Civilinė Teisė - Prievolių Teisė PDF

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Dangutë Ambrasienë, Egidijus Baranauskas,

Danguolë Bublienë, Solveiga Cirtautienë,
Rolandas Galvënas, Kæstutis Laurinavièius,
Algis Norkûnas, Leonas Virginijus Papirtis,
Antanas Rudzinskas, Þivilë Skibarkienë,
Janina Stripeikienë, Daivis Ðvirinas,
Vadimas Toloèko, Jûratë Usonienë
CIVILINË TEISË
PRIEVOLIØ TEISË
Vadovëlis
Treèioji laida
Vilnius 2006
UDK 347(075.8)
Ci287
2003 m. gruodžio 19 d. Nr. A-185

Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota
Vadovėlio autoriai:
1, 2, 6–25, 27, 40, 43, 48, 55 skirsniø – doc. dr. Dangutë Ambrasienë
26 skirsnio – doc. dr. Dangutë Ambrasienë (kartu su Algiu Norkûnu)
3, 4, 5, 34 (iðskyrus 34.5) skirsniø – dr. Egidijus Baranauskas
35, 37 skirsniø – Danguolë Bublienë
36, 42, 45, 47, 57 skirsniø – Solveiga Cirtautienë
34.5, 56 skirsniø – Rolandas Galvënas
50, 52, 53 skirsniø – Kæstutis Laurinavièius
28, 29, 30 skirsniø – Algis Norkûnas
31, 54 skirsniø – doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis
32, 33 skirsniø – doc. dr. Antanas Rudzinskas
51 skirsnio – Þivilë Skibarkienë
38, 39 skirsniø – Janina Stripeikienë
44, 46 skirsniø – dr. Daivis Ðvirinas
49 skirsnio – dr. Vadimas Toloèko
41 skirsnio – dr. Jûratë Usonienë
Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangutë Ambrasienë

dr. Egidijus Baranauskas
Recenzavo:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanèius;
Prof. habil. dr. Pranciðkus Vitkevièius
Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Civilinës ir komercinës

teisës katedros 2003 m. birþelio 16 d. posëdyje (protokolo iðraðas Nr. 1CKK-14) ir rekomen-
duotas spausdinti
Mykolo Romerio universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø, metodiniø bei

kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodþio 2 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L-3)
vadovëlá patvirtino spausdinti
Visos leidinio leidybos teisės saugomos. Šis leidinys arba kuri nors jo dalis negali būti
dauginami, taisomi ar kitu būdu platinami be leidėjo sutikimo.
ISBN 9955-563-72-9
ISBN 9955-563-55-9 (bendras) © Mykolo Romerio universitetas, 2006
Turinys
TURINYS
Pratarmë………………………………………………………………… 11
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………... 12

1 skirsnis. Prievoliø teisës ir prievolës samprata……………………....13
2 skirsnis. Prievolës dalykas, subjektai, turinys……………………….. 16
3 skirsnis. Prievoliø atsiradimo pagrindai……………………………...19
4 skirsnis. Prievoliø rûðys………………………………………………. 23
5 skirsnis. Prievoliø vykdymas ir jø neávykdymo teisinës pasekmës…. 27
5.1. Prievoliø vykdymo samprata…………………………………... 27
5.2. Tinkamas prievolës vykdymas…………………………………. 30
5.3. Prievolës ávykdymo subjektai………………………………….. 31
5.4. Prievolës ávykdymo objektas…………………………...….……35
5.5. Prievolës ávykdymo bûdas………………………………....……39
5.6. Prievolës ávykdymo vieta………………………………….…….40
5.7. Prievolës ávykdymo terminai…………………………………... 42
5.8. Prievolës ðaliø bendradarbiavimas……………………………. 43
5.9. Prievolës ávykdymo ekonomiðkumas………………………….. 44
5.10. Kiti prievoliø vykdymo ypatumai…………………………….. 45
5.11. Prievolës neávykdymo teisinës pasekmës……………………. 46
6 skirsnis. Kreditoriaus interesø gynimo bûdai……………………….. 53
6.1. Kreditoriaus teisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius
(actio Pauliana)………………………………………………… 53
6.2. Netiesioginis ieðkinys…………………………………………... 59
6.3. Sulaikymo teisë…………………………………………….……60
7 skirsnis. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimas……………………….…...64
7.1. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai…………………….…...64
7.2. Netesybos……………………………………………………….. 66
7.3. Laidavimas……………………………………………………… 69
7.4. Garantija………………………………………………….…….. 73
7.5. Banko garantija………………………………………………… 74
7.6. Rankpinigiai……………………………………………………. 75
3
Turinys
8 skirsnis. Asmenø pasikeitimas prievolëje…………………………… 77

8.1. Samprata………………………………………………………... 77
8.2. Reikalavimo perleidimas…………………………………….… 78
8.3. Skolos perkëlimas…………………………………………….… 85
8.4. Reikalavimo perleidimas treèiajam asmeniui regreso tvarka
(subrogacija)…………………………………………………….. 86
9 skirsnis. Prievoliø pabaiga………………………………………….… 88
9.1. Prievolës pabaigos samprata ir pagrindai…………………….. 88
9.2. Prievolës pabaiga jà ávykdþius…………………………………. 89
9.3. Prievolës pabaiga suëjus naikinamajam terminui……………. 90
9.4. Prievolës pabaiga ðalims susitarus…………………………….. 90
9.5. Prievolës pabaiga ðalims sutapus……………………………… 91
9.6. Prievolës pabaiga, kai neámanoma jos ávykdyti………………. 91
9.7. Prievolës pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus
juridiná asmená………………………………………………….. 93
9.8. Prievolës pabaiga atleidus skolininkà nuo prievolës vykdymo. 94
9.9. Specialûs prievolës pabaigos ir prievolës pakeitimo atvejai…. 95
9.9.1. Prievolës pabaiga jà áskaièius………………………….…. 95
9.9.2. Prievolës pabaiga novacijos bûdu…………………….….. 97
10 skirsnis. Restitucija………………………………………………….. 101
II skyrius. SUTARÈIØ TEISË………………………………………… 105

11 skirsnis. Sutarèiø vieta civilinëje teisëje………………………….…106
12 skirsnis. Sutarèiø teisës principai……………………………….…...109
12.1. Sutarèiø laisvës principas………………………………….…..110
12.2. Sutarèiø privalomumo principas………………………….….. 112
12.3. Konsensualizmo principas………………………………….…113
12.4. Silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114
13 skirsnis. Sutarties samprata ir reikðmë…………………………….. 116
14 skirsnis. Bendra sutarèiø sudarymo tvarka…………………….…...118
15 skirsnis. Sutarèiø rûðys……………………………………………… 126
16 skirsnis. Vieðosios sutartys……………………………………….…. 132
16.1. Samprata………………………………………………………. 132
16.2. Vieðosios sutarties ðalys………………………………………. 133
16.3. Vieðosios sutarties sudarymas…………………………….….. 134
17 skirsnis. Vartojimo sutartys……………………………………….…135
17.1. Samprata………………………………………………………. 135
17.2. Sutarties ðalys……………………………………………….….135
4
Turinys
18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys…..….…138

19 skirsnis. Sutarèiø galia ir forma………………………………….…. 145
19.1. Sutarèiø galia……………………………………………….…. 145
19.2. Sutarèiø forma…………………………………………….…... 146
20 skirsnis. Sutarties ðalys. Sutartis ir tretieji asmenys……………….. 150
20.1. Sutarties ðalys…………………………………………………. 150
20.2. Sutartis ir tretieji asmenys……………………………………. 151
21 skirsnis. Sutarèiø aiðkinimas………………………………………... 155
22 skirsnis. Sutarèiø turinys……………………………………………. 159
23 skirsnis. Sutarèiø vykdymas…………………………………….……165
24 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas……………………....168
25 skirsnis. Sutarties negaliojimas……………………………………...174
III skyrius. CIVILINË ATSAKOMYBË………………………………. 177

26 skirsnis. Bendrosios nuostatos……………………………………....178
26.1. Civilinës atsakomybës samprata……………………………... 178
26.2. Sutartinës ir deliktinës atsakomybës panaðumai ir skirtumai 180
26.3. Civilinës atsakomybës sàlygos………………………………... 181
26.3.1. Neteisëti veiksmai………………………………….……. 182
26.3.2. Prieþastinis ryðys………………………………………… 184
26.3.3. Kaltë……………………………………………….……...187
26.3.4. Þala ir nuostoliai…………………………………….…...191
26.4. Neturtinës þalos atlyginimas……………………………….….193
26.5. Þalos dydþio nustatymas……………………………………....197
26.6. Civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo nuo civilinës
atsakomybës pagrindai……………………………………….. 198
26.6.1. Nenugalima jëga………………………………………… 198
26.6.2. Valstybës veiksmai…………………………………….… 199
26.6.3. Treèiojo asmens veikla………………………………….. 200
26.6.4. Nukentëjusio asmens veiksmai…………………………. 200
26.6.5. Bûtinasis reikalingumas………………………………… 201
26.6.6. Bûtinoji gintis……………………………………………. 202
26.6.7. Savigyna………………………………………………….. 203
27 skirsnis. Sutartinë atsakomybë……………………………………... 205
27.1. Sutartinës atsakomybës formos…………………………….…205
27.1.1. Nuostoliø atlyginimas…………………………………… 205
27.1.2. Netesybø iðieðkojimas (sumokëjimas)…………………. 208
27.1.3. Palûkanos uþ sutartiniø prievoliø neávykdymà……....…208
5
Turinys
27.1.4. Kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës……….…..210

28 skirsnis. Deliktinë atsakomybë……………………………………... 212
28.1. Prievolës dël þalos padarymo sàvoka………………………... 212
28.2. Atskiros deliktinës atsakomybës rûðys………………………. 213
28.2.1. Samdanèio darbuotojus asmens atsakomybë uþ þalà,
atsiradusià dël jo darbuotojø kaltës……………………. 213
28.2.2. Atsakomybë uþ kitø asmenø padarytà þalà……………. 215
28.2.3. Atsakomybë uþ daiktais, esanèiais asmens þinioje,
padarytà þalà…………………………………………….. 216
28.2.4. Atsakomybë uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà
þalà……………………………………………………….. 219
28.2.5. Valstybës ir savivaldybës atsakomybë uþ jø institucijø
ir pareigûnø neteisëtais veiksmais padarytà þalà……… 225
28.2.6. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø iki 14
metø veiksmais, ypatumai………………………………. 233
28.2.7. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø nuo 14
iki 18 metø veiksmais, ypatumai………………………... 235
28.2.8. Atsakomybës uþ þalà, padarytà neveiksniø asmenø
veiksmais, ypatumai………………………………….….. 236
28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilinës atsakomybës
ypatumai…………………………………………………. 237
28.2.10. Atsakomybës uþ þalà, padarytà fizinio asmens,
negalinèio suprasti savo veiksmø reikðmës, veiksmais,
ypatumai………………………………………………... 238
28.2.11. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël sveikatos
suþalojimo ar gyvybës atëmimo……………………….. 239
29 skirsnis. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël netinkamos kokybës
produkcijos (paslaugø)…………………………………… 249
30 skirsnis. Atsakomybë uþ þalà, padarytà klaidinanèia reklama…… 255
IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS

PRIEVOLËS………………………………………….……. 261
31 skirsnis. Kito asmens reikalø tvarkymas…………………………… 262
32 skirsnis. Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo ar turto gavimo…. 267
33 skirsnis. Loðimai ir laþybos…………………………………………. 271
V skyrius. ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS………………………….. 274

34 skirsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis………………………………. 275
6
Turinys
34.1. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata……………………... 275

34.2. Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos…….….283
34.3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis……………………....298
34.4. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis………………….…302
34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis………… 304
34.5.1. Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutarèiø rûðiø ypatumai…………………………………. 321
34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartis iðsimokëtinai……………………………… 321
34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas su
atpirkimo teise……………………………………... 322
34.5.1.3. Nekilnojamøjø daiktø pardavimas aukciono bûdu 323
34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanèio ðeimos turtu,
pirkimo–pardavimo sutartis………………………. 323
34.5.1.5. Nekilnojamøjø kultûros vertybiø pirkimo–
pardavimo sutartis…………………………………. 324
34.5.1.6. Bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–
pardavimo sutartis…………………………………. 325
34.5.1.7. Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutartys……… 326
34.5.1.7.1. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo
Lietuvos Respublikoje sàlygos Lietuvos
subjektams……………………………………... 327
Lietuvos Respublikoje sàlygos uþsienio
subjektams……………………………………... 331
34.5.1.7.3. Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo
sàlygos………………………………………….. 334
34.6. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis………………….………339
34.7. Kitos pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðys…………….……….344
35 skirsnis. Mainai……………………………………………………… 352
36 skirsnis. Renta……………………………………………….……….359
36.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 359
36.2. Neterminuota (nuolatinë) renta……………………………... 363
36.3. Renta iki gyvos galvos………………………………………… 364
36.4. Iðlaikymas iki gyvos galvos………………………….…………364
37 skirsnis. Dovanojimas…………………………………….………….367
37.1. Aukos (parama ar labdara)…………………………………... 379
7
Turinys
38 skirsnis. Nuoma………………………………………………….…...383
38.2. Nuomos sutarties ðaliø teisës ir pareigos……………………. 389
38.3. Nuomos sutarties pabaiga……………………………………. 394
38.4 Atskirø rûðiø nuomos sutarèiø teisinio reguliavimo
ypatumai…………………………………………………….…. 396
38.4.1. Vartojimo nuoma………………………………………...396
38.4.2. Transporto priemoniø nuoma………………………….. 397
38.4.3. Pastatø, statiniø ir árenginiø nuoma……………………. 399
38.4.4. Ámonës nuoma……………………………………….…...400
38.4.5. Þemës nuoma……………………………………….……401
38.4.6. Lizingas (finansinë nuoma)…………………………….. 403
38.4.7. Gyvenamøjø patalpø nuoma………………………….…407
38.4.7.1. Bendrosios nuostatos……………………………… 407
38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412
38.4.7.3. Tarnybinës gyvenamosios patalpos…………….….416
38.4.7.4. Gyvenamøjø patalpø nuoma bendrabuèiuose…… 417
38.4.7.5. Vieðbuèiai, nakvynës namai ir gydymo bei
socialinës globos institucijø patalpos……………... 417
39 skirsnis. Panauda……………………………………………………. 419
40 skirsnis. Rangos sutartis……………………………………….……. 421
40.2. Atskiros rangos sutarèiø rûðys………………………….……..430
40.2.1. Vartojimo ranga………………………………………….431
40.2.2. Statybos ranga…………………………………………… 432
40.2.3. Projektavimo ir tyrinëjimo darbø ranga……………….. 437
40.2.4. Rangos darbai, finansuojami ið valstybës arba
savivaldybës biudþeto…………………………………… 438
41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir
technologiniai darbai………………………………….…... 441
42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos…………………………………….. 446
42.2. Atskiros atlygintinø paslaugø, sutarèiø rûðys…………….…..449
42.2.1. Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis………... 450
42.2.2. Turizmo paslaugø sutartis………………………………. 451
43 skirsnis. Pavedimas………………………………………………….. 454
44 skirsnis. Franðizë………………………………………………….….464
45 skirsnis. Komisas………………………………………………….….474
8
Turinys
46 skirsnis. Distribucija………………………………………………… 481

47 skirsnis. Kroviniø ir keleiviø veþimas. Ekspedicija………………... 486
47.1. Kroviniø veþimas……………………………………………… 486
47.2. Atskirø veþimo rûðiø ypatumai………………………….….... 493
47.2.1. Kroviniø veþimas sausumos keliø transportu…………. 494
47.2.2. Kroviniø veþimas geleþinkeliu………………………….. 496
47.2.3. Kroviniø veþimas jûra…………………………………… 496
47.2.4. Buksyravimo jûra sutartis………………………………. 499
47.2.5. Kroviniø veþimas oro transportu………………………..500
47.2.6. Keleiviø ir bagaþo veþimas……………………………… 501
47.2.7. Kroviniø ekspedicija…………………………………….. 504
48 skirsnis. Pasauga…………………………………………………….. 507
48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos……………………. 507
48.2. Sandëliavimas…………………………………………………. 513
48.3. Specialios pasaugos rûðys…………………………………….. 515
49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas…………………………………….. 517
49.2. Kreditavimas……………………………………………….…..522
49.2.1. Atskiri kreditavimo sutarèiø tipai…………………….…525
49.2.2. Komercinis kreditavimas…………………………….…..526
49.2.3. Vartojimo kreditas…………………………………….…526
50 skirsnis. Banko indëlis………………………………………………. 530
51 skirsnis. Faktoringas………………………………………………… 541
52 skirsnis. Banko sàskaita………………………………………….…..549
53 skirsnis. Atsiskaitymai………………………………………………. 561
53.2. Atsiskaitymai mokëjimo pavedimais………………………… 562
53.3. Atsiskaitymai akredityvais………………………………….… 564
53.4. Atsiskaitymai inkaso………………………………………….. 567
54 skirsnis. Vieðas konkursas…………………………………………... 569
55 skirsnis. Vieðas atlyginimo paþadëjimas…………………………… 574
56 skirsnis. Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis…………………. 577
56.1. Sutarties samprata………………………………………….….577
56.2. Sutarties elementai………………………………………….…578
56.3. Esminës jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties sàlygos….580
56.4. Sutarties turinys……………………………………….……….581
56.5. Partneriø bendrø reikalø tvarkymas………………….……… 582
56.6. Bendros partneriø iðlaidos ir nuostoliai…………….……….. 583
9
Turinys
56.7. Partnerystës sutarties pabaiga………………………………...584

57 skirsnis. Draudimo sutartis…………………………………………. 587
57.2. Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas……………………...588
57.3. Sutarties ðalys……………………………………………….….590
57.4. Sutarties turinys………………………………………………..591
57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai……. 593
57.6. Draudimo formos, ðakos, grupës, specialûs draudimo
atvejai…………………………………………………………. 594
57.7. Civilinës atsakomybës draudimas……………………………. 597
Literatûra………………………………………………………………...599
10
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.
PRATARMË
Civilinës teisës raida Lietuvoje pastaràjá deðimtmetá buvo neátikëti-

nai sparti. Modifikavosi ne tik teisës mokslininkø ir teisininkø praktikø
poþiûris á civilinës teisës paskirtá, jos reikðmæ, bet ið esmës buvo atnau-
jinta ir privaèiø santykiø reglamentavimo sistema. Per kelerius metus
parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. ásigaliojusiame Civiliniame kodekse
atsispindëjo ne tik Lietuvos civilinës teisës mokslininkø darbo rezulta-
tai, bet ir moderniø, unifikuotø tarptautinio masto aktø, tokiø kaip
UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principai, Europos Sà-
jungos direktyvos, reglamentuojanèios bendroviø statusà ir veiklà, var-
totojø teisiø apsaugà, nuostatos bei idëjos.
Pagrindinis civilinës teisës aktas yra novatoriðkas ir aiðkinant já bû-
tinas geras sisteminis atskirø civilinës teisës klausimø supratimas. Pra-
dinë priemonë siekiant ðio tikslo ir yra vadovëlis. Ðioje knygoje skaity-
tojas supaþindinamas su viena ið reikðmingiausiø civilinës teisës poðakiø
– prievoliø teisës sistema, atskirais jos elementais. Mokymo medþiaga
pateikiama nuosekliai ir paprastai – dël to ji turëtø bûti gana lengvai
ásimenama.
Pirmajame vadovëlio skyriuje dëstomos bendrosios prievoliø nuo-
statos. Aptariamos prievoliø teisës ir prievolës sampratos, prievoliø at-
siradimo pagrindai, atskleidþiami prievolës elementai, prievoliø rûðys,
jø ávykdymo ir neávykdymo teisinës pasekmës, kreditoriaus interesø gy-
nimas, prievoliø uþtikrinimas, asmenø pasikeitimas bei prievoliø pabai-
gos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dëstoma bendroji sutar-
èiø teisës dalis. Treèiasis vadovëlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei
– aptariami bendrieji civilinës atsakomybës klausimai ir atskirai – sutar-
tinë ir deliktinë atsakomybë. Ketvirtajame skyriuje nagrinëjamos kitais
pagrindais atsirandanèios prievolës. Penktajame skyriuje iðdëstytos at-
skiros sutarèiø rûðys.
Tikimës, kad ðis vadovëlis bus naudingas ne tik teisës studentams,
teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.
11
CIVILINË TEISË. II dalis.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
12
1 skirsnis. PRIEVOLIØ TEISËS IR PRIEVOLËS

SAMPRATA
Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinëje apyvartoje atlik-

dami ávairius juridinius veiksmus: sudaro ávairius sandorius, atlygina
nuostolius arba þalà, perleidþia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t.
t. Tarp teisës subjektø atsiranda turtinio ir neturtinio pobûdþio santy-
kiai. Ðie santykiai, sureguliuoti teisës normomis, vadinami prievoliniais
santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poþymius,
leidþianèius skirstyti prievolinius santykius á tam tikras grupes.
Teisinëje literatûroje prievoliø teisë daþniausiai apibûdinama kaip
civilinës teisës poðakis, kurá sudaro civilinës teisës normø sistema. Re-
miantis civiliniø santykiø teisinio reguliavimo principais, ðios normos
reguliuoja dinamiðkus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturti-
nius santykius, susiklosèiusius tarp teisës subjektø dël turto perdavimo
nuosavybën, patikëjimo teise arba laikinai naudoti, dël darbø atlikimo
arba paslaugø teikimo, þalos padarymo asmeniui, turtui ir pan.1
Prievolës sàvoka2 buvo þinoma jau senovës romënø teisës doktri-
noje ir teisëje. Joje buvo skiriama asmens daiktinë teisë – teisë daiktui
ir asmens asmeninë teisë – teisë asmeniui. Tokie pagrindiniai civilinës
teisës poðakiai – daiktinë ir prievolinë teisë – iðliko iki ðiø dienø.
Prievoliø teisës reglamentuojama santykiø gausa neatsiejama nuo
rinkos ekonomikos. Ekonominës apyvartos santykiams bûdinga tai, kad
jie yra susijæ su materialiniø vertybiø judëjimu: daiktø, pinigø, paslaugø
ir pan. Pavyzdþiui, parduodamas daiktas pereina ið pardavëjo pirkëjui.
Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuominin-
kui ir pan. Teisiðkai sureguliuoti ekonominës apyvartos santykiai ágyja
teisinæ formà ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoliø
teisë yra ekonominiø santykiø teisinë iðraiðka.
1
Civilinë teisë. Vadovëlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta, 1997, p.
345.
2
Þodis „prievolë“ yra kilæs ið lotynø kalbos þodþio „obligatio“ – ásipareigojimas.
13
Prievolinës teisës taip pat yra pagrindas asmeninëms neturtinëms

bei daiktinëms teisëms atsirasti.
Prievolës yra glaudþiai susijusios su nuosavybës teisiniais santy-
kiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausanèiu
turtu, sudaro pirkimo–pardavimo sutartá, ið kurios atsiranda prievoli-
niai santykiai tarp savininko (pardavëjo) ir pirkëjo, pirkëjas, priimda-
mas daiktà ið savininko, pats tampa jo savininku.
Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybës teisiniai san-
tykiai skiriasi ið esmës. Nuosavybës teisiniai santykiai apima materiali-
niø vertybiø ágijimo nuosavybën procesà, parodo subjektø santykius dël
daikto ir dël to yra absoliutaus pobûdþio. Prievolës teisiniai santykiai
apima materialiniø vertybiø judëjimà ið vieno asmens kitam, todël jie
susiklosto tarp grieþtai nustatytø asmenø, t. y. ágyja santykiná pobûdá.
Prievolë nesukuria pareigø kitiems asmenims, kurie nëra prievolinio
teisinio santykio subjektai. Pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo sutartis su-
kuria pirkëjo ir pardavëjo, o ne kitø asmenø teises ir pareigas. Tik ásta-
tymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievolë gali sukurti treèiøjø
asmenø teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio ðalims.
Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktiniø ðiais es-
miniais bruoþais: 1) prievolë – tai asmeninio pobûdþio teisinis santykis
tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjektø
ratas nëra apibrëþtas; 2) daiktiniams santykiams bûdingas absoliutu-
mas, prievoliniams – santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra
daiktai, o prievolinio – valiniai veiksmai; 4) prievoliø teisei bûdingi spe-
cifiniai paþeistø teisiø gynybos bûdai: ápareigojimas ávykdyti prievolæ
natûra, netesybø iðieðkojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakei-
timas ir kt. (CK 1.138 str.)3.
Sàvoka „prievolë“ Lietuvos teisës doktrinoje ir teisës aktuose var-
tojama skirtingomis prasmëmis. Pavyzdþiui, prievolë kaip skolininko
pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievolë kaip teisinis
santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga,
pavyzdþiui, vekselis.
CK 6.1 straipsnis pateikia prievolës sampratà. Prievolė – tai teisinis
santykis, kurio viena ðalis (skolininkas) privalo atlikti kitos ðalies (kredi-
toriaus) naudai tam tikrà veiksmà arba susilaikyti nuo tam tikro veiks-
3
Iðsamiau apie daiktinës ir prievoliø teisës skirtumus þr.: V. Mikelënas. Prievoliø
teisë. Vilnius: Justitia, 2002, 1 dalis, p. 40–46.
14
mo, o kreditorius turi teisæ reikalauti ið skolininko, kad ðis ávykdytø sa-
vo pareigà.
Prievolë yra viena ið civiliniø teisiniø santykiø rûðiø, todël jai bû-
dingi visi civiliniø teisiniø santykiø bruoþai. Kartu prievolëms bûdingi ir
specifiniai poþymiai. Prof. V. Mikelëno teigimu, ið romënø teisës atëjæs
prievolës apibrëþimas reikðmingas tuo, kad atskleidþia tris pagrindinius
prievolës poþymius: pirma, prievolë yra dviejø asmenø – kreditoriaus ir
skolininko – civilinis teisinis santykis; antra, kreditoriø ir skolininkà sie-
ja tarpusavio teisës ir pareigos; treèia, uþ pareigø neávykdymà skolinin-
kui taikomos civilinës teisinës sankcijos4.
Remiantis prievolës sàvoka galima daryti iðvadà, kad prievolë, kaip
teisinis santykis, turi poþymius, leidþianèius apibûdinti prievoliø teisæ
kaip vientisà, glaudþiai tarpusavyje susijusià sistemà, kurià pagal jai bû-
dingus bruoþus galima atriboti nuo kitø teisiniø santykiø.
Teisinëje literatûroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santy-
kius apibûdina ðie bruoþai: 1) prievolës subjektø apibrëþtumas (konkre-
tûs subjektai turi konkreèias grieþtai apibrëþtas teises ir pareigas); 2)
prievolës dinamiðkumas (prievolë yra dinamiðkos ekonominës apyvar-
tos dalis); 3) prievolës turinio apibrëþtumas (konkretus kreditoriaus
reikalavimas ir konkreèios skolininko pareigos); prievolës ðaliø subjek-
tiniø teisiø gynimas; 4) prievolës tikslingumas (tam tikrø tikslø, norint
patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas)5.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro prievoliø teisæ?
2. Ar prievoliø teisë yra savarankiðka teisës ðaka?
3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktiniø teisiniø
santykiø?
4. Kas yra prievolë?
5. Kokie bruoþai apibûdina prievolinius teisinius santykius?
4
Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 16–17.
5
Þr., pavyzdþiui: Civilinë teisë, p. 349–350.
15
2 skirsnis. PRIEVOLËS DALYKAS, SUBJEKTAI,

TURINYS
Kiekviena prievolë turi konkretø dalykà, t. y. tai, dël ko ðalys susi-

tarë (perduoti daiktà, teikti paslaugas, neatlikti tam tikrø veiksmø ir
pan.). Jei nëra prievolës dalyko arba jis yra neaiðkus, tai nëra ir prievo-
lës. Bet prievolës dalyku gali bûti ne visi valiniai asmenø veiksmai. Prie-
volës dalykas turi bûti teisëtas. Tai konkreèiai ávardyta CK 6.3 straips-
nio 1 dalyje nurodant, kad prievoliø dalyku gali bûti bet kokie veiksmai
(veikimas ar neveikimas), kuriø nedraudþia ástatymai ir kurie neprieðta-
rauja vieðajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisëti yra susitarimai
riboti konkurencijà, susitarimai dël mokesèiø slëpimo. Negalioja susita-
rimai, ribojantys civilinæ atsakomybæ uþ sveikatos suþalojimà (CK 6.252
str. 1 d.), ðaliø susitarimai, keièiantys imperatyvias normas, numatan-
èias civilinæ atsakomybæ (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan.
Teisinëje literatûroje daþnai galime rasti ir prievolës objekto api-
bûdinimà ir nuorodas á tai, kad prievolës objektu gali bûti daiktai,
veiksmai, veiksmø rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma
pereina ið vienø asmenø kitiems.
Kaip pagrástai nurodo prof. V. Mikelënas, daiktas (turtas) plaèiuo-
ju poþiûriu yra objektas, dël kurio susitaria ðalys, o prievolës dalykas yra
veiksmas, kurá skolininkas privalo atlikti arba, atvirkðèiai, nuo kurio
privalo susilaikyti. Prievolës dalyku pripaþinti ne daiktà, o prievolës
ðaliø veiksmus yra svarbu. Kai prievolës dalyku pripaþástamas veiksmas,
pabrëþiamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievolës ávykdymo aspek-
tas6.
Daþniausiai prievolës dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet
tam tikrais atvejais gali bûti ir keli veiksmai. Prievolë, kuriai bûdingi
keli dalykai, vadinama sudëtingàja7.
Prievolë galios ir bus teisiðkai ápareigojanti, jeigu jos dalykas yra
aiðkiai apibrëþtas. Jei nëra galimybës nustatyti prievolës dalyko, nëra ir
6
Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 48.
7
Iðsamiau apie prievoles esant dalykø daugetui þr.: ten pat, p. 157–178.
16
prievolës. Skirtingø prievoliø dalyko apibrëþtumas yra skirtingas. Todël

prievolës atsiþvelgiant á jø dalyko apibrëþtumà skirstomos á individua-
lias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievolës
gali bûti skirstomos á terminuotas ir neterminuotas, sàlygines, pinigines
ir t. t.
CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolës dalyku gali bûti bet
koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibûdintas pagal
rûðá ar kieká arba kurá galima apibûdinti pagal kitus kriterijus. Taigi
daikto nebuvimas, pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo
metu, savaime nereiðkia prievolës neapibrëþtumo (pvz., galima sudaryti
bûsimo namo pirkimo–pardavimo sutartá (CK 6.401 str.). Svarbu, kad
bûtø galima apibûdinti bûsimà daiktà pagal nurodytus poþymius.
CK 6.196 straipsnio 1 dalis iðskiria dviejø rûðiø sàlygas – aiðkiai nu-
rodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelënas pagrástai paþymi ðios sutar-
ties sàlygø klasifikacijos reikðmæ dalyko apibrëþtumui. Pasak jo, prievo-
lës dalykas pripaþintinas apibrëþtu, net jei daikto poþymiai nëra aiðkiai
apibrëþti sutartyje, taèiau ið sutarties esmës, tikslo, jos sudarymo aplin-
kybiø, ketinimø galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievolës da-
lykà galima apibrëþti8.
Prievolës dalyku negali bûti tai, kas neávykdoma (CK 6.3 str. 4 d.).
Taigi prievolëms yra keliamas ámanomumo ávykdyti reikalavimas. Ne-
galimumas gali bûti fizinis (pardavëjas parduoda namà, kuris pardavi-
mo momentu yra sudegæs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d.
draudþiama perleisti reikalavimà teisëjui, prokurorui, advokatui, kurie
dël ðio reikalavimo iðkeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas).
Tam tikrais atvejais prievolæ galima ávykdyti tik ið dalies. Pavyz-
dþiui, ðalys susitarë dël namo ir ûkinio pastato pirkimo–pardavimo, bet
ûkinis pastatas sudegë. Ðiuo atveju ámanoma ávykdyti prievolës dalá dël
iðlikusio objekto taikant tokius pirkëjo gynybos bûdus kaip kainos su-
maþinimas ir kt.
Prof. V. Mikelëno teigimu, prievolës dalykas turi tenkinti kredito-
riaus interesà – tai grindþiama protingumo principu, o jeigu kreditorius
neturi jokio teisinio intereso prievolës dalyku, tai nëra ir prievolës9.
Prievolës, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja
maþiausiai du asmenys. Vienas jø, turintis reikalavimo teisæ, vadinamas
8
9
Ten pat, p. 53–54.
17
kreditoriumi, kitas, turintis pareigà ávykdyti reikalavimo teisæ, vadina-

mas skolininku. Jei kiekviena ið ðaliø viena kitos atþvilgiu turi ir teises, ir
pareigas, tai kiekviena jø viena kitos atþvilgiu yra ir kreditorius, ir sko-
lininkas. Antai pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas pirkëjo atþvil-
giu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus uþ parduotà daiktà, ir tuo pat
metu skolininkas, nes privalo perduoti parduotà daiktà.
Bet tam tikrais atvejais prievolëje gali bûti ir keli kreditoriai arba
keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmenø (bendra-
skoliø), tai kiekvienas jø privalo ávykdyti prievolæ lygiomis dalimis (da-
linë prievolë), iðskyrus ástatymø arba ðaliø susitarimu numatytus atvejus
(CK 6.5 str.). Taigi ástatymas átvirtina dalinës prievolës bei dalinës prie-
volës ðaliø daliø lygybës prezumpcijà. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad
gali atsirasti ir solidarioji skolininkø atsakomybë, taèiau tik tais atvejais,
kai tai numatyta ástatymu arba ðaliø susitarimu, taip pat kai prievolës
dalykas yra nedalus10.
Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmenø, tai kiekvienas ið jø
turi teisæ reikalauti lygios dalies, iðskyrus ástatymø arba ðaliø susitarimu
numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolininkø daugeto, taip
ir kreditoriø daugeto atveju egzistuoja dalinës prievolës prezumpcija, ið
kurios iðimtis gali nustatyti tik ástatymas arba sutartis.
Prievolës turiná sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais
jie ágyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanèias ið prie-
volës. Pagal prievolës ðaliø teisiø ir pareigø ágyvendinimà prievolës gali
bûti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pa-
reigas atlikdamas pozityvius veiksmus – perduoti daiktà, atlikti darbus
ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tik-
rø veiksmø, pavyzdþiui, nedaryti þalos naudojamam daiktui ir pan.).
1. Kas yra prievolës dalykas?
2. Kokia prievolë vadinama sudëtingàja?
3. Ar galima parduoti daiktà, kuris yra þuvæs?
4. Ar galioja prievolë, jeigu jos dalykas tik numanomas?
5. Kaip vadinami prievolës subjektai?
6. Kas sudaro prievolës turiná?
10
Iðsamiau apie solidariàsias prievoles þr.: V. Mikelënas. Prievoliø teisë, p. 129–155.
18
3 skirsnis. PRIEVOLIØ ATSIRADIMO

PAGRINDAI
Prievolë yra teisinis asmenø santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis

santykis, ji atsiranda ið juridinio fakto – prievolës atsiradimo pagrindo.
Dar Senovës Romoje Gajus savo institucijose dëstë: omnis enim obliga-
tio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiðku,
kad pateikiama klasifikacija neiðsami12. Praëjus keturiems amþiams Jus-
tiniano institucijose prievoliø pagrindai, be ex contractu ir ex delicto,
buvo papildyti dar dviem – quasi ex contractu ir quasi ex delicto13. Ði kla-
sifikacija, ðiek tiek modifikuota, ið esmës atsispindi ir CK. Kaip nurodo
prof. V. Mikelënas, sisteminë CK analizë leidþia daryti iðvadà, jog yra
penki prievoliø atsiradimo pagrindai: vienaðaliai sandoriai, daugiaðaliai
sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir ástatymai14.
CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolës atsiranda ið sandoriø arba
kitokiø juridiniø faktø, kurie pagal galiojanèius ástatymus sukuria prie-
volinius santykius. Ði norma turi bûti sistemiðkai aiðkinama su CK 1.136
straipsniu – jame pateikiamas sàraðas juridiniø faktø, su kuriais ástaty-
mas sieja civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimà. Pateikiamas sàraðas nëra
baigtinis.
Prievolës atsiradimo pagrindø iðskyrimas turi svarbià teisinæ reikð-
mæ. Nuo to, kokia aplinkybë bus pripaþinta prievolinio santykio atsira-
dimà lëmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teisës normø taiky-
mas. Kartais nustatyti prievolës prigimtá ir taikyti reikiamas normas yra
11
Kiekviena prievolë kyla ið sutarties arba ið delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88
paragrafas.
12
Gajus teigë, kad contractus indebiti nëra sutartinë prievolë: … sed haec species ob-
ligationis non videtur ex contractu consistere (taèiau ði prievolës rûðis ávyksta ne ið sutar-
ties). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas.
13
Sequens diuisio in quattuor species diducitur: aut enim ex contractu sunt aut quasi ex
contractu aut ex maleficio aut quasi ex maleficio (kitas skirstymas yra į keturias rūšis: iš
sutarčių, iš kvazisutarčių, iš deliktų, iš kvazideliktų). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII
skyrius, 2 paragrafas.
14
19
visiðkai paprasta, kartais sunku, todël tinkamas prievoliø pagrindø su-

pratimas teisininkui turi ir didelæ praktinæ reikðmæ.
Sandoriai. Prievoliø atsiradimo pagrindas gali bûti tiek vienaðaliai,
tiek dviðaliai arba daugiaðaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas
ið plaèiausiai paplitusiø prievoliø atsiradimo pagrindø. Jos yra neatski-
riama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. Þmonës, ámonës, ástaigos ir
kiti asmenys reèiau arba daþniau tampa prievoliniø santykiø dalyviais
pirkdami pirkinius parduotuvëse, parduodami prekes, nuomodami tur-
tà, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievolës atsiradimas sieja-
mas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi ða-
lys ágyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievolës turiná.
Sudëtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanèias viena-
ðaliø sandoriø pagrindu. Teisinëje literatûroje tokiais atvejais paprastai
pateikiami testamento, ágaliojimo, kitø vienaðaliø sandoriø pavyzdþiai.
Taèiau reikia paþymëti, kad pats savaime vienaðalis sandoris ne visuo-
met sukuria prievolæ, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi
sieti maþiausiai du asmenis. Todël, pavyzdþiui, testamento pagrindu
neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis ápëdinis nepriims pa-
likimo. Taèiau priëmæs palikimà testamentinis ápëdinis, pavyzdþiui, gali
bûti ápareigotas ávykdyti kokià nors prievolæ kito asmens naudai (CK
5.23 str.).
Deliktai. Plaèiàja prasme deliktu yra laikomas neteisëtas veiksmas.
Taèiau toks apibrëþimas bûtø per platus apibûdinant deliktà kaip prie-
volës atsiradimo pagrindà Lietuvos teisëje. Tradiciðkai deliktas supran-
tamas siauriau – kaip neteisëtas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsi-
randa prievolë tarp asmenø, iki tol nesusijusiø teisiniu santykiu. Prievo-
lës, kuriø atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinëmis
prievolëmis. Kartais deliktas gali bûti susijæs ir su sutartiniais santykiais.
Todël CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktinë atsakomybë apibrëþiama
kaip turtinë prievolë, atsirandanti dël þalos, nesusijusios su sutartiniais
santykiais, iðskyrus atvejus, kai ástatymai nustato, kad deliktinë atsako-
mybë atsiranda ir dël þalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyz-
dþiui, automobilio vairuotojui, eismo nelaimës metu suþalojusiam pës-
èiàjá, kyla pareiga atlyginti padarytà þalà. Aiðku, kad iki eismo nelaimës
nukentëjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ðiek tiek
kitaip yra, kai þala padaroma, pavyzdþiui, autobuso keleiviui, kuris yra
veþamas pagal keleivio veþimo sutartá (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju
nukentëjusájá keleivá su veþëju, dël kurio kaltës ávyko eismo nelaimë,
20
sieja sutartiniai santykiai, veþëjo atsakomybë dël keleivio asmeniui pa-

darytos þalos yra deliktinë ir nustatoma pagal 6.263–6.291 straipsniø
taisykles (CK 6.823 str.).
Kvazisutartys. Tradiciðkai dar nuo Senovës Romos laikø prie kvazi-
sutartiniø (lot. quasi – tarytum) prievoliø priskiriami kito asmens reika-
lø tvarkymas be pavedimo, nepagrástas praturtëjimas arba turto ágijimas
be pagrindo. Joms bûdingi ðie poþymiai: 1) prievolinis santykis ðaliø
valia nesuderintas; 2) prievolës atsiradimo pagrindu esantis veiksmas
yra teisëtas.
Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ðaliø va-
lios, tai ðioms prievolëms negali bûti taikomi formos reikalavimai. Pa-
vyzdþiui, kito asmens reikalus tvarkanèiam asmeniui uþtenka atlikti to-
kio tvarkymo turiná sudaranèius veiksmus ir ðie veiksmai, papildomai
niekaip neáforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti.
Nors kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo ir nepagrástas
praturtëjimas arba turto ágijimas nëra sutartinës prievolës, joms taikyti-
na vienaðaliø ir dviðaliø prievoliø klasifikacija. Pavyzdþiui, kito asmens
reikalø tvarkymas be pavedimo yra dviðalë prievolë. Taip yra todël, kad
abi ðios prievolës ðalys gali turëti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkan-
tis kito asmens reikalus, turi pareigà juos tvarkyti taip, kad tai atitiktø
asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tar-
pu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokëti atlyginimà, jeigu
reikalø tvarkymas davë jam teigiamø rezultatø (CK 6.233 str. 4 d.). Ne-
pagrásto praturtëjimo arba turto ágijimo prievolë yra vienaðalë, nes pa-
reigà gràþinti tai, kà ágijo be pagrindo, turi tik viena ið ðaliø.
Prie kvazisutarèiø taip pat priskiriami loðimas ir laþybos15.
Įstatymai. Ðio prievoliø atsiradimo pagrindo iðskyrimas teisinëje li-
teratûroje lëmë teisës mokslininkø diskusijas. Ið tiesø, jeigu ástatymas
pripaþásta prievolës privalomumà, tai galbût galima teigti, kad prievolë
visuomet atsiranda ið ástatymo?
Ástatymas, kaip savarankiðkas prievolës atsiradimo pagrindas, iðski-
riamas tais atvejais, kai prievolæ ástatymas nustato be kokio nors as-
mens ásikiðimo. Tiesiog ástatymas nustato juridiniø faktø sudëtá, kuriai
esant tam tikri asmenys ágyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas16.
Pavyzdþiui, tëvai privalo iðlaikyti savo nepilnameèius vaikus (CK 3.192
15
16
Ten pat, p. 63.
21
str.), vaikai turi iðlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tëvus

(CK 3.205 str.) ir pan.
1. Kokie prievoliø atsiradimo pagrindai yra plaèiausiai paplitæ?
2. Kokie prievoliø atsiradimo pagrindai nurodomi teisinëje litera-
tûroje?
3. Kokias prievoliø atsiradimo pagrindø grupes iðskiria CK?
4. Kas yra vadinama deliktu?
5. Prie kokiø pagrindø grupiø priskiriamas kito asmens reikalø
tvarkymas?
6. Kokie vienaðalio sandorio, kaip prievolës atsiradimo pagrindo,
ypatumai?
7. Kokie ástatymo, kaip prievolës atsiradimo pagrindo, ypatumai?
22
4 skirsnis. PRIEVOLIØ RÛÐYS
Prievoliø suskirstymas á atskiras grupes padeda iðlaikyti darnià jø

sistemà, iðskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bûdingus poþymius.
Prievolës gali bûti skirstomos pagal turiná, atsiradimo pagrindus, dalykà
ir kt. Tokia prievoliø klasifikacija ágyja ne tik teorinæ, bet ir praktinæ
reikðmæ. Pagrindinës prievoliø rûðys átvirtintos CK Ðeðtosios knygos II
skyriuje.
Pagal dalyko dalumà prievolës skirstomos á dalomąsias ir nedalo-
mąsias. Ðiai klasifikacijai turi reikðmës ne tik prievolës dalyko savybës –
tai, kad jis pagal savo prigimtá yra nedalus, taèiau ir ástatymas arba ðaliø
susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievolës, iðskyrus ásta-
tymø numatytus atvejus, taip pat kai dël prievolës dalyko prigimties
prievolë yra nedaloma nei fizine, nei abstrakèia prasme (CK 6.24 str.).
Pavyzdþiui, daiktø pirkimo–pardavimo sutartis iðsimokëtinai (CK 6.411
str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievolës, kuriø dalykas dël
savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievolës ðalys susitarë dël tokio
jos ávykdymo bûdo, kuriuo ávykdyti prievolæ dalimis neámanoma (CK
6.25 str.).
Pagal dalyko apibrëþtumà prievolës skirstomos á: a) konkrečiąsias;
b) alternatyviąsias; c) fakultatyviąsias. Konkreèioji yra tokia prievolë,
kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdþiui, gràþinti pasiskolintà
pinigø sumà. Alternatyvioji yra tokia prievolë, kai skolininkas turi atlik-
ti vienà ið dviejø arba ið daugiau skirtingø veiksmø savo, kreditoriaus ar
treèiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdþiui, kreditavimo sutartimi ðalys
susitaria, kad kreditas gali bûti gràþintas litais, eurais arba JAV dole-
riais pagal nustatytà kursà. Fakultatyviàja laikoma prievolë, jeigu ji turi
tik vienà pagrindiná dalykà. Taèiau jei prievolës negalima ávykdyti pa-
grindiniu bûdu, jà galima ávykdyti ir kitu pagrindiniam ávykdymo bûdui
neprieðtaraujanèiu bûdu. Pavyzdþiui, paskolos sutartimi ilgam terminui
skolininkui buvo perduota tam tikra litø suma. Ðalys susitarë, kad pa-
skola turi bûti gràþinta litais, taèiau jeigu to padaryti bus neámanoma
dël to, kad Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà litas bus iðimtas ið apyvar-
23
tos, paskola bus gràþinta eurais. Alternatyviøjø ir fakultatyviniø prievo-

liø ypatumai reglamentuojami CK 6.26–6.29 straipsniuose.
Prievolës taip pat gali bûti neterminuotos ir terminuotos. Netermi-
nuotos prievolës yra tokios, kuriø pabaiga arba ávykdymas jø atsiradimo
momentu nëra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuotø prievoliø
vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuotø prievoliø
pabaiga arba ávykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali
bûti nurodomas kalendorine data, metais, mënesiais, savaitëmis, die-
nomis, valandomis arba ávykiu. Terminuotos prievolës taip pat skirsto-
mos á: a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievo-
les. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievolë,
kuri nevykdytina tol, kol nesuëjo tam tikras terminas arba nebuvo tam
tikros aplinkybës. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievolë,
kurios trukmæ apibrëþia ástatymai arba ðaliø susitarimai ir kuri baigiasi
ðiam terminui suëjus. Terminuotø prievoliø ypatumai reglamentuojami
CK 6.33–6.35 straipsniuose.
Teisiðkai reikðmingas yra piniginių prievolių iðskyrimas (CK 6.36 ir
6.37 str.). Pavyzdþiui, praleidæs piniginës prievolës ávykdymo terminà
skolininkas privalo mokëti uþ termino praleidimà sutarèiø arba ástaty-
mø nustatytas palûkanas (CK 6.261 str.). Piniginëmis yra laikomos
prievolës, kuriø turiná sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba uþsi-
enio valiutà).
Teisinæ reikðmæ turi ir kitos prievoliø klasifikacijos, kurios CK nëra
iðskiriamos á rûðis, taèiau vienaip ar kitaip jame atsispindi – joms sutei-
kiama atitinkama teisinë reikðmë.
Klasikinë klasifikacija yra prievoliø skirstymas pagal jø dalykà á: a)
prievoles, kuriø dalykas yra kà nors duoti (dare); b) prievoles, kuriø
dalykas yra kà nors daryti (facere); c) prievoles, kuriø dalykas yra ko
nors nedaryti (non facere). Ði klasifikacija yra reikðminga, pavyzdþiui,
prievolës neávykdymo pasekmëms (CK 6.60 ir 6.61 str.).
Teisiðkai svarbus ir prievoliø skirstymas á solidariąsias ir subsidiarią-
sias. Solidariàja prievole yra vadinama tokia prievolë, kurios kreditoriø
ir skolininkø reikalavimai bei skolininkø ir kreditoriø pareigos yra soli-
darûs. Solidarusis kreditoriø reikalavimas reiðkia, kad kiekvienas kredi-
torius turi teisæ pareikðti skolininkui reikalavimà tiek dël visos skolos,
tiek ir dël jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolininkø pareiga
reiðkia, jog kreditorius turi teisæ reikalauti, kad prievolæ ávykdytø tiek
visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris ið jø skyriumi, be to, tiek jà
24
visà, tiek jos dalá (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkø pareiga pre-
ziumuojama, jeigu prievolë susijusi su paslaugø teikimu, jungtine veikla
arba keliø asmenø veiksmais padarytos þalos atlyginimu. Solidariøjø
prievoliø vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.6–6.23 straipsniuo-
se.
Subsidiariàja vadinama prievolë, kai ávykdyti prievolæ papildomai
su pagrindiniu skolininku yra ápareigotas papildomas skolininkas, bet
tik tà dalá, kurios neávykdë pagrindinis skolininkas. Pavyzdþiui, CK 6.92
straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievolë yra subsidiari ir jà riboja
garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko parei-
gos pobûdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybës ypatumus. Kreditorius
neturi teisës reikalauti atlyginti nuostolius ið subsidiariai atsakingo sko-
lininko, jeigu savo reikalavimà jis gali patenkinti áskaitydamas prieð-
prieðiná pagrindinio skolininko reikalavimà. Subsidiariai atsakingas sko-
lininkas, prieð atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai áspë-
ti pagrindiná skolininkà. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pa-
reikðtas ieðkinys dël nuostoliø atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti
byloje ir pagrindiná skolininkà. Prieðingu atveju pagrindinis skolininkas
regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teisæ pareikðti
visus atsikirtimus, kuriuos jis bûtø turëjæs teisæ reikðti kreditoriui (CK
6.245 str. 6 d.).
Pagal tai, kaip teisës ir pareigos yra susijusios su prievolës subjek-
tais, prievolës skirstomos á asmenines ir neasmenines. Asmenine prievo-
le vadinama prievolë, kurios kreditorius arba skolininkas gali bûti tik
tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninëmis daþniausiai bûna prievo-
lës, kylanèios dël intelektinës veiklos rezultatø, taip pat prievolës, kuriø
dalykas yra paslaugos, kai reikðmingos kreditoriui yra paslaugø teikëjo
profesinës kvalifikacijos savybës. Pavyzdþiui, asmuo susitaria su daili-
ninku, kad ðis nutapys jo portretà. Neasmeninës prievolës yra tokios
prievolës, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet
kuris asmuo. Pavyzdþiui, paskolà kreditoriui gali gràþinti ne tik pats
skolininkas, bet ir kitas asmuo.
Prievolës gali bûti pagrindinės ir papildomos (teisinëje literatûroje
dar vadinamos ðalutinëmis, akcesorinëmis). Pagrindinë prievolë galioja
ir be papildomos prievolës, tuo tarpu papildoma prievolë priklauso nuo
pagrindinës. Pavyzdþiui, laidavimas yra papildoma prievolë. Kai baigia-
si pagrindinë prievolë arba ji pripaþástama negaliojanèia, baigiasi ir lai-
25
davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindinës prievolës

likimas iðtinka ir perleidus reikalavimà (CK 6.101 str. 2 d.).
Pagal teisiø ir pareigø pasiskirstymà tarp ðaliø prievolës skirstomos
á vienašales ir dvišales. Vienaðalës yra tokios prievolës, kuriø viena ið
ðaliø turi tik teises, o kita – tik pareigas. Dviðaliø prievoliø atveju abi
ðalys turi ir teises, ir pareigas. Ði prievoliø klasifikacija taip pat teisiðkai
reikðminga. Dviðaliø prievoliø vykdymas turi savo ypatumø. Pavyzdþiui,
6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teisë sustabdyti dviðalës prievolës
vykdymà baigiasi, kai kita prievolës ðalis pateikia adekvatø savo prievo-
lës ávykdymo uþtikrinimà.
Teisinëje literatûroje pateikiama ir kitø klasifikacijø. Pavyzdþiui,
pagal savo turiná prievolës gali bûti skirstomos á teigiamo ir neigiamo
turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolëms, skolininkas privalo
atlikti kreditoriaus naudai tam tikrà veiksmà arba veiksmus. Esant nei-
giamo turinio prievolëms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikrà
veiksmà arba veiksmus.
1. Kokià reikðmæ turi prievoliø klasifikacija?
2. Ar CK pateikiama prievoliø klasifikacija?
3. Kaip prievolës skirstomos pagal dalyko dalumà?
4. Kaip prievolës skirstomos pagal dalyko apibrëþtumà?
5. Kokios prievolës vadinamos asmeninėmis?
6. Kokia prievoliø skirstymo á pagrindines ir papildomas reikðmë?
7. Pagal kà prievolës skirstomos á vienašales ir dvišales?
8. Kokios prievolës vadinamos teigiamo turinio prievolėmis?
26
5 skirsnis. PRIEVOLIØ VYKDYMAS IR JØ NEÁVYKDYMO

TEISINËS PASEKMËS
5.1. Prievoliø vykdymo samprata
Prievolëje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrà

veiksmà arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisæ reikalauti, kad
skolininkas savo pareigà ávykdytø. Kai prievolë yra sudëtinga, t. y. jos
turiná sudaro abiejø ðaliø teisës ir pareigos, kurios neatskiriamai susiju-
sios ir lemia viena kità, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo
jø privalo abi ðalys. Pavyzdþiui, pagal pirkimo–pardavimo sutartá parda-
vëjas privalo perduoti sutarties dalykà, o pirkëjas turi já priimti ir sumo-
këti nustatytà pinigø sumà (CK 6.305 str. 1 d.). Ágyvendindamos savo
subjektines teises ir pareigas ðalys atlieka prievolës dalykà sudaranèius
veiksmus. Ðie veiksmai yra vadinami prievolës vykdymu.
Daþniausiai prievolës vykdymas yra aktyvûs asmens veiksmai. Pa-
vyzdþiui, paskolos gavëjas privalo gràþinti pasiskolintà pinigø sumà ar
rûðies poþymiais apibûdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1
d.), asmuo, vieðai paþadëjæs sumokëti atlyginimà, privalo já sumokëti
asmeniui, atlikusiam veiksmà, uþ kurá buvo paþadëtas atlyginimas (CK
6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos ðalies (davëjo) perduotà
kilnojamàjá daiktà ir gràþinti já iðsaugotà (CK 6.830 str. 1 d.), rentos
mokëtojas moka rentà ar kitaip iðlaiko rentos gavëjà (CK 6.439 str. 1
d.) ir pan. Taèiau prievolëje skolininkas gali bûti ápareigotas ir susilai-
kyti nuo tam tikrø veiksmø. Pavyzdþiui, saugotojas neturi teisës be da-
vëjo leidimo naudoti saugomà daiktà ar leisti juo naudotis kitiems as-
menims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), ákaito tu-
rëtojas neturi teisës naudotis kilnojamuoju daiktu, kai ðis jam perduo-
damas saugoti pagal ákeitimo sutartá, jeigu ko kita nenustato ástatymas
ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievolës vykdymu laikytinas
pasyvus ápareigoto asmens elgesys – neveikimas.
27
Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievolæ yra valiniai.

Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius „panèius“,
kurie ápareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bûtá. Jei ðis elge-
sys yra teisëtas, atitinka ástatymo arba sutarties reikalavimus, skolininko
veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievolës pabaiga. To-
dël galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievolæ yra sando-
riai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi
reikalavimai. Taèiau ðie reikalavimai nebûtinai sutampa su paèiai prie-
volei keliamais reikalavimais. Pavyzdþiui, su raðytinës sutarties vykdymu
susijæ sandoriai gali bûti sudaromi þodþiu, jeigu tai neprieðtarauja ásta-
tymams arba sutarèiai (CK 1.72 str. 2 d.).
Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievolæ, gali bûti
ávairûs: daiktø perdavimas, paslaugø atlikimas, darbø rezultato perda-
vimas, pinigø sumokëjimas ir t. t. Visø jø neámanoma apraðyti, todël
ástatymas átvirtina bendro pobûdþio reikalavimus, kurie yra taikomi
vykdant prievoles. Ðie reikalavimai teisinëje literatûroje daþniausiai
vadinami prievoliø vykdymo principais. Prievolës turi bûti vykdomos
sàþiningai, protingai ir teisingai. Ðie principai taikomi kaip bendrieji
teisës principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievolës taip pat turi
bûti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomiðkai (CK
6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.).
Teisinëje literatûroje savarankiðku principu kartais nurodomas
realus prievolës ávykdymas17. Jo esmë ta, kad skolininkas subjektinæ
pareigà turi ávykdyti natûra. Taèiau realaus prievolës ávykdymo iðskyri-
mas á savarankiðkà principà vargu ar yra reikðmingas, nes tinkamas
ávykdymas visada yra ir realus ávykdymas, taèiau ne kiekvienas realus
ávykdymas bus tinkamas. Pavyzdþiui, kai skolininkas ávykdo prievolæ,
taèiau paþeidþia jos ávykdymo terminà.
Kartais prievolës vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesinë veik-
la. Pavyzdþiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens svei-
katos prieþiûros paslaugø sutartá, advokatas teikia teisines konsultacijas
pagal teisinës pagalbos sutartá, turto arba verslo vertintojas nustato
prekiø ar kito turto vertæ, antstolis vykdo iðieðkojimà pagal sutartá su
iðieðkotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi á tokius asmenis, tikisi, kad
jie turi specialiø þiniø ir atliks savo darbà, kaip dera profesionalams.
Todël profesinæ veiklà vykdantys asmenys turi elgtis ypaè atidþiai ir rû-
17
Civilinë teisë, p. 418.
28
pestingai. Jiems keliami grieþtesni atidumo ir rûpestingumo, kvalifika-

cijos standartai. Ðalis, kuriai prievolës vykdymas kartu yra ir profesinë
veikla, turi vykdyti prievolæ taip pat pagal tai profesinei veiklai taiko-
mus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuriø asmenø profesinæ veiklà
reglamentuoja jø organizacijø savivaldos institucijø priimti aktai: profe-
sinës etikos taisyklës, kodeksai ir pan.18 Nors ðie aktai daþniausiai ski-
riami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo
santykius su klientais, profesinës organizacijos savivaldos institucijomis,
kolegomis, taèiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus,
kuriø privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareigà. Pavyz-
dþiui, Advokatø profesinës etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nu-
stato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudëtin-
ga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedimà nesugebës, Tur-
to vertintojo profesinës etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto
vertintojas tik tada gali imtis vykdyti uþsakymà, kai turi reikiamø þiniø
ir patirties.
Nuostatos, kad profesinæ veiklà vykdanèiam asmeniui taikomi
grieþtesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teismø praktikoje19.
18
Pavyzdþiui, Advokatø profesinës etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. geguþës 21
d. Lietuvos Respublikos advokatø konferencijoje. Antstoliø profesinës etikos kodeksas,
priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoliø susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. balandþio 1 d. ásakymu Nr. 83 // Valstybës þinios. 2003. Nr.
34–1447. Turto vertintojo profesinës etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsëjo 14 d. nutarimu Nr.
27–7 // Valstybës þinios. Informaciniai praneðimai. 2001. Nr. 23.
19
Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartyje
civilinëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–
1140/2001, nurodë: „Darytina iðvada, kad pacientà ir gydytojà (sveikatos prieþiûros ástai-
gà) sieja prievolë, kurios turiná sudaro gydytojo pareiga uþtikrinti, kad ði prievolë bûtø
vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. uþtikrinant maksimalø atidumo, rûpestin-
gumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsná. Taigi sprendþiant dël gydytojø kaltës bûtina
atsakyti á klausimà, ar tikrai medicininës paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias
atidumo, rûpestingumo, dëmesingumo, atsargumo pastangas. Ðiuo tikslu turi bûti re-
miamasi ne tik teisës aktø, reglamentuojanèiø medicininiø paslaugø teikimà, bet ir gydy-
tojø profesinës etikos nuostatomis. Kompleksiðka jø analizë patvirtina, kad atidumo,
dëmesingumo, rûpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinës etikos taisyk-
liø paþeidimas profesinës atsakomybës atveju yra tolygu profesionalo kaltei“.
29
5.2. Tinkamas prievolës vykdymas
Tinkamo prievolës vykdymo principas átvirtintas CK 6.38 straipsnio

1 dalyje. Jis reiðkia, kad ðalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti
prievolës sàlygas pagal subjektà, bûdà, vietà, terminus, jos objektui ke-
liamus kokybës, kiekio, asortimento, komplektiðkumo reikalavimus bei
kitus ástatymø ir sutarties nurodymus. Jeigu ðios sàlygos nëra aptartos,
prievolë turi bûti vykdoma laikantis bendrøjø teisës principø.
Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikðmingi kredi-
toriui, todël jie ágauna lygiavertá vaidmená vertinant, ar prievolë ávykdy-
ta tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai ati-
tinka teisiná prievolës turiná – ðaliø teises ir pareigas, laikoma, kad prie-
volë ávykdyta tinkamai. Tinkamai ávykdyta prievolë bei ið ðios prievolës
atsiradusios papildomos teisës ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.).
Tam, kad prievolës ávykdymas bûtø uþfiksuotas ir ðalys iðvengtø ga-
limø ginèø dël to, ar tinkamai buvo ávykdyta prievolë, priëmimo faktà
svarbu fiksuoti dokumentiðkai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK
6.65 straipsnyje.
Kreditorius, priimdamas prievolës ávykdymà, privalo duoti skoli-
ninkui pakvitavimà apie visiðkà arba daliná prievolës ávykdymà, jeigu
sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nëra nustatyta,
taèiau dël to, kad prievolës ávykdymas yra laikomas sandoriu, darytina
iðvada, jog pakvitavimui turi bûti taikomos bendros raðytinæ sandoriø
formà reglamentuojanèios taisyklës (CK 1.73 str.). Tai gali bûti, pavyz-
dþiui, kreditoriaus ranka paraðytas raðtelis, kurio turinys leistø padaryti
iðvadà dël prievolës ávykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat pri-
lygsta áraðas apie prievolës ávykdymà gràþinamame skolos dokumente
(CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbià reikðmæ, nes ið jo
galima spræsti, ar skolininkas ávykdë visà prievolæ, ar jos dalá, ar prievo-
lë ávykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdþiui, pagal paskolos sutartá kredito-
rius metams buvo paskolinæs 10 000 litø su 6 proc. metinëmis palûka-
nomis. Praëjus metams skolininkas gràþino kreditoriui 10 000 litø. Pa-
kvitavime kreditorius nurodë, kad skolininkas gràþino 9400 litø skolos
bei 600 litø palûkanø ir skolininkas priëmë tokio turinio pakvitavimà.
Taigi pakvitavimo priëmimas reiðkia ir sutikimà su jo turiniu, vadinasi,
ir likusios 600 litø skolos dalies negràþinimà su visomis ið to iðplaukian-
èiomis pasekmëmis (pvz., nuo ðios sumos skaièiuojamos sutartos palû-
kanos ir pan.). Taèiau jeigu kreditorius bûtø iðdavæs pakvitavimà, kad
30
skolininkas gràþino 10 000 litø skolos, pareiðkus reikalavimà dël palû-

kanø, árodinëjimo pareiga, kad palûkanos nebuvo sumokëtos, tektø
kreditoriui, nes pakvitavimo dël pagrindinës sumos sumokëjimo iðda-
vimas preziumuoja ir palûkanø bei kitokiø iðlaidø sumokëjimo faktà
(CK 6.65 str. 5 d.).
Jei skolininkas kreditoriui yra iðdavæs prievolei patvirtinti skolos
dokumentà, tai kreditorius, priimdamas visà prievolës ávykdymà, priva-
lo tà dokumentà skolininkui gràþinti, o jei tokios galimybës nëra, – nu-
rodyti tai pakvitavime. Pavyzdþiui, priimdamas paskolos gràþinimà,
kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarymà patvirtinantá
dokumentà. Taèiau ði taisyklë nebus taikoma, jei paskolos sutartis su-
daryta dviem egzemplioriais, kuriø po vienà turi abi sutarties ðalys. To-
kiu atveju paskolos gràþinimo faktas gali bûti paþymëtas skolininko eg-
zemplioriuje ir toks áraðas taps paskolos gràþinimà patvirtinanèiu áro-
dymu.
Jeigu ávykdoma ne visa prievolë arba skolos dokumentas reikalin-
gas kreditoriui kitoms teisëms ágyvendinti (pvz., palûkanø, netesybø ar
pan.), jis turi teisæ pasilikti skolos dokumentà, taèiau privalo skolininkui
duoti pakvitavimà.
Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavimà, gràþinti skolos doku-
mentà arba paþymëti pakvitavime, kad negali ðio dokumento gràþinti,
skolininkas turi teisæ sustabdyti prievolës vykdymà iki jam bus iðduotas
dokumentas, patvirtinantis prievolës ávykdymà. Tokiu atveju laikoma,
kad prievolæ paþeidë kreditorius (CK 6.64 str.).
Kartais prievolë yra tæstinë, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet
svarbu patvirtinti kiekvienà veiksmà. Taèiau ástatymas (CK 6.65 str. 4
d.) nustato prezumpcijà, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus
patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iðskyrus atvejus, kai sutarty-
je arba pakvitavime numatyta kas kita.
5.3. Prievolës ávykdymo subjektai
Prievolës ðalys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ðie asmenys

yra ir prievolës ávykdymo subjektai. Taip bûna, kai skolininkas asme-
niðkai ávykdo prievolæ kreditoriui. Taèiau kartais prievolë turi bûti ávyk-
dyta kitam asmeniui, nes taip ðaliø buvo susitarta arba tai nustato ásta-
tymas, arba nusprendë teismas. Gali bûti, kad prievolæ ávykdo ne pats
31
skolininkas, o treèiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prie-

volë bus laikoma ávykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo ávairiø ap-
linkybiø, kurios ir aptariamos ðiame skyriuje.
Prievolės įvykdymas trečiajam asmeniui. Ið prievolës sampratos ið-
plaukia bendroji taisyklë: prievolë turi bûti ávykdyta kreditoriui. Taèiau
tik tokio ávykdymo pripaþinimas tinkamu pasunkintø civilinæ apyvartà,
o kai kuriais atvejais ir ribotø jà, todël ástatymas iðpleèia asmenø, ku-
riems ávykdymas pripaþástamas tinkamu, ratà. Bendrosios tokio ávyk-
dymo taisyklës iðdëstytos CK 6.44–6.47 straipsniuose.
Teisiðkai reikðmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami
asmeniðkai, ir per savo atstovus. Ði taisyklë taikoma ir vykdant prievolæ.
Kreditorius gali veikti per savo atstovà, todël prievolë bus laikoma
ávykdyta tinkamai, kai ávykdymà priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.).
Gali pasitaikyti atvejø, kai prievolës objektas turi bûti perduotas ki-
tam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudinges-
nis arba dël kokiø nors kitø prieþasèiø priimtinesnis. Laikoma, kad
prievolë ávykdyta tinkamai, jeigu ji ávykdyta kreditoriaus paskirtam as-
meniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pirkëjas ir pardavëjas pirkimo–
pardavimo sutartimi susitarë, kad nupirktas prekes pardavëjas perduos
pirkëjo nurodytam veþëjui, kuris pristatys jas pirkëjui. Tokiu atveju bus
laikoma, jog pirkimo–pardavimo sutartis ávykdyta tinkamai, jeigu par-
davëjas prekes perdavë, kaip tai ir nustatë sutartis, nepaisant to, kad
veþëjas prekiø pirkëjui dël kokiø nors prieþasèiø (pvz., dël eismo nelai-
mës, kurios metu prekës buvo sunaikintos) nepristatë.
Prievolë taip pat laikoma ávykdyta tinkamai, kai ávykdoma asme-
niui, kuris ástatymø arba teismo yra ápareigotas priimti prievolës ávyk-
dymà (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus
ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.)
ápareigojamas, pavyzdþiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanèio ið-
nuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokestá.
Paprasèiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievolæ
treèiajam asmeniui skolininkas ásitikintø, ar ðis turi teisæ priimti ávyk-
dymà. Todël skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma
prievolë, pateiktø árodymus, patvirtinanèius teisæ priimti ávykdymà (ága-
liojimà, teismo nutartá, asmens dokumentà ar pan.). Jeigu ðis asmuo
tokiø árodymø nepateikia ir skolininkas turi pakankamà ir protingà pa-
grindà abejoti, ar asmuo turi teisæ priimti ávykdymà, skolininkas turi
teisæ sustabdyti prievolës vykdymà (CK 6.46 str. 1 d.).
32
Kartais kreditoriui gali bûti priimtina, kad prievolë ávykdoma ne

jam, ne jo paskirtam ir ne ástatymo arba teismo nustatytam asmeniui.
Pavyzdþiui, skolininkas perduoda skolà ne kreditoriui, o asmeniui, kuris
kreditoriaus atþvilgiu yra kreditorius pagal kità paskolos sutartá. Toks
ávykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maþina kreditoriaus ásiparei-
gojimus (pasyvà), todël yra naudingas ir priimtinas. Bûtø neteisinga
teigti, kad prievolë ávykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna
faktiná ávykdymà ne tiesiogiai ið skolininko, o ið kito asmens, kuris be
jokio pagrindo priëmë ávykdymà ir visà perdavë kreditoriui. Pavyzdþiui,
skolininkas, atvykæs pas kreditoriø á namus gràþinti skolos, jo nerado,
todël perdavë pinigus kartu gyvenanèiai kreditoriaus motinai, o ði ati-
davë juos sugráþusiam á namus sûnui (kreditoriui). Siekdamas suregu-
liuoti tokius ir panaðius santykius ástatymø leidëjas CK 6.44 straipsnio 2
dalyje numatë ðio straipsnio 1 dalies iðimtis, tinkamu taip pat pripaþin-
damas ávykdymà asmeniui, neturinèiam teisës priimti jos ávykdymà, jei-
gu kreditorius patvirtina toká ávykdymà arba faktiðkai gauna visà ávyk-
dymà ið to asmens.
Kad prievolë treèiajam asmeniui, kuris neturi teisës priimti ávyk-
dymo, ávykdyta tinkamai, gali bûti pripaþinta ir dël subjektyviø kriterijø.
Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atlei-
dþiamas nuo prievolës ávykdymo kreditoriui esant dviejø sàlygø visetui:
1) skolininkas pagrástai ir sàþiningai mano, kad prievolæ ávykdo tikrajam
kreditoriui; 2) dël tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius.
Subjektyvus taikomø kriterijø pobûdis lemia ir procesinæ skolinin-
ko árodinëjimo pareigà. Todël skolininkas atleidþiamas nuo prievolës
tik tuomet, jeigu árodo, kad suklydo sàþiningai. Sprendþiant apie tokios
padëties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali
praturtëti ið kito asmens nuostolio. Todël iðreikalaujant prievolës ávyk-
dymà ið tariamo kreditoriaus taikomos nepagrástà praturtëjimà arba
turto gavimà reglamentuojanèios normos (CK Ðeðtosios knygos XX
skyrius).
Trečiojo asmens prievolės vykdymas. Ástatymas nustato bendrà tai-
syklæ, kad prievolæ visiðkai arba ið dalies gali ávykdyti treèiasis asmuo
(CK 6.50 str. 1 d.).
Taèiau kad treèiasis asmuo prievolæ ávykdë tinkamai, nebus laiko-
ma, jeigu asmeninæ skolininko pareigà ávykdyti prievolæ nustato ðaliø
susitarimas arba tai lemia paèios prievolës esmë (CK 6.50 str. 1 d.). Pa-
vyzdþiui, pirkëjui nëra svarbu, kas perduos pagal pirkimo–pardavimo
33
sutartá ágytà daiktà – pats pardavëjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pir-
këjas suinteresuotas gauti daiktà, dël kurio perdavimo susitarë, per-
duodantis asmuo èia neturi reikðmës. Pardavëjas bus asmeniðkai áparei-
gotas perduoti sutarties objektà tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus
nustatyta sutartimi. Taèiau kai kurios prievolës pagal savo esmæ negali
bûti laikomos tinkamai ávykdytos, jeigu jas ávykdo kitas asmuo. Papras-
tai tai prievolës, kuriø dalykà sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinka-
mos kvalifikacijos. Taip atlygintinø paslaugø teikëjas privalo paslaugas
teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaugø sutartis (CK 6.717 str. 1 d.).
Pavyzdþiui, klientas sudaro su advokatu teisinës pagalbos sutartá, pagal
kurià pastarasis ásipareigoja pateikti teisinæ iðvadà dël kliento rengia-
mos pasiraðyti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advoka-
tas privalo iðvadà pateikti asmeniðkai, o ne pasitelkæs kitus asmenis,
nebent sutartis nustatytø kitaip.
Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisyklës iðimtis gali nu-
matyti ir specialios ástatymo normos. Pavyzdþiui, mokslinio tyrimo dar-
bus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo
sutartá ágaliotinis privalo ávykdyti pavedimà asmeniðkai, iðskyrus sutarty-
je nustatytas iðimtis bei atvejus, kai ástatymas leidþia perágaliojimà (CK
6.760 str. 2 d.).
Nors esant prievoliniam santykiui skolininkà slegia pareiga ávykdyti
prievolæ, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad ðià prievolæ uþ já ávyk-
dytø treèiasis asmuo. Susiklosèius atitinkamai faktinei padëèiai, nesàþi-
ningas treèiasis asmuo gali bûti suinteresuotas ávykdyti prievolæ uþ sko-
lininkà ir taip ágijæs tiesioginæ reikalavimo teisæ á patá skolininkà panau-
doti jà kaip spaudimo priemonæ siekdamas kokiø nors tikslø. Kartais
toks reikalavimo perëmimas gali turëti ir papildomà teisinæ reikðmæ.
Pavyzdþiui, nulemti bankroto bylos iðkëlimo iniciatyvos teisæ ar pan.
Skolininkui tokia ir panaðios situacijos gali bûti nepriimtinos, todël ásta-
tymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti
prievolës ávykdymo ið treèiojo asmens, jeigu skolininkas praneðë kredi-
toriui prieðtaraujàs tokiam ávykdymui (CK 6.50 str. 2 d.).
Taèiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievolës ávykdymo net
ir gavæs skolininko prieðtaravimà, jeigu jis nukreipë ieðkojimà á skoli-
ninko turtà ir dël to treèiasis asmuo gali netekti tam tikrø teisiø á tà tur-
tà. Tokiu atveju treèiasis asmuo turi teisæ patenkinti kreditoriaus reika-
lavimà. Tokia pat teisë priklauso valdanèiam turtà asmeniui, jeigu ðis
dël iðieðkojimo gali prarasti turto valdymo teisæ (CK 6.51 str.). Pavyz-
34
dþiui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali

prarasti teises á daiktà, jeigu nuomos sutartis dël kokiø nors prieþasèiø
nebuvo áregistruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bûti suin-
teresuotas ávykdyti prievolæ, pavyzdþiui, sumokëti skolà uþ nuomotojà,
o vëliau áskaityti savo regresiná reikalavimà á nuomotojo nuomos mo-
kesèio reikalavimà ir taip iðsaugoti daikto nuomos teisæ.
Treèiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali ávykdyti prievolæ ne tik
tiesiogiai kreditoriui, taèiau taip pat ámokëdamas pinigus á notaro, ban-
ko ar kitos kredito ástaigos depozitinæ sàskaità (CK 6.56 str.) arba áskai-
tydamas prieðprieðinius reikalavimus (CK 6.130–6.140 str.).
Treèiasis asmuo, ávykdæs uþ skolininkà prievolæ, ágyja regreso teisæ
reikalauti ið skolininko.
5.4. Prievolës ávykdymo objektas
Prievolës vykdymo objektu yra laikoma ta vertybë, kurià kredito-

rius gauna skolininkui ávykdþius prievolæ. Daþniausiai prievolës vykdy-
mo objektas yra daiktai ir pinigai, taèiau gali bûti ir intelektinës veiklos
rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civiliniø teisiø objektai (CK
1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ðaliø susitarimu, o
kai tokio susitarimo nëra – remiantis ástatymais arba bendraisiais teisës
principais. Ðie reikalavimai gali bûti susijæ su prievolës objekto kokybe,
kiekiu, asortimentu ir kt.
Prievolės įvykdymo kokybė. Reikalavimas, kad prievolë bûtø ávykdy-
ta tinkamai, taikomas visoms prievolëms – tai kreditoriaus reikalavimai
dël atliekamø darbø arba paslaugø, perduodamø daiktø, intelektinës
veiklos rezultatø kokybës ir pan.
Tinkamas prievolës ávykdymas reiðkia, kad prievolës dalykas atitik-
tø kokybës reikalavimus, kurie yra nustatyti norminiø teisës aktø arba
sutarties. Vertinant prievolës kokybæ, kuri nëra sureguliuota nei nor-
miniais teisës aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teisës princi-
pais.
Kokybës reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis ávairiais
techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklëmis ir
pan. Vieni ið jø, pavyzdþiui, techniniai reglamentai, higienos normos,
taisyklës turi teisës normos galià ir yra privalomi net ir nesant nuorodos
35
á juos20. Kiti, pavyzdþiui, standartai, taikomi savanoriðkai, iðskyrus atve-

jus, kai teisës aktuose pateikta iðskirtinë nuoroda á standartus (Standar-
tizacijos ástatymo21 7 str. 1 d.). Taèiau civilinë apyvarta yra nuolat besi-
plëtojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, dar-
bai, intelektinës veiklos rezultatai ir kt., todël neámanoma reglamentuo-
ti ir numatyti visø prievoliø kokybiniø charakteristikø. Dël ðios prieþas-
ties ástatymø leidëjas pasirenka ir prieðingà teisinio reglamentavimo
metodà nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievolë bus ávykdyta ne-
tinkamai. Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produktø ir paslaugø
netinkamos kokybës samprata. Pagal ðià normà produktas (paslaugos)
yra prastos kokybës, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimø, kuriø pro-
tingai gali tikëtis vartotojas. Ðiame straipsnyje taip pat nurodomos ap-
linkybës, á kurias turi bûti atsiþvelgiama nustatant, ar produkto (paslau-
gos) kokybë buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybës, laikas,
kada jis buvo pagamintas, ir kt.).
Kokybës reikalavimus nustato ne tik teisës aktai – jie gali bûti reg-
lamentuojami ir ðaliø sutartimi. Pavyzdþiui, pirkëjas ir pardavëjas nu-
matë, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas bus audiniø atraiþos.
Daþniausiai bûtent sutartiniuose santykiuose kokybës reikalavimai yra
labai reikðmingi. Todël skolininko pareiga gerai atlikti prievolæ tinka-
mai paþymima ávairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdþiui,
UNIDROIT Tarptautiniø komerciniø sutarèiø principø 5.6 straipsnis
nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokybë nei sutartyje, nei ástatymuose
nëra nustatyta, sutarties ðalis turi vykdyti sutartá atsiþvelgdama á konk-
reèias aplinkybes: sutarties ávykdymo kokybë turi bûti protinga ir ne
blogesnë uþ vidutinæ. Tokia pat taisyklë pateikiama ir CK 6.197 straips-
nyje.
CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievolës, kai jos dalykas yra
pareiga perduoti daiktà, kokybës reikalavimai. Kai prievolës dalykas yra
20
Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 m. kovo 28 d. ásakymu Nr.
110 patvirtinti trys dujø cilindrø reglamentai // Valstybës þinios. 2001. Nr. 47–1638; Lie-
tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. ásakymu Nr. V–64
patvirtinta higienos norma HN 71:2003 „Soliariumai. Árengimas ir eksploatavimas“ //
Valstybës þinios. 2003. Nr. 21–918; Lietuvos Respublikos valdymo reformø ir savivaldy-
biø reikalø ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio
13 d. ásakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaugø teikimo taisyk-
lës // Valstybës þinios. 1998. Nr. 92–2565 ir kt.
21
Valstybës þinios. 2000. Nr. 35–972.
36
pareiga perduoti pagal rûðies poþymius apibûdintà daiktà, skolininkas

turi perduoti tokios pat rûðies, bet ne prastesnës kokybës uþ vidutinæ
tokiø daiktø kokybæ daiktà, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko
kita. Kai prievolës dalykas yra pareiga perduoti individualiais poþymiais
apibûdintà daiktà, skolininkas atsako uþ bet koká to daikto kokybës pa-
blogëjimà dël skolininko kaltës.
Jei prievolës dalykà sudarantys veiksmai yra tæstiniai, asmuo priva-
lo nebloginti kokybës per visà laikà, kol jie atliekami. Pavyzdþiui, gydy-
tojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacijà, taèiau ir rûpintis pacientu
pooperaciniu laikotarpiu, net ir iðvykus ið ligoninës22.
Tinkamas prievolës ávykdymas nebûtinai turi reikðti tinkamos ko-
kybës prievolës objektà. Ðalys sutartimi gali nustatyti, kad prievolës ob-
jektas bus bûtent neatitinkantis kokybës reikalavimø daiktas. Pavyz-
dþiui, pirkëjas perka ið gamintojo nestandartinæ (blogos kokybës) pre-
kæ, kurià po to sutaiso taip, kad ji atitiktø visus kokybës reikalavimus, ir
parduoda jau kitam pirkëjui. Tokioje prievolëje tinkamu ávykdymu bus
laikomas bûtent netinkamos kokybës prekës perdavimas, nes taip buvo
susitarta sutartyje.
Prievolės įvykdymo kiekis. Reikalavimas dël prievolës ávykdymo kie-
kio – tai reikalavimas, kad skolininkas ávykdytø visà prievolæ. Sutartinë-
je prievolëje jos objekto kiekis gali bûti iðreikðtas svorio, kiekio, tûrio ar
kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dël kiekio yra esminë
sutarties sàlyga. Pavyzdþiui, jeigu ið pirkimo–pardavimo sutarties turi-
nio ir jà aiðkinant neámanoma nustatyti perduotinø daiktø kiekio, lai-
koma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).
Jeigu skolininkas ávykdo ne visà prievolæ, laikyti, jog prievolë ávyk-
dyta tinkamai, negalima. Taèiau galimi atvejai, kai nepaisant kredito-
riaus valios prievolë baigiasi anksèiau dël to, kad buvo áskaityti prieð-
prieðiniai vienarûðiai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai neámanoma jos
ávykdyti dël nenugalimos jëgos, uþ kurià skolininkas neatsako (CK
22
Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas civilinëje byloje L. M. Sandienė v.
Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001 pareiðkë: „… prievolë, atsira-
dusi tarp gydytojo (sveikatos prieþiûros ástaigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo
kursà ir atitinkamai – nesibaigia atlikus operacijà, jeigu reikalinga pooperacinë prieþiûra
arba kontrolë. Taigi pareiga rûpintis pacientu nesibaigia pacientui iðvykus ið ligoninës.
Gydytojas privalo domëtis paciento bûkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperaci-
nëms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti á paciento
skundus“.
37
6.127 str.), kai mirðta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo

(CK 6.128 str.). Prievolë gali bûti neávykdyta iki galo ir dël kreditoriaus
valios. Pavyzdþiui, jis gali atleisti skolininkà nuo prievolës vykdymo (CK
6.129 str.). Jeigu dël pasikeitusiø aplinkybiø vykdyti prievolæ vienai ða-
liai tampa sunkiau negu kitai ðaliai, nutraukti jos vykdymà gali ir tei-
smas (CK 6.204 str.).
Jei skolininkas yra ásipareigojæs perduoti individualiais poþymiais
apibûdinamà daiktà, jis turi bûti perduotas visas. Ástatymas nustato sko-
lininko pareigà saugoti tà daiktà iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenu-
mato ko kita (CK 6.43 str.).
Kiti prievolės objektui keliami reikalavimai. Kokybë bei kiekis nëra
vieninteliai prievolës objektui keliami reikalavimai. Komplektiškumas
taip pat yra ta kategorija, á kurià ávairiose prievolëse turi bûti atsiþvel-
giama vertinant, ar prievolë ávykdyta tinkamai. Komplektiðkumu yra
laikoma visuma daiktø, kurie pagal sutartá arba ástatymà yra laikomi
sudëtinëmis prievolës ávykdymo objekto dalimis arba kurie dël savo
savybiø turi bûti naudojami kartu. Pavyzdþiui, elektrinis prietaisas ne-
gali bûti naudojamas pagal paskirtá, jeigu nebus sukomplektuotas kartu
su kiðtukiniu elektros laidu. Taip pirkimo–pardavimo sutartimi parda-
vëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pirkimo–
pardavimo sutarties sàlygø, nustatanèiø daiktø komplektiðkumà, reika-
lavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavëjas privalo perduoti
daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktø prekybos paproèiø ir
áprastai reiðkiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimo–
pardavimo sutartis reikðmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra
laikoma prekiø sudëtis pagal rûðá, modelá, dydá, spalvà arba kitus daik-
tus, apibûdinanèius poþymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavëjas
privalo perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavëjas privalo
perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ðaliø suderintà daiktø asortimen-
tà. Jeigu nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nëra aptarta, taèiau
ið sutarties turinio ir esmës matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrà
asortimentà, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokio asortimento
daiktus, kurie atitiktø pardavëjui þinomus sutarties sudarymo metu pir-
këjo poreikius, arba turi teisæ sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).
38
5.5. Prievolës ávykdymo bûdas
Skolininkas turi ávykdyti prievolæ taip, kaip aptarta sutartyje arba

ástatymuose. Ðios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas
prievolës ávykdymo bûdo vertës (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pagal
rangos sutartá ásipareigojæs sumokëti rangovui uþ atliktà darbà uþsako-
vas negali uþuot uþmokëjæs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu
atveju nesvarbu, ar pasiûlyti daiktai yra tos paèios vertës kaip ir sutartas
uþmokestis, ar net didesnës. Taèiau gali bûti atvejø, kai kreditoriui toks
arba panaðus atsiskaitymo bûdas yra priimtinas. Todël ástatymas, pripa-
þindamas sutarties laisvës principà bei gindamas kreditoriaus interesus,
nustato bendrà taisyklæ, kad prievolë laikoma ávykdyta, jeigu kredito-
rius sutiko, jog prievolë bus ávykdyta kitokiu bûdu (CK 6.39 str. 2 d.).
Jeigu skolininkas atlieka ne tà veiksmà, kuris sudaro prievolës da-
lykà, arba jo neatlieka, ir dël to kreditorius nesutinka, prievolë negali
bûti laikoma tinkamai ávykdyta, o tarp ðaliø atsiranda kitas – civilinës
teisinës atsakomybës santykis.
Prievolës ávykdymo bûdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos
prievolës pakeitimu kita (novacija) – tai pirmàjà daro pasibaigusià (CK
6.141 str.). Pirmuoju atveju prievolës bûdo pakeitimas lemia prievolës
pabaigà, taèiau nauja prievolë neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju
tarp ðaliø atsiranda nauja prievolë. Pavyzdþiui, asmuo buvo skolingas
kreditoriui tam tikrà pinigø sumà, taèiau abi ðalys susitarë, kad skoli-
ninkas skolos negràþins – uþ jà jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus
prievolæ perduoti pinigus prievole atlikti tam tikrà darbà vietoje pasko-
linio santykio tarp ðaliø atsirado rangos teisinis santykis.
Sudëtingo turinio prievolëse prieðprieðines pareigas skolininkas ir
kreditorius turi ávykdyti tuo paèiu metu, jeigu ástatymai, sutartis ar prie-
volës esmë nenumato ko kita. Pavyzdþiui, pirkëjas turi sumokëti pini-
gus, o pardavëjas – perduoti daiktà. Taèiau pirkimo–pardavimo sutar-
timi ðalys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksèiau, o pinigai
sumokëti po keliø dienø, arba ðalys gali sutartimi nustatyti kità prieð-
prieðiniø pareigø vykdymo tvarkà.
Prievolë turi bûti ávykdyta ið karto. Kreditorius turi teisæ nepriimti
prievolës, jei ði ávykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). Ðia teise kreditorius
gali pasinaudoti net ir tuomet, kai prievolës objektas yra dalus. Ði tai-
syklë pagrásta tuo, kad priimti prievolæ dalimis kreditoriui gali bûti ne-
naudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdþiui, uþsakovui, priëmusiam pa-
39
gal rangos sutartá statomo statinio dalá, tenka ir tos dalies atsitiktinio
þuvimo rizika, jeigu tai ávyko ne dël rangovo kaltës (CK 6.694 str. 3 d.),
ir pan. Taèiau gali bûti, kad dalimis ávykdytà prievolæ kreditoriui apsi-
moka priimti, piniginëse prievolëse kreditoriui taip sumaþëja rizika dël
galimo visiðko prievolës neávykdymo – tai jam bûtø nenaudinga. Todël
visiðkai suprantama, kai, pavyzdþiui, kreditorius gràþinamà paskolà pri-
ima dalimis. Kreditoriaus teisë atsisakyti priimti dalimis ávykdytà prie-
volæ gali bûti apribota jo ir skolininko sutartimi arba ástatymu. Pavyz-
dþiui, vekselio turëtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies
ámokos (Ásakomøjø ir paprastøjø vekseliø ástatymo 41 str. 2 d.)23.
Jeigu tarp ðaliø yra kilæs ginèas dël dalies prievolës, kreditorius pri-
valo priimti tà prievolës dalá, kuri yra neginèijama (CK 6.40 str. 2 d.).
Pavyzdþiui, tarp kredito sutarties ðaliø kyla ginèas dël to, kiek palûkanø
skolininkas yra sumokëjæs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti
priimti nustatytais terminais gràþinamà kredità arba jo dalá (ir atitin-
kamai skaièiuoti nuo jo palûkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims
gràþinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaièiuotomis
palûkanomis.
5.6. Prievolës ávykdymo vieta
Prievolës ávykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bûti at-
likti veiksmai pagal prievolæ. Nors sàlyga dël prievolës ávykdymo vietos
nëra esminë, jà nustatyti svarbu dël ávairiø prieþasèiø. Prievolës ávyk-
dymo vieta gali turëti átakos iðlaidø pasiskirstymui tarp ðaliø, lemti, ku-
rios valstybës teisë turi bûti taikoma, ir pan.
Prievolës ávykdymo vieta gali bûti nurodyta sutartyje, ástatymuose
arba jà gali lemti prievolës esmë. Yra prievoliø, kai sutartimi bûtina
nustatyti ir tinkamo prievolës ávykdymo vietà. Pavyzdþiui, krovinio siun-
tëjas nurodo veþëjui, kur turi bûti pristatytas krovinys, kad já galëtø pri-
imti gavëjas. Uþsakovas pagal statybos rangos sutartá turi nurodyti ir
vietà, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taèiau yra prievoliø, kai vie-
tos nebûtina nurodyti, nes jos atsiþvelgiant á jø esmæ kitoje vietoje ir
negali bûti ávykdytos. Pavyzdþiui, atlikti tam tikrus darbus pagal su-
brangos sutartá subrangovas gali tik tame pastate, kurá stato rangovas, ir
23
40
pan., prievolës ávykdymo vietà gali nustatyti ir ástatymas. CK 6.318

straipsnis reglamentuoja pagal pirkimo–pardavimo sutartá parduotø
daiktø perdavimà, kai pardavëjas neápareigotas perduoti daiktø konk-
reèioje vietoje.
Jei prievolës ávykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei ástatyme,
nei apie jà galima spræsti ið prievolës esmës, taikomos CK 6.52 straips-
nio 2 dalies taisyklës. Jos nustatytos atsiþvelgiant á tai, kas sudaro vyk-
dytinos prievolës dalykà.
Jeigu prievolës dalykas yra pagal individualius poþymius apibûdin-
to daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bûti perduotas daikto buvimo
vietoje prievolës atsiradimo momentu. Pavyzdþiui, pirkëjas apþiûrëjo
automobilá automobiliø salone, sudarë sutartá ir po keliø dienø sumo-
këjo pinigus. Tokiu atveju pardavëjas privalo perduoti nupirktà auto-
mobilá pardavimo vietoje.
Nekilnojamasis daiktas turi bûti perduodamas jo buvimo vietoje.
Jei skolininkas yra ásipareigojæs perduoti pagal rûðies poþymius
apibûdintà daiktà, ðá daiktà jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba
verslo vietoje.
Piniginæ prievolæ skolininkas turi ávykdyti kreditoriaus gyvenamo-
joje arba verslo vietoje ið karto, kai tik baigiasi prievolës ávykdymo ter-
minas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievo-
lei pasikeitë ir dël to skolininkas, vykdydamas prievolæ, turëjo papildo-
mø iðlaidø, kreditorius privalo skolininkui ðias iðlaidas atlyginti. Kredi-
toriaus reikalavimu piniginë prievolë gali bûti ávykdyta ir kitoje valsty-
bës, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokëjimo
metu, ar valstybës, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievolës
atsiradimo momentu, teritorijoje. Taèiau jeigu toks kreditoriaus reika-
lavimas ið esmës pasunkintø skolininko padëtá, skolininkas gali atsisaky-
ti tenkinti kreditoriaus reikalavimà ir ávykdyti prievolæ kreditoriaus gy-
venamojoje arba verslo vietoje prievolës atsiradimo momentu (6.52 str.
2 d. 5 p.).
Visos kitos prievolës turi bûti ávykdytos skolininko gyvenamojoje
arba verslo vietoje prievolës ávykdymo termino suëjimo momentu (6.52
str. 2 d. 5 p.).
Kai kuriø prievoliø ávykdymo vietà gali nulemti jø specifinës savy-
bës. Pavyzdþiui, krovinio veþimo geleþinkelio transportu iðdavimo vieta
gali bûti tik geleþinkelio stotis, krovinio gabenimo jûros transportu –
uostas ir pan.
41
5.7. Prievolës ávykdymo terminai
Prievolës turi bûti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir lai-

kantis nustatytø terminø. Prievolës ávykdymo terminas yra tam tikras
laikas, kai prievolë turi bûti ávykdyta. Ðis laikas paprastai tapatinamas
ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kurá prievolë turi bûti
ávykdyta. Ið tiesø bûtø sunku ávykdyti prievolæ tam tikru sekundþiø, mi-
nuèiø, valandø, o kartais ir dienø tikslumu. Pagal tai, ar ávykdymo ter-
minas yra nustatytas, prievolës gali bûti skirstomos á terminuotas ir ne-
terminuotas prievoles. Pastarosios savo ruoþtu gali bûti skirstomos á
prievoles, kuriø ávykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuriø
ávykdymo terminas apibrëþtas reikalavimo jà ávykdyti momentu.
Terminas gali bûti apibrëþiamas kalendorine data, tam tikru laiko-
tarpiu, ávykiu, kai prievolë turi bûti ávykdyta, ar pan. Terminas gali bûti
nustatytas apibrëþiant ne tik prievolës ávykdymo pabaigà, bet ir jos pra-
dþià. Daþnai prievolës pradedamos vykdyti ásigaliojus prievolei, taèiau
jis gali prasidëti ir praëjus tam tikram laikui po jos ásigaliojimo. Taigi
prievolës ávykdymo terminà galima apibrëþti kaip momentà arba laiko-
tarpá, per kurá skolininkas turi atlikti prievolës dalykà sudaranèius
veiksmus.
Terminas gali bûti nustatytas ástatymu, sutartimi arba teismo
sprendimu. Taip ástatymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkëjui
atsisakius vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ne preky-
bai skirtose patalpose, pardavëjas, gavæs praneðimà apie nutraukimà,
per penkiolika dienø privalo atsiimti pirkëjo gràþintà daiktà ir gràþinti
pirkëjui uþ daiktà sumokëtà pinigø sumà.
Ástatymas gali numatyti, kad skolininkas turi teisæ ávykdyti prievolæ
anksèiau nustatyto termino. Pavyzdþiui, vartojimo kredito gavëjas turi
teisæ kredità gràþinti nesibaigus jo gràþinimo laikui sumokëdamas iki
kredito gràþinimo dienos priskaièiuotas palûkanas ir kitus mokesèius
(CK 6.888 str. 2 d.).
Jeigu prievolës ávykdymo terminas nenustatytas arba apibrëþtas
reikalavimo jà ávykdyti momentu, tai kreditorius turi teisæ bet kada pa-
reikalauti jà ávykdyti, o skolininkas turi teisæ bet kada jà ávykdyti. Prie-
volæ skolininkas privalo ávykdyti per septynias dienas nuo tos dienos,
kurià kreditorius pareikalavo jà ávykdyti. Ðis terminas netaikomas, jeigu
pagal ástatymus arba sutarties esmæ aiðkus kitas prievolës ávykdymo
terminas. Tokiais atvejais prievolës ávykdymo terminas turi bûti protin-
42
gas ir sudaryti sàlygas skolininkui tinkamai ávykdyti prievolæ. Jeigu prie-

volës prigimtis, jos ávykdymo bûdas arba ávykdymo vieta reikalauja tam
tikro termino, tokios prievolës ávykdymo terminà gali nustatyti teismas
vienos ið ðaliø reikalavimu.
CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendrà taisyklæ, kad skolininkas
turi teisæ ávykdyti prievolæ prieð terminà, jeigu to nedraudþia ástatymai,
sutartis arba jeigu prievolës ávykdymas prieð terminà neprieðtarauja jos
esmei.
5.8. Prievolës ðaliø bendradarbiavimas
Ðaliø bendradarbiavimas (kooperavimasis) – tai jø veiksmai pade-

dant viena kitai ágyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. Ðie
veiksmai gali bûti neaptarti ðaliø susitarimu ir nenumatyti prievolës at-
siradimo momentu, taèiau tampa bûtini dël to, kad prievolë bûtø vyk-
doma iðlaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesø pusiausvyrà.
Ðaliø pareiga bendradarbiauti vykdant prievolæ átvirtinta CK 6.38
straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobûdþio reikalavimas. Pripaþindamas
ypatingà ðaliø bendradarbiavimo reikðmæ atskirose prievolëse ástatymø
leidëjas daþnai papildomai jà pabrëþia bei nustato ir ðios pareigos ne-
vykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paþeidusiu prievolæ, jeigu
skolininkas negali ávykdyti prievolës dël per maþo kreditoriaus bendra-
darbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkëjas privalo sumo-
këti daikto kainà pardavëjui, jeigu daiktas, kurá pardavëjas privalëjo
perduoti pagal sutartá, taèiau neperdavë pirkëjui dël to, kad pastarasis
per maþai bendradarbiavo su pardavëju, þuvo arba sugedo (CK 6.320
str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos ran-
gos sutarties ðalys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek ástengdamas turi
suteikti asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui informacijos ir
pagalbos, kuri pagrástai reikalinga norint ávykdyti sutartá (CK 6.731
str.); ágaliotojas privalo bendradarbiauti su ágaliotiniu, kai ðis vykdo pa-
vedimà (CK 6.761 str.), ir kt.
Prievolës ðaliø bendradarbiavimo pareiga paþymima ir tarptauti-
niuose aktuose. Pavyzdþiui, UNIDROIT Tarptautiniø komerciniø su-
tarèiø principø 5.3 straipsnyje nustatyta: „Kiekviena ðalis turi viena su
kita bendradarbiauti vykdydamos sutartá, kai tokio bendradarbiavimo
galima protingai tikëtis“.
43
Bendradarbiavimo principas daþnai pabrëþiamas ir teismø prakti-

koje. Jis aiðkinamas kaip ðaliø pareiga praneðti kitai ðaliai apie gyvena-
mosios vietos, ágalioto asmens, sàskaitø pakeitimà, atstovo ágaliojimo
pabaigà ar panaikinimà, apie ketinimà atsisakyti sutarties, laiku reaguo-
ti á kitos ðalies praneðimus, keistis informacija, bûtina tam, kad prievolë
bûtø vykdoma tinkamai, informuoti viena kità apie papildomas, sutarty-
je aiðkiai neiðreikðtas sàlygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.24
5.9. Prievolës ávykdymo ekonomiðkumas
Bendra ðaliø pareiga ávykdyti prievolæ kuo ekonomiðkiau nustatyta

CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekono-
miðkumo principas reiðkia, kad prievolës ðalys privalo pasirinkti toká
ávykdymo bûdà, kuris ekonominiu poþiûriu bûtø racionaliausias ir pa-
reikalautø maþiausiø iðlaidø. Reikalavimas prievolæ ávykdyti kuo eko-
nomiðkiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdþiui, rangovas
atsako uþ netinkamà medþiagos sunaudojimà, jeigu darbas atliekamas
ið uþsakovo arba ið dalies ið uþsakovo medþiagos (CK 6.648 str. 3 d.).
Laikydamasi ekonomiðkumo principo ðalis neturi paþeisti kitos ða-
lies interesø. Tokiu atveju prievolë turi bûti vykdoma ne tik ekonomið-
kai, bet ir tinkamai, protingai, prieðingu atveju pernelyg ekonomiðkai
veikusiai ðaliai tenka kompensuoti dël to patirtus kitos ðalies praradi-
mus. Pavyzdþiui, kai rangovo faktinës iðlaidos yra maþesnës negu buvo
numatyta nustatant atliekamø darbø kainà, rangovui iðlieka teisë gauti
atlyginimà, numatytà rangos sutartyje, jeigu uþsakovas neárodo, kad
ekonomija turëjo neigiamos átakos sutartyje numatytai darbo kokybei
(CK 6.654 str.).
Ekonomiðkumo principas apima ne tik skolininko pareigà ávykdyti
prievolæ kuo ekonomiðkiau, bet ir kreditoriaus pareigà elgtis taip, kad
skolininko iðlaidos bûtø kuo maþesnës. Todël eismo nelaimës metu su-
24
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 18 d. nutartis civilinëje byloje G.
Šeršniovaitė v. E. Medonio individuali paruošų įmonė „Beilė“, Nr. 3K–3–704/2001, kat.
45.5.; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinëje byloje Žilvi-
no Budros individuali įmonė „Sėkmės sistemos“ v AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Lietu-
vos telekomo“ verslo sprendimai, Nr. 3K–3–927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Aukð-
èiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinëje byloje SPAB „Naujamiesčio būs-
tas“ v. V. Martišauskas, Nr. 3K–3–932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.
44
gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobilá gali ne bet

kokiomis sàlygomis, o tomis, kurios yra protingos ir bûtinos. Ekono-
miðkumo principas reikalauja, kad kreditorius imtøsi visø priemoniø
nuostoliams sumaþinti. Kartais tokia pareiga nustatoma ástatymu, pa-
vyzdþiui, ávykus draudiminiam ávykiui, draudëjas turi imtis jam priei-
namø protingø priemoniø galimai þalai sumaþinti (CK 6.1013 str.).
Ekonomiðkumo principo reikðmë pripaþástama ir teismø praktiko-
je25.
5.10. Kiti prievoliø vykdymo ypatumai
Skolininkas privalo atlikti prievolës dalykà sudaranèius veiksmus

kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teisæ priimti ávykdymà pagal
susitarimà, kreditoriaus nurodymà arba ástatymà. Taèiau gali bûti taip,
kad nëra asmens, kuris turi priimti ávykdymà, arba tas asmuo ávykdymo
nepriima, arba negali priimti dël kitø prieþasèiø. Tokiu atveju kai kuriø
prievoliø vykdymo ypatumus nustato ástatymas (CK 6.56 str.).
Skolininkas turi teisæ ávykdyti piniginæ prievolæ ne tiesiogiai kredi-
toriui, o sumokëdamas skolà á notaro, banko ar kitos kredito ástaigos
depozitinæ sàskaità ir toks ávykdymas laikomas tinkamu. Taèiau ðia tei-
se skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai:
1) vietoje, kurioje turi bûti ávykdyta prievolë, nëra kreditoriaus ar
kito priimti prievolës ávykdymà ágalioto asmens;
2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globëjo;
3) kreditorius vengia priimti prievolës ávykdymà;
4) kreditorius neaiðkus dël to, jog vyksta keliø asmenø ginèas dël
teisës priimti prievolës ávykdymà.
Ávykdæs prievolæ tokiu bûdu skolininkas atleidþiamas nuo palûkanø
arba kitokiø ámokø mokëjimo ateityje. Taèiau palûkanos arba kitos su-
mos, apskaièiuotos nuo pinigø sumokëjimo á depozitinæ sàskaità dienos,
priklauso kreditoriui, iðskyrus atvejá, kai skolininkas tokiu bûdu ávykdë
prievolæ siekdamas, kad atitinkamà prieðprieðinæ pareigà jam ávykdytø
ir kreditorius. Tuomet gautos palûkanos ir kitokios sumos priklauso
skolininkui, kol kreditorius atsiims ámokà.
25
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. rugsëjo 6 d. nutartis civilinëje byloje AB
„Šaldytuvų ūkis“ v. V. Vygelio individuali paruošų įmonė „Vygis“, Nr. 3K–3–761/2000, kat.
43.
45
Sàskaitos turëtojo bankroto atveju depozitinëje sàskaitoje esanèios

piniginës lëðos neátraukiamos á bankrutuojanèio banko arba kitos kredi-
to ástaigos turtà, ið kurio tenkinami kreditoriø reikalavimai.
Notaras, bankas arba kita kredito ástaiga, á kurios depozitinæ sà-
skaità sumokëti pinigai, per protingà terminà turi apie tai praneðti kre-
ditoriui.
Á depozitinæ sàskaità sumokëtas sumas skolininkas gali atsiimti tik
iki tol, kol kreditorius nepriëmë ávykdymo. Jeigu skolininkas atsiima ið
depozitinës sàskaitos ámokà, laikoma, kad jis neávykdë prievolës. Jeigu
pinigai á depozitinæ sàskaità ámokëti teismo proceso metu, skolininkas
ámokà gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teisës
atsiimti ámokø, jeigu tai paþeistø treèiøjø asmenø arba solidariàjà pa-
reigà turinèiø skolininkø ar laiduotojø interesus.
Jeigu prievolës dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti
ávykdymà, skolininkas turi pasiûlyti kreditoriui priimti ávykdytà prievolæ
ir nustatyti terminà, kada ji bûtø priimta. Jeigu per nustatytà terminà
kreditorius prievolës ávykdymo nepriima, laikoma, kad jis paþeidë prie-
volæ. Ðiuo atveju skolininkas daiktà perduoda saugoti kreditoriaus sà-
skaita. Daikto atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju perei-
na kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali já
realizuoti, o gautà sumà ámokëti á depozitinæ sàskaità.
5.11. Prievolës neávykdymo teisinës pasekmës
Justiniano teiginys obligatio est iuris vinculum26 ir ðiais laikais yra

aksioma teisëje. Draudþiama vienaðaliðkai atsisakyti ávykdyti prievolæ
arba vienaðaliðkai pakeisti jos ávykdymo sàlygas, iðskyrus ástatymø arba
sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Ðá draudimà paþeidþiantys
veiksmai arba neveikimas yra pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei.
Nustatydamas bendrà draudimà ástatymø leidëjas pasilieka teisæ sau ir
prievolës ðalims nustatyti ðios taisyklës iðimtis. Pavyzdþiui, CK 6.204
straipsnyje numatyta sutarties ðalies galimybë kreiptis á kità ðalá arba
teismà pakeisti sutartá, jeigu ávykdyti sutartá jai tampa sudëtingiau negu
kitai ðaliai; CK 6.217 straipsnyje numatyta ðalies galimybë vienaðaliðkai
nutraukti sutartá, jeigu kita ðalis sutarties nevykdo arba jà ávykdo netin-
26
Prievolë yra teisiniai panèiai. Þr.: Justinianas. Institucijos, 3.13.
46
kamai, nes tai yra esminis sutarties paþeidimas; CK 6.721 straipsnis nu-
stato kliento teisæ vienaðaliðkai nutraukti paslaugø sutartá, nors paslau-
gø teikëjas jau pradëjo jà vykdyti; CK 6.793 straipsnyje numatyta komi-
tento teisë bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikinant komisionie-
riui duotà pavedimà ir t. t.
Prievolës ðalys bet kada gali susitarti dël prievolës nutraukimo arba
jos sàlygø pakeitimo. Tiesa, ði taisyklë taip pat turi iðimèiø, kurios pa-
grástos kita teisës aksioma – ðalys savo susitarimu negali pakeisti, apri-
boti arba panaikinti imperatyviøjø teisës normø galiojimo arba taikymo
(CK 6.157 str. 1 d.). Pavyzdþiui, CK 3.26 straipsnio 3 dalis numato, kad
sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisiø arba panaikinti pareigø,
kurios pagal ástatymus atsiranda kaip santuokos pasekmë.
Jeigu skolininkas nevykdo prievolës, atsiranda teisinës pasekmës,
kurios ástatymo yra nustatytos atsiþvelgiant á prievolës dalykà. Neávyk-
dytos prievolës, kurios dalykas yra individualiais poþymiais apibûdina-
mo daikto perdavimas, pasekmës reglamentuojamos CK 6.60 straipsny-
je. Jei skolininkas nevykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà, taikomas
CK 6.61 straipsnis.
Prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą
neįvykdymo pasekmės. Jeigu skolininkas neávykdo prievolës perduoti
pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà kreditoriui nuosavy-
bës ar patikëjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisæ reikalau-
ti, kad skolininkas daiktà perduotø (CK 6.60 str. 1 d.). Ði norma turi
bûti aiðkinama sistemiðkai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK
6.213 straipsnio 2 dalimi. Todël reikalavimas ávykdyti prievolæ natûra
negalës bûti patenkintas, jeigu sutartinæ prievolæ ávykdyti natûra neá-
manoma teisiðkai arba faktiðkai (pvz., daiktà yra ágijæs sàþiningas ágijë-
jas). Jeigu natûra ávykdoma prievolë labai komplikuotø skolininko pa-
dëtá arba brangiai kainuotø, turinti teisæ gauti ávykdymà sutarties ðalis
gali protingai gauti ávykdymà ið kito ðaltinio ir kitais minëtame straips-
nyje nurodytais atvejais.
Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daiktà, kreditorius taip
pat turi alternatyvià teisæ reikalauti nuostolius atlyginti, o ne ávykdyti
prievolæ natûra (CK 6.245 str.). Abi ðios kreditoriaus teisës, kaip alter-
natyvos, átvirtinamos ir specialiose normose. Pavyzdþiui, CK 6.324
straipsnis numato pirkëjo teisæ atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo
sutartá ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavëjas nepagrástai
atsisako perduoti daiktus pirkëjui, pirkëjas taip pat gali pasinaudoti ir
47
savo teise reikalauti ávykdyti prievolæ natûra, kai pardavëjas atsisako

perduoti pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà.
Kreditorius negali pasinaudoti savo teise reikalauti perduoti pagal
individualius poþymius apibûdinamà daiktà, jeigu daiktas jau perduotas
kitam tos paèios rûðies teisæ turinèiam kreditoriui. Tokiu atveju kredi-
toriaus teisë reikalauti ávykdyti prievolæ natûra iðnyksta, taèiau iðlieka
kreditoriaus teisë reikalauti atlyginti nuostolius.
Gali bûti, kad reikalavimà perduoti daiktà ágyja keli kreditoriai,
nors në vienam ið jø daiktas dar nëra perduotas. Pavyzdþiui, pardavëjas
pardavë daiktà vienam pirkëjui, taèiau jo dar neperdavë. Po kurio laiko
kitam pirkëjui pasiûlius geresnæ kainà, pardavëjas pardavë daiktà pas-
tarajam. Tokiu atveju pirmenybë priklauso tam kreditoriui, kurio nau-
dai prievolë atsirado pirmiau, o jei to nustatyti negalima, – pirmiau ieð-
kiná pareiðkusiam kreditoriui. Ðiuo atveju negalintis ágyvendinti savo
teisës natûra kreditorius turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius (CK
6.60 str. 1 d.).
Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisæ savo pasi-
rinkimu reikalauti arba sumokëti netesybas, arba perduoti pagal indivi-
dualius poþymius apibûdinamà daiktà (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.).
Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės. Pasekmës,
kai skolininkas neávykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà, aptariamos
CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas neávykdo prievolës atlikti tam
tikrà darbà, kreditorius turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius arba
atlikti darbà uþ skolininko pinigus. Ðiuo atveju kreditorius taip pat turi
teisæ kreiptis á teismà ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokëtø
darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinau-
doti, jeigu ástatymai arba sutartis numato kitas pasekmes.
Ástatymas (CK 6.61 str. 1 d.) draudþia piktnaudþiauti kreditoriui
savo teise nustatydamas, kad kreditorius turi atlikti darbà per protingà
terminà ir uþ protingà kainà. Taigi átvirtinamas prievolës vykdymo eko-
nomiðkumo principas. Protingai nustatytas terminas padeda iðvengti
neapibrëþtumo, kada prievolë bus ávykdyta, taip ginamas skolininko
interesas. Protingos kainos taisyklë taip pat nustatyta siekiant iðlaikyti
prievolës ðaliø interesø pusiausvyrà.
Jeigu prievolë yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skoli-
ninkas neávykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà arba veiksmus, kuriuos
atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teisæ kreiptis á teismà ir reika-
lauti netesybø – baudos. Baudos dydá nustato teismas. Iðieðkoma bauda
48
gali bûti vienkartinë arba mokama uþ kiekvienà praleistà dienà, kol

skolininkas ávykdys prievolæ (CK 6.61 str. 2 d.). Ðia teise kreditorius
negali pasinaudoti, kai paþeistas jo teises galima ginti kitais bûdais, pa-
vyzdþiui, iðieðkoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai ávykdyti
prievolæ tampa neámanoma ne dël skolininko kaltës.
Atsakomybė už neįvykdytą prievolę pagal dvišalę sutartį. Dviðalëje su-
tartyje ðalys turi ir teises ir pareigas, todël svarbu nustatyti tokiø prievo-
liø neávykdymo pasekmes reglamentuojanèias taisykles. Bendrosios tai-
syklës iðdëstytos CK 6.62 straipsnyje.
Jeigu viena ðalis nebegali ávykdyti prievolës pagal dviðalæ sutartá dël
tokios aplinkybës, uþ kurià neatsako në viena ið ðaliø, o kitko nenumato
ástatymai arba sutartis, tai në viena ið ðaliø neturi teisës reikalauti, kad
kita ðalis sutartá ávykdytø. Ðiuo atveju taikoma restitucija, t. y. ðalys turi
gràþinti viena kitai visa, kà jos ávykdë be atitinkamo prieðprieðinio ávyk-
dymo.
Jeigu viena ðalis prievolës pagal dviðalæ sutartá nebegali ávykdyti dël
tokios aplinkybës, uþ kurià ji atsako, pavyzdþiui, rangovas negali per-
duoti objekto dël to, kad þuvo, antra ðalis turi teisæ atsisakyti sutarties ir
reikalauti gràþinti visa, kà ji ávykdë, taip pat atlyginti dël neávykdytos
sutarties patirtus nuostolius. Ðia teise kreditorius negali pasinaudoti,
jeigu kitaip numato ástatymai arba sutartis.
Gali bûti, kad viena ið prievolës ðaliø negali ávykdyti savo pareigos
dël tokios aplinkybës, uþ kurià atsako antra ðalis. Pavyzdþiui, rangovas
negali atlikti darbo, nes uþsakovas nepateikë medþiagø, kaip buvo su-
tarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji ðalis turi teisæ reikalauti ið
antrosios ávykdyti prievolæ ir atlyginti nuostolius, á kuriuos áskaitoma
tai, kà ði sutaupë dël negalëjimo ávykdyti savo prievolæ (CK 6.62 str. 3
d.).
Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Ðaliai, kuri pa-
teikia teismui reikalavimà dël prievolës paþeidimo, tenka procesinë pa-
reiga árodinëti prievolës paþeidimo faktà. Todël kad bûtø apsaugotos
kreditoriaus teisës, materialiosios civilinës teisës normos nustato pre-
zumpcijas, kada skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ. Ðios pre-
zumpcijos iðdëstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paþei-
dusiu prievolæ, jeigu:
1) neávykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos
sàlygos;
2) skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo terminà;
49
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bûdu pagrástai reikalauja,

kad skolininkas ávykdytø prievolæ;
4) kreditorius reikalavo ávykdyti prievolæ ir nustatë protingà jos
ávykdymo terminà, o skolininkas prievolës per ðá terminà neá-
vykdë;
5) skolininkas dar nesibaigus prievolës ávykdymo terminui praneða
kreditoriui, kad jis prievolës nevykdys;
6) prievolës nebegalima ávykdyti dël skolininko kaltës.
Skolininko pareiga atlyginti nuostolius atsiranda nuo to momento,
kai skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ. Nuostoliai negali bûti ið-
reikalauti, jeigu skolininkas nuo prievolës vykdymo atleidþiamas.
Jeigu prievolës ávykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas
laikomas paþeidusiu prievolæ nuo to momento, kai kreditorius raðtu
pareikalavo ávykdyti prievolæ ir nustatë ávykdymo terminà, o skolininkas
per ðá terminà prievolës neávykdë.
Gali bûti, kad skolininkui paþeidus prievolæ, vëliau jos nebeáma-
noma ávykdyti. Pavyzdþiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individua-
lius poþymius apibûdintas pirkimo–pardavimo objektas ir dël to pralei-
dæs perdavimo terminà pardavëjas negali daikto perduoti pirkëjui. To-
kiais atvejais skolininkas atsako uþ visas pasekmes, susijusias su tuo,
kad po paþeidimo prievolës ávykdyti nebeámanoma, iðskyrus atvejus, kai
prievolës neámanoma ávykdyti dël kreditoriaus kaltës. Skolininkas atsa-
kingas net ir tuo atveju, jeigu vëliau prievolës negalima ávykdyti dël ap-
linkybiø, uþ kurias skolininkas neatsako, pavyzdþiui, force majeure.
Jei paþeidæs prievolæ skolininkas siûlo kreditoriui ávykdyti prievolæ
natûra, kreditorius turi teisæ atsisakyti priimti skolininko siûlymà ávyk-
dyti prievolæ, jeigu skolininkas kartu nesiûlo atlyginti dël prievolës pa-
þeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.
Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolëje atlik-
ti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jø ápareigotas yra skolinin-
kas. Taèiau kartais skolininkas negali ávykdyti savo pareigos dël to, kad
netinkamai elgiasi kreditorius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paþei-
dusiu prievolæ, bei tokio paþeidimo pasekmës nustatyti CK 6.64
straipsnyje.
Kreditorius yra laikomas paþeidusiu prievolæ, jei:
1) skolininkas negali ávykdyti prievolës dël nelabai glaudaus kredi-
toriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dël kitokios kredi-
toriaus kaltës. Pavyzdþiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skoli-
50
ninkas piniginæ prievolæ ávykdys sumokëdamas pinigus á kredi-

toriaus sàskaità banke, taèiau kreditorius nei pats, nei skolinin-
ko praðomas nenurodo sàskaitos, á kurià turi bûti sumokëti pi-
nigai, rekvizitø;
2) kreditorius dël savo kaltës neávykdo pareigø skolininkui ir dël to
skolininkas pagrástai sustabdo prievolës vykdymà. Pavyzdþiui,
uþsakovas neperduoda rangovui medþiagø, kurios pagal rangos
sutartá turi bûti panaudotos rangos objektui.
Kai kreditorius paþeidþia prievolæ, skolininkas laikomas jos nepa-
þeidusiu. Ði prezumpcija tæsiasi tol, kol tæsiasi prievolæ paþeidþiantys
kreditoriaus veiksmai (neveikimas).
Kreditoriui paþeidus prievolæ, skolininkas taip pat gali kreiptis á
teismà ir praðyti visiðkai arba ið dalies, numatant sàlygà ar besàlygiðkai
atleisti já nuo prievolës vykdymo. Jeigu skolininkas patyrë nuostoliø dël
to, kad kreditorius paþeidë prievolæ, jis turi teisæ reikalauti juos atlygin-
ti.
1. Kas yra prievoliø vykdymas?
2. Ar prievolës vykdymu gali bûti laikomas pasyvus ápareigoto as-
mens elgesys?
3. Kokie prievoliø vykdymo principai?
4. Ar prievolës vykdymui turi reikðmës aplinkybë, kad prievolës
vykdymas kartu yra ir profesinë veikla?
5. Kokios yra tinkamo prievolës ávykdymo pasekmës?
6. Kokià ástatymo prezumpcijà reiðkia pakvitavimo apie pagrindi-
nës skolos sumokëjimà iðdavimas?
7. Kokia ástatymo prezumpcija nustatyta vykdant tæstinæ prievolæ?
8. Ar tretysis asmuo gali ávykdyti prievolæ uþ skolininkà?
9. Kokiais atvejais laikoma, kad prievolë ávykdyta tinkamai, nors
ávykdymà priëmë ne kreditorius?
10. Kada kreditorius negali priimti prievolës ávykdymo ið treèiojo
asmens?
11. Kokiu pagrindu atsiranda ávykdþiusio prievolæ treèiojo asmens
teisë reikalauti ið skolininko?
51
12. Kokiais atvejais leidþiama atsisakyti vykdyti prievolæ?

13. Kokios yra prievolës atlikti tam tikrà darbà neávykdymo pasek-
mës?
14. Kokie yra prievolës nevykdymo pagal dviðalæ sutartá ypatumai?
15. Kokias skolininko paþeidimo prezumpcijas nustato ástatymas?
16. Nuo kokio momento atsiranda skolininko pareiga atlyginti nuo-
stolius?
52
6 skirsnis. KREDITORIAUS INTERESØ GYNIMO

BÛDAI
Paþeistos kreditoriaus teisës prievolëje gali bûti apgintos ne tik

universaliais, bet ir specialiais bûdais, kuriuos numato CK straipsniai,
reglamentuojantys bendruosius prievoliø nuostatus. Skolininkas, ne-
vykdantis arba netinkamai vykdantis savo prievoles kreditoriui, atsako
sutartyje arba ástatymuose nustatyta tvarka. Tuo pat metu CK yra daug
normø, kurios savo esme negalëtø bûti laikomos subjektiniø teisiø gy-
nimo bûdais. Bet tam tikrais atvejais jos gali bûti panaudotos civilinëms
teisëms ginti. Be prievoliø uþtikrinimo bûdø, kuriø paskirtis – garantuo-
ti prievolës ávykdymà, CK numato specialius kreditoriaus interesø gy-
nimo bûdus, átvirtintus CK Ðeðtosios knygos IV skyriuje, pavadintame
„Kreditoriaus interesø gynimas“ ir numatanèiame tris specifinius gyni-
mo bûdus – actio Pauliana (CK 6.66–6.67 str.), netiesioginá ieðkiná (CK
6.68 str.) ir sulaikymo teisæ (6.69 str.).
6.1. Kreditoriaus teisë ginèyti skolininko sudarytus

sandorius (actio Pauliana)
Actio Pauliana (Pauliaus ieškinio)27 instituto átvirtinimà lëmë po-

reikis uþkirsti kelià nesàþiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti
prievoles ir todël perleidusiems turtà kitiems asmenims (daþniausiai
savo sutuoktiniams, giminëms, kitiems asmenims). Actio Pauliana – tai
teisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius, kuriø pastarasis sudaryti
neprivalëjo, jeigu ðie sandoriai paþeidþia kreditoriaus teises, o skolinin-
27
Senovës Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amþiais iðnyko XII lente-
liø ástatymø sistema, pagal kurià neiðgalintá skolininkà bausdavo mirties bausme arba
parduodavo á vergovæ svetur. Jà pakeitë privatus (namø) kalinimas ir ypaè iðieðkojimas ið
turto nustatant skundà, kuris Digestose buvo vadinamas Pauliaus skundu (actio Paulia-
na). Ieðkinio pavadinimas yra kilæs ið senovës Bizantijos teisininko Pauliaus vardo. Þr.:
P. F. Girard. Romënø teisë. 1932. T. 2, p. 50–53.
53
kas apie tai þinojo arba turëjo þinoti. Taigi actio Pauliana institutas skir-
tas kreditoriaus teisëms apginti nuo tokio nesàþiningo skolininko, kuris,
perleidæs savo turtà treèiajam asmeniui, tampa nemokus, todël negali
vykdyti savo prievolës kreditoriui ir taip paþeidþia kreditoriaus teises.
Actio Pauliana ir yra kreditoriaus reikalavimas, kad skolininko sudary-
tas sandoris dël turto perleidimo treèiajam asmeniui bûtø pripaþintas
negaliojanèiu. Tokio ieðkinio pasekmë – restitutio in integrum. Dël to
skolininkas vël galëtø vykdyti savo prievolæ kreditoriui.
Recepuojant romënø teisæ, actio Pauliana, kaip vienas ið kredito-
riaus teisiø gynimo institutø, paplito ávairiose ðalyse. Ðis institutas buvo
þinomas ir Lietuvoje. 1931 m. buvo priimtas Kreditoriams kenksmingø
skolininko aktø ginèijimo ástatymas28, kuris reglamentavo skolininko
sudarytø sutarèiø ir kitokiø aktø pripaþinimà negaliojanèiais kredito-
riaus reikalavimu, jeigu jie paþeidþia kreditoriaus interesus. Okupacijos
laikotarpiu actio Pauliana instituto nebuvo. Tik 1998 m. 1964 m. CK 571
straipsnyje átvirtintas actio Pauliana institutas, kuris buvo nurodytas CK
skirsnyje, reglamentuojanèiame sandoriø negaliojimo pagrindus. 2000
m. CK actio Pauliana reglamentuotas atskirame kreditoriø interesø
gynimo skyriuje. Ðiuo institutu siekiama ginti kreditoriø nuo nesàþinin-
gø skolininko veiksmø, kuriais maþinamas skolininko mokumas ir kartu
maþinama galimybë, kad kreditoriaus reikalavimas bûtø patenkintas.
Kreditorius, reikðdamas actio Paulino, pirmiausia siekia atkurti paþeistà
skolininko mokumà sugràþinant tai, kà skolininkas nesàþiningai ir be
pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkûrus paþeistà skolininko mo-
kumà padidëja kreditoriaus galimybës, jog skolininkas visiðkai arba
bent ið dalies ávykdys savo prievolæ.
28
Ástatymo 1 straipsnyje buvo nurodoma, kad ðiuo ástatymu gali bûti iðieðkomàja
tvarka ginèijamos sutartys ir kitokie teisës aktai, kurie pakenkë skolininko kreditoriams:
1) aktai, kuriuos skolininkas yra sudaræs per pastaruosius deðimt metø prieð atskiram
kreditoriui pareiðkiant ieðkiná arba prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, jeigu skoli-
ninkas norëjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams ir jeigu asmuo, su kuriuo arba kurio
naudai sudarytas aktas, þinojo tà skolininko norà; 2) neatlygintini aktai, kuriuos skoli-
ninkas yra sudaræs per pastaruosius penkerius metus prieð atskiram kreditoriui pareiðki-
ant ieðkiná arba prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, jeigu skolininkas norëjo tokiu
aktu pakenkti savo kreditoriams, nors asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas
aktas, ir neþinojo to skolininko noro; 3) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra suda-
ræs per pastaruosius dvejus metus prieð atskiram kreditoriui pareiðkiant ieðkiná arba
prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, net jeigu skolininkas ir nenorëjo tokiu aktu
pakenkti savo kreditoriams.
54
Norint tinkamai taikyti actio Pauliana institutà bûtina iðsiaiðkinti

ðiuos jo ypatumus:
1) taikant actio Pauliana institutà bûtina, kad kreditorius turëtø
neabejotinà ir galiojanèià reikalavimo teisæ skolininkui, t. y. jis
taikomas, kai skolininkas nëra ávykdæs visos arba dalies prievo-
lës kreditoriui arba ávykdæs jà netinkamai;
2) bûtina nustatyti, jog ginèijamas sandoris paþeidþia kreditoriaus
teises. CK numato, jog sandoris paþeidþia kreditoriaus teises,
jeigu dël jo skolininkas tampa nemokus arba bûdamas nemokus
suteikia pirmenybæ kitam kreditoriui, arba kitaip paþeidþiamos
kreditoriaus teisës;
3) ginèijamas sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu, jei skoli-
ninkas jo sudaryti neprivalëjo. Privalëjimas sudaryti sandorá yra
vienas ið imperatyvø, apribojanèiø sutarèiø sudarymo laisvæ.
Tam tikrais atvejais bûtinybë sudaryti sandorá gali bûti nustatyta
ástatymu arba atsirasti ið kitø susitarimø, pavyzdþiui, ikisutarti-
niø susitarimø, vieðojo konkurso atvejais ir t. t. Skolininkui gali
bûti privalu sudaryti sandorius vykdant teismo sprendimà arba
nutartá29.
Tam, kad ginèijamas sandoris bûtø pripaþintas negaliojanèiu, bûti-
na nustatyti skolininko nesàþiningumà, t. y. skolininkas þinojo arba tu-
rëjo þinoti, kad sudarydamas sandorá paþeidþia kreditoriaus teises. CK
6.67 straipsnis átvirtina nesàþiningumo prezumpcijà ir ávardija atvejus,
kai preziumuojamas skolininko nesàþiningumas. Nesàþiningumo pre-
zumpcija – tai konkretûs CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kai skoli-
ninkas laikomas nesàþiningu sudarius sandorá, kurio jis neprivalëjo su-
daryti, nebent bûtø árodyta prieðingai. Taigi lengviau árodyti skolininko
nesàþiningumà kaip bûtinà actio Pauliana instituto taikymo sàlygà, nes
árodyti skolininko nesàþiningumà pagal bendras árodinëjimo taisykles
turëtø kreditorius, o esant nuostatoms dël skolininko nesàþiningumo
prezumpcijos kreditorius turi tik nurodyti, jog sandoris sudarytas su
asmenimis, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, o árodinëjimo naðta, jog
sandoris sudarytas nesiekiant iðvengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka
29
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. geguþës 5 d. nutartis civilinëje byloje Vil-
niaus apskrities VMĮ v T. Rozovskis, Nr. 3K–3–1253, kat. 31.6.1; Lietuvos Aukðèiausiojo
Teismo 2000 m. balandþio 5 d. nutartis civilinëje byloje V. Babarskis v V. Boguševičius,
Nr. 3K–3–425, kat. 42.
55
skolininkui30. Ði nuostata ið esmës skiria Pauliaus ieðkiná nuo panaðaus

sandorio negaliojimo pagrindo, kuris buvo numatytas 1964 m. CK 571
straipsnyje, nes ði norma nesiejo atlygintinio sandorio pripaþinimo ne-
galiojanèiu su sandorio ðaliø nesàþiningumu, taip pat neátvirtino nesà-
þiningumo prezumpcijø31.
Civilinëje teisëje egzistuoja sàþiningumo prezumpcija. Turto ágijë-
jas laikomas sàþiningu ágijëju, kol neárodyta prieðingai (CK 4.26 str.).
Tuo tarpu CK 6.67 straipsnyje átvirtinta ðio principo iðimtis – nesàþinin-
gumo prezumpcija. Paþymëtina, jog CK 6.67 straipsnis numato aðtuonis
atvejus, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus paþeidþianèio
sandorio ðaliø nesàþiningumas. Ðiuos atvejus galima skirstyti á tris gru-
pes: 1) kai treèiasis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas pa-
laikyti sudarantá sandorá skolininkà (CK 6.67 str. 1–3, 6–8 p.); 2) kai
sandorio, kurá pagal tà sandorá turëjo atlikti skolininkas, ávykdymo vertë
labai virðija kitos sandorio ðalies pateiktà ávykdymà (aiðkiai nenaudingi
sandoriai) (CK 6.67 str. 4 p.); 3) kai sandoris sudarytas dël skolos, ku-
rios mokëjimo terminas dar nebuvo suëjæs, mokëjimo (privilegijø ir
pirmumo teisës teikimas kitam kreditoriui) (CK 6.67 str. 5 p.). CK átvir-
tintø atvejø, kai ðalies nesàþiningumas preziumuojamas, sàraðas yra
baigtinis. Todël jei nëra 6.67 straipsnyje ávardytø atvejø, sandorá sudaræ
asmenys laikytini sàþiningais ir jø sàþiningumo prezumpcijà turi paneig-
ti sandorius ginèijantis kreditorius32.
30
Paþymëtina, kad minëto 1931 m. Lietuvos kreditoriaus kenksmingø skolinimo ak-
tø ginèijimo ástatymo 2 straipsnyje taip pat buvo átvirtinti nesàþiningumo prezumpcijos
atvejai, jei skolininkas sudarë sutartis 1) su savo sutuoktiniu susituokiant ar susituokus;
2) su savo arba savo sutuoktinio tiesioginës aukðtutinës arba þemutinës linijos giminë-
mis; 3) su savo arba savo sutuoktinio átëviais arba ásûniais; 4) su savo arba savo sutuokti-
nio broliais arba seserimis – tikraisiais (to paties tëvo, tos paèios motinos), ásûnytais arba
suvestiniais; 5) su nurodytø 2–4 punktuose asmenø sutuoktiniu. Iki bus árodyta prieðin-
gai, tariama, kad asmuo, su kuriuo arba kurio naudai jis sudarë aktà, þinojo skolininkà
norëjus pakenkti savo kreditoriams // Valstybës þinios. 1931. Nr. 367.
31
Dël ðios prieþasties Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. balan-
dþio 9 d, priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 daliø atitik-
ties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad teismas privalo spræsti,
ar treèiasis asmuo, sudarydamas sandorá su skolininku, buvo sàþiningas vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir sàþinin-
go treèiojo asmens teises.
32
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 3 d. nutartis civilinëje byloje
Bankrutuojanti AB „Litimpex bankas“ v UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., Nr. 3K–3–710, kat.
15.2.1.1.
56
CK taip pat átvirtinta, jog ginèijamas atlygintinis dviðalis sandoris

gali bûti pripaþintas negaliojanèiu tik tuo atveju, jeigu kita sandorio
ðalis (treèiasis asmuo) buvo nesàþininga. Neatlygintinis sandoris gali
bûti pripaþintas negaliojanèiu nepaisant treèiojo asmens sàþiningumo
arba nesàþiningumo.
Taikant CK 6.66 straipsná svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko
interesø pusiausvyros principo, todël kreditoriaus teisës neturëtø bûti
suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturëtø bûti suteikiamos privilegi-
jos skolininko ir treèiojo asmens atþvilgiu. Dël ðios prieþasties CK ir yra
átvirtinta imperatyvi nuostata dël treèiojo asmens nesàþiningumo.
Paþymëtina ir tai, jog nustatant ginèijamo sandorio ðaliø sàþinin-
gumà ðio turinys konkreèioje situacijoje gali skirtis. Tai priklauso nuo
to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybëmis asmenys vei-
kia33.
Kai kyla ginèas dël sudaryto sandorio negaliojimo dël galimo kredi-
toriaus interesø paþeidimo, tai aplinkybë, ar sandorio ðalis, pavyzdþiui,
turto ágijëjas, buvo sàþiningas, nustatoma pagal tai, ar ágijëjas þinojo
arba turëjo þinoti, kad sandoris paþeidþia skolininko kreditoriaus teises.
Teisiðkai reikðminga, ar sutarties ðalis turi duomenø (þino), ar privalo
þinoti (jam nustatyta pareiga pasidomëti), kad kita sutarties ðalis yra
skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditoriø. Tokie duomenys gali bûti
gaunami ið pokalbio su turtà parduodanèiu asmeniu arba jo atstovu, ið
registrø, ið kitø ðaltiniø (oficialiø arba privaèiø). Informacija gali bûti
þiniose apie teismines bylas, sudarytas sutartis, turto areðtà, apie antsto-
lio atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat kiti duomenys ir ðaltiniai,
kurie rodytø, kad asmuo gali bûti skolingas.
Svarbu taip pat ávertinti, ar sandorio sudarymas objektyviai nepa-
þeis kreditoriaus teisiø. Sudarant kiekvienà sandorá turto ágijëjas yra
suinteresuotas neturëti problemø dël ágyjamo turto, siekia apsisaugoti,
kad jis nebûtø iðreikalaujamas. Tai reiðkia, kad turto ágijëjas taip pat
suinteresuotas civiliniø teisiniø santykiø stabilumu. Jis pats privalo tuo
pasirûpinti, protingai elgdamasis jis neturëtø sudaryti sandorio, kai yra
duomenø, jog ateityje gali prarasti pagal sutartá gaunamà turtà. Vadi-
nasi, elgdamasis apdairiai, jis, prieð sudarydamas sutartá, turi pasidomë-
33
Gana iðsamiai sàþiningumo nustatymo kriterijai atskleisti, pavyzdþiui, Lietuvos
Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 19 d. nutartyje civilinëje byloje A. Safonovas v. T.
Safonova ir kt., Nr. 3K–3–898/2002, kat. 31.6.1.
57
ti, ar patikima kita sandorio ðalis, ar ji elgiasi sàþiningai. Ið bûsimos

sandorio ðalies pagrásta reikalauti paaiðkinimo ir kitø duomenø, ar ji
neturinti skolininkø, kuriø interesams gali bûti padaryta þala dël sando-
rio sudarymo. Jeigu asmuo gauna þiniø apie galimo kontrahento kredi-
toriø, tai privalo svarstyti, ar ágydamas skolininko turtà nepaþeis kredi-
toriaus interesø.
Protingu ir apdairiu gali bûti laikomas tas ágijëjas, kuris jam priei-
namomis priemonëmis pasidomëjo, ar sandorá ketinantis sudaryti as-
muo neturi kreditoriø ir ar sudarant sandorá nebus paþeisti jø interesai.
Tai daroma ið dalies jo paties interesais, todël ið turto ágijëjo pagal san-
dorá gali bûti reikalaujama domëtis kita sandorio ðalimi ir jos turtine
padëtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandorá nepaþeidþiant ástatymø.
Vadinasi, tai pripaþintina jo pareiga.
Turto pagal bûsimà sandorá ágijëjas, siekdamas nepaþeisti galimo
kreditoriaus interesø, turi bûti apdairus: 1) protingomis priemonëmis
iðsiaiðkinti, ar bûsimoji sandorio ðalis yra skolininkas; 2) konkreèioje
situacijoje ávertinti, ar sandoris nepaþeis skolininko kreditoriaus intere-
sø.
Ieðkinys dël sandorio pripaþinimo negaliojanèiu gali bûti pareiðki-
amas per vieneriø metø ieðkinio senaties terminà. Ðis terminas prade-
damas skaièiuoti nuo tos dienos, kurià kreditorius suþinojo arba turëjo
suþinoti apie jo teises paþeidþiantá sandorá.
Remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, pripaþinus pagal kredito-
riaus ieðkiná skolininko sudarytà sandorá negaliojanèiu, iðieðkojimas
kreditoriaus reikalavimu yra nukreipiamas á perduotà pagal tà sandorá
turtà arba jo vertæ tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams paten-
kinti. Tokià nuostatà lemia actio Pauliana kompensacinis pobûdis. Ki-
taip nei kitais sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais atvejais, sandorio
pripaþinimas negaliojanèiu nëra pagrindinis ieðkinio tikslas. Sandorio
pripaþinimas negaliojanèiu yra tik priemonë atkurti skolininko paþeistà
mokumà ir sugràþinti skolininkà á ankstesnæ turtinæ padëtá.
Tam tikrø ypatumø actio Pauliana instituto taikymas turi atskirø
kategorijø, pavyzdþiui, ámoniø bankroto bylose. Nors specialiai tokie
ypatumai CK nëra aptarti, bet yra pripaþinti teismø praktikoje34.
34
Dël actio Pauliana instituto taikymo bankroto bylose nuomonæ yra pareiðkæs ir
Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje civilinëje byloje AB
„Turto bankas“ v BAB „Rimeda“, Nr. 3K–3–201, kat. 15.2.1.1.
58
6.2. Netiesioginis ieðkinys
Kreditorius, turintis neabejotinà ir vykdytinà reikalavimo teisæ sko-

lininkui, turi teisæ priverstinai ágyvendinti skolininko teises pareikðda-
mas ieðkiná skolininko vardu, jeigu skolininkas pats tø teisiø neágyven-
dina arba atsisako tai daryti ir dël to paþeidþia kreditoriaus interesus
(netiesioginis ieðkinys) (CK 6.68 str. 1 d.). Taigi tai ieðkinys, kurá uþ
skolininkà gali pareikðti jo kreditorius.
Aiðkinant ir taikant netiesioginio ieðkinio institutà, kuris yra paly-
ginti naujas, nes tokio kreditoriaus interesø gynimo bûdo ankstesnis CK
nenumatë, bûtina atsiþvelgti á ðio instituto esmæ ir tikslà. Pagrindinë ðio
instituto paskirtis – apsaugoti kreditoriø nuo nesàþiningo skolininko
veiksmø tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas ágyvendinti savo
teisæ, nes kreditorius á já nukreips iðieðkojimà, arba dël kitø prieþasèiø.
Netiesioginio ieðkinio instituto taikymas yra specifiðkas. Tam, kad
kreditoriaus ieðkinys bûtø tenkintinas, reikia nustatyti ðias aplinkybes:
1) kreditoriaus neabejotinà ir vykdytinà reikalavimo teisæ, t. y.
prievolë turi bûti galiojanti, iki ieðkinio pareiðkimo turi bûti suë-
jæs prievoliø ávykdymo terminas, neturi bûti suëjæs prievolës
naikinamasis terminas, prievolë neturi bûti pasibaigusi kitais
prievoliø pabaigos pagrindais;
2) skolininkas neágyvendina savo teisiø arba atsisako tai daryti.
Skolininko neveikimas gali pasireikðti ávairiai: gali bûti delsia-
ma, stokojama iniciatyvos ágyvendinti savo teises, piktybiðkai
vengiama jas ágyvendinti arba ágyvendinamos netinkamomis
priemonëmis. Taèiau kreditorius neturi teisës reikalauti ágyven-
dinti tas skolininko teises, kurios iðimtinai susijusios su skoli-
ninko asmeniu;
3) skolininko neveikimas paþeidþia kreditoriaus interesus, t. y.
kreditoriui bûtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo ne-
mokus, jam iðkelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais).
Skolininko teisë, kurios jis neágyvendina, neturi bûti asmeninë
(pvz., teisë á þalos, padarytos dël sveikatos suþalojimo, atlyginimà).
Kita vertus, skolininko bei jo kreditoriaus naudojimosi savo teisë-
mis galimybës nëra beribës, nes yra priklausomos nuo galimø treèiøjø
asmenø teisëtø interesø. Antai pagal CK 6.129 straipsnio 1 dalá kredito-
rius negali atleisti skolininko nuo prievolës ávykdymo, jei tai paþeidþia
treèiøjø asmenø interesus á kreditoriaus turtà. Todël jei yra pareikðtas
59
netiesioginis ieðkinys, skolininkas, kurio vardu reiðkiamas netiesioginis

ieðkinys, negalëtø sudaryti taikos sutarties su savo skolininku arba pa-
dovanoti jam skolà, jei tai paþeistø kreditoriaus, reiðkianèio ieðkiná sko-
lininko vardu, teisëtus interesus.
Netiesioginio ieðkinio instituto pobûdis lemia tai, jog patenkinus
netiesioginá ieðkiná iðreikalautas turtas, kitaip nei taikant actio Pauliana
institutà, áskaitomas á skolininko turtà ir naudojamas visø skolininko
kreditoriø reikalavimams tenkinti35.
6.3. Sulaikymo teisë
CK 6.69 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teisæ naudo-

tis daikto sulaikymo teise kaip vienu ið savo teisiø gynimo bûdø tol, kol
skolininkas ávykdo prievolæ.
Teisinëje literatûroje sulaikymo teisë suprantama ir kaip viena ið
prievoliø ávykdymà uþtikrinanèiø priemoniø, ir kaip daiktinë teisë36.
Sulaikymo teisës ágyvendinimo tvarkà nustato daiktinës teisës normos
(Ketvirtosios knygos XIII skyriaus nuostatos). Taèiau ði kreditoriaus
teisë neatsiejama nuo skolininko prievolës kreditoriui, nes sulaikymo
teise kreditorius gali pasinaudoti tik jei skolininkas nevykdo prievolës
kreditoriui ir tik jei suëjæs reikalavimo ávykdymo terminas.
Nagrinëjant sulaikymo teisës, kaip kreditoriaus interesø gynimo
bûdo, ágyvendinimo ribas, paþymëtina, jog daikto sulaikymo teisë lai-
koma savigynos teise, todël atsiþvelgiant á sieká uþkirsti kelià galimiems
piktnaudþiavimo ðia teise atvejams taikyti minëtà institutà reikia atsi-
þvelgiant á CK nuostatas, reglamentuojanèias savigynos taikymo gali-
mybes ir apribojimus, t. y. sistemiðkai taikyti CK 1.139 straipsná, kuris
skelbia, kad taikant sulaikymo teisæ bûtina gerbti þmogaus teises ir lais-
ves, taikyti sulaikymo teisæ protingai, laikantis sàþiningumo principo ir
pan.
35
Teisinëje literatûroje ir teismø praktikoje kyla klausimas, kas gi yra laikytinas ieð-
kovu byloje netiesioginio ieðkinio atveju – kreditorius ar skolininkas. Tai problema,
kurios sprendimas per suformuotà teismø praktikà daug nulems taikant netiesioginio
ieðkinio institutà.
36
Iðsamiau þr.: A. Dambrauskaitë. LTU teminiø straipsniø rinkinys „Prievoliø ávyk-
dymo uþtikrinimo teisinës problemos“. 2001, p. 58–68.
60
CK nekonkretizuoja objektø, galinèiø bûti sulaikytais, sàraðo. Ta-

èiau vadovaujantis CK sistemine analize sulaikymo teisës objektas gali
bûti ne tik daiktai siauràja prasme, bet ir pinigai, vertybiniai popieriai ir
kitas turtas, t. y. bet kurie daiktinës teisës objektai.
Paþymëtina, kad, be bendrø normø, numatytø savarankiðkame ins-
titute, CK yra ir specialiø straipsniø, numatanèiø civiliniø teisiø santy-
kiø dalyviø teisæ sulaikyti pas juos esanèius skolininko daiktus. CK
2.161 straipsnis numato, jog prekybos agentas turi teisæ sulaikyti turi-
mus atstovaujamojo daiktus ir teises á tuos daiktus patvirtinanèius do-
kumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. Pagal CK 4.238
straipsnio 2 dalá, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis
turi teisæ ið naudos gavëjui gràþintinø lëðø pasilikti sau sumà kaip uþ-
mokestá uþ atliktas administravimo paslaugas arba, kol bus su juo atsi-
skaityta, sulaikyti turtà. Pagal CK 6.758 straipsnio 4 dalá, jeigu ágalioti-
nis veikia kaip komercinis ágaliotojo atstovas, jis turi teisæ sulaikyti pri-
valomus perduoti ágaliotojui daiktus, kol ágaliotojas su juo visiðkai atsi-
skaitys. Komisionierius turi teisæ sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis
privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komi-
tentas nevykdo savo prievoliø komisionieriui (CK 6.786 str. 2 d.). Veþë-
jas turi teisæ sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaþà, kol nebus su-
mokëtas jam priklausantis veþimo uþmokestis ir kitos sumos, jeigu ásta-
tymas arba veþimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.813 str. 4 d.). Vieð-
butis turi teisæ sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol as-
muo neávykdys vieðbuèiui savo prievoliø, susijusiø su atlyginimu uþ
vieðbuèio suteiktas paslaugas (CK 6.865 str. 1 d.). Pagal CK 6.656
straipsná, jeigu uþsakovas nevykdo savo ásipareigojimo sumokëti rangos
sutartyje nustatytà atlyginimà arba kitokià sutarties ðaliø sutartà sumà,
rangovas turi teisæ iðieðkoti jam pagal sutartá priklausanèias sumas uþ
atliktà darbà ið uþsakovui priklausanèiø árenginiø, likusiø medþiagø ir
kito uþsakovui priklausanèio turto, kol uþsakovas visiðkai su juo neatsi-
skaitys, arba gali sulaikyti darbø rezultatà tol, kol uþsakovas tinkamai
neávykdys savo prievolës.
Yra ir specialiø normø, ribojanèiø prievolës ðaliø sulaikymo teisæ,
pavyzdþiui, panaudos gavëjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo
teisës, iðskyrus atvejus, kai prievolë pasireiðkia daiktui iðsaugoti bûtinø
ir neatidëliotinø iðlaidø kompensavimu (CK 6.640 str.). Diskutuotina,
ar pasaugos sutarèiai esant neatlygintinai pasaugos gavëjas turi teisæ
sulaikyti daiktà net ir nekompensavus jam iðlaidø, susijusiø su daikto
61
saugojimu37. Paþymëtina, kad specialios nuostatos dël sulaikymo teisës,

ávardytos atskiras sutarèiø rûðis reglamentuojanèiuose nuostatose, ne-
reiðkia, jog daikto sulaikymo teise negalima pasinaudoti kitokiø prievo-
liø ðalims. Bûtent CK 6.69 straipsnis suteikia kreditoriui teisæ pasinau-
doti daikto sulaikymo teise ne tik specialiais ástatyme numatytais, bet ir
kitais atvejais.
CK 6.69 straipsnis nenurodo, kokius reikalavimus turëdamas kredi-
torius gali pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. CK nëra apribojimø arba
nuorodø á reikalavimo teisës ryðá su sulaikytuoju daiktu. Todël galima
bûtø daryti iðvadà, kad Lietuvoje daikto sulaikymo taikymo sritis yra
labai plati, nors, pavyzdþiui, Rusijos CK 359 straipsnyje átvirtinta taisyk-
lë, jog sulaikymo teisæ turi tik kreditoriai, kuriø reikalavimo teisë susi-
jusi su apmokëjimu uþ daiktà arba su iðlaidø (nuostoliø), susijusiø su
daiktu, atlyginimu.
Ágyvendinant daikto sulaikymo teisæ bûtina þinoti, jog ðios teisës
ágyvendinimas nëra absoliutus. CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, jog
daiktà sulaikyti gali tik teisëtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo
teisæ á daikto savininkà. Kai valdytojas praranda valdymo teisæ, iðskyrus
atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas iðnuomoja-
mas arba ákeièiamas kitiems asmenims, daikto sulaikymo teisë baigiasi.
Be to, atkreiptinas dëmesys, jog daikto sulaikymo teisë yra papras-
tai tik priemonë kreditoriui „paskatinti“ („priversti“) skolininkà paten-
kinti jo reikalavimà, nes kreditorius ið esmës negali sulaikyto daikto
parduoti ir iðsiieðkoti ið jo skolà. Toks kreditoriaus teisiø apribojimas
susijæs su kitø skolininkø kreditoriø reikalavimo teisiø ágyvendinimu.
Daikto sulaikymo teisæ turintis asmuo gali pasilikti tik sulaikyto daikto
duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau uþ kitus
kreditorius. Sulaikyto daikto sulaikymo teisæ turintis asmuo negali ið-
nuomoti, ákeisti, kitaip daikto suvarþyti arba naudoti pagal tikslinæ pa-
skirtá, iðskyrus toká naudojimà, kuris bûtinas daiktui iðsaugoti, jeigu ásta-
tymas nenustato, ar daiktà sulaikæs asmuo ir daikto savininkas nesusita-
rë kitaip (CK 4.232 str. 2 d.).
37
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 12 d. nutartis civilinëje byloje S.
Krivicko firma „Fasma“ v. ŽŪB „Aukštelkai“, Nr. 3K–3–1242/2002, kat. 56.3.
62
1. Kokie specialûs kreditoriaus interesø gynimo bûdai numatyti
CK?
2. Kokia actio Pauliana esmë?
3. Kokios sàlygos yra bûtinos norint taikyti actio Pauliana?
4. Ar sandorio pripaþinimas negaliojanèiu actio Pauliana turi áta-
kos sàþiningø treèiøjø asmenø teisëms?
5. Per koká terminà turi bûti pareikðtas actio Pauliana?
6. Kokia yra netiesioginio ieðkinio esmë?
7. Kokios yra netiesioginio ieðkinio tenkinimo sàlygos?
8. Kuo skiriasi actio Pauliana ir netiesioginio ieðkinio tenkinimo
pasekmës?
9. Ar kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu në-
ra suëjæs prievolës ávykdymo terminas?
10. Kokius galite nurodyti atvejus, kai ástatymas specialiai nustato
kreditoriaus teisæ sulaikyti skolininko daiktus?
11. Kokius galite nurodyti atvejus, kai ástatymas draudþia pasinau-
doti sulaikymo teise?
12. Ar sulaikymo teise pasinaudojæs kreditorius turi pirmumo teisæ
prieð kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimà ið sulaikyto
daikto vertës?
63
7 skirsnis. PRIEVOLIØ ÁVYKDYMO UÞTIKRINIMAS
Prievoliø ávykdymo uþtikrinimas – tradicinis civilinës teisës institu-

tas. Rankpinigiai, netesybos, ákeitimas, laidavimas buvo þinomi dar ro-
mënø teisëje. Jø bûtinumà lëmë tai, jog kreditorius yra ið esmës suinte-
resuotas bûti tikras, kad prievolë bus ávykdyta ir kad bus uþtikrinta jo
interesø apsauga, jei prievolë bûtø neávykdyta. Siekiant apsaugoti kre-
ditoriaus interesus atskirø valstybiø teisës sistemose numatomos skir-
tingos priemonës, uþtikrinanèios, kad skolininkas savo prievolæ ávykdys.
Vieni prievoliø uþtikrinimo bûdai, pavyzdþiui, netesybos (bauda, dels-
pinigiai), skatina skolininkà ávykdyti prievolæ, o kiti garantuoja kredito-
riui, kad prievolæ skolininkui esant nemokiam, ávykdys kitas asmuo,
pavyzdþiui, laiduotojas arba ákaito davëjas38.
Prievolių užtikrinimo būdais laikytinos specialiosios priemonës, ga-
rantuojanèios pagrindinës prievolës ávykdymà ir skatinanèios skolininkà
tinkamai vykdyti savo prievolæ.
Ðaliø pasirinktas prievoliø uþtikrinimo konkretus bûdas turi bûti
raðtu uþfiksuotas arba paèioje prievolëje, kurios ávykdymui uþtikrinti jis
yra skirtas, arba papildomame susitarime.
7.1. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai
Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esamø ir bûsimø prievoliø

ávykdymas gali bûti uþtikrinamas pagal sutartá arba ástatymus netesy-
bomis, ákeitimu (hipoteka)39, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar ki-
tais sutartyje numatytais bûdais. CK nepateikia baigtinio prievoliø uþ-
tikrinimo sàraðo. Todël asmenys gali pasirinkti ir kitokius jiems priimti-
nus bei ástatymams, teisës principams, vieðajai tvarkai ir gerai moralei
neprieðtaraujanèius prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdus. Paþymëtina,
38
Þr.: Civilinë teisë, p. 389.
39
Hipoteka (ákeitimas) yra daiktiniai prievoliø uþtikrinimo bûdai, todël ðiame vado-
vëlyje nëra atskirai nagrinëjama.
64
kad, be tradiciniø prievoliø uþtikrinimo bûdø, paèios CK nuostatos reg-

lamentuoja du naujus uþtikrinimo bûdus: banko garantijà (CK 6.93 str.)
bei daikto sulaikymo teisæ, kuri átvirtinta kaip kreditoriaus interesø gy-
nimo bûdas (CK 6.69 str.)40. Kadangi prievoliø vykdymas uþtikrinamas
kreditoriaus interesais, tai daikto sulaikymas gali bûti laikomas ir prie-
voliø uþtikrinimo bûdu. Prievoliø uþtikrinimo bûdai taip pat galëtø bûti,
pavyzdþiui, prieðprieðinis reikalavimø ávykdymas; pinigø pervedimas á
depozità, kreditø draudimas41 ir pan.
Jei uþtikrinamas bûsimos prievolës ávykdymas, ðaliø teisës ir parei-
gos atsiranda tik atsiradus pagrindinei prievolei, todël uþtikrinamoji
prievolë ðiuo atveju yra sàlyginë.
Koká konkretø prievolës uþtikrinimo bûdà pasirinkti, daþnai pri-
klauso nuo sutarties pobûdþio. Pavyzdþiui, paskolos arba kreditavimo
sutarèiai uþtikrinti daþniausiai pasirenkamas ákeitimas (hipoteka), ban-
ko garantija arba laidavimas; darbø arba paslaugø atlikimo sutartims –
netesybos. Bet kuriuo bûdu uþtikrinant sutartinæ prievolæ toks uþtikri-
nimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko
arba kreditoriaus ir treèiojo asmens santykius. Bet tai ypatingos rûðies
prievoliniai santykiai, kuriø specifikà lemia tai, kad jie yra priklausomi
nuo pagrindinës prievolës.
Prievolës uþtikrinimo bûdai, iðskyrus garantijà, palyginti su pagrin-
dine prievole, yra papildomos, ðalutinës prievolës. Prievoliø uþtikrinimo
susitarimams, kaip papildomiems susitarimams, bûdingi ðie bruoþai: 1)
pripaþinimas negaliojanèia pagrindinës sutarties daro negaliojanèià ir
papildomà. Pavyzdþiui, pripaþinus negaliojanèia paskolos sutartá, nega-
lios ir laidavimas, kuriuo uþtikrintas paskolos sutarties ávykdymas. Bet
papildomos prievolës pripaþinimas negaliojanèia nedaro negaliojanèios
pagrindinës prievolës; 2) prievolës uþtikrinimo sutartá iðtinka pagrindi-
40
Daikto sulaikymas – daiktiniø teisiø institutas, reglamentuojamas CK Ketvirtosios
knygos nuostatø, taip pat minimas kaip kreditoriaus interesø gynimo bûdas (CK 6.69
str.) Bet pagal savo prigimtá, esmæ, formuluotæ tai gali bûti ir prievoliø uþtikrinimo bû-
das. Plaèiau apie sulaikymo teisæ, kaip prievoliø ávykdymo uþtikrinimo priemonæ þr.: A.
Dambrauskaitë. LTU teminiø straipsniø rinkinys „Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo teisi-
nës problemos“. 2001, p. 58–68.
41
Kreditø draudimo atveju draudikai garantuoja, kad draudëjo pirkëjui tapus ne-
mokiam prievolë bus ávykdyta, t. y. draudëjas gaus draudimo iðmokà ir nepatirs nuosto-
liø. Ðiuo metu kreditø draudimo sritis labai plati: draudþiamos vienkartinës, ilgalaikës,
vietinës, tarptautinës, investavimo, finansinës nuomos sutartys.
65
nës sutarties likimas. Pavyzdþiui, kreditorius turi teisæ perleisti reikala-

vimà (CK 6.101. str.). Tokiu atveju reikalavimo ágijëjui pereina ir teisës,
nustatytos prievolës ávykdymui uþtikrinti, bei kitos papildomos teisës
(CK 6.101 str. 2 d.); 3) pagrindinës prievolës pabaiga paprastai reiðkia
ir uþtikrinimo pabaigà.
7.2. Netesybos
Netesybos – tai ástatymø, sutarties arba teismo nustatyta pinigø su-

ma, kurià skolininkas privalo sumokëti kreditoriui, jeigu prievolë neá-
vykdyta arba ávykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.70 str. 1
d.). Netesybø prigimtis yra dvejopa, jos yra ir prievoliø uþtikrinimo bû-
das, ir sutartinës civilinës atsakomybës forma (CK 6.258 str.)42. Netesy-
bos yra bene daþniausiai praktikoje naudojamas prievoliø uþtikrinimo
bûdas, kuriam bûdingi ðie bruoþai: 1) atsakomybës uþ prievolës paþei-
dimà dydþio nustatymas, kuris ðalims þinomas jau sudarant sutartá;
2) galimybë iðieðkoti netesybas uþ patá paþeidimo faktà nereikalaujant
árodinëti nuostolius; 3) galimybë ðalims savo nuoþiûra formuluoti susi-
tarimo dël netesybø sàlygas, dydá, santyká su nuostoliais, skaièiavimo
tvarkà ir pan. Netesybos gali bûti iðreikðtos procentais nuo sutarties
sumos arba jos neávykdytos dalies, konkreèia suma ir pan.
Netesybų rūšys – tai bauda ir delspinigiai. Netesybos (bauda) – ið
anksto ástatymu arba sutartimi nustatyta konkreti suma arba tam tikra
procentinë iðraiðka nuo paþeistos prievolës sumos. Netesybos (delspini-
giai) – ástatymais arba sutartimi nustatyta pinigø suma uþ paþeistà prie-
volës ávykdymo terminà. Jos numatomos uþ konkreèius laiko terminus
(uþ kiekvienà praleistà dienà, savaitæ, mënesá ir pan.).
Netesybos yra numatytos ástatymo ir sutartinës (numatytos ðaliø
susitarimu). Ástatymo numatytos netesybos taikomos neatsiþvelgiant á
tai, ar ðalys jas numatë. Bet svarbu, kokia teisës norma tokias netesybas
numato. Jei netesybas numato imperatyvi teisës norma, jos yra taiko-
mos besàlygiðkai, o jei dispozityvi – taikomos tiek, kiek ðalys nenumatë
kitokio dydþio. Be to, netesybas gali nustatyti ir teismas. Pavyzdþiui, CK
6.215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo tei-
42
Apie netesybas, kaip sutartinës civilinës atsakomybës formà, þr. skyriuje „Sutarti-
në atsakomybë“.
66
smo sprendimo, ápareigojanèio vykdyti sutartinæ prievolæ natûra, tei-

smas skiria skolininkui baudà.
Teisinëje literatûroje iðskiriamos įskaitinės, išimtinės, baudinės ir al-
ternatyvios netesybos43. Įskaitinės netesybos (bauda, delspinigiai) yra to-
kios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà prievolæ nustatytos
netesybos ir susidaræ kreditoriui nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek jø
nepadengia netesybos. Pavyzdþiui, iðieðkota 5000 litø netesybø, o kredi-
toriaus nuostoliai yra 9000 litø. Tokiu atveju kreditoriui skolininkas
privalo sumokëti dar 4000 litø, t. y. tokià nuostoliø dalá, kurios nepa-
dengia netesybos.
Išimtinės netesybos yra tokios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai
ávykdytà prievolæ leidþiama ið skolininko iðieðkoti netesybas, bet nega-
lima iðieðkoti nuostoliø.
Baudinės netesybos yra tokios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai
ávykdytà prievolæ leidþiama iðieðkoti ið skolininko ne tik netesybas, bet
ir nuostolius, kurie susidarë kreditoriui dël nevykdomos arba netinka-
mai vykdomos prievolës.
Alternatyvios netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali
bûti iðieðkomos arba netesybos, arba nuostoliai suteikiant kreditoriui
teisæ pasirinkti44.
2000 m. CK 6.73 straipsnis nenumato galimybiø taikyti baudiniø
netesybø, t. y. ðalys negali susitarti, kad bus iðieðkomos ir netesybos, ir
visi nuostoliai neáskaitant iðieðkotø netesybø.
Netesybų forma. Susitarimams dël netesybø reikalinga raðytinë
forma (CK 6.72 str.), t. y. susitarimas dël netesybø turi bûti raðytinis,
nors pagrindinë sutartis sudaryta kita forma. Bet formos reikalavimo
paþeidimas nedaro susitarimo dël netesybø negaliojanèio. Tokiais atve-
jais ðalys, nesilaikanèios paprastos raðytinës formos, praranda teisæ ki-
lus ginèui remtis liudytojø parodymais ðá faktà árodyti (CK 1.93 str. 2
d.). Taèiau susitarimà dël netesybø galima árodinëti kitais raðytiniais
árodymais, netiesiogiai patvirtinanèiais susitarimo dël netesybø faktà
(pvz., laiðkais, susiraðinëjimo dokumentais ir pan.) arba kitokiomis fak-
tinëmis aplinkybëmis. Jei yra kitokiø raðytiniø, nors ir netiesioginiø áro-
dymø, patvirtinanèiø susitarimà dël netesybø, teismas tokio susitarimo
43
Þr.: Civilinë teisë, p. 396–397.
44
Iðimtinës, baudinës ir alternatyvios netesybos buvo numatytos 1964 m. CK 228 str.
2 d.
67
sudarymo faktà, jo turiná gali nustatinëti ir remdamasis liudytojø paro-

dymais. Jø parodymus bûtina vertinti atsiþvelgiant á raðytiniø árodymø
turiná, faktiná sandorio ðaliø elgesá, paproèius, teisingumo, sàþiningumo
ir protingumo reikalavimus45.
CK 6.73 straipsnyje yra nustatytas netesybø ir prievolës ávykdymo
natûra santykis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei nustaty-
tos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti ið skolininko kartu ir ne-
tesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ, iðskyrus atvejus, kai skolininkas pra-
leidþia prievolës ávykdymo terminà. Ðaliø susitarimas, numatantis kito-
kias taisykles, negalioja. Kai pareiðkiamas reikalavimas atlyginti nuosto-
lius, netesybos áskaitomos á nuostoliø atlyginimà.
Jeigu netesybos yra aiðkiai per didelës arba prievolë ávykdyta ið da-
lies, teismas gali netesybas sumaþinti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas tai
gali daryti arba savo iniciatyva, arba kreditoriaus praðymu, atsiþvelgda-
mas á konkreèias bylos aplinkybes. Netesybos maþinamos, jei jos yra
neprotingai didelës, nes negali bûti priemonë nepagrástai praturtëti ki-
tos ðalies sàskaita46. Teismas, atsiþvelgdamas á konkreèias bylos aplin-
kybes, turi teisæ maþinti tiek pagal sutartá, tiek pagal ástatymà atsiradu-
sias netesybas. Ðios teismo teisës prievolës ðalys negali apriboti arba
panaikinti, todël ðaliø susitarimai, kad teismas negali sumaþinti netesy-
bø, negalioja47. Taèiau sumaþintos netesybos negali tapti maþesnës uþ
nuostolius, patirtus dël nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievo-
lës. Jei netesybos yra jau sumokëtos, jos negali bûti maþinamos.
Kartu CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad ðiame straipsnyje
numatytos taisyklës netaikomos, jeigu dël atskirø rûðiø sutarèiø CK
numato kà kita. Taigi tik CK, o ne kiti ástatymai gali numatyti 6.73
straipsnyje suformuluotø taisykliø iðimtis. Antai pagal bendrà taisyklæ,
átvirtintà CK 6.73 straipsnyje, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius
negali reikalauti kartu ir netesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ. Bet pagal
CK 6.365 straipsná pirkëjas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje gali
reikalauti ið pardavëjo ir sumokëti netesybas, ir ávykdyti prievolæ natû-
ra.
45
CK komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 208.
46
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartá civili-
nëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218/2003.
47
CK komentaras. Ðeðtoji knyga. 2003, p. 117.
68
7.3. Laidavimas
Laidavimas – tai sutartis, kuria laiduotojas uþ atlyginimà arba neat-

lygintinai ásipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, uþ
kurá laiduojama, neávykdys visos ar dalies savo prievolës (CK 6.76 str. 1
d.)
Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartá arba ástatymø ar
teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Daþniausiai laidavimas
atsiranda laidavimo sutarties pagrindu, t. y. laiduotojas ásipareigoja
kreditoriui laiduoti uþ skolininkà, jei ðis neávykdys savo prievolës. Lai-
davimas gali atsirasti ir pagal ástatymà, pavyzdþiui, CK 6.9 straipsnio 5
dalis numato, kad jei prievolë atsirado iðimtinai vieno ið bendraskoliø
interesais arba prievolë neávykdyta tik dël vieno ið skolininkø kaltës, tai
toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams uþ visà skolà. Ðiuo atve-
ju kiti bendraskoliai yra laikomi to skolininko laiduotojais. Laidavimas
gali atsirasti ir teismo sprendimo pagrindu, pavyzdþiui, kai teismas,
spræsdamas klausimà dël buvusiø sutuoktiniø tarpusavio iðlaikymo, gali
pareikalauti ið buvusio sutuoktinio, privalanèio teikti iðlaikymà kitam
sutuoktiniui, pateikti tapatø ðios prievolës ávykdymo uþtikrinimà (CK
3.72 str. 7 d.). Laidavimu gali bûti uþtikrinama tiek esama, tiek bûsima
prievolë, bet pastaroji turi bûti aiðkiai apibûdinta (CK 6.78 str. 1 d.).
Bûsimos prievolës uþtikrinimas daþniausiai taikomas kreditavimo su-
tarèiø atveju, nes bankas, prieð suteikdamas kredità, daþniausiai praðo
pateikti laidavimo sutartá. Asmuo gali laiduoti tiek uþ pagrindiná skoli-
ninkà, tiek ir uþ jo laiduotojà.
Laidavimas yra konsensualinë, vienaðalë sutartis. Ji gali bûti ir atly-
gintinë, ir neatlygintinë, terminuota arba neterminuota. Laiduotojai
gali bûti bet kurie veiksnûs asmenys, iðskyrus tuos, kuriems ástatymas
tai draudþia. Pavyzdþiui, vieðieji juridiniai asmenys negali bûti laiduoto-
jais, jei tai prieðtarauja jø specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2 d.). Lai-
davimas yra papildoma prievolë, todël pasibaigus pagrindinei prievolei
arba pripaþinus jà negaliojanèia baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2
d.). Tuo laidavimas skiriasi nuo garantijos. Kreditoriaus ir laiduotojo
santykiai yra reglamentuoti CK 6.80 straipsniu, kuris ápareigoja kredi-
toriø laiduotojo reikalavimu suteikti ðiam informacijà apie pagrindinës
prievolës turiná ir sàlygas, taip pat apie prievolës vykdymà. Tokia in-
formacija laiduotojui yra reikalinga todël, kad laiduotojas, ávykdæs prie-
volæ uþ skolininkà, perima kreditoriaus teises (CK 6.83 str.). Kredito-
69
riaus atsisakymas teikti laiduotojui informacijà pastarojo reikalavimu

gali bûti vertinamas kaip kooperavimosi pareigos paþeidimas (CK 6.38
str.) suteikiant laiduotojui teisæ reikalauti atlyginti dël tokio atsisakymo
patirtus nuostolius.
CK 6.77 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali laiduoti tiek uþ
pagrindiná skolininkà, tiek ir uþ laiduotojà. Toks atvejis vadinamas dvi-
gubu laidavimu.
CK 6.78 straipsnio 2 dalyje iðskiriamas visas ir dalinis laidavimas.
Laidavimu gali bûti uþtikrinta ir dalis pagrindinës prievolës. Bet laida-
vimo dydis negali virðyti sumos, kurià yra skolingas skolininkas.
CK taip pat iðskiria terminuotą (CK 6.88 str.) ir neterminuotą laida-
vimą (CK 6.89 str.).
Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi bûti sudaryta ra-
ðytine forma. Raðytinës formos nesilaikymas daro laidavimo sutartá ne-
galiojanèià (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis gali bûti sudaroma atski-
rai, bet gali bûti ir pagrindinës sutarties dalis. Pirmuoju atveju sutartá
pasiraðo kreditorius ir laiduotojas, antruoju – kreditorius, laiduotojas ir
skolininkas.
Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas baigiasi skolininkui ávyk-
dþius laidavimu uþtikrintà prievolæ. Laidavimo pabaigos pagrindai nu-
rodyti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo paèiu metu kaip
ir juo uþtikrinama prievolë; 2) laiduotojui mirus. Taigi laiduotojo ápë-
diniai nepaveldi laiduotojo pareigos. Taèiau jeigu jau egzistuoja laiduo-
tojo skola, pavyzdþiui, jau yra pareikðtas laiduotojui ieðkinys iki laiduo-
tojo mirties, tai jo skolos bus paveldimos bendrais pagrindais48; 3) jei
skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas,
kad laidavimas iðliktø, laidavimas lieka galioti; 4) jei ið esmës pasikeièia
prievolë ir dël to be laiduotojo sutikimo padidëja jo atsakomybë (pvz.,
pratæsiamas pagrindinës prievolës ávykdymo terminas ir dël to padidëja
palûkanos arba netesybos) arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios
pasekmës. Tuomet bûtina keisti laidavimo sutartá arba jei laidavimo
sutartyje tokie atvejai yra numatyti, laidavimas dël pagrindinës prievo-
lës sàlygø pasikeitimo nepasibaigs; 5) jei skola pagal laidavimu uþtikrin-
tà prievolæ yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavë suti-
kimo laiduoti uþ kità skolininkà; 6) jei kreditorius be pagrindo atsisako
priimti skolininko ar laiduotojo pasiûlytà tinkamà prievolës ávykdymà.
48
CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 128.
70
Ðiuo atveju laiduotojas turi árodyti, kad buvo siûloma kreditoriui priimti
tinkamà ávykdymà, kad siûlomas ávykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad
tokio tinkamo ávykdymo kreditorius atsisakë.
Tuo pat metu laidavimo pabaigos ypatumai priklauso ir nuo to, ar
laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Terminuotu laidavimu
laikomas toks laidavimas, kai laidavimo sutartyje nurodomas tam tikras
laikas, kuriam yra laiduojama, pavyzdþiui, 3 mënesiai. Pagal CK 6.88
straipsná terminuotas laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mënesius
nuo laidavimo termino pabaigos dienos nepareiðkia laiduotojui ieðki-
nio. Jeigu laidavimu uþtikrinta bûsima prievolë, tai jis baigiasi suëjus
laidavimo terminui, jei prievolë iki ðio termino pabaigos neatsirado. Ðis
trijø mënesiø terminas yra naikinamasis ir teismo negali bûti atnauji-
namas, nes paprastai apdairus laiduotojas laiduoja uþ skolininkà tik
ásitikinæs ðio mokumu ir finansiniu pajëgumu ávykdyti prievolæ, o per
ilgesná nei 3 mënesiø terminà skolininko padëtis gali ið esmës pasikeisti,
gali atsirasti aplinkybiø, uþ kurias laiduotojas neketino laiduoti49.
Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo
terminas nenustatytas arba kai laidavimu uþtikrinta prievolë, kurios
ávykdymo terminas neapibrëþtas arba apibrëþtas pareikalavimo termi-
nu. Toks laidavimas baigiasi suëjus dvejiems metams nuo laidavimo
sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per ðá terminà nepareiðkia
ieðkinio laiduotojui, o jei neterminuotu laidavimu uþtikrinama bûsima
prievolë, tai laidavimas gali bûti panaikintas praëjus trejiems metams
po jo atsiradimo vienaðaliu laiduotojo pareiðkimu, jei per ðiuos trejus
metus prievolë neatsirado (CK 6.89 str.).
Laiduotojo atsakomybė. Jeigu prievolë neávykdyta, skolininkas ir
laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laida-
vimo sutartis. Solidariosios atsakomybës prezumpcija numatyta CK
6.81 straipsnyje. Atsakomybës solidarumas atskiria laidavimà nuo ga-
rantijos, nes garanto atsakomybë yra subsidiari. Bet ðalys gali laidavimo
sutartyje numatyti, kad laiduotojo atsakomybë yra subsidiari, t. y. lai-
duotojas turi teisæ reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iðieðkotø ið
pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teisës laiduotojas bûtø
atsisakæs (CK 6.80 str. 2 d.). Taèiau laiduotojo nurodytas turtas turi bûti
toks, ið kurio kreditorius gali reikalauti iðieðkojimo, t. y. nurodytas tur-
tas neturi bûti apsunkintas (ákeistas, areðtuojas ir pan.). Jei kreditorius
49
71
nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipia

iðieðkojimo á laiduotojo nurodytà pagrindinio skolininko turtà, jam ten-
ka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydþio, kokia buvo
laiduotojo nurodyto turto vertë, t. y. laiduotojo atsakomybë sumaþëja
bûtent nurodyto turto verte.
Laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas, t. y. atsako ir uþ pa-
lûkanø, netesybø sumokëjimà, ir uþ nuostoliø atlyginimà. Bet laidavimo
sutartyje gali bûti numatyta, kad laiduojama, pavyzdþiui, tik uþ pagrin-
dinæ prievolæ. Tuomet laiduotojo visiðkos atsakomybës prezumpcija
paneigiama. Galimi atvejai, kai uþ skolininkà laiduoja keli laiduotojai.
Tuomet, jei sutartyje nenumatyta ko kita, jø atsakomybë kreditoriui yra
solidarioji (CK 6.6 str.). Taèiau laidavimo sutartis gali numatyti, kad
kiekvienas laiduotojas laiduoja tik uþ atitinkamos prievolës dalies ávyk-
dymà (CK 6.5 str.).
Ávykdþiusiam prievolæ laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisës
pagal ðià prievolæ, t. y. laiduotojas ágyja teisæ reikðti ieðkiná skolininkui
(CK 6.83 str. 1 d.). Jei uþ skolininkà laidavo keli asmenys, jø tarpusavio
santykiai ir santykiai su skolininku pagrásti dalinës prievolës principais.
Kiekvienas laiduotojas gali reikalauti ið skolininko tik savo dalies. Ta-
èiau jei esant keliems laiduotojams vienas ið laiduotojø ávykdo prievolæ,
tai ðis laiduotojas turi teisæ reikalauti ið skolininko visos sumos, o nega-
lëdamas jos iðieðkoti ið skolininko, jis gali reikalauti skolos ið kitø ben-
dralaiduotojø atskaièius jam paèiam tenkanèià dalá (CK 6.84 str.).
Laidavimas yra akcesorinë prievolë, todël jis galioja tol, kol galioja
pagrindinë prievolë ir baigiasi drauge su ja. Taèiau sutartyje ðalys gali
susitarti, kad laidavimas gali baigtis anksèiau uþ pagrindinæ prievolæ.
Laiduotojas gali bûti atleistas nuo atsakomybës, jei kreditorius atsi-
sako savo pirmenybës teisës patenkinti reikalavimà arba kito jo naudai
nustatyto prievolës uþtikrinimo, jeigu kreditorius bûtø galëjæs patenkin-
ti savo reikalavimà pasinaudodamas teisëmis, kuriø atsisakë (CK 6.86
str.). Bet jei kreditorius savo teisiø neatsisakë, o negalëjo jomis pasi-
naudoti dël nuo jo nepriklausanèiø prieþasèiø, minëta CK nuostata ne-
taikoma. Pavyzdþiui, prievolës ávykdymas buvo uþtikrintas ne tik laida-
vimu, bet ir ákeitimu, o kreditorius atsisakë savo pirmenybës teisës pa-
tenkinti savo reikalavimà ið ákeisto turto. Tokiu atveju laiduotojas atlei-
dþiamas nuo atsakomybës, jeigu árodo, kad kreditorius turëjo pirmumo
teisæ visiðkai patenkinti savo reikalavimà ið ákeisto turto, kad tokia ga-
limybë realiai egzistavo ir kad kreditorius ðios savo teisës atsisakë.
72
7.4. Garantija
Garantija – vienaðalis ásipareigojimas garantijoje nurodyta suma vi-

siðkai arba ið dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo –
skolininkas prievolës neávykdys arba jà ávykdys netinkamai, ir atlyginti
kreditoriui nuostolius tam tikromis sàlygomis (skolininkui tapus nemo-
kiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.).
Garantija yra vienaðalis sandoris. Garantu gali bûti bet kuris veiks-
nus asmuo, iðskyrus ástatymo nustatytus atvejus50. Garantija gali bûti
atlygintinë ir neatlygintinë.
Vienas ið pagrindiniø garantijos bruoþø yra tas, kad garanto prievo-
lë kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinës prievolës, t. y. ji yra savaran-
kiðka, todël garantija uþtikrintos prievolës negaliojimas, kitaip nei lai-
davimas, nedaro garantijos automatiðkai negaliojanèios. Jeigu garantas
suþino, kad garantija uþtikrinta pagrindinë prievolë ávykdyta arba bai-
gësi kitais pagrindais, arba pripaþinta negaliojanèia, tai jis turi nedels-
damas praneðti kreditoriui ir skolininkui. Jeigu kreditorius, gavæs tokià
informacijà, pateikia garantui árodymø, kad prievolë nëra ávykdyta arba
pasibaigusi, garantui lieka prievolë pagal garantijos sutartá (CK 6.92 str.
5 d.). Esant ginèui, garantas turi teisæ kreiptis á teismà dël garantijos
pripaþinimo negaliojanèia bendrais sandoriø negaliojimo pagrindais.
Garanto atsakomybë yra subsidiari. Garantui, ávykdþiusiam uþ skoli-
ninkà prievolæ, pereina kreditoriaus teisës regreso tvarka. Atsakomybës
subsidiarumas yra poþymis, skiriantis jà nuo laidavimo. Garantijà riboja
garantijos nustatyta suma. Bet CK 6.92 straipsnio 2 dalyje numatyti at-
vejai, kai garanto atsakomybë gali virðyti garantijos sumà – jeigu garan-
tas neávykdo arba netinkamai vykdo savo prievolæ pagal garantijos su-
tartá, tai garanto atsakomybë uþ kreditoriui padarytus nuostolius gali
virðyti garantijos sumà, nes garantas privalës atlyginti ir kreditoriui uþ
jo patirtus nuostolius dël garantijos paþeidimo. Garantas turi teisæ atsi-
sakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimà, jeigu kreditoriaus reikalavimas
arba prie jo pridëti dokumentai 1) neatitinka garantijos sàlygø arba 2)
pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymà tenkinti reika-
lavimà garantas turi nedelsdamas praneðti kreditoriui (CK 6.92 str. 4 d.).
Forma. Garantija turi bûti raðytinë. Ðio reikalavimo nesilaikymas
50
Pavyzdþiui, pagal CK 2.74 str. 2 d. garantai negali bûti vieðieji juridiniai asmenys,
jeigu tai prieðtarauja jø civiliniam teisnumui.
73
daro garantijà negaliojanèià.

Garantijos pabaiga. CK 6.96 straipsnyje nurodomi banko garantijos
pabaigos pagrindai. Ði norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai
garantijai51.
7.5. Banko garantija
Banko garantija – vienaðalis banko arba kitos kredito ástaigos ásipa-

reigojimas sumokëti skolininko kreditoriui nustatytà pinigø sumà pagal
kreditoriaus reikalavimà. Banko garantija yra specifinë garantijos rûðis,
kurià apibûdina ðie ypatumai: 1) subjektinë sudëtis (garantas gali bûti
bankai ar kitos kredito ástaigos52; 2) kitaip nei paprasta garantija, kuri
gali bûti atlygintinë ir neatlygintinë, banko garantija yra tik atlygintinë
(CK 6.93 str. 2 d.); 3) bankas negali atðaukti savo garantijos, jeigu joje
nenumatyta ko kita (CK 6.94 str.); 4) kreditorius neturi teisës perduoti
kitam asmeniui banko garantija uþtikrintos reikalavimo teisës, nebent
garantijoje bûtø nurodyta prieðingai (CK 6.95 str.); 5) banko garantija
ásigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK
6.93 str. 3 d.); 6) kreditoriaus reikalavimas ávykdyti sutartá bankui turi
bûti pateiktas raðtu nurodant, kaip skolininkas paþeidë garantija uþtik-
rintà pagrindinæ prievolæ, ir prie jo pridëti visi reikiami dokumentai
(CK 6.93 str. 4 d.); 7) kitaip nei esant paprastai garantijai, bankui arba
kredito ástaigai negalioja taisyklë dël atgræþtinio reikalavimo teisës sko-
lininkui, átvirtinta CK 6.90 straipsnio 3 dalyje, nes bankas ir skolininkas
turi sutartyje nustatyti banko, sumokëjusio garantijoje nustatytà pinigø
sumà kreditoriui, regreso teisæ skolininkui (CK 6.97 str. 1 d.).
Be ðiø ypatumø, banko garantijai taip pat mutatis mutandis taiko-
mos paprastos garantijos taisyklës.
Banko garantijos pabaiga. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas
sumoka kreditoriui garantijoje nurodytà sumà; 2) sueina garantijoje
nurodytas garantijos terminas, 3) kreditorius atsisako savo teisiø pagal
garantijà ir gràþina jà bankui arba raðtu apie atsisakymà praneða bankui
(CK 6.96 str.). Be to, banko garantija gali bûti pripaþinta negaliojanèia
bendrais sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais pagrindais.
51
52
Kredito ástaigos samprata pateikta 2002 m. rugsëjo 10 d. Finansø ástaigø ástatymo
2 ir 4 str. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.
74
7.6. Rankpinigiai
Jau senovës Romoje rankpinigiais buvo laikoma pinigø suma arba

kita vertybë, perduodama vienos ðalies kitai sudarant sutartá. Rankpini-
giai vaidino sutarties sudarymo árodymo vaidmená, taip pat atliko bau-
dinæ funkcijà, kurios tikslas – paskatinti skolininkà ávykdyti savo prievo-
læ. Jei prievolës nebuvo vykdomos, skolininkas prarasdavo uþstatà, o
kreditorius, atsisakæs vykdyti sutartá, turëdavo gràþinti dvigubà uþstato
sumà. Pagrindiniai rankpinigiø ypatumai iðliko tiek kontinentinës teisës
sistemoje, tiek ir bendrosios teisës sistemoje.
Rankpinigiais laikoma pinigø suma, kurià viena sutarties ðalis pagal
sudarytà sutartá jai priklausanèiø mokëti sumø sàskaita duoda antrajai
ðaliai, kad árodytø, jog sutartis egzistuoja ir uþtikrintø jos ávykdymà (CK
6.98 str. 1 d.).
Rankpinigiø sutartis laikytina dvišale, realine. Jeigu uþ neávykdytà
sutartá atsako davusi rankpinigius ðalis, sumokëti rankpinigiai lieka ant-
rajai ðaliai. Jei uþ sutarties nevykdymà atsako gavusi rankpinigius ðalis,
ji privalo sumokëti antrajai ðaliai dvigubà rankpinigiø sumà. Ðiuo atveju
rankpinigiai yra laikomi minimaliais ðios ðalies nuostoliais. Bet jeigu uþ
neávykdytà prievolæ neatsako në viena ðalis, t. y. prievolës negalima
ávykdyti dël force majeure arba prievolë baigiasi ðaliø susitarimu dar
prieð sueinant jos ávykdymo terminui, gautus rankpinigius ðalis privalo
gràþinti juos davusiai ðaliai (CK 6.125, 6.127 str.).
Pagal CK 6.98 straipsná rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) skirti
sutarties sudarymui árodyti; 2) skirti sutarties ávykdymui uþtikrinti;
3) mokamàjà – mokami bûsimø mokëjimø sàskaita. Rankpinigiai yra
panaðûs á mokëjimà avansu, bet nëra jam tapatûs. Bûtent tik rankpini-
giams bûdingas trijø funkcijø (árodomosios, uþtikrinamosios ir moka-
mosios) visetas leidþia atskirti juos nuo mokëjimo avansu. Avansas,
kaip ir rankpinigiai, atlieka mokëjimo funkcijà (áskaitomas á bûsimus
mokëjimus), gali atlikti árodomàjà funkcijà (tiek galiojanèiam reikala-
vimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartá ateityje). Bet, kitaip nei rank-
pinigiai, avansas niekada neatlieka uþtikrinamosios funkcijos, t. y. ðalis,
sumokëjusi avansà, turi teisæ reikalauti já gràþinti visais sutartiniø ásipa-
reigojimø nevykdymo atvejais, o ðalis, gavusi avansà, jokiomis aplinky-
bëmis neturi jo gràþinti dvigubai53.
53
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinëje byloje
75
Rankpinigiais negali bûti uþtikrinama preliminarioji sutartis, taip

pat sutartis, kuriai pagal ástatymus privaloma notarinë forma. Tad
rankpinigiais gali bûti uþtikrinamos sutartys, kurioms privaloma notari-
në forma nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. Ðalys, suda-
rydamos preliminariàjà sutartá, gali tokià sutartá uþtikrinti kitais bûdais
(pvz., netesybomis), taip pat ir nenumatytais CK (CK 6.70 str.)54.
Susitarimas dël rankpinigiø, neatsiþvelgiant á jø dydá, turi bûti raðy-
tinis. Raðytinës formos nesilaikymas daro susitarimà dël rankpinigiø
negaliojantá (CK 6.99 str.).
1. Kokius prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdus galite nurodyti?
2. Ar gali bûti uþtikrinamas bûsimø prievoliø ávykdymas?
3. Ar visi prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai yra papildomos
prievolës?
4. Ar netesybomis gali bûti pripaþinti daiktai?
5. Kokios yra netesybø rûðys?
6. Kokios netesybos laikomos nustatytomis įstatymo pagrindu?
7. Ar galioja þodinis susitarimas dël netesybø?
8. Kokiais atvejais teismas gali maþinti netesybas?
9. Kokiais pagrindais atsiranda laidavimas?
10. Ar laidavimu gali bûti uþtikrinama dalis prievolës?
11. Kokia forma turi bûti sudaryta laidavimo sutartis?
12. Kada baigiasi laidavimas?
13. Kokia laiduotojo atsakomybë laikoma subsiadiaria?
14. Kokia garantijos samprata?
15. Kokia forma turi bûti sudaryta garantija?
16. Kokie ypatumai apibûdina banko garantijà?
17. Kada baigiasi banko garantija?
18. Kokia rankpinigiø samprata?
19. Ar rankpinigiai gali bûti duodami daiktais?
20. Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai?
21. Ar rankpinigiais gali bûti uþtikrinama preliminarioji sutartis?
Ž. Stankevičius v. H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000, kat. 43.

