TEISS SISTEMA

Teiss literatroje danai nurodoma, kad teiss sistema yra tokia struktra kuri takota
ekonomins bei socialins santvarkos, parodo teiss norm suderinamum bei j skirstym
akas bei institutus. Teiss sistemai bdinga sveika su esamais visuomeniniais santykiais.
Valstybs santvarka bei socialin visuomen kartu nustato teiss sistem.
Teiss sistema - tai teiss vidin sandara su tarpusavyje susijusiais ir kartu
diferencijuotais elementais: teiss akomis, teiss institutais ir teiss normomis. Teiss sistema
parodo teiss sudtines dalis ir kaip tos dalys tarpusavyje sveikauja. Sistema apibdina t dali
tarpusavio funkcionavimo ry. Teiss sistemai bdinga jos vienyb ir darnumas, padalijimas
tarpusavyje susijusias pavienes dalis. Teis sudaro ibaigta vieninga sistema.
Teis kaip sistem apibdina tokie poymiai: objektyvus vieningas reikinys, o ne
atsitiktinis norm rinkinys su sisteminiais tarpusavio priklausomybs ryiais; vairiapusis
teisinis reikinys, kur eina nevienodi pagal turin ir apimt struktriniai elementai.
Teis yra ypatingas sisteminis objektas - vieni teiss reikiniai gali bti atskirose
sistemose ir vienoje sistemoje. Teiss sistema remiasi loginiu ryiu, jis visada pasireikia teiss
norm apjungim, teiss institutus, jie teiss akas, akos vis teiss sistem. Teiss sistema
yra visada formalizuota. Sistema - visos teiss normos apjungiamos ne tik teorikai, bet ir
praktikai (pvz. Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Baudiamasis kodeksas). Teiss
sistema yra stabili sistema - visos teiss normos apjungtos sistem, kuri veikia stabiliai (teiss
normos gali pasikeisti, bet visos sistemos gali neijudinti). Teiss sistema yra socialin sistema t.y. ji nustato santykius tarp asmen. Teiss sistemai bdingos vairi lygi sudtins dalys.
Teiss sistema sudaryta i diferencijuot struktrini dali - i savarankik struktrini dali.
Teiss sistema yra vieninga sistema - struktriniai vienetai vieningi visoms teiss akoms.
Teiss sistemoje parodoma kokios yra sudtins teiss dalys j tarpusavio ryys. ios
sistemos pagrindu yra teisiniai paliepimai, kurie parodo teiss norm objektyvum, vienov,
skirtumus. Paviens teiss normos nepajgt atlikti savo funkcij ir nebt gyvybingos. Norint
jas sujungti bendrai teiss sampratai bei bendram tikslui reikia, kad jos tarpusavyje sveikaut
papildydamos, ipltodamos, sukonkretindamos ir garantuodamos veiksmingum.
Teiss normos utikrina, kad kintant visuomeniniams santykiams ir atsirandant naujoms
teiss normoms bt utikrinti pokyiai papildant kokybikais struktriniais elementais.
A. Vaivila skiria teiss norm sisteminim kaip proces nuo teiss norm sistemos
proceso rezultato. Teiss norm sisteminim apibrdamas kaip teiss norm telkim
tarpusavyje susijusius teiss institutus, teiss poakius, teiss akas pagal reguliavimo objekt
bei metod. Teiss sistem apibrdamas kaip teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo

bd, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, poakius, akas, susijusias
tarpusavio priklausomybe ir kartu veikdamos garantuoja viena kitos veiksmingum. 1 Teiss
sistemos pagrindins dalys yra: teiss aka, teiss institutas, teiss norma.
Teiss norma yra laikoma pirminiu teiss sistemos elementu. Tai visiems privaloma ir
formaliai apibrta elgesio taisykl kuria nustato valstyb, suteikianti santykio dalyviams teises
ir nustatanti pareigas. Tai teiskros subjekt suformuluota ir sankcionuota visuotinai privalomo
elgesio taisykl, garantuojama visuomeninio santykio dalyvi abipuse nauda ar valstybs
prievarta ir pajgi veikti tik kartu su kitomis teiss normomis. Teiss norma yra teisto elgesio
pavyzdys, nurodantis kaip privalo turi elgtis visuomeninio santykio dalyviai, kartu turi bti
utikrinama abipus j teisi apsauga ir sudaromos vienodos teisins slygos.
Taigi teiss normoje privalo bti nurodytos jos veikimo slygos, teisini santyki
dalyvi teiss ir pareigos, valstybs prievartos u teiss normoje numatytos elgesio taisykls
nevykdym priemons. Kitaip teiss norma tiesiog negals atlikti savo visuomenini santyki
reguliuotojo funkcijos.
Teiss institutas apibriamas kaip vienos teiss akos viduje atsiskyrusi arba keliose
akose tarpusavyje susijusi teiss norm, reguliuojani nedidel grup rini gimining
santyki, visuma.2 Institutas laikomas sudedamja teiss akos grandimi. Teiss institutas
laikomas pirmuoju teiss norm sisteminimo rezultatu.
Norminiuose aktuose idstyti teiss institutai yra atskirti vieni nuo kit: pavyzdiui,
civilinje teisje civilins teiss subjekt, sandori, iekinins senaties, atstovavimas, terminai ir
kt., konstitucinje teisje institutai yra pilietybs, rinkim teiss ir kt., administracinje teisje
valstybin tarnyba, administracin atsakomyb, administracinis procesas ir kt.
Institutas teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojanias tam tikr
visuomenini santyki r jai bdingu metodu ir sudaranti teiss poakio ar teiss akos dalis.3
Teiss aka tai visuma teiss norm teiss sistemos viduje atsiskyrusi, reguliuojani
tam tikr artim visuomenini santyki srit. Tai plaiausios apimties teiss norm grup kuri
apima teiss institutus, teiss poakius ir reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai
bdingu metodu. Savarankikos teiss akos atsiradim slygoja: visuomenini santyki
savitumo laipsnis, j socialin svarba, nebuvimas galimybs tuos santykius sureguliuoti jau
turim teiss ak normomis, btinyb taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo
1 Vaivila, A. Teiss teorija: vadovlis. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 335.
2 Vanseviius, S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 146.
3 Vaivila, A. Teiss teorija: vadovlis. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 336.

metod.4 Nauja teiss aka atsiranda tuomet kai tam tikros ries santykiai sudaro kokybs
atvilgiu vientis kompleks, santykiai skiriasi nuo kitos teiss akos norm reguliuojam
santyki ir ikyla teisinio sureguliavimo poreikis.
Skirtingai nuo kit teiss sistemos element teiss aka gali savarankikai funkcionuoti
teiss sistemoje. Pavyzdiui teiss normos dl ems, reguliuojanios santykius dl ems,
sudaro ems teiss ak, teiss normos, reguliuojanios turtinius ir susijusius su jais
asmeninius neturtinius santykius, sudaro civilins teiss ak, darbo santykius - darbo teiss
ak, administracin teiss reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo sferoje ir
pan.
Kiekviena teiss aka turi jai bding bruo, kuriuos lemia reguliuojami visuomeniniai
santykiai. Taiau kiekviena teiss aka turi bendrus bdingus poymius: svarbiausia teiss
sistemos sudtin dalis; savarankika teiss sistemos dalis; teiss ak sudaro struktriniai
vienetai institutai ir normos; teiss akos atskiriamos teisinio reguliavimo dalyko ir metodo
pagrindais; teiss akos reguliuoja izoliuotus santykius, t.y. bdingus tik tai teiss akai; teiss
ak galima suskirstyti bendrj ir ypatingj dalis: bendroji dalis nustato svokas,
apibrimus, principus, udavinius, ypatingoji (specialioji) dalis - reguliuoja ypatingus teisinius
santykius.
Teiss ak galima apibdinti kaip teiss norm sistem, reguliuojania kokybikai
vieningus visuomeninius santykius.
Teiss ak viduje isiskiria poakiai kurie gali apimti kelis tos akos institutus. Grup
teiss norm kuriai bdingos bendros principins nuostatos keliems teiss akos institutams
sudaro poak. Teiss poakis - jungiantis kelis teiss institutus ir sudarantis santykinai
savarankik teiss akos dal.5

Teiss posakiai tai norm grups kurios reguliuoja dal

visuomenini santyki turini ir bendr visai akai bding, ir specifini poymi.

