IRVINTOS

I irvint pato istorijos iki 1940 met

Kazys Misius

Patas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pato istorija dar maai tyrinta. Pato susisiekimas buvo organizuojamas usienio valstybi pavyzdiu. 1568 m.
pradjo veikti reguliarus pato susisiekimas tarp Vilniaus ir Krkuvos. Taip pat
veik tarptautinis KrkuvosVenosVencijos pato traktas. 1667 m. Lietuvos
ir Lenkijos taikos paliaub sutartimi su Rusija numatytas reguliarus Vilniaus
Maskvs pato susisiekimas. inoma, kad XVIII a. pradioje, o gal ir anksiau,
veik KaraliuiausVilniaus pato traktas.
XVIIXVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybje pato ryius pagal suteikt
privilegij organizuodavo usienieiai. Pradioje patas tarnavo tik valstybinms institucijoms, o jo ilaikymui reikjo nemaai pinig. Todl Lietuvos didiojo kunigaikio arba valstybiniai miesteliai bdavo apdedami specialiu pato mokesiu. Konkreiai 1699 m. rvintos turjo mokti 30 auksin pato mokest, o apskrities centras Ukmerg tais metais mokjo 40 auksin1.
Rodos, tik 1717 m. seimo nutari1
Akty izdavaemyje archeografieskoju komisijeju dlia
mu Lietuvos ir Lenkijos patas tapo vie- razbora drievnych aktov. T. 8. V. 1875. P. 29.
152

PRAEITIS

as ir juo galjo naudotis privats asmenys. Mintas seimo nutarimas reikalavo,

kad patas Lietuvoje turi bti rpestingai priirimas ir pltojamas. Taigi nuo
iol pato traktais buvo veiojama ne tik valstybin, bet ir privati korespondencija.
Be to, pato veimais Lietuv pasiekdavo ir usienyje leidiami laikraiai.
Lietuvoje atsirado usienio spaudos prenumeratori. Nuo 1737 m. ir Vilniuje
pradti leisti kalendoriai, nuo 1760 m. laikraiai. Todl pato reikm dar
labiau padidjo. Kartais pavluoto laikrai ileidimo prieastimi bdavo nurodomas laiku neatvyks patas2.
Valdant Stanislovui Augustui, nuo 1764 m., patas Lietuvos ir Lenkijos
valstybje i esms pertvarkytas. Nustatyti kainiai u vairias pato siuntas,
prenumeruojam spaud. Spaudos veiojimas buvo perpus pigesnis negu laik.
Vl. Abramaviius nurodo, kad XVIII a. Vruvoje leidiamo savaitraio prenumerata redakcijoje kainavo 18, o Vilniaus pate 30 auksin. I pato staigos
spaud galjo atsiimti tik pats prenumeratorius arba jo galiotas asmuo, pateiks
pato iduot biliet prenumeratai gauti. inoma, XVIII a. nei korespondencijos,
nei spaudos pato staigos namus nepristatydavo3.
XVIII a. antrojoje pusje LDK jau buvo nusistovjusi pato sistema, kuri
neblogai veik ir visikai tenkino to meto valstybs ir gyventoj poreikius.
Lietuvos ir Lenkijos valstybje XVIII a. antrojoje pusje buvo Generalin pato
direkcija, sikrusi Vruvoje. iame mieste taip pat veik karaliaus dvaro centrinis patas, o ymesniuose valstybs administraciniuose centruose svarbesns pato staigos (postamty pryncypalne). Pavyzdiui, Vilniaus 1785 met kalendoriuje dabartinje Lietuvos teritorijoje nurodytos tik 3 svarbesns pato staigos: Kaun, Rasiniuose, Vilniuje. I artimesni LDK miest tokios staigos nurodytos Gardin, Mnske, Mintaujoj, Naugarduk, Nesviuje, Slnime. 1794
met Gadino kalendorius tarp svarbesni pato staig dabartinje Lietuvoje
nurodo Kan, Merkn, Rasinius, Vilni4. Tai liudyt, jog XVIII a. nebuvo
aikiai apibrta, kokios pato staigos svarbesns.
Atrodo, kad XVIII a. antrojoje pusje pato staigos buvo kiekviename
LDK apskrities centre. 1794 met kalendoriuje svarbesns pato staigos nurodytos Gardin, Kaun, Lydoj, Rasiniuose, Trkuose, Ukmergj, Vilniuje ir
kituose toliau esaniuose LDK miestuose5.
Vruvoje leidiamuose politiniuose kalendoriuose nuo 1770 m. buvo skelbiami laisvieji pato traktai, nurodomos pato stotys. Per dabartin Lietuv buvo
nurodomi VruvosMintaujs ir VilniausGadino pato traktai. Tuose traktuose
daniausiai kas 34 mylios, o retais atvejais kas 6 mylios bdavo pato stotys.
2
Apie Lietuvos pato stotis XVIIIa. Abramaviius Vl. Pirmieji Vilniaus laikraiai // Literatros ir meno metratis. 1961. P. 153157.
pabaigoje yra paskelbta kelioni apra- 3Geguinis (Abramaviius) Vl. Laikrai platinimo bym, dienorai. Mokytojo Frydricho das XVIII a. Lietuvoje // Naujoji Lietuva. 1943. Nr.
168, 169.
ulco 1793 met kelions i Mintaujs 4Kalendarz Wileski na rok 1785. P. 204; Kalendarz
Gadino seim spdiai yra iversti ir Grodzienski na rok przestpny 1784.
5
Kalendarz Wileski na rok 1794. P. 190.
lietuvi kalb6. Jau XVIII a. pato sto- 6Kratas ir mons. V., 1988. P. 108117.
153

IRVINTOS

tys rpinosi ne tik pato gabenimu. J paslaugomis galjo naudotis ir tuo traktu
keliaujantys asmenys. LDK laikais pato traktai faktikai buvo vienintel ini
perdavimo priemon tolimais atstumais.

