LIETUVOS KELIAUTOJ KNYGOS APIE RYT ALIS

Vytautas Vilimas
Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Orientalistikos skaityklos vedjas

Paskutin deimtmet Lietuvoje tiesiog suklestjo vairiausio pobdio kelionini knyg

leidyba ir jos neabejotinai ilieka populiarios.
Kelionini apraym lektra, kaip ir knygos praktikai apie bet kuri usienio al buvo
skaitytoj mgiamos ir anksiau, vadinamais tarybiniais metais, kai laisvai keliauti alies
pilieiai nelabai galjo, o todl ir painti usien atrod ypa patrauklu. Tai nestebina, gal
net sunkiau bt atsakyt klausim, kodl kelioni knygos taip mgiamos ir dabar.
Pirmiausia tuomet galima bt pastebti praktin toki iandienini leidini pus, tai kelioni vadov poreikis, iugds atskir potem, kuriai priskirtini savotiki patarimai
ketinantiems leistis kad ir klajoklik, kuklaus biudeto, keliauk pats principu paremt
voja bet kur pasaulio kampel (pav., Robertas Pogorelis Mokk keliauti, leidykla
Kitos knygos, 2014).
Tuo paiu, gausiausi leidini dal sudaryt vairiais poiriais pagrstos tam tikros alies
studijos, - ar tai bt paintin knyga keliautojo-paalieio, ar kultros tyrintojo
profesionalo akimis, o taip pat gyvenanio svetimoje alyje Lietuvos pilieio spdiai, gal
net ipaintys bei igyvenimo ir skmingos adaptacijos instrukcijos ( kaip pav., Zita
iapait Emigrants dienoratis, leidykla Alma Littera, 2011).
Natralu, kad pasirodo kaip tik pastarojo pobdio leidiniai skirti Jungtinei Karalystei,
kitoms Europos valstybms, kurios paviliojo didiulius kiekius emigrant i Lietuvos. Be to
imta studijuoti ankstesni emigracijos bang kratus, kaip Piet Amerikos kontinentas
(Pokalbiai lietuvi pasaulio pakratyje: Brazilija Leidjas: Versus Aureus, 2013)
Taiau drss ygiai kita kryptimi - Ryt kratus, bei oriento kultros tyrinjimai sudaryt
labai nema vis kelionini knyg dal. Tikriaus tai ne veltui vadinamos egzotikos alys,
kurios lyg pasak karalyst intriguoja kur kas labiau, o ir ilieka sunkiau pasiekiamos
(visom prasmm), tuo tarpu Europa per pastaruosius dvideimt met tapo daugumai
lietuvi pastama artimiau nei bet kada anksiau, gal bt ir pats knyg apie jas pobdis
turjo keistis.
Lietuvik kelionini knyg istorija tuo paiu siekia stebtinai senus laikus. Ir tikriausiai
skmingiausia visoje Lietuvos istorijoje tokio anro knyga pasaulinio msto bestseleris,
viena mgiamiausi knyg Europoje XVII amiuje, Mikalojaus Kristupo Radvilos
Nalaitlio Kelion Jeruzal, tiesa, lotyn kalba (lietuvikai ileido Mintis, 1990 m.).
Savu laiku naudingas daugeliui skaitytoj painiai su Artimj Ryt alimis buvo prelato,
Senojo Testamento vertjo lietuvi kalb Antano Leonardo Rubio tritomis ventojo
Rato kratuose (originaliai ileistas ieivijoje 1982 m., Lietuvoje Katalik pasaulio
perleistas 1989 m.), I dalis kurio surayta tarptautinje archeolog studijinje kelionje po
Artimuosius Rytus, II bei III dalys - paantrate Apatalo Pauliaus pdsakais. Gal ir visai
ne Biblijos studijoms nusiteikusiam skaitytojui Antano Rubio humanizmas bei iskirtinis
talentas bendrauti su vairi religij bei pair monmis galjo bti knygos patrauklumu.
