nature is of a

much longer duration than temporary protection, which is granted on the
basis of expectation that the circumstances that gave rise to the mass influx
of Refugees ceased to exist or are going to change soon.
According to the EU Directive on Temporary Protection, protection is
granted to third country nationals or stateless persons who left their country
of origin or region and are unable to safely and durably return to the country of origin due to the situation there. The directive lists those persons,
who:
a) fulfill the refugee criteria under the 1951 Convention;
b) fled from the situation of armed conflict or widespread violence;
c) fled due to widespread and systematic violations of human rights.
However, states may determine also other categories of persons to
whom temporary protection would apply. Directive covers not only those
persons who arrived to the Member States spontaneously, but also persons
who have been evacuated from other countries, e.g. under the programmes
of international organisations. There is no international document, which
would regulate the standard of treatment of persons enjoying temporary
protection, thus the practice of states varies in this respect. Usually, the following rights are granted:
a) right to attend primary and secondary school (sometimes also the
right of higher and high education is granted);
b) right to work (in some places immediately upon arrival, other places after some time of having resided in the territory of the state,
e.g. after 3 months);
c) support to obtain housing (sometimes persons are accommodated in
reception centres);
d) social support;
e) possibility to access national health care system;
f) right to reunify with family members;
g) issuance of residence permit and other necessary documents.
The EU Directive provides for a right to employment or selfemployment, right to appropriate standard of living and, if needed, support
to acquire accommodation, right to education, right to family reunification
and certain specific rights (e.g. for unaccompanied minors).
Temporary protection in its nature should be as temporary as possible.
Under the EU Directive, temporary protection may be granted for one year,
with one year automatic extension and another one year extension by the
Council. In Lithuania, temporary protection can be up to two years. Under
the Directive, temporary protection is granted on the basis of Council deci442

PABGLI TEIS

sion, determining the situation of mass influx, thus it is not upon the decision of the Member States. Ending of temporary protection has created some problems in practice, thus the EU Directive provides the requirement
that the decision on cessation of temporary protection shall be taken only
when the person can return home safely and such a return would be durable.
Temporary protection can overall be considered as a successful measure of protecting people in situations of mass-influx. However, temporary
protection may add to the problems of protecting Refugees, if e.g. it is extended for a very long period of time without affording a stable status to a
person who is unable to return, or when access to refugee status determination procedure under the 1951 Convention is suspended or hindered by virtue of applying temporary protection.

Chapter IV. Asylum procedures and procedural aspects of

refugee status determination
The fourth Chapter analyses procedural aspects of determining refugee
status and asylum procedures, including various issues of procedure; minimal requirements for asylum procedures; reception conditions for asylum
seekers; international and regional procedural requirements influencing the
asylum procedures; asylum procedures in the practice of selected states;
admission procedures and determination of status under accelerated and regular procedures; the asylum procedure of the Republic of Lithuania, as
well as development perspectives of asylum procedures in Europe. Asylum
procedures are analysed in its broadest term: those, covering determination
of a person as refugee under the 1951 Convention or determination of subsidiary (complementary) protection needs.
In refugee law, the burden of proof rests on the applicant. However,
considering that refugee cases are difficult to prove because of a lack of documentary evidence or the nature of persecution, the official examining
asylum claim shares the obligation to assist the applicant in establishing and
ascertaining all facts related to the case. When statements of the applicant
sound credible, coherent and do not run counter widely known facts, those
statements that lack evidence, shall be assessed in favour of the applicant.
The essential requirement and basis for applying this principle (benefit of
the doubt) is the establishment that the applicant is credible. The level of
proof (how much should be proved to be believed) in refugee cases is much
lower than in criminal or civil cases, as it should be proved that there are
good reasons, real and reasonable possibility of persecution, but mere
probability of persecution is not considered enough.
443

PABGLI TEIS

Considering that the 1951 Convention does not regulate asylum procedures, whereby refugee status is determined, and even more there is no international document for regulating specifically these issues, thus states apply various procedures in their practice. Some international requirements
for asylum procedures follow from the international human rights standards
and the positions of international organisations. These include, but are not
limited to a requirement that:
- an asylum application shall be received by competent persons, who
shall transfer the application for decision making to a central body;
- asylum seekers shall be provided with information about the asylum
procedure, shall be provided with the services of interpreter free of
charge and opportunity to contact UNHCR;
- it should be possible for an asylum seeker to appeal against a negative decision in his case and remain on the territory of the state while
such an appeal is being adjudicated.
The EU aims to harmonise asylum procedures: in 1995 the Member
States adopted a Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures and the Commission Proposal for Asylum Procedures Directive to
replace the Resolution has been drafted for this purpose. The EU documents
state the minimum standards for asylum procedures, which means that states may apply higher standards, though it is not always the case in practice.
Under the Proposal for Asylum Procedures Directive it is recognised that
various time limits for submission of asylum application the failure of
which may result in refusal to receive an asylum application are illegal,
while all decisions related to asylum application shall be adopted in written
form. Asylum seekers should be granted procedural rights during asylum
procedure, including the right to interpreter, to contact UNHCR, to information about asylum procedures, to be informed in time about the decisions
in their respect, to have an individual interview before taking the decision,
to receive legal assistance and others. There are also specific guarantees for
unaccompanied minors. The proposal has been criticized as providing too
many exceptions to various rights and guarantees for asylum seekers. Two
level asylum procedure is envisaged in the proposal.
Equally important to ensuring the procedural guarantees during asylum
procedure, is the provision of reception conditions, guaranteeing physical
and psychological well-being of the applicant pending determination of his
status. In the absence of international legal document specifically regulating
these issues, states apply various standards to reception of asylum seekers.
In the EU, Reception Conditions Directive was adopted in 2003. It deals
with the issuance of documents for asylum seekers to certify their status
444

PABGLI TEIS

pending final status determination; freedom of movement in the asylum

country; rights to education for minors, right to work and engage in vocational training, material reception conditions (accommodation, health care,
social benefits).
As mentioned above, some procedural requirements, applied to asylum
seekers, flow from the general human rights instruments, like the ICCPR,
ECHR and others. In particular, the right to an effective remedy is being
analysed in the monograph and how it should be applied in the context of
asylum procedures. As recognised by the European Court of Human Rights,
only the remedy, which is provided by an institution independent from the
one that engaged in the violation alleged, which is analysing the arguments
of the applicant on the substance, able to remedy the violation and practically accessible, not only a theoretical possibility, may be considered effective. The rules, established by the court in cases of Vilvarajah and others v.
the United Kingdom, Chahal v. the United Kingdom, Jabari v. Turkey, Hilal
v. the United Kingdom and others bear direct consequences for asylum procedures, in particular appeal procedures against negative decisions to grant
protection in asylum country.
As a rule, asylum procedures are conducted by states, with the exception of UNHCR refugee status determination under its mandate in specific
situations. Various states apply its own asylum procedures, what matters
though, is that these procedures contain at least the minimum procedural
guarantees for asylum seekers. Asylum procedures in various countries are
frequently carried out by migration, asylum, justice authorities, while appeals are adjudicated either by independent administrative bodies or courts.
In Lithuania, decision on asylum application is adopted by the Migration
Department to the Ministry of Interior, while appeals are dealt with by administrative courts.
While analysing various asylum procedures, it is necessary to note that
some of those are divided to several stages with rather specific purposes.
Admissibility procedures, whereby it is determined whether the state receiving asylum application shall be responsible for its examination (within
the EU, the so called-Dublin mechanism under the 2003 Regulation applies,
while outside the EU safe third country concept is frequently used to determine the state to be charged with examination of an asylum application).
Accelerated procedures usually differ from regular procedures by shorter
time limits for examining the application and with less procedural guarantees for asylum seekers. The application of these procedures is mostly related to examination of claims that are considered manifestly unfounded or
an asylum seeker is abusing the asylum procedure. The difference between
445

PABGLI TEIS

admissibility and other procedures is that the former applies before substantial examination of the claim starts. These procedures are frequently criticized as not always being objective and lacking proper procedural guarantees so as to consider such examination fear and efficient.
Asylum procedure in Lithuania starts with admissibility decision to be
taken within 48 hours on the basis of either the application of safe third
country notion or the application of 2003 Regulation of the EU determining
the member state responsible for examination of asylum application. If admissibility grounds are not applicable, asylum seeker is granted temporary
territorial asylum, enabling him to stay on the territory of Lithuania pending
final determination of the claim. Decision may be either to grant refugee
status, complementary protection or refuse granting of protection, the later
could be appealed to administrative courts.
The main aim of the process of harmonising asylum procedures in the
EU is to seek for common asylum procedures, which would comply with
EU-wide applicable minimum standards. While in the future, the EU may
opt for a single asylum procedure, with one supranational body examining
the claims and equally distributing asylum seekers in the Member States.
Discussions in and outside the EU have recently lead to debates on regionalisation of asylum procedures and protected entry procedures, proposing
that asylum claims are determined outside the EU, closer to the region of
the country of origin, while those found eligible for protection, would be safely allowed to move to the EU territory. These proposals have their positive, but equally negative sides and it remains to be seen, how such ideas
find its way to practice.

Chapter V. Specific characteristics of the refugee law

developments in the European Union
This, the Chapter Five covers analysis of the issues, such as: the EU
Asylum Acquis; the process of harmonisation of asylum legislation; the
Amsterdam reform and the influence of the EU legal norms on Lithuanian
legislation and practice on Refugees.
Asylum and refugee issues for the first time entered the European
Communities context with amendments to the EC Treaty, made in Maastricht. At that time, asylum, together with immigration issues, was a common interest of the Member States. A number of refugee related documents
adopted in the framework of the Maastricht Treaty, had mostly legally nonbinding effect and have been highly criticized for having provided more ex446

PABGLI TEIS

ceptions to the rules than certain common standards for the Member States.
Since the Amsterdam Treaty in 1997, asylum issues have been moved under the Community competence after the transitional period of mixed competences between the Members States and the Community, which ended in
2004. The asylum developments in the EU can be characterised by the aim
of the Member States to seek for harmonisation of their asylum legislation,
practices and procedures to ensure that similar minimum standards are applied in the whole territory of the EU, thereby ensuring equal treatment for
any asylum seeker in any EU Member State and avoiding secondary movements of asylum seekers within the European Union. All norms, regulating interstate cooperation, as well as those flowing from Community legislation on asylum, also the rules towards achieving the aims of the EU in the
field of asylum shall be considered asylum Acquis of the EU. It is not static,
the norms develop constantly, and thus there is no exhaustive list of documents, constituting the acquis.
The harmonisation process under the Amsterdam treaty resulted in the
adoption of almost all (except one) documents by December 2004, envisaged in its Article 63, including the Decision on European Refugee Fund,
EURODAC Regulation, Directive for Granting Temporary Protection, Directive on Minimum Standards for Reception of Asylum Seekers, Regulation Determining the Member State Responsible for Examination of Asylum Application and the Directive on Refugee Definition and Complementary Protection. The only remaining document to be adopted to finalise this
process, as of 1 January 2005, was the Proposal for Directive on Asylum
Procedures.
More than a year since Lithuanias entry to the European Union in
May 2004, it may be already concluded that during the pre-accession period, EU legislation (even inter-state legally non-binding documents) have
had a significant influence on the legislation and practice in Lithuania, similarly to the situation in all other new EU Member States. In particular, new
version of the Refugee Law was adopted in June 2000, introducing the previously unknown in Lithuanian context concepts of safe third and safe
country of origin, manifestly unfounded claims, but also procedural guarantees, that were not previously available to asylum seekers. Furthermore, the
alignment of refugee legislation and legislation on aliens in Lithuania, has
lead to the adoption in spring 2004 of a new Law on the Status of Aliens,
which merged also asylum and refugee issues in a single document with all
other aliens. Though the EU asylum developments had generally a positive
influence on refugee protection in Lithuania, a number of problematic issues have at the same time been also derived. One has to bear in mind, that
447

PABGLI TEIS

some of the most criticized EU rules before adopting them by Lithuania need to be carefully screened for compliance with its international obligations.

Chapter VI. Specific issues of refugee law

The last one, Chapter Six is devoted to specific questions of refugee
law, which, in the view of the author, required additional attention due to
uncertainties or dilemmas surrounding various contemporary refugee law
concepts. The Chapter analyses in detail the application and challenges of
the safe third country and safe country of origin notions, as well as manifestly unfounded applications; issues of family unity and family reunification; detention of asylum seekers and other issues.
1. Safe third country notion
The application of this notion means that asylum application is not going to be examined in a state, where it was submitted, but the applicant is
rather to be sent to a country, where he had obtained or could have received
protection. The notion emerged from the practice of states, but is still not
recognised as a principle to be applied with regard to each of the applicant.
Though the application of the notion should not in principle conflict with
the obligations under the principle of non-refoulement, the application of
material and procedural criteria to determine the applicability of the notion,
as well as lack of inter-state agreements ensuring that asylum seeker is readmitted and accepted into asylum procedure in a third country, has lead to
a criticism of the notion. No internationally accepted criteria for determining, which countries could be considered safe for a particular asylum seeker, exist. Lack of agreement on the criteria, among other reasons, has also
delayed the adoption of the Asylum Procedures Directive in the EU. Before the drafting of Proposal for mentioned directive, which will, once
adopted, regulate the implementation of the notion, the Member States of
the EU adopted a Resolution on Host Third Countries in 1992, which set
forth the material and procedural criteria for applying the notion. Under the
Proposal for a Directive, each application shall be examined individually
with regard to safety of a particular third country to the applicant. This individual determination of the safety of a third country includes establishment of:
- close links of the applicant with the third country or a possibility to
avail of the protection of the third country;
- reasons allowing to believe that the asylum seeker will be readmitted
to a third country;
448

PABGLI TEIS

- any special reasons rebutting the presumption of safety of the third

country for this particular applicant.
Only the country that complies with international standards of refugee
protection and complies with requirements for the protection of fundamental human rights and freedoms could be considered safe under the criteria
outlined by the Proposal. Similar, but more detailed criteria are enlisted in
the Lithuanian Aliens Law. While applying the notion of safe third country, one needs to consider, which is sometimes forgotten in state practice,
that firstly, there is no obligation in international law for an asylum seeker
to seek protection in the first safe country he arrives after fleeing a threat to
life or freedom; secondly, the application of the notion remains theoretical,
if there is no possibility for an applicant to be readmitted into a third country and get his asylum claim examined there and; last, but not least, a state
sending the applicant to a third state without ensuring that his application is
properly dealt with there is in serious risk of violating the principle of nonrefoulement. The responsibility for it would apply to a state, for instance,
under the ECHR. The European Court of Human Rights clearly recognised
such potential responsibility while examining various related aspects, e.g. in
cases Amuur v. France, T.I. v. the United Kingdom and others.
2. Safe country of origin notion
This notion does not follow from the 1951 Convention, but rather from
state practice in applying and interpreting this document. So far, it has not
reached the status of a principle, to be mandatory applied with regard to
each asylum seeker. The determination of safety of country of origin is part
of refugee status determination process. The concern with the safe country
of origin notion, though is that a presumption of country of origin being safe is applied and applications of persons, coming from such countries, are
examined under accelerated procedure. These procedures are frequently
with lesser procedural guarantees and with an additional burden for asylum
seeker to refute the presumption of a country being safe. Before the Proposal for Asylum Procedures Directive has been drafted in the EU, the notion has been regulated by the Conclusions on Countries where there is
Generally no Serious Risk of Persecution, adopted in 1992. No definition of
the notion was provided, but rather the criteria for determining a country of
origin as safe. The Proposal for Asylum Procedures Directive requires that
before determining a country of origin as safe, it should be established that
this country:
- observes basic standards of international human rights law;
449