irvint arkli pato stotis

rvintos buvo sikrusios prie reikmingiausio VilniausUkmergsUpts
(vliau Pnevio) kelio. I Pnevio per Ukmerg, rvintas XVIII a. jo vietinis pato traktas. 1772 met Vilniaus kalendoriuje raoma, kad ketvirtadieniais
ankst ryt Vilni atvyksta patas i Kano, Kdini, Rasini (su laikais
i visos emaitijos), Pnevio, Jrbarko ir kit Lietuvos viet. O etadieniais
apie vidudien atvaiuoja patas i Ukmergs, Breslaujs, Duset, Anyki,
Alksts, Dagpilio ir kit miest7. Taigi maiausiai dvi dienas per savait pro
rvintas Vilni keliavo pato veimai, o kitomis dienomis grdavo atgal. Apie
irvint pato stot LDK laikais konkrei ini kol kas nepavyko aptikti. Vis
dlto yra svari argument, kad bent XVIII a. irvintos pato stotis turjo bti.
1794 m. pralaimjus T. Kosiukos sukilimui, vyko treiasis Lietuvos ir
Lenkijos padalijimas. 1796 10 29 (s. st.) Jekaterina II sak generalgubernatoriui
N. Repninui atkurti pato susisiekim Lietuvoje, pritaikant j Rusijos reikmms.
Las pato kontoroms bei stotims atkurti ir joms ilaikyti nurodyta imti i
dvarinink8.
Netrukus Vilniuje steigiamas centrinis patas, kurio direktoriumi paskirtas Kuo vokietis Friselis. Rusija neatkr iki tol buvusios pato organizacijos.
Friselis man, kad LDK patas buvo geriau organizuotas, taiau j atkurti nebuv pravartu. io pareigno nuomone, anksiau bajorai daugiau vaindav
seimelius, seimus, Vruv. Dabar vainjantys reiau, o jei vykst, tai daniausiai ne pato, bet savo arkliais.
Patui ilaikyti kasmet i Lietuvos buvo reikalinga 70,2 tkst. rb, o stotims
rengti ikart reikjo skirti 133,9 tkst. rb. i nata teko bajorams ir miestams.
Mokestis buvo iskirstytas dmais. Dvarininkai ir miestieiai nuo kiekvieno
dmo turjo mokti po 32,25 kp pato mokesio per metus. Pato stotyse gana
danai arklius imdavo rus valdininkai ir ypa karininkai. Kas turi teis pato
stotyse imti arklius, nebuvo reglamentuota9.
Vilniaus pato direktorius Friselis pradjo siuntinti vairioms institucijoms informacij apie pato traktus Lietuvoje. Spaudinyje apie pato traktus 1797
metais, be kit, nurodytas ir Vilniaus
Mintaujs pato traktas su Miiagalos, 7
Kalendarz Wileski na rok przestpny i przybyszowy
irvint, Ukmergs, Kdini, Baisga- 1772.
los ir kitomis pato stotimis. 1797 m. 8Sobranije zakonov po upravleniju potovomu /dalee
Sobranije zakonov/ T. 2. Spb. 1846. P. 264267.
Miiagalos ir irvint pato stotyse lai- 9Jaunulaitis A. Lietuvos bajorai ir j seimeliai XIX am.
(toliau Jaunulaitis A. Lietuvos bajorai). K., 1930.
kyta po 12 arkli10.
119221.
Kitais, 1798 m., VilniausMintaujs P.
10
1797 m. spaudinys apie Lietuvos pato traktus yra
pato trakto nebebuvo. Pro rvintas jo iliks Alsdi banyios archyve.
154

PRAEITIS

tik VilniausUkmergs pato traktas. Tais metais irvint, Miiagalos ir Ukmergs pato stotyse laikyta po 6 arklius11.
1799 m. VilniausUkmergs trakte Miiagalos pato stotyje buvo 8, irvint ir Ukmergs po 10 arkli. Pato stotys pagal sutartis bdavo atiduodamos laikyti vairiems asmenims. 1800 m. laikytojams buvo mokama po 30
sidabrini rubli u kiekvien arkl.
1799 m. buvo atspausdintos pato stoi laikymo Lietuvos gubernijoje
taisykls, kurias pasira Vilniaus civilinis gubernatorius Ivanas Friselis. Taisykls atspausdintos rus ir lenk kalbomis.
Pato stoi laikytojai privaljo utikrinti nustatyt arkli kiek ir kiekvienam i j turti tvarkingus pakinktus. Kiekvienam arkli trejetui turjo bti laikoma dengta brika vasarai, o iemai rogs su sdynmis. Be to, trims arkliams
reikjo laikyti po vej. Vejai privaljo vilkti nustatyt uniform ir mokti
trimituoti patininko trimitu arba ragu.
Pato stoi laikytojams, be valstybs mokam 30 sidabro rb per metus kiekvienam laikomam arkliui, dar atitekdavo
mokestis, imamas u keleivi veim,
t. y. po 14 varini kp u myli. Pato
stotyse buvo leidiama pardavinti ivairius grimus, degtin, vyn, maisto produktus, taip pat apnakvindinti keleivius.
Vasar tredalis pato stoties arkli
turjo bti arklidje, o likusius buvo galima ganyti lauke. Keleivi pato stotyse
nebuvo galima laikyti ilgiau negu 15 minui. tam skirtas 1812 m. nustatyta
knygas reikjo registruoti kiekvien keleiv, nurodant kada ir pato veik apranga,
kur vaiavo, kiek pam arkli. Pritrkus arkli, pato laiky- kuri turjo bti
tojas turjo pasistengti j isinuomoti. Vejai ir pato stoi siuvama i pilkos
darbuotojai turjo bti mandags ir paslaugs keliautojams12. mediagos, naudojamos
1801 m. Miiagalos ir irvint pato stotyse laikyta rekrt uniformai.
po 8 arklius13. is laikom arkli skaiius nesikeit iki 1813m. LVIA. F. 378. Ap. 3.
1812 m. siverus Napoleono armijai, pato stotys faktikai 1812 m. B. 96. L. 2, 2a
nebeveik. 1813 m. pato susisiekimas
vl tapo reguliarus. 1813 m. irvint ir 11
1798 m. pato trakt ir stoi sraas // Lietuvos valsMiiagalos pato stotis laik dvarinin- tybs istorijos archyvas (toliau LVIA). F. 378. BS.
B. 4. T. 1. L. 403.
kas Guvaldas. Nuo 1813m. valdia nu- 1798.
12
Pravila o soderanii pot Litovskoj gubernii V.,
stat irvint pato stotyje laikyti 12 1799.
13
Statistins inios apie pato stotis 1801 m. // LVIA.
arkli14.
F. 378. BS. 1801 m. B. 41. L. 5.
Dvarininkui Guvaldui irvint pa- 14inios apie pato stotis // LVIA. F. 378. BS. 1812 m.
to stotis nedaug terpjo. 1815 m. Lie- B. 96. L. 252; 1816 m. B. 79. L. 73.
15
1815 08 19 Lietuvos pato direktoriaus ratas Vilniaus
tuvos pato direktorius Vilniaus guber- civiliniam gubernatoriui // LVIA. F. 378. BS. 1815 m.
B. 8. L. 97.
natoriui ra15:
155