Nenuilstanio keliautojo, antropologo, o taip pat ir bibliotek puoseltojo Antano Pokaus
odisja ilieka bene gausiausiai aprayta ileista atuoni tomai Nuo Baltijos iki

Bengalijos - epikos gyvenimo kelioni knygos ir pasakojim apie daugyb ali. Pirmoji
dalis Su gervmis Pietus Sakalo leidyklos ileista 1939 m. , netrukus ir antroji - Pas
faraon palikuonis, parengta ir treioji - Judjos slniais ir auktumomis, taiau jau
surinkta spaustuvje knyga buvo soviet okupacins valdios sustabdyta. Vis dlto serija
prasits, parengiant tolimesnes dalis pagal gausius Antano Pokos dienoraius ir
straipsnius, Algimanto Juceviiaus, A. Pokos artimj ir biiulio Albino Deguio iniciatyva.
Klaipdos leidykla Vilko takas ikl i umarties pirmsias knygas ir 2004 m. ileido
trei tom Judjos slniais ir auktumomis, ketvirt - Tarp praeities mira (2005 m.),
penkt - Irano kupranugari keliais (2008 m.), et - Indijos palmi paunksnje (2009
m.), septint - Himalaj ledynuose; Tarp laukini diunglse ir salose (2010 m.),
atuntj - Per pietin Indij, nuo Kabulo iki Stambulo ( ir Lietuv) (2012 m.),
patikslinant bendr pavadinim Nuo Baltijos iki Bengalijos : atuoneri met kelion
po Europ, Afrik ir Azij. Naujoji knyg serija vardinta - Kelioni horizontai.
domu tai, kad Antan Pok paskatino aprayti savo spdius ir patirt buvusio
bendraygio Indij, urnalisto, redaktoriaus taip pat garsaus keliautojo Mato aliaus
knyga ,,Sveiuose pas 40 taut.
1929 m. motociklu i Kauno pradta epopja abu dalyvius galiausiai iskyr ir nuved
kiekvien savais keliais. Grs Lietuv, Matas alius apra savo spdius, kuriuos
Spaudos fondas 19351936 m. ileido didelio pasisekimo sulaukusiais eiais tomais,
bendru pavadinimu ,,Sveiuose pas 40 taut: ketveri met kelions po Europ, Azij
ir Afrik apraymas ( I dalis - Nuo Kauno iki Atn, II dalis - Per Arab kratus, III
dalis - Po Maj Azij ir Irano kalnyn, IV dalis - Slpiningoji Indija, V dalis - Dungli
kratuose, VI dalis - Didysis Tolimj Ryt pasaulis).
i kelioni serij vienoje knygoje naujai ileido Vaga 1989 m.
Mato aliaus knyg serijoje buvo visai neminimas Antanas Poka, be to, skyrsi ir patys
spdiai, stilius - Antanas Poka kruopiai ved kelionin dienorat,usiraydavo net
pokalbius su sutiktais monmis, Lietuv sisdavo straipsnius, kurie sulauk nemao
susidomjimo, tad paskata knygoms susidar visapusika ir Lietuvos skaitytojai gavo dar
vien galimyb painti tolimus kratus mintoje knyg serijoje Nuo Baltijos iki
Bengalijos.
Ir tuo nesibaig Lietuvos keliautoj tolimieji ygiai motociklais.
Gerai inomas i dien menininkas,su kurio vardu siejasi postmodernizmas Lietuvos
fotografijoje, Saulius Pauktys apra grups draug kelion motociklais (ir dviem
automobiliais), prasidriekusi keturiolika tkstani kilometr, per septynias alis, o kryptis
vl gi buvo Rytus, egzotikj Bankok.