Teiss normos sisteminamos pagal emiau idstytus lygmenis:
T
e
i
s

n
i
p
n
o
a
r
s

k
m
t
a

i
k
t
i
u
s
i
t
s
a
t
s
e
m
i
n
i
m
a
s

4 Ten pat. p. 336.

5 Ten pat.

Teiss norm jungimas institutus, akas ir poakius vyksta pagal tai kokia socialini
santyki srit ir kokiu bdu konkreti norma reguliuoja. Teiss normos reguliuojanios tos paios
ries socialinius santykius yra sujungiamos atitinkamo turinio darin ir grupuojamos pagal
savo reguliavimo objekt. Kartu pagal reguliavimo objekto grupuojant skirting teiss ak
normas reikia atsivelgti ir teisinio reguliavimo metod, kuris padeda ivengti skirting teiss
norm ak patekimo vien darin. is metodas nurodo teiss normos poveik visuomeniniams
santykiams.
Teisinio reguliavimo metodui bdingi ie poymiai: kokiu teisiniu pagrindu atsiranda,
pasikeiia ar nutrksta reguliuojami santykiai; teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas
kito atvilgiu; valstybs prievartos priemoni (sankcij) u teiss normos paeidimus taikymas,
to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Vadovaujantis iais poymiais galima vienareikmikai
nustatyti, kuriai teiss akai ar institutui priskiriama konkreti teiss norma.6
Teis turi hierarchijos struktr ir klodus, todl tiess sistema nra vienodo lygio ak
visuma. Iskiriamos integruojamosios ir dalykins teiss akos, pagrindins ir specializuotos,
materialiosios ir proceso, pozityviosios ir apsaugins, vieoji ir privatin teis. Taiau visos
teiss akos yra priklausomos nuo konstitucins teiss, nes i teis yra teiss sistemos pagrindas.
Teis sudaro du lygmenys: pirmasis yra konstitucija, absoliuiai pamatin normos, kuri
teisikumas nekelia abejoni, antrasis tai visas kitas teisinis reguliavimas, kurio teisikumas,
reliatyvus preziumuojamas. Jis tikrinamas atitikimu konstitucijai. Pirm lygmen galima vadinti
aukiausija, o antrj ordinarine teise. Visas teisinis gyvenimas sukasi apie konstitucij
aukiausij pozityvij teis.7
Konstitucine teise yra tvirtinamos pagrindins asmens teiss ir pareigos, garantijos
kartu nustatomas valstybs statusas ir funkcijos, tvirtinama valdios struktra, nuosavybs
formos, politin ir rinkim sistema, pagrindins mogaus teiss, laisvs, pareigos. ios teiss
esminis teiss aktas yra konstitucija, tai visos valstybs teiskros ir teistumo pagrindas. Tai
teiss aka kurios normos reguliuoja santykius susijusius su valstybs valdios organizavimu ir
reguliavimu. i teis yra bazin valstybs teiss norm dalis, ir j sudaro pagrindins valstybs
ir j krusios bendruomens politins bei teisins vertybs ir principai bei su jais susijusios
elgesio normos. Visa tai gali bti susisteminta vien dokument, pavadinimu Konstitucija
arba Pagrindinis statymas ar tvirtinta vairiuose aktuose ar statymuose, kuriu visuma gali
6 Vaivila, A. Teiss teorija: vadovlis. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 338339.