IRVINTOS

io m[ne]sio 5, 9 ir 14 d. ratais a turjau garbs praneti

Js Prakilnybei apie irvint pato stoties negeroves ir nuolankiai
praiau t pato stot tinkamai sutvarkyti.
visus iuos tris ratus negavau jokio atsakymo, tuo tarpu iandien pas mane atvyko irvint pato stoties ratininkas apkovskis ir
asmenikai prane, kad toje stotyje jau visai nebra nei arkli, nei pato stoties laikytojo Guvaldo, nei kit pareign, paskirt emesniojo
ems teismo asesoriaus. Jis, apkovskis, ikents daug vairi pravaiuojanij eidinjim dl to, kad nra arkli, nemato jokios galimybs ten toliau pasilikti
Lietuvos pato direktorius io rato kopij nusiunt ir Vilniaus generalgubernatoriui. Pastarojo reakcija buvo rytinga. Jis nurod Vilniaus aps. bajor
maralkai ir zemskiniam ispravnikui per 24 valandas irvint pato stotyje padaryti tvark. Jeigu tai nebus vykdyta, nurodyta Vilniaus aps. bajor maralkos
arklius paimti irvint pato stot ir jo lomis laikyti tol, kol stotyje atsiras
reikalaujamas kiekis arkli16.
1816 m. vasar buvo sudarytos sutartys su privaiais asmenimis trejiems
metams dl 52 pato stoi laikymo. irvint pato stoties laikytoju tapo dvarininkas Renigeris. Jis ia privaljo laikyti 14 arkli. Valstybs turto rmai sipareigojo per trejus metus Renigeriui sumokti po 420 rb asignacijomis u kiekvien arkl. (Tada asignacij kursas buvo tris kartus maesnis negu sidabro
rubli)17.
Kaip minta, pato stoi arkliais danai naudodavosi vairs caro valdios pareignai, karininkai. Pato traktais keliaudavo karin informacija, neretai slapta ir skubi. Kaip atrod irvint pato stotis tikrintoj akimis, galime
suinoti i 1818 m. jos apiros akto, kurio vertim pateikiame18.
Apiros aktas
sakius jo Prakilnybei ponui Lietuvos kariniam gubernatoriui
ir kavalieriui Rimskiui Korsakovui, mes, emiau pasira, 1818 met
kovo 18 dien apirjome Vilniaus apskrityje esani irvint pato
stot, laikom Vilniaus miestieio ydo Oerio Chaimoviiaus, i ko
paaikjo: pato namelis inuomotas pato laikytojo. Prie jimo herbo,
ibint ir priebuio nra. jus prieang, kairje vienas kambarys
pravaiuojantiesiems: iskyrus paprast medin stal, joki bald nra, visas kambarys su plyiais, pro langus ir duris skersvjai, visur
puia vjas, pravaiuojantieji negali padoriai pailsti, krosnis sena.
Tame pat kambaryje sikrs ir ratininkas, kuris rus rato nedaug
temoka, todl negali teisingai uregistruoti praveamo paprasto bei skubaus pato, taip pat ve- 16Ten pat. L. 98.
j ir keleivi, prireikus nra galimybs sura- 171816 m. inios apie irvint pato stot // LVIA. F.
BS. 1816 m. B. 79. L. 73, 121.
yti teising paym. Kitame kambaryje gyve- 378.
18
1818 03 18 irvint pato stoties apiros akto nuona pato valdytojas ydas su eima, treiame raas // LVIA. F. 378. BS. 1818 m. B. 35. L. 61, 62.
156

PRAEITIS

seninas ir veikai. Grind nra, langai, durys ir krosnis seni, visur

skyls. Namas neaptvertas, visur mlynas ir nevarumai. Arklid valstieio tvarte, kuriame nra grindinio, lub ir gard; svirno ir darins
laikyti avioms bei ienui neturima; paar nra. Dl blogos prieiros
10 arkli sulys ir nuvaryti, tiktai 5 tinkami. Pakinktai seni, kiti netinkami guli kieme. Dengt veim ir dembli nra. Samdomi veikai
blogai aprengti, dalis neturi bat. J pasus turi pato laikytojas. Tok
apiros akt patvirtiname. Pasira Vilniaus zemskinis ispravnikas
Jasenskis, pato bstini apiros karininkas Lasinskis.
I io akto matome, kad pato stotims nustatyt taisykli irvintos nebuvo laikomasi. Tiktina, kad laikytojas siek i pato stoi turti kuo daugiau
pajam. Atrodo, kad tas pats Oeris Chaimoviius tada laik ir Vilniaus pato
stot. U sutarties slyg nevykdym ir bajor neklausym Vilniaus bajor maralka skyr jam 867 rb baud. Oeris turjo stipresni utarj. Vilniaus gubernijos valdyba sak sulaikytus pinigus Oeriui grinti19.
Neigalinius ar nenorinius tinkamai priirti pato stotis laikytojus valdia reikalaudavo paalinti. Deja, sutartys pato stotims laikyti bdavo sudaromos trejiems metams.
1827 m. irvint pato stot laikyti trejus metus pam Vilniaus bajor
maralka Jasinskis. U kiekvien laikom arkl jis gaudavo po 250 rb asignacijomis per metus20. Kaip atrod po deimtmeio irvint pato stotis, liudija
is 1828 m. jos apiros aktas21.
Tame pat trakte antra, irvint pato stotis, laikoma lktos
Songino, atrod itaip: namas medinis, dar pakankamai tvirtas, priklausantis dvarininkui Eismanui; einama per prieang. Kairje pusje
yra du kambariai, gana erdvs ir tvarkingi, su tinkamais baldais; pirmame sikrusi ratin ir ratininkas, o antras pravaiuojantiems
keleiviams. I io antrojo kambario atskirtas nedidelis sandliukas. Prieangyje yra virtuv, o deinje pusje kamara. Kitus statinius prie io
namo, o svarbiausia arklid, reikalinga perstatyti ir iplsti. Veikai
gyvena atskirame, netoliese esaniame name. Nors viebuio nra, taiau ratininkas pareik, kad reikalaujam maisto produkt ir grim
atsargas pateikia jis, ratininkas. Vilniaus gubernijos ir apskrities maralkos, apirj i pato stot, pripaino, kad ateityje reikia pastatyti
visai nauj pato nam, o iki tol ito namo savininkui nurodyta padaryti jame reikiamus pertvarkymus taip, jog visais atvilgiais bt
patogu laikyti pato stot. Tai priirti pareigoti p[on] apskrities
maralk.
Kaip matysime vliau, nauj pato
stot pastatyti irvintos nebebuvo lemta. 1830 m. pradjo veikti Vilniausiauli

Jaunulaitis A. Lietuvos bajorai P. 263.

1827 m. pato stoi iniaratis // LVIA. F. 378. BS.
1820. B. 22. L. 10, 11.
21
Ten pat. L. 208.
19
20

157

IRVINTOS

pato traktas su pato stotimis Miiagaloje, irvintos, Ukmergj, Raguvoj,

Panevyj, eduvoj, Radvlikyje. 1830 m. irvint pato stotyje laikyta 16
arkli, tiek pat ir Miiagaloje22.
Dl 1831 m. sukilimo irvint pato stotis kur laik nebeveik. Apskritai
sukilimo metu Lietuvoje reguliaraus pato susisiekimo nebuvo. Pat lyddavo
stipri karin apsauga.
Sukilimui pralaimjus, irvint pato stotis atkurta. Jau 1832 m. valdininkai teig, kad VilniausUkmergs pato kelyje atstumai tarp pato stoi yra
per dideli. Nuo Vilniaus iki Miiagalos buvo 4, nuo Miiagalos iki irvint
3, o nuo irvint iki Ukmergs 4 mylios. Todl pasilyta tarp Ukmergs ir
Vilniaus steigti tris pato stotis ir jas idstyti apytikriai lygiais atstumais. Nutarta Miiagalos ir irvint pato stotis panaikinti, o naujas atidaryti Kirznje,
Jauninuose ir Viesos.
1833 07 caras Nikalojus I patvirtino dokument, kuriame nustatomas Vilniaus
gubernijos pato stoi arkli skaiius. Kirzns, Jaunin ir Vies pato stotyse
turjo bti laikoma po 24 arklius23.