Per beveik du mnesius trukus yg pasikeit tokia gausyb kratovaizdi, pro akis
pralk tiek daug persona, skirtingiausi miest, ventovi, eer, upi, dykum,
diungli, kaln, slni ir vairiausi tik itiktukais nusakom reikini, kad sudliojus
spdius kartais dingsta riba tarp realybs ir sapn, tikr nutikim ir mistikos. - rao
Saulius Pauktys knygos Bankok per 40 dien vade, kuri ileido Tyto Alba 2014
m. be abejo gausiai iliustruot autoriaus nuotraukomis.
Keliones automobiliais puoselja ir urnalistas, TV laid prodiuseris, rengini vedjas,
Martynas Starkus,daugybs ekspedicij iniciatorius. Keturios jau pasirod knygos ir kino
filmas venta karv (2014 m.) tikriaus dar ne pabaiga, o dvi vaizdingos kelioni
apybraios pasakoja apie Ryt kratus - Tuk tuk Indija (2010 m.) bei ilko kelias,
arba 10 000 kilometr su Pagiea (2009, perleista 2012 m.) (abi leidyklos Tyto
Alba). Legendiniu prekybos keliu pasileid automobiliai buvo pavadinti tarpukario Lietuvos

tank vardais Pagiea, Slibinas ir Drsutis (be militaristini ksl, labiau dl to, kad
tanko ekipaus, kaip ir ioje ekspedicijoje, sudar du mons mainoje). Nema istorinio
ilko kelio gabal ei keliautojai i Lietuvos veik senaisiais mersedesais, pravaiuota
daugiau kaip 10 000 kilometr iki galutinio tikslo Uzbekijos sostins Takento.
Ne maesnis ikis neabejotinai buvo to pat ilko kelio vilion veikti dviraiu. Patyrs
dviratininkas, numyns ne vien tkstant kilometr Lietuvoje ir Europoje, gydytojas
akupunktros specialistas Valentinas Kabainskas 2008 metais rytingai leidosi pusmet
trukusi kelion. Trasa dviraiu nusidriek 13 tkst. kilometr: nuo olimpini aidyni
gimtins Graikijos iki Kinijos sostins, kurioje tais metais vyko olimpins aidyns.
Vienuolikos dviratinink komand subr internetas ir vienas j bendr ketinim buvo
paymti olimpinius metus, keliaujant senuoju ilko keliu,o kaunieio Valentino
Kabainsko prisiminimai bei nepamainomi (jokia kita transporto forma) spdiai sugul
spalvingame foto albume Lietuva ilko kely: nuo Graikijos iki olimpinio
Pekino(Multiplex,2009 m.).
Istorinis ilko kelias vingiuoja ir per buvusios TSRS respublikas, ir i anksiau inoma kaip
didiosios tvyns teritorija lietuviui nra pamirta, o tai taip pat kryptis link tekanios
Sauls, kaip dar viena kelioni knyga, urnalisto Vidmanto migelinsko Kryptis Rytai:
trij kelioni po buvusi Taryb Sjung spdiai (Mintis, 2013 m.)
Lietuvis velgia Orient (Petro ofsetas,2005) vadinosi ieivijos autoriaus, gydytojo
Rimvydo Sidrio knyga, kurioje literatrine forma apraomai simintini kelioni epizodai tiek
i Lietuvos, Vokietijos, tiek i tolimosios Kinijos, Filipin, Indonezijos, Hong Kongo, Bali,
Vietnamo, Kampuijos, autorius taip pat pragyveno Ryt alyse tris metus, o viso buvo
aplanks daugiau kaip 60 valstybi.
Jurga Ivanauskait ilieka viena populiariausi bei takingiausi iuolaikini Lietuvos
raytoj, o jos iskirtinis dmesys orientui, Tibto rmimo veikla, budizmo bei Ryt
filosofij studijos jau ne vien skaitytoj kart kvp tolimj ir kartais taip dvasikai
artim, paslapting ir kartu ugdani paprastum krat painimui - Indijos bei Tibeto,
kuri vien pavadinimai tapo simboliais, ir Jurgos Ivanauskaits paymtais lyg sinonimais
nesibaigianios kelions save.