7 Jarainas, E. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija: vizija, teiss aktas, teisin tikrov. Konstitucin
jurisprudencija, 2006, Nr. 1, p. 338.

rodyti nesusistemint konstitucij. Jeigu valstyb ir neturi vieno susisteminto dokumento, tai dar
nereikia, kad valstybje nra konstitucins teiss. Kaip pavyzd bt galima pateikti Didiosios
Britanijos valstyb kurioje galioja seniausia pasaulyje konstitucin teis, kurios pagrindas yra
vardan individo ir parlamentins demokratijos priimti parlamento aktai bei teism sprendimai ir
i kartos kart perduodami paproiai.
Lietuvos Respublikoje pagrindinis ios teiss altinis yra Lietuvos Respublikos
Konstitucija, ir kiti konstitucins reikms aktai pvz. rinkim statymai.
Administracine teise reguliuojami visuomeniniai santykiai atsirandantys valstybs
institucijoms taikant konstitucija ir statymus. Ji reglamentuoja valstybs institucij struktr ir
kompetencij, santykius su pilieiais tvarkant kin ar kitokia veikl. i teiss aka tvirtina
valstybinio valdymo institucij kompetencij bei atsakomyb, veiklos principus, taip pat fizini
ir juridini asmen teises ir pareigas susijusias su administracinmis institucijomis.
Administracin teis tai valdymo teis, arba teiss aka apie valdym. ios teiss reguliavimo
dalykas visuma visuomenini santyki, kurie susiklosto vieojo valdymo srityse, arba
valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese. Svarbiausia vieojo valdymo
valstybs vykdomosios valdios subjekt (vyriausybs, ministerij, vyriausybs staig,
savivaldybs institucij) paskirtis yra statym bei kit teiss akt, vietos savivaldos institucij
gyvendinimas ir viej paslaug administravimas. Taiau administracins teiss normos
reguliuoja ir tokius visuomeninius santykius, kurie perengia u vieojo valdymo ribas.
Administracins teiss normos pateikia pagrindinius vieojo valdymo principus, jo
subjekt sudarymo tvark, nustato subjekt teisin status, udavinius, funkcijas, teises bei
pareigas, atsakomyb, veiklos formas ir metodus. ios teiss normos taip pat reglamentuoja
valstybs tarnybos organizavimo ir jos veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso
gijimo slygas ir tvark, j teises, pareigas ir atsakomyb. Administracins teiss normos
utikrina teistum, saugoti ir ginti visuomeninius interesus, asmen teises vieojo valdymo
srityje.
Pagrindinis specialusis administracins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodeksas.
Administracinio proceso teis reglamentuoja tvark kuria sprendiami administraciniai
ginai teismuose, valstybs institucijos ir pareignai taiko konstitucines, administracines,
finans ir kitas teiss normas.
Pagrindiniai altiniai yra Administracini byl teisenos, Administracini gin komisij,
Administracini teism steigimo statymai, teism praktika, administracini teism praktika