Trumpai apie Jaunin pato stot

Caro valdia pasil dvarininkams Jauninuose ir Viesos pastatyti pato
stotis, o statybos ir rengimo ilaidas kompensuoti i atitinkamai sumaint
zemskini mokesi. Dvarinink Karolina Valentinaviien savo emje, Jauninuose, iki 1833 m. birelio 1 d. pastatydino pato stot su kambariais keleiviams ir 30 viet arklide. Paios dvarininks teigimu, statyba jai kainavusi
3 tkst. rb. I pradi valdia nuomojo i pato stot ir kasmet savininkei
mokdavo po 100 rb nuomos. Nuo 1841 m. valdia nuomos nebemokjo24.
Netvarkos VilniausUkmergs pato kelio stotyse netrko ir vliau. 1845m.
pasitaik atvej, kai valdios pareignai ilgokai keliaudavo i Ukmergs Vilni. Jie pastebdavo nemaai aplaidumo, trkdavo arkli.
Tikrinant skundus, paaikjo, kad Jaunin pato stotyje, laikomoje pirklio Gurliando, i esam 25 arkli tik 12 tinkami patui ir keleiviams veioti.
Stotyje buvo tik trys tinkami veimai, o penki stovjo aplauyti ir nebetinkami.
Rogi 9, visos senos, nekaustytos. 19 pakinkt sutraukyti. Rasti netvarkingi
ir 8 paradiniai pakinktai auktiems valdios pareignams veioti ar lydti. Veik apranga susidvjusi, paradini drabui nebuvo. Arkliams trko paaro.
Veikai skundsi gaun maus atlyginimus. Valdia msi skubi priemoni
padaryti Jaunin pato stotyje tvark
ir ruo varytines perduoti stot nau22
Kurjer litewski. 1830. Nr. 9. (Priedas).
jam laikytojui25.
23
Sobranije zakonov... RT. 5. Spb. 1850. Riu 107.
Jau 1835 m. pasilyta Jaunin pa- 241847 m. K. Valentinaviiens ratas Vlniaus aps. zemsto stot perkelti Ms, u 1,25 varsto kiniam ispravnikui // LVIA. F. 380. Ap. 4. B. 1529. L.
14, 15.
link Vilniaus. Ten, vietoj buvusios kar- 251845 11 23 Vlniaus gub. ratas generalgubernatoemos, Batkukio dvaro savininkai no- riui // LVIA. F. 378. BS. 1845. B. 1231. L. 5, 6.
158

PRAEITIS

rjo rengti pato stot. Teigta, kad prie ups bt patogu girdyti bei plauti arklius.
Jaunin pato stotis aptreusi, nelaikanti ilumos, pastatyta drgnoje vietoje.
Jaunin savinink K. Valentinaviien visaip prieinosi pato stoties perklimui Ms ir surasdavo utarj atmesti silym. Todl tiek 1835 m.
silymui perkelti pato stot i Jaunin Ms, tiek pakartotiniams silymams,
pateiktiems 1843 ir 1845 m., nebuvo pritarta. Tiktai pripainta, kad Jaunin
pato stoties dviem kambariams reikia perkloti grindis, pastatyti krosn26.
Matyt, pirklys Gurliandas irgi turjo utarj, nes jis Jaunin pato stot
tebelaik ir 1850 m. Nesigilinant visas peripetijas, galima tik pasakyti, jog po
1850 m. pato stotis i Jaunin buvo perkelta Ms.
XIX a., ypa nuo 1842 m., Rusijos valdia stengsi tobulinti pato darb.
1843 m. vesti vienodi korespondencij siuntimo tarifai, nepriklausantys nuo
atstumo. 1848 m. pradtos kabinti duts laikams, ileisti enkliniai pato
vokai, ymintys apmokjim. 1958 m. Rusijoje atspausdinti pirmieji pato enklai. Tai ymiai supaprastino laik bei kitos korespondencijos siuntim. Kaimo
gyventojams aptarnauti 1865 m. vestas vadinamasis zemskinis patas. Nuo t
met i pato stoi korespondencija, adresuota kaimus, bdavo paimama
valsi valdybas, o i ten kaim bendruomeni seninai nunedavo net atokiausius kaimus ir teikdavo adresatams.
Nuo XIX a. ketvirtojo deimtmeio Rusijoje, be centrinio pato, buvo ios
pato staigos: pato kontoros, pato skyriai ir pato stotys. Dalyje pastarj
irgi buvo priimama bei iduodama korespondencija.
1849 m. ijusiame informaciniame leidinyje yra sraas Rusijos imperijos
pato staig, kuriose priimama kaimo korespondencija. Tame srae yra ir
Jaunin pato staiga, taiau neminima nei Kirzn, nei Visos27.

irvint pato staiga 18791915 metais

UkmergsVilniaus pato kelyje gana ilg laik liko tos paios Vies, Mss,
Kirzns pato stotys. Tikra revoliucija ryi srityje buvo elektromagnetinio
telegrafo iradimas. Kaip inia, dar 1854 m. nutiesta PeterbrgoVruvos telegrafo linija, jusi palei KanoDagpilio plent. Deja, tuo laiku Ukmergj
telegrafo stotis nerengta. Vilniuje telegrafo stotis atidaryta 1859 11 22(1205).
Tai, kad per Lietuv buvo nutiestos geleinkelio linijos ir patas imtas
veioti traukiniais, beveik neturjo takos VilniausUkmergs arkli pato traktui. Nors 1861 m. irvintos tapo valsiaus centru, taiau dar beveik 17 met
neturjo pato staigos.
Tiktai 1879 m. irvintos steigiama pato stotis, priimanti ir iduodanti
vis ri korespondencij. Tebebuvo ir
mintos Kirzns, Mss bei Vies pa- 26Byla dl silymo Jaunin pato stot perkelti Muto stotys, taiau jos rpinosi tik pato s // LVIA. F. 380. Ap. 4. B. 1529.
27
Karmannaja potovaja knika. Spb. P. 136.
ir keleivi gabenimu, o korespondenci- 28Pamiatnaja knika Vilenskoj gubernii / dalee PKVG/.
jos nepriimdavo28. Nuo 1872 m. Vilniaus P. LXXXI.
159