54
Ambrasienë D. Rankpinigiai kaip prievolës ávykdymo uþtikrinimo bûdas // Justitia.
2000. Nr. 4–5, p. 36–39.
76
8 skirsnis. ASMENØ PASIKEITIMAS PRIEVOLËJE
8.1. Samprata
Asmenø pasikeitimas prievolëje paprastai teisës moksle apibûdi-

namas kaip naujo asmens ástojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba
skolininko55. Iki 2000 m. CK ásigaliojimo buvo nurodomi du asmenø
pasikeitimo prievolëje bûdai: 1) reikalavimo perleidimas; 2) skolos per-
këlimas. Be to, 1964 m. CK 495 straipsnis reglamentavo asmens, atlygi-
nusio þalà, padarytà kito asmens, regreso teisæ á þalà padariusá asmená.
Ankstesnëje teisinëje praktikoje reikalavimo perleidimo ir skolos per-
këlimo institutai buvo naudojami beveik iðimtinai tarp fiziniø asmenø.
Atkûrus Lietuvoje nepriklausomybæ, plëtojantis ekonominiams santy-
kiams, padidëjo cesijos reikðmë. Tai lëmë ir subjektinës ðiø institutø
sudëties pasikeitimus, ir platesná taikymà.
2000 m. CK aptariami trys asmenø pasikeitimo prievolëje bûdai –
kreditoriaus pasikeitimas prievolëje (reikalavimo perleidimas), skoli-
ninko pasikeitimas (skolos perkëlimas) ir subrogacija (prievolës ávyk-
dymas treèiojo asmens, kuris tuo pat metu ágyja kreditoriaus teises).
Reikalavimo perleidimas (cessio) ir skolos perkëlimo (cessio debi-
tis) institutai buvo þinomi dar romënø teisëje. Kai vietoje natûrinio ûkio
atsirado prekinë gamyba, prievolës tapo reikðminga daugelio romënø
turto dalimi, todël reikëjo didesnio lankstumo ágyvendinant prievolinius
santykius. Tuoj po novacijos atsirado cesija kaip kreditoriaus prievolëje
pakeitimo bûdas. Kitaip nei novacija, jis tapo bûdu kreditoriui pasikeis-
ti nesugriaunant paèios prievolës. Cedento (kreditoriaus, norinèio per-
leisti reikalavimo teisæ) ir cesionarijaus (asmens, kuriam perleidþiama
reikalavimo teisë) santykiai pradþioje buvo grindþiami pavedimo sutar-
timi. Vëliau cesionarijaus teisiø apsauga buvo stiprinama. Bet teoriðkai
romënø teisë niekuomet nepripaþino ið prievolës iðplaukianèiø teisiø
perleidimo, cesionarijui buvo suteikta tik teisminë jo interesø apsauga.
Cesijos bûdu perleidþiamø teisiø katalogas buvo iðsamus. Ulpianas ra-
55
77
ðë: „Nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet“ („Niekas
negali perleisti kitam daugiau teisiø, negu jis pats turi“). Tai principas,
iðlikæs iki ðiø dienø, prireikus pradiná skolininkà pakeisti nauju
(expromissio) reikalauta kreditoriaus sutikimo – taip yra ir mûsø die-
nomis56.
Nors 2000 m. CK atskirose Ðeðtosios knygos normose reglamen-
tuojami reikalavimo perleidimo (VI skyrius) ir skolos perkëlimo (VIII
skyrius) institutai, paþymëtina, kad atskira asmenø pasikeitimo prievo-
lës rûðimi laikytinas taip pat susitarimas, kuriuo perleidþiamas reikala-
vimas ir perkeliama skola tuo paèiu metu. Be to, CK XLV skyriuje reg-
lamentuota faktoringo sutartis – specifinë subjektinës sudëties ir turinti
specifines sàlygas komercinë sutartis, skirta piniginiam reikalavimui
perleisti. Ði sutartis laikytina cesijos rûðimi.
8.2. Reikalavimo perleidimas
CK 6.101 straipsnis leidþia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį ki-

tam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams
ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau
suvaržyti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisë yra savaran-
kiðkas civiliniø teisiniø santykiø objektas, todël gali bûti perleista kitam
asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.).
Reikalavimo perleidimas teisinëje literatûroje yra vadinamas cesija.
Pradinis kreditorius, perleidþiantis savo reikalavimo teisæ, yra vadina-
mas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidþiamà teisæ, –
cesionarijumi. Reikalavimo perleidimà reglamentuojanèios normos ne-
numato reikalavimo perleidimo pagrindø. Todël daþnai cesijos sandorá
teisiniø santykiø dalyviai laiko abstrakèiu sandoriu, neturinèiu pagrin-
do, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausanèiu, t. y. egzistuojanèiu
savaime. Romënø teisëje cesija buvo pripaþástama abstrakèiu sandoriu,
t. y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dël
kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoniø, kad cesija turëtø bûti
laikoma abstrakèiu sandoriu, pareikðta ir ðio meto teisinëje literatûro-
56
Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius: Justitia, 1999, p. 226.
78
je57. Bet jei laikytumës nuomonës, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai
cesijos atveju reikalavimo teisë pereis naujam kreditoriui, net jei nieka-
da nebus pasiektas tikslas, kurio ðalys siekë tokio reikalavimo perleidi-
mu. Toks supratimas nebûtø pagrástas. Tai, kad cesija nëra abstraktus
savarankiðkas sandoris, o susijæs su pagrindiniu asmenø pasikeitimo
sandoriu, rodo ðie faktai: 1) CK Ðeðtosios knygos VI skyriuje „Reikala-
vimo perleidimas“ reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolinin-
ko ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp
senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties for-
ma susijusi su pagrindinës prievolës forma, t. y. reikalavimo perleidimo
sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prie-
volei; 3) cesijos sandoriai gali bûti atlygintiniai ir neatlygintiniai, viena-
ðaliai ir dviðaliai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todël cesi-
ja nëra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojanèiuose atskiras
sutarèiø rûðis, t. y. nëra iðskirta kaip savarankiðka sutartis (iðskyrus fak-
toringà, kuris turi aiðkius ðià sutartá kvalifikuojanèius poþymius). Kaip
nurodo M. Braginskis, tokia amorfinë cesijos bûsena panaikina galimy-
bæ jà laikyti savarankiðka sutartine konstrukcija58.
Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrà teisæ su-
tarties arba ástatymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisiø per-
davimo pagrindas, siejantis cedentà ir cesionarijø, yra sutartis, o ant-
ruoju – ástatymas. Jei teisës perduodamos pagal sutartá, tai ta sutartis
yra ne cesija, kaip daþnai manoma, o sutartis, pagal kurià perleidþiami
reikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esmæ (pagrindà).
Reikalavimas niekada neperleidþiamas savaime, tik tam, kad anks-
tesnis kreditorius perduotø reikalavimà naujajam. Ðalys, sudarydamos
reikalavimo perleidimo susitarimà, visada turi koká nors tikslà (ávykdyti
prievolæ, atsiradusià ið pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimo per-
leidimu padovanoti reikalavimo teisæ, gràþinti reikalavimo perleidimu
skolà ir pan.). Paþymëtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi per-
leidþiamas ne daiktas, o reikalavimo teisë.
Todël vertinant cesijos teisinius santykius bûtina atskirti 3 dalykus:
1) prievolæ, ið kurios atsirado teisës – reikalavimo perleidimo dalykas;
2) sandorá, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam
57
Pavyzdþiui, tokia nuomonë yra ið esmës iðsakyta Civilinëje teisëje, p. 187; 374–375.
58
Брагинский М. И. Витрянский В. В. Договорное право. Книга первая. Мо-
сква, 2000, c. 446.
79
kreditoriui reikalavimo teisæ reikalavimo perleidimo forma (perleidimo

pagrindas); 3) patá cesijos sandorá, kuriuo perleidþiamas reikalavimas
(atsisakoma reikalavimo teisës)59.
Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja vi-
sada, nors ir ne visada matomas. Be to, nëra reikalaujama praneðant
skolininkui apie reikalavimo perleidimà informuoti já apie perleidimo
pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas
drauge su paèiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teisëtu-
mo ir pagrástumo vertinimà60.
Cesija gali bûti vykdoma ávairiausiø sandoriø pagrindu. Daþniau-
siai cesija vyksta pagal pirkimo–pardavimo sutartá, bet gali bûti taip pat
ir pagal mainø, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tiks-
lo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojanèios, neabejotinai
cesijos tikslas yra reikðmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas,
perleidëjas turi turëti teisæ reikalauti ið naujojo kreditoriaus jo be pa-
grindo ágyto turto.
Nuo reikalavimo perleidimo bûtina skirti atvejus, kai kreditorius
nenori perleisti savo reikalavimo teisës, o tik nurodo treèiàjá asmená
kaip subjektà, kuriam turi bûti pateiktas ávykdymas. Pavyzdþiui, pagal
sutartá viena ámonë parduoda prekes kitai, o pastaroji uþ prekes parda-
vëjo nurodymu sumoka treèiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vyk-
dymo peradresavimas treèiajam asmeniui, kuris kildintinas ið pirkimo–
pardavimo sutarties ir negali bûti laikomas reikalavimo perleidimu.
Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus
sutartis. Sisteminë normø analizë leidþia daryti iðvadà, jog vienaðaliðko
kreditoriaus pareiðkimo, kad jis perleidþia reikalavimà, neuþtenka, rei-
kia, kad su tuo sutiktø naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas,
bet reikalavimo teisiø perëjimas naujajam kreditoriui paprastai nesie-
jamas su momentu, kai apie tai suþino skolininkas. CK 6.109 straipsnis
tik pateikia nuorodà á reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prieð
treèiuosius asmenis momentà ir sieja tai arba su skolininko sutikimu,
59
Iðsamiau apie tai þr.: D. Ambrasienë. Asmenø pasikeitimas prievolëje (kai kurie
teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. Vilnius, 2002, t. 28(20), p. 96–103.
60
Paþymëtina, kad teismø praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavimø perleidi-
mo institutas negali bûti naudojamas paþeidþiant sàþiningumo, teisingumo bei protin-
gumo principø, ypaè ámoniø bankroto atveju. Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo
Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartá civilinëje byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus
Vingis“, Nr. 3K–3–1123/2002, kat. 18.2.
80
arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo árody-

mà.
CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius nauja-
jam kreditoriui perduotø dokumentus, patvirtinanèius reikalavimo teisæ
bei papildomas teises. Ðios pareigos neávykdymas nereiðkia cesijos ne-
buvimo, nes cesija ávyko, ir naujasis kreditorius turi teisæ reikalauti do-
kumentø perleistai teisei ágyvendinti.
CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutar-
ties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandoriø
formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.71–1.77 str.).
Pagal bendrà taisyklæ kreditorius turi teisæ perleisti reikalavimà be
skolininko sutikimo, bet sutartis arba ástatymas gali numatyti tokio suti-
kimo bûtinumà (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita ástatymas nenusta-
to, niekas nedraudþia ðalims átraukti á sutartá sàlygà, pagal kurià kredi-
torius netenka teisës perleisti reikalavimà treèiajam asmeniui. Jei to-
kios sàlygos sutartyje nëra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo
teisæ neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kredito-
riui draudþiama perleisti reikalavimà, jeigu skolininko asmuo turi kre-
ditoriui esminës reikðmës (CK 6.101 str. 5 d.). Pavyzdþiui, bankas arba
kita kredito ástaiga ásipareigoja teikti lëðas sutartyje numatytomis sàly-
gomis ir dydþiais. Kredito ástaiga ðiame etape pagal kreditavimo sutartá
yra skolininkë. Tokià prievolæ ji prisiima konkretaus asmens, kurio mo-
kumas nekelia abejoniø, atþvilgiu. Tarp ðaliø ðiame etape egzistuoja
fiduciariniai santykiai, todël perleisti reikalavimà be kredito ástaigos
sutikimo negalima. Arba sutartyje gali bûti numatyta sàlyga, kad skoli-
ninkas sudaro sutartá bûtent tik su tam tikru kreditoriumi, todël kredi-
toriaus asmuo ðiuo atveju yra esminë sutarties sàlyga, pavyzdþiui, auto-
rius ásipareigoja paraðyti knygà konkreèiai leidyklai. Reikalavimo per-
leidimas bet kuriuo atveju neturi paþeisti skolininko teisiø. Naujasis
kreditorius negali, pavyzdþiui, ágyti daugiau teisiø, nei jø turëjo pradinis
kreditorius.
CK, pripaþindamas reikalavimo perleidimo teisæ kaip bendrà tai-
syklæ, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavimà perleisti drau-
dþiama: 1) draudþiama perleisti reikalavimà, kurio atþvilgiu negalimas
iðieðkojimas (CK 6.102 str. 1 p.). Pavyzdþiui, jei akivaizdu, kad kredito-
rius praleido ieðkinio senaties terminà reikalauti ið skolininko gràþinti
skolà, draudþiama jo reikalavimà, kylantá ið paskolos sutarties, perleisti
81
naujajam kreditoriui; 2) draudþiama perleisti reikalavimà teisëjui, pro-

kurorui arba advokatui, kurie dël ðio reikalavimo iðkeltoje byloje atlie-
ka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 p.); 3) draudþiama perleisti
reikalavimà, neatsiejamai susijusá su kreditoriaus asmeniu (reikalavimà
iðlaikyti, reikalavimà atlyginti þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo
arba gyvybës atëmimo, ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 p.). Pastarajai reikalavi-
mø grupei turëtø bûti priskirtini ir reikalavimai dël pensijø, paðalpø,
nes kreditoriø pasikeitimas tokiose prievolëse prieðtarauja jø prigim-
èiai. Taèiau, kaip nurodo prof. V. Mikelënas, ði norma draudþia perleis-
ti reikalavimo teisæ vienaðaliðkai, sutarèiø laisvës principas leidþia ða-
lims, t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dël reikalavimo teisës per-
leidimo ir minëtais atvejais61.
Nors CK 6.102 straipsnyje iðvardyti tik trys atvejai, kai draudþiama
perleisti reikalavimà, bet ðio sàraðo negalëtume laikyti baigtiniu, nes
specialûs ástatymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo
draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi iðplaukti ið ástatymø nuostatø
arba sutarties esmës aiðkinimo. Pavyzdþiui, CK 6.449 straipsnis nurodo
subjektus, galinèius bûti neterminuotos (nuolatinës) rentos gavëjais.
Tai tiktai fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ku-
rie uþsiima globa. Neterminuotos (nuolatinës) rentos gavëjo teisës gali
bûti perduotos reikalavimo perleidimo forma tiktai ðiems subjektams.
Be to, CK aptarti specialûs atvejai, kai reikalavimø perleisti nega-
lima, reglamentuojant atskiras sutarèiø rûðis. Pavyzdþiui, CK 6.536
straipsnio 2 dalis draudþia ámonës nuomos atveju perleisti nuomininkui
nuomotojo teises, ágytas licencijos pagrindu, taip pat CK 6.783 straips-
nio 3 dalis nurodo galimybæ perleisti komitentui reikalavimo teisæ, nors
komisionieriaus ir treèiojo asmens sandoris draudþia arba riboja toká
perleidimà, jeigu treèiasis asmuo neávykdo sandorio, sudaryto su komi-
sionieriumi, ir kt.
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo ágijëjui
pereina ir prievolës ávykdymui uþtikrinti nustatytos teisës bei kitos pa-
pildomos teisës. Tai reiðkia, kad tokios teisës pereina reikalavimo ágijë-
jui, net jeigu sutartyje tai ir nëra nurodyta. (Ypatinga procedûra numa-
tyta tik ákeitimu uþtikrinto reikalavimo perleidimo, nes pagal CK 6.104
straipsnio 2 dalá tokio reikalavimo perleidimas turi bûti paþymimas hi-
potekos registre.) Bet CK nedraudþia ðalims sutartyje numatyti, kad
61
82
perleidþiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. Mikelëno teigimu,

tokiu atveju reikalavimas perleidþiamas tik ið dalies. Bet jeigu papildo-
ma prievolë neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teisës,
kylanèios ið papildomos prievolës, negalima perleisti atskirai nuo reika-
lavimo teisës, kylanèios ið pagrindinës prievolës62.
CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavimø perëji-
mo įstatymų pagrindu atvejus: 1) kai kreditoriaus teisës perimamos uni-
versaliu bûdu (tai aiðkintina kaip paveldëjimas – fizinio asmens atþvil-
giu arba reorganizavimas – juridinio asmens atþvilgiu); 2) kai teismo
sprendimu kreditoriaus teisës perkeliamos kitam asmeniui, jeigu tokià
galimybæ numato ástatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba ákaito
davëjas, kurie nëra uþtikrintos prievolës ðalys, prievolæ ávykdo uþ skoli-
ninkà; 4) kai regreso tvarka draudimo ámonei pereina kreditoriaus tei-
sës, susijusios su skolininku, atsakingu uþ draudiminá ávyká; 5) kitais
ástatymø nustatytais atvejais.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalá galima perleisti visą reikalavimą
arba jo dalį. Tai natûralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba
rûðiniais poþymiais apibrëþtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu at-
veju netenka reikalavimo teisës perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis ið
prievolës pasitraukia, já pakeièia naujasis kreditorius. Skolininko padë-
tis nesikeièia, nes nesikeièia skolos suma.
Yra nuomoniø, kad perleidþiant reikalavimus pagal vadinamàsias
tæstines sutartis (produkcijos tiekimas dalimis per metus, energijos tie-
kimas ir kt.) kreditorius turi pasikeisti visiðkai ir besàlygiðkai, nes nega-
lima perleisti teisës gauti ið pirkëjø (vartotojø) tik dalá skolos neperke-
liant kartu visø ið sutarties kylanèiø pareigø. Bet tokiai nuomonei vargu
ar bûtø galima pritarti, nes ástatyme nëra átvirtinta taisyklë, kad kredito-
rius, perleisdamas savo teises pagal dviðalæ sutartá, bûtinai turi perleisti
ir savo pareigas naujajam kreditoriui. Atvirkðèiai, atskirø kodekso nor-
mø analizë leidþia daryti prieðingà iðvadà. Antai pagal CK 6.490
straipsnio 6 dalá subnuomos arba panaudos atveju nuomotojui pagal
nuomos sutartá atsakingas yra nuomininkas. Todël reikia pritarti tiems
autoriams, kurie nurodo, jog sutarties tæstinumas neturi átakos galimy-
bëms perleisti reikalavimà arba jo dalá63.
62
63
Скловский К. И. Собственнoсть в гражданском праве. Москва, 1999, c. 466.
83
CK 6.104 straipsnis ápareigoja ankstesná kreditoriø perduoti nauja-

jam kreditoriui dokumentus, patvirtinanèius reikalavimo teisæ bei pa-
pildomas teises, áskaitant ir teisæ á palûkanas. Skolininkas turi teisæ
reikðti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis
turëjo teisæ reikðti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneði-
mà apie reikalavimo perleidimà (CK 6.107 str. 1 d.).
Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui uþ ðiam perduoto
reikalavimo negaliojimà, bet neatsako uþ tai, kad skolininkas ðio reika-
lavimo neávykdo, iðskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja
naujajam kreditoriui uþ skolininkà (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis
kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdþiui, reikalavimo negalima
ágyvendinti pasibaigus ieðkinio senaties terminui arba skolininkas jau
yra ávykdæs prievolæ ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti
ið pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teisë yra
perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisæ perleidæs kredi-
torius patvirtina, jog reikalavimo teisës egzistuoja ir priklauso jam, nors
sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal ástatymà), ið-
skyrus atvejus, kai naujasis kreditorius ágyja reikalavimo teisæ savo rizi-
ka arba reikalavimo teisës perleidimo metu þinojo arba turëjo þinoti
apie neapibrëþtà reikalavimo teisës pobûdá (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu
reikalavimo teisë perleidþiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius at-
sako tik uþ perleidimo metu buvusá skolininko nemokumà ir tik tiek,
kiek gavo uþ perleidimà (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis
kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui uþ reikalavimo perleidimà,
tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidþiant reikalavimo teisæ, pra-
dinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui uþ tai, kad skolininkas
neávykdo prievolës. Taèiau ðiuo atveju ið pradinio kreditoriaus negalima
iðieðkoti daugiau, nei jis gavo ið naujojo kreditoriaus uþ reikalavimo
teisës perleidimà.
Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai sko-
lininkas sutiko, jog reikalavimas bûtø perleistas, arba su momentu, kai
skolininkas gavo reikalavimo perleidimà patvirtinanèio dokumento ko-
pijà. Jei skolininko buvimo vieta neþinoma, apie reikalavimo perleidi-
mà gali bûti praneðta vieðu skelbimu (CK 1.65 str.). Praneðus skolinin-
kui apie reikalavimo perleidimà laikoma, kad skolininkas turi vykdyti
prievolæ naujajam kreditoriui. CK nenumato praneðimo skolininkui
formos reikalavimø. Todël laikytina, kad tai gali bûti padaryta ir raðtu,
ir þodþiu, telekomunikacijos priemonëmis. Bet ðalys gali bûti sutartyje
84
aptarusios specialià tokio praneðimo formà. Praneðimas apie reikalavi-

mo perleidimà yra neatðaukiamas, todël pradinis kreditorius netenka
reikalavimo teisës skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtintø,
kad skolininkas turi vykdyti prievolæ ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis
kreditorius, norëdamas, kad skolininkas ávykdytø prievolæ jam, turi áro-
dyti skolininkui turás reikalavimo teisæ.
Cesijos rûðis – faktoringo sutartis, turinti kvalifikuojanèius poþy-
mius, kurie leidþia laikyti ðià cesijos rûðá savarankiðka sutartimi64. Fak-
toringo teisiniais santykiais siekiama tø paèiø tikslø kaip ir paprastos
cesijos atveju – perleisti reikalavimo teisæ. Todël nors CK 45 skyriuje,
kuris reglamentuoja faktoringà, ir nëra nuorodø á cesijà reglamentuo-
janèias normas, jos taikomos mutatis mutandis. Faktoringas nedubliuoja
cesijos instituto, nes turi savà specifikà. Kvalifikuojantys faktoringo po-
þymiai (palyginti su cesija) yra: 1) piniginis perleidþiamo reikalavimo
pobûdis; 2) iðankstinë mokëjimo forma; 3) finansuotojas gali bûti tik
bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, ástatymø nustatyta
tvarka turintis teisæ vykdyti faktoringo veiklà.
Jei nëra bent vieno ið ðiø poþymiø, nëra ir faktoringo.
8.3. Skolos perkëlimas
Skolos perkëlimas yra prievolës pasyviosios pusës – skolininko pa-

keitimas kitu65. Atskiros skolos perkëlimo instituto normos ir reikala-
vimo perleidimo nuostatos yra tapaèios. Antai kadangi abiem atvejais
kinta subjektinë prievolës sudëtis, bet nekinta pati prievolë, naujasis
skolininkas, kaip ir reikalavimø perleidimo atveju, gali reikðti kredito-
riaus reikalavimams visus atsikirtimus, pagrástus kreditoriaus ir pirmi-
nio skolininko prievoliø santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Principinis skolos
perkëlimo ir reikalavimo perleidimo skirtumas – skolos perkëlimo atve-
ju visada reikia gauti kreditoriaus sutikimà (CK 6.116 str. 1 p.). Toks
reikalavimas átvirtintas dël to, kad nuo skolininko asmens priklauso, ar
sutarties ásipareigojimas bus ávykdytas realiai ir tinkamai. Numatyti
64
Faktoringo sutartis nuodugniau aptariama nagrinëjant atskiras sutarèiø rûðis.
65
Paþymëtina, kad, be CK Ðeðtosios knygos VIII skyriaus nuostatø, reglamentuojan-
èiø skolos perkëlimo pagrindus, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo
teisiø ir pareigø perëmimo atveju – skolininkui mirus arba já reorganizavus (CK 2.96,
5.1, 6.122 str.).
85
skirtingi reikalavimo perleidimo ir skolos perkëlimo formos reikalavi-

mai. Skolos perkëlimo formà CK numato raðytinæ (6.118 str.), o reika-
lavimo perleidimo atveju formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir
pagrindinei prievolei (6.103 str.).
Perkelti skolà, kaip ir perleisti reikalavimà, galima ne visais atve-
jais. Pavyzdþiui, negalima perkelti skolos, jeigu tai draudþia ástatymas,
negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu
(pvz., mokëti iðlaikymà).
Perkëlus skolà baigiasi laidavimas arba treèiojo asmens duotas tur-
to ákeitimas pagal sutartá, jeigu laiduotojas arba ákaito davëjas aiðkiai
nepareiðkia sutikimo atsakyti uþ naujàjá skolininkà (CK 6.120 str. 2 d.).
Kai skolininkas pasikeièia, papildomos teisës, kurios nëra neatsiejamai
susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120
str. 1 d.). Bet iðimtis yra daroma skolos, kurios gràþinimas uþtikrintas
hipoteka, perkëlimui. Tokiu atveju ákeitimo teisë á skolininko turtà lie-
ka galioti (CK 6.117 str.). Bet jei prievolës ávykdymas uþtikrintas sveti-
mo turto hipoteka (ákeitimu), treèiojo asmens duotas ákeitimas baigiasi,
jeigu ákaito davëjas aiðkiai nepareiðkia sutinkàs atsakyti uþ naujàjá sko-
lininkà. Tos paèios nuostatos taikomos ir treèiojo asmens laidavimui
(CK 6.120 str. 2 d.).
8.4. Reikalavimo perleidimas treèiajam asmeniui

regreso tvarka (subrogacija)
2000 m. CK Ðeðtosios knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavi-

mo perëjimà treèiajam asmeniui regreso66 (subrogacijos) tvarka. Pavyz-
dþiui, kreditorius pareikalauja, kad prievolæ ávykdytø ne skolininkas, o
laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, ávykdæs prievolæ, tampa kredito-
riumi skolininko atþvilgiu, t. y. ágyja regreso teisæ. Regreso teisë – tai
asmens teisë reikalauti ið skolininko to, kà jis uþ skolininkà sumokëjo
skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys –
kreditorius, skolininkas ir treèiasis asmuo, sumokëjæs kreditoriui uþ
skolininkà. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teisë reikalauti ið sko-
lininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso
atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija67. Pavyzdþiui, draudimo kom-
66
Lot. regressus – atgalinis judëjimas, gráþimas.
67
Lot. subrogare – pakeisti kitu.
86
panija, iðmokëjusi draudimo atlyginimà, perima kreditoriaus teisæ rei-

kalauti iðmokëtos sumos ið skolininko, atsakingo uþ draudiminá ávyká
(CK 6.1015 str. 1 d.).
Pagal CK 6.111 straipsná reikalavimas regreso tvarka gali pereiti
treèiajam asmeniui 1) raðytinës sutarties arba 2) ástatymø pagrindu, o
CK 6.112 straipsnis reglamentuoja reikalavimo perëjimo regreso tvarka
atvejus.
Subrogacija yra labai panaði á reikalavimø perleidimà (iðlieka tas
pats skolininkas, tie patys sutartinës prievolës uþtikrinimo bûdai, tos
paèios palûkanos). Bet ðios dvi formos anaiptol nëra tapaèios, principi-
nis regreso ir cesijos skirtumas yra paèioje atitinkamos teisës esmëje:
regreso atveju atsiranda teisë, o cesijos atveju perduodama jau atsira-
dusi (esama) teisë. Cesijos atveju cesionarijus siekia ágyti teisæ, kuri pri-
klauso cedentui, o subrogacijos – paðalinti kreditoriø ið prievolës. Rei-
kalavimo perleidimà reglamentuojanèios normos subrogacijos atveju
taikomos tiek, kiek ko kita nenumato subrogacijos skirsnio nuostatos.
1. Kokiais bûdais pasikeièia asmenys prievolëje?
2. Ar perleidþiant reikalavimà reikalingas naujojo kreditoriaus
pritarimas?
3. Kokiais atvejais reikalavimo perleidimui reikalingas skolininko
sutikimas?
4. Kokias atvejais draudþiama perleisti reikalavimà?
5. Kada reikalavimas pereina ástatymo pagrindu?
6. Kokie nepraneðimo skolininkui apie perleistà reikalavimà pa-
dariniai?
7. Kokiais bûdais gali bûti perkelta skola?
8. Ar perkeliant skolà bûtinas kreditoriaus sutikimas?
9. Kas yra regresas?
10. Kokias pagrindais reikalavimas pereina regreso tvarka?
11. Kokie yra reikalavimo perëjimo regreso tvarka atvejai?
12. Kuo skiriasi regresas ir cesija?
87
9 skirsnis. PRIEVOLIØ PABAIGA
9.1. Prievolës pabaigos samprata ir pagrindai
Prievolės pabaigos samprata. Prievolë baigiasi, kai jos subjektus nu-

stoja sieti teisës ir pareigos, atsiradusios ið konkreèios prievolës. Tai
reiðkia, kad kreditorius, remdamasis prievole, nebetenka teisës reikðti
skolininkui reikalavimus. Baigiasi ðaliø atsakomybë pagal ðià prievolæ;
ðalys negali perleisti ið prievolës atsiradusiø teisiø ir pareigø tretiesiems
asmenims ir t. t.
Teisinëje literatûroje prievolës pabaiga suprantama kaip skolinin-
ko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo jø, ávykiai, poelgiai, t.
y. juridiniai faktai arba sudëtys, su kuriais ástatymai, sutartys sieja kredi-
toriaus ir skolininko subjektiniø teisiø ir pareigø pabaigà prievolëje. Be
to, pateikiama prievolës pabaigos pagrindø klasifikacija pagal valià,
kurià iðreikðdamas skolininkas arba kreditorius nutraukia savo subjek-
tines teises ir pareigas. Vadovaujantis valios kriterijumi visi prievoliø
pabaigos pagrindai suskirstyti á dvi grupes: 1) prievolës, pasibaigianèios
dël juridiniø faktø arba jø sudëèiø, priklausanèiø nuo ðaliø valios; 2)
prievolës, pasibaigianèios dël juridiniø faktø arba jø sudëèiø, nepriklau-
sanèiø nuo ðaliø valios68. Pavyzdþiui, prievolës pabaiga ðaliø susitarimu
yra priklausoma nuo jø valios, bet prievolës pabaiga, kai jos neámanoma
ávykdyti dël force majeure aplinkybiø, yra juridinis faktas, nepriklausan-
tis nuo ðaliø valios.
Prievolių pabaigos pagrindai. Prievolë gali baigtis ne tik tada, kai
pasiektas tikslas, nurodytas prievolëje, bet ir tada, kai tai dar neávyko,
taip pat tada, kai prievolës tikslo pasiekti neámanoma.
Prievoliø pabaiga reglamentuota CK Ðeðtosios knygos IX skyriuje,
kuriame aptarti bendrieji prievoliø pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti
juridiniai faktai, kuriems esant prievolë baigiasi: prievolës pabaigà
ávykdþius (6.123 str.), suëjus naikinamajam terminui (6.124 str.), ðalims
susitarus (6.125 str.), ðalims sutapus (6.126 str.), kai neámanoma prievo-
68
Civilinë teisë, p. 450–452.
88
lës ávykdyti (6.127 str.), mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridiná
asmená (6.128 str.), skolininkà atleidus nuo prievolës ávykdymo (6.129
str.). CK taip pat reglamentuoja specialius prievoliø pabaigos bûdus:
prievolës pabaigà jà áskaièius (6.130–6.140 str.), taip pat prievolës pa-
baigà novacijos pagrindu (CK 6.141–6.144 str.).
Apskritai prievoliø pabaigos pagrindø sàraðas CK Ðeðtosios knygos
IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievoliø pabaiga galima ir kitais
pagrindais, kurie numatyti paèiame CK (pvz., pripaþinus sandorá nega-
liojanèiu, suëjus senaties terminui (teisinë prievolë baigiasi ir virsta pri-
gimtine) ir kt.), kituose teisës aktuose arba ðaliø sutartyje. Kai kuriuose
CK straipsniuose numatyti specifiniai prievoliø pabaigos pagrindai, pa-
vyzdþiui, turto patikëjimo sutarties pabaigos atvejai, iðvardyti 6.967
straipsnyje.
9.2. Prievolës pabaiga jà ávykdþius
Prievolë baigiasi, kai tinkamai ávykdoma (CK 6.123 str.).

Tinkamas prievolës ávykdymas – skolininko veiksmai, prievolëje
tiksliai atitinkantys prievolës sàlygas pagal objektà, ávykdymo laikà, bû-
dà, vietà bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato ástatymas arba sutartis.
Tinkamo ávykdymo kriterijus nustato imperatyvios teisës normos, sutar-
tys, o jei tai nenumatyta nei ástatyme, nei sutartyje – dispozityvios teisës
normos. Taigi prievolë paprastai baigiasi tinkamai jà ávykdþius, nes tik
tada visiðkai patenkinami ðaliø interesai. Netinkamas prievolës ávykdy-
mas taip pat gali bûti prievolës pabaigos pagrindas (pvz., vietoje pinigø
pagal paskolos sutartá atsiskaitoma tokios pat vertës daiktais), bet tada
gali atsirasti prievolë atlyginti nuostolius, sumokëti netesybas, taip pat
reikalauti prievolæ tinkamai ávykdyti.
Prievolë taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo ávykdy-
mo priima kitos rûðies ávykdymà (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, priëmu-
siam ávykdymà, tenka árodinëjimo pareiga, kad prievolë neávykdyta arba
ávykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.).
Kai prievolë baigiasi tinkamai jà ávykdþius, baigiasi ir visos ið ðios
prievolës atsiradusios papildomos teisës ir pareigos (CK 6.123 str.
3 d.)69.
69
Iðsamiau apie tinkamà prievoliø ávykdymà þr. 5.2 skirsná.
89
9.3. Prievolës pabaiga suëjus naikinamajam terminui
Prievolë baigiasi suëjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolës

pabaigos sàlyga (6.124 str.). Terminø samprata, pradþia ir pabaiga,
skaièiavimas, teisinë reikðmë bei rûðys yra reglamentuota CK Pirmosios
knygos IV dalyje. Naikinamuoju terminu ávardijamas terminas, kuriam
pasibaigus iðnyksta tam tikra civilinë teisë arba pareiga. Naikinamieji
terminai negali bûti teismo arba arbitraþo sprendimu atnaujinti (CK
1.117 str. 6 d.). Konkretûs naikinamieji terminai nustatomi ástatyme
arba sutartyje. Pavyzdþiui, vieneriems metams sudaryta nuomos sutartis
baigiasi ðiam terminui suëjus, jeigu ðalys jos neatnaujina (CK 6.496 str.)
ir neatlieka kitø veiksmø, kurie yra pagrindas nuomos santykiams tæstis
(CK 6.481 str.).
9.4. Prievolës pabaiga ðalims susitarus
Prievolës gali visiðkai arba ið dalies pasibaigti ðalims susitarus (CK

6.125 str. 1 d.). Tai yra sutarties laisvës principo pasireiðkimas, leidþian-
tis ðalims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir laisvai panaikinti savo
prievoles susitarimu. Toks susitarimas dël prievolës pabaigos gali bûti
bet kokios formos, iðskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurá atsiranda
prievolë, privalo bûti raðytinës arba notarinës formos. Pavyzdþiui, jei
yra sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai
ástatymas numato notarinæ formà, tai ir susitarimas dël prievolës pabai-
gos turi bûti sudarytas notarinës formos, prievolë gali baigtis vienaðaliu
prievolës ðalies pareiðkimu tik ástatymø arba sutarties numatytais atve-
jais. Pavyzdþiui, gali bûti, kad skolininkui skola dovanojama, t. y. skoli-
ninkas yra atleidþiamas nuo pareigø vykdymo. Todël tokiu atveju si-
stemiðkai taikytinos CK 6.465 straipsnis ir kitos nuostatos, reglamen-
tuojanèios dovanojimo sutartá.
Paþymëtina, kad skolà dovanoti neleidþiama, jei tai paþeidþia kitø
asmenø teises. Pavyzdþiui, bankrutuojantis juridinis asmuo, jei jis yra
kreditorius, negali dovanoti skolos savo skolininkui, nes tai paþeistø jo
kreditoriø interesus.
90
9.5. Prievolës pabaiga ðalims sutapus
Kiekvienoje prievolëje yra dvi ðalys – kreditorius ir skolininkas. Be

to, ir kreditoriaus, ir skolininko pusëje yra galimas asmenø daugetas.
Prievolë baigiasi, kai kreditorius ir skolininkas sutampa viename
asmenyje (CK 6.126 str.). Sutapimas gali atsirasti dël ávairiø prieþasèiø.
Pavyzdþiui, mirus vienai ðaliai antroji paveldi savo prievolæ arba susi-
jungia du juridiniai asmenys, susijæ tarpusavio prievolëmis. Tokiais at-
vejais visada nelieka antrojo prievolës subjekto, todël baigiasi ir teisinis
santykis. Paþymëtina, kad tiek paveldëjimo, tiek ir reorganizavimo atve-
jais gali nustoti egzistuoti tik prievolës dalis, bet ne visa prievolë. Pa-
vyzdþiui, palikimo dalis pereina ápëdiniams, kurie nebuvo susijæ su pali-
këju prievoliniais teisiniais santykiais, arba jei ne visos susijungusiø ju-
ridiniø asmenø teisës ir pareigos pereina naujai susikûrusiam juridi-
niam asmeniui. Bet ðaliø sutapimu prievolë negali baigtis, jeigu reikala-
vimas yra susijæs su skirtingu vienas nuo kito atskirtu turtu.
Kai sutapimas baigiasi, prievolë atsinaujina, jeigu nëra pasibaigusi
kitais pagrindais. Pavyzdþiui, pripaþinus juridiniø asmenø reorganiza-
vimà sujungimo bûdu negaliojanèiu, ðiuos juridinius asmenis siejanèios
prievolës atsinaujins, jeigu nebus pasibaigusios dël kitø prieþasèiø (pvz.,
ieðkinio senaties ir pan.). Ðaliø sutapimas neturi turëti átakos treèiøjø
asmenø teisëms. Laidavimo atveju kreditoriui ir skolininkui sutapus
laidavimas baigiasi. Bet laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir
skolininko pagal pagrindinæ prievolæ sutapimas nëra pagrindas pagrin-
dinei prievolei pasibaigti. Jei solidariojoje prievolëje sutampa kredito-
rius ir vienas ið skolininkø, tai yra pagrindas baigtis tik atitinkamo sko-
lininko ir kreditoriaus prievolës daliai. Ákeitimas (hipoteka) baigiasi, kai
sutampa hipotekos kreditorius ir ákeisto turto savininkas. Taèiau jeigu
turtas ið kreditoriaus yra iðreikalaujamas dël prieþasèiø, uþ kurias skoli-
ninkas neatsako, ákeitimas (hipoteka) atsinaujina.
9.6. Prievolës pabaiga, kai neámanoma jos ávykdyti
Teisinëje literatûroje nurodomos ávairios neámanomumo ávykdyti

prievolæ rûðys: fizinis ir juridinis, subjektyvus ir objektyvus, iðankstinis ir
paskesnis70. Bet CK 6.127 straipsnyje nurodyti tik paskesnio neámano-
70
Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право, c. 456.
91
mumo ávykdyti prievolæ atvejai, nes jei yra iðankstinis neámanomumas

ávykdyti prievolæ, tai tokia prievolë tiesiog neatsiras, nes tai, ko neáma-
noma ávykdyti, negali tapti prievolës dalyku.
Neámanomumas gali bûti tiek faktinis, tiek ir juridinis. Juridinis ne-
ámanomumas gali atsirasti, pavyzdþiui, kai valdþios institucijos aktu uþ-
draudþiamas tam tikrø prekiø importas arba eksportas, panaikinama
juridinio asmens veiklos licencija ir kt. Faktinis neámanomumas atsi-
randa tada, kai, pavyzdþiui, gaisro metu sudega ámonë, kuri vienintelë
gamino tokios kategorijos prekes, ir pan.
CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolë baigiasi, kai jos
ávykdyti negalima dël nenugalimos jëgos, uþ kurià skolininkas neatsako.
Ðis CK straipsnis yra aiðkintinas atsiþvelgiant á nuostatas, átvirtintas CK
6.253 straipsnio 2 dalyje ir 6.212 straipsnyje. Esant nenugalimos jëgos
aplinkybëms prievolë baigiasi, tik jei nenugalima jëga atsirado iki tol,
kol skolininkas nepaþeidë prievolës; nenugalimos jëgos faktà árodinëja
skolininkas; skolininkas gràþina kitai ðaliai visa, kà buvo ið jos gavæs, ir
netenka teisës reikalauti to, ko dar nëra gavæs pagal sutartá. Jei prievo-
lës ávykdyti neámanoma dël neteisëtø valstybinës valdþios ar vietos savi-
valdos aktø, ðalys gali reikalauti nuostolius atlyginti ið valstybës ar savi-
valdybës biudþeto. Pavyzdþiui, priëmus neteisëtà aktà, panaikinantá
veiklos licencijà, vykdyti sutartinæ prievolæ pasidaro neámanoma. Kai
toks aktas teismo pripaþástamas negaliojanèiu, prievolë atsinaujina, jei-
gu ko kita nenumato ðaliø sutartis arba nelemia prievolës esmë arba
jeigu kreditorius dar nëra praradæs intereso (CK 6.127 str. 3 d.).
Negalëjimas ávykdyti prievolës gali bûti visiðkas arba dalinis. Jei
prievolës neámanoma ávykdyti tik ið dalies, tai CK 6.127 straipsnio tai-
syklës taikomos tik prievolës daliai, kurios ávykdyti neámanoma, o kita
prievolës dalis turi bûti vykdoma bendrais pagrindais.
Jeigu prievolë, kurios neámanoma ávykdyti, yra dviðalë ir kita ðalis
yra skolininkui kà nors perdavusi, tai ðis, nebegalëdamas ávykdyti prie-
volës, turi gràþinti viskà, kà gavo, kreditoriui, nes gavo be pagrindo (CK
6.237 str.). Savo ruoþtu skolininkas negali reikalauti, kad kita ðalis jam
ávykdytø savo prieðprieðines pareigas.
92
9.7. Prievolës pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba

likvidavus juridiná asmená
Prievolë baigiasi mirus fiziniam asmeniui, jeigu ji negali bûti ávyk-

dyta nedalyvaujant paèiam skolininkui arba jei prievolës vykdymas yra
neatsiejamas nuo asmens (CK 6.128 str. 1 ir 2 d.). Todël prievolë bai-
giasi mirus: 1) skolininkui – jeigu prievolë negali bûti ávykdyta nedaly-
vaujant paèiam skolininkui arba kitu bûdu neatsiejamai susijusi su sko-
lininko asmeniu; 2) kreditoriui – jeigu prievolë turëjo bûti ávykdyta as-
meniðkai jam arba kitokiu bûdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus
asmeniu. Taigi jeigu kreditorius norëtø, kad prievolæ jam ávykdytø sko-
lininko ápëdiniai, jis turëtø árodyti, kad prievolë nëra grynai asmeninio
pobûdþio. Kreditoriui mirus, jo ápëdiniai taip pat turëtø árodinëti, kad
prievolë nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.
Atskiruose CK straipsniuose, reglamentuojanèiuose atskiras sutar-
èiø rûðis, nurodoma sutarties pabaiga mirus vienai ið sutarties ðaliø, pa-
vyzdþiui, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pavedimo
sutartis baigiasi mirus vienai ið ðaliø; 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktas
– apie komiso sutarties pabaigà mirus komisionieriui, 6.978 straipsnio 1
dalies 3 punktas – jungtinës veiklos sutarties pabaiga mirus vienam ið
partneriø ir kt.
Kai kuriais atvejais mirusio fizinio asmens ápëdiniams gali atsirasti
tam tikros prievolës. Pavyzdþiui, mirus ágaliotiniui, jo ápëdiniai privalo
praneðti ágaliotojui apie sutarties pabaigà ir imtis priemoniø, bûtinø
ágaliotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vëliau perduoti ðá turtà
bei dokumentus ágaliotojui.
Likvidavus juridiná asmená (kreditoriø arba skolininkà), prievolë
baigiasi, iðskyrus ástatyme nustatytus atvejus, kai prievolæ gali ávykdyti
kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi pagal bendrà taisyklæ prievolë
baigiasi, nesvarbu, kas likviduotas – kreditorius ar skolininkas. Bet tam
tikrais ástatymo numatytais atvejais gali bûti nurodyta, kad juridinio
asmens likvidavimo atveju prievolæ gali ávykdyti kiti asmenys. Pavyz-
dþiui, pagal CK 6. 289 straipsnio 2 dalá, jei ápareigotas atlyginti þalà,
susijusià su fizinio asmens suþalojimu ar gyvybës atëmimu, juridinis as-
muo yra likviduojamas, þalos atlyginimø sumos kaupiamos ástatymo
nustatyta tvarka iðieðkant konkreèià sumà ið karto arba sudarant drau-
dimo sutartá.
93
9.8. Prievolës pabaiga atleidus skolininkà

nuo prievolës vykdymo
Prievolë baigiasi, kai kreditorius atleidþia skolininkà nuo prievolës

ávykdymo arba pareiðkia, kad prievolë neegzistuoja, jeigu atleidimas
nuo prievolës ávykdymo nepaþeidþia treèiøjø asmenø teisiø á kredito-
riaus turtà (CK 6.129 str. 1 d.). Atleidimas nuo prievolës gali bûti atly-
gintinis arba neatlygintinis. Atleidþiama nuo visos prievolës ávykdymo,
iðskyrus atvejus, kai kreditorius aiðkiai nurodo, kad atleidþia tik nuo
prievolës dalies. Preziumuojama, kad kreditorius atleidþia skolininkà
nuo prievolës vykdymo, jeigu kreditorius savanoriðkai gràþina skolinin-
kui skolos dokumentà ir nëra kitokiø aplinkybiø, leidþianèiø daryti ið-
vadà, kad skolos dokumentas buvo gràþintas skolininkui, kai ðis prievo-
læ ávykdë.
Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasiûlymas atleisti já nuo prie-
volës vykdymo uþ atlyginimà pripaþástamas priimtu, jeigu já gavæs skoli-
ninkas nedelsdamas neatmetë.
Jei prievolë solidarioji, vieno ið skolininkø atleidimas nuo prievolës
vykdymo kitus bendraskolius atleidþia tik nuo jos dalies. Vieno ið soli-
dariàjà reikalavimo teisæ turinèiø kreditoriø pareikðtas skolininko atlei-
dimas nuo prievolës vykdymo atleidþia skolininkà tik nuo to kredito-
riaus reikalavimo dalies.
Kreditoriaus pareikðtas ákeitimo (hipotekos) arba kitokio prievolës
ávykdymo uþtikrinimo atsisakymas nëra pagrindas pripaþinti, kad kredi-
torius atleido skolininkà nuo pagrindinës prievolës.
Jeigu prievolë yra dviðalë, skolininko atleidimas nuo prievolës ne-
atleidþia kreditoriaus nuo savo pareigø skolininkui.
CK nenustato atleidimo nuo prievolës formos, todël kreditoriaus
valia gali bûti iðreikðta tiek þodþiu, tiek raðtu, tiek ir konkliudentiniais
veiksmais, iðskyrus atvejus, kai tokià formà nustato ástatymas arba su-
tartis. Taèiau visais atvejais kreditoriaus valia turi bûti aiðkiai iðreikðta.
94
9.9. Specialûs prievolës pabaigos ir prievolës

pakeitimo atvejai
9.9.1. Prievolës pabaiga jà áskaièius
Prievolë baigiasi, kai áskaitomas prieðprieðinis vienarûðis reikala-

vimas, kurio terminas suëjæs arba kurio terminas nenurodytas ar apibû-
dintas pagal pareikalavimo momentà (CK 6.130 str. 1 d.). Taigi CK
numato sàlygas, kurioms prievolë gali baigtis jà áskaièius: 1) prievolæ
galima áskaityti, kai abi ðalis sieja abipusës teisës ir pareigos, t. y. skoli-
ninkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas; 2) ðaliø reikala-
vimai turi bûti vienarûðiai. Samprata „vienarûðiai reikalavimai“ yra tai-
koma ne prievolës rûðiai, o prievolës objektui, pavyzdþiui, abu reikala-
vimai turi bûti piniginiai. Bet negalima áskaityti, jei vienos ðalies pareiga
yra perduoti pinigus, o kitos – teikti paslaugas; 3) vienas reikalavimas
turi visiðkai arba ið dalies padengti kità. Jeigu vienas reikalavimas yra
didesnis uþ kità, galimas tik dalinis áskaitymas; 4) abu reikalavimai turi
galioti; 5) abu reikalavimai turi bûti vykdytini; 6) ðaliø reikalavimai turi
bûti prieðprieðiniai; 7) abu reikalavimai turi galioti ir bûti apibrëþti71.
Prievolës pabaiga jà áskaièius yra prievolës pabaigos bûdas, naudo-
jamas privatinëje teisëje, ágyjantis vis didesnæ ekonominæ reikðmæ, nes
tai leidþia iðvengti grynøjø pinigø panaudojimo bei paprasèiau likviduo-
ti ûkio subjektø tarpusavio skolas. Bet áskaitymo institutas þinomas ir
vieðojoje teisëje72.
Taigi pats paprasèiausias áskaitymo bûdas, kai esant dviem prievo-
lëms abiejø dalykai yra vienarûðiai, pavyzdþiui, abiejø prievoliø dalykas
yra perduoti tam tikrà pinigø sumà. Dviðalës sutarties atveju áskaitymas
yra galimas, kai kiekviena ið ðaliø tuo pat metu yra ir kreditorius, ir sko-
lininkas. Bet nëra kliûèiø áskaityti reikalavimus, atsirandanèius ið skir-
tingø sutarèiø, arba ið sutarties ir prieðprieðinio vienarûðio nesutartinio
reikalavimo. Pavyzdþiui, CK 6.921 straipsnis leidþia áskaityti banko ir
kliento piniginius reikalavimus, susijusius su sàskaitos kreditavimu,
banko paslaugø apmokëjimu, palûkanø mokëjimu, jei banko sàskaitos
sutartis nenumato ko kita.
71
CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 172–173.
72
Pavyzdþiui, Mokesèiø administravimo ástatymas numato galimybæ áskaityti reikala-
vimus, susijusius su mokesèiø mokëjimu // Valstybës þinios. 1995. Nr. 61–1525.
95
Be reikalavimo, susijusio su prievoliø vienarûðiðkumu, numatytas

reikalavimas, kad prievolës terminas bûtø suëjæs, jei prievolë terminuo-
ta. Taip pat galimas áskaitymas esant neterminuotai prievolei arba ter-
minas yra apibûdintas pagal pareikalavimo momentà.
Yra numatytos specialios áskaitymo taisyklës reikalavimo perleidi-
mo atveju. CK 6.136 straipsnis numato, kad kai reikalavimas yra per-
leistas, skolininkas turi teisæ áskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimà
patenkinti savo reikalavimà, turimà ankstesniam kreditoriui, jeigu sko-
lininko reikalavimo terminas suëjo iki praneðimo apie reikalavimo per-
leidimà gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas arba apibûdintas
pagal pareikalavimo momentà, iðskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas
iðimtis. CK 6.108 straipsnis numato, kad skolininkas, turintis prieðprie-
ðiná reikalavimà pradiniam kreditoriui, turi teisæ áskaityti naujojo kredi-
toriaus reikalavimà, iðskyrus atvejus, kai prieðprieðinio reikalavimo ági-
jimo metu jis þinojo apie reikalavimo perleidimà arba iðieðkojimo pagal
reikalavimà senaties terminas suëjo po to, kai jis suþinojo apie reikala-
vimo perleidimà, arba po to, kai baigësi iðieðkojimo pagal perleistà rei-
kalavimà senaties terminas.
Áskaitymas arba atsisakymas áskaityti neturi átakos sàþiningo treèio-
jo asmens ágytoms teisëms (CK 6.130 str. 2 d.).
Áskaitymui uþtenka vienos prievolës ðalies pareiðkimo (CK 6.131
str. 1 d.), bet apie tai reikia praneðti kitai prievolës ðaliai. Praneðimas
laikomas negaliojanèiu, jeigu áskaitymas daromas su tam tikra sàlyga
arba nurodant jo terminà (CK 6.131 str. 2 d.).
Aplinkybë, kad prievolë turi bûti ávykdyta kitoje vietoje, nepanai-
kina áskaitymo teisës (CK 6.133 str. 2 d.).
CK numato atvejus, kai áskaitymas apskritai yra draudþiamas. Tai
imperatyvios normos, kuriø ðalys negali netaikyti savo susitarimu. Áskai-
tymo draudimø tikslas – uþtikrinti silpnosios ðalies interesus sutarti-
niuose santykiuose, taip pat sàþiningø treèiøjø asmenø interesus. Drau-
dþiama áskaityti: 1) reikalavimus, kurie ginèijami teisme; 2) reikalavi-
mus, atsiradusius ið sutarties dël turto perdavimo numatant sàlygà iðlai-
kyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kuriø ávykdymas susijæs su konk-
retaus kreditoriaus asmeniu; 4) dël sveikatos suþalojimo arba gyvybës
atëmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti þalà; 5) reikalavimus vals-
tybei, taèiau valstybë turi teisæ taikyti áskaitymà; 6) kai prievolës dalykas
yra turtas, á kurá negalima nukreipti iðieðkojimo; 7) ástatymø numatytus
kitokius reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d.) Taigi áskaitymo draudimø
96
sàraðas yra pavyzdinis, bet nëra baigtinis, nes CK 6.134 straipsnio 7

punktas numato kitokius reikalavimus, kuriuos áskaityti draudþiama,
bet tik ástatymo nustatytais atvejais.
Skolininkas neturi áskaitymo teisës, jeigu jis privalo atlyginti savo
tyèiniais veiksmais padarytà þalà (CK 6.134 str. 2 d.). Treèiojo asmens
naudai prisiëmæs prievolæ asmuo neturi teisës áskaityti á jà reikalavimà,
kurá jis turi kitai prievolës ðaliai (CK 6.139 str.), nes paþeistø treèiøjø
asmenø interesus.
Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali áskaityti savo rei-
kalavimus, nors jø terminas ir nesuëjæs, jeigu ástatymai nenustato ko
kita (CK 6.140 str.)73. Be to, nors Ámoniø bankroto ástatyme nëra tie-
sioginës nuorodos apie negalimumà áskaityti reikalavimus ámoniø bank-
roto atveju, bet tokios nuostatos yra ásitvirtinusios teismø praktikoje74.
Gali kilti klausimas dël áskaitymo, kai yra keli kreditoriai arba keli
skolininkai. Tokiu atveju solidariàjà prievolæ turintis skolininkas negali
reikalauti áskaityti tai, kà kreditorius yra skolingas kitam bendraskoliui,
iðskyrus pastarojo solidariosios skolos dalá (CK 6.137 str. 1 d.). Skoli-
ninkas tiek solidariojoje, tiek ir dalomojoje prievolëje negali reikalauti
vienam ið solidariojo reikalavimo teisæ turinèiø kreditoriø áskaityti tai,
kà skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iðskyrus pastarojo solida-
riojo reikalavimo dalá (CK 6.137 str. 2 d.).
9.9.2. Prievolës pabaiga novacijos bûdu
Novacija75 – tai sutartis, kuria esama prievolë panaikinama ir vieto-

je jos nustatoma nauja. Pavyzdþiui, bankas su klientu sudarë bendrà
kreditavimo sutartá sujungdamas visus kliento kreditus á vienà; patalpø
nuomininkas sudarë pirkimo–pardavimo sutartá ir ágijo patalpas nuosa-
vybën. Novacijos sampratà pateikia CK 6.141 straipsnis. Jo analizë lei-
dþia daryti iðvadà, kad novacijai bûdinga: 1) ðalys vietoje esamos prie-
volës savo susitarimu sukuria pradinæ prievolæ pakeièianèià naujà prie-
volæ, turinèià skirtingà negu ankstesnioji prievolë dalykà ir skirtingà
73
Pavyzdþiui, tokia iðimtis yra numatyta Ámoniø restruktûrizavimo ástatymo 9 str. 1
d. 3 punkte.
74
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinëje byloje Lietu-
vos bankas v LAB „Tauro bankas“, Nr. 3K–7–95/2001 ir kt.
75
Lot. novatio – pakeitimas.
97
ávykdymo bûdà (tai skiriamasis novacijos ir reikalavimo teisës perleidi-

mo bei skolos perkëlimo bruoþas); 2) novacijos atveju bûtina, kad ir
pradinë, ir nauja prievolë bûtø galiojanèios. Jei pradinë prievolë bûtø
pripaþinta negaliojanèia, reikëtø pripaþinti negaliojanèia ir naujà prie-
volæ. Jei negaliojanèia bûtø pripaþinta nauja prievolë, novacija bûtø
laikoma neávykusia, taigi ir ðalys liktø susijusios prievoliniais santykiais
ið pradinës prievolës; 3) ankstesnës prievolës pabaiga; 4) pabaiga visø
papildomø prievoliø, kuriomis buvo uþtikrinta ankstesnë prievolë, jei
ðalys, sudarydamos naujà susitarimà, nesusitarë kitaip; 5) atsiradimas
tarp tø paèiø ðaliø naujos prievolës, turinèios kità dalykà ir kità ávykdy-
mo bûdà; 6) pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius at-
leidþia pradiná skolininkà nuo prievolës vykdymo. Ðiuo atveju novacija
galima be pradinio skolininko sutikimo; 7) pagal naujà sutartá naujas
kreditorius pakeièia ankstesnájá, o skolininkas atleidþiamas nuo prievo-
lës ankstesniam kreditoriui.
Novacija nëra preziumuojama, todël turi bûti aiðki ir neabejotinai
iðreikðta (CK 6.141 str. 2 d.). Taip yra todël, kad novacija yra iðimtinis
atvejis, nes pagal bendrà taisyklæ prievolë turi bûti ávykdoma ir negali
bûti pakeista (CK 6.59 str.). Taigi ðalys, norëdamos pakeisti vienà prie-
volæ kita, privalo aiðkiai, nedviprasmiðkai iðreikðti savo valià ir nurodyti,
kad vienà prievolæ keièia kita.
Novacijà draudþiama taikyti prievolëms atlyginti þalà, padarytà dël
sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo, taip pat iðimtinai su ðaliø
asmeniu susijusioms prievolëms (CK 6.141 str. 4 d.). Tai imperatyvi
norma, kuri nekeistina ðaliø susitarimu.
CK 6.142 straipsnis numato, kokie veiksmai nëra novacija, nors
panaðûs á novacijà. Tai: 1) prievolës ávykdymo termino pratæsimas arba
sutrumpinimas; 2) prievolës dokumento iðdavimas arba ðio dokumento
pakeitimas; 3) papildomos prievolës modifikavimas.
Novacijos átaka papildomoms (ðalutinëms) prievolëms aptarta CK
6.143 straipsnyje. Ákeitimo teisë (hipoteka) ir kitos papildomos (ðaluti-
nës) teisës, atsirandanèios ið pradinës prievolës, novacijos atveju baigia-
si (CK 6.143 str. 1 d.). Bet tai netaikytina garantijai, nes ji yra savaran-
kiðka, t. y. garanto prievolë kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinës
prievolës (CK 6.90 str. 2 d.). Taèiau ðalys, pakeisdamos vienà prievolæ
kita, gali susitarti, kad papildomos prievolës lieka galioti.
Jeigu yra kreditoriaus ir vieno ið solidariàjà pareigà turinèiø skoli-
ninkø novacija, pagal kurià kiti bendraskoliai atleidþiami nuo prievolës,
98
tai ákeitimo teisë (hipoteka) ir kitos papildomos (ðalutinës) teisës, atsi-

randanèios ið pradinës prievolës, gali bûti iðsaugotos tik to skolininko,
kuris sukuria su kreditoriumi naujà prievolæ, turtui (CK 6.143 str. 2 d.).
Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku
ir pirmasis atleidþiamas nuo prievolës, tai ákeitimas (hipoteka), kuriuo
buvo uþtikrintas prievolës vykdymas, negali bûti perkeltas naujojo sko-
lininko turtui. Nuo prievolës atleisto pradinio skolininko turto ákeitimas
(hipoteka) tokiu atveju gali iðlikti tik tuomet, kai buvæs pradinis skoli-
ninkas sutinka. Kai naujasis skolininkas ið pradinio skolininko ágyja
daiktà, teisës á kurá suvarþytos dël ákeitimo (hipotekos), tai ákeitimas
(hipoteka) iðlieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas (6.143 str. 3
d.).
Jei novacija yra ankstesnio skolininko pakeitimas nauju, tai nauja-
sis skolininkas negali pareikðti kreditoriui tø atsikirtimø, kuriuos jis bû-
tø galëjæs reikðti pradiniams skolininkui, taip pat atsikirtimø, kuriuos
pradinis skolininkas turëjo kreditoriui. Taèiau skolininkas gali reikalau-
ti pripaþinti negaliojanèiu sandorá, ið kurio atsirado jo prievolë. Jei yra
kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas
nuo prievolës vykdymo atleidþiamas. Bet jeigu kreditorius reikalauja,
kad atnaujinant paþadà dalyvautø laiduotojas, o ðis atsisako, tai prievo-
lë ðiuo pagrindu nesibaigia (CK 6.144 str.).
1. Kokios ávykdytos prievolës pasekmës?
2. Kokie yra prievoliø pabaigos pagrindai?
3. Koks prievolës ávykdymas yra laikomas tinkamu?
4. Koks terminas vadinamas naikinamuoju?
5. Kokie reikalavimai keliami susitarimo dël ávykdytos prievolës
pabaigos formai?
6. Kokia prievolës pabaigos sutapus ðalims esmë?
7. Kokios neámanomumo ávykdyti prievolæ rûðys iðskiriamos teisi-
nëje literatûroje?
8. Kokiais atvejais prievolë mirus skolininkui nesibaigia?
9. Ar visuomet prievolë baigiasi likvidavus juridiná asmená – skoli-
ninkà?
99
10. Ar atleidimas nuo prievolës ávykdymo uþtikrinimo reiðkia ir at-

leidimà nuo prievolës?
11. Kokios yra prievolës pabaigos jà áskaièius sàlygos?
12. Ar prievolës pabaigai jà áskaièius bûtinas abiejø ðaliø susitari-
mas?
13. Kokius reikalavimus draudþiama áskaityti?
14. Ar kreditorius gali áskaityti reikalavimà, jeigu skolininkas tapo
nemokus?
15. Kas yra novacija?
16. Kuo novacija skiriasi nuo prievolës pabaigos ðalims susitarus?
17. Kokie veiksmai nëra laikomi novacija, nors yra panaðûs?
18. Kokios yra novacijos pasekmës?
100
10 skirsnis. RESTITUCIJA
Restitucijos76 taikymo pagrindai yra átvirtinti CK 6.145 straipsnio 1

dalyje, kur nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo
gràþinti kitam asmeniui turtà, kurá jis gavo neteisëtai arba per klaidà,
arba dël to, kad sandoris, pagal kurá jis gavo turtà, pripaþintas negalio-
janèiu ab initio, arba dël to, kad prievolës negalima ávykdyti dël nenuga-
limos jëgos. Restitucija yra civilinës teisës gynybos bûdas, kai ðaliai grà-
þinama tai, kà ji perdavusi kitai ðaliai, o ið nepagrástai ágijusios ðalies
iðieðkoma tai, kà ji perdavusi kitai ðaliai. Taigi restitucija yra ðaliø grà-
þinimas á status quo.
Teisinëje literatûroje nëra vienos nuomonës dël restitucijos teisinës
prigimties ir restitucinio reikalavimo savarankiðkumo. Vieni autoriai jà
laiko prievoliniu teisiniu santykiu ir tuo pat metu – civilinës atsakomy-
bës uþ padarytà paþeidimà priemone77. Kiti mano, kad restitucija nelai-
kytina savarankiðka, ypatinga gynimo priemone, besiskirianèia nuo kitø
civiliniø gynimo bûdø, ir laiko restitucijà rûðine, „sudëtine“ sàvoka,
kiekvienu konkreèiu atveju reiðkianèia vienà arba kità apsauginá teisiná
santyká (vindikaciná, þalos atlyginimo ir pan.)78. Dar kiti neigia galimybæ
pateikti vindikacinius ieðkinius, kai sandoris pripaþintas negaliojanèiu,
nes tokiu atveju turto likimas sprendþiamas pagal restitucijos taisyk-
les79.
Lietuvos CK nuostatø sisteminë analizë leidþia daryti iðvadà, kad
restitucija laikytina savarankiðku prievoliniu paþeistø teisiø gynimo bû-
76
Lot. restitutio – gràþinimas á ankstesnæ padëtá. Terminà ðiuolaikinës teisës sistemos
perëmë ið klasikinës romënø teisës. Restitucija reiðkë ypatingà pretorinës gynybos prie-
monæ formuliariniame procese. Naudodamas restitucijà pretorius atkurdavo buvusià
civiliniø santykiø padëtá. Pavyzdþiui, apgaulës bûdu sudarius sandorá nukentëjusioji ðalis
galëjo kreiptis á pretoriø, kurio tikslas buvo gràþinti ðalá á pradinæ padëtá, t. y. á tà, kurioje
ji buvo iki sudarant sandorá.
77
Þr., pavyzdþiui: С. В. Моргунов. Виндикационный иск. Москва, 2001, c. 136.
78
Тузов Д. О. Реституция в гражданском праве. Томск, 1999, c. 158.
79
Матвеев И. В. Правовая природа недействительных сделок. Москва, 2002,
c. 32.
101
du, kuriam galima taikyti subsidiariai nepagrásto praturtëjimo ar turto

gavimo nuostatas.
Susiklosèiusi teisminë praktika ápareigoja teismà, pripaþinus san-
dorá negaliojanèiu ab initio, restitucijà taikyti ex officio net ir nesant ða-
lies reikalavimo80. Restitucija paprastai taikoma natûra. Bet iðimtiniais
atvejais gali bûti, kad restitucijos natûra ávykdyti neámanoma. Pavyz-
dþiui, pripaþinus pirkimo–pardavimo sutartá negaliojanèia negalima
taikyti restitucijos, jeigu daiktà, kuris turi bûti gràþintas, tretieji asme-
nys ágijo sàþiningai (CK 6.153 str. 2 d.). Teismas gali pakeisti restituci-
jos bûdà arba jos apskritai netaikyti, jeigu dël jos taikymo vienos ið ðaliø
padëtis nepagrástai ir nesàþiningai pablogëtø, o kitos atitinkamai page-
rëtø. Teismas, atsiþvelgdamas á bylos aplinkybes, gali vietoje restitucijos
natûra, kuri galëtø sudaryti dideliø nepatogumø, ðalims taikyti piniginæ
kompensacijà arba perkelti reikalavimo teisæ kitam asmeniui.
Jei vietoje restitucijos natûra yra taikoma piniginë kompensacija,
piniginis ekvivalentas yra skaièiuojamas pagal tas kainas, kurios galiojo
tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kà privalo gràþinti. Bet jei gràþinti-
nas turtas sunaikintas arba perleistas, tai galimi tokio piniginio ekviva-
lento skaièiavimo bûdai: 1) pagal turto vertæ jo gavimo metu; 2) pagal
turto vertæ jo sunaikinimo arba perleidimo metu; 3) pagal turto vertæ,
kuri galiojo restitucijos taikymo metu. Nustatant tokio gràþintino turto
vertæ atsiþvelgiama á tai, kuriuo metu ta turto vertë buvo maþiausia. Bet
ðios nuostatos taikomos tik tuomet, jei skolininkas buvo sàþiningas, tai-
gi tokiu atveju restitucija taikoma ne dël jo kaltës. Bet jei skolininkas
buvo nesàþiningas arba restitucija taikoma ne dël jo kaltës, tai jis priva-
lo atlyginti didþiausià turto vertæ.
Jei turtas sunaikintas dël nenugalimos jëgos, restitucija netaikoma,
taèiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavimà dël kompen-
sacijos uþ þuvusá turtà arba perduoti kreditoriui jau gautà kompensacijà
uþ sunaikintà turtà. Pavyzdþiui, jeigu daiktas buvo apdraustas, skolinin-
kas privalo kreditoriui perduoti teisæ gauti draudimo atlyginimà arba
jau gautà draudimo atlyginimà81. Bet jei skolininkas yra nesàþiningas
arba restitucija taikoma dël jo kaltës, jis privalo iðmokëti kreditoriui
piniginæ kompensacijà, nebent árodytø, kad daiktas bûtø þuvæs net ir
80
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje BUAB
DK „Hermis draudimas“ v AB „Šlifavimo staklės“, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.1.
81
102
valdomas kreditoriaus. Tokiu atveju skolininkas nuo piniginës kompen-

sacijos mokëjimo yra atleidþiamas (CK 6.148 str. 2 d.).
Galimi atvejai, kai turtas sunaikintas ið dalies arba yra sumaþëjusi
jo vertë. Tuomet restitucija taikoma ið dalies natûra, o sumaþëjusi ver-
tës dalis kompensuojama pinigais (CK 6.149 str.). Sàþiningas skolinin-
kas, taikant restitucijà, gali reikalauti iðlaidø, susijusiø su gràþintino
turto prieþiûra ir saugojimu (CK 6.150 str.), be to, jam lieka ið turto
gauti vaisiai ir pajamos (pvz., gyvuliø prieaugis, palûkanos ir pan.), ta-
èiau praranda teisæ reikalauti ið kreditoriaus atlyginti turëtas iðlaidas
vaisiams ir pajamoms (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei konstatuojamas skoli-
ninko nesàþiningumas arba restitucija taikoma dël jo kaltës, skolininkas
neturi teisës á turto duotus vaisius ir pajamas. Jis gali reikalauti, kad
kreditorius atlygintø jam turëtas bûtinas iðlaidas vaisiams ir pajamoms
gauti (CK 6.151 str. 2 d.).
Taikant restitucijà ðalys gali turëti papildomø iðlaidø, susijusiø su
restitucijos taikymu, pavyzdþiui, ekspertizës atlikimu, daiktø gabenimu,
vertës nustatymu ir pan. Kas ir kaip apmoka restitucijos iðlaidas, taip
pat priklauso nuo ðaliø sàþiningumo. Pagal bendrà taisyklæ ðalys, jei abi
sàþiningos, apmoka restitucijos iðlaidas lygiomis dalimis, jeigu nëra su-
sitarusios kitaip. Bet jei viena ðalis nesàþininga arba restitucija taikoma
dël jos kaltës, visas restitucijos iðlaidas turi atlyginti ði ðalis (CK 6.152
str.).
CK 6.153 straipsnyje nustatyta, kad restitucija neturi átakos sàþi-
ningø treèiøjø asmenø teisëms, kurios ágytos á daiktà – restitucijos ob-
jektà. Tokio daikto, ágyto pagal atlygintiná sandorá, ið sàþiningo ágijëjo
negalima iðreikalauti, iðskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytas iðimtis.
Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalá ið sàþiningo ágijëjo bûtø galima iðreika-
lauti nekilnojamàjá daiktà, jeigu toká daiktà savininkas prarado dël kitø
asmenø padaryto nusikaltimo. Kilnojamàjá daiktà ið sàþiningo ágijëjo
galima iðreikalauti tik jei daiktas yra savininko arba asmens, kuriam
savininkas buvo perdavæs já valdyti, pamestas arba ið kurio nors ið jø
pagrobtas, arba kitaip be jø valios nustojo bûti jø valdomas (CK 4.96
str. 1 d.). Bet jei kilnojamasis arba nekilnojamasis daiktas neatlygintinai
ágytas ið asmens, kuris neturëjo teisës jo perleisti nuosavybën, tai savi-
ninkas turi teisæ iðreikalauti daiktà visais atvejais (CK 4.96 str. 3 d.).
Daiktas negali bûti iðreikalautas, jei jis perduotas arba kitaip perleistas
teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (pvz., parduotas ið varþy-
103
tiniø), nebent bûtø árodytas turto ágijëjo varþytinëse nesàþiningumas82.

Nuosavybës teisë á turtà, pereinantá teismo sprendimams vykdyti nusta-
tyta tvarka, atsiranda ið tam tikrø juridiniø faktø, kurie savo visete su-
kuria ágijëjui teisines pasekmes, kai turto ið jo negalima iðreikalauti.
Vienas ið tokiø faktø – ágijëjo sàþiningumas, t. y. konstatavimas fakto,
kad ágijëjas neþinojo, neturëjo ir negalëjo þinoti, jog perleidþiamo turto
jis ágyti negali. Nepaneigus ágijëjo sàþiningumo prezumpcijos, turtas
laikomas teisëtai ágytu ir ne tik sudaryto sandorio, bet ir ástatymo (CK
4.96 str. 4 d.) pagrindu.
1. Kada taikoma restitucija?
2. Kokia yra restitucijos teisinë prigimtis?
3. Kokie yra restitucijos bûdai?
4. Kaip apskaièiuojamas piniginis ekvivalentas?
5. Kaip restitucijos atveju ginamos sàþiningø treèiøjø asmenø tei-
sës?
82
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 19 d. nutartis civilinëje byloje
AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ v. Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės
teismo, Nr. 3K–7–1188/2002, kat. 15.2.1.1.
104
II skyrius. SUTARÈIØ TEISË.
II SKYRIUS
SUTARÈIØ TEISË
105
11 skirsnis. SUTARÈIØ VIETA CIVILINËJE TEISËJE
Sutartys yra viena seniausiø teisiniø formø, naudojamø keletà tûks-

tantmeèiø. Pagrindinë sutarèiø paskirtis – reguliuoti asmenø tarpusavio
santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinka-
mø ásipareigojimø nevykdymo teisines pasekmes. Reguliuojamoji sutar-
èiø funkcija priartina sutartá prie ástatymo. Bet sutarties sàlygos skiriasi
nuo teisës normos dviem esminëmis ypatybëmis: 1) sutartis iðreiðkia jos
ðaliø valià, o norminis aktas – já iðleidusios valstybës institucijos; 2) su-
tartis yra skirta tik jos dalyviø elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pa-
reigas jos ðalims, o teisës aktas paprastai yra bendra visiems elgesio tai-
syklë.
Ðalys, sudarydamos sutartá, turi suderinti sutarties sàlygas, nusta-
tanèias ðaliø teises ir pareigas. Be to, ðalys, suderinusios sutarties sàly-
gas, yra saistomos ir tø teisiø bei pareigø, kurios yra numatytos ástaty-
me, nes sutarties sàlygos negali prieðtarauti imperatyvioms teisës nor-
moms. Ðalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti
imperatyviøjø teisës normø galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teisë
– nacionalinë ar tarptautinë – ðias normas nustato (CK 6.157 str.). Pa-
vyzdþiui, CK 6.252 straipsnis draudþia ðaliø susitarimus dël civilinës
atsakomybës uþ nuostolius (þalà), padarytus dël skolininko tyèios ar
didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydþio apribojimo. Be to, CK ir
specialiuose ástatymuose gali bûti nustatytos ðaliø teisës ir pareigos, ku-
rias ðalys, jei nenumatë jø savo sutartyje, turi vykdyti ástatymo pagrindu.
Pavyzdþiui, pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalá, jei pirkëjas laiku nesumo-
ka uþ jam perduotus daiktus, pardavëjas turi teisæ reikalauti ið pirkëjo
ne tik sumokëti kainà, bet ir mokëti ástatymø ar sutarties numatytas
palûkanas. Taigi jei palûkanos sutartyje nëra numatytos, pardavëjas turi
teisæ reikalauti CK 6.210 straipsnyje nurodytø ástatymo nustatytø palû-
kanø.
CK sutarèiø teisei skirta Ðeðtosios knygos II dalis. Taèiau neabejo-
tinai svarbu suvokti sutarèiø teisæ ir jos vietà bendroje CK sistemoje.
Sutarèiø teisë ið dalies yra savarankiðkas civilinës teisës institutas, turin-
tis savo bendràsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims at-
106
siþvelgiant á sutarèiø prigimtá (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutarèiø

rûðis (Ðeðtosios knygos IV dalis). Kartu ði dalis sistemiðkai susijusi su
CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojanèiomis bendràsias
civilinës teisës nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antràja knyga
„Asmenys“, taip pat su Ðeðtosios knygos I dalimi, reglamentuojanèia
bendruosius prievoliø nuostatus. Sutarèiø teisei reikðminga ir kodekso
Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktinæ teisæ, Treèioji knyga –
„Ðeimos teisë“ ir Penktoji knyga – „Paveldëjimo teisë“, taip pat ávairûs
specialûs ástatymai, kuriuose yra sutarèiø teisës nuostatø (CK 6.155 str.
2 d.).
Sisteminë sutarèiø teisës analizë turi svarbià teorinæ ir praktinæ
reikðmæ. Teorinė reikšmė pasireiðkia tuo, kad: 1) sutarèiø teisë yra prie-
voliø teisës bei civilinës teisës dalis, ji turi bendrus civilinës teisës ir
prievoliø teisës poþymius. Tai leidþia sutarèiø teisiniams santykiams
taikyti bendràsias CK nuostatas; 2) sutarèiø teisës sistema turi poþymiø,
kurie skiria jà nuo kitø civilinës teisës posistemiø; 3) sutarèiø teisës si-
stema susideda ið daugybës elementø (sutarèiø tipø, rûðiø ir pan.), ku-
riø kiekvienas, turëdamas bendràsias sutarèiø savybes, kartu turi savà
specifikà, reikalingà ypatingo teisinio reguliavimo.
Praktinė reikšmė pasireiðkia tuo, kad: 1) bet kuriam teisiniam san-
tykiui arba ginèui taikytinos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios nor-
mos. Paprastai jos yra taikomos drauge: bendràsias konkretizuoja spe-
cialiosios. Jei bendrosios normos prieðtarauja specialiosioms, taikomos
specialiosios, nes bûtent jos atspindi reguliuojamø santykiø specifikà;
2) tam, kad bûtø galima tiksliai nustatyti, kokias konkreèias normas
taikyti teisiniam santykiui, reikia já teisiðkai kvalifikuoti. Neretai vienas
teisinis santykis turi kelis sutarèiø poþymius. Todël atsiranda poreikis
taikyti ávairiø sutarèiø nuostatas; 3) civiliniø teisiniø sutarèiø sistema
nuolat plëtojasi; atsiranda naujø sutarèiø. Nes daugeliu atvejø jos ne-
prieðtarauja ástatymams, reikia spræsti klausimà, kokiomis teisës nor-
momis jas reglamentuoti. Ðalys gali laisvai modeliuoti sutartis. Vienin-
telis reikalavimas neávardytai ástatymuose sutarèiai pripaþinti – jos turi-
nys neturi prieðtarauti imperatyvioms teisës normoms, vieðajai tvarkai ir
gerai moralei. Jei kurios nors sutarties negalima priskirti prie ástaty-
muose nustatytø tipø, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol neágavo
teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievoliø tei-
sës normomis, o jei jø neuþtenka – artimiausiø sutarèiø taisyklëmis (pa-
gal ástatymo analogijà).
107
CK 6.156 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kai sutarties sàlygos

nëra nustatytos nei ástatymu, nei ðaliø susitarimu, tai jas ginèo atveju
nustato teismas, remdamasis paproèiais, teisingumo, protingumo ir sà-
þiningumo kriterijais, ástatymu ir teisës analogija. Pavyzdþiui, iki 2000
m. CK ásigaliojimo praktikoje buvo sudaromos lizingo (finansinës nuo-
mos), faktoringo, distribucijos ir kitos sutartys, kuriø nebuvo 1964 m.
CK. Ðiø naujø sutarèiø turiniui atskleisti buvo taikomos atitinkamai
nuomos, pirkimo–pardavimo, panaudos, pavedimo ir kitø galiojanèiø
sutarèiø nuostatos.
1. Kuo skiriasi sutartis ir norminis teisës aktas?
2. Kokios CK normos priskiriamos sutarèiø teisei?
3. Ar sutarties sàlygomis yra laikomos tik tos sàlygos, dël kuriø su-
sitaria ðalys?
4. Ar gali asmenys sudaryti sutartis, kuriø nenumato ástatymai?
108
12 skirsnis. SUTARÈIØ TEISËS PRINCIPAI
Civiliniø teisiniø santykiø subjektai, patys nusistatantys tarpusavio

teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepaþeis-
dami civilinës teisës principø, principams pasitarnaujantys subjektø su-
sitarimai negali bûti ginami ir priverstinai ágyvendinami teismine tvar-
ka, nes negalioja (CK 1.80–1.81 str.). O jei ðalys sutartyje neaptarë tam
tikrø klausimø, sutarties spragas bûtina uþpildyti taikant civilinës teisës
principus.
CK 1.2 straipsnyje átvirtinti bendrieji civiliniø teisiniø santykiø re-
guliavimo principai: subjektø lygiateisiðkumo, nuosavybës nelieèiamu-
mo, sutarties laivës, teisinio apibrëþtumo, proporcingumo ir teisëtø lû-
kesèiø, nesikiðimo á privaèius reikalus, neleistinumo piktnaudþiauti tei-
se, visokeriopos civiliniø teisiniø santykiø teisminës gynybos.
CK 1.5 straipsnyje átvirtinti principai yra bendrieji teisës principai –
teisingumo, sàþiningumo ir protingumo. Tai pamatinës teisinës verty-
bës, kuriø taikymo bûtinumas specialiai pabrëþiamas ir konkreèiuose
sutartinius santykius reglamentuojanèiuose straipsniuose, pavyzdþiui,
CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose.
Bendrieji civiliniø teisiniø santykiø reguliavimo principai ir ben-
drieji civilinës teisës principai taikytini ir sutarèiø teisës institutui.
Tuo tarpu sutartiniams santykiams bûdingi ir specifiniai principai –
sutarties laisvës principas, kuris tuo pat metu ávardytas ir kaip bendrasis
teisiniø santykiø reguliavimo principas, sutarties privalomumo, konsen-
sualizmo, silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose santykiuose. Bet ðie
principai gali bûti taikomi tik ágyvendinant civiliniø santykiø reguliavi-
mo, teisingumo, protingumo bei sàþiningumo principus, nes prieðingu
atveju sutarties laisvës ir kiti specifiniai sutarèiø teisës principai bûtø tik
fikcija.
109
12.1. Sutarèiø laisvës principas
Ðis principas yra taip pat ir vienas ið civiliniø santykiø teisinio regu-
liavimo principø. Sutarèiø laisvës principas – ðaliø valios pasireiðkimas.
Jei ðalis priversta sudaryti sutartá – paþeidþiamas laisvës principas.
Sutarèiø laisvës principas civiliniuose santykiuose gali pasireikðti
keturiais aspektais: 1) laisve sudaryti sutartá; 2) laisve atsisakyti sudaryti
sutartá; 3) laisve nustatyti sutarties turiná (iðskyrus imperatyvias nor-
mas), taip pat laisve sudaryti sutartis, kuriø ástatymas nenumato, jei to-
kia sutartis neprieðtarauja teisei, vieðajai tvarkai ir gerai moralei.
Laisvë sudaryti sutartá pasireiðkia tuo, kad asmuo sutartá sudaro
kada nori ir su kuo nori, iðskyrus ástatymo nustatytus atvejus. Antai ne-
galioja sutartis, sudaryta dël apgaulës, smurto, ekonominio spaudimo
arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.).
Ðalys taip pat turi teisæ atsisakyti sudaryti sutartá. Bet tam tikrais
atvejais valstybë siekia nustatyti tam tikras sutarties laisvës ribas, pa-
vyzdþiui, drausdama atsisakyti sudaryti sutartis ámonëms monopolinin-
këms, jei toks atsisakymas riboja sàþiningà konkurencijà. Tarkime, vals-
tybë draudþia atsisakyti sudaryti sutartis juridiniams asmenims, teikian-
tiems arba parduodantiems vieðas, gyvybiðkai svarbias paslaugas arba
prekes (CK 6.161 str.).
Ðalys turi teisæ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoþiûra nustatyti
tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Ðis sutarties laisvës
principo aspektas klasikinëje sutarèiø teisëje buvo ágyvendinamas be
kliûèiø. Sutarties laisvës principas suformuluotas XIX a. atspindint tuo
metu vyravusià nuomonæ, kad valstybë neturi teisës kiðtis á privaèius
asmenø reikalus, o teisinës gynybos priemonës negali bûti suteikiamos
ðaliai vien todël, kad sutarties sàlygos jai yra per grieþtos arba neteisin-
gos. Bet ilgainiui buvo atskleidþiami socialiai þalingi padariniai, kurie
gali atsirasti dël neribotos sutarèiø laisvës. Todël ðiuolaikinëje teisëje
sutarties turiná kai kuriais atvejais kontroliuoja valstybë, drausdama
sutarties sàlygas, prieðtaraujanèias ástatymui, gerai moralei, sàþiningu-
mo ir protingumo principams. Todël CK yra nuostata, kad sutarties
sàlygas ðalys nustato savo nuoþiûra, iðskyrus atvejus, kai tam tikras su-
tarties sàlygas nustato imperatyvios teisës normos (CK 6.156 str. 4 d.).
Sutarties ðaliø laisvæ nustatyti sutarties turiná riboja ir vieðosios tvarkos
bei visuomenës moralës principø reikalavimai. Negalioja sutarties sàly-
gos, prieðtaraujanèios vieðajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).
110
Neabejotina, kad realiame gyvenime þmogus nëra visiðkai izoliuo-

tas ir laisvas, jis yra visuomenës dalis. Todël nustatomi tam tikri apribo-
jimai. Bet valstybë gali kiðtis á sutartinius santykius tik esant pakanka-
mam pagrindui – apsaugoti silpnesnës ðalies, visuomenës, kreditoriaus
interesà, vieðàjà tvarkà ir kt..
M. Braginskis visus galimus sutarèiø laisvës ribojimus skirsto á dvi
grupes: negatyviuosius ir pozityviuosius ribojimus. Negatyvieji – ástaty-
mo nustatyti atvejai, tarp kokiø subjektø ir kokios sutartys negali bûti
sudaromos. Pozityvieji – privalomi sutarèiø sudarymo atvejai ir/arba
privalomas tam tikrø sàlygø numatymas sutartyse. Tiek negatyvieji, tiek
ir pozityvieji ribojimai yra galimi ir pagal subjektus, ir pagal objektus83.
Ribojimai pagal subjektus reiðkia, pavyzdþiui, kad tam tikrø rûðiø sutar-
tis (lizingo, franðizës, faktoringo ir kt.) gali sudaryti tik verslininkai. Ga-
li bûti apribotos atskirø juridiniø asmenø galimybës sudaryti tam tikras
sutartis, pavyzdþiui, normos, draudþianèios sudaryti tam tikras sutartis
bankams, draudimo ámonëms ir pan. Tam tikri ribojimai galimi dël at-
skirø subjektø veiklos licencijavimo. Kai kuriose sutartyse (gyvenamo-
sios patalpos nuomos) ðalimi gali bûti tik fizinis asmuo. Subjektams tai-
komø reikalavimø nesilaikymas gali bûti pagrindas pripaþinti sutartá
negaliojanèia (niekine arba nuginèijama) arba taikyti tokiai sutarèiai
kitokiø sutarèiø modelius ar bendràsias nuostatas (pvz., jeigu pirkëjas
sutartyje yra juridinis asmuo, bet ágyja prekes ne verslo poreikiams, ne-
bus galima taikyti nei vartojimo pirkimo–pardavimo, nei didmeninio
pirkimo–pardavimo sutarèiø nuostatø, o reikës taikyti bendràsias pir-
kimo–pardavimo sutarèiø nuostatas).
Tam tikrais atvejais ástatymo leidëjas numato privalomas sutarties
sàlygas, pavyzdþiui, lizingo sutarties dalykas gali bûti bet kokie nesun-
audojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet negali bûti þemë ir
gamtos iðtekliai (CK 6.568 str. 1 d.).
Pozityvieji sutarèiø laisvës ribojimai, kaip minëta, pasireiðkia tuo,
kad sudaryti sutartá arba átraukti á jà tam tikrà sàlygà bûtina vienai arba
abiem sutarties ðalims. Pavyzdþiui, CK 6.161 straipsnio 2 dalis numato
juridinio asmens (verslininko) pareigà sudaryti sutartá su bet kuriuo
asmeniu, kuris kreipiasi; vieðosiose sutartyse numatomos prekiø ir pa-
slaugø kainos bei kitos sàlygos turi bûti vienodos visiems tos kategorijos
vartotojams (CK 6. 161 str. 4 d.). Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje
83
111
numatyta ðaliø teisë laisvai sudaryti sutartis tuo pat metu sieja tai su
neprieðtaravimu ástatymui. Tad jei ástatymas numato konkreèius sutar-
ties turinio reikalavimus, tai jie ir turi atsispindëti sutartyje.
Sutarèiø laisvës principas kinta kintant istorinëms sàlygoms, bet
lieka svarbiausiu sutarèiø teisës principu.
12.2. Sutarèiø privalomumo principas
Sudarytos sutarties ðalys negali vienaðaliðkai atsisakyti. CK 6.189

straipsnyje átvirtinta nuostata, jog teisëtai sudaryta ir galiojanti sutartis
turi jos ðalims ástatymo galià.
Sutarties nesilaikymas arba kitoks paþeidimas lemia civilinæ atsa-
komybæ. Bet, kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo prin-
cipas (pacta sunt servanda) nëra absoliutus, nes derintinas su kitais
bendraisiais civilinës teisës principais. Jau kanonø teisë suformulavo
principà rebus sic stantibus (esminis aplinkybiø sudarius sutartá pasikei-
timas pateisina jos nevykdymà). Taigi bûtø neteisinga ir nesàþininga
versti sutarties ðalá vykdyti sutartá, jei antroji ðalis paþeidþia savo sutar-
tinius ásipareigojimus, jø nevykdo arba, tarkime, paaiðkëja, kad viena ið
ðaliø buvo nesàþininga sudarydama sutartá, pasinaudojo antrosios ðalies
silpnumu, neiðmanymu, nepatyrimu ir pan. Todël sàþininga ðalis turi
teisæ sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad ðalis
gali nutraukti sutartá, jei kita ðalis sutarties neávykdo arba netinkamai
ávykdo ir tai yra esminis sutarties paþeidimas. Ðiuo atveju ðalis gali nu-
traukti sutartá nesikreipdama á teismà. Pavyzdþiui, jei iðlaikymo iki gy-
vos galvos sutarties atveju rentos davëjas nevykdo savo pareigø pagal
sutartá, rentos gavëjas turi teisæ laikyti tai esminiu sutarties paþeidimu ir
nutraukti sutartá. Ðalis gali nutraukti sutartá, jeigu iki sutarties ávykdymo
termino pabaigos ið konkreèiø aplinkybiø matyti, kad kita ðalis paþeis
sutartá ið esmës (CK 6.219 str.). Pavyzdþiui, statybos rangos sutarties
atveju akivaizdu, kad rangovas iki sutartyje numatyto termino pabaigos
neuþbaigs numatytø statybos darbø. Ðalis gali atsisakyti sutarties arba
atskiros jos sàlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira
jos sàlyga nepagrástai suteikë kitai ðaliai perdëtà pranaðumà (6.228 str.
1 d.). Pavyzdþiui, pardavëjas, pasinaudodamas pirkëjo neinformuotumu
apie gaminamà árangà ir tuo, kad pirkëjui árangos nedelsiant reikia tam,
kad ávykdytø savo sutartinius ásipareigojimus pagal pirkëjo sudarytà
112
sutartá su treèiuoju asmeniu, parduoda jam pasenusiø technologijø

árangà uþ tokià kainà, uþ kurià tas pats pardavëjas parduoda naujausiø
technologijø árangà. Tokiu atveju pirkëjas turi teisæ atsisakyti sutarties
arba praðyti teismà pakeisti sutarties sàlygà dël árangos kainos.
Ávairiø ðaliø teisës doktrinos ir praktika sukûrë ávairias teorijas, pa-
teisinanèias sutarties nevykdymà. Bendrosios teisinës sistemos ðalyse
sukurta frustracijos (frustration) doktrina. Kontinentinëje teisëje panaði
doktrina ávardijama kaip nenugalimos jëgos (force majeure) institutas
(Lietuvos CK 6.212 str.).
12.3. Konsensualizmo principas
Sutarties esmë – ðaliø susitarimas, jø valios iðraiðka. Susitarimo

(valios iðraiðkos) faktui kiti veiksniai neturi turëti átakos. Tokios nuosta-
tos komerciniams santykiams reguliuoti yra átvirtintos 1980 m. Jungti-
niø Tautø konvencijos dël tarptautinio prekiø pirkimo–pardavimo su-
tarèiø 11 straipsnyje ir UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø
principø 1.2 straipsnyje. Konsensualizmas84 prieðingas formalizmui, nes
formalizmas teikia prioritetà ne ðaliø valiai, o tos valios iðorinei formai
– dokumento suraðymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istoriðkai,
sutarèiø teisei bûdingas formalizmas (sutartá antspauduoti, paliudyti
liudytojø paraðais ir pan.). Bet ðiuolaikinei teisei bûdingas ne formaliz-
mas, o konsensualizmas. Prof. V. Mikelënas nurodo, kad formalûs rei-
kalavimai pateisinami vienu atveju, t. y. kai jie bûtini sàþiningos ðalies ir
vieðajam interesui apsaugoti. Visais kitais atvejais formalizmas vertinti-
nas kaip nepagrástas valstybës kiðimasis á privaèius ðaliø santykius ir jø
valios reikðmës menkinimas85. Konsensualizmas reikalauja atskleisti
tikruosius ðaliø ketinimus, o ne tik nagrinëti sutarties tekstà. Konsensu-
alizmo prioritetas pabrëþiamas ávairiuose CK straipsniuose. Pavyzdþiui,
CK 6.193 straipsnis numato, kad aiðkinant sutartá pirmiausia turi bûti
nagrinëjami tikrieji sutarties ðaliø ketinimai, o ne vien remiamasi paþo-
diniu sutarties teksto aiðkinimu. Jei ketinimø negalima nustatyti, vado-
vaujamasi protingumo kriterijumi; CK 6.195 straipsnyje numatyta tei-
smo teisë paðalinti sutarties spragas vienos ið ðaliø reikalavimu. Teismas
84
Lot. consensus ad idem – sutikimas dël to paties dalyko, bendra nuomonë.
85
Mikelënas V. Sutarèiø teisë // Justitia. 1996, p. 46.
113
atsiþvelgia á dispozityviàsias teisës normas, ðaliø ketinimus, sutarties

tikslà ir esmæ, sàþiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir kt.
12.4. Silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose

santykiuose principas
Norint ágyvendinti ðá principà reikia formaliai atsisakyti civiliniø

teisiniø santykiø dalyviø lygybës principo bei sutarties laisvës, nes sutei-
kiant silpnajai ðaliai papildomø teisiø atitinkamai jos kontrahentui su-
teikiama papildomai pareigø. Kartais teisinëje literatûroje tai tapati-
nama su kreditoriaus interesø gynimu. Bet tai nëra visiðkai tapatu kal-
bant apie silpnosios ðalies gynimà plaèiàja prasme.
Teisiniø santykiø dalyviai dël jø skirtingo profesinio statuso, mate-
rialinës padëties arba kitø prieþasèiø gali bûti absoliuèiai nelygûs. Pa-
vyzdþiui, akivaizdþiai nelygias galimybes turi pagal banko indëlio sutartá
komercinis bankas ir fizinis asmuo – indëlininkas. Jei nebûtø imamasi
teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkamø priemoniø, stiprioji prievolës
ðalis turëtø visiðkai paklusti silpnajai ðaliai. Todël gana daug CK normø
skirta silpnajai ðaliai ginti. Vienas ið tokio gynimo pavyzdþiø yra varto-
tojø teisiø gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojan-
èiame vartojimo sutarèiø sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje,
reglamentuojanèiame sutarèiø aiðkinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje
dël esminës ðaliø nelygybës ir kt.
Nuo 7-ojo deðimtmeèio beveik visø Europos valstybiø ástatymai
grindþiami idëja, kad vartotojas, kaip silpnoji ðalis, turi bûti ginamas
nuo sutarèiø sàlygø, kurias primeta stiprioji ðalis – verslininkas. Bet pa-
þymëtina, kad vien tik, pavyzdþiui, ðaliø nelygiavertë turtinë padëtis
arba vienos ið ðaliø neapdairumas negali bûti pagrindas pripaþinti sutar-
tá negaliojanèia. Tam, kad sutartis arba atskiros jos sàlygos bûtø pripa-
þintos negaliojanèiomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji ðalis, sudary-
dama sutartá, pasinaudojo silpnesniosios ðalies padëtimi, o pastaroji dël
tokio elgesio nepajëgi daryti átakà sutarties turiniui.
114
1. Kokie principai taikomi sutarèiø teisëje?
2. Kokia yra sutarèiø laisvës principo esmë?
3. Ar sutarèiø laisvës principas yra absoliutus?
4. Kokiais atvejais ðalis gali vienaðaliðkai nutraukti sutartá?
5. Kokiais atvejais ðalis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos sà-
lygos?
6. Kokia yra konsensualizmo principo esmë?
7. Kaip ginamos silpnosios ðalies sutartiniuose santykiuose teisës?
115
13 skirsnis. SUTARTIES SAMPRATA IR REIKÐMË
Terminas „sutartis“ civilinëje teisëje turi ávairiø reikðmiø. Sutartimi

suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievolës pagrindu, ir pati sutar-
tinë prievolë, ir raðytinis dokumentas, kuriame átvirtinta sutartinë prie-
volë.
Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviejø arba daugiau asmenø susi-
tarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai
vienas arba keli asmenys ásipareigoja kitam asmeniui arba asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo jø atlikimo), o pastarieji
ágyja reikalavimo teisæ (CK 6.154 str. 1 d.).
Sutartis yra labiausiai paplitusi sandoriø rûðis. Tik vienaðaliai san-
doriai (pvz., testamentas) nelaikytini sutartimis. Sutartims taikomos
kodekso normos, reguliuojanèios dviðalius ir daugiaðalius sandorius.
Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos ðaliø valios iðraiðka. Bet
ðis valios aktas turi specifiniø bruoþø, atskirianèiø civilinæ sutartá nuo
kitø juridiniø faktø, iðreiðkianèiø valià, pavyzdþiui, „susitarimo“ arba
„sutikimo“. Sàvokos „sutartis“ ir „susitarimas“ savo apimtimi ne visada
sutampa. Sutartis – tai susitarimas, taèiau ne kiekvienas susitarimas yra
sutartis. Sutarties sàvokoje, be susitarimo, pabrëþiamas ir kitas momen-
tas: sukûrimas, pakeitimas arba nutraukimas civiliniø teisiniø santykiø.
Jei ðio poþymio nëra, nëra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitari-
mo, poþymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal ðá
kriterijø sutartis atribojama nuo kitø susitarimø, nesukurianèiø teisiniø
padariniø. CK taip pat yra sàvoka „sutikimas“. Ði sàvoka vartojama ða-
lies valios iðraiðkai paþymëti, pavyzdþiui, disponavimas bendràja daline
nuosavybe bendraturèiø sutikimu, t. y. sutartá sudaro vienas asmuo, o
sutikimà duoda visi. Taigi treèiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas
kaip bûtina sàlyga sandoriui sudaryti.
Sutarčių reikšmė. Sutartis yra viena reikðmingiausiø priemoniø jos
ðaliø tam tikriems interesams suderinti. Sutartimis yra áforminami tur-
tiniai ir kai kurie neturtiniai fiziniø asmenø, juridiniø asmenø bei fiziniø
ir juridiniø asmenø santykiai. Daþniausiai sutartys sudaromos siekiant
sukurti teisinius santykius, reèiau – juos pakeisti arba panaikinti. Sutar-
116
tis yra operatyviausia ir lanksèiausia priemonë gamintojo ir vartotojo

tarpusavio santykiuose; sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja
savo turtu, ágyja materialines vertybes, tenkina dvasinius poreikius. Su-
tartys yra verslo pagrindas, visuomenës materialiniø vertybiø naudoji-
mo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybës egzistuoja tiek,
kiek sutartyje yra atspindëta jos ðaliø laisva valia, tikrieji ketinimai.
1. Kokiomis reikðmëmis civilinëje teisëje vartojamas terminas „su-
tartis“?
2. Kaip suprantama sutartis kaip juridinis faktas?
3. Kuo skiriasi sutartis nuo susitarimo?
4. Koks sutarties ir sandorio santykis?
5. Kokia yra sutarèiø reikðmë?
117
14 skirsnis. BENDRA SUTARÈIØ SUDARYMO

TVARKA
Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradiciðkai yra susi-

klostæ du savarankiðki sutarèiø sudarymo bûdai: sutarèiø sudarymas su
dalyvaujanèiais ir su nedalyvaujanèiais asmenimis. Sutarèiø sudarymui
su nedalyvaujanèiais bûdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrûkis tarp
ðaliø valios iðraiðkos sudaryti sutartá, nes ðalys yra skirtingose vietovëse.
Tokio atotrûkio nëra, kai abi ðalys dalyvauja drauge.
CK iðsamiai reglamentuota sutarèiø sudarymo tvarka (CK Ðeðto-
sios knygos XII skyrius). Pagal sudarymo bûdà sutartys gali bûti suda-
romos: 1) abipusiø derybø bûdu, kai abi ðalys pateikia sàlygas ir jas su-
derina; 2) prisijungimo bûdu – derybos nevyksta, standartines sàlygas
parengia viena ið ðaliø. Atsiþvelgiant á tai numatytas skirtingas teisinis
reglamentavimas. Jei sutartis sudaroma prisijungimo bûdu, taikytinos
CK 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsniø taisyklës, kurios netaikomos suda-
rant sutartis abipusiø derybø bûdu.
Bet kuriuo atveju tam, kad ðalys galëtø pasiekti susitarimà ir suda-
ryti sutartá, bûtina, kad viena ðalis pasiûlytø sudaryti sutartá, o kita ðalis
– sutiktø su ðiuo pasiûlymu. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma,
kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasiûlymà (ofertà) ir priimant pa-
siûlymà (akceptà) arba kitais ðaliø susitarimà pakankamai árodanèiais
veiksmais. Taigi sutarèiai sudaryti bûtinas vienos ðalies pasiûlymas ir
kitos ðalies pritarimas jam. Todël sutarties sudarymas yra dviejø stadijø.
Pirmoji – siûlymas sudaryti sutartá – oferta, antroji – sutikimas su pasiû-
lymu – akceptas86. Atitinkamai asmuo, pasiûlæs sudaryti sutartá – ofe-
rentas, sutikæs su tokiu pasiûlymu – akceptantas. Paþymëtina, kad kai
kuriais atvejais neuþtenka tik pateikti pasiûlymà arba sutikti su juo, bet
86
Kai kurie autoriai, pavyzdþiui, S. Denisovas, nurodo, kad sutarties sudarymo pro-
cese yra ir treèioji stadija, t. y. ne tik pasiûlymo (ofertos) pateikimas ir to pasiûlymo ak-
ceptavimas, bet ir oferento akcepto gavimas. Autoriaus nuomone, dviejø sutarties suda-
rymo stadijø iðskyrimas paneigia teisiðkai reikðmingà akcepto gavimo faktà. Þr.: С. А.
Денисов. О порядке заключения договора. Актуальные вопросы гражданского
права. Москва, 1999, c. 246.
118
reikia taip pat perduoti daiktà, atlikti teisinæ registracijà, jei su tuo ásta-
tymas sieja sutarties sudarymo momentà. Bet tokie veiksmai ne visada
bûtini, kad sutartis bûtø sudaryta. Todël daiktø perdavimas ir teisinë
sutarties registracija yra laikytinos fakultatyvinëmis sutarties sudarymo
stadijomis.
Be to, nurodytos sutarties sudarymo stadijos negali bûti visos apim-
ties taikomos bet kurioms sutartims. Ðiek tiek kitokia sutarèiø sudary-
mo tvarka taikytina, pavyzdþiui, daugiaðalëms sutartims, tokioms kaip
steigimo, jungtinës veiklos (partnerystës) ir kt. Tokios sutartys dël jø
specifikos ne visada sudaromos pateikiant pasiûlymà ir já akceptuojant.
Kai kurios sutartys turi bûti sudaromos specialia ástatymuose nu-
statyta forma, kurios nesilaikymas daro sutartá negaliojanèià (pvz., ne-
kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis yra ðaliø pasiraðytas ir
notaro patvirtintas dokumentas). Ikisutartiniai ðaliø santykiai dël tokiø
sutarèiø sudarymo (pasiûlymo pateikimas, jo priëmimas) neturi tos tei-
sinës reikðmës, t. y. atskiros tokiø sutarèiø stadijos neágyja ofertos ir
akcepto prasmës. Tokiais atvejais kiekviena ðalis tampa teisiðkai áparei-
gota tik sudarius sutartá ástatymo reikalaujama forma.
Paþymëtina ir tai, kad ið pirmo þvilgsnio paprasta sutarties sudary-
mo schema (ofertos pateikimas ir jos priëmimas) nëra tokia paprasta,
nes ávairiose valstybëse oferta ir akceptas bei sutarties sudarymo mo-
mentas suvokiami skirtingai87. Pagal CK sutartis laikoma sudaryta, kai
oferentas gauna akceptà, jei sutartyje nenumatyta kas kita (CK 6.181
str. 1 d.). Ðalys turi susitarti dël visø esminiø sutarties sàlygø. Jei dël
maþiau svarbiø sàlygø nesusitarta, ginèas gali bûti sprendþiamas teisme
(CK 6.162 str.).
Oferta – tai pasiûlymas, turintis kai kuriø individualizuojanèiø po-
þymiø ir sukeliantis ástatymo numatytus teisinius padarinius tiek asme-
niui, pateikianèiam tà pasiûlymà (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam
pasiûlymas yra skirtas (akceptantui). Kadangi teisiniai padariniai yra
labai reikðmingi abiem ðalims, ástatymas kelia ofertai grieþtus reikala-
vimus, kuriø nesilaikant neatsiranda jokiø teisiniø padariniø arba bent
jau tokiø, kuriuos ástatymas sieja su ofertos pareiðkimu. Oferta yra va-
lios iðraiðkos aktas, kuriame iðreikðta valia asmens, norinèio sudaryti
sutartá su vienu arba keliais konkreèiais asmenimis, kuriems adresuo-
87
Apie sutarties sudarymo stadijø reglamentavimà ávairiø valstybiø teisës sistemose
þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 247–290.
119
jamas pasiûlymas sudaryti sutartá. Taigi oferta turi bûti pareikðta keti-
nant sukurti teisiná santyká. Oferentas turi suvokti teisinius padarinius.
Paprastas pasiûlymas, tarkime, pokalbio metu nebus savaime teisiðkai
ápareigojantis, nors ir sudomintø tà asmená, kuriam pasiûlymas yra skir-
tas. Pavyzdþiui, jei asmuo pokalbio metu pareiðkia, kad jis parduotø
savo automobilá kam nors uþ 1000 litø, tai nereiðkia, kad jo paðnekovas,
nors ir susidomëjæs tokiu siûlymu, turëtø teisæ reikalauti parduoti au-
tomobilá uþ tokià kainà.
Ofertai taikytini reikalavimai. Teisinë ofertos prigimtis – tai vienaða-
lis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas88. Ofer-
tos padariniai – jei konkretus adresatas atsilieps ir ta ar kita forma pa-
reikð sutinkàs sudaryti sutartá ofertoje nurodytomis sàlygomis, sutartis
turi bûti pripaþinta sudaryta.
CK numato ofertai taikytinus reikalavimus: 1) pakankamas ofertos
apibrëþtumas (pasiûlymas turi bûti aiðkiai apibûdintas (CK 6.167 str. 1
d.). Apibrëþtumas reiðkia, kad oferentas tvirtai apsisprendë ir laiko sa-
ve saistomu savo pasiûlymu, jei jis bus akceptuotas. Nelaikytinas oferta
atvejis, kai oferentas pasilieka sau teisæ galutinai spræsti adresatui atsa-
kius. Ofertos neapibrëþtumo atveju tai aiðkinama akceptanto naudai;
2) oferta iðreiðkia oferento ketinimà bûti sutarties saistomam ir áparei-
gotam akcepto atveju, t. y. adresatas, gavæs pasiûlymà, turi mokëti pa-
daryti iðvadà, kad jam uþtenka iðreikðti sutampanèià su oferentu valià;
3) ofertoje turi bûti nurodytos esminës sutarties sàlygos: a) pasiûlymas
turi apimti visas esmines konkreèios sutarties sàlygas. Kokios sàlygos
yra laikytinos esminëmis, priklauso nuo konkreèios sutarties rûðies;
b) pasiûlymo sàlygø skaièius yra maksimalus, t. y. adresatui priëmus
pasiûlymà be iðlygø, oferentas negalës keisti ofertos sàlygø. Bet tai vis
dëlto neturëtø reikðti, kad jei kuri nors sàlyga, bûdama esmine tos su-
tarties rûðies sàlyga, ofertoje nenurodyta, tai oferta visais atvejais yra
negaliojanti. Pavyzdþiui, jei ofertoje nëra aptarta parduodamo daikto
kokybë, tai vadovaujamasi CK 6.327 straipsniu, kuriame paþymima, kad
jei sutartyje nëra nurodymø dël kokybës, ji turi atitikti áprastus reikala-
vimus. Be to, jei sutartis sudaroma su asmenimis, su kuriais jau buvo
88
Teisinëje literatûroje bûtø galima surasti dvejopà nuomonæ dël ofertos teisinës
prigimties. Vieni ofertà ir akceptà laiko vienaðaliais sandoriais (A. G. Aleksandrovas, V.
Ansonas ir kt.), kiti (pvz., V. Gavze'as) kategoriðkai prieðtarauja tokiam ofertos vertini-
mui ir laiko tai dviðalës sutarties sudëtinëmis dalimis.
120
seniau sudaromos sutartys, ankstesnës sutartys gali bûti reikðmingos

ofertos turiniui (pvz., jei tarp ðaliø yra susiklostæ ilgalaikiai komerciniai
ryðiai dël konkreèiø prekiø pirkimo–pardavimo, tai net ir nesant oferto-
je nurodytos kainos gali bûti remiamasi tomis kainomis, kurios egzista-
vo ankstesnëse sutartyse tarp tø paèiø ðaliø). Jei ofertoje nëra kuriø
nors esminiø sàlygø, ji galios, jei joje bus nurodyta, kad oferentas lei-
dþia akceptantui nustatyti tà sàlygà savo nuoþiûra ir ið anksto su tuo
sutinka. Sudëtingesnëms sutartims (pvz., statybos rangos) neuþtenka tik
pasiûlymo, reikia pridëti ir techninæ dokumentacijà; 4) paprastai oferta
turi turëti aiðkø adresatà. Adresato aiðkumas suvokiamas skirtingai.
Labai paplitusi buvo nuomonë, kad oferta visada turi bûti adresuota
konkreèiam asmeniui. Tai kildinama ið romënø teisës principo ad incer-
tam personum, t. y. „ofertos negalima numesti miniai“89. Ðiuo metu yra
paplitæ ávairaus pobûdþio vieði kvietimai sudaryti sutartis, todël CK
átvirtinta vieðosios ofertos galimybë iðsaugant visus kitus reikalavimus
ofertai (CK 6.171 str.). Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiûly-
mas sudaryti sutartá, taip pat prekiø paþymëtomis kainomis iðdëstymas
parduotuvës vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paþadëjimas uþ tam
tikrus atliktus veiksmus. Taigi vieðajai ofertai yra bûdingi ðie poþymiai:
1) pagal bendrà taisyklæ joje turi bûti nurodytos visos esminës sutarties
sàlygos; 2) ji adresuojama neapibrëþtam asmenø ratui90. Vieðàja oferta
nelaikomi kainoraðèiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinë
medþiaga, iðskyrus ástatymo numatytas iðimtis (CK 6.171 str. 3 d.). To-
kia iðimtis, pavyzdþiui, padaryta CK vartojimo pirkimo–pardavimo su-
tarèiai, pagal kurià daiktø nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kata-
loguose ir apraðymuose laikomas vieðàja oferta, jeigu yra nurodytos
esminës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos (CK 6.352 str.).
Oferta ásigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai
jà gauna akceptantas (CK 6.168 str. 1 d.), t. y. iki to momento arba tuo
89
Ðios koncepcijos ðalininkø pozicijos nagrinëjamos: Брагинский М. И., Вит-
рянский В. В. Договорное право, c. 197.
90
Paþymëtina, kad vieðas atlyginimo paþadëjimas (CK 6.945 str.), vieðas konkursas
(CK 6.947 str.) nëra laikytini pasiûlymais neapibrëþtam asmenø ratui vieðosios ofertos
prasme, nes èia teisinës pasekmës atsiranda ne ið sutarties, o ið vienaðalio sandorio (pa-
þado). Ðie santykiai nëra sutartiniai jau vien todël, kad veiksmai, uþ kuriuos paþadëtas
atlyginimas, premija ir pan., gali bûti atlikti net ir neþinant, kad paþadëtas atlyginimas,
tuo tarpu sutarèiai reikia, kad pasiûlymas bûtø akceptuotas.
121
momentu, kai jà gavo akceptantas, oferentas turi teisæ ofertos atsisakyti

(CK 6.168 str. 2 d.).
Svarbu ir tai, ar oferentas ofertoje nurodë akceptavimo terminà, ar
ne. Jei terminas nurodytas, tai visà terminà ofertos atðaukti negalima, t.
y. jei, pavyzdþiui, per tà laikà oferentas susitaria su kitu asmeniu, ak-
ceptantas nepraranda teisës reikalauti oferento ávykdyti sutartá arba
atlyginti nuostolius. Jei akceptavimo terminas nëra nurodytas, akcepta-
vimo terminu laikytinas protingas terminas atsiþvelgiant á konkreèias
aplinkybes, tarp jø – ir á ðaliø naudojamø ryðio priemoniø galimybes. Jei
oferta þodinë, ji turi bûti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreèios
aplinkybës leistø daryti prieðingà iðvadà (CK 6.174 str.).
Oferta tampa saistanèia ne nuo jos pasiuntimo, o nuo to momento,
kai adresatas jà gavo91. Taigi iki to momento oferentas gali atsisakyti
ofertos. Be to, ofertà, net ir neatðaukiamà, oferentas gali panaikinti,
jeigu praneðimà apie ofertos panaikinimà adresatas gauna anksèiau
negu ofertà arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.). Kol sutartis nesudary-
ta, ofertà galima atðaukti, jeigu praneðimà apie jos atðaukimà akceptan-
tas gauna prieð iðsiøsdamas akceptà. Bet oferta negali bûti atðaukta,
jeigu ofertoje nurodant jos akceptavimo terminà ar kitokiu bûdu yra
nustatyta, kad ji neatðaukiama arba jei akceptantas turëjo protingà pa-
grindà manyti, kad oferta yra neatðaukiama, ir remdamasis ja atitinka-
mai veikë (CK 6.169 str. 2 d.).
Sutartyse, sudaromose prisijungimo bûdu, oferentas visada yra
standartines sutarties sàlygas siûlanti ðalis.
Ofertos teisinë galia baigiasi, jei: 1) per nurodytà ofertoje terminà
(per protingà terminà, jei terminas nenurodytas) oferentas negauna
sutikimo su jo pasiûlymu; 2) oferentas gauna neigiamà atsakymà á jo
pasiûlymà; 3) oferentas gauna ið adresato sutikimà sudaryti sutartá ki-
tomis sàlygomis; 4) atsakymas apie sutikimà sudaryti sutartá bus iðsiøs-
tas vëliau nei per terminà, kuris nurodytas ofertoje (iðskyrus atvejus, kai
oferentas apie tai, kad akceptas gautas pavëluotai, praneða akceptantui
arba nusiunèia jam atitinkamà patvirtinimà – CK 6.176 str. 1 d.).
91
Gavimo momentas reikðmingas ir nustatant, nuo kada skaièiuotinas akceptavimo
terminas. Ðia prasme apskritai ið dviejø konstrukcijø, egzistuojanèiø ávairiø valstybiø
teisinëje praktikoje, – „praneðimo gavimo“ ir „praneðimo iðsiuntimo“ – Lietuvos CK
6.175 str., kitaip nei, pavyzdþiui, Rusijos CK, pasirinktas „iðsiuntimo“, o ne „gavimo“
momentas. O tai reiðkia, kad oferentas neatsako uþ tai, kas ávyko nuo ofertos iðsiuntimo
iki jos gavimo (pavëluoto pristatymo ir pan.).
122
Akceptui taikytini reikalavimai: 1) akceptas, kaip ir oferta, yra valios

iðraiðka – taip iðreiðkiamas sutikimas su pateiktu pasiûlymu92. Juridinæ
reikðmæ turi tik visas akceptas, t. y. pritarimas visai ofertai. Akceptu
nelaikomas tik praneðimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas
sàlygas nëra akceptas, o tik nauja oferta, t. y. jei sutikimas sudaryti su-
tartá pateiktas siûlant kitas, nei nurodyta ofertoje, sàlygas, tai toks atsa-
kymas laikytinas atsisakymu akceptuoti, t. y. nauja oferta (iðskyrus CK
6.178 str. 2 d. numatytus atvejus). Ðiuo atveju ðalys pasikeièia vietomis:
akceptantas tampa oferentu su visais ofertai taikomais reikalavimais;
2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bûti
iðsiøstas laikantis ðio termino; 3) akceptavimas gali bûti atliktas þodþiu,
raðtu, konkliudentiniais veiksmais, tylëjimu. Akceptas turi bûti atliktas
raštu, jei pagal ástatymà raðytinës sutarties formos nesilaikymas daro jà
negaliojanèià arba jei akceptas galëtø bûti iðreikðtas þodþiu, bet oferen-
tas praðo atsakyti raðtu. Žodinio akcepto uþtenka, jei ástatymas arba
ðaliø susitarimas nereikalauja raðytinës formos. Ypatingas yra tylėjimo
reglamentavimas: tylëjimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
Tai prezumpcija. Todël pagal bendrà taisyklæ laikytina, kad jei akcep-
tantas neatsako á pateiktà ofertà, tai jis atsisako sudaryti sutartá. Bet
jeigu ofertoje nurodyta galimybë jà akceptuoti nepraneðant apie tai
oferentui (tylëjimu arba konkliudentiniais veiksmais) arba tokia iðvada
darytina atsiþvelgiant á egzistuojanèius ðaliø santykius arba paproèius,
tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai baigiami
atlikti atitinkami akceptanto valià iðreiðkiantys veiksmai (CK 6.173 str.
3 d.). Be to, CK yra nuostatø, kai tylëjimas pripaþástamas sukurianèiu
teisines pasekmes, pavyzdþiui, nuomotojo ir nuomininko tylëjimas pa-
sibaigus nuomos sutarties terminui reiðkia jos pratæsimà (CK 6.481 str.)
ir kt. Tylëjimà reikia skirti nuo neveikimo, nes neveikimas visada yra
adresato valios nebuvimas. Kitaip nei tylëjimas, neveikimas reiðkia atsi-
sakymà, jei ástatymas numato atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdþiui,
nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas turi bûti áformintas parda-
vëjo ir pirkëjo pasiraðytu priëmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutar-
tyje nurodytu dokumentu. Jei viena ðalis vengia pasiraðyti sutartyje nu-
rodytà perdavimo dokumentà, laikoma, kad pirkëjas atsisako priimti, o
pardavëjas atsisako perduoti daiktà (CK 6.398 str.); akceptas gali bûti
iðreikðtas konkliudentiniais veiksmais, rodanèiais akceptanto valià; pa-
92
Savo teisine prigimtimi akceptas, kaip ir oferta, laikytinas vienaðaliu sandoriu.
123
vyzdþiui, daiktø palikimas vieðbuèio numeryje arba kitoje skirtoje vieto-

je reiðkia perdavimà saugoti vieðbuèiui ir pan.; 4) oferta turi bûti akcep-
tuojama per oferento nurodytà terminà, o jei terminas nenurodytas –
per protingà terminà93 atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, tarp jø – ir
á ðaliø naudojamø ryðio priemoniø galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). Þodi-
në oferta akceptuotina nedelsiant, jei atsiþvelgiant á konkreèias aplin-
kybes nedarytina kitokia iðvada (CK 6.174 str. 2 d.).
Akceptantas turi teisæ atðaukti savo akceptà. Akceptas netenka ga-
lios, jeigu praneðimà apie jo atðaukimà oferentas gauna anksèiau arba
tuo paèiu metu, kai akceptas ásigalioja (CK 6.177 str.).
Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbià reikðmæ turi sutarties
sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso, kokià
teisæ taikyti sutarties aiðkinimui, tai lemia teismingumo klausimus, ieð-
kinio senaties termino skaièiavimo pradþià ir pan. Sutarties sudarymo
momentà ir vietà reglamentuoja CK 6.181 straipsnis.
Sutarties sudarymo momentas – kai oferentas gauna akceptà, jei
ástatymuose arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 str. 1 d.). Ki-
tokios taisyklës taikomos realinëms sutartims, kuriø sudarymà lemia
daikto perdavimas. Kai pagal ástatymus arba ðaliø susitarimà turtà bûti-
na perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perda-
vimo (CK 6. 181 str. 5 d.). Be to, kai kurioms sutartims numatytos spe-
cialios taisyklës, nurodanèios sutarties sudarymo momentà, pavyzdþiui,
energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo
árenginiø prijungimo prie energijos tiekimo tinklø) (CK 6.384 str. 1 d.).
Teisinëje literatûroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog
sutartis sudaryta, jei oferta patvirtinta konkliudentiniais veiksmais –
nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai oferen-
tas suþinojo, jog jie atlikti. Pagal mûsø CK nuostatas sutartis bus laiko-
ma sudaryta nuo momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai,
bet, pavyzdþiui, M. Braginskio nuomone, reikëtø nustatyti, jog sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius
veiksmus suþino oferentas – kitaip oferentas gali atsidurti keblioje pa-
dëtyje, nes gali ilgai neþinoti, kad sutartis yra galiojanti ir teisiðkai ápa-
93
Sàvoka „protingas terminas“ reiðkia terminà, reikalingà ofertai gauti ir á jà atsi-
liepti, taip pat laikà gautam pasiûlymui ávertinti, jei reikia, susipaþinti su reikiamais do-
kumentais, atsakymui parengti ir já iðsiøsti. Todël „protingas laikas“ priklauso nuo konk-
reèiø aplinkybiø, áskaitant ir susiklosèiusios tarp ðaliø sutartinës praktikos analizæ.
124
reigojanti94. Jei derybø metu viena ið ðaliø pareiðkia, kad sutarties ji

nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dël tam tikrø sàlygø, arba tol, kol
susitarimas nebus atitinkamai áformintas, sutartis laikoma nesudaryta
tol, kol ðalys dël tø sàlygø nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai
neáformina (CK 6.181 str. 3 d.).
Sutarties sudarymo vieta yra oferento gyvenamoji arba verslo vieta,
jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 181 str. 2 d.), sutarties sudary-
mo vieta visø pirma svarbi nustatant, kokia teisë taikytina sutarèiai, jei
ðalys dël to nesusitarë (CK 1.37 str.). Be to, sutarties sudarymo vieta
gali bûti reikðminga sprendþiant kitus ið sutarties kylanèius klausimus.
Antai pagal CK 6. 313 straipsná kainai pirkimo–pardavimo sutartyje
nustatyti, jei ðalys jos nenurodë, yra svarbi sutarties sudarymo vieta;
pagal 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais konvencijos 23
straipsná nustatant veþëjo prarastà krovinio ar jo dalies vertæ remiamasi
jo verte toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas veþti. Sutar-
ties sudarymo vieta yra svarbi ir jà vykdant (CK 6.52 str.). Pagaliau su-
tarties sudarymo vieta kilus ginèui yra svarbi sprendþiant teismingumo
klausimà. Pavyzdþiui, ieðkinys dël sutarèiø, kuriose nurodyta ávykdymo
vieta, gali bûti pareiðkiamas pagal sutarties ávykdymo vietà (CPK 30 str.
9 p.).
1. Kokiais bûdais sudaromos sutartys?
2. Kas yra oferta?
3. Kokius reikalavimus turi atitikti oferta?
4. Kas yra laikoma vieðàja oferta?
5. Nuo kokio momento oferta tampa saistanèia?
6. Kokios yra ofertos atðaukimo taisyklës?
7. Kas yra akceptas?
8. Kokius reikalavimus turi atitikti akceptas?
9. Kokiomis formomis akceptas gali bûti iðreikðtas?
10. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas ir vieta?
94
125
15 skirsnis. SUTARÈIØ RÛÐYS
Civilinës sutartys turi ne tik bendrø, bet ir skirtingø bruoþø, lei-

dþianèiø atskirti vienas sutartis nuo kitø. Sutartis, kad bûtø galima tin-
kamai susiorientuoti didþiulëje jø ávairovëje, áprasta skirstyti á rûðis. To-
kio skirstymo pagrindas gali bûti ávairiausi kriterijai – tai priklauso nuo
to, kokiø tikslø siekiama. Sutarèiø skirstymas turi svarbià ne tik teorinæ,
bet ir praktinæ reikðmæ, nes leidþia civiliniø santykiø dalyviams surasti ir
panaudoti savo veikloje esmines vienos arba kitos sutarèiø rûðies savy-
bes, panaudoti praktikoje toká sutarties modelá, kuris geriausiai atitinka
siekius ir poreikius.
Bet kokiø sàvokø skirstymas yra jø padalijimas á tam tikras grupes
pagal tam tikrus kriterijus. Civiliniø sutarèiø skirstymo tikslas yra pagal
teisingai iðskirtus kriterijus suskirstyti sutartis á grupes, jungianèias su-
tartines prievoles, turinèias panaðià teisinæ reglamentacijà ir atskirti
skirtingai teisiðkai reglamentuojamas sutartines prievoles.
CK 6.160 straipsnyje pateikiama pavyzdinë sutarèiø klasifikacija,
kuri daþniausiai buvo ir yra nurodoma ir teisës doktrinoje. CK 6.160
straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartys gali bûti dviðalës ir vienaðalës,
atlygintinës ir neatlygintinës, konsensualinës ir realinës, vienkartinio ir
tæstinio ávykdymo, vartojimo sutartys ir kitos.
Sutarèiø skirstymas turi aiðkiai atsakyti á klausimà, kas yra bûdinga
vienai ar kitai sutarèiø rûðiai ir kodël savo teisiniu reglamentavimu ta
rûðis skiriasi nuo kitø. Sutartis skirstyti galima dviem bûdais. Pirmasis
yra dichotomija, arba padalijimas á dvi dalis95. Sàvokos dalijamos á dvi
dalis, viena ið jø turi atitinkamà dalykà, o kita – ne. Sutarèiø dichotomi-
ja turi dvejopà reikðmæ: padeda suvokti pagrindinius sutarèiø ypatumus
bei naujus bûdus sudaryti sutartis. Pavyzdþiui, atlygintinumo poþymis
turi savarankiðkà reikðmæ dalijant sutartis á atlygintines ir neatlyginti-
nes, kiti poþymiai neturi reikðmës.
95
Dichotomija (gr. dichotomia) – padalijimas kurios nors vienos á dvi dalis, o tam
tikru atveju kiekvienos ið jø – vël á dvi dalis. Þr.: V. Vaitkevièiûtë. Tarptautiniø þodþiø
þodynas. Vilnius, 1999, p. 258.
126
Svarbiausia sutarèiø skirstymo dichotomija paremta vienu ið trijø

pagrindø: 1) prieðprieðiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momen-
tas; 3) ðaliø pasiskirstymas pareigomis. Ðiø pagrindø panaudojimas lei-
dþia iðskirti atlygintines ir neatlygintines, realines ir konsensualines, viena-
šales ir dvišales sutartis.
Vienašalės – tai tokios sutartys, kai viena ðalis turi tik teises, o kita
ðalis – tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Dvišalių
sutarčių ðalis sieja prieðprieðinës teisës ir pareigos. Vienaðales ir dviða-
les sutartis reikia skirti nuo vienaðaliø ir dviðaliø sandoriø, nes pastarieji
á vienaðalius ir dviðalius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisiø ir pa-
reigø pobûdá, o pagal tai, keliø ðaliø valia yra iðreikðta sudarant sandorá
(CK 1.63 str.).
Atlygintinės yra sutartys, kai tam tikru bûdu (pinigais, daiktais, pa-
slaugomis ir pan.) viena ðalis patenkina kitos ðalies prieðprieðinius tur-
tinio pobûdþio reikalavimus. Neatlygintinė – sutartis, kai viena ðalis ne-
patenkina jokiø kitos ðalies prieðprieðiniø reikalavimø (panaudos, do-
vanojimo ir kt.).
Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikðmë. Atskiros su-
tartys gali atsirasti ir kitose grupëse, pavyzdþiui, pasauga gali bûti atly-
gintinë ir neatlygintinë (CK 6.830 str. 2 d.), pavedimas – dviðalis, atly-
gintinis ir neatlygintinis (CK 6.758 str. 1 d.).
Toks dichotominis dalijimas leidþia iðskirti atskirø sutarèiø teisiná
statusà. Pavyzdþiui, ðaliø pareigos dviðalëse sutartyse yra abipusës, pa-
reigø likimas vienareikðmis. Pavyzdþiui, jei individualiais poþymiais
apibrëþtas daiktas iki já perduodant pirkëjui þuvo dël nenugalimos jë-
gos, tai pardavëjo pareigos iðnyksta. Kartu baigiasi pirkëjo pareiga pri-
imti daiktà ir apmokëti jo vertæ.
Civilinëje teisëje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, ið kurios ið-
imtis gali bûti tiek sutartis, tiek ir specialios normos. Praktikoje tai reið-
kia, kad sutartis gali bûti kvalifikuota kaip neatlygintinë, tik tuo atveju,
jei paðalintos visos abejonës dël jos atlygintinumo. Sutarèiø skirstymas á
atlygintines ir neatlygintines sukelia ávairias teisines pasekmes, taip pat
tokias, kurios yra uþ prievolinës teisës ribø. Antai vindikacinio ieðkinio,
adresuoto sàþiningam ágijëjui, patenkinimas priklauso nuo to, ar val-
dymo teisës atsiradimo pagrindas buvo atlygintinë, ar neatlygintinë su-
tartis (CK 4.96 str. 2 ir 3 d.).
Konsensualinė – tai sutartis, kurios ðaliø teisës ir pareigos atsiranda
nuo ðaliø susitarimo momento. Realinė – tai sutartis, kurios ðaliø teisës
127
ir pareigos atsiranda nuo tam tikrø veiksmø atlikimo (daiktø perdavi-

mo, prisijungimo prie elektros tiekimo tinklø ir kt.). Yra sutarèiø, ku-
rios gali bûti ir konsensualinës, ir realinës (pvz., vartojimo kredito su-
tartis).
Skirstant sutartis á realines ir konsensualines preziumuojamas sutar-
èiø konsensualizmas. Taip yra dël to, kad susitarimas (konsensusas) yra
bûtinas sutartiniø santykiø minimumas, o realumas (daikto perdavi-
mas) yra paprastai konsensuso papildymas. Bet ðalys negali savo valia
transformuoti ástatyme imperatyviai nurodytos konsensualios sutarties á
realinæ ir atvirkðèiai. Jei taip ávyktø, sutarèiai bûtø taikoma ástatymo
arba teisës analogija. Kadangi realinë sutartis yra valios iðraiðka ir daik-
to perdavimas, tai jei ðalis, iðreiðkusi sutikimà perduoti daiktà, jo vis
dëlto neperduos, sutartis nebus sudaryta, ir sutikimas jà sudaryti nebus
teisiðkai ápareigojantis. O tai reiðkia, kad ðalis negalës kreiptis reikalauti
vykdyti tokià sutartá per teismà.
Civiliniø teisiniø santykiø specifika lemia, kad dauguma sutarèiø
yra dviðalës, atlygintinës, konsensualinës.
Pagal sudarymo bûdà sutartys skirstomos á sudaromas abipusėmis
derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipu-
sëmis derybomis sudaromos sutartys, kai ðalys aptaria ir suderina jø
turiná. Prisijungimo sutarèiø esmë, kad jø sàlygas formuluoja viena ið
ðaliø, o antroji gali tik visiðkai prisijungti prie pasiûlytos sutarties. Tai
pagrindinis ðios sutarèiø rûðies poþymis – „arba sutik su viskuo, kas èia
paraðyta, arba sutarties nebus“. Taigi sutarties esmë – viena ðalis dik-
tuoja savo sàlygas kitai. Paprastai tokiø sutarèiø sàlygos yra standarti-
nës, kurias bendram, nevienkartiniam naudojimui ið anksto parengia
viena ðalis nederindama jø su kita ðalimi ir kurios be derybø su kita ða-
limi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str. 1 d.). Kadangi prisi-
jungimo bûdu sudaromø sutarèiø sàlygø antroji ðalis nederina, tai prisi-
jungusios ðalies interesus reikia ginti papildomais bûdais. CK egzistuoja
specialios normos, taikomos bûtent ðiam tikslui. Prisijungimo bûdu su-
daromos ávairios vieðosios sutartys (energijos pirkimo–pardavimo ir
kt.), draudimo ir kt. Daþniausiai prisijungimo bûdu sudaromos vartoji-
mo sutartys. Todël CK 6.188 straipsnis numato galimybæ vartotojø tei-
siø gynimo institucijoms kontroliuoti sutarèiø standartines sàlygas var-
tojimo sutartyse; CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atve-
jais sutarties sàlygos aiðkinamos vartotojø naudai ir sutartá prisijungimo
bûdu sudariusios ðalies naudai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia ga-
128
limybæ ðaliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos sàlygos, jei sutarties
sudarymo metu sutartis arba atskira jos sàlyga nepagrástai suteikë kitai
ðaliai perdëtà pranaðumà ir kt.
Pagal ávykdymo trukmæ sutartys skirstomos á vienkartinio įvykdymo
ir tęstinio vykdymo sutartis. Vienkartinio ávykdymo sutartis baigiasi tin-
kamai atlikta vienu veiksmu (pvz., perduodamas parduotas daiktas,
gràþinama visa paskolos suma vienu mokëjimu ir pan.). Tæstinio vyk-
dymo sutartys yra tokios, kurios ávykdomos keliais veiksmais, paprastai
per tam tikrà sutartyje nustatytà laikotarpá (pvz., gràþinamas kreditas,
atliekami periodiniai mënesiniai mokëjimai, mokama renta tam tikrais
laikotarpiais ir pan.).
Pagal gaunamà naudà sutartys skirstomos á rizikos ir ekvivalentines.
Ekvivalentinëse sutartyse (pvz., pirkimo–pardavimo, mainø, rangos ir
kt.) ðalys pasikeièia tam tikrais ekvivalentais, kuriø vertë ir nauda þino-
ma jau sudarant sutartá. Sudarant rizikos sutartá (pvz., draudimo) bûsi-
ma nauda neþinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam
tikras ávykis ávyks96.
Be nurodytø klasifikacijø, praktinæ reikðmæ gali turëti ir kitokios
dichotomijos pagrindu iðskirtos sutarèiø grupës:
1) Pagrindinės ir papildomos sutartys. Tokio padalijimo esmë yra ta,
kad antrosios grupës sutarèiø likimà lemia pirmoji grupë. Ir at-
virkðèiai, pagrindinës sutartys nepriklauso nuo papildomø. La-
biausiai paplitusia papildomø sutarèiø rûðimi laikytinos netesy-
bos, laidavimas, rankpinigiai ir ákeitimas, banko garantija. Pa-
pildomos sutartys yra ið dalies savarankiðkos, nes pripaþástamos
galiojanèiomis nuo susitarimo momento. Ið santykinai savaran-
kiðkos papildomos sutarties iðplaukia, kad nëra bûtinumo suda-
ryti jà specialia forma. T. y. papildomos sutarties sàlygos gali
bûti átrauktos á pagrindinæ sutartá. Bet ir tokiu atveju bus kal-
bama apie dvi sutartis.
2) Sutartys sudaromos kontrahentų naudai ir trečiųjų asmenų nau-
dai. Tokio skirstymo esmë – kas gali reikalauti ávykdyti sutartá.
96
Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 24 d. nutartyje civili-
nëje byloje UAB draudimo kompanija „Baltic Polis v UADB „Preventa ir kt., Nr. 3K–3–
903/2002 konstatuota, kad jei bent viena draudimo sutarties ðalis þino apie draudiminio
ávykio neiðvengiamumà, tokia draudimo sutartis prieðtarauja draudiminio ávykio sampra-
tai (CK 6.897 str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sàþiningà sutarties ðaliø elgesá.
129
Paprastai sutartys sudaromos jø kontrahentø naudai, ir teisæ

reikalauti vykdyti sutartá turi jos ðalys. Bet yra sutarèiø, kurias
ávykdyti gali reikalauti tretieji asmenys (pvz., jei nuomininkas
sudarë nuomojamo pastato draudimo sutartá savininko naudai,
teisæ reikalauti draudimo iðmokos atsitikus draudiminiam ávy-
kiui turi pastato savininkas, nors jis ir nëra sutarties ðalis. Ir tik
jei treèiasis asmuo atsisako teisës, kurià jam suteikia sutartis,
nuomininkas gali pasinaudoti ðia teise, jei tai neprieðtarauja
ástatymams, kitiems teisës aktams arba sutarèiai)97. Sutartis tre-
èiøjø asmenø naudai reikia skirti nuo sutarèiø, kurios yra vyk-
domos tretiesiems asmenims. Ðios sutartys nesuteikia tretie-
siems asmenims jokiø subjektyviø teisiø, todël treèiasis asmuo
negali reikalauti, kad sutartis bûtø ávykdyta. Pavyzdþiui, pirkëjas
sudarë pirkimo–pardavimo sutartá ir pavedë parduotuvei prista-
tyti daiktà treèiajam asmeniui kaip dovanà sukakties proga.
3) Pagrindinės ir preliminarios sutartys. Toká skirtumà lemia jø tiks-
lai. Pagrindinës sutartys tiesiogiai sukuria ðaliø teises ir parei-
gas, susijusias, pavyzdþiui, su materialiø vertybiø perdavimu, pa-
slaugø suteikimu ir pan. Preliminari sutartis – tai susitarimas dël
sutarties sudarymo ateityje.
4) Daiktinės ir prievolinės sutartys.
5) Įvardytos ir neįvardytos sutartys.
Kitais, ne dichotomijos, pagrindais sutartys taip pat gali bûti skirs-
tomos, pavyzdþiui: 1) darbø, 2) paslaugø, 3) pinigø perdavimo, 4) turto
perdavimo sutartys. Atskirai iðskiriamos steigimo sutartys, kuriø tikslas
– ásteigti juridiná asmená, jungtinës veiklos sutartys dël ûkinës bendrijos
ásteigimo.
Teisës moksle egzistuoja ir kiti sutarèiø skirstymo pagrindai. Pa-
vyzdþiui, J. Romancevas pagrindiniu sutarèiø skirstymo principu laiko
jø galutiná ekonominá bei teisiná rezultatà, kurio siekia sutarties daly-
viai. Pagal ðá poþymá jis visas civilines sutartis skirsto á 7 grupes: 1) su-
tartys, kuriø tikslas – perduoti turtà nuosavybën (pirkimas–pardavimas,
dovanojimas, rentos ir iðlaikymas iki gyvos galvos); 2) sutartys, kuriø
97
Tokia teismø praktikos taisyklë dël nekilnojamojo daikto draudimo sutarèiø, kaip
sutarèiø treèiojo asmens naudai, ávertinimo yra suformuluota Lietuvos Aukðèiausiojo
Teismo 2003 birþelio 2 d. nutartyje UAB DK „Baltic Polis v V.Ramanauskas“, Nr. 3K–3–
643/2003, kat. 67.
130
tikslas – perduoti naudotis civiliniø teisiø objektais (nuoma, panauda);

3) darbø ir paslaugø sutartys – didþiausia grupë (ávairûs darbai, veþi-
mas, kroviniø ekspedicija, pasauga, pavedimas, komisas ir kt.); 4) turti-
niø rizikø draudimo sutartys; 5) sutartys, kuriø tikslas – atidëti tokio pat
kiekio ir tokios pat rûðies turto gràþinimà arba mokëjimo atidëjimas
(paskola, kreditavimas, banko indëlis); 6) sutartys, kuriø tikslas – pasi-
ekti visiems dalyviams bendrà rezultatà (steigimo sutartys, jungtinës
veiklos (partnerystës sutartys); 7) sutartys, kuriø tikslas – asmenø pakei-
timas prievolëje (cesija, finansavimo sutartys ir kt.)98.
1. Kokiais pagrindais skirstomos sutartys?
2. Kokios sutartys vadinamos vienašalėmis ir dvišalėmis?
3. Kokios sutartys vadinamos atlygintinėmis ir neatlygintinėmis?
4. Kokios sutartys vadinamos realinėmis ir konsensualinėmis?
5. Kokie yra prisijungimo bûdu sudaromø sutarèiø ypatumai?
6. Kokios sutartys vadinamos rizikos ir ekvivalentinėmis?
7. Kokios sutartys vadinamos pagrindinėmis ir papildomomis?
8. Kokias galite nurodyti kitas sutarèiø klasifikacijas?
98
Романцев И. Система договоров в гражданском праве. Москва, 2002, c. 45.
131
16 skirsnis. VIEÐOSIOS SUTARTYS
16.1. Samprata
Viešoji sutartis – tai sutartis, kurià sudaro juridinis asmuo (versli-

ninkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik
kreipiasi (transporto, ryðiø, elektros, ðilumos, dujø, vandentiekio ir kt.
organizacijos) (CK 6.161 str.). Vieðosios sutarties atsiradimà CK lëmë
ta aplinkybë, kad Lietuvos ûkyje veikia ne viena natûrali monopolija, o
valstybë specialiai reglamentuoja tam tikras ûkio ðakas, kuriose nëra
pakankamos konkurencijos99. Vartotojai, sudarydami sutartis su mono-
polistais, patys tiesiogiai sutarties sàlygø nenustato. Tai daro valstybë,
iðleisdama teisës aktus ir numatydama monopolistui tam tikras elgesio
taisykles. Todël vieðoji sutartis laikytina sutarèiø laisvës principo iðim-
timi, joje atsispindi vieðas interesas, kuris skatina valstybæ ásikiðti á tokiø
sutarèiø sudarymo procesà siekiant apginti sutartinio santykio silpnes-
niàjà, palyginti su rinkos monopolininku, ðalá. Kita vertus, bûtø galima
daryti iðvadà, kad valstybë per iðleidþiamus teisës aktus iðreiðkia varto-
tojo, kaip visuomenës nario, pozicijà monopolininko atþvilgiu.
CK 6.161 straipsnyje nurodyti keli vieðajai sutarèiai bûdingi poþy-
miai: 1) viena ðios sutarties ðalis yra juridinis asmuo arba verslininkas,
uþsiimantis tam tikra ûkine veikla – teikiantis transporto, ryðiø arba
kitokias paslaugas, parduodantis ðilumos, elektros energijà ir kt.; 2) ðis
juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda pre-
kes kiekvienam besikreipianèiam asmeniui; 3) juridinis asmuo arba
verslininkas turi uþtikrinti vienodas sàlygas prekiø pardavimo arba pa-
slaugø teikimo atitinkamos kategorijos klientams; 4) tokio asmens veik-
la yra valstybës kontroliuojama reguliuojant prekiø ir paslaugø kainas ir
kitas sutarties sàlygas. Taigi jei konkreèià sutartá ástatymo leidëjas ávar-
dija kaip vieðàjà sutartá arba tokià iðvadà galima padaryti nagrinëjant
konkreèios sutarties nuostatas, vadinasi, vartotojas turi teisæ reikalauti
ið savo bûsimo kontrahento sudaryti su juo sutartá (CK 6.161 str. 2 d.),
99
132
kurios sàlygos, taip pat prekiø ir paslaugø kainos, turi bûti vienodos
visiems tos paèios kategorijos vartotojams, iðskyrus ástatymo nustatyta
tvarka patvirtintas iðimtis bei ástatymø nustatytus atvejus, kai atskirø
kategorijø vartotojams gali bûti taikomos lengvatinës sàlygos (CK 6.161
str. 3 ir 4 d.). Tokios lengvatinës sàlygos suteikiamos atskirø kategorijø
vartotojams (invalidams, daugiavaikëms ðeimoms ir pan.) specialiø ásta-
tymø nustatyta tvarka. Taigi valstybë per vieðàsias sutartis „kiðasi“ á su-
tartinius santykius siekdama apginti silpnesnæ ðalá sutartiniuose santy-
kiuose. Paprastai vartotojui – ekonomiðkai silpnesnei ðaliai, reikalingos
prekës arba paslaugos, kurias teikia ekonomiðkai daug stipresnis rinkos
dalyvis. Ðià nelygybæ ástatymo leidëjas gali paðalinti sukurdamas sil-
pnesniajai ðaliai papildomas garantijas.
CK 6.161 straipsnyje numatytas bendrosios vieðøjø sutarèiø nuosta-
tos, kurias konkretizuoja atskiros sutarèiø rûðys. Tai vartojimo pirkimo–
pardavimo sutartis (CK 6.350 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutar-
tis (CK 6.383 str.), banko indëlio sutartis (CK 6.892 str.)100 ir kitos su-
tartys. Prie vieðøjø sutarèiø taip pat priskirtinos vieðbuèiø paslaugø tei-
kimo sutartis (CK 6.626 str.), sandëliavimo sutartis, sudaryta su bendro
naudojimo sandëliu (CK 6.852 str.), privalomojo draudimo sutartis (CK
6.988 str. 3 d.) ir kt.
16.2. Vieðosios sutarties ðalys
Vienas ið esminiø vieðosios sutarties poþymiø yra tas, kad viena jos
ðalis yra juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduo-
dantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Bet toks asmuo yra ne bet koks
juridinis asmuo ir ne bet koks verslininkas, o tik toks, kuris savo veiklos
pobûdþiu atlieka tam tikrà vieðà funkcijà. Toks asmuo veikia srityse,
kurios valstybëje yra gyvybiðkai svarbios, turinèios vieðo intereso poþy-
má (transportas, ryðiai, dujos, elektra ir pan.). Be to, ðis poþymis atsi-
spindi paèiame sutarties pavadinime, o atitinkamø sutarèiø vieðumà
paþymi atskiras sutartis reglamentuojanèios teisës normos. Pavyzdþiui,
veþimo vieðuoju (bendro naudojimo) transportu sutartis yra vieðoji (CK
6.812 str. 2 d.), o asmeniu, teikianèiu vieðojo transporto paslaugas, yra
100
Teisinëje literatûroje yra pareikðta nuomoniø, kad banko indëlio sutartis nelaiky-
tina vieða dël to, jog sutarties sàlygas suderina ðalys. Þr.: М. И. Брагинский, В. В.
Витрянский. Договорное право, c. 253.
133
pripaþástamas juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veþimo paslau-

gas, jeigu jis pagal ástatymà arba leidimà (licencijà) privalo veþti kelei-
vius arba krovinius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marðru-
tais ir nustatytu laiku (CK 6.812 str. 2 d.).
Kita vieðosios sutarties ðalimi gali bûti tiek fizinis, tiek juridinis as-
muo. Vieðoji sutartis, kurios ðalis yra fizinis asmuo (vartotojas), tuo pat
metu yra ir vartojimo sutartis. Antai vartojimo pirkimo–pardavimo su-
tarties subjektas yra tik fizinis asmuo (CK 6.350 str. 1 d.). Energijos
pirkimo–pardavimo sutartyje nëra nuorodos, kas gali bûti abonentu
(vartotoju), bet CK 6.383 straipsnio nuostatø analizë leidþia daryti iðva-
dà, kad vartotojai pagal ðià sutartá gali bûti ne tik fiziniai asmenys.
16.3. Vieðosios sutarties sudarymas
CK 6.184 straipsnis reglamentuoja vieðosios sutarties sudarymo

ypatumus. Jeigu pagal ástatymus ðalis, kuriai yra nusiøsta oferta, privalo
sudaryti sutartá, tai per keturiolika dienø nuo ofertos gavimo ji turi at-
siøsti kitai ðaliai praneðimà apie akceptavimà arba atsisakymà akcep-
tuoti, arba apie akceptavimà kitomis sàlygomis (nesutarimø protokolà).
Ðalis, iðsiuntusi ofertà ir gavusi akceptà su nesutarimø protokolu, turi
arba priimti akcepte nurodytas sàlygas, arba per keturiolika dienø nuo
nesutarimø protokolo gavimo kreiptis á teismà dël ginèo iðsprendimo.
Jeigu privalanti sudaryti sutartá ðalis vengia tai padaryti, kita ðalis turi
teisæ kreiptis á teismà dël ginèo iðsprendimo. Vieðoji sutartis yra vienin-
telis atvejis, nurodomas CK Ðeðtojoje knygoje, kai teismas gali ápareigo-
ti asmená sudaryti sutartá101.
1. Kas lëmë vieðøjø sutarèiø reglamentavimà?
2. Kas yra vieðoji sutartis?
3. Kokie poþymiai bûdingi vieðajai sutarèiai?
4. Kas yra vieðosios sutarties ðalys?
5. Kokie vieðosios sutarties sudarymo ypatumai?
101
Paþymëtina, kad priverstinis akcijø (daliø, pajø) pardavimas teismine tvarka yra
numatytas CK Antrosios knygos 9 skyriuje.
134
17 skirsnis. VARTOJIMO SUTARTYS
17.1. Samprata
CK 6.160 straipsnio 1 dalyje iðskiriamos vartojimo ir kitos sutartys.

Tai reiðkia, kad vartojimo sutartys yra iðskirtos ið kitø sutarèiø rûðiø.
Vartojimo sutartys yra specifiðkos tuo, kad jose numatytas specialus
sutarties silpnesnës ðalies gynimas, mat valstybës neremiamas vartoto-
jas nepajëgus rinkos ûkyje bûti lygiaverèiu pasiûlos atstovø – gamintojø
ir pardavëjø partneriu, nes neturi tiek galimybiø. Kartais vartotojø tei-
siø ir interesø gynimas yra prilyginamas þmogaus teisiø gynimui apskri-
tai, kartais yra nurodomi vartotojø teisiø gynimo ir darbuotojø teisiø
gynimo pagal darbo teisæ panaðumai, nes abiem atvejais ginama sil-
pnesnë ðalis siekiant uþtikrinti jai palankiausias sàlygas102. Vartojimo
sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnyje. Jame nurodyta, kad
vartojimo sutartimi laikoma sutartis dël prekiø ir paslaugø ásigijimo, ku-
rià fizinis asmuo (vartotojas) su prekiø arba paslaugø pardavëju (tiekë-
ju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeni-
niams vartotojo poreikiams tenkinti.
Vartojimo sutartys daþniausiai sudaromos prisijungimo bûdu, dau-
gumà tokiø sutarèiø vartotojas sudaro dël bûtinybës (pirkti bûtiniausius
produktus, nuomotis gyvenamàsias patalpas, naudotis gyvybiðkai svar-
biomis paslaugomis). Vartotojas, kaip silpnesnë ðalis, yra priverstas pri-
imti jam primetamas stipraus kontrahento siûlomos sutarties sàlygas.
Todël valstybë turi pagrindà nustatyti specialø tokiø sutarèiø teisiná reg-
lamentavimà.
17.2. Sutarties ðalys
Sutarties ðalys yra vartotojas ir prekiø arba paslaugø pardavëjas

(tiekëjas). Teisës aktuose bei doktrinoje vartotoju daþniausiai laikomas
102
Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997, p. 9.
135
neprofesionalus fizinis asmuo, ágyjantis prekes ir paslaugas asmeni-

niams poreikiams103. CK nuostatos, reglamentuojanèios atskiras varto-
jimo sutarties rûðis, apibrëþia vartotojà kaip fiziná asmená, kuris perka
prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams, ðeimos ar namø ûkio
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350,
6.504, 6.672 ir kt. str.). Taigi CK vartojimo sutarèiø subjektas – vartoto-
jas atskiriamas pagal dviejø poþymiø visetà: 1) tai fizinis asmuo, kuris
2) perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams ar namø ûkio
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija104.
1993 m. buvo priimta Europos Sàjungos direktyva dël sutarèiø su
vartotojais nesàþiningø sàlygø 93/13 EEB (toliau – Direktyva). Aiðki-
nant vartojimo sutartis reikia remtis taip pat ir Europos Teisingumo
Teismo bei kitø Europos Sàjungos valstybiø nariø teismø praktika. Di-
rektyva reikalauja, kad valstybës narës savo nacionaliniuose ástatymuo-
se numatytø, jog nesàþiningos sàlygos vartotojui nëra privalomos. Di-
rektyvos 3 straipsnyje nurodoma, kad sàlyga laikoma nesàþininga, jei
„prieðtaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didelá sutartiniø
teisiø ir pareigø disbalansà vartotojo nenaudai“. Direktyvos priede nu-
rodytas pavyzdinis sàraðas sàlygø, kurios gali bûti laikomos nesàþinin-
gomis. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsiþvelgiant á Direktyvos nuo-
statas, nurodyta 18 nesàþiningomis laikytinø vartojimo sutarèiø sàlygø,
kuriø sàraðas nëra baigtinis, nes teismui suteikiama teisë pripaþinti ne-
sàþiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sàlygas, jeigu jos atitinka
CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus kriterijus (CK 6.188 str. 3
d.). Visas nesàþiningas vartojimo sàlygas, nurodytas CK 6.188 straipsny-
je, galima suskirstyti á tris grupes: 1) sàlygos, kurios nustato pardavëjo
arba paslaugø teikëjo galias vienaðaliðkai priimti sprendimus (pvz., pa-
rdavëjo ar paslaugø tiekëjo teisë vienaðaliðkai nutraukti sutartá arba
103
Þr., pavyzdþiui, 1993 m. balandþio 5 d. Europos Tarybos direktyvà 93/13/EEB –
European Community Consumer Law. 7–17 July. Legislation and Documents. Vol. I,
Vol. II, 1998; 2000 m. rugsëjo 19 d. Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástaty-
mo pakeitimo ástatymas Nr. VIII–1946 // Valstybës þinios. 2000. Nr. 10–2581.
104
Teismø praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais teisiðkai kvalifikuojant su-
tartis negalima sureikðminti, jog sutartá pasiraðë juridinis asmuo, pavyzdþiui, daugiabu-
èio namo savininkø bendrija. Bûtina ávertinti, kas faktiðkai naudojasi perkama preke ir
kas uþ jà sumoka. Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 17 d.
nutartá civilinëje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v UAB „Vilniaus
vandenys“, Nr. 3K–3–579, kat. 37.1.
136
vienaðaliðkai pratæsti terminuotà sutartá, arba vienaðaliðkai keisti sutar-

ties sàlygas); 2) sàlygos, nustatanèios neproporcingas pareigas (pvz.,
panaikina ar apriboja pardavëjo ar paslaugø teikëjo civilinæ atsakomybæ
uþ þalà, padarytà atëmus vartotojui gyvybæ, suþalojus sveikatà, arba uþ
þalà, padarytà vartotojo turtui; panaikina arba apriboja vartotojo teises,
susijusias su pardavëju, paslaugø teikëju arba kita ðalimi tuo atveju, kai
pardavëjas ar paslaugø teikëjas visiðkai arba ið dalies nevykdo ar netin-
kamai vykdo sutartinius ásipareigojimus; panaikina arba suvarþo varto-
tojo teises pareikðti ieðkiná ar pasinaudoti kitais paþeistø teisiø gynimo
bûdais; nustato neproporcingai didelæ vartotojo civilinæ atsakomybæ);
3) informacijos pateikimo vartotojui trûkumai (pvz., vartotojo ápareigo-
jimas vykdyti sutarties sàlygas, su kuriomis jis neturëjo galimybës susi-
paþinti iki sutarties sudarymo, be teisës jø atsisakyti).
Teismo pripaþinta nesàþininga sutarties sàlyga (sàlygos), negalioja
nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Be to, vartotojas, kurio
interesai paþeidþiami dël nesàþiningø sàlygø taikymo, turi teisæ kreiptis
á vartotojø teises ginanèias institucijas105. Toks kreipimasis nepanaikina
ið vartotojo teisës kreiptis á teismà dël sutarties sàlygos (sàlygø) arba
visos sutarties pripaþinimo negaliojanèia.
Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalá visais atvejais, kai abejojama dël
sutarties sàlygø, jos turi bûti aiðkinamos vartotojø naudai.
1. Kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi?
2. Kas lëmë vartojimo sutarèiø teisiná reglamentavimà?
3. Kas yra vartojimo sutarties ðalys?
4. Ar visos fiziniø asmenø sudaromos sutartys yra vartojimo sutar-
tys?
5. Kokios vartojimo sutarèiø sàlygos laikomos nesàþiningomis?
105
Vartotojø teises ginanèios institucijos turi teisæ tikrinti sudarytø sutarèiø sàlygas ir
reikðti ieðkinius dël tam tikrø sàlygø pripaþinimo negaliojanèiomis. 2000 m. rugsëjo 19 d.
Vartotojø teisiø gynimo ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. VIII–1946 13 str. // Valstybës
þinios. 2000. Nr. 85–2581.
137
18 skirsnis. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI.

PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS
Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t. y. ðalys siekia

suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas bûsimos sutarties
sàlygas. Derybos yra vienas ið sutarties sudarymo bûdø ir laisvosios rin-
kos iðraiðka.
1964 m. CK nebuvo normø, reglamentuojanèiø ikisutartinius san-
tykius ir preliminariàsias sutartis106, o teisës doktrina siejo sutarèiø su-
darymo pradþià su ofertos pareiðkimu.107 Iki 2000 m. CK priëmimo bû-
davo ginèø dël ðaliø teisiø ir pareigø, kylanèiø ið ketinimø protokolø ir
kitokiø ðaliø ikisutartiniø veiksmø, ávertinimo, nebuvo vienovës teismø
praktikoje dël to, ar galima reikalauti per teismà priversti ðalá sudaryti
sutartá, kurià ji ásipareigojo sudaryti ðaliø suraðytame ketinimø protoko-
le, ar tokiu atveju galima reikalauti atlyginti tik nuostolius.
2000 m. CK uþpildë ikisutartiniø santykiø reguliavimo srityje spra-
gas, atsiradusias aptariant ðaliø pareigas ikisutartiniuose santykiuose
(CK 6.163–164 str.), taip pat reglamentuojant preliminariosios sutarties
sudarymo tvarkà, formà, turiná, teisines nevykdymo pasekmes (CK
6.165 str.).
CK 6.163 straipsnyje reglamentuojamos ðaliø pareigos esant ikisu-
tartiniams santykiams. Ðalys turi teisæ laisvai pradëti derybas bei derëtis
ir neatsako uþ tai, jog ðaliø susitarimas nepasiekiamas (CK 6.163 str. 2
d.). Ðaliø sàþiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuoja-
mas. Ðalis, kuri pradeda arba veda derybas dël sutarties sudarymo nesà-
þiningai, privalo atlyginti kitai ðaliai padarytus nuostolius. Nesàþiningu
derybø pradëjimu arba vedimu pripaþástamas derybø pradëjimas arba
106
Paþymëtina, kad prieðkario Lietuvos dalyje galiojæs Rusijos civiliniø ástatymø X
tomo 1 d. numatë „uþpardavimo sutartá“, kuri laikytina viena ið preliminariø sutarèiø
rûðiø. „Uþpardavimo sutartis, kuria viena ðalis apsiima parduoti antrajai ðaliai sutartu
laiku kilnojamàjá arba nekilnojamàjá turtà. Uþpardavimo sutartyje nurodoma ir pati
kaina, kuria turi bûti parduotas turtas, ir per kurá laikà viena ðalis perduoda kitai turtà, ir
netesëjimo baudos dydis, jeigu ðalys iðrastø aptikrinti jàja savo sutartá“ (1679 str.).
107
138
vedimas neturint tikslo sudaryti sutartá, taip pat kiti sàþiningumo krite-
rijø neatitinkantys veiksmai (CK 6.163 str. 3 d.)108.
CK 6.163 straipsnio 4 dalyje átvirtinta bûtinybë atskleisti informaci-
ją. Ar informacija svarbi, nustatoma atsiþvelgiant á sutarties prigimtá.
Pavyzdþiui, vienos ið ðaliø, sudaranèiø akcijø pirkimo–pardavimo sutartá
(kai sutartis sudaroma tarp juridiniø asmenø), þinojimas, kad akcijø
kaina po 1 mënesio padidës, nelaikytinas svarbios informacijos nuslë-
pimu, nes antroji ðalis turëjo galimybiø pasidomëti rinkos pokyèiais, bet
to nepadarë (abi ðalys verslininkai, todël yra profesionalai, veikia rizi-
kuodami), bet jei profesionalus kolekcionierius antikvariná paveikslà
savininkui (fiziniams asmeniui) siûlo pirkti daug maþesne kaina pasi-
naudodamas, jog pirkëjas neþino tikrosios paveikslo vertës, tai galëtø
bûti laikoma esminæ reikðmæ turinèios informacijos nuslëpimu. Bet ku-
riuo atveju, jei sutarties ðalis yra vartotojas, kitos ðalies pareiga atskleis-
ti informacijà vartotojui yra didesnë.
Vienas ið derybø ðaliø sàþiningumo elementø – konfidencialumas.
CK 6.164 straipsnyje nurodyta, kad jei viena ðalis derybø metu suteikia
kitai ðaliai konfidencialià informacijà, tai kita ðalis, suþinojusi arba ga-
vusi tokià informacijà, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tiks-
lams neteisëtu bûdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta, ar ne.
Kad atitinkama informacija yra konfidenciali, gali bûti nurodyta, o jei
nenurodyta, galioja prezumpcija, kad ji nëra konfidenciali. Taèiau in-
formacijos konfidencialumas gali bûti aiðkus net ir nenurodþius, kad ji
konfidenciali. Tokià iðvadà gali lemti arba sutarties pobûdis, arba vie-
nos ðalies (advokato, gydytojo, auditoriaus ir pan.) profesinës veiklos
ypatumai, sakykime, pareiga saugoti profesinæ paslaptá109.
Konfidencialumo pareigà paþeidusi ðalis privalo atlyginti kitai ða-
liai padarytus nuostolius. Minimalûs nuostoliai dël konfidencialumo
pareigos paþeidimo yra tokio dydþio, kokia yra gauta nauda, iðreikðta
pinigais (CK 6.164 str. 2 d.). Taigi net nepatyrusi realiø nuostoliø arba
tais atvejais, kai ðalys ið anksto nesusitarë dël netesybø uþ toká paþeidi-
mà (ðalys gali tai numatyti preliminarioje sutartyje), ðalis gali iðsiieðkoti
108
UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principuose taip pat paþymima de-
rybø laisvë, reiðkianti, kad ðalis nëra atsakinga, jei sutarimas nebuvo pasiektas. Bet tai
neeliminuoja ðaliø atsakomybës dël nesàþiningumo vedant derybas. Atsakomybë tokiu
atveju gali pasireikðti nuostoliø atlyginimu. Iðsamiau apie sàþiningumà esant ikisutarti-
niams santykiams þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 122–170.
109
139
ið konfidencialumo pareigà paþeidusios ðalies naudà, gautà neteisëtai

naudojant konfidencialià informacijà.
CK nëra specialiø nuostatø, reglamentuojanèiø derybø procesà bei
ðaliø atsakomybæ uþ ðioje stadijoje padarytus paþeidimus. Todël atsa-
komybë uþ þalà (nuostolius) dël nesàþiningø derybø yra nustatytina pa-
gal deliktinës atsakomybës, taikytinos ikisutartiniuose santykiuose,
principus. Nuostatos dël deliktinës atsakomybës taikymo ikisutartiniø
santykiø paþeidimo atveju yra suformuluotos tiek teisës doktrinoje110,
tiek ir teismø praktikoje111.
Preliminariosios sutarties samprata, turinys, forma, sudarymo termi-
nai. Remiantis CK 6.165 straipsniu, preliminarioji sutartis yra susitari-
mas, pagal kurá jame aptartomis sàlygomis ðalys ásipareigoja ateityje
sudaryti kità – pagrindinæ sutartá preliminariojoje sutartyje aptartomis
sàlygomis.
Nustatant, kà reiðkia sàvoka „aptartos sàlygos“, reikëtø remtis si-
steminiu poþiûriu á preliminariosios sutarties institutà ir jo vietà sutar-
tiniø santykiø sistemoje. Ir nors preliminariosios sutarties sampratoje to
ir nëra nurodyta, tarp aptariamø preliminariosios sutarties sàlygø nea-
bejotinai turëtø atsispindëti sutarties dalykas, nes bûtent dël jo (daikto
perdavimo, darbø atlikimo, paslaugø teikimo ir pan.) vyksta derybos ir
sudaromos sutartys112.
Daugeliu atvejø ðalys preliminariosios sutarties turinyje paèios nu-
rodo jø poþiûriu svarbiausias aplinkybes. Bet tam tikrais atvejais tas
sàlygas nurodo ástatymo leidëjas. Pavyzdþiui, CK 6.401 straipsnio, reg-
lamentuojanèio gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutar-
tis, 2 dalyje nurodoma, kokios sàlygos privalo bûti nurodytos prelimina-
riojoje sutartyje.
Preliminariosios sutarties forma – raðytinë, formos nesilaikymas
daro sutartá negaliojanèià (CK 6.165 str. 2 d.).
110
Þr., pavyzdþiui: V. Mikelënas. Civilinës atsakomybës problemos, p. 50; М. И.
Брагинский, В. В. Витрянский. Договорное право, c. 236.
111
Þr., pavyzdþiui: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 12 d. nutartis
civilinëje byloje Ž. Semenejeva v 553 GNSB ir kt., 3K–7–1156/2002.
112
Pavyzdþiui, Rusijos Federacijos CK 429 str. taip pat yra átvirtintas preliminario-
sios sutarties institutas nurodant, kad ðalys ásipareigoja ateityje sudaryti pagrindinæ su-
tartá dël turto perdavimo, darbø atlikimo arba paslaugø teikimo pagal sàlygas, numatytas
preliminariojoje sutartyje.
140
Preliminariojoje sutartyje nurodomas pagrindinës sutarties suda-

rymo terminas. Ðá terminà gali nustatyti paèios ðalys. Prireikus jos gali
sutartà terminà pratæsti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindinë su-
tartis turi bûti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties suda-
rymo (CK 6.165 str. 3 d.). Ðis terminas laikytinas naikinamuoju. Jei ða-
lis, sudariusi preliminarià sutartá, nepagrástai vengia arba atsisako suda-
ryti sutartá, ji privalo kitai ðaliai atlyginti padarytus nuostolius.
Paþymëtina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalá atsisakiusios arba
vengianèios sudaryti sutartá ðalies negalima priversti sudaryti pagrindi-
nës sutarties, taigi ðiuo atveju nukentëjusiosios ðalies interesas ginamas
taikant nuostoliø atlyginimo institutà. Tokias iðlaidas gali sudaryti ðalies
iðlaidos iki preliminariosios sutarties sudarymo (kelionës iðlaidos, ad-
vokato honoraras, dokumentacijos parengimas ir pan.), taip pat pasi-
rengimo sudaryti pagrindinæ sutartá nuostoliai (pvz., partneriø bûsimai
pagrindinei sutarèiai vykdyti paieðka ir pan.). Bet tokiais atvejais á nuo-
stolius neáskaitomos negautos pajamos, t. y. tos, kurias nukentëjusioji
ðalis bûtø gavusi, jei sutartis bûtø sudaryta113.
Sudarant preliminariàjà, kaip ir kitas, sutartá, turi bûti susitariama
dël visø esminiø sutarties sàlygø. Jei bent viena sutartyje nenurodyta,
kontrahentas praranda teisæ reikalauti ið antrosios ðalies, atsisakiusios
sudaryti pagrindinæ sutartá, atlyginti nuostolius. Teisinëje literatûroje
diskutuojama, ar gali bûti laikoma, kad ðalys, sudarydamos prelimina-
riàjà sutartá, susitarë dël esminiø sàlygø, jeigu joje yra nurodyta, kad
kontrahentui pavedama nustatyti tà sàlygà sudarant pagrindinæ sutartá.
Reikëtø sutikti su M. Braginskio nuomone, jog tokiu atveju prelimina-
riosios sutarties sàlyga laikytina tinkama, nes ji nustato tik aptartø sàly-
gø ágyvendinimo bûdà114.
Paþymëtina, kad suderinti esmines sàlygas svarbu tik preliminario-
sios sutarties atþvilgiu. Sudarant pagrindinæ sutartá, bet koks vienos ið
ðaliø pasiûlymas, kuris pakeièia arba papildo sàlygas, átvirtintas preli-
minariojoje sutartyje, nëra laikytinas nauja preliminariosios sutarties
esmine sàlyga. Todël sàlygø papildymai gali bûti, jeigu antroji ðalis su
tuo sutinka. Jeigu ne, pagrindinë sutartis turi bûti sudaroma prelimina-
riojoje sutartyje aptartomis sàlygomis. Taigi pagrindinës sutarties sàly-
113
Iðsamiau þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 122–170.
114
141
gos, aptartos preliminariojoje sutartyje, yra ne tik privalomos, bet ir

pakankamos transformuoti preliminariàjà sutartá á pagrindinæ.
Lyginant pagrindinës ir preliminariosios sutarties nevykdymo teisi-
nes pasekmes konstatuotina, jog jos skiriasi tuo, kad preliminariosios
sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bûtø atlyginti nuosto-
liai dël neigiamo intereso (intereso sudaryti sutartá), o antruoju atveju
(pagrindinës sutarties nevykdymo) – dël pozityvaus intereso, kad kont-
rahentas vykdytø sutartinius ásipareigojimus. Todël neabejotinai nuo-
stoliø dydis dël preliminariosios sutarties nevykdymo bus maþesnis nei
dël pagrindinës sutarties nevykdymo. Taigi ir rizika nevykdyti prelimi-
nariosios sutarties yra maþesnë nei nevykdyti pagrindinës sutarties.
Nustatant, kokià reikðmæ preliminarioji sutartis turi kuriant sutar-
tinius santykius, bûtina ávertinti, kaip jau minëta, ðaliø derybas, jeigu
tokios vyko, prieð sudarant preliminariàjà sutartá. Tai ypaè svarbu, jei
kyla ginèas dël tikrosios sutarties ðaliø valios preliminariojoje sutartyje.
Tokiu atveju svarbus tampa ir ðaliø susiraðinëjimas, vykæs iki prelimina-
riosios sutarties sudarymo, ir ávairûs dokumentai, ir kitos aplinkybës,
padedanèios iðsiaiðkinti tikruosius ðaliø ketinimus.
Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jei pagrindinë sutartis
buvo sudaryta taip, kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindinës
sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisinës
galios. Bet tai nereiðkia, kad ji netenka savo faktinës reikðmës, nes ji
naudotina kaip árodomoji priemonë aiðkinant sutartis (CK 6.193 str.
5 d.).
Preliminarioji sutartis gali bûti sudaroma susitariant sudaryti atei-
tyje ir konsensualinæ, ir realinæ sutartá. Todël nepaisant to, kad realinë
sutartis siejama ne tik su susitarimo momentu, bet ir su realiu turto pe-
rdavimu (pvz., paskolos sutartis), sutartis dël pagrindinës sutarties atei-
tyje sudarymo bus teisiðkai ápareigojanti ir jei ðalis atsisakys sudaryti
pagrindinæ sutartá preliminarioje sutartyje nurodytomis sàlygomis, ji
turës atlyginti tokiu atsisakymu padarytus antrajai ðaliai nuostolius115.
Preliminarioji sutartis pagal jos sampratà, kuri pateikta CK 6.165
115
Pavyzdþiui, paþadas padovanoti turtà ar turtinæ teisæ arba atleisti nuo turtinës pa-
reigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Bet tai gali bûti
traktuojama kaip preliminarioji sutartis, ir asmuo, kuriam buvo paþadëta padovanoti kà
nors ateityje, turi teisæ á nuostoliø, susijusiø su pasirengimu priimti dovanà, atlyginimà,
jeigu dovanotojas atsisakë sudaryti sutartá dël nepateisinamø prieþasèiø.
142
straipsnio 1 dalyje, yra laikytina dviðale sutartimi, nors teisinëje litera-

tûroje yra nuomoniø, kad gali bûti ir vienaðalës preliminariosios sutar-
tys, nepaisant to, jog pagrindinë sutartis yra dviðalë, t. y. vienaðale su-
tartimi pardavëjas gali „ásipareigoti parduoti“ arba pirkëjas – „ásiparei-
goti nupirkti“116.
Svarbià reikðmæ turi preliminariosios sutarties átaka treèiøjø asme-
nø teisëms ir pareigoms. CK tiesiogiai neatsako, kaip bûtø, jei sudarius
preliminariàjà sutartá terminui sudaryti pagrindinæ sutartá nepasibaigus
pardavëjas parduotø daiktà treèiajam asmeniui. Preliminarios sutarties
prigimtis yra ta, kad ji ápareigoja ðalis tik sudaryti sutartá. Dël to pirkë-
jas pagal preliminariàjà sutartá negalëtø reikðti ieðkinio dël pardavëjo
sudarytos su treèiuoju asmeniu pirkimo–pardavimo sutarties pripaþini-
mo negaliojanèia. Potencialus pirkëjas negali reikðti ir vindikacinio ieð-
kinio treèiajam asmeniui. Vadinasi, galima reikalauti ið potencialaus
pardavëjo atlyginti nuostolius.
Preliminarioji sutartis yra viena ið civiliniø sutarèiø rûðiø, todël ið
esmës jai bûdingi visi sutarèiø rûðiniai poþymiai bei sudarymo tvarka.
Bet tuo pat metu preliminariajai sutarèiai bûdingos kai kurios ypatybës.
Visø pirma ji yra sudaroma raðytine forma, kurios nesilaikymas daro jà
negaliojanèià, nors jei bûtø sudaroma pagrindinë sutartis dël tam tikrø
objektø, ástatymas reikalautø kitokios ðios sutarties formos (pvz., nekil-
nojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá reikëtø patvirtinti notarið-
kai, be to, yra sutarèiø, kurioms raðytinë forma nëra privaloma)117. Ant-
ra, kyla klausimas, ar galima preliminariajai sutarèiai taikyti CK nuro-
dytus sutartiniø prievoliø uþtikrinimo bûdus, nes, pavyzdþiui, pagal CK
6.98 straipsnio 2 dalá preliminarioji sutartis negali bûti uþtikrinama
rankpinigiais. Remiantis tuo, kad preliminariajai sutarèiai taikytinos
tokios pat taisyklës kaip ir sudarant pagrindinæ sutartá, darytina iðvada,
kad preliminariàjà sutartá galima uþtikrinti tais sutarèiø uþtikrinimo
bûdais, kuriø nedraudþia ástatymas. Tokia linkme yra formuojama ir
teismø praktika118.
116
Новицкий И. Б., Лунц Л. А. Общее учение об обязательствах. Москва,
1954, c. 144.
117
Kai kuriose valstybëse (pvz., Rusijos CK 429 str. 2 d.) nurodyta, kad preliminario-
ji sutartis sudaroma tokia forma, kokia yra numatyta pagrindinei sutarèiai, o jei pagrin-
dinës sutarties forma nëra numatyta, tai turi bûti sudaroma raðtu.
118
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinëje byloje Ž.
Stankevičius v H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000 // Teismø praktika. 2001. Nr. 14.
143
1. Ar CK reglamentuoja ikisutartinius santykius?
2. Kokiais atvejais ðalis ikisutartiniuose santykiuose gali bûti priversta
atlyginti kitai ðaliai nuostolius?
3. Kà reiðkia konfidencialumo pareigos paþeidimas?
4. Kokia atsakomybës preliminariuose santykiuose prigimtis?
5. Kokia sutartis vadinama preliminariàja?
6. Kokia forma turi bûti sudaryta preliminarioji sutartis?
7. Koks preliminariosios sutarties galiojimo terminas?
8. Ar preliminarioji sutartis gali bûti priverstinai ávykdyta natûra?
9. Kokios preliminariosios sutarties paþeidimo pasekmës?
10. Ar preliminariosios sutarties ávykdymas gali bûti uþtikrintas netesy-
bomis ar kitais prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdais?
144
19 skirsnis. SUTARÈIØ GALIA IR FORMA
19.1. Sutarèiø galia
Teisëtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi ástatymo galià sutarties

ðalims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad kaip visi asmenys privalo
laikytis ástatymø, nustatanèiø visiems privalomas elgesio taisykles, taip
ir ðalys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatytø taisykliø.
Ðalys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali
nustatyti arba apriboti kitø asmenø, nesanèiø sutarties ðalimis, teisiø ir
pareigø, iðskyrus ástatymo numatytas.
Taèiau tam tikrais atvejais sutartis gali turëti átakos treèiøjø asme-
nø teisëms ir pareigoms. CK 6.190 straipsnio 1 dalis numato, kad kai
viena sutarties ðalis mirðta arba yra likviduojama, ið sutarties atsiradu-
sios teisës ir pareigos pereina jos ápëdiniams (teisiø perëmëjams), jeigu
tai ámanoma pagal sutarties prigimtá, ástatymus arba sutartá. Ne visos
mirusios ðalies teisës yra paveldimos. Nepereina ápëdiniams teisës ir
pareigos, jei jos susijusios su mirusios ðalies asmeniu. Pavyzdþiui, pagal
iðlaikymo iki gyvos galvos sutartá rentos mokëtojo prievolë mokëti iðlai-
kymà baigiasi rentos gavëjo mirtimi (CK 6.464 str. 1 d.). Kilus ginèui
dël sutartinës prievolës pobûdþio, jei kreditorius norëtø, kad ið sutarties
kylanèios pareigos pereitø skolininko ápëdiniams, turëtø árodyti, kad
sutartinë prievolë nëra grynai asmeninio pobûdþio. Galimi atvejai, kai
nors prievolë yra asmeninio pobûdþio (pvz., rentos mokëjimas iki gyvos
galvos), bet sutartyje gali bûti numatyta, kad mirus rentos gavëjui renta
mokama rentos gavëjo ápëdiniui arba kitam asmeniui (CK 6.442 str. 3
d.). Tuomet pagal sutartá ápëdinis arba kitas asmuo tampa rentos gavëjo
teisiø perëmëju. Jei sutartinë prievolë nëra asmeninë, tai ji yra pavel-
dima, jei ðalys nesusitarë kitaip. Tokiu atveju, jei ápëdiniai manytø, kad
sutartinë prievolë nëra grynai asmeninë, jiems tektø árodinëjimo naðta
dël sutartinës prievolës pobûdþio.
Galimi atvejai, kai viena ið sutarties ðaliø nurodo, kad tam tikrus
veiksmus pagal sutartá ávykdys treèiasis asmuo. Kadangi treèiasis asmuo
145
nëra sutarties ðalis, tai jo neatliktus sutartyje nurodytus veiksmus priva-

lo atlikti ta sutarties ðalis, kuri tai paþadëjo (CK 6.190 str. 2 d.).
Paprastai ðaliø teisës ir pareigos pagal sudarytà sutartá atsiranda
nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutar-
tyje ir paprastai orientuotas á ateitá. Bet ðalys gali nustatyti, kad sutartis
yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2
d.). Pavyzdþiui, sudariusios árenginiø nuomos sutartá ðalys gali nustatyti,
kad jos nuostatos yra taikomos ir tø árenginiø, kurie buvo laikomi pirkë-
jo sandëliuose, atþvilgiu. Bet jei ðalys numato sutarties nuostatas taikyti
praeities santykiams, tai treèiøjø asmenø teisës, jei jie jas buvo ágijæ
prieð sudarydami sutartá, neturi bûti paþeidþiamos.
Paprastai sutartis baigiasi tinkamai jà ávykdþius. Bet sutartyje arba
ástatymuose gali bûti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga
reiðkia ir ðaliø prievoliø pabaigà pagal sutartá (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y.
ðalys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos ávykdymu, o susieti su galio-
jimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bûti numatyta
ástatyme. Pavyzdþiui, valstybinës þemës nuomos sutarties terminas ne-
gali bûti ilgesnis kaip devyniasdeðimt devyneri metai (CK 6.549 str.
2 d.).
19.2. Sutarèiø forma
Norint sudaryti sutartá reikia suderinti visas jos esmines sàlygas tam
tikra ðaliø sutarta arba ástatymo reikalaujama forma. Kadangi sutartys
yra viena ið sandoriø rûðiø, tai jø formai taikomos bendros CK 1.71–
1.77 straipsnyje numatytos taisyklës, reglamentuojanèios sandoriø for-
mà. Todël sutartys gali bûti sudaromos þodþiu, raðtu (paprasta arba
notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
Sutartys, kurioms ástatymas ar ðaliø susitarimas nenustato raðytinës
formos, gali bûti sudaromos þodþiu (CK 1.72 str. 1 d.).
Jei pagal ástatymus arba ðaliø susitarimà sutartis turi bûti paprastos
raðytinës formos, ji gali bûti sudaroma tiek suraðant vienà ðaliø pasira-
ðytà dokumentà, tiek ir pasikeièiant raðtais, faksimilinio ryðio praneði-
mais arba kitokiais telekomunikacijø galiniais árenginiais perduodama
informacija, jeigu yra uþtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti já
siuntusios ðalies paraðà. Raðytinei sutarèiø formai prilyginama ir jø su-
darymas internetu. Sutartá gali pasiraðyti jà sudaræs asmuo arba tinka-
146
mai ágaliotas sutartá sudariusio asmens atstovas. Sutartá sudarius naudo-

jant telekomunikacijø galinius árenginius turi uþtekti duomenø sutarties
ðalims nustatyti119.
Notarine forma turi bûti sudaromos sutartys, nurodytos CK 1.74
straipsnyje. Reikalaujama, kad notarinës formos bûtø sutartys, kurios
yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Tokiu atveju
sutartis yra sudaroma raðtu ir patvirtinama notaro. Notarinë forma kaip
privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-
tartims (CK 6.393 str.), nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarèiai, taip
pat dovanojimo sutarèiai, kurios suma didesnë kaip penkiasdeðimt tûks-
tanèiø litø (6.469 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto mainø (CK 6.432 str.),
turto patikëjimo (CK 6.960 str.), partnerystës (kai steigiama ûkinë ben-
drija) sutartims ir kt.
Sutartys, kurias ástatymas leidþia sudaryti þodþiu, taip pat gali bûti
paprastos raðytinës ar notarinës formos. Sutartys, kurioms ástatymas
numato paprastà raðytinæ formà, taip pat gali bûti sudaromos notarine
forma.
Ðalys gali susitarti dël tam tikrø papildomø raðytinës sutarties for-
mos reikalavimø (tam tikrø asmenø paraðai, sutarties antspaudavimas,
sutarties suraðymas specialia forma ir pan.) bei numatyti tokiø reikala-
vimø teisines pasekmes, kurios ðalims tampa privalomos.
Sutarties pakeitimai ir papildymai turi bûti tokios formos, kokios
turi bûti sutartis, bet ástatymas arba sutartis gali numatyti, kad sutarties
pakeitimas arba papildymas gali bûti sudarytas kita forma. Pavyzdþiui,
ástatymas numato, kad skolos perkëlimo sutarties forma turi bûti raðy-
tinë (CK 6.118 str.), nors, tarkime, pati sutartis (pvz., paskolos) buvo
sudaryta notarine forma.
Tam tikroms sutartims ástatymas numato teisinæ registracijà (þe-
mës, pastatø, statiniø perleidimo, ilgalaikës nuomos, gyvenamosios pa-
talpos nuomos ir kt.). Tokiu atveju ðalys, neáregistravusios tokios sutar-
ties, negali pagal tokià sutartá ágytø teisiø ir pareigø panaudoti prieð
treèiuosius asmenis ir árodinëti savo teisiø prieð treèiuosius asmenis
119
2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymas Nr. VI-
II–1822 skelbia, kad saugus elektroninis paraðas, sukurtas saugia paraðo formavimo
áranga ir patvirtintas galiojanèiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniais duomenimis turi
tokià pat teisinæ galià kaip ir paraðas raðytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip
árodinëjimo priemonë teisme // Valstybës þinios. 2000. Nr. 61–1827.
147
remdamosi kitais árodymais. Bet ástatymo nustatytas reikalavimas tei-

siðkai áregistruoti sutartá jos nedaro negaliojanèios, ji galioja sutarties
ðalims, jø teisës ir pareigos atsiranda nuo to momento, kuris yra nusta-
tytas ástatymu arba ðaliø susitarimu, jeigu ástatymas nesieja jø atsiradi-
mo su sutarties áregistravimu, nes, pavyzdþiui, ið servituto kylanèios tei-
sës ir pareigos atsiranda tik áregistravus servitutà, iðskyrus atvejus, kai
servitutà nustato ástatymas (CK 4.124 str. 2 d.).
Paþymëtina, kad 2000 m. CK teikia visiðkai kitokià teisinës sando-
rio registracijos prasmæ nei 1964 m. CK. Pastarasis sutarties, kuriai bu-
vo numatyta privaloma teisinë registracija, ásigaliojimà (taip pat teisiø ir
pareigø ðalims atsiradimà) siejo ne tik su sutarties sudarymu ástatymo
nustatyta forma, bet ir su tokios sutarties teisine registracija, todël per
ástatymo nustatytà terminà neáregistruota sutartis bûdavo pripaþástama
negaliojanèia.
CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali bûti sudaroma
priimant vykdyti uþsakymà. Toks sutarties sudarymo bûdas daþnai tai-
komas prekybos ir paslaugø srityje. Pavyzdþiui, daþnai uþsakymo prië-
mimo forma sudaromos kroviniø veþimo sutartys.
Jeigu ðalys susitarë dël sudaromos sutarties formos, sutartis laiko-
ma sudaryta tik tuo atveju, kai yra tokios formos, kuri yra numatyta su-
tartyje, nors pagal ástatymus tokia tos sutarties forma neprivaloma. An-
tai ðalys gali sutarti, kad sutartá kurià pagal ástatymà galima sudaryti
þodþiu, pakeisti, papildyti arba jà nutraukti galima tik raðtu. Tokiu atve-
ju ði sutartis negali bûti papildyta, pakeista arba nutraukta kitokiu bûdu
(CK 6.183 str. 1 d.). Bet 2 to paties straipsnio dalis numato iðlygà, pagal
kurià galima nepaisyti ðio reikalavimo, jei abi ðalys savo konkliudenti-
niais veiksmais parodo, kad tos sàlygos jos atsisako. Pavyzdþiui, sudary-
ta pirkimo–pardavimo sutartis dël prekiø pristatymo iki sutartyje nuro-
dyto termino, taip pat nurodyta, kad ðià sutarties sàlygà galima pakeisti
tik ðalims susitarus raðtu. Bet jei pardavëjas, nepasiûlæs raðtu susitarti
dël kitokio termino, pristato prekes prieð ar po sutartyje nurodyto ter-
mino, o pirkëjas jas priima, tam neprieðtarauja arba pritaria þodþiu,
tuomet yra pakankamas pagrindas teigti, kad ðalys atsisakë sutarties
sàlygos dël pristatymo termino pakeitimo áforminimo raðtu. Bet notari-
nës formos sutartis gali bûti pakeista nutraukta arba papildyta tik nota-
rine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Tokiu atveju CK 6.183 straipsnio 2 dalis
netaikoma.
148
Taèiau ðaliø susitarimai dël formos negali paþeisti imperatyviø ásta-

tymo nuostatø. Antai ðalys negali susitarti dël paprastos raðytinës for-
mos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, nes ástatymas
reikalauja notarinës tokiø sutarèiø formos.
Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, ku-
riø konkreèios formos ástatymas nenumato. Ástatymas tokios formos
nenumato þodiniams susitarimams. Bet negalima konkliudentiniais
veiksmais sudaryti sutarties, kurias ástatymas numato raðytinæ notarinæ
formà. Konkliudentiniai veiksmai sudarant sutartis gana daþnai naudo-
jami pareiðkiant ofertà (pvz., vieðosios ofertos atveju – CK 6.171 str.).
Galimi ir kiti sutarèiø sudarymo konkliudentiniais veiksmais atvejai,
pavyzdþiui, pasaugos sutarties sudarymas gali bûti patvirtinamas þetono
(numerio) arba kitokio þenklo iðdavimu (CK 6.831 str. 3 d. 2 p.); kai
kuriais atvejais konkliudentiniais veiksmais pripaþástamas sutarties pra-
tæsimas (pvz., CK 6.481 str. numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties
terminui nuomininkas daugiau kaip deðimt dienø naudojasi turtu ir
nuomotojas tam neprieðtarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo netermi-
nuota).
1. Nuo kokio momento ðalims atsiranda teisës ir pareigos pagal su-
tartá?
2. Kà reiðkia nuostata, kad sutartis turi ástatymo galià jos ðalims?
3. Ar sutartims taikomos bendrosios sandoriø formà reglamentuo-
janèios normos?
4. Kokias sutartis privaloma sudaryti notarine forma?
5. Kokia yra sutarties registracijos reikðmë jos galiojimui?
6. Kokia yra sutarties registracijos reikðmë tretiesiems asmenims?
149
20 skirsnis. SUTARTIES ÐALYS.

SUTARTIS IR TRETIEJI ASMENYS
Sutartis yra pagrindinis civiliniø teisiniø santykiø modelis. Todël

jos ðalimis gali bûti visi civiliniø teisiniø santykiø dalyviai: tiek fiziniai,
tiek vieðieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai regla-
mentuojami vadovaujantis jø subjektø lygiateisiðkumo, sutarties laisvës
ir kitais civiliniø teisiniø santykiø reglamentavimo principais, átvirtintais
CK 1.2 straipsnyje, todël visi nurodyti subjektai ið esmës turi vienodas
galimybes pasirinkti vienoká ar kitoká sutarties modelá.
Kadangi sutartis yra ðaliø suderintos valios iðraiðka, tai tikràjà savo
valià gali iðreikðti tik teisnûs ir veiksnûs asmenys. Teisnumo ir veiksnu-
mo turiná konkreèiuose sutartiniuose santykiuose lemia civiliniø teisiniø
santykiø subjektø ávairovë. Taigi teisnumo ir veiksnumo turinys priklau-
so nuo to, ar sutartiniuose santykiuose dalyvauja fizinis ar juridinis as-
muo; savo ruoþtu kalbant apie juridiniø asmenø teisnumo turiná svarbu,
ar tai vieðas ar privatus juridinis asmuo, ar tai pelno siekiantis ar nesie-
kiantis juridinis asmuo ir pan. Tam tikrais atvejais tai lemia ir subjektø
gebëjimà bûti vienokiø ar kitokiø sutartiniø santykiø dalyviais. Pavyz-
dþiui, privatieji juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokias sutartis, ið-
skyrus tas, kurias gali sudaryti tik fizinis asmuo (CK 2.74 str. 1 d.), tuo
tarpu vieðieji juridiniai asmenys, turintys specialøjá teisnumà, gali suda-
ryti tik tokias sutartis, kurios neprieðtarauja jø steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams120.
Ástatymo leidëjas dël ávairiø prieþasèiø gali riboti vienø arba kitø
subjektø galimybes bûti konkreèios sutarties dalyviu. Tai priklauso nuo
sutarties rûðies, turinio, tikslø.
Kai kuriais atvejais sutarties ðalimi gali bûti tik fiziniai asmenys.
Pavyzdþiui, tik fizinis asmuo gali bûti gyvenamosios patalpos nuominin-
120
Fiziniø asmenø teisnumas ir veiksnumas iðsamiau aptartas knygoje: J. Kirðienë,
V. Pakalniðkis ir kt. Civilinë teisë. Bendroji dalis. Vilnius, 2004, t. 1, p. 133–154.
150
ku (CK 6.578 str. 3 d.), nuomininku pagal vartojimo nuomos sutartá

(CK 6.504 str. 1 d.), vartojimo kredito (CK 6.886 str. 1 d.), rentos iki
gyvos galvos (CK 6.456 str.), iðlaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 str.)
gavëjais ir t. t.
Kitais atvejais tik juridiniai asmenys gali bûti sutarties ðalimis. Pa-
vyzdþiui, tiktai bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo gali
bûti lizingo (finansinës nuomos) davëju (CK 6.567 str. 3 d.); tiktai ámo-
nës (verslininkai) gali bûti franðizës sutarties ðalimis (CK 6.766 str. 3
d.); tik ámonës (verslininkai) gali bûti distribucijos sutarties ðalimis (CK
6.796 str. 3 d.); tik bankas arba kitas pelno siekiantis asmuo gali bûti
finansuotoju pagal faktoringo sutartá (CK 6.904 str.) ir t. t.
Be to, ástatymo leidëjas, atsiþvelgdamas á tai, kas yra konkreèios su-
tarties ðalys, gali daryti ir kitokias iðimtis jos subjektams: suteikti papil-
domø teisiø arba, atvirkðèiai, numatyti tam tikrø apribojimø. Antai
energijos pirkimo–pardavimo sutartá vienaðaliðkai gali nutraukti tik
abonentas – fizinis asmuo; papildomas teises ir garantijas turi vartotojai
pagal visas vartojimo sutartis (CK 6.188 str.).
20.2. Sutartis ir tretieji asmenys
Treèiasis asmuo – tai asmuo, kuris nebûdamas sutarties ðalimi savo

veiksmais vienaip ar kitaip daro átakà teisiniø santykiø raidai ir yra susi-
jæs teisiniais ryðiais su viena ið ðaliø arba su abiem. Treèiøjø asmenø
sàvoka plaèiai vartojama tiek civiliniame procese, tiek ir materialinëje
teisëje.
Kadangi sutartis nuo jos sudarymo momento yra civilinës teisinës
apyvartos dalis, tai kiekviena sutartis gali bûti prieðpastatyta visai kitai
civilinei apyvartai. Taigi „tretieji asmenys“ – visi kiti, nesantys sutarties
ðalimi. Atskiruose CK straipsniuose yra nuostatø, skirtø tretiesiems as-
menims, pavyzdþiui, CK 6.50–6.51 straipsniuose numatyta treèiojo as-
mens teisë ávykdyti prievolæ, CK 6.190 straipsnyje reglamentuota sutar-
ties galia tretiesiems asmenims, CK 6.191 straipsnyje apibûdinta sutar-
tis treèiojo asmens naudai, CK 6.112 straipsnyje reglamentuotas reika-
lavimo perëjimas treèiajam asmeniui regreso tvarka, pagal CK 6.66–
6.67 straipsnius taikomas actio Pauliana institutas negali bûti taikomas
sàþiningiems tretiesiems asmenims; neáregistravusios ástatymo nustatyta
tvarka sutarties, kuriai ástatymas numato privalomà teisinæ registracijà,
151
ðalys negali panaudoti sandorio fakto prieð treèiuosius asmenis Atskirø

rûðiø sutartyse taip pat minimi tretieji asmenys: pagal CK 6.321 straips-
ná ir pardavëjas ápareigotas áspëti pirkëjà apie treèiojo asmens teises á
parduodamà daiktà; nuomininkas, tvarkingai vykdæs pagal nuomos su-
tartá prisiimtas pareigas, turi pirmenybës teisæ, palyginti su kitais asme-
nimis, pratæsti nuomos sutartá (CK 6.482 str.); CK 6.486 straipsnio 1
dalyje nurodoma, kad daikto iðnuomojimas nepanaikina ir nepakeièia
treèiøjø asmenø teisiø á daiktà; rangovas pagal projektavimo ir tyrinë-
jimo darbø rangos sutartá neturi teisës be uþsakovo sutikimo perduoti
darbo rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.); asmens svei-
katos prieþiûros paslaugø teikëjas negali jokiems kitiems asmenims be
paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientà (CK 6. 736 str. 1
d.) ir t. t.
Taigi sutarties ðaliø ryðiai su treèiaisiais asmenimis yra labai ávairûs.
Teisinëje literatûroje bandyta skirstyti treèiøjø asmenø statusà pagal jø
dalyvavimo teisiniame santykyje pobûdá121. M. Braginskis paþymi, kad
sukurti vieno lygio skirstymà bûtø sunku, todël siûlo ávairiø lygmenø
skirstymà. Pirmiausia tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja
savo vardu arba sutarties šalies vardu. Tolesnis skirstymas asmenø, daly-
vaujanèiø sutartyje savo vardu, priklauso nuo ðaliø numatyto tikslo kri-
terijø. Tai leidþia visø pirma iðskirti sutartis trečiojo asmens naudai. Jei
treèiasis asmuo dalyvauja sutartyje kitos ðalies vardu, sutartis galime
skirstyti pagal tai, su kuria ið ðaliø tretieji asmenys yra susijæ: su pasyvią-
ja, t. y. skolininku, ar aktyviąja, t. y. kreditoriumi. Dalyvauti pasyviosios
ðalies pusëje galima dviem bûdais: treèiasis asmuo gali bûti sutartinës
prievolës vykdytojas arba skolininko pagalbininkas. Aktyviosios ðalies
pusëje – treèiasis asmuo gali priimti ávykdymà vietoje kreditoriaus arba
apie treèiojo asmens adresuotà vienai ið sutarties ðaliø reikalavimà
ávykdyti sutartá122. Paþymëtina ir tai, kad pagrindiniai sutarèiø nuostatus
unifikuojantys dokumentai – 1980 m. Jungtiniø Tautø konvencija dël
tarptautinës prekiø pirkimo–pardavimo sutarties bei UNIDROIT tarp-
tautiniai komerciniø sutarèiø principai nereguliuoja sutarties átakos
tretiesiems asmenims, o galimi treèiøjø asmenø teisiniai ryðiai su sutar-
121
Bandymus skirstyti treèiøjø asmenø santykius su ðaliø sudaroma sutartimi apraðo
M. Braginskis. Žr.: М. И. Брагинский, В. В. Витрянский. Договорное право, c.
361–362.
122
Ten pat, p. 362–363.
152
timi ir jos ðalimis ávairiose valstybëse reglamentuojami skirtingai123.