PABGLI TEIS

- has democratic structures and respects human rights, in particular,

fundamental ones, and provides for effective remedy against violations of these rights;
- allows monitoring of human rights situation by independent observers;
- is governed by the rule of law;
- is a stable country.
Lithuanian Aliens Law established similar criteria for applying the notion of safe country of origin. On procedural aspects, the safe country of
origin notion differs from safe third country notion in its application, because the former is applied during the substantial examination of the claim
(when protection needs of the applicant and status to be granted is determined), while the later notion is applied during admissibility procedure, before substantial examination of the claim has started.
The most problematic aspect of applying the notion of safe country of
origin is the rule established by the so called Spanish Protocol to the Amsterdam Treaty, which recognised all EU Member States as safe countries
of origin and limited the rights of asylum seekers from one EU country to
apply for asylum in another Member State. Such limitations may de facto
enter a new geographical reservation to the 1951 Convention, while if the
claim is going to be examined as manifestly unfounded, such treatment of
EU nationals applying for asylum might be considered discriminatory in the
context of treatment of all applicants for asylum. This example shows that
the EU citizenship, the introduction of which was meant for the benefit of
the EU nationals, would work against them in case the Member State fails
to provide effective protection to some of its nationals.
3. The notion of manifestly unfounded asylum applications
This notion is not mentioned either in the 1951 Convention or any other international instrument on Refugees. However, it is based on the understanding that claims, obviously falling outside the 1951 Convention refugee definition or being an abuse of the asylum procedure, should be examined in an accelerated manner, for the states to be able to reject asylum
claim in a short time. The notion follows from the practice of states, who,
concerned with bogus asylum seekers and their abuses of the asylum procedures, introduced accelerated procedures to determine the claims, considered as manifestly unfounded. Though no general definition of a manifestly
unfounded claim exists, the Resolution on Manifestly Unfounded Applications for Asylum, adopted by the EU Member States in 1992, set forth the
criteria for recognising the claim as such. These criteria were further elabo450

PABGLI TEIS

rated in the Proposal for Asylum Procedures Directive. Under this document, the application may be considered manifestly unfounded if it has been established that:
- while submitting his application for asylum, the applicant presented
the facts that rise issues outside the 1951 Convention and are not relevant to it;
- safe country of origin notion applies;
- applicant is prima facie excluded from refugee status (in exceptional
situations).
Application of manifestly unfounded claims notion creates practical
problems, because it is not always easy to determine if there has indeed been an abuse of the asylum procedure or the applicant simply failed to comply with certain requirements that may not have been necessarily known or
properly understood by him. Also, in situation, where even the EU legislation recognises other legitimate grounds for protection going beyond the
1951 Convention, it seems to be wrong to recognise as manifestly unfounded claims those falling outside the Convention, but fitting under e.g.
complementary protection. Furthermore, the procedural guarantees applied
while examining the application in accelerated procedure, do not always
ensure equal opportunities with those whose applications are considered
under regular procedure, to prove the claim and be heard. In Lithuania, the
Aliens Law considers those applications as manifestly unfounded, which
are clearly not based on the threat of persecution in the country of origin or
which are based on deceit or abuse of the asylum procedure and clearly
fails to comply with the criteria for granting asylum in accordance with this
law. The main problem in applying the notion under Lithuanian legislation
rests in the very short time limits, allocated to examine the claims, which
are presumed to be manifestly unfounded. Considering that the examination
of claims in accelerated procedures means examination on substance, 48
hours provided for such procedures in Lithuania (with a possibility of extension up to 7 days) may not be sufficient and therefore this situation
raises doubts as to the effectiveness and fairness of examination of these
claims.
Several international observers and organisations raise the issue of applying manifestly well-founded claims notion (those that clearly indicate
the protection needs of the applicant entitling him to a particular form of
protection in the country), whereby these claims would be adjudicated in
accelerated procedures and protection to persons would be granted in accelerated manner. Though such practice exists in a few states, little is being
discussed or done in this respect yet.
451

PABGLI TEIS

4. Principle of the family unity and the right to family reunification

Becoming a refugee for a number of persons also means separation
from family members, either by leaving them behind in the country of origin or loosing each other during sometimes a very long way to an asylum
country. Therefore the reunification of a refugee with his family members is
of extreme importance in ensuring the well-being of the person in an asylum country. Furthermore, even if a refugee family arrives in its full composition to an asylum country, but only one of family members is recognised as eligible for protection, it would be an illegal interference into family life of a refugee, if part of the family would have been expelled. The basis for the development of the right to family unity and reunification of a
separated family is found in general human rights instruments, like the
ICCPR, ECHR and the Convention on the Rights of a Child. Notwithstanding that the European Court of Human Rights examined only a very few
cases, directly related to family reunification of Refugees, it could be implied from the jurisprudence under Article 8 of the Convention, that if there
is no other country where a refugee family could be reunited, the asylum
country may be limited in its discretion to refuse admission to family members seeking reunification on its territory. The difference in this situation
between Refugees and other aliens is that the later are likely to be able to
reunify outside the host country (e.g. as recognised in cases of Abdulaziz,
Cabales and Balcandali v. the United Kingdom, Gl v. Switzerland, Cruz
Varas v. Sweden and others).
The right to family reunification is already explicitly recognised in the
EU legislation and regulated by a recent Directive on Family Reunification
of 2003. The directive clearly establishes different rules of family reunification for Refugees in contrast to requirements applied to all other aliens.
This is a result of recognition that the situation of Refugees is special and
they are not for objective reasons always able to fulfill strict requirements
usually applied for reunification (e.g. possession of adequate income, accommodation space and insurances in the country of asylum, documentary
evidence, necessary to prove family links and others). Strangely, the directive fails to recognise a right to family reunification to persons, granted
complementary protection. Considering that their situation is very similar to
that of Refugees under the 1951 Convention, it seems unjustified that these
persons are excluded from effectively exercising this right under the EU legislation, but may claim it on the basis of general human rights instruments.
Other problematic aspect with regard to ensuring family unity and family
reunification of Refugees relates to the definition of family members, as various states have different understanding of families and different practice
452

PABGLI TEIS

as to whom to recognise as having the right to reunification; also, various

national rules are applied to aliens without specific consideration of refugee
situation.
In Lithuania, family reunification is regulated by the Aliens Law, but
rules are the same for all aliens, including the Refugees, thus the application
of these provisions are likely to create practical problems in effectively exercising this right.
5. Problematic aspects of detention of asylum seekers
Detention of asylum seekers has raised a number of problems in practice, related to unauthorised detention of these persons in airport and sea
port transit areas, detention in various closed centres and other facilities,
which de jure do not have the status of imprisonment/detention institutions,
thus rules applicable to detained persons fail to be properly applied. Furthermore, sometimes asylum seekers have been held in prolonged detention
without providing them with proper decision of court or legal remedies to
appeal against their situation of factual detention. These examples several
years ago were very much characteristical to the situation in Lithuania.
Though there are no specific internationally applicable rules on detention of asylum seekers, the later should be afforded possibilities to avail of
the protection against arbitrary deprivation of liberty under general human
rights instruments, like ICCPR, European Convention against Torture or
ECHR. The European Court of Human Rights has considered several cases
related to detention of asylum seekers specifically and rules established by
the court are important in considering detention of asylum seekers in any
case (e.g. cases of Amuur v. France, Conka v. Belgium). Detention of asylum seekers should be applied only when all alternative measures (e.g. regular reporting to the police or migration office, entrusting the social agency to take care of the minor asylum seeker, accommodate asylum seeker in
the centre for Refugees without applying restrictions on the freedom of movement and others) can not be applied and when it is absolutely necessary
and proportional to the aims sought by this measure. In Lithuania, detention
of asylum seekers is regulated by the Aliens Law, which provides the same
rules for detention of asylum seekers as applicable to all other foreigners,
which may not take into account the specific situation of a refugee. For instance, detention for a lack of identity documents, should not be applied to
asylum seekers, who are protected by virtue of Article 31 of the 1951 Convention.
Detention of asylum seekers should be used as an exceptional measure
on the basis of grounds allowed by international law, and the procedural
453

PABGLI TEIS

guarantees (right to be familiarised with the grounds for detention, right to

question the lawfulness of detention by submitting appeal against detention
order, right to a regular review of detention, right to compensation in case
of unlawful detention) shall be applied. Furthermore, detention conditions
shall be appropriate to reflect the specific and vulnerable situation of Refugees (e.g. separation from common criminals and persons detained pending
trial, other foreigners, detained for immigration reasons).

454

PABGLI TEIS

BIBLIOGRAFIJA
I. Norminiai aktai ir projektai
I.1. Tarptautins sutartys
1. African Charter on Human and Peoples Rights. 26 June 1981 // in:
Collection of International Instruments and other legal texts concerning Refugees and displaced persons, Volume II. Regional Instruments, Geneva 1995.
2. American Convention on Human Rights // in: Collection of International Instruments and other legal texts concerning Refugees and displaced persons, Volume I. Universal Instruments, Geneva 1995.
3. American Declaration on the Rights and Duties of Man // in: Collection of International Instruments and other legal texts concerning Refugees and displaced persons, Volume I. Universal Instruments, Geneva 1995.
4. Arrangement Relating to the Issue of Identity Certificates to Russian
and Armenian Refugees // 12 May 1926; 89 League of Nations Treaty
Series 47, 1926.
5. 1938 Convention Concerning the Status of Refugees Coming from
Germany // 191 LNTS 4461.
6. Convention Determining the State Responsible for Examining Applications for Asylum Lodged in one of the Member States of the Community // O.J. No. C 254 of August 1997.
7. Draft Comprehensive Convention on International Terrorism // UN
doc. A/C.6/55/1, 28 August 2000, in: http://www.sisde.it/sito/
Rivista20.nsf/ServNavigE/16.
8. European Agreement on Transfer of Responsibility for Refugees // 19
International Legal Materials 1391, 1980.
9. JT konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. 1984 m. gruodio 10 d. Maliauskas R. (sud.),
mogaus teiss: Tarptautini dokument rinkinys. Mintis, 1991.
10. JT vaiko teisi konvencija // V.., 1995. Nr. 60-150.
11. OAU Convention Governing the Specific Aspects of Refugee Problems in Africa of 10 September 1969 // in: Collection of International
455

PABGLI TEIS

Instruments and Other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol. II, Regional Instruments, Division of International
Protection of the Office of the UNHCR, 1995.
12. Rome Statute of the International Criminal Court // UN doc.
A/CONF.183/9, 17 July 1998.
13. Schengen Convention on the Application of the Schengen Agreement
of 14 June 1985 relating to the Gradual Abolition of Controls at
Common Frontiers, Between the Governments of State Members of
the Benelux Economic Union, the Federal Republic of Germany and
the French Republic // 30 ILM (1991) 84.
14. Statute of the Office of the United Nations High Commissioner for
Refugees // in: Collection of International Instruments and other legal
texts concerning Refugees and displaced persons, Volume I. Universal
Instruments, Geneva 1995.
15. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas // V. ., 2002, Nr. 773288.
16. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss. UN. Doc. A/CONF.
39/27, 1969, International Legal Materials, Vol. 8., 1969 // V.., 2002,
Nr.13-480.
17. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies
pakeista protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 //
V.., 2000, Nr. 96-3016.
18. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas
Nr. 12 dl diskriminacijos draudimo // Steering Committee of Human
Rights, CM/Del/Dec/2000/707/4.2, 710/4.2, CM (2000) 53 and addendum.
I.2. Europos Sjungos teiss aktai
19. Action Plan of the Council and the Commission on how best to implement the provisions of the Treaty of Amsterdam on an area of freedom, security and justice // Note from Presidency to Council.
12028/5/98 Rev.5, DGH Brussels, 2 December 1998.
20. Commission of the European Communities, Realisation of the Single
Market, White Paper to the Milan European Council // COM (85) 310,
June 1985.
21. Commission of the European Communities, Communication from the
Commission to the Council and the European Parliament on the Right
of Asylum // SEC (91) 1857, Brussels 11 October 1991.
456

PABGLI TEIS

22. Commission of the European Communities, Communication from the

Commission to the Council and the European Parliament on Immigration and Asylum Policies // COM (94) 23 final, 23 February 1994.
23. Commission of the European Communities, Agenda 2000 Commission Opinion on Lithuanias Application for Membership of the European Union // DOC/97/15, Brussels, 15 July 1997.
24. Commission of the European Communities, Agenda 2000: For a
Stronger and Wider Union // Bull. of European Union, Supplement
5/97.
25. Commission of the European Communities, Commission Working
Document. The Relationship between Safeguarding Internal Security
and Complying with International Protection Obligations and Instruments // Brussels, 5 December 2001 (COM (2001) 743 final).
26. Commission of the European Communities, Communication to the
Council and the European Parliament. Towards more accessible, equitable and managed asylum systems // 3 June 2003, COM(2003) 315
final.
27. Commission of the European Communities, Amended Proposal for a
Council Directive on minimum standards on procedures in Member
States for granting and withdrawing refugee status // 03.07.2002,
COM(2002) 326 final/2.
28. Commission Regulation (EC) No 1560/2003 of 2 September 2003 laying down detailed rules for the application of Council Regulation (EC)
No 343/2003 establishing the criteria and mechanisms for determining
the Member State responsible for examining an asylum application
lodged in one of the Member States by a third-country national // O.J.
No L 222/3, 5.9.2003.
29. Commission Staff Working Paper. Evaluation of the Dublin Convention // SEC(2001)756. Brussels, 13.06.2001.
30. Communication from the Commission to the Council and the European Parliament on a Community immigration policy //
COM/2000/0757 final, http://www.europa.eu.int.
31. Communication from the Commission to the Council and the European Parliament, Towards a common asylum procedure and a uniform
status, valid throughout the Union, for persons granted asylum //
COM/2000/755 final, Brussels, 22.11.2000, http://www.europa.eu.int.
32. Conclusions on countries in which there is generally no serious risk of
persecution // 30 November 1992, Document WGI 1281.
33. Council Conclusions on European Union Enlargement // General Affairs Council, 7 December 1998, Annex III to the Presidency Conclu457

PABGLI TEIS

sions of Vienna European Council, Doc 00300/1/98 REV, 11-12 December 1998.
34. Council Decision 96/198/JHA on an alert and emergency procedure
for burden-sharing with regard to the admission and residence of displaced persons on a temporary basis // O.J. L 63, 13.3.1996.
35. Council Decision on Monitoring the Implementation of Instruments
Concerning Asylum // O.J., No. L 178 of 7 July 1997.
36. Council Decision of 6 December 1999 on the Principles, Priorities, Intermediate Objectives and Conditions Contained in the Accession
Partnership with the Republic of Lithuania // 1999/856/EC, O.J. No. L
335/41 of 28 February 1999.
37. Council Decision 2000/596/EC, establishing a European Refugee
Fund // O.J. No. 252, 6.10.2000.
38. Council Directive 2001/55/EC of 20 July 2001 on minimum standards
for giving temporary protection in the event of mass influx of displaced persons and on measures promoting a balance of efforts between
member states in receiving such persons and bearing the consequences
thereof // O.J. L 212/12, 7.8.2001.
39. Council Directive 2003/9/EC of 27 January 2003, laying down minimum standards for the reception of asylum seekers // O.J. No. L
31/18, 6.2.2003.
40. Council Directive 2003/86/EC of 22 September 2003 on the right to
family reunification // O.J. L 251/12, 3.10.2003.
41. Council Directive 2004/83/EC of 29 April 2004 on minimum standards for the qualification and status of third country nationals or stateless persons as Refugees or as persons who otherwise need international protection and the content of protection granted // O.J. No. L
304/12, 30.9.2004.
42. Council Directive 2003/109/EC of 25 November 2003 concerning the
status of third-country nationals who are long term residents // O.J. L
16/44, 23.1.2004.
43. Council of the European Union. Charter of Fundamental Rights of the
European Union. Explanations relating to the complete text of the
Charter // Luxembourg, Office for Official Publications of the European Communities, 2001.
44. Council Regulation (EC) No. 2725/2000, creating a European Database of Asylum Seekers Fingerprints (EURODAC) // O.J. No. L316,
15.12.2000.
45. Council Regulation (EC) No 343/2003 of 18 February 2003 Establishing the criteria and mechanisms for determining the Member State
458