IRVINTOS

gubernijos pato traktai, stotys ir kitos pato staigos bdavo nurodomos kasmet tos gubernijos leidiamose atmintinse.
Nuo 1880 m. patui ir keleiviams veioti krsi vairios privaios bendrovs, kurios palaipsniui perm ir arkli pato stoi funkcijas. Patui gabenti
su privaiais vejais bdavo sudaromos sutartys.
1884 m. VilniausUkmergs trakte jau veik ios pato stotys: Kirzns,
Miiagalos, Mss, irvint, Vies. I j tik Miiagaloje ir irvintos bdavo
priimama vis ri korespondencija. Kitais, t. y. 1885 m., arkli pato stotys
Viesos, Msje, Kirznje panaikintos. Patas pradtas veioti tiktai tarp Vilniaus
ir irvint29.
Yra ilikusi 1888 m. pato staig gaut pajam apyskait suvestin. Tais
metais irvint pato stotyje parduota 10,6 tkst. pato enkl, vok, atvirlaiki blank, kuri vert 680 rb. 1888 m. i irvint isisti 869 siuntiniai, svr
681 svar. U tai siuntjai sumokjo 113 rb. U pinig perlaidas, vertintus
laikus tais metais irvint patas turjo 69 rb pajam30.
Nuo 1888 m. pradjo veikti VilniausMolt pato traktas su Miiagalos,
irvint, Giedrai ir Molt pato stotimis. 1891 m. irvint pato stotis pertvarkoma pato skyri. Tai reik, kad atsisakyta arkli, o patas buvo veiojamas privai asmen pagal sudarytas sutartis. Nustatyta, kad irvint pato skyrius turi dirbti nuo 8 iki 14 ir nuo 17 iki 19 val.31
1894 m. irvint pate vedamas telegrafas. Nuo tol ta pato staiga buvo
vadinama irvint pato telegrafo skyriumi32. Nors oficialaus laikininko tuo
metu nebdavo, taiau irvintos gautas telegramas pristatydavo adresatams,
esantiems net daugiau negu 20 km nuo ios staigos. Tiesa, telegramos daugiausia ateidavo dvarus, o j gavjas u atneim turjo mokti. Mokestis buvo
ne toks jau maas apie 7,5 kp u varst (varstas = 1,06 km)33.
Apie 1890 m. Rusijoje pradjo veikti valstybs taupomosios kasos, kuriose
gyventojai galjo laikyti ir prireikus atsiimti savo indlius. Vliau toki taupomj kas skyriai atidaryti beveik prie vis pato staig. irvint pato skyriuje
taupomoji kasa steigta 1893 06 0134.
MoltVilniaus pato trakte, sudarius sutartis, patas buvo veamas nuo
Molt iki irvint ir nuo irvint iki Vilniaus. Pavyzdiui, 1900 m. Vilniaus
pato telegrafo valdyba sudar sutart su Molt miestieiu Jankeliu Epteinu
dl pato i Molt rvintas veimo. ia sutartimi pastarasis sipareigojo dukart per savait veti pat i Molt
rvintas pro Giedraiis ir atgal. Pato 29
PKVG na 1885 god. P. XLI; na 1886 god.
telegrafo valdyba mokjo J. Epteinui 30inios apie pato staig pajamas 1888 m. // LVIA.
po 3 kp u kiekvien veamo pato vars- 31F. 558. Ap. 2. B. 4. L. 18, 35, 52.
PKVG na 1889 god. Otdiel 2. P. 128; na 1892 god.
t35. Tokios sutartys pagal tradicij b- Otdiel 2. P. 101.
32
PKVG na 1895 god. Otdiel 2. P. 37.
davo sudaromos trejiems metams.
33
Gyvenviei, gaunani telegramas per irvint pairvint pato telegrafo skyriuje t, sraas // LVIA. F. 1217. Ap. 2. B. 260. L. 45.
dirbo patininkas ir sargas. Iki 1909 m. 34Valstybs taupomj kas iniaratis // LVIA. F. 558.
Ap. 2. B. 97. L. 474.
irvint patininkas gaudavo 204 rb at- 35Vlniaus pato v-bos sutartis su J. Epteinu // LVIA.
lyginimo per metus, o nuo 1909 m. jam F. 1247. Ap. 2. B. 259. L. 86, 87.
160

PRAEITIS

irvint pato
telegrafo kalendoriniai
ymekliai XX a.
pradioje

alga padidinta iki 240 rb. Pato sargo alga padidinta nuo 120 iki 180 rb. 1909m.
irvint patininku dirbo Petras Jablonskis36.
1915 m., vokieiams artjant prie irvint, patas evakuotas Mogiliovo
gubernij. Evakuotas irvint patas iki 1918 m. gaudavo vairius Rusijos pato
staigoms skirtus aplinkraius. 1918 m. likviduota Vilniaus pato telegrafo valdyba, kontroliavusi Kano, Suvlk ir Vilniaus gubernij pato telegrafo staigas. Kartu su kitomis evakuotomis i Lietuvos pato staigomis 1918 m. likviduota ir irvint pato telegrafo staiga.

irvint patas okupacij ir tarpuvaldio metais

(19151923)
Vokiei okupacijos metai. Um Vilni, vokieiai 1915 10 02 paskelb
sakym gyventojams tutuojau pristatyti milicijai visus turimus telefon aparatus su baterijomis ir prietaisais. is sakymas galiojo ne tik vilnieiams, bet
ir visiems uimtos Vilniaus gubernijos gyventojams.
1915 10 12 vokieiai paskelb, kad draudiama siuntinti i vienos vietos
kit laikus, atvirutes, visokius rainius, spaudinius ir laikraius. Nevykdantiems io reikalavimo grs iki 5 tkst. marki pinigin bauda ir iki met kaljimo, o pasikartojus bausms dvigubinamos37.
Vokieiai pirmiausia rpinosi kariuomens patu. Buvo steigiamos lauko pato ir lauko telegrafo staigos, kurios i pradi tarnavo tik kariuomens reikmms.
Kadangi dar 1915 m. rvintos tapo apskrities centru, ia sikr vokiei
valdios apskrities staigos, tiktina, jog be pato neapsieita. Konkrei duomen apie irvint pat vokiei valdymo metais nepavyko aptikti.
I paskelbt atsiminim inome, kad Alytas pat civiliams gyventojams ueiti buvo udrausta, t staig saugojo vokiei kariai. Bent i pradi
vokiei patas laik gyventojams neveiojo, nors vokikoms staigoms Alt
patas atvykdavo kasdien38.
Panaiai turjo bti ir irvintos. 1916 m. pradioje karinmis vokiei ryio
staigomis leista naudotis ir civiliams asmenims. 1916 01 15 vokieiai gyventojams
leido susirainti. Tas leidimas daugumai moni buvo menka paguoda, nes
bet koks susirainjimas buvo galimas tik 361909 m. pato darbuotoj, kuriems padidintos algos,
sraas // LVIA. F. 558. Ap. 2. B. 21. L. 88, 93.
vokiei kalba. Gyventojai galjo sisti 37Lietuvos istorijos altiniai. II. V., 1965. P. 550.
atvirlaikius, paprastus ir registruotus lai- 38Nuo krivls iki raketos. ikaga, 1963. P. 203.
161