Kelionini spdi, apmstym ir kultros studij knygos Itremtas Tibetas (1996, su
Dalai Lamos XIV pratarme), Kelion ambal (1997), Prarasta Paadtoji em
(1999) (visos leidykla Tyto Alba, pasekoje, 2010 m. perleistos kaip trilogija viename Tibeto mandala) pristat daugumai pirmsyk ir suteik lietuvi kalba paint su Tibetu,
kurio dvasinis vadovas egzilje Dalai Lama XIV buvo pirmasis usienio diplomatinis
sveias atsikrusioje Lietuvoje 1991 m.
Tibeto mandala dabar sudta kaip vientisas, tstinis krinys, pirmoji knyga - tarsi
iorinis mandalos ratas, veda skaitytoj Tibeto budizmo teorij, praktik,misticizm.
Joje gausu enciklopedinio pobdio ini, taiau nestinga gyvumo, entuziazmo ir dvasinio
kario, taip pat klajoni po iaurs ir Piet Indij apraym. Antroji kelion po Himalaj
mandal nuo Ladako iki Nepalo susijusi ne tik su iorinmis, bet ir vidinmis,
dvasinmis patirtimis. Treioji knyga tai mandalos centras: Tibetas ir ventasis Kailao
kalnas, dar vadinamas Pasaulio aimi. (i Tyto Albos pristatymo).
Atskiras paminjimas galt bt skirtas ir kito Lietuvos Tibeto rmimo grups krjo
Pauliaus Normanto fotografij albumams, kurie sudaryt savit kategorij, taip pat i
apvalga neaprpia Lietuvos orientalist mokslini studij, nors be abejo jie visi yra ir
keliautojai, ir nemaai gyven Ryt alyse. Taip pat, net dirb ten diplomatais, kaip

orientalist, istorik ir politolog Diana Mickeviien, kurios pirmoji knyga Visos mano
Indijos (Didakta,2011 m.), sukaupta i kelionini ura, taip pat studij ir darbini
stauoi Indijoje, derinant su turtinga kultrologine mediaga, tad knygoje persipina
gyvas dienoraio pasakojimas ir mokslin faktografija, siekiant ivengti tiek
akademizmui,tiek kelioni dienoraiams bding trkum.
Jaunesns kartos orientalist, taip pat keliautoja ir fotograf Ieva Rut pristat ne vien
parod ir knyg Iskirtins kelions: Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas (Aukso
pieva,2014 m.), vedani graiausiais marrutais ir papildyta patarimais, kaip keliauti
savarankikai.
Toje pat leidyklos Aukso pieva serijoje ileista ir teiss moksl daktars Ritos
Matulionyts Kerintis Iranas: tolimas ir artimas (2013 m.), paremt tiek studijomis,
tiek ilgesne asmeninio gyvenimo Irane patirtimi, isamiai pasakojanti apie paslapting, ir
kontraversikai vakariei pasitinkam al. Taiau bene pirmoji propera iuolaikin
Persij Lietuvos skaitytojui buvo kelionin knyg, dailininko ir fotografo Mariaus
Abramaviiaus Neboisia Punktyrai kelio paratse : kelion Iran 2009 m. vasar
(Versus aureus, 2010 m.). Taip pat Rytus veda ir to pat autoriaus klajons po Gruzij,
skersai ir iilgai, bei aplankant turistams retai pasiekiamus kampelius - Gruzija. Klajno
uraai (Alma Littera, 2011 m.).
Nutolusi teritorija, bet Lietuvai, kaip ne keista, pakankamai inoma - Afganistanas taip pat
sulaukia kelionini apybrai, kaip urnalists Egls Dirgyts Laikai i Kabulo (Tyto
Alba, 2014 m.), gyvai ir linksmai pasakojanti, kaip igyventi nepaliaujam neramum
alyje.