PABGLI TEIS

responsible for examining an asylum application lodged in one of the

Member States by a third country national // O.J. No L 50/1,
25.2.2003.
46. Council Resolution on burden-sharing with regard to the admission
and residence of displaced persons on temporary basis // O.J. C 262,
7.10.1995.
47. Council Resolution on Minimum Guarantees for Asylum Procedures,
20 June 1995 // O.J. No. C 274 of 19 September 1996.
48. Decision No. 1/2000 of 31 October 2000 of the Committee set up by
Article 18 of the Dublin Convention Concerning Transfer of Responsibility for Family Members in Accordance with Article 3(4) and Article 9 of the Convention // 2000/677/CMS, O.J. No. L 281/1 of 7 November 2000.
49. Declaration by Belgium on the Protocol on Asylum for Nationals of
Member States of the European Union // annexed to the Treaty of
Amsterdam.
50. Declaration relating to Protocol on asylum of nationals of Member
States of the European Union // annexed to the Treaty of Amsterdam.
51. EC Ministers Resolution on Manifestly unfounded applications for
asylum // 30 November 1 December 1992, Document WGI 1282
REV1.
52. EC Ministers Resolution on a Harmonized approach to questions concerning host third countries // 30 November 1 December 1992, Document WGI 1283.
53. Europos Bendrijos sutartis, pakeista Amsterdamo sutartimi // Treaty of
Amsterdam. Consolidated Versions of the Treaty on European Union
and the Treaty Establishing the European Community, Finnish Lawyers Printing, 1998.
54. European Union Council, Note on Draft List of the "Acquis" of the
Union and of its Member States in the Field of Justice and Home Affairs // 6473/2/98, REV2, 20 April 1998.
55. Europos Sjungos sutartis // O.J., No. C 191 of 29 July 1992.
56. Joint Position of 4 March 1996, as defined by the Council on the basis
of Article K.3 of the Treaty on European Union on the harmonized
application of the definition of the term refugee in Article 1 of the
Geneva Convention of 28 July 1951 relating to the status of Refugees
// O.J. L 63/2, 13 March 1996.
57. Note of the Presidency of the Council of the European Union, of 20
February 1995 to the Asylum Working Party // 4245/1/95, Rev.1.
459

PABGLI TEIS

58. Note on Subsidiary Protection by the Danish Delegation to the Migration and Asylum Working Parties // 17 March 1997, Doc. No. 6746/97
ASIM 52.
59. Presidency Conclusions, Helsinki European Council // 10-11 December 1999.
60. Presidency Conclusions, Luxemburg European Council // 12 December 1997, SN 400/97.
61. Presidency Conclusions, Nice European Council // 9 December 2000,
SN/400/00.
62. Presidency Conclusions, Santa Maria Da Feira Council // 20 June
2000, SN 200/00.
63. Presidency Conclusions, Tampere European Council // 15-16 October
1999, SN 200/99, Bull. EU 10-1999.
64. Proposal for a Council Directive on minimum standards for the qualification and status of third country nationals and stateless persons as
Refugees or as persons who otherwise need international protection //
COM(2001) 510 final, 12.09.01.
65. Protocol integrating the Schengen acquis into the Framework of the
European Union // annex to the Treaty of Amsterdam, 2 October
1997.
66. Protocol on Asylum for Nationals of Member States of the European
Union // annexed to the Treaty on European Union and to the Treaty
establishing the European Community, 6 October 1997, Doc. No.
CONF 4007/97, TA/P.
67. Report from the Ministries Responsible for Immigration to the European Council Meeting in Maastricht on Immigration and Asylum policy // 1991/12/03, SN 4038, Document WGI 930.
68. Reservations entered by Sweden and Denmark on the EU Joint Position on the Harmonized Application of the Definition of the Term Refugee in Article 1 of the Geneva Convention // March 1999,
96/196/JHA.
69. Vienna Action Plan of the Council and the Commission on how best
to implement the provisions of the Treaty of Amsterdam in the area of
freedom, security and justice // JHA Council, 3 December 1998, O.J.
No. C 19/1, 1999.

460

PABGLI TEIS

I.3. Lietuvos Respublikos teiss aktai

70. LR statymas dl 1951 m. konvencijos dl pabglio statuso bei 1967
m. protokolo dl pabglio statuso ratifikavimo. Nr. VIII-85 // V..,
1997, Nr. 12.
71. LR statymo dl 1951 m. konvencijos dl pabgli statuso bei 1967
m. protokolo dl pabgli statuso ratifikavimo papildymo statymas.
1997 m. balandio 22 d., Nr. VIII-193 // V.., 1997, Nr. 12-227.
72. LR statymo Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso pakeitimo
statymo projekto aikinamasis ratas (nepublikuotas).
73. LR statymas dl pabglio statuso. 2000 m. birelio 29 d., Nr. VIII1784 // V.., 2000, Nr. 56-1651 (neteks galios).
74. LR statymas dl tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo. 2003 m. balandio 1 d., Nr. IX1408 // V.., 2003, Nr. 49
2156.
75. LR statymas dl usieniei teisins padties. 2004 m. balandio 29
d., Nr. IX-2206 // V.. 2004. Nr. 73-2539, 2004.
76. LR Vyriausybs nutarimas dl pabgli i Kosovo primimo. Nr. 647
// V.., 1999, Nr. 47-1479.
77. LR Vyriausybs nutarimas Dl Nacionalini veiksm prieglobsio
srityje plano patvirtinimo. 2000 m. liepos 28 d., Nr. 906 // V..,
2000, Nr. 65-1960.
78. LR socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Dl Lietuvos
valstybs paramos teikimo usieniei, gavusi prieglobst Lietuvos
Respublikoje, integracijos tvarkos aprao patvirtinimo. 2004 m. spalio 21 d., Nr. A1-238 // V.., 2004, Nr. 157-5741.
79. LR vidaus reikal ministro ir usienio reikal ministro sakymas Dl
Saugios kilms alies ir saugios treiosios alies nustatymo ir usieniei grinimo arba isiuntimo tvarkos patvirtinimo. 2000 m. spalio 27 d., Nr. 418/136 // V.., 2000, Nr. 94-2966 (neteks galios).
80. LR vidaus reikal ministro sakymas Dl Praym suteikti pabglio
status nagrinjimo ir asmens dokument idavimo tvarkos patvirtinimo. 2001 m. spalio 5 d., Nr. 528, // V.., 2001, Nr. 87-3057 (neteks galios).
81. LR vidaus reikal ministro sakymas Dl Usieniei praym suteikti prieglobst nagrinjimo, sprendim primimo ir j vykdymo
tvarkos aprao patvirtinimo. 2004 m. lapkriio 15 d. Nr. 1V-361 //
V.., 2004, Nr. 168-6196.
82. LR vidaus reikal ministro sakymas Dl Sprendim dl usienieio
pareigojimo ivykti, isiuntimo, grinimo ir vykimo tranzitu per Lie461

PABGLI TEIS

tuvos Respublikos teritorij primimo ir j vykdymo taisykli patvirtinimo. 2004 m. gruodio 24 d., Nr. IV-429 // V.., 2005, Nr. 4-70.
83. Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie VRM sakymas Dl Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos Usieniei registracijos centro nuostat patvirtinimo.
2004 m. sausio 16 d., Nr. 4-37 // V.., 2004, Nr. 12-365.
I.4. Usienio valstybi teiss aktai
84. Airijos Pabgli statymas // Refugee Act No. 17 of 1996, as amended by section 11(1) of the Immigration Act 1999 and section 9 of the
Illegal Immigrants (Trafficking) Act 2000 (unofficial consolidation).
85. Belgijos usieniei statymas // Loi du 15 Decembre 1980 sur
laccess au territoire, le sejour, ltablissement et leloignement des etrangers.
86. Danijos usieniei statymas // Aliens (Consolidation) Act No. 191 of
20 March 2001, with the amendments following from Act No. 458 of
7 June 2001, Danish Law Gazette of 8 June 2001.
87. Estonian Refugees Act // 18 February 1997, 2(1),
http://www.legaltext.ee
88. Federal Law concerning the Entry, Residence and Settlement of
Aliens // 14 July 1997, Federal Gazette of the Republic of Austria,
FLG I No. 75/1997.
89. Immigration Appellate Authority, Asylum Gender Guidelines // United Kingdom, November 2000.
90. Lenkijos usieniei statymas // Journal of Laws of 2001, No. 127,
item 1400.
91. Norvegijos usieniei statymas // Regulations concerning the Entry
of Foreign Nationals into the Kingdom of Norway and their presence
in the Realm (Immigration Regulations) of 1 January 1991.
92. Ukrainos
statymas
dl
pabglio
statuso,
http://www.ukremb.com/consular/law-Refugees.html
93. Vokietijos Federacins Respublikos statymas dl prieglobsio procedros. 1992 m. birelio 26 d., pakeistas 1997 m. spalio 29 d., Asylverfahrensgezets, Bundesgesetzblatt I p. 1361.
94. Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucija (Pagrindinis statymas). Nepublikuota.
95. Vokietijos Federacins Respublikos usieniei statymas, Act Concerning the Entry and Residence of Aliens in the Territory of the Federal Republic (Aliens Act), as amended // Bundesgesetzblatt I p. 310.
462

PABGLI TEIS

I. 5. Kiti norminiai aktai

96. Articles on the Responsibility of States for Internationally Wrongful
Acts // International Law Commission, A/CN.4/L. 602, 31 May 2001.
97. Body of Principles for the Protection of All Persons under Any Form
of Detention or Imprisonment, adopted by General Assembly resolution 43/173 of 9 December 1998, in: http: www.unhcjr.ch/html/
menu3/b/h_comp36.htm.
98. Cartagena Declaration on Refugees, 22 November 1984 // in: Collection of International Instruments and other legal texts concerning Refugees and displaced persons, Volume I. Universal Instruments, Geneva 1995.
99. Conference of Plenipotentiaries on the Status of Refugees and Stateless Persons, Summary Records // UN doc. A/CONF.2/SR.13, (M.
Colemar, France).
100. COE, Recommendation No. R (81) 16 on the Harmonisation of National Procedures Relating to Asylum of 5 November 1981 // in: Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning
Refugees and Displaced Persons, Vol. II, Regional Instruments, Division of International Protection of the Office of the UNHCR, 1995.
101. COE, Recommendation No. R (84) 1 relating to the Protection of Persons who Fulfil the Conditions of the Geneva Convention but who
are not Formally Recognised as Refugees // http://www.coe.int.
102. COE, Parliamentary Assembly, Recommendation 1327 (1997) on the
protection and reinforcement of human rights of Refugees and asylum
seekers in Europe // 24 April 1997, http://www.coe.int.
103. COE, Parliamentary Assembly Recommendation No. 1348 of (1997)
on the temporary protection of persons forced to flee their country //
http://www.coe.int.
104. COE, Recommendation No. R (97) 22 on Guidelines for Application
of the Safe Third Country Notion // CAHAR (99) 6, Selected Texts
Concerning Territorial Asylum and Refugees adopted within the
Council of Europe, Vol.1, Strasbourg, June 1999.
105. COE, Recommendation No. R (98) 13 of the Committee of Ministers
to Member States on the Right of rejected asylum seekers to an effective remedy against decisions on expulsion in the context of Article 3
of the European Convention on Human Rights // in: Basic Instruments
Concerning Refugees. Association of Slovak Judges, November 1999.
463

PABGLI TEIS

106. COE, Recommendation No R (99) 23 of the Committee of Ministers

on family reunion for Refugees and other persons in need of protection // http://www.coe.int.
107. COE, Committee of Ministers, Recommendation No. R(2000) 9 on
temporary protection // 3 May 2000, http://www.coe.int.
108. COE, Recommendation 1440 (2000) on Restrictions on asylum in the
member states of the Council of Europe and the European Union //
CM(2000)107; CM(2000)179, adopted by the Parliamentary Assembly on 25 January 2000, http://www.coe.int.
109. COE, Recommendation Rec (2001) 18 of the Committee of Ministers
to member states on subsidiary protection // adopted by the Committee
of Ministers on 27 November 2001 at the 774th meeting of the Ministers Deputies, http://www.coe.int.
110. COE, Recommendation Rec(2003)5 of the Committee of Ministers to
Member states on measures of detention of asylum seekers // adopted
by the Committee of Ministers on 16 April 2003 at the 837th meeting
of the Ministers Deputies, http://www.coe.int.
111. COE, Recommendation Rec (2004) 9 of the Council of Ministers to
Member States on the Concept of Membership of a Particular Social
Group in the Context of the 1951 Convention Relating to the Status
of Refugees // adopted by the Council of Ministers on 30 June 2004, at
the 890th meeting of the Ministers Deputies, http://www.coe.int.
112. Economic and Social Council, Official Records of the Eleventh Session, Summary Record of the 166th Meeting of the Social Committee
// UN doc. E/AC.7/SR.166(1950).
113. European Court of Human Rights, Rules of the Court // Strasbourg,
1999, in: http://www.coe.int.
114. Executive Committee Conclusion No. 8 (XXVIII) on Determination
of Refugee Status of 1977 // in: Office of the UNHCR, Conclusions
on the International Protection of Refugees adopted by the Executive
Committee of the UNHCR Programme, Geneva, 1996.
115. Excom Conclusion No 15 (XXX) on Refugees Without an Asylum
Country of 1979.
116. Excom Conclusion No. 17 (XXXI) on Problems of Extradition Affecting Refugees of 1980.
117. Excom Conclusion No. 19(XXXI) on Temporary Refugee of 1980.
118. Excom Conclusion No. 22(XXXII) on Protection of Asylum Seekers
in Situations of Large-Scale Influx of 1981.
119. Excom Conclusion No. 24(XXXII) on Family Reunification of 1981.
120. Excom Conclusion No 25 (XXXIII), General of 1982.
464

PABGLI TEIS

121. Excom Conclusion No. 30 (XXXIV) on the Problem of Manifestly

Unfounded or Abusive Applications for Refugee Status or Asylum of
1983.
122. Excom Conclusion No. 39 (XXXVI) on Refugee women and international protection of 1985.
123. Excom Conclusion No. 47(XXXXVIII) on Refugee Children of 1987.
124. Excom Conclusion No. 53 (XXXIX) on Stowaway Asylum-Seekers
of 1988.
125. Excom Conclusion No. 58 (XL) on Problem of Refugees and Asylum
Seekers who Move in an Irregular Manner from a Country in Which
they had Already Found Protection of 1989.
126. Excom Conclusion No. 69 (XLIII) on Cessation of Refugee Status of
1992.
127. Excom Conclusion No. 74 (XLV), General of 1994.
128. Excom Conclusion No. 79 (XLVII), General on International Protection of 1996.
129. Excom No. 81 (XLVIII), General on International Protection of 1997.
130. Excom Conclusion No. 85 (XLIX) on International Protection of
1998.
131. Excom Conclusion No. 88 (L) on Protection of the Refugee's Family
of 1999.
132. General Assembly, Declaration on Measures to Eliminate International Terrorism, Annexed to Resolution 49/60. Measures to eliminate
international terrorism // UN doc. A/RES/49/60, 9 December 1994.
133. Guiding Principles on Internal Displacement // UN Doc.
E/CN.4/1998/53/Add.2 (1998);
134. HRC, General Comment No. 8 on Right to Liberty and Security of Person (Article 9) // Adopted by the Committee at its 378th meeting, on
27 July 1982, in: Compilation of General Comments and General Recommendations adopted by Human Rights Treaty Bodies,
HRI/GEN/1/Rev.3, 15 August 1997.
135. HRC, General Comment 15, The position of aliens under the Covenant // Twenty-seventh session, 1986.
136. HRC, General Comment, No. 16 on Article 17 of the ICCPR // Thirty
second session, 1988.
137. HRC, General Comment 19 on Article 23 of the ICCPR // Thirty-ninth
session, 1990).
138. HRC, General Comment 28, Equality of Rights between Men and
Women (Article 3) // 2000.
465