IRVINTOS

kus, atvirukus, spaudinius, pato perlaidas (ne daugiau kaip 800 marki) ir telegramas, kuri apimtis ne daugiau negu 15 odi. Nuo 1917 08 01 siuniam
telegram apimtis nebebuvo ribojama. Joks patas siuntini i gyventoj nepriimdavo. Telegram turin reikdavo praneti apskrities virininkui, kuris pats
suraydavo telegramos tekst. Telegramas leisdavo sisti tik rodius j reikalingum.
Visi laikai vokiei valdios buvo tikrinami ir cenzruojami. Patys laikai
galjo bti ne ilgesni negu dviej puslapi. Sunkiai skaitomi, be siuntjo adreso
arba uklijuoti laikai nebdavo gabenami ir daniausiai vietos cenzros naikinami. Dar daugiau apribojim buvo susirainjant su usieniu. Lietuvikai
susirainti leista tiktai nuo 1918 08 15. Vokiei pato stotys jokios korespondencijos ar telegram gyventojams neneiodavo39.
Dar 1912 m. ininierius G. Dakeviius sil nutiesti VilniausUkmergs
telefono linij, taiau projekto iki karo nespta gyvendinti. Per Pirmj pasaulin
kar tiek vokiei, tiek rus armijose, be telegrafo, plaiai buvo naudojamas
ir telefono ryys. Vokieiai dar 1915 m. nuties telefono linij i Ukmergs
Giedraiis, Trlikius40. Atrodo, vokieiai nuties ir UkmergsVilniaus telefono linij pro rvintas.
Pralaimj kar, vokieiai 1918 m. pabaigoje m kraustytis i Lietuvos.
Laikinoji Lietuvos vyriausyb paragino steigti parapij komitetus ir kurti vietos
savivaldybes.
Valdant bolevikams. Paskui besitraukianius vokieius i ryt jo Raudonoji armija. Atrodo, vokieiai i irvint pasitrauk 1918 12 25. Dalis besikurianios irvint savivaldybs inventoriaus 1919 01 09 iveta Kan. Tikriausiai jau kit dien rvintas atvyko raudonarmieiai, kurtas revoliucinis
komitetas, bolevik milicija.
Kaip teigiama vasario 2 d. korespondencijoje, 1919 01 31 irvintos pradjo veikti pato staiga. Patas i irvint pro Miiagal Vilni buvo veamas
dukart per savait. Pradjs veikti patas turjo telefono ry su Vilniumi. Mintoje korespondencijoje teigiama, kad telefono ryys greit bus su Vilkmerge
ir kitomis vietomis41.
inoma, kad valdant bolevikams, irvint pato telegrafo skyriaus vedju buvo Pranas Gedzius, dirbs pate nuo 1894 m. 1918 m. jis dirbo Brinsko
pato kontoroje. Tikriausiai j Baltarusijos ir Lietuvos bolevik valdia i Brinsko
nusiunt rvintas. Be jo, irvintos patininku dar dirbo Petras Dikas, o sargu Stanislovas Maslinskis42.
Ugrobus lenkams. Bolevikai i 39Urbien M. Susisiekimas, patas ir pasai Lietuvoje Diirvint pasitrauk 1919 05 03. Kitos die- diojo karo metu. // Karo archyvas. XII. K., 1940. P.
7781.
nos pavakare miestel atvyko Lietuvos 40Vitkeviius P. Razvitije elektro- i radiosviazi v Litkariai, o netrukus pasirod ir lenk ka- vie. V., 1972. P. 57, 64.
41
Lebionka J. Pirmieji Taryb valdios organai rajone
rikiai. Kur laik irvintos buvo lietu- 19181919 metais // Lenino vliava. irvintos, 1987.
vi ir lenk valdios. Vliau lenkai lik- Nr. 94.
42
1919 03 31 irvint pato darbuotoj sraas // Lievidavo lietuvi savivald ir liko tik len- tuvos
centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA). F.
kika administracija. Tiktina, kad 1919m. R-17. B. 2. L. 488.
162

PRAEITIS

vasar buvo atkurta lenkika irvint pato staiga. 1919 04 18 lenkai steig
Vilniaus pato ir telegrafo direkcij, taiau ilikusio jos archyvo pabirose nepavyko rasti duomen apie irvint pat. Dl laiko stokos liko neperirtos to
laikotarpio lenk spaudos korespondencijos. Manoma, kad lenkai irvintos buvo
steig VI eils telegrafo staig.
irvint patas 19201922 m. Spaudiami Rusijos bolevik kariuomens,
1920 m. liepos pradioje lenkai m trauktis i uimtos Ryt Lietuvos. 19200709
Lietuvos kariai eng rvintas. Netrukus buvo sutvarkyta Ukmergsirvint
telefono linija.
Lietuvos moksl akademijos bibliotekoje esaniame 1921 m. ileistame
Lietuvos pato, telegrafo ir telefono staig srae prie irvint ranka prirayta data 1920 09 03. Matyt, tai lietuviko irvint pato atkrimo data. 1921m.
tam patui vadovavo Jonas Grigas. Deja, jo asmens bylos nepavyko rasti. Todl
kol kas negalima tikrai pasakyti, kas buvo pirmasis lietuviko irvint pato
virininkas.
Kaip inia, pasiek persilauim kovose su bolevikais, lenkai sulau Suvlk
sutart, puol Lietuv ir 1920 10 09 um Vilni. Po 1920 11 1721 skming
lietuvi kautyni ties irvintoms ir Giedraiais Taut Sjungos karin kontrols
komisija pareikalavo sustabdyti kovas. 1920 11 29 Kaun pasiraytas Lenkijos ir
Lietuvos karo paliaub protokolas. Kariuomens turjo atsitraukti po 3 km nuo
uimt pozicij. Buvo palikta 6 km neutrali zona, kuri pateko ir rvintos. Apie
lenk puldinjimus irvint neutraliosios zonos ruoe raoma atskirai. inoma,
tokiomis slygomis veikiantis irvint VI eils patas dirbo nuostolingai.
1922 m. sausio mn. sudarytoje Lietuvos telefono linij schemoje paymta, kad Ukmerg su irvintoms sujungta telefono ryiu. Taiau 1922 m. telefono abonent knygoje irvintos telefonas nenurodytas43. Matyt, tada telefonas naudotas pasienio ukardose.
1922 07 01 irvint patas priskirtas emiausiai VII eilei. Suprasdamas, kad
vis tiek iame lenk puldinjamame ir niokojamame miestelyje pato staiga
negals dirbti pelningai, J. Grigas pasil irvint pat perkelti Bagaslavk44.
Pato valdyba pasielg kitaip.
irvint pato agentra. Nuo 1922 09 16 irvint pato telegrafo staiga
likviduota, o jos virininkas J. Grigas paskirtas Ukmergs pat. Nuo to laiko
irvintos atidaryta III eils pato agentra, pavaldi Ukmergs patui. Agentros vedju paskirtas laikininkas Petras Kepelinas45.
1921 03 10 patvirtintos pato agentr steigimo ir veikimo taisykls, taiau ispausdintos tik 1923 m. Carinje Rusijoje pato agentr nebuvo. Matyt,
pato agentros buvo paplitusios Vakar Europoje. Jas steig ir atsikrusi Len43
Telefon abonent knyga 1922 m.
kijos valstyb.
44
1922.VII.7 irvint pato vir. J. Grigo ratas PaGalima priminti, jog pato agen- t, tel. ir telef. v-bai // LCVA. F. 1016. Ap. 3. B. 748.
trose bdavo priimama ir iduodama L. 3.
45
1922.VIII. 3 Pat, tel. ir telef. v-bos ratas Ukmergs
tik paprasta ir registruota koresponden- pato
virininkui // LCVA. F. 1016. Ap. 3. B. 748.
cija, prenumeruojama periodin spauda. L. 19.
163

IRVINTOS

Agentr adresu siuniamus vertintus laikus, perlaidas, siuntinius reikdavo

atsiimti pate, o adresatas apie tai gaudavo praneim. irvintos pato agentra veik apie 8 mnesius.