Ypaè reikðminga yra sutartis trečiojo asmens naudai. Ji ið esmës ski-
riasi nuo visø kitø sutarèiø, kurios susijusios su treèiaisiais asmenimis.
Ði sutartis reglamentuojama CK 6.191 straipsnyje. Pagrindinë ðios su-
tarties rûðies prasmë – kad tokia sutartis suteikia treèiajam asmeniui
savarankiðko reikalavimo teisæ, nors sudarant sutartá treèiasis asmuo
nedalyvavo. Pavyzdþiui, pagal veþimo sutartá veþëjas ásipareigoja siuntë-
jo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir iðduoti turin-
èiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui) (CK 6.808 str. 1 d.). Krovi-
nio gavëjas (treèiasis asmuo) turi ávairiø teisiø, taip pat ir pareikðti pre-
tenzijas bei reikalavimus veþëjui, su kuriuo tiesiogiai sutarties nesudarë.
Sutartys treèiojo asmens naudai yra paplitusios taip pat draudimo ir
kreditavimo santykiuose (gyvybës draudimo, sàlyginiø indëliø kredito
ástaigose ir panaðios sutartys).
Sutartimi trečiojo asmens naudai yra laikytina sutartis, kurioje viena
ið sutarties ðaliø iðlygsta ið kitos sutarties ðalies, kad atsiradusi prievolë
bûtø ávykdyta treèiajam asmeniui. Tokiu atveju prievolæ ávykdyti turi
teisæ reikalauti tiek sutartá sudaræs asmuo, tiek ir treèiasis asmuo, kurio
naudai iðlygtas prievolës ávykdymas. Taigi nors sudarant sutartá treèiasis
asmuo arba jo atstovas nedalyvauja (nëra sutarties ðalis), taèiau jis ágyja
savarankiðkà reikalavimo teisæ. CK 6.191 straipsnio 2 dalis sieja sutartá
treèiojo asmens naudai su jo sutikimu priimti jam suteiktà sutartimi
teisæ. Jei treèiasis asmuo jos atsisako, tai ðia teise gali pasinaudoti suda-
ræs sutartá asmuo, iðskyrus atvejus, kai tai prieðtarauja ástatymams, su-
tarèiai arba prievolës esmei. Paþymëtina, kad sutartis treèiojo asmens
naudai treèiajam asmeniui sukuria ne tik reikalavimo teisæ, bet gali su-
kurti ir tam tikras pareigas. Pavyzdþiui, CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad treèiasis asmuo – naudos gavëjas, gali bûti ápareigotas
ávykdyti prievolæ.
Taigi sutarèiai treèiojo asmens naudai bûdingi maþiausiai trys ele-
mentai: 1) pirminë sutartis sukuria treèiajam asmeniui teises, o ne pa-
reigas124; 2) treèiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties
123
Sutarties ir treèiøjø asmenø teisinio reglamentavimo problematikà iðsamiai apta-
ria V. Mikelënas. Þr.: Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 509–541.
124
Kaip jau minëta, tam tikrais atvejais treèiasis asmuo gali bûti ápareigotas atlikti
tam tikras prievoles, bet tokios jo pareigos gali atsirasti tik kaip susijusios su naudos
gavimu.
153
ðalies atþvilgiu; 3) treèiajam asmeniui atsisakius savo teisës jà paprastai

gali ágyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Kad
treèiasis asmuo prievolëje taptø kreditoriumi, bûtini maþiausiai du juri-
diniai faktai: 1) atitinkamos sutarties sudarymas ir 2) treèiojo asmens
sutikimas priimti aptartà jo naudai teisæ (pvz., draudimo sutartyse tre-
èiasis asmuo turi iðreikðti savo valià ávykus draudiminiam ávykiui);
Sutarties treèiojo asmens naudai ypatybë yra ir ta, kad galimi atve-
jai, kai konkretus tretysis asmuo sutartyje nëra ávardytas (pvz., atsako-
mybës uþ padarytà þalà draudimas: didesnio pavojaus ðaltinio valdyto-
jas draudþia savo atsakomybæ prieð potencialius nukentëjusiuosius; no-
taras, advokatas draudþia savo veiksmus nuo potencialiø klaidø ir pan.).
Sutartis treèiojo asmens naudai reikia skirti nuo ávykdytos prievolës
treèiajam asmeniui, nes prievolæ vykdant treèiojo asmens naudai gavë-
jas pagal sutartá jokiø teisiø neágyja, o dalyvauja teisiniame santykyje
kaip faktinis vykdymo gavëjas. Ðiuo atveju skolininkas kreditoriaus nu-
rodymu turi ávykdyti prievolæ treèiajam asmeniui, ir toks ávykdymas yra
laikomas tinkamu.
Treèiojo asmens naudai padariusi iðlygà sutarties ðalis gali atðaukti
treèiojo asmens teisæ iki to momento, kol ðis asmuo pareiðkia ðià teisæ
priimsiàs (CK 6.191 str. 3 d.).
1. Kas gali bûti sutarties ðalimis?
2. Kas yra tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose?
3. Kurios ið prievolës ðaliø pusëje gali veikti tretieji asmenys?
4. Kokie sutarties treèiojo asmens naudai ypatumai?
5. Ar treèiasis asmuo gali bûti ápareigotas ávykdyti prievolæ?
6. Ar treèiojo asmens naudai padariusi iðlygà ðalis turi teisæ atðauk-
ti treèiojo asmens teisæ?
154
21 skirsnis. SUTARÈIØ AIÐKINIMAS
Poreikis aiðkinti sutartis atsiranda dël ne visiðkai aiðkiø atskirø su-

tarties sàlygø arba jei yra ginèijamas sutarties egzistavimas apskritai,
arba sutarties sàvokø reikðmë. Teismas aiðkina sutartis tada, kai tarp
ðaliø kyla ginèas dël sutarties esmës arba atskirø jos sàlygø. Atsitinka
taip, kad sutarties tekstas skiriasi nuo tikrøjø ðaliø ketinimø arba netin-
kamai juos atspindi. Pasitaiko, kad vienos sutarties teksto nuostatos
prieðtarauja kitoms. Gali bûti taip, kad ðalys, sudarydamos sutartá, ne-
aptarë kai kuriø sàlygø, dël kuriø kyla ginèas. Pagaliau gana daþnai su-
tartys, ypaè tada, kai jas sudaro skirtingø valstybiø fiziniai arba juridi-
niai asmenys, sudaromos dviem ar daugiau kalbø, o tekstai neatitinka
vienas kito, todël klausimas, kokiam ið sutarties tekstø teiktinas priori-
tetas. Visa tai susijæ su sutarèiø aiðkinimu, reglamentuojamu CK 6.193–
6.195 straipsniuose.
Pasaulyje nëra visuotinai priimtø sutarties aiðkinimo principø. Ta-
èiau galima iðskirti du vyraujanèius sutarties aiðkinimo metodus – sub-
jektyvøjá ir objektyvøjá. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aiðkinant
sutartis bûtø nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvûs ðaliø, ketinimai. Objek-
tyvusis metodas nurodo, kad aiðkinant sutartis pabrëþiama gramatinë
sutarties teksto iðraiðka, o ne ðaliø vidiniø ketinimø nustatymas125. Su-
tartis, kaip sandoris, lemia teisinio santykio turiná, kuris yra ðaliø valios
padarinys. Tai ypatumas, atskiriantis sutartá nuo kitø juridiniø faktø,
tokiø kaip kitam asmeniui padaryta þala, neteisëtas praturtëjimas ir kt.
Ðis poþymis bûdingas visiems sandoriams – vienaðaliams, dviðaliams ir
daugiaðaliams. Visada, kai kalbama apie sandorá ir jø rûðá – sutartá, tu-
rimi galvoje du sandorio elementai – valia ir valios iðraiðka. Kyla klau-
simas, kas svarbiau – valia ar jos iðraiðka?
Valios poþiûriu teisinëje literatûroje yra ávairiø nuomoniø. Vieni
mano, kad kai galima nustatyti tikràjà valià, kilus ginèui privalu remtis
valia, o ne jos iðraiðka (valios teorija). Kiti mano, kad bûtina vadovautis
valios iðraiðka, nes jei valia nebuvo tinkamai pareikðta, negalima spræsti
125
Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 353.
155
apie jos turiná126. Treti mano, kad valia ir valios iðraiðka – tas pats ir
neverta gilintis á atskirus elementus. Skirtingose valstybëse sutarèiø aið-
kinimo metodai skiriasi. Pavyzdþiui, JAV, Anglijoje, Ðvedijoje, Rusijoje
pirmenybë teikiama ðaliø valios iðraiðkai sutartyje (objektyviajam sutar-
ties aiðkinimo metodui)127, Ðveicarijoje, Prancûzijoje – tikrajai ðaliø va-
liai128.
Istoriðkai ankstesnis yra sutarties aiðkinimas teikiant prioritetà va-
lios iðraðkai. Ðis metodas buvo þinomas dar Senovës Romoje. Cum in
verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio (Jei žo-
džiuose nėra dviprasmybės, neleidžiama aiškintis valios turinio – Justinia-
nas). Pavyzdþiui, pagal klasikinæ romënø teisæ testamentas buvo pripa-
þástamas negaliojanèiu, jei ðeimininkas palieka visà turtà vergui, bet
pamirðta dovanoti jam laisvæ. Paveldëjimas ir iðlaisvinimas ið vergijos
buvo laikomi dviem skirtingais sandoriais, todël nebuvo leidþiama aið-
kinti, kad paliekant testamentu turtà buvo turimas galvoje ir iðlaisvini-
mas ið vergijos.
Skirtingi sutarties aiðkinimo principai lëmë bandymus unifikuoti
sutarties aiðkinimo taisykles. Vienas ið tokiø dokumentø, kuriuose ban-
dyta suvienodinti sutarèiø aiðkinimo taisykles, yra 1980 m. Jungtiniø
Tautø konvencija dël tarptautinio pirkimo–pardavimo sutarèiø. Kon-
vencijos 8 straipsnio pirma dalis nustato, kad pareiðkimai arba kitoks
ðalies elgesys aiðkinami pagal jos ketinimà, jeigu kita ðalis þinojo arba
negalëjo neþinoti, koks tas ketinimas buvo129.
Teorinis valios ir valios iðraiðkos atribojimas nereiðkia, kad abu me-
todai taikomi atskirai, nes kiekvienu atveju reikðmingos yra konkreèios
aplinkybës.
UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principø 4.1 straips-
nyje teigiama: „Sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią (ketinimus),
bet tik tuomet, kai ta valia nustatyta. Jeigu to padaryti neįmanoma, sutartį
reikia aiškinti pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip su-
tarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis“.
126
Покровский И. А. Основные проблемы гражданского права. Петроград,
1917, c. 62.
127
Antai Rusijos CK 431 str. nurodoma, kad aiðkinant sutarties sàlygas teismas atsi-
þvelgia á faktinæ sutarties þodþiø ir posakiø reikðmæ.
128
Pavyzdþiui, Prancûzijos CK 1156 str. reikalauja, kad teismas, aiðkindamas sutartá,
atsiþvelgtø á bendrà ðaliø ketinimà, o ne á literatûrinæ (gramatinæ) reikðmæ.
129
156
Sutarèiø konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiðkin-

damas sutartá, prioritetà teiktø tikrajai ðaliø valiai, jø tikriesiems keti-
nimams sudarant sutartá. Ta paèia dvasia reglamentuotas ir CK 6.193
straipsnis – Sutarèiø aiðkinimo taisyklës. Ðiame straipsnyje nurodyti ðie
pagrindiniai sutarèiø aiðkinimo principai: 1) sàþiningumas aiðkinant
sutartá; 2) pirmenybës teikimas tikriesiems ðaliø ketinimams, o ne vien
paþodiniam sutarties tekstui (taigi valia yra lemianti); 3) nesant galimy-
bës nustatyti ðaliø tikrøjø ketinimø aiðkinama atsiþvelgiant á protingo
þmogaus kriterijø; 5) visos sutarties sàlygos aiðkintinos atsiþvelgiant á jø
tarpusavio ryðá, sutarties esmæ, tikslà bei jos sudarymo aplinkybes; 6) jei
abejojama dël sàvokø, atsiþvelgiama á sutarties prigimtá, esmæ, dalykà;
7) abejojant dël sutarties sàlygø jos aiðkintinos tas sàlygas pasiûliusios
ðalies nenaudai; 8) visais atvejais sutarties sàlygos aiðkintinos vartotojo
naudai ir sutartá prisijungimo bûdu sudariusios ðalies naudai; 9) atsi-
þvelgiama ir á ðaliø derybas iki sutarties sudarymo, ðaliø tarpusavio san-
tykiø praktikà, ðaliø elgesá po sutarties sudarymo ir paproèius. Aiðki-
nant sutartá ypaè svarbu nustatyti teisinæ jos prigimtá, nuo kurios daþ-
niausiai priklauso ávairûs klausimai, susijæ su sutarties ðaliø tarpusavio
santykiais. Yra atvejø, kai sutarties ðaliø teisiniø santykiø kvalifikacijà
lemia ne ðaliø pavartota terminologija, o tø santykiø turinys, kad ir kaip
tuos santykius ðalys ávardytø130.
Sutartiniams teisiniams santykiams valios iðraiðkos klausimas yra
itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento valià dalyviai sprendþia
pagal jos iðraiðkà ir á tai orientuoja savo veiksmus. Aiðkinant sutartis
nustatyti tikruosius ðaliø ketinimus ypaè svarbu pripaþástant sandorius
(sutartis) tariamais arba apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai
nëra (sutartis sudaroma dël akiø, nesiekiant teisiniø padariniø), antruo-
ju – valia paslëpta (sutartis sudaroma siekiant pridengti kità sutartá).
Nustatyti tikrøjø ðaliø ketinimus taip pat labai svarbu ginèijant per klai-
dà sudarytà sutartá (klaidø gali bûti labai ávairiø131) ar pripaþástant su-
tartá, sudarytà apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba realiu gra-
sinimu.
130
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartá civili-
nëje byloje Ž. Stankevičius v. H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000, kat. 43 // Teismø
praktika. Nr. 14, p. 15–20.
131
Pavyzdþiui, dël kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems ávykdyti svarbi
turtinë atitinkamo asmens padëtis, þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. geguþës
24 d. nutartá civilinëje byloje J. Kručaitė v A. Jurkevičienė, Nr. 3K–3–157/1999, kat. 42.
157
CK 6.194 straipsnis numato, kad jeigu sutartis yra sudaryta dviem

ar daugiau kalbø, tai kiekvienas sutarties tekstas turi tokià paèià teisinæ
galià, bet jei skirtingomis kalbomis suraðyti sutarties tekstai neatitinka
vienas kito, tai pirmenybë teikiama pirmiausia suraðytam tekstui132. Pa-
vyzdþiui, jei sutartis yra sudaryta lietuviø ir anglø kalbomis, tai abu jos
tekstai turi vienodà juridinæ galià. Bet jei lietuviø kalba suraðyta sutar-
tis, kuri vëliau iðversta á anglø kalbà, tai esant teksto neatitiktims turi
bûti vadovaujamasi lietuviðkuoju sutarties tekstu.
Jei ðalys neaptarë tam tikrø sutarties sàlygø, reikalingø sutarèiai
vykdyti, tai ðias sutarties spragas vienos ið ðaliø reikalavimu gali paðalin-
ti teismas, nustatydamas atitinkamas sàlygas. Uþpildant teisës spragas
teismas atsiþvelgia á: 1) ðaliø ketinimus; 2) sutarties tikslà ir esmæ; 3) sà-
þiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus133.
1. Kas vadinama sutarties aiðkinimu?
2. Kokie sutarties aiðkinimo metodai vyrauja?
3. Kà reiðkia subjektyvusis sutarties aiðkinimo metodas?
4. Kà reiðkia objektyvusis sutarties aiðkinimo metodas?
5. Kokie yra pagrindiniai sutarties aiðkinimo principai Lietuvos tei-
sëje?
6. Kokios yra sutarties aiðkinimo taisyklës, kai sutartis sudaryta
dviem ar daugiau kalbø?
7. Kokios yra sutarties spragø uþpildymo taisyklës?
132
CK 194 str. norma pakartoja UNIDROIT principø 4.7 str.
133
Ðis straipsnis pakartoja UNIDROIT principø 4.8 str.
158
22 skirsnis. SUTARÈIØ TURINYS
Sudarydamos sutartá ðalys susitaria dël ávairiø tarpusavio teisiø ir

pareigø. Sutartyje ðalys numato sutarties objektà, kainà, aptaria koky-
bës klausimus, atsiskaitymo tvarkà, ginèø sprendimo bûdus ir t. t., t. y.
paèios sau susikuria normas, kuriø privalo laikytis. Tai yra sutarties sà-
lygos.
Sutarties sąlygos
Teisës doktrinoje sutarties sàlygas áprasta skirstyti á esmines, įpras-
tines ir atsitiktines.
Esminės sàlygos yra tokios sàlygos, kurios bûtinos ir pakankamos
tam, kad sutartis bûtø sudaryta ir sukurtø ðalims teises ir pareigas. Su-
tartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esminës sutar-
ties sàlygos. Todël labai svarbu nustatyti, kokios konkreèios sutarties
sàlygos yra esminës.
Pirma, esmine kiekvienos sutarties sàlyga yra laikytinas jos dalykas.
Jei dël jo ðalys nesusitarë, nëra ir sutarties. Pavyzdþiui, negalima suda-
ryti pirkimo–pardavimo sutarties, jei jos ðalys nesusitarë, kokie daiktai
bus parduoti. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pa-
kankamas pagrindas pripaþinti sutartá galiojanèia.
Antra, esminëmis sutarties sàlygomis yra laikytinos sàlygos, kurios
ástatyme arba kitame teisës akte nurodytos kaip esminës. Pavyzdþiui,
ákeitimo sutarties (lakðto) analizë leidþia daryti iðvadà dël keleto esmi-
niø sàlygø, kurios nurodytos CK 4.210 straipsnyje. Arba, pavyzdþiui,
nuomos sutarties analizë leidþia daryti iðvadà, kad nuomos mokestis yra
esminë ðios sutarties sàlyga. Kaina nurodyta ir kaip esminë nekilnoja-
mojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga (CK 6.397 str. 1 d.);
CK 6.959 straipsnis yra pavadintas „Esminës turto patikëjimo sutarties
sàlygos“ paþymint, kad ðioje sutartyje turi bûti nurodyta: turtas, per-
duodamas patikëjimo teise; patikëtojas, patikëtinis, o jei sutartis suda-
ryta treèiojo asmens (naudos gavëjo naudai) – naudos gavëjas; patikëti-
nio atlyginimas ir jo mokëjimo tvarka bei sutarties galiojimo terminas.
159
Treèia, esminëmis sàlygomis pripaþástamos sutarties sàlygos, kurios

yra privalomos konkreèioms sutarèiø rûðims, be kuriø tokios sutartys
negalëtø egzistuoti. Antai jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties ne-
galima ásivaizduoti, jei nenurodyta veiklos rûðis. Esminë tam tikrø su-
tarèiø sàlyga gali bûti kiekis. Pavyzdþiui, elektros energijos tiekimo su-
tartyje energijos kieká lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis.
Ketvirta, esminiø sutarties sàlygø rûðimi galima laikyti „subjekty-
viai egzistuojanèias esmines sàlygas“, t. y. tokias, be kuriø ðalis nenori
sudaryti sutarties. Jos neturi prieðtarauti ástatymui. Pavyzdþiui, laiduo-
tojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalá atsako tiek pat, kiek skolininkas,
jei ko kita nenumato laidavimo sutartis. Bet, pavyzdþiui, laiduotojas gali
nepageidauti mokëti palûkanas ir pareikalauti tai áraðyti sutartyje. Arba
prekiø pirkëjas gali reikalauti specialaus ápakavimo sàlygos, kuri bus
pripaþinta esmine pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga.
CK specialiai aptarta sutarties dalyko kokybės sąlyga. CK 6.197
straipsnyje nurodyta, kad jeigu sutarties dalyko kokybë neaptarta sutar-
tyje ir nenustatyta ástatymuose, tai ji turi atitikti protingà ir ne blogesnæ
uþ vidutinæ kokybæ, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes134. CK 6.197
straipsná reikia aiðkinti ir taikyti sistemiðkai su CK 6.41 straipsniu, ku-
riame numatytos analogiðkos taisyklës, taikomos sutarties ávykdymo
kokybei135. Paþymëtina, kad kokybës sàlyga, ne taip, kaip dalykas ir kie-
kis, pati savaime nëra esminë. Kokybës reikalavimai gali bûti nustatyti
ðaliø sudarytoje sutartyje arba ástatymuose, bet jei ji nenustatyta, tuo-
met kokybës reikalavimams taikytini CK 6.197 straipsnyje nurodyti
principai. Atskiros CK normos pateikia tam tikras kokybës reikalavimo
charakteristikas ir kriterijus. Tai tarptautiniai standartai, nacionaliniai
kriterijai, norminiai standartizacijos aktai ir kt. Bet jei ðalys átvirtino
sutartyje didesnius nei norminiuose aktuose kokybës standartus – tai
ðaliø susitarimo reikalas. Kitais atvejais normos dël kokybës, átvirtintos
teisës aktuose, yra imperatyvas.
Daugelyje sutarèiø labai svarbi sàlyga yra kaina. Ði sàlyga bûdinga
atlygintinëms sutartims apskritai, nes egzistuoja sutarèiø atlygintinumo
prezumpcija, t. y. bet kuri sutartis yra laikytina atlygintine, jei ko kita
nenumatyta ástatyme, kitame teisës akte arba neiðplaukia ið sutarties
turinio arba jos esmës. Kaina gali bûti nustatyta ðaliø, norminiais aktais,
134
Ðis straipsnis pakartoja UNIDROIT principø 5.6 str.
135
160
pagal kitus galimus kriterijus (pvz., CK 6.313 str. – kaina pirkimo–

pardavimo sutartyje).
Daþniausiai ðalys sutartyje aptaria sutarties kainà, bet jei dël kuriø
nors prieþasèiø kaina nëra nustatyta ir nëra nuorodos á tai, kad kaina
yra esminë konkreèios sutarties sàlyga, laikoma, kad ðalys turëjo ome-
nyje kainà, kuri nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus krite-
rijus136. Ðis CK straipsnis átvirtina pagrindinius kainos nustatymo prin-
cipus: 1) jei kaina sutartyje neaptarta, laikoma, kad ðalys turëjo omeny
áprastà kainà, o jei tokios nëra – protingà kainà. Áprasta yra kaina, kurià
sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo áprasta mokëti uþ toká
pat ávykdymà atitinkamomis aplinkybëmis. Pavyzdþiui, áprastinë krovi-
niø, Lietuvos veþëjø gabenamø á Europos valstybes, 1 km veþimo kaina
yra 2 litai, o kroviniø, gabenamø ið Olandijos á Lietuvà, áprastinë kaina
gali bûti kitokia, jei veþimo paslaugas uþsako Olandijos uþsakovas. Ta-
èiau atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes áprastinë veþimo kaina gali
bûti sumaþinta arba padidinta. Pavyzdþiui, didesnë nei áprastinë gali
bûti nustatoma pavojingø arba greitai gendanèiø kroviniø veþimo kaina,
nes tai susijæ su didesne veþëjo rizika. Ta kaina gali bûti didesnë ir dël
to, kad veþëjas turëjo atlikti papildomus darbus, pavyzdþiui, pakrauti ir
iðkrauti kroviná. Protinga kaina nustatoma atsiþvelgiant á ávairias aplin-
kybes, bet jos esmë ta, kad viena ðalis neturëtø nepagrástai praturtëti
kitos ðalies sàskaita; 2) galimybë tikslinti sutarties kainà, jei jà nustatyti
turi teisæ viena ðalis, ir jos nustatyta kaina aiðkiai neprotinga. Pavyz-
dþiui, jei auditorius uþ jau suteiktas paslaugas nustatë kainà, kuri aiðkiai
neatitinka suteiktos paslaugos kokybës arba labai pranoksta áprastines
tokiø paèiø paslaugø kainas toje vietovëje, teismas gali tikslinti sutarties
kainà; 3) jei kainà pavesta nustatyti treèiajam asmeniui, bet jis to neda-
ro arba negali padaryti (pvz., mirë arba jo gyvenamoji vieta ðalims tapo
neþinoma, arba jis tiesiog atsisako tai daryti) ir jei paèios ðalys dël kai-
nos nesusitarë, tai suinteresuotas asmuo gali praðyti teismà nustatyti
kainà, atitinkanèià protingumo kriterijus; 4) jei kaina turi bûti nustatyta
remiantis tam tikrais kriterijais (pvz., rinkos kaina, birþos kaina ir pan.),
kuriø nëra, tai jie pakeièiami artimiausiais kriterijais (pvz., áprasta tokio
daikto kaina atitinkamoje vietovëje).
Sutarties terminas – taip pat viena ið pagrindiniø sutarties sàlygø.
Tai paèios sutarties laiko ribos, taip pat neperþengiant tø ribø vykdytinø
136
CK 6.198 str. pakartoja UNIDROIT principø 5.7 str.
161
teisiø ir pareigø etapai. Atskiros sutarèiø rûðys reikalauja átraukti á su-

tartá jos terminà kaip esminæ sàlygà, pavyzdþiui, draudimo sutartys. Ða-
lys gali numatyti ávairias sutarties terminø sàlygas – ávykdymo, pabaigos,
nutraukimo terminà ir kt.
Sutarties ávykdymo terminas yra ribojimas laiko atþvilgiu: tik pasi-
baigus terminui kreditorius ágyja reikalavimo teisæ, o skolininkas – vyk-
dymo pareigà. Taigi ávykdymo terminas lyg ir subrandina ðaliø teises ir
pareigas pagal sutartá. Paþymëtina, kad sukakus vykdymo terminui ne
tik skolininkas turi ávykdyti sutartá, bet ir kreditorius turi priimti ávyk-
dymà. Ðià aplinkybæ verta aptarti dël prievolës, ávykdytos prieð terminà,
fakto.
Pagal bendrà taisyklæ sutartiniø prievoliø ávykdymas per sutartyje
nurodytus terminus turëtø atitikti abiejø ðaliø interesus. Turima galvo-
je, kad kreditorius gali bûti nesuinteresuotas ávykdyti prievolæ prieð
terminà, nes pats negalës ávykdyti savo prieðprieðiniø ásipareigojimø
laiku. Pavyzdþiui, pateiktai produkcijai dar neiðnuomoti sandëliai. Be
to, kreditorius gali neturëti intereso, kad sutartis bûtø ávykdyta prieð
terminà, pavyzdþiui, bankas suteikë paskolas uþ palûkanas, o dël pasko-
los gràþinimo prieð terminà netenka dalies pajamø. Bet visais atvejais
sutartys, kai jas leidþiama ávykdyti prieð terminà, laikytinos ávykdytomis
tinkamai. Atitinkamai ávykdymo gavimas prieð terminà negali bûti trak-
tuojamas kaip nepagrástas kreditoriaus praturtëjimas, nors dël ávykdy-
mo prieð terminà kreditorius ið tiesø praturtëtø.
Gali bûti sudaryta sutartis apibrëþtam arba neapibrëþtam terminui.
CK 6.199 straipsnis137 aptaria neapibrëþtam terminui sudarytos sutar-
ties nutraukimo taisyklæ – galima nutraukti neapibrëþtam terminui su-
darytà sutartá áspëjus antràjà ðalá per protingà terminà. Tai bendra
norma, kuri taikoma tada, kai specialios normos nenustato kitokiø tai-
sykliø, nes kai kurios atskiros sutarèiø rûðys numato jø nutraukimo
terminus (pvz., CK 6.614 str. – neterminuotos gyvenamøjø patalpø
nuomos sutarties nutraukimas áspëjus nuomininkà raðtu prieð ðeðis më-
nesius).
Kitaip nei esminës sutarties sàlygos, įprastinės ir atsitiktinės sąlygos
neturi tiesioginës átakos sutarties sudarymui. Maþa to, áprastiniø sàlygø
nëra net ir poreikio átraukti á sutartá, nes jos suformuluotos ástatyme
arba kitame norminiame akte. Atsitiktinës sàlygos taip pat neturi
137
UNIDROIT principø 5.8 str.
162
reikðmës sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei áprastinës, kurios sutar-
tyje nebûtinai turi bûti, sutartyje turi bûti, t. y. ðalys turi jas átraukti. Ga-
li kilti klausimas: jei atsitiktines sàlygas taip pat bûtina átraukti á sutartá,
kad jos taptø sutarties sàlygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esminiø? Teisi-
nëje literatûroje vienovës ðiuo klausimu nëra. Vieni autoriai nurodo,
kad, kitaip nei esminiø sutarties sàlygø nebuvimas, atsitiktinës sàlygos
nebuvimas sutartyje tik tada turës teisiniø padariniø, jei suinteresuota
ðalis árodys, kad ji reikalavo tokià sàlygà suderinti. Prieðingai, sutartis
bus laikoma sudaryta be atsitiktinës sàlygos. Kaip pavyzdá jie nurodo,
jog „prekiø pristatymo bûtent oro transportu sàlyga gali atsirasti sutar-
tyje, tik jei viena ðalis reikalaus jà átraukti, o kita su tuo sutiks“138. Kiti
autoriai, kritikuodami tokià nuomonæ, nurodo, kad toks atsitiktinës
sàlygos apibûdinimas kaip tik leidþia jà laikyti esmine139.
2000 m. CK pateiktas taip pat sutarèiø sàlygø skirstymas á aiškiai
nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.)140. Aiškiai nurodytos sutar-
ties sàlygos yra tokios, kurios nurodytos raðytinëje sutartyje, arba to-
kios, dël kuriø ðalys susitarë þodþiu. Numanomos yra tokios sutarties
sàlygos, kurios nors sutarties ðaliø raðytinëje sutartyje nenurodytos arba
þodþiu neaptartos, nustatomos atsiþvelgiant á sutarties esmæ, tikslà, ða-
liø santykiø pobûdá, teisingumo, protingumo ir sàþiningumo kriterijus
(CK 6. 196 str. 2 d.). Kokios sàlygos yra laikytinos numanomomis, visø
pirma priklauso nuo konkreèios sutarties. Pavyzdþiui, nors pirkimo–
pardavimo sutartyje ðalys neaptarë kokybës sàlygos, bet pardavëjas vi-
sais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokybæ. Arba pagal
medicinos prieþiûros sutartá atsiranda pareiga pacientà visapusiðkai
informuoti, nors á sutartá ji gali bûti neáraðyta. Be to, kokios sàlygos
konkreèioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bûti sprendþiama
pagal nusistovëjusià tarp ðaliø sutarèiø sudarymo praktikà, prekybos
paproèius ir pan.
CK 6.182 straipsnis mini sutartis, kuriose yra neaptartų sąlygų141, t.
y. nurodo, kad jeigu ðalys, ketindamos sudaryti sutartá, specialiai paliko
aptarti tam tikras sàlygas tolesniø derybø metu arba pavedë jas nustaty-
138
Гражданское право / Ред. Сергеев А. М., Толстой Ю. К. Москва: Про-
спект, часть 1, c. 499–500.
139
140
Ðiame CK straipsnyje pakartota UNIDROIT principø 5.1–5.2 sutarties sàlygø
klasifikacija.
141
UNIDROIT principø 2.14 str.
163
ti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galioji-

mui neturi átakos ta aplinkybë, jog ðalys vëliau dël tø sàlygø nesusitarë
arba jø nenustatë tretieji asmenys, jeigu yra kitø priemoniø arba bûdø,
kuriais galima tas sàlygas nustatyti. Ðio straipsnio nuostatos skiriasi nuo
CK 6.162 straipsnio 2 dalies, pagal kurià ðalys dël tam tikrø neesminiø
sutarties sàlygø negali susitarti. CK 6.182 straipsnyje numatytu atveju
ðalys dël sutarties sàlygø net nesitaria, specialiai atideda tai ateièiai, o
CK 6.162 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ðalys dël antraeiliø
sàlygø tariasi, bet joms nepavyksta susitarti. Tokiu atveju ginèà gali
spræsti teismas, atsiþvelgdamas á sutarties pobûdá, dispozityvias teisës
normas, paproèius, teisingumo, protingumo ir sàþiningumo kriterijus.
1. Kas sudaro sutarties turiná?
2. Kokios sàlygos vadinamos esminėmis, įprastinėmis ir atsitiktinė-
mis?
3. Kokia sàlyga yra bûtina kiekvienoje sutartyje?
4. Ar kaina yra bûtina sutarties sàlyga?
5. Kokios sàlygos yra vadinamos aiškiai nurodytomis ir numano-
momis?
6. Ar sàlyga dël sutarties galiojimo termino yra bûtina sutarties sà-
lyga?
7. Kokios sàlygos vadinamos neaptartomis?
164
23 skirsnis. SUTARÈIØ VYKDYMAS
Aiðkinant sutarèiø vykdymà sistemiðkai yra taikytinos CK normos,

reglamentuojanèios prievoliø vykdymà (CK Ðeðtosios knygos 1 dalies
III skyrius)142. CK II dalies XVI–XVII skyriuose yra nuostatos, kurios
specialiai skirtos vienai ið prievoliø rûðiø – sutartinëms prievolëms vyk-
dyti.
Sutarties įvykdymas yra sutarties sàlygø ágyvendinimas, kai sutarties
ðalys pasiekia tà rezultatà, kurio tikëjosi sudarydamos sutartá. Kaip nu-
rodo V. Mikelënas, nagrinëjant sutarties institutà svarbu nustatyti:
1) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutartá turi ávykdyti pati
ðalis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vyk-
dymo vietà ir laikà, jeigu ðalys ðiø klausimø sutartyje neaptarë; 4) pagal
kokius kriterijus nustatoma parduodamø daiktø bei suteikiamø paslau-
gø ir atliekamø darbø kokybë, jeigu ðalys ðiø klausimø sutartyje neapta-
rë; 5) kokia valiuta gali ðalys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali
ðalis sustabdyti savo sutartiniø prievoliø vykdymà, jeigu kita sutarties
ðalis savo prievoliø nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutartá, jeigu
jà sudarius ið esmës pasikeièia aplinkybës ir ávykdyti sutartá darosi sun-
ku arba apskritai neámanoma143.
CK 6.200 straipsnyje átvirtinti sutarèiø vykdymo principai: 1) tin-
kamo ir sàþiningo vykdymo; 2) bendradarbiavimo (kooperacijos);
3) ekonomiðkumo; 4) maksimaliø pastangø sutarèiai ávykdyti, kokiø
bûtø ëmæsis tokiomis pat aplinkybëmis protingas asmuo.
Pagal bendrà taisyklæ ðalys turi ávykdyti sutartá ið karto, t. y. tuo pa-
èiu metu. Bet ið ástatymo, ðaliø sudarytos sutarties, paèios sutarties pri-
gimties arba konkreèiø aplinkybiø gali iðeiti, kad sutartis vykdytina da-
limis. Pavyzdþiui, neterminuota renta mokama kiekvieno mënesio pa-
baigoje (CK 6.451 str.); ðalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartá,
gali susitarti, kad pirkëjas atsiskaitys dalimis per tam tikrà laiko tarpà;
kaina pagal lizingo (finansinës nuomos) sutartá yra mokama etapais;
142
Þr. skyriø apie prievoliø vykdymà ir jø neávykdymo teisines pasekmes.
143
Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 420.
165
atsiradus force majeure aplinkybëms, sutarties vykdymas gali bûti atidë-

tas tam tikram laikotarpiui (CK 6.212 str. 2 d.).
Tam tikroms sutartims sudaryti gali bûti reikalingi atitinkamos
valstybës institucijos leidimai, licencijos, be kuriø sutartis negali bûti
vykdoma. Sàvoka „valstybës institucijø leidimas“ aiðkintina plaèiau ir
apima atitinkamø tiek valstybës, tiek ir savivaldos institucijø iðduoda-
mus privalomus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus tam tikriems
veiksmams ar darbams atlikti144. Pavyzdþiui, statybos rangos sutarèiai
ávykdyti reikalingas statybos leidimas. Ðaliø teises ir pareigas, susijusias
su privalomais leidimais, bûtinais sutarèiai sudaryti, reglamentuoja CK
6.202 straipsnis, átvirtinantis ðiuos pagrindinius principus: 1) jei yra bû-
tinas atitinkamos valstybinës institucijos leidimas – toká leidimà privalo
gauti ðalis, esanti valstybëje, kurios ástatymai nustato toká reikalavimà;
2) jei abi sutarties ðalys yra Lietuvoje – leidimà privalo gauti ðalis, kuriai
ði pareiga yra nustatyta ástatymuose; 3) leidimà arba leidimus sutarties
ðalis privalo gauti laiku ir ðiai ðaliai tenka visos su privalomo leidimo
gavimu susijusios iðlaidos. Ðios normos yra iðdëstytos dispozityviai, pa-
liekant galimybæ ðalims paèioms susitarti, kuri privalo gauti leidimà,
nebent ástatyme bûtø nurodyta, kuri ið sutarties ðaliø toká leidimà turi
gauti.
CK 6.203 straipsnis reglamentuoja leidimo neiðdavimo teisines pa-
sekmes, kuriø esmë yra ta, kad tokiu atveju abi sutarties ðalys turi teisæ
nutraukti sutartá, nebent privalomas leidimas bûtø susijæs tik su kai ku-
riomis sutarties sàlygomis ir dël to nutraukti visà sutartá bûtø neprotin-
ga. Antai vykdant statybos darbus leidimai gali bûti reikalingi ávairiems
atskiriems statybos darbø etapams, todël laiku negavus leidimo atlikti
kuriuos nors darbus, tarkime, tiesti dujø trasà, bûtø neprotinga nu-
traukti statybos rangos sutartá, kai kiti darbai yra atlikti arba atliekami.
Tam tikrais atvejais vykdant sutartá gali atsirasti sunkumø, dël ku-
riø sutarties vykdymas joje numatytomis sàlygomis prieðtarautø protin-
gumo, sàþiningumo, teisingumo arba ðaliø (vienos ið jø) teisëtø lûkesèiø
principams. Pavyzdþiui, asmuo ásigijo þemës sklypà gyvenamojo namo
statybai. Sudarius sutartá paaiðkëjo, kad dël sklype esanèiø poþeminiø
vandenø nebus galima kasti namo pamatø ir pan. Jei pirkëjas apie to-
kias aplinkybes bûtø þinojæs sudarydamas sutartá, jis tokios sutarties
nebûtø sudaræs. Bet sutarties vykdymà varþanèios aplinkybës turi ne tik
144
166
ið esmës sunkinti sutarties vykdymà, bet ir atitikti keturis CK 6.204

straipsnyje nurodytus kriterijus: 1) aplinkybës, dël kuriø sutartá vykdyti
tampa labai sudëtinga ar neámanoma, atsiranda arba nukentëjusiajai
ðaliai tampa þinomos sudarius sutartá; 2) tø aplinkybiø nukentëjusioji
ðalis sutarties sudarymo metu negalëjo protingai numatyti; 3) tø aplin-
kybiø nukentëjusioji ðalis negali kontroliuoti; 4) nukentëjusioji ðalis
nebuvo prisiëmusi tø aplinkybiø atsiradimo rizikos.
1. Kaip yra suprantamas sutarties vykdymas?
2. Kokie yra sutarèiø vykdymo principai?
3. Kokia tvarka turi bûti vykdoma sutartis?
4. Kà reiðkia sàvoka „valstybës institucijø leidimas“?
5. Kokios aplinkybës laikomos „sutarties vykdymo suvarþymu“?
167
24 skirsnis. SUTARTIES PAKEITIMAS IR

NUTRAUKIMAS
Pagal bendrà taisyklæ sudarytos sutartys turi bûti vykdomos taip,

kaip ðalys susitarë. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pa-
keièiamos jos sàlygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra
galimas tik ðaliø tarpusavio sutarimu. Pavyzdþiui, ðalys, sudariusios
nuomos sutartá penkeriems metams, gali susitarti jà nutraukti bet ku-
riuo metu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo
galimybæ gali numatyti ir ástatymas. Antai pagal CK 6.599 straipsná pil-
nametis nuomininko ðeimos narys turi teisæ sudaryti atskirà gyvenamo-
sios patalpos nuomos sutartá (padalyti butà), jeigu su tuo sutinka nuo-
motojas, nuomininkas, kiti pilnameèiai ðeimos nariai. Jei sutartis nu-
traukiama arba pakeièiama ðaliø susitarimu ar ástatyme numatytais at-
vejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas ðalims teisës viena-
ðaliðkai nutraukti sutartá yra tiesioginis sutarèiø laisvës principo atspin-
dys, rodantis ðaliø valià tiek laisvai sudaryti sutartá ir nustatyti jos sàly-
gas, tiek ir susitarti dël jos nutraukimo arba sàlygø pakeitimo.
CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai ðalis gali nutraukti sutartá,
jeigu kita sutarties ðalis sutarties neávykdo arba ávykdo netinkamai ir tai
yra esminis sutarties pažeidimas. Tuomet nukentëjusioji ðalis gali nu-
traukti sutartá nesikreipdama á teismà (CK 6.218 str. 1 d.). Þinoma, tai
neatima kitos ðalies teisës kreiptis á teismà siekiant árodyti, kad sutartis
negalëjo bûti vienaðaliðkai nutraukta, nes paþeidimas nesàs esminis.
Esminiu sutarties paþeidimu reikëtø laikyti toká vienos ið ðaliø
ávykdytà paþeidimà, kuris ið esmës atima antrajai sutarties ðaliai gali-
mybæ tikëtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai ávykdyta145. Pavyzdþiui,
esminiu pirkimo–pardavimo sutarties paþeidimu pripaþintinas prekiø
su trûkumais, kuriø negalima paðalinti apskritai arba paðalinti per pro-
tingà laikà, pateikimas.
145
Galimybë vienaðaliðkai nutraukti sutartá, kai antroji ðalis paþeidþia jà ið esmës,
numatyta taip pat ir Vienos konvencijoje dël tarptautinës prekiø pirkimo–pardavimo
sutarties, taip pat UNIDROIT principø 7.3.1 str.
168
Su esminiu sutarties paþeidimu siejama keletas teisiniø padariniø:

ðalis gali vienaðaliðkai, nesikreipdama á teismà, nutraukti sutartá (CK
6.217 str. 1 d., CK 218 str.), kreiptis á teismà dël priverstinio sutarties
pakeitimo (CK 6.223 str. 2 ir 3 d.), pareikalauti pakeisti techniðkai su-
dëtingà ir brangià prekæ (CK 6.363 str. 6 d.) neleisdama iðtaisyti pada-
rytø trûkumø (CK 6.208 str.) ir t. t.
CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis
paþeista ið esmës, ar ne, turi bûti atsiþvelgiama á ðiuos kriterijus: 1) ar ið
esmës nukentëjusioji ðalis negauna to, ko tikëjosi gauti ið sutarties, ið-
skyrus atvejus, kai kita sutarties ðalis nenumatë arba protingai negalëjo
numatyti tokio rezultato (pvz., nusipirktos prekës negali bûti naudoja-
mos pagal tikslinæ paskirtá ir pan.); 2) ar pagal sutarties esmæ grieþtas
prievolës laikymasis turi esminës reikðmës (pvz., pagal sutartá prekes
kontrahentas pristatë anksèiau sutarto termino, nors buvo þinoma, kad
prekëms saugoti sandëliai iðsinuomoti tik nuo tos dienos, kurià tos pre-
kës turëjo bûti pristatytos); 3) ar prievolë neávykdyta tyèia ar dël didelio
neatsargumo (tai yra fakto klausimas, leidþiantis, be kita ko, atsiþvelgti
ir á tai, ar ið tiesø tai sukëlë kreditoriui ið esmës neigiamas pasekmes);
4) ar ávykdymas yra pagrindas nukentëjusiajai ðaliai nesitikëti, kad su-
tartis bus ávykdyta ateityje (pvz., sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis,
pagal kurià pardavëjas ásipareigojo pagaminti ir parduoti pirkëjui iki
tam tikro termino vaikiðkø sportiniø bateliø partijà, tuo tarpu akivaiz-
du, kad pardavëjas neturi nei medþiagø nei árangos tokioms prekëms
gaminti; 5) ar sutarties neávykdþiusi ðalis, kuri rengësi ávykdyti arba
vykdë sutartá, patirtø labai dideliø nuostoliø, jeigu sutartis bûtø nu-
traukta (pvz., pardavëjas, ásipareigojæs gaminti ir parduoti vaikiðkø
sportiniø bateliø siuntà, uþsakë árangà ir medþiagas bateliams gaminti,
investavo á tai daug lëðø. Nors pardavëjas laiku nepradëjo gamybos, bet
nutraukti sutartá jam bûtø labai nuostolinga, nes tø nuostoliø jam nie-
kas neatlygintø, todël tokiu atveju sutarties nutraukimas prieðtarautø
sàþiningumo, protingumo ir teisingumo principams).
CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentëjusiosios ðalies teisë
nutraukti sutartá, kai sutarties paþeidimas pasireiðkia termino praleidi-
mu, kurá kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta
CK 6.209 straipsnyje. Paþymëtina, kad kai termino praleidimas pats
savaime yra esminis paþeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti su-
tartá ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str.
3 d.).
169
CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybiø, á kurias at-

siþvelgiama nustatant, ar sutartis paþeista ið esmës, sàraðas yra baigtinis.
Kitais, ðiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartá galima nu-
traukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieðkiná.
Galimybë vienaðaliðkai nutraukti sutartá yra numatyta ir kai kuriose
specialiose imperatyviose teisës normose, pavyzdþiui, draudimo sutar-
ties nutraukimas prieð terminà (CK 6.1009 str. 1 d.); komiso sutarties
nutraukimas (CK 6.793 str. 1 d.) ir kt., bet tai nëra susijæ su esminiu
sutarties paþeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje.
Be to, sutartyje ðalys paèios gali numatyti galimybæ vienaðaliðkai
nutraukti sutartá joje numatytais atvejais, nesikreipiant dël to su ieðki-
niu á teismà (CK 6.217 str. 5 d.).
Jei nukentëjusioji ðalis nutraukia sutartá vienaðaliðkai, esant esmi-
niam jos paþeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie toká sutar-
ties nutraukimà privaloma praneðti ið anksto per sutartyje nustatytà
terminà, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas – prieð trisdeðimt
dienø (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentëjusioji ðalis negali pasinaudoti teise
vienaðaliðkai nutraukti sutartá, jei sutartá ið esmës paþeidusi ðalis iki su-
tarties nutraukimo buvo pasiûliusi jà ávykdyti, taèiau ðis pasiûlymas bu-
vo pareikðtas pavëluotai arba dël kitø prieþasèiø neatitinka sutarties
reikalavimø, jeigu nukentëjusioji ðalis per protingà terminà nepraneða
kitai ðaliai apie sutarties nutraukimà po to, kai ji suþinojo ar turëjo su-
þinoti apie pasiûlymà ávykdyti sutartá, arba jeigu toks pasiûlymas neati-
tinka tinkamo sutarties ávykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).
CK 6.219 straipsnis reglamentuoja ið anksto numatomà sutarties
neávykdymà. Tai leidþia ðaliai, kuri pagal konkreèias aplinkybes turi
pagrindo manyti, kad kita ðalis paþeis sutartá ið esmës, nutraukti tokià
sutartá. Pavyzdþiui, pagal statybos rangos sutartá rangovas ásipareigojo
iki lapkrièio 10 d. uþbaigti statybos darbus, ir tai yra esminë sutarties
sàlyga, taèiau spalio 15 d. ðie darbai dar nebuvo pradëti, o pagal staty-
bos darbø apimtá akivaizdu, kad jie negali bûti uþbaigti laiku. Bet jei
uþsakovui nëra pakankamai akivaizdu, jog sutartis nebus ávykdyta laiku,
jis gali ið rangovo pareikalauti patvirtinimo, kad statybos darbai tikrai
bus atlikti iki nurodyto termino, o jei negauna per protingà terminà
rangovo patvirtinimo, kad sutartis bus ávykdyta laiku, uþsakovas turi
teisæ sutartá nutraukti (CK 6.220 str.).
Sutarties nutraukimas atleidþia abi ðalis nuo sutarties vykdymo, o
sutartá nutraukusi ðalis turi teisæ reikalauti nuostoliø, atsiradusiø dël
170
neávykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybø (CK 6.221 str. 1 ir 2

d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta.
Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsiþvelgiant á jos nutrau-
kimo bûdà. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta
ásiteisëjus teismo sprendimui jà nutraukti, jei sprendime nenurodyta
konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama ðaliø susitarimu,
laikoma nutraukta ðalims sudarius susitarimà, jeigu ko kita nenumatyta
paèioje sutartyje. Vienaðaliðkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta
nuo praneðime apie jos nutraukimà nurodytos dienos146.
Paþymëtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau ávykdytos su-
tarties, nes sutartis ir sutartinës prievolës baigiasi jas tinkamai ávyk-
dþius. Todël negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuo-
ja. Antai ðaliø sudarytos, notaro patvirtintos ir ávykdytos buto pirkimo–
pardavimo sutarties pakeisti arba nutraukti negalima, nes ji yra ávykdy-
ta. Ðalys, norëdamos sukurti kitokius teisinius santykius, turëtø sudaryti
naujas sutartis, pavyzdþiui, naujasis buto savininkas taptø jam priklau-
sanèio pagal ankstesnæ pirkimo–pardavimo sutartá buto pardavëju ir
pan.
Nutraukus sutartá taikoma restitucija, kurios taikymo tvarkà ir sà-
lygas reglamentuoja CK 6.145–6.153 ir 6.222 straipsniai.
Vykdant jau sudarytà sutartá neretai atsiranda poreikis jà arba at-
skiras jos sàlygas pakeisti. Vadovaudamosi sutarèiø laisvës principu ða-
lys gali pakeisti sutartá savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis,
ðalims nepavykus susitarti dël jos pakeitimo, gali bûti pakeista teismo
sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties ðalis ið esmës paþeidë sutartá; 2) kitais
sutarties arba ástatymø nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi
ðalys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes paèioje sutartyje. Atski-
rais CK ir kituose ástatymuose nustatytais atvejais gali bûti nurodyti
sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dël esminës ðaliø nelygybës – tai átvir-
tinta CK 6.228 str.). Ieðkinys dël sutarties pakeitimo gali bûti pareikðtas
tik po to, kai kita ðalis atsisako pakeisti sutartá arba per trisdeðimt dienø
ið jos negautas atsakymas á pasiûlymà pakeisti sutartá, jeigu sutartis arba
ástatymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str.
3 d.). Taigi átvirtinta ikiteisminë procedûra, kuri yra privaloma tam, kad
bûtø galima ginti savo paþeistà teisæ teisme, nebent ástatymai arba pati
sutartis numatytø kà kita.
146
171
Kad bûtø uþtikrinta ðaliø interesø pusiausvyra, CK 6.228 straipsnis

numato galimybæ ðaliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos sàlygos, jei-
gu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos sàlyga nepagrástai
suteikë kitai ðaliai perdëtà pranaðumà. V. Mikelënas nurodo, kad ðaliø
tarpusavio prievoliø neatitiktis turi bûti esminë – jø padëtis turi bûti
tokia nelygi, kad ðokiruotø, t. y. protingas þmogus sutarties tokiomis
sàlygomis niekada nebûtø sudaræs147.
Sprendþiant, ar sutarties ðaliø nelygybë yra esminë, bûtina atsi-
þvelgti á tai, jog viena ðalis nesàþiningai pasinaudojo tuo, kad kita ðalis
nuo jos priklauso arba turi ekonominiø sunkumø, neatidëliotinø porei-
kiø, yra ekonomiðkai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdai-
riai, neturi derybø patirties, taip pat atsiþvelgiant á sutarties prigimtá ir
tikslà (CK 6.228 str. 1 d.). Ðios ástatyme pateiktos aplinkybës leidþia
daryti iðvadà, kad nuostatos dël esminës ðaliø nelygybës paprastai yra
taikytinos vartojimo, o ne verslo sutartims, nes verslo santykiø subjektai
veikia savo rizika ir turi bûti ganëtinai apdairûs, jiems taikomi grieþtes-
ni atsakomybës kriterijai148.
Atsisakyti sutarties, esant esminei ðaliø nelygybei, galima vienaða-
liðkai, nesikreipiant á teismà, bet ið anksto raðtu praneðant apie atsisa-
kymà antrajai ðaliai pagal CK 6.218 straipsná nurodytas taisykles.
Jei turinti teisæ atsisakyti sutarties ðalis siekia pakeisti sutartá arba
atskirà jos sàlygà, ji turi kreiptis á teismà, jei kita ðalis nesutinka keisti
sutarties arba jos sàlygos. Tuomet yra taikytinos CK 6.223 straipsnio
nuostatos, reglamentuojanèios sutarties pakeitimà.
Kreiptis á teismà dël sutarties pakeitimo gali ir kita sutarties ðalis,
gavusi nukentëjusiosios ðalies praneðimà apie sutarties atsisakymà, jei
nukentëjusioji ðalis nesutinka keisti sutarties (CK 6.228 str. 3 d.).
147
148
Dël grieþtesniø elgesio standartø verslo santykiø subjektams taikymo þr.: Lietuvos
Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje AB „Šlifavimo stak-
lės“ v UAB DK „Hermis–draudimas, Nr. 3K–3–1107/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis
civilinëje byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus Vingis“, Nr. 3K–3–1123/2002 ir kt.
172
1. Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai?
2. Koks paþeidimas laikytinas esminiu?
3. Á kokius kriterijus turi bûti atsiþvelgiama nustatant, ar sutarties
paþeidimas yra esminis?
4. Kaip nustatomas sutarties nutraukimo momentas?
5. Kokie yra sutarties pakeitimo pagrindai?
6. Kokia yra sutarties pakeitimo kilus ginèui tvarka?
173
25 skirsnis. SUTARTIES NEGALIOJIMAS
Sutartis yra viena ið sandoriø rûðiø, todël ji gali bûti pripaþinta ne-
galiojanèia bendrais pagrindais, kurie aptarti CK Pirmosios knygos 4
skyriuje149. Be to, CK ir kiti ástatymai gali nustatyti specifinius tam tikrø
sutarèiø negaliojimo pagrindus. Pavyzdþiui, tokie pagrindai yra nurody-
ti CK 6.307 straipsnyje, 6.394 straipsnio 2 dalyje, 6.984 straipsnyje ir
kituose straipsniuose.
Civilinës teisës moksle visada buvo iðskiriamos dvi negaliojanèiø
sutarèiø rûðys: 1) absoliuèiai negaliojanèios (niekinës) sutartys, kurios
nesukuria pagal ástatymà jokiø teisiniø pasekmiø, tarsi ðalys nebûtø at-
likusios jokiø teisiðkai reikðmingø veiksmø; tokios sutartys negalioja
savaime, nesvarbu, ar pareikðtas ieðkinys pripaþinti sutartá negaliojan-
èia, ar ne; 2) santykinai negaliojanèios (nuginèijamos) sutartys, kurios,
kitaip nei niekinës, sukuria teisines pasekmes, o negaliojanèiomis gali
bûti pripaþintos tik pagal suinteresuoto asmens ieðkiná. Tokia sutartis
yra laikoma galiojanèia tol, kol ji nebus nuginèyta150.
Negaliojanèiø sutarèiø skirstymas á absoliuèiai ir santykinai nega-
liojanèias, ilgai egzistavæs tik teisës doktrinoje ir teismø praktikoje, ðiuo
metu átvirtintas CK 6.225 straipsnyje, reglamentuojanèiame absoliutø ir
santykiná sutarèiø negaliojimà. Sutartis yra absoliuèiai negaliojanti
(niekinë), jeigu jà sudarant buvo paþeisti pagrindiniai sutarèiø teisës
principai ir dël to paþeisti ne tik sutarties ðalies, bet ir vieðieji interesai.
Todël teisæ pareikðti ieðkiná dël absoliutaus sutarties negaliojimo turi
visi asmenys, kuriø teises ir teisëtus interesus tokia sutartis paþeidë (CK
6.227 str. 1 d.). Be to, absoliutaus sutarties negaliojimo faktà ir jo teisi-
nes pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (CK 6.227 str. 2 d.). Ði
teismo teisë paaiðkinama tuo, kad teismas privalo ginti vieðàjá interesà,
149
Sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais pagrindai, nurodyti CK Pirmojoje knygoje,
èia iðsamiai nenagrinëjami.
150
Apie negaliojanèiø sandoriø (sutarèiø) skirstymà á niekines ir nuginèijamas þr.: Г.
Ф. Шершеневич. Учебник русского гражданского права. Москва, 1911, c. 178; Д.
Д. Гримм. Основы учения о юридической сделке. Санкт Петербург, 1900; Civilinë
teisë, p. 198.
174
o niekinë sutartis já ir paþeidþia. Todël jei teismas, nagrinëdamas bylà,

nustato, kad joje esanti sutartis prieðtarauja imperatyvioms teisës nor-
moms, jis gali pripaþinti tokià sutartá negaliojanèia ir taikyti restitucijà.
Bet tam, kad teismas ex officio spræstø byloje dël sutarties ar atskiros jos
sàlygos negaliojimo, turi bûti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties
ar jos sàlygos prieðtaravimas ástatymui. Teismø praktikoje suformuluota
taisyklë, kad ex officio, nesant ginèo ðalies reikalavimo, teismas pripaþás-
ta sandorá niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik ta-
da, kai nagrinëjant bylà pagrindas pripaþinti sandorá niekiniu tampa
akivaizdus. Todël jei sandoris nëra akivaizdþiai niekinis, teismas imtis
nagrinëti ir spræsti proceso ðaliø ginèà dël aplinkybiø, suponuojanèiø
kokio nors sandorio negaliojimà, bei tirti su tuo susijusius árodymus gali
tik esant ðalies reikalavimui pripaþinti toká sandorá negaliojanèiu151.
Taigi sutarèiø pripaþinimo niekinëmis arba nuginèijamomis bûdai
yra skirtingi. Kitaip nei niekiniø sutarèiø, nuginèijamø sutarèiø teismas
negali pripaþinti negaliojanèiomis savo iniciatyva, o tai galima padaryti
tik esant ieðkiniui dël sutarties pripaþinimo negaliojanèia. Teisæ pa-
reikðti ieðkiná dël santykinio sutarties negaliojimo turi sàþininga sutar-
ties ðalis, kuri nukentëjo dël sutarties sudarymo, arba treèiasis asmuo,
kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teisë-
tus interesus ta sutartis paþeidë (CK 6.227 str. 3 d.).
Teisinëje literatûroje nurodoma, kad svarbià teorinæ ir praktinæ
reikðmæ turi negaliojanèiø sutarèiø sàlygø (pagrindø) skirstymas á dvi
grupes: 1) sàlygos (pagrindai), kuriems esant sutartys pripaþástamos
niekinëmis; 2) sàlygos (pagrindai), kurioms esant sutartis gali bûti nu-
ginèyta. Tai tolesnës negaliojanèiø sutarèiø pagrindø klasifikacijos pa-
grindas152.
Negaliojanti (absoliuèiai ar santykinai) gali bûti tiek visa sutartis,
tiek ir jos dalis arba atskira sutarties sàlyga. Vienos ið sutarties sàlygø
negaliojimas nedaro negaliojanèios visos sutarties, iðskyrus atvejus, kai
ðalys be tos sàlygos sutarties nebûtø sudariusios (CK 6.226 str. 1 d.). Ði
norma atspindi ástatymø leidëjo siekius iðsaugoti sutartinius ðaliø santy-
kius, kiek tai neprieðtarauja protingumo, teisingumo ir sàþiningumo
151
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. gruodþio 10 d. nutartis civilinëje byloje P.
Vilkis v E. Vilkienė ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1; 2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje
AB „Šlifavimo staklės“ v UAB DK „Hermis–draudimas, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.2.1.
152
Þr., pavyzdþiui: Ф. С. Хейфец. Недействительность сделок. Москва, 2000, c.
55–56.
175
principams. Vienos ar kitos sutarties sàlygos pripaþinimas negaliojanèia

gali neturëti átakos paèios sutarties galiojimui apskritai, ir neprotinga
bûtø pripaþinti negaliojanèia visà sutartá, kuri gali galioti ir be ðios sàly-
gos.
1. Kokiais pagrindais sutartys gali bûti pripaþintos negaliojanèio-
mis?
2. Kokios sutartys vadinamos niekinëmis?
3. Kokios sutartys vadinamos nuginèijamomis?
4. Ar ðalys gali patvirtinti niekinæ sutartá?
5. Ar gali bûti pripaþinta negaliojanèia dalis sutarties?
176
III skyrius. CIVILINË ATSAKOMYBË.
III SKYRIUS
CIVILINË ATSAKOMYBË
177
26 skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS
26.1. Civilinës atsakomybës samprata
Teisinë atsakomybë gali bûti apibûdinama kaip prievolë, atsiradusi

asmeniui, paþeidusiam vieðà arba privatø interesà. Viena tokios prievo-
lës ðalis (paþeidëjas) uþ paþeidimà patiria ástatymuose numatytas sank-
cijas, kita ðalis (nukentëjusysis) gali taikyti ðias sankcijas arba reikalauti,
kad jas taikytø atitinkama valstybinë arba visuomeninë institucija (tei-
smas, arbitraþas ir kt.).
Civilinë atsakomybë yra viena ið teisinës atsakomybës rûðiø, ji tai-
koma tada, kai prievolë neávykdoma arba vykdoma netinkamai, prievo-
lës paþeidimas daro þalà ne tik kreditoriui, bet daþnai ir platesniam as-
menø ratui, nes pareigø neávykdymas vienoje civilinës apyvartos gran-
dyje gali sukelti nesklandumø didesnëje prekinës ir piniginës apyvartos
grandyje.
Paprastai civilinë atsakomybë nagrinëjama parodant civilinës ir
baudþiamosios atsakomybës skirtumus: 1) skirtingi tikslai: civilinës at-
sakomybës tikslai yra kompensaciniai (kompensuoti nuostolius), o bau-
dþiamosios atsakomybës tikslai – nubausti paþeidëjà, já perauklëti bei
prevenciniai; 2) skirtingi atsiradimo pagrindai: civilinë atsakomybë pa-
prastai atsiranda paþeidus privatø interesà (esant sutarties paþeidimui
arba deliktui), o baudþiamoji – uþ ástatyme numatytas pavojingas vi-
suomenei veikas; 3) skirtinga kaltës samprata ir skirtinga jos árodinëji-
mo tvarka: civilinëje atsakomybëje skolininko kaltë preziumuojama, o
baudþiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtinga taikymo
tvarka: civilinë atsakomybë taikoma civilinio proceso normø pagrindu
ir tvarka, baudþiamoji – baudþiamojo proceso tvarka; 5) skirtingi ieðki-
nio senaties terminai taikant atsakomybæ.
CK 6.245 straipsnyje yra pateikta civilinës atsakomybës samprata,
pagal kurià civilinë atsakomybë suprantama kaip turtinë prievolë, ku-
rios viena ðalis turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius (þalà) arba su-
mokëti netesybas (baudà, delspinigius), o kita ðalis privalo atlyginti pa-
178
darytus nuostolius (þalà) arba sumokëti netesybas (baudà, delspini-

gius).
Civilinë atsakomybë yra vienas ið paþeistos teisës gynybos bûdø.
Specifinis jos bruoþas – turtinis pobûdis. Paþymëtina, kad bûtina atskirti
civilinës atsakomybës priemones nuo kitø ástatyme numatytø civiliniø
teisiø gynimo bûdø, tokiø kaip teisiø pripaþinimas, ápareigojimas ávyk-
dyti prievolæ natûra, ginèijamo sandorio pripaþinimas negaliojanèiu ir
kt., kurie nëra laikomi civiline atsakomybë ir gali bûti taikomi drauge
su civiline atsakomybe, iðskyrus ástatymo numatytas iðimtis153.
Atsiþvelgiant á atsakomybës atsiradimo pagrindus, CK iðskiriama
sutartinė ir nesutartinė atsakomybë (CK 6.245 str. 2 d.).
Be to, civilinës atsakomybë gali bûti skirstoma pagal kitokius krite-
rijus. Pavyzdþiui, jei kalbame apie keliø asmenø atsakomybæ (skolinin-
kø daugetas), iðskiriame dalinę, solidariąją ir subsidiariąją atsakomybę.
Dalinė – kai kiekvienas ið skolininkø atsako kreditoriui ta dalimi,
kurià jam numato ástatymas arba sutartis. Apskritai dalinë atsakomybë
yra bendro pobûdþio taisyklë, taikoma tuo atveju, kai ástatymas arba
sutartis nenustato solidariosios arba subsidiariosios atsakomybës. Atsa-
komybës dalys pripaþástamos lygiomis, jei ástatymas arba sutartis nenu-
mato kitokiø daliø (CK 6.5 str.), pavyzdþiui, namo bendraturèiai pro-
porcingai savo daliai bendrojoje dalinëje nuosavybëje atsako uþ pa-
rduoto namo trûkumus.
Solidarioji atsakomybė taikoma, jei numatyta sutartyje arba ástaty-
me. Tuomet kreditorius gali pareikðti ieðkiná bet kuriam ið bendraskoliø
visos apimties arba dël dalies (CK 6.6 str.).
Subsidiaroji atsakomybė atsiranda ástatymo numatytais atvejais
(pvz., garanto atsakomybë yra subsidiarioji) arba sutarties pagrindu.
Bûtinas ðios rûðies atsakomybës bruoþas, kad pirmiausia turi bûti reika-
laujama ið pagrindinio skolininko, paþeidusio prievolæ, tik tada reikala-
vimas nukreipiamas á subsidiariai atsakingà skolininkà (CK 6.245 str.
5 d.).
Be to, subsidiariosios ir solidariosios atsakomybës atvejai numatyti
atskiroms sutarèiø rûðims, pavyzdþiui, CK 6.773 straipsnio 1 dalyje –
teisës turëtojo subsidiarioji atsakomybë pagal naudotojui pareikðtus
153
Pavyzdþiui, CK 6.258 str. 2 d. draudþiama kartu reikalauti ávykdyti prievolæ natûra
ir sumokëti netesybas, iðskyrus atvejus, kai skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo
terminà.
179
reikalavimus dël prekiø, naudotojo parduotø pagal franðizës sutartá,

kokybës, CK 6.773 straipsnio 2 dalyje – solidarioji teisiø turëtojo bei
naudotojo atsakomybë pagal reikalavimus, pareikðtus naudotojui, kaip
teisës turëtojo prekiø gamintojui ir kt.
Nuo subsidiariosios atsakomybës reikia skirti skolininko atsakomy-
bę už trečiųjų asmenų veiksmus (CK 6.50 ir 6.51 str.). Jei ið ástatymo,
sutarties arba prievolës neiðplaukia, kad skolininkas privalo ávykdyti
prievolæ pats, kreditorius privalo priimti ávykdymà ið treèiojo asmens.
Bet negali priimti ávykdymo, jei skolininkas tam prieðtarauja. Pavyz-
dþiui, pristatyti pirkëjui produkcijà tiekëjas gali ápareigoti gamintojà.
Savo ruoþtu sumokëti uþ pristatytas prekes pirkëjas gali ápareigoti pre-
kiø gavëjà. Bet atsakomybë uþ pavëluotà pristatymà arba trûkumus
tenka ne gamintojui, o tiekëjui; atsakomybë uþ sumokëjimà ne laiku
tenka ne gavëjui, o pirkëjui. Rangos atveju uþ subrangovo veiksmus
atsako rangovas.
Skolininkas, pasitelkæs prievolei ávykdyti treèiuosius asmenis, atsa-
ko kreditoriui, kai prievolë neávykdyta arba netinkamai ávykdyta dël
treèiøjø asmenø kaltës, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato, kad at-
sako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 str.).
26.2. Sutartinës ir deliktinës atsakomybës

panaðumai ir skirtumai
Sutartinës ir deliktinës atsakomybës rûðys turi bendrø bruoþø ir

esminiø skirtumø.
Bendri bruožai: 1) abi rûðys yra turtinës prievolës; 2) abi atsakomy-
bës rûðys atlieka tokià paèià kompensacinæ funkcijà; 3) bet kurios ið ðiø
civilinës atsakomybës rûðiø taikymas nepaðalina galimybës taikyti ir ki-
tus civiliniø teisiø gynimo bûdus bei kitas teisinës atsakomybës rûðis;
4) ir sutartinë, ir deliktinë atsakomybë atsiranda kaip naujos prievolës
jau egzistuojanèios sutartinës prievolës arba delikto atþvilgiu; 5) taikant
abi atsakomybës rûðis skolininkas patiria turtiniø nuostoliø.
Pagrindiniai skirtumai: 1) skirtingas atsiradimo pagrindas: sutarti-
nës atsakomybës atveju – paþeista sutartis, deliktinës – padaryta þala;
2) skirtingi ieðkinio senaties terminai – CK 1.125 straipsnis numato tai-
kyti bendrà 10 metø ieðkinio senaties terminà, o reikalavimams dël pa-
180
darytos þalos – sutrumpintà 3 metø terminà; 3) nevienodas atsakomy-

bës dydis bei jos nustatymo principai: sutartinës atsakomybës atveju
atsakomybës dydá gali nustatyti ðalys arba susitarti dël atsakomybës ne-
taikymo, o deliktinës atsakomybës atveju tokie susitarimai negalimi.
26.3. Civilinës atsakomybës sàlygos
Kaip ir bet kuri prievolë, civilinë atsakomybë atsiranda esant tam

tikriems juridiniams faktams, jø visetui. Tai vadinama civilinës atsako-
mybës sàlygomis (bendrosios teisës sistemos valstybëse vartojama ðiek
tiek kitokia sàvoka – ieðkinio pagrindas (cause of action). Beje, bendroji
teisë pabrëþia objektyviàjà civilinës atsakomybës pusæ – þalà, prieþastiná
ryðá ir pareigos nevykdymà. Nors kaltë ir pripaþástama, bet ji nurodoma
tik kalbant apie deliktinæ atsakomybæ.
Teisinëje literatûroje daþnai civilinës atsakomybës pagrindu nuro-
domas civilinës teisës paþeidimas. Bet, kaip pagrástai teigia V. Mikelë-
nas, tokia samprata nëra visiðkai tiksli, nes civilinë atsakomybë gali atsi-
rasti ne tik paþeidus civilinës teisës normas (pvz., civilinis ieðkinys bau-
dþiamojoje byloje). Be to, teisës paþeidimo, jo sudëties sàvoka papras-
tai vartojama baudþiamojoje teisëje.
CK reglamentuojamos civilinës atsakomybës atsiradimo sàlygos.
Tai – neteisëti veiksmai (CK 6.246 str.), prieþastinis ryðys (CK 6.247
str.), kaltë kaip civilinës atsakomybës sàlyga (CK 6.248 str.), þala ir nuo-
stoliai (CK 6.249 str.).
Þala yra bûtinasis civilinës atsakomybës pagrindas, nes nesant þa-
los arba nuostoliø civilinës atsakomybës teisinis santykis neámanomas.
Neteisëti veiksmai ne visada yra bûtinas civilinës atsakomybës pagrin-
das. Ástatymai gali numatyti, kad þala yra atlyginama, jei ji padaryta tei-
sëtais veiksmais. Atsakomybë dël kaltës yra bendroji civilinës atsako-
mybës taisyklë, taèiau numatyta ir atsakomybë be kaltës. Prieþastinis
ryðys tarp þalos (nuostoliø) ir neteisëtø veiksmø ne visada yra bûtinas.
Netiesioginës civilinës atsakomybës atveju þalà atlygina asmuo, kuris
yra atsakingas uþ þalà padariusio asmens veiksmus. Kiekvienas ið nuro-
dytø civilinës atsakomybës pagrindø pasiþymi savitu turiniu ir poþy-
miais.
181
26.3.1. Neteisëti veiksmai
Neteisëtumas civilinëje teisëje ið esmës skiriasi nuo neteisëtumo

sampratos kitose teisës ðakose – baudþiamojoje, administracinëje. Civi-
linës teisës dispozityvumas leidþia teisinio santykio subjektams patiems
nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas. Ir pagrindinis teisi-
niø santykiø subjektø tarpusavio teisiø ir pareigø nustatymo bûdas yra
sutartis. Todël neteisëtais civilinëje teisëje laikomi ðaliø veiksmai, pa-
þeidþiantys ne tik ástatymo nuostatas, bet ir sutarties sàlygas. Beje, jei
ðaliø elgesio nenustato nei ástatymas, nei sutartis, jø elgesys turi atitikti
þmogiðkuosius kriterijus – sàþiningumo, teisingumo, protingumo, gerø
paproèiø, geros moralës. Taigi þmogiðkøjø principø nesilaikymas taip
pat yra neteisëtas ir padarius þalà sukelia civilinæ atsakomybæ.
Baudþiamojoje teisëje neteisëtumo ribos daug siauresnës. Èia nu-
matytas baigtinis veikø sàraðas, uþtraukiantis baudþiamàjà atsakomybæ.
Ir veikos, kuriø neapima ðis sàraðas, nëra neteisëtos baudþiamosios tei-
sës poþiûriu, taèiau bet kuris nusikaltimas yra neteisëtas ir civilinës tei-
sës poþiûriu, t. y. jei asmuo nuteistas uþ nusikaltimà, tai jo veiksmø ne-
teisëtumo faktas negali bûti kvestionuojamas civilinëje byloje dël þalos
atlyginimo. Be to, baudþiamojoje teisëje neteisëtumas glaudþiai susijæs
su kalte, kitaip tariant, jei nëra kaltës, nëra ir nusikaltimo. O civilinëje
teisëje neteisëtumas gali bûti siejamas vien su þalos padarymo faktu,
pavyzdþiui, CK 6.270 straipsnyje – atsakomybë uþ didesnio pavojaus
ðaltinio padarytà þalà, atsirandanti ir nesant kaltës.
Civilinë atsakomybë atsiranda neávykdþius ástatymuose arba sutar-
tyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos ástatymas arba sutar-
tis draudþia, arba paþeidus bendro pobûdþio taisyklæ elgtis atidþiai ir
rûpestingai. Þalos padarymo poþiûriu veiksmø neteisëtumas yra sveti-
mos subjektinës teisës paþeidimas nesant tam svaraus teisinio pagrindo.
Tai vadinamasis generalinio delikto principas. Pavyzdþiui, asmens lais-
vës atëmimas objektyviai yra þalingas. Vykdomas savavaliðkai, jis yra
neteisëtas, darantis þalà ir draudþiamas veiksmas. Tuo tarpu laisvës at-
ëmimas ástatymo numatytais atvejais ir tvarka yra teisëtas, leidþiamas ir
nesukelia civilinës atsakomybës uþ asmens laisvës atëmimà.
Veiksmø neteisëtumas reiðkia asmeniui nustatytos teisinës parei-
gos paþeidimà. Ji gali bûti nustatyta kaip draudimas, nurodymas, leidi-
mas, suvarþymo ribø nustatymas ar dar kitaip. Teisinë pareiga gali bûti
182
paþeidþiama suteikta teise naudojantis ne pagal paskirtá arba perþen-

giant leistinas teisës ribas, t. y. piktnaudþiaujant teise.
Teisinë pareiga gali bûti konkreti arba bendro pobûdþio, pavyz-
dþiui, kiekvienas asmuo turi elgtis sàþiningai. Tai bendro pobûdþio pa-
reiga, ji reikalauja elgtis atidþiai ir rûpestingai, nedaryti þalos. Savinin-
kas privalo turtà naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepaþeistø
kitø asmenø teisiø bei teisëtø interesø. Tai bendroji kiekvieno savinin-
ko pareiga. Civilinës atsakomybës nuostatø poþiûriu ji reiðkia, kad ágy-
vendinant savininko teises neturi bûti daroma þalos kitam asmeniui.
Kiekvienas asmuo turi vykdyti ástatymuose arba sutartyje nustatytas
konkreèias pareigas. Pavyzdþiui, kiekvienam asmeniui privaloma tin-
kamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, draudþiama atlikti
veiksmus, kuriuos ástatymai arba sutartis draudþia. Ástatymas nurodo
kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisykliø, kad savo veiksmais
nepadarytø þalos kitam asmeniui.
Neteisëti veiksmai pasireiðkia neteisëtu veikimu, kai asmuo veikia
aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktinë atsako-
mybë atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai ápareigotas
asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro þalà kitam
asmeniui. Deliktinæ civilinæ atsakomybæ sukeliantys neteisëti veiksmai
arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paþeidþiant bendruosius teisës
principus, draudþianèius daryti þalà kitiems, tiek ir neatitinkantys spe-
cialiø ástatymo reikalavimø ir todël lemiantys þalà.
Deliktai gali bûti skirstomi pagal ávairius kriterijus: pagal tai, kam
þala padaryta – á deliktus asmeniui arba deliktus turtui (kilnojamam ir
nekilnojamam); pagal kaltës formà: tyèiniai, neatsargûs arba nerûpes-
tingi deliktai ir kt.
Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksmø neteisëtumo sàlyga nëra
taip svarbi. Uþtenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar ne-
tinkamas vykdymas yra a priori teisës normø paþeidimas. Be to, nusta-
tant veiksmø prieðingumà teisei sutartiniuose santykiuose gali bûti situ-
acijø, kai skolininkas paþeidþia sutarties sàlygà, niekaip nesureguliuotà
nei dispozityvia norma bei komerciniu paproèiu, nei áprastai reiðkia-
mais reikalavimais, nes ðalys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius
iðimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti ástatymuose neapartas sutartis.
Tokiu atveju sunku bûtø nustatyti, kà gi skolininkas konkreèiai paþeidë.
Todël veiksmø neteisëtumà èia reikëtø vertinti kaip sutarties sàlygos
paþeidimà apskritai. Juk nagrinëjant ginèà teisme kreditoriui visiðkai
183
nesvarbu, kokius teisei prieðingus veiksmus skolininkas atliko. Jam

svarbu, kad sutartis paþeista. Daugeliu atvejø sutartinës atsakomybës
veiksmø prieðingumas teisei preziumuojamas. Ir tik jei skolininkas áro-
do, kad negalëjo ávykdyti sutartinio ásipareigojimo arba nëra kaltas dël
paþeidimo, prieðingumas teisei ágyja juridinæ reikðmæ.
Neteisëtumas civilinëje teisëje daugeliu atvejø yra reliatyvi sàvoka,
priklausanti nuo konkreèiø aplinkybiø. Tas pats veiksmais tam tikrais
atvejais gali bûti pripaþintas teisëtu, kitais – neteisëtu, pavyzdþiui, gydy-
tojo áprasti arba nerûpestingi veiksmai gali bûti ir teisëti, ir neteisëti, t.
y. gali bûti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti arba ne.
Bûtina fakultatyvinë civilinës atsakomybës sàlyga – neigiamø pa-
sekmiø atsiradimas asmens, kurio turtinës teisës paþeistos, atþvilgiu.
Tai faktiðkai sutampa su nuostoliø sàvoka teisine prasme.
Sutartinës atsakomybës atsiradimo pagrindas – prievolës neávyk-
dymas arba jos netinkamas vykdymas (CK 6.256 str. 2 p.) ir sutarties
ávykdymo termino praleidimas (CK 6.260 str.). Esant konkreèioms su-
tarèiø rûðims ðie paþeidimai pasireiðkia nevienodai: vienokie jie yra,
tarkime, nuomos sutarties, kitokie pirkimo–pardavimo sutarèiø atvejais.
Visišku sutarties neįvykdymu reikëtø laikyti jos esminiø sàlygø nesil-
aikymà, pavyzdþiui, nuompinigiø nemokëjimà pagal nuomos sutartá;
pardavëjo atsisakymà perduoti daiktà pagal pirkimo–pardavimo sutartá
ir pan., t. y. ðalis visiðkai negauna to, kà ji tikëjosi gauti pagal sutartá.
Netinkamas sutarties įvykdymas ið esmës apima ir termino praleidi-
mà, taip pat kitokius sutarties paþeidimus, pavyzdþiui, perduodamo
daikto kokybës trûkumus ir pan. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nurodo-
ma, kad jeigu sutarties vykdymas vienai ið ðaliø yra kartu ir profesinë
veikla, ði ðalis privalo vykdyti sutartá ir pagal tai profesinei veiklai tai-
komus reikalavimus. Taigi jei tokiø reikalavimø nesilaikoma, sutartis
gali bûti pripaþinta vykdoma netinkamai.
26.3.2. Prieþastinis ryðys
Priežastinis ryšys atspindi dviejø objektyvios tikrovës reiðkiniø –

prieþasties ir pasekmës – sàsajà. Reiðkinys arba jø grupë, sukelianti
naujus reiðkinius, yra prieþastis. Reiðkinys, atsirandantis veikiant prie-
þasèiai, yra pasekmë. Tas pats reiðkinys vienu atveju gali bûti prieþastis,
kitu atveju – pasekmë. Civilinëje atsakomybëje tai ryðys tarp neteisëtø
184
veiksmø, kaip prieþasties, ir þalos arba nuostoliø, kurie turi bûti ðios
prieþasties pasekmë.
Civilinës atsakomybës tvarka atlyginami nuostoliai, kurie yra susijæ
su veiksmais, nulëmusiais skolininko civilinæ atsakomybæ. Taigi nuosto-
liai pagal jø ir civilinës atsakomybës prigimtá gali bûti laikomi skolinin-
ko veiksmø rezultatu (CK 6.247 str.).
Civilinës atsakomybës sàlyga yra bûtinas prieþasties ir pasekmiø ry-
ðys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomybæ turi
bûti árodytas. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryðys
yra vadinamas teisiðkai reikðmingu. Prieþastinis ryðys yra teisiðkai
reikðmingas, jeigu dël asmens veiksmø þalos atsiradimo galimybë virsta
tikrove arba neigiamø pasekmiø abstrakti galimybë – konkreèia galimy-
be. Teisiðkai nereikðmingas prieþastinis ryðys yra atsitiktinis.
Teisiðkai reikðmingu pripaþástamas ir tiesioginis, ir netiesioginis
prieþastinis ryðys. Tiesioginë prieþastis yra tada, kai þala (nuostoliai)
atsiranda ið neteisëtø veiksmø kaip tiesioginë neteisëtø veiksmø pa-
sekmë. Kai dël neteisëtø veiksmø susidaro palankios sàlygos þalai (nuo-
stoliams) atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieþastiniu ryðiu. Tiesiogi-
nis prieþastinis ryðys visada reikðmingas taikant civilinæ atsakomybæ. Tai
nereiðkia, kad civilinë atsakomybë taikoma tam asmeniui, kurio netei-
sëti veiksmai ir þala susijæ tiesioginiu prieþastiniu ryðiu. Ástatymø numa-
tytais atvejais atsakomybë nustatyta ne patiems þalà padariusiems as-
menims, o kitiems, pavyzdþiui, privalantiems juos priþiûrëti subjektams.
Dël to prieþastinio ryðio pobûdis ir jo reikðmë taikant netiesioginæ atsa-
komybæ smarkiai pakinta. Ðiuo atveju tarp neteisëtø veiksmø ir þalos
yra tam tikras ryðys. Paþeidëjà privalantys priþiûrëti, bet nepriþiûrintys
arba netinkamai já auklëjantys asmenys sudaro konkretesnæ galimybæ
þalà padaryti (pvz., kad vaikas arba paauglys padarys þalos). Pastarieji
savo neteisëtu elgesiu tik iðnaudoja netinkamai besielgianèiø tëvø arba
globëjø sudarytas galimybes.
Egzistuoja ávairios prieþastinio ryðio teorijos154. Kiekviena ið jø turi
teigiamø ir neigiamø ypatumø. Në viena ið teorijø visapusiðkai nepaaið-
kina visø teisei reikðmingø prieþastinio ryðio aspektø. Vienos teorijos
susiaurina teisinës atsakomybës taikymà, kitos – atvirkðèiai, já iðpleèia.
154
Iðsamiau apie prieþastinio ryðio teorijas þr.: V. Mikelënas. Civilinës atsakomybës
problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 201–218.
185
Tiesioginės pasekmės teorija teigia, kad þalà padaræs asmuo atsako

tik uþ þalà, kuri yra tiesioginë jo veiksmø pasekmë, prieþastinis ryðys
egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksmø ir þalos yra tiesioginis ryðys. At-
sakingas asmuo negali bûti atsakingas uþ þalà, jeigu ryðys yra netiesio-
ginis. Pagal ðià teorijà civilinës atsakomybës taikymas yra apribojamas
tik tiesioginiais þalà padariusio asmens veiksmais. Kitokio pobûdþio
ryðiu su pasekmëmis susijæ asmens veiksmai teisiðkai yra nereikðmingi.
Tiesioginės pasekmės teorija skelbia, kad tarp veiksmø ir atsiradu-
sios þalos turi bûti trumpas laiko tarpas arba þalingos pasekmës turi
atsirasti ið karto. Ji nëra veiksminga, kai neteisëtos veiklos pasekmës
atsiranda ne ið karto. Pavyzdþiui, jei asmuo dël suþalojimo taptø nedar-
bingas, tai ðios teorijos poþiûriu prieþastinis ryðys negalëtø bûti pripa-
þintas.
Pagal artimiausios priežasties teoriją teisinis ryðys egzistuoja tik tarp
þalos ir artimiausios prieþasties (laiko, tarpiniø grandþiø prasme), sukë-
lusios konkreèias pasekmes. Visi kiti nuo þalingø pasekmiø nutolæ
veiksmai ir ávykiai negali bûti laikomi jø prieþastimi. Teorija vertinga
atribojant vieno asmens veiksmø sukeltas pasekmes nuo kito asmens
veiksmais sukeltø pasekmiø.
Paminëtos teorijos susiaurina civilinës atsakomybës taikymà. Jos
nepaaiðkina netiesioginës civilinës atsakomybës taikymo. Prie tokiø
galima priskirti ir būtinos pasekmės, ir ekvivalentinio priežastinio ryšio
teorijas.
Kitos teorijos leidþia iðplësti civilinës atsakomybës taikymà. Jos
taip pat gali bûti ið dalies taikomos, kai reikia iðskirti vienà ið keliø prie-
þasèiø arba nustatyti prieþasèiø átakà pasekmiø atsiradimui.
Pavyzdþiui, adekvataus priežastinio ryšio teorija pripaþásta prieþasti-
ná ryðá esant tada, kai asmens veiksmai padidina þalos atsiradimo gali-
mybæ. Jeigu asmens neteisëti veiksmai kartu su kitomis prieþastimis
þalos atsiradimo tikimybæ paverèia tikrove, laikoma, kad tarp neteisëtø
veiksmø ir þalos egzistuoja adekvatus ryðys, nes jie þalos atsiradimo ri-
zikà padidina. Þala turi bûti pripaþástama natûralia veiksmø pasekme.
Ði teorija leidþia ið daugelio prieþasèiø iðskirti vienà pagrindinæ, nulë-
musià þalos atsiradimà. Nebûtinai tai yra artimiausia arba tiesioginë
prieþastis.
Pakankamos priežasties teorija skelbia, kad prieþastinis ryðys egzis-
tuoja tarp pasekmës ir tos jos prieþasties, kuri stipriausiai veikë, turëjo
sukaupusi daugiausia energijos, sukëlusios pasekmæ. Ðioje teorijoje
186
pernelyg daug vartojama vertinamøjø terminø, todël sunku visuotinai jà

pritaikyti praktikoje. Ji leidþia ávertinti daug prieþasèiø, iðplësti civilinës
atsakomybës ribas. Ðios teorijos postulatai vertingi, kai reikia individua-
lizuoti keleto þalà padariusiø asmenø indëlá á þalos atsiradimà.
Teisës teorijoje þinomos pasekmių numatymo, teisės veikimo srities,
lygybės teorijos. Jos yra teisës doktrinos rezultatas, taip pat teismø prak-
tikos analizës iðdavos.
Taèiau teismø praktikoje tiesiogiai nesivadovaujama në viena prie-
þastinio ryðio teorija. Pagal atsakomybës prigimtá ir bylos aplinkybes
nustatomas konkretus prieþastinis ryðys, bûtinas civilinei atsakomybei,
atsiþvelgiant á sàþiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Prieþastinis ryðys leidþia iðplësti arba susiaurinti civilinës atsakomybës
ribas. Neteisinga bûtø jas pernelyg susiaurinti, nes tik tiesioginio prie-
þastinio ryðio pripaþinimas ne visada uþtikrins tinkamà atsakomybës
taikymà, pernelyg platus prieþastinio ryðio traktavimas nebûtø sàþinin-
gas, nes uþ padarytà þalà gali bûti verèiamas atsakyti asmuo, kurio ne-
teisëti veiksmai bûtø „pernelyg nutolæ“ nuo neigiamø pasekmiø155.
Prieþastiná ryðá bûtina nustatyti tiek sutartinës, tiek deliktinës atsa-
komybës atvejais. Bet prieþastinio ryðio nustatymas ir vertinimas sutar-
tinës ir deliktinës atsakomybës atvejais skiriasi.
Nustatyti prieþastiná ryðá bûtina paþeidus sutartinius santykius, tik
kai sprendþiamas nuostoliø atlyginimo klausimas. Jei yra kitos atsako-
mybës formos – bauda, delspinigiai, atsakomybë uþ piniginës prievolës
nevykdymà – prieþastinis ryðys yra antraeilis dalykas ir teisinæ reikðmæ
ágyja tik tada, kai teismas sprendþia klausimà dël ðiø rûðiø atsakomybës
sumaþinimo. Todël iðieðkanèiam netesybas kreditoriui uþtenka árodyti
tik patá sutartinio ásipareigojimo neávykdymo arba netinkamo vykdymo
faktà. Jei skolininkas pateikia abejoniø dël pernelyg dideliø, palyginti
su nuostoliais, netesybø, pateikia tokiø árodymø, teismas gali (bet ne-
privalo) atsiþvelgti ir á prieþastinio ryðio aplinkybes.
26.3.3. Kaltë
Civilinë atsakomybë atsiranda tik esant skolininko kaltei, iðskyrus
ástatymø arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinë atsakomybë
atsiranda be kaltës.
155
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. balandþio 17 d. nutartis civilinëje byloje
B. Leskauskas ir kt. v S. Bylinskienė ir kt., Nr. 3K–3–614/2002, kat. 39.2.2.
187
Civilinëje teisëje kaltë suprantama kaip asmens veiksmø iðorinis

vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo
kaltas, jeigu atsiþvelgiant á prievolës esmæ bei kitas aplinkybes jis nebu-
vo tiek rûpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sàlygomis buvo bû-
tina (CK 6.249 str. 3 d.). Kalte pripaþástama tai, kad asmuo nesugebëjo
elgtis taip, kaip bûtø galima protingai ið jo tikëtis. Ið asmens tikimasi
elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybëmis elgtøsi rûpestinga ðeimos gal-
va (bonus pater familias).
Asmens elgesys konkreèioje situacijoje turi atitikti ástatymuose, ki-
tuose teisës aktuose arba teisës ðaltiniuose esanèius nurodymus ir pro-
tingumo reikalavimus. Asmuo gali bûti pripaþintas kaltu dël padarytos
þalos, jeigu nesugebëjo elgtis taip, kaip jo vietoje turëjo elgtis arba bûtø
pasielgæs protingas þmogus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip
nemokëjimas uþtikrinti reikiamo atidumo, rûpestingumo ir apdairumo,
kuris buvo bûtinas konkreèiomis sàlygomis. Turi bûti atsiþvelgiama á
asmeniui tenkanèios prievolës pobûdá, reikalaujamo ið jo rûpestingumo
laipsná ir kitas aplinkybes.
Prievolës pagal skolininko pareigos pobûdá skirstomos á prievoles
pasiekti tam tikrà rezultatà, prievoles uþtikrinti tam tikrà apdairumo,
uolumo, atidumo ir rûpestingumo laipsná ir prievoles kà nors garantuo-
ti, pavyzdþiui, bet kuriam asmeniui nurodyta elgtis taip, kad kitam as-
meniui nepadarytø þalos (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.263 str. 1 d.). Pavyz-
dþiui, veþëjo prievolë pagal veþimo sutartá yra nugabenti krovinius arba
keleivius á paskirties vietà. Tai prievolë pasiekti tam tikrà rezultatà.
Prievolë uþtikrinti tam tikrà atidumo, rûpestingumo laipsná reika-
lauja, kad skolininkas vykdytø prievolæ jam priimtiniausiomis priemo-
nëmis, uþtikrindamas maksimalø rûpestingumo ir atidumo laipsná, ta-
èiau jis neprivalo garantuoti rezultato. Pavyzdþiui, gydytojas, teikdamas
medicinos paslaugas, turi elgtis rûpestingai, kvalifikuotai, stengtis pada-
ryti visa, ko ið jo reikalauja teisës aktai ir profesinë etika. Taèiau ið gy-
dytojo nereikalaujama, kad jis uþtikrintø arba garantuotø tam tikrà re-
zultatà156.
156
Gydytojo atsakomybës nuostatos ir reikalavimai nustatant jo, kaip skolininko, kal-
tæ suformuluoti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartyje civili-
nëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001,
kat. 39.6.2.12.
188
Prievolë kà nors garantuoti vykdoma intensyviai. Skolininkas pagal

sutartá arba ástatymà turi garantuoti arba uþtikrinti prievolës ávykdymà.
Pavyzdþiui, daikto pardavëjas pagal ástatymà garantuoja daikto kokybæ
ir nuosavybës teisæ, draudëjo pareiga – iðmokëti draudimo iðmokà
esant draudiminiam ávykiui ir kt.
Kaltës formos yra tyčia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas á
paprastą ir didelį neatsargumą. Tyèia pasireiðkia kaip siekimas padaryti
þalà. Neatsargumas pasireiðkia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rû-
pestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprastø, visiems su-
prantamø elgesio taisykliø nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai þi-
nomø saugaus elgesio reikalavimø ignoravimas numatant þalos atsira-
dimà.
Civilinei atsakomybei atsirasti kaltës forma paprastai neturi reikð-
mës. Bet kaltës forma reikðminga sprendþiant atleidimo nuo civilinës
atsakomybës, jos ribojimo ir kitus klausimus. Teisiðkai reikðmingos kal-
tës formos civilinëje atsakomybëje yra tyèia ir didelis neatsargumas (CK
6.252 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. ir kt.). Kai kuriø asmenø, kuriems yra tai-
komi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomybæ lemia ma-
þiausias neatidumas, neapsiþiûrëjimas arba net klaida157.
Civilinëje atsakomybëje skolininko kaltë yra preziumuojama. Tai
prieðinga nei baudþiamojoje teisëje prezumpcija. Apskritai civilinëje
teisëje galioja bet kurio asmens sàþiningumo prezumpcija (CK 4.26
str.). Civilinëje atsakomybëje yra átvirtinta ðios prezumpcijos iðimtis
(CK 6.248 str. 1 d. nurodoma, kad skolininko kaltë preziumuojama,
iðskyrus ástatymø numatytus atvejus). Taigi ði iðimtis yra taikoma ne bet
kuriam asmeniui, o skolininkui. Tai asmuo, kuris kreditoriaus nurody-
tas atsakingu uþ þalà. Be to, kreditoriaus árodyta, kad ðis asmuo yra
atlikæs neteisëtus veiksmus, susijusius su þala arba nuostoliais teisiðkai
reikðmingu prieþastiniu ryðiu. Skolininkas privalo árodyti, kad jis nekal-
tas dël padarytos þalos arba neávykdytos prievolës.
Þala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmø
rezultatas, taèiau ir dël kreditoriaus ar nukentëjusiojo kaltës arba dël
157
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje byloje L. Kazlauskienė v. Vil-
niaus m. 12-jo notarų biuro notarė D. Jungevičienė ir kt., Nr. 3K–3–398/1999. Bankø kaltës
ypatumai nurodyti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartyje
civilinëje byloje Bendroji įmonė „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–1345/2000,
kat. 43 // Teismø praktika. Nr. 15.
189
ðiø asmenø bendros su skolininku kaltës. Kreditoriaus arba nukentëju-

siojo asmens kaltë yra pagrindas sumaþinti civilinæ atsakomybæ arba
nuo jos visiðkai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.).
Jeigu prievolë neávykdoma arba þala atsiranda vien dël kreditoriaus ar
nukentëjusiojo asmens kaltës, tai þalos atlyginimas gali bûti sumaþina-
mas arba reikalavimas atlyginti þalà arba nuostolius gali bûti atmeta-
mas. Jeigu þala arba nuostoliai atsirado dël kreditoriaus kaltës, o skoli-
ninko kaltës nëra, tai pastarojo atsakomybë negalima, jei jis neatsako
be kaltës. Pavyzdþiui, jeigu sutartis neávykdyta dël kreditoriaus kaltës, o
skolininko kaltës nëra, tai skolininkas neatsako. Jei þala yra padaryta
didesnio pavojaus ðaltiniu, kurio valdytojas atsako be kaltës, tai jam gali
bûti taikoma civilinë atsakomybë atsiþvelgiant á nukentëjusiojo kaltës
formà. Jeigu nukentëjusiojo kaltë pasireiðkë tyèia arba dël didelio neat-
sargumo, tai yra pagrindas didesnio pavojaus ðaltinio valdytojà atleisti
nuo civilinës atsakomybës. Jeigu nukentëjusiojo kaltë pasireiðkia kaip
paprastas neatsargumas, tai didesnio pavojaus ðaltinio valdytojui turi
bûti taikoma civilinë atsakomybë.
Didelis nukentëjusiojo neatsargumas gali padëti þalai atsirasti arba
jai padidëti. Tai pagrindas þalos atlyginimo dydá sumaþinti arba reikala-
vimà atlyginti þalà atmesti.
Á nukentëjusio asmens kaltæ neatsiþvelgiama, jei iðieðkoma dël mai-
tintojo gyvybës atëmimo atsiradusi þala arba atlyginamos laidojimo ið-
laidos.
Esant miðriai kaltei palyginamos ir ávertinamos kiekvienos ðalies
kaltës formos, konkretûs kalti veiksmai ir kiti faktai. Atsiþvelgiant á ða-
liø kaltës santyká nustatomas atsakomybës dydis.
Teismø praktikoje suformuluotos kelios svarbios taisyklës, susiju-
sios su kreditoriaus ir nukentëjusio asmens kalte. Nukentëjusiojo kaltë
nëra preziumuojama. Jà turi árodyti asmuo, kuris ðià aplinkybæ nurodo
kaip savo reikalavimø arba atsikirtimø pagrindà158. Kreditoriaus kaltæ
sudaranèios aplinkybës turi bûti nustatytos ir iðtirtos, nes tai gali turëti
reikðmës skolininko atsakomybës dydþiui159.
158
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimo Nr. 27
„Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo turti-
nës þalos, padarytos eismo ávykio metu“ 20 punktas.
159
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinëje byloje lik-
viduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, Nr. 3K–3–101/2001, kat.
36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teismø praktika. Nr. 15.
190
Ástatymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai skolininkas atsako

nesant jo veiksmuose kaltës (CK 6.248 str. 1 d.). Tai grieþta atsakomy-
bë. Jà taikant nesvarbu, ar atsakingas uþ þalà be kaltës asmuo elgësi
rûpestingai, apdairiai ir atidþiai. Netgi nustaèius, kad jis laikësi visø
ámanomø rûpestingumo ir atidumo reikalavimø, nebûtø pagrindo at-
leisti já nuo civilinës atsakomybës, nes su skolininko kalte susijusios ap-
linkybës nëra teisiðkai reikðmingos. Civilinë atsakomybë skolininkui,
atsakanèiam be kaltës, gali bûti netaikoma tais pagrindais, kuriuos nu-
mato ástatymas arba sutartis. Pavyzdþiui, didesnio pavojaus ðaltinio val-
dytojas be kaltës atsako uþ dël didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà,
statinio savininkas (valdytojas) atsako uþ þalà, kurià padarë griûvantis
statinys. Jø atsakomybæ panaikina tik nenugalima jëga, nukentëjusiojo
tyèia arba didelis neatsargumas.
Civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti atitinkamos prievo-
lës arba delikto atveju bûtinus atsakomybës pagrindus. Be bendrøjø
apþvelgtø pagrindø yra specialûs pagrindai, numatyti konkreèiose prie-
volëse arba deliktuose. Civilinë atsakomybë gali bûti taikoma, jei nëra
aplinkybiø, kurios visiðkai panaikina civilinæ atsakomybæ arba nuo jos
atleidþia. Ðie juridiniai faktai gali turëti reikðmës civilinës atsakomybës
dydþiui.
26.3.4. Þala ir nuostoliai
Þala civilinës teisës moksle apibûdinama kaip teisës saugomø as-

meniniø ir turtiniø vertybiø sunaikinimas arba pakenkimas neteisëtais
veiksmais, sukëlæs neigiamø pasekmiø, kurias pagal ástatymus galima
ávertinti turtine iðraiðka. Þala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji
padaroma teisës ginamoms vertybëms. Þalos darymas reiðkia konkre-
èios subjektinës teisës paþeidimà, o taikant civilinæ atsakomybæ þalos
atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektiniø teisiø paþeidi-
mas paþeidþia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia
nustatyti, ar yra þala kaip civilinës atsakomybës pagrindas. Þalos (nuo-
stoliø) poþymiai civilinës atsakomybës prasme yra ðie:
1) tai poveikis asmeninëms ar/ir turtinëms vertybëms;
2) ðis poveikis padaromas neteisëtais veiksmais;
3) poveikio rezultatas nukentëjusiajam yra neigiamas;
4) já galima ávertinti turtine iðraiðka;
5) su ðiais juridiniais faktais ástatymas sieja prievolæ atlyginti þalà.
191
Þala arba nuostoliai pasireiðkia kaip asmens turto netekimas arba

suþalojimas, jo turëtos iðlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bûtø
gavæs, jeigu nebûtø buvæ neteisëtø veiksmø. Teismas gali pripaþinti
nuostoliais atsakingo asmens ið neteisëtø veiksmø gautà naudà. Pinigi-
në þalos iðraiðka yra nuostoliai. Ðiuos þalos padarymo atvejus numato
ástatymas (CK 6.249 ir 6.250 str.)160.
Þala ir nuostoliai yra skirstomi ávairiais pagrindais.
Žalos (nuostolių) rūšys. Pagal vertybių pobūdį þala skirstoma á þalà
turtui, asmeniui ir neturtinæ þalà. Þala turtui padaroma já sunaikinant,
sugadinant, kitaip sumaþinant jo vertæ. Þala asmeniui padaroma ati-
mant jam gyvybæ, suþalojant jo psichinæ arba fizinæ sveikatà, þeminant
jo garbæ arba orumà, paþeidþiant þmogaus darbo, ekonomines, sociali-
nes ir kitas teises. Neturtinë þala padaroma asmeninëms arba neturti-
nëms vertybëms ir pasireiðkia kaip dvasinio pobûdþio netektys arba
nuostoliai, kurie gali bûti ávertinami pinigais ir kompensuojami. Juridi-
nio asmens gali bûti paþeidþiama dalykinë reputacija.
Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginë ir netie-
sioginë þala (nuostoliai). Tiesioginė žala dar vadinama realiàja. Realioji
þala atsiranda dël tiesioginio poveikio ir pasireiðkia turto sugadinimu
arba sunaikinimu. Tiesioginiai nuotoliai yra þalingø pasekmiø tiesiogiai
nulemtos ir dël to bûtinos iðlaidos nuostoliui paðalinti (pvz., turtiniai
praradimai, gydymo, prieþiûros, reabilitacijos iðlaidos ir kt.).
Netiesioginė žala (nuotoliai) yra dël neteisëtø veiksmø patiriamos
iðlaidos arba turto sumaþëjimas. Ji atsiranda kaip padarytos þalos pa-
pildomas rezultatas arba yra bûtina siekiant þalos atlyginimo. Tai ne-
gautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), þalos prevencijos arba sumaþinimo,
nuostoliø ávertinimo ir civilinës atsakomybës taikymo, nuostoliø iðieðko-
jimo ne teismo tvarka protingos iðlaidos (CK 6.249 str. 4 d.).
Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikëtinos
gauti sumos, kurias gauti sutrukdë neteisëti skolininko veiksmai. Jie
atsiranda dël þalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas
pajamoms gauti, arba dël pareigos nedelsiant atlyginti padarytà þalà
nevykdymo. Ar patirti nuostoliai gali bûti vertinami kaip negautos pa-
160
Teismai, remdamiesi nurodytais kriterijais, nuostoliais pripaþásta ir kitus teisiø
paþeidimo atvejus. Pavyzdþiui, daiktinës ákeitimo teisës praradimas teismo yra pripaþin-
tas asmens nuostoliais. Þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 13 d. nutar-
tis civilinëje byloje A. Skučas v. G. Pakerytė, Nr. 3K–7–645, kat. 39.2.3.
192
jamos, turi bûti sprendþiama pagal ðiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo

numatytos gauti ið anksto; 2) ar pagrástai tikëtasi jas gauti esant norma-
liai veiklai; 3) ar jos negautos dël neteisëtø skolininko veiksmø. Pavyz-
dþiui, dël fizinio asmens suþalojimo gali bûti netenkama pajamø pagal
darbo sutartá arba verslo sandorius, o dël jo þûties gali bûti netenkama
iðlaikymo. Bet negautos pajamos negali bûti tapatinamos su ámonës
pelnu161.
Nuostoliai pagal galimybæ tiksliai juos apskaièiuoti skirstomi á ben-
druosius ir specialiuosius.
Bendrieji nuostoliai yra tie, kurie priteisiami uþ þalà, kai jos dydþio
neámanoma tiksliai apskaièiuoti pinigais (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu nei-
giamas poveikis padaromas asmeninëms neturtinëms vertybëms, uþ
kurias ástatymas numato civilinæ atsakomybæ, tai nuostoliø dydis objek-
tyviai negali bûti patvirtintas árodinëjimo priemonëmis. Bendrøjø nuo-
stoliø dydis neárodinëjamas. Ieðkovas turi árodyti þalos poþymius ir ben-
driesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, jø kieká, pobûdá ir
svarbà. Jei árodomi þalos poþymiai, preziumuojama, jog padaryti ben-
drieji nuostoliai. Jø dydá nustato teismas pagal ástatyme esanèius kriteri-
jus vadovaudamasis tuo, kiek jie konkreèioje byloje árodyti (CK 6.250
str. 2 d.).
Specialiaisiais nuostoliais laikomi tokie nuostoliai, kai þalos dydá ga-
lima tiksliai apskaièiuoti pinigais ir árodyti. Ieðkovas turi árodyti specia-
liøjø nuotoliø dydá, pavyzdþiui, sunaikinto turëto vertæ, turtui pataisyti
reikiamà sumà, gydymo, slaugymo iðlaidas ir kt. Atlyginus nuostolius
atkuriama iki paþeidimo buvusi nukentëjusiojo turtinë padëtis, o ne
atlyginami prarasto turto ásigijimo kaðtai162.
26.4. Neturtinës þalos atlyginimas
Neturtinë þala – savarankiðka civilinës atsakomybës rûðis. Atski-

ruose ástatymuose (pvz., Konstitucijos 30 str., 2000 m. rugpjûèio 29 d.
Visuomenës informavimo ástatyme ir kt.) vartojama sàvoka „moralinë
161
Þr., pavyzdþiui: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 4 d. nutartis ci-
vilinëje byloje Nr. 3K–3–1274/2002 L. Guškonienė ir kt. v UAB „Promosportas“ ir kt., kat.
39.6.2.12.
162
Þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. birþelio 23 d. nutartis R. Bartusevi-
čius v. A. Binka byloje, Nr. 3K–3–344/1999, kat. 43.
193
þala“. CK 6.250 straipsnis numato neturtinës þalos atlyginimà. Taigi

ðiuo metu galiojanèiuose ástatymuose yra vartojamos dvi sàvokos „mo-
ralinë þala“ bei „neturtinë þala“. Be turtinës ir neturtinës þalos sampra-
tos, dar pasitaiko ir „asmeninës þalos“ sàvoka, kuri vartojama paþymint,
kad þala yra padaryta asmeniui – jo gyvybei, sveikatai, dvasinei bûsenai.
Pastarojo meto teisinëje literatûroje nurodoma, kad sàvoka „neturtinë
þala“ yra tikslesnë ir priimtinesnë nei sàvoka „moralinë þala“, nes visø
pirma „moralë“ yra filosofinë kategorija, reiðkianti visumà paþiûrø á tai,
kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dora ir nedora. Todël þala nega-
li bûti padaroma moralei, kaip ir negali bûti padaroma teisei. Antra,
civilinë atsakomybë uþ þalà atsiranda tik kai þala yra individuali. Teisë
saugo ir gina konkreèius objektus, o ne apskritai moralines vertybes.
Treèia, teisë taip pat gina ir saugo objektus, kuriø atþvilgiu moralë gali
bûti indiferentiðka arba kuriems moralës kategorija apskritai nevartoti-
na. Pavyzdþiui, teisë gina firmos vardà, kurá paþeidus gali pablogëti ge-
ras ámonës ávaizdis (reputacija). Taigi sàvoka „neturtinë þala“ yra tiks-
lesnë jau vien dël to, kad neturtinë þala gali bûti padaroma ne tik fizi-
niam, bet ir juridiniam asmeniui, kurio atþvilgiu moralinës þalos sàvoka
nevartotina. Ketvirta, neturtinë þala atsiranda ne tik paþeidus asmeni-
nes neturtines vertybes, bet ir padarius turtinæ þalà, pavyzdþiui, sunai-
kinus þmogaus turtà padaroma ne tik turtinë þala, bet nukentëjusysis
patiria didesnæ arba maþesnæ dvasinæ traumà163.
Neturtinë þala laikytina savarankiðku teisiø gynimo bûdu ir yra at-
lyginama nepaisant to, ar turtinë þala atsirado, ar ne, jos sàlygas (prieð-
iðkumà teisei, kalbà, prieþastiná ryðá ir þalà) taip pat reikia árodyti.
Paprastai neturtinës þalos aiðkinimas yra teisës doktrinos bei tei-
smø praktikos iðvadø rezultatas, t. y. per teismø praktikà ði sàvoka at-
skleidþiama, detalizuojama. 2000 m, priëmus CK, Lietuva tapo viena ið
nedaugelio valstybiø, kurios ástatymuose pateikiama neturtinës þalos
samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iðgyvenimai, nepato-
gumai, dvasinis sukrëtimas, emocinë depresija, paþeminimas, reputaci-
jos pablogëjimas, bendravimo galimybiø sumaþëjimas ir kt. (CK 250 str.
1 d.). Taigi ástatymo leidëjas nepateikia baigtinio sàraðo neturtinës þa-
los pasireiðkimo atveju palikdamas teisæ teismui ávertinti konkreèias
aplinkybes.
163
Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas // Justitia. 1998.
Nr. 2, p. 3–4.
194
Kadangi Lietuva priklauso prie tø valstybiø, kuriose neturtinë þala at-

lyginama tik ástatymø nustatytais atvejais, todël ji negali kilti ið sutarties164.
Nëra visiðkai vienodos nuomonës dël neturtinës þalos atlyginimo
prigimties, t. y. dël objektø, uþ kuriø paþeidimà gali bûti reikalaujama
neturtinës þalos, specifikos, jø turtinës vertës neturëjimo, nëra bendros
nuomonës, kokiø tikslø siekiama neturtinës þalos atlyginimu. Ar civili-
nës teisës kompensacinë funkcija iðlieka ir atlyginant neturtinæ þalà, ar
neturtinës þalos atlyginimu siekiama ir kitø tikslø?
Neturtinës þalos atlyginimo galimybæ numatë jau pirmieji þinomi
teisës ðaltiniai165. Ið romënø teisës atëjæs principas, pasireiðkæs actio
injuriarium aestimatoria, Vakarø Europoje iðliko iki XIX a. pradþios.
Ðiuo ieðkiniu nukentëjusysis galëjo reikalauti atlyginti þalà pinigais, ku-
riø konkreèià sumà nustatyti privalëjo teisëjas, ávertinæs visas bylos ap-
linkybes. Ilgainiui baudþiamoji ir civilinë teisë buvo atribotos. Pripaþi-
nus bausmës, kaip baudþiamosios sankcijos, ir nuostoliø atlyginimo,
kaip civilinës atsakomybës formos, skirtumà atsirado kita problema –
bûtinybë atriboti turtinæ ir neturtinæ þalà166. Kol atsakomybë uþ padary-
tà neturtinæ þalà pasireiðkë baudos taikymu, tol neturtinës þalos dydþio
klausimas nebuvo aktualus. Uþ tam tikrus atvejus buvo numatytos fik-
suoto dydþio baudos, dar vëliau buvo numatyta galimybë nukentëjusia-
jam praðyti atlyginti þalà, kurios konkretø dydá pinigais nustato teisëjai.
Tokios nuostatos XIX a. buvo átvirtintos Austrijos, Olandijos ir kitø
valstybiø CK. Bet buvo ir neturtinës þalos atlyginimo pinigais prieðinin-
kø. Pavyzdþiui, vienas ið þymiø Rusijos civilistø G. Ðerðenevièius, kriti-
kuodamas Rusijos ástatymø sàvado I dalies 670 straipsná, numatantá
nuostoliø atlyginimà, nurodë esant ðià normà amoralià167. Vëliau nei-
164
Tokios pat nuostatos yra ir Vokietijos CK 253 str.; Ðveicarijos prievoliø kodekso
47, 49 str. reglamentuota, kad neturtinë þala atlyginama sveikatos suþalojimo ir gyvybës
atëmimo atveju, taip pat asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidimo atvejais. Pagal Austrijos
CK 1325 str. suþalotas fizinis asmuo, atsiþvelgdamas á tam tikras aplinkybes, gali reika-
lauti piniginës kompensacijos uþ patirtà skausmà ir kanèias.
165
Pavyzdþiui, Dvylikos lenteliø ástatymai numatë mirties bausmæ uþ ðmeiþikiðkø ir
áþeidþianèiø dainø kûrimà ir atlikimà, o uþ kûno suþalojimà, be taliono principo, turëjo
bûti taikomos ir piniginës baudos. Ðiuo atveju piniginë bauda atliko dvejopà funkcijà – ir
nubausti þalà padariusá asmená, ir kompensuoti padarytà þalà.
166
Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas // Justitia. 1998.
Nr. 2, p. 5.
167
Шершеневич Г. Ф. Учебник русского гражданского права. Москва, 1995,
c. 392.
195
giamas poþiûris á neturtinës þalos atlyginimà ásitvirtino tarybinëje teisë-

je. Todël nieko keisto, kad iki ðiol atskirø valstybiø teisëje, teisës dokt-
rinoje ir teismø praktikoje, taikant neturtinës þalos atlyginimà, paþy-
mimi ir kompensacinis, ir baudinis tikslai.
Ir vis dëlto daugeliu atvejø, nors teisës doktrinoje ir pasitaiko
nuomoniø, kad neturtinës þalos atlyginimu siekiama ir nubausti paþei-
dëjà, taèiau teismø praktikoje tokia nuomonë atmetama susitelkiant
ties pagrindiniu – kompensavimo ir atlyginimo tikslu168. Neturtinë þala
ástatymø numatytais atvejais turi bûti atlyginama tokio dydþio, kad kiek
ámanoma teisingiau bûtø atlyginta nukentëjusiajam. Taip pat daug dë-
mesio kreipiama á paþeidëjo neteisëtø veiksmø motyvacijà.
Apskritai pokario Lietuvoje pirmà kartà neturtinës (vadinamos
moraline) þalos atlyginimas buvo numatytas 1990 m. Spaudos ir kitø
masiniø informavimo priemoniø ástatyme, kurá priëmus 1964 m. CK
buvo papildytas 71 straipsniu, o 1992 m., priëmus Konstitucijà, teisë á
neturtinës þalos atlyginimà tapo konstitucinë (30 str. 2 d. numato ir mo-
ralinës þalos atlyginimà). Vëliau moralinës þalos atlyginimas buvo átvir-
tintas ir 1964 m. CK 486 straipsnyje, numatanèiame þalos, padarytos
neteisëtais kvotos, parengtinio tardymo, prokuratûros ir teismo veiks-
mais, uþ autoriaus teisiø paþeidimà (539 str.), 1994 m. Vartotojø teisiø
gynimo ástatyme, 1994 m. Sveikatos apsaugos ástatyme. 1964 m. CK 485
straipsnyje buvo átvirtintas nuo 300 iki 5000 litø moralinës þalos atlygi-
nimas, numatytas dël þalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisëtais
valstybës ar savivaldos institucijø veiksmais.
Pagal neturtinës þalos apibûdinimà 2000 m. CK 6.250 straipsnyje
neturtinës þalos dydá pinigais ávertina teismas, ji negali bûti nustatyta
ðaliø susitarimu.
Nustatydamas neturtinës þalos dydá teismas atsiþvelgia á: 1) þalos
pasekmes; 2) þalà padariusio asmens kaltæ; 3) þalà padariusio asmens
turtinæ padëtá; 4) ar padaryta turtinë þala, padarytos turtinës þalos dydá;
5) kitas turinèias reikðmës bylai aplinkybes; 6) sàþiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus.
CK nurodytas kriterijø, á kuriuos reikia atsiþvelgti nustatant netur-
tinës þalos dydá, sàraðas nëra baigtinis. Kitos reikðmës bylai turinèios
168
V. Mizaras nurodo, kad neturtinës þalos atlyginimu siekiama dviejø tikslø: kom-
pensuoti patirtà neturtinæ þalà ir atlyginti skriaudà. Þr.: V. Mizaras. Autoriø teisës: civi-
liniai gyvenimo bûdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 128.
196
aplinkybës yra nustatomos kitø ástatymø (pvz., 2002 m. Þalos, atsiradu-

sios dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymas) ar
pripaþintos teismo169.
26.5. Þalos dydþio nustatymas
Þala apskaièiuojama pagal kainas, galiojanèias teismo sprendimo

priëmimo dienà, jeigu ástatymai arba prievolës esmë nereikalauja taiky-
ti kainø, buvusiø þalos padarymo ar ieðkinio pareiðkimo dienà. Pavyz-
dþiui, þalos atlyginimo dydis dël transporto priemonës sunaikinimo nu-
statomas pagal sunaikintos transporto priemonës rinkos vertæ þalos pa-
darymo metu170.
Padaryta þala arba nuostoliai turi bûti visiðkai atlyginti. Tai visiðko
nuostoliø atlyginimo principas. Jis reiðkia, kad turi bûti atlyginta þala,
tiesioginës ir netiesioginës iðlaidos, negautos pajamos (CK 6.251 str.
1 d.).
Visiðko nuostoliø atlyginimo principas turi iðimèiø. Jis turi bûti de-
rinamas su nuostoliø sumaþinimo doktrina. Ji sako, kad nukentëjusysis
privalo kiek ámanydamas stengtis, kad iðvengtø nuotoliø arba neleistø
jiems padidëti. Pavyzdþiui, teismas gali sumaþinti nuostoliø (negautø
pajamø) sumà, jeigu nustato, kad kreditorius nesiëmë visø priemoniø
transporto priemonæ suremontuoti nedelsiant ir taip prisidëjo prie nuo-
stoliø (negautø pajamø) padidëjimo171.
Þalos atlyginimo dydis nustatomas atsiþvelgiant á: 1) ðaliø susitari-
mus dël civilinës atsakomybës apribojimo (CK 6.252 str.); 2) civilinës
atsakomybës netaikymà ið dalies arba visiðkà atleidimà nuo civilinës
atsakomybës (CK 6.253 str.); 3) kreditoriaus kaltæ (CK 6.259 str.);
4) nukentëjusiojo kaltæ (CK 6.282 str. 1 d.); 5) þalà padariusiojo asmens
turtinæ padëtá (CK 6.282 str. 3 d.)
169
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartá Nr.
3K–3–371 N. Žungailienė v SP UAB „Vilniaus troleibusai“ ir ADB „Preventa“, kat. 39.2.4;
39.6.2.2.
170
171
Ten pat, 19 punktas.
197
26.6. Civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo

nuo civilinës atsakomybës pagrindai
Þalos padarymas ne visada reiðkia, kad gali bûti taikoma civilinë

atsakomybë. Ar civilinë atsakomybë bus taikoma konkreèiu þalos pada-
rymo atveju, priklauso ne tik nuo to, ar bus nustatytos civilinës atsako-
mybës sàlygos (pagrindai). Net ir nustaèius reikiamus civilinës atsako-
mybës pagrindus bûtina patikrinti, ar nëra faktø, dël kuriø skolininko
civilinë atsakomybë negalima. Faktinio pobûdþio aplinkybës, su kurio-
mis ástatymas sieja civilinës atsakomybës netaikymà ar atleidimà nuo
jos visiðkai arba ið dalies, yra civilinës atsakomybës netaikymo arba at-
leidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai.
Civilinë atsakomybë pagal CK 6.253 straipsná netaikoma, taip pat
asmuo visiðkai arba ið dalies gali bûti atleidþiamas nuo civilinës atsako-
mybës dël nenugalimos jëgos, valstybës veiksmø, treèiojo asmens
veiksmø, nukentëjusiojo asmens veiksmø, bûtinojo reikalingumo, bûti-
nosios ginties, savigynos.
Be to, civilinës atsakomybës netaikymo arba atleidimo nuo civilinës
atsakomybës papildomus pagrindus gali numatyti specialios normos,
atskiri ástatymai arba ðaliø susitarimai (pvz., CK 6.298 str. yra numatyti
specialûs gamintojo atleidimo nuo civilinës atsakomybës uþ þalà, pada-
rytà netinkamos kokybës produkcija, atvejai).
Sutartyse numatyti atleidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai
turi bûti teisëti, nepaþeisti imperatyviø ástatymo nuostatø, atitikti sàþi-
ningumo reikalavimus. Negalioja susitarimas, kad civilinë atsakomybë
netaikoma arba jos dydis ribojamas, kai þala padaryta tyèia arba dël
didelio neatsargumo. Ðalims neleidþiama numatyti atleidimo jokiu pa-
grindu nuo civilinës atsakomybës dël visos arba dalies þalos, padarytos
sveikatai, dël gyvybës atëmimo arba neturtinës þalos.
26.6.1. Nenugalima jëga
Nenugalima jėga (force majeure) apibûdinama kaip neiðvengiamos

ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaðalinamos aplinkybës, kurios
nebuvo ir negalëjo bûti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Jei skolininkas
árodo, kad sutartis neávykdyta dël aplinkybiø, kuriø jis negalëjo kontro-
liuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalëjo
198
uþkirsti kelio ðioms aplinkybëms ir jø pasekmëms atsirasti, tai jis nuo

atsakomybës atleidþiamas. Nenugalimos jëgos poþymiai yra ðie: 1) ne-
numatomumas. Jis reiðkia, kad aplinkybë nebuvo numatyta ir protingai
negalëjo bûti skolininko numatyta ið anksto; 2) neiðvengiamumas. Jis
reiðkia, kad ávykio atsiradimas buvo objektyvus, jo ir jo pasekmiø paða-
linimas nepriklausë nuo skolininko valios.
Nenugalima jëga siauràja prasme suprantama kaip ávykis, nepri-
klausantis nuo þmogaus valios (atsitikimas). Ið pradþiø já suprantant
siauràja prasme nenugalimos jëgos aplinkybëmis buvo laikomos stichi-
nës jëgos (potvyniai, gaisrai, þemës drebëjimai ir pan.). Ðiuo metu teisës
teorijoje nenugalima jëga yra suprantama ir plaèiàja prasme – kaip ap-
linkybë, susijusi ne tik su gamtos, bet ir su socialiniais reiðkiniais (karai,
masiniai neramumai, riauðës, netgi smurtiniai nusikaltimai, kuriems
neprotinga prieðintis ir kt.).
Nenugalimos jëgos aplinkybiø iðplëtimas yra esminis instituto po-
kytis. Jis padarytas traktuojant tuos paèius anksèiau nurodytus nenuga-
limos jëgos poþymius. Aplinkybës privalo bûti ypatingo pobûdþio, nepa-
ðalinamos skolininko jëgomis ir pasireikðti kaip iðorinis poveikis. Nenu-
galima jëga nepripaþástama tai, kad rinkoje nëra reikiamø prekiø, kad
sutarties ðalis neturi reikiamø finansiniø iðtekliø arba skolininko kont-
rahentai paþeidþia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.).
Nenugalima jëga yra pagrindas netaikyti ir sutartinës, ir deliktinës
atsakomybës. Negalëjimas ávykdyti prievolæ reiðkia jos pabaigà. Jei kre-
ditorius toliau reiðkia ieðkiná dël þalos atlyginimo, skolininkas gali gintis
motyvuodamas nenugalima jëga.
26.6.2. Valstybës veiksmai
Valstybės veiksmai – tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybës

institucijø veiksmai arba aktai, dël kuriø ávykdyti prievolæ neámanoma ir
kuriø ðalys neturi teisës ginèyti (CK 6.253 str. 3 d.). Valstybës institucijø
arba jø pareigûnø veiksmai gali bûti vertinami kaip civilinæ atsakomybæ
ðalinanti aplinkybë, jeigu jie negalëjo bûti skolininko numatyti sudarant
sutartá ir galioja visà prievolës vykdymo laikà. Kitu atveju valstybës ins-
titucijø aktai neturëtø bûti pripaþinti atsakomybës netaikymo pagrindu.
Dël valstybës veiksmø ávykdyti prievolæ bûtø neámanoma, pavyzdþiui,
jei bûtø uþdraustas tam tikrø prekiø eksportas arba importas. Bet jeigu
valstybës veiksmus sudarytø institucijos aktas, kuris gali bûti skundþia-
199
mas, skolininkas nuo atsakomybës neturëtø bûti atleidþiamas. Pavyz-

dþiui, jei asmuo neginèijo valstybës institucijos priimto akto, nors galëjo
tai daryti teismo arba administracine tvarka, jis negali bûti atleidþiamas
nuo civilinës atsakomybës.
26.6.3. Treèiojo asmens veikla
Trečiojo asmens veikla – tai asmens, uþ kurá nei skolininkas, nei

kreditorius neatsako, veiksmai, dël kuriø atsirado nuostoliø (CK 6.253
str. 4 d.). Treèiasis asmuo turi bûti su kreditoriumi ir skolininku teisið-
kai ir faktiðkai nesusijæs. Paðaliniu asmeniu negali bûti skolininko arba
kreditoriaus atstovai, prievolei vykdyti pasitelkti asmenys arba asmenys,
veikæ pagal kreditoriaus arba skolininko nurodymà. Pagal ástatymà uþ
tokius treèiuosius asmenis atsako skolininkas arba kreditorius (CK
6.258, 6.264 ir kt. str.).
Teisiðkai reikðmingi yra treèiojo asmens veiksmai, pasireiðkiantys
veiksmais ar neveikimu. Dël to turi atsirasti nuostoliø. Nustaèius tokio
pobûdþio treèiojo asmens veiksmus, susijusius teisiðkai reikðmingais
prieþastiniais ryðiais su nuostoliais, paneigiamas civilinës atsakomybës
taikymas skolininkui, prievolës ávykdymas tampa negalimas dël aplin-
kybiø, kurios nuo ðaliø nepriklauso.
26.6.4. Nukentëjusio asmens veiksmai
Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dël kuriø kaltas pats

nukentëjusysis ir dël kuriø jam atsirado arba padidëjo nuostoliai (CK
6.253 str. 5 d.). Nukentëjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas netaikyti
arba visiðkai ar ið dalies atleisti nuo civilinës atsakomybës, yra dvejopo
pobûdþio: 1) nukentëjusio sutikimas; 2) nukentëjusio rizikos prisiëmi-
mas.
Nukentëjusio sutikimas yra nukentëjusio asmens veiksmai, kuriais
jis aiðkiai iðreiðkia savo siekimà patirti þalos. Nukentëjusio sutikimas
patirti þalos nëra pagrindas protingam asmeniui daryti kitam þalà. Dël
padarytos tokiomis aplinkybëmis þalos civilinë atsakomybë gali bûti ið
dalies arba visiðkai netaikoma. Sutikimas turi bûti aiðkus ir galiojantis,
duotas veiksnaus asmens. Asmens sutikimas ir þalos padarymas neturi
prieðtarauti imperatyvioms teisës normoms, vieðajai tvarkai, gerai mo-
ralei, sàþiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
200
Rizikos prisiëmimas suprantamas kaip realaus þalos atsiradimo pa-

vojaus ávertinimas ir apsisprendimas laisva valia elgtis savo pasirinktu
bûdu, numatant þalos atsiradimo galimybæ, bet neatsisakant savo keti-
nimø. Asmuo neparodo, jog siekia þalos, taèiau suvokia elgesio arba
padëties pavojingumà. Turi bûti ávertinta, ar pavojus buvo ið anksto
numatomas, ar jis galëjo bûti realiai suvoktas ir ávertintas, ar asmuo
laisvai pasirinko tolesná elgesá, kuris jam buvo þalingas. Pavyzdþiui, ne-
gali bûti vertinamas kaip rizikos prisiëmimas darbuotojo sutikimas dirb-
ti kenksmingomis darbo sàlygomis arba pavojingoje aplinkoje. Darbo
sutarties ðaliø padëtis nëra lygiavertë. Pirma, darbuotojas yra priverstas
rinktis darbà kenksmingomis sveikatai sàlygomis, norëdamas gauti lëðø
pragyventi. Antra vertus, sudaryti saugias darbo sàlygas yra darbdavio
pareiga.
26.6.5. Bûtinasis reikalingumas
Būtinasis reikalingumas yra civilinës atsakomybës netaikymo arba

atleidimo nuo civilinës atsakomybës aplinkybë, kai asmuo priverstinai
atlieka þalos veiksmus siekdamas iðvengti didesnës þalos atsiradimo
þalà patyrusiam arba kitam asmeniui. Þalos darymas atitinka bûtinojo
reikalingumo situacijà, jeigu yra ðios sàlygos: 1) pavojaus realumas;
2) pavojaus neiðvengiamumas; 3) daromos þalos ekvivalentiðkumas gre-
sianèiai þalai.
Pavojus pasireiðkia kaip grësmë asmeniui, jo turtui arba teisëms,
kitam asmeniui arba jo teisëms, valstybës arba visuomenës interesams.
Pavojaus realumas yra daroma asmeniui ar jo turtui þala, jo teisiø pa-
þeidimas arba neiðvengiamai gresianti atsirasti þala. Realumà patvirtina
esantis pavojaus ðaltinis. Ðaltinio prigimtis arba pobûdis reikðmës netu-
ri. Tai gali bûti gamtos jëgos, gyvûnai, þmogaus veiksmai, kiti veiksniai.
Pavojus yra neiðvengiamas, jei asmuo neturi kitos alternatyvos, o tik
daryti þalà ir taip iðvengti dar didesnës þalos. Jeigu þala nebûtø daroma,
tai dël neveikimo atsirastø dar didesnë þala. Sakykime, gelbstint turtà
reikia sugadinti jo dalá arba gadinti kità turtà, iðlaisvinant asmená reikia
supjaustyti árenginius ir pan. Kad tokiomis aplinkybëmis daroma þala
atitiktø bûtinàjá reikalingumà, ji turi bûti ne didesnë uþ tà, kurios sie-
kiama iðvengti.
Bûtinojo reikalingumo situacijoje padaryta þala yra vertinama kaip
padaryta teisëtais veiksmais. Teismas, atsiþvelgdamas á bylos aplinkybes
201
bei sàþiningumo ir teisingumo kriterijus, gali ápareigoti atlyginti þalà

asmens, kurio interesais veikë þalà padaræs asmuo.
Nuo bûtinosios ginties skiriasi tuo, kad siekiama iðvengti þalos pa-
darant þalà treèiajam asmeniui, bet ne uþpuolikui.
26.6.6. Bûtinoji gintis
Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama ginti save arba kità
asmená, nuosavybæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises, valstybës arba vi-
suomenës interesus nuo pradëto arba tiesiogiai gresianèio neteisëto
pavojingo kësinimosi, jeigu jais nebuvo perþengtos bûtinosios ginties
ribos. Ar yra bûtinosios ginties situacija, ar nevirðytos jos ribos, spren-
dþiama pagal ðiuos poþymius: 1) ar uþpuolimu arba kësinimusi siekiama
paþeisti svarbius interesus; 2) ar uþpuolimas arba kësinimasis yra realus
ar neiðvengiamas; 3) ar uþpuolimas arba kësinimasis yra neteisëtas;
4) ar gynyba ekvivalentiðka kësinimuisi pagal bûdà, tikslà, priemones,
intensyvumà, vykdymo aplinkybes.
Þalos padarymas dël bûtinosios ginties pateisinamas, jei siekiama
ginti svarbius interesus – besiginantájá arba kità fiziná asmená, nuosavy-
bæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises (pvz., laisvæ, sveikatà, garbæ, orumà,
privatumà), valstybës arba visuomenës interesus. Uþpuolimas arba kë-
sinimasis turi bûti realus, jau gali bûti pradëtas vykdyti arba matytøsi jo
neiðvengiamumas. Ðie veiksmai turi bûti neteisëti, prieðinimasis teisë-
tiems veiksmams negali bûti pripaþintas bûtinàja gintimi. Ar bûtinosios
ginties ribos nebuvo virðytos, sprendþiama pagal uþpuolimo laikà, vietà
ir aplinkybes, uþpuolikø skaièiø ir pajëgumà, naudojamas priemones, jø
veikimo aplinkybes, veiksmø intensyvumà ir kt., taip pat á besiginanèio
asmens galimybes atremti uþpuolimà.
Bûtinoji gintis panaði á bûtinàjá reikalingumà. Ðios teisinës situaci-
jos skiriasi keliais aspektais. Bûtinojo reikalingumo atveju vienintelis
elgesio bûdas iðvengti didelës þalos yra ekvivalentiðkos þalos padary-
mas. Bûtinosios ginties atveju besiginantysis gali ir kitaip elgtis, ne tik
daryti þalà uþpuolikui, pavyzdþiui, jis gali bëgti. Taèiau jam leidþiama
daryti uþpuolikui þalà nevirðijant bûtinosios ginties ribø. Bûtinasis rei-
kalingumas gali atsirasti kaip asmens teisëtø arba neteisëtø veiksmø
pasekmë. Tuo tarpu bûtinoji gintis susidaro tik dël neteisëtø veiksmø.
Bûtinojo reikalingumo atveju daryti þalà reikia dël jau susiklosèiusiø
aplinkybiø. Jeigu tai susijæ su neteisëtais veiksmais, tai jie jau gali bûti
202
ávykdyti, pavyzdþiui, dël padegimo kilæs gaisras ir já gesinant daroma

þala kitam turtui, t. y. gelbstint turtà dalis jo sunaikinama. Tuo tarpu
bûtinosios ginties atveju siekiama atremti neteisëtà kësinimàsi, pavyz-
dþiui, suþalojamas turtà vagiantis asmuo.
Ástatymai nepateikia aiðkiø, visais atvejais taikytinø kriterijø, ku-
riais bûtø galima nustatyti bûtinosios ginties buvimà ar nebuvimà.
Kiekvienu konkreèiu atveju tai sprendþia teismas.
26.6.7. Savigyna
Savigyna yra savarankiðkas atleidimo nuo civilinës atsakomybës

pagrindas. Nuo bûtinosios ginties ji skiriasi tuo, kad ginties atveju yra
apsiginama nuo kësinimosi arba pavojaus, taèiau asmuo nesiekia ágy-
vendinti savo teisës. Savigynos atveju asmuo tam tikromis sàlygomis
pats priverstinai ágyvendina savo teisæ. Ji apibûdinama kaip asmens
veiksmai, kuriais jis teisëtai priverstinai ágyvendina savo teisæ, kai neá-
manoma laiku gauti kompetentingø valstybës institucijø pagalbos, o
nesiëmus savigynos priemoniø teisës ágyvendinimas taptø negalimas
arba ið esmës pasunkëtø. Tai teisëti prievartinio pobûdþio asmens
veiksmai, kuriais siekiama ágyvendinti teisæ. Jø atlikimo sàlygos yra:
1) neámanoma laiku gauti valstybës institucijø pagalbos; 2) nesiëmus
priemoniø teisës ágyvendinimas taptø negalimas arba ið esmës pasunkë-
tø.
Panaudoti savigynà leidþiama tik CK numatytais atvejais. Savigy-
nos bûdai ir priemonës turi atitikti teisës paþeidimo pobûdá ir neper-
þengti savigynos ribø. Naudojant savigynà bûtina gerbti þmogaus teises
ir laisves bei laikytis ástatymø reikalavimø. CK numato daikto sulaiky-
mà kaip savigynos priemonæ.
1. Kas yra civilinë atsakomybë?
2. Kuo skiriasi civilinë atsakomybë nuo baudþiamosios?
3. Kokios yra atsakomybës rûðys?
4. Kokie yra sutartinës ir deliktinës atsakomybës panaðumai?
5. Kokie yra sutartinës ir deliktinës atsakomybës skirtumai?
6. Kokios yra civilinës atsakomybës sàlygos?
203
7. Kas yra laikoma visišku sutarties neįvykdymu?

8. Kas yra laikoma netinkamu sutarties įvykdymu?
9. Kas yra vadinama tiesioginiu priežastiniu ryšiu?
10. Kas yra vadinama netiesioginiu priežastiniu ryšiu?
11. Kaip civilinëje teisëje suprantama kaltë?
12. Ar galima atsakomybë be kaltës?
13. Kaip civilinëje atsakomybëje pasireiðkia bonus pater familias
etalono taikymas?
14. Kokia kaltës formø reikðmë civilinëje atsakomybëje?
15. Ar preziumuojama nukentëjusiojo kaltë?
16. Kokie yra þalos poþymiai?
17. Kas sudaro nuostolius?
18. Kaip yra skirstoma þala (nuostoliai)?
19. Kas yra neturtinė žala?
20. Kada atlyginama neturtinë þala?
21. Á kokias aplinkybes teismas turi atsiþvelgti nustatydamas netur-
tinës þalos dydá?
22. Kokie yra civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo nuo ci-
vilinës atsakomybës pagrindai?
204
27 skirsnis. SUTARTINË ATSAKOMYBË
27.1. Sutartinës atsakomybës formos
Civilinës teisës moksle yra nurodomos ávairios sutartinës atsako-

mybës formos. Be tradiciniø nuostoliø atlyginimo ir netesybø, kai kurie
autoriai iðskiria rankpinigiø praradimà, specialias atsakomybës rûðis
atskirose prievolëse. Pavyzdþiui, jei prekës iðsiunèiamos iki sumokëjimo
uþ jas, pardavëjas gali pareikalauti akredityvinës atsiskaitymo formos.
Akredityvo atidarymas gana brangus ir negarantuoja tinkamos prekiø
kokybës, todël kai kurie autoriai priskiria toká atsiskaitymo bûdà net
prie sankcijø pirkëjui, nes pirkëjas netenka teisës reikalauti iðkrauti
prekes be neatðaukiamo akredityvo atidarymo.
CK 6.258 straipsnis iðskiria dvi sutartinës atsakomybës rûðis – nuo-
stoliø atlyginimà ir netesybas172.
27.1.1. Nuostoliø atlyginimas
Nuostoliø atlyginimas yra ypatinga sutartinës atsakomybës rûðis,

nes jà galima taikyti bet kuriuo atveju, iðskyrus retus atvejus, kurie gali
bûti numatyti ástatyme arba sutartyje. Todël nuostoliø atlyginimas –
universali (bendra) civilinës atsakomybës rûðis, taikoma esant bet ku-
riems prievoliø paþeidimams.
Sàvoka „nuostoliai“, vartojama civilinëje teisëje, skiriasi nuo tapa-
èiø sàvokø, vartojamø ekonomikos moksle ir realioje ûkinëje praktiko-
je, nes nuostoliai, suvokiami kaip ekonominë kategorija, nebûtinai yra
172
Ankstesnio laikmeèio teisinëje literatûroje sutartinë atsakomybë gali bûti skirs-
toma á: 1) nuostoliø atlyginimà; 2) netesybas (bauda, delspinigiai); 3) konfiskacinio po-
bûdþio priemones (neatlygintinis neûkiðkai laikomo turto paëmimas ir kt.); 4) kitas neti-
piðkos atsakomybës rûðis (ápareigojimas ðalies, be pagrindo naudojusios svetimus pini-
gus, sumokëti kitai ðaliai palûkanas uþ naudojimosi laikà ir kt.). Bet konfiskavimas nega-
li bûti laikomas nei civiliniø teisiø gynimo bûdu, nei civilinës atsakomybës forma, nes
tokios priemonës nebûdingos civilinei atsakomybei, o turto paëmimas numatytas tik
atlygintinai, pavyzdþiui, CK 4.47 ir 4.66 str.
205
neteisëtø veiksmø padarinys, tuo tarpu juridine prasme nuostoliai yra

neteisëtais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmës nukentëjusiojo tur-
tinei srièiai.
Sàvokà „nuostoliai“ skiriasi nuo sàvokos „þala“, nes pastaroji var-
tojama esant deliktinei atsakomybei. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nuro-
doma, kad sutartinë atsakomybës atveju ðalis turi teisæ reikalauti nuo-
stolių atlyginimo arba netesybø. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta,
kad deliktinës civilinës atsakomybës atveju atsiranda turtinë prievolë
dël žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kai
ástatymai nustato, kad deliktinë atsakomybë atsiranda ir dël þalos, susi-
jusios su sutartiniais santykiais. Kadangi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad piniginë þalos iðraiðka yra nuostoliai, tai sàvoka „nuosto-
liai“ gali bûti vartojama tiek paþymint sutartinës atsakomybës formos
skirtumà nuo deliktinës, tiek ir kaip sàvoka, kuria ávardijamas þalos at-
lyginimas pinigine iðraiðka. Nuostoliø atlyginimui bûdinga tai, kad prie-
volæ paþeidæs asmuo sumoka pinigus arba perduoda kreditoriui koká
nors turtà. Todël nuostoliø atlyginimas visada yra turtinio pobûdþio.
Tradiciðkai civilinei teisei bûdingas visiðko nuostoliø atlyginimo
principas. Ðis principas átvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, kurio-
je nurodyta, kad nuostoliai turi bûti atlyginti visiðkai, iðskyrus atvejus,
kai ástatymai arba sutartis nustato ribotà atsakomybæ. Bet CK 6.251
straipsnio 2 dalyje teigiama, kad atsiþvelgdamas á civilinës atsakomybës
prigimtá, ðaliø turtinæ padëtá, jø tarpusavio santykius teismas gali suma-
þinti nuostoliø atlyginimo dydá, jeigu dël visiðko nuostoliø atlyginimo
atsirastø nepriimtinø ir sunkiø pasekmiø. Taèiau sumaþintas nuostoliø
atlyginimas negali bûti maþesnis uþ draudimo sumà, kuriai skolininko
civilinë atsakomybë buvo arba turëjo bûti privalomai apdrausta.
Atsakomybë nuostoliø atlyginimo forma atsiranda tada, kai asmuo,
patyrë nuostoliø dël civilinio teisinio santykio paþeidimo, t. y. patyrë
neigiamø pasekmiø savo turtinëje srityje. Ðie nuostoliai gali susidëti ið
dviejø daliø. Pirmàjà dalá sudaro realūs nuostoliai, kurie yra realaus tur-
to sumaþëjimas arba praradimas. Tokiems nuostoliams priklauso iðlai-
dos, kurias turëjo þalà patyræs asmuo atkurdamas savo paþeistà teisæ,
prarastà arba sugadintà turtà. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ði nuostoliø
dalis ávardijama kaip tiesioginiai nuostoliai. Kità nuostoliø dalá sudaro
negauta nauda (negautos pajamos), apimanti negautas pajamas, kurias
asmuo bûtø gavæs, jei nebûtø neteisëtø veiksmø. Tiesioginiø nuostoliø
ir negautø pajamø dydá turi árodyti nuostolius patyræs asmuo. Bet jeigu
206
ðalis nuostoliø dydþio negali árodyti tiksliai, jø dydá nustato teismas (CK
6.249 str. 1 d.).
Be to, be tiesioginio nuostolio ir negautø pajamø, á nuostolius taip
pat áskaièiuojamos: 1) protingos iðlaidos, panaudotos þalos prevencijai
arba jos sumaþinimui; 2) protingos iðlaidos, susijusios su civilinës atsa-
komybës ir þalos ávertinimu; 3) protingos iðlaidos, susijusios su nuosto-
liø neteisminiu iðieðkojimu (CK 6.249 str. 4 p.).
Be to, jeigu ðalis nutraukë sutartá dël to, kad kita ðalis jà paþeidë, ir
per protingà terminà sudarë nutrauktà sutartá pakeièianèià sutartá, ji
turi teisæ reikalauti ið sutartá paþeidusios ðalies kainø skirtumo bei kitø
vëliau atsiradusiø nuostoliø atlyginimo (CK 6.258 str. 5 d.)173.
Nuostoliø atlyginimo dydis yra susijæs su tuo, kokios kainos ima-
mos kaip pagrindas. Antai infliacijos procesuose daþnai nuostoliø dydis
labai skiriasi dël skirtingø kainø, esamø sutarties sudarymo dienà bei
prievolës ávykdymo termino dienà. Dël to skolininkas gali atsidurti daug
palankesnëje padëtyje nei kreditorius arba, atvirkðèiai, kreditorius galë-
tø nepagrástai praturtëti skolininko sàskaita, o tai prieðtarauja kompen-
saciniam civilinës atsakomybës pobûdþiui. Todël CK 6.249 straipsnio 5
dalis nurodo nuostoliø apskaièiavimo taisykles: þala apskaièiuojama
pagal kainas, esamas teismo sprendimo priëmimo dienà, jei ástatymas
arba prievolës nereikalauja taikyti kainø, buvusiø þalos padarymo ar
ieðkinio pareiðkimo dienà.
Ypatingas dëmesys atkreiptinas á ikisutartinius nuostolius, kai pri-
teisiami nuostoliai ne uþ sutartinës prievolës paþeidimà, o uþ netinkamà
arba nesàþiningà ðalies elgesá sudarant sutartá, t. y. pagal deliktinës at-
sakomybës principus174.
CK yra átvirtintas ir minimalių nuostolių institutas, kuris naudoja-
mas tada, kai kreditorius yra ið esmës teisus, bet negali árodyti savo rea-
liø nuostoliø. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidæs piniginës
prievolës ávykdymo terminà skolininkas privalo mokëti uþ termino pra-
leidimà sutarèiø arba ástatymo numatytas palûkanas, kurios yra laiko-
mos minimaliais nuostoliais. Ástatymo numatytas palûkanas nustato CK
173
Dël CK 6.258 str. 5 d. taikymo sàlygø þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m.
gruodþio 8 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–1177/2003, VĮ „Valstybės turto fondas“ v
UAB „Bandužiai“, kat. 39.2.3.
174
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 12 d. nutartá
Nr. 3K–7–1156/2002, Ž. Semenejeva v 553 GNSB, kat. 31.4.
207
6.210 straipsnis, numatantis penkiø proc. dydþio metines palûkanas, o

jei sutarties ðalys yra verslininkai arba privatûs juridiniai asmenys – ðe-
ðiø proc. metinës palûkanos nuo sumos, kurià sumokëti praleistas ter-
minas, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita.
27.1.2. Netesybø iðieðkojimas (sumokëjimas)
Netesybos yra dvejopo pobûdþio: tai vienas ið prievoliø uþtikrinimo

bûdø, kurio esmë – ástatymu arba sutartimi numatyti pinigø sumà, kurià
skolininkas turi sumokëti kreditoriui uþ neávykdytà arba netinkamai
ávykdytà prievolæ, taip pat ir atsakomybës rûðis. Ðalys, áraðydamos nete-
sybas á sutartá, pirmiausia siekia skatinti jà tinkamai ávykdyti. Kiek tai
susijæ su ástatyme numatytomis netesybomis, jos negali bûti traktuoja-
mos kaip prievolës uþtikrinimo bûdas, nes nëra susijusios su konkreèia
prievole arba konkreèiais asmenimis. Todël ástatymo nustatytos netesy-
bos traktuotinos tik kaip civilinës atsakomybës priemonë, bet nelaikyti-
nos prievoliø uþtikrinimo bûdu.
Netesybø taikymas drauge su nuostoliø atlyginimu, kaip turtinë at-
sakomybë, iðkelia nuostoliø ir netesybø tarpusavio santykio problemà,
nes jø taikymas, nepriklausomai vienas nuo kito, lemtø civilinës atsa-
komybës principø paþeidimà. Civilinës atsakomybës tikslas – atkurti
paþeistas kreditoriaus teises, bet ji negali bûti kreditoriaus praturtëjimo
ðaltinis. Nuostoliø ir netesybø santyká apibrëþia CK 258 straipsnio 2
dalis – jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti ið skoli-
ninko kartu ir netesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ, iðskyrus atvejus, kai
skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo terminà. Ðaliø susitarimas,
numatantis kitokias taisykles, negalioja. Pareiðkus reikalavimà dël nuo-
stoliø atlyginimo, netesybos áskaitomos á nuostolius.
27.1.3. Palûkanos uþ sutartiniø prievoliø neávykdymà
CK 6.258 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad palûkanos uþ nuostolius

skaièiuojamos nuo prievolës neávykdymo momento, jeigu sutartyje ne-
numatyta ko kita, o CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas,
praleidæs terminà ávykdyti piniginæ prievolæ, privalo mokëti uþ termino
praleidimà sutarèiø arba ástatymø nustatytas palûkanas, kurios yra lai-
komos minimaliais nuostoliais.
208
CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palûkanas pagal prievoles

gali numatyti ástatymai arba ðaliø susitarimai, o ðio straipsnio 2 dalis
átvirtina skolininko pareigà mokëti ástatymo nustatyto dydþio palûkanas
uþ priteistà sumà nuo bylos iðkëlimo teisme iki teismo sprendimo visið-
ko ávykdymo. Pastarosios palûkanos teismø praktikoje vadinamos „pro-
cesinëmis“ palûkanomis. Jø paskirtis – skatinti skolininkà kuo greièiau
ávykdyti prievolæ, ieðkoti bûdø atsiskaityti su kreditoriumi dar iki ðiam
kreipiantis á teismà ir taip iðvengti prievolës mokëti ðias palûkanas175.
Kyla klausimas, kokia yra palûkanø, nurodytø CK 6.37 ir 6.261
straipsniuose, prigimtis? Ar tai netesybø rûðis, ar skolos dalis? Nes jei
ðias palûkanas laikysime ne netesybomis, o skolos dalimi, tai joms netu-
ri bûti taikomos nei netesybø maþinimo taisyklës, nei sutrumpinti ieðki-
nio senaties terminai (CK 1.125 str. numato netesyboms sutrumpintà 6
mënesiø ieðkinio senaties terminà, o pagrindinei skolai bûtø taikomas
10 metø ieðkinio senaties terminas).
UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principuose, regla-
mentuojanèiuose palûkanas uþ piniginës prievolës nevykdymà, nuro-
doma, kad kai ðalis nevykdo savo piniginës prievolës, nukentëjusioji
ðalis turi teisæ reikalauti palûkanø nuo laiku nesumokëtos sumos, skai-
èiuojamø nuo prievolës neávykdymo momento iki jos ávykdymo, nepai-
sant to, ar ji ávykdoma, ar ne. Palûkanas sudaro vidutinë bankø iðduo-
damø trumpalaikiø paskolø palûkanø norma, taikoma pirminiams pa-
skolø gavëjams ir galiojanti mokëjimo valiutai prievolës ávykdymo vie-
toje, arba jei tokios palûkanø normos toje vietoje nëra, – tokia pati pa-
lûkanø norma, galiojanti mokëjimo valiutos valstybëje. Nesant tokios
palûkanø normos minëtose vietose, palûkanos skaièiuojamos pagal ati-
tinkamà mokëjimo valiutos valstybës ástatymais nustatytà palûkanø
normà. Jeigu palûkanos nepadengia visø kreditoriaus patirtø nuostoliø
dël skolos negràþinimo, tai kreditorius turi teisæ á papildomà nuostoliø
atlyginimà (7.4.9 str.). UNIDROIT principø komentare nurodoma, kad
nuostoliams, kurie atsirado uþdelsus sumokëti tam tikrà pinigø sumà,
taikomas specialus teisinis reþimas. Ástatymo nustatytos palûkanos at-
lieka kompensavimo funkcijà. Ðios palûkanos turi bûti sumokëtos bet
kuriuo atveju, kai vëluojama sumokëti. Kitaip tariant, kreditoriui ne-
reikia árodinëti, kad jis galëjo investuoti tà sumà ir gauti didesnes palû-
175
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 18 d. nutartá civi-
linëje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. A. Survila, Nr. 3K–7–751/2003, kat. 27.5.4.
209
kanas, o skolininkui nereikia árodinëti, kad tos palûkanos bûtø kredito-

riui daug maþesnës. Taigi darytina iðvada, kad ástatymo nustatytos pa-
lûkanos yra mokestis uþ naudojimàsi kapitalu176. Pinigai, kaip ypatingas
civiliniø teisiø objektas, naudojami nepraranda savo savybiø, atvirkðèiai,
pinigams bûdingas augimas. Todël piniginiø prievoliø negalima neávyk-
dyti, o tai kad skolininkas neturi lëðø, jokiais atvejais, net ir esant aplin-
kybëms, kurios gali bûti laikomos nenugalima jëga, nebus atleidimo
nuo civilinës atsakomybës pagrindas uþ neávykdytà piniginæ prievolæ.
Todël palûkanos ir turëtø bûti laikomos ypatinga civilinës atsakomybës
rûðimi, bet ne netesybomis.
Specialios nuostatos dël ástatymo nustatytø palûkanø mokëjimo
átvirtintos CK straipsniuose, reglamentuojanèiuose atskiras sutarèiø
rûðis. Antai CK 6.858 straipsnyje átvirtinta, kad palûkanø uþ naudojimà-
si paskola sumà, dydá ir mokëjimo tvarkà nustato ðalys savo susitarimu.
Jei ðalys nëra susitarusios dël palûkanø dydþio, palûkanos nustatomos
pagal paskolos davëjo gyvenamosios vietos arba verslo vietos komerci-
niø bankø nustatytà vidutinæ palûkanø normà, galiojusià paskolos su-
tarties sudarymo momentu. CK 6.876 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad
jei palûkanø dydis sutartyje (banko indëlio) neaptartas, bankas moka
vidutinæ palûkanø normà, galiojusià sutarties sudarymo dienà indëli-
ninko gyvenamojoje vietoje.
27.1.4. Kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës
Anksèiau aptartos atsakomybës formos (nuostoliai ir netesybos)

nëra vienintelës poveikio priemonës. Jei kalbëtume apie kitas (ne turti-
nio pobûdþio) poveikio priemones, kurios gali bûti taikomos sutarties
paþeidimo atveju (nepretenduodami aptarti jø visø), sutarties neávyk-
dymo arba netinkamo ávykdymo pasekmes galëtume suskirstyti á ðias
grupes: 1) suteikimas kreditoriui teisës imtis priemoniø (taip pat pa-
teikti atitinkamus reikalavimus teisme), kad prievolë bûtø ávykdyta na-
tûra, pavyzdþiui, CK 6.319 straipsnis suponuoja pirkëjo teisæ reikalauti
176
Tai, kad CK 6.210 str. nurodytos palûkanos yra atlygis kreditoriui uþ naudojimàsi
jo pinigais, nurodyta Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civi-
linëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo
2003 m. rugsëjo 22 d. nutartyje civilinëje byloje A. Šmočiukas v AB bankas NORD/LB,
Nr. 3K–3–830, kat. 27.5.4.
210
perduoti jam parduotà daiktà; CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas –

netinkamos kokybës daiktas turi bûti pakeistas tinkamu ir t. t.; 2) sutei-
kimas kreditoriui papildomø teisiø, nenumatytø sutartimi, jei skolinin-
kas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius ásipareigojimus. Tai bû-
na tada, kai siekiama ne priversti tinkamai ávykdyti sutartá, o sumaþinti
kreditoriaus nuostolius ir atkurti interesø pusiausvyrà (pvz., CK 6.66–
6.68 str.); 3) suteikimas kreditoriui teisës reikalauti, kad sutartis bûtø
ávykdyta prieð terminà: pavyzdþiui, CK 6.883 straipsnio 3 dalyje ir ban-
kø bei kredito ástaigø praktikoje naudojama banko teisë nutraukti su-
tartá prieð terminà, jei paskola naudojama ne pagal paskirtá; 4) operaty-
vaus poveikio priemonës, taikomos, kai sutartis nevykdoma arba vyk-
doma netinkamai: a) kreditoriaus teisë atsisakyti sutarties. CK 6.217
straipsnis numato ðalims galimybæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá esant
esminiams paþeidimams, kurie nustatomi atsiþvelgiant á ðiame straips-
nyje iðvardytus pagrindus; b) kreditoriaus teisës sustabdyti ásipareigoji-
mø vykdymà. Pavyzdþiui, pagal CK 6.661 straipsná rangovas turi teisæ
sustabdyti vykdomus darbus, jei uþsakovas laiku nepristato medþiagos,
technikos ir pan. Kai kuriose sutartyse numatyta kreditoriaus teisë atsi-
sakyti pateiktø prekiø, paslaugø, darbø.
1. Kokios yra civilinës atsakomybës formos?
2. Koks yra sàvokø „þala“ ir „nuostoliai“ santykis?
3. Kas sudaro nuostolius?
4. Kas yra minimalūs nuostoliai?
5. Koks yra netesybø ir nuostoliø tarpusavio santykis?
6. Kokia yra palûkanø prigimtis?
7. Kokios yra kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës?
211
28 skirsnis. DELIKTINË ATSAKOMYBË
28.1. Prievolës dël þalos padarymo sàvoka
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinë prievolë, atsirandanti dël

þalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kai ásta-
tymai numato, kad deliktinë atsakomybë atsiranda dël þalos, susijusios
su sutartiniais santykiais. Pavyzdþiui, atsakomybë uþ þalà, atsiradusià
dël netinkamos kokybës produktø ir paslaugø, laikytina deliktine atsa-
komybe, nors ji atsiranda ið sutartiniø (pirkimo–pardavimo) santykiø.
Kiekvienas asmuo turi pareigà laikytis tokiø elgesio taisykliø, kad
savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytø kitam asmeniui þalos
(CK 6.263 str. 1 d.)
Dël padarytos þalos atsiranda turtinio pobûdþio teisinis santykis –
civilinë atsakomybë. Þalà, padarytà asmeniui, turtui, o ástatymø numa-
tytais atvejais – ir neturtinæ þalà privalo visiðkai atlyginti jà padaræs as-
muo. Visiðkas nuostoliø atlyginimas reiðkia nukentëjusiojo gràþinimà á
tokià padëtá, kokia bûtø nepadarius þalos. Visiðkai atlyginti reikia tik
turtinæ þalà, nes neturtinë þala yra atlyginama tik ástatymo numatytais
atvejais.
Prievolës dël þalos padarymo ðalys yra kreditorius ir skolininkas.
Kreditorius yra þalos atlyginimo prievolës dalyvis, kuriam priklauso tei-
së reikalauti atlyginti þalà (CK 6.1 str.). Skolininkas yra þalà padaræs
asmuo. Delikto atveju tai gali bûti asmuo, kuris padarë þalà, arba as-
muo, kuriam ástatymas numato atsakyti uþ kito asmens veiksmus arba
uþ jo valdomø daiktø padarytà þalà. Pavyzdþiui, didesnio pavojaus ðalti-
nio valdytojas atsako uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà (CK
6.270 str.).
Prievolës dël þalos atlyginimo dalykas – tai prievolës dalyviø
veiksmai ágyvendinant teises ir vykdant pareigas, susijusias su þalos arba
nuostoliø atlyginimu.
Kreditorius turi teisæ reikalauti atkurti sunaikintà ar suþalotà turtà
natûra arba sumokëti nuostolius (CK 6.281 str.). Skolininkas turi parei-
212
gà veikti, kad bûtø atlyginta þala tokiu bûdu, kurá numato ástatymas
(pateikti tos paèios rûðies ir kokybës daiktà, pataisyti suþalotà daiktà,
visiðkai atlyginti padarytus nuostolius ar kt.) ir kuris pasirinktas þalos
atlyginimo prievolei tinkamai ávykdyti.
Prievolës dël þalos atlyginimo dalykas turi bûti ganëtinai tiksliai
apibrëþtas, teisëtas, ámanomas ávykdyti ir atitikti kreditoriaus interesà.
Prievolës dël þalos atlyginimo objektas yra daiktas arba pinigai.
Daiktas perduodamas, atkuriamas, pataisomas arba pagaminamas þalai
atlyginti natûra. Pinigai sumokami nuostoliams atlyginti.
28.2. Atskiros deliktinës atsakomybës rûðys
28.2.1. Samdanèio darbuotojus asmens atsakomybë uþ þalà,

atsiradusià dël jo darbuotojø kaltës
Þala, padaryta samdomø darbuotojø, turi bûti atlyginama specia-

laus delikto sàlygomis pagal CK 6.264 straipsná. Civilinë atsakomybë uþ
þalà atsiranda esant bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms (þalai,
neteisëtiems veiksmais, kaltei, prieþastiniam ryðiui) bei specialiosioms
sàlygoms.
Prievolės šalių ypatumai. Prievolës pagal ðá specialø deliktà kredito-
rius yra asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisë. Skolininkas yra as-
muo, kuris ástatymu paskirtas atsakingu uþ þalà, – samdantis darbuoto-
jus asmuo. Tai nëra tiesiogiai þalà padaræs, taèiau pagal ástatymà uþ jà
tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesiogiai þalà padaræs darbuotojas arba
vykdytojas pagal civilinæ sutartá ðio delikto sàlygomis tiesiogiai neatsa-
ko. Jø atsakomybë yra regresinë. Jis regreso tvarka yra atsakingas sa-
mdanèiajam, þalà atlyginusiam asmeniui.
Samdantysis asmuo yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris darbo ar-
ba civiline sutartimi samdo darbuotojà. Tai gali bûti visø rûðiø juridiniai
asmenys (biudþetinës organizacijos, vieðosios ástaigos, akcinës arba uþ-
darosios akcinës bendrovës, kooperatyvai, individualios ámonës, ûkinës
bendrijos ir kt.), taip pat fiziniai asmenys, pasamdæ darbuotojus.
Atsakomybės sąlygų ypatumai. Ypatumø turi prieþastinis ryðys, nes
tai yra netiesioginë atsakomybë. Prieþastinis ryðys yra dvejopas. Jis turi
bûti nustatytas tarp darbuotojo veiksmø ir þalos vykdant darbo arba
civilinæ sutartá, ir tarp samdanèio asmens ir þalà padariusio asmens.
213
Be bendrøjø civilinës atsakomybës sàlygø, yra dvi specialios:

1) darbo pagal sutartá faktas;
2) þalos padarymas vykdant darbo funkcijà pagal sutartá.
Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurá
darbdavys ásipareigoja uþtikrinti darbo sàlygas, mokëti darbuotojui dar-
bo uþmokestá, o darbuotojas ásipareigoja atlikti tam tikros profesijos,
specialybës, kvalifikacijos darbà arba eiti tam tikras pareigas paklusda-
mas vidaus darbo tvarkai. Kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dël
bûtinøjø darbo sutarties sàlygø, darbo sutartis laikoma sudaryta (Darbo
kodekso177 99 str. 1 d.) ir turi bûti áforminta. Neturi reikðmës, ar darbo
sutartis laikina, ar terminuota, ar numatytas bandomasis laikotarpis, ar
sutartis áforminta, ar ne. Esant visoms atsakomybës sàlygoms, deliktinë
atsakomybë samdanèiam asmeniui turi bûti taikoma ir nelegalaus dar-
bo atveju.
Civilinë sutartis turi bûti tokia, kad susitariama dël asmens darbo
jëgos panaudojimo. Tai gali bûti rangos, paslaugø teikimo arba kitokia
sutartis. Jos poþymis yra darbo jëgos panaudojimas. Atsakomybë tai-
koma asmeniui, samdanèiam dirbti asmenis pagal civilinæ sutartá, jeigu:
1) veikiama samdanèiojo asmens nurodymu;
2) veikiama samdanèiajam asmeniui kontroliuojant.
Turi bûti atsiþvelgiama á ðaliø sudarytà sutartá, jos pobûdá ir vyk-
dymà. Jeigu pasamdytas vykdytojas (rangovas, paslaugø teikëjas ar kt.)
veikë savarankiðkai, tai samdanèiam asmeniui atsakomybë negalëtø
bûti taikoma.
Antra, specialioji sàlyga yra þala, padaryta einant tarnybines parei-
gas. Pirmiausia tai atvejai, kai darbuotojas veikia pagal tiesiogines pa-
reigas. Jei darbdavys neteisëtai paveda dirbti darbo sutartimi nesulygtà
darbà, kai darbuotojas veikia be konkretaus darbdavio nurodymo, ta-
èiau samdanèiojo interesais, civilinë atsakomybë samdanèiam asmeniui
gali bûti taikoma. Tai gali bûti þala, padaryta nebûtinai darbuotojo dar-
bo vietoje, samdanèiojo asmens ámonëje. Vieta, kur padaryta þala, ne-
turi reikðmës. Svarbu, ar tuo metu ir toje vietoje samdanèiojo asmens
darbuotojas ávykdë veiksmus su samdanèiojo þinia (ne savavaliðkai) ar-
ba bent jo interesais.
Regresinio reikalavimo ypatumai. Juos lemia samdantájá asmená su
darbuotoju (vykdytoju) siejanti sutartis. Jeigu regresiniai reikalavimai
177
214
kilo ið darbo sutarties, tai darbuotojas atsako tokiu dydþiu ir sàlygomis,

kiek tai nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo ástatymai. Jei samda buvo
pagal civilinæ sutartá, tai darbuotojo regresinës atsakomybës sàlygas ir
tvarkà nustato sutartis, atitinkamai sutarèiai taikytinos prievolinës tei-
sës nuostatos arba bendrosios sutarèiø teisës nuostatos.
28.2.2. Atsakomybë uþ kitø asmenø padarytà þalà
CK 6.265 straipsnis numato dvi þalos atlyginimo prievoles. Viena

yra dël atlyginimo þalos, padarytos duodant nurodymà ir já vykdant.
Antra prievolë yra dël þalos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo
veiksmais.
Prievolės šalių ypatumai. Prievolës skolininkais gali bûti nurodymus
davæs asmuo, nurodymus vykdæs asmuo, atstovas, atstovaujamasis. Nu-
rodymus davæs asmuo yra faktiðkai kitam asmeniui nurodæs veikti as-
muo. Þalà ðiuo atveju tiesiogiai padaro nurodymus vykdæs asmuo. At-
stovà ir atstovaujamàjá sieja teisiniai atstovavimo santykiai, susiklostan-
tys sandorio, ástatymo, teismo sprendimo administracinio akto pagrindu
(CK 2.132 str. 2 d.).
Atsakomybės sąlygų ypatumai. Civilinë atsakomybë atsiranda esant
visoms bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms (þalai, neteisëtiems
veiksmams, kaltei ir prieþastiniam ryðiui). Veiksmø neteisëtumà lemia
nurodymø pobûdis. Teisei prieðingo nurodymo davimas ir vykdymas yra
neteisëti veiksmai, kaip civilinës atsakomybës sàlyga, jeigu atsirado þa-
los (nuostoliø). Turi bûti nustatyta, kad nurodymas atitinkamai veikti
prieðtarauja ástatymui. Nurodymø davëjo (atstovaujamojo) kaltë yra per
maþas atsargumas ir rûpestingumas, pasireiðkæs netinkamai duotu nu-
rodymu. Tai gali bûti netikslumai, prieðtaringumas ástatymø reikalavi-
mams arba susitarimams ir kt. Tiesioginio vykdytojo (atstovo) veiksmai
gali bûti neteisëti tuo, kad jis veikë pagal neteisëtà nurodymà arba nu-
krypdamas nuo tiksliø ir aiðkiø nurodymø. Uþ neteisëtà nurodymà ir jo
vykdymà atsako nurodymà davæs asmuo ir neteisëtà nurodymà vykdæ
asmenys solidariai. Jei nurodymas buvo aiðkus ir teisëtas, bet vykdytojas
(atstovas) neveikë pagal duotus nurodymus, tai atstovaujamasis gali
árodinëti, kad þala ið tikrøjø atsirado ne dël jo duoto nurodymo, o vien
tik dël netinkamo nurodymo ávykdymo (CK 6.279 str. 4 d.). Bendra tai-
syklë – kad asmenys atsako solidariai, bet tai gali bûti nuneigta.
215
Atsakomybë uþ atstovo veiksmus yra atsakomybë uþ svetimà kaltæ.

Atsakingas asmuo – davæs nurodymus, atstovaujamasis – gali bûti kal-
tas, bet gali bûti ir nekaltas. Nukentëjusiajam jis atsako su þalà padariu-
siuoju solidariai pagal ástatymà. Kaltës pasiskirstymas turi átakos regre-
siniam reikalavimui. Tada turi bûti atsiþvelgiama á kiekvieno ið jø kaltæ.
Jei nurodymai buvo teisëti, o þala padaryta vien dël vykdytojo kaltës, tai
nurodymus davæs asmuo (atstovaujamasis) gali prisiteisti visà iðmokëtà
þalà. Prieðingu atveju gali bûti nustatyta miðri atsakomybë.
28.2.3. Atsakomybë uþ daiktais, esanèiais asmens þinioje,

padarytà þalà
CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statiniø savininko (valdytojo)

atsakomybæ, o CK 6.267 straipsnis – atsakomybæ uþ gyvûnø padarytà
þalà.
Þala, padaryta asmens þinioje esanèiø tam tikrø daiktø arba gyvû-
nø, atlyginama be kaltës, nes vykdoma rizikinga veikla. Ðios atsakomy-
bës iðtakos yra dar romënø teisëje, kai buvo numatyta namo ðeimininko
atsakomybë. Ji buvo laikoma kvazideliktine (tarsi ið deliktø) prievole.
Tai prievolë, kilusi ið teisei prieðingø veiksmø, nepatenkanèiø á deliktø
sàraðà. Bet kuris asmuo turëjo teisæ pareikðti actio popularis namo, prie
kurio kas nors blogai padaryta arba pakabinta ir dël to grësë realus pa-
vojus, jog gali bûti padaryta þala ðeimininkui178.
Iðskyrus tai, kad civilinë atsakomybë atsiranda be kaltës, kiti civili-
nës atsakomybës pagrindai (neteisëta veika, þala, prieþastinis ryðys) turi
bûti nustatyti ir jie esminiø ypatumø neturi.
Neteisëta veika ðiuo atveju yra laikomas pats þalos padarymo fak-
tas. Ieðkovas privalo árodyti já, taip pat jam padarytos þalos arba nuosto-
liø dydá.
Prievolės šalių ypatumai. Prievolës subjektas – skolininkas – yra sa-
vininkas (valdytojas). Pirmiausia tai asmuo, kuriam priklauso daiktinë
teisë valdyti turtà. Ji gali priklausyti kaip nuosavybës teisës sudëtinë
dalis arba kaip savarankiðka daiktinë teisë. Savininku (valdytoju) pre-
ziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas.
Savininko (valdytojo) prezumpcija gali bûti nuneigiama bendra tvarka,
178
Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius: Justitia, 1999, p.
263.
216
t. y. árodþius, kad statinys, pastatas, árenginys, konstrukcija yra perleista

kitam asmeniui teisës aktø nustatyta tvarka nuosavybën arba valdymui.
Atsakovas, kaip savininkas, pagal CK 6.266 straipsná gali atsirasti tada,
kai pastatas, statinys, árenginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir
áformintas kaip daiktiniø teisiø objektas. Jis sukuriamas laikantis teisës
aktø nustatytos tvarkos.
Atsakomybės sąlygų ypatumai. Neteisëti veiksmai pasireiðkia pada-
ryta þala. Þala turi bûti padaryta pastato, statinio, konstrukcijos ar ki-
tokio panaðaus objekto sugriuvimu ar kitokiais jø trûkumais. Statiniai
yra pastatai, priestatai, teisiniai (inþineriniai tinklai, keliai ir panaðûs
objektai) – visa tai, kas pastatyta, sumontuota arba nutiesta naudojant
statybines medþiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir tvirtai su-
jungta su þeme. Tai gali bûti ávairios paskirties pastatai (gyvenamieji,
gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultûros, sporto ir kt.), stati-
niai (tiltai, viadukai, pësèiøjø perëjos, tuneliai, bokðtai, rezervuarai ir
pan.), árenginiai (karuselës, baseinai, hidrotechnikos árenginiai, uþtvan-
kos ar kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulp-
tûros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Didesnë atsakomybë
savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai þalà padaro nurodytø ob-
jektø sugriuvimas arba kitokie jø trûkumai – dalies statinio sugriuvimas
arba deformacija, kitokie veiksmai.
Gyvûnø savininkas (valdytojas) atsako uþ savo naminiø gyvûnø ir jo
þinioje esanèiø laukiniø gyvûnø padarytà þalà be kaltës net ir tuo atveju,
kai tie gyvûnai pabëga. Gyvûnai asmeniui gali priklausyti nuosavybës
arba valdymo teise, jis juos gali priþiûrëti nuolat arba laikinai. Naminiø
gyvûnø padaryta þala atlyginama tiek gyvûnams esant savininko (valdy-
tojo) þinioje, tiek joje nesant. Laukiniai gyvûnai yra asmens þinioje, jei-
gu jie þmogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais arba interesais (verslo,
pramogø, dël pomëgiø ir kt.).
Ástatymai numato, kad gali bûti atlyginama laukiniø gyvûnø pada-
ryta þala. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos laukinës gy-
vûnijos179, Medþioklës180 ir kitus ástatymus bei teisës aktus. Atlyginama
medþiojamøjø þvëriø padaryta þala þemës ûkio pasëliams, miðkui, hid-
rotechnikos árenginiams bei laukiniø gyvûnø padaryta þala þemës, mið-
ko ir vandens telkiniams.
179
180
217
Prievolės šalių ypatumai. Kreditorius gali bûti þemës ûkio pasëliø,

miðko savininkas (ðeimininkas), hidrotechniniø árenginiø, vandens tel-
kinio savininkas.
Skolininkas gali bûti medþioklës plotø naudotojas, jeigu medþioti
gyvûnus yra neuþdrausta, arba valstybë, jeigu medþioti yra uþdrausta
arba þala padaryta retø ir nykstanèiø rûðiø laukiniø gyvûnø.
Medþioklës plotø naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys,
kurie nuomoja medþioklës plotus ir kuriems suteikta teisë jais naudotis
arba kuriems priklauso medþioklës plotai nuosavybës teise.
Jeigu medþioti uþdrausta, tai ði aplinkybë vertinama kaip valstybës
veiksmai, kurie ðalina þalos atlyginimo prievolës skolininko atsakomybæ
uþ þalà (CK 6.253 str. 3 d.). Uþ tai þalos atlyginimà yra prisiëmusi vals-
tybë. Þala atlyginama ið savivaldybës gamtos apsaugos fondo lëðø. Jo-
mis disponuoja savivaldybës valdyba.
Atsakomybės pagrindų ypatumai. Neteisëti veiksmai, kaip atsako-
mybës pagrindas, pasireiðkia tuo, kad medþioklës plotø naudotojai ne-
uþtikrina normalaus medþiojamøjø gyvûnø skaièiaus arba valstybë
draudþia medþioti gyvûnus ir neleidþia maþinti þalà daranèiø laukiniø
gyvûnø skaièiaus, arba siekia iðsaugoti retas bei nykstanèias gyvûnø rû-
ðis ir neleidþia jø naikinti. Tam tikras medþiojamø gyvûnø arba kitø
laukiniø gyvûnø skaièius yra leistinas ir jie nepadaro tiek þalos, kad ji
negráþtamai paveiktø aplinkà arba jà reikëtø atlyginti savininkams. Kol
nëra gyvûnø pertekliaus, nuo gyvûnø keliamos grësmës apsisaugoti ga-
lima normaliomis priemonëmis. Gyvûnai, kai susidaro didelis jø pertek-
lius, gyvajai gamtai, pasëliams arba árenginiams gali padaryti didelës
þalos. Þalà padariusiø gyvûnø skaièius yra preziumuojamas kaip ne-
normalus. Remiamasi tuo, kad padaroma þala gamtai, augalijai, árengi-
niams yra didesnë negu paprastai, t. y. negu esant normaliam gyvûnø
skaièiui.
Medþiojamøjø gyvûnø padarytà þalà þemës, miðko ir vandens telki-
niø sklypø, kuriuose nëra uþdrausta medþioti, savininkams, valdytojams
ir naudotojams dël þemës ûkio pasëliø, miðko ir hidrotechnikos árengi-
niø paþeidimo atlygina asmenys, turintys teisæ tose teritorijose naudoti
medþiojamøjø gyvûnø iðteklius. Þala atlyginama, kai: 1) þalos þemës
ûkio pasëliams arba hidrotechnikos árenginiams padaro kanopiniai þvë-
rys arba bebrai, jeigu juos medþioti nëra uþdrausta iðtisus metus; 2) ka-
nopiniai þvërys arba bebrai padaro þalos miðkui, jeigu juos medþioti
nëra uþdrausta iðtisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Þemës ûkio mi-
218
nisterijø patvirtintà Medþiojamøjø gyvûnø padarytos þalos þemës ûkio

pasëliams ir miðkui apskaièiavimo metodikà181 apskaièiuota smarkiai
paþeistø bei þuvusiø tikslinës rûðies medeliø jaunuolynuose dalis virðija
20 proc. arba vyresnio amþiaus medynuose smarkiai paþeistø perspek-
tyviø tikslinës rûðies medþiø dalis virðija 10 procentø.
Aplinkos apsaugos rëmimo programos ástatymo182 ir Savivaldybës
gamtos apsaugos fondo nuostatø183 nustatyta tvarka valstybës vardu
savivaldos institucijos atlygina laukiniø gyvûnø padarytà þalà: 1) þemës,
miðko ir vandens telkiniø sklypø, kuriuose neuþdrausta medþioti, savi-
ninkams, valdytojams ir naudotojams, jei þalà, pakenkdami þemës ûkio
pasëliams, miðkui ir hidrotechnikos árenginiams, padarë kanopiniai þvë-
rys ir bebrai ir ðios þalos neprivalo atlyginti laikinës gyvûnijos iðtekliø
naudotojai pagal Laukinës gyvûnijos ástatymo 24 straipsnio 5 dalá; 2) þe-
mës, miðko ir vandens telkiniø savininkams, valdytojams ir naudoto-
jams, jei þalos pakenkdami þemës ûkio pasëliams, miðkui ir hidrotech-
nikos árenginiams padarë retø ir nykstanèiø rûðiø laukiniai gyvûnai.
28.2.4. Atsakomybë uþ didesnio pavojaus ðaltinio

padarytà þalà
Didesnio pavojaus ðaltinio padaryta þala yra iðskiriama á specialøjá

deliktà dël specifiniø civilinës atsakomybës sàlygø. Tai atsakomybë be
kaltës. Pagal CK 6.270 straipsná asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu
pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus ðaltinio pa-
darytà þalà, jeigu neárodo, kad þala atsirado dël nenugalimos jëgos, nu-
kentëjusio asmens tyèios arba didelio neatsargumo. Ði atsakomybë atsi-
randa nepriklausomai nuo kaltës, todël yra grieþtesnë, palyginti su pa-
prasta civiline teisine atsakomybe. Vienose ðalyse ji vadinama grieþta
atsakomybe, kitose – absoliuèia arba didesne184. Tiksliausia jà bûtø ver-
tinti kaip grieþtà, nes yra paprastesnës jos taikymo sàlygos. Padidëjusi
arba grieþta didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë nereiðkia
didesnio þalos atlyginimo dydþio.
181
182
183
184
Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius:
Justitia, 1995, p. 228.
219
Þalà privalo atlyginti asmuo, kurio veikla kelia didesnæ grësmæ pa-
daryti þalà. Ar asmens vykdoma veikla atitinka ðiuos reikalavimus, turi
bûti vertinama pagal ðiuos kriterijus: 1) itin didelë rizika; 2) negalimu-
mas jà paðalinti atsargumo priemonëmis.
Itin didelë rizika suprantama kaip objektyvus negalimumas visiðkai
kontroliuoti þalà darantá veiksná. Dël to gali bûti padaroma didelë þala.
Negalimumas paðalinti rizikà atsargumo priemonëmis reiðkia, kad
numatant ir laikantis ámanomø atsargumo priemoniø þalos negali bûti
iðvengta. Sakykime, judanèios transporto priemonës energija negali
bûti visiðkai suvaldyta dël greièio, masës arba dël gendanèiø techniniø
árenginiø. Transporto priemonës manevringumas yra ribotas, todël ne
visada kliûties gali bûti iðvengta.
Didesnio pavojaus ðaltiniai yra naudojamos transporto priemonës,
mechanizmai, elektros ir atominë energijas, sprogstamosios ir nuodin-
gosios medþiagas ir kt. Ástatymas nepateikia baigtinio sàraðo. Pagal nu-
rodytus kriterijus teismas sprendþia, ar þala gali bûti laikoma kaip pa-
daryta didesnio pavojaus ðaltinio. Reikia vadovautis tuo, ar þala atsira-
do kaip itin pavojingo, negalimo visiðkai kontroliuoti ir atsargumo
priemonëmis nepaðalinamo veiksnio pasekmë.
Atsakomybës be kaltës pagrindas yra rizikos teorija. Jos esmæ su-
daro tai, kad asmuo naudoja pavojingà objektà arba vykdo kità pavo-
jingà veiklà, kurios nepajëgia visiðkai kontroliuoti. Nebûtø pagrásta rei-
kalauti laikytis atsargumo taisykliø, nes ir jø laikantis iðliks realus þalos
pavojus. Be to, veikla negali bûti uþdrausta, nes yra labai naudinga vi-
suomenei. Ðiuolaikinë rizikos teorijos kryptis JAV – „kiðenës“ doktri-
na185.
Rusijos teisëje plëtojamos objekto ir veiklos teorijos. Pagal veiklos
teorijà didesnio pavojaus ðaltinis yra tam tikros rûðies veikla, susijusi su
didesniu pavojumi aplinkiniams. Objekto teorija sako, kad didesnio
pavojaus ðaltinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams
pavojingø savybiø, kurios negali bûti þmogaus visiðkai kontroliuoja-
mos186.
Ðio specifinio delikto poþiûriu didesnio pavojaus ðaltiniu negali bû-
ti veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali
185
Justitia, 1995, p. 229.
186
Гражданское право. Часть 2, c. 38–39.
220
bûti didesnio pavojaus ðaltiniu objektas, su kuriuo asmens veikla nesu-

sijusi. Vienais atvejais didesná pavojingumà lemia objekto pobûdis (ta-
da bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga – nuodingosios, radioak-
tyviosios, sprogstamosios medþiagos ir kt.), kitais atvejais – veiklos po-
bûdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesnæ
grësmæ (didesná pavojø kelia tik tam tikros rûðies veikla su tuo objektu
– transporto priemoniø naudojimas ir kt.).
Didesnio pavojaus ðaltiniai gali bûti skirstomi ávairiai. Ástatymas
nurodo bendruosius bruoþus, kurie priskiriami didesná pavojø aplinki-
niams kelianèioms veiklos rûðims arba objektams, iðvardija pavyzdiná
sàraðà. Rusijos prof. O. A. Krasavièkovas didesnio pavojaus ðaltinius
skirstë pagal energijos formà, kurià turi materialûs objektai187. Jis iðsky-
rë pagrindines keturias didesnio pavojaus ðaltiniø grupes:
1) fiziniai didesnio pavojaus ðaltiniai:
4.1. mechaniniai (transporto priemonës ir kt.);
4.2. elektriniai (aukðtos átampos árenginiai, perdavimo linijos,
generatoriai ir kt.);
4.3. ðiluminiai (katilinës, garà tiekiantys árenginiai ir kt.).
2) fizikiniai–cheminiai (radioaktyviosios medþiagos, jas naudojan-
tys árenginiai ir kt.).
3) cheminiai didesnio pavojaus ðaltiniai:
4.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikianèios medþiagos ir kt.);
4.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios medþiagos ir kt.);
4.3. ypaè degios medþiagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rûðys
ir kt.).
4) biologiniai didesnio pavojaus ðaltiniai:
4.1. zoologiniai (laukiniai gyvûnai, atskiros naminiø gyvûnø rû-
ðys ir kt.);
4.2. mikrobiologiniai (mikroorganizmø ðtamai ir kt.).
Gali bûti, kad tam tikras objektas nepaklius në á vienà ið ðiø klasifi-
kacijø. Ji yra sàlyginë. Objektas arba veikla, turinti kelis poþymius, gali
bûti priskiriama kelioms klasifikacijoms.
Atsakomybë uþ veiklà, kelianèià didesná pavojingumà aplinkiniams,
yra grieþta. Ypatingos þalos atlyginimo taisyklës gali bûti taikomos tik
tada, kai þalà aplinkiniams padarë tos pavojingos objekto savybës, dël
187
Красавчиков О. А. Возмещение вреда, причиненного источником повы-
шенной опасности. Москва, 1966.
221
kuriø jis priskiriamas prie didesnio pavojaus ðaltinio. Transporto prie-

monë laikoma didesnio pavojaus ðaltiniu todël, kad automobilio judë-
jimo energija negali bûti þmogaus visiðkai valdoma. Atsakomybë uþ þa-
là, kaip padarytà didesnio pavojaus ðaltinio, atsiras tada, kai þala bus
kaip nesuvaldomos transporto priemonës judëjimo energijos rezultatas.
Paþymëtina, jog atsakomybë uþ judëjimo energijà gali atsirasti dël vei-
kimo (eksploatuojant transporto priemonæ – ja vaþiuojant, jà stumiant
ir pan.) arba neveikimo (neuþtikrinant jos tinkamo stovëjimo, kad ji
nepadarytø þalos pajudëjusi savaime ir pan.). Taèiau uþ þalà, padarytà
transporto priemonës, nebus taikoma atsakomybë kaip uþ didesnio pa-
vojaus ðaltinio padarytà þalà, jei þala atsiras ne dël transporto priemo-
nës judëjimo energijos poveikio, o dël kitø veiksniø. Pavyzdþiui, kai pa-
likta be ðviesø kelyje transporto priemonë sudarys kliûtá kitoms trans-
porto priemonëms, jei ji uþsidegs ir pan. Jei þala padaroma vykdant
veiklà, susijusià su didesnio pavojaus ðaltiniu, taèiau ne dël jo pavojingø
savybiø poveikio, tai civilinë atsakomybë uþ padarytà þalà atsiranda
bendrais pagrindais.
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvoka. Atsakingu asmeniu uþ
þalà, padarytà didesnio pavojaus ðaltinio, ástatymas numato esant di-
desnio pavojaus ðaltinio valdytojà. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrëþia,
kad tai asmuo, valdantis didesná pavojaus ðaltiná nuosavybës, patikëjimo
teise arba kitokiu teisëtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios su-
tarties pagrindu, pagal ágaliojimà ir kt.). Teismø praktika ið esmës su-
tinka su tokiu valdytojo traktavimu atkreipdama dëmesá, kad valdytojas
ðio specialaus delikto prasme nereiðkia tik daiktinës valdymo teisës ágy-
vendinimo, kaip nuosavybës teisës sudëtinës dalies, ar valdymo, kaip
savarankiðkos daiktinës teisës, ar valdymo patikëjimo teise. Valdymas
reiðkia ir valdymo, kaip prievolinës teisës pagrindu atsirandanèios tei-
sës, ágyvendinimà – faktiná daikto savo valdþioje turëjimà ir galëjimà
daryti jam ûkiná, ekonominá arba teisiná poveiká.
Teisinis valdymo pagrindas – tai daiktinë arba prievolinë teisë, ku-
rios pagrindu asmuo veikia teisëtai – turi teisæ naudotis, eksploatuoti
daiktà, naudoti jo naudingas savybes. Ði teisë suponuoja pareigà atsaky-
ti pagal ástatymà uþ þalà, kuri atsiranda dël tokios veiklos. Tai teismø
praktikos pripaþinta nuostata188.
188
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinëje byloje M.
Kaminskis v. N. Arlauskienė, Nr. 3K–7–233/2000, kat. 7 // Teismø praktika. Nr. 13.
222
Valdytojas ne visada reiðkia asmená, techniðkai arba fiziðkai valdan-

tá (vairuojantá ar kt.) didesnio pavojaus ðaltiná. Fiziná valdymà ágyvendi-
nantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas ðio
specialaus delikto prasme.
Asmuo, kuris darbo teisiniø santykiø pagrindu (pagal darbo, tarny-
bos, samdos, narystës ir kt. sutartá) naudoja transporto priemonæ (vai-
ruotojas, pilotas, operatorius, maðinistas ar kt.), nëra didesnio pavojaus
ðaltinio valdytojas ir uþ padarytà þalà tiesiogiai nukentëjusiajam neatsa-
ko. Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas atsako ir tada, kai þala padary-
ta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, neatliekant darbo pareigø ar uþ-
duoèiø189. Valdymà, kaip veiklà, asmuo pradeda ágyvendinti nuo tada,
kai ágyja atitinkamà daiktinæ arba prievolinæ teisæ. Su ja ágyjama atitin-
kama pareiga – atsakomybë uþ þalà, padarytà didesnio pavojaus ðalti-
nio. Ði veikla ir valdytojo civilinë atsakomybë baigiasi daiktinës arba
prievolinës teisës pabaigos atveju.
Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë nesibaigia netei-
sëto perleidimo atveju, t. y. kai jis valdymà perleidþia ne teisës aktø
numatytais pagrindais arba tvarka. Tada yra buvusio didesnio pavojaus
ðaltinio valdytojo atsakomybës (nes ji nesibaigë) ir didesnio pavojaus
ðaltinio naujojo valdytojo atsakomybës (ji atsirado dël faktinio pavojin-
gesnës aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo) pagrindas. Tokià tai-
syklæ suformulavo teismø praktika190. Taip pripaþástama, kad didesnio
pavojaus ðaltinio padarytà þalà gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio
pavojaus ðaltiná ir teisëtu pagrindu, ir neteisëtu pagrindu, bet faktiðkai.
Paþymëtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK pri-
ëmimo, o ankstesniame ástatyme nebuvo didesnio pavojaus ðaltinio val-
dytojo apibrëþimo ir nebuvo pabrëþiama, jog galima atsakomybë tik
valdymui esant teisëtam. Pagal CK 6.270 straipsná pripaþástama ir netei-
sëto didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë.
Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë baigiasi dël netei-
sëto ðaltinio uþvaldymo, t. y. kai valdytojas árodo, jog galimybæ valdyti
189
190
223
didesnio pavojaus ðaltiná jis prarado dël kitø asmenø neteisëtø veiksmø.
Valdymo pabaigos sàlygos ðiuo atveju yra tokios:
1) valdytojas neteko galimybës naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) di-
desnio pavojaus ðaltiniu;
2) tai ávyko dël kitø asmenø neteisëtø veiksmø (prieðingø teisei ir
valdytojo valiai);
3) tai ávyko nesant didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo kaltës.
Esant tokioms sàlygoms uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà
atsako asmuo, neteisëtai uþvaldæs didesnio pavojaus ðaltiná. Tuo ástaty-
mas daro iðimtá ið CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisyklës, kad
valdytojas yra tik asmuo, valdymà, kaip veiklà, ágyvendinantis tik teisëtu
pagrindu.
Teismø praktikoje nustatyti kriterijai neteisëtam didesnio pavojaus
ðaltinio uþvaldymui apibûdinti. Tai automobilio valdytojo neperdavimas
transporto priemonës naudotis kitam asmeniui, neleidimas ja naudotis,
taip pat jokiu kitu bûdu neiðreiðkimas pritarimo, kad transporto prie-
mone naudotøsi kitas asmuo. Treèiojo asmens veiksmai naudojantis
kito asmens transporto priemone turi bûti prieðingi teisei ir valdytojo
valiai, kuri aiðkiai iðreiðkia jo nenorà perduoti automobilá naudotis ki-
tam asmeniui191.
Transporto priemoniø nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma
vykdoma teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas, ar jø ne-
teikiant. Pirmuoju atveju uþ þalà, padarytà nuomojama transporto
priemone, atsako nuomotojas, o kitu – nuomininkas (CK 6.520 ir 6.528
str.).
Žalos, padarytos dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, atlyginimas.
Jei þala padaroma tretiesiems asmenims dël keliø didesnio pavojaus ðal-
tiniø sàveikos, valdytojai atsako solidariai. Asmenys, atsakingi uþ þalà,
privalo jà atlyginti tokios pat apimties, kaip ir esant vieno valdytojo at-
sakomybei. Ðiuo atveju nesvarbu, dël kurio ið valdytojø kaltës ávyko sà-
veika. Kaltës klausimas yra svarbus skolininkø tarpusavio reikalavimø
sprendimui. Tuomet didesnio pavojaus ðaltinio valdytojai nustatinëja
kaltæ dël sàveikos. Iki to þala treèiajam asmeniui turi bûti atlyginta.
191
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinëje byloje E.
Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K–3–221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teismø prak-
tika. Nr. 15.
224
Þala, padaryta dël keleto didesnio pavojaus ðaltiniø sàveikos jø

valdytojams, atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiðkia, kad jà atlygina
kaltasis didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas. Didesnio pavojaus ðalti-
nio valdytojø atsakomybës taikymo principà patvirtina teismø praktika.
Atsakomybë yra nustatoma taip:
1) þalà, padarytà valdytojui dël kito valdytojo kaltës, atlygina kal-
tasis valdytojas;
2) þala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama;
3) esant abiejø valdytojø kaltei, þalos atlyginimas nustatomas pagal
didesnio pavojaus ðaltiniø valdytojø kaltës laipsná192.
Kadangi þala yra atlyginama esant kaltei, tai nesant në vieno ið val-
dytojø kaltës civilinë atsakomybë neatsiranda.
28.2.5. Valstybës ir savivaldybës atsakomybë uþ jø institucijø

ir pareigûnø neteisëtais veiksmais padarytà þalà
Santykius tarp privaèiø asmenø, taip pat ir santykius dël civilinës

atsakomybës taikymo, reguliuoja privatinë teisë. Þalà gali padaryti ne
tik privatus asmuo, bet ir kiti teisës subjektai. Tarp tokiø yra vieðieji
asmenys – valstybë, savivaldybë, jø institucijos bei tarnautojai. Vieðøjø
asmenø santykius, grindþiamus valdþia ir pavaldumu, reguliuoja vieðoji
teisë, o santykius, kurie perþengia ðias ribas, – privatinë teisë. Valstybei
ir savivaldybei, jø institucijoms ir pareigûnams ágyvendinant numatytas
funkcijas gali bûti padaroma þala kitiems asmenims. Ji gali bûti pada-
roma dël asmeniui neteisëtai taikytø sankcijø, dël pareigûnø netinka-
mai vykdomø pareigø, dël vieðojo asmens priimtø sutartiniø ásipareigo-
jimø nevykdymo ir dël kitø prieþasèiø. Kai þala padaroma dël vieðojo
asmens veiklos (veikimo arba neveikimo), kyla klausimas, ar atsiranda
vieðojo asmens civilinë atsakomybë uþ þalà, o jeigu ji atsiranda, tai ko-
kiomis teisës normomis – vieðosios ar privatinës teisës – reikia vadovau-
tis sprendþiant þalos atlyginimo klausimà.
XX a. pradþioje imta atsisakyti valstybës absoliutaus imuniteto na-
cionalinëje teisëje, t. y. santykiuose tarp valstybës ir pilieèiø. Pripaþinta,
kad valstybë bei jos institucijos turi atsakyti uþ padarytà þalà. Valstybës
192
225
imuniteto ribos buvo siaurinamos ávairiais aspektais ir pripaþinta, kad

valstybë turi atsakyti uþ þalà, padarytà dël sutartiniø prievoliø paþeidi-
mo, delikto atveju, pradëta taikyti tiesioginë atsakomybë uþ þalà, pada-
rytà neteisëtais veiksmais, kai nenustatoma konkreèiø institucijø arba
pareigûnø kaltë193.
Þalà, atsiradusià dël valstybës valdþios institucijø, savivaldybës val-
dþios institucijø neteisëtø aktø, privalo atlyginti atitinkamai valstybë
arba savivaldybë ið savo biudþeto, nepaisydama konkretaus valstybës
tarnautojo, kito valstybës valdþios institucijos arba savivaldybës darbuo-
tojo kaltës.
Prievolės šalių ypatumai. Prievolës dël þalos atlyginimo skolininkas
yra valstybë ir savivaldybë. Valstybë ar savivaldybë yra tiesiogiai atsa-
kinga uþ savo institucijø arba pareigûnø padarytà þalà. Valdþios institu-
cija yra bet koks vieðosios teisës subjektas (valstybës ar savivaldybës
institucijos, pareigûnai, valstybës tarnautojai, kitokie ðiø institucijø dar-
buotojai). Jai prilyginami privatûs asmenys, vykdantys valdþios funkci-
jas, pavyzdþiui, policijos rëmëjai. Vieðosios teisës subjektai yra valdþios
ir valdymo srityje veikianèios institucijos.
Atsakomybės pagrindų ypatumai. Valstybës ir savivaldybës atsako-
mybë atsiranda esant þalai (nuostoliams), neteisëtiems veiksmams,
prieþastiniam ryðiui, kaip bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms,
ir specialiosioms sàlygoms. Jas apibûdina tai, kad þala padaryta ágyven-
dinant valdþios galias.
Þala, atsiradusi dël neteisëtø valdþios institucijø veiksmø, atlygi-
nama valstybës ar savivaldybës. Turi bûti atlyginama tiesiogiai padaryta
þala, iðlaidos, negautos pajamos. Neturtinës þalos, padarytos valdþios
institucijø ir pareigûnø neteisëtais veiksmais, atlyginimà nustato Vieðo-
jo administravimo ástatymo 39 straipsnis194. Taigi yra atlyginama ir tur-
tinë, ir neturtinë þala. Atlyginant neturtinæ þalà remiamasi CK 6.250
straipsnyje numatytais neturtinës þalos poþymiais ir dydþio nustatymo
kriterijais.
Taikant atsakomybæ uþ þalà, padarytà neteisëtais valdþios aktais,
galioja prezumpcija, kad valdþios aktas laikomas teisëtu, taip pat ir tas,
kuriuo kam nors yra padaryta þala. Pats þalos padarymo faktas nereið-
193
Justitia, 1995, p. 370, 371.
194
Valstybës þinios. 1999. Nr. 60–1945; 2002. Nr. 123–5557.
226
kia neteisëtumo. Vadovaujamasi tuo, kad þala padaroma veiksmais,

kuriø teisëtumas patikrinamas ne vien pagal civilinës teisës, bet ir pagal
kitø teisës ðakø normas – administracinës, baudþiamosios, baudþiamojo
proceso teisës, tarptautiniø teisës aktø reikalavimus ir visuotinai pripa-
þintas teisës nuostatas. Valstybës valdþios, savivaldybës valdþios organai
arba pareigûnai, vykdydami savo pareigas ir ágyvendindami valstybës ar
savivaldybës kompetencijà, privalo veikti pagal specialius aktus, numa-
tanèius jø veikimo turiná (kà jie turi veikti) ir veikimo formà (kokia
tvarka jie turi tai atlikti).
Valdþios aktai, kuriais yra padaryta þala pilieèiui arba kitam asme-
niui, laikomi neteisëtais tada, kai paþeisti specialûs teisës aktai, numa-
tantys valdþios institucijø veikimo turiná ir formà. Neteisëti veiksmai yra
padaryti, jei valdþios institucijos arba jø darbuotojai neveikë taip, kaip
pagal ástatymà privalëjo veikti.
Generalinio delikto sistema, átvirtinta civilinëje teisëje, ir valdþios
akto teisëtumo klausimas tarpusavyje konkuruoja kaip bendrojo ir spe-
cialaus principo taikymas teisëje. Jei neteisëtumà atitinkamu atveju
numato specialios normos (pagal kurias turi bûti ágyvendinama valdþia,
pvz., baudþiamojo proceso taisyklës), tai jos ir taikomos, o bendroji tai-
syklë (kad vien þalos padarymas yra neleidþiamas) netaikoma.
Prieþastinio ryðio ypatybës yra tai, kad þala valdþios ágyvendinimo
srityje daþniausiai atsiranda kaip keliø institucijø arba jø pareigûnø
veiksmø (neveikimo) neatskiriamas rezultatas. Tai paaiðkinama valsty-
binës valdþios ir valdymo organø sudarymo ir veiklos sistema. Þalà ne-
retai lemia neteisëti konkreèiø pareigûnø veiksmai ir netinkama kont-
rolë. Dël to sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens veiksmai lëmë
þalà. Prieþastinis ryðys pasireiðkia tarp netinkamai veikianèios valstybës
institucijø sistemos ir þalingo rezultato.
Civilinë atsakomybë uþ þalà, padarytà valdþios aktais, taikoma be
kaltës.
Be nurodytøjø bendrøjø civilinës atsakomybës sàlygø, yra ðios spe-
cialiosios atsakomybës sàlygos: 1) þala turi bûti padaryta valdþios aktu;
2) valdþios aktas turi bûti atliktas valstybës valdþios institucijos; 3) val-
dþios aktai turi bûti priimti (atlikti) vykdant tarnybines pareigas.
Valdþios aktais iðreiðkiami valdingi ágaliojimai. Jais iðreikðti nuro-
dymai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie skirti. Tai norminiai
ir individualûs aktai, teisinio ir fizinio pobûdþio, vienasmeniai ir kole-
gialûs pagal sprendimo formà. Aktø sàvokà apibrëþia CK 6.271 straips-
227
nio 3 dalis. Tai bet koks valdþios institucijos arba jos darbuotojø veiks-
mas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro átakos asmenø tei-
sëms, laisvëms arba interesams (teisës ir individualûs aktai, administra-
ciniai aktai, fiziniai aktai ir kt. Aktais nelaikomi teismo institucijø
sprendimai, priimti ágyvendinant teisingumà (teismo nuosprendþiai,
sprendimai, nutartys). Jais padaryta þala atlyginama specialiomis sàly-
gomis.
Norminiai aktai nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Ne
norminiai, o individualaus pobûdþio aktai yra skirti arba taikomi konk-
retiems asmenims.
Teisinio pobûdþio aktai yra vienasmeniðkai arba kolegialiai prii-
mami teisës aktai (nutarimai, sprendimai, ásakymai, nurodymai ir kt.).
Fiziniai aktai atliekami valdþios ágaliojimus turinèiø pareigûnø, tarnau-
tojø arba darbuotojø (pasiklausymo organizavimas ne ástatymø nustaty-
ta tvarka, neskelbtinø duomenø paskelbimas, fizinës jëgos, specialiøjø
priemoniø ar bûdø panaudojimas ir kt.). Jie gali pasireikðti neveikimu,
jei neágyvendinami suteikti valdingi ágaliojimai ir dël to atsiranda þala.
Pavyzdþiui, neuþtikrinama pavaldþiø asmenø kontrolë, nesprendþiamas
pareiðkëjo klausimas nustatytais terminais ir tvarka ir taip padaroma
þala. Ar aktai priskirtini valdþios aktams, spræstina pagal ðiuos poþy-
mius: 1) aktai turi bûti privalomi vykdyti; 2) jie turi bûti priimti institu-
cijø arba pareigûnø, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus ágalio-
jimus arba nepanaudojo tø ágaliojimø, kai buvo bûtina juos panaudoti.
„Valdþios institucija“ reiðkia bet koká vieðojo administravimo sub-
jektà (valstybës arba savivaldybës institucijà, pareigûnà, valstybës tar-
nautojà arba kitoká ðiø institucijø darbuotojà), taip pat privatø asmená,
atliekantá valdþios funkcijas. Valstybës institucijos yra Lietuvos Respub-
likos Seimas, Vyriausybë, Lietuvos bankas, ministerijos, departamentai,
policijos, mokesèiø, valstybës kontrolës, valstybës saugumo, prokuratû-
ros, muitinës ástaigos, kitos tarnybos ir inspekcijos.
Valdþios institucijø valdþios aktai turi bûti priimti ágyvendinant
valdþios galias. Jos ágyvendinamos veikimu arba neveikimu. Veikimu
valdþios galios ágyvendinamos netinkamai panaudojant ágaliojimus (at-
liekant veiksmus be pagrindo, virðijant suteiktus ágaliojimus, priimant
neteisëtus sprendimus ir kt.). Neveikimu padaroma þala, jei valdþia ne-
panaudojama tuomet, kai turi bûti panaudojama. Jei þala yra padaryta
dël veikos, nesusijusios su valdþios galiø ágyvendinimu, ji bus atlygina-
ma kitais þalos atlyginimo pagrindais (pvz., kaip samdanèio darbuotojus
228
asmens). Tam reikia patikrinti institucijos, pareigûno arba darbuotojo

pareiginius ágaliojimus. Juos numato ástatymai, ástatai, nuostatai, statu-
tai, kodeksai. Valdþios aktai gali bûti atlikti vykdant valdingus ágalioji-
mus ne darbo metu, ne darbo vietoje ir pan.
Þala yra atlyginama ið valstybës arba savivaldybës biudþeto. Þalà,
padarytà dël valstybës valdþios institucijø neteisëtø aktø, tiesiogiai pri-
valo atlyginti valstybë ið valstybës biudþeto. Valstybei atstovauja Vy-
riausybë arba jos ágaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Res-
publikos Vyriausybë 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 ágaliojo vals-
tybës institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dël kuriø arba
dël kuriø pareigûnø, valstybës tarnautojø arba kitø darbuotojø neteisë-
tø aktø atsirado þala, atstovauti valstybei bylose dël þalos atlyginimo, o
Teisingumo ministerijà – kai þala atsirado dël teisëjo ar teismo neteisë-
tø veiksmø195. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra ágalio-
ta atstovauti valstybei bylose dël þalos atlyginimo valstybiniø socialinio
draudimo senatvës pensijø gavëjams, turëjusiems iki 2002 m. lapkrièio
26 d. draudþiamøjø pajamø196.
Neteisminæ þalos kompensavimo tvarkà numato Þalos, atsiradusios
dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymas197.
Þalà, atsiradusià dël savivaldybës valdþios institucijø neteisëtø ak-
tø, privalo atlyginti savivaldybë ið savivaldybës biudþeto, o teisme savi-
valdybei atstovauja institucija, dël kurios neteisëtø veiksmø atsirado
þala (CK 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 2 d.). Valstybë arba savivaldybë, atly-
ginusios þalà, turi á padariusá þalà asmená – tarnautojà ar darbuotojà –
regresinio reikalavimo teisæ.
Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų,
teisėjų ir teismo veiksmais, atlyginimo ypatumai. Þala, padaryta asmeniui
procesine institucijø veikla arba pareigûnø veiksmais baudþiamosiose,
administracinëse ir civilinëse bylose, valstybës atlyginama specialiomis
ástatymo numatytomis sàlygomis. Þala atlyginama visiðkai. Jà gali suda-
ryti prarastas darbo uþmokestis arba kitos su darbu susijusios iðmokos,
kuriø asmuo neteko dël neteisëtø veiksmø (atlyginimas, premija ar ki-
tokia iðmoka uþ metinio darbo rezultatus); paðalpos, pensijos ar kitos
darbo pajamos, kuriø asmuo neteko; baudos, iðieðkotos teismo nuo-
195
196
197
229
sprendþiu; teismo iðlaidos; sumos, priteistos nuosprendþiu, nukentëju-

siøjø teisinei pagalbai apmokëti; turto konfiskavimu padaryta þala. Be
tiesioginiø nuostoliø, atlyginami ir netiesioginiai, t. y. kitos iðlaidos ir
negautos pajamos: nuostoliai dël suþlugdytø sandoriø, palikimo prara-
dimas dël negalëjimo jo priimti arba imtis jo apsaugos priemoniø, pa-
jamos uþ indëlá, vertybinius popierius ir pan. Asmeniui turi bûti atku-
riamos darbo ir profesinës teisës. Priteisiant neturtinæ þalà turi bûti at-
siþvelgiama á kaltinimo sunkumà, paskirtos bausmës arba nuobaudos
dydá, neteisëto laisvës atëmimo, neteisëto kardomojo kalinimo (suëmi-
mo), neteisëto sulaikymo arba neteisëtos administracinës nuobaudos –
areðto laikà, informacijos apie neteisëtà nuteisimà, neteisëtà kardomàjá
kalinimà (suëmimà), neteisëtà sulaikymà, neteisëtà procesiniø prievar-
tos priemoniø pritaikymà arba neteisëtos administracinës nuobaudos –
areðto paskyrimo vieðà paskelbimà ir kitas neturtinës þalos pasekmes,
kitas bylos aplinkybes.
Neteisëti veiksmai, kaip pagrindas atlyginti þalà valstybei, yra spe-
cialiøjø aktø nuostatø paþeidimas administraciniame arba baudþiama-
jame procese. Turi bûti nustatyta, kad institucijos arba pareigûnai veikë
neturëdami pakankamo pagrindo arba paþeisdami nustatytà tvarkà ir
dël to atsirado þala. Teismø praktika pripaþásta, kad neteisëti veiksmai
yra nustatomi pagal tai, ar yra baudþiamojo proceso normø paþeidimø,
kuriuos padarë kvotëjas, prokuroras, tardytojas arba teismas, priimda-
mi sprendimà asmená sulaikyti arba suimti198.
Ið administraciniame procese padarytø veiksmø tik neteisëtas ad-
ministracinio areðto paskyrimas uþtraukia valstybei visiðkà civilinæ atsa-
komybæ – pareigà atlyginti turtinæ ir neturtinæ þalà. Kitokie neteisëti
veiksmai administraciniame procese gali uþtraukti valstybës arba savi-
valdybës institucijos atsakomybæ pagal CK 6.271 straipsná.
Neteisëti veiksmai baudþiamajame procese, t. y. tiriant nusikalti-
mus ir vykdant baudþiamàjá persekiojimà arba taikant baudþiamàjà at-
sakomybæ, kuriais padarytà þalà atlygina valstybë, yra ðie:
– neteisëtas nuteisimas (nesant nusikaltimo ávykio, nesant nusikal-
timo sudëties, neárodþius asmens dalyvavimo darant nusikalti-
mà);
198
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinëje byloje P.
Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K–3–34/2001, kat.
39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 15.
230
– neteisëtas suëmimas kardomosios priemonës taikymo tvarka;

– neteisëtas sulaikymas;
– neteisëtas procesinës prievartos priemoniø pritaikymas (krata,
asmens krata, daiktø paëmimas, atvesdinimas ir kt.);
– administracinio teisës paþeidimo bylos nutraukimas nesant ad-
ministracinio teisës paþeidimo ávykio, administracinio teisës pa-
þeidimo sudëties, taip pat esant kitoms aplinkybëms, dël kuriø
procesas administracinio teisës paþeidimo byloje negalimas
(ATPK 250 str.).
Bylos nutraukimas nereabilituojanèiais pagrindais (amnestijos ak-
tas, atsakomybës taikymo senatis, kaltinamojo mirtis ir kt.) nesudaro
pagrindo atlyginti þalà.
Gali bûti atsisakyta atlyginti þalà arba þalos atlyginimo dydis suma-
þinamas, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbëjo
arba kitaip kliudë nustatyti tiesà, slapstësi ir taip prisidëjo prie þalos
atsiradimo arba jos padidëjimo. Jeigu asmuo save apkalbëjo dël smurto
ar neteisëtø tardymo veiksmø, tai neturi bûti taikomas atleidimas nuo
civilinës atsakomybës. Teismø praktikoje suformuluota taisyklë, kad
savæs apkalbëjimo faktas pats savaime neatima teisës á þalos atlyginimà,
jei tai ávyko dël teisësaugos institucijos neteisëtø veiksmø. Tuomet sa-
væs apkalbëjimas vertinamas ne kaip atsakomybæ ðalinanti aplinkybë, o
kaip aplinkybë, prisidedanti prie þalos atsiradimo arba jà padidinanti199.
Pagal 2001 m. liepos 26 d. nutarimà Nr. 932 valstybei bylose dël þa-
los atlyginimo atstovauja Teisingumo ministerija200.
Žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo ypatybės. Vals-
tybë visiðkai atlygina teismo arba teisëjo neteisëtais veiksmais padarytà
þalà civilinëje byloje bendraisiais pagrindais. Turi bûti nustatyta þala,
neteisëti veiksmai, prieþastinis ryðys ir kaltë.
Atsakomybės sąlygų ypatumai. Þala atlyginama visiðkai, todël jà su-
daro reali þala, tiesioginës ir netiesioginës iðlaidos, negautos pajamos,
neturtinë þala.
Neteisëti veiksmai turi bûti atlikti nagrinëjant civilinæ bylà. Civili-
nës bylos nagrinëjimas apima ieðkinio priëmimà, laikinøjø apsaugos
199
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinëje byloje J. Ra-
gelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K–3–155/2001, kat. 39.6.2.3 //
Teismø praktika. Nr. 16.
200
231
priemoniø taikymà, teismo sprendimo priëmimà, vykdymà, civilinës

bylos uþbaigimà nenagrinëjus ieðkinio ið esmës (ieðkinio palikimà ne-
nagrinëto, bylos nutraukimà). Teismo priimto procesinio dokumento
civilinëje byloje teisëtumas gali bûti patikrinamas ið naujo nagrinëjant
teismo sprendimus, nutartis arba nutarimus pagal apeliacinius, atski-
ruosius ir kasacinius skundus. Pavyzdþiui, turto areðto kaip neteisëto
panaikinimas turi bûti siejamas su ástatymo paþeidimu, o ne su ieðkovo
atsisakymu nuo ieðkinio, ieðkininio reikalavimo pakeitimu arba su ki-
tomis aplinkybëmis.
Kaltæ, kaip atsakomybës pagrindà, sudaro teisëjo arba kito teismo
pareigûno padarytas ástatymo paþeidimas arba reikalavimø neávykdy-
mas, reikiamo atidumo arba rûpestingumo laipsnio neuþtikrinimas. Þa-
la, padaryta dël teismo tarnautojo kaltø veiksmø, atlyginama ne ðio de-
likto sàlygomis. Tai gali bûti teismo, kaip samdanèio darbuotojus as-
mens, atsakomybë ar kt. Kaltë gali bûti konstatuota baudþiamajame ar
civiliniame procese, drausminës atsakomybës taikymo tvarka arba tie-
siogiai iðkelta civilinëje byloje dël þalos atlyginimo ir èia nustatinëjama.
Kaltës forma valstybës civilinei atsakomybei taikyti neturi reikðmës. Tai
gali bûti tyèia, didelis arba paprastas neatsargumas. Ji gali pasireikðti
nusikaltimu, drausminio pobûdþio nusiþengimu. Ar kaltajam teisëjui
arba teismo pareigûnui buvo taikyta individuali atsakomybë, valstybës
civilinës atsakomybës taikymui neturi átakos.
Prieþastinis ryðys valstybës civilinei atsakomybei taikyti yra sàsaja
tarp teismo darbuotojø neteisëtø veiksmø – teisëjo ir kito teismo parei-
gûno – bei atsiradusios þalos. Turi bûti nustatyta, kad teisëjo arba kito
teismo pareigûno neteisëti veiksmai yra þalos atsiradimo prieþastis.
Regresinės prievolės ypatumai. Valstybë, atlyginusi dël ikiteisminio
tyrimo pareigûno (kvotëjo, tardytojo), prokuratûros ar teismo pareigû-
no, teisëjo tyčinių veiksmø (aktø) atsiradusià þalà, ágyja regreso (atgræþ-
tinio reikalavimo) teisæ teismo tvarka iðieðkoti ið ðiø asmenø ástatymø
nustatyto dydþio sumas. Valstybës regreso teisë iðsamiai numatyta Þa-
los, atsiradusios dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo
ástatymo 5 straipsnyje201.
Valstybë, atlyginusi kitø valdþios institucijø pareigûnø, valstybës
tarnautojø arba kitø darbuotojø kaltais veiksmais (aktais) padarytà þa-
201
232
là, ágyja regreso (atgræþtinio reikalavimo) teisæ teismo tvarka iðieðkoti ið

ðiø asmenø ástatymø nustatyto dydþio sumas.
Valstybë, atlyginusi þalà, ágyja regreso (atgræþtinio reikalavimo)
teisæ á asmená, melagingai praneðusá apie nusikaltimà, melagingai as-
mená áskundusá, kad ðis padarë nusikaltimà arba administraciná teisës
paþeidimà, arba asmená, davusá melagingus parodymus, melagingà eks-
perto arba revizoriaus iðvadà, melagingà specialisto paaiðkinimà ar ið-
vadà arba atlikusá þinomai neteisingà vertimà, jeigu ðiais veiksmais toks
asmuo padarë nusikaltimà, kuris nustatytas ásiteisëjusiu teismo nuo-
sprendþiu.
Regresinëje prievolëje valstybei atstovauja institucija, dël kurios
pareigûno, valstybës tarnautojo arba kito darbuotojo neteisëtø veiksmø
(aktø) atsirado þala.
Jei þala atsirado dël teismo pareigûno, teisëjo ar teismo veiksmø
(aktø), valstybei atstovauja Teisingumo ministerija, kuri privalo pa-
reikðti ieðkiná dël þalos iðieðkojimo regreso (atgræþtinio reikalavimo)
tvarka, jei þala atsirado dël ðiø pareigûnø tyèiniø veiksmø (CK 6.272 str.
4 d.).
28.2.6. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø

iki 14 metø veiksmais, ypatumai
Atsakyti pagal deliktinæ prievolæ gali tik asmenys, kurie sugeba

valdyti savo veiksmus ir teisingai ávertinti jø galimas pasekmes. Tokià
galimybæ fizinis asmuo ágyja sulaukæs 14 metø amþiaus. Iki 14 metø as-
muo negali savarankiðkai atsakyti pagal deliktines prievoles, taèiau jo
padaryta þala turi bûti atlyginama.
Prievolės subjekto ypatybės. CK 6.275 straipsnis numato, kad uþ þa-
là, padarytà nepilnameèio iki 14 metø amþiaus, atsako jo tëvai arba
globëjai, jeigu neárodo, kad þala atsirado në dël jø kaltës. Jeigu toks
nepilnametis padaro þalà tuo metu, kai jis yra mokymo, auklëjimo,
sveikatos prieþiûros globos (rûpybos) institucijos priþiûrimas, uþ tokià
þalà atsako ði institucija, jeigu neárodo, kad ji atsirado ne dël jos kaltës.
Tëvai yra biologiniai vaiko tëvai ir kiti asmenys, kuriø tëvystæ pat-
virtina civilinës bûklës akto áraðas apie vaiko kilmæ (CK 3.138 str.; 3.280
str. 1 d.) vaiko dokumentuose. Civilinës atsakomybës prievolëje skoli-
ninkas gali bûti nepilnameèio tëvu áraðytas asmuo, kol ástatymo nustaty-
ta tvarka nenuginèytas áraðas dël tëvystës. Be tëvø globos likusiems arba
233
esant bûtinumui ginti vaiko teises nepilnameèiui iki 14 metø nustatoma

globa. Ji gali bûti laikina arba nuolatinë, teikiama ðeimos, ðeimynos ar-
ba globos institucijos. Nepriklausomai nuo globos rûðiø ir formø globë-
jas atsako uþ nepilnameèio iki 14 metø asmens padarytà þalà.
Mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) arba
kitos institucijos (mokyklos, vaikø darþeliai, ligoninës, sanatorijos, vai-
kø globos namai ir kt.) gali bûti skolininkai tik esant sàlygai, jeigu ne-
pilnametis iki 14 metø asmuo þalos padarymo metu buvo jø priþiûri-
mas.
Atsakomybės pagrindų ypatumai. Civilinës atsakomybës pagrindas
yra kaltë. Tëvø ir globëjø kaltë suprantama kaip netinkama maþameèiø
prieþiûra, neatsakingas poþiûris á jø auklëjimà, nepanaudojimas arba
neveiksmingas tëvø valdþios panaudojimas, sudaræs sàlygas neteisëtam,
þalingo pobûdþio vaikø elgesiui. Tëvai ir globëjai, árodinëdami, jog nëra
jø kaltës, turi pateikti labai svarius árodymus ir argumentus, jog nëra jø
kaltës uþ vaiko padarytà þalà dël to, kad tëvai arba globëjai objektyviai
ilgà laikà negalëjo auklëti vaikø (dël ligos, iðvykimo, kito tëvo neteisëto
elgesio ir pan.). Padarytà þalà turi atlyginti abu tëvai, taip pat ir tas, ku-
ris negyvena kartu su vaiku. Abiejø tëvø teisës auklëti vaikus yra lygios,
jie privalo rûpintis savo vaikais, todël kartu negyvenantis tëvas gali bûti
atleistas nuo civilinës atsakomybës tik tuo atveju, jeigu dël kito tëvo
arba kitø asmenø kaltës, su kuriais vaikas gyvena, jis neturëjo galimybës
prisidëti prie vaiko auklëjimo.
Tëvai, kuriø valdþia apribota dël jø kaltës, atsako uþ nepilnameèiø
vaikø padarytà þalà bendrais pagrindais, jeigu nepilnameèiø vaikø
veiksmai yra netinkamo tëvø valdþios ágyvendinimo pasekmë. Jeigu ne-
pilnameèiui yra paskirtas globëjas arba rûpintojas, tëvai, kuriø valdþia
apribota, neatsako.
Tëvø valdþia gali bûti apribojama, jei vengiama pareigos auklëti
vaikus, piktnaudþiaujama tëvø valdþia, þiauriai elgiamasi su vaikais,
daroma jiems þalinga átaka amoraliu elgesiu, nesirûpinama jais (CK
3.180 str.).
Kitø institucijø, kurios priþiûri nepilnametá, kaltë pasireiðkia kaip
nepakankama nepilnameèio prieþiûra þalos padarymo metu. Ðie asme-
nys neatsako uþ netinkamà mokymà ir auklëjimà. Gali bûti, kad kaltë
pasireikð priþiûrinèios institucijos vykdoma nepakankama nepilnameèio
prieþiûra, bet delikto aplinkybës bus tokios, jog rodys, kad þala padary-
ta ne tik dël prieþiûros stokos, bet ir dël netinkamo auklëjimo, kurá tu-
234
rëjo uþtikrinti tëvai arba globëjai. Tokiu atveju dalinës atsakomybës

tvarka atsakomybë turi atsirasti tëvams arba globëjams ir atitinkamai
prieþiûros institucijai.
Kai uþ þalà, padarytà keliø maþameèiø, atsako jø tëvai, globëjai ar
priþiûrinèios institucijos, atsiranda dalinë ðiø asmenø atsakomybë, nes
jie patys þalos nepadaro, tik netinkamai auklëdami ir nepakankamai
priþiûrëdami vaikus sukuria prielaidas þalai atsirasti. Þala ðiems asme-
nims paskirstoma atsiþvelgiant á jø kaltës dalá. Maþameèiø kaltë ðiuo
atveju dël delikto neturëtø bûti vertinama, nes tokio asmens kaltë tei-
siðkai neámanoma ir nereikðminga.
Tëvø, globëjø, kitø institucijø atsakomybë uþ nepilnameèiø padary-
tà þalà atsiranda dël ðiø asmenø kaltës, todël prievolë atlyginti þalà ne-
sibaigia tuomet, kai nepilnametis sulaukia pilnametystës ar kai jie ágyja
turto, kurio uþtenka þalai atlyginti.
Ypatybiø turi prieþastinis ryðys. Jis yra dvejopo pobûdþio. Pirma,
turi bûti konstatuota, kad yra prieþastinis ryðys tarp nepilnameèio vei-
kimo ar neveikimo ir þalingø pasekmiø. Tokio ryðio nenustaèius, neatsi-
randa civilinë atsakomybë uþ nepilnametá atsakantiems asmenims. Ant-
ra, turi bûti nustatytas prieþastinis ryðys tarp tëvø, globëjø arba institu-
cijos veikimo (neveikimo) ir þalos. Teisiðkai reikðmingas prieþastinis
ryðys tarp neteisëtø atsakovø veiksmø ir þalos nëra tiesioginis. Á já ásiter-
pia nepilnameèio netinkami veiksmai, taèiau jie nenutraukia prieþasti-
nio ryðio, o yra tik sudëtinë prieþastinio ryðio grandinës dalis.
28.2.7. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø

nuo 14 iki 18 metø veiksmais, ypatumai
Prievolės subjektų ypatumai. Nepilnameèiai nuo 14 iki 18 metø yra

ið dalies veiksnûs. Deliktinëje atsakomybëje tai reiðkia, jog jie gali sava-
rankiðkai atsakyti uþ þalà. Dël nepilnameèio nuo 14 iki 18 metø asmens
padarytos þalos civilinës atsakomybës prievolëje tiesioginis skolininkas
yra pats nepilnametis asmuo.
Netinkamas nepilnameèiø elgesys yra nulemtas tëvø, rûpintojø
auklëjimo, ðiø asmenø ir kitø institucijø prieþiûros. Kita vertus, tokio
amþiaus nepilnameèiai daþniausiai negali atlyginti þalos, nes neturi tur-
to. Tai sudaro pagrindà nustatyti papildomà (subsidiarià) atsakomybæ
tëvams, rûpintojams arba kitoms institucijoms. Papildomi skolininkai
dël nepilnameèio asmens nuo 14 iki 18 metø padarytos þalos gali bûti
235
nepilnameèio tëvai, rûpintojai, já priþiûrinèios mokymo, auklëjimo,

sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) institucijos, jeigu nepilnametis
nuo 14 iki 18 metø neturi turto arba uþdarbio, kurio uþtektø þalai atly-
ginti. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti ne-
pilnametis. Jø pareiga atlyginti þalà baigiasi dël þalà padariusio asmens
pilnametystës, taip pat kai jis iki pilnametystës ágyja turto arba lëðø,
kuriø uþtenka þalai atlyginti. Tuomet iðnyksta papildomos civilinës at-
sakomybës taikymo prielaidos.
Jeigu þala yra padaryta bendrais keleto nepilnameèiø veiksmais, tai
jie atsako solidariai. Jø tëvai, globëjai ir kitos institucijos tiesiogiai arba
papildomai atsako dalinës atsakomybës tvarka pagal savo kaltës laipsná.
28.2.8. Atsakomybës uþ þalà, padarytà neveiksniø asmenø

veiksmais, ypatumai
Asmenys negali bûti civiliniø teisiniø santykiø subjektai, jei jie ásta-
tymo nustatyta tvarka yra pripaþinti neveiksniais. Tai reiðkia, kad jie
negali bûti civilinës teisinës atsakomybës subjektai. Ðie asmenys turi
bûti priþiûrimi ir taip uþtikrinama, kad jie niekam nepadarytø þalos.
Jeigu ji padaryta, tai yra pagrindas taikyti civilinæ atsakomybæ prieþiû-
ros pareigas netinkamai vykdantiems asmenims. Atsakomybës uþ ne-
veiksniu pripaþinto asmens padarytà þalà pagrindus ir tvarkà nustato
CK 6.278 straipsnis. Jis taikomas tada, kai þalos padarymo metu yra
teismo sprendimas dël asmens pripaþinimo neveiksniu. Jei tokio spren-
dimo nëra, tai atsakomybë taikoma kitais pagrindais (kaip uþ savo
veiksmø reikðmës negalinèio suprasti asmens padarytà þalà ar kt.).
Prievolės subjekto ypatumai. Pripaþinto neveiksniu fizinio asmens
padarytà þalà atlygina globëjas arba institucija, privalanti já priþiûrëti.
Neveiksniu fiziná asmená pripaþásta teismas ir nedelsdamas paskiria
globëjà. Globëju gali bûti fizinis asmuo arba gydymo, auklëjimo ar glo-
bos institucija, kurioje yra neveiksnus asmuo. Pripaþintà neveiksniu
fiziná asmená iki nuolatinës globos jam paskyrimo privalo priþiûrëti gy-
dymo, auklëjimo arba globos institucija.
Atsakomybės pagrindų ypatumai. Atsakomybë taikoma esant kaltei.
Globëjo arba neveiksniu pripaþintà fiziná asmená privalanèios priþiûrëti
institucijos kaltë suprantama kaip nevykdymas prieþiûros arba kaip ne-
pakankamas, arba aplaidus jos vykdymas, sudaræs sàlygas þalingiems
asmens veiksmams pasireikðti. Jeigu globëjas arba priþiûrinti institucija
236
árodys, kad jie ëmësi visø protingai ámanomø atsargumo priemoniø ar-
ba tokiø priemoniø negalëjo ágyvendinti dël svarbiø prieþasèiø, tai jie
gali bûti atleisti nuo civilinës atsakomybës.
Neveiksniu pripaþinto asmens globëjo arba já priþiûrinèios instituci-
jos atsakomybës uþ neveiksnaus asmens padarytà þalà pagrindas yra jø
paèiø kaltë, todël þalos atlyginimo prievolë nesibaigia dël to, kad ne-
veiksnus asmuo vëliau yra pripaþástamas veiksniu.
CK 6.278 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybë uþ pripaþinto
neveiksniu asmens padarytà þalà tam tikrais atvejais gali bûti perkelta
paèiam neveiksniam þalà padariusiam asmeniui. Jeigu neatlyginta svei-
katai arba turtui padaryta þala dël globëjo mirties arba jam neturint
lëðø, o þalà padaræs asmuo turi uþtektinai lëðø, teismas gali iðieðkoti
þalà ið neveiksnaus asmens turto atsiþvelgdamas á: 1) neveiksnaus as-
mens turtinæ padëtá; 2) nukentëjusio asmens turtinæ padëtá; 3) kitas
bylai svarbias aplinkybes.
Prieþastinis ryðys turi ypatybiø. Jis yra dvejopo pobûdþio. Þalà arba
nuostolius tiesiogiai sukelia neveiksniu pripaþinto asmens veikimas ar-
ba neveikimas. Nenustaèius ðio asmens veikos ir prieþastinio ryðio tarp
nurodyto asmens veikos ir þalos (nuostoliø), neatsiranda civilinë atsa-
komybë uþ já atsakantiems asmenims. Taip pat turi bûti nustatytas prie-
þastinis ryðys tarp prieþiûrà privalanèiø vykdyti asmenø veikimo (nevei-
kimo) ir atsiradusiø neigiamø pasekmiø.
28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilinës atsakomybës ypatumai