PABGLI TEIS

139. Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania, Future Report on

Asylum within the Phare Horizontal Programme, Lithuania // 2000.
140. Office of the United Nations High Commissioner for Refugees, Conclusions on the International Protection of Refugees adopted by the
Executive Committee of the UNHCR Programme // Geneva 1996.
141. Platform of Action, adopted at the Beijing Fourth World Conference
on Women // A/CONF.177/20, 17 October 1995.
142. Resolution 1373, adopted by the Security Council at its 4385th meeting // 28 September 2001. http://www.ods-dds-ny.un.org/doc.
143. Resolution 1377, adopted by the Security Council at its 4413th meeting // 12 November 2001, http://www.ods-dds-ny.un.org/doc.
144. Septintoji bendroji ataskaita. Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Bendrj ataskait svarbiausieji skyriai. Strasbras, 1999 m. lapkriio 5 d., [CPT/Inf
(97) 10].
145. UNGA, Conference of Plenipotentiaries on the Status of Refugees and
Stateless Persons, Summary Record of the Third Meeting, held at the
Palais des Nations // Geneva, 3 July 1951; UN doc. A/CONF.2/SR.3,
19 November 1951.
146. UN Declaration on Territorial Asylum // adopted by the General Assembly of the United Nations on 14 December 1967 (Resolution 2312
(XXII)), in: Collection of International Instruments and other legal
texts concerning Refugees and displaced persons, Vol. I. Universal Instruments, Geneva 1995.
147. UN Rules for the Protection of Juveniles Deprived of their Liberty //
adopted by General Assembly resolution 45/113 of 14 December
1990, www.unhchr.ch/html/menu3/b/h_comp37.htm;
148. Vienna Declaration and Programme of Action adopted at the World
Conference on Human Rights // A/CONF.157/24, 25 June 1993.
149. Visuotin mogaus teisi deklaracija // Maliauskas R. (sud.), mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Mintis, 1991.

II. Teism ir tarptautini gin sprendimo

institucij praktika
II.1. Tarptautini teism sprendimai
1. Case Concerning the Continental Shelf (Libyan Arab Jamahiriya/Malta)
// Judgment of 3 June 1985, International Court of Justice Reports.
466

PABGLI TEIS

2. Case Concerning the Military and Paramilitary Activities in and against

Nicaragua (Nicaragua/United States of America) // Judgment of 27 June
1986, ICJ Reports.
3. Voting Procedure on Questions Relating to Reports and Petitions Concerning the Territory of South-West Africa // Advisory Opinion of 7 June
1955, ICJ Reports.
4. Case Concerning Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary/Slovakia) //
Judgement of 25 September 1997, ICJ Reports.
5. Prosecutor v. Dusko Tadic // Decision on the Defence Motion on Jurisdiction, ICTY Case No. IT-94-1-T (19 August 1995).
II.2. Jungtini Taut mogaus teisi komiteto sprendimai
1. Albert W. Mukong v. Cameroon // HRC, Communication No. 458/1991,
U.N. Doc. CCPR/C/51/D/458/1991,1994.
2. De Lopez v. Uruguay // HRC, Communication No. 52/1979, Selected
Decisions under the Optional Protocol, JT dok. CCPR/C/OR/1,1985.
3. Winata and Li v. Australia // HRC, Communication No. 930/2000, UN
doc. CCPR/C/72/D/930/2000, 16 August 2001.
II.3. Jungtini Taut Komiteto prie kankinimus sprendimai
1. G.R.B. v. Sweden // Committee against Torture, 19 June 1998, No.
83/1997, 15/05/1998, CAT/C/20/D/83/1997, in: EJML, Vol. 1, No.2,
1999.
2. Halil Haydin v. Sweden // 16 December 1998, No. 101/1997, CAT/C/
21/D/101/1997.
3. Ismail Alan v. Switzerland // 8 May 1996, No. 21/1995, CAT/C/16/
D/21/1995.
4. Mutombo v. Switzerland // 27 April 1994, No.13/1993, UN Doc. CAT/C/
12/D/13/1993.
5. Orhan Ayas v. Sweden // 12 November 1998, No. 97/1997, CAT/C/
21/D/97/1997.
6. Sadiq Shek Elmi v. Australia // 25 May 1999, Communication
No.120/1998, CAT/C/22/D/120/1998.
II.4. Europos mogaus Teisi Teismo ir Komisijos sprendimai
1. A v. the United Kingdom // Jugement of 23 September 1998, European
Court of Human Rights, Reports 1998-IV.
467

PABGLI TEIS

2. Abdulaziz, Cabales and Balkandali v. the United Kingdom // Judgement

of 28 May 1985, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 94.
3. Ahmed v. Austria // Judgement of 17 December 1996, European Court
of Human Rights, Reports 1996-VI, No. 26.
4. Ahmut v. the Netherlands // Judgement of 28 November 1996,
73/1995/579/665;
5. Ammur v. France // Judgement of 25 June 1996, European Court of
Human Rights, Reports 1996-III.
6. Beldjoudi v. France // Judgement of 26 March 1992, European Court of
Human Rights, 55/1990/246/317.
7. Belgian Linguistic Case // Judgement of 23 July 1968, European Court
of Human Rights, Series A, Vol. 3.
8. Berrehab v. the Netherlands // Judgement of 21 June 1988, European
Court of Human Rights, 3/1987/126/177.
9. Bozano v. France // Judgement of 18 December 1986, European Court
of Human Rights, Series A, No. 111.
10. Boughanemi v. France // Judgement of 24 April 1996, European Court
of Human Rights, 16/1995/522/608.
11. Boumar v. Belgium // Judgement of 20 February 1988, European Court
of Human Rights, Series A, No. 12.
12. Chahal v. the United Kingdom // Judgement of 15 November 1996, European Court of Human Rights, Reports 1996-V.
13. Chahal Family v. the United Kingdom // Report of the Commission of
27 June 1995, European Commission of Human Rights, Application
No. 22414/93.
14. Ciliz v. the Netherlands // Judgement of 11 July 2000, European Court
of Human Rights, No. 29192/95.
15. Conka v. Belgium // Judgement of 5 February 2002, European Court of
Human Rights, Application No. 51564/99.
16. Cruz Varas v. Sweden // Judgement of 20 March 1991, European Court
of Human Rights, Series A, Vol. 201.
17. D. v. the United Kingdom // Judgement of 2 May 1997, European Court
of Human Rights, Reports 1997-III, No. 37.
18. East African Asians v. the United Kingdom // Commission Report of
1973, European Commission of Human Rights, (nepublikuota).
19. Fox, Campbell and v. the United Kingdom // Judgement of 26 June
1990, European Court of Human Rights, Application No. 12244/8612245/86-12383/86;
20. Gl v. Switzerland // Judgement of 19 February 1996, European Court
of Human Rights, 53/1995/559/645.
468

PABGLI TEIS

21. Guzzardi v. Italy // Judgement of 6 November 1980, Series A, Vol. 39.

22. Hilal v. the United Kingdom // Judgement of 2001, European Court of
Human Rights, Application No. 45276/990.
23. H.L.R. v. France // Judgement of 29 April 1997, European Court of
Human Rights, Reports 1997 III, Vol. 36.
24. H.L.R. v. France // Government Memorial, Cour (96) 322, in: Council
of Europe, Directorate General of Human Rights, by Nuala Mole, Asylum and the European Convention on Human Rights, May 2000.
25. Jabari v. Turkey // Judgement of 11 July 2000, European Court of Human Rights, Application No. 40035/98.
26. Ireland v. the United Kingdom // Judgement of 18 January 1978, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 25.
27. Kirkwood v. the United Kingdom // 12 March 1984, European Commission of Human Rights, No. 10479/83, 37 D&R.
28. Klass v. Federal Republic of Germany // Judgement of 6 September
1978, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 28.
29. Leander v. Sweden // Judgement of 1987, European Court of Human
Rights, Series A, Vol. 116.
30. M and EF v. Switzerland // 1987, Nr.12573/86, 51 DR 283.
31. Malone v. the United Kingdom // Judgement of 2 August 1984, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 82.
32. McCallum v. the United Kingdom // Commission Report of 1990, European Commission of Human Rights, Series A, Vol. 183.
33. Moustaquim v. Belgium // Judgement of 18 February 1991, European
Court of Human Rights, Series A, Vol.193.
34. Nasri v. France // Judgement of 13 July 1995, European Court of Human Rights, 18/1994/465/546.
35. Osman Case // 28 October 1998, No. 87/1997/871/1083.
36. Partly dissenting opinion of J. Walsh joined by J. Russo, Vilvarajah
and others v. the United Kingdom // 1991, European Court of Human
Rights, Application No. 45/1990/236/302-306;
37. Silver v. the United Kingdom // Judgement of 1983, European Court of
Human Rights, Series A, Vol. 61.
38. Soering v. the United Kingdom // Judgement of 7 July 1989, European
Court of Human Rights, Series A, Vol. 161.
39. State Service Union Council v. the United Kingdom // Judgement of
1987, No. 11603/85, 50 DR 228, 243.
40. Sunday Times v. the United Kingdom // Judgement of 26 April 1979,
European Court of Human Rights, Series A, Vol. 30.
469

PABGLI TEIS

41. Tatete v. Switzerland // Judgement of 6 July 2000, European Court of

Human Rights, No. 41874/98.
42. T.I. v. the United Kingdom // Decision on admissibility of 7 March
2000, European Court of Human Rights, No. 43844/98.
43. Vijayanathan and Pusparajah v. France // Judgement of 27 August
1992, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 241-B.
44. Vilvarajah and others v. the United Kingdom // Judgement of 30 October 1991, European Court of Human Rights, Series A, Vol. 215.
45. Winterwerp v. the Netherlands // Judgement of 24 October 1979, European Court of Human Rights, Series A, No. 33.
II.5. Europos Teisingumo Teismo sprendimai
1. ECJ Advisory Opinion No. 2/94 // European Communities Reports of
Cases, 1996 I.
2. Stauder v. Stadt Ulm // ECJ, Judgement of 12 November 1969, case
29/69, European Communities Reports of Cases, 1969, 419.
II.6. Nacionalini teism sprendimai
1. Alimas Khaboka v. Secretary of State for the Home Department //
[1993] Imm AR 484, United Kingdom.
2. Attorney General v. Ward // 103 D.L.R. (4th), 1993.
3. Applicant A v. Minister for Immigration and Ethnic Affairs // (1997)
190 CLR 225, 264, 142 ALR 331.
4. Arquita v. MIMA // (2000) FCA 1889.
5. Chan v. the Minister for Immigration and Ethnic Affairs // 1989, 169
CLR 379, 391, Australijos Aukiausiojo Teismo sprendimas.
6. Belgijos arbitrao teismo sprendimas. Nr. 20/93, 1993 m. kovo 23 d.
7. Braunveigo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 2A 74/99.
1999 m. liepos 29 d., Vokietijos Federacin Respublika.
8. Cardenas v. Canada // 23 IMM. L.R. 9 (2d) 244 (1994).
9. Danian v. Secretary of State for the Home Department // [2000] Imm.
A.R. 96 (28 October 1999), UK Court of Appeal.
10. Dhayakpa v. MIEA // (1995) 62 FCR 556.
11. Fatin v. INS // Third Circuit, 12 F. 3d 1233, 1993.
12. Frankfurto administracinio teismo sprendimas. 1994 m. kovo 28 d., VG
Frankfurt/Main, 9E 11871/93. A (V).
13. Frankfurto administracinio teismo sprendimas. 1995 m. sausio 16 d.,
Bayerischer VGH, 25 BA 93/31281.
470

PABGLI TEIS

14. Frankfurto civilinio teismo sprendimas. 1996 m. gegus mn. Oberlandesgericht Frankfurt am Main, Beschluss 2OW 352/96, LG Frankfurt am Main 2/29 T 71/96, 934 XIV 1322/96.
15. German Federal Administrative Court Decision (BVerwG) // 10 January 1995, 9 C 276.94, (1995) DVBI.
16. Gil v. Canada // [1994] 1 F.C.508 (Fed. C.A).
17. Hernandez-Montiel v. INS // US Court of Appeals, 24 August 2000, (9th
Cir. 2000).
18. Horvath v. Secretary of State for the Home Department // [2001] 1 AC
489; [2000] 3 WLR 379.
19. Horvath v. Secretary of State for the Home Department // [1999] Imm
AR 121.
20. House of Lords, Opinions of the Lords of appeal for judgement in the
cause Regina v. Secretary of State for the Home Department ex parte
Adan, Regina v. Secretary of State for the Home Department ex parte
Aitsegeuer // 19 December 2000, nepublikuotas.
21. INS v. Aguirre- Aguirre // 119 S.Ct. 1439 (1999).
22. INS v. Cardoza-Fonseca // 480 U.S. 421 (1987).
23. Kanados federalinio teismo sprendimas byloje Ahmed prie MEI //
1993 m. liepos 14 d., FCA, No. A-89-92.
24. Kanados Federalinio teismo sprendimas byloje Rasaratnam prie MEI
// 1992, 1 FC 706, 709-11 (CA).
25. Matter of Acosta // US Board of Immigration Appeals, 1985.
26. Matter of Fedorenko // 19 I&N Dec. 57 (BIA 1984).
27. Minister for Immigration and Multicultural Affairs v. Ibrahim // 26 October 2000, [2000] HCA 55, Australijos Aukiausiojo Teismo byla.
28. MIMA v. Abdi // Australijos federalinio teismo sprendimas, 26 March
1999 [1999] 87 FCR 280.
29. Naujalis v. INS // 240 F. 3d 642 (7th Cir. 2001).
30. Ovcharuk v. MIMA // (1998) 1414 FCA.
31. Pushpanathan v. Canada // [1996] 2 F.C. 49 (Fed. C.A.).
32. Pushpanathan v. Canada // Supreme Court of Canada, [1998] 1 S.C.R.
982.
33. Pushpanathan v. Canada // Minister for Citizenship and Immigration
(SC Canada). 4 June 1998.
34. R. v. Finta // [1994] 1 S.C.R. 701.
35. Ramirez v. Canada // [1992] 2 FC 306, 311-13.
36. Ravichandran //1996, Imm AR 97, Jungtin Karalyst.
37. Re Fernando Manuel //, 8 November 1993, No. 0454 (I. A.T), Jungtin
Karalyst.
471