Lietuvos keliautoj prasiverimas Rytus jau aikiai vyko, ir dar vienu vieiu jaunatviku
to paliudijimu bt autori kolektyvo, urnalisto, fotografs ir psichologo - Pauliaus
Maiuleviiaus, Bertos Tilmantaits, Andriaus Janiausko knyga Azija be sien
(Oboulys, 2014 m.) - deimt ali, 300 rinktini nuotrauk, septyni mnesiai ibandym,
kaip teigiama, stereotipus griaunanti kelion, vedanti per Afganistan, Iran, Tibet, taip
pat Indij ir Kinij.
Ilgamei kelioni patirtimi bei Azijos studijomis paremta Raimondo Dikiaus ir Godos
Juoceviits knyga Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas (Versus
Aureaus,2011), kuri pristatoma, kaip pirmoji itin plaiai supaindinanti su Kinija bei Azijos
krat kultromis bendrai.
Iskirtin savo pobdiu, poiriais ir vaizdingu, poetiku, groin ir dokumentin literatr
ivien lydaniu stiliumi, knyga apie Kinij, kur nuotraukos net nereikalingos - raytojos,
teatrologs, muzikini pastatym autors Vaivos Grainyts Pekino dienoraiai
(Vaga,2012) tapo bestseleriu, gausiai recenzuota knyga, suteikusia autorei ir pripainim
kaip geriausiai met debiutantei.
Naujausia knyga, skirta Kinijai - Egls Auktakalnyts-Hansen Mamahuhu: eeri metai
Kinijoje (Tyto Alba, 2015 m. ) - dar vienas bandymas perprasti sudting ir neprast
kultr remiantis asmenine kelioni ir gyvenimo svetur patirtimi.
Vargu ar jau pavyks spti aprpti visas lietuvikas kelionines ( ir pabuvojusi ilgiau) knygas
apie Ryt alis, pamintinos i ankstesni taip pat bt menikoji Miruts Mar Cinamon
kvepiantys namai: i rytietik dienorai (Kronta, 2007 m.) bei Algirdo Kumos
Himalajai: vienos ekspedicijos dienoratis (SRS dizainas, 2005), Lietuvos alpinist
ygis kopiant Sisia Pangam vien aukiausi pasaulio virni. Himalaj

ekspedicijos dienoratis tapo ir bene pirmj lietuvika kelionins tematikos nemokama

elektronine knyga (2013 m.).
Raytojas, keliautojas, kultros istorikas, Lietuvos-Ryt kultr ryi ir sveik tyrintojas
istorijos moksl daktaras Romualdas Neimantas vertas atskiros apvalgos, daugiau kaip
trisdeimties knyg autorius, bene labiausiai inomas, kaip japon kultros propaguotojas,
ir jo maiausiai penkios knygos, skirtos tekanios sauls aliai buvo parankinmis
kiekvienam lietuvi skaitytojui, susidomjusiam Japonija, kad ir titanikoji Nuo Nemuno
iki Fudzijamos. Susitikimai su Japonija (Spindulys, 2003 m.) pradin versija kurios
inoma, kaip Gintaro kelias (viesa,1985 m.)
O naujausia knyga,skirta Japonijai - Vytauto Didiojo universiteto Azijos studij centro
vadovo politikos moksl daktaro Aurelijaus Zyko Japonijos spalvos ir skoniai (Aukso
pieva, 2014 m.), pristatanti vairiapus ir turting Japonijos kultrin paveld, mones,
gyvenimo bd. Autorius su nostalgija ir humoru pasakoja apie savo gyvenim
iandieniniuose Japonijos miestuose. Praleids juose ketverius metus, studijuodamas
prestiiniuose universitetuose, Aurelijus Zykas atliko mokslinius tyrimus, taip pat dirbo
Lietuvos Respublikos ambasadoje Tokijuje.