irvint patas 19231940 metais

1923 02 15 ambasadori konferencija panaikino neutralij Lietuvos su
Lenkija zon. Madaug per jos vidur buvo ivesta demarkacin linija, kurios
Lietuva valstybine siena niekada nepripaino. rvintos atiteko Lietuvai ir nuo
1923 05 23 perjo jos inion. iame pafronts miestelyje buvo btinas patas.
Todl 1923 05 28 pato agentra panaikinta, o nuo tos datos irvintos atidaryta
VII eils pato telegrafo ir telefono staiga, vykdanti visas pato operacijas.
Agentros vedjas P. Kepelinas atleistas. Laikinu irvint pato vedju paskirtas Ukmergs pato laikininkas Vladas Marknas.
Jis gim 1896 m. ematkiemio vls., Klepi k. Kadangi tarnaudamas Rusijos kariuomenje Vl. Marknas buvo lauko patininku, 1920 m. jis pasipra
tarnybos pate ir priimtas dirbti kmerg telegram neiotoju. Dar iki paskyrimo rvintas Vl. Marknas buvo ilaiks patininko kvalifikacijos egzaminus. Nuo 1923 08 01 Vl. Marknas buvo paskirtas vadovauti lvos patui,
kur idirbo iki pirmojo bolevikmeio. 1941 05 30 Ukmergs ryi kontoros
virininkas Kazys Andrukeviius pasil Vl. Markn atleisti i darbo, nes
buvs tautinink sjungos nariu ir turi nekilnojamojo turto. Nuo 1941 06 11
Vl.Marknas i tarnybos pate atleistas46.
Nuo 1923 08 01 irvint pato virininku i lvos atkeltas Ksenofontas
Zaikinas. Jis buvo rusas sentikis, gims 1891 m. Giedrai vls., Kazlki k.,
baigs Vlniaus miesto mokyklos 4 klases. Nuo 1912 m. dirbo Nemki pate.

irvint pato
antspaudai
(a) 1922 m.;
(b) 1935 m. ir tampai

Vl. Markno asmens byla // LCVA. F. 1016. Ap. 1.

B. 3221.
46

164

PRAEITIS

irvint krato
kalendoriniai ymekliai

Gerai mokjo lietuvikai ne tik skaityti, bet ir rayti. 1921m.

K. Zaikinas pasipra tarnybos pato inyboje ir nuo 19220116
paskirtas naujai atidaryto lvos pato virininku.
Ukmergs pato kontoros tarnautojas, 1924 m. vasar
tikrins apskrities pato staig darb, pabr, kad irvint patas tvarkosi geriausiai, o K. Zaikinui verta paauktinti pareigas47. Vlesni revizoriai K. Zaikino vadovaujamoje
staigoje irgi nerasdavo joki trkum ar aplaidumo.
1925 m. pirm ketvirt irvint pate buvo gaunami ie
laikraiai bei urnalai: Genys 1 egz., Karys 2 egz., irvint pato
Lietuva 18 egz., Lietuvos kininkas 3 egz., Lietuvos virininkas
inios 5 egz., Rytas 2 egz., Sargyba 7 egz., Tri- Ksenofontas Zaikinas.
mitas 10 egz., Vienyb 2 egz. Prenumeruoti ir lenkiki Nuotrauka daryta apie
laikraiai: Chata rodzina 40 egz., Nowiny 35 egz.48 1929 m.
Bt domu palyginti analogikus vlesni met duomenis,
taiau j nepavyko aptikti.
irvintoms, kaip pafronts miesteliui, buvo ypa svarbus telefono ryys.
1926 m. irvint pate buvo telefonas vieiems pokalbiams. Be to, patas telefono ryiu buvo sujungtas su 4 valstybinmis staigomis ir dviem privaiais
abonentais49.
Nuo 1927 04 22 K. Zaikinas skiriamas Pren pat. Tikriausiai norta,
kad irvintos bt daugiau inteligent lietuvi, kurie nort ir galt organizuoti visuomenin, tautin ir kultrin veikl. Pren pate K. Zaikinas idirbo
iki vokiei okupacijos. 1941 09 14 vokieiai K. Zaikin, kaip rus, i tarnybos
pate atleido50.
19241930 m., be virininko, irvint pate dar dirbo du laikininkai. 1926m.
irvintose laikus neiojo Juozas Stuparas ir Povilas Steponaviius.
Vietoj K. Zaikino vadovauti irvint
patui paskirtas iemri pato staigos 471924 06 22 Ukmergs pato tarnautojo praneimas
priirtojas Antanas Petrikas. Jis gim Pat, tel. ir telef. v-bai // LCVA. F. 1016. Ap. 1. B.
6119. L. 31.
1900 m. Kavrsko vls., Pktagalio k. A.Pet- 481925 m. I ketv. irvint pate gaunam laikrai
rikas 1924 m. buvo baigs pato darbuo- sraas // LCVA. F. 1016. Ap. 3. B. 1. L. 18, 19.
49
1926 m. Lietuvos telefon abonent sraas.
toj kursus ir ilaiks egzaminus. Tais pat 50K. Zaikino asmens byla // LCVA. F. 1016. Ap. 1. B.
6119. L. 47, 151.
metais gavo tarnyb iemri pate.
165

IRVINTOS

1928 m. pradioje A. Petrikas pra j ikelti i irvint kitur. Teig nemoks lenkikai, o dauguma lankytoj
reikalauj kalbtis su jais lenk kalba. Matyt, toks motyvas
nebuvo svarus, nes A. Petrikas liko irvintos51.
irvint pato staiga dirbo pelningai. Pavyzdiui,
1928 m. irvint pato pajamos buvo 20,2 tkst. Lt, o
ilaidos 10,3 tkst. Lt. Taigi patas gavo 9,9 tkst.Lt
pelno. Tais metais i irvint pato isista 269,7 tkst.
Lt perlaid, o pat gauta 281,7 tkst. Lt perlaid. Kitais, 1929 m., i staiga gavo 21,9 tkst. Lt pajam, o
ilaid turjo 12, 4 tkst. Lt. 1929 m. i pato isista
perlaid u 454 tkst. Lt, o j gauta 247,5 tkst. Lt52. irvint pato
Kadangi patas dirbo pelningai, nuo 193006 01 i staiga virininkas Jeronimas
Budrys. Nuotrauka
priskirta VI eilei, t. y. paauktinta kategorija.
1930 05 2728 su valstybs kontrolieriumi tikrinant daryta apie 1927 m.
irvint pat, nustatytas 14193 lit ieikvojimas. T pai
gegus 28 dien A. Petrikas i pareig paalintas. Patikrinimo akto nuoraas perduotas policijai. Laikinai eiti irvint pato virininko
pareigas paskirtas laikininkas Juozas Stuparas53. Kaip baigsi A. Petriko byla,
ini nerasta.
Nuo 1930 06 01 vadovauti irvint patui paskirtas Jeronimas Budrys,
gims 1902 m. Antazvs vls., Volugi k. 1921 m. jis pradjo dirbti laikininku
Duset pate. 1923 m. tarnavo kariuomenje. 1924 m. dirbo laikininku Kavrske, o po met perkeltas Tarag. 1927 m. ilaik pato darbuotoj kvalifikacinius egzaminus. Dirbo Viekni, Vilkijs, o nuo 1929 01 16 Leki pato
staigose.
1931 m. J. Budrys suorganizavo irvint auli brio gaisrinink komand
ir jai skmingai vadovavo. 1934 m. J. Budrys susipyko su irvint policijos
nuovados virininku Broniumi Useviiumi. Pastarasis m sksti J. Budr, net
padav j teism, kad nevykds policijos nurodymo. Tas nurodymas gana
naivus: policijos nuovados virininkas draud J. Budriui rakinti ulin. Teisme
B. Useviius byl pralaimjo, taiau tokie valdinink santykiai buvo nenormals. Todl nuo 1935 02 01 J. Budrys perkeltas Moltus irgi pato virininko
pareigoms. Susisiekimo ministerija kreipsi Vidaus reikal ministerij ir pra
i irvint ikelti ir B. Usevii.
J. Budrys pato reikalus perdav laikininkui Jonui Virgailiui ir ivyko
Moltus. Faktikai J. Budrys buvo sukeistas su ilgameiu Molt pato virininku Viktoru Bimba. Ten jis dirbo iki
1941 m., o gal ir ilgiau. Tiesa, 1939 m. 51A. Petriko asmens byla // LCVA. F. 1016. Ap. 1. B.
L. 541.
spalio mn. J. Budrys buvo paskirtas 4032.
52
1928 ir 1929 m. pat finansini rodikli suvestiniai
vien Vilniaus pat, taiau neibuvs iniaraiai // LCVA. F. 1016. Ap. 6. B. 89. L. 2; B.
92. L. 13.
n met vl gro Moltus54.
53
LCVA. F. 1016. Ap. 1. B. 4032. L. 46, 48, 49.
irvint pato staigai tapus VI ei- 54J. Budrio asmens byla // LCVA. F. 1016. Ap. 1. B.
ls, joje dirbo 3 laikininkai. 1936 m. ir- 621.
166