PABGLI TEIS

38. R v. Secretary of State for the Home Department ex parte Adan // 2 April 1998, House of Lords, AC 293, 304 C, 305 H, 306 C, 1999, Jungtin
Karalyst.
39. R v. Secretary of State for the Home Department, ex parte Hamid Aitseguer // 1999, International Law Review 176 (QBD), Jungtin Karalyst.
40. R v. Secretary of State for the Home Department, ex parte Subaskaran
// 1999, 4 All ER 774, Jungtin Karalyst.
41. R v. Secretary of State for the Home Department ex parte Lul Omar
Adan, Sttampalam Subaskaran and Hamid Aitsegeur // 23 July 1999,
Court of Appeal, Civil Division, International Law Review 362, 382-3,
Jungtin Karalyst.
42. R v. Uxbridge Magistrates Court, ex parte Adimi // [1999] Imm AR
560, United Kingdom.
43. R. v. Immigration Appeal Tribunal and Secretary of State for the Home
Department ex parte Shah // [1999] 2W.L.R. 1015; [1999] INLR 144,
taip pat IJRL, Vol. 11, 1999.
44. S.A.K. v. Moscow and Moscow Regional Immigration Control Department // Civil case No. 2-3688, Moscow Central Administrative District,
Zamoskvoretsky Municipal Court, 10 May 2001.
45. S v. Refugee Status Appeals Authority // [1998] 2 N.Z.L.R. 301
(H.C.1997).
46. Singh v. MIMA // (2000) FCA 1125.
47. vedijos usieniei apeliacins tarybos sprendimas Bosnian minorities
byloje // AAB Decision, 1998 m. birelio 2 d. (nepublikuotas).
48. T v. Secretary of State for the Home Department // [1996] 2 All E.R.
865 (H.L.).
49. The Minority Bosnians Decision // UD 98/780/MP.
50. Thayaparan Iyadurai v. Secretary of State for the Home Department //
1998, Imm AR 470 (CA) 476, Jungtin Karalyst.
51. Thirunavukkarasu v. Canada // Kanados Federalinio teismo sprendimas, 1994, 1 FC 589, 593 (FC: CA).
52. United States v. Koreh // 59 F. 3 d 431/3rd Cir. 1995.
53. United States v. Sokolov // 814 F. 2 d 864 (2d Cir. 1987).
54. Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimas. 2 B v. R
403/84, EZAR 203 No. 5.
55. Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimas. BVerwG C
45/92, InfAuslR 5/94;
56. Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas, 1996 m. gegus 14 d.
Bundesverfassungsgericht, 2 BvR 1516/93.
472

PABGLI TEIS

57. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo

sprendimas. 1994 m. liepos 1 d., 9 Bverw G. 181/94.
58. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo
sprendimas. 1996 m. rugpjio 6 d., Buchholz 402.25, AsylVfG
No.190.
59. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo
nutartis byloje Nr. 9C 172/95. 1996 rugpjio 6 d., Neue Zeitschrift
fr Verwaltungsrecht, 1997.
60. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo
nutartis. 1997 m. lapkriio 4 d., Neue Zeitschrift fr Verwaltungsrecht, 1997.
61. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo
sprendimas. 1997 m. balandio 15 d., BverwG, EZAR 043 No. 21; InfAuslR 1997, S. 341.
62. Vokietijos Federacins Respublikos federalinio administracinio teismo
sprendimas. 1997 m. rugsjo 2 d., BverwG, EZAR 043 No. 26; DVBI
1998, S. 271.

III. Specialioji literatra

1. Addo, Michael K. and Grief, Nicholas, Does Article 3 of the European
Convention on Human Rights Enshrine Absolute Rights?, EJIL, No. 9,
1998.
2. Addressing Security Concerns without Undermining Refugee Protection. UNHCR Perspective. Geneva, November 2001. (nepublikuota).
3. Advisory Committee on Human Rights and Foreign Policy, Advisory
Report No. 10 on Harmonisation of Asylum Law in Western Europe,
1990.
4. AGIT, Efficient, Effective and Encompassing approaches to a European Immigration and Asylum policy, Final Draft, 9 June 1999.
5. Allain, Jean, The jus cogens nature of non-refoulement, IJRL, Vol. 13,
No. 4, Oxford University Press, 2002.
6. Aleinikoff, T. Alexander, Membership in a particular social group:
analysis and proposed conclusions. Background paper for Track
Two of the Global Consultations, (nepublikuota).
7. Alston, Philip, Bustelo, Maria and Heenaw, James (ed), The EU and
Human Rights, Oxford University Press, 1999.
8. Amnesty International, Yearbook, 1996.
9. Anker, D., Law of Asylum in the United States, 3rd edn. 1999.
473

PABGLI TEIS

10. Armalyt O., Pasis L. Angl-lietuvi kalb teiss odynas. Alma

Litera, 1998.
11. Association of Slovak Judges, Basic Instruments Concerning Refugees, 1999.
12. Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), Global
Consultations on International Protection, EC/GC/01/12, 31 May
2001, http:// www.unhcr.ch.
13. Bank, Roland, The Emergent EU Policy on Asylum and Refugees. The
new Framework Set by the Treaty of Amsterdam: Landmark or Standstill?, NJIL, Vol. 68, No. 1, Kluwer Law International, 1999.
14. BBC News. World: Europe Refugees flee Kosovo horror, March 30,
1999.
15. Beyani, Chaloka, Human Rights Standards and the Movement of People Within States, Oxford, 2000.
16. Beyani, Chaloka, International Legal Criteria for the separation of
members of armed forces, armed bands and militia from Refugees in
the territories of host states, IJRL Vol. 12, Special Supplementary Issue on Exclusion, 2000.
17. Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Pradai,
1997.
18. Bieka L. Pabglio statusas pagal tarptautin teis ir Lietuvos Respublikos statymus // Justitia, 1998, Nr. 6.
19. Blake, Nicholas, The Amsterdam Treaty, a Harmonized Asylum Policy
and the Dublin Copnvention, in: IOM, Managing Migration in the
Baltic States in the Framework of the EU Enlargement Process, 2000.
20. Bliss, Michael, Serious reasons for considering: Minimum Standards of procedural fairness in the application of Article 1(F) exclusion clauses, IJRL Vol. 12, Special Supplementary Issue on Exclusion, 2000.
21. Brochmann, Grete, European Integration and Immigration from Third
Countries, Scandinavian University Press, 1996.
22. Brownlie, Jan, Principles of Public International Law, 3rd ed., Clarendon Press, 1979.
23. Brownlie, Jan, Principles of Public International Law, 4th ed., Clarendon Press, 1990.
24. Brownlie, Jan, State Responsibility, Part I, Clarendon Press, 1983.
25. Brownlie, Jan (ed), Basic Documents in International Law, 4th edition,
Clarendon Press, 1995.
26. Byrne, Rosemary, Shacknove, Andrew, The Safe Country Notion in
European Asylum Law, HHRJ, Vol. 9, Spring 1996.
474

PABGLI TEIS

27. Byrne, Rosemary, Noll, Gregor and Vedsted-Handsen, Jens (eds).

New Asylum Countries? Migration Control and Refugee Protection in
an Enlarged European Union. Kluwer Law International, 2002.
28. Burgers, Herman J. and Danielius, Hans, The UN Convention Against
Torture, Kluwer Law International, 1998.
29. Carlier, Jan-Yves, Vanheule, Dirk, Hullmann, Klaus& Pea Galiano,
Carlos (ed), A Comparative Case Law Study Who is a Refugee,
Kluwer Law International, 1997.
30. Cholewinski, Ryszard, Introduction: The Developing EU Acquis on
Justice and Home Affairs as it Relates to Migration Management, in:
IOM, Managing Migration in the Baltic States in the Framework of
the EU Enlargement Process, 2001.
31. Clark, T., Human Rights and Expulsion: Giving Content to the Concept of Asylum, IJRL, Vol. 4, 1992.
32. Collection of International Instruments and other Legal Texts Concerning Refugees and Displaced Persons, Vol.I, Universal Instruments and Vol. II, Regional Instruments, Division of International
Protection of the Office of the UNHCR, 1995.
33. Colloquium on the Legal Aspects of Refugee Problems, Note by the
High Commissioner, A/AC.96/INF.40, 5 May 1965.
34. Colvin, Madeleine and Noorlander, Peter, Human Rights and Accountability after the Treaty of Amsterdam, EHRLR, Vol.3, Sweet&Maxwell,1998.
35. Compilation of Relevant Texts on the EU Acquis on Asylum and Related Positions taken by UNHCR.
36. Complementary Protection Legislation and Practices of Selected
Countries, Cross-Border Co-operation/Sderkping Process Secretariat, 2004.
37. Constitution Watch, A country-by-country update on constitutional
politics in Eastern Europe and the ex-USSR, EECR, Vol. 6, No. 4,
Fall 1997.
38. Council of Europe, Collected Edition of the Travaux Prparatoires,
1975, Vol. I-II.
39. Council of Europe, First Country of Asylum. Refugees in Orbit. Responsibility for Examining Asylum Request, CAHAR (86), 17 March,
1986.
40. Crawford, James and Hyndman, Patricia, Three Heresies in the Application of the Refugee Convention, IJRL, Vol.1, No.2, Oxford University Press, 1989.
475

PABGLI TEIS

41. Cruz, Antonio, Achievements in the fields of immigration and asylum

since January 1998, EJML, Vol. 1, No. 2, Kluwer Law International,
1999.
42. De Jong, Cornelis D., Is there a Need for a European Asylum Policy?,
in Nicholson, Frances & Twomey, Patrick (ed), Refugee Rights and
Realities. Evolving International Concepts and Regimes, Cambridge
University Press, 1999.
43. Dugard, John and Van den Wyngaert, Cristine, Reconciling Extradition with Human Rights, 92 AJIL 187, 1998.
44. ECRE, Comments on the European Draft Working Paper Revisiting
the Dublin Convention, 30 June 2000, (nepublikuota).
45. ECRE, Guarding Standards Shaping the Agenda, May 1999 (nepublikuota).
46. ECRE, Information Note on the Council Directive 2004/83/EC of 29
April 2004 on minimum standards for the qualification of third country nationals and stateless persons as Refugees or as persons who otherwise need international protection and the content of the protection
granted,
IN1/10/2004/ext/CN,
October
2004,
in:
http://www.ecre.org.
47. ECRE, Position on the Enlargement of the European Union in relation to Asylum, in: The ECRE Compilation, September 1998.
48. ECRE, Position on the Interpretation of Article 1 of the Refugee Convention, September 2000, (nepublikuota).
49. ECRE, Research Paper on the Application of the Concept of Internal
Flight Alternative, January 1998, (nepublikuota).
50. ECRE, Position on complementary protection, September 2000, in:
http://www/ecre.org.
51. ECRE, Complementary/subsidiary forms of protection in the EU
member
states.
An
Overview.
December
2003,
in:
http://www/ecre.org.
52. ECRE, Position on temporary protection in the context of the need for
a supplementary refugee definition, March 1997, http://www.ecre.org.
53. ECRE, Working paper on Airport Procedures in Europe. February
1993, nepublikuota.
54. Egelund, Sara, The Potential of the European Convention of Human
Rights in Securing International Protection of Forcibly Displaced Persons, in: The European Convention of Human Rights and the Protection of Refugees, Asylum Seekers and Displaced Persons, UNHCR
Regional Bureau for Europe, European Series, Vol. 2, No. 3, July
1996.
476

PABGLI TEIS

55. European Commission Directorate General for Justice and Home Affairs, Study on the Legal Framework and Administrative Practices in
the Member States of the European Communities Regarding Reception Conditions for Persons Seeking International Protection: Final
Report, November 2000.
56. EU Network of independent experts in fundamental rights (CFRCDF). The balance between freedom and security in the response by
the European Union and its member states to the terrorism threats.
Thematic comment. 31 March 2003.
57. Europos Sjunga. Steigimo dokument rintin. Eugrimas, 1998.
58. European Parliament, Directorate General for Research, Asylum in the
European Union: the Safe Country of Origin Principle, Working
Document, November 1996.
59. European Parliament, Directorate General for Research, The Impact of
the Amsterdam Treaty on Justice and Home Affairs Issues, Working
Paper, Vol.1, March 2000.
60. European Parliament, Directorate General for Research, Asylum in the
EU Member States, Working Paper, 2000.
61. Europos teiss departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs.
Nacionalins teiss akt derinimo su Europos Sjungos teise metodiniai nurodymai. Eugrimas, 1999.
62. Evans, Andrew, Voluntary Harmonization in Integration between the
European Community and Eastern Europe, ELR, Vol. 22, No.3, Sweet&Maxwell, June 1997.
63. Fawcett, J.E.S., The Application of the ECHR, 2nd ed., Clarendon
Press, 1987.
64. Fernhout, Roel, Status determination and the safe third country principle, in Carlier, Jean-Yves and Vanheule, Dirk (ed), Europe and Refugees: A Challenge. Kluwer Law International, 1997.
65. Fitzpatrick, Joan, Revitalizing the 1951 Refugee Convention, HHRJ,
Vol. 9, Spring 1999.
66. Fitzpatrick, Joan, Temporary Protection of Refugees: Elements of a
Formalized Regime, AJIL, Vol. 94, April 2000.
67. Fullerton, Maryellen, The International and National Protection of
Refugees, in: Hurst Hannum (ed), Guide to International Law and
Practice, IInd ed., University of Pensylvania Press, 1992.
68. Germain, Regina, AILAS Asylum Primer. A Practical Guide to U.S.
Asylum Law and Procedure, 3rd edition; Americal Immigration Lawyers Association, 2003.
477

PABGLI TEIS

69. Gewirth, A., Human Rights: Essays on Justification and Applications,

1982.
70. Gibney, Mark, Tomaevski, Katarina, Vedsted-Hansen, Jens, Transnational State Responsibility for Violations of Human Rights, HHRJ,
Vol. 12, Spring 1999.
71. Gilbert G., Asylum, Terrorism and Extradition: or Refugee Status, Serious Non-Political Crimes and Extraditability. A paper for the Conference on Terrorism in Warshaw, 2002 (nepublikuota).
72. Gomien, Donna, Short guide to the European Convention on Human
Rights, Council of Europe Press, 1997.
73. Goodwin-Gill, Guy S. Loss and Denial of Refugee Status and its Benefits, cit. i: P. J. Van Krieken (ed.), Refugee Law in Context: The
Exclusion Clause. T.M.C. Asser Press, The Hague, 1999.
74. Goodwin-Gill, Guy S. The Refugee in International Law, Clarendon
Press, 1986.
75. Goodwin-Gill, Guy S. The Refugee in International Law, IInd ed., Clarendon Press, 1996.
76. Goodwin-Gill, Guy S. Status beenca b medunarodnom prave, Juniti,
1997.
77. Goodwin-Gill, Guy S. Who to Protect, How, and the Future?, Editorial, IJRL, Vol. 9, No.1, Oxford University Press, 1997.
78. Goodwin-Gill, Guy S. The Margin of Interpretation: Different or Disparate?, IJRL, Vol. 11, No. 4, Oxford University Press, 1999.
79. Goodwin-Gill, Guy S. Judicial Reasoning and Social Group after Islam and Shah, 11 IJRL 537 (1999).
80. Goodwin-Gill, Guy S. Article 31 of the 1951 Convention relating to
the Status of Refugees: Non-penalization, Detention and Protection. A
paper prepared for the UNHCR Global Consultations, October 2001
(nepublikuota).
81. Gorlick, Brian, Common burdens and standards: legal elements in assessing claims to refugee status, New Issues in Refugee Research,
Working paper No. 68, October 2002, in: http://www.unhcr.ch.
82. Grahl-Madsen A., The Status of Refugees in International Law, Vol.
II, A.W.Sijthoff, 1972.
83. Grahl-Madsen, Commentary on the Refugee Convention 1951, Geneva, 1997.
84. Guild, Elspeth Discretion, Competence and Migration in the European Union, EJML, Vol.1, No.1, 1999.
85. Guild, Elspeth/Niessen, Jan, The Developing Immigration and Asylum
Policies of the European Union. Adopted Conventions, Resolutions,
478