Asmens veiksnumas ástatymo nustatyta tvarka gali bûti apribotas.
Tai yra asmens veiksnumo susiaurinimas tam tikrose srityse siekiant
ginti turtinius jo arba ðeimos interesus. Veiksnumo ribojimas sukelia
konkreèias pasekmes – apriboja veiksnumà dël sandoriø sudarymo arba
atliekant tam tikrus teisiðkai reikðmingus veiksmus (CK 2.11 str. 2 d.).
Dalies veiksnumo netekimas nedaro átakos ðio asmens veiksnumui de-
liktiniø prievoliø vykdymo srityje. Riboto veiksnumo asmuo yra visatei-
sis civilinës atsakomybës subjektas, todël turi vykdyti prievolæ dël þalos
atlyginimo. CK 6.268 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, pripaþinti
ribotai veiksniais dël piktnaudþiavimo alkoholiu arba narkotinëmis,
arba psichotropinëmis medþiagomis, padarytà þalà atlygina bendrais
pagrindais. Ðio asmens rûpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens
priþiûrëti, todël rûpintojui neatsiranda prievolë atlyginti þalà.
237
28.2.10. Atsakomybës uþ þalà, padarytà fizinio asmens,

negalinèio suprasti savo veiksmø reikðmës, veiksmais,
ypatumai
Þalà gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu to-
kios bûklës, kai jie nesupranta savo veiksmø reikðmës arba negali jø
valdyti. Baudþiamojoje teisëje tokia padëtis apibrëþiama kaip nepakal-
tinamumo bûklë ir yra pagrindas netaikyti baudþiamosios atsakomybës.
Civilinëje teisëje yra átvirtinta tokia pat bendra taisyklë, kad veiksnus
fizinis asmuo, padaræs þalà tokios bûsenos, kai jis negalëjo suprasti savo
veiksmø reikðmës arba jø valdyti, uþ padarytà þalà neatsako (CK 6.268
str. 1 d.). Numatytos ðios bendrosios taisyklës iðimtys.
Pirma. Asmuo neatleidþiamas nuo atsakomybës, jeigu tokios bûse-
nos jis tapo pavartojæs alkoholiniø gërimø, narkotiniø, psichotropiniø
medþiagø arba kitokiu bûdu (CK 6.268 str. 1 d.). Atsakomybës pagrin-
das ðiuo atveju yra asmens kaltë. Teisës teorijoje ji vadinama iðanksti-
ne202. Asmens kaltë grindþiama tuo, kad asmuo, vartodamas atitinkamo
poveikio medþiagas arba veikdamas kitokiu bûdu, privalo numatyti ga-
limas bûsimas pasekmes. Tai turi apimti galimybæ padaryti þalà. As-
muo, vartodamas alkoholinius gërimus, narkotines, psichotropines me-
dþiagas, prisiima þalos padarymo rizikà ir nëra pagrindo jam atsakomy-
bës netaikyti.
Antra. Jei þala padaryta ypaè svarbiam objektui, teismui leidþiama
priteisti visiðkà arba daliná þalos atlyginimà ið asmens, kuris þalos pada-
rymo metu negalëjo suprasti savo veiksmø reikðmës arba jø valdyti. CK
6.268 straipsnio 2 dalyje nurodytos ðios sàlygos:
1) þala turi bûti padaryta asmens sveikatai arba gyvybei;
2) nukentëjusio asmens turtinë padëtis turi bûti sunki;
3) þalà padariusio asmens turtinë padëtis leistø ápareigoti já atly-
ginti þalà;
4) tai bûtø ámanoma pagal teisingumo, protingumo ir sàþiningumo
kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Trečia. Þalos atlyginimo prievolë gali bûti perkeliama nuo þalà pa-
dariusio asmens kitiems asmenims (CK 6.268 str. 4 d.). Ði iðimtis taiko-
ma tais atvejais, kai þala padaryta asmens, nesugebanèio suprasti savo
veiksmø reikðmës ir jø valdyti dël psichikos ligos arba kitokio psichikos
202
Гражданское право. Часть 3, c. 17.
238
sutrikimo. Tai reiðkia, kad þala nëra susijusi su paties þalà padariusio
asmens veiksmais, o jo bûklë yra nulemta objektyviø aplinkybiø.
Gali bûti perkeliama atsakomybë kitiems subjektams, atitinkan-
tiems ðiuos reikalavimus:
1) jie kartu gyvena su þalà padariusiu asmeniu;
2) jie yra susijæ ástatymo numatytais giminystës ryðiais arba santy-
kiais – tëvai, pilnameèiai vaikai, sutuoktinis;
3) jie þinojo apie þalà padariusio asmens psichikos bûklæ, taèiau
nesiëmë priemoniø pripaþinti já neveiksniu.
Ðiø asmenø atsakomybës pagrindas yra jø paèiø kaltë. Kaltei nusta-
tyti bûtini duomenys, jog jie þinojo ir suvokë asmens psichinæ bûklæ, o
nesiimdami priemoniø pripaþinti asmená neveiksniu faktiðkai sudarë
sàlygas niekam neatsakyti uþ jo padarytà þalà. Jei sutrikusios psichikos
asmeniu arba ligoniu bûtø pasirûpinta, tai pareiga atlyginti þalà tektø jo
globëjui arba priþiûrinèiai institucijai pagal CK 6.278 straipsná. Nepasi-
rûpinimas kartu gyvenanèiu psichiðkai nesveiku asmeniu, sudarant sàly-
gas iðvengti galimo þalos atlyginimo, yra pagrindas uþdëti jiems prievolæ
atsakyti uþ ðiø asmenø padarytà þalà.
Regreso ypatybės. Tëvai, globëjai, rûpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278
straipsniuose nurodytos prieþiûros institucijos (mokymo, auklëjimo,
sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) ir kt.), atlyginæ þalà, padarytà
nepilnameèio arba pripaþinto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso
teisës á ðiuos asmenis. Pirmiausia todël, kad jiems taikyta atsakomybë
dël jø paèiø kaltës, antra, þalà padaræ asmenys nëra teisës, taip pat ir
deliktiniø teisiniø santykiø, subjektai ar visateisiai subjektai.
28.2.11. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo

arba gyvybës atëmimo
Asmens sveikatos suþalojimas arba gyvybës atëmimas sukuria prie-

volæ atlyginti þalà. Dël savo specifiniø bruoþø ji iðsiskiriama á specialøjá
deliktà. Tai reiðkia, kad þala, padaryta asmeniui dël jo sveikatos suþalo-
jimo arba gyvybës atëmimo, atlyginama pagal specialias taisykles. Ben-
dràsias þalos, padarytos suþalojus asmens sveikatà arba atëmus jam gy-
vybæ, atlyginimo taisykles numato CK. Jos taikomos tuo atveju, jei nëra
specialiøjø normø, nustatanèiø CK bendrøjø taisykliø iðimtis. CK 6.283,
6.284 straipsniai numato þalos atlyginimà uþ fizinio asmens suluoðini-
mà, kitoká jo sveikatos suþalojimà arba gyvybës atëmimà tada, kai nu-
239
kentëjæs asmuo nëra apdraustas nuo nelaimingø atsitikimø darbe socia-

liniu draudimu. Jei asmuo yra apdraustas nuo nelaimingø atsitikimø
darbe socialiniu draudimu, tai þala pirmiau atlyginama pagal specialiuo-
sius įstatymus juose numatytais pagrindais, dydþiu ir tvarka.
Þmogaus gyvybë ir sveikata yra absoliuèios vertybës, todël bet koks
jø paþeidimas yra neteisëtas. Tik iðimtiniais atvejais, kai padaryti þalà
leidþia ástatymas arba nustato tokios þalos padarymo bûdà ir tvarkà ir
jos yra laikomasi arba kai ástatymas pateisina padarytà þalà, neatsiranda
prievolë jà atlyginti. Prievolë atlyginti þalà dël suþalotos sveikatos arba
atimtos gyvybës atsiranda esant þalai, neteisëtai veikai, prieþastiniam
ryðiui tarp neteisëtos veikos ir þalos, su kalte arba be kaltës.
Þala pasiþymi didþiausia specifika. Fiziniam asmeniui gali bûti pa-
kenkiama fiziðkai arba dvasiðkai. Kenkiant asmeniui fiziðkai daroma
þala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinë þala pasireiðkia kaip kûno
vientisumo paþeidimas (funkcijø arba organø netekimas), kûno nelie-
èiamumo paþeidimas (sumuðimas, suþalojimas, injekcija ir kt.), laikinas
arba nuolatinis darbingumo netekimas (dël suþalojimo, susargdinimo,
ligos iðsivystymo ir kt.), gyvybës atëmimas.
Kenkiant asmeniui dvasiðkai daroma þala jo psichinei sveikatai. Ji
pasireiðkia dvasiniu sukrëtimu, ðoku, átampa, nemiga, irzlumu, sàmonës
netekimu, padaþnëjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.
Þala, padaryta dël sveikatos arba dël gyvybës atëmimo, ávertinta
pinigais, sudaro nuostolius. Suþalota sveikata arba atimta gyvybë gali
bûti neigiamø ir teigiamø nuostoliø prieþastis. Neigiami nuostoliai dël
sveikatos suþalojimo yra negautos pajamos, kurias nukentëjæs asmuo
bûtø gavæs, jei jo sveikata nebûtø suþalota. Dël atimtos gyvybës negau-
tos pajamos yra prarastas iðlaikymas arba teisë gauti iðlaikymà. Teigia-
mus nuostolius sudaro iðlaidos dël nukentëjusiojo suþalojimo arba jo
gyvybës atëmimo.
Dël fizinio asmens suþalojimo negautos pajamos yra nuostoliai dël
prarasto darbingumo. Darbingumo netekimas yra bûklë, kai þmogus
yra nedarbingas dël pakenktos fizinës arba psichinës sveikatos. Darbin-
gumas yra paprastas ir profesinis. Paprastas darbingumas yra þmogaus
gebëjimas ir galimybë dirbti darbus, nereikalaujanèius specialiø þiniø,
kvalifikacijos ir ágûdþiø. Profesinis darbingumas – tai þmogaus gebëji-
mas ir galimybë atlikti savo profesijos darbà, reikalaujantá specialiø þi-
niø, kvalifikacijos, darbo praktikos (ágûdþiø). Vertinant profesiná dar-
bingumà atsiþvelgiama á þmogaus gebëjimà bei galimybes dirbti pritai-
240
kant ágytas þinias, kvalifikacijà ir ágûdþius, panaðiø profesijø darbus,

iðmokti naujos profesijos.
Darbingumo netekimas pagal trukmæ yra laikinas nedarbingumas
ir invalidumas. Laikinas nedarbingumas trunka, kol asmuo pasveiksta
arba kol jam nustatomas invalidumas. Ðiuo laikotarpiu asmuo yra visið-
kai nedarbingas.
Invalidumas yra ilgalaikis arba nuolatinis. Tai þmogaus bûklë, kai
jis dël aiðkiø organizmo funkcijos sutrikimø ilgà laikà arba nuolat negali
dirbti áprastinëmis arba specialiomis darbo sàlygomis, kai darbingumo
negalima gràþinti protezavimu, kompensacine technika ir kitomis reabi-
litacijos priemonëmis. Invalidumas pagal trukmæ yra terminuotas arba
neterminuotas (nuolatinis). Terminuotas invalidumas yra ilgalaikis ne-
darbingumas. Nustatant invalidumà nurodoma, kuriam laikui netekta
darbingumo. Nuolatinis invalidumas nustatomas nenurodant termino.
Invalidumo grupë suteikiama terminuotai arba neterminuotai, atsiþvel-
giant á suþalojimo pobûdá, anatominius trûkumus ir kt. Invalidumas,
kitaip nei laikinasis nedarbingumas, pagal darbingumo netekimo apimtá
gali bûti visiðkas ir dalinis. Darbingumo netekimo apimtis nurodoma
procentais. Nuo darbingumo prarastos dalies priklauso nuostoliø dydis.
Jeigu asmuo neteko viso darbingumo, tai jo nuostolius dël suþalotos
sveikatos sudaro visos turëtos ir dël suþalojimo negaunamos pajamos.
Jei jis neteko dalies darbingumo, tai þalà sudaro atitinkama prarastø pa-
jamø dalis. Pavyzdþiui, jeigu asmuo neteko 60 proc. darbingumo, tai reið-
kia, kad jo netektos pajamos dël suþalojimo yra 60 proc. negautø pajamø.
Nedarbingumas nustatomas taikant specialias þinias, t. y. eksperti-
zës bûdu. Invalidumà nustato Valstybës socialinës ekspertizës komisija.
Jos nuostatai patvirtinti 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-
tarimu Nr. 123. Komisija nustato asmens invalidumo faktà. Pobûdá,
prieþastá, atsiradimo laikà, invalidumo grupæ ir terminà, taip pat ben-
drojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsná203. Civilinëje byloje
darbingumo netekimo klausimus gali nustatyti teisës medicinos eksper-
tizë. Invalidumo nustatymo klausimai reguliuojami sveikatos apsaugos
ministro ir socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m. balandþio 28
d. ásakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo
netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka204.
203
204
241
Nuostoliai dël prarasto darbingumo pasireiðkia kaip asmens negau-

tos pajamos. Tai netekimas galimybës paèiam dalyvaujant darbo arba
verslo rinkoje uþsidirbti. Negautos pajamos dël prarasto darbingumo –
tai mokëjimai, kurie jam priklausë pagal darbo, civilines arba kitokias
sutartis arba ið kitos ástatymais nedraudþiamos veiklos (pagal verslo
liudijimà, patentà, ið autorystës, iðradimø ir pan.) ir kurie nebuvo gauti
dël suþalotos sveikatos.
Jeigu asmuo dël suþalojimo (sumuðimo, kûno suþalojimo arba ki-
tokio pakenkimo) neprarado darbingumo ir neigiamø nuostoliø neturë-
jo, tai jam gali bûti atlyginami turëti teigiami nuotoliai (gydymo ir kt.),
taip pat neturtinë þala.
Dël fizinio asmens gyvybës atëmimo kitiems asmenims gali bûti
padaroma nuostoliø arba neturtinës þalos. Jø nuostoliai pasireiðkia iš-
laikymo netekimu, nes jie netenka maitintojo – asmens, kuris teikë arba
privalëjo teikti iðlaikymà. Teisæ á þalos atlyginimà turi asmenys, kurie
buvo mirusiojo iðlaikomi arba jo mirties dienà turëjo teisæ gauti ið jo
iðlaikymà. Tai gaunantys iðlaikymà arba turintys teisæ já gauti asmenys.
Jais gali bûti nepilnameèiai mirusiojo vaikai, áskaitant gimusájá po jo
mirties, sutuoktinis, nedarbingi tëvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie
faktiðkai buvo mirusiojo iðlaikomi.
Teisæ á iðlaikymà turi mirusiojo nedarbingi tëvai. Nedarbingumas
nustatomas pagal jø invalidumà, pensiná amþiø. Teisæ á þalos atlyginimà
dël maitintojo netekimo turi kiti faktiniai nedarbingi iðlaikytiniai. Gi-
minystës arba tarpusavio santykiø pobûdis su ðiais asmenimis nesvar-
bus. Turi bûti nustatyta, kad mirusysis teikë paramà, kuri buvo esminis
ir pagrindinis pragyvenimo ðaltinis. Tai gali pasireikðti pinigø davimu,
produktø tiekimu, rûpinimusi, prieþiûra ir kitaip. Neturi reikðmës, kiek
laiko iki mirusiojo mirties toks iðlaikymas truko, svarbu, ar jis buvo mir-
ties dienà. Asmens nedarbingumo ir iðlaikymo, gauto ið mirusiojo, faktø
visuma sukuria teisæ á þalos atlyginimà netekus maitintojo.
Dël fizinio asmens sveikatos suþalojimo arba jo mirties yra pati-
riama iðlaidø, kurios apibûdinamos kaip teigiami nuostoliai. Sveikatos
suþalojimo atveju tai gydymo, papildomo maitinimo, vaistø ásigijimo,
suþaloto asmens prieþiûros arba slaugymo, kitos sveikatai gràþinti skir-
tos iðlaidos, protezavimo, kompensacinës technikos, specialiøjø trans-
porto priemoniø ásigijimo iðlaidos. Gali bûti reikalingos papildomos
iðlaidos dël suþaloto asmens, kuris lieka ne visiðkai susigràþinæs sveika-
tà, ásiliejimo á visuomenæ (á darbo, socialinæ veiklà). Jam gali reikti per-
242
sikvalifikuoti, pertvarkyti gyvenamàjà vietà arba transporto priemonæ

(pritaikyti jà invalido poreikiams) ir kt.
Fizinio asmens mirties atveju teigiamus nuostolius sudaro laidoji-
mo iðlaidos. Tai bûtinumo ir protingumo kriterijus atitinkanèios iðlai-
dos, reikalingos mirusiajam palaidoti. Jas sudaro gedulingø pietø,
transporto, religiniø apeigø, fotografo ir kitos iðlaidos. Prie laidojimo
iðlaidø priskiriamos kapo sutvarkymo iðlaidos.
Žalos dydžio nustatymas. Dël darbingumo netekimo patirti nuosto-
liai nustatomi pagal ðiuos duomenis: 1) asmens vidutiná darbo uþmokes-
tá arba kitas nuolatines pajamas iki suþalojimo arba darbingumo nete-
kimo; 2) asmens netekto darbingumo dalá.
Dirbanèio asmens darbo uþmokestis yra nustatomas remiantis Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. geguþës 27 d. nutarimu Nr. 650
patvirtinta Darbuotojo ir valstybës tarnautojo vidutinio darbo uþmo-
kesèio apskaièiavimo tvarka205. Jis nustatomas ið trijø paskutiniø kalen-
doriniø mënesiø uþmokesèiø vidurkio, áskaitant visas darbo apmokëji-
mo rûðis, mënesines pensijas ir kt. Jeigu darbuotojas yra dirbæs maþiau
kaip 3 mënesius, tai pagal faktiðkai dirbtà laikà turi bûti apskaièiuoja-
mas jo dienos uþdarbis, o pagal já – vidutinis mënesio darbo uþmokestis.
Kitos nuolatinës pajamos gali bûti ið individualios veiklos, sutarèiø arba
ið verslo gautos pajamos.
Nuostolius sudaro darbo uþmokesèio arba kitø nuolatiniø pajamø
dalis, atitinkanti asmens netektojo darbingumo dalá. Pagal asmens gau-
tas pajamas ir darbingumo netekimo procentà nustatoma, kokios paja-
mø sumos nukentëjusysis neteko.
Kai suþalojamas nedirbantis asmuo, tai jo netektos pajamos gali
bûti nustatytos naudojant atitinkamos darbininkø ar valdininkø katego-
rijos uþdarbio dydá. Bet kokiu atveju ði suma neturi bûti maþesnë uþ
Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintà darbo uþmokesèio mini-
malø dydá.
Jei suþalojamas asmuo iki 14 metø, tai atlyginamø nuostoliø rûðys
priklauso nuo to, ar asmuo turëjo savarankiðkø pajamø. Jeigu jis turëjo
savarankiðkø pajamø, tai jam turi bûti atlyginta tokio dydþio þala, kiek
savarankiðkø pajamø jis neteko dël suþalojimo. Jei savarankiðkø paja-
mø fizinis asmuo, neturintis 14 metø, neturëjo, tai jam atlyginami tik
205
243
nuostoliai dël suþalotos sveikatos (gydymo, protezavimo, prieþiûros ir

kt.).
Kai nukentëjusiajam asmeniui sueina 14 metø, jam turi bûti atlygi-
nama ir neigiami nuostoliai (susijæ su darbingumo netekimu arba su-
maþëjimu). Jie nustatomi pagal: 1) nepilnameèio turëtus sugebëjimus;
2) jo tëvø turtinæ padëtá; 3) þalà padariusio (atsakingo uþ þalà) asmens
turtinæ padëtá; 4) kitas reikðmës turinèias aplinkybes.
Teismø praktikoje yra suformuluotos taisyklës, kokia tvarka ap-
skaièiuojamas nuostoliø dydis dël asmens sveikatos suþalojimo: 1) nu-
statoma pajamø suma, kurios netekta dël suþalojimo. Ji atitinka netek-
to darbingumo procentus; 2) ið gautos sumos atimama suma, atitinkanti
nukentëjusiojo kaltës laipsná, jeigu yra nustatyta nukentëjusiojo kaltë;
3) ið gautos sumos atimamas dël suþalojimo mokamos socialinio drau-
dimo iðmokos (nedarbingumo, invalidumo paðalpos ir kt., jeigu teisës
aktai numato, kad á tai atsiþvelgiama)206.
Fizinio asmens mirties atveju nuostolius sudaro iðlaikymo neteki-
mas ir laidojimo iðlaidos.
Iðlaikymas yra mirusiojo asmens pajamø dalis, kurià iðlaikytiniai
arba turintys teisæ gauti iðlaikymà asmenys gavo arba turëjo teisæ gauti
mirusiajam esant gyvam. Prie pajamø, gautø ið darbo, verslo arba veik-
los, netektam iðlaikymui apskaièiuoti turi bûti priskirtos nuolatinës ið-
mokos, ið kuriø buvo arba galëjo bûti teikiamas iðlaikymas. Tai pensija
(invalidumo, senatvës ar kt.), þalos atlyginimo periodiniai mokëjimai,
gautos nuolatinio iðlaikymo sumos ið kitø asmenø ir pan.
Jeigu asmuo jau gavo ið mirusiojo iðlaikymà, tai jam priklauso tokio
paties dydþio þalos atlyginimas.
Asmuo, kuris turëjo teisæ gauti mirusiojo iðlaikymà, gauna atitin-
kamà mirusiojo pajamø dalá, kuri tektø jam. Ta dalis nustatoma visas
mirusiojo pajamas dalijant ið iðlaikytiniø skaièiaus ir pridedant vienà
(dalá, tekusià paèiam mirusiajam).
Iðlaikymo netekimo dydis yra nustatomas tokia tvarka: nustatoma,
kokio dydþio mirusiojo pajamø dalis tenka kiekvienam iðlaikytiniui (ar-
ba turëjusiam teisæ já gauti); ið gautos sumos atimama socialinio drau-
206
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël
ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, pa-
darytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmus gyvybæ“ 21 punktas //
Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.
244
dimo iðmoka, mokama gyvybës atëmimo atveju (maitintojo netekimo

paðalpa ar kt.).
Atlygintinø laidojimo iðlaidø dydá kontroliuoja teismas, atsisaky-
damas priteisti dalá jø arba visas, jei jos neatitinka protingumo kriterijø.
Laidojimo iðlaidos gali bûti maþinamos ðiais bûdais: 1) áskaitant laido-
jimo paðalpà ástatymo numatytais atvejais; 2) nustaèius, kad jos ne visa
apimtimi buvo bûtinos; 3) nustaèius, kad jos neatitinka teisingumo ir
protingumo kriterijø207.
Þalos atlyginimo dydþiui gali turëti reikðmës nukentëjusiojo kaltë,
pagal ástatymà á þalos atlyginimà áskaitytinos sumos, þalà padariusio
asmens turtinë padëtis, kai þala padaryta netyèia, ir civilinæ atsakomybæ
ið dalies panaikinanèios aplinkybës.
Jeigu yra nustatyta, jog nukentëjusysis buvo labai neatsargus, tai
kaltë yra miðri. Atlygintinos þalos dydis nustatomas atsiþvelgiant á nu-
kentëjusiojo kaltës laipsná, iðreikðtà procentais208. Teisiðkai reikðmingas
didelis nukentëjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikð-
mës neturi (CK 6.282 str.). Á nukentëjusiojo asmens kaltæ neatsiþvel-
giama, kai iðieðkoma þala, atsiradusi netekus maitintojo, ar atlyginamos
laidojimo iðlaidos.
Á atlygintinos þalos dydá turi bûti áskaitomos socialinio draudimo
iðmokos, mokamos sveikatos suþalojimo ar gyvybës atëmimo atveju
(CK 6.290 str. 1 d., 6.291 str. 2 d.). Turi bûti nustatyta: 1) iðmokø pobû-
dis; 2) jø ryðys su sveikatos suþalojimu arba gyvybës atëmimu.
Paprastai tai yra laikinojo nedarbingumo paðalpa, invalidumo pen-
sija, laidojimo paðalpa, kurios mokamos arba paskirtos suþalojus as-
mens sveikatà arba jam mirus. Neáskaitomos sumos, kurios nesusijusios
su socialiniu draudimu (savanoriðkojo draudimo iðmokos, asmens po
suþalojimo gaunamas darbo uþmokestis arba kitokios pajamos).
207
Pavyzdþiui, teismø praktika pripaþásta, kad turi bûti atlyginama vidutinio bran-
gumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos iðlaidos alkoholiniams gërimams, su-
vartotiems per gedulingus pietus, ir kitais atvejais. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo sena-
to 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagri-
nëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, padarytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus
jo sveikatai arba atëmimus gyvybæ“ 26, 27 punktai // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.
208
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël
ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, pa-
darytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmimus gyvybæ“ 21 punk-
tas // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.
245
Atlygintinos þalos dydis gali bûti maþinamas atsiþvelgiant á þalà pa-

dariusio asmens sunkià turtinæ padëtá. Maþinti atlygintinos þalos dydá
negalima, jeigu þala padaryta tyèia.
Žalos atlyginimo dydžio pakeitimo pagrindai. Þalos atlyginimo dy-
dþio pakeitimas galimas dël vaiko gimimo po maitintojo mirties (CK
6.284 str. 3 d.), dël fizinio asmens darbingumo pasikeitimo (CK 6.286,
6.287 str.).
Asmens nedarbingumas gali didëti arba maþëti – tai priklauso nuo
sveikatos bûklës, pakenkimo pobûdþio ir kitø aplinkybiø. Jeigu asmens
darbingumas sumaþëjo, palyginti su tuo, kuris buvo þalos priteisimo
metu, ir darbingumo maþëjimas yra buvusio suþalojimo pasekmë, tai
nukentëjusysis turi teisæ reikalauti, kad periodinëmis iðmokomis mo-
kamas þalos atlyginimas bûtø atitinkamai padidintas. Jeigu nukentëju-
siojo asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo likæs tuo
metu, kai priteisë atlyginti þalà, padidëjo, tai asmuo, mokantis þalos
atlyginimà periodinëmis iðmokomis, turi teisæ reikalauti atitinkamai
sumaþinti priteistà þalos atlyginimà. Atlyginimo dydþio pakeitimai ðiuo
pagrindu negalimi, jeigu þala buvo atlyginta priteisiant vienkartinæ su-
mà.
Þalos atlyginimas mokamas nuo jos padarymo dienos, o jei þala at-
sirado vëliau, tai nuo þalos atsiradimo dienos. Pavyzdþiui, invalidumas
gali iðsivystyti vëliau, nei asmeniui buvo fiziðkai pakenkta.
Jeigu dël þalos atlyginimo kreipiamasi praëjus trejiems metams
nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi die-
nos. Þalos atlyginimà dël suþalojimo ar gyvybës atëmimo sudaranèios
sumos – negautos pajamos ir netektas iðlaikymas – mokamos periodið-
kai arba tai gali bûti vienkartinë iðmoka. Vienkartinë iðmoka – tai viso
þalos atlyginimo dydþio suma. Ji iðmokama tuomet, kai ástatymas nusta-
to vienkartinio mokëjimo dydá arba kai yra ámanoma nustatyti periodi-
niø mokëjimø pabaigà (pvz., iki nepilnameèiui sukaks pilnametystë). Jei
þalos atlyginimas buvo nustatytas konkreèia vienkartine suma, tai pa-
keisti þalos atlyginimo dydá negalima. Laikoma, jog þalos atlyginimo
prievolë baigësi tinkamai jà ávykdþius. Periodiniais mokëjimais moka-
mas þalos atlyginimas turi bûti indeksuojamas.
Veikos neteisëtumas, kaip bendra þalos atlyginimo prievolës sàly-
ga, suprantamas kaip þalos padarymas. Pats þalos padarymo faktas yra
neteisëtas. Jeigu atsakovas árodytø, kad ástatymas leido padaryti þalà
tam tikromis sàlygomis ir jø buvo laikytasi, tai paneigtø veikos neteisë-
246
tumà. Pavyzdþiui, nelaikomi neteisëtu asmens suþalojimas arba gyvybës

jam atëmimas atremiant neteisëtà kësinimàsi (bûtinoji gintis pagal CK
6.269 str. 1 d.), neatsiranda prievolë atlyginti þalà ástatymo nustatyta
tvarka atlikus intervencijà á þmogaus kûnà, paðalinus jo kûno dalis arba
organus (teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà pagal CK 2.25 str.).
Ástatymas gali numatyti, kad atlyginama asmens sveikatai teisëtai pada-
ryta þala. Tai numatë, pavyzdþiui, Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atly-
ginimo ástatymas209.
Kaltë gali bûti taikoma kaip bendroji civilinës atsakomybës sàlyga.
Jei sveikata suþalota arba gyvybë atimta veikiant didesnio pavojaus ðal-
tiniui arba kito specialaus delikto sàlygomis, kai kaltës nereikalaujama
(dël statinio sugriuvimo, gyvûnø padaryta þala, dël netinkamos kokybës
produktø arba paslaugø ir kt.), tai kaltë nebus bûtina civilinës atsako-
mybës sàlyga. Kaltë, kai ji reikalinga kaip atsakomybës sàlyga uþ þalà,
padarytà asmens gyvybei ar sveikatai, yra preziumuojama. Skolininkas
turi árodyti, kad asmuo buvo suþalotas, suluoðintas arba jam buvo atim-
ta gyvybë ne dël jo kaltës (pvz., kad organo asmuo neteko ne dël atsa-
kovo veikos, kad mirtá lëmë kitos prieþastys ir pan.). Kaltæ patvirtina
duomenys apie paþeidimus (saugiø darbo sàlygø nesudarymas, atitin-
kamø taisykliø, nurodymø, reikalavimø arba instrukcijø paþeidimas,
uþfiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka).
Prieþastinis ryðys, kaip civilinës atsakomybës taikymo sàlyga, yra
specifiðkas dël dvejopo ryðio. Pirma, turi bûti nustatytas prieþastinis
ryðys tarp neteisëto veikimo ir fizinio asmens sveikatos suþalojimo arba
gyvybës atëmimo. Antra, turi bûti prieþastinis ryðys tarp nukentëjusiojo
sveikatos suþalojimo arba jo mirties ir þalos (negauto uþdarbio dalies,
gydymo, laidojimo iðlaidø ir pan.).
Draudimo iðmokas iðmokëjusios socialinio draudimo ástaigos turi
regreso teisæ á þalà padariusá asmená, iðskyrus atvejus, kai draudimo
ámokas uþ nukentëjusájá mokëjo þalà padaræs asmuo.
209
247
1. Kas yra prievolës dël padarytos þalos ðalys?
2. Kokie yra samdanèio darbuotojus asmens civilinës atsakomybës
ypatumai?
3. Kas yra atsakomybës uþ kitø asmenø padarytà þalà subjektai?
4. Kokie yra statiniø savininko (valdytojo) atsakomybës ypatu-
mai?
5. Kas yra atsakomybës uþ gyvûnø padarytà þalà subjektai?
6. Kokios aplinkybës atleidþia statinio, gyvûnø savininkà (valdyto-
jà) nuo civilinës atsakomybës?
7. Kokias þinote didesnio pavojaus ðaltinio prigimties teorijas, kas
jas sieja?
8. Kà reiðkia valdyti didesnio pavojaus ðaltiná?
9. Kaip atlyginama dël keleto didesnio pavojaus ðaltiniø sàveikos
padaryta þala jø valdytojams?
10. Kokios yra bendrosios ir specialiosios valstybës ir savivaldybës
civilinës atsakomybës sàlygos?
11. Kaip pasireiðkia tëvø, globëjø, vaikus priþiûrinèiø institucijø
kaltë uþ nepilnameèiø padarytà þalà?
12. Ar atlyginama þala, padaryta teisëtai ginantis?
13. Ar atlyginama þala, padaryta bûtinojo reikalingumo atveju?
14. Kas sudaro nuostolius suþalojus asmens sveikatà arba jam mi-
rus?
248
29 skirsnis. ATSAKOMYBË UÞ ÞALÀ, PADARYTÀ

DËL NETINKAMOS KOKYBËS
PRODUKCIJOS (PASLAUGØ)
Þala, padaryta asmens gyvybei, sveikatai arba turtui, atsirandanti

dël netinkamos kokybës produktø ar paslaugø, á specialøjá deliktà ið-
skirta naujajame CK. Anksèiau civilinë atsakomybë buvo taikoma ben-
draisiais pagrindais ir specialiuose ástatymuose dël vartotojø teisiø gy-
nimo.
Þala, padaryta dël netinkamos prekiø ir paslaugø kokybës, yra ne-
sutartinë prievolë tarp atsakingo uþ þalà asmens ir nukentëjusiojo. Ne-
sutartiniam prievolës pobûdþiui neturi reikðmës tai, kad gamintojas
arba paslaugos teikëjas gali bûti susijæs sutartiniais santykiais. Turi bûti
aiðkiai atskirta, kokios yra jø teisës ir pareigos vykdant sutartá ir kokios
teisës ir pareigos juos sieja tarpusavyje dël nesutartiniø santykiø. Sutar-
tiniø santykiø dalyje gamintojas (paslaugø teikëjas) ir vartotojas turi
teises ir pareigas, susijusias su sutarties vykdymu. Uþ parduotà netin-
kamos kokybës daiktà arba suteiktà netinkamà paslaugà vartotojui atsi-
randa teisë reikalauti, kad padaryti nuostoliai bûtø atlyginti, jeigu var-
totojui prekæ pardavë gamintojas arba produktà realizavæs asmuo, kuris
laikomas gamintoju. Ðias teises numato CK bendrosios pirkimo–
pardavimo sutarties nuostatos (CK 6.333–6.338) ir vartojimo pirkimo-
pardavimo sutarèiø ypatumai dël daiktø kokybës (CK 6.363 str.). Tai
sutartinës teisës ir jos ágyvendinamos pagal pirkimo–pardavimo sutar-
èiø taisykles.
Jeigu dël pirktos prekës netinkamos kokybës vartotojo sveikatai,
gyvybei arba turtui padaroma þala, tai ðaliø santykiai ðioje dalyje nëra
sutartiniai. Jie kvalifikuojami kaip deliktiniai þalos atlyginimo santykiai.
CK Ðeðtosios knygos XXII skyriaus 4 skirsnio taisyklës taikomos
tik vartojimo sutartims, kai þala yra padaryta produktus (paslaugas)
ásigyjant vartojimo, o ne verslo tikslais.
Prievolės šalių ypatumai. Ðios prievolës ðalys yra: 1) netinkamos ko-
kybës produktà arba paslaugà teikæs asmuo – gamintojas; 2) nukentëju-
249
sysis (produkto arba paslaugos vartotojas, kitas turintis teisæ reikalauti

atlyginti þalà asmuo).
Gamintojas yra: 1) galutinio produkto gamintojas, pagaminæs kil-
nojamàjá daiktà (turtà), áskaitant pirminius þemës ûkio produktus ir
þvërienà (paukðtienà), elektros energijà, paþymëjæs já savo vardu, pre-
kës þenklu arba kitu skiriamuoju þenklu; 2) gaminio dalies arba þaliavø
gamintojas, paþymëjæs juos savo vardu, prekës þenklu arba kitu skiria-
muoju þenklu; 3) asmuo, vykdantis veiklà, tenkinanèià konkreèius ma-
terialius ir nematerialius vartotojo poreikius, paþymëdamas paslaugà
savo vardu, prekës þenklu arba kitu skiriamuoju þymeniu; 4) kitas as-
muo, kuris, paþymëdamas produktà savo vardu, prekës þenklu arba kitu
skiriamuoju þymeniu, nurodo save kaip gamintojà (kvazigamintojas).
Gamintojui gali bûti prilyginamas: 1) asmuo, dël savo verslo impor-
tuojantis á Europos ekonominës erdvës valstybiø teritorijà netinkamos
kokybës produktà, kad galëtø já parduoti, iðnuomoti ar kitaip paskirstyti
(importuotojas); 2) asmuo, pardavæs produktà, jei produkto gamintojo
neámanoma nustatyti (pardavëjas).
Pardavëjas laikomas gamintoju, jei gamintojo neámanoma nustaty-
ti. Jei pardavëjas praneða apie gamintojà arba produktà pateikusá as-
mená, jis nelaikomas gamintoju.
Gamintojas gali bûti fizinis ir juridinis asmuo.
Vartotojas – tai asmuo, kuris faktiðkai sunaudoja produktà arba
gauna paslaugas asmeniniais, ðeimos, namø ûkio tikslais, nesusijusiais
su verslu arba profesija. Tai nebûtinai pirkëjas – gali bûti bet koks kitas
asmuo, kuris suvartojo produktà arba pasinaudojo paslaugomis (darbø
uþsakovas arba asmuo, kuriam vëliau buvo perleistas produktas, ar ki-
taip nukentëjæs nuo netinkamos kokybës produkto ar suteiktos paslau-
gos asmuo. Pavyzdþiui, asmuo, vartojæs netinkamus maisto produktus ir
apsinuodijæs, nors jø nepirko, sudegusio televizoriaus savininkas). Nu-
kentëjæ asmenys gali bûti vartotojai ir kiti asmenys, kurie faktiðkai nu-
kentëjo.
Atsakomybės sąlygų ypatumai. Tai grieþtos atsakomybës atvejis, kai
þala atlyginama be kaltës. Civilinei atsakomybei atsirasti bûtinos sàlygos
yra: 1) þala; 2) neteisëti veiksmai; 3) prieþastinis ryðys tarp neteisëtø
veiksmø ir þalos.
Atlygintinà þalà ðio delikto atveju sudaro dël gyvybës atëmimo arba
sveikatos suþalojimo atsiradusi þala, áskaitant neturtinæ, ir þala nukentë-
jusio asmens turtui.
250
Asmeniui dël sveikatos suþalojimo padarytà þalà sudaro negautos

pajamos, kurias nukentëjæs asmuo bûtø gavæs, jei jo sveikata nebûtø
buvusi suþalota; su sveikatos gràþinimu susijusios iðlaidos (gydymo, pa-
pildomo maitinimo, vaistø ásigijimo, protezavimo, prieþiûros ir kt.); ne-
turtinë þala.
Dël fizinio asmens gyvybës atëmimo padarytà þalà sudaro: 1) ne-
tekta mirusiojo pajamø dalis, kurià gavo arba turëjo teisæ gauti mirusio-
jo iðlaikytiniai arba turëjusieji teisæ gauti iðlaikymà; 2) laidojimo iðlai-
dos; 3) neturtinë þala.
Pagal ðio delikto taisykles atlyginama þala, padaryta nukentëjusio
asmens turtui, skirtam asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai turtas,
kuris paprastai skirtas ir daugiausia vartojamas arba naudojamas priva-
èiai. Jeigu daiktas arba paslaugos yra ásigyti verslo tikslais, tai dël netin-
kamos kokybës padaryta þala turi bûti atlyginama bendraisiais pagrin-
dais, t. y. nustaèius kaltæ.
Atlygintina þala neapima paèiam netinkamos kokybës daiktui pa-
darytos þalos, branduolinës þalos ir maþesnës negu 500 eurø atitinkan-
èios sumos, apskaièiuotos pagal ástatymø nustatyta tvarka skelbiamà
oficialø euro ir lito santyká. Ði iðlyga netaikoma þalai, kuri atsirado dël
netinkamos kokybës paslaugø.
Paèiam netinkamos kokybës daiktui padaryta þala ir maþesnë negu
500 eurø atitinkanèià sumà sudaranti þala turtui atlyginama bendrai-
siais arba kitø ástatymø numatytais pagrindais210.
Neteisëti veiksmai pasireiðkia kaip tinkamos produktø arba pa-
slaugø kokybës neuþtikrinimas.
Gamintojo neteisëti veiksmai pasireiðkia netinkamos kokybës ga-
minio pagaminimu ir realizavimu. Paslaugos teikëjo neteisëti veiksmai
pasireiðkia netinkamos kokybës paslauga.
Jeigu atsako ne gamintojas, o produktà realizavæs asmuo, tai jis,
realizuodamas produktà, kurio importuotojo ir gamintojo neþino, prisi-
ima atsakomybæ uþ jø neteisëtus veiksmus ir tai tampa jo didesnës atsa-
komybës pagrindu.
210
Plaèiau þr.: Europos Bendrijø Tarybos 1985 m. liepos 25 d. direktyva Nr.
85/374/EEB dël valstybiø nariø ástatymø, kitø teisës aktø ir administraciniø nuostatø dël
atsakomybës uþ netinkamos kokybës gaminius. Branduolinës energijos ástatymas // Vals-
tybës þinios. 1996. Nr. 119–2771.
251
Produktas (paslauga) yra netinkamos kokybës, jeigu jis neatitinka

saugos reikalavimø, kuriø protingai gali tikëtis vartotojas. Jis turi pa-
grindo tikëtis kokybës, kuri atitinka jà reglamentuojanèius dokumentus
bei protingai tam produktui arba paslaugai keliamus reikalavimus, kad
produktas arba paslauga bûtø saugûs ir patikimi. Ar kokybë yra tinka-
ma, nustatoma atsiþvelgiant á: nurodomas produkto savybes; ar produk-
tà galima naudoti pagal paskirtá; produkto (paslaugø) iðleidimo á apy-
vartà laikà; produkto (paslaugø) konstrukcinius, receptinius ir kitus
trûkumus; kitas aplinkybes.
Negalima laikyti produkto netinkamos kokybës tik dël to, kad vë-
liau á apyvartà iðleistas geresnis produktas. Kokybës lygio kriterijus –
produkto saugumas, kurio protingai pagrástai tikimasi. Jis turi bûti toks,
kad áprastinëmis arba nustatytomis vartojimo sàlygomis esant nedarytø
þalos gyvybei, sveikatai, turtui. Neatitinkanèiø ðiø reikalavimø produktø
gaminimas ir paslaugø teikimas yra neteisëtas veikimas, sudarantis pa-
grindà gamintojo (paslaugø tiekëjo) civilinei atsakomybei be kaltës.
Neteisëtus veiksmus sudaro pareigos informuoti vartotojà apie produk-
to savybes arba saugø vartojimà nevykdymas. Informacija apie produk-
to savybes vartotojui turi bûti pateikta valstybine kalba. Nurodymai ap-
ie saugø vartojimà apima reikalavimà áspëti arba informuoti vartotojà
apie saugius vartojimo bûdus ir pasekmes. Jos gali bûti lemiamos pro-
dukto ar paslaugø specifikos ir atsirasti dël naudojimo ypatumø. Nuro-
dymai dël vartojimo turi bûti aiðkûs ir konkretûs, kad vartotojas supras-
tø, kaip juos ágyvendinti. Informacija apie galimus kenksmingus varto-
jimo padarinius turi bûti konkreti, kad vartotojas áspëjimà vertintø rim-
tai.
Priežastinis ryšys. Civilinë atsakomybë atsiranda tada, kai egzistuoja
netinkamos kokybës ir nuostoliø ryðys. Tai reiðkia, kad nukentëjusysis
turi árodyti, jog produktas (paslauga) yra netinkamos kokybës ir tai lë-
më arba sudarë sàlygas nuostoliams atsirasti.
Atsakomybės taikymo ypatumai. Nustaèius civilinës atsakomybës at-
siradimo sàlygas reikia atkreipti dëmesá á ieðkinio senaties terminø skai-
èiavimà ir taikymà. Ieðkiniai dël nuostoliø, atsiradusiø vartojant netin-
kamos kokybës produktus, gali bûti pareiðkiami per 3 metus nuo tos
dienos, kai nukentëjusiajam tapo þinoma, ar jis turëjo suþinoti apie þa-
là, trûkumà ir kas yra gamintojas.
Suþinojimas arba turëjimas suþinoti apie þalà ar trûkumà gali nesu-
tapti su þalos iðkilimo aikðtën momentu, nes reikalingi tyrimai þalos
252
atsiradimo prieþastims nustatyti, trûkumams ávertinti ir tai gali uþtrukti

(pvz., tik ekspertizëmis ir tyrimais galima nustatyti, kad gaisras kilo dël
netvarkingo televizoriaus). Þinodamas þalos prieþastis, trûkumø esmæ
nukentëjusysis gali vëluoti pareikðti ieðkiná neþinodamas, kas yra ga-
mintojas.
Produkto arba paslaugos garantinis terminas neturi átakos ieðkinio
senaties termino eigai ieðkiniams dël þalos, atsiradusios dël vartotojui
netinkamos kokybës produktais arba paslaugomis padarytos þalos atly-
ginimo211.
Teisë pareikðti ieðkiná iðnyksta ir civilinë atsakomybë negali bûti
taikoma, jei praëjo 10 metø nuo tos dienos, kai produkto gamintojas
iðleido þalos padariusá produktà á apyvartà (CK 6.300 str.).
Atleidimo nuo civilinės atsakomybės specialūs pagrindai. Gamintojas
tam tikromis sàlygomis atleidþiamas nuo civilinës atsakomybës, jeigu
árodo aplinkybes, kurios ástatymo nustatytos kaip atleidimo nuo civili-
nës atsakomybës sàlygos:
1) ne jis iðleido produkcijà á apyvartà. Taip bûtø paneigta gaminto-
jo prezumpcija. Ji numatyta asmeniui, kurio vardu, prekës þenk-
lu arba kitu þymeniu paþymëtas produktas arba paslauga. Ga-
mintojo vardas, prekës þenklas gali bûti suklastoti arba neteisë-
tai pavartoti;
2) iðleidimo á apyvartà metu daiktas buvo tinkamos kokybës, t.y.
atsiþvelgiant á aplinkybes yra pagrindas manyti, kad produktas
iðleidimo á apyvartà metu nebuvo netinkamos kokybës arba kad
kokybë pablogëjo po iðleidimo. Gamintojui uþtenka árodyti tikë-
tinà, bet ne kategoriðkà nuostatà, kad produkto iðleidimo metu
kokybë buvo tinkama;
3) produktas nebuvo gamintas versliðkai paskirstyti (pvz., tai buvæs
bandomasis gaminys), pagamintas ir realizuotas ne kaip gamin-
tojo ûkinës veiklos rezultatas;
4) kokybë pablogëjo dël valstybës institucijø privalomø nurodymø
laikymosi. Turi bûti árodyta, kad þala atsiradusi dël valstybës
veiksmø – privalomø nurodymø, kuriuos subjektas turëjo vykdy-
ti ir negalëjo ginèyti;
211
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimu Nr. 39
patvirtinta Lietuvos Respublikos teismø praktikos, taikant ieðkinio senatá reglamentuo-
janèias ástatymø normas, apibendrinimo apþvalga // Teismø praktika. Nr. 18, p. 198–199.
253
5) mokslo ir techniniø þiniø lygis produkto iðleidimo á apyvartà

metu nebuvo toks, kad leistø nustatyti netinkamà kokybæ. Ga-
mintojas turi árodyti, kad iðleidimo metu þinomø moksliniø ir
techniniø kriterijø pagrindu produktas buvo vertinamas kaip
saugus vartoti;
6) produktas buvo galutinio produkto sudëtinë dalis, bet þala atsi-
rado dël kito ákomponuoto produkto konstrukcijos arba dël viso
produkto gamintojo pateiktø vartojimo taisykliø.
Taip gamintojas paneigia prieþastiná ryðá tarp jo pagamintos pro-
dukto dalies ir nuostoliø. Ðio gamintojo pagamintos produkto dalies
kokybë turi bûti tinkama. Þalà turi lemti konstrukcijos ypatumas arba
tinkamos produkto dalies ypatingos vartojimo sàlygos.
Paslaugø teikëjui ástatymai gali nustatyti ir kitas atleidimo nuo civi-
linës atsakomybës sàlygas.
Gamintojas gali bûti atleistas nuo atsakomybës, jei yra nukentëju-
sio asmens kaltë. Nukentëjusio arba kito asmens, uþ kurá nukentëjusysis
atsako, kaltë (tyèia ir neatsargumas) yra pagrindas sumaþinti þalà arba
ieðkiná atmesti.
Dël paties nukentëjusiojo veiksmø, kurie prisidëjo prie þalos padi-
dëjimo, þala gali bûti maþinama arba ieðkinys atmetamas.
1. Kas yra atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos kokybës pro-
dukcija (paslaugomis), subjektai?
2. Kas yra laikomas gamintoju ir kokie asmenys jam prilyginami?
3. Ar kaltë yra bûtina atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos
kokybës produkcija (paslaugomis) sàlyga?
4. Kokie yra specialûs atleidimo nuo atsakomybës uþ þalà, padarytà
netinkamos kokybës produkcija (paslaugomis), pagrindai?
5. Kà reiðkia „þala” atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos ko-
kybës produkcija (paslaugomis), atvejais?
6. Koks yra ieðkinio senaties terminas taikant atsakomybæ uþ þalà,
padarytà netinkamos kokybës produkcija (paslaugomis)?
254
30 skirsnis. ATSAKOMYBË UÞ ÞALÀ, PADARYTÀ

KLAIDINANÈIA REKLAMA
Ðio specialaus delikto paskirtis – apginti paþeistas teises specifinëje

srityje – informacijos apie parduodamas prekes ir paslaugas teikimo
srityje. Viena vertus, taip ginama vartotojø teisë gauti tinkamà infor-
macijà apie parduodamus daiktus, produktus, gaminius arba suteikia-
mas paslaugas. Antra vertus, siekiama uþtikrinti rinkos dalyviø sàþinin-
gumà konkuruojant. Turtinë atsakomybë taikoma tuomet, kai nesàþi-
ningai skleidþiama ir naudojama tam tikra informacijos dalis – reklama
padaro þalos. Skirtumas nuo atsakomybës dël netinkamos kokybës pa-
slaugomis arba produkcija padarytos þalos atlyginimo yra tas, kad klai-
dinanèia reklama gali bûti padaroma þalos nepriklausomai nuo prekiø
kokybës reikalavimø paþeidimø. Atsakomybë atsiranda ne dël prekiø
arba paslaugø kokybës, o dël to, kad iðkraipoma informacija apie prekæ
arba paslaugà, teikiamà vartotojui, ir iðkraipymas nesàþiningai palenkia
vartoti tà produktà arba paslaugas. Dël to vartotojas ir rinkos dalyviai
gali patirti þalos arba kilti nuostoliø.
Prievolės subjektų ypatumai. Kreditorius yra asmuo, kuriam padary-
ta þala dël klaidinanèios reklamos poveikio. Tai gali bûti prekës varto-
tojas arba komercinës veiklos dalyvis. Kreditorius yra prekës vartotojas,
kuriam dël klaidinanèios reklamos apie gaminá (paslaugà) atsirado þala
– vartotojas buvo nesàþiningai informuotas ir palenktas vartoti arba
ásigyti prekes, paslaugas. Kreditorius yra komercinës veiklos dalyvis,
kuriam dël klaidinanèios reklamos padaromi nuostoliai, kaip nesàþinin-
gos konkurencijos pasekmë. Þala dël klaidinanèio reklamos poveikio
daroma, pavyzdþiui, tuomet, kai vieno gamintojo prekës ir paslaugos
netinkamai gretinamos (lyginamos) su kito konkurencinës veiklos daly-
vio prekëmis arba paslaugomis (CK 6.301 str. 3 d. 4 p.).
Prievolës skolininkas yra reklamos, kaip informacijos skleidimo,
dalyvis, veikiantis ne pagal ástatymus. Tai gali bûti reklamos davëjas,
gamintojas, skleidëjas arba reklamos tarpininkas.
Reklamos davëjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudo-
jama (uþsakoma, gaminama, skleidþiama) reklama. Paprastai tai yra
255
prekes arba paslaugas realizuojantis (parduodantis) asmuo. Prekiø arba

paslaugø pardavimas yra bûtinas reklamos davëjo poþymis. Reklamos
davëjas kelia pateikiamos informacijos apie prekes reikalavimus: nusta-
to prekiø, apie kurias reikia informacijos, ratà, asortimentà, informaci-
jos apie prekes reikalavimus; pateikia reikiamus faktinius duomenis
reklaminei informacijai parengti; suderina informacijà apie prekes (pa-
slaugas), tikrina, ar jo reikalavimus atitinka uþsakymo dël reklamos
vykdymas ir ávykdo sutartinius ásipareigojimus tolesniems reklamos
proceso dalyviams.
Reklamos gamintojas yra reklaminës informacijos gamybos paslau-
gas teikiantis asmuo. Paprastai tai reklamos gamybos agentûros, bet
gali bûti ir bet kurie kiti asmenys, faktiðkai pagaminæ reklamos priemo-
næ (informacijos apie prekæ (paslaugà) perteikimo vaizdinæ, grafinæ,
garsinæ arba kitokià priemonæ).
Reklamos skleidėjas – tai bet kokiomis informacijos perteikimo
priemonëmis reklamà skleidþiantis asmuo. Reklamos skleidëjas platina
informacijà apie prekes (paslaugas) konkreèiam arba neapibrëþtam
ratui þmoniø ne savo, o reklamos davëjo interesais. Skleisdamas infor-
macijà ðis asmuo vykdo savarankiðkà ûkinæ veiklà, nes informacijos
skleidimas sudaro jo ûkinës veiklos esmæ (pvz., laikraðèiø, þurnalø lei-
dyba), o skleisdamas reklamà, t. y. informacijà apie prekes (paslaugas)
skatinant pirkti, jis veikia ir kaip reklamos skleidëjas.
Reklamos tarpininkas – tai asmuo, tarpininkaujantis uþsakant rek-
lamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.
Ðie asmenys reklamos procese gali dalyvauti visi arba ne, sutapti
arba ne.
Prievolės pagrindų ypatumai. Þala, padaryta klaidinanèia reklama,
atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. esant þalai, neteisëtiems veiks-
mams, kaltei, prieþastiniam ryðiui tarp neteisëtø veiksmø ir þalos.
Žala gali bûti padaroma juridinio arba fizinio asmens turtui arba
asmenybei, taip pat gali bûti paþeisti turtiniai asmens interesai, kurie
vertintini kaip nuostoliai. Ji gali pasireikðti materialaus arba nemateria-
laus pobûdþio paþeidimais dël klaidinanèios reklamos skatinimo ásigyti
ir vartoti tam tikras prekes. Klaidinanèia reklama gali bûti padaryta
turtinë ir neturtinë þala. Ji gali bûti atlyginama, jei dël klaidinanèios
reklamos ði þala atsirado asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).
Neteisėti veiksmai pasireiðkia tuo, kad reklamos proceso dalyviai
paþeidþia informacijos vartotojo teises á teisingà, iðsamià ir visapusiðkà
256
informacijà apie gaminá (paslaugas, produkcijà). Reklama yra klaidi-

nanti, jeigu ji dël neteisingumo, neiðsamaus pobûdþio arba bet kaip ki-
taip, áskaitant informacijos pateikimo formà ir bûdà, klaidina arba gali
klaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir dël savo
klaidinamo pobûdþio gali paveikti reklamos vartotojø ekonominá elgesá
arba dël ðiø prieþasèiø pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimy-
bëms konkuruoti. Reklamos vartotojo apsisprendimà pirkti tam tikras
prekes (turtà, daiktus, gaminius), naudotis paslaugomis lemia ne tikro-
sios daiktø arba paslaugø savybës, o iðkreipta informacija apie jas.
Veiksmø neteisëtumo kriterijus yra klaidinantis reklamos pobûdis.
Klaidinanti reklama yra bet kokios formos ir bet kokiomis perdavi-
mo priemonëmis skleidþiama su ûkine komercine, finansine ir profesi-
ne veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekiø arba pa-
slaugø, áskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimà
(teikimà), kai ji bet kokiu bûdu, áskaitant ir jos pateikimo bûdà, klaidi-
na arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasie-
kia, ir kai dël jos klaidinamo pobûdþio atsiranda þala.
Klaidinanèios reklamos poþymiai: tai yra ástatymo apibrëþtø rûðiø
informacija; ji skleidþiama konkreèiu tikslu; daro arba gali daryti nei-
giamà poveiká; dël klaidinamo pobûdþio atsiranda þala.
Informacija yra faktinio pobûdþio duomenys – þinios, faktai, teigi-
niai apie prekes, daiktus arba paslaugas. Ar reklamoje priskiriamos
prekës ar paslaugos savybës ið tikrøjø egzistuoja, gali bûti patikrinta ir
árodyta. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2001 m.
lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 13/b klaidinanèia reklama pripaþino skelb-
tà informacijà apie medienos droþliø plokðtes. Buvo reklamuojama, jog
jos tinka fasadams, atsparios oro sàlygø átakai (drëgmei, ðalèiui). Patik-
rinimo metu ðios savybës nebuvo nustatytos212. Reklaminë informacija
turi bûti susijusi su ûkine komercine, finansine arba profesine veikla.
Klaidinanèios informacijos skleidimas, kai þinios ir duomenys susijæ su
kitø rûðiø veikla, nesudaro ðio delikto sudëties.
Informacija pripaþástama reklamine, jeigu ji skleidþiama turint tiks-
là skatinti parduoti prekes (daiktus) arba teikti paslaugas. Kai tam tikri
duomenys pristatomi kaip informacinë medþiaga (ámonës iðkaboje, in-
formaciniame leidinyje ar kt.), reikia iðsiaiðkinti, ar informavimo tikslas
yra vienintelis. Skatinti pirkti – tai siekti paveikti informacijos vartotojo
212
257
ekonominá elgesá, kad jis ne tik suþinotø apie prekes, daiktus, gaminius,
paslaugas, bet ir apsispræstø ásigyti daiktus arba paslaugas dël jø dekla-
ruojamø savybiø (kainos, kokybës ar kt.).
Ar informacija apie prekes (paslaugas) klaidinanti, sprendþiama
pagal ðiuos kriterijus: ar informacija teisinga; ar informacija visapusið-
ka; ar jos pateikimo aplinkybës neiðkraipo duomenø teisingumo ir visa-
pusiðkumo.
Reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davë-
jas negali jø teisingumo pagrásti reklamos skelbimo metu, turint galvoje
konkreèias duomenø skleidimo aplinkybes (CK 6.301 str. 2 d. 1 p.).
Reklamos skleidþiami teiginiai turi atitikti tikràsias prekiø ir paslaugø
savybes. Ði informacija turi bûti susijusi ne tik su daiktø vartojamosio-
mis savybëmis, bet ir su jø pagaminimo sàlygomis bei aplinkybëmis,
kokybës reikalavimais ir jø laikymusi, ágijimo ir vartojimo sàlygomis,
teisinga lyginamàja informacija su analogiðkomis prekëmis arba paslau-
gomis. Informacijos neteisingumas gali bûti susijæs su reklamos davëju
arba kitais asmenimis, su kuriais siejama informacija gali labiau paveik-
ti eiliná reklamos vartotojà ir nulemti jo pasirinkimà pirkti ir vartoti
gaminá (CK 6.301 str. 2 ir 3 d.). Faktinio pobûdþio duomenys yra verti-
nami kaip neatitinkantys tikrovës, jeigu informacijos teikëjas nepateikë
árodymø apie jø tikrumà arba teismas pateiktus duomenis pripaþino
neiðsamiais. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
2001 m. geguþës 18 d. nutarimu Nr. 7/b klaidinanèia reklama dël duo-
menø neteisingumo pripaþinta informacija apie preparatà „Super Line
double Action“, kuris „yra unikalus lieknëjimo metodas“, „padës netekti
vidutiniðkai 4–10 kilogramø per mënesá“, „liemuo susiaurës keliais cen-
timetrais“, „iðnyks riebalø „klostës“ ant klubø ir ðlaunø“, „bus patobu-
linta figûra be valios pastangø, be sporto ir specialios dietos“, „prarasti
kilogramai jau nebegráð“213.
Reklamos bûdu skleidþiama informacija yra nevisapusiðka, jeigu
praleista tam tikra informacijos dalis, kurià paskelbti, atsiþvelgiant á
kità toje reklamoje esanèià informacijà, bûtina, kad nebûtø suklaidintas
reklamos vartotojas (CK 6.301 str. 2 d. 2 p.). Visapusiðkumas susijæs su
ta informacijos dalimi, kuri vartotojui, skatinamam pirkti konkreèias
prekes (paslaugas), yra bûtina, kad jis galëtø apsispræsti. Reklaminës
informacijos visapusiðkumas nereiðkia, kad apie gaminá turi bûti pateik-
213
258
ta apskritai iðsami informacija. Ji turi bûti iðsami tø aspektø poþiûriu,

kurie pasirinkti kaip pardavimà skatinantys veiksniai. Informacija turi
bûti visa apie tas savybes arba sàlygas, kurios pristatomos konkreèioje
reklaminëje informacijoje kaip patrauklus pardavimà skatinantis veiks-
nys.
Reklama turi bûti pateikiama tokiu bûdu ir forma, kad jos vartoto-
jai galëtø suvokti reklamoje esantá numanomà klaidinantá teiginá (CK
6.301 str. 2 d. 3 p.). Ðie informacijos elementai reikalauja faktinius
duomenis pateikti taip, kad informacijos tikrumas ir iðsamumas dël pa-
sirinktø pateikimo metodø nenukentëtø ir neklaidintø reklamos varto-
tojo, netrukdytø jam susidaryti objektyvaus vaizdo apie perkamà prekæ
(paslaugà), jos savybes, ásigijimo sàlygas ir kitas esmines aplinkybes,
susijusias su ásigijimu ir vartojimu.
Neteisėti veiksmai pasireiðkia aktyviais veiksmais (tiesiogiai patei-
kiant neteisingà teiginá, pasirenkant konkreèius informacijos pateikimo
bûdus arba metodus, kurie iðkraipo faktinius duomenis, netinkamai
lyginant keliø gamintojø gaminius ar paslaugas) arba neveikimu (netei-
kiant visapusiðkos informacijos, neávykdant ástatymo arba gamintojo
reikalavimø dël informacijos visapusiðkumo).
Kaltė yra civilinës atsakomybës sàlyga. Ji gali pasireikðti tyèia arba
neatsargumu. Reklamos (informacijos) davëjas visos informacijos apie
prekæ (produktà) poþiûriu turi árodyti, kad jis elgësi taip, jog klaidinimo
bûtø iðvengta. Reklamos gamintojas, tarpininkas ir platintojas turi áro-
dyti, kad jie teisingai perteikë tà informacijà apie prekes, turtà, gaminá,
produkcijà arba paslaugas, kuri jiems buvo suteikta ir kurios protingai
galima ið jø tikëtis reklamuojant konkreèias prekes (paslaugas), ir kad
jie turëtà informacijà paskleidë jos turinio neiðkraipanèiais bûdais ir
formomis. Jie atsako uþ þalà, jei þinojo arba turëjo þinoti, kad reklama
yra klaidinanti, arba jei reklamos vartotojai klaidinami ne dël reklamos
davëjo, o dël gamintojo, tarpininko ar skleidëjo veiksmø gaminant ar
skelbiant reklamà arba kai reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidë-
jas neárodo, kas yra reklamos davëjas.
Priežastinis ryšys tarp þalos ir neteisëtø veiksmø gali bûti tiesioginis
arba netiesioginis, prieþastinis ryðys gali bûti pripaþintas egzistuojant,
kai þalingas pasekmës sietinos su vartojama informacija, o ne tik su pa-
slaugos arba prekiø vartojimu. Jei dël klaidinanèios informacijos apie
prekæ reklamos vartotojui padaryta þala, tai turi bûti nustatyta, ar yra
259
prieþastinis ryðys tarp apsisprendimo pirkti bûtent ðias prekes (paslau-

gas) ir reklamos, ar ðis ryðys yra ne atsitiktinis, o teisiðkai reikðmingas.
Ástatymas numato specialius asmenø teisiø gynimo bûdus. Teismas,
nagrinëjantis þalos atlyginimo bylà, gali: uþdrausti atsakovams toliau
skleisti klaidinanèià reklamà; uþdrausti skleisti parengtà, bet dar nepa-
skleistà klaidinanèià reklamà; ápareigoti klaidinanèià reklamà vieðai ir
adekvaèiai paneigti.
Reikalavimai uþdrausti toliau skleisti arba skleisti dar nepaskleistà
klaidinanèià reklamà gali bûti pareikðti prevenciniu ieðkiniu.
1. Kas yra atsakomybës uþ þalà, padarytà klaidinanèia reklama,
subjektai?
2. Kaip pasireiðkia neteisëti veiksmai?
3. Ar kaltë yra bûtina atsakomybës uþ þalà, padarytà klaidinanèia
reklama, sàlyga?
4. Ar, siekiant uþdrausti toliau skleisti arba skleisti dar neatskleistà
klaidinanèià reklamà, gali bûti pareiðkiamas prevencinis ieðki-
nys?
260
IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS PRIEVOLËS.
IV SKYRIUS
KITAIS PAGRINDAIS
ATSIRANDANÈIOS PRIEVOLËS
261
31 skirsnis. KITO ASMENS REIKALØ TVARKYMAS
Kito asmens reikalø tvarkymas reglamentuojamas CK 6.229–6.236

straipsniuose. Ðio instituto esmë yra ta, kad vienas asmuo, neturintis
tokios pareigos, kito reikalus tvarko savanoriškai ir be jokio pavedimo,
nurodymo ar išankstinio sutikimo juos tvarkyti. Reikalai turi bûti tvar-
komi taip, kad atitiktø asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. 1964
m. CK ðio prievoliø teisës instituto nebuvo. Taèiau jis jau buvo þinomas
ir naudojamas romënø teisëje ir lotyniðkai buvo vadinamas negotiorum
gestio. Ástatyme ðis terminas pas mus dabar nevartojamas, taèiau romë-
nø teisës pavyzdþiu asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus be pavedi-
mo, vadinamas gestoriumi (negotorium gestos), o asmens, kurio reikalai
buvo tvarkomi – reikalų šeimininku (dominus negotii). Ðiø veiksmø turi-
ná sudaro teisëtas elgesys, taèiau èia nëra iðreikðtos abiejø ðaliø valios,
nëra susitarimo. Tuo jie skiriasi nuo sutartiniø santykiø.
Prievoliniai santykiai dël kito asmens reikalø tvarkymo atsiranda
tiek dël faktiniø, tiek dël juridiniø veiksmø (pvz., dël nelaimës remon-
tuojamas arba saugomas kito asmens turtas, gelbëjama þmogaus gyvybë
arba kaimynas uþ kaimynà ávykdo prievolæ tretiesiems asmenims ir
pan.). Abiem atvejais veikiama kito asmens interesais be pavedimo ir
asmeniui, kurio interesais veikta, atsiranda civilinë prievolë. Todël
prievolës, atsirandanèios dël kito asmens reikalø tvarkymo be pavedi-
mo, apibrëþiamos kaip nesutartinës prievolës, atsirandanèios dël vieno
asmens savanoriðkai, faktiðkai arba juridiðkai atliktø veiksmø kito as-
mens naudai ir interesais. Senovës romënai teigë, kad nors tai yra prie-
volës, atsirandanèios nesant tarp ðaliø sutarties, bet jos savo turiniu ir
pobûdþiu primena prievoles, kylanèias ið sutarèiø, jos ir buvo vadina-
mos prievolėmis tarytum iš sutarčių (obligationes quasi ex contractus).
Todël jos ir vadinamos kvazisutartimis. Kvazisutarèiø pagrindu atsiran-
da tiek vienaðalës, tiek dviðalës prievolës, o jø atsiradimo pagrindas yra
arba vienaðalis sandoris, arba kiti veiksmai, kuriø negalima laikyti sutar-
timi. Kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo yra dviðalës prievolës
pavyzdys, kylantis ið vienaðalio sandorio arba kitokio veiksmo.
262
Taèiau kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo, ið kurio gali

kilti tam tikros teisës ir pareigos, galimas tik tuo atveju, jeigu atliekami
veiksmai atitinka tam tikras sàlygas.
Pirma. Kito asmens reikalø tvarkymas privalo bûti savanoriðkas ir
be jokio pavedimo, nurodymo arba iðankstinio kito asmens sutikimo.
Savanoriðkumà lemia tik moralinës pareigos ir jà þmogus vykdo skati-
namas vidiniø ásitikinimø ir supratimo. Kito asmens reikalai tvarkomi
tvarkanèiojo asmens iniciatyva, taèiau jis nëra saistomas ástatymais, ku-
rie nustatytø sankcijà uþ moralinës pareigos nevykdymà. Asmuo negali
turëti jokiø þodiniø arba raðytiniø nurodymø arba iðankstinio sutikimo
asmens, kurio interesais tvarkomi reikalai. Be to, asmuo neturi bûti ápa-
reigotas kito asmens reikalø tvarkyti ástatymu arba kitu norminiu aktu.
Paprastai asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, apie tai neþino. Tai
daþniausiai susijæ su laikino asmens nebuvimu, liga ir panaðiai. Dël to
negalima buvo gauti sutikimo tvarkyti reikalus. Pagaliau asmuo, kurio
naudai tvarkomi reikalai, gali ir þinoti apie jo interesais atliekamus
veiksmus, taèiau dël objektyviø prieþasèiø negali iðreikðti arba pareikðti
savo valios ir suteikti atitinkamø ágaliojimø veikti.
Antra. Tvarkant kito asmens reikalus turi bûti aiðkiai matoma at-
liekamø veiksmø nauda. Jie turi atitikti asmens, kurio interesais atlie-
kami veiksmai, akivaizdþius arba tikëtinus lûkesèius. Vadinasi, atlieka-
mi veiksmai turi bûti objektyviai naudingi. Nauda turi bûti aiðki kiek-
vienam protingam civiliniø santykiø dalyviui. Ji gali bûti labai ávairi.
Þalos atsiradimo asmens sveikatai arba turtui uþkirtimas, prievolës
ávykdymas arba kitas neprieðtaraujanèio teisei veiksmas. Tai bûtinosios
medicinos pagalbos suteikimas arba vëjo iðverstos tvoros atstatymas,
rinkliavos sumokëjimas uþ kaimynà arba gyvûnëlio, kol sugráð ðeiminin-
kas, prieþiûra. Taigi kito asmens reikalai privalo bûti tvarkomi taip,
kaip tokius veiksmus atliktø pats asmuo, kurio naudai tvarkomi reika-
lai. Taèiau jei aplinkybës leidþia spræsti, jog asmuo nenori imtis prie-
moniø, kad jo turtas bûtø apsaugotas, arba neketina ávykdyti prievolës
treèiajam asmeniui, tai kito asmens reikalø tvarkymas ðiuo atveju turëtø
bûti vertinamas kaip pateisinamas veikimas prieð to asmens valià.
Treèia. Asmuo, kuris ketina tvarkyti kito asmens reikalus, neturi
tuo metu turėti galimybės gauti asmens sutikimą atlikti tam tikrus veiks-
mus. Daþniausiai taip bûna, kai asmens, kurio interesais atliekami
veiksmai, arba nebûna ávykio vietoje, arba asmuo bûna bejëgis, o aplin-
kybës verèia veikti skubiai ir neatidëliotinai. Taèiau, jeigu asmuo, be
263
pavedimo tvarkantis kito asmens reikalus, turëjo galimybæ susiþinoti

arba informuoti asmená apie savo veiksmus, atliekamus kito asmens
interesais, prievoliniai santykiai ðios kvazisutarties pagrindu neatsiran-
da.
Ketvirta. Asmuo, atliekantis veiksmus kito asmens naudai, turi su-
vokti atliekamø veiksmø kryptingumà ir nesiekti, kad atsirastø kitokio
pobûdþio prievolës. Jeigu asmuo klaidingai manë, kad veikia savo inte-
resais (gelbsti svetimà turtà, nors mano, kad savo) ir dël to kitas asmuo
nepagrástai praturtëjo, tai tokio santykio dalyviams taikomos nuostatos,
reguliuojanèios prievoliø atsiradimà dël nepagrásto praturtëjimo. CK
6.236 straipsnis tai ávardija kaip tariamà kito asmens reikalø tvarkymà.
Nagrinëjamø santykiø pagrindu atsiranda prievolë. O tai yra teisi-
nis santykis su jam bûdingais elementais – subjektu, dalyku, turiniu. Ap-
tariamos prievolës subjektams ástatymas nenustato jokiø ypatingø rei-
kalavimø. Ið CK 6.1 straipsnio pateiktos prievolës sampratos akivaizdu,
kad ðalis, turinti reikalavimo teisæ, yra aktyvioji ðalis ir vadinama kredi-
toriumi. Prievolës ðalis, turinti pareigà, yra pasyvioji ðalis ir yra vadina-
ma skolininku. Taigi asmuo, tvarkæs kito asmens reikalus be pavedimo,
yra kreditorius, turintis reikalavimo teisæ, o asmeniui, kurio reikalai
buvo tvarkomi, atsiranda pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, jis yra
skolininkas. Tiek kreditorius, tiek skolininkas gali bûti ir fizinis, ir juri-
dinis asmuo. Anksèiau minëta, kad tvarkant kito asmens reikalus gali
bûti atliekami faktiniai arba juridiniai veiksmai. Faktinio pobûdþio
veiksmus gali atlikti tiek veiksnûs, tiek ir neveiksnûs asmenys. Daugeliu
atveju faktinius veiksmus reikëtø vertinti kaip juridinius poelgius, o ne
kaip sandorius. Juridiniai poelgiai yra veiksnaus arba net ir neveiksnaus
asmens veiksmai, kuriais jis nesiekia specialiai sukurti civiliniø subjek-
tiniø teisiø ir pareigø, taèiau dël jø atliktø veiksmø atsiranda teisiniai
padariniai (pvz., turtà arba asmená iðgelbsti nepilnametis).
Sandoriø sudarymas mûsø nagrinëjamu atveju yra juridinis veiks-
mas, tad ðio santykio dalyviams taikomos bendros veiksnumo taisyklës.
Prievoliø, atsirandanèiø dël kito asmens reikalø tvarkymo be pave-
dimo, dalykas yra faktiniai arba juridiniai veiksmai. Ðie veiksmai neapsi-
riboja vien turtiniø santykiø sritimi, jie sukuria prievolæ ir tada, kai yra
nukreipti á asmeninius neturtinius interesus – sveikatos apsaugà, gyvy-
bës iðgelbëjimà ir panaðiai.
Prievolës turinį sudaro jos ðaliø kreditoriaus ir skolininko teisës bei
pareigos. Taèiau, kitaip nei kituose teisiniuose santykiuose, èia teisë yra
264
reikalavimo, o pareiga – skolos formos. Bet tai nereiðkia, kad asmuo,

savanoriðkai pradëjæs tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, neturi
jokio ásipareigojimo. Prieðingai, ástatymas nustato ðiuos ápareigojimus:
Pirma. Asmuo, pradëjæs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos
tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats galës rûpintis savo reikalais arba
kol bus paskirtas to asmens globëjas, rûpintojas ar turto administrato-
rius, o jeigu tas asmuo mirðta, kol jo ápëdiniai perims reikalø tvarkymà
(CK 6.229 str. 1 d.).
Antra. Formuluojamas reikalavimas, kad apie viskà, kà yra atlikæs
asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip áma-
noma greièiau praneðti ir pateikti raðtu iðsamià gautø pajamø, iðlaidø
bei nuostoliø ataskaità (CK 6.229 str. 3 d.).
Treèia. Atsiþvelgdamas á konkreèias aplinkybes, jis turi veikti rû-
pestingai ir apdairiai. Ástatymas nustato, kad pagal ðios prievolës turiná
asmuo, tvarkæs kito asmens reikalus be pavedimo, turi teisæ reikalauti,
kad jam bûtø atlyginti nuostoliai ir turëtos iðlaidos, iðskyrus atvejus, kai
asmuo kito asmens reikalus tvarko prieð pastarojo valià tai þinodamas;
tokiu atveju jis pats privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuosto-
lius asmeniui, prieð kurio valià veikë (CK 6.233 str. 2 d.). Ir pagaliau
asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, pareiga yra tuos nuostolius atly-
ginti, apmokëti iðlaidas ir ástatymo nustatytais atvejais sumokëti atlygi-
nimà. Taèiau tvarkytojas privalo gràþinti dël ðiø veiksmø ágytà turtà,
áskaitant vaisius ir pajamas.
Kito asmens reikalø tvarkymà be pavedimo reikia skirti nuo atsto-
vavimo nepamirðtant, kad atstovavimo atveju atstovas veikia ágaliotas
atstovaujamojo ir jam þinant. To ðiame mûsø nagrinëjamame institute
nëra.
1. Prie kokiø prievoliø atsiradimo pagrindø priskiriamas kito asmens
reikalø tvarkymas?
2. Kokie yra kito asmens reikalø tvarkymo poþymiai?
3. Kokie veiksmai laikomi faktiniais tvarkant kito asmens reikalus?
4. Kokie veiksmai laikomi teisiniais tvarkant kito asmens reikalus?
5. Ar gali bûti tvarkomi kito asmens reikalai prieð jo valià?
6. Kokios yra asmens, tvarkanèio kito asmens reikalus, pareigos?
265
7. Kokios yra kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisi-

nës pasekmës?
8. Kokios taisyklës taikomos, jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvar-
komi, vëliau tokius veiksmus patvirtina?
9. Kaip atlyginamos tvarkiusio reikalus asmens iðlaidos?
10. Kam priklauso vaisiai ir pajamos gauti tvarkant kito asmens reika-
lus?
11. Kà reiðkia „tariamas kito asmens reikalø tvarkymas“?
266
32 skirsnis. PRIEVOLËS DËL NEPAGRÁSTO PRATURTËJIMO

AR TURTO GAVIMO
Prievolës, atsiradusios dël nepagrásto praturtëjimo ar turto gavimo,

yra nesutartinës prievolës, t. y. atsiranda kitais pagrindais be sutarties,
delikto, ástatymo, administracinio akto ir pan. CK Ðeðtosios knygos XX
skyrius yra skirtas reglamentuoti santykius, atsirandanèius dël nepagrás-
to praturtëjimo ar turto gavimo.
Nepagrástas praturtëjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vie-
nos ðalies (skolininko) veiksmais ar kitokiu bûdu ágytas turtas arba ki-
toks praturtëjimas kitos ðalies (kreditoriaus) sàskaita nesant teisinio
pagrindo.
CK normos, nustatanèios santykius, kurie atsiranda tarp subjektø
dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo, kitaip nei prieð tai galio-
jusiame 1964 m. redakcijos CK, reglamentuojamos iðsamiai. CK 6.237
straipsnio 5 dalyje nurodoma kad XX skyriaus normos dar taikomos,
jeigu prievolë susijusi ne su daikto perdavimu, o tik su tam tikrø pa-
slaugø teikimu, reikalavimas susijæs su daikto iðreikalavimu ið svetimo
neteisëto valdymo, su ávykdymo pagal negaliojantá sandorá gràþinimu,
þalos atlyginimu, prievolës ðaliø tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugø
teikimu.
Prievolei dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo atsirasti
bûtinos ðios sàlygos:
1) asmuo ágyja turtà arba praturtëja kito asmens sàskaita;
2) asmuo ágyja turtà arba praturtëja nesant teisinio pagrindo arba
pagrindas, kuriuo ágytas turtas, iðnyksta vëliau.
Prievolei dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo atsirasti
nëra reikðminga, ar be teisinio pagrindo ágytas turtas atsiranda dël pa-
ties turtà ágijusio asmens veiksmø, ar dël asmens, kurio turtas sumaþëjo,
veiksmø (kreditoriaus), ar dël treèiøjø asmenø veiksmø. Pastaruoju at-
veju asmuo gali ágyti turtà be teisinio pagrindo neatlikdamas jokiø
veiksmø, net ir neþinodamas apie toká praturtëjimà. Pavyzdþiui, banko
darbuotojas, pervesdamas pinigus ið sàskaitos á sàskaità, suklydo mokë-
267
jimo pavedime prie 100 litø priraðydamas du nulius ir pervedë asmeniui

10 000 litø.
Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo subjektai
yra:
– asmuo, kuris be teisinio pagrindo ágijo turtà arba nesàþiningai
praturtëjo (skolininkas);
– asmuo, kuris turi reikalavimo teisæ gauti ið skolininko be teisinio
pagrindo ásigytà turtà (kreditorius).
Terminà „nepagrástas praturtëjimas“ galima apibûdinti kaip veiks-
mà, kuriuo ágyjamas turtas, taip pat ir kaip galutiná veiksmo rezultatà
(iðdavà), kad turtas gautas arba ágytas be pagrindo.
Prievolės įvykdymo būdai. Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo ar-
ba turto gavimo turinys yra skolininko veiksmai gràþinant be teisinio
pagrindo ágytà turtà kreditoriui. Taigi pagrindinë skolininko pareiga
ðioje prievolëje yra perdavimas kreditoriui turto, kuris buvo be teisinio
pagrindo ágytas arba gautas. Gràþinimas kreditoriui vyksta arba natûra,
arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susijæ nuostoliai. Toks
prievoliø vykdymas numatytas CK 6.237 straipsnio 3 dalyje.
Skolininkas, vykdydamas prievolæ natûra, privalo perduoti kredito-
riui toká kieká tos rûðies daiktø, koks buvo be teisinio pagrindo ágytas
arba gautas. Taip pat prievolë bus laikoma ávykdyta natûra, jei vietoje
individualiai apibrëþto daikto gràþinamas ne tas pats daiktas, o jam ly-
giavertis atitikmuo.
Jeigu galimybiø gràþinti turtà kreditoriui natûra (turtas þuvæs, su-
þalotas arba tai neámanoma dël prievolës prigimties, kai prievolë atsi-
randa dël teikiamø paslaugø) nëra, skolininkas-ágijëjas privalo atlyginti
buvusià daiktø vertæ ágijimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado
dël vëliau pasikeitusios turto vertës.
Skolininkas taip pat turi atlyginti turto trûkumà, sumaþëjimà dël
netinkamos jo prieþiûros, jeigu tai ávyko po to, kai asmuo, ágijæs turtà,
suþinojo arba turëjo suþinoti, kad turtà privalo gràþinti neatsiþvelgda-
mas á kaltës laipsná. Jeigu asmuo neþinojo, kad turtà ágyja be teisinio
pagrindo, tokiu atveju jis atsako tik uþ tyèià arba didelá neatsargumà.
Turto ágijëjas turi gràþinti arba kompensuoti visas pajamas, kurios
buvo arba turëjo bûti gautos ið be teisinio pagrindo ágyto turto nuo ta-
da, kai asmuo suþinojo arba turëjo suþinoti apie ágytà turtà. Jeigu as-
muo be teisinio pagrindo ágyja pinigø sumà, tai jis uþ naudojimàsi ágyta
pinigø suma turi mokëti 5 proc. metines palûkanas, skaièiuojamas nuo
268
to momento, kai asmuo suþino ar turëjo suþinoti apie nepagrástai gau-

tus arba sutaupytus pinigus (CK 6.240 str. 1 d.).
CK normos, nustatanèios nepagrásto turto ásigijimo ir gràþinimo
taisykles, numato ir tam tikras garantijas skolininkui. Jeigu asmuo, ágy-
damas turtà be teisinio pagrindo, sàþiningai klydo, tai jis ið turto savi-
ninko ágyja teisæ á iðlaidø, kurias patyrë iðlaikydamas kreditoriaus turtà,
atlyginimà.
Turtas, kurio negalima išreikalauti. CK 6.241 straipsnyje yra numa-
tyti keturi atvejai, kai negali bûti iðreikalautas kaip be pagrindo ágytas:
1) turtas, perduotas prievolei ávykdyti iki ávykdymo termino pabai-
gos, jeigu ðios prievolës pagrindas nenumato ko kita. Ðiuo atveju turtas,
perduotas iki prievolës ávykdymo pabaigos, pagrástas paèia prievole, t. y.
teisiniu pagrindu. Galima situacija, kai skolininkas, nesulaukæs termino,
kai jis turi ávykdyti prievolæ, pabaigos, tai padaro anksèiau, o vëliau per-
sigalvoja ir nusprendþia susigràþinti ið kreditoriaus perduotà turtà. Ta-
èiau ðiuo atveju turto, kaip ágyto be teisinio pagrindo, ið kreditoriaus
iðsireikalauti negalima;
2) turtas, perduotas prievolei ávykdyti pasibaigus ieðkinio senaties
terminui. Kai baigiasi ieðkinio senaties terminas, skolininkas praranda
galimybæ á priverstinæ paþeistø teisiø gynybà. Taèiau jeigu skolininkas
net neþinodamas ávykdo kreditoriui prievolæ pasibaigus ieðkinio sena-
ties terminui ir vëliau suþino, kad galëjo prievolës nevykdyti, jis negali
susigràþinti to, kà jau buvo perdavæs pagal prievolæ;
3) turtas, kurá perdavë asmuo, þinojæs, kad jis neprivalo vykdyti
prievolës, arba asmuo, kuris nors ir neprivalëjo prievolës vykdyti, taèiau
jà ávykdë, ir jeigu tai atitiko geros moralës nuostatas. Ðtai, pavyzdþiui,
asmuo, besigindamas nuo uþpuoliko, padaro pastarajam turtinæ þalà
(suplëðo drabuþius) ir sulauþo rankà, taèiau yra atleidþiamas nuo civili-
nës atsakomybës, nes turtinë þala padaryta nevirðijant bûtinosios ginties
ribø. Asmuo, nors ir þinodamas, kad neprivalo atlyginti uþpuolikui þa-
los, vis dëlto jà atlygina. Vëliau, kitø asmenø pagëdintas, kam jis sumo-
këjo pinigus uþpuolikui, nusprendþia pinigus susigràþinti, bet remdama-
sis ðiuo punktu uþpuolikas gali ir nevykdyti uþpultojo asmens praðymo;
4) sumos, be pagrindo iðmokëtos kaip dël sveikatos suþalojimo ar
dël gyvybës atëmimo atsiradusios þalos atlyginimas, darbo uþmokestis ir
jam prilygintos iðmokos, pensija ir iðlaikymas, jeigu gavëjas veikë sàþi-
ningai arba nebuvo padaryta sàskaitybos klaidos. Perteklinës anksèiau
nurodytos sumos turi bûti gràþintos, jeigu jø gavëjas veikë nesàþiningai
269
(pateikë fiktyvià paþymà apie vaikø skaièiø ir taip gavo didesnæ pajamø
mokesèio lengvatà) arba buvo padaryta sàskaitybos klaida.
Paminëtas sàraðas yra baigtinis ir plaèiai neaiðkinamas, taèiau ko-
dekse yra ir kitø straipsniø, kuriuose numatyti atvejai, kai perduoto tur-
to negalima iðreikalauti. Ðtai negalima iðreikalauti turto ið tokio as-
mens, kuris be teisinio pagrindo priima ne jam skirtà turtà ir perduoda
juos neatlygintinai treèiajam asmeniui (CK 6.239 str.) arba klaidingai
perduoda pinigus kitam asmeniui manydamas, kad jis turi teisæ juos
gauti (CK 6.241 str. 2 d.), nes ðiuo atveju turtà galima iðsireikalauti tik
ið sàþiningo ágijëjo (CK 4.96 str. 3 d.).
CK 6.238 straipsnis yra specialioji norma, kuri numato, kada nega-
lima iðreikalauti turto ið kreditoriaus. Jeigu kreditorius gavo pinigus be
teisinio pagrindo, t. y. skola buvo ávykdyta ið ne tikro, o ið tariamojo
skolininko ir vëliau sunaikina skolos dokumentà, tai tariamasis skoli-
ninkas gali reikalauti sumokëtos sumos tik ið tikrojo skolininko, o ne ið
kreditoriaus.
1. Kokia yra nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo samprata?
2. Ar galima reikalauti gràþinti turtà, jeigu jis yra perduotas treèiajam
asmeniui?
3. Koks turtas negali bûti iðreikalaujamas kaip be pagrindo ágytas?
4. Kokio dydþio palûkanos skaièiuojamos uþ be pagrindo ágytà pinigø
sumà?
5. Ar galima iðreikalauti turtà, kuris buvo perduotas prievolei ávykdyti
pasibaigus ieðkinio senaties terminui?
270
33 skirsnis. LOÐIMAI IR LAÞYBOS
Visuomeniniø santykiø, atsirandanèiø dël loðimo ir laþybø, 1964 m.

redakcijos CK nereglamentavo. Dabartiniame CK 6.243 straipsnyje
átvirtinta imperatyvi nuostata, jog loðimo ir laþybø pagrindu prievolës
atsiranda tik ástatymø nustatytais atvejais. Ðiuo metu Lietuvoje galioja
Azartiniø loðimø ástatymas214, priimtas 2001 m., kurio paskirtis – nusta-
tyti tik azartiniø loðimø organizavimo sàlygas ir tvarkà. Ástatymo 2
straipsnyje pateiktas azartinio loðimo apibrëþimas. Tai „toks þaidimas
arba abipusës laþybos pagal nustatytà reglamentà, kuriø dalyviai, norë-
dami iðloðti pinigø, savo noru rizikuoja netekti ámokëtos sumos, o lai-
mëjimà arba pralaimëjimà lemia atsitiktinumas, kokio nors ávykio arba
sporto varþybø rezultatas“.
Iðskiriamos ðios azartiniø loðimø rûðys: loðimas automatu, bingas,
stalo loðimai (ruletë, loðimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius,
laþybos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 1 d. priëmë dar vienà
svarbø teisës aktà – Loterijø ástatymà, kuris reguliuoja loterijø organi-
zavimo tvarkà, uþtikrina loterijø organizatoriø teisiø ir interesø apsaugà
ir ðis ástatymas ásigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.215
Loterija suprantama kaip þaidimas, kuris vyksta pagal nustatytas
taisykles, o þaidëjai ið anksto ásigyja bilietus ir loðia piniginius arba daik-
tinius laimëjimus. Iðskiriamos ðios loðimø rûðys: didþioji ir maþoji loteri-
ja, skaitmeninë, momentinë, klasikinë, sportinë, tiesioginio ryðio kom-
piuterinë loterija, netiesioginio, telefoninio ir internetinio ryðiø loteri-
jos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2003 m. gruodþio 9 d. priëmë nu-
tarimà Nr. 1550 „Dël didþiøjø ir maþøjø loterijø licencijavimo taisykliø
patvirtino“, kuriuo nustatë didþiøjø ir maþøjø loterijø licencijavimo tai-
sykles, suteikianèias teisæ organizuoti didþiàsias ir maþàsias loterijas,
214
215
271
licencijø iðdavimo, panaikinimo, galiojimo sustabdymo sàlygas ir tvar-

kà216.
Lietuvos Respublikos Vyriausybë ásteigë specialià valstybës institu-
cijà – Valstybinæ loðimø prieþiûros komisijà, kuri priþiûri ir kontroliuoja
azartiniø loðimø, didþiøjø loterijø veiklos organizavimà, uþtikrina loði-
mo bei loterijø organizatoriø, loðëjø ir þaidëjø interesø bei teisiø apsau-
gà ir atlieka kitas funkcijas217.
Prievoliø, atsirandanèiø dël loðimo ir laþybø, kurios pagal ástatymus
draudþiamos, ypatybë yra ta, jog asmenø reikalavimai, paþeidus jø tei-
ses dalyvaujant ir rengiant loterijas ir laþybos, neginami. Reikalavimø,
susijusiø su loðimu ir laþybomis, negynimas teisme paèiø prievoliø ne-
daro negalimø ávykdyti, nes jeigu pagal ástatymà loðimas arba laþybos
draudþiamos, pralaimëjusi ðalis negali sumokëtos sumos iðsireikalauti
(CK 6.243 str. 2 d.). Taip pat reikia paþymëti, jog ástatymo leidëjas yra
nustatæs ir kitus atvejus, kai reikalavimai, atsirandantys dël prievoliø
vykdymo, teismo neginami, taèiau prievolë gali bûti ávykdyta savanorið-
kai. Antai negali bûti iðreikalautas turtas, perduotas prievolei ávykdyti
pasibaigus ieðkinio senaties terminui.
Imperatyvi nuostata, jog reikalavimai, susijæ su loðimu ir laþybomis,
teisme neginami, turi ir iðimèiø. Reikalavimai teisme ginami, jeigu:
a) prieð pralaimëjusájá buvo panaudota prievarta, grasinimas, ap-
gaulë, nesàþiningi veiksmai arba ðalis buvo nepilnametis;
b) prievolës dël loterijos arba kitø þaidimø atsirado ástatymø nu-
statyta tvarka.
Loterijø, laþybø ir kitø þaidimø, grindþiamø rizika arba atsitikti-
numu, organizatoriai privalo laikytis taisykliø, kurias paskelbë prieð
rengdami loðimà. Loðimai vykdomi esant dalyviø ir organizatoriø sutar-
èiai, kuriai prilyginami bilietai, kvitai, kuponai arba kiti dokumentai.
Loterijø ir kitø þaidimø organizatoriai privalo:
a) vieðai paskelbti taisykles;
b) taisyklëse nurodyti þaidimo laikà, laimëjimo nustatymo tvarkà,
dydá, iðmokëjimà;
c) surengti þaidimà nustatytu laiku ir pagal taisykles;
d) paskelbti nugalëtojà vadovaujantis nustatytomis taisyklëmis;
216
217
Valstybës þinios. 2001. Nr. 53–1875; 2003. Nr. 116–5266.
272
e) iðmokëti nustatyto dydþio ir formos (piniginis ar natûros) laimë-

jimà;
f) iðmokëti laimëjimà laiku, o jeigu terminas nenurodytas – per 1
mënesá nuo rezultatø nustatymo;
g) atlyginti loðimo dalyviø reikalavimu patirtus realius nuostolius,
jeigu loðimas nesurengiamas laiku arba atidedamas;
h) atlyginti laimëtojo patirtus nuostolius dël neiðmokëto laimëji-
mo.
1. Kokia yra azartinio loðimo samprata?
2. Kokia yra laþybø samprata?
3. Kokia yra loterijos samprata?
4. Ar atsiranda prievolës loðimo ir laþybø pagrindu?
5. Kokie asmenys turi teisæ iðreikalauti sumokëtà sumà?
273
V SKYRIUS
ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS
274
V skyrius. ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS.
34 skirsnis. PIRKIMO–PARDAVIMO
SUTARTIS
34.1. Pirkimo–pardavimo sutarties

samprata
Pirkimo–pardavimo sutartis yra viena ið labiausiai paplitusiø civili-

niø sutarèiø. Jos priskiriamos prie prievoliø, kuriø dalykas yra kà nors
duoti (dare). Pagal ðià sutartá perduodamas ne tik daiktas, bet ir kitam
asmeniui perleidþiama daiktinë teisë á já. Pagrindinis pirkimo–
pardavimo santykiø teisinio reguliavimo ðaltinis yra CK. Ðeðtosios jo
knygos XXIII skyriuje iðdëstytos specialiosios normos, reglamentuojan-
èios pirkimà–pardavimà. Be ðio civilinio ástatymo, pirkimo–pardavimo
santykiams taikomi ir kiti ástatymai, tarptautinës sutartys bei kiti teisës
ðaltiniai218.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena ðalis (pardavëjas) ásipareigoja
perduoti daiktà (prekæ) kitai ðaliai (pirkëjui) nuosavybës arba patikëji-
mo teise, o pirkëjas ásipareigoja priimti daiktà (prekæ) ir sumokëti uþ já
nustatytà pinigø sumà (kainà) (CK 6.305 str.). Sudarius pirkimo–
pardavimo sutartá atsiranda teisinis prievolinis pirkimo–pardavimo san-
tykis. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra pagrindas pirkëjui ágyti
daiktinæ teisæ (nuosavybës arba patikëjimo) á nupirktà daiktà (prekæ).
218
Pirkimo–pardavimo sutartims taikomi: 1980 m. Vienos konvencija dël tarptauti-
nio prekiø pirkimo–pardavimo sutarèiø; 1996 m. birþelio 20 d. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto þemës sklypø ásigijimo nuosavybën
subjektø, tvarkos, sàlygø ir apribojimø konstitucinis ástatymas Nr. I–1392; 2001 m. gruo-
dþio 17 d. ástatymu Nr. IX–655 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos vertybiniø popie-
riø rinkos ástatymo redakcija; 1998 m. geguþës 12 d. Lietuvos Respublikos valstybës ir
savivaldybiø turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ástatymas Nr. VIII–729; 2001
m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos þemës sklypø ásigijimo ir nuomos uþsienio valstybiø
diplomatinëms atstovybëms ir konsulinëms ástaigoms tvarkos bei sàlygø ástatymo pakei-
timo ástatymas Nr. IX–418 ir kt.
275
Pirkimo–pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė. Ji laikoma

sudaryta, kai ðalys susitaria dël esminiø sutarties sàlygø (CK 6.162 str. 2
d.), o ástatymuose arba sutartyje numatytais atvejais ðá susitarimà iðreið-
kia atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pavyzdþiui, nekilnojamojo daikto
pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bûti nurodyta parduodamo nekil-
nojamojo daikto kaina (CK 6.397 str. 1 d.), o pati sutartis turi bûti nota-
rinës formos (CK 6.393 str.). Sutarties dalyko perdavimas neturi átakos
jos ásigaliojimui. Todël net ir tais atvejais, kai faktiðkai dalyko perdavi-
mas sutampa su sutarties sudarymo momentu (pvz., maþmeninës pre-
kybos ámonëse), laikoma, kad sutartis tuo paèiu metu vykdoma, o ne
ásigalioja.
Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė. Abiðales teises ir pareigas
ágyja tiek pardavëjas, tiek ir pirkëjas, pirkëjas uþ gaunamà sutarties da-
lykà turi pareigà perduoti materialiná ekvivalentà – pinigø sumà. Taigi
pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinë. Piniginio ekvivalento su-
mokëjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartá skiria jà nuo mainø sutar-
ties, pagal kurià mainais uþ daiktà perduodamas daiktas.
Pirkimo–pardavimo sutartimi pirkëjui perleidþiama nuosavybës
arba patikëjimo teisë. Todël daikto pirkimà–pardavimà galima vadinti
daiktiniu prievoliniu santykiu. Tokia miðri pirkimo–pardavimo prigim-
tis lemia bendrosios taisyklës iðimtá, kad esant konkurencijai tarp daik-
tinës ir prievolinës teisës pranaðumà turi daiktinë subjektinë teisë. Pa-
vyzdþiui, pirkëjui nesumokëjus sutartos kainos pardavëjas gali atsisakyti
sutarties ir iðreikalauti ið pirkëjo ðiam perduotà daiktà net ir tuomet,
kai nuosavybës teisë jam buvo perleista (CK 6.345 str.). Taip pat ir pir-
këjas gali reikalauti ávykdyti ásipareigojimà perduodi daiktà net ir tuo-
met, kai nuosavybës teisës á daiktà pardavëjas dar nëra perleidæs (CK
6.213 str.). Prievoliniame pirkimo–pardavimo santykyje esantis daikto
savininkas prieð treèiuosius asmenis gali gintis daiktinëmis paþeistø tei-
siø gynimo priemonëmis (CK 4.95 – 4.98 str.).
Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Sutarties dalykas yra esminë
pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga, todël nesusitarus dël dalyko lai-
koma, kad sutartis nëra sudaryta. Taèiau dalykui apibûdinti uþtenka
minimalaus susitarimo. Todël ástatymas nustato, kad pirkimo–parda-
vimo sutarties sàlyga dël sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutar-
ties turinys leidþia nustatyti daikto (prekës) pavadinimà ir kieká (CK
306 str. 4 d.). Bûtina paþymëti, kad CK 6.305 straipsnyje pateiktoje pir-
kimo–pardavimo sutarties sampratoje þodþiai „daiktai (prekës)“ turi
276
bûti aiðkinami plaèiau. Tokia iðvada darytina ið kitø kodekso normø.

Pavyzdþiui, CK 6.425–6.427 straipsniai taikomi teisiø pirkimo–pardavi-
mo sutarèiai, CK 6.428 straipsnis – vertybiniø popieriø ir valiutos pir-
kimo–pardavimo sutarèiai ir t. t.
Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti ið apyvartos neiðimti
kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo
sutarties dalyku negali bûti cheminis ginklas (Cheminio ginklo uþdrau-
dimo ástatymo219 3 str.) arba turtas, iðimtine nuosavybës teise priklau-
santis valstybei: valstybinës reikðmës vidaus vandenys, miðkai, parkai,
keliai, istorijos, archeologijos ir kultûros objektai (Konstitucijos 47 str.).
Ástatymai gali riboti ne tik tam tikrø objektø pardavimà, bet ir tam
tikro jø kiekio apyvartà, pavyzdþiui, draudþiama parduoti cigaretes, ci-
gariles ir papirosus vienetais (Tabako kontrolës ástatymo220 14 str. 5 d.
1 p.).
Sutarties dalykas gali bûti apibûdintas tiek pagal individualius po-
þymius, tiek pagal rûðá (CK 306 str. 3 d.). Sutarties dalyku gali bûti ir
prieauglis, derlius arba kiti atsirandantys daiktai (CK 306 str. 2 d.). Pir-
kimo–pardavimo sutarties dalykas yra turtinës teisës. Vienas turtines
teises galima parduoti, kitas, pavyzdþiui, susijusias su asmeniu (pvz.,
teisë á iðlaikymà), ne. Todël turtiniø teisiø pirkimui–pardavimui CK
taikomas tiek, kiek neprieðtarauja ðiø teisiø prigimèiai ir esmei. Bûtina
atkreipti dëmesá á tai, kad turtiniø teisiø pirkimas–pardavimas yra ne
kas kita kaip atlygintinë cesija. Todël ðio objekto pirkimui–pardavimui
visø pirma taikomos reikalavimo perleidimà reglamentuojanèios nor-
mos (CK 6.101–6.110 str.).
Sutarties dalyku gali bûti daiktai, kuriuos pardavëjas jau turi ir ku-
rie gali bûti sukurti arba pardavëjo ágyti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.).
Šalys. Pirkimo–pardavimo sutarties ðalys yra pirkëjas ir pardavëjas.
Jais gali bûti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ástatymas gali nustatyti apri-
bojimus – tai priklauso nuo konkretaus asmens teisnumo ir veiksnumo,
taip pat nuo perduodamo turto teisinio reþimo. Taip CK 6.308 straips-
nis numato bendrus draudþianèius imperatyvus. Pirma, daikto pirkëju
(tiesiogiai ar per tarpininkus) negali bûti asmuo, kuriam pavesta par-
duoti kito asmens daiktà (pvz., ágaliotinis), arba administratorius, iðsky-
rus ástatymo numatytas iðimtis. Pavyzdþiui, administratorius gali ásigyti
219
220
277
administruojamà turtà nuosavybën, kai tai leidþia naudos gavëjas arba

teismas (CK 4.243 str. 4 d.). Antra, administratorius negali parduoti
jam priklausanèio turto, jeigu uþ já mokama ið administruojamo turto.
Su pirkimo–pardavimo subjektø teisnumu susijæ draudimai gali bû-
ti nustatyti ir kituose ástatymuose. Pavyzdþiui, Tabako kontrolës ástaty-
mo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako
auginimu, tabako gaminiø gamyba, didmenine ir maþmenine prekyba
leidþiama tik turint nustatyta tvarka iðduotas licencijas. Konstitucijos 47
straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinis ástatymas iki stojimo á ES
ribojo uþsienio subjektø teises ásigyti tam tikros rûðies þemæ (Ástatymo 9
str.)221. Todël þemës sklypo pirkëju negali bûti, pavyzdþiui, fizinis as-
muo – ne Lietuvos Respublikos pilietis.
Kai kuriø subjektø sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys regla-
mentuojamos specialiais ástatymais. Pavyzdþiui, Vieðøjø pirkimø ásta-
tymo222 nustatyta tvarka vykdomi prekiø pirkimai, atliekami valstybës
ar savivaldos valdymo institucijø bei kitø ðio ástatymo 3 straipsnyje nu-
rodytø asmenø.
Pirkimo–pardavimo sutarties ðalims taikoma bendra taisyklë, jog
pardavëju turi bûti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daiktà turto
patikëjimo teise. Taèiau ástatymo arba sutarties numatytais atvejais pa-
rdavëju gali bûti ir asmuo, kuris nëra parduodamo daikto savininkas.
Taip yra, kai turtà parduoda prekybos agentas (CK 2.152 str.), komi-
sionierius (CK 6.780 str.), administratorius (paprastas administravimas
– CK 4.240 str., visiðkas administravimas – CK 4.241 str.), ákaito turëto-
jas, kai iðieðkojimas nukreipiamas á ákeistà kilnojamàjá daiktà (CK 4.219
str. 5 d.) ir kitais atvejais.
Galima situacija, kai daiktà parduoda asmuo, kuris neturi nuosa-
vybës arba patikëjimo teisës á daiktà, nëra savininko ágaliotas arba netu-
ri tam teisës pagal ástatymus. Tokios sutarties sudarymo pasekmës nu-
statytos CK 6.307 straipsnyje. Ðiuos atvejus reikia skirti nuo tokiø, kai
sudaroma sutartis dël daikto, kuris bus sukurtas arba ágytas ateityje (CK
6.306 str. 1 d.). Pastaruoju atveju teisæ perleisti daiktà pardavëjas ágis
ateityje. Tuo tarpu CK 6.307 straipsnio 1 dalis turëtø bûti taikoma, kai
pardavëjas ir neketino ágyti teisës á daiktà ateityje. Pavyzdþiui, pardavë-
jas parduoda savininko prarastà daiktà. Tokiu atveju pirkimo–pardavi-
221
222
278
mo sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia pagal daikto savininko,

valdytojo arba pirkëjo ieðkiná. Taèiau ir tokiu atveju ástatymas palieka
galimybæ tokiai sutarèiai galioti. Ji galioja, jeigu pardavëjas pirkimo–
pardavimo sutarties ávykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku
(CK 6.307 str. 2 d.). Kai sutartis pripaþástama negaliojanèia nurodytu
pagrindu, daiktas gràþinamas savininkui, iðskyrus atvejus, kai daiktà
ágijo sàþiningas ágijëjas (CK 4.96 str.).
Ástatymas, atsiþvelgdamas á sutarties rûðá, taip pat gali nustatyti ir
subjektams keliamus reikalavimus. Pavyzdþiui, pardavëju didmeninio
pirkimo–pardavimo sutartyje gali bûti tik asmuo, kuris verèiasi prekyba
(CK 6.371 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëju gali
bûti tik ámonë (CK 6.383 str.), vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties
ðalimi – pirkëju gali bûti tik fizinis asmuo (CK 6.350 str.) ir t. t.
Forma. Pirkimo–pardavimo sutarties formà nustato bendros san-
doriø sudarymo taisyklës. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutarèiø rû-
ðims ástatymai gali nustatyti specialiàsias jø sudarymo taisykles (CK
6.311 str.). Pavyzdþiui, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutar-
tis turi bûti notarinës formos. Ðios formos nesilaikymas daro sutartá ne-
galiojanèià (CK 6.393 str. 1 ir 2 d.). Prekiø pirkimo–pardavimo iðsimo-
këtinai sutartis, nepaisant to, kas yra jos subjektai, turi bûti sudaryta
raðtu (CK 6.413 str. 1 d.). Taèiau ðiuo atveju formos nesilaikymas neda-
ro sutarties negaliojanèios, o apriboja ðaliø galimybes árodinëjant sutar-
ties sudarymo arba ávykdymo faktà (CK 1.93 str. 2 d.).
Jei ástatymas numato privalomà pirkimo–pardavimo sutarties re-
gistracijà, ðalims sutartis galioja, nors ir nëra áregistruota, taèiau tokiu
atveju ðalys neáregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieð tre-
èiuosius asmenis ir árodinëti savo teisiø prieð treèiuosius asmenis rem-
damosi kitais árodymais (CK 1.75 str. 2 d.).
Kai pardavëjas ásipareigoja parduoti daiktà kartu perduodamas
daiktà bûsimajam pirkëjui valdyti, tai laikoma to daikto pirkimu–par-
davimu. Pinigø sumos sumokëjimas parduoti daiktà ásipareigojusiam
asmeniui pripaþástamas dalies kainos sumokëjimu (avansu), jeigu ðalys
nëra susitarusios kitaip. Jeigu ásipareigojæs pirkti ar parduoti daiktà
asmuo atsisako áforminti sutartá ástatymø nustatyta forma, kita ðalis turi
teisæ teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymà (CK 6.309
str.).
Turinys. Pirkimo–pardavimo sutarties turiná sudaro sàlygos, dël ku-
riø pirkëjas ir pardavëjas susitaria. Esminë sutarties sàlyga yra ðaliø su-
279
sitarimas dël dalyko, taip pat kitos sàlygos, kurias numato ástatymas
arba kurios laikytinos esminëmis atsiþvelgiant á pirkimo–pardavimo su-
tarties pobûdá. Taip nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje
privalo bûti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu
kaina nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1 d.).
Daiktø pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai (kreditan) sutartyje privalo
bûti nurodyta daikto kaina ir periodiniø ámokø dydis, periodiniø ámokø
mokëjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.).
Kiekviena sutartimi ðalys siekia tam tikrø teisiniø pasekmiø. Ðis jø
siekis taip pat turi bûti aiðkiai iðreikðtas sutartyje. Pirkimo–pardavimo
sutartimi pardavëjas siekia perduoti nuosavybës teisæ (ar patikëjimo
teisæ) pirkëjui ir gauti kainà, o pirkëjas siekia ágyti nuosavybës teisæ á
daiktà. Jeigu sutartyje nëra sàlygø, kuriose iðreikðti ðie ðaliø tikslai, tai
taip pat negalima laikyti, kad sutartis yra sudaryta, nes susitarimas dël
dalyko ir piniginio ekvivalento (kainos) gali bûti ir kitokiø (pvz., nuo-
mos) sutarèiø sàlygomis. Vadinasi, sàlygos dël sutarties dalyko perda-
vimo ir priëmimo nuosavybën (patikëjimo teise) uþ tam tikrà kainà taip
pat yra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga.
Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas gali nustatyti sàlygà, kad
tas daiktas turi bûti naudojamas tam tikram tikslui nepaþeidþiant kitø
asmenø teisiø ir teisëtø interesø. Jeigu pirkëjas nevykdo tokios sàlygos,
tai pardavëjas teismo tvarka turi teisæ reikalauti, kad sàlyga bûtø ávyk-
dyta arba kad bûtø nutraukta sutartis, daiktas gràþintas jam ir atlyginti
nuostoliai (CK 6.312 str.).
Kaina. Pirkimo–pardavimo sutarties kaina nustatoma ðaliø susita-
rimu. Kaina turi bûti nurodyta pinigais – litais arba uþsienio valiuta,
kiek tai nedraudþia ástatymai.
Ðalys gali nustatyti tiek konkreèià pirkimo–pardavimo sutarties
kainà, tiek ir jos nustatymo tvarkà. Pavyzdþiui, grûdø pirkimo–parda-
vimo sutartimi ðalys susitarë, kad pirkëjas perka tiek grûdø, kiek telpa á
jo transporto priemonæ, ir sumokës po 430 litø uþ tonà. Kaina gali bûti
nustatoma ir sudëtingesne tvarka, susijusia su ávairiais parduodamo
daikto rodikliais, pavyzdþiui, kokybës ar pan.
Ástatymo numatytais atvejais ðaliø teisæ susitarti dël kainos gali ri-
boti ástatymas. Toks apribojimas, pavyzdþiui, taikomas energijos pirki-
mo–pardavimo sutartyse (CK 6.385 str. 4 d.)223.
223
Energetikos ástatymo 15 str. nustato, kad energetikos sektoriuje yra sutartinës ir
280
Kaina nëra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga, iðskyrus

ástatymo numatytus atvejus. Pavyzdþiui, kaina yra esminë nekilnojamo-
jo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga (CK 6.397 str.). Todël
pirkimo–pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dël kainos. At-
siþvelgiant á tai, ar ðalys visiðkai neaptarë kainos, jos nustatytos tvarkos
ar pavedë kainà nustatyti vienai ið ðaliø arba treèiajam asmeniui, tai-
komos atitinkamos taisyklës.
Pirma, jei pirkimo–pardavimo sutartyje kaina nei tiesiogiai, nei ne-
tiesiogiai nenustatyta arba nenurodyta jos nustatymo tvarka ir ðalys në-
ra susitarusios kitaip, laikoma, kad ðalys turëjo omenyje kainà, kuri su-
tarties sudarymo metu buvo toje prekybos srityje áprastai mokama uþ
tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybëmis, o jeigu ði
kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Antra,
jeigu kainà turi nustatyti viena ðalis ir taip nustatyta kaina aiðkiai neati-
tinka protingumo kriterijø, tai nepaisant ðaliø susitarimø sutarties kaina
turi bûti pakeista atitinkanèia protingumo kriterijus kaina. Treèia, kai
kainà turi nustatyti treèiasis asmuo, bet jis to nedaro arba negali pada-
ryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties
kaina. Ketvirta, kai kaina turi bûti nustatyta remiantis kriterijais, kuriø
nëra arba kurie iðnyko arba negali bûti nustatyti, kaina nustatoma re-
miantis artimiausios reikðmës kriterijais. Penkta, jeigu sutartyje numa-
tyta, kad kaina turi bûti keièiama atsiþvelgiant á tam tikrus kainai átakos
turinèius rodiklius (savikainà, iðlaidas ir t. t.), taèiau nenurodyta kainos
pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsiþvelgiant á ðiø rodikliø santyká
sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Kai pardavëjas praleidþia
daikto perdavimo terminà, kaina nustatoma atsiþvelgiant á ðiø rodikliø
santyká sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutarty-
je. Ðeðta, kai kaina turi bûti nustatyta pagal daiktø svorá, ji nustatoma
pagal neto224 svorá, jeigu ðalys nëra susitarusios kitaip.
Daiktų atsitiktinio žuvimo arba sugedimo rizika. Pagal pirkimo–
pardavimo sutartá pardavëjas ásipareigoja perduoti jos dalykà pirkëjui, o
ðis – sumokëti sutartà kainà. Kyla klausimas, ar pardavëjas turi atlyginti
valstybës reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos arba energi-

jos kainas, nustatant jø virðutines ribas arba reguliavimo tvarkà. Valstybës reguliuojamø
kainø nomenklatûra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriø ástatymuose
// Valstybës þinios. 2002. Nr. 56–2224.
224
Prekës svoris be pakuotës.
281
pirkëjui nuostolius, jeigu daiktas þuvo ar buvo sugadintas, ar pirkëjas

turi sumokëti kainà net ir tuomet, jeigu negavo daikto dël to, kad ðis
þuvo? Tokie atvejai sprendþiami vadovaujantis CK 6.320 straipsnyje
nustatytomis daiktø atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizikos paskirs-
tymo taisyklëmis. Ðios taisyklës grindþiamos ne nuosavybës teisës per-
leidimo momentu, o galimybe uþtikrinti daiktø saugumà dël to, kad jie
yra valdomi arba juos turi kiti, su viena ar kita ðalimi susijæ asmenys.
Visø pirma daiktø atsitiktinio þuvimo arba jø sugedimo rizikà ðalys
gali nustatyti sutartimi. Tokiu atveju ði rizika gali bûti siejama tiek su
daikto perdavimo pirkëjui arba jo nurodytam asmeniui momentu, tiek
su nuosavybës teisës perëjimo momentu, tiek su kitomis daikto saugu-
mui svarbiomis aplinkybëmis. Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje daik-
tø atsitiktinio þuvimo arba jø sugedimo rizika nëra numatyta, taikoma
bendra taisyklë – ji pereina pirkëjui nuo to momento, nuo kurio pagal
ástatymus arba sutartá pardavëjas laikomas tinkamai ávykdþiusiu savo
pareigà perduoti daiktus neatsiþvelgiant á nuosavybës teisës perëjimo
momentà.
Kai daiktai perduoti juos gabenti, atsitiktinio þuvimo arba sugedi-
mo rizika pereina pirkëjui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo,
jeigu sutartis ar prekybos paproèiai nenumato ko kita. Ði taisyklë netai-
koma, o sutarties sàlyga, kad daiktø atsitiktinio þuvimo ar sugedimo
rizika pereina pirkëjui nuo daiktø perdavimo pirmam veþëjui, pirkëjo
reikalavimu gali bûti pripaþinta negaliojanèia, jeigu pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo metu pardavëjas þinojo arba turëjo þinoti, kad daik-
tai prarasti arba sugedæ, taèiau apie tai pirkëjui nepraneðë.
Kai daiktas ne dël pardavëjo kaltës þûva arba sugadinamas jau
perduotas pirkëjui, pirkëjas privalo sumokëti pardavëjui. Pirkëjas priva-
lo sumokëti ir tuomet, jei pardavëjas negalëjo perduoti daikto pirkëjui
dël to, kad pastarasis per maþai bendradarbiavo su pardavëju ir taip
paþeidë sutartá.
Kai sutarties dalykas yra pagal rûðies poþymius apibûdinti daiktai ir
pirkëjas nepriima daiktø arba kitaip paþeidþia sutartá, jø atsitiktinio
þuvimo arba sugedimo rizika pereina pirkëjui nuo to momento, kai par-
davëjas konkreèiai ávardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai praneða
pirkëjui.
Jeigu pirkëjas pareiðkia pagrástà ieðkiná dël sutarties pripaþinimo
negaliojanèia arba daikto pakeitimo, tai daiktø atsitiktinio þuvimo arba
sugedimo rizika tenka pardavëjui.
282
Jeigu daiktø atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavë-

jui ir juos perdavus pirkëjui, tai pardavëjas atsako uþ daiktø þuvimà ar-
ba sugedimà, nors tai bûtø atsitikæ dël pirkëjo veiksmø. Taèiau pirkëjas
nuo to momento, kai jis protingai galëjo numatyti, kad privalo gràþinti
daiktus pardavëjui, atsako uþ jø saugojimà kaip atidus saugotojas.
34.2. Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës

ir pareigos
Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos nustatomos su-

tarties turinyje, t. y. jos sàlygose. Vienas ið jø ðalys gali nustatyti savo
pasirinkimu, kitos privalomai nustatomos ástatymo, dar kitos ðaliø gali
bûti neaptartos, taèiau nustatytos dispozityviø ástatymo normø.
Pirkimo–pardavimo sutartis yra dviðalis sandoris, todël jo ðaliø tei-
ses ir pareigas galima suskirstyti á dvi grupes: pirmajai priklauso parda-
vëjo teisës ir pareigos, antrajai – pirkëjo. Aptarsime tik bendràsias pir-
kimo–pardavimo sutarties ðaliø teises ir pareigas.
Pardavėjo teisės ir pareigos. Pagrindinë pardavëjo pareiga yra per-
duoti daiktus pirkėjui nuosavybės (patikėjimo) teise (CK 6.317 str. 1 d.).
Jeigu pardavëjas nepagrástai atsisako perduoti daiktus pirkëjui, ðis turi
teisæ atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartá ir reikalauti atlyginti
nuostolius (CK 6.324 str. 1 d.). Jei pardavëjas atsisako perduoti pagal
individualius poþymius apibûdinamà daiktà, pirkëjas gali reikalauti
prievolæ ávykdyti natûra CK 6.60 ir 6.213 straipsniø nustatytomis sàly-
gomis.
Jei sutartis nenumato ko kita, pardavëjas privalo perduoti daiktus
kartu su priklausiniais ir priedais tokios bûklës, kokia buvo sudarant
pirkimo–pardavimo sutartá. Jei pardavëjas neperduoda arba atsisako
perduoti pirkëjui priedus ir priklausinius, pirkëjas gali nustatyti protin-
gà terminà ðiai prievolei ávykdyti, o neávykdþius atsisakyti priimti daiktà,
jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.).
Pardavëjas neprivalo perduoti daiktus, jeigu pirkimo−pardavimo
sutartis numato, kad pirkëjas sumoka tik daiktus perdavus, o sudarius
sutartá jis tapo nemokus (CK 6.317 str. 6 d.). Pavyzdþiui, pardavëjas
pagal sutartá privalëjo pristatyti prekes bendrovei per vienà mënesá po
283
sutarties sudarymo, taèiau per tà mënesá bendrovei buvo iðkelta bank-

roto byla. Tokiu atveju pardavëjas neprivalo vykdyti savo pareigos taip
apsisaugodamas nuo galimø su pirkëjo nemokumu susijusiø nuostoliø.
Su pardavëjo pareiga perduoti daiktus susijusios ir koresponduo-
janèios pardavëjo pareigos – pareiga atlyginti daiktø pristatymo, jø svë-
rimo ir perskaièiavimo (kiekio patikrinimo) iðlaidas (CK 6.310 str. 2 d.)
bei daiktø perdavimo iðlaidas (CK 6.317 str. 5 d.), jeigu ðalys nëra susi-
tarusios kitaip. Ástatymo arba sutarties numatytais atvejais pardavëjas
kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuo-
savybës teisæ á daiktus patvirtinanèius dokumentus. Jeigu ðie dokumen-
tai reikalingi paèiam pardavëjui kitoms su parduodamais daiktais nesu-
sijusioms teisëms ágyvendinti, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui
nustatyta tvarka patvirtintas dokumentø kopijas (CK 6.318 str. 1 d.). Jei
pardavëjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkëjui minëtus doku-
mentus, pirkëjas gali nustatyti protingà terminà ðiai prievolei ávykdyti, o
neávykdþius atsisakyti priimti daiktà, jei ko kita nenumatyta sutartyje
(CK 6.325 str.).
Laikoma, kad pardavëjo pareiga perduoti daiktus ávykdyta, kai pa-
rdavëjas perduoda daiktus pirkëjui valdyti arba sutinka, kad pirkëjas
pradëtø daiktus valdyti, ir kai paðalintos bet kokios pirkëjo valdymo
teisës kliûtys (CK 6.317 str. 4 d.). Vertinant, ar pardavëjas ávykdë parei-
gà perduoti daiktus, reikðminga yra nustatyti jø perdavimo momentą.
Pavyzdþiui, su perdavimu siejama daiktø atsitiktinio sugedimo arba þu-
vimo rizika. Daiktø perdavimo momentas gali bûti apibrëþtas sutartyje
nustatant perdavimo vietà ir asmená, kuriam turi bûti perduoti daiktai.
Jei sutartis neápareigoja pardavëjo perduoti daiktus konkreèioje vietoje
ir nenustato asmens, kuriam turi bûti perduoti daiktai, taikomos CK
6.318 straipsnyje nustatytos taisyklës. Pirma, jei pirkimo–pardavimo
sutartis numato daiktø gabenimà, daiktø perdavimu laikomas daiktø
áteikimas pirmam veþëjui, kad ðis juos perduotø pirkëjui. Antra, jei ga-
benti daiktus nenumatyta, o daiktus reikia paimti ið tam tikrø atsargø
arba pagaminti ir ðalys, sudarydamos sutartá, apie tai þinojo, daiktø
perdavimu laikomas jø pateikimas pirkëjui arba jo nurodytam asmeniui
disponuoti jais daiktø atsargø buvimo arba gaminimo vietoje. Treèia, jei
netaikomi pirmieji du atvejai, daiktø perdavimu laikomas jø pateikimas
pirkëjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavëjo
verslo arba gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkëjo
nurodytam asmeniui.
284
Nuo daikto perdavimo momento pirkëjas ágyja teisæ á daikto duo-

damus vaisius ir pajamas (CK 6.318 str. 3 d.).
Pardavëjas privalo perduoti daiktus pirkëjui pirkimo–pardavimo
sutartyje numatytu laiku (CK 6.319 str. 1 d.). Jeigu perdavimo terminas
sutartyje nenurodytas, daiktai turi bûti perduoti per protingà terminà
po sutarties sudarymo. Ðiuo atveju taikomos CK 6.53 straipsnyje numa-
tytos bendrosios prievoliø ávykdymo terminà nustatanèios taisyklës.
Sàlyga dël daiktø perdavimo termino gali bûti numanoma. Laiko-
ma, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra sàlyga jà ávykdyti tiksliai nu-
statytu laiku, jeigu ið sutarties turinio aiðkiai matyti, kad paþeidus ðá
terminà pirkëjo sutartis nebedomina. Jeigu tokia sàlyga yra, pardavëjas
turi teisæ ávykdyti sutartá iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik
tai atvejais, kai pirkëjas sutinka (CK 6.319 str. 2 d.).
Pardavëjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus (CK 6.317
str. 1 d.). Daiktai turi bûti laisvi nuo treèiøjø asmenø teisiø arba preten-
zijø, neapsunkinti hipoteka arba ákeitimu, pardavëjo teisë disponuoti
daiktais neturi bûti apribota bei neturi bûti kitø aplinkybiø, kurios gali
turëti átakos sutarties vykdymui. Ðios reikðmingos aplinkybës paprastai
þinomos tik pardavëjui, todël ástatymas nustato jam atitinkamas parei-
gas. Pirma, pardavëjas privalo patvirtinti, kad á perduodamus daiktus
tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, iðskyrus atvejus, kai pirkë-
jas ið anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokiø teisiø arba pretenzijø
objektai, o pardavëjas apie jas tinkamai praneðë pirkëjui. Antra, parda-
vëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir
kad nėra teisminio ginčo dėl jų, taip pat, kad pardavëjo teisė disponuoti
daiktais neatimta ar neapribota. Pavyzdþiui, teismo nutartimi dël laiki-
nøjø apsaugos priemoniø taikymo pardavëjui buvo uþdrausta parduoti,
iðnuomoti, ákeisti daiktà paliekant galimybæ já naudoti arba kitaip juo
disponuoti. Treèia, nekilnojamojo daikto pardavëjas privalo patvirtinti
pirkëjui, kad nëra jokiø viešosios teisės pažeidimų arba apribojimų, kurie
galėtų turtėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą.
Pirkëjas negali remtis aplinkybe, kad pardavëjas paþeidë nurodytas
pareigas, jeigu pardavëjas tinkamai praneðë pirkëjui apie treèiøjø as-
menø teises á perduodamus daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà sutarties
sudarymo metu, taip pat jei treèiøjø asmenø teisës ar jø suvarþymas
buvo áregistruoti vieðame registre. Pavyzdþiui, turto areðtas yra regist-
ruojamas turto areðto aktø registre ir pan. Jeigu parduodamas daiktas
suvarþytas hipotekos arba ákeitimo, pardavëjas privalo panaikinti ðiuos
285
suvarþymus neatsiþvelgdamas, ar jie registruoti hipotekos registre, ar

ne. Ðis reikalavimas netaikomas, jei pirkëjas, ið pardavëjo gavæs tinka-
mà informacijà, sutinka pirkti ákeistus daiktus.
Jeigu pardavëjas paþeidþia savo pareigas áspëti apie treèiøjø asme-
nø teises ir pretenzijas á daiktus, jø ákeitimus, teisminius ginèus, areðtus
arba kitus disponavimo teisiø apribojimus, o nekilnojamojo daikto pir-
kimo–pardavimo atveju – apie vieðosios teisës paþeidimus ir apriboji-
mus, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà arba nutraukti
sutartá, jeigu pardavëjas neárodo, kad pirkëjas þinojo arba turëjo þinoti
apie treèiøjø asmenø teises á daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà.
Pardavëjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje, jeigu tretysis asmuo pa-
reiškia ieškinį dėl daikto paėmimo. Jeigu ðios pareigos pardavëjas nevyk-
do, jis netenka teisës árodinëti, kad pirkëjas netinkamai atliko procesi-
nius veiksmus (CK 6.322 str. 3 d.).
Jeigu daiktas, kuris buvo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, tei-
smo atiteisiamas ið pirkëjo dël pagrindø, atsiradusiø iki sutarties ávyk-
dymo, pardavëjas privalo pirkëjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti
nuostolius. Ði taisyklë netaikoma, jeigu pardavëjas árodo, kad pirkëjas
apie tokius pagrindus þinojo arba turëjo þinoti (CK 6.323 str. 1 d.). Ða-
liø susitarimas panaikinti arba apriboti pardavëjo atsakomybæ teismui
iðreikalavus daiktà negalioja, jeigu pardavëjas, þinodamas, kad treèiasis
asmuo turi teisiø á parduodamà daiktà, neáspëja apie tai pirkëjo.
Pardavëjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablo-
gëti, kai nuosavybës (patikëjimo) teisë pereina pirkëjui iki daiktø per-
davimo (CK 6.326 str. 1 d.). Jeigu pardavëjas ðios pareigos nevykdo, jis
privalo atlyginti pirkëjui dël ðio paþeidimo patirtus nuostolius.
Pardavëjas privalo perduoti sutarties sąlygas atitinkančius daiktus
pagal kokybę, kiekį ar kitus kriterijus (CK 6.327 str.). Jei sutartyje ðie kri-
terijai nëra aptarti, jie turi atitikti áprastus reikalavimus. Ðios pirkëjo
pareigos tinkamas vykdymas siejamas su nuosavybës teisës perëjimo
momentu. Pardavëjas atsako uþ bet kokià minëtø reikalavimø neatitik-
tá, kuri buvo nuosavybës teisës perëjimo momentu, net jeigu ta neatitik-
tis paaiðkëjo vëliau. Taèiau pardavëjas neatsako, jeigu sudarydamas
sutartá pirkëjas þinojo arba negalëjo neþinoti apie daiktø neatitiktá.
Pardavëjas taip pat atsako, jeigu daiktø neatitiktis atsirado po nuosavy-
bës teisës perëjimo momento kaip bet kokios pardavëjo prievolës pa-
þeidimo pasekmë, áskaitant garantijas, kad tam tikrà laikà prekës bus
tinkamos naudoti pagal jø áprastà arba specialiai nurodytà paskirtá arba
286
iðlaikys aptartas savybes arba charakteristikas, paþeidimà. Pavyzdþiui,

pagal pirkimo–pardavimo sutartá pirkëjui nuosavybës teisë perëjo jam
sumokëjus kainà, o pardavëjas privalëjo saugoti daiktus iki perdavimo
pirkëjui momento, taèiau dël netinkamo saugojimo daiktø kokybë pa-
blogëjo. Tokiu atveju pardavëjas privalo atlyginti pirkëjui dël tokio pa-
blogëjimo atsiradusius nuostolius arba pasinaudoti kitomis CK 6.334
straipsnyje numatytomis teisëmis.
Pirkëjas taip pat netenka teisës remtis daiktø ir sutarties arba
áprastø reikalavimø neatitiktimi, jeigu jis per protingà laikà po to, kai
neatitiktá pastebëjo ar turëjo pastebëti, apie tai nepraneða pardavëjui ir
nenurodo, kokiø reikalavimø daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.).
Pirkëjas privalo perduoti pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kie-
kio, tûrio arba kitais matais arba pinigais nustatytà daiktø kiekį. Sutar-
ties sàlyga dël daiktø kiekio gali bûti ðaliø suderinta numatant sutartyje
tik kiekio nustatymo tvarkà. Jeigu sutartis pradëta vykdyti, laikoma, kad
ji sudaryta dël tokio daiktø kiekio, kiek jø pirkëjas faktiðkai priëmë.
Sutarties sàlyga dël kiekio yra esminë, todël jeigu ið pirkimo–pardavimo
sutarties turinio ir jà aiðkinant neámanoma nustatyti perduotinø daiktø
kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).
Sutarties sàlygos dël daiktø kiekio paþeidimo teisinës pasekmës
numatytos CK 6.330 straipsnyje. Kai perduodamas maþesnis daiktø
kiekis, pirkëjas turi teisæ, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba rei-
kalauti perduoti jam trûkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus
ir sumokëti kainà, o jei kaina jau sumokëta, – reikalauti jà gràþinti ir
atlyginti nuostolius. Jei pardavëjas perduoda pirkëjui daugiau, negu
sutartyje nurodyta, daiktø, pirkëjas privalo apie tai praneðti pardavëjui
per ástatymuose ar sutartyje numatytà terminà, o jei terminas nenusta-
tytas, – per protingà terminà. Jeigu toká pirkëjo praneðimà gavæs parda-
vëjas per protingà terminà nenurodo, kà daryti, tai pirkëjas, jeigu kas
kita nenumatyta sutartyje, turi teisæ priimti visus daiktus arba atsisakyti
priimti tuos, kurie virðija sutartyje nustatytà kieká. Jei pirkëjas priima
daiktus, kuriø kiekis virðija sutartyje nurodytà kieká, tai uþ papildomai
priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu
ðalys nëra susitarusios kitaip.
Pirkimo–pardavimo sutartimi gali bûti nustatyta, kad pardavëjas
privalo perduoti atitinkamo asortimento (tam tikros rûðies, modelio,
dydþio, spalvos arba pagal kitokius poþymius apibûdinamus daiktus)
daiktus. Tokiu atveju pardavëjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie
287
atitinka ðaliø suderintà daiktø asortimentà. Gali bûti taip, kad sutartyje
nëra aptartas nei daiktø asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taèiau ið
sutarties turinio ir esmës matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrà asor-
timentà. Ðiuo atveju pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokio asorti-
mento daiktus, kurie atitiktø pardavëjui þinomus sutarties sudarymo
metu pirkëjo poreikius, arba turi teisæ sutarties atsisakyti.
Daiktø asortimento sàlygos paþeidimo teisinës pasekmës, kiek jø
nenustato pirkimo–pardavimo sutartis, numatytos CK 6.332 straipsnyje.
Pagal paþeidimo pobûdá galimos dvi situacijos, kai paþeidþiama daiktø
asortimento sàlyga: kai perduoti daiktai neatitinka asortimento ir kai
perduodama daugiau daiktø, taip pat ir tie, kurie atitinka asortimentà.
Jei pardavëjas perduoda pirkëjui daiktus, neatitinkanèius pirkimo–
pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkëjas turi teisæ atsisakyti
juos priimti ir uþ juos mokëti, o jeigu jau sumokëta, – pareikalauti grà-
þinti sumokëtà kainà.
Jei pardavëjas kartu perduoda pirkëjui ir daiktus, kurie atitinka
asortimentà, ir daiktus, kurie neatitinka asortimento, pirkëjas turi teisæ:
priimti asortimentà atitinkanèius daiktus ir atsisakyti priimti asortimen-
to neatitinkanèius daiktus; atsisakyti priimti visus daiktus; pareikalauti
pakeisti asortimento neatitinkanèius daiktus daiktais, numatytais sutar-
tyje; priimti visus perduotus daiktus.
Jei pirkëjas atsisako priimti asortimento neatitinkanèius daiktus
arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teisæ atsisakyti uþ ðiuos daiktus
mokëti, o jeigu jau sumokëta, – reikalauti, kad jam bûtø gràþinta sumo-
këta kaina.
Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pir-
këjas per protingà terminà po jø gavimo nepraneða pardavëjui, kad at-
sisako priimti daiktus.
Jeigu pirkëjas neatsisako priimti asortimento neatitinkanèiø daik-
tø, tai jis privalo uþ juos sumokëti su pardavëju suderintà kainà. Jeigu
pardavëjas dël savo kaltës per protingà terminà nesuderino kainos su
pirkëju, tai pirkëjas turi sumokëti uþ daiktus tà kainà, kuri sutarties su-
darymo metu áprastai buvo mokama atitinkamomis aplinkybëmis uþ
analogiðkus daiktus.
Sudarydamas sutartá pardavëjas privalo patvirtinti daiktø kokybę
(CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkëjui daiktus, kuriø
kokybë atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sàlygas bei daiktø kokybæ
nustatanèiø dokumentø reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavëjas
288
atsako uþ daiktø trûkumus, jeigu pirkëjas árodo, kad jie atsirado iki
daiktø perdavimo arba dël prieþasèiø, atsiradusiø iki daiktø perdavimo.
Ástatymai arba sutartis gali numatyti pardavëjo pareigà garantuoti
pirkëjui, kad daiktai atitinka sutarties sàlygas ir kad sutarties sudarymo
metu nëra paslëptø daiktø trûkumø, dël kuriø daikto nebûtø galima
naudoti tam tikslui, kuriam pirkëjas já ketino naudoti, arba dël kuriø
daikto naudingumas sumaþëtø taip, kad pirkëjas, tuos trûkumus þino-
damas, arba apskritai nebûtø to daikto pirkæs, arba nebûtø uþ já tiek
mokëjæs. Taèiau pardavëjas neprivalo garantuoti, kad nëra paslëptø
trûkumø, jeigu apie juos pirkëjas þino arba jie yra tokie akivaizdûs, kad
bet koks atidus pirkëjas bûtø juos pastebëjæs be jokio specialaus tyrimo.
Pardavëjas, garantuodamas daiktø kokybæ, atsako uþ daiktø trûkumus,
jeigu neárodo, kad jie atsirado po daiktø perdavimo pirkëjui dël to, kad
pirkëjas paþeidë daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dël tre-
èiøjø asmenø kaltës ar nenugalimos jëgos. Daikto kokybës garantijà
taip pat privalo duoti daiktø gamintojas, platintojas, tiekëjas, importuo-
tojas arba bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.
Daiktø kokybë sutartyje gali bûti neaptarta. Tokiais atvejais parda-
vëjas privalo perduoti pirkëjui tokios kokybës daiktus, kad juos bûtø
galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taèiau jeigu sutarties
sudarymo metu pirkëjas praneðë pardavëjui apie konkretø tikslà, ku-
riam jis perka daiktus, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokios
kokybës daiktus, kad jie tiktø tam konkreèiam tikslui.
Jei sutartis sudaryta pagal pavyzdá, modelá arba apraðymà, pardavë-
jas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pavyzdá, modelá arba
apraðymà, iðskyrus sutartyje aptartas iðimtis.
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybës reikalavimø, jeigu jie ne-
turi tø savybiø, kuriø pirkëjas galëjo protingai tikëtis, t. y. kurios bûti-
nos daiktui, kad já bûtø galima naudoti pagal áprastinæ arba specialià
paskirtá. Daiktai taip pat neatitinka sutarties reikalavimø, jeigu perduo-
tø daiktø kiekis, dydis arba svoris neatitinka sutarties sàlygø arba per-
duotas kitos rûðies, negu numatyta sutartyje, daiktas.
Specialiai reglamentuojama situacija, kai daiktai parduodami tei-
smo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu atveju pardavëjas
neprivalo garantuoti jø kokybës, o pirkëjas negali remtis tuo, kad pa-
rdavëjas pardavë netinkamos kokybës daiktà, iðskyrus atvejus, kai apie
parduodamo daikto trûkumus pardavëjas þinojo (CK 6.333 str. 8 d.).
289
Parduodamas paveldëjimo teise ir nenurodydamas konkretaus turto

pardavëjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra ápëdinis.
Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybës reikalavimø, pirkëjas
turi teisæ pasirinkti vienà ið keliø galimybiø savo paþeistai teisei apginti
(CK 6.334 str.). Jis turi teisæ reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibûdin-
tas pagal rûðá, bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu, iðskyrus atvejus,
kai trûkumai yra nedideli arba jie atsirado dël pirkëjo kaltës; kad bûtø
atitinkamai sumaþinta pirkimo kaina; kad pardavëjas neatlygintinai per
protingà terminà paðalintø daikto trûkumus arba atlygintø pirkëjo iðlai-
das jiems iðtaisyti, jei trûkumus ámanoma paðalinti; gràþinti sumokëtà
kainà ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybës daikto pardavimas
yra esminis sutarties paþeidimas.
Pardavëjas privalo gràþinti pirkëjui sumokëtà kainà, jeigu dël daik-
to kokybës paslëpto trûkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties
sudarymo metu, nupirktas daiktas þûva. Jei apie toká trûkumà pirkëjas
þinojo arba turëjo þinoti, tai jis privalo ne tik gràþinti pirkëjui sumokëtà
kainà, bet ir atlyginti nuostolius. Jei netinkamos kokybës daikto þuvimo
prieþastis nëra jo kokybë, o daiktas þuvo dël nenugalimos jëgos arba
pirkëjo kaltës, pardavëjas privalo atlyginti pirkëjui daikto vertës þuvimo
momentu ir daikto kainos skirtumà.
Sutarties sàlygos, panaikinanèios arba apribojanèios pardavëjo at-
sakomybæ uþ daiktø trûkumus, negalioja, iðskyrus atvejus, kai jis pirkë-
jui atskleidë daikto trûkumus, kurie pardavëjui buvo arba turëjo bûti
þinomi, taip pat atvejus, kai pirkëjas savo rizika pirko daiktus ið asmens,
kuris nëra profesionalus pardavëjas.
Svarbià reikðmæ pirkimo–pardavimo santykiuose turi daiktø koky-
bës garantijos terminai. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurá
daiktas turi bûti tinkamas naudoti pagal paskirtá. Garantiniai terminai
gali bûti nustatyti ástatymo arba sutarties (CK 6.335 str. 1 d.). Garanti-
jos terminas pradedamas skaièiuoti nuo daiktø perdavimo, jeigu sutar-
tis nenumato ko kita (CK 335 str. 2 d.).
Jei daiktas yra sudëtingas, garantija galioja visoms daiktø sudëti-
nëms dalims, jeigu ko kita nenustatyta ástatymuose arba sutartyje.
Komplektuojamøjø detaliø kokybës garantijos terminas yra toks pat
kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaièiuoti kartu su pagrindinio
gaminio kokybës garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Jei pardavëjas pakeièia daiktà arba jo komplektuojamàjà detalæ per
nustatytà kokybës garantijos terminà, tai naujam daiktui arba naujai
290
komplektuojamai detalei taikomas toks pat kokybës garantijos termi-

nas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui arba komplektuojamai
detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 str. 1, 5 ir 6 d.).
Jeigu pirkëjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas ko-
kybës garantijos terminas, dël nuo pardavëjo priklausanèiø kliûèiø, tai
garantijos terminas neskaièiuojamas tol, kol pardavëjas tas kliûtis paða-
lina. Garantijos terminas taip pat pratæsiamas tokiam laikui, kurá pirkë-
jas negalëjo daikto naudoti dël trûkumø, jeigu jis tinkamai praneðë pa-
rdavëjui apie pastebëtus trûkumus, jeigu ko kita sutartyje nenustatyta
(CK 6.335 str. 3 ir 4 d.).
Nuo daiktø kokybës garantijos terminø reikia skirti daiktø tinka-
mumo naudoti terminus. Daiktø tinkamumo naudoti terminai – tai ásta-
tymø arba kitø teisës aktø nustatyti terminai, kuriems praëjus atitinka-
mi daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal jø paskirtá (CK 6.336 str.
1 d.). Pavyzdþiui, pienas tinka naudoti pagal paskirtá tik tam tikrà laiko-
tarpá, kuris nustatomas pagal jo kokybës standartus. Tinkamumo nau-
doti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dienà ir nuo
ðios dienos skaièiuojamà laiko tarpà, kurá daiktas tinkamas naudoti,
arba nurodant konkreèià kalendorinæ datà, iki kurios daiktas tinkamas
naudoti. Kokybës garantijos ir tinkamumo naudoti terminø paskirtis
lemia, kad kokybës garantijos terminas negali bûti ilgesnis nei tinka-
mumo naudoti terminas.
Jei daiktams yra nustatytas tinkamumo naudoti terminas, gaminto-
jas, importuotojas, pardavëjas arba kitas asmuo, savo vardu paskirstan-
tis daiktus, privalo já aiðkiai nurodyti (CK 6.336 str. 1 d.). Daiktà, ku-
riam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavëjas privalo per-
duoti pirkëjui tokiu laiku, kad pirkëjas turëtø realià galimybæ panaudoti
daiktà iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos.
Ástatymai arba pirkimo–pardavimo sutartis gali nustatyti privalomà
daiktø kokybës patikrinimà ir jo tvarkà bei terminus (CK 6.337 str. 1
d.). Jeigu terminai ir tvarka nenustatyti, tai daiktø kokybë turi bûti pa-
tikrinta per protingà terminà ir pagal áprastai taikomas daiktø kokybës
patikrinimo sàlygas bei prekybos paproèius. Jei ástatymø arba sutarties
yra nustatyta, kad patikrinti daiktø kokybæ privalo pardavëjas, tai jis
privalo kartu su daiktais perduoti pirkëjui dokumentus, patvirtinanèius,
kad daiktø kokybë patikrinta.
Pirkëjas gali pasinaudoti savo teisëmis, kai nupirkti daiktai turi
trûkumø, tik tuomet, jeigu ðie trûkumai buvo nustatyti per sutarties ar-
291
ba ástatymo nustatytà laiko tarpà. Ðis laiko tarpas yra vadinamas termi-
nu reikalavimams dël parduotø daiktø trûkumø pareikðti. Jo taikymo
taisyklës nustatytos CK 6.338 straipsnyje.
Jei daikto kokybës garantijos arba tinkamumo naudoti terminas
nenustatytas, pirkëjas reikalavimus dël daikto trûkumø gali pareikðti
per protingà terminà, bet ne vëliau kaip per dvejus metus nuo daikto
perdavimo dienos, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ilgesnio ter-
mino. Terminas reikalavimams dël gabenamø arba paðtu siunèiamø
daiktø trûkumø pareikðti skaièiuojamas nuo daiktø atgabenimo á pa-
skirties vietà dienos.
Jei yra nustatytas daikto kokybës garantijos terminas, reikalavimai
dël daikto trûkumø gali bûti reiðkiami, jeigu trûkumai nustatyti per ga-
rantijos terminà. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis
negu pagrindinio gaminio kokybës garantijos terminas, reikalavimas dël
komplektuojamosios detalës trûkumø gali bûti pareikðtas per pagrindi-
nio gaminio kokybës garantijos terminà. Jeigu komplektuojamajai deta-
lei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybës garantijos ter-
minas, reikalavimas dël komplektuojamosios detalës trûkumø, kurie
pastebëti per garantijos terminà, gali bûti pareikðtas neatsiþvelgiant á
tai, kad pagrindinio gaminio kokybës garantijos terminas pasibaigæs.
Reikalavimus dël daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti
terminas, trûkumø pirkëjas gali pareikðti, jeigu jie nustatyti per daikto
tinkamumo naudoti terminà.
Jei sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybës
garantijos terminas ir daikto trûkumai nustatyti pasibaigus ðiam termi-
nui, taèiau nepraëjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perda-
vimo dienos, pardavëjas atsako uþ daikto trûkumus, jeigu pirkëjas áro-
do, kad trûkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dël iki daikto per-
davimo atsiradusiø prieþasèiø, uþ kurias atsako pardavëjas.
Pardavëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pirki-
mo–pardavimo sutarties sàlygø, nustatanèiø daiktø komplektiškumą,
reikalavimus (CK 6.339 str. 1 d.). Komplektiðkumo reikalavimas pa-
prastai taikomas, kai parduodamas sudëtingas daiktas, pavyzdþiui, áren-
giniai, transporto priemonës ir pan. Jeigu sutartyje daiktø komplektið-
kumas neaptartas, pardavëjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuo-
tus taip, kad jie atitiktø prekybos paproèiø ir áprastai keliamus reikala-
vimus.
292
CK iðskiriamos dvi savarankiðkos sàvokos: „daiktø komplektiðku-

mas“ ir „daiktø komplektas“. Daiktø komplektu laikomas tam tikras
daiktø, susijusiø bendra paskirtimi, rinkinys. Kitaip nei sudëtingo daik-
to komplektiðkumas, daiktø komplekto reikðmë yra ta, kad pardavëjas
privalo perduoti sukomplektuotà sudëtingà daiktà net jei tai nëra atski-
rai aptarta sutartyje. Tuo tarpu daiktø komplektas, kaip objektas, priva-
lo bûti aptartas sutartyje.
Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato pardavëjo pareigà per-
duoti pirkëjui daiktø komplektà, laikoma, kad pardavëjas ávykdë savo
prievolæ tik tais atvejais, kai jis perduoda visus komplekto daiktus. Vi-
sus komplekto daiktus pardavëjas privalo perduoti pirkëjui vienu metu,
jeigu pagal sutartá arba prievolës pobûdá sutartis negali bûti vykdoma
kitaip (CK 6.340 str.).
Pasekmës, kai pardavëjas paþeidþia sutarties sàlygà dël daiktø
komplektiðkumo ir parduoda nekomplektiðkus daiktus, numatytos CK
6.341 straipsnyje. Pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu reikalauti suma-
þinti daikto kainà arba kad pardavëjas per protingà terminà sukomplek-
tuotø daiktus. Jeigu pardavëjas per protingà terminà nesukomplektuoja
daiktø, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti pakeisti nekomplektiðkus daik-
tus komplektiðkais arba atsisakyti vykdyti sutartá ir reikalauti gràþinti
sumokëtà kainà, jei ðis paþeidimas yra esminis. Tokios paèios taisyklës
taikomos ir tada, kai pardavëjas paþeidþia pareigà perduoti pirkëjui
daiktø komplektà, iðskyrus atvejus, kai pagal sutartá arba prievolës po-
bûdá jø negalima taikyti.
Pardavëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus su tara ir supakuotus,
iðskyrus atvejus, kai daiktø dël jø pobûdþio nereikia perduoti su tara ar
supakuotø (CK 6.342 str. 1 d.). Kà kita gali numatyti sutartis arba nu-
lemti prievolës prigimtis. Tara ir pakuotës reikalingos tam, kad daiktai
bûtø saugûs nuo galimo kenksmingo iðorinio poveikio ar dël savo savy-
biø. Pavyzdþiui, akivaizdu, kad gabenami stiklo gaminiai yra lengvai
paþeidþiami, todël áprasta, kad jie bûtø atitinkamai pakuojami. Pakuotë
ne tik apsaugo daiktà nuo galimo kenksmingo poveikio, bet ir yra pre-
kinio ávaizdþio dalis. Nesupakuotø arba blogai supakuotø prekiø reali-
zuojamoji vertë gali bûti maþesnë, nei tinkamai supakuotø. Ypaè tai
svarbu maþmeninëje prekyboje. Perduodamas daiktas dël savo fiziniø
savybiø turi turëti atitinkamà tarà. Pavyzdþiui, sieros rûgðtis turi bûti
perduodama supilta á uþdarà tarà, kurios negali paveikti pati rûgðtis, ir
pan.
293
Todël jei sutartis nenumato reikalavimø dël daiktø taros ir pakuo-

tës, perduodami daiktai turi bûti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams
áprasta, o jei tara arba pakuotë gali bûti ávairi, – taip supakuotus arba su
tokia tara, kad bûtø uþtikrintas tokios rûðies daiktø tinkamumas juos
laikant ar gabenant áprastinëmis sàlygomis (CK 6.342 str. 2 d.).
Jeigu privalomus reikalavimus dël daiktø taros arba pakuotës nu-
stato ástatymai arba kiti teisës aktai, tai pardavëjas–verslininkas privalo
perduoti pirkëjui daiktus, kuriø tara ir pakuotë atitinka ástatymø arba
kitø teisës aktø nustatytus reikalavimus (CK 6.342 str. 3 d.).
Pirkëjo pareigos perduoti tinkamai supakuotus ir su tinkama tara
daiktus paþeidimo pasekmës nustatytos CK 6.343 straipsnyje. Jei pa-
rdavëjas paþeidþia ðià pareigà ir perduoda pirkëjui nesupakuotus ar be
taros arba netinkamai supakuotus ar su netinkama tara daiktus, pirkë-
jas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavëjas daiktus supa-
kuotø arba pateiktø juos su tara arba pateiktø pakuotæ ar tarà, jeigu ko
kita nenumato sutartis arba nelemia prievolës ir prekiø pobûdis. Jeigu
sutartis nenumato ko kita, pirkëjas taip pat turi teisæ pareikðti tokius
reikalavimus kaip ir ágijus netinkamos kokybës daiktà (CK 6.334 str.).
Pirkimo−pardavimo sutartis gali nustatyti pardavëjo pareigà ap-
drausti daiktus. Jeigu tokios pareigos pardavëjas nevykdo, pirkëjas turi
teisæ apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jø draudimo iðlaidas ar-
ba atsisakyti vykdyti sutartá (CK 6.316 str.).
Pirkėjo teisės ir pareigos. Pagrindinë pirkëjo pareiga yra sumokėti

kainą per sutartyje arba įstatyme nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.
Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkëjas privalo ið karto sumokëti
visà kainà (CK 6.314 str. 4 d.). Uþ pavëlavimà sumokëti kainà pirkëjas
privalo mokëti palûkanas, kurios pradedamos skaièiuoti nuo daikto
perdavimo arba ðaliø sutarto termino, jeigu sutartis arba ástatymai ne-
numato ko kita (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 2 d.). Ðios palûkanos gali
bûti nustatytos ðaliø susitarimu arba ástatymo (CK 6.37 str. 1 d.). Pavyz-
dþiui, jeigu pirkëjas ir pardavëjas yra verslininkai arba privatûs juridi-
niai asmenys ir dël palûkanø dydþio nëra susitarta, pirkëjas privalo mo-
këti ðeðiø metiniø procentø dydþio palûkanas (CK 6.210 str.).
Pareiga sumokëti kainà pagal sutarties arba ástatymo nustatytus
reikalavimus lemia ir kitokias teisines pasekmes, kurios yra numatytos
CK 6.314 ir 6.345 straipsniuose. Jei kilnojamieji daiktai jau perduoti
pirkëjui, o jis kainos nesumokëjo, pardavëjas turi teisæ atsisakyti sutar-
294
ties, raðtu apie tai praneðdamas pirkëjui, ir iðreikalauti daiktus ið pirkë-

jo. Jeigu nesumokëta tik dalis kainos, o daiktas yra dalusis, pardavëjas
gali iðreikalauti tik nesumokëtà daikto kainos dalá. Teise iðreikalauti
daiktus pardavëjas negalës pasinaudoti jeigu: a) daiktai iðgabenti ið jø
perdavimo vietos valstybës teritorijos arba b) jie atlygintinai perleisti
treèiajam asmeniui, arba c) jie yra ákeisti, arba d) jiems nustatyta uzu-
frukto teisë. Pardavëjas taip pat negalës iðreikalauti daiktø ið nemokaus
pirkëjo, jeigu per protingà terminà pirkëjo administratorius pasiûlo su-
mokëti kainà arba pateikia ðios prievolës ávykdymo uþtikrinimà.
Nustatant, ar pirkëjas tinkamai vykdo savo pareigà sumokëti daik-
tø kainà, svarbu nustatyti ir jos sumokëjimo vietà bei laikà. Ðios pro-
blemos nëra, jei sutartis nustato, kada ir kur turi bûti sumokëta kaina.
Tuo tarpu jei pirkëjas neápareigotas sumokëti kainà konkreèioje vieto-
je, jis privalo sumokëti jà pardavëjui daiktø perdavimo vietoje (CK
6.314 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas neápareigotas sumokëti uþ daiktà konkre-
èiu laiku, jis privalo uþ juos sumokëti, kai pardavëjas pagal sutartá arba
ðá kodeksà perduoda pirkëjui daiktus arba disponavimo jais dokumen-
tus (CK 6.314 str. 2 d.).
Jei pirkëjas atsisako sumokëti uþ daiktus, pardavëjas gali savo nuo-
þiûra reikalauti sumokëti uþ juos arba atsisakyti vykdyti sutartá (CK
6.314 str. 6 d.).
Jei pardavëjas pagal sutartá turi perduoti pirkëjui ne tik daiktus, uþ
kuriuos pirkëjas dar nesumokëjo, bet ir kitus daiktus, ðiø daiktø perda-
vimà pardavëjas gali sustabdyti, kol pirkëjas visiðkai sumokës uþ anks-
èiau perduotus daiktus, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita.
Pirkëjas privalo sumokëti ne tik uþ daiktus, bet ir kitas sutartyje ar-
ba ástatymuose numatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iðlai-
das (CK 6.310 ir 6.344 str. 3 d.). Pirkëjui taip pat tenka daiktø priëmi-
mo, daiktø perdavimo–priëmimo dokumento sudarymo iðlaidos (CK
6.310 str.).
Ástatymas nustato kainos mokëjimo pagal privalomai notariðkai
tvirtinamas ir vëliau registruojamas vieðame registre sutartis tvarkà.
Jeigu ðaliø susitarimas nenustato kitaip, pirkëjas, pasiraðydamas tokià
sutartá, privalo pinigus sumokëti á notaro depozitinæ sàskaità, o parda-
vëjui pinigus notaras perduoda po sutarties áregistravimo vieðame re-
gistre (CK 6.344 str. 4 d.).
Pirkëjas neprivalo sumokëti uþ darbà, kol jis neturëjo galimybës
patikrinti jø, iðskyrus atvejus, kai ðaliø susitarimas numato kà kita (CK
295
3.14 str. 3 d.). Pirkëjas taip pat turi teisæ sustabdyti pinigø mokëjimà,
jeigu turi pagrindà manyti, kad dël pardavëjo kaltës jam bus pareikðtas
ieðkinys dël parduodamø daiktø iðreikalavimo arba teisiø á juos suvar-
þymo, iðskyrus atvejus, kai pardavëjas uþtikrina, jog galimi pirkëjo nuo-
stoliai bus atlyginti (CK 6.344 str. 5 d.).
Pirkimo–pardavimo sutartimi gali bûti nustatyta pirkëjo pareiga vi-
sà arba dalá kainos sumokëti iki daiktø perdavimo (iðankstinis mokëji-
mas). Tokiu atveju pirkëjas privalo kainà sumokëti sutartyje nustatytu
laiku (CK 6.315 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas ið anksto kainos nesumoka,
pardavëjas turi teisæ sustabdyti sutarties vykdymà.
Jei iðankstinæ ámokà gavæs pardavëjas nustatytu laiku neperduoda
pirkëjui daiktø, ðis turi teisæ reikalauti, kad pardavëjas perduotø jam
daiktus arba gràþintø sumokëtà sumà. Pardavëjas tokiu atveju uþ gautà
sumà taip pat privalo mokëti ástatymø arba sutarties nustatytas palûka-
nas, jeigu ko kita nenumato sutartis. Palûkanos pradedamos skaièiuoti
nuo tos dienos, kai daiktai faktiðkai perduodami pirkëjui arba jam grà-
þinama sumokëta kaina (CK 6.314 str. 3 ir 4 d.).
Antroji svarbi pirkëjo pareiga yra pareiga priimti jam perduotus
daiktus, iðskyrus atvejus, kai pirkëjas turi teisæ reikalauti juos pakeisti
arba nutraukti sutartá (CK 6.346 str. 1 d.). Pavyzdþiui, jei parduotas
daiktas neatitinka kokybës reikalavimø, pirkëjas turi teisæ reikalauti,
kad daiktas bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu arba sutarties atsi-
sakyti (CK 6.334 str. 1 d. 1 ir 4 p.). Pirkëjas taip pat privalo imtis tokiø
priemoniø ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal áprastus reikalavimus
bûtini, kad daiktai bûtø tinkamai perduoti ir priimti (CK 6.346 str.
2 d.).
Jei pirkëjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavëjas gali sa-
vo nuoþiûra reikalauti, kad pirkëjas priimtø daiktus, arba atsisakyti
vykdyti sutartá (CK 6.314 str. 6 d. ir 6.346 str. 3 d.).
Pirkëjas privalo tinkamai saugoti daiktus, jei pagal ástatymus arba
sutartá jis turi teisæ jam perduotus daiktus gràþinti pardavëjui. Ðiuo at-
veju pirkëjo pareiga saugoti daiktus iðlieka iki daiktø gràþinimo (CK
6.347 str. 1 d.). Pirkëjas taip pat turi daiktø sulaikymo teisæ, iðskyrus
atvejus, kai pardavëjas atlygina pirkëjo iðlaidas. Jei gràþintinus daiktus
pirkëjas gavo atgabenus á paskirties vietà, pirkëjas daiktus privalo grà-
þinti savo lëðomis, iðskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavëjas
ar jo atstovas arba jei dël to pirkëjui bûtø dideliø nepatogumø ar iðlaidø
(CK 6.347 str. 2 d.). Jei gràþintini yra greitai gendantys daiktai, pirkëjas
296
turi teisæ parduoti juos (CK 6.347 str. 3 d.) ir ið gautø pinigø iðskaityti
bûtinas saugojimo iðlaidas.
Pirkëjas privalo įtraukti pardavėją į bylą, jeigu treèiasis asmuo pa-
reiðkia ieðkiná dël daikto paëmimo (CK 6.322 str. 1 d.). Jei pirkëjas ðios
pareigos nevykdo, pardavëjas atleidþiamas nuo atsakomybës pirkëjui,
jeigu árodo, kad bûtø galëjæs uþkirsti kelià parduoto daikto paëmimui ið
pirkëjo, pirkëjas privalo atlyginti pardavëjui būtinas daikto saugojimo
išlaidas, jei pagal pirkimo–pardavimo sutartá nuosavybës teisë pirkëjui
pereina iki daiktø perdavimo (CK 6.326 str.).
Pirkëjas taip pat privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nu-
statančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pa-
kuotę, pažeidimą per ástatymø arba sutarties nustatytà terminà, o jei
tokio nëra – per protingà terminà (CK 6.348 str. 1 d.). Ði pareiga pirkë-
jui kyla tada, kai buvo arba atsiþvelgiant á daiktø pobûdá ir paskirtá turë-
jo bûti nustatytas atitinkamos sàlygos paþeidimas. Jeigu pirkëjas nevyk-
do ðios pareigos, pardavëjas turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies
patenkinti pirkëjo reikalavimus pakeisti, perduoti trûkstamus daiktus,
paðalinti daiktø trûkumus, sukomplektuoti, supakuoti arba pateikti
daiktus su tara, arba pakeisti tarà ar pakuotæ, jeigu árodo, kad pirkëjui
paþeidus savo pareigà neámanoma ávykdyti reikalavimø arba kad tø rei-
kalavimø ávykdymas pareikalautø labai dideliø pardavëjo iðlaidø, paly-
ginti su tomis, kuriø pardavëjas bûtø turëjæs, jei pirkëjas bûtø tinkamai
praneðæs pardavëjui, kad sutartis paþeista.
Pirkëjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti, jei
nuosavybës teisë á daiktà iðlieka pardavëjui, kol pirkëjas visiðkai atsi-
skaito arba ávykdo kitas sàlygas, iðskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktø
prigimtis ir savybës lemia kà kita (CK 6.349 str. 1 d.). Jei neávykdomos
pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosa-
vybës teisës á daiktus perëjimà pirkëjui, pardavëjas turi teisæ iðreikalauti
daiktus ið pirkëjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Jei pirkimo−pardavimo sutartis nustato pirkëjo pareigà apdrausti
daiktus, o tokios pareigos pirkëjas nevykdo, pardavëjas turi teisæ ap-
drausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jø draudimo iðlaidas arba atsisa-
kyti vykdyti sutartá (CK 6.316 str.).
297
34.3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis
Vartojimo sutartis yra viena ið sutarèiø rûðiø, kuriai reglamentuoti

bûdingi silpnosios ðalies – vartotojø teisiø gynimo prioritetai. Europos
Sàjungoje vartotojø teisëms horizontaliuose santykiuose ginti skirtos
kelios direktyvos225. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartá parda-
vëjas – asmuo, kuris verèiasi prekyba, pardavëjo atstovas ásipareigoja
parduoti prekæ – kilnojamàjá daiktà pirkëjui – fiziniam asmeniui jo as-
meniniams, ðeimos arba namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu
ar profesija, tenkinti, o pirkëjas ásipareigoja sumokëti kainà (CK 6.350
str. 1 d.). Sutartinius vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reguliuoja
ir Vyriausybës 2001 m. birþelio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dël maþmeni-
nës prekybos taisykliø patvirtinimo“ patvirtintos maþmeninës prekybos
taisyklës226.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas visuomet yra
juridinis asmuo arba verslininkas, taip pat ðiø asmenø atstovas, o pirkë-
jas visuomet yra fizinis asmuo227.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse negali bûti sàlygø, pasun-
kinanèiø pirkëjo padëtá arba panaikinanèiø ar suvarþanèiø vartotojo
teisæ pareikðti ieðkiná pardavëjui dël sutarties sàlygø paþeidimo (CK
6.350 str. 2 d.). Vartojimo sutarèiø sàlygø ypatumai nustatyti CK 6.188
straipsnyje.
Vartotojas yra silpnoji sutarties ðalis. Todël CK 350 straipsnio 3 da-
lyje nustatyti pardavëjo veiksmø, galinèiø paþeisti vartotojø interesus,
draudimai. Pardavėjui draudžiama: nustatyti, kad pirkimo–pardavimo
225
Pavyzdþiui, 1993 m. balandþio 5 d. Tarybos direktyva dël nesàþiningø vartojimo
sutarèiø sàlygø 93/13/EEB, 1985 m. gruodþio 20 d. Tarybos direktyva, skirta apsaugoti
vartotojui, kai sutartys sudaromos netarnybinëse patalpose 85/577/EEB. 1997 m. gegu-
þës 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dël vartotojø teisiø apsau-
gos nuotolinës prekybos sutarèiø atþvilgiu 97/7/EC.
226
227
Paþymëtina, kad galimi atvejai, kai sutartá pasiraðo juridinis asmuo, pavyzdþiui,
daugiabuèio gyvenamojo namo savininkø bendrija, atstovaujanti gyventojams. Ðiuo atve-
ju kvalifikuojant sutartá kaip vartojimo sutartá svarbu, kas yra galutinis prekiø ir paslaugø
vartotojas ir kokiems tikslams prekës ir paslaugos ágytos. Ir vien ta aplinkybë, kad sutartá
pasiraðë ne fizinis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nëra pagrindas nelaikyti
sutarties vartojimo sutartimi. Apie vartojimo sutarèiø teisiná kvalifikavimà þr.: Lietuvos
Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 12 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–579/2003
257-oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, kat. 37.1; 40.2.
298
sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu arba kitomis sàlygo-
mis nuperkamas tam tikras daiktø kiekis; suteikti teisæ pirkëjui ið karto
ar per tam tikrà terminà po sutarties sudarymo gauti dovanø arba prie-
dà prie daikto, iðskyrus reklaminius priedus arba nusipirkto daikto pri-
klausinius; veikti pirkëjus ákyriai siûlant daiktus arba paslaugas, nuro-
dant kainoraðèiuose, kainø etiketëse, parduotuviø vidaus ir lango vitri-
nose tariamà kainø sumaþinimà bei kitais gerai moralei ir vieðajai tvar-
kai prieðtaraujanèiais bûdais arba priemonëmis.
Gindamas savo paþeistas teises, vartotojas gali kreiptis ir á teismà,
ir á vartotojø teises ginanèias institucijas, kurios gali taikyti pardavëjams
administracines sankcijas228.
Paprastai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma pirkëjui
iðreiðkus savo valià konkliudentiniais veiksmais. Jeigu ástatymai arba
sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo
sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkëjas iðsirenka perkamà daik-
tà arba kitokiu bûdu pareiðkia savo valià (CK 6.351 str.).
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikomos viešosios ofertos
sąlygos. Taèiau ðios sàlygos yra grieþtesnës pardavëjo atþvilgiu nei CK
6.171 straipsnyje numatytos bendrosios vieðosios ofertos sàlygos. Varto-
jimo pirkimo–pardavimo sutartyse vieðàja oferta yra laikomas daiktø
nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose arba apraðymuose,
jeigu yra nurodytos esminës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos.
Daiktø iðdëstymas vitrinose, ant prekystalio arba kitose jø pardavimo
vietose, taip pat daiktø pavyzdþiø demonstravimas arba informacijos
apie parduodamus daiktus pateikimas (apraðymai, katalogai, nuotrau-
kos ir kt.) jø pardavimo vietoje laikomi vieðàja oferta nepaisant to, ar
nurodyta daiktø kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos,
iðskyrus atvejus, kai pardavëjas aiðkiai ir nedviprasmiðkai nurodo, kad
tam tikri daiktai nëra skirti parduoti (CK 6.352 str.).
Pardavėjo pareigos. Pardavëjas parduodamø daiktø etiketëse arba
kitokiu bûdu privalo suteikti pirkëjui bûtinà, teisingà ir visapusiðkà in-
formacijà apie parduodamus daiktus: jø kainà (áskaitant visus mokes-
èius), kokybæ, vartojimo bûdà ir saugumà, kokybës garantijos terminà,
tinkamumo naudoti terminà bei kitas daiktø ir jø naudojimo savybes,
228
Administraciniø sankcijø taikymà reglamentuoja Vartotojø teisiø gynimo ástaty-
mas // Valstybës þinios. 2000. Nr. 85–2581 bei Administraciniø teisës paþeidimø kodek-
sas.
299
atsiþvelgdamas á daiktø pobûdá, jø paskirtá, vartotojo asmená bei maþ-

meninës prekybos reikalavimus (CK 6.353 str. 1 d.). Pardavëjas, paþei-
dæs ðià pareigà, turi atlyginti dël to pirkëjo patirtus nuostolius. Þenkli-
nimo ir kainø nurodymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos ûkio
ministro 2002 m. geguþës 15 d. ásakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos
Respublikoje parduodamø daiktø (prekiø) þenklinimo ir kainø nuro-
dymo taisyklës229.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse reikia iðskirti du aspektus,
kai pirkëjas gali kreiptis á pardavëjà dël nusipirktø daiktø ir ágyvendinti
ástatymø jiems suteiktas teises.
Pirma, pirkëjas turi teisæ reikalauti pakeisti daiktus arba juos grà-
þinti, jei nëra jø trûkumø, pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartá.
Jeigu pirkëjui nepatinka nusipirktos prekës forma, dydis, spalva, mode-
lis arba komplektiðkumas, pirkëjas turi teisæ jà pakeisti (CK 6.362 str.).
Pirkëjas turi teisæ per keturiolika dienø nuo ne maisto daiktø perdavi-
mo jam, jeigu pardavëjas nëra nustatæs ilgesnio termino, pakeisti nusi-
pirktus daiktus pirkimo arba kitoje pardavëjo nurodytoje vietoje tapa-
èiais kitokiø matmenø, formos, spalvos, modelio ar komplektiðkumo
daiktais. Jeigu keièiant daiktus susidaro kainø skirtumas, pirkëjas su
pardavëju privalo atsiskaityti pagal perskaièiuotas kainas. Jeigu parda-
vëjas neturi pakeisti tinkamø daiktø, pirkëjas turi teisæ per keturiolika
dienø gràþinti daiktus pardavëjui ir atgauti uþ juos sumokëtà kainà.
Pirkëjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo
naudojami, nesugadinti, iðsaugotos jø vartojamosios savybës bei nepra-
radæ prekinës iðvaizdos ir pirkëjas turi árodymø, patvirtinanèiø, kad jis
daiktus pirko ið to pardavëjo.
Antra, pirkëjo teisës ginamos, jei parduodama netinkamos kokybës
prekë. Prekiø gràþinimà ir keitimà reglamentuoja Lietuvos Respublikos
ûkio ministro 2001 m. birþelio 29 d. ásakymu Nr. 217 patvirtintos Daiktø
gràþinimo ir keitimo taisyklës230. Pagal ðias taisykles, jeigu pirkëjui buvo
parduota netinkamos kokybës ne maisto prekë ir pardavëjas su pirkëju
neaptarë jos trûkumø, pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu ið pardavëjo
reikalauti: pakeisti netinkamos kokybës prekæ tinkamos kokybës preke;
atitinkamai sumaþinti prekës kainà; per protingà terminà neatlygintinai
paðalinti prekës trûkumus; atlyginti prekës trûkumø paðalinimo iðlai-
229
230
300
das, jeigu pardavëjui per protingà terminà jø nepaðalinus trûkumus pa-