Finans teis reglamentuoja moni santykius kylanius i valstybs biudeto

sudarymo, jo panaudojimo, nustatant mokesius ir j mokjimo tvark. Nustatoma valstybs
institucij kompetencij surenkant mokesius, nustatant ir vykdant biudet. ios teiss normos
nustato l kaupim ir j naudojim, paskol suteikim, mokesi ir rinkliav surinkim,
finansin atskaitomyb. Finans teiss normos glaudiai susijusios su konstitucins ir
administracins teiss normomis.
Valstybs pajamos yra gaunamos vairiais bdais, joms bdinga skirtinga kaupimo
tvarka bei panaudojimo kryptys. Mokesius galima laikyti seniausias bei svarbiausiais valstybs
pajam altiniais. Valstyb savo funkcionavimui btinas las surenka per mokesius. Jeigu
mokesiais gaunam l nepakanka, valstyb yra priversta skolintis bei mokti palkanas arba
didinti mokesius. Kadangi mokesiai yra svarbiausias bei pagrindinis valstybs pajam altinis
bei ekonominio, kultrinio ir socialinio gyvavimo pagrindas, jie yra svarbs tiek valstybs, tiek
ir vis kit kio subjekt ir gyventoj materialiniams interesams. Mokesius nustato valstyb ir
mokti mokesius prievol yra valstybei.
Pagrindiniai ios teiss altiniai yra Biudeto sandaros, Valstybs rezervo, Valstybs
ido, Biudetini staig, Finans staig, Bank, Lietuvos banko, vairi mokesi mokjimo
statymai.
Finans teiss poakiu galima vardinti Bank teis.
Baudiamoji teis tvirtina ir reguliuoja valstybs baudiamosios politikos principus,
apibria veiksmus kurie yra laikomi nusikaltimais, sankcij ris bei patraukimo baudiamojon
atsakomybn pagrindus, teistvarkos palaikym. i teis skirta draudim nustatymui, kartu
utikrina visuomens ir valstybs santvarkos, nuosavybs, asmens teisi apsaug, teistvarkos
palaikym. ios teiss normos nurodo koki veik reikia laikyti nuudymu, vagyste, plimu,
kokios bausms taikytinos asmenims kurie vykdo nusikaltimus.
Valstyb gina save ir pilieius nuo nusikalstam veik ir jas darani asmen. statymais
udraudiami tam tikri poelgiai ir nustatoma teisinio reguliavimo priemoni sistema.
Nusikalstama veika iaukia teisinius padarinius, kuri pagrindas yra baudiamoji atsakomyb.
Baudiamoji teis apima nusikalstam veik padarym bei j teisinius padarinius. Reikia
paymti, kad nusikalstama veika ne visuomet yra susijusi su bausms skyrimu ir jos atlikimu,
i teis taip pat nustato atleidimo nuo bausms ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
institutus.
Pagrindinis baudiamosios teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamasis
kodeksas.

Baudiamojo proceso teis nustato baudiamosios atsakomybs gyvendinim,

baudiamj bylu iklimo, tyrimo, proceso dalyvi teises ir pareigas. is procesas susideda i
ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinjimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinja bylas i
esms ir priima procesin dokument nuosprend arba baudiamj sakym. Apeliaciniame ir
kasaciniame procese jau peririmamos inagrintos bylos pagal proceso dalyvi skundus dl
sprendim kurie buvo priimti.
Baudiamojo proceso teis apima teiss normos, kurios nustato nusikalstam veik
ikiteisminio tyrimo tvark ir teisminio nagrinjimo procedras. ios teiss paeidimai yra
keliantys didiausia pavoj visuomenei ir jos nariams, todl u iuos paeidimus yra nustatytos
grieiausios teisinio poveikio priemons. Baudiamojo proceso paskirtis yra, ginant mogaus
ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus, greitai, isamiai atskleisti
nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti statym, kad nusikalstam veik padars asmuo
bt teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas.
Pagrindinis specialusis baudiamojo proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso kodeksas.
Civilin teis reglamentuoja turtinius, kuriuose santykio dalyviai juridiniu poiriu
lygiateisiai bei asmeninius neturtinius santykius, kurie kyla i materialini vertybi turjimo,
naudojimo, disponavimo. Civilins teiss normos reguliuoja sandori sudarymo ir vykdymo
tvark, nustato asmeninius neturtinius santykius. Visa piliei ir vairi moni kin veikla
remiasi civiline teise. Taiau i teis reguliuoja tiktai tuos turtinius santykius, kuriuose santykio
dalyviai yra juridiniu poiriu lygiateisiai.
Civilinius teisinius santykius asmenys sukuria laisva valia. Jie patys savo nuoira
pateikia savo teises bei pareigas, iskyrus prievoles dl alos padarymo. Civilins teiss
reglamentuojami turtiniai santykiai tai su nuosavybe susij santykiai dl daikt, pinig,
vertybini popieri, teisi perleidimo, darb atlikimo, paslaug teikimo, transporto.
Pagrindinis specialusis ios teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Civilins teiss aka yra labai plati todl joje galima iskirti eimos teiss, Sutari
teiss poakius.
Civilinio proceso teis nustato civilinio proceso dalyvi ir teismo veikl nagrinjant i
civilins teiss kylanius ginus. ios teiss normos reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani
asmen bei kit proceso dalyvi veikl nagrinjant civilines bylas, priimant ir vykdant
sprendimus.
Civilinis procesas tai socialinis reikinys, susijs su visuomens poreikiu teismine tvarka
apsaugoti civilines teises. io proceso metu yra utikrinama konstitucin asmens teis kreiptis