PABGLI TEIS

Recommendations, Decisions and Conclusions. Compilation and

Commentary. Kluwer Law International, 2000.
86. Guild, Elspeth, The Impetus to Harmonize: Asylum Policy in the European Union, in: Nicholson, F.& Twomey, P. (ed), Refugee Rights
and Realities. Cambridge University Press, 1999.
87. Gnter, Klaus, The Legacies of Injustice and Fear: a European Approach to Human Rights and Their Effects on Political Culture, in:
Alston, Philip with Bustelo, Mara and Heenaw, James (ed), The EU
and Human Rights, Oxford University Press, 1999.
88. Hailbronner, Kay, The Treaty of Amsterdam and Migration Law,
EJML, Vol.1, No.1, Kluwer Law International,1999.
89. Hailbronner, Kay, Immigration and Asylum Law and Policy of the European Union. Kluwer Law International, 2000.
90. Haines, Rodger, Gender-Related Persecution, August 2001, (nepublikuota).
91. Hanukainen, Lauri, Preemptory Norms (Jus Cogens) in International
Law: Historical Development, Criteria, Present Status, 1988.
92. Hannum, Hurst, The Right to Leave and Return in International Law
and Practise. Martinus Nijhoff Publishers, 1987.
93. Harris, DJ, O'Boyle, M, Warbrick, C, Law of the European Convention on Human Rights, Butterworths, 1995.
94. Hathaway, James C., The Law of Refugee Status, Butterworths, 1991.
95. Hendry, I.D., The Third Pillar of Maastricht: Co-operation in the
Fields of Justice and Home Affairs, GYIL, Vol.36, Duncker&Humblot, 1993.
96. Henkel, Joachim, Judge, German Federal Administrative Court. Excerpt from his contribution to the International Judicial Conference on
asylum law and procedures, London, November 1995.
97. Hillgenberg, Hartmut, A Fresh Look at Soft Law, EJIL, Vol.10, No. 3,
1999.
98. Hyndman, Patricia, The 1951 Convention Definition of Refugee: An
Appraisal with Particular Reference to the Case of Sri Lankan Tamil
Applicants, HRQ, Vol. 9, 1987.
99. Huges, Jane and Liebaut, Fabrice (eds.), Detention of asylum seekers
in Europe: analysis and perspectives. Martinus Nijhoff publishers,
1998.
100. Hurwitz, Agnes, The 1990 Dublin Convention: A Comprehensive Assessment, IJRL, Vol.11, No.4, 1999.
101. Jackson, Ivor C., The Refugee Concept in Group Situations, Martinus
Nijhoff Publishers. Refugees and Human Rights, 1999.
479

PABGLI TEIS

102. Jastram, Kate and Newland, Kathleen, Family Unity and Refugee Protection, in: UNHCR, Refugee Protection in International Law,
UNHCRs Global Consultations on International Protection, Ed. By
Erika Feller, Volker Trk and Frances Nicholson, Cambridge University Press, 2003.
103. Jilek, Dalibor, Right to Seek Asylum vs. Right to Choose Country of
Asylum: States Responsibilities under International Law (nepublikuota).
104. Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio
valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Eugrimas, II leidimas, 2001.
105. Joien D., ilinskas K. mogaus teisi apsaugos problemos tarptautinje ir Lietuvos Respublikos teisje. Petro Ofsetas, 2004.
106. Joly, Daniele, A New Asylum Regime in Europe, in: Nicholson, Frances & Twomey, Patrick (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving
International Concepts and Regimes, Cambridge University Press,
1999.
107. JTVPK. Pabglio statuso nustatymo procedr ir kriterij vadovas
pagal 1951 m. konvencij ir 1967 m. protokol dl pabgli statuso.
Pozicija, 1996.
108. IOM, Managing Migration in the Baltic States in the Framework of
the EU Enlargement Process, 2000.
109. Klin, Walter, Non-admissibility of applications for asylum in the case
of absence of identity papers or unlawful presence, 1998 (nepublikuota).
110. Klin, Walter, Non-State Agents of Persecution and the Inability of the
State to Protect, October 2000 (nepublikuota).
111. Klin W., Knzli J., Article 1F(b): Freedom Fighters, Terrorists, and
the Notion of Serious Non-political Crimes, IJRL, Vol. 12, Special
Supplementary Issue, 2000.
112. Klin, Walter, Troubled Communication: Cross-Cultural Misunderstandings in the Asylum Hearing, IMR, Vol. XX, No. 2, 1986.
113. Keijzer, Nico, The Political Offence Exception in Extradition Law, cit.
i: P. J. Van Krieken (ed.), Refugee Law in Context: The Exclusion
Clause. 1999, T.M.C. Asser Press, The Hague.
114. Kempees, Peter, A Sytematic Guide to the Case Law of the European
Court of Human Rights 1997-1998, Vol. IV, Martinus Nijhoff Publishers, 2000.
115. Keski-Koukkari, Johanna, Detention and expulsion practices in Finland, a paper for a regional seminar Administrative and legal proce480

PABGLI TEIS

dures for detention, pending expulsion and expulsion, 16-17 May

2002, nepublikuota, Vilnius.
116. Kourula, Pirkko, Broadening the Edges. Refugee Definition and International Protection Revisited, Martinus Nijhoff Publishers, 1997.
117. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, Mintis,
1985.
118. Kwakwa, Edward, Article 1 F(c): Acts contrary to the purposes and
principles of the United Nations, IJRL Vol. 12, Special Supplementary
Issue on Exclusion, 2000.
119. Lambert, Hlne, The Conceptualisation of Persecution by the House of Lords: Horvath v. Secretary of State for the Home Department,
IJRL, Vol. 13 No. 1/2, Oxford University Press, 2001;
120. Lambert, Hlne, The European Court of Human Rights and the Right
of Refugees and Other Persons in Need of Protection to Family Reunion, IJRL, Vol.11, No. 3, Oxford University Press, 1999.
121. Lambert, Hlne, Protection Against Refoulement from Europe: Human Rights Law Comes to the Rescue, ICLQ, Vol. 48, Part 3, July
1999.
122. Lambert, Hlne, Seeking Asylum: Comparative Law and Practice in
Selected European Countries, Martinus Nijhoff, Dordrecht, 1995.
123. Lauterpacht, Elihu, and Bethlehem, Daniel, The Scope and Content of
the Principle of Non-Refoulement, in: Refugee Protection in International Law. UNHCRs Global Consultations on International Protection. Ed. By Erika Feller, Volker Trk and Frances Nicholson, Cambridge University Press, 2003.
124. Lavenex, Sandra, Asylum, Immigration, and Central-Eastern Europe:
Challenges to EU Enlargement. EFAR 3, 1998.
125. Legomsky, Stephen H., Immigration and Refugee Law and Policy,
2003.
126. Liebaut, Fabrice, Legal and Social Conditions for Asylum Seekers and
Refugees in Western European Countries. Danish Refugee Council,
May 2000.
127. Lawyers Committee for Human Rights, Safeguarding the Rights of
Refugees under the Exclusion Clauses: Summary Findings of the Project and a Lawyers Committee for Human Rights Perspective. IJRL,
Vol. 12 Special Supplementary Issue, 2000.
128. Loescher, Gil, The UNHCR and World Politics. A Perilous Path, Oxford University Press, 2001.
129. Lpez, Friedrich, Challenges of the EU Associated States with regard
to Asylum Seekers and Migration Control, in: UNHCR, 3rd Interna481

PABGLI TEIS

tional Symposium on the Protection of Refugees in Central Europe,

23-25 April 1997, Budapest, Report on Proceedings. European Series,
Vol. 3, No. 2, December 1997.
130. McAdam Jane, The European Union proposal on subsidiary protection: an analysis and assessment, Working paper No. 74, New Issues
in Refugee Research, December 2002, in: http://www.unhcr.ch.
131. Maliauskas R. (sud). mogaus teiss: Tarptautini dokument rinkinys. Mintis, 1991.
132. Marx, Reinhard, Non-refoulement, Access to Procedures and Responsibility for Determining Refugee Claims, in: Goulbourne, Selina (ed),
Law and Migration, The International Library of Studies and Migration, 1998.
133. Mcdonald, I. and Blake, N., Macdonalds Immigration Law and Practice, 4th ed., Butterworths, 1995.
134. McGoldricht, Dominic, The European Union after Amsterdam: An
Organisation with General Human Rights Competence?, in:
OKeeffee, David and Twomey, Patrick (ed), Legal Issues of the Amsterdam Treaty, Hart Publishing, 1999.
135. McNamara, Dennis, The Protection of Refugees and the Responsibility
of States: Enlargement or Abdication, HHRJ, Vol.11, Spring 1998.
136. Mole, Nuala, Asylum and the European Convention on Human Rights,
May 2000 (nepublikuota).
137. Monar, Jrg, Justice and Home Affairs in the Treaty of Amsterdam:
Reform at the Price of Fragmentation, ELR, Vol. 23, No. 4, Sweet&Maxwell, August 1998.
138. Moore, Jennifer, From Nation State to Failed State: International Protection from Human Rights Abuses by Non-state Agents, CHRLR, Vol.
31, No. 1, Fall 1999.
139. Morgenstern, F., The Right of Asylum, BYIL, 1949.
140. Nagy, Boldizr, The Acquis of the European Union Concerning Refugees and Law of the Associated States, in: UNHCR, 3rd International
Symposium on the Protection of Refugees in Central Europe, 23-25
April 1997, Budapest, Report on Proceedings. European Series, Vol.
3, No. 2, December 1997.
141. Nagy, Boldizsar, Subsidiary form of protection. LARC workshop on
the ideal reader, Budapest, 9 November 2001.
142. Nathwani, Niraj, The Purpose of Asylum, IJRL, Vol. 12, No. 3, 2000.
143. Nicholson, Frances & Twomey, Patrick (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving International Concepts and Regimes, Cambridge University Press, 1999.
482

PABGLI TEIS

144. Noll, Gregor and Vedsted-Hansen, Jens, Non-communitarians: Refugee and Asylum policies, in: Alson, P. (ed), The European Union and
Human Rights, OUP, Oxford, 1999.
145. Noll, Gregor, Negotiating Asylum. The EU Acquis, Exterritorial Protection and the Common Market of Deflection, Martinus Nijhoff Publishers, 2000.
146. Noll, Gregor, Formalism vs. Empiricism. Some Reflections on the
Dublin Convention on the Occassion of Recent European Case Law,
NJIL, Vol. 70, No. 1, 2001.
147. Novak, Manfred, Human Rights Conditionality in relation to entry
to and full participation in the EU, in: Alston, Philip, Bustelo, Maria
and Heenaw, James (ed), The EU and Human Rights, Oxford University Press, 1999.
148. Nyinan, Michael Kingsley, Exclusion under Article 1F: Some Reflections on Context, Principles and Practice. IJRL, Vol. 12 Special Supplementary Issue.
149. OKeeffe, David, Can the Leopard Change its Spots? Visas, Immigration and Asylum Following Amsterdam, in: Legal Issues of the Amsterdam Treaty, OKeeffe, David&Twomey, Patrick (ed). Hart Publishing, 1999.
150. OKeeffee, David& Twomey, Patricia M. (ed), Legal Issues of the
Maastricht Treaty, Chancery Law Publishing, 1994.
151. OKeeffee, David and Twomey, Patrick (ed), Legal Issues of the Amsterdam Treaty, Hart Publishing, 1999.
152. Oliveira, Hans Ulrich Jessurun, Expanding External and Shrinking Internal Borders: Europes Defense Mechanisms in the Areas of Free
Movement, Immigration and Asylum, in: OKeeffee, David& Twomey, Patricia M. (ed), Legal Issues of the Maastricht Treaty, Chancery
Law Publishing, 1994.
153. Pabgli apsauga: tarptautins pabgli teiss vadovas. Vadovas
parlamentarams. Nr. 2-2001, 2001.
154. Peers, Steve, Mind the Gap! Ineffective Member State Implementation
of European Union Asylum Measures; Report prepared for the Immigration Law PractitionersAssociation and the Refugee Council,
May 1998.
155. Pejic, Jelena, Article 1F(a): the notion of international crimes, IJRL,
Vol. 12, Special Supplementary Issue on Exclusion, 2000.
156. Persons deemed unworthy of international protection (Article 1F): An
Australian perspective. A paper prepared as a contribution to the
UNHCRs expert Round Table series. Refugee and humanitarian divi483

PABGLI TEIS

sion, department of immigration and multicultural affairs. Canbera,

Australia. October 2001.
157. Plender, Richard, International Migration Law, Martinus Nijhoff Publishers, 1988.
158. Plender, Richard, Summary of the Closing Session of the Colloquy organised by the Council of Europe and the UNHCR, 2-3 October 1995,
Strasbourg, in: The European Convention on Human Rights and the
Protection of Refugees, Asylum-Seekers and Displaced Persons,
UNHCR Regional Bureau for Europe, European Series, Vol. 2, No. 3,
July 1996.
159. Problems raised by certain aspects of the present situation of Refugees from the standpoint of the European Convention of Human
Rights. Human rights files, No. 9. Council of Europe Press, 1993.
160. Report of the United Nations High Commissioner for Human Rights,
GAOR, UN doc. A/56/36, 31 October 2001, 2; Report of the Policy
Working Group on the United Nations and Terrorism, A/57/273,
S/2002/875. http://www.un.org/terrorism/a57273.doc.
161. Reuter Textline Agence Europe, 1995 m. lapkriio 28 d. ES Imigracijos ministrs Anita Gradin komentaras Teisingumo ir vidaus reikal
taryboje.
162. Ruxton, Sandy, Separated Children Seeking Asylum in Europe: A
Programme for Action, Save the Children, 2000.
163. Seminar for New Refugee Law Judges. Training Module. International
Association of Refugee Law Judges, 1999.
164. Shah, Prakash, Refugees and Safe Third Countries, in: Seline Goulbourn (ed), Law and Migration, 1998.
165. Simpson, Gerald, Asylum and Immigration in the European Union after the Treaty of Amsterdam, European Public Law, Vol.5, Issue 1,
Kluwer Law International, March 1999.
166. Special Issue of the Finish Refugee Council Magazine, October 1999.
167. Speech by UK Home Secretary Jack Straw at the European Conference on Asylum. Towards a Common Asylum Procedure, Lisbon, 16
June 2000.
168. Spijkerboer, Thomas, Gender and Refugee Status. Ashgate, 2000.
169. Spijkerboer Thomas, Subsidiarity in Asylum Law: The Personal Scope
of International Protection, in D. Bouteillet-Paquet (ed), Subsidiary
protection of Refugees in the European Union: complementing the
Geneva Convention?, Bruylant Brussels, 2002.