ðalino vartotojas pats arba treèiøjø asmenø padedamas; vienaðaliðkai
nutraukti pirkimo–pardavimo sutartá ir pareikalauti gràþinti uþ prekæ
sumokëtus pinigus.
Jeigu pirkëjui buvo parduota netinkamos kokybës maisto prekë,
kol nesibaigë prekës tinkamumo naudoti terminas arba ðis terminas jau
buvo pasibaigæs, pirkëjas savo pasirinkimu turi teisæ: reikalauti, kad
prekë bûtø pakeista á tokià pat tinkamos kokybës prekæ; atitinkamai
sumaþinti kainà; gràþinti prekæ pardavëjui ir reikalauti gràþinti uþ prekæ
sumokëtus pinigus.
Prekës keièiamos arba gràþinamos prekës pirkimo vietoje arba ki-
toje pardavëjo nurodytoje, pirkëjui patogioje vietoje. Pirkëjas pardavë-
jui pateikia raðtiðkà praðymà, kuriame nurodo prekës trûkumus ir pir-
këjo pasirinktà vienà ið reikalavimø. Prie praðymo pridedami kasos apa-
rato kvitas arba pirkimo–pardavimo kvitas, arba kitas prekës pirkimà–
pardavimà ið ðio pardavëjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis do-
kumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybës garantijos termi-
nas). Jeigu pirkëjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta
tvarka iðduodamo prekës pirkimà–pardavimà ið ðio pardavëjo patvirti-
nanèio dokumento, prekë keièiama arba vykdomi kiti pirkëjo reikala-
vimai tik pardavëjui sutikus. Kilus nesutarimams tarp pirkëjo ir parda-
vëjo dël prekës kokybës, pardavëjas, gavæs raðtiðkà pirkëjo praðymà,
privalo ne vëliau kaip per 3 darbo dienas raðtu kreiptis á Valstybinæ ne
maisto produktø inspekcijà prie Ûkio ministerijos dël prekës kokybës
ávertinimo ir gavæs ið jos raðtu pateiktas iðvadas nedelsdamas apie tai
praneðti pirkëjui.
CK, atsiþvelgdamas á pirkëjo, kaip silpnosios sutarties ðalies, padëtá
vartojimo pirkimo–pardavimo sutarèiø atveju, atskirai reglamentuoja
specifinius vartojimo sutarèiø atvejus: daiktø pardavimà pagal pavyz-
dþius (CK 6.356 str.), prekiø pardavimà ne prekybai skirtose patalpose
(CK 6.357 str.), pardavimà naudojant automatus (CK 6.358 str.), daiktø
pardavimà su sàlyga pristatyti juos pirkëjui (CK 6.360 str.), nuomos–
pardavimo sutartá (CK 6.362 str.), daiktø pardavimo pagal sutartis, su-
daromas naudojant ryðio priemones (CK 6.366–6.367 str.), teisës tam
tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimà (CK 6.369–
6.370 str.).
301
34.4. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis
1964 m. redakcijos CK didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis bu-

vo vadinama tiekimo sutartimi. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutar-
tis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pagal didme-
ninio pirkimo–pardavimo sutartá pardavëjas – asmuo, kuris verèiasi
prekyba, pardavëjo atstovas ásipareigoja nustatytu laiku perduoti savo
pagamintus arba ásigytus daiktus pirkëjui nuosavybës teise (patikëjimo
teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, ðei-
mos ar namø ûkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pir-
këjas ásipareigoja sumokëti kainà (CK 6.371 str.). Taigi didmeninio pir-
kimo–pardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimo–pardavimo
sutarties atveju, pirkëjas gali bûti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Taèiau ðie
asmenys yra komercinës veiklos subjektai, t. y. ámonës arba verslininkai.
Tai komercinë sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams
tenkinti, todël pirkëjui taikomi grieþtesni reikalavimai. Taèiau þodis
„verslas“ didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties sampratoje neturi
bûti aiðkinamas plaèiai, pagrindinis atribojimo kriterijus nuo kitø pelno
siekianèio juridinio asmens sudaromø sutarèiø yra tas, kad didmeninio
pirkimo–pardavimo sutartimi pirkëjas ásigyja prekes naudoti ne pagal
paskirtá, o verslo tikslais. Sutartis, pagal kurià juridinis asmuo perka
daiktà naudoti pagal paskirtá, pavyzdþiui, paveikslà, kurá pakabins fir-
mos derybø su klientais patalpoje, nebus didmeninio pirkimo–
pardavimo sutartis, o jai bus taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo
santykius reglamentuojanèios normos.
Sutartis gali bûti ilgalaikë, jei prekës perduodamos atskiromis pa-
rtijomis (CK 6.372 str.). Jeigu tokioje sutartyje nenumatyti prekiø per-
davimo terminai, daiktø partijos turi bûti perduodamos kas mënesá ly-
giomis dalimis, jeigu kitokia iðvada nedarytina atsiþvelgiant á prekybos
paproèius arba prievolës esmæ. Jeigu per tam tikrà terminà pardavëjas
neperdavë visø daiktø, tai per likusá terminà (terminus) pardavëjas pri-
valo perduoti laiku neperduotus daiktus, iðskyrus atvejus, kai sutartis
numato kà kita (CK 6.372 str. 2 d.).
Daiktų pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavëjas, jeigu kitaip
nenustatyta didmeninio pirkimo–pardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje
neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sàlygomis pardavëjas turi atga-
benti daiktus pirkëjui, tai transporto rûðá ir prekiø gabenimo sàlygas
pasirenka pardavëjas, jeigu kitokia iðvada nedarytina atsiþvelgiant á
302
prekybos paproèius ir prievolës esmæ (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali
bûti numatyta pirkëjo pareiga atsiimti daiktus pardavëjo verslo arba
kitoje vietoje (sandëlyje, geleþinkelio stotyje ir t. t.).
Daiktų priėmimas. Pirkëjas privalo imtis bûtinø priemoniø, kad
perduoti daiktai bûtø tinkamai priimti per sutartyje nustatytà terminà,
o jeigu jis nenustatytas, – per protingà terminà ir sutartyje numatyta
tvarka bei bûdais patikrinti daiktø kieká, kokybæ ir nedelsdamas praneð-
ti pardavëjui apie nustatytus jø defektus ir kiekio trûkumà (CK 6.374
str. 1 d.). Jei daiktus pirkëjas turi atsiimti ið transporto organizacijos, jis
privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodytà
informacijà, ir daiktus priimti pagal tos transporto rûðies taisykles.
Nepriimtų daiktų saugojimas. Pirkëjas, nepaþeisdamas sutarties, gali
atsisakyti priimti daiktus dël ávairiø prieþasèiø. Taèiau jis privalo saugo-
ti daiktus, jeigu atsisakë juos priimti, bei nedelsdamas praneðti pardavë-
jui apie tai. Pardavëjas, gavæs praneðimà, per protingà terminà turi atsi-
imti daiktus arba praneðti pirkëjui, kà daryti su daiktais. Jeigu tokio
praneðimo nëra, pirkëjas gali daiktus parduoti arba gràþinti pardavëjui.
Ið gautos uþ parduotus daiktus pinigø sumos pirkëjas atlygina pardavi-
mo bei saugojimo iðlaidas, o likusià sumà gràþina pardavëjui. Greitai
gendanèius daiktus pirkëjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo ið pa-
rdavëjo (CK 6.375 str. 5 d.).
Jei pirkëjas atsisako priimti daiktus be ástatymuose ir sutartyje nu-
matyto pagrindo, taikomos taisyklës, analogiðkos bendrajai pirkimo–
pardavimo sutarèiø taisyklei, t. y. pardavëjas turi teisæ reikalauti sumo-
këti kainà (CK 6.375 str. 4 d.). Jeigu pagal sutartá pirkëjas daiktus turi
atsiimti pardavëjo verslo ar kitoje vietoje, atsiimdamas daiktus jø per-
davimo vietoje pirkëjas privalo patikrinti jø kieká ir kokybæ, jeigu sutar-
tis nenumato ko kita (CK 6.376 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas per sutartyje
nustatytà terminà, o jei jis nenustatytas, – per protingà terminà po to,
kai pardavëjas praneðë, kad daiktus galima atsiimti, jø neatsiëmë, pa-
rdavëjas turi teisæ atsisakyti vykdyti sutartá arba reikalauti uþ daiktus
sumokëti ir atlyginti jø saugojimo iðlaidas. Jeigu pirkëjas privalo nuro-
dyti, kokius daiktus jis perka, t. y. apibûdinti jø dydá, formà ir pan., ta-
èiau to per protingà terminà to nepadaro, ðitai gali padaryti pardavëjas,
atsiþvelgdamas á jam þinomas pirkëjo reikmes.
Pirkëjas privalo savo lëðomis gràþinti pardavëjui daugkartinio nau-
dojimo tarà ir pakuotæ, jei ko kito nebuvo numatyta sutartyje (CK 6.377
str. 1 d.). Kita tara gràþinama tik sutartyje numatytais atvejais.
303
Jei pardavëjas perduoda netinkamos kokybës ar nekomplektiðkus

daiktus, pirkëjas turi teisæ jam pareikðti ðio kodekso 6.334 ir 6.341
straipsniuose numatytus reikalavimus (CK 6.378 str.). Taèiau tokiais
atvejais pardavëjas, gavæs pirkëjo praneðimà, turi prioritetinæ teisæ ne-
delsdamas pakeisti netinkamos kokybës daiktus tinkamais arba juos
sukomplektuoti. Jei pardavëjas ðitaip iðtaiso sutarties paþeidimus, pir-
këjas negali pasinaudoti kitomis savo teisëmis.
Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis gali bûti nutraukta viena-
ðaliðkai, kai viena ið ðaliø jà ið esmës paþeidþia, pardavëjo padarytas
sutarties paþeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netin-
kamos kokybës ir jø trûkumø neámanoma per pirkëjui priimtinà termi-
nà paðalinti arba pardavëjas daugiau kaip du kartus paþeidë daiktø
perdavimo terminà, kai daiktai pagal ilgalaikæ sutartá turëjo bûti per-
duodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.), pirkëjo padarytas
sutarties paþeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus
laiku nesumokëjo uþ daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo per-
duodami, arba daugiau kaip du kartus neatsiëmë daiktø, kai jie per nu-
statytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.).
34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo

sutartis
Sutarties samprata. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklauso-

mybæ butai, gyvenamieji namai ir kiti nekilnojamieji daiktai privaèion
nuosavybën daugiausia buvo ágyjami privatizavimo bûdu arba atkuriant
nuosavybës teisæ á iðlikusá nekilnojamàjá turtà. Kasmet vis daugëjo ne-
kilnojamøjø daiktø pirkimo–pardavimo sutarèiø tarp privaèiø asmenø,
atsirado naujø pirkimo–pardavimo rûðiø, iðryðkëjo nekilnojamøjø daik-
tø pirkimo–pardavimo sutarèiø specifika, todël rengiant naujojo CK
projektà objektyviai atsirado poreikis iðskirti nekilnojamojo daikto pir-
kimo–pardavimo sutartá reguliuojanèias teisës normas.
Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarèiø taisyk-
liø nustatymà lëmë kelios aplinkybës, pirmiausia – daugumos nekilno-
jamøjø daiktø – pastatø ir statiniø – neatsiejamumas nuo þemës sklypø,
kuriuose jie yra, antra, didesnës nekilnojamøjø daiktø, palyginti su ki-
tais daiktais, vertë – tai reikalauja ginti specialius ir pirkëjo, ir pardavë-
304
jo interesus, treèia, dël tikslinës paskirties ir ypatingos daugelio nekil-

nojamøjø daiktø socialinës vertës ástatymais yra nustatomi tam tikri
apribojimai dalyvauti civilinëje apyvartoje ir, ketvirta, nekilnojamieji
daiktai yra individualiais poþymiais apibrëþti ir nepakeièiami daiktai, –
tai irgi lemia tam tikrà teisiniø santykiø, susijusiø su jais, specifiná regu-
liavimà. Bûtent dël anksèiau iðvardytø aplinkybiø naujajame CK atsira-
do naujas skirsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutartis (CK Ðeðtosios knygos IV dalies XXIII skyriaus að-
tuntasis skirsnis).
CK yra nurodytos ðio skirsnio taikymo ribos – ðio skirsnio normos
taikomos þemei, pastatams, gyvenamiesiems namams, butams ir kito-
kiems nekilnojamiesiems daiktams pirkti–parduoti (CK 6.392 str. 1 d.).
Ðio skirsnio normos taip pat taikomos ámonëms, kaip nekilnojamajam
daiktui, pirkti–parduoti tiek, kiek ðio skyriaus devintojo skirsnio nor-
mos (CK 6.402–6.410 str.) nenustato ko kita.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties apibrëþimas
CK nëra pateiktas. Taèiau remdamiesi bendruoju pirkimo–pardavimo
sutarties apibrëþimu, pateikiamu CK 6.305 straipsnyje, ir atsiþvelgdami
á specialiàsias teisës normas, iðdëstytas CK Ðeðtosios knygos IV dalies
XXIII skyriaus aðtuntajame skirsnyje („Nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutartys“), nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá
apibrëþtume taip: nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi
viena ðalis (pardavëjas) ásipareigoja perduoti nekilnojamàjá daiktà kitai
ðaliai (pirkëjui) nuosavybës teise, o pirkëjas ásipareigoja priimti nekil-
nojamàjá daiktà pagal perdavimo–priëmimo aktà ir sumokëti uþ já nu-
statytà pinigø sumà (kainà).
Sutartis yra konsensualinė – yra laikoma sudaryta nuo to momento,
kai ðalys susitaria dël visø esminiø sàlygø ir ðá susitarimà iðreiðkia nota-
rine forma (CK 6.393 str.). Sutartis yra abipusiškai įpareigojanti (sina-
lagmatinė), atlygintinė, dvišalė. Sutartis gali bûti sąlyginė (su atidedamàja
arba naikinamàja sàlyga).
Pirkimo–pardavimo sutarties tikslas – perduoti daiktà kito asmens
nuosavybën ir uþ tai gauti nustatytà pinigø sumà. Susitarimas dël pa-
rduodamo daikto – sutarties objekto – perdavimo–priëmimo nuosavy-
bën uþ sutartà kainà yra svarbiausias kriterijus, leidþiantis atriboti pir-
kimo–pardavimo sutartá nuo kitø sutarèiø.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis yra viena ið pir-
kimo–pardavimo sutarèiø rûðiø, todël jai taikomos nekilnojamojo daik-
305
to pirkimo–pardavimo sutarèiø normos (CK 6.392–6.401 str.), o klau-

simams, kuriø nereglamentuoja anksèiau nurodytø straipsniø normos,
taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo sutarèiø nuostatos – CK
6.305–6.349 straipsniai. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-
tartims taip pat taikomos nuosavybës ir patikëjimo teises reglamentuo-
janèios teisës normos (CK Ketvirtoji knyga), ðeimos teisës normos, reg-
lamentuojanèios naudojimàsi ir disponavimà ðeimos turtu (CK Treèioji
knyga), kitos teisës normos. Þemës sklypø pirkimui ir pardavimui tai-
komas Þemës ástatymas, kiti specialieji ástatymai ir su jais susijæ teisës
aktai. Valstybës ir savivaldybiø turto pirkimo–pardavimo sutartis (pri-
vatizavimà) reglamentuoja Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo
ástatymas, kiti specialûs ástatymai ir su jais susijæ teisës aktai.
Sutarties ðalys. CK normos, reguliuojanèios nekilnojamojo daikto
pirkimo–pardavimo sutarties teisinius santykius, neapibrëþia subjekti-
nës dalyviø sudëties. Ðios sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti
bet kurie civilinës teisës subjektai – Lietuvos Respublikos ir uþsienio
fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys nekilnojamàjá daiktà nuosavy-
bës arba patikëjimo teise, iðskyrus tam tikras ástatymø nustatytas iðimtis
dël þemës sklypø ásigijimo uþsienio fiziniams arba juridiniams asme-
nims.
Visiðkai veiksnus fizinis asmuo Lietuvos Respublikos pilietis yra
laisvas sudaryti bet kokias nekilnojamøjø daiktø pirkimo–pardavimo
sutartis. Visiðkai veiksnus asmuo – tai asmuo, sulaukæs pilnametystës,
taip pat jaunesnis nei aðtuoniolikos metø, susituokæs (kai ástatymai tai
leidþia) bei emancipuotas asmuo, t. y. visà civiliná veiksnumà turintis
asmuo. Asmenys iki keturiolikos metø sandoriø su nekilnojamaisiais
daiktais sudarinëti neturi teisës. Iðimtinai dël tokiø asmenø interesø ir
jø vardu minëtus sandorius sudaro tëvai arba globëjai. Nepilnameèiai
nuo keturiolikos iki aðtuoniolikos metø amþiaus sandorius su nekilno-
jamaisiais daiktais sudaro turëdami tëvø arba globëjø notarinës formos
sutikimà. Pripaþinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo glo-
bëjas. Jis turi veikti iðimtinai neveiksnaus asmens interesais ir nekilno-
jamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá gali sudaryti tik teismui lei-
dus. Ribotai veiksnaus asmens vardu nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutartá sudaro rûpintojas, taèiau tokiai sutarèiai sudaryti taip
pat reikalingas iðankstinis teismo leidimas (CK 3.244 str.). Iðankstinis
teismo leidimas ir rûpintojo sutikimas reikalingas ir tuomet, kai ribotai
veiksnus asmuo pats sudaro nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
306
sutartá. Veiksnus asmuo, kuriam jo praðymu dël sveikatos bûklës nusta-

toma rûpyba, ir rûpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo val-
dyti patikëjimo teise sutartá, kuri nustato rûpintojo teises ir pareigas,
susijusias su asmens turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo,
todël CK 3.244 straipsnis yra taikomas tiek, kiek neprieðtarauja rûpin-
tojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarèiai (CK 3.279 str. 5 d.).
Atstovavimas sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartis taip pat gali bûti savanoriðkas (sutartinis). Savanoriðko (sutarti-
nio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teisës, apibrëþiamos ága-
liojime. Notaro turi bûti patvirtinami ágaliojimai sudaryti sandorius,
kuriems bûtina notarinë forma (tarp jø nekilnojamøjø daiktø pirkimo–
pardavimo sutartims), taip pat ágaliojimas nekilnojamuosius daiktus
valdyti, jais naudotis arba disponuoti, jei ðá ágaliojimà iðduoda fizinis
asmuo (CK 2.138 str.).
Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø juridiniai asmenys turi
teisæ sudaryti bet kokias nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-
tartis, iðskyrus tam tikras ástatymø nustatytas iðimtis dël þemës sklypø
ásigijimo uþsienio juridiniams asmenims.
Juridiniø asmenø vardu nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartis (kaip ir visus kitus sandorius) sudaro jø steigimo dokumentuose
numatyti asmenys arba atitinkamus ágaliojimus turintys atstovai, nors
sutarties ðalis yra pats juridinis asmuo. Juridinio asmens duodamà ága-
liojimà sudaryti sandorius, kuriø forma turi bûti notarinë, privalu pat-
virtinti notariðkai.
Jeigu nekilnojamojo daikto pardavëjas yra patikëjimo teise valdan-
èios, naudojanèios ir disponuojanèios valstybës arba savivaldybiø turtu
valstybës arba savivaldybës institucijos, ástaigos ir organizacijos, valsty-
bës arba savivaldybës ámonës, be savininko sutikimo jos neturi teisës
priimti sprendimø, susijusiø su nekilnojamojo daikto perleidimu kitø
asmenø nuosavybën, jei ástatymai nenumato kitaip (Valstybës ir savi-
valdybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 9–11
str.).
Jeigu nekilnojamojo daikto pardavëjas yra akcinë (arba uþdaroji
akcinë) bendrovë, tai pagal 2003 m. gruodþio 11 d. Akciniø bendroviø
ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. IX–1889 13 straipsná dvejus metus nuo
akcinës bendrovës ásteigimo nekilnojamàjá turtà ásigyjant ið akcinës
bendrovës steigëjo kiekvienas toks sandoris, kai sandorio arba bendra
tokiø sandoriø suma per finansinius metus yra ne maþesnë kaip deðim-
307
tadalis akcinës bendrovës ástatinio kapitalo dydþio, turi bûti visuotinio

akcininkø susirinkimo patvirtintas kvalifikuota balsø dauguma, kuri
negali bûti maþesnë kaip du treèdaliai susirinkime dalyvaujanèiø akci-
ninkø akcijø suteikiamø balsø. Be to, ðis turtas iki visuotinio akcininkø
susirinkimo turi bûti ávertintas nepriklausomo turto vertintojo teisës
aktø, reglamentuojanèiø turto vertinimà, nustatyta tvarka. Turto verti-
nimo ataskaitoje, be kita ko, turi bûti iðvada, ar akcinës bendrovës ásigy-
jamo turto vertë atitinka mokamà uþ já sumà.
Be to, akcinës bendrovës valdyba priima sprendimus dël ilgalaikio
turto, kurio balansinë vertë didesnë kaip dvideðimtadalá bendrovës ásta-
tinio kapitalo, investavimo, perleidimo (áskaitant ir pardavimà), nuo-
mos (skaièiuojama atskirai kiekvienai sandorio rûðiai) bei sprendimus
ásigyti (áskaitant ir pirkimà) ilgalaikio turto uþ kainà, didesnæ kaip dvi-
deðimtadalá bendrovës ástatinio kapitalo. Akcinës bendrovës ástatuose
gali bûti numatyta, kad valdyba, prieð priimdama anksèiau nurodytus
sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkø susirinkimo pritarimà. Vi-
suotinio akcininkø susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsa-
komybës uþ priimtus sprendimus (2003 m. gruodþio 11 d. Akciniø ben-
droviø ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. IX–1889 34 str. 4 p.).
Sutarties forma. Ástatymas átvirtina nuostatà, jog notarine forma
turi bûti sudaromi daiktiniø teisiø á nekilnojamàjá daiktà perleidimo ir
daiktiniø teisiø bei nekilnojamojo daikto suvarþymo sandoriai (CK 1.74
str.). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bûti nota-
rinës formos. Tai imperatyvi ástatymo nuostata ir formos reikalavimø
nesilaikymas sutartá daro negaliojanèià (CK 6.393 str.).
Tam tikrø ypatumø dël formos turi nuosavybës teisës á nekilnoja-
muosius daiktus ágijimas turto pardavimo ið varþytiniø ir turto perdavi-
mo iðieðkotojui aktø pagrindais Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekse (toliau – CPK) nustatyta vykdymo proceso tvarka. Paþymëtina,
kad minëti dokumentai neprivalo bûti notarinës formos, juos suraðo
teismo antstoliø kontoros antstolis, o tvirtina apylinkës teismo, kurio
veiklos teritorijoje yra antstolis, teisëjas (CPK 702, 724–725 str.).
Turto pardavimo ið varþytiniø bei turto perdavimo iðieðkotojui ak-
tas yra prilyginamas notariðkai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutar-
èiai, o jo nuoraðas yra nuosavybës teisæ patvirtinantis dokumentas nu-
statyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartá. Naujajame
CPK ðiø aktø (turto pardavimo be varþytiniø akto nebelieka) tvirtinimo
tvarka pakito, – teisëjo rezoliucija arba nutartimi patvirtintas turto pa-
308
rdavimo ið varþytiniø arba perdavimo iðieðkotojui aktas yra nuosavybës

teisæ patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.).
Specifinë yra ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis
ámoniø bankroto teisiniuose santykiuose. 2001 m. kovo 20 d. Ámoniø
bankroto ástatymo 33 straipsnyje nustatyta, jog bankrutuojanèios ir
bankrutavusios ámonës nekilnojamieji daiktai parduodami ið varþytiniø
Vyriausybës nustatyta tvarka, o neparduotas turtas gali bûti perduotas
kreditoriams. Ðiame straipsnyje átvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo
daikto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilygi-
nami notaro patvirtintai sutarèiai ir yra nuosavybës teisæ patvirtinantys
dokumentai registruojant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartis. „Kolizijos problema šiuo atveju nekyla, nes LR įmonių bankroto
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, prilyginanti bankrutuojančios
(bankrutavusios) įmonės administratoriaus pasirašytą šios įmonės nekil-
nojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį arba perdavimo aktą notaro
patvirtintai sutarčiai, imperatyvioms CK normoms neprieštarauja, nes ne-
paneigia kodekse įtvirtinto reikalavimo sandorius dėl nuosavybės teisių į
nekilnojamąjį turtą perleidimo sudaryti notarine forma. Atsižvelgiant į tai,
darytina išvada, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilno-
jamojo turto perleidimo sandoriai atitinka CK nustatytą notarinės formos
reikalavimą, todėl papildomai tvirtinti šių sandorių notarine tvarka nebe-
reikia. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į (...) CK normas, tam tikrų
pareigūnų patvirtintus sandorius prilyginant notaro patvirtintiems (pvz.,
CK 2.138 str. 2 d., 5.28 str. 1, 6 d.)231.
Teisinæ sandoriø registracijà reglamentuoja CK 1.75 straipsnis,
kuriame átvirtinta galimybë ástatymu nustatyti privalomà atitinkamø
sandoriø teisinæ registracijà. Jei tokia registracija nustatyta, taèiau san-
doris neáregistruotas, ðalims jis vis tiek galioja. Asmenø teisës ir parei-
gos atsiranda ne nuo teisinës registracijos, o nuo momento, kuris yra
nustatytas ástatymu arba ðaliø susitarimu. Sandorio neáregistravimas
uþkerta kelià ðalims panaudoti sandorio faktà prieð treèiuosius asmenis
bei árodinëjant savo teises remtis kitais árodymais, praktikoje asmenys,
sudarydami atitinkamus sandorius, daþnai juose nustato teisiø ágijëjo
pareigà per protingà terminà áregistruoti sandorá vieðame registre, o
231
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus 2001 m. spalio 29 d. kon-
sultacija // Teismø praktika. 2001. Nr. 16, p. 375–376.
309
nepagrástai vengiant atlikti teisinæ registracijà numato pareigà atlyginti

kitos ðalies dël to patirtus nuostolius.
Sandorio registracija yra reikðminga ir tuo atveju, jei tà patá daiktà
ásigijo keli asmenys, taèiau vienas jø sandorá áregistravo, o kitas ne,
tuomet laikoma, kad daiktà ásigijo sandorá áregistravæs asmuo. Bûtent
teisinë registracija ir yra kriterijus nustatant daikto ir nuosavybës teisës
á já ágijëjà anksèiau nurodytoje situacijoje. Jei sandorio neáregistravo në
vienas asmuo, laikoma, kad nuosavybës teisæ á já ágijo pirmasis sandorá
sudaræs asmuo. O jei nuosavybës teisæ áregistravo keli asmenys, teisës
ágijëju laikomas pirmasis sandorá áregistravæs asmuo. Pavyzdþiui, galima
situacija, kai pirkëjui neáregistravus nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutarties nesàþiningas pardavëjas tà patá nekilnojamàjá daik-
tà parduoda antrajam pirkëjui, jei ðis pirmiau áregistruotø sutartá Ne-
kilnojamojo turto registre. Tokiu atveju pirmasis pirkëjas, nors ir jam
buvo perëjusi nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà, ið sàþiningo ant-
rojo pirkëjo neturëtø teisës iðsireikalauti daikto, o galëtø pareikðti ieð-
kininius reikalavimus tik pardavëjui.
Nuosavybës teisës registracija yra nekilnojamajam daiktui bûdingo
teisinio reþimo poþymis, iðskiriantis nekilnojamøjø daiktø sandorius ið
kitø sandoriø, nors naujasis CK nenustato reikalavimo ir kartu konkre-
taus termino, per kurá áregistruojama nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutartis, taèiau praktikoje, neáregistravus ðios sutarties, ne-
kilnojamojo daikto savininkas neturës teisës to daikto perleisti, ákeisti
arba atlikti bet kokiø kitø teisiniø veiksmø, kurie susijæ su jø, kaip juri-
diniø faktø, registravimu Nekilnojamojo turto registre.
Specifika pasiþymi þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutarèiø teisi-
nës registracijos reglamentavimas. Þemës ástatymo 14 straipsnyje yra
nustatyta, kad visi þemës sandoriai per tris mënesius turi bûti áregist-
ruojami Nekilnojamojo turto registre ástatymø nustatyta tvarka.
Ásigaliojus CK buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras.
Bûtent sandoriai dël nuosavybës teisës á nekilnojamuosius daiktus per-
leidimo yra vienas ið Nekilnojamojo turto registre registruojamø juridi-
niø faktø.
Nekilnojamojo turto registro ástatymo 17 straipsnis reglamentuoja
informacijos apie sudarytà ir patvirtintà nuosavybës teisiø á nekilnoja-
màjá daiktà perleidimo sandorá perdavimà Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui. Uþ minëtø duomenø pateikimà yra atsakingas notaras, ku-
ris, patvirtinæs nuosavybës teisës perleidimo sandorá, ne vëliau kaip per
310
24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius

sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o ðis, ga-
væs toká praneðimà, per vienà darbo dienà padaro atitinkamà þymà, jog
yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybës teisiø á konkretø daiktà
perleidimo sandoris. Taèiau notaras Nekilnojamojo turto registrui tik
praneða apie jo patvirtintà pirkimo–pardavimo sutartá, o asmuo, nusi-
pirkæs nekilnojamàjá daiktà, ðiame registre turi pats áregistruoti nuosa-
vybës teisës perëjimo faktà, t. y. nupirktà daiktà áregistruoti savo vardu.
Sandorio sudarymas dar nereiðkia, kad asmuo ágijo nuosavybës tei-
sæ á nekilnojamàjá daiktà, ji atsiranda tik nuo daikto perdavimo–prië-
mimo akto pasiraðymo. Todël sandorio sudarymas yra juridinis faktas,
kuris gali bûti áregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Ðio fakto
áregistravimas turi visuotinës reikðmës, nes kilus ginèui asmuo negalës
teisintis neþinojæs vieðame registre esanèiø duomenø apie sudarytà
nuosavybës teisiø perleidimo sandorá.
Sutarties turinys. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo (kaip
ir bet kuriø kitø prievoliø) sutarties turinys negali prieðtarauti impe-
ratyvioms ástatymø normos, vieðajai tvarkai arba gerai moralei (CK
6.3 str.).
Esminëmis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sà-
lygomis laikomos sàlygos dël pirkimo–pardavimo sutarties dalyko,
kainos ir pirkëjo teisiø á þemës sklypà aptarimas, taip pat sàlygos,
nustatytos ástatymais, bei sàlygos, kurias kaip esmines nustato ðalys.
Esminë gyvenamojo namo, buto arba jø dalies pirkimo–pardavimo
sutarties sàlyga, kai parduodamame name arba bute gyvena asmenys,
kurie pagal ástatymus arba sutartis iðsaugo teisæ naudotis gyvenamàjà
patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra ðiø asmenø iðvardijimas (sàra-
ðas) ir jø teisës naudotis gyvenamàjà patalpa turinys (CK 6.400 str.).
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – ne-
kilnojamasis daiktas. Sutarties dalyku gali bûti tik neiðimti ið apyvartos,
realiai (fiziðkai) egzistuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso
pardavëjui nuosavybës (ar patikëjimo) teise, turintys ekonominæ vertæ.
Nekilnojamieji daiktai gali dalyvauti apyvartoje tik tada, kai jie yra nu-
statyta tvarka áregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali
bûti Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje nurodyti ið apyvartos iðimti
daiktai, iðimtinës nuosavybës teise priklausantys tik Lietuvos Respubli-
kai (CK 4.7 str. 2 d.) ir negalintys bûti privaèios nuosavybës teisës ob-
311
jektais, pavyzdþiui, valstybinës reikðmës vidaus vandenys, valstybinës

reikðmës miðkai ir parkai, valstybinës reikðmës keliai, valstybinës
reikðmës istorijos, archeologijos, kultûros objektai ir kiti Þemës ástaty-
me iðvardyti objektai. Tai ypatingos reikðmës objektai, kuriø tinkamas
naudojimas bei apsauga turi svarbià reikðmæ valstybës politiniam, eko-
nominiam bei kultûriniam gyvenimui.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bûti
nurodyti duomenys apie nekilnojamàjá daiktà, kurá pardavëjas privalo
pagal sutartá perduoti pirkëjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitin-
kamame þemës sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta
kitame nekilnojamajame daikte. Ði sàlyga yra imperatyvi ir jeigu anks-
èiau nurodytø duomenø nëra, tai sutartis negali bûti notaro tvirtinama,
o patvirtina – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).
Praktikoje duomenys apie daikto vietà atitinkamame þemës sklype
daþniausiai nurodomi prie sutarties pridedamame þemës sklypo plane.
Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dël naudojamø vals-
tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai
(veiklai)“ ir þemës ûkio ministro 2002 m. gruodþio 21 d. ásakyme Nr.
512 „Dël nekilnojamojo turto objektø ribø paþymëjimo kadastro þemë-
lapyje taisykliø“ nustatyta, kad pridedamame þemës sklypo plane turi
bûti paþymëtos sklypo ribø taðkø koordinatës ir jame esanèiø pastatø
kontûrø arba pastatø centrø koordinatës valstybinëje geodeziniø koor-
dinaèiø sistemoje, iðskyrus namø valdø þemës sklypus, kuriø naudojamo
þemës sklypo plotas gali bûti paþymëtas plane ið techninës apskaitos
bylos, ir kaimo vietovëje esanèius þemës sklypus, kuriø þemës sklypo
planas gali bûti parengtas pagal þemës reformos þemëtvarkos projektà.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje pastatø ir statiniø
vieta þemës sklype paþymima áraðant pastatui arba statiniui suteiktà
indeksà, nurodytà þemës sklypo plane, esanèiame techninës apskaitos
byloje. Toks iðsamus ir tikslus susistemintos informacijos áraðymas á ne-
kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá leidþia tiksliai identifi-
kuoti parduodamà objektà ir jo vietà þemës sklype.
Duomenimis apie parduodamo nekilnojamojo daikto vietà kitame
nekilnojamajame daikte paprastai laikomi sukonkretinantys duomenys
(indeksai). Sutartyse turi bûti nurodyti duomenys apie parduodamà
nekilnojamàjá daiktà, áraðyti á valstybinës ámonës „Registrø centras“
iðduotà paþymëjimà (rekomenduotina duomenis nurodyti pagal valsty-
binës ámonës „Registrø centro“ paþymà, iðduodamà sandoriui sudaryti,
312
ir galiojanèià 30 dienø) apie Nekilnojamojo turto registre áregistruotus

statinius (butus, patalpas) ir teises á juos (pvz., butui – unikalus nume-
ris, kambariø skaièius, bendras plotas, tikslus adresas (gatvë, namo nu-
meris, buto numeris, miestas), Nekilnojamojo turto registre áregistruo-
jant butà suteiktas áraðo numeris, kadastro duomenø bylos numeris,
statinio, kuriame yra butas, unikalus numeris ir paþymëjimas plane.
Tokia pati informacija yra nurodoma ir parduodant gyvenamàjá namà –
ðalia anksèiau iðvardytø duomenø áraðomi þemës sklypo kadastriniai
duomenys.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, atsi-
þvelgiant á Nekilnojamojo turto registro ástatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatytus reikalavimus dël nekilnojamøjø daiktø registracijos Nekilno-
jamojo turto registre, gali bûti ðie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie yra
suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas
unikalus numeris:
1) þemës sklypai;
2) statiniai;
3) daugiabuèiø namø butai;
4) patalpos.
Atskirais nekilnojamojo turto objektais, kartu ir nekilnojamojo
daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku pagal Nekilnojamojo turto
kadastro ástatymo 9 straipsnio 2 dalá negali bûti:
1) þemës sklypo priklausiniai;
2) patalpos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose,
kuriø negalima pertvarkyti á atskirus nekilnojamojo turto objek-
tus;
3) bendro naudojimo patalpos, árenginiai ir rûsiai;
4) ûkio pastatai, priestatai, kurie pagal panaudojimà arba ûkinës
veiklos bûdà yra tiesiogiai susijæ su pastatu, butu arba patalpa,
suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;
5) kito nekilnojamojo turto objektø (statiniø) priklausiniai: inþine-
riniai árenginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susijæ
su þemës sklypu ar statiniu, jau suformuotu kaip atskiras nekil-
nojamojo turto objektas (keliai, geleþinkeliai, uosto árenginiai ir
pan.); kiemo árenginiai, jei negalima nustatyti aiðkios jø tikslinës
priklausomybës, paskirties arba neapibrëþtas ðiø objektø naudo-
jimo ar ûkinës veiklos bûdas; tvoros, sienos, þemës dangos, san-
kasos, geleþinkelio pabëgiai ir bëgiai, riboþenkliai ir kiti árengi-
313
niai, kuriø funkcijos yra tiesiogiai susijusios su þemës sklypu ar-

ba pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objek-
tas.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat
gali bûti nekilnojamojo daikto idealiosios dalys (pvz., 75/100 dalys) per-
kant nekilnojamàjá daiktà ið vieno bendraturèio, turinèio nekilnojamàjá
daiktà bendrosios dalinës nuosavybës teise, arba perkant dalá nekilno-
jamojo daikto. Jeigu nekilnojamais daiktas pardavëjui priklauso ben-
drosios dalinës nuosavybës teise, jis privalo raðtu per notarà praneðti
kitiems bendraturèiams apie ketinimà parduoti savo dalá ne bendratur-
èiui ir kartu nurodyti kainà bei kitas sàlygas, kuriomis parduoda savo
dalá, tam, kad kiti bendraturèiai galëtø pasinaudoti pirmenybës teise
pirkti parduodamà daikto dalá (CK 4.79 str.).
CK 1.109 straipsnyje átvirtinta nuostata, kad civiliniø teisiø objektu
gali bûti identifikuotas bei ástatymø nustatyta tvarka áregistruotas þemës
sklypas, t. y. suformuota teritorijos dalis, nustatytos jos ribos atlikus
kadastrinius matavimus, pagrindinë tikslinë þemës naudojimo paskirtis,
þemës naudojimo ir ûkinës veiklos pobûdis, plotas ir kiti duomenys,
nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro ástatymo 24 straipsnio 1 dalyje.
Vadinasi, þemës sklypas, kaip civiliniø teisiø objektas, turi bûti identifi-
kuotas ir áregistruotas. Þemës sklypas turi bûti suformuotas kaip atski-
ras nekilnojamojo turto objektas áraðant jo bûtinus duomenis, nustaty-
tus Nekilnojamojo turto kadastro ástatyme, á Nekilnojamojo turto ka-
dastrà ir áregistravus sklypà Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikus
ðiuos veiksmus, þemës sklypas gali tapti civiliniø teisiø objektu ir daly-
vauti civilinëje apyvartoje kaip sandorio objektas. Civiliniø teisiø objek-
tas yra ne tik konkretus, apibûdintas pagal individualius poþymius þe-
mës sklypas, bet ir kitas su juo susijæs neatskiriamas turtas: sklype esan-
tys vandens telkiniai ir miðkas, medþiø ir krûmø þeldiniai, daugiameèiai
sodiniai.
Sutartyje privalo bûti nurodyti ðie duomenys apie nekilnojamàjá
daiktà: objekto pavadinimas, nekilnojamojo daikto tipas (pastatas, áren-
ginys ir kt.), adresas, trumpas apraðymas (pvz., gyvenamasis namas),
daikto paskirtis (pvz., administracinës patalpos ir pan.).
Sutarties kaina. Pirkimo–pardavimo sutartyse privalomai nurodo-
ma ðaliø susitarimu nustatyta daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenu-
rodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str.). Nekilnojamojo
daikto pirkimo–pardavimo sutartims netaikomos bendrosios pirkimo–
314
pardavimo sutartims nustatytos taisyklës (CK 6.313 str. 2–6 d.), lei-
dþianèios pirkimo–pardavimo sutartyse kainà nustatyti remiantis pro-
tingumo kriterijais arba pripaþinti, kad ðalys turëjo omenyje kainà, kuri
sutarties sudarymo metu buvo áprasta toje prekybos srityje.
Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá, kaip ir
bet kokià kità pirkimo–pardavimo sutartá, vertës dësnis reikalauja, kad
nustatant kainà bûtø atsiþvelgta á daikto vertæ rinkoje, nes pirkimo–
pardavimo sutartimi paprastai siekiama gauti daikto vertæ atitinkantá
piniginá ekvivalentà. Akivaizdu, kad tokiu atveju daikto kaina turi ati-
tikti þmogaus ûkinius ir buitinius poreikius ir turi neprieðtarauti atlygin-
tinio sandorio prigimèiai ir protingumo principui.
Kaina nustatoma pinigais ðaliø susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.).
Remiantis Uþsienio valiutos Lietuvos Respublikoje ástatymu, teisëta
mokëjimo priemonë yra ne tik litai, bet ir kitos uþsienio valiutos atlie-
kant mokëjimus negrynaisiais pinigais, o eurai – ir grynaisiais, jei ðalys
tarpusavio susitarimu dël to susitarë. Vadinasi, ðalys nekilnojamojo
daikto pirkimo–pardavimo sutartyje kainà gali nurodyti ne tik litais, bet
ir kita uþsienio valiuta. Atitinkamai ðalims susitarus mokëjimas taip pat
gali bûti vykdomas bet kokia valiuta, jei atsiskaitoma pavedimu, o litais
arba eurais galima atsiskaityti ir grynaisiais.
Á parduodamo þemës sklypo kainà áeina ir jame esanèiø pastatø,
statiniø ir kitø objektø kaina, jeigu ko kita nenustato ástatymai arba su-
tartis (CK 6.397 str. 2 d.). Ðalys savo susitarimu (arba ástatymas) gali ðià
nuostatà pakeisti, pavyzdþiui, numatyti, kad savininkas parduoda tik
þemës sklypà, o jame stovinèius pastatus pasilieka sau.
Ástatymø leidëjas teisingu kainos nurodymu laiko tiek tikslø visos
kainos paraðymà, tiek daikto ploto arba kitokio jo dydþio vieneto kai-
nos nurodymà sutartyje, po to viso daikto kaina nustatoma pagal faktið-
kà pirkëjui perduodamo nekilnojamojo daikto dydá (CK 6.397 str. 3 d.).
Kainos sumokëjimo tvarka nëra iðsamiau aptarta skirsnyje, regla-
mentuojanèiame nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá, ta-
èiau ðiuo atþvilgiu remiamasi CK 6.313 straipsnio 4 dalimi, t. y. jei su-
tartyje nenumatyta ko kita, pirkëjas privalo ið karto sumokëti visà kai-
nà. Be to, CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ástatymai
nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartá bûtina sudaryti notarinës for-
mos ir po to áregistruoti vieðame registre, tai pirkëjas kainà sutarties
pasiraðymo metu privalo sumokëti á notaro depozitinæ sàskaità, o pa-
rdavëjui pinigus notaras perduoda sutartá áregistravus vieðame registre,
315
iðskyrus atvejus, kai ðaliø susitarimas numato kitokià atsiskaitymo tvar-

kà. Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties notari-
në forma yra privaloma, ðio straipsnio nuostata turëtø bûti taikoma ir
perkant nekilnojamàjá daiktà. Tai bendroji taisyklë, taèiau ðalys gali
susitarti dël kitokios apmokëjimo tvarkos. Beje, praktikoje beveik ne-
pasitaiko atvejø, kai ði bendroji taisyklë realiai taikoma, nes ðalys arba
atsiskaito grynais, arba perveda pinigus tiesiai á pardavëjo sàskaità. Uþ-
sienio valstybëse atsiskaityti uþ nusipirktà nekilnojamàjá daiktà daþ-
niausiai atidaroma sàlyginio deponavimo sàskaita, ið kurios pinigai su-
mokami pardavëjui, kai yra ávykdomos tam tikros pirkimo–pardavimo
sutartyje nustatytos sàlygos. Tokia praktika vis daþniau pradedama tai-
kyti ir Lietuvoje, ypaè santykiuose tarp verslo subjektø.
Pirkëjo teisës á þemës sklypà (arba á pastatus, statinius, árengi-
nius ir kitus objektus). Viena ið esminiø nekilnojamojo daikto pirki-
mo–pardavimo sutarties sàlygø yra pirkėjo teisių į žemės sklypą, kurá uþ-
ima parduodamas daiktas ir kuri bûtina jam naudoti pagal paskirtá, ap-
tarimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkëjo teisës á þemës sklypà, nega-
li bûti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK
6.394 str. 2 d.).
CK normos reglamentuoja ðias situacijas:
Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savi-
ninkas yra ir þemës sklypo savininkas, tai þemë, esanti po tuo pastatu
arba kitokiu nekilnojamuoju daiktu, gali bûti perduodama pirkëjui:
– nuosavybës teise;
– nuomos teise;
– uþstatymo teise.
Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savi-
ninkas nëra þemës sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai pasta-
tà arba kitoká nekilnojamàjá daiktà jis gali parduoti be þemës sklypo
savininko sutikimo tik tuo atveju, jei tai neprieðtarauja ástatymø ir (ar)
sutarties nustatytoms to þemës sklypo naudojimo sàlygoms. Jei toks
nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkëjas ágyja teisæ naudotis ati-
tinkama þemës sklypo dalimi tokiomis pat sàlygomis kaip ir nekilnoja-
mojo daikto pardavëjas (CK 6.394 str. 2 d.).
Jeigu parduodami pastatai stovi ant valstybei nuosavybës teise pri-
klausanèios þemës, notarai paprastai reikalauja apskrities virðininko
sutikimo. Manytume, kad kai parduodami pastatai, pastatyti ant valsty-
bei nuosavybës teise priklausanèios þemës, ir tø pastatø savininkas buvo
316
pasiraðæs valstybinës þemës nuomos sutartá su valstybei atstovaujanèia

institucija, apskrities virðininko sutikimas nëra reikalingas. Akivaizdu,
kad tokiu atveju naudojimasis valstybinës þemës sklypu neprieðtarautø
ástatymø (arba sutarties) nustatytoms þemës sklypo naudojimo sàly-
goms, todël naujasis pastato savininkas turëtø ágyti teisæ naudotis minë-
tu þemës sklypu tokiomis pat sàlygomis kaip ir ankstesnis savininkas.
Tokià teisæ jam suteikia CK 6.551 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad
valstybinë þemë iðnuomojama ne aukciono bûdu, jeigu ji uþstatyta fizi-
niams ir juridiniams asmenims nuosavybës teise priklausanèiais pasta-
tais, statiniais arba árenginiais. Bûtent taip ðià CK 6.394 straipsnio 3
dalies nuostatà aiðkina ir Nacionalinë þemës tarnyba prie Þemës ûkio
ministerijos, pasiremdama Teisingumo ministerijos nuomone, jog „CK
6.394 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad teisė naudotis atitinkama
žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis suponuoja tai, kad nekilnoja-
mojo daikto pirkėjas įgyja visas teises ir/ar pareigas, kurios kyla iš atitin-
kamos sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu, kurią pardavėjas buvo su-
daręs su žemės sklypo savininku, proporcingai žemės sklypo dalies dydžiui,
jeigu šalys (žemės sklypo savininkas, nekilnojamojo daikto pardavėjas ir
pirkėjas) nesusitaria kitaip. Nekilnojamojo daikto pardavimas savaime
nenutraukia žemės sklypo, kuriame yra tas nekilnojamasis daiktas, nuo-
mos sutarties“232.
Atsiþvelgiant á tai, kad þemës sklypo savininkui nuosavybës teise
priklauso virðutinis þemës sklypo sluoksnis, ant þemës sklypo esantys
statiniai bei jø priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu ástatymo
arba sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.), t. y. statiniai pripa-
þástami þemës sklypo, kuriame tie statiniai yra, priklausiniais, todël pa-
rduodant þemës sklypà bûtina aptarti pirkėjo teises į pastatus, statinius,
įrenginius ir kitus objektus.
Jeigu þemës sklypas, kuriame yra pardavëjui nuosavybës teise pri-
klausanèiø pastatø arba kitokiø nekilnojamøjø daiktø, parduodamas
neperduodant pirkëjui nuosavybës teisës á tuos nekilnojamuosiuos daik-
tus, tai pardavëjui paliekama teisë naudotis ta þemës sklypo dalimi, ku-
rià uþima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra bûtina jø naudojimui uþsta-
tymo arba kitokia pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta teise ir sàly-
gomis. Jeigu sutartyje pardavëjo teisë naudotis þemës sklypu neaptarta,
232
Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos 2003 m. vasario 28 d.
raðtas Nr. 3B-(3.1)–355.
317
tai pardavëjui nustatomas servitutas á tà þemës sklypo dalá, kurià uþima

nekilnojamasis daiktas ir kuri bûtina jo naudojimui pagal jo paskirtá
(CK 6.395 str.). Ðiame straipsnyje taip pat yra nustatyta bendra taisyklë
– jeigu parduodant þemës sklypà, kuriame yra pastatø, statiniø, árengi-
niø, sodiniø arba kitokiø objektø, sutartyje nuosavybës teisës á ðiuos
daiktus klausimas nëra aptartas, laikoma, kad nuosavybës teisë á juos
perëjo þemës sklypo pirkëjui. Ði nuostata turëtø bûti ypaè svarbi parda-
vëjui tais atvejais, kai parduodamame þemës sklype yra pastatø, kuriø
pardavëjas nëra áregistravæs Nekilnojamojo turto registre ir neketina jø
parduoti (pvz., nebaigti statyti pastatai, savavaliðka statyba ir pan.).
Ðaliø teisës ir pareigos. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartyje pardavëjo ir pirkëjo teisës ir pareigos yra sutarties turinio vi-
dinë forma. Jos detalizuoja pardavëjo ir pirkëjo tarpusavio santykius,
numato jø konkreèias galimo ir privalomo elgesio ribas. Atsiþvelgdami á
tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pardavëjo ir
pirkëjo teises ir pareigas nustato bendrosios pirkimo–pardavimo sutar-
èiø nuostatos, apþvelgsime tik svarbiausias ið jø, pasiþyminèias tam tikra
specifika.
Pagrindinë pardavëjo pareiga – perduoti nekilnojamąjį daiktą pirkė-
jo nuosavybėn.
Bendroji nuostata tiek dël kilnojamøjø, tiek dël nekilnojamøjø
daiktø yra ta, jog nuosavybës teisë ágyjama nuo daiktø perdavimo mo-
mento, jei ástatymas arba sutartis nenustato kitaip (pvz., sutartyje gali
bûti nustatoma, jog nuosavybës teisë pereina pirkëjui tik tada, kai jis
ávykdo tam tikrà sutartyje nustatytà sàlygà).
Pagal sandorius nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà ágyjama
nuo ástatymo nustatyto momento (CK 4.49 str. 2 d.). Kitaip nei ásigyjant
kilnojamuosius daiktus, asmenys pirkimo–pardavimo sutartimi negali
nustatyti nuosavybës teisës á nekilnojamàjá daiktà kitokio ágijimo mo-
mento, nei nustato ástatymas – èia daikto perdavimo–priëmimo mo-
mentas yra nuosavybës teisës perëjimo momentas. Taigi asmenys, tik
pasiraðæ ir notariðkai patvirtinæ pirkimo–pardavimo sutartá dël nuosa-
vybës teisës á nekilnojamàjá daiktà perleidimo, jos neágyja. Nuosavybës
teisë á nekilnojamàjá daiktà pirkëjui pereina nuo daikto perdavimo (CK
6.393 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto, esanèio pirkimo–pardavimo su-
tarties dalyku, perdavimas ir priëmimas yra áforminamas pardavëjo ir
pirkëjo pasiraðytu priëmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nu-
rodytu dokumentu.
318
CK 6.398 straipsnis numato nekilnojamojo daikto perdavimo tai-

sykles, kurios ið esmës skiriasi nuo bendrøjø taisykliø:
– pastato perdavimas–priëmimas turi bûti áforminamas raðytiniu
dokumentu, kuriame pasiraðo abi ðalys;
– ástatymas nereikalauja, kad ðis dokumentas bûtø notariðkai pat-
virtintas (nors ðalys tarpusavio susitarimu gali susitarti ir dël per-
davimo–priëmimo akto notarinio patvirtinimo);
– jeigu viena sutarties ðalis vengia pasiraðyti sutartyje nurodytà
perdavimo–priëmimo dokumentà, laikoma, kad pirkëjas atsisako
priimti, o pardavëjas – perduoti daiktà.
Sutarties sudarymo ir daikto perdavimo momentai gali sutapti tik
tuomet, kai asmenys paèioje nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartyje nurodo, jog sutartis kartu yra ir nekilnojamojo daikto priëmi-
mo–perdavimo aktas. Tokiu atveju nebereikia jokio atskiro dokumento.
Asmenys ne tik sudaro sutartá, bet kartu ir perduoda daiktà, o su juo ir
nuosavybës teisæ á já, t. y. pirkëjas pirkimo–pardavimo sutarties sudary-
mo metu tampa nekilnojamojo daikto savininku.
Priëmimo–perdavimo aktas gali bûti nuosavybës teisës perdavimo
dokumentu, nesvarbu, kaip ðis dokumentas pavadintas, jeigu jame yra
paþymima apie nuosavybës teisës perdavimà ið vieno asmens kitam.
Jeigu dokumente nekalbama apie nuosavybës teisës perdavimà, tai yra
techninio pobûdþio dokumentas, kuris atspindi, kad tam tikras nekilno-
jamasis daiktas faktiðkai pereina ið vieno asmens kitam. Nuosavybës
teisës perëjimui to neuþtenka. Jeigu techninio pobûdþio dokumente
nekalbama apie nuosavybës teisës perdavimà, tai nuosavybës teisei
perduoti turi egzistuoti atskiras dokumentas, kuris nurodytø apie nuo-
savybës teisës perdavimà233.
Jeigu pardavëjas neávykdo prievolës perduoti nekilnojamàjá daiktà
pirkëjui nuosavybës teise, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti, kad pardavë-
jas daiktà perduotø. Ði teisë iðnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam
tos paèios rûðies teisæ turinèiam pirkëjui. Jeigu daiktas dar neperduo-
tas, pirmenybë priklauso tam pirkëjui, kurio naudai prievolë atsirado
pirmiau, jei to negalima nustatyti, – pirmiau ieðkiná pareiðkusiam pirkë-
jui. Negalintis ágyvendinti savo teisës reikalauti prievolæ ávykdyti natûra
233
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. rugsëjo 12 d. nutartis, priimta Vilniaus
miesto valdyba v. UAB „Seta“, Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro
valstybës ámonës Vilniaus filialas byloje, Nr. 3K–3–804/2001, kat. 28.
319
pirkëjas turi teisæ reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu nekilnojamo-

jo daikto pirkimo–pardavimo sutartis numato netesybas dël daikto ne-
perdavimo, tai pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu reikalauti arba su-
mokëti netesybas, arba perduoti nekilnojamàjá daiktà (CK 6.60 str.).
Svarbi pardavëjo pareiga – perduoti tinkamos kokybės nekilno-
jamąjį daiktą.
Aplinkybë, kad pirkëjas priëmë nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutarties sàlygø neatitinkantá nekilnojamàjá daiktà, nëra pa-
grindas atleisti pardavëjà nuo atsakomybës uþ netinkamà sutarties
ávykdymà net ir tais atvejais, kai tokia neatitiktis buvo aptarta nekilno-
jamojo daikto perdavimo dokumente (CK 6.398 str. 4 d.).
Priëmæs netinkamos kokybës daiktà pirkëjas turi teisæ savo pasi-
rinkimu pagal CK 6.334 straipsná pareikalauti:
– kad bûtø atitinkamai sumaþinta pirkimo kaina;
– kad pardavëjas neatlygintinai per protingà terminà paðalintø
daikto trûkumus arba atlygintø pirkëjo iðlaidas jiems iðtaisyti, jei
trûkumus ámanoma paðalinti;
– gràþinti sumokëtà kainà ir atsisakyti sutarties, jei netinkamos ko-
kybës daikto pardavimas yra esminis sutarties paþeidimas.
CK 6.399 straipsnis numato iðimtá ið CK 6.334 straipsnio, pirkëjas
neturi teisës reikalauti netinkamos kokybës daiktà pakeisti tinkamu. Ði
iðimtis pagrásta tuo, kad nekilnojamasis daiktas individualiais, o ne rû-
ðiniais poþymiais apibûdinamas daiktas, todël já pakeisti kitu neámano-
ma.
Pardavëjo pareiga – sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–
pardavimo sutartá įspėti pirkėją dėl visų trečiųjų asmenų teisių į nekilno-
jamąjį daiktą, t. y. pardavëjas privalo patvirtinti, kad á perduodamus
daiktus tretieji asmenys neturi jokiø teisiø arba pretenzijø, iðskyrus at-
vejus, kai pirkëjas ið anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokiø teisiø
arba pretenzijø objektai, o pardavëjas apie ðias teises arba pretenzijas
tinkamai praneðë pirkëjui. Pardavëjas taip pat privalo panaikinti per-
duodamø daiktø ákeitimà (hipotekà) nepaisydamas, ar ákeitimas (hipo-
teka) buvo áregistruotas, ar ne, iðskyrus atvejus, kai pirkëjas, ið pardavë-
jo gavæs tinkamà informacijà, sutinka pirkti daiktus, teisës á kuriuos yra
suvarþytos tokiu bûdu. Pardavëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad per-
duodami daiktai neareðtuoti ir kad jie nëra teisminio ginèo objektas,
taip pat kad pardavëjo teisë disponuoti daiktais neatimta arba neapri-
bota. Nekilnojamojo daikto pardavëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad
320
nëra jokiø vieðosios teisës paþeidimø arba apribojimø, kurie galëtø tu-
rëti átakos pirkëjo nuosavybës teisei á tà daiktà (CK 6.321 str.).
Jei pardavëjas yra tinkamai praneðæs pirkëjui apie treèiøjø asmenø
teises á perduodamus daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà sutarties suda-
rymo metu, taip pat jei treèiøjø asmenø teisës arba jø suvarþymas buvo
áregistruoti vieðame registre, pirkëjas negali remtis aplinkybe, kad pa-
rdavëjas paþeidë savo pareigas. Jei pardavëjas paþeidþia anksèiau nuro-
dytas savo pareigas, pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà arba
nutraukti sutartá, jeigu pardavëjas neárodo, kad pirkëjas þinojo arba
turëjo þinoti apie treèiøjø asmenø teises á daiktus arba ðiø teisiø suvar-
þymà.
Pagrindinës pirkëjo pareigos yra tokios pat, kaip ir bet kuriø kitø
pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðiø – priimti jam perduotą nekilnojamąjį
daiktą pagal perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų
sumą (kainą) per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatyto-
je vietoje (CK 6.344 ir 6.346 str.).
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlai-
dos tenka pirkëjui, jeigu ðalys nesusitaria kitaip (CK 6.310 str. 1 d.). Ða-
lys gali susitarti, kad sutarties sudarymo iðlaidas (paprastai tai bûna at-
lyginimas uþ sutarties notariná patvirtinimà, sutarties teisinæ registraci-
jà) jos apmokës lygiomis (ar kitomis) dalimis arba kad apmokës parda-
vëjas.
34.5.1. Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo

sutarèiø rûðiø ypatumai
34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo

sutartis iðsimokëtinai
Esminis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties išsimokė-

tinai (CK 6.411–6.416 str.) ypatumas yra tas, kad pirkëjui nuosavybës
teisë pereina nuo to daikto perdavimo uþ tam tikrà pinigø sumà mo-
mento, kitaip tariant pardavëjui nuosavybë lieka iki to momento, kol
pirkëjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str.),
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Ástatymas sutartyje leidþia ðalims su-
sitarti ir kitaip – nuosavybës teisæ susieti tik su daikto perdavimu. Ðiuo
atveju, remiantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuo nekilnojamojo daik-
to perdavimo iki visiðko atsiskaitymo yra laikoma, kad ðie daiktai ákeisti
321
pardavëjui uþtikrinant pirkëjo prievoles pagal sudarytà sutartá (privers-

tinë hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kito. Svarbu paþymëti, kad
priverstinë hipoteka galioja tik tuomet, jei ji ástatymo nustatyta tvarka
yra uþregistruota hipotekos registre.
34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas

su atpirkimo teise
Pirkimo–pardavimo sutartimi su atpirkimo teise pardavëjas ásipa-

reigoja parduoti daiktà pirkëjui kartu ágydamas teisæ parduotà daiktà
atpirkti, o pirkëjas ásipareigoja daiktà valdyti, naudoti ir juo disponuoti
taip, kad pardavëjas galëtø ágyvendinti atpirkimo teisæ (CK 6.417 str. 1
d.). Atpirkimo teisë negali tæstis ilgiau nei penkerius metus. Jeigu sutar-
tis numato ilgesná ðios teisës terminà, jis sutrumpinamas iki penkeriø
metø.
Pardavëjas, norëdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai in-
formuoti pirkëjà arba bet kurá kità asmená, kurio atþvilgiu jis þada pasi-
naudoti atpirkimo teise. Jei daiktas yra nekilnojamasis, toks praneðimas
turi bûti paskelbtas vieðai ne vëliau kaip prieð ðeðiasdeðimt dienø iki
atpirkimo teise pasinaudojimo dienos. Jeigu sutartis buvo áregistruota,
apie pageidavimà pasinaudoti atpirkimo teise turi bûti praneðta ir vieðo
registro ástaigai.
Pardavëjas, ágyvendindamas atpirkimo teisæ, daiktà atsiima atgal
be jokiø apribojimø (iðskyrus atvejus, jeigu buvo perduota pirkëjui su
jais) arba papildomø mokëjimø ir atlygiø pirkëjui, jei praneðimas apie
ketinimà pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas anksèiau nustaty-
ta tvarka.
Jeigu pirkëjas, ásigijæs neatskiriamo turto dalá, kuriai gali bûti tai-
koma atpirkimo teisë, ásigyja kità neatskiriamà turto dalá, jis gali parei-
kalauti, kad pardavëjas, ágyvendindamas atpirkimo teisæ, nupirktø ir
pirkëjo ásigytà kità turtà. Jeigu daiktà pardavë keli pardavëjai bendrai
pagal vienà sutartá ir jie nori atpirkti daiktà arba atpirkimo teisæ nori
ágyvendinti keli pardavëjo ápëdiniai, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti,
kad vienas pardavëjas arba ápëdinis nupirktø ne tik savo dalá, bet ir visà
daiktà.
322
34.5.1.3. Nekilnojamøjø daiktø pardavimas aukciono bûdu

Nekilnojamųjų daiktų pardavimas aukciono būdu pasiþymi tam tik-
rais ypatumais (CK 6.419–6.424 str.). Aukcionas gali bûti savanoriðkas
arba priverstinis. Varþytiniø, kaip priverstinio aukciono (taip pat ir ne-
kilnojamojo daikto), ypatumus nustato CPK.
Per 10 dienø nuo nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione pa-
rdavëjas ir pirkëjas turi sudaryti ástatymø reikalaujamos formos sutartá
(CK 6.421 str. 3 d.).
Aukcione parduodami nauji valstybës þemës sklypai. Valstybës ir
savivaldybiø turtas taip pat gali bûti privatizuojamas aukciono bûdu.
34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanèio ðeimos turtu,

pirkimo–pardavimo sutartis
CK átvirtinta imperatyvi nuostata, kad ðeimos turtas turi bûti nau-
dojamas tik bendriems ðeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 str. 1 d.),
ápareigoja atsiþvelgti á bendrus ðeimos poreikius sudarant atitinkamus
sandorius. Ðeimos turtas yra turtas, nuosavybës teise priklausantis vie-
nam arba abiem sutuoktiniams (CK 3.84 str.). Ðeimos turtu esanti ðei-
mos gyvenamoji patalpa turi bûti suprantama kaip bet kuris gyvenamo-
sios paskirties statinys – gyvenamasis namas, butas, kambarys bendra-
butyje. Paþymëtina, kad jei ðeima turi keletà gyvenamosios paskirties
statiniø (namø, butø), ðeimos turtu gali bûti pripaþástama tik viena ðei-
mos gyvenamoji patalpa.
Nekilnojamojo daikto, priskirto ðeimos turtui, teisinis reþimas ypa-
tingas tuo, kad leidþia apsaugoti ðeimos interesus, uþtikrinti bûtiniausiø
ðeimos poreikiø tenkinimà. Negalima iðieðkoti ið ðeimos turto pagal
kreditoriø reikalavimus, jei ðie þinojo arba turëjo þinoti, kad sandorio
sudarymas prieðtarauja ðeimos interesams ir nëra susijæs su ðeimos
bendrø poreikiø tenkinimu (CK 3.85 str. 3 d.). Atsiþvelgdamas á tai CK
nustato specialø teisiná reþimà sudarant sandorius su nekilnojamuoju
daiktu, kuris yra ðeimos turtas, tam, kad bûtø apgintos nepilnameèiø
vaikø bei kito sutuoktinio teisës ir teisëti interesai. Nekilnojamojo daik-
to, esanèio ðeimos turtu, savininkas gali parduoti nekilnojamàjá daiktà
tik gavæs kito sutuoktinio raðytiná ágaliojimà. Taèiau jei sutuoktiniai turi
nepilnameèiø vaikø, nekilnojamojo daikto, kuris yra ðeimos turtas, pir-
kimo–pardavimo sutartims sudaryti bûtinas teismo leidimas (CK 3.85
str. 2 d.).
323
CK taip pat numato galimybæ teisæ á gyvenamàjà patalpà iðlaikyti

ne tik esamiems, bet ir buvusiems ðeimos nariams – jeigu gyvenamoji
patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybë, teismas savo sprendimu gali
nustatyti uzufruktà ir palikti joje gyventi kità sutuoktiná, jeigu su juo
nutraukus santuokà lieka gyventi nepilnameèiai vaikai (CK 3.71 str. 1
d.). Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystës.
CK normose, reglamentuojanèiose uzufruktà, yra nustatyta, kad pasi-
keitus daikto, kuriam nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ið-
lieka (CK 4.142 str. 4 d.). Vadinasi, net ir pardavus gyvenamàjà patalpà,
kuriai nustatytas uzufruktas, joje gyvenantys asmenys, turintiems uzuf-
rukto teisæ, iðlaiko teisæ gyventi ðiose patalpose, o nustatytasis uzufruk-
tas tampa privalomas naujajam pirkëjui. Taèiau svarbu pabrëþti, kad ið
uzufrukto kylanèios teisës á daiktà, kuriam privaloma teisinë registraci-
ja, ir pareigos subjektams atsiranda tik áregistravus uzufruktà (CK 4.147
str. 2 d.). Uzufrukto teisinës registracijos bûtinybæ ðiuo atveju lemia ir
reikalavimas gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartyje ið-
vardyti asmenis, iðsaugojusius teisæ á parduodamà gyvenamàjà patalpà
net ir pasikeitus savininkui. Akivaizdu, kad tik uzufrukto áregistravimas
Nekilnojamojo turto registre tiek pirkëjui, tiek notarui, tvirtinanèiam
sandorá, suteikia reikiamà informacijà apie iðsiskyrusios ðeimos nariø
teisæ á tà gyvenamàjà patalpà.
34.5.1.5. Nekilnojamøjø kultûros vertybiø pirkimo–pardavimo

sutartis
Nekilnojamųjų kultūros vertybių – kultūrinės vertės ir visuomeninės

reikšmės statinių, jų priklausinių bei kompleksų, ansamblių ir vietovių –
savininkai, norëdami parduoti ðias vertybes, privalo áspëti bûsimus savi-
ninkus apie ðiø vertybiø statusà ir apsaugos reglamento reikalavimus
(Nekilnojamøjø kultûros vertybiø ástatymo 29 str.). Naujiems nekilno-
jamøjø kultûros vertybiø savininkams pereina visos ðios kultûros verty-
biø savininkui nustatytos pareigos ir teisës. Jeigu nekilnojamosios kul-
tûros vertybës bûklë sandorio metu neatitinka uþfiksuotosios apsaugos
reglamente, turi bûti patikslintas apsaugos reglamentas. Nekilnojamøjø
kultûros vertybiø apsaugos ástatyme nustatyta, kad sandoriai dël áregist-
ruotø nekilnojamøjø kultûros vertybiø turi bûti notariðkai patvirtinti ir
per tris mënesius áregistruoti Kultûros vertybiø apsaugos departamen-
to.
324
34.5.1.6. Bûsimo gyvenamojo namo arba buto

pirkimo–pardavimo sutartis
Preliminariàja sutartimi laikomas ðaliø susitarimas, pagal kurá jame

aptartomis sàlygomis ðalys ásipareigoja ateityje sudaryti kità – pagrindi-
næ – sutartá (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariosios sutarties esmë – ásipa-
reigojimas ateityje sudaryti pagrindinæ sutartá. CK preliminariajai su-
tarèiai skirti 2 straipsniai: jau minëtas CK 6.165 straipsnis bei 6.401
straipsnis, reguliuojantis bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–
pardavimo sutarties sudarymo klausimus.
Bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartis
CK reglamentuojama grieþèiau, palyginti su bendra preliminariøjø su-
tarèiø reglamentacija, nustatant jai daugiau privalomø reikalavimø. CK
6.401 straipsnis – tai specialioji teisës norma, reglamentuojanti tik ne-
pastatytø statiniø – gyvenamøjø namø ir butø – preliminariøjø pirkimo–
pardavimo sutarèiø sudarymà ir teisines jø pasekmes. Bûsimo gyvena-
mojo namo arba buto preliminariajai sutarèiai taip pat yra taikomi
bendrieji reikalavimai, nurodyti CK 6.165 straipsnyje – dël sutarties
formos, pagrindinës sutarties sudarymo termino, teisiniø pasekmiø
vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinæ sutartá, taip pat jos nesuda-
rius.
Pirkëjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariàjà nepastatyto gy-
venamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartá, pagal kurià pa-
rdavëjas – juridinis asmuo ásipareigoja pats arba pasitelkæs kitus asme-
nis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytà gyvenamàjá namà arba
butà ir sudaryti su pirkëju gyvenamojo namo arba buto pirkimo–
pardavimo sutartá, o pirkëjas ásipareigoja pastatytà gyvenamàjá namà
arba butà nupirkti uþ preliminariojoje sutartyje nurodytà kainà (CK
6.401 str. 1 d.).
Preliminariojoje sutartyje dël bûsimo namo arba buto pirkimo–
pardavimo privalo bûti nurodyta pirkëjo teisë per deðimt dienø nuo
sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties (CK
6.401 str. 2 d. 1 p.). Nutraukus preliminariàjà sutartá per deðimt dienø,
pardavëjo teisë reikalauti ið pirkëjo atlyginti nuostolius apribojama –
nuostoliø dydis negali virðyti 1/5 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje
nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (CK 6.401 str. 3 d.).
Bûsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartyje
taip pat privalo bûti nurodyta statomo gyvenamojo namo arba buto
325
kaina ir jos patikslinimo arba pakeitimo sàlygos; sutarties dalyko apra-

ðymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavëjas; gyvenamojo namo
arba buto statybos terminai; teisës á gyvenamàjá namà arba butà suvar-
þymai (tiek esami, tiek bûsimi); rangovas, architektas, inþinierius ir kiti
statybà bei jos prieþiûrà atliksiantys asmenys; þemës sklypo, kuriame
bus statomas namas arba butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyve-
namàjá namà arba butà pirkëjo teisës á þemës sklypà (CK 6.401 str. 2
d.). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo
arba buto projektas, jo sàmata arba kiti dokumentai.
Kai pirkëjas finansuoja objekto statybà, o pardavëjas atlieka uþsa-
kovo funkcijas, visiðka nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà ágyjama
sumokëjus sutartyje numatytà kainà (CK 6.401 str. 5 d.).
Viena ið sutarties ðaliø gali ákeisti nepastatytà gyvenamàjá namà ar-
ba butà tik tuomet, kai kita ðalis raðtu sutinka, jeigu preliminarioji su-
tartis nenumato ko kita (CK 6.401 str. 6 d.).
Nors bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo su-
tartis neturi bûti privalomai registruojama Nekilnojamojo turto regist-
re, taèiau bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkëjui, siekianèiam
geriau apsaugoti savo interesus, patartina to reikalauti, kai tik pastatas
(ar nebaigta statyba) bus teisiðkai áregistruotas, kad iðvengtø situacijø,
kai nesàþiningas statytojas sudaro preliminariàjà sutartá dël to paties
gyvenamojo namo arba buto su dar vienu asmeniu.
Pagal bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo su-
tartá pardavëjas (statytojas) pastato bei áregistruoja pastatytà gyvena-
màjá namà arba butà savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir tik tada
parduoda pagal notariðkai tvirtinamà pirkimo–pardavimo sutartá tà ne-
kilnojamàjá daiktà pirkëjui.
34.5.1.7. Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutartys
Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymo bendràsias

taisykles, be CK, nustato Þemës ástatymas, Þemës reformos ástatymas,
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinis ástaty-
mas, savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø þemës sklypø ásigijimo
ir perleidimo ástatymas, kiti specialieji ástatymai (Miðkø, Vandens, Þe-
mës gelmiø ir kt.) bei jø ágyvendinimà reglamentuojantys Lietuvos Res-
publikos Vyriausybës nutarimai, kiti teisës aktai.
326
34.5.1.7.1. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo Lietuvos

Respublikoje sàlygos Lietuvos subjektams
Lietuvos Respublikos pilieèiams kaip privaèios nuosavybës teisës

objektai gali priklausyti þemë, vidaus vandenys ir miðkai. Visi Lietuvoje
registruoti juridiniai asmenys gali ásigyti bet kokios paskirties þemës,
vidaus vandenø ir miðkø tokiomis paèiomis sàlygomis kaip ir Lietuvos
Respublikos pilieèiai.
Þemës sklypai þemës ûkio paskirèiai (veiklai) parduodami fizi-
niams asmenims – Lietuvos Respublikos pilieèiams Vyriausybës nusta-
tyta tvarka (Þemës reformos ástatymo 8 str. 2 d.) – pagal Lietuvos Res-
publikos Vyriausybës 2003 m. vasario 18 d. nutarimà Nr. 236 „Dël vals-
tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos þemës ûkio paskirèiai (veik-
lai)“.
Lietuvos Respublikos teisës aktai – atitinkamai Lietuvos Respubli-
kos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dël naudojamø
valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai
(veiklai)“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d.
nutarimas Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir
nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ – nustato skirtingà tvarkà
parduodant naujus valstybinës þemës sklypus bei naudojamus valstybi-
nës þemës sklypus ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai).
Naujais valstybinës þemës sklypais ne þemës ûkio paskirèiai (veik-
lai) laikomi pagal teritorijø detaliojo planavimo dokumentus atitinka-
mos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre áregist-
ruoti valstybinës þemës sklypai, kuriuose:
1) nëra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms uþsienio organi-
zacijoms nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ar ki-
tø statiniø. Þemës sklypai, kuriuose nutiesti tik inþineriniai tink-
lai arba (ir) pastatyti tik neturintys aiðkios funkcinës priklauso-
mybës ar apibrëþto naudojimo, ar ûkinës veiklos pobûdþio sta-
tiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, árenginiui ar kitam
statiniui arba jo priklausiniui, priskiriami naujiems þemës skly-
pams;
2) yra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms uþsienio organi-
zacijoms priklausanèiø laikinøjø statiniø, kuriø naudojimo lai-
kas pasibaigæs;
327
3) yra valstybei arba akcinëms bendrovëms, kuriø 100 proc. akcijø

nuosavybës teise priklauso valstybei, nuosavybës teise priklau-
sanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø, numatomø iðkelti pagal
patvirtintus detaliuosius planus.
Anksèiau nurodyti nauji þemës sklypai parduodami arba iðnuomo-
jami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d.
nutarime Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir
nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ nustatyta tvarka, iðskyrus
atvejus, numatytus CK, Þemës reformos ástatyme ir kituose ástatymuo-
se.
Kovo 11-osios akto signatarams ne aukciono bûdu parduodamas
vienas naujas þemës sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jø
pageidaujamame mieste (iðskyrus Neringos miestà) Lietuvos Respubli-
kos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dël naudojamø
valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai
(veiklai)“ nustatyta tvarka.
Jei pagal patvirtintàjá teritorijos detaløjá planà joje nenumatyta
(negalima) suformuoti naujø þemës sklypø, laisvos valstybinës þemës
sklypai, nevirðijantys 0,04 ha, ásiterpæ tarp privaèiø þemës sklypø ir teri-
torijose, kuriose pagal teritorijø planavimo dokumentus numatyta gy-
venamøjø namø statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba
nenumatyta, savivaldybiø taryboms pritarus apskrities virðininko spren-
dimu gali bûti parduodami ne aukciono bûdu greta jø esanèiø Nekilno-
jamojo turto registre áregistruotø privaèios þemës sklypø savininkams,
jeigu jie sutinka su þemës sklypø pardavimo kaina. Ðiø þemës sklypø
pardavimo kaina turi bûti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vy-
riausybës nustatytà tvarkà. Valstybinës þemës pirkimo–pardavimo su-
tartyje turi bûti nurodyta, kad parduodamas ásiterpæs þemës sklypas per
6 mënesius nuo sutarties sudarymo turi bûti sujungtas su pagrindiniu
þemës sklypu á vienà þemës sklypà. Nustatytuoju laiku nesujungus þe-
mës sklypø, valstybës institucija, teisës aktø nustatyta tvarka ágaliota
parduoti þemës sklypus, privalo reikalauti ávykdyti sutarties sàlygà arba
inicijuoti valstybinës þemës pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimà
ástatymø nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutari-
mu Nr. 260 „Dël naudojamø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir
nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ patvirtintà Naudojamø vals-
tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai
328
(veiklai) tvarkà, t. y. ne aukciono bûdu, parduodami toliau nurodyti

valstybinës þemës sklypai, naudojami ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai),
þemës sklypai individualiø gyvenamøjø namø, skirtø Kovo 11-osios Ak-
to signatarams, statybai, sodininkø bendrijø nariø sodo sklypai ir kita
sodo bendrijø þemë.
Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, uþsienieèiai, uþ-
sienio juridiniai asmenys ir kitos uþsienio organizacijos, nurodyti Lietu-
vos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo kons-
tituciniame ástatyme, pagal ðià tvarkà ne aukciono bûdu ásigyti nuosa-
vybën turi teisæ:
1) naudojamus namø valdø þemës sklypus, nepriklausomai nuo
juos naudojanèiø asmenø nuolatinës gyvenamosios vietos. Na-
mø valdø þemës sklypams priskiriami ir þemës sklypai prie dau-
giabuèiø namø. Ðie þemës sklypai parduodami bendrosios dali-
nës nuosavybës teise. Jeigu ne visi daugiabuèio namo butai pri-
vatizuoti, vienas þemës sklypo, suformuoto prie tokio namo,
bendraturtis yra valstybë;
2) naudojamus sodininkø bendrijø nariø sodo sklypus. Parduoda-
mo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodininkø bendrijos so-
do planà, bet sodo sklypo plotas negali bûti didesnis kaip 0,12
ha. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kuriø vardu
jie áforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkø ben-
drijos sodo teritorijoje, bet uþ sodo sklypo ribø, vienam asme-
niui gali bûti parduodami du sodo sklypai, kuriø bendras plotas
negali sudaryti daugiau kaip 0,12 ha;
3) þemës sklypus prie individualiø automobiliø garaþø ar garaþø
statybos ir eksploatavimo bendrijø garaþø (iðskyrus þemës skly-
pus prie metaliniø garaþø). Þemës sklypai prie garaþø statybos
ir eksploatavimo bendrijø garaþø parduodami bendrosios dali-
nës nuosavybës teise. Prie nustatytàja tvarka leistø statyti indi-
vidualiø automobiliø garaþø parduodami ne didesni kaip 0,01
ha þemës sklypai vieno individualaus automobilio garaþui;
4) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo
15 d. – kitose vietovëse þemës sklypus individualiems gyvena-
miesiems namams statyti, taip pat apylinkiø tarybø sprendimu
iki 1993 m. liepos 28 d. suteiktus þemës sklypus individualiems
gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovë-
se;
329
5) þemës sklypus, kuriø reikia ásigytiems arba ásigyjamiems pasta-

tams, árenginiams arba kitiems statiniams eksploatuoti pagal jø
pardavimo metu buvusià tiesioginæ paskirtá (iðskyrus nuosavy-
bës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø, taip
pat privaèiø pastatø ir kitø statiniø uþimtus þemës sklypus kai-
mo vietovëje, kai jie pagal Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosa-
vybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà yra
gràþinami savininkams); ástatymø nustatyta tvarka suteiktus ir
naudojamus þemës sklypus, paþymëtus teritorijø planavimo do-
kumentuose, taip pat techninës apskaitos bylø planuose paþy-
mëtus namø valdø þemës sklypus, jei techninës apskaitos byloje
nurodytos þemës sklypo ribos atitinka namø valdos eksploata-
vimo reikalavimus;
6) kaimo vietovëse ir po 1995 m. birþelio 1 d. miestams priskirtose
teritorijose nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir
kitø statiniø, taip pat privaèiø pastatø ir kitø statiniø uþimtus
þemës sklypus, jeigu jie pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá
nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà nëra gràþinami þemës sa-
vininkams.
Prie nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø stati-
niø parduodami tik tie þemës sklypai, kuriø ribos ir plotai paþymëti de-
taliuosiuose planuose, þemës reformos þemëtvarkos projektuose (kai-
mo vietovëje), þemës sklypø ribø specialiuosiuose planuose arba þemës
sklypø planuose, ir tik tokio dydþio, kuris bûtinas esamiems pastatams,
árenginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jø tiesioginæ paskir-
tá. Saugomose teritorijose prie nuosavybës teise priklausanèiø pastatø,
árenginiø ir kitø statiniø þemës sklypai parduodami laikantis ástatymø
nustatytø þemës, miðkø ir vandens telkiniø naudojimo apribojimø, sàly-
gø ir reikalavimø, saugomø teritorijø nuostatø ir ðiø teritorijø tvarkymo
planø (planavimo schemø) nustatytø reikalavimø.
Þemës sklypai, kuriuose nutiesti tik inþineriniai tinklai arba (ir)
pastatyti tik neturintys aiðkios funkcinës priklausomybës ar apibrëþto
naudojimo, ar ûkinës veiklos pobûdþio statiniai, kurie tarnauja pagrin-
diniam pastatui, árenginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, taip
pat þemës sklypai, kuriuose yra valstybei arba akcinëms bendrovëms,
kuriø 100 proc. akcijø nuosavybës teise priklauso valstybei, nuosavybës
teise priklausantys pastatai, árenginiai ir kiti statiniai, numatomi iðkelti
pagal patvirtintus detaliuosius planus, parduodami aukcione Lietuvos
330
Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dël

naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio
paskirèiai (veiklai)“ nustatyta tvarka.
Parduodamos þemës sklypo kainà nustato atitinkamas þemëtvarkos
skyrius, kuriam suinteresuotas asmuo pateikia praðymà ásigyti naudo-
jamà valstybinës þemës sklypà. Þemës vertë apskaièiuojama remiantis
teisës aktø nustatyta þemës ávertinimo metodika, atsiþvelgiant á keletà
kriterijø ir koeficientø, apibûdinanèiø þemës sklypà.
Parduodant valstybinæ þemæ valstybei atstovauja ir valstybinës þe-
mës pirkimo–pardavimo sutartá pasiraðo atitinkamos apskrities virði-
ninkas arba jo ágaliotas apskrities virðininko administracijos atstovas.
Þemës sklypø pardavimo dokumentus rengia apskrities virðininko ad-
ministracijos þemës tvarkymo departamento þemëtvarkos skyrius.
Savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø þemës sklypø ásigijimo
ir perleidimo ástatymas nustato savivaldybiø funkcijoms ágyvendinti rei-
kalingø þemës sklypø pirkimo–pardavimo sàlygas ir tvarkà. Ið Lietuvos
Respublikos pilieèiø arba ið nacionaliniø ar uþsienio subjektø þemës
sklypus, jeigu sklypai pagal teritorijø planavimo dokumentus bus nau-
dojami savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø pastatø ir árenginiø
statybai ir eksploatavimui, savivaldybës gali ásigyti pagal pirkimo–
pardavimo sutartis, pritaikius Vieðøjø pirkimø ástatymo nustatytas pir-
kimo procedûras, parengus sklypo detaløjá planà ir gavus apskrities vir-
ðininko leidimà.

Lietuvos Respublikoje sàlygos uþsienio subjektams
2003 m. vasario 24 d. ásigaliojus Konstitucijos 47 straipsnio pakei-

timams, 2003 m. kovo 20 d. Seimas priëmë Konstitucijos 47 straipsnio
antroje dalyje numatyto þemës sklypø ásigijimo nuosavybën subjektø,
tvarkos, sàlygø ir apribojimø konstitucinio ástatymo (dabar pavadinto
Konstitucijos 47 str. 3 d. ágyvendinimo konstitucinio ástatymu) naujà
redakcijà, kuri ásigaliojo 2003 m. balandþio 9 d.
Ðis konstitucinis ástatymas skirtas reglamentuoti tvarkà, sàlygas ir
apribojimus, kuriais remiantis ne þemës ûkio paskirties þemæ Lietuvoje
gali ásigyti uþsienio subjektai – uþsienieèiai (fiziniai asmenys) ir uþsienio
juridiniai asmenys, taip pat kitos uþsienio organizacijos. Kitaip nei iki
2003 m. balandþio 9 d. galiojusi tvarka, ðis konstitucinis ástatymas netai-
331
komas nacionaliniams subjektams – Lietuvoje ásteigtiems juridiniams

asmenims, nepaisant á juos investuoto kapitalo kilmës. Tai reiðkia, kad
nuo jo ásigaliojimo visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali ási-
gyti þemës, vidaus vandenø ir miðkø tokiomis paèiomis sàlygomis kaip ir
Lietuvos pilieèiai. Nuo 2003 m. balandþio 9 d. jiems nebetaikoma iki tol
galiojusi leidimø, kuriuos iðduodavo apskrièiø virðininkø administraci-
jos, ásigyti þemës nuosavybën tvarka, taip pat draudimas ásigyti specia-
lios paskirties arba tam tikroms teritorijoms priskirtos þemës, kaip antai
miðkø ûkio paskirties þemës, kurortø, rekreacijos ar poilsio teritorijø
þemës, taip pat þemës laisvosiose ekonominëse zonose ir pan. Iki 2003
m. balandþio 9 d. galiojusi tvarka draudë uþsienio subjektams (tiek fizi-
niams, tiek juridiniams asmenims) tiesiogiai ásigyti þemës Lietuvoje, o
konstitucinis ástatymas uþsienio subjektams suteikë teisæ tiesiogiai ásigy-
ti þemës, vidaus vandenø ir miðkø Lietuvoje, t. y. nesteigiant Lietuvoje
ámonës, atstovybës ar filialo arba neregistruojant Lietuvoje kitokios
ûkinës veiklos.
Ðiame ástatyme yra nustatyti uþsienio subjektams taikytini europi-
nës ir transatlantinës integracijos kriterijai, t. y. tiesiogiai ásigyti þemës,
vidaus vandenø ir miðkø Lietuvoje gali tik tie uþsienio juridiniai asme-
nys, taip pat kitos organizacijos, kurios yra ásteigtos vienoje ið ðiø uþsie-
nio valstybiø:
– valstybëse – Europos Sàjungos (toliau – ES) narëse arba valsty-
bëse, sudariusiose Europos sutartá (Asociacijos sutartá) su Euro-
pos bendrijomis bei jø ðalimis narëmis;
– valstybëse – Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizaci-
jos, Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos narëse bei valstybëse
Europos ekonominës erdvës susitarimo dalyvëse, kuriomis yra vi-
sos ES narës bei dalis Europos laisvos prekybos asociacijos (EL-
PA) valstybiø nariø – Islandija, Lichtenðteino Kunigaikðtystë bei
Norvegija.
Uþsienieèiai – fiziniai asmenys laikomi atitinkanèiais europinës ir
transatlantinës integracijos kriterijus ir turi teisæ ásigyti þemës, vidaus
vandenø ir miðkø Lietuvoje, jei jie yra anksèiau nurodytø valstybiø pi-
lieèiai ir ðiø valstybiø nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respub-
likos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybës.
Europinës ir transatlantinës integracijos kriterijø neatitinkantys uþ-
sienio subjektai negali ásigyti nuosavybës teise þemës, vidaus vandenø ir
332
miðkø Lietuvoje, taèiau gali juos valdyti ir naudoti (pvz., nuomotis) ásta-
tymø nustatyta tvarka.
Atsiþvelgdamas á bûsimà Lietuvos narystæ ES konstitucinis ástaty-
mas uþsienio subjektams numatë skirtingà þemës ásigijimo tvarkà iki
Lietuvos ástojimo á ES bei nuo tos dienos, kai Lietuva taps visateise ES
nare. Taèiau tiek iki, tiek ir po ástojimo á ES uþsienio subjektai, norintys
nuosavybës teise ásigyti Lietuvoje þemës, vidaus vandenø ir miðkø, pri-
valo atitikti anksèiau nurodytus kilmës reikalavimus.
Iki Lietuvos ástojimo á ES dienos uþsienio subjektai turëjo teisæ
nuosavybës teise ásigyti tik tokià ne þemës ûkio paskirties þemæ, kuri yra
reikalinga jø steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirtiems arba
esamiems pastatams ar árenginiams eksploatuoti arba tokiems pasta-
tams ar árenginiams statyti ir eksploatuoti. Be to, iki narystës ES uþsie-
nio subjektai, norëdami ásigyti ne þemës ûkio paskirties þemës sklypus,
skirtus minëtai veiklai, privalëjo gauti atitinkamos apskrities virðininko
administracijos (pagal þemës sklypo buvimo vietà) leidimà ásigyti þemæ.
Iki ástojimo á ES uþsienio subjektams buvo draudþiama tiesiogiai
ásigyti Lietuvoje tam tikros specialios paskirties ar tam tikroms teritori-
joms priskirtos þemës – valstybiniø parkø, rezervatø, draustiniø teritori-
jos þemës, kurortø, rekreacijos arba poilsio teritorijø þemës, taip pat
þemës laisvosiose ekonominëse zonose ir kitos þemës, nurodytos kons-
titucinio ástatymo 9 straipsnyje.
Lietuvai tapus ES nare, uþsienio subjektai, atitinkantys europinës
ir transatlantinës integracijos kriterijus, turi teisæ ásigyti nuosavybës tei-
se bet kokios paskirties þemës, miðkø ir vidaus vandenø ta paèia tvarka
ir tomis paèiomis sàlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieèiai ir ju-
ridiniai asmenys, t. y. be jokiø papildomø apribojimø, iðskyrus iðimtis,
susijusias su þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës ásigijimu.
Konstitucinis ástatymas numato papildomà apribojimà uþsienio
subjektams ásigyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës Lietuvoje. Jis
taikomas ir Lietuvai ástojus á ES – uþsienio subjektai neturës teisës ási-
gyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës Lietuvoje iki 7 metø perei-
namojo laikotarpio, kuris pradedamas skaièiuoti nuo Lietuvos ástojimo
á ES, pabaigos.
Anksèiau nurodytas apribojimas netaikomas ðiems uþsienio subjek-
tams:
– uþsienieèiams (fiziniams asmenims), kurie ne maþiau kaip 3 me-
tus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertësi þemës ûkio veikla;
333
– uþsienio juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms, ástei-

gusioms Lietuvoje atstovybes arba filialus.
Ðie uþsienio subjektai nuo Lietuvos ástojimo á ES dienos turës teisæ
ásigyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës remdamiesi ta paèia tvarka
ir sàlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos pilieèiams ir juridi-
niams asmenims.
Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo tvarkà Lietuvoje reglamen-
tuoja specialus ástatymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respubli-
kos þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas Nr. IX–
1314, numatantis papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti fiziniai
ir juridiniai asmenys tam, kad galëtø ásigyti nuosavybës teise þemës ûkio
paskirties þemës.
Uþsienio valstybiø diplomatinëms ir konsulinëms ástaigoms þemës
parduodama pagal Þemës sklypø ásigijimo ir nuomos uþsienio valstybiø
diplomatinëms ir konsulinëms ástaigoms tvarkos ir sàlygø ástatymo nu-
statytà tvarkà.
34.5.1.7.3. Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo sàlygos
Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo tvarkà Lietuvoje reglamen-

tuoja specialus ástatymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respubli-
kos þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas Nr. IX–
1314. Ðiuo ástatymu nustatyti reikalavimai, taikomi ásigyjant þemës ûkio
paskirties þemæ pirkimo ir kitais ástatymui neprieðtaraujanèiais bûdais,
iðskyrus paveldëjimà, dovanojimà artimiesiems giminaièiams (tëvams ir
vaikams, seneliams ir vaikaièiams, broliams ir seserims), mainus ir nuo-
savybës teisiø atkûrimà. Paþymëtina, kad ðis ástatymas yra vertinamas
labai prieðtaringai ir kelia pagrástø abejoniø, ar jis atitinka Lietuvos
Respublikos Konstitucijà. Ðis ástatymas, dar kitaip perkeltine prasme
vadinamas „saugikliø ástatymu“, turëjo nustatyti papildomus þemës
ûkio paskirties þemës ásigijimo apribojimus, nes prieð tai padaryta Lie-
tuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisa iðplëtë asmenø,
turinèiø teisæ ásigyti þemæ Lietuvoje, ratà. Ðis ástatymas buvo priimtas
tiek siekiant iðvengti spekuliacijos þeme, tiek norint apriboti uþsienio
subjektø galimybes ásigyti þemës Lietuvoje. Taèiau jau po Þemës ûkio
paskirties þemës ásigijimo laikinojo ástatymo ásigaliojimo buvo priimtas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo
konstitucinis ástatymas, kuris nustatë su Lietuvos Respublikos stojimo á
334
Europos Sàjungà sutartimi suderintas nuostatas dël pereinamojo septy-

neriø metø laikotarpio. Taigi stengiantis apsaugoti lietuviðkas þemes
nuo uþsienio investuotojø, Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laiki-
nuoju ástatymu buvo suvarþytos ir Lietuvos Respublikos pilieèiø teisës,
nes iki pereinamojo 7 metø laikotarpio po Lietuvos ástojimo á Europos
Sàjungà pabaigos jis, atsiþvelgiant á tam tikras iðimtis, bus taikomas tik
nacionaliniams subjektams.
Ðiuo metu þemës ûkio paskirties þemæ Lietuvoje gali ásigyti:
– fiziniai asmenys – Lietuvos Respublikos pilieèiai;
– juridiniai asmenys, ásteigti Lietuvos Respublikoje, neatsiþvelgiant
á juos investuoto kapitalo kilmæ.
Be to, anksèiau nurodyti asmenys taip pat turi atitikti sàlygas, nu-
rodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágy-
vendinimo konstituciniame ástatyme.
Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinuoju ástatymu buvo nu-
statyti ðie papildomi reikalavimai dël þemës ûkio paskirties þemës ásigi-
jimo subjektams, pageidaujantiems ásigyti þemës Lietuvos Respubliko-
je:
– fizinis asmuo turi bûti (i) teisës aktø nustatyta tvarka áregistravæs
ûkininko ûká arba (ii) turi turëti teisës aktø nustatyta tvarka ið-
duotà kvalifikaciná pasirengimo ûkininkauti paþymëjimà. Kvalifi-
kacinis pasirengimo ûkininkauti paþymëjimas iðduodamas asme-
nims, turintiems daugiau kaip dvejø metø þemës ûkio veiklos pa-
tirtá ir þemës ûkio iðsimokslinimo Lietuvoje arba ES ðalyse dip-
lomà, paþymëjimà, arba asmenims, turintiems daugiau kaip 5
metø þemës ûkio veiklos patirtá ir Vyriausybës nustatyta tvarka
iðlaikiusiems kvalifikacijos egzaminà. Visi ðioje dalyje nurodyti
reikalavimai netaikomi, jei fizinis asmuo ásigyja ne daugiau kaip 3
hektarus þemës. Be kita ko, fizinis asmuo, pagal ástatymà ásigijæs
nuosavybës teise ne maþesná kaip 10 hektarø þemës ûkio paskir-
ties þemës plotà, privalo: (i) per 1 metus nuo þemës ásigijimo per-
sikelti gyventi á apskritá, kurioje yra ûkininkavimui naudojama
þemë, (ii) ásigyti arba gauti leidimà statyti ûkio veiklai reikalingus
ûkinius pastatus bei (iii) per 2 metus nuo þemës ásigijimo – áre-
gistruoti ûkininko ûká;
– juridinis asmuo per pastaruosius 2 metus turi gauti ne maþiau
kaip 50 proc. pajamø ið þemës ûkio veiklos, kuri apima augali-
ninkystës, gyvulininkystës, paukðtininkystës, þvërininkystës, biti-
335
ninkystës ir vidaus vandenø þuvininkystës produktø gamybà ir

apdorojimà, savo ûkyje pagamintø ir apdorotø þemës ûkio pro-
duktø perdirbimà ir realizavimà, taip pat paslaugø þemës ûkiui
teikimà. Taèiau þemës ûkio veikla nelaikoma maisto produktø
gamyba ne ið savo ûkyje arba ámonëje pagamintø ir apdorotø
þemës ûkio produktø. Paþymëtina, kad ðie nurodyti reikalavimai
juridiniams asmenims yra netaikomi valstybei, savivaldybëms,
sodininkø bendrijoms, ásigyjanèioms ðiø bendrijø nuomojamà
valstybinæ þemæ, taip pat bankams ir kitoms kredito ástaigoms,
kurie perima nuosavybën ástatymø nustatyta tvarka nerealizuotà
jiems ákeistà þemæ.
Ðiomis nuostatomis yra ið esmës apribojama asmens konstitucinë
teisë á nuosavybæ, nes yra ribojamas ratas asmenø, kurie gali ásigyti þe-
mës ûkio paskirties þemæ, taip pat neproporcingai varþomos pardavëjo
teisës parduoti savo nuosavybæ, nes rinka negali pasiûlyti konkurencin-
gø paklausos sàlygø. Be to, reikalavimas, kad asmuo, turintis daugiau
kaip 10 ha þemës ûkio paskirties þemës, persikeltø gyventi á atitinkamà
apskritá, riboja ne tik teisæ ásigyti þemës skirtingose apskrityse, bet ir
asmens teisæ pasirinkti gyvenamàjà vietà. Be kita ko, pasibaigus 7 metø
pereinamajam laikotarpiui, ði sàlyga ribos ir uþsienio subjektø galimy-
bes ásigyti þemës ûkio paskirties þemës Lietuvoje.
Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas nustato
ðiuos maksimalius galimus ásigyti þemës ûkio paskirties þemës kiekius:
– fiziniam asmeniui – iki 300 hektarø, taèiau ði riba gali bûti virðyta
registruojant santuokà dël abiejø sutuoktiniø turimos þemës kie-
kio arba jei þemë buvo ásigyta iki 2003 m. vasario 24 d.;
– þemës ûkio bendrovei – iki 2000 hektarø;
– kooperatyvui ar kitam juridiniam asmeniui – iki 1000 hektarø.
Þemës ûkio paskirties þemë gali bûti parduodama ðiais bûdais:
– aukciono bûdu (i) asmenims, neturintiems pirmumo teisës pirkti
valstybinës þemës sklypo, arba (ii) keliems asmenims, turintiems
vienodà pirmumo teisæ pirkti tà patá valstybinës þemës sklypà ir
në vienam ið jø nesant pageidaujamo ásigyti sklypo nuomininku;
– ne aukciono bûdu, sudarant pirkimo–pardavimo sutartá, (i) pir-
mumo teisæ pirkti valstybiná þemës sklypà turintiems asmenims
numatant sàlygà, kad keli asmenys neturi vienodos pirmumo tei-
sës pirkti tà patá þemës sklypà, o jeigu ir turi pirmumo teisæ, tai
336
vienas ið asmenø yra pageidaujamo ásigyti sklypo nuomininkas;

(ii) parduodant privaèius þemës sklypus.
Asmenø, kurie turi pirmumo teisæ ásigyti þemës ûkio paskirties þe-
mës, pirmumo teisës ágyvendinimo tvarka yra nustatyta ástatymu ir, pri-
klausomai nuo to, ar þemës sklypas priklauso privaèiam asmeniui, ar
valstybei, tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimais –
2003 m. balandþio 29 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 528 „Dël pirmumo
teisës pirkti parduodamà privaèios þemës ûkio paskirties þemës sklypà
ágyvendinimo taisykliø patvirtinimo“ ir 2003 m. vasario 18 d. Vyriausy-
bës nutarimu Nr. 236 „Dël Valstybinës þemës sklypø pardavimo ir
nuomos þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“. Pirmumo teisæ ásigyti valstybi-
næ þemæ turi (i) asmeninio ûkio þemës naudotojai, jeigu jie ásigyja þe-
mës reformos þemëtvarkos projektuose suformuotus þemës sklypus, (ii)
ûkininkai, t.y. fiziniai asmenys, kurie verèiasi þemës ûkio veikla ir kuriø
ûkis yra áregistruotas Ûkininkø ûkiø registre, (iii) daugiau kaip 5 metus
ið eilës þemæ naudojanèios þemës ûkio bendrovës. Tuo tarpu asmenis,
kurie turi pirmumo teisæ ásigyti privaèià þemæ, galima sàlyginai suskirs-
tyti á dvi grupes: (i) valstybë ir apskrities virðininko administracija (ásigy-
jant þemæ valstybiniais ir visuomeniniais tikslais) ir (ii) kaimynai, jei jie
verèiasi þemës ûkio veikla; bendraturèiai; þemës sklypo naudotojai,
naudojæ þemæ ne maþiau kaip dvejus metus ir ûkininkai, jei parduoda-
mas þemës sklypas áeina á ûkininko ûkio racionalios þemëvaldos ribas
(ðiuo atveju yra akivaizdus siekis stambinti þemëvaldas). Paþymëtina,
kad tik valstybinë þemë gali bûti parduodama abiem anksèiau nurody-
tais bûdais, tuo tarpu privati þemë yra parduodama tik ne aukciono bû-
du. Privaèios ir valstybinës þemës pardavimo ne aukciono bûdu tvarka
skiriasi.
Norint ásigyti valstybinës þemës ûkio paskirties þemës sklypà reikia
kreiptis su praðymu ir kitais dokumentais á atitinkamos apskrities, ku-
rioje yra parduodamas þemës sklypas, virðininko administracijà. Apskri-
ties virðininko administracijos þemëtvarkos skyrius parengia þemës pir-
kimo–pardavimo sutarties projektà ir já derina su pirkëju. Suderintas
projektas su atitinkamais dokumentais yra pateikiamas apskrities virði-
ninkui, kuris priima sprendimà tenkinti ar ne praðymà parduoti þemës
sklypà. Praðymà patenkinus, pirkëjas turi sumokëti avansu visà arba
dalá sutarties kainos ir tuomet yra pasiraðoma þemës sklypo pirkimo–
pardavimo sutartis. Paþymëtina, kad asmenims, turintiems pirmumo
337
teisæ pirkti valstybinës þemës sklypà, sklypas turi bûti parduodamas ne

didesne kaina kaip vidutinë toje vietovëje parduotø þemës sklypø kaina.
Nors ir valstybinës, ir privaèios þemës pardavimo atveju yra nusta-
tytos pirmumo eilës, parduodant privatø þemës ûkio paskirties þemës
sklypà taikoma daug nepatogesnë tvarka nei parduodant valstybinæ þe-
mæ. Visø pirma yra nustatytas reikalavimas, kad pardavëjas apie numa-
tomà þemës ûkio paskirties þemës sklypo pardavimà paskelbtø vietos
laikraðtyje pagal þemës sklypo vietà nurodydamas tam tikras sutarties
bei informacines sàlygas (pvz., þemës sklypo kainà, plotà, kontaktinius
duomenis ir kt.). Jeigu þemës sklypas priklauso bendrosios nuosavybës
teise, kitas bendraturtis pagal CK privalo bûti informuotas per notarà,
taip pat apie numatomà þemës sklypo pardavimà turi bûti vieðai pa-
skelbta vietinëje spaudoje anksèiau nurodyta tvarka. Jeigu per vienà
mënesá niekas nepareiðkia pageidavimo ásigyti þemës sklypo pirmumo
teisëmis ir nepateikia pirmumo teisæ árodanèiø dokumentø, pardavëjas
gali parduoti þemës sklypà bet kuriam asmeniui, taèiau tokiomis sàly-
gomis, kokios buvo paskelbtos praneðime. Jei paskelbus skelbimà laik-
raðtyje yra keièiamos þemës sklypo pardavimo sàlygos, ta pati informa-
vimo procedûra turi bûti pakartota ið naujo.
Be kita ko, pirmenybës teisës ávedimas galëtø bûti traktuojamas
kaip dar vienas saugiklis, taèiau ne prieð spekuliacijà þemës ûkio paskir-
ties þeme, o prieð uþsienio subjektus. Þemës ûkio paskirties þemës ásigi-
jimo laikinuoju ástatymu yra sukurtas toks mechanizmas, kad iki septy-
neriø metø po ástojimo á Europos Sàjungà pabaigos nemaþai þemës
ûkio paskirties þemës bûtø supirkta nacionaliniø subjektø, o vëliau, pa-
rduodant privatø þemës ûkio paskirties þemës sklypà, teisæ já ásigyti
pirmiausia turëtø valstybë arba jau esami kaimyniniø sklypø þemës sa-
vininkai, kuriø dauguma, þinoma, bus nacionaliniai subjektai. Tokiomis
prevencinëmis priemonëmis yra sudaromos netiesioginës prielaidos
varþyti laisvà kapitalo judëjimà ir abejotina, ar ðios nuostatos galios pa-
sibaigus 7 metø po Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà pereinamajam
laikotarpiui.
Atkreiptinas dëmesys, kad teisës aktø reikalavimus atitinkantys
asmenys, ásigydami ir valstybinës, ir privaèios þemës sklypus, turi teisæ
gauti valstybës paramà.
338
34.6. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis
Įmonės pirkimo–pardavimo sutarties samprata. Teisiniuose aktuose

sàvoka „ámonë“ vartojama dviem reikðmëmis: ji gali reikðti civiliniø
teisiniø santykiø subjektà arba objektà. Pagal CK ámonë yra verslu uþsi-
imanèiam asmeniui priklausantis turto ir turtiniø bei neturtiniø teisiø,
skolø ir kitokiø pareigø visuma (CK 1.110 str.). Taigi kodekse ámonë
iðskiriama kaip atskiras subjektiðkumo neturintis teisiø objektas. Bûtent
ðia prasme ámonë ir turi bûti suprantama aptariant jos pirkimà–
pardavimà.
Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis CK yra naujiena. 1964 m. CK
nei tokio civiliniø teisiø objekto, nei atskiros sutarèiø rûðies neregla-
mentavo. Ámonë yra sudëtingas materialaus ir nematerialaus turto bei
neturtiniø teisiø junginys, todël visiðkai suprantama, kad jos pripaþini-
mas civilinës apyvartos objektu lëmë bûtinumà nustatyti tokio objekto
perleidimo teisiná reþimà.
Ámonës pirkimà–pardavimà reglamentuoja CK Ðeðtosios knygos
XXIII skyriaus devintasis skirsnis. Pagal ámonës pirkimo–pardavimo
sutartá pardavëjas ásipareigoja perduoti pirkëjui nuosavybës teise visà
ámonæ kaip turtiná kompleksà arba jos esminæ dalá, iðskyrus teises ir pa-
reigas, kuriø pardavëjas neturi teisës perduoti kitiems asmenims, o pir-
këjas ásipareigoja tai priimti ir sumokëti kainà (CK 6.402 str. 1 d.).
Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, nes ðalims
teisës ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai ðalys sudaro sutartá.
Sutartis atlygintinė. Atlygintinumas pasireiðkia tuo, kad ámonës pirkëjas
privalo sumokëti kainà pardavëjui. Ðis sutarties pobûdis nesikeièia ir
tuomet, kai ámonë yra neigiamo balanso, t. y. perkamas ið esmës ne ak-
tyvas, o pasyvas. Sutartis yra dvišalė, nes tiek pardavëjas, tiek pirkëjas
turi ir teises, ir pareigas.
Sutarties dalykas. Ámonë yra vientisas turtinis kompleksas, apiman-
tis visas turto rûðis, naudojamas pelnui gauti, – pastatus, kità nekilno-
jamàjá turtà, árenginius, þaliavas, pusgaminius, þemës nuomos arba pa-
naudos teisæ ir kitas turtines teises, taip pat teises á firmos vardà, prekës
þenklà, gamybines ir komercines paslaptis (know–how) ir kt. Taigi san-
doriø su ámone objektu tampa turtinio ir neturtinio pobûdþio dalykai,
kuriø prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo reþimo.
Pavyzdþiui, viena alaus darykla, gaminanti alø, parduodamà su
„Ðvyturio“ prekës þenklu, ir kita alaus darykla, gaminanti alø, parduo-
339
damà su „Utenos alaus“ prekës þenklu, yra dvi vienai akcinei bendrovei
priklausanèios alaus daryklos. Kiekviena ið jø sudaro atskirà funkciona-
vimo prasme kompleksà, kuris neturi subjektiðkumo, taèiau turi kità
svarbià savybæ – duoda pajamas veikdamas kaip vientisas kompleksas,
kurá sudaro pastatai, statiniai, þaliavos, atsargos, árenginiai, produkcija
ir kita. Su ðiuo kompleksu susijæ ir jo savininko – akcinës bendrovës
turima teisë naudotis þemës sklypu, ant kurio stovi alaus darykla, reika-
lavimai ir skolos, atsiradusios dël ðio komplekso veiklos, teisë á prekës
þenklà bei kitos turtinës ir neturtinës teisës. Toks santykinai savaran-
kiðkas gamybà vykdantis ir pajamas duodantis turtinis kompleksas tam-
pa patraukliu verslo objektu.
Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis taip pat suteikia teisinæ gali-
mybæ individualiø (personaliniø) ámoniø savininkams perleisti savo
ámonæ kitam asmeniui. Iki naujojo CK ásigaliojimo individuali ámonë
galëjo bûti paveldima, taèiau negalëjo bûti parduodama, nes nebuvo
tam reikiamo teisinio reglamentavimo. Ðiuo metu savininkas tokios
problemos neturi. Jis gali perleisti ámonæ kitam asmeniui sudarydamas
sandorá. Parduodamas individualià ámonæ savininkas parduoda ne ámo-
næ kaip subjektà, o ámonës turtà bei skolas ir gauna pinigø sumà. Pir-
kimo–pardavimo sutartis personalinës ámonës subjektiðkumui átakos
neturi, pardavëjas lieka individualios ámonës savininkas.
Ámonæ reikia skirti nuo kito panaðaus objekto – turtinio komplekso
(CK 1.110 str. 2 d.). Turtiná kompleksà sudaro tik daiktai, kuriuos vieni-
ja bendra ûkinë paskirtis. Á turtinio komplekso sudëtá neáeina skolos,
iðimtinës ir kitos turtinës bei neturtinës teisës, todël turtinio komplekso
pardavimui ámonës pirkimà–pardavimà reglamentuojanèios normos
netaikomos.
Pagal ámonës pirkimo–pardavimo sutartá, jeigu joje nëra numatyta
kitaip, pirkëjui taip pat pereina teisë á firmos vardà, prekiø ar paslaugø
þenklà arba á kitus pardavëjà ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas iden-
tifikuojanèius þymenis, taip pat á teises, kurios pardavëjui priklauso pa-
gal licencinæ sutartá (CK 6.402 str. 2 d.).
Pagal ámonës pirkimo–pardavimo sutartá negali bûti perleidþiamos
teisës, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Tokiomis yra lai-
komos pagal licencijas ágytos teisës, nes jos yra juridinio asmens tei-
snumo dalis. Todël ámonës pirkimo–pardavimo sutarèiai taikoma ben-
dra taisyklë, kad negali bûti perduotos pardavëjo teisës, kurias jis ágijo
pagal leidimus (licencijas).
340
Pagal leidimus (licencijas) ágytos teisës gali bûti perleistos tik tais
atvejais, kai tokio perdavimo galimybë numatyta ástatymuose arba lei-
dime (licencijoje).
Tuo tarpu pardavëjo pareigos, kurias jis ágyja vykdydamas licenci-
juojamà veiklà, gali bûti perduotos ámonës pirkimo–pardavimo sutarti-
mi. Taèiau dël to, kad pirkëjas, neturëdamas atitinkamos licencijos, gali
neturëti galimybës vykdyti ágytø prievoliø, ástatymas neatleidþia parda-
vëjo nuo atsakomybës kreditoriams uþ tokiø prievoliø neávykdymà.
Ðiais atvejais uþ neávykdytas prievoles ámonës kreditoriams pardavëjas
ir pirkëjas atsako solidariai (CK 6.402 str. 3 d.).
Forma. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma raðtu ant
vieno dokumento ir turi bûti patvirtinta notaro. Reikalavimà, kad sutar-
tis bûtø viename dokumente, lemia tai, jog ámonë yra nedalus civiliniø
teisiø objektas. Ðis dokumentas papildomai turi turëti priedus, kuriuose
iðdëstoma informacija apie ámonæ sudarantá turtà, skolas, kreditorius
bei kita reikðminga informacija. Ðie priedai nustatyti CK 6.404 straips-
nio 2 dalyje. Tai yra: ámonës turto inventorizavimo aktas; ámonës balan-
sas; nepriklausomo auditoriaus iðvada apie ámonës turto sudëtá ir jo
kainà; ámonës skolø sàraðas, kuriame nurodytas skolos dydis, ávykdymo
terminas, prievoliø uþtikrinimo rûðis, kreditoriai ir jø adresai.
Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavimø, ji yra negaliojanti
(CK 6.403 str. 2 d.). Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pakeiti-
mai turi bûti registruojami juridiniø asmenø registre. Sutarties neáre-
gistravimas nedaro jos negaliojanèios, t. y. ji privaloma sutarties ðalims,
taèiau neáregistruota sutartis negali bûti panaudota prieð treèiuosius
asmenis.
Turinys. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartyje turi bûti nurodyta
parduodamos ámonës turto sudëtis ir ámonës kaina, taip pat asmuo,
kuriam bus sumokëta ir kuris atsiskaitys su ámonës kreditoriais. Ðios
sàlygos yra esminës ámonës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos.
Šalys. Ámonës pardavëju ir pirkëju gali bûti fizinis arba juridinis
asmuo. Fizinis asmuo sutarties ðalimi, pavyzdþiui, yra tuomet, kai par-
duodama individuali (personalinë) ámonë. Ámonës pirkimo–pardavimo
sutarèiai bûdinga tai, kad sutarèiai ávykdyti ðalys privalo pasitelkti tre-
èiàjá asmená. Ðiam asmeniui pavedama atsiskaityti su kreditoriais ir juo
gali bûti tik bankas, kita kredito ástaiga arba draudimo ámonë.
Šalių teisės ir pareigos. Sudarant ámonës pirkimo–pardavimo sutartá
teisiðkai reikðminga tampa ikisutartinë stadija. Ðioje stadijoje ápareigo-
341
tas asmuo yra pirkëjas, kuris privalo ne maþiau kaip prieð dvideðimt
dienø iki sutarties sudarymo raðtu pranešti visiems ámonës skolø sàraðe
nurodytiems ámonës kreditoriams, kad įmonę numatyta parduoti. Jeigu
pirkëjas ðios pareigos neávykdo, pardavëjo kreditoriai turi teisæ savo
reikalavimus pareikðti tiesiogiai pirkëjui apie numatomà ámonës pirki-
mà–pardavimà (CK 6.405 str. 1 d.). Pirkëjui nereikia apie ámonës pa-
rdavimà praneðti kreditoriams, jeigu uþ ámonæ mokama pinigais ir ðios
pinigø sumos uþtenka visiðkai atsiskaityti su visais ámonës kreditoriais.
Pirkëjas privalo sumokëti kainą. Dalá sutartyje numatytos kainos
pirkëjas sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsi-
skaityti su ámonës kreditoriais (bankui arba kitai kredito ástaigai, drau-
dimo ámonei), o likusià sumà – pardavëjui.
Jeigu pirkëjas tinkamai vykdo savo pareigas praneðti kreditoriams,
jog ámonë parduodama, bei sumoka kainà, kreditoriai netenka teisës
reikðti jam arba parduotos ámonës turtui jokiø reikalavimø. Tinkamas
pirkëjo pareigø vykdymas neturi átakos kreditoriø reikalavimams pa-
rdavëjui.
Jeigu pirkëjas netinkamai atlieka savo pareigas praneðti kredito-
riams, jog ámonë parduodama bei sumokëti kainà, ámonës pardavimo
faktas negali bûti panaudotas prieð ámonës kreditorius, kuriø reikala-
vimo teisë atsirado iki ámonës pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Ði taisyklë netaikoma, jeigu pirkëjas patenkina kreditoriø reikalavimus
sumokëdamas nusipirktos ámonës turto vertæ.
Ámonës pirkëjas ir pardavëjas solidariai atsako uþ asmens, kuriam
buvo sumokëta kaina ir kuris turëjo atsiskaityti su kreditoriais, veiks-
mus, taèiau pirkëjo atsakomybë yra ne didesnë uþ jo nusipirktos ámonës
turto vertæ.
Kreditorius savo reikalavimà gali pareikðti per vienerius metus nuo
tos dienos, kurià jis suþinojo arba turëjo suþinoti apie ámonës pardavi-
mà, bet ne vëliau kaip po trejø metø po ámonës pardavimo (CK 6.406
str. 2 d.).
Pirkëjas gali iðvengti gana ilgos paruoðiamosios stadijos, visiems
ámonës kreditoriams pateikdamas priimtinà reikalavimø ávykdymo uþ-
tikrinimo bûdà. Toks uþtikrinimas, pavyzdþiui, gali bûti banko garanti-
ja.
Pardavëjas privalo perduoti ámonæ pirkëjui. Ámonæ paruoðti perda-
vimui, parengti perdavimo–priëmimo aktà privalo pardavëjas savo lë-
ðomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ámonë perduodama pagal per-
342
davimo–priëmimo aktà. Akte turi bûti nurodomi duomenys apie ámonæ

ir jos turtà, turto bûklæ, ðaliø ásipareigojimai ámonës kreditoriams ir jø
ávykdymas (CK 6.407 str. 1 d.).
Ámonës perdavimo momentu pripaþástamas perdavimo–priëmimo
akto pasiraðymo momentas. Nuo ðio momento pirkëjui pereina ámonës
turto atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika.
Nuosavybës teisë á ámonæ pirkëjui pereina nuo perdavimo–
priëmimo akto pasiraðymo momento, jeigu kitaip nenustato sutartis. Jei
sutartis numato, kad nuosavybës teisë á ámonæ iðlieka pardavëjui tol, kol
pirkëjas nesumoka visos kainos arba kol neávykdomos kitokios aplinky-
bës, tai pirkëjas, kol jam pereis nuosavybës teisë á ámonæ, turi teisæ nau-
dotis ámonës turtu ir su susijusiomis teisëmis tiek ir tokiu bûdu, kiek tai
reikalinga tam, kam ámonë ásigyta (CK 6.407 str. 5 d.).
Jei pirkëjui perduota ámonë, kuri neatitinka sutartyje aptartø ko-
kybës ir kitokiø reikalavimø, pirkëjas gali ágyvendinti CK 6.321–6.323,
6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose numatytas teises. Taèiau ði taisyklë
netaikoma, jeigu kà kità numato sutartis, taip pat jei: 1) ámonë perduo-
ta ir priimta pagal perdavimo–priëmimo aktà, kuriame nurodyti ámonës
arba jos turto trûkumai, pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà,
jeigu pagal sutartá kitokiø reikalavimø tokiu atveju jis neturi teisës pa-
reikðti; 2) pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà, jeigu jam buvo
perduotos sutartyje arba jos perdavimo–priëmimo akte nenurodytos
pardavëjo skolos (prievolës), iðskyrus atvejus, kai pardavëjas árodo, kad
pirkëjas apie tas skolas (prievoles) þinojo arba turëjo þinoti sutarties
sudarymo ir ámonës perdavimo metu; 3) jeigu pardavëjas gauna pirkëjo
praneðimà, kad yra nustatyta perduoto turto trûkumø arba tam tikro
sutartyje numatyto turto apskritai nëra, pardavëjas turi teisæ nedelsda-
mas pakeisti netinkamos kokybës turtà tinkamu arba pasiûlyti pirkëjui
trûkstamà turtà.
Jeigu dël ámonës trûkumø, uþ kuriuos atsako pardavëjas, ámonës
neámanoma panaudoti sutartyje nurodytam tikslui ir jø neámanoma pa-
ðalinti arba pardavëjas jø nepaðalino per nustatytus terminus, pirkëjas
turi teisæ teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutartá ir atly-
ginti nuostolius.
Trečiųjų asmenų veiksmai. Treèiaisiais asmenimis ámonës pirkimo–
pardavimo sutartyje laikomi kreditoriai ir asmuo, kuriam pavedama
atsiskaityti su ámonës kreditoriais. Kreditoriais yra laikomi tie asmenys,
kurie turi su ámone susijusius reikalavimus pardavëjui. Nei kreditoriai,
343
nei asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su kreditoriais, nëra sutarties

ðalys, taèiau jø veiksmai turi átakos sutarties vykdymui ir pasekmëms,
todël ástatymas nustato tam tikras taisykles, kuriø ðie asmenys privalo
laikytis.
Ámonës kreditorius, gavæs pirkëjo praneðimà apie ámonës pardavi-
mà, per dvideðimt dienø nuo jo gavimo privalo raðtu praneðti pirkëjui
apie savo reikalavimo dalá ir pobûdá (CK 6.405 str. 2 d.).
Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su ámonës kreditoriais, per
dvideðimt dienø nuo kainos sumokëjimo parengia ir iðsiunèia ámonës
kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos ámonës skoloms pa-
dengti aktà (CK 6.405 str. 4 d.). Jeigu per dvideðimt dienø nuo akto
gavimo ámonës kreditorius (kreditoriai) pareiðkia prieðtaravimus dël
kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokëta kaina, turi
kreiptis á teismà, kad ðis nustatytø kreditoriø reikalavimø tenkinimo
eilæ ir tvarkà. Jei aktas neginèijamas, kreditoriams iðmokama kainos
dalis, proporcinga jø reikalavimø dydþiui (CK 6.405 str. 5 d.).
34.7. Kitos pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðys
Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal vieðojo pirkimo–pardavi-

mo sutartá valstybës ar savivaldybës institucija arba valstybës ar savival-
dybës ámonë, ástaiga ar organizacija uþ valstybës, savivaldybës, Valsty-
binio socialinio draudimo fondo biudþeto ir kitø valstybës ar savivaldy-
bës fondø lëðas perka daiktus arba moka uþ darbus ar paslaugas (áskai-
tant nuomà) valstybës arba savivaldybës ar jø institucijø, ámoniø, ástaigø
bei organizacijø poreikiams tenkinti.
Pardavëjas pagal vieðojo pirkimo–pardavimo sutartá yra fizinis arba
juridinis asmuo, o pirkëjas – valstybës ar savivaldybës valdymo instituci-
ja arba valstybës ar savivaldybës ámonë, ástaiga ar organizacija, kuri uþ
valstybës, savivaldybës, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto
ir kitø valstybës ar savivaldybës fondø lëðas perka daiktus, moka uþ
darbus arba paslaugas.
Sutarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir darbai.
Vieðojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka,
jeigu ástatymai nenustato kitaip.
CK nuostatos vieðojo pirkimo–pardavimo sutarèiai taikomos tiek,
kiek kiti ástatymai nenumato ko kita. Vieðojo pirkimo–pardavimo su-
344
tarèiø ypatumus ðiuo metu reglamentuoja 1996 m. rugpjûèio 13 d. Vie-

ðøjø pirkimø ástatymas 234.
Energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal energijos (ar energijos
iðtekliø) pirkimo–pardavimo sutartá energijos tiekimo ámonë ásipareigo-
ja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtà energijos tiekimo tinklà
sutartyje numatytos rûðies energijos kieká, o abonentas (vartotojas) ási-
pareigoja uþ patiektà energijà sumokëti ir laikytis sutartyje numatyto
jos vartojimo reþimo, uþtikrinti jam priklausanèiø energijos tiekimo
tinklø eksploatavimo saugumà bei naudojamø prietaisø ir árenginiø
tvarkingumà (CK 6.383 str. 1 d.).
CK Ðeðtosios knygos 23 skyriaus normos taikomos, kai elektros, ði-
lumos energija, dujos ir naftos produktai, vanduo ir kitø rûðiø energija
tiekiama per jø tinklus, jei ástatymai nenustato ko kita arba kitokia ið-
vada nedarytina atsiþvelgiant á prievolës esmæ (CK 3.391 str.).
Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja
CK, Energetikos ástatymas235, Ðilumos ûkio ástatymas236 ir kiti norminiai
teisës aktai.
Energijos pirkimo–pardavimo sutartis priskiriama vieðosioms, o jei
pirkëjas yra fizinis asmuo, perkantis energijà savo, ðeimos arba ûkio
poreikiams tenkinti, – ir vartojimo sutartims. Jei abonentas – fizinis
asmuo, vartotojas, naudojantis energijà savo buitinëms reikmëms, tai-
koma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma suda-
ryta nuo vartotojo árenginiø prijungimo prie energijos tiekimo tinklø.
Silpnosios ðalies – vartotojo teisiø gynybos prioritetai pripaþástami ir
teismø praktikoje237.
234
Nauja ástatymo redakcija: Valstybës þinios. 2002. Nr. 118–5296. Ðis ástatymas su-
derintas su ðiais Europos Sàjungos teisës aktais: Tarybos 1992 m. birþelio 18 d. direktyva
92/50/EEB „Dël vieðøjø paslaugø sutarèiø sudarymo tvarkos koordinavimo“; Tarybos
1993 m. birþelio 14 d. direktyva 93/36/EEB „Dël vieðojo tiekimo sutarèiø sudarymo tvar-
kos koordinavimo“; Tarybos 1993 m. birþelio 14 d. direktyva 93/38/EEB „Dël ámoniø,
vykdanèiø veiklà vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijø srityje, vieðojo
pirkimo procedûrø koordinavimo“; Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16
d. direktyva 98/4/EB, ið dalies pakeièianti direktyvà 93/38/EEB, koordinuojanèià ámoniø,
vykdanèiø veiklà vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijø srityje, vieðojo
pirkimo procedûras, ir kt.
235
236
237
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinëje byloje SP
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė Nr. 3K–3–1137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5;
345
Energijos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie

daiktø. Tai gana specifinis objektas, reikalaujantis ir atitinkamo regu-
liavimo.
Sutarties kaina paprastai nustatoma ástatymø nustatyta tvarka, o ne
ðaliø susitarimu.
Pirkëjas turi: 1) priþiûrëti techninæ árenginiø bûklæ; 2) uþtikrinti
jam priklausanèiø tiekimo tinklø, kitokiø árenginiø ir prietaisø bûklæ ir
jø eksploatavimo saugumà; 3) laikytis nustatyto energijos vartojimo
reþimo; 4) nedelsdamas praneðti energijos tiekimo ámonei apie avarijà,
gaisrà, apskaitos prietaisø gedimus ir kitokius paþeidimus.
Daiktų pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal daiktø pirkimo–par-
davimo iðsimokëtinai sutartá pardavëjas ásipareigoja parduoti daiktà
pirkëjui, o pardavëjas – daiktà priimti ir sumokëti uþ já kainà laikantis
sutartyje nustatytø terminø. Ði sutartis dar vadinama pirkimo–parda-
vimo kreditan sutartimi.
Pagal daiktø pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartá pardavëjui
iðlieka nuosavybës teisë á parduodamus daiktus tol, kol pirkëjas nesu-
moka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta ki-
taip (CK 6.411 str.).
Pirkëju pagal sutartá gali bûti tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis
asmuo. Jei pirkëjas yra fizinis asmuo, ásigyjantis daiktà asmeniniams,
ðeimos, namø ûkio poreikiams tenkinti (vartotojas), sutarèiai taikomos
vartotojø teises ginanèios teisës normos (CK 6.188 str. ir kt.). Vartoji-
mo pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartyje atsitiktinio daikto þuvi-
mo arba sugedimo rizika tenka pardavëjui. Kitais atvejais ði rizika tenka
pirkëjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Sutartis turi bûti sudaryta raðytine forma. Esminës ðios sutarties sà-
lygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodiniø ámokø dydis, peri-
odiniø ámokø mokëjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka.
Pirkimo–pardavimo sutarties iðsimokëtinai dalyku gali bûti kilno-
jamieji ir nekilnojamieji daiktai. Jei sutarties dalykas yra nekilnojamieji
daiktai, sutarèiai taikomos ir nekilnojamøjø daiktø pirkimà–pardavimà
reglamentuojanèios normos.
Daikto kainos mokëjimas iðdëstomas sutartyje periodinëmis ámo-
komis nustatant mokëjimo terminus ir atsiskaitymo tvarkà. Sutartyje
2003 m. geguþës 12 d. nutartis civilinëje byloje 257-oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“
ir UAB „Vilniaus energija“, kat. 37.1; 40.2.
346
taip pat gali bûti numatyta pirkëjo pareiga mokëti palûkanas, jeigu pir-
këjas praleidþia ámokø mokëjimo terminà. Tokiu atveju palûkanos
skaièiuojamos nuo termino pabaigos iki ámokø sumokëjimo (CK 6.415
str.).
Jei nuosavybës teisë á daiktà iðlieka pardavëjui, o pirkëjas nesilaiko
sutartyje nustatytø ámokø mokëjimo terminø, pardavëjas turi teisæ pa-
reikalauti sumokëti visà kainà ið karto arba atsiimti parduotà daiktà.
Pirkëjas turi teisæ reikalauti gràþinti savo ámokas, jeigu sutartyje nenu-
matyta ko kito. Ðia teise pardavëjas negali pasinaudoti, jeigu pirkëjas
yra sumokëjæs daugiau kaip pusæ daiktø kainos, iðskyrus atvejus, kai
sutartis numato kitaip. Ið gràþintinø ámokø atskaitomos sutartyje numa-
tyto daikto nusidëvëjimo ir naudojimosi daiktu iðlaidos.
Jeigu nuosavybës teisë pereina pirkëjui nuo daikto perdavimo, lai-
koma, kad ðis daiktas yra ákeistas priverstine hipoteka (arba ákeitimu)
pardavëjui uþtikrinant pirkëjo prievoles pagal sudarytà sutartá, iðskyrus
atvejus, kai sutartis nustato kitaip (CK 6.414 str. 2 d.).
Pardavëjas turi teisæ reikalauti, kad pirkëjas nedelsdamas sumokë-
tø likusià kainos dalá, jeigu pirkëjas be pardavëjo sutikimo perleidþia
daiktus kitam asmeniui arba daiktai dël neteisëtø pirkëjo veiksmø areð-
tuojami.
Jei pardavëjas atsiima daiktà dël to, kad sutartis buvo nutraukta, jis
privalo registruotos sutarties registracijà panaikinti per dvideðimt die-
nø, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, – per ðeðiasdeðimt
dienø.
Jei daiktai pagal pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartá ásigyti
teikti paslaugoms arba ámonës verslui, aplinkybë, kad nusipirktø nere-
gistruojamø daiktø nuosavybës teisë iðlieka pardavëjui, gali bûti panau-
dota prieð treèiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis áregistruota Su-
tarèiø registre238.
Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis. Pagal pirkimo–
pardavimo su atpirkimo teise sutartá pardavëjas ásipareigoja parduoti
daiktà pirkëjui kartu ágydamas teisæ parduotà daiktà atpirkti, o pirkëjas
ásipareigoja daiktà valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavë-
jas galëtø ágyvendinti atpirkimo teisæ (CK 6.417 str.). Civiliniø santykiø
238
Sutarèiø registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m.
liepos 17 d. nutarimu Nr. 1158 „Dël sutarèiø registro steigimo ir sutarèiø registro nuo-
statø patvirtinimo“ // Valstybës þinios. 2002. Nr. 74–3157.
347
stabilumui uþtikrinti ástatymas apribojo pardavëjo atpirkimo teisæ, pa-

rdavëjas atpirkimo teisæ turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu su-
tartyje ðalys numatë ilgesná terminà, taikomas penkeriø metø terminas
(CK 6.417 str. 3 d.).
Kaip ir pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartis, pirkimo–parda-
vimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami
paslaugoms teikti arba ámonës verslui, gali bûti panaudota prieð tre-
èiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji áregistruota Sutarèiø registre.
Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios bankø
veikloje – prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvos banko valdybos
2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintos Atpirkimo sando-
riø tarp Lietuvos banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës239.
Daiktų pardavimas aukciono būdu. Daiktø pirkimas–pardavimas
aukciono bûdu reiðkia, kad daiktai siûlomi pirkti keliems asmenims per
tarpininkà – aukciono vedëjà, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkëju
– aukciono dalyviu, kuris pasiûlo didþiausià kainà uþ parduodamà daik-
tà (CK 6.419 str.).
Aukcionas gali bûti savanoriðkas ir priverstinis. Priverstinis aukcio-
nas, pavyzdþiui, yra varþytynës. Jø vykdymo ypatumus nustato CPK.
Valstybei ir savivaldybei nuosavybës teise priklausantiems daiktams
parduoti aukciono bûdu CK nuostatos taikomos tiek, kiek kiti ástatymai
nenumato ko kita.
Sutartis laikoma sudaryta nuo plaktuko dûþio arba kitokio aukcio-
no vedëjo áprasto veiksmo. Aukciono dalyvis neturi teisës atðaukti savo
pasiûlymo.
Teisių pirkimas–pardavimas. Teisiø pirkimui–pardavimui taikomos
bendrosios pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèios normos.
Teisës gali bûti pirkimo–pardavimo dalyku, jeigu tai neprieðtarauja tei-
siø prigimèiai ir esmei. Nes teisës yra specifinis apyvartos objektas, jø
pardavimui taip pat taikomos teisiø perleidimà reglamentuojanèios
normos. Atskirai CK nustato paveldëjimo teisiø bei ginèijamø teisiø
pardavimo taisykles.
Paveldëjimo teisiø pardavimo atveju pardavëjas: a) privalo garan-
tuoti pirkëjui savo, kaip ápëdinio, statusà; b) privalo perduoti pirkëjui
visus ið palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir uþ
parduotus daiktus, sudarius palikimo dalá, gautà kainà.
239
348
Ginèijamø teisiø pardavimo atveju: a) teisë yra ginèo objektas, jei-

gu jà ginèija asmuo pareikðdamas ieðkiná arba jeigu yra reali tikimybë,
kad toks ieðkinys gali bûti pareikðtas; b) advokatø, teisëjø, notarø, tei-
smo antstoliø, jø ðeimos nariø ir artimøjø giminaièiø sudarytos ginèija-
mø teisiø pirkimo–pardavimo sutartys negalioja.
Vertybinių popierių ir valiutos pirkimo–pardavimo sutartis. Vertybi-
niø popieriø ir valiutos sutarèiø ypatumus reglamentuoja specialûs ásta-
tymai. Pavyzdþiui, 1999 m. kovo 16 d. Èekiø ástatymas240 ir Vekseliø
ástatymas241, 1996 m. sausio 16 d. Vieðosios apyvartos ástatymas242, 2000
m. liepos 13 d. Akciniø bendroviø ástatymas243, 1993 m. liepos 7 d. Uþ-
sienio valiutos Lietuvos Respublikoje ástatymas244, 1994 m. kovo 17 d.
Lito patikimumo ástatymas245 ir kt.
Paprastai vertybinio popieriaus patvirtinta teisë gali bûti perleista
kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleidþiamas pats vertybinis popie-
rius. Vertybiniai popieriai perleidþiami perdavimu, juos indosuojant
(CK 1.101 str. 3 d.).
Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas konkurso būdu. Pirkimo–
pardavimo sutartá sudaro konkurso bûdu pardavëjas su pirkëju, kurá
konkurso komisija nustato pagal konkurso sàlygas, pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymà konkurso bûdu reglamentuoja CK ir konkurso tai-
syklës. Jas tvirtina konkurso organizatorius arba kitas jo ágaliotas as-
muo.
Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas biržoje. Pirkimo–pardavimo
sutarèiø sudarymà prekiø arba vertybiniø popieriø birþoje reglamentuo-
ja birþø veiklà nustatantys ástatymai ir prekybos birþose taisyklës. Ben-
drosios pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymo taisyklës birþoje suda-
romoms pirkimo–pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprieð-
tarauja birþø veiklà reglamentuojantiems ástatymams arba sutarties es-
mei.
Pirkimo–pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės. Pagal
pirkimo–pardavimo sutartá su iðlyga dël nuosavybës teisës nuosavybës
teisë á parduodamà daiktà iðlieka pardavëjui tol, kol pirkëjas neávykdo
240
241
Ten pat.
242
Nauja ástatymo redakcija // Valstybës þinios. 2001. Nr. 112–4074.
243
244
245
349
sutartyje nurodytø sàlygø. Pagal pirkimo–pardavimo sutartá su iðlyga

dël nuosavybës teisës pirkëjas neturi disponavimo parduodamu daiktu
teisës tol, kol neávykdo sutartyje nurodytø sàlygø.
Kontroliniai klausimai
1. Kaip apibrëþiama pirkimo–pardavimo sutartis?
2. Ar pirkimo–pardavimo sutartis gali bûti realinë?
3. Kas gali bûti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku?
4. Kas bûdinga turtiniø teisiø pirkimo–pardavimo sutartims?
5. Ar pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti vienarûðiais poþy-
miais apibrëþiami daiktai?
6. Kokias teises turi pardavëjas, jeigu pirkëjas nesumoka sutartos kai-
nos?
7. Kokias teises turi pardavëjas, jeigu pirkëjas nepriima pardavimo
dalyko?
8. Kokias teises turi pirkëjas, jeigu pardavëjas neperduoda sutarties
dalyko?
9. Kokios pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos yra laikomos esminë-
mis?
10. Ar galioja pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu ðalys nesusitarë dël
kainos?
11. Ar galioja svetimo daikto pirkimo–pardavimo sutartis?
12. Kokia forma sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys?
13. Kaip paskirstoma daikto atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika?
14. Kokias teises turi pirkëjas, jeigu sutarties dalykas yra netinkamos
kokybës?
15. Kokios yra parduodamø daiktø asortimento paþeidimo teisinës pa-
sekmës?
16. Kokius terminus pareikðti reikalavimus dël parduotø daiktø trûku-
mø nustato ástatymas?
17. Kuo skiriasi garantiniai ir tinkamumo naudoti terminai?
18. Ar pirkëjas gali disponuoti pagal sutartá gautais daiktais, jeigu nuo-
savybës teisë jam dar nëra perëjusi?
19. Kokius galite nurodyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ypa-
tumus?
350
20. Kokie draudimai yra nustatomi pardavëjui vartojimo pirkimo–par-

davimo sutartyse?
21. Kaip apibrëþiama didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis ir kokie
jos ypatumai?
22. Ar fizinis asmuo gali bûti pardavëju pagal didmeninio pirkimo–par-
davimo sutartá?
23. Kas yra vieðojo pirkimo–pardavimo sutarties subjektai?
24. Ar visos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra vieðosios sutar-
tys?
25. Kokia forma sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo
sutartys?
26. Kokie nekilnojamøjø daiktø duomenys turi bûti nurodyti sutartyje?
27. Kokios yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo ypatybës
ámonei bankrutavus?
28. Nuo kurio momento pirkëjui pereina nuosavybës teisë á nekilnoja-
màjá daiktà?
29. Kokie yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai
ypatumai?
30. Kokia yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su atpirkimo
teise esmë?
31. Kokie yra nekilnojamojo daikto pardavimo aukciono bûdu ypatu-
mai?
32. Kokiais ypatumais pasiþymi nekilnojamojo daikto, priskirto ðeimos
turtui, teisinis reþimas ir sutarties sudarymo tvarka?
33. Kokie yra bûsimojo gyvenamojo namo arba buto sutarties ypatu-
mai?
34. Kas yra ámonës pirkimo–pardavimo sutarties objektas?
35. Kokia yra kreditoriø teisiø apsauga pagal ámonës pirkimo–parda-
vimo sutartá?
36. Koks yra atpirkimo teisës terminas pagal pirkimo–pardavimo su at-
pirkimo teise sutartá?
37. Ar galioja pardavimo ið varþytyniø aktas, jeigu varþytyniø laimëtoju
paskelbtas asmuo, kuris sumoka maþesnæ kainà, taèiau trumpesniu
terminu?
38. Ar pirkimo–pardavimo objektu gali bûti dalis paveldëjimo teisiø?
351
35 skirsnis. MAINAI
Bendrosios nuostatos. Mainø sutarties samprata. Pagal mainø su-

tartá viena ðalis ásipareigoja perduoti kitai ðaliai nuosavybës teise vienà
daiktà mainais uþ kità daiktà (CK 6.432 str.).
Mainø sutartis þmonijos istorijoje þinoma anksèiau nei pirkimo–
pardavimo sutartis. Taèiau atsiradus pinigams, kaip ekvivalentui, mainø
sutarties reikðmë visuomenës gyvenime labai sumaþëjo.
Mainø sutartis nëra nauja sutartis, ji buvo reglamentuota ir 1964
m. CK. Ðiame CK mainø sutarèiai buvo skirtas tik vienas straipsnis.
Naujajame CK mainø sutarties reglamentavimas ið esmës atitinka 1964
m. CK, tik iðsamiau reglamentuojami kai kurie su mainø sutartimi susi-
jæ aspektai: nustatoma mainomø daiktø lygiavertiðkumo prezumpcija,
prezumpcija dël iðlaidø, susijusiø su daikto perdavimu ir priëmimu, pa-
dengimo, nustatoma prievolës perduoti daiktus vykdymo vienu metu
pareiga, mainais ásigytø daiktø paëmimo teisinës pasekmës. Be to, pa-
þymëtina, kad mainø sutarties iðsamus reglamentavimas pasireiðkia ir
per pirkimo–pardavimo sutarties iðsamesná reglamentavimà.
Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Kiekvienos mainø sutar-
ties tikslas yra perduoti antrajai ðaliai turtà nuosavybën. Taigi savo tei-
sine prigimtimi mainø sutartis yra labai panaði á pirkimo–pardavimo
sutartá. CK yra nustatyta, kad mainø sutarèiai taikomos pirkimo–
pardavimo sutartis reglamentuojanèios normos (CK Ðeðtosios knygos
XXIII sk.), jeigu tai neprieðtarauja ðio skyriaus (mainø sutartá regla-
mentuojanèioms) normoms ir mainø esmei.
Paþymëtina, kad kitaip nei 1964 m. CK, kuriame reglamentuojant
mainø sutartá buvo pateikiamos konkreèios nuorodos á pirkimo–
pardavimo sutartá reguliuojanèius straipsnius, naujajame CK atsiþvel-
giant ir á naujojo kodekso dvasià, parengimo technikà, pirkimo–
pardavimo sutarties reglamentavimo platumà, yra nustatyta bendra
formuluotë, t. y. pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèios nuo-
statos taikomos mutatis mutandis (taikomos tiek, kiek neprieðtarauja
mainø sutarties esmei).
352
Mainø sutartis nuo pirkimo–pardavimo sutarties skiriasi ðiais po-

þymiais:
1) mainø sutartyje viena ðalis gauna ne piniginá ekvivalentà (kaip
tai yra pagal pirkimo–pardavimo sutartá), o kità daiktà. Þinoma, kyla
klausimas, kokia sutartis bûtø, jei mainomø daiktø vertës nesutaptø ir
turëtø bûti mokamas kainos skirtumas pinigais. Ar tokia sutartis laiky-
tina mainø sutartimi, ar pirkimo–pardavimo sutartimi, ar miðraus po-
bûdþio sutartimi. Teisinëje literatûroje þinomos ávairios nuomonës ðiuo
klausimu – vieni laiko tokià sutartá mainø sutartimi, kiti – miðria sutar-
timi. Ið CK 6.433 straipsnio analizës galima teigti, kad kodeksas leidþia
pagal mainø sutartá mokëti kainos skirtumà pinigais, dël to ði norma
laikytina bûdinga mainø sutarèiai, todël net ir mokant kainø skirtumà
pinigais sutartis bûtø laikytina mainø sutartimi. Taèiau tokiu atveju ga-
lima teigti, kad toje mainø sutarties dalyje, kiek sumokama pinigais uþ
mainomo daikto dalá (t. y. padengiamas kainø skirtumas), iðnyksta es-
minis skirtumas tarp mainø sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties,
bet tuomet reikëtø atkreipti dëmesá á sutarties ðaliø tikslà, t. y. perduoti
ir gauti daiktà, o ne pinigus.
Þinoma, atitinkamai kyla klausimas ir kai mainomø daiktø vertë
nesutampa ir nëra nustatomas kainos ekvivalentas, t. y. mainomas ma-
þesnës vertës turtas á didesnës vertës turtà. Ðiuo atveju tokios sutartys
turi mainø ir dovanojimo sutarèiø elementø;
2) pagal pirkimo–pardavimo sutartá viena ðalis yra pirkëjas, o kita
ðalis – pardavëjas, tuo tarpu pagal mainø sutartá abi ðalys tuo pat metu
yra ir pirkëjas, ir pardavëjas.
Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ne bet kokie turto mainai yra lai-
komi mainø sutartimi ir reikia atskirti iðoriðkai panaðius santykius á
mainø sutartinius teisinius santykius nuo mainø sutartiniø santykiø.
Mainø sutartimi nebus laikomi santykiai, susiklostæ pirkimo–pardavimo
sutarties pagrindu, jei ðalis (pirkëjas) pagal ðià sutartá turi teisæ reika-
lauti, kad daiktas bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu (CK 6.334
str. 1 d. 1 p.) arba nekomplektiðkus daiktus pakeisti komplektiðkais
daiktais (CK 6.341 str. 2 d. 1 p.). Ðiuo atveju pirkëjo teisë iðplaukia ið
pirkimo–pardavimo sutarties ir atsiranda galimybë pasinaudoti tokia
teise kitai ðaliai paþeidus ðià sutartá, todël nëra sukuriami nauji teisiniai
santykiai, bet yra galimybë taikyti atitinkamas gynimo priemones. Taip
pat CK numatytas keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos pri-
klauso valstybei arba savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais mainø san-
353
tykiais (CK 6.608 str.), nes ðiuo atveju turto savininkas (juo lieka valsty-
bë arba savivaldybë) nepasikeièia, o keièiasi tik nuomos sutarties objek-
tas.
Mainø sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.
Sutarties forma. Atsiþvelgiant á tai, kad sutarèiai taikomos pirki-
mo–pardavimo sutarties taisyklës, reikalavimai taikomi ir pirkimo–
pardavimo sutarties formai. CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo–
pardavimo sutarties formà nustato sandoriø sudarymo formos taisyklës.
Taèiau ðiuo atveju atkreiptinas dëmesys ir á atskiras pirkimo–pardavimo
sutarties rûðis, pavyzdþiui, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo su-
tartá reglamentuojanèias nuostatas, nustatanèios, kad nekilnojamojo
daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bûti notarinës formos. Taigi ðios
taisyklës taikomos ir mainø sutarties formai.
Mainø sutarties terminas nëra specialiai reglamentuotas, taigi tai-
komos pirkimo–pardavimo sutarties taisyklës ir ðalys gali nustatyti joms
priimtinà terminà.
Kaina pagal mainø sutartá yra kiekvieno keièiamo daikto vertë. CK
yra nustatyta daiktø lygiavertiðkumo prezumpcija, t. y. nurodyta, kad
jeigu ko kita nenumato mainø sutartis, preziumuojama, jog daiktø kai-
na yra vienoda ir jais keièiamasi be jokiø priemokø (CK 6.433 str. 1 d.).
Pagal mainø sutartá nebûtina nurodyti keièiamø daiktø piniginës vertës,
nes prekës kaina pagal ðià sutartá yra kita prekë, kuri yra mainoma. To-
dël ðalys, sutartyje aptarusios sutarties dalykà, kartu nustato ir jo kainà
(tik natûrine iðraiðka). Be abejonës, ðalys turi teisæ nustatyti mainomø
daiktø kainà. Siekiant iðvengti bûsimø ginèø dël tokios padëties, kai
ðalys nustato kainà arba fiksuoja, jog ta kaina yra skirtinga, CK nustaty-
ta, kad kai sutartis numato, jog mainomø daiktø kaina skiriasi, tai ðalis,
kuri privalo perduoti maþesnës kainos daiktà nei kitos ðalies perduo-
damo daikto kaina, neprivalo kitai ðaliai mokëti kainø skirtumo, jeigu
ko kita nenustato sutartis. Ði CK norma yra dispozityvi ir jei ðalys sutar-
tyje nenumatys ðalies, kuri perduoda maþesnës vertës daiktà, pareigos
sumokëti kainø skirtumà, bus taikoma CK nuostata. Kainos ðalys nepri-
valo nustatyti net ir tais atvejais, kai pagal pirkimo–pardavimo sutartá
reglamentuojanèias nuostatas kaina yra esminë pirkimo–pardavimo
sutarties sàlyga (CK 6.397 str. 1 d.). Net ir ðiuo atveju ðalys neprivalo
nustatyti piniginio daiktø ávertinimo, nes, kaip ir minëta, tai prieðtarau-
tø mainø sutarties, pagal kurià yra gaunami ne pinigai, o kitas daiktas,
esmei.
354
Sutarties ðalys. Gali bûti bet kuris civilinës teisës subjektas – juri-
diniai arba fiziniai asmenys. Þinoma, reikia atsiþvelgti á bendràsias as-
menø teisnumà ir veiksnumà reglamentuojanèias nuostatas, pavyzdþiui,
asmenys iki 14 metø galës mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smul-
kiø sandoriø sampratà. Taip pat bûtina atsiþvelgti á vieðøjø juridiniø
asmenø specialaus teisnumo taisyklæ. Aptariant mainø sutarties ðalis
bûtina atskirai aptarti vieðøjø juridiniø asmenø – valstybës ir savivaldy-
biø institucijø (ámoniø, ástaigø, organizacijø) galimybæ (subjektiðkumà)
sudaryti mainø sutartá. Ðiø juridiniø asmenø subjektiðkumà, kiek tai
susijæ su valstybës bei savivaldybiø turto valdymu, naudojimu, dispona-
vimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymas246. Ðio ástatymo
18 straipsnis nustato, kad pagal mainø sutartá valstybës ar savivaldybës
institucijos, valstybës ir savivaldybës ámonës, ástaigos ir organizacijos
turi teisæ perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikëjimo
teise valdomà lygiavertá (iki 5 proc. besiskiriantá) ilgalaiká ir trumpalaiká
materialøjá turtà, jeigu ásigyjamas pagal mainø sutartá turtas reikalingas
valstybës ar savivaldybiø funkcijoms ágyvendinti. Paþymëtina, kad iki
2002 m. geguþës 23 d. ástatymo Nr. IX–900 (kuris buvo nauja Valstybës
ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo
redakcija)247 priëmimo ið viso mainai tarp valstybës ir savivaldybiø ámo-
niø, ástaigø, organizacijø ir kitø fiziniø arba juridiniø asmenø buvo ne-
galimi.
Sutarties ðalimi gali bûti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie
turi á mainomus daiktus nuosavybës arba patikëjimo teisæ. Iðimtis bûtø
atvejis, jei mainus vykdytø komisionierius. Taèiau atkreiptinas dëmesys,
kad pagal 2000 m. CK komiso sutartis yra laikytina netiesioginiu (pa-
slëptu) atstovavimu248 ir kad nors komisionierius prieð treèiuosius as-
menis veikia savo vardu, nuosavybës teisæ jis ágyja komitentui (CK
6.786 str. 1 d.).
Atsiþvelgiant á tai, kad mainø sutarèiai yra taikomos pirkimo–
pardavimo sutarties taisyklës, mainø sutarties atveju abi mainø sutarties
ðalys laikomos ir perduodamos prekës pardavëju, ir gaunamos prekës
pirkëju.
246
247
248
CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 263.
355
Sutarties dalykas. Sàlyga dël mainø sutarties dalyko yra vienintelë

esminë mainø sutarties sàlyga. Mainø sutarties sàlyga dël sutarties da-
lyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidþia nustatyti daikto
pavadinimà ir kieká (CK 6.306 str.).
Ið CK 6.432 straipsnio formuluotës iðeina, kad mainø sutarties da-
lyku gali bûti daiktas. Bet pagal CK 6.306 straipsná pirkimo–pardavimo
sutarties dalyku gali bûti neiðimti ið apyvartos daiktai, kuriuos pardavë-
jas jau turi arba kurie gali bûti sukurti arba pardavëjo ágyti ateityje, taip
pat vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinës teisës. Pirkimo–
pardavimo sutarties dalyku gali bûti ir prieauglis, derlius, kiti atsiran-
dantys daiktai. Atsiþvelgiant á tai, kad mainø sutarèiai taikomos pirki-
mo–pardavimo sutarties taisyklës ir kad tai neprieðtarauja mainø sutar-
ties esmei, mainø sutarties dalyku galëtø bûti ne tik daiktai, bet ir kitas
turtas, áskaitant ir turtines teises.
Mainø sutarties dalykas turi dvigubà paskirtá: jis yra ir perduoda-
mas daiktas pagal mainø sutartá, ir ekvivalentas uþ kità daiktà.
Sutarties turinys. Mainø sutarties ðaliø teisës ir pareigos yra tokios
paèios kaip ir pirkëjo bei pardavëjo teisës ir pareigos, taèiau pagal mai-
nø sutartá abi ðalys yra ir pirkëjas, ir pardavëjas tuo paèiu metu, todël
mainø teisinio santykio subjektas tuo paèiu metu turi abiejø pirkimo–
pardavimo subjektø teises ir pareigas.
Kaip minëta, mainø sutarties ðaliø pareigos yra vienodos abiems
sutarties ðalims. Pagrindinë mainø sutarties ðaliø pareiga yra perduoti
daiktà nuosavybën kitai ðaliai. Paþymëtina, kad CK 6.432 straipsnyje
apibrëþiant mainø sutartá nurodoma, kad ðalys ásipareigoja perduoti
kitai ðaliai „nuosavybës teise“. Tuo tarpu CK 6.305 straipsnis, regla-
mentuodamas pirkimo–pardavimo sutarties sampratà, numato, kad
daiktas (prekë) yra perduodamas „nuosavybës ar patikëjimo teise“.
Ðiuo atveju kyla klausimas, ar minëtà mainø sutartá reglamentuojanèià
nuostatà reikëtø vertinti kaip mainø sutarties ypatumà (nuostata bû-
dinga mainø sutarties esmei), ar galima bûtø taikyti ir pirkimo–
pardavimo sutartá reglamentuojanèias nuostatas. Taèiau atsiþvelgiant á
tai, kad ði nuostata nëra susijusi su esminiu mainø sutarties skirtumu
nuo pirkimo–pardavimo sutarties, bei á tai, kad mainø sutarties ðalys
gali bûti ir valstybës ar savivaldybës institucijos, taip pat asmenys, val-
dantys, naudojantys arba disponuojantys turtu pagal patikëjimo sutartá,
manytina, kad daiktas gali bûti perduodamas tiek nuosavybës, tiek pa-
tikëjimo teise.
356
CK nustato prievolës perduoti daiktus vykdymo momentà – abi ða-

lys savo prievolæ perduoti daiktus turi ávykdyti kartu, taèiau ði norma
yra dispozityvi, todël ðalys sutartyje gali nustatyti ir kitokias taisykles.
Paþymëtina, kad ið mainø sutarties kylanèios prievolës perduoti daiktus
vykdymo momento reglamentavimas atitinka ir bendrus prievoliø ir
sutarèiø teisës vykdymo reglamentavimà (CK 6.39 ir 6.201 str.).
Mainø sutarèiai taip pat bûtø taikomos pirkimo–pardavimo sutar-
ties ðaliø teisës ir pareigos, susijusios su perduodamo dalyko kokybe,
kiekiu, asortimentu, komplektiðkumu, tara ir pakuote. Þinoma, bûtø
taikomi ir ðiø sàlygø paþeidimo teisiniai padariniai, iðskyrus tas normas,
kurios prieðtarauja mainø sutarties esmei ir yra susijusios su ðaliø teise
reikalauti sumaþinti kainà (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), nes tokiu atveju te-
ktø keisti sutarties dalykà.
Paþymëtina, kad CK normos, reglamentuojanèios mainø sutartá,
atskirai neaptaria nuosavybës teisës perëjimo momento ir atsitiktinio
daikto þuvimo arba sugedimo rizikos klausimø. Tokiu atveju bûtø tai-
komos CK normos, reglamentuojanèios pirkimo–pardavimo sutartá,
taip pat ir atitinkamai ketvirtosios bei pirmosios knygø nuostatos.
Su daiktø perdavimu, be abejonës, yra susijæs iðlaidø atlyginimo
klausimas. Ðiuo atveju CK straipsnis numato prezumpcijà, kad daiktø
perdavimo ir priëmimo iðlaidas turi apmokëti ta ðalis, kuri atitinkamai
privalo perduoti ir priimti daiktus (CK 6.433 str. 1 d.). Taigi ið esmës
galima daryti iðvadà, kad kiekviena ið ðaliø pati turi padengti sutarties
dalyko perdavimo iðlaidas, jei ðalys nesusitarë kitaip.
Ið CK 6.435 straipsnio galima daryti iðvadà, kad mainø ðalys turi
pareigà perduoti daiktus, á kuriuos tretieji asmenys neturi jokiø teisiø
arba daiktinës teisës á juos nëra kitaip apsunkintos ar suvarþytos. Be
abejonës, ði pareiga vykdoma atsiþvelgiant ir á CK 6.321–6.323 straips-
nius. Taèiau CK nustato mainais ásigytø daiktø paëmimo teisines pa-
sekmes, jeigu ið ðalies, ásigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal
treèiojo asmens reikalavimà. Tokiu atveju ta mainø sutarties ðalis, ið
kurios buvo paimtas mainytas daiktas pagal treèiojo asmens reikalavi-
mà, turi vienà ið ðiø teisiø: 1) teisæ reikalauti ið kitos ðalies atlyginti nuo-
stolius; 2) teisæ reikalauti ið kitos ðalies gràþinti jai perduotus daiktus.
Be to, CK 6.435 straipsnio 2 dalis aptaria padëtá, kai pagal mainø sutar-
tá viena mainø sutarties ðalis (daiktà priëmusi mainø sutarties ðalis) dar
nëra ávykdþiusi sutarties ir suþino, kad daiktus perdavusi ðalis nebuvo jø
savininkas. Tokiu atveju daiktus priëmusi mainø ðalis turi teisæ tuos
357
daiktus gràþinti juos perdavusiai ðaliai. Atsiþvelgiant á tai, kad daiktus

priëmusi ðalis dar nëra ávykdþiusi savo pareigos, kylanèios ið mainø su-
tarties, perduoti daiktà, kita mainø sutarties (nesàþininga) ðalis galëtø
reikalauti, kad kita ðalis (daiktà priëmusi mainø sutarties ðalis) ávykdytø
pareigà perduoti daiktà pagal mainø sutartá. Taèiau ðiuo atveju CK gina
sàþiningà sutarties ðalá ir nustato, kad ið daiktus gràþinusios ðalies kita
(nesàþininga) ðalis negali reikalauti perduoti jai priklausiusius daiktus
(kurie jai bûtø priklausæ pagal mainø sutartá).
1. Kas yra mainø sutarties objektas?
2. Ar mainø sutartimi perduodama nuosavybës teisë á daiktà?
3. Kokia forma sudaroma mainø sutartis?
4. Kokia yra mainø sutartis – konsensualinë ar realinë?
5. Kokios yra esminës mainø sutarties sàlygos?
6. Kokie yra mainø ir pirkimo–pardavimo sutarèiø skirtumai?
7. Ar keitimasis gyvenamosiomis patalpomis yra laikytina mainø sutar-
timi?
8. Ar gali bûti mainø sutarties dalyku turtinës teisës?
358
36 skirsnis. RENTA
36.1. Bendrosios nuostatos
Pagal rentos sutartá viena ðalis – rentos mokëtojas (skolininkas)

ásipareigoja neatlygintinai arba mainais jam nuosavybës teise uþ per-
duotà kapitalà periodiðkai mokëti kitai ðaliai – rentos gavëjui sutartyje
numatytà pinigø sumà (rentà) arba kitaip iðlaikyti rentos gavëjà. Tokia
rentos samprata pirmà kartà átvirtinta tik 2000 m. CK (CK 6.439 str.).
1964 m. CK 283 straipsnis numatë sutarties dël turto perleidimo su
sàlyga iðlaikyti iki gyvos galvos sudarymo galimybæ, t. y. reglamentavo
tik vienà ið rentos rûðiø. Ði sutartis galëjo bûti sudaryta tik tarp fiziniø
asmenø, ið kuriø viena ðalis – rentos gavëjas galëjo bûti tik dël amþiaus
arba sveikatos nedarbingas asmuo. Taigi ðio instituto taikomumas iki
2000 m. CK ásigaliojimo buvo labai apribotas.
Rentos sutartis yra vienaðaliðkai ápareigojanti, nes jà sudarius pa-
reigos atsiranda tik rentos mokëtojui, o rentos gavëjas savo pareigà
mainais uþ rentà perduoti kapitalà rentos mokëtojui nuosavybës teise
ávykdo sudarydamas sutartá. Taigi rentos sutartis laikytina realine, gali
bûti tiek atlygintinė, tiek neatlygintinė. Kai kuriø autoriø nuomone, ði
sutartis yra konsensualinë arba gali bûti tiek realinë, tiek konsensualinë
– tai priklauso nuo to, kokio pobûdþio kapitalas perduodamas rentos
mokëtojui. Savo nuomonæ autoriai grindþia tuo, kad rentos sutartis turi
bûti notarinës formos, o jei rentos mokëtojui perduodamas nekilnoja-
masis turtas, ji turi bûti registruojama vieðajame registre. Taèiau, kaip
matyti ið pateikto rentos sutarties apibrëþimo, ði sutartis formuluojama
kaip realinë, t. y. sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikrà kapi-
talà. Prieðingu atveju ið rentos gavëjo, kuris daþniausiai yra silpnesnë
ðalis, reikalinga materialinio ar kitokio aprûpinimo, ir kurio interesu
sudaroma tokia sutartis, rentos mokëtojas sudarius sutartá turëtø teisæ
reikalauti perduoti jam mainais uþ rentà sutartà turtà, o tai prieðtarautø
paèios rentos sutarties esmei bei protingumo, sàþiningumo ir teisingu-
mo principams. Taigi rentos gavëjas iki turto perdavimo momento vi-
sais atvejais iðsaugo teisæ atsisakyti sudaryti sutartá.
359
Rentos sutartis yra savarankiðka civilinë teisinë sutartis, nuo kitø

sutarèiø, tokiø kaip pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainø ir pan.,
besiskirianti subjektais, galiojimo terminais, pabaigos pagrindais, tiks-
lais bei dalyku. Renta savo prigimtimi yra nekomercinë sutartis, vienas
ið jos tikslø, kaip ir pirkimo–pardavimo sutarties, nukreiptas á turto ir
kito kapitalo perleidimà nuosavybën, taèiau pirkimo–pardavimo sutar-
ties atveju, perleidus turtà kitos ðalies nuosavybën, sutartis laikoma
ávykdyta. Tuo tarpu rentos atveju tik perleidus rentos mokëtojui turtà
arba kità kapitalà jo nuosavybën, rentos sutartis laikoma sudaryta ir
rentos mokëtojui atsiranda pareiga mokëti rentà.
Rentos sutarties tikslas yra tiek nuosavybës teisës perleidimas, tiek
paèios rentos mokëjimas rentos gavëjui, kuris paprastai siejamas su ren-
tos gavëjo iðlaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo ðaltiniu. Taigi ren-
tos dalykà sudaro tiek rentos mokëtojui nuosavybës teise perduodamas
kapitalas, kuriuo gali bûti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai arba tam
tikra pinigø suma, tiek pati renta, t. y. tam tikra periodiðkai mokama
pinigø suma arba kitoks rentos gavëjui teikiamas iðlaikymas.
Rentos sutartis yra ilgalaikio, tæstinio, stabilaus pobûdþio. Moka-
mos rentos ðios sutarties atveju negalima bûtø ávardyti kaip atlyginimo
uþ nuosavybën perduotà kapitalà, nes jos dydþio ið anksto numatyti ne-
galima – nei rentos mokëtojas, nei rentos gavëjas ið anksto neþino, ar
mokamos rentos dydis galiausiai virðys nuosavybën rentos mokëtojui
perduoto turto arba kito kapitalo vertæ. Tai reiðkia, kad rentai, kitaip
nei mainø ar pirkimo–pardavimo sutartims, nebûdingas ekvivalentið-
kumas, dël to rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi.
Rentos sutarties ðalys. Ðios sutarties ðalys – rentos mokëtojas ir
rentos gavëjas. Rentos mokëtoju paprastai gali bûti bet koks veiksnus
fizinis arba juridinis asmuo. Iðlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju
rentos gavëjui paprastai svarbi paties rentos gavëjo asmenybë, todël
tokia sutartis dar vadinama tarpusavio pasitikëjimo sutartimi, todël ren-
tos mokëtojo teisë perleisti, ákeisti arba kitokiu bûdu suvarþyti teisæ á
perduotà jam mainais uþ iðlaikymà iki gyvos galvos nekilnojamàjá daiktà
suvarþyta, t. y. tokià teisæ jis gali ágyvendinti tik turëdamas iðankstiná
raðytiná ir notaro patvirtintà rentos gavëjo sutikimà. Kitais atvejais ren-
tos mokëtojui perleidus nekilnojamàjá turtà, kurá jis gauna mainais uþ
rentà, pareiga mokëti rentà pereina naujajam turto savininkui (ágijëjui).
Todël jeigu nekilnojamasis daiktas perduotas su sàlyga mokëti rentà,
laikoma, kad teisës á ðá daiktà suvarþytos renta, t. y. tokiai rentai bûdin-
360
gas „sekimo paskui daiktà“ poþymis. Be to, CK 6.448 straipsnis suteikia

rentos mokëtojui teisæ perduoti savo pareigà mokëti rentà draudimo
ámonei, turinèiai teisæ verstis tokia veikla, sumokëdamas jai rentos ver-
tæ. Ðiuo atveju draudimo ámonei pereina visos rentos mokëtojo teisës ir
pareigos.
Rentos gavëju paprastai gali bûti bet koks tiek veiksnus, tiek nesu-
laikæs pilnametystës arba neveiksnus fizinis asmuo. Toks fizinis asmuo
turi bûti rentos mokëtojui perduodamo kapitalo savininkas, iðskyrus
tuos atvejus, kai rentos gavëjas yra treèiasis asmuo, o ne asmuo, kapita-
là rentos mokëtojui perduodantis nuosavybës teise. Tuomet laikoma,
jog sudaryta rentos sutartis treèiojo asmens naudai (rentos gavëjui), o
pareiga mokëti rentà tenka skolininkui, kuris, rentos gavëjui priëmus
rentos gavimo teisæ, atsisakyti nuo sutarties nebegalës (CK 6.191 str.).
Esant neterminuotai (nuolatinei) rentai rentos gavëju gali bûti ir pelno
nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verèiasi globa (rûpyba), jeigu tai
neprieðtarauja ástatymams ir jø veiklos dokumentams. Tokie ribojimai
paaiðkinami paèios rentos, kaip nekomercinës sutarties, prigimtimi bei
tikslais.
Rentos sutarties sudarymas bei forma. Renta gali bûti nustatoma
sutartimi, testamentu (vienaðalis sandoris), teismo sprendimu arba ásta-
tymu. Teismas nustato iðlaikymo prievolæ.
Esminës rentos sàlygos, sudaranèios sutarties turiná: ðaliø susitari-
mas dël dalyko, t. y. dël perdavimo konkretaus kapitalo rentos mokëto-
jo nuosavybën bei rentos mokëjimo ir jos apimties. Jeigu pagal rentos
sutartá rentos mokëtojui perduodamas kilnojamasis daiktas arba pinigø
suma, tai esminë sutarties sàlyga yra ir rentos mokëtojo pareiga pateikti
savo prievolës ávykdymo uþtikrinimà arba apdrausti savo civilinæ atsa-
komybæ uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà rentos sutartá. Jei ne-
kilnojamasis daiktas perduodamas su sàlyga mokëti rentà, rentos gavë-
jui ákeitimo teisë á tà nekilnojamàjá daiktà atsiranda kaip rentos mokë-
tojo prievolës ávykdymo uþtikrinimas (priverstinë hipoteka) (CK 6.445
str. 1 d.).
Sutarties forma – notarinë, jei perduodamas nekilnojamasis daik-
tas. Sutartis gali bûti panaudota prieð treèiuosius asmenis tik sutartá
áregistravus vieðajame registre.
Renta gali bûti nustatyta ir mokama iki rentos gavëjo gyvos galvos,
neterminuotai arba tam tikrà laikà. Visais atvejais rentos terminas ne
ilgesnis kaip 100 metø. Sutartyje gal bûti numatyta, jog mirus rentos
361
gavëjui renta mokama rentos gavëjo ápëdiniui arba kitam asmeniui,

taèiau turi bûti laikomasi CK 6.442 straipsnyje nustatytø taisykliø.
Rentos sutarties ðaliø teisës ir pareigos. CK reglamentuojamos
dispozityviomis normomis, taèiau yra ir nemaþai imperatyviø normø
siekiant uþtikrinant rentos gavëjø interesø apsaugà, mokëjimo uþtikri-
nimà bei rentos stabilumà (CK 6.445–6.447 str.).
Pagrindinë rentos mokëtojo teisë – gauti ið rentos gavëjo arba tre-
èiojo asmens sutartà kapitalà, jei sutartis atlygintinë, o pareiga – laiku ir
tinkamai mokëti sutartà rentà arba teikti kitoká sutartà iðlaikymà rentos
gavëjui. Uþ rentos mokëjimo terminø paþeidimà rentos mokëtojas jos
gavëjui moka ástatymø arba sutarties nustatytas palûkanas. Paþymëtina,
jog CK 6.447 straipsnis numato rentos gavëjo interesus uþtikrinanèià
nuostatà, draudþianèià areðtuoti rentos mokëtojo lëðas, kaupiamas ren-
tai mokëti, pagal rentos mokëtojo kreditoriø reikalavimus ir á jas nu-
kreipti iðieðkojimà. Rentai bûdinga ir tai, kad perduoto mainais uþ ren-
tà kapitalo atsitiktinio þuvimo rizika tenka paèiam rentos mokëtojui, o
tai reiðkia, jog rentos mokëtojo nuosavybën perduoto turto þuvimas
arba jo suþalojimas neatleidþia rentos mokëtojo nuo pareigos mokëti
rentà ir nesuteikia teisës atsisakyti nuo sutarties arba jà nutraukti, ið-
skyrus nuolatinës rentos atvejus, kai atsitiktinai þûva arba sugadinamas
turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip renta. Tokiu atveju rentos
mokëtojas turi teisæ reikalauti arba nutraukti jo prievolæ mokëti rentà,
arba pakeisti rentos mokëjimo sàlygas.
Pagrindinë rentos gavëjo teisë – gauti rentà, o pareiga – perduoti
sutartà kapitalà rentos mokëtojui nuosavybës teise. Ði jo pareiga ágy-
vendinama sudarant sutartá.
Rentos sutartis gali bûti nutraukiama ðaliø susitarimu. Vienaðalio
ðios sutarties nutraukimo ypatumai priklauso nuo atskiros rentos rûðies.
Atskirø rentos rûðiø reglamentavimo ypatumai. CK numato kelias
rentos rûðis: neterminuotà (nuolatinæ) rentà (CK 6.449–6.455 str.), ren-
tà iki gyvos galvos (6.456–6.459 str.) bei iðlaikymà iki gyvos galvos (CK
6.460–6.464 str.). Be to, iðskiriama atlygintinë ir neatlygintinë renta.
Atlygintinës ir neatlygintinës rentos skyrimas svarbus nustatant ðaliø
teises ir pareigas, rentos iðpirkimo kainà ir pan.
362
36.2. Neterminuota (nuolatinë) renta
Neterminuota renta paprastai sudaroma perduodant rentos mokë-

tojui nuosavybës teise nekilnojamàjá turtà (þemæ arba pastatus), nors ið
esmës jokiø apribojimø rentos dalykui ástatymai nenumato. Tai vienin-
telë rentos rûðis, kai rentos gavëju gali bûti ne tik fiziniai asmenys, bet
ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verèiasi globa (rûpyba),
jeigu tai neprieðtarauja ástatymams ir jø veiklos dokumentams. Neter-
minuotos (nuolatinës) rentos gavëjo teisës gali bûti perduotos reikala-
vimo perleidimo arba paveldëjimo bûdu arba reorganizuojant juridiná
asmená, jeigu sutartis arba ástatymai nenustato ko kita. Rentos mokëto-
ju gali bûti bet kokie tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Viena ið esminiø neterminuotos (nuolatinës) rentos sutarties sàly-
gø – mokamos rentos forma bei dydis. Renta paprastai mokama pini-
gais, taèiau rentos sutartyje gali bûti nustatyta, kad rentà galima mokëti
perduodant daiktus, atliekant darbus arba teikiant paslaugas, kuriø
kaina atitinka rentos dydá pinigais. Neterminuota (nuolatinë) renta
mokama periodiniais mokëjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis
to nenumato, tai kiekvieno mënesio pabaigoje. Be to, paprastai rentos
dydis indeksuojamas atsiþvelgiant á teisës aktø nustatytà minimalià më-
nesio algà.
Rentos sutarties galiojimas baigiasi mirus arba likvidavus rentos
mokëtojà. Be to, ji gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu. Vienaðaliu ðalies
pareiðkimu rentos sutartis paprastai gali bûti nutraukta tik esant esmi-
niams sutarties paþeidimams. Be to, toks sutarties nutraukimas susijæs
su rentos gavëjo ir rentos mokëtojo teisëmis iðpirkti nuolatinæ rentà
sutartyje numatyta rentos iðpirkimo kaina. Jei kaina sutartyje nenuma-
tyta, ji iðperkama CK 6.454 straipsnyje nustatyta kaina.
CK rentos mokëtojui suteikia teisæ nutraukti rentos sutartá jà ið-
perkant. Taèiau prieð tai rentos mokëtojas turi praneðti rentos gavëjui,
jog atsisako sutarties, ne vëliau kaip prieð tris mënesius iki rentos mo-
këjimo nutraukimo arba per ilgesná sutartyje numatytà terminà. Taèiau
ir ðiuo atveju prievolë mokëti rentà nesibaigia tol, kol rentos gavëjas
negauna visos rentos iðpirkos sumos, jeigu ko kita nenustatyta sutartyje.
Paþymëtina, jog rentos sutarties sàlyga, panaikinanti rentos mokëtojo
teisæ iðpirkti rentà, yra niekinë ir negalioja.
Rentos gavëjas turi teisæ atsisakyti iðpirktos sutarties tik esant tam
tikroms sàlygoms, t. y. kai: 1) rentos mokëtojas praleidþia mokëjimo
363
terminà daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta ko

kita; 2) rentos mokëtojas paþeidþia savo prievolæ uþtikrinti rentà;
3) rentos mokëtojas pripaþintas nemokiu arba atsirado kitø aplinkybiø,
akivaizdþiai patvirtinanèiø, kad rentos mokëtojas nesugebës nustatytais
terminais mokëti sutartyje numatyto dydþio rentos; 4) kaip renta per-
duotas nekilnojamasis daiktas perëjo keliems asmenims bendrosios
nuosavybës teise; 5) kitais sutartyje numatytais atvejais.
36.3. Renta iki gyvos galvos
Ðios sutarties atveju rentos gavëju gali bûti tik fizinis asmuo, per-
davæs turtà su sàlyga mokëti rentà jam arba jo nurodytam asmeniui ar-
ba keliems asmenims (pvz., sutuoktiniams). Rentos mokëtojui jokiø
apribojimø CK nenumato. Rentos dalykas – tiek kilnojamieji, tiek ir
nekilnojamieji daiktai. Uþ rentà iki gyvos galvos perduoto turto atsitik-
tinis þuvimas ar sugadinimas neatleidþia rentos mokëtojo nuo prievolës
mokëti rentà sutartyje numatytomis sàlygomis. Renta paprastai nusta-
toma pinigø suma, periodiðkai mokama visà rentos gavëjo gyvenimà.
Rentos iki gyvos galvos sutartis gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu.
Jeigu rentos iki gyvos galvos mokëtojas ið esmës paþeidþia rentos sutar-
tá, tai rentos gavëjas turi teisæ reikalauti, kad rentos mokëtojas iðpirktø
rentà CK nustatytomis sàlygomis arba reikalauti nutraukti sutartá ir at-
lyginti nuostolius. Jeigu uþ rentà iki gyvos galvos butas, gyvenamasis
namas arba kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos mokëtojas ið
esmës paþeidë rentos sutartá, tai rentos gavëjas turi teisæ reikalauti grà-
þinti tà turtà. Ðiuo atveju to turto vertë áskaitoma á rentos iðpirkimo
kainà.
36.4. Iðlaikymas iki gyvos galvos
Savo esme iðlaikymo iki gyvos galvos sutartis – tai rentos iki gyvos
galvos porûðis, todël jai taikomos CK numatytos rentos iki gyvos galvos
taisyklës. Ðios sutarties specifikà atspindi jos dalykas – t. y. rentos mo-
këtojui nuosavybës teise perduodamas gyvenamasis namas, butas, þe-
mës sklypas arba kitas nekilnojamasis turtas uþ jo arba nurodyto as-
364
mens iðlaikymà iki gyvos galvos bei rentos gavëjo ar treèiojo asmens
iðlaikymas, pasireiðkiantis natûra, t. y. rentos gavëjo aprûpinimu gyve-
namàja patalpa, drabuþiais, maitinimu ir pan. Nors CK numato, kad
iðlaikymas natûra gali bûti pakeistas periodiniais mokëjimais.
Kadangi rentos gavëjui ðioje sutartyje paprastai svarbios asmens,
teikianèio jam iðlaikymà, savybës, t. y. atsiþvelgiant á tai, kad ði sutartis
yra fiduciarinë, grindþiama pasitikëjimu, rentos mokëtojas disponuoti
jam nuosavybën perduotu turtu gali tik rentos gavëjo raðytiniu ir notaro
patvirtintu sutikimu.
Paprastai prievolë iðlaikyti asmená iki gyvos galvos baigiasi rentos
gavëjui mirus. Rentos mokëtojui ið esmës paþeidus sutartá, rentos gavë-
jas turi teisæ nutraukti sutartá ir reikalauti, kad perduotas turtas bûtø
gràþintas arba iðpirktas. Tokiu atveju rentos mokëtojas neturi teisës á jo
turëtø iðlaidø atlyginimà.
Kontroliniai klausimai
1. Ar turto perleidimo uþ rentà sutarties objektu gali bûti kilnojamasis
daiktas?
2. Kokia forma sudaroma turto perleidimo uþ rentà sutartis?
3. Kokia yra rentos sutarties samprata?
4. Ar rentos sutartis yra realinë ar konsensualinë?
5. Kodël rentos sutartis yra laikytina rizikos sutartimi?
6. Kas yra rentos sutarties ðalys?
7. Kokia forma sudaroma rentos sutartis?
8. Ar rentos sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens naudai?
9. Ar rentos mokëtojo pareiga mokëti rentà gali bûti perduota kitam
asmeniui?
10. Ar renta gali bûti mokama ne pinigais?
11. Koks turtas gali bûti perduotas rentos mokëtojui pagal rentos su-
tartá?
12. Kada pagal rentos sutartá mokamos palûkanos?
13. Ar rentos mokëtojas gali perleisti pagal rentos sutartá gautà turtà
kitiems asmenims?
14. Kaip suvarþomas pagal rentos sutartá perduotas turtas?
15. Kam tenka perduoto mainais uþ rentà kapitalo atsitiktinio þuvimo
rizika?
365
16. Kà reiðkia „renta seka paskui daiktà“?

17. Kaip gali baigtis neterminuota renta?
18. Kada rentos gavëjas gali atsisakyti neterminuotos rentos?
19. Kokia yra iðlaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata?
20. Kuo skiriasi rentos iki gyvos galvos sutartis nuo iðlaikymo iki gyvos
galvos sutarties?
366
37 skirsnis. DOVANOJIMAS
Bendrosios nuostatos. Dovanojimo sutarties sàvoka pateikta CK

6.465 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pagal dovanojimo sutartá
viena ðalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtà arba turtinæ tei-
sæ (reikalavimà) kitai ðaliai (apdovanotajam) nuosavybës teise arba at-
leidþia apdovanotàjá nuo turtinës pareigos dovanotojui ar treèiajam as-
meniui.
Dovanojimo sutartis nëra nauja, ji buvo ir 1964 m. CK, bet jame
buvo reglamentuota siauriau (jai buvo skirti 3 straipsniai). 2000 m. CK
pakeitë dovanojimo sutarties sampratà, iðplëtë dovanojimo sutarties
dalykà, atsirado nemaþai kitø naujø dovanojimo sutarties reglamenta-
vimo nuostatø, kurios ir bus aptartos nagrinëjant dovanojimo sutarties
poþymius, sutarties sudarymà, ðalis, dalykà ir turiná.
Dovanojimas pagal dovanojimo tikslà gali bûti skirstomas á dova-
nojimà, vykdomà vieno asmens interesais, ir dovanojimà, vykdomà ne-
apibrëþto asmenø rato interesais, tam tikram naudingam tikslui, – auka
(parama arba labdara).
Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Dovanojimas yra dviðalis
sandoris249, nes dovanojimo sutartyje ir kita ðalis – apdovanotasis – taip
pat iðreiðkia savo valià dovanà priimti.
Dovanojimo sutartis yra realinė, vienašalė, neatlygintinė. Dovanoji-
mo sutartis yra realinë, nes laikoma sudaryta nuo turto arba turtinës
teisës (reikalavimo) perdavimo bei apdovanotojo atleidimo nuo turti-
nës pareigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui, t. y. ðios sutarties
sudarymas ir vykdymas sutampa. Jeigu CK bûtø nustatyta, kad paþadas
padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtà yra laikomas dova-
nojimo sutartimi (tai apimtø dovanojimo sutarties samprata), bûtø pa-
249
Teisinëje literatûroje dël dovanojimo sutarties, kaip dviðalio sandorio (sutarties),
buvo diskutuojama ir dovanojimas buvo laikomas ne sutartimi, o vienaðaliu sandoriu
(dovanotojo aktu), nes buvo laikoma, kad dovanojimas, pasireiðkiantis dovanos perda-
vimu apdovanotajam, nesukuria jam jokios prievolës. Plaèiau þr.: Гражданское право,
часть 2, c. 117–118.
367
grindas dovanojimo sutartá laikyti ir konsensualine sutartimi. Tuo tarpu

CK yra tiesiogiai nurodyta, kad paþadas padovanoti turtà ar turtinæ tei-
sæ arba atleisti nuo turtinës pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo
sutartimi. Tai atitinka ir realinës sutarties poþymius. Paþadas padova-
noti arba susitarimas perduoti turtà ateityje galëtø bûti vertinami kaip
ikisutartiniai ðaliø santykiai (derybos). Naujasis CK reglamentuoja iki-
sutartinius santykius – nustato atitinkamas ðaliø pareigas (CK 6.163
str.). Atsakomybë ikisutartiniuose santykiuose gali kilti dël nesàþiningo
ðalies elgesio. Ðie principai atsispindi ir reglamentuojamoje dovanojimo
sutartyje. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam
buvo paþadëta kà nors padovanoti ateityje, turi teisæ á nuostoliø, susiju-
siø su pasirengimu priimti dovanà, atlyginimà, jeigu dovanotojas atsisa-
kë sudaryti dovanojimo sutartá dël nepateisinamø prieþasèiø. Pateisi-
namø prieþasèiø nebuvimas ir gali rodyti dovanotojo nesàþiningumà.
Ði sutartis yra vienaðalë, nes dovanojimo sutarties ðaliø nesieja
prieðprieðinës teisës ir pareigos, t. y. apdovanotasis jokiø pareigø neágy-
ja (iðskyrus iðimtá, numatytà CK 6.467 str.), taip pat jis neatsako uþ do-
vanotojo skolas (iðimtis numatyta tik CK 6.474 str.). Dovanotojas taip
pat neágyja jokiø teisiø. Ðios taisyklës iðimtis yra CK 6.467 straipsnis,
kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turtà, gali nustatyti
sàlygà, kad ðis turtas turi bûti naudojamas tam tikram tikslui nepaþei-
dþiant kitø asmenø teisiø ir teisëtø interesø (dovanojimo numatant sà-
lygà sutartis). Paþymëtina, kad tokia sutarties sàlyga (turto panaudoji-
mo tikslas) turi bûti teisëta. Jeigu tokia sàlyga yra neteisëta, tai ir pati
dovanojimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.80 ir 1.81 str.). Tokiu atveju
apdovanotasis privalo dovanotà turtà panaudoti sutartyje nustatytam
tikslui, o dovanotojas teismo tvarka turi teisæ reikalauti, jeigu apdova-
notasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sàlygos, kad sàlyga
bûtø ávykdyta arba kad bûtø panaikinta sutartis ir turtas gràþintas. Kitø
teisiø dovanotojas pagal dovanojimo sutartá neágyja. Dovanojimo sutar-
tis, numatanti apdovanotojo pareigà sumokëti skolas arba ávykdyti ki-
tokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu,
negalioja, iðskyrus atvejus, kai bûsima skola arba prievolë sutartyje tiks-
liai apibrëþta.
Dauguma civiliniø sutarèiø yra atlygintinës, kai kurios gali bûti ir
atlygintinës, ir neatlygintinës, bet tik nedaugelis sutarèiø visais atvejais
yra neatlygintinës. Viena ið jø – dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygin-
tinë visais atvejais. Ði sutartis yra neatlygintinë, nes dovanotojas uþ savo
368
pareigø ávykdymà (turto ar turtinës teisës (reikalavimo) perdavimà arba

atleidimà nuo turtinës pareigos dovanotojui ar treèiajam asmeniui) ið
apdovanotojo negauna jokio prieðprieðinio patenkinimo. Neatlyginti-
numas, kaip dovanojimo sutartá kvalifikuojantis poþymis, nereiðkia, kad
apdovanotasis yra laisvas nuo bet kokiø turtiniø ápareigojimø. Taigi
atlygintinumu nebûtø laikoma dovanojimo numatant sàlygà sutartis, kai
apdovanotajam nustatomi tam tikri ápareigojimai turi bûti vykdomi ne
dovanotojui, o tretiesiems asmenims. Taèiau atkreiptinas dëmesys, kad
dovanotojas turi teisæ dovanojimo sutartyje nustatyti sàlygas ir sau. Pa-
vyzdþiui, asmuo, dovanodamas namà, gali pasilikti teisæ nemokamai
nuolat naudotis vienu ið dovanoto namo kambariø. Taèiau tokia sutar-
tis netampa atlygintine, nes dovanotojas jokiø teisiø, t. y. to, ko jis netu-
rëtø iki ar po dovanojimo sutarties, neágyja. Iki dovanojimo sutarties
ðios teisës priklausë dovanotojui, todël apdovanotasis jokio savo turto
dovanotojui neperduoda. Dovanotojas taip pat jokiø teisiø neágyja, o
tik laikinai pasilieka tas, kurias turëjo. Galima teigti, kad ðios teisës ap-
skritai nebuvo átrauktos á dovanojimo sutarties dalykà ir todël negali
bûti perduotos atgal kaip ekvivalentas250.
Atlygintinumu taip pat nelaikytini tie atvejai, kai apdovanotasis
simboliðkai perduoda dovanotojui monetà laikydamasis tam tikros tra-
dicijos arba tam tikrø prietarø. Toks prieðprieðinis ekvivalentas yra ne
kas kita kaip tik simbolinis veiksmas, neturintis jokios teisinës reikðmës
dovanojimo sutarties prasme.
Dovanojimo sutarties neatlygintinumo nereikëtø painioti su dova-
nojimo sutarties sudarymo prieþastimi (motyvu). Dovanojimo motyvai
gali bûti labai ávairûs: padëka, pagalba apdovanojamajam arba kiti. To-
kios prieþastys neturi teisinës reikðmës251. Taèiau motyvas, tapæs sutar-
ties sàlyga, gali sukelti ávairiø pasekmiø, pavyzdþiui, jei sutartyje bûtø
nustatyta sàlyga, kad apdovanotasis turi perduoti kità atitinkamà turtà,
toks sandoris bûtø laikomas apsimestiniu (CK 6.466 str. 3 d.).
Dovanojimo sutartis turi ir kitø poþymiø, pavyzdþiui, dovanojimo
sutarties neterminuotumas, apdovanotojo turto padidëjimas, dovanoto-
jo turto sumaþëjimas. Ðie poþymiai yra bûdingi dovanojimo sutarèiai,
250
Гражданское право. Часть 2, c. 120.
251
Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федерации части вто-
рой (постатейный) / Под ред. О. Н. Садиковa. Москва: Юридическая фирма
„Контракт“, 1998, c. 160–161.
369
taèiau jie susijæ su pagrindiniu sutarties poþymiu – neatlygintinumu,

todël jie neturi savarankiðkos reikðmës252.
Dovanojimo sutartá reikia skirti nuo kitø panaðiø á jà sandoriø (su-
tarèiø). Jau pats CK nustato sandorius, kurie nelaikomi dovanojimu
(CK 6.466 str.).
CK neleidþia sudaryti tokiø dovanojimo sutarèiø, kad turtas perei-
tø apdovanotajam dovanotojui mirus. CK nustato, kad sutartis, pagal
kurià dovana pereina apdovanotajam nuosavybës teise po dovanotojo
mirties, negalioja. Ðiems santykiams taikomos paveldëjimo teisinius
santykius reglamentuojanèios normos. Taigi pats CK atriboja dovano-
jimo sutartá nuo paveldëjimo teisiniø santykiø. Patvarkymas dël turto
mirties atveju áforminamas testamentu (CK 5.19 str.). Testamentas nuo
dovanojimo sutarties skiriasi ðiais poþymiais: 1) testamentas yra viena-
ðalis, o dovanojimo sutartis – dviðalis sandoris (sutartis); 2) dovanojimo
sutarties atveju dovanotojas perduoda turtà bûdamas gyvas, todël su-
maþëja jo turtas, tuo tarpu testamentas jo turtinëms teisëms átakos ne-
turi; 3) testamentas gali bûti pakeistas arba panaikintas (CK 5.35 str.)
bet kuriuo metu, o dovana pagal bendrà taisyklæ negali bûti susigràþinta
atgal (CK 6.465 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis savo neatlygintinumo
poþymiu yra panaði á panaudà, kuri taip pat visais atvejais yra neatlygin-
tinë, taèiau panaudos atveju turtas yra perduodamas laikinam naudoji-
mui (CK 6.629 str.), o dovanojimo sutarties atveju turtas yra perduo-
damas nuosavybën. Skiriasi ir ðiø sutarèiø dalykas: panaudos sutarties
dalykas yra nesunaudojamieji daiktai (CK 6.629 str. 2 d. ir 6.477 str.), o
dovanojimo sutarties dalykas yra platesnis ir gali bûti ne tik daiktai, bet
ir turtinës teisës, atleidimas nuo pareigos.
CK taip pat nustato, kad besàlyginis asmens atsisakymas palikimo
arba dar neágyto nuosavybës teise turto, arba turtinës teisës nelaikomas
dovanojimu. Tai pagrásta tuo, kad galima dovanoti tik tai, kas priklauso
nuosavybës teise. To, ko dar neturima, dovanoti negalima. Ði nuostata
atitinka ir CK 6.470 straipsnio 3 dalá.
Jei ðalys dovanojimo sutartyje numato prieðprieðines apdovanotojo
pareigas dovanotojui, sutartis negali bûti laikoma dovanojimo sutarti-
mi. Tokia sutartis yra mainø, pirkimo–pardavimo, rangos ar pan. – tai
priklauso nuo to, kokios sàlygos bus nustatytos sutartyje. CK nustato,
kad jeigu abi dovanojimo sutarties ðalys viena kitai perduoda tam tikrà
252
Гражданское право, c. 120–121.
370
turtà arba turtines teises, arba prieðprieðines prievoles, tai tokia sutartis
nelaikoma dovanojimo sutartimi. Ðiuo atveju atsiranda apsimestiniø
sandoriø teisinës pasekmës.
Kitaip nei 1964 m. CK, 2000 m. CK taip pat reguliuoja padëtá, kai,
pavyzdþiui, vienai ðaliai yra parduodamas daiktas, uþ kurá yra mokama
maþiau, negu jo tikroji vertë. Taèiau tokie atvejai ne visada bus laikomi
dovanojimo sutartimi. CK nustatyta, kad kai vienas asmuo perduoda
turtà arba turtinæ teisæ kitam asmeniui uþ atlyginimà, dovanojimo su-
tartis gali bûti pripaþinta sudaryta tik dël tos turto ar turtinës teisës da-
lies, kuri virðija atlyginimo vertæ, jeigu prievolës esmë neleidþia daryti
kitokios iðvados (CK 6.466 str. 3 d.). Taigi vertinant tokius sutartinius
santykius turi bûti atsiþvelgiama á sutarties esmæ, pavyzdþiui, matyt, ne-
bûtø laikoma dovanojimo sutartimi tas atvejis, kai mainø sutarties ðalys
maino skirtingos vertës daiktus vertindamos juos kaip lygiaverèius.
Sutarties ðalys. Pagal dovanojimo sutartá ðalys yra vadinamos do-
vanotoju ir apdovanotuoju. Dovanotojas nustoja nuosavybës teisës á
savo turtà, o apdovanotasis ágyja nuosavybës teises.
Paþymëtina, kad 2000 m. CK, palyginti su 1964 m. CK, nustato
daugiau reikalavimø, susijusiø su dovanojimo sutarties ðalimis.
Dovanotoju gali bûti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turtà arba
disponuoja juo nuosavybës ar patikëjimo teise. CK nustato, kad dova-
nojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas
arba nebuvo tinkamai ágaliotas sudaryti tokià sutartá (CK 6.470 str.
3 d.).
Dovanotoju gali bûti fizinis arba juridinis asmuo. Didelæ átakà fizi-
nio bei juridinio asmens galimybei sudaryti dovanojimo sutartá turi jø
veiksnumas. Ðiuo atveju reikia atsiþvelgti á CK nustatytus reikalavimus
dovanotojui kaip fiziniam asmeniui ir á vieðøjø juridiniø asmenø specia-
løjá teisnumà.
CK nustato, kad dovanotojas negali bûti neveiksnus asmuo. Ne-
veiksnaus asmens globëjui draudþiama dovanoti neveiksnaus asmens
turtà pastarojo vardu, iðskyrus simbolines dovanas, kuriø vertë nevirðija
vieno minimalaus gyvenimo lygio dydþio sumos.
Ribotai veiksnaus asmens galimybë sudaryti dovanojimo sutartá
reglamentuojama CK 2.8 straipsnio 2 dalimi bei 2.11 straipsnio 2 ir 3
dalimis.
Aptariant dovanojimo sutarties ðalá – dovanotojà bûtina atskirai
aptarti vieðøjø juridiniø asmenø – valstybës ir savivaldybiø institucijø
371
(ámoniø, ástaigø, organizacijø) galimybæ – (subjektiðkumà) sudaryti do-

vanojimo sutartá. Ðiø juridiniø asmenø subjektiðkumà, kiek tai susijæ su
valstybës bei savivaldybiø turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo,
reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto val-
dymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymas253, kurio 17 straipsnis
numato tokio turto perdavimo bûdus kitø asmenø nuosavybën, taip pat
galimybæ atitinkamus bûdus reglamentuoti ir kitais ástatymais. Taèiau
nei ðis ástatymas, nei kiti ástatymai nenustato galimybës dovanoti valsty-
bës ar savivaldybës turtà kitiems asmenims. Ðie subjektai negali teikti
net ir aukos (labdaros ar paramos)254.
Apdovanotuoju gali bûti fizinis arba juridinis asmuo, taèiau ástaty-
me nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai.
CK nustato, kad neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisæ
priimti tik jo globëjas, iðskyrus simbolines dovanas, kuriø vertë ne di-
desnë uþ vieno minimalaus gyvenimo lygio dydþio sumà CK 6.470 str.
1 d.).
Kai kurie CK nustatyti draudimai ir dovanojimo ribos apdovano-
tiesiems yra susijæ su jø profesine veikla arba specialiu statusu visuo-
menëje. Tokie draudimai yra nustatyti atsiþvelgiant á vieðàjá interesà,
etikos principus, sieká uþkirsti kelià piktnaudþiavimams. CK yra nusta-
tyti draudimai priimti dovanas sveikatos prieþiûros, gydymo arba globos
(rûpybos) institucijø vadovams, kitiems darbuotojams ir politikams,
valstybës, savivaldybiø pareigûnams ir kitokiems valstybës tarnautojams
bei jø artimiesiems giminaièiams, taèiau ðie draudimai nëra besàlygiðki.
CK 6.470 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad draudþiama priimti do-
vanas sveikatos prieþiûros, gydymo arba globos (rûpybos) institucijø
vadovams ir kitiems darbuotojams ið asmenø, kurie ðiose institucijose
gydosi ar yra iðlaikomi, bei jø artimøjø giminaièiø, iðskyrus simbolines
dovanas, kuriø vertë ne didesnë nei vieno minimalaus gyvenimo lygio
dydþio suma. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudþiama
priimti dovanas politikams, valstybës ir savivaldybiø pareigûnams bei
kitokiems valstybës tarnautojams ir jø artimiesiems giminaièiams, jei tai
susijæ su politiko, pareigûno, valstybës tarnautojo tarnybine padëtimi
arba tarnybinëmis pareigomis.
253
254
372
Kalbant apie juridiniø asmenø galimybæ bûti dovanotuoju arba ap-

dovanotuoju reikia atskirai aptarti vieðuosius juridinius asmenis. Kaip
minëta, vieðieji juridiniai asmenys turi specialø teisnumà. Jø veiklos
tikslas – tenkinti vieðuosius interesus, o jø dalyviai tokio juridinio as-
mens ásteigimu negali siekti ir negali gauti naudos sau255. Taigi bet ko-
kia sudaryta dovanojimo sutartis neturi prieðtarauti tokiems tikslams.
Manytina, kad dovanojimo sutartis tokio vieðojo juridinio asmens daly-
vio interesais prieðtarautø tokio juridinio asmens esmei. Dovanoti to-
kiam dalyviui bûtø ámanoma nebent kita – aukos (labdaros ar paramos)
forma ir tai neturi prieðtarauti tokio juridinio asmens steigimo doku-
mentuose nustatytam tikslui (vieðojo intereso tenkinimui).
Aptariant dovanojimo sutarties ðalis atkreiptinas dëmesys, kad CK
nustato atitinkamus ypatumus pagal tai, kas yra dovanojimo sutarties
ðalis, bei ypatumus, susijusius su tinkamu ðalies valios iðreiðkimu.
Paþymëtina, kad CK nedraudþia dovanojimo sutarèiø tarp sutuok-
tiniø, tik numato, kad kai dovanojimo sutarties ðalys yra sutuoktiniai,
taikomos ne tik dovanojimo sutartá reglamentuojanèios normos, bet ir
ðio kodekso Treèiosios knygos normos (CK 6.465 str. 4 d.). Ypatumai
yra susijæ su turto statusu, t. y. priklauso nuo to, koks turtas bus dova-
nojamas: ar turtas, priklausantis asmeninës nuosavybës teise, ar ben-
drosios jungtinës nuosavybës teise. Turtà, kuris yra bendroji jungtinë
nuosavybë, galima dovanoti tik visø bendraturèiø raðytiniu sutikimu
(CK 6.471 str. 1 d.). Tai atitinka CK 4.88 straipsná, pagal kurio 1 dalá
turtas, esantis bendrosios jungtinës nuosavybës teisës objektu, valdo-
mas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturèiø sutiki-
mui. Paþymëtina, kad CK 6.471 straipsnio 1 dalis netaikoma turtui,
esanèiam bendrosios dalinës nuosavybës teisës objektu. Dovanojimo
sutarties atveju net nebûtø taikoma pirmenybës teisës taisyklë (CK 4.79
str.).
Patikëjimo teise tvarkomà turtà galima dovanoti tik turto savininko
raðytiniu sutikimu, taèiau ástatymai arba sutartis gali nustatyti ir kitas
taisykles. Ðiuo atveju ástatymø leidëjas, matyt, turëjo omenyje valstybës
bei savivaldybës institucijas atsiþvelgdamas á tai, kad valstybës arba sa-
vivaldybës turto savininkë atitinkamai yra valstybë ar savivaldybë, ir á su
tuo susijusius galimus ypatumus.
255
CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 96–99.
373
Dovanojimo sutarties atveju labai svarbu, kad dovanotojas aiðkiai

iðreikðtø savo valià dël sutarties dalyko ir apdovanotojo. Tai svarbu ir
tada, kai sudarant sutartá ðalis (dovanotojas) yra atstovaujama kito as-
mens. CK nustato imperatyvias ágaliojimo turinio nuostatas, kai ágalio-
tinis yra ágaliojamas sudaryti dovanojimo sutartá. Ágaliojime dovanojimo
sutarèiai sudaryti bûtinai turi bûti nurodytas sutarties dalykas ir apdo-
vanotasis. Jei tai nenurodyta, toks ágaliojimas negalioja.
Dovanojimo sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia pagal dova-
notojo arba jo ápëdiniø ieðkiná, jeigu sutarties sudarymo metu dovano-
tojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dël kurios jis negalëjo pareikðti sa-
vo tikrosios valios. Tokiu atveju dovanojimo sutartis bûtø pripaþinta
negaliojanèia pagal CK 1.89 straipsnio nustatytas taisykles.
Kalbant apie valstybës arba savivaldybës galimybæ bûti apdovano-
tuoju kyla klausimas, ar tai galëtø bûti dovanojimo sutartis, ar tai turëtø
bûti auka (parama). Turint omenyje, kad valstybë bei savivaldybës yra
specifiniai juridiniai asmenys, t. y. valstybë ir savivaldybës veikia tik at-
siþvelgdamos á vieðuosius (visuomenës) interesus, traktuoti, jog priima
dovanà tik paisydamas vieno asmens interesø, bûtø nelogiðka.
Dovanojimo sutarties forma. Sutarties formà lemia sutarties kaina
ir dalykas. Sutartis, kai dovanojama didesnë kaip penkiø tûkstanèiø litø
suma, turi bûti raðytinës formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo su-
tartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma yra didesnë kaip pen-
kiasdeðimt tûkstanèiø litø, turi bûti notarinës formos. Nekilnojamojo
daikto arba daiktinës teisës á já dovanojimo sutartis teisiniø pasekmiø
tretiesiems asmenims turi tik tuo atveju, jei sutartis áregistruota vieða-
jame registre (CK 6.469 str.). Toks registras pagal Lietuvos Respubli-
kos nekilnojamojo turto registro ástatymo pakeitimo ástatymà256 yra ne-
kilnojamojo turto registras. Neáregistravus tokios dovanojimo sutarties
vieðajame registre apdovanotasis yra padovanoto turto savininkas tik
pats sau, prieð treèiuosius asmenis nekilnojamojo daikto arba daiktinës
teisës á já dovanojimo sutartis gali bûti panaudota ir sukels jiems teisiniø
pasekmiø tik áregistruota257.
Atkreiptinas taip pat dëmesys, kad kai dovanojamos reikalavimo
teisës, taikomos CK 6.103 straipsnio taisyklës, pagal kurias reikalavimo
perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pa-
256
257
CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 172–174.
374
grindinei prievolei. Taip pat kai dovanojimas yra prievolës treèiajam

asmeniui ávykdymo uþ apdovanotàjá arba apdovanotojo skolos treèia-
jam asmeniui priëmimo iðraiðka, taikomi CK 6.118 straipsnio reikala-
vimai, numatantys, kad skolos perkëlimo sutartis turi bûti raðytinë.
Sutarties dalykas. Naujasis CK labai iðplëtë sutarties dalykà. Su-
tarties dalyku gali bûti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas tur-
tas. Pagal naujàjá CK dovanojimo sutarties dalyku gali bûti net ir turtinë
teisë (reikalavimas) bei apdovanotojo atleidimas nuo turtinës pareigos
dovanotojui arba treèiajam asmeniui. Taèiau gali kilti klausimas, ar do-
vanojimo sutarties dalyku negalëtø bûti ir kiti civiliniø teisiø objektai,
pavyzdþiui, darbas, paslaugos. Manytina, kad negalëtø ir, matyt, ne tik
dël to, kad jø, kaip dovanojimo sutarties dalyko, CK nenumato. Teisi-
nëje literatûroje pateikta nuomonë, kad toks dovanojimo sutarties da-
lykas negalëtø bûti, nes sunku bûtø ásivaizduoti paties darbo proceso
dovanojimà. Dovanojimo sutarties dalyku galëtø bûti daiktas kaip ati-
tinkamo darbo rezultatas. Tas pat pasakytina ir apie atlygintinas pa-
slaugas, kuriø naudingumas pasireiðkia paèioje paslaugø teikëjo veiklo-
je258. Atsiþvelgiant á tai, kad atlygintinø paslaugø sutartis yra konsen-
sualinë sutartis, galëtø bûti dovanojama turtinë teisë (reikalavimas),
kylantis ið tokios sutarties.
Dovanojimo sutarties dalykas turi bûti aiðkiai identifikuotas. Atsi-
þvelgiant á tai, kad dovanojimo sutartis yra realinë, dovanojimo sutar-
ties dalykas yra identifikuojamas perduodant turtà apdovanotajam, t. y.
jau sudarant dovanojimo sutartá. Kaip minëta, jei dovanojimo sutartis
yra sudaroma per atstovà, ágaliojime bûtinai turi bûti nurodytas sutar-
ties dalykas.
Dovanojimo sutarties dalyku gali bûti ne bet koks turtas, bet tik
tas, á kurá dovanotojas jau turi nuosavybës teises dovanojimo sutarties
sudarymo metu. Taigi sutarties dalyku negali bûti turtas, kuris dovano-
tojo bus sukurtas arba ágytas ateityje. CK imperatyviai nustato, kad tur-
to, kurio nëra sutarties sudarymo metu arba kuris bus sukurtas tik atei-
tyje, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 6 d.).
Dovanojimo sutarties dalyku gali bûti bet koks turtas, neiðimtas ið
civilinës apyvartos. Jei dovanojimo sutarties dalykas yra turtas, ribotai
esantis apyvartoje, reikia laikytis ir atitinkamø teisës aktø reikalavimø,
nustatanèiø ðiø daiktø naudojimo specialø reþimà, pavyzdþiui, dovano-
258
Гражданское право, c. 125–126.
375
jant ginklà (Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo259 11 str. 2 d. nusta-

tyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Res-
publikoje áregistruoti juridiniai asmenys turi teisæ ásigyti ðaudmenø
ginklams, kuriuos jie turi teisæ turëti).
Turtinës teisës gali bûti tiek daiktinës, tiek prievolinës teisës, tiek
teisës, atsirandanèios ið intelektinës veiklos rezultatø (CK 1.112 str.).
Taèiau reikia turëti omenyje ir kai kuriø turtiniø teisiø specifikà, pavyz-
dþiui, negalës bûti perduodamas reikalavimas dël iðlaikymo; turtinës
teisës, kylanèios ið vertybiniø popieriø, negalës bûti perduodamos ne-
perduodant paties vertybinio popieriaus ir pan.
Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik
reikalavimo perleidimo (cesijos) bûdu. Tokiu atveju bûtø taikomi ir CK
Ðeðtosios knygos VI skyriaus reikalavimai (CK 6.471 str. 3 d. nustatyta,
kad dovanojant reikalavimo teisæ privaloma laikytis ðio kodekso 6.101–
6.104 ir 6.107 str. nustatytø reikalavimø). Jei turtinë pareiga yra nu-
kreipta prieð patá dovanotojà, tai cesijos taisyklës netaikomos. Kai do-
vanojimas pasireiðkia prievolës uþ apdovanotàjá ávykdymu treèiajam
asmeniui arba apdovanotojo skolos treèiajam asmeniui priëmimu, turi
bûti laikomasi ðio kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuo-
se nustatytø reikalavimø. Taigi ðiuo atveju turi bûti laikomasi CK nor-
mø, reglamentuojanèiø skolos perkëlimo taisykles.
Sutarties turinys. Dovanojimo sutarties turiná sudaro ðios esminës
sàlygos: sàlygos dël sutarties dalyko, dël sutarties neatlygintinumo, dël
jos dalyko perdavimo–priëmimo nuosavybës ar patikëjimo teise. Kaip
minëta, atsiþvelgiant á tai, kad dovanojimo sutartis yra realinë, dovano-
jimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turtà apdovano-
tajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutartá. Dël ðiø prieþasèiø ir esminë
sàlyga dël turto perdavimo–priëmimo ávykdoma sudarant sutartá, nes
sutarties dalyko perdavimas yra vienas ið bûtinø sutarties sudarymo
veiksmø, reiðkianèiø ir sutarties vykdymà. Neatlygintinumo ir turto
perdavimo nuosavybës arba patikëjimo teise sàlygos yra bûtinos, nes
nesant ðiø sàlygø sudaromos ne dovanojimo, o kitos sutartys, pavyz-
dþiui, panaudos, pirkimo–pardavimo ar mainø sutartys.
Dovanojimo sutartis, atsiþvelgiant á tai, kad ji yra realinë, paprastai
nesukuria jokiø prievoliniø teisiniø santykiø. Dovanojimo sutartis lai-
koma sudaryta daikto perdavimo momentu, todël, kaip minëta, jos su-
259
376
darymas su ávykdymu sutampa, taigi prievolinis teisinis santykis (sutar-

tinis dovanojimo teisinis santykis) bûna tik sutarties sudarymo metu, o
jà sudarius baigiasi. Todël dovanojimo sutartis yra didesnis pagrindas
kilti apdovanotojo nuosavybës teisëms.
CK nustato ðias dovanotojo pareigas:
1) dovanotojas pagal sutartá privalo perduoti dovanojamà turtà be
sutartyje nenumatytø teisës á já suvarþymø, kurie trukdytø apdo-
vanotajam naudotis turtu, juo disponuoti arba já valdyti. Dova-
notojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias tei-
ses, kurias jis turi;
2) dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir ávykdymo iðlaidas,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
Kaip minëta, dovanotojas turi teisæ dovanojimo sutartyje nustatyti
sàlygà (CK 6.467 str.). Ðiuo atveju dovanotojas taip pat turi teisæ, jeigu
apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sàlygos, kreip-
tis á teismà su reikalavimu, kad sàlyga bûtø ávykdyta arba kad bûtø pa-
naikinta sutartis ir turtas gràþintas.
CK nustato ir kitus atvejus, kai dovanotojas turi teisæ kreiptis á tei-
smà dël dovanojimo panaikinimo. Paþymëtina, kad dovanojimo sutar-
èiai yra bûdingas negràþintinumas. CK yra nustatyta, kad dovanojimo
sutartis, nustatanti dovanotojo teisæ vienaðaliu sprendimu atsiimti do-
vanotà turtà arba turtinæ teisæ, negalioja. Todël ir dovanotojo teisë
kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik
iðimtiniais atvejais. Ði dovanotojo teisë ir jos ágyvendinimo sàlygos yra
susijusios su esminiu dovanojimo sutarties poþymiu – neatlygintinumu
ir bûdingos iðimtinai dovanojimo sutarèiai. Taigi dovanotojas turi teisæ
kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo ðiais atvejais (be
anksèiau nurodyto atvejo sàlyginës dovanojimo sutarties atveju):
1) kai apdovanotasis pasikësina á dovanotojo arba jo artimøjø gi-
minaièiø gyvybæ ar tyèia juos sunkiai suþaloja, taip pat kai, atsi-
þvelgiant á dovanos pobûdá, dovanojimo sutarties ðaliø asmeni-
nes savybes ir jø tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka do-
vanotojo atþvilgiu tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grieþ-
tai smerktini geros moralës poþiûriu. Kai apdovanotasis tyèia
nuþudo dovanotojà, teisæ pareikðti ieðkiná dël dovanojimo pa-
naikinimo turi dovanotojo ápëdiniai (CK 6.472 str. 1 d.);
2) jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinèiu dovanotojui
didelæ neturtinæ reikðmæ, elgiasi taip, kad kyla reali to turto þu-
377
vimo grësmë (CK 6.472 str. 2 d.). Ðiuo atveju dovanotojas turi
árodyti, kad apdovanotajam yra þinoma, jog padovanotas turtas
dovanotojui turi svarbià neturtinæ reikðmæ ir dël to apdovanota-
sis turi atsargiai elgtis su daiktu bei uþtikrinti jo saugumà.
Siekiant uþtikrinti civiliniø teisiniø santykiø stabilumà bei civilinës
atsakomybës priemoniø taikymo adekvatumà CK nustatyta, kad tokia
nurodyta dovanotojo teisë kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties
panaikinimo negalima, jei dovana buvo buitinio pobûdþio ir nedidelës
vertës (CK 6.472 str. 5 d.).
CK nustato specialø ieðkinio senaties terminà kreipimuisi á teismà
dël dovanojimo sutarties panaikinimo minëtais pagrindais. Dovanotojas
arba jo ápëdiniai reikalauti panaikinti dovanojimà gali per vieneriø me-
tø ieðkinio senaties terminà, skaièiuojamà nuo tos dienos, kurià jie su-
þinojo arba turëjo suþinoti apie tokio pagrindo atsiradimà. CK nustato
ir dovanojimo sutarties panaikinimo teisines pasekmes – kai dovanoji-
mas panaikinamas, apdovanotasis privalo gràþinti dovanotà turtà, jeigu
jis dovanojimo panaikinimo metu yra iðlikæs, dovanotojui pagal CK
normas, reglamentuojanèias restitucijà.
Apdovanotasis turi teisæ atsisakyti priimti dovanà. Tai jis gali pada-
ryti bet kuriuo momentu iki dovanos perdavimo jam. Tokio jo veiksmo
nelemia jokios prieþastys. Apdovanotasis nëra ástatymu ápareigotas nu-
rodyti kokias nors atsisakymo prieþastis (motyvus), taigi jis yra laisvas
apsispræsti. Nors, kita vertus, uþ nepagrástà atsisakymà priimti dovanà
apdovanotojui kyla atsakomybë. Paþymëtina, kad apdovanotojo teisë
atsisakyti priimti dovanà galima ikisutartiniø santykiø etape, galima
sakyti, kad apdovanotasis neduoda akcepto sudaryti sutartá, nes perda-
vus daiktà sutartis bûtø jau sudaryta.
Dovanojimo sutarties ðaliø atsakomybë dovanojimo sutarties pa-
grindu paprastai neatsiranda. Taèiau galimi jos atsiradimo atvejai yra
nulemti ðio sutarties neatlygintinumo poþymio.
Paþymëtina, kad CK numato apdovanotojo atsakomybæ dël atsisa-
kymo priimti dovanà. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raðytinë, dovano-
tojas turi teisæ reikalauti ið apdovanotojo, nepagrástai atsisakiusio pri-
imti dovanà, atlyginti dël atsisakymo atsiradusius nuostolius. Atsiþvel-
giant á tai, kad apdovanotojas turi teisæ atsisakyti dovanos iki turto per-
davimo, o dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo,
galima teigti, kad ði apdovanotojo atsakomybë kyla ið ikisutartiniø do-
vanojimo teisiniø santykiø, o ne ið paèios dovanojimo sutarties teisiniø
378
santykiø. Todël ði nuostata turëtø bûti taikoma ávertinant ir CK 6.163

straipsnio nuostatas.
Apdovanotojo atsakomybë uþ dovanotojo skolas atsiranda tik uþ
tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Ði nor-
ma yra dispozityvi, todël sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Kitas
taisykles gali nustatyti ir ástatymai.
Dovanotojo atsakomybë gali kilti dël CK dovanotojui numatytos
pareigos pagal sutartá perduoti dovanojamà turtà be sutartyje nenuma-
tytø teisës á já suvarþymø, kurie trukdytø apdovanotajam naudotis, dis-
ponuoti turtu arba já valdyti, paþeidimo. Tokiu atveju apdovanotasis
gali ið dovanotojo reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu apdovanotasis
turëjo iðlaidø, susijusiø su teisës á turtà suvarþymø panaikinimu arba jo
trûkumø paðalinimu, o dovanotojas apdovanotojam nepraneðë apie jam
þinomus arba privalomus þinoti suvarþymus arba trûkumus.
Atsiþvelgiant á tai, kad sutartis yra neatlygintinë, negalima dovano-
tojui pateikti reikalavimo dël dovanoto turto kokybës. Toks turtas gali
bûti netinkamos kokybës, bet neturi padaryti þalos. Todël CK yra nu-
statyta, kad þalà, padarytà apdovanotojo gyvybei, sveikatai arba turtui
dël dovanoto turto trûkumø, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais,
jeigu árodoma, kad turto trûkumai atsirado iki turto perdavimo apdo-
vanotajam ir nebuvo akivaizdûs, o dovanotojas, þinodamas apie juos,
apdovanotojo neáspëjo. Dovanotojas neatsako uþ paslëptus dovanoja-
mo turto trûkumus, jeigu apie juos jis neþinojo ar neturëjo þinoti.
37.1. Aukos (parama arba labdara)
Auka laikomas turto arba turtinës teisës dovanojimas tam tikram

naudingam tikslui. Auka yra naujas civilinës teisës institutas CK ir yra
atskira dovanojimo sutarties rûðis. Paþymëtina, kad labdaros ir paramos
santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos
ástatymo pakeitimo ástatymas260, taèiau jo reguliavimo tikslas yra kitoks.
Labdaros ir paramos santykius ðiuos ástatymas reguliuoja vieðosios, o ne
civilinës teisës aspektu. Ðio ástatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad ástaty-
mas nustato labdaros ir paramos teikimà ir gavimà, jos teikimo ir gavi-
mo tikslus, teikëjus ir gavëjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo
260
379
kontrolæ bei apskaità, kai labdaros ir (arba) paramos teikëjai ir (arba)

gavëjai naudojasi ástatymø nustatytomis mokesèiø ir muitø lengvatomis.
Ið aukos reglamentavimo CK galima daryti iðvadà, kad aukai tai-
komos bendrosios dovanojimo sutarties taisyklës, iðskyrus tas, kurios
prieðtarauja aukà reglamentuojanèioms nuostatoms. Aukos ypatumai
yra lemiami aukos dalyko ir aukos tikslo. Taigi specialiu aukos poþymiu
ástatymø leidëjas laiko dovanojimo tikslà, kuris yra tam tikras naudin-
gas tikslas (bendra nauda).
Aukos dalykas yra siauresnis negu apskritai dovanojimo sutarties.
Aukos dalyku negali bûti atleidimas nuo turtinës pareigos dovanotojui
arba treèiajam asmeniui. Tai paaiðkinama tuo, kad atleidimas nuo pa-
reigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui visada yra vykdomas tenki-
nant konkretaus asmens interesus ir tai neatitinka esminio aukos po-
þymio – dovanojimà vykdyti atsiþvelgiant á neapibrëþto asmenø rato
interesus, t. y. tam tikram naudingam tikslui.
Aukai priimti nereikalingas joks leidimas arba sutikimas. Vienas ið
pagrindiniø argumentø (motyvø) dovanojimo sutartá priskirti prie dvi-
ðaliø sandoriø yra tas, kad dovanai priimti reikalingas apdovanotojo
sutikimas, taigi reikia, kad ir kita ðalis iðreikðtø savo valià. Aukos atveju,
nors ir ði sutartis yra dovanojimo sutarties rûðis, tokio sutikimo nerei-
kia. Tuomet kyla klausimas, ar galima apskritai aukà laikyti sutartimi ir
ar tai nëra vienaðalis sandoris. Teisinëje literatûroje pareikðta nuomo-
në, kad nors sutikimo nereikia, taèiau tai nëra pagrindas laikyti vienaða-
liu sandoriu, nes daikto perdavimas yra kaip siûlymo aukoti akceptas, ir
sutartis laikoma sudaryta perdavus turtà261.
Paþymëtina, kad CK nepateikia aukos tikslo – naudingo tikslo –
apibrëþimo. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai, jog minëto Labdaros ir
paramos ástatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visuomenei naudingais
tikslais ðiame ástatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo,
þmogaus teisiø apsaugos, maþumø integracijos, kultûros, religiniø ir
etiniø vertybiø puoselëjimo, ðvietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo,
neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinës apsaugos ir darbo,
sveikatos prieþiûros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisëtvarkos,
nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bûs-
to plëtros, autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø apsaugos, aplinkos apsaugos
261
Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федерации части вто-
рой (постатейный), c. 171–172.
380
ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiðkomis pripaþástamose

srityse. Taip pat nustatyta, kad labdaros dalykai ðiame ástatyme nurody-
tiems labdaros gavëjams teikiami jø minimaliems, socialiai priimtiniems
poreikiams tenkinti, sveikatos prieþiûrai uþtikrinti, padëti likviduoti
karo ir gaivaliniø nelaimiø, gaisrø, ekologiniø katastrofø, uþkreèiamøjø
ligø protrûkiø bei epidemijø pasekmes. Taigi vertinant naudingà tikslà
galima bûtø atsiþvelgti ir á minëto ástatymo nuostatas (sprendþiant mo-
kestinius ginèus, be abejo, tai ir bûtina).
Taèiau CK nustato, kad aukos tikslas gali bûti iðreiðkiamas aukoto-
jo nurodymu arba aukos gavëjo praðymu ar veiksmais. Auka turi bûti
naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu dël pasikeitusiø aplinkybiø
naudoti paaukoto turto pagal nurodytà tikslà nebeámanoma, tai kitiems
tikslams jis gali bûti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukoto-
jas mirë (baigësi), – tik teismui leidus.
Aukoje visada egzistuoja apdovanotojo pareiga – naudoti turtà
naudingiems tikslams. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo
paaukotas, tai aukotojas arba jo teisiø perëmëjai turi teisæ reikalauti
teismo tvarka atðaukti aukà. Ði taisyklë netaikoma buitinio pobûdþio ir
nedidelës vertës aukoms.
CK taip pat nustatyta apdovanotojo – aukos gavëjo – juridinio as-
mens pareiga tvarkyti visø operacijø, susijusiø su paaukoto turto naudo-
jimu, apskaità. Kaip minëta, ðios apskaitos tvarkà reglamentuoja Lab-
daros ir paramos ástatymas. Ði pareiga uþtikrina paaukoto turto naudo-
jimo kontrolæ.
Aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis. Ðis straipsnis reglamen-
tuoja dovanojimo numatant sàlygà sutartá. Kaip minëta, ði sàlyga skirta
vieno asmens, tuo tarpu auka – neriboto asmenø skaièiaus interesams
tenkinti.
1. Ar dovanojimo sutartis gali bûti konsensualinë?
2. Kokias teisines pasekmes sukuria paþadas padovanoti?
3. Ar dovanojimo sutartimi gali bûti perduotas piniginis reikalavimas?
4. Ar dovanojimo sutartimi gali bûti perduotos paveldëjimo teisës?
5. Ar testamentas yra dovanojimo sutartis?
6. Kas yra dovanojimas numatant sàlygà?
381
7. Kokia forma sudaroma dovanojimo sutartis?