teism. Civilinis procesas teisme negali vykti be i anksto nustatyt taisykli, t.y. be procesini
veiksm atlikimo tvarkos. Civilinis procesas prasideda tuomet kada suinteresuotas asmuo
kreipiasi teism su iekiniu, pareikimu ar skundu, tik po io kreipimosi teisjas gali ikelti
civilin byl, atsisakyti priimti iekinin pareikim, ar nepradti nagrinti bylos. Civilinis
procesas yra teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikla nagrinjant
civilines bylas bei vykdant teismo priimtus sprendimus civilinio proceso teiss normose
nustatyta tvarka.
Pagrindinis specialus civilinio proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodeksas.
Darbo teis reglamentuoja santykius kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu,
nustatydama darbo santyki tvark. Nustatomi darbuotojo ir darbdavio darbo santyki
atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, slygos, darbo ir poilsio laikas, darbo umokesio dydis ir
tvarka. Darbo santyki subjektai yra darbininkai, valstybs tarnautojai, privai moni
savininkai, valstyb, kuri tarpusavio paslaug reguliavimas pagristas darbo sutartimi.
i teiss aka reglamentuoja visuomeninius santykius, darbo procese atsirandanius tarp
darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais santykiais susijusi darbdavi bei j
organizacij, darbuotoj kolektyvo ir valstybs institucij santykius dl darbuotoj darbo,
socialini ir ekonomini slyg nustatymo, santykius dl drausmins ir materialins
atsakomybs, dl darbo gin, santykius, susijusius su saugos darbe ir darbo statym laikymosi
prieira ir kontrole, darbinimo, profesinio rengimo ir kitus santykius.
Pagrindinis ir svarbiausias ios teiss akos altinis yra Lietuvos Respublikos darbo
kodeksas.
ems teis reglamentuoja ems naudojimo, tvirtina skirting ems ri teisin
status, ems nuosavybs, tvarkymo, valstybinio valdymo, apsaugos santykius, reguliuoja
subjekt teises ir pareigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark. ios teiss akos
normos reguliuoja santykius susijusius su ems turjimu, naudojimu ir disponavimu.
Vis pirma em yra suprantama kaip atitinkamos valstybs teritorijoje esantis ems
pavirius, jos gelms, taip pat joje esantys mikai, vandens telkiniai, augmenija, gyvnija, bei
kiti gamtos objektai bei itekliai. I kitos puss mogaus veiklos poiriu em yra
nekilnojamasis turtas, pagrindin gamybos priemon ems ir mik kyje, teritorija kitoms
kio akoms pltoti, gyvenamosioms vietovms, infrastruktros ir kitiems socialiniams
objektams idstyti. ems teiss dalykas yra dvejopo pobdio visuomeniniai santykiai:
privats ems nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykiai; vieieji Lietuvos
Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykiai.

Pagrindiniais ems teiss altiniais galima vardinti ems, ems gelmi, ems
reformos statymus.
ems teisje galima iskirti vandens teiss, mik teiss, ems gelmi teiss poakius.
Tarptautin teis nustato suderint kolektyvin valstybi kurios yra ios teiss subjektas
vali. i teis yra bendra ir negali bti priskirta nacionalins teiss sistemai, ji reguliuoja
tarpvalstybinius santykius. Tarptautin teis bt galima apibdinti kaip teiss norm ypating
sistem, kuomet yra reguliuojami valstybi ir kit jos subjekt tarptautiniai santykiai, kurie kyla
i politini interes derinimo bei gyvendinimo, kartu atliekant su tuo susijusias vieojo
pobdio funkcijas. i teis reglamentuoja valstybi santykius. Tarptautin teis paprastai
suprantama kaip tarptautin vieoji teis, taiau i svoka ipleiama ir ji apima viej ir
privatin tarptautin teis.
ios

teiss

normos

nustatyti

vairiose

deklaracijose, Jungtini Taut dokumentuose.