PRAEITIS

vintos korespondencij neiojo Jonas Grigaitis, Albinas Maiulis ir Juozas Leleius. 1937 m., be mint laikinink, dar
dirbo montuotojas Mykolas Niikauskas. 1937 m. irvint
pato virininko alga buvo 388 Lt, montuotojo 210, o laikinink nuo 250 iki 160 Lt per mnes55.
Viktoras Bimba irvint pat perm 1935 02 04 ir
visur rado tvark. Jis dl vairi skund bei intrig buvo
atkeltas i Molt. V. Bimba gim 1887m. Likmen vls.,
Peimenio k. 1906 m. baig venioni miesto mokyklos
4 klases ir por met praktikavosi venionli pato telegrafo staigoje, vliau dirbo geleinkeli sistemoje buhal- irvint pato
teriu. Grs i Rusijos apsigyveno Molt vls. 1920 08 01 virininkas Viktoras
paskirtas Molt pato virininku, 1921 05 01 ikeltas Bimba su Gedimino IV
Utens pat, taiau po trij mn. vl gro vadovauti Molt laipsnio ordinu ant
patui.
krtins. Nuotrauka
1923 02 27 pus keturi apie 200 lenk partizan puol daryta apie 1930 m.
Moltus ir reikalavo sileisti pat. Ibgs pro upakalines
duris, V. Bimba m audyti. Tai upuolik nepaveik, jie pradjo audyti
pato langus. Tada V. Bimba puol pat ir spjo telefonu praneti kariniam
daliniui apie upuolim. mesta pro lang granata apgadino telegrafo aparatr
ir nesunkiai sueid V. Bimb. Upuolikai jau lindo pato vid pro lang,
taiau atskubj Lietuvos kariai privert banditus pasitraukti. 1929 m. V. Bimba
apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
V. Bimba irvint patui tebevadovavo ir 1941 m. pradioje. Nuo 19391028
V. Bimba komandiruotas pusantro mnesio organizuoti Nemenns pato darb56.
Lietuvos Respublikos metais i irvint patas buvo veamas kmerg
ir atgal. rvintas pato siuntos atvykdavo i iam patui priklausani Kiaukli, euolli ir Zibal pato agentr, taip pat ir i Msnink, kurie savo
ruotu korespondencija keitsi su ibikio ir Kernavs pato agentromis. Korespondencijos gabenimu i agentr pato staig daniausiai rpindavosi
savivaldybs ar tuo suinteresuotos organizacijos. Patui veioti tarp irvint ir
Ukmergs bdavo sudaromos sutartys.
1932 m. irvint patas turjo 16 telefono abonent, o Zibal pato agentra 2. 1937 m. irvint patas turjo 18, Zibal agentra 3, o euolli 2 abo
nentus. 1939m. irvint pate buvo 30 prijungt telefonoabonent57.
Kit valstybi pavyzdiu Lietuvos pato staigos vykdydavo ir valstybs
taupomj kas skyri funkcijas. 1930m. parengtos ir 1932 m. priimtos naujos
taupomj kas taisykls numat galimyb prie kiekvienos pato staigos steigti valstybs taupomj kas skyrius. Va- 551936 ir 1937 m. irvint pato darbuotoj algalapiai // LCVA. F. 1016. Ap. 8. B. 292. L. 14, 15, 18,
dovaudamiesi mintomis taisyklmis, pa- 19.
to skyriai i gyventoj priimdavo ir i- 56V. Bimbos asmens byla // LCVA. F. 1016. Ap. 1. B.
417. L. 1013.
duodavo indlius. Toks taupomosios ka- 57Duomenys, paimti i kasmetini Lietuvos telefon
sos skyrius Nr. 119 nuo 1932m. veik abonent sra.
167

IRVINTOS

irvint pato staigos

planas 1939 m. LCVA.
F. 1016. Ap. 2. B. 502.
L. 60

ir prie irvint pato. U taupomj kas operacij tvarkym 1937 m. V. Bimba

gavo 30, o 1938 m. 38 lit priemokas.

euolli pato agentra

irvint patui priklaus Kiaukli, euolli ir Zibal pato agentros.
Apie pastarj pateikiamas iupsnelis ini apraant Zbalus. Kiaukliai irvint
valsiui nepriklaus.
euolli pato agentra pradjo veikti nuo 1934 03 10. Jos vedju paskirtas vietos pieno nugriebimo punkto vedjas Viktoras Sinkeviius, g. 1913m.
Vilniuje. Atrodo, kad tame punkte pato agentra ir buvo sikrusi. Kores168

PRAEITIS

pondencija su irvint patu buvo keiiamasi tris kartus per savait: antradieniais, ketvirtadieniais ir etadieniais. V. Sinkeviius pato agentros reikalus tvark aplaidiai. Agentroje pasimesdavo laikai, 1936 m. nustatytas
226 Lt trkumas.
Todl V. Sinkeviius i agentros vedjo pareig atleistas. Nuo 1936 0614
jos vedja skiriama Zos Kajotien, g. 1896 m. Ji euolliuose turjo parduotuv, kurioje kurdino ir pato agentr. Z. Kajotienei talkininkavo jos dukt
Elena. Parduotuvje esanti pato agentra faktikai dirbo ilgiau negu taisykli
nustatyta, o telefonu susisiekti buvo galima beveik vis dien.
Pradioje euolli pato agentra buvo emiausios III eils. Jos vedjai
gaudavo tik 25 Lt mnesio atlyginim. Nuo 1938 04 01 euolli pato agentra
priskiriama antrai eilei, vedjos atlyginimas tapo 40 Lt.
Nuo 1940 06 01 vietoj Z. Kajotiens euolli pato agentros vedju
paskirtas kininko snus Karolis Kamarauskas, g. 1915 m. lytls k.58
Nespjus surinkti ini, liko neaprptas irvint pato laikotarpis nuo
1940 m. iki i dien. Bt malonu, jeigu tolesn io pato istorij parayt patys
irvintikiai.

euolli pato agentros byla // LCVA. F. 1016. Ap.

3. B. 730. L. 153.
58

169