8. Kokie yra turto, esanèio bendràja nuosavybe, dovanojimo ypatu-
mai?
9. Ar valstybë gali bûti dovanojimo sutarties ðalimi?
10. Ar dovanojimo sutartis gali bûti atlygintinë?
11. Ar gali dovanotojas panaikinti dovanojimà?
12. Ar apdovanotasis atsako uþ dovanotojo skolas?
13. Kokie yra aukos poþymiai?
382
38 SKIRSNIS. NUOMA
Nuomos sutartimi viena ðalis (nuomotojas) ásipareigoja duoti kitai

ðaliai (nuomininkui) daiktà laikinai valdyti ir naudotis juo uþ uþmokes-
tá, o nuomininkas – mokëti nuomos mokestá, gràþinti daiktà pasibaigus
sutarèiai (CK 6.477 str. 1 d.). Tai dviðalis, atlygintinis, konsensualinis
sandoris. Tai vienas ið klasikiniø sandoriø, þinomas civilistikoje nuo
romënø laikø. Skirtumas tarp nuomos (localio–conductio) ir pirkimo–
pardavimo (emptio et venditio), kurá nurodydavo romënø juristai, yra
tas, kad pirkdamas daiktà asmuo ágydavo nuolatinæ daikto valdymo tei-
sæ, o nuomos pagrindu daiktu naudodavosi laikinai. Asmenims vieno-
kiems arba kitokiems poreikiams tenkinti reikia ávairiø daiktø. Ásigyti
nuosavybës teisæ á daiktà ne visuomet bûtina ir tikslinga ekonominiu
poþiûriu. Tokie poreikiai gali bûti tenkinami laikinai pasinaudojant tur-
tu uþ tam tikrà atlyginimà. Dël ðiø prieþasèiø nuomos santykius regu-
liuojanèios ávairiø ðaliø teisës normos iðsaugo romënø teisëje átvirtintà
nuomos santykiø paskirtá – daiktø perdavimà laikinai naudotis uþ uþ-
mokestá. Atskirø ðaliø, pavyzdþiui, Vokietijos, Ðveicarijos, teisë nuomà
pripaþásta kaip turto nuomà. Anglø ir amerikieèiø teisë nuomos sutartis
skiria pagal tai, koks daiktas – kilnojamasis (hire) ar nekilnojamasis
(lease) iðnuomojamas. Ðis skirtumas lemia, kad nekilnojamojo daikto
nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktinë teisë, o kilnojamojo daikto
nuoma sukuria prievolinius teisinius santykius262. Nuomos santykiai
(lease) JAV reguliuojami Vieningu komerciniu kodeksu (Uniform
Сommercial Сode). XX a. viduryje iðplito finansinës nuomos sutartys.
Ðio tipo sutartys sujungë nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarèiø ele-
mentus, nes finansinës nuomos kompanija suteikia lizingo gavëjui gali-
mybæ uþ atlyginimà naudotis fabrikais, árenginiais, transporto priemo-
nëmis ir t. t., o pasibaigus sutarèiai lizingo gavëjas gali lengvatinëmis
262
Гражданское и торговое право капиталистических государств. Учебник /
Под. ред. Е. А. Васильева. Москва, 1992, c. 336.
383
sàlygomis, áskaitant visus mokëjimus, atlyginæs finansinës nuomos ob-

jekto likutinæ vertæ ágyti já nuosavybën.
Lietuvos civilinëje teisëje nuomos santykiø reguliavimo kaita pri-
klausë nuo visuomeniniø santykiø bei nuo to, kokià paskirtá nuomos
teisei numatydavo ástatymø leidëjas263. 1964 m. CK reguliavo nuomos
sutarties bendràsias nuostatas bei gyvenamøjø patalpø nuomà264. Atski-
ras nuomos sutarties rûðis reguliavo specialûs ástatymai, pavyzdþiui,
Þemës nuomos ástatymas265.
2000 m. CK átvirtina platø ir iðsamø teisiniø nuomos santykiø regu-
liavimà. Nuoma – klasikinis prievolinës teisës institutas. Nuomos sutar-
ties esminiai poþymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas
naudotis ir valdyti arba tik naudotis, nuosavybës teisë á nuomojamà
daiktà neperduodama. Nuomininkas pripaþástamas teisëtu daikto val-
dytoju, kol nesibaigia nuomos sutartis. Teisëtà valdytojà nuo treèiøjø
asmenø paþeidimø gina daiktinë teisë, todël nuomininkas turi teisæ
reikðti vindikaciná ieðkiná (iðreikalauti nuomos objektà ið treèiøjø asme-
nø neteisëto valdymo) ir negatoriná ieðkiná, jei paþeidimas nesusijæs su
daikto netekimu. Teisëto valdytojo statusas nuomininko teisiø apsaugai
suteikia kitø daiktinei teisei bûdingø poþymiø: nuomos teisë seka pas-
kui daiktà, nuomos teisë paveldima, nuomininkas gali nuomos teisæ
ákeisti, pats nuomojamà daiktà iðnuomoti treèiajam asmeniui (subnuo-
mos teisë). Ilgalaikë nuoma (emphyteusis) pripaþástama daiktine teise ir
gali bûti bûdas uþtikrinti prievoliø ávykdymà. Jeigu ilgalaikæ nuomà nu-
statantis aktas nenustato kitaip, nuomininkas naudojasi iðnuomotu ne-
kilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik ið esmës nedidina jo vertës.
Akivaizdu, kad nuoma, kaip prievolinës teisës institutas, turi daik-
tinëms teisëms bûdingø poþymiø, nes nuomos santykiø turinys apima
ne tik naudojimàsi, bet ir daikto valdymà. Nuomos teisiniai santykiai
CK sureguliuoti iðsamiai, pirmiausia nurodant visiems nuomos santy-
kiams bendras nuostatas ir toliau atskirai reglamentuojant atskirø
nuomos rûðiø ypatumus. Toks detalus nuomos sutarèiø reguliavimas
nepaneigia sutarèiø laisvës principo. Dauguma ðiø teisës normø yra
dispozityvaus pobûdþio ir veikia, jeigu sutarties ðalys nesusitaria kitaip.
Tai svarbu sudarant nuomos sutartis, nes ðalims nereikia á sutarties te-
263
Tarybinë civilinë teisë. Vilnius: Mintis, 1988, 2 dalis, p. 63–96.
264
CK. Vilnius: Teisinës informacijos centras, 1998.
265
Lietuvos Respublikos þemës nuomos ástatymas // Valstybës þinios. 1994. Nr. 3–41.
384
kstà perkelti ástatymo nuostatø, numatanèiø santykiø reguliavimà, o

sutartyje nurodomos sàlygos, dël kuriø ðalys konkreèiu atveju susitarë
kitaip, nei numatyta ástatymuose. CK numatytos nuomos sutarèiø rûðys
yra iðskirtos atsiþvelgiant á nuomos objektà. Toks rûðiø sàraðas nëra
baigtinis ir viskà apimantis atskirø nuomos rûðiø reguliavimo metodas,
todël neretai tenka taikyti tik bendràsias nuostatas, pavyzdþiui, negyve-
namøjø patalpø, nebaigtos statybos nuomos ir kitais atvejais.
Nuomos sutarties dalykas gali bûti bet kokie nesunaudojamieji
daiktai. CK nëra iðvardyta, kokie daiktai gali bûti nuomojami, taèiau ið
visø nuomos instituto normø aiðku, kad tai gali bûti bet koks daiktas,
kuris jo naudojimo procese ið esmës nepraranda savo natûraliø savybiø
ir savo vertës (CK 4.5 str. 2 d.). Tai þemës sklypai, gamtos objektai,
ámonës, statiniai, árenginiai, transporto priemonës ir kita. CK 6.477
straipsnio 2 dalis nurodo, kad ástatymai gali nustatyti daiktø, kuriø
nuoma draudþiama arba ribojama, rûðis. Prie tokiø draudþianèiø ásta-
tymo normø galima priskirti, pavyzdþiui, CK 4.7 straipsná. Nuomos su-
tartyje turi bûti nurodomi daiktà individualizuojantys poþymiai. Indivi-
dualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties.
Grieþtesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip
transporto priemonës, nekilnojamasis turtas, ámonës. Ástatyme iðsamiai
nurodomi tokiø objektø apibûdinimo kriterijai ir nustatoma ðiø objektø
individualizavimo procedûra. Nekilnojamasis turtas turi unikalø numerá
kadastro ir registro ámonëje kaip kadastrinës ir techninës apskaitos re-
zultatà. Nuomojamas þemës sklypas turi bûti suprojektuotas. Nuomo-
jamas daiktas savo juridine prigimtimi negali bûti pakeièiamas, nes
nuomos santykiams pasibaigus reikia gràþinti tà patá daiktà. Bûtina su-
tarties sàlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamàjá daiktà arba
tokius jo poþymius, pagal kuriuos galima já identifikuoti. Jeigu tokie
poþymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nu-
statyti remiantis kitais poþymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta
(CK 6.477 str. 3 d.). Lietuvos civilinë teisë numato tik daiktø, o ne tur-
tiniø teisiø, paslaugø arba darbø nuomà. Ði nuostata svarbi teisiniam
santykiø kvalifikavimui atskiriant nuomos, atlygintiniø paslaugø teiki-
mo, rangos santykius.
Sutarties ðalys. Nuomos sutarties ðalys yra nuomotojas ir nuomi-
ninkas. Nuomotoju gali bûti daikto savininkas arba asmuo, kurio teisæ
nuomoti svetimà daiktà numato ástatymas arba kuris atitinkamus ágalio-
jimus yra gavæs ið savininko. Ðios nuostatos reiðkia, kad nuomotojas yra
385
tas asmuo, kuris gali daiktà valdyti. Ðià teisæ, be abejo, pirmiausia turi
daikto savininkas. Ástatymu tokias teises ágyja visi daikto valdytojai. Jei-
gu ástatymas teisës nuomotis nenumato, tai turtà valdantys asmenys
tokià teisæ gali ágyti savininkui specialiai taip nutarus.
Bendra taisyklë, kad nuomotoju ar nuomininku gali bûti bet kuris
civilinës teisës subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – komer-
cinës ir nekomercinës organizacijos, taip pat valstybës, valstybinës val-
dþios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems ðiø santykiø sub-
jektams numato atskiras nuomos rûðis nustatanèios normos. Daug pa-
pildomø reikalavimø keliama subjektams, nuomojantiems valstybiná ir
municipaliná (savivaldybiø) turtà, pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos Vy-
riausybës 2001 m. gruodþio 14 d. nutarime Nr. 1524 „Dël valstybës ilga-
laikio materialiojo turto nuomos“.
Nuomos sutarties forma ir sutarties registravimas. Sandorio for-
ma – tai sandorá sudaranèiø asmenø valios iðorinës iðraiðkos bûdas. CK
6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad ilgesnës kaip vieneriø metø nuo-
mos sutartis turi bûti raðytinë. Ðios bendros nuomos teisës normos rei-
kalavimas sandorio formai taikomas ne visais nuomos atvejais, nes yra
susijæs su nuomos santykiø trukme266. Nuomos sutarties formos ypatu-
mus, atsiþvelgiant á nuomos dalykà, subjektus, nustato atskiras nuomos
rûðis numatanèios teisës normos. Pavyzdþiui, statiniø, pastatø nuomos
sutartis turi bûti raðytinë nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1
d.), vartojimo nuomos sutartys gali bûti sudaromos ir kitokios specialiai
nustatyta forma (kvitas, þetonas ir kt.) (CK 6.506 str.). Jei nuomos su-
tartis sudaroma trumpesniam nei vieneriø metø laikotarpiui, taikomi
CK 1.72–1.77 straipsniai, nustatantys sandoriø formos reikalavimus. CK
1.77 straipsnis numato, kad sandoriai, kuriuos ástatymas leidþia sudaryti
þodþiu, taip pat gali bûti sudaromi paprasta raðytine arba notarine for-
ma. Sandoriai, kuriems ástatymas nustato paprastà raðytinæ formà, gali
bûti ir notarinës formos. Notarinë sandorio forma privaloma sudarant
ilgalaikæ nekilnojamojo daikto nuomos sutartá (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).
CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas daiktiniø teisiø á ne-
kilnojamàjá daiktà perleidimo ir suvarþymo sandorius sudaryti notarine
forma plaèiau neaiðkinamas ir nekilnojamøjø daiktø nuomos sutartys,
nesanèios ilgalaikës nuomos (emphyteusis) sutartimis, sudaromos pa-
266
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis 2003 m. lapkrièio 19 d. civilinëje byloje
Nr. 3K–3–111/2003, A. Paužienė v UAB „Gold Ceramic Group“, kat. 45.5.
386
prasta raðytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisiø perleidi-

mu267. Todël galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos
numato nuomos sutarties paprastà raðytinæ formà. Ástatymo reikalau-
jamos paprastos raðytinës formos nesilaikymo pasekmes numato CK
1.93 straipsnio 2 dalis. Raðytinës formos nesilaikymas, jeigu ástatymas
nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojanèio, taèiau kilus ginèui
dël sandorio sudarymo ir jo ávykdymo fakto negalima remtis liudytojø
parodymais. Ðie faktai árodinëjami raðytiniais árodymais, iðskyrus atve-
jus, kai teismas nutaria minëtø sandorio formos nesilaikymo pasekmiø
netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). Teisinë sandoriø registracija reikðminga
civilinës apyvartos stabilumui. Asmuo turi galimybæ suþinoti apie kitø
asmenø teises á daiktà, jeigu tos teisës yra áregistruotos vieðame regist-
re. Nuomos teisë nenumato privalomo sandoriø registravimo (ðioje va-
dovëlio dalyje nenagrinëjama ilgalaikë nuoma (emphyteusis), kuri yra
daiktinës teisës institutas). CK 1.75 straipsnyje numatytos bendros tei-
sinës registracijos nuostatos nuomos santykiams taikomos tik esant ga-
limybei nuomos sutarties faktà panaudoti prieð treèiuosius asmenis.
Taisyklë, kad nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vieneriø metø
terminui, gali bûti panaudotos prieð treèiuosius asmenis, jeigu ástatymo
nustatyta tvarka áregistruotos vieðajame registre, taikoma nekilnojamø-
jø daiktø nuomai (CK 6.478 str. 2 d.). Jei sutartis ástatyme numatyta
kaip registruotina, tik registruota sutartis lieka galioti daikto perëjimo
kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.)268.
Nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis registruota, ar ne,
nuomotojas, parduodamas arba kitaip perduodamas nuomojamà daik-
tà, arba já ákeisdamas, arba kitaip suvarþydamas nuosavybës teisæ, priva-
lo praneðti daikto pirkëjui ar kitokios sutarties ðaliai apie nuomos sutar-
tá, o nuomininkui – apie daikto pardavimà arba kitoká perleidimà, arba
teisës á já suvarþymà (CK 6.495 str.). Ði teisës norma yra imperatyvi. To-
kià imperatyvinæ pareigà – praneðti apie treèiøjø asmenø teisæ á iðnuo-
mojamà daiktà – nuomotojas bûsimajam nuomininkui turi ávykdyti iki
sutarties sudarymo (CK 6.496 str.).
Nuomos sutarties terminas. Pagal nuomos sutartá daiktas perduo-
damas nuomininkui laikinai naudotis, todël tokios sutarties galiojimas
267
CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 171.
268
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. balandþio 8 d. nutartis civilinëje byloje
Šiaulių bankas v UAB „Kailena“ ir kt.
387
laiko poþiûriu yra esminë jos sàlyga. Be to, nuo sutarties termino pri-
klauso ir jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nusta-
tomas ðaliø susitarimu. Ástatymas nedraudþia sudaryti nuomos sutartá
nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripaþás-
tama neterminuota sutartimi. Teisinës neterminuotos sutarties sudary-
mo pasekmës – kiekviena ðalis turi teisæ nutraukti nuomos sutartá bet
kada, áspëjusi apie tai kità ðalá prieð vienà mënesá iki nutraukimo, o jei
nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieð tris mënesius iki nutraukimo.
Sutartimi ðalys gali numatyti ir ilgesnius áspëjimo terminus. Áspëjimo
forma ástatyme nenurodyta, jà sandorio ðalis gali pasirinkti savo nuoþiû-
ra atsiþvelgdama á numatomà bûtinybæ árodinëti áspëjimo faktà. Taigi
nuomos sutartys gali bûti terminuotos arba neterminuotos, taèiau visais
atvejais sutarties terminas negali bûti ilgesnis kaip vienas ðimtas metø
(CK 6.479 str. 1 d.). Atskiroms nuomos sutarèiø rûðims ástatymas nusta-
to kitokius terminus. Pavyzdþiui, vartojimo nuomos sutarties terminas
negali bûti ilgesnis kaip vieneri metai (CK 6.505 str. 1 d.). Suëjus nuo-
mos sutarties terminui sutartis baigiasi. Prievoliniams nuomos santy-
kiams reikðmingos ðiø santykiø atnaujinimo galimybës. CK 6.481
straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas
daugiau kaip 10 dienø toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam ne-
prieðtarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat sàlygomis tapo neter-
minuota. Nuomotojui paprieðtaravus nuomos sutartis baigiasi, jeigu
nuomininkas nepasinaudoja ástatyme átvirtinta pirmenybës teise atnau-
jinti nuomos sutartá. Nuomos sutarties, sudarant jà naujam terminui,
sàlygos ðaliø susitarimu gali bûti pakeistos. Nuomotojas, prieðtaraujan-
tis, kad nuomininkas toliau naudotøsi daiktu tomis paèiomis sàlygomis
neterminuotai, bet numatantis toliau já nuomoti, raðtu praneða nuomi-
ninkui apie jo pirmenybës teisæ sudaryti sutartá naujam terminui, kartu
gali bûti siûlomos naujos nuomos sàlygos. Ðá praneðimà nuomotojas
siunèia nuomos sutartyje numatytu terminu. Jeigu nuomos sutartyje
nenumatyta – per protingà terminà iki nuomos sutarties pabaigos. Pro-
tingas terminas ðiuo atveju turëtø bûti toks, kad nuomininkas galëtø
apsispræsti, ar galës sutikti su naujomis sàlygomis, dalyvauti derybose
dël naujø sàlygø ir kita. Toks raðtiðkas pasiûlymas turi lemiamà árodo-
màjà reikðmæ nustatant, ar nuomotojas nepaþeidë nuomininko pirme-
nybës teisës atnaujinti nuomos sutartá. Jeigu nuomotojas atsisako suda-
ryti su nuomininku sutartá naujam terminui, tai ið esmës jis metus laiko
nuo nuomos sutarties pabaigos negali sudaryti naujos nuomos sutarties
388
dël to paties daikto su kitu asmeniu, iðskyrus atvejus, kai buvæs nuomi-
ninkas atsisako atnaujinti sutartá arba neatsiliepia á pasiûlymà atnaujinti
nuomos sutartá. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti nuomos sutartá su
nuomininku naujam terminui ir, nepraëjus vieneriems metams nuo
nuomos pabaigos, nepraneðæs buvusiam nuomininkui sudaro naujà
nuomos sutartá su kitu asmeniu, buvæs nuomininkas gali reikalauti per-
leisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal naujà sutartá arba reika-
lauti atlyginti nuostolius dël atsisakymo atnaujinti nuomos sutartá nau-
jam terminui.
38.2. Nuomos sutarties ðaliø teisës ir pareigos
Nuomos teisiniø santykiø turiná sudaro veiksmai, kuriuos ðalys at-

lieka ágyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias ið su-
tarties. Vienos nuomos sutartiniø santykiø ðalies teisës atitinka kitos
pareigas ir atvirkðèiai. CK nustato ðias pagrindines nuomotojo pareigas:
1) perduoti nuomininkui tinkamos bûklës daiktà, atitinkantá sutar-
ties sàlygas bei daikto paskirtá (CK 6.483 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad daik-
tas turi bûti perduotas nuomininkui valdyti, juo naudotis pagal paskirtá,
taèiau juo disponuoja nuomotojas. Daiktas turi bûti perduotas laikantis
sutartyje nustatyto termino nurodytoje vietoje. Nuomotojas perduoda
daikto dokumentus ir priedus, bûtinus daiktui naudoti. Sutartyje turi
bûti nurodyti daikto trûkumai, jeigu jø buvo. Jeigu nuomotojas neper-
duoda daikto, dokumentø arba priedø, nuomininkas turi teisæ iðreika-
lauti tà daiktà ir iðieðkoti dël pavëluotai ávykdytos sutarties atsirandan-
èius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir dël neávykdytos sutarties gauti
atlygá uþ nuostolius;
2) nuomotojas atsako uþ daikto trûkumus, kurie visiðkai arba ið da-
lies trukdo naudoti daiktà pagal paskirtá. Ði daikto savininko pareiga,
susijusi su daikto kokybe, turi bûti vykdoma neatsiþvelgiant á tai, ar
nuomotojas, sudarydamas sutartá, tuos trûkumus þinojo (CK 6.485 str. 1
d.). Nuomotojui pareiga atsakyti uþ daikto trûkumus gali neatsirasti,
jeigu apie nuomos objekto trûkumus nuomininkas turëjo þinoti, t. y. be
jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo arba daikto perdavimo me-
tu trûkumai turëjo bûti pastebëti. Nuomotojas neatsako uþ daikto trû-
kumus, kuriuos aptarë sutarties sudarymo metu. Jeigu nuomos sutarti-
mi daikto trûkumai nebuvo aptarti, apþiûrëdamas ir priimdamas daiktà
389
jø nuomininkas nepastebëjo ir be papildomo tyrimo pastebëti negalëjo,

nuomotojas privalo neatlygintinai ðiuos trûkumus paðalinti arba ne-
delsdamas pakeisti iðnuomotà daiktà tinkamu. Jeigu nuomotojas ðios
pareigos nevykdo, nuomininkas turi teisæ reikalauti atlyginti trûkumø
paðalinimo iðlaidas (jeigu pats trûkumus paðalino) arba naudotis daiktu
su trûkumais, jeigu tai galima, bet reikalauti maþinti nuomos mokestá.
Trûkumø paðalinimo iðlaidos gali bûti iðskaièiuotos ið nuomos mokes-
èio. Nuomininkas turi teisæ nutraukti sutartá prieð terminà. Visais atve-
jais nuomininkui atsiranda teisë á nuostoliø atlyginimà. Nuostoliai ma-
þinami atlygintomis trûkumø paðalinimo iðlaidomis ir nuomos mokesèio
sumaþinimo dydþiu;
3) nuomotojas privalo atlikti iðnuomoto daikto kapitaliná remontà
(CK 6.492 str.), jeigu ástatymai arba sutarties ðalys nenumato kitaip.
Nuomotojas remontà daro savo sàskaita. Kapitalinio remonto metu
nuomininkui apribojama nuomos teisë, nes jis negali naudotis iðnuomo-
tu daiktu. Todël CK 6.492 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotojas
turi árodyti, jog iðnuomoto daikto kapitalinis remontas yra bûtinas ir
neatidëliotinas. Kad bûtø galima apriboti nuomininko teisæ naudotis
daiktu, ðie reikðmingi faktai privalo bûti nustatyti abu. Jeigu remontas
nëra neatidëliotinas, o tik bûtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai
atsisakyti teisës naudotis daiktu, nuomotojas, norëdamas atlikti kapita-
liná remontà, privalo gauti teismo leidimà apriboti ðià nuomininko teisæ.
Visais atvejais, kai nuomininko teisës naudotis daiktu apribojamos, turi
bûti maþinamas nuomos mokestis arba kitaip kompensuojama. Kapita-
linis remontas suteikia teisæ nuomininkui nutraukti nuomos sutartá
prieð terminà. Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daiktà kapitaliðkai
suremontuoti, nuomininkas teismo leidimu ágyja teisæ suremontuoti já
pats. Ðiuo atveju svarbi teisminë kontrolë, nes turi bûti objektyviai nu-
statoma, ar remontas yra bûtinas ir neatidëliotinas, t. y. ar nuomos da-
lykas ne tik atitinkamai nusidëvëjæs, bet ir kelia pavojø jo naudotojui,
aplinkiniams, tolesná jo naudojimà draudþia atitinkamos eksploatavimo
taisyklës ir pan., todël kapitaliná remontà bûtina atlikti nedelsiant.
Nuomininkas, atlikæs kapitaliná remontà, pateikia nuomotojui remonto
darbø sàmatà ir sàskaità, praðo atlyginti remonto iðlaidas arba áskaityti
patirtas iðlaidas á nuomos mokestá;
4) nuomotojas privalo priimti iðnuomotà daiktà ið nuomininko, kai
ðis sutarèiai pasibaigus já gràþina. Jeigu nuomotojas ðios pareigos ne-
390
vykdo, nuomininkas turi teisæ iðreikalauti ið jo visas daikto iðlaikymo,

saugojimo ir kitokias iðlaidas;
5) nuomotojo pareiga praneðti apie nuomos sutartá reiðkia jo prie-
volæ informuoti treèiuosius asmenis – pirkëjus, ákaito turëtojus, rentos
gavëjus ir kitus, bei nuomininkà apie numatomà disponavimo, valdymo
ar kitokius teisiø á iðnuomotà daiktà suvarþymus bei pasikeitimus. Prieð
sudarydamas nuomos sutartá nuomotojas privalo praneðti nuomininkui
apie visas treèiøjø asmenø teises á tà daiktà, nes daikto iðnuomojimas
nepanaikina ir nepakeièia ðiø asmenø teisiø á iðnuomojamà daiktà (CK
6.486 str.). Jeigu nuomotojas ðios pareigos nevykdo, nuomininkas turi
teisæ reikalauti sumaþinti nuomos mokestá arba nutraukti nuomos su-
tartá bei atlyginti nuostolius.
Pagrindinës nuomininko teisës ir pareigos. Nuomininkas turi ðias
pagrindines pareigas:
1) naudotis ir valdyti iðsinuomotà daiktà atsiþvelgiant á nustatytas
sàlygas ir turto paskirtá. Iðsinuomotu daiktu nuomininkas naudojasi ir já
valdo pats. Jeigu nuomininkas leidþia daiktu naudotis tretiesiems as-
menims be nuomotojo sutikimo, jis paþeidþia CK 6.490 straipsnio reika-
lavimus. Nuomojamo daikto naudojimo ir valdymo sàlygos turi bûti
nustatytos sutartyje, prieðingu atveju daiktas naudojamas pagal tiesio-
ginæ paskirtá, áprastu tokios paskirties daiktui naudojimosi bûdu, laikan-
tis ekonomiðkumo principo, kartu netrukdant juo naudotis kitiems tei-
sëtiems to daikto naudotojams. Nors CK 6.489 straipsnis neapibrëþia
nuomininko atsakomybës ribø uþ ðios pareigos nevykdymà, taèiau átvir-
tintas nuomininko atsakingumo nuomotojui principas suteikia nuomo-
tojui teisæ reikalauti naudotis iðnuomotu daiktu tinkamai, uþ ðios parei-
gos nevykdymà reikalauti atlyginti nuostolius arba nutraukti sutartá
prieð terminà (CK 6.497 str. 1 d. 1 p.)269;
269
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje Kauno
miesto savivaldybė v UAB „Trimitas“, UAB „Liandrija“ byloje Nr. 3K–3–456/2002, konsta-
tavo, kad nuomininko pareiga naudoti daiktà pagal paskirtá, kaip ir pareiga gràþinti
daiktà nuomotojui, perkeliama subnuomininkui, nes subnuomos teisë yra iðvestinë ið
nuomos teisës. Ðioje byloje nustatyta, kad UAB „Trimitas“ buvo ne iðnuomotø patalpø
savininkas, o nuomininkas ir subnuomojo dalá iðnuomotø patalpø be nuomotojo sutiki-
mo bei pakeitë patalpø naudojimo paskirtá – vietoje drabuþiø siuvyklos leido subnuomi-
ninkui árengti barà–kavinæ. UAB „Trimitas“ paþeidë terminuotà nuomos sutartá ir suda-
rë pagrindà nuomotojo nuostoliams atsirasti, todël ieðkovas – nuomotojas turëjo teisiná
pagrindà reikalauti nutraukti nuomos sutartá, prieð tai áspëjæs nuomininkà ir subnuomi-
ninkà.
391
2) nuomininkas privalo laiku mokëti nuomos mokestá. Nuomos

mokestis, jo forma, dydis, mokëjimo tvarka ir sàlygos nustatomos ðaliø
susitarimu. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodyti bûdai nëra vieninteliai
ir privalomi, todël sutarties ðalis gali nustatyti ir kitoká nuomos mokes-
èio apskaièiavimo bûdà. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokes-
èio dydis arba jo apskaièiavimo metodika, abi ðalys turi teisæ kreiptis á
teismà su praðymu nustatyti nuomos mokesèio dydá. Nuomos mokestis
gali bûti áskaitytas á daikto kainà, kurios sumokëjimas sudarytø pagrin-
dà nuomai pasibaigti, o iðnuomotà daiktà ágyti nuosavybën (iðperkamoji
nuoma, lizingas (finansinë nuoma)). Jei ko kita nenumatyta nuomos
sutartimi, nuomos mokestis gali bûti ðaliø susitarimu keièiamas jø sude-
rintais terminais, bet ne daþniau kaip du kartus per metus (CK 6.487
str. 5 d.). Atsisakymas keisti nuomos mokestá ir jo mokëjimo sàlygas
nesudaro ðalims pagrindo nutraukti nuomos sutartá arba pareikðti ati-
tinkamà ieðkiná teisme, nes tokiø teisiniø pasekmiø CK nenumatyta,
nebent ðalys susitartø kitaip. Nuomos mokesèiø nemokëjimas suteikia
teisæ nuomotojui nutraukti sutartá prieð terminà, taèiau, jeigu ko kito
nenumatyta sutartyje, ðià teisæ jis turëtø ágyvendinti prieð tai pareikala-
væs, kad nuomininkas per nustatytà terminà ið anksto sumokëtø nuo-
mos mokestá (CK 6.487 str. 6 d.);
3) nuomininkas privalo laikyti iðsinuomotà daiktà tvarkingà, atly-
ginti daikto iðlaikymo iðlaidas, savo sàskaita daryti einamàjá remontà,
jeigu ástatymai arba sutartis nenustato kitaip. Einamasis remontas at-
liekamas daikto trûkumams paðalinti, bet nekeièiant pagrindiniø konst-
rukcijø, vamzdynø ir pan. Einamasis remontas paprastai nedidina ið-
nuomoto daikto vertës ir nepaðalina natûralaus jo nusidëvëjimo. Ásta-
tymø leidëjas skiria pareigà atlikti einamàjá remontà nuo pareigos pa-
laikyti daiktà tvarkingos bûklës. Nuomininkas, naudodamasis daiktu,
gali pagerinti jo bûklæ. Tokio pagerinimo teisinës pasekmës priklauso
nuo to, ar jis padarytas nuomotojo leidimu, ar be jo, pirmuoju atveju
nuomininkas turi teisæ reikalauti atlyginti iðlaidas, patirtas dël turto
pagerinimo, o antruoju – jei turto pagerinimo negalima atskirti be þalos
turtui ir nuomotojas nesutinka atlyginti nuomininkui iðlaidø, daikto
pagerinimo vertë neatlyginama (CK 6.501 str.)270. Nuomininkas atsako
270
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje byloje Kauno miesto savivaldybė
v UAB „Trimitas“.
392
uþ daikto pabloginimà, jei neárodo, kad daikto vertë sumaþëjo ne dël jo

kaltës (CK 6.500 str.);
4) nuomos sutarèiai pasibaigus, nuomininkas privalo gràþinti nuo-
motojui daiktà tokios bûklës, kokios gavo (atsiþvelgiama á natûralø nu-
sidëvëjimà arba sulygtà sutartyje bûklæ). Jeigu nuomininkas ðios parei-
gos nevykdo, nuomotojas turi teisæ reikalauti atlyginti to daikto vertæ,
sumokëti nuomos mokestá ir atlyginti kitus patirtus nuostolius arba ið-
reikalauti daiktà ir atlyginti dël daikto negràþinimo laiku patirtus nuo-
stolius;
5) gavæs raðytiná nuomotojo sutikimà nuomininkas turi teisæ iðsi-
nuomotà daiktà subnuomoti. Nuomotojo sutikimas gali bûti iðreikðtas
nuomos sutartyje papildomai arba vienaðaliðku raðytiniu pareiðkimu.
Nuomotojas, duodamas sutikimà, gali nustatyti subnuomos sàlygas.
Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimà subnuomoti turtà turi bûti pro-
tingai motyvuotas, nes nemotyvuotas atsisakymas suteikia teisæ nuomi-
ninkui nutraukti sutartá prieð terminà.
Nuomininkas daþniausiai siekia subnuomoti daiktà paaiðkëjus, kad
naudoti dalá arba visà daiktà per numatytà sutartyje terminà jam nebe-
reikia. Subnuomos atveju nuomotojui atsakingas nuomininkas, o jeigu
prievoliø pagal nuomos sutartá nevykdo nuomotojas, reikalavimus jam
nuomininko vardu gali pareikðti ir subnuomininkas. Subnuomà iðtinka
nuomos likimas, t. y. jeigu negalioja nuomos sutartis, negalioja ir sub-
nuomos. Nutraukus nuomos sutartá nutrûksta ir subnuomos santykiai;
6) nuomininko teisë valdyti iðnuomotà daiktà reiðkia jo teisæ per-
leisti nuomos teises ir pareigas, ákeisti nuomos teisæ arba perduoti ðià
teisæ kaip turtiná ánaðà arba kitaip jà suvarþyti. Ði nuomininko teisë ne-
gali bûti sutapatinta su savininko valdymo teise, nes nuomininkas valdo
nuomos dalykà, perleidþia arba suvarþo nuomos teisæ tik gavæs iðanks-
tiná raðytiná nuomotojo (savininko) sutikimà.
Nuomininko pareigos naudotis daiktu pagal paskirtá, gràþinti já sa-
vininkui pasibaigus nuomos santykiams ir mokëti nuomos mokestá yra
imperatyvios, o kitos pareigos – dispozityvios.
Nuomos sutarties galiojimas keièiantis ðalims. Pasikeitus iðnuo-
moto daikto savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jeigu ið
nuomos sutarties atsiradusi teisë buvo áregistruota vieðajame registre.
Nuomos sutartis galioja, jeigu keièiasi vieðosios nuosavybës teises ágy-
vendinantys subjektai. Kai nuomininkas – fizinis asmuo mirðta, jo nuo-
mos teisæ paveldi ápëdiniai, jeigu ástatymai arba konkreti nuomos sutar-
393
tis nenustato ko kito. Jeigu nuomos sutarties sudarymà lëmë nuominin-

ko asmeninës savybës, tokiø teisiø nuomininko ápëdinis nepaveldi, nes
tokia nuomos teisë traktuotina kaip grynai asmeninë turtinë teisë ir
kitiems asmenims neperduotina271.
38.3. Nuomos sutarties pabaiga
Nuomos sutartis baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bûdu ir

ástatymo arba sutarties numatytomis sàlygomis bei tvarka. Sutarties pa-
baigos pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bûdo.
Nutraukimo bûdai: ðaliø susitarimu, vienos ið sutarties ðaliø reikalavi-
mu, atsisakymu nuo sutarties. Priklausomai nuo sutarties nutraukimo
bûdo, kinta sutarties nutraukimo tvarka. Ðaliø susitarimas nutraukti
sutartá sudaromas tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis.
Sutarties nutraukimas prieð terminà vienos ðalies reikalavimu ágyvendi-
namas pareiðkus ieðkiná, laikantis ikiteisminiø ginèo sureguliavimo pro-
cedûrø. Jeigu ðalims pavyktø susitarti dël sutarties nutraukimo, á teismà
nuomotojui dël sutarties nereikëtø kreiptis. Jeigu nuomininkas neávyk-
do ar netinkamai ávykdo nuomos sutartá ir tai yra esminis paþeidimas
(CK 6.217 str. 2 d.), nuomotojo reikalavimu sutartis gali bûti nutraukta
vienaðaliðkai, nesikreipiant á teismà. Nutraukiant sutartá vienaðaliðkai,
nesikreipiant á teismà, turi bûti laikomasi CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir
CK 6.218 straipsnyje numatytos tvarkos. Atsisakant sutarties, bûtinas
raðytinis kontrahento áspëjimas.
Pagrindinis sutarties pabaigos bûdas yra ðaliø susitarimas, jeigu
toks susitarimas nepaþeidþia treèiøjø asmenø teisiø ir teisëtø interesø.
Sutarties pabaigà ðaliø susitarimo pagrindu nustatanèios normos regu-
liuoja ne susitarimo teisëtumo teisiná ávertinamà, o tokios sutarties pa-
baigos pasekmes272.
Kitas nuomos sutarties pabaigos bûdas – nutraukti sutartá prieð
terminà teisme vienos ið ðaliø reikalavimu. Nutraukti sutartá tokiu bûdu
galima, jei vienos ðalies veiksmai kvalifikuotini kaip ið esmës paþei-
dþiantys sutartá. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai numato pa-
271
Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 80–81.
272
Pavyzdþiui, þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. balandþio 7 d. nutartis ci-
vilinëje byloje UAB „Ortopedijos paslaugos“ v Kredyt Bank SA, Nr. 3K–7–379/2003.
394
grindus, kada nuomotojas turi teisæ reikalauti, kad teismas nutrauktø

nuomos sutartá, jei nuomininkas jà paþeidþia. CK 6.497 straipsnio 3 da-
lyje nustatyta tam tikra ikiteisminë stadija prieð nuomotojui pateikiant
ieðkiná teismui. Nutraukti sutartá prieð terminà nuomotojas gali reika-
lauti tik nusiuntæs nuomininkui raðytiná áspëjimà apie bûtinumà ávykdyti
prievolæ, pavyzdþiui, mokëti mokestá arba paðalinti paþeidimus per pro-
tingà terminà, tarkime, gyvenamojoje patalpoje gyventi, o ne naudoti jà
biuro reikmëms. Jeigu nuomininkas, gavæs áspëjimà, paþeidimø nepaða-
lina ir sutartinës prievolës nevykdo, nuomotojas turi teisæ reikalauti
nutraukti sutartá. Sutarties nutraukimas prieð terminà nuomininko rei-
kalavimu galimas esant CK 6.498 straipsnio 1–5 punktuose numaty-
tiems pagrindams. Ðie pagrindai susijæ su iðnuomoto daikto bûkle arba
daikto neperdavimu, todël nuomininko teisës nutraukti sutartá ðiais pa-
grindais ástatymø leidëjas nesuvarþë ápareigojimais papildomai áspëti
nuomotojà. Teismine tvarka nuomos sutartis gali bûti nutraukta vienos
ið ðaliø reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje.
Ðie pagrindai ðaliø nustatomi sudarant sutartá. Teisminiu bûdu sutartis
gali bûti nutraukta vienos ið ðaliø reikalavimu esant pagrindams, numa-
tytiems nuomos sutartyje. Nesant ðiø pagrindø, vienaðaliðkai nutrauk-
dama sutartá ðalis paþeistø sutarties privalomumo principà273.
Treèiasis sutarties pabaigos bûdas – kai bet kuri ið ðaliø ágyvendina
savo teisæ atsisakyti sutarties. Vienaðalis sutarties atsisakymas galimas,
jeigu tai numatyta ástatyme arba sutartyje. Pavyzdþiui, sutartis pasibai-
gus terminui atnaujinama neribotam laikui, jeigu nuomininkas toliau
naudojasi iðnuomotu daiktu. Tokià atnaujintà sutartá gali atsisakyti
vykdyti bet kuri ið ðaliø, prieð tai áspëjusi kità ðalá.
Nuomos sutarèiø pabaigai taikomos bendros sutarèiø pabaigà nu-
statanèios CK Ðeðtosios knygos II dalies XVIII skyriaus nuostatos, jeigu
ko kita nenustato tos paèios knygos IV dalies XXVIII skyriaus treèiojo
skirsnio nuostatos arba atskiras nuomos rûðis reguliuojanèios normos
(pvz., CK 6.562–6.565 str.)274.
273
Lietuvos Aukðèiausio Teismo 2002 m. geguþës 13 d. nutartis civilinëje byloje Nr.
3K–3–720/2002 R. Gaidžiūnas v Lietuvos Respublikos kariuomenė.
274
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. birþelio 29 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–P–346/2004 J. Zolotoriovas v UAB „Baldas“, kat. 37.8.
395
38.4. Atskirø rûðiø nuomos sutarèiø teisinio

reguliavimo ypatumai
Atskirø nuomos sutarèiø rûðiø sureguliavimas CK nëra paremtas

kokiais nors bendrais klasifikavimo kriterijais. Ástatymo leidëjas numatë
atskiras nuomos rûðis pirmiausia siekdamas nustatyti konkreèios nuo-
mos sutarties ypatumus, palyginti su bendromis nuomos sutartá nusta-
tanèiomis teisës normomis. Pavyzdþiui, vartojimo nuoma svarbi kaip
verslo rûðis; þemës, statiniø, pastatø nuoma – dël nuomojamø objektø
reikðmingumo civiliniuose santykiuose; lizingas – dël sutartiniø santykiø
sudëtingumo. Visø kodekse iðskirtø nuomos rûðiø santykiai panaðûs,
nes jiems bûdingi esminiai nuomos poþymiai, t. y. daiktai duodami lai-
kinai valdyti ir jais naudotis (arba tik naudotis) uþ uþmokestá, o pasibai-
gus nuomos sutarèiai daiktas gràþinamas savininkui arba teisëtam val-
dytojui.
Bendrosios nuomà reguliuojanèios CK nuostatos mutatis mutandis
taikomos ir teisiðkai reguliuojant atskiras nuomos rûðis, jeigu tà nuo-
mos rûðá reglamentuojanèios teisës normos nesureguliavo kitaip. Atski-
rà nuomos rûðá reglamentuojanèios teisës normos yra specialios teisës
normos.
38.4.1. Vartojimo nuoma
CK 6.504 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo nuoma – tokie

sutartiniai santykiai, kai nuomotojas, daiktø nuoma besiverèiantis kaip
verslu, ásipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamàjá daiktà
laikinai valdyti ir juo naudotis uþ uþmokestá nuomininko arba jo ðeimos
asmeniniams, namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu arba pro-
fesija, tenkinti, o nuomininkas ásipareigoja mokëti nuomos mokestá.
Ástatyme nustatyta vartojimo nuomos samprata atspindi specifinius ðios
nuomos sutarties poþymius. Specialus subjektas – nuomotojas yra as-
muo, kurio verslas – daiktø nuoma. Þodis „verslas“ reiðkia, kad ði veikla
turi bûti nuolatinë – nevienkartinë. Fizinis asmuo turi turëti atitinkamà
leidimà verstis tokiu verslu, o juridiniam asmeniui bûtinas tokios veik-
los rûðies átvirtinimas jo ástatuose. Sutarties objektas – tik kilnojamieji
daiktai (iðskyrus transporto priemones). Vartojimo nuomos tikslas –
vartojimas, nesusijæs su nuomininko arba jo ðeimos verslu ar profesine
396
veikla. Be minëtø ypatumø, numatytø vartojimo nuomos sàvokoje, ðiai

sutarties rûðiai bûdingi ðie specifiniai poþymiai:
1) vartojimo nuomai taikomos vartojimo sutarèiø taisyklës, numa-
tytos CK 6.188 straipsnyje. Ðios nuomos rûðies sàlygos yra stan-
dartinës, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui ið anksto
parengia nuomotojas nederindamas su nuomininku ir kurios be
derybø su nuomininku taikomos sudaromoje sutartyje. Standar-
tinës sàlygos suteikia galimybæ vartojimo sutartis sudaryti ne tik
raðytine, bet ir kitokia forma (pvz., kvitas, þetonas ir kt.);
2) vartojimo nuomos sutartys negali bûti sudaromos ilgesniam nei
vieneriø metø laikotarpiui;
3) nuomininkas negali nuomos teisës ákeisti, perduoti kaip turtiná
ánaðà, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos su-
tarèiø arba kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartoji-
mo nuomos sutartá kitam asmeniui (CK 6.511 str.);
4) nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinigø suma. CK 6.510
straipsnis nenumato galimybës ðios sutarties atveju nuomos
mokestá nustatyti kitais CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodytais
bûdais;
5) daikto perdavimas susijæs su bûtinumu iðaiðkinti naudojimosi
daiktu taisykles. Nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui
daikto dokumentacijà, kuri suteikia jam galimybæ þinoti daikto
naudojimo technines sàlygas;
6) nuomotojas daro iðnuomojamo daikto kapitaliná ir einamàjá
remontà, atsako uþ daikto trûkumus. Nuomininkas atsako tik uþ
tuos daikto trûkumus, kurie atsirado dël naudojimosi daiktu tai-
sykliø paþeidimo.
38.4.2. Transporto priemoniø nuoma
Transporto priemoniø nuoma teikiant vairavimo ir techninës prie-

þiûros paslaugas yra specifinë nuomos sutarèiø rûðis, nes, be kilnojamo-
jo daikto nuomos, kartu siûlomos paslaugos tuo daiktu naudotis – tai
nebûdinga kitø daiktø nuomos santykiams275. Transporto priemoniø
nuomai teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas ir transpor-
275
Витрянский В. В. Договор аренды и его виды. Москва: Статут, 1999, c.
159.
397
to priemoniø nuomai be ðiø paslaugø bûdingi specifiniai poþymiai, ku-

riais remiantis ðios rûðies nuoma iðskiriama ið kitø nuomos santykiø:
1) nuomos dalykas – transporto priemonë paprastai yra sudëtingas
techninis átaisas ir jo naudojimas sukelia didelá pavojø aplinki-
niams asmenims bei jø turtui. Sàvoka „transporto priemonë“ –
labai plati ir apima ávairius objektus, kuriø paskirtis – veþti ke-
leivius, krovinius, bagaþà, t. y. pradedant dviraèiu ir baigiant vi-
sø rûðiø jûros laivais276;
2) specifinis ðios rûðies nuomos santykiø tikslas – veþimas;
3) ðios nuomos sutarties forma, neatsiþvelgiant á terminà, turi bûti
raðytinë;
4) nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudo-
ti transporto priemonës ir neágyja pirmenybës teisës atnaujinti
sutartá.
Transporto priemoniø nuoma teikiant vairavimo ir techninës prie-
þiûros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos be ðiø paslaugø. Nuo-
mininkas, kuriam teikiamos minëtos paslaugos, transporto priemone
gali tik naudotis, o esant transporto priemonës nuomai be ðiø paslaugø
transporto priemonæ galima ir valdyti. Teikdamas vairavimo ir techni-
nës prieþiûros paslaugas nuomotojas daro ðios priemonës einamàjá ir
kapitaliná remontà, apdraudþia transporto priemonæ ir kaip valdytojas
atsako uþ þalà, padarytà nuomojama transporto priemone tretiesiems
asmenims; asmenys, vairuojantys iðnuomotà transporto priemonæ, turi
bûti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo uþmokestá moka nuomoto-
jas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.515 str. 2–4 d.). Jei trans-
porto priemonë iðnuomojama be vairavimo ir techninës prieþiûros pa-
slaugø, nuomininkas privalo techniðkai priþiûrëti transporto priemonæ,
uþtikrinti reikiamà jos bûklæ, atlikti einamàjá ir kapitaliná remontà, mo-
këti draudimo ámokas, atsakyti uþ þalà, padarytà nuomojamu transpor-
tu tretiesiems asmenims ir uþ nuomojamos transporto priemonës pra-
radimà277.
276
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimas Nr. 27 //
Teismø praktika. Nr. 13, p. 233.
277
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 8 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–3–787/2003 V. Malančia v J. Kudrevičiaus firma „Jaundonė“.
398
38.4.3. Pastatø, statiniø ir árenginiø nuoma
Pastatø, statiniø ir árenginiø nuomos sutarties ypatumus lemia

nuomos dalykas. Ðiuolaikinës teisës literatûroje pateikiama pastatø,
statiniø ir árenginiø samprata278, nors „pastatas“, „árenginys“ nëra juri-
dinë definicija. Teisëje svarbu pastatus, statinius ir árenginius atskirti
nuo statiniø arba kito nekilnojamojo turto, kuriam negali bûti taikomos
pastatø, statiniø ir árenginiø nuomà nustatanèios teisës normos, pavyz-
dþiui, nebaigtos statybos statiniai, pastato dalis ir kt. Atskiriant ðiuos
objektus, teisiðkai reikðmingas poþymis yra tas, kad pastatai, statiniai
yra sukurti þmoniø. Pagal ðá poþymá jie atskiriami nuo objektø, kurie yra
susiformavæ natûraliai (kalnai, kalvos ir kt.). Pastatai, statiniai turi bûti
susijæ su þeme (ant jos ir jos gelmëse). Ðiø objektø ryðys su þeme – pa-
matinis, nes jø atskirti nepadarant þalos pastatams arba statiniams ne-
galima. Ðiuo poþymiu jie skiriasi nuo kitø statiniø ir konstrukcijø (kios-
kø, paviljonø ir pan.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo
jie skiriasi nuo patalpø, kurios yra pastato dalis.
Pastatø, statiniø ir árenginiø nuomos ypatumai susijæ su teise á þe-
mës sklypà. Pagal ðià nuomos sutartá kartu su nuomos dalyku perduo-
damos ir teisës naudotis tø pastatø, statiniø ir árenginiø uþimamu þemës
sklypu, bûtinu jiems naudoti pagal paskirtá. Jeigu þemës sklypo savinin-
kas yra nuomotojas, tai iðnuomojamas ne tik pastatas, bet ir þemës
sklypas. Jeigu þemës sklypo savininkas yra ne pastatø nuomotojas, tai
pastatus nuomoti be þemës sklypo savininko sutikimo neleidþiama, jei-
gu ko kita nenumato ástatymai arba pastatø savininko sutartis su þemës
sklypo savininku. Jeigu teisës á þemës sklypà pastatø nuomos sutartyje
neaptartos, tai laikoma, kad pastatø nuomininkas visam nuomos laikui
turi teisæ neatlygintinai naudotis þemës sklypu, ant kurio yra iðnuomo-
tas pastatas.
Pasikeitus þemës sklypo savininkui, pastato nuomininkui teisë nau-
dotis ðiuo sklypu iðlieka, jeigu nuomos sutartis buvo áregistruota
vieðajame registre (CK 6.533 str.). Á pastatø nuomos mokestá átraukia-
mas mokestis uþ naudojimàsi þemës sklypu, jeigu ko kita nenumato su-
tartis. Sutartis turi bûti raðytinë. Pastatas, statinys arba árenginys per-
duodami ir priimami pagal perdavimo–priëmimo aktà. Jeigu viena ið
278
Гражданское право России. Обязательственное право. Курс лекций / Отв.
ред. О. Н. Садиков. 1997, часть 2, c. 219.
399
ðaliø vengia pasiraðyti ðá aktà, tai laikoma, kad nuomotojas atsisako

vykdyti savo prievolæ perduoti nuomos dalykà, o nuomininkas atsisako
já priimti.
38.4.4. Ámonës nuoma
Ámonës nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja uþ mokestá per-

duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis ámonæ kaip turtiná komp-
leksà, naudojamà verslui, o nuomininkas ásipareigoja mokëti nuomos
mokestá, pasibaigus nuomai – gràþinti ámonæ nuomotojui. Turtinio
komplekso sudëtá numato CK 6.536 straipsnio 1 dalis. Á turtiná komp-
leksà, naudojamà verslui, patenka nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai,
turtinës teisës ir pareigos, intelektinë nuosavybë, perleidþiamos reikala-
vimo teisës ir perkeliamos skolos. Iðimtis yra nuomotojo teisës, ágytos
jam iðduoto leidimo (licencijos) pagrindu, nors ir susijusius su ámonës
veikla. Jeigu ðios teisës bus perduotos, nuomotojas, o ne nuomininkas
privalës ávykdyti prievoles, kuriø nuomininkas negali ávykdyti be tø lei-
dimø arba licencijø.
Ámonës nuomos sutarties specifikà lemia objekto ypatumai. Nuo-
mininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teisës bei reikalavimai tre-
tiesiems asmenims, taip pat skolos. Ámonës nuomos sutarèiai taikomos
statiniø, pastatø, árenginiø nuomà reglamentuojanèios teisës normos.
Kad ámonës nuomos sutartis nebûtø pripaþástama tik statiniø, pastatø
arba árenginiø nuoma, ámonës nuomos sutartis turi bûti vienas raðytinis
dokumentas, kuriame turi bûti nurodyta visa turtinio komplekso sudë-
tis. Ámonës nuomos sutarties formos nesilaikymas ðià sutartá daro nega-
liojanèià (CK 6.538 str. 2 d.). Tokios pasekmës dël formos nesilaikymo
nenumatytos bendrosiose nuomos sutartá reguliuojanèiose teisës nor-
mose. Ámonës naudojimo teisë yra specifinë, nes vyksta jos, kaip turti-
nio komplekso, keitimasis, todël ámonës nuomininkas turi teisæ be
nuomotojo sutikimo parduoti, ákeisti, perduoti laikinai naudotis iðnuo-
motos ámonës turtui priklausanèias þaliavas, atsargas, pagamintà pro-
dukcijà, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises bei pareigas á
ðias vertybes. Nuomininkas turi gauti nuomotojo sutikimà rekonstruoti,
modernizuoti, techniðkai pertvarkyti ámonæ ir atlikti kitus pakeitimus.
Jis uþtikrina tinkamà ámonës techninæ bûklæ, daro ámonës einamàjá ir
kapitaliná remontà. Ðios ámonës nuomininko teisës ir pareigos gali bûti
keièiamos nuomos sutartimi. CK 6.536 straipsnio 1 dalis numato ámo-
400
nës nuomininko teisæ valdyti turtà, kuris yra kito asmens nuosavybë,
taip pat þemës sklypà bei gautus iðteklius ir jais naudotis, bet laikantis
tokio turto valdymo ir naudojimo tvarkà nustatanèiø teisës normø.
CK 6.537 straipsnis numato ámonës kreditoriø teises ámonës nuo-
mos atveju. Ðios sutarties pagrindu skola perkeliama pagal skolininko
(nuomotojo) ir skolos perëmëjo (nuomininko) susitarimà. Ávyksta as-
menø pasikeitimas prievolëje279. Toks susitarimas galimas, kai kredito-
rius sutinka (CK 6.116 str.). Kreditorius apie savo sutikimà praneða rað-
tu (6.537 str. 1 ir 2 d.) ir gali já duoti ið anksto. Iðankstinio sutikimo at-
ðaukti kreditorius negali (CK 6.116 str. 2 d.). Jeigu kreditorius, iki ámo-
nës iðnuomojimo gavæs praneðimà raðtu apie skolininko sprendimà ið-
nuomoti ámonæ, raðtu nepraneða, jog sutinka perkelti skolà, tai per 3
mënesius nuo praneðimo gavimo dienos kreditorius gali nutraukti savo
sutartá su nuomotoju, praðyti jà ávykdyti prieð terminà ir atlyginti nuo-
stolius. Jeigu kreditoriui nebuvo praneðta apie ámonës iðnuomojimà,
tokiomis pat teisëmis jis gali pasinaudoti per vienerius metus nuo tos
dienos, kai suþinojo arba turëjo suþinoti apie ðá faktà. Jeigu nuominin-
kui skolos buvo perkeltos be kreditoriaus sutikimo, tai nuomotojas ir
nuomininkas solidariai atsako uþ ámonës skolas, perkelti skolà nelei-
dþiama, jeigu skolininko (nuomotojo) subjektinë prievolë yra susijusi su
skolininko asmeniu. Ámonë nuomininkui perduodama pagal priëmimo–
perdavimo aktà. Paruoðti ámonæ perduoti privalo nuomotojas. Nuomi-
ninkas tokià pareigà ágyja, kai pasibaigus nuomos santykiams gràþina
ámonæ.
38.4.5. Þemës nuoma
Þemës nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja perduoti þemës

sklypà nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytà
paskirtá ir naudojimo sàlygas, o nuomininkas ásipareigoja mokëti þemës
nuomos mokestá, laikytis naudojimo sàlygø, þemës sklypà naudoti pagal
paskirtá ir pasibaigus nuomos sutarèiai gràþinti nuomotojui.
Þemës nuomos dalykas yra privaèios arba valstybinës þemës skly-
pas (arba jo dalis), suformuotas pagal patvirtintà þemëtvarkos projektà
279
401
arba kità iðsamø teritorijos planavimo dokumentà ir áregistruotas vieða-

jame registre (CK 6.546 str.).
Þemës nuomos sutarties subjektai:
1) nuomotojas – privaèios þemës savininkas, valstybinës þemës sa-
vininkas arba valdytojas;
2) nuomininkas – Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø fizi-
niai ir juridiniai asmenys.
Þemës nuomos sutartis – raðytinë, prie sutarties turi bûti pridëta
þemës sklypo schema – jeigu sudaryta ne ilgesnë kaip trejø metø sutar-
tis, arba planas – jeigu sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaèios
þemës nuomos sutarties terminas nustatomas ðaliø susitarimu, valstybi-
nës þemës nuoma gali trukti ne ilgiau kaip devyniasdeðimt devynerius
metus.
Þemës nuomos sutarties turiná sudaro ðaliø aptartos sàlygos, teisës
ir pareigos. CK 6.550 straipsnis numato þemës nuomos sutarties reika-
lavimus, ið kuriø svarbiausi yra: tikslinë þemës naudojimo paskirtis,
naudojimo sàlygos – naudojimo apribojimai, specialiosios sàlygos, ant
þemës esanèiø statiniø, pastatø, árenginiø, keliø, vandens telkiniø, mið-
kø naudojimo sàlygos, servitutai ir kitos daiktinës teisës. Dauguma rei-
kalavimø, CK 6.550 straipsnyje nustatytø þemës nuomos sutarties turi-
niui, yra dispozityvûs, taèiau nustatytos imperatyvios normos saugo þe-
mæ kaip ypatingà nuomos santykiø objektà. Þemës nuomos sàlygos ne-
turi prieðtarauti ðiems imperatyvams – aplinkos apsaugos reikalavi-
mams, nepaþeisti gretimø þemës sklypø savininkø ir naudotojø teisiø
bei teisëtø interesø ir visuomenës interesø. Privaèios þemës nuominin-
kas neturi teisës keisti pagrindinës tikslinës þemës naudojimo paskir-
ties, atstovauti þemës savininkui disponuojant þeme arba kitu joje esan-
èiu nekilnojamuoju turtu. Ðalys susitarimu neturi teisës keisti, riboti
arba panaikinti imperatyviose teisës normose nustatytø þemës nuomos
sutarties sàlygø, teisiø, pareigø ir prievoliø280. Valstybinë þemë iðnuo-
mojama aukciono bûdu, kitais bûdais ði þemë iðnuomojama specialiø
teisës aktø numatyta tvarka ir sàlygomis. Þemës sklypo nuomininkas
turi teisæ þemës sklypà arba jo dalá subnuomoti. Jis turi pirmumo teisæ
atnaujinti þemës nuomos sutartá, gauti kompensacijà uþ Þemës nuomos
sutartyje numatytus ir pastatytus pastatus, statinius ir árenginius, jam
mirus nuomos teisë pereina jo ápëdiniams. Ðios nuomininko teisës nëra
280
Monkevièius E. Þemës teisë. Vilnius: Justitia, 2000, p. 131.
402
absoliuèios. Jø ágyvendinimo sàlygos numatomos ástatyme, taip pat gali

bûti numatytos sutartyje arba papildomais raðytiniais susitarimais (CK
6.556–6.558 str.).
Pasikeitus þemës nuomotojui, teisë á nuomojamà þemës sklypà
nuomininkui iðlieka, jeigu sutartis buvo áregistruota vieðajame registre.
Nuomotojas turi teisæ reikalauti nugriauti pastatus, statinius, árenginius,
jeigu þemës sklype jie pastatyti be leidimo ar susitarimo, ir gauti atlygá
uþ nuostolius, jeigu nuomininko ápëdiniai atsisako paveldëti nuomos
teisæ.
Nuomotojas negali iðnuomoti ákeisto ir areðtuoto þemës sklypo,
privalo apie nuomos sutartá praneðti prieð ðá sklypà parduodamas,
ákeisdamas ar kitaip perleisdamas, ar suvarþydamas teises á já (CK 6.560
str.).
Þemës nuomos sutartis baigiasi:
1) pasibaigus nuomos terminui;
2) mirus þemës nuomininkui, jeigu ápëdiniai neperëmë su nuomos
sutartimi susijusiø teisiø ir pareigø arba nëra ápëdiniø nei pagal
testamentà, nei pagal ástatymà;
3) likvidavus ámonæ, ástaigà, organizacijà – sutarties ðalá;
4) nuomojamà þemæ pardavus, dovanojus arba kitaip perleidus
nuomininkui;
5) nutraukus þemës nuomos sutartá CK 6.563–6.565 straipsniuose
numatytais pagrindais;
6) ðaliø susitarimu.
Þemës nuomos sutarties nutraukimas vienos ið ðaliø reikalavimu
galimas, jeigu raðtu áspëjama kita ðalis. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje ir
6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalûs áspëjimo terminai, kurie
gali bûti ilgesni, bet ne trumpesni.
38.4.6. Lizingas (finansinë nuoma)
Pagal lizingo (finansinës nuomos) sutartá lizingo davëjas ásipareigo-

ja ásigyti nuosavybën lizingo gavëjo nurodytà daiktà ið pardavëjo ir per-
duoti tà nupirktà daiktà lizingo gavëjui laikinai valdyti ir naudoti verslo
tikslais uþ uþmokestá. Ði lizingo sàvoka artima ðios sutarties sampratai,
suformuluotai 1988 m. Otavoje (Kanada) priimtoje Konvencijoje dël
tarptautinio finansinio lizingo. Lizingo davëjas siekia pelno iðnuomo-
damas lëðas, o lizingo gavëjas, norëdamas ásigyti daiktà, bet neturëda-
403
mas tam lëðø, gauna jas ir daiktà nuomos pagrindu. CK 6.567 straipsnio
1 dalis numato, kad sumokëjus visà lizingo sutartyje numatytà kainà
daiktas pereina lizingo gavëjui nuosavybës teise, jeigu sutartis nenuma-
to ko kita. Lizingo davëju gali bûti ir turto savininkas. Tokiu atveju li-
zingo sutartis turi iðperkamosios nuomos poþymiø. Be nuomos sutarties
elementø, lizingo sutartis turi pirkimo–pardavimo sutarties poþymiø ar
kitø nuosavybës teisës ásigijimo bûdø. Taèiau lizingo sutartis arba pir-
kimo–pardavimo sutartis nëra triðaliai sandoriai. Pirkimas–pardavimas
yra su lizingo sutartimi susijæs ir privalomas sandoris, jeigu lizingo davë-
jas neturi nuosavybës teise valdomo daikto, kurá siekia iðsinuomoti li-
zingo gavëjas281. Lizingo davëju gali bûti bankas arba kitas pelno sie-
kiantis juridinis subjektas, arba turto savininkas. Lizingo gavëju gali
bûti kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo.
Lizingo dalyku gali bûti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai, iðskyrus þemæ ir gamtos iðteklius (CK 6.568 str.).
Rusijoje lizingo dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai282.
JAV, Kanadoje lizingo dalykas yra kilnojamieji daiktai283.
Lizingo sutarties turinys skiriasi nuo áprastinës nuomos sutarèiø,
pirmiausia skiriasi lizingo davëjo pareigos:
1) pirkimo–pardavimo bûdu ágyti nuosavybën ið pardavëjo lizingo
gavëjo nurodytà daiktà;
2) uþtikrinti nupirkto lizingo dalyko perdavimà lizingo gavëjui;
3) lizingo davëjas neturi teisës be lizingo gavëjo raðtiðko sutikimo
ákeisti lizingo dalyko.
Be pagrindiniø pareigø, gali bûti ir papildomos pareigos, vadina-
mosios „papildomos paslaugos“. Lizingas su ðiomis papildomomis pa-
slaugomis teisinëje literatûroje vadinamas visa apimanèiu lizingu (wet
leasing), o be „papildomø paslaugø“ – ðvariu lizingu (net leasing). Dali-
nis lizingas – kai sutarties ðalys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant
iðnuomotà daiktà. Lizingo davëjas sudaro ne tik lizingo sutartá, bet ir
kitus sandorius: pirkimo–pardavimo, kuris yra privalomas lizingo sutar-
èiai ágyvendinti. Papildomai taip pat gali bûti sudaromi kreditorinio
281
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–3–123/2004 UAB „VB Lizingas“ v Stomatologinė įmonė „Dentesta“, kat. 45.8.
282
Rusijos Federacijos civilinio kodekso komentaras. Москва, 1999, c. 238.
283
Kvebeko civilinis kodeksas. 1994, p. 280–281; JAV vieningas prekybos kodeksas.
1996, p. 107.
404
draudimo, paskolos, laidavimo ir kiti susitarimai. Tokie papildomi susi-

tarimai galimi kaip lizingo operacijos elementai, bet neátraukiami á li-
zingo sutartá ir sudaromi atskira sutartimi.
Lizingo gavëjas privalo laiku ir tinkamai mokëti lizingo ámokas,
priimti lizingo dalykà, rûpestingai já iðlaikyti, naudotis, priþiûrëti, kad jo
bûklë atitiktø normalø susidëvëjimà, padengti daikto iðlaikymo ir re-
monto iðlaidas, o perleisti lizingo dalykà naudotis tretiesiems asmenims
– tik gavæs iðankstiná lizingo davëjo sutikimà.
Lizingo dalykà tiesiogiai lizingo gavëjui perduoda pardavëjas, nes
lizingo davëjas, pirkdamas daiktà, praneða, kad já gaus lizingo gavëjas
(CK 6.569 str.). Pardavëjas atsako pagal visus pirkëjo (ðiuo atveju – li-
zingo gavëjo) pareikalavimus, kurie gali atsirasti ið pirkimo–pardavimo
(daikto kokybë, perdavimo terminas, komplektiðkumas ir kt.). Lizingo
davëjas ir lizingo gavëjas turi solidariosios prievolës kreditoriaus teises
ir pareigas pardavëjui. Jeigu lizingo davëjas pasirinko pardavëjà arba
turëjo átakos lizingo dalyko parinkimui lizingo gavëjui, solidariai atsako
lizingo davëjas ir pardavëjas. Jeigu pardavëjas daikto per nustatytà
terminà (o jeigu nenustatytas – per protingà terminà) neperduoda li-
zingo gavëjui, pastarasis turi teisæ nutraukti lizingo sutartá ir reikalauti
lizingo davëjà atlyginti nuostolius arba sustabdyti periodiná ámokø mo-
këjimà. Pirkimo–pardavimo sutarties dël daikto neperdavimo lizingo
gavëjas nutraukti negali, jeigu tokios teisës jam neperdavë pirkëjas (li-
zingo davëjas).
Lizingo sutartis gali bûti nutraukta lizingo davëjo reikalavimu, jei
lizingo gavëjas paþeidþia sutartá, pavyzdþiui, nemoka periodiniø ámokø,
subnuomoja lizingo dalykà be lizingo davëjo sutikimo, nerûpestingai
iðlaiko lizingo dalykà ir kt. Ðia teise lizingo davëjas gali pasinaudoti,
prieð tai pareikalavæs lizingo gavëjà nutraukti paþeidimà per protingà
terminà. Nutraukus lizingo sutartá, lizingo davëjas turi teisæ reikalauti
atlyginti nuostolius – tai reikðtø tokià padëtá, kokia bûtø ávykdþius su-
tartá284.
Daikto sugedimo ir atsitiktinio þuvimo rizikos pasekmës tenka tam,
pas kà yra daiktas tokio ávykio metu.
284
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 21 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–7–440/2001 UAB „Lizingas“ v R. Bagvilo įmonė, kat. 45.8.
405
1. Nuo kokio momento atsiranda nuomos sutarties ðaliø teisës ir pa-
reigos?
2. Kokios yra nuomotojo teisës ir pareigos?
3. Kokios yra nuomininko teisës ir pareigos?
4. Ar nuomos sutarties objektu gali bûti suvartojamieji daiktai?
5. Ar nuomos sutarties objektu gali bûti turtinës teisës?
6. Ar valstybës ir valdþios institucijos gali bûti nuomos sutarties ðali-
mi?
7. Kada nuomos sutartis turi bûti sudaroma raðtu?
8. Kokiam terminui gali bûti sudaryta nuomos sutartis?
9. Kokie reikalavimai keliami subnuomai?
10. Ar nuomos teisë yra daiktinë teisë?
11. Ar nuomos sutartis baigiasi pasikeitus nuomojamo daikto savinin-
kui?
12. Kada baigiasi nuomos sutartis?
13. Kokia vartojimo nuomos sutarties samprata?
14. Kokiam terminui gali bûti sudaryta vartojimo nuomos sutartis?
15. Kuo skiriasi ðaliø teisës ir pareigos, kai transporto priemonës nuo-
mojamos teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas, nuo
ðaliø teisiø ir pareigø, kai transporto priemonës nuomojamos netei-
kiant ðiø paslaugø?
16. Ar leidþiama pastato nuoma nesant þemës, ant kurios pastatas sto-
vi, savininko sutikimo?
17. Koks yra þemës nuomos sutarties terminas?
18. Kokia yra valstybinës þemës nuomos tvarka?
19. Kuo skiriasi lizingo ir pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartys?
20. Kas yra lizingo sutarties objektas?
21. Ar lizingo (finansinës nuomos) sutartis gali bûti sudaryta su varto-
toju?
406
38.4.7. Gyvenamøjø patalpø nuoma
38.4.7.1. Bendrosios nuostatos
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja

suteikti uþ mokestá gyvenamàjà patalpà nuomininkui laikinai valdyti ir
joje gyventi, o nuomininkas ásipareigoja naudotis ðia patalpa pagal pa-
skirtá ir mokëti nuomos mokestá bei pasibaigus sutarèiai gyvenamàsias
patalpas gràþinti nuomotojui. Ði nuoma yra turto nuomos rûðis. Svar-
biausi, specifiniai jos poþymiai, skiriantys jà nuo kitø nuomos rûðiø, yra
sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Sutarties dalyku gali bûti tik tin-
kamas gyventi gyvenamasis namas arba jo dalis, atskiras butas arba izo-
liuota gyvenamoji patalpa ið vieno arba keliø kambariø. Jei iðnuomoja-
ma gyventi kitokia patalpa – ûkinis pastatas, vasarnamis, gamybinë pa-
talpa, laikoma, kad ðalys sudarë ne gyvenamøjø patalpø, o turto nuo-
mos sutartá. Gyvenamosios patalpos nuomos dalyku negali bûti kamba-
rio dalis, pereinamieji kambariai, pagalbinës patalpos (virtuvës, korido-
riai, sandëliai ir pan.).
Sutarties ðalys – nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininkai yra tik
fiziniai asmenys. Juridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa gali bûti
suteikta valdyti ir (arba) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrin-
du, bet tokia gyvenamàja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal
paskirtá – fiziniams asmenims apgyvendinti. Nuomotojais gali bûti gy-
venamøjø patalpø savininkai: fiziniai, juridiniai asmenys, valstybë ir
savivaldybë. Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties sudarymo
pagrindai.
1. Valstybë arba savivaldybë sutartá sudaro esant teisës taikymo ak-
tui – atitinkamam jø institucijø sprendimui.
2. Juridiniai asmenys sudaro tokias sutartis su savo darbuotojais,
jeigu tai numatyta kolektyvinëse sutartyse, o jeigu tokios sutartys
nesudarytos, – administracijos ir darbuotojø susitarimu. Komer-
ciniais tikslais gyvenamøjø patalpø nuomos sutartis sudaroma
juridiniø ir fiziniø asmenø susitarimu285.
285
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 3K–3–
174/2000 UAB „Lietuviškas midus“ v N. Ročienė nurodë, kad buto nuomos sutartis ko-
mercinëmis sàlygomis ámonëje, organizacijoje gali bûti sudaroma su nedirbanèiais toje
ámonëje asmenimis.
407
3. Fiziniø asmenø nuosavybe esantys gyvenamieji namai, butai,

kambariai iðnuomojami ðaliø susitarimu.
Nuomotojai neturi teisës atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos
sutartá, jà pratæsti, papildomai suvarþyti nuomininko teises dël tam tik-
rø aplinkybiø: dël to, kad nuomininkë yra nëðèia moteris, asmuo turi
nepilnametá vaikà (CK 6.578 str. 4 d.). Nuomininkas sudaro nuomos
sutartá savo vardu, bet savo ðeimos bei buvusiø ðeimos nariø interesais.
Jeigu nuomotojas – valstybë arba savivaldybë, juridinis asmuo, sutartys
sudaromos raðtu. Fiziniø asmenø nuomos sutartis gali bûti ir þodinë,
iðskyrus terminuotas, kurios visada turi bûti sudaromos raðtu (CK 6.579
str. 3 d.). Raðytinë nuomos sutartis gali bûti áregistruota vieðajame re-
gistre, tokios sutartys gali bûti panaudotos prieð treèiuosius asmenis.
Terminas sutartyse gali bûti apibrëþtas laiku, ávykiu. Jeigu ávykis neá-
vyksta, sutartis tampa neterminuota.
Pareigà mokëti nuomos mokestá nuomininkas turi vykdyti sutartyje
nustatyta tvarka ir terminais. Nuomos mokestá ðalys nustato susitarimu.
Valstybës ir savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokestá nustato
Vyriausybë, kuri, be to, nustato ámoniø, ástaigø, organizacijø ir fiziniø
asmenø komercinëmis sàlygomis iðnuomojamø gyvenamøjø patalpø
maksimalø nuomos mokestá. Nuomos mokestá galima keisti, bet ne
daugiau kaip kartà per metus. Mokestis uþ vandená, energijà ir komu-
nalines paslaugas nëra nuomos mokestis, todël tokie mokesèiai mokami
atskirai arba tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties ðalys. Ðios
sutarties ðaliø teisës ir pareigos atsiranda sudarius sutartá ir funkcionuo-
ja kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisinio santykio elementai. To-
kio teisinio santykio ypatumus lemia nuomotojo ir nuomininko subjek-
tiniø teisiø ir pareigø ágyvendinimo specifika.
Pirma, jei su nuomininku gyvena ir jo ðeimos nariai, teisinis santy-
kis yra prievolë su asmenø daugetu. CK 6.588 straipsnio 6 dalis leidþia
teigti, kad ði prievolë yra ne dalinë, o solidarioji. Nuomotojas turi teisæ
reikalauti, kad pareigas, atsirandanèias ið sutarties, vykdytø ne tik nuo-
mininkas, bet ir visi, ar kuris nors vienas pilnameèio ðeimos narys.
Nuomininko ðeimos nariø samprata (CK 6.588 str. 1, 2, 4 d.) skiriasi
nuo ðeimos sampratos, nustatytos CK Treèiojoje knygoje. Nuomininko
ðeimos nariai pagal ástatymà yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyven-
tinis), jø nepilnameèiai vaikai, nuomotojo ir jo sutuoktinio tëvai. Pil-
nameèiai vaikai ir vaikaièiai priskiriami prie ðeimos nariø, jeigu jie turi
bendrà ûká su nuomininku. Artimieji giminaièiai (CK 3.135 str.), kiti
408
iðlaikytiniai, iðgyvenæ kartu su nuomininku, jo ðeimos nariais arba vienu

ið jø ne maþiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkæ namø ûká, gali
bûti teismine tvarka pripaþinti nuomininko ðeimos nariais286. Pilname-
èiai vaikai ir jø sutuoktiniai nuomojamoje patalpoje gali apsigyventi tik
nuomininko ir jo ðeimos nariø sutikimu ir jeigu jie buvo ávardyti nuo-
mos sutartyje. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apsigyvenimo pa-
grindu ir ðiø santykiø subjektø ratas pleèiasi – tai priklauso nuo nuomo-
tojo leidimo, sutikimo ir nuo gyvenanèiø patalpoje nuomininko bei jo
ðeimos nariø valios.
Antra, gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nëra gry-
nai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bûdingus poþymius. Gyvenamo-
sios patalpos savininkas nuomos sutartimi perduoda nuomininkui tam
tikram laikui savo valdymo, naudojimosi patalpa teisæ. Nuomininkas
tampa teisëtu gyvenamosios patalpos valdytoju ir gali, kaip ir savinin-
kas, apginti savo paþeistas teises daiktinës teisës gynimo bûdais – vindi-
kaciniu ir negatoriniu ieðkiniais.
Nuomotojas privalo perduoti tuðèià, tinkamà gyventi patalpà. Pa-
talpa netinkama, jeigu jos bûklë kelia grësmæ nuomininko arba jo ðei-
mos nariø sveikatai ir saugumui. Nuomotojas negali atsisakyti sudaryti
sutartá ir jà pratæsti, jeigu nuomininkas – nëðèia moteris ar turintis ne-
pilnameèiø vaikø asmuo, negali uþdrausti apsigyventi kartu su nuomi-
ninku jo ðeimos nariams, nurodytiems CK 6.588 straipsnio 1 dalyje.
Nuomotojas negali uþdrausti nuomininkui didinti ðeimos nariø skai-
èiaus, riboti turtines teises, susijusias su nuomos dalyku.
Nuomininkas turi teisæ naudotis nuomojama gyvenamàja patalpa.
Ði teisë yra tikslinio pobûdþio. Jeigu nuomininkas naudoja patalpà ne
pagal paskirtá, nuomos sutartis su juo gali bûti nutraukta. Nuomininkas
turi teisæ subnuomoti gyvenamàjà patalpà, jeigu su tuo raðtiðkai sutinka
kartu su juo gyvenantys ðeimos nariai ir nuomotojas. Nuomininkas ir jo
ðeimos nariai, tarpusavyje susitaræ, ið anksto praneðæ nuomotojui, gali
leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laikiniems gyventojams nesu-
286
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje 2002 m. rugsëjo 4 d. civilinëje
byloje Č. Mickevičius v Vilniaus m. valdyba, bylos Nr. 3K–3–950/2002, paþymëjo, kad
nuomininko ðeimos nario teisinis statusas gali bûti pripaþintas ir po to, kai gyvenamosios
patalpos nuomininkas miræs. Toks ávykis kaip nuomininko mirtis reiðkia, kad buvæ ben-
dro ûkio tvarkymo ir gyvenimo kartu faktai liovësi egzistavæ (jei jie tæsësi iki mirties), bet
mirties ávykis nepaneigia iki to buvusio gyvenimo kartu trukmës ir tarpusavio santykiø
pobûdþio kaip juridiniø faktø, reikalingø teisei kilti.
409
darydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesèio uþ naudo-

jimàsi patalpa. Laikinø gyventojø naudojimosi patalpomis trukmë ásta-
tymu nenustatyta, taèiau pats jø apsigyvenimo patalpoje pagrindas su-
teikia teisæ nuomininkui, jo ðeimos nariams bet kada pareikalauti iðsi-
kelti ir ðiuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsda-
mas. Uþ laikinøjø gyventojø veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas.
Nuomininkas turi pirmenybës teisæ pratæsti nuomos sutartá (CPK
6.607 str.). Nuomotojas prieð 3 mënesius privalo raðtu nuomininkà áspë-
ti, jog atsisako pratæsti nuomos sutartá, jeigu numato nenuomoti patal-
pø ne trumpiau kaip vienerius metus, arba tokia pat tvarka pateikti pa-
siûlymà raðtu dël sutarties pratæsimo arba naujø sutarties sudarymo
sàlygø. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo siûlymu, jis privalo
per vienà mënesá nuo praneðimo gavimo dienos raðtu praneðti, jog ne-
sutinka nutraukti sutartá. Nuomininkui ástatymo nustatyta tvarka parei-
ðkus, kad nesutinka su pasiûlytomis sutarties pakeitimo sàlygomis,
nuomotojas, norëdamas pratæsti sutartá naujomis sàlygomis, per vienà
mënesá nuo nuomininko praneðimo gavimo dienos gali kreiptis á teismà
dël nuomos sutarties sàlygø nustatymo. Jeigu jis to nepadaro, laikoma,
kad sutartis pratæsiama ankstesnëmis sàlygomis.
Pilnametis nuomininko ðeimos narys ir buvæs ðeimos narys turi tei-
sæ sudaryti atskirà nuomos sutartá (padalyti butà), jeigu su tuo sutinka
visi pirminës nuomos sutarties santykio dalyviai: nuomotojas, nuomi-
ninkas, kiti ðeimos nariai. CK 6.601 straipsnis numato nuomininko teisæ
tomis pat sàlygomis sujungti atskiras nuomos sutartis (sujungti butus)
sudarius vienà ðeimà. Nuomininkas ir jo ðeimos nariai gali susitarimu
pirminá nuomininkà pakeisti kitu. Praktikoje ðis atvejis galimas nuomi-
ninkui mirus, jeigu nuomininko ðeimos nariai ir toliau gyvena gyvena-
mojoje patalpoje ir per du mënesius apie nuomininko mirtá informuoja
nuomotojà.
Jeigu nuomininkas, apsigyvenæs valstybës ir savivaldybës gyvena-
mojoje patalpoje, laikinai iðvyksta, jam paliekama teisë naudotis ðia
patalpa. Ði teisë iðlieka, jeigu nuomininkas iðvyksta ne ilgiau kaip 6 më-
nesiams ir per iðvykimo laikà vykdo prievolæ mokëti mokesèius. CK
6.591 straipsnio 2 dalis numato ðios taisyklës iðimtis, kuriø esmë ta, jog
asmeniui dël svarbiø prieþasèiø laikinai negalint naudotis gyvenamàja
patalpa ilgiau nei 6 mënesius teisë á ðià valstybës arba savivaldybës
nuomojamà patalpà paliekama visam iðvykimo laikui, o ðioms prieþas-
tims iðnykus teisë naudotis gyvenamàja patalpa iðlieka dar 6 mënesius.
410
Be CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytø aplinkybiø, teismas ir kitas

aplinkybes gali pripaþinti svarbia prieþastimi, dël kurios nuomininkas
negali laikinai naudotis gyvenamàja patalpa, todël nurodytoje normoje
pateiktas negalëjimo naudotis patalpa atvejø sàraðas nëra baigtinis.
Jeigu nuomininkas, jo ðeimos narys arba visi nuomininko ðeimos
nariai iðvyksta á kità vietovæ arba uþsiená ilgiau kaip ðeðiems mënesiams,
jo nuomojama valstybës arba savivaldybës gyvenamoji patalpa gali bûti
rezervuojama. Nuomos sutarties ðalies atsisakymas rezervuoti patalpas
gali bûti nuginèijamas teisme. CK 6.593 straipsnio paskirtis – ekono-
miðkai naudoti vieðàja nuosavybës teise valdomà gyvenamàjá fondà.
Sprendimà, kad konkreti patalpa bus rezervuojama, priima valstybës ir
savivaldybës atitinkama institucija, kuri sprendþia patalpø panaudojimo
rezervavimo laiku klausimà, nuomos mokesèio mokëjimo ir kitas rezer-
vavimo sàlygas bei tvarkà.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos su-
tarties sàlygas galima pakeisti ðaliø susitarimu arba vienos ið ðaliø reika-
lavimu. Sutartis gali bûti pakeista teismo sprendimu (CK 6.598 str.).
Jeigu sutartis raðytinë ir joje yra iðlyga, kad sutartá pakeisti, papildyti
arba jà nutraukti galima tik raðtu, tai tokiu bûdu sutartis ir tegali bûti
keièiama, pildoma arba nutraukiama (CK 6.183 str.). Nuomos sutarties
sàlygø keitimo pagrindai ir tvarka priklauso nuo nuomotojo teisës á gy-
venamàjà patalpà. Valstybës arba savivaldybës gyvenamosios patalpos
nuomos sutartis gali bûti pakeista CK 6.599–6.603 straipsniuose numa-
tytais atvejais. Juridiniø asmenø gyvenamosios patalpos nuomos sutar-
tis su darbuotojais keièiama kolektyvinëje sutartyje arba administracijos
ir darbuotojø susitarimo numatytais atvejais. Jeigu juridiniai ir fiziniai
asmenys nuomoja gyvenamàsias patalpas komerciniais tikslais, sutartis
keièiama tik nuomininko ir nuomotojo susitarimu, jei atskirø pakeitimø
nereguliuoja ástatymas. Pavyzdþiui, negalima keisti nuomos mokesèio
daugiau nei vienà kartà per vienerius metus (CK 6.583 str. 6 d.).
Pakeisti nuomos sutartá, kai nuomotojas – valstybë arba savivaldy-
bë, galima, jei pilnametis nuomininko ðeimos narys reikalauja sudaryti
su juo atskirà gyvenamosios patalpos nuomos sutartá, nuomininkams
susijungus á vienà ðeimà, pakeitus pirminá nuomininkà kitu ðeimos na-
riu, atsisakius virðploèio, pakeitus vienà gyvenamàjà patalpà keliomis,
prijungus tuðèià kambará, pertvarkius ar perplanavus gyvenamàsias pa-
talpas. Pakeitimai galimi, jeigu nepaþeidþiamos nuomininko ir jo ðei-
mos nariø arba buvusiø ðeimos nariø teisës ir teisëti interesai. Kita pa-
411
keitimø sàlyga – nuomininko ir kitø nuomininko ðeimos nariø sutiki-

mas.
Jeigu juridinis asmuo sudarë gyvenamosios patalpos nuomos sutar-
tá su darbuotoju, o pastarasis nutraukë darbo santykius, tai juridinis
asmuo turi teisæ pakeisti nuomos sutartá. CK 6.604 straipsnio 1 dalis
draudþia darbdaviui pasibaigus darbo santykiams nutraukti nuomos su-
tartá. Ði norma numato sutarties pakeitimo pagrindà, bet nereguliuoja
sutarties pakeitimo sàlygø, kurios gali bûti numatytos kolektyvinëse
sutartyse arba darbuotojo ir juridinio asmens administracijos susitari-
muose.
Nuomotojas turi teisæ perkeldinti nuomininkà gyvenamosios patal-
pos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laikui á pasiûlytà patalpà,
kuri turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomojamos
patalpos kapitalinis remontas arba rekonstrukcija nenutraukia nuomos
sutarties, bet tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas
tik uþ naudojamas patalpas. Jeigu patalpa po rekonstrukcijos iðlieka,
nuomininkas turi teisæ tæsti nuomos santykius. Tokia teise jis gali nau-
dotis, jeigu rekonstruota patalpa padidëjo arba sumaþëjo. Jeigu pasikei-
tus gyvenamajai patalpai tæsti nuomos santykius nuomininkas nesutin-
ka, nuomotojas suteikia kità tinkamai árengtà gyvenamàjà patalpà. To-
kia pareiga nuomotojui tenka ir jeigu gyvenamoji patalpa po rekonst-
rukcijos neiðlieka. CK 6.606 straipsnio 1–4 dalyse numatytas nuominin-
ko teises kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laiku garantuoja
valstybës arba savivaldybës atitinkamos institucijos jø iðnuomotø patal-
pø nuomininkams, o juridiniai asmenys – savo darbuotojams. Jeigu gy-
venamosios patalpos iðnuomotos juridiniø ir fiziniø asmenø fiziniam
asmeniui komercinëmis sàlygomis, sutarties ðaliø teisës ir pareigos pa-
talpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju numatomos jø
susitarimu.
38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimas. Kiekvieno

sandorio bûtini elementai yra subjektai, valia, valios iðreiðkimas, turi-
nys, kurá sudaro sàlygos, suformuluotos iðreiðkiant valià, ir forma287.
287
412
Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka ástatymo reikalavimø,

sandoris laikomas negaliojanèiu. Nuomos sutartis gali bûti pripaþinta
negaliojanèia visiðkai, gali bûti pripaþástamos negaliojanèiomis tik kai
kurios nuomos sutarties sàlygos.
Nuomos sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia CK Pirmosios
knygos IV skyriuje numatytais pagrindais. CK 6.586 straipsnis numato
gyvenamøjø patalpø nuomos sutarties pripaþinimo negaliojanèia ypa-
tumus ir papildomai nustato ðiuos sutarties pripaþinimo negaliojanèia
pagrindus:
a) jeigu nuomininkui pateikti tikrovës neatitinkantys duomenys
apie nuomotojo teisæ á gyvenamàsias patalpas. Pavyzdþiui, nuo-
motojas iðnuomojamø patalpø neturi, jas prarado arba jo nuo-
savybës teisë á ðias patalpas suvarþyta arba kitaip apsunkinta;
registro ástaigos duomenys neiðsamûs arba visiðkai neatitinka
tikrovës ir pan.;
b) jeigu nuomos sutartimi paþeistos kitø asmenø pagrástos teisës á
ðià gyvenamàjà patalpà. Pavyzdþiui, laikinai nesinaudojanèiø
gyvenamàja patalpa asmenø teisës buvo paþeistos, nes jø patal-
pa buvo iðnuomota kaip patuðtinta;
c) jeigu pareigûnø veiksmai, susijæ su gyvenamosios patalpos su-
tarties sudarymu, buvo neteisëti;
d) valstybës arba savivaldybës, juridiniø asmenø administracijos
aktai dël nuomos sutarties sudarymo pripaþinti neteisëtais.
CK 6.586 straipsnio 2 dalis numato nuomos sutarties pripaþinimo
negaliojanèia ypatumus, jeigu sutartis sudaryta su neveiksniu nuomi-
ninku arba su asmeniu, kuris dël savo bûklës nesuprato savo veiksmø
reikðmës. CK 1.84 straipsnio 2 dalis ir 1.89 straipsnio 2 dalis taikoma
nuomos santykiams tik tuo atveju, jeigu nuomotojas apie nuomininko
bûklæ neþinojo. CK Pirmojoje knygoje numatytø bendrø sandoriø nega-
liojimo pagrindø taikymas susiaurintas siekiant apginti tokiø asmenø
teisæ á nuomà.
Jeigu valstybës arba savivaldybës gyvenamosios patalpos buvo ið-
nuomotos paþeidþiant kitø asmenø interesus, bet apie tokiø asmenø
teises á nuomos dalykà nuomininkas neþinojo ir negalëjo þinoti, pripa-
þinus nuomos sutartá negaliojanèia minëtu pagrindu tokiam nuominin-
kui CK 6.586 straipsnio 4 dalyje nurodyta ástatymu numatyta garantija,
kad jam turi bûti suteikta kita gyvenamoji patalpa.
413
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripaþinimui negaliojan-

èia taikomi ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyti, o sutrumpinti ieð-
kinio senaties terminai. Sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia per
trejø metø terminà, kuris skaièiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos
(CK 6.586 str. 5 d.).
CK 6.580 straipsnio 4 dalis nustato gyvenamosios patalpos nuomos
sutarties sàlygas, kurios negalioja. Ðios teisës normos paþeidimas sutar-
ties sàlygas padaro niekines ir jø nevykdymas nesukelia ðalims jokiø
teisiniø pasekmiø. Jeigu tokios sàlygos buvo vykdomos, tai nuostolius
patyrusi ðalis gali ið kitos ðalies iðsireikalauti juos atlyginti. Nuomos su-
tarties sàlygos, paþeidþianèios sutarties laisvës, sàþiningumo ir sàþinin-
gos dalykinës praktikos principus, prieðtarauja teisës normoms ir yra
niekinës. Pavyzdþiui, sutarties sàlygos, kurios nustato nuomininko atsa-
komybæ be kaltës arba prievolæ atlyginti didesnæ, nei faktiðkai padaryta,
þalà, suteikia teisæ nuomotojui vienaðaliðkai keisti nuomos sàlygas, rei-
kalauti ið karto sumokëti nuomos mokestá uþ visà nuomos terminà. Tei-
smas gali pripaþinti negaliojanèiomis ir kitas, nei nurodyta CK 6.580
straipsnio 4 dalyje, sàlygas.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir nuomi-
ninko iðkeldinimas. Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ið-
keldinimas nëra tapatûs nuomos teisës institutai. Nuomos sutarties nu-
traukimas – tai sutarties ðaliø veiksmai, dël kuriø baigiasi teisiniai nuo-
mos santykiai ir nuomininkas praranda teisæ valdyti bei naudotis gyve-
namàja patalpa. Iðkeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasek-
më, kai buvæs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarèiai ar ðios sutar-
ties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteisëtai ásikëlë á gy-
venamàjà patalpà), atsisako jà patuðtinti. Iðkeldinimas gali bûti ir nega-
liojanèios nuomos sutarties pasekmë. Iðkeldinama gali bûti tik teismine
tvarka, iðskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcijà.
Svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad reikalavimas iðkeldinti ið neteisëtai
uþimtø negyvenamøjø patalpø yra daiktinis teisinis reikalavimas (pa-
þeistas subjektinës teisës gynimo bûdas), o reikalavimas priteisti nuo-
mos mokestá ir patalpø eksploatavimo iðlaidas turi prievolinio teisinio
reikalavimo bruoþø. Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievoliniø
(sutartiniø) teisiniø reikalavimø bûtina skirti, nes jiems taikomos skir-
tingos teisës normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos
daiktinës teisës subjektas pareiðkia remdamasis jam priklausanèia daik-
tine teise. Juos galima pareikðti, kol egzistuoja daiktinë teisë. Tokie
414
materialiniai teisiniai reikalavimai pareiðkiami tiems paþeidëjams, kurie

nëra su daiktiniø teisiø savininku sutartiniuose arba kituose prievoli-
niuose teisiniuose santykiuose. Prievoliniu teisiniu reikalavimu laikyti-
nas subjekto materialinis teisinis reikalavimas, grindþiamas atitinkama
prievoline teise. Já pareiðkia subjektas teisës paþeidëjui, esanèiam su juo
sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas
gràþinti pagal sutartá perduotà daiktà, atlyginti nuostolius ir pan.288.
Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Ðia teise
nuomininkas gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieþas-
èiø, bet visais atvejais prieð mënesá apie sutarties nutraukimà raðtu áspë-
jæs nuomotojà. Nuomininkas gali atðaukti áspëjimà, jeigu nuomotojas
per tà laikà nesudarë naujos nuomos sutarties su kitu nuomininku. CK
6.609 straipsnio 3 dalis numato vienà ið nuomos sutarties nutraukimo
atvejø – kai nuomininkas ir jo ðeimos nariai iðvyksta gyventi kitur.
Tuomet nuomininkui taip pat taikytinas reikalavimas áspëti nuomotojà,
kad ðis galëtø priimti nuomos dalykà, iðnuomoti gyvenamàsias patalpas
kitiems asmenims.
Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu. CK 6.611
straipsnis numato tokio sutarties nutraukimo pagrindus:
a) jeigu nuomininkas ne maþiau kaip 3 mënesius nemoka nuomos
mokesèio. Ðis terminas sutartyje gali bûti ilgesnis, bet ne trum-
pesnis;
b) jeigu nuomininkas arba jo ðeimos nariai ardo arba gadina pa-
talpas;
c) jeigu patalpos naudojamos ne pagal paskirtá;
d) jeigu nuomininkas arba jo ðeimos nariai netinkamu elgesiu su-
daro neámanomas sàlygas kartu arba ðalia gyventi kitiems.
Ðie nuomos sutarties nutraukimo pagrindai atsiranda kaip kaltø
veiksmø pasekmë, todël jais nutraukus nuomos sutartá kalti asmenys
iðkeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu iðkeldinti
tenka esant kitiems pagrindams, kurie nesietini su nuomininko kalte, –
ið græsianèiø sugriûti namø, kai namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa,
turi bûti nugriautas, kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, perpla-
navimo atvejais, nuomininkui turi bûti suteikiama kita tinkama gyventi
patalpa.
288
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. balandþio 18 d. nutartá Nr. 3K–3–
451/2001 UAB „Alksnynė“ v UAB „Holvita“.
415
Jei gyvenamoji patalpa iðnuomota komercinëmis sàlygomis, nuo-

motojo reikalavimu nutraukiant neterminuotà nuomos sutartá nuomo-
tojas turi nuomininkà raðtu áspëti prieð 6 mënesius (CK 6.614 str. 1 d.).
38.4.7.3. Tarnybinës gyvenamosios patalpos
Gyvenamosios patalpos, kurias darbdavys skiria apgyvendinti dar-

buotojui (tarnautojui) dël darbo (tarnybos) pobûdþio toká laikotarpá,
kol tas darbo (tarnybos) pobûdis nepasikeis arba kol nenutrûks darbo
(tarnybos) santykiai, arba kol neiðnyks ástatymø numatytos sàlygos, yra
priskiriamos prie tarnybiniø patalpø. Patalpø priskyrimas (iðbraukimas)
prie tarnybiniø patalpø, darbuotojø (tarnautojø), kuriems tokios patal-
pos gali bûti suteiktos, sàraðai nustatomi valstybës valdþios arba valdy-
mo institucijø, savivaldybës tarybos, juridinio asmens valdymo organo
sprendimu. Ðio sprendimo pagrindu sudaroma nuomos sutartis. CK
6.618 straipsnio 2 dalyje iðvardyti subjektai prie tarnybiniø patalpø gali
priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybës (patikëjimo)
teise.
Tarnybiniø patalpø apskaitos ir naudojimo tvarka nustatyta Lietu-
vos Respublikos Vyriausybës 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878. Ðiø
patalpø nuomos sutarties nutraukimo ir iðkelti ið jø ypatumai susijæ su
patalpø paskyrimo tikslu. Pasibaigus darbo sutarèiai darbuotojai (tar-
nautojai), jø ðeimos nariai privalo iðsikelti ið tarnybiniø patalpø. Iðkel-
dinti ið tarnybiniø patalpø nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos
negalima asmens, kurio darbo santykiai pasibaigë dël to, kad jis tapo
pirmos arba antros grupës invalidu dël su darbu susijusiø prieþasèiø,
taip pat asmens, kuris þuvo arba dingo be þinios dël darbo (tarnybos),
ðeimos nariø. Iðkeldinamiems asmenims suteikiamos kitos gyvenamo-
sios patalpos neturi bûti priskirtos prie tarnybiniø, bet privalo atitikti
sanitarinius bei techninius reikalavimus, bûti toje paèioje gyvenamojoje
vietovëje289.
289
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. geguþës 29 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–3–782/2002 Lietuvos kariuomenė v P. Urba, kat. 45.5.
416
38.4.7.4. Gyvenamøjø patalpø nuoma bendrabuèiuose
Bendrabuèiai yra darbuotojams, tarnautojams, studentams, moks-

leiviams apgyvendinti jø darbo arba mokymosi laiku specialiai pastatyti
arba ðiam tikslui árengti gyvenamieji namai. Bendrabuèiai gali bûti lovø
tipo arba kambariø tipo – tai priklauso nuo to, kas iðnuomojama –
kambarys ar tik lova kambaryje. Bendrabuèiø suteikimo ir naudojimosi
tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais arba kolek-
tyvinëse sutartyse, mokslo ástaigose – ðiø ástaigø valdymo organø spren-
dimais. Nustaèius, kad asmuo naudojasi bendrabuèiu paþeisdamas ben-
drabuèio taisykles, trukdydamas juo naudotis kitiems gyventojams, tei-
smo sprendimu jis gali bûti iðkeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamo-
sios patalpos290.
38.4.7.5. Vieðbuèiai, nakvynës namai ir gydymo bei

socialinës globos institucijø patalpos
Vieðbuèiai – juridiniø arba fiziniø asmenø nuosavybës teise valdo-

mos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai árengtos laikinai atvyku-
siems asmenims apgyvendinti. Jie steigiami ir veikia komercinës veiklos
sàlygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys vieðbuèiuose ilgiau, negu buvo
susitarta, arba nesumokëjæ uþ gyvenimà vieðbutyje, arba paþeidæ nau-
dojimosi vieðbuèiais tvarkà, administracijos teikimu iðkeldinami pagal
prokuroro sankcijà nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Nakvynës namai – tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims sutei-
kiama nemokamai. Tokie namai skirti paramos reikalingiems asme-
nims. Jø steigëjø veiklà numato atitinkami teisës aktai, reguliuojantys
labdarà, bei specialios nakvynës namø taisyklës.
Gydymo arba globos (rûpybos) institucijø patalpose gyvenantys
asmenys nëra nuomininkai. Jø teisinius santykius reguliuoja atitinkami
gydymo ir globos ástatymai, sudaromos paslaugø sutartys.
290
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. geguþës 15 d. nutartá civilinëje byloje
Nr. 3K–3–731/2002, Vilniaus m. savivaldybės valdyba v A. Jaselienė ir kt., kat. 45.5.
417
1. Ar juridinis asmuo gali bûti nuomininku pagal gyvenamosios patal-
pos nuomos sutartá?
2. Kas gali bûti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektu?
3. Ar pasikeitus patalpø savininkui lieka galioti nuomos sutartis?
4. Kokie yra gyvenamosios nuomos sutarties pripaþinimo negaliojan-
èia ypatumai?
5. Kas yra nuomininko ðeimos nariai?
6. Ar artimi giminaièiai, kiti iðlaikytiniai gali bûti pripaþinti nuomi-
ninko ðeimos nariais?
7. Kokios yra gyvenamosios patalpos subnuomos sàlygos?
8. Ar nuomininkas turi teisæ pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamàjà
patalpà?
9. Kokios yra keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sàlygos?
10. Koks aktas gali bûti iðkeldinimo ið gyvenamosios patalpos pagrin-
das?
11. Kas yra „tarnybinë gyvenamoji patalpa“?
12. Kokie yra iðkeldinimo ið tarnybiniø gyvenamøjø patalpø ypatumai?
13. Kas yra bendrabutis?
14. Ar galima subnuomoti gyvenamàsias patalpas bendrabuèiuose?
15. Kokio akto pagrindu gali bûti iðkeldinti fiziniai asmenys, gyvenan-
tys vieðbuèiuose ilgiau, negu buvo sutarta?
16. Kas yra nakvynës namai?
418
39 skirsnis. PANAUDA
Ðia sutartimi viena ðalis (panaudos davëjas) perduoda kitai ðaliai

(panaudos gavëjui) nesunaudojamàjá daiktà laikinai ir neatlygintinai
valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavëjas ásipareigoja gràþinti tà daik-
tà tokios bûklës, kokios jam buvo perduotos, atsiþvelgiant á normalø
susidëvëjimà. Panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties tuo, kad
jos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai. Dël neatlygintinumo
panaudos sutartis panaði á dovanojimo sutartá, taèiau dovanojimo sutar-
timi daiktas perduodamas neatlygintinai nuosavybën. Dël panaðumo á
nuomà panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojanèios
teisës normos (CK 6.477 str. 2 ir 3 d., 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str.,
6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str.). Panaudos santykiai draudþiami tarp
pelno siekianèiø juridiniø asmenø ir jø dalyviø, steigëjø arba valdymo
organo nariø (CK 6.630 str.). Panaudos davëjai gali bûti fiziniai ir juri-
diniai asmenys, daikto savininkai arba kitokia teise daiktà teisëtai val-
dantys asmenys ar daikto savininko ágalioti asmenys291. Panaudos gavë-
jais gali bûti juridiniai ir fiziniai asmenys. Panaudos dalykas – nesunau-
dojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Panaudos davëjas atsako
uþ daikto trûkumus, nebent ðie trûkumai bûtø aptarti panaudos sutarty-
je arba panaudos gavëjui jie buvo þinomi iki sutarties sudarymo, arba
turëjo bûti jo pastebëti daikto perdavimo, apþiûros ar iðbandymo metu.
Daikto panauda gali bûti terminuota arba neterminuota, bet ne ilgesnë
kaip 100 metø (CK 6.479 str. 1 d. ir 6.629 str. 2 d). Sutarties forma pri-
klauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis terminø ir ðaliø
susitarimo. Ji gali bûti registruota vieðajame registre. Panaudos sutartis
nekeièia treèiøjø asmenø teisiø á daiktà. Panaudos gavëjui nesuteikta
teisë daiktà sulaikyti. Ði sutartis yra realinė, vienaðalë. Sutartis baigiasi
bendrais prievoliø pabaigos pagrindais. Sutartis gali bûti nutraukta
prieð terminà panaudos davëjo reikalavimu, jeigu panaudos gavëjas
naudoja daiktà ne pagal paskirtá, nevykdo pareigos iðlaikyti ir saugoti
291
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartá civilinëje byloje Nr.
3K–3–138/2004, Generalinė prokuratūra v Vilniaus m. savivaldybė ir kt., kat. 37.6.
419
daiktà, ið esmës blogina jo bûklæ, jeigu daiktas tampa reikalingas pa-

èiam savininkui. Panaudos gavëjas sutartá gali nutraukti prieð terminà:
a) jeigu nustatomi daikto trûkumai, kurie naudojimàsi daiktu daro
neámanomà arba labai sunkø;
b) dël aplinkybiø, nepriklausanèiø nuo panaudos gavëjo, negalima
daiktu naudotis pagal paskirtá;
c) panaudos davëjas neáspëjo apie treèiøjø asmenø teises á daiktà;
d) panaudos davëjas netinkamai perdavë arba visai neperdavë
daikto.
Neterminuota sutartis gali bûti nutraukta bet kurios ðalies reikala-
vimu áspëjus kità ðalá apie tokius ketinimus prieð 3 mënesius. Sutartimi
galima nustatyti kitus terminus. Panaudos davëjo teisës ir pareigos, jam
mirus arba já reorganizavus, pereina teisiø perëmëjams.
1. Ar panaudos sutarties objektu gali bûti rûðiniais poþymiais api-
brëþti daiktai?
2. Panaudos sutartis yra vienaðalë ar dviðalë?
3. Kuo skiriasi panaudos sutartis nuo dovanojimo, nuomos sutar-
èiø?
4. Koks panaudos sutarties terminas?
5. Kokia forma sudaroma panaudos sutartis?
6. Kada nekilnojamøjø daiktø panaudos sutartis gali bûti panaudo-
ta prieð treèiuosius asmenis?
7. Kokios yra panaudos sutarties nutraukimo taisyklës?
420
40 skirsnis. RANGOS SUTARTIS
Rangos sutartimi viena ðalis (rangovas) ásipareigoja atlikti tam tik-

rà darbà savo rizika pagal kitos ðalies (uþsakovo) uþduotá ir perduoti ðio
darbo rezultatà uþsakovui, o uþsakovas ásipareigoja atliktà darbà priimti
ir uþ já sumokëti (CK 6.644 str. 1 d.).
CK numato bendràsias rangos sutartá reglamentuojanèias teisës
normas, apibrëþianèias rangos sutarties esminius bruoþus, ðaliø teises ir
pareigas, jø atsakomybæ. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami
rangos sutarèiø rûðiø, atsiþvelgiant á rangos ðaliø bei dalyko pobûdá,
ypatumai (pvz., statybos, vartojimo ranga ir pan.). Bûtina paþymëti, jog
CK bendrosios rangos sutartá reglamentuojanèios nuostatos mutatis
mutandis taikomos ir atskiroms rangos sutarèiø rûðims reglamentuoti,
jeigu tà sutarties rûðá nustatanèios teisës normos nesureguliavo kitaip.
Atskiras rangos sutarties rûðis nustatanèios teisës normos yra specialios
teisës normos, kurios bus aptartos vëliau.
Sutarties poþymiai, dalykas, sutarties sudarymas. Ði sutartis kon-
sensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK nenumato specialiø sudaromo sando-
rio formos reikalavimø, todël sudarant rangos sutartá reikia vadovautis
bendromis sandoriø sudarymo taisyklëmis (CK 1.63–1.77 str.), iðskyrus
atvejus, kai specialios normos, reglamentuojanèios atskirø rangos rûðiø
ypatumus, numato kitaip. Sutarties sàlygos nustatomos ðaliø susitarimu,
taèiau tam, kad sutartis bûtø laikoma sudaryta, ðalys turi susitarti dël
esminiø jos sàlygø, t. y. dël sutarties dalyko. Esmine rangos sutarties
sàlyga laikomas ir ðaliø susitarimas dël rangos ávykdymo terminø, t. y.
sutartyje turi bûti nustatoma darbø atlikimo pradþia ir pabaiga, taip pat
gali bûti susitarta ir dël tarpiniø terminø. Sutarties kaina nelaikoma
rangos sutarties esmine sàlyga, iðskyrus kai kurias rangos sutarèiø rûðis,
pavyzdþiui, statybos rangà arba rangos darbus, finansuojamus ið valsty-
bës ar savivaldybës biudþeto. Sutarties kaina nustatoma arba apskai-
èiuojama pagal CK 6.653 straipsnio reikalavimus. Á rangos sutartyje
421
nurodytà kainà áeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turëtø ið-

laidø kompensavimas. Jei ðalys dël kainos nesusitaria, taikomos ben-
dros sutarèiø kainà nustatanèios taisyklës (CK 6.198 str.).
Rangos sutartimi nustatomai atlyginimo uþ atliekamus rangos dar-
bus mokëjimo tvarkai bûdinga tai, kad jeigu pagal rangos sutartá nenu-
matyta atliekamø darbø arba atskirø jø etapø apmokëti ið anksto, uþsa-
kovas privalo sumokëti rangovui sutartyje nustatytà kainà po to, kai yra
priimtas darbø rezultatas, numatant sàlygà, kad darbai atlikti tinkamai
ir laiku arba uþsakovo sutikimu anksèiau nustatyto termino. Rangovas
turi teisæ reikalauti iðmokëti jam avansà arba rankpinigius tik rangos
sutartyje numatytais atvejais.
Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrà darbo
rezultatà arba atlikti kitokius darbus, kuriø metu sukurtas rezultatas
perduodamas uþsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro
darbo rezultatas, turintis materialià iðraiðkà. Tai gali bûti naujo daikto
sukûrimas arba naujø savybiø jau esanèiam daiktui suteikimas (remon-
tas, patobulinimas ir pan.). Visais atvejais sutartimi bûtina nustatyti,
koká darbà atliks ir koká rezultatà perduos rangovas uþsakovui. Paþymë-
tina ir tai, jog nuosavybës teisë á rangovo sukurtà rezultatà pereina uþ-
sakovui tik nuo ðio rezultato perdavimo uþsakovui momento. Iki tol jis
laikomas rangovo nuosavybe. Rangos dalykui bei paèiai rangos sutar-
èiai bûdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir
savarankiðkai nustato uþsakovo uþduoties ávykdymo bûdus. Tai lemia,
jog rangos rezultato atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika tenka
rangovui, t. y. rangovas tokiais atvejais neturi teisës reikalauti ið uþsa-
kovo nei uþmokëti uþ atliktus darbus, nei atlyginti nuostolius. Taèiau
praleidus darbø rezultato perdavimo arba priëmimo terminà minëta
rizika tenka terminà praleidusiai ðaliai.
Nuo rangovo darbø atlikimo savo rizika reikia skirti atsitiktinio
medþiagø þuvimo rizikà (CK 6.649 str.). Rangos sutarèiai bûdinga ir tai,
kad sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka ið savo me-
dþiagos, savo priemonëmis ir jëgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis.
Jei rangovas darbà atlieka ið savo medþiagos, jis atsako uþ jos kokybæ.
Atsitiktinio medþiagø arba árenginiø, perduotø darbams atlikti, þuvimo
arba sugedimo rizika tenka jà davusiai ðaliai. Jei rangovo medþiaga at-
liekant darbà þûva, rangovas neturi teisës reikalauti atlyginti uþ sunau-
dotà medþiagà. Savo ruoþtu uþsakovas neturi teisës reikalauti atlyginti
jo perduotos rangovui ir atsitiktinai þuvusios medþiagos vertæ. Jeigu
422
darbas atliekamas visiðkai arba ið dalies ið uþsakovo medþiagos, tai ran-

govas atsako uþ netinkamà tos medþiagos sunaudojimà. Rangovas pri-
valo pateikti uþsakovui medþiagos sunaudojimo ataskaità ir medþiagos
likutá gràþinti arba, jeigu uþsakovas sutinka, sumaþinti darbø kainà atsi-
þvelgdamas á likusiø nesunaudotø medþiagø vertæ. Be to, tokiais atve-
jais rangovas privalo imtis visø ámanomø priemoniø uþsakovo jam pati-
këto turto saugumui uþtikrinti ir atsako uþ ðio turto praradimà arba
suþalojimà (CK 6.657 str.).
Rangos sutartis turi nemaþai bendrø bruoþø su darbo, pirkimo–
pardavimo, tiekimo, paslaugø teikimo sutartimis. Taèiau kiekvienà ið jø
skiria tam tikri specifiniai poþymiai. Su darbo sutartimi rangos sutartá
sieja tai, kad pagal abi sutartis yra atliekamas tam tikras darbas. Taèiau
nuo darbo sutarties rangos sutartá pirmiausia skiria tai, kad sutarties
ðaliø – rangovo ir uþsakovo, prieðingai nei darbo santykiuose, nesieja
pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutar-
ties atveju pats organizuoja darbà – èia svarbu, kad darbas bûtø atliktas
laiku ir atitiktø sutarties sàlygas. Rangovas darbà atlieka savo rizika.
Todël atsitiktinai þuvus rangos objektui jis negali gauti sutartimi sulygto
atlyginimo. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o dar-
bo rezultatas, kuris perduodamas uþsakovui. Asmuo, dirbantis pagal
darbo sutartá, atlieka darbà, atitinkantá jo pareigybæ, kvalifikacijà, jis
pavaldus ámonës arba ástaigos administracijai, jam privalomos vidaus
darbo tvarkos taisyklës. Daþnai darbo atlyginimas mokamas neatsiþvel-
giant á darbo rezultatà, o jeigu darbo atlyginimas priklauso nuo darbo
rezultato, jis darbuotojui mokamas net jei darbo rezultatas þûva ne dël
darbuotojo kaltës. Be to, darbà pagal darbo sutartá atlieka fiziniai as-
menys.
Nuo pirkimo–pardavimo sutarèiø rangos sutartá daþniausiai skiria
tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ðalims aiðku, koks
daiktas parduodamas ir jis daþniausiai ið karto perduodamas kitos ðalies
nuosavybën. Tuo tarpu rangos atveju tam tikras materialus rezultatas
dar nëra sukurtas, pagamintas ir ðalys susitaria visø pirma dël jo paga-
minimo, pataisymo ar pan. ir tik galiausiai dël perdavimo uþsakovo
nuosavybën, t. y. rangos atveju daikto perdavimas kitos ðalies nuosavy-
bën niekada nesutampa su sutarties sudarymo momentu. Taigi rangos
sutarèiai vertingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti
atliekami darbai, jø pobûdis. Taèiau jeigu atliekamø darbø pobûdis ir
vertë, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra
423
nedideli, tai sutartis pripaþástama ne rangos, o pirkimo–pardavimo su-

tartimi (CK 6.645 str. 4 d.). Be to, rangos sutartimi sukurtas rezultatas
visuomet yra individualaus pobûdþio, tuo tarpu pirkimo–pardavimo
sutartimi kito asmens nuosavybën gali bûti perduodami ne tik individu-
aliais, bet ir rûðiniais poþymiais apibrëþti daiktai. Nuo tiekimo sutarèiø
rangos sutartis pirmiausia skiria tai, kad tiekimo sutarties dalykui bû-
dingi rûðiniai poþymiai, o rangos sutarties dalykui – individualûs. Atlie-
kant rangos darbus uþsakovas turi teisæ kontroliuoti darbø eigà, koky-
bæ, duoti nurodymus dël darbø atlikimo. Tuo tarpu tiekimo sutarèiø
atveju tokiø teisiø pirkëjas neturi.
Nuo paslaugø sutarèiø rûðiø rangos sutartis skiriasi tuo, kad ðios
sutarties dalykà sudaro tam tikro darbo rezultatas, tuo tarpu paslaugø
dalykas – nematerialaus pobûdþio paslaugos, nesusijusios su materia-
laus objekto sukûrimu. Rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas
vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ðios sutarties atveju atlie-
ka svarbiausià vaidmená. Paslaugø sutarties atveju svarbiausi yra atlie-
kami veiksmai – teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas ne-
sukuriamas.
Sutarties ðalys. Ðalys – rangovas bei uþsakovas, kuriø nesieja dar-
bo, pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie priklausomybës santykiai.
Bendra taisyklë, jog rangovu ir uþsakovu gali bûti bet kuris civilinës tei-
sës subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taèiau atkreiptinas
dëmesys á tai, jog rangovams, atsiþvelgiant á atskiros rangos sutarties
rûðá, taikomi specialûs reikalavimai, daþniausiai susijæ su rangovo kvali-
fikacija, ágûdþiais, patirtimi. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik
asmenys, turintys tam valstybës iðduotà licencijà ir pan.
Rangos sutarèiai bûdinga tai, kad rangovas turi teisæ pasitelkti savo
prievolëms ávykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu ástatymai arba
rangos sutartis nenustato, kad uþduotá privalo ávykdyti pats rangovas.
Jeigu uþduoèiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai jø atþvilgiu ran-
govas tampa generaliniu rangovu. Jei rangovas sutarèiai ávykdyti pasi-
telkë subrangovus paþeisdamas ástatymø arba sutarties nustatytas tai-
sykles, jis atsako uþsakovui uþ nuostolius, kuriuos padarë vykdydami
sutartá subrangovai. Generalinis rangovas atsako uþsakovui uþ subran-
govø neávykdytas arba netinkamai ávykdytas prievoles, o subrangovams
– uþ uþsakovo neávykdytas arba netinkamai ávykdytas prievoles. Jeigu
ko kita nenustato ástatymai arba sutartis, uþsakovas ir subrangovas ne-
turi teisës reikðti vienas kitam piniginiø reikalavimø, susijusiø su sutar-
424
èiø, kiekvieno ið jø sudarytø su generaliniu rangovu, paþeidimu. Jeigu

generalinis rangovas sutinka, uþsakovas turi teisæ sudaryti sutartis su
kitais asmenimis dël atskirø darbø. Tokiu atveju ðie asmenys uþ neávyk-
dytà arba netinkamai ávykdytà sutartá atsako tiesiai uþsakovui. Rangos
sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651
straipsnis: jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmenø, tai, jei prievolës
dalykas yra nedalus, visi jie uþsakovui turi solidariosios prievolës skoli-
ninkø ir kreditoriø teises bei pareigas; jei prievolës dalykas yra dalus,
tai ðio straipsnio numatytø asmenø teisës ir pareigos uþsakovui atsiran-
da tik dël atitinkamos dalies (dalinë prievolë), jeigu sutartis nenustato
ko kita.
Ðaliø teisës ir pareigos. Rangos sutarties specifika ta, kad papras-
tai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiðkai nustato uþsako-
vo uþduoties ávykdymo bûdus, be to, atlieka sutartyje sulygtà darbà ið
savo medþiagos, savo priemonëmis ir jëgomis, jeigu ko kita nenustato
sutartis. CK 6.654 straipsnis nustato rangovo ekonomijos paskirstymo
principà, pagal kurá rangovui iðlieka teisë gauti atlyginimà, numatytà
rangos sutartyje, jeigu rangovo faktinës iðlaidos yra maþesnës, negu bu-
vo numatyta nustatant atliekamø darbø kainà, ir jeigu uþsakovas neáro-
do, kad ekonomija turëjo neigiamà átakà sutartyje numatytai darbo ko-
kybei. Bet ðalys gali susitarti ir dël kitokios ekonomijos paskirstymo
tvarkos.
Rangovo pareigos:
a) iki sutarties sudarymo suteikti uþsakovui visà reikiamà infor-
macijà, susijusià su atliekamais darbais, taip pat informacijà
apie darbui atlikti bûtinas medþiagas bei darbui atlikti reika-
lingà laikà. Ði informacija reikalinga tam, kad uþsakovas, prieð
sudarydamas sutartá, galëtø adekvaèiai ávertinti rangovo gali-
mybes atlikti konkreèius darbus, patirtinas iðlaidas ir kitas sà-
naudas, taigi ði informacija leidþia uþsakovui apsispræsti, ar
tikslinga sudaryti sutartá;
b) imtis visø ámanomø priemoniø uþsakovo jam patikëto turto
saugumui uþtikrinti, nes rangovas atsakingas uþ ðio turto pra-
radimà arba suþalojimà. Rangovas turi naudotis sutartyje nu-
matytais jam uþsakovo perduoto turto saugojimo bûdais, jei to
nenumato sutartis. Bûdamas rûpestingas, rangovas privalo
pats protingai pasirinkti perduoto turto saugojimo bûdus ir
priemones;
425
c) laiku vykdyti sutartá ir baigti darbus. Tai reiðkia, kad rangovas,

vykdydamas sutartá, turi atlikti darbus iki numatyto galutinio
termino pabaigos, o jei sutartyje numatyta darbø vykdymo da-
limis sàlyga, kiekviena dalis turi bûti baigta laikantis tarpiniø
terminø;
d) CK 6.659 straipsnyje numatytais atvejais apie aplinkybes, su-
daranèias grësmæ darbo tinkamumui, arba tvirtumui, saugu-
mui, privalo nedelsdamas áspëti uþsakovà ir, kol gaus nuro-
dymus, sustabdyti darbà: jei uþsakovo pateikta netinkama
medþiaga, turtas, dokumentai, uþsakovo nurodymai kelia grë-
smæ darbo rezultatui ar yra kitokiø nuo rangovo nepriklau-
sanèiø aplinkybiø, pagrindþianèiø darbo sustabdymà;
e) atlikti darbus, kad jø kokybë atitiktø rangos sutarties sàlygas,
o jeigu sutartyje kokybës sàlygos nenustatytos, – áprastai to-
kios rûðies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str.);
f) jeigu ástatymas arba rangos sutartis nustato darbø rezultato
kokybës garantiná terminà, pateikti darbø rezultatà, atitinkan-
tá nustatytus kokybës reikalavimus visà garantiná terminà;
g) jeigu ástatymas arba rangos sutartis nustato atliekamø darbø
privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslinin-
kas, privalo tø reikalavimø laikytis. Rangovas turi rûpintis
darbø dokumentacija, neatlikti ástatymo draudþiamø veiksmø;
h) rangovas privalo kartu su darbø rezultatu perduoti uþsakovui
informacijà apie rangos sutarties dalyko naudojimà, jeigu to-
kia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba informaci-
jos pobûdis yra toks, kad be jos neámanoma naudoti darbø re-
zultato pagal sutartyje nustatytà paskirtá.
i) jeigu uþsakovas nutraukia rangos sutartá remdamasis kodekso
6.658 straipsnio 2 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais
pagrindais, rangovas privalo gràþinti uþsakovui jo perduotas
medþiagas ir kitoká turtà, o jeigu to padaryti neámanoma – at-
lyginti jø vertæ pinigais.
Rangovo teisës:
a) pasitelkti savo prievolëms ávykdyti kitus asmenis (subrango-
vus) pagal CK 6.650 straipsná, jei ástatymai arba sutartis ne-
numato ko kita. Pasitelkæs subrangovus rangovas tampa gene-
raliniu rangovu;
426
b) jeigu rangovas nepasiekë sutartyje numatyto rezultato arba

dël jo trûkumø daiktas negali bûti naudojamas pagal paskirtá
dël uþsakovo perduotø medþiagø trûkumø, tai rangovas turi
teisæ reikalauti, kad jam bûtø sumokëta uþ atliktà darbà, ta-
èiau jis turi árodyti, kad medþiagø trûkumø nebuvo galima
pastebëti jas priimant ið uþsakovo;
c) teisë nepradëti darbø arba sustabdyti pradëtus darbus, jeigu
uþsakovas neávykdo rangos sutartyje numatytø savo prieðprie-
ðiniø pareigø arba kliudo rangovui vykdyti sutartá, arba yra ki-
tø aplinkybiø, akivaizdþiai patvirtinanèiø, kad uþsakovas savo
pareigø laiku neávykdys.
Uþsakovo teisës ir pareigos:
a) laiku sumokëti rangovui sutartyje nustatytà kainà, jei mokëji-
mo terminas nenustatytas priëmus darbø rezultatà. Bûtina sà-
lyga – darbai turi bûti atlikti tinkamai ir laiku arba uþsakovo
sutikimu nepasibaigus nustatytam darbø terminui;
b) rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui
pagalbà atliekant darbus. Jei sutartis numato, sumokëti ran-
govui avansà, pateikti projektinæ dokumentacijà ir kt., t. y.
rangovui sudaryti normalias darbo sàlygas. Ði uþsakovo parei-
ga sietina su ðaliø bendradarbiavimo ir abipusio veikimo prin-
cipo ágyvendinimu;
c) aprûpinti uþsakovà reikiamu kiekiu ir tinkamos kokybës me-
dþiaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlik-
ti ið uþsakovo medþiagø;
d) rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant
rangovui apþiûrëti ir priimti atliktà darbà (jo rezultatà), o pas-
tebëjus nukrypimø nuo sutarties sàlygø, bloginanèiø darbø re-
zultato kokybæ, arba kitø trûkumø nedelsiant apie tai praneðti
rangovui pagal CK 6.662 straipsná. Jei sutartis nenumato ko
kita, uþsakovas, priëmæs darbà jo nepatikrinæs, netenka teisës
remtis darbo trûkumø, kurie realiai galëjo bûti nustatyti nor-
maliomis sàlygomis priimant darbà, faktu;
e) bet kuriuo metu tikrinti darbø atlikimo eigà ir kokybæ nesiki-
ðant á rangovo ûkinæ komercinæ veiklà.
Tiek viena, tiek kita ðalis viena kitos atþvilgiu turi elgtis diskretið-
kai, privalo saugoti konfidencialia informacija laikomas komercines
paslaptis, kità sutartyje numatytà neskelbtinà informacijà. Atkreiptinas
427
dëmesys, kad nurodytø ðaliø teisiø ir pareigø sàraðas anaiptol nëra baig-
tinis. Ðalys, atsiþvelgdamos á rangos specifikà, viena kitai keliamus rei-
kalavimus, tarpusavio pasitikëjimo laipsná, sutartyje gali numatyti ir
daugiau abipusiø teisiø ir pareigø tam, kad kiekviena ið ðaliø bûtø sais-
toma kontrahento interesø. Kiekviena vienos ðalies turima subjektinë
teisë atitinka kitos ðalies pareigà. Ðaliai neávykdþius arba netinkamai
ávykdþius pareigas kyla sutartinës atsakomybës klausimas kontrahento
atþvilgiu.
Ðaliø atsakomybë. Rangovas atsako uþ netinkamos kokybës, pavë-
luotai atliktus (per nustatytà terminà neatliktus) arba neatliktus darbus,
netinkamos kokybës medþiagas, virðytà darbø sàmatà. Rangovo atsa-
komybës dydis priklauso nuo sutarties paþeidimo sunkumo ir suteikia
teisæ uþsakovui reikalauti iðieðkoti nuostolius, netesybas, paðalinti trû-
kumus arba ápareigoti rangovà pagaminti kità daiktà, teisæ pavesti tre-
èiajam asmeniui darbà pataisyti rangovo sàskaita, taip pat teisæ atsisa-
kyti priimti darbus ir teisæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá. Rangovo at-
sakomybæ reglamentuoja CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665,
6.670, 6.671 straipsniai. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalá esant neesmi-
niams darbo trûkumams dël netinkamos kokybës darbo uþsakovas turi
teisæ reikalauti ið rangovo: neatlygintinai paðalinti trûkumus per protin-
gà terminà arba atitinkamai sumaþinti darbø kainà, arba atlyginti trû-
kumø ðalinimo iðlaidas. Jei nurodytø veiksmø rangovas neatlieka arba
trûkumai yra esminiai ir nepaðalinami, uþsakovas turi teisæ nutraukti
sutartá ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Ðiuo pa-
grindu uþsakovui nutraukus vienaðaliðkai sutartá rangovas privalo grà-
þinti uþsakovui jo perduotas medþiagas ir kitoká turtà, jei to padaryti
neámanoma – atlyginti jø vertæ pinigais (vienaðalë restitucija). Esminiu
darbo trûkumu laikytini ir tie trûkumai, kuriuos paðalinti ámanoma,
taèiau tam padaryti reikalingos neprotingai didelës iðlaidos. Atsakomy-
bë dël netinkamos kokybës darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezul-
tatas savo savybëmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba
atliktas darbas turi tokiø trûkumø, kurie kliudo panaudoti tà darbo re-
zultatà tai paskirèiai, kuri numatyta sutartyje, arba áprastinei paskirèiai.
Darbo trûkumai gali bûti nustatyti per garantiná terminà, o jeigu jis ne-
nustatytas – per protingà terminà, ne ilgesná kaip dveji metai nuo rezul-
tato perdavimo (CK 6.666 str.).
Reikalavimams, kylantiems dël atliktø darbø trûkumø, nustatomas
vieneriø metø ieðkinio senaties terminas, iðskyrus CK nustatytas iðimtis.
428
Senaties terminai skaièiuojami pagal CK 6.667 straipsnio taisykles.

Rangovas, pasiraðydamas sutartá, tampa atsakingas uþ tai, kad visi
darbai bûtø atlikti laiku, t. y. per sutartyje numatytà terminà, arba kad
atskiri darbai bûtø atlikti dalimis per numatytus tarpinius terminus. Ga-
lutinio termino praleidimo pasekmës yra nustatytos CK 6.652 straipsnio
4 dalyje: tokiu atveju uþsakovas turi teisæ atsisakyti priimti atliktus dar-
bus ir reikalauti atlyginti nuostolius ið uþsakovo tik tuomet, kai dël ter-
mino praleidimo prievolës ávykdymas uþsakovui praranda prasmæ. Tai
reiðkia, kad termino praleidimo formalus pobûdis automatiðkai nesuke-
lia rangovo atsakomybës, jei dël tokio termino praleidimo faktiðkai ne-
nukenèia uþsakovo turtiniai interesai. Paprastai ði taisyklë taikytina dël
neþymiai praleisto termino, kai uþsakovo padëtis nepablogëja dël tokio
rangovo delsimo ávykdyti prievolæ. Neabejotina, kad atliekant darbus
gali atsirasti naujø aplinkybiø, galinèiø sutrukdyti arba pasunkinti ran-
govo uþduotá atlikti darbus per numatytus terminus (tai priklauso nuo
darbø sudëtingumo ir jø trukmës). Taèiau jei rangovas darbus atlieka
neapdairiai lëtai arba nerûpestingai, tokie kalti rangovo veiksmai nëra
pateisinami. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalá, jei rangovas nepradeda
laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbà taip lëtai, kad já baigti iki ter-
mino pabaigos tampa aiðkiai neámanoma, uþsakovas turi teisæ atsisakyti
sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju taikomos CK
6.670 ir 6.671 straipsniø restitucijos sàlygos: rangovas privalo gràþinti
uþsakovui jo perduotà turtà, jei tai neámanoma, – atlyginti turto vertæ
pinigais, uþsakovas privalo sumokëti uþ faktiðkai atliktus darbus.
Sutarties ðaliø bendradarbiavimo, rangovo veikimo uþsakovo inte-
resais ir ekonomiðkumo principai lemia rangovo atsakomybæ uþ netin-
kamà uþsakovo perduotos medþiagos darbams atlikti panaudojimà (CK
6.648 str.). Netinkamas medþiagos naudojimas gali bûti suprantamas
kaip medþiagos (þaliavos) sunaudojimas ne pagal paskirtá, jos sugadi-
nimas naudojant kitoms reikmëms, neprotingai didelio medþiagos kie-
kio sunaudojimas, medþiagos daliø arba likuèio neiðsaugojimas (pasisa-
vinimas) ir pan. Rangovas turi pateikti medþiagos panaudojimà pateisi-
nanèià ataskaità, gràþinti likutá. Prieðingu atveju uþsakovas turi teisæ
likuèio vertës dydþiu sumaþinti rangovui mokamà darbø kainà. CK
6.648 straipsnio 5 dalis numato dispozityvià normà, kad rangos sutartyje
gali bûti numatytos medþiagø sunaudojimo normos, likuèiø ir pagrindi-
niø atliekø gràþinimo terminai, rangovo atsakomybë uþ ðiø pareigø ne-
vykdymà. Jei rangovo faktinës iðlaidos maþesnës nei nustatytoji darbø
429
kaina, rangovui iðlieka teisë gauti nustatytà atlyginimo dydá, jeigu toks
sutaupymas neturëjo átakos darbø kokybei. Ðia norma ástatymø leidëjas
daro rangovà suinteresuotà racionaliai atlikti darbus, rasti optimalø
darbø kainos ir kokybës santyká.
Uþsakovas atsako uþ tai, kad nevykdo savo prieðprieðiniø pareigø
(nepateikia medþiagø, árenginiø, dokumentø), ásipareigojimo sumokëti
rangos sutartyje nustatytà atlyginimà, atsisako teikti pagalbà rangovui,
jei tokia pareiga nustatyta sutartyje, vengia priimti atliktà darbà. Uþsa-
kovo atsakomybës sàlygas numato CK 6.656, 6.660–6.662 straipsniai.
Rangovas ðiuo atveju turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius, ávykdyti
prievoles arba atsisakyti sutarties atsiþvelgdamas á tai, kaip uþsakovas
paþeidþia sutartá.
CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato uþsakovo atsakomybæ uþ su-
tartyje nurodytø ðaliø bendradarbiavimo pareigø nevykdymà. Rangovas
turi teisæ imtis ðiuose straipsniuose nurodytø teisiniø priemoniø, kai
uþsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo uþsakovui tenkanèiø
prieðprieðiniø pareigø, daro kliûtis rangovui atlikti sutartyje numatytà
uþduotá arba laiku nevykdo kitø sutartyje numatytø pareigø. Dël tokiø
uþsakovo veiksmø rangovas turi teisæ reikalauti proporcingos kompen-
sacijos arba nukelti darbo pabaigos terminà, arba vienaðaliðkai nutrauk-
ti sutartá.
Jeigu uþsakovas nevykdo savo ásipareigojimo sumokëti rangos su-
tartyje nustatytà atlyginimà arba kitokià sutarties ðaliø sutartà sumà,
rangovas turi teisæ iðieðkoti jam pagal sutartá priklausanèias sumas uþ
atliktà darbà ið uþsakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti
darbø rezultato sulaikymo teise pagal CK 6.656 straipsná. Jei uþsakovas
nevykdo prievolës priimti darbus pasibaigus sutarties terminui, tai ran-
govas, du kartus per mënesá áspëjæs uþsakovà, turi teisæ parduoti darbø
rezultatà tretiesiems asmenims ir uþskaityti sau priklausanèius mokëji-
mus. Be to, vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio þuvimo
ar sugadinimo rizika tenka uþsakovui.
40.2. Atskiros rangos sutarèiø rûðys
Atskiros rangos sutarèiø rûðys: CK reglamentuoja vartojimo rangos

(CK 6.672–6.680 str.), statybos rangos (CK 6.681–6.699 str.), projekta-
vimo ir tyrinëjimo darbø rangos (CK 6.700–6.704 str.), rangos darbø,
430
finansuojamø ið valstybës ir savivaldybiø biudþeto (CK 6.705–6.706

str.), ypatumus.
40.2.1. Vartojimo ranga
Pagal vartojimo rangos sutartá rangovas, besiverèiantis tam tikru

verslu, ásipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) uþsakymà atlikti
tam tikrà buitinius arba asmeninius uþsakovo ar jo ðeimos poreikius
tenkinantá darbà, o uþsakovas ásipareigoja priimti darbo rezultatà ir uþ
já sumokëti. Vartojimo rangai taikomos rangos bendrosios nuostatos
tiek, kiek jos neprieðtarauja specialiosioms vartojimo rangos nuosta-
toms, taip pat mutatis mutandis CK normos, reglamentuojanèios varto-
jimo pirkimà–pardavimà ir nesàþiningas vartojimø sutarèiø sàlygas.
Vartojimo rangai neatsiejamai taikytini ir kiti su vartotojø teisiø gynimu
susijæ ástatymai.
Vartojimo rangos sutarèiai bûdingos ðalys: rangovas, uþsiimantis
verslu, ir uþsakovas – vartotojas (fizinis asmuo), uþsakæs buitinius arba
asmeninius poreikius tenkinantá darbà. Tokia subjektinë sudëtis lemia,
kad ðalys yra nelygiavertës, dël to ástatymø leidëjas skiria daugiau dë-
mesio vartotojo, esanèio silpnesniàja sutarties ðalimi, teisëtø interesø
apsaugai. Vartojimo rangos sutartis priskirtina vieðosioms sutartims,
dël to paprastai uþsakovai sudaro sutartis prisijungimo bûdu. Tai reið-
kia, kad tokias sutartis pagal standartines sàlygas rangovas privalo su-
daryti su bet kuriais vartotojais, atskiroms jø grupëms arba konkretiems
asmenims neteikti tam tikrø privilegijø arba, atvirkðèiai, diskriminuoti
vartotojø. Vartojimo rangos skirsnyje grieþèiau reglamentuoti rangovo
ir uþsakovo santykiai, taikomos papildomos uþsakovo garantijos (CK
6.673 str.). Rangovas neturi teisës reikalauti, kad á vartojimo rangos
sutartá bûtø átraukti papildomas darbas arba paslaugos, uþsakovas turi
teisæ atsisakyti sumokëti uþ tokius atliktus darbus. Ði norma nepanaiki-
na galimybës rangovui siûlyti uþsakovui atlikti naujus darbus arba pa-
slaugas. Uþsakovas (vartotojas) turi teisæ bet kada iki darbø priëmimo
vienaðaliðkai nutraukti sutartá sumokëjæs dalá kainos, proporcingos at-
liktø darbø vertei.
CK numato rangovo pareigà suteikti uþsakovui bûtinà ir teisingà
informacijà apie siûlomus darbus. Uþsakovas turi teisæ nutraukti sutartá
nesumokëdamas uþ atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius,
jei dël rangovo pateiktos informacijos trûkumo arba netikslumo buvo
431
sudaryta sutartis atlikti darbà, pagal savo savybes neatitinkantá to, kà

uþsakovas turëjo omenyje (CK 6.674 str.). Bûtina informacija laikytini
duomenys apie esmines darbø savybes, ypatumus, kainà, atsiskaitymø
tvarkà ir kt. Teisinga informacija yra tokie realià tikrovæ atitinkantys
duomenys, kurie nurodomi paèioje sutartyje arba kituose atliekamø
darbø dokumentuose, rangovas gali pateikti tokià informacijà ir þodine
forma, jei tai numato sutartis. CK 6.667 straipsnis numato, kad rango-
vas, perduodamas darbø rezultatà uþsakovui, privalo áspëti uþsakovà
apie darbø rezultato naudojimo sàlygas ir nurodyti uþsakovui reikala-
vimus, kuriø bûtina laikytis naudojant darbø rezultatà, bei galimas to-
kiø reikalavimø nesilaikymo pasekmes uþsakovui ir kitiems asmenims.
CK 6.678 straipsnis numato specifines atsakomybës sàlygas siekiant
apsaugoti vartotojo saugumà, jei tai kelia grësmæ uþsakovo arba kitø
asmenø gyvybei ar sveikatai. Reikalavimai dël neatlygintinio darbo trû-
kumø paðalinimo gali bûti pareikðti per du, o jeigu sutarties dalykas
buvo pastatas, árenginys ar kitoks statinys – per deðimt metø nuo darbø
rezultato priëmimo momento. Ðie reikalavimai pareiðkiami nepaisant
trûkumø iðaiðkëjimo momento, taip pat ir tuomet, kai trûkumai iðaiðkë-
jo pasibaigus garantiniam darbø terminui. Atsiþvelgtina á tai, ar egzis-
tuoja prieþastinis ryðys tarp atsiradusiø trûkumø ir rangovo atliktø dar-
bø, bûtent ðis kriterijus lemia tokio reikalavimo pagrástumà.
CK taip pat numato papildomas rangovo teises, jei uþsakovas ven-
gia priimti darbo rezultatà (CK 6.679 str.). Praëjus dviem mënesiams
po raðtiðko áspëjimo apie uþsakovo pareigà priimti darbø rezultatus,
rangovas turi teisæ parduoti sutarties dalykà uþ protingà kainà, áskaityti
sau priklausanèius mokëjimus ir likusià sumà ámokëti á depozità. Rað-
tiðkà áspëjimà rangovas turi siøsti tinkamu uþsakovo gyvenamosios vie-
tos adresu. Per nurodytà terminà uþsakovui neatsiliepus, rangovas gali
parduoti darbø rezultatà (daiktà), esantá sutarties dalyku, uþ realià rin-
kos kainà ir taip kompensuoti savo pagal sutartá neatlygintas iðlaidas
bei negautà atlyginimà uþ darbà.
40.2.2. Statybos ranga
Bendrieji sutarties bruoþai, poþymiai. Statybos rangos sutartimi

rangovas ásipareigoja per sutartyje nustatytà terminà pastatyti pagal
uþsakovo uþduotá statiná arba atlikti kitus statybos darbus, o uþsakovas
ásipareigoja sudaryti rangovui bûtinas statybos darbams atlikti sàlygas,
432
priimti darbø rezultatà ir sumokëti sutartyje nustatytà kainà (CK 6.681

str.). Statybos rangos sutartis turi savø ypatumø, iðskirianèiø ðià sutartá
ið kitø rangos rûðiø ir lemianèiø jos atskirà reglamentavimà292: darbai
ðios sutarties pagrindu atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; spe-
cifinis ðios sutarties dalykas, subjektinë sudëtis (sutarties ðalys – investi-
cinës veiklos dalyviai, statybinës organizacijos ir kt.); sutartiniø santykiø
tarp uþsakovo ir rangovo tæstinumas; aktyvus ðaliø bendradarbiavimas
vykdant sutartá; daþnai pasitaikantis generaliniø rangovø ir subrangovø
dalyvavimas; specialiø norminiø aktø, reguliuojanèiø statybos rangos
teisinius santykius, sistema (Lietuvoje statybos rangà reglamentuoja
galiojantis CK, 2001 m. lapkrièio 8 d. Statybos ástatymas293, 2002 m. va-
sario 26 d. Vyriausybës nutarimas Nr. 280 „Dël Lietuvos Respublikos
statybos ástatymo ágyvendinimo“294, kiti poástatyminiai aktai). Statybos
rangos sutarties pagrindu atliekami statybos darbai yra vienas pagrindi-
niø nekilnojamojo turto sukûrimo ir gerinimo priemoniø. Be to, statybø
metu sukurti objektai yra individualaus pobûdþio, paprastai skirti ilga-
laikiam naudojimui (eksploatacijai). Objektø statyba yra techniðkai su-
dëtingas, ilgai trunkantis, nemaþai lëðø kainuojantis ir su ðaliø rizika
susijæs procesas. Todël ðalis turi atidþiai pasirinkti kontrahentà ir aið-
kiai, iðsamiai sureguliuoti tarpusavio teises bei pareigas sudaromoje
statybos rangos sutartyje.
Sutarties dalykas – ámoniø, pastatø, gyvenamøjø namø ir kitokiø
statiniø statyba arba rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas
arba kitokie darbai.
Sutarties ðalys. Ðalys yra uþsakovas ir rangovas. Ágyvendinant
konkreèius statybos projektus, be uþsakovo ir statybos organizacijø
(rangovo), paprastai dalyvauja ir kiti asmenys (projektuotojai, architek-
tai, inþinieriai ir kt.). Uþsakovu statybos rangos sutartyje gali bûti bet
kuris fizinis arba juridinis asmuo, galintis ágyvendinti savo statytojo tei-
sæ: pagal Statybos ástatymo 3 straipsnio reikalavimus nuosavybës teise
ar kitais teisëtais pagrindais valdo þemës sklypà, yra parengtas ir sude-
rintas statybos projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statybai.
Jei pagal statybos rangos sutartá uþsakovas yra fizinis asmuo – vartoto-
292
Суханов Е. А. и др. Гражданское право. Москва, 2000. Том 2, полутом 1, c.
540.
293
294
433
jas ir statybos darbai atliekami siekiant patenkinti asmeninius, ðeimos

ar namø ûkio poreikius, nesusijusius su jo verslu ar profesija, sutarèiai
taikomos vartojimo rangos sutarties nuostatos.
Rangovu gali bûti Lietuvoje áregistruota ámonë, kurios ástatuose
numatyta statyba kaip veiklos rûðis, taip pat fizinis asmuo, turintis sta-
tybos darbø patentà, bei uþsienio valstybës statybos ámonë, turinti savo
ðalies institucijø iðduotus atestavimo dokumentus (Statybos ástatymo 15
str.). Kai visi arba ne visi statybos darbai atliekami ne rangovo asmenið-
kai, o pasitelkiant kitus asmenis (subrangovus), uþsakovas sudaro staty-
bos rangos sutartá su generaliniu rangovu, kuris atskirus statybos darbus
paveda atlikti subrangovams, jei to nedraudþia statybos rangos sutartis.
Uþ subrangovams pavestus atlikti darbus uþsakovui atsakingas genera-
linis rangovas.
Sutarties sudarymas, esminës sàlygos: susitarimas dël dalyko (ob-
jekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminø ir kainos. Sutar-
tyje privalo bûti nurodyta su ja susijusiø dokumentø sudëtis (normaty-
viniai statybos dokumentai), taip pat kuri ðalis ir per kokius terminus
turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos
rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sàmata,
statinio projektas bei kiti parengti ir ðaliø suderinti techniniai doku-
mentai.
Specifinës rangovo teisës ir pareigos:
a) preziumuojama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus,
numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, nebent
sutartis numato kà kita;
b) rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyviniø
statybos dokumentø nustatytus reikalavimus ir sutartá (sutar-
ties dokumentus), kurioje nustatyta darbø kaina bei statinio
(darbø) kokybës reikalavimai. Rangovui statybos metu pada-
rius iðvadà, kad bûtina atlikti papildomus statybos darbus, ne-
numatytus techniniuose dokumentuose, ir dël to padidinti su-
tarties kainà, privalo nedelsdamas apie tai praneðti uþsakovui
ir laukti jo nurodymø. Uþsakovui nepateikus atsakymo, ran-
govas turi teisæ sustabdyti darbus ir reikalauti atlyginti nuosto-
lius;
c) rangovas privalo pristatyti statybai reikalingas medþiagas,
árenginius, detales ir kitokias konstrukcijas, jeigu statybos
rangos sutartis nenustato, kad tai daryti yra uþsakovo pareiga;
434
d) rangovas turi teisæ reikalauti perskaièiuoti sutarties kainà, jei-

gu dël ne nuo jo priklausanèiø aplinkybiø faktiðka statybos
darbø kaina padidëjo daugiau kaip 15 proc.;
e) rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, pri-
valo laikytis ástatymø ir normatyviniø statybos dokumentø nu-
statytø aplinkos apsaugos ir darbø saugumo reikalavimø.
Specifinës uþsakovo teisës ir pareigos:
a) uþsakovas privalo laiku suteikti þemës sklypà statybai (statyb-
vietæ);
b) sutartyje numatytais atvejais ir tvarka uþsakovas taip pat pri-
valo perduoti rangovui naudotis pastatus arba árenginius, tei-
kti kroviniø veþimo paslaugas, árengti laikinus energijos arba
vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikian-
èius teisæ atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitas su-
tartyje numatytas paslaugas;
c) uþsakovas turi teisæ kontroliuoti ir priþiûrëti atliekamø staty-
bos darbø eigà ir kokybæ, statybos darbø grafiko laikymàsi,
rangovo tiekiamø medþiagø kokybæ, uþsakovo perduodamø
medþiagø naudojimà pagal CK 6.689 straipsná. Ágyvendinda-
mas ðià teisæ uþsakovas neturi teisës kiðtis á rangovo ûkinæ
komercinæ veiklà (rangovo nepavaldumo uþsakovui princi-
pas). Statybos ástatymo 30 straipsnis numato, kad statinio sta-
tybos techninë prieþiûra yra privaloma, iðskyrus atvejus, kai
atliekamas statinio paprastesnis remontas, nes kitaip rango-
vas, netinkamai vykdæs sutartá, gali remtis aplinkybe, kad uþ-
sakovas nevykdë statybos darbø kontrolës ir prieþiûros (CK
6.689 str.);
d) uþsakovas, vykdydamas savo pareigas bei ágyvendindamas tei-
ses, susijusias su statybos prieþiûra ir kontrole, pasitelkia pro-
jektuotojà ir kitus asmenis (inþinieriø, konstruktoriø, konsul-
tantà). Taigi uþsakovas, padedamas kvalifikuotø asmenø, gali
kontroliuoti, kaip vykdomas statinio projektas, ágyvendinama
statinio architektûra;
e) uþsakovas privalo sumokëti uþ visus iki konservavimo atliktus
darbus, taip pat atlyginti iðlaidas, susijusias su darbø nutrau-
kimu ir objekto konservavimu, áskaitant á jas naudà, kurià
rangovas gavo arba galëjo gauti dël nutrauktø darbø. Taigi
statinio konservavimo darbai faktiðkai atliekami uþsakovo lë-
435
ðomis. Toks bûtinumas stabdyti darbus kyla dël ávairiø prie-

þasèiø, ne visuomet dël vienos ið ðaliø valios, pavyzdþiui, dël
valstybës institucijos, teismo sprendimo ir kt. Iðnykus tokioms
aplinkybëms, statyba gali bûti atnaujinta sutartyje numatyto-
mis sàlygomis.
Abi sutarties ðalys privalo bendradarbiauti (kooperavimosi parei-
ga). Sàþiningas ðaliø bendradarbiavimas reiðkia padëjimà viena kitai
ágyvendinti teises ir pareigas, taigi kontrahentui uþtikrinama galimybë
vykdyti ásipareigojimus.
Pagal CK 6.694 straipsná gavæs rangovo praneðimà apie pasirengi-
mà perduoti atliktø darbø rezultatà uþsakovas privalo nedelsdamas pa-
prastai savo lëðomis pradëti priimti darbus. Atsiþvelgiant á statybos ran-
gos darbø pobûdá prieð priimant rezultatà turi bûti atliekami bandymai
ir kontroliniai matavimai (CK 6.694 str. 5 d.). Darbø perdavimas ir pri-
ëmimas áforminamas aktu, kurá pasiraðo dvi ðalys. Jeigu viena ið ðaliø
atsisako pasiraðyti aktà, jame raðoma atsisakymo þyma ir aktà pasiraðo
kita ðalis. Vienaðalis perdavimo aktas gali bûti teismo pripaþintas nega-
liojanèiu, jeigu teismas pripaþásta, kad kita ðalis atsisakë pasiraðyti aktà
pagrástai.
Atsakomybës specifika. Rangovas atsako uþsakovui uþ nukrypimus
nuo normatyviniø statybos dokumentø reikalavimø, taip pat uþ tai, kad
nepasiekë ðiuose dokumentuose arba sutartyje numatytø statybos darbø
rodikliø (ámonës gamybiniø pajëgumø, atsparumo ir kt.). Jei statiniai ir
árenginiai rekonstruojami, rangovas atsako uþ statinio arba árenginio
patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumaþëjimà ar netekimà. Uþ
netinkamos kokybës atliktus darbus rangovui kyla atsakomybë taikant
mutatis mutandis CK 6.665 straipsnio taisykles. Rangovas neatsako uþ
smulkius nukrypimus nuo normatyviniø statybos dokumentø reikalavi-
mø. Dël tø nukrypimø kilus ginèui, árodinëjimo naðta, kad nukrypimai
neturëjo átakos darbø kokybei, tenka rangovui (6.695 str. 3 d.). Statybos
objekto arba jo dalies atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika, kol já pri-
ims uþsakovas, pagal CK 6.682 straipsná tenka rangovui. Nuo atskirø
darbø etapø priëmimo momento uþsakovui pereina tos darbø dalies
þuvimo arba sugedimo rizika, iðskyrus atvejus, kai tai atsitinka dël ran-
govo kaltës. Rangovas neatsako uþ statybos objekto arba jo dalies þu-
vimà (sugedimà) vieninteliu atveju – esant uþsakovo kaltei, kai tai atsi-
tinka dël uþsakovo medþiagø netinkamos kokybës ar dël uþsakovo ne-
tinkamø nurodymø – tuomet rangovas turi teisæ reikalauti sumokëti
436
sutartyje numatytà darbø kainà avansu. Statybos rangos sutartis gali

numatyti ðalies, kuriai tenka objekto atsitiktinio þuvimo (sugedimo)
rizika, pareigà apdrausti statybos objektà arba paèià sutarties ðalá civili-
nës atsakomybës draudimu uþ kitiems asmenims padarytà þalà (CK
6.683 str. 1 d.). Statinio projektuotojo ir rangovo civilinë atsakomybë
draudþiama privalomuoju draudimu visais atvejais (Statybos ástatymo
37 str. 1 d.).
Uþ statinio sugriuvimà ir dël to padarytà þalà atitinkamai atsako
rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priþiûrëtojas, jeigu objek-
tas sugriuvo dël projektavimo, konstrukcijø ar statybos broko arba dël
netinkamo þemës grunto. Rangovas, projektuotojas arba statybos te-
chninis priþiûrëtojas atsako uþ objekto sugriuvimà ar defektus, jeigu
objektas sugriuvo arba defektai buvo nustatyti per ðiuos ástatyme (CK
6.698 str.) numatytus ir èia ávardytus garantinius terminus nuo darbø
perdavimo momento:
1) per penkerius metus;
2) per deðimt metø – esant paslëptø statinio elementø (konstrukci-
jø, vamzdynø ir kt.);
3) per dvideðimt metø – esant tyèia paslëptø trûkumø.
Nustatyti terminai pradedami skaièiuoti nuo darbø rezultato atida-
vimo naudoti dienos.
40.2.3. Projektavimo ir tyrinëjimo darbø ranga
Projektavimo ir tyrinëjimo darbø sutartimi rangovas (projektuoto-

jas, tyrinëtojas) ásipareigoja atlikti pagal uþsakovo uþduotá tyrinëjimo ir
projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus arba sukurti ki-
toká darbø rezultatà ir perduoti já uþsakovui, o uþsakovas ásipareigoja
priimti darbø rezultatà ir sumokëti uþ atliktà darbà (CK 6.700 str.).
Sutarties dalykas – kûrybinës veiklos rezultatas, áforminamas pro-
jektiniais sàmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui
statyti arba árengti. Sutarties ðalys – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Sutarties formos ástatymas nedetalizuoja, dël to taikytini bendrieji san-
doriø formos reikalavimai. CK 6.702 ir 6.704 straipsniai numato speci-
fines rangovo bei uþsakovo pareigas, pagal ðià sutartá uþsakovas privalo
perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo
ir tyrinëjimo darbø uþduotá bei kitus techniniams dokumentams pa-
rengti bûtinus duomenis; bendradarbiauti su rangovu jam vykdant uþ-
437
duotá; sumokëti rangovui sutartyje numatytomis sàlygomis darbø kainà;

darbø rezultatà naudoti sutartyje aptartiems tikslams. Rangovas privalo
atlikti darbus pagal uþduoties ir kitø pradiniø duomenø nustatytus rei-
kalavimus ir gali nuo jø nukrypti tik jeigu uþsakovas sutinka; atlikdamas
uþduotá turi bendradarbiauti su uþsakovu, saugoti perduotà konfiden-
cialià informacijà; parengtus techninius dokumentus ir atliktus darbus
suderinti su uþsakovu ir, jeigu tai bûtina, su atitinkamomis valstybës
institucijomis, tuomet juos perduoti uþsakovui. Techniniø dokumentø
parengimas apima projektavimo dokumentø, konstrukcijø brëþiniø,
schemø, vietovës planø ir pan. parengimà. Tyrinëjimo darbai atliekami
nagrinëjant tam tikrus aplinkos veiksnius, pavyzdþiui, siekiant nustatyti
naudingøjø iðkasenø vietà, kieká, gylá, kitus parametrus, taip pat ásitikin-
ti tam tikros tolesnës veiklos tikslingumu, objekto statybos galimybëmis
ir t. t.
Atsakomybës specifika. Pagal sutartá projektuotojas (tyrinëtojas)
atsako uþ netinkamai parengtus techninius dokumentus arba netinka-
mai atliktus tyrinëjimo darbus, taip pat uþ perdarytus statybos darbus
dël netinkamai atliktø projektavimo (tyrinëjimo) darbø arba netinka-
mai parengtø techniniø dokumentø bei uþ darbø (dokumentø) trûku-
mus, kurie buvo nustatyti darbø pagal parengtus techninius dokumen-
tus vykdymo metu arba priimant tyrinëjimo darbø rezultatà, arba nau-
dojant ðiø darbø pagrindu sukurtà objektà. Techniniø dokumentø trû-
kumai gali bûti ávardijami juose padarytomis skaièiavimo, grafinëmis
klaidomis, tyrinëjimo darbø trûkumai yra tuomet, kai tie darbai atlikti
netinkamai, nëra iðsamûs, jais remiantis negalima padaryti iðvadø, dël
kuriø tie darbai buvo atliekami, ir pan. Jeigu nustatomi techniniø do-
kumentø arba tyrinëjimo darbø trûkumai, rangovas privalo uþsakovo
reikalavimu neatlygintinai iðtaisyti techniniø dokumentø trûkumus arba
ið naujo atlikti tyrinëjimo darbus bei atlyginti uþsakovui nuostolius, jei-
gu rangos sutartis nenustato ko kita.
40.2.4. Rangos darbai, finansuojami ið valstybës

arba savivaldybës biudþeto
Ðie rangos darbai vykdomi valstybës arba savivaldybës (vieðosioms)

reikmëms valstybës arba savivaldybës institucijø uþsakymø pagrindu.
Darbai vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka, ið-
skyrus ástatymø nustatytas iðimtis. CK nuostatos joms sudaryti taiko-
438
mos, jei kiti specialûs ástatymai nenumato ko kita. Ði taisyklë nulemta

to, kad valstybës bei savivaldybiø institucijos turi specialøjá teisnumà,
dël to rangos santykiuose ðie vieðieji asmenys dalyvauja ástatymuose,
nuostatuose, kituose jø steigimo dokumentuose numatytomis sàlygo-
mis. Galimi atvejai, kai rangos darbai atliekami ið valstybës arba savi-
valdybiø biudþeto ne konkreèios institucijos naudai, taèiau visuomet
rangos darbus kontroliuoja ir valstybei arba savivaldybei atstovauja tam
ágaliota institucija (pvz., finansuojamas ið valstybës biudþeto keliø tie-
simas, tiltø statyba). Galima situacija, kai darbai finansuojami ið keliø
ðaltiniø, pavyzdþiui, dalimis ið valstybës biudþeto, ið savivaldybës biu-
dþeto ir kitø uþsakovø – komerciniø subjektø arba fondø lëðomis. Jeigu
rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nusta-
tomas pagal paskelbtas konkurso sàlygas ir konkurso metu pateiktus
rangovo, laimëjusio konkursà, pasiûlymus. Savo ruoþtu konkurso ren-
gëjas (valstybës ar savivaldybës institucija) tampa ápareigotas pats ar
per ágaliotas kitas institucijas sudaryti sutartá su konkurso laimëtoju.
1. Kodël rangos sutartis yra konsensualinë?
2. Kodël rangos sutartis yra dviðalë?
3. Kokios yra esminës rangos sutarties sàlygos?
4. Ar sutartis dël darbø atlikimo gali bûti pripaþástama pirkimo–
pardavimo sutartimi?
5. Kuo skiriasi rangos ir darbo sutartys?
6. Kuo skiriasi rangos sutartis nuo paslaugø sutarèiø?
7. Kokiais atvejais rangovø atsakomybë yra solidari?
8. Kas gali bûti rangos sutarties ðalimis?
9. Kokios yra uþsakovo pareigos?
10. Kokios yra rangovo pareigos?
11. Kaip paskirstoma medþiagø, árenginiø, darbø rezultato arba
tarpinio darbø etapo rezultato atsitiktinio þuvimo arba sugedi-
mo rizika?
12. Koks ieðkinio senaties terminas taikomas reikalavimams dël at-
liktø darbø trûkumø?
13. Kas yra „rangovo ekonomija“?
439
14. Kokia yra vartojimo rangos sutarties samprata?

15. Kokia yra statybos rangos sutarties samprata?
16. Kokia yra projektavimo ir tyrinëjimo rangos sutarties sampra-
ta?
17. Kokie yra garantiniai statybos rangos sutarties terminai?
18. Kaip sudaromos rangos sutartys valstybës arba savivaldybës ins-
titucijø uþsakymø pagrindu?
440
41 skirsnis. MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI,

KONSTRAVIMO IR TECHNOLOGINIAI
DARBAI
Pagal mokslinio tyrimo darbø sutartá viena ðalis (vykdytojas) ásipa-

reigoja pagal kitos ðalies (uþsakovo) techninæ uþduotá atlikti mokslinius
tyrimus, o pagal bandomøjø, konstravimo ar technologiniø darbø sutar-
tá – parengti naujo gaminio pavyzdá arba jo gamybos konstrukcijos do-
kumentus ar naujà technologijà, o uþsakovas ásipareigoja priimti darbà
ir uþ já sumokëti (CK 6.707 str.).
Ðiame CK straipsnyje ávardytos dvi sutarèiø rûðys: sutartis dël
mokslinio tyrimo darbø ir sutartis dël bandomøjø, konstravimo arba
technologiniø darbø. Sutartys daug kuo panaðios, todël jos reguliuoja-
mos viename kodekso skyriuje. Ðios sutartys yra 2000 m. CK naujovë,
1964 m. CK tokios sutarèiø rûðies neiðskyrë.
Ðios sutartys turi bendrø bruoþø su rangos sutartimi. Vis dëlto spe-
cifinis sutarèiø turinys leidþia iðskirti atskirà sutarèiø rûðá. Nagrinëjamø
sutarèiø, kaip ir rangos sutarèiø, dalykas yra darbø rezultatas. Rangos
sutartyje darbo rezultatas yra konkretus ir realiai pasiekiamas. Moksli-
nio tyrimo darbø ir bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø
sutartyse darbø rezultatas susijæs su kûrybinës uþduoties vykdymu, dël
to sutarties sudarymo metu darbø rezultatas ne visuomet gali bûti tiks-
liai apibrëþtas, ne visuomet yra þinoma, ar rezultatas apskritai yra pasi-
ekiamas. Jei tinkamai vykdant sutartá rezultatas nepasiekiamas, tai nëra
laikoma sutarties paþeidimu (pvz., vykdant sutartá, kurios tikslas – pa-
tobulinti gamybos technologijà, paaiðkëja, kad to padaryti neámanoma).
Sutarties dalyku esantys darbø rezultatai yra susijæ su intelektine ir kû-
rybine asmens, vykdanèio uþduotá, veikla, todël nustatant ðiø sutarèiø
sàlygas turi bûti laikomasi ástatymø dël intelektinës nuosavybës (Paten-
tø, Dizaino, Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø bei kitø ástatymø). Pavyz-
dþiui, sutartyje negalima numatyti sàlygos, kuria vykdytojas perduoda
neturtines teises á kûriná, esantá darbo rezultatu, uþsakovui. Tokia sutar-
ties sàlyga prieðtarautø Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 38
441
straipsnio 4 daliai, numatanèiai, kad neturtinës autoriø teisës negali

bûti perduodamos.
Mokslinio tyrimo darbø ir bandomøjø, konstravimo arba technolo-
giniø darbø sutartys turi panaðumø ir su autorine kûrinio uþsakymo
sutartimi. Vis dëlto tai yra skirtingos sutartys: autorine kûrinio uþsaky-
mo sutartimi siekiama, kad bûtø sukurtas kûrinys ir uþsakovas sutartyje
nustatytu bûdu galëtø juo naudotis, tuo tarpu mokslinio tyrimo darbø ir
bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø sutarèiø tikslas yra
ávykdyti konkreèià mokslinæ techninæ uþduotá, o darbo rezultatas nebû-
tinai yra autoriø teisës saugomas objektas.
Nagrinëjamos sutartys yra dviðalës, konsensualinës, atlygintinës.
Sutarèiø formai specialûs reikalavimai nëra keliami, todël sudarant ðias
sutartis turi bûti laikomasi bendrøjø sandoriø formai keliamø reikala-
vimø.
Ðalimis pagal sutartá gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Praktikoje vykdytoju tokiose sutartyse neretai bûna mokslo ástaigos
(institutai, universitetai).
Ðaliø teisës ir pareigos pagal mokslinio tyrimo, bandomøjø, konst-
ravimo ir technologiniø darbø sutartis nustatytos CK 6.711–6.712
straipsniuose. Pagal sutartá dël mokslinio tyrimo darbø vykdytojas pagal
kitos ðalies techninæ uþduotá ásipareigoja atlikti mokslinius tyrimus, o
pagal bandomøjø, konstravimo ar technologiniø darbø sutartá – pareng-
ti naujo gaminio pavyzdá arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus,
arba naujà technologijà. Vykdytojas privalo atlikti darbus pagal sude-
rintà su uþsakovu techninæ uþduotá bei sutartyje nustatytu laiku perduo-
ti darbø rezultatà uþsakovui.
Darbø pobûdis pagal mokslinio tyrimo darbø sutartá yra kûrybið-
kesnis, susijæs su konkretaus asmens sugebëjimais, todël vykdytojas pri-
valo atlikti darbus pats. Bandomiesiems, konstravimo arba technologi-
niams darbams atlikti vykdytojas, kitaip nei pirmosios sutarties atveju,
gali pasitelkti treèiuosius asmenis. Ðios nuostatos nëra imperatyvios,
todël sutarties ðalys gali kitaip sureguliuoti vykdytojo teisæ sutarèiai
ávykdyti pasitelkti treèiuosius asmenis. Jei sutarèiai vykdyti pasitelkiami
tretieji asmenys, sutarties ðaliø ir treèiøjø asmenø santykiams taikomas
CK 6.650 straipsnis, skirtas rangovo ir subrangovo santykiams suregu-
liuoti.
Dël sutarties dalyko pobûdþio galima situacija, kad norimas darbø
rezultatas nëra pasiekiamas. Jei vykdant sutartá dël mokslinio tyrimo
442
darbø norimø rezultatø pasiekti neámanoma, uþsakovas privalo sumo-

këti vykdytojui uþ darbus, kurie buvo atlikti iki kol paaiðkëjo, kad darbø
atlikti neámanoma. Jei vykdant bandomøjø, konstravimo arba techno-
loginiø darbø sutartá paaiðkëja, kad darbø ávykdyti neámanoma arba
juos tæsti nëra tikslinga, uþsakovas privalo sumokëti sutartyje nustatytos
kainos dalá, proporcingà atliktø darbø daliai, taip pat apmokëti kitas
protingas iðlaidas, kurias vykdytojas padarë vykdydamas darbà. Taigi
abiejø sutarèiø atveju negalëjimo gauti norimà darbø rezultatà rizika
tenka uþsakovui, o ne rangovui, kaip tai yra rangos sutartyje. Vykdyto-
jui ástatymas nustato pareigà nedelsiant informuoti uþsakovà, kad dar-
bo rezultatø nebus galima pasiekti arba kad darbus atlikti netikslinga.
Vykdytojas privalo savo lëðomis ir jëgomis paðalinti dël jo kaltës
padarytus darbø trûkumus, paþeidþianèius sutarties arba techninës uþ-
duoties sàlygas.
Vykdytojas, kaip asmuo, turintis specialiø þiniø, privalo praneðti
uþsakovui, kad darbui atlikti bûtina panaudoti tretiesiems asmenims
priklausanèius intelektinës veiklos rezultatus bei suderinti su uþsakovu
teisiø á intelektinës veiklos rezultatus ásigijimà. Teisiø á intelektinës
veiklos rezultatus ásigijimas paprastai lemia papildomas uþsakovo iðlai-
das, todël jo informavimas ir sutikimas yra bûtinas. Su nagrinëjama
vykdytojo pareiga susijusi ir kita pareiga – garantuoti, kad uþsakovui
perduodamø darbø rezultatai nepaþeidþia treèiøjø iðimtiniø asmenø
teisiø. Jei uþsakovas, naudodamas darbø rezultatà, paþeistø treèiøjø
asmenø teises dël to, kad vykdytojas netinkamai ávykdë anksèiau minë-
tas pareigas, jis, atlyginæs þalà treèiajam asmeniui, ágytø regresinio rei-
kalavimo teisæ á vykdytojà.
Pagrindinës uþsakovo pareigos pagal abi sutartis yra perduoti vyk-
dytojui sutartyje numatytà bûtinà darbams atlikti informacijà, priimti
darbà ir uþ já sumokëti. Uþsakovas sutartimi gali ásipareigoti perduoti
vykdytojui techninæ uþduotá ir suderinti su vykdytoju darbø programà
arba tematikà. Darbø priëmimo procesas turëtø bûti sukonkretintas
sutartyje. Darbai gali bûti perduodami etapais arba perduodamas visas
darbas vienu metu. Jei darbai atlikti netinkamai, uþsakovas gali darbø
nepriimti. Tuomet ðaliø santykiams taikomas CK 6.715 straipsnis, pri-
ëmus darbus atsiranda uþsakovo pareiga uþ juos sumokëti. Kaip jau
minëta, uþsakovas uþ darbus privalo sumokëti ir tuomet, kai norimas
darbø rezultatas nebuvo pasiektas dël nepriklausanèiø nuo vykdytojo
aplinkybiø.
443
Sutarties kaina nustatoma ðaliø susitarimu. Paprastai kainà sudaro

iðlaidos, kurias patyrë vykdytojas, ir atlyginimas vykdytojui uþ darbà.
Sutarties kaina, kaip ir rangos sutartyse, neretai fiksuojama sàmatoje.
Sutarties terminas nustatomas ðaliø susitarimu. Gali bûti sudaryta
viso darbo arba atskirø jo daliø sutartis.
Kadangi sutarties dalykas yra susijæs su intelektine veikla, informa-
cija, susijusi su sutartimi, yra konfidenciali. Ðalys gali nustatyti, kokià
konkreèiai informacijà jos laiko konfidencialia. Konfidenciali informa-
cija gali bûti skelbiama tik su kitos ðalies sutikimu.
Jeigu sutartis yra ávykdoma, atliktø darbø rezultatus sutarties ðalys
turi teisæ naudoti pagal sutartá. Jei sutartyje atliktø darbø naudojimo
klausimas nëra aptartas, uþsakovas turi teisæ naudoti jam perduotus
darbø rezultatus, o vykdytojas gali naudoti rezultatus tik savo reik-
mëms, t. y. uþsakovo teisë naudoti darbø rezultatus yra platesnë. Gali-
ma situacija, kai vykdant nagrinëjamas sutartis sukuriamas ástatymø
saugomas intelektinës veiklos rezultatas. Intelektiniø teisiø á toká objek-
tà klausimas turi bûti iðsamiai sureguliuotas sutartyse, nes nei CK, nei
specialûs ástatymai nepreziumuoja intelektiniø teisiø perëjimo uþsako-
vui pagal mokslinio tyrimo, bandomøjø, konstravimo ir technologiniø
darbø sutartis.
CK atskirai reguliuojamas vykdytojo atsakomybës uþ nagrinëjamø
sutarèiø paþeidimà klausimas (CK 6.715 str.). Vykdytojas atsako uþ su-
tarties paþeidimà tik tuo atveju, jei neárodo, kad sutartis buvo paþeista
ne dël vykdytojo kaltës. T. y. jei vykdytojas árodo, kad atsiþvelgdamas á
prievolës esmæ bei kitas aplinkybes jis buvo rûpestingas ir apdairus tiek,
kiek atitinkamomis aplinkybëmis buvo bûtina, jis neatsako uþ sutarties
paþeidimà. Taigi vykdytojo atsakomybë pagal sutartá dël mokslinio ty-
rimo darbø bei bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø su-
tartá yra apribota (pagal bendrà sutarèiø teisës principà sutarties ðalis
atleidþiama nuo atsakomybës pagal sutartá tik esant nenugalimai jëgai).
Ribojamas ir vykdytojo atsakomybës dydis: vykdytojas privalo atlyginti
uþsakovui dël darbø trûkumø padarytus nuostolius pagal atliktø darbø
vertæ. Tik tuomet, jei tai buvo numatyta sutartyje, uþsakovui atlygina-
mos ir negautos pajamos.
444
1. Kas yra moksliniø tyrimo darbø atlikimo sutarties objektas?
2. Mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutartis yra konsensualinë ar
realinë?
3. Kuo mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutartis skiriasi nuo rangos
sutarties?
4. Kas yra bendra tarp mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutarties ir
autorinës kûrinio uþsakymo sutarties ir kuo jos skiriasi?
5. Kokios yra pagrindinës vykdytojo pareigos?
6. Kokios yra pagrindinës uþsakovo pareigos?
7. Ar sutartimi gali bûti pakeista atsitiktinio negalëjimo ávykdyti su-
tartá rizika?
8. Kokie yra vykdytojo atsakomybës uþ sutarties paþeidimà ypatu-
mai?
445
42 skirsnis. ATLYGINTINOS PASLAUGOS
Atlygintinø paslaugø sutartimi viena ðalis (paslaugø teikëjas) ásipa-

reigoja pagal kitos ðalies (kliento) uþsakymà suteikti klientui tam tikras
nematerialaus pobûdþio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusiju-
sias su materialaus objekto sukûrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba
vykdyti tam tikrà veiklà), o klientas ásipareigoja uþ suteiktas paslaugas
sumokëti (CK 6.716 str.).
Atlygintinø paslaugø sutartis 2000 m. CK (CK 6.716–6.755 str.)
átvirtinta pirmà kartà, nors atskiros jos rûðys buvo reglamentuojamos ir
senajame CK (pvz., pavedimo sutartis) bei atskirais ástatymais (turizmo
paslaugø sutartis ir kt.). Naujasis CK numato bendràsias atlygintinø
paslaugø sutarties nuostatas, apibrëþianèias paslaugø sutarties esminius
bruoþus bei taikymo ribas. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami
paslaugø teikimo sutarèiø, atsiþvelgiant á teikiamø paslaugø pobûdá,
rûðiø ypatumai (asmens sveikatos prieþiûros paslaugos bei turizmo pa-
slaugos). Kadangi paslaugø teikimas savo prigimtimi susijæs su daugeliu
sutarèiø, ástatymø leidëjas atlygintinø paslaugø sutarèiø dalyku ávardija
pirmiausia tik atlygintinas nematerialaus pobûdþio arba kitokias pa-
slaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukûrimu, pavyzdþiui, audi-
to, konsultaciniø, asmens sveikatos prieþiûros, veterinarijos, informaci-
jos, mokymo, turizmo arba kitokias atlygintinas paslaugas.
Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Paslaugø sutartis yra
konsensualinë, dviðalë, atlygintinë. CK atlygintinø paslaugø sutarties
bendrosios nuostatos nenumato specialiø sudaromo sandorio formos
reikalavimø, todël sudarant paslaugø sutartá reikia vadovautis bendro-
mis sandoriø sudarymo taisyklëmis (CK 1.63–1.77 str.). Sutarties sàly-
gos nustatomos ðaliø susitarimu, nors CK numato klientui ir papildomø
gynimo priemoniø. CK 6.719 straipsnyje átvirtintas reikalavimas paslau-
gø teikëjui suteikti klientui iðsamià informacijà, susijusià su teikiamø
paslaugø prigimtimi, jø teikimo sàlygomis, paslaugø kaina, paslaugø
446
teikimo terminais, galimomis pasekmëmis, bei kitokià informacijà, tu-

rinèià átakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartá. Jeigu teikiamos
paslaugos yra vieðos arba jø teikimas yra paslaugø teikëjo verslas, t. y.
jei paslaugø sutartys sudaromos prisijungimo bûdu pagal vienos ið ðaliø
(paslaugø teikëjo) parengtas sutarties standartines sàlygas, turi bûti
sudarytos sàlygos vieðai susipaþinti su teikiamomis paslaugomis paslau-
gø teikëjo buveinëje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prie-
inamoje vietoje. Kainos sumokëjimo tvarkà bei jos keitimo galimybes
nustato CK 6.720 straipsnis, átvirtinantis bendrà taisyklæ, jog po sutar-
ties sudarymo ðaliø sutartyje nustatyta kaina gali bûti keièiama tik iðim-
tiniais atvejais ir tik sutartyje nustatyta tvarka bei atvejais.
Sutarties ðalys. Ðalys – paslaugø teikëjas ir klientas, kuriø nesieja
darbo arba kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Bendra tai-
syklë, jog paslaugø teikëjas ir klientas gali bûti bet kuris civilinës teisës
subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paþymëtina, jog paslau-
gø teikimo sutartims bûdinga tai, kad paslaugø teikëjams atsiþvelgiant á
teikiamø paslaugø pobûdá taikomi specialûs reikalavimai, daþniausiai
susijæ su paslaugø teikëjo kvalifikacija, ágûdþiais, patirtimi. Tam tikras
paslaugas teikti gali tik asmenys, turintys tam valstybës iðduotà licencijà
ir pan. Paslaugø teikimo sutarties specifika yra ta, kad ðià sutartá pa-
prastai privalo vykdyti pats teikëjas (CK 6.717 str.). Jis turi teisæ pasi-
telkti treèiuosius asmenis, taèiau ir ðiuo atveju uþ tinkamà ávykdymà
lieka atsakingas klientui.
Sutarties dalykas. Sutarties dalykas – nematerialaus pobûdþio arba
kitokios paslaugos, nesusijusias su materialaus objekto sukûrimu, t. y.
audito, konsultaciniø, asmens sveikatos prieþiûros, veterinarijos, infor-
macijos, mokymo, turizmo, ryðiø ir kitos paslaugos. Teisës doktrinoje
skiriami du pagrindiniai paslaugø sutarties dalyko poþymiai, leidþiantys
ðià sutartá atskirti nuo kitø panaðaus pobûdþio sutarèiø. Tai nemateria-
lus paslaugø pobûdis, nesusijæs su materialaus objekto sukûrimu, bei
negalëjimas garantuoti, jog paslaugø sutartis bus ávykdyta. Pavyzdþiui,
repetitoriaus ruoðiamas mokinys, iðklausæs kursà, siekia ir tikisi ástoti á
universitetà, taèiau tokio rezultato repetitorius garantuoti negali, nes
teikiamos paslaugos – þiniø pateikimas bei jø ásisavinimas priklauso jau
ne tik nuo repetitoriaus kvalifikacijos, bet ir nuo paties mokinio suge-
bëjimø, dëmesio bei pastangø. Paþymëtina, jog rezultatas, jeigu jis su-
kuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz., dantø gydytojui gydant
bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekamø veiksmø arba jau
447
yra uþ teikiamø paslaugø sutarties veikimo ribø. Tam tikrais atvejais

ðalys gali susitarti dël teikëjo pareigos pasiekti tam tikrà rezultatà (CK
6.718 str. 5 d.), taèiau uþ tam tikrà rezultatà paslaugø teikëjui paprastai
mokamas papildomas atlyginimas.
Paslaugø sutarties dalyko bei ðaliø tarpusavio santykiø ypatumai
leidþia ðià sutartá atskirti nuo kitø panaðaus pobûdþio sutarèiø, pavyz-
dþiui, rangos bei darbo sutarèiø. Nuo darbo sutarèiø paslaugø sutartys
skiriasi tuo, kad tarp sutarties ðaliø nëra pavaldumo santykiø, daþniau-
siai paslaugø sutartys yra sudaromos dël konkreèiø paslaugø. Darbo
sutartys sudaromos ilgesniam terminui, darbo funkcijos nustatomos
sutartimi, nuo kuriø darbuotojas negali nukrypti. Tuo tarpu paslaugø
teikëjas, vykdydamas sutartá, turi teisæ laisvai pasirinkti sutarties ávyk-
dymo bûdus bei priemones. Esminis poþymis, skiriantis paslaugø teiki-
mo sutartis nuo rangos sutarèiø, yra tas, kad rangos sutarties atveju vi-
suomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ðios
sutarties atveju atlieka svarbiausià vaidmená. Paslaugø sutarties atveju
svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, nesusijusios su
materialaus objekto sukûrimu.
Sutarties turinys. Sutarties turiná sudaro sutarties ðaliø tarpusavio
teisës ir pareigos. Kalbant apie ðaliø teises ir pareigas bûtina atkreipti
dëmesá á tai, jog sutarties vykdymas pagrástas CK 6.718 straipsnyje átvir-
tintu kliento interesø prioriteto principu, kuris teikëjà ápareigoja veikti
sàþiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktø kliento interesus, iðsky-
rus atvejus, kai kliento nurodymai prieðtarauja ástatymams, nusistovëju-
sioms profesinës veiklos taisyklëms, standartams, profesinës veiklos
etikai arba sutarties sàlygoms. Tokiu atveju paslaugø teikëjas turi teisæ
atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartá nutraukti.
Pagrindinë paslaugø teikëjo pareiga – suteikti paslaugà, o kliento –
sumokëti atlyginimà. Paslaugø teikëjas taip pat privalo klieno reikala-
vimu pateikti klientui ataskaità apie suteiktas paslaugas arba jø teikimo
eigà bei ávykdæs sutartá perduoti klientui viskà, kà teikdamas paslaugas
gavo kliento naudai.
Sutartis paprastai baigiasi tinkamai jà ávykdþius. Kitaip nei kitø su-
tarèiø atvejais, ðioje sutartyje nekalbama apie atsitiktinæ daikto þuvimo
rizikà bei rizikos paskirstymà tarp ðaliø, taèiau nagrinëjami atvejai, kai
sutarties ávykdyti neámanoma. Jei sutarties ávykdyti neámanoma dël
kliento kaltës, klientas privalo sumokëti visà sutartyje nustatytà kainà,
jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.720 straipsnio 5 dalis numato, kad
448
jeigu sutarties neámanoma ávykdyti dël aplinkybiø, uþ kurias në viena ið

sutarties ðaliø neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugø teikëjui tik
faktiðkai ðio teikëjo turëtas iðlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Ðiuo atveju klientas taip pat privalo atlyginti paslaugø teikëjui ðio turë-
tas iðlaidas dël paslaugos suteikimo tiek, kiek tø iðlaidø nepadengia pa-
slaugø kaina. Klientas taip pat privalo atlyginti paslaugø teikëjo patirtus
nuostolius, atsiradusius teikiant paslaugas susidarius nenumatytoms
ypatingoms aplinkybëms, uþ kurias paslaugø teikëjas neatsako. Taèiau,
jeigu tam tikrø paslaugø teikimas yra jø teikëjo profesinë veikla (vers-
las), tai ðio teikëjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo
atveju, jei jie atsirado dël ypatingø aplinkybiø, kurioms negalima pri-
skirti normalios rizikos, bûdingos atitinkamai profesijos arba verslo rû-
ðiai.
Prieð terminà ði sutartis gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu. Klien-
tas turi teisæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá pagal CK 6.721 straipsná
nepaisydamas to, kad paslaugø teikëjas jau pradëjo jà vykdyti. Atsisaky-
ti sutarties paslaugø teikëjas gali tik dël svarbiø prieþasèiø. Klientui mi-
rus paslaugø sutartis nenutrûksta, iðskyrus atvejus, kai paslaugø teikimo
sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba kai paslaugas teikti
po kliento mirties tampa neámanoma arba beprasmiðka. Paslaugø teikë-
jo mirtis arba neveiksnumas nutraukia paslaugø sutartá, iðskyrus atve-
jus, kai analogiðkas paslaugas turi teisæ ir gali taip pat kvalifikuotai tei-
kti paslaugø teikëjo teisiø perëmëjai (CK 6.723 str.).
42.2. Atskiros atlygintinø paslaugø sutarèiø rûðys
CK reglamentuojami keliø atlygintinø paslaugø sutarèiø ypatumai:

tai asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis bei turizmo paslaugø
sutartis. Kitø atlygintinø paslaugø sutarèiø ypatumus reglamentuoja
atskiri ástatymai, pavyzdþiui, ryðiø paslaugos reglamentuojamos Paðto,
Telekomunikacijø ir kitais ástatymais.
Bûtina paþymëti, jog CK bendrosios paslaugø sutartis reglamen-
tuojanèios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskirø paslaugø su-
tarèiø rûðims reglamentuoti, jeigu tà sutarties rûðá nustatanèios teisës
normas nesureguliavo kitaip. Atskirà paslaugø sutarties rûðá nustatan-
èios teisës normos yra specialios teisës normos.
449
42.2.1. Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis
Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartimi savo profesinës ar-

ba verslo veiklos dëka turintis teisæ teikti sveikatos prieþiûros paslaugas
asmuo (sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjas) ásipareigoja teikti kitai
ðaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prieþiûros paslaugas, o
pacientas ásipareigoja sumokëti sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui
sutartà kainà (CK 6.725 str.).
Ði sutartis dviðalë, atlygintinë, konsensualinë.
Sutarties dalykas – asmens sveikatos prieþiûros paslaugos, t. y.
veikla, áskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus,
kuria stengiamasi asmená iðgydyti, apsaugoti nuo ligos arba ávertinti jo
sveikatos bûklæ. Ði sàvoka taip pat apima paciento slaugà ir su ja susiju-
sià prieþiûrà bei tiesioginá paciento materialiná aprûpinimà, kuris yra
reikalingas asmens sveikatos prieþiûrai vykdyti, iðskyrus farmacinæ veik-
là.
Ðios sutarties ðalys – paslaugø teikëjas, profesinës arba verslo veik-
los dëka turintis teisæ teikti sveikatos prieþiûros paslaugas asmuo, ir
klientas – fizinis asmuo, sulaukæs 16 metø amþiaus, nors ástatymai gali
numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutarties
ðalimi gali bûti tik pilnametis asmuo.
Sutartis sudaroma ðaliø susitarimu. Sutarties kaina taip pat nusta-
toma ðaliø susitarimu, iðskyrus atvejus, kai sveikatos prieþiûros paslau-
gø teikëjas uþ savo darbà gauna atlyginimà pagal ástatymà arba kokiu
nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta sutartyje.
Pagrindinë paslaugø teikëjo pareiga – suteikti sutartas paslaugas
bei tinkamai ávykdyti sutartá. Vykdydamas savo veiklà asmens sveikatos
prieþiûros paslaugø teikëjas turi uþtikrinti toká rûpestingumo laipsná,
kokio tikimasi ið sàþiningo asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikë-
jo. Jo veikla turi bûti grindþiama atsakomybe, kurià nustato ne tik ásta-
tymai, kiti teisës aktai, bet ir sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjø pro-
fesijos standartai. CK numato imperatyvø reikalavimà asmens sveikatos
prieþiûros paslaugø teikëjui pagal CK 6.727 straipsná informuoti paci-
entà jam suprantama forma, paaiðkinant specialius terminus, apie jo
sveikatos bûklæ, ligos diagnozæ, galimus gydymo bûdus, gydymo prog-
nozæ bei kitas aplinkybes, kurios gali turëti átakos paciento apsispren-
dimui sutikti arba atsisakyti siûlomo gydymo, taip pat apie pasekmes,
jeigu siûlomo gydymo atsisakytø. Paþymëtina, jog minëta informacija
450
paprastai neturi bûti pacientui pateikta prieð jo valià. Paciento valia turi
bûti aiðkiai pareikðta ir patvirtinta paraðu, pacientas negali bûti gydo-
mas arba jam teikiama kita asmens sveikatos prieþiûra ar (ir) slauga
prieð jo valià, jeigu ástatymø nenustatyta kitaip. Asmens sveikatos prie-
þiûros paslaugø teikëjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento
sutikimo suteikti informacijos apie pacientà arba sudaryti sàlygø gauti
oficialiø dokumentø, nurodytø CK, kopijas, iðskyrus specialiai CK 6.736
straipsnyje numatytus atvejus.
Paciento pareiga – sumokëti sutartimi sulygtà atlyginimà. Be to,
pacientas kiek ástengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieþiûros
paslaugø teikëjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrástai yra reikalinga
norinti ávykdyti sutartá. Jeigu pacientas nëra sukakæs ðeðiolikos metø,
taip pat pacientas, nors ir yra sukakæs ðeðiolika metø, taèiau negali bûti
laikomas sugebanèiu protingai ávertinti savo interesus, pagal CK 6.744
straipsná sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjo pareigos atsiranda paci-
ento tëvams arba paciento globëjui (rûpintojui).
Pacientas turi teisæ bet kada nutraukti sutartá. Paslaugø teikëjas be
svarbiø prieþasèiø nutraukti sutarties negali. Asmens sveikatos prieþiû-
ros paslaugø teikëjo atsakomybë negali bûti apribota arba panaikinta.
42.2.2. Turizmo paslaugø teikimo sutartis
Turizmo paslaugø teikimo sutartimi viena ðalis – turistinës kelionës

organizatorius – ásipareigoja uþ atlyginimà kitai ðaliai – turistui uþtikrin-
ti ið anksto organizuotà turistinæ kelionæ, o turistas ásipareigoja kelioniø
organizatoriui sumokëti uþ suteiktas paslaugas (CK 6.747 str.). Ði sutar-
tis dviðalë, atlygintinë, konsensualinë.
Turizmo paslaugø teikimo sutarties ðalys – kelionës organizatorius
ir turistas. Kelionës organizatorius yra asmuo, kuris ástatymø nustatyta
tvarka ir sàlygomis verèiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpi-
ninkus (kelioniø pardavimo agentus) vieðai siûlo teikti turizmo paslau-
gas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenø grupei; turistas yra
fizinis asmuo, kuris su kelionës organizatoriumi sudaro turizmo paslau-
gø teikimo sutartá (sutartá pasiraðæs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis
asmuo, kurio vardu sutartá pasiraðæs asmuo perka turistinæ kelionæ ir
prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartá (kiti naudos gavëjai), arba
bet kuris asmuo, kuriam sutartá pasiraðæs asmuo ar bet kuris naudos
gavëjas perleidþia savo teisæ á kelionæ. Turizmo paslaugø pobûdis bei
451
ðalys lemia tai, jog ði sutartis vieða ir daþniausiai sudaroma prisijungimo

bûdu prie vienos ið sutarties ðaliø – kelionës organizatoriaus – parengtø
standartiniø sutarties sàlygø.
Turistiniø paslaugø teikimo sutartis turi bûti raðytinës formos, ta-
èiau joje turi bûti CK 6.749 straipsnyje numatyti rekvizitai: 1) kelionës
organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.); 2) tu-
risto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta; 3) iðvykimo, gráþimo vieta,
data ir laikas bei lankomos vietos arba ðalys nurodant datas, kada á jas
atvykstama ir iðvykstama; 4) kelionëje teikiamos turizmo paslaugos ir jø
apibûdinimas, specialûs turisto pageidavimai; 5) turizmo paslaugø uþ-
mokestis (jo keitimo ir gràþinimo sàlygos), mokëjimo bûdai ir terminai
nurodant, kad á kelionës paslaugø kainà áskaièiuojamos visos paslaugos;
6) sutarties sàlygø keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos
draudimo tvarka, finansinës garantijos; 7) sutarties numeris ir sudary-
mo data, pretenzijø pareiðkimo terminas.
Pagrindinë kelioniø organizatoriaus pareiga – suteikti sutartimi su-
lygtas paslaugas. CK 6.748 straipsnis numato specialius reikalavimus
kelioniø organizatoriui dël informacijos apie teikiamas paslaugas tei-
kimo, t. y. kelionës organizatorius, vieðai reklamuodamas savo teikia-
mas paslaugas, privalo teikti teisingà ástatymø nustatytos formos ir turi-
nio informacijà. Kelionës organizatorius privalo vykdyti sutartá atsi-
þvelgdamas á protingus turisto lûkesèius, kuriø pagal sutarties ir teikia-
mø paslaugø pobûdá turistas galëjo turëti, prieðingu atveju jis turi atly-
ginti turistui nuostolius bei neturtinæ þalà, iðskyrus atvejus, numatytus
CK 6.754 straipsnyje. Jeigu kelionës organizatorius dël savo nemokumo
arba kitø prieþasèiø negali tinkamai ávykdyti sutarties, jis privalo imtis
priemoniø, kad jo pareigas perimtø kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvy-
ko á paskyrimo vietà, kelionës organizatorius bet kuriuo atveju privalo
uþtikrinti turisto sugráþimà atgal. CK 6.752 straipsnis suteikia kelioniø
organizatoriui galimybæ dël svarbiø prieþasèiø keisti sutarties sàlygas.
Turizmo paslaugø teikimo sutarties prigimtis, jø pobûdis bei ðaliø
ypatumai lemia tai, jog riboti arba panaikinti kelioniø organizatoriaus
atsakomybæ uþ þalà, atsiradusià dël turisto mirties ar jo sveikatos suþa-
lojimo, taip pat uþ þalà, padarytà turistui, jeigu þala padaroma dël ke-
lionës organizatoriaus tyèios arba didelio neatsargumo, draudþiama
(CK 6.755 str.). Jeigu þala, iðskyrus þalà, atsiradusià dël turisto mirties
ar jo sveikatos suþalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numaty-
tà paslaugà, taèiau tà paslaugà teikia ne pats kelionës organizatorius,
452
tai kelionës organizatoriaus atsakomybë uþ tokià þalà gali bûti ribojama

triguba kelionës kaina.
Pagrindinë turisto, kaip sutarties ðalies, pareiga – sumokëti kelio-
niø organizatoriui uþ suteiktas paslaugas.
Kelioniø organizatorius turi teisæ atsisakyti sutarties tik dël svarbiø
prieþasèiø, taèiau net ir tokiu atveju privalo imtis visø galimø priemoniø
turistui pasiûlyti naujà tokios pat arba geresnës kokybës kelionæ. Prieð-
ingu atveju jis privalo atlyginti turistui nuostolius pagal CK 6.751
straipsná.
Turistas turi teisæ bet kada atsisakyti sutarties, taèiau dël aplinky-
biø, uþ kurias jis atsako, privalo atlyginti kelioniø organizatoriui jo pa-
tirtus nuostolius, negalinèius virðyti maksimalios vienos kelionës kainos.
Be to, turistas turi teisæ pagal CK 6.753 straipsnyje nurodytà tvarkà per-
leisti savo teisæ á kelionæ treèiajam asmeniui, kuris vykdys visas sutarties
sàlygas.
1. Kokia yra paslaugø sutarties samprata?
2. Kas yra paslaugø sutarties dalykas?
3. Kokie paslaugø sutarties dalyko poþymiai leidþia atskirti jà nuo
kitø panaðiø sutarèiø (rangos, darbo, nuomos ir pan.)?
4. Kokia forma turi bûti sudaryta atlygintinø paslaugø sutartis?
5. Ar nutrûksta paslaugø sutartis klientui mirus?
6. Kas gali bûti sveikatos prieþiûros paslaugø sutarties ðalimis?
7. Ar paslaugø teikëjas turi teisæ pasitelkti treèiuosius asmenis
joms teikti?
8. Ar pacientas gali nutraukti sveikatos prieþiûros paslaugø sutartá
be kontrahento sutikimo?
9. Kokia yra turizmo paslaugø teikimo sutarties samprata?
10. Kas yra turizmo paslaugø teikimo sutarties ðalys?
11. Kokios formos turi bûti sudaryta turizmo paslaugø sutartis?
12. Ar gali turistas savo teises perleisti tretiesiems asmenims?
453
43 skirsnis. PAVEDIMAS
Sutarties samprata. Pavedimo sutarties teisinis reguliavimas at-

skleistas CK Ðeðtosios knygos XXXVI skyriuje. Ástatymiðkai pavedimo
sutartis apibrëþiama CK 6.756 straipsnio 1 dalyje. Pavedimo sutartimi
viena ðalis (ágaliotinis) ásipareigoja kitos ðalies (ágaliotojo) vardu ir lë-
ðomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Tai
reiðkia, kad atlikdamas pagal sutartá galimus juridinæ reikðmæ turinèius
veiksmus ágaliotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes ágaliotojui.
Pavedimo sutartimi ðalys nustato tarpusavio santykiø sàlygas (vidinis
atstovavimo aspektas), o veikdamas ágaliotojo vardu ágaliotinis santy-
kiuose su treèiaisiais asmenimis naudojasi ágaliojimu, patvirtinanèiu
konkreèias ágaliotinio turimas teises (iðorinis atstovavimo aspektas).
Dël to pavedimo sutartá reglamentuojanèios normos aiðkinamos ir tai-
komos mutatis mutandis neatsiejamai kartu su CK Antrosios knygos III
dalimi „Atstovavimas“ (þr. vadovëlio skyriø apie atstovavimà ir jo atski-
ras formas). Bûtent viena ið atstovavimo formø yra atstovo (ágaliotinio)
veikimas pavedimo sutarties pagrindu. Sutarties ðalims bûdingi fiducia-
riniai (asmeninio pasitikëjimo) abipusiai santykiai, grindþiami ðaliø sà-
þiningumu ir gebëjimu vykdyti prievoles. Realiame gyvenime teisiniai
pavedimo santykiai daþnai susiklosto sudarant sandorius tarp juridiniø
asmenø, taip pat tarp fiziniø asmenø, kai atstovaujamojo galimybës pa-
èiam atlikti teisinius veiksmus yra ribotos dël objektyviø ir subjektyviø
prieþasèiø (pvz., ganëtinai dideli atstumai iki vietos, kur turi bûti atlikti
konkretûs juridiniai veiksmai; atstovaujamojo liga; atstovaujamojo tei-
sinis nekvalifikuotumas ir pan.). Pavedimo arba teisinës pagalbos sutar-
ties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susijæ su ágaliotojo subjek-
tiniø teisiø gynimu teismuose, kitose institucijose.
Sutarties poþymiai, santykis su kitomis sutartimis. Pavedimo san-
doris yra dviðalis, nes sandorio ðalys yra dvi, taèiau pavedimo sutartis
yra vienaðalë, nes sutarties ðaliø nesieja abipusiai ásipareigojimai. Pagal
sutartá vienaðalius ásipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima
ágaliotinis. CK 6.761 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies normos, nustatanèios
ágaliotojo pareigas aprûpinti ágaliotiná reikiamomis priemonëmis, su-
454
mokëti avansà ir padengti jo turëtas iðlaidas vykdant pavedimà, sumo-

këti atlyginimà ágaliotiniui tinkamai ávykdþius pavedimà, yra dispozity-
vaus pobûdþio, dël to galima pavedimo sutartis, kurioje nenumatytos
iðvardytos ágaliotojo pareigos. Sutartis konsensualinë, nes ásigalioja nuo
ágaliotinio ásipareigojimo momento neperþengiant suteiktø ágaliojimø
atlikti teisinius veiksmus. Tai reiðkia, jog tam, kad sutartis pradëtø ga-
lioti, reikðmingas yra ðaliø susitarimas, esantis bûtina ir pakankama sà-
lyga sutarèiai ásigalioti.
Pavedimo sutartis gali bûti terminuota, kai nurodomas konkretus
laikotarpis, data arba ávykis, iki kuriø suëjimo ágaliotinis turi teisæ veikti
ágaliotojo vardu, arba neterminuota. Abiem atvejais pagal pavedimo
sutartá iðduoto ágaliojimo terminas negali bûti neribotas. Kitaip nei
1964 m. CK, nustaèiusio maksimalø trejø metø ágaliojimo terminà, 2000
m. priimtas CK maksimalaus termino nenustato, taèiau CK 2.142
straipsnio 1 dalis átvirtina taisyklæ, pagal kurià nenurodyto termino ága-
liojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. CK 2.142
straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad ágaliojimas, kuriame nenu-
rodyta jo sudarymo data, negalioja. Notaro patvirtintas veiksmams uþ-
sienyje atlikti ágaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galio-
ja, kol já panaikina ágaliojimà iðdavæs asmuo (CK 2.142 str. 2 d.).
Pagal CK 6.758 straipsnio 1 dalá pavedimo sutartis gali bûti atlygin-
tinë arba neatlygintinë. Pastarajai sàlygai sutartyje esant neapibrëþtai,
CK 6.758 straipsnio 2 dalis numato prezumpcijas: jei sutarties ðalys yra
fiziniai asmenys, preziumuojama, kad sutartis neatlygintinë. Jei ágalio-
tinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra ágaliotinio pro-
fesinë ar verslo veikla arba jei bent viena sutarties ðaliø yra verslininkai,
preziumuojama, kad sutartis atlygintinë. Jei pavedimo sutartis yra atly-
gintinë, tai ágaliotiniui tinkamai ávykdþius pavedimà ágaliotojas privalo
sumokëti sutartà atlyginimà tiek esant tarp ðaliø paprastiems pavedimo
santykiams, tiek komercinio atlygintino atstovavimo santykiams. Jeigu
iðmokëtino atlyginimo dydis nei sutartyje, nei ástatyme nenustatytas,
atlyginimas nustatomas atsiþvelgiant á paproèius, rinkos kainas, suteiktø
paslaugø pobûdá ir trukmæ, atitinkamas paslaugas teikianèiø asmenø
profesiniø susivienijimø rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.761
str. 4 d., 6.758 str. 3 d.). Jei pavedimo sutartis neatlygintinë, ágaliotojui
pareiga sumokëti atlyginimà neatsiranda. Taèiau bet kuriuo atveju ága-
liotiniui veikiant ágaliotojo lëðomis ágaliotojas privalo atlyginti ágalioti-
niui turëtas iðlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu (pvz., kelionës,
455
nakvynës, dokumentø áforminimo iðlaidas). Komercinio atstovavimo

atveju sutartis yra atlygintinë, atlyginimo dydis ir mokëjimo tvarka nu-
matyta CK 2.159 ir 2.160 straipsniuose.
Egzistuoja tam tikri pavedimo sutarties poþymiai, leidþiantys iðskir-
ti ðià savarankiðkà sutartá ið kitø sutarèiø. Pavedimo sutartis turi tam
tikrø bendrø panaðumø su rangos sutartimi, nes rangovas vadovaujasi
uþsakovo duotais nurodymais, taèiau ðiø sutarèiø skirtumas yra tas, kad
pagal pavedimo sutartá atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos su-
tartá – darbai, t. y. faktinio pobûdþio veiksmai. Kitaip nei komiso sutar-
ties atveju, ágaliotinis pagal pavedimo sutartá atlieka teisinius veiksmus
ágaliotojo vardu sukurdamas, keisdamas arba panaikindamas ágaliotojo
civilines teises ir pareigas, o komiso sutartimi komisionierius komitento
pavedimu sudaro sandorius savo vardu. Tam tikrø panaðumø galime
pastebëti pavedimo sutartá lygindami su darbo sutartimi, pavyzdþiui,
juridinio asmens teisininkas atlieka teisinius veiksmus to juridinio as-
mens vardu. Atsisakyti atlikti ðiuos veiksmus, kurie yra sulygti darbo
sutartyje, darbuotojas negali, o pavedimo sutarties atveju ágaliotinis gali
bet kuriuo metu atsisakyti ágaliojimo – ði aplinkybë yra vienas ið pave-
dimo sutarties pabaigos pagrindø (CK 6.763 str. 1 d. 2 p. ir 2.146 str.).
Skiriasi taip pat darbo sutarties sudarymo tvarka, subjektai, jø statusas,
darbo sutartis yra atlygintinë, o pavedimo sutartis gali bûti ir neatlygin-
tinë. Teismø praktikoje yra suformuluotas precedentas, kuriuo pavedi-
mo ir darbo sutartys buvo atribotos juridinio asmens administracijos
vadovo ir to juridinio asmens santykius priskyrus pavedimo teisiniams
santykiams295.
Sutarties formos reikalavimai, sutarties sudarymas. Kadangi CK
XXXVI skyriuje, reglamentuojanèiame pavedimo sutartá, nenumatyti
specialûs sutarties formos reikalavimai, sutarèiai taikomos bendrosios
CK sandoriø formos nustatymo taisyklës. CK 6.757 straipsnio 2 dalis
nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotà pavedimà gali bûti
iðreikðtas aiðkiai arba, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, – tylëjimu.
Ði nuostata reiðkia, jog galimas tiek þodinis, tiek raðytinis susitarimas
sudaryti sutartá, taip pat sutartis gali bûti sudaryta ðaliø konkliudentiniø
veiksmø pagrindu arba ðalies, priimanèios pavedimà, tylëjimu (nevei-
295
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis V. Paliūnas v. Radvi-
liškio rajono savivaldybė, UAB „Radviliškio autobusų parkas“ civilinëje byloje Nr. 3K–7–
760/2001 // Teismø praktika. Nr. 16, p. 206.
456
kimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina ágaliotojo iðduotas ága-

liojimas, kurá priimdamas vykdyti tokiu bûdu sutartá akceptuoja ágalio-
tinis. Esant ginèui dël pavedimo santykiø egzistavimo fakto, árodymu,
patvirtinanèiu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas ágalioji-
mas. Atkreiptinas dëmesys, kad nepaisant pavedimo sutarties formos
ástatymas imperatyviai numato, kad ágaliojimas turi bûti raðytinës for-
mos (CK 2.137 str.), o CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais
ágaliojimas turi bûti patvirtintas notarine tvarka.
Sutarties ðalys. Pavedimo sutarties subjektais gali bûti tiek fiziniai,
tiek juridiniai asmenys. Viena sutarties ðalis gali bûti fizinis asmuo, kita
ðalimi – juridinis asmuo. Skirtingai nuo ástatyminio atstovavimo, kai
atstovaujamaisiais gali bûti civilinio teisinio veiksnumo neturintys as-
menys (teismo pripaþinti neveiksniais, nepilnameèiai asmenys), o jø
atstovai yra globëjai, tëvai, átëviai arba ávaikintojai, pavedimo sutartá
sudaryti gali tik veiksnûs asmenys, t. y. galintys ágyti civilines teises ir
pareigas. Ðia prasme galima situacija, kai neveiksnaus asmens interesais
atlikti tam tikrus teisinius veiksmus pagal pavedimo sutartá treèiajam
asmeniui (ágaliotiniui) paveda to neveiksnaus asmens ástatymo numaty-
tas atstovas (globëjas). Tokiu atveju pavedimo sutarties ðalys yra ágalio-
tojas – neveiksnus asmuo, kurio valià iðreiðkia globëjas, bûdamas ásta-
tyminiu atstovu ir veikdamas kartu su ágaliotuoju sudarant pavedimo
sutartá, bei ágaliotinis – asmuo, kuriam suteikiami ágaliojimai atlikti ága-
liotojo vardu teisinius veiksmus. Sutartá sudarantys asmenys yra globë-
jas ir ágaliotinis. Ði padëtis teisinëje literatûroje vadinama „dvigubu at-
stovavimu“296. Kiekvienu atveju atstovas negali perduoti kitam asme-
niui daugiau ágaliojimø, kiek tø ágaliojimø jis pats yra gavæs.
Atkreiptinas dëmesys, kad ne visi turintys civiliná veiksnumà asme-
nys gali bûti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Pavyz-
dþiui, CPK 56 straipsnis apibrëþia asmenø, galinèiø bûti teisme atsto-
vais pagal pavedimà, ratà, todël nepatenkantys á ðiame straipsnyje nu-
rodytà sàraðà asmenys eliminuojami bûti atstovais teisme pagal pave-
dimo sutartá. Kartu CPK 60 straipsnis pateikia baigtiná sàraðà asmenø,
kurie negali bûti atstovais teisme civilinëje byloje.
Sutarties dalykas. Pavedimo sutartimi ágaliotinis ásipareigoja atlikti
teisinius veiksmus, sukelianèius ágaliotojui teisines pasekmes, t. y. atsto-
296
Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право. Москва, 2002,
книга 3, c. 297.
457
vaujamam ágaliotojui tiesiogiai sukuriamos, pakeièiamos arba panaiki-

namos civilinës teisës ir pareigos (CK 6.757 str. 1 d.). Taigi pavedimo
sutarties dalykas yra ásipareigojimas atlikti ávairius sandorius ir kitus
juridinæ reikðmæ turinèius veiksmus (pvz., atstovauti ágaliotojui teisme).
Pavedimo sutarties dalyko apimtis lemia, kad vienais atvejais yra iðduo-
damas vienkartinis ágaliojimas, kuriame nurodomi konkretûs atliktini
teisiniai veiksmai ir kuriuos atlikus toks ágaliojimas, kartu ir pavedimo
sutartis, baigiasi; kitais atvejais iðduodamas generalinis ágaliojimas, nu-
statantis tæstinio pobûdþio plaèius ágaliojimus veikti ágaliotojo vardu.
Kitaip nei teisinæ reikðmæ turintys veiksmai, faktiniai veiksmai nëra pa-
vedimo sutarties dalykas, taèiau tie faktiniai veiksmai gali bûti kitokiø
sutarèiø dalyku (pvz., remonto darbø atlikimas – rangos sutarties daly-
kas, daikto saugomas pagal pasaugos sutartá ir pan.). Taèiau siekiant
konkreèiø teisiniø veiksmø, pavyzdþiui, sudaryti sandorá, neabejotinai
atliekami ir faktinio pobûdþio veiksmai (ágaliotinio nuvykimas á sando-
rio sudarymo vietà, daikto, esanèio sandorio dalyku, apþiûra ir kt.), ku-
rie teisinius veiksmus daro ágyvendinamus. Atkreiptinas dëmesys á tai,
kad ne visi teisiniai veiksmai gali bûti pavedimo sutarties dalyku. Ágalio-
tinis ágaliotojo vardu neturi teisës atlikti tø juridinæ reikðmæ turinèiø
veiksmø, kurie neatsiejamai susijæ su ágaliotojo asmeniu (pvz., sudaryti
santuokà, testamentà). Taip pat taikytini kiti CK 2.134–2.136 straips-
niuose numatyti atstovo teisiø sudaryti sandorius ribojimø atvejai.
Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Ágaliotinis privalo pats asmenið-
kai ávykdyti prisiimtus ásipareigojimus atlikti konkreèius teisinius
veiksmus pagal ágaliotojo nurodymus (atstovauti ágaliotojui teisme, su-
daryti sandorius, paimti ið banko sàskaitos iðgrynintà pinigø sumà ir
kt.). CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, kad ágaliotojo nurodymai turi
bûti teisëti, ávykdomi (esamomis faktinëmis aplinkybëmis ámanomi
ávykdyti) ir konkretûs (ganëtinai aiðkiai ir vienareikðmiðkai apibrëþti),
prieðingu atveju ágaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo.
Ágaliotinis privalo ávykdyti jam duotà pavedimà sàþiningai ir rûpes-
tingai, kad ávykdymas geriausiai atitiktø ágaliotojo interesus, bei vengti
asmeniniø ir ágaliotojo interesø konfliktø (CK 6.760 str. 1 d.). Ði ástaty-
mo norma reiðkia, kad bûdamas protingas ir atidus ágaliotinis turi vyk-
dyti pavedimà taip, kaip áprastomis sàlygomis elgtøsi ágaliotojas, t. y.
ágaliotinis ágyvendinti pagal sutartá gautus ágaliojimus turi tarsi veikda-
mas pats uþ save (savo interesais). Dël to ágaliotinis gautais ágaliojimais
negali piktnaudþiauti siekdamas sau naudos ágaliotojo sàskaita. Ðia pra-
458
sme CK 2.134 straipsnio 1 dalis numato draudimà atstovui sudaryti

sandorius su paèiu savimi, su savo artimaisiais giminaièiais, taip pat su
asmeniu, kurio atstovu tuo metu jis yra.
Veikdamas tiksliai pagal atstovaujamojo nurodymus atstovas sava-
rankiðkai ágyvendina ágaliojimus pasirinkdamas jø ágyvendinimo bûdus,
priemones. Ðiam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelk-
ti treèiuosius asmenis, padedanèius ávykdyti turimus ágaliojimus. Tre-
èiuosius asmenis atstovas gali pasirinkti savo nuoþiûra neatsiklausæs
atstovaujamojo, taèiau uþ ðiø asmenø veiksmus neperþengiant atstovo
ágaliojimø atsakingas pats atstovas, jis privalo atlyginti tø asmenø
veiksmais padarytus ágaliotojui nuostolius (CK 6.760 str. 6 d.). Atstovas
pagal pavedimo sutartá privalo atlikti teisinius veiksmus neperþengda-
mas sutartyje ir ágaliojime numatytø ágaliojimø. Jei sutarties vykdymo
metu atsiranda sutartyje nenumatytø aplinkybiø, trukdanèiø ávykdyti
gautus ágaliojimus, tai atstovas privalo kreiptis á atstovaujamàjá praneð-
damas apie atsiradusias kliûtis ir laukti atstovaujamojo papildomø nu-
rodymø arba ágaliojimø. Ágaliotinis turi teisæ nukrypti nuo ágaliotojo
nurodymø, jeigu atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes tai bûtina ágalio-
tojo interesais, o ágaliotinis negalëjo ið anksto atsiklausti ágaliotojo arba
per protingà terminà negavo atsakymo á savo paklausimà. Ðiuo atveju
ágaliotinis privalo praneðti ágaliotojui apie nukrypimus, kai tik ámanoma
tai praneðti (CK 6.759 str. 2 d.). Jei ágaliotinis nepraneðë ágaliotojui apie
nukrypimus nuo ágaliojimø ir negavo jokiø nurodymø ið ágaliotojo veikti
savo nuoþiûra, tai atlikæs perþengdamas ágaliojimus veiksmus ágaliotinis
nebus atsakingas ágaliotojui tik tuo atveju, jei su tais veiksmais sutiks
ágaliotojas. Pagal CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalis sandoris, kurá kito as-
mens vardu sudaro neturintis teisës sudaryti sandorá asmuo arba atsto-
vas, virðijantis suteiktas teises, sukuria, pakeièia ir panaikina atstovau-
jamojo teises ir pareigas tik tuo atveju, kai atstovaujamasis vëliau prita-
ria visam ðiam sandoriui arba virðijanèiai teises jo daliai, paskesnis at-
stovaujamojo pritarimas yra neatðaukiamas ir sandorá padaro galiojantá
nuo jo sudarymo. Toks sutikimas gali bûti iðreikðtas atstovaujamajam
tiesiogiai pareiðkiant apie jo duodamà sutikimà arba iðaiðkëti kitais bû-
dais, pavyzdþiui, dël sandorio, sudaryto virðijant ágaliojimus, atstovau-
jamojo pritarimas sandoriui gali paaiðkëti ið jo veiksmø vykdant ið san-
dorio kylanèius ásipareigojimus. Prieðingu atveju dël veiksmø, padarytø
nesant ágaliotojo sutikimo, ir ið ðiø veiksmø kilusios þalos (nuostoliø)
ágaliotojui ir tretiesiems asmenims atsakingas ágaliotinis (CK 2.136 str.
459
3 d.). Sandoris, sudarytas veikiant be ágaliojimø arba perþengiant juos,

negalioja, iðskyrus privataus juridinio asmens valdymo organø sudary-
tus sandorius, kurie prieðtarauja to juridinio asmens ástatams, jei kita
sandorio ðalis neþinojo, jog valdymo organas perþengia kompetencijos
ribas297.
Veikdamas atstovaujamojo vardu atstovas privalo atstovaujamojo
reikalavimu, o jei susiklosto konkreèios aplinkybës, – ir be reikalavimo
suteikti ágaliotojui visà informacijà apie pavedimo vykdymo eigà (CK
6.760 str. 3 d.). Ði atstovo pareiga skirta tam, kad keièiantis aplinky-
bëms pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galëtø kontroliuoti at-
stovo veiksmus, duoti jam nurodymus bei kitais bûdais ágyvendinti savo
interesus. Kita vertus, atstovo pareiga atstovaujamajam teikti informa-
cijà suponuoja atstovaujamojo pareigà pasidomëti, kaip pavedimas
vykdomas, bendradarbiauti su atstovu. Komercinio atstovavimo santy-
kiuose prekybos agentas turi pareigà saugoti atstovaujamojo komerci-
nes paslaptis (CK 2.156 str. 1 d. 3 p.). Ðia prasme prekybos agentas turi
bûti diskretiðkas atstovaujamojo atþvilgiu, uþtikrinti atstovaujamojo
interesais neskelbtinos tretiesiems asmenims informacijos konfidencia-
lumà.
Visa, kà gavo vykdydamas pavedimà, atstovas privalo perduoti at-
stovaujamajam (CK 6.760 str. 5 d.). Tai reiðkia, kad atstovas nedelsda-
mas turi perduoti atstovaujamajam gautus daiktus, pinigus, kitoká turtà
arba turtines teises, dokumentus. Pagal CK 6.760 straipsnio 4 dalá ávyk-
dæs pavedimà atstovas privalo apie tai praneðti atstovaujamajam, pa-
teikti pavedimo vykdymo, turëtø iðlaidø ataskaità, kartu su pateisina-
maisiais dokumentais ir gràþinti ágaliojimà, jei sutartis nenumato ko
kita. Ágaliotojas savo ruoþtu privalo pasirûpinti priemonëmis tikslui pa-
siekti ir kompensuoti ágaliotinio turëtas protingas iðlaidas, susijusias su
pavedimo atlikimu. CK 6.758 straipsnio 4 dalis numato veikianèiam
kaip komerciniam atstovui ágaliotiniui teisæ pasinaudoti prievolës uþtik-
rinimo bûdu: kol ágaliotojas visiðkai atsiskaitys, ágaliotinis turi teisæ su-
laikyti privalomus perduoti ágaliotojui daiktus. Ágaliotojas privalo priim-
ti tuojau pat ið ágaliotinio visa, kà ðis ávykdë pagal pavedimo sutartá, ir
jei pavedimas tinkamai ávykdytas, sumokëti atlyginimà, jei tai numato
sutartis (CK 6.761 str. 2 ir 4 d.). Principas „tas, kuris veikia per ágalioji-
mà, veikia pats“ lemia CK 6.761 straipsnio 5 dalyje numatytà ágaliotojo
297
CK komentaras. Antroji knyga, p. 188, 272.
460
pareigà atlyginti ágaliotiniui ðio patirtà vykdant pavedimà þalà, jeigu

paties ágaliotinio veiksmuose nëra kaltës ir þalos neprivalo atlyginti kiti
uþ jà atsakingi asmenys.
Perágaliojimas, t. y. atvejai, kai ágaliotinis perduoda ágaliojimus ki-
tam asmeniui, numatyti CK 2.145 straipsnyje: perágaliojimas galimas,
kai tokià teisæ suteikia gautasis ágaliojimas arba kai ágaliotinis dël susi-
dariusiø aplinkybiø priverstas tai padaryti, kad apsaugotø ágaliotojo
interesus (pvz., ágaliotinio ligos atveju). Asmuo, kuris perduoda ágalio-
jimus kitam asmeniui, turi apie tai praneðti ágaliotojui ir pateikti jam
reikiamus duomenis apie asmená, kuriam perduodami ágaliojimai. At-
stovaujamasis, ávertinæs padëtá, gali nesutikti su perágaliojimu ir já at-
ðaukti. Jei ágaliotinis ðios pareigos perduoti informacijà apie perágalio-
jimà neávykdo, jis atsako uþ to asmens, kuriam ágaliojimus perdavë,
veiksmus kaip uþ savo veiksmus (CK 2.145 str. 4 d.). Perágaliotas asmuo
turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t. y. pagal perágaliojimà
asmuo negali ágyti daugiau ágaliojimø, nei jø turëjo pradinis atstovas
(perágaliotojas) pagal pavedimo sutartá santykiuose su atstovaujamuoju
ir treèiaisiais asmenimis. Savo ruoþtu pradinis atstovas, perágaliotojui
suteikdamas teises ir pareigas, iðsaugo turëtus ágaliojimus jø nepraras-
damas, perágaliojimo forma ir terminas turi atitikti pradinio ágaliojimo
formà ir galioti ne ilgiau uþ ágaliojimo, kuriuo remiantis duodamas per-
ágaliojimas, terminà (CK 2.145 str. 2 ir 3 d.). Perágaliojimo iðdavimas
nenutraukia ágaliojimo, kuriuo remiantis sudarytas perágaliojimas, ga-
lios, taèiau pasibaigus ágaliojimui netenka galios ir perágaliojimas (CK
2.147 str. 2 d.).
Pavedimo sutarties pabaiga. Pavedimo sutartis baigiasi bendrai-
siais prievoliø pabaigos pagrindais ir specialiaisiais pagrindais, ávardy-
tais CK 6.763 straipsnio 1 dalyje, kai:
1) ágaliotojas panaikina ágaliojimà;
2) ágaliotinis atsisako ágaliojimo (CK 2.146 str.);
3) baigiasi ágaliojimo terminas;
4) mirðta viena ið sutarties ðaliø;
5) likviduojama viena ið pavedimo sutarties ðaliø;
6) vienai ið ðaliø iðkeliama bankroto byla;
7) viena ið ðaliø pripaþástama neveiksnia, ribotai veiksnia arba ne-
þinia kur esanèia.
Ágaliotojas gali bet kada panaikinti ágaliojimà, ágaliotinis – atsisaky-
ti ágaliojimo. Taèiau pavedimo sutartis, jos pagrindu iðduotas ágalioji-
461
mas arba ástatymai gali numatyti neatðaukiamo ágaliojimo atvejus (CK