484

PABGLI TEIS

170. Spijkerboer, Thomas, Women and Refugee Status: Beyond the Public/Private Distinction. Emanicipation Council, the Hague, September
1994.
171. Statement of Mr. Dennis Mcnamara before the House Committee on
International Relations, Sub-Committee on International Operations
and Human Rights. Hearing on Ruanda: Genocide and the Continuing Circle of Violence, 5 May 1998, in: RSQ, Vol. 17, No. 2,
1998.
172. Stenman, Kristina, Harmonisation of the Asylum System in the European Union. A View by the European Council on Refugees and Exiles,
Presentation for the Workshop on Freedom of Movement in bo Academi Human Rights Institute, 15 September 1999.
173. Storey, Hugo, The Internal Flight Alternative Test: The Jurisprudence Re-examined, IJRL, Vol.10, No.3, Oxford University Press,1998.
174. Storey, Hugo, United Kingdom Case Law on the Internal Flight Alternative, Immigration & Nationality Law & Practice, Vol.11, 1997.
175. Storey, Hugo, Implications of Incorporation of the ECHR in the Immigration and Asylum Context: Some Challenges for Judicial Decision-making, EHRLR, Vol.3, Sweet&Maxwell, 1998;
176. Summary Conclusions Cessation of Refugee Status, Lisbon Expert
Roundtable, Global Consultations on International Protection, 3-4
May 2001, 15, http://www.unhcr.ch/cgi-bin/texis/vtx/home/
opendoc.pdf?tbl=PROTECTION&page=PROTECT&id=3bfe1cd84.
177. Summary conclusions: family unity. Expert Round Table organised by
the UNHCR and the Graduate Institute of International Studies, Geneva, Switzerland, 8-9 November, 2001.
178. akoius A. Europos Sjungos valstybi bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityse (Europos Sjungos laisvs, saugumo ir teisingumo sritis). Europos integracijos studij centras, Europos Sjunga.
Institucin sranga ir politikos aktualijosi. Eugrimas, 2000.
179. vedas G., Milait V. (sud.). Europos mogaus Teisi Komisijos ir
Europos mogaus Teisi Teismo sprendimai bylose prie Lietuvos
Respublik. I leidimas. Teisins informacijos centras, 2001.
180. Targonskien V. Pabgliai Lietuvoje. Justitia, 2003. Nr. 1-2.
181. The Michigan Guidelines on the Internal Protection Alternative,
MJIL, Vol. 21, No.1, Fall 1999.
182. The Michigan Guidelines on Nexus to a Convention Ground (March
25, 2001).

485

PABGLI TEIS

183. The Refugee Convention, 1951. The Travaux Preparatoires analysed

with a comentry by Dr. Paul Weis. Cambridge International Documents Series, Volume 7, 1995.
184. Treaty of Amsterdam, Treaty of Amsterdam. Consolidated Versions of
the Treaty on EU and the Treaty Establishing the EC, Finnish Lawyers Printing, 1998.
185. UNHCR, An Overview of Protection Issues in Western Europe: Legislative Trends and Positions Taken by UNHCR. Vol.1, Nr. 3, 1995.
186. UNHCR and its partners in Europe, Briefing Handbook. UNHCR,
1995.
187. UNHCR Regional Bureau for Europe, The European Convention on
Human Rights and the Protection of Refugees, Asylum Seekers and
Displaced Persons, European Series, Vol. 2 No. 3, July 1996.
188. UNHCR, Report of the 40th Session of the Executive Committee: UN
doc. A/AC.96/737.
189. UNHCR, 3rd International Symposium on the Protection of Refugees
in Central Europe, 23-25 April 1997, Budapest, Report on Proceedings. European Series, Vol. 3, No. 2, December 1997.
190. UNHCR, Note on Burden and Standard of Proof in Refugee Claims,
16 December 1998.
191. UNHCR, Division of International Protection, Resettlement Handbook, revised ed., Geneva, April 1998.
192. UNHCR, Guidelines on application of the cessation clauses, April
1999, http://www.unhcr.ch.
193. UNHCR Update on EU asylum matters, August-September-October
1999.
194. UNHCR Update on EU asylum and related matters, AugustDecember 2000.
195. UNHCR, Revised Guidelines on the Detention of Asylum Seekers,
1999, (nepublikuota).
196. UNHCR, Draft Update of Overview of Protection Issues in Western
Europe, 2000.
197. UNHCR, The State of the Worlds Refugees. Fifty Years of Humanitarian Action. Oxford University Press, 2000.
198. UNHCR, Complementary forms of protection: their nature and relationship to the international refugee protection regime, UN doc.
EC/50/SC/CRP.18, 9 June 2000.
199. UNHCR, Complementary forms of protection, UN doc. EC/GC/01/18,
4 September 2001.
486

PABGLI TEIS

200. UNHCR, Interpreting Article 1 of the 1951 Convention Relating to the

Status of Refugees, Geneva, April 2001.
201. UNHCR, Protection of Refugees in Mass Influx Situations: Overall
Protection Framework, EC/GC/01/4, 19 February 2001.
202. UNHCR, Guidelines on International protection: Membership of a
particular social group within the context of Article 1A(2) of the
1951 Convention and/or its 1967 Protocol relating to the Status of Refugees, HCR/GIP/02/02, 7 May 2002 (unpublished).
203. UNHCR, Guidelines on international protection: Gender related persecution within the context of Article 1A(2) of the 1951 Convention
and/or its 1967 Protocol Relating to the status of Refugees.
HCR/GIP/02/01, 7 May 2002;
204. UNHCR, Summary observations on the Amended Proposal by the European Commission for a Council Directive on Minimum Standards
on Procedures in Member States for granting and withdrawing refugee status, COM(2000)326 final/2, 18 June 2002.
205. UNHCR, Guidelines on International Protection: Application of the
Exclusion Clauses: Article 1 F of the 1951 Convention Relating to the
Status of Refugees, HCR/GIP/03/05, 4 September 2003.
206. UNHCR, Inter-Office Memorandum No. 053/2003, 8 September 2003.
207. UNHCR, Agenda for Protection, Second Edition, March 2003,
A/AC.96/965/Add.1.
208. UNHCR, Refugees by Numbers. 2005 Edition.
209. UNHCR, State parties to the 1951 Convention relating to the status of
Refugees and the 1967 Protocol (unpublished).
210. United Nations, International Human Rights Instruments, Compilation
of General Comments and General Recommendations adopted by
Human Rights Treaty Bodies, HRI/GEN/1/Rev.3, 15 August 1997.
211. Vadapalas V., Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, Eugrimas,
1998.
212. Van der Klaauw, Johannes, Refugee Protection in Western Europe: A
UNHCR Perspective, in Carlier, Yves & Vanheule, Dirk (eds), Europe
and Refugees: A Challenge, Kluwer Law International, 1997.
213. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Justitia, 2000.
214. Van Krieken, P. J. (ed.), Refugee Law in Context: The Exclusion
Clause. 1999, T.M.C. Asser Press, The Hague.
215. Van Krieken, Peter J, The Asylum Acquis Handbook. The Foundation
for a common European Asylum Policy. The Hague, Asser Press,
2000.
487

PABGLI TEIS

216. Vedsted-Hansen, Jens, Non-admission policies and the right to protection: Refugees choise versus states exclusion?, in: Nicholson, Frances
and Twomey, Patrick (ed), Refugee Rights and Realities. Evolving international concepts and regimes. Cambridge University Press, 1999.
217. Vedsted-Hansen, Jens, Europes response to the arrival of asylum seekers: refugee protection and immigration control, New Issues in Refugee Research, Working paper No. 6, May 1999, in:
http://www.unhcr.ch.
218. Vedsted-Hansen, Jens, Complementary or subsidiary protection? Offering an appropriate status without undermining refugee protection.
Working paper No. 52, 2002, in: http://www.unhcr.ch.
219. Vedsted-Hansen, Jens, Development of Migration and Asylum Law
and Policy in the EU. Likely Implications of the Enlargement Process,
University of Aarhus Law School, 2003.
220. Vermeulen B., Spijkerboer T., Zwaan K., Fernhout R., Persecution by
Third Parties, University of Nijmegen/Centre for Migration Law, May
1998.
221. Vevstad, Vigdis, Refugee Protection, A European Challenge, Tano
Aschehoug, 1998.
222. Vidal M. Membership of a particular social group and the effect of Islam and Shah, 11 IJRL, 528, 1999.
223. Vitkauskas D., The Protection of Asylum Seekers and Refugees under
the European Convention on Human Rights. A paper for a seminar on
detention of asylum seekers, 3-4 April 2000, Vilnius. (nepublikuota).
224. Vitkus G. (sud.). Europos Sjunga. Enciklopedinis inynas. Eugrimas,
1999.
225. Vysockien L. Asmens negrinimo principas, jo vieta Lietuvos teiss
sistemoje ir taikymo problemos // Teis. 2000, T. 34.
226. Vysockien L. Prieglobstis: valstybi tarptautiniai sipareigojimai ir
Europos Sjungos teis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas,
Vilnius, 2001.
227. Vysockien L. Prieglobsio teiss harmonizavimas Europos Sjungoje
// Teis. 2001, T. 38.
228. Vysockien L. Effective Remedy in Asylum Cases with Particular Focus on Lithuania. BYIL, Vol. 2, 2002.
229. Vysockien L. Prieglobsio teiss raidos po Amsterdamo sutarties
probleminiai aspektai // Jurisprudencija. 2002, Nr. 31(23).
230. Vysockien L. Prieglobsio praytoj sulaikymas tarptautinje teisje
ir valstybi praktikoje // Jurisprudencija. 2002. T. 32(24).
488

PABGLI TEIS

231. Vysockien L. Lietuvos teiss derinimas su Europos Sjungos prieglobsio teisynu (acquis): pagrindiniai aspektai ir problemos. I: Lietuva ir Europos Sjunga. Justitia, Vilnius, 2003.
232. Vysockien L. Prieglobstis ir terorizmas: pabgli teisi apsaugos
problemos kovojant su terorizmu // Jurisprudencija. 2003; T. 44(36).
233. Vysockien L. Lietuvos teiss derinimo su Europos Sjungos prieglobsio teisynu ikiai // Jurisprudencija. 2004, T. 52(44).
234. Vysockien L. Dublino reglamentas nauja prieglobsio praytoj
paskirstymo sistema Europos Sjungoje? // Jurisprudencija, 2004, T.
54(46).

489

PABGLI TEIS

1 priedas
PAGRINDINS PABGLI TEISS SVOKOS
1. Abejons privilegija pabgli bylose taikoma rodinjimo taisykl,
kuri reikia, kad jei pareikjo pateikti teiginiai yra nuosekls ir neprietarauja visuotinai inomiems faktams, taiau kai kuriems i j pagrsti vis dar trksta rodym, visos abejons dl asmens pasakojimo turi bti vertinamos jo naudai.
2. Akivaizdiai nepagrstas praymas toks praymas, kai akivaizdu,
kad jis neatitinka n vieno i esmini kriterij pagal 1951 m. konvencij
ir 1967 m. protokol dl pabgli statuso arba kit kriterij, pateisinani prieglobsio suteikim; arba kai asmuo piktnaudiauja prieglobsio procedra.
3. Asmens negrinimo principas (non-refoulement) draudimas grinti, isisti ar iduoti asmen valstyb, kurioje jam gresia pavojus,
arba valstyb, kuri nesuteikia apsaugos nuo grinimo gresianio pavojaus valstyb; taikomas nepriklausomai nuo to, ar prieglobsio praytojas jau yra valstybs teritorijoje, ar tik ruoiasi kirsti jos sien.
4. Asmenys, kuriems reikalinga tarptautin apsauga, asmenys, kurie
negali pasinaudoti savo kilms valstybs apsauga.
5. De facto pabgliai nors nra oficialiai priimto apibrimo, is terminas vartojamas daugelyje Vakar Europos valstybi kalbant apie asmenis, kurie neatitinka 1951 m. konvencijoje pateiktos pabglio sampratos kriterij, taiau jiems reikalinga tarptautin apsauga dl susidariusios padties j kilms alyje (pvz., ginkluoto konflikto).
6. Ilgalaikis sprendimas pabglio padties klausimo ilgalaikio pobdio isprendimo bds. JTVPK skiria tris ilgalaikius sprendimus: savanorik repatriacij, vietin sikrim (vietin integracij) ir perklim
treij al.
7. rodinjimo nata pareiga pateikti rodymus, pagrindianius pateiktus teiginius. Pabgli bylose rodinjimo nata tenka prieglobsio
praytojui, taiau padti atskleisti faktus ir juos vertinti turi ir byl nagrinjantis asmuo.
8. Kilms alis prieglobsio praytojo pilietybs valstyb, o jei prieglobsio praytojas neturi pilietybs arba ji negali bti nustatyta, jo
paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstyb.
490

PABGLI TEIS

9. Mandato reikalavimus atitinkantys pabgliai (mandatiniai pabgliai) asmenys, kuriuos pabgliais pripaino JTVPK pagal JTVPK
pabglio statuso nustatymo procedr.
10. Nelydimas nepilnametis asmuo iki 18 met, kuris nra lydimas savo
tv ar globj prieglobsio valstybje. Vis daniau vartojama atskirto
vaiko svoka, kuri reikia, kad asmuo iki 18 met yra prieglobsio valstybje be tv ar teist atstov.
11. Pabglis (pagal 1951 m. konvencij) asmuo, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim, yra u alies,
kurios pilietis jis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies gynyba;
arba, neturdamas atitinkamos pilietybs ir bdamas u alies, kurioje
anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib, dl i prieasi
negali arba bijo j grti.
12. Pabgliai erdvje asmenys, kuriuos valstybs atsisako leisti savo
teritorij remdamosi tuo, kad jie turt iekoti apsaugos kitur, taiau neturintys galimybs rasti al, norini juos priimti.
13. Pabglis sur place asmuo, kuris nebuvo pabglis tuo metu, kai ivyko i savo kilms alies, taiau tapo pabgliu dl aplinkybi, vykusi ioje alyje jau po jo ivykimo. Tai gali atsitikti dl esminio aplinkybi pasikeitimo kilms valstybje arba dl paties asmens veiksm
prieglobsio valstybje.
14. Pabglio statuso netaikymo nuostatos slygos, kurioms esant asmuo, prieingu atveju galintis bti pripaintas pabgliu, laikomas nevertu tarptautins apsaugos arba ji jam nereikalinga.
15. Pabglio statuso nustatymas procesas, kurio metu remiantis pabglio byloje surinkta mediaga ir informacija apie padt kilms valstybje vertinama, ar asmuo gali bti laikomas pabgliu.
16. Pabglio statuso pasibaigimo nuostatos slygos, kurioms esant
asmuo nustoja bti pabgliu, nes jam nebereikia tarptautins apsaugos
arba jos teikimas ilgiau nepateisinamas.
17. Pabglio statuso taikymo nuostatos kriterijai, kuriuos asmuo turi
atitikti, kad bt laikomas pabgliu.
18. Patikimumas pozityvus pareikjo elgesys apklausos ar pabglio
statuso nustatymo metu, kuris byl nagrinjaniam asmeniui leidia
konstatuoti, kad asmuo siningai stengiasi sakyti ties apie faktus, susijusius su jo praymu.
19. Perklimas treij al vienas i ilgalaiki pabglio padties
klausimo sprendimo bd, kai jis perkeliamas treij al, sutinkani
j priimti. Tai gali atsitikti tuomet, kai prieglobsio praytojo arba pab491