tarptautinse

sutartyse,

konvencijose,

iuose aktuose yra nustatomos valstybi,

sutari dalyvi abipuss teiss ir pareigos tarptautiniame lygmenyje. Tarptautins ir visuotinai

pripaintos mogaus teisi srities teiss normos, turi pirmum prie nacionalins teiss normas.
Skirstymas teiss norm akas bei poakius nuolatos kinta. Teiss akos kyla i teisinio
reguliavimo integracijos, todl vystantis socialiniams santykiams, daugja tam tikro teiss
instituto teiss norm. Teiss instituto vidin teiss norm integracija ir diferenciacija slygoja
nauj teiss institut atsiradim, kartu didjant apimtims teiss institutai virsta teiss poakiais
arba netgi atskira, savarankika teiss aka, kuri reglamentuoja nauj socialini santyki srit.
Todl teiss instituto ir teiss poakio atskyrimas yra reliatyvus pvz. eimos teis ilg laik
buvusi civilins teiss institutu tapo civilins teiss poakiu. Teiss akt sisteminimas tai
nuolatinio teiss sistemos tvarkymo bei pltojimo forma.
Vystantis visuomenei bei didjant mokslo, technikos ir technologij paangai formuojasi
naujos teiss akos: bioteis, kosmoso naudojimo teis ir kt.
Visos teiss akos yra skirstomos materialisias ir proceso. Materialiosios teiss akos
reguliuoja tarp moni ir j susivienijim realiai susiklosiusias turto valdymo, naudojimosi,
disponavimo juo, valstybs valdymo, subjektini teisi gyvendinimo ir daugel kit santyki. 8

Teiss ak skirstym materialisias ir procesines galime pavaizduoti taip:

8 Vaivila, A. Teiss teorija: vadovlis. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 343.

M
B
F
D
T
K
P
A
C
e
ro
id
a
i
trn
o
m
v
u
se
a
b
p
o
ic
d
r
sto
e
ln
isa
t
u
so
n
a
ls
u

ite
m
rtic
o
stio
n
e
ja
st
n
e
i
c
p
o
e
ris
tsm

n
o
p
ta

ise
rc
i
e
o
sti
c
s

a
p
o
e
i
srk
ts
o
s
c
e
s
tie
s
e

o
i
sa
tk

o
e
is
s

Dalykiniai santykiai yra reguliuojami materialiosios teiss. Proceso teis organizacinio

pobdio, reguliuojanti teisines procedras sprendiant ginus, nustatant atsakomyb.
Proceso teis reguliuoja praktin naudojimsi prie materialiosios teiss priskiriam teiss
ak normomis, j taikym. Proceso teiss normos nustato vairi teisini gin sprendimo,
nusikaltimo ir kit teiss paeidimo tyrimo bei teisminio nagrinjimo, bausmi skyrimo tvark,
t.y. teisines procedras, btinas siekiant gyvendinti materialiosios teiss norm reikalavimus.9
Materialioji ir proceso teis susijusios tarpusavyje ir viena kit papildo, be proceso teiss
materialioji bt neveiksminga, o procesin bt beprasm.
Teiss akos, tarpusavyje sveikaudamos, sukuria ir gyvendina teisin reguliavim.
Kartu reguliuojami socialiniai santykiai tvirtina mogaus teisi apsaug. Valstybs teiss
sistemoje teiss ak yra tiek kiek btina, kad teisinis reguliavimas apimt visus moni
santykius, kuriems yra reikalingas is reguliavimas, kad bt apgintos mogaus teiss,
9 Ten pat.