2.146 str.). Vienaðaliðko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes nu-
mato CK 6.764 straipsnio 1 ir 2 dalys: jeigu ágaliotojas dël nesvarbiø
prieþasèiø nutraukia pavedimo sutartá iki pavedimo visiðko ávykdymo,
jis privalo atlyginti ágaliotiniui ðio turëtas vykdant pavedimà iðlaidas bei
iðmokëti jam atlyginimà atsiþvelgdamas á pavedimo dalies ávykdymà.
Savo ruoþtu ágaliotinis atsako uþ þalà, kurià patiria ágaliotojas dël to,
kad ágaliotinis atsisakë ágaliojimo be svarbiø prieþasèiø arba netinkamu
laiku. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialiosios atstovavi-
mo sutarties vienaðaliðko nutraukimo taisyklës: pagal CK 2.166 ir 2.165
straipsnius apibrëþto arba neapibrëþto termino sutartá kiekviena ið ðaliø
gali nutraukti esant svarbioms prieþastims. Neterminuotà sutartá viena
ið ðaliø turi teisæ nutraukti be svarbiø prieþasèiø áspëjusi kontrahentà
likus iki nutraukimo tiek laiko, kiek proporcingai ilgai truko netermi-
nuota sutartis.
Kadangi pavedimo sutartimi patikëti ágaliotiniui ágaliojimai veikti
ágaliotojo vardu gali bûti ágyvendinti santykiuose su treèiaisiais asme-
nimis ágaliotiniui pateikus iðduotà atitinkamà ágaliojimà, tai ágaliojimo
termino pabaiga taip pat yra savarankiðkas pavedimo sutarties pabaigos
pagrindas. Kaip minëta, ágaliojimo terminas nëra neribotas, dël to suë-
jus terminui baigiasi teisiniai pavedimo santykiai tarp ðaliø. Ágaliotojo
iðduotas neterminuotas ágaliojimas suëjus metams nuo sudarymo die-
nos netenka galios – nuo to momento laikytina, kad pavedimo teisiniai
santykiai yra nutrûkæ.
Fiduciarinis pavedimo teisiniø santykiø pobûdis lemia, kad iðnykus
vienai ið sutarties ðaliø (mirus ar paskelbus fiziná asmená mirusiu, likvi-
davus juridiná asmená), taip pat pripaþinus fiziná asmená neþinia kur
esanèiu, neveiksniu arba ribotai veiksniu, juridiniam asmeniui iðkëlus
bankroto bylà pavedimo sutartis baigiasi. Ðiais atvejais ágaliotinio ápë-
diniai arba globëjas, taip pat buvusio ágaliotiniu juridinio asmens bank-
roto administratorius arba likvidatorius privalo imtis priemoniø, bûtinø
ágaliotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vëliau perduoti ðá turtà
bei dokumentus ágaliotojui (CK 6.765 str. 1 d.).
462
1. Kam sukuria teises ir pareigas ágaliotinis atlikdamas teisinius
veiksmus su treèiaisiais asmenimis pavedimo sutarties pagrin-
du?
2. Kokios formos sudaroma pavedimo sutartis?
3. Pavedimo sutartis yra atlygintinë ar neatlygintinë?
4. Kas yra generalinis ágaliojimas?
5. Kokie poþymiai pavedimo sutartá skiria nuo kitø (pvz., komiso)
sutarèiø?
6. Kokie teisiniai veiksmai negali bûti pavedimo sutarties dalyku?
7. Ar ágaliotiniu gali bûti juridinis asmuo?
8. Ar ágaliotinis turi teisæ nukrypti nuo ágaliotojo nurodymø?
9. Kokios yra pagrindinës ágaliotojo pareigos?
10. Ar ágaliotinio teisës ir pareigos pagal pavedimo sutartá pereina
ápëdiniams?
11. Ar ágaliotinis turi teisæ perleisti savo teises ir pareigas pagal pa-
vedimo sutartá tretiesiems asmenims?
12. Kas yra ágaliojimas?
13. Kokios yra perágaliojimo sàlygos?
14. Kada baigiasi pavedimo sutartis?
463
44 skirsnis. FRANÐIZË
Sutarties samprata. Franðizës sutartis reglamentuoja ðaliø santy-

kius, kurie atsiranda franðizës davëjui (teisiø turëtojui) perduodant, o
franðizës gavëjui (naudotojui) perimant ir naudojant tam tikrà iðimtiniø
teisiø kompleksà, reikalingà verslui plëtoti (prekëms gaminti ir platinti,
paslaugoms teikti ir kt.) bei mokant teisiø turëtojui atlyginimà uþ nau-
dojimàsi ðiomis teisëmis.
Franðizës sutartimi viena ðalis (teisiø turëtojas) ásipareigoja per-
duoti uþ atlyginimà kitai ðaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba
neterminuotai teisæ naudotis verslo tikslais iðimtiniø teisiø, priklausan-
èiø teisiø turëtojui, visuma (teise á firmos vardà, teise á prekiø ar pa-
slaugø þenklà, teise á saugomà komercinæ (gamybinæ) informacijà ir
kt.), o kita ðalis ásipareigoja uþ tai mokëti sutartyje nustatytà atlyginimà
(CK 6.766 str. 1 d.).
Franðizës sutarties, kaip ji suprantama ir aiðkinama ðiuo metu, po-
puliarumas pradëjo didëti po Antrojo pasaulinio karo. Ypaè sparèiai
franðizës sutartimi grindþiamas verslas buvo plëtojamas JAV. Franðizës
sutartis suteikia galimybæ naudotojui, neturinèiam atitinkamo verslo
plëtojimo patirties, pradëti ir sëkmingai plëtoti verslà naudojant pagal
franðizës sutartá gautà teisiø turëtojo sukauptà komercinæ patirtá (pa-
slaugø ar prekiø platinimo standartus, kokybës kontrolës pricipus ir
kt.), sukurtus intelektinës nuosavybës produktus (plaèiai þinomus pre-
kës þenklus, patentus ir kt.), kità verslui svarbià informacijà, taip pat
dalykinæ reputacijà ir kartu liekant pagal franðizës sutartá vykdomo
verslo bei ðiame versle naudojamo turto savininku. Tuo tarpu teisiø
turëtojas, sudarydamas franðizës sutartá, ágyja galimybæ dar labiau ið-
plësti savo verslà, parduoti daugiau prekiø arba suteikti daugiau pa-
slaugø, sustiprinti prekës þenklo ávaizdá, taip pat pasinaudoti masto
ekonomijos pranaðumais neatlikdamas ypaè dideliø investicijø, nes jis
suteikia naudotojui tik jo turimas iðimtines teises, o teisiø naudotojas
áprastai atlieka visas kitas investicijas (patalpø ir kito turto ásigijimas,
darbuotojø ádarbinimas ir kt.), reikalingas franðizës sutarties pagrindu
vykdomam verslui plëtoti.
464
Apibendrinant galima pasakyti, kad franðizës sutartis – tai abipu-

siðkai naudingo bendradarbiavimo tarp iðimtiniø teisiø turëtojo ir nau-
dotojo, kuris turi galimybæ ir norà veiksmingai pasinaudoti ðiomis iðim-
tinëmis teisëmis, formos átvirtinimas.
Franðizës sutartis yra konsensualinë sutartis, nes jos sudarymo
momentas nëra siejamas su tam tikrø iðimtiniø teisiø perdavimo mo-
mentu – uþtenka ir paþado, kad tam tikros iðimtinës teisës ateityje bus
perduotos sutartyje aptartomis sàlygomis ir vykdomi kiti ásipareigoji-
mai. Franðizës sutartis daþniausiai yra dviðalë sutartis, kurios ðalys turi
abipuses teises ir pareigas, taèiau jei tam tikra dalis iðimtiniø teisiø, su-
daranèiø franðizës sutarties dalykà, priklauso kitiems asmenims arba
sudarius sutartá ðios teisës perleidþiamos kitiems asmenims, franðizës
sutarties ðalimi toje teisiø ir pareigø dalyje gali bûti ir kiti asmenys.
Franðizës sutartis yra atlygintinë, t. y. uþ suteiktas teises naudotojas
moka tam tikrà mokestá.
Franðizës sutarèiø rûðys. Sàlyginai galima iðskirti tris franðizës su-
tarèiø rûðis. Tai sutartys dël paslaugø franðizavimo, kai naudotojas,
naudodamasis jam suteiktomis iðimtinëmis teisëmis ir remdamasis pa-
teiktais teisiø turëtojo nurodymais, teikia paslaugas, sutartys dël gamy-
bos franðizavimo, kai naudotojas pats pagal teisiø turëtojo pateiktus
nurodymus gamina prekes ir vëliau ðias prekes, áprastai paþenklintas
teisiø turëtojo prekës þenklu, parduoda, ir sutartys dël platinimo franði-
zavimo, kai naudotojas parduoda prekes (daþniausiai ðios prekës pa-
gamintos teisiø turëtojo arba ásigytos ið teisiø turëtojo nurodytø asme-
nø) konkreèioje prekiø parduotuvëje, paþymëtoje teisiø turëtojo prekës
þenklais.
Franðizës sutarties elementai. Nagrinëjant franðizës sutarties ele-
mentus, konkreèiai – ðios sutarties rûðies subjektø charakteristikà, svar-
bi CK 6.766 straipsnio 1 dalyje átvirtinta nuostata, kad pagal franðizës
sutartá iðimtinës teisës suteikiamos verslo tikslais. Ði nuostata akivaiz-
dþiai pabrëþia, jog franðizës sutartis yra komercinë sutartis. Be to, nu-
rodoma, kad franðizës sutarties ðalimis gali bûti tik ámonës (verslinin-
kai) (CK 6.766 str. 3 d.). Ði nuostata apriboja fiziniø asmenø, kurie ásta-
tymø nustatyta tvarka neuþsiima verslu, galimybæ bûti franðizës sutar-
ties ðalimi. Apibendrinant galima teigti, kad franðizës sutarties ðalimis
gali bûti tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslà, tiek ir juridiniai as-
menys, kuriems nëra apribota teisë uþsiimti komercine veikla. Labai
svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad nors formaliai sutarties ðalys yra ati-
465
tinkamai teisiø turëtojas arba turëtojai ir naudotojas, taèiau netiesiogiai

franðizës sutarties santykiuose dalyvauja ir kiti franðizës tinklo dalyviai,
kurie naudojasi teisiø turëtojo suteiktomis teisëmis. Nuo ðiø franðizës
tinklo dalyviø elgesio, t. y. nuo ásipareigojimø pagal franðizës sutartá
laikymosi, labai priklauso konkreèios franðizës sutarties naudotojo sëk-
më. Jeigu vienas ar keletas franðizës sutarèiø naudotojø nesilaikys pri-
valomø standartø ir taip darys þalà franðizës tinklo reputacijai, nuken-
tës kiti franðizës tinklo dalyviai, gali kilti problemø vykdant konkreèià
franðizës sutartá.
Bûtinas franðizës sutarties elementas yra rašytinė franšizės sutarties
forma. Raðytinës formos nesilaikymas franðizës sutartá daro negaliojan-
èià (CK 6.767 str. 1 d.). Kitas reikðmingas reikalavimas, susijæs su sutar-
ties forma, yra nustatytas CK 6.767 straipsnio 2 dalyje. Ðiame straipsny-
je nurodyta, kad tretiesiems asmenims sutartis gali bûti panaudota tik
áregistravus franðizës sutarties sudarymo faktà ástatymø nustatyta tvarka
juridiniø asmenø registre, kuriame yra áregistruotas teisiø turëtojas.
Ðios taisyklës iðimtis taikoma tuomet, kai teisiø turëtojas yra áregistruo-
tas uþsienio valstybëje – ðiuo atveju franðizës sutarties sudarymo faktas
turi bûti registruojamas juridiniø asmenø registre, kuriame áregistruotas
naudotojas.
Speciali taisyklë yra nustatyta tiems atvejams, kai franðizës sutar-
ties dalykas (aut. pastaba: turëtø bûti suprantama kaip sudëtinë dalyko
dalis) yra pramoninës nuosavybës teise saugomas objektas. Ðiuo atveju
franðizës sutartis tretiesiems asmenims gali bûti panaudota tik franðizës
sutarties sudarymo faktà áregistravus ástatymø nustatyta tvarka atitin-
kamoje institucijoje, registruojanèioje pramoninës nuosavybës objektus
ir teises á juos (CK 6.767 str. 3 d.). CK nuostatos, reguliuojanèios fran-
ðizës sutarties sudarymà, nenustato ðalims pareigos áregistruoti franèi-
zës sutartá prekiø þenklø registre, kai franèizës sutarties sudëtinë dalis
yra prekës arba paslaugos þenklas.
Franðizës sutarties dalykas turëtø bûti suprantamas kaip iðimtiniø
teisiø visuma, kuri suformuoja tam tikrà verslo „formatà“. Iðimtinëmis
teisëmis, sudaranèiomis franðizës sutarties dalykà, gali bûti prekës
þenklai, pramoninis dizainas, patentai, know – how, autorinës teisës,
procesø valdymo apraðymai ir kitos iðimtinës teisës, kuriø visumos pa-
naudojimas sudaro galimybes jø naudotojui vykdyti tam tikrà ûkinæ
veiklà.
466
Franðizës sutarties atskyrimas nuo kitø sutarèiø rûðiø. Aptariant

franðizës sutartá tikslinga atriboti ðià sutartá nuo kitø sutarèiø rûðiø.
Franðizës sutarties atribojimas nuo kitø sutarèiø rûðiø sudaro galimybæ
tinkamai aiðkinti ir taikyti franðizës sutartá reglamentuojant ðaliø tarpu-
savio santykius bei tinkamai atskleisti franðizës sutarties esmæ.
Franðizës sutartis savo esme yra panaði á licencinæ sutartá, o tam
tikrais atvejais gali turëti distribucijos (platinimo) sutarties poþymiø.
Licencine sutartimi tam tikrø iðimtiniø teisiø turëtojas suteikia tei-
sæ kitam subjektui – naudotojui naudotis tomis teisëmis verslo tikslais ir
ðiuo aspektu tiek franðizës sutartis, tiek ir licencinë sutartis yra labai
panaðios. Nors abiejø sutarèiø dalykai yra labai panaðûs, taèiau franði-
zës sutarties atskyrimo nuo licencinës sutarties pagrindinis kriterijus vis
dëlto turëtø bûti ðiø sutarèiø dalykø palyginimas ir tolesnio ðaliø ben-
dradarbiavimo apimties, ágyvendinant tiek licencinæ sutartá, tiek ir fran-
ðizës sutartá, skirtingumas.
Franðizës sutarties dalykas yra sàlyginai platesnis uþ licencinës su-
tarties dalykà. Jis galëtø bûti apibûdinamas kaip tam tikrø iðskirtiniø
teisiø, kuriomis remiantis sukuriamas tam tikras verslo „formatas“, tu-
rintis individualius ir unikalius poþymius, visuma. Tai reiðkia, kad pagal
franðizës sutartá ne tik suteikiamos iðskirtinës teisës, bet ir pateikiamos
taisyklës, rekomendacijos ir kita informacija, kuri nurodo, kaip tos iðim-
tinës teisës gali bûti panaudojamos geriausiai (verslo „formatas“). Pa-
þymëtina taip pat, kad tolesnis ðaliø bendradarbiavimas ágyvendinant
franðizës sutartá pagrástas tuo, jog naudotojas yra ápareigotas laikytis
atitinkamø naudojimosi iðimtinëmis teisëmis ir suteikta informacija
taisykliø ir rekomendacijø. Licencinë sutartis áprastai nepateikia reko-
mendacijø, juo labiau privalomø, kaip turi bûti vykdoma ûkinë veikla,
kurioje naudojamasi pagal licencinæ sutartá suteiktomis teisëmis, pa-
vyzdþiui, jeigu pagal licencinæ sutartá naudotojui yra suteikta teisë teikti
tam tikrà teisiø turëtojo iðrastà vaistø gamybos technologijà, tai naudo-
tojas ðià technologijà paprastai taiko savo nuoþiûra ir neprivalo laikytis
tam tikrø standartø arba taisykliø parduodamas pagal licencijos sutartá
sukurtus medikamentus.
Tokia franðizës sutartis, kai teisiø turëtojas naudotojui taip pat pa-
rduoda prekes, kurias naudotojas platina ágyvendindamas franðizës su-
tartá, yra panaði á distribucijos (platinimo) sutartá, nes, kaip ir distribuci-
jos sutartis, sudaro galimybes platinti (parduoti) tam tikras prekes. Pa-
grindinis distribucijos sutarties ir franðizës sutarties skirtumas yra tas,
467
kad pagal distribucijos sutartá distributoriui nëra perduodamos tam tik-

ros intelektinës nuosavybës arba kitos iðskirtinës teisës, kartu sudaran-
èios tam tikrà verslo formatà, kuris uþtikrintø sëkmingà prekiø platini-
mà. Prieðingai, sudarydamas distribucijos sutartá prekiø gamintojas ar-
ba tiekëjas yra daþniausiai suinteresuotas, kad distributorius veiktø kaip
visiðkai savarankiðka ámonë, kuri turi þiniø ir patirties, reikalingos pla-
tinant prekes pagal distribucijos sutartá. Distributorius daþniausiai turi
sukûræs savo prekiø platinimo metodus ir standartus ir neprivalo laiky-
tis prekiø gamintojo ar tiekëjo nurodymø dël prekiø pardavimo bûdo ir
kitø taisykliø. Tiesa, atskiriant franðizës ir distribucijos sutartis reikia
atkreipti dëmesá, kad tam tikrais atvejais prekiø gamintojas arba tiekë-
jas suteikia distributoriui teisæ naudoti prekës arba paslaugos þenklà,
kurio panaudojimas palengvina prekiø platinimà. Vis dëlto tokiø teisiø
suteikimas distributoriui nepaneigia anksèiau iðsakytø franðizës ir dist-
ribucijos sutarties atskyrimo kriterijø tinkamumo.
Franðizës sutarties turinys. CK 6.770 straipsnio 1 dalis, apibrëþ-
dama teisiø turëtojo pareigas, numato, kad teisiø turëtojas privalo per-
duoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kità
informacijà, kuri yra bûtina naudotojui, kad ðis galëtø ágyvendinti jam
suteiktas pagal franðizës sutartá teises, taip pat instruktuoti naudotojà ir
jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotø teisiø ágyvendi-
nimu; iðduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir uþtikrinti jø
áforminimà nustatyta tvarka. Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ði nuo-
stata neturëtø bûti suprantama kaip reikalavimas arba bûtinybë ðalims
papildomai pasiraðyti licencines sutartis, jeigu franðizës sutarties dalyko
sudëtinë dalis yra patentai, prekiø þenklai, autorinës teisës arba kitos
iðimtinës teisës, kuriø perleidimas arba suteikimas naudotis yra átvirti-
namas pasiraðant licencines sutartis. Franðizës sutartis bûtent ir átvirtina
tokiø iðimtiniø teisiø perdavimà naudotojui naudotis. Tokià iðvadà sàly-
ginai patvirtina ir CK 6.767 straipsnio 3 dalis, kuri ápareigoja áregistruo-
ti franðizës sutartá atitinkamoje institucijoje, registruojanèioje pramoni-
nës nuosavybës teises, jeigu franðizës sutarties dalykà sudaro pramoni-
nës nuosavybës teise saugomas objektas. Pagal CK 6.770 straipsnio 2
dalá teisiø turëtojas, jeigu franðizës sutartis nenustato kitaip, taip pat
ápareigotas uþtikrinti franðizës sutarties áregistravimà; teikti naudotojui
nuolatinæ konsultacinæ pagalbà, padëti mokyti naudotojo darbuotojus;
kontroliuoti naudotojo pagal franðizës sutartá gaminamø prekiø, atlie-
kamø darbø arba teikiamø paslaugø kokybæ. Papildant ir patikslinant
468
CK nuostatas, apibrëþianèias teisiø turëtojo pareigas, galima paþymëti,

kad neretai teisiø turëtojas taip pat ásipareigoja teikti pagalbà pasiren-
kant prekiø pardavimo arba paslaugø teikimo vietà, vedant derybas dël
patalpø nuomos arba ásigijimo, ávertinant patalpø tinkamumà veiklai,
teikia pagalbà parengiant patalpas veiklai vykdyti. Vëliau, kai naudoto-
jas pradeda vykdyti veiklà, teisiø turëtojas turëtø uþtikrinti, kad jo ko-
manda galëtø tinkamai vykdyti naudotojo veiklos stebësenà, nurodyti
naudotojo veiklos trûkumus, vykdyti papildomus mokymus, nuolat to-
bulinti verslo metodus, kurti naujus produktus ir paslaugas – tai uþtik-
rintø verslo konkurencingumà, vykdyti reklamos ir kitas rinkodaros
priemones, kurios uþtikrintø franðizës tinklo, naudojamø prekiø þenklø
identiteto palaikymà ir stiprinimà, reputacijos stiprinimà ir kt. Be jokios
abejonës, teisiø turëtojas privalo uþtikrinti, kad jo suteiktos naudotojui
teisës bûtø galiojanèios, jø galiojimas reikalui esant atnaujinamas.
CK 6.771 straipsnis nustato, kad naudotojas, atsiþvelgdamas á veik-
los pobûdá ir ypatumus bei franðizës sutarties sàlygas, privalo: franðizës
sutartyje nustatytu bûdu savo veikloje naudoti teisiø turëtojo firmos
vardà, prekiø ir paslaugø þenklà; uþtikrinti pagal franðizës sutartá gami-
namø prekiø, atliekamø darbø arba teikiamø paslaugø tinkamà kokybæ;
laikytis teisiø turëtojo nurodymø ir instrukcijø dël teisiø naudojimo,
naudotojo komerciniø patalpø vidaus ir iðorës apipavidalinimo ir kito-
kios franðizës sutartyje nustatytos veiklos sàlygø; teikti pirkëjams (uþsa-
kovams) papildomø paslaugø, kuriø jie galëjo protingai tikëtis ásigyda-
mi (uþsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai ið teisiø turëtojo. Ðiø
naudotojo pareigø tinkamas ágyvendinimas yra ypaè svarbus, nes nesil-
aikant tam tikrø bendrø prekiø arba paslaugø kokybës standartø, visuo-
tinø instrukcijø ir nurodymø griaunamas franðizës tinklo vientisumas,
silpninamas jo identitetas, þala daroma ne tik teisiø turëtojui, jo repu-
tacijai, bet ir kitiems franðizës tinklo nariams. Naudotojas taip pat ápa-
reigojamas neatskleisti ið teisiø turëtojo gautø komerciniø (gamybiniø)
paslapèiø arba kitos konfidencialios informacijos; sudaryti subranðizës
sutartá, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franðizës sutartyje; informuoti
pirkëjus (uþsakovus) akivaizdþiausiu jiems bûdu, kad naudotojas veikia
pagal franðizës sutartá ir naudoja teisiø turëtojo firmos vardà, prekiø ir
paslaugos þenklà arba kitoká teisiø turëtojà individualizuojantá simbolá.
Dar viena esminë naudotojo pareiga, átvirtinta CK 6.769 straipsnio 1
dalyje bei áprastai detalizuojama franðizës sutartyje, – mokëti teisiø tu-
rëtojui sutartyje nustatytà atlyginimà. Franðizës sutarties ðalims yra su-
469
teikta teisë savarankiðkai nustatyti atlyginimo dydá ir jo nustatymo tvar-

kà.
Ðaliø teisiø apribojimai. Kadangi pagal franðizës sutartá yra per-
duodamos tam tikros iðimtinës teisës, teisiø turëtojas siekia nustatyti
franðizës sutartyje tam tikrus apribojimus naudotojui, kurie skirti ap-
saugoti ðioms iðimtinëms teisëms bei teisiø turëtojo franðizës verslui.
Franðizës sutartyje nustatomi ribojimai naudotojui gali turëti átakos ir
konkurencijos teisës reglamentuojamiems santykiams, tam tikrais atve-
jais riboti konkurencijà. CK 6.772 straipsnio 1 dalis ásakmiai nurodo,
kad ðalys sutartyje gali nustatyti tik tokias konkurencijà ribojanèias sà-
lygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Ði norma yra blanketinio
pobûdþio ir nukreipia á konkurencijos teisæ, reglamentuojanèiø teisinius
konkurencijos santykius. Vertinant, ar franðizës sutarties nuostatos,
ribojanèios naudotojo teises, nepaþeidþia konkurencijos teisës normø,
reikia laikytis pagrindinio pricipo, kuris pasireiðkia tuo, kad jeigu ðie
ribojimai yra bûtini iðimtinëms teisëms (know – how, patentams ir kt.)
ir teisiø turëtojo identitetui bei reputacijai apsaugoti, jie yra galimi ir
nepaþeidþia konkurencijos teisës normø. Tokie ribojimai gali pasireikðti
naudotojo pareiga ásigyti prekes, platinamas pagal franðizës sutartá tik ið
teisiø turëtojo, kuris jas gamina, nevykdyti jokios veiklos, konkuruojan-
èios su teisiø turëtojo vykdoma, áskaitant ribojimà ásigyti teisiø turëtojo
konkurento kontrolæ, prekes pardavinëti tik pagal teisiø turëtojo nuro-
dymus árengtose parduotuvëse ir kt. Vis dëlto nors pateikti naudotojo
teisiø ribojimo pavyzdþiai paprastai nepaþeidþia konkurencijos teisës
normø, taèiau tikslus ðiø ir kitø ribojimø vertinimas gali bûti atliktas tik
kiekvienu atveju vertinant konkreèios franðizës sutarties nuostatas re-
miantis konkurencijos teisës normomis.
Naudotojas, prieð pradëdamas franðizës sutartimi grindþiamà vers-
là, taip pat neretai suinteresuotas, kad tam tikra apimtimi bûtø apribo-
tos teisiø turëtojo teisës, o tokie ribojimai atitinkamai gali lemti ir kon-
kurencijos ribojimà. Ðalims tariantis dël tam tikrø ribojimø nustatymo
teisiø turëtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 straipsnio 1 dalies nuo-
statø, kurios ásakmiai nurodo, kad ðalys sutartyje gali nustatyti tik tokias
konkurencijà ribojanèias sàlygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë.
Daþniausi teisiø turëtojo teisiø apribojimai yra átvirtinti CK 6.772
straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jie gali pasireikðti teisiø turëtojo prievole
nesuteikti kitiems asmenims analogiðkø iðimtiniø teisiø visumos naudo-
ti toje paèioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisiø turëtojo prievo-
470
le paèiam nevykdyti analogiðkos veiklos toje paèioje teritorijoje. Reika-

lavimà taikyti tokius teisiø turëtojo teisiø apribojimus naudotojas visø
pirma gali grásti tuo, kad jis atlieka tam tikras investicijas, reikalingas
franðizës sutartimi grindþiamam verslui pradëti, moka franðizës sutarty-
je nustatytà mokestá ir franðizës sutartimi pagrásto verslo sëkmë dau-
giausia priklausys nuo to, su kokia konkurencija susidurs naudotojas.
Nesant tokiø garantijø naudotojas gali apskritai nesudaryti franðizës
sutarties. Aptarti teisiø turëtojo teisiø ribojimai paprastai neriboja kon-
kurencijos, nepaþeidþia konkurencijos teisës normø ir yra leidþiami,
taèiau tiksliai ávertinti ðias ir kitus teisiø turëtojui nustatomus ribojimus
galima tik kiekvienu atveju vertinant konkreèios franðizës sutarties
nuostatas remiantis konkurencijos teisës normomis.
CK 6.772 straipsnio 4 dalis nurodo atvejus, kai ðiame straipsnyje
nurodyti teisiø ribojimai visada draudþiami konkurencijos teisës. Tai
ribojimai, susijæ su kainø fiksavimu arba minimalios kainos nustatymu
ir dalijantys teritorijas pagal pirkëjø (uþsakovø) kategorijas arba drau-
dþiantys parduoti prekes pirkëjams ar uþsakovams, gyvenantiems ne
franðizës sutartyje nustatytoje teritorijoje. CK 6.772 straipsnio 4 dalies
nuostatos yra perkeltos ið konkurencijos teisës. Taikant CK 6.772
straipsnio 4 dalies nuostatas teoriðkai gali kilti sunkumø pritaikyti ávar-
dytas CK normas tuo atveju, kai pagal konkurencijos teisæ tokie riboji-
mai franðizës sutartyje yra galimi. Tokiu atveju tarpusavyje konkuruotø
atitinkamos konkurencijos teisës normos bei ávardytos CK normos ir
turëtø bûti taikomos konkurencijos teisës normos, átvirtintos kituose
konkurencijos teisës normas átvirtinanèiuose teisës aktuose, o ne CK.
Ðaliø pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisiø apsaugos garantija, uþ-
tikrinanti franðizës santykiø stabilumà ir tæstinumà, teisiø turëtojui per-
leidus savo iðimtines teises átvirtinta CK 6.777 straipsnio 1 dalyje, kurio-
je numatyta, kad jeigu viena arba daugiau iðimtiniø teisiø, esanèiø fran-
ðizës sutarties dalyku, pereina kitam asmeniui, franðizës sutartis lieka
galioti ir naujas teisiø turëtojas tampa franðizës sutarties ðalimi toje tei-
siø ir pareigø dalyje, kuri susijusi su jam perëjusiomis iðimtinëmis tei-
sëmis. Tinkamam tolesniam franðizës sutarties vykdymui yra svarbu,
kad nauja sutarties ðalis tinkamai vykdytø jai tenkanèius ásipareigoji-
mus, susijusius su jos perimtomis iðimtinëmis teisëmis, nes naudotojui
yra svarbi galimybë tinkamai naudotis iðimtiniø teisiø kompleksu kaip
visuma ir gauti reikiamà pagalbà ágyvendinant tà iðimtiniø teisiø komp-
leksà.
471
CK 6.777 straipsnio 2 dalis numato, kad mirus teisiø turëtojui arba

naudotojui jø teisës ir pareigos pagal franðizës sutartá pereina ápëdiniui,
jeigu jis yra verslininkas ir tæsia verslà arba pradeda verslà per ðeðis
mënesius po palikimo atsiradimo. Sutarties ðaliø pasikeitimas neabejo-
tinai turi átakos tolesniam franðizës sutarties vykdymui, nes ne visada
nauja sutarties ðalis turës reikiamà patirtá ir iðteklius, uþtikrinanèius
tolesná tinkamà franðizës sutarties vykdymà. Todël tikëtina, kad franði-
zës sutarties ðalys sieks nustatyti sutartyje tam tikras nuostatas, lei-
dþianèias joms apsaugoti savo interesus ðalies pasikeitimo atveju, pa-
vyzdþiui, átvirtins nuostatas, leidþianèias nutraukti franðizës sutartá pa-
sikeitus kitai franðizës sutarties ðaliai ir pan.
CK nereglamentuoja tø atvejø, kai, pavyzdþiui, pasikeièia ámonës,
pasiraðanèios franðizës sutartá, dalyviai ar vadovas. Ðalys turëtø paèios
franðizës sutartyje aptarti tokius atvejus ir jø átakà franðizës sutarties
tolesniam galiojimui.
Franðizës sutarties pabaiga. CK 6.776 straipsnio 3 ir 4 dalys nusta-
to specialius sutarties pabaigos atvejus. CK normos, reglamentuojan-
èios franðizës sutartá, neávardija pagrindø, kai terminuota franðizës su-
tartis vienos ið ðaliø iniciatyva gali bûti nutraukta prieð terminà. Kadan-
gi CK nenustato specialiø franðizës sutarties nutraukimo prieð terminà
pagrindø, franðizës sutartis gali bûti nutraukiama prieð terminà ben-
drais sutarèiø nutraukimo pagrindais.
CK 6.778 straipsnis reglamentuoja franðizës sutarties galiojimà tais
atvejais, kai pasikeièia teisiø turëtojo firmos vardas arba prekiø (pa-
slaugø) þenklas, kurie yra franðizës sutarties dalykas. Taip pat numaty-
ta, kad jeigu baigiasi iðimtinës teisës, kuri yra franðizës sutarties daly-
kas, galiojimo terminas arba jeigu ði teisë baigiasi kitais pagrindais,
franðizës sutartis galioja, iðskyrus tas jos sàlygas, kurios susijusios su
pasibaigusia teise (CK 6.779 str.)
Teisiø turëtojo atsakomybë pagal naudotojui pareikðtus reikala-
vimus. Teisiø turëtojo atsakomybës pagal naudotojui pareikðtus reika-
lavimus pobûdá átvirtina CK 6.773 straipsnis. Ðis straipsnis iðskiria du
skirtingus teisiø turëtojo atsakomybës pagal naudotojui pareikðtus rei-
kalavimus atvejus. Numatyta, kad teisiø turëtojas subsidiariai atsako
pagal naudotojui pareikðtus reikalavimus dël prekiø (darbø, paslaugø),
naudotojo parduotø pagal franðizës sutartá, kokybës (CK 6.773 str. 1
d.). Taèiau pagal reikalavimus, pareikðtus naudotojui, kaip teisiø turë-
tojo prekiø (produkcijos) gamintojui, teisiø turëtojas atsako solidariai
472
su naudotoju (CK 6.773 str. 2 d.). Aptartø teisës normø konstrukcija

leidþia manyti, kad franðizës sutarties ðalys savo susitarimu negali pa-
keisti ávardytø teisës normø, átvirtinanèiø teisiø turëtojo atsakomybæ.
Vertinant CK 6.773 straipsnio 1 dalá svarbu ávertinti tai, kad tam tikrais
atvejais pagal franðizës sutartá parduodamos prekës gali bûti gamina-
mos ir tiekiamos ne teisiø turëtojo, o kitø subjektø, ir teisiø turëtojas
gali neturëti átakos ðiø prekiø kokybei. Taèiau pagal CK 6.773 straips-
nio 1 dalá tai nebûtø sàlyga netaikyti teisiø turëtojo atsakomybës. Ver-
tinant CK 6.773 straipsnio 2 dalá svarbu atsiþvelgti á tai, kad teisiø turë-
tojo atsakomybei neturi átakos, ar naudotojui pareikðti reikalavimai yra
susijæ iðimtinai su naudotojo netinkamu veikimu, ar tø reikalavimø atsi-
radimas taip pat buvo nulemtas teisiø turëtojo tam tikrø veiksmø. Nag-
rinëjant atsakomybës klausimus svarbu ávertinti, kad teisiø turëtojo at-
sakomybë pagal naudotojui pareikðtus reikalavimus atsiranda nepaisant
to, kad naudotojas, kaip franðizës sutarties ðalis, veikia kaip savarankið-
ka ámonë arba verslininkas kitø asmenø atþvilgiu.
1. Ar fizinis asmuo gali bûti franðizës sutarties ðalimi?
2. Ar sutartis yra realinë ar konsensualinë?
3. Kokios gali bûti franðizës sutarties rûðys?
4. Ar franðizës sutartis gali bûti neatlygintinë?
5. Ar piniginio reikalavimo teisë gali bûti franðizës sutarties daly-
ku?
6. Kuo skiriasi franðizës sutartis nuo kitø panaðiø sutarèiø (licen-
cinës, distribucijos)?
7. Ar franðizës sutartis gali bûti patvirtina notaro?
8. Kas yra subfranðizë?
9. Ar ðaliø teisei nustatyti konkurencijà ribojanèias sàlygas taiko-
ma konkurencijos teisë?
10. Kada baigiasi neterminuota franðizës sutartis?
11. Ar mirus teisiø naudotojui teisës ir pareigos pagal franðizës su-
tartá gali pereiti ápëdiniui?
12. Kada baigiasi terminuota franðizës sutartis?
473
45 skirsnis. KOMISAS
Sutarties samprata. Komiso sutartimi viena ðalis (komisionierius)

ásipareigoja kitos ðalies (komitento) pavedimu uþ atlyginimà sudaryti
vienà arba kelis sandorius savo vardu, bet komitento lëðomis (CK 6.780
str. 1 d.). Atsiþvelgiant á tai, kad sudarydamas sutartá komisionierius
veikia savo vardu, pagal komisionieriaus su treèiuoju asmeniu sudarytà
sandorá teises ir pareigas ágyja komisionierius, nors komitentas buvo
nurodytas treèiajam asmeniui arba vykdant sandorá turëjo tiesioginiø
santykiø su treèiuoju asmeniu (CK 6.780 str. 2 d.). Tiesa, tam tikrø ypa-
tumø atsiranda nustatant pagal komiso sutartá ágyjamø arba perlei-
dþiamø prekiø nuosavybës teisës klausimus. Komiso sutarties sudary-
mas áprastai lemia tai, kad nors teisës ir pareigos, kaip buvo ávardyta,
pagal sutartá atsiranda komisionieriui, taèiau sutarties neávykdymo rizi-
ka tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet ko-
mitento lëðomis. Ðios taisyklës iðimtis yra galima tuomet, kai komisio-
nierius laiduoja, kad treèioji ðalis ávykdys sandorá, arba veikia neapdai-
riai, pasirinkdamas treèiàjá asmená, kaip sandorio ðalá. Komiso sutartá
ðalys sudaro ketindamos pirkti–parduoti ávairius daiktus, áskaitant ver-
tybinius popierius, taip pat turëdamos tikslà pradëti daiktus platinti
naujose rinkose ir kt. Atsiþvelgiant á tai, kad sudarydamas sandorá ko-
misionierius veikia savo vardu, sudarius komiso sutartá ir jà vykdant
susiklosto trejopo pobûdþio santykiai: tai visø pirma santykiai tarp ko-
misionieriaus ir komitento; santykiai tarp komisionieriaus ir treèiøjø
asmenø, su kuriais komisionierius sudaro atitinkamus sandorius; santy-
kiai tarp komitento ir treèiøjø asmenø, pavyzdþiui, tais atvejais, kai tre-
èiasis asmuo neávykdo sandorio su komisionieriumi ir komisionierius
perleidþia komitentui reikalavimo teisæ, atsiradusià pagal komisionie-
riaus sudarytà sandorá su treèiuoju asmeniu.
Komiso sutarties ðalys ir forma. Komiso sutarties ðalimis gali bûti
ir ámonës (verslininkai), ir fiziniai asmenys. Tuo atveju, kai komiso su-
tarties ðalys yra ámonës (verslininkai), ðalys turi ávertinti papildomus
reikalavimus, nustatytus komiso sutarties sàlygoms (CK 6.780 str. 7 d.).
474
Komiso sutarties formai turëtø bûti taikomos bendros civilinës tei-

sës nuostatos, reglamentuojanèios sutarèiø formà.
Komiso sutarties santykis su kitomis sutarèiø rûðimis. Komiso su-
tartis savo prigimtimi yra panaði á pavedimo sutartá, pagrindinis pave-
dimo ir komiso sutarties skirtumas pasireiðkia tuo, kad pagal pavedimo
sutartá ágaliotinis veikia ágaliotojo vardu ir lëðomis, prieðingai nei komi-
so sutartyje, pagal kurià komisionierius veikia savo vardu ir komitento
lëðomis.
Komiso sutarties turinys. Komisionierius, sudaræs komiso sutartá,
visø pirma ásipareigoja veikti iðimtinai komitento interesais, t. y. komi-
tento pavedimà ávykdyti naudingiausiomis komitentui sàlygomis ir pa-
gal komitento nurodymus. Be to, jeigu ðalys nesusitaria kitaip, tais atve-
jais, kai komisionierius sudaro sandorá naudingesnëmis komitentui sà-
lygomis, nei buvo sutarta, visa ið sandorio gauta papildoma nauda tenka
komitentui (CK 6.782 str. 1 ir 2 d.).
Komisionierius turi teisæ nukrypti nuo komitento reikalavimø tik
jeigu tai buvo bûtina komitento interesais, o komisionierius negalëjo ið
anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo per protingà laikà po
savo paklausimo iðsiuntimo (CK 6.785 str. 1 d.). Ypaè svarbu, kad ko-
misionierius pagal komiso sutartá laikytøsi komitento nurodymø dël
kainos. Reikalavimai, susijæ su kaina, gali bûti dvejopo pobûdþio – tai
priklauso nuo to, ar komisionierius pagal komitento pavedimà parduo-
da daiktus, ar perka. Jeigu komisionierius parduoda daiktus, jis negali
parduoti daikto maþesne kaina, nei buvo sutaræs su komitentu. Paþei-
dæs ðá ásipareigojimà privalo atlyginti komitentui kainø skirtumà (CK
6.785 str. 3 d.). Ðios taisyklës iðimtis yra galima, jeigu daikto pardavimas
maþesne kaina leidþia komitentui iðvengti dar didesniø nuostoliø. Situ-
acija, kai komisionierius yra priverstas parduoti daiktà maþesne kaina,
nei komitento nurodyta, gali susidaryti tuomet, kai rinkoje dël tam tik-
rø prieþasèiø (politiniø ávykiø, finansinës krizës ir kt.) kainos staigiai
maþëja ir nepardavimas daiktø maþesne kaina lemia dar didesnius ko-
mitento nuostolius. Be to, komiso sutartyje esant neátvirtintai komisio-
nieriaus teisei parduoti daiktus maþesne kaina, negavus komitento lei-
dimo, komisionierius turi árodyti, kad neturëjo galimybës ið anksto gauti
tokio leidimo.
Panaðaus pobûdþio ásipareigojimai ir atsakomybës ribos komisio-
nieriui yra nustatytos tais atvejais, kai komisionierius perka daiktus di-
desne kaina, nei buvo sutarta su komitentu. Komitentas, per protingà
475
terminà praneðæs, kad atsisako priimti daiktà, kuris nupirktas didesne

kaina, turi teisæ nupirkto daikto nepriimti. Tuomet visos teisës ir parei-
gos pagal daikto pirkimo ið treèiojo asmens sutartá turëtø tekti komi-
sionieriui. Uþtikrinant komiso sutarties ðaliø interesø pusiausvyrà CK
6.785 straipsnio 4 dalyje vis dëlto nustatyta, kad jeigu komisionierius
savo lëðomis sutinka padengti kainø skirtumà, komitentas neturi teisës
atsisakyti sudarytos sutarties.
CK 6.785 straipsnio 2 dalis nustato bendros taisyklës iðimtá, susiju-
sià su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodymø be ið-
ankstinio leidimo. Tokià teisæ komiso sutartyje galima numatyti ir api-
brëþti tuomet, kai komisionierius komiso sutarties tikslais veikia kaip
ámonë (verslininkas).
CK tiesiogiai nereglamentuoja komisionieriaus atsakomybës, jei
komisionierius pagal komitento pavedimà parduoti daiktus parduoda
ðiuos daiktus treèiajai ðaliai iðsimokëtinai ir vëliau treèioji ðalis nesu-
moka uþ daiktus – dël to komitentas patiria nuostoliø, nes galioja ben-
dras principas, kad komisionierius veikia komitento lëðomis. Neabejo-
tina, kad ðalys komisionieriaus teisæ parduoti tretiesiems asmenims
daiktus iðsimokëtinai gali atskirai aptarti komiso sutartyje. Komisionie-
riaus atsakomybës klausimas, kai jis parduoda daiktus tretiesiems as-
menims iðsimokëtinai, nors ði galimybë sutartyje neaptarta, ir dël to
komitentas patiria nuostoliø, turëtø bûti sprendþiamas remiantis pa-
grindiniu komisionieriaus veiklos pagal komiso sutartá principu – pave-
dimà vykdyti naudingiausiomis komitentui sàlygomis bei atsiþvelgti á tai,
kad pagal CK 6.783 straipsnio 1 dalá komisionierius yra ápareigotas
veikti apdairiai, pasirenkant treèiàjá asmená kaip sandorio ðalá.
Svarbi komitento teisiø apsaugos garantija yra nustatyta átvirtinant
komisionieriaus pareigà atsakyti uþ pas já esanèiø komitento daiktø pra-
radimà, trûkumà arba suþalojimà. CK 6.788 straipsnio 1 dalyje numaty-
ta, kad komisionierius atsako komitentui uþ pas já esanèio komitento
daikto praradimà, trûkumà arba suþalojimà, jeigu neárodo, kad tai ávy-
ko ne dël jo kaltës. Rizikà, susijusià su galimu daiktø praradimu, trû-
kumu arba suþalojimu, pavyzdþiui, kai daiktai suþalojami dël stichiniø
nelaimiø, tyèiniø treèiøjø asmenø veiksmø arba kitø prieþasèiø, ðalys
gali perleisti draudimo ámonëms sudarydamos atitinkamas draudimo
sutartis. Dël ðios prieþasties sutarties ðalys turi galimybæ komiso sutar-
tyje iðplësti komisionieriaus atsakomybës ribas ir numatyti jo atsako-
mybæ ir nesant jo kaltës.
476
Komisionierius taip pat turi pareigà imtis priemoniø, kad komiten-

to interesai bûtø apsaugoti komisionieriui priimant komitentui gautà
daiktà ið treèiøjø asmenø (CK 6.788 str. 2 d.).
Kita svarbi komisionieriaus pareiga – teikti pavedimø vykdymo
ataskaità. Ávykdæs pavedimà komisionierius privalo pateikti komitentui
ataskaità ir perduoti jam visa, kà gavo pagal ávykdytà pavedimà, taip pat
komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias komitentas ágijo
treèiajam asmeniui ir kurios kyla ið komisionieriaus sudaryto sandorio
(CK 6.789 str. 1 d.).
Komisionieriui tinkamai ávykdþius pavedimà, komitentas turi pa-
reigà priimti tinkamà pavedimo ávykdymà (priimti ið komisionieriaus
visa, kas ávykdyta pagal pavedimà; apþiûrëti daiktà, kurá jam ágijo komi-
sionierius, ir tuojau praneðti apie pastebëtus to daikto trûkumus, atleis-
ti komisionieriø nuo ásipareigojimø, kuriuos ðis, vykdydamas pavedimà,
prisiëmë treèiajam asmeniui) (CK 6.790 str.). Kita svarbi komitento
pareiga – mokëti komisionieriui komisiná atlyginimà, o jei komisionie-
rius laiduoja, kad treèiasis asmuo ávykdys sandorá, komitentas taip pat
privalo sumokëti komisionieriui sutartyje nustatytà ir papildomà atlygi-
nimà (CK 6.781 str.). Daþniausiai komisinis atlyginimas apskaièiuoja-
mas procentine iðraiðka nuo bendros vertës daiktø, kurie perkami arba
parduodami vykdant komitento pavedimà. Atskira papildoma komiten-
to pareiga, susijusi su mokëjimais komisionieriui, yra nustatyta CK
6.791 straipsnyje. Pagal ðá straipsná komitentas privalo atlyginti komi-
sionieriui ðio turëtas bûtinas pavedimo vykdymo iðlaidas, jeigu sutartyje
nenumatyta kitaip. Tokias komisionieriaus iðlaidas gali sudaryti prekiø
transportavimo, draudimo ir kitos iðlaidos. CK 6.791 straipsnio 2 dalyje
ástatymø leidëjas daro ðios taisyklës iðlygà ir nurodo, kad komisionierius
neturi teisës reikalauti atlyginti esanèio pas já komitento daikto pasau-
gos iðlaidø, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
Komiso sutarties pabaiga. Komiso sutarties pabaigos pagrindus
ávardija CK 6.792 straipsnis. Ástatymø leidëjas nustato ðiek tiek skirtingà
tvarkà reglamentuodamas ðaliø teisæ atsisakyti komiso sutarties. Galio-
ja bendra taisyklë, kad komitentas turi teisæ bet kada atsisakyti komiso
sutarties panaikindamas komisionieriaus duotà pavedimà (CK 6.793
str. 1 d.). Kitokia taisyklë galioja komisionieriaus galimybei atsisakyti
komiso sutarties. CK 6.794 sutarties 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita
nenustatyta sutartyje, komisionierius neturi teisës atsisakyti ávykdyti
prisiimtà pavedimà, iðskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dël to, kad
477
pavedimo negalima ávykdyti arba kad komitentas paþeidë sutartá. Pasi-

baigus sutarèiai komitentas visais atvejais privalo duoti nurodymus dël
esanèio pas komisionierius savo turto.
Ðaliø teisiø apsauga. Komiso sutarties esmë lemia tai, kad komi-
tentui tenka gana didelë verslo rizika, nes komisionierius, panaudoda-
mas komitento lëðas, sudaro su treèiaisiais asmenimis sutartis, pagal
kurias teises ir pareigas ágyja komisionierius, o ne komitentas. Svarbi
komitento teisiø apsaugos garantija átvirtinta CK 6.786 straipsnio 1 da-
lyje, kurioje nurodyta, kad daiktai, kuriuos komisionierius gauna ið ko-
mitento arba ágyja komitento lëðomis, yra komitento nuosavybë nuo
perdavimo momento. Ðios CK nuostatos formuluotë nëra visiðkai aiðki.
Svarbu atkreipti dëmesá, kad ávardyta nuostata átvirtina dvi skirtingas
situacijas – daiktø nuosavybës teisës priklausomybæ, kai komitentas
perduoda komisionieriui daiktus, ir daiktø nuosavybës teisës priklau-
somybæ, kai komisionierius ágyja daiktus pagal sutartis su treèiaisiais
asmenimis. Jei komisionierius daiktus ágyja pagal komitento pavedimà,
ávardyta CK nuostata neatsako á klausimà, ar komitentas daiktø nuosa-
vybës teisæ ágyja nuo ðiø daiktø perdavimo jam momento ar nuo to
momento, kai tretieji asmenys daiktus perduoda komisionieriui. Atsi-
þvelgiant á svarbà tinkamai apsaugoti komitento teises pagal komiso
sutartá, CK 6.786 straipsnio 1 dalá reikëtø aiðkinti taip: komitentui per-
davus komisionieriui daiktus, kad ðis juos parduotø tretiesiems asme-
nims, daiktø nuosavybës teisë lieka komitentui, o komisionierius ágyja
pareigà juos tinkami saugoti; jei komisionierius ágyja daiktus komitento
lëðomis, daiktø nuosavybës teisë komitentui pereina nuo to momento,
kai daiktus tretieji asmenys perduoda komisionieriui arba tiesiai komi-
tentui. Ði komitento teisiø apsaugos garantija ypaè svarbi tais atvejais,
kai tretieji asmenys nukreipia iðieðkojimà á komisionieriaus turtà arba
komisionieriui yra iðkeliama bankroto byla. CK 6.792 straipsnio 2 dalyje
taip pat numatyta, kad jeigu komisionieriui iðkeliama bankroto byla,
visos teisës ir pareigos pagal komitento nurodymu sudarytà sandorá
pereina komitentui.
Svarbi komitento teisiø apsaugos garantija átvirtinta CK 6.783
straipsnio 2 ir 3 dalyse. Numatyta, kad jeigu treèiasis asmuo neávykdo
sandorio, sudaryto su komisionieriumi, komitento reikalavimu komi-
sionierius privalo perleisti jam reikalavimo teisæ pagal sandorá, net jeigu
toká perleidimà ir draudþia arba riboja komisionieriaus sutartis su tre-
èiaisiais asmenimis.
478
Komisionierius, siekdamas ávykdyti komiso sutartá, turi teisæ suda-

ryti subkomiso sutartá su kitu asmeniu, taèiau uþ subkomisionieriaus
veiksmus prieð komitentà atsako komisionierius (CK 6.784 str.).
CK taip pat nustatytos dvi svarbios komisionieriaus teisiø apsaugos
garantijos. Viena ið jø átvirtinta CK 6.786 straipsnio 2 dalyje. Joje nusta-
tyta, kad komisionierius turi teisæ sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis
privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komi-
tentas nevykdo savo prievoliø komisionieriui (komisinio atlyginimo ne-
sumokëjimas, pavedimo vykdymo iðlaidø nepadengimas ir kt.). Ðios
komitento teisës ágyvendinimo ypatumus komitento nemokumo atveju
nustato CK 6.786 straipsnio 3 dalis.
Kita komisionieriaus teisiø apsaugos garantija nustatyta CK 6.787
straipsnyje, pagal kurá komisionieriui yra suteikta teisë iðskaityti pagal
komiso sutartá jam priklausanèias sumas ið visø sumø, kurias jis gauna
komitento lëðomis.
Ðaliø teisës laisvai nustatyti sutarties sàlygas ribojimas. CK 6.780
straipsnyje nustatyta, kad kai komiso sutarties ðalys yra ámonës (versli-
ninkai), komiso sutartyje gali bûti numatytos tik tokios konkurencijà
ribojanèios sàlygos, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Komiso su-
tarties ypatumas, pasireiðkiantis tuo, kad komisionierius pagal komiso
sutartá privalo veikti pagal komitento nurodymus ir nuo jø nenukrypti,
lemia, kad ir komiso sutarties nuostatos, pavyzdþiui, ápareigojanèios
komisionieriø parduoti daiktus uþ nustatytà kainà, pagal konkurencijos
teisæ turi bûti vertinamos atsiþvelgiant á ðá ypatumà. Kitas svarbus as-
pektas, turintis átakos komiso sutarties sàlygø vertinimui pagal konku-
rencijos teisæ, yra tas, kad paprastai pagrindinis komisionieriaus intere-
sas yra sudaryti sutartá pagal komitento nurodymus, nes komisionie-
riaus atlyginimui daþniausiai neturi átakos tai, ar komisionierius pa-
rduos daiktus uþ didesnæ kainà, ar nupirks juos uþ maþesnæ kainà. Vi-
sais atvejais, kai komiso sutarties ðalys yra ámonës (verslininkai), komi-
so sutarties nuostatos turi bûti vertinamos pagal konkurencijos teisæ ir
turi bûti vertinamos kiekvienu konkreèiu atveju.
479
1. Ar komitentas turi teisæ atsisakyti komiso sutarties?
2. Kas ágyja teises ir pareigas pagal komisionieriaus sudarytà san-
dorá su treèiaisiais asmenimis?
3. Ar komisionierius atsako komitentui, jei tretieji asmenys ne-
vykdo savo ásipareigojimø?
4. Kokius galite nurodyti pagrindinius komiso ir pavedimo sutar-
èiø skirtumus?
5. Ar komiso sutartis gali bûti neatlygintinë?
6. Nuo kokio momento ðalims atsiranda teisës ir pareigos pagal
komiso sutartá?
7. Kokios rûðies sandorius komisionierius gali sudaryti su treèiai-
siais asmenimis?
8. Kas yra komiso sutarties dalykas?
9. Ar komiso sutartis gali bûti sudaryta þodþiu?
480
46 skirsnis. DISTRIBUCIJA
Sutarties samprata. Distribucijos santykiai tarp ðaliø atsiranda

tuomet, kai prekiø gamintojas arba asmuo, kuris perparduoda prekes,
neturi sukûræs ir iðplëtojæs jam priklausanèio platinimo tinklo, leidþian-
èio jo gaminamas arba parduodamas prekes pateikti galutiniams prekiø
vartotojams, arba siekia sukurti papildomà platinimo tinklà. Tokia pa-
dëtis labai daþna ir jà gali lemti ávairûs veiksniai: ámonës strateginis
sprendimas savo iðteklius, energijà ir patirtá naudoti prekëms gaminti, o
platinimà perleisti kitiems subjektams; nenoras vykdyti dideles finansi-
nes investicijas kuriant nuosavà platinimo tinklà ir kt. Dël ðiø prieþasèiø
ûkio subjektams, ypaè tiems, kurie neturi savo platinimo tinklo, reikia
pasirinkti tam tikrà platinimo bûdà. Vienas ið tokiø platinimo bûdø yra
distribucijos sutarties sudarymas su nepriklausoma ámone (verslininku),
kuri savo vardu ir lëðomis perka prekes ið gamintojo arba kito prekiø
pardavëjo ir perparduoda jas galutiniam vartotojui arba kitiems distri-
butoriams. Toks platinimo bûdas yra ganëtinai veiksmingas, nes distri-
butorius, bûdamas nepriklausoma ámonë, yra suinteresuotas kuo efek-
tyviau platinti prekes ir gauti pelnà ið tokios veiklos.
Pagal distribucijos sutartá viena ðalis – distributorius ásipareigoja
tam tikrà laikà arba neterminuotai savo vardu ir lëðomis pirkti ið kitos
ðalies – gamintojo (tiekëjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galuti-
niam vartotojui arba kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekiø
(paslaugø) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekëjas) ási-
pareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su
prekiø (paslaugø) paskirstymu susijusius darbus (CK 6.796 str. 1 d.).
Vertinant pateiktà distribucijos sutarties apibrëþimà galima iðskirti dve-
jopo pobûdþio santykius, kurie susiklosto sudarius distribucijos sutartá.
Visø pirma tai pirkimo–pardavimo santykiai, nes distributorius prekes
perka savo vardu ir lëðomis, bei santykiai dël tam tikrø darbø, kurie
tiesiogiai susijæ su prekiø pirkimu–pardavimu, atlikimo.
Distribucijos sutartis yra konsensualinë sutartis, nes jos sudarymo
momentas nëra siejamas su tam tikrø prekiø nupirkimu arba darbø at-
likimu, uþtenka ir ásipareigoti, kad tai bus padaryta ateityje. Distribuci-
481
jos sutartis daþniausiai yra dviðalë sutartis, kurios ðalys turi abipuses
teises ir pareigas.
Distribucijos sutarèiø rûðys. Ir teisës teorijoje, ir CK 6.800 straips-
nio 1 dalyje iðskiriamos dvi distribucijos sutarèiø rûðys – iðimtinës ir pa-
sirinktinës distribucijos. Iðimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tie-
këjas) ásipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas
prekes tik vienam distributoriui konkreèioje distributoriui iðimtinai pri-
skirtoje teritorijoje arba konkreèiai distributoriui iðimtinai paskirtai
pirkëjø grupei (CK 6.800 str. 2 d.). Iðimtinës distribucijos sutartys nere-
tai sudaromos, kai platinamos techniðkai sudëtingos ir brangios prekës,
kuriø parduodama nedaug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje
daugiau nei vienam distributoriui, bûtø nenaudinga arba net nuostolin-
ga. Iðimtinës distribucijos sutartys daþnai pasiraðomos ir tada, kai plati-
nama nauja atitinkamoje rinkoje neþinoma prekë ir kai á jos populiari-
nimà bûtina daug investuoti. Þinoma, galimi ir kiti atvejai, kai nuspren-
dþiama sudaryti iðimtinës distribucijos sutartá.
Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekëjas) ásipareigo-
ja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams,
kurie atitinka gamintojo (tiekëjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius
ir kitokius kriterijus (CK 6.800 str. 3 d.). Distributoriø atrankos pasi-
rinktinës distribucijos sutarèiai sudaryti kriterijus dar galima sàlyginai
skirstyti á kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Daþniausiai prekiø gamin-
tojas arba pardavëjas siekia pasiraðyti pasirinktinës distribucijos sutartis
tada, kai platinamos techniðkai sudëtingos prekës (automobiliai, elekt-
roniniai prietaisai, laikrodþiai, kompiuteriai ir kt.), taip pat prekës, ku-
riø prekës þenklo ávaizdis ir jo palaikymas yra labai svarbus (parfumeri-
jos gaminiai, stalo indai, aukso ir sidabro juvelyriniai dirbiniai ir kt.).
Distribucijos sutarties elementai. Pagal CK 6.796 straipsnio 2 dalá
distribucijos ðalimi gali bûti tik ámonës (verslininkai). Distributorius
áprastai yra savarankiðka ámonë, turinti tam tikrà patirtá ir iðteklius, lei-
dþianèius savarankiðkai vykdyti veiklà. Distributorius savarankiðkai pa-
sirenka veiksmingiausius bûdus ir priemones, reikalingas prekëms (pa-
slaugoms) platinti. Gamintojas (tiekëjas) áprastai yra savarankiðka ámo-
në, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad ðis jas perparduo-
tø.
Bûtinas distribucijos sutarties elementas yra rašytinė distribucijos
sutarties forma. Raðytinës formos nesilaikymas distribucijos sutartá daro
negaliojanèià (CK 6.798 str.).
482
Distribucijos sutarties dalyku gali bûti ir prekës, ir paslaugos.

Distribucijos sutarties atskyrimas nuo kitø sutarèiø rûðiø. Verti-
nant distribucijos sutartá galima teigti, kad ðios sutarties poþymiai ir
reglamentuojami santykiai yra labai panaðûs á didmeninës prekybos
sutartá ir jos reglamentuojamus santykius. Abiejø sutarèiø sudarymo
atveju tarp sutarties ðaliø susiklosto pirkimo–pardavimo santykiai. Vis
dëlto ðiø sutarèiø sutapatinti negalima ir jos neatsitiktinai iðskirtos á dvi
atskiras sutarèiø rûðis. Distribucijos sutartis yra sudaroma distributoriui
turinti tikslà – perparduoti ið gamintojo (tiekëjo) nupirktas prekes, o
gamintojui (tiekëjui) turint tikslà parduoti perpardavimui skirtas pre-
kes. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis áprastai yra sudaroma ne
siekiant perparduoti prekes arba paslaugas, o jas panaudoti, pavyzdþiui,
kitoms prekëms gaminti arba paslaugoms teikti ar kitais verslo tikslais.
Dël ðios prieþasties pagal distribucijos sutartá susiklostanèiø tarp ðaliø
santykiai yra platesni nei didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties atve-
ju ir taip pat apima distributoriaus pareigà atlikti tam tikrus su prekiø
platinimu susijusius darbus. Gamintojas (tiekëjas) daþniausiai pats ne-
uþsiima platinimu, todël jam svarbu, kad distributorius atliktø ir tam
tikrus tolesnio parduodamø prekiø ir paslaugø populiarinimo, ávaizdþio
kûrimo, pardavimø didinimo ir kt. darbus.
Tiesa, bûtina atkreipti dëmesá, kad didmeninio pirkimo–pardavimo
sutartis reglamentuojanèios CK normos nedraudþia pagal pirkimo–
pardavimo sutartá nupirktø daiktø perparduoti, dël to tam tikrais atve-
jais gali kilti sunkumø atskiriant ðias dvi sutarèiø rûðis.
Distribucijos sutarties atskyrimo nuo franðizës sutarties kriterijai
yra pateikiami analizuojant franðizës sutarties atskyrimà nuo kitø sutar-
èiø rûðiø.
Sutarties turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareigø sàraðas yra
nustatytas CK 6.802 straipsnio 3 dalyje ir ið esmës skirtas veiksmingam
prekiø paskirstymui bei klientø aptarnavimui po prekiø pardavimo bei
prekiø populiarinimui uþtikrinti, prekës þenklo ávaizdþiui palaikyti ir
stiprinti. Ðalys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas distributo-
riaus pareigas arba atleisti distributoriø nuo tam tikrø pareigø, ávardytø
CK 6.802 straipsnio 3 dalyje.
Pavyzdinis gamintojo (tiekëjo) pareigø sàraðas ávardytas CK 6.803
straipsnio 2 dalyje. Ðalys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas
gamintojo (tiekëjo) pareigas arba atleisti gamintojà nuo tam tikrø pa-
reigø, ávardytø CK 6.803 straipsnio 2 dalyje.
483
Apibrëþiant distribucijos ðaliø teises ir pareigas arba nustatant ku-

riai nors ðaliai tam tikrus apribojimus bûtina uþtikrinti, kad tam tikrø
teisiø suteikimas arba apribojimø nustatymas neprieðtarautø konkuren-
cijos teisei. CK 6.801 straipsnio 1 dalyje átvirtinta nuostata, kad distri-
bucijos sutartyse ðalys gali numatyti tik tokias konkurencijà ribojanèias
sàlygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Ði nuostata ið esmës ápa-
reigoja ðalis visø pirma ávertinti, ar atitinkama sutarties sàlyga neriboja
konkurencijos, ir jei riboja, tai ápareigoja ávertinti, ar toks ribojimas në-
ra draudþiamas konkurencijos teisës, nes ne kiekvienas konkurencijos
ribojimas yra draudþiamas. Ádomu atkreipti dëmesá, kad jau pats iðimti-
nës arba pasirinktinës distribucijos sutarties, kuria ribojamas distributo-
riø skaièius, sudarymas pagal konkurencijos teisæ formaliai gali bûti
vertinamas kaip konkurencijà ribojantis susitarimas. Konkurencijos
teisë áprastai draudþia riboti distributoriaus teisæ laisvai nustatyti pre-
kës perpardavimo kainà, iðskyrus atvejus, kai nustatoma maksimali arba
rekomenduojama kaina pasirinktinës distribucijos sutartyje draudþia
riboti distributoriaus teisæ vykdyti pasyvius arba aktyvius pardavimus
galutiniams vartotojams, pasirinktinës distribucijos tinklo distributoriø
tarpusavio tiekimus ir kt.
Kadangi CK 6.801 straipsnio 1 dalyje átvirtinta norma yra blanketi-
nio pobûdþio ir nukreipia á konkurencijos teisæ, tai konkreti distribuci-
jos sutartis arba jos nuostatos konkreèiai gali bûti vertinamos tik re-
miantis konkurencijos teisës nuostatomis. Tuo paèiu principu turëtø
bûti vertinama ir CK 6.801 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuostata dël
prekiø perpardavimo kainos arba kitokiø iðimtiniø sàlygø nustatymo.
Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekëjas) uþ pa-
darytà þalà atsako bendrais pagrindais, o uþ þalà, padarytà vartotojui,
atsakomybë atsiranda pagal CK 6.292–6.300 straipsniø taisykles.
Distribucijos sutarties nutraukimas. Distribucijos sutarèiai nu-
traukti turi bûti taikomi bendri sutarèiø nutraukimo pagrindai. CK
6.804 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus prieð terminà termi-
nuotà sutartá distributorius turi teisæ reikalauti atlyginti negautas kito
sutarties galiojimo termino pajamas, jeigu sutartis buvo nutraukta dël
gamintojo (tiekëjo) kaltës. Ðios CK normos formuluotë leidþia daryti
iðvadà, kad ðalys savo susitarimu negali pakeisti ðios nuostatos. Be to,
jei sutartis nutraukta dël gamintojo (tiekëjo) kaltës, distributorius taip
pat turá teisæ á atlyginimà uþ suteiktas papildomas paslaugas, jeigu su-
tartis nenumato ko kita. Kita vertus, CK 6.804 straipsnio 2 dalyje nusta-
484
tyta, kad kai sutartis nutraukiama dël distributoriaus kaltës, gamintojas

(tiekëjas) turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenu-
mato ko kita.
1. Kokio pobûdþio teisiniai santykiai susiklosto tarp subjektø suda-
rius distribucijos sutartá?
2. Distribucijos sutartis yra realinë ar konsensualinë?
3. Kuo skiriasi iðimtinë ir pasirinktinë distribucija?
4. Kokios formos yra sudaroma distribucijos sutartis?
5. Kas gali bûti distribucijos sutarties dalykas?
6. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo didmeninës prekybos su-
tarties?
7. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo franðizës sutarties?
8. Kaip distribucijos sutartis yra susijusi su konkurencijos teise?
9. Kokios yra sutarties nutraukimo sàlygos?
485
47 skirsnis. KROVINIØ IR KELEIVIØ VEÞIMAS.

EKSPEDICIJA
Veþimo sutartys teisinëje doktrinoje skirstomos pagal: 1) keliø ir

transporto priemones: á sausumos (geleþinkelio, keliø transporto), jû-
ros, vidaus vandenø, oro, vamzdynø. Iðskirtinas ir veþimas miðriu trans-
portu, kurá CK ávardija kaip miðrø susisiekimà (CK 6.811 str.). Kiekvie-
na transporto rûðis pasiþymi savo techniniais, ekonominiais ir organiza-
ciniais ypatumais bei veþimo santykiø teisiniu reguliavimu; 2) veþimo
objektà: á keleiviø, bagaþo, kroviniø, paðto veþimus; 3) teritorijà: á vieti-
nius (nacionalinius) ir tarptautinius. Veþimai pagal tai, kiek transporto
rûðiø átraukta á veþimà, skirstomi á: tiesioginio susisiekimo, vietinio susi-
siekimo bei tiesioginio miðraus susisiekimo (pastarasis reglamentuoja-
mas atskiru CK 6.811 str.) veþimus. Be to, kiekviena veþimø rûðis ski-
riama á nesutartinius ir sutartinius veþimus, o pastarieji – á atlygintinus
bei neatlygintinus. CK 6.822 straipsnis taip pat numato veþimø organi-
zavimo sutarèiø sudarymo galimybæ, jeigu kroviniai veþami nuolat ir
reikia nustatyti transporto priemoniø bei kroviniø pateikimo terminus
ir tvarkà.
47.1. Kroviniø veþimas
Bendrosios nuostatos. Pagal krovinio veþimo sutartá veþëjas ásipa-

reigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir
iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (ga-
vëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá
(CK 6.807 str.).
Kroviniai gali bûti veþami sausumos (geleþinkeliu arba keliais),
vandens, oro, vamzdynø transportu. CK reglamentuoja bendràsias nuo-
statas. Atskirø veþimo sutarèiø ypatumus pagal tai, kokiu transportu
krovinys veþamas, reglamentuoja atskiri ástatymai, kodeksai arba tarp-
tautinës sutartys (konvencijos).
486
Kroviniø veþimo sutartis paprastai esti dviðalë, atlygintinë. Krovi-

nio veþimo sutartis daþniausiai patvirtinama vaþtaraðèiu (sudarant jûros
transporto sutartá – konosamentu) arba kitokiu dokumentu. Vaþtaraðtis
atsiþvelgiant á Lietuvos nacionalinëje teisëje ilgà laikà vyravusià nuosta-
tà, jog veþimo sutartis yra tik realinë, t. y. ðaliø teisës ir pareigos atsi-
randa tik nuo krovinio perdavimo veþëjui momento, ir á tai, jog jis lai-
komas vienintele ðios sutarties forma, neretai prilyginimas paèiai veþi-
mo sutarèiai. Vaþtaraðtis paprastai laikomas árodymu prima facie, pat-
virtinanèiu veþimo sutarties sudarymà, jos sàlygas bei krovinio perëjimà
veþëjo dispozicijon. Taèiau paþymëtina, jog, pavyzdþiui, kroviniø sau-
sumos keliø transportu veþimo tarptautinës CMR konvencijos298 4
straipsnis numato, jog vaþtaraðèio nebuvimas, pametimas arba neteisin-
gas uþpildymas neturi átakos nei sutarèiai, nei jos veikimui. Be to, veþi-
mo sutarties ðalys krovinio veþimo sàlygas daþniausiai suderina prieð
suraðydamos vaþtaraðtá. Derybos dël krovinio veþimo daþniausiai prasi-
deda siuntëjo uþsakymu, gaunamu faksu arba telefonu, ir baigiasi pasi-
raðant sutartá, kuria veþëjas ásipareigoja pateikti siuntëjui transporto
priemonæ, nugabenti siuntëjo jam patikëtà kroviná á paskirties punktà ir
iðduoti já turinèiam teisæ gauti asmeniui (gavëjui), o siuntëjas ásipareigo-
ja pateikti kroviná bei uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá.
Taigi sutartiniai ðaliø ásipareigojimai daþnai atsiranda anksèiau, nei ve-
þëjui perduodamas krovinys ir suraðomas vaþtaraðtis. Todël veþimo su-
tartis daþnai yra konsensualinë, kurios forma gali bûti ir raðytinë, ir þo-
dinë.
Veþimo terminas ir uþmokestis uþ veþimà paprastai nustatomas ða-
liø susitarimu, taèiau kai kuriø kroviniø veþimo tam tikromis transporto
priemonëmis bei tam tikrais bûdais atvejais veþimo terminas, ypaè uþ-
mokestis, gali bûti nustatomas kroviniø veþimà atskiromis transporto
rûðimis reglamentuojanèiomis taisyklëmis (pvz., kroviniø veþimas gele-
þinkelio transportu, kai sudaroma vieðoji veþimo sutartis ir pan.).
Veþimo sutarties dalykas. Veþimo sutarties dalykas – paslaugos,
kurias suteikia veþëjas, gabendamas kroviná. Tai ne tik paties krovinio
veþimas, bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iðkro-
298
Þenevos 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencija
(CMR) yra vienas svarbiausiø kroviniø veþimo tarptautiniais marðrutais dokumentø,
prie kurio Lietuva prisijungë 1993 m. kovo 5 d. Vyriausybës potvarkiu Nr. 169 p. // Vals-
tybës þinios. 1998. Nr. 107–2932.
487
vimas, priëmimas iðdavimas ir pan. Kiekviena ið ðiø paslaugø gali bûti ir

kitø sutarèiø dalyku, pavyzdþiui, rangos, pasaugos, taèiau perveþimo
esmæ ir prigimtá lemia jo tikslas – saugiai ir laiku nuveþti kroviná á pa-
skirties punktà, todël bûtent toks veþimo rezultatas ir sudaro veþimo
sutarties dalykà.
Veþimo sutarties ðalys. Viena ið veþimo sutarties ðaliø laikomas
krovinio siuntëjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantys veþti
kroviná jo nurodytam gavëjui. Veþimo sutartá galima ávardyti kaip sutar-
tá treèiojo asmens (gavëjo) naudai, nes krovinio siuntëjas su gavëju su-
tartyje nesutampa.
Kita sutarties ðalis – veþëjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamà
licencijà (leidimà) veþti krovinius tam tikru transportu. Taigi veþëjui
bûdinga tai, jog tai yra ûkinës komercinës veiklos subjektas, kurio tiks-
las – veþti krovinius ir siekti pelno. Paþymëtina, jog paprastai veþëju
laikoma sutarties ðalis, kuri organizuoja veþimà neatsiþvelgdama á tai,
ar ji veþa kroviná pati (jai priklausanèiomis transporto priemonëmis), ar
per kitus asmenis – subveþëjus (agentus), nes, pavyzdþiui, CMR kon-
vencijos 3 straipsnis numato, jog „veþëjas atsako ne tik uþ savo veiks-
mus ir klaidas, bet ir uþ veiksmus bei klaidas savo agentø ir visø kitø
asmenø, kuriø paslaugomis veþimo procese jis naudojasi, kai ðie agentai
ir kiti asmenys vykdo jo ásipareigojimus“.
Veþëju gali bûti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vieðojo
transporto paslaugas, t. y. kai jis pagal ástatymà arba leidimà (licencijà)
privalo veþti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu
nustatytais marðrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju veþimo vieðuoju
transportu sutartis yra vieðoji sutartis.
Identifikuojant veþëjà daþnai kyla problemø, kai tarp siuntëjo ir
veþëjo ásiterpia ekspeditorius. CK 6.824–6.829 straipsniai reglamentuo-
ja ekspedijavimo santykius, leidþianèius atskirti veþëjà bei ekspeditoriø
kroviniø veþimo metu. Bendras principas, padedantis atskirti veþëjà
nuo ekspeditoriaus, yra tas, kad ekspeditorius pats neveþa kroviniø, o
tik veikia kaip profesionalus tarpininkas tarp krovinio siuntëjo arba
gavëjo ir veþëjo (nors ekspeditorius sutartyse daþnai ávardijamas kaip
veþëjas). Taèiau kai kuriais atvejais ekspeditorius veikia kaip veþëjas
(visame krovinio veþimo procese arba jo dalyje) ir tada ekspedijavimo
ir veþimo sutartis atskirti sunku. Tokias atvejais reikëtø atsiþvelgti á
ðiuos kriterijus: 1) sutartyje numatytus ðaliø ásipareigojimus. Jeigu su-
tartyje veþëjas vadinamas veþëju ir atitinkamai apibûdinamos jo teisës
488
ir pareigos, sutartis siuntëjo sutikimu turëtø bûti pripaþástama veþimo

sutartimi; 2) sutarties kainà. Jeigu mokëjimà, kuris mokamas pagal su-
tartá, sudaro veþimo kaina, mokama veþëjui, bei atitinkamas komisinis
mokestis, mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis daþniausiai bus laiko-
ma ekspedijavimo sutartimi.
Ðaliø teisës ir pareigos. Veþimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos
sudaro ðios sutarties turiná, pagrindinës ðaliø teisës ir pareigos atsispin-
di krovinio veþimo sutarties apibrëþime, kitos nustatomos atitinkamais
CK, kitø kodeksø bei ástatø straipsniais, taip pat ðaliø susitarimu. Pa-
grindinës veþëjo pareigos: a) pateikti transporto priemonæ; b) laiku pa-
imti kroviná ir nugabenti já trumpiausiu keliu á paskirties punktà per
nustatytà arba protingà terminà; c) iðduoti já turinèiam teisæ gauti as-
meniui; d) apsaugoti veþamà kroviná; e) laikytis siuntëjo nurodymø ir
kt. Ðiø pareigø pobûdá lemia jø paskirtis uþtikrinti, kad veþimo sutartis
bûtø ávykdyta laiku bei tinkamai.
Pagrindinës siuntëjo pareigos: a) sumokëti uþ veþimà; b) laiku per-
duoti veþëjui sutartà kroviná; c) tinkamai ir laiku pakrauti kroviná ir kt.
Vienos veþimo sutarties ðalies pareigos atitinka kitos sutarties ðalies
teises, todël kiekviena ið veþimo sutarties ðaliø pirmiausia turi teisæ pa-
tikrinti, kaip kita ðalis vykdo reikalavimus, pavyzdþiui, veþëjas turi teisæ
patikrinti krovinio bûklæ bei su kroviniu susijusius dokumentus ir pan.
Ðaliø atsakomybës pagal veþimo sutartis ypatumai. Uþ neávykdytà
arba netinkamai ávykdytà sutartá ðalys atsako veþimo sutarties, CK, taip
pat atskirø transporto ðakø kodeksø ir kitø ástatymø nustatytais pagrin-
dais ir tvarka.
Ðaliø atsakomybës reglamentavimas yra gana specifiðkas, pirmiau-
sia ðaliø atsakomybë susijusi su veþimo sutarties nevykdymu arba netin-
kamu vykdymu, pavyzdþiui, dalies arba viso krovinio praradimu arba jo
suþalojimu bei pavëlavimu pristatyti kroviná sutartu laiku, taigi ðaliø
atsakomybë uþ sutarties paþeidimà yra sutartinë.
Civilinës sutartinës atsakomybës, kaip turtinës prievolës, kylanèios
dël netinkamo sutarties vykdymo arba nevykdymo, pagrindinë funkcija
ir paskirtis – kompensuoti nukentëjusiajai ðaliai patirtà þalà, kuri sutar-
tinëje atsakomybëje gali pasireikðti dviem formomis: nuostoliø atlygi-
nimu ir netesybomis. Bendras civilinës atsakomybës principas reiðkia,
kad nuostoliai sutartinës atsakomybës atveju turi bûti atlyginti visiðkai.
Taèiau veþimo santykiuose ðaliø atsakomybë specifiðka tuo, kad ji yra
ribota, t. y. netaikomas visiðkos atsakomybës principas. Atsakomybë
489
paprastai ribojama keliais bûdais: a) kai krovinys suþalojamas arba pra-

randamas, gali bûti atlyginami tik teigiami (pozityvûs) nuostoliai, o ne-
gautos pajamos nekompensuojamos; b) gali bûti atlyginami tik nevirði-
jantys tam tikro dydþio teigiami nuostoliai krovinio suþalojimo ir prara-
dimo atvejais bei nevirðijantys tam tikro dydþio nuostoliai, jei krovinys
vëluojamas pristatyti, pirmasis nuostoliø atlyginimo apribojimas susijæs
su galimybe iðsiieðkoti ið veþëjo nuostolius, nevirðijanèius krovinio ver-
tës, uþmokesèio uþ veþimà, muitø rinkliavø ir mokesèiø bei kitø su kro-
vinio veþimu susijusiø iðlaidø, kai krovinys suþalojamas arba praranda-
mas. Antrasis veþëjo atsakomybës ribojimas susijæs su galimybe iðieðko-
ti tik nustatyto maksimalaus dydþio pozityvius nuostolius krovinio suþa-
lojimo arba praradimo atvejais. Pavyzdþiui, toks apribojimas numatytas
CMR konvencijos, reglamentuojanèios tarptautinio pobûdþio kroviniø
veþimà sausumos keliais, 23 straipsnio 3 dalyje, t. y. nuostoliai uþ visiðkà
arba dalies krovinio praradimà bei suþalojimà, kad ir kokiu dydþiu jie
bûtø ávertinti, negali bûti didesni kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto uþ
kiekvienà trûkstamà kilogramà bruto svorio.
Tam tikrais atvejais atsakomybë gali bûti ribojama nustatant ir ið-
imtines netesybas, t. y. kai atsakomybë nustatoma baudomis, delspini-
giais, leidþiama iðieðkoti tik netesybas, o ne nuostolius.
Treèiasis veþimo sutarties ðaliø atsakomybës ypatumas yra tas, kad
veþëjo, kaip sutarties ðalies, atsakomybei pagal sutartá atsirasti papras-
tai netaikomas kaltës principas. Be to, paties veþëjo atsakomybë pa-
prastai nustatoma uþ atskirus veþimo prievolës paþeidimus imperaty-
viomis normomis, todël bet kokios veþimo sutarties sàlygos, panaiki-
nanèios arba ribojanèios veþëjo civilinæ atsakomybæ, negalioja, iðskyrus
ástatymo nustatytas iðimtis, pavyzdþiui, veþant krovinius jûra tam tikrais
atvejais ðalys turi teisæ susitarti dël atsakomybës ypatumø.
Paþymëtinas ir ketvirtasis atsakomybës reglamentavimo ypatumas,
t. y. pretenzinë nuostoliø atlyginimo tvarka – paprastai prieð pareiðkiant
ieðkiná veþëjui, kylantá ið veþimo sutartiniø santykiø paþeidimo, reika-
laujama pareikðti jam pretenzijà. Pretenzijø pareiðkimo ir atsakymø á
juos tvarka nustatoma atskirø transporto rûðiø kodeksais bei ástatymais.
Esminiai veþimo sutarties paþeidimai pasireiðkia transporto prie-
moniø nepateikimu ir jø nepanaudojimu, krovinio neiðsaugojimu (pra-
radimà, trûkumà, suþalojimà) bei pavëlavimu já pristatyti.
Veþëjas uþ transporto priemoniø nepateikimà, o siuntëjas uþ kro-
viniø nepateikimà arba uþ pateiktø transporto priemoniø nepanaudo-
490
jimà atsako veþimo sutarties arba ástatymø nustatytais pagrindais ir

tvarka. CK 6.818 straipsnis numato, jog veþëjas ir siuntëjas atleidþiami
nuo atsakomybës uþ transporto priemoniø nepateikimà arba jø nepa-
naudojimà, jeigu tai ávyko dël: 1) nenugalimos jëgos; 2) kroviniø veþimo
nutraukimo arba apribojimo tam tikrais marðrutais transporto ástatymø
nustatyta tvarka; 3) kitais atskirø transporto ðakø kodeksø arba kitø
ástatymø numatytais atvejais.
CK 6.820 straipsnis numato, jog veþëjas atsako uþ krovinio neið-
saugojimà (praradimà, trûkumà, suþalojimà) po krovinio priëmimo iki
jø iðdavimo gavëjui arba kitam ágaliotam asmeniui, t. y. veþëjas atsako
uþ kroviná tuo laikotarpiu, kai jis yra jo þinioje.
Krovinio arba bagaþo praradimu laikomas jø nepristatymas nusta-
tytu laiku á paskirties vietà, trûkumu – jo kiekio sumaþëjimas, o suþalo-
jimu – jo kokybiniø savybiø pablogëjimas.
Krovinio neiðsaugojusio veþëjo kaltë preziumuojama, taèiau tam
tikrais atvejais, susijusiais su krovinio arba jo pakuotës pobûdþiu, taip
pat tais atvejais, kai krovinys buvo pakrautas paties siuntëjo ir pan.
(pvz., KTK 51 str.). Tokiais atvejais veþëjo atsakomybë gali bûti maþi-
nama arba jis ið viso atleidþiamas nuo atsakomybës.
CK ir atskirø transporto rûðiø kodeksai bei ástatymai paprastai taip
pat numato atvejus, kai veþëjas neatsako uþ krovinio visiðkà ar daliná
praradimà arba suþalojimà dël aplinkybiø, kuriø veþëjas negalëjo ið-
vengti ir kuriø paðalinimas nuo jo nepriklauso (pvz., nenugalimos jëgos
atveju ir pan.). Antai pagal CMR konvencijos, reglamentuojanèios
tarptautinius kroviniø veþimus sausumos keliø transportu, 17 straipsnio
2 punktà veþëjas atleidþiamas nuo atsakomybës uþ krovinio praradimà,
suþalojimà ar pavëluotà pristatymà, jei jis árodo bent vienà ið minëtame
straipsnyje nurodytø pagrindø, t. y. jei tai ávyko: dël ieðkovo netinkamø
veiksmø ar aplaidumo; dël ieðkovo duotø nurodymø, o ne dël veþëjo
netinkamø veiksmø ar aplaidumo (netinkamos perveþti transporto
priemonës uþsakymas laikytinas nurodymu). Veþëjas atleidþiamas nuo
atsakomybës ir tada, jei árodo, kad reikalingi (bûtini) nurodymai apskri-
tai nebuvo pateikti. Bet jei nurodymai buvo netikslûs arba neaiðkûs, o
veþëjas nepapraðë jø paaiðkinti, veþëjas gali bûti pripaþintas atsakingu
dël krovinio paslëptø trûkumø. Tokiu atveju nustatinëjama, kad buvo
trûkumø, áprastinëmis sàlygomis nebûdingø tokio pobûdþio kroviniams.
Veþëjas turi árodyti, kad jis tinkamai, kaip áprasta, rûpinosi kroviniu; dël
aplinkybiø, kuriø veþëjas negalëjo numatyti, o pasekmëms dël ðiø ap-
491
linkybiø negalëjo uþkirsti kelio. Ðiuo atveju veþëjas turi árodyti bûtent
tokias aplinkybes ir pasekmes, taip pat prieþastiná ryðá tarp aplinkybiø ir
krovinio praradimo, sugadinimo arba pavëlavimo pristatyti299..
Paþymëtina, jog tam tikrais atvejais veþëjui negali bûti taikomos
nuostatos, atleidþianèios já nuo atsakomybës arba jà ribojanèios, arba
atsakomybæ perkelianèios antrajai ðaliai, jei nustatoma, kad veþëjas þalà
padarë sàmoningai, tyèia (pvz., atliekant veþimus pagal CMR konvenci-
jà). Tarptautinëje praktikoje tyèiniams veiksmams prilyginamas didelis
aplaidumas (neatsargumas). Pavyzdþiui, kitaip nei esant sutartiniams
ásipareigojimams, perdavë kroviná neágaliotam asmeniui; þala, padaryta
kroviniui kontrabandos atveju; veþimas þinomai perkrauto krovinio;
palikimas krovinio naktá be prieþiûros; vairavimas transporto priemonæ
pervargus, nepailsëjus, kai dël to buvo paþeistos saugaus eismo taisyk-
lës, ir pan.300.
Kaip jau minëta, veþëjo atsakomybë uþ krovinio neiðsaugojimà yra
ribota, todël veþëjas uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà pareigà
paprastai atsako krovinio verte ir veþimo mokesèio dydþiu, jei jis nëra
áskaitomas á krovinio vertæ. Nenurodyti teigiami nuostoliai ir negautos
pajamos neatlyginamos.
Veþëjas taip pats atsako uþ pavëluotà krovinio pristatymà. Uþ pa-
vëlavimà pristatyti kroviná nustatomos netesybos (bauda, delspinigiai),
paprastai nustatomos tam tikru procentu nuo veþimo mokesèio. Daþ-
niausiai tai bûna iðimtinës netesybos. Ði atsakomybë taip pat atsiranda
tik esant veþëjo kaltei.
Avarija veþant jûra. Nuo turtinës atsakomybës uþ krovinio prara-
dimà, trûkumà, suþalojimà reikia skirti galimø iðlaidø rizikos paskirsty-
mà tarp veþimo ðaliø krovinio veþimo metu. Vienu ið tokiø atvejø lai-
koma avarija, t. y. nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniui gelbstint
laivà, frachtà ar krovinius dël kokio nors ávykio. Lietuvos Respublikos
prekybinës laivybos ástatymas skiria bendràjà avarijà, t. y. nuostolius,
kai sàmoningai ir pagrástai padaromos iðlaidos arba aukojimai, kad bû-
tø iðgelbëtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu veþami kroviniai.
Bendrajai avarijai priskiriama: 1) nuostoliai dël kroviniø arba laivo pri-
299
Þr. 2001 m. birþelio 15 d. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato nutarimà Nr. 31
„Dël Lietuvos teismø praktikos, taikant Þenevos 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo
keliais sutarties konvencijà (CMR)“ // Teismø praktika. 2001. Nr. 15.
300
Þr. ten pat.
492
klausiniø iðmetimo uþ laivo borto, taip pat nuostoliai dël laivo arba
kroviniø suþalojimo, dël vandens prasiskverbimo á triumus per liukus,
atidarytus, kad bûtø galima iðmesti laivo priklausiusius arba krovinius,
arba per kitas ðiam tikslui laive padarytas angas; nuostoliai, padaryti
laivui arba kroviniams gesinant gaisrà laive, tarp jø nuostoliai, padaryti
uþtvindþius degantá laivà; nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams
sàmoningai uþplukdant laivà ant seklumos, taip pat nutempiant laivà
nuo seklumos; iðlaidos, kurios susidarë laivui priverstinai áplaukus á
prieglobsèio vietà arba gráþus á iðvykimo uostà dël nelaimingo atsitiki-
mo, arba kokiø nors kitø nepaprastø aplinkybiø, dël kuriø prireikë pri-
verstinai áplaukti arba gráþti á laivo iðvykimo uostà saugios laivybos tiks-
lais; iðlaidos, susijusios su laivo, veþanèio pradinius krovinius arba jø
dalá, iðplaukimu ið laivo prieglobsèio vietos arba ið laivo iðvykimo uosto,
á kurá laivas buvo priverstas gráþti; kiti nuostoliai bei iðlaidos, iðvardyti
Prekybinës laivybos ástatymo 47 ir 48 straipsniuose.
Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir
kroviniø proporcingai jø vertei.
Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija
(nuostoliai dël dûmø arba ðilumos poveikio gaisro metu; nuostoliai,
susidaræ nukertant laivo daliø nuolauþas arba laivo dalis, kurios anks-
èiau buvo nugriautos arba pamestos dël nelaimingo atsitikimo; kiti nuo-
stoliai, iðvardyti PLVÁ 49 str.). Tokie nuostoliai nedalijami proporcingai
laivo, kroviniø ir frachto vertei. Jie tenka tam, kas juos patyrë, arba
tam, kas yra uþ juos atsakingas.
47.2. Atskirø veþimo rûðiø ypatumai
Atskiras veþimo sutarèiø sàlygas nustato CK, atskirø transporto ða-

kø kodeksai ir kiti ástatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys
bei kiti transporto teisës aktai: Lietuvos geleþinkeliø transporto kodek-
sas (1996 m. birþelio 4 d., Nr. I–1361); Keliø transporto kodeksas (1996
m. lapkrièio 19 d., Nr. I–1628); Vidaus vandenø transporto kodeksas
(1996 m. rugsëjo 24 d., Nr. I–1534); Prekybinës laivybos ástatymas (1996
m. rugsëjo 12 d., Nr. I–1513); Aviacijos ástatymas (2000 m. spalio 17 d.,
Nr. VIII–2066) ir susisiekimo ministro 2002 m. geguþës 9 d. ásakymu
Nr. 3–204 patvirtintos taisyklës „Dël keleiviø, bagaþo, paðto ir kroviniø
veþimo oro transportu“.
493
Kadangi veþimø srityje itin svarbus yra taisykliø suvienodinimas

tarptautiniu mastu, tarptautinës konvencijos egzistuoja visoms trans-
porto rûðims, iðskyrus vidaus vandenø transportà, pavyzdþiui, 1929 m.
spalio 12 d. Varðuvos konvencija dël tam tikrø taisykliø, susijusiø su
tarptautiniais veþimais oru, unifikavimo; Þenevos 1956 m. tarptautinio
kroviniø veþimo keliais sutarties konvencija (CMR); 1995 m. Lietuva
prisijungë prie Tarptautinio veþimo geleþinkeliais sutarties (COTIF), o
1997 m. ðios sutarties taikymo reþimà geleþinkeliuose iðplëtë iki 634
km. Lietuva yra pasiraðiusi sutartá dël prisijungimo prie transeuropinio
geleþinkelio (TER) projekto. Lietuvos Respublikoje jûrø transporto
veiklà reglamentuoja Tarptautinës jûrø organizacijos SOLAS 74/78,
MARPOL 73/78, LL 66, COLREG 72, STCW 78/95, CSC 72, TON-
NAGE 69, SALVAGE 89, CLC 92, FUND 92, SAR 79, FAL 65 kon-
vencijos.
47.2.1. Kroviniø veþimas sausumos keliø transportu
Krovinio veþimo sutartyje veþëjas pagal priimtà uþsakymà ásiparei-

goja priimti kroviná, pateikti transporto priemonæ, pagal vaþtaraðtá nu-
veþti jam patikëtà kroviná á paskirties punktà ir iðduoti já gavëjui, o siun-
tëjas ásipareigoja pateikti kroviná ir uþ jo veþimà sumokëti sutartyje nu-
statytà uþmokestá. Sutartis atlygintinë, dviðalë, konsensualinë. Veþimo
kaina ir krovinio pakrovimo, veþimo ir iðkrovimo terminai nustatomi
ðaliø susitarime. Veþëjas privalo sutartu laiku pateikti transporto prie-
mones kroviniui pakrauti, o uþsakovas – kroviná. Krovinio perdavimas
patvirtinamas vaþtaraðèiu, kurá uþpildo siuntëjas. Siuntëjas atsako uþ
áraðomø á vaþtaraðtá kroviná duomenø teisingumà. Jei dël to, kad ðie
duomenys buvo klaidingi, netikslûs arba ne visi, veþëjas arba tretieji
asmenys patyrë nuostoliø, siuntëjas turi juos atlyginti.
Jei sutartyje nenurodyta kitaip, kroviná pakrauna siuntëjas, o ið-
krauna gavëjas. Veþëjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio iðdësty-
mas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas kroviniø
veþimo sàlygas. Veþëjas privalo pristatyti kroviná á paskirties punktà
sutartyje nustatytu laiku. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovi-
nys turi bûti nuveþtas gavëjui per tam reikalingà ir áprastà tokio pobû-
dþio veþimuose terminà. Atveþæs kroviná á paskirties vietà veþëjas priva-
lo já perduoti gavëjui kartu su antruoju vaþtaraðèio egzemplioriumi.
494
Krovinys laikomas atiduotu nuo gavëjo pasiraðymo vaþtaraðtyje mo-

mento.
Veþëjas, priëmæs nustatyta tvarka ið siuntëjo kroviná arba bagaþà,
atsako nuo jo priëmimo iki iðdavimo uþ þalà, padarytà dël krovinio arba
bagaþo praradimo, trûkumo arba suþalojimo, jeigu nëra árodymø, kad
þala atsirado ne dël jo kaltës. Veþëjas uþ padarytà þalà kroviniui atlygi-
na ávertinto turto suma, jeigu nëra árodymø, kad ði suma virðija siuntëjui
padarytos þalos tikràjá dydá. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio
vertë nustatoma pagal krovinio priëmimo vietoje ir krovinio arba baga-
þo priëmimo metu galiojusias kainas prekiø birþoje arba pagal atitin-
kamas rinkos kainas, o jeigu tokiø kainø nëra, – pagal to paties asorti-
mento ir kokybës prekiø vertæ. Kompensacija uþ prarastà kroviná arba
jo trûkumà negali virðyti 1956 m. Þenevos tarptautinio kroviniø veþimo
sutarties konvencijos nustatytø maksimaliø nuostoliø atlyginimo ribø.
Veþëjas, paþeidæs krovinio veþimo terminus, privalo atlyginti kro-
vinio siuntëjui arba gavëjui turëtus nuostolius, atsiradusius dël trans-
porto priemonës vëlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomy-
bë netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.
Veþëjas neatsako uþ þalà dël krovinio praradimo, trûkumo arba su-
þalojimo, jeigu nëra árodymø, kad imtasi visø reikiamø priemoniø þalai
iðvengti arba kad jis negalëjo tokiø priemoniø panaudoti. Jei veþëjas
árodys, kad krovinio siuntëjo arba gavëjo veiksmai buvo ðios þalos atsi-
radimo prieþastis ar turëjo átakos þalai atsirasti arba jai padidëti, tai
atsiþvelgiant á to asmens kaltës laipsná þalos atlyginimo dydis gali bûti
sumaþintas arba veþëjas gali bûti atleistas nuo atsakomybës.
Veþëjas taip pat neatsako uþ krovinio praradimà, trûkumà arba su-
þalojimà, jeigu siuntëjas (gavëjas) neárodo jo kaltës, kai: 1) krovinys
atveþtas techniðkai tvarkinga keliø transporto priemone su nepaþeisto-
mis siuntëjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovi-
nio siuntëjo arba gamintojo apsauginëmis þymomis, banderolinëmis
plombomis; 2) krovinio trûksta arba jis suþalotas dël natûraliø prieþas-
èiø, susijusiø su krovinio veþimu transporto priemonëmis (nudþiûvimo,
korozijos, nubyrëjimo ir pan.); 3) krovinys buvo lydimas siuntëjo arba
gavëjo atstovo; 4) krovinio trûkumas nevirðijo natûralaus sumaþëjimo
normø arba leistinø paklaidos matavimo priemonëmis ribø, taikomø
veþant keliø transporto priemonëmis.
495
47.2.2. Kroviniø veþimas geleþinkeliu
Kroviniams veþti sudaromos kroviniø veþimo ir veþimo organiza-

vimo sutartys. Pagal krovinio veþimo sutartá geleþinkelio ámonë ásipa-
reigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir
iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (ga-
vëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá.
Krovinio veþimo sutarties sudarymas patvirtinamas vaþtaraðèiu. Jeigu
kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti veþimo priemoniø ir krovi-
niø pateikimo terminus bei tvarkà, geleþinkelio ámonë ir kroviniø siun-
tëjas sudaro ilgalaikæ veþimo organizavimo sutartá. Veþimo organizavi-
mo sutartyse nustatomas veþimo priemoniø ir kroviniø kiekis, jø patei-
kimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sàlygos.
Krovinio pristatymo terminus nustato Kroviniø veþimo taisyklës,
jeigu siuntëjas ir geleþinkelio ámonë nesusitaria kitaip. Krovinio veþimo
laikas pradedamas skaièiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kurià krovinys
priimtas veþti. Uþ kroviniø veþimà ir geleþinkelio ámonës suteiktas kitas
paslaugas imamas kroviniø veþimo arba veþimo organizavimo sutartyje
numatytas uþmokestis. Kroviniø veþimo tarifus nustato geleþinkelio
ámonë.
Krovinio perdavimas veþëjui patvirtinamas vaþtaraðèiu bei krovinio
kvitu. Vaþtaraðtis tampa kroviniø veþimo sutarties sudarymo ir jos turi-
nio árodymu uþdëjus pradinës stoties antspaudà arba apskaitos maðinos
spaudà. Galinëje stotyje (paskirties punkte) geleþinkelio ámonë privalo
gavëjui iðduoti vaþtaraðtá ir kroviná. Siuntëjas (gavëjas) sumoka nustaty-
tà krovinio veþimo uþmokestá bei uþmokestá uþ geleþinkelio ámonës su-
teiktas kitas paslaugas krovinio veþimo sutartyje nustatyta tvarka bei
sàlygomis. Kadangi geleþinkelio ámonei pagal kroviniø veþimo sutartá
priklausantis atlyginimas uþtikrinamas veþamu kroviniu, geleþinkelio
ámonë turi teisæ ðá kroviná realizuoti, jeigu siuntëjas (gavëjas) neatsi-
skaito su geleþinkelio ámone.
Veþëjo atsakomybës ypatumai panaðûs á veþëjo, gabenanèio krovi-
nius keliø transportu, atsakomybës reglamentavimà.
47.2.3. Kroviniø veþimas jûra
Ðiø ðaliø santykius daugiau reglamentuoja dispozityvios normos,

todël kroviniø veþimo jûra sutarties sudarymo, jos turinio, ðaliø atsa-
496
komybës ypatumai ðiek tiek skiriasi nuo kroviniø veþimo kitomis trans-
porto priemonëmis reglamentavimo.
Kroviniø veþimo jûra sutartis yra susitarimas, pagal kurá veþëjas
ásipareigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti jûra á paskirties
uostà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siun-
tëjas (gavëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà
frachtà.
Krovinio veþimo jûra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvir-
tinamas laivo frachtavimo sutartimi (èarteriu) bei konosamentu arba
kitu dokumentu.
Laivo frachtavimo sutartis – susitarimas, pagal kurá laivo valdytojas
(frachtininkas) ásipareigoja kitai ðaliai (frachtuotojui) uþ mokestá
(frachtà) leisti naudotis laivu arba jo dalimi kroviniams veþti. Èarteris
yra konsensualinë, dviðalë ir atlygintinë sutartis.
Gali bûti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba lai-
vo frachtavimo sutartis laivo reisui.
Laivo frachtavimo sutartis sudaroma raðtu. Laivo frachtavimo su-
tartyje turi bûti nurodytos sutarties ðalys, laivo pavadinimas, frachto
dydis, numatomas veþti krovinys. Ðaliø susitarimu á laivo frachtavimo
sutartá (èarterá) gali bûti áraðomos ir kitos sàlygos. Laivo frachtavimo
sutartá (èarterá) pasiraðo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jø atsto-
vai, pagal laivo frachtavimo sutartá laivo valdytojas frachtuotojui laivà
suteikia kartu su águla. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisæ duoti
nurodymus dël laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (èarteryje)
numatytiems tikslams, taèiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisës
duoti nurodymø dël tvarkos laive, laivo águlos sudarymo, taip pat dël
laivo valdymo.
Kroviniø veþimo jûra sutartis, sudaryta be sàlygos duoti visà laivà,
jo dalá arba laivo patalpas, paprastai áforminama konosamentu, kuris
gali bûti vardinis, orderinis, pareikðtinis. Jis iðduodamas ir veþant kro-
vinius èarteriu. Konosamento teisinë reikðmë trejopa: 1) juo patvirti-
namas krovinio veþimo jûra sutarties sudarymo faktas ir sutarties sàly-
gos; 2) tai yra árodymas, kad perveþëjas priëmë kroviná; 3) jis yra dispo-
navimo kroviniu dokumentas.
Uþmokesèio uþ veþimà (frachto) dydis nustatomas kroviniø veþimo
jûra sutarties ðaliø susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nebuvo, frachto
dydis nustatomas pagal normas, taikomas kroviniø pakrovimo á laivà
uoste jø pakrovimo á laivà dienà. Tuo veþimas jûra skiriasi nuo veþimo
497
kitø rûðiø transportu. Jei nesumokami vaþtapinigiai, veþimo jûra uþ-

delsti negalima. Taèiau veþëjas turi teisæ kroviniø neiðduoti kroviniø
gavëjui tol, kol nesumokëtas frachtas ar kiti veþëjui priklausantys mokë-
jimai arba kol nepateiktos mokëjimo garantijos.
Veþimo jûra sutarèiai bûdinga ir tai, kad Prekybinës laivybos ásta-
tyme numatyti specifiniai sutarties nutraukimo atvejai. Ðiame ástatyme
numatytais atvejais sutartis gali bûti nutraukta vienos ið ðaliø pageida-
vimu sumokant ar nesumokant atitinkamo atlyginimo (25 ir 26 str.).
Prieð pateikdamas laivà kroviniams pakrauti, taip pat veþdamas
krovinius veþëjas privalo pasirûpinti, kad: 1) laivas bûtø tinkamas plau-
kioti; 2) laivas bûtø tinkamai árengtas ir sukomplektuota laivo águla;
3) laivo triumai, refriþeratoriø, ðaldytuvø bei kitos laivo patalpos, kurio-
se veþami kroviniai, bûtø pritaikyti kroviniams priimti, veþti ir saugoti.
Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuoþiûra. Kroviniai iðduo-
dami paskirties uoste: 1) pagal vardiná konosamentà – kroviniø gavëjui,
nurodytam konosamente, arba asmeniui, kuriam konosamentas buvo
perduotas pagal vardiná perdavimo áraðà arba kitokia forma, laikantis
taisykliø, nustatytø skoliniam reikalavimui perduoti; 2) pagal orderiná
konosamentà – kroviniø siuntëjui arba gavëjui atsiþvelgiant á tai, ar ko-
nosamentas suraðytas „siuntëjo ásakymu“ ar „gavëjo ásakymu“, o esant
konosamente perdavimo áraðams – asmeniui, nurodytam paskutiniame
perdavimo áraðe; 3) pagal pareikðtiná konosamentà – konosamento pa-
teikëjui, prieð iðduodant krovinius, kroviniø gavëjas arba veþëjas turi
teisæ reikalauti patikrinti krovinius. Su tokiu kroviniø patikrinimu susi-
jusias iðlaidas apmoka ðio tikrinimo reikalavæs asmuo.
Veþëjas atsako uþ kroviniø neiðsaugojimà (praradimà, trûkumà,
suþalojimà), taip pat pavëluotà pristatymà, jeigu aplinkybës, dël kuriø
kroviniai buvo neiðsaugoti ir (ar) pavëluotai pristatyti, atsirado tada, kai
kroviniai buvo veþëjo þinioje, t. y. nuo jø pakrovimo á laivà momento iki
iðkrovimo ið laivo momento. Uþ prarastus krovinius arba jø trûkstant
veþëjas atsako prarastø arba trûkstamø kroviniø vertës dydþiu, o krovi-
nius suþalojus – sumos, kuria sumaþëjo jø vertë, dydþiu. Veþëjas taip
pat turi gràþinti gautà frachtà, jeigu jis neáeina á prarasto arba trûksta-
mo krovinio kainà. Jeigu kroviniai, veþti pagal konosamentà, nebuvo
ávertinti ir jø vertë nebuvo áraðyta á konosamentà, atlyginimas uþ praras-
tà arba suþalotà krovinio vienetà negali virðyti 700 litø. Jeigu konosa-
mente nenurodytas kroviniø, sukrautø á konteinerá arba kità árenginá,
498
naudojamà kroviniams veþti jûra, kroviniø vienetø skaièius, laikoma,

kad juose yra vienas krovinys arba vienas krovinio vienetas.
Veþëjas neatsako uþ þalà, jei ji atsirado dël: 1) nenugalimos jëgos;
2) þmoniø, laivø ir kroviniø gelbëjimo; 3) gaisro, kilusio ne dël veþëjo
kaltës; 4) valstybës institucijø veiksmø arba sprendimø, sukliudþiusiø
veþëjui laiku pristatyti krovinius; 5) karo veiksmø ir riauðiø; 6) kroviniø
siuntëjo arba kroviniø gavëjo veiksmø ar aplaidumo; 7) kroviniø nema-
tomø trûkumø, kroviniø kilmës arba jø savybiø; 8) netinkamos kroviniø
taros ir pakuotës; 9) kroviniø þenklinimo trûkumø; 10) streikø arba kitø
nuo veþëjo nepriklausanèiø aplinkybiø, dël kuriø visiðkai arba ið dalies
sustojo ar buvo apriboti darbai uoste arba laive.
Veþëjas taip pat neatsako uþ kroviniø trûkumà, jeigu: 1) kroviniai
buvo veþami atskirose laivo patalpose, sudëti á konteinerius arba kitus
árenginius, naudojamus kroviniams veþti, ir nebuvo paþeistos kroviniø
siuntëjo plombos; 2) kroviniai atveþti nepaþeidus pakuotës arba krovi-
niams skirtuose árenginiuose be atidarymo veþimo metu þymiø; 3) ve-
þamus krovinius lydëjo kroviniø siuntëjo arba gavëjo palydovas.
Sudarius frachtavimo sutartá frachtuotojo atsakomybë numatoma
laivo frachtavimo sutartyje. Frachtuotojas atsako uþ nuostolius, susiju-
sius su suteikto laivo gelbëjimu, suþalojimu arba þûtimi, jeigu tie nuo-
stoliai atsirado dël frachtuotojo kaltës, taip pat atsako pagal prievoles,
atsirandanèias dël naudojimosi suteiktu laivu. Jeigu suteiktas laivas þû-
va, frachtas sumokamas uþ laikà iki laivo þuvimo dienos, o jeigu tos
dienos nustatyti negalima, – iki tos dienos, kai buvo gauta paskutinë
þinia apie laivo þuvimà.
47.2.4. Buksyravimo jûra sutartis
Buksyravimas naudojamas kroviniams transportuoti (kai velkamas

(stumiamas) laivas, barþa su kroviniais ir pan.) arba kai velkami plau-
kiojantys kranai, dokai ir kiti plaukiojantys objektai laivams manevruo-
ti.
Buksyravimo jûra sutartis – susitarimas, kuriuo laivo valdytojas ási-
pareigoja uþ atlyginimà buksyruoti kità laivà arba kitoká plaukiantá ob-
jektà.
Sutarties dalykas – plaukiojanèio objekto vilkimo arba stûmimo
paslaugos. Sutarties ðalys – laivà buksyruojanèio laivo valdytojas ir
buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto valdytojas. Ði
499
syruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto valdytojas. Ði sutartis

dviðalë, atlygintinë, konsensualinë.
Buksyravimo jûra sutartis gali bûti sudaroma raðtu arba þodþiu, ta-
èiau visais atvejais susitarimas dël pavedimo buksyruojanèio laivo kapi-
tonui vadovauti buksyravimui gali bûti árodomas tik raðytiniais doku-
mentais.
Kiekviena buksyravimo jûra sutarties ðalis privalo ið anksto tinka-
mai parengti savo laivà arba kità objektà buksyruoti. Buksyruojanèio
laivo valdytojas taip pat privalo laiku pristatyti laivà buksyruoti, per nu-
statytà terminà nugabenti plaukiojantá objektà á paskirties punktà arba
atlikti kità sutartà manevrà. Buksyruojamo objekto valdytojas privalo
sumokëti sutartà mokestá uþ suteiktas paslaugas.
Buksyravimo sutarties ðaliø atsakomybë dël þalos, padarytos buksy-
ruojamam objektui ir buksyruojanèiam laivui, priklauso nuo to, kurio –
buksyruojamo ar buksyruojanèio objekto kapitonas vadovauja buksyra-
vimui.
Atsakomybë uþ þalà, padarytà buksyruojamam laivui, kitam plau-
kiojanèiam objektui arba juose esanèiam turtui, kai buksyruojanèio lai-
vo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui arba kitam plaukiojan-
èiam objektui, jei nëra kitokio ðaliø susitarimo, tenka buksyruojanèio
laivo valdytojui, jeigu jis neárodo, kad jo kaltës nebuvo.
Atsakomybë uþ þalà, padarytà buksyruojanèiam laivui arba jame
esanèiam turtui, kai buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objek-
to kapitonas vadovauja buksyruojanèiam laivui, jei nëra kitokio ðaliø
susitarimo, tenka buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto
valdytojui, jeigu jis neárodo, kad jo kaltës nebuvo.
47.2.5. Kroviniø veþimas oro transportu
Krovinio veþimo oru sutartis – susitarimas, kuriuo veþëjas (ámonë,

turinti galiojantá veþëjo paþymëjimà, t. y. dokumentà, patvirtinantá, kad
veþëjas turi profesiniø ir organizaciniø pajëgumø saugiai verstis veþëjo
paþymëjime nurodyta veikla) ásipareigoja siuntëjo jam perduotà kroviná
nugabenti orlaiviu á paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti
kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (gavëjas) ásipareigoja uþ krovinio
veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá. Krovinio veþimo oru sutarties
sudarymà patvirtina vaþtaraðtis, kuriame turi bûti nurodyta: iðvykimo ir
paskirties punktai; bent vienas sustojimo punktas, jei vienas arba keli ið
500
jø numatyti kitos valstybës teritorijoje, o iðvykimo ir paskirties punktai

yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; krovinio svoris.
Krovinio vaþtaraðtis, kol nebus árodyta prieðingai, yra sutarties su-
darymo, krovinio priëmimo ir jame nurodytø veþimo sàlygø patvirtini-
mas. Vaþtaraðtá pildo siuntëjas. Jis atsako uþ þalà, kurià dël jo paties
arba jo vardu pateiktø neteisingø, netiksliø arba ne visø duomenø ir
informacijos patyrë veþëjas arba kuris nors kitas asmuo. Prireikus atlikti
muitinës bei valstybës sienos apsaugos ir kitas panaðias procedûras, ið
siuntëjo gali bûti papildomai reikalaujama pateikti dokumentus, ku-
riuose apraðytas krovinio pobûdis.
Susisiekimo ministras nustato kroviniø veþimo sàlygas ir tvarkà.
Kroviniø veþimo tarifus bei jø taikymo tvarkà paprastai nustato veþëjas.
Kroviniø veþimo pagal uþsakomøjø skrydþiø (èarterio) sutartá tarifai
nustatomi ðios sutarties ðaliø susitarimu.
Kroviniai daþniausiai veþami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu
marðrutu. Atsiþvelgiant á transporto ypatumus veþimo taisyklëse numa-
tomos sutrukdymo aplinkybës, dël kuriø veþimo terminas laikomas ne-
paþeistu (pvz., dël meteorologiniø sàlygø ir pan.). Tokiais atvejais veþi-
mo termino eiga sustabdoma.
Siuntëjas, jei jis laikosi visø veþimo sutartyje numatytø ásipareigo-
jimø, turi teisæ disponuoti kroviniu pasiimdamas já ið iðvykimo arba at-
vykimo oro uosto arba sustabdydamas já pakeliui, arba duodamas nuro-
dymus apie jo iðdavimà paskirties punktui ar pakeliui kitam asmeniui,
ne krovinio vaþtaraðtyje nurodytam gavëjui, arba reikalaudamas sugrà-
þinti kroviná á iðvykimo oro uostà. Naudojantis ðia teise neturi bûti pa-
daroma þala veþëjui arba kitiems siuntëjams ir privalu atlyginti visas su
tuo susijusias iðlaidas.
47.2.6. Keleiviø ir bagaþo veþimas
Pagal keleivio veþimo sutartá veþëjas ásipareigoja nuveþti keleivá á

paskirties punktà, o jeigu keleivis perdavë bagaþà, – nugabenti bagaþà á
paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ já gauti asmeniui; keleivis
ásipareigoja sumokëti uþ veþimà nustatytà uþmokestá, o jeigu perduotas
bagaþas, – ir uþ bagaþo veþimà.
Keleivio veþimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o baga-
þo perdavimas – bagaþo kvitu arba kitokiu dokumentu, numatytu
transporto teisës aktuose. Atskirø transporto rûðiø kodeksai bei ástaty-
501
mai iðsamiai apibûdina keleiviø ir bagaþo veþimo skirtingu transportu

ypatumus. Paprastai visø transporto rûðiø, iðskyrus oreivystës, bilietuo-
se jø gavëjø vardai nenurodomi.
Keleiviø ir bagaþo veþimo sutartys – konsensualinës, dviðalës, atly-
gintinës.
Sutarties dalykas – keleiviø ir/ar bagaþo veþimo paslaugos. Ðalys:
keleivis (fizinis asmuo) bei veþëjas – keleiviø ir bagaþo veþimo verslu
uþsiimantis juridinis asmuo (verslininkas).
Veþimo kaina nustatoma ðaliø susitarimu, iðskyrus keleiviø veþimà
vieðuoju transportu, kai veþimo tarifai nustatomi teisës aktais. Veþimo
mokestis paprastai mokamas ið anksto, t. y. perkant bilietà. Veþëjas turi
teisæ sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaþà, kol nebus sumokëtas
jam priklausantis veþimo uþmokestis ir kitos sumos, jeigu ástatymas ar-
ba veþimo sutartis nenustato ko kita. Veþimo sutartis laikoma atlyginti-
na net jeigu tam tikrø kategorijø keleiviai arba bagaþas veþami nemo-
kamai arba uþ maþesnæ nei áprasta kainà, t. y. kai nustatytos keleiviø
veþimo mokesèio lengvatos. Tuomet su veþimu susijusios veþëjø iðlaidos
kompensuojamos ástatymø nustatyta tvarka.
Keleiviø veþimo sutartyse paprastai numatomos tik pagrindinës ða-
liø teisës ir pareigos: veþëjo – veþti keleivá ir nugabenti bagaþà á paskir-
ties punktà sutartyje arba teisës aktuose nustatytais terminais, keleivio
– sumokëti uþ jo ir bagaþo veþimà. Kitos teisës ir pareigos nustatomos
CK bei atskirais ástatymais.
Lietuvos Respublikos keliø transporto kodekse reglamentuojamos
papildomos keleivio pareigos: saugoti bilietà ir bagaþo kvità iki kelionës
pabaigos; pateikti juos kontrolieriui; laikytis nustatytos tvarkos ir kt.
Pagrindinës reglamentuojamos keleivio teisës: 1) uþimti nurodytà bilie-
te vietà; 2) keleiviø ir bagaþo veþimo taisykliø nustatyta tvarka nemo-
kamai veþtis nustatyto svorio ir dydþio bagaþà; 3) nemokamai veþtis du
iki 7 metø vaikus, jei jie neuþima atskiros sëdimos vietos, reguliariø rei-
sø vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo marðrutø autobusais ir
troleibusais bei tolimojo susisiekimo marðrutø autobusais; 4) vaþiuoti to
paties veþëjo arba jø susitarimu kitomis transporto priemonëmis su tuo
paèiu bilietu á tà patá paskirties punktà, jei biliete nurodyta transporto
priemonë dël kokiø nors prieþasèiø negali vaþiuoti, ir nemokëti prie-
mokos uþ pakeistà patogesnæ transporto priemonæ, taèiau gauti bilieto
kainos skirtumà, jeigu transporto priemonë pakeista á maþiau patogià,
nei buvo nurodyta keleivio biliete, o veþëjui nepateikus kitos transporto
502
priemonës gauti atitinkamà kompensacijà Keleiviø ir bagaþo veþimo

taisykliø nustatyta tvarka; 5) iki iðvykimo nutraukti keleivio ir bagaþo
veþimo sutartá, gràþinti bilietà ir gauti uþ já sumokëtus pinigus arba jø
dalá Keleiviø ir bagaþo veþimo taisykliø nustatyta tvarka.
Veþëjas/ekipaþas turi teisæ: 1) iðlaipinti keleivius, atsisakiusius su-
mokëti uþ vaþiavimà; 2) nepriimti arba iðlaipinti neblaivius, su neðva-
riais drabuþiais, su draudþiamu veþti bagaþu arba kitaip paþeidþianèius
Keleiviø ir bagaþo veþimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio
tipo stotelëje; 3) laikinai nutraukti marðrutiniø autobusø eismà nepa-
lankiomis kelio bei meteorologinëmis sàlygomis arba per stichines ne-
laimes, apie tai praneðæs eismo tvarkaraðtyje nustatytoms stotims ir lei-
dimà aptarnauti keleivius iðdavusiai tarnybai. Veþëjas privalo: 1) uþtik-
rinti saugø keleiviø ir bagaþo veþimà; 2) kelionës metu turëti ekipaþo
dokumentus; 3) laikytis veikianèiø marðrutø ir eismo tvarkaraðèiø;
4) nepaþeisdamas talpos normø paimti kito veþëjo veþtus keleivius, jei-
gu jo transporto priemonë sugedo kelyje arba dël kitø prieþasèiø nebe-
gali pristatyti keleiviø á paskirties stotá arba stotelæ.
Paþeidæs savo ásipareigojimus veþëjas turi atlyginti keleiviø patirtus
nuostolius. Veþëjo atsakomybë paprastai nustatoma uþ vëlavimà pa-
teikti transporto priemonæ veþimui, taip pat vëlavimà atveþti keleivá á
paskirties punktà per sutartus arba ástatymø nustatytus terminus. Nuo-
stoliø atlyginimas veþant keleivius ir bagaþà ribojami ástatymø nustaty-
tomis netesybomis (delspinigiais arba bauda). Pavyzdþiui, jeigu veþanti
keleivius transporto priemonë nustatytu laiku neiðvyksta arba pavëluoja
atvykti á paskyrimo vietà (iðskyrus miesto ir priemiestinio susisiekimo
transporto priemones), veþëjas moka keleiviui transporto ástatymø nu-
statytas netesybas. Veþëjas taip pat atsako uþ priimto veþti bagaþo pra-
radimà, trûkumà ir suþalojimà, taip pat uþ pavëlavimà já atveþti, jeigu
neárodo, kad dël to nëra veþëjo kaltës.
Veþëjas atleidþiamas nuo atsakomybës, jeigu árodo, kad prievolës
buvo paþeistos dël nenugalimos jëgos, transporto priemonës gedimo,
gresianèio keleiviø sveikatai arba gyvybei, ðalinimo arba kitokiø nuo
veþëjo nepriklausanèiø aplinkybiø. Bet kuriuo atveju, jei dël transporto
priemonës vëlavimo keleivis atsisako veþimo sutarties, veþëjas privalo
gràþinti keleiviui jo sumokëtà veþimo mokestá.
Veþëjas taip pat atsako uþ þalà, padarytà keleivio sveikatai arba gy-
vybei veþimo metu. Veþëjas atsako uþ þalà, padarytà keleiviui keliø
transporto priemonëje arba ásëdimo ar iðlipimo ið jos metu nepaisyda-
503
mas, ar keliø transporto priemonë veþë keleivá, ar ne. Veþëjas, kaip di-
desnio pavojaus ðaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui þalà, pa-
darytà didesnio pavojaus ðaltinio, jeigu nëra árodymø, kad þala atsirado
dël nenugalimos jëgos arba nukentëjusio asmens tyèios, arba didelio
neatsargumo. Þala, padaryta atëmus keleivio gyvybæ arba suþalojus
sveikatà atlyginama pagal deliktinæ atsakomybæ reglamentuojanèias
teisës normas (CK XXII skyriaus treèiojo skirsnio 6.263–6.291 str.),
jeigu ástatymas arba veþimo sutartis nenustato didesnës veþëjo civilinës
atsakomybës. Veþimo sutarties sàlygos, panaikinanèios arba ribojanèios
veþëjo civilinæ atsakomybæ, negalioja, iðskyrus ástatymo nustatytas iðim-
tis.
47.2.7. Kroviniø ekspedicija
Kroviniø gabenimo procese gana daþnai dalyvauja ne tik asmuo,

tiesiogiai gabenantis kroviná, bet ir ekspeditoriai pagal kroviniø ekspe-
dijavimo sutartis. Ekspedijavimo paslaugø teikimas ástatymø lygiu pir-
mà kartà reglamentuotas 2000 m. CK 6.824–6.829 straipsniuose.
Kroviniø ekspedicijos sutartimi viena ðalis (ekspeditorius) ásiparei-
goja uþ atlyginimà kitos ðalies – uþsakovo (uþsakovo kliento) – lëðomis
teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su kro-
viniø veþimu.
Sutartis konsensualinë, dviðalë ir atlygintinë (iðskyrus sutartis dël
kai kuriø paðto paslaugø). Kroviniø ekspedicijos sutartis laikoma suda-
ryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautà uþsakymà.
Sutarties ðalys – ekspeditorius ir uþsakovas. Ekspeditorius – juri-
dinis asmuo (verslininkas), sudaræs kroviniø ekspedijavimo sutartá su
uþsakovu ir ásipareigojæs uþsakovo (uþsakovo kliento) lëðomis jo arba
savo vardu gabenti jam priklausantá kroviná ir atlikti kitus su tuo susiju-
sius veiksmus; bei uþsakovas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo.
Ekspedicijos sutarties dalykas – kroviniø ekspedijavimo paslaugos,
t. y. kroviniø veþimo organizavimas ir su tuo susijæ veiksmai, numatyti
kroviniø ekspedijavimo sutartyje.
Sutartis sudaroma ðaliø susitarimu. Kroviniø ekspedicijos sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautà
uþsakymà. Kroviniø ekspedicijos sutartyje gali bûti numatytos ekspedi-
toriaus pareigos organizuoti kroviniø veþimà ekspeditoriaus arba klien-
to pasirinktu transportu ir marðrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba
504
kliento vardu sudaryti veþimo ir kitas sutartis, uþtikrinti kroviniø iðsiun-

timà, pakrovimà arba iðkrovimà, taip pat kitos su kroviniø veþimu susi-
jusios pareigos. Kroviniø ekspedicijos sutartyje gali bûti numatyta, kad
ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna ið atitinkamø ástaigø
krovinio eksporto arba importo dokumentus, atlieka muitinës ir kitus
formalumus, tikrina krovinio kieká ir bûklæ, iðkrauna ir pakrauna krovi-
nius, sumoka rinkliavas, mokesèius bei kitas sumas, kurias privalo mo-
këti uþsakovas (uþsakovo klientas), saugo, sandëliuoja kroviná, bei tei-
kia kitas paslaugas.
Sutarties forma – raðytinë arba sudaroma pateikiant uþsakymà tam
tikromis ryðio priemonëmis. Be to, kroviniø ekspedijavimo sutartimi
gali bûti laikomas ir ekspeditoriaus uþpildytas krovinio veþimo vaþtarað-
tis, pasiraðytas uþsakovo (uþsakovo kliento). Kroviniø ekspedicijos su-
tartis gali bûti terminuota arba neterminuota. Kiekviena ðalis turi teisæ
nutraukti sutartá áspëjusi kità ðalá prieð vienà mënesá, taèiau kartu priva-
lo atlyginti jai nuostolius.
Sutarties kaina, terminai bei tarpusavio ásipareigojimai nustatomi
ðaliø susitarimu.
Ekspeditorius paprastai turi vykdyti prievolæ pats arba turi teisæ
pasitelkti ir treèiuosius asmenis, jeigu sutartis nenustato, kad sutartá
ekspeditorius privalo ávykdyti asmeniðkai. Taèiau sutarties vykdymo
visiðkas arba dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidþia eks-
peditoriaus nuo atsakomybës uþsakovui (uþsakovo klientui) uþ sutarties
ávykdymà.
Ekspeditorius uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà kroviniø
ekspedicijos sutartá atsako sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu ekspedito-
rius árodo, kad ekspedicijos sutartis paþeista dël to, kad veþimo sutartis
buvo neávykdyta arba ávykdyta netinkamai, tai ekspeditoriaus atsako-
mybë uþsakovui (uþsakovo klientui) nustatoma pagal tas paèias taisyk-
les, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas veþëjas.
Pagrindinë uþsakovo pareiga – pateikti ekspeditoriui dokumentus
ir kitokià informacijà apie krovinio savybes, jo veþimo sàlygas, taip pat
kità bûtinà informacijà, kad ekspeditorius galëtø tinkamai ávykdyti savo
prievoles. Jeigu uþsakovas nepateikia bûtinos informacijos, ekspedito-
rius turi teisæ sustabdyti sutarties vykdymà, kol tokia informacija bus
pateikta, be to, uþsakovas privalo atlyginti ekspeditoriui dël savo parei-
gø nevykdymo ekspeditoriaus patirtus nuostolius.
505
1. Pagal kokius kriterijus ir á kokias rûðis gali bûti skirstomos ve-
þimo sutartys?
2. Kas yra vaþtaraðtis?
3. Kaip vadinamas kroviniø veþimo jûra vaþtaraðtis?
4. Kas gali bûti veþama pagal veþimo sutartá?
5. Kas gali bûti veþëju?
6. Kokios yra pagrindinës veþëjo pareigos?
7. Kokios yra pagrindinës siuntëjo pareigos?
8. Koks veþimas laikomas tarptautiniu?
9. Koks pagrindinis veþimo ir frachtavimo sutarties skirtumas?
10. Kokia yra kroviniø veþimo jûra sutarties samprata?
11. Kà reiðkia terminas „bendroji avarija“?
12. Kokia yra veþëjo atsakomybë uþ sutarties paþeidimà?
13. Kas yra buksyravimo jûra sutarties dalykas?
14. Kokios yra keleivio ir bagaþo veþimo sutarèiø ypatybës?
15. Kokia yra kroviniø ekspedicijos sutarties samprata?
16. Kas yra ekspeditorius?
17. Kaip atriboti kroviniø ekspedicijos sutartá nuo kroviniø veþimo
sutarties?
18. Ar galioja þodþiu sudaryta kroviniø ekspedicijos sutartis?
19. Kokios yra ekspeditoriaus pareigos?
20. Kokios yra uþsakovo pareigos pagal ekspedicijos sutartá?
506
48 skirsnis. PASAUGA
48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos
Pasaugos sutartimi viena ðalis (saugotojas) ásipareigoja saugoti ki-

tos ðalies (davëjo) perduotà kilnojamàjá daiktà ir gràþinti já iðsaugotà, o
davëjas ásipareigoja sumokëti atlyginimà, jeigu tai nustatyta sutartyje
(CK 6.830 str.).
Pasaugos sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo
daikto perdavimo momento (CK 6.830 str. 4 d.). Saugotojo pareigos
saugoti daiktà ir gràþinti já iðsaugotà atsiranda tik nuo to momento, kai
daiktas perduodamas.
Pasaugos sutartis gali bûti ir konsensualinë. Konsensualine sutar-
timi profesionalus saugotojas ásipareigoja priimti ið davëjo daiktà per
sutartyje nustatytà terminà. Tokia pareiga gali bûti numatyta ir juridi-
nio asmens steigimo dokumentuose (6.830 str. 3 d.), profesionaliu sau-
gotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena ið veiklos
srièiø yra saugojimas. Pasaugos sutarties pripaþinimas realine ir kon-
sensualine nëra naujiena301. Atlygintinë konsensualinë pasaugos sutar-
tis yra dvišalė, nes abi ðalys turi prieðprieðines teises ir pareigas. Saugo-
tojas ásipareigoja priimti daiktà ið davëjo, iðsaugoti já ir gràþinti, o davë-
jas ásipareigoja sumokëti atlyginimà.
Pasaugos sutartis gali bûti atlygintinë arba neatlygintinë (CK 6.830
str. 2 d.). Neatlygintinës pasaugos sutartys yra ir vienaðalës, nes davëjas
neásipareigoja atsilyginti (sumokëti) uþ saugojimà, pasaugos sutarties
priskyrimas vienai ið ðiø rûðiø turi teisinæ reikðmæ, pavyzdþiui, neatly-
gintinës pasaugos saugotojo atsakomybë yra ðvelnesnë. Saugotojas pri-
301
Teisinëje literatûroje ir teismø praktikoje paprastai laikomasi nuomonës, kad pa-
saugos sutartis gali bûti ir realinë, ir konsensualinë. Þr.: Tarybinës civilinë teisë. Antra
dalis / Ats. red. P. Vitkevièius. Vilnius, 1988, p. 195. Taip pat Lietuvos Aukðèiausiojo
Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinëje byloje A. Janonis v. UAB „Garliavos autot-
ransportas“ Nr. 3K–3–25/1999, kat. 43. Tokia samprata visiðkai atitiko 1964 m. redakcijos
CK 434 str. pateiktà pasaugos sutarties sampratà.
507
valo rûpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str.
3 d.). Tuo tarpu sutartyje atlygintinës pasaugos atveju saugotojas priva-
lo laikytis visø sutartyje nustatytø saugojimo sàlygø, o jei jos nenustaty-
tos arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktà tokiomis
sàlygomis, kurios maksimaliai uþtikrintø daikto iðsaugojimà (CK 836
str. 2 d.).
Pasaugos sutartis turi bûti raðytinës formos, jei jà sudaro fiziniai
asmenys ir daikto arba daiktø vertë yra didesnë nei penki tûkstanèiai
litø. Raðtu privalo bûti sudaryta ir konsensualinë pasaugos sutartis,
numatanti saugotojo pareigà priimti daiktà saugoti ateityje (CK 6.831
str. 2 d.). Raðytinës pasaugos sutarties sudarymà, kai daiktas perduo-
damas saugotojui, patvirtina saugotojo iðduotas davëjui kvitas arba ki-
tas dokumentas, taip pat þetonas arba kitoks þenklas (CK 6.831 str. 3
d.). Taèiau formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojan-
èios ir neatima ið ðaliø teisës remtis liudytojø parodymais kilus ginèui
dël perduoto saugoti ir gràþinto daikto tapatybës.
Pasaugos sutarties šalys yra pasaugos davëjas ir saugotojas. Davëjas
turi bûti perduodamo turto savininkas arba asmuo, valdantis daiktà ki-
tais pagrindais.
Pasaugos sutartis yra prievolë, kurios dalykas yra veiksmai (facere).
Saugotojas ásipareigoja saugoti jam perduotus daiktus ir imtis visø prie-
inamø priemoniø jiems iðsaugoti, pasaugos sutarties dalykas yra pasau-
gos davëjui teikiamos saugojimo paslaugos. Pasaugos objektas papras-
tai yra kilnojamieji daiktai (CK 6.830 str. 1 d.). Taèiau specialios pasau-
gos rûðies – sekvestracijos objektu gali bûti ir nekilnojamieji daiktai
(CK 6.863 str. 2 d.). Jei pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti
saugoti daiktai sumaiðomi su kitais tos paèios rûðies ir kokybës daiktais,
kuriuos saugoti yra perdavæ kiti asmenys, davëjui gràþinamas sutartyje
numatytas tokios pat rûðies ir kokybës daiktø kiekis (CK 6.835 str.).
Pasaugos sutartis gali bûti terminuota ir neterminuota. Jei sutartis
neterminuota, laikoma, jog ji sudaryta iki pareikalavimo, paimti daiktà
turi teisæ pasaugos davëjas arba kitas tokià teisæ turintis asmuo, pavyz-
dþiui, pasaugos davëjo atstovas.
Šalių teisės ir pareigos. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų
priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą.
Saugotojas neturi teisës be pasaugos davëjo naudoti saugomà daik-
tà arba leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu ko kita nenustato
sutartis (CK 6.832 str. 2 d.).
508
Saugotojas privalo saugoti daiktą laikydamasis sutartyje nustatytų

saugojimo sąlygų. Jeigu saugojimo sàlygos sutartyje nenustatytos arba
nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktà tokiomis sàlygo-
mis, kurios maksimaliai uþtikrintø daikto iðsaugojimà (CK 6.836 str.).
Saugodamas daiktà saugotojas privalo užtikrinti įstatymų arba kitų
teisės aktų nustatytų saugojimo priemonių laikymosi reikalavimus (prieð-
gaisrinës saugos, sanitarinius ir kt.).
Neatlygintinës pasaugos atveju saugotojas privalo rûpintis saugo-
mu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.).
Saugotojas privalo nedelsdamas pranešti davėjui apie tai, kad būtina
pakeisti saugojimo sąlygas ir gauti šio nurodymus. Saugotojas turi teisæ
keisti saugojimo bûdà, vietà ir kitas sàlygas be davëjo nurodymø, jei
saugojimo sàlygas bûtina nedelsiant pakeisti, kad daiktas neþûtø arba
nesugestø (CK 6.837 str. 1 d.). Saugotojas taip pat turi teisæ parduoti
daiktà arba jo dalá saugojimo vietovës rinkos kaina, jeigu iðkyla grësmë,
kad daiktas þus, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas, taip
pat jei atsiranda kitø aplinkybiø, neleidþianèiø uþtikrinti daikto saugu-
mo, o ir negalima tikëtis, kad davëjas imsis neatidëliotinø priemoniø.
Tokiu atveju saugotojas turi teisæ reikalauti atlyginti iðlaidas, susijusias
su daikto pardavimu, jeigu nurodytos aplinkybës ávyko dël prieþasèiø,
uþ kurias saugotojas neatsako.
Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu. Ði saugotojo
pareiga nepriklauso nuo to, ar sutartyje nustatytas saugojimo terminas
yra pasibaigæs, ar ne.
Saugotojas turi teisæ reikalauti, kad atsiimantis daiktà asmuo pa-
teiktø kvità arba kità dokumentà, patvirtinantá pasaugos sutartá ir as-
mens teisæ atsiimti daiktà, taèiau neturi teisës reikalauti, kad davëjas
arba asmuo, kuriam daiktas turi bûti gràþintas, árodytø, kad yra saugo-
mo daikto savininkas arba turi kitokià teisæ á tà daiktà (CK 6.832 str. 3
ir 5 d.).
Jei pasaugos sutartis konsensualinë, ásipareigojæs priimti daiktà
saugoti saugotojas neturi teisës reikalauti, kad daiktas bûtø perduotas
jam saugoti. Taèiau saugotojas turi teisæ reikalauti, kad davëjas, neper-
davæs daikto saugoti per sutartyje nustatytà terminà, atlygintø saugoto-
jui nuostolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad daiktas saugoti nebuvo
perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davëjas neatlygina
nuostoliø, jeigu apie savo atsisakymà perduoti daiktà saugoti praneða
saugotojui per protingà terminà (CK 6.833 str.). Saugotojas pagal kon-
509
sensualinæ sutartá turi teisæ atsisakyti priimti saugoti daiktà, jeigu jis
nebuvo perduotas per sutartyje nustatytà terminà.
Pavojingø (degiø, sprogstamøjø, chemiðkai agresyviø ir pan.) daik-
tø saugojimas reikalauja ypatingø saugojimo priemoniø bei sàlygø. To-
dël saugotojas turi bûti informuojamas apie tai, kad saugoti perduoti
daiktai yra pavojingi. Jei tokios informacijos pasaugos davëjas nesutei-
kia, jam tenka neigiamø pasekmiø rizika. Saugotojas turi teisæ bet ku-
riuo metu padaryti nekenksmingas arba sunaikinti degius, sprogsta-
muosius ar kitus pavojingus daiktus (CK 6.838 str.). Dël to atsiradæ
nuostoliai davëjui neatlyginami, jeigu davëjas, perduodamas pavojingus
daiktus saugoti, neáspëjo saugotojo apie pavojingas tø daiktø savybes.
Jei pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugo-
tojui, tai ðis dël neutralizavimo arba sunaikinimo patirtus pasaugos da-
vëjo nuostolius privalo atlyginti tik tais atvejais, jei tokie daiktai buvo
perduoti saugoti neteisingai nurodþius jø pavadinimà ir saugotojas, juos
priimdamas ir iðoriðkai apþiûrëdamas, negalëjo nustatyti pavojingø
daiktø savybiø (CK 6.838 str. 2 d.).
Jei pavojingus daiktus saugotojas priima saugoti þinodamas apie
pavojingas daikto savybes, tai kilus grësmei saugotojo ar aplinkiniø gy-
vybei arba turtui saugotojas turi teisæ tuos daiktus padaryti nekenks-
mingus arba sunaikinti ir davëjui nuostoliø neatlyginti, jeigu saugotojo
reikalavimo nedelsiant juos atsiimti davëjas neávykdë. Tokiais atvejais
pasaugos davëjas neatsako saugotojui ir tretiesiems asmenims uþ jø
nuostolius, patirtus dël tokiø daiktø saugojimo (CK 6.838 str. 4 d.).
Saugotojas privalo saugoti daiktus pats, jeigu ko kita nenustato pa-
saugos sutartis arba nëra pasaugos davëjo sutikimo, iðskyrus atvejus, kai
dël susiklosèiusiø aplinkybiø bûtina apsaugoti davëjo interesus, o gauti
davëjo sutikimà saugotojas neturi galimybiø (CK 6.839 str.). Tokiu at-
veju perdavæs saugoti daiktus treèiajam asmeniui saugotojas privalo
apie tai nedelsdamas praneðti pasaugos davëjui. Daiktø perdavimas
saugoti treèiajam asmeniui neturi átakos pasaugos sutarties galiojimui.
Uþ treèiojo asmens veiksmus pasaugos davëjui atsako saugotojas.
Saugotojas neturi teisës á atlyginimà ir privalo grąžinti sumokėtą at-
lyginimą, jei pasaugos sutartis baigiasi dël aplinkybiø, uþ kurias jis atsa-
ko (CK 6.840 str. 3 d.).
Saugotojas privalo grąžinti tą patį daiktą, kuris buvo priimtas saugoti,
iðskyrus atvejus, kai pasaugos sutartis leido sumaiðyti rûðiniais poþy-
miais apibûdintus daiktus (CK 6.844 str. 1 d.). Daiktas turi bûti gràþin-
510
tas tokios pat bûklës, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsiþvelgiant á jo

normalø susidëvëjimà, amortizacijà arba pokyèius dël natûraliø jo savy-
biø. Kartu su daiktu saugotojas privalo gràþinti ir jo vaisius bei pajamas,
jeigu ko kita nenustato sutartis. Saugotojas taip pat privalo sumokëti
daikto gràþinimo iðlaidas, jeigu sutartis yra atlygintinë ir nenustato ki-
taip.
Saugotojo atsakomybė. Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui
nuostolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad perduoti daiktai buvo prarasti,
jø trûko arba jie sugedo. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinë arba jei
saugotojas yra profesionalus saugotojas, tai ðie nuostoliai turi bûti atly-
ginti visais atvejais, iðskyrus nenugalimos jëgos atvejus. Jei pasaugos
sutartis neatlygintinë, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845
str. 2 d.).
Uþ daikto praradimà, trûkumà arba sugedimà po to, kai atsirado
davëjo pareiga atsiimti daiktà, saugotojas atsako tik esant jo tyèiai arba
dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo ápëdinis arba atstovas pagal
ástatymà saugomà daiktà parduoda neþinodamas ir neturëdamas þinoti,
kad jis nepriklauso saugotojui, tai ápëdinis arba atstovas pagal ástatymà
privalo gràþinti tik tai, kà jis gavo pardavæs daiktà, arba perleisti reika-
lavimo teisæ davëjui, jeigu sàþiningas pirkëjas uþ daiktà dar nëra sumo-
këjæs (CK 6.846 str. 5 d.).
Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davëjui visus nuostolius, susi-
jusius su daikto praradimu, trûkumu arba sugedimu. Jei pasaugos su-
tartis buvo neatlygintinë, saugotojas privalo atlyginti tik tiesioginius
nuostolius. Tokiu atveju jis atsako:
1) uþ daikto praradimà arba trûkumà – daikto arba jo trûkstamos
dalies verte;
2) uþ daikto sugedimà – daikto vertës sumaþëjimo suma.
Jeigu dël daikto sugadinimo, uþ kurá saugotojas atsako, daikto ver-
të sumaþëjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnæ paskirtá,
tai davëjas turi teisæ atsisakyti atsiimti daiktà ir reikalauti, kad saugoto-
jas atlygintø daikto vertæ ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko
kita.
Pasaugos davėjo teisės ir pareigos. Jei pasaugos sutartis atlygintinë,
t. y. sutartyje nustatyta pasaugos davëjo pareiga sumokëti atlyginimà, jis
privalo saugotojui sumokėti atlyginimą pasibaigus saugojimui. Atlygini-
mas gali bûti mokamas ir dalimis (periodiðkai). Jei pasaugos davëjas
nesumoka atlyginimo daugiau kaip uþ vienà laikotarpá, saugotojas turi
511
teisæ atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pasaugos davëjas paimtø daik-

tà (CK 6.840 str. 2 d.). Ði taisyklë nëra imperatyvi, jà ðalys gali pakeisti
sutartimi.
Jei pasaugos sutartis baigiasi prieð joje nustatytà terminà dël aplin-
kybiø, uþ kurias saugotojas neatsako, jis turi teisæ á atlyginimo dalá, kuri
atitinka saugojimo trukmæ. Jeigu sutartis baigësi dël to, kad perduoti
saugoti pavojingi daiktai, apie kuriuos saugotojas nebuvo áspëtas, buvo
sunaikinti arba neutralizuoti, saugotojas turi teisæ á visà atlyginimà.
Pasaugos davëjas privalo mokëti atitinkamà atlyginimà uþ tolesná
daikto saugojimà, jeigu pasibaigus pasaugos sutartyje numatytam daik-
to atsiëmimo terminui arba pasaugos sutarties terminui jis daikto neat-
siima.
Pasaugos davëjas privalo atlyginti saugotojui būtinąsias išlaidas, jei-
gu kitaip nenustato ástatymas arba sutartis. Jei sutartis atlygintinë, ðios
iðlaidos yra áskaitomos á atlyginimà (CK 6.841 str.).
Pasaugos davëjas privalo atlyginti ypatingas pasaugos išlaidas, jeigu
davëjas leido daryti tokias iðlaidas arba jas patvirtino vëliau, taip pat
kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Ypatingomis pasaugos
iðlaidomis laikomos iðlaidos, kurios virðija normalias tokios rûðies sau-
gojimo iðlaidas ir kuriø pasaugos sutarties sudarymo momentu ðalys
negalëjo numatyti (CK 6.842 str. 1 d.).
Pasaugos davëjas privalo laiku atsiimti daiktą. Daikto atsiëmimo
terminas gali bûti nustatytas sutartimi arba siejamas su sutarties termi-
no pabaiga. Jeigu pasaugos davëjas laiku neatsiima daikto, saugotojas
turi teisæ, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raðtu áspëjæs davëjà
savarankiðkai parduoti saugomà daiktà uþ saugojimo vietovës rinkos
kainà. Jeigu saugomo daikto vertë didesnë nei du tûkstanèiai litø, sau-
gotojas turi teisæ já parduoti tik aukciono bûdu. Suma, gauta uþ parduo-
tà daiktà, atskaièius saugotojui priklausanèias sumas perduodama davë-
jui. Saugotojo teisë parduoti daiktà gali bûti apribota pasaugos sutarti-
mi.
Pasaugos davëjas privalo atlyginti daikto grąžinimo išlaidas, jei pa-
saugos sutartis yra neatlygintinë (CK 6.844 str. 4 d.).
Saugotojas turi teisæ sulaikyti perduotą saugoti daiktą, kol davëjas
nesumokës priklausanèio atlyginimo uþ saugojimà arba neatlygins sau-
gojimo iðlaidø, jeigu kitaip nenustato pasaugos sutartis.
Jei pasaugos sutartis konsensualinë, pasaugos davëjas, neperdavęs
daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, turi atlyginti saugotojui nuo-
512
stolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas,
jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.833 str. 1 d.).
Pasaugos davëjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dël pavojingø
daiktø saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims,
o apie pavojingas daiktø savybes pasaugos davëjas saugotojo neáspëjo
(6.838 str. 1 d.).
Pasaugos davëjas taip pat privalo atlyginti dël saugomo daikto sa-
vybiø padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas
daiktà saugoti, apie tas savybes neþinojo ir negalëjo þinoti, o davëjas
apie jas þinojo arba turëjo þinoti (CK 6.847 str.).
Pasaugos davëjas turi teisæ reikalauti bet kada gràþinti perduotà
saugoti daiktà (CK 6.848 str.).
48.2. Sandëliavimas
Sandëliavimo sutartis yra speciali pasaugos sutarties rûðis. Pagal

prekiø sandëliavimo sutartá prekiø sandëlis (saugotojas) ásipareigoja uþ
atlyginimà saugoti prekiø savininko (davëjo) jam perduotas prekes ir
iðsaugotas gràþinti nurodytam asmeniui (CK 6.851–6.862 str.)
Saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinë
veiklos rûðis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekiø saugojimu susi-
jusias paslaugas.
Sandëliai gali bûti skiriami á dvi grupes: bendrojo naudojimo ir
specialios paskirties. Sandëlis pripaþástamas bendrojo naudojimo san-
dëliu, jeigu jis pagal ástatymà arba savo veiklos dokumentus privalo pri-
imti prekes saugoti ið bet kurio prekiø savininko. Prekiø sandëliavimo
bendrojo naudojimo sandëlyje sutartis pripaþástama vieðàja sutartimi
(CK 6.852 str.). Specialios paskirties, pavyzdþiui, muitinës, licencijavi-
mo ir kt., sandëliai aptarnauja tam tikrà veiklà vykdanèius subjektus. Be
CK, sandëliavimo sutartims taikomi ir kiti teisës aktai. Pavyzdþiui, Li-
cencijuojamø sandëliø ir sandëliavimo dokumentø ástatymas302, Muiti-
nës sandëliø steigimo ir veiklos taisyklës303 ir kt.
Prekių priėmimas ir grąžinimas. Priimdamas prekes prekiø sandëlis
privalo savo sàskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nusta-
302
303
513
tyti prekiø kieká (skaièiø, tûrá, svorá ir kt.) bei jø iðorinæ bûklæ. Ði saugo-
tojo pareiga gali bûti pakeista arba panaikinta sandëliavimo sutartimi.
Saugojimo metu prekiø sandëlis privalo sudaryti galimybæ prekiø
savininkui apþiûrëti saugomas prekes, imti prekiø mëginius bei imtis
kitø priemoniø, bûtinø prekiø saugumui uþtikrinti. Saugotojas taip pat
turi teisæ savarankiðkai imtis reikiamø priemoniø, jeigu prekiø saugu-
mui uþtikrinti bûtina pakeisti jø saugojimo sàlygas. Jei dël to tenka ið
esmës pakeisti nustatytas sandëliavimo sutartyje saugojimo sàlygas,
prekiø sandëlis privalo apie tai praneðti prekiø savininkui (CK 6.854 str.
1 d.). Nustaèius, kad prekës pasikeitë ir tokie pokyèiai nëra numatyti
sandëliavimo sutartyje, saugotojas privalo suraðyti aktà ir praneðti apie
tai tà paèià dienà prekiø savininkui.
Prekës gràþinamos asmeniui, sudariusiam sandëliavimo sutartá su
sandëliu, arba kitam teisæ paimti prekes turinèiam asmeniui (pvz., at-
stovui, sandëliavimo liudijimo turëtojui ir pan.). Prekiø gavëjas ir pre-
kiø sandëlis turi teisæ reikalauti apþiûrëti gràþinamas prekes ir patikrin-
ti jø kieká. Tikrinimo iðlaidas apmoka ðalis, reikalaujanti apþiûrëti arba
patikrinti prekes. Prekiø patikrinimas turi reikðmës pareiðkiant reikala-
vimus sandëliui dël prekiø sugadinimo arba stokos. Jeigu prekës, jas
atsiimant, nebuvo patikrintos, raðytinis pareiðkimas apie prekiø stokà
arba sugadinimà turi bûti pateiktas atsiimant prekes arba per tris die-
nas nuo jø atsiëmimo, jeigu trûkumas ar sugadinimas negalëjo bûti pas-
tebëti normaliai apþiûrint prekes. Tokiu atveju prekiø stokos arba su-
gadinimo árodinëjimo pareiga tenka prekiø gavëjui. Jeigu pareiðkimas
nëra pateikiamas, galioja prezumpcija, kad prekës buvo perduotos pa-
gal sandëliavimo sutarties sàlygas.
Sandëliavimo sutartis sudaroma raðtu. Sutartis patvirtinama saugo-
tojo iðduodamu dvigubu sandëliavimo liudijimu, paprastu sandëliavimo
liudijimu arba sandëlio kvitu.
Dvigubas sandëliavimo liudijimas yra nuosavybës teisæ patvirtinan-
tis dokumentas, suteikiantis teisæ disponuoti prekëmis. Ðis liudijimas
susideda ið dviejø daliø – sandëliavimo liudijimo ir ákeitimo liudijimo.
Tiek sandëliavimo liudijimas, tiek jo dalys pripaþástami vertybiniais po-
pieriais (CK 6.856 str. 3 d.). Sandëliavimo ir ákeitimo liudijimas gali
bûti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai juos indosuojant.
Kiekviena ið dvigubo sandëliavimo liudijimo daliø patvirtina atitin-
kamas jo turëtojo teises á saugomas prekes. Sandëliavimo liudijimo,
atskirto nuo ákeitimo liudijimo, turëtojas turi teisæ disponuoti prekëmis,
514
taèiau neturi teisës atsiimti jø ið prekiø sandëlio tol, kol nebus gràþintas
kreditas, kurio gràþinimas uþtikrintas ákeitimo liudijimu. Ákeitimo liudi-
jimo turëtojas turi ákeitimo teisæ á prekes tokios vertës, kokia atitinka
pagal ákeitimo liudijimà iðduoto kredito ir palûkanø uþ já dydá. Apie
prekiø ákeitimà paþymima sandëliavimo liudijime.
Pagal dvigubà sandëliavimo liudijimà perduotos saugotojui prekës
gali bûti iðduotos tik pateikus abi liudijimo dalis. Ákeitimo liudijimo ne-
turinèiam asmeniui prekës gali bûti iðduotos, jei jis sumokëjo visà skolà
ir prekiø sandëliui pateikë sandëliavimo liudijimà bei dokumentà, pat-
virtinantá, jog skola sumokëta.
Paprastas sandëliavimo liudijimas yra pareikðtinis dokumentas, su-
teikiantis teisæ atsiimti prekes já pateikusiam asmeniui. Ðis liudijimas,
kaip ir dvigubas sandëliavimo liudijimas, yra vertybinis popierius. Ta-
èiau, kitaip nei dvigubo sandëliavimo liudijimas, kuris yra vardinis ver-
tybinis popierius, paprastas sandëliavimo liudijimas yra pareikðtinis ver-
tybinis popierius.
48.3. Specialios pasaugos rûðys
CK Ðeðtosios knygos XLII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuo-

jamos specialios pasaugos sutarties rûðys: daiktø, esanèiø ginèo objektu,
laikinoji pasauga (sekvestracija) (CK 6.863 str.), daiktø saugojimas
lombarde (CK 6.864 str.), daiktø saugojimas vieðbuèiuose (CK 6.865
str.), daiktø saugojimas banke (CK 6.866 str.), vertybiø saugojimas in-
dividualiame banko seife (CK 6.867 str.), daiktø saugojimas transporto
ámoniø saugojimo kamerose (CK 6.868 str.), daiktø saugojimas drabu-
þinëse (CK 6.868 str.).
CK 1.101 straipsnio 10 dalis taip pat numato, kad tuo atveju, kai ið-
leidþiami nematerialûs vertybiniai popieriai ir ástatymai nenustato ki-
taip, pagal CK laikoma, kad vertybiniø popieriø savininkas yra patikëjæs
juos saugoti sàskaitas tvarkanèiam asmeniui pagal pasaugos sutartá.
515
1. Ar pasaugos dalyku gali bûti nekilnojamieji daiktai?
2. Jeigu ðalys nesusitarë dël atlyginimo, pasaugos sutartis yra atly-
gintinë ar neatlygintinë?
3. Ar pasaugos sutartis gali bûti sudaryta þodþiu?
4. Ar ðalims pagal pasaugos sutartá atsiranda teisës ir pareigos,
jeigu pasaugos dalykas nëra perduotas saugoti?
5. Ar pasaugos davëjas turi teisæ reikalauti gràþinti daiktà, jeigu
pasaugos terminas nëra pasibaigæs?
6. Ar pasaugos davëju gali bûti juridinis asmuo?
7. Ar pasaugos sutartis gali bûti neterminuota?
8. Ar pasaugos davëju gali bûti asmuo, valdantis daiktà patikëji-
mo teise?
9. Ar ástatymai riboja pasaugos terminà?
10. Kokios yra daikto neatsiëmimo pasekmës, jeigu baigiasi pasau-
gos sutarties terminas arba saugotojo nustatytas terminas, per
kurá turi bûti atsiimtas daiktas?
11. Ar pasaugos sutartis gali bûti pripaþinta vieðàja sutartimi?
12. Koks yra saugotojo atsakomybës dydis, jeigu sutartis buvo neat-
lygintinë?
13. Koks yra saugotojo atsakomybës dydis, jeigu sutartis buvo atly-
gintinë?
14. Ar ástatymas gali bûti pasaugos prievolës atsiradimo pagrindu?
15. Kas yra sandëliavimas?
16. Kaip áforminama sandëliavimo sutartis?
17. Ar sandëliavimo sutartá patvirtinantis dokumentas gali bûti civi-
liniø teisiø objektu?
18. Kuo paprastas sandëliavimo liudijimas skiriasi nuo dvigubo
sandëliavimo liudijimo?
19. Kas yra sekvestracija?
20. Kas yra lombardas?
21. Kokie yra daiktø saugojimo vieðbuèiuose ypatumai?
22. Kokie yra vertybiø saugojimo individualiame banko seife ypa-
tumai?
23. Kokie yra daiktø saugojimo transporto ámoniø saugojimo ka-
merose?
24. Kokie yra daiktø saugojimo drabuþinëse ypatumai?
516
49 skirsnis. PASKOLA. KREDITAVIMAS
Paskolos sutartis áformina ekonominius santykius, kurie savo pri-

gimtimi artimi kredito sutarèiai bei faktoringui. Visais ðiais atvejais kal-
bama apie atlygintinà tam tikro turto perdavimà numatant sàlygà grà-
þinti perduoto turto ekvivalentà (paprastai drauge su tam tikru atlygiu),
kitaip tariant – apie kredito suteikimà ekonomine prasme. Todël pa-
skolos sutartá galima laikyti viena ið civiliniø teisiniø kreditavimo formø.
Pagal paskolos sutartá viena ðalis (paskolos davëjas) perduoda kitos
ðalies (paskolos gavëjo) nuosavybën pinigus arba rûðies poþymiais api-
bûdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavëjas ásipareigoja grà-
þinti paskolos davëjui tokià pat pinigø (paskolos) sumà arba toká pat
kieká tokios pat rûðies ir kokybës kitø daiktø bei mokëti palûkanas, jei-
gu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).
Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigø arba daiktø perda-
vimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiðkia, kad paskolos davëjo
neámanoma priversti duoti paskolà, nes paþadas suteikti paskolà neturi
juridinës galios (bûtent ðis paskolos sutarties bruoþas ir lëmë kredita-
vimo sutarties atsiradimo bûtinybæ). Taigi savo juridine prigimtimi pa-
skolos sutartis yra klasikinis realinės ir vienašalės sutarties pavyzdys.
Paskolos sutarties elementai. CK normos, reguliuojanèios pasko-
los sutarties teisinius santykius, neapibrëþia subjektinës dalyviø sudë-
ties. Paskolos sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti bet kurie
civilinës teisës subjektai – fiziniai arba juridiniai asmenys. Veiksnûs fi-
ziniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis savarankiðkai arba per
sutartinius atstovus, o riboto veiksnumo arba neveiksnûs fiziniai asme-
nys – per ástatymo nustatytus savo atstovus (tëvus, globëjus, rûpintojus).
Juridiniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis, jei: a) paskolø gavimo
arba iðdavimo tos kategorijos juridiniams asmenims nedraudþia ástaty-
mai; b) juridinio asmens ástatai nedraudþia iðduoti ir gauti paskolas;
c) gauta paskola panaudojama ástatiniais tikslais.
517
Svarbu paþymëti, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys (kurie nëra
kredito ástaiga) negali sistemingai iðduoti atlygintinas paskolas (kredi-
tavimo veikla privaloma tvarka licencijuojama).
Paskolos sutarties dalyku gali bûti pinigai ir rûðies poþymiais api-
bûdinami kilnojamieji daiktai (maisto produktai, akmens anglis, staty-
binës medþiagos). Paskolos sutarties dalyku negali bûti individualiais
poþymiais apibûdinami daiktai, t. y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus
poþymius galima iðskirti ið kitø tokiø pat daiktø visumos. Pavyzdþiui,
paskolos sutarties dalyku negali bûti transporto priemonës, nes jos turi
individualius poþymius – variklio, vaþiuoklës, këbulo numerius ir pan.
Pabrëþtina, kad rûðiniais poþymiais apibûdinami daiktai, esantys
paskolos sutarties dalyku, privalo bûti suvartojami. Sandoriai dël nesu-
vartojamø daiktø perdavimo numatant sàlygà gràþinti áforminami pa-
naudos arba nuomos, bet ne paskolos sutartimi. Daikto suvartojamumu
laikoma tø daikto savybiø, kurios ir sukuria jo vertæ, negráþtamo pa-
naudojimo galimybë. Paprastai tai fizinës daiktø savybës (pvz., pieno,
benzino, audeklo, akmens anglies), taèiau kartais tai gali bûti ir juridi-
niai poþymiai (pvz., masiniø emisijø vertybiniø popieriø paskolos atve-
ju). Kitaip tariant, paskolos gavëjas turi gràþinti ne patá pasiskolintà
daiktà (kaip panaudos arba nuomos sutarties atveju), o jo ekvivalentà
(kokybine ir kiekybine prasme).
Paskolos dalykà sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavë-
jui momento tampa paskolos gavëjo nuosavybe. Ðis turtas gali bûti pa-
skolos gavëjo kreditoriø iðieðkojimo objektu. Paskolos davëjas praranda
bet kokias teises á paskolintà turtà ir gali reikalauti, kad bûtø gràþintas
tik ekvivalentiðkas, o ne konkretus paskolintasis turtas.
Paskolos sutartis turi bûti sudaryta paprasta rašytine forma tais at-
vejais, kai paskolos davëjas yra juridinis asmuo, arba kai paskolos sutar-
ties, sudarytos fiziniø asmenø, suma yra didesnë nei du tûkstanèiai litø.
Ðiuos formos reikalavimus atitinka paskolos gavëjo pasiraðytas paskolos
raðtelis arba bet kuris kitas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos
sutarties dalyko perdavimà paskolos gavëjui. Fiziniø asmenø paskolos
sutartys, nevirðijanèios dviejø tûkstanèiø litø sumos, gali bûti sudaromos
ir þodþiu.
Paskolos sutarties turinys. Paskolos sutartis priskiriama prie vie-
naðaliø sutarèiø, nes pareigos, iðplaukianèios ið ðios sutarties, tenka tik
paskolos gavëjui, o paskolos davëjas paskolos sutarties pagrindu ágyja
518
reikalavimo teisæ (susigràþinti paskolinto turto ekvivalentà su arba be

atlygio uþ paskolà).
Pirmoji paskolos gavëjo pareiga – grąžinti gautą paskolą paskolos
davëjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu pa-
skolos gràþinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bûti
gràþinta pagal pareikalavimà, paskolos gràþinimo paskolos gavëjui ter-
minas – trisdeðimt kalendoriniø dienø nuo tos dienos, kai paskolos da-
vëjas pareikalavo ávykdyti sutartá, jeigu sutartis nenustato kitaip. Pasko-
los gavëjas gali ávykdyti paskolos sutartá ir prieð terminà, taèiau tik neat-
lygintinës paskolos atveju. Atlygintinës paskolos atveju paskolà gràþinti
prieð terminà ámanoma tik paskolos davëjui sutikus.
Jeigu sutartis nenumato kitaip, paskolos suma pripaþástama gràþin-
ta nuo jos perdavimo paskolos davëjui arba jos áskaitymo á paskolos
davëjo sàskaità banke momento (taigi tokiu momentu negalima laikyti
paskolos sumos nuraðymo nuo paskolos gavëjo sàskaitos arba sumos
pervedimo á korespondentinæ banko, aptarnaujanèio paskolos davëjà,
sàskaità momento). Iki ðio momento paskolos gavëjo pareigos paskolos
davëjui iðlieka visos, skaièiuojami delspinigiai ir kt.
Paskolos santykiai gali bûti atlygintiniai arba neatlygintiniai. Jeigu
konkreti paskolos sutartis ðio klausimo nereglamentuoja, preziumuo-
jama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas – pinigai, yra atlygintinë, o
paskolos sutartis, kurios dalykas – rûðies poþymiais apibûdinami daik-
tai, yra neatlygintinë.
Taigi antroji paskolos gavëjo pareiga – sumokėti palūkanas už nau-
dojimąsi atlygintinės paskolos dalyku. Palûkanø uþ naudojimàsi paskolos
suma dydis ir mokëjimo tvarka paprastai nustatoma paskolos sutartyje.
Palûkanø dydis nustatomas kaip paskolos sumos dalis (procentas). Jei-
gu sutartyje nëra nustatytas palûkanø dydis ir mokëjimo tvarka, palû-
kanos nustatomos pagal paskolos davëjo gyvenamosios arba verslo vie-
tos komerciniø bankø vidutinæ palûkanø normà, galiojusià paskolos
sutarties sudarymo momentu; palûkanos mokamos kas mënesá, kol grà-
þinama paskolos suma. Pabrëþtina, kad jeigu sutartyje nenumatyta ki-
taip, palûkanos mokamos ne iki sutartyje numatyto paskolos gràþinimo
termino, o iki faktinio piniginës prievolës ávykdymo dienos (kaip tik
todël atlygintinës paskolos gavëjas gali gràþinti paskolà prieð terminà
tik paskolos davëjui sutikus).
Sankcijos uþ neávykdytà paskolos sutartá. Praleidæs paskolos grà-
þinimo terminus paskolos gavëjas paskolos davëjui moka palûkanas
519
pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytas bendras taisykles, numatanèias

palûkanas uþ termino ávykdyti bet kurià piniginæ prievolæ praleidimà (t.
y. penkiø procentø metines palûkanas uþ sumà, kurià sumokëti praleis-
tas terminas, o jei abi sutarties ðalys yra verslininkai arba privatûs juri-
diniai asmenys, – ðeðiø procentø metines palûkanas), jeigu sutartis ne-
nustato kitokio palûkanø dydþio.
Palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà terminà, skaièiuojamos tik
nuo pagrindinës paskolos sumos ir tik tais atvejais, kai tai numatyta pa-
skolos sutartyje – taip pat ir nuo palûkanø uþ naudojimàsi paskola. Tai-
gi pagal bendrà taisyklæ bendrà sumà, kurià paskolos gavëjas, praleidæs
paskolos gràþinimo terminà, privalo sumokëti paskolos davëjui, sudaro:
− paskolos suma;
− palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà paskolos gràþinimo terminà,
skaièiuojamos nuo dienos, kai paskola turëjo bûti gràþinta, iki jos
faktinio gràþinimo dienos;
− palûkanos uþ naudojimàsi paskola apskaièiuojant viso faktinio
naudojimosi paskola laikotarpio palûkanas.
Palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà terminà, mokamos nepaisant
to, ar paskolos gavëjas, praleidæs pagrindinës paskolos sumos gràþinimo
terminà, mokëjo palûkanas uþ naudojimàsi paskola, laikydamasis tvar-
kos ir terminø, nustatytø paskolos sutartyje arba ástatyme.
Jeigu paskolos ðalys sutartyje susitaria dël skolos gràþinimo dali-
mis, paskolos gavëjui laiku nesumokëjus eilinës paskolos sumos dalies,
paskolos davëjas ágyja teisæ reikalauti gràþinti visà likusià sumos dalá
prieð terminà drauge su priklausanèiomis palûkanomis (CK 6.874 str. 2
d.). Ið ðios nuostatos neaiðku, ar paskolos gavëjas privalo sumokëti viso
paskolos sutartyje numatyto naudojimosi paskola laikotarpio, ar fakti-
nio naudojimosi paskola laikotarpio palûkanas. Bendra taisyklë teigia,
jog mokamos laikotarpio, kuriuo naudojamasi paskola, palûkanos, ta-
èiau teismø praktika rodo, jog tokiais atvejais pirmiausia ginami pasko-
los davëjo interesai.
Savaime suprantama, anksèiau iðdëstyti principai taikomi visø pir-
ma piniginës paskolos atveju, nes piniginë paskola sukuria piniginæ
prievolæ ir, jeigu paskolos ðalys nesusitaria kitaip, ji laikoma atlygintina.
Pagal bendrà taisyklæ daiktinë paskola laikoma neatlygintina ir pinigi-
nës prievolës nesukuria. Todël jei daiktinës paskolos sutarties ðalys su-
sitaria dël jos atlygintinumo, jos privalo sutartyje nustatyti ir atlygio uþ
520
naudojimàsi paskola dydá, ir paskolos gràþinimo termino praleidimo

padarinius. Iðimtá sudaro tik situacija, kai pagal atlygintinà paskolos
sutartá daiktinës paskolos davëjui numatytas piniginis atlygis – tai suku-
ria piniginæ prievolæ paskolos gavëjui. Ðiuo atveju galioja visi anksèiau
iðdëstyti principai.
Paskolos sutarties vykdymas gali bûti uþtikrinamas specialiomis
priemonëmis, pavyzdþiui, ákeitimu, bankine garantija arba laidavimu.
Jeigu paskolos gavëjas neávykdo paskolos sutartyje numatytos prievolës
pateikti savo prievoliø ávykdymo uþtikrinimà arba pateiktas uþtikrini-
mas prarandamas (pvz., bankrutuoja laiduotojas), arba jo sàlygos pa-
blogëja dël aplinkybiø, uþ kurias paskolos davëjas neatsako (pvz., nu-
vertëja ákeistas turtas), jis turi teisæ reikalauti gràþinti paskolos sumà
prieð terminà drauge su priklausanèiomis palûkanomis (CK 6.876 str.).
Paskolos sutarties uþginèijimas. Paskolos gavëjas gali uþginèyti pa-
skolos sutartá árodydamas, kad jis faktiðkai negavo pinigø ar daiktø arba
gavo maþiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Ðiuo atveju ypaè svarbu,
ar sudarant paskolos sutartá laikytasi formos reikalavimø. Jeigu pasko-
los sutartis turëjo bûti raðytinë, pagal bendrà taisyklæ – ginèyti paskolos
sutartá remiantis liudytojø parodymais neleidþiama (iðskyrus atvejus,
numatytus CK 1.93 str., taip pat jei sutartis buvo sudaryta apgaule,
prievarta ar realiai grasinant arba dël paskolos gavëjo atstovo piktava-
liðko susitarimo su paskolos davëju, arba dël susiklosèiusiø sunkiø ap-
linkybiø).
Jeigu árodoma, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas
paskolos gavëjui, paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Jei árodoma,
kad paskolos gavëjas gavo maþiau pinigø arba daiktø, paskolos sutartis
laikoma sudaryta tik dël faktiðkai gautos pinigø sumos arba daiktø.
Atskiri paskolos sutarèiø tipai. CK numato galimybæ sudaryti tiks-
linës paskolos sutartá, kuri nustato paskolos panaudojimo grieþtai nu-
statytais tikslais sàlygà (kitaip tariant, tikslinës paskolos sutarties atveju,
be prievoliø gràþinti paskolà ir sumokëti palûkanas, paskolos gavëjas
ágyja ir treèià pareigà – panaudoti paskolà sutartyje nustatytais tikslais).
Ðiam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkreèiam turtui
(bûstui, þemës sklypui, automobiliui ar kt.) ásigyti. Ðiuo atveju sutartyje
numatomos priemonës, kuriomis naudodamasis paskolos davëjas gali
kontroliuoti, ar paskolos gavëjas tikslingai naudoja paskolà (o paskolos
gavëjas ágyja ketvirtà prievolæ – suteikti paskolos davëjui tikslingo pa-
skolos panaudojimo kontrolës galimybæ). Jeigu paskolos gavëjas trukdo
521
paskolos davëjui naudotis ðiomis priemonëmis, taip pat jeigu paskola

naudojama ne pagal tikslinæ paskirtá, paskolos gavëjas ágyja teisæ reika-
lauti, kad paskolos gavëjas gràþintø paskolos sumà prieð terminà drau-
ge su priklausanèiomis palûkanomis, jeigu sutartis nenustato ko kita
(CK 6.877 str.).
Paskolos sutartis gali bûti sudaroma paskolos davëjui iðduodant
vekselá, pagal kurá paskolos gavëjas ásipareigoja suëjus nurodytam ter-
minui sumokëti gautà paskolos sumà. Ástatymø numatytais atvejais pa-
skolos sutartis gali bûti sudaryta iðleidþiant ir parduodant obligacijas,
kuriø turëtojas ágyja teisæ per nurodytà terminà gauti ið obligacijà iðlei-
dusio asmens (emitento) nominaliosios obligacijos vertës dydþio sumà
(arba kità turtiná ekvivalentà) ir nurodytas palûkanas. Ðiais atvejais pa-
skolà reglamentuojanèios teisës normos reguliuoja ðaliø santykius tiek,
kiek jos neprieðtarauja specialiems teisës aktams.
Ðaliø susitarimu skola, kylanti ið pirkimo–pardavimo, nuomos ar
kitokios sutarties, gali bûti pakeista paskolos prievole pagal novacijos
taisykles ir laikantis paskolos sutarties sudarymo formos reikalavimø.
Tokiu atveju tarp ðaliø egzistavæ santykiai nutraukiami, o jø vietoje atsi-
randa nauja – paskolos prievolë, skolininkas pagal ankstesná sandorá
tampa paskolos gavëju, o kreditorius – paskolos davëju.
49.2. Kreditavimas
Kreditavimo sutarties samprata. Kreditavimo sutartimi bankas ar-

ba kita kredito ástaiga (kreditorius) ásipareigoja suteikti kredito gavëjui
sutartyje nustatyto dydþio ir nustatytomis sàlygomis pinigines lëðas
(kredità), o kredito gavëjas ásipareigoja gautà sumà gràþinti kreditoriui
ir mokëti palûkanas (CK 6.881 str. 1 d.).
Taigi kreditavimo sutartis neabejotinai giminiðka paskolos sutarèiai
(neretai laikoma savarankiðku paskolos sutarties porûðiu). Ði aplinkybë
leidþia kreditavimo santykiams taikyti paskolos sutartá reglamentuojan-
èias teisës normas, taèiau tik tiek, kiek tai neprieðtarauja kreditavimo
sutarties esmei ir specialiosioms normoms.
Paskolos ir kreditavimo sutarèiø skirtumai nulemti sutarties daly-
viø, dalyko ir paèiø sutarèiø juridinës prigimties. Paskolos davëju gali
bûti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Tuo tarpu pagal kreditavimo
sutartá kreditoriais yra bankai ir kitos kredito sutartys (iðimtá sudaro
522
komercinis kreditas). Paskolos sutarties dalyku gali bûti pinigai ir rûðies

poþymiais apibûdinami daiktai, o kreditavimo sutarties dalykas papras-
tai bûna pinigai (iðimtá sudaro prekinis kreditas). Paskolos sutartis ási-
galioja nuo pinigø arba daiktø perdavimo momento; ji yra realinë ir
vienaðalë (neámanoma priversti paskolos davëjo perduoti paskolos ga-
vëjui þadëtus daiktus arba pinigus); gali bûti atlygintinë arba neatlygin-
tinë. Tuo tarpu kreditavimo sutartis ásigalioja nuo jos pasiraðymo mo-
mento (t. y. ðalims susitarus dël visø sàlygø), dar prieð pinigø perdavimà
kredito gavëjui; pagal juridinæ prigimtá ji yra dvišalė ir konsensualinė
(jos sudarymas ápareigoja kreditoriø suteikti kredito gavëjui kredità
laikantis sutartyje nustatytø terminø ir sàlygø); kreditavimo sutartis yra
atlygintinė. Vienaðalis/realus paskolos sutarties pobûdis kaip tik ir lëmë
dviðalës konsensualinës kreditavimo sutarties atsiradimo bûtinybæ, nes
paskolos santykiuose paskolos gavëjas nëra uþtikrintas dël to, kad rei-
kiamu momentu paskolos davëjas suteiks reikiamo (net jei ir þadëto)
dydþio paskolà.
Kreditavimo sutarties elementai. Kaip jau minëta, kreditavimo su-
tartis skiriasi nuo paskolos sutarties subjektine sudėtimi: kreditoriaus
vaidmená gali atlikti tik bankai arba kitos kreditinës ástaigos, kuriø ásta-
tuose ir specialioje Lietuvos banko iðduotoje licencijoje numatytas kre-
ditavimo operacijø vykdymas. Kiti civilinës teisës subjektai gali veikti
tik kaip paskolos davëjai. Kredito gavëju gali bûti bet kuris fizinis arba
juridinis asmuo, kuriam ástatymai arba ástatai tiesiogiai nedraudþia gau-
ti kreditus (ástatuose numatytai veiklai vykdyti). Jei kreditorius sutinka,
kreditavimo santykiuose ámanomas skolininko pakeitimas.
Kreditavimo sutarties dalyku gali bûti tik piniginës lëðos, o ne
daiktai. Be to, absoliuti dauguma kreditø iðduodama negrynaisiais pini-
gais, todël kreditiniø santykiø dalyku tampa reikalavimo teisës, o ne
grynieji pinigai piniginëmis kupiûromis (arba pinigai kaip daiktai).
Taigi kreditavimo sutarties taikymo sritis ir subjektinës sudëties, ir
dalyko poþiûriu yra siauresnë nei paskolos sutarties. Be to, jos áformi-
nimo reikalavimai yra grieþtesni. Kreditavimo sutartis, nepriklausomai
nuo kredito sumos, privalo bûti rašytinė. Ðio reikalavimo nesilaikymas
kreditavimo sutartá daro negaliojanèià.
Kreditavimo sutarties turinys. Kitaip nei paskolos sutartis, kredi-
tavimo sutartis yra dviðalë, numatanti abiejø ðaliø teises ir pareigas.
Kreditoriaus pareiga – suteikti kredità laikantis kreditavimo sutartyje
nustatytø sàlygø ir terminø.
523
Kredito gavëjas turi teisæ reikalauti, kad ðis kreditorius ðá ásiparei-

gojimà ávykdytø. Visos kreditavimo sutartys nustato dvi kredito gavëjo
pareigas:
− gràþinti kredità;
− sumokëti palûkanas.
Kaip ir paskolos sutartys, kreditavimo sutartys gali nustatyti ir pa-
pildomas kredito gavëjo pareigas:
− panaudoti kredità sutartyje nustatytu tikslu ir sudaryti galimybes
kreditoriui kontroliuoti tiksliná kredito panaudojimà;
− uþtikrinti sutarties vykdymà specialiomis priemonëmis (pvz., ákei-
timu, bankine garantija arba laidavimu) ir garantuoti jø kokybës
iðsaugojimà.
Visø ðiø ásipareigojimø vykdymo tvarka, terminai ir kitos sàlygos
tipinës visiems paskolos santykiams (nes nuo piniginiø lëðø perdavimo
momento tarp kreditoriaus ir skolininko atsiranda paskolos santykiai),
todël reguliuojamos bendrø normø dël paskolos gavëjo prievoliø pagal
paskolos sutartá vykdymo (áskaitant CK nuostatas dël paskolos palûka-
nø, paskolos/kredito sumos gràþinimo, sutarties vykdymo uþtikrinimo
priemoniø, sankcijø praleidus terminà ir t. t.). Nors kreditavimo sutartis
ásigalioja nuo jos pasiraðymo momento, palûkanos uþ naudojimàsi kre-
ditu skaièiuojamos nuo kreditiniø lëðø patekimo á kredito gavëjo sàskai-
tà momento, o ne nuo sutarties sudarymo datos arba momento, kai
kreditorius pagal sutartá privalëjo suteikti kredità. Kitaip tariant, kaip ir
paskolos atveju, palûkanos mokamos uþ realaus naudojimosi krediti-
nëmis lëðomis laikà.
Kreditiniø santykiø ypatumas, palyginti su paskolos santykiais, –
vienpusio atsisakymo vykdyti sudarytą kreditavimo sutartį (t. y. suteikti
arba priimti kredità) teisė, priklausanti tiek kreditoriui, tiek ir kredito
gavëjui. Ði aplinkybë „susilpnina“ konsensualiná kreditavimo sutarties
pobûdá priartindama jà prie realinës paskolos sutarties.
Kreditorius turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies suteikti kredi-
to gavëjui sutartyje numatytà kredità, jeigu paaiðkëja aplinkybës, aki-
vaizdþiai patvirtinanèios, kad suteiktas kreditas nebus laiku gràþintas.
Tokiomis aplinkybëmis gali bûti kredito gavëjo nemokumas arba dide-
lis mokëjimø balanso pablogëjimas (pvz., kredito gavëjui sumaþinus
ástatiná kapitalà). Jeigu kreditorius atsisako suteikti kredità ir neástengia
árodyti aplinkybiø, kurios patvirtintø, kad kreditas nebus gràþintas lai-
524
ku, kreditorius privalo kompensuoti kredito gavëjo nuostolius ir sumo-

këti netesybas, jeigu tai numatyta kreditavimo sutartyje. Vienaðalio at-
sisakymo vykdyti kreditavimo sutartá teisë kreditoriui priklauso ir tuo-
met, jei kredito gavëjas nesilaiko sutartyje nustatytos tikslinio kredito
panaudojimo pareigos (arba negarantuoja galimybës kontroliuoti tiks-
liná kredito panaudojimà). Kreditorius, kaip ir paskolos gavëjas, pasko-
los santykiuose turi teisæ atsisakyti toliau kredituoti sutartyje nustatytà
kredito tikslinio panaudojimo pareigà paþeidusá kredito gavëjà ir parei-
kalauti gràþinti suteiktà kredità prieð terminà.
Kredito gavëjas turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies priimti
kredità (pvz., jeigu turëtas piniginiø lëðø poreikis sumaþëjo arba iðnyko)
praneðdamas apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteiki-
mo termino, jeigu kreditavimo sutartis nenustato ko kito. Informuoda-
mas kreditoriø apie atsisakymà priimti kredità, kredito gavëjas nepriva-
lo savo atsisakymo motyvuoti. Kitaip nei kreditoriaus teisë atsisakyti
vykdyti kreditavimo sutartá, kredito gavëjo teisë kreditavimo sutartyje
gali bûti uþdrausta arba apribota (kreditavimo sutartyje gali bûti numa-
tyta atsisakiusio priimti kredità kredito gavëjo pareiga kompensuoti
kreditoriui dël kreditavimo sutarties nutraukimo arba pakeitimo patir-
tus nuostolius).
49.2.1. Atskiri kreditavimo sutarèiø tipai
Ûkinëje veikloje gali iðkilti bûtinybë laikinai „pasiskolinti“ ne pini-

gines lëðas, o statybines medþiagas, þaliavà arba kitus daiktus. Gavëjas
suinteresuotas tokiø paskolos santykiø stabilumu – to negali uþtikrinti
realinë ir vienaðalë paskolos sutartis. Tokiais atvejais naudojamasi kre-
ditavimo prekëmis sutartimi, kuri nustato kreditoriaus pareigà suteikti
kitai sutarties ðaliai kredità, taèiau ne pinigais, o daiktais, apibûdina-
mais rûðies poþymiais. Antras svarbus kreditavimo prekëmis sutarties
skirtumas nuo áprastø kreditavimo sutarèiø – neapribota subjektinë su-
tarties sudëtis: kaip kreditoriai ðiuo atveju gali veikti bet kokie paskolos
santykiø subjektai, tuo tarpu bankø, kaip kreditoriaus, veikla pagal to-
kià sutartá – labiau teorinë, reta iðimtis (ið esmës apsiribojanti kredita-
vimu vertybiniais popieriais). Kitaip nei paskolos sutartis, kreditavimo
prekëmis sutartis yra dviðalë, konsensualinë ir atlygintinë. Perduodamø
daiktø kiekis, asortimentas, kokybë, komplektiðkumas, tara ir pakuotë
nustatomi pagal taisykles, reguliuojanèias pirkimo–pardavimo sutartis,
525
jeigu ko kita nenustato kreditavimo sutartis ir tai neprieðtarauja jos es-

mei. Visais kitais aspektais kreditavimo prekëmis sutarèiai taikomos
kreditavimo sutarties normos, nebent pati sutartis nustato kà kita.
49.2.2. Komercinis kreditavimas
Komercinis kreditavimas laikytinas ne savarankiðku paskolos tipo

sandoriu, o atlygintinës sutarties sàlyga. Bet kurioje tokioje sutartyje
(pvz., pirkimo–pardavimo, nuomos, rangos, veþimo ar kt.) tiekëjo (pa-
slaugø teikëjo) interesais gali bûti nustatyta sàlyga dël tiekiamo turto
arba teikiamø paslaugø visiðko iðankstinio apmokëjimo arba avanso
(dalinio apmokëjimo), arba, prieðingai, gavëjo interesais nustatyta ati-
dëto apmokëjimo arba apmokëjimo dalimis sàlyga.
Ið esmës abiem atvejais kalbama apie kredito suteikimà, taèiau
kreditorius èia – ne bankas, o bet kuris ûkinës veiklos dalyvis. Be to,
komercinis kreditavimas vyksta ne pagal specialià kredito/paskolos su-
tartá, o vykdant prekiø realizavimo, darbø atlikimo arba paslaugø sutei-
kimo ásipareigojimus, numatytus kitoje sutartyje. Jeigu sutartyje nëra
nuostatos dël kredito gavëjo pareigos sumokëti palûkanas uþ naudoji-
màsi komerciniu kreditu, sutartis laikoma neatlygintine (nors paprastai
komercinis kreditavimas bûna atlygintinas).
Tipiðku tokio kreditavimo pavyzdþiu galima laikyti prekiø pirkimo–
pardavimo sutartá numatant avanso mokëjimo sàlygà. Komercinio kre-
ditavimo santykiams taikomos kredità reguliuojanèios teisës normos,
jeigu ko kita nenustato ðaliø susitarimas ir jeigu tai neprieðtarauja su-
tarties esmei.
49.2.3. Vartojimo kreditas
Vartojimo kredito samprata. Vartojimo kredito sutartimi kredito

gavëjas suteikia arba ásipareigoja suteikti kredito gavëjui fiziniam as-
meniui (vartotojui): 1) kredità atidëto apmokëjimo, taip pat mokëjimo
iðdëstymo (apmokëjimo dalimis) bûdu; 2) kreditus, áskaitant einamo-
sios sàskaitos kredità, bendrosios vienkartinës sumos kredità ir daiktui
arba paslaugai pirkti teikiamà kredità (CK 6.886 str. 1 d.).
Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo
iðsimokëtinai (iðperkamosios nuomos) arba kita panaðaus pobûdþio
sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybën per-
526
eina per ðioje sutartyje nustatytà terminà sumokëjus daikto kainà, kre-
dito palûkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesèius.
Vartojimo kredito sutartimi nelaikoma kredito sutartis, jei:
− kreditas suteikiamas ákeièiant nekilnojamàjá daiktà;
− vartotojas nemoka jokiø palûkanø ar kitø mokesèiø;
− vartotojas ásipareigoja gràþinti kredità per ne ilgesná kaip trijø
mënesiø laikotarpá arba kai kredito suma ne didesnë kaip 1000 li-
tø;
− uþ tam tikrà nuolat teikiamà paslaugà vartotojas apmoka dalimis
paslaugos teikimo metu.
Vartojimo kredito sutartis labai panaði á kredito sutartá, bet turi ir
tam tikrø esminiø skirtumø, kuriuos lemia sutarties dalyviø dalykas ir
paèiø sutarèiø juridinë prigimtis.
Vartojimo kredito sutartis yra viena ið vartojimo sutarèiø, kuriø sà-
lygø ypatumus reglamentuoja CK 6.188 straipsnis, rûðiø. Kaip ir visø
vartojimo sutarèiø, vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas – ten-
kinti asmeninius vartotojo (fizinio asmens) poreikius bei suteikti varto-
tojui papildomà apsaugà nuo nesàþiningo paslaugos teikëjo.
Vartojimo kredito sutarties elementai. Vartojimo kredito sutartis
skiriasi nuo kredito sutarties subjektine sudėtimi: vartojimo kredito ga-
vëju pagal vartojimo kredito sutartá gali bûti tik fizinis asmuo, o kredi-
toriaus vaidmená gali atlikti ne tik bankai ir kitos kreditinës ástaigos,
kuriø ástatuose ir specialioje Lietuvos banko iðduotoje licencijoje numa-
tytos kredito operacijos, bet ir kiti asmenys arba grupë asmenø, kurie
ástatymø nustatyta tvarka ir atvejais dël savo komercinës, profesinës
veiklos turi teisæ teikti vartojimo kredità (pvz., lizingo (iðperkamosios
nuomos) kompanijos).
Kaip jau minëta, vartojimo kredito sutarties dalyku gali bûti ne tik
pinigai, bet ir daiktai arba paslaugos.
Taigi vartojimo kredito sutartis ir savo subjektine sudëtimi, ir daly-
ku turi platesnæ taikymo sritá nei kredito sutartis. Nuo paskolos sutar-
ties vartojimo kredito sutartis skiriasi tuo, kad já yra dviðalë, atlygintinë
ir konsensualinë, sudaroma tik su fiziniais asmenimis ir nepaisant kre-
dito sumos privalo bûti raðytinë.
Vartojimo kredito sutarties turinys. Vartojimo kredito sutartis yra
dviðalë, numatanti abiejø ðaliø teises ir pareigas.
527
Tam, kad bûtø papildomai apsaugotas vartotojas nuo nesàþinin-

gumo, kitaip nei kreditavimo atveju, siûlant vartotojui sudaryti kredito
sutartá (taip pat ir reklamoje) privaloma nurodyti metinæ kredito gràþi-
nimo normà, o raðytiniame pasiûlyme nurodomas bendros kredito su-
mos apskaièiavimo pavyzdys. Sudarant vartojimo kredito sutartá kredi-
torius papildomai ápareigojamas sutarties sudarymo metu raðtu infor-
muoti kredito gavëjà apie: teikiamo kredito apribojimus, jei tokiø yra;
metinæ palûkanø normà ir mokesèius, taikomus nuo sutarties sudary-
mo, sàlygas, kurioms esant jie gali bûti keièiami, bei sutarties pakeitimo
procedûrà. CK atskirai ápareigoja kreditoriø áteikti vienà vartojimo su-
tarties egzemplioriø kredito gavëjui (vartotojui) ir kilus ginèui árodyti ðá
faktà. Be to, sutarties galiojimo metu kredito gavëjas privalo bûti in-
formuojamas apie kiekvienà metinës palûkanø normos arba panaðiø
iðlaidø pasikeitimà tuo metu, kai tokie pokyèiai ávyksta.
Kitaip nei paskolos ir kredito sutarèiø sudarymo reglamentavimas,
CK aiðkiai nustato privalomà vartojimo kredito sutarties turiná. Varto-
jimo kredito sutartyje turi bûti nurodyta: kredito suma arba kredito li-
mitas, metinë kredito gràþinimo norma, palûkanø norma, mokesèiai ir
kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavëjo iðlai-
dos, kredito gràþinimo terminas arba kiekvienos ámokos suma ir mokë-
jimo laikas, daikto (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma (kai kredi-
tas skirtas daiktui arba paslaugai pirkti), kredito draudimo vertë ir sàly-
gos, kuriomis draudimo suma bus pervesta kredito davëjui (kai kredito
gavëjas privalo pateikti kredito draudimà), kredito gavëjo teisë gràþinti
kredità nesibaigus jo gràþinimo laikui pagal CK 6.888 straipsnio nuosta-
tas; metinës kredito gràþinimo normos keitimo sàlygos ir tvarka numa-
tant sàlygà, kad kredito davëja vienaðaliðkai pakeitimø daryti negali.
Vartojimo kredito sutarties atsisakymo ir nutraukimo ypatumai.
Kredito gavëjas (vartotojas) turi teisæ gràþinti kredità nesuëjus jo gràþi-
nimo terminui be papildomø mokesèiø, taèiau turi sumokëti iki faktiðko
kredito gràþinimo dienos priskaièiuotas palûkanas bei kitus mokesèius.
Kredito gavëjas, pastebëjæs kad vartojimo kredito sutartyje ástaty-
mo numatytos privalomos sàlygos nenurodytos arba nurodyta informa-
cija yra klaidinga, turi teisæ sutarties atsisakyti. Ðiuo atveju kredito ga-
vëjas (vartotojas) turi kredità gràþinti, bet neprivalo mokëti sutartyje
nustatytø palûkanø ir kitø mokesèiø.
Jeigu vartotojas ir kreditorius sudaro sutartá dël tam tikrø daiktø
(paslaugos) pirkimo finansavimo, o tarp kreditoriaus ir daikto pardavë-
528
jo (paslaugø tiekëjo) yra sudaryta sutartis dël ðiø daiktø pardavimo arba
paslaugø tiekëjas ir pardavëjas ar paslaugø tiekëjas nevykdo arba ne-
tinkamai vykdo savo sutartinius ásipareigojimus, vartotojas turi teisæ
kreiptis á pardavëjà arba paslaugø teikëjà su praðymu tinkamai ávykdyti
sutartá, taèiau jeigu per protingà terminà po tokio kreipimosi sutarties
sàlygos neávykdomos, turi teisæ sustabdyti savo prievolës pagal vartoji-
mo kredito sutartá vykdymà ir reikalauti, kad kreditorius gràþintø jam
sumokëtas ámokas.
Kredito davëjui, norinèiam nutraukti vartojimo kredito sutartá
prieð terminà, numatyti papildomi reikalavimai. Vartojimo kredito su-
tartis gali bûti nutraukta prieð terminà ne tik ávykdþius bendruosius rei-
kalavimus dël kredito sutarties nutraukimo prieð terminà, bet ir jeigu
mokëjimas pagal vartojimo kredito sutartá yra uþdelstas daugiau kaip
vienà mënesá, jo suma yra ne maþesnë kaip deðimt procentø bendros
kredito sumos ir nebuvo sumokëta per dvi savaites nuo papildomo pra-
neðimo áteikimo kredito gavëjui (vartotojui).
1. Kas yra paskolos sutarties ðalys?
2. Ar paskolos sutarties dalyku gali bûti individualiais poþymiais
apibrëþtas daiktas?
3. Kokios formos turi bûti paskolos sutartis?
4. Ar gali bûti mokamos palûkanos pagal paskolos sutartá?
5. Paskolos sutartis yra konsensualinë ar realinë?
6. Paskolos sutartis yra atlygintinë ar neatlygintinë?
7. Ar skolai pagal pirkimo–pardavimo sutartá gali bûti taikomos
paskolos sutartá reglamentuojanèios normos?
8. Ar paskolos gavëjas privalo gràþinti gautus pagal sutartá pini-
gus, jeigu tokia sutartis pripaþástama negaliojanèia?
9. Kokios yra paskolos sutarties ginèijimo taisyklës?
10. Ar paskolos sutartá galima laikyti turto perleidimo sutartimi?
11. Kreditavimo sutartis yra vienaðalë ar dviðalë?
12. Ar kreditavimo sutarties dalyku gali bûti ne pinigai?
13. Ar kredito davëju gali bûti fizinis asmuo?
14. Kokios formos turi bûti kreditavimo sutartis?
15. Ar kreditorius gali atsisakyti vykdyti kreditavimo sutartá?
16. Kokia yra komercinio kreditavimo samprata?
529
50 skirsnis. BANKO INDËLIS
Sutarties reikðmë. Pagal banko indëlio sutartá (CK 6.892–6.902

str.) viena ið ðaliø – indëlininkas siekia perduoti pinigø sumà (indëlá)
kredito ástaigai. Kredito ástaiga jai perduotà pinigø sumà gali panaudoti
savo nuoþiûra, uþ tai mokëdama indëlininkui atlyginimà – palûkanas.
Suëjus sutarties terminui arba indëlininkui pareikalavus gràþinti indëlá,
kredito ástaiga privalo gràþinti tokià pat pinigø sumà ir sumokëti palû-
kanas sutartyje nustatytomis sàlygomis ir tvarka.
Banko indëliø reglamentavimas ástatymuose priklauso nuo visuo-
menës ekonominio iðsivystymo lygio, poreikio ginti banko indëlio sutar-
ties ðaliø interesus. Iki ásigaliojant 2000 m. CK normoms, reglamentuo-
janèioms banko indëlius304, ðiuos santykius reguliavo 1964 m. CK 4681,
4682, 4691, 4692 ir 471 straipsniai305. Pasikeitæs teisinis reguliavimas ne-
lëmë ið esmës naujos banko indëlio sutarties teisinës prigimties arba
ekonominës jos paskirties. 2000 m. CK iðsamiau reglamentuoja kai ku-
rias sutarties ðaliø, ypaè indëlininko, teises.
Sutarties samprata. Banko indëlio sutarties samprata pateikiama
CK 6.892 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis kodeksu, banko indëlio
sutartimi (depozitu) viena ðalis (bankas arba kita kredito ástaiga) ásipa-
reigoja priimti ið kitos ðalies (indëlininko) arba gavusi kitai ðaliai per-
vestà pinigø sumà (indëlá) ásipareigoja gràþinti indëlá ir sumokëti uþ já
palûkanas sutartyje nustatytomis sàlygomis ir tvarka.
Kaip matyti ið apibrëþimo, kredito ástaiga ásipareigoja priimti indëlá
jau pasiraðiusi banko indëlio sutartá, todël sutartis nelaikytina realine.
Kita vertus, apibrëþime neminimos indëlininko pareigos. Ar tai reiðkia,
kad indëlininkas neturi jokiø pareigø bankui, kartu banko indëlio sutar-
tis yra vienaðalë sutartis? Reikëtø atkreipti dëmesá á dvi aplinkybes.
304
Þr. CK patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymà // Valstybës þinios.
2000. Nr. 74–2262. Tam tikrais atvejais 2000 m. kodekso normos gali bûti taikomos ir
sutartims, sudarytoms ásigaliojus kodeksui. Þr., pavyzdþiui, CK patvirtinimo, ásigaliojimo
ir ágyvendinimo ástatymo 41 str. 2 d., 47 str. 1 d.
305
Dauguma ðiø straipsniø buvo priimti CK papildymo 4681, 4682, 4683, 4691, 4692
str. ir 469 str. pakeitimo ástatymu // Valstybës þinios. 1998. Nr. 59–1651.
530
Pirma, ástatyme nëra imperatyviø normø, draudþianèiø banko indëlio

sutarties ðalims susitarti, kad indëlininkas per sutartyje numatytà laiko-
tarpá privalo perduoti kredito ástaigai pinigø sumà (indëlá), o jeigu jo
neperduoda, privalo, pavyzdþiui, sumokëti netesybas (baudà). Antra,
aiðkinant ðià sutartá reglamentuojanèias kodekso normas privalu atsi-
þvelgti á tai, jog sutarties ðaliø padëtis yra nelygi, todël indëlininko, kaip
silpnesnës ðalies, interesai turi bûti labiau ginami306.
Sutartis yra atlygintinë, nes kredito ástaiga uþ naudojimàsi jai per-
duota pinigø suma indëlininkui privalo sumokëti sutartyje nustatyto
dydþio palûkanas. O jeigu sutartyje palûkanø dydis yra neaptartas (tai
maþai tikëtina), kredito ástaiga moka vidutinæ palûkanø normà, galioju-
sià sutarties sudarymo dienà sutarties sudarymo vietoje (CK 6.896 str. 3
d.).
Jeigu indëlininkas yra fizinis asmuo, banko indëlio sutartis laikoma
vieðàja sutartimi (CK 892 str. 2 d.). Ðiais atvejais turi bûti taikomas CK
6.161 straipsnis, pagal kurá kredito ástaiga privalo sudaryti banko indë-
lio sutartá su bet kuriuo asmeniu, jei ðis iðreiðkia toká pageidavimà307.
Labai svarbu tai, kad sudarydama banko indëlio sutartis su fiziniais as-
menimis kredito ástaiga neturi teisës kuriems nors fiziniams asmenims
suteikti privilegijø, sutarèiø sàlygos turi bûti vienodos. Ðiø reikalavimø
iðimtis gali nustatyti tik ástatymai (CK 6.161 str. 2–4 d.)308. Taèiau ap-
linkybes, kad galima taikyti ástatymo numatytà iðimtá, árodyti turi kredi-
to ástaiga. Taip pat neleidþiama iðimtis numatyti kredito ástaigos vidaus
dokumentuose. Tam tikras gaires dël galimybës taikyti skirtingas palû-
kanø normas pateikia CK 6.896 straipsnio 2 dalis – leidþiama numatyti
skirtingas palûkanas skirtingoms indëliø rûðims, taip pat leidþiama
skirstyti palûkanas pagal indëlio sumà, terminà. Lygiai taip pat neleisti-
nomis turëtø bûti laikomos banko indëlio sutarèiø sàlygos, numatanèios
skirtingà indëliø atsiëmimo ir pan. tvarkà pagal asmenines, tarnybines
306
Apie tai daugiau þr. poskyrá „Sutarties ðalys“.
307
Þinoma, ðis reikalavimas negali bûti laikomas absoliuèiu. Kredito ástaiga turi teisæ
nustatyti protingus, nediskriminuojanèius apribojimus, reikalingus normaliai kredito
ástaigos veiklai uþtikrinti. Pavyzdþiui, ástatymas nenurodo, kokia valiuta kredito ástaiga
privalo priimti indëlius ið fiziniø asmenø ir sudaryti banko indëlio sutartá. Normalios
konkurencijos sàlygomis kredito ástaigos siekia kuo daugiau patenkinti savo klientø inte-
resus, taèiau, þinoma, jos negali bûti ápareigotos priimti indëlius bet kokia, net ir Lietu-
voje itin maþai naudojama valiuta.
308
Vieðøjø sutarèiø sudarymo tvarka iðsamiau reglamentuojama CK 6.184 str.
531
arba kitas indëlininkø savybes. Banko indëlio sutarties sàlygos, paþei-

dþianèios anksèiau nurodytus reikalavimus, laikytinos niekinëmis (CK
1.80 str.).
Teisinë sutarties prigimtis309. Pakeièiamø daiktø (pvz., pinigø)
saugojimo sutartis buvo þinoma nuo senovës laikø. Nors, pavyzdþiui,
pasaugos sutartimi (depositum) Romos teisëje saugoti paprastai buvo
perduodami individualûs daiktai (arba individualizuoti, pvz., monetos
krepðelyje), buvo þinomi atvejai, kai pinigai buvo perduodami jø nei-
ndividualizavus. Tada turëjo bûti gràþinama tik tokia pati pinigø suma,
o ne tos paèios monetos, nes pinigai buvo sumaiðomi su saugotojo pini-
gais, nuosavybës teisë á pinigus buvo perduodama saugotojui, taigi tos
paèios monetos negalëjo bûti sugràþinamos310. Romos teisininkai pri-
paþino, kad toks atvejis perþengia þinomas pasaugos ribas311. Vëlesni
Romos teisës tyrinëtojai pavadino tai depositum irregulare. Nesutarta ir
dël teisinës tokios sutarties prigimties. Vieni pabrëþë panaðumà á pa-
skolà (nuosavybës teisë perduodama saugotojui), kiti atkreipë dëmesá á
skirtingus sutarties ðaliø interesus – paskola tenkina skolininko intere-
sus, tuo tarpu depositum irregulare – kreditoriaus.
CK, reglamentuodamas pasaugà, numato pakeièiamøjø daiktø pa-
saugà 6.835 straipsnyje, taèiau ðis straipsnis apima tik atvejus, kai ke-
liems pasaugos davëjams priklausantys daiktai yra sumaiðomi. Saugoto-
jas neturi teisës sumaiðyti daiktø su savaisiais312, todël banko indëliams
tokios taisyklës negali bûti taikomos.
Koks banko indëlio sutarties santykis su paskolos sutartimi? Viena
vertus, abiem atvejais nuosavybës teisë á pinigus perduodama skolinin-
kui313. Ir paskolos gavëjas, ir kredito ástaiga ágyja teisæ panaudoti gautà
309
Banko indëlio sutarties santykis su banko sàskaitos sutartimi aptariamas skyriuje
„Banko sàskaita“.
310
Þr., pavyzdþiui, Alfenus D. 19, 2, 31.
311
Papinian D. 16, 3, 24.
312
Þr. kodekso 6.844 str., pagal kurá saugotojas privalo gràþinti tà patá daiktà, iðsky-
rus 6.835 str. nurodytà atvejá. Teisë disponuoti saugomomis prekëmis gali bûti suteikia-
ma prekiø sandëliui, tada taikomos paskolos sutarties taisyklës (6.862 str.).
313
Þinoma, paskolos sutartimi galima perduoti ir kitus rûðies poþymiais apibûdintus
suvartojamuosius daiktus (6.870 str. 1 d.). Tai gali nebent liudyti tai, jog banko indëlis
yra speciali paskolos sutarties rûðis. Tas pat pasakytina apie tai, kad banko indëlis yra
konsensualinë, o paskola – realinë sutartis (kreditavimas, kuris daþniausiai yra konsen-
sualinë sutartis, taip pat yra speciali paskolos sutarties rûðis), bei tai, kad pagal banko
indëlio sutartá skolininku tampa kredito ástaiga, o pagal paskolos sutartá – nebûtinai.
532
pinigø sumà, t. y. perduoti gautus pinigus savo prievolëms vykdyti ir t. t.