PABGLI TEIS

glio gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jo teiss negali bti utikrintos pirmoje prieglobsio valstybje.
20. Persekiojimas pabgli teisje nra visuotinai pripainto persekiojimo apibrimo, taiau danai tai apima draudiam elges ar kitokius
netinkamus kilms valstybje esani subjekt veiksmus asmens atvilgiu. Tai gali bti apibdinama kaip grsm gyvybei ar laisvei dl
rass, religijos, tautybs, politini sitikinim ar priklausymo tam tikrai
socialinei grupei, taip pat iurkts pagrindini mogaus teisi paeidimai.
21. Persekiojimo subjektai asmen persekiojantys asmenys, asmen
grups ar institucijos.
22. Pilietybs neturintis asmuo (apatridas) jokios valstybs pilietybs
neturintis asmuo.
23. Pirmoji prieglobsio valstyb valstyb, kuri pirmiausia atvyko
prieglobsio praytojas po to, kai ivyko i kilms alies, ir kurioje jam
buvo suteikta apsauga nuo persekiojimo ir grinimo kilms valstyb.
24. Prieglobsio praytojas asmuo, pateiks prieglobsio praym, kol
bus nustatytas jo statusas buvimo valstybje.
25. Prieglobstis valstybs suteikta teis pasilikti jos teritorijoje ir naudotis tam tikromis teismis, numatytomis pagal tarptautinius, regioninius
ar nacionalinius dokumentus, kai asmuo negali bti grintas kilms
arba treij valstyb.
26. Prieglobsio praymo nagrinjimas i esms toks prieglobsio praymo nagrinjimas, kai nustatomos ir vertinamos aplinkybs, dl kuri
asmeniui gali bti suteikta buvimo valstybs apsauga.
27. Prieglobsio procedra kompetenting valstybs institucij atliekamas nagrinjimas, kuriuo siekiama nustatyti, kokia apsaugos forma turi
bti suteikta prieglobsio praytojui, pateikusiam prieglobsio praym.
28. Prima facie pabgliai asmenys, priklausantys tokiai grupei, kurios
atvilgiu daroma prielaida, kad visi jos nariai pagrstai bijo persekiojimo dl prieasi, ivardyt 1951 m. konvencijoje. is terminas taip pat
taikomas pabgliams, kurie patenka iplstin pabglio svokos taikymo srit (pabgliai, paliekantys kilms al dl tarptautinio ar pilietinio karinio konflikto). Paprastai pabgliai yra pripastami prima facie
masinio antpldio atvejais, kai netikslinga ar net nemanoma individualiai nustatyti pabglio statuso.
29. Saugi kilms valstyb prieglobsio praytojo kilms valstyb, kurioje asmuo nepersekiojamas, jam negresia kankinimai ar kitoks iaurus,
nemonikas elgesys ar bausm.
492

PABGLI TEIS

30. Saugi treioji valstyb valstyb, kurioje prieglobsio praytojas gyveno arba su kuria turjo glaudius ryius prie atvykdamas valstyb,
kurioje jis iuo metu yra ir prao prieglobsio. Treiojoje valstybje tokiam asmeniui turi negrsti pavojus ir jis turi bti apsaugotas nuo grinimo kilms valstyb.
31. Skundo sustabdomasis (suspensyvinis) poveikis sprendimo dl isiuntimo i valstybs teritorijos vykdymo sustabdymas pateikus skund
dl tokio sprendimo.
32. Statutiniai pabgliai asmenys, laikomi pabgliais pagal tarptautini dokument, galiojusi iki 1951 m. konvencijos, apibrimus.
33. alies viduje perkeltieji asmenys (sutrumpinimas angl. k. IDPs)
asmenys ar grups gyventoj, kurie neteko ar buvo priversti palikti savo
namus bei persikelti kit vietov savo kilms alies viduje paprastai
dl mogaus teisi paeidim, taiau nekirto kilms valstybs tarptautins sienos.
34. eimos susijungimas teisin procedra, kurios metu eimos nariui,
esaniam vienoje valstybje, suteikiama galimyb atvykti ir pasilikti kitoje valstybje, kurioje yra pabgliu pripaintas jo eimos narys, remiantis priklausymu tai paiai eimai.
35. eimos vienybs principas principas, reikiantis, kad jei eimos galva atitinka pabglio apibrimo kriterijus, jo ilaikytiniams paprastai
suteikiamas pabglio statusas, remiantis tuo, jog jie priklauso tai paiai
eimai.
36. Tarptautin apsauga apsauga, kuri suteikiama pabgliams individualiai arba grupmis, pakeiianti kilms valstybs apsaugos nebuvim
ar negaljim ja pasinaudoti. Ja siekiama utikrinti pagarb pabgli
teisms ir j problemos isprendim.
37. Toleravimo statusas asmens neisiuntimas i buvimo valstybs nesuteikiant jokio leidimo gyventi ioje alyje.
38. Vidinio persiklimo alternatyva galimyb persikelti kit kilms
valstybs region siekiant ivengti persekiojimo.
39. enevos konvencija Jungtini Taut konvencija dl pabgli statuso, priimta 1951 m., tvirtinanti pabglio svok, teises bei pareigas ir
esanti pagrindiniu tarptautiniu pabgli teises reglamentuojaniu dokumentu.

493

PABGLI TEIS

2 priedas
PABGLI TEISS TERMINIJA ANGL, LIETUVI IR
RUS KALBOMIS
Angl kalba

Lietuvi kalba

Rus kalba

A
Asylum seeker
Asylum
application
Asylum policy

Prieglobsio praytojas
Prieglobsio praymas

Asylum
Attempt at illegal
border crossing
Appeal
Armed conflict
Agents of
persecution

Prieglobstis
Bandymas neteistai
pereiti sien
Skundas, apeliacija
Ginkluotas konfliktas
Persekiojimo subjektai

Prieglobsio politika

()
,

B
Basic needs
Benefit of the
doubt
Best interest of
the child

Minimals poreikiai
Abejons privilegija

Elgesys, geriausiai atspin- ,
dintis vaiko interesus


Border
Pasienis (siena)

Border guard
Pasienietis

Burden of proof rodinjimo nata

C
Country of origin Kilms valstyb/alis
Country of departure

Ivykimo alis
494

PABGLI TEIS

Country of
transit
Country of
destination
Country of
asylum
Cancellation of
refugee status
Civil war
Change of
circumstances
Complaint
Central
authority
Cessation
clauses
Common law
marriage
Common
crimes
Crime against
state
Capital
punishment
Conscientious
objector
Credibility
Convention
refugee
Convention
recognition rate

Tranzito alis

Galutinio tikslo alis

Prieglobsio alis

Pabglio statuso ataukimas

Pilietinis karas
Aplinkybi pasikeitimas

Skundas

Centrins valdios institu-

cija
Pasibaigimo nuostatos
,
ypay

Neregistruota santuoka

Kriminaliniai nusikaltimai

Nusikaltimas valstybei

Mirties bausm

Asmuo, atsisakantis atlikti
karin tarnyb dl sitikinim
Patikimumas
Konvencijos reikalavimus
atitinkantis pabglis
(konvencinis pabglis)
Pripainimo pabgliais
pagal konvencij laipsnis

D
Detention
Discrimination

Sulaikymas
Diskriminacija

495

PABGLI TEIS

Degrading
treatment
Draft evader

eminantis elgesys

Asmuo, savavalikai pasialins i karins tarnybos

Decision
Sprendimas
Determination of Pabglio statuso nustarefugee status
tymas
Durable solution Ilgalaikis sprendimas
De facto
De facto pabgliai
Refugees

E
Ethnicity

Tautyb/etnikumas

Evidence
Exclusion
clauses
Emigrate
Economic
migrant
Entry/entrance
visa
Extension of visa
Equality before
the law
Extradition

rodymai
Netaikymo nuostatos

(
)

Emigruoti
Ekonominis migrantas

vaiavimo/atvykimo viza
Vizos pratsimas
Lygyb prie statym

Ekstradicija (nusikaltli (
idavimas)
)
Isiuntimas (deportacija) ()

Expulsion (deportation)
Expulsion order Sprendimas dl isiuntimo
(deportacijos)
()
Exit visa
Ivykimo/ivaiavimo vi-
za
F

Forged passport Suklastotas pasas

First country of Pirmoji prieglobsio alis
asylum
496

PABGLI TEIS

Fear
Family
reunification
Family member
Forced migration
Fingerprints
Freedom of
religion/opinion
Fundamental
freedoms
Foreigner

Baim
eimos susijungimas

eimos narys
Priverstin migracija
Pirt atspaudai
Religijos/nuomons laisv
Pagrindins laisvs

Usienietis

Geneva
enevos konvencija
Convention
Genocide
Genocidas
Grounds
Prieastys
(reasons, causes)

H
Humanitarian aid
Humanitarian
grounds
Human rights
Humanitarian
status

Humanitarin parama
Humanitarins prieastys
(pagrindai)
mogaus teiss
Humanitarinis statusas

()

I
Illegal border
crossing
Illegal entrance
into the country
Illegal stay in the
country
Inclusion clauses

Neteistas sienos perji-

mas

Neteistas atvykimas al

Neteistas buvimas alyje

Taikymo nuostatos

Initial interview Pirmin apklausa

497

PABGLI TEIS

Inhuman
treatment
Internal flight
alternative
Immigrant
Integration
Identification
number
Identification
card
Identification of
a person
International
protection
Ill-treatment

Nemonikas elgesys

Vidinio persiklimo alternatyva

Imigrantas
Integracija
Identifikacijos numeris

Identifikacin kortel

Asmens tapatybs nustatymas

Tarptautin apsauga

Netinkamas/blogas elgesys
Internally
alies viduje perkeltieji
displaced persons asmenys
(IDPs)

J
Judgment, court Teismo sprendimas
decision

K
Kinship

Giminysts ryys

Legal person
Juridinis asmuo
Legal protection Teisin apsauga
Legal status
Teisinis statusas

Military
desertion
Manifestly
unfounded
application
Missing persons

Pasialinimas i karins
tarnybos
Akivaizdiai nepagrstas
praymas

Asmenys, ding be inios/ding asmenys

498

PABGLI TEIS

Migration
Department
Member of
political party
Membership card
Mandate
refugee

Migracijos departamentas
Politins partijos narys

Narysts paymjimas
Mandato reikalavimus atitinkantis pabglis (mandatinis pabglis)
Migrantas
Migracija
Motyvas
eimin padtis
Vidaus reikal ministerija

Migrant
Migration
Motive
Marital status
Ministry of
Interior
Military service Karo tarnyba
Massacre
udyns
Minority
Mauma

N
Nickname
Natural person
Nationality

Pravard
Fizinis asmuo
Tautyb (bet gali apimti ir
pilietyb)
Naturalization
Naturalizacija
Non-government Nevyriausybin (visuoorganization
menin) organizacija
(NGO)

(
)

()

O
Official passport Officialus pasas

One-parent
eima, kurioje yra tik vie- ,
family
nas i tv

P
Principle of
non-refoulement
Permanent
residence

Asmens negrinimo
principas
Nuolatin gyvenamoji
vieta
499

()

PABGLI TEIS

Preliminary
investigation
Personal
experience
Personal data
Persecute
Persecution
Prosecution
Punishment
Passport
control
Principle of
family unity
Political
convictions
Political prisoner
Purpose of travel
Prisoner of war
(POW)
Persons in need
of international
protection

Pirminis tyrimas

Asmeniniai igyvenimai

Duomenys apie asmen

Persekioti
Persekiojimas
Baudiamasis persekiojimas
Bausm
Pas kontrol (patikrinimas)
eimos vienybs principas

Politiniai sitikinimai

Politinis kalinys
Kelions tikslas
Karo belaisvis

Asmenys, kuriems reikia

tarptautins apsaugos

Q
Questionnaire

Klausimynas/anketa

R
Refugee
Refugee prima
facie
Refugee sur
place
Refugee in orbit
Race
Religion
Refugee status
Right of appeal

Pabglis
Prima facie pabglis

prima facie

Pabglis sur place

sur place

Pabglis erdvje
Ras
Religija
Pabglio statusas
Teis apsksti

500

PABGLI TEIS

Residence
permit
Refugee status
determination
procedure
Rejection of
application
Refugee act
(law)
Red Cross
Repatriation
Readmission
agreement
Right to seek
asylum
Right to enjoy
asylum
Reception
Refugee
Reception Center
Right to legal
assistance
Resettlement

Leidimas gyventi alyje

Pabglio statuso nustatymo procedra
Praymo atmetimas

()

Pabgli statymas

Raudonasis ryius
Repatriacija/savanorikas
grimas
Readmisijos sutartis

(
)

Teis iekoti prieglobsio

Teis naudotis prieglobsiu
Primimas
Pabgli primimo centras
Teis teisin pagalb
Perklimas treij al

S
Security forces
Security police
Stateless
person
Search
Supporter
Substantial
interview

Saugumo pajgos
Saugumo policija
Asmuo, neturintis pilietybs (apatridas)
Krata
Rmjas

,
()

()
Esmin apklausa/apklausa /
dl pabglio statuso



501

PABGLI TEIS

Smuggler,
trafficker

Vedlys

Social group
Social guarantees
Social worker
Statutory refugee
Sex
State of war
Shelter
Sharia law

Socialin grup
Socialins garantijos
Socialinis darbuotojas
Statutinis pabglis
Lytis
Karo padtis
Prieglobstis, pastog
ariatas (islamo teis)

Safe country of
origin
Safe third
country
Single person

Saugi kilms valstyb

Single parent
Settlement
Standard of
proof

Saugi treioji valstyb

Viengungis/neveds asmuo
Vienias tvas (motina)
sikrimas
rodinjimo laipsnis

,
(
)

,
()

()

T
Travel document
Torture
Tribe
Trafficking in
human beings
Temporary residence permit
Temporary protection

Kelions dokumentas
Kankinimas/kankinimai
Gentis
Neteistas asmen gabenimas
Leidimas laikinai gyventi
alyje
Laikina apsauga

/-

()

U
Unaccompanied Nelydimas nepilnametis
minor

502

PABGLI TEIS

United Nations Jungtini Taut pabgli

High Commis- reikal vyriausiasis komi-
sioner for Refu- saras (JTVPK)
( )
gees (UNHCR)
V
Victim of abuse
Violation of
human rights
Voluntary
repatriation
(return)
Vulnerable
groups
Voluntary
Visa

Prievartos auka
mogaus teisi paeidimas
Savanorika repatriacija
(grimas)

Paeidiam asmen grups

Savanorikas
Viza

()

W
Well-founded
fear of
persecution
War criminal
War refugee

Visikai pagrsta baim

dl persekiojimo

Karo nusikaltlis
Karo pabglis

Work permit

Leidimas dirbti

,



()

503

Vysockien, Lyra

Vi286

Pabgli teis: monografija. Vilnius: Mykolo Romerio

universiteto Leidybos centras, 2005. 504 p., 1 lentel.

Bibliogr.: p. 455489.
ISBN 9955-19-015-9
Pabgli teisi apsauga yra vienas aktualiausi iuolaikini mogaus teisi iki ne tik pasaulio mastu, bet ir Europos Sjungoje. 1990 metais atkrus nepriklausomyb ir atvrus sienas, migracijos ir pabgli teisi apsaugos problemos tapo itin aktualios ir ms aliai. ioje knygoje pirm
kart Lietuvoje teoriniu ir praktiniu poiriu isamiai nagrinjami ne tik tarptautiniai pabgli apsaugos aspektai, Europos Sjungos prieglobsio teisynas, taiau taip pat detaliai analizuojama Lietuvos Respublikos teis, kit valstybi ir Lietuvos administracini institucij bei teism praktika,
naujausios pabgli teiss tendencijos, problemos ir perspektyvos.
Skaitytojas ioje monografijoje ras vairiapus pabgli apsaugos problem nagrinjim (teisin,
socialin, psichologin, kultrin), taigi knyga turt bti naudinga plaiai auditorijai: statym leidjams, teism institucijoms, migracijos, prieglobsio ir pasienio pareignams ir valstybs tarnautojams, policijos atstovams, socialini staig bei visuomeni organizacij darbuotojams, diplomatams ir, inoma, tarptautin ir mogaus teisi teis studijuojantiems vairi Lietuvos auktj mokykl studentams.

UDK 341.4

Lyra Vysockien
PABGLI TEIS
Monografija
Redaktor Lina Brzgait
Rinkja Dovil Gaidyt
Maketuotoja Regina Bernadiien
Virelio autor Stanislava Narkeviit
SL 585. 2005 09 20. 28,07 leidyb. apsk. l.
Tiraas 500 egz. Usakymas
.
Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.
Tinklalapis internete www.mruni.lt
Elektroninis patas leidyba@mruni.lt
Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13 b, LT-09109 Vilnius.
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. patas info@kopija.lt