tvirtintas socialinis sutarimas. Demokratinje alyje, svarbiausia mogaus teisi apsauga, ir tuo
remiantis vykdomas alies teisinis reguliavimas, mogaus teisi apsaugos poreikis lemia teisinio
reguliavimo tikslus.
Teiss akos priklausanios materialiajai teisei gali bti skirstomos: bendrj teiss
subjekt teisin status nustatanios, arba reguliacins (konstitucin, administracin, finans,
ems, darbo, ekologin); ir reguliacini teiss ak nustatyt imperatyv sakmum
garantuojanios, arba sankcijas nustatanios (baudiamoji ir administracin, ios teiss akos
savo tiksl pasiekia tik sveikaudamos su teiss normomis, kurios nustato reguliacini teiss
ak suformuluot draudim paeidimo bdus ir sankcijas u t draudim paeidimus, sudaro
slygas perjimui nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo.10
Teiss akas taip pat galima skirstyti reguliuojanias viej ir privatj interes. Teiss
akos yra grupuojamos pagal tai ar reguliuojamas privatus ar vieas interesas. Bendrai piliei
naudai teiss aka vadinama vieja teise, o vieno pilieio naudai privaija teise.
Vieoji teis reglamentuoja valstybs santvark, valstybs institucij veikl, savivaldos
institucijas, teisins sistemos pagrindus, teiskra ir teiss taikym. i teiss aka nuolatos
platja ir tampa reikmingesn.
Privatinei teisei svarbiausia civilin teis kuri reguliuoja turtinius ir asmeninius
neturtinius santykius. Civilins teiss principai: civilinio teisinio santykio subjekt
lygiateisikumas nes subjektai nra pavalds vieni kitiems, savarankiki; nuosavybs
nelieiamumas tiek materialins tiek intelektins, sutari laisvs principas, alys turi teis
laisvai sudaryti sutartis; nesikiimas privaius santykius; teisinio apibrtumo ir teist
lkesi principas; proporcingumo; neleistinumo piktnaudiauti teise, visokeriopos civilini
teisi gynybos principas.
Vieoji teis skirta tenkinti vieuosius interesus, jai yra bdingas vienaalikas teiss
subjekt valios pasireikimas, dauguma imperatyvij direktyvini norm, tiesioginis
sankcij taikymas. Imperatyviosios teiss normos privalomos visiems teisinio santykio
dalyviams.
Privatinje teisje dauguma dispozityvij norm. Kurioms bdingas teisinio santykio
dalyvi lygiateisikumas, laisva valia, asmenin atsakomyb u prievoles, platus sutari
panaudojimas. Dispozityvumo principas nustato plaias teisinio santykio dalyvi teises, taiau
elgesio taisykls yra konkretinamos ir tikslinamos teisinio reguliavimo procese.
Taiau teiss skirstymas privaij ir viej nenuoseklus. Kai kurie tos paios teiss
akos institutai gali bti priskiriami prie vieosios teiss, kiti prie privaiosios. iandien teis
10 Ten pat. p. 345.

viej ir privaij galime skirstyti tuomet kai vadovaujamasi istorine tradicija, nebtinas
teisini svok tikslumas, skirstymo pagrindas yra neesminiai o ioriniai teiss ak poymiai.
Kur kas tikslesnis yra teiss skirstymas materialija ir proceso.
Taigi teiss sistema tai visuma tarpusavyje susijusi teiss norm, i vidaus sujungt
tos paios teiss sampratos, t pai strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod.
Pagrindinis teiss sistemos poymis teiss norm ak vairovs vienov, kuri reikiasi teiss
sampratos ir teisinio reguliavimo tiksl bendrumu. Tai suteikia visai teiss sistemai vertybin,
metodologin vientisum, darant teiss ak tarpusavio skirtumus santykinius.11
Teiss sistema yra teiss norm ir teiss ak vidin organizacija, ir nuo teisins
sistemos skiriasi tuo, kad i apima teiss sistemos sujungim su teiskra ir teiskros
institucijomis. Teisin sistem sudaro teis nuo idjos iki teiss norm gyvendinimo.

11 Vaivila, A. Teiss teorija: vadovlis. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 349.