Kreditorius (indëlininkas arba paskolos davëjas) neiðsaugo jokiø daik-
tiniø teisiø á konkreèius banknotus ar monetas, perduotas skolinin-
kui314. Skolininkas turi tik prievolæ gràþinti kreditoriui tokià pat pinigø
sumà (banko indëlio atveju – su palûkanomis, paskolos – atsiþvelgiant á
ðaliø susitarimà). Tai, jog indëlininkas turi teisæ disponuoti savo indëliu
(pvz., pareikalauti gràþinti), nereiðkia, jog jis disponuoja tais paèiais
banknotais arba monetomis, perduotomis kredito ástaigai. Indëlis kre-
dito ástaigoje – tai naujas (ypatingas) civiliniø teisiø objektas (teisine
prigimtimi – prievolinë teisë), kuriuo disponuoja indëlininkas. Kita ver-
tus, tai, jog indëlininkas yra silpnesnë sutarties ðalis, lemia ypatingà
banko indëlio sutarties reglamentavimà. Pavyzdþiui, CK suteikia indë-
lininkui teisæ pareikalauti gràþinti indëlá, net jeigu ir buvo susitarta dël
indëlio termino (6.895 str. 3 d.). Jau minëta, kad banko indëlio sutartis,
kai indëlininkas yra fizinis asmuo, yra vieðoji sutartis. Taigi banko indë-
lio sutartis gali bûti laikoma itin specifine paskolos sutarties rûðimi. Ið
esmës negalima atmesti subsidiaraus paskolos taisykliø taikymo banko
indëliams, taèiau kai banko indëliai gana iðsamiai reguliuojami ástaty-
mu, toks banko indëlio sutarties kvalifikavimas turi daugiau teorinæ
reikðmæ.
Sutarties ðalys. Banko indëlio sutarties ðalys yra kredito ástaiga ir
indëlininkas. Indëlininkas, kaip jau minëta, yra laikomas ekonomiðkai
silpnesne sutarties ðalimi, negalinèia ið esmës turëti átakos sutarties sà-
lygoms (jei indëlininkas yra fizinis asmuo, neleidþiama nustatyti atski-
riems indëlininkams skirtingø sutarties sàlygø). CK siekia iðtaisyti padë-
tá iðsamiai reglamentuodamas kai kuriuos banko indëlio sutarties as-
pektus. Ðtai kodekso 6.895 straipsnio 3 dalis ásakmiai nurodo, kad ne-
paisant indëlio rûðies kredito ástaiga privalo iðmokëti visà arba dalá in-
dëlio pagal pirmà indëlininko pareikalavimà. Kitaip nustatanti sutarties
sàlyga yra niekinë (CK 1.80 str.). Itin iðsamiai reglamentuojamas palû-
kanø skaièiavimas ir mokëjimas. Paþymëtina, kad palûkanø skaièiavi-
mas nuo kitos dienos po indëlio priëmimo dienos iki dienos, einanèios
prieð dienà, kurià indëlis buvo iðmokëtas (nuraðytas), ne visiðkai palan-
kus indëlininkui. Taèiau ástatymas nedraudþia ðalims susitarti, kad bus
mokamos ilgesnio laikotarpio palûkanos. Kodekso 6.898 straipsnio 1
dalis yra nukreipiamoji norma, nes mini privalomà indëliø draudimà
314
Apie negrynøjø pinigø perdavimà kredito ástaigai þr. skyriø „Banko sàskaita“.
533
ástatymø numatyta tvarka. Ðiuo metu indëliø draudimà reguliuoja Indë-

liø ir ásipareigojimø investuotojams draudimo ástatymas315.
Kadangi indëlininkas banko indëlio sutartá gali sudaryti tik sutik-
damas su kredito ástaigos pasiûlytomis sàlygomis, laikytina, jog sutartis
yra sudaroma prisijungimo bûdu, taigi taikomi CK 6.185 ir 6.186
straipsniai. Indëlininkui turi bûti suteikta galimybiø susipaþinti su stan-
dartinëmis banko indëlio sutarties sàlygomis. Jei indëlininkas yra juri-
dinis asmuo, uþtenka, pavyzdþiui, pateikti standartines sàlygas pasira-
ðant sutartá (CK 6.185 str. 3 d.). Taèiau jeigu sutartis sudaroma su fizi-
niu asmeniu (ne verslininku), indëlininkø interesai gali bûti maksima-
liai apsaugomi suteikiant galimybæ ið anksto susipaþinti su standartine
banko indëlio sutartimi (paskelbiant internete, klientø aptarnavimo
vietose ar pan.). Sutarties sàlygos, iðkilus dël jø abejoniø, turi bûti aið-
kinamos indëlininko naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kuo maþesnæ galimybæ
susipaþinti su standartinëmis sutarties sàlygomis turëjo indëlininkas,
tuo daugiau jo naudai turi bûti aiðkinamos sutarties sàlygos316.
CK nëra nuorodos, kad banko indëlio sutartis, kai indëlininkas yra
fizinis asmuo, laikytina ne tik vieðàja, bet ir vartojimo sutartimi. Todël
tokioms sutartims bus taikomi daugelis kodekso straipsniø, suteikianèiø
vartotojams tam tikras teises, pavyzdþiui, teisæ kreiptis á teismà dël ne-
sàþiningø sutarties sàlygø pripaþinimo negaliojanèiomis. Vartojimo su-
tartis apibrëþiama kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje. Tai bet kokia sutar-
tis dël paslaugø ásigijimo, jà fizinis asmuo sudaro siekdamas tenkinti
savo, ðeimos arba namø ûkio poreikius. Banko indëlio sutartis tiesiogiai
nesudaroma dël paslaugø teikimo, ðia sutartimi, kaip minëta, indëlinin-
kas perduoda kredito ástaigai nuosavybës teisæ á pinigø sumà, o kredito
ástaiga ásipareigoja gràþinti ðià sumà kartu su palûkanomis. Taèiau, mû-
sø nuomone, tokia vartojimo sutarties sàvoka bûtø pernelyg siaura.
Reikëtø manyti, jog esminis vartojimo sutarties poþymis yra tas, kad
sutartis sudaroma tarp fizinio asmens, veikianèio su verslu arba profesi-
ja nesusijusiais tikslais, ir kito asmens, veikianèio verslo arba profesijos
tikslais317. Daþniausiai fizinio asmens interesai ginami banko indëlio
sutartá pripaþástant vieðàja – draudþiama diskriminacija dël indëlininko
315
316
Taip pat þr.: CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 234.
317
Þr. pardavëjo ir paslaugos teikëjo apibrëþimà 1993 m. balandþio 5 d. Tarybos di-
rektyvose dël nesàþiningø vartojimo sutarèiø sàlygø 93/13/EEB 2(c) str. [1993] OJ L 095.
534
asmeniniø, tarnybiniø ir kitø savybiø, draudþiama atsisakyti sudaryti

sutartá. Indëlininkui suteikiama teisë atsiimti indëlá pagal pirmà parei-
kalavimà ir kt. Taèiau reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad fizinis asmuo
vien tik dël banko indëlio sutarties (kuria, pvz., siekia investuoti asme-
nines santaupas) sudarymo fakto netampa verslininku, iðmananèiu ásta-
tymus ir galinèiu deramai ávertinti rizikas. Toks fizinis asmuo turi turëti
teisæ reikalauti teismine tvarka pripaþinti negaliojanèiomis nesàþiningas
banko indëlio sutarties sàlygas (pavyzdinis tokiø sàlygø sàraðas patei-
kiamas CK 6.188 str.). Kai kuriais atvejais kodeksas daro iðimtá ir, pa-
vyzdþiui, numato, jog kredito ástaiga turi teisæ vienaðaliðkai pakeisti pa-
lûkanø, mokamø uþ indëlius iki pareikalavimo, dydá. Apie palûkanø
sumaþinimà privalu praneðti prieð vienà mënesá, jeigu ko kita nenustato
sutartis (6.896 str. 4 d.)318.
Indëlininkais gali bûti tiek Lietuvos, tiek uþsienio valstybës fiziniai
ir juridiniai asmenys. CK pripaþásta, jog uþsienio pilieèiai ir asmenys,
neturintys pilietybës, Lietuvos Respublikoje turi toká pat civiliná tei-
snumà kaip ir Lietuvos Respublikos pilieèiai (CK 1.15 str.). Uþsienio
juridiniø asmenø ir kitø organizacijø civilinis teisnumas nustatomas pa-
gal valstybës, kurioje ðie juridiniai asmenys ar organizacijos yra ásteigti,
teisæ (CK 1.19 str.). Taèiau kredito ástaigos ágyja licencijà verstis kredito
ástaigos veikla tik Lietuvos Respublikoje ir, jeigu jos nëra gavusios lei-
dimo verstis tokia veikla ir kitose valstybëse, verstis kredito ástaigos
veikla kitoje valstybëje (taip pat priimti indëlius ið fiziniø arba juridiniø
asmenø kitoje valstybëje) gali bûti draudþiama pagal tos valstybës ásta-
tymus319.
Ar galima diferencijuoti banko indëlio sutarties sàlygas atsiþvel-
giant á tai, ar indëlininkas yra Lietuvos ar uþsienio valstybës fizinis ar
juridinis asmuo? Jeigu indëlininkas yra fizinis asmuo (Lietuvos arba
uþsienio), sutartis yra vieðoji, todël diferenciacija neleistina. Taèiau uþ-
sienio juridiniai asmenys taip pat neturëtø bûti diskriminuojami. Tik
siekiant ásitikinti, jog uþsienio fizinis ar juridinis asmuo (juridinio as-
318
Plg. CK 6.188 str. 2 d. 10 p.
319
Atsiþvelgiant á ðiuolaikinëje bankinëje praktikoje naudojamas technologijas (in-
ternetinë bankininkystë ir t. t.) kartais gali bûti sunku nustatyti, ar paslauga teikiama
kitoje valstybëje, ar ne. Pavyzdþiui, gali bûti naudojamasi su prievole labiausiai susijusios
teisës kriterijumi ir pan. Daugiau þr.: Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Com-
mercial, Financial and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000,
p. 789 et seq.
535
mens valdymo organas, fizinio arba juridinio asmens atstovas) turi teisæ
sudaryti banko indëlio sutartá, gali bûti reikalaujama tam tikrø, specifi-
niø, dokumentø.
Banko indëlio sutartá turi teisæ sudaryti ir nepilnameèiai. Tokià tei-
sæ jie, þinoma, ágyja, jeigu iki 18 metø sudaro santuokà (CK 2.5 str. 2 d.)
arba ástatymø nustatyta tvarka pripaþástami veiksniais (emancipuotais)
(CK 2.9 str.). Ástatymas nenurodo, ar banko indëlio sutartá turi teisæ
sudaryti nepilnameèiai iki 14 metø. Prieðingai, kodeksas nepilname-
èiams nuo 14 iki 18 metø suteikia teisæ padëti á kredito ástaigas indëlius
ir jais disponuoti (CK 2.8 str. 4 d.).
Indëlis kredito ástaigai gali bûti perduodamas ir treèiojo asmens
naudai (CK 6.900 str.). Tokios sutartys gali bûti, pavyzdþiui, sudaromos
siekiant ðeimos nario naudai padëti indëlá, kad ðis vëliau tokia teise ga-
lëtø pasinaudoti. Jeigu banko indëlio sutartimi nenustatyta kitaip, su-
tartyje ávardytas treèiasis asmuo indëlininko teises ágyja nuo pirmojo
pareikalavimo momento arba nuo ketinimo naudotis indëlininko tei-
sëmis iðreiðkimo kitu bûdu (CK 6.900 str. 1 d.).
Kita banko indëlio sutarties ðalimi gali bûti tik kredito ástaiga, tu-
rinti licencijà uþsiimti tokia veikla (CK 6.893 str. 1 d.). Ástatymai grieþ-
tai reglamentuoja kredito ástaigø ásisteigimà, bûtina gauti specialø lei-
dimà (licencijà) uþsiimti kredito ástaigos veikla320. Neturint kredito
ástaigos licencijos, kiekviena veikla, kuria siekiama pridengti indëliø
priëmimà ið neprofesionaliø rinkos dalyviø, yra neteisëta. Jeigu indëlá
priima tokios teisës neturintis asmuo, indëlininkas turi teisæ reikalauti
nedelsiant jam gràþinti visas ámokëtas sumas, ástatymo nustatytas palû-
kanas ir atlyginti nuostolius, kiek jø nepadengia palûkanos (CK 6.893
str. 2 d.).
Sutarties forma. Banko indëlio sutarties formai keliami grieþti rei-
kalavimai – sutartis privalo bûti raðytinës formos, o jeigu ðio reikalavi-
mo nesilaikoma, sutartis negalioja, yra niekinë (CK 6.894 str. 1 ir 3 d.).
320
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymo 2 str. 23 d., pagal
kurià kredito ástaiga yra Lietuvos Respublikos ámonë arba ástaiga, arba uþsienio valsty-
bës ámonës padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje, kurie turi licencijà verstis ir
verèiasi indëliø ir kitø gràþintinø lëðø priëmimu ið neprofesionaliø rinkos dalyviø bei
piniginiø paskolø teikimu, taip pat kai kuria kita veikla. Taip pat þr.: ástatymo 2 str. 17 d.,
3 str. 4 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891; 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvà dël kredito ástaigø steigimosi ir veiklos 2000/12/EB [2000] OJ L
126/1.
536
Sutartá leidþiama sudaryti iðduodant indëlininko knygelæ (CK 6.901

str.), depozito sertifikatà (CK 6.902 str.) arba kità kredito ástaigø veik-
los taisyklëse nustatytà dokumentà (CK 6.894 str. 2 d.).
Ðiuolaikinëje praktikoje kredito ástaigos gali pasitelkti ávairias te-
chnines priemones, leidþianèias banko indëlio sutartá sudaryti per at-
stumà, pavyzdþiui, naudojantis internetu. Ar taip sudaryta banko indë-
lio sutartis atitiks CK reikalavimus? Kodekso normos, reglamentuojan-
èios raðytinæ sandoriø formà, nurodo, jog raðytinës formos dokumentui
prilyginami ðaliø pasiraðyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimi-
linio ryðio arba kitokiais telekomunikacijø galiniais árenginiais, jeigu
uþtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraðà (CK 1.73 str. 2
d.). Reikalavimà dël galimybës identifikuoti paraðà reikëtø aiðkinti taip,
jog turi bûti identifikuotos banko indëlio sutarties ðalys, t. y. pagal nau-
dojamas technines priemones turi bûti aiðku, kuris asmuo yra indëli-
ninkas321. Ðiam tikslui galima naudotis elektroniniu paraðu322. Taèiau
elektroninis paraðas neturëtø bûti laikomas vienintele galima priemone
banko indëlio sutarèiai sudaryti naudojantis telekomunikacijomis. Ðalys
banko sàskaitos sutartyje gali susitarti naudoti elektronines mokëjimo
priemones remdamosi duomenimis, patvirtinanèiais, kad nurodymà
davë tokià teisæ turintis asmuo (CK 6.915 str. 3 d.). Tarp tokiø operaci-
jø gali bûti numatoma sudaryti ir banko indëliø sutartis. Jeigu kredito
ástaigos klientas turi teisæ naudodamasis telekomunikacijomis atlikti
mokëjimus tretiesiems asmenims, neturi bûti ribojamas ir banko indëlio
sutarèiø sudarymas ðiomis priemonëmis, pasinaudojant lëðomis, esan-
èiomis banko sàskaitoje323. Taigi gali bûti atliekami ir kiti veiksmai su-
darius banko indëlio sutartá – reikalaujama gràþinti indëlá arba jo dalá
prieð terminà ir kt.
Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Kaip minëta, banko indëlio sutar-
timi kredito ástaiga ásipareigoja priimti indëlá, gràþinti já ir sumokëti
palûkanas. Indëlininko reikalavimui gràþinti indëlá netaikoma ieðkinio
senatis (CK 1.134 str. 2 p.). Jeigu numatyta sutartyje, indëlininkas pri-
321
Taip pat þr. CK 1.76 str. 2 d.: jeigu sandoris buvo sudarytas naudojantis teleko-
munikacijø galiniais árenginiais, tai visais atvejais turi uþtekti duomenø sandorio ðalims
nustatyti.
322
Þr. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymà // Valstybës þinios. 2000.
Nr. 61–1827.
323
Dël galimo subsidiaraus banko sàskaitos sutartá reglamentuojanèiø taisykliø tai-
kymo banko indëliams þr. 52 skirsná.
537
valo perduoti indëlá per nustatytà laikà kredito ástaigai. Tam tikros kre-
dito ástaigos pareigos atsiranda taikant CK 6.892 straipsnio 3 dalá, pagal
kurià ðiems santykiams subsidiariai gali bûti taikomos ir banko sàskai-
tos sutartá reglamentuojanèios taisyklës (pvz., CK 6.925 str.324).
Indëlis indëlininkui gràþinamas suëjus sutartyje nustatytam termi-
nui, ávykus sutartyje nurodytai sàlygai arba indëlininko reikalavimu.
Pinigø suma gràþinama sutartyje nustatyta tvarka – pavyzdþiui, iðmo-
kama grynaisiais arba áskaitoma á indëlininko sàskaità, atidarytà pagal
banko sàskaitos sutartá toje kredito ástaigoje. Banko indëlio sutartimi
kredito ástaiga taip pat ásipareigoja mokëti sutartyje nustatyto dydþio
palûkanas. Minëta, jog palûkanø dydá leidþiama diferencijuoti tik atsi-
þvelgiant á indëlio rûðá, sumà, terminà. Jeigu kitaip nenustato banko
indëlio sutartis, neleidþiama maþinti palûkanø sutarties galiojimo metu,
iðskyrus palûkanas uþ indëlius iki pareikalavimo. Apie palûkanø suma-
þinimà privaloma praneðti ið anksto (CK 6.896 str. 4 ir 5 d.). Sutartyje
turëtø bûti nurodyta, kaip indëlininkams bus praneðama apie palûkanø
dydþio pakeitimus. Kodekso 6.897 straipsnis nustato ganëtinai aiðkià
palûkanø apskaièiavimo ir mokëjimo tvarkà.
Jeigu pinigø sumas á indëlininko sàskaità ámoka ne pats indëlinin-
kas, o tretieji asmenys, kredito ástaiga privalo ðias sumas priimti ir ati-
tinkamai pakeisti áraðà indëlininko sàskaitoje (CK 6.899 str.). CK nenu-
rodo, ar indëlininkas turi teisæ duoti kredito ástaigai nurodymà pervesti
jo indëlá arba indëlio dalá treèiajam asmeniui. Ar gali ðalys banko indë-
lio sutartimi numatyti tokià indëlininko teisæ? Manytina, jog ðalys taip
gali susitarti. Taèiau tai jau nebus tik banko indëlio sutartis, o turës
banko sàskaitos sutarèiai bûdingø elementø – kredito ástaigos prievolæ
vykdyti kliento nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lëðø325.
Kredito ástaigos atsakomybë pagal banko indëlio sutartá atsiranda,
jeigu laiku negràþinamas indëlis (arba jo dalis, taip pat palûkanos). To-
kiu atveju, jeigu sutartis nenumato kitaip, turi bûti mokamos ástatymø
palûkanos, nustatytos 6.210 straipsnyje. Taip pat turëtø bûti atlyginami
nuostoliai, kiek jø nepadengia palûkanos. Tokia pati kredito ástaigos
atsakomybë iðkyla, jeigu indëlio priëmimu paþeidþiamos bankø veiklos
taisyklës (CK 6.893 str. 3 d.). Specialus atvejis paminëtas kodekso 6.898
324
Banko pareiga saugoti banko paslaptá aptariama skyriuje „Banko sàskaita“.
325
Daugiau apie banko indëlio ir banko sàskaitos sutarèiø santyká þr. skyriø „Banko
sàskaita“.
538
straipsnio 3 dalyje – jei indëlio gràþinimas neuþtikrinamas, indëlininkas

turi teisæ pareikalauti gràþinti indëlá ir sumokëti palûkanas bei atlyginti
nuostolius. Neatleidþiama kredito ástaiga nuo atsakomybës ir tada, kai
indëlis gràþinamas ne indëlininkui, o juo apsimetusiam asmeniui arba
tariamam indëlininko – juridinio asmens valdymo organui, atstovui.
Kredito ástaiga, iðmokëdama indëlá, privalo patikrinti gavëjo tapatybæ,
dokumentus, árodanèius gavëjo teisæ á indëlá. Jei pareiga vykdoma nela-
bai atidþiai, indëlá teisëtam jo savininkui gali tekti iðmokëti antrà kartà.
Banko indëliø rûðys. Pirmiausia reikia pabrëþti, kad ástatymai ne-
nurodo iðsamaus ir baigtinio banko indëlio rûðiø sàraðo. Tais atvejais,
kai minimos tam tikros rûðys, yra tik pavyzdinis skirstymas. Sàþiningos
konkurencijos sàlygomis kredito ástaigos savo iniciatyva siûlo ávairiø
rûðiø indëlius siekdamos kuo geriau patenkinti indëlininkø interesus.
Indëliai gali bûti iki pareikalavimo, kai kredito ástaiga privalo iðmokëti
indëlá pagal pirmà pareikalavimà, terminuotieji, kai indëlis iðmokamas
praëjus tam tikram terminui (CK 6.895 str.). Atsiþvelgiant á indëlininkà
indëliai gali bûti skirstomi á fiziniø asmenø ir juridiniø asmenø indëlius.
Ðiuo atveju fizinio asmens sudaryta banko indëlio sutartis laikoma vie-
ðàja sutartimi (CK 6.892 str. 2 d.). Taip pat minëta, jog galimi indëliai
treèiojo asmens naudai. Banko indëlio sutartys gali bûti sudaromos
numatant sàlygà, jog indëlis bus iðmokamas ávykus tam tikram ávykiui
(tam tikram asmeniui sudarius santuokà ir pan.).
CK átvirtina itin svarbià nuostatà – nepaisydama indëlio rûðies kre-
dito ástaiga privalo iðmokëti visà arba dalá indëlio pagal pirmà indëli-
ninko pareikalavimà. Prieðingai numatanti sutarties sàlyga negalioja,
yra niekinë (CK 6.895 str. 3 d.). Ástatymas leidþia tik tikslinti palûkanø
normà, jeigu anksèiau nustatyti atsiimami indëliai (iðskyrus indëlius iki
pareikalavimo) (CK 6.895 str. 4 d.).
1. Kokia yra banko indëlio sutarties samprata?
2. Ar banko indëlio sutartis gali bûti sudaryta þodþiu?
3. Ar palûkanos gali bûti nustatomos atsiþvelgiant á indëlininko
asmená?
4. Kokios gali bûti bankø indëliø rûðys?
5. Ar gali banko indëlio sutartá sudaryti nepilnameèiai asmenys?
539
6. Kaip banko indëlio sutartis susijusi su paskolos sutartimi?

7. Ar banko indëlio sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens nau-
dai?
8. Ar indëlio sertifikatas gali bûti pirkimo–pardavimo sutarties ob-
jektu?
9. Kokia yra kredito ástaigos atsakomybë paþeidus sutartá?
540
51 skirsnis. FAKTORINGAS
Faktoringo samprata ir teisinë charakteristika. Ekonominë padë-

tis, kai rinkos dalyviams trûksta apyvartiniø lëðø, didëja ámoniø skolos
kredito ástaigoms, stringa ámoniø tarpusavio atsiskaitymai, reikalauja
netradiciniø finansavimo priemoniø. Viena ið tokiø – faktoringas, kuris
uþtikrina ámonëms stabilius pinigø srautus bei palengvina jø planavimà,
sumaþina valdymo ir administracines sànaudas, eliminuoja su blogomis
debitorinëmis skolomis susijusià rizikà. Visa tai leidþia ámonëms skirti
daugiau lëðø savo pagrindinei veiklai.
Nors faktoringo paslaugos egzistavo jau XVI–XVII a., taèiau mûsø
ðalyje tai ganëtinai naujas institutas. Faktoringo sutartys Lietuvoje su-
darinëjamos jau nuo 1998 m., taèiau teisiðkai reglamentuoti ðiuos san-
tykius pradëta tik 2001 m. liepos 1 d., ásigaliojus CK.
Angliðkas terminas „factoring“ yra tarptautinis terminas (kilæs ið lo-
tyniðkojo facere – veikti, vykdyti), universaliai vartojamas daugelyje kal-
bø, todël ir lietuviø kalboje nëra savito jo atitikmens. CK 6.903 straips-
nis pateikia tokià faktoringo sampratà: „Faktoringo sutartimi viena ða-
lis (finansuotojas) perduoda arba ásipareigoja perduoti kitai ðaliai
(klientui) pinigus mainais uþ kliento (kreditoriaus) piniginá reikalavimà,
susijusá su prekiø pardavimu, darbø atlikimu ar paslaugø teikimu, tre-
èiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidþia arba ásipareigoja
perleisti finansuotojui piniginá reikalavimà skolininkui (finansavimas
numatant sàlygà perleisti piniginá reikalavimà) ir mokëti sutartyje nu-
statytà atlyginimà“.
Remiantis ðiuo apibrëþimu pavyzdiná faktoringo realø veikimà ga-
lima apraðyti taip:
Klientas (pardavëjas, paslaugø teikëjas, rangovas) pagal su kontra-
hentu sudarytà sutartá parduoda prekes, suteikia paslaugas arba atlieka
darbus treèiajam asmeniui ir ágyja reikalavimo teisæ á já (treèiasis asmuo
tampa skolininku).
Vienas kliento uþ parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba atlik-
tus darbus skolininkui iðraðomos sàskaitos-faktûros egzempliorius pa-
teikiamas faktoringo ámonei (finansuotojui).
541
Finansuotojas per 2 arba 3 dienas sumoka klientui faktoringo avan-

sà (70–90 proc. pirkimo kainos) pagal akceptuotas sàskaitas-faktûras.
Per 30–90 dienø finansuotojas ið skolininko pagal sàskaitas-faktû-
ras gauna 100 proc. sàskaitos-faktûros sumos.
Finansuotojas sumoka klientui rezervà (30–10 proc. pirkimo kai-
nos).
Tai pati paprasèiausia faktoringo veikimo schema vykdant vietiná
faktoringà. Akivaizdu, kad faktoringo sutartyje yra keliø CK reglamen-
tuojamø sutarèiø rûðiø elementai. Pirmiausia pakinta prievolinis santy-
kis – prievolës ðalys pasikeièia (reikalavimo perleidimo (cesijos) sutar-
ties elementai, taip pat finansuotojas, dalyvauja faktoringo santykiuose
pirkdami reikalavimà (atsiranda pirkimo–pardavimo sutarties elemen-
tai). CK 6.906 straipsnio 3 dalis numato, kad „jeigu finansuotojas pa-
reikalauja ávykdyti jam perleistà piniginá reikalavimà, o skolininkas jo
neávykdo ar ávykdo netinkamai, tai klientas neatsako uþ tokius skolinin-
ko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita“. Kodeksas átvirtina ben-
dràjà normà, kad faktoringas paprastai vykdomas be regreso, t. y. klien-
tas su reikalavimu perduoda ir skolininko nemokumo rizikà. Taèiau
paliekama galimybë faktoringo sutarties ðalims susitarti, kad tokià rizi-
kà prisiims klientas – tokiu atveju faktoringo sutartyje atsiranda ir lai-
davimo sutarties elementø.
Kaip matyti ið anksèiau pateiktos faktoringo sutarties sampratos,
faktoringo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ðalys susita-
ria dël svarbiausiø jos sàlygø, taigi sutartis yra konsensualinë.
Faktoringo sutartis yra dviðalë, abipusiðkai ápareigojanti, nes ir fi-
nansuotojas (faktorius), ir klientas (kreditorius) turi vienas kitam ir
pareigø, ir teisiø. Sutartis yra atlygintinë, nes uþ teikiamà finansavimà
klientas (kreditorius) moka faktoriui faktoringo palûkanas, praktikoje
faktoringo palûkanos yra nustatomos atsiþvelgiant á klientui pagal su-
tartá pervedamo avanso dydá. Daþniausiai klientas faktoriui moka dar ir
komisiná mokestá uþ sàskaitø-faktûrø ir su jomis susijusiø dokumentø
tvarkymà, kontroliavimà, administravimà.
Faktoringo sutarties ðalys. Faktoringo sutarties ðalys yra finansuo-
tojas (tarptautinëje praktikoje paplitæs faktoriaus pavadinimas) ir klien-
tas (kreditorius). Nors ðiuose santykiuose dalyvauja ir dar vienas sub-
jektas – skolininkas, taèiau jis susijæs tik su klientu, o ne su faktoringo
sutartimi.
542
Klientas su skolininku paprastai bûna sudaræs pirkimo–pardavimo,

paslaugø teikimo arba darbø atlikimo sutartá, pagal kurià klientas – pa-
rdavëjas (paslaugø teikëjas) turi reikalavimo teises á skolininkà – pirkë-
jà. Ðios teisës faktoringo sutartimi ir yra perleidþiamos faktoriui. Nors
skolininkas ir nëra faktoringo sutarties ðalis, vis dëlto jis turi tam tikrus
ásipareigojimus – sumokëti pinigø sumas finansuotojui, jei yra tinkamai
informuotas apie reikalavimo perleidimà. Paprastai skolininkai apie
reikalavimo perleidimà informuojami klientui jo uþ prekes (paslaugas)
iðraðomoje sàskaitoje-faktûroje darant specialø áraðà (klijuojant nusta-
tytos formos lipdukà), kuriame nurodoma, kad reikalavimas yra perleis-
tas ir turi bûti mokama á finansuotojo sàskaità.
Klientas, kaip rodo praktika, – daþniausiai vidutinio dydþio ámonës,
kurios turi sàlyginai didelæ metinæ apyvartà, taèiau kurioms laiku part-
neriø nesumokëtos skolos sukelia nemaþai sunkumø ir jø galimybës
maþomis sànaudomis naudotis kreditiniais iðtekliais yra ribotos. Tokios
ámonës taip pat gali nenorëti arba nepajëgti rûpintis savø klientø mo-
kumo tikrinimu, nori sutaupyti apskaitos bei sutarèiø vykdymo kontro-
lës iðlaidas, perduoti abejotinø skolø rizikà kitiems asmenims ir pan.326
Finansuotoju gali bûti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridi-
nis asmuo, ástatymø nustatyta tvarka turintis teisæ vykdyti faktoringo
veiklà (CK 6.904 str.). Ástatymø leidëjas, taip formuluodamas finansuo-
tojo sàvokà, nurodo, kad tokia veikla gali uþsiimti ne bet kuris juridinis
asmuo, taèiau ðiuo metu nëra në vieno galiojanèio teisës akto, nusta-
tanèio reikalavimus faktoringo veikla uþsiimantiems juridiniams asme-
nims (jei jie nëra bankai). Ði veikla kol kas nëra licencijuojama, nors
rengiant CK projektà tai buvo numatyta. Ðiuo metu yra priimtas Finan-
sø ástaigø ástatymas327, kuriame faktoringas apibûdinamas kaip skolini-
mas ir priskiriamas prie finansiniø paslaugø (minëto ástatymo 3 str.).
Ðiame ástatyme asmeniui, kuris verèiasi finansiniø paslaugø teikimu,
keliami tam tikri reikalavimai: jis turi gauti licencijà teikti finansines
paslaugas, turëti tinkamà apskaitos, vidaus kontrolës sistemas, tinkamà
personalà, technines, informacines, technologines apsaugos uþtikrinimo
priemones ir patalpas, valdymo ir organizacinæ struktûrà, turto draudi-
mà. Siekiama, kad finansuotoju galëtø bûti tik finansiðkai patikimos,
tam tikro dydþio kapitalà turinèios bendrovës ir bankai.
326
Sûdþius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991, p. 98.
327
543
Faktoringo sutarties forma. Faktoringo sutarties forma CK nëra

specialiai aptarta, nes faktoringo sutartimi pirmiausia yra perleidþiamas
reikalavimas, o reikalavimo perleidimo sutarties formai turëtø bûti tai-
komi reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei prievolei. CK 6.905
straipsnio 2 dalis nurodo, kad „Faktoringo sutarties dalyku esantis pini-
ginis reikalavimas privalo bûti apibrëþtas finansuotojo ir kliento sudary-
toje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu bûtø
galima identifikuoti esamà reikalavimà, o bûsimà reikalavimà – ne vë-
liau kaip jo atsiradimo momentu“. Tokia kodekso nuostata leidþia da-
ryti iðvadà, kad faktoringo sutartis turi bûti raðytinës formos.
Faktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimas. Perlei-
dþiamo piniginio reikalavimo:
− mokëjimo terminas gali bûti jau suëjæs (esamas reikalavimas);
arba
− teisë gauti pinigines sumas gali atsirasti ateityje (bûsimas reikala-
vimas).
CK 6.905 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Perleidþiant bûsimà
piniginá reikalavimà pripaþástama, kad jis perëjo finansuotojui po to, kai
atsirado teisë reikalauti sutartyje numatytø pinigø sumø ið skolininko.
Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru ávykiu,
perleidimas pripaþástamas ávykusiu, kai tas ávykis ávyksta. Tokiais atve-
jais papildomai áforminti piniginio reikalavimo perleidimà nereikia“.
Taèiau kodekse nieko nekalbama apie esamo reikalavimo perleidimo
momentà – tai ðalys gali numatyti sutartyje.
Faktoringà galima suprasti kaip reikalavimo teisës pirkimà, taèiau
faktoringo sutartis skiriasi nuo reikalavimo perleidimo sutarties: fakto-
ringo sutarties ðalimi – finansuotoju gali bûti tik apibrëþtas asmenø ra-
tas (CK 6.904 str.); 2) kitaip nei faktoringo sutartis, reikalavimo perlei-
dimo sandoris gali bûti neatlygintinis; 3) faktoringo sutarties dalykas
yra tik piniginis reikalavimas; 4) reikalavimo teisë kitam asmeniui gali
pereiti ástatymø pagrindu (CK 6.101 str. 4 d.), faktoringo atveju – reika-
lavimo teisë perduodama tik sutartimi ir kt.
Faktoringo sutarties turinys susideda ið finansuotojo ir klientø tei-
siø ir pareigø komplekso, gali bûti labai ávairus – ðalys paèios tariasi dël
visø sutarties sàlygø. Sutarties turinys gali kisti – tai priklauso nuo fak-
toringo sutarties rûðies. Pavyzdþiui, CK 6.903 straipsnio 3 dalis nurodo,
kad ðalys gali susitarti, jog finansuotojas privalës tvarkyti kliento veiklos
buhalterinæ apskaità, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su
544
piniginiais reikalavimais, esanèiais perleidimo dalyku.

Paprastai faktoringo sutarties ðalys prisiima ðias pareigas:
− klientas sutartimi ásipareigoja perleisti galiojantá (esantá arba bû-
simà) reikalavimà, o finansuotojas já perimti;
− finansuotojas ásipareigoja sumokëti klientui atlyginimà uþ perlei-
dimà – daþniausiai 70–90 proc. reikalavimo sumos (pirkimo kai-
nos dalá);
− klientas uþ iðmokëtà sumà privalo mokëti palûkanas, o skolinin-
kui patenkinus reikalavimà klientas gauna kità pirkimo kainos
dalá (rezervà), ið kurios iðskaièiuojami komisiniai finansuotojui;
− jei faktoringo sutarties ðalys nesusitaria kitaip, finansuotojas pri-
siima skolininko prievolës neávykdymo (nemokumo) rizikà, t. y.
skolininkui neávykdþius piniginio reikalavimo finansuotojas netu-
ri teisës reikalauti, kad tai ávykdytø klientas (vadinamasis fakto-
ringas be regreso arba tikrasis faktoringas);
− finansuotojas arba klientas raðtiðkai privalo informuoti skolinin-
kà apie piniginio reikalavimo perleidimà.
Klientas ásipareigoja pateikti faktorizuoti visà kliento apyvartà arba
jo dalá, o ne tik sàskaitas, iðraðytas nepatikimiems pirkëjams (paslaugø
gavëjams).
Prekybos praktikoje sutartis sudaranèios ðalys daþnai susitaria dël
reikalavimo, kylanèio ið sutarties perleidimo, negalimumo – pactum de
non cedento sàlygos. Toks susitarimas uþtikrina iðimtinai skolininko
(pirkëjo, paslaugø gavëjo) interesus, o kreditorius ðiuo atveju susiduria
su apribojimais disponuoti savo turtu. Todël ðiuo metu galiojantis CK,
kitaip nei anksèiau galiojæs CK, leidþia kreditoriui perleisti reikalavimà,
net jei tai uþdrausta jo sutartimi su skolininku – toks perleidimas neda-
ro jo negaliojanèio (CK 6.907 str.). Taèiau ði sàlyga nereiðkia, kad kre-
ditorius atleidþiamas nuo atsakomybës skolininkui uþ sutarties, kurioje
buvo numatytas reikalavimo perleidimo draudimas, paþeidimà. Jei jø
tarpusavio sutartyje uþ toká kreditoriaus ásipareigojimø nevykdymà yra
numatytos sankcijos, kreditorius turës atsakyti skolininkui uþ sutarties
paþeidimà.
Faktoringo sutarties rûðys. Teorijoje ir praktikoje vyrauja fakto-
ringo sutarèiø ávairovë. Atsiþvelgiant á rinkos dalyviø poreikius, sparèiai
besivystanèius verslo santykius átvirtinama vis daugiau naujø faktoringo
sutarties rûðiø.
545
Pagrindiniai ðios sutarties sudarymo principai, formos reikalavimai,

turinys yra vienodi visoms rûðims, taèiau kiekviena faktoringo sutarties
rûðis turi savø ypatumø. Visame pasaulyje labiausiai paplitusios ir iðto-
bulintos vidaus (vietinio) faktoringo sutartys.
Galima tokia faktoringo sutarèiø klasifikacija:
I. Pagal tai, kur yra faktoringo santykiø dalyviai:
1. Vidaus (vietinio) faktoringo sutartis – visi trys faktoringo santy-
kiø dalyviai yra vienoje ðalyje. Atsiþvelgiant á faktoriaus gebëji-
mà laisvai vykdyti savo veiklà tam tikrame regione „vienos ða-
lies“ sàvoka gali bûti prapleèiama (pvz., Baltijos ðalys arba kitas
regionas).
2. Tarptautinio faktoringo sutartis – kai vienas ið faktoringo santy-
kiø dalyviø reziduoja kitoje ðalyje:
2.1. eksporto faktoringo sutartis – klientas yra eksportà vykdanti
ámonë, o skolininkai reziduoja kitose ðalyse;
2.2. importo faktoringo sutartis – klientø – ne rezidentø reikala-
vimø rinkimas ið skolininkø faktoriaus ðalyje.
II. Pagal pardavëjo informavimo faktà:
1. Atviro faktoringo sutartis – skolininkas yra informuojamas apie
teisës á jo skolà perdavimà faktoringo paslaugas teikianèiai ámo-
nei:
1.1. sàskaitø administravimas (surinkimas) (angl. – collection ser-
vice) – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai faktorius
ágyja reikalavimo teisæ pats nefinansuodamas pardavëjo
(avansas nemokamas). Ðiuo atveju tik administruojami sko-
lininko mokëjimai. Faktoringo paslaugø teikëjas pagal sà-
skaitas-faktûras veda skolininko laiku ir tinkamai perveda-
mø visø sumø buhalterinæ apskaità;
1.2. bendro faktoringo sutartis – sutartis, sudaroma ne tarp dvie-
jø ðaliø, kaip yra áprasta faktoringo sutartims, o tarp fakto-
riaus, kliento ir skolininko. Tai triðalë sutartis;
1.3. vartojimo faktoringo sutartis – susitarimas tarp faktoriaus ir
kliento, kai klientas sudaro su pirkëjais (skolininkais) stan-
dartines prekiø arba suteikiamø paslaugø iðsimokëtinai su-
tartis, kuriose nurodyta, kad reikalavimo teisë yra perleista
ir pirkëjas turi mokëti faktoriui.
2. Uþdaro (tyliojo) faktoringo sutartis – susitarimas tarp faktoriaus
ir kliento, kai në vienas ið kliento kontrahentø nëra informuoja-
546
mas apie faktoringo operacijà. Labiausiai paplitusios ðios sutar-

tys:
2.1. sàskaitø diskontavimo sutartis (avanso faktoringas) (angl. –
non–notification invoice discounting) – faktoriaus ir kliento
susitarimas, kuriuo pardavëjas perleidþia reikalavimo teisæ
faktoringo ámonei be skolininko þinios. Skolininkas moka á
kliento jam iðraðomose sàskaitose nurodytà specialià (dis-
kontuojamø sàskaitø) banko sàskaità, atidarytà faktoriaus;
2.2. mokesèiø faktoringo sutartis – faktoriaus ir kliento susita-
rimas, kuriuo finansuojamos klientui gràþintinos pridëtinës
vertës mokesèio (toliau – PVM) sumos.
Paprastai á ðiuos santykius yra átraukiamas dar vienas dalyvis – mo-
kesèiø konsultantas (tarpininkas), su kuriuo faktorius turi sudaræs ben-
dradarbiavimo sutartá ir kuris suteikia garantijà dël su klientu susijusios
finansinës rizikos. Vykstant tokiam finansavimui, mokesèiø administra-
torius gràþina pridëtinës vertës mokestá á kliento mokesèiø faktoringo
banko sàskaità, ið kurios pinigai pavedimu pervedami á finansuotojo
banko sàskaità. Tik finansuotojas turi uzufruktoriaus teisæ gauti áplau-
kas ið kliento mokesèiø faktoringo sàskaitos. Paþymëtina, kad CK 6.909
straipsnio 1 dalies nuostata, jog skolininkas privalo sumokëti finansuo-
tojui tik jei yra gavæs raðytiná praneðimà apie reikalavimo perleidimà,
nepagrástai eliminuoja uþdaro faktoringo galimybæ.
Ir uþdaras, ir atviras faktoringas gali bûti vykdomas tiek vietiniu,
tiek tarptautiniu mastu.
III. Pagal ðaliø prisiimamà rizikos laipsná:
1. Faktoringo sutartis be regreso teisës – faktoriaus ir kliento susi-
tarimas, kai klientas, parduodamas faktoriui reikalavimo teisæ á
skolininkà, neásipareigoja padengti galimø faktoriaus nuostoliø
dël skolininko nemokumo. Faktorius turi teisæ atmesti nepati-
kimus, þemo kreditingumo kliento pirkëjus (paslaugø gavëjus),
be to, komisinis mokestis vykdant faktoringà be regreso yra di-
desnis, kartu operacija yra brangesnë.
2. Faktoringas su regreso teise – klientas atsako uþ skolininko ne-
apmokëtas sàskaitas, t. y. jis ásipareigoja jas apmokëti arba per-
pirkti ið faktoriaus (faktorius reikalavimo teisæ pagal neapmokë-
tas sàskaitas–faktûras perleidþia atgal klientui). Taip faktorius
panaikina savo finansinæ rizikà.
547
Pateikta faktoringo sutarèiø rûðiø klasifikacija yra sàlyginë, nes

kiekviena nurodytø sutarèiø nebûtinai turi turëti visus minëtus elemen-
tus, arba vykdoma grieþtai laikantis nurodytos tvarkos. Daþniausiai su-
tarèiø modeliai yra pritaikomi prie ðalyje egzistuojanèios teisinës, mo-
kestinës bazës. Lietuvoje yra teikiamos tiek vidinio, tiek tarptautinio
faktoringo paslaugos, taip pat sàskaitø administravimas, diskontavimas,
vartojimo faktoringas su tam tikromis modifikacijomis.
1. Kokia yra faktoringo sutarties samprata?
2. Kas gali bûti faktoringo sutarties ðalys?
3. Ar faktoringo sutartimi gali bûti perleidþiamas bûsimas reika-
lavimas?
4. Kokiø civiliniø sutarèiø elementai yra faktoringo sutartyje?
5. Ar sutartis yra realinë ar konsensualinë?
6. Kokia ðios sutarties forma?
7. Kas yra faktoringo sutarties dalykas?
8. Kuo faktoringas skiriasi nuo reikalavimo perleidimo (cesijos)?
9. Kas yra vidaus faktoringo sutartis?
10. Kas yra tarptautinio faktoringo sutartis ir kokios jos rûðys?
11. Kas yra atviro faktoringo sutartis?
12. Kas yra uþdarojo (tyliojo) faktoringo sutartis?
13. Kuo skiriasi faktoringo sutartis be regreso teisës nuo faktoringo
sutarties su regreso teise?
548
52 skirsnis. BANKO SÀSKAITA
Sutarties samprata. Tarp fizinio arba juridinio asmens ir banko ga-

li susiklostyti gana ávairûs santykiai – asmuo gali padëti indëlá á bankà,
gali imti paskolà ið banko, atsiskaityti su treèiaisiais asmenimis naudo-
damasi banko paslaugomis ir t. t. Didelë dalis ðiø operacijø vienaip arba
kitaip susijusios su sàskaita ar keliomis sàskaitomis, kurias klientui ati-
daro ir imasi tvarkyti bankas. CK atskirai reguliuoja banko sàskaitos
sutartá, kurios pagrindinis tikslas ir yra sàskaitos banke atidarymas ir
tvarkymas (CK Ðeðtosios knygos XLVI skyrius).
Banko sàskaitos sutarties sampratà pateikia CK 6.913 straipsnio 1
dalis – banko sàskaitos sutartimi bankas ásipareigoja priimti ir áskaityti
pinigus á kliento (sàskaitos savininko) atidarytà sàskaità, vykdyti kliento
nurodymus dël tam tikrø sumø pervedimo ir iðmokëjimo ið sàskaitos bei
atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas ásipareigoja ap-
mokëti bankui uþ suteiktas paslaugas ir operacijas.
Sutartis laikytina konsensualine, nes tam, kad sutartis bûtø laikoma
sudaryta ir atsirastø ðaliø teisës ir pareigos, nebûtina pinigus perduoti.
Sutartá sudariusiam bankui iðkyla pareiga priimti lëðas á kliento sàskai-
tà, laikyti banko paslaptá, klientas privalo mokëti bankui atlyginimà uþ
operacijas ir pan. Sutartis dviðalë – ir bankas, ir klientas yra ásipareigo-
jæs vienas kitam – bankas privalo atlikti operacijas, klientas privalo jas
apmokëti. Kita vertus, klientas perduoda bankui pinigus, o bankas, jei-
gu tai numatyta sutartyje, moka klientui palûkanas.
Pagal kodekso 6.914 straipsnio 2 ir 3 dalis bankas privalo sudaryti
banko sàskaitos sutartá ir atidaryti sàskaità to pageidaujanèiam klientu,
jeigu ástatymai, banko veiklos dokumentai arba banko licencija nenu-
stato kitaip328. Kai kurie autoriai banko sàskaitos sutartá laiko vieðàja
328
Bankø pareiga sudaryti sutartá su klientu pripaþástama tik kai kuriose uþsienio
valstybëse ir gana ribotai. Þr., pavyzdþiui: B. Geva. Bank Collections and Payment Tran-
sactions: Comparative Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001, p. 26 et
seq. Vokietijoje vyraujanti doktrina atmeta asmens teisæ á banko sàskaità. H. Herrmann.
Bank–Customer Relationship in German Law and Practice // N. Horn (ed.). German
Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de
Gruyter, 1999, p. 97–98.
549
sutartimi329. Ið tikrøjø, vienas ið vieðøjø sutarèiø poþymiø yra prekiø

pardavimas arba paslaugø teikimas visiems, kas tik kreipiasi (CK 6.161
str. 1 d.). Taèiau, kitaip nei banko indëlio sutarties atveju (CK 6.892 str.
2 d.), CK tiesiogiai nenurodo, jog banko sàskaitos sutartis bûtø laikoma
vieðàja sutartimi. Bet kokiu atveju tikslinga kodekso normas aiðkinti
taip, jog jos suteikia teisæ bankui savarankiðkai nustatyti sàskaitø atida-
rymo ir tvarkymo sàlygas (CK 6.914 str. 2 d.), taip pat prireikus jas vie-
naðaliðkai pakeisti. Jeigu klientas pageidauja sudaryti banko sàskaitos
sutartá pagal ðias sàlygas, bankas privalo jà sudaryti. Kaip alternatyva
galëtø bûti vienodos visø bankø bendrosios sàskaitø atidarymo ir tvar-
kymo sàlygos.
Banko sàskaitos sutartims gali bûti taikomos ir CK taisyklës dël
standartiniø sutarèiø sàlygø bei prisijungimo sutarèiø. Jeigu klientas yra
fizinis asmuo, jis gali bûti laikomas ir vartotoju, taigi jis ágyja teisæ
kreiptis á teismà su reikalavimu pripaþinti negaliojanèiomis nesàþinin-
gas sutarties sàlygas. Kebli padëtis gali susiklostyti, kai klientai yra juri-
diniai asmenys. Kai kurie jø, vertindami pasiûlytas standartines sutar-
ties sàlygas, gali pasitelkti á pagalbà kvalifikuotø specialistø, taèiau ka-
dangi sàlygos standartinës, galimybiø dël jø derëtis maþai. Bûtø netiks-
linga visiðkai drausti individualiai tikslinti banko sàskaitos sutarties sà-
lygas, kai jos netampa diskriminacinës kitø banko klientø atþvilgiu. Ta-
èiau esant nesàþiningoms sutarties sàlygoms gali ásikiðti vartotojø teisiø
gynimo organizacijos arba net teismas.
Jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, sutartis sudaroma neribotam lai-
kui. Taèiau ji gali bûti nutraukiama kliento pageidavimu330.
Teisinë sutarties prigimtis. Kaip ir banko indëlio sutarties atveju,
kai bankui perduodami grynieji pinigai (banknotai arba monetos),
klientas neiðsaugo jokiø teisiø á konkreèius banknotus ir monetas, nuo-
savybës teisë á ðiuos objektus pereina bankui. Savo ruoþtu bankas pa-
keièia áraðà kliento sàskaitoje, kurioje nurodoma, kad klientas turi ati-
tinkamai daugiau „negrynøjø pinigø“. Toks áraðas þymi kliento reikala-
vimo teisës banko atþvilgiu dydá. Ðá reikalavimà bankas patenkina grà-
þindamas klientui tokià pat sumà grynøjø pinigø arba pervesdamas neg-
rynuosius pinigus tretiesiems asmenims arba á kliento sàskaitas kituose
bankuose.
329
330
Þr. poskyrá „Sutarties nutraukimas“.
550
Ið esmës panaði padëtis susiklosto negrynøjø pinigø pervedimo á

bankà atveju. Pinigai, kuriuos klientas á savo sàskaità banke perveda ið
savo sàskaitos kitame banke arba kuriuos klientui perveda tretieji as-
menys, tiesiogiai nepatenka á kliento sàskaità. Konkreti pinigø suma
papildo klientà aptarnaujanèio banko korespondentinæ sàskaità valsty-
bës centriniame banke arba kitame banke. Dël ðios prieþasties padidëja
bendras banko turtas. Taèiau kartu padidëja banko ásipareigojimas
klientui, ðis padidëjimas paþymimas kliento sàskaitoje.
Kadangi kliento sàskaitoje þymimas banko ásipareigojimo klientui
dydis331 (kaip minëta, tai kliento prievolinë teisë banko atþvilgiu), ban-
kas nedisponuoja ðioje sàskaitoje esanèiais pinigais, lëðomis. Ðiuo turtu
disponuoja klientas, duodamas nurodymus bankui pervesti pinigø sumà
tretiesiems asmenims. Bankas disponuoja tais pinigais, kurie áplaukë á
jo paties korespondentinæ sàskaità kitame banke. Todël CK 6.913
straipsnio 2 dalis, pagal kurià bankas gali disponuoti kliento sàskaitoje
esanèiomis lëðomis, jeigu uþtikrina kliento teisæ netrukdomai disponuo-
ti tomis lëðomis (vadinamasis dvigubas disponavimas), nëra tiksli. Ðià
normà reikëtø aiðkinti taip: bankas privalo uþtikrinti, jog joms uþteks
savo turto tam, kad kliento nurodymai bûtø ávykdyti. Bûtent savo turtu
bankas uþtikrina, kad bus vykdomi ásipareigojimai klientui332. Panaudo-
jæs savo turtà bankas sumaþina savo ásipareigojimø dydá klientui pa-
keisdamas áraðà kliento sàskaitoje.
Klientas, pervesdamas grynuosius pinigus á bankà, gaudamas lëðas
ið treèiøjø asmenø arba pervesdamas jas ið kito banko, ið esmës skolina
pinigus bankui. Bankas ðiuos pinigus gali panaudoti savo reikmëms, jis
privalo tik uþtikrinti, kad klientui pareikalavus jo nurodymai bus ávyk-
dyti. Taèiau kliento sàskaitoje lëðø gali nebûti, be to, sutartyje numatyta
tvarka bankas gali iðmokëti pinigus ið kliento sàskaitos, nors sàskaitoje
331
Sàskaitos mechanizmas taip pat aiðkinamas kaip banko ir kliento tarpusavio ási-
pareigojimø skaièiavimo priemonë. Kiekvienà kartà, kai pakeièiamas áraðas sàskaitoje,
atliekamas naujas balansas, atspindintis skolinio ásipareigojimo dydá tarp ðaliø. Þr. : B.
Geva. Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects, p.
106 et seq.
332
Papildomai banko ásipareigojimø vykdymas uþtikrinamas indëliø (taip pat ir lëðø
banke pagal banko sàskaitos sutartá) draudimu. Þr. Lietuvos Respublikos indëliø ir ási-
pareigojimø investuotojams draudimo ástatymo 2 str. 8 d., 3 str. 1 d. ir kt. // Valstybës
þinios. 2002. Nr. 65–2635. Þinoma, pirmiausia stabili bankø veikla uþtikrinama grieþtai
reguliuojant jø steigimàsi ir veiklà, nustatant veiklos rizikà ribojanèius normatyvus.
551
pinigø nëra tada jau bankas gali tapti kreditoriumi (CK 6.918 str.). To-
dël banko ir kliento santykiai nëra vien tik paskoliniai santykiai, taip
perþengiamos, pavyzdþiui, banko indëlio sutartimi sukuriamø teisiniø
santykiø ribos. Banko sàskaitos sutartimi bankas taip pat ið anksto ási-
pareigoja vykdyti kliento nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lëðø, áskaity-
ti pinigø sumas á kliento sàskaità, atlikti kitas operacijas. Ðios operacijos
vykdomos ið anksto sutartomis (daþniausiai banko nustatytomis) sàly-
gomis. Ðtai bankas numato, kokio dydþio mokesèius ims uþ klientui at-
liekamas operacijas, per kiek laiko ðios operacijos bus ávykdytos.
Sutarties sudarymas. CK nekelia specialiø banko sàskaitos sutar-
ties formos reikalavimø, taèiau siekiant ágyvendinti ávairius ástatymo
reikalavimus (pvz., supaþindinti klientà su standartinëmis sàlygomis)
sutartis turëtø bûti sudaroma raðtu333. Nebûtina pasiraðyti bendrà do-
kumentà, prieðingai, daþnai á sutartá átraukiamos nuorodos á kitus do-
kumentus, pavyzdþiui, banko nustatytas ir paskelbtas standartines sà-
skaitø tvarkymo sàlygas, áskaitant operacijø ákainius. Sudarius sutartá
klientui arba jo nurodytam asmeniui atidaroma sàskaita (CK 6.914 str.
1 d.).
Árodinëjimo, kad klientas susipaþino arba kad jam buvo suteikta
galimybë susipaþinti su standartinëmis sàlygomis, naðta tenka bankui.
Reikia manyti, jog tos sàskaitos aptarnavimo sàlygos, kurios yra iðdësty-
tos CK (pvz., CK 6.921 str. 1 d.) arba kituose ástatymuose, neprivalo
bûti átrauktos á sutartá. Kitos sàlygos turi bûti pateiktos klientui arba
sudaryta galimybë su jomis susipaþinti, arba bent jau nurodyta, jog su-
tartis sudaroma pagal tam tikras vieðai paskelbtas standartines sàlygas.
Taèiau jeigu klientas yra fizinis asmuo, reikalavimai turëtø bûti grieþ-
tesni, reikëtø suteikti kuo daugiau galimybiø susipaþinti su siûlomomis
sàlygomis, visos abejonës tenka kliento naudai (CK 6.185 ir 6.186 str.,
6.193 str. 4 d.)334.
Banko sàskaitos sutarties sudarymo metu arba ir vëliau ðalys gali
susitarti dël specifiniø banko paslaugø teikimo sudarydamos specialias
sutartis, pavyzdþiui, dël informacijos perdavimo elektroniniu bûdu.
333
Taip pat þr. Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymo 2 str. 35 d. ir 31 str. 2 d.
// Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.
334
Apie reikalavimus informuoti vartotojà teikiant finansines paslaugas naudojantis
ryðio priemonëmis þr. 2002 m. rugsëjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà
2002/65/EB dël nuotolinio finansiniø paslaugø teikimo vartotojams ir pakeièianèios Ta-
rybos direktyvà 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB [2002] OJ L 271/16.
552
Kaip minëta, bankas neturi teisës atsisakyti sudaryti banko sàskai-

tos sutartá, jeigu to nenumato ástatymai, banko veiklos dokumentai arba
bankui iðduota licencija (CK 6.914 str. 3 d.).
Sutarties ðalys. Viena ið sutarties ðaliø yra banko klientas. Juo ið
esmës gali bûti bet koks fizinis arba juridinis asmuo, áskaitant uþsienio
fizinius ir juridinius asmenis bei kitas organizacijas. Fiziniai asmenys
patys gali sudaryti banko sàskaitos sutartá, jeigu jiems jau suëjo 18 metø
arba iki to laiko jie yra sudaræ santuokà, arba ástatymø nustatyta tvarka
pripaþinti veiksniais (emancipuotais) (CK 2.5, 2.9 str.). Uþ nepilname-
èius iki 14 metø sandorius, taip pat ir banko sàskaitos sutartá, gali suda-
ryti jø vardu tëvai arba globëjai (CK 2.7 str. 1 d.). Kadangi naudojantis
banko sàskaita gali bûti atliekama daug operacijø, bet kokie veiksmai
vykdant sutartá turi bûti atliekami taip pat veiksnaus asmens, todël ne-
pilnameèiams iki 14 metø banko sàskaitos sutartis nëra itin patogi
priemonë.
Nepilnameèiai nuo 14 iki 18 metø jau turi teisæ patys padëti indë-
lius335 á kredito ástaigas ir jais disponuoti. Taèiau CK numato tik apskri-
tai tokià teisæ, jos ágyvendinimo detales turëtø nustatyti kiti teisës aktai
(CK 2.8 str. 4 d.). Atsiþvelgiant á tai, jog ástatymas fizinio asmens visiðko
veiksnumo nesieja su 14 metø sukaktimi, teisës aktai gali numatyti tam
tikrus apribojimus disponuoti indëliais kredito ástaigose nepilname-
èiams nuo 14 iki 18 metø, pavyzdþiui, riboti sumas, kurias per tam tikrà
laikotarpá nepilnametis turi teisæ savarankiðkai (be tëvø ar rûpintojø
sutikimo) panaudoti.
Juridiniai asmenys banko sàskaitos sutartá sudaro per savo orga-
nus, ágaliotus darbuotojus. Priklausomai nuo to, ar juridinis asmuo yra
privatus, ar vieðasis, skiriasi teisinës pasekmës, jeigu banko sutartá val-
dymo organai sudarë paþeisdami savo kompetencijà (CK 2.83 ir 2.84
str.). Apribojimus gali nustatyti ir ástatymai336. Banko sàskaitos sutartis,
pagal kurià atidaroma speciali sàskaita steigiamo juridinio asmens da-
335
Nors CK indëliu tiesiogiai vadina tik pinigø sumà, perduotà kredito ástaigai pagal
banko indëlio sutartá (CK 6.892 str. 1 d.), nëra kliûèiø ðià sàvokà 2.8 str. iðplësti taip, jog
ji apimtø ir bet kokias kitas sumas kredito ástaigose, taigi ir lëðas sàskaitoje, atidarytoje
pagal banko sàskaitos sutartá. Paþymëtina, kad kituose ástatymuose indëlis taip ir supran-
tamas, pavyzdþiui, Finansø ástaigø ástatymo 2 str. 16 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–
3891.
336
Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondø ástatymo 9 str. 1
d. 1 p. // Valstybës þinios. 1996. Nr. 32–787.
553
lyviø ámokoms kaupti, gali bûti sudaroma iki juridinio asmens áregistra-
vimo. Tokiu atveju steigiamam juridiniam asmeniui atstovauja steigimo
dokumentuose nurodyti asmenys337.
Kaip nurodo CK 6.913 straipsnio 1 dalis, kita sutarties ðalis yra
bankas. Finansø ástaigø ástatymas teisæ priimti indëlius (taip pat pinigus
pagal banko sàskaitos sutartá) ir kitas gràþintinas lëðas ið neprofesiona-
liø rinkos dalyviø suteikia kredito ástaigoms338. Bankø veiklà ðiuo metu
reguliuoja Bankø ástatymas339.
Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Sudaræs banko sàskaitos sutartá
bankas privalo klientui atidaryti sàskaità. Á ðià sàskaità bankas privalo
áskaityti pinigø sumas, kurias klientui perveda kiti asmenys arba pats
klientas ið kitos savo sàskaitos. Kaip minëta, klientui pervedamos lëðos
patenka á paties banko korespondentinæ sàskaità kitame banke, tada
bankas atitinkamai padidina áraðà kliento sàskaitoje. Tam, kad bankas
galëtø atlikti ðá veiksmà, lëðø pervedimo dokumentuose (parengiamuo-
se kliento arba jo skolininko, gavusio nurodymus ið kliento) turi bûti
sukaupta pakankamai informacijos apie galutiná lëðø gavëjà, pavyzdþiui,
kliento vardas ir pavardë arba pavadinimas, banko sàskaitos numeris.
Bankas taip pat ásipareigoja ávykdyti kliento nurodymus dël sàskai-
toje esanèiø lëðø – iðmokëti grynais, pervesti á kità kliento sàskaità arba
tretiesiems asmenims, atlikti kitas operacijas, kurias numato ástatymai,
kiti teisës aktai, bankininkystës paproèiai (CK 6.916 str.). Paprastai
bankas mokëjimus vykdo tik tuo atveju, jeigu sàskaitoje netrûksta lëðø,
taèiau ðalys gali susitarti ir prieðingai, tada jau bankas tampa kredito-
riumi, o klientas – skolininku (CK 6.918 str.). Uþ ðias operacijas klien-
tas privalo sumokëti bankui banko nustatytus mokesèius (CK 6.919
str.). Apie ðiuos mokesèius klientas turi bûti informuojamas ið anksto,
aiðkia forma340. Banko ir kliento reikalavimai, kylantys dël palûkanø
337
Pavyzdþiui, Akciniø bendroviø ástatymo 9 str. 6 d., 10 str. 5 d., 11 str. 1 d. // Vals-
tybës þinios. 2000. Nr. 64–1914. Taèiau, pavyzdþiui, steigiant finansø ástaigà sàskaita
atidaroma steigëjø vardu. Þr. Finansø ástaigø ástatymo 27 str. 2 d. // Valstybës þinios.
2002. Nr. 91–3891.
338
Finansø ástaigø ástatymo 2 str. 16, 17 d., 3 str. 4 d. 1 p. // Valstybës þinios. 2002.
Nr. 91–3891.
339
340
Savaime suprantama, ðiuos mokesèius, kaip ir kitas standartines sàskaitø tvarky-
mo sàlygas, bankas turi teisæ keisti. Taèiau sutarties sàlygos, kurios nesuteikia klientui
teisës nutraukti sutarties pakeitus tam tikras standartines sàlygas, gali bûti laikomos
nesàþiningomis ir pripaþástamos negaliojanèiomis.
554
mokëjimo, atlyginimo uþ operacijas, gali pasibaigti áskaitymo bûdu (CK

6.921 str.). Taip pat klientas turi bûti informuojamas apie kitas sàskai-
tos tvarkymo sàlygas – periodiná sàskaitos tvarkymo mokestá (jeigu toks
nustatomas), operacijø ávykdymo terminus ir kt. Nustatydamas (taip pat
vëliau keisdamas) standartines sàskaitø tvarkymo sàlygas bankas priva-
lo vengti nesàþiningø, nepagrástai kliento teises ribojanèiø, nebûdingø
bankinei praktikai, akivaizdþiai paþeidþianèiø sutarties ðaliø lygybæ sà-
lygø.
Sudarydamas sutartá ir vykdydamas jà bankas privalo tinkamai nu-
statyti kitos sutarties ðalies ir lëðomis sàskaitoje disponuojanèio asmens
tapatybæ. Jeigu klientui atstovauja kitas asmuo arba jeigu klientui teises
ir pareigas sukuria jo valdymo organas, jo narys, steigimo dokumentuo-
se nurodytas asmuo, privalu nustatyti, ar toks asmuo turi teisæ sudaryti
sutartá, disponuoti lëðomis – pareikalauti ágaliojimo ar kitø dokumentø.
Daþniausiai tokie dokumentai pateikiami sudarant banko sàskaitos su-
tartá. Klientas privalo informuoti bankà, jeigu atðaukiami iðduoti ágalio-
jimai, pasikeièia juridinio asmens valdymo organø nariai, taip pat jeigu
pasikeièia asmeniniai duomenys (adresas ir kt.), prieðingu atveju jam
gali tekti nuostoliø atsiradimo rizika. Disponuodamas lëðomis klientas
pateikia bankui nustatytos formos uþpildytus dokumentus (pvz., mokë-
jimo pavedimus)341. Bankas patikrina, ar dokumentus pasiraðë ágaliotas
asmuo. Elgdamasis nelabai rûpestingai bankas rizikuoja atsakyti klien-
tui uþ jo patirtus nuostolius. Reikalavimà nustatyti kliento ir jo atstovo
tapatybæ numato ir ástatymai pinigø plovimo prevencijos tikslais342.
Klientas taip pat turi teisæ nurodyti, jog lëðos ið sàskaitos gali bûti nura-
ðomos pagal treèiojo asmens reikalavimà (CK 6.915 str. 2 d.). Pavyz-
dþiui, taip galima atsiskaityti uþ nuolat teikiamas komunalines, teleko-
341
Ðaliø susitarimu nurodymai bankui gali bûti perduodami ir elektroniniu bûdu. Þr.
CK 6.915 str. 3 d. Tokie nurodymai, pavyzdþiui, gali bûti patvirtinti elektroniniu paraðu.
Þr. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymas // Valstybës þinios. 2000. Nr. 61–
1827. Taip pat þr. skyriø „Banko indëlis“.
342
Pinigø plovimo prevencijos ástatymas // Valstybës þinios. 1997. Nr. 64–1502; 2002.
Nr. 33–1255. Taip pat þr. Lietuvos banko valdybos 2002 m. spalio 24 d. nutarimà Nr. 134
„Dël Pinigø plovimo prevencijos metodiniø rekomendacijø kredito ástaigoms“ // Valsty-
bës þinios. 2002. Nr. 108–4803. Apie rekomendacijos dël dokumentø, kuriuos reikëtø
gauti ið klientø jiems atidarant sàskaitas, þr. General Guide to Account Opening and
Customer Identification. Attachment to Basel Committee publication No. 85 „Customer
due diligence for banks“ (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, aplankyta 2003–04–
14).
555
munikacijø ir kitas paslaugas. Jeigu kitaip nenurodyta banko sàskaitos

sutartyje arba kituose dokumentuose, bankas privalo besàlygiðkai vyk-
dyti tokius kliento nurodymus, todël jeigu kliento nurodytas asmuo ne-
pagrástai pateikë reikalavimà nuraðyti lëðas ir bankas já ávykdë, pretenzi-
jas reikëtø pareikðti ne bankui, o asmeniui, kurá nurodë klientas. Klien-
tas gali apriboti tokio treèiojo asmens teises – numatyti maksimalias
sumas, kurias leidþiama nuraðyti. Su tokiu apribojimu sutikæs bankas
privalës uþtikrinti, kad jo bûtø laikomasi.
Kadangi lëðos sàskaitoje priklauso klientui, bankas privalo uþtik-
rinti neribotà disponavimà jomis (CK 6.913 str. 3 d., 6.926 str.). Iðimtis
gali nustatyti ástatymai (pvz., lëðos banko sàskaitoje areðtuojamos) arba
banko sàskaitos sutartis. Klientas bet kuriuo metu turi teisæ pateikti
bankui nurodymà pervesti sàskaitoje esanèias lëðas, atlikti kitas opera-
cijas. Bankas, laikydamasis ið anksto paskelbtø operacijø vykdymo ter-
minø343, privalo ávykdyti kliento nurodymà. Kliento nurodymà privalu
vykdyti taip, kad tai geriausiai atitiktø kliento interesus (pvz., kai klien-
tas perveda lëðas gavëjui, esanèiam uþsienio valstybëje, operacijos iðlai-
dos turëtø bûti kuo maþesnës, ji turëtø bûti atliekama kuo sparèiau,
atsiþvelgiant á kliento papildomus nurodymus, jeigu tokiø buvo).
Uþ lëðø likutá sàskaitoje bankas privalo klientui mokëti palûkanas,
jeigu ko kita nenumato banko sàskaitos sutartis (CK 6.920 str.). Papras-
tai ðios palûkanos yra maþesnës nei palûkanos uþ terminuotàjá indëlá.
Apie likuèius sàskaitoje, lëðø nuraðymus, áskaitymus, mokesèius,
priskaièiuotas palûkanas, kitas atliktas operacijas bankas informuoja
klientà sutartyje nustatyta tvarka – nustatytu periodiðkumu siunèiamos
ataskaitos arba suteikiama galimybë klientui su jomis susipaþinti. Sutar-
timi taip pat gali bûti nustatomas laikotarpis, per kurá klientas gali pa-
reikðti bankui pretenzijas dël nepagrástai nuraðytø lëðø, kitø neatitiki-
mø.
343
Ástatymai daþniausiai nurodo tik minimalius reikalavimus, keliamus tam tikrø
operacijø (pvz., lëðø pervedimo) terminams. Iðsamius terminus nustato bankas, laikyda-
masis ástatymø reikalavimø. Þr., pavyzdþiui, CK 6.917, 6.931, 6.933 str., Lietuvos Res-
publikos mokëjimø ástatymà // Valstybës þinios. 1999. Nr. 97–2775. Reikia paminëti, jog
CK (6.917 str.) nustato dispozityvias taisykles, kurias ðalys savo susitarimu gali pakeisti.
Taèiau atsiþvelgiant á bûtinumà nustatyti sàþiningas sàskaitø tvarkymo sàlygas ðaliø susi-
tarimas turëtø atspindëti praktines galimybes (paprastai reikalingà tokiai operacijai
atlikti laikà).
Taip pat þr. skyriø „Atsiskaitymai“.
556
Kliento sàskaità tvarkantis, jo nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lë-

ðø vykdantis bankas turi itin iðsamià informacijà apie kliento veiklà.
Siekdamas apsaugoti kliento interesus CK ápareigoja bankà saugoti
duomenis apie klientà, jo sàskaità, indëlá, atliekamas operacijas344. Pa-
slaptimi gali bûti laikomi ávairûs duomenys apie klientà, kuriuos jis pa-
teikë bankui siekdamas sudaryti ir sudaræs sutartá, duomenys apie sà-
skaitos bûklæ, atliktas operacijas, net ir apie patá sàskaitos buvimo fak-
tà. Kitiems asmenims tokia informacija gali bûti atskleidþiama tik ásta-
tymø nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.925 str.). Tokie ástatymai turi
numatyti informacijos teikimo pagrindus bei tvarkà345. Banko sàskaitos
sutarties nutraukimas negali bûti laikomas banko paslapties pabaigos
pagrindu. Banko paslaptimi nelaikytini duomenys apie klientà, sàskaità,
jeigu ðie duomenys yra vieðai skelbiami (pvz., kliento sàskaitos rekvizi-
tai raðtuose, kituose dokumentuose). Tam tikrais atvejais banko paslap-
tis gali bûti atskleidþiama paties banko interesams apsaugoti, pavyz-
dþiui, kai bankas siekia iðieðkoti ið kliento lëðas uþ sàskaitoje suteiktà
kredità, reikia atskleisti duomenis apie atliktas operacijas kliento sà-
skaitoje.
Lëðø nuraðymas ið banko sàskaitos. CK átvirtina grieþtà taisyklæ –
lëðos ið sàskaitos gali bûti nuraðomos tik esant tvirtam pagrindui –
kliento nurodymu, teismo sprendimu, kitais ástatymø arba banko sà-
skaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str.). Pavyzdþiui, sutar-
timi klientas duoda sutikimà nuraðyti lëðas, jeigu negràþinamas kreditas
bankui, ir pan. Sutartyje taip pat gali bûti aptariamas klausimas dël
klaidingai á sàskaità áskaitytø sumø nuraðymo tvarkos. Kadangi gali bûti
pateikiamas ne vienas nurodymas (tiek kliento, tiek kitø asmenø, pvz.,
teismo), ástatymas nustato lëðø nuraðymo eiliðkumà – lëðos nuraðomos
pagal dokumentø gavimo kalendoriná eiliðkumà, jeigu sàskaitoje yra
pakankamai lëðø ir jeigu ástatymai nenustato kitos tvarkos (CK 6.923
str. 1 d.).
Jeigu lëðø neuþtenka, skolininkas ápareigojamas nurodyti lëðas nu-
raðyti tokia tvarka: pirmiausia pagal vykdomuosius dokumentus dël þa-
344
Dël duomenø apie fizinius asmenis apsaugos taip pat þr. CK 2.23 str., Asmens
duomenø teisinës apsaugos ástatymà // Valstybës þinios. 1996. Nr. 63–1479; 2003. Nr. 15–
597.
345
Þr., pavyzdþiui, Pinigø plovimo prevencijos ástatymo 12 str. // Valstybës þinios.
1997. Nr. 64–1502; 2002. Nr. 33–1255.
557
los, padarytos suþalojus sveikatà arba atëmus gyvybæ, atlyginimo ir ið-

laikymo iðieðkojimo; antra – pagal vykdomuosius dokumentus dël ið-
mokø, kylanèiø ið darbo ir autoriniø sutarèiø; treèia – mokëjimai á vals-
tybës, savivaldybiø ir socialinio draudimo biudþetus; ketvirta – pagal
vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams paten-
kinti; galiausiai – pagal kitus mokëjimo dokumentus kalendorinio eilið-
kumo tvarka (CK 6.923 str. 2 d.). Kaip matyti, ðiø reikalavimø laikymàsi
privalo uþtikrinti skolininkas (klientas) pateikdamas nurodymus ban-
kui. Taèiau lëðø nuraðymà vykdymo proceso, bankroto ir kitais atvejais
reglamentuoja kiti ástatymai346 (CK 6.923 str. 4 d.).
Banko atsakomybë. Banko ir kliento tarpusavio santykiams bûdin-
ga tai, jog klientas, pasitikëdamas banku, perveda lëðas á sàskaità, pave-
da bankui atlikti tam tikras operacijas. Bankui tenka pareiga rûpestin-
gai ir sàþiningai vykdyti kliento nurodymus, atlikti kitus veiksmus pagal
banko sàskaitos sutartá laikantis aukðèiausiø profesinës veiklos standar-
tø (CK 256 str. 3 d.347). Uþsiimdamas profesine veikla bankas atsako uþ
maþiausià klaidà arba neapsiþiûrëjimà, civilinæ atsakomybæ lemia bet
kokia banko kaltës forma (per maþas atidumas, klaida ir t. t.)348. Banko
atsakomybës ypatumus taip pat lemia ypatinga kliento padëtis. Daþ-
niausiai klientas banko sàskaitos sutartá sudaro prisijungimo bûdu, ma-
þai átakos jis turi nustatant sutartines sàlygas, todël reikia ávertinti, ar
banko vienaðaliðkai nustatytos, pavyzdþiui, atsakomybës sàlygos yra sà-
þiningos kliento atþvilgiu. Galiausiai bankai naudojasi ypatingu visuo-
menës pasitikëjimu, veiksminga ir stabili bankø veikla yra svarbus vals-
tybës finansø sistemos ramstis.
Jau minëta, kad bankas privalo tinkamai supaþindinti klientà su vi-
somis jam taikomomis sutarties sàlygomis, áskaitant papildomus doku-
mentus, neátrauktus á patá banko sàskaitos sutarties tekstà (standartines
sàskaitø tvarkymo sàlygas ir pan.). Jeigu su tam tikromis sàlygomis
klientas nebuvo supaþindintas arba nebuvo sudaryta galimybë su to-
kiomis sàlygomis susipaþinti, bankas netenka teisës pareikðti atsikirtimø
346
Pavyzdþiui, CPK 689 str. 5 d.
347
Taip pat þr.: A. Norkûnas. Kaltë kaip civilinës atsakomybës pagrindas // Jurispru-
dencija. 2002. Nr. 28(20), p. 116.
348
Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartá civilinëje bylo-
je UAB „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–1345/2000, kat. 43 // Teismø praktika.
2001. Nr. 15; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 13 d. nutartá civilinëje
byloje A. Tokhadze v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–645/2001, kat. 58.
558
pagal ðias sàlygas. Be to, árodinëjimo, jog klientas susipaþino arba turë-
jo galimybæ susipaþinti su tam tikromis sàlygomis, naðta tenka bankui.
CK atskirai aptaria tam tikrø banko pareigø neávykdymo teisines
pasekmes – jeigu bankas nepriima lëðø á kliento sàskaità, nuraðo jas be
pagrindo arba nevykdo kliento nurodymø dël disponavimo sàskaitoje
esanèiomis lëðomis, jis privalo mokëti banko sàskaitos sutartyje nustaty-
tas palûkanas, o jeigu jos nenustatytos – kodekso 6.210 straipsnyje nu-
rodytas palûkanas. Kliento patirti nuostoliai atlyginami tiek, kiek jø
nepadengia palûkanos349.
Banko ir kliento tarpusavio santykiai vykdant pareigas turi bûti pa-
grásti ðaliø bendradarbiavimu. Todël jeigu, pavyzdþiui, klientas nevykdo
savo pareigø arba ne itin rûpestingai informuoja bankà, kitaip nesudaro
tinkamø sàlygø bankui vykdyti savo pareigas, banko atsakomybë gali
bûti maþinama arba jis ið viso gali bûti atleidþiamas nuo atsakomybës,
pavyzdþiui, jeigu pats klientas sudarë galimybæ kitiems asmenims susi-
paþinti su banko paslaptá sudaranèia informacija (atskleidþia slaptaþo-
dþius, kodus, kuriais naudojantis galima suþinoti ávairius duomenis apie
sàskaità, atliktas operacijas), taip pat kai klientas neinformuoja banko
asmenø, ágaliotø veikti kliento vardu, ágaliojimø atðaukimà, klientas
neteisingai nurodo savo sàskaitos duomenis mokëtojui ir t. t. (CK 6.259
str.).
Sutarties nutraukimas. Banko sàskaitos sutarties nutraukimo tvar-
ka specialiai reglamentuojama ástatymu. Pagal CK 6.927 straipsná klien-
tas turi teisæ nutraukti sutartá bet kuriuo metu, o bankui tokia teisë su-
teikiama dviem atvejais – kai lëðø sàskaitoje sumaþëja iki nustatytos
sumos ir per vienà mënesá nuo banko praneðimo klientas jos nepapildo,
taip pat kai daugiau kaip metus nebuvo atliekamos jokios su sàskaita
susijusios operacijos (ir jeigu sutartis nenustato ko kita). Visais ðiais
atvejais kreiptis á teismà ir reikalauti nutraukti sutartá nëra bûtina.
Nutraukus banko sàskaitos sutartá sàskaita uþdaroma, taèiau klien-
to prievolës, kylanèios ið suteikto kredito sàskaitoje, iðlieka.
Banko sàskaitø rûðys. Banko sàskaitø rûðys gali bûti skirstomos
pagal ávairius kriterijus, pagal klientà fiziniam asmeniui arba juridiniam
asmeniui gali bûti atidarytos sàskaitos, tada gali skirtis ágaliotø dispo-
nuoti lëðomis asmenø paskyrimas, skirtingi reikalavimai gali bûti tai-
komi ir paèiai banko sàskaitos sutarèiai, jeigu klientas laikomas vartoto-
349
559
ju. Fiziniø asmenø vardu atidarytos sàskaitos gali bûti skirtingai tvar-
komos atsiþvelgiant á tai, ar jiems jau suëjo 18 metø. Sàskaitos gali bûti
atidaromos vieno, dviejø arba daugiau asmenø (pvz., partneriø) vardu.
Pastaruoju atveju banko sàskaitos sutartyje arba kituose dokumentuose
turëtø bûti aptarta, kurie asmenys turi teisæ disponuoti sàskaitoje esan-
èiomis lëðomis arba ðià teisæ ágyvendinti gali tik visi sàskaitos savininkai
kartu. Pagal sàskaitos tikslà gali bûti skiriamos tam tikros specifinës
sàskaitø rûðys – kaupiamoji sàskaita steigiamo juridinio asmens kapita-
lui kaupti, korespondentinë sàskaita, kurià bankas atidaro kitam ban-
kui. Ástatymai numato kità specifinæ sàskaità – depozitinæ, paprastai
skirtà kitø asmenø ámokoms kaupti350. Ástatymai nedraudþia bankams
nustatyti ir kitokiø rûðiø sàskaitas bei skirtingas tokiø sàskaitø tvarkymo
sàlygas.
1. Kas yra banko sàskaitos sutartis?
2. Ar ði sutartis yra konsensualinë, ar realinë?
3. Ar tai yra vieðoji sutartis?
4. Kas yra pervestø á bankà lëðø savininkas?
5. Ar ðaliø santykiai pagal sutartá yra paskolø pobûdþio?
6. Kokia forma sudaroma sutartis?
7. Kokia yra banko atsakomybës klientui specifika?
8. Kokia yra sutarties nutraukimo tvarka?
9. Kokios yra banko sàskaitø rûðys?
350
CPK 101 str., 563 str., CK 6.56 str. ir kt. Paþymëtina, jog CK 6.56 str. 8 d. siekia-
ma uþtikrinti lëðø depozitinëje sàskaitoje saugumà, taèiau, kaip jau minëta, sàskaitose
paþymimas banko ásipareigojimo klientui dydis, tuo tarpu banko kreditoriai reikalavimus
nukreipia á paties banko turtà (pvz., lëðas korespondentinëse sàskaitoje), kurio lëðos,
esanèios depozitinëje sàskaitoje, neiðskirtos. Taèiau jeigu bankas turi depozitinæ sàskaità
kitame banke, toks atskyrimas ámanomas.
560
53 skirsnis. ATSISKAITYMAI
Vykdydamas pinigines prievoles skolininkas kreditoriui privalo

perduoti tam tikrà pinigø sumà. Tai jis gali padaryti ir perduodamas
grynuosius pinigus (banknotus, monetas), ir atsiskaitydamas negrynai-
siais pinigais. Grynieji pinigai naudojami ðaliø susitarimu nustatyta
tvarka (taip pat atsiþvelgiant á teisës aktus, reglamentuojanèius kasos
operacijas), negrynaisiais pinigais atsiskaitoma pagal CK bei kitus ásta-
tymus351. Atsiskaitoma valiuta, kurià pasirenka ðalys ir kuria yra lei-
dþiami atsiskaitymai atitinkamoje valstybëje. Atsiskaitydamos negrynai-
siais ðalys gali vykdyti piniginæ prievolæ pasinaudodamos mokëjimo pa-
vedimu, akredityvu, èekiu ar kitais ástatymø nustatytais mokëjimo bû-
dais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais leidþia sumaþinti perduodamø
pinigø vagystës ir pametimo rizikas. Atsiskaitymas akredityvais uþtikri-
na, jog pinigai bus perduoti tik tada, kai ágaliotam bankui bus pateikti
nustatyti dokumentai (pvz., krovinio vaþtaraðtis).
Atsiskaitant grynaisiais pinigais savarankiðkø atsiskaitymø santykiø
neatsiranda, perduodamas grynuosius pinigus skolininkas vykdo pinigi-
næ prievolæ, kylanèià ið pirkimo–pardavimo, paslaugø teikimo ar kitos
sutarties arba atsiradusià kitu ástatymo numatytu pagrindu (pvz., dël
padarytos þalos), kreditoriui.
Negrynaisiais pinigais paprastai atsiskaitoma per bankà arba kità
kredito ástaigà. Fizinis arba juridinis asmuo, turëdamas sàskaità, atida-
rytà pagal banko sàskaitos sutartá, turi teisæ duoti bankui nurodymà
pervesti lëðas ið sàskaitos á kità to paties asmens sàskaità arba treèiajam
asmeniui, taip pat duoti nurodymà atlikti kità operacijà, kurià numato
ástatymai, kiti bankø veiklos teisës aktai, bankininkystës paproèiai, jeigu
banko sàskaitos sutartis nenumato ko kita (CK 6.916 str.)352. Jei skoli-
ninkas nurodo savo bankui pervesti tam tikrà pinigø sumà kreditoriui,
351
CK 6.929 ir 6.930 str., Mokëjimø ástatymas // Valstybës þinios. 1999. Nr. 97–2775.
352
Iðsamiau þr. skyriø „Banko sàskaita“.
561
pervedus lëðas kreditoriaus bankas tampa ásipareigojæs kreditoriui. Tai-

gi skolininkas ávykdo savo piniginæ prievolæ kreditoriui, kuris, pavyz-
dþiui, gali reikalauti, kad jo bankas pinigø sumà iðmokëtø grynaisiais
arba pervestø kitam asmeniui. Èia lëðos sàskaitose atlieka pinigø, kaip
mokëjimo priemonës, funkcijà.
Taigi atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiðki atsi-
skaitymo santykiai ir jø dalyviu tampa bent vienas bankas, kuris nėra
prievolës, vykdomos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dalyvis. Pagrin-
du atsiskaityti gali bûti ávairios prievolës, kylanèios ir ið sutartiniø (pvz.,
pirkimo–pardavimo), ir ið nesutartiniø (pvz., dël þalos padarymo) san-
tykiø.
53.2. Atsiskaitymai mokëjimo pavedimais
Kliento mokëjimo pavedimø dël sàskaitoje esanèiø lëðø vykdymas

yra svarbi banko pareiga pagal banko sàskaitos sutartá. Pagal mokëtojo
pavedimà bankas ásipareigoja pervesti tam tikrà sumà ið mokëtojo sà-
skaitos á kità sàskaità tame paèiame arba kitame banke (CK 6.931 str. 1
d.). Lëðø gavëjas gali bûti tiek pats mokëtojas (pervedantis savo lëðas ið
vienos sàskaitos á kità), tiek bet kuris kitas asmuo, kuriam mokëtojas
vykdo prievolæ353. Lëðø pervedimo terminai nustatomi ástatymu arba
ástatymø nustatyta tvarka, trumpesni terminai gali bûti numatomi ðaliø
susitarimu banko sàskaitos sutartyje arba banko veiklos taisyklëse.
Norëdamas disponuoti sàskaitoje esanèiomis lëðomis (pervesti ki-
tam asmeniui ir pan.) mokëtojas pateikia bankui nustatytos formos do-
kumentà – mokëjimo pavedimà. Ðio dokumento turinio ir formos reika-
lavimus nustato ástatymai ir banko veiklos taisyklës (CK 6.932 str. 1 d.).
Reikia pateikti tiek duomenø, jog bankas galëtø ávykdyti mokëjimà.
Mokëjimo pavedimas gali bûti pateikiamas raðtu, taèiau gali bûti per-
duodamas bankui elektroninëmis, taip pat kitomis abiem ðalims priim-
tinomis priemonëmis. Tokiomis pat priemonëmis gavëjo bankas gali
informuoti gavëjà apie jam pervestà pinigø sumà arba sutartu periodið-
kumu pateikti duomenis apie sàskaitos bûklæ.
353
Lëðø gavëjo bankas, sàskaitos numeris, kitos reikalingos mokëjimui ávykdyti deta-
lës paprastai mokëtojui pateikiamos ið anksto – sutartyje, kituose dokumentuose. Nesant
aiðkaus ar numanomo kreditoriaus sutikimo priimti mokëjimà á banko sàskaità, mokëji-
mas gali bûti laikomas ir tinkamai neávykdytu.
562
Atsiskaitymas gali vykti viename banke, kai mokëtojo ir gavëjo sà-

skaitos yra tame paèiame banke. Tokiu atveju bankas, gavæs mokëtojo
nurodymà, nuraðo lëðas ið mokëtojo sàskaitos ir áskaito atitinkamà pini-
gø sumà á gavëjo sàskaità. Jei mokëtojo ir gavëjo sàskaitos yra skirtin-
guose bankuose, mokëtojo bankas turi pervesti mokëtojo nurodytà pi-
nigø sumà gavëjo bankui. Mokëtojo bankas gali pasinaudoti esamais
korespondentiniais ryðiais su gavëjo banku, pavyzdþiui, mokëtojo ban-
kas turi savo sàskaità gavëjo banke. Nuo ðios sàskaitos gavëjo bankas
nuraðo pinigø sumà ir áskaito jà á gavëjo sàskaità. Jeigu abu bankai yra
vienos atsiskaitymø sistemos (valdomos treèio komercinio banko, cent-
rinio banko ir pan., kurioje centralizuotai vykdomi mokëjimo pavedi-
mai tarp sistemos dalyviø) dalyviai, gali bûti mokama per ðià sistemà.
Nesant specialiø mokëtojo nurodymø, mokëtojo bankas, atsiþvelgda-
mas á kliento interesus, parenka, per kokius bankus, atsiskaitymø siste-
mas bus mokama. Tam, kad mokëtojo bankas galëtø pervesti lëðas ga-
vëjo bankui, mokëtojo bankas taip pat pateikia mokëjimo pavedimà
tarpiniam bankui (ðis savo ruoþtu perveda lëðas toliau, kol galutinis
mokëjimo pavedimas pasiekia gavëjo bankà) arba tiesiogiai gavëjo
bankui. Gavëjo bankas, kuriam mokëtojo bankas pervedë pinigø sumà,
nurodydamas, jog ði suma turi bûti áskaityta á konkretaus gavëjo sàskai-
tà, tampa ásipareigojæs gavëjui. Jeigu atsiskaitoma valiuta, kuri nëra
mokëtojo banko ar gavëjo banko buvimo vietos valstybës valiuta, tikëti-
na, jog mokëjimui ávykdyti bus panaudoti korespondentiniai bankai
mokëjimo valiutos valstybëje.
Siekiant nustatyti, ar mokëtojas tinkamai ávykdë prievolæ gavëjui,
reikia ávertinti, ar mokëjimas yra ávykdytas. Tam, kad galëtø ávykdyti
savo prievolæ gavëjui pervesdamas pinigus per bankà, mokëtojas turi
turëti reikiamà pinigø sumà savo sàskaitoje ir pateikti mokëjimo pave-
dimà savo bankui. Gavëjas siekia, jog ði pinigø suma bûtø áskaityta á jo
sàskaità banke. CK 6.933 straipsnis nurodo, jog bankas, priëmæs mokë-
jimo pavedimà, privalo pervesti nurodytà pinigø sumà gavëjo bankui.
Gavëjo bankas tokià sumà perveda á gavëjo sàskaità. Apie tai, kad pa-
vedimas ávykdytas, bankas privalo nedelsdamas praneðti mokëtojui, kai
ðis pareikalauja.
Kadangi mokëtojas, vykdydamas piniginæ prievolæ gavëjui, pasitel-
kia kitus asmenis (bankus), kuriuos paprastai pasirenka jis pats, mokë-
tojas turëtø prisiimti ir atsakomybæ bei rizikà uþ ðiø asmenø veiksmus.
Todël jeigu mokëtojo bankas uþdelsia ávykdyti mokëtojo pavedimà,
563
mokëtojas gali bûti laikomas tinkamai neávykdþiusiu savo prievolës ga-

vëjui. Tuo tarpu gavëjo bankà paprastai pasirenka gavëjas, todël jam
gali tekti gavëjo banko nemokumo rizika, taip pat jam tenka prisiimti
nuostolius, kurie atsiranda, jeigu gavëjo bankas netinkamai vykdo savo
ásipareigojimus, pavyzdþiui, delsia áskaityti á gavëjo sàskaità lëðas. Lie-
tuvos Respublikos mokëjimø ástatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta,
jog kai mokëtojas ir gavëjas turi sàskaitas tame paèiame banke, mokë-
jimo pavedimas laikomas ávykdytu, kai lëðos áraðomos á gavëjo sàskaità.
Jei mokëtojo ir gavëjo sàskaitos skirtinguose bankuose, mokëjimo pa-
vedimas laikomas ávykdytu, kai mokëtojo bankas perveda lëðas gavëjo
bankui. Ávykdþius mokëjimo pavedimà baigiasi mokëtojo piniginë prie-
volë. Mokëtojo bankas taip pat atsako mokëtojui uþ kito banko, pasi-
telkto mokëjimo pavedimui ávykdyti, veiksmus, taèiau kitokios taisyklës
gali bûti nustatytos ástatymu arba sutartimi (CK 6.934 str. 2 d.).
Jeigu bankas neávykdo arba netinkamai ávykdo mokëjimo pavedi-
mà, taikomos bendrosios sutartinës civilinës atsakomybës taisyklës (CK
6.934 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad bankas privalo atlyginti mokëtojui jo
patirtus nuostolius, sumokëti netesybas, jeigu jos buvo nustatytos. Jeigu
uþdelsiama ávykdyti mokëjimo pavedimà arba áskaityti á gavëjo sàskaità
lëðas, atitinkamai mokëtojui arba gavëjui mokamos palûkanos (CK
6.934 str. 3 d., 6.210 str.). Be to, atsiþvelgdami á bankø veiklos ypatumus
ir reikðmæ valstybës finansø sistemai bankai privalo laikytis aukðtø pro-
fesinës veiklos standartø, t. y. banko atsakomybë iðkyla esant ir nedide-
lei banko klaidai354.
53.3. Atsiskaitymai akredityvais
Jei sutarties ðalys gerai nepaþásta viena kitos, o sutartis yra labai
vertinga, gali bûti rizikinga pasikliauti vien kitos ðalies mokumu. Pavyz-
dþiui, pardavëjas siekia gauti pinigus uþ prekes ne vëliau kaip iki prekiø
iðsiuntimo, o pirkëjas pageidauja mokëti ne anksèiau. Ðie klausimai gali
bûti iðsprendþiami atidarius akredityvà. Daugiausia naudojamasi do-
kumentiniais akredityvais – pardavëjui uþtenka bankui pateikti prekiø
iðsiuntimo arba kitus nustatytus dokumentus ir apmokëjimas uþ prekes
yra uþtikrinamas. Atsiskaitymai akredityvais paplitæ vykdant tarptauti-
nio prekiø pirkimo–pardavimo sutartis.
354
Iðsamiau þr. skyriø „Banko sàskaita“.
564
Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaræs akredityvà ir veikiantis

mokëtojo praðymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas),
ásipareigoja sumokëti lëðø gavëjui arba akceptuoti ir apmokëti ásakomà-
já vekselá, iðraðytà lëðø gavëjo, arba ágalioja kità (vykdantájá) bankà su-
mokëti pinigus lëðø gavëjui arba akceptuoti ir suëjus mokëjimo termi-
nui apmokëti ásakomàjá vekselá, arba ágalioja kità bankà pirkti doku-
mentus, jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sàlygas (CK
6.935 str. 1 d.)355. Apmokëjimas pagal akredityvà vyksta tiesiogiai pini-
gais arba bankui akceptuojant ir apmokant ásakomàjá vekselá, iðraðytà
lëðø gavëjo.
Norëdamos atsiskaityti akredityvais ðalys tai nurodo sudaromoje
(pvz., pirkimo–pardavimo) sutartyje. Joje turëtø bûti nurodoma, per
kurá laikà atidaromas akredityvas – nedelsiant, per tam tikrà laikotarpá
ir kt., koks akredityvas turi bûti atidarytas (atðaukiamas arba neatðau-
kiamas). Pardavëjas (lëðø gavëjas) gali reikalauti, kad akredityvà patvir-
tintø gavëjo bankas.
Vadovaudamasis ðiomis sutarties sàlygomis pirkëjas arba kitas as-
muo, privalantis ávykdyti mokëjimà, pateikia praðymà savo bankui
(bankui emitentui) iðleisti (atidaryti) dokumentiná akredityvà. Apie tai
bankas emitentas gali informuoti tiesiogiai gavëjà, taèiau daþniausiai
informuojamas gavëjo bankas, jis savo ruoþtu apie tai praneða gavëjui.
Ðiuo atveju gavëjo bankas veikia tik kaip praneðantis bankas, jis neturi
savarankiðkø piniginiø prievoliø, kylanèiø ið akredityvo, gavëjui. Gavë-
jas iðsiunèia pirkëjui prekes arba atlieka kitus nustatytus veiksmus ir
akredityve nurodytus dokumentus pateikia apie akredityvà praneðusiam
bankui ar bankui emitentui, bankas emitentas patikrina, ar dokumentai
atitinka akredityvo sàlygas, ir privalo gavëjui sumokëti akredityve nuro-
dytà pinigø sumà (arba akceptuoti ir apmokëti gavëjo iðraðytà ásakomàjá
vekselá). Dokumentai ið gavëjo nepriimami, jeigu gavëjas juos pateikia
vëliau negu nustatyta akredityvo sàlygose, t. y. kai akredityvas jau uþda-
rytas.
355
Akredityve gali bûti nurodoma, jog yra taikomos Tarptautiniø prekybos rûmø pa-
rengtos unifikuotos dokumentiniø akredityvø taisyklës – Uniform Customs and Practice
for Documentary Credits UCP 500 (ðiuo metu galioja 1993 m. Parengta redakcija). Neat-
mestina galimybë ðias taisykles taikyti ir kaip nusistovëjusius tarptautinës prekybos pa-
proèius, nors ne visi autoriai su tuo sutinka. Þr., pavyzdþiui: Sattelhak G. Payment
Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in Interna-
tional Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999, p. 168.
565
Akredityvai skirstomi á atšaukiamus ir neatšaukiamus.

Atšaukiamą akredityvą bankas emitentas gali bet kuriuo metu pa-
keisti arba panaikinti ið anksto lëðø gavëjo neáspëjæs (CK 6.936 str. 1
d.). Taigi toks akredityvas nëra palankus lëðø gavëjui (pardavëjui), ku-
ris jau gali bûti patyræs tam tikrø iðlaidø, susijusiø su prekiø gamyba,
saugojimu ir pan.
Neatšaukiamas akredityvas negali bûti nei pakeistas, nei panaikintas
be banko emitento, tvirtinanèiojo banko (jeigu toks yra) ir lëðø gavëjo
sutikimo (CK 6.937 str. 1 d.). Toks akredityvas yra palankesnis lëðø ga-
vëjui. Jam tereikia pateikti nustatytus dokumentus ir mokëjimas bus
ávykdytas neatsiþvelgiant á mokëtojà. Èia atsiranda banko emitento (sà-
lyginë) piniginë prievolë gavëjui356.
Neatðaukiamas akredityvas gali bûti patvirtintas ir nepatvirtintas.
Jeigu neatðaukiamas akredityvas nepatvirtintas, lëðø gavëjas doku-
mentus pateikia ir apmokëjimà gauna ið banko emitento. Tada lëðø ga-
vëjui tenka dokumentø siuntimo rizika (bankas emitentas daþnai yra
mokëtojo valstybëje). Taèiau bankas emitentas gali paskirti kità bankà
(pvz., bankà korespondentà lëðø gavëjo buvimo vietos valstybëje), kuris
priima dokumentus ir sumoka pinigus. Toks paskirtasis bankas sava-
rankiðkos piniginës prievolës gavëjui neturi, net jeigu ir priima doku-
mentus ið gavëjo. Mokëjimas atliekamas tik banko emitento vardu.
Neatðaukiamas akredityvas gali tapti patvirtintas, jeigu banko emi-
tento praðymu kitas bankas (pvz., gavëjo bankas) já patvirtina. Tokiu
atveju tvirtinantysis bankas ásipareigoja atlikti mokëjimà arba kitas ope-
racijas pagal akredityvo sàlygas. Jeigu tvirtinantysis bankas mokëjimà
atliko grieþtai pagal akredityvo sàlygas, bankas emitentas privalo jam
atlyginti iðlaidas ir sumokëti mokestá.
Jeigu kitaip nenurodyta akredityve, akredityvas laikomas neatðau-
kiamu (CK 6.937 str. 4 d.)357.
Kaip minëta, atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savaran-
kiðki atsiskaitymo santykiai. Atsiskaitant akredityvais ðis santykiø sava-
rankiðkumas itin pabrëþiamas atribojant banko pareigà sumokëti gavë-
jui (jeigu ðis pateikia akredityvo sàlygose nurodytus dokumentus) nuo
356
UCP 500 9(a) str. Taip pat þr. CK 6.940 str. 2 d.: jeigu bankas emitentas nepagrás-
tai atsisako iðmokëti lëðas gavëjui pateikus akredityvo sàlygas atitinkanèius dokumentus,
tai jis atsako lëðø gavëjui.
357
Taip pat UCP 500 6(c) str.
566
pagrindinës sutarties, kurià vykdant iðleidþiamas akredityvas. Banko,

ásipareigojusio mokëti gavëjui, nesaisto jokie reikalavimai arba atsikir-
timai, kuriuos pareiðkëjas (mokëtojas) gali turëti banko emitento ar
lëðø gavëjo atþvilgiu358.
53.4. Atsiskaitymai inkaso
Pagal CK 6.942 straipsnio 1 dalá inkaso reiðkia operacijas, kurias

atlieka bankas (instruktuojantis) su dokumentais pagal kliento pavedi-
mà turëdamas tikslà gauti apmokëjimà ir (arba) apmokëjimo akceptà
arba iðduoti dokumentus (gavæs apmokëjimà ir (arba) apmokëjimo ak-
ceptà arba kitomis sàlygomis). Ðiais veiksmais bankas siekia gauti mo-
këjimà savo klientui. Inkaso operacijos daþnai vykdomos su èekiais ir
vekseliais. Pastaruoju metu populiarëja debeto pervedimai, kai mokë-
jimà inicijuoja ne mokëtojas, o gavëjas. CK nurodo, jog atsiskaitymus
inkaso reglamentuoja ástatymai ir banko veiklos taisyklës. Inkaso ope-
racijas taip pat reglamentuoja Tarptautiniø prekybos rûmø parengtos
unifikuotos taisyklës – Uniform Rules for Collections URC 522 (ðiuo me-
tu galioja 1995 m. parengta redakcija).
Inkaso bûdinga tai, kad klientas (lëðø gavëjas) pateikia bankui
(instruktuojanèiam bankui) pavedimà gauti (inkasuoti) pinigø sumà ið
mokëtojo arba gauti sutikimà sumokëti pinigø sumà (mokëjimo akcep-
tas). Pavedimà vykdo pats instruktuojantis bankas (pvz., kai tas pats
bankas aptarnauja tiek mokëtojà, tiek gavëjà) arba pastarasis pasitelkia
kità bankà (inkasuojantá bankà), pavyzdþiui, bankà pirkëjo (mokëtojo)
buvimo vietos valstybëje, kai pirkëjas ir pardavëjas yra skirtingose vals-
tybëse. Jeigu kitaip nenumato kliento ir banko sutartis, uþ kliento neá-
vykdytà arba netinkamai ávykdytà pavedimà atsako instruktuojantis
bankas (CK 6.942 str. 3 d.).
Lëðø gavëjas, pateikdamas pavedimà, perduoda ir dokumentus,
pavyzdþiui, prekiø vaþtaraðtá, ir nurodo juos perduoti mokëtojui (mokë-
tojo bankui). Gautus ið kliento dokumentus instruktuojantis bankas
358
Þr. UCP 500 3 str. Tam tikrais iðimtiniais atvejais bankas turi sustabdyti mokëji-
mà gavëjui, pavyzdþiui, kai suþino apie gavëjo apgaulæ (mokëtojas pateikia tai árodanèius
dokumentus). Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.) German
Banking Law and Practice in International Perspective, p. 178.
567
(arba inkasuojantis bankas) pateikia mokëtojui. Jeigu dokumentai turi

bûti apmokami juos pateikus, inkasuojantis bankas turi pateikti juos
apmokëti kai tik gauna inkaso pavedimà. Jeigu dokumentai apmokami
per tam tikrà laikà, inkasuojantis bankas dokumentus turi pateikti mo-
këtojo akceptui, kai tik gauna inkaso pavedimà, o reikalavimà apmokëti
turi pareikðti ne vëliau kaip per dokumente nurodytà mokëjimo termi-
nà (CK 6.943 str. 3 ir 4 d.). Inkasuotas pinigø sumas inkasuojantis ban-
kas perduoda instruktuojanèiam bankui ir ðis jas áskaito á kliento sàskai-
tà.
Jeigu mokëtojas atsisako mokëti arba akceptuoti, inkasuojantis
bankas apie tai nedelsdamas praneða instruktuojanèiam bankui. Inst-
ruktuojantis bankas apie tai praneða klientui, o ðis turi pateikti nuro-
dymus dël tolesniø veiksmø (CK 6.944 str.). Gavëjas (klientas) gali pa-
teikti papildomus dokumentus (pvz., mokëtojas nurodë, jog tam tikrø
dokumentø trûksta) arba atðaukti pavedimà.
1. Kokie yra atsiskaitymø negrynaisiais pinigais ypatumai?
2. Kaip yra vykdomi atsiskaitymai mokëjimo pavedimais?
3. Kokios teisinës pasekmës atsiranda bankui netinkamai ávykdþius
mokëjimo pavedimà?
4. Kas yra dokumentinis akredityvas?
5. Kuo skiriasi atðaukiamas ir neatðaukiamas akredityvas?
6. Kokiu atveju neatðaukiamas nepatvirtintas akredityvas gali tapti
patvirtintu?
7. Kas yra bûdinga atsiskaitymams inkaso?
568
54 skirsnis. VIEÐAS KONKURSAS
CK vieðà konkursà reglamentuoja Ðeðtosios knygos 49 skyriaus

6.947–6.951 straipsniai.
Þodis „konkursas“ kildinamas ið lotyniðko þodþio concurrere, reið-
kianèio „rungtis“, „varþytis“, „konkuruoti“.
Civilinëje teisëje vieðas konkursas suprantamas kaip konkurso ren-
gėjo viešas pasižadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už ge-
riausiai atliktą tam tikrą darbą arba kitokį rezultatą asmeniui, kurio dar-
bas arba kitoks rezultatas pagal konkurso sàlygas bus pripaþintas nugalë-
toju, bei sumokëti paþadëtà premijà.
Konkursu taip pat pripaþástamas asmens vieðas pasiþadëjimas su-
teikti specialià teisæ uþ geriausià tam tikros teisës ágyvendinimo projek-
tà. Vieðas pasiþadëjimas ápareigoja konkurso rengëjà suteikti specialià
teisæ asmeniui, kurio projektas buvo pripaþintas geriausiu.
Pokyèiai ávairiose gyvenimo srityse natûraliai padidino ir vieðø
konkursø reikðmæ. Laisvos rinkos sàlygomis akivaizdþiai didëja techno-
logijø, medþiagø, produktø, paslaugø ir kitokiø dalykø pasiûla. Kartu
didëja ir paklausa, bûtinybë tinkamai panaudot investicijas, finansiná
turtà ir pan. Taigi vieðo konkurso rengëjas turi savo tikslus, finansines
galimybes ir pagal nustatomas tam tikras konkurso sàlygas kvieèia var-
þytis, kas geriausiai atliks tam tikrà darbà arba pasieks kitoká rezultatà.
Kitaip sakant, tokiu bûdu vieðo konkurso rengëjas naudojasi galimybe
rinktis.
Civilinës teisës reglamentuojamus vieðus konkursus reikia skirti
nuo kitø teisës ðakø reglamentuojamø konkursø. Todël patartina ne-
pamirðti CK 1.1 straipsnio ir kitø pirmojo skyriaus straipsniø nuostatø,
átvirtinanèiø civilinës teisës ðaltiniø ir jø reglamentuojamus santykius.
Pavyzdþiui, konkursas þinomas ir kaip darbo teisës institutas. Darbo
kodekso 101 straipsnis nustato, kaip konkurso bûdu asmenys skiriami á
vadovaujanèiø darbuotojø arba specialistø pareigas, kas nustato kon-
kursø tvarkà, ir pan. Taèiau akivaizdu, kad toks konkursas nëra civilinës
teisës reguliavimo dalykas.
569
Konkurso teisinio santykio dalyviai. Ástatymais neribojamas asme-

nø ratas, galintis skelbti vieðà konkursà. Ástatymø leidëjas vartoja sàvo-
kà „asmuo“ („asmens vieðas pasiþadëjimas…“). Tad vieðo konkurso
skelbëjais gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Asmuo, paskel-
bæs vieðà konkursà, praneða apie savo tikslus ir ásipareigojimus. Kon-
kurso vieðumas skatina ir tam tikra prasme garantuoja rungtyniðkumà
bei konkurencijà tarp konkurso dalyviø. Tokia pati yra ir vieðo konkur-
so dalyviø, atsiliepusiø á paskelbtà konkursà ir dalyvaujanèiø ðiose var-
þybose, padëtis. Jais pagal savo galimybes taip pat gali bûti tiek fiziniai,
tiek juridiniai asmenys.
Konkurso skelbimas. Konkurso rengëjo skelbiamas renginys yra
vieðas. Jis ir vadinamas vieðu konkursu. Taèiau jis gali bûti atviras arba
uždaras.
Atviru konkursu laikomas konkurso rengëjo pasiûlymas dalyvauti
jame visiems norintiems. Já skelbia spauda arba kitos visuomenës in-
formavimo priemonës.
Uždaro konkurso ypatybë yra ta, kad pasiûlymas dalyvauti konkurse
siunèiamas tik tam tikriems asmenims konkurso rengëjo pasirinkimu.
Tiek atviras, tiek uþdaras vieðas konkursas skelbiamas norint pasi-
ekti tam tikrà vieðà arba privatø tikslà, neprieðtaraujantá gerai moralei
ir vieðajai tvarkai (CK 6.947 str. 2, 3 d.). Taigi vieðo konkurso paskelbi-
mas yra pirminis ir svarbiausias juridinis faktas, kurio pagrindu toliau
rutuliojasi teisiniai santykiai. Bûtent konkurso, jo sàlygø paskelbimas
atveria galimybæ norintiems ir galintiems jame dalyvauti. Ði galimybë
ágyvendinama dalyvaujant paskelbtame konkurse, vykdant sàlygas, nu-
rodytas konkurso skelbime: konkurso rengëjams pateikiant projektus,
darbus ir pan.
Taèiau konkurso paskelbimo negalima vertinti kaip vieðosios ofer-
tos, t. y. pasiûlymo sudaryti sutartá su nenustatytu asmenø skaièiumi.
Konkurso paskelbimas yra vienaðalis sandoris.
Konkurso sàlygos. CK 6.4947 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
skelbiant konkursà turi bûti numatyta:
− uþduotis;
− jos ávykdymo terminas;
− atlyginimo (premijos) dydis arba suteikiama speciali teisë;
− darbø arba projektø pateikimo vieta, jø ávertimo tvarka ir laikas;
− gali bûti nurodytos ir kitos sàlygos.
570
Tai leidþia daryti iðvadà, kad yra privalomos ir neprivalomos (fa-

kultatyvios) vieðo konkurso sàlygos. Todël jeigu vieðo konkurso skelbi-
me privalomos sàlygos nenurodytos arba nenurodoma bent viena ið pri-
valomø sàlygø, konkursas laikomas nepaskelbtu.
Kaip suprantamos pagrindinës vieðo konkurso sąlygos? Jas trumpai
galima apibûdinti taip:
Užduotis yra nurodymas, koks darbas ir kaip jis turi bûti atliktas.
Uþduoties detalizacija priklauso nuo skelbiamo konkurso tikslo ir po-
bûdþio. Taip vienokie reikalavimai bus keliami, pavyzdþiui, architektû-
ros, statybos darbams, o kitokie muzikos arba literatûros kûriniams su-
kurti.
Užduoties įvykdymo terminas yra kartu ir atlikto darbo pateikimo
terminas konkurso rengëjui. Pats terminas taip pat gali bûti nustatomas
ávairiai, atsiþvelgiant á vieðo konkurso pobûdá. Gali bûti nurodytas laiko
tarpas arba konkreti data, iki kurios pateikiamas konkursinis darbas.
Konkurso rengëjas gali nustatyti ir ávairiø tarpiniø darbø pateikimo
terminus. Svarbu viena – terminai turi bûti realūs ir nustatyti atsiþvel-
giant á reikalavimø pobûdá ir sudëtingumà. Nustatytu terminu neatlikæs
uþduoties konkurso dalyvis praranda teisæ dalyvauti konkurse.
Teisė į atlyginimą (premiją) konkurso dalyviui atsiranda tada, kai jo
darbas pagal konkurso sàlygas pripaþástamas vertas apdovanojimo. At-
lyginimo (premijos) dydis paprastai nustatomas konkreèia pinigø suma
arba kita materialia vertybe (namu, sklypu ir pan.). Premijø skaièius, jø
dydis priklauso nuo konkurso svarbos, konkurso rengëjo galimybiø ir
pan.
Atkreiptinas dëmesys á vienà aplinkybæ. Ástatymø leidëjas pabrëþia
asmens vieðà pasiþadëjimà sumokëti specialø atlyginimà (premijà). Tai
reiðkia, kad paskelbto vieðo konkurso nugalëtojas uþ atliktà darbà arba
kitoká rezultatà, nepriklausomai nuo jo teisës gauti kità atlygá uþ savo
darbà, gauna vieðo konkurso rengëjo nustatytà specialų atlyginimà
(premijà). Ávairûs kitokie paskatinimai (diplomai, taurës, medaliai ir
pan.) vertinami kaip papildomi priedai prie specialaus konkursinio at-
lyginimo. Konkurso nugalëtojui gali bûti suteikta speciali teisë. Tai gali
bûti ir teisë dalyvauti naujame konkurse, kurio dalyviams keliami tam
tikri kvalifikaciniai reikalavimai, teisë sudaryti sutartis, dalyvauti ágy-
vendinant tam tikrus projektus.
Konkurso skelbime nurodoma, kur ir kam pateikiami darbai arba
projektai. Jeigu tai siejama su kitokiu rezultatu, pavyzdþiui, vokalistø,
571
pianistø konkursas, nurodoma vieta, kur vyks konkursas. Visos ðios ap-
linkybës yra svarbios ir visuomenei, nes konkurso tikslas daþnai yra vie-
ðas. Akivaizdu, kad tokie atlikëjai visø pirma siekia visuomenës – klau-
sytojø pripaþinimo. Darbo arba kito rezultato pateikimas rengëjui yra
juridinis faktas. Todël kai darbas arba kitoks rezultatas pateikiamas
konkurso rengëjui, atsiranda reliatyvûs teisiniai dalyvio ir rengëjo san-
tykiai, iki tol buvæ absoliutaus pobûdþio.
Daþniausiai konkursui pateikiami darbai arba kitokie rezultatai
vertinami specialiai tam sudarytø komisijø (þiuri). Jø vertinimo kriteri-
jai taip pat priklauso nuo konkurso pobûdþio. Svarbu, kad vertinimo
kriterijai bûtø nustatyti kiek ámanoma aiðkiau. Apie konkurso rezulta-
tus konkurso rengëjas paprastai paskelbia tokiu pat bûdu kaip skelb-
damas konkursà arba raðtu informuoja visus konkurso dalyvius arba
laimëtojus. Nuo to momento, kai paskelbiami rezultatai, konkurso nu-
galëtojas ágyja teisæ á konkurso rengëjo nustatytà specialø atlyginimà
(premijà) arba specialià teisæ.
Kaip matome ið CK 6.947 straipsnio 2 dalies, ástatymo leidëjas lei-
dþia nustatyti ir kitas sàlygas, kurios ávardytos kaip nepagrindinës. Daþ-
niausiai tai bûna pateikiamiems darbams keliami formos, apipavidali-
nimo reikalavimai, atlyginimo (premijos) iðmokëjimo laikas ir terminai,
pateikiamø darbø arba projektø, uþ kuriuos neskirtas atlyginimas (pre-
mija) arba nesuteikta speciali teisë, darbø gràþinimo konkurso daly-
viams sàlygos ir pan.
Reikia paminëti, kad daþnai konkurso rengëjai reikalauja nurodyti
konkurso dalyviø pseudonimus (autoriaus pavardë nurodoma voke).
Konkurso sàlygø pakeitimas arba konkurso atðaukimas. Nustaty-
ta, kad pakeisti konkurso sàlygas arba já visai atðaukti leidþiama tiktai
nustatyto darbams pateikti termino pirmoje pusëje ir ta paèia kaip buvo
paskelbtas vieðas konkursas tvarka. Taèiau tai nereiðkia, kad konkurso
rengëjas negali keisti konkurso sàlygø. Be abejo, sàlygø keitimas, kon-
kurso atðaukimas gali sukelti nepatogumø ir bûti nuostolingas konkurso
dalyviams, todël konkurso rengëjas privalës juos atlyginti.
Jeigu konkurso rengëjas pakeièia konkurso sàlygas, o kaþkas ið
konkurso dalyviø jau pirmoje nustatyto darbams pateikto termino pusë-
je yra pateikæs konkurso rengëjui darbà, konkurso dalyvis pagal pirmi-
nes konkurso sàlygas vis tiek negali reikalauti ið rengëjo leisti jam daly-
vauti konkurse.
572
Teisiniai konkurso rengëjo ir konkurso dalyvio santykiai atsiranda

tik konkurso dalyviui pateikus darbà ar kità rezultatà konkurso rengë-
jui. Konkurso rengëjas, paskelbdamas konkursà, sukuria tik tam tikras
savo dalyvavimo bûsimuose teisiniuose santykiuose prielaidas. Taèiau
akivaizdu ir tai, kad paskelbdamas konkursà rengëjas prisiima tam tik-
rus ásipareigojimus („asmens vieðas pasiþadëjimas sumokëti (…) áparei-
gojà ðá asmená (…)“ CK 6.947 str. 1 d.). Pagaliau per uþduoties ávykdy-
mo terminà, jei sàlygos nepakeistos arba jei konkursas atðaukiamas,
konkurso rengëjas negali atsisakyti priimti konkursui teikiamus darbus.
Priëmus darbà arba kità rezultatà atsiranda teisiniai konkurso ren-
gëjo ir konkurso dalyvio santykiai. Konkurso dalyviui atsiranda teisë
reikalauti, kad konkurso rengëjas ávertintø pateiktà darbà (rezultatà).
CK 6.950 straipsnis nustato, kaip naudojamasi pagal konkursà premi-
juotais mokslo, literatûros, meno ir architektûros kûriniais. Ðio straips-
nio pagrindu konkurso rengëjas ágyja pirmenybës teisæ sudaryti su kon-
kurso nugalëtoju sutartá dël sukurto kûrinio panaudojimo ir atlyginimo
uþ tà kûriná autoriui mokëjimo, jeigu konkurso sàlygos nenustato ko
kita.
Konkurso rengëjas privalo gràþinti konkurso dalyviams darbus ar-
ba projektus, uþ kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) arba nesuteikta
speciali teisë, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkursà.
Jeigu paskelbæs konkursà asmuo nesilaiko konkurso taisykliø arba
paskelbtos darbø arba projektø ávertinimo tvarkos, arba terminø, pa-
teikto ir atitinkanèio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto
autorius ágyja teisæ gauti jam padarytø nuostoliø atlyginimà. O jei kon-
kurso nugalëtojui pagal konkurso sàlygas nesuteikiama speciali teisë,
jam turi bûti atlyginti nuostoliai (CK 6.952 str.). Nuostoliø dydis nusta-
tomas atsiþvelgiant á darbo kieká ir kokybæ, medþiagas ir pan. Kilæ gin-
èai sprendþiami teismine tvarka.
1. Kas yra vieðas konkursas?
2. Kas gali bûti konkurso teisinio santykio dalyviais?
3. Kokie yra skirtumai tarp atviro ir uþdaro konkurso?
4. Kas yra nurodoma konkurso sàlygose?
5. Ar galima konkurso sàlygas keisti?
6. Kokios teisinës pasekmës atsiranda, jei konkursà paskelbæs as-
muo nesilaiko jo taisykliø?
573
55 skirsnis. VIEÐAS ATLYGINIMO PAÞADËJIMAS
Samprata ir poþymiai. Teisiniai santykiai, atsirandantys dël vieðo

atlyginimo paþadëjimo, sureguliuoti 2000 m. CK pirmà kartà. Seniau
teisinëje literatûroje vieðas atlyginimo paþadëjimas buvo traktuojamas
kaip vienaðalis sandoris, kuriam buvo taikomos sandorius reglamentuo-
janèios teisës normos. Bet praktikoje ðis institutas buvo ganëtinai popu-
liarus.
Paprastai konkretiems darbams atlikti arba paslaugoms suteikti
sudaromos atitinkamos sutartys, pagal kurias jø vykdytojams sumoka-
ma ið anksto arba vëliau. Bet kai kuriais atvejais, siekiant paspartinti
tam tikrus darbus, reikia pasitelkti daug daugiau asmenø ir vieðai paþa-
dëti sumokëti atlyginimà uþ atliktà skelbime nurodytà veiksmà359. Bet
ne kiekvienas vieðas paþadas sumokëti atlyginimà turi teisinæ reikðmæ ir
sukuria teisinius santykius.
Vieðas atlyginimo paþadëjimas, kad taptø teisiðkai ápareigojantis,
turi atitikti ðiuos poþymius: 1) atlyginti turi bûti paþadama vieðai, t. y.
paþadas turi bûti skirtas neapibrëþtam asmenø ratui. Jeigu atlyginti þa-
dama vienam asmeniui arba asmenø grupei, tai tokie santykiai ágyja
sutartiná pobûdá; 2) vieðai þadamas atlyginimas turi bûti turtinis (pinigi-
nis arba kità vertinæ iðraiðkà turintis, pvz., daiktai). Jei vieðame skelbi-
me atlyginimo dydis nenurodytas (pvz., nurodyta, kad bus atsilyginta
neávardijant konkreèios sumos), atlyginimo dydis bus nustatomas ðaliø
susitarimu, o joms nesusitarus – teismo sprendimu (CK 6.945 str. 3 d.).
Atlyginimo, neturinèio turtinës iðraiðkos, paþadëjimas (pvz., apdovanoti
padëkos raðtu), vieðas atlyginimo paþadëjimas CK XLVIII skyriaus pra-
sme; 3) vieðo atlyginimo paþadëjimo skelbime turi bûti nurodomas sie-
kiamas rezultatas (surasti daiktus, nurodyti nusikaltëlio poþymius ir t.
t.); 4) skelbime nurodytas veiksmas turi bûti teisëtas, t. y. negali bûti
þadamas vieðas atlyginimas uþ atlikimà veiksmø, prieðtaraujanèiø teisei,
359
Pavyzdþiui, gana daþnai þiniasklaidoje arba skelbimø lentose skaitome apie din-
gusius automobilius, gyvûnus ir pan. Suradusiems arba kà nors þinantiems þadama atsi-
lyginti.
574
vieðajai tvarkai arba gerai moralei; 5) vieðo atlyginimo paþadëjimas turi

leisti nustatyti asmená (asmenis), kurie tà atlyginimà paþadëjo. Asmuo,
atsiliepæs á vieðà atlyginimo paþadëjimà, gali reikalauti paþadà patvirtin-
ti raðtu.
Viešas atlyginimo pažadėjimas – tai neapibrëþtam asmenø ratui skir-
tas paþadas sumokëti piniginá arba kitokio turtinio pobûdþio atlyginimà
uþ teisëtai atliktà veiksmà tam, kas pasieks skelbime nurodytà rezultatà.
Vieðas atlyginimo paþadëjimas gali bûti iðreikðtas bet kokia forma
(raðtu, þodþiu, per þiniasklaidos priemones ir pan.). Svarbu, kad toks
paþadëjimas bûtø prieinamas neapibrëþtam asmenø ratui, kurie prirei-
kus gali pareikalauti, kad paþadas bûtø patvirtintas raðtu (CK 6.945 str.
2 d.).
Savo teisine prigimtimi vieðas atlyginimo paþadëjimas yra vienaða-
lis sandoris. Teisiniame santykyje dël vieðo atlyginimo paþadëjimo kiek-
vienas, paþadëjæs atlyginimà, jei jo nurodytas skelbime rezultatas yra
pasiektas, tampa skolininku, o kiekvienas, atsiliepæs á pasiûlymà, – kre-
ditoriumi, kai pasiekia paþadëjime nurodytà rezultatà. Bûtent skelbime
nurodyto tikslo pasiekimas yra momentas, nuo kurio teisinio santykio
dalyviams atsiranda teisës ir pareigos. Kadangi vieðas atlyginimo paþa-
dëjimas yra vienaðalis sandoris, jis nesukuria jokiø teisiø nei pareigø
tiems, kam yra adresuotas. Tokios teisës jiems atsiranda tik pasiekus
skelbime nurodytà tikslà, pats asmuo, kuris vieðai paþada atlyginimà,
ágyja pareigas taip pat tik tuo atveju, jei kas nors atliks veiksmà, uþ kurá
paþadëtas atlyginimas. Todël vieðas atlyginimo paþadëjimas laikytinas
vienašaliu sąlyginiu sandoriu.
Vieðà atlyginimo paþadëjimà reikia skirti nuo ofertos, nes jis skirtas
ne konkreèiam asmeniui ir yra sàlyginis. Skelbime nurodyto tikslo pasi-
ekimas nelaikytinas akceptu, nes norimà rezultatà gali pasiekti ne vie-
nas asmuo, o vienu metu keletas asmenø. Be to, kai neámanoma nusta-
tyti, kuris ið asmenø veiksmà atliko pirmas, arba kai vienu metu tai atli-
ko keli asmenys, atlyginimas ðiems asmenims mokamas lygiomis dali-
mis, jeigu ko kita nenumatyta jø susitarimu (CK 6.945 str. 5 d.).
Prievolës turinys. Asmuo, vieðai paþadëjæs atlyginimà uþ atliktà
tam tikrà veiksmà, privalo toká atlyginimà sumokëti. Darytina taip pat
iðvada, kad esant vieðam atlyginimui siekiama vienintelio aiðkaus tikslo.
Pavyzdþiui, konkretus pasiklydæs ðuo gali bûti surastas arba nesurastas,
bet vietoje jo negali bûti surastas kitas. Ar atliktas veiksmas tikrai ati-
tinka skelbime nurodytas sàlygas, nustato atlyginimà vieðai paþadëjæs
575
asmuo, jeigu skelbime nenumatyta kitaip. Tarp asmenø kilusá ginèà

sprendþia teismas (CK 6.945 str. 6 d.).
Terminas, per kurá turi bûti pasiektas norimas rezultatas, nëra es-
minë vieðo atlyginimo paþadëjimo sàlyga. Jei toks terminas yra nurody-
tas, tai jis turi bûti atliktas per tà terminà, ir asmuo, paþadëjæs vieðà at-
lyginimà, yra saistomas savo paþado iki nurodyto termino.
Asmuo, vieðai paþadëjæs atlyginimà uþ tam tikrà rezultatà, turi tei-
sæ já tokiu pat bûdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atðaukti. Bet tam tikrais
ástatyme nustatytais atvejais toks atðaukimas nëra galimas: 1) jei paèia-
me skelbime buvo nurodyta, kad paþadas yra neatðaukiamas; 2) jei savo
esme paþadas yra neatðaukiamas; 3) iki atðaukimo vienas arba keletas
asmenø atliko skelbime nurodytà veiksmà.
Vieðo paþadëjimo sumokëti atlyginimà atðaukimas nepanaikina já
paskelbusio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos
patyrë rengdamiesi atlikti skelbime nurodytà veiksmà. Tokios iðlaidos
turi bûti protingos ir reikiamai árodytos. Taèiau atlygintinø nuostoliø
dydis negali virðyti paþadëto atlyginimo sumos. Pareiga atlyginti nuosto-
lius taikytina taip pat ir tais atvejais, kai asmuo, vieðai paþadëjæs atlygi-
nimà, keièia paþado sàlygas, pavyzdþiui, sutrumpina terminà arba su-
maþina paþadëto atlyginimo dydá.
1. Kokius poþymius turi atitikti vieðas atlyginimo paþadëjimas, kad
jis taptø teisiðkai ápareigojanèiu?
2. Kokia forma daromas vieðas atlyginimo paþadëjimas?
3. Kodël tai vienaðalis sàlyginis sandoris?
4. Kas sudaro vieðo atlyginimo paþadëjimo prievolës turiná?
5. Kokiu bûdu asmuo gali atðaukti vieðà atlyginimo paþadëjimà?
6. Kokiais atvejais atðaukimas nëra galimas?
576
56 skirsnis. JUNGTINËS VEIKLOS (PARTNERYSTËS)

SUTARTIS
56.1. Sutarties samprata
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartimi du arba daugiau asmenø

(partneriø), kooperuodami savo turtà, darbà arba þinias, ásipareigoja
veikti bendrai tam tikram, neprieðtaraujanèiam ástatymui tikslui arba
tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).
Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) tikslas nëra susijæs su pelno
siekimu (t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui
pasiekti, pavyzdþiui, pastatyti tam tikrà pastatà, árengti kelià ir pan.),
tokia jungtinës veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asocia-
cijos sutartimi.
Uþsiëmimas komercine ûkine veikla (siekimas pelno), remiantis
jungtinës veiklos sutartimi, vadinamas kvalifikuota partneryste. Paprastai
komercine ûkine veikla pagal jungtinës veiklos sutartá uþsiimama áre-
gistravus ámonæ. Anksèiau galiojusiame CK (1994 m. geguþës 17 d. re-
dakcija) buvo átvirtinta nuostata, kad uþsiimti komercine ûkine veikla,
remiantis jungtinës veiklos sutartimi, leidþiama tik áregistravus ámonæ.
Priëmus naujàjá CK ðio reikalavimo neliko, todël fiziniai asmenys, kurie
verèiasi individualia veikla, kaip ji apibrëþta Gyventojø pajamø mokes-
èio ástatyme, turi teisæ uþsiimti komercine ûkine veikla pagal jungtinës
veiklos sutartá neregistruodami ámonës, iðskyrus tas komercines arba
gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis ástatymai nustato reikalavimà
ásteigti ámones.
Pagal jungtinës veiklos sutartá yra kuriamos tikrosios arba koman-
ditinës ûkinës bendrijos. Ûkinës bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas
yra jungtinës veiklos sutartis, kurià gali sudaryti fiziniai asmenys ir juri-
diniai asmenys (Ûkiniø bendrijø ástatymas).
Advokatai, partnerystës pagrindais neásteigæ juridinio asmens, vei-
kia sudaræ jungtinës veiklos (partnerystës) sutartá ir ákûræ advokatø
darbo vietà (Advokatûros ástatymo 27 str. 1 d.). Ðiose jungtinës veiklos
577
(partnerystës) sutartyse paprastai nurodoma: advokatø, veikianèiø

partnerystës pagrindais, vardai ir pavardës, kuris ið advokatø (partne-
riø) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatûra,
partneriø teisës ir pareigos, sprendimø priëmimo tvarka, partneriø da-
lys bendrojoje nuosavybëje, darbo pasidalijimas arba jo pasidalijimo
principai, pajamø ir iðlaidø pasidalijimas arba jø pasidalijimo principai,
naujø advokatø priëmimo á kontorà sàlygos ir tvarka, prisijungimo prie
partnerystës sutarties sàlygos ir tvarka, partnerystës sutarties nutrauki-
mo sàlygos ir tvarka, ginèø sprendimo tvarka ir kt. (Advokatûros ásta-
tymo 27 str., Advokatûros statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. ásakymu Nr. 288, 20 p.).
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis yra konsensualinė. Ji lai-
koma sudaryta nuo to momento, kai ðalys susitaria dël visø esminiø sà-
lygø ir tà susitarimà iðreiðkia raðytine arba notarine sutarties forma.
Sutartis yra atlygintinė, taèiau jos atlygintinumas yra ne toks kaip kitø
sutarèiø. Ðià sutartá vykdanèios ðalys neperduoda viena kitai prieðingø
ekvivalentø, o siekdamos bendro tikslo áneða turtà ir, priklausomai nuo
savo ánaðø dydþio, naudojasi bendru turtu – jungtinës veiklos rezultatu.
Sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo), nes pagrásta jø dalyviø tarpusavio
pasitikëjimu. Sutartis yra sinalagmatinė, nes visoms sutarèiø ðalims su-
kuria prieðprieðines teises ir pareigas. Jungtinës veiklos (partnerystës)
sutartis daþniausiai sudaro du, trys ir daugiau asmenø, todël jos papras-
tai yra daugiašaliai sandoriai.
56.2. Sutarties elementai
CK normos, reguliuojanèios jungtinës veiklos (partnerystës) sutar-

ties teisinius santykius, neapibrëþia subjektinës dalyviø sudëties. Ðios
sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti bet kurie civilinës teisës
subjektai – Lietuvos Respublikos ir uþsienio fiziniai arba juridiniai as-
menys.
Jungtinës veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai)
negali bûti atskleistas tretiesiems asmenims (nevieša partnerystė). Tokiai
sutarèiai taikomos tos paèios taisyklës kaip ir kitoms jungtinës veiklos
sutartims, iðskyrus paèioje sutartyje nustatytas iðimtis ir tai, kad esant
santykiams su treèiaisiais asmenimis kiekvienas ið nevieðø partneriø
atsako visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu su-
578
darë visø partneriø interesais, o visos prievolës, atsiradusios tarp part-

neriø, jiems bendrai veikiant, yra dalinës (CK 6.982 str.).
Atskiri ástatymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus arba apribo-
jimus jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties subjektams.
Pagal Advokatûros ástatymà tik advokatai turi teisæ sudaryti jungti-
nës veiklos (partnerystës) sutartá dël advokatø veiklos pagal ðià sutartá
neásteigus juridinio asmens. Vëliau á veikianèià advokatø kontorà kiti
advokatai priimami remiantis jungtinës veiklos (partnerystës) sutartyse
nurodyta tvarka, t. y. esantys advokatø kontoros partneriai sprendþia,
ar naujà advokatà priimti á partnerius, ar su individualiai veikianèiais
advokatais susitarti dël bendro paslaugø teikimo (Advokatûros ástaty-
mo 27 str. 3 d., Advokatûros statuto, patvirtinto teisingumo ministro
1999 m. spalio 1 d. ásakymu Nr. 288, 24 p.).
Savivaldybiø ástatymas nustato, kad bendriems tikslams savivaldybë
gali sudaryti jungtinës veiklos sutartis su valstybës institucijomis ir (ar-
ba) kitomis savivaldybëmis.
Tikrosios ir komanditinës ûkinës bendrijos jungtinës veiklos sutar-
tis turi bûti sudaroma notarine forma (Ûkiniø bendrijø ástatymo 3 str.
1 d.).
Advokatûros ástatymas jungtinës veiklos (partnerystës) sutarèiai
nenustato privalomos notarinës formos reikalavimø, todël jungtinës
veiklos (partnerystës) sutartis tarp advokatø turi bûti sudaroma papras-
ta raðytine forma.
Jeigu vienas ið partnerio ánaðø á jungtinæ veiklà yra nekilnojamasis
daiktas, jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis privalo bûti patvirtinta
notaro. Be to, tokiu atveju taip pat taikomi teisinës sandoriø registraci-
jos reikalavimai (CK 1.75 str.).
Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties formos reikalavimø
nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.).
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties terminas priklauso nuo jos
tikslo. Pasiekus baigtinio pobûdþio tikslà sutarties galiojimas baigiasi
(taip pat, kaip ir sàlyginiai sandoriai, turintys naikinamàjà sàlygà).
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartyje gali bûti nustatomas ir konk-
retus jos galiojimo terminas. Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) su-
tartyje jos galiojimo terminas nenurodytas arba nesiejamas su tikslu,
turinèiu baigtiná pobûdá, sutartis yra neterminuota.
579
56.3. Esminës jungtinës veiklos (partnerystës)

sutarties sàlygos
Esminëmis jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties sàlygomis

laikomos sàlygos dël bendro tikslo, dël ánaðø á jungtinæ veiklà ir dël
partneriø bendros veiklos, kuria sukuriamas tam tikras rezultatas (t. y.
sutarties dalykas).
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties ðalys turi vienà bendrà
tikslą, kuriam pasiekti ðia sutartimi ðalys ásipareigoja suvienyti savo pas-
tangas ir atitinkamai organizuoti savo tarpusavio santykius. Jungtinë
veikla gali bûti vykdoma bet kokiam teisëtam tikslui (tiek komerciniam,
tiek nekomerciniam) pasiekti. Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës)
sutarties ðalys yra juridiniai asmenys, turintys specialøjá teisnumà, tai
jungtinës veiklos tikslas turi atitikti tø asmenø veiklos tikslus.
Jungtinës veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas as-
muo nesugeba arba negali pasiekti uþsibrëþto tikslo. Tokiu atveju abie-
jø sutarties ðaliø interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o su-
tarties dalykas ir yra ta jø jungtinë veikla, kurios rezultatas – sutartimi
numatytas tikslas. Partneriai negali bûti skirstomi á aktyvià ir pasyvià
ðalis. Tikslas, kurio siekia partneriai ánaðais á jungtinæ veiklà, tokiu atve-
ju yra ne tæstinio, o baigtinio pobûdþio (pvz., pastatyti daugiabutá gyve-
namàjá namà, nutiesti kelià ir t. t.). Bendras tikslas lemia ir tai, kad
kiekvienas partneris turi teises ir pareigas, nukreiptas kitø partneriø
atþvilgiu, todël kiekvienas ið jø kitø partneriø atþvilgiu yra ir kredito-
rius, ir skolininkas. Partneriø teisës ir pareigos nëra prieðprieðinës, nes
jomis ágyvendinamas bendras tikslas. Bûtent dël ðios prieþasties jungti-
nës veiklos sutarties dalyviai ir yra vadinami partneriais. Jungtinës veik-
los sutartimi partneriai yra tarpusavyje ápareigojami ir kiekvienas ið jø
yra savarankiðka sutarties ðalis.
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties dalyką sudaro turtinis re-
zultatas, kurio buvo siekiama sudarant sutartá. Daþniausiai tai bûna
koks nors nekilnojamasis daiktas (daugiabutis gyvenamasis namas, ad-
ministracinis pastatas ir pan.). Taèiau siekiamu rezultatu gali bûti ir
tam tikrø paslaugø teikimas norint uþdirbti pelnà.
Viena ið jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties esminiø sàlygø
yra ta, kad partneriø įnašai paprastai tampa visų partnerių daline bendrą-
ja nuosavybe.
580
Ánaðai yra skirti jungtinës veiklos materialinei bazei sukurti. Part-

nerio ánaðu pripaþástama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos –
pinigais, kitokiu turtu, profesinëmis ir kitomis þiniomis, ágûdþiais, daly-
kine reputacija ir dalykiniais ryðiais (CK 6.970 str. 1 d.). Sutartyje gali
bûti nustatyta, kad viena ið ðaliø prie bendros veiklos neprisideda jokiu
materialiu turtu, taèiau joje dalyvauja savo darbu ir kitokiais ásipareigo-
jimais, pavyzdþiui, darbu, reikalingu parengti tam tikro kartu statomo
objekto projektinæ-statybinæ dokumentacijà bei statybos leidimo gavi-
mu. Tokiu atveju kitos ðalies ánaðas gali bûti pinigai ir jo pagrindu galë-
tø bûti finansuojama sutarto objekto statyba. Pastaèius objektà, ðalys
taptø jo bendraturèiais, proporcingai sutarties ðaliø susitarimu pinigais
ávertintam ánaðø dydþiui.
Preziumuojama, kad partneriø ánaðai yra lygûs, jeigu jungtinës
veiklos sutartis nenustato ko kita, t. y. sutartyje gali bûti nurodyta tiksli
kiekvieno partnerio ánaðo vertë. Ánaðas ávertinamas pinigais visø partne-
riø susitarimu.
Partneriø ánaðas, buvæs jø nuosavybe, taip pat jungtinës veiklos me-
tu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visø partneriø bendroji dali-
në nuosavybë, jeigu ko kita nenustato ástatymas arba jungtinës veiklos
sutartis. Teisë naudotis jungtinës veikos rezultatais grindþiama bendro-
sios dalinës nuosavybës teisës normomis. Jeigu ánaðas nebuvo partnerio
nuosavybë, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, ðis turtas yra
naudojamas visø partneriø interesais ir taip pat yra pripaþástamas ben-
drai visø partneriø naudojamu turtu, jeigu ástatymas nenustato ko kita.
Uþ bendro turto apskaità atsakingas vienas ið partneriø, paskirtas
visø partneriø bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas
ir juo disponuojama visø partneriø bendru susitarimu. Kilus ginèui, bet
kurio ið partneriø reikalavimu ðià tvarkà nustato teismas. Partneriø pa-
reigas, susijusias su bendro turto iðlaikymu, taip pat kitokiø iðlaidø pa-
dengimu, nustato jungtinës veiklos sutartis (CK 6.971 str.).
56.4. Sutarties turinys
Partneris turi teisę:

1) á pelno, gauto ið jungtinës veiklos, dalá;
2) á bendrosios dalinës nuosavybës dalá;
3) prisidëti prie bendrø reikalø tvarkymo;
581
4) susipaþinti su bendrø reikalø tvarkymo dokumentais ir gauti

kità informacijà apie bendrø reikalø tvarkymà;
5) atsisakyti toliau bûti neterminuotos jungtinës veiklos sutarties
dalyviu arba nutraukti terminuotà jungtinës veiklos sutartá.
Atsiþvelgdamas á fiduciariná jungtinës veiklos sutarties pobûdá
partneris neturi teisës perduoti (perleisti) savo teisës dalyvauti jungti-
nës veiklos sutartyje be visø kitø partneriø sutikimo.
Partneris privalo:
1) prisidëti ánaðais prie jungtinës veiklos;
2) padengti bendras iðlaidas dël bendro turto iðlaikymo;
3) atsakyti uþ bendrus nuostolius;
4) atsakyti uþ bendras skolas ir prievoles tretiesiems asmenims
visu savo turtu;
5) atsakyti kitiems partneriams uþ bendrai veiklai arba bendram
turtui padarytus nuostolius;
6) tvarkyti bendrus reikalus sàþiningai, protingai ir teisingai;
7) suteikti kitiems partneriams iðsamià informacijà apie bendrø
reikalø tvarkymà ir bendrà turtà;
8) neatskleisti konfidencialios informacijos apie bendrà veiklà
tretiesiems asmenims.
Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartimi gali bûti nustatytos ir ki-
tos partneriø teisës ir pareigos.
56.5. Partneriø bendrø reikalø tvarkymas
Tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas ið partneriø turi teisæ veik-

ti visø partneriø vardu, jeigu jungtinës veiklos sutartis nenustato, kad
bendrus reikalus tvarko vienas ið partneriø arba visi partneriai kartu.
Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sando-
riui sudaryti reikia visø partneriø sutikimo. Esant santykiams su treèiai-
siais asmenimis, partnerio teisë sudaryti sandorius visø partneriø vardu
patvirtinama kitø partneriø iðduotu ágaliojimu arba jungtinës veiklos
sutartimi. Esant santykiams su treèiaisiais asmenimis, partneriai negali
remtis sandorá sudariusio partnerio teisiø veikti visø partneriø vardu
apribojimu, iðskyrus atvejus, kai jie árodo, kad sandorio sudarymo metu
treèiasis asmuo þinojo arba turëjo þinoti apie tokius apribojimus. Part-
neris, sudaræs sandorá virðydamas jam suteiktus ágaliojimus visø partne-
582
riø vardu arba visø partneriø interesais sudaræs sandorá savo vardu, turi
teisæ reikalauti ið kitø partneriø atlyginti savo padarytas iðlaidas, jeigu
árodo, kad tie sandoriai buvo bûtini norint apsaugoti kitø partneriø in-
teresus. Partneriai, dël tokiø sandoriø patyræ nuostoliø, turi teisæ reika-
lauti, kad partneris, sudaræs sandorá, ðiuos nuostolius atlygintø. Spren-
dimai, susijæ su bendrais partneriø reikalais, priimami bendru partneriø
sutarimu, jeigu jungtinës veiklos sutartis nenustato ko kita. Pavyzdþiui,
siekiant uþtikrinti atskiros sutarties ðalies interesus sutartyje galima
numatyti ir iðimtis, susijusias su atitinkamø klausimø sprendimu (CK
6.972 str.).
Kiekvienas partneris turi teisæ susipaþinti su bendrø reikalø tvar-
kymo dokumentais, nesvarbu, ágaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reika-
lus. Susitarimai, kurie ðià teisæ apriboja arba panaikina, negalioja (CK
6.973 str.).
56.6. Bendros partneriø iðlaidos ir nuostoliai
Bendrø iðlaidø ir bendrø nuostoliø, susijusiø su jungtine veikla, pa-

skirstymà nustato jungtinës veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nëra,
kiekvienas partneris atsako uþ bendras iðlaidas ir bendrus nuostolius
proporcingai savo dalies dydþiui. Susitarimas, kuris visiðkai atleidþia
vienà ið partneriø nuo bendrø iðlaidø arba nuostoliø padengimo, nega-
lioja (CK 6.974 str.).
Jeigu jungtinës veiklos sutartis nëra susijusi su komercine ûkine
partneriø veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines
prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydþiui. Pagal bendras
nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai (CK 6.975 str.).
Jeigu jungtinës veiklos sutartis susijusi su komercine ûkine partne-
riø veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, kad
ir koks bûtø ðiø prievoliø atsiradimo pagrindas.
Partnerio kreditoriai turi teisæ reikalauti atidalyti partnerio dalá ið
bendro turto pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK
6.977 str.).
Pelno paskirstymas. Pelnas, gautas ið jungtinës veiklos, paskirsto-
mas partneriams proporcingai kiekvieno jø indëlio á bendrà veiklà ver-
tei, jeigu ko kita nenustato jungtinës veiklos sutartis. Susitarimas nuða-
linti kurá nors ið partneriø skirstant pelnà negalioja (CK 6.976 str.).
583
56.7. Partnerystës sutarties pabaiga
Jungtinës veiklos sutartis baigiasi (CK 6.978 str.):

1) pripaþinus vienà ið partneriø neveiksniu, ribotai veiksniu arba
neþinia kur esanèiu, jeigu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis
kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos
sutartá tarp likusiø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës
veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;
2) iðkëlus vienam ið partneriø bankroto bylà, jeigu jungtinës veik-
los sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenumato ið-
saugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus at-
vejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;
3) vienam ið partneriø mirus ar já likvidavus, ar reorganizavus, jei-
gu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitari-
mas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø part-
neriø arba pakeisti mirusá (likviduotà ar reorganizuotà) partnerá
jo teisiø perëmëjais;
4) vienam ið partneriø atsisakius toliau bûti neterminuotos jungti-
nës veiklos sutarties dalyviu, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba
vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës
veiklos sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës
veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;
5) vieno ið partneriø reikalavimu nutraukus terminuotà jungtinës
veiklos sutartá, jeigu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis kitø
partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos su-
tartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos
sutartis galioja ir be ðio partnerio;
6) pasibaigus jungtinës veiklos sutarties terminui;
7) atidalijus vieno ið partneriø dalá ið bendro turto pagal jo kredi-
toriø reikalavimà, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba vëlesnis
kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos
sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos
sutartis galioja ir be ðio partnerio.
Atsiþvelgiant á tai, kad sutartis, sukûrusi civiliná teisiná santyká, ne-
perþengdama teisës normø nustatytø ribø reguliuoja jos sukurto teisinio
santykio dalyvio elgesá tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas baigti-
nio pobûdþio tikslas, vienu ið jungtinës veiklos sutarties pabaigos pa-
grindø yra ir pasiektas tikslas.
584
Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinës veiklos sutar-

ties, apie tai turi praneðti kitiems partneriams ne vëliau kaip prieð tris
mënesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu ástatymai arba sutartis ne-
nustato ko kita. Susitarimai, nustatantys partneriø teisës atsisakyti ne-
terminuotos jungtinës veiklos sutarties apribojimus arba ðià teisæ pa-
naikinantys, negalioja (CK 6.979 str.).
Vienas ið partneriø turi teisæ nutraukti savo su kitais partneriais
sudarytà terminuotà arba sudarytà tam tikram tikslui jungtinës veiklos
sutartá, jeigu (CK 6.980 str.):
1) kiti partneriai jà ið esmës paþeidþia;
2) norintis sutartá nutraukti dël svarbiø prieþasèiø nebegali jos vyk-
dyti.
Partneris, nutraukæs sutartá, turi atlyginti kitiems partneriams dël
sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius.
Vienam ið partneriø sutartá nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems
partneriams, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba vëlesnis kitø partneriø
susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø part-
neriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio
partnerio.
Jeigu jungtinës veiklos sutartis buvo nutraukta vienam ið partneriø
atsisakius toliau bûti sutarties dalyviu arba vieno ið jø reikalavimu, as-
muo, kuris nebëra jungtinës veiklos sutarties dalyvis, atsako tretiesiems
asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtinës veiklos su-
tarties dalyviu, taip, kaip jis atsakytø bûdamas partneriu (CK 6.981
str.). Pasibaigus jungtinës veiklos sutarèiai, visiems partneriams bendrai
naudoti perduoti daiktai gràþinami juos perdavusiems partneriams be
atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ðaliø susitarimas. Nuo jungtinës
veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretie-
siems asmenims pagal neávykdytas bendras prievoles.
Turtas, esantis bendràja partneriø nuosavybe, pasibaigus jungtinës
veiklos sutarèiai, padalijamas pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas
taisykles, taikomas bendrosios dalinës nuosavybës teise turtà valdan-
tiems bendraturèiams. Partneris, áneðæs individualiais poþymiais apibû-
dintà daiktà, pasibaigus jungtinës veiklos sutarèiai, turi teisæ reikalauti
gràþinti jam tà daiktà, jeigu dël to nebus paþeisti kitø partneriø ir kredi-
toriø interesai.
585
1. Kokia yra jungtinës veiklos sutarties samprata?
2. Kokia forma turi bûti sudaroma jungtinës veiklos sutartis?
3. Kokie yra paprastosios ir kvalifikuotos partnerystës skirtumai?
4. Ar partnerystës sutartis yra atlygintinë?
5. Ar fiziniai asmenys gali bûti jungtinës veiklos sutarties ðalimis?
6. Kas yra jungtinës veiklos sutarties dalykas?
7. Kokios ámonës steigiamos remiantis jungtinës veiklos sutarties
pagrindu?
8. Ar turtas, kurá partneris valdo ne nuosavybës teisës pagrindu,
gali bûti ánaðu á bendrà veiklà?
9. Kam priklauso jungtinës veiklos metu gauta produkcija, paja-
mos ir vaisiai?
10. Kaip paskirstomi bendros veiklos metu turëti nuostoliai?
11. Kaip paskirstomas pelnas, gautas ið bendros veiklos?
12. Kokiais atvejais ir pagal kokias prievoles partneriai atsako soli-
dariai?
13. Kada baigiasi jungtinës veiklos sutartis?
14. Kokie reikalavimai nustatyti partneriui, kuris nori atsisakyti ne-
terminuotos jungtinës veiklos sutarties?
15. Ar buvæs partneris atsako pagal prievoles, kurios atsirado jam
esant jungtinës veiklos sutarties dalyviu?
16. Kà reiðkia „nevieða partnerystë“?
586
57 skirsnis. DRAUDIMO SUTARTIS
Draudimo sutartimi viena ðalis (draudikas) ásipareigoja uþ sutartyje

nustatytà draudimo ámokà (premijà) sumokëti kitai ðaliai (draudëjui)
arba treèiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ástatyme ar
draudimo sutartyje nustatytà draudimo iðmokà, apskaièiuotà ástatyme
ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ávyksta ástatyme ar drau-
dimo sutartyje nustatytas draudiminis ávykis.
Draudimo sutarties atsiradimà lëmë bûtinumas iki minimumo su-
maþinti nuostolius dël galimos þalos þmoniø turtui bei sveikatai. Teisi-
nëje literatûroje priimta laikyti, jog draudiminës veikos pagrindai susi-
formavo XVII a. pirkliams buriantis á susivienijimus, siekiant savo ko-
legoms kompensuoti nuostolius, patirtus dël jûrose paskendusiø arba
jûros piratø apiplëðtø laivø.
Ðiuolaikine prasme draudimine veikla laikoma ûkinë komercinë
veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu uþ draudimo ámokà prisii-
mama kitø asmenø nuostoliø rizika arba kitaip siekiama apsaugoti ðiø
asmenø turtinius interesus ávykus draudiminiams ávykiams, asmenø tur-
tiniø interesø apsaugai naudojant draudimo skaièiuojamus draudimo
techninius atidëjimus. Taigi draudimo funkcija – iki minimumo suma-
þinti nuostolius, atsiradusius dël þalos tiek materialaus, tiek nemateria-
laus pobûdþio vertybëms.
Pagrindinë draudimo veiklà reglamentuojanti teisinë bazë – 2000
m. CK, Draudimo ástatymas360 ir kiti teisës aktai, reglamentuojantys
atskirø draudimo rûðiø bei draudimo ámoniø veiklos ypatumus.
Draudimo objektai gali bûti ávairûs turtiniai interesai, susijæ su:
1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvëmis, gimimu, kapitalo kaupi-
mu; 2) kûno suþalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligo-
mis; 3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) draudëjo padaryta
360
Valstybës þinios. 2003. Nr. 94.
587
þala fizinio asmens turtui arba tam fiziniam asmeniui, taip pat þala, pa-
daryta juridiniam asmeniui. Visais atvejais draudþiami gali bûti tik ásta-
tymo ginami interesai.
Draudimo sutarties pagrindas – draudiminis ávykis, t. y. draudimo
sutartyje arba Draudimo ástatymo nustatytas atsitikimas, kuriam ávykus,
draudëjas, apdraustasis, naudos gavëjas ar treèiasis asmuo ágyja teisæ á
draudimo iðmokà. Ði sutartis – tai atsitikimo rizikos draudimas. Drau-
dimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties ðalys neþino ir
neturi þinoti, kad draudiminis ávykis bûtinai ávyks361. Taigi draudimo
veikla pagrásta draudiminio ávykio atsitiktinumu bei draudimo rizika, t.
y. tikimybe ávykti draudiminiam ávykiui, kuri nepriklauso nuo ðaliø va-
lios.
Ðia sutartimi draudëjas siekia iki minimumo sumaþinti nuostoliø
dydá – tai priemonë jam kompensuoti galimus nuostolius ávykus drau-
diminiam ávykiui. Jei tai yra kaupiamasis draudimas – gauti dalá pelno
investavus lëðas á specialius kaupiamuosius draudimo fondus. Pagrindi-
nis draudiko interesas – gauti draudimo ámokas bei jas investuoti á spe-
cialius fondus. Draudimo veikla grindþiama tuo, kad draudimo iðmoka
sumokama ne visais atvejais, t. y. ne visais draudimo atvejais ávyksta
draudiminis ávykis, dël kurio atsirastø pagrindas iðmokëti draudimo
iðmokà. Nuo draudimo intereso svarbos ir vertës bei draudiminio ávykio
atsiradimo tikimybës priklauso pati galimybë apdrausti konkretø objek-
tà, draudimo ámokos dydis, draudimo iðmokos iðmokëjimo sàlygos bei
tvarka.
57.2. Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas
Draudimo sutartis yra dviðalë, atlygintinë ir daþniausiai realinë, nes

ásigalioja nuo to momento, kai draudëjas sumoka visà arba pirmà drau-
dimo ámokà (premijà), iðskyrus atvejus, kai ðalys susitaria kitaip. Drau-
dimo sutarèiai nebûdingas ekvivalentiðkumas, t. y. jos sudarymo metu
ðaliø gaunamos naudos dydis neþinomas, jis priklauso nuo to, ávyks ar
ne draudiminis ávykis, todël draudimo sutartis laikoma rizikos sutartimi.
361
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. vasario 7 d. nutartis civilinëje byloje Nr.
3K–7–351/2002, S. Mačius v DB „Ūkio draudimas“, kat. 39.4
588
Draudimo sutarties esminës sàlygos, dël kuriø susitarus draudimo

sutartis laikoma sudaryta: 1) draudiminiai, nedraudiminiai ávykiai;
2) draudþiamas interesas (turtinë arba neturtinë vertybë); 3) draudimo
suma, t. y. turtiniø interesø draudimo suma ir suma, kurios dydþio
draudimo iðmokà (draudimo sumà) draudikas ásipareigoja iðmokëti. Ne
gyvybës draudimo atveju ji negali virðyti draudþiamo turto vertës arba
turtinës rizikos vertës (draudimo vertës), kitais atvejais ji nustatoma
ðaliø susitarimu. Paþymëtina, jog sudaryta draudimo sutartis negali bûti
ginèijama, iðskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojæs savo teise
ávertinti draudimo rizikà, buvo apgautas dël to, kad buvo nurodyta þi-
nomai melaginga draudimo vertë arba buvo padaryta aritmetinë ar ra-
ðybos klaida; 4) draudimo sutarties terminas, t. y. terminas, kuriam
draudþiamas tam tikras draudimo objektas. Nuo draudimo sutarties
termino priklauso draudimo ámokø dydis, draudiminio ávykio rizika,
draudimo suma bei paties draudimo iðmokos dydis; 5) draudimo premi-
jos (ámokos) sumokëjimas.
Draudimo sutarties forma – raðytinë. Draudimo sutartis sudaroma
draudikui akceptuojant draudëjo pasiûlymà (praðymà), pateiktà drau-
dikui, arba draudëjui akceptuojant draudiko pasiûlymà sudaryti sutartá.
Sudarius draudimo sutartá, raðytinis draudëjo praðymas tampa sudëtine
draudimo sutarties dalimi.
Draudimo sutarties sudarymà patvirtina draudimo liudijimas (poli-
sas). Jame turi bûti nurodyti CK numatyti ðie duomenys: draudimo liu-
dijimo (poliso) numeris; draudiko pavadinimas ir buveinës adresas;
draudëjo, apdrausto asmens ar naudos gavëjo vardas, pavardë ar pava-
dinimas; draudimo grupë bei draudimo rûðies taisykliø pavadinimas ir
numeris; 5) draudimo objektas; 6) draudimo suma, iðskyrus atvejus, kai
tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; 7) draudimo ámoka ir jos
mokëjimo terminai; 8) draudimo rûðis; 9) draudimo sutarties galiojimo
terminas; 10) áraðas, kad draudëjas yra supaþindintas su draudimo rû-
ðies taisyklëmis ir jam yra áteikta jø kopija; 11) draudiko, ágalioto suda-
ryti draudimo sutartá, asmens paraðas ir draudiko antspaudas arba jø
faksimilës; 12) draudimo liudijimo (poliso) iðdavimo data.
Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudëjo raðytinio
praðymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudëjo pasiû-
lymà sudaryti sutartá, pirmenybë suteikiama raðytiniam draudëjo pra-
ðymui.
589
Draudimo sutartis daþniausiai sudaroma laikantis standartiniø su-

tarties sàlygø – draudimo rûðies taisykliø prisijungimo bûdu. Tokiais
atvejais draudimo taisyklës tampa draudimo sutarties dalimi ir draudi-
kas, prieð sudarydamas sutartá arba jà sudarydamas, privalo sudaryti
sàlygas vieðai susipaþinti su draudimo rûðies taisyklëmis ir áteikti jø ko-
pijas draudëjui. Taigi draudëjo sutikimà su standartinëmis draudimo
sutarties sàlygomis galima konstatuoti tik tada, kai jos visos yra átrauk-
tos á raðytinës sutarties tekstà arba pateiktos kaip sutarties priedas at-
skiru dokumentu, arba pateiktos susipaþinti pasiraðytinai iki sutarties
sudarymo ar sutarties pasiraðymo metu362. Pagal 2004 m. sausio 1 d.
ásigaliojusios Draudimo ástatymo redakcijos 77 straipsná draudimo tai-
syklës privalo bûti paskelbtos draudimo ámonës interneto tinklalapyje.
Draudimo sutarties ðalys – draudikas ir draudëjas.

Draudikas – juridinis asmuo (draudimo ámonë), turintis leidimà
verstis ðia veikla. Su draudimo paslaugø teikimu susijusias paslaugas
turi teisæ teikti ir draudimo tarpininkai.
Draudikui ástatymais suteikiama teisë perleisti savo teises ir parei-
gas pagal draudimo sutartá kitam ar kitiems draudikams draudimo su-
tartyje nustatyta tvarka gavus atitinkamos valstybës institucijos, vykdan-
èios draudimo prieþiûrà, leidimà.
Draudëjas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Draudimo sutar-
tis gali bûti sudaroma net tik paties draudëjo, bet ir kito asmens intere-
sais. Apdraustasis draudimo sutarties atveju taip pat gali bûti draudëjo
nurodytas ir draudimo sutartyje ávardytas asmuo, kurio turtiniai intere-
sai yra draudþiami. Be to, draudimo sutartis gali bûti sudaroma kito
asmens naudai, t. y. draudimo sutartyje draudëjas arba apdraustasis gali
paskirti asmená, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sàlygomis ágyja
teisæ á draudimo iðmokà. Teisæ á draudimo iðmokà ávykus draudiminiam
ávykiui gali turëti ir kitas treèiasis asmuo, kurio draudëjas nenurodo
draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rûðies taisyklëse nurodytomis
sàlygomis ágyja teisæ á draudimo iðmokà (pvz., civilinës atsakomybës
362
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. geguþës 22 d. nutartis civilinëje byloje
Nr. 3K–3–581/2000, S. Lisovskis v „Lietuvos draudimas“, kat. 43.
590
draudimo sutarties atveju teisæ á draudimo iðmokà turi treèiasis asmuo

– eismo nelaimës metu nukentëjæs asmuo, kuriam buvo padaryta þalos).
Draudëjas turi teisæ pakeisti draudimo sutartyje nurodytà naudos
gavëjà kitu asmeniu, iðskyrus ástatymuose ar sutartyje nustatytas iðimtis,
apie tai raðtu praneðdamas draudikui. Draudëjas taip pat turi teisæ pa-
keisti apdraustà asmená kitu asmeniu gavæs raðytiná draudiko sutikimà.
Jeigu apdrausto turto nuosavybës teisë ið asmens, kurio interesais buvo
sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisës ir parei-
gos pagal draudimo sutartá pereina naujajam apdrausto turto savinin-
kui, iðskyrus atvejus, kai turtas ið pirminio savininko paimamas privers-
tine tvarka arba draudimo sutartis yra nustaèiusi kà kita.
CK 6.1017 straipsnis pirmà kartà átvirtina galimybæ fiziniams ir ju-
ridiniams asmenims drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu su-
jungiant ðiam draudimui reikalingas lëðas savidraudos draugijose. Sa-
vidraudos draugijø veiklos reglamentavimo ypatumai turës bûti numa-
tyti specialiuose ástatymuose.
57.4. Sutarties turinys
Sutarties turiná sudaro sutarties ðaliø tarpusavio teisës ir pareigos.

Draudimo sutarties ðaliø tarpusavio teisiø ir pareigø specifika yra ta,
kad ði sutartis yra fiduaciarinë, grindþiama tarpusavio ðaliø pasitikëji-
mu, todël ji suponuoja sàþiningo sutarties ðaliø elgesio bûtinumà.
Prieð sudarydamas sutartá draudëjas turi pareigà atskleisti draudi-
kui informacijà apie draudiminio ávykio atsitikimo tikimybæ ir galimø
nuostoliø dydá (CK 6.993 str.), o draudikas – suteikti draudëjui infor-
macijà apie draudiko pavadinimà, draudiko ámonës rûðá, adresà, drau-
diko padalinio arba draudiko atstovo adresà (jei draudimo sutartis su-
daroma ne draudiko buveinëje), ið draudimo sutarties kylanèiø arba su
ja susijusiø ginèø sprendimo tvarkà, draudiko elgesá, kai draudëjas pa-
þeidþia draudimo sutarties sàlygas, galimus draudimo rizikos padidëji-
mo atvejus bei kità draudimo veiklà reglamentuojanèiose teisës normo-
se numatytà informacijà.
Prieð sudarydamas draudimo sutartá draudikas turi teisæ apþiûrëti
draudþiamà turtà, o jeigu reikia, savo lëðomis paskirti ekspertizæ jo ver-
tei nustatyti. Jeigu draudimo interesas yra susijæs su fizinio asmens gy-
vybe ir sveikata, draudikas turi teisæ reikalauti ið draudëjo dokumentø,
591
patvirtinanèiø draudëjo (apdraudþiamo asmens) amþiø, sveikatos bûk-

læ, profesijà bei kitas draudimo rizikai turinèias reikðmës aplinkybes.
Visais atvejais draudikas neturi teisës atskleisti informacijos, gau-
tos jam vykdant draudimo veiklà, apie draudëjà, apdraustà asmená arba
naudos gavëjà, jø sveikatos bûklæ ir turtinæ padëtá bei kitos draudimo
sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, iðskyrus ástatymø nu-
statytas iðimtis. Paþeidæs ðià pareigà draudëjas privalo atlyginti draudë-
jui, apdraustam asmeniui arba naudos gavëjui padarytà turtinæ ir netur-
tinæ þalà.
Kad draudimo sutartis bûtø laikoma sudaryta, iðskyrus atvejus, kai
draudimo sutartis yra konsensualinë, draudëjas uþ draudþiamàjà ap-
saugà sutarties sudarymo metu privalo mokëti draudikui draudimo su-
tartyje arba ástatyme nustatytais terminais nustatyto dydþio pinigø sumà
arba sumas (draudimo ámokà (premijà). Draudimo sutartyje gali bûti
nustatyta, kad draudimo ámoka (premija) sumokama ið karto arba mo-
kama periodiðkai sutartyje nustatytais terminais.
Draudëjas arba naudos gavëjas, jeigu jis þino apie jo naudai suda-
rytà draudimo sutartá ir ketina pasinaudoti savo teise á draudimo iðmo-
kà, suþinojæs apie draudiminá ávyká, privalo apie tai praneðti draudikui
per sutartyje nustatytà terminà ir sutartyje nustatytu bûdu. Be to, ávykus
draudiminiam ávykiui, draudëjas turi imtis jam prieinamø protingø
priemoniø galimai þalai sumaþinti, laikydamasis draudiko nurodymø,
jeigu tokie nurodymai draudëjui buvo duoti.
Pagrindinë draudëjo pareiga, be to, kad turi suteikti draudikui ásta-
tymu nustatytà informacijà, draudimo iðmokà iðmokëti ne vëliau kaip
per 30 dienø nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikðminga
nustatant draudiminio ávykio faktà, aplinkybes ir pasekmes bei draudi-
mo iðmokos dydá. Jei ávykis draudiminis, o draudëjas ir draudikas nesu-
taria dël draudimo iðmokos dydþio, draudëjo pageidavimu draudikas
privalo iðmokëti sumà, lygià ðaliø neginèijamai draudimo iðmokai, jei
tikslus þalos dydþio nustatymas uþtrunka ilgiau kaip 3 mënesius.
Draudëjas turi teisæ nemokëti draudimo iðmokos arba jà sumaþinti,
draudëjui ið esmës paþeidus savo ásipareigojimus pagal sutartá. Pavyz-
dþiui, draudikui nevykdant pareigos tinkamai ir laiku praneðti draudi-
kui apie draudiminá ávyká, draudikas turi teisæ atsisakyti iðmokëti drau-
dimo iðmokà arba jà sumaþinti atsiþvelgdamas á tai, ar draudëjas savo
pareigos neávykdë tyèia, ar dël neatsargumo, iðskyrus atvejus, kai áro-
doma, kad apie draudiminá ávyká draudikas suþinojo laiku arba kai ne-
592
praneðimas apie draudiminá ávyká neturi átakos draudiko pareigai iðmo-

këti draudimo iðmokà. Draudikas paprastai atleidþiamas nuo þalos at-
lyginimo, jeigu þala atsirado dël to, kad draudëjas sàmoningai nesiëmë
jam prieinamø protingø priemoniø ðiai þalai sumaþinti arba iðvengti.
Draudikas, atsisakydamas mokëti arba sumaþindamas draudimo
iðmokà dël to, jog draudëjas paþeidë draudimo sutarties sàlygas, visais
atvejais privalo ávertinti draudëjo kaltæ, draudimo sutarties sàlygø pa-
þeidimo sunkumà, prieþastiná jo ryðá su draudiminiu ávykiu, þalos, atsi-
radusios dël paþeidimo, dydá.
CK taip pat numato specialius atvejus, kai draudikas atleidþiamas
nuo draudimo iðmokos iðmokëjimo (taèiau tuomet draudikas privalo
árodyti aplinkybes, atleidþianèias já nuo draudimo iðmokos iðmokëjimo
arba suteikianèias teisæ sumaþinti draudimo iðmokà): 1) jeigu draudi-
minis ávykis ávyko dël karo veiksmø arba radioaktyviojo spinduliavimo
poveikio; 2) jeigu þala atsirado dël turto konfiskavimo, areðto arba jo
sunaikinimo valstybës valdþios institucijø nurodymu; 3) kitais ástatymø
numatytais atvejais.
Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iðmokëjusiam
draudimo iðmokà, pereina teisë reikalauti iðmokëtø sumø ið atsakingo
uþ padarytà þalà asmens (subrogacija). Jeigu þala buvo padaryta tyèia,
reikalavimo teisë draudikui pereina, nors draudimo sutartis subrogacijà
draudþia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingø atsitikimø,
draudimo ligos atveju, civilinës atsakomybës draudimo atveju, kitais
ástatymø numatytais atvejais. Pati reikalavimo teisë, perëjusi draudikui,
ágyvendinama laikantis taisykliø, kurios nustato draudëjo (naudos gavë-
jo) ir uþ þalà atsakingo asmens santykius.
57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo

pagrindai
Draudimo sutartis, laikantis CK 6.1010 straipsnio reikalavimø, gali

bûti keièiama ðaliø susitarimu, taip pat vienos ið sutarties ðaliø reikala-
vimu, padidëjus ar sumaþëjus draudimo rizikai.
Draudimo sutartis paprastai baigiasi suëjus draudimo sutarties
terminui arba atsitikus draudiminiam ávykiui ir iðmokëjus draudimo
iðmokà (pvz., gyvybës draudimo atveju).
593
Prieð terminà draudimo sutartis gali bûti nutraukta tik ðaliø susita-
rimu arba draudëjo reikalavimu. Jeigu draudëjas nutraukia draudimo
sutartá prieð terminà, sumokëta draudikui draudimo ámoka (premija)
negràþinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudimo sutar-
tis taip pat gali bûti nutraukta prieð joje nustatytà jos galiojimo terminà,
jeigu ásigaliojus sutarèiai iðnyko galimybës ávykti draudiminiam ávykiui
arba draudiminë rizika iðnyko dël aplinkybiø, nesusijusiø su draudimi-
niu ávykiu (draudimo objektas þuvo dël prieþasèiø, nesusijusiø su drau-
diminiu ávykiu, ir kt.). Tokiu atveju draudikas turi teisæ á dalá draudimo
ámokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo
terminui.
57.6. Draudimo formos, ðakos, grupës, specialûs

draudimo atvejai
Draudimo ðakos skiriamos pagal tai, kokios vertybës draudþiamos.

Tai gyvybës draudimas ir ne gyvybës draudimas.
Ne gyvybës draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinës at-
sakomybës, draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.
Atsiþvelgiant á draudimo iðmokos pobûdá draudimo sutartys skirs-
tomos á nuostoliø draudimo bei sumø draudimo sutartis.
Sumø draudimo sutartys yra gyvybës draudimo sutartys, taip pat ir
sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas ásipareigoja ávykus
draudiminiam ávykiui iðmokëti draudimo iðmokà, lygià draudimo sumai
arba jos daliai.
Nuostoliø draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinës atsako-
mybës draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias
draudikas ásipareigoja ávykus draudiminiam ávykiui iðmokëti draudimo
iðmokà, lygià patirtiems nuostoliams.
Be to, draudimas skiriamas á grupes: privalomàjá bei savanoriðkàjá
draudimà. Privalomojo draudimo rûðis ir pagrindines nuostatas nustato
Lietuvos Respublikos ástatymai (pvz., Socialinio draudimo ástatymas,
notarø, advokatø profesinæ veiklà reglamentuojantys teisës aktai ir kt.).
Tai gali bûti civilinës atsakomybës draudimas arba ástatymuose numaty-
tø asmenø gyvybës, sveikatos ar jiems priklausanèio turto draudimas.
594
Savanoriðkasis draudimas vykdomas draudëjo ir draudimo ámonës susi-

tarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.
Teisinëje literatûroje skiriamas asmens bei turto draudimas. Turto
draudimo rûðiai priskiriami: turto draudimas, verslo rizikos draudimas
bei civilinës atsakomybës draudimas. Pagrindinis turto draudimo tikslas
– kompensuoti nuostolius, atsiradusios dël þalos turtui, sveikatai, gyvy-
bei arba jeigu tai verslo rizikos draudimas – kompensuoti negautas pla-
nuotas pajamas ar nuostolius, atsiradusius dël nepasisekusio verslo
(pvz., galimo derliaus draudimas ir pan.).
Turto draudimo kompensacinis pobûdis lemia tai, kad ávykus
draudiminiam ávykiui draudimo iðmoka negali virðyti realiø faktiniø
nuostoliø sumos, be to, pats turtas draudþiamas ne didesne nei turto
vertë draudimo suma. Todël turto draudimo atveju, kai draudikas ið-
moka draudimo iðmokà, lygià draudimo sumos daliai, draudiko prievo-
lë lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudi-
mo sumos daliai, iðskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog
draudiko prievolë lieka galioti visai draudimo sumai, neiðskaièiuojant ið
jos iðmokëtø draudimo iðmokø.
Ðalys gali susitarti ir dël maþesnës nei draudþiamo turto vertë
draudimo sumos (nevisiðkas draudimas – CK 6.999 str.). Tokiu atveju,
iðskyrus ástatymø numatytas iðimtis, ávykus draudiminiam ávykiui, drau-
dikas privalo atlyginti draudëjui (naudos gavëjui) jo patirtø nuostoliø
dalá, proporcingà draudimo sumos ir draudimo vertës santykiui. Drau-
dimo sutartyje gali bûti nustatyta ir didesnë draudimo iðmoka, bet ne
didesnë uþ draudimo vertæ.
Jeigu yra apdrausta tik dalis turto arba rizikos (draudimo) vertës,
draudëjas (naudos gavëjas) turi teisæ papildomai juos apdrausti sudary-
damas papildomà draudimo sutartá su tuo paèiu arba kitu draudiku
(papildomas draudimas – CK 6.1000 str.). Taèiau tuomet bendra drau-
dimo suma pagal visas draudimo sutartis negali virðyti draudimo vertës,
t. y. dvigubas draudimas ástatymais nëra leidþiamas.
Turto draudimo atveju draudimo objektas gali bûti draudþiamas
nuo skirtingø rizikø sudarant vienà arba kelias draudimo sutartis su tuo
paèiu arba su skirtingais draudikais (CK 6.1002 str.). Ðiuo atveju lei-
dþiama, kad bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis virðy-
tø draudimo vertæ.
Asmens draudimui bûdinga tai, kad jis gali bûti ne tik kompensaci-
nio, bet ir kaupiamojo pobûdþio (pvz., gyvybës draudimas). Be to, pati
595
draudimo iðmoka ir suma nëra nulemta draudimo objekto vertës. Tam

tikrais atvejais draudimo iðmoka gali bûti mokama ir periodiðkai. As-
mens draudimas teisinëje literatûroje skiriamas á rizikos (draudimas
nuo nelaimingø atsitikimø) bei kaupiamàjá asmens draudimà (gyvybës
draudimas).
CK numato specialius draudimo atvejus, kuriuos sàlyginai galima
bûtø vadinti draudimo rûðimis: bendràjá draudikà (CK 6.1003 str.) bei
perdraudimà (CK 6.1016 str.).
Bendrojo draudimo atveju draudimo objektas gali bûti apdraustas
pagal vienà draudimo sutartá bendrai keliø draudikø (bendrasis drau-
dimas), t. y. bendrasis draudimas atlieka pirminio rizikos iðskaidymo
funkcijà, kai keletas draudimo ámoniø (pirminiø draudikø) kartu sutei-
kia draudiminæ apsaugà draudëjui pagal vienà draudimo sutartá. Ðio
draudimo paskirtis lemia tai, kad jeigu draudimo sutartis nenumato
kiekvieno ið draudikø teisiø ir pareigø, uþ draudimo iðmokos iðmokëji-
mà draudëjui (naudos gavëjui) visi draudikai atsako solidariai.
Perdraudimo sutartimi draudikas gali visiðkai arba ið dalies ap-
drausti draudimo iðmokos iðmokëjimo rizikà. Perdraudimas atlieka ant-
rinës rizikos iðskaidymo funkcijà, t. y. teisiniai santykiai tarp draudëjo ir
draudiko neatsiranda, todël pats perdraudimo faktas draudëjui nëra
þinomas. Perdraudimo esmë yra ta, kad vienas draudikas, vadinamas
pirminiu, kitam draudikui, vadinamam perdraudiku, perduoda visà ið
draudëjo perimtà individualiø arba kolektyviniø nuostoliø tikimybiná
paskirstymà ir tam tikrà ðio tikimybinio nuostoliø paskirstymo dalá. Pe-
rdraudimo atveju draudimo rizika yra iðsklaidoma tarp pirminio drau-
diko ir perdraudëjø. Perdraudimo sutartis sudaroma ne draudëjo, o
draudikø interesais, t. y. jos paskirtis – apsaugoti pirminá draudikà nuo
turtiniø nuostoliø, kuriuos ðis patirtø vykdydamas ásipareigojimus drau-
dëjams pagal draudimo sutartis. Ði sutartis nesuteikia draudëjams jokiø
papildomø teisiø ir ásipareigojimø. Tiesioginiai teisiniai draudëjo ir
perdraudikø santykiai neatsiranda, ir tai skiria perdraudimà nuo ben-
drojo draudimo363.
363
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 24 d. nutartis civilinëje byloje Nr.
3K–3–903/2002, ADB „Preventa“ v UAB DK „Baltic polis“, kat. 54.
596
57.7. Civilinës atsakomybës draudimas
Civilinës atsakomybës draudimas – asmens turtiniø interesø, susi-

jusiø su civiline atsakomybe uþ nukentëjusiems tretiesiems asmenims
arba jø turtu padarytà þalà, draudimas, kai draudiko mokamos draudi-
mo iðmokos dydis priklauso nuo nuostoliø, kuriuos apdraustasis privalo
atlyginti nukentëjusiam treèiajam asmeniui uþ padarytà þalà, dydþio,
taèiau neturi virðyti draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo su-
tartyje. Civilinës atsakomybës draudimo sutartimi siekiama sumaþinti
atlygintinos þalos neigiamus padarinius atsakingo uþ þalà asmens turti-
nei padëèiai. Draudimo pasekmë – asmuo, padaræs savo veiksmais þalà
nukentëjusiajam, turi teisæ reikalauti, kad ðià þalà atlygintø draudimo
ámonë (draudikas), taèiau draudimo sutartis negali atleisti atsakingo uþ
þalà asmens nuo prievolës paèiam tam tikrais atvejais atlyginti padarytà
turtinæ þalà. Draudimo sutartimi siekiama ne tik sumaþinti atlygintinos
þalos neigiamus padarinius asmeniui, atsakingam uþ þalà, bet kartu sie-
kiama apsaugoti ir nukentëjusiojo turtinius interesus. Ðiuo atveju nu-
kentëjusiojo interesai yra ginami remiantis tuo, kad draudimo sutartis,
pareiðkus atitinkamà reikalavimà draudiko atþvilgiu, suteikia nukentë-
jusio asmens turtiniø interesø papildomà garantijà, t. y. esant civilinës
atsakomybës draudimui nukentëjusysis ágyja du skolininkus: uþ atsira-
dusià þalà atsakingà asmená, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla ið
delikto, taip pat draudikà (draudimo ámonæ), kurio pareiga atlyginti
þalà (sumokëti draudimo iðmokà) kyla ið sutarties364.
Vienas labiausiai paplitusiø privalomojo draudimo pavyzdþiø –
transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civilinës atsakomybës
draudimas. Ðiuo atveju draudimo objektas yra transporto priemoniø
savininkø ir valdytojø civilinë atsakomybë uþ autoavarijos metu padary-
tà þalà. Draudimo sutartimi apdraudþiama draudëjo ir kiekvieno as-
mens, teisëtai valdanèio transporto priemonæ, civilinë atsakomybë, kuri
gali atsirasti valdant transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-
nës atsakomybës privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytà
transporto priemonæ.
364
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 vasario 7 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–
7–351/2002, S. Mačius v „Ūkio draudimas“, kat. 39.4.
597
1. Kokia yra draudimo reikðmë?
2. Kokia yra draudimo sutarties samprata?
3. Ar ði sutartis yra realinë, ar konsensualinë?
4. Kokios yra draudimo formos?
5. Kokios yra draudimo ðakos?
6. Kokia forma turi bûti sudaroma draudimo sutartis?
7. Kas yra draudimo polisas?
8. Kokiomis sàlygomis gali bûti pakeistas draudëjas?
9. Kas yra draudimo iðmoka?
10. Kas yra draudimo suma?
11. Kokiomis sàlygomis gali bûti pakeistas draudikas?
12. Kas yra draudiminis ávykis?
13. Kokiais atvejais draudikas atleidþiamas nuo draudimo iðmokos
mokëjimo?
14. Kas yra subrogacija?
15. Ar draudimo sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens naudai?
16. Kokia yra perdraudimo samprata ir esmë?
598
Literatûra
LITERATŪRA
1. Ambrasienë D. Rankpinigiai kaip prievolës ávykdymo uþtikrinimo

bûdas // Justitia. 2000. Nr. 4–5.
2. Ambrasienë D. Asmenø pasikeitimas prievolëje (kai kurie teoriniai
ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. 2002. T. 28(20).
3. Civilinë teisë. Vadovëlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas,
1997.
4. Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Commercial, Financial
and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing,
2000.
5. Dambrauskaitë A. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo teisinës proble-
mos / LTU teminiø straipsniø rinkinys. 2001.
6. E–Payments in Europe: The Eurosystem’s Perspective. European
Central Bank, 2002 (http://www.ecb.int/events/conf/other/ epay-
ments/epayments.pdf).
7. General Guide to Account Opening and Customer Identification.
Attachment to Basel Committee publication No. 85 „Customer due
diligence for banks“ (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, ap-
lankyta 2003 04 14).
8. Geva B. Bank Collections and Payment Transactions: Comparative
Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001.
9. Girard P. F. Romënø teisë. 1932. T. 2.
10. Kirðienë J., Pakalniðkis V., Ruðkytë R.,Vitkevièius P. Civilinë teisë.
Bendroji dalis. Vilnius, 2004. T. 1.
11. Herrmann H. Bank–Customer Relationship in German Law and
Practice // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in In-
599
Literatûra
ternational Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter,

1999.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.
Vilnius: Justitia, 2001.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.
Vilnius: Justitia, 2002.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga.
Vilnius: Justitia, 2003. T. 1.
15. Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspek-
tai. Vilnius: Justitia, 1995.
16. Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas //
Justitia. 1998. Nr. 2.
17. Mikelënas V. Prievoliø teisë. Vilnius, 2002, 1 dalis.
18. Mikelënas V. Sutarèiø teisë. Vilnius: Justitia, 1996.
19. Mizaras V. Autoriø teisës: civiliniai gynimo bûdai. Vilnius: Justitia,
2003.
20. Monkevièius E. Þemës teisë. Vilnius, 2000.
21. Norkûnas A. Kaltë kaip civilinës atsakomybës pagrindas // Jurisp-
rudencija. 2002. T. 28(20).
22. Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius, 1999.
23. Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.).
German Banking Law and Practice in International Perspective.
Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999.
24. Sûdþius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991.
25. Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1999.
26. Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New
York, 1997.
27. Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право.
Книга 1. Москва, 2000.
600
Literatûra
28. Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право.

Книга 3. Москва, 2000.
29. Гражданское право / Ред. Сергеев А. М., Толстой Ю. К. Мо-
сква: Проспект, 1998, часть 1.
32. Гражданское право России. Обязательственное право. Курс
лекций / Отв. ред. О. Н. Садиков. 1997, часть 2.
33. Гражданское и торговое право капиталистических госу-
дарств. Учебник / Под. ред. Е. А. Васильева. Москва, 1992.
34. Гримм Д. Д. Основы учения о юридической сделке. Санкт–
Петербург, 1900.
35. Денисов С. А. О порядке заключения договора. Актуальные
вопросы гражданского права. Москва, 1999.
36. Хейфец Ф. С. Недействительность сделок. Москва, 2000.
37. Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федера-
ции части второй / Под ред. проф. О. Н. Садиковa. Москва,
1998.
38. Красавчиков О. А. Возмещение бреда, причиненного источ-
ником повышенной опасности. Москва, 1996.
39. Матвеев И. В. Правовая природа недействительных сделок.
Москва, 2002.
40. Моргунов С. В. Виндикационный иск. Москва, 2001.
41. Новицкий И. Б., Лунц Л. А. Общее учение об обязательстве.
Москва, 1954.
42. Покровский И. А. Основные проблемы гражданского права.
Петроград, 1917.
43. Романцев И. Система договоров в гражданском праве. Моск-
ва, 2001.
601
Literatûra
44. Суханов Е. А. и др. Гражданское право. Москва, 2000. Т. 2.

45. Скловский К. И. Собственность в гражданском праве. Моск-
ва, 1999.
46. Шершеневич Г. Ф. Учебник русского гражданского права.
Москва, 1995.
47. Тузов Д. О. Реституция в гражданском праве. Томск, 1999.
48. Витрянский В. В. Договор аренды и его виды. Москва,
1999.
Praktinė literatūra
49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. balandþio 9 d.

nutarimas „Dël Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 daliø
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
50. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutari-
mas Nr. 2 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant ci-
vilines bylas dël atlyginimo þalos, padarytos asmená suþalojus, kitaip
pakenkus jo sveikatai arba atëmus gyvybæ“ // Teismø praktika.
1996. Nr. 5–6.
51. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nuta-
rimas Nr. 27 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant
civilines bylas dël atlyginimo turtinës þalos, padarytos eismo ávykio
metu“ // Teismø praktika. 2000. Nr. 13.
52. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2001 m. birþelio 15 d. nuta-
rimas Nr. 31 „Dël Lietuvos teismø praktikos, taikant Þenevos 1956
m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencijà
(CMR)“ // Teismø praktika. 2001. Nr. 15.
53. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodþio 20 d. nuta-
rimas Nr. 39 „Dël ieðkinio senatá reglamentuojanèiø ástatymø nor-
mø taikymo teismø praktikoje“ // Teismø praktika. 2002. Nr. 18.
602
Literatûra
54. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinë-

je byloje A. Janonis v. UAB „Garliavos autotransportas“, Nr. 3K–3–
25/1999.
55. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. geguþës 24 d. nutartis civi-
linëje byloje J. Kručaitė v A. Jurkevičienė, Nr. 3K–3–157/1999, kat.
42.
56. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. birþelio 23 d. nutartis R.
Bartusevičius v. A. Binka byloje, Nr. 3K–3–344/99, kat. 43.
57. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. rugsëjo 27 d. nutartis civili-
nëje byloje L. Kazlauskienė v. Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarė
D. Jungevičienė ir kt., Nr. 3K–3–398/1999.
58. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civili-
nëje byloje Ž. Stankevičius v H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000 //
Teismø praktika. 2001. Nr. 14.
59. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinëje
byloje M. Kaminskis v. N. Arlauskienė, Nr. 3K–7–233/2000, kat. 7 //
Teismø praktika. Nr.13.
60. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. balandþio 5 d. nutartis civi-
linëje byloje V. Babarskis v V. Boguševičius, Nr. 3K–3–425, kat. 42.
linëje byloje pagal pareiðkëjo AB Lietuvos žemės ūkio bankas prašy-
mą įregistruoti Kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pakeitimą, Nr. 3K–
3–545/2000, kat. 14.
linëje byloje S. Lisovskis v „Lietuvos draudimas“, Nr. 3K–3–
581/2000, kat. 43.
nëje byloje AB „Šaldytuvų ūkis“ v. V. Vygelio individuali paruošų
įmonė „Vygis“, Nr. 3K–3–761/2000, kat. 43.
64. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartis civi-
linëje byloje Bendroji įmonė „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr.
3K–3–1345/2000, kat. 43 // Teismø praktika. Nr.15.
603
Literatûra
65. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civili-

nëje byloje Likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių
agrofirma“, Nr. 3K–3–101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teismø
praktika. Nr. 15.
66. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civili-
nëje byloje P. Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo minis-
terija, Nr. 3K–3–34/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 15.
nëje byloje AB „Turto bankas“ v BAB „Rimeda“, Nr. 3K–3–201, kat.
15.2.1.1.
nëje byloje E. Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K–3–221/2001, kat.
39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teismø praktika. Nr. 15.
je byloje Lietuvos bankas v LAB „Tauro bankas“, Nr. 3K–7–95/2001
ir kt.
je byloje J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr.
3K–3–155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 16.
71. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. geguþës 5 d. nutartis civili-
nëje byloje Vilniaus apskrities VMĮ v T. Rozovskis, Nr. 3K–3–1253,
kat. 31.6.1.
72. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 13 d. nutartis civi-
linëje byloje A. Tokhadze v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–
645/2001, kat. 58.
linëje byloje G. Šeršniovaitė v. E. Medonio individuali paruošų įmonė
„Beilė“, Nr. 3K–3–704/2001, kat. 45.5.
nëje byloje Vilniaus miesto Valdyba v UAB „Seta“ ir kt. Nr. 3K–3–
804/2001, kat. 28.
604
Literatûra
75. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civili-

nëje byloje Žilvino Budros individuali įmonė „Sėkmės sistemos“ v AB
„Lietuvos telekomas“, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“,
Nr. 3K–3–927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7.
nëje byloje V. Paliūnas v. Radviliškio rajono savivaldybė, UAB „Rad-
viliškio autobusų parkas“, Nr. 3K–7–760/2001 // Teismø praktika.
Nr. 16.
nëje byloje SPAB „Naujamiesčio būstas“ v. V. Martišauskas, Nr. 3K–
3–932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.
78. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartis civi-
linëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė,
Nr. 3K–3–1140/2001.
linëje byloje P. Vilkis v E. Vilkienė ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1.
80. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis 2002 vasario 7 d. civilinëje
byloje S. Mačius v „Ūkio draudimas“, Nr. 3K–7–351/2002, kat. 39.4.
81. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 3 d. nutartis civili-
nëje byloje Bankrutuojanti AB „Litimpex bankas“ v UAB „Pajūrio
paslaptys“ ir kt., Nr. 3K–3–710, kat. 15.2.1.1.
linëje byloje A. Skučas v. G. Pakerytė, Nr. 3K–7–645, kat. 39.2.3.
linëje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K–3–898/2002,
kat. 31.6.1.
linëje byloje UAB draudimo kompanija „Baltic Polis“ v UADB „Pre-
venta“ ir kt., Nr. 3K–3–903/2002.
85. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje
byloje BUAB DK „Hermis draudimas“ v AB „Šlifavimo staklės“, Nr.
3K–3–1107/2002, kat. 15.2.1.
605
Literatûra

nëje byloje AB „Šlifavimo staklės“ v UAB DK „Hermis draudimas“,
Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.2.1.
87. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinë-
je byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus Vingis“, Nr. 3K–3–
1123/2002, kat. 18.2.
88. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinë-
je byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, Nr. 3K–
3–1137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5.
89. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 12 d. nutartis civi-
linëje byloje S. Krivicko firma „Fasma“ v. ŽŪB „Aukšteliai“, Nr. 3K–
3–1242/2002, kat. 56.3.
linëje byloje Ž. Semenejeva v 553 GNSB ir kt., Nr. 3K–7–1156/2002.
linëje byloje AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ v. Teismo antstolių
kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, Nr. 3K–7–1188/2002,
kat. 15.2.1.1.
nëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218/2003.
linëje byloje 257–oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vil-
niaus energija“, kat. 37.1; 40.2.
linëje byloje 257–oji daugiabučio namo savininkų bendrija v UAB
„Vilniaus vandenys“, Nr. 3K–3–579, kat. 37.1.
95. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 birþelio 2 d. nutartis civilinëje
byloje UAB DK „Baltic Polis v V. Ramanauskas“, Nr. 3K–3–
643/2003, kat. 67.
nëje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. A. Survila, Nr. 3K–7–
751/2003, kat. 27.5.4.
606
Literatûra

nëje byloje A. Šmočiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K–3–830,
kat. 27.5.4.
nëje byloje UAB „Vilniaus lizingas“ v Stomatologinė įmonė „Dentes-
ta“, Nr. 3K–3–123 kat. 45.8.
99. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinëje
byloje Generalinė prokuratūra v Vilniaus m. savivaldybė ir kt., Nr.
3K–3–138, kat. 37.6.
linëje byloje J. Zolotariovas v UAB „Baldras“, Nr. 3K–P–346/2004,
kat. 37.8.
607
Doc. dr. Ambrasienë Dangutë, dr. Baranauskas Egidijus,
Bublienë Danguolë, Cirtautienë Solveiga, Galvënas Rolandas,
Laurinavièius Kæstutis, Norkûnas Algis, doc. dr. Papirtis Leonas
Virginijus, doc. dr. Rudzinskas Antanas, Skibarkienë Þivilë, Stripeikienë
Janina, dr. Ðvirinas Daivis, dr. Toloèko Vadimas,
dr. Usonienë Jûratë
Ci287 Civilinë teisë. Prievoliø teisë.: vadovëlis: treèioji laida. – Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. - 608 p.
Bibliogr.: p. 599-607.
ISBN 9955-563-72-9
Vadovėlyje išdėstytos civilinės teisės pošakio „Prievolių teisė“ bendrosios nuostatos,

sutarčių teisės bendrosios nuostatos, aptartos atskiros sutarčių rūšys, sutartinė bei de-
liktinė atsakomybė, taip pat kitais (ne sutarčių ir ne delikto) pagrindais atsirandančios
prievolės. Lyginamuoju teisėtyros metodu nagrinėjami užsienio valstybių civilinės teisės
institutai ir teisės teorijos. Teoriniai teiginiai iliustruojami pavyzdžiais bei Lietuvos teismų
praktika.
Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems teisę, bet jis gali
būti naudingas ir kitas universitetinių studijų programas, pavyzdžiui, verslą, vadybą,
finansus, pasirinkusiems studentams, teisininkams praktikams bei visiems kitiems,
besidomintiems teise.
UDK 347(075.8)
Dangutë Ambrasienë, Egidijus Baranauskas, Danguolë Bublienë, Solveiga Cirtautienë,

Rolandas Galvënas, Kæstutis Laurinavièius, Algis Norkûnas, Leonas Virginijus Papirtis,
Antanas Rudzinskas, Þivilë Skibarkienë, Janina Stripeikienë, Daivis Ðvirinas,
Vadimas Toloèko, Jûratë Usonienë
CIVILINË TEISË
PRIEVOLIØ TEISË
Vadovëlis
Treèioji laida
Redagavo ir korektûrà skaitë Jūratė Balčiūnienė

Rinko Rima Marytė Tumėnienė
Maketavo Regina Bernadišienė
Virðelio autorë Stanislava Narkevičiūtė
SL 585. 2006 03 08. 31,92 leidyb. apsk. l.

Tiraþas 1500 egz. Uþsakymas .
Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.
Tinklalapis internete www.mruni.lt
El. paðtas leidyba@mruni.lt
Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13b, LT-09109 Vilnius.
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. paðtas info@kopija.lt

Civilinė Teisė - Prievolių Teisė PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Civilinė Teisė - Prievolių Teisė PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dangutë Ambrasienë, Egidijus Baranauskas,

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. A-185

Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangutë Ambrasienë

Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Civilinës ir komercinës

Mykolo Romerio universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø, metodiniø bei

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………... 12

8 skirsnis. Asmenø pasikeitimas prievolëje…………………………… 77

II skyrius. SUTARÈIØ TEISË………………………………………… 105

18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys…..….…138

III skyrius. CIVILINË ATSAKOMYBË………………………………. 177

27.1.4. Kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës……….…..210

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS

V skyrius. ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS………………………….. 274

34.1. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata……………………... 275

46 skirsnis. Distribucija………………………………………………… 481

56.7. Partnerystës sutarties pabaiga………………………………...584

Civilinës teisës raida Lietuvoje pastaràjá deðimtmetá buvo neátikëti-

1 skirsnis. PRIEVOLIØ TEISËS IR PRIEVOLËS

Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinëje apyvartoje atlik-

Prievolinës teisës taip pat yra pagrindas asmeninëms neturtinëms

2 skirsnis. PRIEVOLËS DALYKAS, SUBJEKTAI,

Kiekviena prievolë turi konkretø dalykà, t. y. tai, dël ko ðalys susi-

prievolës. Skirtingø prievoliø dalyko apibrëþtumas yra skirtingas. Todël

kreditoriumi, kitas, turintis pareigà ávykdyti reikalavimo teisæ, vadina-

3 skirsnis. PRIEVOLIØ ATSIRADIMO

Prievolë yra teisinis asmenø santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis

visiðkai paprasta, kartais sunku, todël tinkamas prievoliø pagrindø su-

sieja sutartiniai santykiai, veþëjo atsakomybë dël keleivio asmeniui pa-

str.), vaikai turi iðlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tëvus

4 skirsnis. PRIEVOLIØ RÛÐYS

Prievoliø suskirstymas á atskiras grupes padeda iðlaikyti darnià jø

tos, paskola bus gràþinta eurais. Alternatyviøjø ir fakultatyviniø prievo-

davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindinës prievolës

5 skirsnis. PRIEVOLIØ VYKDYMAS IR JØ NEÁVYKDYMO

5.1. Prievoliø vykdymo samprata

Prievolëje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrà

Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievolæ yra valiniai.

pestingai. Jiems keliami grieþtesni atidumo ir rûpestingumo, kvalifika-

5.2. Tinkamas prievolës vykdymas

Tinkamo prievolës vykdymo principas átvirtintas CK 6.38 straipsnio

skolininkas gràþino 10 000 litø skolos, pareiðkus reikalavimà dël palû-

5.3. Prievolës ávykdymo subjektai

Prievolës ðalys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ðie asmenys

skolininkas, o treèiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prie-

Kartais kreditoriui gali bûti priimtina, kad prievolë ávykdoma ne

dþiui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali

5.4. Prievolës ávykdymo objektas

Prievolës vykdymo objektu yra laikoma ta vertybë, kurià kredito-

á juos20. Kiti, pavyzdþiui, standartai, taikomi savanoriðkai, iðskyrus atve-

pareiga perduoti pagal rûðies poþymius apibûdintà daiktà, skolininkas

6.127 str.), kai mirðta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo

5.5. Prievolës ávykdymo bûdas

Skolininkas turi ávykdyti prievolæ taip, kaip aptarta sutartyje arba

5.6. Prievolës ávykdymo vieta

pan., prievolës ávykdymo vietà gali nustatyti ir ástatymas. CK 6.318

5.7. Prievolës ávykdymo terminai

Prievolës turi bûti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir lai-

gas ir sudaryti sàlygas skolininkui tinkamai ávykdyti prievolæ. Jeigu prie-

5.8. Prievolës ðaliø bendradarbiavimas

Ðaliø bendradarbiavimas (kooperavimasis) – tai jø veiksmai pade-

Bendradarbiavimo principas daþnai pabrëþiamas ir teismø prakti-

5.9. Prievolës ávykdymo ekonomiðkumas